Professional Documents
Culture Documents
აკადემიური წერა
აკადემიური წერა
gamoyenebuli
literatura
daskvna
ZiriTadi
nawili
Sesavali
kargi
problema
gansazRvrulia
adekvaturi
safuZvelmdebar
e informaciiTa
da detalebiT.
gamoyenebuli
wyaroebis
SedarebiTi
analizi da
kritikuli
Sefaseba
sanimuSoa.
gamoyenebuli
wyaroebis
SedarebiTi
analizi kargia,
magram
garkveulwilad
aklia kritikuli
Sefaseba.
ZiriTadi
sakiTxebi
kargadaa Sejamebuli da nakleb
ganmeorebadia.
mocemulia
garkveuli
rekomendaciebi,
romlebic
kavSirSia
sakvlev
problemasTan.
5 wyaro mainc
aris gamoyenebuli. yvela
wyaro sakvlevi
problemis
relevanturia.
isini srulad
aris miTiTebuli, magram
ramodenime ar
aris sasurvel
formatSi.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
problema ar
aris naTlad
gansazRv- ruli
da aklia
saWiro detali.
safuZvelmdeba
re informacia
ar aris
adeqvaturad
axsnili.
SedarebiTi
analizis
mcdeloba,
magram aklia
kritikuli
Sefaseba.
problema ar aris
gansazRvruli.
safuZvelmdebare
informacia
bundovania an
ar aris
dakavSirebuli
problemasTan.
5 wyaroze
nakle bia
gamoyenebuli.
isini srulad
aris
miTiTebuli,
magram maTi
nawili ar aris
sasurvel
formatSi.
4 wyaroze
naklebia
gamoyenebuli.
isini ar aris
srulad
miTiTebuli,
umravlesobis
formati
arasworia.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
SedarebiTi
analizi
bundovania.
kritikuli
Sefaseba ar aris
mocemuli.
akademiuri
wera
momzadebulia socialur mecnierebaTa centris
akademiuri stipendiis safuZvelze
lia wulaZe
Tbilisi
2006
76
The book has been published by the Center for Social Sciences,
sponsored by the OSI-Zug Foundation and the Higher Education
Support Program (HESP) of the Open Society Institute-Budapest.
stili da ena
pozicia, analizi,
Sefaseba
giorgi bagrationi
lia kaWarava
sanimuSo
naSromis
struqtura
enobrivi redaqtori:
marine CitaSvili
paragrafebis
ganviTareba
da logika
mTavari redaqtori:
kargi
avtori avlens
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikaciisa
da farTo
konteqstTan maTi
dakavSirebis
sanimuSo unars.
avtori axdens
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikacias da
cdilobs maT
dakavSirebas
farTo
konteqstTan.
sanimuSo
SedarebiTi
analizi. avtori
axdens statiaTa
avtorebis
poziciebis
diferenciaciasa
da Sefasebas,
imavdroulad
gvTavazobs ra mis
kargad
dasabuTebul
pozicias.
avtori axdens
statiaTa
avtorebis
poziciebis
saTanado
diferenciaciasa
da SedarebiT
analizs, magram
misi pozicia ar
aris naTlad
dasabuTebuli.
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli da
logikuria.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli da
logikuria, magram
periodulad aklia
saWiro detali.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli toni.
gramatika da
punqtuacia
uSecdomoa.
gamoyenebuli
literatura
srulad da
sworadaa
miTiTebuli.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli toni.
umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
srulad da
sworadaa
miTiTebuli.
75
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
avtori cdilobs
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikacias,
magram yvela
maTgani ar aris
gamoyofili.
maTi farTo
konteqstTan
dakavSirebis
warumatebeli
mcdeloba.
SedarebiTi
analizisa da
statiebis
avtorTa
poziciebis
Sefasebis
mcdeloba,
magram ZiriTad
argumentebs
aklia dasabuTeba
da amitom
avtoris pozicia
ufro
bundovania.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli, an
erT-erTi
elementi aklia.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleb
logikuria.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi ena.
aklia
profesiuli
toni. garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
sruladaa
miTiTebuli,
magram
garkveuli
xarvezebiT.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena. ar
aris miRweuli
profesiuli toni.
bevri Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
arasrulad da
arasworadaa
miTiTebuli.
avtori ar axdens
SedarebiT
analizsa da
statiebis avtorTa
poziciebis
Sefasebas, misi
poziciac ar aris
Camoyalibebuli.
araorganizebuli. araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
ar aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
kritikis Sefaseba
stili da ena
paragrafebis
ganviTareba da
logika
naSromis struqtura
Sefaseba
wvdoma
s
sanimuSo
kargi
avtori Rrmad
swvda statias da
masSi mocemul
ZiriTad
argumentebs.
avtorma
saTanadod gaigo
statia da masSi
mocemuli
ZiriTadi
argumentebi.
avtori avlens
kritikuli
azrovnebis
sanimuSo unars.
is ganixilavs
yvela ZiriTad
arguments,
axdens maT Rrma
interpretacias,
analizs,
Sejamebasa da
Sefasebas.
avtori avlens
kritikuli
azrovnebis
unars. is
ganixilavs yvela
ZiriTad
arguments,
kompetenturad
axdens maT
interpretacias,
analizs,
Sejamebasa da
Sefasebas.
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli
da logikuria.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli
toni. gramatika
da punqtuacia
uSecdomoa.
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
avtors
mxolod
zedapirulad
esmis statia da
masSi mocemuli
ZiriTadi
argumentebi.
avtori
cdilobs
kritikulad
gaaanalizos
statia, magram
zogierTi
ZiriTadi
argumenti ar
aris saTanadod
interpretireb
uli,
Sejamebuli da
Sefasebuli.
avtors
arasworad esmis
statia da ver
axdens ZiriTadi
argumentebis
diferenciacias.
araorganizebul
i. araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli
da logikuria,
magram
periodulad
aklia saWiro
detali.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli,
an erT-erTi
elementi
aklia.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleblogiku
ria.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ar aris miRweuli
profesiuli
toni. bevri
Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
74
avtori ver
axdens statiis
kritikul
analizs.
ZiriTadi
argumentebi
ar aris
interpretirebu
li da
Sejamebuli. maTi
Sefaseba
araadekvaturia.
Sesavali..................................................................................................................... 4
Tema I. argumentirebuli ese .......................................................................... 8
paragrafebi ar
aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
naSromis
struqtura
Sesavali
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli,
an erT-erTi
elementi
aklia.
araorganizebuli.
araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli
da logikuria.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli
da logikuria,
magram
periodulad
aklia saWiro
detali.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleb
logikuria.
paragrafebi ar
aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli
toni. gramatika
da punqtuacia
uSecdomoa.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ar aris miRweuli
profesiuli
toni. bevri
Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
avtoris
argumentebi
Zlieria da
damajerebladaa
dasabuTebuli.
avtoris
argumentebi
sakmaod
damajerebelia
da kargadaa
dasabuTebuli.
avtoris
argumentebi
damajerebelia,
magram aklia
dasabuTeba.
avtoris
argumentebi
nakleb
damajerebelia
da ar aris
dasabuTebuli.
kontrargumentebi gaTvaliswinebuli da
warmatebiT
ukugdebulia.
kontrargumentebi gaTvaliswinebuli da
umetesad
ukugdebulia.
kontrargumentebis gaTvaliswinebis
mcdeloba,
Tumca isini
naklebadaa
ukugdebuli.
kontrargumentebi ar aris
gaTvaliswinebuli da
ukugdebuli.
sanimuSo
kargi
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
stili da ena
3. gamoyeneba _ miRebuli informaciiT praqtikaSi xelmZRvaneloba _informaciisa da wesebis gamoyeneba axal situaciebSi, principebisa da Teoriebis gamoyeneba specifikur garemoebebSi. wesisa Tu principis gamoyeneba axal Tu uCveulo
situaciaSi saSualebas aZlevs students ,,gamoyenebadi gaxados misi codna.
sakuTari
argumentebis
dasabuTeba
kontrargumentebis
gaTvaliswineba da
ukugdeba
paragrafebis
ganviTareba
da logika
blumis taqsonomia
73
Leki, I. (2nd ed.). (1998). Academic Writing. Exploring Processes and Strategies. Cambridge:
Cambridge University Press.
Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning.
Swales, J. M., & Feak, C. B. (1994). Academic Writing for Graduate Students. Michigan: The
University of Michigan Press.
damatebiTi literatura:
Craswell, G. (2005). Writing for Academic Success: A Postgraduate Guide. London: SAGE
Publications.
Ede, L. (2001). Work in Progress: A Guide to Academic Writing and Revising. (5th ed.). Boston
and N.Y.: Bedford/St. Martins.
Giltrow, J. (ed.). (2002). Academic Reading: Reading and Writing in Disciplines.
Hewings, M. (2002). Writing in Context: Implications and Applications.
Jordan, R. R. (3rd ed.). (1999). Academic Writing Course. Harlow: Longman, Pearson Education
Limited.
Rosen, L. (2005). Handbook of Academic Writing.
Sorenson, S. (3rd ed.). (2002). How to Write Research Papers. New York: Macmillan Reference
USA.
Teitelbaum, H. (4th ed.).(1998). How to Write a Thesis. Boston: Arco, Thomson Learning.
http://www.apa.org/
http://www.ceu.hu/writing/sfaccess.html
http://www.criticalreading.com/
http://www.csuohio.edu/writingcenter/
http://www.esc.edu/htmlpages/writerold/
http://www.powa.org/
http://www.refdesk.com/citations
http://www.rpi.edu/dept/llc/writecenter/web/index.html
http://www.utoronto.ca/writing
http://webster.comment.edu/
http://www.wisc.edu/writing/
http://writing.richmond.edu/writing/
swavlis Sedegi:
mocemuli kursis safuZvelze, studentebi praqtikulad gaecnen akademiuri
weris oTx ZiriTad Janrs: argumentirebul eses, romelmac gaacno studentebs
sakuTari argumentebis prezentaciisa da Sesabamisi mxardaWeriT ganmtkicebis,
agreTve, kontrargumentebis ukugdebis teqnika; kritikas, romelic emsaxureba
kritikuli azrovnebisa da Sefasebis unaris ganviTarebas studentebSi;
analitikur referats, romlic aswavlis sxvadasxva avtorTa naSromebis
Sejamebas, analizs, konteqstualizacias da maTze refleqsias; kvleviT naSroms,
romelic warmoadgens studentebisaTvis megzurs warmatebuli sakursos
dasawerad da amzadebs sadiplomo naSromebis Sesaqmnelad. amasTan erTad,
studentebma gaicnes plagiatobis Tavidan acilebisa da citirebis swori
teqnika,
msoflioSi
aRiarebuli
formatis
farglebSi
gamoyenebuli
literaturis miTiTeba da prezentaciebis mowyobis xelovneba.
72
Janrebi universitetSi
Janri
1) argumentirebuli
ese
2) kritika
3) analitikuri
referati
4) sabiblioTeko
kvleviTi naSromi
5) eqsperimentuli
kvleviTi naSromi
aRwera
araakademiuri debatis
ori mxaris
struqturirebuli
analizi.
erTi akademiuri teqstis
kritikuli kiTxva da
werilobiTi formiT
Sefaseba.
debatis ZiriTadi
sakiTxebis gansazRvra
studentisaTvis SerCeuli
ori an sami statiis
safuZvelze.
akademiuri problemis
werilobiTi formiT
gadaWra sabiblioTeko
gamokvlevis safuZvelze.
sakuTari gamokvlevis
angariSi, romelSic
dasabuTebulia arCeuli
meTodologia da warmodgenilia gamokvlevis
TiToeuli etapi, miRebuli
Sedegebi da maTi
interpretacia.
mizani
mtkicebulebis
formulirebisa da
Sesabamisi mxardaWeriT
ganmtkicebis procesis
ganviTareba.
kritikuli azrovnebisa
da ZiriTadi
argumentebis SejamebaSefasebis unaris
ganviTareba.
debatis ZiriTadi arsis
wvdomisa da werilobiTi
formiT gadmocemis
xelSewyoba.
mocemul disciplinaSi
sakvlevi problemis
dayenebisa da gadaWris
xelSewyoba Sesabamisi
Teoriis/literaturis
gamoyenebis safuZvelze.
sakuTari gamokvlevis
struqturirebisa da
prezentaciis xelSewyoba
akademiuri disciplinis
moTxovnebis Sesabamisad.
10
konteqstualizacia
11
avtorTa poziciebis
analizi da Sefaseba
Sexedulebebis
ganmtkiceba
analitikuri referatis
saboloo versiis Seqmna
da prezentacia
kvleviTi naSromis
Sesavali
12
13
14
sabiblioTeko kvleviTi
naSromi
15
eqsperimentuli
kvleviTi naSromi
16
bibliografiis
miTiTebis APA-stili
Sefaseba:
daswreba 15%
naSromebis Seqmna 60%
naSromebis prezentacia 25%
savaldebulo literatura:
*radgan akademiuri wera SedarebiT axali disciplinaa saqarTveloSi da
Zalian rTulia qarTulenovani literaturis moZieba mis Sesaxeb, leqtori
aZlevs studentebs mis mier Targmnil da damuSavebul masalas, agreTve,
sxvadasxva Janris nimuSebs.
Bailey, S. (2003). Academic Writing: A Practical Guide for Students. London and N.Y.:
RoutledgeFalmer.
71
weriTi procesis
safexurebi
paragrafebis
ganviTareba
argumentirebuli eses
Sesavali nawili
sakuTari argumentebis
prezentacia
kontr-argumentebis
gaTvaliswineba da
ukugdeba
argumentirebuli eses
daskvna
kritikis Sesavali
perifrazireba Sejameba
citireba
plagiatis Tavidan
acileba
Sefaseba-refleqsia
argumentirebuli eses
saboloo versiis Seqmna
da prezentacia
logika da mTlianoba
kritikis saboloo
versiis Seqmna da
prezentacia
analitikuri referatis
Sesavali
kursis Sinaarsi
silabusi
akademiuri wera
nimuSi 1
sikvdiliT dasja gaumarTlebelia
kacobriobam civilizaciis miRwevamde xangrZlivi gza ganvlo da cxoveluri
sawyisebi gadalaxa. miuxedavad amisa, yvela epoqisaTvis damaxasiaTebelia iseTi
araadamianuri qmedebebi, romlebic yovel Cvengans Tavzars scems. yoveldRe
araerTi sastiki danaSauli xdeba da damnaSaveTa samyaro sul ufro da ufro
izrdeba. aqedan gamomdinare, danaSaulis ricxvis Semcireba da damnaSaveTa dasja
yvela drois mniSvnelovan problema iyo. sakiTxavia, ramdenad SeuZlia cixes
samudamod Seifaros saSiSi damnaSaveebi da amiT sazogadoebas misces maTgan
usafrTxoebis garantia. da ai, aseT pirobebSi SeiZleba dadges sikvdiliT dasjis
gamarTlebis sakiTxi, rasTan dakavSirebiTac azrTa sxvadasxvaobaa. saWiroa
sikvdiliT dasja samarTlebriv saxelmwifoSi? namdvilad aucilebelia dasjis
es ukiduresi zoma, raTa Tavidan iqnes acilebuli gansakuTrebiT mZime
danaSaulebi? albaT, ar moiZebneba iseTi Zlieri argumenti, romelic
gaamarTlebda sikvdiliT dasjas. yoveli adamianis uflebaa icocxlos da aravis
ar aqvs damnaSavis sicocxlis xelyofis neba (TviT samarTaldamcavebsac ki).
aqedan, SeiZleba dabejiTebiT vTqvaT, rom sikvdiliT dasja samarTlianobis
aRdgenis gaumarTlebeli saSualebaa.
8
Tema
argumentirebuli eses
Sesavali
miznebi
aranabeWdi wyaroebi:
gvari, iniciali. (pozicia). (TariRi). saTauri [filmi, telegadacema...].
gamocemis adgili: gamomcemeli.
redford, r. (reJisori). (1980). ubralo adamianebi [filmi]. holivudi:
paramaunti.
masala internetidan:
avtoris gvari, iniciali. (internetSi publikaciis TariRi). dokumentis
saTauri. naSromis saTauri srulad. naSromis internetSi moZiebis TariRi da
saitis misamarTi.
internet-wigni
braiant, p. (1999). biomravalgvaroba da dialogi. moZiebuli 4 oqtomberi,
1999, http:/www. .........
sagazeTo statia internetidan
azari, b., da martini, s. (oqtomberi, 1999). umaRlesi skolis fsiqologia. APA
monitori. moZiebulia 7 oqtomberi, 1999, http:/www....
Jurnalis statia internetidan
faini, m., da kurdeki, l.a. (1993). refleqsia. saganmanaTleblo reformis
sakiTxebze. amerikeli fsiqologi, 48, 1141-1147. moZiebulia 7 ivnisi, 1995.
http:/www. .........
[APA References. Retrieved 22 May, 2005 from http:/webster.comment.edu/ada.htm]
nimuSi 2
sikvdiliT dasja gaumarTlebelia
Tanamedrove msoflioSi, miuxedavad imisa, rom cxovreba sul ufro metad
iRebs humanur Sinaarss, mravali iseTi faqti gvxvdeba, romelic sazogadoebas
gamousworebel zians ayenebs. garkveuli pirebis danaSaulebrivi moqmedebebi
iseT masStabebs aRwevs, rom sazogadoebis udides nawils SiSis zars scems.
rogorc wesi am kategoriis damnaSaveebs aTavseben sapatimro dawesebulebebSi,
raTa uzrunvelyofil iqnes maTi garkveuli droiT izolireba sazogadoebisagan.
xSiria SemTxvevebi, roca damnaSave patimrobis periodSi ar dgeba gamosworebis
gzaze, piriqiT, igi ufro saSiSi xdeba sazogadoebisaTvis da gaTavisuflebis
Semdeg agrZelebs sazogadoebis udanaSaulo wevrebisadmi Semzaravi zianis
miyenebas. imisaTvis, rom Tavidan iqnas acilebuli msgavsi danaSaulebrivi qmede68
adgili: gamomcemeli.
Silzi, e. (2002). centri da periferia. wignSi spilmeni, l. (red.). kulturis
sociologia. oqsfordi: bleqveli.
mravaltomiani naSromi:
avtoris gvari, iniciali. (red.). (gamocemis TariRi). wignis saTauri. (tomebi).
gamocemis adgili: gamomcemeli.
beri, j.v., segali, m.h., da kagicibasi, s. (red.). (1996). kroskulturuli
fsiqologiis cnobari. (1-3 t.). londoni: seigi.
leqsikoni:
saTauri. (meramdene gamocemaa). (gamocemis TariRi). gamocemis adgili:
gamomcemeli.
oqsfordis mokle inglisuri leqsikoni. (me-5 g.). (2002). niu-iorki:
oqsfordis universitetis presa.
statia Jurnalidan:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). statiis saTauri. Jurnalis
saTauri, tomis nomeri, gverdebi (ar iwereba gv.)
uitkrofti, g. (2004, ivnisi). toni bleris tragedia. atlantika, 293, 56-72.
statia gazeTidan:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). saTauri. gazeTis saTauri,
gverdebi (iwereba gv.).
mourisi, d. (2003, 17 marti). politika _ binZuri TamaSi? niu iork Taimsi, gv.
11-12.
disertacia an avtoreferati:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). saTauri. disertacia,
universiteti, misi mdebareoba.
wulaZe, l. (2003). socializaciis zogierTi problema qarTuli kulturis
konteqstSi (avtonomiuroba da sanqciebi). sakandidato disertacia, iv.
javaxiSvilis sax.-is Tbilisis saxelmwifo universiteti, Tbilisi.
samTavrobo dokumenti:
saministrosa Tu dawesebulebis saxelwodeba. (gamocemis TariRi).
dokumentis saTauri (publikaciisa Tu brZanebis nomeri). gamocemis adgili:
gamomcemeli.
mentaluri janmrTelobis nacionaluri instituti. (1982). televizia da
67
Sedegebis interpretacia
arsebul gamokvlevebTan Tanxmobis dadgena
komentari miRebulmonacemebTan dakavSirebiT
interpretaciis procesSi sirTuleebis Cveneba
diskusia / daskvna
daskvna sami ZiriTadi safexurisagan Sedgeba:
sakvlevi sivrcis gamTlianeba (savaldebulo)
mocemuli gamokvlevis SezRudvebis Cveneba (arCeviTi, Tumca
gavrcelebuli)
momavali kvlevisaTvis mniSvnelovani sakiTxebis miTiTeba (arCeviTi da
gavrcelebuli mxolod zogierT sferoSi)
bibliografia
yvela gamoyenebuli wyaros miTiTeba erTi arCeuli formatis farglebSi (vTqvaT,
APA stiliT).
kvleviTi naSromis seqciebSi arsebuli sakiTxebis sixSire
axlandeli dro
warsuli dro
vnebiTi gvari
citireba
SezRudvebi
komentari
Sesavali
maRali
saSualo
dabali
maRali
saSualo
maRali
meTodebi
dabali
maRali
maRali
dabali
dabali
dabali
Sedegebi
dabali
maRali
cvalebadi
cvalebadi
saSualo
cvalebadi
diskusia
maRali
saSualo
cvalebadi
maRali
maRali
maRali
[Swales, J.M. and Feak, C.B. (1994). Academic Writing for Graduate Students. Michigan: The
Univesity, Michigan Press]
rogorc sabiblioTeko, ise eqsperimentuli kvleviTi naSromebis gacnobis
Semdeg, warmogidgenT bibliografiis miTiTebis teqnikas APA formatis
farglebSi.
11
uviTarebs mavne
Cvevebs
bavSvebisaTvis
saziano
mag.: kanfetebiviT
miirTmeven vitaminebs
aferxebs gadacemebis
msvlelobas
Zalian didi
raodenoba
xSirad informacia
realobas ar Seesabameba
problemebi
reklama
abstraqti
kvleviTi naSromis abstraqti Sedgeba erTi paragrafisagan, romelSic 4-10
winadadebaa. arsebobs ori saxis abstraqti: I koncentrirebas axdens miRebul
Sedegebsa da maTgan gamomdinare daskvnebze; II ki axdens naSromis 4 ZiriTadi
nawilis (Sesavali, meTodebi, Sedegebi, diskusia) TiTo-TiTo winadadebiT
Sejamebas.
sargebeli
finansurad exmareba
Jurnal-gazeTebs da
televizias
msaxiobebi
asaqmebs sxvadasxva
specialobis adamianebs
mwerlebi
fsiqologebi
axal produqcias
gvacnobs
mag.: axali
manqanebi
[Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning].
savarjiSo #2:
studentebi vizualurad gamosaxaven savarjiSo 1-Si warmodgenil ideebs.
yvela es teqnika gvexmareba idebis generaciasa da maT Soris logikuri
kavSirebis dadgenaSi. mas Semdeg, rac ideebi yovelgvari struqturis gareSe
`Camoyrilia~ furcelze, aucilebelia maTi struqturuli gamTlianeba, rac
paragrafis doneze xorcieldeba.
paragrafi warmoadgens winadadebebis jgufs, romelic erTi ZiriTadi ideis
anu erTi Temis ganviTarebas emsaxureba. paragrafi iwyeba Tematuri winadadebiT,
romelic gansaxilvel Temas Tu sakiTxs waradgens. argumentirebul eseSi,
12
Sesavali
Sesavlis mizania sakvlevi sivrcis Seqmna da mkiTxvelebis mopoveba. is sami
ZiriTadi safexurisagan Sedgeba:
1. sakvlevi sivrcis Seqmna
problemis aqtualobis CvenebiT (savaldebulo)
mocemul sferoSi ukve arsebuli gamokvlevebis ganxilviT (savaldebulo)
2. konteqstis Seqmna
wina gamokvlevebis safuZvelze yuradRebis miRma darCenili sakiTxebis
miTiTebiT da arsebuli codnis Sevsebis mcdelobiT (savaldebulo)
3. konteqstis aTviseba
gamokvlevis miznisa da xasiaTis miTiTebiT (savaldebulo)
ZiriTadi daskvnebis warmodgeniT (arCeviTi)
naSromis struqturis gadmocemiT (arCeviTi)
meTodebi
socialur mecnierebebSi meTodebis seqcia Semdegi TaviseburebebiT xasiaTdeba:
detaluradaa gadmocemuli yvela procedura
ar xdeba arsebuli kvlevebis ganxilva
moicavs dasabuTebebs, axsna-ganmartebebsa da magaliTebs
terminologia xSirad meordeba
Sedegebi
meTodologiis dasabuTeba
65
analizi da Sefaseba.
eqsperimentuli kvleviTi naSromis Sesaqmenlad, studentma Semdegi
safexurebi unda gaiaros:
sakvlevi problemis dasma;
sakvlevi hipoTezebis formulireba;
kvlevis meTodebis gansazRvra;
Teoriuli wyaroebis moZieba da gacnoba;
kvlevis dagegmva da kvlevis programis Sedgena;
monacemebis Segroveba;
monacemebis analizi;
eqsperimentuli kvleviTi naSromis Seqmna.
[Blaxter, L., Hugles, C., and Tighti M. (1996). How to Research. Philadelpia. Open University
Press].
rogor vxedavT, uSualod naSromis Seqmnas sakmaod xangrZlivi da
Sromatevadi procesi uswrebs win. am procesSi Semavali TiToeuli safexuris
gaazrebulad da akuratulad ganxorcieleba, saTanado eqsperimentuli
kvleviTi naSromis Seqmnis aucilebeli pirobaa.
eqsperimentuli kvleviTi naSromi, sabiblioTeko kvleviTi naSromisagan
gansxvavebiT, oTxi ZiriTadi nawilisagan Sedgeba: Sesavali, meTodebi, Sedegebi da
diskusia/daskvna. imis gansazRvraSi, Tu ra mizans emsaxureba TiToeuli nawili
da rogoria eqsperimentuli kvleviTi naSromis mTliani struqtura, Semdegi
savarjiSoebi gvexmareba:
savarjiSo #3. Tqvens winaSea eqsperimentuli kvleviTi naSromis seqciebi,
TanmimdvrobiT mocemuli. qvemoT areuladaa warmodgenili TiToeulis
ganmarteba. miusadageT naSromis TiToeul seqcias misi Sesabamisi ganmarteba.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
gasamarTi nimuSi
erTbaSad swavlis saSiSroebani
qeiT elbou
zogierT adamianSi Zilis regularuli ciklidan amovardnas SeuZlia droebiTi inteleqtualuri lafsusebis gamowveva, stimulatorebma ki SeiZleba
gamoiwvios mwvave gverdiTi movlenebi. ra elodeba Ramis gamTeneblebs, Zneli
saTqmelia, radgan uZilobis gavlena adamianebze mravalgvaria. dRes amerikis
kolejebi da universitetebi Zlieri Setevis qveS moxvdnen mravali kuTxidan.
devid buxholci, nevrologi da Zilis Terapevti jons hopkinsis saavadmyofodan
(baltimori) ambobs, rom ,,zog adamianSi seriozul darRvevas iwvevs ZilisaTvis
gankuTvnili drois odnavi Semcirebac ki, maSin roca sxvebs SeuZliaT gaZlon
Zilis gareSe ramdenime Rame ise, rom es arc ki daetyobaT. adamianebs agreTve,
sxvadasxva minimaluri moTxovnilebebi gaaCniaT: Ramis Zilis xangrZlivoba
ranJirebs 4-dan 10 saaTamde. eqspertebi miiCneven, rom Zalian mniSvnelovania
adamianma icodes, Tu ra raodenobiT Zili esaWiroeba mas.
garda amisa, studentebs uCndebaT problema kargad gamoiZinon gamocdamde.
stresi xSirad warmoSobs insomnias. is ubiZgebs retikularuli aqtivobis
sistemas _ tvinis im struqturas, romelic pasuxs agebs sifxizleze, fxizlad
iyos Zalian didxans, rac xels uSlis Zilis gamomwvev meqanizmebs gaakeTon
TavianTi saqme. ras urCeven eqspertebi students, romelic gauTaveblad
wrialebs sawolSi testis wina Rames? is unda adges da gaakeTos rame relaqsaciisaTvis, vTqvaT, Wamos an uyuros televizors, sanam ar daiRleba. bevri
studenti miiCnevs, rom wlobiT televizoris yureba xels uSlis maTi
yuradRebis koncentracias, magram maTi realuri problemaa is, rom yuradRebiT
mosmena gacilebiT ufro rTulia, vidre maT hgoniaT.
da bolos, saukeTeso formula, romelsac unda misdios studentma, roca
gamocdebi axlovdeba, aris is, romelsac mas wlebis ganmavlobaSi aswavlian _
zomiereba. maswavleblebs adanaSauleben,
rom isini kargad ar aswavlian,
studentebs ki imaSi, rom isini kargad ar swavloben. ra Tqma unda, zogjer
gamocdis Casabareblad gviwevs Zilis drois gadaweva, magram nebismieri
seriozuli cvlileba Zilis grafikSi sifrTxiles moiTxovs. rogorc buxholci
ambobs, ,,mTavaria zomierebis SenarCuneba da ara ukiduresobaSi gadavardna.
SuaRamea da spiralur rveulSi furclebis TiTqmis naxevari amoglejilia.
organuli qimiis formulebiT savse es furclebi mofantulia oTaxis iatakze.
yovel 5 wuTSi merxze daxrili figura amoglejs axal furcels, imaxsovrebs ra
rac SeiZleba mets da gadaawodebs furcels megobars. ase grZeldeba mTeli Ramis
ganmavlobaSi da oTaxic ivseba furclebiT mas Semdeg, rac orive megobari
14
naSromis daskvna
Tu Tqveni argumenti kompleqsuria, saWiro iqneba mkiTxvelisaTvis misi
Sejameba
Tu naSromis daskvniT nawilamde ar agixsniaT Tqveni daskvnebis
mniSvneloba, aucileblad gaakeTeT es axla
imoZraveT detaluridan zogadisaken, rac daabrunebs sakiTxs SesavalSi
warmodgenil konteqstSi
SemogvTavazeT, Tu mocemuli sakiTxis ra mxareebi iTxovs Semdgom kvlevas
Sesworeba da naSromis saboloo versia
SeamowmeT naSromis mTliani struqtura: Sesavlis logikuri mdinareba,
ZiriTad nawilSi analizisa da Sefasebis siRrme, daskvnis efeqturoba
paragrafis doneze SeamowmeT: ZiriTadi mtkicebuleba, misi mxardamWeri
detalis logikuroba, paragrafis Tanmimdevruloba da harmoniuloba
winadadebis doneze SeamowmeT: winadadebis struqtura, sityvebis arCeva,
punqtuacia
wyaroebis dokumentireba: arCeuli sistemis Tanmimdevruli gamoyeneba,
yvela masalis miTiTeba, rac ar ganixileba sayovelTaod aRiarebul
WeSmaritebad, sqolioebis Sesabamisi gamoyeneba
[Planning a Researcg Paper. (2006). The Writing Center. University of Wisconsin-Madison.
Retrieved 17 Jane, 2006, from http:/www.wiscedu/writing/Handbook/ PlaneResearchPaper.html.]
da bolos, sanam sabiblioTeko kvleviT naSromze saubars davasrulebdeT,
SemogTavazebT specialistebis rCevas imis Sesaxeb, Tu rogor dagegmoT dro
sabiblioTeko kvleviTi naSromis weris procesSi.
Tu sabiblioTeko kvleviTi naSromis saboloo versiis Seqmnamde dagrCaT:
8 kvira
3 dRe _ sakvlevi problemis arCeva
5 dRe _ wyaroebis moZieba da Sefaseba
10 dRe _ wyaroebidan informaciis moniSvna/amoReba
5 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ naSromis struqturuli gegmis Sedgena
7 dRe _ naSromis pirveli versiis Seqmna
3 dRe _ Sesworebis procesi
5 dRe _ wyaroebis dokumentireba da naSromis saboloo versiis Seqmna
1 dRe _ saboloo Semowmeba
4 kvira
1 dRe sakvlevi problemebis arCeva
2 dRe _ wyaroebis moZieba da Sefaseba
6 dRe _ wyaroebidan informaciis moniSvna/amoReba
2 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ naSromis struqturuli gegmis Sedgena
3 dRe _ naSromis pirveli versiis Seqmna
1 dRe _ Sesworebis procesi
3 dRe _ wyaroebis dokumentireba da naSromis saboloo versiis Seqmna
1 dRe _ saboloo Semowmeba
danarCeni dReebi eTmoba naSromis kompiuterze akrefas da amobeWdvas.
[Sorenson, S. (2002). How to write Research Papers (3rd ed.). Thomson ARCO]
vinaidan eqsperimentuli kvleviTi naSromi uSualod studentis mier
Catarebul socialur kvlevazea agebuli, is met dros saWiroebs da met
xarjebTanac aris dakavSirebuli. kvlevis dagegmvas, Catarebasa da monacemebis
damuSavebas sakmao dro miaqvs da mxolod amis Semdegaa SesaZlebeli monacemebis
63
gamarTuli nimuSi
erTbaSad swavlis saSiSroebani
qeiT elbou
SuaRamea da spiraluri rveulidan furclebis TiTqmis naxevari amoglejilia.
organuli qimiis formulebiT savse es furclebi mofantulia oTaxis iatakze.
yovel 5 wuTSi merxze daxrili figura amoglejs axal furcels, imaxsovrebs ra
rac SeiZleba mets da gadaawodebs furcels gverdiT mjdom megobars. ase
grZeldeba mTeli Ramis ganmavlobaSi da oTaxic ivseba furclebiT mas Semdeg,
15
1. definicia
2. aRwera
III. SedarebiTi analizi SeerTebuli Statebis mTavrobis magaliTze
A. pluralizmi
1. analizi
2. susti mxareebi
B. elitizmi
1. analizi
2. susti mxareebi
C. neomarqsizmi
1. analizi
2. kritika
a. susti mxareebi
b. susti mxareebi
IV. daskvna
[Using Outlines (2004). Writing Tutorial Services. Indiana University. Retrieved March 18,
2005, from http:/www.indiana.edu/~wts/pamphlets/]
16
61
_ elitizmi
naSromis pirveli versiis Seqmnisas, students SeuZlia samuSao gegmidan
aRweriT gegmaze gadavides. aRweriTi gegma naSromis TiToeul paragrafs aRwers,
amdenad, students SeuZlia kritikuli TvaliT Seafasos misi naSromis mTliani
struqtura. is exmareba avtors upasuxos Semdeg SekiTxvebs: logikurad misdevs
erTi paragrafi meores? msgavsi ideebi erT seqciaSi ganvixile Tu gabneuli maqvs
mTel naSromSi? warmogidgenT aRweriT gegmas, romelic studentma naSromis
pirveli versiis Seqmnis Semdeg SemogvTavaza. man paragrafebis mixedviT Seajama
naSromi da Semdegi suraTi miiRo:
paragrafi I _ zogadi Sesavali politikur TeoriebSi. Tezisi: neomarqsizmi
yvelaze xelsayreli Teoriaa
paragrafi II _ neomarqsizmis aRwera
paragrafi III _ pluralizmis aRwera
paragrafi IV _ interesebis mqone jgufTa koalicia
paragrafi V _ elitizmis aRwera
paragrafi VI _ pluralizmis analizi SeerTebul StatebSi
paragrafi VII _ neomarqsizmis analizi SeerTebul StatebSi
paragrafi VIII _ neomarqsizmis Zlieri mxareebi, neomarqsizmisa da
pluralizmis susti mxareebi
paragrafi IX _ elitizmis susti mxareebi
paragrafi X _ daskvna
Sesavali
Sesavali sam ZiriTad funqcias asrulebs:
`kauWis~ funqcia, rac gulisxmobs, rom Sesavlis pirveli winadadebebi
mimarTulia imaze, rom daainteresos, `daiWiros~ mkiTxveli, cdilobs ra
daarwmunos, rom warmodgenili ese Rirs imad, mkiTxvelma dro daxarjos mis
wasakiTxad.
safuZvelmdebare informaciis miwodeba. mkiTxvelis yuradRebis mopovebis Semdeg, avtorma mas eses Seqmnis mizezi unda gaacnos. magram pirdapir avtoris poziciis wardgena ar iqneboda gamarTlebuli, radgan aman SeiZleba
daabnios mkiTxveli, romelsac garkveuli safuZvelmdebare informacia
sWirdeba, rom momzadebuli Sexvdes avtoris pozicias.
Tezisis wardgena. Tezisi avtoris ZiriTad pozicias niSnavs, romlis
dasabuTebasac emsaxureba argumentirebuli ese. rogorc wesi, Tezisi erTi-ori
winadadebisagan Sedgeba (faqtiurad, es aris mTliani eses Sejameba erTi-ori
winadadebiT) da misi mizania gaacnos mkiTxvels, Tu ris dasabuTebas apirebs
avtori da ras Seexeba misi ZiriTadi argumentebi. Cveulebriv, Tezisi Sesavlis
bolo winadadebas warmoadgens [Leki, I. (2nd ed.). (1998). Academic Writing. Exploring
Processes and Strategies. Cambridge: Cambridge University Press.]
savarjiSo #5. pedagogi sTavazobs studentebs Tezisis nimuSebs da sTxovs
gansazRvron, Tu romeli maTgania argumentirebadi, amdenad, gamodgeba Tezisad.
magaliTad:
universitetis studentebs sruli Tavisufleba unda mieceT airCion
maTTvis saintereso kursebi;
Cvens universitetSi gacilebiT meti studentia, vidre Cveni qveynis sxva
universitetebSi;
100-baliani Sefasebis sistema akuratulad ver asaxavs studentTa
inteleqtualur miRwevebs;
studentebis xma gadamwyveti unda iyos, roca fakultetze pedagogebis
datoveba-daTxovnis sakiTxi dgas;
arsebobs uamravi mizezi imisa, Tu ratom SeiZleba CaiTvalos ese gamocdis
60
17
konkretul gzas.
roca sakvlevi problema dasmulia da Tezisi Camoyalibebuli, Semdegi
nabijia uSualod wyaroebis moZieba, raTa dasmul problemas vupasuxoT da Cveni
Tezisi Sesabamisi Teoriis safuZvelze ganvamtkicoT. arsebobs informaciis sami
ZiriTadi wyaro, romlis gamoyenebac students SeuZlia: biblioTeka (wignebi,
Jurnalebi, leqsikonebi da sxva nabeWdi masala), interneti da sxva wyaroebi (CD,
kasetebi, kinofirebi da a.S.).
magram sanam am wyaroebs uSualod gamoviyenebT, aucilebelia maTSi
warmodgenili informaciis Sefaseba, risTvisac studentma Semdeg SekiTxvebze
unda gasces pasuxi:
ramdenad pasuxobs mocemuli wyaro Cems sakvlev problemas?
ramdenad sandoa informacia, anu aris Tu ara is eqspertis mier
mowodebuli?
ramdenad sandoa Tavad wyaro?
arsebobs mocemul sakiTxTan dakavSirebiT sxva wyaroebic?
pirvel SekiTxvas vpasuxobT imiT, rom zogadad vecnobiT ama Tu im wyaros
Sinaarss, vTqvaT, gadavxedavT wignis an Jurnalis sarCevs an indeqss, gavecnobiT
mis anotacias, Tvals gadavavlebT qvesaTaurebs da a.S., ris safuZvelzec zogadi
warmodgena gveqmneba misi struqturisa da Sinaarsis Sesaxeb.
meore SekiTxvas vpasuxobT imiT, rom vadgenT, Tu ramdenad xSirad
moixsenieben avtors specialur literaturaSi, ramdenad avtoritetulia is
aRniSnul sferoSi, ramdeni naSromis avtoria da a.S.
mesame SekiTxvaze pasuxis gacemisas, unda gaviTvaliswinoT Semdegi: 1.
ramdenad miukerZoebelia avtori (ar xelmZRvanelobs politikuri, religiuri
Tu sxva mosazrebebiT); 2. miTiTebuli aqvs Tu ara Tavad avtors sakuTari
informaciis wyaroebi; 3. aRwers Tu ara Tavad avtori ara marto miRebul
Sedegebs, aramed kvlevis meTodologiasac, raTa, saWiroebis SemTxvevaSi,
SesaZlebeli iyos am Sedegebis gadamowmeba; 4. ramdenad axalia wyaro. SesaZloa,
istoriaSi amas naklebi yuradReba eTmoba, magram socialur mecnierebebSi Zalian
mniSvnelovania, rom informacia, rac SeiZleba axal kvlevebze iyos agebuli,
vinaidan socialuri samyaro mudmivad icvleba da SesaZloa garkveuli
monacemebi kargad aRwers 10 wlis win arsebul viTarebas, magram sruliad ar
Seesabameba Tanamedrove realobas.
da bolos, isic unda gaviTvaliswinoT, Tu ramdeni wyaros moZiebaa
SesaZlebeli mocemul sakiTxTan dakavSirebiT, radgan, rac ufro met wyaros
moipovebs studenti da maT SedarebiT analizs moaxdens miT ufro sandod da
dasabuTebulad CaiTvleba misi informacia [Steps in Writing a Research Paper. Retrieved
22 May, 2005 from http://www.esc.edu/htmlpages/writerold/ menue.htm].
rac Seexeba moZiebuli wyaroebidan informaciis moniSvna/amoRebas,
akademiuri weris specialistebi gvirCeven, rom informaciis moniSvnisaTvis
Zalian efeqturia SeniSvnebis baraTebis keTeba. es aris momcro zomis baraTebi
da TiToeulze erTi konkretuli saxis informaciaa warmodgenili (wyaros sruli
miTiTebiT, gverdebis CaTvliT). es informacia SeiZleba iyos citata,
perifrazirebis nimuSi, avtoris idealebis Sejameba an piradi komentari
naSromis garkveul nawilTan, an avtoris garkveul argumentTan dakavSirebiT. ra
saxis informaciasTanac ar unda hqondes saqme, studentma unda daimaxsovros,
rom erT baraTze mxolod erTi saxis informacia unda miuTiTos. mogvianebiT, mas
SeuZlia Tematurad daalagos baraTebi da, am gziT, naSromis garkveuli Tavebi
Tu qveTavebi miiRos. baraTebis sistema students im mxrivac umartivebs
amocanas, rom, radgan TiToeul baraTze srulad aris miTiTebuli wyaro
(gverdebis CaTvliT), students aRar sWirdeba wyarosTan mibruneba da
informaciis sandoobis gadamowmeba; da Tundac metad detaluri informacia
dasWirdes, gacilebiT martivad moiZiebs mas, radgan baraTze misi zusti
adgilmdebareoba aqvs miTiTebuli.
Semdeg etapze students uSualod citatebTan, perifrazirebasa da
SejamebasTan aqvs saqme, rac detalurad ganvixileT kritikis Janrze saubrisas.
58
mowinaaRmdege
1. is umtkivneulo gasarTobia
1. is miCvevas iwvevs
3. is wamlad gamodgeba
[Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning]
am sqemis safuZvelze, SegviZlia `CamovyaroT~ orive poziciis Sesabamisi
argumentebi, davalagoT isini siZlieris mixedviT da sabolood gadavwyvitoT,
Tu romeli poziciis mxardaWeras vapirebT da ratom. garda amisa, mocemuli sqema
gvexmareba ganvsazRvroT oponentTa savaraudo argumentebic, vinaidan TiToeul
arguments Sesabamisi kontrargumenti axlavs sapirispiro grafaSi.
savarjiSo #7. pedagogi sTavazobs studentebs argumentis nimuSebs da
sTxovs gansazRvron, Tu romeli maTgani gamodgeba argumentad da ratom.
magaliTad:
zogierTi adamiani mudam saqmes ufuWebs sxvebs (ar gamodgeba argumentad,
radgan Zalian zogadia da gaurkvvlia, Tu risi Tqma surs avtors).
daufiqrebeli fanebis mier atexili aurzauri skolis safexburTo matCis
CaSlis mTavari mizezia (kargia, radgan zeda winadadebaSi Cadebuli azri ukve
dakonkretebulia da naTelia mkiTxvelisaTvis). amave dros sakamaToa, radgan
viRacas SeiZleba miaCndes, rom matCis CaSlas sxva mizezebi ganapirobebs).
Tanamedrove pirobebSi korufcia Rrmad fesvgadgmulia sazogadoebaSi
(gamodgeba Tezisad da ara argumentad, radgan avtoris zogad pozicias gamoxatavs. argumentad gamodgeba im SemTxvevaSi, Tu mis sxvadasxva aspeqts davakonkretebT, kerZod, vityviT, rom korufcia farTod gavrcelebulia umaRlesi
ganaTlebis sferoSi, da Sesabamis mxardaWerasac movitanT).
vaSli xilia (ar gamodgeba argumentad, radgan obieqturi faqtia
warmodgens)
vaSli gemrielia (ar gamodgeba argumentad, radgan gemovnebis sakiTxia da
ver ikamaTeb)
soflis meurneobis saministrom unda waaxalisos glexebi, rac SeiZleba
meti vaSli moiyvanon (kargia, radgan Sesabamisi mxadaWeris SemTxvvaSi,
SesaZlebelia misi dasabuTeba).
savarjiSo #8. studentebi ageben momxre-mowinaaRmdegis sqemas savarjiSo 6Si arCeuli Temis safuZvelze. sqemebis prezentacia da jgufuri diskusia.
mxolod argumentebis wardgena ar aris sakmarisi imisaTvis, raTa Tezisi
dasabuTebulad CaiTvalos. ucilebelia, rom argumentebs Sesabamisi mxardaWera
axldes, radgan swored Zlieri mxardaWera ganapirobebs argumentis damaje19
Retrieved
22
May,
2005
from
kompromisuri pozicia
arsebobs gansxvavebuli damokidebuleba oponentTa poziciis mimarT,
romelic cnobili fsiqologis karl rojersis komunikaciis Teoriidan iRebs
20
57
21
daskvna
daskvna argumentirebuli eses umniSvnelovanesi nawilia, radgan is ajamebs
avtoris pozicias da saboloo STabeWdilebas axdens mkiTxvelze. Sesavlis
msgavsad, isic sam ZiriTad funqcias asrulebs:
avtoris argumentebis Sejameba TiTo winadadebiT;
Tezisis gameoreba, oRond sxva sityvebiT, rom avtorma kidev erTxel
daafiqsiros pozicia, magram mkiTxvelisaTvis mosabezreblad ar JRerdes;
problemis ganxilva momavlis WrilSi, rac mkiTxvels safiqrals
dautovebs, vTqvaT, Tu rogor gamoiyenos mocemuli ese realur cxovrebiseul
situaciaSi.
vinaidan daskvna ZiriTad nawilSi warmodgenili argumentebis Sejamebas
axdens, yovelmxriv unda moveridoT am etapze axali sakiTxebis wamoWras. Tu
vfiqrobT, rom raime mniSvnelovani gamogvrCa, axali paragrafi unda davumatoT
ZiriTad nawils da iq ganvixiloT es sakiTxi. mxolod amis Semdeg davweroT
daskvna, romelic modificirebul saxes miiRebs.
savarjiSo #12: studentebi weren argumentirebuli eses daskvnas.
savarjiSo #13: argumentirebuli eses pirveli versiis prezentacia:
studentebi afaseben erTmaneTis naSromebs.
roca argumentirebuli eses pirveli versia Seqmnilia, aucilebelia misi
gamarTulobis Semowmeba, risTvisac akademiuri weris specialistebi Semdeg
SekiTxvebze pasuxis gacemas gvTavazoben:
eses Semowmeba
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
22
55
specialur klasebSi.
aRsaniSnavia aseve mosazreba, romlis gamoc bevri ewinaaRmdegeba gamorCeul
moswavleTa calke klasSi dajgufebas. maT miaCniaT, rom amgvari midgoma ver
axdens gavlenas Sedegebze. imis miuedavad, rom pilotaJurma gamokvlelebma es
Sexeduleba daadastura, cnobili pedagogi ar miiCnevs mas sando sabuTad, radgan
fiqrobs, rom ar arsebobs instrumenti niWis, interesebisa da Semoqmedebis
gasazomad. rac Seexeba cnobil fsiqolos, is ambobs, rom niWieri bavSvebi
specialur jgufebSi SezRudulebi arian. rodesac niWieri moswavle
gadmoiyvanes Cveulebriv skolaSi, man gamoavlina ufro Rrma kritikuli
azrovneba, risi saSualebac ar hqonda specialur jgufSi. amis damadasturebeli
magaliTi SemiZlia Cemive cxovrebiseuli praqtikidan moviyvano. meSvide klasSi
maTematikis saukeTeso codnisTvis maswavlebelma da mSoblebma aiZules erTerTi klaseli komarovis saxelobis skolaSi gaegrZelebina swavla. merve klasSi
ki is biWi Cemi klaseli gaxda im mizeziT, rom ver daZlia sirTuleebi ise
Tavisuflad, rogorc amas Cvens skolaSi axerxebda da ver daimsaxura maswavleblis mxridan is saqebari sityvebi, romliTac aqauri pedagogi anebivrebda. am
yovelivem ki masSi erTgvari protestis SegrZneba gamoiwvia, anu dadga swored is
frustraciis problema, romelzec SemdgomSi qeneT motic saubrobs da romlis
saSiSroebasac isevdaisev grZnobs.
mniSvnelovani sakiTxia ekonomikuri pirobebi da amiT gamowveuli problemebi, romlebic gavlenas axdenen moswavleebze. samwuxarod, am sakiTxze ar
saubrobs pedagogi, Tumca damajereblad msjelobs bavSvTa fsiqologi, bevr did
qalaqSi moswavleebs, romlebic CamorCebian sxvadasxva programebSi, uunarod
miiCneven, sinamdvileSi, maTi umravlesoba dabali fenis ojaxebidanaa. es
xelisSemSleli pirobebi uaryofiTad moqmedebs moswavleebze da iwvevs
stimulis dakargvasa da imedgacruebas. istorias Tu gadavavlebT Tvals, amis
damadasturebel magaliTebs uamravs moviZiebT. rogorc cnobilia, warsulSi
mxolod didgvarovan ojaxebSi aRzrdil bavSvebs hqondaT ufleba mieRoT
ganaTleba. Raribi bavSvebi ki, didi survilis miuxedavad, uswavlelni rCebodnen.
Tundac gavixsenoT i. WavWavaZis `glaxis naambobi~, romelic maSindel relobas
asaxavs. codnas mowyurebuli Raribi gabro verasodes SeZlebda ganaTlebis
miRebas, rom ara is bednieri SemTxveva, romelmac glexis biWi uangarod momuSave
maswavlebels Seaxvedra.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SesaZloa davaskvnaT, rom specialur
klasebSi niWier moswavleTa dajgufeba ar aris mizanSewonili, radganac
SevamCnevdiT, rom ufro zustad mis uaryofiT Tvisebebze mogviwia saubari,
vidre dadebiTze. absoluturad miuReblad mimaCnia nebismieri wamowyeba Tu
reforma, romelic bavSvebSi emociuri mdgomareobis gamZafrebas iwvevs da
difuzurs xdis maT Sinagan samyaros. es ar niSnavs, rom Cven ar gvWirdeba niWieri
adamianebi. piriqiT, maTi arsebobis gareSe ver ganviTardeboda msoflio ise,
rogorc dRes aris; ubralod saWiroa sxvadasxva kargad dagegmili, frTxili
eqsperimentebisa da kvlevebis Catareba, raTa davadginoT Tu rogor miviRoT
sasurveli Sedegi ise, rom arc sust moswavles gavuCinoT arasrulfasovnebis
gancda da arc niWieri moswavle davCagroT.
54
nimuSi 1
globalizacia dadebiTi procesia
XX saukunis dasawyisidanve SeamCnia msofliom axladganviTarebuli,
swrafadmzardi procesi. ekonomikuri da samecniero-teqnikuri progresi veRar
eteoda erTi saxelmwifos farglebSi, gadadioda sxva qveynebSi da iwvevda maT
ekonomikur, socialur da kulturul unifikacias. sociologiuri azrovneba
Zalze gvian dafiqrda am stiqiur procesze da mas globalizacia uwoda.
adamianebi gauTaveblad msjeloben mis mniSvnelobaze. ismis uamravi kiTxva da
arsebobs uamravi pasuxi. globalizacia warmoadgens ukanaskneli periodis
yvelaze farTod gamoyenebul, Tumca yvelaze bundovan, Tezisze gadasvla ufro
TvalsaCino da logikuri unda iyos! amave dros, politikurad yvelaze efeqtur
sityvas. globalizacia dResdReobiT negatiur movlenad gvevlineba, radganac
is araswori formiT warimarTeba.
Tanamedrove msoflioSi globalizaciis procesis ZiriTadi subieqti aris
amerikis SeerTebuli Statebi, rac imas niSnavs, rom msoflioSi swored aSS-is
ekonomikis, teqnologiis, kulturisa da cxovrebis wesis globaluri gavrceleba
xdeba. msoflios mravali qveynis, maT Soris _ evropeli moazrovneebi mwvaved
reagireben am movlenaze. maT ricxvs ekuTvnis germaneli filosofosi ulrix
beki, romelic ambobs, rom globalizaciis dadebiT Tvisebebze iseve unayofoa
saubari da diskusia, rogorc pudingis kedelze lursmiT miWedeba. msoflio
amerikuli globalizmis xafangSia gabmuli.
amasTanave aRsaniSnavia, rom globalizacia samuSao adgilebis Semcirebasa da
Sromis dabali anazRaurebis qveynebSi eqsports iwvevs. es im dros, roca uwyveti
ekonomikuri da transnacionaluri koncernebisa da sxvadasxva msxvili
arasamTavrobo organizaciebis Semosavlebis zrdis miuxedavad, msoflioSi
mZvinvarebs umuSevrobis problema. globalizmis epoqaSi ekonomikis ganviTareba
erovnul-saxelmwifo kontrols aRar eqvemdebareba. magaliTad, iseTi hegemoni
qveynebi, rogorebic iyvnen safrangeTi da germania, dResdReobiT aSS-sa da didi
britaneTisagan gansxvavebiT, miekuTnebian globalizaciis procesSi wagebuli
qveynebis ricxvs. statistikis mixedviT, am qveynebSi umuSevroba sul mcire 30
procentiT gaizarda. gazeT `Spigelis~ erT-erTi nomeri aseTi fraziT iwyeba:
`Semosavlebi maRla micocavs, samuSao adgilebi mcirdeba~. aRmosavleT
germaniis erT-erTi umuSevari ki wers: `Cven ukve aRara varT adamianebi. adamianis
saxis dakargvis aRwera SeuZlebelia~. is, rom samuSaos dakargva `saxis dakargvas~
iwvevs, albaT, msoflios saerTo tragedia unda iyos.
aRsaniSnavia aseve is faqtori, rom globalizmi, romlis virusic mTel
msoflios Seeyara, seriozul safrTxes uqmnis erovnul Rirebulebebs,
TviTidenturobas, warmoSobs saxelmwifoTa Soris konfliqtebs, rac xSirad
omebiT sruldeba. amis magaliTia aSS-erayis omi, romlis mizezi viTomda
msoflioSi demokratiuli principebis aRiareba da ganmtkicebaa, realurad ki
xalxi mxolod aSS-is interesebs ewireba. amasTanave xdeba ukiduresad
gansxvavebul kulturaTa Sejaxeba. magaliTad, Zneli warmosadgenia axlo
aRmosavleTis regionis modernizacia da demokratiis dasavluri modelis
damkvidreba. aviRoT, magaliTad, qalTa uflebebi. Zneli warmosadgenia, rom
arabeTis naxevar kunZulis qveynebis qalebma axlo momavalSi miiRon iseTi
uflebebi, rac dasavleTSi mcxovreb qalebs aqvT. magaliTad, saudis arabeTSi
saxlis gareT myofi yvela qalisaTvis aucilebelia tradiciuli abaias tareba,
romelic qals mTlianad faravs. qals aq manqanis marTvis uflebasac ar aZleven.
yvelaze did ukmayofilebas dasavluri demokratiis modelis mimarT
gamoTqvamen islamuri religiuri partiebi da moZraobebi, romlebic xalxs
samarTlianobisa da maRali zneobis damkvidrebisken mouwodeben. aseT partiebis
SeuZliaT am maRali Rirebulebis mqone principebis damyareba, magram VII-VIII
saukunis normebiT. maT araferi eqnebaT saerTo dasavluri tipis demokratiul
faseulobebTan.
23
52
25
uwyobs xels. martin qoris ganmartebiT, `globalizacia gaxlavT is, rasac Cven
mesame samyaroSi saukuneebis manZilze kolonizacias vuwodebdiT~.
da bolos, mniSvnelovania aRvniSnoT globalizaciis kidev erTi Tanmdevi
procesi, rac faqtobrivad saxelmwifoTa suverenitetis dakargvas niSnavs.
saxelmwifos suverenitetis principi vestfaliis sistemidan iRebs saTaves. es
iyo mmarTvelobis struqtura, romlis saTaveebTan saxelmwifoebriobisa da
suverenulobis principebi idga. saxelmwifoebrioba gulisxmobda msoflios
teritoriul erTeulebad dayofas, romelTagan TiToeuls calke mTavroba
marTavda, xolo suverenuloba _ Tavis kuTvnil teritoriaze yovlismomcvel,
uzenaes, SeuzRudav da eqskluziur kontrols. dReisaTvis SegviZlia vamtkicoT,
rom suverenitetis Zireuli norma aRar moqmedebs da misi aRdgena
globalizebul msoflioSi SeuZlebelia. rodesac arsebobs zesaxelmwifoebrivi
mmarTvelobis organoebi, saxelmwifoebi kargaven uflebas damoukideblad
warmarTon TavianTi saSinao da sagareo politika. magaliTad, evrosabWo
daJinebiT moiTxovs saqarTvelosagan Turqi mesxebis axlo momavalSi
dabrunebas, rac mraval sirTulesTan aris dakavSirebul.
Tumca, globalistebi miiCneven, rom globalizacia progresis, modernizaciisa da ganviTarebis winapiroba da garantia, magram unda gaviTvaliswinoT
isic, rom, umetes SemTxvevaSi, es exeba ukve ganviTarebuli qveynebis jgufs,
romlebic kidev ufro Zlierdebian susti da ganviTarebadi qveynebis xarjze,
maTi bunebrivi da SromiTi resursebis eqspluataciis Sedegad, rasac am qveynebis
ekonomika saboloo krizisamde mihyavs. TandaTan sul ufro aSkara xdeba isic,
rom saerTaSoriso organizaciebi relurad ver asruleben maTze dakisrebul
funqciebs da mxolod ganviTarebuli samyaros interesebs emsaxurebian.
rac Seexeba kulturul modernizacias, unda gvaxsovdes, rom ama Tu im xalxis
kultura xSirad maTi istoriuli ganviTarebisa da erovnuli TviTmyofadobis
uSualo asaxvaa da misi nebismieri saxiT gardaqmna am RirebulebaTa dakargvis
tolfasia, Tundac qarTveli xalxisaTvis yvelaze did saganZursa da erovnul
siamayes misi kulturul-istoriuli memkvidreobaa, risi moSlac ara marto
istoriis, aramed erovnuli TviTSegnebis dakargvis momaswavebelia.
amrigad, globalizacia is msoflios masStabebis movlenaa, romelic uSualod
axdens gavlenas adamianTa cxovrebis yvela sferoze, iqneba es politika,
ekonomika, kultura Tu sxva. procesis im tempebiT ganviTarebis SemTxvevaSi,
rogoriTac es dRes xdeba, sxvadasxva xalxebs erTian sazogadoebad gardaqmna
emuqreba, radgan globalizacia, rogorc aRvniSneT, aRwevs calkeul
kulturebSi, laxavs saxelmwifoTa suverenulobis princips, rac ukve imis
maniSnebelia, rom igi ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTals; iwvevs mesame
samyaros qveynebis kidev ufro dasustebasa da degradacias da, rac yvelaze
mniSvnelovania, es yovelive xdeba erTi zesaxelmwifos hegemoniis damkvidrebis
fasad. Sedegad ki viRebT yovlad umarTav procesebs, rac iwvevs calkeuli
xalxebis protests globalizaciisa da globaluri migraciebis mimarT.
SesaZlebelia Tu ara globalizaciis SeCereba da gvaqvs Tu ara arCevani? es
kiTxva gansakuTrebiT mtkivneulia iseTi patara saxelmwifoebisTvis, rogoric
saqarTveloa, magram, nebismier SemTxvevaSi, maTi mTavari sazrunavi da
prioriteti sakuTari enis, TviTSegnebis, kulturuli TviTmyofadobisa da
saxelmwifoebriobis SenarCuneba unda iyos, raTa maTze mTeli sisruliT ar
aisaxos globalizaciis uaryofiTi efeqti.
26
51
Sefasebis
savarjiSo #6. analitikuri referatis I versiis Seqmna da jgufSi prezentacia. studentebi afaseben erTmaneTis naSromebs, rasac analitikuri referatis saboloo versiis Seqmna mohyveba.
teqstis Sefaseba
aris avtoris argumenti logikuri?
aris teqsti kargad organizebuli, naTeli da advilad wakiTxvadi?
aris avtoris faqtebi akuratuli?
aris mniSvnelovani terminebi naTlad gansazRvruli?
aris argumentebi sakmarisad ganmtkicebuli Sesabamisi mxardaWeriT?
ganamtkicebs Tu ara argumentebi ZiriTad pozicias?
Seesabameba Tu ara teqsti nagulisxmev mkiTxvels?
ganixilavs da ukuagdebs Tu ara teqsti oponentTa mosazrebebs?
gexmarebaT Tu ara teqsti mocemuli sakiTxis gagebaSi?
aris teqstSi iseTi sityvebi da winadadebebi, rac TqvenSi Zlier reaqcias
iwvevs? rogoria es reaqcia?
ra udevs safuZvlad mocemuli sakiTxisadmi Tqvens amgvar reaqcias? sad
da rodis SeityveT pirvelad mis Sesaxeb? ra kavSirSia es yvelaferi
mocemul teqstTan?
ra SekiTxvebs wamoWris mocemuli teqsti? [Katz, S. and Scerl, J. (2003). Critiques.
Retrieved May, 23, 2004, from http://www.criticalreading.com/]
50
27
A C
mxardaWera hqondes. garda amisa, mas unda SeeZlos sakiTxis istoriul perspeqtivaSi warmodgena, raTa mkiTxvelma igrZnos, rom studenti mocemuli
sakiTxis istoriul ganviTarebasac icnobs, amdenad, sakmaod kompetenturia.
saukeTeso SemTxvevaSi, sakiTxis socialur da istoriul konteqstSi
ganxilvasTan erTad, studenti mas kroskulturul perspeqtivaSic aanalizebs.
warmogidgenT, mocemuli statiebis safuZvelze, studentebis mier
konteqstualizaciis ganxorcielebis ramdenime mcdelobas:
1. ganaTlebis organizebis problemas didi xnis istoria aqvs. swavlebis
efeqturi meTodebi, jer kidev antikuri xanidan (platoni, aristotele...)
moyolebuli mwvave debatebs iwvevda, ramac klasikuri saxe XIX saukuneSi miiRo,
rodesac sazogadoebriv asparezze ian komenski da misi kolegebi gamoCdnen.
swored maTi didi mondomebiT gaxda SesaZlebeli im meTodebis ganviTareba,
ramac Tanamedrove pedagogikas Cauyara safuZveli. marTalia, mas Semdeg bevri
ram Seicvala, magram sakiTxma ara Tu aqtualoba dakarga, aramed kidev ufro
aqtualuri gaxda Tanamedrove msoflioSi mimdinare swrafi socialurekonomikuri cvlilebebis fonze...
2. ganaTlebis sistema erT-erTi umniSvnelovanesia socialur institutTa
Soris, romlis gareSec SeuZlebelia socializaciis procesis ganxorcieleba anu
sazogadoebis RirebulebaTa Taobidan Taobaze gadacema. ganaTlebis sistemis
ZiriTadi elementia saswavlo dawesebulebani, dawyebuli skolebiT da
damTavrebuli umaRlesi saswavleblebiT. skola, ojaxTan erTad, upirvelesi da
ganmsazRvreli rgolia socializaciis procesSi da swored skoliT iwyeba
aucilebeli codnisa da cxovrebiseuli gamocdilebis dagroveba. amdenad,
sakiTxi, Tu ra formiT gadascems skola am codnas momaval Taobas da rogoraa
organizebuli swavlebis procesi, sasicocxlo mniSvnelobisaa...
3 ,,swavla sikvdilamdeo naTqvamia da Tundac es mcire fraza sakmarisia
imisaTvis, rom TvalsaCino gaxdes adamianisaTvis ganaTlebis miRebis udidesi
mniSvneloba. iyo dro, roca ganaTlebis miReba fufunebad iTvleboda da mxolod
warCinebulTa xvedri iyo, sxvebisaTvis ki auxdenel ocnebad rCeboda. samrewvelo da demokratiulma revoluciebma ganaTlebis sistemis mniSvnelovnad
gafarToebas Seuwyo xeli da dRes saSualo ganaTlebis miReba ukve savaldebulodaa miCneuli msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi. saskolo swavlebisas
miRweuli warmatebebi da ganviTarebuli interesebi ki did gavlenas axdens
umaRlesi ganaTlebis miRebaze, Sesabamisad, samomavlo karierazec. Tu
gaviTvaliswinebT, rom Tanamedrove pirobebSi yvelaze mwvave problemas
dasaqmeba warmoadgens, samsaxurSi miRebis mTavar kriteriumad ki SeZenili
codna gvevlineba, swored saTanado ganaTleba yofila pirovnebisaTvis Semdgomi
warmatebis sawindari. aqedan gamomdinare, didi yuradReba unda mieqces
mozardTa swori da efeqturi swavlebis formebs...
28
49
ideebi.
Semdegi safexuria teqstis kritikuli analizi da Sefaseba, risTvisac varkvevT, Tu ramdenad logikuria avtoris argumentebi; ramdenad damajerebelia
maTi mxardaWera; ramdenad mivyavarT faqtebs im daskvnebamde, rasac avtori
gvTavazobs; xom ar gvaxsendeba iseTi faqtebi, romelTac sapirispiro daskvnebamde mivyavarT da a.S.
garda testis Sejamebisa da analizisa, aucilebelia Tavad avtoris kompetenturobis Sefasebac _ warmoadgens is mocemuli sferos eqsperts Tu
ubralod gamocdili mweralia, romelic sxvadasxva sferoSi wers? rogor
daasabuTebdiT amas? am sakiTxs arsebiTi mniSvneloba eniWeba, roca informaciis
sandoobas vafasebT. amitom, gadamwyvetia, Tu sad aris statia moTavsebuli. Tu
is samecniero Jurnalsa an krebulSia moTavsebuli, SegviZlia ufro mSvidad
iyoT, radgan iciT, rom aseT Jurnalsa Tu krebuls aucileblad hyavs
redaqtori, romelic dargis specialistia, amasTan, amowmebs mas eqspertTa
jgufic. magram Zalian frTxilad unda moekidoT populruli Jurnalis,
gansakuTrebiT ki, internetis masalas, radgan gagiWirdebaT maTSi warmodgenili
informaciis sandoobis dadgena.
zemoTqmulidan naTelia, rom sanam uSualod kritikis weras SeudgebodeT,
aucilebelia kritikuli TvaliT gadaxedoT teqsts. kritikuli kiTxva sxvadasxva teqnikas aerTianebs, rac, pirobiTad, sam safexurad SeiZleba daiyos: teqstis winaswari gacnoba, uSualod kiTxvis procesi da wakiTxulis gaanalizeba.
sanam kiTxvas daiwyebT, unda gaiazroT, Tu ra mizniT kiTxulobT teqsts:
garkveuli informacia gWirdebaT ama Tu im sakiTxis Sesaxeb, romelsac naklebad
icnobT? faqtebi da detalebi gWirdebaT Tqveni argumentebis mxardasaWerad?
Tqvens midgomas adarebT sxvebis midgomebs? roca mizani naTlad gaqvT gacnobierebuli, teqstis swored im aspeqtebze moaxdenT fokusirebas, romlebic
TqvenTvis mniSvnelovania da fuWad ar gaflangavT dros.
Tqveni miznis gacnobierebis Semdeg, Tvali unda gadaavloT teqsts. raTa
avtoris mizani (ras cdilobs avtori _ informaciis mowodebas, axnas,
dasabuTebas?) da naSromis Seqmnis konteqsti (sad da rodis Seiqmna nawarmoebi,
vin aris misi nagulisxmevi mkiTxveli) daadginoT, agreTve, mis zogad Sinaarss
gaecnoT. rogorc wesi, sakvanZo ideebi Tematur winadadebebSicaa Cadebuli, es
ukanasknelni ki paragrafebis dasawyisSia moTavsebuli. amdenad, naSromis Sesaxeb
warmodgena rom SegeqmnaT, paragrafebis pirvel winadadebebs, agreTve, anotaciasa da daskvnas gadaxedeT. amasTan, daakvirdiT, xom ar aris teqstSi
qvesaTaurebi; yoveli qvesaTauri Sinaarsobriv seqcias gamoyofs, rac dagexmarebaT avtoris ideebis logikur msvlelobas misdioT.
mokled rom SevajamoT, teqstis winaswari gacnobisas, sam ZiriTad aspeqtze
amaxvilebT yuradRebas:
1. sakuTari miznis gacnobiereba
Tqveni mizania informaciis moZieba Tu detaluri analizi?
rogor dagexmarebaT teqsti miznis miRwevaSi?
2. avtoris miznis, naSromis Seqmnis konteqstisa da naSromis zogadi
Sinaarsis gacnoba.
ras geubnebaT saTauri?
ra iciT imis Sesaxeb, Tu sad, rodis da visTvis dawer statias?
ras geubnebaT statiis Sinaarsze avtoris mier warmodgenili mimoxilva
Tu Semajamebeli informacia?
3. teqstis gadaxedva
naTelia Tu ara teqstis struqtura _ Sesavali, ZiriTadi nawili da
daskvna?
ra argumentebs gTavazobT avtori?
ra faqtebis safuZvelze axdens avtori misi argumentebis mxardaWeras
(statistika, eqspertTa Sefasebebi, yoveldRiuri cxovrebiseuli situaciebi...)?
momdevno safexuria uSualod kiTxvis procesi. ra mizniTac ar unda
kiTxulobdeT teqsts, Tqvens winaSe mudam idgeba sami ZiriTadi amocana: yvelaze
48
29
30
nimuSi 1
kritika medlin bantingis statiisa
,,Cven aq ukve vyofilvarT
46
31
32
45
nimuSi 2
kritika medlin bantingis statiisa
,,Cven aq ukve vyofilvarT
34
43
anTropologebma aRmoaCines, rom mTel msoflioSi is, rac ,,mamakacebis saqmed iTvleba, TiTqmis yovelTvis ufro maRali statusis mqonea, vidre ,,qalebis
saqme. Tu erT kulturaSi mamakacebi saxlebs aSeneben da qalebi kalaTebs wnaven,
am kulturaSi saxlebis mSenebloba ufro mniSvnelovan saqmed iqneba miCneuli.
meore kulturaSi, romelic karis mezoblad mdebareobs, SesaZloa sapirispiro
mdgomareoba iyos da amitom kalaTebis damzadebas ufro maRali socialuri
statusi eniWebodes.
anTropologebi miiCneven, rom biologia srulyofilad ver xsnis mamakacis
dominanturobas. Cven ganvixilavT sam gansxvavebul Teorias, romelTac
anTropologebi gvTavazoben mamakacTa dominanturi da qalTa subordinirebuli
mdgomareobis asaxsnelad.
buneba kulturis sapirispirod. yvela kulturaSi qalebs miiCneven
bunebasTan ufro axlos mdgomad, vidre mamakacebs, romlebic ufro metad
ganixilebian kulturaSi CarTulebad. radgan kulturuls yvelgan ufro met
Rirebulebas aniWeben, vidre ubralod bunebrivs, qalebs, bunebasTan siaxlovis
gamo, naklebi Rirebuleba eniWebaT.
qalebs bunebasTan meti siaxlovis mqoned ganixilaven, radgan rom maT
sxeuls igive reproduqciuli funqciebi aqvs, rac sxva mdedrobiT ZuZumwovarTa
sxeulebs. es gulisxmobs met dros, energias da sxeulebriv risks, vidre
mamakacebis reproduqciuli roli. amitom mamakacebs meti Tavisufleba da
energia rCebaT teqnologiis, vaWrobis, xelovnebis, politikis da religiisaTvis.
da bolos, vinaidan qalebi met dros atareben bavSvebTan, romlebic
TavSeukavebel da arasocializebul arsebebad ibadebian, riTac ufro axlos
dganan cxovelebTan, qalebsac, bavSvebze zrunvis gamo, bunebasTan ufro mWidro
kavSirSi ganixilaven. swored am mizeziT, Tavad qalebic sakmaod ,,bavSvur
arsebebad arian miCneulni.
Sinauri sazogadoebrivis sapirispirod. Tumca qalebis reproduqciuli
aqtivobebi ar aiZulebs maT aucileblad saxlTan axlos yofnas, isini ufro
metad arian orientirebulni saSinao saqmeebze, rac martivad uTavsdeba bavSvis
movlas. imave mizeziT, mamakacebi ufro metad arian CarTulni ,,sazogadoebriv
aqtivobebSi, rac maT saxlsa da bavSvebs aSorebs. sazogadoebrivi sfero, sadac
mamakacebi dominireben, TiTqmis yovelTvis imsaxurebs met kulturul
pativiscemas, vidre qalebis Sinauri, nakleb TvalsaCino aqtivobebi.
obieqturi urTierTobebi da ojaxuri cxovreba. fsiqologebi akvirdebian,
Tu ra gziT acnobiereben bavSvebi TavianT sqesobriv kuTvnilebas. sam wlamde
bavSvi ver acnobierebs, vaJia is Tu gogona. sami wlidan ki misi ganviTarebis erTerTi amocanaa emociurad daculad da bednierad igrZnos Tavi imis gamo, rom is
vaJia an gogona.
swored aq xdeba ganmsazRvreli dedis, rogorc bavSvis ZiriTadi aRmzrdelis
roli. patara gogonebic da vaJebic mijaWvulni arian dedaze da surT hgavdnen
mas. magram patara vaJi male aRmoaCens, rom is ver gaxdeba dedis msgavsi; is unda
iyos mamis msgavsi _ im didi mamrobiTi sqesis pirovnebisa, romelsac mcire xniT
Tu xvdeba dilas da saRamos. vaJi xelfexSeboWilia, radgan is ver darCeba dedaze
mijaWvuli, magram amave dros misi misabaZi nimuSi xSirad ar aris saxlSi. amitom
is SeiZleba Seipyros Rrma da aracnobierma eWvebma _ moaxerxebs Tu ara Tavi
gaarTvas mamakacis rols.
magram zrdis kvaldakval, vaJi acnobierebs, rom mamakacad yofna privilegiebis
matarebelia. Tu kaci ,,namdvili mamakacia, socialurad is qalze ufro
mniSvnelovan adgils ikavebs. aq kvlav safrTxe emuqreba mis maskulinobas: axla
mTeli mondomebiT unda daumtkocos sakuTar Tavs da mTel samyaros, rom is
namdvili mamakacia. rogor unda gaakeTos es? yvelaze martivi da usafrTxo gzaa,
rac SeiZleba metad CamoSordes qalebs da maT aqtivobebs, Caiklas da uari Tqvas
yvela ,,qalur Tvisebasa da impulsze sakuTar TavSi. ukidures SemTxvevaSi, amis
gakeTeba SeiZleba qalisadmi Ria zizRiTa da cudi mopyrobiT. an mamakaci ubralod
42
35
kritikis nimuSi 2
kritika meri stiuart van liuvenis statiisa ,,sxva kulturebidan danaxva:
unda eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa?
Tavs aridebs qals, garda im SemTxvevebisa, roca saSinao da sqesobrivi moTxovnilebebi unda daikmayofilos, atarebs ra danarCen dros mamakacebisagan Semdgar
jgufebSi; an, raoden paradoqsuladac ar unda JRerdes, man SeiZleba gaaidealos da
gaaRmerTos qalebi. esec uzrunvelyofs qalebTan usafrTxo distancias, Tumca Tan
axlavs ,,qaluri srulyofilebis warmoudgeneli moTxovnebi.
ra strategiac ar unda iyos gamoyenebuli, is saSualebas aZlevs daucvel
mamakacs SeniRbos aracnobieri ,,SiSi qalebisadmi. misi yvelaze adreuli
asociaciebi xom dedas ukavSirdeba, romelic Zlevamosilad eCveneboda. es
grZnoba, kombinirebuli mis adreul deprivaciasTan aiTvisos mamakacis roli,
Trgunavs mas da arwmunebs, rom qalebs SeuZliaT raRacnairad Semoacalon misi
maskulinuri identuroba.
amgvarad, CvenTvis TvalsaCinoa, Tu rogor gadadis Taobidan Taobaze
maskulinuri daucveloba. umamo vaJs uviTardeba susti da ambivalenturi
maskulinuri identuroba. am daucvelobis kompensaciis mizniT, siymawvilesa da
mozrdil asakSi is axdens distancirebas qalebisagan da ,,qalebis saqmisagan. ra
warmoadgens qalis ZiriTad saqmes? bavSvebis movla. amdenad, is Tavs aridebs
sakuTar vaJebTan kontaqts da gaucnobiereblad uwyobs xels maTSi daucveli
maskulinobis, qalebisadmi SiSis da qalis uarmyofeli qcevis ganviTarebas.
aris raime gamosavali am mojadoebuli wridan? radganac kulturebi
gansxvavdebian imiT, Tu ra moculobiT usvamen xazs kerZo/sazogadoebrivs,
albaT, kargi iqneboda migvebaZa kulturisaTvis, romelsac minimumze dahyavs
sqesobrivi rolebi mamakacebsa da qalebs Soris. minda nimuSad moviyvano
sakuTari gamokvleva centralur afrikaSi mcxovreb pigmis erTan dakavSirebiT,
romelic jer kidev nadiroba-SegrovebiT irCens Tavs.
Tumca pigmis erSi sqesobrivi rolebi garkveulwilad diferencirebulia,
eris simcire da mobiloba moiTxovs yvela wevris mWidro TanamSromlobas.
qalebi da bavSvebi exmarebian mamakacebs nadirobaSi; qals SeuZlia daavalos
qmars bavSvis movla, sanam TviTon sadils amzadebs. bebia-babuebi uvlian
SviliSvilebs, roca maTi mSoblebi nadiroba-SegrovebiT arin dakavebulni. aq
kerZo/sazogadoebrivad
dayofa
nakleb
mniSvnelovania.
gansakuTrebiT
saintereso ki is faqtia, rom mcire sxvaoba monadire-SemgrovebelTa sqesobriv
rolebs Soris da maTi mWidro TanamSromloba iwvevs mamakacebsa da qalebs Soris
Zlier inteleqtualur msgavsebas.
ra SeiZleba aqedan viswavloT sakuTari situaciis Sesaxeb? zogierTi
kulturanTropologi amtkicebs, rom savaldebuloa vimoZraoT ori mimarTulebiT: mamakacebi unda dauaxlovdnen saojaxo sferos, miiReben ra
monawileobas bavSvebis socializaciasa da saojaxo saqmeebis keTebaSi; qalebma ki
Tanabari monawileoba unda miiRon sazogadoebriv saqmianobasa da kulturaSi.
mxolod aseT SemTxvevaSi gaizrdeba maTi statusi.
aseTi cvlilebebi ar aqcevs mamakacebs qalebad da qalebs mamakacebad. rac
arsebiTia qalis saqmianobis statusis asamaRleblad, aris ara sqesobrivi
rolebis arsebobis ignorireba, aramed daaxloeba, TanamSromloba da moqniloba
im rolebisa, romelTac mamakacebi da qalebi inawileben. sinamdvileSi, maSinac ki,
roca mamakacebi da qalebi saerTo amocanas asruleben, magaliTad, bavSvis movla,
maTi midgoma sakmaod gansxvavebulia da bevri am stilistur sxvaobaTagan
namdvilad aRmoCndeba xolme damkvidrebis Rirsi.
kritikis nimuSi 1
kritika meri stiuart van liuvenis statiisa `sxva kulturebidan danaxva:
unda eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa?~
meri stiuart van liuveni Tavis statiaSi `sxva kulturebidan danaxva: unda
eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa? ganixilavs qalTa da mamakacTa socialur
statusebs, maT saqmianobasa da mniSvnelobas sazogadoebriv cxovrebaSi. avtori
yuradRebas amaxvilebs imaze, rom qalTa ZiriTadi saqmianoba _ bavSvebis
aRzrda, saojaxo saqme _ ver imsaxurebs saTanado Sefasebas da erTgvar martiv
bunebriv procesad aRiqmeba; maSin, rodesac mamakacTa nebismieri saqmianoba,
iqneba es nadiroba pirvelyofil tomebSi Tu Tanamedrove did politikaSi
monawileoba, yvela kulturaSi yovelTvis meti pativiscemisa da dafasebis Rirsi
xdeba. amis mizezebs ki avtori qaluri bunebis TaviseburebebSi eZebs.
meri stiuart van liuveni Tavis statiaSi `sxva kulturebidan danaxva: unda
eSinodeT mamakacebs `qalebis saqmisa~ ganixilavs qalTa da mamakacTa socialur
statusebs, maT saqmianobasa da mniSvnelobas sazogadoebriv cxovrebaSi. avtori
yuradRebas amaxvilebs imaze, rom qalTa ZiriTadi saqmianoba _ bavSvebis
aRzrda, saojaxo saqme _ ver imsaxurebs saTanado Sefasebas da erTgvar martiv
bunebriv procesad aRiqmeba; maSin, rodesac mamakacTa nebismieri saqmianoba,
iqneba es nadiroba pirvelyofil tomebSi Tu Tanamedrove did politikaSi
monawileoba, yvela kulturaSi yovelTvis meti pativiscemisa da dafasebis Rirsi
xdeba. amis mizezebs ki avtori qaluri bunebis TaviseburebebSi eZebs. Tumca,
umjobesia ufro dawvrilebiT SevexoT zogierT mniSvnelovan sakiTxs.
avtoris mier ganxiluli mosazreba, rom qalebi ufro axlos dganan
bunebasTan, xolo mamakacebi kulturasTan, sworad ar mimaCnia. marTalia, qalis
reproduqciuli funqciebi moiTxovs met dros da energias, magram es imas ar
niSnavs, rom qalebi kulturas mowyvetilebi arian. cxovreba gviCvenebs, rom
qalebi ufro religiurni arian da xelovnebis siyvarulSic ar Camouvardebian
mamakacebs. garda amisa, socialuri fsiqologiidan cnobilia, rom maTTan ufro
metad vlindeba iseTi wminda adamianuri Tvisebebi, rogoricaa empaTia,
TanagrZnoba, filantropia, altruizmi, maSin rodesac mamakacebTan gacilebiT
Warbadaa agresia. agreTve, dadgenilia, rom mamrobiTi sqesisTvis mTavaria
sqesobrivi moTxovnilebis dakmayofileba, xolo mdedrobiTi sqesisTvis _
grZnoba. yovelive zemoTqmulidan gamodis, rom qalebi srulebiTac ar Camouvardebian mamakacebs `adamianurobisa~ da kulturuli aspeqtiT. is faqti, rom
qalebs xangrZlivad uwevT yofna arasocializebul arsebebTan _ bavSvebTan, ar
SeiZleba CavTvaloT maT minusad. piriqiT, SeiZleba iTqvas, rom maTi wvlili
ganmsazRvrelia aseTi arsebebis kulturul adamianebad CamoyalibebaSi.
rogorc meore Teoria ambobs, qalebis dabali statusi ganisazRvreba maTi
saSinao saqmianobaSi CarTulobiT. Tumca unda iTqvas, rom mravali qali axerxebs
sazogadoebriv aqtivobasac saxlis saqmeebis gverdiT. imis Tqmac SeiZleba, rom
isini xels uwyoben mamakacebis sazogadoebriv saqmianobas, uvlian ra maT da maT
Svilebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi, bevri ram mamakacebis gasakeTebeli iqneboda da
naklebi dro darCebodaT sazogadoebrivi moRvaweobisaTvis.
ganviTarebis fsiqologiidan cnobilia, rom ojaxuri urTierTobebi marTlac
gadamwyvet rols TamaSobs sakuTar sqesTan identifikaciaSi. patara biWebs
Tavidanve aswavlian, rom gogonebze `kargebi~ unda iyvnen. `ra gogosaviT
iqcevi?~; `ra gatirebs, gogo xom ara xar?~; `biWebs arafris ar unda eSinodeT!~ _
aseTi SeniSvnebi yoveldRiurad esmiT maT. garSemomyofebis miTiTebebis
Sesabamisad, isini iZulebulni xdebian uari Tqvan `qalur~ gamovlinebebze, raTa
daimsaxuros mowoneba. marTalia isic, rom mama Tavisi saqcieliT xels uwyobs
biWSi qalebis saqmisadmi SiSis ganviTarebas, ramdenadac bavSvi baZavs mas,
rogorc avtoritets. aqedan SeiZleba iTqvas, rom `qalurobisadmi~ SiSi
daswavlis Sedegia.
36
41
40
37
plagiati imiT isjeba, rom studentis naSromi pirdapir Rebulobs aradamakmayofilebel Sefasebas, Tundac masSi genialuri ideebi iyos warmodgenili;
zogierT SemTxvevaSi ki, students kursis gavlac xelaxla uwevs. konkretuli
magaliTis safuZvelze, ganvixiloT plagiatis Tavidan acilebis teqnika. warmogidgenT monakveTs e. t. meis naSromidan `amerikuli ojaxis miTebi da realoba~:
`radgan qalebis xelfasi kvlavac im mcdari warmodgenis amsaxvelia, rom
swored mamakacebi arian ojaxis marCenalni, martoxela dedebs iSviaTad Tu
SeswevT unari adekvaturad uzrunvelyon sakuTari Tavi da maTi Svilebi. da
radgan samuSao kvlav im mosazrebis safuZvelzea organizebuli, rom qalebi
saxlSi unda darCnen SvilebTan erTad, Tumca ki dedebis sakmaod mcire
raodenobas aqvs amis saSualeba, bavSvebis movlis SesaZleblobebi, samwuxarod,
kvlav araadekvaturi rCeba SeerTebul StatebSi~.
I versia: radgan qalebis xelfasi kvlav im mcdari Sexedulebis gamomxatvelia,
rom swored mamakacebi arian Semomtanni ojaxSi, martoxela dedebs Zalian uWirT
sakuTari Tavisa da maTi Svilebis rCena. garda amisa, radgan samuSao kvlav im
principzea agebuli, rom qalebi ZiriTad dros ojaxSi unda atarebdnen
SvilebTan erTad, bavSvze zrunvis xelSemwyobi garemo SeerTebul StatebSi
kvlav araadekvaturi rCeba.
es versia plagiatis nimuSia, radgan masSi zedmiwevniTaa warmodgenili originalSi mocemuli winadadebebis wyoba da sityvebis Tanmimdevroba. studenti
sinonimebiT anacvlebs sityvebs da gamotovebs erT frazas, magram mTliani
teqsti Zalian waagavs originals.
II versia: rogorc e.t. mei aRniSnavs, `qalebis xelfasi kvlav im mcdari warmodgenis amsaxvelia, rom swored mamakacebi arian ojaxis marCenalni~ (2001, gv.
88), amitom mraval martoxela dedas uWirs sakuTari Tavisa da Svilebis
adekvaturi rCena. garda amisa, radgan samuSao im principzea agebuli, rom qalebi
ojaxSi unda rCebodnen SvilebTan erTad, dRis centrebis mier SemoTavazebuli
momsaxureba am qveyanaSi `samwuxarod, kvlav araadekvaturi rCeba~ (mei, 2001, gv,
89).
es versiac plagiatis nimuSia, radgan, Tumca studenti ukve meis citirebas
axdens, misi teqsti mainc sakmaod axlosaa originalTan.
III versia: Cveni ekonomika kvlav im mcdari principiT xelmZRvanelobs, rom
mamakacebi ojaxis mTavari marCenalni arian. amitom qalebs kvlav mamakacebze
dabali xelfasi aqvT. Sedegad, mravali martoxel deda ver axerxebs ojaxis
saTanadod rCenas. garda amisa, adeqvaturi dRis centrebi jer kidev problemas
warmoadgens SeerTebul StatebSi, im gavrcelebuli araswori Sexedulebis gamo,
rom dedebi umetes dros saxlSi atareben SvilebTan erTad.
es versiac plagiatis nimuSia, radgan, Tumca avtori ukeT axdens teqstis
perifrazirebas da winadadebebis struqturasac cvlis, is arsad ar aRniSnavs,
rom es meis ideebia da ara misi sakuTari. marTalia, meis mosazrebaTa nawili
cnobil faqtebs warmoadgens (qalebs mamakacebze naklebi xelfsi aqvT, martoxela dedebis didi nawili siRaribeSi cxovrobs), magram mei iyenebs maT specifikuri da originaluri koncefciis asagebad, rasac studenti ugulebelyofs.
38
39
plagiati imiT isjeba, rom studentis naSromi pirdapir Rebulobs aradamakmayofilebel Sefasebas, Tundac masSi genialuri ideebi iyos warmodgenili;
zogierT SemTxvevaSi ki, students kursis gavlac xelaxla uwevs. konkretuli
magaliTis safuZvelze, ganvixiloT plagiatis Tavidan acilebis teqnika. warmogidgenT monakveTs e. t. meis naSromidan `amerikuli ojaxis miTebi da realoba~:
`radgan qalebis xelfasi kvlavac im mcdari warmodgenis amsaxvelia, rom
swored mamakacebi arian ojaxis marCenalni, martoxela dedebs iSviaTad Tu
SeswevT unari adekvaturad uzrunvelyon sakuTari Tavi da maTi Svilebi. da
radgan samuSao kvlav im mosazrebis safuZvelzea organizebuli, rom qalebi
saxlSi unda darCnen SvilebTan erTad, Tumca ki dedebis sakmaod mcire
raodenobas aqvs amis saSualeba, bavSvebis movlis SesaZleblobebi, samwuxarod,
kvlav araadekvaturi rCeba SeerTebul StatebSi~.
I versia: radgan qalebis xelfasi kvlav im mcdari Sexedulebis gamomxatvelia,
rom swored mamakacebi arian Semomtanni ojaxSi, martoxela dedebs Zalian uWirT
sakuTari Tavisa da maTi Svilebis rCena. garda amisa, radgan samuSao kvlav im
principzea agebuli, rom qalebi ZiriTad dros ojaxSi unda atarebdnen
SvilebTan erTad, bavSvze zrunvis xelSemwyobi garemo SeerTebul StatebSi
kvlav araadekvaturi rCeba.
es versia plagiatis nimuSia, radgan masSi zedmiwevniTaa warmodgenili originalSi mocemuli winadadebebis wyoba da sityvebis Tanmimdevroba. studenti
sinonimebiT anacvlebs sityvebs da gamotovebs erT frazas, magram mTliani
teqsti Zalian waagavs originals.
II versia: rogorc e.t. mei aRniSnavs, `qalebis xelfasi kvlav im mcdari warmodgenis amsaxvelia, rom swored mamakacebi arian ojaxis marCenalni~ (2001, gv.
88), amitom mraval martoxela dedas uWirs sakuTari Tavisa da Svilebis
adekvaturi rCena. garda amisa, radgan samuSao im principzea agebuli, rom qalebi
ojaxSi unda rCebodnen SvilebTan erTad, dRis centrebis mier SemoTavazebuli
momsaxureba am qveyanaSi `samwuxarod, kvlav araadekvaturi rCeba~ (mei, 2001, gv,
89).
es versiac plagiatis nimuSia, radgan, Tumca studenti ukve meis citirebas
axdens, misi teqsti mainc sakmaod axlosaa originalTan.
III versia: Cveni ekonomika kvlav im mcdari principiT xelmZRvanelobs, rom
mamakacebi ojaxis mTavari marCenalni arian. amitom qalebs kvlav mamakacebze
dabali xelfasi aqvT. Sedegad, mravali martoxel deda ver axerxebs ojaxis
saTanadod rCenas. garda amisa, adeqvaturi dRis centrebi jer kidev problemas
warmoadgens SeerTebul StatebSi, im gavrcelebuli araswori Sexedulebis gamo,
rom dedebi umetes dros saxlSi atareben SvilebTan erTad.
es versiac plagiatis nimuSia, radgan, Tumca avtori ukeT axdens teqstis
perifrazirebas da winadadebebis struqturasac cvlis, is arsad ar aRniSnavs,
rom es meis ideebia da ara misi sakuTari. marTalia, meis mosazrebaTa nawili
cnobil faqtebs warmoadgens (qalebs mamakacebze naklebi xelfsi aqvT, martoxela dedebis didi nawili siRaribeSi cxovrobs), magram mei iyenebs maT specifikuri da originaluri koncefciis asagebad, rasac studenti ugulebelyofs.
38
39
40
37
Tavs aridebs qals, garda im SemTxvevebisa, roca saSinao da sqesobrivi moTxovnilebebi unda daikmayofilos, atarebs ra danarCen dros mamakacebisagan Semdgar
jgufebSi; an, raoden paradoqsuladac ar unda JRerdes, man SeiZleba gaaidealos da
gaaRmerTos qalebi. esec uzrunvelyofs qalebTan usafrTxo distancias, Tumca Tan
axlavs ,,qaluri srulyofilebis warmoudgeneli moTxovnebi.
ra strategiac ar unda iyos gamoyenebuli, is saSualebas aZlevs daucvel
mamakacs SeniRbos aracnobieri ,,SiSi qalebisadmi. misi yvelaze adreuli
asociaciebi xom dedas ukavSirdeba, romelic Zlevamosilad eCveneboda. es
grZnoba, kombinirebuli mis adreul deprivaciasTan aiTvisos mamakacis roli,
Trgunavs mas da arwmunebs, rom qalebs SeuZliaT raRacnairad Semoacalon misi
maskulinuri identuroba.
amgvarad, CvenTvis TvalsaCinoa, Tu rogor gadadis Taobidan Taobaze
maskulinuri daucveloba. umamo vaJs uviTardeba susti da ambivalenturi
maskulinuri identuroba. am daucvelobis kompensaciis mizniT, siymawvilesa da
mozrdil asakSi is axdens distancirebas qalebisagan da ,,qalebis saqmisagan. ra
warmoadgens qalis ZiriTad saqmes? bavSvebis movla. amdenad, is Tavs aridebs
sakuTar vaJebTan kontaqts da gaucnobiereblad uwyobs xels maTSi daucveli
maskulinobis, qalebisadmi SiSis da qalis uarmyofeli qcevis ganviTarebas.
aris raime gamosavali am mojadoebuli wridan? radganac kulturebi
gansxvavdebian imiT, Tu ra moculobiT usvamen xazs kerZo/sazogadoebrivs,
albaT, kargi iqneboda migvebaZa kulturisaTvis, romelsac minimumze dahyavs
sqesobrivi rolebi mamakacebsa da qalebs Soris. minda nimuSad moviyvano
sakuTari gamokvleva centralur afrikaSi mcxovreb pigmis erTan dakavSirebiT,
romelic jer kidev nadiroba-SegrovebiT irCens Tavs.
Tumca pigmis erSi sqesobrivi rolebi garkveulwilad diferencirebulia,
eris simcire da mobiloba moiTxovs yvela wevris mWidro TanamSromlobas.
qalebi da bavSvebi exmarebian mamakacebs nadirobaSi; qals SeuZlia daavalos
qmars bavSvis movla, sanam TviTon sadils amzadebs. bebia-babuebi uvlian
SviliSvilebs, roca maTi mSoblebi nadiroba-SegrovebiT arin dakavebulni. aq
kerZo/sazogadoebrivad
dayofa
nakleb
mniSvnelovania.
gansakuTrebiT
saintereso ki is faqtia, rom mcire sxvaoba monadire-SemgrovebelTa sqesobriv
rolebs Soris da maTi mWidro TanamSromloba iwvevs mamakacebsa da qalebs Soris
Zlier inteleqtualur msgavsebas.
ra SeiZleba aqedan viswavloT sakuTari situaciis Sesaxeb? zogierTi
kulturanTropologi amtkicebs, rom savaldebuloa vimoZraoT ori mimarTulebiT: mamakacebi unda dauaxlovdnen saojaxo sferos, miiReben ra
monawileobas bavSvebis socializaciasa da saojaxo saqmeebis keTebaSi; qalebma ki
Tanabari monawileoba unda miiRon sazogadoebriv saqmianobasa da kulturaSi.
mxolod aseT SemTxvevaSi gaizrdeba maTi statusi.
aseTi cvlilebebi ar aqcevs mamakacebs qalebad da qalebs mamakacebad. rac
arsebiTia qalis saqmianobis statusis asamaRleblad, aris ara sqesobrivi
rolebis arsebobis ignorireba, aramed daaxloeba, TanamSromloba da moqniloba
im rolebisa, romelTac mamakacebi da qalebi inawileben. sinamdvileSi, maSinac ki,
roca mamakacebi da qalebi saerTo amocanas asruleben, magaliTad, bavSvis movla,
maTi midgoma sakmaod gansxvavebulia da bevri am stilistur sxvaobaTagan
namdvilad aRmoCndeba xolme damkvidrebis Rirsi.
kritikis nimuSi 1
kritika meri stiuart van liuvenis statiisa `sxva kulturebidan danaxva:
unda eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa?~
meri stiuart van liuveni Tavis statiaSi `sxva kulturebidan danaxva: unda
eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa? ganixilavs qalTa da mamakacTa socialur
statusebs, maT saqmianobasa da mniSvnelobas sazogadoebriv cxovrebaSi. avtori
yuradRebas amaxvilebs imaze, rom qalTa ZiriTadi saqmianoba _ bavSvebis
aRzrda, saojaxo saqme _ ver imsaxurebs saTanado Sefasebas da erTgvar martiv
bunebriv procesad aRiqmeba; maSin, rodesac mamakacTa nebismieri saqmianoba,
iqneba es nadiroba pirvelyofil tomebSi Tu Tanamedrove did politikaSi
monawileoba, yvela kulturaSi yovelTvis meti pativiscemisa da dafasebis Rirsi
xdeba. amis mizezebs ki avtori qaluri bunebis TaviseburebebSi eZebs.
meri stiuart van liuveni Tavis statiaSi `sxva kulturebidan danaxva: unda
eSinodeT mamakacebs `qalebis saqmisa~ ganixilavs qalTa da mamakacTa socialur
statusebs, maT saqmianobasa da mniSvnelobas sazogadoebriv cxovrebaSi. avtori
yuradRebas amaxvilebs imaze, rom qalTa ZiriTadi saqmianoba _ bavSvebis
aRzrda, saojaxo saqme _ ver imsaxurebs saTanado Sefasebas da erTgvar martiv
bunebriv procesad aRiqmeba; maSin, rodesac mamakacTa nebismieri saqmianoba,
iqneba es nadiroba pirvelyofil tomebSi Tu Tanamedrove did politikaSi
monawileoba, yvela kulturaSi yovelTvis meti pativiscemisa da dafasebis Rirsi
xdeba. amis mizezebs ki avtori qaluri bunebis TaviseburebebSi eZebs. Tumca,
umjobesia ufro dawvrilebiT SevexoT zogierT mniSvnelovan sakiTxs.
avtoris mier ganxiluli mosazreba, rom qalebi ufro axlos dganan
bunebasTan, xolo mamakacebi kulturasTan, sworad ar mimaCnia. marTalia, qalis
reproduqciuli funqciebi moiTxovs met dros da energias, magram es imas ar
niSnavs, rom qalebi kulturas mowyvetilebi arian. cxovreba gviCvenebs, rom
qalebi ufro religiurni arian da xelovnebis siyvarulSic ar Camouvardebian
mamakacebs. garda amisa, socialuri fsiqologiidan cnobilia, rom maTTan ufro
metad vlindeba iseTi wminda adamianuri Tvisebebi, rogoricaa empaTia,
TanagrZnoba, filantropia, altruizmi, maSin rodesac mamakacebTan gacilebiT
Warbadaa agresia. agreTve, dadgenilia, rom mamrobiTi sqesisTvis mTavaria
sqesobrivi moTxovnilebis dakmayofileba, xolo mdedrobiTi sqesisTvis _
grZnoba. yovelive zemoTqmulidan gamodis, rom qalebi srulebiTac ar Camouvardebian mamakacebs `adamianurobisa~ da kulturuli aspeqtiT. is faqti, rom
qalebs xangrZlivad uwevT yofna arasocializebul arsebebTan _ bavSvebTan, ar
SeiZleba CavTvaloT maT minusad. piriqiT, SeiZleba iTqvas, rom maTi wvlili
ganmsazRvrelia aseTi arsebebis kulturul adamianebad CamoyalibebaSi.
rogorc meore Teoria ambobs, qalebis dabali statusi ganisazRvreba maTi
saSinao saqmianobaSi CarTulobiT. Tumca unda iTqvas, rom mravali qali axerxebs
sazogadoebriv aqtivobasac saxlis saqmeebis gverdiT. imis Tqmac SeiZleba, rom
isini xels uwyoben mamakacebis sazogadoebriv saqmianobas, uvlian ra maT da maT
Svilebs. winaaRmdeg SemTxvevaSi, bevri ram mamakacebis gasakeTebeli iqneboda da
naklebi dro darCebodaT sazogadoebrivi moRvaweobisaTvis.
ganviTarebis fsiqologiidan cnobilia, rom ojaxuri urTierTobebi marTlac
gadamwyvet rols TamaSobs sakuTar sqesTan identifikaciaSi. patara biWebs
Tavidanve aswavlian, rom gogonebze `kargebi~ unda iyvnen. `ra gogosaviT
iqcevi?~; `ra gatirebs, gogo xom ara xar?~; `biWebs arafris ar unda eSinodeT!~ _
aseTi SeniSvnebi yoveldRiurad esmiT maT. garSemomyofebis miTiTebebis
Sesabamisad, isini iZulebulni xdebian uari Tqvan `qalur~ gamovlinebebze, raTa
daimsaxuros mowoneba. marTalia isic, rom mama Tavisi saqcieliT xels uwyobs
biWSi qalebis saqmisadmi SiSis ganviTarebas, ramdenadac bavSvi baZavs mas,
rogorc avtoritets. aqedan SeiZleba iTqvas, rom `qalurobisadmi~ SiSi
daswavlis Sedegia.
36
41
anTropologebma aRmoaCines, rom mTel msoflioSi is, rac ,,mamakacebis saqmed iTvleba, TiTqmis yovelTvis ufro maRali statusis mqonea, vidre ,,qalebis
saqme. Tu erT kulturaSi mamakacebi saxlebs aSeneben da qalebi kalaTebs wnaven,
am kulturaSi saxlebis mSenebloba ufro mniSvnelovan saqmed iqneba miCneuli.
meore kulturaSi, romelic karis mezoblad mdebareobs, SesaZloa sapirispiro
mdgomareoba iyos da amitom kalaTebis damzadebas ufro maRali socialuri
statusi eniWebodes.
anTropologebi miiCneven, rom biologia srulyofilad ver xsnis mamakacis
dominanturobas. Cven ganvixilavT sam gansxvavebul Teorias, romelTac
anTropologebi gvTavazoben mamakacTa dominanturi da qalTa subordinirebuli
mdgomareobis asaxsnelad.
buneba kulturis sapirispirod. yvela kulturaSi qalebs miiCneven
bunebasTan ufro axlos mdgomad, vidre mamakacebs, romlebic ufro metad
ganixilebian kulturaSi CarTulebad. radgan kulturuls yvelgan ufro met
Rirebulebas aniWeben, vidre ubralod bunebrivs, qalebs, bunebasTan siaxlovis
gamo, naklebi Rirebuleba eniWebaT.
qalebs bunebasTan meti siaxlovis mqoned ganixilaven, radgan rom maT
sxeuls igive reproduqciuli funqciebi aqvs, rac sxva mdedrobiT ZuZumwovarTa
sxeulebs. es gulisxmobs met dros, energias da sxeulebriv risks, vidre
mamakacebis reproduqciuli roli. amitom mamakacebs meti Tavisufleba da
energia rCebaT teqnologiis, vaWrobis, xelovnebis, politikis da religiisaTvis.
da bolos, vinaidan qalebi met dros atareben bavSvebTan, romlebic
TavSeukavebel da arasocializebul arsebebad ibadebian, riTac ufro axlos
dganan cxovelebTan, qalebsac, bavSvebze zrunvis gamo, bunebasTan ufro mWidro
kavSirSi ganixilaven. swored am mizeziT, Tavad qalebic sakmaod ,,bavSvur
arsebebad arian miCneulni.
Sinauri sazogadoebrivis sapirispirod. Tumca qalebis reproduqciuli
aqtivobebi ar aiZulebs maT aucileblad saxlTan axlos yofnas, isini ufro
metad arian orientirebulni saSinao saqmeebze, rac martivad uTavsdeba bavSvis
movlas. imave mizeziT, mamakacebi ufro metad arian CarTulni ,,sazogadoebriv
aqtivobebSi, rac maT saxlsa da bavSvebs aSorebs. sazogadoebrivi sfero, sadac
mamakacebi dominireben, TiTqmis yovelTvis imsaxurebs met kulturul
pativiscemas, vidre qalebis Sinauri, nakleb TvalsaCino aqtivobebi.
obieqturi urTierTobebi da ojaxuri cxovreba. fsiqologebi akvirdebian,
Tu ra gziT acnobiereben bavSvebi TavianT sqesobriv kuTvnilebas. sam wlamde
bavSvi ver acnobierebs, vaJia is Tu gogona. sami wlidan ki misi ganviTarebis erTerTi amocanaa emociurad daculad da bednierad igrZnos Tavi imis gamo, rom is
vaJia an gogona.
swored aq xdeba ganmsazRvreli dedis, rogorc bavSvis ZiriTadi aRmzrdelis
roli. patara gogonebic da vaJebic mijaWvulni arian dedaze da surT hgavdnen
mas. magram patara vaJi male aRmoaCens, rom is ver gaxdeba dedis msgavsi; is unda
iyos mamis msgavsi _ im didi mamrobiTi sqesis pirovnebisa, romelsac mcire xniT
Tu xvdeba dilas da saRamos. vaJi xelfexSeboWilia, radgan is ver darCeba dedaze
mijaWvuli, magram amave dros misi misabaZi nimuSi xSirad ar aris saxlSi. amitom
is SeiZleba Seipyros Rrma da aracnobierma eWvebma _ moaxerxebs Tu ara Tavi
gaarTvas mamakacis rols.
magram zrdis kvaldakval, vaJi acnobierebs, rom mamakacad yofna privilegiebis
matarebelia. Tu kaci ,,namdvili mamakacia, socialurad is qalze ufro
mniSvnelovan adgils ikavebs. aq kvlav safrTxe emuqreba mis maskulinobas: axla
mTeli mondomebiT unda daumtkocos sakuTar Tavs da mTel samyaros, rom is
namdvili mamakacia. rogor unda gaakeTos es? yvelaze martivi da usafrTxo gzaa,
rac SeiZleba metad CamoSordes qalebs da maT aqtivobebs, Caiklas da uari Tqvas
yvela ,,qalur Tvisebasa da impulsze sakuTar TavSi. ukidures SemTxvevaSi, amis
gakeTeba SeiZleba qalisadmi Ria zizRiTa da cudi mopyrobiT. an mamakaci ubralod
42
35
kritikis nimuSi 2
kritika meri stiuart van liuvenis statiisa ,,sxva kulturebidan danaxva:
unda eSinodeT mamakacebs ,qalebis saqmisa?
34
43
32
45
nimuSi 2
kritika medlin bantingis statiisa
,,Cven aq ukve vyofilvarT
nimuSi 1
kritika medlin bantingis statiisa
,,Cven aq ukve vyofilvarT
46
31
30
ideebi.
Semdegi safexuria teqstis kritikuli analizi da Sefaseba, risTvisac varkvevT, Tu ramdenad logikuria avtoris argumentebi; ramdenad damajerebelia
maTi mxardaWera; ramdenad mivyavarT faqtebs im daskvnebamde, rasac avtori
gvTavazobs; xom ar gvaxsendeba iseTi faqtebi, romelTac sapirispiro daskvnebamde mivyavarT da a.S.
garda testis Sejamebisa da analizisa, aucilebelia Tavad avtoris kompetenturobis Sefasebac _ warmoadgens is mocemuli sferos eqsperts Tu
ubralod gamocdili mweralia, romelic sxvadasxva sferoSi wers? rogor
daasabuTebdiT amas? am sakiTxs arsebiTi mniSvneloba eniWeba, roca informaciis
sandoobas vafasebT. amitom, gadamwyvetia, Tu sad aris statia moTavsebuli. Tu
is samecniero Jurnalsa an krebulSia moTavsebuli, SegviZlia ufro mSvidad
iyoT, radgan iciT, rom aseT Jurnalsa Tu krebuls aucileblad hyavs
redaqtori, romelic dargis specialistia, amasTan, amowmebs mas eqspertTa
jgufic. magram Zalian frTxilad unda moekidoT populruli Jurnalis,
gansakuTrebiT ki, internetis masalas, radgan gagiWirdebaT maTSi warmodgenili
informaciis sandoobis dadgena.
zemoTqmulidan naTelia, rom sanam uSualod kritikis weras SeudgebodeT,
aucilebelia kritikuli TvaliT gadaxedoT teqsts. kritikuli kiTxva sxvadasxva teqnikas aerTianebs, rac, pirobiTad, sam safexurad SeiZleba daiyos: teqstis winaswari gacnoba, uSualod kiTxvis procesi da wakiTxulis gaanalizeba.
sanam kiTxvas daiwyebT, unda gaiazroT, Tu ra mizniT kiTxulobT teqsts:
garkveuli informacia gWirdebaT ama Tu im sakiTxis Sesaxeb, romelsac naklebad
icnobT? faqtebi da detalebi gWirdebaT Tqveni argumentebis mxardasaWerad?
Tqvens midgomas adarebT sxvebis midgomebs? roca mizani naTlad gaqvT gacnobierebuli, teqstis swored im aspeqtebze moaxdenT fokusirebas, romlebic
TqvenTvis mniSvnelovania da fuWad ar gaflangavT dros.
Tqveni miznis gacnobierebis Semdeg, Tvali unda gadaavloT teqsts. raTa
avtoris mizani (ras cdilobs avtori _ informaciis mowodebas, axnas,
dasabuTebas?) da naSromis Seqmnis konteqsti (sad da rodis Seiqmna nawarmoebi,
vin aris misi nagulisxmevi mkiTxveli) daadginoT, agreTve, mis zogad Sinaarss
gaecnoT. rogorc wesi, sakvanZo ideebi Tematur winadadebebSicaa Cadebuli, es
ukanasknelni ki paragrafebis dasawyisSia moTavsebuli. amdenad, naSromis Sesaxeb
warmodgena rom SegeqmnaT, paragrafebis pirvel winadadebebs, agreTve, anotaciasa da daskvnas gadaxedeT. amasTan, daakvirdiT, xom ar aris teqstSi
qvesaTaurebi; yoveli qvesaTauri Sinaarsobriv seqcias gamoyofs, rac dagexmarebaT avtoris ideebis logikur msvlelobas misdioT.
mokled rom SevajamoT, teqstis winaswari gacnobisas, sam ZiriTad aspeqtze
amaxvilebT yuradRebas:
1. sakuTari miznis gacnobiereba
Tqveni mizania informaciis moZieba Tu detaluri analizi?
rogor dagexmarebaT teqsti miznis miRwevaSi?
2. avtoris miznis, naSromis Seqmnis konteqstisa da naSromis zogadi
Sinaarsis gacnoba.
ras geubnebaT saTauri?
ra iciT imis Sesaxeb, Tu sad, rodis da visTvis dawer statias?
ras geubnebaT statiis Sinaarsze avtoris mier warmodgenili mimoxilva
Tu Semajamebeli informacia?
3. teqstis gadaxedva
naTelia Tu ara teqstis struqtura _ Sesavali, ZiriTadi nawili da
daskvna?
ra argumentebs gTavazobT avtori?
ra faqtebis safuZvelze axdens avtori misi argumentebis mxardaWeras
(statistika, eqspertTa Sefasebebi, yoveldRiuri cxovrebiseuli situaciebi...)?
momdevno safexuria uSualod kiTxvis procesi. ra mizniTac ar unda
kiTxulobdeT teqsts, Tqvens winaSe mudam idgeba sami ZiriTadi amocana: yvelaze
48
29
mxardaWera hqondes. garda amisa, mas unda SeeZlos sakiTxis istoriul perspeqtivaSi warmodgena, raTa mkiTxvelma igrZnos, rom studenti mocemuli
sakiTxis istoriul ganviTarebasac icnobs, amdenad, sakmaod kompetenturia.
saukeTeso SemTxvevaSi, sakiTxis socialur da istoriul konteqstSi
ganxilvasTan erTad, studenti mas kroskulturul perspeqtivaSic aanalizebs.
warmogidgenT, mocemuli statiebis safuZvelze, studentebis mier
konteqstualizaciis ganxorcielebis ramdenime mcdelobas:
1. ganaTlebis organizebis problemas didi xnis istoria aqvs. swavlebis
efeqturi meTodebi, jer kidev antikuri xanidan (platoni, aristotele...)
moyolebuli mwvave debatebs iwvevda, ramac klasikuri saxe XIX saukuneSi miiRo,
rodesac sazogadoebriv asparezze ian komenski da misi kolegebi gamoCdnen.
swored maTi didi mondomebiT gaxda SesaZlebeli im meTodebis ganviTareba,
ramac Tanamedrove pedagogikas Cauyara safuZveli. marTalia, mas Semdeg bevri
ram Seicvala, magram sakiTxma ara Tu aqtualoba dakarga, aramed kidev ufro
aqtualuri gaxda Tanamedrove msoflioSi mimdinare swrafi socialurekonomikuri cvlilebebis fonze...
2. ganaTlebis sistema erT-erTi umniSvnelovanesia socialur institutTa
Soris, romlis gareSec SeuZlebelia socializaciis procesis ganxorcieleba anu
sazogadoebis RirebulebaTa Taobidan Taobaze gadacema. ganaTlebis sistemis
ZiriTadi elementia saswavlo dawesebulebani, dawyebuli skolebiT da
damTavrebuli umaRlesi saswavleblebiT. skola, ojaxTan erTad, upirvelesi da
ganmsazRvreli rgolia socializaciis procesSi da swored skoliT iwyeba
aucilebeli codnisa da cxovrebiseuli gamocdilebis dagroveba. amdenad,
sakiTxi, Tu ra formiT gadascems skola am codnas momaval Taobas da rogoraa
organizebuli swavlebis procesi, sasicocxlo mniSvnelobisaa...
3 ,,swavla sikvdilamdeo naTqvamia da Tundac es mcire fraza sakmarisia
imisaTvis, rom TvalsaCino gaxdes adamianisaTvis ganaTlebis miRebis udidesi
mniSvneloba. iyo dro, roca ganaTlebis miReba fufunebad iTvleboda da mxolod
warCinebulTa xvedri iyo, sxvebisaTvis ki auxdenel ocnebad rCeboda. samrewvelo da demokratiulma revoluciebma ganaTlebis sistemis mniSvnelovnad
gafarToebas Seuwyo xeli da dRes saSualo ganaTlebis miReba ukve savaldebulodaa miCneuli msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi. saskolo swavlebisas
miRweuli warmatebebi da ganviTarebuli interesebi ki did gavlenas axdens
umaRlesi ganaTlebis miRebaze, Sesabamisad, samomavlo karierazec. Tu
gaviTvaliswinebT, rom Tanamedrove pirobebSi yvelaze mwvave problemas
dasaqmeba warmoadgens, samsaxurSi miRebis mTavar kriteriumad ki SeZenili
codna gvevlineba, swored saTanado ganaTleba yofila pirovnebisaTvis Semdgomi
warmatebis sawindari. aqedan gamomdinare, didi yuradReba unda mieqces
mozardTa swori da efeqturi swavlebis formebs...
28
49
teqstis Sefaseba
aris avtoris argumenti logikuri?
aris teqsti kargad organizebuli, naTeli da advilad wakiTxvadi?
aris avtoris faqtebi akuratuli?
aris mniSvnelovani terminebi naTlad gansazRvruli?
aris argumentebi sakmarisad ganmtkicebuli Sesabamisi mxardaWeriT?
ganamtkicebs Tu ara argumentebi ZiriTad pozicias?
Seesabameba Tu ara teqsti nagulisxmev mkiTxvels?
ganixilavs da ukuagdebs Tu ara teqsti oponentTa mosazrebebs?
gexmarebaT Tu ara teqsti mocemuli sakiTxis gagebaSi?
aris teqstSi iseTi sityvebi da winadadebebi, rac TqvenSi Zlier reaqcias
iwvevs? rogoria es reaqcia?
ra udevs safuZvlad mocemuli sakiTxisadmi Tqvens amgvar reaqcias? sad
da rodis SeityveT pirvelad mis Sesaxeb? ra kavSirSia es yvelaferi
mocemul teqstTan?
ra SekiTxvebs wamoWris mocemuli teqsti? [Katz, S. and Scerl, J. (2003). Critiques.
Retrieved May, 23, 2004, from http://www.criticalreading.com/]
50
27
A C
uwyobs xels. martin qoris ganmartebiT, `globalizacia gaxlavT is, rasac Cven
mesame samyaroSi saukuneebis manZilze kolonizacias vuwodebdiT~.
da bolos, mniSvnelovania aRvniSnoT globalizaciis kidev erTi Tanmdevi
procesi, rac faqtobrivad saxelmwifoTa suverenitetis dakargvas niSnavs.
saxelmwifos suverenitetis principi vestfaliis sistemidan iRebs saTaves. es
iyo mmarTvelobis struqtura, romlis saTaveebTan saxelmwifoebriobisa da
suverenulobis principebi idga. saxelmwifoebrioba gulisxmobda msoflios
teritoriul erTeulebad dayofas, romelTagan TiToeuls calke mTavroba
marTavda, xolo suverenuloba _ Tavis kuTvnil teritoriaze yovlismomcvel,
uzenaes, SeuzRudav da eqskluziur kontrols. dReisaTvis SegviZlia vamtkicoT,
rom suverenitetis Zireuli norma aRar moqmedebs da misi aRdgena
globalizebul msoflioSi SeuZlebelia. rodesac arsebobs zesaxelmwifoebrivi
mmarTvelobis organoebi, saxelmwifoebi kargaven uflebas damoukideblad
warmarTon TavianTi saSinao da sagareo politika. magaliTad, evrosabWo
daJinebiT moiTxovs saqarTvelosagan Turqi mesxebis axlo momavalSi
dabrunebas, rac mraval sirTulesTan aris dakavSirebul.
Tumca, globalistebi miiCneven, rom globalizacia progresis, modernizaciisa da ganviTarebis winapiroba da garantia, magram unda gaviTvaliswinoT
isic, rom, umetes SemTxvevaSi, es exeba ukve ganviTarebuli qveynebis jgufs,
romlebic kidev ufro Zlierdebian susti da ganviTarebadi qveynebis xarjze,
maTi bunebrivi da SromiTi resursebis eqspluataciis Sedegad, rasac am qveynebis
ekonomika saboloo krizisamde mihyavs. TandaTan sul ufro aSkara xdeba isic,
rom saerTaSoriso organizaciebi relurad ver asruleben maTze dakisrebul
funqciebs da mxolod ganviTarebuli samyaros interesebs emsaxurebian.
rac Seexeba kulturul modernizacias, unda gvaxsovdes, rom ama Tu im xalxis
kultura xSirad maTi istoriuli ganviTarebisa da erovnuli TviTmyofadobis
uSualo asaxvaa da misi nebismieri saxiT gardaqmna am RirebulebaTa dakargvis
tolfasia, Tundac qarTveli xalxisaTvis yvelaze did saganZursa da erovnul
siamayes misi kulturul-istoriuli memkvidreobaa, risi moSlac ara marto
istoriis, aramed erovnuli TviTSegnebis dakargvis momaswavebelia.
amrigad, globalizacia is msoflios masStabebis movlenaa, romelic uSualod
axdens gavlenas adamianTa cxovrebis yvela sferoze, iqneba es politika,
ekonomika, kultura Tu sxva. procesis im tempebiT ganviTarebis SemTxvevaSi,
rogoriTac es dRes xdeba, sxvadasxva xalxebs erTian sazogadoebad gardaqmna
emuqreba, radgan globalizacia, rogorc aRvniSneT, aRwevs calkeul
kulturebSi, laxavs saxelmwifoTa suverenulobis princips, rac ukve imis
maniSnebelia, rom igi ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTals; iwvevs mesame
samyaros qveynebis kidev ufro dasustebasa da degradacias da, rac yvelaze
mniSvnelovania, es yovelive xdeba erTi zesaxelmwifos hegemoniis damkvidrebis
fasad. Sedegad ki viRebT yovlad umarTav procesebs, rac iwvevs calkeuli
xalxebis protests globalizaciisa da globaluri migraciebis mimarT.
SesaZlebelia Tu ara globalizaciis SeCereba da gvaqvs Tu ara arCevani? es
kiTxva gansakuTrebiT mtkivneulia iseTi patara saxelmwifoebisTvis, rogoric
saqarTveloa, magram, nebismier SemTxvevaSi, maTi mTavari sazrunavi da
prioriteti sakuTari enis, TviTSegnebis, kulturuli TviTmyofadobisa da
saxelmwifoebriobis SenarCuneba unda iyos, raTa maTze mTeli sisruliT ar
aisaxos globalizaciis uaryofiTi efeqti.
26
51
Sefasebis
savarjiSo #6. analitikuri referatis I versiis Seqmna da jgufSi prezentacia. studentebi afaseben erTmaneTis naSromebs, rasac analitikuri referatis saboloo versiis Seqmna mohyveba.
52
25
specialur klasebSi.
aRsaniSnavia aseve mosazreba, romlis gamoc bevri ewinaaRmdegeba gamorCeul
moswavleTa calke klasSi dajgufebas. maT miaCniaT, rom amgvari midgoma ver
axdens gavlenas Sedegebze. imis miuedavad, rom pilotaJurma gamokvlelebma es
Sexeduleba daadastura, cnobili pedagogi ar miiCnevs mas sando sabuTad, radgan
fiqrobs, rom ar arsebobs instrumenti niWis, interesebisa da Semoqmedebis
gasazomad. rac Seexeba cnobil fsiqolos, is ambobs, rom niWieri bavSvebi
specialur jgufebSi SezRudulebi arian. rodesac niWieri moswavle
gadmoiyvanes Cveulebriv skolaSi, man gamoavlina ufro Rrma kritikuli
azrovneba, risi saSualebac ar hqonda specialur jgufSi. amis damadasturebeli
magaliTi SemiZlia Cemive cxovrebiseuli praqtikidan moviyvano. meSvide klasSi
maTematikis saukeTeso codnisTvis maswavlebelma da mSoblebma aiZules erTerTi klaseli komarovis saxelobis skolaSi gaegrZelebina swavla. merve klasSi
ki is biWi Cemi klaseli gaxda im mizeziT, rom ver daZlia sirTuleebi ise
Tavisuflad, rogorc amas Cvens skolaSi axerxebda da ver daimsaxura maswavleblis mxridan is saqebari sityvebi, romliTac aqauri pedagogi anebivrebda. am
yovelivem ki masSi erTgvari protestis SegrZneba gamoiwvia, anu dadga swored is
frustraciis problema, romelzec SemdgomSi qeneT motic saubrobs da romlis
saSiSroebasac isevdaisev grZnobs.
mniSvnelovani sakiTxia ekonomikuri pirobebi da amiT gamowveuli problemebi, romlebic gavlenas axdenen moswavleebze. samwuxarod, am sakiTxze ar
saubrobs pedagogi, Tumca damajereblad msjelobs bavSvTa fsiqologi, bevr did
qalaqSi moswavleebs, romlebic CamorCebian sxvadasxva programebSi, uunarod
miiCneven, sinamdvileSi, maTi umravlesoba dabali fenis ojaxebidanaa. es
xelisSemSleli pirobebi uaryofiTad moqmedebs moswavleebze da iwvevs
stimulis dakargvasa da imedgacruebas. istorias Tu gadavavlebT Tvals, amis
damadasturebel magaliTebs uamravs moviZiebT. rogorc cnobilia, warsulSi
mxolod didgvarovan ojaxebSi aRzrdil bavSvebs hqondaT ufleba mieRoT
ganaTleba. Raribi bavSvebi ki, didi survilis miuxedavad, uswavlelni rCebodnen.
Tundac gavixsenoT i. WavWavaZis `glaxis naambobi~, romelic maSindel relobas
asaxavs. codnas mowyurebuli Raribi gabro verasodes SeZlebda ganaTlebis
miRebas, rom ara is bednieri SemTxveva, romelmac glexis biWi uangarod momuSave
maswavlebels Seaxvedra.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SesaZloa davaskvnaT, rom specialur
klasebSi niWier moswavleTa dajgufeba ar aris mizanSewonili, radganac
SevamCnevdiT, rom ufro zustad mis uaryofiT Tvisebebze mogviwia saubari,
vidre dadebiTze. absoluturad miuReblad mimaCnia nebismieri wamowyeba Tu
reforma, romelic bavSvebSi emociuri mdgomareobis gamZafrebas iwvevs da
difuzurs xdis maT Sinagan samyaros. es ar niSnavs, rom Cven ar gvWirdeba niWieri
adamianebi. piriqiT, maTi arsebobis gareSe ver ganviTardeboda msoflio ise,
rogorc dRes aris; ubralod saWiroa sxvadasxva kargad dagegmili, frTxili
eqsperimentebisa da kvlevebis Catareba, raTa davadginoT Tu rogor miviRoT
sasurveli Sedegi ise, rom arc sust moswavles gavuCinoT arasrulfasovnebis
gancda da arc niWieri moswavle davCagroT.
54
nimuSi 1
globalizacia dadebiTi procesia
XX saukunis dasawyisidanve SeamCnia msofliom axladganviTarebuli,
swrafadmzardi procesi. ekonomikuri da samecniero-teqnikuri progresi veRar
eteoda erTi saxelmwifos farglebSi, gadadioda sxva qveynebSi da iwvevda maT
ekonomikur, socialur da kulturul unifikacias. sociologiuri azrovneba
Zalze gvian dafiqrda am stiqiur procesze da mas globalizacia uwoda.
adamianebi gauTaveblad msjeloben mis mniSvnelobaze. ismis uamravi kiTxva da
arsebobs uamravi pasuxi. globalizacia warmoadgens ukanaskneli periodis
yvelaze farTod gamoyenebul, Tumca yvelaze bundovan, Tezisze gadasvla ufro
TvalsaCino da logikuri unda iyos! amave dros, politikurad yvelaze efeqtur
sityvas. globalizacia dResdReobiT negatiur movlenad gvevlineba, radganac
is araswori formiT warimarTeba.
Tanamedrove msoflioSi globalizaciis procesis ZiriTadi subieqti aris
amerikis SeerTebuli Statebi, rac imas niSnavs, rom msoflioSi swored aSS-is
ekonomikis, teqnologiis, kulturisa da cxovrebis wesis globaluri gavrceleba
xdeba. msoflios mravali qveynis, maT Soris _ evropeli moazrovneebi mwvaved
reagireben am movlenaze. maT ricxvs ekuTvnis germaneli filosofosi ulrix
beki, romelic ambobs, rom globalizaciis dadebiT Tvisebebze iseve unayofoa
saubari da diskusia, rogorc pudingis kedelze lursmiT miWedeba. msoflio
amerikuli globalizmis xafangSia gabmuli.
amasTanave aRsaniSnavia, rom globalizacia samuSao adgilebis Semcirebasa da
Sromis dabali anazRaurebis qveynebSi eqsports iwvevs. es im dros, roca uwyveti
ekonomikuri da transnacionaluri koncernebisa da sxvadasxva msxvili
arasamTavrobo organizaciebis Semosavlebis zrdis miuxedavad, msoflioSi
mZvinvarebs umuSevrobis problema. globalizmis epoqaSi ekonomikis ganviTareba
erovnul-saxelmwifo kontrols aRar eqvemdebareba. magaliTad, iseTi hegemoni
qveynebi, rogorebic iyvnen safrangeTi da germania, dResdReobiT aSS-sa da didi
britaneTisagan gansxvavebiT, miekuTnebian globalizaciis procesSi wagebuli
qveynebis ricxvs. statistikis mixedviT, am qveynebSi umuSevroba sul mcire 30
procentiT gaizarda. gazeT `Spigelis~ erT-erTi nomeri aseTi fraziT iwyeba:
`Semosavlebi maRla micocavs, samuSao adgilebi mcirdeba~. aRmosavleT
germaniis erT-erTi umuSevari ki wers: `Cven ukve aRara varT adamianebi. adamianis
saxis dakargvis aRwera SeuZlebelia~. is, rom samuSaos dakargva `saxis dakargvas~
iwvevs, albaT, msoflios saerTo tragedia unda iyos.
aRsaniSnavia aseve is faqtori, rom globalizmi, romlis virusic mTel
msoflios Seeyara, seriozul safrTxes uqmnis erovnul Rirebulebebs,
TviTidenturobas, warmoSobs saxelmwifoTa Soris konfliqtebs, rac xSirad
omebiT sruldeba. amis magaliTia aSS-erayis omi, romlis mizezi viTomda
msoflioSi demokratiuli principebis aRiareba da ganmtkicebaa, realurad ki
xalxi mxolod aSS-is interesebs ewireba. amasTanave xdeba ukiduresad
gansxvavebul kulturaTa Sejaxeba. magaliTad, Zneli warmosadgenia axlo
aRmosavleTis regionis modernizacia da demokratiis dasavluri modelis
damkvidreba. aviRoT, magaliTad, qalTa uflebebi. Zneli warmosadgenia, rom
arabeTis naxevar kunZulis qveynebis qalebma axlo momavalSi miiRon iseTi
uflebebi, rac dasavleTSi mcxovreb qalebs aqvT. magaliTad, saudis arabeTSi
saxlis gareT myofi yvela qalisaTvis aucilebelia tradiciuli abaias tareba,
romelic qals mTlianad faravs. qals aq manqanis marTvis uflebasac ar aZleven.
yvelaze did ukmayofilebas dasavluri demokratiis modelis mimarT
gamoTqvamen islamuri religiuri partiebi da moZraobebi, romlebic xalxs
samarTlianobisa da maRali zneobis damkvidrebisken mouwodeben. aseT partiebis
SeuZliaT am maRali Rirebulebis mqone principebis damyareba, magram VII-VIII
saukunis normebiT. maT araferi eqnebaT saerTo dasavluri tipis demokratiul
faseulobebTan.
23
daskvna
daskvna argumentirebuli eses umniSvnelovanesi nawilia, radgan is ajamebs
avtoris pozicias da saboloo STabeWdilebas axdens mkiTxvelze. Sesavlis
msgavsad, isic sam ZiriTad funqcias asrulebs:
avtoris argumentebis Sejameba TiTo winadadebiT;
Tezisis gameoreba, oRond sxva sityvebiT, rom avtorma kidev erTxel
daafiqsiros pozicia, magram mkiTxvelisaTvis mosabezreblad ar JRerdes;
problemis ganxilva momavlis WrilSi, rac mkiTxvels safiqrals
dautovebs, vTqvaT, Tu rogor gamoiyenos mocemuli ese realur cxovrebiseul
situaciaSi.
vinaidan daskvna ZiriTad nawilSi warmodgenili argumentebis Sejamebas
axdens, yovelmxriv unda moveridoT am etapze axali sakiTxebis wamoWras. Tu
vfiqrobT, rom raime mniSvnelovani gamogvrCa, axali paragrafi unda davumatoT
ZiriTad nawils da iq ganvixiloT es sakiTxi. mxolod amis Semdeg davweroT
daskvna, romelic modificirebul saxes miiRebs.
savarjiSo #12: studentebi weren argumentirebuli eses daskvnas.
savarjiSo #13: argumentirebuli eses pirveli versiis prezentacia:
studentebi afaseben erTmaneTis naSromebs.
roca argumentirebuli eses pirveli versia Seqmnilia, aucilebelia misi
gamarTulobis Semowmeba, risTvisac akademiuri weris specialistebi Semdeg
SekiTxvebze pasuxis gacemas gvTavazoben:
eses Semowmeba
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
22
55
21
Retrieved
22
May,
2005
from
kompromisuri pozicia
arsebobs gansxvavebuli damokidebuleba oponentTa poziciis mimarT,
romelic cnobili fsiqologis karl rojersis komunikaciis Teoriidan iRebs
20
57
konkretul gzas.
roca sakvlevi problema dasmulia da Tezisi Camoyalibebuli, Semdegi
nabijia uSualod wyaroebis moZieba, raTa dasmul problemas vupasuxoT da Cveni
Tezisi Sesabamisi Teoriis safuZvelze ganvamtkicoT. arsebobs informaciis sami
ZiriTadi wyaro, romlis gamoyenebac students SeuZlia: biblioTeka (wignebi,
Jurnalebi, leqsikonebi da sxva nabeWdi masala), interneti da sxva wyaroebi (CD,
kasetebi, kinofirebi da a.S.).
magram sanam am wyaroebs uSualod gamoviyenebT, aucilebelia maTSi
warmodgenili informaciis Sefaseba, risTvisac studentma Semdeg SekiTxvebze
unda gasces pasuxi:
ramdenad pasuxobs mocemuli wyaro Cems sakvlev problemas?
ramdenad sandoa informacia, anu aris Tu ara is eqspertis mier
mowodebuli?
ramdenad sandoa Tavad wyaro?
arsebobs mocemul sakiTxTan dakavSirebiT sxva wyaroebic?
pirvel SekiTxvas vpasuxobT imiT, rom zogadad vecnobiT ama Tu im wyaros
Sinaarss, vTqvaT, gadavxedavT wignis an Jurnalis sarCevs an indeqss, gavecnobiT
mis anotacias, Tvals gadavavlebT qvesaTaurebs da a.S., ris safuZvelzec zogadi
warmodgena gveqmneba misi struqturisa da Sinaarsis Sesaxeb.
meore SekiTxvas vpasuxobT imiT, rom vadgenT, Tu ramdenad xSirad
moixsenieben avtors specialur literaturaSi, ramdenad avtoritetulia is
aRniSnul sferoSi, ramdeni naSromis avtoria da a.S.
mesame SekiTxvaze pasuxis gacemisas, unda gaviTvaliswinoT Semdegi: 1.
ramdenad miukerZoebelia avtori (ar xelmZRvanelobs politikuri, religiuri
Tu sxva mosazrebebiT); 2. miTiTebuli aqvs Tu ara Tavad avtors sakuTari
informaciis wyaroebi; 3. aRwers Tu ara Tavad avtori ara marto miRebul
Sedegebs, aramed kvlevis meTodologiasac, raTa, saWiroebis SemTxvevaSi,
SesaZlebeli iyos am Sedegebis gadamowmeba; 4. ramdenad axalia wyaro. SesaZloa,
istoriaSi amas naklebi yuradReba eTmoba, magram socialur mecnierebebSi Zalian
mniSvnelovania, rom informacia, rac SeiZleba axal kvlevebze iyos agebuli,
vinaidan socialuri samyaro mudmivad icvleba da SesaZloa garkveuli
monacemebi kargad aRwers 10 wlis win arsebul viTarebas, magram sruliad ar
Seesabameba Tanamedrove realobas.
da bolos, isic unda gaviTvaliswinoT, Tu ramdeni wyaros moZiebaa
SesaZlebeli mocemul sakiTxTan dakavSirebiT, radgan, rac ufro met wyaros
moipovebs studenti da maT SedarebiT analizs moaxdens miT ufro sandod da
dasabuTebulad CaiTvleba misi informacia [Steps in Writing a Research Paper. Retrieved
22 May, 2005 from http://www.esc.edu/htmlpages/writerold/ menue.htm].
rac Seexeba moZiebuli wyaroebidan informaciis moniSvna/amoRebas,
akademiuri weris specialistebi gvirCeven, rom informaciis moniSvnisaTvis
Zalian efeqturia SeniSvnebis baraTebis keTeba. es aris momcro zomis baraTebi
da TiToeulze erTi konkretuli saxis informaciaa warmodgenili (wyaros sruli
miTiTebiT, gverdebis CaTvliT). es informacia SeiZleba iyos citata,
perifrazirebis nimuSi, avtoris idealebis Sejameba an piradi komentari
naSromis garkveul nawilTan, an avtoris garkveul argumentTan dakavSirebiT. ra
saxis informaciasTanac ar unda hqondes saqme, studentma unda daimaxsovros,
rom erT baraTze mxolod erTi saxis informacia unda miuTiTos. mogvianebiT, mas
SeuZlia Tematurad daalagos baraTebi da, am gziT, naSromis garkveuli Tavebi
Tu qveTavebi miiRos. baraTebis sistema students im mxrivac umartivebs
amocanas, rom, radgan TiToeul baraTze srulad aris miTiTebuli wyaro
(gverdebis CaTvliT), students aRar sWirdeba wyarosTan mibruneba da
informaciis sandoobis gadamowmeba; da Tundac metad detaluri informacia
dasWirdes, gacilebiT martivad moiZiebs mas, radgan baraTze misi zusti
adgilmdebareoba aqvs miTiTebuli.
Semdeg etapze students uSualod citatebTan, perifrazirebasa da
SejamebasTan aqvs saqme, rac detalurad ganvixileT kritikis Janrze saubrisas.
58
mowinaaRmdege
1. is umtkivneulo gasarTobia
1. is miCvevas iwvevs
3. is wamlad gamodgeba
[Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning]
am sqemis safuZvelze, SegviZlia `CamovyaroT~ orive poziciis Sesabamisi
argumentebi, davalagoT isini siZlieris mixedviT da sabolood gadavwyvitoT,
Tu romeli poziciis mxardaWeras vapirebT da ratom. garda amisa, mocemuli sqema
gvexmareba ganvsazRvroT oponentTa savaraudo argumentebic, vinaidan TiToeul
arguments Sesabamisi kontrargumenti axlavs sapirispiro grafaSi.
savarjiSo #7. pedagogi sTavazobs studentebs argumentis nimuSebs da
sTxovs gansazRvron, Tu romeli maTgani gamodgeba argumentad da ratom.
magaliTad:
zogierTi adamiani mudam saqmes ufuWebs sxvebs (ar gamodgeba argumentad,
radgan Zalian zogadia da gaurkvvlia, Tu risi Tqma surs avtors).
daufiqrebeli fanebis mier atexili aurzauri skolis safexburTo matCis
CaSlis mTavari mizezia (kargia, radgan zeda winadadebaSi Cadebuli azri ukve
dakonkretebulia da naTelia mkiTxvelisaTvis). amave dros sakamaToa, radgan
viRacas SeiZleba miaCndes, rom matCis CaSlas sxva mizezebi ganapirobebs).
Tanamedrove pirobebSi korufcia Rrmad fesvgadgmulia sazogadoebaSi
(gamodgeba Tezisad da ara argumentad, radgan avtoris zogad pozicias gamoxatavs. argumentad gamodgeba im SemTxvevaSi, Tu mis sxvadasxva aspeqts davakonkretebT, kerZod, vityviT, rom korufcia farTod gavrcelebulia umaRlesi
ganaTlebis sferoSi, da Sesabamis mxardaWerasac movitanT).
vaSli xilia (ar gamodgeba argumentad, radgan obieqturi faqtia
warmodgens)
vaSli gemrielia (ar gamodgeba argumentad, radgan gemovnebis sakiTxia da
ver ikamaTeb)
soflis meurneobis saministrom unda waaxalisos glexebi, rac SeiZleba
meti vaSli moiyvanon (kargia, radgan Sesabamisi mxadaWeris SemTxvvaSi,
SesaZlebelia misi dasabuTeba).
savarjiSo #8. studentebi ageben momxre-mowinaaRmdegis sqemas savarjiSo 6Si arCeuli Temis safuZvelze. sqemebis prezentacia da jgufuri diskusia.
mxolod argumentebis wardgena ar aris sakmarisi imisaTvis, raTa Tezisi
dasabuTebulad CaiTvalos. ucilebelia, rom argumentebs Sesabamisi mxardaWera
axldes, radgan swored Zlieri mxardaWera ganapirobebs argumentis damaje19
_ elitizmi
naSromis pirveli versiis Seqmnisas, students SeuZlia samuSao gegmidan
aRweriT gegmaze gadavides. aRweriTi gegma naSromis TiToeul paragrafs aRwers,
amdenad, students SeuZlia kritikuli TvaliT Seafasos misi naSromis mTliani
struqtura. is exmareba avtors upasuxos Semdeg SekiTxvebs: logikurad misdevs
erTi paragrafi meores? msgavsi ideebi erT seqciaSi ganvixile Tu gabneuli maqvs
mTel naSromSi? warmogidgenT aRweriT gegmas, romelic studentma naSromis
pirveli versiis Seqmnis Semdeg SemogvTavaza. man paragrafebis mixedviT Seajama
naSromi da Semdegi suraTi miiRo:
paragrafi I _ zogadi Sesavali politikur TeoriebSi. Tezisi: neomarqsizmi
yvelaze xelsayreli Teoriaa
paragrafi II _ neomarqsizmis aRwera
paragrafi III _ pluralizmis aRwera
paragrafi IV _ interesebis mqone jgufTa koalicia
paragrafi V _ elitizmis aRwera
paragrafi VI _ pluralizmis analizi SeerTebul StatebSi
paragrafi VII _ neomarqsizmis analizi SeerTebul StatebSi
paragrafi VIII _ neomarqsizmis Zlieri mxareebi, neomarqsizmisa da
pluralizmis susti mxareebi
paragrafi IX _ elitizmis susti mxareebi
paragrafi X _ daskvna
Sesavali
Sesavali sam ZiriTad funqcias asrulebs:
`kauWis~ funqcia, rac gulisxmobs, rom Sesavlis pirveli winadadebebi
mimarTulia imaze, rom daainteresos, `daiWiros~ mkiTxveli, cdilobs ra
daarwmunos, rom warmodgenili ese Rirs imad, mkiTxvelma dro daxarjos mis
wasakiTxad.
safuZvelmdebare informaciis miwodeba. mkiTxvelis yuradRebis mopovebis Semdeg, avtorma mas eses Seqmnis mizezi unda gaacnos. magram pirdapir avtoris poziciis wardgena ar iqneboda gamarTlebuli, radgan aman SeiZleba
daabnios mkiTxveli, romelsac garkveuli safuZvelmdebare informacia
sWirdeba, rom momzadebuli Sexvdes avtoris pozicias.
Tezisis wardgena. Tezisi avtoris ZiriTad pozicias niSnavs, romlis
dasabuTebasac emsaxureba argumentirebuli ese. rogorc wesi, Tezisi erTi-ori
winadadebisagan Sedgeba (faqtiurad, es aris mTliani eses Sejameba erTi-ori
winadadebiT) da misi mizania gaacnos mkiTxvels, Tu ris dasabuTebas apirebs
avtori da ras Seexeba misi ZiriTadi argumentebi. Cveulebriv, Tezisi Sesavlis
bolo winadadebas warmoadgens [Leki, I. (2nd ed.). (1998). Academic Writing. Exploring
Processes and Strategies. Cambridge: Cambridge University Press.]
savarjiSo #5. pedagogi sTavazobs studentebs Tezisis nimuSebs da sTxovs
gansazRvron, Tu romeli maTgania argumentirebadi, amdenad, gamodgeba Tezisad.
magaliTad:
universitetis studentebs sruli Tavisufleba unda mieceT airCion
maTTvis saintereso kursebi;
Cvens universitetSi gacilebiT meti studentia, vidre Cveni qveynis sxva
universitetebSi;
100-baliani Sefasebis sistema akuratulad ver asaxavs studentTa
inteleqtualur miRwevebs;
studentebis xma gadamwyveti unda iyos, roca fakultetze pedagogebis
datoveba-daTxovnis sakiTxi dgas;
arsebobs uamravi mizezi imisa, Tu ratom SeiZleba CaiTvalos ese gamocdis
60
17
1. definicia
2. aRwera
III. SedarebiTi analizi SeerTebuli Statebis mTavrobis magaliTze
A. pluralizmi
1. analizi
2. susti mxareebi
B. elitizmi
1. analizi
2. susti mxareebi
C. neomarqsizmi
1. analizi
2. kritika
a. susti mxareebi
b. susti mxareebi
IV. daskvna
[Using Outlines (2004). Writing Tutorial Services. Indiana University. Retrieved March 18,
2005, from http:/www.indiana.edu/~wts/pamphlets/]
16
61
gamarTuli nimuSi
erTbaSad swavlis saSiSroebani
qeiT elbou
SuaRamea da spiraluri rveulidan furclebis TiTqmis naxevari amoglejilia.
organuli qimiis formulebiT savse es furclebi mofantulia oTaxis iatakze.
yovel 5 wuTSi merxze daxrili figura amoglejs axal furcels, imaxsovrebs ra
rac SeiZleba mets da gadaawodebs furcels gverdiT mjdom megobars. ase
grZeldeba mTeli Ramis ganmavlobaSi da oTaxic ivseba furclebiT mas Semdeg,
15
gasamarTi nimuSi
erTbaSad swavlis saSiSroebani
qeiT elbou
zogierT adamianSi Zilis regularuli ciklidan amovardnas SeuZlia droebiTi inteleqtualuri lafsusebis gamowveva, stimulatorebma ki SeiZleba
gamoiwvios mwvave gverdiTi movlenebi. ra elodeba Ramis gamTeneblebs, Zneli
saTqmelia, radgan uZilobis gavlena adamianebze mravalgvaria. dRes amerikis
kolejebi da universitetebi Zlieri Setevis qveS moxvdnen mravali kuTxidan.
devid buxholci, nevrologi da Zilis Terapevti jons hopkinsis saavadmyofodan
(baltimori) ambobs, rom ,,zog adamianSi seriozul darRvevas iwvevs ZilisaTvis
gankuTvnili drois odnavi Semcirebac ki, maSin roca sxvebs SeuZliaT gaZlon
Zilis gareSe ramdenime Rame ise, rom es arc ki daetyobaT. adamianebs agreTve,
sxvadasxva minimaluri moTxovnilebebi gaaCniaT: Ramis Zilis xangrZlivoba
ranJirebs 4-dan 10 saaTamde. eqspertebi miiCneven, rom Zalian mniSvnelovania
adamianma icodes, Tu ra raodenobiT Zili esaWiroeba mas.
garda amisa, studentebs uCndebaT problema kargad gamoiZinon gamocdamde.
stresi xSirad warmoSobs insomnias. is ubiZgebs retikularuli aqtivobis
sistemas _ tvinis im struqturas, romelic pasuxs agebs sifxizleze, fxizlad
iyos Zalian didxans, rac xels uSlis Zilis gamomwvev meqanizmebs gaakeTon
TavianTi saqme. ras urCeven eqspertebi students, romelic gauTaveblad
wrialebs sawolSi testis wina Rames? is unda adges da gaakeTos rame relaqsaciisaTvis, vTqvaT, Wamos an uyuros televizors, sanam ar daiRleba. bevri
studenti miiCnevs, rom wlobiT televizoris yureba xels uSlis maTi
yuradRebis koncentracias, magram maTi realuri problemaa is, rom yuradRebiT
mosmena gacilebiT ufro rTulia, vidre maT hgoniaT.
da bolos, saukeTeso formula, romelsac unda misdios studentma, roca
gamocdebi axlovdeba, aris is, romelsac mas wlebis ganmavlobaSi aswavlian _
zomiereba. maswavleblebs adanaSauleben,
rom isini kargad ar aswavlian,
studentebs ki imaSi, rom isini kargad ar swavloben. ra Tqma unda, zogjer
gamocdis Casabareblad gviwevs Zilis drois gadaweva, magram nebismieri
seriozuli cvlileba Zilis grafikSi sifrTxiles moiTxovs. rogorc buxholci
ambobs, ,,mTavaria zomierebis SenarCuneba da ara ukiduresobaSi gadavardna.
SuaRamea da spiralur rveulSi furclebis TiTqmis naxevari amoglejilia.
organuli qimiis formulebiT savse es furclebi mofantulia oTaxis iatakze.
yovel 5 wuTSi merxze daxrili figura amoglejs axal furcels, imaxsovrebs ra
rac SeiZleba mets da gadaawodebs furcels megobars. ase grZeldeba mTeli Ramis
ganmavlobaSi da oTaxic ivseba furclebiT mas Semdeg, rac orive megobari
14
naSromis daskvna
Tu Tqveni argumenti kompleqsuria, saWiro iqneba mkiTxvelisaTvis misi
Sejameba
Tu naSromis daskvniT nawilamde ar agixsniaT Tqveni daskvnebis
mniSvneloba, aucileblad gaakeTeT es axla
imoZraveT detaluridan zogadisaken, rac daabrunebs sakiTxs SesavalSi
warmodgenil konteqstSi
SemogvTavazeT, Tu mocemuli sakiTxis ra mxareebi iTxovs Semdgom kvlevas
Sesworeba da naSromis saboloo versia
SeamowmeT naSromis mTliani struqtura: Sesavlis logikuri mdinareba,
ZiriTad nawilSi analizisa da Sefasebis siRrme, daskvnis efeqturoba
paragrafis doneze SeamowmeT: ZiriTadi mtkicebuleba, misi mxardamWeri
detalis logikuroba, paragrafis Tanmimdevruloba da harmoniuloba
winadadebis doneze SeamowmeT: winadadebis struqtura, sityvebis arCeva,
punqtuacia
wyaroebis dokumentireba: arCeuli sistemis Tanmimdevruli gamoyeneba,
yvela masalis miTiTeba, rac ar ganixileba sayovelTaod aRiarebul
WeSmaritebad, sqolioebis Sesabamisi gamoyeneba
[Planning a Researcg Paper. (2006). The Writing Center. University of Wisconsin-Madison.
Retrieved 17 Jane, 2006, from http:/www.wiscedu/writing/Handbook/ PlaneResearchPaper.html.]
da bolos, sanam sabiblioTeko kvleviT naSromze saubars davasrulebdeT,
SemogTavazebT specialistebis rCevas imis Sesaxeb, Tu rogor dagegmoT dro
sabiblioTeko kvleviTi naSromis weris procesSi.
Tu sabiblioTeko kvleviTi naSromis saboloo versiis Seqmnamde dagrCaT:
8 kvira
3 dRe _ sakvlevi problemis arCeva
5 dRe _ wyaroebis moZieba da Sefaseba
10 dRe _ wyaroebidan informaciis moniSvna/amoReba
5 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ naSromis struqturuli gegmis Sedgena
7 dRe _ naSromis pirveli versiis Seqmna
3 dRe _ Sesworebis procesi
5 dRe _ wyaroebis dokumentireba da naSromis saboloo versiis Seqmna
1 dRe _ saboloo Semowmeba
4 kvira
1 dRe sakvlevi problemebis arCeva
2 dRe _ wyaroebis moZieba da Sefaseba
6 dRe _ wyaroebidan informaciis moniSvna/amoReba
2 dRe _ moniSnuli informaciis dalageba
1 dRe _ naSromis struqturuli gegmis Sedgena
3 dRe _ naSromis pirveli versiis Seqmna
1 dRe _ Sesworebis procesi
3 dRe _ wyaroebis dokumentireba da naSromis saboloo versiis Seqmna
1 dRe _ saboloo Semowmeba
danarCeni dReebi eTmoba naSromis kompiuterze akrefas da amobeWdvas.
[Sorenson, S. (2002). How to write Research Papers (3rd ed.). Thomson ARCO]
vinaidan eqsperimentuli kvleviTi naSromi uSualod studentis mier
Catarebul socialur kvlevazea agebuli, is met dros saWiroebs da met
xarjebTanac aris dakavSirebuli. kvlevis dagegmvas, Catarebasa da monacemebis
damuSavebas sakmao dro miaqvs da mxolod amis Semdegaa SesaZlebeli monacemebis
63
analizi da Sefaseba.
eqsperimentuli kvleviTi naSromis Sesaqmenlad, studentma Semdegi
safexurebi unda gaiaros:
sakvlevi problemis dasma;
sakvlevi hipoTezebis formulireba;
kvlevis meTodebis gansazRvra;
Teoriuli wyaroebis moZieba da gacnoba;
kvlevis dagegmva da kvlevis programis Sedgena;
monacemebis Segroveba;
monacemebis analizi;
eqsperimentuli kvleviTi naSromis Seqmna.
[Blaxter, L., Hugles, C., and Tighti M. (1996). How to Research. Philadelpia. Open University
Press].
rogor vxedavT, uSualod naSromis Seqmnas sakmaod xangrZlivi da
Sromatevadi procesi uswrebs win. am procesSi Semavali TiToeuli safexuris
gaazrebulad da akuratulad ganxorcieleba, saTanado eqsperimentuli
kvleviTi naSromis Seqmnis aucilebeli pirobaa.
eqsperimentuli kvleviTi naSromi, sabiblioTeko kvleviTi naSromisagan
gansxvavebiT, oTxi ZiriTadi nawilisagan Sedgeba: Sesavali, meTodebi, Sedegebi da
diskusia/daskvna. imis gansazRvraSi, Tu ra mizans emsaxureba TiToeuli nawili
da rogoria eqsperimentuli kvleviTi naSromis mTliani struqtura, Semdegi
savarjiSoebi gvexmareba:
savarjiSo #3. Tqvens winaSea eqsperimentuli kvleviTi naSromis seqciebi,
TanmimdvrobiT mocemuli. qvemoT areuladaa warmodgenili TiToeulis
ganmarteba. miusadageT naSromis TiToeul seqcias misi Sesabamisi ganmarteba.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
uviTarebs mavne
Cvevebs
bavSvebisaTvis
saziano
mag.: kanfetebiviT
miirTmeven vitaminebs
aferxebs gadacemebis
msvlelobas
Zalian didi
raodenoba
xSirad informacia
realobas ar Seesabameba
problemebi
reklama
abstraqti
kvleviTi naSromis abstraqti Sedgeba erTi paragrafisagan, romelSic 4-10
winadadebaa. arsebobs ori saxis abstraqti: I koncentrirebas axdens miRebul
Sedegebsa da maTgan gamomdinare daskvnebze; II ki axdens naSromis 4 ZiriTadi
nawilis (Sesavali, meTodebi, Sedegebi, diskusia) TiTo-TiTo winadadebiT
Sejamebas.
sargebeli
finansurad exmareba
Jurnal-gazeTebs da
televizias
msaxiobebi
asaqmebs sxvadasxva
specialobis adamianebs
mwerlebi
fsiqologebi
axal produqcias
gvacnobs
mag.: axali
manqanebi
[Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning].
savarjiSo #2:
studentebi vizualurad gamosaxaven savarjiSo 1-Si warmodgenil ideebs.
yvela es teqnika gvexmareba idebis generaciasa da maT Soris logikuri
kavSirebis dadgenaSi. mas Semdeg, rac ideebi yovelgvari struqturis gareSe
`Camoyrilia~ furcelze, aucilebelia maTi struqturuli gamTlianeba, rac
paragrafis doneze xorcieldeba.
paragrafi warmoadgens winadadebebis jgufs, romelic erTi ZiriTadi ideis
anu erTi Temis ganviTarebas emsaxureba. paragrafi iwyeba Tematuri winadadebiT,
romelic gansaxilvel Temas Tu sakiTxs waradgens. argumentirebul eseSi,
12
Sesavali
Sesavlis mizania sakvlevi sivrcis Seqmna da mkiTxvelebis mopoveba. is sami
ZiriTadi safexurisagan Sedgeba:
1. sakvlevi sivrcis Seqmna
problemis aqtualobis CvenebiT (savaldebulo)
mocemul sferoSi ukve arsebuli gamokvlevebis ganxilviT (savaldebulo)
2. konteqstis Seqmna
wina gamokvlevebis safuZvelze yuradRebis miRma darCenili sakiTxebis
miTiTebiT da arsebuli codnis Sevsebis mcdelobiT (savaldebulo)
3. konteqstis aTviseba
gamokvlevis miznisa da xasiaTis miTiTebiT (savaldebulo)
ZiriTadi daskvnebis warmodgeniT (arCeviTi)
naSromis struqturis gadmocemiT (arCeviTi)
meTodebi
socialur mecnierebebSi meTodebis seqcia Semdegi TaviseburebebiT xasiaTdeba:
detaluradaa gadmocemuli yvela procedura
ar xdeba arsebuli kvlevebis ganxilva
moicavs dasabuTebebs, axsna-ganmartebebsa da magaliTebs
terminologia xSirad meordeba
Sedegebi
meTodologiis dasabuTeba
65
Sedegebis interpretacia
arsebul gamokvlevebTan Tanxmobis dadgena
komentari miRebulmonacemebTan dakavSirebiT
interpretaciis procesSi sirTuleebis Cveneba
diskusia / daskvna
daskvna sami ZiriTadi safexurisagan Sedgeba:
sakvlevi sivrcis gamTlianeba (savaldebulo)
mocemuli gamokvlevis SezRudvebis Cveneba (arCeviTi, Tumca
gavrcelebuli)
momavali kvlevisaTvis mniSvnelovani sakiTxebis miTiTeba (arCeviTi da
gavrcelebuli mxolod zogierT sferoSi)
bibliografia
yvela gamoyenebuli wyaros miTiTeba erTi arCeuli formatis farglebSi (vTqvaT,
APA stiliT).
kvleviTi naSromis seqciebSi arsebuli sakiTxebis sixSire
axlandeli dro
warsuli dro
vnebiTi gvari
citireba
SezRudvebi
komentari
Sesavali
maRali
saSualo
dabali
maRali
saSualo
maRali
meTodebi
dabali
maRali
maRali
dabali
dabali
dabali
Sedegebi
dabali
maRali
cvalebadi
cvalebadi
saSualo
cvalebadi
diskusia
maRali
saSualo
cvalebadi
maRali
maRali
maRali
[Swales, J.M. and Feak, C.B. (1994). Academic Writing for Graduate Students. Michigan: The
Univesity, Michigan Press]
rogorc sabiblioTeko, ise eqsperimentuli kvleviTi naSromebis gacnobis
Semdeg, warmogidgenT bibliografiis miTiTebis teqnikas APA formatis
farglebSi.
11
adgili: gamomcemeli.
Silzi, e. (2002). centri da periferia. wignSi spilmeni, l. (red.). kulturis
sociologia. oqsfordi: bleqveli.
mravaltomiani naSromi:
avtoris gvari, iniciali. (red.). (gamocemis TariRi). wignis saTauri. (tomebi).
gamocemis adgili: gamomcemeli.
beri, j.v., segali, m.h., da kagicibasi, s. (red.). (1996). kroskulturuli
fsiqologiis cnobari. (1-3 t.). londoni: seigi.
leqsikoni:
saTauri. (meramdene gamocemaa). (gamocemis TariRi). gamocemis adgili:
gamomcemeli.
oqsfordis mokle inglisuri leqsikoni. (me-5 g.). (2002). niu-iorki:
oqsfordis universitetis presa.
statia Jurnalidan:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). statiis saTauri. Jurnalis
saTauri, tomis nomeri, gverdebi (ar iwereba gv.)
uitkrofti, g. (2004, ivnisi). toni bleris tragedia. atlantika, 293, 56-72.
statia gazeTidan:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). saTauri. gazeTis saTauri,
gverdebi (iwereba gv.).
mourisi, d. (2003, 17 marti). politika _ binZuri TamaSi? niu iork Taimsi, gv.
11-12.
disertacia an avtoreferati:
avtoris gvari, iniciali. (gamocemis TariRi). saTauri. disertacia,
universiteti, misi mdebareoba.
wulaZe, l. (2003). socializaciis zogierTi problema qarTuli kulturis
konteqstSi (avtonomiuroba da sanqciebi). sakandidato disertacia, iv.
javaxiSvilis sax.-is Tbilisis saxelmwifo universiteti, Tbilisi.
samTavrobo dokumenti:
saministrosa Tu dawesebulebis saxelwodeba. (gamocemis TariRi).
dokumentis saTauri (publikaciisa Tu brZanebis nomeri). gamocemis adgili:
gamomcemeli.
mentaluri janmrTelobis nacionaluri instituti. (1982). televizia da
67
aranabeWdi wyaroebi:
gvari, iniciali. (pozicia). (TariRi). saTauri [filmi, telegadacema...].
gamocemis adgili: gamomcemeli.
redford, r. (reJisori). (1980). ubralo adamianebi [filmi]. holivudi:
paramaunti.
masala internetidan:
avtoris gvari, iniciali. (internetSi publikaciis TariRi). dokumentis
saTauri. naSromis saTauri srulad. naSromis internetSi moZiebis TariRi da
saitis misamarTi.
internet-wigni
braiant, p. (1999). biomravalgvaroba da dialogi. moZiebuli 4 oqtomberi,
1999, http:/www. .........
sagazeTo statia internetidan
azari, b., da martini, s. (oqtomberi, 1999). umaRlesi skolis fsiqologia. APA
monitori. moZiebulia 7 oqtomberi, 1999, http:/www....
Jurnalis statia internetidan
faini, m., da kurdeki, l.a. (1993). refleqsia. saganmanaTleblo reformis
sakiTxebze. amerikeli fsiqologi, 48, 1141-1147. moZiebulia 7 ivnisi, 1995.
http:/www. .........
[APA References. Retrieved 22 May, 2005 from http:/webster.comment.edu/ada.htm]
nimuSi 2
sikvdiliT dasja gaumarTlebelia
Tanamedrove msoflioSi, miuxedavad imisa, rom cxovreba sul ufro metad
iRebs humanur Sinaarss, mravali iseTi faqti gvxvdeba, romelic sazogadoebas
gamousworebel zians ayenebs. garkveuli pirebis danaSaulebrivi moqmedebebi
iseT masStabebs aRwevs, rom sazogadoebis udides nawils SiSis zars scems.
rogorc wesi am kategoriis damnaSaveebs aTavseben sapatimro dawesebulebebSi,
raTa uzrunvelyofil iqnes maTi garkveuli droiT izolireba sazogadoebisagan.
xSiria SemTxvevebi, roca damnaSave patimrobis periodSi ar dgeba gamosworebis
gzaze, piriqiT, igi ufro saSiSi xdeba sazogadoebisaTvis da gaTavisuflebis
Semdeg agrZelebs sazogadoebis udanaSaulo wevrebisadmi Semzaravi zianis
miyenebas. imisaTvis, rom Tavidan iqnas acilebuli msgavsi danaSaulebrivi qmede68
kursis Sinaarsi
silabusi
akademiuri wera
nimuSi 1
sikvdiliT dasja gaumarTlebelia
kacobriobam civilizaciis miRwevamde xangrZlivi gza ganvlo da cxoveluri
sawyisebi gadalaxa. miuxedavad amisa, yvela epoqisaTvis damaxasiaTebelia iseTi
araadamianuri qmedebebi, romlebic yovel Cvengans Tavzars scems. yoveldRe
araerTi sastiki danaSauli xdeba da damnaSaveTa samyaro sul ufro da ufro
izrdeba. aqedan gamomdinare, danaSaulis ricxvis Semcireba da damnaSaveTa dasja
yvela drois mniSvnelovan problema iyo. sakiTxavia, ramdenad SeuZlia cixes
samudamod Seifaros saSiSi damnaSaveebi da amiT sazogadoebas misces maTgan
usafrTxoebis garantia. da ai, aseT pirobebSi SeiZleba dadges sikvdiliT dasjis
gamarTlebis sakiTxi, rasTan dakavSirebiTac azrTa sxvadasxvaobaa. saWiroa
sikvdiliT dasja samarTlebriv saxelmwifoSi? namdvilad aucilebelia dasjis
es ukiduresi zoma, raTa Tavidan iqnes acilebuli gansakuTrebiT mZime
danaSaulebi? albaT, ar moiZebneba iseTi Zlieri argumenti, romelic
gaamarTlebda sikvdiliT dasjas. yoveli adamianis uflebaa icocxlos da aravis
ar aqvs damnaSavis sicocxlis xelyofis neba (TviT samarTaldamcavebsac ki).
aqedan, SeiZleba dabejiTebiT vTqvaT, rom sikvdiliT dasja samarTlianobis
aRdgenis gaumarTlebeli saSualebaa.
8
Tema
argumentirebuli eses
Sesavali
miznebi
weriTi procesis
safexurebi
paragrafebis
ganviTareba
argumentirebuli eses
Sesavali nawili
sakuTari argumentebis
prezentacia
kontr-argumentebis
gaTvaliswineba da
ukugdeba
argumentirebuli eses
daskvna
kritikis Sesavali
perifrazireba Sejameba
citireba
plagiatis Tavidan
acileba
Sefaseba-refleqsia
argumentirebuli eses
saboloo versiis Seqmna
da prezentacia
logika da mTlianoba
kritikis saboloo
versiis Seqmna da
prezentacia
analitikuri referatis
Sesavali
Janrebi universitetSi
Janri
1) argumentirebuli
ese
2) kritika
3) analitikuri
referati
4) sabiblioTeko
kvleviTi naSromi
5) eqsperimentuli
kvleviTi naSromi
aRwera
araakademiuri debatis
ori mxaris
struqturirebuli
analizi.
erTi akademiuri teqstis
kritikuli kiTxva da
werilobiTi formiT
Sefaseba.
debatis ZiriTadi
sakiTxebis gansazRvra
studentisaTvis SerCeuli
ori an sami statiis
safuZvelze.
akademiuri problemis
werilobiTi formiT
gadaWra sabiblioTeko
gamokvlevis safuZvelze.
sakuTari gamokvlevis
angariSi, romelSic
dasabuTebulia arCeuli
meTodologia da warmodgenilia gamokvlevis
TiToeuli etapi, miRebuli
Sedegebi da maTi
interpretacia.
mizani
mtkicebulebis
formulirebisa da
Sesabamisi mxardaWeriT
ganmtkicebis procesis
ganviTareba.
kritikuli azrovnebisa
da ZiriTadi
argumentebis SejamebaSefasebis unaris
ganviTareba.
debatis ZiriTadi arsis
wvdomisa da werilobiTi
formiT gadmocemis
xelSewyoba.
mocemul disciplinaSi
sakvlevi problemis
dayenebisa da gadaWris
xelSewyoba Sesabamisi
Teoriis/literaturis
gamoyenebis safuZvelze.
sakuTari gamokvlevis
struqturirebisa da
prezentaciis xelSewyoba
akademiuri disciplinis
moTxovnebis Sesabamisad.
10
konteqstualizacia
11
avtorTa poziciebis
analizi da Sefaseba
Sexedulebebis
ganmtkiceba
analitikuri referatis
saboloo versiis Seqmna
da prezentacia
kvleviTi naSromis
Sesavali
12
13
14
sabiblioTeko kvleviTi
naSromi
15
eqsperimentuli
kvleviTi naSromi
16
bibliografiis
miTiTebis APA-stili
Sefaseba:
daswreba 15%
naSromebis Seqmna 60%
naSromebis prezentacia 25%
savaldebulo literatura:
*radgan akademiuri wera SedarebiT axali disciplinaa saqarTveloSi da
Zalian rTulia qarTulenovani literaturis moZieba mis Sesaxeb, leqtori
aZlevs studentebs mis mier Targmnil da damuSavebul masalas, agreTve,
sxvadasxva Janris nimuSebs.
Bailey, S. (2003). Academic Writing: A Practical Guide for Students. London and N.Y.:
RoutledgeFalmer.
71
Leki, I. (2nd ed.). (1998). Academic Writing. Exploring Processes and Strategies. Cambridge:
Cambridge University Press.
Smalley, R. L., Ruetten, M. K., & Kozyrev, J. R. (5th ed.). (2001). Refining composition Skills Rhetoric and Grammar. Boston: Heinle & Heinle, Thomson Learning.
Swales, J. M., & Feak, C. B. (1994). Academic Writing for Graduate Students. Michigan: The
University of Michigan Press.
damatebiTi literatura:
Craswell, G. (2005). Writing for Academic Success: A Postgraduate Guide. London: SAGE
Publications.
Ede, L. (2001). Work in Progress: A Guide to Academic Writing and Revising. (5th ed.). Boston
and N.Y.: Bedford/St. Martins.
Giltrow, J. (ed.). (2002). Academic Reading: Reading and Writing in Disciplines.
Hewings, M. (2002). Writing in Context: Implications and Applications.
Jordan, R. R. (3rd ed.). (1999). Academic Writing Course. Harlow: Longman, Pearson Education
Limited.
Rosen, L. (2005). Handbook of Academic Writing.
Sorenson, S. (3rd ed.). (2002). How to Write Research Papers. New York: Macmillan Reference
USA.
Teitelbaum, H. (4th ed.).(1998). How to Write a Thesis. Boston: Arco, Thomson Learning.
http://www.apa.org/
http://www.ceu.hu/writing/sfaccess.html
http://www.criticalreading.com/
http://www.csuohio.edu/writingcenter/
http://www.esc.edu/htmlpages/writerold/
http://www.powa.org/
http://www.refdesk.com/citations
http://www.rpi.edu/dept/llc/writecenter/web/index.html
http://www.utoronto.ca/writing
http://webster.comment.edu/
http://www.wisc.edu/writing/
http://writing.richmond.edu/writing/
swavlis Sedegi:
mocemuli kursis safuZvelze, studentebi praqtikulad gaecnen akademiuri
weris oTx ZiriTad Janrs: argumentirebul eses, romelmac gaacno studentebs
sakuTari argumentebis prezentaciisa da Sesabamisi mxardaWeriT ganmtkicebis,
agreTve, kontrargumentebis ukugdebis teqnika; kritikas, romelic emsaxureba
kritikuli azrovnebisa da Sefasebis unaris ganviTarebas studentebSi;
analitikur referats, romlic aswavlis sxvadasxva avtorTa naSromebis
Sejamebas, analizs, konteqstualizacias da maTze refleqsias; kvleviT naSroms,
romelic warmoadgens studentebisaTvis megzurs warmatebuli sakursos
dasawerad da amzadebs sadiplomo naSromebis Sesaqmnelad. amasTan erTad,
studentebma gaicnes plagiatobis Tavidan acilebisa da citirebis swori
teqnika,
msoflioSi
aRiarebuli
formatis
farglebSi
gamoyenebuli
literaturis miTiTeba da prezentaciebis mowyobis xelovneba.
72
naSromis
struqtura
Sesavali
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli,
an erT-erTi
elementi
aklia.
araorganizebuli.
araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli
da logikuria.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli
da logikuria,
magram
periodulad
aklia saWiro
detali.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleb
logikuria.
paragrafebi ar
aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli
toni. gramatika
da punqtuacia
uSecdomoa.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ar aris miRweuli
profesiuli
toni. bevri
Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
avtoris
argumentebi
Zlieria da
damajerebladaa
dasabuTebuli.
avtoris
argumentebi
sakmaod
damajerebelia
da kargadaa
dasabuTebuli.
avtoris
argumentebi
damajerebelia,
magram aklia
dasabuTeba.
avtoris
argumentebi
nakleb
damajerebelia
da ar aris
dasabuTebuli.
kontrargumentebi gaTvaliswinebuli da
warmatebiT
ukugdebulia.
kontrargumentebi gaTvaliswinebuli da
umetesad
ukugdebulia.
kontrargumentebis gaTvaliswinebis
mcdeloba,
Tumca isini
naklebadaa
ukugdebuli.
kontrargumentebi ar aris
gaTvaliswinebuli da
ukugdebuli.
sanimuSo
kargi
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
stili da ena
3. gamoyeneba _ miRebuli informaciiT praqtikaSi xelmZRvaneloba _informaciisa da wesebis gamoyeneba axal situaciebSi, principebisa da Teoriebis gamoyeneba specifikur garemoebebSi. wesisa Tu principis gamoyeneba axal Tu uCveulo
situaciaSi saSualebas aZlevs students ,,gamoyenebadi gaxados misi codna.
sakuTari
argumentebis
dasabuTeba
kontrargumentebis
gaTvaliswineba da
ukugdeba
paragrafebis
ganviTareba
da logika
blumis taqsonomia
73
kritikis Sefaseba
stili da ena
paragrafebis
ganviTareba da
logika
naSromis struqtura
Sefaseba
wvdoma
s
sanimuSo
kargi
avtori Rrmad
swvda statias da
masSi mocemul
ZiriTad
argumentebs.
avtorma
saTanadod gaigo
statia da masSi
mocemuli
ZiriTadi
argumentebi.
avtori avlens
kritikuli
azrovnebis
sanimuSo unars.
is ganixilavs
yvela ZiriTad
arguments,
axdens maT Rrma
interpretacias,
analizs,
Sejamebasa da
Sefasebas.
avtori avlens
kritikuli
azrovnebis
unars. is
ganixilavs yvela
ZiriTad
arguments,
kompetenturad
axdens maT
interpretacias,
analizs,
Sejamebasa da
Sefasebas.
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli
da logikuria.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli
toni. gramatika
da punqtuacia
uSecdomoa.
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
avtors
mxolod
zedapirulad
esmis statia da
masSi mocemuli
ZiriTadi
argumentebi.
avtori
cdilobs
kritikulad
gaaanalizos
statia, magram
zogierTi
ZiriTadi
argumenti ar
aris saTanadod
interpretireb
uli,
Sejamebuli da
Sefasebuli.
avtors
arasworad esmis
statia da ver
axdens ZiriTadi
argumentebis
diferenciacias.
araorganizebul
i. araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli
da logikuria,
magram
periodulad
aklia saWiro
detali.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli,
an erT-erTi
elementi
aklia.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleblogiku
ria.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ar aris miRweuli
profesiuli
toni. bevri
Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
74
avtori ver
axdens statiis
kritikul
analizs.
ZiriTadi
argumentebi
ar aris
interpretirebu
li da
Sejamebuli. maTi
Sefaseba
araadekvaturia.
Sesavali..................................................................................................................... 4
Tema I. argumentirebuli ese .......................................................................... 8
paragrafebi ar
aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
The book has been published by the Center for Social Sciences,
sponsored by the OSI-Zug Foundation and the Higher Education
Support Program (HESP) of the Open Society Institute-Budapest.
stili da ena
pozicia, analizi,
Sefaseba
giorgi bagrationi
lia kaWarava
sanimuSo
naSromis
struqtura
enobrivi redaqtori:
marine CitaSvili
paragrafebis
ganviTareba
da logika
mTavari redaqtori:
kargi
avtori avlens
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikaciisa
da farTo
konteqstTan maTi
dakavSirebis
sanimuSo unars.
avtori axdens
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikacias da
cdilobs maT
dakavSirebas
farTo
konteqstTan.
sanimuSo
SedarebiTi
analizi. avtori
axdens statiaTa
avtorebis
poziciebis
diferenciaciasa
da Sefasebas,
imavdroulad
gvTavazobs ra mis
kargad
dasabuTebul
pozicias.
avtori axdens
statiaTa
avtorebis
poziciebis
saTanado
diferenciaciasa
da SedarebiT
analizs, magram
misi pozicia ar
aris naTlad
dasabuTebuli.
naSromi
sanimuSodaa
organizebuli.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da efeqturadaa
gamoyenebuli.
naSromi kargad
organizebulia.
yvela
struqturuli
elementi saxezea
da umetesad
efeqturadaa
gamoyenebuli.
paragrafebi
sanimuSod
ganviTarebuli da
logikuria.
paragrafebi
kargadaa
ganviTarebuli da
logikuria, magram
periodulad aklia
saWiro detali.
sanimuSodaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
miRweulia
profesiuli toni.
gramatika da
punqtuacia
uSecdomoa.
gamoyenebuli
literatura
srulad da
sworadaa
miTiTebuli.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli toni.
umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
srulad da
sworadaa
miTiTebuli.
75
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
avtori cdilobs
ZiriTadi
sakiTxebis
identifikacias,
magram yvela
maTgani ar aris
gamoyofili.
maTi farTo
konteqstTan
dakavSirebis
warumatebeli
mcdeloba.
SedarebiTi
analizisa da
statiebis
avtorTa
poziciebis
Sefasebis
mcdeloba,
magram ZiriTad
argumentebs
aklia dasabuTeba
da amitom
avtoris pozicia
ufro
bundovania.
organizebis
mcdeloba. an
yvela
struqturuli
elementi
saxezea, magram
ar aris
efeqturad
gamoyenebuli, an
erT-erTi
elementi aklia.
paragrafebis
ganviTarebis
mcdeloba,
magram xSirad
aklia saWiro
detali da
nakleb
logikuria.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi ena.
aklia
profesiuli
toni. garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
sruladaa
miTiTebuli,
magram
garkveuli
xarvezebiT.
ar aris
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena. ar
aris miRweuli
profesiuli toni.
bevri Secdoma
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
gamoyenebuli
literatura
arasrulad da
arasworadaa
miTiTebuli.
avtori ar axdens
SedarebiT
analizsa da
statiebis avtorTa
poziciebis
Sefasebas, misi
poziciac ar aris
Camoyalibebuli.
araorganizebuli. araerTi
struqturuli
elementi aklia.
paragrafebi
ar aris
ganviTarebuli.
naSromi savsea
individualuri,
daukavSirebeli
winadadebebiT.
stili da ena
gamoyenebuli
literatura
daskvna
ZiriTadi
nawili
Sesavali
kargi
problema
gansazRvrulia
adekvaturi
safuZvelmdebar
e informaciiTa
da detalebiT.
gamoyenebuli
wyaroebis
SedarebiTi
analizi da
kritikuli
Sefaseba
sanimuSoa.
gamoyenebuli
wyaroebis
SedarebiTi
analizi kargia,
magram
garkveulwilad
aklia kritikuli
Sefaseba.
ZiriTadi
sakiTxebi
kargadaa Sejamebuli da nakleb
ganmeorebadia.
mocemulia
garkveuli
rekomendaciebi,
romlebic
kavSirSia
sakvlev
problemasTan.
5 wyaro mainc
aris gamoyenebuli. yvela
wyaro sakvlevi
problemis
relevanturia.
isini srulad
aris miTiTebuli, magram
ramodenime ar
aris sasurvel
formatSi.
kargadaa
gamoyenebuli
formaluri
werilobiTi ena.
ZiriTadad
miRweulia
profesiuli
toni. umniSvnelo
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
damakmayofilebeli
aradamakmayofilebeli
problema ar
aris naTlad
gansazRv- ruli
da aklia
saWiro detali.
safuZvelmdeba
re informacia
ar aris
adeqvaturad
axsnili.
SedarebiTi
analizis
mcdeloba,
magram aklia
kritikuli
Sefaseba.
problema ar aris
gansazRvruli.
safuZvelmdebare
informacia
bundovania an
ar aris
dakavSirebuli
problemasTan.
5 wyaroze
nakle bia
gamoyenebuli.
isini srulad
aris
miTiTebuli,
magram maTi
nawili ar aris
sasurvel
formatSi.
4 wyaroze
naklebia
gamoyenebuli.
isini ar aris
srulad
miTiTebuli,
umravlesobis
formati
arasworia.
met-naklebad
gamoyenebulia
formaluri
werilobiTi
ena. aklia
profesiuli
toni.
garkveuli
Secdomebi
gramatikasa da
punqtuaciaSi.
SedarebiTi
analizi
bundovania.
kritikuli
Sefaseba ar aris
mocemuli.
akademiuri
wera
momzadebulia socialur mecnierebaTa centris
akademiuri stipendiis safuZvelze
lia wulaZe
Tbilisi
2006
76