338

RIMTAS

POIRIS

TEISES

tsis. Gali bti, kad lengvatins primimo programos i tikrj nesukurs lygesns visuomens, nes jos gali neturti t pasekmi, kuri, j advokat sitikinimu, jos turs. Sis strateginis klausimas turt sudaryti debat dl i program erd. Taiau mes turime nelugdyti debat, darydami prielaid, kad ios programos yra neteisingos, net jeigu jos yra efektyvios. Turime bti apdairs ir nepasinaudoti Lygios apsaugos nuostata tam, kad atimtume i savs lygyb.

 o . Laisv ir dorov

Be abejons, dauguma amerikiei ir angl mano, kad homoseksualumas, prostitucija ir pornografijos publikavimas yra amorals dalykai. Kok vaidmen is faktas turi vaidinti nusprendiant, ar iuos dalykus reikia kriminalizuoti? Tai painus klausimas, apimantis daugyb problem, kuri aknys gldi filosofiniuose ir sociologiniuose prietaravimuose. Taiau tai klausimas, kur teisininkai turi sprsti, ir neseni prietaringi vykiai - Wolfendeno praneimo publikacija Anglijoje 1 , suklusi y e u s debatus dl prostitucijos ir homoseksualumo, bei daugelis sprendim, reglamentuojani nepadorum (obscenity decisions) Jungtini Valstij Aukiausiajame teisme 2 , - veria mus jo imtis. Esama keleto pozicij iais klausimais, i kuri kiekviena turi savo problematik aspekt. Ar galima sakyti, kad vieo pasmerkimo paties savaime pakanka pateisinti veiksmo kriminalizavimui? Sitai atrodo nesuderinama su ms individualios laisvs tradicijomis ir inojimu, kad net didiausios minios moral negali bti laikoma garantuota tiesa. Jeigu vieo pasmerkimo nepakanka, ko dar reikia? Ar turi bti koks nore kn]-|krpr''rns n i ; m p r " m s J t-iesingiaj paliestiems svarstomosios fiiaktikqis, padarytos alos rodymas? Gal pakanka rodyti kok nors poveik socialiniams paproiams ir institucijoms, poveiki, kuris keiia socialin aplink, taigi visus visuomens narius veikia netiesiogiai?Jeigu
pakanka

pastarojo rodymo, ar reikia taip pat parodyti, kad ie socia-

liniai pokyiai gresia ilgalaike kokios nors standartins ries ala, to' Report 247 (1957).
2

of the Committee v. Massachusetts

on Homosexual

Offences

and Prostitution,

Cmd. no. v. United

Memoirs

(Fanny Hill), 3 8 3 U.S. 4 1 3 ( 1 9 6 6 ) , Ginzburg v. New York, 3 8 3 U.S. 5 0 2 ( 1 9 6 6 ) .

States, 3 8 3 4 6 3 U.S. ( 1 9 6 6 ) , Mishkin

340

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

kia kaip nusikalstamumo padidjimas arba naumo nuosmukis? O gal pakakt parodyti, kad didioji dauguma esamos bendruomens pasmerkt pokyius? Jeigu taip, ar alos rodymo reikalavimas esmingai papildo paprast vieojo pasmerkimo reikalavim? 1958 m. lordas Devlinas perskait antrj Maccaba vs diegimas" (The Enforcement piniams klausimams 1 . o f Morais) (Maccabaean) ciklo paskait Brit akademijoje. Savo paskait jis pavadino Doroir j skyr tiems princiSavo ivadas jis apibendrino iomis pastabo-

mis apie homoseksualumo praktik: Pirmiausia turime savs paklausti ar, velgdami ramiai ir beaistriu vilgsniu, laikome tai tokia atgrasia nuodme, kad pats jos egzistavimas yra nusikalstamas (offence). Jeigu taip i tikrj jauia visuomen, kurioje gyvename, nematau galimybs, kaip i visuomens gali bti atimta teis j sunaikinti (eradicateJ"2. Paskaita, ir ypa i hipotetin pozicija dl homoseksual baudimo, sukl kritikos audr, kuri i akademini urnal persimet radij ir beveik populiarij spaud 3 . Lordas Devlinas per t laik i naujo paskelb savo Maccaba paskait, kartu su eiomis kitomis es, pltojaniomis ir ginaniomis ten ireiktas pairas, pratarme visai knygai ir kai kuriomis svarbiomis naujomis inaomis, pridtomis prie paskaitos originalo 4 . Amerikiei teisininkai privalo dmiai apsvarstyti lordo Devlino argumentus. J o ivados nebus populiarios, nors pasiptlikas nejautrumas, kur velgia kai kurie jo kritikai, dmiau siskaiius inyksta. Nesvarbu, populiars jie ar ne, mes neturime teiss j ignoruoti, kol nesame rad tinkamo atsakymo jo argumentus. Vienas i i argument, - antrasis i dviej, dl kuri a diskutuosiu, - turi t

Devlin, T h e Enforcement of Morais ( 1 9 5 9 ) . Perspausdinta kn: Devlin, The of Morais

En-

forcement
2

( 1 9 6 5 ) . [Toliau cituojame i knyg, nurodydami kaip Devlin.]

Devlin, 17. Si pozicija buvo apdairiai suformuluota kaip hipotetin. Atrodo, jog

lordas Devlinas ir dabar nemano, kad ta slyga yra patenkinta, nes nuo to laiko, kai knyga pasirod, jis vieai ragino padaryti statym dl homoseksualumo pakeitimus.
! 4

Lordas Devlinas nuorodas iuos komentarus traukia bibliografij. Devlin xiii. Devlin.

LAISV

IR

D O R O V

341

dmesio vert privalum, jog atkreipia dmes ry tarp demokratins teorijos ir morals gyvendinimo. Jis skatina mus apmstyti, dmiau negu tai esame padar, esmins svarbos svok, nuo kurios tas ryys priklauso, - vieosios morals svok.

LORDO

DEVLINO

PRAREGJIMAS

Naujosios knygos pratarmje yra daug k paaikinantis pasakojimas, kaip lordas Devlinas prijo prie savo prietaringos nuomons. Madaug tuo laiku, kai jis buvo pakviestas parengti savo Maccaba paskait, ymusis Wolfendeno komitetas buvo paskelbs savo rekomendacij, pasak kurios privats homoseksualiniai santykiai tarp sutariani suaugusij neturt bti laikomi nusikalstamais. J a m pasirod visikai priimtinas komiteto apibrtas nusikaltimo_ixjiuDrjms ntnkyrimo kriterijuiioje srityje jos [teiss] funkcija, ms supratimu, yra isaugoti viej tvark ir padorumo normas, apginti piliet nuo to, kas yra nusikalstama ir ugaulu, ir suteikti pakankamus saugiklius, ukertanius keli kit inaudojimui ir alingai takai j atvilgiu. [...] Ms poiriu, ne teiss funkcija kitis privat piliei gyvenim arba siekti diegti kok nors konkret elgesio model, kitis privat piliei gyvenim-daugau-jiegu-taLhit^ gyvendinti tuos tikslus, kuriuos mes nusakme. [...] [T]uri likti privaios morals ir nemoralumo sfera, kuri, glaustai ir iurktokai formuluojant, yra ne teiss reikalas 1 . Lordas Devlinas man, kad ie idealai, kuriuos jis identifikavo kaip ivestus i Jeremy Benthamo ir J o h n o Stuarto Millio mokymo, yra nekvestionuotini. Jis nusprend paskirti savo paskait skausmingam svarstymui, kokie dar pakeitimai, be homoseksualumo baudiamojo statuso pakeitim, kuriuos rekomendavo komitetas, bt btini, kad Anglijos baudiamoji teis bt priderinta prie j.
1

Report

of the Committee

on Homosexual

Offences

and Prostitution,

9-10, 24.

342

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

Taiau nuodugnesnis susipainimas, pasak jo, uuot patvirtins, sugriov paprast tikjim, kur turjau praddamas sprsti savo udavin" 1 , o pabaigoje jis galutinai sitikino, kad ie idealai yra ne tik kvestionuotini, bet apskritai neteisingi. J o praregjimo faktas yra aikus, taiau praregjimo mastas - ne. Kartais atrodo, kad jis pritaria atvirkiaiJ^amiieto pozicijai, jog visuomen turi teis bausti u elges, kuriam jos nariai grietai nepritaria, nors tas elgesys ir neturi joki pasekmi, galini pakenkti kitiems, nes valstyb turi atlikti moralinio priirtojo (tutor) vaidmen, o baudiamoji teis yra tinkamas aukljimo metodas. Skaitytojus, kurie itai laiko jo pozicija, trikdo tas faktas, kad ikiliems filosofams ir teisininkams rpjo tai atsakyti, nes itai atrodo kaip pozicija, kuria galima drsiai laikyti ekscentrika. I tikrj jis argumentuoja ne i pozicij, o pozicijas, kurios yra sudtingesns ir nei tokios ekscentrikos, nei taip akivaizdiai besikertanios su Wolfendeno idealais. Jos niekur nra reziumuojamos kokia nors glausta forma (ities teiginys apie homoseksualum, kur jau pacitavau, yra tokia pat gera rezium, kaip ir jo pateikiamos), o turi bti padarytos i sudting jo pltojam argument. Pagrindiniai jo argumentai yra du. Pirmasis isakytas struktrizuota forma Maccaba paskaitoje. Jis remiasi visuomens teise apsaugoti savo bt. Antrasis, visai kitoks ir kur kas svarbesnis argumentas, pltojamas nevientisai vairiose es. Jis remiasi daugumos teise vadovautis savo moraliniais sitikinimais, ginant savo socialin aplink nuo permainos, kuriai ji prieika. A savo ruotu apsvarstysiu abu argumentus, taiau antrj - plaiau.

PIRMASIS

ARGUMENTAS:

V I S J J O M E N SI-E4--A-P S I 5 A U G O T I

Pirmasis argumentas, - ir argumentas, kuris ligi iol susilauk daugiausiai kritik dmesio, - yra tai koks 2 .

1 2

Devlin, vii. Isamiausi jo pltot r. Devlin, 7 - 2 5 .

LAISV

IR

D O R O V

343

(1) iuolaikinje visuomenje yra vairi moralini princip, kuri tam tikri mons laikosi kontroliuodami savo elges ir n esi stengia pi iinisli kiliuns. Taip pat yra m o r a l i standart, kuri dauguma reikalauja laikytis j nepripastani. Konkreios religijos diktuojamos nuostatos pagai- ms-samprat yra pirmosios klass pavyzdys, o monogamijos praktika - antrosios^ Visuomen negali ilikti, jeigu tam tikri standartai nra priskirti antrajai klasei, nes tam tikras moralinis prisiderinimns vra hntinns j n.c gyvavimui Kiekviena visuomen turi teis apsaugoti savn parkrenrij^ migi ir rpjg primygtinai laikytis nuostatos, jog koks nors tokio pobdio prisideri-nimo S y r a btinas. (2) Jeigu visuomen turi toki teis, tai ji turi ir teis panaudoti institucijas ir jos baudiamosios teiss sankcijas gyvendinti t teis ,,[V]isuomen gali naudoti teis apsaugoti moralei tuo paiu bdu, kuriuo ji j naudoja saugoti visam kitam, jeigu tai esminga-os"egzistavimui" 1 . Lygiai kaip visuomen gali panaudoti teis, kathazfarst keli tvyns idavimui, ji gali naudoti j ukiisu keti^fpaeidimui t ryi, kurie j ilaiko viening. (3) Taiau visuomens teise bausti u nemoralum nebtinai turt bti naudojamasi prie bet kok nemoralum ir bet kokia proga turime pripainti tam tikr ribojani princip tak ir svarb. Esama keleto j, bet svarbiausias tas, kad^turi bti su visuomen integralumu suderinamo individualios laisvs maksimumo tolerancija" 2 . ie ribojantys principai reikalauja bti atsargiems darant ivad, jog elgsena laikoma didiai nemoralia. Teis neturt bti gyvendinama jei tos elgsenos smerkimas sukena^isuomens nervingum arba nerytingum, arba paslpt tolerancij. Taiau n vienas i i ribojani princip netinka - taigi visuomen gali laisvai gyvendinti savo teises - kai vieas jausmas yra intensyvus, tvarus ir neatlytamas kai, pasak lordo Devlino, jis pakyla iki nepakantos, piktinimosi ir
' Ibid.,
2

11.

Ibi d., 16.

344

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

bjaurimosi"'. Reziumuojant galima daryti ivad dl homoseksualumo: jeigu jis autentikai traktuojamas kaip pasibaistina nuodm, visuomens teis ji igyvendinti negali bti paneigta. Turime imtis atsargumo priemoni dl galimo io argumento neteisingo supratimo, kurio tikimyb ities didel. Jis nepriklauso nuo prielaidos, kad kai bendruomens dauguma mano, jog elgsena yra nemorali, jie greiiausiai yra teiss.tKai ms vieajai moralei metamas ikis, tuomet, lordo Devlino manymu, sprendiamas paties visuomens ilikimo klausimas, ir, jo manymu, visuomen turi teis isaugoti save, nerodindama morals, kuri j ilaiko. Ar is argumentas tikinamas? Profesorius H. L. A. Hartas, atsiliepdamas to argumento panaudojim kaip pagrindinio Maccaba paskaitos argumentacijoje 2 , man, kad jis remiasi klaidinga visuomens samprata. Jeigu laikomasi tradicins visuomens sampratos, teig jis, absurdika manyti, kad kiekvienas elgesio modelis, kur visuomen iri kaip didiai amoral ir pasibjaurtin, gresia jo ilikimui. Sitai yra tiek pat kvaila, kaip ir tvirtinti, kad visuomens egzistavimui kelia pavoj vieno i jos nari mirtis arba kito gimimas, ir lordas Devlinas, kaip mums primena Hartas, nepateikia jokio rodymo teiginiui paremti. Taiau jeigu remiamasi netradicine visuomens samprata, pagal kuri visuomen sudaro tas konkretus moralini idj ir laikysen kompleksas, kurio konkreiu laiko momentu laikosi jos nariai, netoleruotina, kad kiekvienas toks moralinis status quo turt teis jga saugoti savo nepagrst egzistavim. Taigi, - sako profesorius Hartas, - lordo Devlino argumentas patiria neskm, nesvarbu, ar remiamasi tradicine ar netradicine visuomens" samprata. Lordas Devlinas atsako profesoriui Hartui nauju ir ilgu samprotavimu. Reziumavs Harto kritik, jis komentuoja: A netvirtinu, kad bet koks nukrypimas visuomens bendros morals atvilgiu kelia pavoj jos egzistencijai, lygiai kaip neteigiu, kad bet kokia ardomoji veikla kelia pavoj jos egzistencijai. A tvirtinu, kad abi ios
1 2

Ibid.,

17. and Morality 51 ( 1 9 6 3 ) .

H. L. A. Hart, Law, Liberty

LAISV

IR

D O R O V

345

ve-klm ) i a iukk>u, kurios i esms\ali^ukelti pavoj visuomens biai, tad n viena negali bti ignoruojama teiss" 1 Sis atsakymas atskleidia rimt argumentacijos trkum. Jis byloja, kad antrj argumento ingsn - esmins svarbos teigin, jog visuomen turi teis gyvendinti savo vie moral teiss priemonmis, - turime suprasti kaip apsiribojant paneigimu teiginio, kad visuomen niekuomet neturi tokios teises. Wolfendeno praneimo teigin, jog privaios morals sritis [...] yra ne teiss reikalas", lordas Devlinas tikriausiai suprato kaip nustatyt jurisdikcin barjer, visiems laikams atskiriant privai seksualin elgsen nuo teiss reguliavimo srities. J o argumentai, - kaip teigiama naujame samprotavime, - sumanyti tiesiog parodyti, kad joks konstitucinis tokio pobdio barjeras neturt bti statomas, nes manoma, jog ikis tvirtintajai moralei gali-bti-teks-fftta%4tad-paiam moralinio prisiderinimo egzistavimui, taigi ir paiai visuomenei, ikilt pavojus 2 .
1

Devlin, 13. perskaitymas turi tvirt atram tekste net ir be naujosios inaos: Todl a

2 Toks

manau, kad yra nemanoma nustatyti teorines valstybs galiojim kurti teis prie nemoralum ribas. Nemanoma i anksto nustatyti bendros normos iimtis arba nepajudinamai apibrti morals sritis, kurias teisei turi bti jokiomis aplinkybmis neleidiama kitis" (Devlin, 1 2 - 1 3 ) . Pateiktieji argumentai remia tai koki konstrukcij. Jie yra reductio ad absurdum tipo argumentai, eksploatuojantys galimyb, jog tai, kas yra nemoralu, teorikai gali tapti grsme visuomenei. Bet tarkime, jog ketvirtis ar pus gyventoj ima girtauti kiekvien nakt, kas tai bt per visuomen? Negalima teorikai apriboti skaii moni, kurie gali prasigerti, iki visuomen yra galioama leisti statymus prie girtavim. Tas pat pasakytina apie azartinius loimus." (Ibid., 14.) Visi ie pavyzdiai rodo, kad negalima ubrti jokio jurisdikcinio apribojimo jie nesako, kad kiekvienas pasigrs pilietis arba kiekvienas loimo veiksmas kelia pavoj visuomenei. ia nra sugestijos, kad visuomen i tikro turi teis kriminalizuoti girtum arba loim, jeigu ta elgsena i tikrj nevirija pavojaus lygio. I ties lordas Devlinas cituoja Karalikosios komisijos odius apie laybas, loterijas ir loimus, kad paremt savo pavyzd apie loim: Jeigu esame sitikin, kad nors ir koks bt azarto lygis, is poveikis [lojo kaip visuomens nario charakteriui] turi bti alingas, turtume bti link manyti, jog valstybs pareiga buvo suvaryti loim kuo didesniu praktikai manomu mastu" (Cmd. no. 8 1 9 0 , para. 1 5 9 ( 1 9 5 1 ) , cit. Devlin, 14). Implikacija ia ta, kad visuomen gali priirti ir bti pasirengusi pareguliuoti, bet i tikrj to neturt daryti, kol nra faktinio pavojaus.

346

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

Visai manoma, kad ms netikins net ir is argumentas. Mes galime manyti, jog pavojus, kur visuomens biai gali kelti bet kokia nepopuliari elgsena, yra toks maas, kad imintinga politika, protingas individualios laisvs apsaugojimas nuo praeinanios isterijos, bt ikelti btent tok konstitucin barjer ir udrausti periodik pavojaus matavim. Taiau jeigu esame tikinami atsisakyti tokio konstitucinio barjero, lauktume treio argumentacijos ingsnio, kuris atsakyt neivengiam tolesn klausim: jeigu ikis giliai isiaknijy.ini ir ,Tritentikai vieajai moralei gali kelti real pavoj vknnmpnpc pa 7 ii T nrijai ir todl turi priklausyti teiss reguliavimo sferai, knip kada pavojus yra pakankam 3 ' ^ikn?
ir r p i l i n - , g n l i m e ipnri

k-iH

pitpmnt

ne tik

prieir bpr ir veil-cmn? Ko dar reikia, be aistringo vieojo nepritarimo, norint parodyti, kad esame itikti aktualios grsms? Dl treiojo ingsnio retorikos argumentas primena atsakym t klausim - daug kalbama apie laisv" ir toleravim", ir netgi balansavim". Taiau atsakymo argumentas nepateikia, nes laisv, toleravimas ir balansavimas pasirodo es priimtini tik tuomet, kai atskleidiama, kad vieas pasipiktinimas, diagnozuotas antruoju ingsniu, yra pernelyg sureikmintas, t. y. kai kartin pasirodo esanti netikra. Kai kartin patvirtinama, kai nepakantumas, pasipiktinimas ir bjaurjimasis yra autentiki, principas, kuris reikalauja utikrinti individualios laisvs maksimum,-suderi na m^su visuomens integralumu", nebegalioja. Bet tai reikia, kad, nepaisant visko, nieko daugiau, iskyrus aistring vie nepritarim, n nereikalaujama. odiu, argumentas yra intelektualus ir apsukrus, Antrnojn jfigsniu vieasis paspi4<^nimasjaa. pateikiamas kaip kriterijus, tik lokalizuojantis elgsen toje kategorijoje, kurios elgsenas teisei nedraudiama reguliuoti. Taiau pereinant prie treiojo ingsnio, is kriterijus virsta pozityvia ir teigiama prieastimi akcijai, kriterijumi, galiojaniu teis imtis"v?'iksm be jokio papildomo pagrindimo. io teiginio takingum patvirtina itrauka apie homoseksualum.

LAISV

IR

D O R O V

347

Lordas Devlinas daro ivad, jog jeigu ms visuomen pakankamai nekenia homoseksualumo, ji yra teisi j paskelbdama neteistu ir versdama asmenis rinktis, ar ksti frustracijos kanias, ar bti persekiojamam dl pavojaus, kur i elgsena kelia visuomens egzistavimui. Jam pavyksta padaryti i ivad, nepateikiant joki kit rodym, kad homoseksualumas kelia apskritai kok nors pavoj visuomens egzistavimui, iskyrus pat teigin, jog visi nukrypimai nuo visuomens bendros morals [...] yra tokio pobdio, kad gali sukelti grsm visuomens egzistavimui" ir todl negali bti ignoruojami teiss"'.

ANTRASIS VISUOMENS

ARGUMENTAS: TEIS VADOVAUTIS SUPRATIMU

SAVARANKIKU

Taigi turime pateisinim, leidiant atmesti pirmj argument ir imtis antrojo. M a n o pasilymai siekia ikelti daug paslpt teigini, todl jie neivengiamai gali bti ikreipti, bet a manau, kad antrasis argumentas yra tai koks 2 : (1) Jeigu tie, kuri trokimai homoseksuals, sau leist juos laisvai realizuoti, ms socialin aplinka pasikeist. Kokios bt tos permainos, sunku bent kiek tiksliau numatyti, taiau, pavyzdiui, tikinama tarti, kad eimos, kaip btina laikomos ir natralios institucijos, apie kuri telkiasi vietimo, ekonomins ir rekreacins moni struktros, pozicijos bt pakirstos ir tai turt labai rimt pasekmi. Mes esame pernelyg protingi, kad manytume j no hrvmngplcnnlnm" jeplitim" pasekms paliestu tik tuos, kurie tokia elgsen praktikuoja, kaip kad esame pernelyg protingi manyti, jog kainos ir darbo umokestis paveiks tik t gyvenim, kurie j isidera. |\plinka, kurioje mes ir ms vaikai turime gyventi, be kit faktori, yra apsprendiama, modeli ir santyki, kuriuos privaiai formuoja kiti, ne mes. /
1 2

Devlin, 13, n . l Didioji dalis argumento isakyta Devlin, 5, 6 ir 7 sk. Taip pat r. straipsn, paL.S.J. 2 4 3 (1964/1965).

skelbt po knygos: Law and Morality", 1 Manitoba

348

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

(2) itai savaime nesuteikia visuomenei teiss drausti homoseksualum. J o k i o paproio, kur norime isaugoti, negalime sergti, udarydami kaljim tuos, kurie nenori jo sergti. Bet tai reikia, kad ms teiss krjai turi neivengiamai sprsti kai kuriuos moralinius klausimus. Jie turi sprsti, ar institucijos, kuriom:, knip a t m A do, ikilo grsm, yra pakankamai vertintinos, knd jas reikj-tu saugorj ,-|iknj:inr 7 m n u luis* Jie taip pat turi nusprsti, ar elgsena, kuri kelia pavoj tai institucijai, yra nemorali, nes jeigu ji yra nemorali, itai menkina individo laisvs j praktikuoti vert. Mums nereiks tokio grieto, ginam institucij socialin svarb nurodanio pateisinimo, jeigu esame tikri, kad niekas neturi moralins teiss daryti to, k mes norime udrausti. Kitaip tariant, mums prireiks maiau argument norint apriboti kieno nors laisv meluoti, apgaudinti ar nerpestingai vairuoti, negu to asmens laisv pasirinkti savo darbus arba kainoti savo materialines grybes. Tai nereikia, kad elgesiui kriminalizuoti pakanka to, kad jis yra nemoralus; argumentas ia veikiau tas, jog tam tikromis aplinkybmis itai yra btina. (3) Taiau kaip statym krjas nusprs, ar homoseksuals aktai yra nemorals? Mokslas dar negali duoti jokio atsakymo, o statym krjas jau negali, nenusiengdamas deramumui, kreiptis religines organizacijas. Taiau jeigu taip atsitinka, kad didioji dalis bendruomens sutaria dl atsakymo, su kuriuo gali nesutikti mauma isilavinusiu moni, statymu krjas turi pareig veikti sutarimo ga_grndu. i pareig jis turi dl dviej glaudiai susijusi prieasi: (a) Galiausiai sprendimas turi remtis kokia nors moralinio tikjimo nuostata, o demokratijoje tokios ries klausimas, pirma vis kit, turi bti sprendiamas laikantis demokratijos princip, (b) Juk kai taikomi baudiamosios teiss grasinimai ir sankcijos, veikia, ne kas kitas, o pati bendruomen. Bendruomen turi prisiimti moralin atsakomyb, todl privalo veikti pagal savo nuovok - 1 , y. pagal savo nari moralin tikjim. Taip a suprantu antrj lordo Devlino argument. Jis yra sudtingas, ir beveik kiekvienas jo komponentas praosi analizuojamas ir

LAISV

IR

D O R O V

349

kvestionuojamas. Kai kurie skaitytojai nesutiks su jo centrine prielaida, kad socialini institucij permaina yra tokia ala, nuo kurios visuomen turi teis apsisaugoti. Kiti, kurie nesilaiko ios grietos pozicijos (galbt dl to, kad pritaria statymams, skirtiems apsaugoti ekonomines institucijas), vis tiek manys, jog visuomen neturi teiss veikti, kad ir kokia nemorali bt elgsena, jeigu grsianti institucijai ala yra rodonia-ityiidel, o ne spekuliatyvi. Dar kiti kvestionuos netgi tez, kad akto moralum ar nemoralum turt bti atsivelgiama nustatant, ar j reikia kriminalizuoti (nors jie, be abejo, pripaint, kad j reikia atsivelgti dabartinje praktikoje), o dar kiti tvirtins, kad net demokratijoje teiss krjai turi pareig savarankikai sprsti moralinius klausimus ir negali iuos klausimus sprsdami rodyti plaij bendruomen. A dabar nesilau argumentuoti u arba prie kuri nors i i pozicij. Vietoj to noriu apsvarstyti, ar lordo Devlino ivados atitinka jo paties slyg, btent - prielaid, kad visuomen turi teis apsaugoti savo centrines ir vertinamas socialines institucijas nuo elgesio, kuriam didioji dalis jos nari nepritaria dl moralini princip. A argumentuosiu, kad ios ivados nra galiojanios i termin atvilgiu, nes jis neteisingai supranta, k reikia nepritarti dl moralini princip. Galbt verta tarti perspjamj od apie argument, kur pateiksiu. J i dalies sudaro priminimai, kad tam tikriems morals kalbos tipams (pavyzdiui, tokie terminai kaip prietaras" ir moralin pozicija") bdinga standartin vartosena moralinje argumentacijoje. M a n o tikslas - ne isprsti politins morals klausimus remiantis odyninmis normomis, o parodyti tai, kas, mano manymu, y r i lordo Devlino morals sociologijos klaidos. A pamginsiu parodytlTkad ms konvencin moralin elgsena yra sudtingesn ir labiau struktruota, negu jis mano j esant, taigi ir tai, kad jis neteisingai supranta, k reikia sakyti, jog baudiamoji teis turi pasitraukti i vieosios morals. Tai populiari ir patraukli tez, ir ji yra viena i esmini ne tik lordo Devlino, bet ir daugelio kit teorij apie teis ir moral tezi. Nepaprastai svarbu suprasti jos reikm.

350

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

MORALINS

POZICIJOS

SVOKA

Galime pradti nuo to fakto, kad tokie terminai kaip moralin pozicija" ir moralinis sitikinimas" ms konvencinje moralje funkc i o n u o j a ir k p p a t e i s i n i m o

ir kritikos terminai, ne tik kaip apibdi-

nantys terminai. Mes i ties kartais kalbame apie grups moral" arba dorov", arba moralines nuostatas", arba moralines pozicijas", arba moralinius sitikinimus" tuo poiriu, kur galima pavadinti antropologiniu, nordami nurodyti vairias grupje egzistuojanias pairas mogikojo elgesio, savybi ir tiksl pateisinimo atvilgiu. ia prasme sakome, kad moral nacistinje Vokietijoje buvo pagrsta prietaru, t. y. buvo iracionali. Taiau kai kuriuos i i termin, ypa moralirTpo?rwj" arba moralinio sitikinimo" terminus, vartojame irUskriminatyviaja prasme, j apraomas pozicijas nordami prieprieinti prietarams, racionalizacijoms, asmenin/1 neprielankumo ir skonio dalykams, arbitraliomis pozicijomis ir pan Vienas ios diskriminatyviosios prasms tikslas - bene pats bdingiausias - yra ribotai, bet btinai pateisinti veiksm, kai to veiksmo keliami moraliniai klausimai yra neaiks arba ginytini. Tarkime, jog a Jums sakau, kad silau balsuoti prie mog, pretenduojant autoritetingas valstybines pareigas, nes inau, kad jis yra homoseksualus, ir dl to, kad manau, jog homoseksualumas yra didiai nemoralu. Jeigu Js nesutinkate, kad homoseksualumas yra nemoralu, galite mane apkaltinti ketinant neteisingai balsuoti dl prietaro arba asmenins antipatijos, kuri yra nesvarbi moraliniam klausimui. Tuomet galiau pamginti patraukti Jus savo pusn homoseksualumo klausimu, taiau jeigu man tai nepavyksta, vis tiek norsiu Jus tikinti dl to, k a ir Js, mes abu laikome atskiru klausimu, - kad mano balsavimas buvo pagrstas tam tikra moraline pozicija diskriminatyvija prasme, nors ir tokia pozicija, kuri skiriasi nuo Js. A norsiu Jus tuo tikinti, nes jeigu tai padarau, turiu teis tiktis, kad Js pakeisite savo nuomon apie mane ir apie tai, k ketinu daryti. Js imsite kitaip vertinti mano charakter - galite vis dar manyti, kad esu ekscentrikas (arba puritonas, arba neprotingas), taiau tai yra charakterio tipai, o ne cha-

LAISV

IR

D O R O V

351

rakterio ydos. iuo atvilgiu Js irgi kitaip vertinsite mano poelg. Js pripainsite, kad kol a laikausi savo moralins pozicijos, turiu moralin teis balsuoti prie homoseksual, nes turiu teis (ities - pareig) balsuoti u savo sitikinimus. Js nepripaintumte tokios teiss (ar pareigos), jeigu vis dar btumte sitikin, kad a veikiau vadovaudamasis prietaru arba asmeniniu nusiteikimu. A turiu teis tiktis, kad js nuomon iais atvilgiais pasikeis, nes is skirstymas yra konvencins morals dalis, kuri man ir Jums yra bendra ir kuri sudaro ms diskusijos pagrind. J o s nustato skirtum rFirp
p'^irij
ir

liirinc rpf m r i m p gprhti , n n r t m ^ r m r n e p r

p.lont

.neteisingas.

pn7 -"'j'i,

'-'"-"

mn

n n turim n

g n rbfi.

nno

jn'

pi^ri^;-!

koki nors pamatin

moralinio m p m t i v i m n

^kvL-l Didel dalis

debat moraliniais klausimais (realiame gyvenime, bet ne filosofijos tekstuose) susideda i argument, kad kokia nors pozicija priskirtina vienai arba kitai ios diskusijos pusei. Btent is konvencins morals bruoas kvepia lordo Devlino argument, kad visuomen turi teis vadovautis savarankiku supratimu. Todl mes turime dmiau patyrinti diskriminatyvij moralins pozicijos svok, ir tai_padar)itLgalim--tsdami ms sivaizduojam pokalb. K a turiu padaryti, kad tikiniau Jus, jog mano pozicija yra moralikai pagrsta pozicija? (a) A turiu pateikti kok nors jos pagrindim. Tai nereikia, kad privalau aikiai suformuluoti moralin princip, kuriuo vadovaujuosi, arba bendr moralin teorij, kurios laikausi. Labai nedaugelis moni gali tai padaryti, o sugebjimas turti moralin pozicij nra tik t savyb, kurie tai gali. Mano pagrindimas visai neturi bti principas arba teorija. Jis tik turi nurodyti kok nors homoseksualumo aspekt ar bruo, kuris veria mane j laikyti nemoraliu: pavyzdiui, t fakt, jog j draudia Biblija, arba tai, jog tas, kuris praktikuoja homoseksualum, tampa netinkamu santuokai ar tvystei. inoma, bet koks tokios ries pagrindas parodyt, jog a laikausi kokio nors bendro principo arba teorijos, taiau a neprivalau pasakyti, koks jis yra, arba bti sismonins, kad juo remiuosi.

352

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

Taiau ne bet kuris pagrindas, kur galiau pateikti, leis daryti toki prielaid. Kai kurie bus negalimi dl bendrj kriterij, nustatani pagrindimo ris, kurios negalioja. Galtume atkreipti dmes keturis i svarbiausi toki kriterij: (i) Jeigu a Jums sakau, kad homoseksualai yra moralikai menkesni, nes neturi heteroseksuali trokim, taigi nra tikri vyrai", Js atmesite pagrindim kaip demonstruojant tam tikro tipo prietar. Apskritai prietarai yra sprendimus takojantis faktorius, atsivelgiantis tokias motyvacijas, kurias ms proiai atmeta. Struktrizuotame kontekste, tokiame kaip teismas arba konkursas, pamatins normos neleidia joki kit motyvacij, iskyrus aikias, o prietaras yra sprendimo pagrindas, kuris paeidia ias normas. Ms tradicijos nustato tam tikras pamatines moralinio sprendimo normas, galiojanias ir ne tokiuose specialiuose kontekstuose, normas, i kuri svarbiausioji yra ta, jog mogus neturi bti laikomas moraliai menkesniu dl kokios nors fizins, rasins ar kitos charakteristikos, kurios jis negali neturti. Antai sakoma, kad mogus, kurio moralinis nusistatymas yd, juodaodi, pietiei, moter arba sumoterikjusi vyr atvilgiu yra pagrsti jo tikjimu, jog kiekvienas i klasi narys automatikai nusipelno maesns pagarbos, neatsivelgiant tai, k jis padar, yra prietaringai nusiteiks tos grups atvilgiu. (ii) Jeigu savo poir homoseksualus grindiu asmenine emocine reakcija (man bloga nuo j"), Js pagrindim taip pat atmesite. Moralines pozicijas nuo emocini reakcij skiriame ne dl to, kad moralins pozicijos privalo bti neemocingos arba beaistrs, - anaiptol, - o dl to, kad moralin pozicija turi pateisinti emocin reakcij, o ne atvirkiai. Jeigu mogus nepajgus pateikti tokio pagrindimo, mes neneigiame jo emocins reakcijos, kuri gali turti svarbi socialini ir politini pasekmi, taiau nemanome, kad i reakcija demonstruoja jo moralin sitikinim. Ities btent ios ries pozicij - mi emocin reakcij veikl ar situacij, kurios negalima paaikinti, - mes linkstame nusakyti, paprastai tariant, kaip fobij arba sitikinim.

LAISV

IR

D O R O V

353

(iii) Jeigu savo pozicij grindiu faktine situacija (homoseksuals aktai yra fizikai sekinantys"), kuri yra ne tik melaginga, bet ir tokia netikinama, kad meta ik minimaliems rodymo ir argumentavimo standartams, kuriuos a paprastai naudoju pats ir taikau kitiems, tai Js laikytumte mano sitikinim, nors ir nuoird, racionalizacijos forma ir tuo remdamasis atmestumte mano pagrindim. (Racionalizacija yra sudtinga svoka ir apima, kaip matysime, taip pat pagrindimo, kuris remiasi bendromis teorijomis - joms a nepritariu - teiginius.) (iv) Jeigu a galiu pagrsti savo pozicij tik nurodydamas kit sitikinimus (visi ino, kad homoseksulaumas yra nuodm"), Js padarysite ivad, kad a kaip papga kartoju kit sitikinimus, o ne remiuosi savo paties moraliniu sitikinimu. Iskyrus nebent dievyb (nors tai sudtinga iimtis), nra tokio moralinio autoriteto, kuriuo remdamasis savo pozicij galiu automatikai padaryti morali. A privalau turti savo paties motyvus, nors, inoma, tuos motyvus galiu bti igirds i kit. Be abejons, daugelis skaitytoj nesutiks su iais labai glaustais prietaro, kaip grynai emocins reakcijos, kaip racionalizacijos ir kaip papgiko kartojimo nusakymais. Kai kurie skaitytojai gali turti savo teorijas apie tai, kas yra ie dalykai. Dabar a noriu tik pabrti, kad tie dalykai yra skirtingos svokos, kad ir kokios bt t skirtum detals, ir kad jos turi savo vaidmen sprendiant, ar kito pozicij traktuoti kaip moralin sitikinim. Tai nra tik epitetai, kuriais galime apibdinti mums nepriimtinus poirius. (b) Tarkime, a pateikiu pagrindim, kuris neatmetamas vieno i i (ar panai) kriterij pagrindu. Tas pagrindimas takos kok nors moralin princip arba teorij, nors ir galiu nesugebti nusakyti t princip ar teorij, ir neturiu jo galvoje, kai kalbu. Jeigu kaip savo pagrindim pateikiu fakt, kad Biblija draudia homoseksualius aktus arba kad homoseksuals aktai maina galimyb, jog subjektas sukurs eim ir augins vaikus, a teigiu, kad pritariu teorijai, kuri naudoja mano pagrindimas, ir Js netenkins tai, jog mano pozicija

354

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

yra morali, jeigu manote, kad a tai teorijai nepritariu. Tai gali bti mano siningumo klausimas - ar a i ties manau, kad Biblijos priesakai yra savaime moraliai saistantys arba kad visi vyrai turi gyvybs suteikimo pareig? Taiau nuoirdumas nra vienintelis klausimas, nes taip pat svarbu-tmascHiLmas. A galiu manyti, kad pritariu vienai i i bendr pozicij, ir bti neteisus, nes kiti mano sitikinimai ir mano paties elgesys kitomis progomis gali su ja nederti. A galiu atmesti tam tikrus biblinius priesakus arba galiu laikytis nu-* mons, kad vyrai turi teis likti viengungiai, jei nori arba vis gyvenim naudoja kontraceptikus. inoma, mano bendros moralins pozicijos gali turti patikslinim ir iimi} Skirtumas tarp iimties ir nenuoseklumo yra tas, kad iimtis gali bti paremta pagrindimu, takojaniu kitas moralines pozicijas, kuri a galiu deramai pretenduoti laikytis. Tarkime, a smerkiu visus homoseksualus remdamasis Biblijos autoritetu, taiau ne visus, turinius nesantuokini santyki. Kok io skirstymo pateisinim galiu pateikti? Jeigu negaliu pateikti jokio pateisinimo, kuris j remia, a negaliu pretenduoti pritarti bendrajai pozicijai dl biblinio autoriteto. Jeigu pateikiu pateisinim, kuris, atrodo, pagrindia t skirstym, dl io pagrindimo galima pateikti tos paios ries klausim, kurie buvo pateikti dl mano pradinio atsakymo. Koki bendr pozicij mano iimties pagrindimas nulemia? Ar a galiu siningai pretenduoti t kit bendr pozicij? Tarkime, mano prieastis yra ta, kad nesantuokiniai santykiai dabar - visai prastas dalykas ir sankcionuoti paproio. Ar a i ties manau, kad tai, kas yra nemoralu, tampa moralu, kai tampa populiaru? Jeigu ne ir jei negaliu pateikti jokio kito skirstymo pateisinimo, tai negaliu pretenduoti pritarti bendrai pozicijai, jog tai, k smerkia Biblija, yra nemoralu. inoma, kai itai nurodoma, a galiu bti tikintas pakeisti savo pairas nesantuokinius santykius. Taiau Jums neduot ramybs klausimas, ar tai tikras persigalvojimas ar tik apsimestinis argumento labui. I principo ios mano pradinio teiginio pasekms yra neimatuojamos, nors, inoma, vargu ar tiktina, kad tikram argumentui daugelis i j rpt.

LAISV

IR

D O R O V

355

(c) Taiau ar a i tikrj turiu turti pateisinim, kad savo pozicij padaryiau moralinio sitikinimo dalyku? Dauguma moni mano, kad aktai, lemiantys nebtin kani arba be jokios pateisinamos prieasties sulauantys rimt paad, yra nemorals^ ir vis dlto jie negalt pateikti jokio i sitikinim p a g r i n d i m o M i e J a u i a , kad tokio pagrindimo n nereikia, nes laiko aksioma arba savaime suprantamu dalyku tai, jog tie aktai yra amorals. Neigimas, kad pozicija, kurios laikomasi iuo bdu, gali bti moralin pozicija, atrodo prietaraujs sveikam protui. Taiau esama svarbaus skirtumo tarp manymo, k a d j a v o j 2 o z i c i j a yra savaime suprantama, ir tiesiog savo pozicijos pagrindimo neturjimo. Pirmasis atvejis rodo esant pozityv sitikinim, jog jokio tolesnio pagrindimo nereikia, kad svarstomojo akto nemoralumas nepriklauso nuo jo socialini pasekmi arba jo poveikio veikjo charakteriui, arba nuo to, kad j draudia dievyb, arba.nuo dar ko nors, bet kyla i paties akto prigimties^Citaip tariant, reiginys, jog tam tikra pozicija yra ksiomika, teikia ypatingos ries pagrindim, btent, kad aktas yra nemoralus pats savaime ir be joki papildom slyg, ir is ypatingas pagrindimas kaip kiti ms svarstytieji gali nederti su bendresnmis teorijomis, kuri a laikausi. Ms pateikiami moraliniai argumentai aptaria-ne-tik-moralinius principus, bet ir abstraktesnes pozicijas dl moralinio samprotavimo. Konkreiai jie svarsto, kokios ries aktai "gatiirti nemorals patys savaime ir be joki papildom slyg. Kai kritikuoju Js moralines nuomones arba mginu pateisinti, kodl pats nepaisau tradicini moralini norm, kurios, mano manymu, yra paikos, a greiiausiai tai darysiu paneigdamas, kad svarstomasis aktas turi kur nors i keli bruo, galini padaryti akt nemoral, - pavyzdiui, kad jis nesusijs su pasiadjim ar pareigos lauymu, niekam nedaro alos, skaitant pat veikj, nra draudiamas jokios organizuotos religijos ir nra nelegalus. A samprotausiu iuo bdu dl to, kad remsiuosi prielaida, jog galutinis nemoralumo rodymo pagrindas yra tik koks nors nedidelis labai bendr standart kompleksas. i prielaid galiu tvirtinti tiesiai arba j gali suponuoti mano argumentacijos modelis. Bet

356

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

kuriuo atveju j gyvendinsiu arbitraliomis vadindamas tas pozicijas, kurios negali pretenduoti joki n vieno i i galutini standart param, kaip kad tikrai turiau padaryti, jeigu, pavyzdiui, Js pasakytumte, kad fotografija arba plaukiojimas yra nemorals dalykai. Net jeigu negaliu paveikti ios grindiamosios prielaidos, a vis tiek j taikysiu, o kadangi galutiniai mano pripastami kriterijai yra vieni i t, kurie yra patys abstrakiausi i mano moralini standart, jie nelabai skirsis nuo t, kriterij pripastam ir taikom mano kaimyn. Nors daugelis t, kurie neapkenia homoseksual, yra nepajgs pasakyti kodl, tik nedaugelis pritars, kad nereikia jokio pagrindimo, nes itai daryt j pozicij arbitrali pagal j pai standartus. (d) i ms argumentacijos analiz galima bt tsti, taiau ji jau pakankamai aptarta pateisinti kai kurioms ivadoms. Jeigu ginas tarp ms vyksta dl to, ar mano pairos homoseksualum kyla i moralini sitikinim, taigi ir dl to, ar turiu teis tuo pagrindu balsuoti prie homoseksual, a negaliu ignoruoti io klausimo paprasiausiai isakydamas savo jausmus. Js norsite apsvarstyti prieastis, kurias galiu pateikti savo sitikinimui paremti, ir ar mano kiti poiriai ir elgesys dera su teorijomis, kurias tas pagrindimas pateikia. inoma, Js tursite taikyti savo paties supratim, kurio detals gali skirtis nuo manojo, pavyzdiui, supratim to, kas yra prietaras ar racionalizacija ir kada viena paira nedera su kita. Js ir a galime gin baigti nesutar dl to, ar mano pozicija yra moralin pozicija, i dalies dl toki skirtum supratimo, o i dalies dl to, kad maiau tiktina, jogjjrisipainsi, kad pats remiesi neteistais pagrindais, nei pripainsi jais besiremiant kitus..Turime ivengti skeptiko poirio ir i i fakt nedaryti ivados, kad prietaras, racionalizacija, arba nenuoseklumas neegzistuoja ar kad ie terminai reikia tiesiog tai, jog juos vartojantys, labai nemgsta t pozicij, kurias jis itaip nusako. itai bt tolygu argumentui, jog kadangi skirtingi mons skirtingai supranta, kas yra pavydas, ir jie gali ne i blogos valios nesutarti, ar vienas i j yra pavydus, tokio dalyko kaip pavydas nra, ir tas, kuris sako, kad kitas yra pavydus, tiesiog nori pasakyti, kad jis jam labai nepatinkay

LAISV

IR

D O R O V

357
1

LORDO

DEVLINO

MORAL

Dabar galime grti prie antrojo lordo Devlino argumento. ris tviryna, kad kai statym krjai turi sprsti moralin klausim (kaip, pagal jo hipotez, jie privalo daryti, kai tam tikra elgsena kelia grsm vertingai socialinei institucijai), jie turi vadovautis bet kokiu morals pozicijos pripainimu, kur palaiko plaioji bendruomen, nes to reikalauja demokratinis principas, taip pat dl to, kad bendruomen turi teise vadovautis savarankiku supratimu. Sis argumentas turt tam tikro tikinamumo, jeigu lordas Devlinas, kalbdamas apie moralin bendruomens sutarim, turt galvoje tas pozicijas, kurios yra moralins pozicijos diskriminatyviuoju poiriu, kur mes aikinoms. Taiau jis neturi galvoje nieko panaaus tai. J o moralins pozicijos apibrimas rodo, kad jis vartoja i svok ta prasme, kuri a pavadinau antropologine. I paprasto mogaus, kurio nuomons mes privalome paisyti, pasak jo, ...nesitikima joki samprotavim ir sprendimas gali bti daugiausia paremtas jausmais" 1 . Jeigu protaujantis mogus mano, - priduria jis, - kad elgsena yra nemorali, taip pat mano - nesvarbu, ar is manymas yra teisingas ar klaidingas, doras ir beaistris, - kad joks teisingai galvojantis jo visuomens narys negali galvoti kitaip, teisei ji yra nemorali" 2 . Kitoje vietoje jis pritariamai cituoja Deano Rostowo n u o m o n , jog bendroji visuomens moral bet kuriuo metu yra paproio ir sitikinimo, proto ir jausmo, patirties ir prietaro derinys"*. Kaip jis suvokia, kas yra moralinis sitikinimas, aikiausiai i vis viet matyti ymiojoje pastaboje apie homoseksualus. Jeigu paprastas mogus iri homoseksualum kaip nuodm, toki atgrasi, kad pats jos egzistavimas yra ugaulus" 4 , itai jam rodo, jog paprasto
1 2

Devlin, 15. Ibid., 2 2 - 2 3 . Prerogative 4 5 , 7 8 ( 1 9 6 2 ) . Cituota Devlin, 9 5 .

' Rostow, The Enforcement of Morals", 1960 Camb. L.J. 1 7 4 , 1 9 7 ; perspausdinta E.V Rostow, The Sovereign
4

Ibid.,

17.

3 5 8

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

mogaus jausmai homoseksual atvilgiu yra moralinio sitikinimo dalykas 1 . J o ivados neskmingos, nes priklauso nuo moralins pozicijos" svokos vartojimo ia antropologine prasme. Net jeigu dauguma moni i ties mano, kad homoseksualumas yra kraupi nuodm, ir negali toleruoti jos egzistavimo, lieka galimyb, jog i visuotin nuomon yra prietar miinys (pagrstas prielaida, jog homoseksualai yra moraliai blogi padarai, nes yra sumoterikj), racionalizacija (paremta tokiomis nepagrstomis fakto prielaidomis, kad jos meta ik paios bendruomens racionalumo standartams) ir asmeninis neapkentimas (nereprezentuojantis jokio sitikinimo, o tik akl neapykant, kylani i nepripastamo tarimo savo paties atvilgiu). Lieka galimybJacLpaprastas mogus negalt pateikti jokio savo sitikinim pagrindimo, o paprasiausiai kaip-papga-kariot tai, k igirdo i savo kaimyno, kuris savo ruotu kaip papga kartoja tai, k igirdo i jo, arba kad jis pateikt pateisinim atitinkani bendr moralin pozicij, kuri negali siningai ar nuosekliai pretenduo'. Jeigu taip, demokratijos principai, kuriais vadovaujams, nereialauja gyvendinti sutarimo, nes sitikinimas, kad prietarai, asmenis antipatijos ir racionalizacijos nepateisina kito laisvs suvarym, ats uima kritin ir fundamentali pozicij ms populiariojoje moralje. Tuomet ir didiuma bendruomens neturt teiss vadovautis savarankiku supratimu, nes bendruomen j i e t a i k o ios privilegijos tam, kuris veikia prietaro, racionalizacijos ar asmenins antipatijos pagrindu. Ities skirstymas tarp i sitikinim ir moralini sitikini' angoje (ibid., viii) lordas Devlinas pripasta, kad originali paskaitos kalba galbt pernelyg akcentavo jausm ir per maai - prot", ir teigia, kad teiss krjas turi teis ignoruoti iracionalius sitikinimus". Kaip pavyzd jis pateikia nuomon, kad homoseksualumas sukelia ems drebjimus, ir tvirtina, jog iracionalumo paalinimas daniausiai yra paprastas ir palyginti nereikmingas procesas". A manau, kad teisinga daryti ivad, jog tik tiek lordas Devlinas ir leist jam paalinti. Jeigu a neteisus, ir lordas Devlinas reikalaut i jo atmesti prietarus, asmenines antipatijas, arbitralias pozicijas, taip pat visa kita, jis bt turjs tai pasakyti ir pamginti ipltoti kai kurias i i perskyr. Jeigu jis bt tai padars, jo ivados bt buvusios kitokios ir bt susilaukusios, be abejo, kitokios reakcijos.

LAISV

IR

D O R O V

359

m diskriminatyviuoju poiriu egzistuoja daugiausia tam, kad pirmieji bt iskirti kaip pozicijos ris, kurios negalima laikytis. Sine besivadovaujantis teiss krjas, kuris ino/yra informuotas, jog egzistuoja moralinis sutarimas, turi patikrinti to sutarimo elementus. inoma, jis negali patikrinti individuali piliei sitikinim ar elgesio; jis negali surengti liudytoj apklaus Klaphamo apylinkse kursuojaniame omnibuse 1 . ia kalbama ne apie tai. Pats teiginys, kad egzistuoja moralinis sutarimas, nra pagrstas visuomens apklausa. Jis pagrstas apeliacija teiss krjo nuovok apie tai, kaip jo bendruomen reaguoja koki nors nemgstam elgsen. Taiau pati i nuovoka apima pagrind, kuriais paprastai ta reakcija remiama, suvokim. Jeigu vyko viei debatai, kurie buvo pltojami ir laikrai redakcinse skiltyse, jo koleg kalbpse, suinteresuot grupi liudijimuose ir jo paties korespondencijoje, itai paatrins jo suvokim apie tai, kokie argumentai ir pozicijos tais klausimais egzistuoja. Jis turi ianalizuoti iuos argumentus ir pozicijas, n i f r i n d u m s rmstityti kurie i j yra prietarai ar racionalizacijos, o kurie numato bendrus principus ar teorijas, kuri palaikymo negalima reikalauti i didiosios dalies gyventoj, ir taip toliau. Gali bti, kad pabaigs proces, jis supras, jog moralinio sutarimo teiginys buvo neyyksj Spju, kad homoseksualumo atveju taip ir bt, ir itai lordo Devlino nediskriminatyvi hipotez paveria tokia rimta klaida. okiruoja ir yra neteisinga ne jo idja, kad bendruomens moral' jprivalu atsivelgti, bet jo idja, kas laikvtina-bendruomens morale. < inoma, teiss krjas turt iuos testus taikyti sau paiam. Jeigu jis laikosi populiari pair, maiau tiktina, kad jas vertins kaip netobulas, taiau jeigu jis yra savikritikas, is pratimas gali pakeisti jo pairas. Kiekvienu atveju jo atsakymas priklausys nuo jo
1

ia autorius turi omenyje anglik posak the man on the Clapham

omnibus

(mogus, vaiuojantis autobusu, kursuojaniu Klaphamo apylinkse), kuris reikia paprastas mogus" (Klaphamas yra Londono rajonas). Jis kilo i angl teisjo lordo Boweno odi, itart proceso metu 1903 m.: We must ask ourselves Clapham omnibus would Klaphamo apylinki omnibuso). Vert past. what the man on the think (turime savs paklausti, k apie tai manyt mogus i

360

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

paties supratimo, ko reikalauja ms bendra moral. itai yra neivengiama, nes kad ir kokius kriterijus mes ragintume j taikyti, jis gali juos taikyti tik tokius, kokie jie yra jo paties supratimu. Teiss krjo, kuris taip daro, - kuris atsisako liaudies piktinimsi, nepakant ir bjaurjimsi laikyti savo bendruomens moraliniu sitikinimu, negalima kaltinti moraliniu elitizmnJSIegalima tiesiog teigti, kad jis laikosi savo viesuolik pair, nepaisydamas plaiosios visuomens pair, kuri jo pairas atmeta. Jis stengiasi, kiek igali, kad gyvendint aiki ir fundamentaliai svarbi savo bendruomens morals dal - sutarim, kuris yra esmingesnis visuomens egzistavimui ta jo fojma, kuria mes j pastame, u t opinij, kurios paisyti i jo reikalauja lordas Devlinas. Joks teiss krjas negali sau leisti ignoruoti visuomens piktinimosi. Tai faktas, kurio jis turi paisyti. Sis faktas nustatys ribas to, kas yra politikai manoma, ir determinuos jo tikinimo ir gyvendinimo strategijas iose ribose. Taiau mes privalome nepainioti strategijos su teisingumu, taip pat - politinio gyvenimo fakt su politins morals principais. Lordas Devlinas supranta ias perskyras, taiau a baiminuosi, jog jo argumentai hns parraiiVliaiii ripms knrip jnjiesiiprnnfa

POST

S C R I P T U M

APIE

P O R N O G R A F I J

A diskutavau dl homoseksualumo, nes tai yra lordo Devlino pavyzdys. Noriau tarti od apie pornografij, jau vien dl to, kad tuo metu, kai Britanijoje susirpinta lordo Devlino teorijomis, Amerikos teisinse antratse ji figravo daniau negu homoseksualumas. Aukiausiasis teismas buvo k tik isprends tris svarbias bylas: Ginzbnrg, Mishkin ir Fanny Hill1. Dviejose i j kaltinamosios ivados (ir baudiamieji nuosprendiai) u pornografijos platinim buvo patvirtintos, o treiojoje, nors Teismas anuliavo valstijos paskelbt tariamai nepadoraus romano draudim, trys teisjai ireik atskirj nuomon. Dvi i i byl aptar valstijoje galiojani konstitucingumo nust1

Aukiau, in. 4 .

LAISV

IR

D O R O V

361

tymo procedr perir, o treioji - federalinio statymo interpretacij ir taikym. Tad Teismas turjo priimti nutarim konstituciniu klausimu - klausimu, kokiu mastu valstija ar tauta gali teisikai apriboti erotins literatros publikavim, ir statymins bazs klausimais. Taiau kiekvienas sprendimas vis dlto ikl tos ries politinio principo klausimus, kuriuos iki iol svarstme. Dauguma teismo teisj laiksi konstitucinio testo, kuris prie kelet met buvo nustatytas Roth byloje 1 . Pagal t test, knyga yra nepadori ir kaip tokia neginama/nesaugoma pirmojo papildymo, jeigu: (a) vyraujanti mediagos, imamos kaip visuma, tema apeliuoja gal seksualii-interes; (b) mediaga yra atvirai ugauli, nes ugauna esamus bendruomens standartus, taikomus seksualiniams dalykams aprayti ar reprezentuoti; ir (c) mediaga neturi visai jokios atperkamosios socialins verts" 2 . Politinio principo klausim galtume suformuluoti taip: kas federalinei valdiai arba bet kuriai valstijai teikia moralin teis udrausti publikacij knyg, kurios yra nepadorios pagal Roth test? Vien atsakym inicijavo teisjo Brennano nuomon Mishkin byloje - erotin literatra, sak jis, kai kuriuos skaitytojus skatina nusikalsti. Jeigu tai tiesa, jeigu pakankamai daug atvej tie patys skaitytojai kit stimul nebt paskatinti taip pat nusikalsti ir jeigu su problema negalima efektyviai susidoroti kitais bdais, itai galt suteikti visuomenei tikrum, kad tas knygas reikia udrausti. Taiau ios hipotezs yra ma maiausiai spekuliatyvios ir kiekvienu atveju nra reikmingos tokiai bylai kaip Ginzburg, kurioje teismas savo sprendim grind ne nepadoriu pai publikacij pobdiu, o tuo, kad jos buvo pateiktos publikai kaip nepadorios, o ne kaip vieiamojo pobdio. Ar manoma nepadori knyg draudimui suteikti kok kit pateisinim? Galima pateikti tok argument kaip antrasis lordo Devlino argumentas, ir daugel t, kurie jauia, kad visuomen turi teis uRoth v. TJnited States, 3 5 4 U.S. 4 7 6 ( 1 9 5 7 ) . Memoirs v. Massachusetts (Fanny Hill), 3 8 3 U.S. 4 1 3 , 4 1 8 ( 1 9 6 6 ) .

1 2

362

R I M T A S

P O I R I S

T E I S E S

drausti pornografij, i tikrj jaudina koks nors tokio pobdio argumentas. Jis gali bti tai kokios formos: (1) Jeigu mes leidiame laisvai prekiauti nepadoriomis knygomis, jas tiekti, taip sakant, su rytine kava, visas bendruomens tonas galiausiai pasikeis. Tai, kas dabar laikoma nevankiu ir vulgariu odiu ir drabuiu ir vieu elgesiu, taps priimtina. Vieuomen, kuri gali legaliai mgautis pornografija, netrukus nebepripaint nieko bent kiek kultringesnio, ir vis form populiari kultra neivengiamai darytsi vis nepadoresn. Mes jau patyrme, k gali ios jgos - toks pat ms teisini nuostat atpalaidavimas, kuris galino toki knyg kaip Tropic of Cancer publikacij, jau padar tak tam, k mes matome filmuose ir urnaluose, papldimiuose ir miesto gatvse. Galbt mes turime sumokti i kain u tai, k daug kritik tikinamai laiko meno kriniais, taiau mes neturime mokti kainos, kuri-bt-kur_kas didesn, - u
lamt^jpacivkai g a m i n a m vaikantis

tik pelno.

(2) Atsakymas bus nepakankamas, jei sakysime, kad socialin glgsena nepasikeis, kol dauguma savo noru nedalyvaus toje kaitoje. Socialinis tvirkinimas veikia per iniasklaid ir jgas, visikai nekontroliuojamas pagrindins moni mass, ities visai anapus bet kokio smoningo modeliavimo apskritai kontrols. inoma, pornografija kartu ir traukia, ir atstumia, ir kuriuo nors bendruomens standart smukimo momentu dauguma nebeprietaraus tolesniam smukimui, taiau tai yra tvirkinimo skms enklas, o ne rodymas, kad nebuvo jokios korupcijos. Btent i galimyb mus imperatyviai veria gyvendinti savo standartus, kol mes juos dar turime. Tai pavyzdys - jis ne vienintelis - ms trokimo, kad statymas mus apsaugot nuo ms pai. (3) Pornografijos udraudimas apriboja autori, leidj ir potenciali skaitytoj laisv. Taiau jeigu tai, k jie nori daryti, yra nemoralu, mes turime teis apsisaugoti ir tokia kaina. Taigi susiduriame su moraliniu klausimu; ar tas ir tas turi moralin teis publikuoti arba skaityti bardcore" pornografij, kuri negali pretenduoti joki ver-

LAISV

IR

D O R O V

363

t ar doryb iskyrus erotin efekt? moralin klausim dera sprsti ne dekretu ir ne pasitelkus save pasiskyrusij etikos aukltojais pagalba, bet kreipiantis publik. Dabartin publika mano, kad hardcore" pornografija yra nemorali, kad tie, kurie j gamina, yra svadautojai ir kad bendruomens seksualini ir su jais susijusi paproi apsauga yra pakankamai svarbus dalykas pateisinti j laisvs suvarymui. Taiau iam argumentui, kad ir k apie j galvotume, lemiamos reikms neabejotinai turi tai, kad sutarimas, apraytas paskutiniame sakinyje, bt moralinio sitikinimo sutarimas. Jeigu pasirodyt, jog paprasto mogaus nemeil pornografams yra skonio dalykas arba arbitrali pozicija, argumentas sulugt, nes ie dalykai nra pakankamos prieastys apriboti laisvei. Daugeliui skaitytoj atrodys paradoksalus netgi klausimas, ar vidutinio mogaus pairos pornografij yra moraliniai sitikinimai. Daugumai moni seksualinis kodeksas yra moralumo erdis, ir jeigu paprasto mogaus pairos nesantuokinius santykius, svetimavim, sadizm, ekshibicionizm ir kitus pornografijos elementus nra moralins pozicijos, sunku sivaizduoti kokius nors sitikinimus, kuriuos jis galt turti ir kurie yra moralins pozicijos. Taiau skaityti ir rayti apie iuos nuotykius - ne tas pat, kas juos leistis, ir galima sugebti pagrsti, kodl tokia elgsena smerkiama (jog ji lemia skausm arba yra ventvagika, arba ugauli, arba sukelia publikos susierzinim, kuris neapima fantazij apie j produkavimo ar mgavimosi tomis fantazijomis). Tie, kurie teigia moralinio sitikinimo dl pornografijos sutarim, privalo pateikti rodym, kad jis egzistuoja. Jie turi pateikti moralin pagrindim arba argument, kuriuos vidutinis visuomens narys galt nuoirdiai ir nuosekliai puoselti ms apraytuoju bdu. Galbt tai manoma, bet to neatstoja paprasiausias pasakymas, kad paprastas mogus - ant prisiekusij suolo arba kitur - balsuoja prie vis t dalyk.