Kodl XVII a.

antrajame deimtmetyje, kada Anglijos valdovai vis labiau linko

absoliutizm, angl kolonistai padjo pamatus JAV pilietinei visuomenei?
Nors XVII amiaus pradioje Anglijoje vis labiau sigaljo absoliutizmas, taiau angl
kolonistai padjo pradmenis JAV pilietinei visuomenei. Vienvaldyst tuo metu kurtoje
kolonijoje Deimstaune nepasiteisino. Taiau buvo rastas analogikas valdymo bdas
savivalda. Kadangi mons galjo susirinkti, irinkti atstovus valdiai, jie m teikti didesn
reikm visuomenei. Tai paskatino pilietins visuomens atsiradim.
1607 Amerikoje kurta Deimstauno gyvenviet pirmoji pastovi angl kolonija
Amerikoje kuri buvo bandoma valdyti vienu mogumi. Jos atsiradim i dalies lm tai,
jog kone bankrutuojant Anglijos karali Deims I grup jreivi ir prekeivi sugebjo
tikinti, kad Virdinija gali tapti mineral ir nauding itekli altiniu. Amerik tada ivyko
grupel nepasisekusi moni buvusi karevi, veteran, bgli, tyrintoj kurie norjo
pasiekti ko nors naujose emse. J ivykim organizavo Londono Kompanija. i kompanija
taip pat numat, kad kolonij valdys septyni moni taryba, kuri tapatyb nebus atskleista
kol ekspedivija nepriarts prie kranto. Taiau tai sukl problem ir galiausiai taryba buvo
sudaryta i mirtin prie. Chaos pagaliau isklaid tam tikr autoritet turintis Donas
Smitas. Taiau net jis nesugebjo numalinti vidaus nesutarim. Po galimo pasiksinimo
gyvyb sunkai sueistas Smitas buvo priverstas grti Anglij. Jo pdiniams taip pat ne kaip
seksi vadovauti. Galiausiai beveik bankrotavusi Londono Kompanija staiga pakl
finansavim ir pareikalavo visikai panaikinti buvusias frakcijas, o valdi perduoti vienam
valdytojui, kuris j laikyt kariniu stiliumi. is sprendimas beveik sulugd kolonij.
Igyven kolonistai pateko varging ir vrgik tironij. Bandymas valdi suteikti vienam
asmeniui nepavyko.
Toki nusilpusi ir ivargint kolonij po 12 met rado Donas Poris, kuris nusprend
padaryti reform. Jis buvo apsukrus ir efektyvus organizatorius, tad netrukus suauk pirmj
Vidinijos parlament. I pradi buvo isprstos pagrindins vidaus problemos. Vliau,
pltodami nauj valdios form jie atsisuko kitas stitis. Imta nustatinti tabako eksporto
kaina, sprsti nesantaikos su indnais problemas. Netgi prisim atsakomyb dl dykinjimo,
alkoholzmo ribojimo, pramog. Visa tai tssi kur laik, kol galiausiai parlamentas buvo
paleistas, bet buvo nutarta, kad bus vl susirinkta kit met Kovo 1 dien.
Nors atrodo keista, jod tokia smulkmena kaip suakutas maasis parlamentas gali
kak pakeisti, taiau po jo kolonizatori poiris j politin ir geografin padt neliko toks
pats. Susirinkimas atspindjo valdytoj ir pavaldini tarpusavio ryius, suteik pagrindo

manyti, jog bendruomen yra svarbi. Padiai stabilizavusis kolonizatoriai jau nebesijaut io
pasaulio tyrintojais ar sibrovliais, o greiiau io naujo pasaulio gyventojais.
Taigi, nors Anglijoje XVII amiaus pradioje m reiktis absoliutizmas, angl
kolonijoje vyko kone prieingas dalykas. Kadangi nepavyko valdyti tarybai, bandyta vesti
vienvaldyst. Bet kadangi is valdymo metodas toli grau nebuvo tobulas, buvo imtasi
reform suauktas parlamentas, vesta demokratija. Visa tai paskatino moni
bendradarbiavim tarpusavyje, j veikl visuomenje, pasitikjim vinas kitu, o tuo paiu ir
padjo pamatus bsimai JAV pilietinei visuomenei