XIII paskaita

Teis taikytina eimos ir paveldjimo

santykiams

Doc. dr. Katayna Mika

kbogdzevic@mruni.eu

Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina teis

eimos santykiams taikytina teis:
Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina teis
Vaik ir tv santykiams taikytina teis

Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina teis, LR CK nuostatos:

Susitarimui tuoktis taikytina teis. (LR CK 1.24 str.)
Santuokos sudarymo slygoms taikytina teis. (LR CK 1.25 str.)
Santuokos sudarymo tvarkai taikytina teis. (LR CK 1.26 str.)
Sutuoktini tarpusavio asmeniniams santykiams taikytina teis. (LR CK 1.27 str.)
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytina teis (LR CK 1.28 str.)
Gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina teis (LR CK
1.29 str.)
Vaik ir tv santykiams taikytina teis, LR CK nuostatos:
Vaik kilms nustatymui taikytina teis. (LR CK 1.31 str.)
Vaik ir tv tarpusavio asmeniniams ir turtiniams santykiams taikytina teis. (LR
CK 1.32 str.)
vaikinimo santykiams taikytina teis. (LR CK 1.33 str.)
Nepilnamei gynybai taikytina teis. (LR CK 1.34 str.)
Globos ir rpybos santykiams taikytina teis. (LR CK 1.35 str.)
Alimentiniams santykiams/ilaikymo prievolms taikytina teis. (LR CK 1.36 str.)

Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina

teis: susitarimui tuoktis taikytina teis
Iki santuokos sudarymo bsimi sutuoktinai gali sudaryti susitarim
tuoktis (t.y. susiadti).
LR CK 1.24 str. 1 d. nustato, kad susitarim tuoktis bei jo teisines
pasekmes nustato susitarimo ali nuolatins gyvenamosios
vietos valstybs teis, taigi taikomas lex domicilii principas.
Taiau susitarimo tuoktis alys gali ir neturti bendrosios nuolatins
gyvenamosios vietos. Tokiu atveju teismas turt nustatyti, su kuria
i valstybi ginas yra glaudiausiai susijs, ir tai
nustatindamas teismas privalo rinktis i i valstybi teiss:
susitarimo tuoktis sudarymo vienos valstybs, arba vienos i
ali nuolatins gyvenamosios vietos valstybs, arba vienos
i ali pilietybs vietos valstybs (LR CK 1.24 str. 2 d.).
Lietuvos sudarytose dvialse sutartyse dl teisins pagalbos nra
kolizini norm, skirt susitarimui tuoktis.

Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina

teis: santuokos sudarymui taikytina teis

Santuokos sudarymo slygos apima iuos klausimus:

sutuoktini santuokin veiksnum (LR CK 3.14 3.15 str.),
santuokos savanorikum,
sutuoktini lyt, skaii, galim giminysts ry (LR CK 3.12, 3.13, 3.16, 3.17 str.).

LR CK 1.25 str. 1 d.: lex loci celebrionis principas: tuo atveju, jeigu santuoka sudaroma
Lietuvoje, santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo slygas nustato Lietuvos
teiss normos.
LR CK 1.25 str. 4 d. nustato, kad usienio valstybje teistai sudaryta santuoka bus pripastama
Lietuvoje, iskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kuri nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje, santuok sudar usienio valstybje turdami tiksl ivengti santuokos pripainimo
negaliojania pagal Lietuvos Respublikos statymus
LR CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos sudarymo
slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms:
vienas ar abu santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o j
nuolatin gyvenamoji vieta turi bti ne Lietuvoje, ir
sudaryta santuoka bus pripastama bent vieno i besituokianij nuolatins gyvenamosios
vietos valstybje.
Taiau taikytinos usienio valstybs teiss normos neturi paeisti Lietuvos vieosios
tvarkos (LR CK 1.11 str. 1 d.), prieingu atveju tokia santuoka negalt bti
registruojama. Pvz. negalima registruoti santuokos, jei paeist monogamijos princip,
arba bt tarp artimj giminaii (LR CK 3.16, 3.17 str.)

Santuokai ir susijusioms prievolms taikytina

teis: santuokos sudarymo procedrins
slygos
Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos
sudarymo procedrins slygos, reguliuojanius santuokos
sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan.
LR CK 1.26 str. nustato, kad santuokos sudarymo tvarka sudaroma pagal
santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
Taiau yra numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania,
jeigu ji atitinka bent vieno i sutuoktini nuolatins gyvenamosios
vietos ar pilietybs santuokos sudarymo metu valstybs teis.
Tarptautinse dvialse sutartyse, taip pat reglamentuojama
santuokos sudarymui taikytina teis. Daugumoje tvirtintas lex
loci celebrationis matrimonii principas.
Taiau trialje sutartyje su Latvija ir Estija, tvirtintas pilietybs principas:
Sutarties 25 str. : Santuokos sudarymo slygas kiekvienam
susituokianiam asmeniui nustato Susitarianiosios alies, kurios pilietis jis
yra, statymai. Be to, neturi bti klii santuokai sudaryti, numatyt tos
Susitarianiosios alies, kurios teritorijoje santuoka sudaroma,
statymuose.

Santuokos nutraukimui ir separacijai

taikytina teis - altiniai
Tarybos Reglamentas Nr.
1259/2010 kuriuo gyvendinamas
tvirtesnis bendradarbiavimas
santuokos nutraukimui ir
gyvenimui skyrium taikytinos
teiss srityje (Roma III)
CK

Roma III

Taikymo sritis
Visuotinis taikymas
ali autonomija:
a) valstybs, kurioje susitarimo sudarymo metu yra
sutuoktini prastin gyvenamoji vieta, teis; arba
b) valstybs, kurioje buvo sutuoktini paskiausia
prastin gyvenamoji vieta, jeigu susitarimo sudarymo
metu vienas i sutuoktini joje tebegyvena, teis; arba
c) valstybs, kurios pilietyb susitarimo sudarymo
metu turi bet kuris i sutuoktini, teis; arba
d) teismo vietos teis.

Roma III
Taikytina teis alims jos nepasirinkus :
A) kurioje bylos iklimo teisme metu yra sutuoktini
prastin gyvenamoji vieta; arba, jei i slyga
netenkinama;
b) kurioje buvo sutuoktini paskiausia prastin
gyvenamoji vieta, su slyga, kad gyvenimo toje
valstybje laikotarpis nesibaig daugiau nei prie
vienerius metus iki bylos iklimo teisme, jei bylos
iklimo teisme metu vienas i sutuoktini toje valstybje
tebegyvena; arba, jei i slyga netenkinama;
c) kurios pilietyb bylos iklimo teisme metu turi abu
sutuoktiniai; arba, jei i slyga netenkinama;
d) kurios teisme ikelta byla.

Roma III
Renvoi negalimumas
Teismo vietos teiss taikymas jei 5 ar 8 str.
nurodyta taikytina teis nenumato skyryb, ar
vienam i sutuoktini dl jo lyties nesuteikiamos
vienodos galimybs nutraukti santuok
Vieoji tvarka
Nacionalins teiss skirtumai jei nac. teisje tam
tikra santuoka nenumatyta, tai atitinkama santuoka
nra laikoma galiojania santuokos nutraukimo byl
tikslais, teism skelbti santuokos nutraukim taikant
reglament.
Ryys su galiojaniomis tarptautinmis konvencijomis

Gyvenimui skyrium ir santuokos

nutraukimui taikytina teis
LR CK 1.29 str. Gyvenim skyrium (separacij) ir santuokos nutraukim nustato sutuoktini
nuolatins gyvenamosios vietos teis. Pagal i teis nustatoma:
santuokos nutraukimo slygos,
santuokos nutraukimo pagrindai;
teisins pasekms,
santuokos nutraukimo momentas ir kt.
LR CK 1.29 str. 2 d. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, taikoma
paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o kai tokios
bendros vietos nra, - byl nagrinjanio teismo valstybs teis.
LR CK 1.29 str. 3 d., iimtys, kai santuoka pagal Lietuvos statymus gali bti nutraukta:
kai vienas sutuoktinis taip pat yra ir Lietuvos Respublikos pilietis (dviguba pilietyb) arba turi
nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, ir
jeigu valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuoktiniai, teis draudia nutraukti santuok arba
nustato specialias santuokos nutraukimo slygas.
Daugumoje tarptautini sutari - pilietybs principas. Pvz. sutartyse dl teisins pagalbos
su Baltarusija, Kazachstanu, Lenkija, tvirtinta:
Bylose dl santuokos nutraukimo ir santuokos pripainimo negaliojania taikomi tos
Susitarianiosios alies, kurios pilieiais sutuoktiniai buvo iekinio padavimo momentu,
statymai. Jeigu sutuoktini gyvenamoji vieta yra kitos Susitarianiosios alies
teritorijoje, taikomi ios Susitarianiosios alies statymai.

Sutuoktini tarpusavio asmeniniams ir

turtiniams santykiams taikytina teis (i)

Sutuoktini asmeniniai santykiai apima neturtinius santuokos padarinius:

sutuoktini pareig vienas kit remti;
lygiateisikum sprendiant eimos reikalus,
teis pavard ir pan.

Pagrindinis kolizinis principas, kuris taikomas sprendiant dl sutuoktini

asmeniniams santykiams taikytinos teiss, yra lex domicilii (LR CK 1.27 str. 1 d.).
Tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi bendros nuolatins gyvenamosios vietos, turi bti
taikoma paskutins j bendros nuolatins gyvenamosios vietos valstybs
teis, jeigu tokios vietos jie niekada neturjo, taikoma tos valstybs teis,
su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij. Jeigu
tokios valstybs nemanoma nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos
valstybs teis (LR CK 1.27 str. 2 4 d.).
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros
teiss normos.
turtiniams santykiams taikytina teis apima:
susituokus gyto turto teisin reim;
sutuoktini tarpusavio CA,
Taikytinos teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb
sutart bei joje numat taikytin teis, ar ne.

Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytina teis

Jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo nustatyta, kokia teis turi bti
taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma ali pasirinkta
teis, su slyga, kad ji buvo pasirinkta i i alternatyvi variant:
1) esamos bendros nuolatins gyvenamosios vietos;
2) bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos;
3) santuokos sudarymo vietos;
4) vieno i sutuoktini pilietybs (LR CK 1.28 str. 2 d.).
Kitoks pasirinkimas nra leidiamas. (t.y. specialioji norma CK 1.37 str. atvilgiu)
Pats susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jei jis atitinka pasirinktos taikytinos
teiss reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos valstybs teiss reikalavimus.
Tuo atveju, jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status
nustato j nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.28 str.).
Jeigu sutuoktiniai nuolat gyvena skirtingose valstybse, taikoma j bendros pilietybs
valstybs teis, jeigu ir tokios nra, tai taikoma santuokos sudarymo vietos
valstybs teis.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 8 d.
nutartis civilinje byloje T. U. K. v. E. D., bylos Nr. 3K-3-432/2010
Sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos atskiros kolizins normos
(LR CK 1.36 str.), nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms
taikytinos teiss. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok nutraukusius
sutuoktinius siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos
nutraukimui ar ituokos pripainimui.
i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos pripainimo negaliojania atveju.

Vaik ir tv santykiams taikytina teis: vaiko kilms

nustatymas
LR CK 1.31 str. 1 d. nustato, kad vaiko kilms nustatymui, t.y. tvysts ar
motinysts pripainimui, nustatymui ar nuginijimui taikoma vienos i i
valstybi teis:
1) valstybs, kurios pilieiu vaikas tapo gimdamas;
2) vaiko nuolatins gyvenamosios vietos jo gimimo momentu valstybs;
3) vieno i vaiko tv nuolatins gyvenamosios vietos vaiko gimimo momentu
valstybs;
4) vieno i vaiko tv pilietybs vaiko gimimo momentu valstybs.
Taikytina teis nustato : asmenis, turinius inicijuoti tokios kategorijos bylas,
iekinio senat, tvysts nuginijimo ir nustatymo slygas, tvark
(teismin/neteismin) ir pan.
Taikytin teis i i ivardint galimybi parenka byl nagrinjantis teismas,
atsivelgdamas tai, kurios i valstybi teis yra palankesn vaikui.
Tuo tarpu vaiko kilms nustatymo pasekmms taikytin teis nustato
atskiros kolizins normos, numatanios, kad taikoma vaiko nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.31 str. 2 d.).
Atskiros kolizins normos yra taikomos ir vaiko tvo (motinos) veiksnumui
pripastant tvyst (motinyst) nustatyti. iuo atveju taikoma pripastanio
asmens lex domicilii pripainimo momentu (LR CK 1.31 str. 4 d.).
Pripainimo formai taikoma arba io veiksmo atlikimo vietos, arba vaiko lex
domicilii valstybs teis.

Vaik ir tv tarpusavio asmeniniams

santykiams taikytina teis
Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo)
teisiniams santykiams taikoma vaiko lex domicilii. (LR CK 1.32 str. 1
d.).
LAT senato 2002 m. birelio 21 d. nutarimo Nr. 35 Dl statym
taikymo teism praktikoje, nustatant nepilnamei vaik
gyvenamj viet, tvams gyvenant skyrium 28 p. 2 d.: teismas,
nagrindamas byl, kai vaikas su tvu (motina) nuolat gyvena
usienio valstybje, turi taikyti tos usienio valstybs teis.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2003
m. spalio mn. 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1003.
Taiau tuo atveju, jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku
nuolatins gyvenamosios vietos, bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra
vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros pilietybs valstybs
teis (LR CK 1.32 str. 2 d.).

Europos konvencija dl
nesantuokini vaik teisinio statuso
Konvencija taikoma tvysts/motinysts
nustatymui, ilaikymui.
Vaikas asmuo iki 16 m.
Centrin staiga Lietuvoje- Teisingumo
ministerija.
Vaiko kilm nustatoma:
savanoriku pripainimu ar teismo sprendimu
Nesantuokinio vaiko tvas ir motina turi tokias paias
pareigas ilaikyti vaik, kaip ir jei jis bt gims
santuokoje

1996 m. Konvencija dl jurisdikcijos , taikytinos

teiss, pripainimo ir vykdymo, bendradarbiavimo
tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje

Konvencijos taikymo sritis (3 ir 4 str.)

Vaikas iki 18 m.
Centrin staiga - Socialins apsaugos ir
darbo ministerija
ES valstybs nars teisme priimtas
sprendimas su Konvencija susijusiais
klausimais pripastamas ir vykdomas
Lietuvoje taikant atitinkamas Bendrijos
teiss vidaus taisykles.

vaikinimo santykiams taikytina teis

Bendroji kolizin norma - vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (LR CK 1.33 str. 1 d.).
Tais atvejais, kai yra aiku, kad pritaikius princip (t.y. vaikinus pagal
vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripastamas tvi (tvio)
nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti taikoma
tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs teis, jei tai
nepakenks vaiko interesams (LR CK 1.33 str. 2 d.).
Jeigu apskritai neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas,
vaikinti yra draudiama. Pvz., neaikumas atsiranda tuo atveju, jei
tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs
valstyb nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins
pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir
bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje dalyv.
(konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo procedr).
Atlikus vaikinimo procedr, vaikio bei tvi tarpusavio teisiniams
santykiams yra taikoma tvio (tvi) nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis (LR CK 1.33 str. 3 d.).
LR CK nuostatos, susijusios su vaikinimui taikytinos teiss nustatymu,
taikomos tik tais atvejais, jei vaikinimo nereguliuoja dvial sutartis dl
teisins pagalbos.

Globos ir rpybos santykiams taikytina teis

LR CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai
taikytina teis nustatoma pagal 1961 m. Hagos konvencij dl
valdios institucij galiojim ir taikytinos teiss nepilnamei
apsaugos srityje (j pakeit 1993 m. Konvencija dl vaik apsaugos
ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje )
jurisdikcija imtis teisini priemoni vaiko asmeniui ir turtui apsaugoti yra
siejama su vaiko nuolatine gyvenamja vieta vienoje i konvencijos
valstybi-dalyvi;
15 str. vykdydamos savo jurisdikcij, Susitarianij Valstybi institucijos
taiko savo teis. Taiau jei vaiko asmens ar turto apsaugai to reikia,
jos gali iimties tvarka taikyti ar atsivelgti kitos valstybs, su
kuria padtis yra artimai susijusi, teis.
LR CK 1.35 str. 1 d. nustato, kad pilnamei eimos nari glob ir
rpyb nustato i asmen nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teis.
Tuo atveju, jei Lietuvos dvial sutartis dl teisins pagalbos nustato
kitokias taisykles, taikomos dvials sutarties nuostatos.

Tarptautins konvencijos eimos

teisini santyki srityje
Lietuva yra i tarptautini konvencij dalyve:
1961 m. Konvencija dl valdios institucij galiojim ir taikytinos
teiss nepilnamei apsaugos srityje (j pakeit 1996 m. Konvencija
dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripainimo, vykdymo ir
bendradarbiavimo tv ir vaik pareig ir vaik apsaugos priemoni
srityje)
1973 m.. Hagos konvencij dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss
1973 m. Konvencija dl sprendim, susijusi su ilaikymo pareigomis,
pripainimo ir vykdymo
1975 m. Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso
1980 m. Europos konvencija dl sprendim, susijusi su vaik globa,
pripainimo ir vykdymo bei vaik globos atnaujinimo
1993 m. Konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo
tarptautinio vaikinimo srityje

Paveldjimui taikytina
teis

altiniai
Reglamentas Roma IV
Dvials sutartys
CK

Dviali sutari nuostatos

Kilnojamojoturto paveldjimo
teisreguliuoja Susitarianiosios
alies,kurios teritorijoje palikjas
turjo paskutin nuolatin
gyvenamj viet, statymai.
Nekilnojamojo turtopaveldjimo
teis reguliuoja Susitarianiosios
alies,kurios teritorijojeyra turtas,
statymai.

Taikytina teis: testamentai

(dvials sutartys)
Testamentoarjo panaikinimoform- palikjo
lex patriae testamento sudarymo ar
panaikinimo metu.
Taiau pakanka,kad buvolaikytasi
Susitarianiosios alies, kurios teritorijoje buvo
sudarytas ar panaikintas testamentas, statym.
Valios ireikimo sudarant arba panaikinant
testament trkum teisines pasekmes, taip
pat testamento tikrumo ginijimo tvark - lex
patriae testamento sudarymo ar jo panaikinimo
metu.

Paveldjimo reglamentas (Roma IV)

Taikymo sritis palikj palikimo
paveldjimas.
Negatyvioji taikymo sritis: 1 str. 2 d.
Prie reglament pirmenyb turi
daugiaals k.
Turi virenyb prie tik tarp ES
valstybi pasiraytas dviales ar
triales sutartis.

Roma IV
Visuotinio taikymo principas
Bendroji taisykl : visam palikimui
taikytina teis yra valstybs, kurioje
palikjo mirties dien buvo jo
prastin gyvenamoji vieta, teis. (21
str.)
Glaudiausio ryio ilyga.

Teiss pasirinkimas
Asmuo gali pasirinkti, kad jo vis palikim reglamentuojanti
teis bt valstybs, kurios pilietyb jis turi pasirinkimo metu
arba mirties dien, teis.
Asmuo, turintis kelias pilietybes, gali pasirinkti bet kurios i
valstybi, kurios pilietyb jis turi pasirinkimo metu arba mirties
dien, teis.
2. Teiss pasirinkimas ireikiamas pareikime, pateikiamame
pareikiant paskutin vali dl turto palikimo, arba parodomas
tokios paskutins valios slygomis.
3. Akto, kuriuo pasirenkama teis, galiojim turinio prasme
reglamentuoja pasirinkta teis.
4. Keiiant arba panaikinant teiss pasirinkim laikomasi
reikalavim, taikom paskutins valios dl turto palikimo
pakeitimo arba panaikinimo formai.

CK
1.60-1.62

Kilnojamojo turto
paveldjimas
Visi klausimai, susij su kilnojamj daikt
paveldjimu, yra sprendiami pagal palikjo
nuolatins gyvenamosios vietos jam mirtant
valstybs teis.
tvirtinta spec.norma skirta apsaugoti Lietuvoje
gyvenanius pdinius, turinius teis
privalomj palikimo dal, kai palikjas buvo
Lietuvos pilietis.
Kai palikimas yra Lietuvoje, o paveldjimo
santykiams taikoma usienio teis, gali
paaikti, kad pdini nra, o pagal taikytin
teis, palikimas usienio valstybei negali pereiti.

Nekilnojamojo turto
paveldjimas
Nekilnojamojo turto paveldjimui
taikytina teis nustatoma laikantis
lex rei sitae principo.
Testamento dl nekilnojamojo turto
forma turi atitikti nekilnojamojo
daikto buvimo vietos valstybs teiss
reikalavimus

Teis, taikytina testamentiniam

veiksnumui ir testamento formai
CK:
Testamento forma
1. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma i akt
sudarymo vietos valstybs teis.
2. Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu
i akt forma atitinka testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos
valstybs teiss reikalavimus arba valstybs, kurios pilietis
testatorius buvo i akt sudarymo metu, arba jo gyvenamosios
vietos valstybs i akt sudarymo ar mirties metu teiss
reikalavimus. Testamentas dl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio
testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu j forma
atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybs teis.
Lietuvos dvialse tarptautinse teisins pagalbos sutartyse
daniausiai numatoma, kad testamento formai taikoma
susitarianiosios alies, kurios pilietis buvo palikjas sudarydamas
testament, teis. Taiau testamentui galioti pakanka, kad jo forma
atitikt susitarianiosios alies, kurios teritorijoje jis sudarytas,
pakeistas ar panaikintas, teiss reikalavimus. (Lietuvos ir Rusijos
sutarties 44 str., Lietuvos ir Lenkijos sutarties 42 str. 2d.)