Paskaita 2006.04.

Magnetizmas
iandien akivaizdu, kad yra tiesioginis ryys tarp elektros reikini ir magnetizmo. Nors
elektros ir magnetizmo reikiniai moni pastebti dar antikos civilizacijos laikais, toks
ryys nustatytas tik 19 a. Magnetizmo terminas kilo nuo vietovs Maojoje Azijoje
Magnezijos pavadinimo. Ten buvo aptiktos uolienos, turinios magnetini savybi
(Fe3O4 magnetitas) jos trauk arba stm viena kit.
Magnetui galime priskirti du prieingus polius. Jei pakabintume nedidel magnet ant
silo, jis visuomet nukrypsta t pai pus iaurs poli. ia savybe jau seniai
naudojasi jrininkai. Magneto polius, nukrypstantis iaur, vadinamas iauriniu poliumi
(ymimas N- nuo north). Prieingas magneto polius vadinamas pietiniu poliumi
(ymimas S nuo south).
Gerai inoma, kad vienariai dviej magnet poliai stumia vienas kit, o priingi poliai
traukia.
S

trauka
S

stma
N

S
stma

Magnetini poli atskirti negalima. Jei perlautume magnet, gautume du magnetus,

kuri kiekvienas turt savo iaurin ir savo pietin poli.

www.olimpas.lt

vedama lauko svoka, iuo atveju magnetinio lauko. Jei sveikauja du magnetai,
galima sivaizduoti,kad vinas magnetas sveikauja su antrojo magneto kuriamu
magnetiniu lauku. Magnetin lauk galima taip pat apibdinti magnetinio lauko jg
linijomis. Jei sustatytume aplink magnet (ar srityje, kur yra magnetinis laukas) daug
ma magnetint strlyi, jos isidstyt pagal jg linij liestines.
Klausimas:
Turime du vienodus i pairos strypelius. inoma, kad vienas i j magnetas, kitas
feromagnetins (nemagnetintos) mediagos strypas. Kaip be paalini priemoni
nustatyti, kuris i stryp yra magnetas?

Strypinis magnetas turi tokias magnetinio lauko jg linijas. Susitarta, kad magnetinio
lauko jg linij kryptis ta, kuria nukreiptas maos magnetins strlyts iaurinis
polius. Taigi, strypinio magneto galas, i kurio ieina magnetinio lauko jg linijos,
vadinamas iauriniu magneto poliumi, o kur sueina magnetinio lauko jg linijos
pietiniu poliumi.

www.olimpas.lt

ems magnetinis laukas

em turi savo magnetin lauk. J galima sivaiduoti taip, lyg ems viduje bt
milinikas magnetas, savo pietiniu poliumu nukreiptas iaur.

Taiau geografinis iaurs polius (ems paviriaus vieta, kuri kerta menama ems
sukimosi ais) nesutampa su magnetiniu poliumi (tai ems iaurs magnetinis polius,
atitinkantis magneto pietin poli) r. br. is magnetinis polius yra Kanados iaurs
rytuose, tiesiai iaur nuo Hudzono lankos. Jis nutols 1300 km nuo iaurs
geografinio poliaus.
ems pietinis magnetinis polius yra prieingoje ems pusje nuo iaurs magnetinio
poliaus. Kampas tarp tiess, jungianios ems magnetinius polius ir ems sukimosi
aies yra 12o.
Kampas tarp krypties geografin, arba tikrj iaurin poli ir atitinkam iaurin
magnetin poli vadinamas deklinacija. Jis priklauso nuo ilgumos.

www.olimpas.lt

domu tai, kad magnetini poli vieta nuolat kinta, nors ir neymiai, taiau per ilgesn
laiko tarp magnetiniai poliai nes susikeiia vietomis. Per paskutiniuosius 17 mln. met
magnetiniai poliai vietomis susikeit 171 kart. Tai liudija geologiniai tyrima. Patikimo
paaikinimo nra iki iol.

Jga, veikianti magnetiniame lauke esant laidinink, kuriuo teka srov.

Ampero dsnis
Jau kalbta, kad Erstedas atrado srovs ir magnetinio lauko sveik. Eksperimentikai
nustatyta, kad esant statmenoms srovs ir magnetinio lauko krytims, veikianti laidinink
jga statmena abiems mintoms kryptims. Konkreti kryptis priklauso nuo I ir B savitarpio
orientacijos. Galima pasinaudoti kairiosios rankos taisykle.
F

(a)

(b)

Eksperimentikai nustatyta, kad

F ~ ILB sin

www.olimpas.lt

(1-1)

Apibendrinus galima taip apibdinti jg, kuri veikia vienalyiame magnetiniame

indukcijos B lauke ties lgio l laidinink su tekania stprio I srove, pamus laidinink
kaip vektori l, kryptimi sutampaniu su srovs kryptimi:

F = I [l B ]

(1-2)

Jei turime ilgio element dl, magnetiniame lauke j veikia jga

dF = I [dl B]

(1-3)

Tai Ampero dsnis. Jgos krypt patogu nustatyti kairiosios rankos taisykle: jei
kairiosios rankos deln sminga magnetinio lauko (magnetins indukcijos) linijos, o keturi
jos pirtai sutampa su srovs kryptimi, tai nyktys rodo veikianios jgos krypt.
Remiantis Ampero dsniu, galima apibrti magnetins indukcijos vienet. SI magnetins
indukcijos vienetas yra tesla (T). I, pvz., (1-1) seka, jog tesla tai tokia magnetinio
lauko indukcija, kuomet 1 m ilgio laidinink, kuriuo teka 1 A stiprio srov, veikia 1 N
jga, jei laidininkas statmenas magnetiniam laukui.
Kartais magnetinei indukcijai apibdinti naudojamas gausins sitemos vienetas Gausas.
1Gs = 104 T .
Ties ems paviriumi magnetin indukcija yra 0,5 Gs eils. Stacionars dideli magnetai
sukuria keli tesl magnetin indukcij, o superlaidi magnet pagalba galima pasiekti
~ 10 T magnetin indukcij.

Pavyzdys
Kiet laidinink, kuriuo teka stiprio I srov, sudaro spindulio R pusapskritimio dalis ir du
vienodo ilgio l lygiagreios dalys. Laidininkas yra statmename vienalyiame
magnetiniame lauke, kurio indukcija B. Rasti jg, kuria magnetinis laukas veika
laidinink.
B

R
l

www.olimpas.lt

Sprendimas

dF

dl

F1

R
F2

Ianalizuojame, kaip magnetinis laukas veikia atskiras laidininko dalis.

Tiesiosios laidininko dalys yra veikiamos vienodomis, bet prieing krypi jgomis.
Tuo galima sitikinti, pritaikius kairiosios rankos taisykl. Tuo bdu, ios jgos viena kit
visikai kompensuoja, todl laidinink veikia jga, kuri veikia tik sulenktj dal.
Iskiriame element dl ir pasinaudodami Ampero dsniu surandame jg dF , kuria
magnetinis laukas veikia element (r. br.).
dF = I [l B ] .

Vektorikai susumav pagal vis pusapskritim (imdami nuo 0 iki ) ir gautume

atstojamj jg. Pastebsime, kad dF horizontaliosios komponents sumuojant visikai
kompensuojasi, todl turime imti tik vertikali dedamj. Taigi, atstojamoji jga F,
veikianti laidinink nukreipta vertikaliai auktyn (brinio ploktumoje). Jgos
vertikalioji dedamoji lygi:
dFv = Idl B sin = IRB sin d .
Tuo bdu,

F = dFv = IBR sin d = 2 IBR .

Taigi, F = 2 IBR .

www.olimpas.lt

Sukimo momentas, veikiantis apvij magnetiniame lauke. Magnetinis

dipolinis momentas
Inagrinkime vielos rmelio, kuriuo teka srov, sveik su magnetiniu lauku.
Paprastumo dlei paimkime staiakamp rmel, kurio kratin a ir b, juo teka stiprio I
srov. Tegul rmelis gali suktis apie vertikali a OO ir yra vienalyiame horizontaliame
indukcijos B lauke, kuris sudaro kamp su rmelio ploktuma (rmelio normale).
O
b

S
B

O'

Horizontalisias rmlio dalis b magnetinis laukas veikia vienodomis prieingos krypties

jgomis iilgai rmelio aies. Tos jgos momento nesukuria ir viena kit visikai
kompensuoja.
Rmelio vertikalisias dalis a veikia jga
F = IaB

(1-4)

Tuomet suminis jgos momentas sukimosi aies atvilgiu, veikiantis rmel

magnetiniame lauke, lygus
b
b
M = IaB sin + IaB sin = ISB sin .
2
2
ia S = ab - rmelio plotas. Jei rmelis turi N vij, jgos momentas bus N kart didesnis.
Apibendrinus i analiz bet kokios formos plokiajam rmeliui gautume

M = NI [S B ]

(1-5)

Nagrinjant srovi sveik su magnetiniu lauku, patogu vesti kontr, kuriuo teka srov,
apibdinant parametr - magnetin dipolin moment:

www.olimpas.lt

p = NIS

(1-6)

Tai vektorinis dydis, kurio kryptis sutampa su kontro ploto normals kryptimi. Ji
pasirernkama pagal deiniojo sraigto taisykl sraigto galvuts judjimo kryptis sutampa
su srovs kryptimi, o jo slinkimo kryptis ir rodo normals (o tai yra ir magnetinio
dipolinio momento kryptis) krypt.
r
Jei magnetiniame lauke B yra sistema, turinti magnetin dipolin moment p , j veikia
jgos momentas M:

M = [p B ]

(1-7)

Pastebsime, kad tai primena elektrinio dipolio sveik su elektriniu lauku:

M = [p E]

Galime apskaiiuoti rmelio su dipoliniu momentu potencin energij magnetiniame

lauke. Nordami pasukti rmel kampu jo didjimo kryptimi (ir. br.), privalome
atlikti darb prie magnetinio lauko jgas
A = Md = NISB sin d = pB cos + Const

(1-8)

Tokiu bdu, rmeliui suteiksime dydio A potencins energijos W p . Jeigu priimtume, kad
W p = 0 , kai = / 2 , tai nostanta Const = 0 . Tuomet rmelio potencin energija
magnetiniame lauke lygi

W p = pB cos

(1-9)

Apibendrinus

W p = p B

www.olimpas.lt

(1-10)

Paskaita 2
Elektros srov ir magnetinis laukas
Yra ryys tarp elektros ir magnetini reikini. Daugelis bandym aptikti ry tarp
statins elektros reikini ir magnetini reikini baigdavosi neskmingai. Vienok yra
kiek kitoks ryys. Pirmasis j nustat Hansas Kristianas Erstedas (Oersted) (1777-1851
m.). 1820 m. jis pastebjo, kad magnetin rodykl atsilenkia ties laidu, kuriuo teka srov.
Vliau daugeliu eksperiment buvo nustatyta, kad dviej lgiagrei laidinink, kuriais
teka srovs I1 ir I2, o atstumai tarp j b, ilgio vienetai sveikauja jga
Fi.v. = k

2I1 I 2
b

(2-1)

Koeficientas k priklauso nuo vienet sistemos, o 2 pasirinktas dl patogesns formuls

iraikos.
Jei srovs tos paios krypties, laidininkai traukia vienas kit, jei priingos stumia.
Abiem atvejais jgos modulis toks pat ir nusakomas (12-1).
Pagal (12-1) nusakomas SI ir CGSE vienet sistemos srovs stiprio vienetas.
SI sistemoje srovs stiprio pagrindinis vienetas amperas. Jei tokio stiprio srov teka
labai plonais lygiagreiais labai ilgais laidininkais, esaniais 1 m atstumu, jie sveikauja
jga 2 10 7 N , tenkania laidinink ilgio metrui.
SI sistemoje naudojama racionalizuota forma

Fi.v. =

0 2I1 I 2
4 b

(2-2)

stat jgos vert i Ampero apibrimo, gautume

0 = 4 10 7 H / m = 1,26 10 6 H / m

(2-3)

Tai vakuumo magnetin konstanta.

Btina apibdinti ir magnetin lauk tam tikra magnetinio lauko charakteristika.
Atrodyt, galima bt vesti magnetinio lauko stipr analogikai elektrinio lauko stipriui
E. Taiau istorikai taip susiklost, kad analogikas parametras, nusakantis magnetin
lauk, yra magnetin indukcija B (dabar danai is dydis vadinamas magnetinio srauto
tankiu). Tai vektorinis dydis, kurio krypt nusako magnetins rodyklls iaurinis polius.
Vektori B kartais vadina tiesiog magnetiniu lauku.

www.olimpas.lt

Magnetinis laukas charakterizuojamas ir magnetinio lauko stipriu H. Tai dydis,

analogikas elektrostatikoje vestam dydiui D (slinkties vektoriui), t.y. dydiui,
nusakaniam pirmin (nepriklausant nuo aplinkos mediagos) dyd.
Magnetiniam laukui galioja superpozicijos principas taip pat kaip ir elektriniam laukui.
Tai galima suformuluoti tokiu bdu: dviej srovi (judani krvi) kuriamas magnetinis
laukas duotame erdvs take lygus atskirai kievienos srovs (judani krvi) kuriam
magnetini lauk vektorinei sumai, t.y.

B = Bi

(2-4)

Srovs kuriamas magnetinis laukas. Bio ir Savaro dsnis

Jei arti tiesaus laidininko, kuriuo teka srov, idstytume daug ma magnetint
rodyklli, jos isidstyt pagal tos srovs kuriamo magnetinio lauko jg linijas (pagal
j liestini krypt).
I

S
N

Magnetinio
lauko
kryptis

Srovs
kryptis

Deiniosios rankos
taisykl
www.olimpas.lt

Deiniojo sraigto
taisykl
10

Taigi, tiesus laidininkas, kuriuo teka srov, aplink t laidinink kuria magnetin lauk,
kurio jg linijos koncentriniai apskritimai. Kruopts ekesperimentiniai tyrimai
parod, kad tiesiam laidininkui atstumu r nuo jo
B~

I
r

(2-5)

SI sistemoje tiksli formul

B=

0 I
2r

(2-6)

dB

dl

Jei turime laidininko element dl , kuriuo teka stiprio I srov ( dl kryptis sutampa su
srovs kryptimi), tai erdvs take, kur nusako vektorius r, to elemento kuriamo
magnetinio lauko indukcija dB lygi

dB =

0 I [dl r ]
4 r 3

(2-7)

Kartais vedamas vienetinis vektorius

r
r0 = , todl formul (2-7) galima urayti ir taip:
r
dB =

www.olimpas.lt

0 I [dl r0 ]
4
r2

(2-8)

11

ias formules gavo Laplasas, ianalizavs Bio ir Savaro eksperimentinius duomenis. Nors
daniausiai is dsnis vadinamas Bio ir Savaro dsniu, bet kartais pridedama ir Laplaso
pavard.
Sumin magnetin lauk duotame take galime apskaiiuoti, pasinaudodami magnetinio
lauko superpozicijos principu, t.y. atstojamasis laukas, kur kuria daugelis laidinink su
tekaniomis srovmis (arba daugelis to paties laidininko element) yra vektorin suma
lauk, kuriuos kuria atskirai visos srovs ar elementai. Tuo galima pasinaudoti,
skaiiuojant srovi kuriamus magnetinius laukus.
Pavyzdys
Apskaiiuokime magnetin indukcij laukui, kur kuria tiesus begalinis laidininkas su
tekania stiprio I srove take A, esaniu atstumu b nuo laidininko.

b
d

dB

dl

Visi laidininko elementai kuria magnetin lauk, kurio kryptis statmena briniui
(nukreipta nuo ms). Taigi sumin magnetin indukcija
B = dB . Patogu integravimo kintamj pasirinkti kamp . Tuomet
/2

B= 2

I brinio:
ctg =

r=
Tuomet

0 Idl sin
.
4
r2

bd
l
, i ia dl = 2 .
b
sin

b
.
sin

www.olimpas.lt

12

 /2

B= 2

/2
0 Idl sin
0 Ib sin d sin 2 0 2 I
=
=
2
.
0 4
4 b
4
r2
b 2 sin 2

Taigi, tiesus laidininkas kuria magnetin lauk, kurio krypt nusako deiniojo sraigto
taisykl, o magnetins indukcijos modulis lygus

B=

0 2I
4 b

(2-9)

Galima palyginti su formule (2-6) ta pati iraika.

Kontro, kuriuo teka srov, magnetinis laukas

Tegul plonu spindulio R apskritimo formos laidininku teka skurin stiprio I srv.
Apskaiiuosime, kok magnetin lauk (magnetin indukcij) kuria is kontras atstumu r
nuo centro ant kontro simetrijos aies, statmenos kontro ploktumai.
dl

dB

dB //

Kontro elementas dl take A kuria magnetin indukcij (ir. br.):

dB =

0 I [dl b]
4 b 3

(2-10)

Nordami surasti sumin magnetin lauk, turime sumuoti vis kontro element kuriam
lauk tik lygiagreisias komponentes, nes statmenosios galiausiai kompensuoja viena
kit. Tuo bdu,

www.olimpas.lt

13

 0 Ibdl
0
I
R

sin
=
4 b 3
4 (R 2 + r 2 ) R 2 + r 2
2 pm
0
0
2R 2 I
=
=
4 (R 2 + r 2 )3 / 2 4 (R 2 + r 2 )3 / 2
B=

dl =
. (2-11)

ia pm paymta kontro magnetinis dipolinis momentas. Galima urayti ir bendresn

formul:

0
2p m
4 (R 2 + r 2 )3 / 2

B=

domu, kad esant r = 0 , B =

(2-12)

0 2p m
, t.y. iedo viduje magnetinis laukas nelygus nuliui,
4 R 3

dar daugiau, ia jis maksimalus. Tai skiriasi nuo homogenikai elektrinto statiniu krviu
iedo, kurio centre elektrinio lauko stipris lygus 0.
Jei r >> R ,

B=

0 2p m
.
4 r 3

(2-13)

Gauso teorema magnetinei indukcijai. Magnetins indukcijos cirkuliacija

Magnetinis laukas pasiymi viena ypatinga savybe, kuri skiriasi nuo statinio elektrinio
lauko. Magnetinio lauko jg linijos i principo kitokios, lyginant su statiniu elektriniu
lauku. Magnetinio lauko jg linijos udaros, jos neturi nei pradios, nei pabaigos. Tuo
tarpu elektrostatinio lauko linijos prasideda teigiamame krvyje, o baigiasi neigiamame.
Analogikai elektrinio lauko srautui galime apskaiiuoti ir magnetinio lauko (magnetins
indukcijos) sraut B .
B = Bd S

(2-14)

I esms tai yra einani pasirinkt paviri ir ieinani i to paviriaus lauko jgos
linij skaiius.
Imdami udar paviri, gauname Gauso teorem. Elektriniam laukui turjome

EdS =
S

Jei krvis q 0 , tuomet suminis elektrinio lauko srautas nelygus 0 (suminis jgos linij
skaiius, kertantis udarj paviri, nelygus 0, nes esant viduje krviui, tos linijos turi
pradi arba pabaig).
Magnetins indukcijos vektoriui visuomet

www.olimpas.lt

14

 BdS = 0 .

(2-15)

Tai Gauso teorema magnetins indukcijos vektoriui. (2-15) parodo, kad nra magnetini
krvi.
Magnetiniam laukui patogu analizuoti taip vadinam magnetins indukcijos cirkuliacij.
Tai udaru kontru apskaiiuotas integralas

Bdl
L

Kadangi magnetinis laukas skurinis, tai iuo atveju parinkus kontr (pvz., pagal tokio
skurinio lauko jgos linij), toks integralas nebus lygus nuliui. SI sistemoje tuomet
galioja lygyb

B dl = I
0

(2-16)

ia udaras kontras L parinktas laisvai, o deinje pusje esantis srovs stipris I tai
suminis srovs, kuri apima pasirinktas kontras, stipris. Lygyb (2-16) magnetini
lauk atveju vaidina tok pat vaidmen, kok vaidina Gauso teorema elektrostatiniams
laukams. Formul (2-16) parodo, kas yra magnetinio lauko altinis tai srov.
Kartais formul (2-16) taip pat vadinama Ampero dsniu.

www.olimpas.lt

15

Pavyzdiai
1. Magnetinis laukas, kur kuria tiesiu laidininku tekanti I stiprio srov atstumu b nuo
laidininko. Tai nagrintas atvejis, bet iuo atveju pritaikysime cirkuliacijos formul.
Turime pasirinkti udar kontr. Akivaizdu, kad patogiausia pasirinkti spindulio b
apskritim, savo ploktuma statmen laidininkui. I simetrijos aiku, kad kiekviename
take, vienodai (atstumu b) nutolusiame take magnetins indukcijos modulis vienodas, o
kryptis sutampa su kontro liestine, t.y. dl // B , todl skaliarinje sandaugoje visuomet

cos dlB = 1 . Kontras apima srov, kurios stipris I

b
dI

Taigi,

Bdl =

B 2b = 0 I .
I ia

B=

0 I
2b .

Palygin su (2-6) ar (2-9), matome, kad formuls sutampa.

www.olimpas.lt

16

2. Spindulio R strypu teka homogenikai jo skerspjviu pasiskirsiusi stiprio I srov.

Rasti tos srovs kuriamos magnetins indukcijos priklausomyb nuo atstumo iki strypo
centro.
Sprendimas
Tegul x > R. Tai analogikas atvejis plonam laidininkui. Pam cirkuliacij apskritimu,
kurio centra sutampa su strypo centru (apimama srov nuo pasirinkto kontro dydio
nepriklauso, nes x>R)::

B 2x = 0 I , i ia
I
B= 0 .
2x
Tegul x<R. Parink apskritim su tuo paiu centru pritaikome cirkuliacijos formul (ia
atsivelgiame, kad srovs, kuri apima kontras, priklauso nuo apskritimo spindulio):

B 2x = 0
Tuo bdu

B=

I
x 2 .
2
R

0 I
x.
2R 2
x
x

dx

0 I
2R

www.olimpas.lt

17

Lorenco jga
Judant elektringai dalelei magnetiniame lauke, j veikia jga. Eksperimentikai nustatyta,
kad

F = q[vB]

(3-1)

Moduliui

F = qvB sin

(3-2)

ia kampas - kampas tarp v ir B.

i jgos elektringai dalelei iraika gali bti gauta ir i Ampero dsnio, nusakanio jg,
veikiani strov magnetiniame lauke. tikrj, turjome
F = I [lB]
nqSl
Q
qNSl
Bet Il =
l=
l = qnSvl =
v = qNv ,
t
t
Sl
Tuomet vienai elektringai dalelei
Fv = q[vB]
Jei dalel juda iilgai magnetinio lauko jg linij, jos magnetinis laukas neveikia.
Formul (3-1) parodo, kad jga, veikianti elektring dalel magnetiniame lauke, visuomet
statmena tiek magnetiniam laukui, tiek dalels greiiui. Vadinasi, i jga darbo neatlieka,
t.y. nuostovus magnetinis laukas negali pakeisti dalels energijos.
Bendru atveju, jei elektringa dalel yra elektriniame ir magnetiniame lauke, j veikia jga

F = qE + q[vB]

(3-3)

Tai Lorenco jga.

Elektringj daleli sveika magnetiniame lauke nra atskiras reikinys, lyginant su
srovi sveikomis. Elektros srov tai kryptingas elektringj daleli judjimas. Pvz.,
begalinio ilgio laidininku tekanti srov I atstumu b kuria magnetin lauk

B=

0 I
2b

(3-4)

Tegul lygiagreiai laidininkui juda elektringa dalel q (tegul q>0). J veikia Lorenco jga
(elektrinio lauko iuo atveju nra):

F = q[vB] .

www.olimpas.lt

18

b
F

(v)

(F)

Ms atveju (v ir B statmeni vienas kitam)

F = qvB .
(3-5)
Jei q>0, jga nukreipta link laidininko su srove I. Jei krvis bt prieingas arba greitis
nukreiptas prieing pus, jga bt nukreipta nuo laidininko.

Skaiiuojant laidininko ilgio vienetui, qv = I q - ekvivalentin srov (ilgio vieneto), kuri

sukelia elektringos dalels judjimas. Tai srov, kuri atitinka ties laidinink atstumu b
nuo pirmojo laidininko. Tuomet i (3-4) ir (3-5) galime apskaiiuoti jg, kuria bt
veikiama ios ekvivalentins srovs ilgio vienetas:

Fi .v. =

0 I I q 0 2I I q
=
2b
4 b

(3-6)

Pavyzdys
Vienalytis magnetinis indukcijos B laukas nukreiptas iilgai aies, i kurios tako A ieina
nedaug besiskeiantis nereliatyvistini elektringj daleli, pagreitint potencial
skirtumo U, pluotelis (ir. br.). Pradioje pluotelis skeiasi, o po to tam tikrame
take C susifokusuoja, po to vl skeiasi ir vl susifokusuoja, ir. t.t. Rasti atstum l nuo
tako A iki pirmojo susifokusavimo tako C. Daleli savitasis krvis q / m . Brinyje
strls parodo kratini pluotelio daleli greii krypt takuose A ir C.

<<1

www.olimpas.lt

19

Sprendimas
Jei pluotelis skeiasi kampu << 1 , o daleli greitis v, tai horizontalia kryptimi galime
tari, kad greits

v h = v cos

v,
2
o statmena aiai kryptimi greitis

= v sin v
2
Dalels juds itstomis spiralinmis trajektorijomis, kurios susikirs (dalels fokusuosis)
tam tikruose aies takuose.
Statmenoji greiio komponent bus atsakinga u dalels judjim apskritimu statmenoje
aiai ploktumoje. To apskritimo spindulys gali bti surastas i lygties (iuo atveju
Lorenco jga vaidina centrins jgos vaidmen):
mv
= qB
R
Taigi laikas, per kur dalel statmenoje ploktumoje atliks vis apsisukim (tuomet ta
dalel drauge su visomis kitomis atsidurs tame paiame take C), lygus
v s = v sin

2R 2mv 2m
=
=
.
vs
qBv
qB
Per t laik dalel horizontalia kryptimi ir nueis atstum l:

T=

l = vh T =

2mv
.
qB

i informacija interneto svetainje www.olimpas.lt skelbiama nuo 2006 04 07.

www.olimpas.lt

20