PRIEASTINIS RYYS TARP PAVOJINGOS VEIKOS IR PADARINI.

J NUSTATYMO YPATUMAI
Prieastinis ryys tai objektyvusis ryys. Jis rodinjamas tik materialiose sudtyse kai aprayti nusikalstami padariniai.
Ivada dl prieastinio ryio yra teisin ivada, daroma nusikalstam veik tirianio pareigno kaltinamajame akte,
iteisinamajame nuosprendyje. Yra daug teorij apie prieastin ry:
1. Adekvataus ryio;
2. Tiesioginio ryio (paskutin veika/veiksmas)
3. Btinojo ryio;
4. Btinosios slygos;
Prieastinis ryys savo esme yra filosofin kategorija. Taiau prieastin ry naudoja ir teiss mokslas, teiss akos: AT, BT,
CT sprsdamos atsakomybs klausim. Ivada dl prieastinio ryio yra teisin.
Prieastinio ryio negalima pamatuoti, ufiksuoti procesiniuose dokumentuose. Apie j, jo buvim galima padaryti ivad.
Asmenys, ityr nusikalstam veik, daro ivad apie prieastin ry remdamiesi:
Visa surinkta bylos mediaga;
Teorinmis iniomis apie prieastin ry.
statymas nereglamentuoja prieastinio ryio nustatymo. Daugumoje baudiamj byl prieastinio ryio nustatymas
sunkum nekelia. Kai yra viena pavojinga veika, vienas padarinys, vienas kaltininkas nustatyti prieastin ry nra sunku, jei prie
padarini atsiradimo neprisidjo papildomos slygos. (pvz.: smgis peiliu krtin). Kai kuriose nusikalstamose veikose
prieastinio ryio problema aktuali. Prieastinis ryys komplikuojasi kai prie pavojing padarini atsiradimo prisideda keletas
fakt, keletas atskir savarankik ar susijusi prieasi (pvz.: smgis peiliu krtin, asmuo sualojamas, veamas ligonin ir
ten mirta dl gydytojo padarytos klaidos).
Prieastinio ryio nustatymas sunkus nusikaltimuose transporto, eismo saugumui, nes nusikalstami padariniai kyla dl keli
asmen veik (pvz.: girtas vairuotojas mirtinai sualoja pstyj, einant draudiamoj vietoj).
Pirmasis ieities takas, sprendiant prieastinio ryio klausim yra tez apie objektyv prieastinio ryio pobd. Prieastinis
ryys yra objektyvus reikinys, egzistuojantis tikrovje, nepriklausomai nuo mogaus valios ir noro.
Tam tikri veiksmai, tam tikromis slygomis visada sukelia tam tikras pasekmes, norim mes to ar ne. Objektyvus prieastinio
ryio pobdis reikia, kad ryys gali bti paintas, nustatytas, remiantis subjektyviais ir objektyviais poymiais. Objektyvus
pobdis taip pat reikia, kad normalus mogus, turintis normalius protinius gebjimus, darydamas tam tikr poelg, gali numatyt
prieastinio ryio vystymosi eig, t.y. prie koki padarini prives jo veika. Svarbios dvi svokos:
1. Prieastis tai kas sukelia pasekmes.
2. Pasekm prieasties veikimo rezultatas.
Sutinkamai su visuotiniu reikini sryio principu, kiekvienas reikinys yra veikiamas daugelio jg. Kiekviena pasekm yra
keli prieasi veikimo rezultatas. Kiekviena prieastis sukelia kelias pasekmes. Tiriant nusikalstam veik, svarbu nustatyti
btinj ry tarp asmens pavojingos veikos ir B numatyt padarini. T.y. igryninti prieastin ry, atmesti alutines prieastis ir
nustatyti aktualius padarinius. Tais atvejais kai prieastinis ryys yra komplikuotas, padarini atsiradimas slygotas keleto
prieasi, prieastin ry nustatyti gali padti btinosios slygos taisykl.
Kai tiriant veik nustatoma, kad prie padarini atsiradimo prisidjo keli asmen veiksmai ar neveikimas, t.y. veikia keli
subjektai, ar kai prieastinio ryio vystymasis komplikuojamas paalini jg poveikio.
Pasitelkiant btinosios slygos taisykl, nustatinjama, ar padaryta veika buvo btina pasekmi kilimo slyga. Atmetant
atskiras prieastis, atskir asmen veiksmus bandoma atsekti, kieno veiksmai sukl padarinius. Kitas etapas prieastinio ryio
pobdio nustatymas.
Prieastinis ryys skirstomas :
1. Btinasis jis dsningas, reikiniui bdingas ryys. J galima numatyti bendrais bruoais prie darant veik.
2. Atsitiktinis tai reikiniui nebdingas ryys. Daug kart pasikartojaniose situacijose jis paprastai nesukelia padarini,
taiau iimtinais atvejais gali sukelti.
Ivada apie prieastinio ryio pobd labai svarbi, nes teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys. Jei prieastinis
ryys atsitiktinis baudiamoji atsakomyb negalima.
PRIEASTINIO RYIO TEORIJA

Susiformavo keletas prieastinio ryio teorij:

Adekvataus ryio;
Tiesioginio/btinojo;
Ekvivalentinio;
Tiesiogins prieasties;
Aktualios yra adekvataus ir ekvivalentinio ryio teorijos.
Ekvivalentinio ryio teorija
Susiformavo Vokietijos BT XIX a. pab. XX a. pr. Postulatas: Kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato nebt buv,
yra to alingo rezultato prieastis(Conditio sine qua non). Prieastinis ryys egzistuoja tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin
pasekms prieastis. Veiksmas yra btina slyga padariniui atsirasti. Jei i grandin nutrksta, sikius kitam asmeniui, kitai
prieasiai, prieastinio ryio nebelieka.
Prieastinis ryys tarp kno judesio ir rezultato yra tada, kai rezultatas negalimas be kno judesio.
Trkumas per daug plati teorija apima per plaias baudiamosios atsakomybs ribas.
Adekvataus prieastinio ryio teorija
Adekvatus prieastinis ryys egzistuoja tada kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Veiksmai didina alos
atsiradimo rizik, todl kilusi ala yra adekvati veiksm pasekm. Adekvati prieastis nra vienintel prieastis. Ji yra viena i
prieasi, kuri nulemia pasekmi atsiradim. is postulatas kilo i to, kad dauguma pasekmi yra nulemta daugybs prieasi ar
j visumos ir naivu tiktis, kad visada yra tik viena prieastis. Veika reikmingai padidina pasekmi atsiradimo galimyb.
Padariniai adekvats veikai.
Prieastiniu ryiu gali bti ir nusikalstamas neveikimas. Prieastinio ryio nustatymas aktualus vis ali BT. Bendrojoje
teisje kiekvienu atveju, kiekvienoj baudiamojoj byloj, net tada kai prieastinis ryys nekomplikuotas, nustatoma tiesiogin
prieastis ir betarpika/ artimiausia prieastis.
Tiesiogin prieastis turi bti numatoma ir suvokiama darant pavojing veik ir bti ne per toli nuo veiksmo ir neatsitiktin,
kad asmuo bt kaltas. Egzistuoja tiesiogins ir artimiausios prieasties nustatymo taisykl.
Pavyzdys
Du kaltininkai vl vakar apipl stipriai nuo alkoholio apsvaigus asmen. Buvo iema, prisnig. Kaltininkai paliko auk
be akini alia kelio. Kelias apsuptas sniego pusni. Nukentjusysis be akini nemat, kur eiti tapo bejgiu. Nukentjusysis
ijo kelio vidur ir ten atsisdo. Netiktai vaiavo sunkveimis, kurio vairuotojas virijo greit ir pervaiavo sdint asmen. is
vietoje mir.
Kaltininkai teisme motyvavo tuo, kad nukentjusiojo mirties nenorjo, j atlikti veiksmai nebuvo mirties, kaip pasekms
prieastis. Prie pasekmi atsiradimo prisidjo kitos prieastys:
1.
Pats nukentjs, nujs kelio vidur;
2.
Sunkveimio vairuotojas, kuris virijo greit ir negaljo sustoti.
Taigi dl i prieasi kilo pasekm. Teismas nesutiko su kaltininkais. Jis konstatavo, kad jie palikdami asmen bejgikose
aplinkybse, j apipl galjo tiktis, kad is pajuds kelio link, iekotis pagalbos, ypa todl, kad nieko nemat. Taip pat teismas
pridr, kad nieko ypatingo viryti greit tokiame kelio ruoe, tokiu metu. Buvo pasakyta, kad kaltininkai taip pasielgdami
suprato, kad nukentjs gali mirti nuo alio arba kad jis gali bti parbloktas transporto priemons, kai eis palei keli. Teismas
konstatavo, kad kaltininkai galjo nenumatyti bdo, kaip kils padarinys, taiau tai nesvarbu, nes jie numat pasekmi kilimo
aplinkyb. I to seka, kad kaltininko veiksmai buvo btino pasekmi atsiradimo slyga ir vien su kaltininkais nesusijusi prieastis,
kuri sukelt nukentjusiojo mirt paneigt tiesiogins prieasties galimyb pvz.: meteoro nukritimas.
Taikant skirtingas prieastinio ryio nustatymo teorijas, galima prieiti prie skirting ivad.
Pavojingi padariniai ir j reikm nusikalstam veik kvalifikavimui.
Baudiamajame kodekse yra straipsni, kuriuose veikos nusikalstamumas siejamas su pavojingos veikos
padarymu, neatsivelgiant tai, ar dl padarytos veikos kilo koki nors pavojing padarini. Tokiuose BK
straipsniuose formuluojamos vadinamosios formalios nusikalstam veik sudtys. Yra ar nra padarini formaliose
sudtyse, nedaro takos veikos nusikalstamumui ir jos sudiai (114, 115 str.), ia atsakomyb numatyta tik u veik.
Bet padarini gali kilti ir padarius nusikaltim, kurio sudtis yra formali. Koki tak kil padariniai turs veikai

kvalifikuoti? Tam tikrais atvejais jie neturs takos veikos sudiai ir jai kvalifikuoti, kitais - gali turti takos. Taiau
net ir esant formaliai nusikaltimo sudiai dl nusikaltimo kil padariniai turi bti byloje nustatyti, nors jie ir nedaryt
takos sudiai.
Taiau BK yra nemaai straipsni, kuri dispozicijose nurodoma ne tik veika, bet ir padariniai. Tokios sudtys
vadinamos materialiomis nusikalstam veik sudtimis. Jose numatoma atsakomyb ne tik u veikos padarym, bet ir
jos sukeltus padarinius. Tokiais atvejais baudiamojo statymo dispozicijoje minimi padariniai tampa rodinjimo
dalyku baudiamojoje byloje. Taip yra visais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudtis yra materiali.
Padariniai eina nusikalstam veik sudtis ir rodinjami daugeliu atvej, kai statyme numatyta kalts forma yra
neatsargumas. statym leidjas vadovaujasi taisykle, kad esant neatsargiai kaltei baudiamoji atsakomyb u veik
nustatoma paprastai tik kilus statyme apraytiems padariniams. Daugelio tyini veik baudiamumas taip pat
siejamas su pavojingais padariniais. Kartu paymtina, kad tyia padarius nusikaltim, kurio sudtis yra materiali,
baudiamoji atsakomyb kyla net ir neatsiradus statyme numatyt padarini. Taiau kaltininkas tokiu atveju traukiamas
baudiamojon atsakomybn ne u baigtin nusikalstam veik, o u pasiksinim j padaryti.
Baudiamajame statyme numatyti pavojingi padariniai materialiose nusikalstam veik sudtyse visais atvejais
viena ar kita forma apraomi BK straipsnio dispozicijoje. Tai yra labai svarbu, nes klaidingai nustaius nusikalstamos
veikos sudties r, neteisingai apibriamos rodinjimo ribos.
Dl padarini visada prisimintina, kad jie, kaip nusikalstamos veikos sudties poymis, yra glaudiai susij su
baudiamojo statymo saugomomis vertybmis. Padariniai tai ne kas kita, o ala baudiamojo statymo saugomoms
vertybms, iuo atveju nuosavybs santykiams. Todl kilus aikinimo problem visada reikia kelti klausim, ar
dominantis terminas susijs su ala BK skyriaus pavadinime vardytoms vertybms.
Nusikalstam pasekmi reikm:
Nuo j l. priklauso nusikaltimo pavojingumas
Jos padeda atriboti nusikaltimus nuo kit, ypa administracini teiss paeidim
Jos gali bti nusikaltim kvalifikuojaniomis aplinkybmis
jas, kaip atsakomyb sunkinanias aplinkybes, atsivelgiama skiriant bausm.
Pavojing padarini rys.
Nusikalstamos veikos padariniai statyme paprastai vardijami odiais ala", sveikatos sutrikdymas", uvo
mogus", sunks padariniai" ir kitais panaiais odiais.
Nusikalstamos pasekms vienas i pagrindini poymi objektyviosios puss elemento Nusikalstamos veikos
sudtyje. Tai ala, kuri atsiranda ksinantis baud. st. saugomus objektus, t.y. teisinius grius. Jos betarpikai
susijusios su nusikaltimo objektu, nuo kurio vertingumo priklauso ir pasekmi pavojingumas. Labai artimai
susijusios su nusikaltimo dalyku materialiais daiktais, kuriuos ksinantis daroma ala objektui.
Pagal alos pobd jas galima suskirstyti turtines, fizines, organizacines, politines, socialines, moralines ir pan.
Viena NV g.b. ksinamasi kelis objektus, tokiu bdu atsiranda dvejopo pobdio pasekms.
Fizin ala - tai padariniai, susij su mogaus kno sualojimais, sveikatos sutrikdymu ar gyvybs atmimu.
Turtin ala - tai padariniai, susij su ala nuosavybei. Turtin ala, kaip nusikaltimo sudties poymis, gali pasireikti
tiek tiesiogine turtine ala (prarandamas turtas, negrinta paskola), tiek negauta turtine nauda (negautos palkanos u
kredit).
BK nustato baudiamj atsakomyb ir u kitokius padarinius, ne tik u fizin ar turtin al. ie padariniai gali bti ir
nemateriali ala, kurios nemanoma ireikti pinigais.
Pagal tai, kaip veika padaroma, N Pasekms skirstomos pagrindin ir papildom. Pagrindin pasekm atsiranda
kaltininkui veikiant tyia, o papildoma neatsargiai.
Pagal tai, kaip N pasekms nurodytos BK SpecD str. dispozijoje, jas galime grupuoti :
a) aikiai apibrtos (nuudymas);
b) apibdintos vertinamaisiais poymiais (l.sunkus kno sualojimas; didel turtin ala);
c) nurodytos kelios alternatyvios paskm.;
d) nurodyta pasekmi tikimyb (jei tai galjo sukelti sunkias pasekmes).
BT teorijoje iskirtos:
Btinoji pasekm reikinio dsningum vystymasis, pasireikimas, tai yra jo vidin savyb, jo prieastis.
Atsitiktin pasekm dsningai neiplaukia i io reikinio, nors io reikinio yra slygota.
Prieastinis ryys tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini, jo nustatymo problemos.

Prieastinis pavojingos veikos ir baudiamajame statyme numatyt pavojing padarini ryys yra objektyvusis
nusikalstamos veikos sudties poymis, rodintinas tiriant nusikalstam veik, kuri sudtys yra materialios, bylas.
Paymtina, kad tai labai specifinis nusikalstamos veikos sudties poymis, kuri nustatant vis pirma vadovaujamasi
baudiamosios teiss teorijos iniomis, o tik paskui statymo aikinimu. Ivada dl prieastinio ryio yra teisin, j
daro savarankikai prokuroras ar teismas. Nustats pavojingos veikos poymius ir esant BK numatyt padarini,
asmuo, tiriantis byl, ir teismas turi susieti tai prieastiniu ryiu, t. y. padaryti ivad, ar yra prieastinis padarytos
veikos ir kilusi padarini, inkriminuojam kaltininkui, ryys.
Sunkum, nustatant prieastin ry, kyla daniausiai tada, kai, pavyzdiui, padarini kilim galima susieti su
keliomis slygomis ar prieastimis ir reikia nusprsti, kuri slyga ir prieastis buvo pagrindin (pvz., nusikalstam veik,
susijusi su eismo saugumo taisykli paeidimu, bylose ar padarius pavojingas veikas mogaus gyvybei, sveikatai,
valstybs tarnybai). Atkreiptinas dmesys, kad, nustatant prieastin ry ir inkriminuojant kaltininkui kilusius
padarinius (ypa mirt), neturi reikms padarini kilimo laikas (mirties laikas). Baudiamj teisin reikm turi mirties
prieastis. ia padeda ekspertizi aktai, proceso dalyvi parodymai, kiti procesiniai dokumentai.
Ivad, kad yra prieastinis ryys, daro asmuo, tiriantis byl, ir teismas, remdamiesi dviem dalykais: 1) bylos
mediagoje (procesiniuose aktuose) nustatytais duomenimis, 2) teorinmis iniomis apie prieastin ry ir jo atmainas,
taip pat vadovaujantis prieastinio ryio nustatymo metodika.
Prieastinis ryys yra objektyvus reikini ryys, egzistuojantis objektyviojoje tikrovje ir nepriklausantis nuo
ms valios ar nor. Dl objektyvaus prieastinio ryio pobdio paymtina, kad tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia atitinkam padarini, neatsivelgiant tai, norime to ar ne. Kalbant apie prieastin ry
yra vartojamos dvi svokos: prieastis ir padarinys. Pagal visuotin reikini ryio princip kiekvienas reikinys yra
veikiamas daugelio jg. Todl kiekvienas padarinys visada yra bent keli prieasi veikimo rezultatas. Kita vertus,
kiekviena prieastis sukelia kelis padarinius. Prieastis yra tai, kas sukelia padarin. Padarinys - prieasties veikimo
rezultatas. Yra du prieastinio ryio nustatymo etapai: 1) btinosios padarini kilimo slygos taisykls nustatymas ir
2) prieastinio ryio pobdio nustatymas.
Viena i preliminari priemoni, sprendiant prieastinio ryio nustatymo klausimus, yra btinosios padarini
kilimo slygos taisykls nustatymas. is metodas itin naudingas tais atvejais, kai padarinius sukelia kelios slygos.
Todl nustatyti prieastin ry tais atvejais, kai iaikja kelios statyme numatyt padarini kilimo slygos ar
prieastys, paprastai pradedama nuo btinosios padarini kilimo slygos taisykls patikrinimo. Btinosios padarini
kilimo slygos nustatymas - tai fakto, ar statyme aprayta ir asmens padaryta veika buvo btina padarini kilimo
slyga, nustatymas.
Isiaikinus, kad veika buvo btinoji padarini kilimo slyga, prieinama prie antro prieastinio ryio nustatymo
etapo - prieastinio ryio pobdio byloje nustatymo. Prieastinis ryys gali bti dvejopas: btinasis ir atsitiktinis
prieastinis ryys.
Atsitiktinis prieastinis ryys - tai nebdingas, nedsningas vidinis reikini ryys, kai per daugkartinius
bandymus veika paprastai nesukelia mus dominani padarini, taiau tam tikromis, retomis, o gal net
nepasikartojaniomis slygomis, prisidjus kakokiai papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojing
padarini.
Btinasis prieastinis ryys yra bdingas, dsningas vidinis reikini ryys. Btinasis prieastinis ryys yra toks, kai
tam tikromis slygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atvej) sukelia tam tikrus pavojingus
padarinius. Viena i btinojo prieastinio ryio savybi yra ta, kad jis yra i anksto numatomas.
Baudiamj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys. Tik ivada apie btinj prieastin ry
pagrindia, kad tiriamojoje veikoje yra objektyvij poymi. Be abejo, tokia ivada daroma paskiausiai, t. y. tik
nustaius, kad pavojinga veika padaryta ir inkriminuojamoji veika turi statyme numatyt padarini. Tik tada gali
bti bandoma susieti veik su padariniais.
Baudiamosios teiss teorijoje prieastinis ryys skirstomas tiesiogin ir sudting. Tiesioginis prieastinis
ryys yra tada, kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. Pavyzdiui, kaltininkas tris kartus smog peiliu pilv ir
nukentjusysis vykio vietoje nuo padaryt sualojim mir.
Sudtingas prieastinis ryys - tai ryys, komplikuotas paalini jg sikiimo. Prieastinis ryys yra sudtingas,
kai objektyviai statyme numatytus padarinius sukelia ne vien pavojinga mogaus veika, bet i dalies prisideda ir
kiti veiksniai. Tokie veiksniai gali bti kalta (gydytojas, operuodamas sualot pacient, padar medicinos klaid) ar

nekalta treiojo asmens veika (nukentjusysis stumiamas po pravaiuojanios mainos ratais), gamtos ar technins jgos
ir panaiai.
(2001 m. BT) Remdamiesi btinumu ir atsitiktinumu paanalizuokime prieastinio ryio tarp veikos ir
nusikalstam pasekmi turin.
Baudiamojoje teisje nusikalstam pasekmi atsiradimo prieastis ir slyga yra tik nusikaltimo subjekto
veikimas ar neveikimas, kurie udrausti baudiamajame statyme. Gamtos jgos, gyvnai, automobiliai negali bti
laikomi nusikalstam pasekmi prieastimis.
Asmens veikimas (neveikimas) turi bti bent asocialus, tai yra turti savyje bent galimyb sukelti alingas
pasekmes. Negali bti laikoma pasekms prieastimi asmens naudinga veika. Taigi vis pirma kalbant apie
prieastin ry tarp veikos ir nusikalstam pasekmi reikia nustatyti, ar subjekto veika buvo udrausta
baudiamojo statymo. Nusikalstam pasekmi prieastimi ir slyga gali bti tik nusikaltimo subjekto veika. Veika
laiko poiriu turi bti padaroma anksiau, nei atsirado nusikalstamos pasekms.
Toliau reikia nustatyti tai, ar tokia veika buvo btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga. iuo atveju
toki veik reikia iskirti i kit aplinkybi ir, jei vykiai toliau vystosi kaip ir vystsi, ji negali bti pripa stama
btina nusikalstam pasekmi atsiradimo slyga.
Taip pat nagrinjant prieastin ry reikia nustatyti, ar veika, kuri atliko btinosios slygos vaidmen, buvo
konkreti pasekms prieastis. Kiekviena prieastis apima btinas rezultato atsiradimo slygas, bet ne kiekviena
btina slyga yra pasekmi prieastis. Slygos tik apsunkina prieasi atsiradim ir j veikim. Taigi veika turi bti
pripainta ne tik btina nusikalstamos veikos atsiradimo slyga, bet ir jos btina prieastimi.
Prieastinio ryio tarp veikos ir nusikalstam pasekmi buvimas - tai objektyvus baudiamosios atsakomybs
pagrindas. Taiau visada btina nustatyti ir subjektyv pagrind - kalt. Tas faktas, kad tarp asmens veikos ir
nusikalstam pasekmi yra prieastinis ryys, dar nereikia, kad asmuo padar nusikaltim, - dar turi bti nustatyta
ir jo kalt. Jei vairuotojas suvainjo psij, tai dar nereikia, kad jis padar nusikaltim. iuo atveju turi bti
nustatyta, ar buvo paeistos eismo saugumo taisykls. Tarp asmens veiksm ir atsiradusi pasekmi gali bti
atsitiktinis prieastinis ryys. iuo atveju asmuo u atsiradusias pasekmes negals bti traukiamas baudiamojon
atsakomybn.
Nusikaltimams kvalifikuoti prieastinio ryio nustatymas yra reikmingas tik materialiosiose nusikaltim
sudtyse.
Prieastinio ryio teorijos.
(2001 m. BT) Prieastinis ryys - tai toks santykis tarp reikini, kuriam esant vienas reikinys ar sveikaujani
reikini visuma (prieastis) sukelia ir nulemia kit reikin (pasekm). Jeigu prieastinio ryio apibrim pritaikytume baudiamajai teisei, tai prieastin ry, kaip vien i nusikaltimo objektyviosios puss poymi, galima
bt apibrti taip: prieastinis ryys tarp veikos ir nusikalstam pasekmi yra toks santykis, kuriam esant veika
sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes.
Prieastinio ryio problema teisje yra tokia pat sena kaip ir pati teis. Senovs Romos teisje buvo skiriami
neteisti veiksmai (injuria), kalt pulpa) ir prieastinis ryys (causa). Baudiamosios teiss teorijoje prieastinio
ryio klausimas atsirado nagrinjant nusikaltimus gyvybei ir sveikatai. Viduramiais ital teisininkai pareng
nemaa taisykli, kurios, j nuomone, galjo padti sprsti nuudymo klausimus, kai nuudymas buvo
nukentjusiajam padarytos aizdos pasekm.
Ypa nuodugniai prieastinio ryio problemos pradtos nagrinti XIX amiuje. iuo metu teiss moksle
egzistuoja labai daug vairi prieastinio ryio teorij: btinos pasekms teorija, pakankamos prieasties teorija,
tiesiogins pasekms teorija, betarpikos pasekms teorija, artimiausios prieasties teorija ir t. t. Taiau
baudiamosios teiss mokslui reikmingiausios yra dvi teorijos - tai ekvivalentinio ir adekvataus prieastinio ryio
teorijos. ios teorijos susiformavo XIX a. Vokietijoje ir vliau paplito Austrijoje, Olandijoje, Skandinavijos alyse,
veicarijoje.
Prieastinio ryio klausimas turi bti sprendiamas nagrinjant vairi reikini tarpusavio ryius, j
priklausomyb vienas nuo kito. Bet kurioje moni santyki srityje reikia skirti btinas ir atsitiktines mogaus
veiksm pasekmes. Btinoji pasekm yra reikinio dsningum vystymasis, pasireikimas, tai yra jo vidin
savyb, jo prieastis. Atsitiktin pasekm dsningai neiplaukia i io reikinio, nors io reikinio yra slygota.

Adekvataus prieastingumo teorija.

(2001 m. BT) Pagal adekvataus prieastinio ryio teorij prieastinis ryys tarp veiksm ir j aling pasekmi
egzistuoja tada, kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb. Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina alos atsiradimo rizik, atsiradusi ala yra laikytina normalia t veiksm pasekme. Jeigu konkrei veiksm nebt buv,
padidintos alos atsiradimo rizikos taip pat nebt buv. Taigi adekvati prieastis nra vienintel tam tikr pasekmi
prieastis. Gali egzistuoti daug konkrei kurios nors vienos pasekms prieasi. Taiau adekvati prieastis visada
isiskiria i kit prieasi tam tikr pasekmi atsiradimo tikimyb paversdama tikrove.
Conditio sine qua non prieastinio ryio teorija.
(2001 m. BT) Ekvivalentinio prieastinio ryio teorija iuo metu yra viena i labiausiai paplitusi (Buri, E
Listas, M. Lipmenas). i teorija aikina, kad kiekviena slyga, be kurios alingo rezultato n nebt buv, yra to
alingo rezultato pasekm. Prieastinis ryys egzistuoja tik tada, kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms prieastis,
t. y. btina, privaloma slyga. Jeigu grandin tarp veiksmo ir jo rezultato nutrksta sikius treiajam asmeniui,
ekvivalentinio prieastinio ryio tarp veiksmo ir pasekmi nebelieka. Vienas i ios teorijos pradinink vokiei
teisininkas Buri prieastin ry suprato kaip objektyv reikin, nesusijus su subjekto kalte. Baudiamajai teisei ios
teorijos nuostatas pritaik vokiei kriminalistas E Listas, kurio manymu, prieastinis ryys tarp kno judesio ir
rezultato yra tada, kai rezultatas negali atsirasti be kno judesio.