Vladas Valentinaviius

Fizika

Scanned by Cloud Dancing

Vladas Valentinaviius

Fizika

UDK 53(075.3)
Val 71

Redaktor ZITA LIAVAIT

Pieiniai VYTAUTS ZOVIENS
Dizainer KRISTINA JIT

Lietuvos Respublikos
rekomenduota

vietimo

ir mokslo

ministerijos

2005 03 15, Nr. 36

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Pirmasis leidimas

2007 2006 2005

Visi io leidimo pakartoti tiraai yra be pakeitim ir galioja.

Pirmasis skaiius rodo paskutinius leidinio tiraavimo metus.

ISBN 5-430-04010-

C Vladas Valentinaviius, 2005

C Leidykla viesa", 2005

Turinys
VIIVIII klass kurso pagrindiniai fizikiniai
dydiai ir dsniai / 6
ILUMA

1. Vidin kn energija ir jos kitimas

1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.
1.6.
1.7.

iluminis judjimas. Vidin energija /10

Vidins kn energijos kitimas atliekant darb/12
ilumos laidumas /14
Konvekcija /17
iluminis spinduliavimas /20
ilumos kiekis /22
ilumos kiekio apskaiiavimas /26
1 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Kietojo kno savitosios ilumos apskaiiavimas /30
1.8. Kuro degimo iluma /31

Skyriaus Vidin kn energija ir jos

santrauka /34

kitimas"

2. Mediagos agregatini bsen kitimas

2.1.
2.2.
2.3.
2.4.
2.5.

Mediagos agregatins bsenos /38

Lydymasis /39
Kietjimas /42
Garavimas ir kondensacija /45
Virimas /48

Skyriaus Mediagos agregatini

santrauka /52

bsen

kitimas"

3. iluminiai varikliai
3.1. Vidaus degimo variklis /56
3.2. Garo turbina /59
3.3. Energijos tverms dsnis iluminiuose
procesuose /61
2 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . ilumos kieki
palyginimas maiant alt ir kart vanden /64
3.4. iluminiai reikiniai ir ekologins problemos /65
Skyriaus iluminiai

varikliai" santrauka /67

3

ELEKTRA

4. Elektros srov
4.1.
4.2.
4.3.
4.4.
4.5.
4.6.

elektrinti knai ir j sveika /70

Elektrinis laukas /74
K n elektrinimo aikinimas /78
Elektros srov metaluose /81
Elektros srovs altiniai /84
Elektros grandin /87

Skyriaus

Elektros

srov" santrauka

/90

5. Elektros srovs stipris, tampa, vara

5.1. Elektros srovs stipris /94
3 - i a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektros srovs
stiprio matavimas /97
5.2. Elektrin tampa /100
4 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektrins tampos matavimas vairiose grandins dalyse /
5.3. Laidininko elektrin vara /
5.4. Laidininko varos apskaiiavimas /
5.5. Reostatai /115
5.6. O m o dsnis grandins daliai/118
Skyriaus Elektros
santrauka /122

srovs stipris, tampa,

vara"

6. Laidinink jungimo budai

6.1. Nuoseklusis laidinink jungimas /126
5 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Nuosekliojo
laidinink jungimo tyrimas /129
6.2. Lygiagretusis laidinink jungimas /1
6 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Lygiagreiojo
laidinink j u n g i m o tyrimas /135
6.3. Mirusis laidinink jungimas /138
Skyriaus

Fizika,/ 9

Laidinink

jungimo

bdai" santrauka

/141

7. Elektros srovs darbas ir galia

7.1. Elektros srovs darbas /144
7.2. Elektros srovs galia /147
7 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektros lempute
tekanios srovs galios ir darbo
apskaiiavimas /150
7.3. Paprasiausi elektriniai prietaisai /152
7.4. Saugikliai /155
7.5. Elektros srovs poveikis mogaus organizmui /159
Skyriaus Elektros srovs darbas ir galia" santrauka /162

8. Elektros srov [vairiose terpse

8.1.
8.2.
8.3.
8.4.

Elektros
Elektros
Elektros
Elektros

srov
srov
srov
srov

skysiuose /166
dujose /169
vakuume /174
puslaidininkiuose /178

Skyriaus Elektros srov vairiose terpse" santrauka /184

9. Elektromagnetiniai reikiniai
9.1. Elektros srovs magnetinis laukas /188
8 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektromagneto
surinkimas ir ibandymas /192
9.2. Telegrafas. Telefonas /196
9.3. Nuolatiniai magnetai /199
9.4. ems magnetinis laukas /202
9.5. Elektros variklis /204
Skyriaus Elektromagnetiniai

reikiniai" santrauka /209

Uduoi atsakymai /210

Panaudot iliustracij altiniai /212
Dalykin ir pavardi rodykl /213

VII-VIII klass kurso

pagrindiniai fizikiniai
dydiai ir dsniai
Fizikinis dydis

Formul Matavimo
vienetas
m

Fizikinis dydis Formul

Matavimo
vienetas

1 kg/m3

Mechaninis
darbas

A = Fs

IJ = I N m

Mediagos
tankis

p =

Kelias

s = vt

1 m

Galia

N = *
t

1 W = 1 J/s

Laikas

t=*

1 s

Potencin
energija

Ev = mgh

IJ

1 m/s

Kinetin
energija

1 m/s2

Jgos
momentas

Greitis

V =

Pagreitis

S
-

t
F
a=
m

Naudingumo
koeficientas

mv2
k

M = Fl

IJ
I N m

n
= A
.

Jga

F =

1 N

Slgis

Sunkio jga
(sunkis)

F = mg

1 N

Skysio stulpelio slgis

P = P gh

Kno svoris

P = mg

1 N

Archimedo
jga

Fa = P s ^ 1 N

1 Pa = 1 N/m2
1 Pa

Inercijos dsnis. Jeigu kuno nepaveikia kiti knai, jis ilaiko rimt arba juda tiesiai ir tolygiai.
Jgos dsnis. Kno gytas pagreitis yra tiesiogiai
proporcingas veikianiai jgai ir atvirkiai proporcingas kno masei.
6

Fizika, / 9

Veiksmo ir atoveikio dsnis. Du knus veikianios veiksmo ir atoveikio jgos yra lygios, tik prieing krypi.
Energijos tverms dsnis. Udarosios sistemos
bendras energijos kiekis nekinta.
Sverto taisykl. Svertas pusiausviras yra tada, kai
j veikianios jgos atvirkiai proporcingos j
peiams:
F1L=FJ,,
11
2 2'

arba

pL

TT
2

= i.
/
iI

Paskalio dsnis. Skysiai ir dujos perduoda iorin slg visomis kryptimis vienodai.
Archimedo dsnis. Skysiuose (dujose) panardint kn veikia auktyn nukreipta jga, lygi
kno istumto skysio (duj) svoriui.

IX klasje mokydamiesi fizikos, papildomos

mediagos rasite internete:

http://ftf.vpu.lt/edu
http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu
http://physics.nist.gor/cuu/index.html
http://groups.physics.umn.edu/demo
http://www.physics.ru

 i l u m a

Vidin kn
energija ir
jos kitimas
iame skyriuje susipainsite su:
iluminio judjimo reikiniu;
vidins kno energijos svoka;
vidins kn energijos kitimo
bdais: atliekant darb, perduodant
ilum;
ilumos perdavimo bdais: ilumos
laidumu, konvekcija,
iluminiu spinduliavimu;
ilumos kiekio svoka;
kuro degimo ilumos svoka.

1.1. iluminis judjimas.

Vidin energija
iluminis judjimas
inome, kad knai sudaryti i daleli, kurios juda ir sveikauja tarpusavyje. Kiekviena j skrieja
labai sudtinga trajektorija. Pavyzdiui, duj dalel
lekia tiesiai miliniku greiiu, kol susiduria su kita
dalele arba indo, kuriame yra duj, sienele. Tada ji
pakeiia judjimo krypt bei greit ir vl juda tiesiai,
kol susiduria kit kart. Kietj kn bei skysi
dalels vairiai svyruoja apie savo pusiausvyros padtis, be to, skysi dalels dar gali perokti i vienos padties kit.
Kiekvienas knas sudarytas i daugybs judani daleli. Antai viename kubiniame centimetre bet koki duj normaliomis slygomis (kai
temperatra lygi O C, o slgis lygus atmosferos slgiui) yra apie 2,7 IO19, o viename kubiniame centimetre vandens 3,34 IO28 molekuli ir kiekviena
juda vis kitokiu greiiu vairiomis trajektorijomis.
Taigi bendras vis molekuli judjimas yra dar
sudtingesnis.
Su daleli judjimo greiiu susijusi kno temperatra. O ji vienas i fizikini dydi, apibdinani ilumin kno bsen. Todl galima
sakyti, kad kn sudarani daleli netvarkingas
judjimas vadinamas ilumini judjimu.
S judjim labai sunku sivaizduoti, taiau juo
galima paaikinti daugel ilumini reikini, tarp
j ir ilumin kn pltimsi.

Kodl knai nuo ilumos pleiasi

Kaitinant knus, juos sudaranios dalels pradeda greiiau judti arba smarkiau svyruoti, padidja
vidutiniai atstumai tarp j, taigi ir viso kno matmenys bei tris. I jo pokyio galima sprsti apie
kno temperatr, todl iluminis kn pltimasis
gali bti temperatros matas.
11F i z i k a ,/ 9

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Vidin energija
Kn sudaranios molekuls ir kitos dalels turi
dviej ri mechanins energijos kinetins ir
potencins. Potencin daleli energija priklauso
nuo j tarpusavio padties (susijusi su daleli tarpusavio trauka ar stma), o kinetin nuo judani daleli greiio.
Taigi knas turi energijos. Kn sudarani daleli judjimo (kinetin) ir sveikos (potencin)
energija vadinama vidine jo energija.
Knas, be vidins, tuo paiu metu gali turti ir
mechanins energijos. Pavyzdiui, pakeltas vir
rutuliukas turi ir potencins, ir vidins energijos.
Krintanio rutuliuko potencin energija maja,
o kinetin didja. Atsitrenks em, jis sustoja
ir netenka mechanins energijos (1.1 pav.). Tuo
metu kinetin ir potencin rutuliuko energija
ems atvilgiu lygi nuliui. Taiau ar mechanin
energija inyko be pdsak? Anaiptol. Ji virto rutuliuko ir ems (lietimosi vietoje) vidine energija
rutuliukas ir em truput ilo.
Skirtingos bsenos tie patys knai turi nevienod
kiek vidins energijos: suil daugiau, atvs
maiau. Kartais j reikia padidinti arba sumainti.
Vidin kn energija gali kisti dviem bdais:
atliekant darb ir perduodant ilum.

Uduotys 7 ?
1. Kart dien skalbiniai dista greiiau nei
alt. Paaikinkite kodl.
2. Vienos vandenilio molekuls vidutin kinetin energija O 0 C temperatroje lygi 4,7 IO"21 J.
Kokia yra vis viename kubiniame centimetre
esani molekuli kinetini energij suma?
Slygos tos paios.
3. Teniso kamuoliukas nukrito i tam tikro
aukio, atsitrenk em ir pakilo auktyn.
Kodl kamuoliukas paoko ne iki to paties aukio, i kurio nukrito? Ivardykite ir paaikinkite
vykusius energijos virsmus.

11

Vielin kun energija

ir jos kitimas

4. Du vienodi plieniniai rutuliukai nukrito i to

paties aukio. Vienas pataik d su smliu,
kitas atsitrenk stal, atoko nuo jo ir buvo sugautas. Kurio rutuliuko vidin energija pakito
labiau?
5. Seiminink perkl puodyn i emesns lentynos j auktesn. Ar pakito vidin puodyns
energija?
6. I baliono siurbiamas oras. Paaikinkite, kaip
kinta balione liekanio oro vidin energija.
7. alt vanden metamas kaitintas metalinis
knas. Kokie vyksta energijos virsmai?
8. Vienoje stiklinje yra 20 C, kitoje tiek pat
80 0 C temperatros vandens. Kurio vandens vidin energija didesn?

1.2. Vidins kn

energijos kitimas
atliekant darb

Minjome, kad vidin kuno energija gali kisti dl

darbo. Tuo sitikinsime atlikdami kelis bandymus.
1 bandymas. Priglauskime delnus prie skruost.
Jauiame, kad jie ilti. Dabar smarkiai patrinkime
delnus vien kit ir vl priglauskime prie skruost.
kart delnai bus gerokai iltesni.
2 bandymas. Stove tvirtinkime plonasien alvarin vamzdel, pilkime j truput eterio ir sandariai ukimkime. Vamzdel apvyniokime virvute
ir, laikydami u gal, stipriai traukiokime j tai
vien, tai kit pus. Po kurio laiko eteris uvirs
ir jo garai istums kamt (1.2 pav.).

1.2 pav.

I i bandym matyti, kad vidin kn energija

padidjo (delnai ir eteris suilo) dl darbo, kuris
buvo su jais atliktas veikiant trinties jgai.
3 bandymas. Paimkime vielos gabaliuk ir per
t pai viet lankstykime j vien ir kit pus.
Po tam tikro laiko lankstoma vielos dalis kais.
12

Fizika

/ 9

is bandymas rodo, kad vidin energija gali padidti ir deformuojant knus.

Jei darb atlieka pats knas, vidin j o energija
maja. Pailiustruosime tai bandymu.
4 bandymas. storasien butel lainkime truput
vandens ir ukimkime j guminiu kamiu. Tada
pro kamtyje taisyt vamzdel butel siurbliu pskime or. Padidjus inde jo slgiui, kamtis ioks
ir butelis prisipildys rko (1.3 pav.).
Rko susidarymas rodo, kad staiga plsdamasis
oras butelyje atvso sumajo vidin jo energija.
Suspaustas oras, istumdamas kamt, atliko darb.
Tam jis panaudojo vidin savo energij ir i dl to
sumajo.

1.3 pav.

Uduotys y ?
1. I autuvo ilkusi kulka, atsitrenkusi labai
kiet klit, isilydo. Kodl?
2. Kodl kaista nusileidiani erdvlaivi pavirius?
3. Kaip suildyti sugrubusias rankas, neturint
pirtini ar ilt daikt?
4. Kodl kaista kalamos vinies galvut ir plaktukas?
5. Kodl per kno kultros pamok greitai virve leisdamasis mokinys gali nusideginti rankas?
6. Kodl, griant metal, grtai kaista?
7. Senovje mons, trindami du sauso medio gaballius vien kit, juos udegdavo. Paaikinkite reikin.
8. Kodl main riedjimo guoliai kaista maiau negu slydimo guoliai?
9. Kodl stikliniai buteliai su pritrintais kamiais atkemami lengviau, kai j kaklelis smarkiai
patrinamas sausu skudurliu ar popieriumi?
10. Kartais danguje tenka matyti meteorus
vytinius kietj kn, lkusi ems atmosfer, pdsakus. Kaip jie atsiranda?
11. Norint udegti degtuk, reikia j o galvut
brktelti degtuk dut. Kodl?
13

1.3. ilumos
laidumas
ilumos perdavimo bdai
Vidin k n energija gali kisti (didti arba mati) ir p e r d u o d a n t ilum. ilumos p e r d a v i m o bdai
yra ie: i l u m o s l a i d u m a s , k o n v e k c i j a , i l u m i n i s
spinduliavimas.
V i d i n s e n e r g i j o s p e r d a v i m a s i i l t e s n i k n o
dali a l t e s n e s v a d i n a m a s i l u m o s l a i d u m u .
ilumos laidumo b d u dal vieno k n o vidins
energijos galima perduoti kitam k n u i (kai jie susilieia ir yra nevienodos temperatros) arba i vienos
k n o dalies kit (kai, ildant kuri nors j o pus,
kaitinamas visas knas).

1.4 .

1 b a n d y m a s . Pirtais laikykime m o n e t u vieno

krato, o kit ildykime spiritine l e m p u t e (1.4 pav.).
Ilgainiui visa m o n e t a taip kais, kad n e g a l s i m e jos
ilaikyti.
Jeigu prie alto k n o priglaustume ir palaikytum e kaitint, altasis suilt. Tai rodo, kad iluma
knais plinta. I patyrimo i n o m e , kad metalai gerai
praleidia ilum.
2 b a n d y m a s . Prie stovo pritvirtinkime mgintuvl. m e s k i m e j kelis ledsius ir prispauskime
juos prie d u g n o verle ar kitu daiktu. Tada pilkime
1.5 pav.

14

1.6 pav.

Fizika

/ 9

 mgintuvl v a n d e n s ir kaitinkime pavirin jo

sluoksn (1.5 pav.). Po kurio laiko kaitinimo vietoje
vanduo uvirs, o ledas mgintuvlio dugne dar bus
neitirps.
Sis bandymas rodo, kad vanduo yra blogas ilumos laidininkas.
3 bandymas. Ukimkime pirtu mgintuvl ir
spiritins lemputs liepsna pakaitinkime j o dugn
(1.6 pav.). Jusime, kad mgintuvlyje esantis oras
ties pirtu yla ltai. Taigi jis taip pat prastai praleidia ilum.
Apskritai dujos, tarp j ir oras, yra blogesni ilumos laidininkai nei skysiai.

Kas lemia ilumos laidum

Kodl vienos mediagos yra laidios ilumai, o
kitos ne?
ilumos laidum galima paaikinti vidine mediag sandara. Ger metal ilumos laidum lemia
laisvj elektron iluminis judjimas ir sveika.
Skysiuose ir dujose iluma perduodama dl molekuli smgi ir difuzijos. Difuzijos taka ilumos
laidumui yra rykiausia dujose. J molekuls yra
toli viena nuo kitos, todl susiduria reiau ir liau
perduoda energij viena kitai.

Kiek kart vairios mediagos

ilum praleidia geriau negu
oras:
Vakuumas (tutuma)

0,0

Oras

1,0

Stiklo vata

2,0

Popierius

5,4

Medis

9,0

Vanduo
Stiklas
Geleis
Aliuminis
Varis

ilumos laidumo reikm

ilumos laidumo bdu mediaga neperduodama
i vienos kno dalies kit arba i vien k n
kitus.
ilumos laidumas labai svarbus moni gyvenime. Knams apsaugoti nuo atalimo ar perkaitimo
naudojamos vairios izoliacins mediagos (pranc.
isolation atskyrimas, iskyrimas), trukdanios perduoti ilum laidumo bdu. Pavyzdiui, kad butuose oras neatvst, stiklinami balkonai, dedami dvigubi ar trigubi lang stiklai. Tarp j esantis oras yra
labai geras ilumos izoliatorius. Kad nesualtume,
velkams kailinius ir vilnonius drabuius, nes tarp
j pk ar vilnos gerai laikosi oras. I ger ilumos

23
32
2000
9100
15 000

1.7 .

izoliatori pagamintos keptuvi ar p u o d r a n k e n o s

nekaista (1.7 pav.).
Geri ilumos laidininkai yra n a m ildymo sist e m o s vamzdiai, radiatoriai.

Uduotys

1. T e r m o s a s indas su dvigubomis sienelmis,

tarp kuri yra v a k u u m a s , t. y. tutuma (1.8 pav.).
K o d l t e r m o s e laikomas kartas v a n d u o ilgai
neatvsta, o ledas netirpsta?
2. Prie pilant kart v a n d e n stiklin, patartina j dti auktel. Kodl?
3. Kodl, geriant arbat i aliumininio p u o d e lio, galima n u d e g t i lpas, o geriant i porcelianinio ne?
4. Kodl medis atrodo iltesnis u metal?

1.8 .

5. m e d i n tael smeikite smeigtuk, apgaubkite j popieriaus lapeliu ir i tolo truput pakaitinkite d e g t u k o liepsna (1.9 pav.). S m e i g t u k
dengusi popieriaus dalis spalvos nepakeis, o kita
paruduos. Kodl?

1.9 .

6. K u o geri iaudiniai stogai vasar ir iem?

7. Kodl alt iemos dien virbliai yra papur?
8. Kodl 20 0 C t e m p e r a t r o s oras m o g u i atrodo p a k a n k a m a i iltas, o tokios pat t e m p e r a t r o s
v a n d u o vsus?
9. Kodl altosiose jrose gyvenantys banginiai ir
ruoniai p o oda turi stor riebal sluoksn?

16

Fizika,

/ 9

Vielin kun energija

ir jos kitimas

1.4. Konvekcija
ilum taip pat gali perduoti juddami skysiai
ar dujos. ilumos perdavimas skysi ar duj srautais vadinamas konvekcija (lot. convectio suveimas, suneimas).

Konvekcijos rys
Konvekcija bna dviej ri: laisvoji (natralioji)
ir priverstin.
Laisvoji konvekcija vyksta skysiuose arba dujose, kai j dalels juda dl skirtingos vienos ar
kitos mediagos temperatros ir tankio vairiose
vietose. Konvekcija yra priverstin, kai mediagos
dalels juda dl kokio nors iorinio poveikio, pavyzdiui, siurblio, maiytuvo.
Kietuosiuose knuose, net ir ildomuose, konvekcija negali vykti, nes juose nesusidaro srautai.
1 bandymas. 1.10 paveiksle pavaizduot popierin sukut palaikykime vir deganios spiritins
lemputs. Nuo jos kylantis oro srautas sukut suks.
Stipriu viesos altiniu (projekciniu aparatu, optiniu suoleliu) apviet oro sraut i ono, ekrane
matytume kylant jo el.
2 bandymas. prietais konvekcijai demonstruoti
(1.11 pav.) arba stiklin kolb pilkime alto vandens. Atsargiai nugramzdinkime dugn kelis kalio
permanganato grdelius. Ties ta vieta kaitindami 1.10 pav.
spiritine lempute ind, matome, kaip juda dayto 1.11 pav.
vandens srautai.
Stebjome konvekcijos reikin, vykstant netolygiai kaitinamame ore (dujose) ir vandenyje (skystyje). ildoma oro ir vandens dalis isiplt, sumajo
jos tankis. Archimedo jga, kuria altas oras ar vanduo stumia auktyn ilt or ir vanden, yra didesn
u ilto oro ar vandens svor. Dl to ildomi sluoksniai juda vir, kartu pernedami ilum. Maiantis
iltiems ir altiems sluoksniams, j temperatra
po kurio laiko susilygina (jei kuris nors i j nuolat
neildomas).
17

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Aptardami ilumos laidumo reikin, atlikome 1.5

paveiksle p a v a i z d u o t b a n d y m . R e m i a n t i s j u o ,
galima sitikinti, kokiomis slygomis k o n v e k c i j a
nevyksta. Kaitinamas i viraus skystis apaioje ilgai
nesuyla. Mat virutiniai, lengvesni, sluoksniai negali nusileisti e m i a u alt, sunkesni.
XIX amiaus pabaigoje
ir XX amiaus pradioje
ms kaimuose buvo plaiai
naudojamos ibalins lempos
(1.12 pav.). J veikimas
pagrstas konvekcijos
reikiniu.
Rykus priverstins
konvekcijos pavyzdys yra
Gdlfo srov 10 000 km
ilgio iltj srovi sistema
nuo Floridos pusiasalio iki
picbergeno ir Naujosios ems sal. Floridos ssiauriu
ji plukdo 25 000 m3/s
vandens (20 kart daugiau
negu visos pasaulio ups
kartu). Susiliejusi su iltja
Antil srove, Golfo srov
plukdo 82 000 m3/s.
Srovs greitis 610 km/h,
plotis 75120 km, gylis
700800 m. Vandens
paviriaus vidutin
temperatra 2526 C.

Puodai, arbatinukai, k e p t u v s visada ildomi

i apaios, o aldytuvo aldymo e l e m e n t a s rengiamas viruje.
Centrinio ildymo radiatoriai patalpose m o n t u o j a m i netoli grind, o orlaids virutinje lango
dalyje.
K o n v e k c i j o s principu gali bti s u m o n t u o t a nedideli n a m centrinio ildymo sistema (1.13 pav.).
Katile ildomas v a n d u o pleiasi, j o tankis m a j a ,
ir iltas v a n d u o vienais vamzdiais kyla auktyn,
o atvss kitais teka e m y n . Todl ildymo sistem o j e v a n d u o gali cirkuliuoti be siurbli.
K o n v e k c i j o s b d u atmosferoje p e r n e a m i didiuliai oro srautai, kartu ir miliniki energijos kiekiai.
Dl k o n v e k c i j o s a t m o s f e r o j e susidaro debesys, i
kuri gali ikristi krituliai, v a n d e n y n e susimaio
v a n d u o , todl pakils vir iltesnis v a n d u o suvelnina pajrio klimat.
K o n v e k c i j a pagrstas ir krosni krenimas. Kurui
degti reikia oro deguonies, be to, btina paalinti
1.13 pav.

1.12 pav.

18

Praktin konvekcijos reikm

Fizika / 9

Vielin kun energija

ir jos kitimas

degimo produktus. Dl to pakuroje turi bti gera

trauka. Nedideli katilini ir krosni dmtraukiuose ji atsiranda dl nevienodo dmtraukio viduje
esani kart duj ir lauko oro tankio. krosn
srvantis didesnio tankio altas oras tiekia deguon
ir stumia vir maesnio tankio kartas dujas (veikia Archimedo jga). Juo aukiau vir pakuros ikils dmtraukis, j u o didesn trauka. Dl to kaminai
ir statomi aukti.

Uduotys

1. Ar keiiasi liepsnos kryptis, kraipant degani vak on?

2. Kodl ildymo radiatoriai paprastai statomi
po langais?
3. Kodl vir radiatori pajuoduoja sienos?
4. 1.14 paveiksle pateiktas virtuvs vaizdas ir
nurodyta oro temperatra palubje ir palei grindis. Schemikai pavaizduokite, kaip juda oro
srautai virtuvje.

1.14 pav.

5. XIV amiuje Trak pilies salje rengtas

centrinis ildymas kartu oru. Kodl i plyt sumryti kanalai buvo rengti grindyse?
6. Kodl iem dmtraukiuose trauka didesn
negu vasar?
7. Kodl seniai krentos krosnies dmtraukis
silpnai traukia dmus?
8. Kas daroma, kai kart vasaros dien nesiseka ukurti krosn?
9. Kas atsitikt, jeigu gyvenamosiose patalpose
nevykt konvekcija?
10. Ar galima konvekcija skysiuose ir dujose
nesvarumo slygomis, pavyzdiui, dirbtiniuose
ems palydovuose?

19

Vidin kn energija
ir jos kitimas

1.5. iluminis
spinduliavimas
Erdvje tarp ems atmosferos ir Sauls yra labai
maai mediagos daleli. Sauls viesa ir iluma
Sauls spinduliuojamos
sklinda em per beveik tui erdv, todl ji neenergijos kiekis, kuris per vie- gali bti perduota ilumos laidumo ir konvekcijos
netin laik patenka vienetin
bdu. O sauls spinduliai mus pasiekia. Taigi kaip
plot, statmen sauls spinduliams, vadinamas sauls kons- Sauls energija perduodama emei?
tanta ir yra lygus 1,4 kW/m2.
ilumos perdavimas ne mediagomis vadinaSauls konstant padaugi- mas iluminiu spinduliavimu. Vliau, mokydamien i ems skerspjvio
si optikos, suinosite, kad ilumos spinduliai yra tos
ploto, gausime per sekund
em krintanios energijos paios prigimties, kaip viesa.
dyd (gali):
Spinduliai nra nei ilti, nei alti. yla tik knai,
P = 1400 (6370 IO3)2 kuriuos jie krinta. Tamss knai didesn j dal
XitU W=IJ-IO17
W.
sugeria, viess, ypa blizgantys, gerai atspindi.
Kaip pasiskirsto i energija?
30 % jos atspindi em,
1 bandymas. Ploki plonasien apskrit dut
47 % sugeria atmosfera,
(ilumos imtuv), kurios viena pus nudayta juoem, vandenys (dl to jie
dai, o kita nupoliruota kaip veidrodis, gumine aryla), 23 % eikvojama
nele sujunkime su skysio manometru. Jo atakose
vandeniui garinti, oro bei
vandens srautams transskysio lygis bus vienodas. Tada dut pastatyportuoti ir tik mayt jos
kime 2030 cm atstumu nuo kaitusio elektrinio ildalel IOu W suvardytuvo taip, kad poliruota jos pus bt atsukta
toja augalai.
ildytuv (1.15 pav., a).
1.15 pav.

20

Fizika

/ 9

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Skysio stulpelis vienoje atakoje nukris, kitoje

pakils, nes spinduliai suildys dutje esant or ir
jis isipls. Atsuk ildytuv kit duts pus
(1.15 pav., b), matysime, kad skysio stulpelis kairiojoje atakoje nukrinta labiau, vadinasi, juoda duts pus sugeria daugiau energijos.
2 bandymas. Liu surinkime sauls spindulius
viename popieriaus lakto take. Po kurio laiko
popierius patamsja, pradeda rkti ar usidega.
3 bandymas. J u o d ir blizgani paviri spinduliavim palyginkime pakartodami truput pakeist
pirmj bandym. Elektrin ildytuv pakeiskime
pilna verdanio vandens metaline dute, kurios
vienas onas juodas, kitas blizgantis. Sukiodami
tai vien, tai kit jos pus ilumos imtuv, matome, kad manometro rodmenys skiriasi. Manometro stulpelyje skystis pakyla labiau, kai spinduliuoja
juodas duts pavirius.
Spindulius skleidia, arba spinduliuoja, ne tik
kaitusi krosnis, deganti elektros lemput, bet ir
gyvnai, mons. Juo auktesn kno temperatra,
j u o intensyviau jis spinduliuoja.
Kn savyb nevienodai skleisti ir sugerti spindulius taikoma praktikoje. Arbatinukai gaminami
blizganiu paviriumi, oro balionai bei lktuvai
daomi sidabrine spalva, iem daniau vilkima
tamsiais, o vasar viesiais drabuiais.

Tarp 38 iaurs platumos ir 38 piet platumos

em gauna daugiau energijos, negu jos ispinduliuoja. Poliarinse srityse ji daugiau ispinduliuoja, negu
gauna. Dl to atogr srii
temperatra turt nuolat
kilti, o poliarini kristi.
Taiau vjai atogr srii
ilum padalija kitoms ems
sritims.

Uduotys ?
1. Kodl kart dien nuo sauls spinduli
galima pasislpti pavsyje?
2. Js stovite prie lauo. rodykite, kad lauo
skleidiama iluma jus pasiekia spinduliavimo
bdu.
3. Kai alta, kats miega susirietusios. Kodl?
4. Viena elektrin laidyn kaitusi iki 300 0 C,
kita iki 350 C. Kuri spinduliuoja labiau?
5. Pusryiams isivirte kavos. Norite j ubaltinti pienu ir iek tiek atvsinti. Kada geriau pilti
pieno i karto ar prie geriant?
6. Kodl lauko termometrus reikia kabinti
iaurinje n a m o pusje?
7. Kodl purvinas sniegas sault dien tirpsta
greiiau negu varus?
21

Vidin kung energija

ir jos kitimas

8. Yra du v i e n o d o skysio pripildyti termometrai. V i e n o j rezervuaras n u d a y t a s juodai.

Abu t e r m o m e t r a i d e d a m i aldytuv. Kuris term o m e t r a s greiiau prads rodyti e m e s n t e m p e ratr?
9. Erdvlaivis yla dl trinties ir n u o sauls
spinduli. Kuris ilimo b d a s vyrauja erdvlaiviui skriejant didesniame auktyje, kuris maesniame?
10. Kokiais b d a i s atiduoda ilum vstantis
kambarys?
11. Ar pasikeis oro baliono skridimo auktis, jei
jis kart d i e n pateks d e b e s el?

1.6. ilumos kiekis

sitikinome, kad ilumos n e t e n k a n i ar jos gaun a n i k n vidin energija kinta m a j a arba
didja. V i d i n s e n e r g i j o s k i e k i s , k u r k n a s g a u n a
arba k u r i o n e t e n k a i l u m o s p e r d a v i m o b d u , vadin a m a s i l u m o s k i e k i u . Kaip ir bet kurios kitos
ries energijos, ilumos kiekio m a t a v i m o vienetas
yra daulis (J). Praktikoje vartojami ir kartotiniai vienetai: kilodaulis (kj), megadaulis
(MJ).
ilumos kiekio svoka n e v a r t o j a m a tada, kai kalb a m a apie vidins k n o e n e r g i j o s p a k i t i m dl
atlikto darbo.

Vidins kn energijos kitimas

Schemikai p a v a i z d u o k i m e
e n e r g i j o s kitim, kai vienas
energija U1, atiduoda, o kitas,
U2, g a u n a ilumos kiek Q (ia
e n e r g i j o s pokyiui). R o d y k l
davimo krypt.

Fizika

/ 9

dviej k n vidins
knas, kurio vidin
kurio vidin energija
Q lygus k n vidins
y m i e n e r g i j o s per-

Vielin kun energija

ir jos kitimas

1.16 pav.
Tik perduodant ilum, i dviej k n bendra
vidin energija nekinta.
N u o ko priklauso kaitinam k n gaunamos ir
vstani netenkamos vidins energijos kiekis?
1 bandymas. dvi chemines stiklines pilkime po
tiek pat vienodos temperatros alto vandens ir ildykime jas vienodomis elektrinmis virykllmis
(1.16 pav.). Vienoje stiklinje esant vanden pakaitinkime madaug iki fj = 40 0 C, kitoje iki t2 =
= 60 C. Antroje stiklinje vanduo kaito ilgiau jam
suildyti iki auktesns temperatros reikjo daugiau ilumos.
Taigi ilumos kiekis, kurio reikia knui suildyti,
klauso nuo to kno temperatros
pokyio.

pri-

2 bandymas. vien stiklin pilkime daugiau tokios pat temperatros vandens negu kit. Nordami vandens temperatr abiejose stiklinse
pakelti vienodai (1.17 pav.), tursime didesn vandens kiek kaitinti gerokai ilgiau.
Taigi ilumos
mass.

kiekis priklauso

ir nuo ildomo

kno

1.17 pav.

j:

Fi
Q,

J??iijuiiJIm*

I
i1
Q2

1I

23

Vidin kn energija
ir jos kitimas

1.18 pav.
3 bandymas. vien stiklin pilkime vandens, o
kit tokios pat mass ir temperatros aliejaus
(1.18 pav.). Kaitindami stiklines, pamatysime, kad
aliejaus temperatra kyla spariau negu vandens.
Norint vandens ir aliejaus temperatr pakelti vienodai, vanden teks ildyti ilgiau reiks ir daugiau ilumos.
Vadinasi, ilumos kiekis, reikalingas vienodos mass
knams tiek pat suildyti, priklauso nuo t kni{ mediagos.
Apibendrinkime bandym rezultatus:
1

bandymas

Vanduo

Vanduo

bandymas

Vanduo

Vanduo

WZ1 < m2
tI =

tI

Qi < Q 2

bandymas

Vanduo

Aliejus

(W1 = m2
f , < t2
Q1 = Q 2

Galime tvirtinti, kad ilumos kiekis, kurio reikia

knui suildyti (vidinei jo energijai pakeisti), priklauso nuo to kno mediagos, jo mass ir temperatros pokyio.

Savitoji iluma
Praktikoje svarbu inoti ilumos kiek, kurio reikia 1 kg mediagos suildyti 1 C. Tas ilumos kiekis
vadinamas savitja iluma.
Savitoji iluma rodo, kiek ilumos reikia vieno
kilogramo mediagos temperatrai pakelti vienu
laipsniu.
24

F i z ik a / 9

. ..
Vielin kun energija
ir jos kitimas

I apibrimo nesunku suinoti, kam lygus savitosios ilumos matavimo vienetas. Savitj ilum
paymj raide c, gauname:

Tai domu

I lentels matyti, kad

ypa didel vandens savitoji
H = I j c g - ^ , arba [c] = 1 J/(kg C).
iluma.
Didel gyv organizm
Skaitome: c matavimo vienetas yra daulis kilogra- mass dal sudaro vanduo.
mui Celsijaus
laipsniui.
Jo savitoji iluma neleidia
labai svyruoti j kno temKai kuri mediag savitoji iluma
peratrai, kai smarkiai kinta
aplinkos temperatra.
Mediaga
Savitoji iluma,
Savitoji iluma,
Mediaga
inome, kad labai skiriasi
J/(kg C)
J/(kg C)
jrinis ir emyninis
klimatas. Dl didels vanAuksas
Plytos
130
750
dens savitosios ilumos (ir
Gyvsidabris
140
Stiklas
840
mass) jros vasar sukaupia
vinas
140
Betonas
880
daug vidins energijos, nors
Alavas
250
Aliuminis
920
j vanduo smarkiai ir neyla.
Sidabras
250
Oras
1000
Si energija iem
atiduodama emei. Dl to
Varis
400
Aliejus
1700
prie jros iemos ir vasaros
Cinkas
400
Ledas
2100
temperatra maiau skiriasi.
alvaris
ibalas
400
2100
emynai dl maesns
Geleis
460
Eteris
2350
savitosios ilumos sukaupia
Plienas
500
uolas
2400
maiau energijos, todl iem
Ketus
540
Alkoholis
2500
jos maiau ir atiduoda.
Grafitas
750
Vanduo
4200
iemos ir vasaros temperatra gerokai skiriasi.
Lygiai taip pat galima
paaikinti dienos ir nakties
temperatr skirtumus jrinio
ir emyninio klimato
1. Suformuluokite savitosios ilumos apibrisrityse.
m, kai atitinkamos mediagos 1 kg mass knas
Dl didels vandens saviatvsta 1 C.
tosios ilumos labai reik2. Kokie energijos virsmai vyksta, kart vanminga klimatui Golfo srov
den djus alt kn?
(r. p. 18). ios srovs van3. Kodl tik pagal temperatros pokyt negadens temperatra tik keliais
lima sprsti apie kno gaut ilumos kiek?
laipsniais skiriasi nuo jros
vandens. Taiau Golfo srov
4. Kam reikia daugiau ilumos: aliumininiam
pernea
labai daug ilumos.
puodui ar j a m e esaniam vandeniui suildyti?
Todl
Norvegija
ir Lietuva
Puodo ir vandens mas vienoda.
turi neulanius uostus.
5 . 1 kg mass vininis, alvarinis ir plieninis riti Dl didels savitosios
niai atvso 1 C. Keliais dauliais ir kaip pakito
ilumos vanduo naudojamas
kiekvieno ritinio vidin energija?
nam ildymo sistemoje
(radiatoriuose), iluminiams
6. Kodl iem mai ir sekls eerai ula greivarikliams auinti.
iau negu dideli ir gils?

Uduotys 7 ?

25

Vielin kun energija

ir jos kitimas

7. K o d l gerokai e m e s n s t e m p e r a t r o s krosnis priildo kambar geriau n e g u smarkiai kaitinta laidyn?

8. T o k i o m i s paiomis elektrinmis viryklmis
b u v o ildomi v i e n o d o s m a s s aliumininis, plieninis ir varinis knai. Kuris grafikas (1.19 pav.)
vaizduoja aliuminio, kuris plieno, kuris vario ilim?
9. 1.20 paveiksle pavaizduoti d v i e j v i e n o d o s
mass, bet i skirting (vienodo ilumos laidumo)
m e d i a g p a d a r y t k n v s i m o grafikai. Kurio
k n o savitoji iluma m a e s n ?

apskaiiavimas
S u s i p a i n o m e su savitja m e d i a g iluma. Dabar galime apskaiiuoti ilumos kiek, reikaling bet
kokios m a s s k n o temperatrai pakelti 1 C. Taiau kartais j reikia padidinti ne 1 C, o gerokai
daugiau. T r u m p a i toki uduot galime suformuluoti taip.
K n o m a s m, j o m e d i a g o s savitoji iluma c.
Kiek ilumos reikia suteikti knui, kad j o temperatra pakilt n u o t1 iki i 2 ?
udavin isprsime s a m p r o t a u d a m i taip:
1 kg ios mediagos temperatrai pakelti
m kg

m kg
26

Fizika

/ 9

1 0 C reikia c 1 kg 1 0 C ilumos,
1 0C

c m 1 0C

n u o fj iki t2

c m(t2 - ,)

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Tai galima urayti formule

Q =

cm(t2-tj.

Ja toliau remsims apskaiiuodami ilumos kiek,

kur gauna knas. Formul taikysime ir tada, kai
knas ne gauna, o atiduoda ilum ir dl to vidin
jo energija maja.
Taigi norint apskaiiuoti ilumos kiek, kur knas
gauna ildamas arba atiduoda ausdamas, reikia savitj
mediagos ilum padauginti i kno mass ir jo temperatr
skirtumo.
Perduodant ilum, danai tenka lyginti vien
kn atiduot ilumos kiek su kit gautu (vien
sumajusi vidin energij su kit padidjusia).
Pateikiame toki udavini sprendimo pavyzdi.
1 udavinys. Inde yra 100 g 20 0 C temperatros
vandens. j pylus 100 0 C temperatros vandens,
inde nusistovjo 75 0 C temperatra. Kiek pilta
karto vandens? Indo ilimo ir kit energijos
nuostoli nepaisykite.
altas
vanduo
m1 = 100 g
f1 = 20 0 C
f, = 75 0 C
c = 4200 J/(kg 0 C)

Kartas
vanduo
m2 ?
t3 = 100 0 C
t2 = 75 0 C

m2 ?
Sprendimas
Saitas vanduo gavo ilumos kiek 1
Q1 = Cmft 2 - f j);
Q1 = 4200 J/(kg C) 0,1 kg (75 - 20) 0 C =
= 23 100 J.
Kartas vanduo atidav ilumos kiek
Q2 = 4 1 - t ^
ia neinoma karto vandens mas m,. Nepaisydami indo ilimo ir kit energijos nuostoli, galime
teigti, kad karto vandens atiduotas ilumos kiekis Q1
lygus alto vandens gautam ilumos kiekiui Q1, t. y.
Qi

Q2/ arba Q1 =

Cm2(I3-I2).

' Danai, uuot sakius knas

gauna ilumos kiek", trumpiau sakoma knas gauna ilumos".

27

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Taigi

Tai domu t

m2

ilumos kiekis ilg laik

buvo matuojamas kalorijomis
(lot. calor iluma), kurios
sutrumpintai ymimos cal.
1 cal = 4,1868] 4,2 J.
1 kalorija lygi ilumos
kiekiui, kurio reikia vienam
gramui vandens suildyti
vienu laipsniu: nuo 19,5 0C
iki 20,5 "C.

_
=-

Q1
c(t3-t2)
/

Apskaiiuojame skaitin m2 vert:

m.

23100 J

4200 J/(kg C) (100 - 7 5 ) 0 C

0 , 2 2 kg.

udavin galima isprsti ir paprasiau. inodami, kad karto v a n d e n s atiduotas ilumos kiekis
yra lygus alto v a n d e n s g a u t a m ilumos kiekiui,
galime parayti:
Q2=Q1,
cmft3

- t2) = Ctnft2 - g ,
m,
m, =
h ~

ra skaitines i n o m d y d i vertes, g a u t u m e
t pai mass m2 vert:
-.
Atsakymas,

_0,lkg(75-20)C_|
= 0,22 kg.
( 1 0 0 - 7 5 ) 0C
m = 0,22 kg.

2 u d a v i n y s . P u o d e yra 3 kg 10 0 C temperatros
v a n d e n s . Kokia b u s j o temperatra, jei p u o d dar
pilsime 2 kg verdanio v a n d e n s ?
Sprendimas

mx = 3 kg
-, = 2 kg
t~= 1 0 C
i, = 100 0 C
C = 4200 J/(kg C)

altas v a n d u o gavo ilumos

kiek
Qi = c m i (iB - i I)'
kartas v a n d u o atidav
ilumos kiek
Q2 =

2 ^ 2 - *)

Jei neatsivelgsime nuostolius, gausime:

Qi = Qy
=
Ctnft2-13),\:c

Cmft3-I1)

2
+
A
( + m2)t3
mA

t-

28

Fizika

/ 9

mA

'Vl

_ m1t1 + m2t2
W1 + m2

212'
mZt

2'

raykime skaitines dydi vertes:

t

3 kg 10 C + 2 kg 100 C _

16

oc

3 kg + 2 kg
Atsakymas.

t3 = 46 C.

1. Kiek ilumos reikia 1 kg vino paildyti 1 C?

2. 600 g mass plieninis strypas kaitintas nuo
20 0 C iki 1020 0 C. Kiek padidjo vidin strypo
energija?
3. Kiek vidins energijos neteks audamas nuo
100 0 C iki 20 0 C 10 1 kibiras vandens?
4. Plateli eero paviriaus plotas 12,1 km 2 ,
vidutinis gylis 10,4 m. Kiek ilumos iskirs eero
vanduo, ruden atvsdamas 10 C?
5. 200 g 60 0 C temperatros vandens sumaiyta su 300 g 20 0 C temperatros vandens. Kokia
yra miinio temperatra?
6. 6 kg 8 0 C temperatros vandens sumaiyta
su 2 kg karto vandens, kurio temperatra 80 C.
Kokia yra miinio temperatra?
7. Vonioje yra 100 1 15 0 C temperatros vandens. Kiek 60 0 C vandens reikia pilti voni, kad
vandens temperatra j o j e pakilt iki 35 C?
8. Kiek vandens galima pakaitinti 10 C, sunaudojant 84 k j ilumos?
9. Keliais laipsniais pakils stiklins vandens
temperatra, suteikus j a m 2100 J ilumos? Stiklins tris 250 cm 3 .
10. I kokio aukio turt kristi 1 1 vandens,
kad jo temperatra pakilt 1 0 C (potencin energija be nuostoli virsta vidine energija)?
11. kibir, kuriame buvo 9 0 C temperatros
alto vandens, pilta 1,5 kg verdanio vandens.
Galiausiai nusistovjo 30 0 C temperatra. Kiek
vandens kibire buvo i pradi?
12. lifavimo staklmis apdirbant 10 kg mass
plienin detal, atliktas 600 k j darbas. 40 % j o
panaudota detalei kaitinti. Kiek laipsni kaito
apdirbama detal?

Vielin kun energija

ir jos kitimas

1-asis laboratorinis darbas.

Kietojo kno savitosios ilumos

apskaiiavimas
Priemons: 1) metaliniai ritinliai; 2) kalorimtras;
3) termometras; 4) svarstykls; 5) svarsiai; 6) stiklin su altu v a n d e n i u ; 7) indas su verdaniu vandeniu; 8) m a t a v i m o cilindras; 9) sugeriamasis popierius.
Pastaba. Kalorimtras tai prietaisas, sudarytas
i dviej vienas kit statyt ind, tarp kuri yra
oro tarpas. Dl m a o s ilumos apykaitos tarp pilto
vidin ind skysio ir aplinkos n a u d o j a m a s ilum i n i a m s reikiniams tirti.
Darbo

eiga

1. pilkite vidin kalorimetro i n d apie 150 g

kambario t e m p e r a t r o s v a n d e n s .
2. Imatuokite j o temperatr.
3. M o k y t o j a s v e r d a n i a m e v a n d e n y j e pakaitina
metalinius ritinlius, imatuoja v a n d e n s temperatr ir idalija kartus ritinlius mokiniams.
4. Kart ritinl dkite kalorimetr, palaukite,
kol v a n d e n s temperatra j a m e nusistovs, ir imatuokite j.
5. Iimkite i v a n d e n s ritinl, j nuluostykite ir
svarstyklmis imatuokite j o mas.
6. M a t a v i m o d u o m e n i s usiraykite ssiuvinyje.
7. Apskaiiuokite metalo, i kurio padarytas ritinlis, savitj ilum:
a) altas v a n d u o kalorimetre gavo i karto ritinlio ilumos kiek
Q 1 = C1Tn1V2 - fj);
ia C1 savitoji v a n d e n s iluma, Tn1 kalorimetre
esanio v a n d e n s mas, f, alto v a n d e n s t e m p e ratra, t2 ilusio v a n d e n s temperatra;
b) metalinis ritinlis v e s d a m a s atidav v a n d e niui ilumos kiek
Q2 = 22^ 30

Fizika

/ 9

tI)'

ia C1 savitoji ritinlio metalo iluma, m2 ritinlio mas, f3 karto ritinlio temperatra, t2

vandenyje atvsusio ritinlio temperatra;
c) ilumos kiekis, kur gavo kalorimetre esantis
vanduo, lygus vstanio ritinlio atiduotam ilumos
kiekiui (kalorimetro ilimo ir ilumos atidavimo aplinkai nepaisykite), t. y.

Q1 = Qy

arba
cImIit

~ h) =

C2m

2(

f3

ios lygties neinomasis yra savitoji ritinlio metalo iluma c 2 :

_Cimi

(tI - tI )

(f3

-t2)'

gaut lygt raykite per b a n d y m imatuot

fizikini dydi vertes ir apskaiiuokite savitj
metalo ilum c2. Rezultat palyginkite su lentels (r. p. 25) duomenimis.

Uduotys -y ?

Lj

1. 10 kg mass kaits akmuo, ataudamas vandenyje 2 0 C, atiduoda j a m 16,8 k j energijos. Kokia

yra akmens savitoji iluma?
2. Kiek laipsni suils 15 0 C temperatros altas
vanduo, kai j sumaiysime su tokiu pat kiekiu
karto vandens, kurio temperatra 85 C?

1.8. Kuro degimo

iluma
ilumos altiniai
ilumos altiniai gali bti vairs. em daugiausia ildo Saul. Taiau ilum skleidia ir vulkanai (lot. Vulcanus r o m n ugnies dievas) bei
geizeriai (island, geysa trykti). Labai daug jos
iskiria degdamas kuras anglys, benzinas, gamtins dujos, durps, malkos ir kt.

Vielin kun energija

ir jos kitimas

Svarbs kokybiniai kuro

rodikliai yra kaitrumas, peleningumas ir drgnumas.
Kaitrumas tai aukiausia
kuro degimo temperatra,
pavyzdiui: medienos ji yra
16001700 C, durpi
15001600 C, akmens
angli 20002100 C,
benzino 2100 C.
T pai mediag drgnumas siekia: medienos 30
40 %, durpi 4050 %,
akmens angli 515 %,
benzino 0 %.
Drgn ir pelening kur
toli veti neapsimoka, todl jis
suvartojamas arti gavimo
vietos. Tai durps ir malkos.
Lietuvoje kurui plaiai
naudojamos malkos. uolo,
sodo medi jos yra kietos,
bero, uosio ir klevo pusiau
kietos, egls, liepos ir drebuls minktos. Geriausiomis
laikomos kietos malkos.
Malk kaitrumas priklauso
nuo jose esanio vandens
kiekio. Kurui naudojam
malk drgnumas turi bti tik
1520 %. Tinkamiausias
laikas kirsti medius malkoms
yra iema. Tada mediai turi
maiausiai vandens (apie
35 %). Pavasar kirst
medi drgnumas bna
apie 50 %.

K a d kuras p r a d t skleisti ilum, j reikia pakaitinti iki usidegimo temperatros. D e g a n t mediagai, ryiai tarp j sudarani daleli nutrksta (tam
n a u d o j a m a iluma). Atsiskyrusios dalels tuoj pat
sudaro n a u j u s j u n g i n i u s su deguonimi. T u o m e t u
isiskiria iluma.

Kuro degimo iluma

M u m s reikia tiksliai inoti, kiek ilumos gali
iskirti d e g d a m a s kuras. N o r d a m i palyginti vairi
ri kur, turime nustatyti, kiek ilumos isiskiria
visikai s u d e g u s v i e n o d a m j o kiekiui. Palyginimui
i m a m o s vairios kurui n a u d o j a m o s m e d i a g o s ,
kuri m a s vienetin.
ilumos kiekis, kur iskiria visikai sudegdam a s 1 k g kuro, v a d i n a m a s k r o d e g i m o i l u m a .
Kuro d e g i m o iluma y m i m a raide q. Jos matav i m o vienetas yra daulis
kilogramui:

!<?] = i J/kg.
i n o d a m i , kiek ilumos iskiria s u d e g d a m a s 1 kg
kuro, galime apskaiiuoti bet kurio j o kiekio iskiriam ilum:
Q

Kai kuri ri kietojo, skystojo

ir dujinio kuro degimo iluma
Mediaga

Sausos malkos

Mediaga

Degimo
iluma,
J/kg

0,38 107

Medio anglys

3,4 107

1,0-107

Gamtins dujos

4,4 107

Durps

1,4-107

Nafta

4,4 107

2,7 107

ibalas

4,6 107

2,7

107

Benzinas

4,6 107

3,0

107

Vandenilis

12 107

Antracitas

/ 9

Degimo
iluma,
J/kg

Akmens anglys
Alkoholis

Fizika

m.

Visikai sudegdamas kuras iskiria ilumos kiek (Q), l y g k u r o d e g i m o i l u m o s (q) ir s u d e g u s i o

k u r o m a s s (m) s a n d a u g a i .

Parakas

32

Uduotys -7
?
1. Kodl medin skal galima udegti vienu
degtuku, o pliauskos ne?
2. Nordami ugesinti degtuk ar vak, liepsn smarkiai puiame. Kodl?
3. Ant metalins plokts padta kaitusi arija
greitai gsta, o ant medins smilksta. Kodl?
4. Kiek ilumos iskiria visikai sudegdamos
2 t ibalo?
5. Kiek ilumos iskiria visikai sudegdamas
benzinas, kurio tris 20 1?
6. Sudegus 6 kg parako, isiskyr 22 800 k j
ilumos. Kokia parako degimo iluma?
7. Koks kiekis durpi gali pakeisti 1 t akmens
angli, kad sudegdamas iskirt tiek pat ilumos?
8. Kiek reikia sudeginti antracito, norint gauti
75 MJ ilumos?
9. Kiek vandens galima suildyti 50 C, sudeginus 100 g benzino?
10. Kiek 50 0 C temperatros vandens galima
suildyti iki 75 C, sudeginus 1 kg durpi? Atsivelkite tai, kad visa degant durpms isiskyrusi
iluma kaitina tik vanden.
11. Keliais laipsniais pakils 10 kg vandens temperatra, sudeginus 10 g ibalo? Tarkite, kad visa
isiskyrusi iluma ildo tik vanden.

Vidin kun energija

ir jos kitimas"
iluminis judjimas

Kn sudarani daleli netvarkingas judjimas

vadinamas iluminiu judjimu.

Vidin energija

Kn sudarani daleli netvarkingo judjimo

(kinetin) ir sveikos (potencin) energija
vadinama vidine energija.
Vidin kn energija kinta:
atliekant darb;
perduodant ilum:
ilumos laidumu,
konvekcija,
iluminiu spinduliavimu.

ilumos
laidumas

34

Konvekcija

iluma plinta kietaisiais

knais, skysiais
ir dujomis

ilum pernea skysi

ir duj srautai

Yra geri ir blogi ilumos

laidininkai; iluma
perduodama i t viet,
kur temperatra
auktesn, j tas vietas,
kur ji emesn

ilum galima perduoti

vamzdiais

Fizika,

/ 9

iluminis
spinduliavimas
Nereikia joki kn;
iluma plinta ne per
mediagas

Tamss knai matiniu

paviriumi didesn dalj
spinduli sugeria, todl
jyla; knai viesiu ir blizganiu paviriumi didesn
dalj spinduli atspindi

ilumos kiekis

Q = cm(t2 -

[0] = 1 J

Savitoji iluma

[c] = 1 J/(kg 0 C)

Kuro degimo iluma

[q] = 1 J/kg
Q = qm
[Q] = 1 J

Vidins energijos kiekis, kurj knas gauna arba kurio

netenka ilumos perdavimo bdu, vadinamas ilumos kiekiu.
Norint apskaiiuoti ilumos kiek, kur knas gauna ildamas
arba atiduoda audamas, reikia savitj mediagos ilum
padauginti i kno mass ir jo temperatr skirtumo.

Savitoji iluma rodo, kiek ilumos reikia vieno kilogramo

mediagos temperatrai pakelti vienu laipsniu.

ilumos kiekis, kurj iskiria visikai sudegdamas 1 kg kuro,

vadinamas kuro degimo iluma.
Visikai sudegdamas kuras iskiria ilumos kiekj, lyg kuro
degimo ilumos ir sudegusio kuro mass sandaugai.

 i l u m a

Mediagos
agregatini
bsen kitimas
iame skyriuje susipainsite su:
agregatinmis mediagos
bsenomis: kietja, skystja, dujine;
bsen kitimo reikiniais:
lydymusi, kietjimu, garavimu,
kondensacija, virimu;
temperatra: lydymosi,
kietjimo, virimo;
lydymosi ilumos bei savitosios
lydymosi ilumos svokomis;
garavimo ilumos bei savitosios
garavimo ilumos svokomis.

Mediagos agregatini
bsen kitimas

2.1. Mediagos
agregatins
bsenos

2.1 pav.
Jau susipainome su trimis mediagos bsenomis kietja, skystja ir dujine. Jos dar vadinamos
agregatinmis (lot. aggregatus prijungtas). Rykus mediagos agregatini bsen kitimo pavyzdys
yra vandens virsmai (2.1 pav.).

38

Dujin bsena
Garavimas

Kondensacija
Skystoji bsena

Lydymasis

Kietjimas

Kietoji bse^iH/

Fizika

/ 9

Vidin energija maja

Vidin energija didja

2.2 pav.

Vis dlto ne tik vanduo, bet ir daugelis kit

mediag, kintant temperatrai, gali bti trij agregatini bsen. Bendroji agregatini virsm schema parodyta 2.2 paveiksle.
Visas agregatines bsenas ir j kitimus aptarsime
i eils. Isiaikinsime, kokiomis slygomis mediaga yra vienokios ar kitokios bsenos, ko reikia, kad
mediagos bsena pasikeist, t. y. vienos agregatines
bsenos mediaga virst kitos bsenos mediaga.

2.2. Lydymasis
Jau saulel vl atkopdama budino sviet
Ir iemos altos trisus pargriaudama juoks.
ali pramons su ledais sugaiti pagavo,
Ir putodams sniegs visur niek pavirto.
K. D o n e l a i t i s . Metai

Gamtos reikiniai literatroje

Daugelis gamtos reikini labai vaizdingai aprayti literatroje. T pat reikin raytojai pateikia
skirtingai, nusako j graiausiais vaizdais, teikianiais skaitytojui estetin pasigrjim. Mokslo kalbos
paskirtis kita atskleisti gamtos reikini esm,
paaikinti j panaum, skirtumus, prieastis. itaip
ir mes bandysime nagrinti mediag vairi agregatini bsen kitim.
K. Donelaiio poetin fraz putodams sniegs visur
niek pavirto" suprantame kaip sniego, ledo tirpim.
O kai apskritai kalbame apie kietosios mediagos
virsm skysta, sakome, kad mediaga lydosi.

Lydymosi temperatra
Kietosios mediagos virsmas skystja vadinamas lydymusi.
Kad mediaga lydy tusi, j reikia pakaitinti iki
lydymosi temperatros (padidinti vidin jos energij). Temperatra, kurioje lydosi mediaga, vadinama jos lydymosi temperatra.

Kai kuri mediag lydymosi (kietjimo) temperatra

(kai atmosferos slgis normalus, t. y. lygus 760 mm Hg)
Mediaga

Lydymosi
temperatra, 0C

Mediaga

Lydymosi
temperatra, 0C

Vandenilis

-259

Stearinas

Deguonis
Oras

-219

Alavas

72
232

-213

vinas

327

Azotas

-210

Gintaras

Eteris

-116
-114

Cinkas

360
420

Aliuminis

660

Alkoholis
Nafta
Gyvsidabris

-60

Valgomoji

-39

Glicerinas
Terpentinas

-18

druska
Sidabras

-10

Auksas

-0,6
0

Varis
Ketus
Plienas

28

Geleis

1539

Platina

1772

Vazelinas

2833
3752

Osmis

Parafinas
Vakas

3856
6164

Volframas

3045
3387

Deimantas

3500

Nenugriebtas
pienas
Vanduo
Cezis
Sviestas

770
962
1064
1085
11001300
13001500

Matome, kad mediag lydymosi temperatra

labai vairi. i savyb atsivelgiama pasirenkant
mediagas mainoms, rankiams gaminti.
Bandymas. chemin stiklin dkime ledo gabaliuk, pilkime truput alto vandens ir kaitinkime.
Vienodais laiko tarpais matuokime vandens temperatr. Pamatysime, kad ji prads kilti tik tada,
kai itirps visas ledas. Bandymo rezultatus galime
pavaizduoti grafikai (2.3 pav.).
Kodl, ledui tirpstant, kur laik temperatra
nekito, nors stiklin buvo kaitinama?
Kristaluose dalels isidsiusios grieta tvarka.
ildant i daleli vidutinis svyravimo greitis didja, vadinasi, didja ir kinetin j energija. Pasiekus
lydymosi temperatr, ji suardo daleli isidstymo
tvark ir kieta mediaga virsta skysiu. Energija,
kuri gauna lydymosi temperatroje kaitinama kieta mediaga, eikvojama kristalui suardyti. Todl
temperatra vis lydymosi laik nekyla. iluma niekur nedingsta ji virsta kaitinamos mediagos
vidine energija.

Savitoji lydymosi iluma

Bandymais nustatyta, kad vienodos mass vairioms kietosioms mediagoms paversti skysiu reikia skirtingo ilumos kiekio.
ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios mediagos paversti skysiu jos lydymosi temperatroje, vadinamas savitja lydymosi iluma.
Savitoji lydymosi iluma daniausiai ymima
graikika raide (lambda) ir matuojama dauliais
kilogramui: [] = 1 J/kg.
Kai kuri mediag savitoji lydymosi (kietjimo)
iluma (esant lydymosi temperatrai ir normaliam
atmosferos slgiui)
Mediaga

Savitoji lydymosi
iluma, J/kg

Aliuminis
Ledas
Geleis

3,9
3,3
2,7

Varis
Stearinas
Volframas
Vakas
Parafinas
Cinkas

2,1
2,0
1,8
1,7
1,5
1,1

105
105
105
105
105
105
105
105
105

Mediaga

Savitoji lydymosi
iluma, J/kg

Alkoholis
Sidabras
Plienas
Auksas

1,1
8,7
8,4
6,7

Vandenilis
Alavas
vinas
Deguonis
Gyvsidabris

5,9
5,9
2,5
1,4
1,2

105
104
104
104
104
104
104
104
104

inodami, kiek ilumos reikia 1 kg mediagos

ilydyti jos lydymosi temperatroje, kai atmosferos
slgis normalus, galime apskaiiuoti ilumos kiek
Qr reikaling visam tos mediagos bet kokios mass
m knui ilydyti:

Tai domu \ 1
aldomojo miinio, susidedanio i ledo (sniego)
ir valgomosios druskos,
temperatra gali bti labai
ema. Kai druska sumaioma
su ledu santykiu 3 :1, miinio
tirpimo temperatra siekia
apie -18 C.
Baltijos jros vanduo
ula, kai jo temperatra
nukrinta iki -0,5 C.
Kadangi savitoji ledo
lydymosi iluma yra nepaprastai didel (330 kj/kg), tai,
tirpstant sniegui ir ledui,
nebna staigi potvyni.
(Potvynio dydis priklauso
ir nuo sniego kiekio.)
Lydymosi temperatra
priklauso nuo slgio. Kai jis
didja, vandens, bismuto,
kietosios bsenos gyvsidabrio
lydymosi temperatra maja,
kit mediag didja.
Kalbdami apie visas
mediagas, sakome, kad jos
lydosi, o ledas tirpsta.

Q = Xm.
Tas ilumos kiekis vadinamas lydymosi iluma.
U d u o t y s -y ?
.
": S
1. Kambaryje yra du ledsiai. Vienas j apdengtas kailiniais. Kuris ledsis itirps greiiau?
2. Ar lydysis vino gabaliukas, mestas ilydyt
alav?
41

3. Kodl iem, nepaisant alos gamtai, aligatviai barstomi miiniu, kuriame yra valgomosios
druskos?
4. Jeigu rsyje pastatysime didel ind su vandeniu, darovs nesuals. Kodl?
5. Kiek ilumos reikia itirpinti O 0 C temperatros 1,5 kg ledo?
6. Kiek ilumos reikia itirpinti -10 0 C temperatros 2 kg ledo?
7. Alavo gabalo temperatra 32 C, tris 20 cm3.
Alavo tankis 7,3 g/cm3. Kiek energijos reikia jam
ilydyti?
8. 3 kg ledo gabalo temperatra 0 C. Kiek ilumos reikia jam itirpinti ir gautam vandeniui suildyti iki 50 C?
9. 2.4 paveiksle pavaizduota, kaip priklauso
tolygiai kaitinamo kno temperatra nuo laiko.
Atmosferos slgis normalus. Kurios mediagos
knas buvo kaitinamas? Kokius procesus atitinka
grafiko dalys AB, BC ir CD? Kurias agregatines
bsenas ymi takai A ir D?
10. Tirpstantis ledas atnetas patalp, kurios
temperatra 0 C. Ar tirps ledas ioje patalpoje?
11. ind, kuriame yra 4,5 kg 60 0 C temperatros vandens, mesta 1,5 kg 0 0 C ledo. Kokia
bus vandens temperatra itirpus ledui?
12. Norint 2 1 80 0 C temperatros vandens atvsinti iki 60 C, j pilama 10 0 C temperatros
vandens. Kiek alto vandens reikia pilti?

2.3. Kietjimas
Kietjimo temperatra
Skystosioms mediagoms vstant, vyksta Iydymuisi atvirkias procesas.
Skystosios mediagos virsmas kietja vadinamas kietjimu.
Skystosios bsenos mediaga pradeda kietti tik
atvsusi iki tam tikros temperatros. Vis kietjimo
laik temperatra nekinta.
Temperatra, kurioje mediaga kietja, vadinama kietjimo temperatra.

Mediagos
bsen

agregatini

kitimas

Kietjimo temperatra lygi mediagos lydymosi

temperatrai (r. lentel p. 40).
Tiksls bandymai rodo, kad kietdamas kristalinis knas iskiria tiek pat ilumos, kiek jos suvartoja lydydamasis (pavyzdiui, vandens ualimo
savitoji iluma lygi ledo lydymosi savitajai ilumai).
Mediagai kietjant, maja j sudarani daleli
greitis, vadinasi, ir kinetin energija. Traukos jg
pakanka liau judanioms dalelms ilaikyti vien
prie kitos. Tuo metu isiskirianti energija palaiko
pastovi kno temperatr.
ilumos kiekis, kuris isiskiria kietjant mediagai, apskaiiuojamas pagal jau inom formul
Q = .

Trio kitimas
Kai mediaga lydosi ir kietja, kinta jos turis.
Bandymas. Udekime vak. Matome, kad aplink dagt buvusi duobut prisipildo itirpusio parafino, kurio pavirius yra horizontalus (2.5 pav., a).
Uptus vak, itirps parafinas greit sukietja ir
prie pat dagties vl dumba (2.5 pav., b). Akivaizdu,
kad autanio parafino tris maja.
Daugelio lydom kn tris didja, o kietjani maja. Iimtis yra vanduo. Sualusio led
vandens tris padidja apie 10 %. Ledo tankis maesnis negu vandens, todl jo lytys ne sksta, o plaukia
upe (2.6 pav.). Dl ios vandens savybs skilinja kietos uolos. j plyius pateks vanduo sualdamas
pleiasi ir ardo uolas. Kaip asfaltuotame kelyje pavasar atsiranda duobi, matyti i 2.7 paveikslo.
2.6 pav.

!.5 pav.

2.7 pav.

43

Uduotys 7 ?
lanio vandens ypatumus galima pritaikyti anktiems batams itempti. batus
reikia dti sandarius plastikinius maielius, pripilti juos
vandens, o j sualdyti. Plsdamasis ledas itemps batus.
Lijundra ant ems
paviriaus ir vairi daikt
(medi, laid) ulantis
lietus, dulksna, rko laeliai.
Plikledis po lapdribos,
lietaus, lijundros arba atodrkio ant ems ir kit paviri
uals ledas, o keliuose
suledjs ir nuslidintas
sniegas.

1. Kai temperatra lygi O C, sula v a n d u o ir

tirpsta ledas. K o k i slyg reikia, k a d v y k t ie
reikiniai?
2. 2.8 paveiksle pavaizduotas autanio aliuminio kietjimo grafikas. Kokius procesus atitinka
j o dalys AB, BC ir CD? Kiek laiko truko kiekvienas procesas?
3. 2 m 3 v a n d e n s virsta O 0 C t e m p e r a t r o s ledu.
IGek ilumos isiskiria?
4. K u r i u o a t v e j u isiskirs d a u g i a u energijos:
kietjant 2 kg aliuminio ar 6 kg geleies? Abi m e diagos yra skystos, o j t e m p e r a t r a lygi lydymosi temperatrai.
5. I vario nulieta detal kietdama iskyr 315 k j
ilumos. Kiek vario s u n a u d o t a detalei nulieti?
6. Detalei nulieti s u n a u d o t a 200 cm 3 skystos
geleies. Kiek ilumos iskyr i detal, k i e t d a m a
ir a u d a m a iki 39 C?
7. 500 g m a s s aliumininiame p u o d e yra 2 1
v a n d e n s , kurio temperatra 20 C. K i e k ilumos
reikia v a n d e n i u i p u o d e uvirinti?
8. K i e k ilumos iskiria 2 k g skystojo sidabro,
ataudami iki 62 0 C ?
9. 2 m 2 ploto balut dengia 2 cm storio ledo
sluoksnis. Kiek ilumos iskyr sualdamas baluts v a n d u o ?
10. Stiklin butel p r i p y l m e v a n d e n s , ukim o m e ir p a l i k o m e i e m lauke. R y t o j a u s d i e n
i r i m e v a n d u o suals led, o butelis
susprogs. K o d l taip atsitiko?

2.8 pav.

44

Fizika, / 9

11. Kodl ruden reikia ileisti vanden i daro

laistymo sistemos vamzdi?
12. Kodl po iemos dirvose pridygsta" akmen?
13. Ar pavojinga statyti ukimt butel su vandeniu O 0 C temperatros tirpstant led?
14. Sklidinoje v a n d e n s stiklinje plduriuoja
ledsis. Ar isilies vanduo per stiklins kratus,
kai ledas itirps?
15. 500 g mass ledo gabalo temperatra yra
0 C. Kiek ilumos reikia j a m itirpinti ir gautam
vandeniui uvirinti?
16. I staiakampio gretasienio formos vino
gabaliuko, kurio matmenys 2 cm 5 cm 10 cm,
o temperatra lygi 27 C, nulietas rutulys. Kiek
ilumos tam sunaudota?

2.4. Garavimas
ir kondensacija
Garavimas
Apie garavim girdime i maens. Garai dujin mediag bsena, jie yra nematomi. Tad k
matome irdami garuojani arbat arba sriub,
sukaitus arkl ir t. t.? Bet apie tai vliau, o dabar,
remdamiesi konkreiais pavyzdiais ir elementariais bandymais, pabandykime isiaikinti garavimo
reikin.
Pavyzdiai. Ilgokai verdamos sriubos puode pastebimai sumaja. Lktutje ar stiklinje ilgai
laikomo vandens kiekis irgi maja, galiausiai
induose jo visikai nelieka.
1 bandymas. Slapia kempine nuluostykime klass lent. Gana greitai ji nudista. Sakome, kad
vanduo igaravo, nors gar ir nebuvo matyti.
2 bandymas. Elektrin ildymo spiral pakabinkime ant stovo ir merkime stiklin vandens, pastatyt ant svarstykli lkts. Svarsiais ilyginkime

svarstykles (2.9 pav.). jung spiral, vanden uvirinkime. Po kurio laiko svarstykli pusiausvyra
sutriks. Net plika akimi pamatysime, kad vandens
stiklinje sumajo.

2.10 pav.

''-
Garuoti gali ir kietosios
mediagos. Kietj kn garavimas vadinamas sublimacija.
Per metus i 1 m2 vandenyn paviriaus igaruoja apie
1 m3 vandens, i 1 m1
sausumos apie 0,5 m3
vandens.
Per metus i ems rutulio
paviriaus igaruoja madaug
500 000 km3 vandens. Tiek pat
jo grta lietaus, sniego ir
kitokiu pavidalu.
46

Fizika, / 9

Visais iais atvejais skysiai garavo, nors gar ir

nebuvo matyti.
Garavimu vadinamas skysio virsmas garais
skysio paviriuje.
Isiaikinkime, kaip vyksta is reikinys. inome,
kad skysio molekuls nuolat juda vairiu greiiu.
Greiiausios, atsidrusios skysio paviriuje, veikia
kit molekuli trauk ir ilekia i jo or nematomais garais (2.10 pav.). Taip i atviro indo skystis
pamau igaruoja. Udarame inde dalis molekuli
sugrta skyst.

Garavimo sparta
Nuo ko priklauso garavimo sparta?
Skysio garavimo sparta priklauso nuo skysio

ries.

3 bandymas. Ant popieriaus lapo skirtingose vietose ulainkime vandens, eterio ir aliejaus (ibalo).
Matome, kad pirmiausia igaruoja eteris, paskui
vanduo, o aliejaus laas taip ir lieka ant popieriaus.
Skysio garavimo
paviriaus ploto. Juo
garuoja skystis. Jei
tiek pat vandens, i
iau. Tai patvirtino

sparta dar priklauso nuo skysio

tas plotas didesnis, juo greiiau
stiklin ir lkt pilsime po
lkts jis igaruos kur kas greiir 1 bandymas.

Mediagos agregatini
bsen

kitimas

Skysio garavimo sparta priklauso ir nuo jo temperatros. em po lietaus greiiau idista kart
vasar negu vs ruden. Skystis greiiau igaruos,
jei psdami isklaidysime ties jo paviriumi garus. mogaus savijauta priklauso
I skysio ilekia greiiausios molekuls, o likusij nuo vandens gar kiekio ore.
Geriausia, kai viename
inde vidutinis greitis sumaja, dl to krinta garuokubiniame metre oro yra apie
janio skysio temperatra, jis greiiau vsta.
10 g vandens gar. Klasje,
kurios ilgis 10 m, plotis 5 m
ir auktis 3 m, yra apie 1,5 kg
Kondensacija
vandens gar, o tai tolygu
Vyksta ir atvirkias garavimui procesas. Kai 1,5 I vandens.
kurios molekuls, esanios vir skysio, grta j, ir Ms kno temperatr
reguliuoja vandens garavimas
garai virsta skysiu. Gar virsmas skysiu vadinai organizmo, t. y. prakaitamas kondensacija (lot. condensare sutirtinti).
vimas; vanduo igaruoja
4 bandymas. Kaitinkime vanden kolboje, kuri per od, ir knas vsta.
ukimta kamiu su taisytu jame stikliniu vamz- Skersvjis garavim gerokai
paspartina, dl to galima
deliu ar gumine arnele. I vamzdelio sklindanius
greitai persialdyti.
garus nukreipkime stiklin ploktel (2.11 pav.). Igarintas 1 I vandens
Ploktel aprasoja.
normalaus slgio slygomis
Toks reikinys vyksta, kai papuiame akini sudaro 1700 litr 100 0C
stiklus ar veidrod. I plaui ikvptame ore esan- temperatros vandens gar.
Garai yra blogi ilumos
tys vandens garai ant stiklo kondensuojasi.
laidininkai. Pavyzdiui,
Jeigu apverst stiklin laikysime vir verdanio
ulainti ant kaitusio metalo
vandens, jos sienels aprasos (2.12 pav.).
vandens laai pradeda
Dabar galime pasakyti, kad, virdami sriub ar ste- intensyviai judti. Tarp lao
bdami altu oru sukaitus arkl, matome ne garus ir karto pagrindo (skardos
(jie nematomi), o smulkius vandens laelius, susida- lakto) atsiranda gar sluoksriusius susikondensavus garams. Gar kondensacija nis, trukdantis skysiams
toliau garuoti.
paaikinamas rasos, rko, debes susidarymas.
2.11 pav.

2.12 pav.

47

Uduotys 7 ?

1. Kodl odekolonui ir kvepalams gaminti

naudojamas alkoholis?
2. Kodl riebi sriuba vsta labai ltai?
3. Kodl gyvsidabrio negalima laikyti neukimtuose induose? Kodl reikia kruopiai
surinkti i suduusio termometro pasklidusius
gyvsidabrio laelius?
4. Kodl diovinimui skirtos darovs ar vaisiai pjaustomi plonais grieinliais?
5. K daryti, kad neigaruot atvirame inde
laikomas vanduo?
6. Kodl skysiai garuoja bet kokioje temperatroje?
7. Kart dien ilaikyti vs pien galima,
apvyniot marle butel staius duben su vandeniu. Kodl pieno temperatra butelyje emesn u oro temperatr?
8. Suvilg veid odekolonu, jauiame vs.
Palei odekolonu suvilgyt veid pamosavus ranka, pasidaro dar vsiau. Kodl?
9. Kodl, ilgesn laik avint drgn avalyn ar
vilkint lapiais drabuiais, galima persialdyti?
10. Kai vasar nusimaud ilipame i vandens,
bna vsu, ypa vjuot dien. Kodl?
11. Kuriame inde moliniame ar plastikiniame pasodintas gles reikia daniau laistyti?
12. Kodl reikia gerai vdinti patalp, kurioje
diovinami skalbiniai?

2.5. Virimas
Virimo svoka
Inagrinjome garavim i skysio paviriaus. Taiau garai gali susidaryti ir jo viduje bei isiverti i
skysio.
1 bandymas. Cheminje stiklinje kaitinkime vanden (2.13 pav.). Jo temperatra kyla. Stiklins sienels aplimpa smulkiais burbuliukais. Juose van-

Mediagos agregatini
bsen kitimas

denyje itirps oras ir ildomo vandens garai. Toliau

kaitinant vis daugiau gar patenka burbuliuk
vid. ie pleiasi, kartu didja juos stumianti
paviri Archimedo jga. Kai pasiekiama tam tikra
temperatra, burbuliukai ima intensyviai vertis
paviri ir ten sprogsta. Sakome vanduo verda.
Termometras
rodo, kad verdanio
vandens
temperatra nekinta.
Panaiai verda ir kiti skysiai. Taigi virimas yra
skysio virsmas garais skysio viduje.

Virimo temperatra
Garuoja bet kurios temperatros skystis, taiau
verda jis tik kaitintas iki j a m bdingos pastovios
temperatros. Temperatra, kurioje skystis verda,
vadinama virimo temperatra. Verdanio vandens
temperatros pastovum galima paaikinti taip. I
kaitinamo skysio ilekia greiiausios dalels. Labiau kaitinant tik daugiau daleli ilekia i skysio,
taiau vidutin vidin j o energija nepakinta.

2.13 pav.

Maist virti patartina ant silpnos ugnies. Uvirinus sumainama liepsna. Dl to virimo temperatra
nesumaja, o kuro sutaupoma.
Skysi virimo temperatra priklauso nuo slgio.
2 bandymas. Apvalioje kolboje uvirinkime vanden. Nustoj kaitinti, j ukimkime, apverskime ir
tvirtinkime stove. Dabar ant kolbos pilkime alt vanden. Kolboje esantis vanduo vl uvirs (2.14 pav.).
Salto vandens veikiami kolboje vir vandens esantys vandens garai kondensavosi, sumajo j slgis
ir iek tiek j a u atvss vanduo uvir emesns
negu 100 0 C temperatros.

2.14 pav.

Kalnuose dl mao slgio atviruose induose sunku isivirti maisto, pavyzdiui, Everesto kalno virnje vanduo uverda, kai jo temperatra pakyla
iki 71 C.
Udarame inde verdamo skysio slgis padidja, pakyla ir virimo temperatra. Tuo pagrstas
greitpuodi veikimas. Jie taupo energij ir laik.
Tokiuose katiluose turi bti apsauginiai votuvai.
J spyruokl laiko ang dengiani sklend. Jei
gar slgimo jga persveria spyruoklei suspausti
reikaling jg, sklend atsidaro ir slgis sumaja.
Yra ir kitokios konstrukcijos votuv.
49

Mediagos agregatini
bsen

kitimas

Savitoji garavimo iluma

vairiems vienodos mass virimo temperatros

skysiams paversti garais reikia skirtingo ilumos
Kosmonautai atvir erdkiekio.
v gali ieiti tik su specialiais
ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg virimo temkostiumais, palaikaniais
organizmui prast slg. Be
peratros skysio paversti garais, vadinamas savij mogaus kraujas uvirt,
tja garavimo iluma.
nors kno temperatra bt
Ji daniausiai ymima raide L ir matuojama daunormali.
liais kilogramui: [L] = 1 J/kg.
Panaus pavojus gresia
Dabar galime apskaiiuoti ilumos kiek Q, reikair narams, ilgesn laik dirbuling
bet kokios mass m virimo temperatros skyssiems didelse gelmse staigiai ikilus vandens paviri, iui igarinti, kai atmosferos slgis normalus:
kraujyje itirpusio azoto burbuliukai gali ukimti
Q = Lm-,
kraujagysles.
Per karius galtume
ia L savitoji garavimo iluma.
atsigaivinti ir verdaniu vanPagal i formul apskaiiuojamas ir ilumos kiedeniu, jei atmosferos slgis
kis,
kur iskiria kondensuodamiesi garai.
siekt tiktai 1015 mm Hg.
inodami,
kad skysio pavirius garuoja vairioTada vandens virimo temperatra bt apie 1015 C.
mis temperatros slygomis, o garavimas priklauso
Vanden galima uvirin- nuo temperatros, galtume apskaiiuoti ilumos
ti ir O 0C temperatroje,
kiek, kurio reikia bet kokios temperatros skysiui
tik reikia slg sumainti iki
igarinti.
4,6 mm Hg.
Vandens savitoji garavimo
Kai kuri mediag virimo temperatra
iluma, t. y. energija,
(esant normaliam 760 mm Hg atmosferos slgiui)
reikalinga 1 kg verdanio
vandens normaliomis slygoMediaga
Mediaga
Virimo
Virimo
mis paversti 100 0C temperatemperatra, 0C
temperatra, 0C
tros garais, yra 2258 kj/kg
(lentelje is skaiius suapva-269
Cinkas
907
Helis
lintas). Toks ilumos kiekis
Valgomoji
Vandenilis
-253
gali 539 kg vandens tempedruska
1467
Oras
-193
ratr pakelti 1 0C.
Deguonis
Eteris
Alkoholis
Benzinas
Vanduo

ibalas
Glicerinas
Parafinas
Gyvsidabris
Kalis
Natris

50

Fizika, / 9

-183

35
78
70205
100
150300
290
350450
357
774
883

vinas
Sidabras
Alavas
Aliuminis
Varis

1740
2212
2270
2467
2567

Nikelis
Geleis
Auksas

2732
2750
2807

Platina
Grafitas
Volframas

3827
4200
5660

Kai kuri mediag savitoji garavimo (kondensacijos)

iluma (esant virimo temperatrai ir normaliam
760 mm Hg atmosferos slgiui)
Mediaga
Azotas
ibalas
Deguonis
Benzinas
Gyvsidabris

Savitoji garavimo
iluma, J/kg
0,201 106
0,21 106
0,214- 106
0,230- 106
0,293- 106

Uduotys

Mediaga
Eteris
Vandenilis
Alkoholis
Amoniakas
Vanduo

Savitoji garavimo
iluma, J/kg
0,4 106
0,45 106
0,9 106
1,36 106
2,3- 106

7 ?

1. Kodl rasoja virtuvi langai?

2. Kodl iem matyti, kai mogus ikvepia
or, o vasar ne?
3. Paaikinkite, kodl vanduo gesina ugn.
4. Kodl iem altyje galima idiovinti drabuius?
5. 2.15 paveiksle pateiktas tolygiai kaitinamo
vandens temperatros kitimo grafikas. K vaizduoja grafiko atkarpos AB, BC ir DE?

t, c
80-

DE

/
/
/
40/
20B
C
/
0
0 12 t, min
/
I A

2.15 pav.

6. Kiek ilumos reikia 5 kg vandens, kurio temperatra 20 0 C, suildyti iki 100 0 C ir igarinti?
7. Kodl, uvirinant vanden arbatinuku, udengiamas j o dangtis?
8. Buvo uvirinta ir igarinta 100 ml 18 0 C temperatros alkoholio. Jo tankis 0,8 g/cm3. Kiek tam
prireik ilumos?
9. Kiek ilumos reikia 2 kg ledo suildyti nuo
- 1 0 0 C iki tirpimo temperatros, itirpinti, gautam vandeniui uvirinti ir igarinti?
10. Kiek ilumos iskiria kondensuodamasis 1 kg
100 0 C temperatros vandens gar ir atvsdamas
iki 20 0 C temperatros susidars vanduo?

51

Mediagos a g r e g a t i n i
bsen k i t i m a s "
Kietosios mediagos virsmas skystja vadinamas
lydymusi.

Lydymasis

Temperatra, kurioje lydosi mediaga, vadinama

lydymosi temperatra.

Skystosios mediagos virsmas kietja vadinamas kietjimu.

Kietjimas

Temperatra, kurioje kietja mediaga, vadinama kietjimo

temperatra.

Garavimas

Garavimu vadinamas skysio virsmas garais.

Virimas

Skysio virsmas garais skysio viduje vadinamas

virimu.
Temperatra, kurioje skystis verda, vadinama virimo
temperatra.

Kondensacija

Gar virsmas skysiu vadinamas kondensacija.

Lydymosi iluma

ilumos kiekis, reikalingas bet kurios mass mediagai

ilydyti jos lydymosi temperatroje, vadinamas lydymosi
iluma.

O = Xm
[0] = 1 J

Lydymosi iluma lygi kietjimo ilumai.

[] = 1 J/kg

ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios mediagos paversti

skysiu jos lydymosi temperatroje, vadinamas savitja
lydymosi iluma.
Savitoji lydymosi iluma lygi savitajai kietjimo ilumai.

52

Fizika,

/ 9

ilumos kiekis, reikalingas bet kurios mass mediagai

igarinti jos virimo temperatroje, vadinamas garavimo
iluma.

Garavimo iluma

Q = Lm
[Q] = 1 J
[L] = 1 J/kg

Garavimo iluma lygi kondensacijos ilumai.

ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg virimo temperatros skysio
paversti garais, vadinamas savitja garavimo iluma.
Savitoji garavimo iluma lygi savitajai kondensacijos ilumai.

Garavimas, kondensacija, Iydymasis ir kietjimas vadinami agregatiniais virsmais.

Agregatinio virsmo metu kno temperatra nekinta.

Agregatini bsen kitimas

Reikinys

Reikinio paaikinimas

ildomo kietojo kno

temperatra kyla
iki jo lydymosi tako

Teikiama iluma didina vidin kno energij, dl

to dalels juda vis intensyviau

Kaitinamas knas lydosi,

bet jo temperatra
nekinta

Kno daleli judjimo energija padidja tiek, kad kietasis

knas suyra j daleles. Energija, kuri gauna ildomas knas,
naudojama daleli sankibos (sveikos) jgoms nugalti

ildomo skysio
temperatra kyla
iki virimo tako

Teikiama iluma didina skysio daleli judjimo energij

Virdamas skystis
garuoja, bet jo
temperatra nekinta

Didel dalis energijos, kuri gauna ildomas skystis,

naudojama jo daleli sveikos jgoms nugalti

Knui atiduodant ilum, vyksta atvirktiniai procesai.

53

 i l u m a

iluminiai
varikliai
iame skyriuje susipainsite su:
iluminio variklio samprata;
vidaus degimo variklio
konstrukcija ir veikimo principu;
dyzeliniu varikliu;
garo turbina;
energijos tverms dsniu
iluminiuose procesuose;
^ i l u m i n i o variklio naudingumo
koeficiento svoka.

3.1. Vidaus degimo

variklis

Kas yra iluminis variklis?

Kakada mogus galjo pasikliauti tik savo raumen energija. Vliau prisijaukino laukinius gyvnus ir juos kink darb. Ilgainiui mogus imoko
naudotis upi ir vjo darbu. Energijai perduoti,
pakeisti sugalvota daug paprasiausi mechanizm: svert, skridini ir kt. Ir palyginti neseniai pradta plaiai naudoti naftos, angli, gamtini duj
energijos atsargas. Imokus mint mediag vidin energij paversti mechanine, sukurti iluminiai
varikliai.
iluminiu varikli vadinama maina, kurioje
vidin kuro energija virsta mechanine energija.
iluminiai varikliai gali bti vairi ri: garo
mainos, garo ir duj turbinos, vidaus degimo
varikliai, reaktyviniai varikliai.
Garo mainose ir turbinose kuro energija i pradi paveriama degimo produkt, vandens gar
energija, o i mechanine energija. Vidaus degimo
varikliuose kuras dega, ir vidin jo energija eikvojama variklio viduje cilindruose (i ia kils ir
varikli pavadinimas).
3.1 .

Vidaus degimo variklio konstrukcija

I vis ilumini varikli labiausiai paplit vidaus
degimo varikliai. Jie veikia naudodami skystj
kur (benzin, dyzelin) arba degisias dujas.
Svarbiausios vidaus degimo variklio dalys pavaizduotos 3.1 paveiksle. Cilindre 1 slankioja stmoklis 2, kuris vaistikliu 3 sujungtas su alkniniu
velenu 4. Cilindro viruje yra du votuvai siurbimo 5 ir imetimo 6. Reikiamais momentais jie atsidaro ir usidaro. vak 7 udega cilindr patekus
kuro ir oro miin.
Populiariausi yra vadinamieji keturtakiai vidaus
degimo varikliai.

56

Fizika, / 9


iluminiai
varikliai

Veikimo principas
Inagrinkime detaliau, kaip veikia keturtaktis vidaus degimo variklis. Vienas tokio variklio darbo
ciklas atliekamas per keturias stmoklio eigas, arba
per keturis taktus. Dl to is variklis ir vadinamas
keturtakiu. Stmoklio eiga yra atstumas, kur jis
nueina nuo vienos kratutins padties iki kitos.
Pirmasis variklio taktas siurbimas (3.2 pav.).
Kad variklis pradt veikti, jo alknin velen i pradi reikia sukti kokiu nors ioriniu renginiu starteriu arba rankena. Sukantis velenui, stmoklis
i virutins kratutins padties slenka emyn,
dujos cilindre praretja, atsidaro siurbimo votuvas
ir pro j cilindr patenka degusis benzino bei oro
miinys. Kai stmoklis pasiekia apatin kratutin
padt, siurbimo votuvas usidaro.
Antrasis taktas suspaudimas. Toliau sukdamasis
alkninis velenas ima kelti stmokl vir. Abu votuvai tuo metu yra udaryti, todl degusis miinys
susispaudia. Kai stmoklis vl pasiekia virutin
kratutin padt, degusis miinys usidega (nuo
elektros kibirkties, okanios tarp vaks elektrod).
Treiasis taktas darbas (degimas). Miinys sudega staiga (sprogsta), labai padidja degant susidariusi duj slgis. Plsdamosi jos spaudia stmokl
ir dl to jis slenka e m y n atlieka darb. Leisdamasis stmoklis veria judti su j u o sujungt vaistikl, o is alknin velen. Toliau velenas sukasi

Garo main 1782 metais

irado Didiosios Britanijos
ininierius Deimsas
Vatas
(J. Watt, 17361819).
Pirmj vidaus degimo
varikl 1860 metais sukonstravo prancz iradjas Etjenas
Lenuaras
(E. Lenoir,
18221900).
Keturtakt vidaus degimo
varikl 1876 metais sukr
vokiei ininierius
Nikolausas
Augustas
Otas (N-A. Otto,
18321891).
Vidaus degimo varikl be
alkninio veleno (rotorin)
1957 metais irado vokietis
Feliksas
Vankelis
(F. Wankel).

3.2 pav.

Oras ir benzinas
- 1 - siurbimas: stmoklis
juda emyn, atsidaro
siurbimo votuvas ir
benzino bei oro miinys
patenka cilindr;
2 - suspaudimas: votuvai
udaryti, stmoklis kyla
auktyn ir slegia miin;
- 3 - darbo taktas (degimas):
vaks kibirktis udega
suslgtas dujas ir plsdamosi
jos ima spausti stmokl
emyn;
4 - imetimas: atsidaro
imetimo votuvas ir
stmoklis vl pakyla
ileisdamas lauk degiriius. -

57

iluminiai
varikliai

i inercijos ir per kitus taktus kilnoja stmokl. io

takto m e t u abu votuvai taip pat yra udaryti.
Ketvirtasis taktas imetimas.
Stmoklis nusileidia iki apatins kratutins padties, atsidaro
imetimo votuvas ir pro j deginiai imetami i cilindro laukan, o stmoklis kyla vir. Baigiantis
iam taktui, i m e t i m o votuvas usidaro.
Kol velenas apsisuka du kartus, vyksta visi keturi
taktai. Paskui jie kartojasi i pradi.
A u t o m o b i l i u o s e daniausiai rengiami k e t u r i
cilindr vidaus d e g i m o varikliai. K i e k v i e n a m e tokio
variklio cilindre skirtingu m e t u i eils vyksta darbo taktas. Dl to alkninis velenas nuolat g a u n a
energijos i stmokli ir sukasi tolygiai.

Dyzeliniai varikliai
Paplit ir d y z e l i n i a i v a r i k l i a i . N u o v a r o m b e n zinu jie i e s m s skiriasi tuo, kad neturi u d e g i m o
vaks. Cilindre suslgtas oras kaista iki 5 0 0
700 0 C. N u o j o savaime suspaudimo takto pabaigoje
usiliepsnoja dideliu slgiu purkti cilindr degalai. Dyzelinis variklis ir j maitinantys degalai pavadinti j o iradjo, vokiei ininieriaus R u d o l f o
D y z e l i o (R. Diesel, 18581913) pavarde.
Vidaus d e g i m o varikliai taisomi ne tik a u t o m o biliuose, bet ir lktuvuose, laivuose, traktoriuose,
motocikluose ir kitur.

Uduotys

a
1. Ar galima a u n a m u o s i u s ginklus vadinti iluminiais varikliais?
2. K o d l lktuv, kuri varikliai vartoja degal
ir oro miin, ribotas pakilimo auktis?
3. K u o daugiacilindriai vidaus d e g i m o varikliai
pranaesni u viencilindrius variklius?
4. Ar siurbimo ir i m e t i m o votuvai turi bti
p a g a m i n t i i tos paios m e d i a g o s ? Kodl?
5. Kodl dyzelinio variklio cilindre degusis miinys usidega be elektros kibirkties?

58

Fizika

/ 9

iluminiai
varikliai

6. Keturtakio variklio alkninis velenas per minut apsisuka 3000 kart. Kiek kart per 1 s usiliepsnoja degusis miinys kiekviename cilindre?
7. Vieno cilindro keturtakiame vidaus degimo variklyje per 1 s degusis miinys usidega
25 kartus. Kiek kart per t pat laik apsisuka
alkninis velenas?
8. Keturtakio vidaus degimo variklio alkniniam velenui apsisukant 100 kart, vyksta
300 stmoklio darbo takt. Kiek cilindr turi is
variklis?
9. Vidaus degimo variklio stmoklio plotas
200 cm 2 , eiga 30 cm, o vidutinis slgis darbo takto
metu 50 N/cm2. Kok darb, degant benzino ir oro
miiniui, atlieka plsdamosi dujos?
10. Stmoklio plotas 240 cm 2 , eiga 25 cm, o vidutinis slgis 490 kN/m2. Kok mechanin darb
atlieka plsdamosi dujos cilindre?

3.2. Garo turbina

Garo turbina (pranc. turbine; lot. turbo (kilm.
turbinis) skurys) vadinamas iluminis variklis, turintis sukamj darbo rat. Ji be tarpini grandi (stmoklio, vaistiklio) sukuria sukamj judjim.
Garo turbinos veikimo princip galima pailiustruoti tokiu bandymu.
3 . 3 pav.

Tai domu
I amiuje pr. Kr. Heronas
buvo apras primityvi garo
turbin.
1629 metais literatroje
minimas garo srove sukamas
iemas kepsniui kepti.
Pirmj technikai pritaikyt garo turbin 1883 metais
sukr ved ininierius ir
iradjas Karlis
Gustafas
Patrikas
Lavalis
(K. G. P. de Lavai,
18451913).

59

3.4

B a n d y m a s . pilkime apvali kolb v a n d e n s ir

u k i m k i m e j k a m i u su taisytu j a m e l e n k t u stikliniu vamzdeliu. Kaitinant v a n d e n , garai ims vertis pro vamzdel ir suks ties j u o pastatyt l e n g v
popierin malnl (3.3 pav.).
Garo turbin (3.4 pav.) sudaro ant v e l e n o u m a u tas diskas 1 su m e n t e l m i s 2. T a r p i m e n t e l i taisyti kreipraiai su n e j u d a m o m i s m e n t m i s . Jos
nukreipia i katilo isiverianius garus disko
m e n t e l e s 2. S l g d a m i jas, garai greitai suka disk.
Turbina sukasi. iuolaikinse turbinose ant v i e n o
v e l e n o u m a u n a m a keletas toki disk. Garai i
eils pereina pro vis j m e n t e l e s .
Garo turbin galia siekia net iki 1200 k W . Elektrinse ios turbinos s u j u n g i a m o s su elektros srovs
generatoriumi.
iuolaikins garo turbinos detal p a v a i z d u o t a
3.5 paveiksle.
Yra ir d u j turbin, kuriose vietoj gar n a u d o j a m i d u j d e g i m o produktai.
Garo turbinos n a u d o j a m o s iluminse elektrinse
elektros srovs generatoriams sukti laivuose. D u j
turbinos rengiamos lktuvuose.

DQV.

Uduotys 7 ?

3.5 pav.

1. K u o i esms skiriasi garo turbinos ir stmokliniai varikliai?

2. Kurios ries gar energija n a u d o j a m a turb i n o s m e n t m s sukti?
3. Kurios ries gar energija veikia turbinos
mentes?
4. turbin p a t e n k a n i gar t e m p e r a t r a siekia kelis imtus laipsni. Ar ji kinta turbinoje?
Kokia yra i turbinos ieinani gar temperatra? Kodl?
5. v i e n garo turbin p a t e n k a 500 0 C t e m p e ratros garai, kit tiek pat 520 0 C t e m p e r a t ros gar. I abiej turbin ieinani gar t e m p e ratra yra vienoda. Kuri turbina galingesn?
6. G a r o turbinose ant v i e n o v e l e n o danai um a u n a m i keli vis didesnio s k e r s m e n s diskai. I
pradi karti garai p a t e n k a ant maiausio disko, vliau ant vis didesnio. Kokia i to n a u d a ?
60

Fizika,/ 9

iluminiai
varikliai

3.3. Energijos tverms

dsnis iluminiuose
procesuose

Naudingumo koeficientas
Vidaus degimo varikliai, garo turbinos ir kiti iluminiai varikliai tik dal kuro iskiriamos energijos
paveria mechaniniu darbu. I variklio ij garai
ar dujos dar turi energijos. Juo didesn vidins kuro
energijos dalis iluminiame variklyje paveriama
naudinguoju darbu, juo ekonomikesnis variklis
didesnis jo naudingumo koeficientas.
Atlikto naudingojo mechaninio darbo ir sunaudotos vidins kuro energijos santykis vadinamas
iluminio variklio naudingumo koeficientu:
=

ia An naudingasis mechaninis darbas, Q vidin kuro energija, variklio naudingumo koeficientas.

iluminio variklio, kaip ir kiekvieno mechanizmo, naudingumo koeficientas visada yra maesnis
u vienet (r. fizikos vadovlio VIII klasei p. 149).
J galima ireikti procentais:

Tai domu

Daug moni kart svajojo sukurti main, kuri,

kart paleista, veikt i
niekur negaudama energijos.
Tokios tariamos mainos
vadinamos aminaisiais
varikliais (lot. perpetuum
mobile aminai judantis).
Pirmieji aminj varikli
projektai pasirod XIII amiuje ir ypa ipopuliarjo
XVIXVII amiuje. Vieno
tokio variklio konstrukcija
parodyta 3.6 paveiksle. Autoriaus nuomone, is renginys, kart paleistas, turt
suktis aminai, nes nusileidiantys rutuliai labiau
nutolsta nuo aies negu
kylantys (prisiminkite
svertus). Taiau toks ratas
dl trinties greit sustoja.

= 100 %.

Naudingumo koeficientas matavimo vieneto neturi.

Vidaus degimo varikli bna iki 4050 %, garo
turbin iki 40 %.
Jei iluminio variklio naudingumo koeficientas
visada yra maesnis u vienet (t. y. maesnis u
100 %), tai kur dingsta dalis vidins kuro energijos?
Panaudotieji garai, degimo produktai yra karti, vadinasi, jie dar turi vidins energijos. Nemaai jos
atiduodama varikli detalms, isisklaido aplinkoje. Energijos virsm vidaus degimo variklyje diagrama pateikta 3.7 paveiksle, o garo turbinoje
3.8 paveiksle.

3.6 pav.

61

1 iluminiai
varikliai

Judjimo energija
Kuro
energija

Triniai nugalti
panaudota energija

Vidaus!
degim,
variklfli

Degimo produkt
energija
Auinimui tenkanti
energija

3.7 pav.

Energijos tverms dsnis

Tai d o m u
1775 metais Paryiaus
moksl akademija atsisak
svarstyti bet kokius aminj varikli projektus.
Taiau ir dabar yra manani,
kad tokius variklius
sukurti manoma.
Aminieji varikliai
nemanomi, nes j veikimas
prietarauja energijos
tverms dsniui.

Atidiai ianalizav abi ias diagramas, sitikiname, jog energijos tverms dsnis galioja ir iluminiuose procesuose. Taigi vykstant bet kuriems virsmams, bendras energijos kiekis nekinta. dsn
patvirtina ir kiti jau nagrinti iluminiai reikiniai:
iluminis kn pltimasis, agregatini bsen kitimas, ilumos perdavimas.
Prisiminkime, kad energijos tverms dsnis bdingas ir mechaniniams reikiniams. Taigi j galima
apibendrinti.
Udaroje sistemoje vykstant bet kokiems reikiniams, bendras energijos kiekis nekinta.

3.8 pav.

Vidin
degimo
produkt
energija

T
5

Fizika

Kinetin
turbinos
rat
energija

Elektros
energija

4 0 %

lak energija

62

Vidin
gar
energija

/ 9

Vidin degimo
produkt likui
energija

Vidin auintuvo
energija

is dsnis patvirtina, kad energija savaime niekur

neinyksta ir i nieko neatsiranda, tik vienos ries
energija virsta kitos ries energija arba pereina
i vieno kno j kit, o jos bendras kiekis lieka
pastovus.

Uduotys

1. Dyzelinio variklio naudingumo koeficientas

yra apie 35 %, o lengvojo automobilio su dyzeliniu varikliu tik apie 24 %. Paaikinkite kodl.
2. 1 1 dyzelini degal turi 40 MJ vidins energijos. Tik 14 MJ ios energijos panaudojama mechaniniam variklio darbui atlikti. Koks yra variklio naudingumo koeficientas?
3. Kaip pasiskirsto vidin automobilio degal
energija, parodyta 3.9 paveiksle. Koks yra io
automobilio naudingumo koeficientas?
I
4. Garo turbina darbui naudoja tik - dal

Naudingasis darbas
I
Vidin
degal
energija
100 %

1
3%

Udegimas

5 % * Trintis
7%

Variklio
spinduliavimas

- Vsinimas
- Imetamosios dujos
3.9 pav.

energijos, isiskirianios sudegant anglims. Apskaiiuokite turbinos naudingumo koeficient.

5. 100 M W galios garo turbinos katilo pakuroje per par sudeginama 960 t akmens angli.
Apskaiiuokite ios turbinos n a u d i n g u m o koeficient.
6. Ar galima, sunaudojant 1 J vidins kno
energijos, atlikti 1 J darb?
7. Laisvai kabo 3 m ilgio virv. Ja nuo pat
viraus e m y n slysta 250 g mass iedas. Virvs
gale iedo greitis yra 3 kartus maesnis, palyginti
su laisvai krintanio tokio pat iedo greiiu. Kiek
ilumos isiskiria, iedui slystant virve?
8. Ar uteks 1 g alkoholio 1 g - 1 0 0 C temperatros ledo paversti 100 0 C temperatros garais?
Spiritins lemputs naudingumo koeficientas lygus 10 %.
9. Automobilis 110 km kelyje sudegino 6,9 kg
benzino. Vidutin variklio galia buvo 13 kW, o
vidutinis automobilio greitis 75 km/h. Apskaiiuokite automobilio variklio naudingumo koeficient.

63

1 iluminiai
varikliai

2-asis laboratorinis darbas.

ilumos kieki palyginimas maiant

alt ir kart vanden
Priemons: 1) termometras; 2) kalorimetras; 3) matavimo cilindras; 4) stiklin; 5) po stiklin alto ir
karto v a n d e n s ; 6) m e d i n lazdel.
Darbo

eiga

1. vidin kalorimetro i n d pilkite 100 g karto

v a n d e n s , o stiklin tiek pat alto. Imatuokite
v a n d e n s t e m p e r a t r abiejuose induose.
2. I stiklins atsargiai ipilkite alt v a n d e n
vidin kalorimetro ind su kartu vandeniu, pamaiykite lazdele ir imatuokite miinio temperatr.
3. Usiraykite visus m a t a v i m o d u o m e n i s .
4. Apskaiiuokite karto v a n d e n s atiduot ilum o s kiek ir alto v a n d e n s g a u t ilumos kiek
(r. p. 27, 28).
5. Palyginkite juos. Ar gauti rezultatai patvirtina
e n e r g i j o s t v e r m s dsn? Jei apskaiiuoti ilumos
kiekiai skiriasi, paaikinkite kodl.

Uduotys 7 ?

1. Voniai paruoti reikia sumaiyti alt 11 0 C

t e m p e r a t r o s v a n d e n su kartu 66 0 C t e m p e r a tros v a n d e n i u . K i e k v i e n o ir kiek kito v a n d e n s
reikia pilti voni, norint gauti 550 1 36 0 C temperatros v a n d e n s ? ilumos nuostolius neatsivelkite.
2. N o r i n t apskaiiuoti savitj p l i e n o ilum,
ind, k u r i a m e b u v o 500 g 13 0 C t e m p e r a t r o s
v a n d e n s , dtas 400 g m a s s 100 0 C t e m p e r a t ros plieninis ritinlis. V a n d e n s t e m p e r a t r a i n d e
pakilo iki 20 C. R e m d a m i e s i iais d u o m e n i m i s ,
apskaiiuokite savitj plieno ilum.
3. L y d y m o k r o s n y j e 30 kg vario kaitinta n u o
85 0 C iki lydymosi temperatros, sudeginant 10 kg
antracito. Koks yra krosnies n a u d i n g u m o koeficientas?

64

Fizika

/ 9

iluminiai
I

varikliai

3.4. iluminiai reikiniai

ir ekologins
problemos
iluminiai reikiniai susij su dideli kuro kieki
deginimu. Dl to kasmet ems atmosfer imetama apie 150 000 000 t pelen, 100 000 000 t sieros
oksid (SO 2 , SO 3 ), 60 000 000 t azoto oksid (NO,
NO 2 ), 20 000 000 000 t anglies dioksido. Spjama,
kad ir ateityje atmosfer bus imetama daug anglies dioksido. ios mediagos labai teria gamt.
Dauguma j tirpsta v a n d e n y j e e m j e ikrinta
rgts liets.
Neigiamai em veikia ir vadinamasis iltnamio
reikinys ms planetos atmosfera geba praleisti
Sauls ir i dalies sulaikyti ems spindulius.
Vis labiau teriant atmosfer, sutrinka pusiausvyra tarp ilumos kiekio, kur e m gauna i Sauls, ir ilumos kiekio, kur em atiduoda aplinkai.
Jei ir toliau taip beatodairikai bus teriama atmosfera, gali pradti tirpti poliarini srii ledynai, o
tai neigiamai paveiks vis em.
Kasmet daugja vairi automobili, o dl to vis
aktualesns darosi j keliamos problemos: aplinkos
tara (kenksmingi deginiai, degal nutekjimas,
tepalai, triukmas ir pan.), kratovaizdio nuskurdinimas, autoavarij padariniai ir kt.
Automobili imetamosios dujos sudaro tredal
vis atmosferos teral. Pavojingiausias imetamj duj k o m p o n e n t a s yra vinas. Ypa kenksmingos kancerogenins (lot. cancer vys) mediagos cheminiai junginiai, tam tikromis slygomis
skatinantys piktybini augli susidarym organizme.
Labai utertos paplents, miest gatvs, sankryos. Lietuvoje automobiliai imeta apie 50 % vis
atmosfer patenkani teral. Kad automobiliai
tert maiau, reikia tobulinti j vidaus degimo
varikli konstrukcij, degal sudt. Automobili
keliam tar galima sumainti tinkamai sutvarkius
keli sistem, t. y. rengus aplinkkelius, viadukus,
pastaius ekranines sienas, pylimus ir pan.

Dirbant nesureguliuotam
automobilio karbiuratoriui,
imetamo anglies monoksido
(CO) koncentracija gali padidti net 23 kartus.
Vienas automobilis, per
metus nuvaiuodamas
10 000 km ir sudegindamas
po 7 kg benzino 100 km, imeta apie 10 t vairi duj
miinio.
Kai transporto intensyvumas yra vienodas, kenksming
mediag koncentracija plaiose gatvse apie 30 % maesn
nei siaurose.

65

iluminiai
varikliai

Uduotys

7 ?

1. 1975 metais L i e t u v o j e b u v o sukrenta IO6 t

durpi. Kiek ilumos j o s iskyr s u d e g d a m o s ?
2. 1913 metais p a s a u l y j e b u v o igauta apie
5,4 IO 7 1, o 1978 metais 2,9 IO 9 1 naftos. Kiek
ilumos galjo isiskirti i tos naftos, jei ji visa
b t s u n a u d o t a kurui?
3. N u v a i u o d a m a s 100 k m , automobilis sunaudoja 8 1 b e n z i n o . Kiek ilumos isiskiria s u d e g u s
iam b e n z i n u i ? B e n z i n o tankis 710 kg/m3.
4. Spiritine l e m p u t e ildant 400 g v a n d e n s n u o
18 0 C iki 73 C, sudeginta 10 g alkoholio. Koks
yra l e m p u t s n a u d i n g u m o koeficientas?
5. Primuse, kurio n a u d i n g u m o koeficientas lygus 40 %, kas m i n u t sudega 3 g ibalo. Per kiek
laiko iuo p r i m u s u galima suildyti 1,5 1 v a n d e n s
n u o 10 0 C iki virimo t e m p e r a t r o s ?
6. K o d l Vilniaus s e n a m i e s t y j e ribojamas automobili eismas?
7. Kas atiduos daugiau ilumos: 1,5 t plytin
krosnis, a t v s d a m a n u o 70 0 C iki 20 C, ar uald a m a s bakas, k u r i a m e yra 1,5 t 0 0 C t e m p e r a t ros v a n d e n s ? (Zr. 4 uduot p. 42.)
8. Kiek ilumos reikia, norint 5 kg - 1 5 0 C temperatros ledo paversti v a n d e n s garais?
9. Kiek ibalo reikia sudeginti, norint p r i m u s u
itirpinti 0,5 kg 0 0 C t e m p e r a t r o s ledo ir g a u t
v a n d e n pakaitinti iki 100 C? Primuso n a u d i n g u m o koeficientas lygus 30 %.

66

Fizika

/ 9

iluminiai
varikliai

iluminis variklis

iluminiu varikliu vadinama maina, kurioje vidin kuro

energija virsta mechanine energija.
ilumini varikli rys:
garo mainos;
garo turbinos;
duj turbinos;
vidaus degimo varikliai (benzininiai, dyzeliniai);
reaktyviniai varikliai.
Keturtakio vidaus degimo variklio taktai:
pirmasis taktas siurbimas;
antrasis taktas suspaudimas;
treiasis taktas darbas;
ketvirtasis taktas imetimas.

iluminio variklio
naudingumo koeficientas
= -100 %
Q

Energijos tverms dsnis

Atlikto naudingojo mechaninio darbo ir sunaudotos vidins

kuro energijos santykis vadinamas iluminio variklio
naudingumo koeficientu.

Udaroje sistemoje vykstant bet kokiems

reikiniams, bendras energijos kiekis nekinta.

67

E l e k t r a

Elektros
srov
iame skyriuje susipainsite su:
kn elektrinimo reikiniu;
elektrint kn sveikos reikiniu;
elektroskopu;
elektrinio lauko svoka;
elektros srove metaluose;
vairiais srovs altiniais;
sudedamosiomis elektros
grandini dalimis;
elektrinmis schemomis.

4.1. elektrinti knai

ir j sveika
Su elektros pradmenimis jums teko iek tiek susipainti pradinje mokykloje per pasaulio painimo
pamokas, taip pat VII klasje, einant fizikos kurs.
Dabar i paint tsime. I pradi prisiminsime ir
isamiau panagrinsime kai kuriuos jau inomus
reikinius.

Kn elektrinimas
Kad egzistuoja dviej
ri elektra, 1733 metais
pastebjo pranczas
Sarlis
Diu f (Ch. Du Fay). Jis
nustat, kad patrinti audin
stiklo ir dervos rutuliukai
vienas kit traukia,
o elektrinti du stiklo arba
dervos rutuliukai stumia.
Todl elektr S. Diuf
pavadino stikline bei dervine.
Teigiamai ir neigiamai
elektrint kn svok
1747 metais pirmasis
pavartojo amerikiei politinis
veikjas, publicistas ir mokslininkas
Bendaminas
F ranklinas
(B. Franklin).

Iekant kn elektrini savybi prieasi, manyta, kad knai yra kako pakrauti, todl elektrini
reikini altiniai buvo pavadinti elektros krviais.
Kad knai gali turti elektros krv, t. y. kad jie gali
bti elektrinti, sitikinome atlikdami bandymus su
patrinta popieriaus lap ar ilkin audin stikline
lazdele ir perbrauktomis per kailio atrai plastikinmis ukomis arba tuinuku. Visi ie knai trauk
lengvas popieriaus skiauteles. Trinami jie sielektrino: lazdel (arba kailio atraia) teigiamai, o ilkinis audinys (ukos arba tuinukas) neigiamai.
Taigi inome, kad gamtoje yra dviej ri elektros
krviai: teigiamieji ir neigiamieji.
elektrinti knai tarpusavyje sveikauja. Vienavardiais (t. y. vienod enkl) krviais elektrinti knai
vieni kitus stumia, vairiavardiais (prieing enkl) traukia. teigin nesunku patikrinti bandymu.
1 bandymas. Prie izoliacini stov kaproniniu silu pririkime dvi lengvas aliuminio folijos tteles.
Neelektrintos jos viena kitos neveikia. elektrinkime tteles vienodo enklo, pavyzdiui, teigiamuoju, krviu, priliesdami prie j ilk patrint stiklin
lazdel. Ttels ims tolti viena nuo kitos. elektrintos
prieing enkl krviais jos arts viena prie kitos.

Elektroskopas
Nustatyti, ar knas yra elektrintas, galima ir specialiu prietaisu, kuris vadinamas elektroskopu (gr.
elektron gintaras + skopeo iriu, stebiu).
70

Fizika

/ 9

I j
I

Elektros
srov

4.1 .

Mokykloje daniausiai naudojami dvejopos konstrukcijos elektroskopai. Juos sudaro metalinis virbas, kurio gale tvirtinti du plono popieriaus lapeliai
(4.1 pav., a) arba prie kurio pritaisyta lengva rodykl, galinti laisvai sukiotis (4.1 pav., b). Virbas perkitas per plastikin kamt, statyt metalin i
abiej pusi stiklint gaubt.
Elektroskopo veikimas pagrstas elektrint kn
sveika. Tiriamas knas prilieiamas prie virbo. Jeigu su j u o sujungti lapeliai prasiskeia arba rodykl
pasisuka, tai knas yra elektrintas. Juo didesnis
tiriamo kno krvis, juo didesniu kampu prasiskeia lapeliai arba pasisuka rodykl. Vadinasi, i lapeli prasisktimo k a m p o bei k a m p o tarp rodykls ir
virbo galima sprsti, padidjo ar sumajo elektroskopo krvis.
Elektroskopas su metaliniu korpusu, turintis
skal, vadinamas elektrometr.

Elektros krvio dalumas

2 b a n d y m a s . elektrinkime metalin rutul, pritvirtint prie elektroskopo virbo. Elektroskopo
rodykl pasisuka tam tikru k a m p u (4.2 pav., a).
Sujunkime rutul metaliniu strypeliu su kitu tokiu
pat, taiau neelektrintu rutuliu, pritvirtintu prie
elektroskopo. Matome, kad pirmajame elektroskope
kampas tarp rodykls ir virbo sumajo perpus, o
antrojo rodykl pasisuko tokiu pat kampu, kaip ir
pirmojo (4.2 pav., b).
71

 1891 metais airi fizikas

Dordas
Stonis
(G. Stoney) nedalom
neigiamj elektros krv
pasil vadinti elektronu.
Angl fizikas
Dozefas
Donas
Tomsonas
(J. J. Thomson)
1897 metais eksperimentuodamas aptiko elektron.
Didelius skirting enkl
elektros krvius galima gauti
elektrostatine maina
(4.3 pav.), kuri 1878 metais
sukonstravo anglas
Dz.
Vimerstas
(J. Wimsherst).

Taigi pus elektros krvio i pirmojo rutulio perjo antrj krvis pasidalijo dvi lygias dalis.
Jeigu bet kur i i elektroskop dar kart sujungtume su tokiu pat neelektrintu elektroskop, kr1

vis vl pasidalyt pusiau ir gautume pradinio

krvio. Tsdami proces, gal taip galtume dalyti
krv iki nulio? Tiksls bandymai rodo, kad yra
krvio dalijimo riba, t. y. egzistuoja dalel, turinti
maiausi krv, kurio daugiau dalyti negalima. Si
dalel buvo pavadinta elektron. Skaitin jo krvio
vert 1911 metais pirmasis tiksliausiai nustat amerikiei fizikas R o b e r t a s M i l i k a n a s (R. Millikan).

Uduotys

1. Apval pietuk apvyniokite folija, paskui atsargiai j itraukite. Ieis ttel. Pasidarykite ir
antrj. Tada pakabinkite abi tteles ant kapronini sil ir atlikite iame skyrelyje apraytus
bandymus. Krvi altiniai gali bti elektrinta
stiklin, ukos, plastikin liniuot ir kt.
2. Pripst oro balionl urikite ilgu silu ir
patrinkite vilnos, popieriaus ar kaprono skiautele. Laikydami u silo, artinkite balionl prie
kambario sienos, popieriaus skiauteli. Bandym
pakartokite dar su dviem balionliais. Kaip artinami daiktai veikia vienas kit?
3. Atkirpkite neplai polietileno plvels juostel. Sulenkite j pusiau ir dkite knyg taip,
kaip parodyta 4.4 paveiksle. Uvert knyg, juostel itraukite. K matote? Bandym pakartokite,
knyg truput suspausdami.
4. Kokio enklo krv turi kiekviename pieinyje
(4.5 pav., a, h, c) pavaizduotas deinysis rutuliukas?
5. Ant silo kabo teigiamai elektrintas rutulys,
alia jo du lengvi rutuliukai ir B (4.6 pav.).
Koks yra i rutuliuk elektros krvio enklas?
6. Ant kapronini sil pakabinti du lengvi vienodo enklo krviais elektrinti balionai (4.7 pav.).
Kas atsitiks iems balionams nesvarumo slygomis?

72

F i z i k a

.9

4.5 pav.

7. Ant kapronini sil kabo kelios poros (gerokai nutolusios viena nuo kitos) i folijos padaryt rutuliuk (4.8 pav.). Kokio enklo krviais
jie gali bti elektrinti?
8. Ant kapronini sil kabo dvi vienodos
lengvos folijos ttels. Viena j elektrinta. Kaip,
neturint joki prietais ir mediag, nustatyti,
kuri ttel yra elektrinta?
9. Atliekant k n elektrinimo bandymus, vairius elektrintus knus patariama kabinti ant ilkini ar kapronini sil. Kodl?
10. Prie elektrinto elektroskopo rutuliuko priartinkite (neliesdami) elektrint metalin stryp. Kaip
ir kodl pasikeis elektroskopo rodykls padtis?
11. Kodl elektroskopo strypas gaminamas i
metalo?
12. Kodl elektrintas elektroskopas ilgainiui isielektrina?
13. Kodl elektroskopas isielektrina palietus jo
rutuliuk pirtu?
4.8 pav.

4.6 pav.

4.2. Elektrinis

laukas

4.1 skyrelyje suinojome, kad elektrinti knai

veikia vienas kit per atstum. Kaipgi perduodamas
is poveikis? Mainose viena dalis veikia kit, kai
abi tiesiogiai lieiasi arba yra sujungtos grandine ar
diru. Vadinasi, ir elektros krv turi kakas perduoti. Gal poveik perduoda oras? elektrint
elektroskop pastat po siurblio gaubtu ir i gaubto
isiurb or, matytume, kad lapeliai prasiskeia ir
beorje erdvje. Taigi elektrint kn sveikai perduoti oras nereikalingas. Gal tarp elektrint kn
yra kokia nors kita materiali nejauiama terp?
klausim atsak angl mokslininkas M a i k l a s F a r a d j u s (M. Faraday, 17911867). Jis prijo ivad, kad erdv aplink elektrint kn skiriasi
nuo erdvs, supanios neelektrint kn. Erdvje
aplink elektrint kn egzistuoja elektrinis laukas.
Jis tam tikra jga per atstum veikia kit kn,
turint elektros krv. Ta jga buvo pavadinta elektrine jga.
Taigi aplink elektrintus knus esanti erdv,
kurioje veikia elektrins jgos, vadinama elektriniu lauku. Sio lauko poveikis priklauso nuo j
sukurianio krvio enklo: vienavardiai krviai
vienas kit stumia, vairiavardiai traukia.
Pavyzdys. Tarp dviej vairiavardiais krviais
elektrint plokteli ant silo pakabinamas neigiamj krv turintis rutuliukas. J nuo savs stumia
neigiamai elektrinta ploktel (4.9 pav.) ir traukia
4.10 pav.

4.9 Dov.

74

Fizika

/ 9

4.11 .

teigiamj krv turinti ploktel. Visa tai vyksta

tarp plokteli esaniame elektriniame lauke.
1 bandymas. Ant silo pakabinkime elektrint
folijos ttel. Prie jos artinkime tokio pat enklo
krv turini lazdel (4.10 pav.). Stebdami silo
nuokrypio kamp, matome, kad juo ariau ttels
yra lazdel, juo didesne jga ttel veikia lazdels
elektrinis laukas. Vadinasi, arti elektrint kn elektrinis laukas yra stipresnis, toliau nuo j silpnesnis.
M. Faradjus pasil ir elektrinio lauko model
vaizduoti lauk vadinamosiomis jg linijomis. Elektrinio lauko jg linij kryptis pasirinkta tokia: jos
ieina i kno, turinio teigiamj krv (4.11 pav., a),
ir sueina kn, kurio krvis neigiamas (4.11 pav., b).
Elektrinio lauko buvim patvirtina bandymai,
iliustruojantys, kad elektrinis laukas veikia mediagos daleles.

Nejudani elektros krvi kuriamas elektrinis laukas

vadinamas elektrostatiniu
lauku. Laidinink viduje
elektrostatinio lauko nra.
Sia savybe pagrsta elektrostatin apsauga, arba ekranavimas, t. y. objekto ar aplinkos
apsauga nuo elektrinio lauko
poveikio. 4.12 paveiksle
pavaizduotas ekranuotasis
kabelis.

2 bandymas. I aliuminio folijos ikirpkime kelet

vairios formos figrli ir prilipinkime jas prie plokio stiklinio indo dugno. ind pilkime glicerino,
4.13 pav.

4.12 pav.

Elektros
srov

ricinos aliejaus ar kurio nors kito klampaus nelaidaus skysio ir berkime m a n kruop. Folijos figrles elektrinkime elektrostatine maina. A p l i n k j a s
susidarys elektrinis laukas, kuriame m a n kruopos
isidstys iilgai j g linij. 4.13 paveiksle parodyta
keletas elektrinio lauko vaizd.

Uduotys -y ?

4.14 .

ij .
1. I butelio, kamio, vinies ir plon aliuminio folijos lapeli pasigaminkite elektroskop
(4.14 pav.).
2. Brknine linija (4.15 pav.) paymta pradin
elektrint elektroskopo lapeli padtis. Virb palietus elektrinta lazdele, lapeliai um padt,
paymt itisine linija. Kurio enklo elektros
krviu buvo elektrinta lazdel abiem atvejais?
3. Apibdinkite 4.16 paveiksle pavaizduot
elektroskop elektrinim.
4. Po oro siurblio gaubtu ant sil pakabintos
dvi lengvos elektrintos folijos ttels (4.17 pav.).
Ar pakis j sveika, isiurbus i gaubto or?
5. Tarp veikianios elektrostatins mainos
ikrovikli pakabintas ant silo vatos gumullis
ima svyruoti (4.18 pav.). Paaikinkite reikin.
6. Kuriame take (4.19 pav.) elektrinis laukas
yra stipriausias?
7. Teigiamai elektrinto rutuliuko A elektriniame lauke yra neigiamai elektrinta maa dulkel

4.15 .

4.16 pav.

4.17 .

4.18 .

B (4.20 pav.). Kuria kryptimi elektrin lauko jga

veikia dulkel?
8. Rutuliuk ir B elektros krviai yra vienodo didumo, bet prieing enkl (4.21 pav.).
Ar elektrinto rutuliuko C elektrinis laukas veikia
rutuliukus ir B vienoda jga? Kokia tos jgos
kryptis?

4.19 pav.

9. Neigiamai elektrintas rutuliukas A perkeliamas neigiamai elektrinto rutuliuko F elektrinio

lauko takus B, C, D ir E (4.22 pav.). Kuriame take
rutuliuk veiks didiausia jga, kuriame maiausia?
10. Neigiamai elektrintas alyvos laelis ltai
krinta ant ploktels, kurios krv galima keisti.
I pradi ploktel yra elektrinta neigiamai. K
reikia daryti, kad laelis sustot? kad imt kilti
auktyn?
4.20 pav.
4.21 pav.

4.22 pav.

77

4.3. Kn elektrinimo
aikinimas
Kodl knai sielektrina
VII ir VIII klasje per fizikos bei chemijos pamokas susipain su atomo sandara, suinojome, kad
prastinmis slygomis atomas yra neutralus, nes
teigiamasis jo branduolio krvis lygus neigiamajam
aplink branduol skriejani elektron krviui.
Vadinasi, neutrals ir i toki atom sudaryti
knai. I kurio nors kito kno gav elektron ie
knai gyja neigiamj krv, tuo tarpu juos
atidavs knas teigiamj krv. Todl teigiam
arba neigiam kn sielektrinim galima paaikinti
elektron trkumu arba pertekliumi. Knams
sielektrinant, krviai nesukuriami; jie tik pasidalija
tarp kn elektronai pereina i vieno j kit.
Knus elektrindavome trindami vienus kitus
arba suliesdami su elektrintais knais. Trinant atsiranda geresnis slytis tarp kn, todl susidaro
palankesns slygos pereiti elektronams. Ypa lengvai elektronai pereina i vieno metalo kit, mat
metaluose, kaip inome, yra elektron, silpnai susijusi su branduoliu. Kai metalas atsiduria elektriniame lauke, ie elektronai, lauko jg veikiami,
ima laisvai judti nuo vieno branduolio prie kito,
todl jie vadinami laisvaisiais elektronais. Metaliniu virbu sujungus neelektrint elektroskop su
neigiamai elektrintu elektroskop, laisvieji virbo
elektronai atsiduria elektriniame lauke ir pradeda
judti neelektrinto elektroskopo link is sielektrina neigiamai.

elektrinto ir neutralaus kno sveika

Isiaikinus kn elektrinimo reikin, galima
geriau suprasti, kodl elektrintas knas traukia
neelektrint kn. Juk elektrinto kno elektrinis
laukas veikia tik elektrintus knus.

4.23 .

1 bandymas. Prie neutralaus laidaus kno artinkime neigiamai elektrint lazdel. Jos elektrinis laukas pradeda veikti elektringsias daleles, i kuri
susideda neutralaus kno atomai. Lauko veikiami,
kno atom teigiami branduoliai pajudti negali, o
laisvieji elektronai ima tolti nuo neigiamai elektrintos lazdels. Ariau jos esanti neelektrinta kno
dalis sielektrina teigiamai, o toliau esanti neigiamai (4.23 pav., a). Teigiamai elektrinta kno dalis
yra ariau neigiamai elektrintos lazdels, todl artja prie jos. Knui palietus lazdel, dalis jos elektron
pereina kn ir is sielektrina neigiamai.
Tai ypa rykiai matyti, kai knai yra lazdels
formos (4.23 pav., b).

eminimas
Atlikdami b a n d y m su dviem vienodais elektroskopais (r. 4.2 pav.), sitikinome, kad elektros krvis, kurio neteko pirmo elektroskopo rutulys, perjo antrojo rutul krvis pasidalijo pusiau.
2 bandymas. Pakartokime 4.2 paveiksle pavaizduot b a n d y m , tik prie antrojo, neelektrinto,
elektroskopo virbo pritvirtinkime didesn rutul.
Sujung abu rutulius metaliniu strypeliu, matytume, kad antrojo elektroskopo rodykl pakrypo
labiau nei pirmojo, vadinasi, didesn rutul perjo
daugiau negu pus pirmajame rutulyje sukaupto
krvio. Keisdami antrojo elektroskopo rutuli dyd,
galtume pastebti tok dsningum: juo
didesnis
knas, kuriam perduodamas krvis, juo didesn krvio
dalis j pereina.
79

Jei elektrint rutul laidininku s u j u n g t u m e su eme, tai jis atiduot e m e i b e v e i k vis savo krv ir
tapt neutralus, nes e m s rutulys n e p a l y g i n a m a i
didesnis u elektroskopo rutul. Jeigu k n a s b t
elektrintas teigiamai, elektronai i e m s pereit
j, j e i g u neigiamai i j o n u t e k t e m . T u o
pagrstas k n e m i n i m a s krvio p e r d a v i m a s
emei.

Uduotys ? ?
1. Ar yra elektros krvi neelektrintuose knuose?
2. Ar teisingas toks teiginys: Trinant v i e n
kit elektrikai neutralius k n u s , sukuriami
elektros krviai"?
3. Kodl atomas yra elektrikai neutralus?
4. Ar yra toki a t o m branduoli, kuri krvis
maesnis u p r o t o n o krv?
5. Ar gali bti kurios n o r s n e i g i a m o s dalels
krvis lygus 1,5 elektrono krvio; elektrono
krvio; 3 e l e k t r o n krviui?
6. K i e k elektron, p r o t o n ir n e u t r o n turi neutrali v a n d e n s molekul?
7. 4.24 paveiksle pavaizduotos kelios skirtingai
elektrint metalini rutuliuk poros (virutins
padtys). M i n u s a i rodo neigiamj krv (elektron pertekli), pliusai teigiamj (elektron trk u m ) . J u o d a u g i a u enkl, j u o didesnis rutuliuko krvis. V i e n o d a s e n k l skaiius krviai
4.24 pav.

=J U
Q

3
O o
80

Fizika

/ .9

z )
Q

lygs. Pliusais ir minusais pavaizduokite, kaip

pasiskirsto elektros krviai, rutuliukus sujungus
viela (apatins padtys). Rodykle paymkite
krypt, kuria elektronai juda viela sujungiant rutuliukus.
8. Ar pasikeis neigiamai elektrinto kno mas, kai j paliesime pirtu?
9. Sulieiami du rutuliai, kuri vienas Kaip
pakinta kiekvieno rutulio mas? Kodl?
10. Kodl benzinveiai turi kabani grandin,
kurios vienas galas velkasi eme?
11. Nusileidus lktuvui, ant ems nuleidiamas metalinis lynas, sujungtas su lktuvo korpusu. Kodl?

4.4. Elektros srov

metaluose

VII klasje bendrais bruoais susipainome su

elektros srove ir iluminiu, magnetiniu bei cheminiu jos veikimu. Taiau tiksliai atsakyti klausim,
kas yra elektros srov, pads inagrinti elektriniai
reikiniai.
inome, kad metal atom ioriniai elektronai
gali laisvai pereiti i vieno atomo kit. Taigi metalus sudaro teigiamieji jonai ir laisvieji elektronai.
Atsidr elektriniame lauke, laisvieji elektronai pradeda judti kryptingai. Tok daugelio elektron
judjim pavadinome elektros srove.
Panaiai skysiuose gali judti kitokios elektringosios dalels teigiamieji ir neigiamieji jonai.
Vadinasi, laidininkuose juda vairios elektringosios
dalels, kitaip dar vadinamos krvininkais (elektronai, jonai).
Kryptingas elektringj daleli judjimas vadinamas elektros srove.

Elektros srovs tekjimo slygos

Kad laidininku tekt elektros srov, reikia elektrinio lauko ir judri elektringj daleli.
Veikiamos to lauko, elektringosios dalels ims
slinkti laidininku elektrini jg veikimo kryptimi atsiras elektros srov.
Elektrin lauk sukuria elektros srovs altinis.
Cia teigiamj ir neigiamj krv turinios dalels,
veikiamos mechanins, chemins, vidins ar kitokios energijos, atsiskiria vienos nuo kit ir kaupiasi
altinio poliuose (viename teigiamosios dalels,
kitame neigiamosios). Tarp j susidaro elektrinis
laukas. Sujungus polius laidininku, kuriame yra krvinink (metaluose elektron, elektrolituose
jon), juo pradeda tekti elektros srov. Kad ji
nesilpnt, srovs altinyje krvininkai turi bti
perskiriami nuolat.
Butuose rengti elektros lizdai nra savarankiki
srovs altiniai. Jie sujungti laidais su elektrini
generatoriais (lot. generator gamintojas), gaminaniais elektros energij. Taiau kieninio ibintuvlio baterija, automobilio generatorius, akumuliatorius yra srovs altiniai.

Elektros srovs kryptis

Nors elektronai juda i srovs altinio neigiamojo
poliaus teigiamj, elektros srovs kryptimi, kaip
inome, susitarta laikyti krypt nuo teigiamojo poliaus
neigiamojo link, nes tuo metu dar neinota tikroji
krvinink judjimo kryptis. Teigiamieji krvininkai (teigiamieji jonai skysiuose ir dujose) juda
elektros srovs tekjimo kryptimi.
Elektrinio lauko veikiami elektronai juda nuolat
susidurdami su metal jonais, dl to yra stabdomi,
daug kart keiia judjimo krypt. J vidutinis
kryptingas greitis siekia vos 0,11 mm/s. Taiau
susidurdami krypt keiia tik pavieniai elektronai,
tuo tarpu dauguma juda viena kryptimi i neigiamojo poliaus teigiamj.
82

Fizika

/ .9

IjElektros
I srov

Nors krvininkai laidininkuose kryptingai juda

nedideliu greiiu, taiau elektrinis laukas iilgai j
sklinda miliniku greiiu, lygiu viesos greiiui tutumoje (300 000 km/s).

Uduotys 7 ?

1. Tarp elektrostatins mainos rutuliuk (ikrovikli) oka kibirktis. Ar j galima laikyti

elektros srove?
2. Ar aib galima laikyti elektros srove?
3. Ranka palietus elektroskopo virb, elektroskopas isielektrino. Ar galima tvirtinti, kad tuo
metu elektroskopo virbu tekjo elektros srov?
4. 4.25 paveiksle pavaizduotas pilnas metalini
rutuliuk stiklinis vamzdelis. Kairiajame jo gale
esant rutuliuk stuktelkime lazdele. Visi rutuliukai pasislinks. Ar galima tokiu bandymu iliustruoti elektron judjim laidininku?
5. Kuriame elektrintus elektroskopus jungianiame laidininke atsiras elektros srov (4.26 pav.)?
6. Kodl iluminis elektron judjimas laidininku negali bti pavadintas elektros srove?
7. Kuo i esms skiriasi elektros srov, tekanti metaliniu laidininku, prijungtu prie srovs
altinio poli, nuo elektros srovs, atsiradusios tame pat laidininke, kuriuo ielektrinamas
elektroskopas?
4.26 pav.

83

4.5. Elektros sroves

altiniai
4.4 skyrelyje nurodme bendr elektros srovs
altini paskirt: atskirti teigiamas elektringsias
daleles nuo neigiam ir gauti elektros energij,
kuri bt galima tiekti vartotojams.
Dabar susipainkime su keletu elektros srovs
altini: elektros mainomis, galvaniniais elementais ir akumuliatoriais.

Elektros mainos
Aptarkime elektros mainas.
1 bandymas. Sukime elektrostatins mainos
(r. 4.3 pav.) ranken. Pamatysime tarp jos rutuliuk (ikrovikli) okani kibirkt teka elektros
srov.
Nesigilindami ios mainos veikimo princip,
galime teigti, kad mechanin energija virto elektros
energija. Vliau aptarsime sudtingesnes mainas elektros generatorius, kurie galingose elektrinse vairi ri energij (vandens, vjo, angli,
mazuto, atomo ir kt.) veria elektros energija.

4.27 pav.

Galvaniniai elementai
Tai labai paplit srovs altiniai. Pasidaryti galvanin element visikai nesudtinga.
2 bandymas. stiklin ind pilkime silpno sieros
rgties tirpalo ir merkime cinko bei vario plokteles (elektrodus). Prie tokio galvaninio elemento
gnybt prijunkime lemput (4.27 pav.). Ji vyti.
Varin elektrod pakeiskime angliniu. Lemput taip
pat degs, tik dar viesiau.
Galimas ir toks elementas, kur jau nagrinjote
VII klasje per fizikos pamok.
84

Fizika,

/ 9

3 b a n d y m a s . Vien vinins, cinkins, varins

arba geleins vielos gal prijunkime prie galvanometro jautraus prietaiso elektros srovei
matuoti, o kit smeikime bulv, obuol ar citrin
(4.28 pav.). Panaiai galvanometr ir bulv (arba
obuol, citrin) sujunkime antra kitokio metalo viela. Matysime, kad, smeigus bulv skirting metal
vielas, galvanometro rodykl nukrypsta prietaisu
teka elektros srov. Kai bulv smeigiamos dvi to
paties metalo vielos (pavyzdiui, abi vinins), srov neteka.
Inagrinkime kieninio ibintuvlio elemento konstrukcij ir veikim. galvanin element (4.29 pav.)
sudaro cinko cilindras A, anglies strypelis B, dtas
maiel su mangano (IV) oksido ir anglies miiniu.
Kita cilindro A dalis C pripildyta tirto kleisterio (vok.
Kleister klijai i krakmolo arba milt), pagaminto
i milt ir amonio chlorido tirpalo.
Amonio chlorido tirpalas sveikauja su cinku.
N u o cinko atsiskiria teigiamieji jonai, ir jis sielektrina neigiamai, o anglies strypelis teigiamai.
elektrintas cinko indas ir anglies strypelis vadinami
elektrodais. Tarp j atsiranda elektrinis laukas.
Sujungus iuos elektrodus laidininku, j u o teka
elektros srov.
Keletas sujungt galvanini element sudaro baterij. 4.30 paveiksle parodyta kieninio ibintuvlio
baterija. Jos pirmojo elemento anglies strypelis sujungtas su antrojo elemento cinko cilindru, o antrojo
elemento anglies strypelis su treiojo elemento
4.31 pav.

Elektros energija gali

virsti ir vidin energija.
Sulitavus du nevienodo
metalo, pavyzdiui, vario ir
geleies, laidus ir vien sulitavimo viet paildius, o
kit ataldius, laidais pradeda tekti elektros srov. Toks
altinis vadinamas termoelementu (4.31 pav.).

85

cilindru. N u o p i r m o j o e l e m e n t o cilindro ir treioj o e l e m e n t o strypelio ivestos dvi metalins ploktels baterijos poliai.

Akumuliatoriai
Elektros akumuliatoriais (lot. accumulare k a u p ti) v a d i n a m i taisai (4.32 pav.), k a u p i a n t y s c h e m i n
energij, kuri galima p a n a u d o t i vliau. K a d akumuliatorius b t srovs altinis, j u o reikia praleisti
elektros srov, t. y. j krauti. T u o m e t u dl vykstani c h e m i n i reakcij vienas elektrodas sielektrina teigiamai, kitas neigiamai.
k r a u n a n t akumuliatori, teigiamasis altinio
polius s u j u n g i a m a s su teigiamuoju akumuliatoriaus
poliumi, o neigiamasis su n e i g i a m u o j u . A k u m u liatoriui isikraunant, c h e m i n energija virsta elektros energija.
Plaiausiai n a u d o j a m i rgtiniai (vino) a k u m u liatoriai. Juos sudaro indas su sieros rgties tirpalu,
kuriame panardintos dvi vinins gardels (viena
su presuotu puriu vinu, kita su vino (IV) oksidu), v a d i n a m o s elektrodais. Patvaresni ir lengvesni u rgtinius yra arminiai akumuliatoriai, kuri
plokts p a n a r d i n t o s armo skiedinyje. Jiems reikia
maiau prieiros.

Apvietus selen, vario

oksid, silic ir kai kurias
kitas mediagas, jose viesos
energija virsta elektros
energija. Toks srovs altinis
vadinamas fotoelement
(4.33 pav.).
Galvaniniai elementai
I elektros akumuliatori, kaip ir i galvanini
pavadinti ital anatomo ir
e l e m e n t , galima sudaryti baterij.
fiziologo Luidio
GalAkumuliatoriai plaiai n a u d o j a m i transporte:
V an i o (L. Galvani, 2737
geleinkelio v a g o n a m s ir automobiliams apviesti,
1798) pavarde. Preparuodaautomobili
varikliams uvesti ir pan.
mas varles, jis pastebjo, kad
varls launel trukteldavo,
4.33 .
kai prie jos priglausdavo du
skirtingus metalus. Sis atradimas padjo ital fizikui ir
fiziologui
Alesandrui
Voltai
(A. Volt, 2745
2827) sukurti praktiniam
naudojimui tinkamus elektros
srovs altinius.
XIX amiaus pirmojoje
pusje galvaniniai elementai
buvo vieninteliai elektros
srovs altiniai.

86

Fizika,/ 9

IjElektros
I srov

Uduotys > ?

1. Ar galima pasidaryti galvanin element,

merkus rgties tirpal dvi varines plokteles;
dvi rinkines plokteles?
2. Kaip sukonstruotas galvaninis elementas?
3. Kokie energijos virsmai vyksta galvaniniame
elemente, kai juo naudojamasi kaip srovs altiniu?
4. Kokie energijos virsmai vyksta kraunant ir
ikraunant akumuliatori?
5. Reikia krauti akumuliatori. Kaip prijungti
prie srovs altinio i akumuliatoriaus gnybt einanius laidus (4.34 pav.)?
6. Kaip galvaniniai elementai jungiami baterij?
7. Interneto tinklalapiuose paiekokite informacijos apie galvanini element ir akumuliatori
taikym praktikoje ir parenkite ia tema projektin darb.

4.34 pav.

4.6. Elektros grandin

Elektros grandin
Srovs altiniai maitina elektros energijos imtuvus: lempas, variklius, virykles, vairius prietaisus.
Su jais tie altiniai sujungiami laidais. Jungikliais
norimu momentu energijos imtuvai jungiami arba
ijungiami.
Srovs altinis, imtuvai ir jungikliai, sujungti
vienas su kitu laidais, sudaro elektros grandin
(4.35 pav., a).
Elektros grandinje srov teka i teigiamojo altinio poliaus (per imtuvus, jungiklius) neigiamj
poli (elektron judjimo kryptis yra prieinga),
altinio viduje i neigiamojo poliaus teigiamj.
elektros grandin jungtas prietaisas gali veikti
tik tada, kai grandin yra udara, t. y. kai sujungti
abu altinio poliai ir jungtas jungiklis. Ijungus jungikl, grandin tampa atvira, srov ja neteka. Elektros srov nustoja tekti grandine ir tada, kai kurioje nors vietoje nutrksta jungiamasis laidas.
87

;
j

Elektros
srov

Elektrin schema
Elektros grandins labai danai vaizduojamos
briniais. Tai ypa svarbu, kai reikia sukurti ar sujungti sudtingas grandines, iekoti gedim. Briniai, kuriuose pavaizduoti elektrini prietais jungimo grandinje bdai, vadinami elektrinmis
schemomis (4.35 pav., b).
Grandini dalys, jungimo bdai schemose ymimi sutartiniais enklais. Pateikiame kai kuriuos j,
vartojamus daniausiai:
Grandins dalies
pavadinimas
Kaitinamoji
lempa
Sujungti
laidai
Susikertantys
laidai
Gnybtai

4.35 .

Jungiklis

Ampermetras
Elektrinis
skambutis
Voltmetras

Elementas,
element baterija
Varas
(rezistorius)
liauiklinis
reostatas
Saugiklis

88

Fizika

/ 9

Simbolis

IjElektros
I srov

4.37 pav.

4.36 .

Uduotys

7 Ll...?

1. Inagrinkite schemas (4.36 pav.) ir nurodykite, kurioje j rodykle paymta elektron judjimo kryptis, kurioje elektros srovs kryptis.
2. Kokie prietaisai jungti elektros grandin,
kurios schema pavaizduota 4.37 paveiksle?
3. Nubraiykite elektros grandins, sudarytos i
lemputs, rezistoriaus, jungiklio ir akumuliatoriaus, schem.
4. Apie vandens lyg rezervuare signalizuoja automatas. Jo schema pavaizduota 4.38 paveiksle.
Paaikinkite, kaip veikia is automatas.
5. Kurioje 4.39 paveikslo schemoje vienu jungikliu galima ijungti ir lemput, ir skambut?
6. Nubraiykite tokios grandins schem, pagal
kuri vienu metu bt galima ijungti lemput ir
jungti skambut.
7. Grandin sudaro akumuliatorius, lemput, du
skambuiai ir du jungikliai. Nubraiykite toki
ios grandins schem, kad kiekvienas skambutis
bt jungiamas atskiru jungikliu ir, jungiant
kiekvien skambut, usidegt lemput.

4.38 pav.

4.39 pav.

89

Elektros srov"

Elektringosios dalels

Elektros krvj turinios dalels vadinamos elektringosiomis dalelmis. Judrios elektringosios dalels
dar vadinamos krvininkais.
Elektronas dalel, turinti maiausi neigiamj
krv.

Kn elektrinimas

Neutralus

Teigiamas

Neigiamas

Jeigu neigiamasis kno krvis

lygus teigiamajam jo krviui,
tai knas
yra neutralus

Knas, kuriam
trksta elektron,
elektrintas
teigiamai

Knas, kuriame
elektron yra per
daug, elektrintas
neigiamai

Atomas yra elektrikai neutralus, nes teigiamasis jo

branduolio krvis lygus neigiamajam vis jo elektron
krviui.
Ar knas yra elektrintas, galima nustatyti
elektroskop.

90

Elektrinis laukas

Aplink elektrintus knus esanti erdv, kurioje veikia

elektrins jgos, vadinama elektriniu lauku.
Arti elektrint kn is laukas yra stipresnis, toliau nuo
j silpnesnis.

elektrint kn sveika

Vienod enkl krviais elektrinti knai vieni kitus stumia,

prieing enkl traukia.

Fizika

/ .9

Elektros srov

Kryptingas elektringj daleli judjimas vadinamas

elektros srove.
Elektros srovs tekjimo slygos:
1) elektrinis laukas (jj sukuria srovs altiniai);
2) judrios elektringosios dalels (metaluose laisvieji
elektronai).

Srovs altiniai

Srovs altiniai atskiria teigiamsias elektringsias daleles

nuo neigiamj. Tuo metu mechanin, chemin ar kitokia
energija virsta elektros energija, kuri gali bti tiekiama
vartotojams.
Plaiausiai naudojami srovs altiniai:
galvaniniai elementai,
akumuliatoriai.

Elektros grandin

Srovs altinis, imtuvai ir jungikliai, sujungti vienas su kitu

laidais, sudaro elektros grandin.
Elektros srov teka tik udarja grandine i teigiamojo
altinio poliaus j neigiamj.

Elektrin schema

Brinys, kuriame pavaizduoti elektrini prietais jungimo

grandinje bdai, vadinamas elektrine schema.

E l e k t r a

Elektros
srovs stipris,
tampa, vara
iame skyriuje susipainsite su:
elektros srov apibdinaniais
dydiais: srovs stipriu, jtampa;
elektrins laidinink varos svoka;
mediagos savitosios varos svoka
elektros grandin jungiamais
prietaisais: ampermetru, voltmetru,
rezistoriumi (var), reostatu;
Omo dsniu grandins daliai.

5.1 Elektros srovs

stipris
Elektros srovei apibdinti vartojami vairs fizikiniai dydiai, taiau vienas svarbiausi yra elektros srovs stipris.

Hidrodinamin analogija
Srovs stipr galima paaikinti tokia hidrodinamine analogija (gr. hydor vanduo + dynamikos
jgos, jginis, gr. analogia atitikimas). Tarkime,
kad i dviej vienodo skerspjvio vamzdi bga
vanduo. Per t pat laiko tarp i vamzdi iteka
nevienodas jo kiekis. Todl galime sakyti, kad
vamzdiais teka nevienodo stiprio vandens srov.
Norint tiksliai apibdinti vamzdi pralaidum, reikia apskaiiuoti, kiek vandens jais prateka per 1 s.
Tai galima nustatyti leidiant vanden i vamzdi
atskirus indus ir paymint itekjusio vandens tr bei tekjimo trukm. 5.1 paveiksle pavaizduotas
bandymas rodo, kad per 10 s i kairiojo vamzdio
ibga 10 1, i deiniojo 5 1. Vadinasi, per 1 s i
kairiojo vamzdio iteka 11 vandens, i deiniojo
0,5 1. Taigi prieiname ivad, kad kairiuoju vamzdiu teka du kartus stipresn vandens srov.

Fizikin srovs stiprio prasm

Panaiai galima apibdinti ir elektros srovs stipr, t. y. elektringj daleli kryptingo judjimo laidininku intensyvum. Kiekviena judri elektringoji
dalel, juddama grandine, kartu pernea elektros
krv. Juo daugiau daleli nuskrieja nuo vieno altinio poliaus prie kito, juo didesn bendr elektros
krv jos pernea. Srovs stipris rodo, kokio didumo elektros krvis perneamas laidininko skerspjviu per 1 s. Juo daugiau elektron pereina metalinio laidininko skerspjviu per 1 s, juo stipresn
elektros srov.
Elektros srovs stipr paymj raide I, laidininko skerspjviu pratekjus elektros krv q, jo
tekjimo laik t, gausime:

srovs stipris =

elektros krvis
laikas

arba I =

i.
t

Elektros srovs stipris lygus elektros krvio q ir

laiko t, per kur tas krvis pereina l a i d i n i n k o
skerspjviu, santykiui.

Srovs stiprio matavimo vienetai

1948 metais Generalinje svarsi ir mat konferencijoje nutarta srovs stiprio vienet nustatyti
remiantis dviej laidinink, kuriais teka srov,
magnetine sveika. i sveik pailiustruosime bandymu.
Bandymas. Du lanksius tiesius ir lygiagreius vienas su kitu laidininkus (tinka metalins folijos juostels) trumpam prijunkime prie srovs altinio. Kai
srov laidininkais teka viena kryptimi (5.2 pav., a),
jie vienas kit traukia, kai prieingomis kryptimis
(5.2 pav., b) stumia. Pagal laidinink sveikos
jgos didum galima sprsti apie jais tekanios srovs stipr.
sivaizduokime, kad du be galo ilgi labai ploni lygiagrets laidai yra tutumoje, arba vakuume
(lot. vacuum tutuma). Atstumas tarp j lygus
1 m. Laidais teka vienodo stiprio srov.
Srovs stiprio vienetu laikoma tokio stiprio srov, kuriai tekant itokiais laidais vieno laido k i e k vienas metras veikia kito laido k i e k v i e n metr
2 IO"7 N (0,0000002 N) jga. is vienetas vadinamas amperu ir ymimas A:

5.2 pav.

[ = 1 A .
Tai vienas i septyni pagrindini tarptautins
sistemos (SI) vienet.
Vartojami taip pat daliniai ir kartotiniai vienetai:
mikroamperas (), miliamperas (mA), kiloamperas (kA).
1 = 0,000001 A = IO"6 A;
1 mA = 0,001 A = IO"3 A;
1 kA = 1000 A = IO 3 A.
Srovs stiprio matavimo vienetas pavadintas
prancz mokslininko A n d r M a r i A m p e r o
(A M. Ampere, 17751836) garbei. Jis pirmasis pavartojo elektros srovs svok.

ANDR MARI AMPERAS

[A. M. Ampere,

1 7 7 5 1 8 3 6 ) ymus pranczu fizikas ir matematikas. Sukr pirmqjq elektrini ir magnetin reikini ryio teorij, magnetizmo teorijq,
pagrjstq m o l e k u l i n

STOVI

hipoteze, pirmasis

pavartojo elektros srovs sqvokq, atrodo mechanin elektros srovi sqveikq.

95

Elektros srovs stipris,

tampa, vara

Krvio matavimo vienetas

Tai domu

i n a n t srovs stiprio m a t a v i m o vienet, galima

nesunkiai nustatyti elektros krvio vienet. Pager Srovs stiprio matavimo biant p r a n c z fizik a r l O g i u s t e n K u l o n
vienet dar galima nusakyti
('Ch. A. Coulomb, 17361806), elektros krvio vieir taip:
netas b u v o p a v a d i n t a s kulon.
S u t r u m p i n t a i jis
amperas tai elektros
y m i m a s raide C.
srovs, kuri laidininko
I formuls I = i ieina, k a d
skerspjviu per 1 s pernea
t
1 C krv, stipris;
= It,
amperas tai tokio stiprio
todl
elektros srov, kuriai tekant
[cj] = [/] . [t] = 1 A 1 s = 1 C.
sidabro nitrato tirpalu per
1 s ant elektrodo isiskiria
1,118 mg sidabro;
amperas tai tokio stiprio
elektros srov, kuri laidininko
skerspjviu per 1 s pernea
6,25 IOw elektron.
Nordami geriau suvokti, kokios daugybs elektron
krvis tolygus 1 C krviui,
sivaizduokime, kad turime
tobul kompiuter, kuris
per sekund gali suskaiiuoti
1000 elektron. Be perstojo
dirbdamas is kompiuteris
6,25 IO18 elektron suskaiiuot tik per 200 milijon met.

K u l o n a s lygus elektros krviui, kur laidininko

skerspjviu per 1 s p e r n e a 1 A stiprio srov.
N e i g i a m j e l e k t r o n o krv prasta y m t i raide e; e = - 1 , 6 IO -19 C. Tai labai m a a s krvis. Tekant laidininku 1 A stiprio srovei, j o skerspjviu
per 1 s pereina 6,25 IO18 elektron. itaip suskaiiuoti elektronus ir suinoti srovs stipr praktikai
n e m a n o m a , todl j paprasiau nustatyti pagal srovs poveik: m a g n e t i n , ilumin, chemin.

Uduotys
1. V i e n u s srovs stiprio m a t a v i m o v i e n e t u s ireikkite kitais:
= ... mA,

150 000 = ... A;

10 A = ... kA,

20 m A = ... ;

4 A = ... ,

750 m A = ... A.

2. Remdamiesi srovs stiprio formule, apskaiiuokite trkstamus dydius ir upildykite lenteles:

Eil.
nr.

Srovs stipris
I

1 A

3 A

3
4
5
6

96

F i z i k a / .9

Elektros krvis

Laikas
t

<7
1 C
6 s
5 C

10 s

60 C

0,5 min

4 mA
2 s

-.' ' .

.-:.-.,..-.:

,. :::

....:;

Elektros srovs stipris,

j t a m p a , vara

Eil.
nr.

Elektros
krvis q

Laikas
t

Srovs stipris /

5 C

1 S

5 C

0,5 min

20 As

10 s

4
5

15 s

mA

Kai kuriais prietaisais

tekanios elektros srovs
stipris
2

400 C

Tai jdomu

3. Pagal 2 uduoties antrosios lentels 4 eiluts

duomenis sukurkite konkretaus udavinio slyg.

Tranzistorinis
imtuvas

radijo
50 m A

Elektrinis
skustuvas

75 m A

Kieninis
ibintuvlis

0,28 A

100 W

0,45 A

lemput

4. Vien kart laidininko skerspjviu elektros

krvis q prateka per 1 s, kit kart krvis IOq
per 1 min. Palyginkite abiem atvejais laidininku
tekanios srovs stipr.

Televizorius

5. Viena lempute 450 C elektros krvis prateka

per 5 min, kita 15 C per 10 s. Kuria lempute
teka stipresn elektros srov?

Troleibusas

1500 - 3 0 0 0 A

Suvirinimo
aparatas

500 A

6. Elektriniu lituokliu teka 500 mA stiprio elektros srov. Per kiek laiko iuo lituokliu prateks
100 C elektros krvis?

1 A

Laidyn
Skalbimo

25 A
maina

3 A

Elektrin
krosnel

Aliuminio
krosnis

510 A

lydymo
10 000 A

Elektros
generatorius
Palyginimui
aibas

20 000 A

1i20 kA.

3-iasis laboratorinis darbas.

Elektros srovs stiprio matavimas

Ampermetras

Elektros srovs stipris grandinje matuojamas

specialiais prietaisais, kurie vadinami ampermtrais. 5.3 paveiksle matote kelet mokykloje naudojam ampermetr: demonstracin (viduryje) ir
laboratorinius (i on). J skalje, sugraduotoje
amperais, raoma raid A. Prisiminkite, jog elektrinse schemose ampermetras ymimas simboliu
(r. lentel p. 88).
elektros grandin ampermetras jungiamas dviem
gnybtais. Ties vienu i j paymtas pliuso ( + ), ties
kitu minuso ( - ) enklas (minuso enklo kartais
97

Elektros srovs stipris,

tampa, vara

5.3 pav.

nebna). G n y b t a s su pliuso enklu laidu j u n g i a m a s

prie srovs altinio teigiamojo poliaus, o gnybtas su
m i n u s o enklu prie altinio n e i g i a m o j o poliaus
(5.4 pav.).
Ampermetras
elektros grandin jungiamas
nuosekliai (ta pati srov teka i eils visomis g r a n d i n s dalimis). Jis b e v e i k nekeiia elektros srovs stiprio
g r a n d i n j e (nes labai m a a j o vara) ir rodo, kad
visose jos dalyse srovs stipris yra
vienodas.
5.4 pav.

Pastaba. N e j u n k i t e a m p e r m e t r o prie srovs altinio g n y b t be kurio nors srovs imtuvo, nuosekliai

s u j u n g t o su a m p e r m e t r u , n e s sugadinsite a m p e r metr.
Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) ampermetras; 3) 3,5 V l e m p u t su stoveliu; 4) jungiklis; 5) j u n g i a m i e j i laidai.
Darbo

eiga

1. S u j u n k i t e elektros grandin pagal 5.5 paveiksle p a v a i z d u o t prietais idstymo schem. Usiraykite a m p e r m e t r o rodmen.
5.5 pav.

98

Fizika

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

2. Pakeiskite ampermetro viet ioje grandinje:

vien kart junkite j tarp srovs altinio ir jungiklio, kit kart tarp jungiklio ir lemputs. Kaskart usiraykite ampermetro rodmen ir nubraiykite atitinkamos grandins schem.
3. Palyginkite visus tris usiraytus ampermetro
rodmenis, padarykite ivad.

5.6 pav.

1. Kokia yra 5.3 paveiksle pavaizduot ampermetr skals padalos vert?

2. 5.6 paveiksle pavaizduotoje elektrinje schemoje ampermetro gnybtai paymti skaiiais 1 ir
2. Nurodykite t gnybt enklus ( + arba - ) .
3. Kokio stiprio srov teka lemputmis ir
(5.7 pav.)? Kokio didumo elektros krvis prateks kiekviena lempute per 0,5 min? Nurodykite
elektros srovs krypt.
4. Sujungus grandin pagal 5.8 paveiksle parodyt schem ir jungus jungikl, ampermetras A1
rodo 0,03 A. K tuo metu rodo ampermetras A 2 ?

5.7 pav.

5. Kokio stiprio srov teka ampermetru, kurio

skals padalos vert 0,2 A (5.9 pav.)? Ar pasikeis
ampermetro rodmuo, jei lemput ir ampermetr
sukeisime vietomis?
6. Vienas ampermetro gnybtas prijungtas prie
grandins tako A (5.10 pav.). Kur reikia jungti
jo gnybt B ir lemput, kad ampermetras nesugest ir rodyt srovs stipr grandinje?
5.9 pav.

5.8 pav.
5.10 pav.

99

5.2. Elektrin
tampa
Tai domu 1

Fizikin tampos prasm

Kai kurios praktikoje

taikomos tampos
Voltos

elemento
1,1 V

poli
Sausojo

elemento

poli

1,5 V

Kieninio
ibintuvlio
4,5 V

baterijos
arminio
akumuliatoriaus

1,25 V

Rgtinio
akumuliatoriaus

2 V

Automobilio
akumuliatoriaus

12 V

Telefono

60 V

Apvietimo

tinklo

220 V

Automobilio
(vaiuojanio)
15 V

vaks
Lietuvos

elektros

perdavimo

linij
110 kV

iedo
Pabaltijo

elektros

perdavimo
aibo

linijos

330 k V

> 100 000 k V

Gyvybei pavojinga
auktesn kaip 42 V tampa.
Drgnose patalpose
tampa nepavojinga tik iki
12 V, sausose iki 36 V.
Elektros srov galima
palyginti su upi, kuriose
yra kriokli, tekjimu. Elektros krvis ia atitikt ups
skerspjviu pratekanio vandens mas, tampa vandens lygi krioklio viruje
ir apaioje skirtum.
100

Fizika

/ .9

N e kart e s a m e girdj ir vartoj od tampa":

lemput blogai vieia, matyt, per e m a tampa".
P e r k a m e vienokiai ar kitokiai tampai pritaikytas
lemputes. Ir vis dlto n e p a k a n k a m a i gerai suvokiam e io danai v a r t o j a m o termino reikm. Taigi kas
yra tampa?
odio tampa" p r a s m puikiai paaikina toks
pavyzdys: n o r d a m i i lanko paleisti strl (suteikti
jai energijos), turime tempti lank.
K a d g r a n d i n e galt tekti elektros srov, tarp
srovs altinio poli turi bti elektrinis laukas. O j
kiekybikai a p i b d i n a fizikinis dydis, v a d i n a m a s
e l e k t r i n e t a m p a ir y m i m a s raide U. Kaip i n o m e ,
elektrinis laukas susidaro srovs altinyje, perskyrus skirting e n k l krvininkus. T a m p a n a u d o j a m a m e c h a n i n , c h e m i n arba vidin energija. altinis dl to gyja energijos ir gali atlikti darb. E l e k trin t a m p a a p i b d i n a darb, k u r a t l i e k a (arba
gali atlikti) v i e n o k u l o n o e l e k t r o s k r v i s , t e k d a mas grandine.
inodami grandine pratekjus elektros krv q ir
srovs atlikt darb A, galime apskaiiuoti tamp U:
U =
<7
Taigi t a m p a lygi e l e k t r o s srovs darbo ir grandine pratekjusio elektros krvio santykiui.
I ios lygybs ieina, kad
A = Uq

ir

q = .

tampos matavimo vienetai

Remdamiesiformule U = , galime suinoti tam
pos m a t a v i m o vienet:

\ Elektros srovs

stipris,

t a m p a , vara

Pagerbiant ital mokslinink A l e s a n d r V o l t (A Volt, 17451827), tampos matavimo vienetas 1 J/C buvo pavadintas voltu. Voltas sutrumpintai
ymimas raide V. Taigi
[U\ = 1 V.
I lygybs

matyti, kad voltas yra tokia

elektrin tampa tarp laidininko gal, kai juo pratekdamas 1 C krvis atlieka 1 J darb. Volt bt
galima apibdinti ir kitaip: 1 V tampos altinis suteikia 1 C krv turiniai dalelei 1 J energijos.
Vartojami daliniai ir kartotiniai volto vienetai: milivoltas (mV), kilovoltas (kV) ir kt.
1 mV = 0,001 V = IO"3 V;

ALESANDRAS VOLTA [ A Voltal 17451827) ital fizikas ir fiziologas, vienas i elektros

srovs teorijos krj, pirmasis irads
galvaninj element.

1 kV = 1000 V = IO3 V.
Elektros srovs darb ireikianti formul A = Uq
rodo, kad juo didesnis krvis teka grandine, juo
didesnis darbas atliekamas. Jei palygintume kr Ups vandens darbas
priklauso
nuo krintanio vanvius, vairiose grandinse pratekanius per vienetin
dens
mass
ir kritimo aukio,
laik, t. y. srovs stiprius, sitikintume: juo stiprest.
y.
nuo
potencins
energin srov teka grandine, juo didesnis jos poveikis. I
jos
E
=
mgh.
Juo
didesnis
p
ios formuls taip pat matyti, kad elektros srovs
lygi skirtumas (h), juo
darbas priklauso ir nuo altinio tampos juo
didesn darb atlieka
auktesn (didesn) tampa, juo didesn darb atkrisdamas vanduo.
lieka srov.
Elektros srovs darbas
1 bandymas. Sujunkime grandin, susidedani priklauso nuo elektros krvio,
i kieninio ibintuvlio baterijos, lemputs, amper- pratekanio laidininko skerspjviu, ir nuo tampos laidimetro ir jungiklio (5.11 pav.). Lemput rykiai vieia.
5.11 pav.

ninke. Juo didesn tampa

tarp dviej grandins tak,
juo didesn darb atlieka srov toje grandins dalyje.
Eeruose ir tvenkiniuose
nra vandens lygi skirtumo vanduo niekur neteka.
Elektros grandinje nra
tampos elektros srov
neteka.

101

Elektros srovs stipris,

j t a m p a , vara

5.12 pav.
2 bandymas. Panai grandin sudarykime i apvietimo lempos, ampermetro, jungiklio ir altinio,
kuris iuo atveju bus apvietimo tinklas (5.12 pav.).
i grandin jungta lempa skleidia daugiau viesos ir ilumos negu pirmame bandyme panaudota
lemput, nors abiem grandinmis teka tokio pat
stiprio srov (tai rodo abu ampermetrai).
Darome ivad, kad elektros srovs darbas, kai srovs stipris vienodas, priklauso nuo altinio tampos.
Kai grandinje tampa aukta, kiekvienas elektronas turi palyginti daug energijos darbui atlikti,
o kai ema, gali atlikti nedaug darbo.

Hidrodinamin elektros grandins analogija

Elektros srovs altinis

102

Vandens siurblys

Krvininkai perskiriami

Vanduo siurblyje slegiamas

Du poliai, kuriuose skirtingas elektron kiekis

Siurblio jimo ir ijimo angos, kuriose

vandens slgis skirtingas

I altinio neigiamojo poliaus elektronai

ieina

I siurblio ijimo angos vanduo iteka

altinio teigiamj poli elektronai

ateina

siurblio jimo ang vanduo siurbiamas

(teka)

tampa tarp poli

Slgi skirtumas tarp siurblio ang

tampa slyga elektros srovei tekti

Slgi skirtumas slyga vandeniui tekti

Fizika

\ Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

Uduotys

1. Vienus tampos matavimo vienetus ireikkite

kitais:
10 V = ... J/C;
50 mV = ... V;
5 kV = ... V;
5 V = ... mV;
300 V = ... kV;
200 mV = ... J/C.
2. Apskaiiuokite trkstamus dydius ir upildykite lentel:
Elektros
krvis, C

Suvartota
energija, J

0,25

Eii.
nr.

3
4

0,5
440

tampa,
V

220
127

3. Kodl ant elektros lempui, laidyni ir kit

elektrini prietais nurodoma tampa?
4. Elektros lemput numatyta 12 V tampai.
Kok darb atlieka srov, kai tos lemputs silo
skerspjviu prateka 5 C krvis?
5. Grandins dalimi pratekjus 10 C elektros
krviui, atliktas 45 J darbas. Kokia yra tos grandins dalies tampa?
6. Dviem atskirais laidininkais pratekjus vienodam krviui, viename buvo atliktas 20 J, kitam e 40 J darbas. Palyginkite laidinink tamp.
7. Dviejose grandinse atliktas vienodas darbas. Viena i j pratekjo 15 C elektros krvis,
kita 45 C. Kurioje grandinje tampa buvo auktesn ir kiek kart?
8. Kaitinamojo prietaiso gnybtus prijungus
prie 220 V tampos altinio, prietaiso spirale teka
10 A stiprio srov. Kokio stiprio srov teks io
prietaiso spirale, j o gnybt tamp sumainus
perpus? sumainus iki 55 V?
9. 5.13 paveiksle pateiktas srovs stiprio priklausomybs nuo tampos grafikas. Kokio stiprio srov
teka laidininku, kai tampa lygi 2 V; 4 V; 7 V; 10 V?

5.13 pav.

10. Kai neizoliuotu elektros perdavimo linijos

laidu teka srov, mogui j liesti pavojinga, o pauktis ramiausiai gali tupti ant tokio laido. Kodl?
103

5.14 .

4-asis laboratorinis darbas.

Elektrins tampos matavimas

vairiose grandins dalyse
Voltmetras
Elektrin tampa grandinje arba atskirose jos
dalyse matuojama specialiais prietaisais, kurie vadinami voltmetrais. Jie gali bti vairi konstrukcij, bet vis skalse parayta raid V. 5.14 paveiksle
pavaizduota keletas voltmetr: viduryje demonstracinis, i on laboratoriniai. Elektrinse
schemose voltmetras ymimas simboliu (r.
lentel p. 88). Kaip ir ampermetras, voltmetras jungiamas grandin dviem gnybtais, paymtais pliuso ( + ) ir minuso ( - ) enklais.
Voltmetras jungiamas grandin lygiagreiai jo
gnybtai prijungiami prie t grandins tak, tarp kuri
reikia imatuoti tamp. Voltmetro gnybtas, paymtas pliuso enklu, jungiamas su laidu, einaniu i
teigiamojo altinio poliaus, minuso enkl turintis
gnybtas su laidu, einaniu i neigiamojo altinio
poliaus.
Matuojant srovs altinio tamp, voltmetras tiesiai prijungiamas prie altinio gnybt (5.15 pav.).
(Prisiminkite, kad itaip negalima jungti ampermetro.) Voltmetro ir ampermetro jungimo grandin
schema pateikta 5.16 paveiksle.
Kai grandin atvira, prie altinio gnybt prijungtas voltmetras imatuoja tamp tik tarp altinio poli (5.17 pav., a), kai udara iorinje grandinje
(5.17 pav., b).

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) laboratorinis voltmetras; 3) emos tampos lemput

su stoveliu; 4) dvi spirals (laboratoriniams darbams); 5) jungiklis; 6) jungiamieji laidai.
Darbo

eiga

1. I kieninio ibintuvlio baterijos, lemputs,

spirali, jungiklio ir j u n g i a m j laid sudarykite
grandin, pavaizduot 5.18 paveiksle, a.
2. Prijungdami voltmetr taip, kaip parodyta 5.18
paveiksle, b, c, d, imatuokite pirmos ir antros spirals gal tamp U1 ir U2, taip pat bendr abiej
spirali (t. y. grandins dalies) tamp U.
3. Apskaiiuokite tamp sum U1 + U2, palyginkite j su grandins dalies tampa U ir padarykite
ivad.
4. Imatuokite altinio gnybt ir jungto bei ijungto jungiklio tamp.
Pastaba. Voltmetru patogu matuoti grandins dali tamp, neiardant grandins. Dl to pakanka
prie voltmetro gnybt prijungti po laid ir kitais j
galais paliesti tuos grandins takus, tarp kuri norima imatuoti tamp.
5.18 pav.

105

Elektros srovs stipris,

tampa, vara

Li1 = 2 V

U2 = 3,5 V

U d u o t yj* s

" &

U3 = IV

Ui = 7,5 V

1. 5.19 paveiksle pavaizduotos voltmetr skals, kuri matavimo ribos yra nuo O iki 4 V ir nuo O
iki 250 V. Kokia kiekvieno prietaiso skals padalos
vert? Koki tamp rodo voltmetrai?
2. Nubrkite voltmetr, rodani vairias tampas (5.20 pav.), rodykles.
3. Atliekant laboratorinius darbus, geriausia i
pradi sujungti grandin, sitikinti, kad yra srov, ir tik tada lygiagreiai jungti voltmetr.
Nubraiykite elektros grandins, sudarytos i
srovs altinio, lemputs, jungiklio, ampermetro,
voltmetro ir jungiamj laid, dvi schemas. Pirmoje pavaizduokite sujungtus prietaisus be voltmetro, antroje su voltmetr.
4. Nurodykite, kuri prietais gnybt tamp
matuoja voltmetras 5.21 paveiksle pateikt grandini schemose.

106

Fizika

/ .9

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

5.22 pav.
5. Kuris i 5.22 paveiksle pavaizduot matavimo prietais (jie paymti skrituliukais) yra voltmetras, kuris ampermetras?
6. Sujungus grandin pagal 5.23 paveiksle pateikt schem, lemput nedega. Kodl?
7. Kambaryje perdeg elektros lemput. Ar, norint j pakeisti, btina ijungti grandin?
8. Voltmetr, rodaniu 12 V, pratekjo 0,02 C
krvis. Apskaiiuokite elektros srovs atlikt darb.

5.3. Laidininko

elektrin vara

Elektrins varos svoka

Imokome matuoti tamp ir srovs stipr elektros grandinse. Dabar galime isiaikinti, kaip susij ie du fizikiniai dydiai. Kodl vairiais laidininkais, nekeiiant tampos (srovs altinio), teka
nevienodo stiprio srov? Nuo ko ji priklauso? Nordami atsakyti iuos klausimus, atlikime bandym.
Bandymas. Sujunkime grandin i srovs altinio
(kieninio ibintuvlio baterijos), spirals, ampermetro, voltmetro ir jungiklio (5.24 pav.). Imatuokime srovs stipr grandinje ir spirals gnybt tamp. Prie kieninio ibintuvlio baterijos prijunkime
107

Elektros srovs stipris,

tampa, vara

5.24 pav.

antr toki pat baterij, paskui ir trei. Vl imat u o k i m e tuos paius fizikinius dydius. Kiekvien
kart i m a t u o t t a m p p a d a l y k i m e i atitinkamo
srovs stiprio.
M a t a v i m o ir skaiiavimo rezultatus suraykime
lentelje:

GEORGAS SIMONAS OMAS [C. S. Ohml 1 7 8 7

1854) vokiei fizikas. Mokytojaudamas Kelno
gimnazijoje, jis net 10 mty kruopiai
eksperimentavo, kol nustat dsn, vadinamq
Omo dsniu. Bandymus atliko sunkiomis
sqlygomis, pats kr srovs altinius
ir matavimo prietaisus. Vliau dsn
jis suformulavo teorikai.

U
I

Eil.
nr.

tampa

4,5 V

0,45 A

10

9 V

0,9 A

10

13,5 V

1,35 A

10

Srovs stipris
/

M a t o m e , kad tampos ir laidininku tekanios srovs stiprio santykis apytiksliai yra toks pat. Atlik
b a n d y m u s , sitikintume: kiek kart p a d i d j a laidin i n k o tampa, tiek kart sustiprja j u o tekanti srov. Sis santykis apibdina laidinink ir yra vadin a m a s j o e l e k t r i n e vara. Elektrin vara y m i m a
raide R (i angl. resistor, o is i lot. resisto prieinuosi).
Taigi

JJ
R = - .
I

Elektrins varos matavimo vienetai

Pagal formul R = galima apibrti elektrins
varos m a t a v i m o vienet. Jis v a d i n a m a s omu, pagerbiant vokiei fizik G e o r g S i m o n O m
108

F i z i k a / .9

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

(G. S. Ohm, 17871854), ir ymimas graikika raide

(tariama omega"):

1 lygus varai tokio laidininko, kuriuo teka 1 A

stiprio srov, kai tampa tarp laidininko gal lygi 1 V.
Vartojami ir daliniai bei kartotiniai elektrins varos vienetai, pavyzdiui, miliomas (), kiloomas
( ) , megaomas ():
1 = 0,001 = IO"3 ;
1 = 1000 = IO3 ;
1 = 1 000 000 = IO6 .

Kodl laidininkai turi var

Metaliniuose laidininkuose ji atsiranda dl to,
kad elektronai, kai laidininko galuose yra tampa,
kryptingai juddami nuolat susiduria su svyruojaniais apie pusiausvyros padt metalo jonais. Todl
sumaja j kryptingo judjimo greitis ir per sekund laidininko skerspjviu prateka maesnis
krvis, taigi sumaja srovs stipris. Kiekvienas laidininkas tarsi prieinasi elektros srovei. Juo labiau
trukdomas elektron judjimas, juo didesn laidininko elektrin vara.
Jei pradjusi kryptingai judti elektron niekas
netrikdyt, i inercijos jie judt labai ilgai.
Elektros grandinse j varai padidinti taip pat
naudojami specials prietaisai. Jie vadinami varais, arba rezistoriais, ir elektrinse schemose ymimi simboliu -czd- (r. lentel p. 88).

Laidininko varos matavimas

5.25 pav.

Laidininko var galima apskaiiuoti pagal formul R = , imatavus tamp tarp laidininko gal ir srovs stipr. Bet prie tai reikia sudaryti elektros grandin, turti ampermetr ir voltmetr. Tai
nra labai patogu. Daug paprasiau var matuoti
specialiu prietaisu ommetru (5.25 pav.), kuris i
karto parodo laidininko var.
109

Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

1. Upildykite varos v i e n e t sryio lentel:

5 = ...

0,003 = ...

1,5 = ...

0,15 = ...

300 = .. <

15 = ...

2. D e g a n i a 6 V automobilio l e m p u t e teka 5 A
stiprio srov. Kokio d i d u m o yra l e m p u t s silo
vara?
3. Elektrinio arbatinio, j u n g t o 220 V tampos
tinkl, spirale teka 4 A stiprio srov. Apskaiiuokite spirals var.
4. Dirbtuv gavo u s a k y m p a g a m i n t i elektrins tampos matavimo iki 0,1 V prietais. Kai j u o
teka 1 mA stiprio srov, rodykl gali nukrypti per
vis skal. Kokia turi bti prietaiso vara?
5. Apskaiiuokite varas R1 ir R2 (5.26 pav.).
6.
Eil.
nr.
1

10
5

/ .9

Srovs
stipris /, A
0,1
0,2

0,2
12

Vara

.
I
100
50

5.26 pav.

Fizika

Jtampa U, V

110

Apskaiiuokite trkstamus dydius:

1100

\ Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

7. Remdamiesi 5.13 paveiksle pavaizduotu grafiku, apskaiiuokite laidininko var.

8. 5.27 paveiksle pavaizduoti du grafikai, kurie
rodo, kaip laidininkais tekanios srovs stipris
priklauso nuo tampos. Kuris grafikas atitinka didesns varos laidinink?
9. Tirdamas laidininku tekanios srovs stipr ir
tamp tarp laidininko gal, Karolis gavo tokius
rezultatus:
B a n d y m o nr.

[tampa U, V

Srovs stipris /, A

1
2
3

6
9
12

2
3
4

Nubraiykite srovs stiprio priklausomybs

nuo tampos grafik.

7, A

II

2-

10

15

20

U, V
5.27 pav.

5.4. Laidininko varos

apskaiiavimas
Viel naudojimas
Elektros grandinse danai tenka naudoti vielas.
Laboratorijose prietaisai vieni su kitais jungiami laidais, elektros energija vartotojams tiekiama orinmis ir kabelinmis (ol. kabei lynas) linijomis,
telefono stotys ir aparatai sujungti telefono ryio linijomis ir t. t. Parenkant laidininkus (vielas), atsivelgiama kelet j savybi (patvarum, ekonomikum), bet pirmiausia var. Taigi nuo ko
priklauso laidininko vara?

Nuo ko priklauso laidininko vara

Nordami itirti, nuo ko priklauso laidininko
elektrin vara, atlikime kelet bandym, grandin jungdami vairaus ilgio, skerspjvio ir skirting mediag vielas, tvirtintas stovelyje.
111

Elektros srovs stipris,

tampa, vara

1 bandymas. Pagal 5.28 paveiksle pavaizduot

elektrin schem sujunkime grandin i srovs altinio, ampermetro, voltmetro, jungiklio ir vienos i stovelyje taisyt viel (schemoje ji paymta raide R).
Ampermetru imatav srovs stipr grandinje, o
voltmetr tamp tarp vielos gal, apskaiiuokime vielos var R. Paskui i viel pakeiskime kita
tokios pat mediagos ir skerspjvio, tik perpus
trumpesne viela ir vl pagal ampermetro bei voltmetro rodmenis apskaiiuokime jos var. Matome,
kad ilgesns vielos vara yra dvigubai didesn.
Todl galime tvirtinti, jog vielos vara yra
proporcinga jos ilgiui:

5.28 pav.

tiesiogiai

R ~ I.
2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym,
jungdami paeiliui vienodo ilgio, bet skirtingo storio
(skirtingo skerspjvio) vielas. Vl apskaiiuokime j
var. sitikinsime, kad juo storesn viela, juo maesn jos vara.
Taigi vielos vara yra atvirkiai
riui (skerspjvio
plotui):

proporcinga jos sto-

R - I
S
3 bandymas. Vl pakartokime pirmj bandym,
jungdami paeiliui dviej skirting mediag, pavyzdiui, nikelio ir nichromo, bet vienod matmen (ilgio ir storio) vielas. Apskaiiuokime j var.
Ji skirtinga, t. y. priklauso nuo mediagos, i kurios pagaminta viela.
Apibendrin bandym rezultatus, galime padaryti ivad: laidininko elektrin vara yra tiesiogiai proporcinga laidininko ilgiui, atvirkiai proporcinga jo skerspjvio plotui ir priklauso nuo laidininko mediagos.

Savitoji mediagos vara

vairi mediag varoms palyginti paprastai
imamos 1 m ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio ploto vielos.
J vara vadinama savitja elektrin mediagos
vara.
112

Fizika

/ .9

Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

Savitj elektrin mediagos var paymj

graikika raide p (tariame ro") 1 , laidininko ilg I,
skerspjvio plot S, laidininko elektrin var
galime ireikti formule

R-pL.k

I jos matyti, kad savitoji vara

RS

P =

Remiantis ia lygybe, nesunku suinoti savitosios

varos matavimo vienet:
r

1 1 m2

[] =

1m

= 1 m.

Tai kubo, kurio briaunos ilgis lygus 1 m, vara.

Praktikoje vairi laidinink (ypa viel) skerspjvio plot patogiau reikti kvadratiniais milimetrais, nes jis paprastai b n a nedidelis, o ilg
metrais. Todl daniau vartojamas toks savitosios
varos matavimo vienetas:
[p] =

mm 2
m

Kai kuri mediag savitoji vara

(esant 20 0 C temperatrai)

Mediaga

Savitoji
vara,
mm2
m

Mediaga

Savitoji
vara,
mm2
m

Sidabras

0,016

vinas

0,21

Varis

0,017

Nikelinas

0,40

Auksas

0,024

Konstantanas

0,50

Aliuminis

0,028

Gyvsidabris

0,96

Volframas

0,055

Nichromas

1,1

alvaris

0,063

Grafitas

13

Nikelis

0,073

Porcelianas

10 19

tank ^p = ^ j. Tai skirtingi fiziki-

Ebonitas

10 20

niai dydiai, todl j nepainioki-

Geleis

0,10

1 Prisiminkime, kad tokia paia

raide esame paymj mediagos

me sprsdami udavinius.

113

lfs
Elektros srovs stipris,
tampa, vara

I lentels matyti, kad maiausi savitj var

turi sidabras ir varis, o didiausi ebonitas bei
porcelianas. T o d l sidabras ir varis yra geriausi laidininkai, o ebonitas ir porcelianas, b e v e i k nepraleidiantys elektros srovs, d a n a i n a u d o j a m i kaip
izoliatoriai.

Uduotys > ?
1. Laidas perpjautas pusiau ir i abiej dali
susuktas vienas laidas. Kaip pakito j o vara?
2. Viela sukarpyta 5 lygias dalis ir gauti gabalai suriti ryel. Jo vara 1 . Kokia b u v o nesukarpytos vielos vara?
3. Specialiomis staklmis viela taip itempiama, k a d pasidaro dvigubai ilgesn ir p l o n e s n .
Kaip dl to pakinta vielos vara?
4. K i e k kart 1 m ilgio geleins vielos vara
didesn u 1 m tokio pat skerspjvio aliuminins
vielos var?
5. Yra du v i e n o d o ilgio ir tokios pat mediagos laidai. Vieno laido skerspjvio plotas 0,2 cm 2 ,
kito 5 mm 2 . Kurio laido vara didesn ir kiek
kart?
6. Kokia yra 2 m ilgio ir 0,5 m m 2 skerspjvio
ploto nikelininio laido vara?
7. Rite, susukta i 0,75 m m 2 skerspjvio ploto
nichromins vielos, teka 20 m A stiprio srov. tampa tarp rits gal 4,4 V. Koks yra vielos ilgis?
8. 45 m ilgio varins vielos vara lygi 1 . Koks
yra ios vielos skerspjvio plotas?
5.29 pav.

9. Laidininko vara 10 , ilgis 100 m , skerspjvio plotas 1,0 mm 2 . I kokios m e d i a g o s pagamintas laidininkas?
10. 1 m ilgio ir 0,25 m m 2 skerspjvio ploto vielos vara yra 2 . I kokios m e d i a g o s p a g a m i n t a
viela?
11. Pagal 5.29 paveiksle pavaizduot schem sujungtoje grandinje voltmetras V rodo 4 V, o voltmetras V 1 I V . Kokio didumo yra vara R2?

114

Fizika

/ .9

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

5.5. Reostatai
Elektros grandinse danai tenka reguliuoti tamp arba srovs stipr. Tam naudojami specials
keiiamos varos prietaisai, vadinami reostatais
(gr. rheos srov + statos stovintis). J yra vairios paskirties ir konstrukcijos. Pagal laidininkus
reostatus galima suskirstyti metalinius, skystimus ir anglinius. Detaliai inagrinsime tik paprasiausi metalin reostat, vadinam liauikliniu
reostatu.

liauiklinis reostatas
Metalinis reostatas su liauikliu vadinamas
liauikliniu reostat (5.30 pav.). Tai izoliacins
mediagos ritinys, apvyniotas didels savitosios
varos nikelinine viela, kuri dengia plonas nuodeg sluoksnis, todl vijos izoliuotos viena nuo kitos.
Vir ritinio taisytas stiebas su liauikliu, kuris lieia vielos vijas. Dl trinties nuodegos po liauiklio
kontaktais nusitr'ina ir elektros srov nuo gnybto C
per stieb, liauikl ir dal vij patenka gnybt A.
Stumdydami liauikl, grandin jungiame didesn ar maesn ios reostato vielos dal ir taip padidiname arba sumainame grandins var.
Jei liauiklin reostat jungsime gnybtais A ir B,
sijungs visa viela ir tada grandins varos reguliuoti negalsime.
Ant kiekvieno liauiklinio reostato nurodyta didiausia jo vara ir leidiamoji srov, kurios negalima viryti, nes perdegs reostato viela. Sie duomenys padeda parinkti ir tamp.
Elektrinse schemose liauiklinis reostatas ymimas simboliu
(r. lentel p. 88).

115

Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

liauiklinio reostato jungimas

5.32 paveiksle, a
reostatas, kurio var galima
keisti ne tolydiai, bet
uoliais.
Lmpinio reostato
(5.32 pav., b) veikimo principas pagrstas elektros lempui, praleidiani tik tam
tikro stiprio srov, jungimu
atitinkamos tampos grandin. Keiiant lempui skaii
grandinje, galima reguliuoti
jos var.
Skystin reostat
(5.32 pav., c) sudaro indas
su elektrolitu, kur leisti
du elektrodai. Vara keiiama keiiant atstum tarp
elektrod arba j panardinimo gyl.
Anglinis reostatas sudarytas i anglies disk stulpelio, kurio vara keiiama keiiant stulpelio suspaudim.
5.32 paveiksle, d, parodytas kitukinis varynas,
kurio rezistoriai jungiami
grandin itraukiant kitukus, o ijungiami vl statant
juos lizdus.

116

Fizika

/ .9

liauiklin reostat galima jungti elektros grandin trejopai. Tai priklauso n u o reostato paskirties. Jo
j u n g i m o grandinse b d a i parodyti 5.31 paveiksle.
J u n g i a n t liauiklin reostat taip, kaip pavaizduota 5.31 paveiksle, , galima reguliuoti srovs
stipr g r a n d i n j e . j u n g u s reostat pagal 5.31 paveikslo, b, schem, tik p a d i d i n a m a g r a n d i n s vara,
o j u n g i a n t taip, kaip p a r o d y t a 5.31 paveiksle, c, tolydiai r e g u l i u o j a m a tampa.
5.32 pav.

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

Uduotys

7 ?

1. Kodl reostatams naudojama nikelinin arba manganin viela, turinti didel savitj var?
2. Ant liauiklinio reostato yra uraas: 200 ,
1 A. K jis reikia?
3. 100 m ilgio nikelinins vielos skerspjvio
plotas 0,4 mm 2 . Kokios varos reostat galima i
jos pagaminti?
4. Kokia yra 4 km ilgio ir 17 varos varins
vielos mas?
5. Kokiam didiausiam srovs stipriui ir tampai
numatyti liauikliniai reostatai, kuriuos apibdinantys duomenys pateikti antroje lentels skiltyje:
Eil.
nr.

liauiklinis
reostatas

1
2
3
4
5
6

500 , 0,6 A
1000 , 0,4 A
5000 , 0,2 A
100 , 2 A
200 , 1 A
10 000 , 0,1 A

Didiausias
srovs stipris

Didiausia
tampa

6. Kuri reostato varos dalis (apytiksliai) jungta grandin, kai reostatas prijungtas gnybtais A
ir C? Air B (5.33 pav.)?
7. Kaip vies lemputs (5.34 pav.), reostato
liauikl pastmus dein? kair?
8. Trij vienodo ilgio aliuminini laidinink
skerspjviai yra skirtingi: pirmojo kvadratas,
kurio kratin 1 cm, antrojo skritulys, kurio
skersmuo 1 cm, treiojo staiakampis, kurio
matmenys 1 cm 0,5 cm. Kurio laidininko vara
yra didiausia?

5.33 pav.

5.34 pav.

9. liauiklinio reostato konstantanins vielos

ilgis 60 m, skerspjvio plotas 0,15 mm 2 , vij skaiius 250. Apskaiiuokite reostato var. Raskite
imto vielos vij var.
10. 3 km ilgio 34 mm 2 skerspjvio ploto varin
viel reikia pakeisti tokio pat ilgio ir tokios pat
varos plienine viela. Koks turi bti plienins vielos skerspjvio plotas?
117

5.6. Omo dsnis

grandins daliai

Tai domu

Bandymams
tinkamiausia konstantanin viela, kurios savitoji vara beveik nepriklauso nuo temperatros
(nors bendruoju atveju savitoji vara priklauso dar ir
nuo temperatros).
Konstantams naudojamas reostatams
gaminti. Svarbiausi io lydinio savyb atspindi ir jo pavadinimas (lot. constans
pastovus).
5.35 paveiksle parodytas
liauiklinio reostato jungimas vadinamas
potenciometriniu nekeiiant
altinio,
galima gauti vairias tampas.
Potenciometru
reguliuojamas
radijo imtuvo arba televizoriaus garsas.
5.35 pav.

118

Fizika

/ .9

Susipainome su fizikiniais dydiais, apibdinaniais grandin, kuria teka elektros srov: srovs stipriu I, tampa U, vara R. Imokome juos matuoti ir
apskaiiuoti. Dabar inagrinkime, kaip srovs stipris priklauso nuo grandins dalies tampos ir tos
dalies varos.
Aikinantis mint trij dydi tarpusavio priklausomyb, svarbu, kad vienas dydis bt pastovus. Tada galima nustatyti kit dviej dydi tarpusavio sry.

Kaip priklauso srovs stipris

nuo tampos
Tiriant srovs stiprio priklausomyb nuo tampos, pastovus dydis yra laidininko vara R.
1 bandymas. Sujunkime prietaisus taip, kaip parodyta 5.35 paveiksle, b. (5.35 paveiksle, a io jungimo schema.) Reostatu keiskime tamp U tarp laidininko gal ir kaskart uraykime voltmetro bei
ampermetro rodmenis. Atlikus vien tok bandym,
gauti ie duomenys:
Eil.

nr.
1

2
3
4

U. V

/, A

2
4

0,5
1

6
8

1,5

R.
4
4
4
4

\ Elektros srovs stipris,

tampa, vara

Padidjus tampai, srovs stipris tiek pat kart

padidja (kai vara pastovi). Taigi srovs stipris laidininke yra tiesiogiai proporcingas tampai tarp to
laidininko gal:
I ~ U.
i dydi priklausomyb pavaizduokime grafikai (r. 5.36 pav.).

IA
3-

R=

nst

Kaip priklauso srovs stipris

nuo varos

U,V
I

5.36 pav.

Nagrinjant srovs stiprio priklausomyb nuo laidininko elektrins varos, pastovus dydis yra tampa
U tarp laidininko gal.
2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym, keisdami grandins dalies var R ir palaikydami pastovi tamp U. Matavimo rezultatus suraykime
lentelje (pateikiame vieno atlikto bandymo duomenis):

W
1
2
3
4
5

I.

R,

6
6
6
6
6

3
1,5
1
0,75
0,6

2
4
6
8
10

Kai tampa pastovi, srovs stipris sumaja tiek

pat kart, kiek padidja grandins vara, taigi srovs stipris laidininke yra atvirkiai proporcingas
laidininko varai:
I - - .
R
ios priklausomybs grafik matote 5.37 paveiksle.

5.37 pav.

I, A

Omo dsnis grandins daliai

u-- CO nst

Ianalizav abiej bandym duomenis, matome,

kad srovs stipr galima apskaiiuoti, tamp dalijant i varos:

I-H.

10 R,

119

Elektros srovs stipris,

t a m p a , vara

Gautoji lygyb vadinama Omo dsniu grandins

daliai. Jis formuluojamas taip:
srovs stipris grandins dalyje yra tiesiogiai proporcingas tos dalies tampai ir atvirkiai proporcingas jos varai.
1826 metais j atrado vokiei fizikas G. S. Omas.
inodami srovs stipr ir var, galime apskaiiuoti grandins dalies tamp:
U = IR.
inodami tamp ir srovs stipr, galime apskaiiuoti grandins dalies var:
R =

Uduotys

1. I Omo dsnio iplaukia, kad R

U
I

Kodl
'

negalima tvirtinti, kad laidininko vara tiesiogiai

proporcinga laidininko gal tampai ir atvirkiai
proporcinga juo tekanios srovs stipriui?
2. Kok srovs stipr ampermetras rodo grandinje, sujungtoje pagal 5.38 paveikslo schem?
3. Koki tamp rodo voltmetras grandinje,
kurios schema pavaizduota 5.39 paveiksle?
4. Remdamiesi Omo dsniu grandins daliai,
apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil.
nr.

1
2
3
4
5
6

120

Fizika

/ .9

tampa U

Vara R

6V
12 V

5 kV
36 V

55
2000
3

Srovs
stipris I

4A
4A
5A
2A

5. Remdamiesi O m o dsniu grandins daliai,

apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil.
nr.

tampa U

Srovs
stipris /

12 V

2 A

220 V

0,2 A

3
4

500 mA
4 kV

Vara R

200
8

6. Grandine tekanios srovs stipr reikia padidinti 3 kartus. Kaip tai galima padaryti?
7. Rezistoriumi, kurio gal tampa lygi 120 V,
teka 6 A srov. Koks bus srovs stipris iame
rezistoriuje, jeigu j o gal tamp sumainsime
20 V?
8. Laidininku, kurio vara 10 , per 3 min pratekjo 90 C elektros krvis. Kokia tampa buvo
tarp io laidininko gal?
9. 30 m ilgio geleins vielos skerspjvio plotas 1,5 mm 2 . Kokia turi bti tampa tarp vielos
gal, kad ja galt tekti 10 A srov?
10. Vielos ilgis lygus 0,42 m, o skerspjvio plotas 0,35 mm 2 . Kai tampa tarp ios vielos gal
lygi 0,6 V, viela teka 500 mA stiprio srov. Kokia
yra mediagos, i kurios pagaminta viela, savitoji
vara?

Elektros srovs
stipris, tampa, vara"
Elektros srovs stipris

Elektros srovs stipris rodo, kokio didumo elektros krvis

prateka laidininko skerspjviu per 1 s.
Elektros srovs stipris lygus elektros krvio q
ir laiko t, per kurj tas krvis prateka laidininko
skerspjviu, santykiui.
Srovs stiprio matavimo vienetas yra amperas.
Srovs stiprio matavimo prietaisas ampermetras.
Su kitais grandins elementais jis jungiamas
nuosekliai. Vara maa.

Elektrin tampa

Elektrin tampa lygi elektros srovs darbo ir grandine

pratekjusio elektros krvio santykiui,
tampos matavimo vienetas yra voltas. Tai tokia
tampa tarp laidininko gal, kai juo pratekantis 1 C krvis
atlieka 1 J darb.
Jtampos matavimo prietaisas voltmetras.
Jis jungiamas j grandin lygiagreiai. Vara didel.

Elektrin vara

Elektrin vara tai mediagos savyb prieintis elektros

srovei.
Laidininko elektrin vara yra tiesiogiai proporcinga
laidininko ilgiui, atvirkiai proporcinga jo skerspjvio
plotui ir priklauso nuo laidininko mediagos.
Varos matavimo vienetas vadinamas omu. Omas lygus
varai tokio laidininko, kuriuo teka 1 A stiprio srov, kai
tampa tarp jo gal lygi 1 V.
Varos matavimo prietaisas ommetras.

122

Fizika

/ 9

Savitoji elektrin
mediagos vara

Ji apibdina mediag, i kurios padarytas elektros

laidininkas.
Savitja vadinama 1 m ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio
ploto laidininko vara.
I Q m

Varas (rezistorius)

Reostatas

tai kubo, kurio briaunos ilgis 1 m, vara.

Varas (rezistorius) yra prietaisas grandins elektrinei

varai keisti.

Reostatas taisas grandins elektrinei varai reguliuoti.

liauikliniu reostatu vadinamas reostatas, turintis
ViauM.

Omo dsnis grandins

daliai

Elektros srovs stipris grandins dalyje yra tiesiogiai

proporcingas tos dalies tampai ir atvirkiai proporcingas
jos varai.

123

Laidinink
jungimo bdai
iame skyriuje susipainsite su:
labiausiai paplitusiais laidinink
jungimo bdais: nuosekliuoju,
lygiagreiuoju, miriuoju;
srovs stiprio, tampos bei varos
skaiiavimu vairiose grandins
dalyse.

6.1 Nuoseklusis

laidinink jungimas

Bendrais bruoais susipainome su elektros grandinmis. jas vairiais bdais jungiami srovs altiniai, imtuvai, matavimo prietaisai. But apvietimo
tinklo, iuolaikini elektrini prietais elektrins
schemos yra labai sudtingos. Taiau visose jose galima velgti labiausiai paplitusius laidinink jungimo bdus: nuoseklj, lygiagretj ir mirj.
Nagrinjant vairius elektros grandini element
jungimo bdus, svarbu isiaikinti:
kokio stiprio srov teka visa grandine ar jos
dalimis;
kaip pasiskirsto tampa;
kokia yra pilnutin visos grandins arba kai kuri jos dali vara.

Srovs stipris nuosekliojoje

grandinje
Atlikdami 3-ij laboratorin darb, suinojome,
kad nuosekliuoju vadinamas toks elektros grandins jungimas, kai tos dalys jungiamos viena po
kitos. Ta pati srov i eils teka visomis grandins
dalimis. Vadinasi, nuosekliai sujungt laidinink
grandins kiekvienoje dalyje srovs stipris yra
vienodas.
Pavyzdiui, nuosekliai sujungtais lempute ir rezistoriumi (6.1 pav.) teka vienodo stiprio srov, lygi
srovs stipriui jungiamuosiuose laiduose:
I = I1 = I2.

Nuosekliosios grandins jtampa

0 kaip susijusi tampa tarp keleto nuosekliai sujungt laidinink gal su kiekvieno t laidinink
gal tampa?
1 bandymas. Nuosekliai sujunkime dvi lemputes
ir srovs altin. Voltmetru imatuokime kiekvienos

Laidinink jungimo
bdai

lemputs gnybt tamp U1 ir U2 ir abiej lempui

bendrj tamp U (6.2 pav.). Palygin jas, matome,
kad bendroji tampa lygi abiej lempui tamp
sumai.
2 bandymas. Nuosekliai sujunkime srovs altin, ampermetr, kitukin varyn, liauiklin reostat ir jungikl (6.3 pav.). Voltmetr lygiagreiai
prijungdami prie vairi grandins dali, imatuokime t dali tamp. Atlikus bandym, buvo gauti
tokie rezultatai:
[tampa

Grandins dalis
Visas kitukinis varynas (10 )
Paskutin varyno spiral (5 )

1,25 V

Pirmoji varyno spiral (1 )

0,25 V

liauiklinis reostatas

1,25 V

Jungiklis
Ampermetras

0V
0V
0V

Visa g r a n d i n

3,75 V

Jungiamieji laidai

Kad darbininkas nesusialot rank, popieriaus

pjaustymo mainoje taisyti du
nuosekliai sujungti jungikliai.
Main galima jungti tik
tada, kai abu jie nuspausti
(6.4 pav.). Atleidus vien
jungikl, peilis staiga sustoja.

2,5 V

Ir is bandymas rodo, kad nuosekliai sujungt

laidinink visos grandins tampa lygi atskir jos
dali tamp sumai.
Kai yra du laidininkai,
U=U1
6.3 pav.

+ U2.

(1)

Nuosekliosios grandins vara

I O m o dsnio grandins daliai iplaukia, kad
U = IR. Pritaik dsningum 6.2 paveiksle
pavaizduotai elektros grandinei, gauname:
U = IR,

U1 = IR1

ir

U2 = IR2.

raykime ias tamp iraikas (1) lygyb:

IR = IR1 + IR2.
Abi jos puses padalij i I, gauname:
R = R1 + R2.
Nuosekliai sujungt laidinink pilnutin vara
lygi atskir grandins laidinink var sumai.
Sprsdami udavinius, jungiamj laid varos
paprastai nepaisome.
Minti srovs stiprio, tampos ir varos dsningumai galioja visiems nuosekliai sujungtiems laidininkams, nesvarbu, kiek j yra grandinje. Perdegus nors vienam prietaisui ar nutrkus jungiamajam laidui, elektros srov neteka visa nuoseklija
grandine.

Uduotys 7 ?
m

1. Pagal 6.5 paveiksle pavaizduot schem sujungtoje grandinje 2 V tampai numatytos lemputs dega normaliai. Apskaiiuokite altinio
gnybt tamp.
2. Pagal 6.6 paveiksle pavaizduot schem sujungta grandin. Voltmetras V 1 rodo 12 V. Kiek
volt rodo voltmetras V 2 ?
3. Kaip galima apviesti Kald eglut maos
tampos lemputmis?
4. 40 lempui egluts girlianda numatyta 220 V
tampai. Kiekvienos lemputs vara lygi 11 . Kokio stiprio srov teka girlianda? Kokio didumo yra
kiekvienos lemputs gnybt tampa?
5. Egluts girliand sudaro lemputs, kuri kiekvienos vara lygi 20 . Jos vartoja 0,3 A stiprio elektros srov. Kiek toki lempui reikia

128

Fizika, / 9

nuosekliai sujungti girliandoje, kad j but galima jungti 220 V tampos tinkl?
6. 6.7 paveiksle pavaizduota elektros grandins
schema. i grandin jungtas ampermetras rodo
1,5 A, voltmetras 6 V; R1 = 4 , R 3 = 8 . Apskaiiuokite pilnutin grandins var.
7. 100 V tampos grandin jungta elektromagneto rit. Kai prie rits nuosekliai buvo prijungtas reostatas, srovs stipris sumajo nuo 10 A
iki 4 A. Apskaiiuokite reostato var. Nubraiykite grandins schem.
8. I elektros lemputs, kurios vara 9,5 , reostato, kurio vara 12 , ir 400 m ilgio bei 0,4 mm 2
skerspjvio ploto varini laid sujungta nuoseklioji grandin. Apskaiiuokite jos var.

6.7 pav.

9. Lemput, numatyta 6 V tampai ir 5 A stiprio srovei, prie 6 V tampos altinio prijungta 20 m

ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio ploto variniais laidais.
Ar lemput vies normaliai?
10. Elektros grandin sudaro akumuliatori baterij, sukurianti grandinje 6 V tamp, kieninio
ibintuvlio lemput, kurios vara 13,5 , 3 ir
2 varos spirals, jungiklis ir laidai. Visos sudedamosios grandins dalys sujungtos nuosekliai.
Nubraiykite grandins schem, apskaiiuokite
srovs stipr grandinje ir kiekvieno imtuvo gal
tamp.

5-asis laboratorinis darbas.

Nuosekliojo laidinink jungimo

tyrimas
Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) trij vielini rezistori rinkinys; 3) ampermetras;
4) voltmetras; 5) jungiklis; 6) liauiklinis reostatas;
7) jungiamieji laidai.
Darbo

eiga

1. Pagal 6.8 paveiksle, a, pavaizduot elektrin

schem sujunkite grandin (6.8 pav., b) be voltmetro.
2. Prie voltmetro gnybt prijunkite du laidus, kitus j galus palikite laisvus.
129

Laidinink jungimo
bdai

6.8 pav.

3. j u n g jungikl, a m p e r m e t r u imatuokite srovs stipr grandinje.

4. A m p e r m e t r j u n g d a m i vairiose g r a n d i n s
vietose, imatuokite srovs stipr.
5. Prie v o l t m e t r o p r i j u n g t laid laisvaisiais
galais palieskite i eils vis rezistori gnybtus ir
imatuokite j t a m p U1, U2, Uy
6. V o l t m e t r u imatuokite vis nuosekliai sujungt rezistori b e n d r j t a m p U.
7. Usiraykite visus m a t a v i m o d u o m e n i s .
8. Pagal a m p e r m e t r o ir voltmetro r o d m e n i s apskaiiuokite k i e k v i e n o g r a n d i n j u n g t o rezistoriaus var R1, R2 ir R3 bei pilnutin nuosekliai
s u j u n g t rezistori var

9. Patikrinkite, ar pasitvirtino j a u inomi nuosekliojo laidinink j u n g i m o d s n i n g u m a i :

I = I1 = I2 = I3,
6.9 pov.

U =U1+

U2+

U3,

R = R1+

R2 + R3.

Uduotys 7 ?
1. Nuosekliai s u j u n g t d v i e j 12 varos lemp ir reostato pilnutin vara lygi 54 . Apskaiiuokite reostato var.
2. T a r p s c h e m a pavaizduotos elektros grandins (6.9 pav.) tak ir B yra 1 V tampa. Rezis-

130

Fizika

/ 9

 Laidinink

jungimo

IJ b d a i

tori vara tokia: R1 = 2 , R2 = 2 , R3 = 1 .

Kokio stiprio srov teka grandine? Kokia tampa
yra tarp tak B ir C, C ir D, A ir D? Kokio didumo yra pilnutin grandins vara?
3. 6.10 paveiksle pavaizduotoje grandins dalyje voltmetras V 1 rodo 24 V. Nustatykite voltmetro V 2 ir ampermetro A rodmenis.

6.10 pav.

6.2. Lygiagretusis
laidinink jungimas
Srovs stipris iygiagreiojoje
grandinje
Elektros grandinse keli laidinink vien gal
galima sujungti viename take, o kit j vis gal
Htame (6.11 pav.). Toks laidinink jungimo bdas
vadinamas lygiagreiuoju (aikus lygiagretumas
yra tik schemose).
Nagrindami 6.11 paveiksle pateikt schem, galime padaryti toki prielaid: i srovs altinio neigiamojo poliaus tekdami elektronai (nepamirkime, kad
srovs kryptis yra i teigiamojo altinio poliaus neigiamj) akoj imosi take A pasiskirsto dvi dalis,
o take B vl sudaro bendr srov. tak A per
sekund atitekani elektron skaiius turi bti
lygus i jo itekani elektron skaiiui. Si prielaida
galioja ir takui B.
Vadinasi, srovs stipris neakotinje grandins
dalyje lygus srovs stipri atskiruose lygiagreiai 6.11 pav.
sujungtuose laidininkuose sumai:
I = I1

+I2.

(1)

Patikrinkime teigin, atlikdami bandym.

1 bandymas. Sujunkime grandin pagal 6.11 paveiksle pavaizduot elektrin schem. Ampermetrai rodo srovs stipr vairiose grandins dalyse. Palyginkime ampermetr A1 ir A2 rodmen sum su
ampermetro A rodmeniu. Bandymo rezultatas patvirtina ms prielaid.
131

Laidinink j u n g i m o
bdai

Lygiagreiosios grandins tampa

O kaip lygiagreiai sujungtuose laidininkuose pasiskirsto tampa, kokia yra pilnutin lygiagreiosios
grandins vara?
2 bandymas. Lemputes, kuri vara R1 ir R2, sujunkime pagal 6.12 paveiksle pavaizduot schem.
Tarp grandins tak A ir B jungtas voltmetras rodo vienod abiej lempui tamp:
U = U1

U2.

Taigi lygiagreiai sujungt laidinink gal ir visos akotins grandins dalies tampa yra vienoda.

6.12 pav.

Lygiagreiosios grandins vara

6.12 paveiksle pateiktos grandins schemos dalims pritaikykime O m o dsn:
i = ^R,

i 1 = R ,
1

i =R ^
2

(2)

Prisiminkime, kad srovs stipris grandinje lygus

srovs stipri atskirose jos dalyse sumai (r. (1) formul).
(2) lygyb raome (1):
U _ U1
U
= L
+ 2
R
R1
R,
Taiau U = U ,

U2, todl
U

R1

U
R2

Abi lygybs puses padalij i U, gauname:

1
R

JL J_
R1

R2'

arba
R

R1R2
R1+ R2

ios formuls susieja lygiagreiosios grandins

pilnutin var su atskir jos dali varomis.
132

Fizika

/9

 Laidinink j u n g i m o
IJ bdai

Kai lygiagreiai sujungti du vienodos varos laidininkai, tai R 1 = R 2 ir pilnutin grandins vara
R =

RlRl

R 1 + R1

, arba R

R1

(3)

Lygiagreiai sujungus laidininkus, pilnutin

grandins vara sumaja. Tai akivaizdiai matyti
i (3) formuls dviej vienodos varos lygiagreiai sujungt laidinink pilnutin vara perpus maesn u vieno tokio laidininko var. Kodl? Mat
sujungus laidininkus, tarsi padidja laidininko
skerspjvio plotas. Kiek kart jis padidja, tiek kart sumaja vara

nes R =

Aptarti srovs stiprio, tampos ir varos dsningumai galioja visiems lygiagreiai sujungtiems laidininkams, nesvarbu, kiek j yra grandinje.
Lygiagreiai jungiami elektros energijos imtuvai
numatomi vienodai tampai. M s but apvietimo tinklo tampa yra 220 V, todl elektros lempos,
buitiniai prietaisai pritaikyti btent tokiai tampai.
Sis jungimo bdas patogus tuo, kad, ijungus vien
imtuv, kiti veikia.

Uduotys 7 ?
1. Kaip sujungtos lemputs 6.13 paveiksle pavaizduotose elektrinse schemose?
2. Kuriose elektrinse schemose (6.14 pav.) lemputs yra sujungtos lygiagreiai?

6.13 pav.

133

Laidinink j u n g i m o
bdai

6.14 pav.

3. 6.15 paveiksle p a v a i z d u o t o s trys nuosekliai

s u j u n g t o s l e m p u t s . Kaip paprasiausiu b d u
j n u o s e k l j j u n g i m pakeisti lygiagreiuoju?
(Ir s u j u n g t o s lygiagreiai, l e m p u t s n e p e r d e g a . )
4. 6.16 paveiksle pateiktos trys elektros l e m p u i lygiagreiojo j u n g i m o s c h e m o s . Kurioje schem o j e yra klaid?
5. G r a n d i n s , s u j u n g t o s pagal 6.17 paveiksle
pateikt schem, kiekviena l e m p u t e per 0,5 m i n
prateka 120 C elektros krvis. Kok srovs stipr
rodo g r a n d i n j e jungtas a m p e r m e t r a s A?
6. Pagal 6.18 paveiksle p a v a i z d u o t s c h e m
s u j u n g t a elektros grandin. K i e k volt r o d o voltmetras?
7. 15 varos varinis laidas b u v o supjaustytas
5 lygias dalis ir i j supintas lynas. Apskaiiuokite lyno var.
8. G r a n d i n j e lygiagreiai sujungti keturi rezistoriai, kuri vara yra atitinkamai 2 , 4 , 8
ir 16 . Apskaiiuokite pilnutin g r a n d i n s var. Nubraiykite i rezistori j u n g i m o schem.

6.16 pav.

6.15 pav.

134

Fizika

/ 9

 Laidinink j u n g i m o
IJ bdai

6.17 pav.

6.18 pav.

9. Apskaiiuokite 6.19 paveiksle pavaizduotos

grandins dalies var R 3 , kai I = 15 A, I2 = 5 A,
R 1 = 10 , R 2 = 6 .
10. t pat tinkl jungti vairs buitiniai prietaisai: lempa, virykl, laidyn, kompiuteris, skalbimo maina ir t. t. Kodl jais teka nevienodo
stiprio srov?
11. Trys vienodo ilgio ir skerspjvio vielos
gelein, sidabrin ir varin lygiagreiai jungtos grandin. Kuria viela teka stipriausia srov?
6.19 pav.

6-asis laboratorinis darbas.

Lygiagreiojo laidinink jungimo

tyrimas
Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) trij vielini rezistori rinkinys; 3) liauiklinis reostatas; 4) ampermetras; 5) voltmetras; 6) jungiklis;
7) jungiamieji laidai.
Darbo

eiga

1. Sujunkite elektros grandin (6.20 pav., a) pagal

6.20 paveiksle, b, pavaizduot schem.
2. Voltmetru imatuokite tamp U tarp lygiagreiai sujungt laidinink gal.
3. Ampermetr jungdami i eils pagrindin
grandin ir lygiagreiai sujungtas jos akas, imatuokite srovs stipr I, Iv I2 ir I3.
135

Laidinink j u n g i m o
bdai

6.20 pav.

4. Visus matavimo duomenis usiraykite savo ssiuvinyje.

5. R e m d a m i e s i jais, apskaiiuokite pilnutin grandins v a r R R

ir kiekvieno i lygiagreiai

s u j u n g t rezistori var R 1 , R 2 ir R 3 .
6. P a t i k r i n a t e , ar pasitvirtino 6.2 skyrelyje inagrinti

lygiagreiojo

laidinink

jungimo

gumai:
I = I1 + I2 + I3,
U = U1 = U2 =

I-JL
R "

136

Fizika

/ 9

R1

U3,

_L JL

R2

R3'

dsnin-

6
1. Nubraiykite 6.21 paveiksle
grandins j u n g i m o schem.

Laidinink j u n g i m o
bdai

pavaizduotos

2. Kuriuose grandins takuose (A, B, C, D, E, F

ar G) turt bti jungiklis, kad jis vienu metu
ijungt visas lemputes (6.22 pav.)?
3. Kaip 6.23 paveiksle pavaizduot grandins
schem jungtos lemputs L 1 ir L 2 ? Kaip lemput
L 1 sujungta su ampermetru A 1 , o lemput L 2
su ampermetru A 2 ? K rodo ampermetrai A1 ir
A2, jei lempute L 1 teka 0,2 A, o lempute L 2 0,3 A
stiprio srov? K tada rodo ampermetras A?

6.21 pav.

4. Grandin sudaro srovs altinis, trys lygiagreiai sujungtos lemputs, ampermetrai, matuojantys srovs stipr kiekvienoje lemputje, ir
ampermetras, matuojantis b e n d r srovs stipr
grandinje. Nubraiykite ios grandins schem.
5. Kaip sujungtos lemputs 6.24 paveiksle, ir
b, nubraiytose schemose? Nurodykite srovs
krypt atitinkamose grandinse. Ar degs lemputs, jei take A nutrks laidas?

6.22 pov.

6. 6.25 paveiksle pavaizduota ei vienod

lempui grandins j u n g i m o schema. 2, 2 ir 4
lempute tekanios srovs stipris nurodytas schemoje. Kokio stiprio srov teka 3, 5 ir 6 lempute?
7. Miestelyje yra 400 but. Kiekvieno j vartojamos srovs stipris vidutinikai lygus 6 A. Koks
miestel laidais atitekanios srovs stipris?
6.24 pav.

137

Laidinink j u n g i m o
bdai

6.26 pav.

6.27 pav.

8. Srovs stipris grandinje lygus 10 A (6.26 pav.).

K r o d o m a t a v i m o prietaisai A17 A 2 ir V?
9. D u v i e n o d i liauikliniai reostatai jungti
grandin pagal 6.27 paveiksle pavaizduot schem. Ar keisis a m p e r m e t r o r o d m u o , jei a b i e j reostat liauiklius stumsime kair? virutinio reostato kair, apatinio dein?

6.3. Mirusis
laidinink jungimas
Praktikoje laidininkai retai j u n g i a m i g r a n d i n j e
vien nuosekliai arba vien lygiagreiai. T o j e paioje
g r a n d i n j e danai d e r i n a m a s lygiagretusis ir n u o seklusis l a i d i n i n k j u n g i m a s . Jis v a d i n a m a s m i riuoju jungimu.
Apie tok laidinink j u n g i m o b d j a u suinojote
n a g r i n d a m i grandines, kuriose voltmetras su elektros energijos i m t u v u b u v o s u j u n g t a s lygiagreiai,
o a m p e r m e t r a s nuosekliai (r. 6.3, 6.8, 6.20 pav.).

6.28 pav.

Inagrinkime kelet miriojo g r a n d i n i j u n g i m o

pavyzdi.
1 p a v y z d y s . 6.28 paveiksle pateiktoje s c h e m o j e
rezistoriai R1 ir R2 vienas su kitu sujungti nuosekliai, o su rezistoriumi R3 lygiagreiai. Visi ie trys
rezistoriai nuosekliai sujungti su rezistoriumi R 4 .
Tok j u n g i m galima pavadinti miriuoju.
138

Fizika

/ 9

 Laidinink jungimo
IJ bdai
2 pavyzdys. 6.29 paveiksle pavaizduota ei
lempui miriojo j u n g i m o schema. 2, 3 ir 4 lemputs viena su kita sujungtos nuosekliai, o visos trys
su 6 lempute lygiagreiai. Visos ios lemputs
nuosekliai sujungtos su 2 ir 5 lempute.

Uduotys
1. Kuriuo paros metu gyvenviets elektros tinklo vara yra didiausia: dien ar vakare? Manykite, kad jungiamos tik elektros lemputs.

6.29 pav.

2. Lemputes prie srovs altinio vien kart

prijunkite nuosekliai, kit kart lygiagreiai
(6.30 pav.). Jungikl junkite taip, kad juo i karto
ugesintumte visas lemputes.
3. Trys vienodos lemputs sujungiamos su srovs altiniu ir reostatu trejopai: pirm kart
visi elementai nuosekliai, antr kart taip pat
nuosekliai, tik lemputs tarpusavy sujungiamos
lygiagreiai, trei kart visi elementai lygiagreiai. Kurios grandins vara yra maiausia?
4. Apskaiiuokite pagal 6.31 paveiksle pavaizduot schem sujungtos grandins dalies var.
5. Apskaiiuokite pagal 6.32 paveiksle pavaizduot schem sujungtos grandins dalies pilnutin var.
6. Grandinje, sujungtoje pagal 6.33 paveiksle
pavaizduot schem, visi rezistoriai yra vienodi.
Palyginkite voltmetr V 1 ir V 2 rodmenis.
6.30 pav.
6.32 pav.

6.31 pav.

6.33 pav.

139

7. Grandinje (6.34 pav.) vienodi rezistoriai. Kurios grandins dalies (.A ar B) didesn vara? tampa? Kuri dalis vartoja stipresn srov?
8. 6.35 paveiksle pavaizduota grandine tekanios srovs stipr ir rezistori tamp ymsime
tais paiais indeksais, kaip ir rezistori var. altinio poli tampa U = 6 V. Apskaiiuokite trkstamus dydius:
R1 = 2,5 ,

U1 = ...,

/ = 0,4 A;

R2 = 20 ,

U2 = ...,

12 = ...;

R3 = 10 ,

U3 = 2 V j

13 = ...;

R4 = ,
R5 = ...,

U4 = ...,

k = ;
I5 = ... .

U5 = ...,

9. Dviej nuosekliai sujungt rezistori pilnutin vara yra 25 . Vieno i j vara lygi 10 .
Kokia bus pilnutin grandins vara, jeigu iuos
rezistorius sujungsime lygiagreiai?
10. Kaip reikia sujungti keturis rezistorius, kuri
kiekvieno vara 3 , kad pilnutin j vara taip
pat bt 3 ?
11. Turime tris rezistorius, kuri kiekvieno vara 2 . Kaip reikia juos sujungti, kad pilnutin j
vara b t 3 ? Nubraiykite tokios grandins
schem.
12. Turime 1 , 2 ir 3 varos rezistorius.
Kokio didumo varas galima gauti, vairiais bdais
jungiant iuos rezistorius grandin?
13. Atuoni rezistoriai, kuri kiekvieno vara
20 , nuosekliai sujungti po du keturias lygiagreias grandines. Nubraiykite rezistori jungim o schem ir apskaiiuokite pilnutin grandins
var.
14. Kaip reikia sujungti tris rezistorius, kuri
kiekvieno vara 6 , kad pilnutin grandins vara bt lygi 2 ? 4 ? 9 ? 18 ? Nubraiykite
i rezistori j u n g i m o schemas.

Skyi^ ^ H Laidinink jungimo

bdai"
Nuoseklusis
jungimas

Nuosekliuoju vadinamas toks elektrins grandins

jungimas, kai jos dalys jungiamos viena po kitos.

Lygiagretusis
jungimas

Lygiagreiuoju vadinamas toks laidinink jungimas,

kai vis j vienas galas sujungiamas viename take,
o kitas galas kitame.

Mirusis
jungimas

Vienoje grandinje derinamas Iygiagretusis ir

nuoseklusis laidinink jungimas vadinamas
miriuoju jungimu.

Nuoseklusis

jungimas

Nuosekliai sujungt laidinink grandins kiekvienoje

dalyje srovs stipris yra vienodas

Vara

jungimas

I= I, +I2+...

Srovs stipris

Jtampa

Lygiagretusis

Srovs stipris neakotinje

dalyje lygus srovs stipri
lygiagreiai sujungtuose
laidininkuose sumai

U= U, + U2 +...

U= U, = U2=...

Nuosekliai sujungt laidinink grandins jtampa lygi

atskir dali jtamp sumai

Lygiagreiai sujungt
laidinink gal ir visos
grandins jtampa yra
vienoda

R = R, + R2 +...

1 _ 1+ 1 +
R | ^2

141

Elektros srovs
darbas ir galia
iame skyriuje susipainsite su:
elektros srovs darbo svoka;
elektros srovs galios svoka;
laidinink ilimo reikiniu;
paprasiausiais elektriniais prietaisais;
trumpojo jungimo reikiniu;
saugikliais.

7.1. Elektros srovs

darbas
Kaip apskaiiuoti elektros
srovs darb
Sujungus grandin, elektronai juda laidais ir
elektros energijos imtuvais, o juose elektros energija
virsta vidine, viesos arba mechanine energija. Pavyzdiui, elektriniuose ildymo prietaisuose elektros energija virsta vidine energija. Jau i VIII klass fizikos kurso inome, kad, vykstant energijos
virsmams, atliekamas darbas. Jo didumas yra vienos ries energijos virsmo kita matas. Taigi kaip
apskaiiuoti elektros srovs darb?
Nagrindami 5.2 skyrel, suinojome, kad, pratekant grandine krviui q, elektros srov atlieka darb A = Uq. Imatuoti grandine pratekjus krv q
praktikai sunku. Bet j galima apskaiiuoti. Tik reikia imatuoti elektros srovs stipr I grandinje ir
jos tekjimo laik t:
I = -,

arba

q = It.

lygyb A = Uq vietoj q ra lt, ivedame elektros srovs darbo formul:

A = Uit.
Elektros srovs darbas grandins dalyje lygus
tos dalies tampai, padaugintai i srovs stiprio ir
jos tekjimo laiko.
Si elektros srovs darbo formul patogi tuo, kad
matavimo prietaisais (ampermetru, voltmetru, laikrodiu) galima imatuoti fizikinius dydius, nuo
kuri tas darbas priklauso.
Mums jau inomi elektros srovs darbo formul
einani fizikini dydi matavimo vienetai, todl
[A] = 1 V 1 A 1 s = 1 J.
Taigi
IJ =
144

Fizika

/ 9

I V A s .

Elektros srovs darbas

ir galia

Praktikoje elektros srovs darbas matuojamas ne

ampermetru, voltmetru ir laikrodiu, o specialiais
prietaisais elektros skaitikliais. Juose sumontuoti visi trys minti prietaisai. Elektros skaitiklis yra
kiekviename bute ar name.

Laidinink [ilimas nuo elektros

srovs
Elektros srov ildo laidininkus didina vidin
j energij. Tiksls bandymai parod, kad nejudaniuose laidininkuose visas elektros srovs darbas
naudojamas j vidinei energijai didinti. kaits laidininkas savo vidin energij atiduoda aplink j j
esantiems knams ilumos perdavimo bdu. Pagal
atiduot ilumos kiek galima sprsti apie elektros
srovs darb.
ilumos kiek paymkime raide Q. Remdamiesi
energijos tverms dsniu, galime urayti:
Q = A, arba Q = Uit.
I O m o dsnio grandins daliai inome, kad U =
= IR. Taigi
Q = PRt.

(i)

Kad laidininku tekanios

elektros srovs iskiriamas ilumos kiekis priklauso nuo srovs stiprio kvadrato, laidininko varos ir srovs tekjimo
laiko, eksperimentais 1841 metais rod angl fizikas
Deimsas
Preskotas
Daulis
(J. P. Joule).
Principin jo atlikto bandymo schema pateikta 7.1 paveiksle. Rezistorius R buvo panardintas tam tikros mass ir
temperatros vanden. Sujungus grandin, ja pradjo tekti
elektros srov. Rezistorius R
kaito ir ilum atidav vandeniui. Prietaisais buvo imatuota tampa U, srovs stipris I
ir srovs tekjimo laikas t.
Bandymo pabaigoje vl imatuota vandens temperatra.
Remdamasis bandymo duomenimis, D. P. Daulis apskaiiavo, kiek ilumos gavo vanduo, ir t ilumos kiek palygino su elektros srovs atliktu
darbu.

ra (1) lygyb O m o dsniu I = ireikt I

vert, gauname:

7.1 pav.

(1) ir (2) formul rodo, kad laidininke isiskyrusios ilumos kiekis priklauso nuo laidininko
varos, srovs tekjimo laiko ir srovs stiprio arba
tampos.
(1) formule patogiau remtis tada, kai srov teka
keliais nuosekliai sujungtais laidininkais (srovs
stipris tokioje grandinje visur vienodas). (2) formul patogesn skaiiuojant, kok ilumos kiek iskiria lygiagreiai sujungti laidininkai (tada j tampa vienoda).
145

Elektros srovs darbas

ir galia

Uduotys

7?

1. Kok darb per 3 s atlieka elektros srov, kurios stipris 1,5 A, o altinio g n y b t t a m p a 4 V ?
2. Apskaiiuokite, kok darb atlieka elektros
srov:
Eil.
nr.

1
2
3
4

6 V
12 V
220 V
4 V

0,5 A
2 A
10 mA
0,1 A

1 s
0,5 h
1 s
5 min

3. R e m d a m i e s i elektros srovs darbo formule,

apskaiiuokite n e i n o m u s dydius:
Eil.
nr.

1
2
3
4

U
12 V
4 V
220 V

/
0,5 A
10 mA
2,5 A

t
100 s
5 min
2 h
0,5 h

300 J
7,2 kJ

4. Automobilio elektros l e m p a , kurios g n y b t

tampa 12 V, teka 3,5 A stiprio srov. Kiek energijos i l e m p a suvartoja per 1 m i n ?
5. Grandins dalimi, kurios tampa 12 V, pratekjo 600 C krvis. Kok darb atliko elektros srov?
6. 80 varos spirals j u n g t o s 220 V tampos
tinkl 7.2 paveiksle parodytais gnybtais. Kuriuo
a t v e j u spirals iskyr maiausiai ir k u r i u o
daugiausiai ilumos?
7. D e g a n i o s elektros l e m p u t s kaitinamasis
silas labai kaista. K o d l alti l e m p u t prie srovs altinio j u n g i a n t y s laidai?
7.2 pav.

146

Fizika

/ 9

8. Kodl negalima tinkl jungti tuio elektrinio arbatinio?

9. Grandinje, kuria teka elektros srov, nuosekliai sujungti du vienod m a t m e n (ilgio ir
skerspjvio ploto) varinis ir geleinis laidininkai.
Kuris j per t pat laik kais labiau?
10. Remdamiesi laidininke isiskyrusios ilumos kiekio formule (1), apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil.
nr.
1
2
3
4

I
5 A
2 A
100 mA

200

10 s
5 s
10 s

50
300

2000 J
2000 J
300 J

11. Srovs stipris elektros variklio grandinje

5 A, j o gnybt tampa 220 V, variklio naudingumo koeficientas 80 %. Kok darb is variklis
atlieka per 1 h?

galia

7.2. Elektros srovs

Elektros srovs galios iraika

I VIII klass fizikos kurso inome, kad galia vadinamas darbas, atliktas per vienetin laiko tarp. Ji
apskaiiuojama, mechanin darb dalijant i laiko,
per kur tas darbas atliktas:
-4.
t
Taip pat galima rasti ir elektros srovs gali, kuri
paprastai ymima raide P. Elektros srovs darb reikia padalyti i j o atlikimo laiko:

p_ A _ UIt
arba

t~

t '

P = UI.

(1)

Taigi elektros srovs galia lygi tampos ir srovs

stiprio sandaugai.

Elektros srovs galios

matavimo vienetai
Nieko neveikdamas mogus per dien ieikvoja apie
1 kWh energijos, dirbdamas
sunk darb apie 4 kWh.
Vidutin mogaus galia apytiksliai yra nuo 40 W iki
160 W, trumpalaik iki
2 kW.
Statistikos duomenys
rodo, kad, naudodamasis elektriniais nam apyvokos reikmenimis, besivystani ali
vienas gyventojas vartoja
200 W gali, o pramonini
krat gyventojas 5000 W.
Daugiausia jos tenka vienam
JAV gyventojui apie
10 000 W.
Kai kuri elektrini prietais galia
Kvarcinis
laikrodis

10^ W

Kieninis
skaiiuotuvas

10-" W

Kieninis
ibintuvlis

1 W

Dviraio lempa

2,4 W

Elektrinis
skambutis

15 W

aldytuvas
Snaig"
(vidutin galia)

45 W

Spalvoto vaizdo
televizorius
ilelis"
60 W
Apvietimo
lempos

15200 W

Dulki siurblys

1300 W

Elektrinis
arbatinis

1,2 2 kW

Laidyn

2 kW

Skalbimo maina 0,6 kW

Palyginimui aibo galia 1010 kW.

148

Fizika,/ 9

Kaip j a u i n o m e i VIII klass kurso, galios matavimo vienetas yra vatas (W). J j galime nustatyti ir
r e m d a m i e s i (1) formule:
[P] = 1 V 1 A = 1 W = 1 J/s.
V a r t o j a m i ir stambesni, kartotiniai, galios vienetai: hektovatas

(hW), kilovatas

(kW), megavatas

(MW).

1 h W = 100 W = IO2 W ;
1 k W = 1000 W = IO3 W;
1 M W = 1 000 000 W = IO6 W .
Elektros srovs gali galima imatuoti voltmetru
ir a m p e r m e t r u , taiau praktikoje ji m a t u o j a m a specialiais prietaisais vatmetrais.

Elektros srovs darbo

matavimo vienetai
i n o d a m i elektros srovs d a r b ir j o atlikimo laik, n u s t a t m e , k a m lygi elektros srovs galia. Galimas ir atvirkias veiksmas inant srovs gali,
apskaiiuojamas tos srovs atliktas darbas:
A = Pt.
I ios f o r m u l s matyti, kad elektros srovs darbo m a t a v i m o vienetas gali bti
vatsekund:
[A] = 1 W 1 s = 1 W s = 1 J.
Praktikoje danai patogiau elektros e n e r g i j matuoti stambesniais vienetais: vatvalandmis
(Wh),
hektovatvalandmis
(hWh), kilovatvalandmis
(kWh).
1 W h = 1 W 3600 s = 3600 W s = 3600 J;
1 h W h = 100 W 3600 s = 360 000 W s = 360 000 J;
1 k W h = 1000 W 3600 s = 3 600 000 Ws = 3 600 000 J.
Labiausiai paplits elektros energijos m a t a v i m o
vienetas yra kilovatvaland. J o m i s m a t u o j a m a ir

Elektros srovs darbas

ir galia

ms butuose suvartojama elektros energija. Energetikos monms mokama u kilovatvalands (ne

u kilovatus, kaip kartais klaidingai sakoma).

Uduotys

7 ?

1. iuos elektros srovs galios vienetus ireikkite kitais:

5 W = ... .
s
5000 W = ... M W ,

250 W = ... kW,

3 M W = ... W,

2 k W = ...

8 kW = ... W,

.
s
2. Vienus elektros srovs darbo vienetus ireikkite kitais:
2 Ws = ... J,
2 k W h = ... J,
5 V A s = ... J,
I k J = ... Ws,
10 W h = ... kj,
2 J = ... Ws,
1 k W h = ... J,
5 k W h = ... Ws.
3. Remdamiesi elektros srovs galios formule,
apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil.
nr.
1
2
3
4
5
6

U
12 V
220 V
6 kV
330 kV

2 A
60 W
1,1 W

10 mA
15 A

990 kW
100 W

4. Pairkite, kokia yra namuose turim elektrini prietais galia, kokiai tampai jie skirti (pagal prietais pasus). Apskaiiuokite j var ir
vartojamos srovs stipr.
Eil.
nr.
1
2
3
4
5
6

Prietaiso
pavadinimas
Elektrin virykl
Elektrin laidyn
aldytuvas
Skalbimo maina
Televizorius

149

J Elektros srovs darbas

f ir galia

5. D u o t o s dvi elektros grandins. V i e n i j

sudaro 12 V t a m p o s altinis ir l e m p u t , kit
toks pat altinis ir dvi tokios pat galios nuosekliai
su j u o s u j u n g t o s lemputs. Kurioje g r a n d i n j e ir
kiek k a r t kiekviena l e m p u t e tekanios elektros
srovs galia yra didesn?
6. 7.3 paveiksle p a v a i z d u o t o s d v i e j grandin i s c h e m o s , kuriose j u n g t o s v i e n o d o s galios
lemputs. Kurioje g r a n d i n j e ir kiek kart kiekviena l e m p u t e tekanios elektros srovs galia yra
didesn?
7. 110 W galios l e m p u t j u n g t a 220 V tampos tinkl. Kokio stiprio srov teka l e m p u t e ?
8. Kokio d i d u m o elektros krvis turi pratekti
l e m p u t e , kad b t atliktas 1 k W h darbas? Tinklo
tampa lygi 220 V.
9. Televizorius jungtas 220 V t a m p o s tinkl,
kuriuo teka 0,5 A stiprio srov. Per kiek laiko televizorius suvartoja 396 k W s energijos?
10. 60 W ir 100 W galios l e m p o s j u n g t o s
v i e n o d o s t a m p o s tinkl. Kurios l e m p o s didesn
vara?

7.3 pav.

7-asis laboratorinis darbas.

Elektros lempute tekanios srovs

galios ir darbo apskaiiavimas
Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) em o s tampos l e m p u t su stoveliu; 3) a m p e r m e t r a s ;
4) voltmetras; 5) laikrodis arba sekundmatis; 6) j u n giklis; 7) j u n g i a m i e j i laidai.
Darbo

7.4 pav.

eiga

1. R e m d a m i e s i 7.4 paveiksle pavaizduota schema,

sujunkite elektros g r a n d i n ir pagal laikrod nustatykite srovs t e k j i m o pradi.
2. Usiraykite v o l t m e t r o bei a m p e r m e t r o rodmenis.
3. Apskaiiuokite l e m p u t e tekanios srovs gali
ir palyginkite j su l e m p u t j e p a y m t a galia.

150

Fizika

/"

mm

Elektros srovs darbas

' 3 ' ' 9

4. Ijunkite grandin, usiraykite, k tuo metu

rodo laikrodis, ir apskaiiuokite, kiek laiko tekjo
elektros srov (jei naudojots sekundmaiu, usiraykite jo rodmen).
5. Apskaiiuokite lempute pratekjusios srovs
atlikt darb.

1. Pagal 7.5 paveiksle pavaizduot grafik apskaiiuokite, kok darb elektros srov atliko per
2 h.

PJ

2. Viena i dviej vienodos galios lempui apskaiiuota 110 V, kita 220 V tampai. Ar vienodo stiprio srov teks lemputmis, jungtomis
atitinkamos tampos tinkl?
3. Kai elektrine krosnimi teka 50 A stiprio srov, jos galia lygi 6 kW. Kokia yra krosnies gnybt
tampa?

t, h

I
7.5 pav.

4. Kuriame i 7.6 paveiksle pavaizduot rezistori, jungt elektros grandin, per t pat srovs tekjimo laik isiskirs daugiausia energijos?
5. Miriai sujungti rezistoriai (7.7 pav.) jungiami elektros grandin. Kuriame i j per t pat
laik isiskirs daugiausia energijos?
6. Remdamiesi elektros srovs darbo ir galios
sryiu, apskaiiuokite neinomus dydius:
Eil.
nr.

1
2
3
4
5
6

1 W
300 W

1 s
2 h
0,5 h

5 kW
5 min
25 W

5 kWh
2 kWh
10 Wh
1500 Ws

7.6 pav.

7.7 pav.

Panaudodami kuriuos nors lentels duomenis,

sugalvokite udavin.
7. Srovs stiprio dviejuose lygiagreiai sujungtuose imtuvuose santykis lygus 6 : 1 . Koks yra
i imtuv per t pat laiko tarp suvartotos elektros energijos santykis?
151

J Elektros srovs darbas

f ir galia

8. 12 varos laidininkas 10 m i n b u v o jungtas

120 V tampos tinkl. K i e k p a d i d j o j o vidin
energija? Tarkite, kad aplinka nebuvo ildoma.
9. Elektriniame arbatinuke 2 litrai 15 0 C temperatros vandens uverda per 10 min. Tinklo tampa
lygi 220 V. Kokio stiprio elektros srov teka arbatinuko kaitinimo e l e m e n t u ? Nuostoli nepaisykite.

7.3. Paprasiausi
elektriniai prietaisai
iandien savo b u i t y j e n a u d o j a m e d a u g y b elektrini prietais: aldytuv, skalbimo main, laidyn, televizori ir pan., taigi turime imanyti, kaip
jie veikia, kokie procesai j u o s e vyksta.
S u s i p a i n k i m e su keletu paprasiausi b u i t y j e
n a u d o j a m elektrini prietais.

Kaitinamoji lempa
Tai elektrinis viesos altinis, elektros energij paveriantis viesos energija.
K a i t i n a m j l e m p (7.8 pav.) sudaro stiklin kolba 1 ir cokolis 2. Kolboje taisytas svarbiausias lempos e l e m e n t a s plona volframin didels varos
spiral 3, vadinama kaitinamuoju silu. L e m p jungus tinkl, silas kaista iki 3000 0 C (volframas
sunkiai lydosi, jo lydymosi temperatra yra 3387 C).
Kad volframas nesioksiduot ir spiral n e p e r d e g t ,
i kolbos isiurbtas oras. Vis dlto ir v a k u u m e kaits volframas palyginti greitai garuoja, spiral plon j a ir perdega. Norint sultinti volframo garavim,
kai kurios l e m p o s pripildomos azoto arba inertini
duj, trukdani volframo dalelms ilkti i spirals. Dl to pailgja l e m p o s veikimo trukm.

7.8 pav.

Volframinis silas pritvirtintas prie d v i e j stikliniame laikiklyje lydyt storesni vielui 4.

Viena vielut prilituota prie metalinio cokolio sriegi 5, kita prie izoliuoto n u o sriegi cokolio
pagrindo 6.
152

Fizika

/ "

Elektros srovs darbas

ir galia

Kaitinamoji lempa sukama lizd su sriegiais 7,

prie kuri prijungtas vienas elektros tinklo laidas.
Kitas tinklo laidas pritvirtintas prie vidinje lizdo
dalyje esanio spyruoklinio kontakto 8.
Tvirtai sukus lemp ir jungus jungikl, susidaro
udara grandin, ja ima tekti elektros srov ir volframinis lempos silas kaista iki vytjimo.
Ant lempos cokolio arba kolbos nurodyta maitinimo tampa voltais ir galia vatais. Kaitinamj
lemp n a u d i n g u m o koeficientas nedidelis tik
apie 2 % elektros energijos paveriama viesos energija. Bet kurios paskirties lempa normaliomis slygomis be perstojo gali degti apie 1000 h, t. y. apie
41 par.
iluminis elektros srovs veikimas taikomas vairiuose ildymo prietaisuose ir renginiuose: elektrinse viryklse, laidynse, arbatinukuose, vandens
ildymo spiralse, suvirinimo aparatuose, grd
diovintuvuose, inkubatoriuose ir pan.

Laidyn
Vienas i buityje plaiai n a u d o j a m elektrini
prietais yra laidyn, arba lygintuvas (7.9 pav., a).
J sudaro lygus metalinis padas (7.9 pav., b), kurio
vidins puss grioveliuose yra kaitinimo elementas 1 didels varos laidininkas. Elektros srov
kaitina element, o is laidyns pad.
Kaitinimo elemento grandinje yra bimetalinis
reguliatorius 2 (prisiminkite, k apie j suinojote
VII klasje, nagrindami k n iluminio pltimosi
taikym), kuris ijungia elektros srov, kai elementas kaista iki reikiamos temperatros.

7.9 pav.

7.10 pav.

Elektrinis lituoklis
Montuodami elektros grandines, radijo imtuv,
televizori meistrai atskiras grandins dalis, detales
danai jungia lituodami. Tam tikslui jie naudoja
prietais, vadinam elektrini lituokliu (7.10 pav.).
J sudaro varinis strypas, apgaubtas ruio sluoksniu ir apvyniotas nichromine viela su metaliniu
153

J Elektros srovs darbas

f ir galia

7.11 pav.

Kaitinamj elektros
lemp su angliniu silu
1879 metais irado JAV
elektrotechnikas
Tomas
Alva
Edisonas
(T. A. Edison, 18471931).
Pirmoji Edisono lempa deg
tik tris dienas.
. 18981908 metais
elektros lempos silui bandyta naudoti osm, o 1909 metais volfram. Nuo i
metal pavadinimo gavo vard ir garsioji vokiei firma
Osram", gaminanti elektros
lempas. 1913 metais pasirod
azoto ir inertini duj pripildytos vadinamosios dujovyts
lempos.
40 W galios elektros lempos spiral, kurios ilgis 5,5 cm,
yra susukta i 70 cm ilgio
vielos.
Dabar kasmet pagaminama apie 7 milijardus vairi
kaitinamj elektros lemp.
Pradjus plaiai taikyti
elektr, kilo problem su laidyni naudojimu nebuvo
lizd. Tekdavo isukti elektros
lemput ir jos lizd sukti laidyns laid su specialiu antgaliu.

154

Fizika

/ "

apsauginiu a p d a n g a l u . K i a u r a v i d u r j e r a n k e n o j e
yra laidai, kuriais lituokl atiteka elektros srov.
Svarbiausia vis buitini ildymo prietais detal yra spirale susuktas kaitinimo elementas, kuris
yra atsparus auktesnei kaip 800 0 C temperatrai.
Spirals paprastai d a r o m o s i n i c h r o m o nikelio
ir c h r o m o lydinio, pakelianio iki 1200 0 C kaitr.
Buityje n a u d o j a m elektrini prietais j u n g i m o
(lygiagreiojo) principin s c h e m a p a r o d y t a 7.11
paveiksle.

1. D a n a i s a k o m e : usideg l e m p a " , lempa

dega". Ar i tikrj l e m p o s silas dega?
2. Kaip patikrinti, ar lempos bute jungtos elektros tinkl lygiagreiai?
3. Pasiirj uraus ant elektros lempos, apskaiiuokite j o s v a r ir v a r t o j a m o s srovs stipr.
4. K o d l elektrins virykls spiral daniausiai
p e r d e g a ten, kur sujungti j a u kart n u t r k j o s
galai?
5. K o d l tose elektros g r a n d i n i vietose, kur
prasti kontaktai, isiskiria d a u g ilumos?
6. Kaip pasikeit elektrins virykls galia, kai
b u v o iek tiek s u t r u m p i n t a perdegusi spiral?
7. Kodl v a n d e n s ildymo spiral pirma reikia
dti ind su vandeniu ir tik paskui jungti tinkl?

Elektros srovs darbas

ir galia

8. Elektrinio lituoklio vara 500 , tampa

220 V. Kokio stiprio srov teka lituokliu? Kokia
yra lituoklio galia?
9. Virdulyje, kurio = 75 % (U = 220 V, I =
= 5 A), uvirinamas vanduo. Kiek vandens igaruos, jei jis virs 2,5 min?
10. Kiek ilumos per 10 min iskirs 25 varos
elektros lemputs spiral, kuria teka 0,2 A stiprio
srov?

7.4. Saugikliai
Trumpasis jungimas
Elektros grandin apskaiiuota tam tikram didiausiam srovs stipriui. Jeigu ja pradeda tekti
stipresn u leidiamj srov, jungiamieji laidai
gali labai smarkiai kaisti ir usidegti. Isiaikinkime, kokios gali bti tokio srovs sustiprjimo prieastys ir kaip j ivengti.
Srovs stipris grandinje gali padidti, kai susilieia neizoliuoti jos laidai, kai grandin taisoma neijungta i tinklo arba kai j jungiami maos varos imtuvai. Visais iais atvejais sakoma, kad vyko
trumpasis j u n g i m a s .
T r u m p u o j u j u n g i m u v a d i n a m a s altinio poli
s u j u n g i m a s laidininku, kurio vara yra maa, palyginti su kit grandins dali vara.
Srov taip pat gali sustiprti jungus grandin
imtuvus, kuriems maitinti reikia stipresns srovs,
t. y. perkrovus grandin.
Norint ivengti neigiam srovs sustiprjimo
padarini, tinkl jungiami saugikliai. Jie automatikai ijungia elektros grandin, kai srovs stipris
j o j e pasidaro didesnis u leidiamj.

Lydieji saugikliai
Saugikliai b n a vairi konstrukcij. Butuose
daug kur naudojami kamtiniai saugikliai su lydiu
laidininku, todl jie vadinami lydiaisiais saugik-

Elektros srovs darbas

ir galia

liais (7.12 pav., a). Svarbiausia tokio saugiklio dalis

yra labai lydi metalin, paprastai vinin, vielut,
taisyta porcelianinio kamio viduje. Kamtis turi
sriegius ir centrin kontakt, kurie sujungti lydia
vielute. sukus kamt, lydi vinin vielut sudaro
grandins dal. Vieluts storis parenkamas toks, kad
ji ilaikyt tam tikro stiprio srov, pavyzdiui,
6 A, 10 A. Kai grandine, taigi ir vielute, pradeda
tekti stipresn srov, vielut isilydo (sakome saugiklis perdega") ir ijungia grandin.
Saugikliai idstomi ant specialaus skydo, rengto prie laid vado but. Kiekvienas laidas turi
nuosekliai su juo sujungt atskir saugikl.
Lydieji saugikliai kartais rengiami ir elektriniuose prietaisuose: radijo imtuvuose, televizoriuose.
Tok saugikl sudaro plonas laidininkas, taisytas
stikliniame vamzdelyje su metaliniais antgaliais
(7.12 pav., b).
7.12 pav.

Automatiniai saugikliai
Butuose dabar vietoj lydij saugikli daniau
rengiami automatiniai saugikliai. Keletas j pavaizduota 7.13 paveiksle.
Svarbiausia tokio saugiklio detal yra bimetalin ploktel. Kai grandine, vadinasi, ir ploktele,
pradeda tekti per stipri srov, pavyzdiui, kai elektros tinkl jungiamas didels galios elektros prietaisas arba vienu metu jungiama daug prietais,
7.13 pav.

156

Fizika

/"

Elektros srovs darbas

ir galia

saugiklio ploktel ilinksta ir nutraukia grandin.

Paalinus trumpj jungim arba grandins perkrov, automatin saugikl galima vl naudoti. Tuo tarpu perdegus lydj saugikl reikia pakeisti nauju
(vietoj saugiklio jokiu b d u negalima dti storos
vielos, vinies ir pan.).
Elektrinse schemose saugikliai ymimi enklu

(r. lentel p. 88 ir 7.11 paveiksl p. 154).

Uduotys

7 ?

1. Kodl vietoj perdegusio saugiklio negalima

naudoti vinies arba storos vielos?
2. Kaip saugikliai jungiami grandin: nuosekliai ar lygiagreiai?
3. 7.14 paveiksle pavaizduota keturi rezistori
j u n g i m o schema. Kas atsitiks sujungus grandin
pagal i schem?

7.14 pav.

4. Kuriose 7.15 paveiksle pateiktose grandini

schemose padaryta klaid, dl kuri gali vykti
trumpasis jungimas?
5. Kodl lydiuosiuose saugikliuose daniausiai
naudojama vinin vielut?
6. Kamtiniai saugikliai b n a apskaiiuoti 6 A
ir 10 A stiprio srovei. Koks saugiklis turt bti
buto elektros tinkle, kad vienu metu galtume
jungti visus elektrinius prietaisus?

7.15 pav.

157

Elektros srovs darbas

ir galia

7. Ant lydiojo saugiklio parayta, kad jis

numatytas didiausiai 6 A stiprio srovei. Kokia
gali bti didiausia bendra vis buto elektros
energijos imtuv galia? Tinklo tampa 220 V.
8. Prie elektros tinklo vado yra 3 A stiprio srovei numatyti saugikliai. Tinklas tvarkingas, trumpojo j u n g i m o nebuvo. Taiau saugiklis perdeg.
Kurias lempas jungus taip atsitiko (7.16 pav.)?
9. Kai televizorius jungiamas 220 V tampos
tinkl, j statomas lydusis saugiklis, numatytas
3 A stiprio srovei, o kai elektros tinklo tampa yra
110127 V, naudojamas 5 A srovei skirtas saugiklis. Kodl?
10. 7.17 paveiksle pavaizduota automatinio saugiklio struktrin schema. Paaikinkite jos veikimo princip.
11. Kieninio ibintuvlio baterija 4,5 V lemputei tiekia 0,2 A srov. Kokia yra tos srovs
galia? Baterija visikai isikrauna, kai lemput
dega 8 h. Kiek per t laik isiskiria energijos?
Keliais laipsniais i energija pakelt 10 1 vandens
temperatr?
12. Kokia turi bti elektrinio ildytuvo galia,
kad per 30 min jis suildyt 3,6 kg vandens nuo
10 0 C iki 100 C? ildytuvo n a u d i n g u m o koeficientas lygus 60 %.

7.16 pav.

7.17 pav.

1-asis kontaktas -

2 - a s i s kontaktas Bimetalas

158

F i z i k a

7.5.
Elektros srovs
poveikis mogaus
organizmui
Molt raj. Jonikio miestelyje aibas namuose
nutrenk mokytoj." Maudydamasis vonioje, irjo televizori ir nuo elektros srovs uvo vilnietis." Tokie praneimai ne taip j a u retai pasirodo
spaudoje.
K reikia inoti apie elektros srovs poveik mogui?
mogaus knas yra elektros laidininkas, nors elektros srov praleidia daug blogiau nei metalai. mogaus elektrin vara priklauso nuo jo organizmo savybi ir bsenos. Pateikiame vidutines varos vertes,
imatuotas tarp virutini ir apatini galni:
ranka ranka
ranka koja
ranka kojos
rankos kojos

apie
apie
apie
apie

650 ,
1300 ,
975 ,
650 .

Jei mogus atsiduria elektros grandinje, srovs

poveikis j a m priklauso nuo:

tampos ir srovs stiprio,

srovs tekjimo laiko,
odos bsenos,
aplinkos daikt, kuriuos lieia mogus.

vairaus stiprio elektros srovs poveikis mogui,

kai tampa lygi 220 V
Srovs stipris

Poveikis m o g u i , kai srov t e k a 1 s

Iki 0,5 mA

Tokios srovs mogus nejauia, ji nekenksminga.

0,5 mA20 mA

Kai teka apie 3 mA stiprio srov, jauiamas niejimas" delnuose ir rieuose.

Stiprjant srovei, atsiranda skausmingi
traukuliai. Tiesioginio alingo poveikio
nra. Isigandus galima padaryti neapgalvot judesi ir pakenkti sau bei kitiems.

159

Elektros srovs darbas

ir galia

20 mA50 mA

Traukuliai labai sustiprja. Jei rankose laikomas sugeds prietaisas, jis tarsi prilimpa prie j. Stiprjant srovei, sutrinka irdies veikla ir mogus netenka smons.

Didesnis
nei 50 mA

Tokios srovs paveiktas mogus gali mirti. Sutrinka irdies raumen veikla, smegenys nebeaprpinamos deguonimi.
Dl to netenkama smons, sustoja kvpavimas.

Kai m o g u s p a t e n k a elektros grandin, svarbu,

kokia yra b a t ir grind vara. 220 V ir auktesn
tampa y p a p a v o j i n g a b a s a m r s y j e stovint ant
b e t o n i n i grind. M a i a u p a v o j i n g a stovti ant m e dini grind.
D a u g kas priklauso ir n u o odos sausa ji ar
drgna, koks j o s lietimosi su elektros g r a n d i n e plotas. vykus n e l a i m i n g a m atsitikimui, slyio vietoje
oda apdega, dl to vara sumaja.
Jei elektros srov tiesiogiai paveikia ird ar galv, p a s e k m s b n a d a u g lidnesns, n e g u srovei
p r a t e k j u s vienos rankos r a u m e n i m i s ar j u n g i a m a i siais audiniais.
Labai p a v o j i n g a nusideginti ir elektros kibirktimi o d p a t e n k a ilydyto k o n t a k t metalo, todl
aizdos sunkiai gyja.

Patarimai
P e r k n i j o s m e t u niekada nestovkite p o auktais mediais, nevaiuokite dviraiu, n e s i m a u d y k i te u p j e ar eere, neplaukiokite valtimi, venkite ikili viet, udarykite b u t o langus.
N u o aibo saugo metalinis automobilis, e m a
vietov.
* Jei norite igelbti elektros grandin patekus
m o g , j o nelieskite, pirmiausia ijunkite g r a n d i n
jungikliu ar saugikliais.
V i e n a ranka laikydami j u n g t elektrin prietais, tuo pat m e t u kita nelieskite v a n d e n t i e k i o iaupo, centrinio ildymo sistemos v a m z d i .
N e j u n k i t e prietais, jei paeista j u n g i a m j laid izoliacija.
V o n i o j e nediovinkite p l a u k elektriniu diovintuvu, n e j u n k i t e televizoriaus ar radijo imtuvo.
160

Fizika / 9

 Neplaukite vandeniu prie elektros srovs altinio prijungt elektrini prietais.

Netraukite i elektros lizdo kituk u laido.
Valydami bute lemputes ar viestuvus, ijunkite saugiklius.
Jei bute yra ma vaik, lizdus udenkite apsauginiais skydeliais.
Stovdami basi ant plikos ems arba cementini grind, nesinaudokite elektriniais prietaisais.
Nelieskite kur nors nukarusi laid.
Elektrinius prietaisus turi taisyti tik specialistai.
Apie nukarusius elektros laidus pranekite
elektrikams.

Elektros srovs darbas

ir galia

1. O m m e t r u imatuokite mogaus kuno var.

2. Kodl kai kuri elektrini prietais kituk
kontakt dalis yra padengta plastiku?
3. Kodl sausos odos vara didesn negu lapios?
4. Kodl elektros lizd negalima rengti duuose, vonios kambaryje?

7.18 pav.

5. Kokio stiprio elektros srov tekt mogaus

organizmu, jei jis atsidurt 220 V tampos grandinje? mogaus vara lygi 660 .
6. 7.18 paveiksle parodytas 1778 metais Paryiuje populiarus sktis su perknsargiu. Ar patikimi tokie perknsargiai?

161

Elektros srovs darbas

ir galia"
Elektros srovs darbas

Elektros srovs darbas grandins dalyje lygus tos

dalies gal tampai, padaugintai i srovs stiprio
ir jos tekjimo laiko.

ilumos kiekis

Laidininko, kuriuo teka elektros srov, iskiriamos

ilumos kiekis priklauso nuo jo varos, srovs stiprio,
tampos ir srovs tekjimo laiko.
Apskaiiuojant ilumos kiek, isiskyrus nuosekliosios
grandins dalyje, patogiau taikyti (1) formul (nes
srovs stipris visoje grandinje yra vienodas).
Apskaiiuojant ilumos kiek, isiskyrus
lygiagreiosios grandins dalyje, patogiau taikyti
(2) formul.

Elektros srovs galia

162

Fizika

Elektros srovs galia lygi tampos ir srovs stiprio

sandaugai.

/ 9

Paprasiausi elektriniai
prietaisai

Kaitinamoji lempa
Laidyn, arba lygintuvas
Lituoklis
Vandens ildymo spiral

Trumpasis jungimas

Trumpuoju jungimu vadinamas altinio poli

sujungimas laidininku, kurio vara yra maa,
palyginti su kit grandins dali vara.

Saugikliai

Saugikliai schemose ymimi 3.

Saugikli rys:
Iydieji saugikliai,
automatiniai saugikliai.

163

Elektros srov
vairiose terpse
iame skyriuje susipainsite su:
vairi ri mediagomis: elektrolitais,
puslaidininkiais, plazma;
elektros srove skysiuose, dujose,
vakuume, puslaidininkiuose;
elektrolizs reikiniu;
elektros ilydiu: nesavaiminiu,
savaiminiu, kibirktiniu;
termoelektronins emisijos svoka;
puslaidininki laidumu: elektroniniu,
skyliniu;
puslaidininki sandra;
prietaisais: vakuuminiu diodu,
vakuuminiu triodu, puslaidininkiniu diodu.

8.1 Elektros srov

skysiuose
Elektrolitai
VII klasje kalbdami apie elektros laidininkus
ir izoliatorius, prie ger laidinink priskyrme
metalus, grafit, drusk ir rgi tirpalus, o prie
izoliatori or, stikl, gum, saus med, distiliuot vanden ir pan. Taigi elektros srov gali tekti
ne tik metalais, bet ir tam tikromis slygomis skysiais. Juk btent dl galimo srovs tekjimo vandeniu rekomenduojama paisyti 7.5 skyrelyje ivardyt patarim.
Inagrinkime, kaip elektros srov teka skysiais.
1 bandymas. Sujunkime grandin, susidedani
i srovs altinio, stiklinio indo su dviem elektrodais
(metalinmis ploktelmis arba anglies strypeliais),
lemputs, ampermetro, jungiklio bei jungiamj
laid (8.1 pav.). stiklin ind pilkime distiliuoto
vandens ir junkime jungikl. Lemput nedega, vadinasi, elektros srov grandine neteka. Distiliuotas vanduo, kaip inome, yra nelaidus srovei. vanden
berkime iupsnel valgomosios druskos. Lemput
netrukus siiebia grandine ima tekti srov. Vadinasi, tirpale atsirado judrij krvinink. Kas jie?
Bandym galime pakartoti, distiliuot vanden
br cukraus bei pyl rgties arba armo tirpalo.
Matysime, kad cukraus tirpalas srovs nepraleidia,

8.1 pav.

tuo tarpu druskos, rgties ar armo tirpalas praleidia (panaius bandymus tikriausiai matte arba
darte ir mokydamiesi chemijos).
2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym, kaip
elektrodus naudodami vario plokteles ar anglies
strypelius ir ind pyl vario (II) sulfato CuSO 4
tirpalo. jungus jungikl, vario (II) sulfato tirpalu
ims tekti srov (lemput usidegs), ir po kurio laiko pastebsime, kad su neigiamuoju altinio poliumi
sujungtas elektrodas pasideng variu, isiskyrusiu
i inde esanio tirpalo.
Taigi galime teigti, jog CuSO 4 tirpale buvo judrij elektringj daleli. Tos dalels tai netvarkingai judantys teigiamieji ir neigiamieji itirpusios
mediagos jonai.
Mediagos, kuri vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidia elektros srov, vadinamos elektrolitais (elektro pirmoji sudurtini odi dalis,
rodanti j ssaj su elektra + gr. lytos itirps),
o tirpinam jungini skaidymasis jonus
elektrolitine disociacija (lot. dissociatio atskyrimas, suskaldymas). Vandeniniuose elektrolit tirpaluose arba lydaluose krvininkai yra teigiamieji ir
neigiamieji jonai, todl toki mediag laidumas
vadinamas joniniu.
Veikiami srovs altinio sukurto elektrinio lauko
(tai vyko ir ia aprayt bandym metu), krvininkai m judti kryptingai: teigiamieji jonai
neigiamojo elektrodo link, neigiamieji jonai teigiamojo elektrodo link. ie j o n srautai ir sudar
elektros srov. Pasiek atitinkamus elektrodus,
jonai atidav jiems perteklinius elektronus arba
prisijung trkstam, virto neutraliais atomais arba
molekulmis ir nusdo ant elektrod. Vadinasi,
elektros srov elektrolit tirpaluose yra kryptingas
teigiamj ir neigiamj jon judjimas.

Elektroliz
Mediagos isiskyrimas ant elektrod, tekant
elektros srovei elektrolit tirpalais ar lydalais, vadinamas elektrolize (elektro sudurtini odi
dalis, rodanti ssaj su elektra + gr. lysis suirimas, atskyrimas).

Q Elektros Srov vairiose

Q terpse

Elektroliz plaiai taikoma pramonje. Elektrolizs bdu vienus metalus galima padengti plonu
kit metal sluoksniu ir apsaugoti nuo korozijos.
Tuo pagrstas gamini nikeliavimas, variavimas,
chromavimas ir pan. Leidiant elektros srov kai
kuri metal drusk lydalais, pavyksta iskirti labai
grynus metalus. Taip gaunami metalai, kuriuos
kitais bdais gauti nepaprastai sunku, pavyzdiui,
aliuminis, varis.
1833 metais angl mokslininkas M a i k l a s F a r a d j u s aptiko ry tarp pratekjusios elektros srovs
ir elektrolizs metu ant elektrodo isiskyrusios mediagos kiekio, vadinam Faradjaus elektrolizs
dsniu. Jis teigia, kad
ant elektrodo isiskyrusios mediagos mas m
yra tiesiogiai proporcinga elektros srovs stipriui I, jos tekjimo laikui t ir priklauso nuo
mediagos ries,
t. y.

m = kit;

ia k proporcingumo koeficientas, vadinamas

elektrocheminiu mediagos ekvivalentu ir reikiamas kilogramais kuldnui. vairi mediag jis yra
skirtingas, pavyzdiui, vario 0,329 IO-6 kg/C,
sidabro 1,118 IO"6 kg/C.
Atsivelg tai, kad It = q, elektrolizs dsn galime urayti taip:
m = kq.
Taigi ant elektrodo isiskyrusios mediagos mas
yra tiesiogiai proporcinga pratekjusiam elektros
krviui.
I paskutiniosios formuls matyti: kai elektrolitu
prateka 1 C elektros krvis, elektrocheminio mediagos ekvivalento skaitin vert lygi ant elektrodo isiskyrusios mediagos masei.

Uduotys

m
1. Koki slyg reikia, kad elektrolit tirpalais
tekt elektros srov?
2. Kodl neizoliuotus elektros laidus pavojingiau liesti drgnomis rankomis nei sausomis?
168

Fizika

/ 9

3. Ant kurio elektrodo (8.2 pav.) elektrolizs

metu isiskiria varis? Kodl?
4. Varin ploktel padengta vaku, kuriame
iraiytas pieinys. Kas vyks, jei i ploktel naudosime kaip neigiamj elektrod, statyt voni
su vario sulfato tirpalu, kuriuo teka elektros srov?
5. Elektros srovei tekant vario sulfato tirpalu,
ant neigiamojo elektrodo nusda varis. Kaip pakis elektrod padengusio vario mas, jei srovs
stipr padidinsime 4 kartus, o jos tekjimo laik
sutrumpinsime perpus?
6. Vario sulfato tirpalu pratekjo 30 C elektros
krvis. Apskaiiuokite ant elektrodo isiskyrusio
vario mas. Elektrocheminis vario ekvivalentas
k = 0,329 IO"6 kg/C.
7. Varin detal dengiama plonu nikelio
sluoksniu. Tam tikslui NiCl 2 druskos tirpalu 0,5 h
leidiama 1 A stiprio elektros srov. Kiek nikelio
per t laik nusda ant detals? Elektrocheminis
nikelio ekvivalentas yra 0,3 IO-6 kg/C.
8. Vykstant sidabro nitrato elektrolizei, ant neigiamojo elektrodo per 1 h isiskyr 9,4 IO-3 kg sidabro. Kokio didumo elektros krvis pratekjo
elektrolitu? Elektrocheminis sidabro ekvivalentas
yra 1,118 IO"6 kg/C.
9. I vario sulfato tirpalo elektrolizs metu per
1 h isiskyr 20 g vario. Kokio stiprio srov tekjo
elektrolitu? Elektrocheminis vario ekvivalentas
yra 0,33 IO"6 kg/C.
10. Elektrolizs vonioje, kuria 10 min tekjo 5 A
stiprio srov, isiskyr 1,02 g cinko. Apskaiiuokite
elektrochemin cinko ekvivalent.

8.2. Elektros srov

dujose
Nesavaiminis elektros ilydis
Normaliomis slygomis dujos yra geri elektros
izoliatoriai, nes jose, palyginti su metalais, yra labai
maai judri elektringj daleli. Pavyzdiui, viename kubiniame centimetre metal paprastai bna

Elektros Srov vairiose

terpse

iki IO23 laisvj elektron, tuo tarpu tokio pat trio

erdvs dal uimaniose d u j o s e tik IO9 elektring j daleli (jon, laisvj elektron). Izoliacinmis d u j savybmis galime sitikinti kasdien, j u n gikliu j u n g d a m i ar i j u n g d a m i elektrinius prietaisus: kai metalin jungiklio dalis u d a r o grandin,
l e m p u t k a m b a r y j e usidega, o kai jungiklis ijungiamas, t. y. kai g r a n d i n j e atsiranda oro (azoto, deguonies ir kit d u j miinio) tarpas, ugsta.
B a n d y m a s . Dvi gerai izoliuotas metalines plokteles s u j u n k i m e su elektrometru: v i e n ploktel
su rodykle, kit su k o r p u s u (8.3 pav.). Laisvus
abiej plokteli galus p r i j u n k i m e prie srovs altinio poli. V i e n a ploktel sielektrins teigiamai,
kita neigiamai, o elektrometro rodykl pasisuks.
Kur laik j stebkime. M a t y s i m e , kad rodykl nej u d a ir r o d o t a m p tarp plokteli. Isielektrinti
j o m s neleidia tarp plokteli esantis oro tarpas.
Nors ia ir atsiranda elektrinis laukas, taiau nra
j u d r i e l e k t r i n g j daleli, galini sudaryti srov.
erdv tarp plokteli n e k i m e d e g a n i vak ar
spiritin l e m p u t . Elektrometro rodykl ima krypti
e m y n . Tai rodo, kad tarp plokteli atsirado krv i n i n k ir p r a t e k j o elektros srov

kaitintos

dujos pasidar laidios.

Elektros

srovs t e k j i m a s d u j o m i s

e l e k t r o s ilydiu.
8.3 pav.

170

Fizika

/ 9

vadinamas

Kas yra tie atsirad krvininkai? Kodl jie atsirado? Stebim reikin galima paaikinti taip. prastomis slygomis dujin mediaga daniausiai yra
elektros izoliatorius, nes j sudaro elektrikai neutralios molekuls ir atomai, todl srov tarp plokteli neteka. Pakaitinus oro tarp vaks ar spiritins lemputs liepsna, dalis duj (oro) molekuli
ar atom virsta jonais. Nuo liepsnos kaitusi duj
molekuls arba atomai papildomai gyja tiek energijos, kad susidurdami imua elektronus. Dl to
dujose atsiranda laisvj elektron ir teigiamj
jon. Dalis laisvj elektron prisijungia prie neutrali atom, sudarydami neigiamuosius jonus.
Toks procesas vadinamas duj jonizacija. Atliekant
bandym, liepsna buvo j o n atsiradimo prieastis, t. y. duj jonizatorius.
Liepsnai veikiant, erdvje tarp plokteli atsirado
teigiamj ir neigiamj j o n bei laisvj elektron. ie krvininkai, elektrinio lauko veikiami, pradjo judti kryptingai ir, pasiek plokteles, atidav
joms perteklinius elektronus arba prisijung trkstam. Ploktels dl to isielektrino trumpai
tekjo elektros srov.
Taigi elektros srov dujose yra kryptingas teigiamj bei neigiamj jon ir elektron judjimas.
Elektros srovs tekjimas dujomis tiktai dl kokio
nors iorinio poveikio (jonizatoriaus) vadinamas nesavaiminiu elektros ilydiu. Jonizatoriumi gali bti ne
vien vaks liepsna, bet ir vairs spinduliai: regimoji
viesa, ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai.

Savaimrnis elektros ilydis

Stiprinant elektrin lauk, elektros srov dujose
gali atsirasti ir tada, kai neveikia jonizatorius. Ilydis, vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas savaiminiu elektros ilydiu. Jo metu dujos jonizuojamos, j molekulms arba atomams susiduriant su
laisvaisiais elektronais. Tokia jonizacija vadinama
smgine. Laisvasis elektronas, veikiamas elektrinio
lauko, gyja didel pagreit ir daug kinetins energijos. Jei elektrinis laukas pakankamai stiprus, tai
laisvojo elektrono gytos kinetins energijos pakanka duj molekulei jonizuoti.

Elektros Srov vairiose

terpse

Elektronas, j o n i z a v s m o l e k u l , ir ilaisvintasis
elektronas, elektrinio lauko veikiami, gyja pagreit
ir atitinkam greit. Kiekvienas j , susidrs su kita
molekule, i j o s ilaisvina dar po v i e n elektron ir
t. t. L a i s v j e l e k t r o n skaiius ima didti tarsi
gritis. Visi jie j u d a teigiamojo elektrodo link. Jonizacijos m e t u atsiradusius teigiamuosius j o n u s elektrinis laukas veria judti n e i g i a m o j o elektrodo link.
Susidr su iuo elektrodu, teigiamieji j o n a i gali
imuti i j o n a u j u s elektronus, ir procesas toliau
vyksta n e n u t r k s t a m a i .

Plazmos termin 1923 metais pradjo vartoti amerikiei fizikai Irvingas

Lengm i r a s (I. Langmuir)
ir L. Totik s a s.
Gamtin plazma i ties
sudaro net 99,9 % Visatos mass. emje dl didelio mediagos tankio ir emos temperatros gamtins plazmos beveik
nra ir ji sukuriama tik dirbtiniais bdais.
Plazma plaiai taikoma
technikoje: metalams pjauti
ir suvirinti, metalinms dangoms gauti, cheminms reakcijoms spartinti.
vairiomis spalvomis plazma vyti reklamini ikab
vamzdeliuose.
Plazma naudojama dujiniuose lazeriuose galinguose viesos altiniuose.
Kibirktims ilydis gali
bti ne tik alingas, bet ir naudingas. Kibirktimi galima
pramuti labai maas skylutes
stikle, plastike ir kitose mediagose, igrti sudtingas
angas metaluose, udegti oro
ir benzino miin automobilio
vidaus degimo variklyje.

172

Fizika

/ 9

Plazma
T y r i n d a m i elektros ilyd, s u s i d r m e su j o n i z u o t o m i s d u j o m i s . Tokios i dalies arba visikai
j o n i z u o t o s dujos v a d i n a m o s p l a z m a (gr. plasma

lipdinys, darinys). J sudarani t e i g i a m j ir neig i a m j k r v i n i n k tankis praktikai yra vienodas.

Visikai j o n i z u o t o s e d u j o s e neutrali a t o m nra.
Tai reikia, kad p l a z m a yra elektrikai neutrali.
Plazmos b s e n a danai v a d i n a m a ketvirtja (greta kietosios, skystosios ir dujins) agregatine m e diagos b s e n a . Plazmos b s e n o s yra b e v e i k visa
Visatos m e d i a g a : Saul, vaigds, tarpvaigdins dujos, e m s j o n o s f e r a ir kt.

Kibirktinis ilydis
Srovs altinio ilgesn laik n e p a l a i k o m a s savaiminis ilydis v a d i n a m a s k i b i r k t i n i u . Kibirktis
tai plonyt smarkiai j o n i z u o t d u j gija, kuria dl
m a o s elektrins varos teka labai stipri elektros
srov. Kibirkties gijose dujos kaista iki nepaprastai
auktos t e m p e r a t r o s ir i m a rykiai viesti. D u j o m s
kaistant, staiga p a d i d j a slgis, kuris sukelia b d i n g gars. Toks trakesys girdimas okant kibirkiai
tarp elektrostatins m a i n o s rutuliuk, u k u o j a n t
plaukus, nusivelkant sintetinius drabuius ir kt.
G a m t o j e m a t o m e milinikus kibirktinius ilydius aibus. tampa tarp e m s ir debesies tuo

Elektros srov vairiose

terpse

metu siekia imtus milijon volt, o kibirkties gija tekanios srovs stipris 10 00020 000 A. aibo trukm kelios deimtys mikrosekundi.
aibo linija vingiuota yra dl to, kad ilydis vyksta
laidiausiomis oro sritimis, kurios susidaro atsitiktinai. Griaustin sukelia staiga padidjs slgis
aibo gijoje. aibavimas su griaustiniu vadinamas
perknija.

Elektros lankas
Aptarkime dar vien praktiniu poiriu svarb
savaimin dujin ilyd, vadinam elektros lank,
arba Voltos lanku. Lankui gauti naudojami du angliniai strypeliai (elektrodai), kuri galai taisomi arti
vienas kito. Strypeliai (8.4 pav.) sudaro elektros grandins dal. Strypelius trumpam suglaudus, grandin
susijungia. Kontakto vietoje elektrin vara yra labai
didel ir, tekant srovei, strypeli galai smarkiai kaista. Strypelius pamau tolinant vien nuo kito, tarp
j esaniame kaitusiame ore vyksta smgin jonizacija ir gritinis dujinis ilydis. Jis yra lanko formos
ir skleidia akinam vies. Neigiamojo elektrodo
temperatra siekia apie 4000 C. Atmosferos slgio duj vara maa, todl lankinis ilydis galimas ir tada, kai tampa tarp elektrod yra ema
(4050 V).

EMTSMhHMUI

Elektros lank 1802 metais pirmasis gavo rus

mokslininkas Vasil i j u s
Petrovas, nors ilg laik is
jo atradimas buvo priskiriamas
angl fizikui bei chemikui
Hamfriui
Deiviui
(H. Davy), stebjusiam lank
tik 1809 metais.
Elektros lankas naudojamas metalams lydyti lankutse
krosnyse, metalams pjauti ir
suvirinti, viesai gauti proektoriuose, vyturiuose ir kt.

8.4 pav.

173

Elektros srov vairiose

terpse

Uduotys

-y ?

1. Kas yra krvininkai d u j o s e ?

2. Kokiomis slygomis d u j o s e vyksta nesavaiminis ilydis?
3. Kokiomis slygomis d u j o s e vyksta savaiminis
ilydis?
4. Kokiomis slygomis nesavaiminis ilydis tampa savaiminiu?
5. Ar galima aibu krauti akumuliatori?
6. K o d l vidaus d e g i m o variklio v a k s mait i n a m o s aukta tampa (net iki 20 000 V)?
7. S a u s a m e ore kibirktis 1 cm a t s t u m peroka,
kai tampa yra apie 30 000 V. Kokio d i d u m o tampa susidaro tarp elektrostatins mainos rutuliuk,
jei kibirktis dar oka, kai atstumas tarp j lygus
5 cm?

8.3. Elektros srov

vakuume
Krvininkai vakuume
V a k u u m a s (tutuma) yra geriausias elektros izoliatorius, m a t molekuli j a m e yra tiek maai, kad
tikimyb j o m s susidurti visikai m e n k a . Vis dlto ir
v a k u u m e galima sudaryti srov, tereikia rengti
j a m e kok nors k r v i n i n k altin. Toks altinis daniausiai yra kaitintas knas, galintis spinduliuoti
elektronus. Taigi e l e k t r o s srov v a k u u m e yra kryptingas elektron judjimas.
I n a g r i n k i m e kelet prietais, kuri veikimas
pagrstas srovs t e k j i m u v a k u u m u : diod, triod,
elektronin vamzd.

Diodas
D v i e j e l e k t r o d elektronin l e m p a v a d i n a m a
v a k u u m i n i u diodu (lot. vacuum tutuma, gr. di
priedlis, reikiantis, k a d kas nors sudarytas i
174

Fizika

/9

Elektros srov vairiose

terpse

dviej dali + (elektr)odas; gr. elektro sudurtini

odi dalis, rodanti j ssaj su elektra, hodos
kelias). J (8.5 pav., a) sudaro stiklinis balionas, kuriame taisyti du elektrodai: anodas (gr. anodos kelias auktyn) ir katodas (gr. kathodos kelias emyn,
nusileidimas). Kai kuri konstrukcij dioduose
katodas yra plona metalin vielut, susukta spirale,
o anodas tuiaviduris metalinis ritinlis,
gaubiantis katod. 8.5 paveiksle, b, parodytas
sutartinis vakuuminio diodo ymjimas elektrinse
schemose.
Oras i baliono isiurbtas, taigi ia susidars vakuumas yra geras izoliatorius j a m e nra laisvj
krvinink. Todl jeigu toki lemp prijungsime
prie srovs altinio, elektros srov grandine neteks. Kad diodu tekt srov, j a m e turi atsirasti judri elektringj daleli. J altinis yra kaitintas iki
auktos temperatros katodas.
Amerikiei mokslininkas ir iradjas T o m a s Aiv a E d i s o n a s 1883 metais aptiko, kad smarkiai
kaitintas metalas spinduliuoja laisvuosius elektronus. Sis procesas buvo pavadintas termoelektronine
emisija (lot. emissio ispinduliavimas, ileidimas).
Vakuuminio diodo katodas paprastai kaitinamas
elektros srove (t. y. prijungiamas prie srovs altinio) tiesiogiai arba alia taisyta vielute kaitinamuoju silu.
Katodo ispinduliuoti elektronai aplink katod
sudaro elektron debesl. Prie lempos anodo prijungus srovs altinio teigiamj poli, o prie katodo neigiamj poli, elektronai, veikiami elektrinio lauko, lempos viduje juda nuo katodo prie
anodo grandine teka elektros srov, kuri vadinam a anodo srov.
Sukeitus anodo grandins altinio polius vietomis, srov nutrksta, nes elektrinis laukas prieinasi
elektron judjimui nuo katodo prie anodo. Taigi
diodu srov gali tekti tik viena kryptimi. Dl ios savybs vakuuminiai diodai naudojami radioelektroniniuose prietaisuose kintamajai srovei lyginti (paversti vienos krypties srove). (Kintamj elektros
srov, t. y. srov, kurios stipris ir tekjimo kryptis
periodikai kinta, nagrinsite X klasje.)

Anodas

Katodas

Kaitinamasis silas

b
8.5 pav.

175

Triodas
Elektron, judani elektroninje lempoje nuo
katodo prie anodo, sraut galima valdyti elektriniu
lauku. Tam tikslui lempoje arti katodo taisomas
treias elektrodas, vadinamas tinkleli. Daniausiai
tai bna plonos vielos spiral, apsivijusi apie katod. Tokia trij elektrod elektronin lempa vadinama vakuuminiu triodu (gr. tri priedlis, reikiantis, kad kas nors yra sudarytas i trij dali +
(elektr)odas; 8.6 pav., a, b). Sutartinis triodo ymjimas elektrinse schemose parodytas 8.6 paveiksle, c.
Inagrinkime triodo veikim, remdamiesi viena
i jo jungimo grandin schem (8.7 pav.). Kai tinklelis T neelektrintas, katodo K ispinduliuoti elektronai laisvai pro j prasiskverbia ir pasiekia anod
A. elektrinus tinklel, t. y. tarp jo ir katodo sudarius
tamp (prijungus srovs altin Bt), atsiranda papildomas elektrinis laukas, kuris veikia anod A
lekianius elektronus, taigi ir anodo srov. Keiiant
tamp tarp tinklelio ir katodo, t. y. stumdant reostato R2 liauikl, galima valdyti anodo srov.

Anodas

Elektroninis vamzdis

Tinklelis

Katodas
Kaitinamasis silas

8.6 pav.

176

Elektronin vamzd sudaro udaras stiklinis viename gale paplatintas cilindras, i kurio isiurbtas
oras (8.8 pav.). Siaurajame vamzdio gale taisytas
elektros srove kaitinamas katodas 1, spinduliuojan8.7 pav.

Fizika

/9

Elektros srov vairiose

terpse

8.8 pav.

tis dl termoelektronins emisijos elektronus. Ilk i katodo elektronai, stipraus elektrinio lauko
veikiami (tarp katodo ir anodo sudaroma tampa,
siekianti iki 20 kV), pro valdymo tinklel 2 juda teigiamojo anodo 3 link. Perj pro j, elektronai sklinda siauru pluotu 6, kur galima pavadinti elektroniniu spinduliu. Toliau is pluotas sklinda tarp
dviej por prieingais krviais elektrint ploki: horizontali (4) ir vertikali (5). Keiiant prie
t ploki prijungt elektrin tamp, galima valdyti elektron pluoto judjim vertikalia ir horizontalia kryptimi. Pluotas visada krypsta teigiamai
elektrintos plokts link.
Pasieks platj vamzdio gal 7 (ekran), padengt tam tikros mediagos sluoksniu, elektroninis spindulys susidrimo vietoje sukelia vytjim.
Ekrane pasirodo maa apskrita dmel S.
8.9 pav.

1. 8.9 paveiksle pavaizduota renginio srovei vakuume tirti schema. Kok vaidmen j o j e atlieka
baterijos Ba ir B k ?
2. Ar teks anodo srov, jei sukeisime baterij
polius (r. 8.9 pav.)?
3. N u o ko priklauso anodo srovs stipris vakuuminiame diode?
4. Ar gali elektroninje lempoje vykti kibirktims ilydis?
177

5. Kodl elektronins lempos katodas greitai

suyra, jeigu lempoje yra iek tiek oro?
6. tamp tarp diodo kaitinto katodo ir anodo
padidinus iki keli tkstani volt, anodas labai
stipriai kaista ir gali net isilydyti. Kodl?
7. Kaip galima panaudoti triod kintamajai srovei lyginti?
8. Kodl elektroniniame vamzdyje sukuriamas
didelis vakuumas?

8.4. Elektros srov

puslaidininkiuose
Puslaidininkiai
Kai kuri mediag,
pavyzdiui, sidabro sulfido,
puslaidininkin savyb
elektrinio laidumo didjim
kylant temperatrai dar
1833 metais pastebjo
M. Faradjus.
Daugelis
kit puslaidininkiams bding
savybi buvo atrasta
XIX amiaus antrojoje pusje.
Plaiau tirti ir naudoti
puslaidininkius pradta
XX amiaus penktajame
deimtmetyje.

Pslaidininkiais vadinamos mediagos, kurios

pagal elektrin laidum yra tarp elektros laidinink
ir izoliatori. ias tris mediag grupes galima palyginti pagal t mediag savitj var:
laidinink, pavyzdiui, sidabro, vario, aliuminio, savitoji vara p = 10 8IO"7 m,
puslaidininki, pavyzdiui, germanio, silicio,
seleno, telro, p = IO 7 IO 8 m,
izoliatori, pavyzdiui, stiklo, porceliano, gumos, marmuro, p = IO8IO17 m.
Nuo laidinink puslaidininkiai skiriasi ir j savitosios varos priklausomybe nuo temperatros.
Pavyzdiui, kylant temperatrai, metal, kurie yra
I lD pav.
R,
I

4
N
N4

I
178

Fizika,/ 9

20

40

60

80

100

120

140

t, 0C

Elektros srov vairiose

terpse

geri laidininkai, savitoji vara didja, o puslaidininki maja. Labai emos temperatros slygomis savitoji puslaidininki vara yra nepaprastai
didel, todl puslaidininkiai panas izoliatorius.
Kylant temperatrai, j savitoji vara ima staigiai
mati (8.10 pav.).
Plaiausiai inomos puslaidininkins mediagos
yra cheminiai elementai selenas, silicis ir germanis,
taip pat kai kurie junginiai: galio arsenidas (GaAs),
indio stibidas (InSb), kadmio bei vino sulfidai
(CdS ir PbS) ir kt.

Savasis puslaidininki laidumas

Puslaidininki elektrinio laidumo ypatybes paaikinsime remdamiesi silicio, periodins element
lentels IV grups atstovo, sandara. Jos modelis pateiktas 8.11 paveiksle.
ios grups element atom ioriniame sluoksnyje yra po keturis elektronus (paveiksle juos vaizduoja geltoni skrituliukai). Kai temperatra ema,
ie elektronai yra stipriai susij su atomais ir laisvj elektron beveik nra. Toks silicis puikus
izoliatorius. Kaitinant silic, kai kurie jo elektronai
gyja pakankamai energijos, kad galt nutraukti
ry su atomu ir tapti laisvaisiais (8.12 paveiksle jie
pavaizduoti mlynais skrituliukais). Juo auktesn
silicio temperatra, juo daugiau jame atsiranda laisvj elektron (j gali atsirasti ir apvieiant silic).
Elektronui itrkus i atomo iorinio sluoksnio,
jame lieka laisva elektrono vieta. Ji vadinama skyle
ir turi perteklin teigiamj krv. i viet gali
i . l l pav.

Skylin puslaidininki
laidum galima pailiustruoti
tokiu modeliu. Keletas kdi
sustatoma viena eile, ant
kiekvienos kds padedama
kortel su + " enklu ir
pasodinamas mokinys. Paskutin kd paliekama laisva, tik
su kortele. Kai ant jos persda
mokinys nuo gretimos kds,
enklas pasislenka" per vien
kd. Tada ant ios kds
persda kitas mokinys,
palikdamas savj + " enkl.
Toliau taip persdinjant
mokiniams, kortel su + "
enklu atkeliauja" kdi
eils pradi. Panaiai juda
ir skyls puslaidininkiuose.

8.12 pav.

179

perokti elektronas i gretimo atomo. Tada skyl

atsiras kitoje vietoje, j vl peroks kito atomo
elektronas ir t. t. Taigi ta laisva vieta, arba skyl,
turinti teigiamj krv, netvarkingai juds puslaidininkiu. Laisvieji elektronai ir skyls puslaidininkyje atsiranda kartu, poromis, todl j skaiius yra
vienodas.
Kai puslaidinink prijungsime prie srovs altinio
(8.13 pav.), krvininkai (laisvieji elektronai ir skyls) atsidurs elektriniame lauke ir ims judti kryptingai: laisvieji elektronai vien pus (mlyna
rodykl), skyls prieing pus (alia rodykl).
Puslaidininkyje atsiras elektros srov. Kaitinant arba
apvieiant puslaidinink, krvinink jame daugs,
kartu dids ir elektrinis puslaidininkio laidumas.
Apraytas laidumas bdingas gryniesiems puslaidininkiams, t. y. puslaidininkiams, neturintiems priemai, todl jis vadinamas savuoju laidum. Savasis puslaidininki laidumas yra menkas, nes maai
laisvj elektron. Pavyzdiui, kambario temperatros slygomis viename kubiniame centimetre germanio yra IO23 atom, tuo tarpu tik 3 IO13 laisvj
elektron.

8.13 pav.

Priemaiinis puslaidininki laidumas

Lietuvoje puslaidininki
tyrimai pradti 1950 metais
Vilniaus universitete. J pradininkas buvo akademikas
Povilas
Brazdinas.
1967 metais steigtas
Puslaidininki fizikos institutas, kuriame tiriamos vairios
puslaidininki savybs,
kuriami nauji puslaidininkiniai
prietaisai. Instituto
mokslinink veikla inoma
visame pasaulyje. 1977 metais
jo mokslinink S. Amonto,
}. Polos ir K. Repo darbai pripainti pirmuoju moksliniu atradimu Lietuvoje.

180

Fizika, / 9

Puslaidininki laidumas labai padidja terpus

juos priemai (kit chemini element atom).
Tada alia savojo laidumo atsiranda papildomas
priemaiinis laidumas.
Priemaiin puslaidininki laidum galima paaikinti taip. Tarkime, kad savasis puslaidininkio laidumas yra maas. terpus puslaidinink tam tikros mediagos (priemaios), kurios atomai ioriniame
sluoksnyje turi daugiau elektron, dalis j lieka
laisvi, nes priemaios ir puslaidininkio kovalentiniams ryiams sudaryti vis iorini priemaios
elektron nereikia. Puslaidininkio su tokiomis priemaiomis laidum lemia elektron judjimas, todl
jis vadinamas elektroniniu laidum, arba n laidumu (i lot. negativus neigiamas), o pats puslaidininkis n puslaidininkiu. Priemaios, kurios
lengvai atiduoda elektronus, vadinamos donorais
(lot. dono dovanoju).

Jei puslaidinink terpiame mediagos (priemaios), kurios atomai lengvai prisijungia iorinius
puslaidininkio atom elektronus, padidja skyli
skaiius. Tokiam puslaidininkiui bdingas skylinis
laidumas, arba p laidumas. Puslaidininkiai, kuriuose vyrauja skylinis laidumas, vadinami p pslaidin i n k i a i s (i lot. positivus teigiamas). Priemaios,
prisijungianios elektronus, vadinamos akceptoriais
(lot. acceptor primjas).
Keiiant atitinkam priemai kiek, galima reguliuoti vienokio ar kitokio enklo krvinink skaii
puslaidininkyje ir pagaminti puslaidininki, kuriuose vyraut teigiamieji arba neigiamieji krvininkai. Dl ios savybs padidja puslaidininki
taikymo galimybs.

Puslaidininki sandra
Praktikoje daniau naudojami suglausti puslaidininkiai, kuri vienai daliai bdingas p laidumas, o
kitai n laidumas. i dali kontaktas vadinamas
pn sandra. Ji pakeiia krvinink isidstym
kiekviename i suglaust puslaidininki.
Jeigu toks puslaidininkis yra nejungtas elektros
grandin, tai kiekvienoje jo dalyje laisvieji elektronai bei skyls juda netvarkingai. Dl to kai kurie
laisvieji elektronai per pn sandr gali pereiti skyli srit, o skyls elektron srit. Elektronams
perjus i n srities p srit, j sritis netenka dalies
neigiamojo krvio, t. y. sielektrina teigiamai, o p
sritis sielektrina neigiamai, nes elektronai atkeliauja
su neigiamu krviu (8.14 pav.). Tuo tarpu skyls i
p srities isinea teigiamj krv ir dl to ioje srityje padidja neigiamasis krvis.
Taigi dl elektron difuzijos skyli srit ir skyli
difuzijos elektron srit puslaidininki sandra
sielektrina, atsiranda elektrinis laukas, kuris trukdo
laisviesiems elektronams ir skylms toliau skverbtis
prieingas sritis.
Puslaidinink, turint pn sandr, jungiant vairiais bdais elektros grandin, elektron bei skyli
skverbimsi galima sustiprinti arba susilpninti.

Q Elektros Srov vairiose

Q terpse

Laidioji ir utvarin kryptis

Sakykime, puslaidininkio p sritis p r i j u n g t a prie
srovs altinio teigiamojo poliaus, o n sritis prie
n e i g i a m o j o poliaus (8.15 pav., a). Per pn s a n d r
p r a d e d a j u d t i pagrindiniai krvininkai: i n srities
p srit elektronai, o i p srities n srit skyls.
K a d a n g i p a g r i n d i n i k r v i n i n k tokiame puslaidin i n k y j e yra daug, srov gali bti gana stipri.
Puslaidininkio p srit p r i j u n g u s prie srovs altinio n e i g i a m o j o poliaus, o n srit prie teigiamojo
poliaus (8.15 pav., b), per s a n d r srov b e v e i k
neteka. Tai vyksta dl to, k a d dl iorinio lauko
utvarinio sluoksnio elektrinis laukas sustiprja ir per
sandr gali tekti tik alutiniai krvininkai: i p srities
n srit elektronai, o i n srities p srit skyls.
Taigi pn sandra praleidia elektros srov viena
kryptimi ir nepraleidia j o s prieinga kryptimi. Si
puslaidininki savyb taikoma kintamosios srovs
lygintuvuose.

8.15 pav.

Puslaidininkiniai prietaisai
iuo m e t u puslaidininkiniai prietaisai n a u d o j a m i
praktikai visose elektrotechnikos ir radiotechnikos
srityse, skaiiavimo mainose, m a t a v i m o t e c h n i k o j e
ir kt. Nors ie prietaisai ir labai vairs, j p a g r i n d
sudaro prastos pn sandros arba keleto pn s a n d r

8.16 pav.

pn sandra

182

Fizika

/ 9

Elektros srov vairiose

terpse

sistemos. Vienas i paprasiausi puslaidininkini

prietais yra puslaidininkinis diodas. J sudaro viena pn sandra, prie kurios kiekvienos srities kontaktais prijungiami metaliniai ivadai (8.16 pav., a).
Jais diodas jungiamas elektros grandin. N u o
alingo oro ir viesos poveikio sandr saugo sandarus metalokeraminis, stiklinis ar plastikinis apsauginis apvalkalas (8.16 pav., b). Puslaidininkiniai
diodai yra labai ekonomiki, patikimi, m a matm e n ir maos mass (dl to pranaesni u elektronines lempas). Elektrinse schemose jie ymimi
simboliu ^I- (simbolio smails kryptis sutampa su
laidija srovs kryptimi).
M i n j o m e , kad puslaidininki vara labai priklauso nuo temperatros. ia j savybe pagrstas
puslaidininkinio prietaiso, vadinamo iluminiu var, arba termistoriumi (gr. therme iluma + angl.
(:res)istor varas), veikimas. Pagrindinis termistoriaus elementas yra puslaidininkis, jautrus temperatros pokyiams. Toks termistorius, jungtas
priegaisrins signalizacijos sistem, gali spti apie
kilus gaisr, o jungtas elektros grandin, kurios
dalys gali perkaisti, nutraukti srov.
Dar viena puslaidininki savyb j varos priklausomyb nuo viesos poveikio taikoma prietaisuose, kurie vadinami fotovarais, arba fotorezistoriais. Apvietus puslaidinink, krvinink skaiius
padidja, o kartu sumaja vara. Fotorezistoriai
taikomi silpniems viesos srautams registruoti, konvejeriuose detalms skaiiuoti, gamini paviriaus kokybei tikrinti ir kt.

Uduotys

1. Kas yra krvininkai grynuosiuose puslaidininkiuose?

2. Kuo puslaidininkiniai prietaisai pranaesni
u elektronines lempas?
3. Kuri lemput, jungta grandin, sujungt
pagal 8.17 paveiksle pavaizduot schem, dega?
4. Ar vies lemputs L 1 ir L^ (8.18 pav.), jei jungiklis J 1 bus jungtas, o jungiklis J 2 ijungtas?
5. Ar vies lemputs L 1 ir L 2 (8.18 pav.), jei jungiklis J1 bus ijungtas, o jungiklis J 2 jungtas?

8.17 pav.

8.18 pav.

183

SkyriausElektrossrovvairioseterpse
santrauka
Elektrolitai

Mediagos, kuri vandeniniai tirpalai ar lydalai

praleidia elektros srov, vadinamos elektrolitais.

Elektros srov
elektrolituose

Elektros srov elektrolit tirpaluose ir lydaluose yra

kryptingas teigiamj ir neigiamj jon judjimas.

Elektroliz

Mediagos isiskyrimas ant elektrod, tekant elektros

srovei elektrolit tirpalais ar lydalais, vadinamas
elektrolize.

Elektros ilydis

Elektros srovs tekjimas dujomis vadinamas elektros

ilydiu.
Elektros srovs tekjimas dujomis tiktai dl kokio nors
iorinio poveikio vadinamas nesavaiminiu ilydiu.
Elektros srovs tekjimas dujomis neveikiant
jonizatoriui vadinamas savaiminiu ilydiu.

Plazma

Plazma i dalies arba visikai jonizuotos dujos,

kuri teigiamj ir neigiamj krvinink tankis
praktikai vienodas.

Kibirktinis ilydis

Kibirktis tai plonyt stipriai jonizuot duj gija, kuria

dl maos varos teka labai stipri elektros srov.

Vakuuminis

Dviej elektrod elektronin lempa vadinama vakuuminiu

diodu.

diodas

Vakuuminis
triodas

Puslaidininkiai

Vakuuminis diodas, kuriame taisytas dar vienas

elektrodas, t. y. tinklelinis elektrodas, vadinamas
vakuuminiu triodu. Tinklelinis elektrodas reikalingas i
katodo anod judani elektron srautui valdyti.

Puslaidininkiais vadinamos mediagos, kurios pagal

elektrin laidum yra tarp elektros laidinink ir
izoliatori.

Skylinis laidumas

I atomo iorinio sluoksnio ilkus elektronui, atome

lieka laisva vieta, kuri gali uimti kitas elektronas.
Ji vadinama skyle.

Donorai

Priemaios, kurios lengvai atiduoda elektronus

ir lemia elektronin puslaidininkio laidum (n laidum),
vadinamos donorais.

Akceptoriai

Priemaios, kurios prisijungia elektronus ir lemia

skylin puslaidininkio laidum (p laidum), vadinamos
akceptoriais.

Puslaidininki sandra

p laidumo ir n laidumo puslaidininki kontaktas vadinamas

pn sandra.

Puslaidininkinis

Puslaidininkiniu diodu vadinamas prietaisas, turintis vien

pn sandr ir du ivadus, kuriais jis jungiamas elektros
grandin.

diodas

185

Elektromagnetiniai
reikiniai
iame skyriuje susipainsite su:
magnetinio lauko svoka;
nuolatiniais magnetais: strypiniu,
pasagikuoju;
elektromagnetais;
elektros variklio veikimo principu;
ryio priemonmis.

magnetinis laukas
Magnetinis laukas
4.2 skyrelyje suinojome, kad aplink nejudanius
elektros krvininkus yra elektrinis laukas. Bandymais rodysime, jog aplink judanius krvininkus
yra dar ir magnetinis lakas.
1 bandymas. Sujunkime grandin taip, kaip parodyta 9.1 paveiksle, a, o alia tiesaus laido padkime magnetin rodykl. (Ji yra jums jau inomo
prietaiso kompaso pagrindin dalis.) Kai laidu teka elektros srov, magnetin rodykl nukrypsta nuo pradins padties, pasisuka taip, kad bt
statmena laidui.
bandym (9.1 pav., b) 1820 metais pirmasis atliko dan fizikas H a n s a s K r i s t i a n a s E r s t e d a s
(H. K. Oersted, 17771851).
2 bandymas. Izoliuotos vielos rit su geleine erdimi junkime elektros grandin, kaip parodyta
9.2 paveiksle. Kai jungiklis nejungtas, srov grandine neteka ir rit netraukia alia jos padt smulki geleli (vinui, verli, varteli). Sujungus
grandin, rite pradeda tekti srov, rits erdis simagnetina ir ima traukti geleles. Vadinasi, rit
tampa magnetu.

188

Fizika

/ 9

9.2 pav.

Taigi 1 ir 2 bandymas patvirtina, kad a p l i n k laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra magnetinis laukas. Jo veikiama magnetin rodykl pakrypsta, o rits erdis traukia geleinius daiktus.

Magnetinio lauko jg linijos

Detaliau magnetin lauk galima itirti naudojant
geleies pjuvenas. Magnetiniame lauke jos simagnetina ir virsta maomis magnetinmis rodyklmis.
3 bandymas. Atlikime dar vien bandym, pana 1-j. Tik dabar ties grandins laid perverkim e per kartono lap ir laikykime vertikaliai. Ant
kartono paberkime geleies p j u v e n arba idliokime daug ma magnetini rodykli. junkime jungikl. Pjuvenos arba magnetins rodykls isidstys
aplink ties laidinink koncentriniais (turiniais
bendr centr) apskritimais.
Linijos, iilgai kuri m a g n e t i n i a m e l a u k e isidsto magnetins rodykls, vadinamos magnetinio
lako j g linijomis, arba m a g n e t i n m i s linijomis.
i linij kryptimi susitarta laikyti krypt, kuri
rodo magnetins rodykls iaurinis polius, ymimas
raide N (angl. North iaur). Pietinis rodykls polius ymimas S (angl. South piets).
Magnetinio lauko j g linij kryptis susijusi
su srovs kryptimi laidininke. sry galima nusakyti tokia taisykle: j e i l a i d i n i n k , kuriuo teka
elektros srov, apimsime deine ranka taip, kad

Elektromagnetiniai
reikiniai

1820 m. Kopenhagos
universiteto fizikos auditorijoje studentai susirinko profesoriaus H. K. Erstedo paskait apie ilumos ir elektros
sry. Profesorius papra
jungti elektros srov i Voltos element baterijos. Srov
tekjo plona platinine viela,
kuri greitai kaito. Erstedas
aikino reikin ir atsitiktinai
pastebjo, kad krypteljo netoli vielos kabojusi magnetin rodykl. I karto iam reikiniui mokslininkas neteik
reikms, nes man, kad tai
susij su platinins vielos
temperatra. Vliau jis bandym ts su storesne viela,
kuri kaito ne taip smarkiai.
Ir kart intuityviai vilgteljo rodykl ji vl pakrypo on. Ijungus srov, rodykl gro pradin padt,
nors laidininkas dar buvo
kaits.
Kai studentai ijo i sals,
Erstedas pakartojo bandym
kelet kart, vis stebdamas
rodykls nuokryp. Kit dien bandym atliko i naujo
su dvideimia Voltos element, ir efektas buvo dar
rykesnis.
S bandym 1820 m. Erstedas apra lotyn kalba
straipsnyje Elektros srovs
poveikio magnetinei rodyklei
bandymai". Bandymo esm
jis nusak taip: Galvanin
elektra, tekdama i iaurs
pietus vir laisvai kabanios
magnetins rodykls, jos
iaurin poli nukreipia
rytus. Tekdama ta paia
kryptimi po rodykle, iaurin
poli nukreipia vakarus".
189

millI'll ||
' 1| llllliDUIlltlil
Elektromagnetiniai
reikiniai

9.3 pav.

Tai domu

9.4 pav.

9.6 paveiksle parodyta

Miuncheno vokiei (gamtos
moksl ir technikos istorijos)
muziejuje saugoma paminklin lenta, skirta iam labai
svarbiam Erstedo bandymui
aminti.

9.5 pav.

itiestas nyktys rodyt srovs krypt, tai kiti

keturi pirtai rodys magnetini linij krypt
(9.3 pav.). Si taisykl vadinama deiniosios rankos
taisykl.
Brinio ploktumai statmenu laidininku tekanios srovs kryptis danai vaizduojama strle. Kai
srov teka nuo ms (9.4 pav., a), raome enkl
(tarsi ymtume tolstanios strls uodeg), kai
mus (9.4 pav., b) enkl (vaizduojant atlekianios strls smaigal). Rodyklmis paymta
aplink laidinink susidariusio magnetinio lauko
magnetini linij kryptis.
9.5 paveiksle pavaizduotos rits, su kuria atlikome
2 bandym, magnetinio lauko magnetins linijos.
Kaip inome, rit, kuria teka elektros srov, tarsi virsta magnetu. Vadinasi, ji, kaip ir magnetin rodykl,
turi du polius: iaurin N ir pietin S. Rits magnetins linijos nukreiptos i iaurinio poliaus pietin.
Magnetinio lauko vaizdavimas jg linijomis yra
tik io lauko modelis.
190

Fizika,

/ 9

9.7 pav.

9.8 pav.

Uduotys -y ?

1. Koki slyg reikia, kad aplink krvininkus

visada bt elektrinis ir magnetinis laukas?
2. Ar galima kompasu nustatyti, kad laidininku
teka elektros srov? Jei galima, tai kaip suinoti
jos krypt?
3. Kokia yra magnetinio lauko jg linij kryptis 9.7 paveiksle pavaizduotais atvejais? Persibrai ssiuvinius, paymkite j rodykle.
4. Persibraiykite ssiuvinius 9.8 paveiksle
pavaizduotus laidininkus. Atsivelgdami magnetinio lauko j g linij krypt, nurodykite iais
laidininkais tekanios elektros srovs krypt.
5. 9.9 paveiksle pavaizduoti du laidininkai ir
nurodyta jais tekanios elektros srovs kryptis.
Persibrai juos ssiuvinius, paymkite magnetinio lauko j g linij krypt.
9.9 pav.

9.10 pav.

Vilniaus universiteto
fizikas }. K.
Skrodskis
dar 1817 metais ra, kad
laidininkas, kuriuo teka
elektros srov, veikia kompaso rodykl panaiai kaip
magnetas.
Magnetinio lauko jg
linij krypt galima nustatyti ir pagal sraigto taisykl: jei sukamas sraigtas
slenka srovs tekjimo kryptimi, tai jo sukimosi kryptis
rodo magnetinio lauko jg
linij krypt (9.11 pav.).

9.11 pav.

191

6. 9.10 paveiksle dviej laidinink skerspjviai ir aplink juos susidariusio magnetinio lauko jg linijos. Persibrai juos ssiuvinius, nurodykite laidininkais tekanios elektros srovs krypt.
7. Atliekant Erstedo bandym, magnetins rodykls pakrypo prieingomis kryptimis (9.12 pav.).
Kodl? Nurodykite magnetinio lauko jg linij
ir laidininku tekanios srovs kryptis.
8. Kur magnetins rodykls poli atstums
9.13 paveiksle pavaizduotos rits kairysis galas,
kai ja ims tekti elektros srov?
9. Persibraiykite ssiuvinius 9.14 paveiksle
pavaizduot laidinink ir aplink j paymkite
magnetinio lauko jg linij (nubrdami jas per
nurodytus takus) kryptis. Rodykls rodo laidininku tekanios elektros srovs krypt.
10. Viena rite teka 3 A stiprio srov, kita tokia
pat rite 1,5 A. Katros rits viduje magnetinis
laukas yra stipresnis?

8-asis laboratorinis darbas.

Elektromagneto surinkimas
ir ibandymas
Elektromagnetas
Rit, kurios viduje yra gelein erdis, vadinama
elektromagnetu. Kai rite teka elektros srov, elektromagneto erdis simagnetina ir sustiprina rits
sukurt magnetin lauk. Ijungus srov, ios mag192

Fizika,

/ 9

netins savybs inyksta (erdis turi bti pagaminta i specialios geleies). Elektromagneto poveikis
priklauso nuo juo tekanios srovs stiprio. Dl to
elektromagnetai plaiai naudojami technikoje. Jais
perkeliami kroviniai, valomi grdai, elektromagnetai montuojami telefonuose, telegrafuose ir t. t.
Pagal erdies form elektromagnetai skirstomi
strypinius (9.15 pav., a), pasagikuosius (9.15 pav., b),
cilindrinius (9.15 pav., c) ir t. t.
9.16 paveiksle parodytas didels keliamosios galios
elektromagnetas.

Elektromagnetiniai
reikiniai

Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) rit;

3) gelein rits erdis; 4) reostatas; 5) jungiklis;
6) jungiamieji laidai; 7) kompasas; 8) smulkios vinuts; 9) varteliai; 10) trintukas; 11) mai akmenukai;
12) medio gabaliukai.
Darbo

eiga

1. Pagal 9.17 paveiksle pavaizduot elektrin schem sujunkite grandin.

2. junkite jungikl ir kompasu nustatykite rits
(elektromagneto) polius.
3. Pakeiskite srovs krypt grandinje ir vl nustatykite elektromagneto polius.
9.16 pav.

9.15 pav.
9.17 pav.

193

9.18 .

4. Reostatu reguliuokite srovs stipr g r a n d i n j e

ir stebkite, kaip e l e k t r o m a g n e t a s veikia k o m p a s .
5. Patikrinkite, kaip e l e k t r o m a g n e t a s traukia i
vairi mediag padarytus knus: geleines vinutes,
vartelius, m e d i o gabaliukus, a k m e n u k u s ir t. t.

1. Ar galima i neizoliuotos vielos p a g a m i n t i

e l e k t r o m a g n e t o rit?
2. N u r o d y k i t e 9.18 paveiksle p a v a i z d u o t elekt r o m a g n e t polius.
3. Ar, s u j u n g u s g r a n d i n , s i m a g n e t i n a
geleiniai strypai (9.19 pav.)?

abu

4. Kaip apvynioti gelein virb laidu, kad,

tekant j u o srovei, virbas n e g y t m a g n e t i n i savybi?

9.19 pav.

194

9.20 pav.

Fizika, / 9

9.21 pav.

9.24 .

5. 9.20 paveiksle pavaizduoti elektromagneto

poliai. Prie rii prijunkite srovs altin, o rii
galus sujunkite vien su kitu taip, kad elektromagneto poliai bt tokie, kokie nurodyti
brinyje.
6. Paymkite element baterijos polius ir srovs krypt grandinje (9.21 pav.).
7. Nurodykite pasagikojo elektromagneto polius (9.22 pav.).
8. Ant plon viel pakabintos dvi rits (9.23 pav.).
Kodl jos artja ar tolsta viena nuo kitos, kai jomis
leidiama elektros srov?
9. 9.24 paveiksle pavaizduotais elektromagnetais teka vienodo stiprio elektros srov. Kuris
i j gali pakelti didiausi krovin?

195

9.2. Telegrafas.
Telefonas
N u o seno b u v o iekoma b d inioms perduoti.
Ilg laik laikus, p r a n e i m u s i v i e n o s vietos kit
n e i o d a v o raiti pasiuntiniai. Ilgainiui informacijos
p e r d a v i m o bdai tobuljo, taiau kai kurie i j taik o m i dar ir iandien.
Informacijos perteikimo vairiais atstumais greitis, tikslumas i e s m s pasikeit tik n u o d u g n i a u
ityrus elektrinius bei m a g n e t i n i u s reikinius.

Telegrafas
Lietuvoje pirmoji telegrama i Vilniaus Peterburg
pasista 1859 metais.
Kaune telegrafo stotis
steigta 1863 metais.

Elektros srov ir e l e k t r o m a g n e t galima p a n a u doti signalams perduoti dideliais atstumais ir j i e m s

urayti. 1837 metais amerikietis S a m j u e l i s M o r z (S. Morse) irado elektromagnetin raant telegrafo aparat (gr. tele toli + grapho raau).
Jo modelio principin s c h e m a pavaizduota 9.25 paveiksle.
S i u n t i m o stotyje yra srovs altinis ir telegrafo
raktas (jungiklis), p r i m i m o stotyje elektromagnetas, kuris gali pritraukti svirt su raikliu. N u spaudus telegrafo rakt, grandin susijungia. T r u m piau ar ilgiau palaikant n u s p a u s t rakt, p r i m i m o
stotyje taisytas raiklis j u d a n i o j e popieriaus juostelje bria tak arba brkn. I tak ir b r k n i
sudaryta M o r z s abcle u r a o m a s vairiausias
tekstas.

9.25 pav.

196

Fizika, / 9

 Elektromagnetiniai
reikiniai

Morzs abcl

B
C
e
D

F
G

9.26 pav.

9.27 pav.

iuolaikinis telegrafo ryys sudtinga sistema,

kuria perduodamas ir tekstas, ir fototelegramos, ir
kt. Vienas i dabar n a u d o j a m raidini telegrafo
aparat yra teletaipas (lot. tele toli + angl. type
rayti mainle). Jis turi panai raomosios mainls klaviatr, siunia, priima ir automatikai urao informacij.

Telefonas
Kalb dideliais atstumais galima perduoti telefono ryiu, t. y. elektriniais signalais, kurie sklinda
laidais. Telefono ryys technikai labai sudtinga
sistema. Taiau j o j e yra du nekintantys elementai mikrofonas (gr. mikros maas + phone
garsas) ir telefonas (gr. tele toli + phone garsas). Pirmojo kalbtojo mikrofonas sujungtas su
antrojo telefonu, o antrojo mikrofonas su pirmojo telefonu.
Mikrofonas (9.26 pav.) tai smulki anglies grdeli pripildyta dut A, udengta plona ploktele membrana B. Prie duts ir membranos
prijungti laidai C. Taigi anglies grdeliai yra elektros grandinje, kuri sujungta su antrojo kalbtojo
telefonu.
Telefon (9.27 pav.) sudaro magnetas A, ant kurio poli B umautos plonos vielos ritels C. Prie
magneto poli yra plona plienin ploktel (membrana) D.
Pirmojo kalbtojo balso stygos virpina or, ir is
virpjimas suvokiamas kaip garsas. Kalbant mikrofon, virpantis oras pasiekia membran, kuri tai

H
1

M
N
O
P

R
S

T
U _
, Q
v . .
z,
O
2
3 .
4 ....
_
5
6
7

Telefon 1876 metais irado amerikietis Aleksandras Grejamas

Belas
(A. G. Bell).
Lietuvoje pirmoji telefono stotis rengta Vilniuje
1896 metais. 1923 metais visi Lietuvos apskrii centrai
jau turjo telefono stotis.
Buityje naudojams
vairia technika. N nepagalvojame, kad kai kurie aparatai atsirado palyginti
neseniai, o j veikimo principas daugeliui buvo nesuprantamas. Tai liudija ir ia
aprayta pirmoji paaugli
paintis su telefonu.

197

Penkiolikmetis bsimasis
raytojas Augustinas Gricius
su draugu 1915 metais, patys
to neinodami, atsidr
neutralioje fronto zonoje tarp
rus ir vokiei kariuomens,
netoli iupyli. Pamat
laidus, pradjo aikintis,
kaip veikia telefonas.
Einant pro Eerio mik,
<...> Stasys staiga rikteljo:
Va, tilipons!
Pakels griovys buvo prils
alksniuk. Juose drieksi telefono kabelis. Jis buvo gerai
paslptas, mudu su Stasiu
nepastebjome, i kur jis eina.
Tai turbt jis kiauras, tas
dratas, pasak Stasys, iupindamas kabel.
A jau buvau mokykloj girdjs ir skaits apie elektr, tad ir
apie telefon.
Ne. Vidury viela, o ja sunkiasi elektros srov ir nea
odius, ne per daug kvalifikuotai ir tikinamai paaikinau
Stasiui.
Eik tu, kvaily. Kas ten tau
sunksis, kibo ginytis Stasys.
Jei nebt viela kiaura, tai ir
nesusikalbt.
Mudu susiginijome ir gana
ilgai kivirijoms, stengdamiesi
kiekvienas rodyti savo ties.
Na, pairkim, pasil Stasys.
Pairkim, sutikau.
Mudu ilgai vargom, kol
iaip taip nutraukme viel.
Stasys nusimin pamats,
kad viela nekiaura. A diaugiausi rods, kad tiesa mano."1
Tik gerokai vliau A. Gricius
suvok, koks pavojus jiems grs.
1

Gricius

A. Tkstantis

devyni imtai penkioliktieji. Diversantai / / Keliai keleliai. V.,

1973. P. 112.

198

Fizika,/ 9

suspaudia, tai atleidia anglies grdelius. Dl to

kinta j vara ir kartu srovs stipris g r a n d i n j e .
K i n t a m o stiprio srov pasiekia antrojo kalbtojo telefono riteles ir j o s e sukelia m a g n e t i n lauk, kuris
taip pat kinta. Jo veikiama, telefono m e m b r a n a virpina gretimus oro sluoksnius, ir klausytojas (antrasis kalbtojas) girdi tuos odius, kuriuos kitame laid gale m i k r o f o n taria j o panekovas.
iuolaikini t e l e f o n rageliuose taisytas ir mikrofonas, ir telefonas. D a b a r labai paplits automatinis telefono ryys.

Uduotys > ?

1. 9.28 paveiksle pavaizduotas elektrinis skambutis: A pasagikasis elektromagnetas, B gelein ploktel su plaktuku, C s k a m b u i o varpelis. j u n k i t e s k a m b u t elektros g r a n d i n ir
paaikinkite, kaip jis veikia.
2. K b e n d r a turi elektrinio skambuio, telefon o ir telegrafo ranga?
3. kuri p u s ilinksta telefono m e m b r a n a , kai
m i k r o f o n o m e m b r a n a suspaudia anglies grdelius d u t j e ?
4. Sujungiant ir ijungiant grandin, kurioje yra
telefonas, ragelyje girdti trakteljimas. Kodl?
5. Kokie energijos virsmai vyksta m i k r o f o n e ir
telefone, kai kalbasi du panekovai?

9.28 pav.

6. Norint greitai rengti tarp dviej vietovi laikin telefono ar telegrafo ry, tiesiamas tik vienas
izoliuotas laidas. I telefono aparat ieinantys antrieji laidai sujungiami su smeigtais em metaliniais virbais. Kodl taip daroma? Kas iuo atveju
atstoja antrj laid? Kodl girdimumas pagerja,
kai aplink smeigtus virbus palaistoma em?

Elektromagnetiniai
reikiniai

9.3. Nuolatiniai
magnetai
... dabar pasakysiu, kuriuo gi
dsniu gamtos akmuo prie savs gali gele traukti.
Graikai akmen tad magnetu pavadino dl jojo
atsiradimo i ten, kur gyvena magnet tautel.
Lukrecijus (I a. pr. Kr.). Apie daikt prigimt
Knai, kurie ilgai neisimagnetina, vadinami nuolatiniais magnetais, arba tiesiog magnetais. Toki savybi turi magnetins mediagos feromagnetikai
(lot.ferrum geleis). Tai geleis, nikelis, kobaltas.
Dl elektron sveikos juose atsiranda skirtingai
magnetintos sritys (domenai) (9.29 pav., a). Magnetiniame lauke j simagnetinimas suvienodja
(kryptis pasidaro madaug vienoda; 9.29 pav., b) ir
visas mediagos gabalas virsta nuolatiniu magnetu.
Nuolatiniai magnetai, kaip ir elektromagnetai, bna vairi form: strypiniai, pasagikieji ir t. t.
9.29 pav.

Apie magneto pavadinimo kilm yra vairi legend. Skyrelio pradioje

pateiktoje romn poeto
ir filosofo Lukrecijaus
poemos itraukoje is terminas siejamas su hipotetine
magnet tautele. Magneto
pavadinimas kildinamas
ir i Graikijos miestelio
Magnezijos vardo. Pagal
Romos mokslininko ir raytojo Plinijaus Vyresniojo
(2379 m.) aprayt legend, piemuo Magnes atjs
toki viet, kur em labai
stipriai trauk jo gelein
lazdos gal ir sandalus; mat
j paduose buvo vini. Jis
pradjs toje vietoje kasti
em ir rads akmen, kuris
trauk geleinius daiktus.
Pagal piemens vard akmuo
ir pavadintas magnetu.

199

9.30 .
Artindami magnet prie daikt, pagamint i
vairi mediag, galime nustatyti, kad jis traukia
ne visus daiktus. Magnetas geriausiai traukia plien, ket, gele, prasiau nikel ar kobalt.
Nuolatinis magnetas, kaip ir rit, kuria teka elektros srov, turi du polius: iaurin ir pietin. Paprasiausias nuolatinis magnetas yra jau inoma magnetin rodykl.
1 bandymas. Pastatykime magnetin rodykl ant
stalo. Siaurinis jos polius rodys iaur, pietinis
pietus (9.30 pav., a). Pakabinkime strypin magnet. Vienas jo galas nukryps iaur, kitas pietus
(9.30 pav., b).
2 bandymas. Strypin magnet horizontaliai tvirtinkime stove. Vienodais atstumais kabinkime" prie
jo geleines vinutes (9.31 pav.). Magneto galai ilaiko j daugiausia, vadinasi, stipriausiai gele traukia jo poliai.
3 bandymas. Artinkime vien prie kitos dvi magnetines rodykles. Kad ir kaip jas sukiosime, jos visada sustos viena prieais kit prieingais poliais
(9.32 pav.).
9.32 pav.

Elektromagnetiniai
reikiniai

9.33 pav.

Taigi galima padaryti toki ivad:

vairiavardiai magnet poliai vienas kit trankia, o vieitavardiai
stumia.
4 bandymas. Ant stiklins ploktels pabarstykime geleies pjuven ir i apaios prie jos artinkime
vairius nuolatinius magnetus. Pjuvenos isidstys
tam tikromis linijomis, kurios vaizduos m a g n e t
magnetinius laukus.
9.33 paveiksle, a, parodytas pasagikojo magneto magnetinis laukas (magnetins linijos udaros),
9.33 paveiksle, b ir c, strypini magnet magnetiniai laukai.

1. Turime du visikai vienodus geleinius strypus. Kaip nustatyti, kuris i j yra magnetas,
kuris ne?

9.34 pav.

2. Pavaizduokite, kaip takuose (9.34 pav.)

aplink nuolatin magnet isidstys magnetins
rodykls. Mlynasis j galas iaurinis polius.
3. Prie m a g n e t poli prikibo po adatl
(9.35 pav.). Kas atsitiks laisviesiems adatli galams, artinant vien magnet prie kito? Kas atsitiks adatlms, jei m a g n e t galus, kurie laiko
adatles, suglausime?
4. Dviej magnet poliai pritrauk laiko adatles (9.36 pav.). Ar visos jos nukris, kai suglausime
magnetus prieingais poliais? Kodl?
201

I Elektromagnetiniai
reikiniai

9.35 pav.

9.36 pav.

5. Nubrkite strypinio ir pasagikojo nuolatinio m a g n e t o m a g n e t i n i o lauko j g linijas ir nurodykite j krypt.

6. M a g n e t o pritraukt dviej adatli laisvieji
galai vienas n u o kito nutol (9.37 pav.). Kodl?
7. Ar galima p a g a m i n t i v i e n o poliaus m a g n e t ?
8. Nuolatinis m a g n e t a s padtas netoli m a g n e t i ns rodykls. Kaip, n e j u d i n a n t m a g n e t o , apsaugoti rodykl n u o j o poveikio?

9.37 pav.

9.4. ems magne

laukas
Bet kurioje e m s vietoje padta m a g n e t i n rodykl, galinti laisvai sukiotis, v i s u o m e t nusistovi
iaurspiet kryptimi (9.38 pav.), nes j veikia em s m a g n e t i n i s laukas.
Taigi e m yra milinikas m a g n e t a s (9.39 pav.),
turintis du m a g n e t i n i u s polius: iaurin Piet
pusrutulyje ( j nukrypsta k o m p a s o rodykls pietinis polius) ir pietin Siaurs pusrutulyje ( j nukrypsta m a g n e t i n s rodykls iaurinis polius). Per

9.38 pav.

e m s m a g n e t i n i u s polius ivesti apskritimai

vadinami magnetiniais dienovidiniais. Btent j
kryptimi nusistovi m a g n e t i n rodykl.
e m s geografinis aigalis n e s u t a m p a su j o s magnetiniu poliumi. Geografinio aigalio padtis pastovi, o m a g n e t i n i o p o l i a u s kinta. Pietinis magnetinis
polius dabar yra Siaurs pusrutulyje, K a n a d o s salyno Batersto sal iauriniame pakratyje. Per par
jis priartja prie geografinio aigalio 20,5 m, o per
metus apie 7,5 k m .
202

Fizika

/ 9

Elektromagnetiniai
reikiniai

Pietinis magnetinis
polius
iaurs aigalis

Piet aigalis
iaurinis magnetinis
polius
9.39 pav.

Kaip kinta laikui bgant ems magnetinio poliaus padtis, parodyta 9.40 paveiksle. M a n o m a ,
kad 2185 metais iaurje magnetinis polius sutaps
su geografiniu aigaliu.
ems magnetizmas dar ne visikai iaikintas.
Seniau manyta, kad ems magnetin lauk sukelia
jos gelmse esanios geleingos uolienos. Taiau
giliau kaip 30 km j magnetins savybs inyksta
dl auktos temperatros. Todl geleing uolien
poveikis ems magnetiniam laukui palyginti nedidelis.
Dabar manoma, kad svarbiausia ems magnetinio lauko prieastis jos skystame branduolyje judanios konvekcins daugybs elektringj daleli
srovs. O mes jau inome, kad kiekviena elektros
srov sukuria magnetin lauk.

Uduotys

Kompasas (it. compasso imatuoti (skriestuvu)) ant aies laisvai besisukanti magnetin rodykl,
t. y. prietaisas orientuotis
pasaulio ali atvilgiu, rodantis magnetinio arba geografinio dienovidinio krypt.
Kinijoje magnetais kaip
kompasais naudotasi jau
2000 metais pr. Kr.
Europoje magnetinis
kompasas pradtas naudoti
XIXII amiuje.
Kai jreiviui plaukiant
jra Saul u debes pasislepia ar pasaul apgaubia nakties
tamsa, pakabinama magnetin
adata, kuri pasisukiojusi smaigaliu iaur rodo... itaip jreiviai suino, kur reikia
plaukti, kai nematyti Maj
Grulo Rat." Taip pirm
kart (1180 metais) Europos
literatroje aprao
kompas angl mokslininkas
Aleksandras
Nekamas
(A. Nekamj.
Pirmieji kompasai buvo
inde vandens plduriuojantys kamiai su magnetine
rodykle.
XIV amiuje rodykl
pradta mauti ant smaigalio,
tvirtinto sugraduoto skritulio
centre.
9.40 pov.

1. Ar teisingai rodys pasaulio alis kompasas

automobilio salone? Patikrinkite.
2. Laivai ems magnetizmui tirti daromi i medio, o j detals tvirtinamos bronzinmis vinimis. Kodl?
3. Ar v a k u u m e esanio kompaso magnetin
rodykl nusistovs magnetinio dienovidinio
kryptimi?

203

I Elektromagnetiniai
reikiniai

Tai domu

ems magnetinis laukas

nra vienodas. Sauls pusje
jis tsiasi madaug 6000 km,
o prieingoje pusje net
apie 100 kart toliau.
Dl Sauls aktyvumo kartais kinta ems magnetinis
laukas. I Sauls paviriaus
Visat imetami elektringj daleli elektron,
proton srautai. Dl to
kyla magnetins audros.
v Paprastai nustatoma
ems magnetinio lauko stiprio vidutin vert. Taiau yra
viet, kur dl geleing uolien telkini ems plutoje
magnetinis laukas daug stipresnis u vidutin. Tokios
ems sritys vadinamos magnetins anomalijos sritimis
(gr. anomalia nukrypimas). Lietuvos iaurs rytuose ir Latvijos pietryiuose yra
didiausia Pabaltijyje TumasrniSbats magnetin
anomalija. Geleies rdos
uolienos ia slgso 1000 m
gylyje. Tai pastebta 1936
metais, tiriant magnetin lauk
Rokikio rajone.
Magnetin lauk turi ir
kai kurios kitos Sauls sistemos planetos: Jupiteris, Marsas, Merkurijus, Saturnas bei
pati Saul. Yra vaigdi,
kurios dl stipraus magnetinio
lauko vadinamos net magnetinmis vaigdmis. Mnulis
ir Venera neturi magnetinio
lauko.

204

Fizika

/ 9

4. Kodl kompasai netinkami naudoti arti ems magnetini poli?

5. Plienins sijos sudtos sandliuose iaurs
piet kryptimi. Per ilgesn laik jos simagnetina.
Kodl?
6. Kodl nereikt dti laikrodio ant televizoriaus ar radijo aparato?

9.5. Elektros variklis

Laidininkas magnetiniame lauke
inome, kad aplink laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra magnetinis laukas, veikiantis magnetin rodykl (Erstedo bandymas). Kyla klausimas:
ar magnetins rodykls magnetinis laukas neveikia
laidininko? Be abejo, taip, taiau jis toks silpnas,
kad pastebti nemanoma. O kas atsitiks, jei laidininkas, kuriuo teka elektros srov, pateks stipr
magnetin lauk? Tai suinosime atlik bandym.
Bandymas. Sumontuokime 9.41 paveiksle parodyt rengin. Dviem neizoliuotais laidininkais,
jungtais elektros grandin, gali judti lengvas metalinis vamzdelis (arba viela), esantis tarp pasagikojo magneto poli.
9.41 pav.

 Elektromagnetiniai
reikiniai

jungus jungikl, grandine pradeda tekti elektros

srov ir tarp magneto poli esanti viela ima judti.
Tai rodo, kad magnetiniame lauke esant laidinink, kuriuo teka elektros srov, veikia tam tikra jga. Jos veikimo krypt, sutampani su laidininko judjimo
kryptimi, galima nusakyti kairiosios rankos taisykle (9.42 pav.): jei kairioji ranka laikoma taip, kad
magnetinio lauko jg linijos sueina jos deln, o
keturi itiesti pirtai rodo elektros srovs krypt,
tai 90 kampu itiestas nyktys rodo laidinink
veikianios jgos krypt.
Laidininko, kuriuo teka srov, judjimu magnetiniame lauke pagrstas buityje ir technikoje naudojam elektros varikli darbas.

9.42 pav.

Elektros variklio veikimo schema

Elektros variklis elektros maina, paverianti
elektros energij mechanine energija.
Elektros variklio veikim galima paaikinti tokia
schema (9.43 pav.). Tarp magneto poli yra vielos
rmelis su pusiediais A ir B galuose. Pusiediai
priglud prie epetli C ir D. Vienas epetlis visuomet sujungtas su teigiamuoju altinio poliumi,
kitas su neigiamuoju. Rmelis gali suktis aplink
a OO'.
9.43 pav.

ti

205

Pirmj elektros varikl

(9.45 pav.) 1834 metais
sukonstravo i Potsdamo
(Vokietija) kils ininierius
Moricas
Hermanas
Jakohis
(M. H. Jacobi,
18011874), baigs Getingeno universitet. Varikliui
tobulinti reikjo l. Jakobis
surado rmj Rusijos
car Nikolaj I. Nuo 1837
met Jakobis gyveno Peterburge, prim Rusijos pilietyb, tapo Peterburgo akademijos akademiku ir inomas
kaip Borisas Jakobis.

9.44 pav.

I srovs altinio teigiamojo poliaus elektros srov epetliu C, pusiediu A pasiekia kairij rmelio dal, kuri b r i n y j e yra ties pietiniu m a g n e t o poliumi. Pagal kairiosios rankos taisykl n u s t a t o m e ,
kad i rmelio dal veikia auktyn nukreipta jga.
Deinija rmelio dalimi tekanios srovs kryptis
yra prieinga, todl (pagal kairiosios rankos taisykl) t dal veikia e m y n nukreipta jga. K a d a n g i rmelis pritvirtintas prie aies, a b i e j j g veikiamas
jis gali tik pasisukti.
I inercijos pasisukus j a m pus
iedis B atsidurs ties epetliu C ir
pietiniu m a g n e t o poliumi vl b u s
o ties iauriniu e m y n . Rmelis
ds suktis.

9.45 pav.

apskritimo, pusrmelio dalis ties

veikiama vir,
labai greitai pra-

Tikrame variklyje toki r m e l i tarp stipri elekt r o m a g n e t poli yra ne vienas, o daug, dl to jie
sukasi tolygiai.
Nuolatins srovs varikliai (vienas i j pavaizduotas 9.44 paveiksle) plaiai taikomi praktikoje, kaip
antai: troleibusuose, elektroveiuose, tramvajuose,
ekskavatoriuose, staklse ir pan. Sie varikliai yra pranaesni u iluminius, nes gali bti vairaus dydio,
neiskiria aplink kenksming mediag, jiems nereikia degal, juos galima taisyti vairiose vietose, j
gana didelis naudingumo koeficientas (galing elektros varikli siekia iki 98 %).
206

Fizika,/ 9

Elektromagnetiniai
reikiniai

1. Suformuluokite taisykl, pagal kuri nustatoma magnetiniame lauke esant laidinink veikianios jgos kryptis.
2. 9.46 paveiksle pavaizduotos magnetini lauk j g linijos ir tuose laukuose esaniais laidininkais tekani srovi kryptys. Nurodykite laidininkus veikiani j g krypt.
3. Tarp m a g n e t poli esaniais laidininkais
(9.47 pav.) teka elektros srov. Rodykls ymi laidinink j u d j i m o krypt. Nurodykite m a g n e t
polius.

9.46 pav.

9.47 pav.

9.48 pav.

207

I Elektromagnetiniai
reikiniai

9.50 pav.

9.49 pav.

4. T a r p m a g n e t o poli esaniais laidininkais

(9.48 pav.) teka elektros srov. N u r o d y k i t e laidin i n k u s veikianios j g o s krypt.
5. 9.49 paveiksle pavaizduoti tarp m a g n e t o
poli esantys laidininkai, kuriais teka elektros
srov, taip pat p a y m t a j j u d j i m o kryptis. Nurodykite elektros srovs krypt.
6. Kuria kryptimi j u d s 9.50 paveiksle pavaizduotas laidininkas?

208

Fizika

/ 9

Elektromagnetiniai
reikiniai"
Erstedo bandymas

Aplink laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra

magnetinis laukas.

Magnetins linijos

Linijos, iilgai kuri magnetiniame lauke isidsto

magnetins rodykls, vadinamos magnetinio lauko
jg linijomis, arba magnetinmis linijomis.
Jei laidinink, kuriuo teka elektros srov, apimsime
deine ranka taip, kad nyktys rodyt srovs krypt,
tai kiti keturi pirtai rodys magnetini linij krypt.

Magnetai

Rit, kurios viduje yra gelein erdis, vadinama elektromagnetu.

Knai, kurie ilgai neisimagnetina, vadinami nuolatiniais
magnetais, arba tiesiog magnetais.
Magnetai turi du polius: iaurin ir pietin. Vienavardiai
magnet poliai vienas kit stumia, vairiavardiai traukia.

Elektros variklis

Elektros variklis elektros maina, paverianti

elektros energij mechanine energija. Jo veikimas
pagrstas laidininko, kuriuo teka elektros srov,
judjimu magnetiniame lauke.

Kairiosios rankos
taisykl

Jei kairioji ranka laikoma taip, kad magnetinio lauko jg linijos sueina jos deln, o keturi itiesti pirtai rodo
elektros srovs krypt, tai 90 kampu itiestas nyktys
rodo laidinink veikianios jgos krypt.

209

Uduoi atsakymai
1.7.

1. 140 }. 2. 300 kj. 3. 3,36 IO6 J. 4. 5,3 IO15 J.

5. 36 C.

6. 26 C. 7. 80 1. 8. 2 1. 9. 2 C. 10. 420 m. 11. 5 kg. 12. 48 C.

1-asis 1. d.

1. 840 J/(kg C). 2. 50 C.

1.8.

4. 9,2 IO10 J. 5. 7,4 IO8 J. 6. 3,8 IO60 J/kg. 7. =1,9 t.

8. 2,5 kg. 9. =22 kg. 10. =130 kg. 11. =11 C.

2.2.

5. 4,95 IO5 J. 6. =7 IO5 J. 7. 15,33 kj. 8. 1,62 IO6 J. 11. 25 C.

12. 0,8 1.

2.3.

3. 6,6 IO8 J. 4. Kietjant geleiai (QFE = 16,2 IO5 J; QAI =

= 7,8 IO5 J). 5. 1,5 kg. 6. 1,5 IO6 J. 7. =7,1 IO5 J. 8. 6,24
IO5 J. 9. Apie 11,8 MJ. 15. 395 kj. 16. =2,9 MJ.

2.5.

6. 13,18 MJ. 8. 84 kj. 9. 6142 kj. 10. 2636 kj.

3.1.

6. 25 kartus. 7. 50 kart. 8. 6 cilindrus. 9. 3 kj. 10. 2940 J.

3.3.

2. 35 %. 3. 16 %. 5. =33 %. 7. =6,5 J. 8. Neuteks. 9. =22 %.

2-asis 1. d.

1. 300 1; 250 1. 2. 459 J/(kg 0C). 3. 4 %.

3.4.

1. 1,4-10 1 6 J. 2. =2,4 -10 18 J; 1,3 IO20 J. 3. 2,6 -10 8 J.

4. =34 %. 5. =10 min. 7. Krosnis atiduos =5,6 IO7 J, vanduo
4,9 IO8 J. 8. 1,5 IO7 J. 9. =27 g.

5.1.

4. I1 :12 = 6. 5. Vienoda. 6. Per 200 s.

3-iasis 1. d.

3. 45 C. 4. 0,03 A.

5.2.

4. 60 J. 5. 4,5 V. 6. U1: U, = 1 : 2. 7. Pirmoje 3 kartus. 8. 5 A;

2,5 A.

210

4-asis 1. d.

8. 0,24 J.

5.3.

2. 1,2 . 3. 55 . 4. 100 . 5. 3 ; 3 . 8. Antrasis.

5.4.

1. Sumajo 4 kartus. 2. 25 . 3. Nepasikeis. 5. Antrojo didesn 4 kartus. 6. 1,6 . 7. 150 m. 8. 0,765 mm2. 9. I geleies. 10. I konstantano. 11. 6 .

5.5.

3. 100 . 4. 142,4 kg. 9. 200 ; 8 . 10. 200 mm 2 .

5.6.

2. 4 A. 3. 4 V. 7. 5 A. 8. 5 V. 9. 20 V. 10. 1 mm2/m.
F i z i k a

6.1.

1. 4 V. 2. 4 V. 4. 0,5 A; 5,5 V. 5. 37 lemputes. 6. 16 . 7. 15 .

8. 38,5 . 9. vies silpniau. 10. =0,324 A; =4,4 V; =1 V;
=0,6 V.

5-asis 1. d.

1. 30 . 2. 0,5 A; UBC = 1 V; U cd = 0,5 V; UAD = 2,5 V.

3. 4 A; 8 V.

6.2.

5. 8 . 6. 3 V. 7. 1 . 8. =1 . 9. =4,3 .

6-asis 1. d.

3. I = 0,2 A; I = 0,3 A; I = 0,5 A. 6. I3 = 0,5 A; I5 = 1 A;

J6 =1 2,5 A. 8. 6 2A; 4 A; 240 V.

6.3.

4 . 4 , 5 . 5 . 5 . 6 . U1IU2

= 3 . 7 . R 4 < RB,

UA < UB; IA =

1B.

9. 6 . 13. 40 .
7.1.

1. 18 J. 4. =2,5 kj. 5. 7,2 kj. 11. 3,2 IO3 kj.

7.2.

7. 0,5 A. 8. =16 364 C. 9. 1 h.

7-asis 1. d.

1. 8 kWh (2,88 IO7 J). 2. I1:12 = 2. 3. 120 V. 4. Kurio R =

= 50 . 5. Kurio R = 50 . 7. 6 : 1. 8. 720 kj. 9. 5,4 A.

7.3.

8. 0,44 A; 96,8 W. 9. =54 g. 10. 600 J.

7.4.

7. 1,32 kW. 8. 300 W ir 500 W galios lempas. 11. 0,9 W;

25 920 J; 0,6 0 C. 12. 1,26 kW.

7.5.

5. 0,33 .

8.1.

5. 2 kartus padids. 6. 9,87

IO"6 kg. 7. 0,54 g. 8. =8408 C.
9. = 16,8 A. 10. 0,34 IO"6 kg/C.

211

Panaudot iliustracij altiniai

http://www.scarlett.ru/source/models/hires/sc-190/sc-190.jpg
http://www.anniversary-weddinggifts.com/web_images/
web_images/KTHERMONE.jpg
http://www.voke3.1t/n/d/mixl.htm
http://acmeme.org/all/travel/tallinn/stockholm/vasamuseum/
ice_floes.jpg
http://www.siemens.com/misc/download.jsp7url = %2FDaten% 2Fsiecom% 2FHQ% 2FPG % 2FInternet % 2FPG_Unitwide % 2F WORKARE A % 2Fpp_pg4 % 2F tempia tedata %
2FDeutsch%2Ffile%2Fbinary%2Fsopg200405_300dpi_
1185572.jpg&download = true
http://www.gscscientific.com/501zl3web.jpg
http://www.gscscientific.com/501z7web.jpg
http://www.uvm.edu/%7Edahammon/whatsnew//largeElectroscope.jpg
http://www.sil.si.edu/digitalcollections/hst/scientific-identity/
fullsize/SIL14-A4-05a.jpg
http://www.sil.si.edu/digitalcollections/hst/scientific-identity/
fullsize/SIL14-V003-02a.jpg
http://www.ady-bp.sulinet.hu/tantar/atvalt/kepek/ohm.jpg
http://www.scarlett.ru/source/models/hires/sc-132s/sc-132sgreen.jpg
http://www.hakko.com.sg/presto.jpg
http://perso.club-internet.fr/rene.balderacchi/illustrations/
Fusible%2003.jpg
http://www.ab.com/industrialcontrols/products/control_ circuit_and_load_protection/images/circuit_ protection_ family.jpg
http://www.electronics-plus.com/Merchant/graphics/surplus/
lN5817.jpg
http://www.edcjp.jp/kit/elecraft/KXl-Photos/Parts2/index.
html
http://kwtubes.com/ebaypictures/diodes/d817g.jpg
http://images.channeladvisor.com/Sell/SSProfiles/10047725/
Images/DI3a50vl00.jpg
http://www.kalleb.com/eb/di.jpg
http://www.hcrs.at/BILDER/SRMAIN2.JPG
http://www.solitrondevices.com/Packages%20Galleria/TO111 % 20Side % 20view% 20x.JPG
Kompaktinis diskas Corel photo".
Natur und technik: Physik, Chemie Hauptschule NordrheinWestfalen: Cornelsen, 1991.
Physik Gross Berhag 5/6 Nordrhein-Westfalen /von K. Graeff,
H.-W. Kirchhoff, J. Opladen, J. Reimers. Stuttgart: Ernst
Mett Verlag, 1987.
212

Fizika

/ 9

Dalykin ir pavardi rodykl

Agregatins bsenos 38
Agregatiniai virsmai 53
Akceptoriai 181, 185
Akumuliatorius 86
Amperas 95, 96, 122
Amperas A. M. 95
Ampermetras 88, 97, 122
Anodas 175, 176
Anodo srov 175
Amontas S. 180
razdiunas P. 180
Deivis H. 173
Dsnis
Archimedo - 7
elektrolizs - 168
energijos tverms - 6, 62, 67
inercijos - 6
jgos - 6
Omo - grandins daliai 120, 123
Paskalio - 7
veiksmo ir atoveikio - 6
Diodas
puslaidininkinis - 183, 185
vakuuminis - 174, 184
Diufe . 70
Dyzelis R. 58
Donorai 180, 185
Daulis 22
Daulis D. P. 145
disonas T. A. 154, 175
Elektrin j'tampa 100, 122
Elektrin jga 74
Elektrin schema 88, 91
Elektrin vara 108, 122
savitoji - 112, 123
Elektrinis lituoklis 153
Elektrocheminis mediagos
ekvivalentas 168
Elektrolitai 167, 184
Elektrolitin disociacija 167
Elektroliz 167, 184
Elektromagnetas 192, 209
Elektrometras 71
Elektronas 72

Elektroninis spindulys 177

Elektroninis vamzdis 176
Elektros grandin 87, 91
Elektros ilydis 170, 184
kibirktims - 172
nesavaiminis - 171, 184
savaiminis - 171, 184
Elektroskopas 70
Elektros krvis 70, 94-96, 100
Elektros lankas 173
Elektros mainos 84
Elektros skaitiklis 145
Elektros srove 81, 167, 170, 171, 174
Elektros srovs darbas 144, 162
Elektros srovs galia 147, 162
Elektros srovs stipris 94, 95, 122
Erstedas H. K. 188-190
aradejus M. 74, 168, 178
Fotoelementas 86
Fotovafas (fotorezistorius) 183
Franklinas B. 70
alvaninis elementas 84
Galvanis L. 86
Garavimas 46
Garo turbina 59
lleronas 59
eminimas 80
Iakobis M. H. 206
Jg linijos
elektrinio lako - 75
magnetinio lako - 189, 209
Jonizacija
duj - 171
smgin - 171
'Kaitinamoji lempa 88, 152, 154
Kalorija 28
Katodas 175, 176
Kietjimas 42, 52
Kondensacija 47, 52
Konvekcija 14, 17, 34
laisvoji - 17
priverstin - 17
Krvininkas 81, 90
213

Kulonas 96
Kulonas . . 96
aidinink jungimas
lygiagretusis - 126, 131-133, 141
mirusis - 126, 138, 139, 141
nuoseklusis - 126-128, 141
Laidumas
pslaidininki elektroninis 180
priemaiinis 180
savasis 180
skylinis 181
ilumos - 14, 34
Laisvieji elektronai 78,170,171,179
Laukas
elektrinis - 74, 90
elektrostatinis - 75
magnetinis - 188, 189
Lavalis K. G. P. 59
Lengmiras I. 172
Lenuaras E. 57
Lydymasis 39, 52
Lygintuvas (laidyn) 153
ikrofonas 197
Milikanas R. 72
Mdrz S. 196
audingmo koeficientas 61, 67
Nuolatinis magnetas 199
mas 108, 122
Omas G. S. 108, 120
Ommtras 109, 122
Otas N. A. 57
etrovas V. 173
Plazma 172
pn sandra 181
Pola J. 180
Pslaidininkis 178, 185
Pslaidininki sandra 181, 185
Reostatas 115, 123
liauiklinis - 88, 115, 123
Repas K. 180
Rezistorius 88, 109, 123
augiklis 88, 155
automatinis - 156, 163
lydsis - 156, 163
Skyle 179
Skrodskis }. K. 191
214

Fizika

/ 9

iluma
kro degimo - 32, 35
lydymosi - 41, 52
savitoji - 24, 35
savitoji garavimo - 50, 53
savitoji lydymosi - 41, 52
iluminis judjimas 10, 34
iluminis spinduliavimas 14, 20, 34
ilumos kiekis 22, 35, 145, 162
aisykl
deinidsios rankos - 189, 190
kairiosios rankos - 205, 209
sraigto - 191
sverto - 7
Telefonas 197
Telegrafas 196
Temperatra
kietejimo - 42, 52
lydymosi - 39, 52
virimo - 49, 52
Termistorius 183
Termoelektronin emisija 175
Termoelementas 85
Tinklelis 176
Tdmsonas D. D. 11
Tonksas L. 172
Trumpasis jungimas 155, 163
akuuminis triodas 176, 185
Vankelis F. 57
Variklis
aminasis - 61
dyzelinis - 58
elektros - 205, 209
iluminis - 56, 67
vidas degimo - 56
Varas 88, 109, 123
iluminis - 183
Vatas 148
Vatas D. 57
Vatmetras 148
Vatsekund 148
Vatvaland 148
Vidin energija 11, 34
Vimerstas D. 72
Virimas 49, 52
Volta A. 86, 101
Voltas 101, 122
Voltmetras 88, 103, 122

Vladas Valentinaviius
FIZIKA
Vadovlis IX klasei
Pieiniai Vytauts Zoviens
Nuotraukos Rtos Buinskaits
Redaktor Zita liavait
Virelis Kristinos Jits

ir Riardo

Rudinsko

Tir. 3000 egz. Leid. Nr. 15 659. Usak. Nr. 16 940.

Udaroji akcin bendrov leidykla viesa", E. Oekiens g. 10,
LT-44252 Kaunas.
EI. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt
Spausdino UAB Spaudos praktika", Chemijos g. 29,
LT-51333 Kaunas.
Sutartin kaina

is v a d o v l i s p a d s J u m s a t s k l e i s t i i l u m i n i ir e l e k t r i n i r e i k i n i p a s l a p t i s .
ia r a s i t e a t s a k y m u s d a u g e l su i o m i s t e m o m i s susijusi k l a u s i m , p a v y z d i u i ,
k o d l , prie p i l a n t v a n d e n j s t i k l i n , p a t a r i a m a j j d t i m e t a l i n a u k t e l ,
k o d l 20 C t e m p e r a t r o s oras m o g u i a t r o d o p a k a n k a m a i iltas, o t o k i o s p a t
t e m p e r a t r o s v a n d u o - vsus, k o d l p o i e m o s d i r v o s e p r i d y g s t a " a k m e n .
N a g r i n d a m i e l e k t r i n i u s reikinius, ne t i k g e r i a u painsite b u i t y j e n a u d o j a m u s
e l e k t r i n i u s p r i e t a i s u s , b e t ir s u i n o s i t e , k a i p s p a r i a i p l t o j o s i f i z i k o s
mokslas - t e c h n i k o s pagrindas. Deja, nauji m o k s l o a t r a d i m a i kelia dar d a u g i a u
p r o b l e m . Gal j o s p a v i l i o s ir Jus?