1 BENDROSIOS TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS NUOSTATOS

1.1 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ESM

Tarptautins privatins teiss reikia dl to, kad tam tikri tapats teisiniai santykiai reguliuojami
skirtingai nacionaliniu lygmeniu. Teiss santykiai danai turi tam tikr usienio element, t. y.
santyk su ne vietos teismo teisine sistema. I esms yra 3 prieastys, dl ko gali bti teisiniame
santykyje usienio elementas:
1.Santykio subjektai ir j priklausomyb kitai jurisdikcijai (pvz., Lietuvos mon perka prekes i
Lenkijos mons).
2.Santykio objektas (pvz., ginas gali kilti dl daikto kitoje valstybje).
3.Tam tikro juridinio fakto vykimas usienyje (pvz., sudaryta usienyje sutartis).
Atsirads usienio elementas nepakeiia teisinio santykio esms, jis lieka atitinkamos privatins
teiss akos reguliuojamu santykiu. Usienio elementas suteikia tam tikro savitumo teisiniams
santykiams reikia isiaikinti, kurios valstybs teis bus taikoma teisiniams santykiams.
Atsakymo klausim reikia iekoti kolizinse teiss normose, kurios gali bti tvirtintos
nacionalinje teisje, tarptautinse sutartyse. Valstybei taikyti usienio teis btina dl keleto
prieasi:
1.Besipleiantis bendradarbiavimas, globalizaciniai procesai.
2.Teisingumo principas. Beslygikai taikant teismo vietos teis neivengiamas neteisingumas.
3.Privatinje teisje vyrauja sutarties laisvs principas, todl daugel klausim alys apsprendia
tarpusavio sutarimu (leidiama pasirinkti taikom teis).
Tarptautins privatins teiss paskirtis privatini teisini santyki, susiklostani tarp skirting
valstybi fizini ir juridini asmen, teisinis reguliavimas. ios teiss akos kaip mokslo srities
tikslai:
1.Nurodyti slygas, pagal kurias teismas bt kompetentingas nagrinti gin su usienio
elementu (jurisdikcijos nustatymas).
2.Nurodyti konkrei teisin sistem, pagal kurios nuostatas turt bti vertinamas kils ginas
(taikytinos teiss nustatymas).
3.Apibrti slygas, pagal kurias bt pripastamas ir vykdomas usienio teismo ar arbitrao
sprendimas dl gino su usienio elementu.
Didij dal tarptautins privatins teiss sudaro kolizins normos. Jos tiesiogiai ne5
reglamentuoja teisini santyki, tik nurodo, kurios teisins sistemos normos turi bti taikomos
konkreiam teisiniam santykiui. Norint taikyti kolizin norm, reikia sprsti preliminarius
klausimus. Tokiais atvejais svarbu iskaidyti teisin santyk ir nustatyti sudedamuosius
elementus.
1.2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS SAMPRATA
Tarptautins privatins teiss samprat galima iliustruoti dviem skirtingomis pozicijomis, kas yra
i teis:
1.Stori apibdina tarptautin privatin teis kaip privatins vieosios teiss subdisciplin.
2.Savinji tarptautin privatin teis laiko privatins teiss dalimi.
Kai kurie JAV autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis tai teiss aka, kuri siekia pateikti
atsakymus klausimus, kylanius tarp valstybi ir valstybs viduje. Europos Komisija savo
aliojoje knygoje atkreipia dmes tarptautins privatins teiss problematik. i teiss sritis
neturi vienodos reikms visose ES alyse, nes vienur ji reguliuoja tik taikytinos teiss
klausimus, kitur ir jurisdikcijos bei kt. klausimus.
Tarptautins privatins teiss problematik atspindi ir Generalins advokats arpston nuomon
byloje C353/06 (C Teisingumo teismas, tas pats ir nesant jokios raids): tarptautin privatin

teis ne tarptautins teiss dalis, ji numato mechanizm ar kelet mechanizm, kokia teis turi
bti taikoma, kai teisiniame santykyje yra usienio element. Tarptautins privatins teiss
pavadinimas kl daug klausim teiss moksle, nes nesutariama, ar is terminas nra prastesnis
u konflikt (kolizij) teis. Pastarasis terminas naudojamas JAV, Kanadoje, Didiojoje
Britanijoje. Tarptautins (dl tarptautikumo klausim) privatins (reguliavimo dalyko problema)
teiss (savarankikos teiss akos problema) svokoje ginijami visi trys odiai. Vyrauja
nuomon, kad odis tarptautin reikia ne altin, o reguliavimo dalyk, odis privatin
pabria prigimt ir reguliavimo dalyk (santykis tarp privai subjekt, o ne valstybi,
kiekviena valstyb turi savo privatin teis).
Paia bendriausia prasme tarptautin privatin teis privatins teiss dalis, kuri reguliuoja
privatinius santykius, perengianius vienos valstybs ribas. ios teiss akos pavaidnimo
dviprasmikumas lemia ir nevienod poir pat reguliavimo dalyk.
1.3 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS VIETA TEISS SISTEMOJE
Tarptautinei privatinei teisei bdingas tam tikras dvilypumas:
1.Privatini santyki elementas.
2.Tarptautinis usienio elementas.
Vienu poiriu tarptautin privatin teis yra vieosios teiss sudedamoji dalis. Tokios pozicijos
pagrindu yra tarptautins sutartys. iuo poiriu suprantama labai plaiai. Kitu poiriu,
privatiniai teisiniai santykiai nepriklauso vieosios teiss reguliavimui, todl ir tarptautin
privatin teis turi bti laikoma privatins teiss dalimi.
Dar kiti autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis yra vidaus teiss santyki sritis. Kitaip
tariant, tai yra skirting valstybi nacionalini teisi sritis. Galiausiai, kiti teigia, jog tarptautinei
privatinei teisei bdingas mirumas, t. y. kad i ak sudaro ir privatins, ir vieosios teiss
normos.
Anglijoje tarptautin privatin teis nelaikoma atskira teiss aka, bet pripastama atskiru
institutu. Kanados teiss doktrina j laiko nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja tarptautin
jurisdikcij, kolizij sprendimas, nuolatins gyvenamosios vietos klausimai, usienio teism ir
arbitra sprendimai ir t. t. Rusijoje i sritis laikoma atskira aka, kuri tiria tiek tarptautines, tiek
vietines teisines problemas. Lietuvoje laikomasi panaios pozicijos kaip ir Rusijoje.
1.4 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO DALYKAS
vairi valstybi teiss doktrinoje vyrauja skirtingos nuomons dl to, kokie santykiai patenka
tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas. Paia bendriausia prasme tai privatiniai
teisiniai santykiai, atsirandantys tarptautins veiklos srityje. Rusijoje prie tarptautins privatins
teiss priskiriami ir materialins teiss, ir kolizini norm, ir tarptautinio civilinio proceso
klausimai.
1.5 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO METODAI
Paprastai ioje srityje skiriami du metodai:
1.Kolizinis.
2.Materialinis.
Teigiama, kad tarptautin privatin teis atsirado ir vystosi kolizinio metodo dka. Atsiradus
usienio elementui visada yra kolizinis klausimas, t. y. sprendiama, kuri teis turi bti taikoma
ir pan. Taigi iai teisei bdinga kolizin problema taikytinos teiss pasirinkimo klausimas.
Kolizins problemos sprendiamos kolizini norm pagalba. Kolizin norma nesprendia
teisinio santykio i esms, ji tik duoda nuorod materialin teiss norm, kuri sureguliuoja
teisin santyk. Kolizinis metodas pasireikia tuo, kad kolizinio santykio reguliavimui
pasirenkama konkreti teiss sistema, iuo metodu nesiekiama nustatyti teises, pareigas ir atsa7

komyb. Kolizins normos taikomos kartu su materialinmis normomis, kurios reguliuoja teisin
santyk.
Kai kurie autoriai teigia, kad tarptautins privatins teiss metodas unifikavimas
(vienodinimas). Visgi tai nra tiesinio reguliavimo metodas.
1.6 TARPTAUTINS PRIVATINS IR VIEOSIOS TEISS SANTYKIS
Tarptautins privatins teiss pavadinimas kelia daug klausim dl jo tinkamumo. Pagrindin
prieastis nuoroda tarptautin teis. Terminas tarptautin teis yra tarptautin vieoji teis
sinonimas. Tarptautin privatin teis nelaikytina tarptautins vieosios teiss dalimi, taiau ias
dvi sritis sieja stiprus ryys.
Tarptautin vieoji teis yra tarptautin ta prasme, kad nustato klausimus tarp valstybi, o
tarptautin privatin teis klausimus tarp privai asmen, kurie priklauso konkreioms
valstybms. Todl odis tarptautin suprantamas vienu atveju kaip tarpvalstybin, o kitu
kaip santyki su usienio elementu.
Panaumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:
1.Tikslas (utikrinti tarptautin bendradarbiavim).
2.Tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais, kurie svarbs
aikinant tarptautines sutartis (Vienos konvencija).
3.Sieja bendri teiss altiniai (tarptautins sutartys).
4.Tarptautin vieoji teis taip pat atsako klausim, koks yra tarptautins ir nacionalins teiss
santykis.
Skirtumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:
1.altiniai (tarptautins privatins teiss nuostat didij dal sudaro vidaus teiss nuostatai).
2.Tarptautin vieoji teis reguliuoja tarpvalstybinius santykius, jos subjektai: valstybs,
tarptautins organizacijos, o tarptautin privatin teis reguliuoja privai asmen santykius
(valstyb juose irgi gali dalyvauti lygiomis teismis). Neigti viej element tarptautinje
privatinje teisje nebt teisinga, nes yra norm, skirt vieojo intereso apsaugai (CK 1.11 str.).
Be to, reikia turti galvoje, kad vyksta i teisi konvergencija.
1.7 PAGRINDINS IUOLAIKINS TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS
TENDENCIJOS
Pasaulyje nra visoms valstybms bendros tarptautins privatins teiss, bet teiss mokslas siekia
nustatyti bendras tendencijas, vykstanias ioje srityje. Skiriamos tokios:
1.Siekiama vis labiau unifikuoti teiss normas sudarant universalias ar regioninio pobdio
tarptautines sutartis, priimant modelinius statymus (pavyzdiniai statymai). Dl to labai iaugo
tarptautini organizacij vaidmuo.
2.Kolizij tarp tarptautini sutari norm augimas. Tokia situacija neutikrina teisinio aikumo.
3.Tarptautins privatins teiss normos kodifikuojamos nacionaliniu lygmeniu.
4.Pleiasi tarptautins privatins teiss veikimo sfera, atsiranda vis daugiau norm vairiose
teiss akose ir poakiuose.
2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ALTINIAI IR VIENODINIMAS
Teiss altinis gali reikti subjekt, kuris priima teiss taisykles (pvz., parlamentas), arba teiss
norm, kurioje ireiktos teiss taisykls. Pagrindinis tarptautins privatins teiss altinis
tarptautins sutartys. Tarptautins sutarties samprata tvirtinta Vienos konvencijoje. Lietuva
dalyvauja daugelyje tarptautini sutari, iskirtinos 3 grups:
1.Dvials tarptautins sutartys dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos teiss
bylose (su Lenkija, su Baltarusija, su Estija ir Latvija ir su kt., bent vien i i sutari reikia
inoti, savo turiniu jos yra panaios, iskyrus sutart su Lenkija). iose sutartyse nustatomos

jurisdikcins normos, rodym rinkimo klausimai, kolizins normos ir t. t. ES nars turi

nedalyvauti tarptautinse sutartyse, kurios priklauso ES iimtinei kompetencijai, todl kyla
specifini problem dl sutari, priimt iki narysts ES. Roma1 ir Roma2 reglamentai tas
problemas i esms sprendia.
2.Daugiaals tarptautins sutartys.
3.Doktrina ir paproiai. Doktrina remiamasi, nes statutin teis negali visko sureguliuoti iki galo.
Paskaityti: R. imaius ir G. Lastauskien, Teisinio paproio reikm teisiniam reguliavimui,
Jurisprudencija, 2002 m. Nr. 24(4), 204213 psl. ir Justicija, 2010 m. Nr. 1 apie paproius.
Kiekviena valstyb turi savo tarptautin privatin teis, todl tas pats klausimas paprastai
valstybse bna reguliuojamas ne vienodai, pvz., asmen teisinis statusas nustatomas vienose
valstybse pagal lex patria, kitose lex domicilii princip. Tokie skirtumai nra labai teigiamas
dalykas, todl nuo XIX a. pradta galvoti, kaip suvienodinti tarptautin privatin teis.
Neigiamus padarinius suvelninti galima vienodinant materialin teis ir norminant kolizines
normas.
Materialiosios teiss vienodinimas dalyvaujaniose vienoje sutartyje valstybs tam tikr
klausim sutaria sprsti vienodai. Materialioji teis gali bti vienodinama labai vairiai, pvz.,
priimant statymus. Vienodinant materialij teis susiduriama su skirtingomis teiss
tradicijomis, kultriniais ir socialiniais skirtumais, kurie lemia tam tikr nacionalinio reguliavimo
turin. Be to, nra institucijos, kuri utikrint vienod teisi aikinim ir taikym, t. y. teismai
gali t pai norm aikinti skirtingai skirtingose valstybse. Vienodinti materialin teis yra
sudtingiau nei kolizin, nes jos apimtis daug didesn.
Vienodinimas gali bti:
1.Pasaulinis (pvz., Hagos konferencija).
2.Regioninis (pvz., ES, Beniliuksas ir t. t.).
3.Dvialis.
Hagos konferencija (http://www.hcch.net) yra organizacija, kuri turt paangiai vienodinti
teiss normas. Kita svarbi organizacija vienodinime UNCITRAL (http://www.unicitral.org).
Tai specializuota JT institucija, kurios pagrindin funkcija vienodinti ir pltoti prekybos
reglamentavim. Dar viena svarbi organizacija UNIDROIT (http://www.unidroit.org). Pastaroji
yra tarpvyriausybin organizacija, sikrusi Romoje, ji yra parengusi tarptautini komercini
sutari principus. Europos Taryba irgi svarbi organizacija tarptautinei privatinei teise, 1966 m.
priimta Konvencija dl pavyzdinio arbitrao statym, ETT (6 str. teis teising teism).
Europos Sjungoje vienodinti privatin teis stengiamasi nuo pat jos susikrimo pradios.
Ligiolinis vienodinimas fragmentikas, vyko atsirenkant, t. y. renkantis atskirus institutus ir
pan. (Mikelnas, Justicija 2004 m., Nr. 6, 211 psl.). Svarbs tarptautinei privatinei teisei du ES
reglamentai:
1.Roma1 (Reglamentas Nr. 593/2008). is reglamentas yra dl sutartinms prievolms taikytinos
teiss, jis panaus Romos konvencij.
2.Roma2 (Reglamentas Nr. 864/2007). is reglamentas yra dl nesutartinms prievolms
taikytinos teiss.
Romos konvencija dl sutartinms priemonms taikytinos teiss: OL L266, 19801009, p. 119.
Dl ios konvencijos ir reglament reikia paskaityti V. Mizaro straipsnius: Tarptautins privatins
teiss vienodinimo ES rezultatai: reglamentai Roma1 ir Roma2, Justicija 2009, Nr.1 ir Justicija
2008 (paskutinis nr.) ir Roma2 reglamentas ir Lietuvos privatin teis, knyga: Privatin teis:
praeitis, dabartis ir ateitis. P. Jurys ir I. Goldamer, Justicija 2008, Nr. 1, 5373 psl.

Europos Komisijos aliosios knygos: eimos santykiai COM (2006) 399 final, sutuoktini
turtiniai santykiai COM (2006) 400 final, paveldjimo teis COM (2005) 65 final, ilaikymo
prievols COM (2005) 649 final.
3 USIENIO TEISS SAMPRATA IR TURINIO NUSTATYMAS
CK 1.10 ir 1.12 str. Tarptautinje privatinje teisje usienio teis reikia bet kuri usienio teiss
sistem, iskyrus vietos teis. Yra valstybi, kuriose galioja keletas teisini sistem, pvz.,
federacinse valstybse. Kai valstybje kyla teiss sistemos taikymo klausimas, tai vadinama
vidaus teiss kolizijos problema (pvz., dl priklausymo tam tikrai religijai ir pan.), ji dar
vadinama tarpasmenine kolizija. CK sako, kad nustaius, jog btina taikyti konkreios valstybs,
turinios kelet teisini sistem, teis, konkrei teiss sistem reiks nustatyti pagal ne
Lietuvos, o tos valstybs teiss normas.
Terminas usienio teis yra probleminis, nes kyla klausimas, ar reikia vadovautis tik
materialine usienio valstybs teise. Usienio teis reikia ne proceso teis, t. y. proceso teis yra
paalinama i usienio teiss sampratos (nebent iimtiniais atvejais). Bylos nagrinjimo eiga ir
tvarka yra nustatoma vietos valstybs teiss. Teismas privalo isiaikinti ne tik statutin usienio
teis, bet ir antrinius teiss altinius: doktrin, teism nutarimus ir t. t.
alys gali nustatyti taikyti ne alies, o savo nustatytus principus savo teisiniams santykiams.
Teismas tok nustatym turi gerbti.
3.1 USIENIO TEISS NUSTATYMAS IR TAIKYMO APRIBOJIMAI
Nustaius, kad reikia taikyti usienio teis, reikia nustatyti jos turin. Turinio nustatymas kitas
etapas. Daniausiai nei teismas, nei alys neturi usienio teiss altini, o teismas nra usienio
teiss inovas. Kyla 2 problemos:
1.Usienio teiss altini nustatymas. Usienio teiss altini turinio nustatymas.
2.Kyla klausimas, ar usienio teiss nustatymas yra teiss, ar fakto nustatymas. Nuo io klausimo
priklauso, ar teismas turi ex officio nustatinti teis, ar tai lieka ali pareiga. Be to, pagal tai
priklauso, ar teismas, ar alys turi nustatyti usienio teiss turin. Galiausiai, nuo to priklauso, k
reiks daryti, jei turinio nustatyti nepavyksta. Skirstomos valstybs pagal io klausimo sprendim
3 grups:
a.Usienio teis fakto klausimas. Tokiais atvejais teiss nustatymas ir turinio atskleidimas
ali pareiga.
b.Usienio teis teiss klausimas. Teismo pareiga iais atvejais yra nustatyti usienio teis, jei
to nepavyksta, taikoma vietos teis.
c.Tarpinio modelio, t. y. bdingi bruoai i pirm dviej atvej. Usienio 12
teis gali bti taikoma tiek ali reikalavimu, tiek teismo ex officio.
Lietuvoje usienio teis taikoma, kai tai numato tarptautins sutartys, ali susitarimai ar
Lietuvos statymai. Lietuvoje usienio teis taiko, nustato ir aikina teismas ex officio, kai tai
susij su tarptautinmis sutartimis ir statymais. Kai usienio teis numato ali susitarimas, tai
teiss nustatymo klausimus sprendia paios alys (CK 1.11 str. 2 d.). CK nurodyta, kokiais
altiniais turi bti remiamasi nustatinjant usienio teis, t. y. teis turi bti nustatinjama ne
formaliai, reikia atsivelgti usienio valstybs doktrin, taikymo praktik ir t. t. alys turi teis
prayti teismo pagalbos, kai joms kyla sunkum nustatinjant usienio teis. Teismas reikiam
informacij gali rinkti pats arba darydamas teismo pavedim (kai sudaryta teisins pagalbos
sutartis su kt. valstybe). Lietuvai nuo 1996 m. galioja Europos konvencija apie usienio teis,
todl informacij apie usienio teis galim rinkti ir pagal j. Kai teismui ir alims nepavyksta
nustatyti usienio teiss, teismas gali taikyti Lietuvos teis.

Jei teismas nustatinja usienio teis ex officio, tai bus teiss klausimas (taiau specifinis).
Teismas turi turti galimyb pasitelkti usienio teiss ekspertus, nors ir galioja principas teisjas
ino teis.
LAT Senato 2004 m. nutarimas Nr. 21 pasakyta, kad teiss normos turinys, aikinimas ir
taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas, taiau, kai kalba eina apie usienio teiss taikym,
tai gali bti rodinjimo dalykas (CK 1.12 str.).
3.2 ATSISAKYMAS TAIKYTI USIENIO TEIS
Aplinkyb, kad teisinis santykis turi usienio element, dar nereikia, jog usienio teis bus
taikoma. Egzistuoja daugyb prieasi, dl ko usienio teis gali bti netaikoma. Kai valstybje
egzistuoja imperatyvios teiss normos, tai jos bus taikomos net tada, kai alys bus sutarusios
taikyti usienio teis tiems klausimams, kuriuos reglamentuoja mintosios normos.
Atvejai, kai usienio teis netaikoma:
1.Gino santyk reglamentuoja imperatyvios valstybs arba kitos valstybs, su kuria ginas
susijs, normos. iuo atveju teismas turi atsivelgti usienio teiss taikymo ir netaikymo
pasekmes. Vis pirma, inoma, teismas turi nustatyti, ar tam tikra norma yra imperatyvi, ar ne,
kokie tos normos tikslai. Pastarosios normos gali bt tiek privatins teiss, tiek vieosios teiss
srities. Teismas taip pat turt atsisakyti taikyti usienio teis, jei alys dl jos galt ivengti
Lietuvos ar kt. valstybs, su kuria santykis susijs, imperatyvi norm taikymo (teismas turt
remtis CK 1.11 str. 2 d.).
2.Pagal kolizines normas nustatytos usienio teiss galima netaikyti, jei byla 13
yra nesusijusi su ta valstybe. CK 1.11 str. 3 d. numato atvejus, kai alys nordamos ivengti
nepalankios joms teisins sistemos pasirenka palankesn. Tai kodeksas vertina neformaliai,
palieka teismui sprsti vertinamuoju poiriu.
3.Usienio teiss taikyti negalima, kai ji prietaraut Konstitucijai arba alies vieajai tvarkai.
Vieosios tvarkos doktrina suteikia teismui labai plai diskrecij, t. y. nacionalinei teiss
normai, kuri gina viej interes, turi bti teikiamas pirmumas prie usienio teis. ie atvejai
siejami daugiausiai su valstybs interesais, daniausiai eimos bylose (ypa dl vaik).
Vieosios tvarkos doktrina pasireikia negatyviuoju poveikiu, t. y. atsisakym taikyti usienio
teis lemia motyvas, jog jos taikymas sukelt nesuderinam padarini su esminiais nacionalins
tvarkos principais. A priori apibrti, kas yra vieoji tvarka negalima, jos turinys
atskleidiamas nagrinjant konkreias aplinkybes ir teiss normas, todl turi bti
nacionalizuojama usienio teis, bylos aplinkybs, vietos teis, usienio teiss taikymo
rezultatas, rezultato palyginimas su Lietuvos teise.
Usienio teiss atsisakymas galimas tik iimtinai statym numatytais atvejais.
4 KOLIZINS NORMOS
4.1 KOLIZINS NORMOS SAMPRATA
Kolizija kyla tada, kai dviej ar daugiau valstybi teis pretenduoja reguliuoti gino santyk.
Kolizijos isprendimas teismo sprendimas, kurios valstybs teiss sistem reikia taikyti gino
santykiui. Taikytin teis reikia pasirinkti ne savavalikai, o remiantis taisyklmis. Kolizij
sprendimo principai vairiose valstybse gali skirtis. Atsakymas, klausim, kurios valstybs
teis bus taikoma priklauso ir nuo to, kuris teismas nagrinja byl, nes jis kolizij sprs pagal
nacionalines normas.
Nemanoma sukurti taisykli kiekvienai kolizinei situacijai, taiau egzistuoja bendrosios
taisykls. Laikoma, kad turi bti taikoma ta teis, su kuria teisinis santykis yra labiausiai susijs
(glaudiausio ryio doktrina). Kolizins normos tiesiogiai nereglamentuoja kolizinio santykio, o
tik duoda nuorod, kokia teiss norma turi bti taikoma.

Kolizin norma vidaus arba tarptautinje teisje tvirtina taisykl, kuria vadovaujantis
nustatoma konkreios valstybs teis taikytina santykiui turiniam usienio element. Kolizins
normos sudaro sistem dar vadinam kolizine teise (didioji tarptautins privatins teiss dalis).
4.2 KOLIZINS NORMOS STRUKTRA
Kolizins normos yra specifins, todl pasiymi ir specifine struktra. Paprastai skiriami 2
kolizins normos elementai:
1.Apimtis nusako material santyk, kuriam ta norma taikoma. Tai daniausiai nurodoma visu
institutu ar teiss norm visum. Galima laikyti, kad apimtis kolizins normos hipotez.
Kartais apimtis gali bti nurodoma per konkret subjekt ar objekt.
2.Ryys dar vadinamas nuoroda ar nukreipimu. Tai yra tiesiog nuoroda teis, kuri reikia
taikyti atitinkamam santykiui. is elementas teisin santyk susieja su konkreia teiss sistema.
Ryys nurodomas vairiais susiejimo kriterijais (pvz., pilietyb, steigimo vieta ir t. t.). Kartais
nustatant ry tvirtinamas ir laikas, su kuriuo siejamas kriterijus, lemiantis taikytin teis (pvz.,
vaiko kilm CK 1.31 str. 1 d., paveldjimas CK 1.61 str. 1 d.).
4.3 KOLIZINI NORM RYS
Klasifikacija yra susitarimo reikalas, todl j yra daug.
4.4 KOLIZINI NORM AIKINIMAS IR TAIKYMAS
Bet kokia teiss norma yra taikoma ir aikinama pagal bendrsias teiss aikinimo ir taikymo
taisykles. Skirtingose teiss srityse yra skirtingi teiss taikymo ir aikinimo principai.
Tarptautinje privatinje teisje aikinim lemia bendrosios taisykls ir specifiniai principai.
Prie taikant kolizin norm, teismas turi isprsti vadinamuosius preliminarius klausimus.
Pagrindiniais preliminariais klausimais laikomi kvalifikavimas, alutin problema, iskaidymas,
grinimas ir atsisakymas taikyti usienio teis.
4.4.1 KVALIFIKAVIMO KLAUSIMAS
Pirmasis ingsnis isiaikinimas, apie kok teisin santyk kalbama. Kolizins normos taikymas
siejamas su gino santykio prigimties isiaikinimu, reikia nustatyti, kokie teisiniai santykiai
sieja alis (pvz., sutartiniai, eimos, darbo ir t. t.). Kolizins normos parinkimas labai priklauso
nuo kolizins normos apimties nustatymo, o is nuo to, kaip teisinis santykis bus teisikai
vertinamas, t. y. kaip jis bus teisikai kvalifikuojamas. Kvalifikavimas teisinis fakto vertinimas
ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar konkreios teiss akos. Faktin situacija
gali bti sudtinga, todl kvalifikuoti daniausiai nebna paprasta.
Kyla klausimas, pagal kurios valstybs teis turi bti kvalifikuojamas teisinis santykis (vietos ar
usienio). T pat santyk skirtingos valstybs gali vertinti skirtingai (pvz., kilnojamojo ir
nekilnojamojo turto statusas, delikto padarymo vieta). Gino santykis taip pat gali turti keleto
institut bruo (pvz., kai sutarties pavadinimas neatspindi viso sutarties turinio). CK nepateikia
tiesioginio atsakymo, kaip turt bti sprendiami kvalifikavimo klausimai.
Egzistuoja dvi pozicijos kaip sprsti kvalifikavimo klausim:
1.Reikia kvalifikuoti pagal vietos valstybs teis.
2.Reikia kvalifikuoti pagal tai, kurios valstybs teis bus taikoma.
Lietuvos teismai turi pareig atsivelgti ne tik alies kvalifikavim, bet ir galim usienio alies
kvalifikavim. CK esantys terminai ir svokos turt bti aikinamos pagal vidaus teis.
4.4.2 ALUTIN PROBLEMA
Teisinis santykis nebna izoliuotas ir vienintelis, t. y. yra stipriai susijs su kitais teisiniais
santykiais. Dl to skiriamas pagrindinis ir alutinis teisinis santykis (pvz., alutinis klausimas
santuokos gine santuokos galiojimas, kuris yra preziumuojamas, arba sutartiniame gine
reikia nustatyti, ar sutartis galioja).

alutinis klausimas kyla, kai:

1.Pagrindinis teisinis santykis turi usienio element.
2.Su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal tarptautin privatin teis gali
bti savarankiku ir jam gali bti taikomos kitos kolizins normos.
3.Su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikytinos normos numato, kad turi bti taikomos
kitos normos nei pagrindiniam santykiui.
CK alutins problemos nereguliuoja, tai reikia, jog ji turi bti sprendiama pagal bendrsias
taisykles.
4.4.3 ISKAIDYMAS
Teisinis santykis pereina daug stadij, todl gali paaikti, kad tam tikroms santykio stadijoms ar
elementams gali taikyti skirtingas kolizines normas (tokia situacija bus vadinama iskaidymu).
Iskaidymo CK nereglamentuoja: atskiroms stadijoms taikomos savarankikos kolizins
taisykls.
5 ASMEN TEISINIS SANTYKIS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJE
Kiekvienas teiss subjektas turi sau bdingus poymius: pilietyb, tautyb ir t. t. Tarptautins
privatins teiss poiriu individualus asmens poymis yra teis, charakterizuojanti civilin
status. Asmens teisinis statusas reglamentuojamas CK 1.151.23 str. ir CPK 790792 str. ioje
srityje reikminga yra ir LAT praktika (LAT Senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr. 28, 5.6
dalis.; LAT 1998 m. sausio 5 d. nutartis, aprobuota Senato; LAT 2001 m. birelio 21 d. nutartis
3K3203, LAT 2007 m. balandio 6 d. nutartis 3K3142), egzistuoja nemaai tarptautini sutari
(1950 m. JT konvencija dl dingusio asmens mirties paskelbimo, 1965 m. Hagos konvencija dl
juridini asmen, 1946 m. JT konvencija dl JT privilegij ir imunitet ir t. t.).
Galima iskirti tris asmen grupes:
1.Fiziniai asmenys (lex personalis).
2.Juridiniai asmenys. (lex societatis).
3.Valstyb.
5.1 FIZINIAI ASMENYS
Fizinio asmens teisinis statusas nustatomas pagal asmenin teis (lex personalis). Asmeninis
statusas reikia teiss sistemos nustatym pagal ry su valstybe. Asmens civilinis statusas apima
vard, pavard, teisnum, veiksnum, gyvenamj viet, pripainim neinia kur esaniu,
pripainim neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbim mirusiu. mogaus teisinis statusas gali
bti nustatomas:
1.Asmens pilietyb (lex patria). is principas siejamas su Pranczijos revoliucija.
2.Asmens nuolatin gyvenamoji vieta (lex domicilii). is principas laikomas pranaesniu, nes:
a.mogus gali bti keleto valstybi pilieiu;
b.mons danai gyvena ir dirba ne savo pilietybs valstybje;
c.nuolatins gyvenamosios vietos teis paprastai sutampa su teismo vietos teise.
Taiau egzistuoja ir trkumai:
a.skirtingai aikinama svoka nuolatin gyvenamoji vieta;
b.mogus gali keisti savo gyvenamj viet, o j nustatyti gali bti sunku.
ie principai nra vieninteliai, pvz., galima mogaus status sprsti pagal priklausym 18
religinei bendruomenei. Be to, egzistuoja ir papildomi kriterijai.
Lietuvoje usienio asmen veiksnumas ir teisnumas nustatomas pagal j nuolatins
gyvenamosios vietos teis. Nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta apibrta CK 2
knygoje.

Nuolatin gyvenamoji vieta nustatoma pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, ji gali bti
gyjama ar pasirenkama.
Dvialse sutartyse dominuoja pilietybs principas.
Kad nebt piktnaudiaujama teise, CK 1.17 str. nustato subsidiarius asmens statuso nustatymo
kriterijus.
5.2 JURIDINIAI ASMENYS
Kai usienio elementas juridinis asmuo, reikia nustatyti, kas reglamentuoja jo steigim, jo
veikl, jo organ sudarym ir kompetencij bei reorganizavim ir likvidavim. Lex societatis gali
bti nustatoma pagal iuos principus:
1.Inkorporacijos principas, kartais vadinamas nacionalins priklausomybs principu. iuo
principu juridinio asmens statusas nustatomas jo steigimo valstybs teise. Tokiu bdu jo
nuolatin gyvenamoji vieta laikoma steigimo valstyb.
2.Centrins administracijos principas (sslumas). iuo principu juridinio asmens statusas
nustatomas pagal pagrindinio valdymo organo viet.
3.Verslo vietos principas. Pagal princip juridinio asmens statusas nustatomas pagal faktin
veiklos vykdymo viet.
4.Kontrols principas. iuo principu juridinio asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstyb,
kurioje gyvena jo steigjai.
Visi principai turi ir privalum, ir trkum. Lietuvoje CK tvirtina inkorporavimo princip
(krimo vietos teis). Juridinio asmens civilinis statusas apima (CK 1.20 str. 2 d.):
1.Juridinio asmens teisin forma (pelno siekiantis, nepelno siekiantis ir t. t.).
2.Juridinio asmens statusas.
3.Juridinio asmens pavadinimas ir jo gynimas.
4.Juridinio asmens steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
5.Steigimo tvarkos paeidimo teisiniai padariniai.
6.Juridinio asmens valdymo organ sistema ir j kompetencija.
7.Civilin atsakomyb.
CK numatytos ir iimtys i inkorporavimo taisykls (CK 1.19 str. 2 d.):
1.Kai juridinio asmens steigimo procedra buvo paeista, tai jo statusas nustato19
mas pagal asmens faktin buvimo viet.
2.Turinio Lietuvoje filial, versl ar pan. asmens statusas nustatomas pagal Lietuvos teis.
3.Juridini asmen, steigt ir Lietuvoje, ir usienyje, reorganizavimo, susijungimo atvejais bus
taikoma ir Lietuvos, ir usienio teis.
4.CK 1.22 str. usienyje steigto juridinio asmens valdymo organo statusas nustatomas pagal
Lietuvos teis, jei jis veikia Lietuvoje.
Civilin teis privatini santyki subjektais pripasta ir vieuosius asmenis, t. y. valstybes ir
savivaldybes. J statusas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.
Esant tarptautinei sutariai, taikomos tarptautini sutari taisykls. Daugumoje dviali sutari
taikomas steigimo vietos principas.
6 ATSKIRIEMS INSTITUTAMS TAIKYTINA TEIS
6.1 SUTARTINMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
ali valios ir autonomijos principas leidia alims pasirinkti taikytin teis tarpusavio
santykiams. Taiau is principas turi tam tikras ribas. CK tiesiogiai i rib nenumato (kaip ir
Romos konvencija). alys, rinkdamosi teis, turi paisyti siningumo, protingumo, teisingumo
princip. Teismas turi gali atsisakyti taikyti ali pasirinkt taikytin teis.

Taikant CK nuostatas, svarbu suvokti, jog jos parengtos pagal Romos konvencij. Reikia
atsivelgti ESTT jurisprudencij, oficialj leidin C282 1980 m. spalio 31 d. (150 psl.).
Sutartinms prievolms taikoma ali susitarimu pasirinkta teis, kuri gali bti nustatoma pagal
sutarties slygas arba pagal faktines aplinkybes. alys gali pasirinkti taikyti usienio teis
visiems santykiams arba tik tam tikroms santyki dalims. Tai apima sutarties negaliojimo
padarinius, sutarties galiojim, nuostoli atlyginim ir t. t. Kai klausim ali pasirinkta teis
nereglamentuoja, jiems sprsti taikoms savarankikos kolizins taisykls.
Sutartin prievol suprantama kaip bet kuris sutartinis santykis, iskyrus vedybos sutartis.
Svok teis reikia aikinti plaiai, tai gali apimti ir valstybin, ir nevalstybin teis, vairius
principus ir pan.
Susitarimas dl teiss gali bti numanomas, atsivelgiant derybas, ali elges ir t. t. Susitarimo
dl teiss formai taikoma ali pasirinkta teis. Rangos sutartims gali bti taikomos skirtingos
teiss darb atlikimui ir civilinei atsakomybei.
Taikytina teis gali bti pasirinkta tiek prie sudarant sutart, tiek po to. Autonomijos principas
leidia pakeisti susitarim dl taikytinos teiss, bet pakeitimas nepadaro sutarties negaliojania ir
negali bti panaudotas prie treiuosius asmenis.
Sutarties laisvs principas turi tam tikras iimtis ir tarptautinje privatinje teisje, t. y. ali
susitarimas taikyti usienio teis nra pagrindas netaikyti Lietuvos imperatyvi teiss norm. Jei
alys nepasirenka taikytinos teiss, tada taikoma glaudiausio ryio doktrina. Pastaroji yra teisin
prezumpcija, kuri galima paneigti. CK tvirtina 3 prezumpcijas: preziumuojama, kad labiausiai
susijusi prievol su ta valstybe:
1.alies, kuri turi vykdyti prievol, nuolatin gyvenamoji vieta.
2.alis, kurioje yra teis naudoti nekilnojamj ar kilnojamj daikt.
3.Vejo vieta, sutarties sudarymo metu.
Taikant iskaidymo princip sutarties dalims gali bti taikomos skirtingos kolizins taisykls.
Sutartims, kurios sudaromos birose ir aukcionuose, taikomos specialios CK taisykls, t. y.
taikomos valstybs, kurioje yra draudikas ar aukciono vieta, teis (iskyrus, kai draudimo
objektas yra nekilnojamasis).
6.2 NESUTARTINMS (DELIKTINMS) PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
Nesutartini prievoli srityje paprastai taikomos imperatyvios kolizins taisykls. Usienio
elementas deliktuose gali pasireikti labai vairiai, pvz., usienio spaudoje paskelbiama mog
eminanti informacija ir pan.
Deliktinms prievolms daniausiai taikoma tos valstybs teis, kurioje yra padaromas deliktas
(lex loci delicti). Taiau danai nesutariama, kas yra delikto padarymo vieta, o dl to ir norm
taikymas skiriasi. Galima skirti tokias delikto padarymo vietos sampratas:
1.aling padarini ar rezultato atsiradimo vieta.
2.Veiksmo, suklusio al vieta.
Yra silym tvirtinti taisykl, kad delikto padarymo vieta bt laikoma ta valstyb, kurios teis
yra palankiausia nukentjusiajam (nukentjusiojo pasirinkimu).
CK 1.43 str. tvirtina lex loci delicti princip, taiau pateikiamas ir alternatyvus alos vietos
padarymo apibrimas: ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl padarytos
alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiksmas ar
buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valstybs teis.
Jeigu nemanoma nustatyti nei alos atsiradimo vietos, nei al suklusio veiksmo vietos,
taikoma CK 1.43 str. 2 d. norma, kad taikoma valstybs, su kuria labiausiai susijusi alos
atlyginimo byla, teis. Po alos padarymo, alys gali susitarti, kad bus taikoma byl

nagrinjanio teismo alies teis. Jeigu abiej ali gyvenamoji vieta yra viena valstyb, tai alai
atlyginti taikoma tos valstybs teis. Netinkamiems produktams, eismo vykiams, nesininga
konkurencija padarytai alai taikomos specialios taisykls.
Pagal taikytin teis nustatomos civilins atsakomybs slygos, alos atlyginimo mastas, al
padars asmuo ir kt. aplinkybs. Esant dvialei sutariai dl teisins pagalbos, taikoma dvial
sutartis, daugumoje sutari visgi tvirtinta lex loci delicti (taikoma teis tos valstybs, kurioje
atliktas al sukls veiksmas).
6.3 TARPTAUTINIAI ALTINIAI
ES teiss aktas Roma2 reglamentuoja deliktin atsakomyb.
Vienos konvencija tarptautin sutartis svarbi dl to, kad CK nuostatos dl preki pirkimo ir
pardavimo buvo parengtos pagal i konvencij. Ji publikuota Valstybs inios 22
1995 Nr. 1022283, taip pat svarbus LR Seimo nutarimas dl prisijungimo prie Konvencijos
(1993 m.).
Sutartis buvo sudaryta Vienoje. Sutartyje formuojamos unifikuotos taisykls, kurios svarbios
daugeliui sutari sudarymo klausim: forma, vykdymas ir t. t. Vienos konvencija sigaliojo
1980 m. sausio 1 d., Lietuva prie jos prisijung su ilyga, kad netaikoma Konvencijos nuostata
dl leidimo keisti ne ratu pirkimopardavimo sutartis. Tai reikia, kad leidiama keisti
pirkimopardavimo sutarties slygas tik ratu.
Vienos konvencijos pirmuose straipsniuose nustatoma, kokiems santykiams ji taikoma ir
netaikoma. Konvencija taikoma preki prikimuipardavimui, netaikoma vartojimo sutartims, t. y.
yra skirta komercinms pirkimopardavimo sutartims ir yra apribota tik pirkimupardavimu
(preki, nors preks apibrimas nepateiktas). Konvencija netaikoma vartojimo sutartims,
vykdymo tvarkai aukcionuose, vertybiniams popieriams, laiv ir elektros energijos
pirkimuipardavimui. Jei sutartys apima ne tik preks pirkimpardavim, tai kiekvienu atveju
reikia irti, ar tai yra daugiau preks, ar paslaugos pirkimaspardavimas.
Bendrieji Vienos konvencijos taikymo pagrindai numatyti 1 str., t. y. taikytina visoms
pirkimopardavimo sutartims, jei abi alys turi savo buveines alyse, kurios yra Konvencijos
dalyvs, arba kai pagal tarptautines sutartis yra taikytina vienos i valstybi dalyvi teis.
Konvencij galima alims pasirinkti taikyti ir savo susitarimu.
Aikinant Konvencij turi bti atsivelgta jos tarptautin pobd, stengtis palaikyti aikinimo
vienodum. Institucijos, kuri utikrint Konvencijos taikymo vienodum, nra, todl leidiami
svadai, kuriuose apvelgiama teism praktika taikant Konvencij valstybsenarse
(UNCITRAL Digest of Case Law on the CISG, prieiga per internet:
<http://www.uncitral.org/pdf/english/clout/CISG_second_edition.pdf>). LAT 2009 m. liepos 3 d.
nutartis civilinje byloje 3K3189 Ruki Lietuva prie Laugin ir LAT 2005 m. gruodio 7 d.
nutartis civilinje byloje 3K3648 skatina Konvencijos taikym; sprendiant udavinius nereikt
ignoruoti ios Konvencijos. Naudingi internetiniai puslapiai: http://www.cisg.law.pace.edu;
http://www.cisgac.com; http://www.unilex.info.
6.4 DAIKTINS TEISS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJE
Skirtingai nei prievoli teisei, daiktinei teisei ali autonomijos principas negalioja, iskyrus
kelet iimi. Daiktins teiss taikytina teis nustatoma pagal imperatyvias normas. Daniausiai
skirstomos taisykls pagal tai, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne. Teismas, sprsdamas dl
taikytinos daiktins teiss, pirmiausiai turi isiaikinti, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne. Taikomas
principas, kad daiktas pripastamas kilnojamuoju arba nekilnojamuoju pagal vals23
tybs, kurioje buvo jo teiss pasikeitimo metu, teis.

Nekilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras kolizinis principas, kad nuosavybs teis ir kt.
daiktins teiss nekilnojamj daikt nustatomos pagal jo buvimo vietos alies teis.
Daniausiai kyla problem su tais daiktais, kuriems suteiktas nekilnojamojo daikto statusas, tada
atsiranda papildomas kriterijus daikto registravimo vieta. Daikto registravimo forma turi atitikti
valstybs, kurios teis taikoma nustatant jo status, reikalavimus. Klausimas, kokie dalykai turi
bti laikomi daiktins teiss klausimais, turt bti sprendiamas pagal lex fori. Jei alys
nekilnojamojo daikto pirkimuipardavimui pasirinks kit teis, tai ji nereguliuos nuosavybs
klausim ir su tuo susijusi klausim. Lietuvos dvialse tarptautins teisins pagalbos sutartyse
tvirtintas lex rea sitae principas.
Kilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras principas lex rea sitae taikomas ir kilnojamiesiems
daiktams. Kilnojamojo daikto buvimo viet nustatyti sunkiau, todl j atvilgiu pastarasis
principas nra toks grietas. Papildomiems reikalavimams, pvz., pagerinimams taikomas irgi lex
rea sitae principas, bet jei veiksmai yra deliktas taikoma delikt teis. Pagrindinis klausimas
buvimo vieta. Ja reikt laikyti t viet, kur daiktas buvo jo teisinio statuso pasikeitimo metu.
Siots naturalisi pripastama faktin daikto buvimo vieta kaip jo buvimo vieta. Teisins
padties pasikeitimo momentas turi bti teistas, kai daiktas patenka kitos valstybs teritorij,
jo teisinis statusas sprendiamas pagal kitos valstybs teis. Daiktiniai suvarymai seka paskui
daikt. alys gali pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytin teis, taiau i aplinkyb negali bti
panaudota prie treiuosius asmenis. Daugumoje Lietuvos dviali sutari tvirtina lex rea sitae
principas, o sutartyje su Lenkija ie klausimai nereglamentuojami.
6.5 PAVELDJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
Nustatant testamento galiojim paprastai svarbu:
1.Palikjo galjimas sudaryti testament (testamentinis veiksnumas). Testamentinis veiksnumas
yra galjimas sudaryti, pakeisti ir pan. testament pagal testatoriaus vietos valstybs statymus.
Jei nuolatins gyvenamosios vietos nustatyti nemanoma, tai veiksnumas nustatomas pagal
testamento sudarymo valstybs teis.
2.Testamento forma. tvirtina bendr kolizin taisykl, kad testamento patvirtinimo, pakeitimo ar
panaikinimo atvejams taikoma valstybs, kur atliekami tie veiksmai, teis. Formos poiriu
galioja tos formos testamentai, kurie atitinka jo vietos valstybs reikalavimus. Iimtis: galima
papildomai taikyti testatoriaus 24
nuolatins gyvenamosios vietos ar jo pilietybs valstybs teis. Testamentas galioja, kai jis
atitinka:
1.sudarymo valstybs teis;
2.testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos teis;
3.testatoriaus pilietybs valstybs teis.
CK 1.61 str. 2 d. nurodyta, kad palikim sudarant nekilnojamajam daiktui, testamento forma
visada turi atitikti testamento sudarymo valstybs reikalavimus. Tokiais atvejais galima skaidyti
testament dvi dalis ir galima situacija, kad jis galios vien daikt atvilgiu, o kit ne.
Lietuvos dvialse sutartyse nustatyta, kad taikoma tos alies teis, kurios pilietis buvo j sudars
testatorius.
CK 1.61 str. 1 d. nustato, kad kilnojamj daikt paveldjimo klausimai sprendiami pagal
palikjo gyvenamosios vietos jo mirties momentu teis (testamentin iskirtin, privalomoji dalis
ir t. t.). CK 1.61 str. 2 d. palikimo atsiradimo atveju po Lietuvos pilieio mirties, privalomj dal
turintys gauti asmenys juos gaus visais atvejais pagal Lietuvos teis, iskyrus nekilnojamuosius
daiktus.

Kai palikimas yra Lietuvoje, o testamentui taikoma usienio teis, tai neatsiradus testamento
gavjams, turtas pereina Lietuvos Respublikai.
Nekilnojamojo daikto paveldjimo teis nustatoma grietai laikantis lex rea sitae principo.
6.6 ROMOS KONVENCIJA 1980 M.
Europos Sjungos valstybsnars yra sipareigotos prisijungti prie JTO Romos konvencijos
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 593/2008. Iki Mastrichto sutarties Europos
Bendrijos neturjo kompetencijos tarptautins privatins teiss srityje, taiau, kai atsirado
kompetencija, atsirado poreikis i srit reguliuoti. Dl ios prieasties 2008 m. ir buvo priimtas
reglamentas, pareigojantis alis prisijungti prie Romos konvencijos.
Romos konvencija tarptautins teiss reguliuojama tarpvalstybin sutartis, o ne ES aktas, todl
naujos valstybs nars prie jos turi prisijungti atskirai, o ne kartu su stojimo sutartimis. 1988 m.
prie Romos sutarties priimti protokolai, kuriais suteikta kompetencija EBTT (Europos Bendrij
Teisingumo Teismas) aikinti konvencij. 2003 m. Europos Komisija prim alij knyg dl
Romos konvencijos pakeitimo pareigojant ES akt, taip buvo priimti reglamentai Roma1 ir
Roma2: tai tiesioginio taikymo aktai, j gyvendinimui nacionaliniai aktai nebtini.
Roma2 reglamento preambuls 8 punktas sako, kad reglament privalo taikyti vis 25
ri teismai ir arbitraai, taiau ilieka klausiamas, ar ES teis saisto arbitraus. Roma1
panaios nuostatos nra, taiau aikinant sistemikai, ji turt bti taikoma ir iam reglamentui.
Roma1 1 str. 1 d. numato, kad reglamentas taikomas sutartinms byloms civilinms prievolinms
ir susijusioms su komercine teise, o 2 str. nurodoma, kad i teis taikoma net tada, jei ji nra
valstybsnars teis. Analogika nuostata yra ir Roma2 reglamento 3 str. is principas vadinamas
universalaus reglamento taikymo principu. Roma1 22 str. sakoma, kad valstybje galiojant
kelioms teisinms sistemoms, taikoma ta teiss sistema, kuri labiausiai tinkama pagal tos
valstybs teisin reguliavim.
Tiek Roma1, tiek Roma2 reglament nuostatas nukonkuruoja kit ES reglament kolizins
normos. Roma1 23 ir Roma2 27 str. sako, kad reglamentai neturi takos tam, kaip taikomos ES
teiss nuostatos, kuriomis nustatomos civilinms ar komercinms teisms taikomos kolizins
normos. Kitaip tariant, bus taikomas visada specialus ES teiss aktas, jei tik jis bus, o ne Roma1
ar Roma2 reglamentai.
Roma1 25 str. ir Roma2 28 str. santykis su tarptautinms sutartimis: bendras principas
tarptautins sutartys turi virenyb (reglament primimo metu galiojusias tarptautines sutartis).
Reglamentai turi virenyb prie tas tarptautines sutartis, kurios sudarytos tarp dviej ar daugiau
ES valstybinari.
Abu reglamentai tvirtina vieosios tvarkos ilyg (Roma1 21 str., Roma2 26 str.). Jei taikomos
kolizins normos prietaraut vieajai tvarkai (turima galvoje valstybi vidaus vieoji tvarka),
turi bti taikomos ne reglamento normos. ETT savo praktikoje yra pasaks, kad vieoji tvarka
suprantama kaip valstybi nari vidaus teiss normos, nustatytos visiems asmenims, esantiems
valstybjenaryje ir kuri taikymas yra nustatytas visiems teisiniams santykiams valstybje, ir
kuri paisymas ar nepaisymas gali turti tak valstybs nars politinei ar kt. sistemai.
Roma1 12 str. ir Roma2 15 str. nurodyti klausimai, sprendiami pagal kitus reglamentus. Sraas
nra baigtinis, todl turi bti traukti ir kiti deliktini teisi klausimai.
Pagal Roma1 24 str. sakoma, kad reglamentas pakeiia Romos konvencij valstybse narse,
taiau Danijoje ir Jungtinje Karalystje toliau tebegalioja Romos konvencija.
Roma1 sigaliojo 2009 m. gruodio 17 d., iskyrus 26 str. Tai reikia, kad Roma1 nuostatos
taikomos sutartims, sudarytoms po 2009 m. gruodio 17 d. Roma2 sigaliojo 2009 m. sausio 11
d. ir taikoma vykiams, kuri pagrindu atsiranda nesutartins prievols, atsiradusiems po

sigaliojimo. Reglamentai taikomi visiems sutartiniams ir nesutartiniams civiliniams

komerciniams santykiams, iskyrus numatytas sutartis. Taiau nei Roma1, nei Roma2 nepateikia,
kas yra civiliniai komerciniai santykiai. i reglament preambuls yra svarbios, 26
aikinant i dokument nuostatas. Roma1 preambuls 7 punkte duodama nuoroda Briuselis1
reglament, todl aikinant ir taikant Roma1 bei Roma2 nuostatas tampa ir Briuselis1 atvilgiu
galiojanti ETT jurisprudencija. ETT yra pasaks, kad civilini ir komercini byl svoka
aikintina autonomikai, o didiausias kriterijus yra tai, ar santykio atsiradimas yra vieosios
valdios funkcij vykdymas, ar privataus pobdio veiksmai net jei juos atliko vieosios valdios
institucija. Reglamentai netaikomi mokesi bei muit bylose ir administracinse bylose. Kas
yra sutartiniai, o kas nesutartiniai santykiai reglamentuose neapibrta, bet pagal ETT praktik,
sutartiniai santykiai yra tuomet, kai viena alis savanorikai prisiima savo sipareigojimus kitai
aliai, jei nra tokios ali valios santykis nesutartinis.
6.7 EIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
6.7.1 SANTUOKOS SUDARYMUI, GALIOJIMUI IR NUTRAUKIMUI TAIKYTINA
TEIS
Santuokos sudarymo ir galiojimo klausimai vairiose valstybse yra reglamentuojami skirtingai.
Skiriasi sutuoktini amiaus reglamentavimas, galimyb sudaryti santuok tarp giminaii,
pagaliau, galim sutuoktini lytis ir skaiius. Todl, siekiant nepaeisti teistai gyt asmens
teisi, btina teisingai nustatyti santuokos sudarymo slygoms taikytin teis.
Santuokos sudarymo slygos apima iuos klausimus: sutuoktini santuokin veiksnum (CK 3.14
3.15 str.), taip pat santuokos savanorikum, sutuoktini lyt, skaii, galim giminysts ry
(CK 3.12, 3.13, 3.16, 3.17 str.). Jeigu santuoka sudaroma Lietuvoje, santuokin veiksnum
nustato Lietuvos teiss normos (CK 1.25 str. 1 d.). Taigi galioja lex loci celebrionis principas,
kuris taip pat taikomas ir ne Lietuvoje sudaromoms santuokoms. CK 1.25 str. 4 d. nustato, kad
usienio valstybje teistai sudaryta santuoka bus pripastama Lietuvoje. Tai reikia, kad, pvz.,
jeigu usienyje buvo teistai sudaryta poligamin santuoka, tai ji bus pripastama ir tuo atveju,
jei sutuoktiniai atvyks Lietuv. Jeigu santuokos sudarymas prietaraus Lietuvos vieajai tvarkai
(pvz., santuoka buvo sudaryta per prievart), tokios santuokos galiojimas neturt bti
pripastamas.
CK numato ir tam tikras iimtis i aukiau nurodyt taisykli. Usienyje teistai sudaryta
santuoka Lietuvoje nebus pripastama, jeigu abu sutuoktiniai, kuri abiej nuolatin gyvenamoji
vieta yra Lietuvoje, ivyko usienio valstyb ir ten sudar santuok tik siekdami ivengti
santuokos pripainimo negaliojania pagal LR statymus (CK 1.25 str. 4 d.,m pvz., vienod lyi
asmen santuoka).
CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo
slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms: 27
vienas ar abu santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o j
nuolatin gyvenamoji vieta turi bti ne Lietuvoje, ir sudaryta santuoka bus pripastama bent
vieno i besituokianij nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Tokiu atveju asmens, nuolat
negyvenanio Lietuvoje, santuoktinis veiksnumas gali bti nustatomas ne pagal Lietuvos teis,
bet pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Taikytinos usienio valstybs teiss
normos neturi paeisti Lietuvos vieosios tvarkos (CK 1.11 str. 1 d.), prieingu atveju tokia
santuoka negalt bti registruojama. Minta CK norma leidia sumainti toki atvej, kai pagal
vienos valstybs teis santuoka yra laikoma sudaryta teistai ir galioja, o pagal kitos ne.
Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos sudarymo procedrins
slygos, reguliuojanius santuokos sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan. CK 1.26

str. nustato, kad santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo vietos
valstybs teis. Taiau yra numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania, jeigu ji
atitinka bent vieno i sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs santuokos
sudarymo metu valstybs teis.
Btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim nereguliuoja
dvial sutartis dl teisins pagalbos.
Ne maiau svarbus taikytinos teiss nustatymo klausimas yra ir santuokos nutraukimo bylose,
turiniose usienio element. CK 1.29 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimui ir gyvenimui
skyrium yra taikoma sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.
Jei sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybse, turi bti taikoma j
paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o jeigu tokios niekada nebuvo,
teismo vietos valstybs teis (CK 1.29 str. 2 d.). Kadangi tam, kad pareikimas dl santuokos
nutraukimo bt teismo priimtas, btinas tam tikras bylos ryys su teismo vietos valstybe (pvz.,
pagal CPK 784 str. vienas i sutuoktini turi bti Lietuvos pilietinis ar nuolatinis gyventojas), lex
fori teiss taikymas iuo atveju yra pateisinamas.
CK 1.29 str. 3 d. taip pat numato tam tikras garantijas Lietuvos pilieiams ar nuolat Lietuvoje
gyvenantiems asmenims tuo atveju, jei valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis
draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas. Tokiu atveju
santuokos nutraukimui gali bti taikoma Lietuvos teis.
Vlgi, btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
6.7.2 SUTUOKTINI ASMENINIAMS NETURTINIAMS IR TURTINIAMS
TARPUSAVIO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS
Pagrindinis kolizinis principas, kuris taikomas sprendiant dl sutuoktini asmeniniams
santykiams taikytinos teiss, yra lex domicilii (CK 1.27 str. 1 d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai
neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, turi bti taikoma paskutins j bendros
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu tokios vietos jie niekada neturjo, taikoma
tos valstybs teis, su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij. Jeigu tokios
valstybs nemanoma nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis (CK 1.27 str.
24 d.).
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros teiss normos.
Taikytinos teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb sutart bei joje
numat taikytin teis, ar ne. Jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo nustatyta, kokia teis
turi bti taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma ali pasirinkta teis, su
slyga, kad ji buvo pasirinkta i i alternatyvi variant:
1.Esamos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.
2.Bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.
3.Santuokos sudarymo vietos.
4.Vieno i sutuoktini pilietybs (CK 1.28 str. 2 d.).
Kitoks pasirinkimas nra leidiamas. Pats susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jei jis atitinka
pasirinktos taikytinos teiss reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos valstybs teiss
reikalavimus.
Jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status nustato j nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.28 str.). Jeigu sutuoktiniai nuolat gyvena skirtingose
valstybse, taikoma j bendros pilietybs valstybs teis, jeigu ir tokios nra, tai taikoma
santuokos sudarymo vietos valstybs teis.

Paymtina tai, kad sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos atskiros
kolizins normos, nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms taikytinos
teiss, kuri nukreipia CK 1.36 str. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok nutraukusius
sutuoktinius siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos nutraukimui ar
ituokos pripainimui. i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos pripainimo
negaliojania atveju.
6.7.3 VAIKINIMUI, GLOBAI IR RPYBAI TAIKYTINA TEIS
Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo) teisiniams santykiams taikoma 29
vaiko lex domicilii teis. Jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku nuolatins gyvenamosios
vietos, bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros pilietybs
valstybs teis (CK 1.32 str.).
eimos nari tarpusavio ilaikymo teisinius santykius pagal CK 1.36 str. reguliuoja 1973 m.
Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss. Ji gali bti taikoma ne tik tais
atvejais, kai ilaikymas yra reikalingas vaikui, bet ir tais atvejais, kad senyvo amiaus tvai
reikalauja priteisti ilaikym i savo pilnamei vaik. ioje Konvencijoje numatytas pagrindinis
kolizinis principas yra kreditoriaus (asmens, kuriam reikalingas ilaikymas) prastins
gyvenamosios vietos teiss principas (4 str.). Kai pagal savo lex domicilii kreditorius negali gauti
ilaikymo, taikoma skolininko ir kreditoriaus bendros pilietybs valstybs teis (5 str.). Jei ir
pagal ios valstybs teis ilaikymas kreditoriui nepriklauso, gali bti taikoma teismo,
nagrinjanio byl, teis (6 str.).
Kai ilaikymo pareiga sieja netiesiogins giminysts arba giminysts pagal santuok santykiais
susijusius asmenis, skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimo sakydamas, kad
valstybs, kurios pilieiai jie abu yra, teis arba, jei jie neturi bendros pilietybs, kreditoriaus
prastins gyvenamosios vietos valstybs vidaus teis tokios pareigos nenustato (7 str.).
vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis
(CK 1.33 str.). Tai bendroji kolizin norma, taiau tais atvejais, kai yra aiku, kad pritaikius
princip (t. y. vaikinus pagal vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripastamas tvi
(tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti taikoma tvi (tvio)
nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs teis, jei tai nepakenks vaiko interesams (CK 1.33
str. 2 d.).
Jeigu apskritai neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas, vaikinti yra
draudiama. Laikoma, kad neaikumas atsiranda tuo atveju, jei tvi (tvio) nuolatins
gyvenamosios vietos ar pilietybs valstyb nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl
teisins pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo
tarptautinio vaikinimo srityje dalyv. i Konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo
procedr, taigi ji taip pat yra svarbus teiss aktas, taikomas tarptautiniam vaikinimui, kadangi
Lietuva yra ios konvencijos dalyv.
Atlikus vaikinimo procedr, vaikio bei tvi tarpusavio teisiniams santykiams yra taikoma
tvio (tvi) nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.33 str. 3 d.). CK nuostatos,
susijusios su vaikinimui taikytinos teiss nustatymu, taikomos tik tais atvejais, jei vaikinimo
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis 30
nustatoma pagal 1961 m. Hagos konvencij dl valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss
nepilnamei apsaugos srityje. ios konvencijos 1 str. nustato, kad nepilnameio nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teismins ir administracins institucijos yra galiotos imtis jo

asmens ar nuosavybs apsaugos priemoni, o 2 str. nustato, kad imamasi priemoni, nustatyt
i institucij valstybs vidaus teisje.
Lietuva taip pat yra 1996 m. Konvencijos dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo,
vykdymo ir bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje. CK 1.35 str. 1 d.
nustato, kad pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis. Taigi galima teigti, kad globai ir rpybai yra taikomas
asmens, reikalingo globos ar rpybos, lex domicilii. Taiau tuo atveju, jei Lietuvos dvial
sutartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos dvials sutarties nuostatos.