ITRAUKOS I BK KOMENTARO

Asmenimis, v e r t a i s t e i s m o p a s i t i k j imo , laikytini pilnameiai, turintys autoritet

nusikalstam veik padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiam tak. Pripastant asmen
turiniu pasitikjim ir galiniu bti laiduotoju turt bti atsivelgiama asmenines laiduotojo
savybes ar veiklos pobd ir galimyb daryti teigiam tak kaltininkui. Taip pat turt bti
atsivelgiama jo charakteristik, pateikt darboviets administracijos ar visuomenins
organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso. Ypa atidiai turi bti sprendiamas klausimas dl
asmens paskyrimo laiduotoju, kai jis buvo teistas, net jei teistumas yra inyks ar panaikintas, kai jis
baustas administracine tvarka ir pan. Tv ir artimj giminaii iskyrimas i kit asmen pabria
tik i asmen pirmenyb, lyginant su kitais laiduotojais.
Asmuo laikytinas t e i s i a m u p i r m k a r t , jei:
1) dl savo padarytos nusikalstamos veikos traukiamas baudiamojon atsakomybn pirm kart;
2) dl anksiau padaryto baudiamojo nusiengimo asmuo buvo nuteistas ir atliko bausm;
3) dl anksiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko bausm ir jo teistumas inyko ar
panaikintas;
4) buvo nuteistas u ankstesns nusikalstamos veikos padarym, taiau pritaikius amnestij arba
suteikus malon atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendiu paskirtos bausms (ir jo teistumas
inyko ar buvo panaikintas);
5) dl anksiau padarytos nusikalstamos veikos atleistas nuo baudiamosios atsakomybs:
- remiantis BK 36, 37, 39, 39', 93 str. numatytais pagrindais;
- pagal BK 40 str., jei per vienerius metus nepadar naujos nusikalstamos veikos;
- pagal BK 38 str., jei per vienerius metus nepadar naujos nusikalstamos veikos ir vykd teismo
patvirtint susitarim dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos.
Bendrinink veiksmai (neveikimas) yra btini nusikalstamiems padariniams atsirasti
nepriklausomai nuo kiekvieno i j indlio darant nusikaltim.
Taiau tuo atveju, kai konkretaus asmens indlis nra reikmingas bendrai daromai ar
padarytai nusikalstamai veikai, jo veiksmai gali bti vertinami kaip maareikmikumas ne
priklausomai, kaip vertinami kit bendrinink veiksmai.
Veika gali bti vertinama kaip maareikm ir tais atvejais, kai asmens daromas
nusikaltimas nutrksta parengiamojoje stadijoje dl prieasi, nepriklausani nuo
kaltininko valios, o asmuo gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, kadangi
tokiu atveju nekyla ala teiss saugomiems griams, nepaeidiami statymo saugomi
objektai ir pan.
Nepilnametis laikytinas t e i s i a m u p i r m k a r t , jei:

anksiau nra padars nusikaltimo;

anksiau padarytam nusikaltimui yra sujs patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties
terminas;
teistumas inyks ar panaikintas;
pritaikyta amnestija arba suteikta malon;
atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendiu paskirtos ir neatliktos bausms.

Pirm kart padariusiu nusikaltim taip pat laikomas nepilnametis, nusikalts j

atleidus nuo baudia mosios atsakomybs BK 36, 37,93 str. numatytais pagrindais, taip pat
nepilnametis, atleistas nuo bausms dl ligos (BK 76 str.), sujus apkaltinamojo nuosprendio

vykdymo senaties terminams (BK 96 str.), atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal
laidavim, jeigu laidavimo metu nepadar naujo tyinio nusikaltimo (BK 40 str.).
Tstiniai ar trunkamieji nusikaltimai laikomi vienu nusikaltimu.
Kadangi keli nusikaltimai, padaryti esant idealiajai nusikaltim sutapiai, vienas kito atvilgiu nra
pakartotiniai, juos padar nepilnameiai taip pat laikomi nusikalt pirm kart.
Vadovaujantis BK 81 str. 1 dalies nuostatomis galima manyti, kad nuo baudiamosios atsakomybs
gali bti atleisti visi asmenys, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suj
atuoniolika met, nepriklausomai ar nuosprendio ar nutarties primimo metu jie jau buvo
pilnameiai.
Pirmoji i nurodyt slyg statym leidjo yra siejama su aktyvia nepilnameio atgaila dl
padaryto nusikaltimo: jis nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais
atlygino arba paalino padaryt turtin al.
Nukentjusio asmens atsiprayti nepilnametis gali:
a)odiu:
vieai per radij, televizij, dalyvaujant kaltininko ir nukentjusiojo statyminiams atstovams,
bendradarbiams, bendramoksliams,visuomens atstovams ir kt.
Jis gali atsiprayti nukentjusiojo ir niekam nedalyvaujant, taiau tokiu atveju ne tik kaltininkas, bet
ir nukentjujysis turi apie tai pareikti teissaugos institucijoms;
b) ratu: paskelbti spaudoje, parayti atsipraymo laik ir kt. Nepilnameio
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs negali priklausyti vien nuo to, ar nukentjusysis tok
atsipraym pripasta pakankamu.
iai slygai taip pat btina, kad nepilnametis savo noru ar jo valia kiti asmenys visikai ar i dalies
atlygint arba paalint nukentjusiajam padaryt turtin al. statym leidjas nereikalauja,
Kad bt atlyginta ar paalinta visa turtin ala. Svarbu, kad nepilnametis savo pastangomis pagal
galimybes atlygint padaryt nukentjusiajam skriaud ir dt pastangas su juo susitaikyti.
ala yra turto netekimas arba sugadinimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat
negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos
iraika yra nuostoliai. Jeigu nukentjusysis nuostoli dydio negali tiksliai
rodyti, j dyd nustato teismas (CK 6.249). Neturtin ala yra fizinis
asmens skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija,
paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti
pinigais.
Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo asmens sveikatai
ar dl asmens gyvybs atmimo bei kitais baudiamajame atatyme numatytais atvejais.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2000 m. birelio 16 d. nutarime Nr. 25 Dl teism
praktikos atidedant paskirtj bausmi vykdym" (Teism praktika", 2000, Nr. 13, p. 272) nurod,
kad nustatydamas nusikaltimu padarytos ir atlygintinos alos dyd teismas atsivelgia tik tiesiogiai
nusikalstama veika padaryt turtin al.Vadinasi, jeigu teismas nustato, kad kaltininko padaryti
nuostoliai, tiesiogiai nesusij su jo nusikalstama veika, dar neatlyginti, jis vis dlto turi
laikyti, kad nepilnametis i dalies atlygino ar paalino turtin al.
Pavyzdiui, ligoni kasos ilaidos gydant nukentjusj yra nuostoliai, kurie priteisiami i nuteistojo,
taiau ligoni kasos ilaidos nesaisto mos tiesioginiu prieastiniu ryiu su nepilnameio padaryta
nusikalstama veika. Teismas, sprsdamas alos atlyginimo klausim, visuomet
turi nustatyti tiesiogin prieastin ry tarp nusikalstamos veikos ir padarini (atsiradusios alos).

Nuo baudiamosios atsakomybs gali bti atleidiamas ne pilnametis pirm kart padars neatsarg
arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, jeigu jis pripaintas ribotai pakaltinamu.
Ribotas pakaltinamumas - tokia nepilnameio bsena, kuri nusikalstamos veikos darymo metu
neleido jam visapusikai suprasti savo veiksm pobdio ir juos valdyti dl psichikos nukrypim,
nebuvusi pakankamu pagrindu pripainti j nepakaltinamu.
Visais atvejais svarbu nustatyti, ar nepilnametis yra visavertis nusikaltimo subjektas, ar jis
pakankamai isivysts, vertinant jo fizin, socialin ir emocin bkl, ar psichinio ir fizinio
isivystymo trkumai gali turti takos darom nusikaltim suvokimui ir kt.
Pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik.
Nepilnameio prisipainimas ir gailjima sis dl padaryt veik parodo, kad jis supranta savo
veiksm neteistum, neigiamai vertina savo poelgius ir nori pasitaisyti.
Tikr savo kalts pripainim parodo tai, kad nepilnametis ne tik odiais prisipasta ess kaltas,
bet ir atvyks prisipasta padars nusikalstam veik arba duoda isamius parodymus, padeda
Iaikinti padaryt nusikaltim, savo iniciatyva tariasi su nukentjusiuoju dl
padarytos alos atlyginimo arba jos paalinimo ir kt.
Nuoirdus gailestis reikia, kad nepilnametis suvokia nusikalstamos veikos padarinius ir kremtasi
dl j atsiradimo, atsiprao nukentjusiojo, duoda paad daugiau nenusikalsti ir kt.

APIE VIEUOSIUS DARBUS

Jeigu nuteistasis dl pateisinam prieasi per teismo paskirt laik neidirbo paskirt viej
darb valand, teismas gali pratsti viej darb laik, kol nuteistasis idirbs paskirtas valandas.
Pateisinamomis prieastimis, dl kuri nuteistasis neidirbo paskirt viej darb valand,
laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis bausms atlikimo metu serga, slaugo ligon, priiri vaik,
tampa invalidu ar sulaukia pensinio amiaus bei pan. ir dl i prieasi negali tam tikr laik
dirbti. Ar prieast, dl kurios nuteistasis neidirbo paskirt viej darb valand, pripainti
pateisinama, sprendia teismas bausm vykdanios institucijos - pataisos inspekcijos teikimu.
Teismas, pripains prieast pateisinama, gali pratsti viej darb laik, kol nuteistasis idirbs
paskirtas viej darb valandas. Tokiu atveju teismas nustato konkret laikotarp, per kur
nuteistasis turi idirbti likusias viej darb valandas, taiau is terminas kartu su atliktu
bausms laiku negali viryti maksimalaus vieneri met viej darb bausms termino. Jeigu
asmeniui buvo paskirtas (arba pratstas) maksimalus vieneri met viej darb bausms terminas,
per kur dl pateisinam prieasi jis neidirbo paskirt viej darb valand, pripastama, kad
asmuo atliko viej darb bausm.