NERINGA VENCKIEN

Lietuva

ANT BEDUGNS KRATO

 Neringa Venckien, 2013

Skiriu teisingiems ir drsiems

ii

Pradios odis
i elektronin knyg sudariau i savo rayt straipsni, publikuot vairiuose internetiniuose portaluose ir laisvoje spaudoje, reaguojant tuos vykius, kuriuos tuo metu teko igyventi.

Visi jau penkerius metus stebite niekaip nepasibaigiant

Ivaiavau demokratin al, kurioje teisj ir Seimo

pedolijos bylos proces. Jame tiek daug visko buvo, kad net aprpti sunku. Pabaigos ir pozityvaus rezultato nematyti. Kol kas vienintelis akivaizdus, visiems matomas faktas visos valstybs galia saugoma reabilituoto kaltinamojo pedolija A. so draug L. Stanknait, kuriai pagal galutin ir neskundiam Vilniaus apygardos teismo 2009-10-06 nutart turjo bti sprsta dl tarim pareikimo, brutalia jga i nam iplta maamet mergyt, kovojusi i paskutinij, septynis kartus garsiausiu balsu irkusi, jog nenorinti gyventi su biologine. Taip ir neigirsta. Paversta auka dar vienkart. Lietuvos valstybs vardu. Kova u maj mano brolio dukrel buvo pralaimta.

nari teisins nelieiamybs naikinimas nesprendiamas be rodym. Ivaiavau demokratin al, kurioje yra galimybi rodyti ties teisme. Teisjas privalo jausti ne visuomens nuomons puls,

kaip teigia Lietuvos Auk iausiojo Teismo pirmininkas G.Kryeviius, bet privalo klausyti statymo, bti teisingas ir siningas. 2012 m. gegus 17 dienos vykiai Garliavoje, kai maa

mergait prievarta buvo iveta i gimtj nam, parod, kad visuomen s pulsas koreguojamas lazdomis, elektro oku, aarinmis dujomis. Koreguojamas raudonomis antklodmis ir jga. Koreguojamas tol, kol sutaps su valdios pulsu. Mes galime paklausti: o kas po ito? Ar dar galima

iandien ji didiausias mano irdies skausmas yra neinia kieno rankose. Niekas neino ir negali pasakyti, koks likimas jos laukia. iandien niekas negali apsaugoti bejgio, nelaimingo, gyvenimo ir taip jau nuskriausto vaiko. Valstybs vardu jis atsidr paioje nepalankiausioje jam aplinkoje. Jgos, kurios juo taip ,,rpinosi, dabar labai ,,rpinasi manimi. Nusprsta mane sugniudyti nesant tam jokio realaus pagrindo, sukurpti kaltinimus, tai yra, juos atrasti. Pagal melaging Lietuvos Respublikos generalinio

kristi emiau? Ir kuo paverstas ms valstybs gyvenimas? Ar mums dar gali k pasilyti valdia, kuri moraliai lugusi, praradusi pasitikjim? Atsakymas - vienas. I ios esamos valdios niekas nei

tiesos, nei uuojautos, nei supratimo mums jau nesuteiks. Tikrai aiku Lietuva ant bedugns krato. Kova u mano brolio dukrel buvo ir yra Lietuvos kova prokuroro D.Valio pareikim 80 Seimo nari mano teisin nelieiamyb panaikino nesitikinus, kas vyko Garliavoje. Tikimyb rodyti ties Lietuvoje tapo lygi nuliui, todl u ties, kova u valstyb be smurto ir prievartos, kova u valstyb, kurioje vaikai ir visi pilieiai bt saugs ir laimingi.
4

buvau priversta ivaiuoti.

i elektronin knyg sudariau i savo ra yt

straipsni, publikuot vairiuose internetiniuose portaluose ir laisvoje spaudoje, reaguojant tuos vykius, kuriuos tuo metu teko igyventi.

Nuosprendis pedolijos byloje. Ar tikino?

Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentjusiosios maamets tvo, mano brolio Drsiaus Kedio nuudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedolijos bylai, gr inama kaltinamojo pedolija aplink, mans jau niekas nestebina.

Vilniaus miesto 2 apylinks teismo teisj kolegija,

apklaus psicholog N.Grigutyt. I.snien, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas b.l.66), ioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?). Nesiremiama byloje esania 2009-04-23 05-25

susidedanti i pirmininko Audriaus Cinino, teisj Auros Valinskiens ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelb iteisinamj nuosprend pedolijos byloje. Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizs akto Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) ivada, kurioje atliekant nurodyt ekspertiz maamet nukentjusioji isak detales apie byloje nagrinjam vyk ir tariamojo veiksmus, kurios i esms sutampa su jos parodymais duotais ankstesni apklaus metu (atlikt specialiame apklausos kambaryje), kuri metu, atsakydama klausimus maamet nukentjusioji pasak, jog mane laio sas, lai o lie uviu, lai daug kart , (mergait s anatominiame pieinyje paymi aus, burn, kakt, krtin, pilv, nugar, sdmenis, kojas), lai ikn, tuo metu buvo mama ir a, ir buvo Andrius, tai buvo diena, Andrius raudonas, storu pilvu, jis pra, kad laiyiau (vyro anatominiame pieinlyje paymi krtin, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog vaikams taip daryti negalima. iame ekspertizs akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius vykius su vaizduot s produkcija tiriamajai nenustatytas. Nesteb ta padidinto taigumo poymi, taiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emocikai reikming moni reikalavimus, praymus. Tiriamajai nebdingos tokios individualios psichologins savybs, kurios trukdyt jai teisingai suvokti konkre ias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j
7

nukentjusiosios maamets tvo, mano brolio Drsiaus Kedio nuudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedolijos bylai, grinama kaltinamojo pedolija aplink, mans jau niekas nestebina. Nustebino tik teismo nuosprendio turinys, kuriame

analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedolija A.so kalt. Nustebino visikai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prietaringi parodymai, daug kart cituojamos psichologs Ilonos sniens, niekada nemaiusios maamets, ivados. Labiausiai nustebino beveik vis nuosprendio turin sudaranti maamets tvo daryt vaizdo ra analiz ir neva tvo vaikui daroma taiga ir jo mokymas. Teisme nei prokuroras, nei teisjai net neband

aikintis, kodl L.Stanknait keit parodymus, kodl jos parodymai nesutampa su jos tv, kaltinamojo parodymais. Teisjai nuosprendyje remiasi ir daugyb kart kartoja

I.sniens ivad, bet nesiremia kitomis psicholog ivadomis, kurios patvirtina maamets parodym teisingum. Nuosprendyje nepaminta, kad I.snien rekomendavo A.so ikviesta

veiksmai, vykio seka) bei duoti apie tai parodymus. io ekspertiz s akto i vadoje konstatuojama, jog Kedyt , atsi velgiant jos am i , i sivystymo lyg , individualias psichologines savybes bei psichin bsen, gali teisingai suvokti konkreias faktines reikmingas bylai aplinkybes (vykio vieta, jo dalyviai ir j veiksmai, vykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Kedytei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. iame ekspertizs akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo mediagoje nra joki objektyvi duomen apie D. Kedio darom poveik nukentjusiajai ar jos parodymams. Nesiremiama 2009-12-01 specialists S. Lesinskiens

bendraujant su nepastamais monmis, mergait labiau drovisi, jai sunkiau kalbti, tai natralu. Nei odiu neusiminta nuosprendyje apie 2009-09-07

Vilniaus apygardos prokuratros nutarim, kuriame nurodyta, kad maamets atvilgiu jos lmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei zinis smurtas. Maamet nebuvo savo tvo eidin jama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudiavimo ar inaudojimo poymiai. D.Kedys klausindamas savo dukros ir tai nulmuodamas veik siekdamas apsaugoti dukros interesus (8 tomas, b.l. 144-145). Nuosprendyje nurodyta, kad liudytoj Neringos

atlikta maamets parodym analize, kurioje konstatuojama, jog mergaits nurodomi jos atvilgiu atlikti seksualinio pobdio veiksmai gali bti paremti realiu jos paios patyrimu. Parodymus mergait duoda sitempusi, jos nerimastingumas enkliai padidja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai vykusios seksualins prievartos patyrimo apibdinim pagrindins detals, tvirkinamo pobdio, ne pagal ami ankstyv jos traukim seksualin veikl i lieka vienodos ir tos pa ios visuose mergait s pasakojimuose ir parodymuose, tiek lmuojant tvui namuose vaizdo kamera, tiek apklaus metu. Nam aplinkoje mergait lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklaus metu,

Venckiens, Drsiaus Kedio parodymai nra objektyvs ir j turinys akivaizdiai nulemtas ne vaiko odi perpasakojimu, o neapykantos vaiko motinai L.Stanknaitei siekio keryti. tai atsakydama nuosprend suraiusiai trijulei, pacituosiu mano el. pat atsistus neinomo autoriaus odius: dom s dalykai. Gan pasiturin iai gyvenan i

teisinink eima nutaria save sulugdyti. Matyt, i gero gyvenimo. Ir sukurpia pedolijos skandal. Kedys, didiausias ios bylos kaltininkas, susilauo kojas, susidauo save kaip obuol ir netyia gerdamas degtin, ukanda olyts lapu - ir paspringsta. Sveikas, sportuojantis, nepsias vyrukas paskelbiamas narkomanu. Kuris jau ia narkomanas pasistato namus, va in ja brangiu automobiliu? Venckienei nuplaukia doktorantros studijos. Moraliai ir zikai sulugdoma seneli eima. Keisti mons. Ar
8

ne? Gydytoja, profesor, mokslinink, ei vaik motina taip pat nutaria, kad jos gyvenimas perdaug geras ir monotonikas, todl nutaria eiti liudyti galimai pedolo so byloje. Nesitenkindama gerai apmokamu darbu, puikia eima, stauotmis usienyje, veliasi nevari byl, tiesiog pageidaudama, kad j taip pat sunaikint kaip gydytoj ir kaip mog. Tai ia kas: saviudiai ar mons, dar neprarad mogikosios sins ir dvasinio orumo. (Pamstymui). Publikuota: 2012-12-01.

Pedolijos byla. Nuosekls L.Stanknaits aplinkos parodymai.

Gal a myl dama ma amet brolio dukrel , tikdama jos parodymais, j gindama, suvokiu aplinkybes ne taip kaip visi. O gal egzistuoja stanknaii tiesa, kuri tik teissaugai yra priimtina ir patikima.

Vilniaus miesto 2 apylinks teismo teisj kolegija,

Italijoje (sugedo jos automobilis). Ji apie tai prane

susidedanti i pirmininko Audriaus Cinino, teisj Auros Valinskiens ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelb iteisinamj nuosprend pedolijos byloje. Kaltinamasis pedolija A.sas iteisintas,

savo seseriai ir pasak, kad nesps grti iki kriktyn dienos. I Italijos Lietuv gro kaip tik kriktyn dien, apie 4 val. ryto, taiau krikto ceremonijoje banyioje nedalyvavo, nes buvo labai pavargusi. Deividas Narueviius (17 tomas, b.l.53) teig, jog L.

vadovaujantis nuosekliais L.Stanknaits aplinkos parodymais. Kiek kart skaiiau byl, tiek kart pirosi viena mintis:

Stanknait kviet V. Narueviien ir j kriktynas. Sugrti krik tynas nesp jo, ta iau apie tai prane telefonu L. Stanknaitei. Papildomai liudijo (b.l.54), kad, dar bdami Italijoje ir kalbdami telefonu su L. Stanknaite, jie susibar. Prie ivaiuodami Italij, L. Stanknaits buvo papra priirti j gyvenamj viet, taiau gr namus pamat didel netvark, todl viena i prieasi, dl ko jie njo kriktynas dar ir is koniktas su L. Stanknaite.

Stanknait, sas ir juos supantys meluoja. Gal a myldama maamet brolio dukrel, tikdama

jos parodymais, j gindama, suvokiu aplinkybes ne taip kaip visi. O gal egzistuoja stanknaii tiesa, kuri tik teissaugai yra priimtina ir patikima. Noriu pateikti vien pavyzd.

Vienas dramatikiausi mano brolio Drsiaus Kedio dukrels gyvenimo vyki, sunkiai suvokiamas protu, juolab pateisinamas morals kategorijomis, buvo Lietuvos monms jau girdtos mergaits kriktynos. Apie jas maamet daug pasakojo, puikiai prisimindama visas detales ir faktus. Taiau pedolijos byloje apklausti liudytojai skirtingai pasakoja apie i dien. Violeta Narueviien (17 tomas, b.l.17) teig, kad ji

Tatjana Stanknien (19 tomas, b.l.57, 58) liudijo, kad

krikto tvais buvo kvieiami Andrius sas ir L. Stanknaits draug, kurios vardo ir pavards neatsimena. Kviesti krikto tvu A. s ji patar savo dukrai madaug vien savait iki kriktyn. Ji taip pasil dl to, kad A. sas jos dukrai daug padjo. Stasys Stanknas parod (1 tomas, b.l.61), kad krikto

mamos iki kriktyn nepainojo ir nebuvo mats, j pakviet L. Stanknait. Anks krikto tvu kviesti Andri s nusprend jis su mona. Pats pakviet A. s telefonu likus vienai savaitei iki kriktyn. Buvo planuota, jog krikto tvais bus vyresnioji dukra V. Narueviien su vyru, taiau suinojus, kad jie kriktynoms
11

buvo kvieiama bti L. Stanknaits dukros krikto mama. Taip pat buvo kviestas ir jos buvs vyras Deividas Narueviius. Taiau ji negaljo dalyvauti, nes dl nenumatyt prieasi utruko

nesps sugrti i Italijos, buvo nusprsta iekoti kit kriktatvi. Kriktyn ceremonija banyioje vyko ryte. Po to visi dalyviai nuvaiavo picerij. Ten pabuvo apie vien valand, o po to Andrius sas nuve Laimuts draug Ernest namus. A. so t dien daugiau nemat. Jis su savo mona, dukra, anke ir kriktamote gro namus. Kriktamot viejo pas juos apie dvi valandas ir ivaiavo. Jai ivykus, Laimut ivaiavo Vaivydav, Violetos namus paerti unis. U 2-2,5 valand sugro namo. Daugiau niekas i buto ivyk niekur nebuvo. Ernesta (L. Stanknaits draug) parod (19 tomas, b.l.

sas taip pat liudijo (21 tomas, b.l.12), jog jis negaljo

skirti daug laiko dovan paiekai, nes tik i ryto suinojo, kad taps krikto tvu. Guoda Sakalinskait sien teig (21 tomas, b.l.98),

kad 2008 m. rugpjio mnes - tikslios dienos neatsimena, A. s pakviet bti krikto tvu. Tuo metu ji dar nebuvo atsiklusi. Tada kambar atjo Andrius sas, kuris jai pasak, kad skambino L. Stanknait, kuri verkdama papra jo, kad jis atvykt pakriktyti dukr. Jis jai prane, kad vaiuoja padti Laimutei. Artras Kuzmickas liudijo (21 tomas, b.l.,115-116), jog

64), kad po kriktyn nuvyko picerij. I kavins ivyko su L. Stanknaite, mergaite, kriktamote Raimonda, jas ve A. sas. Raimonda kakur skubjo, todl pirmiausia A. sas nuve j. Jis irgi skubjo, jas ileido Petrainuose, prie parduotuvs ilas. L. Stanknait, mergait ir ji nujo L. Stanknaits nuomojam but. Ji ijo namo, o L. Stanknait su mergaite ruosi eiti pas tvus. Kriktamot Raimonda teig (19 tomas, b.l.6), kad

Andrius sas pasakojo, kad moteri k , kuriai jis pad jo susigrinti dukr, papra bti tos mergaits krikto tvu. Kriktynos buvo suplanuotos, o moteriks giminaiiai, kurie turj kriktyti mergait, pateko avarij, todl jis vl sutiko padti ir pakriktijo mergait. L. Stanknait liudijo (19 tomas, b.l.1-5), kad ji kviet

kriktyti turjo V. Narueviien, bet likus porai savaii iki mergaits kriktyn, L. Stanknait apsipyko su V. Narueviiene ir todl papra jos tapti krikto mama. Andrius sas liudijo (21 tomas, b.l.5), kad 2008 m.

bti jos dukros krikto mama savo seser Violet Narueviien ir jos buvus vyr Deivid Naruevii, taiau 2008 m. rugpjio 8 d. vakare jai sesuo para inut, kad negals dalyvauti kriktynose, nes Italijoje sugedo j automobilis ir jie nesps grti. Kadangi buvo priversta skubiai iekoti kit krikto tv, ji pakviet savo ger draug Raimond, su kuria gerai sutaria, o jos dukra tiesiog dievina. Andri s pra tapti dukros krikto tvu, nes kit kandidat nerado, o Andrius sas yra geras mogus ir daug
12

rugpjio mn., etadien, kriktyn dien, anksti ryte jam paskambino L. Stanknait ir papra padti, nes kviesti krikto tvai neatvyko. Po vaii picerijoje ivaiavo pas suadtin. A.

padjs dl dukros, atstovavs jai teisme. Po mii apie vidurdien jie visi kartu nuvaiav fotografuotis, po to - Pizza Jazz picerij, kur visi papietavo. Apie 13 valand ar 14 valand Andrius sas ivaiavo savo reikalais ir ji jo daugiau mint dien nemat. Taip pat nori pasakyti, kad po kriktyn nemat A. so apie pus met, jie su juo susiskambindavo telefonu. O visi kiti, jos anksiau ivardinti asmenys, kartu vyko jos tv namus, kur jie beveik iki 19 valandos vakarojo. Po to ji su dukra grusios namo, inuomot but, o visi kiti taip pat isiskirst savo namus. Jos su dukra vakare buv dviese ir daugiau niekas pas jas namus t vakar nebuvo atj. Visi i byloje apklaust liudytoj parodymai skiriasi,

taiau teisjai A. Cininas, A. Valinskien ir O. Ramanauskas juos vertino kaip nuoseklius. Kaip bemstau, kaip besistengiu suvokti, visa tai

ANAPUS PROTO. Ir domu: iki kokio lygmens dar gali smukti teissauga ioje valstybje. Kas ir kada u visa tai atsakys? Publikuota: 2013-01-03.

13

Ko bijo sistema?
Seimo Vos pernai nariosusik nelie rusi iamyb politin tampa partija svarbiausiu Drsos kelias,s valstyb bereikalu. jokios Bet nansin tik tada, s injekcijos inoma, i kai valstyb Seimo s ido, o nariu irenkamas tik u simbolines, ne tas. Lietuvos Bet juk ne moni parlamentaro pinigines aukas sugeb teisinis imunitetas jo tik man per yra kelis svarbiausia. mnesius Seim trukusi jau kuklijo, ne rinkim o vedina kampanij teisingumo pelnyti rink tro kimo. j pasitik Tik jim tas . Ir tapti parlamentine teisingumas iandien jga. kit suvokiamas kakodl keistai ikreiptai.

Per beveik 23-ejus valstybs nepriklausomybs metus

liberalams ir kai kuriems socialdemokratams, kurie spalio 14osios Seimo rinkimus sukio valdikus milijonus. Regis, po Drsos kelio Seimo nari priesaik buvusi

Lietuvoje kai kurie politikai net nepradjo mokytis to, kas yra vienas svarbesni demokratijos dalyk garbingai pralaimti rinkimus. Nemokame oriai pasveikinti rinkim dien pasitaikiusio

valdanij pasipiktinimas kvailais rinkjais, balsavusiais u i partij, nurimo. Taiau ta trumpa tyla tebuvo miraas. Nering Venckien, jos bendraygius ir eimos narius privalu pulti kasdien, be paliovos. Kai Seimas imasi kit met valstybs biudeto, kai

stipresnio varovo, pripainti, kad buvome silpnesni, prasiau pasireng i laikyti tur tos vald ios vad ias. Nemok jimu pralaimti ir nesugebjimu pripainti kito pergal, skmingai u kre iama ir itin jautri, nuvarginta, teisingumo i siilgusi visuomen. Vos pernai susikrusi politin partija Drsos kelias,

valstybje per akis neisprst socialini problem, nenutrksta tautos ateities emigracijos srautas, kai kam tiesiog btina viso to nematyti. Jaunas urnalistas geriau paskambins klusniam prokurorui ir paklaus: O ar kreipts Seim dl Neringos Venckiens nelieiamybs? Ir prokuroras, susigriebia reikia kreiptis! Dideli afer, nusikaltim tyrimai atidedami rytojui. Seimo nario nelieiamyb tampa svarbiausiu valstybs

be jokios nansins injekcijos i valstybs ido, o tik u simbolines, Lietuvos moni pinigines aukas sugebjo tik per kelis mnesius trukusi kukli rinkim kampanij pelnyti rinkj pasitikjim. Ir tapti parlamentine jga. Drsos kelias nesmerk savo valstybs moni, kad

reikalu. Bet tik tada, inoma, kai Seimo nariu irenkamas ne tas. Bet juk ne parlamentaro teisinis imunitetas man yra

jie u i partij balsavo per maai. Taip elgiasi tik buv, gerai pasiild valdantieji, kurie, nesugebdami nuryti pralaimjimo kartlio, visada kvailina Lietuvos pilieius. Es isirinkusius ne tuos. Net ir kukls septyni Drsos kelio parlamentiniai

svarbiausia. Seim jau ne jo, o vedina teisingumo trokimo. Tik tas teisingumas iandien kit suvokiamas kakodl keistai ikreiptai. N nepraomas, tuomet dar tik bsimasis premjeras

mandatai tapo oku dabar jau buvusios, konservatori valdios ideologams, nuo did iosios politikos nustumtiems centro liberalams, ne k daugiau u ms partij laimjusiems kitiems

Algirdas Butkeviius vos prie kelet savaii Seimo rmuose man utikrino politin savo galingos partijos ir frakcijos param, o
15

prajus vos kelioms savaitms, jau taps nuolatiniu premjeru, staiga prabilo, kad tokio pokalbio apskritai nebuvo. Jo partijos kolega, Seimo vicepirmininko post

sveikat, apie teistai ir legaliai darbint mano sekretorpadjj. Sistema jung sau parankius visuomens

pasiek s Algirdas Sysas dar prid r , kad galingiems socialdemokratamas jokios Drsos kelio paramos ir nereikia. Ai, malonu, kad mus pripastate. Tik nerim iek tiek kelia premjero Algirdo Butkeviiaus

informavimus kanalus ne iaip sau. Ji tiesiog dreba, kad Drsos kelias kovo 3-j gali laimti dar tris Seimo nario mandatus. Dar labiau sustiprti, t.y. tapti dar juodiau neparankia. Tik tikrieji atsakymai neisiaikintos ir nebaigtos

teisingumo supratimas. Vyriausybs vadovas i savait garsiai postringavo, kad politik bylas reikia palikti teismams, tad es ir teisin nelieiamyb i j reikt atimti bet kokiu atveju. Bt suprantama, jei ne bent vienas bet i netolimos

pedolijos istorijos klausimus niekam nerpi. Nebent tik tiems, kas sukr dar vien pasak, jog maoji mano brolio dukrel nenori bendrauti su j iauginusiais seneliais. Suaugusieji seka pasakas ne tik vaikams prie mieg.

praeities. Kai pra jus ruden socialdemokratas Romas Adomaviius kliuvo STT agentams su 40 tkst. lit grynaisiais, visiems politikams vienodai teisingos socialdemokrat virnls n nesivargino savo kandidato ibraukti i rinkim Seim srao. Nesivargina vykdyti savo deklaruojamo prie televizijos kameras teisingumo ir dabar mintas Vilniaus vicemeras toliau puikuojasi Socialdemokrat partijos Prezidiumo nari srae. Ateis laikas ir Neringos Venckien s teisin s

Migdoma ir Lietuva. Kad ji visiems laikams tikt, jog vaik inaudojimas ir prievartavimas ms dorovingame krate pramanas. Visame pasaulyje pedolai kasmet suimami imtais,

ardomi j tinklai, siekiantys aukiausius politikos eelonus, net urnalistikos objektyvumo virn brit BBC, bet pas mus to nra. Neva niekada nebuvo, nra ir nebus. Publikuota: 2013-01-10.

nelieiamybs klausimas tikrai bus svarstomas Seime pagal visas tam numatytas procedras. Bet k veikti iki tol? Apie k dar kalbti Lietuvoje, jei svarbiausios valstybs gyvenime procedros numatytos tik kovo mnes? Tad ir liejasi ypa svarbs praneimai visuomenei apie mano tetos Audrons Skuiens

16

Sausio 13-osios ivakari pastebjimai

Nesieiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 met gegus 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos. Prie 22 metus a, dar bdama jauna student ir Lietuva tikjusi jos piliet, igyvenau dl viso krato ateities. Pernai dl maosios brolio Drsiaus Kedio dukrels likimo.

Kstuio Vanago/BFL nuotr.

vairios mintys etadien nuo pat ryto jauk prot

mainos. Tik prie jas nesiginame, nes jos paymtos nebe raudonomis, o trispalvmis vliavomis. Jos skirtos ne traikyti mini, o gniudyti smon, laisv mint, idjas ir siekius. Nesieiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 met gegus

tol, kol susiguljo tarsi vien. Tik pasiirjusi 2013 ir 1991 met kalendorius supratau, kodl galbt tai vyksta. Prie 22 metus sausio 12-oji buvo etadienis, iandien taip pat. Laiko enklai savyje neiojasi t kak mistik, ko mes nepastebime per nenuilstant bgim. Prie 22 metus, sausio 12-osios etadien Lietuva

17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos. Prie 22 metus a, dar bdama jauna student ir Lietuva tikjusi jos piliet, igyvenau dl viso krato ateities. Pernai dl maosios brolio Drsiaus Kedio dukrels likimo. mano tv, mergaits seneli namus brovsi ne

buvo audrinta. Jau po Spaudos rm Vilniuje turmo ir umimo, po dar kit soviet kariki isiokim. Jauna, n met neturinti valstyb sulauk ir savo kraujo valandos. Nakt i sausio 12-osios 13-j. Pamenu tuomet tik paskutines Lietuvos televizijos ini

sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir imutruoti vyrai. J buvo net 240. O gal ir daugiau. Su, pasak Del konferencijoje pra jus penktadien pasisakiusio profesoriaus Vytauto Landsbergio, sambistu prieakyje. Tas rytas neidildomai strigo kiekvieno ms atmint

laidos transliacijos akimirkas, vl pasijungus laisv kanal i nelabai toli ms esani Sitkn, po keli dien ar net savaits per rank rankas atkeliavus laikrat Laisva Lietuva, kurio antrat buvo juoda: Kruvinasis sekmadienis. iandien mes gyvename taikoje. Be nerimo, kad vl

kaip pasibaistino valdios brutalumo, iaurumo vaikystei ir elementaraus mogikumo iniekinimo pavyzdys. Jis akivaizdiai parod, kad mogus ms valstybje, u kuri tiek kovojome, kurios taip siekme, yra niekas. Kad policija, atjusi ms namus, prie nekalt mog gali imtis bet koki priemoni. Jis parod, kad demokratija Lietuvoje tra iliuzija, kad, skirtingai nei Vakar Europos alys, tebesame policin valstyb. al valdome ne mes visi, Lietuvos mons, bet vien kumt susitelks valdios ir teissaugos klanas. Jis tenori vieno toliau ilikti ir sunaikinti visus, kurie dar ieko tiesos, sunaikinti zikai, moralikai ar ginte iginti i Tvyns svetur. Kaip jau ir igin bene
18

kakur miest, kakieno namus atliau svetimi tankai ir traikys, audys niekuo dtus mones. Kaltus tik tuo, kad stoja u savo Tvyn. Bet toje taikoje, kuri per daugiau nei du deimtmeius

buvo ypa gera tik savai, pa i i rinktai vald iai, mes nepastebjome nuosav, ms vid atliauusi tank. Tai netiesos, neteisingumo, apgauls, korupcijos, veidmainiavimo

milijon, ir mes vis pastebimiau tampame isivaikiojania po pasaul tauta. Tai, kas buvo padaryta 2012 m. gegus 17 d.

Publikuota: 2013-01-12.

Garliavoje, amiams eis ms Lietuvos istorij kaip vienas baisiausi ir gdingiausi jos fakt. Nes btent valstybs pareign rankomis buvo atlikta veikla, galutinai sulugdiusi nepriklausomos Lietuvos teis tvarkos autoritet alyje ir pasaulyje, nulmusi visuomens nepasitikjim sava teissauga, o kartu ir visa valstybe. inau, kad dl tokio palyginimo usitrauksiu nauj

kritikos lavin, taiau neturiu moralins teiss tylti. Man vienodai brangus yra ir Lietuvos, ir tik maos jos mergaits likimas. Jei ibrauksime i istorijos paprast mergait, nesirpinsime jos ypsena, vaikikais trokimais, kasdieniais diaugsmais, nebebus ir Lietuvos. Pakanka imesti tik vien ma mogut istorin svartyn, vliau antr, deimt, tkstantj, kad valstyb imt ristis praraj. O Sausio 13-osios auk atminimas man yra brangus

kasmet. Tik kalendoriuje tolsta ta kruvina valstybei data, bet mintys lieka viduje, alia. Jauiu didel pagarb vis uvusij artimiesiems, draugams, bendramoksliams, bendradarbiams ar tik pastamiems. Linkiu Jums tvirtybs ir tikjimo. Tikjimo Lietuva. Tikjimo, kad ateis diena, kai vl didiuosims savo valstybe, atstatysime joje teisingum, pasitikjim valdia, jausims saugs ne tik gatvje, bet ir mintyse.
19

Politinio prokuroro aikiaregysts

Kreipdamasis Seim prokuroras D.Valys vakar jau pareik, kad a suspardiau piliet L.Stanknait. Penkis kartus. Anksiau, jau du kartus praant mano kaip teisjos ir kaip kandidats Seimo narius teisinio imuniteto panaikinimo, tokie kaltinimai nebuvo reikiami. Panel L.Stanknait taip pat niekada nesiskund, kad buvo suspardyta.

Generalinje prokuratroje met metais marinuojamos

pramoga ir reta galimyb itrkti i kabineto, kvpti gryno oro, pamatyti kaip pasikeit Vilnius. Va ia tai afera: tuometin teisja Neringa Venckien

ir senaties archyvus galiausiai sukiamos vairios bylos. Deimtys, imtai byl. Niekam dl to galvos neskauda. Net nesopa, kai numarinuojamos rezonansins, t.y. miliniko atgarsio visuomenje susilaukusios istorijos, susijusios su deimtimis, imtais milijon lit ivaistymo, pradanginimo, vagysts. Generalinis prokuroras Darius Valys nieko neatsako

pasiprieino 240 arvuot, kaukt, ginkluot policinink, kurie 2012 met gegus 17-j eidami pro al netyia uklydo atsitiktinio privataus Garliavos namo kiem. Vargai pareignai buvo sumuti vienos moters. Per arvus, almus ir kaukes! Ir kaip tie narss vyrai buvo ruoiami kalini maitams, masinms riaums gatvse, jei pakanka tik moters, kad j eils bt isklaidytos, pakrikt, kovotojai skubt registruoti sumuim, isiimti paym. Kreipdamasis Seim prokuroras D.Valys vakar jau

Lietuvai, kodl iki iol vilkinama Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos byla. Kakaip keistai buvo rekonstruoti ir sisavinti apie 60 mln. lit, taiau nra nei kalt, nei paleist. Met metais tampoma nacionalins programos Vilnius

Europos kultros sostin 2009 l panaudojimo byla. Keistai isibarst deimtys milijon lit kultrai ir imtai milijon jos infrastruktrai. Nra nei kalt, nei paleist. Iki mitologini sum kone puss milijardo lit buvo

pareik, kad a suspardiau piliet L.Stanknait. Penkis kartus. Anksiau, jau du kartus praant mano kaip teisjos ir kaip kandidats Seimo narius teisinio imuniteto panaikinimo, tokie kaltinimai nebuvo reikiami. Panel L.Stanknait taip pat niekada nesiskund, kad buvo suspardyta. Melas apie spardym skleidiamas, bet tiesa nutylima.

iaugusi Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos kaina. Ji tik augo, o vietoje sporto objekto matome jos konstrukcij griuvsius. Nra nei kalt, nei paleist, nei stadiono. A suprantu generalin prokuror ir net, inokite, galbt

Tiesa apie 2012 m. gegus 17 d. Garliavoje maai mergaitei ant galvos mest antklod, apie Vaiko teisi apsaugos tarnybos darbuotojos G.Didbaliens nupltas mergaits rankas. Apie baisi, protu nesuvokiam prievart prie ma nukentjusij, prie taikius mones, stovjusius kieme.

j ujauiu dl tokio didelio darbo krvio. D.Valys yra toks usims mogus, vis savo kasdienyb atiduodantis tik Seimo nars Neringos Venckiens teisinio imuniteto klausimui, kad net ir kelion Seim paskaityti parayto teksto jam buvo nekainojama

21

Ar tragik gegus 17-osios vyki Garliavoje tyrimas

nedomios valstybins aferos. Prokurorui ramu, o rytoj juk kils koks naujas skandallis. Pasikartosiu, bet po mano brolio Drsiaus Kedio

buvo parengtas atsainiai, D.Valiui pametant tik paskubomis parinktas detales, ar generalinis prokuroras vieai skleidia neties? Nuo pat tos gegus 17-osios a ir mano bendraygiai

neiaikintos ties, dar keli neatskleist moni miri, maosios brolio dukrels, jos pussesers pradanginimo neini, penkerius metus vykstanio galingo pedol klano prieinimosi bet kokiam vieumui, teisinis parlamentaro imunitetas man yra visikai nesvarbi detal. Tai tik fonas, kuriuo vieniems madinga, kitiems naudinga spekuliuoti. Koleg laikinoji komisija dirbs. A tikiu, kad kiekvienas jos nari bus ir objektyvus, ir siningas apsisprsti. Publikuota: 2013-01-16.

reikalavome pavieinti VIS, NEIKARPYT, NESUMONTUOT vyki Garliavoje, mano tv namuose, lmuot mediag. Sulaukme tik tylos ir kito klaustuko kodl taip bijoma rodyti policijos operacij, jeigu apie j tiek kalbama? Ar Lietuva neturi teiss matyti, kaip 240 policinink vykd teismo sprendim, kuriuo drausta taikyti prievart? Kodl sankcionuota, deimi liudinink matyta operacija yra taip kruopiai slepiama? Ar dar nesptas tas lmas sumontuoti taip, kaip pageidavo scenarijaus autoriai? Dabar to lmo prays ir Seimo laikinoji komisija, skirta

tirti mano imuniteto atmimo klausim. Visa Lietuva stebs, ar generalinis prokuroras siekia teisybs, ar tebra kieninis, kiekvienu jautresniu klausimu kontroliuojamas kai kuri politik. Jau pati Garliavos istorija nuo pat jos pradios ar net

ivakari yra akivaizdiai politizuota. Ir galbt prokuroras D.Valys bt visai neblogas politikas jis galimai puikiai supranta, kad met metais tirti beveik mirusias valstybs pinig vagysi bylas yra labai patogu pasinaudojant tokia graudiai populiaria Garliavos istorija. Kai tauta neka tik apie neinia kur pradingusi mano brolio dukrel, mano nelieiamybs klausim, niekam
22

Kuo dar galima bt apkaltinti nepriklausanius sistemai?

Mes atjome valstybs valdi ne vogti, ne apgaudinti savo krato moni, kurie mums atidav balsus, t.y. pasitikjo. Drsos kelias turi vien tiksl - kautis u teisingum, kuris seniai tapo decitu teis saugoje, teis tvarkoje, statym leidyboje, vietime, kultroje, medicinoje, sporte, socialiniuose reikaluose.

Pasibaigus pirmajai 2012-2016 met kadencijos Seimo

pozicija, centras, vieni ar kiti es liberalai. Nieko tokio nra, egzistuoja viena sistema, o partij pavadinimai ir ideologijos moni kvailinimui. Juk pakanka pasiirti vien savivaldybi taryb sud tis, apsimestines koalicijas, kuriose gra iai biiuliaujasi tie, kuri lyderiai Seime vieni kitus atvirai vadina prieais. Mes at jome valstyb s vald i ne vogti, ne

sesijai, atjo laikas truputl atsisukti atgal, pamstyti apie iandien ir pavelgti rytoj. Pernai ventme vienos eimos tragedijoje

irykjusios didels Lietuvos bdos neteisingumo pirmj, maj pergal politins partijos Drsos kelias gimim. Nors itisus mnesius per trump rinkim kampanij

val m s nuo kasdien tiesiai ant galv pilamo purvo ir skleidiamos netiesos, mums pavyko tikinti Lietuvos mones. Drsos keliui jie atvr ali gatv Parlament. Tai buvo vakar, kai Seim atjome tik septyniese, taiau vidumi buvome drss ir utikrinti. K a pastebjau per tuos pirmuosius kelis mnesius

apgaudinti savo krato moni, kurie mums atidav balsus, t.y. pasitikjo. Drsos kelias turi vien tiksl - kautis u teisingum, kuris seniai tapo decitu teissaugoje, teistvarkoje, statym leidyboje, vietime, kultroje, medicinoje, sporte, socialiniuose reikaluose. I vis gyvenimo srii teisingumas tiesiog iguitas,

Seime be kasdienio parlamentinio darbo plenariniuose posdiuose, komitetuose ? Tik pasibaigus sesijai pajutau, kad Drsos kelias

nes Lietuvoje prasta atsikratyti problemos paprastu, abejingu ir nuolankiu galvos papurtymu: Nieko ia nepakeisi. inoma, kad nieko, jei dirbi tik sau. Krauniesi ir politin, ir kitok kapital. Drsos kelias savo rinkjams neadjo dideli alg ir

nevanojamas kitiems drsiems politikams danai taikomais argumentais: radikalai, marginalai, populistai. Taip Lietuvoje prastai apaukiami tie, kurie nepriklauso irinktj, neklystanij titulus pasisavinusi veikj grupuotms ar net vienam dideliam klanui. Tokiam, kurio dalyviams leidiama vogti i valstybs,

pensij ar maesni ildymo kain, nes valstyb iandien to sau negali leisti. Ji jau beveik praskolinta. Todl sisteminiai politikai ir jiems tarnaujantys j ideologijos skleidjai tiesiog neturi kaip sikibti tradicinius epitetus marginalai, populistai, radikalai, k galt mesti Drsos kelio pus. Bet visiems tiems, kam kakodl svyla padai, kilo

apgaudinti jos mones ir kurti tik sau palankius statymus bei taisykles. Tik saviems, o tautai parodoma, kad yra neva opozicija,

nieulys dl Drsos kelio septintuko Seime, reikia kabintis prie

24

bet ko, net menkiausi smulkmen, kurios galt mus paeminti, eisti, skaudinti, apjuokti prie taut. Kuo rengiasi irdimi ir siela viesus mogus Jonas Varkala, kas (nesvarbu, jog teistai!) dirba mano padjjais? Net mano brolis, uvs neitirtomis aplinkybmis,

nepaliaujan ios lieti sistemin s minios v l padid jan io nervingumo prieastis. Galbt Drsos kelias po pakartotini rinkim Seime turs jau ne septynis, o net ir deimt savo atstov. Tad iki kovo 3-osios grai, prabangi violetin spalva ir toliau bus valkiojama, trypiama, gniudoma dirbtin skandal burbulais. Mes tam esame pasireng. Publikuota: 2013-01-24.

susiejamas su Kauno nusikaltli gauja, nors visi toki ini skleidjai ino, kad Drsiaus jau nei prikelsi, nei apklausi. Nenustebiau, jei kuris nors i ms frakcijos Seime nari, mano giminaii ar pastam moni bt susieti su policijos pareig n skandalais, did jan iu van i j autoavarijose skaiiumi ar toliau kylaniomis Lietuvos gyventoj sskaitomis u ildym. Net mano pasisakymas Sausio 13-osios ivakarse

sukl didiausi pasipiktinimo bang konservatori stovykloje lyg bdama Lietuvos piliet neturiau teiss lyginti vakardienos su iandiena. Gal t pykt pagimd milinikas susidomjimas mano

nuomone? Gal kai kurie deinij veikjai piktinosi tik todl, kad Neringos Venckiens tekstai sulaukia po keliasdeimt kart daugiau komentar nei j? Ne tame yra esm - artja pakartotiniai rinkimai Seim. Dr sos kelias b tinai dalyvaus kovo 3- j

vyksianiuose rinkimuose Ukmergs, Bir-Kupikio ir ZarasVisagino vienmandat se apygardose. Tai ir yra tul ies
25

Demokratija labiausiai kvepia pinigais

Ko tik iradingieji Lietuvos irinktieji nepadarys, kad lengvai pasiekiami pinigai bt ariau kno. T igsio akimirk tinka visi argumentai apie demokratijos kainas, nevaraus verslo struktras, sugrim senus laikus.

Paskutin i met sausio dien Seime uregistravau

audra, tis. Mano pasilyto teisingumo prie valstyb ir jos pilieius idja sugro tradiciniais save vadinani politik konvulsijomis, pykiu ir nerimu. Kod l? Tod l, kad tiesiog pasi liau partijoms

Politini partij ir politini kampanij nansavimo bei nansavimo kontrols statymo pataisas. i patais esm nustoti remti politikus valstybs

piliei pinigais. Partijos, o ypa senosios, skelbianios, kad turi po keliolika ar keliasdeimt tkstani nari, galt puikiai isilaikyti i j mokesi, simpatizuojani piliei auk, usidirbti legalia veikla (leidyba, atributikos, suvenyr pardavimas) ar tiesiog imti bank paskolas rinkim kampanij metu. Taip, kaip i bank skolinasi eiliniai Lietuvos mons, kvpti t pai politik samprotavim gyventi skolon ar tiesioginio j veiklos pavyzdio valstybs praskolinimo usienieiams jau u 50 mlrd. lit sum. Partij nansavimo i valstybs ido sustabdymas yra

reklamuoti save idjomis, o ne kalnais per kiekvienus rinkimus imetam reklamini iukli. Tik pasiliau save pristatyti rinkjams u savo pinigus. Pasiliau apie 20 milijon lit, kiekvienais metais imokam partijoms, surinkt i mokesi moktoj pinig, palikti valstybs biudete. Bet kai neturi idj, drsos akis ak susitikti su

apgautu valstieiu, komunalini mokesi nebepakelianiu miestieiu, i gimtins vejamu du auktuosius mokslus baigusiu, o niekur sidarbinti negaliniu jaunu mogumi, daug patogiau u valdikus pinigus mones uversti reklaminiais lozungais. Kai neturi idj, pads dailus ir labai didelis plakatas centrinje miesto gatvje, u jo nuom sumoks praeiviai. Valdikoje kienje drsiai tupintys politikos senbuviai

labai realus kelias. Ir pavyzdinis, nes btent tik j vien turdama jauna Drsos kelio partija i mums prijauiani zini asmen prajusi met Seimo rinkimams surinko 105 472 litus, o maomis, iki 40 lit siekianiomis aukomis dar 24 689 litus. Mes neturjome i valstybs kiens itraukt milijon,

prie mano pasilym nustoti melti Lietuv j pai poreikiams, reagavo audringai. Socialdemokratas Algirdas Sysas, kuriam jau vien pagal deklaruojamas politines nuostatas turt rpti labiausiai nuskriausti Lietuvos mons, n nedvejodamas ir, kad u mano silom statymo patais balsuot kategorikai prie.

k gauna parlamentins partijos, taiau rinkimuose tapome eti, gavome 7,99 proc. rinkj pasitikjim bei 7 parlamentar mandatus. Dvi savaites stebjau, kas Lietuvoje atsitiko man

pasilius nutraukti didij sistemini partij sistemin maitinimsi i ms mylimos valstybs lesyklos. Kilo triukmas, pasipiktinimo

27

A.Sysas net m spekuliuoti demokratijos prigimtimi ir

neskaidri altini? Ar valdioje esantys politikai iandien nuo j nra priklausomi? Jei kas rodyt, kad taip ir yra, tai bt geriausias 2013-j anekdotas. Valstybs dotacijas gaunanti liberal sjdio partija

tvirtino, kad bet kokia demokratija kainuoja pinigus, o partij teisintas valstybs melimas es vis tiek atsieina pigiau, nei politik bandymas laimti rinkimus savo idjomis ir darbais. A suprantu A.Sys, nes lietuvikiems

deklaravo, kad 2012 met Seimo rinkimams ocialiai ileido 1 730 175 litus, o daugiamandatje apygardoje laimjo tiek pat mandat, kiek ir Drsos kelias 7. Skirtumas tik tas, kad ms partija gavo daugiau nei 13 kart maesn nansavim, ir tik i paprast moni auk. Tikiuosi, kad bent A.Kubilius savarankikai Drsos keli parmusi Lietuvos piliei neapauks Kremliaus agentais ar neskaidriomis verslo struktromis. Seimo rinkimuose mes laimjome idjomis, o liberal

socialdemokratams likusio pasaulio socialdemokratiniai principai jau seniai nra nei svarbs, nei rpimi. Ir prie j kio Svarbiausia mogus, reikt pridti dar vien odel socialdemokratas! A.Sysas k tik dst ir kit argument, kuris pateisina

politik rim i valdikos kasos. Partijoms bet kokiu atveju reikia gyvuoti kalbjo Seimo senbuvis, kuriam atrodo, kad gyvuoti gali tik tie, kurie jau usiropt valdi ir tik jos dka soiai gyvena. Naujoms idjoms, naujiems lyderiams gyvuoti nereikia,

lyderis Eligijus Masiulis pinigais. Todl nenuostabu, kad jaunasis liberalas taip pat su nepasitenkinimu murmjo prie mano silym ir jo partijai atimti galimyb rinkimuose laimti valstybs moni pinigus. Liberalas verkleno, kad sunkiai sivaizduot tolimesn demokratijos pltr be Lietuvos mokesi moktoj pinig. Mano ties ir aik pasilym E.Masiulis ivadino populistiniu. O k daugiau gali mogus pasakyti, kai solidi argument tiesiog neturi ir kovotojus prie pedolij laiko tiesioginiu savo prieu. Ko tik iradingieji Lietuvos irinktieji nepadarys, kad

nes jie gali patikti monms, pakeisti yding sistem ir tapti pavojingi, atleiskite populiars. Tuomet tie, kurie gyvuoja i mokesi moktoj kiens, tapt tik mokesi moktojais. Lygiai toks pat igyvenantis i valstybs kiens, buvs

premjeras Andrius Kubilius mano iniciatyv nustoti ocialiai plti Lietuv kone pasmerk. Konservatori vadovas net gsdino, kad atmus i partij valdik lesykl bt sugrta kakokius tuos laikus, kai politikai, anot A.Kubiliaus, bdavo priklausomi nuo neskaidri verslo nans. Atleiskite, bet ar du deimtmeius Seim renkamas A.Kubilius visada buvo priklausomas nuo t

lengvai pasiekiami pinigai bt ariau kno. Galima akimirksniu iduoti tikriausiai net tvus, vaikus, draugus - kad tik niekas nesiksint valdikas grybes, kurios senokai suvokiamos kaip privaios. T igsio akimirk tinka visi argumentai apie
28

demokratijos kainas, nevaraus verslo struktras, sugrim senus laikus. Publikuota: 2013-02-13.

29

Vasario 16-osios pastebjimai

Londone kalbsiuosi su tais monmis, kuriuos ms dabartin valstyb igin, j tiesiai viesiai atsikrat, isiadjo ir jei iandien iki galo dar nepamiro, stengsis pamirti rytoj. Jeigu ir primins, tai ne dl lietuvybs, svetimos kalbos ir gamtos aplinkoje augani vaik, o kokio nors nesumokto mokesio.

Taip jau sutapo, kad iemet, minint 95-sias Lietuvos

Viskas monijos istorijoje sukasi spirale, viskas

nepriklausomybs metines, bsiu ne savo alyje, ne gimtinje. Viesiu pas Didiosios Britanijos lietuvius, j antrojoje Lietuvoje Londone. Pas mones, kurie turjo palikti Vasario 16-osios signatar kurt, Kovo 11-osios signatar atkurt Lietuv. Signatarai nekalti, kalta vis ms veikla, elgesys, poiris, abejingumas alia esaniam. Per didiausi Lietuvos vent bsiu su tais, kuriuos

kartojasi, tik kaskart gal vis kitokiu pavidalu, rbu, iraika. iandienin Lietuva sistemingai pamirta ir Vasario 16-osios signatarus, kurie lemting sprendim prim labai nelengvu metu. I vienos puss ms krat tiesiant rankas Lenkijai, viduje tvirtai spaudiant rus caro priirtojams, monijai dar neatsitokjus nuo Pirmojo pasaulinio karo baisum. Bet susirinko ta Lietuvos Taryba ir vienu balsu pasak taip. Tyliai, ramiai, bet rytingai. Kas liko i signatar atminties iandien, 2013-aisiais?

mgstama vadinti emigrantais, lengvos duonos iekotojais, gal net ir idavikais. Ivyk i vis ms Lietuvos prie 100 met ir j palikuonys bdavo vadinami ieiviais. Londone kalbsiuosi su tais monmis, kuriuos ms

Beveik nieko ar tik labai maai. Ocialios valdikos kalbos ir ocialios gls Ras kapinse, tradicinis valdios ritualas prie fotografus ir televizij operatorius. Dar tik profesorius Vytautas Landsbergis laikosi nuoirdios tradicijos ir, kiek teko girdti, tikrai prasmingai kalba i Signatar nam balkono per kiekvien Vasario 16-j. O tautai Vasario 16-oji vis labiau tampa tik eiline poilsio

dabartin valstyb igin, j tiesiai viesiai atsikrat, isiadjo ir jei iandien iki galo dar nepamiro, stengsis pamirti rytoj. Jeigu ir primins, tai ne dl lietuvybs, svetimos kalbos ir gamtos aplinkoje augani vaik, o kokio nors nesumokto mokesio. Tiek Anglijoje, tiek kitose u sienio valstyb se

diena, kuri iemet ir iaip yra etadienis. Regis, valdia, per du deimtmeius spjusi gerokai prigesinti 1918 met Vasario 16osios spindes ir svarb, tai dar ne iaip sau. i laik politikams daug maloniau iauktinti 1990-j Kovo 11-j, kuri ir man yra labai svarbi. Bet Vasario 16-j tarsi reikia sumenkinti prie Kovo

gyvenantys lietuviai yra ms tautos, ms valstybs dalis. Net neabejoju, kad jiems rpi Lietuva, jos ateitis, jos mons, visi tvynainiai, kurie dabar siaubingai vargsta ir kenia. Ne tik dl materialini nepritekli, baisios bedarbysts, bet ir dl didelio neteisingumo, su kuriuo tenka susidurti kone kasdien valdios staigose, teism institucijose. Tai slegia visus ir gena i gimtojo krato.

11-j, nes kaip tuomet gals didiuotis dabartini laik signatarai, kurie u savo para us d l Lietuvos laisv s nesigdydami m tik gerus ems sklypus, tebeima pinigines
31

rentas. Nekalbu apie pasenusius, apsirgusius u Kovo 11-osios para labai reik jo valdi k , t.y. vis alies pilie iams priklausani grybi net ir tiems, kas ir namus turi, ir net liftus juose sireng. i laik politikos elitas turi bti spindintis, dmesio

K pasakyt apie tai daktaras Jonas Basanaviius, nei

vienas neigirsime. Bet k u nuolatin Lietuvos niekinim, juodinim, tvirkinim, tradicij, kultros, paproi naikinim igirsime i savo ank dar bus progos suinoti. Su Vasario 16-ja, su Lietuvos diena!

centre. O k tie 1918-j signatarai? Kokios naudos daktaras Jonas Basanaviius ir jo bendraygiai gali duoti iandien? Ar jie kaip nors susij su neinia kieno sukurtomis europinmis vertybmis, Europos Sjungos fond ir fondeli paramos milijardais, pelningais usakymais, skaln, paprastomis dujomis, nafta, projektais projektliais? Ne. Jie buvo laisvi mons, u Lietuv j i irdies, idjos, patriotizmo. Dabartiniam elitui patriotizmo nereikia, nes yra Europos

Publikuota: 2013-02-15.

Sjungos tolerancijos, lygi teisi ir kitokias tautas niveliuojantys statymai, kurie formuoja naujas ms ateities tradicijas, visikai nebdingas ir nepriimtinas lietuviams, latviams, pranczams ar graikams. Ateis laikas, kai suvoksime, kad ikelti vieai Trispalv sovietmeiu gal net buvo lengviau. Taiau seksualins maumos tegul ygiuoja, tegul

demonstruoja nevankybes ms vaikams, tegul pratina juos prie to, kad tai, kas yra nenormalu, Europos Sjungoje visai nieko. Ir tiems, kurie atvirai apspjaudo ms al usieniei spaudoje, suteikiami leidimai mariruoti prospektais net per svarbiausias Lietuvai ventes. Kad tik bt skandalas, pasipiktinimas, apie kur ikart skries telegramos Briusel, kokia bloga ir tamsi ta Lietuva.
32

Kovo 11-j gims policin Lietuva?

Kovo 11-j Lietuva rizikuoja atsidurti ties policins valstybs sukrimo slenksiu. Ties ta riba, kai al ims valdyti ne valstybs vadovai, o miest merai, j valdininkai bei lazdas ir almus pasiruo pareig nai, sprend iantys, kam ir kur galima ygiuoti, o k reikia tiesiog muti.

Sveikindama visus Lietuvos pilieius su svarbiausia i

neleidia vieai demonstruoti tautini vliav, o idrsusius lupa guminmis lazdomis, sodina kaljimus. Dar kart pabandiau suvokti ar tautini jausm

laik vente nepriklausomos valstybs atkrimo diena, Kovo 11ja, jauiuosi ir diugiai, ir sukrstai. Vos per 23 metus mes pamirome, ko siek Lietuvos Persitvarkymo Sjdis, Baltijos kelyje, daugiatkstantiniuose mitinguose jo mones bei idjas palaikiusios minios. 2013 metais mes pamirome, kad Trispalv yra

demonstravimo draudimas jau yra realyb, ar vis tik slogus sapnas? Deja, bet realyb. Tik nesuprantu ko kita kodl tuomet Kauno miesto valdia i met Vasario 16-j nebijojo leisti per miest eiti tautikai nusiteikusiems monms, kurie ir Trispalves ne, ir tautikas dainas dainavo, ir skandavo, k norjo. Visi tdien buvo kupini ventikos, lietuvikos nuotaikos. Vyko nors vienas, ne valdikas ir iki koktumo nykus renginys. Globalist idjoms, o tiksliau globalistiniams pinigams

kiekvieno lietuvio vliava ir su ja jau lyg neturt bti baugu pasirodyti gatvje, vieojoje vietoje. Bet, pasirodo, kad 2013 metais Trispalv ir kiai u Lietuv tampa kone tokie pat draustini, kokie buvo per penkis sovietin s okupacijos deimtmeius. K ten sovietmetis Trispalves pasisidindavo ir net isaugoti sugebdavo Sibiro lagerius nutremti lietuviai. Su iurpu seku vykius, kuriuos jau galima bt vardinti

parsidav kai kurie Lietuvos politikai lyg susitar m panikai bijoti kio Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai! O tai kam tuomet skirta Lietuva vokieiams, amerikieiams, japonams, eskimams? Kuo baisus tas kis? Matyt, tuo, jog Briuselio politika naikinti tautini valstybi ir tautikumo idjas veikia visu pajgumu. Juk net Europos Sjungos vliava neturi jokios prasms neatspindi nei vienos savo alies nars bruoo. Nesivaizduoju kas atsitikt, jeigu Paryiaus ar Niujorko

kaip antivalstybinius Vilniaus miesto savivaldyb s administracijos valdininkai vilkino, o vliau apskritai atsisak iduoti leidim tautinio jaunimo eisenai Gedimino prospektu. i savait sitikinau, kad tai ne juokai. Eiti su Trispalve pagrindinmis Vilniaus gatvmis jau reikia leidimo? Jeigu eisi su valstybine vliava, pribgs ginkluotas policininkas, udarys aretin, o teisjas skirs par? Perfrazuodama kai kuriuos ms valstybs politikos

merai udraust savo miestuose per valstybines ventes neiniems valstybinmis vliavomis praygiuoti monms, kurie palaiko al, kalb, paproius. Pirmiausia turbt i savo, tarsi nuosav, post lkt merai. Skrist politikos urib, istorijos parates kaip didieji to meto diktatoriai, kaip antivalstybiniai veikjai. Manau, kad susvyruot net valstybi vadov kds
34

senbuvius drsiau paklausti ar Vilniaus meras nra Kremliaus agentas? O gal jis dirba Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukaenkai, kuris savo alies monms jau keliolika met

demokratinse alyse mons reikalauja ir isireikalauja bent pai irinktos valdios pasiaikinim. Prie 2013 met Kovo 11-j Lietuvoje tyla. Milijardo

Ir vliau policijos vadovai vl virkaus, kad trksta l,

trksta patruli gatvse, dl ko pagalbos neprisiaukia vidury dienos muami mons. Bet dabar vlgi ne apie tai. Ir net ne apie to policinink virininko, atvirai grasinanio muti Lietuvos pilieius, atsistatydinimo btinyb. Tegul tai svarsto vidaus reikal ministras. Kovo 11-j Lietuva rizikuoja atsidurti ties policins

skolose paskendusio Vilniaus vald ia staiga prisigalvojo grandiozini rengini btent tame pat Gedimino prospekte, kur pirmadien ketina ygiuoti tautinis jaunimas. J kol kas ustojo tik Respublikos Prezident Dalia Grybauskait ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. O kur js, Kovo 11-osios Akto signatarai? Kodl nesigirdi vieningo js balso, ginanio Trispalv ir mones, ketinanius j oriai neti istorini vyki sukakties dien? Esu prie bet kok ekstremizm, taut kirinim,

valstybs sukrimo slenksiu. Ties ta riba, kai al ims valdyti ne valstybs vadovai, o miest merai, j valdininkai bei lazdas ir almus pasiruo pareignai, sprendiantys, kam ir kur galima ygiuoti, o k reikia tiesiog muti. Gaila, kad taip pasitinkame savo laisv s 23- j

chuliganizm, nacizmo ir komunizmo propagand, bandym atgaivinti tai, kas buvo nemonika. Taiau kuo ia dta mums visiems priklausanti Trispalv ir Kovo 11 dien j pasiry diaugsmingai neti mons? Tik girdiu, k laisvos, nepriklausomos, ir, regis,

gimtadien, nors kiek mums, pasirodo, i tikrj dar liko tikrosios laisv s ir nepriklausomyb s, jau at jo laikas labai rimtai suskaiiuoti. Regis, kad Sjdio metais, vis dar Lietuvos Taryb Socialistinje Respublikoje, laisvs buvo gerokai daugiau. Publikuota: 2013-03-09.

teisins, valstybs pilieiams ada Vilniaus policijos vyriausiasis vadas: jei tautinis jaunimas ieis Kovo 11-j Gedimino prospekt, gaus lazd. Sako, kad paruota 300 policijos specialij pajg kovotoj, sudarytos kakokios intervencins grups, pilieiai gatvse bus stabdomi, tikrinami ir kratomi. Kak panaaus pernai, gegus 17-j, jau esu maiusi savo nam kieme. Tada maiau ir policinink plom Trispalv. Bet kart ne apie tai.

35

10

Mergait saugoti yra btina

Nepriklausomai nuo skleidiamo melo, nra joki abejoni, kad iuo metu mergait saugoti yra btina. Ypa po to, kai atsisakius apsaugos, su savo draugais ir sutuoktine poilsiaujantis L.Stank nait s draugas A. sas buvo rastas negyvas.

iandien pavieintas video raas, kuriame 2013 m.

kartus. Buvome susitik tam tikrose gra iose vietose, praleisdavome kelet dien kartu. Labai mgsta maudytis, plaukioti, kai susitikdavome kurioje nors vietoje prie vandens telkinio. Nupirkome jai ir pripuiamj basein. Mergait gyvena, aidia, idykauja kaip visi vaikai. Ji ir bendrauja. Tikrai nesdi usidariusi su mama nuo viso pasaulio. Laimut vainjo su ja ir baseinus, ir pramogauti, ir susitikti su draugi vaikais (Laima Lavaste, 2012-09-09 lrytas.lt, Sugrti normali vaikyst L. Stanknaits dukteriai padeda ir artimieji, ir psichologas). Taiau mane lygiai taip pat nustebino ir skubiai

sausio 20 d. Laima Stanknait skundiasi nepakeniamu gyvenimu Lietuvos kriminalin s policijos biuro darbuotoj apsuptyje, pasakoja apie savo ir mergaits ligas, sukl nuostab daugeliui. Fiksuojantiems inias apie prievarta i gimtj nam

ipltos mergaits gyvenim, nepasimiro gruodio pabaigoje, madaug likus trims savaitms iki L.Stanknaits daryto video rao, jos paios ir jos tv diaugsmingi interviu Lietuvos ryto urnalistei L.Lavastei. J namai kvepia blynais, imbieru ir vaikyste. O po

iandien surengta Lietuvos kriminalins policijos biuro spaudos konferencija, kurioje Vilniaus miesto savivaldybs administracijos Vaiko teisi apsaugos skyriaus vedja Lina Jukeviien pareik, jog mergait yra linksma. Ta pati L.Jukeviien 2012-12-04 ir 2012-12-31 tarnybiniuose praneimuose, kuriuos patvirtino savo parau, buvo nurodiusi, jog mergait lidna, prislgta. Tai kas meluoja? L.Stank nait s kelis kartus pasikeit parodymai

aliaskare egle ppso dar neipakuotos dovanos. Vis dien siauianti pga bematant upust mainos provas, kai pavakare privaiavau prie ventikai ipuoto namo. Languose ibsjo spalvingos lemputs, tarp j krito i popieriaus ikirptos didiuls ratuotos snaigs. Beldiuosi duris, u kuri skamba vaik juokas ir trepsi maos kojyts pasirodo, vakar a ia ne vienintel vie nia. B relis vaik vaikosi net sukaitusi viesiaplauk, kuriai, aikiai matau, patinka bti dmesio centre. Jos draugai vakar susirinko kartu kepti imbierinio Kald namelio (Laima Lavaste, 2012-12-22 lrytas.lt, L. Stanknait su dukra gyvena Kald nuotaikomis). Labai panaiai L.Lavastei pasakojo ir Stanknai. Mes

pedolijos byloje, jos tyrimas melo detektoriumi patvirtino jos sugebjimus. Deja, meluoja ne tik L.Stanknait, bet ir vaiko interesus privalanti ginti tarnautoja, vienaip raanti tarnybiniuose praneimuose, o kitaip kalbanti spaudos konferencijoje. Stanknaits iplatintas video raas ir surengta

inome, kad valstyb sudar puikias slygas vaikui atsigauti, ir mes u tai labai dkingi. Pareign leidimu matme net kelis

spaudos konferencija, manau, daugeliui sukl begales klausim.

37

Kod l L.Stank nait L.Lavastei pasakoja apie

diaugsming gyvenim vyr su kaukmis apsuptyje, o jau po keli dien skundiasi nepakeniamu gyvenimu? Kas atsitiko su blynais ir imbieru kvepianiais namais? Kodl L.Stanknait usigeid atsisakyti apsaugos? Gal tikino paslaptyje, pasak G.erniausko, norintis ilikti asmuo, kuris jam, kaip advokatui, sumokjo u L.Stanknaitei teikiamas paslaugas? Mums neinoma, kas vyksta L.Stanknaits aplinkoje,

kas daroma su mergaite. Aiku tik viena, kad ji nuo ms yra slepiama. Po gegus 17 d. man, jos tetai, seneliams, mano tvams, nei karto nebuvo leista pamatyti mergaits ar igirsti jos bals. Nepriklausomai nuo skleidiamo melo, nra joki

abejoni, kad iuo metu mergait saugoti yra btina. Ypa po to, kai atsisakius apsaugos, su savo draugais ir sutuoktine poilsiaujantis L.Stanknaits draugas A.sas buvo rastas negyvas. Publikuota: 2013-03-15.

38

11

Prokuroro D.Valio interpretacijos

Seimui pateikti vaizdo ra tai akivaizdiai pripa inti ties , kad vaikas buvo pagrobtas. Pagrobtas neleistinai, priverstinai. Kad prie j padarytas nusikaltimas, kuris privalo bti isamiai iaikintas.

Irmanto Gelno/15min.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras D.Valys

b a i g i a m o s i o s e n u o s t a t o s e , 2 4 p u n k t e n u ro d y t a , j o g rekomendacij praktinio gyvendinimo taisykls nustatytos Informacijos teikimo vieosios informacijos rengjams tvarkos aprae. Taigi akivaizdu, kad BPK 177 straipsnyje apibrtas ikiteisminio tyrimo duomen neskelbtinumas taikytinas ne Seimo sudarytai laikinajai tyrimo komisijai, sprendianiai seimo nario imuniteto naikinimo klausim, bet visuomenei ir visuomens informavimo priemonms. D.Valys melavo Seimui ne tik apie L.Stanknaits

2012-12-28 kreipsi Lietuvos Respublikos Seim dl sutikimo patraukti mane, Nering Venckien, baudiamojon atsakomybn, suimti ar kitaip suvaryti laisv. Sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija 2013 m. kovo

6 d. nutar i Generalins prokuratros ireikalauti 2012 m. gegus 17 d. vaizdo ra. 2013 m. kovo 13 d. Seimo laikinj tyrimo komisij

atvyk s Generalinis prokuroras Darius Valys, Generalin s prokurat ros prokuroras ydr nas Radi auskas ir iauli apygardos prokuratros prokuror Nina Raugien praomo vaizdo rao nepateik. Aikino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso 177 straipsniu, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, kad duomenys apie nepilnameius tariamuosius ir nukentjusiuosius negali bti skelbiami jokiais atvejais. Generalinis prokuroras D.Valys turbt pamiro, kad

spardym ir jos kandiojim, bet ir dl Baudiamojo proceso kodekso 177 straipsnio prasms. Generalins prokuratros internetiniame puslapyje

D.Valys skelbia: Prokuroras privalo gerbti teisins valstybs principus, nekaltumo prezumpcij, pagrindines mogaus teises ir laisves, bti mogaus saugumo garantas ir teist interes gynjas. Ar taip i ties msto Generalinis prokuroras D.Valys? Ar tiki tuo, k rao? Tai, kas vyko Klonio gatvje, Garliavoje, 2012 m.

pats asmenikai nurod paruoti ir 2011 m. vasario 11 d. savo sakymu Nr. I-48 patvirtino Ikiteisminio tyrimo duomen skelbimo rekomendacijas. iose rekomendacijose nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo duomen paskelbimas informacijos, esanios ikiteisminio tyrimo mediagoje, atskleidimas visuomenei ir visuomens informavimo priemonms iki baudiamosios bylos nagrinjimo teisme. Generalinio prokuroro D.Valio patvirtint Ikiteisminio tyrimo duomen skelbimo rekomendacij

gegus 17 d., kai mano brolio Drsiaus Kedio maamet dukrel buvo prievarta atplta nuo mans ir klykianti itempta, jai ant galvos umetus galimai chemini mediag pripurkt skudur, galutinai patvirtino, kad mes gyvename alyje, kurios valdia yra visikai degradavusi, praradusi bet kok etikos, morals supratim, absoliuiai praradusi sin ir elementar mogikum.
40

Tr ksta od i apsakyti reg tam baisumui ir

lyktumui. Nemanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maa mergaite, apibdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prie j. Galima tik vardyti tai, kas vykdyta mano tv namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo vykdymas, o brutaliausias prievartinis maamets mergaits pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras. Seimui pateikti vaizdo ra tai akivaizdiai pripainti

ties , kad vaikas buvo pagrobtas. Pagrobtas neleistinai, priverstinai. Kad prie j padarytas nusikaltimas, kuris privalo bti isamiai iaikintas. Taigi netikiu, kad Generalinis prokuroras D.Valys, kuris

smurt ir prievart 2012 m. gegus 17 d. Garliavoje prie ma mergait vertin s kaip mano, Neringos Venckien s, nusikalstamus veiksmus, sugeba ginti mogaus teises ir laisves, bti mogaus saugumo garantas ir teist interes gynjas. Prievarta tokiam pareignui priimtina ir toleruotina, ir jos naudojimo veiksme jis nemato nieko blogo. Ar tai nerei kia, kad m s teis sauga visi kai

bankrutavo? Tikriausiai taip.

Publikuota: 2013-03-19.

41

12

12 sekundi vaizdo ir kasdieninio meito farsas

Tr ksta od i apsakyti reg tam baisumui ir lyktumui. Nemanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maa mergaite, apibdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prie j. Galima tik vardyti tai, kas vykdyta mano tv namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo vykdymas, o brutaliausias prievartinis maamets mergaits pagrobimo aktas.

Liekant vis maiau laiko iki pirmj mano tv nam

maamets mergaits pagrobimo aktas. Brutaliausias jos valios nepaisymas, smurtavimas, klaikus teroras. Bet grkime prie klausimo dl vaizdo rao. Tarkime, taip viskas ir buvo kaip teigia D.Valys, bet

Garliavoje turmo metini, kai panaudojant brutali 240 policijos pareign jg i savo kasdiens ir jaukios aplinkos buvo jga iplta mano dukteria, Generalin prokuratra su jos virininku D.Valiu prieakyje skiria vis daugiau pastang ir dmesio, kad 2012 met gegus 17-osios akcija bt kuo labiau aplipinta netiesa ir meitu. Ne Seimo nars teisins nelieiamybs klausimas yra

kodl prokurorai tuomet nesiryta parodyti savo pai sukurto tikro dokumentinio lmo apie t baisj triler mano tv namuose? Kodl jie slepia tai, k nulmavo, net nuo Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kuri dar i met kovo 6 d. kreipsi Generalin prokuratr su praymu pateikti vis 2012 m. gegus 17 d. specialiosios operacijos vaizdo ra? Generalinis prokuroras D.Valys, jo pavaldiniai i

io drastiko policijos turmo esm. Visa sistema tarsi dirba tam, kad gdinga akcija tapt eiline operacija, kuri bt visam laikui i trinta i visuomen s atminties. Kad visi pamir t , jog nepriklausomos Lietuvos pareignams neskauda irdies net vagiant i ilt nam ma, klykiant vaik. Siaubingosios gegus 17-osios dienos momentai

Generalins prokuratros ydrnas Radiauskas ir iauli apygardos prokuratros - Nina Raugien Seimo laikinajai tyrimo komisijai atsisak pateikti tai, k ir privalt leisti perirti parlamentarams. Ikiteisminio tyrimo duomenys juk neskelbtini tik plaiajai visuomenei, per iniasklaid, o paties D.Valio pasiraytos Ikiteisminio tyrimo duomen skelbimo rekomendacijos nedraudia tokios mediagos pateikti Seimo nariams, juo labiau turintiems leidimus dirbti su slapta informacija. Keista, prokurorams, policininkams galima buvo matyti

jau niekada neidilsiantys i atminties mano gyvenime. Niekados nepamiriu pareigno, isukusio ir sualojusio man rank tam, kad L. Stanknait, itikima buvusio kaltinamojo pedolija A. so draug, turt visas galimybes naudoti prievart prie maamet savo dukr, pripaint nukentjusija pedolijos byloje, kurios parodymai nesutampa su L. Stanknaits... Tr ksta od i apsakyti reg tam baisumui ir

lyktumui. Nemanoma apsakyti to, kas buvo daroma su maa mergaite, apibdinti tos prievartos, kuri buvo nukreipta prie j. Galima tik vardyti tai, kas vykdyta mano tv namuose, buvo ne ,,teismo sprendimo vykdymas, o brutaliausias prievartinis

t lmuot mediag ir iandien visuomen net nra informuota, kiek i viso moni j mat, o tautos irinktiesiems nevalia. Tuomet kyla klausimas, ar Lietuva dar tebra parlamentin, ar jau prokurorin respublika?
43

Pademonstravs, kad Seimas generaliniam prokurorui

mano trylikos met verkiantis snus ibga i namo, kuriame policijos pareignai band ilauti ir jo kambario duris. Atleiskite, taiau koki turi teis bet kokio rango

yra tarsi penkta koja uniui, D.Valys galiausiai nusileido ir pametjo trupini 12 sekundi trukms vaizdo rao ikarp. Uteks, es jums ir tiek, o kaip ir kas Garliavoje djosi i tikrj ne js nosiai. Tikrosios tiesos neturi teiss inoti nei tauta, nei jos

pareignas skleisti mel ir meit, j smoningai platinti? Pasirodo, kad turi, nes ms teisinje valstybje kai kuriems veikjams daromos iimtys, jiems netaikoma jokia atsakomyb u akivaizdiai nusikalstam veik. Generalinis prokuroras jauiasi ramus, nes tikisi, kad

irinktieji, nes tikra tiesa yra labai nepatogi. Galbt net pavojinga tiek paiam prokurorui, tiek policinink armijai sakym davusiems j vadams. Juk jie inojo, kad neturi teiss mergaits grobti per prievart, negalima brutaliai lautis svetimus namus, niokoti j. Tuose namuose t ryt buvo ir dar vienas vaikas

jam neteks atsakyti nei u akivaizdi kito pilieio meito kampanij, nei u nepaklusim Seimo komisijos reikalavimams. Kita vertus, kiek ramus dar turi bti pats Seimas, kur, su pai parlamentar pritarimu paskirti atsaking institucij vadovai, akivaizdiai valosi kojas. Ar sukrusime tik tuomet, kai mano, Neringos Venckiens, tragika istorija taps precedentu panaiai prokuror veiklai ateityje? Publikuota: 2013-04-02.

mano snus Karolis. Tik Generalin prokuratra ar policija iandien barsto urnalistams, Seimo laikinajai tyrimo komisijai meiikikas paskalas, kad a tarsi inojau apie planuojam pareign turm, tad savo vaik kakur paslpiau dar gegus 17-osios ivakarse. 2013 m. kovo 31 d. LRT Televizijos laidoje Savait Pumprick Nemira su Laikinosios tyrimo komisijos pirmininku Vytautu Sauliu paskelb meiikik informacij, kad prie Garliavos turm neva a savo sn iveiau i nam, kad jis nematyt viso to komaro, kai tuo metu mergaitei tai teko patirti. domu, kodl komisijos pirmininkas V.Saulis mans

paios nepaklaus, kur buvo mano snus. A biau Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateikusi vaizdo ra, kaip po murto

44

13

Laikas

Raau laik savo artimiesiems, draugams, bendraygiams: Drsos kelias partijos ir frakcijos nariams, savo rinkjams. Raau tiems, kurie gyn mano brolio ma mergait, budjo Klonio gatvje. Raau siningiems urnalistams, kuriems svarbus objektyvus fakt ir vyki nuvietimas.

Mielieji, Ra au lai k savo artimiesiems, draugams,

Po to, kai cinikai, nekreipiant dmesio mano brolio

maamets dukrels penkias apklausas, ekspertiz, specialist ivadas, buvo reabilituotas kaltinamasis pedolija A.sas; kai teismas nusprend, kad gegus 17 dien prievarta mergaits, mano, kit moni atvilgiu taikyta nebuvo; kad advokatas G.erniauskas mergaits nene; kai so triusik byla tapo svarbesn u Klonio gatvje suplyt Lietuvos trispalv; kai mano tt buvo nuteistas u ties; kai teisiami mano artimieji: tvai ir teta, kuriuos sualojo kaukmis usideng veidus pareignai; kai persekiojami ir teisiami Klonio gatvje budj taiks mons; kai aukos buvo paverstos nusikaltliais, akivaizdu, kad tiesos Lietuvoje ir su iburiu nerasi. 2012 m. gegus 17 dienos vykiai Garliavoje, kai maa

bendraygiams: Drsos kelias partijos ir frakcijos nariams, savo rinkjams. Raau tiems, kurie gyn mano brolio ma mergait,

budjo Klonio gatvje. Raau siningiems urnalistams, kuriems svarbus

objektyvus fakt ir vyki nuvietimas, bet ne melas, meitas ir tiesos deformacijos spaudoje. Raau visiems tiems, kuriems tiesos siekis yra svarbus

kaip oras ir vanduo. Nepasislpiau ir nepabgau, bet buvau priversta

mergait prievarta buvo iveta i gimtj nam, parod, kad visuomen s pulsas koreguojamas lazdomis, elektro oku, aarinmis dujomis. Koreguojamas raudonomis antklodmis ir jga. Koreguojamas tol, kol sutaps su valdios pulsu. Gegus 17-osios rytas neidildomai strigo kiekvieno

ivaiuoti, nes tikimyb rodyti ties Lietuvoje tapo lygi nuliui. Ivaiavau demokratin al, kurioje teisj ir Seimo nari teisins nelieiamybs naikinimas nesprendiamas be rodym. Ivaiavau demokratin al, kurioje yra galimybi

rodyti ties teisme. Teisjas privalo jausti ne visuomens nuomons puls,

ms atmint kaip pasibaistino valdios brutalumo, iaurumo vaikystei ir elementaraus mogikumo iniekinimo pavyzdys. Jis akivaizdiai parod, kad mogus ms valstybje, u kuri tiek kovojome, kurios taip siekme, yra niekas. Kad policija, atjusi ms namus, prie nekalt mog gali imtis bet koki priemoni. Jis parod, kad demokratija Lietuvoje tra iliuzija, kad tebesame policin valstyb. al valdome ne mes visi, Lietuvos mons, bet
46

kaip teigia Lietuvos Auk iausiojo Teismo pirmininkas G.Kryeviius, bet privalo klausyti statymo, bti teisingas ir siningas.

 vien kumt susitelks valdios ir teissaugos klanas. Jis tenori vieno toliau ilikti ir sunaikinti visus, kurie dar ieko tiesos, sunaikinti zikai, moralikai ar ginte iginti i Tvyns svetur. Gegus 17-osios ryt galutinai tapo aiku, kad mes

Atsikertant iniasklaidoje skleidiam ir tirauojam

mel, kad neva nieko nedirbu kaip Seimo nar, noriu praneti, kad iki iol paruoiau keturiolika statym projekt, nuo gegus mnesio paruoiau deimt j: 1. Politini partij ir politini kampanij nansavimo bei

gyvename alyje, kurios valdia yra visikai degradavusi, praradusi bet kok etikos, morals supratim, absoliuiai praradusi sin ir elementar mogikum. Visos su pedolijos istorija susijusios bylos -

nansavimo kontrols statymo 2, 7, 19, 20, 22, 23, 28 straipsni pakeitimo ir papildymo bei 14 ir 15 straipsni pripainimo netekusiais galios statymo projekt. Politini partij ir politini kampanij nansavimo bei

akivaizd iai smukdan ios Lietuvos teis tvarkos autoritet , lmusios visik visuomens nepasitikjim sava teissauga, o kartu ir visa valstybe. Dabartiniame Seime esantys konservatori ir

nansavimo kontrols pakeitimo statymo projektu yra siekiama panaikinti Valstybs dotacijas partijoms, suvienodinti partij galimybes dalyvauti rinkimuose bei taupyti Valstybs biudeto las. 2. Baudiamojo proceso kodekso 370, 372, 373, 374,

socialdemokrat partijos nariai komentuoja mano neva nevykdym Seimo nario pareig, taiau nesusimsto, k jie gero Lietuvai padar per deimt naujojo Seimo mnesi. Daugumos i veikj silomi statym pakeitim projektai tra kosmetiniai, neesminiai tragikos situacijos valstybje, teisinje sistemoje, socialinje politikoje ir kitur pakeitimai. Perirjusi j darbus, galiu drsiai teigti, kad daugumai i Seimo nari rengiami spektakliai Seimo posdi salje ir dalyvavimas TV laidose suprantami kaip Seimo nario pareig vykdymas. Jiems dabartin situacija valstybje yra tobula, kurios keisti jie nemato jokio reikalo ir jokios prasms.

374(2) straipsni pakeitimo statymo projekt. 3. Civilinio proceso kodekso 345, 347, 348, 350, 352,

353, 357, 363 straipsni pakeitimo ir 346 straipsnio pripainimo netekusiu galios statymo projekt. Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso

pakeitimo statymo projektu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo statymo projektu siekiama pakeisti Lietuvos Aukiausiojo Teismo kasacini skund primimo ir nagrinjimo tvark. Naikinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj atrankos kolegij. Nustatyti kasacinio skundo primimo terminus 47

ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo kasacinio skundo gavimo Lietuvos Aukiausiajame Teisme. 4. Baudiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsni

10. Prokuratros statymo 29 straipsnio pakeitimo

statymo projekt. 11. Advokatros statymo 7 straipsnio pakeitimo

pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo statymo projekt. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso pakeitimo

statymo projekt. Lietuvos Respublikos Teism statymo 48 straipsnio

ir papildymo statymo projektu siekiama sugrietinti sankcijas seksualinio pobdio nusikaltimams, netaikyti apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties. 5. Administracini byl teisenos statymo 7 straipsnio

pakeitimo statymo projektu, Prokuratros statymo 29 straipsnio pakeitimo statymo projektu ir Advokatros statymo 7 straipsnio pakeitimo statymo projektu siekiama patobulinti asmens pripainimo advokatu ir raymo Lietuvos advokat sra tvark. Pateiktais statymo projektais yra siekiama panaikinti susiklosiusi praktik, kai teisjams ir prokurorams, nelaikius kvalikacinio advokat ros egzamino, yra galimyb b ti pripaintais advokatais ir raytais Lietuvos advokat sra.

pakeitimo statymo projekt. 6. Teism statymo 46 straipsnio pakeitimo statymo

projekt. 7. Konstitucinio teismo 17 straipsnio pakeitimo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 ir 147

statymo projekt. 8. Susirinkim statymo 4 ir 6 straipsni pakeitimo

straipsni pakeitimo statymo projekt. 13. Lietuvos Respublikos piliei statym leidybos

statymo projekt. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos,

iniciatyvos statymo 2 ir 9 straipsni pakeitimo statymo projekt. i projekt tikslas sumainti Lietuvos Respublikos

Teism statymo, Konstitucinio teismo ir Susirinkim statymo projektais siekiama sumainti atstumus nuo teism rengiant mitingus, piketus, susirinkimus. 9. Teism statymo 48 straipsnio pakeitimo statymo

piliei, turini rinkim teis, kurie gali teikti Seimui statymo projekt skaii iki 15 tkstani; sumainti rinkj, kurie turi teis teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij skaii iki 100 tkstani bei prailginti piliei statym leidybos iniciatyvos gyvendinimo terminus iki keturi ir
48

projekt.

ei mnesi. Projektu yra siekiama realiai gyvendinamos piliei statym leidybos iniciatyvos teiss. 14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio

po tris projektus paruo M. Adomnas, J. Bernatonis, G.

Purvaneckien, D. Petrulis, E. Vareikis, - po du projektus paruo A. Aubalis, A. Dudnas, D.

pakeitimo statymo projekt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio

Jankauskas, B. Juodka, A. Nesteckis, - po vien projekt paruo R. ilinskas, E. Zingeris, R.

pakeitimo statymo projektu siekiama sumainti Seimo nari skaii iki 101. Paskutiniai trys projektai jau traukti trei eilin

Sinkeviius, P. eimys, - nei vieno projekto neparuo A. Butkeviius. Taigi akivaizdu, kad garsiai rkiantys konservatoriai ir

Seimo sesij, taiau jiems registruoti reikalinga 1/4 Seimo nari para. Stengiuosi vykdyti visus sipareigojimus rinkjams.

socialdemokratai nenuveik joki reali darb. Neturi jie joki sieki igelbti ant bedugns krato kybani valstyb. A.Kubilius ir jo partijos veikjai turbt pamiro, jog

Nuosekliai vykdau Drsos kelias rinkimin program. Ruoiu adtus statym pakeitimus. Palyginimui trumpai paminsiu kai kuri Seimo nari

Seimas yra statym leidiamoji valdia. Pagrindin Seimo nario pareiga statym ruoimas. Akivaizdu, jog sdjim Seime konservatoriai supranta kaip Seimo nario darb. Kodl Seimo nariai, gaunantys po 8000 Lt: 6000 Lt

nuveiktus darbus. Iki iol, t.y. per deimt darbo mnesi Seime - po eis statym projektus paruo A. Vidinas, D.

atlyginimo ir 2000 Lt parlamentinms ilaidoms, nieko nedirba? Kodl nedirba j padjjai, kuriems kas mnes imokama 6000 Lt rankas? Vieai eskaluojama, kad neva mano padjjai nieko

Kuodyt, D. Petroius, - po penkis projektus paruo V.A. Abramikien, A. Kubilius,

O. Leiput, J. Olekas, V. Saulis, - po keturis projektus paruo G. Kirkilas, K. Glaveckas, M. A.

nedirba, bet jiems imokama 3000 Lt. Lyginant kit Seimo nari darbus, akivaizdu, kad j padjjai dirba nepalyginti maiau, o gal ir visai nedirba, taiau jiems imokama dvigubai didesn suma.
49

Povilionien, B. Vsait,

meiiami spaudoje mano padjjai, neva neturintys

buvo j patekti. Deja, iki iol nemaiau jokios informacijos spaudoje, kad Seimo viebutis dl konservatori partijos nario neisikraustymo man buvo suteiktas tik 2013 m. sausio viduryje. Spaudoje skleid iamas melas, kad a nedaviau

reikiamo isilavinimo. Vis j isilavinimas toks, kokio reikalauja Valstybs tarnybos statymas. Mano padjja Olga Girdauskien yra moksl daktar, baigusi doktorantros studijas Sankt Peterburge. Alg gauna ne tik Seime dienas leidiantys, nieko

parodym ikiteisminiuose tyrimuose. Informuoju, kad tiek bdama teisja, tiek Seimo nare visuose ikiteisminiuose tyrimuose sutikau duoti parodymus, daviau apirai kompiuterius, leidau apirti patalpas. visk reaguoti nra nei noro, nei laiko. meito ir melo

nebirbantys Seimo nariai, bet ir LRT veikjai. Viena j N.Pumprickait darbo umokest gauna u vie mel ir mano meiim, kad a neva gaunu darbo umokest, bet nieko nedirbu. Pumprick Nemirai, kuri rinkimins kampanijos Seim metu dovanojo partijoms kaip savo nacionalins televizijos laidas, kurios apmokamos i mokes i mok toj pinig , reik t pasiteirauti Seime ir suinoti apie man nuo gegus mnesio imoktus, o tiksliau neimoktus pinigus, ir mano paruotus statym projektus. N.Pumprickait turt pavieinti savo darbo umokest, kur ji gauna nacionalinje televizijoje u nesistemini partij moni meiim ir eminim. Nuo gegus mnesio nesu gavusi nei vieno lito darbo

tiek daug, kad jis jau tapo kasdienybe ir ms supuvusios valstybs dalimi. Laukiu ekstradicijos bylos, kurioje su praymu usienio

valstybei Generalin prokuratra pateiks vis video ra, daryt 2012 m. gegus 17 dien Garliavoje, kuriame mergaitei ant galvos metama antklod, kur a, bdama teisja, esu alojama, kur vaikui rankas plia Vaiko teisi apsaugos darbuotoja, kur pareignai leidia L.Stanknaitei draskyti ma mergait. Vaizdo ra ne apie majos nusikaltli ar terorist, bet apie maos mergaits nebaigtoje pedolijos byloje mim. A sieksiu, kad usienio teismai vertint tokius

umokesio, nesu ileidusi nei vieno lito parlamentinms loms. Nesigijau automobilio Seimo nario veiklai, todl neturiu joki ilaid jo ilaikymui. Nesinaudoju diplomatiniu pasu, apie kur pastoviai usimenama spaudoje. Usienio reikal ministerija suteiks informacij, kad tokio paso a neturiu. Seimo viebuio priduoti nebuvo galimybi, nes

Lietuvos teisinius perliukus, kai nepabaigus pedolijos bylos, nukentjusioji mergait su 240 ginkluot policinink pagalba grinama t aplink, kurioje pagal prokuror surayt kaltinamj akt buvo seksualiai inaudojama.
50

balandio mnes Seimo kanceliarija pakeit spyn ir negalima

Pateiksiu rodymus, kad vykdant teismo sprendim,

Dabar vienintelis kelias t vaizdo ra pateikimas ir

pirmiausia buvo nusuktos ms namo viduje esanios vaizdo kameros, kad nebt ksuojamas teistas teismo sprendimo vykdymas. Sieksiu, kad svarstant idavimo klausim ir sprendiant

vertinimas usienio valstybje. Tik toks galimas ios kovos tsinys. alaeviitms ir Dabainskienms praneu, kad

mano snus Karolis Venckus usienyje skmingai pabaig septintj klas, o iuo metu yra atuntosios klass mokinys. Tuo paiu noriau j paklausti, ar jos pasidomjo, kur ding 14000 Lietuvos vaik? Ar jos pasidomjo, kur dingo mano brolio maa mergait? Kur j ive A.so draug? Ar joms gali bti saugu po to, kai L. Stanknait iplatino video ra apie baim ir nepasitikjim apsauga, apie mergaits galvos ir pilvo skausmus? Tiesos siekis man visada buvo ir yra svarbiausias. Su

mano galimybes teising teism Lietuvoje, bt vertintas Lietuvos Auk iausiojo Teismo pirmininko G.Kry evi iaus pasisakymas dl plinio teisinje ir politinje sistemoje. Esu sitikinusi, kad normaliame, civilizuotame pasaulyje teisjai ir Seimo nariai nemeiiami lykiais prasimanymais iniasklaidoje, jie nevadinami ,,p liniais auk iausi teisini institucij pareign, tiesiogiai atsaking valstybje u teisingum, u mogaus asmenybs gerbim, u jo saugum. Sieksiu, kad bt vertinta Seimo pozicija, kai mano

mano ivykimu usien kova nepasibaig. Prieingai atsirado galimybi kovoti. Pasiilgau savo artimj, draug ir bendraygi. Jiems

teisin nelieiamyb naikinama nesitikinus, kas vyko namo viduje. Vieai meluojama, kad tariamasi su D.Valiu. Niekada

linkiu sveikatos, kantrybs ir didiausios skms. Publikuota: 2013-09-18.

nesitar iau su mogumi, kuris vadovaudamas Lietuvos prokuratrai, vieai melavo ir apmei mane, kad a padariau nusikaltimus. Melavo, kad a spardiau L.Stanknait. Slp vaizdo ra, kuris ksavo, kaip policijos pareignas, sambo viceempionas sualojo mane. Slp ra, kuriame mergaits atvilgiu naudojama jga. Niekada nesitariau su pareignu, kuris aukas pavert nusikaltliais.

51

Nuotraukos

Drsius su dukrele

Baseine

vejoja su seneliu

Pusbroliai

Rugsjo pirmosios rytas

Pirma diena mokykloje

Su draugu

Londone, atrakcion parke

Su Gerb. monsinjoru A.Svarinsku

aidia su seneliu

2012 m. kovo 23-oji

Apsauginio ranka ant A.Skuiens kaklo

2012 m. gegus 17-oji

Policijos pareignas mindioja Trispalv

Vyras nusuks video kameras namo viduje (baltai apsirengs, pirmas i kairs)

Baltai apsirengs vyras nusuka video kameras

www.neringavenckiene.com
xcii