D I S K U S I J O S

DAINIUS RAZAUSKAS

Lietuvi literatros ir tautosakos institutas

DL SEKANIO KLAUSIMO
snui Daugilui, paakinusiam klausim nuodugniau pasiaikinti

is rainys radosi bandant susivokti tarp dalyvio sekantis teiktin ir neteiktin reikmi, leistinos ir neleistinos vartosenos. Kad ir nebdamas profesionalus kalbininkas, baudiuos turs tai bandym suvokti savo gimtosios kalbos dalykus ioki toki teis. Juoba kad pirmiausia mginau suvokti kreipdamasis kaip tik kalbininkus ir tik paskui, gal kiek ir i nevilties, idrsau pamstyti pats. Tebus ie mano bandymai kuo grieiausiai teisiami t, kurie dalyk daug geriau imano, tik dl kain koki man nesuprantam prieasi nesiteik jo iaikinti. Ar ne pirmasis dalyvio sekantis vartojim nuosekliai tais ms bendrins kalbos patriarchas Jonas Jablonskis1. Pavyzdiui: Vaidinimas atidtas s e k a n i a m (= k i t a m) etadieniui; S e k a n t i s suvaiavimas skiriamas u dviej met Maskvoje, taisoma: K i t a s suvaiavimas skiriamas po dvej met Maskvoje; Galiu patarti kininkui gydyti susirgusias kiaules s e k a n i u bdu, taisoma: Gydykit kiaules i u o bdu; (Reikia) itrinti visa kiaul s e k a n i u skiediniu, taisoma: Kiauls reikia itrinti i u o skiediniu (Jab lonskis 1935: 107, 179; 1936: 159, 161; 1959: 108, 184, 448, 450). Ir kaip apibendrinimas: Sekamas, sekantis = 1) kitas, 2) is, itas. Pav.: 1) kitas posdis (ne: sekantis posdis) bus treiadien; ie mons (ne: sekantieji mons) buvo umuti.
1

U patarim kreiptis priekarinius J. Jablonskio ratus, pamokym pasinaudoti Kalbos kultros rodyklmis, nurodyt toliau minsim Manto Adomno rain, kai kurias vertingas dalykines pastabas ir tiesiog geranorikum noriu padkoti dr. Pranui Kniktai.

224

Kalbos kultra | 81

itam savo reikalui links esu vartoti paprastai iuos ms kalbos odius: 1) tolesnis dabar i eils (tol., kitas) posdis bus treiadien; 2) nudti (nuauti, nuudyti, suaudyti) buvo ie Burbul mons: Antanas, Jonas ir Petras. Kad odiai sekamas, sekantis yra nevartotini kalboj, kad juodu yra visada taisytinu, to pasakyti iais savo odiais nieku bdu nenoriau: ituodu ms kalbos odiu netinka vartoti tiktai be kokio reikalo; juodu (sekamas, sekantis) taisytinu yra tik ten, kur raytojo yra n e m o n i k a i pavartotu (Jablonskis 1936: 202). Jonu Jablonskiu sek kitas didis lietuvi kalbos normintojas ir varintojas Juozas Balikonis. Pirmiausia mintinas jo taisymas: Per s e k a n i (= kit) savait vykiai gerokai apibluko. savo taisym jis taip aikina: E.Viskanta nori palikti netaisyt sekani dien, sekani savait, sekani pamok , nes to reikalaujs kalbos tikslumas . Koks gi ia gals bti tikslumas, jei mes savo kalbos odiams duosim neturini jiems reikm! Argi mes sakome: Kuri rytoj diena seka? Kuris paskui mnuo seka? Kuri pamoka dabar seka? Jei to nevartojame, tai negalime vartoti ir sekani dien , sekant mnes , sekani pamok . Mes tam reikalui turim: kit dien , kit mnes , kit pamok , ateinani savait , ateinant mnes (plg. Kaip vadinasi tas mnuo, kuris ateina?), ateinaniais metais . Jei a pasakysiu ateinani savait vaiuoju sodi , ateinaniais metais gyvensiu mieste , ar dar kam gali bti neaiku, k sakau? . tai dar keletas jo taisym: susitardavo, kur ir kada sekant (= kit) kart sueiti; (bit) palypjo emyn prie sekanio (= kito) iedo; dar sekani (= kit) dien dvideimt vy r turi stoti dvar; sekani (= kit) met pavasar barknas buvo patrtas (Balikonis 1978: 145, 155156, 225, 288, 292, 307). Ms kalbos didinais seka ir vlesni laik jos darbininkai, bet ne visi. Trumpai pervelgsime svarbiausias isakytas nuomones. NijolSliien rao: Papraius silyti k garbs prezidium, kartais girdime sakant: garbs prezidium silome ios sudties arba sekanios sudties ir net garbs prezidium silome sekaniai. Tokie pasakymai irgi yra paodiniai vertiniai. Ypa peiktinas ia dalyvis sekanios, pavartotas vietoje vardi ios, itokios, tokios, o prieveiksmis sekaniai iais atvejais visikai nemanomas. Reikt sakyti: garbs prezidium silome (arba garbs prezidium silome iuos draugus) (Sliien 1969: 18). KazysUlvydas teigia: Reikia pasakyti, kad labai danai, ypa inteligent nekamojoje kalboje, nevykusiai vartojamas veiksmaodis sekti ir jo vediniai. tai keletas konkrei to veiksmaodio ir jo vedini vartojimo klaid:

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

225

I to s e k a , kad jie neateis talk; Atsivelgus anksiau idstyt mediag, s e k a ; Tai rodo s e k a n t ; Komisija konstatuoja (paymi) s e k a n t ; emiau (toliau) s e k a paraai; Tai matome i s e k a n i o s lentels; Darbai paskirstyti s e k a n i a i. Toks veiksmaodio sekti ir jo vedini vartojimas yra nelietuvikas. Tai ne kas kita, kaip prastas vertimas vokiko veiksmaodio folgen ir jo vedini ar rusiko ir jo vedini. Lietuvikai tegalima taip sakyti: Kas i to ieina? I to ieina, kad jie neateis talk; Anksiau idstytoji mediaga tai k rodo; Tai rodo tai k; Komisija konstatuoja (paymi) tai k; emiau (toliau) eina paraai; Tai matome i ios lentels; Darbai paskirstyti itaip (Ulvydas 1972: 2526). Paymtinas Klementinos Vosylyts straipsnis Veiksmaodio sekti reikms . Pabrusi veiksmaod sekti esant daugiareikm ir ivardijusi jo reikmes, kalbinink priduria: Be sumint reikmi, veiksmaodis skti (ska, sk) ratuose pavartojamas dar tokiomis reikmmis: 1) eiti, bti, vykti tuojau po ko nors , pvz.: po poliklinikos s e k d a v o (=bdavo, prasiddavo) vizitai pas ligonius namus; 2) iplaukti, aikti, matyti , pvz.: I to s e k (= iaikjo) ivada, kad valstietis niekada nepersiims teisinga paira gamt. iomis reikmmis veiksmaodis sekti nevartotinas, nes tai reikms svetimybs. Apie i reikmi neteiktinum jau kalbta ankstesniuose Kalbos kultros ssiuviniuose. Nevartotinas taip pat dalyvis skantis,-i reikme is, itas, toks , pvz.: Keliam klausim ratas yra s e k a n t i s (= toks); Darb tvarka s e k a n t i (= tokia). Taiau dalyvis skantis,-i kuris eina po ko nors, kitas yra vartotinas lietuvi kalboje. Tai teisina ir Dabartins lietuvi kalbos odynas (abu leidimai), pvz.: S e k a n t i s laikraio numeris; Ilipsim s e k a n i o j e stotelje. Toliau pateikiami trys pavyzdiai i LK, vienas i j Donelaiio: Todl tur kiekviens taipo pasirpyt, kad kona diena, nusikandus savo dalyk, dar ir s e k a n i a i numirt reikal skalsyt. Ir paaikinta: iam reikalui silomi odiai kitas, ateinantis, tolesnis gali kelti painiav ar daryti mint neaiki. Vis dlto tais atvejais, kai odiai kitas, ateinantis, tolesnis puikiai nusako t, k ir sekantis, reikt juos ir vartoti. Sakysim, visikai aikus ir suprantamas sakinys K i t vasar atostogausiu pajryje, todl nra reikalo sakyti S e k a n i vasar atostogausiu pajryje (Vosylyt 1978: 50; pavyzdius r. LK XII 318). Vlgi K.Ulvydas, bet jau tiksliau ir aikiau: Taip pat nedera taisyti odio sekantis, vartojamo reikme kuris eina po ko nors . Dabartins lietu-

226

Kalbos kultra | 81

vi kalbos odyne patvirtinta kaip normin tokia odio sekantis reikm, ir duoti pavyzdiai: Sekantis laikraio numeris; Ilipsim sekanioje stotelje. Nra pagrindo tos reikms nepripainti. Taiau kitais atvejais odis sekantis yra tiesiog neleistinas. Pavyzdiui, pasakymai Tai rodo sekanti lentel; Komisijos sudtis sekanti taisytini taip: Tai rodo i lentel; Komisijos sudtis tokia (Ulvydas 1986: 6). Nevalia, inoma, ia nepaminti Aldono Pupkio sudaryt Kalbos praktikos patarim (toliau KPP), kur irgi teigiama, kad veiksmaodis sekti nevartotinas reikme bti, eiti tuoj po ko: Kas s e k a (= Kas eina, kas yra) tuoj po iemos? emiau s e k a (= eina, yra) paraai. S e k (= Buvo) du tiksls smgiai (Paskui, toliau du tiksls smgiai). Toliau s e k a (Toliau eina, yra; Toliau ) informacija apie Vilniaus grt gamyklos pirmnus . Apie dalyv sekantis pasakyta, kad jis nevartotinas reikmmis: 1. is, itoks, toks (prie ivardijim): Vilniuje dabar veikia s e k a n i o s (= ios) parodos. Kolektyvas prim s e k a n i u s (= iuos, tokius) sipareigojimus. Mums reikia s e k a n i (= toki) specialist. Sudaryta komisija s e k a n i o s sudties (= tokia komisija). Gauname s e k a n i a s (= ias, itokias, tokias) lygtis. Vaikams miego trukm siloma s e k a n t i (= tokia, itokia; geriau Vaikams rekomenduojama miegoti itiek). Gydyti galima s e k a n i u (iuo, itokiu, tokiu) bdu; 2. tai kas, tai kodl (prie aikinim): Atsakydamas js rat, praneu s e k a n t (= praneu tai k; praneu). Tai rodo s e k a n t (= tai k). Sprendimas paliktas galioti dl s e k a n i o (= dl i prieasi, motyv; tai dl ko; dl to, kad). O vartotinas jis tai kaip: S e k a n t i s vilko pdomis mediotojas apsivalg. J s e k a n t y s mons sustojo (KPP 256257). Galiausiai Lietuvi kalbos komisijos nutarimu teisinama, kad odis sekantis,-i yra nevartotinas reikmmis: 1. is,-i, itoks,-ia, toks,-ia (prie ivardijim): Vilniuje iuo metu veikia s e k a n i o s (= ios, tokios) parodos: []; 2. tai kas; tai kodl (prie aikinim): Atsakydamas js rat praneu s e k a n t (= tai k): (LKKN 145). Nesidedu visas kalbinink nuomones iuo klausimu pateiks, gal bsiu k ir ileids i aki, bet ir i to, kas pasakyta, aiku gal ir tam tikras prietaravimas, nesutarimas, bet i ties tai nuoseklumo, tikslumo stoka ar net (pusiau) smoningas nutyljimas. Apsiribokime syk vieninteliu, vienui vienu klausimu: teiktina ar neteiktina yra veiksmaodio sekti reikm eiti po (ko nors) ir, vadinasi, dalyvio sekantis reikm einantis po ar tas, kuris eina po?

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

227

J.Jablonskis pabria, kad odis sekantis apskritai nra nevartotinas jis nevartotinas tik be kokio reikalo , nemonikai , taiau i kai kuri jo taisyt pavyzdi (Vaidinimas atidtas s e k a n i a m (= kitam) etadieniui; kitas posdis (ne: sekantis posdis) bus treiadien) matyti, kad tarp nemonik jam atrod esanti ir reikm einantis po . Apie paties veiksmaodio sekti reikm eiti po J. Jablonskis nieko nesako (Jablonskis 1935: 107; 1936: 202). J.Balikonis toki veiksmaodio reikm atmeta ir tuo grindia atitinkamos dalyvio reikms atmetim (Argi mes sakome: Kuri rytoj diena seka? ... Jei to nevartojame, tai negalime vartoti ir sekani dien ... , r. 225 p.), o vietoj j, be kita ko, silo veiksmaod ateiti ir dalyv ateinantis (Balikonis 1978: 155156). K.Vosylyts nuomone, veiksmaodis sekti reikme eiti, bti, vykti tuojau po ko nors nevartotinas, taiau dalyvis skantis,-i kuris eina po ko nors, kitas yra vartotinas lietuvi kalboje , nes tai teisina ir Dabartins lietuvi kalbos odynas (abu leidimai). Be to, ji pateikia ir ms klasikos pavyzdi, tuo patvirtindama odio sekantis tokia reikme vartojimo tradicij esant gana sen. I tikrj iam reikalui silomi odiai kitas, ateinantis, tolesnis gali kelti painiav ar daryti mint neaiki , nes kitas daug platesn svoka nei tik sekantis, einantis ikart po . Ir vis dlto kakodl nra reikalo sakyti S e k a n i vasar atostogausiu pajryje (Vosylyt 1978: 50) duokl autoritetams? Pasak K.Ulvydo, taip pat nedera taisyti odio sekantis, vartojamo reikme kuris eina po ko nors , nes nra pagrindo tos reikms nepripainti (Ulvydas 1986: 6). Ir KPP patarimu veiksmaodis sekti nevartotinas reikme bti, eiti tuoj po ko (KPP 257), taiau nuo dalyvio sekantis vartojimo atitinkama reikme ia isisukta, jis paprasiausiai nutyltas apie j nei tiesiai, nei jokiu pavyzdiu neusimenama. Deja, lygiai taip pasielg ir Lietuvi kalbos komisija. Gal tiktasi, kad niekas nepastebs? Dar galima pridurti, kad ir didiajame Lietuvi kalbos odyne (LK XII 338339) veiksmaodio sekti pirmoji reikm apibrta kaip eiti, vykti i paskos, pridurmais , o antroji bti, vykti tuojau po ko nors paymta kaip slavizmas, taigi neteiktina. Savo ruotu Dabartins lietuvi kalbos odyne (DLK) veiksmaodio sekti nurodyta tik reikm eiti, vykti pskui . Dalyvis sekantis nuo treio

228

Kalbos kultra | 81

leidimo (1993) apibdintas kaip nevartotinas reikmmis kitas 3 (ateinantis, tolesnis) ir is 1 (tas, itas (rodant laiko ar erdvs atvilgiu artim asmen ar daikt)) , bet nieko nepasakyta apie reikm kitas 4 (einantis po ito), pvz.: Ar lipsite kitoje stotelje? Vadinasi, pastarja reikme dalyvis sekantis nra nevartotinas, vengtinas? Ir paklausti Ar lipsite s e k a n i o j e stotelje? nra jokia kalbos klaida? O jei taip, tai kodl jis ia reikme i visur ir pirmiausia i visuomeninio transporto praneim guite iguitas? Kadangi kalbininkai iuo klausimu, kaip matyti, nepadeda susivokti, pamginsiu svarstyti j pats, savo galva. Tai daryti mginsiu keletu ingsni: p i r m a palyginti dvi mintas, teiktin ir neva neteiktin, veiksmaodio sekti reikmes; a n t r a pavelgti veiksmaodio sekti reikmes netiesiogiai, per kai kuriuos jo vedinius, prastus ir neabejojamo teiktinumo bendraaknius odius; t r e i a aptarti pat sekimo, kaip jimo i paskos, veiksm logikos poiriu; k e t v i r t a pairti, kaip su atitinkamais odiais elgiamasi kitose kalbose. Todl savo argumentavimus, kad ir slygikai, pavadinsiu semantiniu, leksiniu, loginiu ir tipologiniu.

1) Sem a n t ini s argumentas Pagrindin veiksmaodio sekti reikm apibriama kaip eiti, vykti pskui (DLK), eiti, vykti i paskos, pridurmais (LK XII 338); antroji, neteiktinoji, kaip bti, vykti tuoj po ko nors (LK XII 339), bti, eiti tuoj po ko (KPP 257), eiti, bti, vykti tuojau po ko nors (Vosylyt 1978: 50). Krinta akis, kad apibrimai i esms nesiskiria. Tiesa, apibriant pirmj reikm, nsyk nepavartota bti , pirmiausia sakoma eiti; bet, apibriant antrj, pasakoma ir eiti (vien kart net pirmoje vietoje). Taiau ar bti tuoj po ko skiriasi nuo eiti tuoj po ko? Rykiausias regimas skirtumas tas, kad pirmosios reikms veiksmas vyksta pskui, i paskos , o antrosios tuoj po . Deja, skirtumas tik regimas, nes prielinksnis po ia ymi, DLK apibrimu, vietos ar laiko n u o s e k l u m , savo ruotu nuoseklus, LK apibrimu, tai vienas p o kito e i n a n t i s, vykstantis , taigi einantis po; betgi (nuo)seklus yra kaip tik tas, kas seka (dl pai odi santykio r. toliau leksin argument). Taigi eiti po = sekti = eiti pskui, i paskos . Galima bt tiktis, kad iedvi reikms tik apibrtos nevykusiai, o iaip labai aikiai skirsis i pateikt tinkam ir netinkam pavyzdi. Taiau tarp

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

229

LK pateikt tinkam, nepriekaiting pirmosios veiksmaodio sekti reikms (tiesa, perkeltins) pavyzdi pateikti ir tokie: Senybiniai odiai sek (paaikinimas: buvo paveldimi, perduodami i lp lpas) ir atasek lig i laik (Antaav, Kupikio r.). Vargas varg seka (ratai); apatalams pranea vargus, juos seksianius (paaikinimas: kuriuos jie patirs) J.Bretkno Postil (argi ne tas pat bt pasakyti kurie bus po to); Nelaims kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kit (A.Vienuolis). Antrsios, neteiktinos, reikms pavyzdiai LK yra negauss ir neaiks, kad i j bt manoma k nusprsti: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius namus; Seka pabaiga paguldymo (LK XII 338339). Bet jei galima vargui varg, nelaimei nelaim sekti, tai kodl negalt ir diaugsmas sekti diaugsm, laim laim ir iaip niekatras (neutralus) nutikimas niekatr nutikim ar tiesiog kartas kart sekti? Taigi ir suvaiavimas suvaiavim, posdis posd, (nn ijs) laikraio numeris (prie tai ijus) laikraio numer ir t. t. sekti? Kuo remiantis vieni pavyzdiai skiriami nuo analogik kit ir laikomi neteiktinais? Kokiu vis dlto pagrindu skiriamos pirmoji, pagrindin (tik perkeltin), ir antroji, neteiktinoji, veiksmaodio sekti reikms? Jokio tikro pagrindo, deja, nepavyko uiuopti.

2) Lek s ini s argumentas Pairkime, k apie tai netiesiogiai byloja kai kurie kiti, neabejojamo teiktinumo lietuvi kalbos odiai veiksmaodio sekti vediniai. Vienas i j jau buvo usimintas tai veiksmaodio sekti aknies bdvardis nuosekls paeiliui, vienas po kito einantis, vykstantis, daromas , taip pat tvarkingai, i eils k dirbantis; ia ir prieveiksmis nuoseklia, pvz.: Jis gerai imoksta pamokas, bet nemoka savo mintis nuosekliai idstyti kitiems (LK VIII 953). Jei mintis galima idstyti nuosekliai, vadinasi, jos sudaro sek, kitaip sakant, seka viena kit. Bet kokie dalykai, kurie tik gali bti nuosekls, gali tokie bti tik todl, kad seka vienas kit. Kadangi bdvardis yra veiksmaodio vedinys, o ne atvirkiai, tai nuoseklus toki reikm turi tik todl, kad atitinkam reikm paeiliui, vienam po kito eiti, vykti, bti daromam turi ar bent jau turjo ir teistai gali turti veiksmaodis sekti. Prieingu atveju, kaip taikliai yra ras Mantas Adomnas, bdami nuosekls, turbt turtume atsisakyti ir nuoseklumo (Adomnas 1995: 4).

230

Kalbos kultra | 81

K tik pamintas kitas veiksmaodio sekti vedinys daiktavardis sek reikia vyki, reikini ar daikt vienas p o kito j i m a s (LK XII 318), vadinasi, vlgi jimas po . Tebus tai imto kito met amiaus naujadaras, bet ir jis liudija, kad veiksmaodis sekti, i kurio jis pasidarytas, turjo reikm vykiams, reikiniams ar daiktams e i t i vienam p o kito. Jei gali bti mini, odi, sakini, pastraip, puslapi, taip pat stulp, stoteli ir t. t., pagaliau visai abstraki skaii seka, vadinasi, jie vienas kit seka (panaiai j eil gali bti tik todl, kad jie vienas paskui kit = vienas po kito eina). Veiksmaodio sekti aknies odiai yra ir prielinksnis pskui i paskos, kandin , prieveiksmis pskui i paskos (plg. dar jo lytis pasekoms, pseku ir pan.) ir prieveiksmiai pasku, paskia tada, kai ankstesnis veiksmas atliktas (ymint vienas po kito i eils vykstanius veiksmus) arba po kiek laiko, vliau (LK IX 462, 463, 481, 490491). Pastarasis akivaizdiai mena jim i paskos nebe erdvje, bet laike, ir vien veiksm ankstesnio atvilgiu apibria kaip vykstant po , i esms einant po . Kadangi is prieveiksmis yra veiksmaodio vedinys, o ne atvirkiai, tai jo reikm remiasi atitinkama veiksmaodio reikme, vadinasi, veiksmaodiu sekti g a l i m a nusakyti ne tik jim i paskos erdvje, bet ir jim po laike (dl pastarojo r. 3 argument). I prieveiksmio savo ruotu yra pasidarytas bdvardis paskutnis (ir pskutinis). Pagrindin jo reikm yra po kurio daugiau toki pat daikt ar reikini nebra; koki daikt ar reikini eils gale einantis, galinis, galutinis (LK IX 498). Vartojimo pavyzdi nra n reikalo pateikti, kiekvienas ino, kad gali bti ir paskutin valanda, ir paskutin diena, ir paskutin vakarien, paskutinis okis, paskutinis odis ir kas tik nori. Tai tas dalykas, kuris seka (paskui) visus kitus, prie j jusius. (Beje, rusai turi i veiksmaodio m sekti visai taip pat pasidaryt bdvard paskutinis , kuris juk netapo dingstimi susiaurinti lietuviko odio paskutinis vartojimo!) Pagaliau tos pat aknies yra sekanio sinonimas pasksnis einantis paskiau, vlesnis , kuriam niekieno neginijama ir antroji reikm esantis ar e i n a n t i s p o ko (eilje) (LK IX 481), o tai reikia, kad ir veiksmaodis sekti, i kurio is bdvardis padarytas, turjo ir gali turti atitinkam reikm bti ar eiti po ko (kaip tik t, kuri jam neigiama!), ir dalyvis sekantis gali bti vartojamas reikme esantis ar einantis po ko . (Beje, kodl kalbinink nesilyta sekanio keisti odiu paskesnis?)

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

231

Remiantis apvelgtaisiais odiais ieina, kad mintis, odis, sakinys, pastraipa, puslapis, taip pat valanda, diena, mnuo, vakarien, okis, stulpas, stotel ir t. t. visikai taisyklingai g a l i bti sekantis,-i.

3) L o gini s argumentas Pagrindin veiksmaodio sekti reikm yra e i t i i paskos, paskui . Taiau eiti galima ne tik erdvs, bet ir laiko atvilgiu, tai liudija tokie lietuvi kalbos odiai kaip at-eitis ir pra-eitis ir patvirtina kalbinink silymas (kad ir nepagrstas) sekani dien keisti btent ateinania diena. O kadangi laiko reikme galima eiti, tai galima ir sekti, itai akivaizdiai rodo minti prieveiksmiai pasku, paskia. J. Balikonis, pasitelks savo kritikai pavyzd Kuris p a s k u i mnuo seka? , ia prasme buvo nenuoseklus. Apskritai judjim mes suvokiame dvejopai: kaip savo (stebtojo) judjim nejudam aplinkos daikt atvilgiu arba kaip aplinkos daikt judjim savo (stebtojo) atvilgiu tiek stebtojui stovint ant ems, o kam nors einant pro al, tiek stebtojui stovint, pavyzdiui, autobuse, o u lango pro al lekiant pakels stulpams. Tas pat pasakytina ir apie jim laiko prasme ar paties laiko jim. Tuo atveju, kai stebtojas eina laiko atvilgiu, praeitis yra tai, kas jo jau praeita, o ateitis kur jis ateis (erdvins metaforos kalbant apie laik ne tik bdingos, bet apskritai neivengiamos). Kita vertus, kai pro nejudam stebtoj eina laikas, tai praeitis yra tai, kas jau prajo, o ateitis kas ateina. Kalboje is skirtumas puikiai ireikiamas, pavyzdiui: p r a e i t a diena, p r a e i t i metai ir p r a j u s i diena, p r a j metai. Tokiu bdu ir veiksmaodio sekti pagrindin reikm eiti i paskos erdvje lengvai gali bti perkelta laikui. Pirmuoju atveju a seku t, kas eina prie mane, kitaip sakant, kas pirmas prie mane kerta dabarties akimirk, o kadangi a, kaip stebtojas, visuomet esu dabartyje, tai visuomet seku t, kuris k tik prajo. Kaip tik tokiu poiriu laik remiasi sekjo samprata: nors sekjas seka ne kiekvien (arba, ia prasme, ne kiekvienu), bet vis dlto btinai t (tuo), kuris jo pirma, jau prajo. Antruoju atveju, o jis mums syk aktualesnis, ateitis seka praeit. Kitaip sakant, bet kuris ateities vykis, kuris eina paskui kit, j seka, taigi eina i paskos , t. y. eina po . Kartais, beje, vykis ateina kartu ir laiko, ir erdvs atvilgiu antai ateinantis debesis ir lietus i jo, ir jeigu j atseka dar vienas, tai pastarasis pirmj tikrai seka tiesiogine io veiksmaodio reikme (todl ateinantis i paskos debesis, o kartu ir lietus, yra btent sekantis). Ties sakant,

232

Kalbos kultra | 81

tik vykiais erdvje, ne kitaip, laikas ir matuojamas. O jeigu taip, tai galima pasakyti ir abstrakiai: jeigu vykis A vyksta anksiau u vyk B, tai pastarasis vyksta pasku, taigi eina pskui vyk A (t. y. po jo), ir todl vykis B seka vyk A. Tarkime, vykis A tai viena diena, o vykis B ikart po jo einanti kita diena, tuomet diena B yra sekanti dien A, o jei diena A yra iandiena, tai rytojaus diena yra tiesiog sekanti. Tas pat, suprantama, tinka savaitei, mnesiui, metams. Arba, tarkim, jeigu vykis A tai troleibuso, kuriuo Antakalnio gatve miesto link vaiuoja stebtojas, sustojimas Sapieg stotelje, o vykis B to paties troleibuso paskesnis sustojimas Men gimnazijos stotelje, tai Men gimnazijos stotel seka Sapieg stotel ir todl yra sekanti2. Panaiai, jeigu vykis A yra skaitytojo skaitomas vienas knygos puslapis, o vykis B skaitytojo skaitomas kitas, einantis ikart po jo, tai pastarasis puslapis laiko prasme! ities eina paskui pirmj, todl yra j sekantis, arba tiesiog sekantis puslapis. Tas pat, suprantama, tinka ir pastraipai, ir eilutei, ir odiui. Logika nebent prayt taisyti posak sekantis po (ko), jo vieton silant sekantis (k). Antai sekantis odis, inoma, yra pirmas po itartojo, taiau sekantis j, o ne po jo sekantis. Taiau nei kitas, nei ateinantis odio sekantis logikai nieku gyvu neatstoja, ir kai kitsyk klausytojui aiku, apie k kalbama , kaip kad tikjosi J.Balikonis, tai veikiau yra klausytojo nuopelnas jis veriamas suprasti, apie k kalbama . iaip ar taip, kitas tai bet kuris ne itas , o jei tarp vis kit ir sekantis , tai tik atsitiktinai ir nebtinai, vien atsivelgiant kontekst; ateinantis tai bet kuris i artjanij (pavyzdiui, viena i ateinani dien yra poryt), nors atskiru atveju, inoma, gali bti ir sekantis (ryt), tik vlgi nebtinai, o veikiau pagal kontekst (taip pat ir tolesnis). Na, galima sakyti, kad kalba nebtinai turi paklusti logikai arba kad kalba turi savo logik . Vis dlto kalba ir logika yra neatskiriamos ir juolab nra reikalo j prieinti, kai pati kalba to n nereikalauja.
2

Padrsina (bet kartu ir nuvilia nejaugi kaip irniai sien?), kad jau daugiau nei prie deimtmet visai panaiai mstyta Manto Adomno, kurio odius perskaiiau savo rain i esms jau baigs: od sekantis dabar leidiama vartoti tik tuomet, kai kas nors seka paskui k nors. Taiau btent taip ir atrodo, kai vaiuoji troleibusu: viena stotel seka paskui kit, kalba idealiai atspindi v a i u o j a n i o j o patirt. Ities, kaip yra pastebjs Drazdauskas, kalbinink praktika remiasi viena nereflektuojama pozityvistine prielaida: egzistuoja objektyvi tikrov, kurioje stotels stovi vietoje, o stebtojas juda nuo vienos prie kitos. Galbt netrukus nebus leidiama sakyti n saul teka ir saul leidiasi? Juk objektyvioje tikrovje ne saul teka ir leidiasi , o mes sukams apie j ir apie ems a! Argi visas kalbjimas nra vis pirma metafora []? (Adomnas 1995: 3)

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

233

4) Tip o l o gini s argumentas J. Balikonis yra pabrs: K kitos kalbos turi, to mes galim neturti, ir prieingai k mes turim, kitos kalbos gali neturti. [] Mes galim vartoti tik t, k ms kalba leidia, o ne imti savo vartojimui pavyzdio i kit kalb (Balikonis 1978: 155). Bet k ms kalba leidia ir galt turti, tam nekenkia ir kit kalb atitinkami pavyzdiai. O visos svarbiausios Europos kalbos odio sekantis atitikmenis vartoja ir reikme einantis po . Be mintj rus ir vokiei folgend, dar plg. angl following, prancz suivant, pagaliau lotyn secundus sekantis ir i ia antras (kaip sekantis pirmj). tai ir latviams vartoti sekojos, sekojoais sekantis (kalbamja reikme) niekas nekliudo. Tiesa, lenk nastpny padarytas i stpa, sen. stpa engti, ingsniuoti, pdinti ir atitinka rus engiantis pdin (ar net minantis ant kuln), taiau kaip toks, jis yra btent engiantis i paskos , taigi sekantis . inoma, pastarasis argumentas nra lemiamas, jis tik patariamasis, bet ir be jo, kaip matyti, nra joki klii vartoti od sekantis reikme paskesnis kuo vairiausiuose kontekstuose. Paskutinis manomas prietaravimas neva lietuvi kalboje nes tokios io odio vartojimo tradicijos. Anaiptol: argi ne imtamet tradicij liudija pati kalbinink kova prie tok jo vartojim?! (Prisiminkime ir K. Vosylyts pateiktus ms literatros klasik pavyzdius!) odis sekantis lietuvi kalboje t u r i (antraip nebt prie j kovojama) ir p a g r s t a i turi reikm paskesnis, einantis po , todl, visikai pritariant K.Ulvydui, nra pagrindo tos reikms nepripainti . N menkiausio. Netinkamas jo vartojimas kitais atvejais visai kitas klausimas, todl btina juos, skirtingus vartojimo atvejus, kuo grieiausiai atskirti. iuo klausimu labai aikiai turt suformuluoti savo nuomon Kalbos komisija.
LITERATRA

A d o m n a s M. 1995: Prie kalbininkus (Laikas redaktoriui). Naujasis idinys Aidai 1. B a l i k o n i s J. 1978: Rinktiniai ratai 1, Vilnius. J a b l o n s k i s J. 1935: Jablonskio ratai 4, Kaunas. J a b l o n s k i s J. 1936: Jablonskio ratai 5, Kaunas. J a b l o n s k i s J. 1959: Rinktiniai ratai 2, Vilnius. KPP: Kalbos praktikos patarimai. Sudar Aldonas Pupkis. II pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, 1985.

234

Kalbos kultra | 81

LKKN: Lietuvi kalbos komisijos nutarimai 19771998. Treiasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, 1998. S l i i e n N. 1969: Pastabos apie susirinkim kalb. Kalbos kultra 17, 1720. U l v y d a s K. 1972: Netaisyklinga ger odi vartosena. Kalbos kultra 23, 1230. U l v y d a s K. 1986: Penkiasdeimt Kalbos kultros ssiuvini. Kalbos kultra 51, 36. Vo s y l y t K. 1978: Veiksmaodio sekti reikms. Kalbos kultra 35, 4850.
Gauta 2008 06 09

ON THE USE OF SEKANTIS

Summary The paper gives an overview of the main claims of linguists on the abuse of the word sekantis. The author focuses on a single case of such use: the verb sekti in the meaning to go after and the participle sekantis in the meaning of going after. More attention is given to different approaches of linguists to the use of the above words in such meanings. An attempt is made to provide arguments for their well-formedness in the following four ways: 1) by demonstrating that the distinction between the verb sekti in its main meaning of to follow sb or sth and the meaning under discussion to go after is arbitrary; 2) by focusing on the respective meanings of the derivatives of the word sekti: nuosekls, sek (pskui, pasku, paskutnis); 3) by investigating the action of following in logical terms; 4) by referring to the ordinary, typical use of equivalent words in other languages. The paper concludes that the word sekantis in the meaning of going after should be accepted for use; it should also be noted that the collocation sekantis k (Eng. following what) should be preferred over sekantis po ko (Eng. following after sb/sth), e.g. treias puslapis yra sekantis antrj (Eng. page three follows page two) and therefore page three is the following in respect to page two.
DAINIUS RAZAUSKAS Lietuvi literatros ir tautosakos institutas Antakalnio g. 6, LT-10308 Vilnius dainius@llti.lt

D. Razauskas. Dl sekanio klausimo

235