ES TEISS KONTROLINIS DARBAS 1 BALAS (20 kl. x 0,05 b.

)
Pastaba nors viena klaida atsakyme anuliuoja 0,05 balo vertinim.
1. Paymkite teising teigin:
a) Europos Bendrijomis i pradi buvo vadinamos 1958 m. steigtos Europos ekonomin bendrija (EEB) ir
Europos atomins energijos bendrija (Euratomas) bei 1952 m. steigta Europos angli ir plieno bendrija (EAPB);
b) Europos Bendrijomis i pradi buvo vadinamos 1958 m. steigta Europos angli ir plieno bendrija
(EAPB) bei 1952 m. steigtos Europos ekonomin bendrija (EEB) ir Europos atomins energijos bendrija
(Euratomas);
c) 1952 m. buvo steigta Europos ekonomin bendrija (EEB);
d) 1992 m. buvo steigta Europos Sjungos bendrija (ESB);
e) 2009 m. Lisabonos sutartimi buvo steigta Europos Sjungos bendrija, kuri panaikino iki tol buvusias
bendrijas.
2. Amsterdamo sutartis:
a) pasirayta 1997 m., sigaliojo 1999 m.;
b) sutartimi priimtas Protokolas dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo;
c) pakeit Treiojo ramsio pavadinim Teism ir policijos bendradarbiavim baudiamosiose bylose;
d) sukr ramsi sistem.
3. Paymkite teisingus teiginius:
a) ES nars yra Vengrija, Airija, Austrija;
b) ES nars yra Bulgarija, Belgija, Estija, Lietuva;
c) ES nars yra Lenkija, Portugalija, Rumunija;
d) ES nars yra Lietuva, Islandija, Vengrija, Vokietija.
e) ES nars yra veicarija, Latvija, Estija, Lietuva.
4. Lisabonos sutartimi:
a) perkelta dauguma ES Konstitucijos nuostat;
b) kurtas Bendrasis Teismas, kuris nagrinja privai fizini ir juridini asmen skundus;
c) panaikinta ramsi sistema;
d) Europos Bendrijos sutartis pervadinta Sutart dl Europos Sjungos veikimo;
e) Europos Parlamento galios teiskros procese i esms suvienodintos su ES Tarybos galiomis.
5. Kuriomis sutartimis grindiama Europos Sjunga?
6. Europos Komisija:
a) vykdo dal teismini funkcij Europos Sjungoje kartu su Europos Sjungos teismais;
b) turi iniciatyvos teis dl daugumos teiss akt;
c) atlieka ES politikos ir biudeto vykdymo ir administravimo funkcij;
d) yra vadinama Sutari sergtoja, t. y. atsakinga u tinkamo ES teiss taikymo utikrinim;
e) kurta Nicos sutartimi.
7. K reikia Taryba renkasi vairios sudties? (paaikinkite vienu-dviem sakiniais)
8. ES pirmin teis sudaro:
a) Steigimo sutartys, Stojimo sutartys, Sutari priedai, ES teiss principai;
b) Steigimo sutartys, Stojimo sutartys, Sutari priedai, ES teiss principai, Reglamentai, Direktyvos,
Sprendimai;
c) Reglamentai, Direktyvos, Sprendimai, nuomons, rekomendacijos;
d) Steigimo sutartys, Stojimo sutartys, Reglamentai;
e) Reglamentai ir Direktyvos.
9. Kurie ES teiss aktai sudaro antrin teis?

VERSTI

10. Direktyvos svoka (apibdinkite vienu-dviem sakiniais).

11. Reglamento savybs, skirianios j nuo direktyvos:
12. Kas yra prasta teiskros procedra? (apibdinkite vienu-dviem sakiniais)
13. Kurie teiginiai apie tiesiogin taikym yra teisingi:
a) tai yra teiss akto savyb, reikianti, kad teiss aktas turi teisines pasekmes nacionalinje teisje ir jo
nereikia perkelti nacionalin teiss sistem;
b) tai yra teiss normos savyb, reikianti galjim pasiremti teiss akto norma tiesiogiai teisme ar kitoje
nacionalinje institucijoje;
c) tiesioginio taikymo savybe pasiymi reglamentai, prieingai nei direktyvos.
14. Kurie teiginiai apie direktyvas yra teisingi:
a) direktyva sigalioja nuo j perklimo nacionalin teis momento;
b) direktyva niekada nebus tiesioginio taikymo aktas, taiau jos nuostatomis tam tikrais atvejais bus galima
remtis tiesiogiai;
c) direktyva yra privalomo pobdio teiss aktas;
d) direktyvos skirtos valstybms narms.
15. Direktyv tiesioginio veikimo slygos. Paymkite teisingus atsakymus:
a) direktyvos norma turi bti aiki, tiksli, beslygin;
b) turi bti pasibaigs direktyvos gyvendinimo terminas;
c) turi bti nepasibaigs direktyvos gyvendinimo terminas;
d) direktyva neperkelta arba perkelta netinkamai;
e) direktyva perkelta tinkamai;
f) galimas tik tiesioginis vertikalus direktyvos normos veikimas (asmuo prie valstyb);
g) padaryta rimta ala asmeniui.
16. Esant kitoms tiesioginio veikimo slygoms, direktyvos norma tiesiogiai pasiremti bus galima:
a) darbuotojui pagal darbo sutart gine su ministerija (darbdaviu);
b) prokurorui palaikant kaltinim baudiamojoje byloje prie privat asmen;
c) privaiam asmeniui gine prie savivaldyb;
d) netinkamos kokybs preks pirkjui gine su pardavju (firma).
17. Netiesioginiu veikimu vardijame:
a) direktyv savyb, reikiani, kad direktyvas reikia perkelti nacionalin teisin sistem;
b) nacionalini teism ir kit nacionalini institucij pareig aikinti nacionalin teis taip, kad bt
pasiektas ES teiss akto tikslas ir rezultatai;
c) galimyb reikalauti alos atlyginimo i valstybs nars, jei ji paeidia ES teis.
18. K vadiname netiesioginiu iekiniu?
19. Kokiais klausimais galima kreiptis Teisingumo Teism su praymu priimti prejudicin
sprendim?
20. Kuriais atvejais galutine instancija sprendiantis teismas atleidiamas nuo pareigos kreiptis
Teisingumo Teism su praymu priimti prejudicin sprendim dl ES teiss akto iaikinimo?
a) kai ES teiss norma visikai aiki (acte clair);
b) kai ES teiss norma jau buvo iaikinta Teisingumo Teismo praktikoje (acte clair);
c) kai keliamas klausimas neturi reikms bylos baigiai;
d) n vienu i i atvej.
_________________________________________________________________

Vardas, pavard, grup ir kursas