VIII- IX paskaitos

Taikytina teis
Preliminars klausimai

Doc. dr. Katayna Mika

kbogdzevic@mruni.eu

statym kolizijos samprata. Kolizins normos.

Tokia situacija, kai susiduria keli ali teiss sistemos,

taikytini statymai, vadinama statym (teiss) kolizija
(lot. collisio susidrimas).
Kolizin problema - teiss, taikytinos vienam ar kitam
teisiniam santykiui, pasirinkimo problema, kai dviej ar
daugiau valstybi materialioji teis pretenduoja
reguliuoti gino santyk. Kolizin problema gali bti
paalinta naudojant taip vadinamas kolizines normas.
Kolizins normos vidaus bei tarptautins teisje
tvirtintos taisykls, kurios atsako klausim, kokios
valstybs teisin sistema turi bti taikoma santykiuose
su usienio elementu.
Kolizini norm poymiai?

Kolizins normos struktra

Kolizin norm sudaro 2 elementai:
1) Apimtis nusakoma nurodant civilini santyki visum ar
vis civilins teiss institut
(pvz. LR CK. 1.28 Turtiniams sutuoktini santykiam taikytina teis)
Nuoroda (ryys) tai konkreti nuoroda taikytin kurios nors
valstybs teis.
(Pvz. LR CK 1.28 str. Sutuoktini turto teisin status nustato j
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis).
KN nuorodos formuluojamos nurodant vairius siejimo kriterijus:
pilietybs;
nuolatins gyv. vietos;
sandorio sudarymo vietos;
delikto padarymo vietos;
daikto buvimo vietos ir t.t.

pavyzdiai
(RI) 4 str. 1d. A) preki pardavimo
sutariai taikoma pardavjo prastos
gyvenamosios vietos valstybs teis
21 str. 1 d. (RIV) Iskyrus atvejus, kai
iame reglamente numatyta kitaip,
visam palikimui taikytina teis yra
valstybs, kurioje palikjo mirties
dien buvo jo prastin gyvenamoji
vieta, teis.

Kolizini norm rys

I. Pagal teiss sistem pasirinkimo skaii:
Vienaals kolizins normos
Dvials (daugiaals) kolizins normos
Mirios kolizins normos
II. Pagal tai, kaip kolizin norma formuluoja taikytinos teiss
taisykl :
Savarankikos kolizins normos
Nesavarankikos kolizins normos
III. Pagal teiss altin, kuriame yra tvirtintos kolizins normos :
Vidaus (nacionalins) kolizins normos
Tarptautins kolizins normos

Pagrindins kolizins nuorodos

Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex
Lex

personalis: lex patriae , lex domicilii

societatis
rei sitae (lex situs )
voluntatis
loci actus
loci contractus
loci solutionis
loci celebrionis
venditoris
loci delicti commissi
monetae
loci laborisflagi
fori
causae

altiniai
1. Tarptautins sutartys (daugiaals ir dvials)
Svarbiausia: 2007 m. Hagos protokolas dl ilaikymo
prievolms taikytinos teiss
2. ES reglamentai:
Roma I (dl sutartinms prievolms t.t. 593/2008)
Roma II (dl nesutartinms prievolms t.t. 864/2007)
Roma III (Nr. 1259/2010, dl tvirtesnio bendradarbiavimo
santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos
teiss srityje)
Roma IV (paveldjimo reglamentas)
3. Nacionalin teis - CK

TAIKYTINOS TEISS NUSTATYMAS IR TAIKYMAS.

ATSISAKYMAS TAIKYTI USIENIO TEIS.

Preliminars klausimai
Teismas, siekdamas teisingai nustatyti teis, taikytin
gino santykiui su tarptautiniu (u-sienio) elementu,
pirmiausia turi isprsti kelis vadinamuosius
preliminarius klausi-mus:
Tokiais preliminariais klausimais laikomi
kvalifikavimas;
(materialins ir procesins teiss atribojimas)
alutin problema;
iskaidymas;
grinimas;
atisakymas taikyti usienio teis.

Kvalifikavimas

Kvalifikavimas (lot. qualificare - priskirti prie kurios nors

kategorijos) teisinis fakto vertinimas ir jo priskyrimas prie
vieno ar kito teiss instituto ar teiss akos reguliuojamos
srities.
Kvalifikavimo metu atsirandani problem sprendimas:
Kvalifikavimas pagal legem fori (kolizin arba materialin)
Kvalifikavimas pagal legem causae (kolizin arba materialin)
LR teis nenustato vadovaujantis kokios valstybs teise turi bti
kvalifikuojamas gino santykis. Teismams yra rekomenduojama
kvalifikavimo procese neapsiriboti vien Lietuvos teise, bet ir subsidiariai
atsivelgti usienio valstybs, su kuria ginas susijs, teis
(Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins
teiss normas, apibendrinimo apvalga aprobuota Lietuvos
Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21d. nutarimu Nr. 28. )

Materialins ir proceso teiss atribojimas

Kiekvienoje valstybje yra daromas skirtumas tarp
materialins ir proceso teiss, bet is atribojimas ne visada
atliekamas pagal tuos paius kriterijus.
Gali bti, kad pagal teismo vietos teis viena ar kita teiss
norma ar teiss institutas yra proceso teiss, o pagal
usienio valstybs teis materialins teiss dalykas.
Atribojimai LR TPT:
Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu
materialins teiss dalimi pripaintini institutai?
Lietuvos tarptautins privatins teiss poiriu proceso
teiss dalimi pripaintini institutai?

Materialinei teisei priskiriama:

Iekinio senatis
Teisins prezumpcijos
Tinkamo iekovo ir atsakovo
nustatymas
Nuostoli sudtis
Teis palkanas ir j dydis
Atsiskaitym valiuta

Proceso teisei priskiriama

Civilini teisi gynimo bdai
Iiekojim eilikumas
Iekinio forma

alutin problema

alutin problema kyla tik tuomet, kai yra visos ios trys
slygos:
1)pagrindinis santykis turi usienio element;
2) su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal
tarptautin privatin teis gali bti savarankikas santykis ir jam
gali bti taikomos savarankikos kolizins normos;
3) su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikomos
savarankikos normos numato kit taikytin teis nei kolizins
normos, taikomos pagrindiniam santykiui .
Lietuvos tarptautinje privatinje teisje is klausimas nra
sureguliuotas statyminiame lygmenyje, taiau tiek teism
praktikoje, tiek doktrinoje yra laikomasi nuomons, jog
sprendiant pagrindinio santykio ir alutins problemos klausim,
turt bti taikomos savarankikos kolizins normos.

Iskaidymas (dpeage)

Kai santykiui taikomos skirtingos kolizins

normos tarptautinje privatinje teisje
vadinama iskaidymu.
Iskaidymo sprendimo taisykls nra
reglamentuotos Lietuvos teiss aktuose, taiau
tiek teism praktikoje, tiek doktrinoje teigiama,
jog esant daugialypiam, susidedaniam i keli
savarankik element santykiam, turt bti
taikomos skirtingos kolizins normos, ko
pasekoje ir skirting ali teis.

Grinimas (renvoi) - samprata

Situacija, kai taikytinos teiss samprat traukiama ne tik

usienio valstybs materialioji teis, bet ir joje
egzistuojanios kolizins normos, kurios nurodo taikyti kitos
valstybs teis, vadinamas renvoi, tai yra grinimu.
Usienio teiss samprata:
LR CK 1.10 str.
<...>
3. Nuoroda taikytin usienio teis reikia nuorod
atitinkamos valstybs vidaus materialin teis, o ne
ios valstybs tarptautin privatin teis, iskyrus
io kodekso numatytas iimtis.
<..>

Paprastas (renvoi) : remisija Remisija

Remisija - renvoi atvejis, kai

nacionalins teiss kolizins normos
nukreipia usienio valstyb, o
usienio valstybs kolizins normos
taikytin teis nurodo nacionalin
teis, tai yra grina atgal,
vadinamas remisija.

Paprastas renvoi: transmisija

Tuo atveju, kai nacionalins kolizins

normos nukreipia usienio valstyb,
o usienio valstybs kolizin norma
taikytina teise nurodo trei
valstyb, tai vadinama transmisija.

Renvoi ES reglamentuose ir
tarptautins sutartyse
Tarptautins sutartys draudia renvoi
taikym
ES reglamentai:
Roma I (20 str.) ir Roma II (24 str.)
Roma III (11 str.) renvoi draudimas

Paveldjimo reglamentas renvoi

34 str.
1. iame reglamente nustatytas bet kurios treiosios
valstybs teiss taikymas yra toje valstybje galiojani
teiss norm, skaitant jos tarptautins privatins teiss
normas, taikymas, tiek, kiek tomis normomis numatytas
renvoi:
a) valstybs nars teis; arba
b) kitos treiosios valstybs, kuri taikyt savo teis, teis.
2. Teisei, nurodytai 21 straipsnio 2 dalyje (teis taikytina
visam palikimui pagal glaudesn ry), 22 straipsnyje
(teiss pasirinkimas), 27 straipsnyje (raytinio testamento
formai taikytina teis), 28 straipsnio b punkte
(pareikimas dl palikimo primimo) ir 30 straipsnyje (tam
tikri apribojimai), netaikomas renvoi.

Grinimas (renvoi)
Dvigubas renvoi

Dvigubas renvoi yra tuomet, kai teismas taiko usienio valstybs

kolizines normas, skaitant renvoi normas. Tai yra kai nacionalins
kolizins normos nukreipia usienio teis, teismas, taikydamas
usienio kolizines normas jas taiko taip, kaip taikyt tos alies
teismas ir vertina ir grinim reglamentuojanias normas. iuo
atveju teismas taiko tiek kolizin, tiek materialin teis tos
valstybs, kuri nurodo usienio valstybs kolizins normos.
A valstybs kolizins normos nukreipia B kolizines
normas
A valstybs teismas B kolizines normas taiko taip kaip
taikyt B valstybs teismas B valstyb nepripasta renvoi
B valstyb pripasta vienaal renvoi

Grinimas (renvoi) Lietuvos teisje

LR CK 1.10 str. 3 d. tvirtinta, jog nuoroda usienio teis reikia nuorod

atitinkamos valstybs vidaus materialin teis, o ne ios valstybs
tarptautin privatin teis, iskyrus io kodekso numatytas iimtis.
LR CK 1.14 str. :
Remisija (grinimas LR taikytin teis) pripastamas nustatant asmens civilin
teisin status. Tiek remisija, tiek transmisija gali bti pripastama tik civilinio
kodekso arba usienio teiss numatytais atvejais. Visgi vienintelis civiliniame
kodekse nustatytas remisijos pripainimo atvejis yra aukiau mintas, su
asmens teisinio statuso nustatymu susijs, atvejis.
LR CK 1.14 str. 5 d. tvirtinta tarptautini sutari virenybs nacionalins teiss
atvilgiu taisykl, tai yra jei turi bti taikoma tarptautin sutartis ir i tarptautin
sutartis nustato atgalini nukreipim ir nukreipim treiosios valstybs teis
klausimus, jie sprendiami pagal tarptautins sutarties nuostatas.
Pagal Lietuvos tarptautin privatin teis renvoi nepripastama, jeigu taikytin
teis yra pasirinkusios sandorio alys, taip pat kai yra nustatoma sandorio formai ir
nesutartinms prievolms taikytina teis (pavyzdiui, taikytina teis alos
padarymo atveju).

Atsisakymas taikyti usienio teis

iuolaikin TPT skiria 3 pagrindinius atvejus, kai teismas gali atsisakyti

taikyti usienio teis:
1) usienio teiss galima netaikyti motyvuojant tuo, kad jos taikymas
prietaraut teismo vietos valstybs teiss tvirtinai vieajai tvarkai.
2) teismas gali atsisakyti taikyti usienio teis, jeigu gino santyk
reglamentuoja imperatyvios teismo vietos valstybs arba
treiosios valstybs, su kuria teisinis santykis yra susijs, teiss
normos;
3) pagal kolizines normas nustatytos taikytinos usienio valstybs teiss
galima netaikyti, jeigu byla su ta valstybe nra susijusi arba ji labiau
susijusi su kita valstybe;
Lietuvoje numatyta galimyb netaikyti usienio teiss tuomet, kai nei
gino alims, nei teismui nepavyksta nustatyti taikytinos teiss
turinio. (LR CK 1.12 str. 3 d.)
LR CK 1.11 str. tvirtina usienio teiss taikymo apribojimus.

Vieoji tvarka (ordre public)

Vieosios tvarkos ilyga - reikia, kad usienio statymas,

kur nurodo kolizin norma, gali bti teismo netaikomas dl
tam tikr to usienio statymo nuostat turinio.
LR CK 1.11 str. 1 d. taip pat tvirtinta galimyb netaikyti usienio
teiss norm, jeigu j taikymas prietaraut Lietuvos Respublikos
Konstitucijos bei kit statym tvirtintai vieajai tvarkai.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m.
birelio mn. 8 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-20/2006;
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2007 m.
sausio mn. 23 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-130/2007.
ES R I 21 str., RII 26 str., RIII 12 str., Paveldjimo regl.
35 str.

Imperatyvios teiss
normos
Imperatyvios teiss normos teiss poiriu yra privalomai
taikytinos taisykls, tvirtintos taikytinose tarptautinse
konvencijose bei nacionaliniuose statymuose, ir kuri
taikymo negalima ivengti privaiais susitarimais.
Problema taikant ilyg dl imperatyvi teiss norm taikymo: ar
ji yra imperatyvi, ar ne?
LR CK 1.11 str. 2 d. Lietuvos Respublikos ar kitos valstybs, su
kuria ginas labiausiai susijs, imperatyvios teiss normos
taikomos nepaisant to, kad alys savo susitarimu yra pasirinkusios
kitoki usienio teis.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2005
m. sausio mn. 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3k-33/2005.
ES reglamentai: RI 9 str., RII 16 str.,

Labiausiai susijusios teiss ilyga

i ilyga reikia, jog nors taikant kolizines normas nustatoma, jog

taikoma usienio valstybs teis, taiau atsivelgus visas su
nagrinjama byla susijusias aplinkybes (faktus), aikiai darytina
ivada, jog ginas labiau susijs su kita valstybe.
Netaikymas: kai alys yra pasirinkusios j santykiams taikytin
teis, taiau, jei alys pasirinko taikytin teis siekdamos
ivengti imperatyvi valstybs teiss norm taikymo,
teismas turi teis netaikyti ali pasirinktos teiss.
LR CK 1.11 str. 3 d. : taikytina teis gali bti netaikoma,
jeigu atsivelgiant visas bylos aplinkybes ta teis aikiai
nra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiausiai susijusi
kitos valstybs teis. i taisykl netaikoma, kai taikytina
teis pasirinkta ali susitarimu.

Usienio teiss turinio nustatymas

Kas turi pareig nustatyti usienio teiss turin?

1)usienio teiss turinys - teiss klausimas: usienio teiss turin turi
nustatyti teismas ex officio (savo iniciatyva).
2)usienio teiss turinys - fakto klausimas, usienio teiss turin turi
nustatyti alys.
3)Treia, mirus variantas tai yra usienio teiss turin gali nustatyti tiek teismas
ex officio, tiek alys. (Lietuva)
LR CK 1.10 str.1 d. numato tris pagrindus, kada civiliniams santykiams
gali bti taikoma usienio teis:
Kai usienio teiss taikym numato tarptautins sutartys
LR statymai,
ali susitarimai.
Be to, usienio teis byloje turi bti taikoma tada, kai tai numato ES teiss normos
(Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje 2 p.)
LR CK 1.12 straipsnis. Usienio teiss turinio nustatymas

Teism praktika

http://eteismai.lt/byla/239499872
730099/3K-7-110-684/2015?word=tai
kyti%20u%C5%BEsienio%20teis%C4%99
http://eteismai.lt/byla/213647059420
607/3K-3-153-611/2015?word=taikyti
%20u%C5%BEsienio%20teis%C4%99