1

SOCIOLOGIJOS TEORIJOS
Makro teorijos:
1.Struktrinis funkcionalizmas
.2 Socialins kaitos teorija. 3.Socialinio konflikto teorija. 4.Struktralizmas(nagrinja, kaip
mones visuomen apjungia simboli (ypa kalbos) formavimasis.
STRUKTRINIS FUNKCIONALIZMAS
Teorijos krjai T.Parsons, E.Shills XXa. nagrinja, kas palaiko visuomenje tvark. Kad
sistemoje vyraut stabilumas, tam tikr problem akivaizdoje jos elementai turi pasiekti
konsensus (sutarim , kuris manomas sutinkant laikytis taisykli). Pagrindins problemos ir
sprendimo bdai, kaip susitarimo objektas:
a)Egzistavimo resursai-sukurti atsarg i aplinkos gavimo ir paskirstymo mechanizm.
b)Sistemos tikslai-nusistatyti prioritetus.
c)Santyki darna-sukurti juos reguliuojant mechanizm.
d)Utikrinti sistemos veikim-sukurti motyvuot tokiai sistemai nari rengimo mechanizm.
VISUOMENINS SUTARTIES TEORIJA
Aikinasi, kaip visuomenje sivyrauja santyki darna.
Aptarkime Visuomens sutarties teorijos (Teisingumo teorijos) pagrindu atsirandant
visuomens model(pavadinkime j liberalios visuomens modeliu)
T.Hobbes XVI-XVIIa., J.Locke XVII-XVIIIa. ir J.Rawls XX-XXIa.
Atskaitos takas-kakada mons buvo prigimtinje bklje. Visi buvo lygs, tenkinantys
poreikius. Taiau:1.turintys skirtingus gebjimus, poreikius nevienodai patenkinanius.
2.dl egoistikos prigimties siekiantys naudos kito sskaita, danai siekiantys to
paties(T.H.)
3.tarpe sveiku protu besivadovaujani kaip tinkamai tenkinti poreikius atsirandantys
tokie,
kurie kenkia alia esaniam(J.L.)
Todl sivyrauja Bellum omnium contra omnes situacija. Jai suvaldyti sukuriama
Visuomenin sutartis, kurios punktai sukuria atitinkam visuomen.
Sutarties punktai:1.reikia atsisakyti dalies ar visos teiss paiam tenkinti poreik, i teis
deleguojant treiam asmeniui kontrolieriui, kuriam paklstama.
2.socialinis ir ekonominis nevienodumas tvarkomas taip, kad:
a)kiekvienas turi i to naudos(apsaugomi),
b)visi turi lygias teises galimybes.
SOCIALINS KAITOS TEORIJA
Aikinasi, kas lemia visuomens kait, (skirtumus visuomenj). Prieastys:
alia tradicins egzistuojanti alternatyvin sistema,
natralioji aplinka,
geografin aplinka, ypa klimatas,
gyventoj skaiiaus augimas,
ras,
ideologija,
ymios asmenybs,
karas,
technologija,
darbo pasidalijimas ir kooperacija,
ekonomika, jos raida.
SOCIALINIO KONFLIKTO TEORIJA
Aikinasi konflikt visuomenje prieastis. R.Dahrendorf nurodo, kad visuomenje
egzistuoja siekis perskirstyti valdios turjim. K.Marx, F.Engels nurodo ekonomines

2
konflikt prieastis ir klasi kov kaip visuomeni kaitos prieast. J mokymo esmgalutinio visuomens modelio pagrindimas(komunistin visuomen). ios visuomens
radimasis pagrindiamas Dialektinio ir Istorinio materializmo principais.
SOCIALIZACIJA
Apibrimas
Socializacija permanentinis (nuolat vykstantis) tapsmas asmenybe visuomenje ir
vi suomenei perimant pastarosios kultrin paveld (kalb, visuomenines normas...).
Tapsmo asmenybe komentaras
S.Freud
Asmenybje suderintai veikia trys pradai:ID, EGO, SUPEREGO.ID mogaus egoistikoji
dalis; ji reikalauja rpintis tik savimi tenkinant savo poreikius(instinkt pasaulis).SUPEREGO
mogaus altruistikoji dalis;ji reikalauja realizacijos aplinkoje tenkinant visuomens
poreikius.EGO racio- nalioji mogaus dalis, kuri, nuolat derindama ID ir SUPEREGO
reikalavimus, ilaiko vidin pu- siausvyr.Stabilumas- subrendusio mogaus, sugebanio
dirbti ir mylti savyb.
Kada, dka ko, kur ir kaip vyksta socializacija?
Asmens socializacija vairiomis formomis, vairiose socialinse struktrose, dka
socializacios altini trunka vis gyvenim. Taiau socializacij galima padalinti du etapus.
Pirmame etape (vaikystje, paauglystje) mogus mokosi svarbiausi prisitaikymo prie
visuomens dalyk, ruoiasi suaugusio, pilnavertiko visuomens dalyvio gyvenimui(narys,
pilietis jis jau yra )-perima vertybes, normas, elgesio modelius. is etapas vadinasi pirmin
socializacija(I). Kai mogus pradeda alikti suaugusiojo udavinius, kai nuo jo priklauso jo ir
aplinkini gyvenimas, prasideda ir likus gyvenim vyksta antrin socializacija(II)
I. Tikslas-gyti btiniausi gyvenimo tarp moni ini. ia pagrindin vaidmen atlieka tvai
ir valstyb per vietimo institut. Socializacijos rezultatai priklausis nuo tv socialins
padties, puoseljam vertybi; valstybs politikos. (Pasaulio dinamikumas lemia tai, kad
vaikystje dabar imokstama tik pagrindins, principins buvimo visuomenje taisykls.
Papildomai tenka mokytis jau pradjus suaugusiojo gyvenim.)
Tvai: galimi du kratutiniai modeliai, iugdantys vienok ar kitok visuomens nar.
a) slopinimo modelis-vaikas nustumiamas pasyvi pozicij; bendravimas be odi
arba sakinjant, bausms arba materialiniai apdovanojimai. Ugdomas baiktus,
paklusnus asmuo.
b) dalyvavimo modelis- odinis bendravimas, simboliniai apdovanojimai ar bausms.
Ugdomas savarankikas asmuo.
II. Tikslas-sitvirtinti ir veikti suaugusij pasaulyje. Trys pobdiai:
a) iankstins socializacijos pobdis-naujo vaidmens apmstymas ir bandymas j
atlikti(santuoka)
b) profesin socializacija-profesijos gyjimas, kaip profesionalo sitvirtinimas.
c) resocializacija- gyvenimo bdo keitimas.
Socializacijos institutai(kur vyksta, kas vykdo socializacij)
eima-mini visuomen; pirminis ir pagrindinis institutas, lydintis vis gyvenim.
Bendraamiai suaugusij visuomens provaizdis, suteikia erdv nuo suaugusij, teikia
neformalias inias. Mokykla. Darboviet- joje tampama visuomens nariu kaip tam tikros
profesijos atstovu. Visuomens informavimo priemons-asmenyje formuoja visuomeninius
siekius, pagrindia pozicijas, skatina jas uimti.
Socializacijos altiniai

3
Kalba pagrindin socializacijos priemon;lemia komunikacij(j lemia ir kiti
veiksmai).
Elgesio taisykls j imokimas ir laikymasis leidia eiti visuomen.
gdiai visuomenje egzistuoja daug mogaus egzistencij palengvinani
atradim- alia to, kas paveldima siekiama (gyvenimo kokybs pagerinimui) daug k pasiimti
i visuomens.
Padtys ir vaidmenys visuomenje realizuojame poreik bti vertintu.
Siekiai mogus turi poreik kak duoti visuomenei.is poreikis lemia
visuomens sukrim, atsivrim jai.
SOCIALIN STRUKTRA
1.Socialin struktra visuomens sandara, kurioje matome jos sudedamasias dalis:padtis
kurios atlieka atitinkamus vaidmenis taip pat grupes ir institutus, kurie atlieka atitinkamas
funkcijas, bei sveik(ryius)tarp j.
2.Socialin struktra-socialins sveikos ir nuolatini socialini ryi veikimo bdas.
Socialins struktros funkcija-tarp moni veda organizuotum, aikum, yra
reguliuotojas,sutelkia kultros krimui.
SOCIALIN PADTIS-tai uimama pozicija, turinti teises ir pareigas per kurias
kontaktuoja su kitomis padtimis. Kiekviena visuomen turi savit padi sistem, savit
poir padtis. Pvz.: padtys vakar ir ryt kultrose, poiris pagyvenusius etc.
I.Gautoji-apsprendia gimimo vieta, tvai, lytis, ras, amius. Ji nepriklauso nuo asmens
pastang. Gali daryti didel tak kitoms padtims(profesijai...).
II.gytoji. Asmuo smoningai jos siekia( pasiekimas, pasirinkimas priklauso nuo aplinkybi).
III.Pagrindin(daniausia profesija)-su ja siejamas pats asmuo.
VAIDMUO-padties dinamin iraika.
Apibdinamas pagal:
I .gavimo bd. Vieni vaidmenys yra gaunami, kit reikia siekti.
II .formalizavim. Vieni aprayti taisyklse, kiti neformalizuoti.
III.apimt. Siauras arba platus vaidmuo(aplinkosaugininkas, tvas)
IV.veikimo motyvus. Verslininkas-pelnas, labdaros dalintojas-pagalba.
V.emocionalum. Vieni vaidmenys santrs, kiti emocionals(gydytojas ir artimas prie
ligonio, ap- linkosaugininkas?)
Su padtim ir vaidmeniu susij dalykai.
I.Lkesiai ir elgesys. Padtis turi objektyvius lkesius, kas koreguoja ms asmenin elges.
II.Padties tampa- skirtingi lkesiai tos paios padties atvilgiu
III.Padi konfliktai-nesusiderina padtys.
IV.Vaidmen rinkinys-ta pati padtis vaidina skirtingus vaidmenis.
SOCIALIN GRUP-vienas i svarbiausi socialins struktros element. Tai didesnis ar
maesnis moni darinys, kuriam egzistuoti yra ios svarbiausios slygos:
1.Tarpusavio santykiai:a)kinta reguliarumo prasme,
b)kinta ryio stiprumo prasme,
c)stebimi man reikia ir a reikalingas prasme;
2.Santykius apsprendiantys tikslai, ;
3.Vidin struktra, kurios elementai-padtys ir vaidmenys;
4.Materialinis ir dvasinis turtas(simboliai, vertybs, normos, daiktai).
5.Nari asmeninis ir iorinis priskyrimas grupei;
6.Mes jausmas
Naryst

4
Grupje bna nustatyta:a) nario etalonas(fizinis, psichinis, dorinis), b)nario
funkcijos(vaidmuo-vieoje grupje paprastai scialinis), c)stojimo ir istojimo taisykls.
Klasifikavimas
I.pagal artum asmeniniam gyvenimui: pirmin-santykiai paremti individualiomis savybmis,
emocijomis, neformaliais lkesiais(ilgalaiks); antrin-santykiai pagrsti gebjimais(gali
atsirasti pirmini).
II.pagal tikslus:ekspresyvin-tenkinti emociniams poreikiams;instrumentin-darbiniai tikslai.
III.pagal dyd:maa:a)diada - du mons, santykiai paremti jausmais, stiprus ryys,b)triadatrys mons, maiau intymumo, emocionalumo, daugiau objektyvumo;didel.
IV.pagal susitapatinim su grupe:mano, nemano.
V.pagal natralum:nominali-sudarytos statistiniais pagrindais; reali.
Grups identifikacija(reikmingumas nustatant grups alojant nariams poveik)
Kiekviena grup yra unikali. Ji identifikuojama pagal
1.nari prisitaikym prie grups norm,
2.vaidmen formavim ir pasiskirstym,
2 tapimo grups lyderiu bd,
3.grupinio mstymo tak,
4.asmenini ir kolektyvo interes suderinim,
5.dykinjim,
6.paalinimo i grups mechanizm.
Megiotoj, teroristin, futbolo fan, poilsiautoj prie eero, anonimini alkoholik,
automobilist, draugas ir draug, roko, krepinio komanda, vagi, turist, negalij draugija,
politin partija, dailininkas ir pozuotoja, 3 bendrabuio kambariokai, interneto forumo
dalyviai, daugiabuio namo bendrija, teatro aktori, besigydantys sanatorijoje,
besilinksminantys klube, spec. brys Aras, veislini un auguntojai, n. kaimo gyventojai,
17a. pirat laivo, autobuso keleiviai, religin bendruomen, kaliniai, kavins lankytojai,
masonai, skaut,
SOCIALINIS INSTITUTAS
Tai nuolatin bendros moni veiklos organizavimo forma, tenkinanti svarb socialin poreik.
Nuolatin moni bendro buvimo forma, kurios paskirtis organizuotai tenkinti svarbius
socialinius poreikius.
eimos institutas-reprodukcijos, aukljimo poreikiai
vietimo (ir kultros)-ini perdavimo, naujos kartos socializacijos
Ekonominis-grybi, reikaling pragyvenimui gamyba
Politinis- saugumo ir socialins tvarkos
Religinis-dvasini problem sprendimo.
SOCIALIN STRATIFIKACIJA.SITUACIJOS VALDYMAS
mons skirtingai naudojasi socialinmis grybmis. Kitaip sakant, visuomen yra
pasidalinusi dalis, kuri atstovai turi nevienodas galimybes. ios dalys sociologijoje
vadinamos stratomis (stratum lot.-sluoksnis);moni susiskirstymas stratas-stratifikacija.
Kokiu pagrindu vyksta susiskirstymas? Pagrindins dimensijos:
1.Ekonominis(turtas ir pajamos).
2.Prestio(a-isilavinimas, b-kultrinis lygis, c-autoritetas)
3.Valdios.
Papildomos dimensijos:
1.Lytis, amius, sveikatos bkl.
2.Giminysts ryiai.
3.Pasaulira.
4.Relygin priklausomyb.

5
5.Etnonacionalins savybs.
6.Gyvenamoji vieta.
Sociologijos samprata
Sociologija ir jos studij reikm
1. Auktojo silavinimo gijimo prasm
2. Teisingo visuomens gyvenimo painimo prasm
gyjamos sociologui bdingos savybs
3. Taikymo prasm:
o Visuomens valdymo interesas
o Ideologinis interesas
Sociologija [societas lot. bendrumas (visuomen), logos gr. mokslas] (tai mokslas
apie visuomen) , tai yra socialinis mokslas nagrinjantis visuomenin reikin, jo
buvimo prieastis, struktr, dsnius, bei mog kaip io reikinio krj ir dalyv.
Visuomen moni buvimo forma, kurioje mogus per sukurtus socialinius elementus gali
pilnavertikai patenkinti jo poreikius.
Reikalavimai sociologui:
o Sociologin vaizduot, matyti asmenin mogaus gyvenim visuomeniniame
kontekste.
Demaskavimas sociologas kritikai vertinavisuomenje pripaintas vertybes.
Ryiai su kitais mokslais:
Antropologija - (i graik = mogus) mokslas apie mog, mokslinis
mogaus ir monijos tyrinjimas siekiant atskleisti mogaus buities, biologini,
ekologini,socialini, kultrini aspekt dinamikus tarpusavio ryius.
Tai holistinis mokslas, nes domimasi visais monmis visais laikais ir visais moni
gyvenimo aspektais.
Psichologija - (i graik. siela ir mokslas) mokslas,
tiriantis psichinius reikinius, j kilm, raid, reikimosi formas ir mechanizmus.
iuolaikin psichologija apima vairias mogaus psichinio gyvenimo sritis, todl
skirstoma atskiras akas, kurios skiriasi tyrimo objektu, metodais, rezultat
pritaikymo sferomis. Yra ir tarpakiniai dalykai, tokie kaip pozityvioji
psichologija, evoliucin psichologija ir t. t.
Demografija - (gr. 'liaudis' + 'raau') mokslas,
tiriantis gyventoj skaii, sudt, teritorin pasiskirstym, j pokyius, pokyi
prieastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus
(gimstamumas, mirtingumas, migracija) ir j sveik su ekonominiais,
socialiniais, politiniais, ekologiniais ir kitais veiksniais. Kartais visuomenje
demografija vadinama tik gyventoj skaiiaus statistika.
Ekonomika - (gr. , Oikos 'namas' + gr. , nomos 'dsniai') socialinis
mokslas, tiriantis individ elgsen esant nuolatiniam gamybos faktori trkumui,
tiesiogiai darant tak produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, kinei veiklai, kiui.
Ekonomika tiria, kaip mons, j grups (nam kiai), organizacijos (mons) priima
sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. ia prasme ekonomika susijusi
su etika kaip paiu pagrindiniu socialiniu mokslu tiek ekonomika, tiek etika nurodo
prieastis kodl mons daro tai, k jie daro ir labai danai i moksl ivados dl to
nesutampa.
Pagrindin ekonomikos mokslo prasm: nagrinti kaip geriausiai panaudoti ribotus
iteklius ir darbo, kapitalo ir ems mechanizmo vystymas siekiant tenkinti
visuomens poreikius. Tai materialins visuomens egzistavimo ir funkcionavimo

sfera, kurioje vykstagamyba. Vis ekonomikos moksl tyrimo objektas yra moni
kin veikla.
Politologija - (taip pat politikos mokslas arba politikos mokslai) yra socialinis mokslas
nagrinjantis politikos teorij ir praktik, apraantis ir analizuojantis politines
sistemas ir politin elges. Kaip moderni atskira mokslo aka susiformavo XX a.
penktajame deimtmetyje, iki tol daniausiai laikyta viena i filosofijos pakraip, nors
politikos analizs ir filosofijos itakos siekia antik ir seniausius laikus. Terminas kilo
i senosios graik kalbos odio polis - miestas, valstyb, ivestinis odis politikos
tarp kit reikmi turi ir pilieio, dalyvaujanio sprendiant miesto-valstybs reikalus,
prasm (nesidomintieji valstybiniais reikalas buvo vadinami idiotes).