Neringa Venckien

Drsos keliu

UDK 343.5-053.2(474.5) Ve-111

ISBN 978-609-408-330-3

Neringa Venckien, 2012

Skiriu mylimai brolio dukrelei, kurios likimas tapo Lietuvos likimu

Remigijus Paciukonis

APGINK...
Ir vl viena, Kraupioj tyloj pagalbos aukus. Vl atstumta, Vl liauia debesys juodi. Ateik, Tveli, Dar paglostyk plaukus. Nubuski, Nuo audros ustoki - ar girdi... Ir vl baisu, irdel drasko mintys kraupios. Vl alta, godiai tiesias letena gliti. Nubusk,Tveli, Utarimo laukus - nesulaukus. Tavs aukiuosi, Nors sapnuos paguoski nevilty. A vl viena, nubuskite, kas teisingumo aukias. Vl atstumta, Pakilkit niekinti, kankinti, uguiti. Brangus Tveli, dar ateik, paglostyk plaukus. Dar aplankyk, Apgink ir gelbk - ar mane girdi..?

Pradios odis
i knyg nusprendiau sudaryti i savo rayt straipsni, publikuot vairiuose internetiniuose portaluose ir laisvoje spaudoje. Rayt dar tuomet, kai, kovodama u savo brolio dukryts saugum ir harmoning gyvenim, djau visas pastangas, kad Lietuvoje paaikt tikroji pedofilijos istorijos tiesa, kad bt iaikinti didiuls maameiam vaikui padarytos skriaudos kaltininkai ir pavykt igelbti auk nuo patekimo galim nusikaltli rankas. ie tekstai atspindi tuos vykius, kuriuos tuo metu teko igyventi, faktus, kuriuos reikjo reaguoti. Daugelis demokratine vadinamos Lietuvos iniasklaidos atstov djo visas pastangas, kad mano rayti tekstai ar informaciniai praneimai nebt publikuojami, kad mano tiesos odiai nepasiekt moni, kad bt ir toliau galima nusikalstamai slpti pedofilijos bylos netyrimo proces, visuomenei pateikti ikreipt istorijos ir mergaits gyvenimo mano namuose vaizd. Taiau a visuomet siekiau atvirumo, kad kiekvienam Lietuvos mogui bt aiku ir gerai suprantama, kokiu keliu einu ir ko siekiu. Siekiau ramybs, gyvenimiko tikrumo ir tinkam slyg vaikui, kur labai myljo ir dl kurio gyvybs neteko mano brolis Drsius, vaikui, kur labai myljau ir myliu a, mano eima ir mano tvai. Siekiau tiesos Lietuvai ir prideramo nuosprendio nusikaltliams, kad nuo j bt apsaugoti kiti maameiai ir skaudiai keniantys vaikai. Savo brolio mergaits a neigelbjau vis ms balsais irinkta Lietuvos valdia, dar taip neseniai rusi beribius paadus ,,saugoti mogaus teises ir laisves, ,,rpintis kiekvienu valstybs mogumi, ,,kurti jo gerov, ,,tvirtinti principines demokratijos nuostatas, ,,garantuoti visokeriop vaik saugum atidav j galimiems nusikaltliams tiesiai rankas, neityrus iki galo pedofilijos bylos, net nesulaukus jos procese galimos nusikaltls L. Stanknaits apklausos, nekalbant jau apie tai, kad net nevykdius jai privalomo teismo sprendimo 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dl tarim pareikimo L.Stanknaitei. Atvirkiai - Lietuvos valdia smo-

ningai ustojo ir rm galim nusikaltl, nusigr nuo bejgio vaiko dramos ir sankcionavo jo ,,pamimo proces leido atsisti 240 iki dant ginkluot policinink, kurie ts pilietikai nusiteikusius ir vaik gynusius mones, purk jiems akis dujas, mu elektrooku. Likimika, kad t ryt nukentjo daug kieme budjusi Lietuvos meninink ir kultros pasaulio moni reisieri, dailinink, fotograf, leidj, kunig, pedagog ir net paaugli, vaik, kurie liko iurpaus XXI amiaus vykio liudytojais. Mano brolio dukrel per prievart buvo atplta nuo mano kaklo, jai ant veido metus galimai chemini mediag pripurkt raudon ,,kaldryt, kojas surietus skausmingu bdu kad galimai bt paralyiuota smoninga jos valia. Tas rytas neidildomai strigo kiekvieno ms atmint kaip pasibaistino valdios brutalumo, iaurumo vaikystei ir elementaraus mogikumo iniekinimo pavyzdys. Jis akivaizdiai parod, kad mogus ms valstybje, u kuri tiek kovojome, kurios taip siekme, yra niekas. Kad policija, atjusi ms namus, prie nekalt mog gali imtis bet koki priemoni. Jis parod, kad demokratija Lietuvoje tra iliuzija, kad, skirtingai nei Vakar Europos alys, tebesame policin valstyb. al valdome ne mes visi, Lietuvos mons, bet vien kumt susitelks valdios ir teissaugos klanas. Jis tenori vieno toliau ilikti ir sunaikinti visus, kurie dar ieko tiesos, sunaikinti fizikai, moralikai ar ginte iginti i Tvyns svetur. Kaip jau ir igin bene milijon, ir mes vis pastebimiau tampame isivaikiojania po pasaul tauta. Savo portale neringavenckiene.lt sakiau Lietuvos monms ir tai noriu pakartoti dar kart: net ir sunkiausiomis minutmis mes negalime trauktis. Nes u ms jau nieko nra. Mes turime, privalome visi eiti DRSOS ir TIESOS keliu. Vardan savo vaik, kad jiems nereikt lieti skausmo ir ilgesio aar. Vardan savo tv, kad j kakas et ryto neneiot pro sulauytas nam duris bas ir nemtyt alt ir lapi ol. Vardan vis ms ateities, vardan tos Lietuvos. Mes turime teis ir galime bti laimingi. Tikkime ia viltimi, kurkime j. Tai labai sunku, bet privaloma. Btina. Neringa Venckien

Tokio melo Lietuvoje bti daugiau nebegali

iuos odius itariau prie metus, duodama interviu vienam laikraiui po to, kai prie Kauno mari buvo netiktai surastas iauriai nuudyto mano brolio Drsiaus Kedio knas. Kruvinas, sudauytas mogus, nustas mlynmis, aizdomis. Nors nuudymo faktas buvo akivaizdus, oficialiai buvo praneta, kad jis ,,usprings skrandio turiniu. Kuo aktyviau oficialij instancij i versija buvo stumiama, tuo aikiau darsi man, kaip ir kitiems Lietuvos monms, maiusiems Drsi atidengtame karste, kad alyje stipriai pulsuoja ne tiesos ir teisingumo gynimo bei saugojimo, bet jos dengimo taranas, inspiruojamas tam tikr jg. Kaip teisininkei man sunkiai suvokiama, kad Europos Sjungai priklausanioje ir demokratine save skelbianioje alyje galima itaip nepaisyti mogaus teisi, net paminti jas: nesvarstyti besikreipianiojo dl galimo nusikaltimo pareikim, deramai netirti nurodyt nusikalstam fakt, apklausose, kuriose turi bti apklausiami vaikai, leisti dalyvauti juos galimai pardavinjusioms pedofilams motinoms (kokioje teisinje pasaulio valstybje tokiu bdu siekiama tiesos ir nusikaltimo iaikinimo?!). Visa tai grubs valstybs teisinio darbo paeidimai, kurie savo esme prilygsta kuriozams, ir savo ruotu liudija, kad esame gilioje ios profesins veiklos duobje, i kurios privalome ilipti, nes valstyb, neturinti tvirt teisinio gyvenimo pamat ir garantij, neturi nieko. Mano eimos istorija, kuri tapo inoma visos alies monms, i ties akivaizdiai atvr daugyb sudting valstybs gyvenimo problem: ne tik milinikas teissaugos sistemos veiklos spragas, bet problemik pilieio teisi, ypa vaiko teisi apsaugos padt Lietuvoje, nepakankam socialins apsaugos tarnyb darb. Staiga paaikjo, jog daugyb mint tarnyb dirba neatsakingai, aplaidiai, nesivelgiant esm, biurokratikais metodais. Apmstant i situacij, aikja, jog daugeliu atveju atsidrme kur kas dramatikesnje padtyje, nei toji, kuri dar XIX a. savo ,,Varpe apra Vincas Kudirka, kritikavs aklus, kurius 7

ir pasiptusius svetimtauius, krate uimanius auktas pareigas. Susidaro spdis, kad Lietuvoje siekiama ne visokeriopos tvarkos, bet kuo didesns destrukcijos, kad kai kam yra svarbu ir reikalinga, jog visuomenje egzistuot kuo daugiau sumaities ir chaoso. Kad stiprt neabojama korupcija, valdinink savival, nutautinimas, viesiausi prot emigracija. Sudtingomis aliai aplinkybmis buvo suvaldytas kio nuosmkis, neleista jai bankrutuoti. Bet kis, ekonomika svarbi, taiau tik viena tautos gyvenimo pus. alia to egzistuoja daugyb kit ms alies problem, kuri neisprend, neveik, mes vargiai galime vadintis demokratine valstybe ir sunkiai galime siekti skmingos tautos mogaus ateities. I didiulio savos eimos skausmo ir sieki valstybje sugrinti kakieno pavogt teisingum, sutramdyti vis labiau sigalint teisin nihilizm ir kilo mintis mano artimiesiems, bendraygiams steigti partij ,,Drsos kelias, pratsiani idjinius visuomeninio judjimo ,,Drsiaus kelias orientyrus. Visuomeninis judjimas savo laiku sutelk nemaa tiesos siekiani ir sining Lietuvos moni, veikli, energing ir neabejing tautos likimui. Taiau vos jiems prakalbus apie tstin veikl - partijos krim, sujudo nemaa jg, pasiryusi griauti ir ukirsti keli iai veiklai. Ikart nepaprastai suaktyvjo iniasklaidos priemons: ne viename Lietuvos leidinyje pasirod meiikik, melaging ir mano eimos bei gimins orum eidiani straipsni, televizijos laid bei komentar internete. Istorikai lyg ir nieko naujo: norint pakirsti tautos moni pasitikjim, ,,praplauti smon kuriami itisi mitai: pradedant kalbomis apie mano brolio ssajas su nusikalstamomis grupuotmis, narkotik vartojim, mano siekius uimti Furmanaviiaus, vliau A. Milinio darbo viet, pedofilijos istorijos pramanymu troktant populistiniais metodais patekti Seim ir baigiant ,,Drsiaus kelio gynj siekiais nuudyti buvusio Kauno apygardos teismo teisjo Milinio sn. Visa tai istorijos, neturinios jokio realaus pagrindo, ir neinia, kiek dar j ir koki bus sukurta, kad tik kakas galt pridengti tikrj ties, kad bt moralikai ir psichologikai palauta mano ir mano tv 8

eima. Antra vertus, stebinti nestebina: argi ne taip buvo juodinami u tautos mogaus laisv ir ties kovoj pokario partizanai, argi ne j vardu destruktyviai veikti plti ir udyti - bdavo siuniami Sokolovo ir kit persirengli partizan uniformomis briai? Laikas bga, bet juodosios strategijos nesikeiia. Taiau kiekvienam giliai ir savarankikai mstaniam, imananiam tautos istorij, jos tampa kiaurai perregimos ir gerai atpastamos. domu bt vardyti tautos monms: kas i strategij grindjai Lietuvoje ir organizatoriai?! domu bt suinoti: ar moka, kas ir kiek moka Lietuvos rytui, Kartam komentarui, urnalistams V. Gaiveniui ir A. Kuznecovaitei u paslaugas, suteikiant tribn V. Keriui skleisti mel ir meit? Manau, kad ioms iniasklaidos priemonms ir iems urnalistams gerai inoma, jog jeigu V. Keris ir sek k nors, tai tik mano ir mano tv eim. Manau, kad be uduoties kompromituoti ir sekti mus, kit uduoi jis nebuvo gavs. A. Kuznecovaitei taip pat gerai inoma, jog ne kas nors kitas, o ji pati apie Vaid Milin kaip apie trei galim pedofil prane pirmoji. Beje, iuo laiku pasipyl ne tik eminantys urnalist, kultrolog, politolog ,,Drsos kelio aptarinjimai, bet ir prie paios organizacijos krimo prisidjusi nari ,,liudijimai bei ,,prognozs apie tai, kaip einama ,,ne tuo keliu. Deja, is kelias aikus. Tai Drsos kelias, vedantis ties. Kad jos daug kam Lietuvoje nenorima, kad jai bus pinamos visokeriopos pinkls, kad spendiami spstai, aiku jau i pradi. Taiau Lietuvos mogus tokio melo, koks liejamas visuomenei dabar, daugiau paksti nebegali. Kaip ir su tuo taikstytis neturi. Publikuota: 2011-10-19.

Anapus proto
Paskutinij dien vykiai, kai Lietuvos patikimiausi urnalist Virginij Gaiven kreipsi slaptasis policijos informatorius, inojs apie mano brolio rengiamus udymus, o po udyni bendravs su juo Ispanijoje ir Lietuvoje, kiekvienam giliai ir 9

savarankikai mstaniam mogui jau darosi nesuvokiami. Visai nesenai spaudoje kalbjau apie kuriamus itisus mitus: pradedant kalbomis apie mano brolio ssajas su nusikalstamomis grupuotmis, narkotik vartojim, mano siekius uimti Furmanaviiaus, vliau A. Milinio darbo viet, pedofilijos istorijos pramanymu troktant populistiniais metodais patekti Seim ir baigiant ,,Drsiaus kelio gynj siekiais nuudyti buvusio Kauno apygardos teismo teisjo Milinio sn. Kalbjau apie istorijas, neturinias jokio realaus pagrindo, ir galimybes jas kurti vl ir vl, kad tik kakas galt pridengti tikrj ties, kad bt moralikai ir psichologikai palauta mano ir mano tv eima. Manau, kad jau netrukus bus paskelbta ir praneta apie mano brolio ryius su Osama bin Ladenu, Muamaru Kadafiu, kitais ymiausiais pasaulio nusikaltliais. Bus praneta, kad Drsius Kedys, mano brolis, nuud JAV prezident Don Kened... Laidoje Abipus sienos daugiau kaip po dvej met pasirods slaptasis informatorius, kurio a niekada gyvenime nemaiau, jo nepainojau, kalba neva mano odiais apie pedofilus - kaip apie velnius. Deja, turiu pripainti, kad mano sekliai gerokai suklydo, teigdami, jog a vartoju od velnias. Tokio odio apskritai mano leksikone nra. Beje, ikrypliams, sugadinusiems, sulauiusiems vaiko gyvenim, toks apibdinimas, manau, ir netinkamas. Kaip teisinink, a juos vadinu vienareikmikai nusikaltliais. Ir niekada nepamiriu brolio Drsiaus odi: A neinau, gal bdamas tvas kitomis akimis iriu ir kitaip suprantu mergaits odius, kuriuos ji kartojo apklaus, ekspertizs metu. Bet gal yra Lietuvoje moni, kurie toki vaiko odi kitaip suprasti nebegali tai yra pati lykiausia prievarta, isigimli, ikrypli, pedofil orgijos... Slaptasis informatorius pasakoja apie mano brolio akl draug, neva jo bendrinink. Juokingiau, o gal kvailiau - bti jau nebegali. domu, kaip neregys galjo padti ruotis nusikaltimui, k jis, vediojamas u rankos, i viso galjo daryti?! Reikt pridti garbingas mogus, sportininkas kultristas, choro dainininkas, niekada neturjs joki reikal su policija. Nra k kalbti ir apie tai, jog mano brolis laidoje ivadin10

tas apgailtinu narkomanu, lbautoju, beveik psichiniu ligoniu, nors ne tik narkotik, bet ir alkoholio jis niekada nevartojo, netgi valg ne bet k - apie tai plaiai raiau savo knygoje. Taiau akivaizdu, kad kai mano brolio Drsiaus Kedio nra tarp gyvj, ant jo galima versti bet kokias kaltes, rayti ir kurti apie j vairius pramanus. Juk jis jau neapsigins. Taiau a, gerbdama ir saugodama vies jo atminim, darkart atsakingai ir garsiai pareikiu: visa tai - lykiausias emiausiai puolusi Lietuvoje moni meitas. Noriu pabrti, jog ,,slaptojo agento informacija gerokai prasilenkia ir su prokuroro R. Janceviiaus paaikinimais, jog Drsius Kedys buvo sekamas. Prasilenkia ir su laidoje Abipus sienos jau prie dvejus metus skelbtu, ,,ankstesniu Drsiaus ,,auk srau, kuriame tarp j buvusi nurodyta ir Rimant alaeviit... Ar ia ne tokia pati tiesa, kaip toje paioje laidoje kadais rodytas nuo infarkto mirtantis A. so tvas, ir greta j ant netuv filmuojantis V. Gaivenis? O gal tokia pat tiesa, kaip nebendraujantis su L. Stanknaite A. sas, bet perkantis jai automobilius, nuomojantis butus ir apmokantis sskaitas? Ar ne tokia tiesa, kaip viena kitos nepastanios, bet telefonu bendraujanios L. Stanknait ir J. Furmanaviiaus suadtin? O gal viso ito prieastis pasekm: 2011 m. lapkriio 10 d. Lietuvos Aukiausiajame Teisme turi bti skelbiamas pedofilijos bylos verdiktas, 2011 m. lapkriio 21 d. Kdaini rajono apylinks teisme sprendiamas mano brolio dukrels likimas, steigiama Drsos kelias politin partija ar mano mamos advokato teis susipainti su dalimi J. Furmanaviiaus ir V. Narueviiens nuudymo bylos? Beje, labai magt suinoti, kas yra tasai informatorius? Ar ne usigeids lengvo gyvenimo, skiriamo valstybs bsto, apsaugos ir paramos asmuo? Gyvenimo be joki rpesi, be joki pastang kit skausmo, skurdo, o savo melo ir praman sskaita. Kaip bemstysi, kaip besistengsi suvokti, visa tai ANAPUS PROTO. Ir domu: iki kokio lygmens dar gali smukti gyvenimas ioje valstybje. Kas ir kada u visa tai atsakys? Publikuota: 2011-11-09. 11

Kurio i ms gyvenimas yra prasmingesnis?

Girdjau Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryeviiaus odius: Manau, kad ji (Neringa Venckien) negali dirbti teisja. Dl ko negali? Ar ne dl to, kad jos, teisjos, brolio maamet dukrel seksualiai inaudojo ikrypliai? Ar ne dl to, kad jos, teisjos, brolis Drsius Kedys iekojo teisybs ir siek, kad vaik nuskriaud siaubingi nusikaltliai bt nubausti? O gal dl to, kad jos, teisjos, brolis Drsius Kedys buvo nuudytas ir is brutalus nusikaltimas i ties liko neiaikintas? O gal dl to, kad G. Kryeviius yra ramus dl savo dabartinio gyvenimo, ramus dl savo ateities? Jis mano, kad asmeniniame gyvenime niekada nesusidurs su tuo, su kuo susidriau a: su nusikaltliais, neteisybe, melu, korupcija... I esms susidriau su tuo, kuo, einant ketvirtiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradios, jau nebeliko jg nei lykttis, nei bjaurtis... Stebjau G. Kryeviiaus elges, jo odius R. Milits laidoje Teis inoti. Manau, kad ne tik a, bet tkstaniai t laid maiusi moni neteko ado dl G. Kryeviiaus arogancijos, paniekos visuomenei ir bet kokios uaujautos bei supratingumo nebuvimo. Manau, kad G. Kryeviiaus pasisakymai yra stimulas svarstyti galimyb kelti man penkt drausms byl. Drausms byl pagal piliets A. ileikiens skund, kurios nenaudai prie daugel met, dar dirbdama Kauno rajono apylinks teisme, isprendiau civilin byl. Pagal piliets A. ileikiens skund, kurios vadovaujama gydymo staiga idav siuntim maamet mano brolio dukrel veti Vaiko raidos centr, apie tai neinformavus nei maamets tvo, nei mans, jos tetos. I ties artimiausiu metu bus svarstomi piliei A. ileikiens ir L. Stanknaits skundai, pagal kuriuos, atsivelgiant G. Kryevi12

iaus komentarus, man neabejotinai turt bti vl keliama drausms byla. Prie tai buvau svarstyta ir pagal pilieio, kaltinamojo pedofilija A. so, tos paios piliets L. Stanknaits draugo, nuomojusio jai but, kuriame, kaip nurod prokurorai kaltinamajame akte, buvo seksualiai inaudota maamet mergait. Apsvarsiusi G.Kryeviiaus pasisakymus, manau, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas smoningai pats udeg ali vies teisj paeidimams. Mano praym taikyti laikinsias apsaugos priemones Panevio apygardos teismas isprend daugiau nei po mnesio laiko, nors statymas aikiai ir nedviprasmikai reglamentuoja, kad praymai, susij su laikinosiomis apsaugos priemonmis, isprendiami nedelsiant, bet ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo praymo gavimo dienos (Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalis). Mano praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones Panevio apygardos teismas statymo nustatytu terminu nesprend, o LAT pirmininkas G.Kryeviius, kai a kreipiausi j, nemat joki problem dl statymo paeidim. Manau, kad tai yra faktai, liudijantys, jog statym laikymasis ir j vykdymas Lietuvoje privalomas ne visiems. Kad aukiausi Lietuvos Respublikos teissaugos pareignai gali patys laisvai nusprsti, kam, kada ir kokiomis aplinkybmis statym reikia laikytis ir j paisyti, o kada galima tiesiog nematyti j nevykdymo ir paeidinjimo, ir ne tik nebandyti iekoti kalt ir tikro teisingumo, bet smoningai dengti nesiningus ir neteistus sprendimus, taip klaidinant visuomen. Paradoksalu, taiau tokius dalykus toleruoja btent Lietuvos Aukiausiojo teismo pirmininkas G. Kryeviius, kuris valstybje turt bti didiausias moralinis ir teisinis autoritetas. Negana to, vieoje erdvje esu nuolat puolama ir meiiama btent dl to, kad nesilaikau statymo vykdymo. Atsakingai pareikiu, jog tie, kurie mane dl to kaltina, elgiasi ma maiausiai nesiningai ir neteisikai, nes smoningai usimerkia prie faktus, kokie neteisingi tie ,,mano neva nevykdomi sprendimai priimti. Tai veidmainika, neetika ir netgi nehumanika pozicija, nes ir V. Kondratjevo priimtas sprendimas dl mergaits skubaus grinimo moti13

nai, ir Panevio apygardos teismo teisj mano praymo atmetimas grubiai paeidia ir Lietuvos Respublikos Konstitucij, ir statymus, ir Lietuvoje ratifikuot Jungtini Taut Vaiko teisi konvencij, nesiderina su mogaus teisi gynimo principais. Apie tai spaudoje savo nuomon ne kart isak ir vienas didiausi teisini autoritet Lietuvos nepriklausomybs akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka, kiti teisins sistemos atstovai. Akivaizdus ir tiesiog cinikas i reikming dalyk nepaisymas visikai diskredituoja valstybs teisin sistem ir jos darb, teisina nepagarb maameiam asmeniui, leidia ignoruoti jo asmeninius gyvenimikuosius interesus, veda brutali prievart prie vaik. Nekalbant jau apie tai, jog i visuomenei rpima istorija, kurioje kiekvienas teisins sistemos veiksmas yra moni akylai stebimas ir vieai svarstomas, ir is teisinis nihilizmas, nukreiptas prie maamet asmen, visuomens yra gerai matomas ir suvokiamas, didina nusivylim Lietuvos valstybs teissauga kaip neveiksnia, ikreipiania teisingumo esm, didina nusivylim ir nepasitikjim visomis alies teissaugos grandimis. Esu giliai sitikinusi, jog btent Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas yra labiausiai atsakingas dl io kritusio nepasitikjimo teismais (jais pasitiki jau vos 15 proc. alies gyventoj). Tiesa, btina pabrti ir tai, jog G. Kryeviius vieai daug kalba apie moral ir etik. Man sunku suvokti, kad apie iuos dalykus kalba mogus, leidiantis Lietuvoje laisvai sigalti tokiems nesiningiems teisiniams sprendimams, laisvai toleruojantis statymin prievart prie vaik, smoningai ir bet kokiomis priemonmis siekiantis atimti i teisjos, kovojanios u ties, mantij. Tokiu atveju drstu pabrti, kad mano ir Aukiausiojo Teismo pirmininko etikos ir morals samprata niekada nebus artima. G. Kryeviius mano, kad a negaliu dirbti teisja. Savo ruotu esu giliai sitikinusi, jog Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko pareig negali eiti Gintaras Kryeviius. ioms pareigoms Lietuvai reikalingas siningas, atsakingas, kompetentingas mogus, tikras teisinis ir moralinis autoritetas. Visiems Lietuvos monms tenoriu pridurti, jog jau daugyb met man tenka skaudiai susidurti su melu, neteisybe, nuolatiniu per14

sekiojimu, engimu ir terorizavimu. Tai vyksta ne vien teisinje barikad pusje, darbe, bet ir vieoje erdvje, spaudoje ir televizijoje, internete. Viena, kas mane palaiko ir veria kovoti - tai TIESA. Tiesa, kuri maamet mano brolio dukrel pasakojo apie patirt lykiausi seksualin prievart. Tiesa, kuri mergyt pasakojo apie asmenis, nevertus mogaus vardo. Tiesa, jog mano brolis, gindamas dukrels interesus ir siekdamas, kad ikrypliai bt nubausti, u tai buvo nuudytas. Gal gale, tiesa, kad tokioje Lietuvoje gyventi darosi jau nebemanoma. Prajo daugiau kaip dvideimt met, kai Lietuva atkr savo valstybin Nepriklausomyb. Taiau akivaizdu, kad is laikotarpis tapo ne vien alies krimo ir statymo, bet ir neleistino biurokratinio melo, egoistins savivals ir nebaudiamumo suklestjimo epocha. Ne kart teko girdti, jog nepriklausomybs dvideimtmetis isityiojo i savo auk. Tad nejau mons aukojo savo gyvybes vardan tokios laisvos ir nepriklausomos Lietuvos, kurioje tarpt melas, korupcija, nebaudiamumas u padarytus nusikaltimus?.. Manau, jog iandien Lietuvoje yra btent tik taip. Mums visiems yra skirtas vienoks ar kitoks gyvenimo kelias, likimas ir mirtis. Mes, gyvieji, pasaul ateiname bti ir veikti. Veikti prasmingai, ir - ne. Nuolat svarstau: kurio i ms gyvenimas yra prasmingesnis ir tauresnis? Gerbiamo Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko, mano virininko, pono G. Kryeviiaus, davusio leidim mane niekinti ir atimti teisjos mantij, solidarizuojantis su pilieiais A. su, L. Stanknaite, A. ileikiene, ar mano, ustojusios ma bejg nalait mergait? Klausimas telieka skaudiai atviras. Publikuota: 2012-02-05.

Neringos Venckiens pareikimas spaudai

Kadangi iuo metu iniasklaidoje vis daniau pasirodo Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryeviiaus pasisakym apie mano neva btin pasitraukim i teisjos parei15

g, vieai noriu pareikti savo nuomon iuo klausimu. Teisingumas ir jo vykdymas yra vienas svarbiausi valstybs gyvavimo princip. Savo darbe, kur dirbu jau daugiau nei 10 met, visuomet itikimai laikiausi teisjo priesaikos, duotos Lietuvos Respublikai; priimdama teisinius sprendimus, nuosekliai vadovavausi statymais, rodiau pagarb etikai ir mogaus teisms. Niekada nemiau kyi, nermiau korumpuot valdios klan, nesipyniau jokius neskaidrius ir nesiningus bei antistatymikus sandorius. Man visuomet buvo svetima tai, kas ardo harmoning visuomens gyvenimo pagrind, diskredituoja teisjo, o kartu ir Lietuvos pilieio etik, nesiderina su mogaus sine ir jo orumu. Kadangi mano brolis ir jo dukrel pateko sudting ir paini egzistencin bei teisin situacij, a, kaip siningas ir tiesos siekiantis mogus, stojau ginti j interesus. iuo metu itin dramatikai vyksta D. Kedio dukrels gyvenamosios vietos nustatymo proceso klausimai, kuomet ir Kdaini, ir Panevio teismai priima sprendimus, kurie akivaizdiai nesiderina nei su Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei su statymais, nei su Lietuvoje ratifikuota Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija bei mogaus teisi gynimo principais. Smoningas mergaits nuomons isakymo nepaisymas, akivaizdios prokuror ir teisj pastangos nesiklausyti naujus jos pareikimus antstoliui, liudijanius buvus grupin nusikalstam seksualin prievart, yra didiulis mogik vaiko teisi, jo teiss teising teism paeidimas. Atsakingai pareikiu, jog visuomet buvau ir esu prie tokius teisinius nusiengimus, j negaliu toleruoti nei kaip teisinink, nei kaip Lietuvos Respublikos piliet, ir manau, kad pareignai, prim tokius sprendimus, turi sulaukti drausmins atsakomybs. Juo labiau, man visikai nesuprantamas aukiausi Lietuvos teissaugos institucij siekis eliminuoti mane i teisins sistemos, bet kokia kaina (antao, prievartos, melaging liudijim bdu) priversti nusivilkti teisjos mantij tai traktuoju ne kaip i institucij nor pasiekti ir gyvendinti ties, bet kaip susidorojim bet kokiomis priemonmis, siekiant ties ugniauti, neitirti sudting rezonansini nusikaltim, paslpti brutali nusikaltli veiks16

mus. Ir visa tai gyvendinti LIETUVOS RESPUBLIKOS, u kuri tauta sudjo daugyb auk, vardu. Taip pat atsakingai pareikiu, kad man visikai nesuprantamas yra aplaidus, nesiningas ir nekompetetingas, netgi nusikalstamas Lietuvos Vaiko teisi apsaugos tarnyb darbas, kuris nukreiptas ne ginti vaiko interesus, bet tarnauti neinia kam. Dl ios prieasties nra galimas veiksmingas ir teisingas vaiko teisi gyvendinimas valstybje, griaunamos jo asmenybs saviverts bei harmoningos raidos prielaidos. Todl esu giliai sitikinusi, kad i veikianti sistema yra reikalinga skubi permain, o i darbuotoj priimti sprendimai skubios ir atsakingos periros. Dl vis i mano mint prieasi, kylani ne i mano, bet i kit atsaking Lietuvos Respublikos pareign nederam veiksm, a neturiu pagrindo atsistatydinti i Kauno apygardos teismo teisjos pareig. Publikuota: 2012-02-05.

Atvirkias teisingumas

Vilniaus miesto 2 apylinks teisme 2012 m. vasario 13 d. kaltinamojo pedofilija Andriaus so baudiamosios bylos nagrinjimas prokuroro Egidijaus Motiejno praymu buvo atidtas, kol bus sulaukta Kdaini rajono apylinks teismo teisjo Vitalijaus Kondratjevo 201112-16 sprendimo patikrinimo apeliacine tvarka civilinje byloje dl L. Stanknaits motinos valdios apribojimo ir vaiko, pripainto nukentjusiuoju pedofilijos byloje, gyvenamosios vietos nustatymo. Trumpai sakant, laukiama civilins bylos rezultat. O tik tada bus pradedama nagrinti pedofilijos byla. Bet juk viskas turt bti atvirkiai. Baudiamosios bylos nagrinjimo metu gali paaikti, kad nusikalstam veik padar ne tik A. sas, bet ir kiti asmenys, tarp j L. Stanknait, taigi iki baudiamosios bylos inagrinjimo pripainta nukentjusija maamet neturt bti perduota kaltinamojo pedofilija A. so draugei L. Stanknaitei. Baudiamojoje byloje nu17

statyti faktai savo teisine galia turt prejudicins teisins reikms teismo sprendimui civilinje byloje dl motinos valdios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilins bylos sustabdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkt atitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirt. iuo metu maamets gyvenamj viet nustaius su L. Stanknaite, bt galutinai sugriauta pedofilijos byla, nes ji gina ne vaiko, bet kaltinamojo pedofilija A. so interesus. Dl L. Stanknaits kaip motinos valdios apribojimo nagrinjamos dvi bylos: viena pagal mano tv, L. Kediens ir V. A. Kedio, iekin ir antra pagal mano, mergaits globjos Neringos Venckiens, iekin. Civilinje byloje pagal mano tv iekin Panevio miesto apylinks teismo teisjas Arvydas Jasonas 2010 m. rugsjo 22 d. nutartimi civilin byl sustabd iki siteiss nuosprendis, nutartis ar nutarimas baudiamojoje byloje dl A.so veikos, turinios nusikaltimo, numatyto LR BK 153 str., poymi. Teismas konstatavo, jog iekinys yra grindiamas aplinkybmis, kurios turi bti nustatytos baudiamojo proceso tvarka, todl iekov reikalavim pagrstumas civilinje byloje tiesiogiai priklauso nuo teisinio rezultato baudiamojoje byloje. Apeliacine tvarka buvo inagrintas atsakovs L. Stanknaits atskirasis skundas, kuris Panevio apygardos teismo 2010 m. lapkriio 26 d. nutartimi buvo atmestas, Panevio miesto apylinks teismo 2010 m. rugsjo 22 d. nutartis palikta nepakeista. Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininko Romualdo Janukos, kolegijos teisj Ramuns ekniens ir Biruts Valiuliens, nutartyje nurod, jog i byloje esani duomen matyti, kad baudiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. sui yra pareikti kaltinimai - jis L. Stanknaits nuomojamame bute atliko tvirkinimo veiksmus ios moters maamets dukters atvilgiu ir tuo padar nusikaltim, numatyt LR BK 153 straipsnyje. Nagrinjamoje civilinje byloje motinos valdios apribojimas grindiamas aplinkybe, jog L. Stanknait savo elgesiu, gyvenimo bdu daro aling tak dukrai, kurios atvilgiu atlikus tvirkinamuosius 18

veiksmus, pareikti kaltinimai atsakovs draugui A.sui. Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija padar ivad, kad civilinje byloje iekov L. Kediens ir V. A. Kedio iekinio pagrindu nurodytos aplinkybs bus nustatytos baudiamojoje byloje. Todl nuosprendiu nustatyti faktai savo teisine galia turs prejudicins teisins reikms bsimam teismo sprendimui nagrinjamoje civilinje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Dl minto fakto Panevio apygardos teismas konstatavo, jog civilins bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt atitinka privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirt ir yra teistas. Analogikoje byloje dl L. Stanknaits motinos valdios apribojimo Kdaini rajono apylinks teismo teisjas V. Kondratjevas privaljo priimti analogik kaip Panevio miesto apylinks teismo 2010 m. rugsjo 22 d. nutart stabdyti civilins bylos dl L. Stanknaits motinos valdios apribojimo nagrinjim, iki bus inagrinta pedofilijos byla. Deja, nei teisjas V. Kondratjevas, nei paskirtos i byl nagrinti Panevio apygardos teismo teisjos - Nijol Danguol Smetonien, Ramun eknien ir Birut Valiulien nesustabd civilins bylos, kol bus isprsta pedofilijos byla. O tai reikia, kad visikai analogikose bylose priimami skirtingi sprendimai. A tikjausi, kad mintos Panevio apygardos teismo teisjos Ramun eknien ir Birut Valiulien civilinje byloje pagal mano tv iekin L. Stanknaitei dl motinos valdios apribojimo 2010 m. lapkriio 26 d. nutartyje pasak, jog pirmiausia privalo bti isprsta pedofilijos byla, priims toki pai nutart ir V. Kondratjevo inagrintoje byloje, nes a, kaip ir mano tvai, reikiau reikalavim apriboti L. Stanknaits motinos valdi. Deja, i Panevio apygardos teismo gavau nutartis dl nusialinimo nuo mano apeliacinio skundo dl Kdaini rajono apylinks teismo 2011-12-16 sprendimo civilinje byloje nagrinjimo. Teisjos nurod, kad jos dalyvavo teisj kolegijoje, priimant Panevio apygardos teismo 2010 m. lapkriio 26 d. nutart, kurioje idstyta iankstin nuomon dl reikmingos dalies ioje civilinje byloje pareikt N.Venckiens apeliacinio skundo reikalavim teistumo ir pagrstumo bei dl 19

skundiamo teismo sprendimo motyv, todl turi nusialinti nuo V. Kondratjevo inagrintos bylos nagrinjimo apeliacine tvarka. Bet juk viskas turjo bti prieingai teisjos Ramun eknien ir Birut Valiulien turjo pasakyti, kad privalo bti sustabdyta V. Kondratjevo inagrinta civilin byla, kol bus isprsta pedofilijos byla. A manau, kad priimdamos sprendim nusialinti teisjos Ramun eknien ir Birut Valiulien turjo sins. Bet neturjo drsos atsispirti galimai daromam ioriniam poveikiui. Neturjo drsos pasakyti, kad pirmiausia turi bti inagrinta pedofilijos byla. Kaip teisinink esu giliai sitikinusi, kad vienodose bylose turi bti priimami vienodi sprendimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra pasaks, jog teism praktik formuoja tik patys teismai, taikydami teiss normas. Panevio apygardos teismas privaljo, laikydamasis vienodos teism praktikos, sustabdyti V. Kondratjevo inagrint byl, taikydamas Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkt, reglamentuojant privalom bylos sustabdym. Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentare (I dalis, Bendrosios nuostatos, psl. 380) gerb. profesorius Vytautas Nekroius rao: Negalimumas inagrinti civilins bylos, kol nebus inagrinta kita byla, reikia, jog teismas neturi tam tikr fakt, kuriuos btina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali j nustatyti. Taiau sustabdyti byl iuo pagrindu galima tik kai dvi ar daugiau neinagrint byl taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj, prejudicin ar privalomj gali sustabdytai bylai. Akivaizdu, kad tik inagrinjus pedofilijos byl bus aiku, kaip kaltinamasis A.sas, mokdavs mokesius u L. Stanknaits but, nes i to kas mnes udirbdavs 50 lit, L. Stanknaits draugas, galjo tvirkinti maamet jos motinos nuomojamame bute, kaip kad nurodo prokurorai kaltinamajame akte, L.Stanknaitei neinant. Belieka tik laukti 2012 m. vasario 21 d. Panevio apygardos teisme vyksianio Kdaini rajono apylinks teismo teisjo V. Kondratjevo inagrintos bylos patikrinimo apeliacine tvarka. Teism instancins sistemos paskirtis yra alinti galimas 20

emesni instancij teism klaidas, neleisti, kad bt vykdytas neteisingumas, ir itaip apsaugoti asmens, visuomens teises ir teistus interesus. Tad bendrosios kompetencijos teism instancins sistemos paskirtis sudaryti prielaidas auktesns instancijos teismuose itaisyti bet kurias fakto (t.y. teisikai reikming fakt nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teiss (t.y. teiss taikymo) klaidas, kurias dl koki nors prieasi gali padaryti emesns instancijos teismas, ir neleisti, kad kurioje nors bendrosios kompetencijos teism nagrintoje civilinje, baudiamojoje ar kitos kategorijos byloje bt vykdytas neteisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi, Lietuvos respublikos pilieiai, ar teisinga perduoti pripaint nukentjusija pedofilijos byloje ma mergait, nepradjus teisme nagrinti pedofilijos bylos, kaltinamojo pedofilija Andriaus so draugei Laimutei Stanknaitei? Manau, kad sining atsakym savo irdyse turi ne tik dori teisininkai, bet ir kiekvienas i Js. Publikuota: 2012-02-16.

Nepagarba teismui
Utenos rajono apylinks teismo pirminink Laima Dumskien 2012 m. kovo 20 d. skelbs nuosprend baudiamojoje byloje, kurioje Drsiaus Kedio Mama, pripaintos nukentjusija pedofilijos byloje maamets moiut Laimut Kedien kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 232 straipsn, t.y. dl nepagarbos teismui. Dl nepagarbos Panevio miesto apylinks teismo teisj Vytauto Krikino, Daivos Gadliauskiens ir Ritos Bileviiens priimtai neteistai nutariai nutraukti kaltinamojo pedofilija Andriaus so, pripaintos nukentjusija pedofilijos byloje maamets motinos L. Stanknaits draugo, patarjo, konsultanto, baudiamj byl. Teisme dalyvavusi prokuror Aura Gylyt papra L. Kedien pripainti kalta ir skirti 50 MGL (minimali gyvenimo lygi), t.y. 6500 Lt baud. 21

Ar prokuror pasil teising bausm? Ar teisja pritars prokurors praymui? Ar apskritai teisingai kvalifikuota nusikalstama veika? Reikia paymti, kad dl nepagarbos teismui numatyta ir administracin, ir baudiamoji atsakomyb. Cituoju: LR ATPK 1861 straipsnis. Nepagarba teismui (teismo negerbimas) Trukdymas teismui vykdyti teisingum, teismo ar teisjo autoriteto eminimas utraukia baud nuo penki imt iki vieno tkstanio lit. LR BK 232 straipsnis. Nepagarba teismui Tas, kas vieai veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino teisingum vykdanius teism ar teisj dl j veiklos, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Tad noriu paklausti: kodl mano mamai buvo pradtas ikiteisminis tyrimas, bet nebuvo suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas? Kokios praktikos Lietuvoje laikosi teismai? Kauno rajono apylinks teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendiu S. L. nuteistas pagal LR BK 232 str. 10 MGL (1 300 Lt) dydio bauda u tai, kad 2009-10-21 dienratyje L (duomenys pakeisti) ir internetiniame portale (duomenys neskelbtini) ispausdinus L korespondento A. L. straipsn pavadinimu V (duomenys pakeisti), kuriame raoma apie Kauno miesto apylinks teismo teisjo N. M. 2009-09-16 priimt nutart, kuria jis atsisak skirti kardomj priemon-sumim tariamajam L. K., S. L. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampol, vieai ratu ugauliai paemindamas teisingum vykdant teisj N. M. dl jo darbins veiklos, 2009-10-21, 8.30 val., internetiniame portale (duomenys neskelbtini) pateik io straipsnio komentar Nr. (duomenys neskelbtini), pasirayt (duomenys neskelbtini), ne veltui, oi ne veltui trata viai igam pusn.... Anyki rajono apylinks teismo 2010 m. birelio 11 d. nuosprendiu kelet kart teistas E. B. pripaintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 232 str. ir nubaustas 1 (vie22

n) met 6 (ei) mnesi laisvs atmimo bausme (vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., skirta bausm subendrinta dalinio sudjimo bdu su Panevio apygardos teismo 2009 m. gruodio 29 d. nuosprendiu, keistu Apeliacinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendiu, skirta 16 met laisvs atmimo bausm ir nustatyta galutin 17 met laisvs atmimo bausm) u tai, kad 2010 m. vasario 1 d., apie 9 val., vieai ratu ugauliai paemino teisingum vykdant Kdaini rajono apylinks teismo teisj B. V. dl jo veiklos, tai yra, siekdamas paniekinti, sukelti igst bei paeminti j dl baudiamojoje byloje 2009 m. liepos 14 d. priimto nuosprendio, kuriuo E. B. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dal vieniems metams laisvs atmimo bausme. Vyras patu atsiunt laik, adresuot teisjui B. V., kurio vok djo baltos spalvos vaisto acetaminofeno (paracetamolio) milteli ir nurod: Nu k B., (keiksmaodis) tu mane su savo gera nuotaika! Nuo iol ji bus pas tave bloga ir tai neilgai, nes nebedaug tau liko. Paragauk!!!. Jonavos rajono apylinks teismo 2009-04-10 nuosprendiu A. B. pripaintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 232 str. ir nubaustas laisvs atmimu 1 (vieniems) metams, pagal LR BK 232 str. ir laisvs atmimu 1 (vieniems) metams (vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausms subendrintos, i dalies jas sudedant, ir paskirta galutin subendrinta bausm laisvs atmimas 1 (vieniems) metams ir 3 mnesiams) u tai, kad jis 2006 m. lapkriio 28 d. apeliaciniuose skunduose, adresuotuose Vilniaus apygardos teismui dl 2006-10-24 Vilniaus m. 2-ojo apylinks teismo sprendimo civilinje byloje Nr. 2-2160-592/2006 ir civilinje byloje Nr. 2-420-592/2006, vieai ratu ugauliai paemino teisj I. K., t.y. pavadino j I. K. absoliuiu debilu ir penktos kolonos atstovu. Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendiu G. A. buvo nubaustas pagal BK 232 straipsn 4 MGL (500 Lt) bauda u tai, kad vieai ratu ugauliai paemino teisingum vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo teisj V. K. G. A., siekdamas paniekinti, paeminti teisj V. K. dl jo veiklos, t. y. dl civilinje byloje Nr. 2-6463-11/2004 pagal G. A. iekin J. S. priimto 23

sprendimo, 2004 m. spalio 6 d. per Vilniaus miesto 1-j apylinks teism Vilniaus apygardos teismui padav apeliacin skund (reg. Nr. 742c), kuriame nurod: tad negi manote, jog prasibylinjs eerius metus a taip ir pasuosiu prie V. K. menkavertik ididum (neva tai pamiau byl, ir baigiau), kuris nevertas n mano pasturgalio popierlio, joks mogus asmenyb biurokratinje raliavoje neakcentuos savo vardo, kaip tai daro menkavertis mogysta savo nutartyje, prats, jog iam laiyt savimeils pasturgal, nes akivaizdiai jauia malonum, nes elgiasi keistai ir nenuspjamai, nors ir pagal lietuvik debilik statym. alinink rajono apylinks teismas 2008 m. birelio 26 d. nutarimu G. . paskyr 500 Lt administracin nuobaud u paeidimo, numatyto ATPK 1861 straipsnyje padarym, u tai, kad 2008 m. gegus 26 d. apie 14.20 val. alinink rajono apylinks teisme, esaniame Vilniaus g. 58, alininkuose, teismo posdio metu pareik teisjai J. B., kad jam nasrat na ves sud. Trak rajono apylinks teismas 2010 m. sausio 28 d. nutarimu pripaino . V. kalta padarius ATPK 1861 straipsnyje numatyt paeidim ir skyr jai 800 lit baud u tai, kad Vilniaus miesto 4 apylinks teismui 2009 m. rugsjo 24 d. pateik pareikim, kuriame teig, kad <...> Vilniaus miesto 4 apylinks teismo aliki teisjai, vadovaudamiesi savo nesiningumu bei melu, fabrikuoja bylas ir rao nusikalstamus sprendimus. <...> u 2009 m. liepos 20 d. teismo posdio protokolo bei kit dokument klastojimo faktus Vilniaus miesto 4 apylinks teismo teisj J. E. reikt sodinti kaljim <...> alik teisj pagalba ireketavus i ms 100 Lt baud. Vilniaus miesto 2 apylinks teismo 2004 m. gruodio 3 d. nutarimu L. . nubausta 500 Lt bauda u paeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 1861 str. padarym, t.y. u tai, kad ji paemino Trak rajono apylinks teismo teisjo M. G. autoritet 2004-08-16 pareikime dl teisjo nualinimo nurodydama j eidianius teiginius. Tad ar praoma skirti bausm 70-ies met amiaus, niekada gyvenime neteistai, nebaustai mano mamai ities yra tinkamo dydio, 24

ar tokia, kuri utikrina teisingumo principo gyvendinim? Kitas klausimas - kodl taikoma baudiamoji, o ne administracin atsakomyb? Dar daugiau ar tai nra Lietuvos teissaugos atstov kertas u odius, kuriuos galbt pakartot 90 procent alies gyventoj? Vertinant vis i situacij, norisi sulyginti pasilyt prokurors Auros Gylyts bausm su F. Dostojevskio romano ,,Nusikaltimas ir bausm herojaus - studento Rodiono Romanoviiaus Raskolnikovo gyvendintu ilgai brandintu sumanymu. Tebnie. Taiau kain, ar taip nuteis nuudyto snaus mam, seksualiai inaudotos mergaits moiut jos baudjai ras ramyb vienatvje ir tarp moni?... Publikuota: 2012-03-10.

Melo kojos trumpos

Akivaizdu, kad Kauno pedofilijos istorija, jos netyrimas viena gdingiausi XXI-ojo amiaus Lietuvoje. Tiesiog akis badantis smoningas teissaugos institucij usisklendimas nuo tikrosios tiesos, lugdomos bet kokios pastangos priartti prie jos, vairi mit, siekiant realius faktus apgaubti priebland ydais, nukreipti vilgsn kita kryptimi, krimas ioje istorijoje tapo kone prastu dalyku. Turbt jokia kita istorija Lietuvoje nebuvo tiek apgaubta melo ir netiesos, sklindanios i valstybini institucij, kiek i, ir melas ioje istorijoje beveik tapo norma ne tik akivaizdiai nutylint vykius, faktus, detales, bet ir virtuozikai aidiant prastini svok turiniais ir reikmmis. ,,Nuudytas ia greitai virsta ,,paspringo (nors tkstaniai tautos moni atidengtame karste mat iauriai nukankint mano brol Drsi Ked), arba ,,prigr vandens aukte, niekada net alkoholio nevartojs ir net ne bet k valgs mogus paveriamas ,,narkomanu (taip kai kam patogiau susieti su nusikalstamu pasauliu), eilinis sutiktasis mistikai virsta vos ne apataliku ,,tiesos liudytoju, verianiu i daugiamets tarnybos pareignus, operacij patyrs negalus aklasis 25

udaromas izoliatori kaip ,,tariamas prisidjs prie nuudymo. Visa tai be galo slogi tautos gyvenimo realyb, liudijanti ms valstybini institucij negalum. Taiau institucijos vis pirma yra mons. Taigi j moralin degradavim, sielos juodjim, parsidavlikum. Vis dlto sena ir paprasta lietuvi patarl sako: ,,Melo kojos trumpos. Ir visi svok keitjai, tiesos slpjai ir deformuotojai, nutyltojai priversti atsimuti savo pai sukurto melo aklumo sien, pasiklysti savo pai abangose. Ar ne todl, Generalinje prokuratroje Kliunkai skaitant fraz ,,ant ginklo yra D.Kedio DNR, taip drebjo balsas ir tirtjo rankos, neilaikanios popieriaus lapo, ar ne todl nuo urnalist atvirumo iandien reikia bgti prokuratros ,,ulams, ar ne todl negalima be apsaugos paleisti Stanknaits, A. Kudabiens laidoje ,,Srovs geranorikai pasiliusios dukrytei ,,umirti visa, jei kas ir buvo, taigi ir saugomos nuo savo paios isitarimo, nuo savo paios lieuvio, nes neduokdie... Neduokdie ir isiners itisa pedofil grandin, ilga grandin nuo... - iki... O kas tada?! Kas tada? Praeitos savaits portale Delfis perskaiiusi Rimants alaeviits, dabar jau Lietuvos socialdemokrat partijos nars, rain Ar ne Tvyns sjungos sukonstruotas tankas pervaiavo mergait?, galima sakyti, jau perdaug ir nenustebau: po gaiveni, lavasi, kliunk, keri, alim ir vis kit -im ,,teigini ir ,,versij tai tiesiog dar vienas tos paios sutrnijusios juodos knygos puslapis, dvelkiantis tais paiais pelsiais. Taiau kaip tiesos siekiantis mogus, net ir savo pareigomis pareigotas ginti ir tvirtinti teisingum Lietuvoje, gerbiantis savo nelaimingo brolio atmint ir saugantis jo dukrel, be atodairos turiu sureaguoti, nes buvusi Vaiko teisi apsaugos kontrolier ir meluoja, ir ikraipo faktus. Pirmiausia privalau pabrti, kad raydama savo straipsn, ponia R. alaeviit daug k ,,pamirta. Teigdama, jog Mergait jau pervaiuota tanko, tik liko klausimas, kas j sukonstravo?, buvusi Vaiko teisi apsaugos kontrolier ,,pamiro, kad maamet mano brolio mergait TEISMO jau seniai yra pripainta nukentjusija pedofilijos byloje, o kaltinamojo pedofilija Andriaus so baudiamoji byla yra perduota TEISMUI. ,,Pamiro R. alaeviit paminti ir 26

Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 galutin ir neskundiam nutart, kurioje buvo pasisakyta apie tarim pareikim L. Stanknaitei, kaip kaltinamojo pedofilija A. so bendrininkei. Tai viena. Antra, ji dramatizuoja fakt, jog iai psichologikai traumuotai mergaitei niekas nepadjo atsitiesti. ia i ties gldi didiul vaiko drama, bet ne taip komentuotina, kaip t daro R.alaeviit. Vis pirma tai drama, kuri pedofilijos tragedij igyvenusiam vaikui dar papildomai sukr ne kas kitas, o Lietuvos Vaiko teisi apsaugos tarnybos, per prievart namus grsdamos jo nepageidaujam kaltinamojo pedofilija A.so draug Stanknait ir neinia koki tiksl greiiausiai prievartinio ,,bendravimo, forsuotos taigos ar hipnozs bdu bei tiesiog grietu ir sakmiu tonu (,,Vis tiek tursi gyventi su motina!!!) maamets smon motin siekusios ,,rayti psichologs, absoliuiai nepaisanios paties maameio asmens nor ir laisvo pasirinkimo. ioje situacijoje buvo visikai akivaizdu, kad nei buvusi Vaiko teisi apsaugos kontrolier R. alaeviit (jau nuo pat pradi), nei dabartin E. iobien, galjusios tarti svariausi od, nukentjusiajai mergaitei tikrai nepadjo ir nepads atsitiesti. Pirmiausia dl to, kad jos, nors ir pareigotos savo uimam pareig, mergaits nei kada aplank, nei j mat. O neabejotinai turjo tai padaryti, ir net ne vien kart. itai tik pademonstravo visai Lietuvai alies Vaiko teisi apsaugos tarnyb neveiksnum, absoliut abejingum vaiko problemoms, nesistengim jo suprasti ir ujausti, ir ne tik nesistengim jam padti, bet pasakyiau inant ir gerai suvokiant, kad jam kenki altakraujikai tai daryti toliau. Toks poiris vaiko asmenyb ir jo teises XXI amiaus Europos sjungai priklausanioje valstybje tiesiog viduramikas, protu nesuvokiamas. Ir toks Vaiko teisi tarnyb ,,darbas - tiesiog nekomentuotinas. Straipsnyje tiesos neatitinka ir R.alaeviits teiginys, es j D. Kedio motina kreipsi, siekdama vieinti skaudi mergaits istorij. Tai dar vienas mitas, primenantis daugelio ,,politik mgiam eskaluoti ,,ties, kad Kedys primok pornografijos mergait, nufilmavo, o po isiuntinjo imtais adres, siekdamas kak kompromituoti. I ties tuometin Vaiko teisi apsaugos kontrolier R. alaeviit 27

maamets moiut kreipsi pagalbos ir problemos sprendimo, bet ne vieinimo, kaip liai meluoja buvusi tarnautoja. Ir kreipsi tada, kai prokurorai vilkino ikiteismin tyrim, neatliko pirmini btin ikiteisminio tyrimo veiksm, nors is tyrimas tssi jau kelet mnesi nuo 2008 m. lapkriio 30 d. Nukrypdama nuo tiesos R. alaeviit ,,pamiro paminti ir mano brolio Drsiaus Kedio skundus, adresuotus jai, kuriuos ji persisdavo kitas instancijas arba apskritai juos nereaguodavo. ioje vietoje noriu paklausti: ar taip galima atsakingai valstybs institucijos tarnautojai? Btina akcentuoti ir tai, jog straipsnio autor neatsitiktinai nepaminjo fakto, kad dar iki maamets moiuts apsilankymo jos vadovaujamoje staigoje kaltinamasis pedofilija A. sas jau buvo ionai apsilanks ir labai iltai bendravo su Vaiko teisi apsaugos kontroliere, praydamas pagalbos iveti maamet Vaiko raidos centr. Ar jai pagrstai tuomet nekilo klausimas, i kur toks domus ,,paalinio asmens interesas ia mergaite ir tokio pobdio jo noras? R. alaeviits siekiai ir pastangos maamet paimti i tvo Drsiaus Kedio ir seneli nam visuomet buvo juntami, tik neaiku, kokiu pagrindu ir suinteresuotumu (?). ie siekiai su kaupu isipild 2009 m. spalio 5 d., kai nepraneus maamets artimiesiems, ji i vaik darelio buvo nugabenta Vaiko raidos centr gydymui. Nuo ko? Kuo sirgo i mergait? K jai reikjo gydyti medicinikai ir kodl, sugrus i mintos staigos, ji neprisimin, kaip aisti achmatais, kur kieme stovi spuokls ir k su jomis galima veikti?! domu, kokios ,,gerovs vaikui iuo veiksmu siek Vaiko teisi apsaugos kontrolier?! Nuo koki problem j gelbjo? Kodl mintoje staigoje vaikui buvo skirti medikamentai, nuo kuri neprisimenama? Kam reikjo, kad ji kako neprisimint? K tokio ji turjo umirti?! (galime ironizuoti - vard, pavard ar kad kilusi i Garliavos?!) Ir koks ioje situacijoje Lietuvos valstybs vaiko teisi apsaugos kontroliers interesas? K demaskuoja, kokias tiesas liudija mintasis faktas?! Kitas klausimas poniai R.alaeviitei: kodl ten nebuvo nuveta antroji mergait, o atiduota daugyb, bene devynis kartus teistam, policijos 28

paiekomam tvui?! Ar mstantys ir sveiko proto Lietuvos mons kada bepajgs suvokti fakt, gerbiama kontroliere?! Kokiam likimui palydjote gyvenimo jau nuskriaust vaik?! Norisi sugrti ir prie kit autors minim svarbi ,,ties. R. alaeviit, raydama, kad jau nuo 2006 met vyksta konfliktas tarp D. Kedio ir jo eimos nari bei L. Stanknaits, kas turi auklti mergait, ,,pamiro paminti, kad mano brolis Drsius Kedys dvej metuk dukrel netiktai rado savaitiniame vaik darelyje. Ar pareignei tuomet nekilo noras (ir ar nebuvo btina, igirdus moiuts kreipimosi turin) pasidomti, k tuo metu veik, kuo usim ir kaip gyveno vaiko motina? I koki l gyveno, i kur gijo prabangius automobilius, kas jai nuomojo but? Su kuo ji bendravo? Ar tai nebt atskleid netikt dalyk, kurie siningam pareignui bt buv neabejotinai svarbs, sprendiant vaiko globos klausimus? Manau, neatsitiktinai R. alaeviit ,,pamiro paminti ir 200803-19 taikos sutart tarp mano brolio Drsiaus Kedio ir L. Stanknaits, pagal kuri maamet mergait auginti buvo paskirta tvui, o L. Stanknait pageidavo ir norjo su ja susitikti tik kas antr savaitgal (!!!) (ar tuomet alaeviitei, kaip svarbiausiai valstybs Vaiko teisi apsaugos pareignei, nebuvo svarbu vertinti motinos motinikumo samprat bei jos nusiteikim vaiko atvilgiu?). Kontrolier savo straipsnyje nepasak ir to, kad nebuvo joki teismini gin prasidedant ikiteisminiam tyrimui pedofilijos byloje. Autors teiginys, jog tebesitsiant pedofilijos skandalui, Visokiais bdais imamasi atsikratyti neparankiais prokurorais visuose lygmenyse, apskritai neilaiko kritikos. Gal R. alaeviit nesusipainusi su Seimo, Generalins prokuratros ivadomis, kad ikiteisminis mintos bylos tyrimas buvo atliktas nekompetentingai, nekvalifikuotai ir aplaidiai? Jau tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, kad nebuvo atlikti pirminiai, neatidliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie neabejotinai bt turj takos ikiteisminio tyrimo trukmei ir skmei. Neatlikus btiniausi, elementariausi tyrim veiksm, buvo prarastas laikas ir objektyvs rodymai. Apskritai kai kurie R. alaeviits ,,teiginiai tiesiog pri29

blokia. Ji akiplikai meluoja, kad brolio maametei dukrai susitikti su pussesere nepritaria globja N. Venckien. A, kaip pedofilijos byloje pripaintos nukentjusija mergaits globja, ne kart kreipiausi teissaugos institucijas su klausimu apie antrosios mergaits buvimo viet ir bkl, taiau man tokia informacija niekada nebuvo suteikta. Nekalbant apie tai, kad Vaiko teisi apsaugos tarnyboms praneiau, jog neprietarauju, kad glaudiai vaikystje bendravusios mergaits susitikt. DEJA. NIEKAS NIEKADA ANTROSIOS MERGAITS JOK SUSITIKIM NEATVE, IR JOKIO SUSITIKIMO LAIKAS TARP PUSSESERI NIEKADA NEBUVO NUSTATYTAS. KAIP NIEKAS IKI IOL IOS MERGAITS IR NEMAT, IR BET KOKIOS VAIKO TEISI APSAUGOS DARBUOTOJ UUOMINOS APIE VAIK TELIKO MSLINGOMIS UUOMINOMIS. Todl, kaip ir daugelis alies moni, labai noriu paklausti pareigns, KUR YRA IR KAIP GYVENA I NELAIMINGA IR VALSTYBS IDUOTA MERGAIT? Ar kalbos apie j ir jos atvykim Lietuv nra dar vienas mitinis burbulas? Daug k R. alaeviit savo rainyje ,,pamiro. Pamiro paminti savo vizit ir paskait mano brolio maamets dukrels mokykloje (kokiu tikslu?!) prie Kdaini rajono apylinks teismo teisjui V. Kondratjevui priimant 2011-12-16 sprendim (beje, nuo mokyklos iki mergaits nam labai netoli galjo apsilankyti). Pamiro paminti ir save kaip auk, kuri buvo rodoma V. Gaivenio laidoje. Auk, kuri i slaptojo informatoriaus M. alimo nurodyt auk srao jau buvo pradingusi. Esu giliai sitikinusi, kad bdama Lietuvos valstybs Vaiko teisi apsaugos kontroliere, ji turjo visas galimybes ir galiojimus, bet taip ir nepasidomjo maamets net penkiose apklausose pateiktais liudijimais, L. Stanknaits ir A. so melo detektoriaus duomenimis, j besikeiianiais parodymais. O kartu ir - kitais surinktais pedofilijos bylos rodymais, kurie mstaniam ir sveiko proto mogui neleidia abejoti vaiko liudijim patikimumu. Mano nuomone, tai buvo smoningai nusikalstama ir neatleistina tokio rango valstybs pareigns veikla, padariusi al maamets D. Kedio dukros gyvenimui. 30

Beje, ponia R. alaeviit, dabar jau bdama Lietuvos socialdemokrat partijos nare, galbt imsis ygi kartu su bendrapartieiu Aloyzu Sakalu siekiant isiaikinti vaik patirt prievart ir smurt bei dvasin teror Pikeliki vaik namuose? Lauksime jos vie raini ia tema. Noriu paklausti ir kitko: kiek per jos darbo laikotarp Vaiko teisi apsaugos kontroliere gauta pareikim dl pedofilijos ir kiek pradta ikiteismini tyrim? O autors usipultam Gerbiamam profesoriui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui neabejotinai turiu ireikti didiausi pagarb ir padk ne tik u gebjim sijausti skaud mao vaiko likim, suvokti jo tragedij, bet u Jam visuomet bding realios situacijos matym, tiesos kaip ms gyvenimo pamato siek, nuolatines pastangas kovoti u prigimtines tautos mogaus teises, laisv ir laim, u teisingumo principais, siningumu, dora ir garbe grst lietuvi visuomens gyvenim, prieinimsi viskam, kas ema ir niekinga. Tai mogus, kuris nusipelno didiausios pagarbos ne tik kaip ms valstybins nepriklausomybs grindjas, bet ir kaip mogus, neabejingas atskiros asmenybs likimui, drsiai ir rytingai kovojantis su tautos bties deformacijomis. Baigdama noriau pacituoti odius i, anot dabartins politiks R. alaeviits, abejotinos verts knygos (Neringa Venckien. Drsiaus viltis igelbti mergait, 228 psl.): Pedofilijos byloje yra mano brolio Drsiaus Kedio 2009 m. rugsjo 4 d. (per jo gimtadien) prokuroro Nerijaus Bieliausko atliktos apklausos protokolas (18 tomas, b.l. 20-23). prokuroro klausim: Dl koki prieasi iplatinote vaizdo ra su dukros pasakojimu apie jos atvilgiu padarytus seksualinio pobdio veiksmus?, Drsius atsak: I nevilties, nes maiau, kad vykis netiriamas, kitu atveju a rao nebiau iplatins. Kompiuteryje yra iliks brolio sukurtas vadinamasis Folderis, taip ir pavadintas - Paskutin viltis, o jame keltas Drsiaus Laikas niekam.... Tame Folderyje yra adresai vis, i kuri jis tikjosi tiesos paiek, pagalbos dukrelei, ikrypli demaskavimo. Ten yra daugy31

b adres bei vardai moni, kurie niekuo niekada jam nepadjo - Algimanto Valantino, Laimos Garneliens, Rimants alaeviits... Ten atsidr netgi Vytauto Nekroiaus, Artro Paulausko, Virginijaus Gaivenio vardai. Ir dar daugyb kit, kurie savo abejingumu, o kai kurie netgi meitu mano brol nuvar mirt!.. Tokia yra XXI amiaus ms visuomens tikrov. Tikrov, kurioje gyvename mes, kurioje gyvena ms vaikai. Nors ir labai sunku, bet turime, privalome i jos isivaduoti. Ne pabgti viliojanius ujrius, kur ilta, gera ir saugu, kur valstybins institucijos vaikais rpinasi kitaip, nei tai Lietuvoje daro alaeviits ir iobiens bei ms teisingumo saugai, bet atstatyti ties ir gyvenimo normas savame krate, gimtoje emje, kuri mums isaugojo protviai. Kito kelio neturime. Todl rytingai eikime ne melo, o drsos ir tiesos keliu pirmyn. udomi, dvasikai gniudomi, niekinami, kasdien aptakomi pasilykttinu melu. Bet tautos, jos vaik vardu tik pirmyn. viesesn savo ir j ami Publikuota: 2012-03-19.

Maa mergait prie valstybs vardu veikianias lyktynes

Tai, kas vyko prajus penktadien, 2012 met kovo 23-ij, Garliavoje, Klonio gatvje, antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kdaini rajono apylinks teismo pirmininko V. Kondratjevo 2011 met gruodio 16 dienos sprendim, yra protu nesuvokiama. Televizori ekranuose atidiai stebint amo netekusiai Lietuvai, nepaisant nei Tarptautins vaiko teisi konvencijos, nei Jos Ekscelencijos prezidents Dalios Grybauskaits nuomons, kad smurtas prie vaik netoleruotinas ir jokiu bd negalimas, siekiant pedofilija kaltinamo A. so drauguei L. Stanknaitei, atlydtai antstols, kaukt apsauginink ir aukto policijos pareigno, bet kokia kaina perduoti atuoneri metuk mano velionio brolio dukrel, buvo panaudotas brutalus fizinis smurtas. Mergait, dalyvaujant ir stebint ofi32

cialiems asmenims, dar kart patyr fizin ir psichologin traum. Davus komand Imam!, prie viena kit apsikabinusi maamets ir jos moiuts nieko nespjusi puol L. Stanknait ir m plti mergait i priekio, o tuo pat metu i u nugaros pribgs vienas apsaugos darbuotoj grieb moiut ir kartu su apsikabinusia anke partrenk ant grind. L. Stanknait, net nebandydama mergaits nuraminti ar graiuoju pakalbinti eiti kartu, toliau visomis igalmis brutaliai pl j i moiuts. Maamet, isigandusi tokio smurto ir prievartos, kaip paskutinio isigelbjimo laikydamasi sikibusi moiut, verk, i siaubo klyk ir auk L. Stanknaitei: nenoriu, lyktyn, melag, tuo aikiai parodydama, kad kategorikai atsisako bti ir vaiuoti su L. Stanknaite. Mergait, bandant atplti j nuo moiuts, buvo sualota fizikai - tai nustat teismo medicinos specialistas, - taip pat patyr didel psichologin traum. Antstolei nebyliai stebint smurtaujani L. Stanknait ir apsaugininkus, stumdiusius mones ir vienam j net visa jga kumiu trenkus kambaryje buvusiai moteriai veid, fizins prievartos vartojimas prie vaik buvo nutrauktas tik sikius smurto protrk stebjusiai Vaiko teisi apsaugos tarnybos (VTAT) darbuotojai Andelikai Vebaviitei. Taiau antstol atlydjs Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus virininkas T. Stauskis, aikiai virydamas jam suteiktus galiojimus ir, galimas dalykas, piktnaudiaudamas tarnyba, visiems girdint tuojau pat m atvirai grasinti VTAT darbuotojai, sakmiai gsdindamas j patraukti atsakomybn, nors toki galiojim net neturi, kad i neva trukdo vykdyti teismo sprendim dl mergaits perdavimo. Ar visa tai teista?! Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad priverstinai perduodant vaik policijos atstovai tik paalina klitis sprendimui vykdyti, o valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovai vaik paima ir perduoda iiekotojui. ios teiss normos turinys aikiai rodo, kad, priverstinai vykdant teismo sprendim dl vaiko perdavimo, tik vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas gali paimti vaik ir perduoti j iiekotojui. Akivaizdu, jog priverstinai vykdant teismo sprendim dl 33

vaiko perdavimo nei L. Stanknait, nei apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizuojantys ir vykdantys kaukti slaptinti pareignai neturjo teiss naudoti fizins prievartos bei smurto maameio vaiko atvilgiu, o tai matydami antstol S. Vaicekauskien ir Kauno apskrities VPK pareignas T. Stauskis privaljo nedelsdami imtis veiksm, kad fizinio smurto vartojimas bt nutrauktas, bet to nedar. Kdaini rajono apylinks teismo teisjos R. idlauskiens 2012 met kovo 22 dienos nutartyje aikiai nurodyta, kad prievarta gali bti naudojama ne prie vaik, o paalinant klitis sprendimui vykdyti (CPK 764 str. 4 d.). Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog vykdant iame straipsnyje nurodytus sprendimus, pirmiausia turi bti utikrinta vaiko teisi apsauga. Nra joki abejoni, kad antstols S. Vaicekauskiens ir policijos darbuotoj leidimu vaiko atvilgiu buvo panaudota fizin bei psichologin prievarta ir neutikrinta vaiko teisi apsauga. Taiau mergaits atvilgiu panaudotos akivaizdios prievartos ir toliau ,,nemato nei vaiko teisi apsaugos kontrolier E. iobien, nei teisingumo ministras R. imaius. Nemato to, k t baisi dien prilip prie televizori ir kompiuteri ekran mat visi siningi, ird turintys mons. Todl klausiu, kada ,,akli ir ,,kurti pareignai pagaliau praregs arba pasitrauks ir uleis viet turintiesiems akis ir irdis? A, kaip ir imtai tkstani Lietuvos piliei bei interneto kanalais dram stebjusi usieniei, maiau ma mergait ir tris kartu kambaryje buvusius pensininkus, besiprieinanius juos brutaliai upuolusiems mergaits vadinamiems ,,lyktynms ir aikiai girdjau j aukiant: ,,Melagiai prakeikti! Kas ir kada pagaliau iuos protu nesuvokiamus valstybs vardu vykdomus baisumus sustabdys ir kas u tai atsakys? Publikuota: 2012-03-28.

34

Valstyb, garantuojanti vaikui nesibaigiant komar

Lidnai pagarsjusio Kdaini apylinks teismo pirmininko V. Kondratjevo nutartyje buvo teigiama, jog vykdant teismo sprendim, prievarta prie maamet asmen negalima. Toki nuostat ne kart yra pabrusi ir Lietuvos Respublikos Prezident Dalia Grybauskait. Nepaisant to, kovo 23-ij antstolei S.Vaicekauskienei atjus mano tv namus vykdyti i nutart ir paimti mergaits, prievarta prie j buvo pavartota televizijos ir interneto vieai paskelbtuose filmuotoje mediagoje visi galjo matyti keliasdeimties policinink iedu apjuost kiem, o namuose, su nebyliu visk stebjusios antstols ir aukto policijos pareigno pritarimu bei talkinant atgrasiems, juodai vilkintiems ir veidus kaukmis slepiantiems policijos apsaugininkams grobiam, tsom, gniauom mergait. Akivaizdu, kad ios siaubingos vaiko grobimo minuts gali bti lyginamos tik su siaubo ir smurto film vaizdais. Nieko blogo nenujauiani maamet, lig tol ramiai aidusi, priirint seneliui linksmai vainjusi kieme dviratuku, atjusi valstybs galiotj nutarties vykdytoj draugija su L.Stanknaite prieakyje sived nam ir po neilgai trukusio pasimatymo su biologine motina, nieko nespj pradjo protu nesuvokiam, tik su teroro aktu palyginam prievart, kuri savo televizori ir kompiuteri ekranuose mat milijonai moni Lietuvoje ir usienyje. K ne vien apie prievartos tiesioginius vykdytojus, bet ir tame nieko bloga nevelgianius ir tylinius arba meluojanius auktus ms valstybs pareignus atskleid is faktas? Kas gi yra taip ,,imami, kaip po komandos Imam! buvo grobiama mano velionio brolio dukrel? Mafijos nusikaltliai, Alkaeda teroristai. O Lietuvoje maamet mergait, apsaugininkams grubia prievarta ant grind iguldius mergait priirjusias moiut ir jos seser, jas muant, ivartant kambary buvusius aplinkos daiktus. Vaiko klykimas, jo garsus ,,nenoriu! buvo girdti aplinkinse gatvelse. Tai buvo klaikus smurtinis veiksmas, kuriam, pasak I. Stepukoniens, 35

,,iki visiko isipildymo trko tik keleto dalyk kamio burn, kad nesigirdt spiegimo, spyrio galv, kad apsvaigt, ir gal dar ,,kaldros, kad grobiama mergait netabaluot kojomis ir rankomis. Ir viskas Lietuvoje XXI amiaus teisingumas vykdytas. Vaikas smurtinio akto metu patyr neimatuojamai didel psichologin traum: siaubing igst dl netikto veiksmo pasijutus tiesiogiai grobiamam, baims dl galimo iplimo i saugi nam ir aplinkos, mano, jos tetos ir globjos, ir seneli netekimo. J neabejotinai siaubingai igsdino matyta apsauginink kaukta teroristin ivaizda ir smurtas prie artimus mones. Mergait atpaino, kad tai buvo tie patys persireng policijos pareignai, kurie pakaitomis saugodavo tai j, tai L.Stanknait. Tai galutinai pakirto pasitikjim vaik lig tol saugojusiais vyrais, ,,saugumo garantais, kaip ir motina, kuri tame smurto veiksme tiesiogiai su grobikais dalyvavo pati ir j skatino. Dl tokio kovo 23-ij mergaits patirto smurto, jo metu padaryt sveikatos sutrikdym ir didels psichologins traumos skubaus nutraukimo kreipiausi Klaipdos apygardos teism. Buvau tiesiog priblokta, tiesiog negaljau patikti, kad io teismo teisjai Albina Pupeikien, Audrius Saulnas ir Bronius Valius 2012-03-28 neskundiama nutartimi mano praym dl skubaus sprendimo vykdymo sustabdymo atmet! Teismas konstatavo, kad delsimas vykdyti sprendim turt neatitaisom pasekmi vaiko ir motinos, su kuria jis negyvena, santykiams. Teisj kolegija taip pat nurod, kad pateiktas vaizdo raas nerodo, kad sveikatos sutrikdym maametei padar btent L.Stanknait ir dar paymjo, kad Lietuvos kriminalins policijos biuro Liudytoj ir nukentjusij apsaugos valdyba utikrins btinas ir saugias vaiko gyvenimo slygas su motina. Bet juk ne to buvo praoma, juk teismo praiau leisti neskubti, po tokios baisios traumos duoti vaikui atsigauti, sustiprti, neskubti vl vertis namus ir pakartotinai traumuoti glen asmenyb. Nes t traum pasekms gali nepataisomai pakirsti vis bsim vaiko gyvenim, su kuo jis vliau su manimi ar su L.Stanknaite begyvent. Ir kokie gi tie tariami L.Stanknaits ir mergaits galintys nutrkti santykiai, kuriais taip beatodairikai rpinasi teismas, jei rpestinga ir 36

pasiilgusi motina n karto dukrai net telefonu nepaskambina, nors mergait savo telefono numer jai dav dar prie Naujuosius metus... Taip ir noriu paklausti teisj ir j utarj, ar jie nemat, kad vaiko smurtinio perdavimo vaizdo rae buvo daugiau negu aikiai ufiksuotas vaiko nenoras gyventi su L.Stanknaite? Ar jie nemat, kad vaizdo rae aikiai fiksuotas L. Stanknaits ir maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio vykdani pareign smurtas? Nesustabdius Kdaini apylinks teismo nutarties vykdymo, gili psichologin trauma mergait lydi ir dabar: ji nuolat tiesiog panikai bijo, kad ,,ateis vl imti, nepasitiki svetimais monmis, prao urakinti duris ir namus nieko neleisti. Dabar tik pamaiusi namus ateinanias vaiko teisi tarnybos atstoves ar psichologes, mergait usisklendia savyje, nekalba, o jos skruostais kaip pupos paios ima riedti aaros... Joms bandant kalbinti, klausinti mergait, ji tik vilgioja lang, ar joms i paskos neateina kaukti grobikai su antstole ir L.Stanknaite. Taip ir norisi paklausti ikili valstybs vyr ir moter: ar Jums, vykdantiems teisingum, vadovaujantiems valstybei, nesvarbu, kaip i mergait jauiasi, kaip ji miega, kokie jos sapnai po io siaubingo antstols S. Vaicekauskiens vykdyto ,,teisto veiksmo? K galvoja apie suaugusij pasaul, ar dar gali klausytis pasak apie svajing princesi, burtinink ir nyktuk gyvenim, nerpestingus mekiukus ir peliukus?! Ar is pasak pasaulis su laiminga pabaiga dar gali likti jos vaikikame pasaullyje? Ar Js nepaenklinote ir taip dramatikos jos vaikysts visam gyvenimui atmint sirusiu dar vienu neumirtamu smurto aktu, galbt visikai sugriaudami jos dvasios harmonij? Tik kart jau Lietuvos valstybs vardu! Nesibaigiantis mergaits ,,mimo procesas, neleidiantis atslgti tampai, juod jg siekis bet kuria kaina paalinti pedofilijos ir udyni bylos maj liudinink ir vaik atiduoti kaltinamojo pedofilija draugei L.Stanknaitei reikia tik viena: is vaikas gyvena valstybje, garantuojanioje jam nesibaigiant komar ir tolesn asmenybs lugdym. Publikuota: 2012-04-04. 37

Neringos Venckiens pareikimas spaudai

Akivaizdu, kad iandienins Lietuvos teisin sistema igyvena siaubing kriz. Mano brolis, suinojs apie dukters seksualin inaudojim, para daugiau kaip 200 praym teissaugos institucijoms, bet uuot sulauks deramo teistvarkos dmesio, kuris neabejotinai bt parodytas besikreipusiajam bet kurioje demokratinje pasaulio valstybje, buvo rastas negyvas pamario palaitje. Savo ruotu a, jo maamets dukrels globja, nuolat patiriu didiul spaudim i Lietuvos teistvarkos institucij daugyb drausms byl, siekis panaikinti mano teisin nelieiamyb yra ne kas kita, kaip tam tikr jg siekis palauti mano vali ir sveikat, sugriauti pedofilijos byl, ir atimti maamet, laisva valia atsisakani vykti gyventi kartu su biologine motina. Todl pasikartodama noriu vieai pareikti visuomenei: Teisingumas ir jo vykdymas yra vienas svarbiausi valstybs gyvavimo princip. Savo darbe, kur dirbu jau daugiau nei 10 met, visuomet itikimai laikiausi teisjo priesaikos, duotos Lietuvos Respublikai; priimdama teisinius sprendimus, nuosekliai vadovavausi statymais, rodiau pagarb etikai ir mogaus teisms. Niekada nemiau kyi, nermiau korumpuot valdios klan, nesipyniau jokius neskaidrius ir nesiningus bei antistatymikus sandorius. Man visuomet buvo svetima tai, kas ardo harmoning visuomens gyvenimo pagrind, diskredituoja teisjo, o kartu ir Lietuvos pilieio etik, nesiderina su mogaus sine ir jo orumu. Kadangi mano brolis ir jo dukrel pateko sudting ir paini egzistencin bei teisin situacij, a, kaip siningas ir tiesos siekiantis mogus, stojau ginti j interesus. iuo metu itin dramatikai vyksta mano brolio Drsiaus Kedio dukrels gyvenamosios vietos nustatymo proceso klausimai, kuomet ir Kdaini, ir Panevio teismai prim sprendimus, kurie akivaizdiai nesiderina nei su LR Konstitucija, nei su statymais, nei su Lietuvoje ratifikuota Jungtini Taut Vaiko teisi konvencija bei mogaus teisi gynimo principais. Smoningas mergaits nuomons isakymo nepaisymas, 38

akivaizdios prokuror ir teisj pastangos nesiklausyti naujus jos pareikimus anstoliui, liudijanius buvus grupin nusikalstam seksualin veik, yra didiulis mogik vaiko teisi, jo teiss teising teism paeidimas. Atsakingai pareikiu, jog visuomet buvau ir esu prie tokius teisinius nusiengimus, j negaliu toleruoti nei kaip teisinink, nei kaip Lietuvos Respublikos piliet, ir manau, kad pareignai, prim tokius sprendimus, turi sulaukti drausmins ir baudiamosios atsakomybs. Juo labiau, man visikai nesuprantamas aukiausi Lietuvos teissaugos institucij siekis eliminuoti mane i teisins sistemos, bet kokia kaina (antao, prievartos, melaging liudijim bdu) priversti nusivilkti teisjos mantij tai traktuoju ne kaip i institucij nor pasiekti ir gyvendinti ties, bet kaip susidorojim bet kokiomis priemonmis, siekiant ties ugniauti, neitirti sudting rezonansini nusikaltim, paslpti brutali nusikaltli veiksmus. Ir visa tai gyvendinti LIETUVOS RESPUBLIKOS, u kuri tauta sudjo daugyb auk, vardu. Taip pat atsakingai pareikiu, kad man visikai nesuprantamas yra aplaidus, nesiningas ir nekompetetingas, netgi nusikalstamas Vaiko teisi apsaugos tarnybos darbas, kuris nukreiptas ne ginti vaiko interesus, bet tarnauti neinia kam. Dl ios prieasties nra galimas veiksmingas ir teisingas vaiko teisi gyvendinimas valstybje, griaunamos jo asmenybs saviverts bei harmoningos raidos prielaidos. Todl esu giliai sitikinusi, kad i veikianti sistema yra reikalinga skubi permain, o i darbuotoj priimti sprendimai skubios ir atsakingos periros. 2012 m. kovo 23-osios vykiai mano tv namuose atskleid siaubing fakt tai, kad ms valstybje teisinamas smurtinis teisingumas. Kdaini apylinks teismo nutartimi buvo teigiama, jog vykdant teismo sprendim, prievarta prie maamet asmen negalima. Toki nuostat yra pabrusi ir Lietuvos Respublikos Prezident Dalia Grybauskait. Nepaisant to, kovo 23 d. anstolei Vaicekauskienei atjus mano tv Kedi namus, mergait imta prievarta - filmuotuose kadruose visa Lietuva ivydo eiasdeimties policinink iedu apjuost kiem, o namuose - juodai vilkini kaukt apsauginink rankomis grobiam, tsom ir gniauom mergait. Akivaiz39

du, kad vaikui tai buvo realus paties siaubingiausio scenarijaus isipildymas, koks galbt galimas siaubo ir smurto filmuose. Mergait, lig tol kieme linksmai vainjusi su dviratuku, priirint seneliui, ir nieko blogo nenujauiant, atjusi valstybs galiotj nutarties vykdytoj draugija su Stanknaite prieakyje veda nam ir po neilgai trukusio pasibuvimo su biologine motina, pradjo protu nesuvokiam teroro akt. Vis garbing Lietuvos bei Europos piliei nuostabai, vaikas, nesutinkantis eiti su motina gera valia, buvo ,,imamas kaip mafijos nusikaltlis, Alkaedos teroristas - netiktai atbudus motinysts jausmui, ,,nekaltai Stanknaitei staiga prireikusi ir kakada isiadta maamet mergait. Apsaugininkams iguldius ant grind j priirjusias moiut ir jos seser, jas muant, idauant aplinkos daiktus. Vaiko klykimas, jo garsus ,,nenoriu! buvo girdti aplinkinse gatvse. Tai buvo klaikus smurtinis scenarijus. Tai, kas vyko ne tik neteisika, bet elementariai amoralu, nemogika, tiesiog barbarika, necivilizuota taip i ties anstols pareigybin ,,profesionalum, pagrst vienintele praktine galimybe smurtu, fizine ir psichologine prievarta, nesuderinama su jokiu ,,teisingumo tvirtinimu, vardijo atvyk ir filmuotus kadrus ivyd Vokietijos urnalistai, pasijut ne XXI amiaus demokratinje ir katalikikoje Europos alyje, bet diunglse. O tai savo ruotu reik viena vakariei pasibaisjim ms valstybs teism ir vaiko teisi apsaugos tarnyb bei kit su iais klausimais susijusi institucij profesiniu lygmeniu, nekalbant apie elementari bendramogik pareigno etik. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vykdydamas teismo sprendim dl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant iiekotojui ir valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovui. Taigi akivaizdu, kad valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas privalo i anksto bti informuotas apie bsimus vykdymo veiksmus ir tai turi padaryti sprendim ketinantis vykdyti antstolis. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad priverstinai perduodant vaik, policijos atstovai tik paalina klitis sprendimui vykdyti, o valstybins vaiko teisi apsaugos insti40

tucijos atstovai vaik paima ir perduoda iiekotojui. I ios teiss normos turinio akivaizdu, kad priverstinai vykdant teismo sprendim dl vaiko perdavimo Vaiko teisi apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas yra btinas, nes tik jis gali paimti vaik ir perduoti j iiekotojui. Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad vykdant iame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi bti utikrinta vaiko teisi apsauga. Sprendim vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005m. spalio 27d. sakymu Nr.1R-352, 25 punktas reglamentuoja sprendim dl vaik perdavimo vykdym CPK 764straipsnyje nustatyta tvarka. Instrukcija dar kart pakartoja, kad vykdant kitus nepiniginio pobdio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susij su nepilnameiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno i tv bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimt vykdyti vykdomj dokument antstolis pranea vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai. vertinant nurodytas teiss normas akivaizdu, kad priverstinai vykdant teismo sprendim dl vaiko perdavimo, nei vaiko motina L.Stanknait, nei maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizuojantys ir vykdantys pareignai neturjo teiss naudoti fizins prievartos ir smurto maameio vaiko atvilgiu, o tai matydami antstol S. Vaicekauskien bei Kauno apskrities VPK pareignas T. Stauskis turjo nedelsiant imtis veiksm fizinio smurto naudojimui nutraukti, bet to nedar, dl ko maametei ne tik buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, bet ji patyr ir didel psichologin traum. Vaiko teisi apsaugos tarnybos kontrolier turjo suvokti iuos paeidimus vaiko atvilgiu ir juos vieai pasmerkti. Taiau ji padar atvirkiai vieai E. Jakilaiio televizijos laidoje apkaltino mane teismo sprendimo nevykdymu ir vliau pasil man atimti globos teises, ko ji aktyviai siekia iki iol. Tokia pareigns reakcija vykius ir ikreipta j interpretacija bei neadekvatus poiris situacij emina institucijos pareigno vard ir diskredituoja pai institucij, piktina Lietuvos mones. Dl vis mano mint teisini paeidim, kylani ne i mano, bet i kit atsaking Lietuvos Respublikos pareign nede41

ram veiksm, a neturiu pagrindo atsistatydinti i Kauno apygardos teismo teisjos pareig. Apibendrindama noriu pabrti: visoje ioje situacijoje man, kaip maamets globjai, visuomet svarbiausi buvo jos interesai, ir bet koks siekis ikreipti i ties yra bjaurus melas. A visuomet deramai rpinausi ir rpinuosi savo brolio vaiko dvasine gerove, jo saugumu, maamets sieki isipildymu. Bdama teisinink, o kartu moteris ir motina, a visuomet klausiau ir klausysiu vaiko irdies kalbos, nes ji pasako visk. Vaikas turi teis pasakyti, su kuo jam gera, ir su kuo jis nori gyventi, ir bet koks kaukto asmens maias, umautas jam ant galvos, yra lykti prievarta bei neteisikas ir protu nepateisinamas maameio grobimo aktas. Tai negali vykti save teisine vadinanioje valstybje. Todl kaip motina ir teisinink visuomet ginsiu vaiko asmenyb, jo laisves ir dvasinius interesus bei prieinsiuos bet kokiai jam gresianiai prievartai. Noriu atsakingai pareikti, jog kai kuri kalbtoj bandymai teisinius ginus dl vaiko suvesti vien buitini bei asmenini konflikt a taip pat yra tam tikr jg siekis nukreipti tautos dmes nuo valstybje egzistuojanio pedofilijos nusikaltimo ir akivaizdiai dezinformuoti visuomen. Todl kovosiu, kad tikroji tiesa paaikt ir bt atskleista. Esu giliai sitikinusi, kad mano tvynje Lietuvoje vaikai turi bti laimingi, o ne prievartaujami ar savo namuose tsomi civilizacijos nepastani kaukini. Publikuota: 2012-04-13.

Tikri ir tariami vaikysts saugotojai

Perskaiiusi portale ,,Delfis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro R. imaiaus atsiliepim apie mano globojamos mergaits gyvenimo aplinkybes, netekau ado. Nebiau nustebusi, jei teiginiai, kuriuos perskaiiau, bt itarti suinteresuoto ar klimpusio pedofilijos skandal asmens, bet tik ne aukiausius teisingumo vyk42

dymo svertus ir rankius valstybje savo rankose laikanio asmens, kuriam patikta bti tiesos ir teisingumo sargu, didiausiu teisingumo tvirtinimo bei moraliniu autoritetu. Todl jo pareikta pozicija atveria ir liudija viena iki kokio lygmens esame nugrimzd dvasin bedugn, kokiems pareignams yra patikta ms valstybs teisingumo sargyba ir kokia i pareign atsakomyb bei moralinis veidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras teig: A noriu atkreipti dmes vien dalyk: vyksta konfliktas dl vaiko vaikysts, galima taip sakyti. Viena pus nesibodi t vaikyst eksponuoti, prekiauti ja, naudoti savo interesams, galbt ir nuoirdiems, bet vis tik savo interesams. Tuo tarpu kitoje pusje yra tam tikros padorumo ribos: nevieinti apklaus, nepasakoti, k vaikas pasakoja, tai yra saugoti jo vaikyst. Kadangi is teiginys tiesiogiai eidia mane kaip teisinink ir mergaits globj, faktikai atliekani jai motinysts pareigas, o kartu paniekina mergaits teises ir laisves, ir tiesiogiai gina bei auktina galimus nusikaltlius, drstu iam ponui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, priminti gantinai iurp liudijim apie jo vieai ustojam pus - maamets parodymus i vieo teismo posdio pedofilijos byloje apie jos motinos L.Stanknaits saugot maamets mergaits vaikyst. Ministras tok apklausos vieinim laiko nepadorumu; o vis dlto gal tai karti ir daug kam neparanki bei troktama nuslpti tiesa, neleidianti ,,padoriai kurti vieoje erdvje ideal Stanknaits dvasinio portreto piein ir toliau dezinformuoti visuomen? Taigi pedofilijos byloje esaniame 2009-04-23 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) fiksuota, kad atliekant nurodyt ekspertiz maamet nukentjusioji isak detales apie byloje nagrinjam vyk ir tariamojo veiksmus, kurios i esms sutampa su jos parodymais, duotais ankstesni apklaus metu (atlikt specialiame apklausos kambaryje), kuri metu, atsakydama klausimus, maamet nukentjusioji pasak, jog mane laio sas, laio lieuviu, lai daug kart, (mergait anatominiame pieinyje paymi aus, burn, kakt, krtin, pilv, nugar, sdmenis, kojas), lai ikn, 43

tuo metu buvo mama ir a, ir buvo Andrius, tai buvo diena, Andrius raudonas, storu pilvu, jis pra, kad laiyiau (vyro anatominiame pieinlyje paymi krtin, lytinius organus, kojas) ir pabria, jog vaikams taip daryti negalima. Pedofilijos byloje esaniame 2009 m. birelio 9 d. maamets nukentjusiosios apklausos protokole (5 t., b.l. 85-89) fiksuojama, jog mergait dar kart patvirtino jau anksiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai bnant ten, kur gyvena mama, Andrius j laiydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai L. Stanknaitei. ios apklausos metu maamet nukentjusioji dar kart patvirtino, jog Andrius jai lai vairias kno vietas, tarp to ir lytinius organus, bei liep jai laiyti savo kn, lytinius organus. Duodama parodymus ios apklausos metu maamet nukentjusioji anksiau duotus savo parodymus papild naujomis aplinkybmis, apie kurias jau buvo pasakojusi savo artimiesiems, - t patvirtina j parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. ios apklausos metu nukentjusioji papildomai parod, jog A. sas kidavo ir itraukdavo savo sysal jai burn, jis kidavo savo sysal jai daug kart. Apklausos metu mergait teig, kad apie tai ji papasakojo savo tiui (D. Kediui) ir Neringai (N. Venckienei). Tokie mergaits parodymai visikai sutampa su nurodyt liudytoj parodymais. Apklausos metu mergait patvirtina, jog tai, k ji pasakojo, ttis nufilmavo. Nors ir nenordama kalbti ia tema, maamet dar parod, jog kai jis (A. sas) kidavo jai ,,sysal burn, tai ji labai kosdavo. Tuo metu ji bdavo ir apsirengusi, ir nusirengusi. Mergait taip pat liudijo, kad kai jai tai buvo daroma (A. sas kidavo savo sysal burnyt), jai labai skauddavo gerklyt. ios apklausos metu mergait taip pat parod, jog ji yra maiusi Andriaus sysal, tio sysalo niekada nra maiusi, o mama ir Simonas sysalo neturi. Tai neginijamai patvirtina, jog maamet nukentjusioji sysalu vadina vyrik lytin organ. ios apklausos metu ji dar parod, jog tas sysalas buvo didelis, taiau daugiau apie tai vengia kalbti, usidengdama veid. Tai leidia pagrstai manyti, kad ji gdijasi, nes supranta, jog tai, kas jai buvo daroma, yra negerai. 44

ios apklausos duomenys dar kart patvirtina, jog mergait vis su ja atlikt apklaus metu vienodai teig, kad A. sas, dalyvaujant jos motinai L. Stanknaitei, lai jai vis kn, tarp to ir lytinius organus, bei liep, kad ji laiyt jam vis kn, tarp to ir lytinius organus, k pastaroji ir dar. Parodymai, kad A. sas kidavo jai savo sysal burn, i esms sutampa su fiksuota A. so reakcija atliekant jo tyrim poligrafu. Kaip matyti i 2009 m. spalio 23 d. maamets nukentjusios apklausos, ji dl neinom ir logikai nesuprantam prieasi vl yra apklausinjama kitos psichologs, kuri su tiriamja neturi jokio kontakto, ir kuriam umegzti buvo skirta daugiau kaip valanda laiko, per kur maamet nukentjusi i esms pavargo. Nepaisant to, mergait ir ios apklausos metu parod, jog mamos namus ateidavo trys vyrai: sas, Jonas ir Aidas. Ji liudijo, kad nurodyti asmenys mamos bute bdavo nuogi. Mergait ios apklausos metu taipogi patvirtino, jog yra maiusi tik tris nuogus mones, kurie buvo vyrai ir kuri vardai yra Aidas, Jonas ir Andrius. Daugiau joki nuog moni, tarp j ir savo tio, ji nra maiusi. ios apklausos metu maamet nukentjusioji parod, jog nurodytus vyrus but sileisdavo jos mama, tai yra L. Stanknait. Paklausta, i kur ino, kad vienas i vyriki yra btent Andrius sas, nukentjusioji parod, jog sas yra pavard, o Andrius yra vardas, ji tai ino, nes tai jai sak mama (L. Stanknait). Psichologs paklausta, i kur nukentjusioji ino kit dviej vyr vardus, pastaroji atsak, jog ino, na, tiesiog ino ir viskas. Psichologs paklausta, kur mat nurodytus tris vyrus, nukentjusioji dar kart patvirtino pas mam, kur dar daugiau. ios apklausos metu nukentjusioji liudijo, jog A. sas turdavo mamos buto raktus ir ateidavo net tada, kai mama bdavo ivaiavusi. Psichologs paklausta, k jie darydavo, kai ateidavo sas, Jonas ir Aidas: aisdavo, ar kalbdavo, - nukentjusioji atsak: K, k, nu tai laiydavo, tampydavo, k darydavo! K darydavo, dar? ios apklausos metu pateikus nukentjusiajai tris gyvnus ir dvi llytes (berniuk ir mergait) ir papraius parodyti, k jinai veikdavo, kai ateidavo Jonas, Aidas ir Andrius, nukentjusioji pasim vien llyt ir 45

pasak, kad tai bus ji, apie pateiktus tris gyvnus pasak, kad tai bus sas ir Andrius, ir Jonas, bei tuoj pat patikslino, kad Andrius, Jonas ir Aidas. Ketvirt gyvn nukentjusioji nustm al ir pasak, kad jo nereikia. Pamusi nurodytus aislus, nukentjusioji parod, kaip vienas i nurodyt asmen isim sysal ir kio jai burn. Nukentjusiajai parodius, kaip tai buvo daroma ir psichologei paklausus, kas taip dar, nukentjusioji paaikino, kad Jonas. Po to ji dar parod, kaip Jonas j laiydavo ir kidavo jai burn bei parod ant aislinio mekiuko, kurioj vietoj yra sysalas. Psichologei paklausus, kur tai buvo, nukentjusioji atsak, kad bet kur. Ji taip pat parod, kad taip darant, bdavo Jonas ir Andrius, ir Aidas, o mama bdavo ivaiavusi. Psichologei paklausus, ar prie apklaus ji su kuo nors yra aidusi su tokiomis llmis, maamet nukentjusioji nurod, kad ne, niekada to nra dariusi. Be to, ikiteisminio tyrimo mediagoje yra ir dar viena mergaits 2009-12-21 apklausos, atliktos atliekant ikiteismin tyrim Nr. 20-900073-09 dl L. Stanknaits poveikio nukentjusiajai, stenograma (11 t., b.l. 140-152), i kurios matyti, kad maamets nukentjusios parodymai akivaizdiai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu pedofilijos byloje nustatytomis faktinmis aplinkybmis, dl to netikti jais nra pagrindo. ie siaubingi dalykai sukelia tam tikr mini. Vertinant R. imaiaus odius ir maamets parodymus pedofilijos byloje, galima bt pasakyti: kiekvieno i ms poiris gyvenim yra skirtingas. Bet jis neturt bti skirtingas vaiko seksualin inaudojim. Nei eilinio mogaus, nei juolab teiss mokslus ijusio pareigno. O k jau kalbti apie Teisingumo Ministr. Ar kokioje kitoje vakar Europos alyje galimas toks Teisingumo Ministro svarstymas iniasklaidoje? Ar apskritai galimas toks poiris vis pedofilijos byl, krvos lavon ,,nepastebjimas, abejingumas vaikui, patyrusiam prievart, jo kanioms, siaubingiems maamets parodymams, pagaliau jo laisvam norui likti gyventi su globja? Ar dar kurioje Europos valstybje galimas toks vis i klausim sprendimas? Belieka tik krpioti peiais. Belieka krpioti peiais ir girdint Ministro fraz, kad man, mergaits globjai, jos dramatika vaikyst yra galimy46

b siekti kakoki sav interes. domu koki?! Gal Ministras kaip paprastas mogus pasakyt, koki asmenin gerov, laim ir diaugsm man per iuos itisus ketverius metus atne i kova u mergaits saugum ir jos teises? Ne vienas, stebjs siaubing pedofilijos bylos netyrimo proces, baisjosi, kiek dvasini pastang pareikalavo i gynyba, ir akivaizdu, kiek dar pareikalaus. A abejoju, kad Ministras bent vaizduotje nort pasikeisti su manimi vietomis. Apie save tegaliu pasakyti tiek, kad kova u ties, u vaiko ram mieg, u jo saugi vaikyst be pedofil ir civilizacijos nepastani kaukini, tykani umauti mai ant galvos ir bgti su maamete kaip su sulaikyta teroriste gatvmis prikelia ir tada, kai atrodo, kad nebeprisikelsi. Beje, Ministras labai kaltas ir dl mano tokios bsenos. Nes pedofilijos kataklizm patyrs vaikas turjo bti ginamas valstybs teisini institucij. Ne vienos j mylinios globjos. Taigi apie daugel baisi dalyk, iniasklaidoje vieai ,,sprsdamas Stanknaits klausimus (ities Stanknaits, o ne MERGYTS), Lietuvos teisingumo ministras tiesiog smoningai nutyli, neusimena. Tiesa, kakada yra usimins apie kaltinamj pedofilija A. s, kur paskutinis mat prie mirt. Vietovje, kur tiek nedaug sodyb. Darau prielaid: o gal tkart su juo, L. Stanknaits draugu, ir vent kartu? Ir klausimai pabaigai: tad kas i ties ioje tragedijoje yra tikri ir tariami vaikysts saugotojai?! Ir k i ties links saugoti valstybs TEISINGUMO MINISTRAS?! Publikuota: 2012-04-15.

Nukentjusios maamets atstovavimas pedofilijos byloje

Pedofilijos byla, kurios vie proces iuo metu akylai stebi visa Lietuva, vos prasidjusi nestokoja kvestionuotin moment. Vienas i toki klausim nukentjusios maamets atstovavi47

mas iame teisminiame procese. Vilniaus miesto 2 apylinks teismas, nagrindamas pedofilijos byl, kurioje L.Stanknaits draugas Andrius sas kaltinamas jos maamets dukters tvirkinimu, 2012 m. balandio 19 d. prim nutart atmesti Stanknaits praym dl leidimo dalyvauti teismo procese ginant dukters interesus, taip pat nutar pakeisti nukentjusiosios maamets atstov pagal statym. Vietoje Neringos Venckiens nukentjusiosios atstovu nusprsta paskirti Vilniaus m. savivaldybs administracijos Vaiko teisi apsaugos tarnybos darbuotoj. Kuo remiantis priimtas toks sprendimas? Nutartyje nurodyta, kad atsivelgiant tai, jog tiek L. Stanknaits, tiek N. Venckiens teis pagal statym atstovauti nepilnamets interesams gali bti interpretuojama nevienareikmikai, taip pat tai, kad tarp motinos ir globjos susiklost prieiki santykiai ir kyla pavojus, jog vaiku gali bti manipuliuojama, nuteikinjant j atitinkamai prie motin arba prie globj, L. Stanknaits praymas atmestinas, o nukentjusiosios statyminis atstovas teisme keistinas, vietoje globjos N. Venckiens statyminiu atstovu traukiant Vaiko teisi apsaugos tarnyb. Toki ivad teismas daro atsivelgdamas prietaring L. Stanknaits ir N. Venckiens, kaip nepilnamets statymini atstovi, teisin padt. 2011-12-16 Kdaini rajono apylinks teismo sprendimu nukentjusiosios gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. Stanknaite. Sprendimas siteisjo 2012-04-18. Joki teisini L. Stanknaits motinos valdios apribojim dukters atvilgiu nra, taiau teismo sprendimas iki iol nevykdytas, nepilnamet faktikai gyvena pas globj, o globa, skirta vaiko teisi apsaugos institucijos sprendimu, iki iol nepanaikinta. Nutartyje primenama, jog A. sas kaltinamas nusikaltimo padarymu patalpoje, kurioje kaltinime nurodytu laiku gyveno ir L. Stanknait. Kita vertus N. Venckiens teis atstovauti pagal statym nukentjusiosios interesams taip pat vertintina prietaringai. Teigiama, jog globja nevykd 2011-12-16 Kdaini rajono apylinks teismo sprendimo dalyje, kurioje yra pareigota skubiai perduoti globotin motinai, o tai teismui kelia abejones, ar N. Venckien nepiktnaudiauja savo, kaip globjos, teismis. Be to, kaip teigiama, tarp motinos ir globjos susiklost prieiki santykiai, o tai sudaro prielaidas, kad vaiku gali bti manipuliuo48

jama. Tai es rodo byloje esanti psicholog ivada, kad tarp L. Stanknaits ir N. Venckiens eimos vykstantys ginai turi neigiamos takos D. Kedyts emociniams bei elgesio ypatumams bei, kad vienas i veiksni, turini takos mergaits parodymams apie galimai jos atvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, yra aplinkini poveikis. Taiau gerai inodama teisin situacij dl vaiko, esu sitikinusi, jog Vilniaus miesto 2 apylinks teismo nutartis dalyje pakeisti nukentjusiosios maamets atstov pagal statym yra neteista ir nepagrsta, todl privalo bti panaikinta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.238 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad globa yra nustatoma siekiant gyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. LR CK 3.240 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad globjas yra savo globotinio atstovas pagal statym ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globjas turi teis sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus btinus sandorius. Civilinio kodekso 3.272 straipsnio, reglamentuojanio vaiko globjo teises, 1 dalyje nurodyta, kad vaiko globjas yra vaiko atstovas pagal statym ir gina jo teises ir teistus interesus. Taigi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aikiai reglamentuoja, kad vaiko globjas yra vaiko atstovas pagal statym. Vaiko globjas atstovauja vaiko interesams ex officio (savo iniciatyva), be specialaus pavedimo. Lig iolei Kauno miesto savivaldybs administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. sakymas Nr. A-3880 dl mans kaip maamets globjos skyrimo yra tebegaliojantis, maamet gyvena su manimi, 2012 m. kovo 1 d. globa buvo pratsta. Akivaizdu, kad skundiama nutartimi mans, maameio vaiko globjos, pakeitimas Vaiko teisi apsaugos tarnybos atstovu yra grubus teiss norm paeidimas. Skundiama nutartis dalyje dl nukentjusios maamets atstovo pagal statym pakeitimo turi bti panaikinta. Man visikai nesuprantami skundiamoje nutartyje idstyti motyvai, jog tarp motinos ir globjos susiklost prieiki santykiai 49

ir kyla pavojus, kad vaiku gali bti manipuliuojama nuteikinjant j atitinkamai prie motin arba prie globj. Noriu pabrti, jog niekada nedariau jokio spaudimo maametei dl poirio motin, savo nuomon apie j mergait turi susidariusi jau seniai. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu maamet buvo apklausta jau penkis kartus: 2008-12-17, 2008-12-30, 2009-06-09, 2009-10-23 ir 200912-21, taigi ji teisme apklausiama daugiau jau nebus. Tad apie kok galim manipuliavim ir iorin poveik kalbama? Be to, juk btent pradjus nagrinti pedofilijos byl, pati teisj kolegija, kuri prim i skundiam nutart, jau pagarsino maamets parodymus. Sprendiant pedofilijos byl, neabejotinai svarbs faktai yra tai, kad baudiamojoje byloje kaltinamojo akto ivadoje nurodyta, jog Andrius sas kaltinamas nuo 2006 met lapkriio mnesio iki 2008 met lapkriio 23 d. bute, esaniame adresu M. Gimbutiens g. 8-1, Kaune, kur nuomavo Laimut Stanknait, tyrimo metu tiksliai nenustatyt skaii kart maametei lai vairias kno vietas, lytinius organus bei pra maamets laiyti savo kn, taip tvirkindamas maamet asmen, ir tuo padar nusikaltim, numatyt LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stanknait galimai susijusi su kaltinamojoje ivadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra jos nuomojamas butas. i aplinkyb patvirtina, kad L. Stanknait jokiu bdu negali bti maamets statymine atstove. Baudiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentjusiojo atstovai pagal statym gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujam proceso dalyvi interesus, jeigu ie yra nepilnameiai arba nustatyta tvarka pripainti neveiksniais, iskyrus atvejus, kai tai prietaraut nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams. Nra joki abejoni, kad kaltinamojo pedofilija A. so draugs L. Stanknaits dalyvavimas procese prietaraut maamets interesams. Kartu pabrtina, kad nra joki neigiam aplinkybi ar slyg, dl kuri a negaliau atstovauti maametei. Manau, kad skundiamoje nutartyje nepagrstai cituojama byloje esanti psicholog ivada, jog tarp L. Stanknaits ir N. Venckiens eimos vykstantys ginai turi neigiamos takos maamets 50

emociniams bei elgesio ypatumams bei, kad vienas i veiksni, turini takos nukentjusios parodymams apie galimai jos atvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus, yra aplinkini poveikis. i ivad paraiusi psicholog surado kaltinamasis pedofilija A. sas, o j specialist para, n karto nemaiusi maamets. Svarstant visuomenei itin svarbios pedofilijos bylos proceso momentus, kvestionuotinas ir keli nuostab tas faktas, jog byloje yra teismo psichologins psichiatrins ekspertizs ivada, kurios teismas net nemini. 2009-04-23 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) teigiama, jog atliekant nurodyt ekspertiz maamet nukentjusioji isak detales apie byloje nagrinjam vyk ir tariamojo veiksmus, kurios i esms sutampa su jos parodymais, duotais ankstesni apklaus metu (atlikt specialiame apklausos kambaryje), kuomet atsakydama klausimus maamet nukentjusioji pasak, jog mane laio sas, laio lieuviu, lai daug kart, (mergait anatominiame pieinyje paymi aus, burn, kakt, krtin, pilv, nugar, sdmenis, kojas), lai ikn, tuo metu buvo mama ir a, ir buvo Andrius, tai buvo diena, Andrius raudonas, storu pilvu, jis pra, kad laiyiau (vyro anatominiame pieinlyje paymi krtin, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog vaikams taip daryti negalima. iame ekspertizs akte nurodyta, jog maametei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Tiriamajai nenustatytas ir padidintas polinkis fantazuoti bei nevalingai supainioti realius vykius su vaizduots produkcija. Nepastebta ir padidinto taigumo poymi, taiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emocikai reikming moni reikalavimus, praymus. Taip pat teigiama, jog tiriamajai nebdingos tokios individualios psichologins savybs, kurios trukdyt jai teisingai suvokti konkreias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j veiksmai, vykio seka) bei duoti apie tai parodymus. io ekspertizs akto ivadoje konstatuojama, jog maamet, atsivelgiant jos ami, isivystymo lyg, individualias psichologines savybes bei psichin bsen, gali teisingai suvokti konkreias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j veiksmai, vykio seka) 51

ir duoti apie tai parodymus. Maametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. iame ekspertizs akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo mediagoje nra joki objektyvi duomen apie D. Kedio darom poveik nukentjusiajai ar jos parodymams. Akte taip pat nurodyta, jog teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizs metu nevertinamas tiriamo asmens parodym patikimumas, j teisingumas, atitikimas realybei, objektyvumas, nes tai priklauso teismo kompetencijai. Nurodytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) nurodyta, jog kalbant apie galim seksualin prievart kontaktas su tiriamja blogja ji sitempia, tampa nerimastinga, aktyviai vengia ios temos, akivaizdu, kad pokalbis apie tai neigiamai veikia tiriamj. itai, mano supratimu, darkart patvirtina, jog maamet nukentjusioji patyr seksualin prievart, dl ko jos papildomos apklausos nerekomenduojamos. Daugiau joki ekspertizi, susijusi su maamets nukentjusios psichine bkle, parodymais ar j turiniu io ikiteisminio tyrimo metu atlikta nebuvo. Skundiamoje nutartyje ikeliami kiti, kur kas ,,reikmingesni nei mintasis, momentai pavyzdiui, nepagrstai akcentuojama, jog globja nevykd 2011-12-16 Kdaini rajono apylinks teismo sprendimo dalyje, kurioje yra pareigota skubiai perduoti globotin motinai. Todl tai neva kelia abejones, ar N. Venckien nepiktnaudiauja savo, kaip globjos, teismis. Atsakingai noriu pabrti: a teismo sprendim vykdau, taiau maamet savo valia neina pas motin L. Stanknait. klausim, kodl neina, atsakymas ir yra ita byla: tai patirtos seksualins prievartos ir inaudojimo atvejis, vaiko prisiminimai apie tai, kas brutalaus ir iauraus biologins motinos namuose patirta ir neidildomai aug vaiko smon. Taigi vaikas nenori, atsisako gera valia eiti gyventi su motina. Antstols S. Vaicekauskiens organizuotas vaiko perdavimas 2012 m. kovo 23 d. t akivaizdiai patvirtino. Tokiu bdu nenaudodama prievartos vaikui, a neturiu galimybi vykdyti teismo sprendim. Mano, kaip teisininks, giliu sitikinimu, atstovauti teisme maametei iuo atveju neabejotinai turi jos globja. inoma, taip turi bti, jei siekiama objektyvios tiesos iaikinimo ir pripaini52

mo. Atkreipiu dmes tai, jog a esu labai gerai susipainusi su visa pedofilijos byla (25 tomais), pasidariusi visas bylos kopijas, raiusi daugyb skund ir praym. Manau, kad Vaiko teisi apsaugos tarnybos atstovo dalyvavimas pedofilijos byloje tebus formalus veiksmas, kuris niekaip neutikrins nei maamets nukentjusiosios teisi, nei jos interes, nekalbant apie tai, jog is atstovas bus visikai nesusipains su teismine bylos mediaga. Maametei atstovaus mogus, n karto jos nemats, su ja nekalbjs. Tad kyla pagrst abejoni - kokios tiesos teisme siekiama? Ar jame, visuomenei lyg ir nubrusiame tiesi vyksmo linij, neprasids, kaip ir ankstesniuose, susijusiuose su ia istorija, vairiausi netikt poskli ir nenumatyt vingi? Ar i ties tai bus tiesos kelias, leidiantis pasiekti finio tiesij? Viena neabejotina: visa, kas vyksta iandien, virsta istorija. Ir is teismas ms tautos gyvenimo, jos mentaliteto istorija. Taiau svarbiausia tai maosios mano brolio dukrels gyvenimo istorija. Nepamirkime ito. Publikuota: 2012-04-26.

Privilegijuotieji
2012 m. kovo 23 d. antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kdaini rajono apylinks teismo teisjo V. Kondratjevo sprendim dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stanknaite, buvo panaudota prievarta prie maamet. Per televizij ir internete vieai paskelbtoje filmuotoje mediagoje visi galjo matyti keliasdeimties policinink iedu apjuost kiem, o namuose - su nebyliu visk stebjusios antstols ir aukto policijos pareigno pritarimu bei talkinant veidus kaukmis slepiantiems policijos apsaugininkams grobiam, tsom, gniauom mergait. iuose vaizduose taip pat matme apsaugos darbuotojo staigiu koviniu veiksmu partrenkt ant grind maamets moiut. Matme idauytais dantimis, kruvinu veidu moiuts seser.

53

Lietuvos respublikos prokuratra suskubo tirti situacij. Natralu, kad reikia kuo greiiau surasti kaltuosius, atsakyti visuomenei rpimus klausimus, vardyti ir nubausti nusikaltlius taip yra visame pasaulyje. Tokia tyrj institucijos paskirtis. Tokia teissaugos misija. Bet ar i ties taip yra Lietuvoje?! Pradti ikiteisminiai tyrimai ir tarnybiniai patikrinimai dl 2012 m. kovo 23 d. vyki liudija tik viena - ioje tragikoje istorijoje, besitsianioje ketverius metus, iki tiesos pripainimo ir tvirtinimo yra gantinai toli. O kas tuomet yra? Tai akivaizdu visai tautai: daug nutyljim, vyki ir fakt ,,nematymo, netiktino j ikraipymo, smoningo btin veiksm neatlikimo. Net iki kratutinio cinizmo nueinanio isisukinjimo, situacijos kreivinimo. Ko yra dar? Kaip ir daugelyje istorij, dar yra ,,eiliniai ir ,,privilegijuotieji. Pirmiausia privilegijuotoji L. Stanknait. Nesvarbu, kad visa Lietuva akivaizdiai mat, kaip ji rankomis graibst spiegiani dukrel (,,nenoriu!, ,,pedofile!, ,,melage!), dl tokios brutalios biologins motinos veikos patyrusi ne tik fizin, bet ir psichologin traum. Teissaugos tarnams atrodo, kad ioje istorijoje ji niekuo nra nusikaltusi. Iki ios dienos n viename i ikiteismini tyrim dl 2012 m. kovo 23 d. vyki - nei dl maamets sualojimo, nei dl jos moiuts sesers sualojim, nei dl antstols ir policijos pareign piktnaudiavimo tarnyba jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, bandant vertinti j elges teisiniu poiriu, nra atliekami. Moraliniu poiriu jie jau vertinti ir pasmerkti visos visuomens. Teistvarkinink ne, nes tam ,,nra jokio pagrindo. Ikiteisminis tyrimas atliekamas tik dl Lietuv pasauliui puikiai ,,reprezentuojanios kaltinamojo pedofilija draugs L. Stanknaits sualojimo 2012 m. kovo 23 d. Nors visiems aiku, kad nebuvo joki padaryt sualojim L. Stanknaitei tuo metu, kai maamet jos dukra rk, kad nenori eiti su biologine motina, kad j nebuvo padaryta ir vliau, kai po keleto minui ji su savo advokatu G. erniausku vl sugro Kedi namus, 54

tyrimas vis tiek ,,atliekamas. Ir negana to, prokuratra pagal privilegijuotosios L. Stanknaits skund tyrim ,,atlieka labai intensyviai. 2012 m. balandio 25 d. mano tvui V. A. Kediui buvo teiktas praneimas apie tarim, kuriame nurodyta, kad yra pakankamai duomen, patvirtinani, jog ,,Vytautas Andrius Kedys, gims 1938 m., padar nusikalstam veik, numatyt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir tariamas tuo, kad 2012 m. kovo 23 d. apie 11.30 val., name, Kauno r., Garliavos s., Teleii km., Klonio g.5, vykstant maamets perdavimo jos motinai Laimutei Stanknaitei procesui pagal teismo nutart, tyia sudav ranka (maiausiai) vien smg Laimutei Stanknaitei galv, tuo padar nukentjusiajai veido sumuim, poodin kraujosruv kairiame skruoste, pereinani kairs akies apatin vok neym sveikatos sutrikdym ir tuo padar LR BK 140 str. 1 d. numatyt nusikalstam veik. Negano to, praneim apie tarim teiks Kauno apskrities VPK tyrjas Marius Baltaeviius informavo, kad prokuratra sudar tyrimo grup ir jis yra tik vienas i keleto t asmen. Man, kaip teisininkei, ir ne tik man, ikart sukl nuostab tai, jog dl L. Stanknaits skundo, kuris turt bti nagrinjamas privataus kaltinimo tvarka, intensyviai atliekamas ikiteisminis tyrimas, netgi sudaroma tyrimo grup (?!). O koks ikiteisminis tyrimas vyksta ir yra organizuojamas dl sualotos maamets? Dl vaiko, kuriam po garsiojo ,,mimo akto teko ikviesti greitj pagalb, kuris buvo apdraskytas, sumutas, nekalbant apie tai, kad neipasakytai igsdintas, patyr siaubing psichologin traum?! Argi jos realiai nukentjusiosios maameio vaiko - vieta valstybje neturt bti privilegijuota iuo atveju ir moraliniu, ir teisiniu poiriu? Ar ne j turt bti nukreiptas teisingumo saugotoj dmesys?!!! Realiai, i tikrj nukentjusios, o ne upietomis mlynmis, kuriant ,,kvailai visuomenei dar vien tragikomik fars. Baudiamojo proceso kodekso 407 straipsnis reglamentuoja privataus kaltinimo bylas: baudiamj byl dl nusikalstam veik, numatyt Lietuvos 55

Respublikos baudiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentjusiojo skundas ar jo teisto atstovo pareikimas. Privataus kaltinimo bylos tai yra bylos, kai nukentjusysis tiesiogiai kreipiasi teism, ir joks tyrimas neatliekamas. Taiau dl L. Stanknaits atvejo vyksta ne tik tyrimas, bet dirba ir visa tyrj grup. Panaiai kaip ir dl kaltinamojo pedofilija A. so neva meito, kai Generalin prokuratra atliko tyrim. K gi, regis ms valstybje asmen teiss teisingum ne visuomet lygios, nors tai mums ir garantuoja Konstitucija. Tai puikiai liudija mano paios pavyzdys - prokuratr ne kart kreipiausi dl V. Gaivenio, L. Lavasts, V. Kerio, M. alimo, A. Kuznecovaits meito, kuriuo buvau pilte apipilta ne tik a, bet ir mano eima, taiau niekas tyrimo dl i asmen ne tik nepradjo, bet ir toliau leido jiems meiti ir meluoti. Ar ne keistai kakaip ia ieina? Net juokingai - sas gali bti apmeitas, o a (mes) ne?! Kiekvienas neinia i kokio ukampio, i koki patamsi ilinds melagis ir meiikas, svaiiojantis neinia k apie ms eim, tampa ,,tikru liudytoju, ,,tikruoju istorijos inovu, kurio ,,tiesos plaiai tirauojamos, kuriam, vykdant visuomens smegen plovim ir nuomons formavim bei kuriant ,,tikrumo ir ,,patikimumo iliuzij, sutelkiamas ypatingas, iskirtinis vis svarbiausi teissaugos instancij, aukt pareign dmesys, ir tie svaiiojimai tampa iskirtinio dmesio bei ,,rimt tyrim objektu?! Belieka tik itarti Dievulliau. Ne tik dl to, kad iki irdies gelmi skaudu dl neteisybs, tvirtinamos aukiausiu valstybiniu ir teisiniu lygmeniu. Bet ir i juoko. I juoko, sukeliamo apgailtin ,,istorij krik, montuotoj ir konstruotoj. I j netiktino naivumo, tikintis, kad tos konstruojamos istorijos nra visai visuomenei kiaurai perregimos - jose knytas melas, netiesa yra tokia akivaizdi, jog badyte bado akis. Kad visuomen seniai praaugo itas kurpiamas schemas. Kad jas suvokia ir perpranta jau i pirmo vilgsnio. Ir kad jai jau seniai aiku, jog pedofil ir j dengj pastangos mel apvilkti tiesos rbu yra bergdios. Kad kelias, kuriuo iuo atveju einama, yra 56

paremtas tamsiausi jg - kagbist priemonmis smurtu, meitu, demagogija, sukiavimu, terorizavimu bandant nuslpti tikrj ties. I tikrj visa pedofilijos ,,tyrim istorija jau seniai veria krpioti peiais. Turint j omenyje, btina atvirai paklausti alia stovinio: ,,Ar turdami po dvi akis ir irdami t pai viet, mes tikrai matome t pat? Pedofilijos istorijos kontekste tai - klausimas, kuris rimtai gali virsti filosofiniu. K 2012 m. kovo 23 d. vykiuose mat Lietuvos mons? Ar tai, k mat ir suprato imtai tkstani Lietuvos piliei, yra tas pats, k mat ir suprato Lietuvos teissauga, alies prokuratra ir policija? imtai tkstani aikiai mat alojam vaik, per prievart, smurtu, koviniais veiksmais grobiam kaukt apsauginink. Ir pasibaisjo. Pasibjaurjo. Apstulbo. Ne tik Lietuva, bet ir pasaulis. Prokuratra nemat alojamo, tsomo vaiko, prie kur smurtauta, vykdyta tiesiogin prievarta, kuris buvo tiesioginis tos prievartos taikinys. Utat ji ,,rado sualot L. Stanknait. Verk ir klyk vaikas taip, kad girdjosi aplinkinse gatvse. Vaikas visu balsu auk, kad jam skauda. Bet i vyksmo aiktels, prokuratros matymu, nukentjusija ijo jo gimdytoja Stanknait. Ne vaikas, o nukentjusioji motina, su kuria is vaikas neina laisva valia, nors tarp j yra, pasak keli geniali psichiatr ir vaiko teisi gynj - labai artimas ryys. Iki koki absurd dar nusiris visa i tragedija? Manau, kad neilgai trukus sulauksime momento, kai Lietuvos ryto, Delfi ,,veidais taps ,,nelaimingoji geroji motina Laimut Stanknait, jos gyvenimo ,,ramstis, ,,geriausias draugas Andrius sas... Per nacionalin transliuotoj, ilaikom mokesi moktoj pinigais, visai Lietuvai tikrsias teisingumo pamokas toliau ves vienintel tikra jo inotoja Rita Milit, kurios laidoje prezidentus ir studentus galutinai visiems laikams pakeis kur kas svarbesni veidai Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryeviius ir kaltinamojo pedofilija A. so draug, privilegijuotoji L. Stanknait, ant to paties suoliuko prasmingai diskutuojantys apie Lietuvos teisin 57

sistem, teism sprendim tobulum ir teisins sistemos griovjus. Visa tai bus, jeigu i smurto, melo, meit ir tiesos deformacij maina nebus vienkart ir visiems laikams sustabdyta. Jei siningumo, doros, morals ir etikos principai mumyse pralo materijai ir dvasiniam mankurtizmui. Todl kovokime u save ir u kitus. Publikuota: 2012-05-01.

Udrausti pasimatymai
iandien, 2012 m. birelio 17 d., sukanka lygiai mnuo, kai mano brolio Drsiaus Kedio maamet dukrel buvo prievarta atplta nuo mans ir klykianti itempta, jai ant galvos umetus galimai chemini mediag pripurkt raudon skudur, kur atsineusios moterys, lydjusios anstol S. Vaicekauskien, mvjo guminmis pirtinmis, kad nuo chemikal nesusialot rank. Lygiai mnuo, kai galutinai tapo aiku, kad mes gyvename alyje, kurios valdia yra visikai degradavusi, praradusi bet kok etikos, morals supratim, absoliuiai praradusi sin ir elementar mogikum. Lygiai mnuo, kai a, maamets teta Neringa Venckien, mano tvai, mergaits seneliai, nematme prievarta iveto vaiko ir tegalime tik sivaizduoti, kaip jis gyvena. Ms praymai susitikti su mergaite, j pamatyti valstybs institucij yra akivaizdiai ignoruojami. Neleidia su mergaite susitikti ne tik biologin motina, bet ir Vaiko teisi apsaugos tarnybos. Kauno miesto savivaldybs administracijos Vaiko teisi apsaugos skyriaus vedja Birut Dauglien ms 2012-05-18 ir vlesnius praymus dl bendravimo su mergaite 2012-06-05 ratu Nr. 19-2-1925 atsak, jog mano ir seneli Kedi bendravimo tvark su mergaite rengia Stanknaits advokatas Gintaras erniauskas. Minta B. Dauglien 2012-06-12 ratu Nr. 19-2-2046 prane: 201205-18, 2012-05-21, 2012-05-22, 2012-05-23, 2012-05-24 praymai dl bendravimo su anke inagrinti. Silo bendrauti laikais elek58

troniniu patu. Taip pat silo esant galimybms ankei sisti ir video laikus. Js siuniamus laikus kart per savait mergaitei perduos eimoje apsilankantis specialistas. Planuojant Js ir anks bendravim ateityje kitomis bendravimo formomis, silome Jums psichologo konsultacijas, siekiant pasirengti ateityje susitikti su anke. VTAT vadov B. Dauglien atsiunt man, Neringai Venckienei, 2012-06-12 rat Nr. 19-2-2054 ir nurod, ,,kad tvams atsisakius sudaryti slygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaiiais, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija gali pareigoti tvus sudaryti slygas artimiesiems giminaiiams bendrauti su vaikais. Lietuvoje galiojantys teiss aktai nenustato privalomos bendravimo tvarkos su brolio vaiku nustatymo. Todl skyrius neturi teisini gali pareigoti Laimut Stanknait utikrinti Js bendravimo su brolio dukra tvarkos. Kur dar gali igirsti toki absurd, o tiksliau, baisi moralini ir teisini nuostat paeidim, neinau. Vis pirma dl to, kad mergait beveik vis savo gyvenim praleido Garliavoje. Ji ia yra gimusi, o pastaruosius ketverius metus ia gyveno nuolatos. Biologin motina bute, kuris prokuror suraytame akte nurodomas kaip nusikaltimo padarymo vieta, j augino tik pusantr met. Ne vienas Lietuvos mogus iandien savs ir kit klausia, ne vienam skaudu mstant, k iuo metu turi jausti, igyventi vaikas, prievarta ipltas i savo gimtj nam, perduotas kaltinamojo pedofilija draugei ir gyvenantis kartu su j sauganiais asmenimis? ia, Garliavoje, liko mergaits namai, bendraamiai draugai, jos seneliai, teta, dd, pusbrolis Karolis. ia liko jos kambarys, jos raomasis stalas, jos aislai, drabuliai, jos mylima papgl. Pamaius ,,parodomosios akcijos metu darytas nuotraukas, kur mergait su Stanknaite buvo kavinje, paiurpau: vaikas, per vis buvimo laikotarp kavinje taip ir nepakeliantis galvos nuo stalo. alia besiypsanti Stanknait, visai nebendraujanti su vaiku, jas supantys trys apsauginiai. tai, ponia iobiene, ir vadinamoji Js ,,socializacija, nepakartojama gerov, kurios taip siekte ms mergaitei, kad net verkte i diaugsmo, kad j prievarta ipl. Nepakartojama ,,socializacija, 59

pakeitusi vaikui visus jo artimuosius, jo mokytojus, jo draugus, jo vis prigimt pasaul. Stanknait ir trys apsauginiai, kartais usidedantys kaukes. Tai aplinka, ugdanti mergaits dvasingum, jos vidin pasaul, dedanti morals, krikionikos kultros, tikjimo ir intelekto pagrindus. Kaip visa tai Jums atrodo, mieli Lietuvos mons? O prieistor? Maamet nuo 2008 m. birelio mn. vis laik gyveno su mano broliu Drsiumi Kediu ir mano tvais Vytautu Andriumi Kediu ir Laimute Kediene adresu Klonio g. 5, Teleii k., Garliavos apyl. sen, Kauno rajone. Nuo 2009 m. spalio 12 d. maamet mano brolio dukrel gyveno su manimi adresu Klonio g. 7, Teleii k., Garliavos apyl. sen., Kauno rajone, name, esaniame greta mano tv. Teisjo B. Varsackio 2010 m. kovo 17 d. nutartimi paskirtoje psichologinje konsultacijoje nurodyta, kad maamet sako, jog labai myli Nering (t.y. Nering Venckien). Be to, byloje esaniame 2010-02-20 V Psichologins paramos ir konsultavimo centras rate Nr. SD-56 Dl Neringos Venckiens globjos pareig atlikimo nurodyta, kad socialins darbuotojos klausim, kodl ji, kaip kiti vaikai, negyvena su savo mama, mergait paaikino: nes trys vyrai ateina pas mam. Tame paiame dokumente nurodyta, kad socialinei darbuotojai mergait pasak, jog ji nori vis laik gyventi su Neringa. io minimo rato dalyje Prieraiumas ir isiskyrimas nurodyta, kad prie paskiriant Nering mergaits globja, mergait buvo labiausiai prisiriusi prie tvo ir seneli. Dabar jai paiu svarbiausiu mogumi tampa teta. Teismo psichologijos ekspertizs akto 2011 m. 09-07 1007 d. Nr. 103MS-143 3 punkte nurodyta, kad mergait ekspertizs metu, kaip ir kit susitikim su psichologais metu (remiantis civilins bylos mediaga), isako nor gyventi globjos N. Venckiens eimoje. io ekspertizs akto 8 punkte nurodyta, kad mergaits ryys su globja N. Venckiene stiprus, tvirtas, emocikai pakankamas, pasiymi saugiu prieraiumu. Teismo posdio metu teisjo V. Kondratjevo apklaustos 60

V Psichologins paramos ir konsultavimo centro, esanio Petrausko g. 19A, Kaune, darbuotojos: psicholog Ieva idlauskaitStripeikien ir socialin darbuotoja Daiva Matuleviit patvirtino, kad maamet sugeba ireikti savo nuomon, maamets noras visada buvo gyventi su Neringa. i liudytoj parodymai yra patikimi, nes psicholog Ieva idlauskaitStripeikien maamet mat apie 30 kart, o socialin darbuotoja Daiva Matuleviit apie 10 kart. Tiek viena, tiek kita liudytoja patvirtino bendravusios su maamete, nesant akivaizdoje kit moni. A auginau mergait savo namuose trejus metus. J mokiau, rengiau, j ugdiau, visokeriopai ja rpinausi. U j kovojau. Atsisakius biologinei, kaltinamojo pedofilija draugei leisti mudviem susitikti, mergaits negaliu pamatyti. Kaip manote, mieli Lietuvos mons, kodl?!!! Publikuota: 2012-05-17.

Numogjimas
Tai, kas vyko Klonio gatvje, Garliavoje, 2012 m. gegus 17 d., kai mano brolio Drsiaus Kedio maamet dukrel buvo prievarta atplta nuo mans ir klykianti itempta, jai ant galvos umetus galimai chemini mediag pripurkt skudur, galutinai patvirtino, kad Lietuvos Respublikos valdios postuose sdi mons, kurie visikai nebegina ir neatstovauja bendramogik vertybi. K jau bekalbti apie tautines, patriotines, kuri samprata i moni smonje jau seniai visikai iblankusi. Tai, kas vyko 2012 m. gegus 17 d. Garliavoje, tegali bti apibdinta vienu odiu - NUMOGJIMAS. Niekada nepamiriu brolio mergaits veido, kai j biologin motina L.Stanknait prievarta pl nuo mans persmelkto siaubingo igsio, tiesiog perkreipto i siaubo. Nepamiriu ir t didvyri, teistai vykdiusi V. Kondratjevo sprendim veid: S. Vaicekauskiens, G. erniausko, R. Juodkazio, E. Talailiens, G. 61

Didbaliens, R. Oelio ir kit. Veid, paenklint pasididiavimu pavykusiu ,,mimu. Juose atsispindjusios emocijos primin vien inom pokario istorij taip diaugsi stribas, gyvulin vagon kis pagaut i apsupt nam pabgusi vieni paaugl jis atliko savo ,,pareig, pasiunts vaik mirt. Taip savo pareig atliko ir i ,,teista komanda. moni?!!! Dar ir dabar mano ausyse skamba Kauno rajono policijos komisariato virininko Romo Oelio itarti odiai stebint trisdeimiai pareign ir pirmas sekundes L. Stanknaitei prievarta nepavykus i karto atplti maamets: Venckiene, Js privalote vykdyti teismo sprendim. I kambario tiesiog nete buvo ineti mano tvai vienas po kito. is reginys buvo siaubinga trauma mergaitei ji pasijuto netenkanti savo brangiausi moni, kurie j uaugino, rpinosi ja vis jos vaikyst, prie kuri ji buvo pripratusi. Ivydusi tai, ji klyk, spieg, auk grinti senelius. Staiga kambaryje a buvau palikta viena su mergaite, stipriai rankytmis apsivijusia mano kakl, o trisdeimt oficiali Lietuvos Respublikos pareign, privalani pagal statym ginti mog ir jo teises, davusi priesaik Lietuvos Respublikai garantuoti joje mogaus saugum - stebjo ir leido naudoti prievart prie maamet vaik. Siaubingai igsdint, klykiant, bijant klaikios neinomybs, likimo jau nuskriaust. Vaik, kuris pedofilijos istorijoje akivaizdiai vardintas kaip auka. Lietuvos Respublikos pareignai abejingai stebjo, dar daugiau paaipomis palaik prievartos vykdym. Lietuvos vyrai. Tautos gynjai. Siaubingosios gegus 17-osios dienos momentai jau niekada neidilsiantys i atminties mano gyvenime. Niekados nepamiriu plaiu veidu, triskart didesniu upakaliu ir keturiskart didesniu pilvu pareigno, isukusio ir sualojusio man rank tam, kad L. Stanknait, itikima kaltinamojo pedofilija A. so draug, turt visas galimybes naudoti prievart prie maamet savo dukr, pripaint nukentjusija pedofilijos byloje, kurios parodymai nesutampa su L. Stanknaits... Trksta odi apsakyti regtam baisumui ir lyktumui. Nemanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maa mergaite, apibdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prie j. Galima tik vardyti 62

 tai, kas vykdyta mano tv namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo vykdymas, o brutaliausias prievartinis maamets mergaits pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras. Toks teroras, kokio jokia Vakar valstyb nesivaizduoja. Nes vakaruose vaikai oficiali instancij ne tik neprievartaujami, negraibstomi ir neneami, umetus ant galvos chemini mediag pripurkt antklod, jiems negrdami burn psichotropiniai saldainiukai, nuo kuri tsta seils ir skauda pilv bei ,,matosi atuonios rankos, jie neterorizuojami psichologikai grasinaniais ultimatumais ,,dabar arba po vienos minuts (domu, i koki psichologijos ir socialini moksl vadovli tokia praktika dirbti su vaikais?!!!) - vakaruose bet koks fizinis smurtas ir prievarta prie vaik yra nemanoma. Nes ten, normaliose demokratinse valstybse, vaikas VERTYB, MOGUS, ASMENYB. Jis ne daiktas, ne menkavert btyb, kuri galima usimerkus paaukoti vardan to, kad kakas galt igelbti savo prismirdusius upakalius. Vakaruose vaikai yra ginami valstybs, ginami oficiali institucij, ginami moni visos visuomens. Jie ginami ir saugomi statymo. statymo, veikianio realiai, saugomi realiai paisom ir tvirtint tarptautini konvencij. O pirmiausia jie saugomi MONIKUMO. Jie saugomi elementari MONIKUMO dsni, kurie suprantami kiekvienam normaliam mogui. Ir kurie tokie tolimi nuomogiams. Po prievartos akto viei antstols S. Vaicekauskiens, generalinio komisaro pavaduotojo R. Polos, vaiko teisi apsaugos tarnyb darbuotoj E. Talailiens, G. Didbaliens pasisakymai tik dar kart patvirtino, kad prievarta jiems OFICIALIAI bei MOGIKAI priimtina ir toleruotina, ir jos naudojimo veiksme jie nemato nieko blogo. Kas tai? K tai reikia? Apie mogikum iuo atveju kalbti akivaizdiai beprasmika. Nes vykdyti veiksmai sukelia ingischano, Ivano Rsiojo, Stalino, Berijos laik asociacijas. Stribaujos siautjimus pokario Lietuvos kaimuose. Vaik muimus, udymus, prievartavimus. Pasakojama, kad Auktaitijoje garsioji Raslano strib gauja naujagim metusi ant irkanios keptuvs, kad tvai paga63

liau prabilt, kur slapstosi vyrai alikai. Ar braias, brtas Garliavoje, neturi artim potpi ir trich? Ar nra to, kas sutampa tarp ano laiko veiksm ir iandienini? Pavyzdiui, ,,mimo laikas (6 ryto), bdas (idauyti langai, durys, daiktai), ,,mj gausumas, prievartins jgos demonstravimas, apskritai visa teroro atmosfera? Ir dar. Jei jau nebuvo ,,mimo prievartos, kaip sako antstol, tai visgi kaip su antklode?! Kokie norminiai aktai leidia udengti vaiko galv kaldra, galimai pripildyta cheminmis mediagomis? Kokie norminiai aktai leidia neti vaik, laikyti savo rankose per prievart kaltinamojo pedofilijos byloje draugs advokatui, kuris vaikui yra visikai svetimas ir nepastamas mogus? Beje, o kaip su vaizdo kameromis? Kodl man ir mano artimiesiems nebuvo leista fiksuoti prievartos prie mergait? Kodl teistai vykdyt sprendim ,,negalima filmuoti? Kodl antstol ir policija slepia savo padarytus vaizdo raus? Ar ne todl, kad i mediaga neabejotinai yra brutalaus nusikaltimo prie vaik padarymo dokumentin mediaga?! Ar ne todl, kad vaizdiai rodo, kaip valstybs pareignai plo trispalv, kuria buvo apsisiaut mergaits gynjai plo valstybs heraldik?! (gal gda vieai atverti savo mankurtizm?!) K nusikalstamo i ties padar taiks pilieiai, kuri atvilgiu valstybs vardu buvo panaudotos dujos, elektrookas, gumins lazdos? U k jie buvo muami ir tempiami policij? K padar mano tvai, prievarta imesti i savo nam? Atsakym i valstybs institucij: i Seimo, i Vyriausybs iuos klausimus lig iol nra. Tyli visi tie, kurie privalo reaguoti, privalo kalbti, privalo atsakyti. Visi jie tyli, nes atsakyti tai akivaizdiai pripainti ties, kad vaikas buvo pagrobtas. Pagrobtas neleistinai, priverstinai. Kad prie j padarytas nusikaltimas, kuris privalo bti isamiai iaikintas. Tai reikia viena kad pripainus nusikaltim, vaikas privalo bti sugrintas savo gimtuosius namus. Ar i anemika viskam valdia, irinkta ms, valdia, kuria mes kadais patikjome, kuria mes pasitikjome ir kuriai rankas 64

atidavme savo valstybs, tautos ir tuo paiu savo vaik likim, idrs pripainti visa tai? Ar atvirkiai toliau kantriai tyls, stebdama piketus ir mitingus, teistus moni protestus ir gniauis vien kamuol, taip atsiverdama iki galo kad yra priklausoma nuo beribs materijos godulio, pardavusi savo mogikum ir sin? Kad yra tiek pardavusi save, tiek idavusi mogaus prigimt, kad net ma, bejg, skausmo ikankint vaik gali paaukoti galimiems nusikaltliams? Kad gali atiduoti trapi gyvyb pai nesaugiausi aplink ir jaustis gerai? Seimnai ir politikai kaip Js miegate? Ar Js sapn nekamuoja komarai? Ar Js ramiai einate Lietuvos eme, aplakstyta tautos krauju, idav savo priesaik dirbti tautai ir mogikumui? Ar jums, Seimo vyrai ir moterys, besivadinantieji tautos irinktaisiais, paprasiausiai - ne gda? Ne gda prie keniant vaik, prie tautos mones, prie save? Ar tiek numogjote?! Ar Jums, prilipusiems prie valdios kdi ir savo gerbvio siekio, tiek tapo svetimas ir nesuprantamas Seimo nario darbas tautos mogui, kad tuos kolegas, kurie jam dirba, pradedate laikyti tartinais, nenormaliais, siekianiais neinia ko, ir i j atvirai aipots? Ar darbas Seime, Js supratimu, tai vien darbas sau?! Ar ne todl nra atvir ir normali Js reakcij klaikius vykius Garliavoje, vykdytos prievartos pasmerkimo? Tokia prievarta, kaip jau teigta, nemanoma vakar visuomense, o jei bt pasitaikiusi, tai bt tiesiog sudrebinusi vis vakar politikos pasaul, ir po to sekt vienas po kito ministr atsistatydinimai, nekalbant jau apie Premjer. Nes valdia, negarantuojanti mogaus laisvi ir saugumo, demokratini teisi, yra neveiksni, antipilietika. Ar nra Js atveju kakaip panaiai, ar nra taip, kad tautos gyvenimas ir atskiro mogaus nelaim Js jau visai nebejaudina, nes jaudina, kaip rytuose, vien savas gerbvis? Lig iol sulauktas tik toks atsakymas apie buvusius vykius, kur gda ir skaityti XXI amiuje: 2012 m. gegus 17 d. vykdant Kdaini rajono apylinks teismo sprendim ir perduodant mergait L. Stanknaitei, antstols, Policijos departamento, vaiko teisi apsaugos tarnyb vertinimu, Drsiaus Kedio dukrels atvil65

giu prievarta nebuvo naudojama. Tai pasakykite man, normaliam mogui ir Lietuvos Respublikos teisjai, idirbusiai teisme daugiau nei deimt met, kokie tada veiksmai laikytini prievartos naudojimu prie vaik?! Man aiku tai, jog nra joki abejoni, kad vaiko teiss ir laisvs, tvirtintos Vaiko teisi apsaugos pagrind statyme, Vaiko teisi konvencijoje, Lietuvos valstybje buvo lykiausiu bdu sutryptos. Belieka tik klaikus asmeninis mano ir daugelio moni, ne kart maiusi laiming mergait, laksiusi savame kieme, aidusi su draugmis klases, kvadrat, okinjusi okdyne, skausmas. Lieka begalinis nerimas ir iurpios nemigo naktys svarstant, kas su ja vyksta ir kas jos laukia. Begalinis, nemonikas vaiko ilgesys. iurpus sivaizdavimas, k turjo igyventi maamet mergait, kai j biologin, su kuria vaikas kategorikai atsisak gyventi, prievarta plte ipl i manojo glbio ir nam? K ji jaut, kaip dausi jos maa irdis, kai j pastvr bgte bgdami temp brys nepastamj? Negalini pasiprieinti. Galini tik spiegti visu balsu, i vis jg. K turi igyventi mergait, iuo metu gyvenanti su ta, apie kuri penkis kartus policijoje ir prokuratroje dav parodymus kaip apie stebini orgijas kaltinamojo, raudonu sysalu draug? K turi igyventi maa mergait, ketverius metus pastoviai gyvenusi mano eimoje, kai jai iuo metu neleidiama su mumis susitikti? O gal neigyvena nieko, pasidarbavus ,,profesionaliems garsiems vaik psichiatrams, preparuojantiems jos smegenis, atmusiems atmint ir leidiantiems kaip kvailelei gyventi vien dabartyje, nesuvokiant nei kur, nei kaip, nei su kuo? Nuolat plaiai besiypsaniai ir beslygikai priklausomai nuo t, kurie yra alia? Pafilmuojantiems trumpus filmukus, kai ateina laikas masms paplauti smegenis? Sumontuojamus ne tik i dabarties, bet ir i ankstesni kadr. Ar ,,imetantiems tautos eter ,,lankytojas, kurios nkart lig tol nemaiusios mergaits, negalinios pateikti joki objektyvi susitikimo su ja rodym, iskyrus vaizdingus pasakojimus apie dovanas Stanknaitei ir jos aunum bei kaip tikros mediks pateikianios ,,objektyv psichologin vaiko elgsenos vertinim, prieingai nei j i filmuotos me66

diagos vertin specialistai profesionalai, baig rimtas psichiatrijos ar psichologijos studijas? Ar i ties greiiausiai nra btent taip? Js praymai bus isprsti statymo nustatytu terminu toks VTAT vadovs B.Daugliens, negaljusios umigti dl nevykdyto V.Kondratjevo sprendimo, atsakymas mano 2012-05-18, 201205-21 ir 2012-05-22 praymus bendrauti su maamete. Net neabejoju, kad B. Dauglien dabar jau ramiai miega. Kaip ir S. Vaicekauskien, G. erniauskas, R. Juodkazis, E. Talailien, G. Didbalien, R. Oelis, R. Pola ir visi kiti i t 240 prievartos akcijoje dalyvavusi pareign. O a nemiegu, kaip ir daugelis Js, Lietuvos mons. Daugelis Js dor, keniani, nuskriaust, paemint. Paemint regto smurto ir neteisingumo. Nes itaip valstybs vardu suklostytas vaiko likimas nesuvokiamas sveiku protu, nepateisinamas jokia statymo raide. Ar tai nereikia, kad ms valstyb visikai bankrutavo? Greiiausiai. Nes valdia ioje situacijoje pademonstravo pat amoralumo dugn. Tik kain, ar i prievartos akcijoje dalyvavusi pareign miegas ilgam bus ramus? Viskas yra laikina. Kaip laikina dabartin valdia ir jos galia. Nei vienas i j negarantuotas, kad bus apsaugotas nuo to, jog vien dien gali tekti prayti antstols S. Vaicekauskiens paslaug konstatuoti faktines aplinkybes, kad j vaik ar ank iprievartavo pedofilai... Publikuota: 2012-05-30.

67

Kalba Seimo komisijoje svarstant galimyb panaikinti mano teisin nelieiamyb

Gerbiami Seimo komisijos nariai, Nepriklausomoje Lietuvos valstybje sugriautos pedofilijos bylos vyki tstinumas persikl Seim. Seimas tai ta vieta, kurioje duodama priesaika, pasiadama dirbti tiesai, mogui ir Tvynei, saugoti ir ginti piliei teises ir laisves. Ir tai a, daugyb met kovojusi u ties, maameio vaiko teis saugi ateit, esu ia, kur man, uuot rpinusis tikraisiais Lietuvos nusikaltliais ir siekus juos nubausti, akivaizdiai keliama kvazi-byla, kurios tikslas painioti, klaidinti mones, nukreipti ir teissaug, ir visuomen nuo brutaliausi nusikaltim tyrimo, o ir neabejotinai paalinti, priverstinai uiaupti visus, siekianius tiesos. Kaip Jums visiems puikiai inoma, 2012 m. gegus 23 d. ratu Lietuvos Generalinis prokuroras Darius Valys kreipsi Lietuvos Respublikos Seim, praydamas leisti patraukti mane baudiamojon atsakomybn, mane suimti ar kitaip suvaryti mano laisv. io rato I-me puslapyje teigiama, jog 2011-12-08 pradtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00103-11 pagal poymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 232 str. 2012-03-23 pradtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-12 pagal poymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str. 2012-05-15 nurodyti ikiteisminiai tyrimai sujungti vien paliekant bendr numer 01-2-00103-11. Be to, 2012-05-17 buvo pradti dar du ikiteisminiai tyrimai, tai yra ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00686 pagal poymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. ir ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00682-12 pagal poymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 str. 2 d. Tokiu bdu I-me nurodyto rato lape teigiama, jog a galimai padariau 4-ias nusikalstamas veikas ir btent dl j pradti nurodyti ikiteisminiai tyrimai. Tuo tarpu susipainus su visu nurodyto rato turiniu akivaizdu, jog II-me jo lape jau teigiama, kad a galimai padariau ir dar vien nusikalstam veik, numatyt LR BK 163 str., 68

nors i prie tai pamint duomen akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas dl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo net nepradtas. Be to, ioje rato dalyje jau teigiama, kad mano veiksmuose yra poymiai tariamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 str. 1 d., kuomet I-me rato lape teigiama, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 651-00682-12 pradtas dl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 231 str. 2 d. Generalinio prokuroro rato rezoliucinje dalyje praoma leisti mane patraukti baudiamojon atsakomybn, mane suimti ir kitaip suvaryti mano laisv, net nenurodant u kuri gi tariam nusikalstam veik (keturi ar penki, pagal LR BK 231 str. 1 d. ar 2 d.) padarym praoma leisti mane patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti ir kitaip suvaryti mano laisv. Pamintame rate taipogi nurodyta, jog Generalinje prokuratroje buvo gauti du Vilniaus m. apylinks prokuratros silymai kreiptis Seim duoti sutikim patraukti mane baudiamojon atsakomybn pagal LR BK 245 ir 232 straipsnius, taiau nenurodyta pamint silym gavimo data, kas leidia pagrstai manyti, kad gavus nurodytus silymus nebuvo nustatyta tvarka kreiptasi Seim dl leidimo patraukti mane baudiamojon atsakomybn, kadangi i nurodyt ikiteismini tyrim mediagos buvo akivaizdu, jog mano veiksmuose nra joki nusikaltim ar baudiamj nusiengim poymi, kas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nurodytus ikiteisminius tyrimus mano atvilgiu daro negalimus. I esms analogika situacija ir su praymu leisti patraukti mane baudiamojon atsakomybn u 2010-11-17 mano tariamai padaryt nusikalstam veik, numatyt LR BK 232 str., nors mano turimais duomenimis silym patraukti mane baudiamojon atsakomybn u tariam nurodytos veikos padarym LR Generalins prokuratros ONKTD prokuroras M. Dda pateik dar 2011 m. pradioje. vertinant nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog is kreipimasis Seim dl leidimo patraukti mane baudiamojon atsakomybn, susijs ne su mano kokiais nors tariamai nusikalstamais veiksmais, bet su mane palaikani Lietuvos moni aktyviais protestais. i nuomon neginijamai patvirtina ir tai, kad nurodytu ratu pra69

oma leisti mane patraukti baudiamojon atsakomybn u veiksmus (interviu) atliktus beveik prie dvejus metus, tai yra dar 2010-11-17, nors vis t laik LR Generalinis prokuroras laik, kad juose nra jokio nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi. Jokio loginio toki veiksm paaikinimo i Generalinio prokuroro iki io momento negirdjau, iskyrus abstrakias frazes apie kakoki tai aplinkybi tikslinim, taip ir nevardijant k gi nurodytoje situacijoje tiek laiko reikjo tikslinti. Jei tok savo elges Generalinis prokuroras bandys pateisinti tariamu semiotins ekspertizs paskyrimu, tai jis turt atsakyti ir klausim, kodl tokia ekspertiz buvo paskirta beveik po pusantr met nuo nurodyto vykio. LR BK 232 str. Generalinis prokuroras turbt pamiro, jog btent jis, net neisiaikins atsakydama kok klausim, isakiau rate nurodyt teigin: ia ne pabaiga, a netylsiu ir tuo niekas nesibaigs. Js pamatysit, praeis du, penki metai ir viskas ils. Tegul jie negalvoja, kad jie dabar visk ugesino visk, bdami korumpuoti kyininkai, ir ikrypli klan dengdami, ia taip nebus, itrauks vien nurodyt sakin i viso mano pasisakymo konteksto, informavo Teism taryb apie tariamai netinkam mano elges, kuri ikl man drausms byl, o Teisj garbs teismas, net neireikalavs nurodyto rao originalo, kurio mano turimais duomenimis apskritai nra, taipogi net nebands isiaikinti, kok konkret ir kieno uduot klausim isakiau pamint teigin, 2011 m. gruodio 23 d. paskyr man drausmin nuobaud griet papeikim. iuo atveju atkreiptinas dmesys ir Europos mogaus teisi teismo sprendim byloje Franz Fisher & Austrija (pareikimo Nr. 37950/97), kuriuo ETT primin, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis neapsiriboja teise bti nubaustam du kartus, bet apima ir teis nebti persekiojamam du kartus. ioje byloje Europos mogaus teisi teismas iaikino, jog valstybs nars yra laisvos nustatyti, u kur i teiss paeidim turi bti persekiojama bei nurod, kad asmuo negali bti baudiamas ir/ 70

ar persekiojamas u tuos paius esminius elementus turinius teiss paeidimus, kas iuo atveju yra daroma mano atvilgiu. iuo atveju noriu atkreipti Js dmes tai, kad LR BK 232 str. numato baudiamj atsakomyb tam, kas vieai veiksmu, odiu ar ratu ugauliai paemino teisingum vykdanius teism ar teisj dl j veiklos. i nusikalstama veika gali bti padaroma tik tyia, o tai reikia, jog asmuo, turdamas konkret tiksl paeminti teisingum vykdant teism ar teisj dl j veiklos, atlieka vieus veiksmus, arba odiu ar ratu ugauliai juos paemina. Nei duodama interviu visuomens informavimo priemoni atstovams Panevio m. apylinks teisme 2010-11-17, nei prie tai, nei po to ne tik kad neturjau tikslo paeminti Panevio m. apylinks teism, ar io teismo teisjus V. Krikin, D. Gadliauskien ir R. Bileviien dl j veiklos, bet j nei veiksmais, nei odiu ar ratu ugauliai neeminau. Nurodytas mano pasisakymas, cituojant tik vien sakin i viso mano keli minui pasisakymo, su Panevio m. apylinks teismu siejamas vien dl to, kad nurodyt interviu daviau btent io teismo patalpose, visikai nevertinant to fakto, jog su urnalistais kalbjau apie vis mano dukterios seksualinio inaudojimo tyrimo eig, o tiksliau tariant, jos netyrim, bet ne apie Panevio m. apylinks teism, ar tuo labiau konkreius jo teisjus. Nors 2012-05-23 ratu Generalinis prokuroras prao Seimo leisti mane patraukti baudiamojon atsakomybn u nurodyt i viso pasisakymo konteksto paimt vien sakin, teigdamas, kad btent jis leidia mane pagrstai tarti padarius nusikalstam veik, numatyt LR BK 232 str., akivaizdu, kad beveik per dvejus metus nuo nurodyto mano pasisakymo prokuratra net nesugebjo ireikalauti viso mano nurodyto interviu tam, kad bt galima objektyviai vertinti viso pasisakymo, o ne atskiros jo dalies turin. Iki ios dienos niekas net neband aikintis, kas ir kok konkret klausim man udav nurodytoje vietoje, atsakymo, kur dal sudar ir i viso pasisakymo konteksto paimtas mintas teiginys. Iki ios dienos nurodytoje ikiteisminio tyrimo mediagoje net nra nurodyto mano interviu originalo, o tai leidia daryti pagrst ivad, jog praymas leisti patraukti mane baudiamojon atsako71

mybn susijs ne su tariamu teisingumo funkcijos gyvendinimu, bet begaliniu siekiu su manimi susidoroti. Teisj tarybos pirmininkas G. Kryeviius 2010 m. lapkriio 29 d. pareikimu Nr. 36P-288-(7.1.10) kreipsi Lietuvos Respublikos generalin prokuratr dl ikiteisminio tyrimo pradjimo mano, tai yra Kauno apygardos teismo teisjos Neringos Venckiens, atvilgiu pagal LR BK 232 str. dl nepagarbos teismui. iauli apygardos prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. Jurgelis 2011 m. sausio 12 d. nutarimu, kuris Teisj tarybai buvo teiktas 2011 m. sausio 17 d., remdamasis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., atsisak pradti ikiteismin tyrim mano, tai yra Kauno apygardos teismo teisjos N. Venckiens, atvilgiu, konstatavs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi. Nesutikdama su tokiu iauli apygardos prokuratros prokuroro procesiniu sprendimu Teisj taryba, vadovaujama G. Kryeviiaus, iauli m. apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjui 2011 m. sausio 31 d., tai yra 7 (septyniomis) dienomis praleidus statyme (LR BPK 168 str. 4 d.) numatyt tokio skundo padavimo termin, teik skund, kuriuo pra atnaujinti praleist skundo padavimo termin ir panaikinti iauli apygardos prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. Jurgelio 2011 m. sausio 12 d. nutarim. iauli m. apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisja, inagrinjusi Teisj tarybos, vadovaujamos pirmininko G. Kryeviiaus, skund, 2011 m. vasario 24 d. prim nutart, kuria nutar atnaujinti praleist termin skundui, dl iauli apygardos prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. Jurgelio 2011 m. sausio 12 d. nutarimo, paduoti, laikydama, jog nurodyt termin Teisj taryba praleido dl svarbi prieasi ir panaikino iauli apygardos prokuratros prokuroro E. Jurgelio 2011 m. sausio 12 d. nutarim atsisakyti pradti ikiteismin tyrim pagal Teisj Tarybos pirmininko 2010 m. lapkriio 29 d. pareikim Nr. 36P-288-(7.1.10), mano, tai yra Kauno apygardos teismo teisjos N. Venckiens, atvilgiu. 72

Btent 2011-02-24 Generalinis prokuroras D. Valys privaljo kreiptis Seim dl sutikimo mane, Kauno apygardos teismo teisj, patraukti baudiamojon atsakomybn. Kaip matyti i Teisj tarybos, vadovaujamos G. Kryeviiaus, teismui pateikto praymo atnaujinti praleist termin skundui dl iauli apygardos prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. Jurgelio 2011 m. sausio 12 d. nutarimo paduoti, kaip svarbi termino praleidimo prieast nurod t aplinkyb, jog Teisj taryba yra kolegiali institucija, turinti teis priimti sprendimus tik kolegialiai. io kolegialaus organo posdis buvo suplanuotas 2011 m. sausio 28 d. Toks sprendimas buvo priimtas 2010 m. gruodio 17 d. Teisj tarybos posdyje. Dl ios prieasties G. Kryeviius daro prielaid arba, kitaip tariant, spja, jog Teisj tarybos nariams atvykti neeilin posd viena savaite anksiau nei numatyta bt buv pernelyg neracionalu ir neekonomika, nes tiktina, jog Teisj tarybos nariai bt priversti atidti tiesiogini funkcij vykdym byl nagrinjim, ir dl to nukentt besibylinjani asmen interesai, taiau nepateik teismui joki rodym, patvirtinani tokias prielaidas. Btent dl ios prieasties, tai yra vadovaudamasi tik Teisj tarybos prielaidomis ir spjimais, kuriems patvirtinti joki rodym nebuvo pateikta, iauli m. apylinks teismas skundiama nutartimi atnaujino praleist termin skundui dl iauli apygardos prokuratros Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. Jurgelio 2011 m. sausio 12 d. nutarimo, paduoti, laikydamas, kad nurodytos prielaidos ir spjimai yra statyme numatytos aplinkybs (svarbios prieastys), kurios ne dl Teisj tarybos pirmininko valios sukliud jam LR BPK nustatytais terminais paduoti skund. Priimdamas skundiam procesin sprendim iauli m. apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjas visikai nevertino tos aplinkybs, jog Teisj taryba iuo atveju yra ne fizinis asmuo, bet teisj savivaldos organas, kuri sudaro aukiausios profesins kvalifikacijos teisjai, puikiai inantys statym bei kit teiss akt, tarp to ir LR BPK 168 str. 4 d. bei Teism statymo 121 str. 2 d. reikalavimus. 73

Nuo Teisj tarybos sprendim priklaus skund nagrinjusios iauli m. apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjos ir mano skund nagrinjusios apygardos teismo trij teisj kolegijos karjera (Teism statymo 120 str. 1 d. 4, 13 p.). Taigi pabriu dar kart, kad Generalinis prokuroras Darius Valys, panaikinus prokuroro E. Jurgelio nutarim ir 2011-02-24 nesikreipus Seim, pripaino, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nei i konteksto paimtoje mano pasisakymo dalyje, nei visame duotame interviu nra kalbama ne tik apie Panevio m. apylinks teism ar tuo labiau konkreius jo teisjus, bet ir apskritai apie Lietuvos teism sistem ar apie teisj bendruomen. Vienintel nurodyta aplinkyb, kuri leidia teigti, kad nurodytas teiginys skirtas 2010 m. lapkriio 17 d. nutart primusiems teisjams, yra tai, kad mano interviu buvo duotas po nurodytos nutarties paskelbimo, t.y. teismo patalpose, net nesigilinant kitas pokalbio su urnalistais detales. I konteksto itraukta mano interviu dalis akivaizdiai prietarauja visam pakalbio (interviu) turiniui. LR BK 245 str. Antroji 2012-05-23 Generalinio prokuroro rate man inkriminuojama nusikalstama veika siejama su LR BK 245 str. ioje rato dalyje teigiama, jog a nevykdiau Kdaini rajono apylinks teismo 2011-12-16 sprendimo, kuriuo buvau pareigota skubiai perduoti brolio mergyt jos motinai L. Stanknaitei sprendime nustatyta tvarka; neutikrinau, kad bt laikomasi Kauno m. savivaldybs administracijos Vaiko teisi apsaugos skyriaus 2011-12-22 pagal teismo sprendim parengtos mergyts bendravimo su mama tvarkos, kurioje nurodyta, kad nebt trukdoma motinai ir vaikui bendrauti mergaits gyvenamojoje vietoje; nevykdiau 2011-12-23 antstolio patvarkymo, kuriuo buvau pareigota laikytis Kdaini rajono apylinks teismo nurodytos rengiam susitikim tvarkos ir Kauno m. bei Kauno r. savivaldybs administracijos Vaiko teisi apsaugos skyri 2011-12-22 sudaryto motinos ir vaiko bendravimo grafiko, 74

nevykdiau 2011-12-27 antstolio patvarkymo, kuriuo buvau pareigota vykdyti Kdaini rajono apylinks teismo sprendim ir 201112-30 12.00 val., Kauno r. Jonui vidurinje mokykloje perduoti mergait jos motinai L. Stanknaitei, nevykdiau 2012-01-10 antstolio patvarkymo, kuriuo buvau pareigota vykdyti Kdaini rajono apylinks teismo sprendim ir 2012-01-11 14.00 val. atvykti kartu su mergaite Kauno apskrities VPK patalpas ir perduoti vaik jo motinai L. Stanknaitei. Kaip teigiama Generalinio prokuroro rate, a tariamai nevykdiau mint pareigojim ir mergaits neperdaviau jos motinai L. Stanknaitei ir tokiu bdu nevykdiau teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. iuo atveju atkreipiu Js dmes tai, jog LR BK 245 str. numato atsakomyb tam, kas piktybikai ir tyia nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausmmis. Tokiu bdu atsakomyb numatyta ne u antstolio patvarkym ar Vaiko teisi apsaugos tarnyb sprendim, bet u teismo sprendimo, nesusijusio su bausmmis, nevykdym. 2011-12-16 Kdaini r. apylinks teismo rezoliucinje dalyje nurodyta, jog teismas nusprendia sprendimo dal dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pareigojimo perduoti vaik bei laikinj apsaugos priemoni panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo termin ir tvark: nuo teismo sprendimo primimo dienos kasdien rengiami Laimuts Stanknaits ir mergaits susitikimai, kuri trukm kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukms susitikim, iki bus pasiekta 6 val. trukm. Taigi vykdant nurodyto teismo sprendimo rezoliucin dal, pirmiausia turjo bti pasiektas maksimalus mano globotins ir jos biologins motinos bendravimas, o tik po to sprendiamas jos perdavimo klausimas. iuo atveju akivaizdu, kad praoma Seimo leisti patraukti mane baudiamojon atsakomybn u tariam teismo sprendimo nevykdym, puikiai suprantant, kad vykdyti jo, nenaudodama fizins prievartos ar apgauls prie savo globotin, a neturjau jokios galimybs. Nors Seimui pateiktame Generalinio prokuroro prayme ivardinta visa eil antstolio patvarkym, kuriais tariamai esu pareigojama bet kokia kaina pristatyti maamet savo globo75

tin antstols nurodyt viet, rat pateiks Generalinis prokuroras tikriausiai pamiro, jog per vis laikotarp, nuo 2011-12-16 Kdaini r. apylinks teismo sprendimo paskelbimo iki ios dienos nei i antstolio, nei i Kauno m. ar Kauno r. Vaiko teisi apsaugos skyri, nei i Vaiko teisi apsaugos kontroliers E. iobiens, nei i Antstoli rm, nei i joki institucij nesu gavusi joki iaikinim, kaip turiau vykdyti nurodyt teismo sprendim, nenaudodama fizins prievartos maamets globotins atvilgiu, jeigu ji gera valia atsisako vykti gyventi pas savo motin, kas ufiksuota antstolio V. Zubino 2012 m. sausio 9 d. suraytame Faktini aplinkybi konstatavimo protokole, kadangi ,,jos draugai mergaitei burn kia savo sysalus. Gal Gerbiamas generalinis prokuroras ir antstol S. Vaicekauskien mano, kad a savo globotinei turjau aikinti, jog suaugusi vyr sysal kiimas jai burn galimai matant jos biologinei motinai ir natrali krem naudojimas yra labai gera jos sveikatai, dl ko ji turt be galo diaugtis, turdama galimyb sugrti toki aplink. iuo atveju noriu atkreipti Js dmes tai, kad paskelbus 2011-12-16 Kdaini r. apylinks teismo sprendim, kaip jis turi bti vykdomas, nesuprato net j sipareigojusi vykdyti antstol S. Vaicekauskien, kuri kreipsi teism dl sprendimo iaikinimo. Btent aikindamas, kaip turi bti vykdytas nurodytas teismo sprendimas, Kdaini r. apylinks teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi iaikino, jog prievarta gali bti naudojama ne prie vaik, o paalinant klitis sprendimui vykdyti (CPK 764 str. 4 d.). Taigi vykdant teismo sprendim fizin prievarta maamets nukentjusios mano globotins atvilgiu negaljo bti taikoma. Tokia iimtis nenumatyta ir man, tai yra jos globjai. Tai pabriu, pakartoju vieai darkart: gal Generalinis prokuroras iandien man gali paaikinti, kaip a turjau vykdyti nurodyt teismo sprendim, nenaudodama fizins prievartos savo globotins atvilgiu ir kas man buvo iaikins toki sprendimo vykdymo tvark? Galiu tik apgailestauti, kad savo prayme, adresuotame Seimui, Generalinis prokuroras teigia, kad jis turi pakankamai duomen, leidiani teigti, kad a trukdiau savo globotinei bendrauti su 76

jos motina mergaits gyvenamojoje vietoje, tai yra savo namuose. Tokius rodymus Generalinis prokuroras gali bti gavs tik i valstybs saugomos vertybs L. Stanknaits, nors iki ios dienos i visuose susitikimuose dalyvavusi Vaiko teisi apsaugos skyriaus darbuotoj nesu gavusi joki spjim dl netinkamo mano elgesio globotinei bendraujant su jos biologine motina. Tokia Generalinio prokuroro pozicija tik dar kart patvirtina nurodyt tyrim tariam isamum ir iduoda tikrj kreipimosi Seim tiksl. Noriu atkreipti dmes ir aplinkybes, kad pati L.Stanknait su maamete veng bendrauti. 2012 m. sausio mnes L.Stanknait n karto neatvyko susitikti su maamete dukra, 2012 m. vasario 19 d. 2 valandas, 2012 m. kovo 22 d. (diena prie pirmj maamets grobim), 2012 m. kovo 23 d., tai yra pirmj kart, kai maamet buvo prievarta grobiama, ir paskutin kart 2012 m. gegus 17 d., t.y. maamets pagrobimo prievarta dien. Nepavyko L. Stanknaitei ir Skype pagalba bendrauti su maamete. Pati susipykusi su savo dukra, daugiau interneto pagalba L. Stanknait su ja nebendravo. Taigi i esms L. Stanknait, penkis mnesius nebendravusi su maamete, j prievarta su advokatu G. ernaiusku pagrob, antstolei, vaiko teisi apsaugos darbuotojams, psichologei ir policijos pareignams sudarius slygas L. Stanknaitei ir G. erniauskui naudoti prievart maamets ir mano, jos globjos Neringos Venckiens, atvilgiu. Be to, Generalinio prokuroro pateiktame rate esu kaltinama ir tuo, kad 2012-05-17 nuo 06.00 iki 07.00 val., name, esaniame Kauno rajone, Teleii k., Klonio g. 5, inodama, kad antstol S. Vaicekauskien atvyko vykdyti Kdaini r. apylinks teismo 201112-16 sprendim dl mergaits perdavimo jos motinai L. Stanknaitei, antstolei S. Vaicekauskienei paskelbus apie atvykimo tiksl ir teist jos nurodym nevykdymo pasekmes, su kitais asmenimis trukdiau antstoliui vykdyti teismo sprendim: smoningai neleidau antstols mergaits gyvenamj viet, turdama vaiko globjos status, piktnaudiavau jo atstovo teismis psichikai gniudydama vaik pastaiau j mintoje gyvenamojoje patalpoje prie lango, kai antstol nurod netraumuoti vaiko ir nuvesti nuo lango, nevykdiau 77

io teisto reikalavimo ir kol ji nenurod policijos pareignams alinti klitis sprendimui vykdyti, veriau vaik stebti susirinkusi kieme asmen ir klii alinimo veiksmus technini priemoni naudojim atidarant duris. Paalinus klitis, a su toje patalpoje buvusiais asmenimis atsisakiau vykdyti teist antstols nurodym perduoti vaik motinai, dl to policijos pareignai paalino klitis vykdyti teismo sprendim i patalp ived paalinius asmenis, o policijos pareignai M. Guauskis ir E. Stainski vaiko perdavimo motinai L. Stanknaitei metu laik mano, besiprieinanios antstols nurodymams, rankas. Pabriu, jog ne a, bet pati maamet mergait reikalavo neleisti antstols nam, prijusi prie lango rk antstolei: Ragana, eik i ia. Mergait liep man atsissti ant kds ir atsisdusi ant keli apsikabino mano kakl. Kai antstol su pareignais siver nam, ji verk ir auk, kad neis su Stanknaite. Niekas i buvusi kambaryje: nei antstol, nei Vaiko teisi apsaugos tarnybos darbuotojos, nei psicholog, nei policijos pareignai nesutrukd naudoti L. Stanknaitei ir G. erniauskui fizins prievartos vaiko atvilgiu. Generaliniam prokurorui D. Valiui turt bti inoma i aplinkyb, jog antstolei S. Vaicekauskienei 2012-03-23 vykdant Kdaini rajono apylinks teismo sprendim ir bandant maamet perduoti iiekotojai L. Stanknaitei, mergait patyr didel stres, po kurio pasikeit jos psichin bsena ir elgesys. Medicinos dokument iraas, iduotas V Kauno centro poliklinikos 2012-05-07, patvirtina, kad mergaits psichikos bkl pakito po 2012-03-23 dien (antstols S. Vaicekauskiens organizuoto vaiko perdavimo) patirtos fizins ir emocins prievartos, netiktai bandant j jga paimti i globjos ir seneli nam, kuriuose ji augo kelerius metus. Mergait aktyviai prieinosi, klyk. Fizin prievarta buvo taikyta ir prie svarbius pacientei asmenis. Simptomai irykjo per por savaii nuo traumuojanio vykio ir tebesitsia, prajus pusantro mnesio po jo. Mergait tapo nerimastingesn, baimingesn. Stebimos mios baims reakcijos, kai mergait sustingsta, sitempia, pradeda baimingai dairytis, tarusi, kad ateina svetimi mons. Patirta psichin 78

trauma kyriai kartojasi baisiuose sapnuose, kuriuose vaik bando paimti apsauginiinkas. Mergait vengia kalbti apie traumuojani situacij, veriau sutinka parayti. Pacient vengia situacij, susijusi su vykiu. Aukiau idstyti duomenys leidia diagnozuoti: F 43.1 (Potrauminio streso sutrikimas). Gydytojai rekomendavo grietai vengti traumuojani situacij, rykesnio aplinkos, priirini moni pasikeitimo. Nurod, kad kategorikai neleistinas fizins emocins prievartos naudojimas. is medicininis dokumentas antstolei S. Vaicekauskienei buvo teiktas 2012-05-15, taigi ji apskritai negaljo 2012 m. gegus 17 d. vykdyti teismo sprendimo. Atkreipiu dmes ir faktus, kad dl 2012 m. gegus 17 d. pareign piktnaudiavimo tarnyba, dl mano, Kauno apygardos teismo teisjos, sualojimo pradti ikiteisminiai tyrimai. Manau, kad btina laukti i ikiteismini tyrim pabaigos, o tik tada sprsti mano teisins nelieiamybs naikinimo klausim. LR BK 286 str. Generalinio prokuroro Seimui pateiktame rate a esu kaltinama tariamai padariusi ir dar vien nusikalstam veik, numatyt LR BK 286 str., tai yra pasiprieinusi valstybs tarnautojui ar vieojo administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui - sumuusi Pasaulio sambo viceempion M. Guausk. is kaltinimas man formuoluojamas taip: Neringa Venckien 2012-05-17 apie 07.20 val., name, esaniame Kauno rajone, Teleii k., Klonio g. 5, po to, kai pagal Kdaini r. apylinks teismo 2011-12-16 sprendim vaikas priverstinai buvo perduotas jos motinai Laimutei Stanknaitei, pasiprieindama panaudojo prie valstybs tarnautoj fizin smurt tyia sudav kumiu du smgius galv policijos pareignui M. Guauskui, kuris tariamai alino klitis sprendimui vykdyti tai yra laik besiprieinanios antstols nurodymams N. Venckiens rank. Tuo nukentjusiajam M. Guauskui galimai padar neym sveikatos sutrikdym. Vien susipainus su tokia tariamo kaltinimo formuluote, akivaizdu, kad tai tik dar vienas eilinis bandymas bet kokia kaina 79

patraukti mane baudiamojon atsakomybn. Nors, kaip teigiama Generalinio prokuroro rate, man inkriminuojama tariama nusikalstama veika policininko M. Guausko atvilgiu buvo padaryta 201205-17. Generalinio prokuroro ratas Seimui datuotas 2012-05-23, tai yra beveik savaite vliau, prokuroro . Radiausko ratas, pavadintas Dl informacijos suteikimo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai buvo teiktas 2012-06-07, bet per vis t laik prokuratra netgi nesugebjo vertinti dviej mano smgi sukelt padarini, tai yra isiaikinti, ar Pasaulio sambo viceempionui M. Guauskui apskritai padaryti kokie nors sualojimai, o dl to praoma patraukti baudiamojon atsakomybn mane, tai yra Kauno apygardos teismo teisj. Prokuroro tik teigiama, kad nurodytais veiksmais policijos pareignui M. Guauskui tariamai galjau padaryti neym sveikatos sutrikdym, o gal negaljau ir nieko jam nepadariau, nepaisant to, kad nurodytas policijos pareignas akivaizdiai neteistai mano atvilgiu naudojo fizin smurt ir mane sualojo, dl ko kur laik buvau nedarbinga. Tuo metu buvo paeista mano, kaip teisjos nelieiamyb, man ulautos rankos, o viena j sualota. Pirmiausia noriu atkreipti Js dmes tai, jog LR BK 286 str. numato baudiamj atsakomyb tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizin smurt, pasiprieina valstybs tarnautojui ar kitam vieojo administravimo funkcijas atliekaniam asmeniui, kuris teistai vykdo, tai yra jo kompetencijai priskirtas, funkcijas. 2012-05-17 d., prie maamets grobim, buvo nufilmuotas policijos instruktaas, kur Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat turt ireikalauti aptarimui. Atkreiptinas dmesys, kad policijos vadai - ir D. ukauskas, ir R. Pola instruktao metu pabria, jog policijos pareignai paalina klitis tik gav antstols Vaicekauskiens nurodym. Pabriu, kad nebuvo antstols S. Vaicekauskiens nurodymo dl mans, kaip klities, paalinimo, todl policijos pareignai mano atvilgiu naudodami prievart elgsi savavalikai ir neteistai, paeisdami statym ir tiesiogini mergaits prievartinio pamimo operacijos vadov nurodym instruktao metu. Jeigu prokuroras tvirtina kitaip, tegu parodo antstols filmuot ra. 80

Esu giliai sitikinusi, kad analizuojant man keliamus kaltinimus, privalu visk pradti nuo paties pagrindo esmins, pradins situacijos. 2012 m. gegus 17 d. privaiuose mano tv namuose padaryti labai dideli ir siaubingi, grubs paeidimai, kurie liudija, kad man keliami kaltinimai yra bgimas nuo tikros tiesos atskleidimo. Vis pirma, dar Kdaini rajono apylinks teismo nutartyje pasakyta, kad jokia fizin ir psichologin prievarta prie maamet mano dukteri negalima. Nepaisant to, mergait pati, pabriu, pati apsikabinusi mano kakl, buvo grubiai atplta ir klykianti ineta, prie tai j galimai bandant svaiginti psichotropinmis mediagomis, kuriomis galimai buvo pripurktas skuduras, jai mestas ant galvos, nes ikart po to vaiko galva pradjo svirti. Taip nebna, jei iki tol vaiko sveikata buvo gera. Mergait pati laiksi u mans, u nugaros stovj pareignai man ulau rankas. Tai buvo atlikta smoningai ir labai profesionaliai, ne tik siekiant suvaryti mano fizinius veiksmus, bet ir siekiant sukelti stipr skausm bei trumpalaik ok, destabilizuojant asmens psichologin veik. Policijos pareignas gerai mat, kad fizikai a nesiprieinu, be to, net ir neturiu tam joki galimybi, ir nepaisant to, jis panaudoja prie mane fizin jg. is smoningas veiksmas yra akivaizdiai nusikalstamas, nes: 1) tai atlikta mano tv privaioje erdvje, nusiengiant privaios nuosavybs nuostatoms; 2) jis nepagrstai ir smoningai pirmas, pabriu pirmas - panaudoja fizin prievart prie kit asmen, ir j sualoja. Negana to, is veiksmas, t.y., rank ulauimas specifine poza, kaip ino sporto ir kovini ak specialistai, palaikius tokioje padtyje 7 sekundes, sukelia traumin ok, kurio paskm nevaldomas elgesys, kaip ir atsitiko mano atveju. Mane tiesiog apstulbino per televizij vieai isakyta buvusio Seimo komisijos pirmininko S. edbaro pozicija, kad manuoju atveju, kai mane pirm sualojo fizikai, kai prie mane panaudojo fizin smurt, nebuvo galima prieintis, ir kad iskirtinai, nedovanotinai nusikalstama tai, jog a pasiprieinau policijos pareignui. Tokia nuomon akivaizdiai yra tendencinga ir nederama dar tiriamj proces atliekan81

iam valstybs galiotam pareignui. Tai taip pat yra fakt ikreipimas. Vis pirma dl to, kad a taip pat esu teisins sistemos pareign, davusi priesaik Lietuvos Respublikai, ir daugyb met jai siningai dirbusi, esu apygardos teismo teisja ir turiu teisjo nelieiamyb. Ar dl to, kad buvo paeistos mano teiss, ir man lauomos rankos, nra reikalo tiems lauytojams kelti kaltinim ir siekti, kad ie dalykai bt deramai iaikinti? Juk juos inau ne tik a, bet juos gerai supranta ir ino visa visuomen, kuri tokiu bdu mato ms svarstomo proceso ikreiptum, man primetam kaltinim beprasmyb, bgim nuo btino svarstyti pradinio, ieities tako, ir suvokia tai kaip pasityiojim i visos lietuvi tautos ir tiesos sieki. Visi man metami ,,kaltinimai yra ,,antriniai, t. y., jie yra reakcija arba paskm daug baisesni dalyk ir i ties brutali nusikaltim. Jei jau kalta a, tai pirmiausia, kodl Generaliniam prokurorui D. Valiui nesvarbu tai, kas sukl tokias mano reakcijas ir tok mano pasielgim? Btent: 6 valand ryto, buvau netiktai pakelta i miego moni klyksmo, moni, kurie mano akivaizdoje policinink buvo velkami lapia eme, kiemo grindiniu rkiantys i skausmo, dauomi bananais, spardomi, gav duj akis, moterys elekrook pilv; tai neabejotinai sukl man psichologin traum, kuri sustiprino brutaliai ineam i savo nam mano tv vaizdas. O k jau kalbti apie prie kno prisiglaudusi mergait, kuri smoningai septynis kartus pakartojo, kad neis ir nenorinti gyventi su biologine motina ir prie kuri panaudotas fizinis smurtas? Ar is be proto klykiantis vaikas ne psichologin trauma man? Ar brutalus nacionalins heraldikos Lietuvos valstybins vliavos iniekinimas pasibaistinas jos draskymas ir plymas pareign rankomis taip pat yra normalus veiksmas, kur doram pilieiui manoma ramiai irti? Ar visi ie dalykai ir faktai Seimo komisijos pirmininkui atrodo tokie, kuriuos galima numoti ranka, ir kurie nra nenusikalstami, tiesiog ,,eiliniai? Ar jiems nereikalingas deramas tyrimas? Ar tokia pozicija yra sininga? Ar nedaro gdos Lietuvai priesaik davusiam pareignui, ar nediskredituoja jo pareigybs, ar atitinka dor sin, ar neiduoda bendramogik ir krikionik vertybi? Apskritai 82

 kas per absurdas visa tai, kas vykdyta Lietuvos valstybs vardu, ir kiek apsimetins neregiais tai vertinti privalanios institucijos ir konkrets asmenys apie tai kalbdami?! Pabriu - esu giliai sitikinusi, kad visi ia mano paminti faktai, yra neatskiriamai susij, sudedamoji man metam kaltinim dalis, kuri negali bti atskirta, ir norint apkaltinti ir teisti mane, reikia pirmiausia pradti nuo j. Kitaip visas is procesas tra butaforinis tiesos iekojimas, kitaip jis yra melagingas, kitaip tai - smoningas tiesos ikraipymas. Bet kokie kaltinimai, kurie metami man, neisprendus mint klausim, virsta tik kvazi-byla. Ir tai gerai supranta tauta, kuriai natraliai neramu dl destrukcijos proces, vykstani valstybje. Neramu ne dl destrukcijos i Venckiens puss, kaip bandoma klaidinti iniasklaidoje, bet i teissaugos institucij, kurios deramai nevykdo savo btin pareig. LR BK 163 str., 231 str. iuo atveju 2012 m. gegus 17 d. man ir mano globotinei miegant tv namuose, kambar, kuriame buvome su ja, jo apie 30 uniformuot policijos pareign, kuri pirmas teistas veiksmas vykdant nurodyt Kdaini r. apylinks teismo sprendim, buvo nusukti bei ijungti tvams asmenins nuosavybs teise priklausanias vaizdo raymo kameras, turjusias ufiksuoti teist teismo sprendimo vykdym, tariam klii alinim prievarta ir smurto nenaudojim maamets nukentjusios atvilgiu, nors nuosavybs teise priklausaniame name rengtas nuosavybs teise priklausanias kameras laikyti klitimi, trukdania vykdyti teismo sprendim, turbt bt visikai nelogika. Kas nurodytiems pareignams suteik toki teis savivaliauti svetimuose namuose ir niokoti j savinink nuosavyb, tikiuosi, Seimui paaikins Generalinis prokuroras. Toliau teistas teismo sprendimo vykdymas pasireik tuo, kad prievarta i nuosavybs teise priklausanio namo buvo ineti mano tvai, nors jie joki klii nurodyto teismui sprendimo vykdymui nedar. Kokiomis 83

asmens teismis ar statymais galima paaikinti tai, jog mano motina i namo buvo ineta pusnuog, basa, ir buvo nuveta policij? Kokiomis teisinmis normomis galima paaikinti tai, kad mano tvas, beveik 8 deimi met sulauks vyras, buvo tsomas deimties policinink ir numestas lapi ol? Gal Seimo nariai man siningai pasakys u k? Gal kad ketverius metus su didiausia meile augino mano brolio dukryt, kai biologin motina j paliko, o biologins motinos draugui buvo pareikti tarimai mergaits tvirkinimu? Prievarta prie maamet mano brolio dukr prasidjo jau norint prie mergaits vali patekti nam, nes neleisti antstols, kuri vadino ragana, pra persigandusi mergait. Praymas neleisti antstols buvo mergaits gynyba ir jos valios iraika. Kitas teistas policijos pareign veiksmas buvo pradtos lauti kambario, kuriame miegojo mano maametis snus, durys, taip sukeliant jam didel psichologin ok, tad kaip urakintame kambaryje miegantis maametis trukd vykdyti garsj teismo sprendim, galima tik splioti. Kaip inia, Kdaini teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartyje nurodyta, jog fizin prievart galima naudoti tik prie tuos asmenis, kurie trukdo vykdyti teismo sprendim. Manau, jog asmenims, kurie baig lietuvik mokykl, turt bti nesunku suprasti, kad trukdyti vykdyti teismo sprendim galima tik aktyviais veiksmais. Kaip matyti i Generalinio prokuroro teismui pateikto 2012-05-23 rato, jame nurodyta, jog tariamai neteistus mano veiksmus patvirtina vaizdo raas, su kuriuo, tikiuosi, bus leista susipainti ir man, kad galiau tinkamai gintis nuo man metam menam kaltinim. Neabejoju, kad i Seimo komisija, prie priimdama sprendim rekomenduoti Seimui tenkinti Generalinio prokuroro praym ir leisti tokiu bdu su manimi susidoroti, ar rekomenduodama tokio praymo netenkinti, privalo susipainti su nurodytu vaizdo rau, kad galt objektyviai vertinti, kas dl veiksm 2012-05-17 turi bti traukiamas baudiamojon atsakomybn: ar a, sdjusi ant kds ir ant keli laikiusi neteistai i nam pliam maamet seksualinio inaudojimo auk, ar ten buv policijos darbuotojai, antstol, vaiko teisi apsaugos tarnyb darbuotojos, psicholog, akivaizdiai vykd egzekucij. 84

Susipainus su nurodytu vaizdo rau, bus akivaizdu, jog Vaiko teisi apsaugos tarnybos specialistei informavus mergait, kad ji turi eiti su savo biologine motina, ne a, bet mergait atsisdo man ant keli, apsikabino kakl ir eilin kart pareik, kad su motina ji gyventi nenori. Pabriu, kad ne kas kitas, bet a igydiau maamet mergait nuo patirtos lykiausios seksualins prievartos. A apie 100 kart veiau j psichologins pagalbos teikimui. Ne a psichikai ir fizikai gniudiau vaik, ne a iauriai elgiausi su vaiku, bet biologin motina, jos draugas kaltinamasis pedofilija, antstol, policijos pareignai ir kiti asmenys, naudoj prievart prie j. A djau visas pastangas, kad mano brolio dukrel igyt. Ir tai a padariau. Nei man, nei visiems doriems Lietuvos pilieiams nra suprantama ir protu suvokiama situacija, jog lig iol nei tarp teissaugos atstov, nei tarp Seimo nari nra gino dl to, kad 2012-05-17 priverstinai buvo vykdomas nurodytas Kdaini r. apylinks teismo sprendimas, kuriuo skubiai, nelaukiant pedofilijos bylos baigties, tai yra tik pradjus j nagrinti, nepaisant to, kad maamets nukentjusios galimo seksualinio inaudojimo vieta kaltinamajame akte nurodyta jos motinos L. Stanknaits nuomojama gyvenamoji patalpa, kurioje A. sas ir kaltinamas nenustatyt skaii kart tvirkins mano maamet brolio dukrel, net nepaisant to, jog netgi pats Lietuvos Respublikos teisingumo ministras negali suprasti, kodl nurodytoje situacijoje kaltinimai nepareikti mergaits biologinei motinai, nutarta maamet nukentjusij perduoti jos motinai L. Stanknaitei, nors dar 2009-10-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisjas R. Dovidaitis galutine ir neskundiama nutartimi konstatavo, jog jau tuo metu nurodyto ikiteisminio tyrimo mediagoje buvo pakankamai duomen, leidiani L. Stanknait tarti bendrininkavus su A. su seksualiai inaudojant jos dukter. Kreipdamasis Seim, Generalinis prokuroras tikriausiai pamiro, jog ne tik visi Lietuvos Respublikos gyventojai, bet ir a, Kauno apygardos teismo teisja N. Venckien, kuriai taikomi visikai kitokie naudojimosi Konstitucijoje tvirtintomis Lietuvos pilieio teismis standartai, turi teis 85

gintis, tarp to ir nuo neteist bei akivaizdiai nusikalstam policijos pareign veiksm. Susipainusi su Generalinio prokuroro kreipimosi Seim turiniu, darau ivad, jog Generalinis prokuroras nra susipains su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojaniomis priverstin teismo sprendimo vykdym perduodant vaik, arba mano, kad mano atvilgiu jos vlgi netaikomos. Cituoju LR CPK 764 str. 4 d., kuri numato, jog priverstinai perduodant vaik, policijos atstovai paalina klitis sprendimui vykdyti, o valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovai paima vaik ir perduoda iiekotojui. Tokiu bdu nes kas kitas, o btent LR Seimas, priimdamas LR CPK, numat vienintel subjekt, kuriam analogikoje situacijoje suteik teis prievarta paimti vaik, tai yra vaiko teisi apsaugos institucijos atstovus. Susipain su taip slaptintu beslygikai teisto maamets pagrobimo rau, komisijos nariai nesunkiai pamatys, kad vaiko teisi apsaugos specialistai, kurie buvo atvyk mano tv namus 2012-05-17, neatlikinjo joki veiksm, siekdami prievarta paimti mano globotin, dl ko toje sprendimo vykdymo stadijoje netgi teorikai negaljo bti trukdoma nurodyto teismo sprendimo vykdymui, jau nekalbant apie statymin pagrind kakoki tariam klii alinimui. Perirj nurodyt vaizdo mediag komisijos nariai nesunkiai sitikins, jog stebint madaug 30 policijos pareign, fizin prievart prie maamet mano globotin 2012-05-17 pradjo vartoti jos biologin motina L. Stanknait ir jos atstovas advokatas Gintaras erniauskas, nors nurodyta LR CPK 764 str. 4 d. tokios teiss jiems nesuteikia, o kambaryje buv policijos pareignai, kaip dabar man tapo inoma, M. Guauskas ir E. Stainski, neturdami tam jokio teisinio pagrindo, galimai nusikalstamai talkindami neteistus bei galimai nusikalstamus veiksmus maamets mano globotins mergaits atvilgiu bei aikiai virydami jiems, kaip policijos pareignams, suteiktus galiojimus, pradjo mano atvilgiu vartoti fizin prievart, tai yra lauti u nugaros abi mano rankas, nors a sdjau ant kds ir joki aktyvi veiksm, trukdani vaiko teisi apsaugos specialistms priverstinai vykdyti nurodyt teismo sprendim, nesudariau, nes net 86

ir teorikai to negaljau daryti, kadangi prievartinio mergaits perdavimo jos tuo metu nevykd. ie pareignai ne tik sukl man fizin skausm, bet ir mane fizikai sualojo, dl ko iki 2012 m. gegus 30 d. buvau nedarbinga. iuo atveju noriu Generaliniam prokurorui priminti LR BK 28 str. 1 ir 2 d., kurios ir man, nepaisant to, kad esu Neringa Venckien, suteikia teis btinj gint bei numato, jog asmuo neatsako pagal kodeks, jeigu jis neperengdamas btinosios ginties rib, padar baudiamajame statyme numatyto nusikaltimo ar nusiengimo poymius formaliai atitinkani veik gindamasis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi. iuo atveju a nesiprieinau jokiems teistiems policijos pareign reikalavimams, bet gyniausi nuo valstybs vardu veikiani smurtautoj, leidiani sau lauti man, moteriai, apygardos teismo teisjai, rankas tam, kad statyme net nenumatyti asmenys galt naudoti fizin jg prie maamet nukentjusij mano globotin, tokiu bdu ne tik siekdami bet kokia kaina j sugrainti ten, kur galimai ji buvo seksualiai inaudota, k Vilniaus m. 2 apylinks teismui perduotoje baudiamojoje byloje esaniame kaltinamajame akte nurodo prokuroras, bet ir j alodami fizikai bei psichologikai. Tokius mano veiksmus bandant apsiginti bei apginti maamet globotin nuo keli imt pareign prievartos vadinti galimai nusikalstamais daugiau nei juokinga, bet ar tai juokinga tautos irinktiems atstovams, reiks nusprsti btent Jums. Apibendrindama noriu pasakyti, kad is Generalinio prokuroro kreipimasis - tai tik akivaizdus siekis svetimomis rankomis, tai yra Seimo pagalba, susidoroti su manimi, sininga Kauno apygardos teismo teisja, kuri per ilgesn kaip deimties met darbo sta nepriekaitingai vykd Lietuvai duot priesaik ir nra turjusi joki drausmini nuobaud dl savo atliekam pareig. Tai vyksta po to, kai Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkui G. Kryeviiui nepavyko mans priversti atsistatydinti netgi vieai ivadinus visos valstybs pliniu, k Teisj etikos ir drausms komisija laiko tinkamu, korektiku, objektyviu veiksmu, neeidianiu ir nedaraniu takos emesns grandies 87

teism teisjams, nagrinjantiems su manimi ar mano eima susijusias bylas. Taip pat po to, kai Lietuvos Respublikos Prezident atsisak mane atleisti i uimam pareig, kaip paeminusi teisjo vard, k sil padaryti Teisj garbs teismas, pirmininkaujamas G. Kryeviiaus tiesioginio pavaldinio A. Simnikio. Seimo komisijos nariams noriu pabrti, kad per trylika savo darbo met nesu musi joki kyi, kuo vis daniau kaltinami ir dl ko tarnybos netenka kiti kolegos teisjai bei kas tapo didiausio nepasitikjimo teismais Lietuvoje prieastimi. Aikiai pabriu, kad niekada nedalyvavau jokiuose neteistuose antivalstybiniuose sandoriuose ir neturjau joki neteist antistatymik ryi. Per daugiau nei deimt met nepadariau nieko, kas leist mane apkaltinti idavus pareigno priesaik Lietuvos valstybei. Mano ianalizuotos bylos, tirtos netgi dramatik asmenini traum laikotarpiu, pvz., netekus brolio, buvo be priekait, jose joki netinkam sprendim negaljo rasti jokios komisijos. Seimo nariams pabriu fakt, jog atskleidusi Lietuvai ir jos monms daugyb valstybs teisins sistemos yd ir blogybi, tiesiog pirtu prikiamai parodiusi daugyb nekokybik ar tiesiog smoningai neatlikt teissauginink veiksm neitirtoje pedofilijos byloje, susilaukiau ne j paramos ir valstybs pareignams deramo noro ginti tautos mog ir atskleisti nusikaltimus, bet didiulio ios sistemos atstov spaudimo. Man, kaip Lietuvos Respublikos, gyvuojanios jau 22 metus, pilietei, skaudu, kad i sistema nenori atsinaujinti ir veikti mogui bei Tvyns gerovei, o siekia likti nuo visuomens udara ir dar daugiau represine struktra, ginania galimus nusikaltlius ir susidorojania su siningais darbuotojais. Eidami tokiu keliu viesios Lietuvos ateities niekada nesukursime. Taiau turime atsiminti, jog melas, kad ir koki avi form bt apvilktas, koki svarbi vard, pavardi ir veid valstybje isakomas tautai visada liks melu ir visada bus jos gerai atpastamas, kaip tai liudija iki iol tebesitsiantis tautos net ir naktimis ant Nemuno pakrani raomas odis Tiesos, kuris reikia, jog visos dirbtinai viej ryi specialist komandos kurpiamos melagingos 88

istorijos visuomenei telieka gerai perprantamomis. Baigdama savo kalb, kreipiuosi Jus, gerbiami Seimo komisijos nariai, tikdamasi teisingo, atsakingo ir garbingo Seimo nario, davusio priesaik Lietuvos Respublikai, Jums pavesto klausimo sprendimo. Noriu tikti, jog Js atsakingai vertinsite vis mano Jums pateikt argumentacij, perirsite filmuot vyki mediag ir siningai, vadovaudamiesi teisingumo ir morals kriterijais, priimsite tok svarb man ir visai Lietuvai, sekaniai iuos vykius, sprendim. Publikuota: 2012-06-12.

Stanknaitei sumokjo visuomen

iauli apygardos teismo teisjai D.Matiukienei 2012 m. birelio 8 d. paskelbus nutart, kuria palikta nepakeista Kdaini rajono apylinks teismo teisjo V. Kondratjevo 2012 m. kovo 29 d. nutartis sumokti Stanknaitei beveik 30 000 lit ir teism reikalavim atsiliepus geranorikiems man padti troktantiems Lietuvos monms, iniasklaidoje ir tarp teisinink pasklido akivaizdus pyktis ir nerimas kaip gali teisja gauti pinigin param i visuomens. I ties Lietuvos mons gerai ino, kad mano situacija jau gan ilg laik sudtinga: beveik ketverius metus kovodama u vaiko teises, u jo saug gyvenim ir likim, tam daug paaukojau. Todl yra suprantamas geranorikas Lietuvos moni, priklausani skirtingiems socialiniams sluoksniams nuo universitet mokslinink, medik, pedagog iki emdirbi bandymas man padti, taip ireikiant solidarum bendroms tiesos paiekoms, pademonstruojant bendramogik ilum, uuojaut ir paliudijant stipr nor bti kartu itikus didiulei bdai. Tai nepaprastai kilnus elgesys, u kur esu labai dkinga daugeliui. Lietuvos mons gerai suvokia, kad i dramatika situacija yra ne tik mano eimos, bet visos Lietuvos didiul nelaim ir bda. Ir itai supranta ne tik mano tautieiai, bet ir asmenys, gyvenantys usienio alyse, skaudinti tragikos pedofilijos bylos eigos maoje Europos sjungos alyje Lietuvoje, skaudinti siaubingos maos 89

mergaits dramos, ir itin noriai pasidalij mane itikusiu skausmu. Visuomen sumokjo asmeniui, kuriam buvo sudarytos slygos ivengti baudiamosios atsakomybs. Pedofilijos byloje ikiteismin tyrim atlikusi prokuror G. Roien buvo atleista i tarnybos prokuratroje. G. Roiens atliekam ikiteismin tyrim kontroliavusi prokuror R. ivinskait buvo paeminta pareigose. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birelio 7 d. ir 2010 m. birelio 9 d. sprendimais atmet i prokurori skundus dl tarnybini nuobaud joms skyrimo. iuose sprendimuose aikiai ir nedviprasmikai konstatavo, jog atitinkamai dl tokios situacijos pedofilijos byloje kilo grsm tyrimo skms, sudarytos slygos kaltininkams ivengti atsakomybs. Fakt, kad pedofilijos byloje nebuvo atlikti pirminiai, btini ikiteisminio tyrimo veiksmai, o tuo paiu buvo sudarytos slygos ivengti asmenims baudiamosios atsakomybs, konstatavo ir Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas aplinkybi, susijusi su Drsiaus Kedio skund tyrimu, parlamentinio tyrimo ivadoje, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. XI-671. Netgi Panevio apygardos teismo 2010 m. lapkriio 3 d. nutartyje, kuria buvo atmesti skundai panaikinti nutarim nutraukti ikiteismin tyrim L. Stanknaitei pedofilijos byloje, konstatuotina, jog teisj kolegija pripasta, jog ikiteisminiame tyrime buvo trkum; i bylos matyti, jog io ikiteisminio tyrimo pradioje nebuvo atlikti visi btini pirmaeiliai veiksmai; dl i ir kit tyrimo trkum ikiteisminio tyrimo pradioje galimai buvo prarasta galimyb surinkti duomenis, reikmingus bylai itirti; todl tiesos nustatymas ioje byloje ypa apsunkintas. Visuomen sumokjo asmeniui, kuriam pagal galutin ir neskundiam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutart turjo bti pareikti tarimai kaip tariamojo pedofilija A. so bendrininkei. Visuomen sumokjo biologinei motinai, pas kuri maamet mergait atsisak eiti gyventi ir kuri prievarta prie jos vali buvo iplta i gimtj nam. O ar i ties, paskelbusi sskait savo internetiniame 90

puslapyje, padariau paeidim? Lietuvos Respublikos teism statymo 48 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teisjas negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Taigi teisjas negali gauti jokio kito atlyginimo, bet kaip kiekvienas eilinis Lietuvos Respublikos pilietis, turi teis gauti dovanas. Gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnis reglamentuoja neapmokestinamsias pajamas. io straipsnio 26 punktas numato, kad i kit gyventoj dovanojimo bdu per mokestin laikotarp gaut pajam suma (vert), nevirijanti 8 000 lit, yra neapmokestinama. Taigi u gautas vir 8000 Lt pinigines sumas privalo bti sumoktas pajam mokestis. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 6 straipsnis reglamentuoja pajam mokesio tarifus. U gautas vir 8000 Lt sumas privalo bti sumoktas 15 procent pajam mokesio tarifas. Teisjas ne tik privalo deklaruoti turim turt ir pajamas, bet ir teikti privai interes deklaracijas Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai. Paymtina, kad netgi Privai interes deklaracijos formoje yra grafa PIDB5 Gautos dovanos. Taigi mons, man padj sumokti mokest Stanknaitei, nepadjo man padaryti paeidimo, u kur dar galiau bti baudiama. Atvirkiai visuomen parod begalin nuoirdum ir gerairdikum, ir kartu parod, kad ms kova u nelaiming mergait yra bendra. Publikuota: 2012-06-19.

91

Neringa Venckien Kauno apygardos teismo teisja GERB. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI Jos ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, S. Daukanto a. 3, LT - 01122 Vilnius

Praymas atleisti i Kauno apygardos teismo teisjos pareig

2012 m. birelio 27 d. iuo metu Lietuva igyvena didiul kriz. Ji ne tik ekonomin, bet ir moralin. Lietuv sudrebinusi pedofilijos istorija buvo tarsi lakmuso popierlis, atidengs nesuvokiamai gilias ms politinio ir teisinio gyvenimo duobes. Daugelis inojome, kad toki duobi esama, bet kad jos tokio gylio, n nesivaizdavome. Akivaizdu, kad esmingiausios visuomeninio gyvenimo destrukcijos prieastys gldi neveiksnioje teissaugoje, visoje Lietuvos teisinje sistemoje, kuri netarnauja mogui, kuri negina mogaus. Tai faktas, kur konstatuoja didioji dalis Lietuvos Respublikos piliei, kur pastebi ir fiksuoja usienio ali atstovai. Per daugiau nei dvideimt met i sovietizmo isilaisvinusios Lietuvos teissauga, uuot siekusi vakarietik tarnavimo visuomenei bd, nujo paiu pavojingiausiu keliu neleistin korupcini sandori, neskaidri ryi, danai veriani manipuliuoti statym galiomis, o ne vienu atveju ir aikiai susiliejo su kriminalinmis struktromis, tokiu bdu i esms paeidiant principines konstitucines ir teisines nuostatas tarnauti tiesai, tvirtinti teisingum, ginti mogaus teises ir laisves. iuo metu Lietuvoje susiklost normaliam valstybs egzistavimui itin grsminga situacija, kuomet teisingumas nra svarbus ir 92

siektinas kaip pamatin kategorija, o teiss raid, teistumas spekuliatyviai ikeliamas vir mogaus ir paties teisingumo, ir taip tampa manipuliavimo objektu, leidianiu priiminti blaiviu protu sunkiai suvokiamus sprendimus ir tarnauti vairi klan ambicijoms. Lietuvos teismai ir prokuratra demonstruoja savo beatodairik, bet niekuo nepagrst neklystamum, nors visuomenei danai akivaizdiai matomas teisini proces vilkinimas, rezonansini byl netyrimas bei daugelis monms neaiki teismo sprendim liudija didiules valstybs teisinio pasaulio spragas. Teismai ir prokuratra Lietuvoje tapo absoliuiai udaromis nuo visuomens struktromis, akivaizdiai veikianiomis ne pagal Lietuvos Konstitucij bei statymus, bet savas, individualias nuostatas. ios institucijos tapo visikai udaros motyvuotai ir pagrstai kritikai bei smoningai nesiekianios savo darbins veiklos gerinimo, sauganios ir dengianios nuo vieumo didiules teisinio darbo klaidas, o neretai net ir nusikalstam pareign veik. Visa tai veikla, lugdanti Lietuvos teistvarkos autoritet alyje ir pasaulyje, lemianti visuomens nepasitikjim sava teissauga, o kartu ir visa valstybe, nes teistvarka yra pagrindinis jos normalaus ir harmoningo gyvenimo garantas bei instrumentas. Kai nra dorai ir siningai veikianios teissaugos, nra ir kokybikai funkcionuojanios valstybs. Tada pedofil prievartauti vaikai atsiduria pas savo agintojus, mogudiai u mogaus subadym peiliu sdi kaljime dvejus metus, o valstybs turt ipardav ar pasiglem ,,politikai toliau ypsosi savo kdse, garantuoti turtinga ir skminga bei soia rytdiena. Tokia situacija klaiki iandienio ms tautos gyvenimo deformacija, absoliutus pasityiojimas i vis tautos auk, per visas isivadavimo kovas - pokar, Sausio 13-j sudtas ant ms Tvyns aukuro, ir ji ne tik man, bet daugeliui Lietuvos moni yra nepriimtina. A, Neringa Venckien, teisja Lietuvoje idirbau daugiau nei deimt met. Per laikotarp ianalizavau kelis tkstani byl ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kodeksais, primiau svarbius alies monms teisinius sprendimus. Kaip davusi priesaik bti itikima Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti 93

garbingai, vykdyti teisingum pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus, ginti mogaus teises, laisves ir teistus interesus, visada bti nealika, sininga, humanika, visuomet laikiausi siningumo, doros, etikos ir morals princip, niekada nemiau kyi ir nedalyvavau jokiuose neskaidriuose neteisiniuose sandoriuose. Tai pareikiu darkart ir atvirai. Kaip teisinink ir mogus turiu aik savo teisingumo supratim tvirtai laikytis Lietuvos Konstitucijos nuostat, tarnauti tiesai, mogui ir Tvynei. Taiau dl savo tiesos siekio, noro igelbti pedofil prievartaut brolio dukr, isiaikinti sudtingus nusikaltimus, susijusius su rezonansine pedofilijos byla, tos paios teisins sistemos buvau stumiama akligatv, ir susilaukiau ne pagalbos, o didiulio prieikumo i jg, kuri tiesioginis darbas taip pat, kaip ir mano, turjo bti tarnavimas tiesai ir teisingumui, mogui ir Tvynei. Mano kolegos teisins sistemos atstovai, taip pat dav priesaik Lietuvos valstybei, ikilmingai pasiadj po Vyio kryiumi, rpinosi ne paties lykiausio i vis pedofilijos nusikaltimo atskleidimu Lietuvoje bei pedofil tinklo iaikinimu, kas jiems tiesiogiai priklaus pagal pareigyb, nekalbant jau apie mogikj interes igelbti kenianius vaikus ir jiems padti, bet kuo didesni sunkum ir klii man sukrimu nuolatiniais tikrinimais darbe, koleg atsisakymu su manimi dirbti svarstant bylas, pedofilijos byl blakymu po vairius Lietuvos miestus kas suskaiiuos, kiek valand teko praleisti kelionse, vien dien riedant Vilni, kit Panev, iaulius ar Klaipd? Esu giliai sitikinusi, kad tai buvo daroma smoningai, siekiant nualinti mane psichologikai ir fizikai. O kur dar t pai, prisiekusi po Lietuvos Vyiu, priiminti daugybiniai protu nesuvokiami, neadekvats realiai situacijai ir maamets brolio dukters likim lau ,,teisiniai sprendimai, palanks pedofil klanui, smoningai tolin nuo nusikaltimo problemikumo, deng jo brutalum bei aplinkybes, gludin jo atrum, ir kuriais siekta pakirsti mano gyvybines galias, sukelti asmenin nusivylim galjimu pasiekti ties vargs mergaits vardan, pakirsti pasitikjim savo jgomis? Apskritai ar ne Lietuvos teissauga tiesiogiai kalta, kad mano bema ketveri met gyvenimas virto ne94

inia kokiu? Jei ne Lietuvos teissaugos klaidos, gal ir mano brolis iandien bt gyvas, o ne gult po emmis ,,usprings skrandio turiniu. i dalyk smoningas neityrimas, dengimas, priverstinis nuraymas umariai, siekis juos nutrinti, iblukinti i visuomens inojimo ir atminties, o neretai manipuliacinis aidimas, pateikiant dalin ar ikraipyt ,,ties, o vis vien - udikus paliekant laisvje egzistuoti ir vaikioti tarp iandienos moni niekada nedovanotinas ir neatleistinas nusikaltimas. Ir tai jau ne kieno kito o Lietuvos teissaugos nusikaltimas, liudijantis jos atvir nesiskaitym su tiesa, jos atvir ar paslpt, bet vis tiek - mel. domu - vardan ko?! Baisiausia yra tai, kad toks smoningas tiesos deformavimas tampa galimas paiu didiausiu mastu, kad jis, tiesiog akivaizdiai perregimas ir matomas vis Lietuvos moni, lig iol ,,nematomas pai aukiausi Lietuvos valstybs teisini institucij Teisj tarybos, Teisj garbs teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo. Nei Generaliniam prokurorui, nei Aukiausiojo Teismo pirmininkui G. Kryeviiui, nei Teisingumo ministrui R. imaiui ,,nematomas ir ,,negirdimas septynis kartus ,,neisiu iklyks maametis vaikas, kuriam umesta kaldra ant galvyts, spiegiantis inetas i savo gimt nam, vliau kaukt apsauginink autobusiuke mats ,,atuonias rankas, ,,nematoma nei prievarta prie teisj, nei brutalus fizinis susidorojimas su Lietuvos monmis, nei iniekinta valstybs heraldika jos trispalv. Matoma ir girdima tik viena ,,negras Neringos Venckiens odiai, o kai dl j i teisjos darbo nepasiseka paalinti ,,plinio, pradedamos kurpti kvazibylos. Neabejotinai vlgi diskredituojanios vis alies teisin sistem. I politik tribn man taip pat buvo priekaitaujama, jog vykdau sav teisingum. Taiau savo gyvenimo kelyje visuomet laikiausi nuostatos, kad teistumas negali bti ikeliamas vir tikrojo teisingumo, kad bet kokie priimti teisiniai sprendimai turi bti aikiai motyvuoti ir savo teisingumu visikai aikiai suprantami monms. Taip ir yra visame civilizuotame pasaulyje, kur bet kokia padaryta teisin klaida yra skubiai itaisoma, o visuomens atsipraoma u bet kokias abejones, sukeltas nemotyvuoto ir neadekvataus sprendimo, 95

galinio paeisti teism autoritet. Civilizuotame pasaulyje mogus yra didiausia vertyb, o dar rpestingiau yra irima, kai tas mogus yra vaikas, kai teisjui reikia sprsti jo ateities klausimus. Ir joks statymas, jokia teiss norma nra grindiama prievarta prie vaik, joks statymas nenumato galimybs udti jam ant galvos galimai chemikal pripurkt raudon skudur ar surietus kojas ineti klykiant, prie tai 240-iai policinink idauius alia stovjusius mones. Visame civilizuotame pasaulyje vaiko norai yra svarbiausi, kaip tai teisinta ir Vaiko teisi apsaugos konvencijoje. Todl nenaudodama prievartos prie vaik, a nepadariau jokio nusikaltimo; kaip tik atvirkiai ir kaip mogus, ir kaip teisja a gyniau vaiko teis laiming gyvenim. A vykdiau tikr teisingum, kur iam vaikui tiesiog privaljo garantuoti Lietuvos teismai. Ir gerai inau, kad is mano poelgis gerai suprantamas doriems teisininkams ir Lietuvos monms. Vykdydama tikr teisingum, a stipriai nukentjau. Bdama Kauno apygardos teismo teisja ir turdama teisin nelieiamyb, buvau priversta igyventi itis Lietuvos teissaugos institucij smoningai surengt mogaus asmenybs paeminimo, jo laisvi paniekinimo komar pradedant brutaliausiu prievartiniu pedofilijos liudininks ir aukos brolio dukros ,,pamimu, atplus j nuo mano kaklo, jai ant galvos umetus raudon skudur, bei smurtin Lietuvos policinink elges su manimi, kuomet man buvo lauomos rankos, siekiant sukelti didiul fizin skausm bei traumin ok. Esu giliai sitikinusi, kad normaliame, civilizuotame pasaulyje su valstybei prisiekusiais teisjais taip nesielgiama. Jiems nelauomos rankos, jiems nesukeliamas trauminis okas, nedauomi j nam langai, nepjaunamos j durys ir nespardomi kambario daiktai, nelauomi vartai. Jie nemeiiami lykiais prasimanymais iniasklaidoje, jie nevadinami ,,politinio ir teisinio gyvenimo pliniu aukiausi teisini institucij pareign, tiesiogiai atsaking valstybje u teisingum, u mogaus asmenybs gerbim, u jo saugum. Tokia teisin sistema, kuri ne siekia teisingumo, o puola gniudyti jo iekanio, yra moralikai ir teisikai lugusi bei nusikalstama, ir privalu aikiai tai vardyti. Tokios sistemos dalimi 96

daugiau bti a nenoriu. Tai ne vakarietikos teistvarkos sampratos siekianti sistema, kurioje teisjas yra gerbiamas ir realiai saugomas statymo nelieiamumo. Lietuvos teisins sistemos vadovyb iuo metu smoningai nesiekia vakarietikos teistvarkos sistemos, kurioje teisjas bt ne ikreipto teistumo, o teisingumo garantas, kurioje jis bt gerbiamas visuomens u savo sining darb, kurioje jis turt moni pasitikjim ir dvasingumo aur. Negaliu bti tokios sistemos dalis, kurioje teisingumas deklaruojamas, bet nesiekiamas ir absoliuiai negyvendinamas, kurioje korupcija tebeilieka svarbiu veiklos akstinu, kurioje auktesn pareigybin hierarchin padtis pasiekiama korupciniais ryiais ir slaptais tarpusavio susitarimais, bet ne profesiniais dirbaniojo privalumais. Negaliu bti sistemos dalis, kuri netarnauja tiesai, mogui ir Tvynei. Lietuvos Respublikos Seimas vakar, 2012 m. birelio 26 d., panaikino mano teisin nelieiamyb. A, bdama tariamja, negaliu bti teisja. Esant tokioms aplinkybms, bdama sininga teisja, negaliu nagrinti byl. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teism statymo 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, praau nedelsiant atleisti mane i Kauno apygardos teismo teisjos pareig nuo 2012 met liepos 2 dienos. Pagarbiai, Neringa Venckien Publikuota: 2012-06-27.

Mergaits kanios ir teistas teismo sprendimo vykdymas

Absurdo teatras Lietuvos teismuose tsiasi. O gal tiksliau - jis gyja vis bjauresnes grimasas, atidengia vis kraupesnius teisinio nihilizmo, o tiksliau - smoningo nusikaltim dangstymo pavyzdius. Visa tai stebint, belieka tik darkart konstatuoti jau 97

imtkart vardint fakt: Lietuvos teissauga atsidrusi klaikioje, tiesiog protu nesuvokiamoje duobje, kuomet sunku kalbti ne tik apie elementar statym paisym ar profesionalum, bet apie elementar mogikum, sin, gd. Kaip ir kokiais terminais galima pavadinti reikin, kuomet smoningai ir tiesiog cinikai teismo procese ignoruojami ties liudijantys faktiniai rodymai, filmuota mediaga bei profesionali specialist pateikti medicininiai dokumentai? Kaip vardyti veiksm, kai teisjas, inantis statymus ir akivaizdiai matantis objektyvius duomenis, t.y. viena, savo nutartyje rao visai kita? Ar tai - ne nusikalstama ir iki protu nesuvokiam kratutinum cinika teisjo veika valstybs vardu, kuri negali bti nevertinama aukiausi alies teisini instancij, o pirmiausia - Gintaro Kryeviiaus, kaip vieno i atsakingiausi u tiesos saugojim ir gynim Lietuvos Respublikoje? Kiek laiko dar ms alyje bus vieai demonstruojamas siaubingas teisinis cinizmas, nesiskaitymas su tiesa ir manipuliatyvus savo pareig atlikimas, kai statymo instrumento galia vieai iteisinami kaltieji, tokiu bdu ne teisinant ties ir Konstitucij, bet veriant ms valstyb teissaugos kloaka?!!! Gyvas ir ,,vieias to pavyzdys - Vilniaus miesto 1 apylinks teismo teisj kolegijos sprendimas. Kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininks Egls ulytsJanulioniens, kolegijos teisj Mariaus Bajoro ir Gintaro Pavensko, 2012-06-29 nutartimi atmet mano skund dl neteist antstols S. Vaicekauskiens veiksm 2012-03-23, vykdant Kdaini rajono apylinks teismo teisjo V. Kondratjevo 2011-12-16 sprendim. Nutartyje konstatuojamas faktas, jog antstol veik teistai, nevirydama kompetencijos, todl darytina ivada, jog pareikjos Neringos Venckiens skundas dl antstols Sonatos Vaicekauskiens veiksm atmestinas kaip nepagrstas (CPK 513 straipsnis). Idirbusi teisja trylika met, negaliu nevertinti tokio klaikaus teisinio nihilizmo, kuris prayte praosi vieo svarstymo ne tik kaip neprofesionalus darbas, bet kaip nesiningas ir tiesiog nusikalstamas tyrimas, kaip cinikas pasityiojimas 98

i maamets aukos kani, kaip bjaurus spjvis nepriklausomos valstybs moni, daugyb auk sudjusi u elementarias demokratines mogaus laisves ir or, pilnavert gyvenim, u teis ties, veidus. Kas atlikta ne taip, kaip privaljo? Skundiamoje nutartyje visikai nevertinti mano skunde nurodyti objektyvs Vaicekauskiens kalt rodantys motyvai, nepasisakyta, kad teismo sprendim neleistinai vykd maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizav bei atlik pareignai (apsaugininko odiai mergaits moiutei: Ponia, Js turite vykdyti teismo sprendim - ar tai jo kompetencija?!), kad antstol S. Vaicekauskien sudar visas slygas L. Stanknaitei ir apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems bei vykdantiems pareignams naudoti prievart prie vaik, kad ji tos prievartos nenutrauk. Dar daugiau - nutartyje net nepasisakyta apie teismui pateikt Teismo medicinos specialisto ivad dl maamets sualojim 2012 m. kovo 23 d., kuria nurodyta, jog mergaitei nustatyta: vienas odos nubrozdinimas krtins deinje bei du odos nubrozdinimai krtins lstos kairje pusje, viena poodin kraujosruva kairje paasties duobje; maametei padarytas neymus sveikatos sutrikdymas. Nekalbant apie visa tai, nutartyje nebuvo pasisakyta vienu svarbiausi klausim - liko visikai nevertintas reikmingas medicinos dokument iraas apie maametei isivysius potraumin stres (!) po dramatiko 2012-03-23 d. ,,mimo. Teismui juk buvo pateiktas net ne vieno gydytojo, o visos didiuls gydytoj grups - Psichikos sveikatos centro vadovs Vidos Matulioniens, Vaik ir paaugli psichiatrs Vitalijos Kaminskiens, Medicinos psichologs Dainos Taparauskiens maamets mano globotins medicinos dokument iraas, kuriame nurodyta, jog mergaits psichikos bkl po kovo 23 dien patirtos fizins ir emocins prievartos pakito, kai netiktai bandyta j jga paimti i globjos ir seneli nam, kuriuose vaikas augo kelerius metus ir kur buvo priprats, emocikai sutaps. Mergait aktyviai prieinosi, klyk prievartos veiksmo metu; fizin prievarta buvo taikyta ir prie svarbius pa99

cientei asmenis; sveikatos pokyi simptomai irykjo per por savaii nuo traumuojanio vykio ir tebesitsia, prajus pusantro mnesio po jo; idstyti duomenys leidia diagnozuoti: F43.1 (Potrauminio streso sutrikimas). Tokie faktai tiesiog stulbina ir norisi vieai paklausti: nuo kada profesionali, kompetenting, patyrusi medik ivados Lietuvos teismams yra tapusios nereikmingomis ir nevertintinomis, tiesiog - niekinmis?!!! Ir - nuo kada jos gali nublankti prie anstols Vaicekauskiens pozicijas? Kokioje pasaulio teisinje valstybje propaguojama tokia nauja ir negirdta ,,teisin praktika? Ir kiek profesionali medik turi pasirayti po payma, kad ji tapt galiojaniu faktu Lietuvos teisme? Ar teisiniams alies autoritetams - gerb. G. Kryeviiui, prof. Nekroiui, Teisingumo ministrui R. imaiui tai atrodo priimtina teisj veiksm strategija, siekiant vertinti objektyvias veikos aplinkybes? Ar jiems is faktas niekaip nekliva? O gal tai - aplaidus neprofesionali teisj darbas, klaida, ir jie u neprofesional pareig atlikim baustini? Dar vienas faktas, liudijantis priimto sprendimo neadekvatum, yra video raas http://www.youtube.com/
watch?v=GxUjZfBwzSkHYPERLINK http://www.youtube.com/ watch?v=GxUjZfBwzSk&feature=g-vrec&HYPERLINK http://www. youtube.com/watch?v=GxUjZfBwzSk&feature=g-vrecfeature=g-vrec,

kuris buvo pateiktas teismui. Jis patvirtina, kad maamets atvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad ji buvo sualota. Tuo tarpu teismas nurodo, jog i rao matyti, kad antstols nurodymu joks smurtas maamets mergaits atvilgiu nebuvo naudojamas. Deja, teismas nepasisako, kad pagal Antstoli statym, Sprendim vykdymo instrukcij, Civilinio proceso kodeks antstol kaip vienintelis sprendimo vykdym organizuojantis asmuo privaljo nutraukti prievartos naudojim vaiko atvilgiu, bet to nepadar. Akivaizdu, kad ji nesilaik 2012 m. kovo 22 d. Kdaini rajono apylinks teismo nutarties, kad prievarta gali bti naudojama ne prie vaik, o paalinant klitis sprendimui vykdyti (CPK 764 str. 4 d.). 100

Akivaizdu, kad btent antstol S. Vaicekauskien, galimai piktnaudiaudama tarnyba bei virydama jai suteiktus galiojimus, nesilaikydama statyme ir postatyminiuose aktuose nustatytos teismo sprendim dl vaiko perdavimo vykdymo tvarkos, 2012-03-23 organizavo priverstin mano globojamos mergaits perdavim jos motinai L. Stanknaitei, tam pasitelkdama kauktus liudytoj ir nukentjusij apsaugos valdybos pareignus, nors teismo sprendim vykdymas neeina j funkcines pareigybes. Vaikas smurtinio akto metu patyr neimatuojamai didel psichologin traum: siaubing igst dl netikto veiksmo pasijutus tiesiogiai grobiamam, baims dl galimo iplimo i saugi nam ir aplinkos, mano, jos tetos ir globjos, ir seneli netekimo. J neabejotinai siaubingai igsdino matyta apsauginink kaukta teroristin ivaizda ir smurtas prie artimus bei kieme j saugojusius mones. Mergait atpaino, kad tai buvo tie patys persireng policijos pareignai, kurie pakaitomis saugodavo j ir L. Stanknait. Mergait buvo sualota ir psichologikai, ir fizikai. Taip ir norisi atvirai paklausti teisj, ar jie, perirj vaiko prievartinio perdavimo vaizdo ra, i ties nemat, kad jame buvo daugiau negu aikiai ufiksuotas L. Stanknaits ir maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio vykdani pareign smurtas? Smurtas maos mergaits, jos seneli, moiuts sesers atvilgiu? itai mat visa Lietuva, o daug kas - netgi i labai arti, ir dabar plaiai apie tai kalba. Ne tik visk patyrusieji, bet ir urnalistai, turintys filmuot mediag. Tai kaip ia yra? Kodl teisjai ,,nemato to, kas objektyvu? Kas tuomet galt paneigti, kad jie deramai objektyvias aplinkybes ,,mato kitose bylose? Gal tuomet svarstytinas klausimas apie j darbingum ir kompetencij? Ir tai vlgi - tiesioginis klausimas gerb. G. Kryeviiui. Nes Lietuva nori ir turi teis kokybikus teissaugos darbinius veiksmus, kurie nekelt toki pagrst abejoni ir dar daugiau - nekraupint visuomens bei neemint pai teisj vardo, nepurvint alies teissaugos. Visos su pedofilijos istorija susijusios bylos - akivaizdiai smukdanios Lietuvos teistvarkos autoritet alyje ir pasaulyje, l101

musios visik visuomens nepasitikjim sava teissauga, o kartu ir visa valstybe. Ir kaip tiesa bebt dangstoma, kokiomis priemonmis - mantriomis ir brutaliomis - bebt dengiama, jos silai vis tiek lenda lauk. Ir ls, paversdami ne vien savigarb ir orum praradus, savo sin bei teisin inojim paniekinus teiss ,,korifj apgailtina karikatra. Nes i tiesa - tiesiog perregima. Maos mergaits kanios akivaizdios visiems Lietuvos mons, iskyrus Lietuvos teissaug. Publikuota: 2012-07-10.

Palikite nors juos ramybje

2012 m. kovo 23 d. antstolei S. Vaicekauskienei vykdant Kdaini rajono apylinks teismo teisjo V. Kondratjevo sprendim dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stanknaite, buvo panaudota prievarta prie maamet. Per televizij ir internete vieai paskelbtoje filmuotoje mediagoje visi galjo matyti keliasdeimties policinink iedu apjuost kiem, o namuose - su nebyliu visk stebjusios antstols ir aukto policijos pareigno pritarimu bei talkinant veidus kaukmis slepiantiems apsaugininkams grobiam, tsom, gniauom mergait. iuose vaizduose taip pat matme apsaugos darbuotojo staigiu koviniu veiksmu partrenkt ant grind maamets moiut. Matme idauytais dantimis, kruvinu veidu moiuts seser. Lietuvos Respublikos prokuratra suskubo tirti situacij. Natralu, kad reikia kuo greiiau surasti kaltuosius, atsakyti visuomenei rpimus klausimus, vardyti ir nubausti nusikaltlius taip yra visame pasaulyje. Tokia tyrj institucijos paskirtis. Tokia teissaugos misija. Bet ar i ties taip yra Lietuvoje?! Pradti ikiteisminiai tyrimai ir tarnybiniai patikrinimai dl 2012 m. kovo 23 d. vyki liudija tik viena - ioje tragikoje istorijoje, besitsianioje ketverius metus, iki tiesos pripainimo 102

ir tvirtinimo yra gantinai toli. O kas tuomet yra? Tai akivaizdu visai tautai: daug nutyljim, vyki ir fakt ,,nematymo, netiktino j ikraipymo, smoningo btin veiksm neatlikimo. Net iki kratutinio cinizmo nueinanio isisukinjimo, situacijos kreivinimo. Ko yra dar? Kaip ir daugelyje istorij, dar yra ,,eiliniai ir ,,privilegijuotieji. Pirmiausia privilegijuotoji L. Stanknait. Nesvarbu, kad visa Lietuva akivaizdiai mat, kaip ji rankomis graibst spiegiani dukrel (,,nenoriu!, ,,pedofile!, ,,melage!), dl tokios brutalios biologins motinos veikos patyrusi ne tik fizin, bet ir psichologin traum. Teissaugos tarnams atrodo, kad ioje istorijoje ji niekuo nra nusikaltusi. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dl Lietuv pasauliui puikiai ,,reprezentuojanios kaltinamojo pedofilija draugs L. Stanknaits sualojimo 2012 m. kovo 23 d. Nors visiems aiku, kad nebuvo joki padaryt sualojim L. Stanknaitei tuo metu, kai maamet jos dukra rk, kad nenori eiti su biologine motina, kad j nebuvo padaryta ir vliau, kai po keleto minui ji su savo advokatu G. erniausku vl sugro Kedi namus, tyrimas vis tiek buvo ,,atliekamas. Ir negana to, prokuratra 2012 m. balandio 25 d. mano tvui V. A. Kediui buvo teikusi praneim apie tarim, kuriame nurodyta, kad yra pakankamai duomen, patvirtinani, jog Vytautas Andrius Kedys, gims 1938 m., padar nusikalstam veik, numatyt Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir tariamas tuo, kad 2012 m. kovo 23 d. apie 11.30 val., name, Kauno r., Garliavos s., Teleii km., Klonio g.5, vykstant maamets perdavimo jos motinai Laimutei Stanknaitei procesui pagal teismo nutart, tyia sudav ranka (maiausiai) vien smg Laimutei Stanknaitei galv, tuo padar nukentjusiajai veido sumuim, poodin kraujosruv kairiame skruoste, pereinani kairs akies apatin vok neym sveikatos sutrikdym ir tuo padar LR BK 140 str. 1 d. numatyt nusikalstam veik. Negano to, praneim apie tarim teiks Kauno apskrities VPK tyrjas Marius Baltaeviius infor103

mavo, kad prokuratra sudar tyrimo grup ir jis yra tik vienas i keleto t asmen. Man, kaip teisininkei, ir ne tik man, ikart sukl nuostab tai, jog dl L. Stanknaits skundo, kuris turt bti nagrinjamas privataus kaltinimo tvarka, intensyviai atliekamas ikiteisminis tyrimas, netgi sudaroma tyrimo grup (?!). Paymtina ir apie privilegijuotosios S. Vaicekauskiens toleruot prievart maamets atvilgiu, kuri iki iol neturi joki problem su teissauga dl neteist savo veiksm. O koks ikiteisminis tyrimas vyksta ir yra organizuojamas dl sualotos maamets? Dl vaiko, kuriam po garsiojo ,,mimo akto teko ikviesti greitj pagalb, kuris buvo apdraskytas, sumutas, nekalbant apie tai, kad neipasakytai igsdintas, patyr siaubing psichologin traum?! Argi jos realiai nukentjusiosios maameio vaiko - vieta valstybje neturt bti privilegijuota iuo atveju ir moraliniu, ir teisiniu poiriu? Ar ne j turt bti nukreiptas teisingumo saugotoj dmesys?!!! Realiai, i tikrj nukentjusios, o ne upietomis mlynmis, kuriant ,,kvailai visuomenei dar vien tragikomik fars. Ikiteisminis tyrimas dl maamets nevyksta, nes N. Venckien, kuri tuo metu buvo darbe (!!!), dar nra apklausta. iomis dienomis paaikjo dar spdingesni faktai Panevio apygardos prokuratros prokuror A.Galianskyt pareik tarimus pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dal - dl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, ir pagal 286 straipsn - dl pasiprieinimo policijos pareignams man, Neringai Venckienei, mano tvams Kediams ir tetai A.Skuienei. Video ra http://www.youtube.com/
watch?v=GxUjZfBwzSkHYPERLINK http://www.youtube.com/ watch?v=GxUjZfBwzSk&feature=g-vrec&HYPERLINK http://www.youtube. com/watch?v=GxUjZfBwzSk&feature=g-vrecfeature=g-vrec mat daugelis.

Jis neabejotinai patvirtina, kad antstol S. Vaicekauskien sudar slygas L. Stanknaitei ir maamets mergaits apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizuojantiems bei vykdantiems pareignams naudoti prievart vaiko atvilgiu, ir tos prievartos nenutrauk. Tai apie kok 104

trukdym antstolei vykdyti teismo sprendim galima kalbti? Kodl prokurorai nenori kalbti apie Teismo medicinos specialisto ivad dl maamets sualojim 2012 m. kovo 23 d., kurioje nurodyta, jog mergaitei nustatyta: vienas odos nubrozdinimas krtins deinje bei du odos nubrozdinimai krtins lstos kairje pusje, viena poodin kraujosruva kairje paasties duobje; maametei padarytas neymus sveikatos sutrikdymas. Kodl prokurorai nekalba apie medicinos dokument dl maametei isivysiusio potrauminio streso (!) po dramatiko 2012-03-23 d. ,,mimo. Psichikos sveikatos centro vadovs Vidos Matulioniens, Vaik ir paaugli psichiatrs Vitalijos Kaminskiens, Medicinos psichologs Dainos Taparauskiens pasiraytame maamets mano globotins medicinos dokument irae nurodyta, jog mergaits psichikos bkl po kovo 23 dien patirtos fizins ir emocins prievartos pakito, kai netiktai bandyta j jga paimti i globjos ir seneli nam, kuriuose vaikas augo kelerius metus ir kur buvo priprats, emocikai sutaps; mergait aktyviai prieinosi, klyk prievartos veiksmo metu; fizin prievarta buvo taikyta ir prie svarbius pacientei asmenis; sveikatos pokyi simptomai irykjo per por savaii nuo traumuojanio vykio ir tebesitsia, prajus pusantro mnesio po jo; idstyti duomenys leidia diagnozuoti: F43.1 (Potrauminio streso sutrikimas). Apie kok pasiprieinim policijos pareignui gali bti kalba? Juk teismo sprendim neleistinai vykd maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio organizav bei atlik pareignai (apsaugininko odiai mergaits moiutei: Ponia, Js turite vykdyti teismo sprendim - ar tai jo kompetencija?!). Daugelis atsimena ir mergaits laik L.Stanknaitei, kuriame mergait rao, kad Vaidas, j saugojs ir tamps apsaugininkas, yra negeras mogus. Kodl niekas nekalba apie maamets sualojimus, jai diagnozuot potrauminio streso sutrikim? Kodl niekas nekalba apie tai, kad maamet njo su L.Stanknaite? Kodl niekas nekalba apie tetai A.Skuienei imutus priekinius dantis? Ir apskritai koks pasiprieinimas policijos pareignams, jeigu nei vienas i j nebuvo su policijos uniforma? Ms valstybje asmen teiss teisingum ne visuomet 105

lygios, nors tai mums ir garantuoja Konstitucija. Iki irdies gelmi skaudu dl neteisybs, tvirtinamos aukiausiu valstybiniu ir teisiniu lygmeniu. Taiau apgailtin ,,istorij krikai yra naivs tikdamiesi, kad tos konstruojamos istorijos nra visai visuomenei kiaurai perregimos, kad jose knytas melas, netiesa yra tokia akivaizdi, jog badyte bado akis. Kad visuomen seniai praaugo itas kurpiamas schemas. Kad jas suvokia ir perpranta jau i pirmo vilgsnio. Ir kad jai jau seniai aiku, jog pedofil ir j dengj pastangos mel apvilkti tiesos rbu yra bergdios. Kad kelias, kuriuo iuo atveju einama, yra paremtas tamsiausi jg - kagbist priemonmis smurtu, meitu, demagogija, sukiavimu, terorizavimu bandant nuslpti tikrj ties. I tikrj visa pedofilijos ,,tyrim istorija jau seniai veria krpioti peiais. Turint j omenyje, btina atvirai paklausti alia stovinio: ,,Ar turdami po dvi akis ir irdami t pai viet, mes tikrai matome t pat? Pedofilijos istorijos kontekste tai - klausimas, kuris rimtai gali virsti filosofiniu. K 2012 m. kovo 23 d. vykiuose mat Lietuvos mons? Ar tai, k mat ir suprato imtai tkstani Lietuvos piliei, yra tas pats, k mat ir suprato Lietuvos teissauga, alies prokuratra ir policija? imtai tkstani aikiai mat alojam vaik, per prievart, smurtu, koviniais veiksmais grobiam kaukt apsauginink. Ir pasibaisjo. Pasibjaurjo. Apstulbo. Ne tik Lietuva, bet ir pasaulis. Verk ir klyk vaikas taip, kad girdjosi aplinkinse gatvse. Vaikas visu balsu auk, kad jam skauda. Bet i vyksmo aiktels, prokuratros matymu, nukentjusija ijo jo gimdytoja Stanknait. Ne vaikas, o nukentjusioji motina, su kuria is vaikas njo laisva valia, nors tarp j yra, pasak keli geniali psichiatr ir vaiko teisi gynj - labai artimas ryys. Taip ir norisi atvirai paklausti prokuror, ar jie, perirj vaiko prievartinio perdavimo vaizdo ra, i ties nemat, kad jame buvo daugiau negu aikiai ufiksuotas L. Stanknaits ir maamets apsaug nuo nusikalstamo poveikio vykdani pareign 106

smurtas? Smurtas maos mergaits, jos seneli, moiuts sesers atvilgiu? itai mat visa Lietuva. Tai kaip ia yra? Kodl prokurorai ,,nemato to, kas objektyvu? Prokuratra rado kaltuosius: mane, kuri 2012-03-23 nebuvo namuose, bet sprend bylas Kauno apygardos teisme, mano senus tvus, partrenkus ant ems maamets apsauginio, ir idauytais dantimis mano tet. Iki koki absurd dar nusiris visa i tragedija? Kada bus sustabdyta i smurto, melo, meit ir tiesos deformacij maina? Taip ir norisi pasakyti: ar jums, prokurorai ir teisjai, neutenka mans, Neringos Venckiens? Palikite ramybje nors mano senus tvus ir tet. Publikuota: 2012-07-12.

Stanknaits apetitas auga

Vakar, 2012 m. liepos 24 d., buvo iplatintas pareikimas, jog L. Stanknait didina reikalavimus Lietuvos Respublikos valstybei Europos mogaus Teisi Teisme. iuo metu L.Stanknait pageidauja daugiau nei puss milijono lit i ms valstybs. Teisminiai procesai dl mano brolio a.a. Drsiaus Kedio dukrels gyvenamosios vietos problem persikl Strasbr. K lems ie institucij sprendimai: ties ar dar vien manipuliacij tiesa? ingsn link demokratini mogaus teisi grindimo ar dar vien korumpuot asmen prasismelkim struktras, kurios savo veikl siekia remti europietika teisine praktika? Tai bus sining Lietuvos pareign veiksmai, pagrsti morale ir etika ar bandymas visomis priemonmis darkart teisinti neteisingum, sutelkus visas pajgas, visas galias, ryius ir priemones? Girdint kai kuriuos dalykus, jau dabar kyla pagrst abejoni. Lietuvos atstov Europos mogaus Teisi Teisme (ETT) Elvyra Baltutyt 2012-05-31 iplatino praneim, kad isiunt atsakymus dl L. Stanknaits ir D. Kedio dukters ETT. 107

E. Baltutyt komentuodama nurod: Net ir perdavus dukr mamai, gali bti pripainta, kad Lietuva padar paeidim. Valstyb gali bti vis tiek atsakinga u tai, kodl ia taip usits. U prarast ry valstybs atsako kitose bylose, tai mes rame ir apie tai, kaip vyko pasimatymai, kaip tas kontaktas buvo palaikomas, mes ir tai turjome aikinti, kadangi ETT praktika yra tokia, kad ir tai kreipia dmes. iaip iuo poiriu, kad vykdytas sprendimas, tai, aiku, yra ymiai geriau, nes pagal teismo praktik buvo akivaizdu, kad jeigu bt nevykdytas sprendimas, tai tikrai bt konstatuotas paeidimas. Nesu maiusi E.Baltutyts rato, isisto Europos mogaus Teisi Teismui, bet manau, kad institucijai turjo bti idstyti visi svarbiausi argumentai, isisti visi esminiai procesiniai dokumentai i pedofilijos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bylos. Ar tai buvo padaryta, ar viskas buvo atlikta siningai, negaliu bti tikra. Ir jeigu taip nepadaryta, tuomet bus akivaizdu, kad Lietuvos atitinkamos institucijos, kurioms pagal pareigybes priklauso ios informacijos suteikimas Europos mogaus teisi teismui, gins ne Lietuvos Respublik, bet kaip ir iki iol - kaltinamojo pedofilija draug, Lietuvos ,,pasididiavim, Lietuv ,,reprezentuojani, kadais neva valymo paslaugas teikusi ir kirpja dirbusi (iki iol kirpykla neinoma) Laim Stanknait. Kadangi iki iol Lietuvos visuomenei teissauga band sudaryti spd, jog visi procesiniai veiksmai dl pedofilijos bylos eigos yra atlikti ir procesas vyko sklandiai, isamiai ir be priekait bei paeidim (nors taip nebuvo), tiktina, kad tokia eiga ir ne tik Lietuvos, bet ir Europos visuomen klaidinanti bei i esms melaginga pozicija bus tsiama ir mintame teisminiame procese ETT. Tai liudija jau patys E. Baltutyts pareikimai, kuriuose aikiai ,,teisingumo ir ,,teistumo akcentas suteikiamas L. Stanknaits pusei. Taiau pagrstai kyla klausimas, ar gerbiama Lietuvos atstov pateik Europos teismui visus kvestionuotinus bylos aspektus dl V. Kondratjevo sprendimo, ar ities pristat teismui vis pedofilijos istorijos liudijim, nekalbant jau apie Vaiko teisi konvencijos paeidimus, neatsivelgus mergaits nuomon, apie prievart prie j 2012 m. kovo 23 d. bei gegus 17 d.? Ar Europos 108

mogaus Teisi Teismo teisjai bus supainti su brutali prievart prie vaik liudijania filmuota mediaga? Ar tik spekuliatyviai smoningai bus nuorientuoti viena, deja iurkius mogaus teisi paeidimus knijania statymo raids linkme, kokia normalioje teisinje Europos visuomenje niekada nebt surayta ir pasiekusi tokio brutalaus ir prievartinio teisinimo? Esu giliai sitikinusi, kad filmuoti kadrai apie mergaits prievartin tsym kovo 23 d. ir jos pagrobimas gegus 17 d. yra tiesioginiai Lietuvos teisinio proceso sprendiant mergaits gyvenamosios vietos bei pedofilijos bylos klausimus fiasko. Taiau neabejotinai galima ir blefuoti, siekiant keli tiksl: noro toliau dezinformuoti Lietuvos visuomen ankstesni sprendim ,,teisingumo ,,patvirtinimu i Vakar, dar ,,pagrindiamo pinigine bauda, ir tolimesnio ,,teisto kelio nusikaltli nebaudiamumui grindimo. Konkreiai ir aikiai nurodau esminius dalykus, pagrindinius dokumentus, kurie privaljo bti idstyti rate Europos mogaus Teisi Teismui. Jeigu iki iol Lietuvos valstybs atstov tai nepadar, manau, privalo vykdyti nedelsiant. 1.Teisme nagrinjama pedofilijos byla. Kaltinamojo akto ivadoje nurodyta, kad Andrius sas kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 met lapkriio mnesio iki 2008 met lapkriio 23 d. bute, esaniame adresu M. Gimbutiens g. 8-1, Kaune, kur nuomavo Laimut Stanknait, tyrimo metu tiksliai nenustatyt skaii kart maametei lai vairias kno vietas, lytinius organus bei pra maamets laiyti savo kn, taip tvirkindamas maamet asmen, ir tuo padar nusikaltim, numatyt LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stanknait galimai susijusi su kaltinamojoje ivadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikalstama vieta yra L. Stanknaits nuomojamas butas. 2. Nevykdyta galutin ir neskundiama Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nutartis. ioje apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog LR BK 24 str. 6 d. numato, kad padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalsta109

m veik duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gautus, gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadjs realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus. ioje apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog vertinant ikiteisminio tyrimo mediagoje esanius duomenis, galima pagrstai tarti, jog L. Stanknait, suteikdama slygas A. sui tvirkinti maamet, pati betarpikai stebdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padjo A. sui tvirkinti maamet nukentjusij, dl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. 153 str. poymi. Atsivelgdamas nurodytas aplinkybes Vilniaus apygardos teismas dar 2009 m. spalio 6 d. konstatavo, kad ioje ikiteisminio tyrimo mediagoje yra duomen ir apie tai, kad L. Stanknait galjo padaryti nusikalstam veik, numatyt LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str., dl ko panaikino Kauno m. apylinks teismo 2009-07-20 nutarties dal, kuria atmestas D. Kedio skundas dl Kauno m. apylinks prokuratros prokurors G. Roiens 200904-21 nutarimo dalies atsisakyti L. Stanknaits atvilgiu pradti ikiteismin tyrim dl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str. padarymo, panaikinimo ir perdav klausim dl tarimo pareikimo L. Stanknaitei pradtame ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08, pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 153 str., svarstyti Vilniaus apygardos prokuratrai. Vykdant nurodyt Vilniaus apygardos teismo nutart L. Stanknaitei vienareikmikai turjo bti teiktas praneimas apie tarim padarius nurodyt nusikalstam veik, taiau Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nurodymai nevykdyti ir praneimas apie tarim L. Stanknaitei iki io momento neteiktas. 3. Kaltinamojo pedofilija A.so ir L.Stanknaits tyrimas poligrafu (melo detektoriumi). 2009 m. lapkriio 6 d. buvo atliktas A. so tyrimas poligrafu (melo detektoriumi). ios apklausos metu 71- kart buvo ufiksuota vyro organizmo reakcija (melas) atsakant uduot klausim 110

(21 t., b.l. 64-69). Per i apklaus A. sui buvo uduota 160 klausim. Reakcija (melas) buvo ufiksuota atsakant 71- klausim, o tai leidia pagrstai manyti, jog atsakydamas madaug 40 procent klausim, tariamasis melavo. tariamajam atsakant neigiamai klausim: Ar jam inoma, kaip buvo atlyginama u maamets seksualinius aidimus su vyrais jos motinai?, jo reakcija (melas) fiksuotas septynis kartus i vienuolikos, paminjus: duotus pinigus, padovanotus daiktus, suteikt teisin pagalb, atsilyginim seksu, buto inuomojim, aukso padovanojim ir atsilyginim kitu bdu. tariamajam atsakant klausim: Ar inote, kiek pinig gavo L. Stanknait u jos dukters {D.K}. seksualin inaudojim?, reakcija fiksuota paminjus pinig sum vir 3000 lit. Lyginant duomenis, gautus atliekant A. so apklaus poligrafu (melo detektoriumi) su maamets nukentjusios parodymais, ufiksuotais apklaus metu ir jos tvo nufilmuotose pasakojimuose bei liudytoj D. Kedio, A.V. Kedio, L. Kediens, N. Venckiens, O. Girdauskiens, D. Degutiens parodymais, akivaizdu, kad jie i esms sutampa. 2009 m. spalio 28 d. buvo atliktas L. Stanknaits tyrimas poligrafu (melo detektoriumi). ios apklausos metu 56- kartus buvo ufiksuota L. Stanknaits organizmo reakcija (melas) atsakant uduot klausim, i kuri dviem atvejais negalima kategorikai teigti, kad reakcijos prieastis - atsakymas klausim (19 t., b.l. 34-37). Per tyrim L. Stanknaitei buvo uduoti 132 klausimai. Jos reakcija (melas) buvo ufiksuota atsakant 54 klausimus, o tai leidia pagrstai manyti, jog atsakydama madaug 40 procent klausim, labai panaiai, kaip ir tariamasis A. sas, L. Stanknait melavo. Lyginant duomenis, gautus atliekant L. Stanknaits tyrim poligrafu (melo detektoriumi), su duomenimis, gautais atliekant analogik tariamojo A. so tyrim, akivaizdiai matyti, jog j reakcija fiksuojama atsakant i esms analogikus klausimus ir paminjus analogikas aplinkybes (vietas, daiktus, vardus). Sugretinus iuos duomenis su maamets nukentjusios pa111

rodymais, ufiksuotais apklaus metu ir jos tvo nufilmuotose pasakojimuose bei liudytoj D. Kedio, A.V. Kedio, L. Kediens, N. Venckiens, O. Girdauskiens, D. Degutiens parodymais, akivaizdu, kad L. Stanknaits ir A. so reakcija poligrafu fiksuota pastariesiems neigiant maamets nukentjusios parodymuose idstytas aplinkybes apie jos seksualin prievartavim, nors tiek maamets nukentjusios, tiek ir mint liudytoj parodym turinys jiems neinomas. i ikiteisminio tyrimo metu gaut rodym sisteminis vertinimas neginijamai patvirtina, kad maamets nukentjusios parodymuose ufiksuoti jos paios realiai patirti igyvenimai, o A. sas ir L. Stanknait duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu meluoja, nors L. Stanknait ir spta dl atsakomybs u inomai melaging parodym davim. 4. Pedofilijos byloje atlikta kompleksin teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiz. Ekspertizs akte nurodyta, jog maametei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius vykius su vaizduots produkcija tiriamajai nenustatytas. Nepastabta padidinto taigumo poymi, taiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emocikai reikming moni reikalavimus, praymus. Jai nebdingos tokios individualios psichologins savybs, kurios trukdyt teisingai suvokti konkreias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j veiksmai, vykio seka) bei duoti apie tai parodymus. io ekspertizs akto ivadoje konstatuojama, jog maamet, atsivelgiant jos ami, isivystymo lyg, individualias psichologines savybes bei psichin bsen, gali teisingai suvokti konkreias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j veiksmai, vykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Maametei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. iame ekspertizs akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo mediagoje nra joki objektyvi duomen apie D. Kedio darom poveik nukentjusiajai ar jos parodymams. Akte taip pat nurodyta, jog teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizs metu nevertinamas tiriamo asmens parodym patikimumas, j 112

teisingumas, atitikimas realybei, objektyvumas, nes tai priklauso teismo kompetencijai. Nurodytame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akte Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) nurodyta, jog, kalbant apie galim seksualin prievart, kontaktas su tiriamja blogja ji sitempia, tampa nerimastinga, aktyviai vengia ios temos, akivaizdu, kad pokalbis apie tai neigiamai veikia tiriamj, o tai patvirtina, jog maamet nukentjusioji patyr seksualin prievart, dl ko jos papildomos apklausos nerekomenduojamos. 5. Maamets mergaits apklaus duomenys. Pedofilijos byloje esaniame 2009 m. birelio 9 d. maamets nukentjusiosios apklausos protokole (5 t., b.l. 85-89) fiksuojama, jog mergait dar kart patvirtino jau anksiau duotus savo parodymus apie tai, jog jai bnant ten, kur gyvena mama, Andrius j laiydavo kambaryje, tualete ir vonioje, matant jos mamai L. Stanknaitei. ios apklausos metu maamet nukentjusioji dar kart patvirtino, jog Andrius jai lai vairias kno vietas, tarp to ir lytinius organus, bei liep jai laiyti savo kn, lytinius organus. Duodama parodymus ios apklausos metu maamet nukentjusioji anksiau duotus savo parodymus papild naujomis aplinkybmis, apie kurias jau buvo pasakojusi savo artimiesiems, - t patvirtina j parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. ios apklausos metu nukentjusioji papildomai parod, jog A. sas kidavo ir itraukdavo savo sysal jai burn, jis kidavo savo sysal jai daug kart. Apklausos metu mergait teig, kad apie tai ji papasakojo savo tiui (D. Kediui) ir Neringai (N. Venckienei). Tokie mergaits parodymai visikai sutampa su nurodyt liudytoj parodymais. Apklausos metu mergait patvirtina, jog tai, k ji pasakojo, ttis nufilmavo. Nors ir nenordama kalbti ia tema, maamet dar parod, jog kai jis (A. sas) kidavo jai ,,sysal burn, tai ji labai kosdavo. Tuo metu ji bdavo ir apsirengusi, ir nusirengusi. Mergait taip pat liudijo, kad kai jai tai buvo daroma (A. sas kidavo savo sysal burnyt), jai labai skauddavo gerklyt. 113

ios apklausos metu mergait taip pat parod, jog ji yra maiusi Andriaus sysal, tio sysalo niekada nra maiusi, o mama ir Simonas sysalo neturi. Tai neginijamai patvirtina, jog maamet nukentjusioji sysalu vadina vyrik lytin organ. ios apklausos metu ji dar parod, jog tas sysalas buvo didelis, taiau daugiau apie tai vengia kalbti, usidengdama veid. Tai leidia pagrstai manyti, kad ji gdijasi, nes supranta, jog tai, kas jai buvo daroma, yra negerai. ios apklausos duomenys dar kart patvirtina, jog mergait vis su ja atlikt apklaus metu vienodai teig, kad A. sas, dalyvaujant jos motinai L. Stanknaitei, lai jai vis kn, tarp to ir lytinius organus, bei liep, kad ji laiyt jam vis kn, tarp to ir lytinius organus, k pastaroji ir dar. Parodymai, kad A. sas kidavo jai savo sysal burn, i esms sutampa su fiksuota A. so reakcija atliekant jo tyrim poligrafu. Kaip matyti i 2009 m. spalio 23 d. maamets nukentjusios apklausos, ji dl neinom ir logikai nesuprantam prieasi vl yra apklausinjama kitos psichologs, kuri su tiriamja neturi jokio kontakto, ir kuriam umegzti buvo skirta daugiau kaip valanda laiko, per kur maamet nukentjusi i esms pavargo. Nepaisant to, mergait ir ios apklausos metu parod, jog mamos namus ateidavo trys vyrai: sas, Jonas ir Aidas. Ji liudijo, kad nurodyti asmenys mamos bute bdavo nuogi. Mergait ios apklausos metu taip pat patvirtino, jog yra maiusi tik tris nuogus mones, kurie buvo vyrai ir kuri vardai yra Aidas, Jonas ir Andrius. Daugiau joki nuog moni, tarp j ir savo tio, ji nra maiusi. ios apklausos metu maamet nukentjusioji parod, jog nurodytus vyrus but sileisdavo jos mama, tai yra L. Stanknait. Paklausta, i kur ino, kad vienas i vyriki yra btent Andrius sas, nukentjusioji parod, jog sas yra pavard, o Andrius yra vardas, ji tai ino, nes tai jai sak mama (L. Stanknait). Psichologs paklausta, i kur nukentjusioji ino kit dviej vyr vardus, pastaroji atsak, jog ino, na, tiesiog ino ir viskas. Psichologs paklausta, kur mat nurodytus tris vyrus, nukentjusioji dar kart 114

patvirtino: pas mam, kur dar daugiau. ios apklausos metu nukentjusioji liudijo, jog A. sas turdavo mamos buto raktus ir ateidavo net tada, kai mama bdavo ivaiavusi. Psichologs paklausta, k jie darydavo, kai ateidavo sas, Jonas ir Aidas: aisdavo, ar kalbdavo, - nukentjusioji atsak: K, k, nu tai laiydavo, tampydavo, k darydavo! K darydavo, dar? ios apklausos metu pateikus nukentjusiajai tris gyvnus ir dvi llytes (berniuk ir mergait) ir papraius parodyti, k jinai veikdavo, kai ateidavo Jonas, Aidas ir Andrius, nukentjusioji pasim vien llyt ir pasak, kad tai bus ji, apie pateiktus tris gyvnus pasak, kad tai bus sas ir Andrius, ir Jonas, bei tuoj pat patikslino, kad Andrius, Jonas ir Aidas. Ketvirt gyvn nukentjusioji nustm al ir pasak, kad jo nereikia. Pamusi nurodytus aislus, nukentjusioji parod, kaip vienas i nurodyt asmen isim sysal ir kio jai burn. Nukentjusiajai parodius, kaip tai buvo daroma ir psichologei paklausus, kas taip dar, nukentjusioji paaikino, kad Jonas. Po to ji dar parod, kaip Jonas j laiydavo ir kidavo jai burn bei parod ant aislinio mekiuko, kurioj vietoj yra sysalas. Psichologei paklausus, kur tai buvo, nukentjusi atsak, kad bet kur. Ji taip pat parod, kad taip darant, bdavo Jonas ir Andrius, ir Aidas, o mama bdavo ivaiavusi. Psichologei paklausus, ar prie apklaus ji su kuo nors yra aidusi su tokiomis llmis, maamet nukentjusioji nurod, kad ne, niekada to nra dariusi. Be to, ikiteisminio tyrimo mediagoje yra ir dar viena mergaits 2009-12-21 apklausos, atliktos atliekant ikiteismin tyrim Nr. 20-9-00073-09 dl L. Stanknaits poveikio nukentjusiajai, stenograma (11 t., b.l. 140-152), i kurios matyti, kad maamets nukentjusios parodymai akivaizdiai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu pedofilijos byloje nustatytomis faktinmis aplinkybmis, dl to netikti jais nra pagrindo. 6. Vaiko nuomon ir norai. Teisjo B. Varsackio 2010 m. kovo 17 d. nutartimi paskirtoje psichologinje konsultacijoje nurodyta, kad maamet sako, kad 115

labai myli Nering (t.y. Nering Venckien). Be to, byloje esaniame 2010-02-20 V Psichologins paramos ir konsultavimo centras rate Nr. SD-56 Dl Neringos Venckiens globjos pareig atlikimo nurodyta, kad socialins darbuotojos klausim, kodl ji, kaip kiti vaikai, negyvena su savo mama, mergait paaikino: nes trys vyrai ateina pas mam. Tame paiame dokumente nurodyta, kad socialinei darbuotojai mergait pasak, jog ji nori vis laik gyventi su Neringa. io minimo rato dalyje Prieraiumas ir isiskyrimas nurodyta, kad prie paskiriant Nering mergaits globja, mergait buvo labiausiai pripratusi prie tvo ir seneli. Dabar jai paiu svarbiausiu mogumi tampa teta, nes kasdien rpinasi mergaite, skiria jai emocins ilumos, stengiasi atsivelgti vaiko praeities igyvenimus, formuoti saug prieraium. Teismo psichologijos akte 2011 m. 09-07 10-07 d. Nr. 103MS-143 3 punkte nurodyta, kad mergait ekspertizs metu, kaip ir kit susitikim su psichologais metu (remiantis civilins bylos mediaga), isako nor gyventi globjos N. Venckiens eimoje. io ekspertizs akto 8 punkte nurodyta, kad mergaits ryys su globja stiprus, tvirtas, emocikai pakankamas, pasiymi saugiu prieraiumu. Teisjo V. Kondratjevo apklaustos V Psichologins paramos ir konsultavimo centro, esanio Petrausko g. 19 A, Kaune, darbuotojos: psicholog Ieva idlauskait-Stripeikien ir socialin darbuotoja Daiva Matuleviit patvirtino, kad maamet sugeba ireikti savo nuomon, maamets noras visada buvo gyventi su Neringa. 7. Dl vaiko gyvenamosios vietos nuo gimimo. L. Stanknait maamet yra auginusi tik nuo 2006 m. kovo iki 2006 m. gegus 15 d., ir 2006 m. lapkriio iki 2008 m. birelio. Vis kit gyvenimo laik mergait gyveno su tvu Drsiumi Kediu, seneliais adresu Klonio g. 5, Teleii k., Garliavos apyl. sen., Kauno rajone, o nuo 2009 m. spalio 13 d. su teta, globja Neringa Venckiene adresu Klonio g.7, greta seneli Kedi. L. Stanknaits maamet buvo atiduota savaitin darelio grup. Kauno lopelio darelio Kregdut savaitin gru116

p mergait lank nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2006 m. kovo 22 d. ir nuo 2006 m. balandio 26 d. iki 2006 m. gegus 15 d. (Kauno lopelio darelio Kregdut 2006-09-07 payma Nr.98). 2008 m. kovo 19 d. teismo patvirtinta taikos sutartimi tarp D. Kedio ir L. Stanknaits mergaits gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tvu D. Kediu, o L. Stanknait pageidavo su ja matytis tik kas antr savaitgal. Tik prasidjus pedofilijos bylai, biologin motina usigeid auginti maamet. L. Stanknaitei visada buvo per sunku auginti mergait. Tvui D. Kediui dirbant Juodkrantje, vien metuk amiaus maamet 2005 m. vasar buvo vedama vaik darel, o tuo metu L. Stanknait degindavosi prie jros (Juodkrants lopelio darelio Vyturlis 2006-11-21 payma Nr. 6). Taigi ne dl pradto ikiteisminio tyrimo pedofilijos byloje, bet daug anksiau, savo noru L. Stanknait atsisak auginti mergait. 8. Stanknaits bendravimas su maamete. 2009 m. vasar L. Stanknait neatvyko 5 (penkis) pasimatymus su dukra: 2009 m. liepos 9 d., 2009 m. liepos 30 d., 2009 m. rugpjio 3 d., 2009 m. rugsjo 14 d., 2009 m. spalio 1 d., nors turjo visas galimybes, nes tuo metu jai jokia apsauga nebuvo skirta, o laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodio 17 d. atsakov L. Stanknait neatvyko nei vien pasimatym su maamete dukra, t.y. ji neatvyko 20 (dvideimt) pasimatym: 2009 m. spalio 8 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. spalio 15 d., 2009 m. spalio 19 d., 2009 m. spalio 22 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. spalio 29 d., 2009 m. lapkriio 2 d., 2009 m. lapkriio 5 d., 2009 m. lapkriio 9 d., 2009 m. lapkriio 12 d., 2009 m. lapkriio 16 d., 2009 m. lapkriio 19 d., 2009 m. lapkriio 23 d., 2009 m. lapkriio 26 d., 2009 m. lapkriio 30 d., 2009 m. gruodio 3 d., 2009 m. gruodio 7 d., 2009 m. gruodio 10 d. 9. Faktini aplinkybi konstatavimo 2012-01-09 protokolas. Antstolis V. Zubinas 2012-01-09 konstatavo, kad filmavimo metu maamet pasak: A nenoriu gyventi su Laima... A nenoriu 117

gyventi su Laima todl, kad jos draugai man kio burn pimpal. Laima stovdavo ir ne kart irdavo... Ir net buvo vien kart sak, kad tyliau ir nepasakyiau, kad man kia burn pimpal, nes tada man gali durti... su peiliu sak. Su Neringa a noriu gyventi, kad ji man yra labai... ji man gero nori labai. A tik su ja noriu gyventi, su Laima labai nenoriu gyventi. Nenoriu su Laima gyventi, tik su Neringa. Dar (antros maamets vardas) kidavo jai burn pimpal... dar bdavo priri... Su Neringa a noriu gyventi. 10. Maamets sualojimai 2012-03-23. Teismo medicinos specialisto ivadoje Nr. 0015/12 nurodyta, kad 2012-03-23 apirjus maamet, nustatyta: vienas odos nubrozdinimas kaklo krtins deinje bei du odos nubrozdinimai krtins lstos kairje pusje, viena poodin kraujosruva kairje paasties duobje. Maametei padarytas neymus sveikatos sutrikdymas. 11. Maametei po 2012-03-23 isivysts potrauminio streso sutrikimas. Medicininiuose dokumentuos nurodyta, kad mergaits psichikos bkl pakito po 2012-03-23 patirtos fizins ir emocins prievartos. Rekomenduojamos traumos veikimo pasekms: kategorikai neleistinas fizins emocins prievartos naudojimas. Nustatyta diagnoz: F 43.1 Potrauminio streso sutrikimas. 12. Vaizdo raai apie taikyt prievart vaikui 2012-0323 ir 2012-05-17. ETT turjo bti pateikti vaizdo raai apie 240 policijos pareign, L. Stanknaits ir jos advokato G. erniausko taikyt prievart vaikui. Vaizdo raai Garliavoje apie prievartos, gumini lazd, aarini duj naudojim teistai susirinkusiems, joki normini akt nepaeidusiems Lietuvos monms, norjusiems tik vieno kad teismo sprendimas bt vykdytas teistai. 13. Visuomenins komisijos dl vyki Garliavoje ivados, kuriose konstatuota: prie mergait buvo panaudotas smurtas. Tikiu, kad ETT yra pateikti L.Stanknaits besikeiiani ir melaging parodym apklausos protokolai i pedofilijos bylos, duomenys apie neaiku i kur ir u k gytas dideles pinig sumas, 118

automobilius, kaltinamojo pedofilija A.so banko sskait duomenys apie mokjimus u but L.Stanknaitei, kuriame, kaip nurod prokurorai, A.sas tvirkino maamet L.Stanknaits dukr. Strasbro teismui taip pat turt bti perduoti ie buvusio Seimo pirmininks I. Degutiens patarjo vidaus politikos klausimais Daliaus Stanciko odiai: Po teisingumo vykdymo gegus 17 dien Garliavoje, keli Seimo nari liudijimais, valstyb poniai L. Stanknaitei, kaip suprantu, jau ne vienus metus yra sudariusi iskirtines slygas: 3 kambari butas su prabangiu apstatymu ir vidiniu kiemu, nemokamas maitinimas, drabuiai, kosmetika, dabar jau ir filmavimo kameros, ir, inoma, apsauga, transportas odiu, tikras komunizmas. Seime, tai igirdus, plojama katui ir niekam nekyla elementarus klausimas u kokius tos ponios nuopelnus iais pasaulins krizs laikais toks dmesys? Juk dar gyvi disidentai ar partizanai, Vyio kryiaus ordininkai, rsiuose prakalj deimtmeius u ms vis laisv ir geresn gyvenim, dauyti ir kankinti, net negali svajoti apie tok valstybs teisingum. Kodl tokie iskirtinumai vienai moteriai, jei tai tik paprasta, kaip teigiama, byla, u kurios niekas daugiau neslypi, tik vienos eimos ambicijos negrinti motinai vaiko? Tad kokia kompensacija iai i valstybs visapusikai ilaikomai poniai L. Stanknaitei dar gali priklausyti i Lietuvos Respublikos valstybs??? Akivaizdu, jog i pedofilijos byla jau ne vien maosios ir nelaimingosios mano dukterios likimo, bet ir visos tautos gyvenimo teisini pagrind istorija. Visi inome, koks svarbus joje buvo kiekvieno pareigno, kiekvieno liudytojo vaidmuo. Vaidmuo, veiksmas, liudijantis apie mogaus sin, dor, moral, savo vardo, savosios mogikos prigimties gerbim. Kokiais keliais nujo vaik per prievart atjusi grobti antstol, duris ir langus dau, pjov policijos pareignai, j veiksmais i diaugsmo kryktav Seimo nariai, kuriems kadais patikjome savo valstyb, mes visi matme. Visa tai veikla, lugdanti Lietuvos teistvarkos autoritet alyje ir pasaulyje, lemianti visuomens nepasitikjim sava tei119

ssauga, o kartu ir visa valstybe, nes teistvarka yra pagrindinis jos normalaus ir harmoningo gyvenimo garantas bei instrumentas. Kai nra dorai ir siningai veikianios teissaugos, nra ir kokybikai funkcionuojanios valstybs. Tada pedofil prievartauti vaikai atsiduria pas savo agintojus, mogudiai u mogaus subadym peiliu sdi kaljime dvejus metus, o valstybs turt ipardav ar pasiglem ,,politikai toliau ypsosi savo kdse, garantuoti turtinga ir skminga bei soia rytdiena. Tokia situacija klaiki iandienio ms tautos gyvenimo deformacija, absoliutus pasityiojimas i vis tautos auk, per visas isivadavimo kovas - pokar, Sausio 13-j sudtas ant ms Tvyns aukuro, ir ji ne tik man, bet daugeliui Lietuvos moni yra nepriimtina. Manau, daugeliui dor Lietuvos Respublikos piliei, vos suduriani gal su galu, nepriimtinos kaltinamojo pedofilija draugei, Lietuvos ,,pasididiavimui, Lietuv ,,reprezentuojaniai Stanknaitei teikiamos privilegijos. Lygiai taip pat nepriimtinas ir nuostab keli Stanknaits beaugantis apetitas. Publikuota: 2012-07-24.

Ar jie dar turi bent kiek sins ?

2012 m. kovo 23 dien ir gegus 17 dien Garliavoje, Klonio gatvje, antstols S. Vaicekauskiens vykdytas Kdaini rajono apylinks teismo pirmininko V. Kondratjevo 2011 met gruodio 16 dienos sprendimas dl mergaits perdavimo galutinai patvirtino, kad mes gyvename alyje, kurios valdia yra visikai degradavusi. vykius televizori ekranuose atidiai stebjo amo netekusi Lietuva. Tuo metu mano brolio Drsiaus Kedio atuoneri metuk dukrel, prie kuri panaudotas brutalus fizinis smurtas, buvo prievarta atplta nuo mans ir klykianti itempta, jai ant galvos umetus galimai chemini mediag pripurkt skudur, dalyvaujant ir stebint oficialiems asmenims. Mergait dar kart patyr fizin ir psichologin traum, ir buvo perduota kaltinamo120

jo pedofilija A. so draugei L. Stanknaitei. Vaizdo rae, padarytame 2012 m. kovo 23 d., aikiai matyti, jog prie viena kit apsikabinusi maamets ir jos moiuts L. Kediens nieko nesakiusi pribgo L. Stanknait, kuri puol tempti mergait i priekio, o i nugaros prioks apsaugos darbuotojas abiem rankomis iupo L. Kedien ir, tempdamas j kartu su mergaite, parvert ant ems. Vaizdo rae puikiai matyti, kaip tas pats apsaugos darbuotojas kumiu trenkia veid mano tetai Audronei Skuienei. Taip vykius mat Lietuvos mons. O k mato ir kaip juos aikina Lietuvai priesaik dav pareignai? Asociacijos Lietuvos antstoli rmai, ginanios antstols S.Vaicekauskiens garb ir neva savo profesin reputacij, iekinyje nurodyta: L. Kediens teiginiai kur ydukus aud, tai va tokia btent, Jai tikt t mergait nuaut beveik paskleisti tyia ir buvo nukreipti antstols menkinim. iais teiginiais menkinamas pasitikjimas ne tik visais antstoliais, bet ir diskredituojama valstybs teisin sistema. Atsakovs L.Kediens teiginiai, kuriais antstol S.Vaicekauskien prilyginta yd genocido vykdytojams, formuoja neigiam visuomens poir antstolius. Mintais teiginiais peramas spdis, kad antstoliai yra nehumaniki, neverti pagarbos, nesilaikantys visuotinai priimt morals norm. Remdamiesi iais motyvais, Lietuvos antstoli rmai prao priteisti i L.Kediens 10 000 Lt dydio kompensacij. Panevio apygardos prokuratros prokurors Vaidos Baranauskiens 2012-07-27 nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dl neteist pareign veiksm 2012-03-23, kai maamet buvo fizikai ir psichikai sualota, nurodyta: Joki objektyvi duomen, kad apsaugos darbuotojas tyia pargriov L.Kedien tyrimo metu, nebuvo gauta. Byloje esanti specialisto ivada patvirtina, kad A. Skuienei buvo padarytas kno sualojimas. Pats apsaugos darbuotojas kategorikai neigia sudavs A. Skuienei. I bylos mediagos matyti, kad vykus grumtynms, A. Skuien pati aktyviai 121

jose dalyvavo, todl neatmestina galimyb, kad A. Skuien grumtyni metu galjo bti sualota, taiau patikim, objektyvi duomen, kad tai padar btent apsaugos darbuotojas, nenustatyta. Panevio prokurors A. Galianskyts 2012-07-11 suraytame praneime apie tarim A. Skuienei nurodyta: A. Skuien, panaudodama fizin smurt, prieinosi policijos pareignams, kurie vykd pareig ir siek ukirsti keli daromai nusikalstamai veikai. Pareignas Nr.210033 sulenk A. Skuiens rankas, o kitas pareignas Nr. 210031 j laikydamas i u nugaros band patraukti. Antstols S. Vaicekauskiens 2012-06-18 patvarkyme Nr. 0114/11/02742 nurodyta: Kadangi lauke lijo ir mergait buvo be bat, ji (Vaicekauskien) papra, kad mergaitei ant pei bt udtas pledas, taiau jis nukrito nuo mergaits pei ir liko gulti kambaryje. Mergaits perdavimo metu nei antstol, nei policijos pareignai, nei Vaiko teisi apsaugos skyriaus darbuotojos, nei psicholog, nei L.Stanknait, nei apsaugos darbuotojai prie mergait smurto nenaudojo. i Lietuvai priesaik davusi pareign mel galima bt cituoti ir cituoti. Tai skaitant, belieka tik tiesiai paklausti ar jiems, prisiekusiems po Vyiu pareignams, oficiali nepriklausomos valstybs institucij atstovams, nekalbant jau apie gytus diplomus ir paprast mogikum, ne gda tyiotis patiems i savs? Ar, itarus tokius teiginius, ne gda prie Lietuvos mones, prie kolegas, pagaliau prie savo vaikus??? Ar grus namo, jie nepasakys kart: ,,Mama, tu melag? Nes k jie berayt, k bekalbt, tiesa yra tik viena ir daugiau nei akivaizdi: 2012 m. kovo 23 d. j veiksmais ir prievartos toleravimu buvo sualota maamet mano brolio dukrel, mano mama L.Kedien ir teta A.Skuien. 2012 m. gegus 17 d. buvau sualota a, o maamet, panaudojus brutali fizin jg ir prievart, klykianti iplta ir pagrobta i savo gimtj nam. Tai yra tiesa, kuri tokia aiki, jog bet koks jos ikreipimas jau ne pykdo, bet tiesiog siutinte siutina dorus Lietuvos mones, o tokias jos interpretacijas teikiantys pareignai ne tik paliudija absoliut savo profesin nesiningum, 122

bet ir elementari mogikumo prad degradacij savyje. Ar galjo Lietuvos antstoli rmams sumati j profesin reputacija, vertinta 10 000 lit, dl itart L. Kediens odi? Ar galjo policijos pareignas, kuris pats imu mano tetai dantis, patirti neturtin al, taip pat vertint 10 000 lit? Visa tai girddami eiliniai Lietuvos pilieiai jau i pasibaisjimo trauko peiais ir kraipo galvas tokie oficiali institucij veiksmai, tokia teissaugos ir teistvarkos veiksm falsifikuot jiems sunkiai leidia pasijusti gyvenant pagal normalias demokratijos ir teiss normas organizuotoje valstybje. Nesunku perteikti j, o kartu ir mano paios nuomon: juk didiausi gd ir paeminim Antstoli rmams utrauk ne kas kitas, o btent antstols Sonatos Vaicekauskiens veiksmai apsuptai armijos iki dant ginkluot policinink, i anksto pasirpinus raudona ,,kaldryte, galimai pripurkta vaiko sveikatai pavojing chemini mediag (j darbuotoja laik mvdama pirtines, o vliau, kaip liudija filmuota mediaga, j ta pati antstol sikio savo krep), atsivedus i anksto psichologin prievart parengusias vaiko teisi apsaugos darbuotojas, itarusias iki gyvenimo pabaigos Lietuvos monms smon strigusius prievartos odius: ,,dabar arba po vienos minuts. Toki pat gd Lietuvos policijai padar kaukti apsaugininkai, fizikai sualoj mano artimuosius. Neatitaisom gd jai padar 240 pareign, naudojusi smurt prie taikius mones ir pedofilijos byloje pripaint nukentjusija, auk, ma nalait. Vis j Lietuvos moni vardu klausiu: ar js dar turite bent kiek sins? Tai, k jau padarte ir k leidote daryti, amiams eis ms Lietuvos istorij kaip vienas baisiausi ir gdingiausi jos fakt. Nes btent js rankomis ir veiksmais atlikta veikla, galutinai sulugdiusi nepriklausomos Lietuvos teistvarkos autoritet alyje ir pasaulyje, nulmusi visuomens nepasitikjim sava teissauga, o kartu ir visa valstybe. Js rankomis ir veiksmais buvo sukurtas Afganistanas Garliavoje, Klonio gatvje. Jis niekada nebus pamirtas. Nes nie123

kada joks doras Lietuvos mogus nestengs pamirti kraupaus smurtinio akto prie bejg maamet vaik kaip lykiausio nusikaltimo mogikumui. Kaip niekada joks doras Lietuvos mogus nestengs pamirti ir kaltj, kurie, bijodami pripainti savo nusikaltim, savo kalt deng toliau j perkeldami aukoms pramanytomis priekabmis, finansinmis nuobaudomis, grasinimais, prievartos aktais smigdami vis giliau savo melo katil. Umir Biblijos ties pragare jis dega. Publikuota: 2012-08-26.

Teis rinkti (s). Drsos keliai

Lietuvi tauta ne kart savo istorijoje rinkosi Drsos keli. Tai 1794, 1831, 1863 met sukilimai. Lietuviai niekada nenorjo gyventi priespaudoje. Drsos keli ymjo ir 1918 met vasario 16-osios Nepriklausomybs aktas, 1949 met vasario 16 osios partizan vad Adolfo Ramanausko-Vanago, Vytauto Guo-Kardo ir kit pasirayta Deklaracija. Drsos kelias jung ir Baltijos kelyje stovjusius mones, ir kovojusius 1991 m. sausio 13-j, ir pasiraiusius tautos vienybs akt 1991 m. kovo 11-j. Isilaisvinimo idja, gimusi moni irdyse ir protuose, netruko materializuotis ir svajons isipild Lietuva tapo nepriklausoma. Taiau kas atsitiko, kad iuo metu lietuviai bga i savo Tvyns, o pati Lietuva tapo nykia, pilka ir niekam nedomi. ES ir NATO pasienio valstyble ? Jeigu 1918 met Nepriklausomybs akto signatarai svajojo apie laisv, demokratin Lietuv, tai 1949 met Deklaracijos signatarai aikiai suvok Nepriklausomybs praradimo prieastis. Tai valdios sugyvuljimas, atitrkimas nuo savos tautos, kabinetin ir telefonin teis bei vogeri kultas. Ar neina dabartin Lietuva tuo pramintu keliu? Ar neveda ms irinktieji tragik 1940 met vasar? Istorija kartojasi. Val124

dantieji nuo savo tautos atitrk per viesmeius, teissauga negina piliei, o juos persekioja. Raau ne apie save ir savo artimuosius, o apie tkstanius neleistinai pasiklausom telefonini pokalbi, apie kuriamus teroristus, apie total, tiesiog orvelik visuomens sekim ir nor j kontroliuoti. Apie vl atgimusi, i sovietmeio prisiklusi telefonin teis ir kabinetin ties. Visa tai veda Nepriklausomybs praradim. Jeigu tarpukario Lietuva turjo bent kariuomen, dabar net jos nra. Yra tik 11 generol, 80 pulkinink ir garbs sargybos kuopa. Vis i armij galime pamatyti iluvos atlaiduose. Kilus grsmei, ms ivis nebt kam ginti. Ms vyrai ir moterys mikuose likt vl vienui vieni. Milinika socialin atskirtis, nesaugumo jausmas, bedarbyst ir panieka paprastam, siningam mogui veria lietuvius bgti. Tai ir yra permanentinis Nepriklausomybs netekimas. Valstyb gali bti be miest, bet negali bti be moni. Statomi valdov rmai, jiems itakomi imtai milijon. Bet kam tie rmai, jeigu tuoj neliks lietuvi, kurie juos lankys? Kam skirtas brangiausias Gedimino prospekto grindinys, jeigu j mindys nebe lietuvi pdos? Tomas Akvinietis savo traktate Apie valdi Kipro karaliui (De regno ad regem Cypri) pabria, jog Karalius privalo siekti, kad visuomen gyvent gerai. Valstyb yra ne saujel sintetinio elito, bet visuomen. Visuomen, susikrusi saugi valstyb. Socialiai teising valstyb. Valstyb, kuri sugeba ginti ir saugoti. Valstyb, kurioje norisi gyventi, kurioje norisi gimdyti vaikus. Mes turime teis rinktis. Turime teis norti. Ar nors rinktis Lietuvos mons, lietuvi tauta gyventi saugioje, teisingoje valstybje? Jeigu taip, taip reikia rinktis dar vien Drsos keli. Drsos kelias tai kelias viesesn, teisingesn Lietuv. Lietuva turi bti gera mama mums visiems. Todl mes sakome: Broliai ir sess, idrskime keisti Lietuv! Publikuota: 2012-08-21. 125

Tekstai publikuoti portaluose ,,Alfa, ,,Balsas, ,,Laisvas laikratis, ,,Tiesiai viesiai, Vakar ekspresas, Kauno diena.

126

Turinys

Pradios odis ........................................................................5 Tokio melo Lietuvoje bti daugiau nebegali.......................7 Anapus proto .........................................................................9 Kurio i ms gyvenimas yra prasmingesnis?...................12 Neringos Venckiens pareikimas spaudai .......................15 Atvirkias teisingumas ......................................................17 Nepagarba teismui ..............................................................21 Melo kojos trumpos ............................................................25 Maa mergait prie valstybs vardu veikianias lyktynes .........................................................................32 Valstyb, garantuojanti vaikui nesibaigiant komar .....35 Neringos Venckiens pareikimas spaudai .......................38 Tikri ir tariami vaikysts saugotojai .................................42 Nukentjusios maamets atstovavimas pedofilijos byloje ....................................................................................47 Privilegijuotieji .................................................................... 53 Udrausti pasimatymai ......................................................58 Numogjimas .....................................................................61 Kalba Seimo komisijoje svarstant galimybpanaikinti mano teisin nelieiamyb ..................................................68 Stanknaitei sumokjo visuomen ....................................89 Praymas atleisti i Kauno apygardos teismo teisjos pareig .................................................................................92 Mergaits kanios ir teistas teismo sprendimo vykdymas ............................................................................. 97
127

Palikite nors juos ramybje .............................................. 102 Stanknaits apetitas auga ...............................................107 Ar jie dar turi bent kiek sins? .....................................120 Teis rinkti (s). Drsos keliai ............................................124 Turinys............................................................................... 127

128

Venckien, Neringa Ve-111 Drsos keliu / Neringa Venckien. Kaunas: 2012. 129 p., ISBN 978-609-408-330-3 Knygoje publikuojami Neringos Venckiens straipsniai, skirti iekant tiesos Lietuv sudrebinus pedofilijos skandalui ir teistvarkos institucijoms siekiant grinti brolio Drsiaus Kedio dukryt jos biologinei motinai, nepasibaigus nusikaltimo tyrimo procesui. Straipsniai ilieka tarsi vaizdi io laikotarpio Lietuvos gyvenimo kronika, kurioje atsispindi daugelio valdios ir teistvarkos institucij abejingumas, cinikas poiris mog, absoliutus atsainumas vaiko nelaimei. UDK 343.5-053.2(474.5)

Neringa Venckien DRSOS KELIU Maketuotoja Agn Norknait Spausdino spaustuv - reklamos agentura Kauno reklama Europos pr. 122, Kaunas juozas@kaunoReklama.lt / www.kaunoReklama.lt