Amius, kurio sulaukus galima baudiamoji atsakomyb.

Dl fizinio asmens pasakytina, kad kiekvien mog, ir padariusi nusikalstam veik, apibdina
daugyb poymi. Pagrindinis nusikaltimo sudties poymis, apibdinantis trauktin baudiamojon
atsakomybn asmen ir einantis visas nusikalstam veik sudtis, yra tokio asmens amius. Kiti
poymiai, apibdinantys nusikalstam veik padarius ir trauktin baudiamojon atsakomybn asmen,
gali turti reikm vertinant, ar yra nusikalstamos veikos sudtis, tik tam tikrais atvejais. Tai gali bti
labai skirtingi kaltinink apibdinantys poymiai, taiau visi vardijami bendru terminu specialaus
subjekto poymis.
Pagal baudiamuosius statymus u padarytas pavojingas veikas gali atsakyti tik asmenys,
sulauk statymo nustatyto amiaus. Trauktino baudiamojon atsakomybn asmens amius yra
pagrindinis objektyvusis nusikalstamos veikos sudties poymis, apibdinantis asmen, padarius
nusikalstam veik ir trauktin baudiamojon atsakomybn. Kitas dalykas - nuo kokio amiaus
asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. BK 13 straipsnyje teigiama, kad pagal
baudiamuosius statymus atsako asmenys, kuriems prie padarant nusikaltim yra suj eiolika
met. U kai kurias nusikalstamas veikas baudiamoji atsakomyb kyla nuo keturiolikos met.
Nusikalstamos veikos, u kurias atsakomyb kyla nuo keturiolikos met, ivardytos BK 13 straipsnio 2
dalyje: nuudymas (129 straipsnis), sunkus sveikatos sutrikdymas (135 straipsnis), iaginimas (149
straipsnis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnis), vagyst (178 straipsnis), plimas (180 straipsnis),
turto prievartavimas (181 straipsnis), turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 straipsnio 2 dalis),
aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobimas (254 straipsnis),
narkotini ar psichotropini mediag pagrobimas (263 straipsnis), transporto priemoni ar keli,
juose esani rengini sugadinimas (280 straipsnio 2 dalis).
Tai, kad statyme nustatytas asmens, trauktino baudiamojon atsakomybn, amius, reikia, kad
statym leidjas prezumuoja, jog sulauks eiolika met asmuo, nors ir bdamas nepilnametis, jau
yra pakankamai protikai isivysts, taigi jau gali suprasti savo veiksm pobd ir esm, t. y. k
daryti galima ir ko daryti negalima, ir atsakyti u savo veiksmus. U tam tikras nusikalstamas veikas
nustatydamas keturiolikos met amiaus rib, statym leidjas konstatuoja, kad BK 13 straipsnio 2
dalyje ivardyt nusikalstam veik pavojingum suvokia asmenys, sulauk keturiolika met.
Nors statym leidjas apie tai nekalba, u tam tikras nusikalstamas veikas tiek teorikai, tiek
praktikai baudiamoji atsakomyb gali ikilti tik vyresnio amiaus monms. Antai u
nusikalstamas veikas krato apsaugos tarnybai gali atsakyti tik asmenys, sulauk devyniolika met,
nes karinn tarnybon aukiami asmenys, kuriems yra sukak devyniolika met.
Tik sulauks atuoniolika met asmuo gali atsakyti u nepilnameio traukim nusikalstam
veik (BK 159 straipsnis). Taiau u nepilnameio, t. y. asmens iki atuoniolikos met, iaginim ar
seksualin prievartavim, atsako asmuo, sulauks keturiolika met, t. y. pats bdamas nepilnametis.
Reikalavimai amiui nustatyti baudiamojoje byloje.
Gali bti, kai keturiolikos ar eiolikos met asmens socialin ir protin branda atitinka dvylikos
ar keturiolikos met mogaus socialin brand ir protin isivystym. Remiantis Lietuvos teism
praktika, tokie asmenys trauktini baudiamojon atsakomybn bendrais pagrindais, nes amius yra
formalusis nusikaltimo sudties poymis, kuris negali bti traktuojamas kitaip, negu nustatyta BK
13 straipsnyje. Tam gali bti skiriamos teismo psichiatrins, psichologins, narkologins ekspertizs.
Pagal baudiamj statym yra nustatyta formali baudiamosios atsakomybs amiaus riba.
Atsivelgiant amiaus ypatumus yra susiaurinta tik pavojing veik, u kurias nepilnameiai nuo
keturiolikos iki eiolikos met traukiami baudiamojon atsakomybn statyme nustatyta tvarka,
apimtis. Tai lemia veik pavojingumas ir nepilnameio asmenybs socialiniai ir psichologiniai
ypatumai.
Remiantis tuo, kad statym leidjas nustato tiksli baudiamosios atsakomybs rib, asmens,
padariusio nusikalstam veik, amius yra rodintinas baudiamojoje byloje poymis. Asmens,
padariusio nusikalstam veik, amius btinai nustatomas tais atvejais, kai kaltinamasis yra
nepilnametis, taigi btina nustatyti, ar jis yra sulauks baudiamajai atsakomybei reikiamo amiaus.
Asmuo laikomas sulauks reikiamo amiaus ne jo gimimo dien, o kit dien po to, kai jam
sukako keturiolia ar eiolika met. Be to, prisimintina, kad nustatoma, kokio amiaus yra asmuo,
ne bylos nagrinjimo metu, o kokio jis buvo amiaus, kai padar nusikalstam veik. Bylos tyrimo
ar teisminio nagrinjimo metu asmuo gali bti sulauks statymo reikalaujamo baudiamajai

atsakomybei amiaus, taiau jeigu tuo metu, kai padar nusikalstam veik, jis neturjo statyme
numatyto amiaus, baudiamojon atsakomybn jis netraukiamas nesant nusikalstamos veikos sudties.
Yra tam tikri asmens, padariusio nusikalstam veik, amiaus nustatymo reikalavimai. Vis pirma
amius paprastai nustatomas pagal asmens dokumentus. Dokumentai, tinkami amiui nustatyti, yra
asmens pasas ar gimimo liudijimas. Jei nra dokument, kuriais remiantis galima nustatyti tiksl
ami, skiriama teismo medicinin ekspertiz amiui nustatyti. Ekspertas, be abejo, nenustatys
tikslios gimimo datos mnesio ir dienos tikslumu. Galima nustatyti tik gimimo metus. iuo atveju
nepilnameio gimimo diena laikoma nustatyt met paskutinioji diena (gruodio 31 d.). Asmuo
tampa baudiamosios atsakomybs subjektu kit dien, t. y. nauj met sausio 1 dien. Jei
ekspertas negali nustatyti tiksli gimimo met, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius
nepilnameio gimimo metus, pavyzdiui, tiriamasis gali bti gims 1990-1992 metais. Tada
sprendiant nusikalstamos veikos sudties klausimus vadovaujamasi minimaliu amiumi. iuo atveju
bus laikoma, kad kaltinamasis gims 1992 m. gruodio 31 dien. Taigi jei asmuo kaltinamas vagyste,
padaryta 2006 m. sausio 15 d., prokuroras ar teismas padarys ivad, kad nusikalstamos veikos
padarymo metu asmeniui buvo trylika met. Taigi jis nra sulauks statym nustatyto baudiamosios
atsakomybs amiaus.
Fizinio asmens, nesulaukusio statymo reikalaujamo amiaus, atsakomybs u padaryt
pavojing veik ypatumai.
Jei statyme numatyt veik padaro asmuo, nesulauks statymo nustatyto baudiamosios
atsakomybs amiaus, jis negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Pagal BK 13
straipsnio 3 dal asmeniui, kuriam iki iame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo
nebuvo suj keturiolika met, Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka gali bti taikomos
aukljamojo poveikio ar kitos priemons. Mediaga perduodama nepilnamei reikal
tarnyboms, kurios gali taikyti priveriamsias aukljamojo poveikio priemones. Aukljamojo
poveikio priemons gali bti taikomos ir nepilnameiui, kuris nusikalstam veik padar, sulauks
statyme numatyto baudiamosios atsakomybs amiaus, t. y. keturiolika met, taiau baudiamoji
atsakomyb u veik numatyta nuo eiolikos met. Taikant tokias priemones nesiremiama BK
nuostatomis. Taikomos kituose statymuose numatytos priemons.
Priveriamosios aukljamojo poveikio priemons vaikams pagal Vaiko teisi apsaugos
pagrind st.:
1) spjimas;
2) pareigojimas vieai ar kitokia forma atsiprayti nukentjusiojo;
3) atidavimas tv ar kit asmen prieirai pagal laidavim;
4) nam prieira (laisvalaikio apribojimas);
5) atidavimas speciali aukljimo ir drausms staig;
6) kitos statymuose numatytos priemons.
Kaltininko asmenyb.
Greta termin nusikalstam veik padars asmuo", asmuo, trauktinas baudiamojon
atsakomybn" (kaltininkas) ar nusikaltimo subjektas" baudiamosios teiss teorijoje
vartojamas nusikalstam veik padariusio asmens (nusikaltlio) asmenybs terminas.
Atkreiptinas dmesys, kad minti terminai nra tapats, skirtingas j turinys ir reikm baudiamojoje teisje.
Nusikalstam veik padariusio asmens asmenyb - tai nusikaltusio asmens asmenyb.
Nusikaltim padars asmuo nra kakoks ypatingas asmenybs tipas.
Esmin nusikalstam veik padariusio asmens (nusikaltlio) asmenybs savyb yra jo
pavojingumas, kuris pasireikia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti
nauj nusikalstam veik.

Taiau nusikalstam veik padariusio asmens asmenyb apibdi na ne vien poymiai,

pasireikiantys padarant nusikalstam veik. Nusikalstam veik padariusio asmens
asmenyb, jos pavojingum apibdina dar dvi grups poymi: poymiai, apibdinantys j iki
padarant nusikalstam veik, ir j apibdinantys poymiai padarius nusikaltim.
Nusikalstam veik padariusio asmens asmenyb iki padarant nusikalstam veik
apibdina tokie poymiai: poiris darb, moksl, elgesys buityje, gyvenimo bdas,
ankstesns padarytos nusikalstamos veikos ar kiti teiss paeidimai, teistumas ir kt.
Padariusio nusikalstam veik asmens asmenyb apibdinantys poymiai yra tokie:
poiris padaryt nusikalstam veik, pripainta ar nepripainta kalt, nuoirdus
gailjimasis, savanorikas alos atlyginimas, padjimas iaikinti bendrininkus ir kt. Visi ie
bruoai apibdina kaltininko asmenyb ir jos pavojingum.
Be ivardyt poymi, nusikaltim padariusio asmens asmenyb apibdina daug kit
poymi, kurie neturi tiesiogins takos veikos pa vojingumui, taiau turi didel reikm
bendram nusikaltusio asmens asmenybs paveikslui sudaryti. Tai vadinamoji socialindemografin nusikaltusio asmens charakteristika, kuri eina tokie duomenys - amius, lytis,
isilavinimas, eimin padtis, socialin padtis, usimimas ir kt.
Kaltininko asmenybs svoka, turinys, baudiamoji teisin reikm.
Trauktinas baudiamojon atsakomybn asmuo (nusikaltimo subjektas) yra terminas, kuris
aprpia nusikalstam veik sudtyse keliamus reikalavimus asmeniui, padariusiam
nusikalstam veik. Jis turi savo turin ir vartojamas rodinjant veikas. Tai terminas, kuris
sujungia objektyviuosius nusikaltimo sudties poymius, lieianius asmen, padarius
nusikalstam veik, ir turinius takos nusikalstamos veikos sudiai, taigi nulemianius
veikos baudiamum.
Terminas nusikalstam veik padariusio asmens (nusikaltlio) asmenyb" turi kiek
kitok turin ir reikm. Nusikalstam veik padariusio asmens asmenyb - tai nusikaltusio
asmens asmenyb. Nusikaltlius apibdina tie patys poymiai, kurie charakterizuoja visus
kitus mones. Taiau padaryta nusikalstama veika yra tas pagrindas, kuris leidia iskirti i
vis moni ir atskirai analizuoti mogaus, padariusio nusikalstam veik, asmenyb.
Esmin nusikalstam veik padariusio asmens (nusikaltlio) asmenybs savyb yra jo
pavojingumas, kuris pasireikia tuo, kad yra pavojus, jog asmuo ateityje gali padaryti
nauj nusikalstam veik. Nors asmuo baudiamas u padaryt veik, bausm jam skiriama
btent todl, kad yra tiktina, jog jis ir vl gali nusikalsti. Vienas i bausms tiksl yra
atimti i asmens galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti j, kad, atliks
bausm, laikytsi statym ir nenusikalst. Taiau pagrindinis kriterijus, nulemiantis
nusikaltlio pavojingum ir skirtinos bausms dyd, yra jo padaryta nusikalstama veika ir jos
poymiai. Padaryta nusikalstama veika nulemia j padariusio asmens (nusikaltlio)
pavojingum, parodo, koki nusikalstam veik galima i jo tiktis.
Daniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todl i padarytos nusikalstamos
veikos vienaip ar kitaip matyti nusikaltlio asmenyb. Nusikalstamos veikos padarymo bdas,
padarini sunkumas parodo asmens antisocialines nuostatas.
Taiau nusikaltlio asmenyb neturi jokios reikms vertinant padaryt veik
nusikalstamos veikos sudties poiriu. Nusikalstamos veikos sudtis yra visada, jei padaryta
statymo draudiama veika ir j padar asmuo, sulauks statyme nustatyto amiaus (o tam
tikrais atvejais dar atitinkantis specialaus subjekto poymius). Nesvarbu, ar nusikaltlis iki
nusikalstamos veikos padarymo buvo apibdinamas teigiamai ar neigiamai, prisipaino ir
labai gailisi padars nusikalstam veik, ar ne. Nusikalstamos veikos sudtis yra vienintelis
ir pakankamas pagrindas traukti asmen baudiamojon atsakomybn. Kita vertus, negalima
traukti asmens baudiamojon atsakomybn siekiant utikrinti visuomens saugum vien u
tai, kad jis apibdindamas labai neigiamai, pavyzdiui, ne kart teistas, gyvena amoral
gyvenim, niekur nedirba, ir apskritai gana pavojinga asmenyb, jei jis nepadar staty me
numatytos veikos.
Nors ir neturi takos baudiamajam teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui,
nusikaltusio mogaus asmenyb turi didiul tak individualizuojant baudiamj atsakomyb ir bausm. Nustaius esant nusikalstamos veikos sudties poymi, prokurorui ir
ypa teismui svarbu tinkamai parinkti atsakomybs priemones nusikaltusiam asmeniui. Ir
todl pirmiausia vertinami asmens, padariusio nusikalstam veik, asmenybs bruoai: kiek

asmuo kelia pavoj aplinkiniams, kokia naujos nusikalstamos veikos padarymo tikimyb,
taigi kokias poveikio priemones taikyti nusikaltusiam. Vertinti padeda byloje surinkta
mediaga apie kaltininko asmenyb.