IMMANUEL KANT

Kantas teig, kad i principo nemanoma pasakyti, koks

pasaulis yra i tikrj, nes objektai prisiderina prie
ms sugebjimo stebti pasaul. Patyrimas reikalauja
intelekto, kuris savyje turi grynojo proto taisykles.
Kantui intelektas remiasi pojius, o protas uduoda
meta!"inius klausimus, tad yra platesnis. Protas turi
apriorini element, prie kuri ir derinasi objektai
Kantas kl klausim# kaip galimi aprioriniai sintetiniai
sprendiniai. $priorinis % i proto, sintetinis % i
patyrimo. &ranscendentaliniai tyrimai' tiriamas ne
objektas, o apriorinis bdas, kuriuo pastame objektus.
(iekada nepainsime pasaulio, koks jis yra i tikrj,
pastame tik tai, kaip jis mums reikiasi. )djos,
neturinios atitikmens patyrime, *ormuoja pat
patyrim#. +ievas % absoliutas ir patyrime nepasirodo,
todl transcendentiniai tyrimai negalimi.
&ai, ko neisprendia teorinis protas, labai svarbu
praktiniam protui, kuris padaro btin# prielaid#, kad
esame laisvi, nors negali to rodyti. ,aisv pripastama
tik jus morals srit. Prielaida padaroma tam, kad
galtume tvarkyti praktinius reikalus. Protas
nepriklauso reikini pasauliui, taigi mus veikia
antjuslin determinacija. -idin proto determinacija
galina valios laisv.. Kad bt dorov, protas turi bti
laisvas.
/s prote yra visuotinis objektyvus apriorinis dorovs
dsnis, todl eg"istuoja pareiga. /orals dsnis
s#lygoja, kad mogus gali bti traktuojamas tik kaip
tikslas, o ne kaip priemon.
Kad tapt mogumi, mogus turi reali"uoti prigimt,
atlikdamas pareig#. Kategorinis imperatyvas, kai jam
paklstame, daro mus kaip niekada monmis. 0o
turinys' 12lkis taip, kad tavo elgesio maksima galt
bti visuotinai pripainta elgesio norma.3
Politika irgi turi apriorin element# % teis., ms
sugebjim# apriboti laisv. pagal bendr# taisykl.. &eis
nemanoma be vieumo, ji nem#stoma be vieumo kaip
knas nem#stomas be tsumo. Politikoje ir teisje yra
iorinis, prievarta primestas, laisvs apribojimas.
(egalima primesti morals, paeisti moralins
autonomijos. Politika ir moral susisieja per teis., kuri,
netobulai eg"istuodama, yra vienintelis i dalyk
saitas. ,aim negali bti politins veiklos tikslas, nes tai
individuali s#voka. Paternali"mas % didiausias
despoti"mas.
Politin valdia turi visus traktuoti lygiai. 4merkiamos
paveldimos privilegijos. 5era santvarka gali bti tik
respublika. &rys geros politins santvarkos principai'
6. kiekvieno visuomens nario kaip mogaus
laisv7
8. kiekvieno mogaus kaip pavaldinio lygyb su
kitais7
9. kiekvieno valstybs nario kaip pilieio
savarankikumas7
GEORG WILHELM HEGEL
(ieko nra tikra, iskyrus idjas.
:iloso!ja visada ateina per vlai, !loso*as negali
perengti savo laik.
)storija yra protas, turintis savo raidos altin. 4ubjektas
nra objekto prieingyb, o sudvasina objekt#. +vasia
yra ekspresyvi, ji turi per kak# reiktis. +vasia
supranta save i savo objektyvacijos *orm. ;monija yra
tikslin <teleologin= ir juda link tikslo.
+vasia yra m#stymas, teiss pagrindas. ,aisv nra
ikart duota, ji vystosi stadijomis. Kantas laisv. randa
abstraki#, >gelis sako, kad j# randame istorikai
besikeiianiame pasiprieinime ms trokimams.
/#stymu mogus sugeba sau suteikti visuotinum#.
)storijai bdinga savimon, o materija jos neturi. +vasia
reali"uoja tai, kas yra dabar, ir kartu ji numato bsimas
laisvs *ormas.
(ra jokio daikto savaime <prietara Kantui=, nieko
negali bti u to, k# mes inome. ;mons pasta tik
dalin. ties#, bet u jos yra absoliutas. /okslas
nepasta tiesos, tik taiko iorinius painimo metodus.
&rys dorovs substancijos' eima, pilietin visuomen ir
valstyb. &ai, kas yra eimoje, pilietin visuomen
paneigia, o valstyb perima ir sujungia su tuo, kas yra
pilietinje visuomenje.
>gelis atskiria moralum# ir dorov.. /oralumas %
vidinis poelgio apibrtumas. +orov % paprotys
<protis=. +orov istorikai kintanti, o Kantas to nemato.
>gelis Kant# kritikuoja kaip tui# *ormalist#, nes
kategorinis imperatyvas gali bti taikomas tik po to, kai
jau inome, kas yra gerai?blogai, o tai parodo dorov.
+orov dvasingum# paveria proiu, taigi dorov yra
politinio gyvenimo pagrindas.
-alstyb grindiama s#moninga bendryste, statymu, tai
yra, protu. Pilietin visuomen yra vidurys, stygiaus
valstyb. Pilietinje visuomenje kiekvienas yra sau
tikslas. -alstyb neeg"istuoja tiesiogiai, ji eg"istuoja
savimonje, paproiuose. Piliei tikslas % laim.
@ valstybs dvasios stovi tautos dvasia. Kiekviena
tauta turi jai derani# ir tinkani# santvark#. 4antvarka
nra sukurta, ji istorikai vystosi, o tauta turi jausti, kad
santvarka <teis= atitinka jos s#mon.. (ra auktesnio
tikslo u tautas, per j dvasias vystosi pasaulio istorija.
KARL MARX
;mogus jam tra ekonomini kategorij siknijimas.
Kapitali"mas veda mogaus *ragmentacij# ir
paeminim#. Pinigai nra tik ekonomika, jie kuria
tvark#, gadina mones, tapdami tikslu savaime, tad
tobula visuomen apsieis be j.
>gel /arksas kritikuoja dl pilietins visuomens ir
valstybs perskyros. Pagal /arks#, valstyb % iorinis,
iliu"inis bendrumas, pilietin visuomen %
susvetimjusi, o /arksas nori tai pataisyti. (orint
sukurti demokratij#, reikia panaikinti valstyb. kaip
moni tarpinink#. 4ilomas nepolitinis valdymas
<administravimas=. &uo /arksas m#sto kaip liberalai'
silo nul valstybs.
/arksas kritikuoja mogaus teises. ;mogaus teiss %
ilaisvinta vergov. (orint i tikro sukurti mogaus
teises reikia jas panaikinti. ;mogus sugr save tik
komunistinje visuomenje.
-alstyb % ekonominio iracionalumo dalis. ;mog reikia
ivaduoti i represij. >gelis valstyb. derina prie
minties, /arksas % mint prie valstybs. +arbas gamina
ne prekes, o mus paius. ;mogaus gyvenimas % veikla,
bet darbininko veikla % susvetimjimas.
&eis, moral ir religija tra prietarai. Proletariatas yra
vienintel klas, suinteresuota privaios nuosavybs
panaikinimu.
Komuni"mas' 6= mogaus grimas save7 8= tikras
mogikosios esms gyjimas7 9= mogaus ir mogaus
prietaravimo tikras panaikinimas. Komuni"mui btinas
eimos, religijos, valstybs ir privaios nuosavybs
atsisakymas.
1
/#stymas ir btis yra skirtingi dalykai, bet kartu
sudaro vienov.. /okslams veriantis pramon., vis
labiau numogja moni santykiai. &ik sociali"mas leis
pajusti mog kaip mog.
-isas gyvenimas yra praktinis. :iloso!jos tikrasis tikslas
yra keisti pasaul.
&ai, k# laikome tikrove tra paklusimas idjoms,
ideologijoms, ideologi"uotas tikrovs vai"das. -alstyb
padeda viepataujaniai klasei utikrinti savo interesus,
kurie vai"duojami kaip bendri. Pasiduodama epocAos
idjoms, tuo tarpu tikras politikos !loso*as negali jomis
tikti.
Politika prasideda nuo materialini poreiki.
EDMUND BURKE
,aisv, kaip ir visi kiti politiniai principai, nra tik
meta!"in abstrakcija, bet turi ry su praktika, aplinka
ir aplinkybmis. Bevoliucija % beprotyb. ,aisv %
ilgalaikis dalykas, j# naujiems veikjams suteikti reikia
atsargiai, nes laisv sukuria gali#.
Cerkas % monarcAistas.
Cet koks paveldas ar pdinyst nesivai"duojama be
patobulinimo, mat viskas pasaulyje tobulinama ir
valstyb, nesugebanti to daryti, nesugeba ir ilikti pati.
&varkant valstybs reikalus siloma siklausyti gamtos
bals#, mat gamtos tvarka % puikus pavy"dys.
,ygyb visuomenje nemanoma7 norintysis sulyginti
visus, niekada nepasieks lygybs. -aldioje bti padeda
doryb, imintis, talentas ir nuosavyb. Cerkas
neatmeta mogaus teisi, bet teigia reguliuojam#
mogaus laisv. ir atmeta igalvotas abstrakias teises.
(ra jokio a priori valstybs mokslo, tik praktinis.
5eriau netobuli sprendimai, i dalies patenkinantys vis#
visuomen., nei sprendimai, tobulai patenkinantys dal,
o dalies nepatenkinantys visai. Ctina eiti ltos
paangos keliu.
Politika yra praktin ne jaun moni veikla. Bevoliucija
blogis todl, kad reikalauja visko arba nieko, taiau
blogiausia jos blogyb % moni irdi sukietinimas.
&aip rpinamasi mogaus teismis, kad pamirtama
apie moni prigimt.
Prietarai % ne vien negatyvus dalykas. Prietaruose
gldini# imint galima panaudoti pasitelkus prot#.
Protingi prietarai sukuria motyv# proto veiklai, ugdo
prieraium# ir pastovum#.
Beligija politikams padeda suprasti, kad jie nra
valstybs savininkai ir todl negali po sav.s palikti
griuvsi. -alstyb % bendrija, jungianti gyvuosius,
mirusius ir gimsianius, jos tikslus galima pasiekti tik
per daugyb. kart. Canyia % santvarkos pagrindas.
JEREMY BENTHAM
4varbiausias jo interesas yra teisin re*orma. -aldios
pagrindas yra ne sutartis, o moni poreikiai.
Centamas mog traktuoja Aedonistikai % kaip
trokimus tenkinani#, naudos siekiani# ir kanios
vengiani# btyb.. ;mogus nuolat skaiiuoja kaip
racionaliai siekti didesns naudos. Beikia remtis ne
artimo meile, bet nauda, nes nauda niekur nedingsta.
&ame nieko kilnaus, bet juk mogus ir tra naudos
siekiantis gyvnas, tad ir politika paremta skaiiavimu.
/alonumas ir skausmas yra mogaus elgesio
prieastys, leidianios gudusiam statym leidjui j
kontroliuoti ir valdyti. /alonumas ir skausmas yra
bendramaiai % tam tikras kiekis malonumo
kompensuoja pana skausmo kiek. /alonum ir
skausmo teorija, pasak Centamo, buvo naudinga tuo,
kad leido apskaiiuoti statym leidybos padarinius.
Kadangi malonumas yra individualus kiekvieno
mogaus potyris, teiss ir valdios vert. turi lemti j
poveikis reali moni gyvenimams ir likimams.
+idiausios laims principas, patek.s universalaus
statym leidjo rankas, yra praktikai universalus
rankis. Dstatym leidjas % svarbiausias veikjas
politikoje.
Paproius ir institucijas Centamas laiko tik proio
dalykais. )storija jam % monijos nusikaltim ir kvailysE
i s#vadas.
Caudiamosios teiss srityje, pasak Centamo,
naudingumo principas suteikia natral metod# sukurti
racionaliai bausmi teorijai. Causms sukeltas
skausmas turi viryti naud#, kuri gijama padarant
nusiengim#.
JOHN STUART MILL
/ilis perm Centamo naudingumo principus, bet
atskyr auktesnius ir emesnius moni trokimus.
Kiekybin Centamo Aedoni"m# pakeit kokybinis /ilio
Aedoni"mas. ;mons nebtinai yra egoistai. 0ie suvokia,
kad i rpinimosi kitais irgi galima gauti naudos. ,ygus
vis piliei interes traktavimas sustiprina politin.
visuomen., pilieiai tampa suinteresuoti bendra tvarka,
kuri atitinka kiekvieno i j interesus.
Prieingai nei Kantui, /iliui doryb nra tikslas
savaime, tai priemon naudai siekti. Kantas teigia
pareig#, nepriklausom# nuo <ne=malonumo suvokimo, ir
poelgius silo vertinti pagal intencijas, o /ilis % pagal
pasekmes <konsekvencionali"mas=. ) to kyla, kad jokia
moralin nuostata nra savaime gera, nra ir
savaiminio grio.
Byiai su krikioniko m#stymo tradicija tampa
problemiki. (ra jokios prigimtins tvarkos, kuri
nepasireikt per naud#.
;alos principas' valdia ir visuomen negali kitis
individo gyvenim#, jeigu jis nedaro alos kitiems.
-isuomens nariai primetinja vienas kitam poirius ir
tuo *ormuoja individ#. F spaudim# reikia paalinti i
gyvenimo, ilaisvinti individ# nuo svetim mini,
kurias is klaidingai laiko savo sukurtomis.
/inties laisv btina, nes'
6. ji galina paang#, o prievarta gali nutildyti
ties# <po"ityvi"mas=7
8. ir klaidingame poiryje gali bti dalis tiesos7
9. tiesa gali iaikti tik diskusijoje7
G. individas turi pats *ormuoti savo pairas, sieti
jas su patirtimi ir cAarakteriu.
Beikia teikti kuo didesn. laisv. neprastiems naujiems
dalykams <1gyvenimo eksperimentams3=. -isa, kas
riboja individualyb., yra despoti"mas. (ors nepalaiko
socialini revoliucij, taiau pritart galimam laisvam
sociali"mo pasirinkimui.
/ilis taip pat yra ir kovotojas u moter teises. (egali
bti privilegij vienai lyiai, o kitos menkinimo. /oter
pavergimas tvirtintas kultriniu proiu. -adinamoji
moters prigimtis tra meistrikai sukurtas dalykas.
FRIEDRICH NIETZSCHE
+ekartas atranda subjekt#, subjekto ir objekto santyk.
/oderni"me buvo manoma, kad mokslas pains ties#.
$dekvacins tiesos teorija teigia, kad tai, koki#
pastame tikrov., j# ir atitinka. &ikjimas proto
universalumu, nealikumu moksle. -isiems itiems
2
dalykams (y prietarauja. 0is teigia, kad visa -akar
!loso!n tradicija yra bankrotas.
/es nejudame joki# esm., jok tiksl# <ypa po to, kai
+ievas mir=. Beikia klausti, ne kokia yra dalyko esm,
bet kokia valia tai sukr, kam to reikia.
(y teigia, kad tiesa yra !kcija, be kurios mons
negalt gyventi. &iesos lygios prietarams. $not (ys,
nelyginant tiesos su tikrove, ne*alsi!kuojant pasaulio
skaiiais, nebt manoma gyventi.
-alia yra tiesos pagrindas. /#stymas yra valios akto
dalis.
(egalima kalbti apie joki# laisv# ir nelaisv# vali#, ji
bna arba stipri, arba silpna.
Pasaulio esm. sudaro galios valia.
(y yra perspektyvistas. &ai, k# mes laikom btim, i
tikrj yra kultros produktas. /es visada primetam
biai prasm.. (ra *akt, yra tik interpretacijos.
/intis niekada nem#sto i sav.s, j# valdo galios valia.
(y teigia, kad ateina nauja !loso* paderm, kuri
skoniui atgrasi tiesa, kuri priimtina kitiems.
Kiek protai bus demokratiki, tiek bus sulyginti, t.y.
nelaisvi. /orals i principo nemanoma pagrsti,
galima tik lyginti skirtingas morales. (y sako, kad
Kantas tiesiog save pateisino kategoriniu imperatyvu.
/oral % bandos prievarta. Canda moko mones
paklusnumo. ,iberali visuomen pati nemato, kad
paklsta galios valiai. -adinasi, liberali visuomen yra
ble*as.
(y mgsta religijos kritik#.
+emokratinis judjimas % politins organi"acijos
nuopolis, didiausio skaiiaus absurdas, mogaus
isigimimas. Ctina imtis vertybi perkainojimo. -ienas
i demokratijos padarini % mokslo suprastjimas. Kas
yra mokslo mogusH 1-idutinybs instinkto mogus,
kuris bijo to, kas subjektyvu. -ergo atmaina, matavimo
prietaisas.3
Djimas kalb#, tai jimas moni pasaul. Kalba %
meta*or rinkinys.
14mulkios politikos laikai prajo. 0au ateinant imtmet
siliepsnos kova emje, prasids didioji politika3.
+emokratija neleidia didios politikos, o tik toki#, kuri
pritaikyta vidutinikumui. -yksta europiei
supanajimo procesas. $tsiranda naujas %
virnacionalus, klajoklis % mogus. Prisitaikymo
meistras. 2uropos demokrati"avimas % nenorta
priemon tironijai ugdyti. (y nemgsta nacionali"mo.
Pon moral ir verg moral % du morals tipai, kuriuos
suvienodina demokratija. -erg moral % vartotoj,
naudingumo moral. ,iberali"mas % kolektyvinis
sugyvuljimas bandoje.
(y nemgsta ir konservati"mo.
Pati tobuliausia kalba % mu"ika, pati netobuliausia %
mokslo. /enas tras*ormuoja gyvenim#, leidia
igyventi.
Iiklikas laiko suvokimas, amino sugrimo idja.
2uropieiai atsidr anapus grio ir blogio, +ievas
jiems mir, o toks mogus % antmogis. (y estetas ir
myli tik gro, gyvenimas tampa griu tik per estetin
suvokim#. /enas svarbesnis negu tiesa.
FRIEDRICH AUGUST VON HAYEK
,iberal noras suartti su socialistais % kelias vergov..
Pastangos pereiti prie sociali"mo veda prie neigiam
padarini. Beikalaujama minimalaus valstybs kiimosi.
,aisvos rinkos privalumai % nealikumas ir statym
virenyb.
4ociali"mas ir planin ekonomika nesuderinami su
demokratija.
>ayekas nurodo, kad ekonomin kontrol ne vien tam
tikros mogikojo gyvenimo srities kontrol E ji yra
priemoni visiems ms tikslams kontrol.
+emokratinmis priemonmis ilaikomas sociali"mas
>ayekui yra utopija. Planavim# sunku nutraukti, kur
norim' vedus kontrol. ekonomikos srityje, ji bus
pleiama % prievarta, ideologinmis priemonmis, kol
gal gale ekonominis planavimas pajungs beveik visas
gyvenimo sritis.
4ociali"mas per centrali"uot# ekonomikos planavim#
sutrypia lygyb. prie statym#, nealikum#,
objektyvum# ir statym virenyb.. +emokratinje
valstybje btina statym virenyb % visi vyriausybs
veiksmai turi bti riboti i anksto paskelbtomis
taisyklmis.
>ayekas, kaip ir (o"ikas, teigia, kad valstyb turi
nustatyti bendras taisykles, o ne bendrus tikslus.
Kadangi planiniame sociali"me valdios prievartos
taikymas neapibriamas i anksto nustatytom
taisyklm, todl net statymai gali teisinti savival..
4varbu ne kad visk# reglamentuot statymas, bet, kad
valstybs prievartin galia bt taikoma tik statymo
numatytais atvejais.
Ientrinei valdiai reikalaujant pair vienodumo ir
lojalumo, vykdoma in*ormacijos kontrol.
)vis nra socialinio teisingumo, jis igalvojamas
klaidingai personi!kuojant visuomen.. Jra duotos
s#lygos, prie kuri reikia taikytis. &eisinga arba ne gali
bti tik pati konkurencija, bet ne jos re"ultatai.
Kuriant sociali"m# ikyla blogiausieji. -eikimas grups
vardu atlaisvina mog nuo atsakomybs, ilaisvina i
daugelio dorovini sait. 4ocialistinje sistemoje
individo s#inei nepalikta laisvs % tikslas pateisina
priemones, jokios individ teiss ar vertybs negali
kliudyti.
-isuomen, kaip ir ekonominiai santykiai yra
spontanikai isivyst., perj. natrali# atrank#.
-isuomen siunia signalus, k# reikia daryti.
-isuomenje ir rinkoje veikia tos paios savaveiksms
jgos7 pavienes individ pastangas koordinuoja
beasmenis organi"mas E savaimin pusiausvyra.
Cdama dirbtin, planin ekonomika paprasiausiai
nepajgi e*ektyviai koordinuoti sudtingos industrins
visuomens.
JOHN RAWLS
&eisingumas % svarbiausias dalykas, svarbesnis u
laisv.. Pagrindinis klausimas % kaip sutvarkyti
pagrindines visuomens institucijas, kad jos padt
isaugoti piliei laisv. ir lygyb.. &am Bolsas silo
Aipotetin. pradin. po"icij# su neinojimo udanga,
apribojania individ in*ormacij# apie save. +u
pagrindiniai teisingumo principai po neinojimo
udanga <pirmasis principas svarbesnis='
6. visi mons turi tas paias nealikas teises ir
laisves7
8. socialins ar ekonomins nelygybs
atsiradimas galimas, jei'
a= jis susietas su pareig umimo lygybe, tai yra,
visos pareigos prieinamos7
b= jis tarnauja blogiausioje padtyje atsidrusi
visuomens nari naudai.
Bolsas negina jokios konkreios politins tvarkos,
tiesiog i j vis reikalauja atsivelgti teisingum# kaip
nealikum#. 4kiria politin ir moralin liberali"m#.
3
Bolsas neigia vertybinius klausimus, todl atrodo
po"ityvistas. Bolsas bando derinti laisves ir teisingum#
be atskir diskurs. 0o udanga pagrsta aidim
teorija' koki# aidimo strategij# rinktsi savo padties
neinantys individai. Bacionalumas priveria dalintis,
remiantis prielaida, kad i kit pavyks gauti, kai
netursi pats.
D bendruomen. sijungiame, kai turime grio supratim#.
Beligingieji negali sutikti su liberal moraline
autonomija. :iloso!niai, moraliniai, religiniai
sitikinimai turi pasitraukti i vieojo gyvenimo. -isi
lygiomis teismis turi grsti sambv vien politiniais
principais, nes nra vis pripastamos doktrinos.
&am, kad institucijos traktuot visus vienodai ir
nealikai, liberali"mas turi atsisakyti konkreios grio
sampratos ir apriboti savo apeliacijas ties#. Pats
liberali"mas reikalauja, kad gyventume pagal nealikus
principus. Politinis teisingumas nra ivestas i
moralinio grio sampratos. ,iberalas turi bti
padalintas dvi dalis' viena vertus, turti savo
moralinius sitikinimus ir jais tikti, antra vertus,
suvokti, kad politika neturi bti grindiama jo
sitikinimais.
ISAIAH BERLIN
Pagrindin Cerlino keliama problema % paklusimo ir
prievartos problema. &iriama po"ityvi ir negatyvi laisvs
sampratos.
$pskritai, laisv reikia bti nuo nieko nepriklausomam.
-isa kita, anot Cerlino, tra ios s#vokos ekspansija.
(egatyviosios laisvs koncepcija remiasi nesikiimo
kito asmens norus ir poreikius samprat#. Cet kokia
priespauda, s#moninga ar nes#moninga, yra laisvs
mainimas. Cti laisvam, remiantis gryna negatyviosios
laisvs samprata, reikia netrukdomam daryti k# tik
nori, kol tavo laisv neperengia kit laisvs.
Bemiantis po"ityvi#ja laisvs samprata, individuali teis
gali bti varoma tiek vidini, tiek iorini klii.
Pirmiausia todl, kad mogus ne visada vadovaujasi
racionaliu protu ir kartais elgiasi impulsyviai ir
neapgalvotai. 0ei negatyvioji laisv yra suprantama kaip
nesikiimas, tai po"ityvioji % kaip teis dalyvauti
priimant kolektyvinius sprendimus. Po"ityvioji laisvs
samprata, remiantis prielaida, kad kiekvienas individas
turi auktesniuosius ir emesniuosius pradus, leidia
kolektyviai nusprendus kontroliuoti Aeterogenik
poreiki tenkinim#. &aiau i prielaida yra labai
pavojinga, nes i esms aprobuoja prievart# tam tikr
individ atvilgiu, vardan 1visuomens sveikatos3.
&eigiama, kad mons patys atsisakyt emesnij
tiksl, jeigu jiems utekt proto tai suvokti. Bemiantis
ia nuostata, vieno nesusivokusio individo
prievartavim# neva jo racionaliojo 1a3 naudai galima
laikyti teistu. 5lobali"avus situacij# prieinama prie
totalitari"mo, kuriame vienas mogus geriau u visus
ino, k# reikia daryti.
MICHAEL OAKESHOTT
$ukotas kritikavo politin racionali"m# % tikjim#, kad
protas ispr.s visas problemas. Politikos mokslai
paradoksaliai tikisi rodymais atsakyti politinius
klausimus, kai pati politika yra tikinjimo ir retorikos
dalykas. -isk# bandoma suvesti taisykles ir principus.
Patyrimo vairov didiul, bet mokslas pretenduoja j
vis# aprpti ir taip sunaikina tai, ko neapima.
Bacionali"mas tvirtina tik tecAnin inojim#, pagal
$ukoto dvi painimo ris'
6. tecAninis inojimas % sutrauktas taisykles ir
uraytas7
8. praktinis inojimas % gdiai, proiai,
politikos inojimas prie mokantis politikos
mokslus.
Politikos nemanoma suvesti knyg# ar ideologij#.
Patirtis eina pirmiau mokslo. D politik# einama kaip
gimt#j# kalb# % per kasdien. praktik#.
Konservati"mas nra grindiamas dogmatiniu poiriu
tradicijas, kurios nuolat keiiasi, nra racionalios.
)deologija yra tradicijos sutrumpinimas, suvedimas
principus, reikalingas jaunoms tautoms. Politikos
nelemia teisingos ideologijos pasitvirtinimas. Kad
eg"istuot politika, reikia, kad ji bt suprasta ir
imokta.
Konservati"mas % m#stymo maniera, pagrsta
autoritetais, teikianti pirmenyb. pastamiems
dalykams. Politik# konservatorius laiko valdymo
praktika. Politikoje reikia vengti radikalumo, bet tai
nereikia, kad konservatoriai yra prie re*ormas.
Politika atrodo skirtingai, kai j# velgia praktikas,
teoretikas ir menininkas.
Cti konservatoriumi % mgautis tuo, kas yra, o ne
iekoti kako kito. 4ritys, kur akivai"diai
nepajudinamas konservati"mas' draugyst, ranki
naudojimas, patrioti"mas, elgesys vieose vietose %
visose iose srityse tai, kas ibandyta ir sena vertingiau
nei nauja.
Politinis konservati"mas % speci!n ir ribota veikla,
bendr elgesio taisykli teigimas ir saugojimas.
ALASDAIR MACINTYRE
4iloma Aipotetin situacija' pirmiausiai sunaikinami
gamtos mokslai, vliau bandoma juos atkurti. ;mons
toliau kalba apie moksl#, bet tai tik odi, s#vok
nuotrupos. /okslo nebra. &as pats ir su morale
realybje' lik. terminai, bet nebra juos prasminanio
sociokultrinio konteksto. (audojame morals
simuliakr#, bet nebegyvename moraliai suvokiamame
pasaulyje. Klasikinje moralje normos visuotins, o
pasirinkimai j ribose. +abar sisuka skirting
moralini tradicij kova, o save laikantys moraliais
tiesiog nebesuvokia, kas ta moral yra.
Fiuolaikinis moralinis m#stymas yra emotyvistinis %
ms moraliniai sprendimai yra emocij iraikos.
/orals !loso!ja yra neatskiriama nuo sociologijos, nuo
visuomens.
Klasikinis m#stymas apie moral. yra teleologinis, t.y.
orientuotas tiksl#. ;mogus turi reali"uoti savo
mogik#j# prigimt, j# gyvendinti. &am reikia ugdyti
emocijas, trokimus, elges. Pagal klasikin. moral.,
siekti menkesnio tikslo yra ema.
Fiuolaikinje moralje nebelieka tikslo <telos=, yra tik
teiss ir prigimtis, kurios vieningos neradome.
(ebelieka ryio tarp subjekto ir moralini reikini,
kur palaik tikslas. /oralje lieka tik taisykls be
pagrindimo <etiketas=, skirtos prigimiai ugdyti, taiau
be tikslo nebeaiku, kodl btent tos taisykls yra
tinkamos.
Fiandieninje visuomenje moraliniai klausimai virsta
tecAniniais, neberpi dorybs, svarbiausia % taisykls.
Prieastys, kodl nemanoma ivengti dorybi'
6. be dorybi nesivai"duojama jokia praktika,
visuomen7
4
8. dorybs yra kiekvieno moralinio naratyvo
viduje, jos suvienija asmen, sukuria vientis# jo
moralin pasakojim#7
9. dorybi nemanoma siekti tik individualiai, j
siekimas nusit.sia kartomis.
(uo gimimo iki mirties kuriamas mogaus pasakojimas
suteikia gyvenimui prasm..
/odernioji politika eliminuoja patrioti"mo doryb., nes
visi rpinasi tik savo nauda. +abartin visuomen %
svetim moni rinkinys, niekas nebekreipia dmesio
prasmes, kurios mus saisto. -isa dorybi etika yra
nesuderinama su iuolaikine politika.
,iberalai konstruoja moral., kuri gali tikti tik tradicij
neturintiems monms. ,iberalai nenori pripainti jokio
grio, viresnio u individ#, jie teigia, kad kiekviena
sritis turi savo gr, o individas turi visur derti.
2*ektyvumas ir konkurencija % pagrindin liberal
vertyb. &rokimai tampa pagrindimo pagrindu.
,iberali"me vieoji nuomon neturi racionalaus
pagrindo, j# gimdo emocijos ir ji lengvai su*ormuojama,
kai reikia. /akintairas liberali"m# nurao kaip
neskming# idj#, neatsilaikani# prie $ristotelio
etik#.
LEO STRAUSS
:iloso!ja yra ne tiesos inojimas, bet jos iekojimas,
geriausio reimo, ms visumos *ormos paieka.
Praktinis inojimas negali atsakyti P/ keliamus
klausimus. (ra natralaus inojimo, j keiia mokslinis
inojimas.
Kategorin patarim# keiia tik subjektyvios vertybs.
Klasikin politin !loso!ja yra nedemokratika,
klasikin politin !loso!ja yra paremta klasikine
natralia kosmologija, kuri# paneigia modernaus
mokslo skm.
Po"ityvi"mas btinai baigiasi istori"mu
(emanoma svarstyti socialinio *enomeno nedarant
vertybini sprendim. 2mpirinis teiginys reikalauja
mokslins epistemologijos. &odl mokslas negali bti iki
galo neutralus.
+emokratinis mogus yra suaug.s su P/.
(uolatinis skaidymas veria neigti bendr#j gr, jo
pakaitalas yra atvira visuomen.
:aktai atskiriami nuo vertybi, todl nra bendrojo
grio.
) yra nemanoma ivesti privalo bti.
;mons ireikia vertybes, todl nra natrali tiksl K
visk# leidiantis egalitari"mas <visi trokimai yra
vienodi ir leidiami=, klaidingi sprendimai apie gera ir
bloga.
KARL SCHMITT
Fmitas naudoja politikumo s#vok#, klausia, kas
paveria dalyk# politiniu. Politik# sieti reikia ne tik su
valstybe, kuri savaime nra politin.
5yvename depoliti"acijos amiuje. Fmitas siekia
politikum# apibrti vien politinmis s#vokomis.
Politikumas % savyb, ne substancija. Politikoje yra
draugo ir prieo perskyra. +raugas ir prieas
nepriklauso nuo kit srii kriterij. Politinis prieas
nra moralinis blogis ar ekonominis konkurentas.
Politikumo nebt, jei nebt eg"istencini s#vok
1draugas3 ir 1prieas3.
Ce prie pasaulis nesivai"duojamas' galima puoselti
draugystes, bet vis tiek atsiranda prieai. Politikoje
prieai niekada nra asmeniniai, visada % kolektyviniai.
Politika visada, kai tik norime k# nors ginti, yra alika.
Politika negalima be konLikto, ji visada susieta su
gyvybe ir mirtimi.
Karas % kratutin prieo neigimo *orma. Pasaulis be
kar <vadinasi, be prie ir be politikos= negalimas.
&auta, neskirianti draug ir prie, neturi prasms kaip
tauta. 0ei nepatinka susiprieinimas, tuo pasinaudos
js prieas. (emanoma pasaulin monijos valstyb
<tik monija gali neturti prie=. ;monija % nepolitin
s#voka. Politikoje kalbantis monijos vardu naikina
politik# ir grasina naikinti tautas.
Fmitas % liberali"mo kritikas. ,iberalai pakeit politines
s#vokas, mgsta neutrali"acij#, neturi politini idj,
nes i individuali"mo politika nekyla. )ndividuali"mas %
politikumo neigimas, nepasitikjimas politika. -alstyb.
jie veria visuomene, pilieius % vartotojais. 0ie nori, kad
mones valdyt teis, moral, ekonomika. Cet
abstrakcijos nevaldo, valdo galingj grups.
+emokratija gali bti susijusi nors ir su diktatra, jei i
kuria Aomogenikum#. +abartiniame parlamente
diskusijos yra slaptos, o j primjai % nepro*esionals
politikai.
Fmitas % politins teologijos kriktatvis. 0# apibdina
kaip teiss s#vok sociologij#. &eiss s#vokos
sekuliari"uotos i teologijos. &eiss normoms praradus
gali#, viskas priklauso nuo suvereno sprendimo.
ROBERT NOZICK
,ibertari"mo atstovas. Pagal minarcAistus, valdios
*unkcijos tra teikti apsaug#, sutari saug# ir
nacionalin. gynyb#. 4ocialinis aprpinimas libertarams
reikia prievart# dirbti kit naudai. (evaromas
kapitali"mas jiems yra optimali sistema.
;moni teisi nepaeidia tik minimali gali valstyb.
(ra jokio centrinio paskirstymo, asmens ar j grups,
turinios teis. kontroliuoti vis iteklius ir spr.sti, kaip
jie turi bti padalyti.
Pateikia indukcin apibrim#, nusakant vald
<holdings= teisingum#'
6. asmuo, gyj.s nauj# nuosavyb. pagal teisto
gyjimo princip#, turi teis. i# nuosavyb..
Dgyjus turt# neteistai, taikomas atitaisymo
principas7
8. asmuo, kuris gyja nuosavyb. pagal teisingo
perdavimo princip# i kito asmens, turinio
teis. t# nuosavyb., pats turi teis. t#
nuosavyb.7
9. niekas neturi teiss nuosavyb., iskyrus
gyjusius j# pagal pirm# ir antr# principus.
(o"ikas remiasi istorine teisingo paskirstymo teorija %
paskirstymo teisingumas priklauso nuo to, kaip jis
atsirado, o ne nuo to, koks jis naudingas.
)ndivid teiss gali koeg"istuoti' kiekvienas asmuo gali
naudotis savo teismis kaip tinkamas. &eiss nelemia
konkreios alternatyvios padties socialinje
alternatyv AierarcAijoje.
@darb atimantys mokesiai pykdo maiau u
atitinkamos verts priveriam#j darb# socialiai aprE
pinamj labui, nes mokesiai palieka daug didesn.
veiksm laisv.. Klausiama, kodl asmuo su
nematerialistiniais, nevartotojikais norais gali
netrikdomai rinktis savo geidiamiausi# alternatyv#, o
mogaus, kurio norai susij. su materialiais daiktais ir
kuris turi dirbti dl papildom pinig, veikla turi bti
varoma.
0ei paskirstomojo teisingumo galutins bkls principai
tvirtinami teisins visuomens darinyje, tai jie
5
kiekvienam pilieiui suteikia statymin. teis.
pretenduoti tam tikr# visuomenje individualiomis ir
grupinmis pastangomis sukurt produkt visumos dal.
4truktriniai paskirstomojo teisingumo principai
implikuoja asmens veiklos ir jos re"ultat nusavinim#.
CHARLES TAYLOR
,iberali"m# &eiloras kritikuoja u tai, kad jis nevertina
kultrini veiksni reikms politikai ir nesuvokia savo
ilikimo politikoje esms.
$smen individualiu padaro moraliniai sugebjimai.
;mogaus veiksmams bdinga moralin motyvacija, jie
nesivai"duojami be moralini distinkcij.
&eiloras negina kokios nors vienos moralins po"icijos.
5ali skirtis morals artikuliacijos, bet nemanoma
ivengti moralios kalbos, be kurios neturtume paios
morals.
,iberalai pernelyg sureikmina gamtin model,
neigdami vertybines distinkcijas.
,iberalai akcentuoja individo laisv., o &eiloras mano,
kad pirmiau u individo pasirinkim# yra kultriniaiE
socialiniai Aori"ontai.
9 modernybs negalios' individuali"mas, instrumentinio
proto <)P= sigaljimas, *ragmentacija.
$kivai"dias )P augimo keliamas netektis liudija
atomistin pasaulira, apkurtimas gamtai. )P tenka
skirti daug dmesio, nes visuomens, kur veikia rinkos
ekonomika, subjektai, nordami ilikti, turi atsivelgti
e*ektyvum#. Cendri reikalai turi bti tvarkomi pagal
biurokratinio racionalumo principus, neirint, tinka ar
ne jie ms moralinei pasaulirai. -ienintel
alternatyva % vidin tremtis, marginali"acija.
4iekiant veikti )P, buvo bandoma naikinti institucijas.
Dsitikinimas, jog iandienin. visuomen. galima pagrsti
vienu principu % nerealus. 0os valdymas % nuolatinis
mginimas atkurti pusiausvyr#. :ragmentika tokia
visuomen, kurios nariams vis sunkiau identi!kuotis su
savo bendruomene kaip politine visuomene.
Cejgikumo jausm# gali velninti valdios
decentrali"acija.
,iberali"mo teorijose visuomen suprantama kaip
individ asociacija, kiekvienas individas turi savo
gyvenimo samprat#, plan#.
Kiekviena politin visuomen reikalauja i savo nari
pasiaukojimo ir disciplinos, turi paklusti suvarymams.
4iekiant ivengti despoti"mo, prievart# reikia pakeisti
savanoriku tapatinimusi su poliu, jausmu, kad politins
institucijos atstovauja mogui.
RICHARD RORTY
&ikrovs ir politikos samprata priklauso nuo trij
atsitiktinum' kalbos, asmens ir visuomens.
-isuomen gali bti keiiama be joki meta!"ini
pagrind, be inojimo, kas yra nustatyta tvarka %
utopiniais projektais. Dengiama nauj# post!loso!n
etap#.
Kategorikai atmetami bet kokie samprotavimai apie
daikt prigimt, anapusin pasaul.
Kalbos neatrandamos, jos gali bti tik sukuriamos.
&iesa yra sakini, o ne tikrovs savyb. -ai"duot yra
pagrindinis kultrini permain altinis, pasikeitus
odynui pasikeiia ir pats mogus. Kalba neatitinka
pasaulio, ji ir yra pasaulis.
9 atsitiktinumai'
6. Kalbos atsitiktinumas. Kai susiduria du
skirtingi odynai, mes neturime objektyvi
kriterij kuriam nors i j pasirinkti. Kalba yra
atsitiktin, nes ji neturi savo vidins esms,
toks pats atsitiktinumas yra ms s#mon ir
savimon. Kalba yra tarpinink tarp ms ir
pasaulio, ji yra ms pagrindas, ji neturi tikslo
kaip visuma. -isa pasaulio istorija yra meta*or
kaitos istorija. Kai sukuriamas naujas odynas,
galinamas nauj dalyk atsiradimas.
8. $smens atsitiktinumas. (ra jokio grynojo
1a3. (ra vieno tikrai mogiko mogaus
apraymo, norint sukurti save, reikia sukurti
tam tikr# odyn#.
9. -isuomens atsitiktinumas. Beikia isivaduoti
i universalistinio liberali"mo, jam reikalingas
naujas odynas, nes senasis yra pasen.s,
primestas mokslo ir oponavimo religijai.
,iberali visuomen yra ta, kuri leidia
sitikinim ir odyno konLikt#. Bortis teigia,
jog u politin. teorij# daug svarbesnis dalykas
yra utopija, kuri# jis pavadina liberali#ja
ironija.
Borio postmoderniojo liberali"mo bruoai'
6. $tmetama modernioji <subjekto= !loso!ja.
Pasakoma, kad subjektas nra nei
autonomikas, nei sau perregimas, nei
ilaisvinantis, jis *unkcija, predikatas,
priklausantis nuo konteksto.
8. Padaromas lingvistinis poskis. Kalba % tai
pagrindinis tarpininkas, tarpininkaujantis
ms painimui. -isas pasaulis laikosi kalba, ji
% bties namai. &ikrovs nra.
9. Padaromas praktinis poskis. (ra grietos
perskyros tarp subjekto ir objekto. 4ubjektas
priklauso tam paiam pasauliui, kur jis nori
interpretuoti. M painimo objektas niekada
nra grynas, jis priklauso nuo interpretacijos.
(emanoma rasti vienintelio bties pagrindo.
:iloso!ja % praktins veiklos ris, kaip ir kitos
veiklos rys.
PIERRE MANENT
Fiuolaikinis mogus nebeturi prigimties ir substancijos
<apie jas nesamprotauja=, visk# m#sto istorikai.
/odernus mogus nesiekia grio, tik stengiasi ivengti
blogio. -ienyti tegali teisingumas, nes gris nevienija'
bdamas subjektyvus jis tam nebetinka.
;mogus yra laisv, neturinti prigimties ir substancijos,
jo valia stipresn u prigimt. +emokratijos mogus
laisviausias, bet priklausomas nuo valios. (ebra
auktesns?emesns prigimties skirties.
/okslas pasaul nori matyti tok, koks jis yra i tikrj.
/okslas negali atsakyti jokius gyvenimo prasms,
grio apibrimo klausimus. /okslo prasm % neturti
prasms. Keisiausia, kad neutralieji mokslininkai nori
kak# prasmingo pasakyti pasauliui.
-aldios atstovai bejgiai, nes priklauso nuo ms, o
mes jais nepasitikime, todl jie pasmerkti lugti.
+emokratija nesivai"duojama be tautos, bet pati tauta
yra labai abejotinas dalykas, todl bandoma j# pakeisti
dl jos agresyvumo.
Jra ribotas politini *orm skaiius. Polis, imperija,
banyia, tautin valstyb.
)ki iol 2uropos demokratijos buvo susietos su tauta,
reikalavo politinio kno, dabar demokratijos bijo turti
kn#. &auta i pradi padjo sukurti demokratij#, o
dabar ukerta keli# j#.
6
Politika suvokiama kaip priespauda, kakas iorinio,
demokratinis mogus prieikas politinms
santvarkoms. 2uropieiai kuria demokratin. imperij#,
siaurinani# paios politikos srit. ,ieka valdymas
<kratos=, bet ne tauta <demos=. Procesas atvirkias
sovietmeio supolitinimui % politik# vis bandoma suvesti
kak#, kas nra politika.
MICHEL FOUCAULT
:uko domina, kaip apvieta padar tai, kas mes esam,
jis domjosi tuo, kas yra Aumani"mas. (ra nekintamos
mogaus esms, verta istorikai pavelgti, kaip ji
*ormuojama.
:uko tyr diskurs#, rodant kaip mes m#stome.
-isuomens gyvenim# *ormuoja 9 pagrindins sritys'
6. daikt kontrols santykiai7
8. veiksm su kitais santykiai7
9. santykiai su savimi.
Beikia tirti diskursus ir praktikas, kaip visa tai yra
tvirtinta. 5eneologikai :uko nori isiaikinti, kaip
atsirado kaljimas.
Causm E politins praktikos elementas, turintis ry su
Aumanitariniais mokslais. Fiuolaikin valdia siekia
apdoroti knus. 1Knas yra tiesiogiai panir.s politin.
terp.. Knas naudojamas ekonomikai, tai % gamybos
jga, naudinga tik tada, kai gamina ir yra pavergta.3
Pavergti galima be ginkl ir grasinim, tam yra atrasta
modernesni bd <jimas darb#, dalyvavimas
ceremonijose ir t.t.=.
Pasak :uko, didioji klaida yra suvokti valdi# kaip
esani# tam tikroje vietoje. -aldia nra draudimai.
-aldia kiaurai perskrodia mones nuo pat pradi.
4uvokimas, kas yra gerai?blogai, jau yra valdia, nes
mus valdo suvokimas. -aldia nra tik santykiai tarp
valstybs institucij ir piliei. /okslinis inojimas irgi
yra tam tikra valdios *orma.
:uko domjosi, kas yra liga, kas yra psicAins ligonins.
0is kelia klausim#, kas yra normos, kurios galina
udaryti mog ligonin.. :uko sako, kad skirstymas
beproius ir ne yra valdios primestas. /oderniaisiais
laikais nuolatos yra kvieiama isivaduoti, taiau i
tikrj yra kuriami vis naujesni, subtilesni kno
pavergimo mecAani"mai. Kaljimas viena ar kita *orma
visada yra ia. /okykla, kareivins, ligonin.
$nksiau individ# *ormavo vairs ritualiniai
mecAani"mai. +abar disciplinarin valdia gamina
individus' atskiria, eg"aminuoja ir t.t.
:uko atranda, kad moderniaisiais laikais pereinama
prie visai naujos valdios *ormos % panoptins valdios.
/es esam iuolaikin disciplinarin visuomen %
1mokyklos virsta miniatirinmis sekyklomis, kurios
sigauna suaugusij gyvenim# ir reguliariai j
kontroliuoja.
,aisvesni tampame per tam tikras disciplinas.
5yvename nepabaigiamo eg"amino ir prievartos
objektyvacijos amiuje. -aldia nra siejama tik su
statymu ar suverenitetu. -aldia nra institucijos ir
aparatai. -aldia yra visur todl, kad ji spinduliuoja i
visur. (ra vieno valdios centro, valdanio vis#
santyki tinkl#. &en, kur yra valdia, visada yra
konLiktas.
7