XIV tema. Vietos valdymas ir savivalda.

1.Valstybs administracin teritorin struktra.

Kiekvienos valstybs teritorija skirstoma tam tikrus teritorinius vienetus, kurie vadinami
administraciniais teritoriniais vienetais. Tai daroma nepriklausomai nuo to, ar valstyb yra unitarin,
ar federacin. Federacins valstybs teritorija susideda i federacijos subjekt teritorij sumos.
Todl reikia turti minty, kad iuo atveju kalbama apie federacijos valstybs subjekt teritorin
suskirstym.
Unitarins valstybs teritorija skirstoma administracinius teritorinius vienetus. Federacins
valstybs subjekt teritorija taip pat administracinius teritorinius vienetus, egzistuoja kiekvieno
subjekto administracin teritorin struktra.
Kam to reikia? Valstybs teritorijos dalijimas vykdomas valdymo patogumui, norint suteikti tam
tikrus patogumus gyventojams, kad teritoriniuose vienetuose dislokuoti valdios institucijas.
Administracin teritorin struktra formavosi istorikai ir neretai bdavo, kad tie vienetai buvo
siejami su gamtinmis slygomis, gyventoj sslumo ypatybmis, ar formavosi pagal religines
bendruomenes. Maiausieji teritoriniai vienetai Europoje sutapdavo su banytinmis parapijomis.
Tai vykdavo pagal gyvenamsias vietoves. Anglijos, Vokietijos emiausi teritoriniai vienetai net ir
vadinosi parapijomis.
Ilgainiui atsirado ir stambesni teritoriniai vienetai. iuo metu valstybi administracin teritorin
struktra susideda i 2 ar 3 grandi administracini teritorini vienet. Maiausi bna apjungiami
stambesnius. Didelse valstybse yra 3 ar 4 grandi administraciniai teritoriniai vienetai. Italijoje
pagrindiniai administraciniai teritoriniai vienetai vadinasi: bendruomens (emiausi), apygardos
(auktesni), regionai (sritys). Pranczijoje: komunos, apygardos (kantonai), departamentai, regionai.
Anglijoje: parapijos, apygardos, grafysts.
Administracins teritorins struktros nedera painioti su federacini valstybi teritorijos sandara.
Ne valstyb, o jos subjektai turi administracin teritorin suskirstym.
emiausiuose teritoriniuose vienetuose (1 ar 2 grandies) kuriamos savivaldybs. emiausios
grandies teritoriniuose vienetuose valdymas organizuojamas savivaldos principu.
Auktesns grandies teritoriniuose vienetuose organizuojamas valstybinis valdymas. Tokie
teritoriniai vienetai yra skirti valdios institucijoms ir j padaliniams dislokuoti, kurti valstybins
valdios vietines struktras.
emiausios grandies teritoriniai vienetai patys organizuoja valdym pagal savivaldos princip, ir tai
nra valstybin valdia. Auktesns grandies teritoriniuose vienetuose kuriamos centrinei valdiai
atskaitingos ir pavaldios institucijos (vietinis valdymas).
2.Vietos (vietinis) valdymas.
Vietinis valdymas valstybs valdios institucij krimas valstybs administraciniuose
teritoriniuose vienetuose (auktesns grandies).
Vietos valdymas labiausiai paplits Europos valstybse. Valdios funkcijas gyvendina valstybinei
centrinei valdiai pavaldios staigos. Tai reikia, kad vietos valdymas gali bti apibdintas kaip
valstybs valdymo funkcij vykdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Tuose
administraciniuose teritoriniuose vienetuose steigiamos centrins valdios institucij staigos, todl
jos ir veikia priirimos centrins valdios. Tos staigos yra pavaldios centrinei valdiai ir veikia
centrins valdios vardu (ministerij skyriai pavalds atitinkamoms ministerijoms).
Europos valstybse bna dar tokia sistema, kad vietos valdymui vadovauja vyriausybs ar valstybs
vadovo skiriami pareignai (vedijos srityse centrins administracijos staigas vyriausybs skiriami
gubernatoriai, kurie veikia vyriausybs vardu ir priiri srityje staig veikl, kontroliuoja kit
centro atstov darb).

Graikijoje, Italijoje, Pranczijoje skiriami prefektai. Prefektas tai vyriausybs atstovas ar net
valstybs atstovas. Jo paskirtis koordinuoti kit valstybs staig veikl toje teritorijoje.
Pranczijoje prefektai skiriami regionuose ir departamentuose prezidento dekretu. Pranczijoje
prefektas atstovauja ir vyriausybei, ir valstybei.
Toks vietos valdymo organizavimas vadinamas dekoncentracija, pabriant, kad tokiu bdu
dekoncentruojama valstybin valdia. Tai padeda geriau organizuoti valstybs valdym. Tendencija,
kai valstybs valdymas perkeliamas administracinius teritorinius vienetus, vadinama regionalizmu
region valdi funkcijos labiau pleiamos. Dekoncentracija pasiekusi tam tikr lygmen (is
reikinys) vadinama regionalizmu.
Kartais iuolaikinse regionams suteikiamas platus savarankikumas, kuris prilyginamas
autonomijos statusui. Italija: 20 region; tai pabriama kaip teritorin autonomija. Tai bdinga ir
Ispanijai: tai unitarin valstyb, jos provincijoms suteiktos plaios teiss; Ispanijoje tas
regionalizmas danai tapatinamas su tam tikrais nacionaliniais, etniniais ypatumais (Katalonija,
Galisija, Bask provincija). Autonominio statuso suteikimas traktuojamas ir kaip nacionalin
autonomija (Ispanijoje).
Kai yra suteikiamas autonominis statusas, tai tiems administraciniams teritoriniams vienetams
suteikiami ir tam tikri valstybiniai elementai: jie gali turti parlamentus (legislatras). Tai statym
leidiamoji valdia, kuri renka tos teritorijos gyventojai. i valdia priima vietins reikms
statymus. Be to, formuojama vyriausyb, kuri gyvendina legislatros priimtus statymus. Vis j
veikl priiri centrins valdios skiriami gubernatoriai ar prefektai.
3.Savivalda.
Savivalda tai administracinio teritorinio vieneto gyventoj bei j rinkt organ veikla,
reguliuojant ir tvarkant vietos reikalus, statymo nustatytose ribose.
Vietos savivalda tam tikras vieojo administravimo poris, bet is vieasis administravimas
(valdymas) jau vykdomas ne valstybs vardu, o tam tikros teritorijos gyventoj vardu. Vietos
savivalda negali bti tapatinama su valstybs valdymu, nors ir pripastama, kad tai svarbi valdymo
ris.
Vieasis administravimas susideda i:
1) valstybs valdymo;
2) savivaldos.
Vietos savivalda vykdoma emiausios (1 ir 2) grandies vienetuose. Patys gyventojai turi turt
galimyb tvarkyti savo vietos reikalus. Todl emiausios grandies teritoriniuose vienetuose ir
organizuojama savivalda.
Paprastai visados savivaldos ribos nustatomos statymu. statymas reikalingas, kad bt manoma
valstyb suderinti su savivalda. Turi bti aiku, kokius klausimus tvarko valstyb, ir kokie klausimai
pavedami gyventojams. Savivalda visada organizuojama pagal statym, statymu nustatytose
ribose. Savivaldos statyminis reguliavimas reikalingas ir todl, kad savivalda galt apsiginti nuo
valdios staig takos, ir pan. statyminis reguliavimas padeda vesti tam tikr tvark, kartu
apsaugoti savivaldos egzistavimo galimyb.
Kalbant apie savivald, tai svarbiausiu savivaldos subjektu laikomi tam tikros teritorijos gyventojai.
Administracin teritorin struktra padeda apibrti ribas, kur ta savivalda egzistuoja. Savivaldybs
gyventojai vadinami kaip teritoriniai kolektyvai (toks pavadinimas naudojamas Pranczijos
konstitucijoje). Teritorinis kolektyvas formuoja savivaldos organus.
Yra 2 pagrindiniai savivaldos modeliai:
1) anglosaks;
2) kontinentinis.

Anglosaks modelis paplits D.Britanijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, kitose valstybse, kurios
savo laiku buvo susijusios su D.Britanijos imperija.
Kontinentinis modelis dar vadinamas pranczikuoju. Jis paplits kontinentins Europos valstybse,
o taip pat Lotyn Amerikoje (Ispanijos, Portugalijos taka), ir kai kuriose buvusiose Pranczijos
kolonijose (Afrikoje).
Anglosaks savivaldos modeliui bdini tokie momentai:
pagal i model savivalda kuriama daugumoje administracini teritorini vienet. Laikoma, kad
pagal model valstybs valdymas vykdomas i centro, o administraciniuose teritoriniuose
vienetuose veikia savivalda. Su laiku vyko ir centrins valdios funkcij dekoncentracija.
Savivalda yra daugiau paplitusi administraciniuose teritoriniuose vienetuose ir vos ne visuose;
savivalda iuo atveju paprastai turi didel savarankikum, nepriklausomum. Centrin valdia
nesikia savivaldos reikalus. Egzistuoja grietas valstybs valdymo funkcij ir savivaldos
valdymo reikal atskyrimas;
neegzistuoja savivaldos institucij pavaldumas centrinei valdiai ir nra administracins
prieiros. Savivalda pai tos teritorijos gyventoj reikalas. Prireikus tam tikr kontrol ir
prieir atlieka tik teismas.
Kontinentinis savivaldos (pranczikasis) modelis turi tokius poymius:
savivalda organizuojama tik emiausiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ir
savivalda bna 1 ar 2 grandi vienetuose. Stambiausiuose teritoriniuose vienetuose
organizuojamas valstybinis valdymas;
valstybinis valdymas derinamas su savivalda. Vietos savivaldos funkcionavim priiri tam
tikros valdios institucijos (prefektai, gubernatoriai). Tie vyriausybs atstovai turi teis priirti
ir savivaldos veikl. Pagal model pirmiausia susiformavo administracin savivaldos prieira
Pranczijoje (administracin globa). Valstybs valdios staigos leisdavo savivald, bet
irdavo, kad jos per daug neisiplst.
Savivalda susiformavo apie 19 a. vidur (iuolaikin). Tam tikri savivaldos poymiai buvo ir
viduramiais. Bet 19 a. pirmiausia miestai isikovojo savivaldos teises. Tai buvo susij su miesto
gyventoj reikmmis. Miestai gijo tam tikr nepriklausomum nuo valdios. Todl atsirandant
savivaldai, kadangi miestai buvo vadinami municipijomis), atsirado municipalin teis. iandien
municipalin teis tai teiss norm, reguliuojanios savivaldos reikalus, visuma.
iandien Europoje yra priimta Europos vietos savivaldos chartija. Tai nesenas dokumentas. Chartija
priimta 1985 m. i chartij pasira Europos tarybos valstybs ir dabar j jau pripasta visos
Europos tarybos valstybs. i chartija tvirtina bendrus savivaldos principus. J yra ratifikavusi ir
Lietuva. Kiekviena valstyb turi tvirtinti savivaldos principus statymuose ar net konstitucijoje.
4.Savivaldos organai ir j sudarymo tvarka.
Savivald gyvendina patys gyventojai. iuolaikiniai administraciniai teritoriniai vienetai nra labai
mai, todl visiems kartu valdyti nemanoma ir keblu. Dl to tos teritorijos gyventojai formuoja
savivaldos organus (institucijas). Tos institucijos (organai) kopijuoja valstybs valdymo model.
Gyventojai renka vietos atstovyb tai rinkim bdu irinkta savivaldybs taryba, savivaldybs
asamblja ir pan. Maose savivaldybse tai pai gyventoj susirinkimai. Gyventoj atstovyb
pirmiausia svarsto savivaldybs reikalus, priima tam tikrus teiss aktus (sprendimus). ie
sprendimai yra privalomi toje teritorijoje, j turi bti laikomasi. Tai tam tikri teiss aktai, kurie yra
vietins reikms (jie yra norminio pobdio).
Savivaldybs teritorijoje yra ir vykdomoji valdia. Tai daniausiai renkamas meras (burmistras). Tai
vienasmenis vykdomosios valdios funkcijas vykdantis pareignas. Jis turi savo valdymo aparat.

Svarbiausia jo ir jam pavaldi valdinink paskirtis gyvendinti atstovybs priimtus sprendimus,

utikrinti kontrol. Tai reikia, kad egzistuoja atstovyb, kuri priima teiss aktus, o j vykdym
organizuoja savivaldybs meras (burmistras). Merai ar kiti pareignai bna renkami kartais ir
paios atstovybs ir tokiu bdu jai bna tiesiogiai pavalds. Kitais atvejais bna, kad j renka
gyventojai tiesiogiai. Laikoma, kad meras turi didesnes galias, kai j renka gyventojai. Jis iuo
atveju veikia daug savarankikiau. Turi bti derinama atstovybs ir vykdomosios valdios veikla.
Treioji institucija savivaldybs kontrolierius. Jo paskirtis, funkcija yra ta, kad jis priiri
finansini l naudojim ir apie tai informuoja atstovyb. Kiekviena savivaldyb turi savivaldos
biudet. Biudeto vykdymas pavedamas vykdomajai valdiai. O kontrolierius turi visa tai
patikrinti ir informuoti atstovyb.
Atstovybs renkamos 2 6 metams. Kai ji renkama 2 ar 3 metams, dejuojama, kad ji nesugeba
gerai dirbti, nes turi praeiti daug laiko, kol pranta dirbti. Taiau, jie prastai dirbama, yra galimyb
juos greiiau pakeisti. Tarybos nari skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Savivaldos
statymas nustato tam tikras atstovavimo normas arba tarybos nari minimal ir maksimal skaii
(Pranczijoje: nuo 9 iki 96 nari; Austrijoje: 9 45; Italijoje: 15 80).
statymas leidia diferencijuoti atstovybs nari skaii, atsivelgiant teritorijos dyd ir gyventoj
skaii. Didieji miestai bna dar skirstomi rajonus ar apygardas, kur kuriamos atskiros
savivaldybs. Jos jau rpinasi atitinkamos dalies gyventoj poreikiais (Paryius suskirstytas 20
apygard, tai reikia, kad yra ir 20 savivaldybi. Londone yra 32 apygardos, o anksiau jame dar
buvo viso miesto savivaldyb, po to tos centralizacijos atsisakyta).
Savivaldybs atstovybs dirba sesijiniu bdu, renkasi sesijas periodikai (2 kartus per metus ar kas
ketvirt). Maesnse savivaldybse kas mnes (bendruomens). Greta eilini sesij gali bti
aukiamos ir neeilins sesijos. Atstovybi nariai dar pasiskirsto komisijas ar komitetus pagal tam
tikras veiklos sritis; ir jie sudaromi akiniu principu. Jie veikia ir laikotarpiu tarp tarybos sesij. Jie
neretai priiri vykdomj institucij veikl. Svarbiausia j paskirtis rengti klausimus sesijai. Kai
kuriose valstybse taryb komitetai turi ir tvarkomosios valdios funkcijas (anglosaks valstybse).
Taryba galioja jiems teis atlikti tam tikras funkcijas. Jie turi ir platesnius galiojimus.
Amerikoje 20 a. pradioje buvo susiformavusi komisin savivaldos forma, kai gyventojai rinkdavo
komisieri taryb (5-7 moni taryba). Ji veikdavo kaip atstovyb, o tuo pat metu kiekvienas
tarybos narys buvo laikomas vykdomosios valdios nariu tarp sesij. Jie dirbdavo (komisieriai)
nuolatos kaip vykdomosios valdios pareignai, o kai reikdavo kaip taryba. Kas priima
sprendimus, tas turi rpintis ir j realizavimu. Tai komisin savivaldos forma. Ji turi ir trkum:
kiekvienas komisierius, kai veikdavo kaip vykdomosios valdios pareignas, umirdavo bendrus
reikalavimus, ignoruodavo kitas sritis; i veiklos sritis darsi vienpusika, kildavo nesutarimai; tai
tapdavo asmeniniu interesu, nebeliko galimybs priirti j veiklos.
5.Administracin prieira.
Administracin prieira tai valdios institucij galimyb priirti savivaldybs veikl.
Ji atsirado Pranczijoje (administracin globa). Pranczijos prefektai galjo sustabdyti savivaldybs
sprendimus ir pan.
Administracin prieira vertinama dvejopai:
1) jos udavinys suderinti valstybs valdymo funkcijas su savivaldos funkcijomis (harmonizuoti
ias sritis);
2) irykjo tai, kad kartais administracin prieira perengdavo ribas ir buvo naudojama siekiant
slopinti savivaldos iniciatyv, ikeliant daugiau valstybs interesus.

Pastaraisiais metais irykjo tokia tendencija administracin prieira derinama su teismine

savivaldybs veiklos kontrole. Administracin prieir vykdantys pareignai patys neturi teiss
keisti savivaldybs sprendim, veiksm, bet gali kreiptis teism, kad isprsti konfliktus tarp
valstybs ir savivaldybs pareign. Tai progresyvesnis kelias.