A .

PE T R A IT IS

JUDJIMAS
IR JGA

VALSTYBINE
POLITINES IR MOKSLINES LITERATROS LEIDYKLA
VILNIUS - 1961

531
8e227

Dailininkas J. BUIVYDAS

Il

p t , ,


. , 1961 .
et

Redaktoriais L. Sarpis
Techn. redaktorius St. Lukoeviius
Korektor H. Gapien
Leidinys Nr. 6484.

(23)
Tiraas 5000 egz.
Pasirayta spausdinti. 1961.XII.22. LV 05438.
Popierius 84<Xl08/32= 1,25 pop. lapo, 4,1 sp. Iankof 3,53 apsk. leid, lanko.
Kaina Rb. 0,11
Spausdino

Valst.

.,Vaizdo'4 sp.

Vilniuje

Strazdelio

L Usak.

Nr.

3337.

T U R IN Y S
Pratarm......................
.
vadas
. . . . . .
.
1. Pirmasis kertinis akmu
2. Antrasis Niutono dsnis . .
3. Veiksmas lygus atoveikiui .
4. V e k t o r i a i ................................
5. Judjimas apskritimu
. .
6. Visuotin trauka
. .
7. Judjimo kiekis . . .
8. Darbas ir energija
. . .
9. S m g i a i .........................................
10. Judjimo kiekio momentas . . .
11. Pradins slygos ir laisvs laipsniai .

.
.

3
5
11
22
26
34
41
46
51
5o
64
71
76

PRATARME
Si broira yra pirmoji i serijos, kuria norima pa
prasta kalba supaindinti skaitytoj su i dien fizikos
pagrindais.
Mes mginome parayti apie mechanikos dsnius ir
svokas kuo paprasiau, kad ia broira galt pasi
naudoti moksleiviai ir suaugusieji, nesimok vidurin
se mokyklose dstomos fizikos.
Be to, nenordami suklaidinti skaitytojo broiros
pavadinimu, i anksto perspsime, kad judjimo svo
ka ia naudojama ne plaija filosofine prasme, o me
chanikai, kaip kno vietos kitimas kito kno atvilgiu.
Praome, kad skaitytojai pareikt savo mintis apie
i broir, pai serij, jos reikalingum. Tai pads
gerinti kit broir kokyb ir padaryti domesn j
turin.
Raykite iuo adresu: Vilnius, Sierakausko 15, Vals
tybin politins ir mokslins literatros leidykla, Tech
nins literatros redakcija.

VADAS

Jame kalbama apie tai, kaip se

novs mokslininkas Aristotelbl
nemokdamas surasti tikr prie
asi ir nesuprasdamas, kad i
vadas reikia patikrinti eksperi
mentais, sukr klaidingus udimo dsnius.

A r js kada nors pagalvojote apie tai, kad visas js

gyvenimas, nuo kdikysts iki senatvs, yra neatskiria
mai susijs su judjimu?
mons gamina mainas, stato elektrines, ieko nau
ding ikasen, skverbiasi j atomo sandaros paslaptis,
nordami gauti i gamtos kuo daugiau kryptingo jud
jimo, panaudoti gamtos jgas savo gyvenimui paleng
vinti.
Paprasiausi judjimo udaviniai, kuriuos sprendia
mogus, taip pat seni, kaip ir pati moni gimin. Gin
damas savo teis egzistuoti, mogus nuo seno drsiai
stojo dvikov su gamta, atkakliai kovodamas per ilga
laik instinktyviai kaup patyrim ir pagaliau smo
ningai pradjo naudoti lank ir strl, svert, skridinj
nuoulnij ploktum ir kitus paprasiausius mecha
nizmus.
Mechanike" gudrumas. Pirmyktis mogus, eng
damas pirmuosius savo ingsnius, kasdien susidurdavo
su mechanikos udaviniais. Kaip pakelti arba paritinti
sunk akmen? Kaip kuo toliau paleisti strl? Kaip i
gilesns vietos pasisemti vandens? Tokius ir panaius
udavinius tekdavo isprsti praktikai,, negalvojant
5

apie tai, kodl, pavyzdiui,

lazda lengviau pajudinti ak
meni, negu rankomis.
Gerokai vliau mechani
kai mokslui apie papras
iausius
j udj imus daug
dmesio paskyr ymiau
sias senovs graik moks
lininkas Aristotelis (384
322 pr. m. e.).
Pats mechanikos mokslo
pavadinimas kilo i graik
kalbos odio ,,mechanike"
gudrumas. Vienas Aristo
telio mokinys savo knygo
je apie mechanik rao:
Gamta ne visada daro taip,
kaip mes norime, dl to,
geisdami veikti pagal savo prot, turime panaudoti
gudrum mechanik ir su ja nugalti gamt".
Tas Aristotelio mokinys, kurio vardas neinomas,
buvo imintingas mogus. Jis inojo, kad, suprasdami
gamtos dsnius ir sumaniai juos panaudodami, galime
nugalti sunkumus, pasitaikanius ms darbe.
Pavyzdiui, jeigu akmuo labai sunkus ir jo negalima
paritinti plikomis rankomis, tai pagalb reikia pasi
telkti mechanik. Pasinaudosime svertu arba skridiniu,
ir sunkus akmuo, klausydamas maos jgos, juds t
viet, kuri jam parinko mogus.
Aristotelis mgdavo sakyti: ,,Kas nepasta judji
mo, tas nepasta gamtos". Mechanikos pagrindas yra
judjimo dsniai. Senovs mokslininkas Aristotelis m
gino tuos dsnius nusakyti.
Tobulas judjimas ir tobuliausia kreiv. Aristotelis
6

mat, kaip vienodai dangumi slenka Saul, o nakt taip

pat nuostabiai sukasi vaigdmis nustas dangaus
skliautas, tarp vaigdi plaukia sidabrinis Mnulis ir
klaidioj antie j i viesuliai planetos. Daug i nuosta
bi reikini periodikai pasikartodavo. Mokslininkas
laik, kad tokie dangaus kn judjimai yra tobuli,
o todl jie gali eiti tik tobuliausia geometrine figra
apskritimu. Jam Aristotelis priskyr vairiausi stebuk
ling savybi, iskiriani i figr i kit kreivi.
Vadinasi, pasak Aristotelio, tobuli dangaus knai am
inai patys j d apskritimu.
Savaiminis ir prievartinis judjimas. Aristotelis ma
n, kad emje vykst judjimai gali bti savaiminiai
ir prievartiniai. Jis aikino, kad visi knai veriasi
pasaulio centr. Kadangi tas centras ess ems cent
ras, tai visi daiktai ten ir krint. Toki gimt kno
savyb Aristotelis pavadino svoriu. Ir kuo ariau k
nas prie centro, tuo stipresnis tas verimasis j, tuo
greiiau daiktas krinta. Taiau maa to. Sunkesnis daik
tas, pavyzdiui, vininis rutulys nukrinta greiiau, kaip
lengvas, sakykime, pkas.
Laivai, veimai, vairs kroviniai ir daiktai juda tik
tada, kai jie veriami judti man Aristotelis. Pavyz
diui, trijera graik laivas su trimis irkl eilmis
plaukia tik tol, kol vergai irkluoja arba kol puia vjas.
Veimas taip pat rieda, kol j velka jauiai, o kroviniai
juda tada, kai juos kas nors traukia, kelia arba nea.
Sie judjimai Aristotelio buvo vadinami prievartiniais.
Juda tai, kas judinama. Savo mokini lydimas didy
sis mokytojas vaikiodavo po aljas ir rod prievarti
nius judjimus: dulkes nea vjas, veimus traukia vos
kojas velkantys jauiai. Taiau tai vjas aprimo: nu
gul dulks, apmir medi lapija. Sustojo jauiai
nutilo ir veimo cypimas.
7

/,
Atrodo viskas aiku kaip dien. Prievarta judantieji
daiktai gali judti tik tol, kol juos kas nors judina: stu
mia, vea, kelia. Juda tik tai, kas judinama teig
Aristotelis. i ivad jis laik pagrindiniu prievartini
judjim dsniu.
Beveik dvideimt imtmei niekas neabejojo iuo
Aristotelio judjimo dsnio teisingumu. ,,Aristotelis i
mintingas", sakydavo jo mokiniai. Ir niekam net gal
v neateidavo, kad ymusis mokslininkas klydo. O jis
i tikrj klydo!
Nemanykite, kad Aristoteliui lengvai pavykdavo
paaikinti visus judjimo faktus. Ypa vienas reikinys
keldavo jam daug rpesio. Tam reikiniui netiko ir pa
grindinis dsnis.
8

Sekdamas
lekiani
strl, paleist i Iankor
arba akmen, sviest i lai
dyns, Aristotelis danai
galvodavo: Kodl ie
daiktai vis dlto lekia?"
Juk lanko templ nebestu
mia strls, kai tik i atsi
skiria nuo templs, laidy
n taip pat nebestumia pa
leisto akmens.
Taiau Aristotelis rado
ieit. irkite, saky
davo jis, strl lkdama
praskiria or, o upakaly
je jos lieka tuia erdv,
bet gamta nemgsta tu
tumos, todl j j plste
oras ir stumia strl.
Taip i vienos klaidos
atsirado kita.
Aristotelio dsniai jo
laikais pasidar neginija
ma tiesa. Jie tvirtino: Ju
djimai bna savaiminiai
jr prievartiniai"; Juda tik
tai, kas judinama'1; Gam
ta bijo tutumos"; Kriti
mo greitis proporcingas
krintani kn svoriui".
Padjo iems dsniams isilaikyti ir banyia. Ba
nyios tarnai kai kuri senovs mokslinink ratus sten
gsi paversti mokslo biblija, o j mginimus paaikinti
gamtos dsningumus laikyti absoliuiai teisingomis,
9

imintingomis, nekinta
momis ir nepajudina
momis dogmomis.
Geriausiai tam tiko
Aristotelio ratai. I jo
mokslo lengva ranka
buvo ibraukta tai, kas
jame buvo gyva. Aris
totelio darbai buvo ai
kinami taip, kaip tai
naudinga religijai. Ba
nyia grietai udraud
net suabejoti graik fi
losofo ini teisingumu.
Tokiu bdu palaiko
mas Aristotelio moky
mas apie judjim be
veik visikai nesikei
t iki pat Galiljaus
(15641642) laik.
Dabar btina pasakyti, kad Aristotelio judjimo ds
niai buvo visai klaidingi ir net absurdiki. Taiau jie
verti dmesio, nes klaidos danai ir padeda suprasti tie
s. Be to, nuo Aristotelio mokymo prasidjo mokslas
apie judjim mechanika. Aristotelis pirmas mgino
sutvarkyti tas mintis, kurios ne kart ateidavo j galv
mogui, stebiniam aplinkinius gamtos reikinius.

i- PIRMASIS KERTINIS AKMUO

ia kalbama apie tai, kad in

tuityvios ivados, padarytos tik
tiesioginiu
stebjimu ,
danai
klaidingos. Be to, aptariamas
inercijos dsnis, jo praktika
reikm gyvenime.

Madaug apie XVI amiaus pabaig septyniolikmetis

jaunuolis, pavarde Galiljus, stojo vien Italijos uni
versitet studijuoti medicinos.
Pagal to meto proius, kiekvienas studentas, dar
neklauss paskait, susijusi su pasirinkta specialybe,
turdavo iklausyti paskaitas t mokslinink, kurie ds
tydavo ymiojo Aristotelio mokym. Tos paskaitos Ga
liljui buvo labai nuobodios, o kai kurios ivados jam
atrod klaidingos. Jaunuol stebindavo tai, kodl uni
versiteto mokslininkai nepastebi, kad Aristotelio ra
tuose kartu su teisingomis ir protingomis mintimis taip
daug nesmoni, prietaraujani sveikam protui.
O mokslininkai rimta veido iraika pasigardiuodami
kartoja visas tas nesmones.
Kartais Galiljus net nordavo suukti: Palaukite!
Bet visa tai neteisyb!"
Taiau pasivalgs aplink, jis matydavo rimtus, susi
kaupusius student veidus; jie giliai j ird djo tai,
k i katedros skait koks nors ymus mokslininkas.
Niekas n neypteldavo, niekas nieko nepastebdavo.
O profesorius ramiu, girgdaniu balsu mok, kad Aris
totelis pakilo mogaus iminties virnes, ir niekas
niekada negals padaryti daugiau.
if

Galiljus pradjo neapksti universiteto ir Aristote

lio mokymo. Jaunuolis daug skait, domjosi mechani
ka, astronomija, matematika, optika. Po atostog jis vl
gro universitet, bet jau dabar filosofijos fakultet,
kur buvo dstoma matematika ir fizika. Siame fakultete
Galiljus nusprend kantriai istudijuoti Aristotelio
mokym.
Galiljus pastebjo, kad negalima pasitikti tomis
ivadomis, kurias mes gauname tik i tiesioginio steb12

jimo. Tokios ivados danai bna pavirutinikos ir ne

teisingos. Jas reikia patikrinti mstymu ir eksperi
mentais.
Tad pasekime t galvojimo bd, kur mums nurod
Galiljus, ir panagrinkime paius paprasiausius jud^
jimo dalykus.
Tarkime, kad mes pasirinkome parimus, visai neju
dant (kito kno atvilgiu) kn. Tai gali bti gulintis
akmuo, stovintis automobilis arba aidimo kamuolys.
Tegul akmuo bus dedamas namo pamat, automo
bilis veios krovinius, o kamuoliu bus aidiamas fut
bolas. inoma, kiekvienas slapia yptelt, jei mes pra
dtume tikinti, kad akmuo pats nurieds prie namo
pamat, automobilis vains plentu, o kamuolys ridinsis aiktje. Akmen teks pakelti, paneti, reiks
jungti automobilio varikl, o kamuol paspirti. Taigi
ms stebjimas veda prie aristoteliko galvojimo bdo.
Mes, net patys to nepajusdami, siejame judjim su
stmimu, klimu, traukimu ir kitais panaiais veiksmais,
kurie, i pirmo vilgsnio, sukelia judjim.
Kaip padaryti, kad minti daiktai judt greiiau?
Atsakymas paprastas: reikia juos stipriau paveikti.
Pavyzdiui, ar kils kokia nors abejon, kad Volga"
gali vaiuoti greiiau u ,,Moskvii". Aiku, kad ne.
Tai savaime suprantama, nes pirmojo automobilio va
riklis gali paveikti stipriau, negu antrojo.
Pasikliaudami grynu stebjimu, galime ivesti: kno
padties kitimas kito kno atvilgiu, arba, kaip sakoma
fizikoje, kno greitis priklauso nuo iorinio poveikio.
Bet ar galima sakyti, kad automobilis vaiuos dvi
gubai greiiau, kai j varys variklis dvigubai didesne
jga?
Tai labai svarbus klausimas. Nordami j atsakyti,
padarykime vien bandym ir j inagrinkime. Pamai'3

tysime, kad ivados, gautos i io sugalvoto eksperi

mento, yra daug naudingesns u tas, kurios padaro
mos, pasiremiant tik stebjimu.
Pastumkime vaik aisliuk automobiliuk ant
lygi grind. Jis, nuriedjs tam tikr kelio ruo, su
stos. Riedjimo atstum galime ir padidinti. Tam reiks
gerai patepti ratus, nublizginti a arba labiau ilyginti
grindis. Dabar pastebsime, kad kuo geriau suksis ratai,
kuo lygesns bus grindys, tuo tomis paiomis pastango
mis pastumtas aislas rieds toliau.
O k mes padarme, ilygindami grindis, gerai pa
tepdami ratus?
klausim atsakyti nesunku: mes sumainome
trint. Vadinasi, rat tepimu ir grind ilyginimu mums
pavyko atsikratyti dalies nemalonios iorins takos,
trukdanios judjim.
Aiku, kad mums to neutenka. Mes norime suinoti,
kas atsitiks tada, kai kelias bus absoliuiai lygus, ratai
suksis visai be trinties, ir aislo neveiks oro pasiprie
inimas?
Tai padaryti, be abejo, negalima. Bet mstymu pri
einame toki ivad: aisliukas rieds aminai, nes n
ra jokios prieasties, kuri j stabdyt.
Du keliai. Kuris tikras? Dabar atjome prie svarbiau
sio. Mes stovime krykelje. Vienas kelias, parodytas
Aristotelio ir aktyviai palaikomas ms intuicijos, veda
prie ios ivados:
kuo didesnis iorinis poveikis, tuo greiiau fuda
knas.
Antrasis, galiljikas, kelias visikai prieingas Aris
totelio mokymui. Eidami iuo keliu, gauname toki i
vad:
knas rymo arba vienodai fuda tiese, jeigu jo niekas
nestumia ir netraukia.
14

Kitais odiais tariant, jeigu kno neveikia jokios

jgos, tai jis arba visai nejuda, arba juda tiesiai vie
nodu greiiu. O tai reikia, kad i greiio mes nieko
negalime suinoti apie tai, kokia jga veikia kn. Dar
daugiau, pagal greit mes net negalime pasakyti, veikia
kn kokios nors iorins jgos, ar ne.
Galiljaus surast ivad Niutonas (16431727) su
formulavo kaip pirmj mechanikos dsn inercijos
dsn.
Bet koks knas ilaiko rimties arba tolygaus jud
jimo tiesia linija bsen, jei tik jo neveria keisti tos
bsenos j veikianios jgos.
dsn galtume pavadinti ir Galiljaus dsniu, nes
jis j atrado. Taiau Galiljus neireik to dsnio taip

grietai, aikiai ir pilnai, kaip tai padar Niutonas. To

dl tas dsnis danai dar vadinamas pirmuoju Niutono
dsniu.
Gerai paskait mint dsn, pastebsime, kad vi
siems knams bdinga ilaikyti judjim arba rimt.
Ta kn savyb trumpai vadinama inercija.
Atrodyt, kad prie io dsnio nebra ko bepridti.
Taip ir bt i tikrj, jei ne vienas atvejis, galintis
suklaidinti nepatyrus skaitytoj.
O veimas, kur traukia arklys, taip pat gali vaiuoti
tolygiai, nors j veikia ir arklio trauka, ir rat trintis?
Tas pat yra ir su traukiniu, automobiliu, laivu, lktuvu
ir kitais daiktais.
Ar ie pavyzdiai nepakerta inercijos dsnio galios?
Atidiai siirj, pamatysime, kad ia nra jokios
bdos. Visais ms dsniui nepalankiais atvejais j
gos veikia j prieingas puses ir atsveria viena kit.
Todl knas nesvarbu yra tos jgos ar j nra ju
da toliau vienodai.
I inercijos. Kasdienis patyrimas kiekviename ings
nyje primena mums, kad visi daiktai inertingi. Nei au
tomobilis, nei lktuvas, traukinys arba garlaivis negali
i karto ivystyti didelio greiio. sibgimui reikia tam
tikro laiko.
Inercijos negalima umirti, pradedant ir baigiant ju
djim. Joks automobilis, turintis paius tobuliausius
stabdius, negali sustoti i karto. Norint sustabdyti jo
judjim, sulaikyti automobil, reikia tam tikro laiko.
Automobilis per t laik dar veiks tam tikr atstum,
vadinam stabdymo keliu.
Geru keliu vaiuojant keturiasdeimt kilometr per
valand greiiu, reikalingas dvylikos metr stabdymo
kelias. Tai reikia, kad neatidus vairuotojas, pamats
klit ariau, visvien ulks ant jos, nes stabdiai au
16

tomobilio sulaikyti negals. tai kodl vairuotojas b

tinai turi bti visada atsargus ir niekuomet neumirti
judjimo i inercijos.
Inercija yra ne tik nepatyrusio vairuotojo prieas,
bet ir prityrusio jo draugas. Geras vairuotojas i tolo
numato atstum iki sustojimo vietos, krykels, perva
os ir i anksto ijungia varikl. Automobilis tada juds
toliau i inercijos ir taupys benzin.
ia atkreipsime dmes vien klausim, kuris da
nai suprantamas labai pavirutinikai.
Tarkime, kad autobusu vaiuoja keleiviai. Jie stovi.
Bet tai autobusas staigiai sustoja. Kas gi atsitiks? Kaip
inome, vienas keleivis virsdamas atsirems kit.
Kodl virsta keleiviai, staigiai stabdant autobus?
Atsakymas daniausiai bna labai trumpas: todl,
kad jie juda i inercijos.
Ar teisingas ir pilnas is atsakymas?

Jeigu keleiviai judt tik i inercijos, jie neturt

virsti, nes, pagal inercijos dsn, j bsena ilikt nepa
kitusi, atseit, jie stovt taip, kaip ir anksiau. Vadina
si, be inercijos yra dar kita prieastis, verianti keleivius
griti. Nesunku suvokti, kad ia kalta trintis. Keleivi
kojos tvirtai remiasi j grindis. Jos po autobuso sustab
dymo nejuda, o juda tik virutin kno dalis. Tad at
sakymas mint klausim turi bti madaug toks: ke
leiviai virsta dl to, kad j knas juda i inercijos,
o kojas laiko trintis.
Skaitytojas, tikriausiai, yra pastebjs, kad pastum
ti stal lengviau, negu gerai prikraut knyg spint.
Bestumiant atrodo, kad ir stalas, ir spinta prieinasi j
gos veikimui. Bet ar galima daryti ivad, kad sunkus
knas smarkiau prieinasi jgos veikimui, negu lengvas
knas?
Panagrinkime smulkiau klausim. Vis pirma, i
kur matome, kad daiktas i viso prieinasi jgos veiki
mui? Nra abejons, kad mint spint reiks veikti
ilgiau, norint j ijudinti iki tam tikro greiio, negu
stal. Bet ar tai reikia, kad sunkesnis knas stipriau
prieinasi jgos veikimui? inoma, ne. Kiekvienas rei
kinys trunka tam tikr laik, bet laikas visai nra pa
siprieinimo poymis. Jeigu mes norime suvalgyti sal
dain, tai tam taip pat reikia laiko, taiau niekas nesako,
kad saldainis prieinasi suvalgymui.
Kai mums nepavyksta i karto, mai pastumti sun
kios spintos, tai ia niekuo dtas pasiprieinimas st
mimui. Viskas atsitinka taip dl trinties, todl reikia
ilgiau stumti. Kai nra trinties, maiausia jga galima
suteikti didel greit ir sunkiam knui. O tam tereikia
laiko.
Dl i prieasi klaidinga vartoti svok inerci
jos pasiprieinimas", nes tokio pasiprieinimo i viso
18

nra. Kiekvienai jgai gali prieintis tik kita jga, kuri

veikia t pat kn.
Kas gi i tikrj juda? Kn savyb ilaikyti greit
inercija yra prieastis, gerokai klaidinanti ms poj
ius. Danai mes nepastebime judant t daikt, su ku
riais judame kartu.
Tarkime, kad traukinys vienodu greiiu vaiuoja
tiesiu keliu. Vaikas, irdamas pro lang, staiga su
unka: ,,Tveli, irk, kaip greitai bga stulpai".
Berniukas tiki savo akimis, jis neabejoja, kad tikrai
,,stulpai bga".
Ms tai visai nestebina mes inome, kad danai
atrodo, jog juda kiti daiktai, kai i tikrj judame mes,
arba atvirkiai: kaimynini daikt judjimas apgauna
mus, ir mes manome, kad judame patys.
Tegul js traukinys stovi stotyje. Js irite pro
lang. alia stovi kitas traukinys. Staiga js pradedate
jausti judjim, labai lyg, ram, i pradi lt, o po
to vis greitesn.
Bet nelauktai judjimas nutrksta. Js vl nejudate,
nepajudjo ir stotis. Pasirodo, kad klaiding judjimo
pojt sukl nuvaiavs traukinys. O kai jis pravaia
vo, js vl pasijutote stoviniame traukinyje.
sivaizduokite, kad js plaukiate upe laivu. Ant
kranto auga medis. Garlaivis plaukia tolyn, toldamas
nuo medio.
Eikite iilgai laivo, nuo jo prieakio prie upakalio.
Nors laivas plaukia taip pat greitai, medis tolsta liau.
Kuo greiiau eisite arba bgsite, tuo liau tols medis
nuo ms.
Vadinasi, bna ir taip! Kuo greiiau, tuo liau.
Stabtelkime prie mint reikini. I pradi at
kreipiame dmes tai, kad, tirdami bet kok judjim,
mes turime kok nors daikt laikyti nejudaniu.
19

Berniukas traukinyje mato bganius stulpus. Jis

laiko save nejudaniu.
Garlaivis plaukia upe. I tikrj nejuda krantas ir
medis. Bet mes visa tai sivaizduojame kitaip: laivas
nejuda, o krantas ir medis bga nuo ms.
ias paprastas tiesas pirmasis paaikino Galiljus.
Savo knygoje Pasikalbjimai apie du naujus mokslus"
jis silo skaitytojui sivaizduoti, kad jis kartu su savo
draugais yra erdvioje patalpoje po didelio laivo deniu.
,,Jei laivas juds tolygiai, sako jis, tai js nega
lsite pasakyti, juda laivas ar-stovi.
Laai i palubje pakabinto indo su vandeniu kris
vertikaliai ant grind, ir n vienas nenukris ariau prie
laivo prieakio, nors, kol laas buvo ore, laivas ir plau
k priek".

Galiljus pastebi, jog muss lks vienodai visas

puses, ir niekad neatsitiks taip, kad jos (tarytum pavar
gusios nuo lkimo paskui laiv) susirinkt prie tos sie
nos, kuri ariau prie laivo prieakio".
Taip gim mintis, kad jokiais stebjimais tolygiai ir
tiesiog judanioje sistemoje negalima nustatyti tos
sistemos judjimo. Dabar is teiginys mokslo vadinamas
Galiljaus reliatyvumo principu. Dl tos prieasties ne
pastebime ir nejauiame ems skriejimo aplink Saul,
nes ems judjim per neilg laik galime laikyti to
lygiu ir tiesiaeigiu.
I aukiau mint pavyzdi matome, kaip sunku
atsiskirti su ivadomis, gautomis tik i stebjimo. Be to,
inercijos dsnio negalima ivesti i eksperimento. Jj
manoma gauti tik mstymu, suderintu su stebjimu. U
i idj mes turime bti dkingi Galiljui. Jis parod,
kad viena praktika, be gilaus mokslo, yra akla. Tik
mokslas gali nuviesti keli praktikai, padti suprasti
stebjim ir bandym rezultatus ir teisingai juos pa
aikinti.
I daugybs judjim pradiai pasirinkome tiesiaeig
judjim. Tai paprasiausias judjimas. Bet jis labai re
tai sutinkamas. Todl eisime prie sudtingesnio atve
j o judjimo jgos takoje.

2. ANTRASIS NIUTONO DSNIS

parodo, kaip susijs greiio kiti

mas su veikiania jga. I to pa
grindinio mechanikos ryio su
vokiame, kad jg rasime tik
ten, kur kinta greitis.

J au

sakme, kad i greiio negalime nustatyti, veikia

kn iorins jgos, ar ne. Belieka paklausti: kas yra
kn veikianios jgos rodiklis?
Pirmas tai atsak Galiljus, atsakym patikslino
Niutonas.
Mes tuo tikslu padarykime trump kelion automo
biliu. Tarkime, kad kelias visai lygus, o ays sukasi be
trinties. Jokios paalins prieastys netrukdo judti i
inercijos. Mes judsime tiesiai ir tolygiai.
Stebkime spidometro rodykl. Ji ramiai stovs prie
kurio nors skaiiaus. Tas skaiius judjimo greitis.
Jei spidometras neturt skaii, mes, aiku, nieko ne
galtume pasakyti apie judjimo greit, jei nematytume
bganio kelio, alikels, kit aplinkos daikt. Mums
atrodyt, jog mes nejudame.
Papraysime, kad vairuotojas nors sekundei jungt
varikl. Stebkime toliau, k rodys spidometras. Rodyk
l per t sekund pasisuko prie kito skaiiaus ir vl
nurimo.
Dabar pagalvokime. K reikia spidometro rodykls
pasisukimas? Nesunku suprasti, kad jeigu vairuotojas
bt sekundei prispauds stabd, tai rodykl pasisukt
kit pus. Taigi rodykl rodo mums, kaip ir kiek pa
kito greitis per vien sekund. Fizikai vadina tok grei
22

io pakitim pagreiiu (o dailininkas j j sivaizduoja

taip, kaip matyti paveiksllyje).
I ms kelions galime padaryti ivad:
jgos veikimas pakeit greit.
Vadinasi, ne greitis, o greiio pakitimas, arba pa
greitis, yra enklas, kad automobil paveik variklio
jga.
Taip yra ne tik
su
automobiliu,
bet ir su kiekvienu
knu. Ry tarp
greiio kitimo ir
jgos, suklusios
t kitim, surado
Niutonas. Tas ry
ys yra visos me
chanikos pagrin
das. Jis vadinamas
antruoju Niutono
dsniu.
Trumpai
jis
taip formuluoja
mas.
Jeigu kn vei
kia pastovi jga,
tai jis juda pasto
viu pagreiiu, Au
ris tiesiog propor
cingas jgai ir at
virkiai propor
cingas kno masei.
Tai reikia, kad
judjimo
greitis
keisis
smarkiau

tada, kai jga didel, o pats knas turi maiau media

gos. Taip atsitinka su autuvo kulka, Vamzdyje ji per
labai trump laik suspja padidinti greit nuo nulio
iki keli imt metr per sekund.
Niutono dsnis apie jg visikai paneig Aristote
lio tvirtinim, kad tik jga yra greiio prieastis. Jga
i tikrj sukelia ne kn greit, o tiktai j greitji
m (pagreit).
Kas yra jga? Intuityviai mes jauiame, k reikia is
odis. Jis kyla i pastang, kurias mes dedame, k nors
stumdami, mesdami arba traukdami, i raumen poj
io, atsirandanio darant tuos veiksmus. Taiau jgos
svoka daug platesn. Mes galime sivaizduoti jg, ky
lani ne i arklio, veanio veim! Mes kalbame apie
svorio jg, veriani daiktus kristi ant ems, apie
vjo jg, sukeliani audras ir varani burlaivius.
Kada ir kur tik pastebime greiio kitim, tada ir ten tai
atsitinka dl iorins jgos.
Veikianti jga yra veiksmas, kuriuo siekiama pa
keisti kno rimties arba tolygaus tiesiaeigio judjimo
bsen.
Ta jga pasireikia tik veikimu, ji neilieka kne,
kai veiksmas liaujasi, nes knas ilaiko bet koki nauj
bsen, kuri jis gyja, vien tik dl savo inercijos. Veikianios jgos esti vairios kilms: tokios yra smgio,
spaudimo, centrins jgos", ra savo Principuose '
Niutonas.
Pavyzdiui, paleiskime i rank akmen. Jis kris ant
ems. Judjimas bus netolygus: krintanio akmens
greitis dids. Mes ivedame: kritimo linkme veikia i
orin jga, arba, kitaip tariant, em traukia akmen.
Kodl sumajo svoris? Svorio svoka danai pay
mima jga, kuri veikia daiktus ir mones bei gyvius,
spausdama juos prie grind, o ne ems traukos jga.
24

inodami antrj Niutono dsn, galime paaikinti, ko

dl sumaja mogaus svoris lifte, spynse, lktuve,
patekusiame ,,oro duob", ir kt.
Tegul leidiasi liftas. I pradi jis juda greitdamas.
Tada mogaus svoris (spaudimas grindis) sumaja,
nes dalis ems traukos jgos sunaudojama mogaus
greiiui pakeisti jam padidinti. Likusi traukos jgos
dalis spaudia mog prie grind.
Tas pat atsitinka lktuve. Svorio sumajimas, ver
iantis jautriai pergyventi oro duobi" veikim, taip
pat atsiranda dl staigaus lktuvo kritimo.

3. VEIKSMAS LYGUS ATOVEIKIUI

sako treiasis judjimo dsnis,

kuris apibria pagrindin sly
g, kad atsirast jga. Dsnis
paprastas, bet dl jo danai da
roma klaid, kurios ia ir nagri
njamos.

I ki iol mums rpjo suinoti, kas atsitiks su daiktu,

kai j j veikia jga. Bet jga pasireikia tik kn svei
koje. Jeigu vienas knas veikia kit, tai antrasis taip
pat veikia pirmj. Gamtoje negali bti kn, kurie tik
tam tikra jga veikia kitus knus, patys bdami nevei
kiami, ir nra kn, kurie tik bt kit kn veikiami ir
neveikt j patys. Todl negalime kalbti apie veikiant
kn, nesidomdami, kas atsitinka su juo veikimo metu.
Pavyzdiui, atidarydami duris, mes ne tik traukiame
jas, bet ir durys traukia mus prie savs. Dur ranken
veikia viena jga, ms kn kita. Nutraukdami stip
r sil, taip pat pastebime dviej jg veikim. Viena
jga, tempianti sil, stengiasi j nutraukti, o kita, vei
kianti rank, uveria arba tempia j,
Niutonas sakydavo: ,,Jei kas nors pirtu spaudia
akmen, tai akmuo taip pat spaudia pirt".
Vadinasi, jeigu vienas knas veikia kit, tai ir ant
ras knas veikia pirmj.
Vadindami vieno kno veikim veiksmu, o kito
atoveikiu, galime suformuluoti dsn, kuris mechaniko
je vadinamas treiuoju Niutono dsniu.
Veiksmas lygus atoveikiui pagal didum, bet veikia
prieinga kryptimi.

Tas dsnis tvirtina, kad visos gamtos jgos yra pori

ns jgos. Kiekvienu atveju, kai kur nors pasireikia
jga, turime neumirti, kad kitoje vietoje atsiranda
jga, lygi pirmajai, bet nukreipta prieing pus. Tos
dvi jgos veikia du skirtingus takus ir stengiasi juos
suartinti arba nutolinti. Kitais odiais tariant, veiksmas
ir atoveikis, apie kuriuos kalbama treiajame Niutono
dsnyje, veikia skirtingus knus.
Niekam neateis galv pamginti ijudinti valt, at
sistojus jos prieakyje, ir tempiant virv, kurios kitas
galas priritas prie valties galo. Valtis n nekrustels,
nes jga, kuria virv trauks mogus, atsisvers priein
gos krypties jga, kuria mogaus kojos stumia valt at
gal. iuo atveju dvi lygios ir prieingos krypties jgos
veikia t pat daikt valt.
Anglijoje labai paplit jumoristiniai apsakymai apie
Gotemo gyventojus. Gotemas igalvotas miestas, i
?

kurio, pagal angl padavimus, po vis pasaul paplit

kvailiai. Pasakojama, kad Goteme ilgai nebuv miesto
virininko, nes gyventojai neinoj, kaip i kvaili i
rinkti pat protingiausi.
Kart jie pastebjo, kad miesto aiktje stovi mo
gus ir i vis jg tempia savo plaukus vir.
K darai?" paklaus gyventojai mogaus.
Nejaugi nematote?" nustebo is. A keliu save
u plauk, nes noriu persikelti per bal". Taip, is
mogus gudresnis u mus visus", nutar Gotemo gy
ventojai.
Ir jie irinko j miesto galva.
Taiau ar gali mogus pats save pakelti u plauk?
Aiku, kad ne. Tai nemanoma, tiesiog absurdika. Mes
inome, kad n vienas knas negali pajudti pats, ne
veikiamas kito kno. Todl ir Gotemo virininkas,
inoma, neperkl savs per klan.
Tarkime, kad virv u gal traukia du berniukai,
tempdami kiekvienas vieno kilogramo jga. Koks bus
virvs tempimas? Gerai sigilin klausim, pastebsi-

me, kad atsakymas yra paiame klausime: virvs tem

pimas lygus vienam kilogramui. Pasakymas virv i
tempiama dviem jgom po vien kilogram" arba vir
vs tempimas lygus vienam kilogramui" reikia t pat,
nes vieno kilogramo tempim galima gauti tik tem
piant virv dviem jgom po vien kilogram, veikianiom j prieingas puses.
Kada 100 + 100 200? Tegul du arkliai tempia spy
ruoklines svarstykles j prieingas puses. Kiekvienas
traukia 100 kilogram jga. K parodys svarstykls?
Daugelis taip atsako: 100 kilogram + 100 kilogram =
= 200 kilogram. Ar i tikrj taip? Aiku, ne. Kaip
matme, tos jgos sukelia ne 200 kilogram tempim,
o tik 100 kilogram. Mes galtume vien arkl pakeisti
gerai kastu stulpu, o tempimas, traukiant vienam ark
liui, likt toks pat.
Tegul prie kranto artja dvi valtys. Du mons, s
dintys valtyse, traukia jas prie kranto virvmis. Vienos
valties virvs galas priritas ant kranto prie kuolo. Ki
tos valties virvs gal traukia ant kranto stovintis
mogus. Visi trys mons traukia visikai vienoda jga.
Kuri valtis priplauks prie kranto anksiau?
I pirmo vilgsnio atrodo, kad priplauks pirmiau ta
valtis, kuri tempia du mons, nes dviguba jga grei
iau traukia valt.
Taiau ar teisyb, kad t valt veikia dviguba jga?
inoma, ne. Ant kranto esantis mogus nepadidina
virvs tempimo. Jis tra toks pat, kaip ir tuo atveju,
kai antras virvs galas priritas prie kuolo. Taigi abi
valtys prie kranto priplauks kartu.
Kodl arklys vea veim? Pagal treij Niutono
dsn arklys traukia veim tokia pat jga kaip ir ve
imas arkl. Todl ir ikyla klausimas: kodl veim
vea arklys, o ne arkl velka veimas?
2^

Atsakome: arklio traukos jgos, veikianios veim,

utenka veikti tai sveikai, kuri yra tarp ems ir ve
imo triniai tarp rat ir ems nugalti. Veimo
atoveikis veikia arkl. ios jgos neutenka triniai tarp
arklio pasag ir ems nugalti. Todl veimas ir rieda
paskui arkl, o ne atvirkiai, nors veiksmas ir atoveikis
yra lygs.
Kodl klystame? Nors treiasis Niutono dsnis labai
paprastas, jis danai neteisingai suprantamas. Atkreip
sime dmes tuos klaidingus samprotavimus, kurie
daniausiai pasitaiko, kalbant apie trei, veiksmo ir ato
veikio, dsn.
Plaiai paplits toks galvojimo bdas. Jeigu svei
koje dalyvaujantieji knai nejuda, pavyzdiui, ant stalo
guli knyga, tai veiksmas ir atoveikis, iuo atveju kny
gos svoris ir stalo atoveikis, vienas kit atsveria. Kai
sveikojantieji knai juda, sakysim, garveys traukia
vagon, tai veiksmas turs bti didesnis u atoveik.
Taiau reikia kart ir visam laikui sidti galv,
kad veiksmas ir atoveikis, apie kuriuos kalbama tre
iajame Niutono dsnyje, visada lygs ir nukreipti
prieingas puses. Jie niekada negali vienas kito at
sverti, nes jie veikia visikai skirtingus knus. Ms
pavyzdyje knyga veikia stal, o stalas knyg arba gar
veys veikia vagon, o vagonas garve. Todl knygos
spaudim j stal negali atsverti stalo spaudimas knyg.
Tai kodl knyga vis dlto nejuda? Todl, kad jga,
kuria stalas veikia knyg vir, atsveria knygos svor,
kuris taip pat veikia knyg, bet apai. Jeigu nebt
stalo, tai knyg teveikt svoris, o jgos, veikianios
auktyn, nebt. Tada nebt ir pusiausvyros. Svorio
veikiama knyga, suprantama, nukrist.
Tas pat yra ir su garveiu. Jeigu jis vea vagon, tai
nereikia, kad garveio trauka didesn u vagono ato
30

veik. ia vl, kaip pavyzdyje su arkliu ir veimu, gar

veys traukia judresn vagon ir garveio traukos u
tenka triniai nugalti. Vagono atoveikis veikia garve,
bet jos per maa garveio ir bgi triniai veikti, ir
todl vagonas turt ijudinti ne tik garve, bet ir su
juo sukibus vis ems rutul.
Todl, aiku, nra nieko nuostabaus, kad ne ems
rutulys kartu su garveiu juda vagono pusn, sukda
masis po vagono ratais, o vagonas rieda ant ems pa
klotais bgiais. Kaip tik bt keista, jeigu veiksmas ii
atoveikis vienas kit atsvert. Tada judjimas pasida
ryt negalimas.
Kita klaida kyla dl to, kad danai veiksmas painio
jamas su varanija jga, o atoveikis su pasiprieini
mo jga. Jg, kuri skatina judjim, pavadinsime
varanija jga, o t, kuri trukdo judjimui, pasipriei
nimo jga. Garveio atveju varanioji jga buvo gar
veio trauka, o pasiprieinimas vagono trinties jga.
Smulkiau igvildensime skirtumus tarp veiksmo ir va
raniosios jgos bei atoveikio ir pasiprieinimo jgos.
Varanioji jga, pavyzdiui, garveio trauka, gali
bti didesn u pasiprieinimo jg, vagono trint b
gius. Tada ta dalis jgos, kuri lieka, atmus i varan
iosios jgos pasiprieinim, priveria kn greitti.
Taiau veiksmas niekad nebna didesnis u atoveik.
Varanioji jga gali bti lygi pasiprieinimo jgai. Tada
jos viena kit atsveria. Veiksmas visada lygus atovei
kiui, bet niekad negali jo atsverti. Varanij jg ir
pasiprieinimo jg galima pakeisti viena jga, kuri at
stoja abi jas, nes tos jgos veikia vien kn. Veiksm
ir atoveik tokia jga pakeisti negalima. tai koks skir
tumas. Taiau, kai is skirtumas nepastebimas arba ne
suprantamas ir ikyla vairi klaid, kaip, pavyzdiui,
,,knas prieinasi bet kokiam jo greiio pakeitimui".
31

Sakykime, kad mes turime visikai laisv kn, ku

ris gali bet kaip judti. Nepaisykime trinties ir oro pa
siprieinimo. K mes galime pasakyti apie pasiprieinimo jg? Jos i viso nra. Ji lygi nuliui.
Paspauskime kn ranka. Rankos spaudimas yra
veiksmas, apie kur nekama treiajame Niutono ds
nyje, ir taip pat varanioji jga. Jeigu rankos spaudim
pilnai atsvert kokia nors pasiprieinimo jga, tai knas
judt be pagreiio. Jeigu rankos jga bt atsveriama
i dalies kokios nors pasiprieinimo jgos, tai knas
judt su pagreiiu, kuris kilt dl ms rankos spau
dimo jgos pertekliaus pasiprieinimo jgos atvilgiu.
Bet mes specialiai pabrme, kad jokio pasiprieinimo
nra, vadinasi, visa varanioji jga sukelia pagreit.
Stumdami kn ranka, sukeldami pagreit, mes jau
iame, kad knas spaudia rank. Ar is kno spaudi
mas yra pasiprieinimas judjimui? A i mes nugalime t
pasiprieinim? Ne. Mes negalime pasakyti, kad nuga
lime j, nes jis priklauso nuo ms, nuo to, kaip stip
riai mes stumiame kn. Nugalti reikia pasiekti
koki tai rib ir perengti j. Taip yra, kai nekame
apie tikr pasiprieinim judjimui, pavyzdiui, trint.
Stumdami kn silpnai, mes negalime nugalti trinties,
nes ji didesn u ms jg. Stumdami vis stipriau ir
stipriau, pasiekiame toki rib, kada stmimo jga pa
sidaro lygi trinties jgai. Pastm dar stipriau, mes,
pagaliau, nugaljome trint ir privertme kn judti
su pagreiiu. tai taip reikia suprasti od nugalti".
Atoveikio jgos mes negalime nugalti jau vien tik dl
to, kad, kaip mes besistengtume, ms rankos st
mimo jga n kiek negali bti didesn u atoveikio j
g, bet negali bti ir maesn. Atoveikio jga didja
arba maja kartu su ms rankos stmimo didjimu
ir majimu ir pasilieka visada lygi rankos stmimui.
32

Todl, nors mes ir labai nortume, negalime atoveikio

jgos nugalti arba nenugalti, nes kitaip negaliot
treiasis Niutono dsnis. Taigi, jausti atoveikio jg
visai nereikia, kad mes j nugalime. Jeigu, laikydami
rank prie krosnies, mes jauiame ilum, tai nesakome,
kad nugalime ilum. djus burn cukraus gaball,
niekam neateina j galv pasakyti, kad jis nugali sald
skon. Vadinasi, stumdami kn ir greitindami j, kai
niekas tam knui netrukdo judti, mes nieko nenugali
me, o tik jauiame atoveik, spaudiant ms rank.
Ta jga vadinama inercijos jga. Taiau niekad nereikia
umirti, kad tai yra jga, kuri galima jausti, galima
imatuoti, taiau niekad negalima nugalti".

3337

4. VEKTORIAI

Kreivaeigiam
judjimui tenka
apibendrinti tas svokas, kurios
naudojamos judjimui tiese. Tam
Jabai patogs vektoriai.

J udjimas, kur mes iki iol

nagrinjome, buvo tiesiaeigis, kitaip sakant, mes kalbjome apie judjim tiesia
linija. Bet gamta neapsiriboja tokiu paprastu judjimo
atveju. Daniausiai sutinkami judjimai yra kreivaeigiai, atseit, jie vyksta ne tiese, o kreive. Pavyzdiui,
dirbtinio ems palydovo judjimas, Mnulio judji
mas, lktuvo skridimas tai vis judjimai kreiva
linija.
sivaizduokime vl idealizuot eksperiment. Tegul
visikai lygus rutulys rieda lygiu stalu. Mes inome,
kad, rutul pastmus iilgai judjimo tiess, jo greitis
padids arba sumas.
O kaip juds rutulys, kai iorin jga veiks ne jud
jimo linkme?
Sakykime, kad smgio kryptis yra statmena rutulio
judjimo tiesei. Dl iorins jgos veikimo rutulys, judjs viena kryptimi iki smgio, po jo rieds kita link
me. Galinis judjimas neatitiks nei pradinio judjimo,
nei jgos veikimo krypties. Galinio judjimo ties eis
tarp pradinio judjimo ir jgos veikimo tiesi. Taiau
rutulio riedjimo ties po smgio gali eiti ariau pir
mykio judjimo krypties arba smgio krypties. Ta
aplinkyb priklauso nuo dviej prieasi: pradinio ju
djimo greiio ir smgio stiprumo.
34

Tarkime, kad pradinis judjimo greitis didelis,

o smgis silpnas. Aiku, toks veikimas negals smar
kiai pakeisti riedjimo tiess, ir dl to naujoji judjimo
linkm bus arti pradins judjimo tiess. Prieingu at
veju, ltai judanio rutulio riedjimo kryptis pasisuks
beveik staiu kampu, kai smgis i ono bus stiprus.
is idealizuotas eksperimentas rodo, kad ivadas,
gautas tiesiaeigiam judjimui, negalime i karto pritai
kyti kreivaeigiam judjimui. I k tik padaryto eksperi
mento pastebjome, kad iorins jgos poveikis keiia
ne tik judjimo greit, bet ir jo krypt. Tai visikai nau
ja ivada, kurios nebuvo tiesiaeigiam judjimui.
Taiau fizikui nenaudinga turti vien taisykl tie
siaeigiam judjimui, o kit kreivaeigiam. Tiesiaeigis
judjimas yra atskiras kreivaeigio judjimo atvejis. To
dl geriau surasti tok vien nauj kreivaeigio judjimo
dsn, kuris tikt ir tiesiaeigiam judjimui. Tai padaryti
nesunku, vedus vektoriaus svok.
Imkime du automobilius, ivaiuojanius i Vilniaus
Kaun ir Ukmerg. Tarkime, kad automobili spido
metrai rodo t pat skaii, atseit, abu automobiliai per
t pat laik nuvaiuoja vienod keli. Tokiu atveju
mes paprastai sakome, kad automobiliai juda vienodu
greiiu. Taiau fizikos poiriu naudingiau sakyti, kad
mint automobili greiiai yra skirtingi, nes skirtingos
judjimo kryptys.
Toks dydis, kuris turi ir skaitin reikm, ir krypt,
vadinamas vektoriumi. Jis atvaizduojamas tam tikro
ilgio ir krypties rodykle. Taigi greit galima atvaizduoti
rodykle, arba vektoriumi, kurio ilgis tam tikroje skalje
reikia greiio skaitin reikm, o kryptis atitinka ju
djimo krypt.
Pavyzdiui, tegul automobilio vaiavimo kryptis
sutampa su i eilui kryptimi i kairs dein,

o spidometras rodo dvideimt dviej kilometr per v a

land greit. Atvaizduosime t greit grafikai. Tam rei
kalui tarkime, kad vienas centimetras ms skalje rei
kia deimties kilometr per valand greit. Dabar iveda
me i bet kurio tako dvideimt dviej milimetr ilgio
atkarp, einani eilui kryptimi. Nupie ant deiniojo

atkarpos galo rodykl, nukreipt dein, gausime mi

nto automobilio greiio vektori, kuris atvaizduoja
automobilio greit.
Kitas paveikslas rodo trij automobili greit. Ima
tav vektori ilgius, sitikinsime, kad i automobili
36

greiiai lygs trisdeimt, dvideimt dviej ir penkioli

kai kilometr per valand (jei mastelis tas pats). Taigi
bet kok greit galime paprastai atvaizduoti vektoriumi
ir, atvirkiai, inodami mastel, i vektorins diagra
mos surandame greiio dyd, o pagal rodykli krypt j
suinome, kur nukreiptas judjimas.
Vektorin vaizdavim pritaikysime tiesiaeigiams ju
djimams aprayti.
Mes kalbjome apie automobil, vaiuojant tolygiai
tiesija. Judjimo kryptimi automobilis gavo stumtel
jim, kai buvo jungtas variklis, ir dl to padidjo au
tomobilio greitis. Grafikai tai galima parodyti dviem

vektoriais. Trumpasis reikia greit iki variklio jungi

mo, ilgasis padidjus greit. Punktyrinis vektorius
vaizduoja variklio sukelt greiio pakitim. Jei jga
nukreipta prie judjim ir judjimas sultja, tai vek
torin diagrama atrodo kitaip. Punktyrinis vektorius ir
vl reikia greiio pakitim, bet dabar jo kryptis prie
inga.
Jau kalbjome, kad kiekvien greiio pakitim, ku
ris, kaip matome, taip pat yra vektorius, sukelia iorins
jgos. Taigi ir jg reikia atvaizduoti vektoriumi, o ne
tik skaiiumi, nes negana pasakyti, kokios pastangos
stumia daikt, bet svarbu ir kur jos nukreiptos. Iorin
j g a taip pat vektorius, kuris turi t pai krypt,
kaip ir greiio pakitimas. Vadinasi, punktyriniai vek
toriai parodo ir greiio pakitim, ir jgos krypt.
' Tokiu bdu, matome, kad gudusi akis aukiau nu
pietoje - vektorinje diagramoje - mato vis judjimo
37

proces. Vektoriai rodo, koks greitis buvo pradioje ju

djimo ir jo pabaigoje, o punktyrinis vektorius pasako,
kiek pakito greitis, kai kn paveik iorin jga punk
tyrinio vektoriaus kryptimi.
Taiau svarbiausia yra tai, kad vektoriai labai pade
da nagrinti kreivaeigius judjimus.
K gi mes vadinsime greiiu, greiio kitimu ir jga
bendruoju kreivaeigio judjimo atveju?
Pirmiausia aptarsime greit. Tegul iilgai kreivs i
kairs dein juda maas knas, kuris fizik danai va

dinamas dalele. Paveiksle padtas takas reikia dalels

padt tam tikru laiko momentu. Koks greitis atitinka
paymt tak kalbamu laiko momentu? Sakme, kad
dalel slenka i kairs dein, veikiama kakoki j
g. Kas atsitiks, jei minimu momentu paymtame take
nustos staiga veikti visos jgos? Judjimas turs pagal

inercijos dsn pasidaryti tolygus ir tiesiaeigis. To tiesiaeigio judjimo greiio vektorius todl turi eiti kreivs lieiamosios kryptimi. Ivada tokia: dalels krei
vaeigio judjimo greiio duotame take ir tam tikru
laiko momentu vektorius nukreiptas palei kreivs Iie38

iamj, o jo ilgis rodo greiio skaitin didum. emiau

esaniame paveiksle parodyta, kad dalels, judanios
kreive, greitis keiiasi ne tik pagal didum, bet ir pagal
krypt, kaip tai matyti i vektori ilgio ir linkms.
Dabar apsvarstysime, kaip surasti dalels, judanios
kreive, greiio pakitim. Tam, kaip ir tiesiaeigio jud

jimo atveju, reikia paimti ankstesnio greiio vektori

ir vlesnio greiio vektori. Tiesiaeigio judjimo atveju
mes vektorius brme alia vienas kito, nes kitaip ne
btume galj j atskirti. Dabar ankstesn ir paskesn
greiio vektori ivesime i pirmojo pradios tako.
Punktyrinis vektorius, kuriuo sujungsime pirmojo vek

toriaus gal su antrojo vektoriaus galu, ir bus greiio

pakitimas, atsirads per laik, trukus dalelei nueiti nuo
tako A tak B. Greiio pakitimas take tuo tiksliau
bus atvaizduojamas punktyrinio vektoriaus, kuo ariau
bus B prie A. Taiau tas punktyrinis vektorius greiio
39

pakitimas pasako ir jgos veikimo krypt. Vadinasi,

jeigu mes inosime greit visuose kreivs takuose, tai
jgos krypt bet kuriame take galima surasti. Reikia
tik nubrti greiio vektorius dviem momentams, atskir
tiems labai trumpais laiko tarpais. Vektorius, ivestas
i pirmojo vektoriaus galo antrojo gal, parodo vei
kianios jgos krypt.
Galima galvoti ir kitaip. Pirmasis vektorius ir punk
tyrinis vektorius kartu parodo t pat greit kaip ir ant
rasis vektorius. Todl, nordami rasti dviej greiio
vektori atstojamj vektori, nubriame i pirmojo
galo antrj. Vektorius, sujungiantis pirmojo pradi su
antrojo galu, yra atstojamasis vektorius. Toks dviej
vektori pakeitimas vienu vadinamas vektori su
dtimi.

5. JUDJIMAS APSKRITIMU

nagrinjamas dl to, kad gauta dsningumus, kuri mums

prireiks toliau.

T ik k suformuluotus dsnius pritaikysime vienam

plaiai paplitusiam judjimui judjimui apskritimu.
Pririkime rutuliuk, gulinti ant lygaus stalo, silu,
kuriame rita minkta spyruokl, prie vinies, kaltos
viduryje stalo. Stumtelkime rutuliuk. Kol rutuliukui
netrukdys virvut, jis rieds iilgai tiess i inercijos.
Taiau, kai tik prads sitempti silas ir spyruokl, ru
tuliukas prads riedti kreiva linija. Jam ir vl pads
inercija, bet dabar jis juds jau kreive. I pradi ta
kreiv primins savo pavidalu paleist laikrodio spyruokl-spiral, o vliau ji pavirs apskritimu.
Rieddamas apskritimu, rutuliukas vis laik turs
vienodo dydio greit, nukreipt apskritimo lieiamo
sios kryptimi. Kad taip i tikrj yra, galime sitikinti,
perdegin sil. Pamatysime, kad rutuliukas tikrai nu
bgs tiese, kuri yra apskritimo lietja. Taigi, nordami
nupieti greiio diagram, turime ibrti visus vekto
rius, vaizduojanius t judjim, vienodo ilgio. Taiau
bendrai greitis vis laik keiia krypt, nes trajektorija
yra kreiv. iuo atveju turime judjim, kuriame ne
kinta greiio didumas, o keiiasi tik greiio kryptis. T
pakitim sukelia jga, veikianti tarp rutuliuko ir vinies,
laikanios sil. Kyla klausimas: kokia kryptimi veikia
jga?
41

Nordami atsakyti klausim, ibrime greiio

vektorius dviem labai artimiems takams. Antrojo vek
toriaus pradi perkelsime pirmojo pradi. Ivestas
punktyrinis vektorius rodo greiio kitim, arba pagreit.
Punktyrin vektori perkelsime antrojo vektoriaus
pradi. Matome, kad greiio kitimo vektorius nukreip
tas iilgai silo apskritimo centr vin. Maa to;
greiio kitimo vektorius visada statmenas greiio vek__ toriui arba lieiamajai. Ta~ I riant trumpai, vinis per
/

; sil ir spyruokl veikia

/
\
rutul tam tikra jga. Tai
1
J
patvirtina ir isitempusi
\

spyruokl.
\
J
Taiau mums maa inoti tik tai, kad apskritimu
judanio kno pagreitis ir
kn veikianti jga, kuri vadinama centrine, nukreipti
apskritimo centr. Svarbu inoti ir nuo ko priklauso
centrins jgos dydis.
Atlikdami eksperiment su rutuliuku, galjome pa
stebti, kad spyruokl isitempia smarkiau, jeigu rutu
liukas bga greiiau. Panaus dalykas atsitikt su spy
ruokle, jei mes, nekeisdami rutuliuko greiio, sutrum
pintume sil.
Matematikai inagrinjs iuos dsningumus, Hiui
gensas (16291695) prijo ivad, kad tos paios mass
knui centrinis pagreitis ir centrin jga priklauso
nuo judjimo greiio dydio ir apskritimo spindulio. Kai
apskritimu judanio kno greitis padvigubja, centri
n jga padidja 2X2 = 4 kartus, o jei patrigubja, tai
jga padidja 3 X 3= 9 kartus. Padidjus apskritimo
spinduliui 2 kartus, centrin jga sumaja taip pat
2 kartus.

42

Hiuigenso surasta formul tokia.

centrin iga kn0 mas x kDQ greit's x kno greitis
apskritimo spindulys

Ivadas apie centrin jg reikia visada atsiminti,

kai nagrinjame judjim kreiva linija. Trumpa kreivs
dalis apytikriai lygi tam tikro apskritimo daliai, todl
jai beveik tiksliai galioja centrins jgos veikimo ds
ningumai. Jums, tur bt, teko pastebti, kad plento vin
gio vienas kratas yra ikils aukiau u antrj. Kam
daromas plento arba geleinkelio nuolydis? Tiesioje
plento dalyje tokio nuolydio juk nra?
Prieastis tai kokia. Automobilis, vaiuojantis vin
giu, apytikriai juda apskritimo dalimi. Todl j turi lai
kyti jga centro link. Jeigu kelio ilinkimas nedidelis,
tai centrin jg gali atstoti rat trintis keli. Staigaus
poskio vietoje trinties jau nebeutenka centrinei j
gai sukelti. Dl to reikia pakelti t kelio pus, nuo ku
rios suka automobilis, kad jo ratai spaust statmenai
keli.
Vaiuojant per greitai poskiu, pavojus nulkti i
inercijos paplent yra labai didelis. Tegul ,,Volga"
vaiuoja 50 metr spindulio poskiu 36 kilometr per
valand (10 metr per sekund) greiiu. centrin jga,
veikianti automobil, bus madaug lygi 400 kilogram.
Jeigu neatsargus vairuotojas padidins greit iki
36X3=108 kilometr per valand, tai jau reiks
400X9=3600 kilogram centrins jgos (3,6 tonos!).
Aiku, kad, vaiuojant tokiu greiiu per posk, avarija
neivengiama.
Atkreipsime dmes tai, kad poskiu vaiuojanio
dutomobilio keleivius sdyn spaus stipriau, negu va
iuojant tiesija. Tarkime, kad kelio kratas yra pakan
kamai auktai pakeltas ir ms mintas pramutgalvis
pralekia j 108 kilometr per valand greiiu. Tada
u

70 kilogram keleivis bus spaudiamas madaug

145 kilogram jga. Taigi iam keleiviui atrodys, kad
jo svoris padidjo 75 kilogramais.
Laboratorijose vartojamas specialus prietaisas, va
dinamas ultracentrifuga, apsisuka per vien minu
t 80 000 kart. Vieno miligramo laelis, sukamas to
kiame prietaise, pavirsta ketvirio kilogramo svorio
knu.
Didels centrifgos dabar vartojamos kosmonaut
pratinimui prie didelio apkrovimo. Reguliuojant apsi
sukimo greit, galima kosmonaut apkrauti tokiu svo
riu, kuris numatytas bandymo programoje.
Kartais judjimo apskritimu dsniai neteisingai su
prantami ir dl to atsiranda klaid. Vien i j ia pa
nagrinkime.
Rzikai prat jg, kuria apskritimu lekiantis knas
veikia j laikant centro link kn, vadinti icentrine
jga.. Pagal didum ji visada lygi centrinei jgai. Ta
iau icentrin jga nukreipta prieing pus ir vei
kia visai kit kn. Besimokantieji fizikos danai daro
klaid taip sakydami. Apskritimu knas juda tolygiai
dl to, kad kn veikiani icentrin jg, nukreip
t nuo centro, atsveria centrin jga, nukreipta cent
r. Atidiau pagalvoj pamatysime, kad taip negali bti,
nes knas tada judt i inercijos tiese. Bet judjimas
apskritimu nra judjimas i inercijos, nors inercijos
reikm ia labai didel. Kaip tik dl inercijos knas
stengiasi vis laik judti tolygiai iilgai lieiamosios,
o ne iilgai spindulio nuo apskritimo centro, kaip tai
bt, jeigu j veikt icentrin jga. Taigi, kai kalbame
apie apskritimu judanio kno nutolim nuo centro,
mes ir turime galvoje nutolim iilgai lieiamosios, o ne
iilgai spindulio. Antra vertus, knas yra traukiamas
prie centro ir artja prie jo greitjaniu judjimu. Ativ
44

tinkamai parink greit, kaip tik ir gauname, kad k

nas nei tolsta nuo centro, nei artja prie jo, o juda ap
skritimu. Inertinis judjimas ir greitjantis judjimas
centro link -ne atsveria vienas kit, o tik, esant ati
tinkamoms slygoms, sudaro vienod apskritimin
judjim.

6. VISUOTINfi TRAUKA

ir visuotins traukos dsnis svar

bs todl, kad ia mes susiduria
me su Niutono seniai pastebta
jga, kuri patenkina labai bendr
ir paprast dsn. Traukos Jga
ilaiko orbitoje ir dirbtinius 2e/nes palydovus.

Kart vasaros dien Niutonas su sa

vo draugu Stekeljumi po piet obel
paunksnje gr arbat. Tarp kitko,
Niutonas papasakojo Stekeljui, kad
tokiomis pat aplinkybmis jam pirm
syk atjo galv mintis apie trauk.
T mint suadino nukrits obuolys, kai Niutonas sd
jo ir apie kak galvojo.

Kodl obuoliai, o taip pat ir kiti daiktai, visuomet

krinta emyn? pagalvojo Niutonas. Kodl ne kur
nors j al, o visada ems centro link?
Vadinasi, i tikrj yra kokia tai traukianioji j
ga, kuri bdinga mediagai ir sukaupta ems centre.
O jei ta jga bdinga kiekvienai mediagai, tai, aiku,
jga turi bti proporcinga mediagos kiekiui. Ieina,
kad kuo sunkesnis tas ar kitas daiktas, atseit, kuo dau
giau jame mediagos daleli, tuo stipriau jis trauks
kitus daiktus.
Ir em, ir obuolys sudaryti i mediagos. Taigi e
m traukia obuol, o obuolys em.
46

Tai, k mes vadiname kn svoriu, yra ne kas kita,

kaip ems traukos rezultatas, Ta trauka proporcinga
krintanio kno masei.
Rads teising udavinio sprendimo keli, Niutonas
jo toliau.

Obuolys nukrito ant ems. Taip pat nukris daik

tas, paleistas nuo bokto, akmuo, mestas nuo kalno.
Vadinasi, ems trauka yra ir aukiau.
inoma, kuo toliau nuo ems, tuo trauka darosi
silpnesn, bet ji niekur neinyksta. Nors Mnulis ir toli
nuo ems, jos trauka pasiekia ir j, ir dl to Mnulis
ilieka savo orbitoje.
Tiems samprotavimams patikrinti Niutonas panau
dojo antrj mechanikos dsn ir nauj hipotez, nor
damas matematikai ipranaauti Mnulio orbit. Ta
iau i karto jam tai nepavyko, nes tuo metu nebuvo
pakankamai tiksliai inomas Mnulio atstumas nuo
ems. Po poros met skaiiavimai patvirtino, kad
Niutono visuotins traukos dsnis teisingas. Jis sa
ko, kad
jga, veikianti tarp dviej materiali daleli, pri
klauso nuo t daleli masi sandaugos ir tarpusavio
atstumo. Kuo didesn masi sandauga, tuo didesn
traukos jga. Nuo atstumo jga taip priklauso: jei at
stumas tarp traukiani daleli padidja 2 kartus, jga
sumaja 2X 2= 4 kartus, kai atstumas padidja 3 kar
tus, jga sumaja 3X3 = 9 kartus.
Kasdieniniame gyvenime mes jauiame tik ems
trauk, visai nepastebdami, kad vieni daiktai traukia
kitus. Pavyzdiui, aligatviu einani moni namai
nepritraukia, vaiuojantieji vienas pro kit automobi
liai taip pat nepritraukia vieni kit. Aiku, ia kaltos
mint daikt mass ir didel trintis: mass per maos,
kad pastebtume j trauk. Pavyzdiui, traukos jga

tarp dviej rikiuotje lekiani lktuv lygi madaug

pusantro milimetro ilgio cigarets pelen svoriui. Ta
iau, jeigu nortume pakeisti ems ir Mnulio trauk
virve, ji turt bti madaug 500 kilometr storio.
Ant ko laikosi dirbtiniai palydovai? Dirbtiniu ems
palydovu vadiname ms padaryt dangaus kn, kuris
sukasi aplink em, tik jos traukos jgos veikiamas,
be jokio variklio. Kyla klausimas: ant ko laikosi dirbti
nis palydovas? Kodl jis nenukrenta ant ems?
Dirbtinis palydovas nra niekuo paremtas, ir vis
dlto jis atgal ant ems nenukrinta, lygiai taip, kaip
nenukrinta Mnulis em, nors jis taip pat niekuo ne
paremtas ir vis laik traukiamas prie ems.
Iaikinsim, kodl taip yra. Tarkime, kad nuo auk
to kalno tam tikru greiiu, nukreiptu horizontaliai, me
tame kok nors kn. Jei nebt ems traukos ir oro
pasiprieinimo, tai mestas knas i inercijos lkt toly
giai ir tiesiai, palaipsniui toldamas nuo ems. Taiau
traukos jga veria kn kristi lanku atgal em. Dl
to kno kelias ilinksta. Esant tam tikram pradiniam
greiiui, knas per kiekvien minut ar sekund dl
inercijos nutols nuo ems lygiai tiek, kiek dl kritimo
priarts prie jos. Todl tas knas, toliau juddamas,
bus vis laik vienodai toli nuo ems paviriaus, at
seit, juds aplink em apskritimu, kurio centras su
taps su ems centru. Tas lkimo greitis, kur pasie
ks knas prads judti apskritimu virum ems
paviriaus, vadinamas apskritiminiu, arba pirmuoju kos
miniu, greiiu. Prie ems paviriaus jis lygus 7,9 kilo
metro per sekund.
Jeigu knas bus imestas pradiniu greiiu, didesni
negu 7,9 kilometro per sekund, tai jis lks ne apskri
timu, o elipse. Ta elips bus tuo labiau itempta, kuo
didesnis pradinis imetimo greitis. Imestas knas, pa
48

sieks 11,2 kilometro per sekund greit, arba antrj

kosmin greit, isiver i ems traukos sferos ir nulks
parabole, liaudamasis bti palydovu. Didesnis negu
11,2 kilometro per sekund greitis priverst kn ju*
dti taip pat atvira kreive, vadinama hiperbole. Nor
dami i viso kn paalinti i Sauls sistemos, turtume

jam suteikti 16,7 kilometr per sekund pradin greit.

Tas greitis vadinamas treiuoju kosminiu greiiu.
Mintis, kad didels traukos jgos nepriveria ems
nukristi ant Sauls arba Mnulio ant ems, vl prieta
rauja ms intuicijai, nes mes nepriprat turti reikalo
su objektais, kuriuos veikia tokios maos trinties jgos,
kad jie galt milijonus met ilaikyti t pat judjimo
greit.
Kalbant apie mogaus buvim dirbtiniame palydove,
kartais daroma klaida, susijusi su nesvarumu. Reikalas
tai koks. Raketa, gijusi pirmj kosmin greit u at
mosferos rib, jau nebekris em, o suksis kaip pa
lydovas. Tas pat bus ir su monmis, esaniais paly
4

3337

49

dove. Jie taip pat nekris em, atseit, nebejaus e

ms traukos jgos. Visikai taip pat ant ems, dl jos
smarkaus sukimosi aplink Saul, mes nejauiame Sauls traukos jgos, o tik ms planetos traukos jg.
Palydove i jo paties traukos jga nejauiama, nes jo
mas labai maa. Vadinasi, kosmonautas nejauia jokio
svorio. Taiau kosmonauto svoris, kalbant apie dirbti
nius dangaus knus, reikia jg, kuri veikia mog
kosminio laivo kabinoje, spausdama j j prie grind,
o ne ems traukos jg, kuri, aiku, niekad neinyks
ta. Kaip tik spaudiani jg ir jauia kosmonautas.
i jga atsiranda, kai veikia variklis arba oro pasiprie
inimas. Kai tos jgos nra, mogus nejauia spaudimo
prie grind, kitaip tariant, netenka svorio.

7. JUDJIMO

k iek is

yra dydis, lygas kno mass ir

greiio sandaugai. Gamta sutvar
kyta taip, kad mechanins siste
mos judjimo kiekis vis laik
pasilieka toks pat.

Toliau

mums bus labai patogu pasiremti keliais me

chanikos dsniais, iplaukianiais i Niutono dsnio.
Vienas toks dsnis yra judjimo kiekio, arba impulso,
isilaikymo dsnis.
K vadiname judjimo kiekiu? Paimkime kelis gy
venimikus pavyzdius. Kai gatvje matome daug va
iuojanio transporto, sakome: gatvje didelis jud
jimas". Taiau jei visas tas transportas stovs garae,
mes nepasakysime, kad ia didelis judjimas". Taip
pat vienas automobilis, nors ir greitai vaiuojantis,
nesukelia mums gyvo judjimo spdio. Taigi apie
judjimo dyd mes sprendiame pagal judani daikt
skaii ir j judjimo greit.
Mechanikoje judjimo kiekio svokoje yra ne ju
dani daikt skaiius, o j mas. Judjimo kiekiu me
chanikoje vadinamas dydis, lygus judanio kno mass
ir greiio sandaugai. I dviej vienodu greiiu judani
automobili didesn judjimo kiek turs tas, kuris vea
didesn krovin. Nors ir maa kulka, lekianti labai grei
tai, turi didesn judjimo kiek, negu daug kart sun
kesnis, ltai judantis, vlys.
Kai kok nors kn veikia jga, kinta jo judjimo
greitis. Greiio pakitim padaugin i mass, gauname,
51

kad judjimo kiekio kitimas yra lygus jgai, kuri vei

kia minim kn.
Dabar paimkime du veikianius vienas kit knus.
Tegul tai bus du lengvi veimliai, kuri vienas turi
plienin spyruokl. Sulenkime j, surikime jos galus
silu ir suartinkime abu veimlius. Jeigu perdeginsime
sil, tai spyruokls pagalba vienas veimlis stums
antr j skirtingas puses. Kairiojo veimlio judjimo
kiekio pakitimas lygus jgai, kuria j veikia deinysis
veimlis, o deiniojo veimlio judjimo kiekio pa
kitimas lygus jgai, su kuria kairysis stumia deinj.
Pagal veiksmo ir atoveikio dsn tos dvi jgos yra ly
gios ir nukreiptos prieingas puses, todl kiekvienu
laiko momentu abiej veimli judjimo kitimas yra
prieingo enklo. Vadinasi, abiej kn judjimo kie
ki suma yra pastovi.
Susitarkime dl keli svok. Jeigu mes nagrinja
me du (pavyzdiui, veimlius) arba daugiau veikiani
vienas kit kn, tai sakome, kad tie knai sudaro me
chanin sistem. Pavadinsime jgas, veikianias tarp t
kn arba tarp vieno kno dali, vidinmis jgomis.
Kokio nors paalinio kno, kuris nepriklauso sistemai,
veikimo jg vadinsime iorine jga. Panaudodami ias
svokas, judjimo kiekio isilaikymo dsn galime taip
suformuluoti.
Mechanins sistemos bendras judjimo kiekis iki
kn sveikos ir po jos lieka toks pat, arba
vidins mechanins sistemos jgos gaii pakeisti
atskir sistemos dali judjimo kiek, bet negali pakeis
ti bendro sistemos judjimo kiekio.
Pavyzdyje su veimliais i pradi abiej veim
li bendrasis judjimo kiekis buvo lygus nuliui. Vadi
nasi, toks judjimo kiekis turjo ilikti ir po to, kai jie
vienas kit atstm. I tikrj taip ir yra. Abu judji52

 kieki vektoriai yra vienodo ilgio, bet prieingos

linkms, vadinasi, j atstojamasis vektorius lygus nu
liui.
Judjimo kiekio isilaikymo dsn patvirtina ir to
kie bandymai.
Ant madaug 2 metr ilgio vagonlio deiniojo galo
stovi mogus. Jis ir vagonlis sudaro mechanin siste
m. 2mogus pradeda bgti kairj vagonlio gal, ne
damasis tam tikr judjimo kiek. Tuo pat metu vago
nlis rieda dein. Pagal judjimo kiekio isilaikymo
dsn vagonlis gavo lyg, bet prieingos krypties,
judjimo kiek. Vliau bgantis mogus nuoka nuo
kairiojo galo ir nusinea su savim judjimo kiek. Va
gonlis rieda vienodu greiiu dein ir neasi tok pat
judjimo kiek, kaip mogus.
Tui veiml pasitinka antrasis mogus, kurio
mas ir greitis toks pat, kaip ir pirmojo. Antrasis mo
gus uoka ant vagonlio ir sustoja. Tuo pat metu su
stoja ir veimlis. Antrojo mogaus judjimo kiekis
buvo lygus vagonlio judjimo kiekiui. Kadangi mo
gaus ir veimlio judjimo kiekiai yra prieing kryp
i, tai bendrasis j judjimo kiekis iliko lygus nuliui.
Dabar tegul vagonlis stovi vietoje. I deins at
bga mogus, uoka ant veimlio ir nubga nuo kai
riojo krato. Vagonlis nepajudjo, nes mogus atsi
ne tam tikr judjimo kiek ir nepakeit jo, perbg
damas vagonl. Todl vagonlio judjimo kiekis taip
pat nepasikeit ir pasiliko lygus nuliui.
Kodl juda mogus? Prisimin antr judjimo kiekio
formulavim, galime paklausti: jeigu vidins jgos ne
gali pakeisti visos sistemos judjimo, tai kaipgi juda
einantis mogus?
Atsakysime t klausim bandymu, kuriame da
lyvauja ir iorin jga. Imsime mechanin sistem,
53

sudaryt i veimlio su spyruokle, kurios galai suriti

silu. Spyruokls vienas galas yra atsirms sien.
Siena iuo atveju yra paalinis knas ms sistemos at
vilgiu. Perdeginkim sil. Spyruokl atstums veiml
kair, atseit, sistema (veimlis) gaus tam tikr jud
jimo kiek, kuris nelygus nuliui. Taiau iki stumtelji
mo judjimo kiekis buvo lygus nuliui. Vadinasi, bend
ras judjimo kiekis pakito, o nepasiliko toks, kaip
bandymo pradioje. Judjimo kiekio pakitimo prieas
tis yra iorins jgos veikimas, iuo atveju sienos vei
kimas spyruokl. Taigi prieiname ivad: iorin jga
gali pakeisti bendr sistemos judjimo kiek. Matome:
judjimo kiekio isilaikymo dsnis tinka tik tada, kai
atskir kn, sudarani mechanin sistem, judjimas
yra sukeliamas tik tos sistemos vidini jg.
Belieka atsakyti: kodl mogus gali judti, stovda
mas ant ems. Tarkime, kad mes stovime ant lygaus le
do ir norime pajudti. Mginame pakelti dein koj
priek. Vidin jga stums dein koj priek, taiau
lygi jga stums kair koj atgal. Kojos pajuds, bet vi
sas mogus pasiliks vietoje. Jeigu po kaire koja papilsi
me smlio, ji nebeslys, nes trinties jga atsvers koj
veikiani vidin jg, o dein pajuds priek. Tada
kartu pajuds ir visas knas.
Dabar pridursime, kad mginimai judti, veikiant
vien tik vidinms jgoms, nra visikai beviltiki, nes
vidins jgos, negalinios pakeisti sistemos judjimo,
gali varyti atskiras mechanins sistemos dalis.
sivaizduokite, kad js stovite su paiomis ant sli
daus lygaus ledo ir laikote rankose 12 kilogram ledo
gabal. Js svoris tegul bus lygus 60 kilogram. Me
chanin sistema iuo atveju sudaryta i js kno ir
ledo luito. Imeskite led 10 metr per sekund greiiu.
Ledas gaus judjimo kiek, lyg 12X10=120 vienet.
54

Pagal judjimo kiekio isilaikymo dsn js turite gyti

tok pat judjimo kiek prieing pus (nes vektorin
suma turi likti lygi nuliui). Bandymu galite sitikinti,
kad js i tikrj nuiuoite 2 metr per sekund grei
iu. Prisimin bandym, neokite i lengvos baidars
krant, nes judjimo kiekio, kur js gysite, gali ne
utekti nuokti iki kranto!
Panaiai juda ir raketa. Imesdama atgal galing du
j sraut, atsiradus sudegus kurui, raketa gauna atitin
kam judjimo kiek, nukreipt priek. Raketos jud
jimui nereikia joki iorini jg. Neteisinga galvoti
(kaip daugelis mano), kad raketa, imesdama duj srau
t, atsistumia nuo oro. Oras i tikrj tik trukdo rake
tai lkti, nes jis stabdo judjim i priekio ir maio i
siverti dujoms i raketos, maina duj greit ir judji
mo kiek. Dl to pati raketa gauna maesn judjimo
kiek, negu tuo atveju, jeigu nebt oro. Vadinasi, be
orje erdvje raketa juda lengviau ir greiiau, negu ore.

8. DARBAS IR ENERGIJA

ia kalbama apie universal fizi

kos dsn energijos isilaiky
mo dsn. Jis iliustruojamas pa
vyzdiais.

odis

darbas" kasdieninje kalboje vartojamas kita

prasme, negu moksle. Mes prat vadinti darbu labai
jvairi mogaus veikl, tame tarpe ir protin veikl.
Darb daniausiai vertiname pagal nuovarg, kur su
kelia darbas, arba pagal sugait laik ir rezultat nau
dingum. Fizikoje naudojama darbo svoka daug siau
resn ir grietesn: darbas yra toks fizikos dydis, kuriuo
galima vertinti jgos veikim kn tam tikrame nu
eitame kelyje.
mogus, laikantis rankoje lagamin, prastu poiriu
atlieka darb, nes jauia nuovarg. Mechanikos poi
riu jis darbo neatlieka, nes lagaminas nejuda ir nenu
eina jokio kelio. Taigi be judjimo negali bti darbo.
Antra vertus, galime sivaizduoti kn, kuris nueina
kok tai atstum, neveikiamas jgos (juda i inercijos).
iuo atveju taip pat negalime kalbti apie darb, nes
be jgos negali bti darbo.
Panagrinsime du pagrindinius kno judjimo at
vejus, kai kn veikia jga.
Pirma, tegul kn, sakysime, automobil, veikia va
riklio jga ir jai lygus pasiprieinimas. Jeigu automo
bilis gaus stumteljim, tai po to jis juds i inercijos.
iuo atveju variklio jga atsveria pasiprieinimo jg.
56

inoma, toks atvejis praktikai retai sutinkamas.

Daniausiai variklio jga bna i prad'. iek tiek di
desn u pasiprieinimo jg ir ijudina automobil j. Ju
djimo metu variklio jga lygi pasiprieinimui, tai b
dama iek tiek maesn u j, tai iek tiek didesn.
Apytikriai galima laikyti, kad automobilis juda tolygiai
ir kad jo variklio sukelta jga veikia pasiprieinim,
t. y. variklio jgos darbas sunaudojamas pasiprieinimo
jgai atsverti, o pats automobilis rieda vienodu greiiu,
Antra, sakysime, kad kn veikia tik kokia nors va
ranioji jga, o pasiprieinimo jgos nra.
Siuo atveju mes negalime sakyti, kad jgos darbas
sunaudojamas pasiprieinimui nugalti, nes jo nra. Ki
taip tariant, nugalti nra ko. Taigi iuo atveju jgos
darbas didins judjimo greit.
Darbo dydis mechanikoje apskaiiuojamas, sudau
ginus veikiani jg su atstumu, kuriame veikia jga,
kai judanio daikto judjimo kryptis ir jgos kryptis
sutampa. Matome, kad su darbu yra panaiai kaip su
kambario plotu: nordami j surasti, dauginame ploti
i ilgio, o vienas ilgis arba plotis apie plot nieko ne
pasako. inoma, ir apie darb negalima sprsti tik i
jgos arba nueito kelio. Darb apibdina tik j san
dauga.
Kas yra energija? Dabar apsvarstykime vien idea
lizuot eksperiment, kuris pads mums susipainti su
energijos svoka.
Tegul visikai lygiu keliu tam tikru greiiu vaiuoja
motociklas. Aiku, variklis turi bti ijungtas, nes mes
i anksto susitarme, kad trinties ir pasiprieinimo j
g nepaisysime. Sakykime, kad, nordamas padidinti
vaiavimo greit, motociklistas jung varikl, kuris
veik tam tikroje kelio dalyje. Ijungus varikl, moto
ciklas vaiuos kitu, didesniu, greiiu.
57

Kyla klausimas: kur dingo variklio darbas? Aiku,

pirmasis atsakymas bt toks: sunaudotas darbas padi
dino motociklo greit. Taiau io atsakymo mums ma
a. Mes jauiame, kad motociklas, judantis didesniu
greiiu, turi kako" tai daugiau, negu judantis maes
niu greiiu. O tas kakas" fizikoje vadinamas kinetine
energija. Ji apibdina judanio kno darbin pajgum,
nes inykdama kinetin energija vl pasireikia kaip dar
bas, kur padaro kinetin energij neantis knas. Taigi
motociklas, vaiuojantis greiiau, turi daugiau kineti
ns energijos. Kitaip tariant, judantis knas yra tarytum
indas", i kurio galima semti darb. .O kiek to darbo i
viso turi tas indas", galime apskaiiuoti. Tam reikia
pus kno mass padauginti du kartus i judjimo grei
io. Taiau nordami semti k nors i indo, turime j
pripildyti. Todl dabar galime atsakyti, kur dingo va
riklio darbas. Jis padidino motociklo kinetin energij.
Taigi variklio darbas neinyko be naudos, o susikaup
motocikle. T darb galima vl atgauti. Pavyzdiui,
stabdant motocikl, kinetin energija virsta iluma
stabdiuose.
Taiau ar tik judantis knas gali bti pajgus atlikti
darb? Ne. Mes inome, kad bet koks pakeltas vir e
ms daiktas slepia savyje galimyb atlikti darb. Vadi
nasi, energijos gali turti ir nejudantis knas. Ta ener
gija, kuri priklauso nuo kno arba jo dali padties,
vadinama potencine energija.
Labai svarbu tai, kad kno kinetin energija gali
virsti potencine, ir atvirkiai.
Kieno energija? Kad potencin energija gali pavirsti
kinetine, praktikai ino ir maai ratingi Ryt Afrikos
gyventojai. Remdamiesi ta taisykle, jie stato spstus.
Ukliuds palei em itempt virv, dramblys paleidia
sau ant sprando sunk rstgal su iemu. Paveiksle ma58

tome dar sumanesnius spstus. vris, ukliuds virv,

paleidia strl pats save.
Energija, kuri sunaudojama vriui sueisti, atsirado
i mogaus, statanio spstus, dto darbo. Pakelto rst
galio potencin energija pavirto jo kritimo kinetine
energija, o vliau darbu. aunantis lankas taip pat gr
ina t darb, kur djo mediotojas. Abiem atvejais
vris sudaro slygas potencinei energijai pavirsti kine
tine, o vliau darbu.
Tobulesni spstai minimi pasakoje apie lok ir rst.
Pasak jos, lokys, lipdamas med prie avilio, rado pa
kabint rst, trukdant jam lipti toliau. Jis rst atst
m, bet is vl gro, nesmarkiai suduodamas lokiui.
Tada jis pastm rst stipriau: rstas sudav smarkiau.
Ir kuo labiau pyko lokys, tuo rstas grdamas smarkiau
lok mu. Taip kovodamas su rstu, lokys pagaliau pa
vargo ir nukrito ant emje kalt kuol.
ie spstai veikia vis laik be mogaus pagalbos.
Cia darbas atliekamas lokio energijos dka, Atstumda-

.rV i

mas pakabint rst, lokys pavert savo raumen

energij rsto potencine energija, kuri vliau pavirto
krintanio rsto kinetine energija. Taip pat, lipdamas
vir, lokys pavert savo raumen energij pakilusio
kno potencine energija, kuri vliau pasireik kaip
smgio energija.
Energija isilaiko! Meskime kok nors kn, pavyz
diui, akmen, staiai vir ir palaukime, kol jis su
gr. Kyla klausimas: kokiu greiiu sugr akmuo? Pa
galvokime, kas atsitinka kilimo metu. Akmuo i pradi
turs tam tikr kinetin energij. Pakildamas kas cen
timetr, akmuo praras vis vienod kinetins energijos
kiek, nes ji sunaudojama akmens paklimo darbui ir
pavirsta potencine energija. Kadangi jga, kuria kelia
mas akmuo, vis laik pastovi, kiekviename centimetre
klimo darbas yra vis laik vienodas. Trumpiau ta
riant, kildamas auktyn kiekviename centimetre akmuo
praranda vienod kinetins energijos kiek, bet gyja
tok pat potencins energijos kiek. Pakils aukiau
si tak, akmuo visai neturs kinetins energijos, nes

60

ji pavirto potencine energija. Po to akmuo kris emyn.

Kiekviename centimetre akmuo vl jgis vienod kine
tins energijos kiek. Taigi, nukrits pradin tak,
akmuo turs pirmin kinetin energij ir pirmykt
greit, inoma, nukreipt emyn. domu tai, kad bet ku
riame take bendras kinetins ir potencins energijos
kiekis vis laik yra toks pat. Tai yra specialus energi
jos isilaikymo dsnio atvejis.
Ar pasikeis tas rezultatas, jeigu tursime reikalo ne
su trauka, o kokia nors kita jga? Pirmiausia, paste
bsime, kad kitos jgos bendru atveju skirtinguose erd
vs takuose yra skirtingo dydio. Kol kas aptarsime
judant tiesia linija kn ir laikysime, kad jga, vei
kianti kn kuriame nors take, nepriklauso nuo grei
io, kuriuo knas juda pro t tak. Jeigu knas juda
i tam tikro tako ir po to vl grta atgal, tai jis nueina
t keli du kartus prieingomis kryptimis. Kinetin
energija didja, judant viena linkme, ir vl tiek pat su
maja, judant prieinga linkme. Taigi ir vl galioja
tvirtinimas, kad knas sugr pirmykt tak pradiniu
greiiu.
Jgos, kurioms galioja tas tvirtinimas, vadinamos
konservatyviomis jgomis. Joms galioja energijos isi
laikymo dsnis.
Taiau yra jg, kurios nra konservatyvios. Pavyz
diui, tokios yra jgos, priklausanios nuo kno grei
io. Pavyzdiui, trintis. Jeigu knas rieda stalo pavir
iumi, tai, nujs tam tikr atstum, praras dal savo
greiio, ir jeigu jis vl gr pradin tak tuo paiu
keliu, kinetins energijos nuostolis ne tik nesumas,
bet padids. Tai reikia, kad nuo greiio priklausanios
jgos negali bti konservatyvios.
Nekonservatyvios jgos gali ne tik sumainti, bet ir
padidinti kinetin energij.
6!

Patalpinkime akmen oro sraut, kur sukelia vir

lygumos puiantis vjas, Vjo greitis prie ems lygus
nuliui ir didja kuo aukiau, tuo labiau. Tarsime, to
liau, kad vjo veikimas priklauso tik nuo to, kur yra
akmuo. riime dabar akmen virvs gal ir pradsime
j sukti staioje ploktumoje taip, kad apaioje jis ju
dt prie vj. Tada apskritimo viruje akmuo didina
savo kinetin energij. Apaioje vjas trukdys akme
niui judti. Bet mes sakme, kad apaioje vjas silp
nesnis, negu viruje, ir ia kinetins energijos nuostolis
maesnis u jos prieaugl virutinje dalyje. Taigi k
nas po kiekvieno apsisukimo turs vis daugiau kineti
ns energijos.
Vadinasi, jga yra nekonservatyvi, nes ji atlieka
tam tikr darb, kai akmuo aprao udar kreiv. S
darb udara kreive vadiname cirkuliacija.
Tokiu bdu, kol mes kalbame tik apie mechanik,
energijos isilaikymo dsnis tinka tik tam tikriems spe
cialiems atvejams ir kaip tik labai retiems praktiniams
udaviniams. Tas dsnis netinka varikliams, kurie yra
mechanins energijos altiniai, taip pat ir pasiprieini
mo jgoms, kurioms nugalti reikia mechanins ener
gijos.
Taiau vaizdas visai pasikeis, jeigu mes prisiminsi
me, kad mechanin energija yra tik viena i daugelio
energijos pavidal. Pavyzdiui, pasirodo, kad, stabdant
automobil, kai inyksta jo kinetin energija, stabdiuo
se atsiranda iluma. Nuo tada, kai buvo imokta matuo
ti ilumos kiek, iaikjo, kad tam tikras mechanins
energijos kiekis visada duoda tam tikr ilumos kiek.
Vadinasi, mechanin energija pavirsta ilumine visada
tam tikru santykiu. Taigi trintis nesunaikina mechani
ns energijos, o tik paveria j ilumine energija. At
virkiai, garo maina ilumin energij veria mecha62

uine, nors pasirodo, kad paprasiau mechanin energi

j paversti ilumine.
Energija labai panai pinigus j galima sukaupti,
bet ji duoda naudos tik tada, kai ji eikvojama, atseit,
kai viena jos ris virsta kita. Pavyzdiui, paimkime
troleibus, kuriuo mons kas dien vaiuoja j darb.
Tam, kad troleibusas judt, deginamas kuras, kurio
chemin energija virsta iluma. Elektrins turbinose
aukto spaudimo garo iluma virsta mechanine veleno
sukimosi energija. Kitame veleno gale generatorius pa
veria t mechanin energij elektros energija, kuri
troleibuso variklyje vl virsta mechanine energija.
Pastaroji atlieka darb, greitindama troleibus, kai is
pradeda judti, ir suteikia jam kinetins energijos;
tarp sustojim ta mechanin energija atlieka darb, nu
galdama oro pasiprieinim ir trinties jgas. Trolei
buso kinetin energija, jam sustojant, virsta iluma,
kuri isisklaido po or, ratus ir pat troleibus.
Visus tuos energijos pavidalus galima tiksliai ima
tuoti. Iki iol inomuose procesuose energija visada i
silaiko. Kol kas nra rasta n vieno reikinio, dl kurio
kilt abejoni, kad energijos isilaikymo dsnis nega
lioja.

9. SMGIAI

danai atrodo mums iabai keisti,

nes nedidele jga galime veikti
didel pasiprieinim. Pasirodo,
kad ia viskuo kaltas trumpas
smgio laikas ir didelis pagreitis.

P usiau

kalt vin mginkite spausti plaktuku (tik ne

kalti!). Spauskite, kiek tik stengiate, uguldami net
savo svoriu. Jga pasieks deimtis kilogram, bet vinis
n kiek nepajuds. O plaktuko smgiu lengvai kalsite
vis vin.
Spaudimu negalsite suploti, pavyzdiui, metalins
knieds, Plaktuku tai padaryti visai lengva. Taip pat
lengva susmulkinti kaul ar akmen. Paslaptinga ir i
tikrj labai didel smgio jga! Kur smgio galios
paslaptis? Tikriausiai, prieastis slypi mao kno jud
jimo greityje.
Smgis labai sudtingas fizikos reikinys, Vyks
tant smgiui, atsiranda kn sveika, kurios negaljo
iaikinti ir Galiljus.
Pirmas pradjo nagrinti smgio problem Dekartas
(15961650), kuris ved moksl judjimo kiekio s
vok. Taiau Dekartui nepavyko surasti kn smgio
dsni, kurie atitikt stebjimus.
Kas isprs udavin? Antrojoje XVII imtmeio pu
sje smgis patrauk didel mokslinink dmes.
1668 m. Londono Karalikoji draugija paskyr premij
u tos problemos isprendim.

64

Keli mokslininkai pradjo nuodugniai nagrinti k

n smgius. Angl matematikas Valis (16161703)
labai greit isprend plastiko 1 smgio udavin (beveik
visai plastikomis mediagomis galima laikyti vak,
mol ir panaius knus), kai po smgio knai nebeatsiskiria. Pasinaudodamas judjimo kiekio isilaikymo
dsniu, Valis surado bendrj greit po dviej plastini
kn smgio.
Sunkiau buvo surasti tampri kn smgi dsnius.
Kai susiduria du absoliuiai tamprs rutuliai, tai jie la
bai trumpam truput susiploja. Tuo momentu judjimo
kiekis pasiskirsto taip pat, kaip ir plastiko smgio
1 Jei, paalinus jgos veikim, kno deformacija inyksta, tai
jis vadinamas tampriu, jei pasilieka pastebima deformacija, tai tas
knas yra plastikas.

5 -

333?

65

atveju. Bet po to knai per akimirksn atstato savo pa

vidal, veikdami vienas kit.
Tampri kn smg daugiau negu prie deimt
met iki konkurso paskelbimo teorikai buvo ispren
ds Hiuigensas. Jis savo darbo neskelb tik dl to, kad
jo tyrim rezultatai nesutapo su Dekarto smgi tai
syklmis". Nors tos taisykls ir prietaravo bandy
mams, Hiuigensas neidrso vieai prietarauti De
kartui.
Hiuigensas rmsi teiginiu, kad du lygs tamprs
knai, susidurdami vienodu greiiu, atoka vienas nuo
kito tuo paiu greiiu.
Pavyzdiui, tai kaip Hiuigensas i tos prielaidos i
ved vien absoliuiai tampri kn smgio dsn.
sivaizduokime, kad valtyje, kuri ramiai plaukia i
ilgai krantins, susiduria du lygs tamprs rutuliai, ju
dantieji vienodu greiiu vienas kit. Be to, rutuli
judjimo greiiai (valties atvilgiu) ir paios valties
greitis yra vienodo dydio, o rutuliai juda iilgai valties.
Stebtojui, stoviniam ant krantins, atrodys, kad
tas rutulys, kuris juda prie valties plaukimo krypt,
nejuda, o kitas rutulys juda dvigubu greiiu.
Po smgio, atvirkiai, atrodys, kad rutulys, judjs
ant kranto esanio stebtojo atvilgiu, sustojo, o ki
ta s juda dvigubu greiiu,
I to bandymo Hiuigensas padar toki ivad: jei
gu su nejudaniu knu susiduria lygus knas, tai tas
antrasis knas po smgio stovs vietoje, o nejudantis
/cnas gis t greit, kur turjo smogiantis knas".
Hiuigenso ivad, nors ji i pirmo vilgsnio ir neti
kima, pilnai patvirtina bandymas. Pavyzdiui, tai leng
va patikrinti, aidiant bilijard dramblio kaulo rutu
liais, arba viena moneta pastumiant kit ant lygaus
stalo.
66

Kai judantis rutulys susiduria su tokiu pat nejudan

iu rutuliu, tai j centrai i pradi suartja. Tuo mo
mentu, kaip ir plastinio smgio atveju, abiej rutuli
greitis lygus pusei judanio rutulio greiio pirmykte
kryptimi.
Taiau rutuli tamprumas atstumia abu rutulius pir
mykiu greiiu prieingas puses. Todl smogiantis
rutulys lieka vietoje, nes jo judjim pirmyn sustabdo
stumteljimas atgal, o prie puss greiio rutulio, kuris
gavo smgi, prisideda dar toks dl tampraus smgio.
Taigi smogiantis rutulys sustoja ir atiduoda vis
savo judjimo kiek kitam rutuliui, kuris pradeda judti
pirmojo rutulio greiiu.
Ms samprotavimuose naudojams tuo, kad abu
rutuliai buvo vienodos mass. Todl stebdami, ar su
stos pirmas rutulys po smgio, galime iaikinti, ar i
tikrj dviej rutuli mass yra vienodos.
Jei smogianio rutulio mas didesn, negu nejudan
io, tai pirmasis nesustos, o juds pirmykte kryptimi,

WWW
67

bet jau maesniu greiiu. Jei jo mas maesn u neju

danio rutulio mas, tai po smgio pirmasis juds atgal.
Knas, j kur smogia rutuliai, abiem atvejais juds
smgio kryptimi.
Hiuigensas taip pat parod, kad absoliuiai tampri
rutuli smgio metu bendra rutuli energija lieka pa
stovi.
Hiuigenso ivad bandymais patvirtino Mariotas
(16201684), kuris tam reikalui padar special prie
tais. Eil vienod rutuli i dramblio kaulo buvo su
kabinti ant vienodo ilgio sil taip, kad rutuliai liest
vienas kit.
Atitraukus kratin rutul ir paleidus taip, kad jis
smogt sil ploktumoje ir kaimynin rutul, buvo pa
stebta, jog paskutinis rutulys pakildavo tiek, kiek pir
masis.
Tas reikinys taip aikinamas: pirmasis rutulys per
duoda savo judjimo kiek antrajam rutuliui, o pats su
stoja, antrasis perduoda treiajam ir t. t. Pagaliau
paskutinis rutulys atoka.
Kas atsitiks, jeigu smogs du rutuliai? Tada taip pat
atoka du rutuliai kitaip negalt isilaikyti judji
mo kiekis ir kinetin energija.
Pavyzdiui, jeigu atokt vienas rutulys dvigubai
didesniu greiiu, tai judjimo kiekis pasilikt toks pat.
Taiau atokusio rutulio kinetin energija bt dvigu
bai didesn, negu dviej rutuli, kurie smog savo
kaimynus, o taip bti negali.
Iki iol kalbjome tik apie centrin smg, kurio
paveikti rutuliai judjo ta paia tiese, kaip ir pirmasis
rutulys iki smgio. Panagrinsime dabar atvej, kuris
schemikai parodytas paveiksle (r. 69 psl.), Jga, vei
kianti rutul 2, jau nesistengia j pajudinti staiai vir
umo stumia j dein. Rutulys 1 nukrypsta kair, kaip
68

parodyta rodyklmis. I judjimo kiekio isilaikymo

dsnio ir energijos isilaikymo dsnio galima padaryti
ivad, kad rutuliai po smgio juds kryptimis, suda
raniomis stat kamp.
Labai bdingas smgio bruoas yra tai, kad jis
vyksta labai trump laik ir knas gauna gana didel
pagreit. Bet jga lygi mass ir pagreiio sandaugai.

Vadinasi, smgio jga labai didel. tai dl ko ir gali

me kalti vin, nukirsti kirviu stor ak ir t. t.
Gana vykusiai smgio dsniai panaudojami cirke.
Artistas atsigula ant ems; ant jo krtins udedamas
priekalas, ir du stipruoliai kiek galdami kala prie
kal svariais kjais. Kaip gali gyvas mogus ilaikyti
tokius smgius?
Smgio dsniai sako, kad kuo sunkesnis priekalas,
palyginus su kjo svoriu, tuo liau juda priekalas
smgio metu, atseit, tuo maiau jauiamas smgis.
Jeigu priekalas sunkesnis u kj, sakysime,
100 kart, tai priekalas juds 50 kart liau negu
kjis.
69

Kalviai gerai ino i patyrimo, kad lengvo kjo sm

gis nepersiduoda labai giliai. Taigi ir artistui naudin
giau, kad priekalas bt kuo sunkesnis. Visas menas
yra j ilaikyti. Todl priekalo pagrindas daromas tokio
pavidalo, kad jis gerai priglust dideliu paviriumi prie
mogaus kno. Tada priekalo svoris vienodai pasiskirs
to dideliame kno paviriuje, ir kiekvien kvadratin
centimetr veikia ne taip jau didel jga. Tarp kno ir
priekalo dar dedamas minktas tarpiklis.
Vadinasi, priekalas cirke i tikrj sunkus. Gal bt.
tik kjai nra tokie sunks, kaip atrodo, nes nuo leng
vesnio kjo, inoma, smgis neatrodys silpnesnis.

10.

j u d j im o k ie k io m o m e n t a s

yra dydis, bdingas besisukan

tiems knams. Jis niekad neatsi
randa ir neinyksta, bet persi
duoda i vieno kno / kit.

Kiekvienas besisukantis knas vilkelis, akmuo lai

dynje, Saul, planeta ir visa planet sistema, dirbtiniai
2ems ar kit planet palydovai turi tam tikr jud
jimo kiekio moment.
Judjimo kiekio momentas labai svarbus dydis.
Su juo mes daug kart susitiksime ateityje.
Kai kalbame apie tiesiaeig judjim, reikalas paly
ginti paprastas: kiekvienas ino, kad sunk rutul pa
judinti sunkiau, negu lengv. Tuo atveju pastangos, ku
riomis judiname kn, priklauso tik nuo kno mass ir
greiio, su kuriuo turs judti knas.
Jeigu reikia kok nors kn priversti suktis apie a,
tai dalykas pasidaro sudtingesnis. Sukimasis ir judji
mas apskritimu, kaip inome, yra sudtingesnis judji
mas, negu paprastas kno slinkimas.
Bandymas mus tikina, kad prie ilgos virvuts pri
rit akmen sunkiau sukti, negu tiksliai tok pat akme
n, pririt prie trumpos virvuts. Tai ir suprantama:
nordami sukti akmen dideliu apskritimu, turime pa
dti daugiau pastang.
Vadinasi, versdami kok nors daikt suktis aplink
a arba judti apskritimu, turime skaitytis ne tik su
kno mase ir ne tik su tuo greiiu, kur norime jam su*
71

teikti, bet ir su tuo atstumu, kuris yra tarp daikto ir

sukimosi aies.
Tokiu bdu, judjimo kiekio svoka, kuri naudo
jame tiesiaeigiam judjimui apibdinti, netinka besisu
kaniam knui; tenka atsivelgti j spindul to apskriti
mo, kuriuo knas arba jo dalys juda. Dl to mechani
koje vedama judjimo kiekio momento svoka.

I pradi isiaikinsime, k i viso vadinsime mo

mentu. Paprasiausiu atveju momentas atsiranda jau
tada, kai turime reikalo su svertu.

Tegul du svoriai A ir B kabo ant sverto gal. Atstu

mai nuo sukimosi aies O iki jg veikimo tak vadi
nami sverto peiais. Abu svoriai bus pusiausvyroje,
atseit, negals pasukti sverto kuri nors pus, jei
svoris A, padaugintas i to svorio peties, bus lygus to
kiai pat svorio B ir jo peties sandaugai. Todl jgos ir
72

atstumo sandauga apibdinamas jgos pajgumas pa

sukti kn apie tam tikr a. Toks dydis ir vadinamas
momentu.
Mes kalbjome apie atskir atvej, kai abu svoriai
prikabinti prie gulsio sverto ir jgos, veikianios sver
t, statmenos svertui. Jeigu jga veikia bet kokia kryp
timi, tai j pakeiiame dviem jgom, veikianiom taip
pat, kaip ir viena jga. Tas dvi jgas galime visuomet

0
parinkti taip, kad viena bt statmena svertui, o kita
lygiagreti. Lygiagreioji jga, nukreipta iilgai sverto,
nesuks jo aplink a. Taip yra, pavyzdiui, su svoriu,
kuris veikia svert iilgai jo.
Taigi, nordami surasti jgos moment apie a, da
rome taip. I aies O ivedame atkarp iki jgos pra
dios tako A. Pai jg pakeiiame dviem jgom,
kuri viena eina statmenai atkarpai OA, o kita iilgai
jos. Atstumo nuo sukimosi aies iki jgos pradios ta
ko ir statmenosios jgos dedamosios sandauga ir yra
lygi jgos momentui apie a.
.73

Paveiksle statmena dedamoji ir atstumas ivesti sto

ra linija.
Jgos moment galima ireikti ir kitaip. Per tak
ivesime punktyrin linij iilgai jgos veikimo kryp
ties (ta linija vadinama jgos veikimo linija) ir i su
kimosi aies O statmenai tai linijai ivesime itisin
plon linij iki susikirtimo su punktyrine linija. Ta plo
noji linija bus atstumas nuo sukimosi aies iki jgos
veikimo linijos. Pasirodo, kad jgos momentas aplink
a taip pat lygus jgai, padaugintai i atstumo nuo
aies iki jgos veikimo linijos.
Apibr jgos moment, dabar surasime judjimo
kiekio (kampin) moment. Jis gaunamas visikai tokiu
pat bdu, tik pakeitus jg" ,,judjimo kiekiu". Pavyz
diui, judjimo kiekio momentas kno, kuris skrieja
kokiu nors apskritimu orbita, lygus trij dydi: k
no mass, jo judjimo orbita greiio ir orbitos spindulio
sandaugai.
Pati svarbiausia judjimo kiekio momento savyb
yra jo nekintamumas. Jokios vidins jgos trinties,
isipltimo arba susispaudimo, chemins reakcijos
ir t. t. negali jo padidinti arba sumainti. Tas teigi
nys vadinamas judjimo kiekio momento isilaikymo
dsniu.
Vadinasi, jeigu galinios suktis apie tam tikr ai
mechanins sistemos viduje veikia tik sveikos jgos
tarp sistemos dali (o kit jg nra), tai tos sistemos
judjimo kiekio momentas lieka pastovus.
Tai reikia, kad judjimo kiekio momentas niekad
neinyksta ir niek nepavirsta. Jis tik persiduoda i
vieno kno kit, atseit, kitaip pasiskirsto tarp kn
arba ,,pagal palikim'1 pereina i vieno kno kit. Tas
dsnis galioja ir veikiant iorinms jgoms, taiau tik
tada, kai jos nesukelia momento aplink a, pavyzdiui,
74

veikia pai a arba taip, kad veikimo linija eit per

a.
Judjimo kiekio momento isilaikymo dsn labai
patogu parodyti besisukania kdute. i kdut labai
panai t, kuria naudojasi pianistai, ji gali laisvai
suktis apie stai j a.
Padarykime tok bandym. Ant kduts tegul atsi
stoja mogus su dviem sunkiais svoriais rankose. Po to
sukime kdut, suteikdami jai tam tikr greit, ir pa
praykime mogaus itiesti alis rankas. Kai tik mo
gus kels rankas, sukimosi greitis smarkiai mas, o kai
jis leis jas emyn, spausdamas svorius prie kno, su
kimosi greitis vl dids.
Vadinasi, kai mogus kelia rankas alis, jis tuo pa
iu didina besisukanio kno spindul, todl maja
greitis, nes judjimo kiekio momentas turi pasilikti
toks pat. Atvirkiai, kai rankos leidiamos emyn, ma
ja besisukanio kno spindulys, ir sukimosi greitis
didja.
mogus, stovintis ant besisukanios kduts, gali
daryti bet k: pakelti ir nuleisti svorius, pritpti, pa
kilti ant pirt gal, pasilenkti, vis vien jis negals
pakeisti savo sukimosi judjimo kiekio momento. Kiek
vienas mogaus judesys, keiiantis spindul, keis ir su
kimosi greit, taiau judjimo kiekio momentas, atseit,
mass, atstumo nuo sukimosi aies ir greiio sandauga
paliks nepakitusi.

11. PRADINES SLYGOS IR LAISVES LAIPSNIAI

Mechanikoje busimj judanio

kno keli galima ipranaauti,
o Jo praeiti galima atskleisti, jei
gu inomos ne tik j veikianios
jgos dabartiniam momentui, bet
ir pradins slygos bei laisvs
laipsniai.

Atkreipsime dmes dar vien dalyk, kuris bdin

gas mechanikos dsniams. Pagrindiniai mechanikos u
daviniai yra tokie: inant kno judjim, surasti kn
veikianias jgas ir, atvirkiai, ipranaauti kno padt
bet knam laiko momentui, kai inomas veikianios
jgos kitimo dsnis.
Niutono dsniai leidia mums surasti kno pagrei
t, atseit, greiio kitimo spartum, inant kn veikian
ias jgas. Taiau i ini mums neutenka, nes tie
dsniai nieko nesako apie tai, kur yra knas, koks jo
greitis ir kokia judjimo kryptis. Tik tada, kai mes i
nome kno padt ir greit tam tikru pradiniu momen
tu, minti dsniai nusako, kaip keisis padtis ir greitis
ateityje arba kaip jie keitsi praeityje, kitaip tariant,
mes pilnai inosime judjim.
Tai galima paaikinti tokiu samprotavimu. Sakyki
me, kad tam tikru momentu tiek kno padt, tiek ir
jo greit galime nustatyti ir jga mums yra inoma.
Tokiu atveju pagal Niutono dsn mes suinosime grei
io pakitim per labai trump laiko tarp. inodami
kno pradin greit ir jo kitim, mes galime surasti to
kno greit ir jo padt minto laikotarpio pabaigoje.
Taip kartodami t proces, galime apeiti vis judjimo
76

keli, nebesigriebdami daugiau pradini duomen. Tai,

i esms, ir yra tas bdas, kuriuo mechanika i anksto
nusako judanio kno busimj keli.
Taigi matome, kad pilnam mechaninio udavinio
sprendimui reikalingos dviej ri inios. Pirma, rei
kia inoti bendrus dsnius, atseit, Niutono dsnius, ir
tai, kaip veikianios jgos priklauso nuo kno padties
ir greiio. Visa tai nusako judjimo lygtys. Be to, mes
turime pridti, pavyzdiui, kai kurias inias apie kno
padt ir greit pradiniu momentu. Sios lies informa
cija trumpai vadinama pradinmis slygomis.
inoma, mechaninius udavinius galima sprsti ir
kitaip. Kartais nenurodome kno padties ir greiio
pradiniu laiko momentu, o pasakome tik dal t dydi.
Bet tada reikalaujame, kad judjimo gale knas btinai
patekt tam tikr tak. Pavyzdiui, mes galime pa
klausti: kur reikia auti i autuvo, kad kulka paklit
taikin. iuo atveju mes inome pradin tak ir pradi
nio greiio dyd, bet neinome greiio krypties. Taiau
i slyg mes pakeitme kita: nurodme tak, kur
turi nulkti kulka. Visa tai kartu su judjimo lygtimis
vl pilnai apibria udavin. Tokios inios, kurios nra
btinai susietos su pradiniu momentu, bendriau vadi
namos kratinmis slygomis. Toks udavinio suskaidy
mas judjimo lygtis ir kratines slygas yra bdingas
visoms fizikos akoms.
Dabar galime paklausti: kiek duomen reikia ino
ti, norint pilnai apibrti ms udavin? Judanio kno
padt galime nusakyti trimis skaiiais. Pavyzdiui, si
vaizduokime, kad mes norime bet kokio kno padti
nusakyti kambario ien atvilgiu. Lempos, jeigu ji
nejuda, galiuko padt galime aprayti trimis skaiiais:
d i j nurodo jo atstum nuo dviej statmen sien,
o treias atstum nuo grind. Vadinasi, ms erdv
77

yra trimat, kitaip tariant, kiekvien erdvs tak ati

tinka trys apibrti skaiiai ir kiekvienus tris skaiius
atitinka tam tikras erdvs takas, Pavyzdiui, jeigu kal
bame apie lktuvo padt erdvje, tai daniausiai nuro
dome jo geografin platum, ilgum ir aukt vir jros
lygio. Nordami nurodyti lktuvo greit, taip pat turime

pasakyti tris skaiius. Tokie skaiiai galt bti, pavyz

diui, greitis i ryt vakarus, i iaurs pietus ir
statmenai vir.
Kai lktuvas juda, visi trys skaiiai, nusakantieji jo
padt (koordinats), keiiasi. Tada sakoma, kad knas
turi tris laisvs laipsnius, nes lktuvas gali lkti bet
kuria i trij mint krypi arba visomis kryptimis i
karto, pavyzdiui, pirmyn, on ir vir.
Kn laisvs laipsni skaiius surandamas pagal t
skaii koordinai, kurios vienareikmikai nusako
kno padt erdvje.
78

Pairkime, kokios yra laisvai lekianio erdvje

baliono galimybs iuo atvilgiu (r. paveiksl 78 psl.)
Jis gali laisvai judti trimis kalbtomis statmenomis
kryptimis ir suktis apie kiekvien i j. Pasisukimo
kampui apie kiekvien a nusakyti vl reikia po vien
skaii. Tokiu bdu, balionas turi eis laisvs laips
nius. Nordami aprayti pradin judjim, turtume
nurodyti dar eis skaiius. inodami judjimo lygtis ir
tas dvylika slyg, galime pilnai aprayti baliono pra
eit ir ipranaauti jo ateit.
Mechanika, kiek mes j ia palietme, buvo pirmoji
gamtos moksl aka, kuri galima suvesti kelet pa
prast dsni. Visa kita, jeigu reikjo, buvo ivedama
i t dsni matematikos pagalba. Miliniki mechani
kos laimjimai astronomijoje, balistikoje ir technikoje
pera mums mint, kad visus gamtos reikinius galima
aprayti ir iaikinti mechaniniais modeliais. Kai kur tai
i tikrj galima (pavyzdiui, ilumos teorijoje), taiau
ne visur. Todl pilnam negyvos gamtos apraymui, be
pagrindini mechanikos dsni, reikia ir kit dsni:
vieni j jau gerai inomi, o kiti dar tik atrandami.