Prof. Dr.

Saulius Arlauskas
POZITYVISTIN-PROCEDRALISTIN TEISS
SAMPRATA
H. L. A. Hart (1907-1992), ymus angl teiss ir teiss filosofijos
inovas savo krinyje Teiss samprata ryosi pratsti Kelzeno darb ir
sukurti toki pozityvistin teiss samprat, kurioje bt suformuluoti
kiekvienam teiss mokslo atstovui aiks teiss, kaip iskirtinio socialinio
reikinio, teoriniai kontrai, bei bt pateiktas konstruktyvus teiss ir
morals santykio interpretavimas. Savo traktato apie teis vade Hartas
atkreipia dmes paradoksal dalyk. Atrodo kiekvienas pilietis gali
pasakyti kas yra teis, tiksliai nurodydamas kok nors teiss altin, kuriame
yra idstytos teiss normos. Bet kai tik pileio ar net teiss teoretiko
papraoma suformuluoti teiss svokos apibrima, i kart prasideda
keblumai. Situacija panai kaip su svokos laikas apibrimu. Visi mons
naudojasi laiko matavimo vienetu, be problem nustato laik pagal
laikrodio parodymus ar net sauls danguje padt, bet kai tik papraoma
apibrti pai laiko svok, mogus i kart pasimeta.
Nors Hartas savo Teiss sampratoje tsia Kelzeno teiss kaip
savarankikos teorins konstrukcijos projekto gyvendinim, taiau kaip
startin savo teorini svarstym baz priima John Austin prediktyvistin
teiss kaip suvereno grasinimais paremt sakym idj. Toks Harto teorini
svarstym ieities tako pasirinkimas nra atsitiktinis. Hartas nekelia sau
udavinio narplioti paties Kelzeno grynosios teiss teorijos privalumus ir
trkumus. Ir taip daro ne todl, kad ie privalumai ir trkumai jam
nesvarbs. Hartas tiesiog nenori abstrakiai samprotauti apie teiss moksl.
Jis nori diskutuoti apie realiai funkcionuojani teis. O tai neivengiamai
1

veria kalbti apie teis populiarias terminais ir sampratomis, t. y. taip, kad

tai bt suprantama bent jau kiekvienam teiss specialistui. Kita vertus, tai
nereikia, kad Hartas siekia tik teiss mokslo populiarinimo ir jam nra
svarbi ibaigta teiss teorin konstrukcija. Hartas nori painti o ne dirbtinai
kurti teis. Jis nori j painti painti taip, kad jo teiss reikinio tyrinjimo
rezultatas galt pasinaudoti kiekvienas to pageidaujantis. tai kodl, Hartas
skirtingai nei Kelzenas pradeda ne nuo gili teiss svok filosofini
valg, bet nuo Anglijoje populiaraus teiss vaizdinio - Austino teiss kaip
suvereno grasinimais paremt komand komentaro. Btent panaudojant tok
teiss sampratos
suprantamai

bet

vaizdin atsiveria galimyb populiariai, visiems

kartu

teorikai

nuodugniai

paaikinti

tai,

spekuliatyviomis filosofinmis priemonmis norjo rodyti Kelzenas

parodyti kokie yra reals teiss, kaip savarankiko, nepriklausomo nuo
morals ir kit socialini norm funkcionavimo pagrindai.
Hartas mano, kad kalbant apie teiss pozityvistin teorin samprat,
btina atsakyti tris svarbiausius klausimus: 1. Kaip teis yra susijusi su
grasinimais paremtais sakymais ir kuo nuo j skiriasi? 2. Koks yra teiss ir
morals santykis? 3. Kas yra teiss norma? Pirmasis ir antrasis klausimas,
anot Harto, kyla todl, kad mogaus elgesys, atitinkantis teis ar moral nra
laisvas elgesys. mogus privalo elgtis ne taip kaip nori, bet taip kaip
reikalauja teiss ar morals norma. Bet jei skiriame teis nuo morals, tai
turime parodyti kuo moralin pareiga skiriasi nuo teisins pareigos.
Pripastant teisins pareigos egzistavim i karto kyla klausimas kaip i
teisin pareiga gali bti susijusi su grasinimais paremtais sakymais ir kuo
nuo j gali skirtis. Tokia yra pirmojo ir antrojo klausimo esm. Na o treiasis
klausimas apie teiss normos kilm kyla, kai atsakome abu pirmuosius
klausimus ir ypa kai teisin pareig atskiriame nuo moralins pareigos.
2

Btent tuomet labai svarbu paaikinti kur slypi teiss normos kaip specifinio
socialinio reikinio aknys.
Kaip jau minjome, Hartas savo svarstym ieties taku pasirenka
Austino teiss kaip grasinimais paremt sakym teorij. Jo tikslas yra
priimti arba atmesti i teorij. Hartas Austino teorij pasirys priimti tuo
atveju, jei ji atlaikys vis manom kritik. Na o jei Austino teorija kritikos
neatlaikys ir pasirodys, kad ji nors ir populiari, bet teorikai ydinga, tuomet
Hartas, atsivelgdamas visus Austino teiss teorijos kritikos rezultatus,
pasiruos pateikti savo teiss teorijos variant.
Pirmas klausimas, kur svarsto Hartas, yra tai, kok Austino teiss
sampratos vaizdin reikia vertinti. Hartas ne tik pateikia Austino teiss
teorijos apibendrint vaizdin, bet ir j savotikai pagrina, tiesiog sutaiko
su elementariais logikos dsniais. Tuo tikslu, Hartas savo knygos skaitytoj
pakvieia atsiriboti nuo primytivaus Austino teiss sampratos supratimo.
Primytiviam Austino teorijos supratimui bdinga tai, kad teis prilyginama
savotikai plikas-auka situacijai. Plikas sako savo aukai atiduoti
pinigin, nes prieingu atveju jis aus i pistoleto. Auka paklsta. Tokia
tarytum bt Austino teiss teorijos esm. Teiss krjas tarsi plikas turi
prievartos panaudojimo tam tikroje situacijoje monopol ir visa, k jis sako,
yra teis. Kritikuodamas primityv poir, Hartas atkreipia dmes vis
sek nesusipratim. Vis pirma plikas k nors paliepdamas savo aukai ne
sako ir nemaldauja, kad auka atitinkamai pasielgt. Jis grubiai priveria auk
pasielgti taip, kaip pats nori. Be to bt absurdas pliko paliepimus laikyti
sakymais. Plikas sako, tai tiesa. Bet tai nereikia, kad jis duoda
sakymus. Pliko sakymai nra ir negali bti sakymai teisine prasme, nes
jis neturi kompetencijos duoti sakymus. Pliko sakymams trksta btino
teisinio autoriteto. sakinti gali tik subjektas, kuris tok teisin autoritet
3

turi, t. y. gali sakyti, o sakymui nepaklusus, gali pritaikyti sankcij. Kur kas
panaesnis tikrj Austino teiss teorijos vaizd bt vaizdinys: keli
policininkas vairuotojas. Keli policininkas, skirtingai nuo pliko turi
teisin autoritet sakinti. Bet ir is vaizdinys, anot Harto, dar neireikia
Austino teiss teorijos esms. Vis pirma todl, kad negalima suprasti teis
kaip individualiai adresuotus sakymus. Jei teis bt tik individualiai
adresuoti sakymai, tai tuomet reikt tiek sakinjani subjekt ir sakmi
akt, kiek yra moni ir kiek jie atlieka veiksm. Todl visikai aiku, kad
autoritetingo teiss subjekto sakymai yra bendro pobdio dviem
prasmmis: viena verus, jie turi tstin charakter, t. y. galioja ir j ileidimo
metu ir vliau, bei kita vertus adresuojami ne atskiriems monms, bet
moni grupms ar visai visuomenei. Anot Harto dar vienas labai svarbus
Austino teiss sampratos akcentas yra tai, kad jiems daniau paklstama, nei
nepaklstama. Ir i aplinkyb reikia, kad egzistuoja visuotinis protis
paklusti grasinimais paremtiems teisinio autoriteto sakymams, kuris
skirtingai nei pliko-aukos situacijoje, kur paklusimas yra atsitiktinis,
utikrina tvarking statym laikyms. Pagaliau paskutinis klausimas liei
pat teisin sakym autori. Hartas taria, kad juo negali bti bet koks
sakinjantis subjektas, nors bet kurioje teisinje sistemoje toki subjekt
gali bti ne vienas. sakinti gali ir ministras ir meras ir staigos vadovas.
Tikrojo teiss krimo autoriteto esmin ypatyb yra ta, kad jo sakymai rodo
vienos teisins sistemos nepriklausomum nuo kitos galimos teisins
sistemos. Tai eikia, kad is autoritetas yra suverenas. Btent suvereno
institutas galina kalbti apie savarankik teisin sistem, kurioje visi kiti
sakymai ir komantos tarnauja vienam teisin tvark utikrinaniam tikslui.
Taigi pagraintas Austino teiss svokos apibrimas, anot Harto, turt
skambti taip: Bet kurios alies teis yra bendro pobdio grsinimais
4

paremti sakymai, kuriuos ileidia suverenas ir kuriems visuotinai

paklstama.
Sekantis teorinis ingsnis, kur engia Hartas yra patobulinto Austino
teiss svokos apibrimo visapusika kritika. Hartas nuodugniai aptaria
kiekvien apibrimo dal, atsivelgia visus galimus argumentus u ir prie,
kol po ilg svarstym reziumuoja esminius Austino teiss svokos
apibrimo trkumus. is teiss svokos apibrimas, anot Harto, galt bti
adresuojamas daugiau baudiamosios teiss normoms, kuriose i tikrj
statymo leidjas grasina sankcijomis. Vienok netgi baudiamosios teiss
normos tam tikra dalimi neatitinka Austino apibrimo idjos, kadangi bet
kurioje teisinje sistemoje jos yra taip pat taikomos ir i baudiamj
statym leidjui suverenui. Kitaip tariant pats baudiamasis statymas
savo

galia

ikyla

vir

suvereno.

Kitas

dar

akivaizdesnis

realiai

funkcionuojanios teisins sistemos norm neatitikimas Austino teiss

svokos apibrimui slypi tame, kad yra normos, kurios suteikia viesias
byl sprendimo ar statym leidybos galias arba kurios suteikia privaias
galias (tarkim testamentu palikti kam nors turt) ir kurias sieti su grsinimais
paremtais sakymais bt absurdika. Be to yra normos, kurios skiriasi nuo
detalaus sakymo, nes jos pav. gali numatyti tam tikr teiss adresato laisv
pasirinkti kaip veikti. Ir pagaliau, Hartas mano, kad suvereno idja negali
paaikinti iuolaikins teisins sistemos tstinumo. Tapatinant suveren kaip
tai yra Anglijoje su Karaliene ir Parlamentu, negalima paaikinti, kodl
anksiau ileisti sakymai galioja, nors suverenas fizine prasme keiiasi.
Anot Harto, visuose ivardintuose Austino teiss svokos apibrimo
kritiniuose vertinimuose galima velgti vien bendr ir labai svarbi
nuostat teiss normos, nesvarbu ar tai bt sakymai ar leidimai, pasiymi
savybe bti aukiau, nepriklausyti nuo teis kuriani subjekt. Kitaip
5

tariant teiss sampratoje principin vaidmen vaidina ne tai, kas kuria teis,
bet tai, kad pati teiss norma egzistuoja kaip ojektyvi faktin realyb. 1 Todl
teiss teorijos udavinys slypi vis pirma tame, kad bt paaikintas ir
pripaintas teiss norm substancinis statusas.
Hartas paprasiausiai konstatuoja, kad kiekvienoje teiss sistemoje
galime rasti objektyviai, substancikai egzistuojanias dviej tip teisines
normas: pirmines ir antrines normas. Pirmins normos, anot jo, yra tokios
normos, kurios yra susij su mogaus veiksmais, skaitant fizinius judesius,
ir kurios reikalauja susilaikyti nuo tam tikr veiksm, nors mogus ir nort
tuos veiksmus atlikti. ios normos reikia, kaip sako Hartas, banalias tiesas
apie moni prigimt ir apie pasaul, kuriame mes gyvename. Tokiose
normose yra knijami apribojimai, draudiantys laisvai naudoti jg, vogti,
apgaudinti, ir kuriuos btina drausti, jei mons nori gyventi vienas alia
kito. Hartas taria, kad galt pakakti vien i pirmini norm, jei bt
kalbama apie nedidel bendruomen, kurios narius jungia giminysts ryiai,
bendros pairos ir tikjimas. Tokios normos bt tik atskiri standartai, jos
nesudaryt sistemos. Jos bt kakuo panaios etiketo taisykles. Dl ios
prieasties,

kaip

teigia

Hartas,

pirminms

normoms

bdingas

neapibrtumas, nes gali kilti abejoni kurios gi normos gali bti tiksliai
priskiriamos pirminms normoms. Kitas pirmini norm trkumas j
statikumas. Kintant gyvenimo slygoms gali keisti moni poiris tai,
kas privaloma, bet paios pirmins normos gali pasirodyti konservatyvios.
Pagaliau pirmini norm laikymasis yra maai utikrintas, nes socialinio
spaudimo (visuomens kritinio poirio) gali bti per maai, kad pirmini
1

Pastebtina, kad i Harto ivada gerokai skiriasi nuo Kelzeno teiss normos teorijos. Kelzeno

teorijoje teiss norma yra sukuriama. Ji savaime neegzistuoja. Tuo tarpu Hartas kalba, kad tstinis teiss
charakteris byloja apie substancin teiss norm buvimo charakter.

norm reikalavim vykdymas bt garantuotas. Dl ios prieasties

pirmins

normos,

anot

Harto,

yra

neefektyvios.

Pirmini

norm

neapibrtumas, statikumas bei neefektyvumas, kaip teigia Hartas,

suponuoja mint apie antrini norm egzistavimo btinyb, kuri dka
ivardinti pirmini norm trkumai galt bti eliminuoti. Antai siekiant
veikti pirmini norm neapibrtum, turt egzistuoti specialios
pripainimo taisykls, kurios galintu ias normas tiksliai apibrti. Hartas
taria, kad ankstyvose visuomense tokia taisykl buvo autoritetingo raytinio
teksto nurodymas, pav taisykli nurodymas, kurios ikaltos ant kokio nors
akmens.

Isivysiusiose

visuomense

pripainimo

taisykls

yra

sudtingesn. Jos normas identifikuoja nurodydamos pirminms normoms

bdingus bendrus poymius. Tokiais poymiais, kaip teigia Hartas, galt
bti faktas, kad normas ileido speciali institucija arba, kad ilg laik jos
buvo praktikuojamos kaip paprotys, arba, kad jos susijusios su teism
sprendimais. Hartas toliau teigia, kad priemons eliminuoti pirmini norm
statikum yra keitimo taisykls. ios taisykls galina atskirus individus ar
j grupes diegti naujas normas. Jos lieia pav statym leidybos procedr,
procedras pagal kurias privats asmenys keiia savo turtinius santykius ir
pan. Pagaliau, kalbdamas apie pirmini norm neefektyvumo eliminavim,
Hartas kalba apie byl sprendimo taisykles. ios normos ne tik
identifikuoja bylas sprendianius asmenis, bet ir apibria procedr,
kurios privalu laikytis. Jos ne nustatinja pareigas, bet suteikia teismui galias
sprsti bylas.
Hartas originaliai isprendia ir klausima apie tai, kokiu bdu atskira
norma gali bti priskirta konkreiai teiss sistemai. Kelzenas, kaip
pamename, panaudojo pagrindinio statymo (konstitucijos) teisin autoritet.
Kelzeno teorijoje tiek atskira norma, tiek ir valstybs pagrindinis statymas
7

buvo dirbtinai sukurti norminiai aktai. Hartas tuo tarpu siekia pagrsti teiss
norm galiojimo pripainimo aukiausi autoritet ne statym leidjo (pav
suvereno valia), bet prieingai netgi

suvereno veiksmus padaryti

priklausomais nuo auktesnio autoriteto ypatingos teiss normos

egzistavimo. i ypating teiss norm Hartas vadina aukiausia
pripainimo taisykle. i taisykl numato procedr pagal kuri galima
isiaikinti ar konkreti teiss norma galioja (ar ji priklauso teiss sistemai).
Tokia taisykle Anglijos teisinje sistemoje jis laiko isireikim: ...teis
nustato, kad..., jeigu Karalien Parlamente nustato, kad.... 2 Taigi, jei
Anglijoje pav. teismui ar kitam subjektui nepavyksta pagrsti kad konkreti
nuorma iplaukia i to, k Karalien Parlamente yra nustaiusi, tai tokiu
atveju norma nra galiojanti. Kalbdamas apie specifin Anglijos teisins
sistemos identifikavimo procerdr, Hartas kartu pasako, kad kitose alyse i
aukiausioji pripainimo taisykl gali bti savita. Valstybse, kuriose teis
yra grindiama Konstitucija, teiss identifikavimo procedros gali bti
suformuluotos paioje konstitucijoje.
Hartas, parodydamas, kad kiekvien teiss sistem sudaro pirmini ir
antrini norm junginys, kartu turi atskleisti ir ios sistemos efektyvumo
pagrindus. Kelzenas, kaip pamename, teiss norm efektyvum siejo su teise
kaip prievartine tvarka. Neneigdamas, kad paklusimas teiss reikalavimams
gali bti remiamas ne tik sankcijos grsme, bet ir kitais tame tarpe ir
moraliniais motyvais, Kelzenas vis dlto grasinamj teiss norm pobd
laik iskirtine motyvavimo paklusti teisei prieastimi. Hartas tuo tarpu
atsisako teis sieti su grsinimais. Anot jo, tik baudamosios teiss normos
turi grsinamj pobd. Tuo tarpu daugel kit viesias ir privaisias
galias nustatani teiss norm, Harto poiriu, yra absurdika sieti su
2

Hartas H. L. A. Teiss samprata. P. 191.

grsinimais. Kita vertus, Hartas skiria teiss normas nuo morals norm
manydamas, kad jos i ties gali

bti privalomai, prie subjekto vali

pareigojanios. (Moralinis pareigojimas nors ir yra prievol, bet jos

reikalavim laikymasis priklauso nuo paties subjekto pasirinkimo.) Taigi
kyla klausimas, kaip Hartas sprendia motyv paklusti teisei klausim, ypa
kai teiss normos reikalauja i subjekto apriboti savo laisv? Iekant
atsakymo klausim, btina isiaikinti Harto pateiktos teisins prievols
idjos turin. Bandydamas atskleisti teisins prievols esm, Hartas dar kart
pasitelkia pliko-aukos vaizdin. Hartas plikas-auka vaizdinyje randa tai,
kas kol kas liko nepastebta. Hartas taria, kad plikui sakius banko
tarnautojui atiduoti pinigus, banko tarnautojas, jei saugo savo gyvyb,
privalo tai padaryti. Bet tai, anot Harto, nereikia, kad banko tarnautojas
turi prievol atiduoti plikui pinigus. Taigi privalti ir turti pievol,
kaip taria Hartas, yra du visikai skirtingi dalykai. Pirmuoju atveju turima
omenyje, kad banko tarnautojas nors ir privalo elgtis pagal pliko
diktuojamas slygas, bet tai nereikia, kad turi prievol taip daryti. Hartas
taria, kad odiai turti prievol reikia, kad asmuo gali nebti sitikins
kokio nors veiksmo pagrstumu, bet vis vien ino, kad veiksm jis turi
padaryti. Ir tai vis pirma reikia, kad asmuo ino apie normos buvim.
Btent normos buvimo akceptavimas slygoja tai, kad subjektas priima tam
tikr sakym ne kaip pliko veiksm, bet kaip teist reikalavim. mogus
paprasiausiai suvokia, jog jis turi prievol iplaukiani i teiss normos
egzistavimo. Bet kas paskatina j nenukrypti nuo normos reikalavim?
Hartas taria, kad is skatinantis veiksnys paprastai yra visuotinis primygtinis
reikalavimas ir socialinis spaudimas paklusti. Tai nebtinai spaudimas
grasinimas centalizuotai taikomomis sankcijomis, bet bendra visuomens
nuostata, kuri gali bti ir paprotins kilms. is spaudimas, anot Harto, gali
9

pasireikti odiniais nepritarimo pareikimais arba apeliavimu individ

pagarb teiss normai. Toliau Hartas kalba apie kitas dvi su socialinio
spaudimo savybe susijusias savybes. Rimtas socialinis spaudimas kyla tada.
kai normos suvokiamos kaip svarbios, nes tikima, kad jos btinos palaikyti
socialin gyvenim. Pagaliau, anot Harto, su teisine prievole yra danai
susijusi mintis, kad ios normos individui gali atrodyti kaip naudingos
kitiems, bet i jo paties reikalauti tam tikro pasiaukojimo, tam tikr dalyk
isiadjimo.
Susiedamas teisins prievols buvim su ioriniu spaudimu, Hartas
kartu pabria, kad tai nereikia, jog individas, j laikydamasis, jauia
prievart. Hartas skiria pasakym jaustis privalaniam nuo pasakymo
turti prievol. skirtum Hartas siekia paaikinti pasitelkdamas
vidinio ir iorinio poirio kriterijus. Vidinis poiris bt toks, kai
asmuo tam tikras normas priima (akceptuoja) kaip jam asmenikai svarbias,
kaip tokias, kuriomis jis privalo vadovautis. Iorinis poiris reikia, kad
asmuo stebi, kaip koks nors kitas asmuo, tarkim vairuotojas sankryoje,
sustoja, kai usidega raudona viesoforo viesa. Iorinis stebtojas tik
konstatuoja fakt kaip tikimyb, kad usidegus raudonai viesai automobilis
tiktina kad sustos. Tuo tarpu asmuo, kuris remiasi vidiniu poiriu jau ne
tikimybikai, o imperatyviai ino, kad jis turi prievol sustoti, kad egzistuoja
tokia taisykl, sustoti, kai dega raudona viesa. Hartas taria, kad btent
ioriniu poiriu paprastai vadovaujasi tie, kurie link paeisti teiss norm
reikalavimus. Jie galvoja apie tai, kad paeidimas sukels nemalonias
pasekmes. Jie prastai taria: A tikriausiai nukentsiu, jei... Bet jie nesako:
A turiu prievol ar tu turi prievol....3 Taigi, tie, kurie suvokia kad
egzisuoja teiss norma ir i norm akceptuoja, bet ne tie, kurie sivaizduoja
3

Ten pat. P. 175.

10

sankcijos grsm, anot Harto, ireikia autentik teiss subjekto ir teiss

normos santyk. Hartas mano, kad tokiu bdu jam pavyksta deramai
paaikinti motyvacij paklusti teisei nesiejant jos nei su grsinimais, nei su
moralinmis nuostatomis.
Kalbdamas apie paklusimo teiss normoms ir morals normoms
skirtumus, Hartas paaikina kodl jo nuomone subjekto ir i norm
santykis yra nevienodas. Vis pirma pamintina, kad Hartas pripasta, kaip
jis sako, stulbinant teiss ir morals norm reikalavim panaum. Ir
vienos ir kitos draudia pav. prievart prie asmenis ar nuosavyb. Bet jos ir
esmingai skiriasi. Hartas taria, kad morals normos pasiymi kur kas didesne
svarba, nei teiss normos. Morals norm negalima anuliuoti. Tuo tarpu
teiss normas galima paversti niekinmis. Atsakomyb u morals norm
paeidim yra galima, jei yra kalt. Tuo tarpu bausti u teiss normas galima
ir tada, kai yra teisinio reikalavimo nevykdymo faktas ir nepaisyti subjekto
vidini nuostat. Moralinis spaudimas pasireikia kalts akcentavimu, t. y.
apeliavimu sin. Tuo tarpu teiss paeidimo atveju paprasiausiai
grsinama sankcija.
Harto teiss sampratos analiz rodo, kad is autorius pateikia
pakankamai ibalansuot ir realistik teiss vaizd. Negalima nepripainti,
kad Hartui pavyksta atskleisti detaliai funkcionuojanios pozityviosios teiss
sistemos kontrus. Harto teiss sampratoje, skirtingai nei Kelzeno grynoje
teiss

teorijoje,

teis

ties

yra

objektyviai

faktiniame

lygyje

funkcionuojanti taisykli sistema. Skirtingai nei Kelzenui, Hartui nra btina

traukti teiss sistem neteisin akt kaip paios teiss btin slyg.
Prieingai Hartas apskritai neteisinius veiksmus eliminuoja i teiss erdvs.
Pagaliau originaliai ir pakankamai realistikai panaudodamas aukiausios

11

pripainimo

taisykls

koncept

Hartas

pagrindia

teiss

sistemos

egzistavim ir teiss norm priklausymo sistemai testavim.

Ir vis dlto, neturint Harto teiss sampratos atvilgiu koki nors
ypating kritini argument, negalima nejausti, kad ji paskatina naujiems
teoriniams iekojimams. Vis pirma tam tikr klausim kyla svarstant
pirmini norm kilm. Hartas taria, kad pav teisiniai ir moraliniai draudimai
aloti asmen ar nuosavyb yra stulbinaniai panas. Bet ar nebt aikiau,
jei teisinio draudimo prielaida laikytume moralin gyvybs ar nuosavybs
vertybi apsaug? Jei taip, tai pasidaro neaikus Harto teiss sampratos ir
prigimtins teiss santykis. Antra idomyb lieia Harto prievols idj.
Hartas nemano, kad teisin prievol moralin pareiga sutampa. Tuo tarpu
pav. Harto teorijos oponentas, prigimtins teiss teorijos krjas J. Finnis
tiesiog tvirtina, kad Harto prievol ir teisin pareiga yra vienas ir tas pat. 4
Bet gal Finnis neteisus. Gal i ties Hartas pagrstai atskiria teisin prievol
nuo moralinio imperatyvo? Tikslesnio atsakymo klausim bus galima
iekoti kit autori darbuose. Pagaliau btina atkreipti dmes bene
vaisingiausi Harto teiss sampratos privalum jo idj apie antrini
procedrini teiss norm egzistavim ir funkcij. Gal bt vis teisinio
pozityvizmo doktrin bt galima redukuoti procedrini taisykli visum.
Btent i idj giliau panagrinsime, analizuodami Jurgeno Habermaso
procedralistin teiss samprat.

Finnis J. Natural Law and Natural Rights. P. ???

12