1.1.1. Rymano integralas. Apibrimas, egzistavimas.

1o. Tarkime, kad funkcija f : [ a; b ]

yra aprta atkarpoje [a;b], t.y. f ( x ) M , x [a, b];

M konstanta.
1 Apibrimas. Atkarpos [a,b] skaidiniu P vadiname baigtin aib tak x0 , x1 , , xn , kai
a = x0 < x1 < x2 < < xn = b, ir ymime xi := xi xi 1 , i = 1, n.
Kiekvien atkarpos [a,b] skaidin P atitinka skaiiai
M i = sup f ( x ) , xi 1 x xi ,
mi = inf f ( x ) , xi 1 x xi ,
n

U ( P, f ) := M i xi virutin integralin suma,

i =1
n

L ( P, f ) := mi xi apatin integralin suma.

i =1

Tuomet inf U ( P, f ) := fdx ir sup L ( P, f ) := fdx yra atitinkamai virutinis ir apatinis

p

Rymano integralai.
2 Apibrimas. Sakysime, kad apibrta funkcija f integruojama Rymano prasme atkarpoje [a,b],
_

kai

fdx = fdx. Bendrj i dydi reikm ymsime

f ( x )dx ir vadinsime Rymano integralu.

a

Integruojamai Rymano prasme funkcijai f naudosime taip pat ymjim f [ a ,b ] .

Kadangi f yra aprta funkcija atkarpoje [a, b], tuomet m f ( x ) M , m = inf f ( x ) ir

x[ a ,b ]

M = sup f ( x ) . Vadinasi, kiekvienam skaidiniui P turime

x[ a ,b ]

m ( b a ) L ( P, f ) U ( P, f ) M ( b a ) , todl skaii L ( P, f ) ir U ( P, f ) aibs yra aprtos,

tuo paiu bet kurios aprtos funkcijos f virutinis ir apatinis integralai yra aprti.
3 Apibrimas. Sakysime, kad skaidinys P* yra skaidinio smulkinys, kai P* P (t.y. kiekvienas
skaidinio P takas priklauso skaidiniui P* ). Jeigu P1 ir P2 yra du skaidiniai, tai j bendroju
smulkiniu vadiname skaidin P* = P1 P2 .

1 Teorema. Jeigu P* yra skaidinio P smulkinys, tuomet

L ( P, f ) L ( P* , f ) , U ( P, f ) U ( P * , f ) .

Tarkime, kad aibje P* yra vienu taku daugiau nei aibje P. Paymj t tak x* , imkime,
kad xi 1 < x* < xi , kai xi 1 , xi gretimi takai aibje P.
Paymkime
w1 := inf f ( x ) , xi 1 x x* ,
w2 := inf f ( x ) , x* x xi .
Aiku, kad w1 mi ir w2 mi ; mi := inf f ( x ) , xi 1 x xi .
Tuomet gauname, kad
L ( P* , f ) L ( P, f ) = w1 ( x* xi 1 ) + w2 ( xi x* ) mi ( xi xi 1 ) =
= ( w1 mi ) ( x* xi 1 ) + ( w2 mi ) ( xi x* ) 0.
Analogikai samprotaujame ir U ( P, f ) atveju. Jeigu aibje P* bt k tak daugiau negu aibje

P, tai t proces kartotume k kart.

Udavinys. Iliustruokite teorem grafiniu vaizdu.
_

2 Teorema.

fdx fdx

Tarkime, kad P* yra skaidini P1 ir P2 bendrasis smulkinys. Remdamiesi rodytja 1 teorema,

turime L ( P1 , f ) L ( P* , f ) U ( P* , f ) U ( P2 , f ) .

I ia gauname, kad L ( P1 , f ) U ( P2 , f ) . Fiksav P2 ir apskaiiav tiksluj virutin r vis P1

atvilgiu, turime, kad sup L ( P1 , f ) = fdx U ( P2 , f ) .
P1

Apskaiiav tikslj apatin r vis P2 atvilgiu, gauname teoremoje formuluot tvirtinim.

3 Teorema. Aprta funkcija f atkarpoje [ a, b ] integruojama Rymano prasme tada ir tik tada, kai
kiekvienam > 0 egzistuoja toks skaidinys P, kad U ( P, f ) L ( P, f ) < .
Tarkime, kad toks skaidinys P egzistuoja. Tada L ( P, f ) fdx fdx U ( P, f ) .
_

I ia gauname, kad 0 fdx fdx . Tai reikia, jeigu kiekvienam > 0 toks skaidinys
_

egzistuoja, tuomet

fdx = fdx, t.y.

f [a ,b] . Kita vertus, jeigu f [a ,b] ir duotas > 0, tuomet

egzistuoja tokie skaidiniai P1 ir P2 , kad

U ( P2 , f ) f ( x ) dx <

f ( x ) dx L ( P , f ) < 2 .
1

Tarkime, kad P = P1 P2 yra skaidini smulkinys. Remdamiesi 2 teorema, gauname

b

U ( P, f ) U ( P2 , f ) < f ( x )dx +
a

< L ( P1 , f ) + L ( P, f ) + arba U ( P, f ) L ( P, f ) < su

tokiu P.
2o. Integruojam funkcij klass. Paymkime ( P ) := max xi ir pavadinkime skaidinio P
1i n

diametru.
4 Teorema. Jeigu funkcija f yra tolydioji atkarpoje [ a, b ] , tai ji - integruojama toje atkarpoje,
t.y. f C[a ,b] f [a ,b] .
n

Imkime skirtum U ( P, f ) L ( P, f ) = ( M i mi )xi .

i =1

Kadangi funkcija f tolydioji, atkarpoje, tuo paiu tolygiai tolydioji, tai

> 0 ( ) > 0 t , x : x t < f ( x ) f ( t ) <

P tok, kad bt ( P ) < . Tuomet M i mi

n

(M
i =1

i mi ) xi

x
ba
i =1

ba

ba

, kai x [ a, b ] ir t [ a, b ] . Parinkime

, i = 1, n. Vadinasi,

arba
n

(M
i =1

mi ) xi 0, t.y. f [ a ,b ] .
( P )0

Pastaba. Patogu ymti M i mi := i ( P, f ) ir vadinti funkcijos f svyravimu atkarpoje [ xi 1 , xi ].

5 Teorema. Jeigu funkcija f yra monotonin atkarpoje [ a, b ] , tai f [a ,b] .
ba
, i = 1, n. Kadangi funkcija
n
monotonin, tarkime didjanti, (prieingu atveju vykdymas analogikas), tuomet
M i = f ( xi ) , mi = f ( xi 1 ) , i = 1, n ir

Imkime > 0 ir sudarykime skaidin P tok, kad xi =

U ( P, f ) L ( P, f ) = ( M i mi )xi =
i =1

ba
0.
( f ( b ) f ( a ) ) n+
n
Todl f [a ,b] .
=

ba n
( M i mi ) =
n i =1

6 Teorema. Jeigu funkcija f yra aprta ir apibrta atkarpoje [ a, b ] ir, pamus bet kur teigiam
skaii > 0 , galima nurodyti baigtin skaii visus tos funkcijos trki takus udengiani
interval, kuri ilgi bendra suma maesn u , tai f -integruojama atkarpoje [a, b].
Imkime bet kok > 0. Udenkime funkcijos f ( x ) trkio takus baigtiniu skaiiumi interval,

kuri ilgi suma maesn u

2 ( M m)

. Atvejis M = m rodo, kad funkcija yra const., t.y.

f ( x ) = C. Nepriklausantys mintiems intervalams segmento takai sudaro nepersikertani udar

interval aib, kurioje funkcija yra tolygiai tolydi. Skaidome kiekvien t udar interval taip, kad
funkcijos f ( x ) svyravimas i bt maesnis u
galime idstyti dvi dalis:

' x
i

ir

2 (b a )

. Tuomet skirtum U ( P, f ) L ( P, f )

'' x . Pirmj sudaro visi dmenys, atitinkantys tuos

i

skaidinio P segmentus, kurie gauti i interval, dengiani trkio takus, antrj visi kiti
dmenys. Pirmos grups dmen svyravimai i = M i mi tenkina nelygyb i M m, todl

' x ( M m ) ' x < ( M m ) 2 ( M m ) = 2 .

i

Antros grups dmen svyravimai tenkina nelygyb i <

'' x
i

''
x

2 (b a )

2 (b a )

(b a ) =

2 (b a )

. Todl gauname

Galutinai turime, kad U ( P, f ) L ( P, f ) = i xi = ' i xi + '' i xi < .

i =1

I ia iplaukia, kad f [a ,b] .

3o. Lebego kriterijus funkcijoms f [a ,b] . Pradiai apibrkime nulinio mato aibs svok.
4 Apibrimas. Aib A skaii tiesje yra Lebego nulinio mato aib, jeigu kiekvienam > 0
egzistuoja baigtinis arba skaitus aibs A denginys intervalais, kuri bendra ilgi suma nevirija .
Kitaip tariant, bet kuriam > 0 yra intervalai I1 , I 2 , , I n , , kuri ilgiai 1 , 2 , , n ,. Kad
+

A I n ir bet kuriam natraliajam n teisinga nelygyb S n = 1 + 2 + + n < . Tuomet raome

n =1

me A = 0. ( me pranczikojo odio matas trumpinys).

7 Teorema. Bet kuri baigtin arba skaiti aib ( xn , n ) skaii tiesje yra Lebego nulinio mato
aib.
Paimkime intervalus, kuri centrai yra duotuose takuose, o ilgiai yra atitinkamai

1 = , 2 = 2 , , n = n ,. Tuomet n = + 2 + + n = 1 n < .
2
2
2
2 2
2
2
Dabar suformuluosime kriterij (Lebego) be rodymo, kur patogu naudoti.
8 Teorema. Aprta atkarpoje [ a, b ] funkcija f ( x ) - integruojama toje atkarpoje tada ir tik tada,
kai funkcijos f trkio tak aib A yra Lebego nulinio mato aib, t.y. me A = 0.

Pastaba. 3 teoremoje fakt rodme, kai trkio tak aib yra baigtin.
1, kai x ,
nagrinjama atkarpoje [0,1],
1 Pavyzdys. Dirichle funkcija D ( x ) =
0, kai x \ .
neintegruojama Rymano prasme, t.y. nra -integruojama, kadangi bet kuriam P
n

( P, f )x ()
i =1

P 0

0, nes i ( P, f ) = 1.

Kita vertus, remiantis 8 teorema, funkcijos D ( x ) trkio tak aib yra kontinuumo galios ir
netenkina teoremoje keliam reikalavim (ir. E.Miseviius Matematin analiz I d., V.: 1998, 51
p.).
2 Pavyzdys. Rymano funkcija
m
1
, kai x ir x = , (nesuprastinama trupmena)

R ( x) = n
n

0,
kai
\
.
x

i funkcija tolydioji visuose iracionaliuose takuose ir trki visuose racionaliuose takuose. Taigi,
jos trkio tak aib yra nulinio mato aib ir i funkcija yra - integruojama bet kurioje atkarpoje
[ a, b] . (ir. ten pat).
1 1

, kai x 0, ir f ( 0 ) := 0,
x x
- integruojama atkarpoje [ 0,1] . Paaikinkite ios funkcijos grafik; [ ] reikia skaiiaus

1 udavinys. Pagrskite teigin, kad funkcija f ( x ) :=

sveikj dal.

1 1
1

< x , n yra R-integruojama.

2 udavinys. Nustatykite, ar funkcija f ( x ) :=
n
n n +1

Pavaizduokite funkcij grafikai.