Professional Documents
Culture Documents
− − −
Apibrėžimas. Atvirkštine kvadratinės matricos A matrica vadinama matrica A 1 , tenkinanti lygybes AA 1=A 1
A=E.
Atvirkštinė matrica išreiškiama taip:
A11 A21 An1
−1 1 A12 A22 An2
A = , (1)
A
A1n A2n Ann
čia Aij , i, j =1, n ,yra matricos A elementų aij adjunktai.
Kvadratinė n-osios eilės matrica A vadinama reguliariąja, jei matricos A determinantas A ≠0 ir
singuliariąja priešingu atveju.
Matrica A turi atvirkštinę matricą tada ir tik tada, kai ji reguliari.
Raskime matricos
1 −1 2
A = 1 −1 1
−1 0 −1
−
atvirkštinę matricą A 1 .
Apskaičiuokime matricos A determinantą:
1 1−2
A =−
1 =−1
1 1 .
−1 −
0 1
−
Kadangi |A|≠ 0, tai matrica A turi atvirkštinę matricą A 1 . Norėdami rasti jos elementus, apskaičiuosime
determinanto |A| elementų adjunktus:
−1 1 −1 2
A11 =( −1) 1+1 =1, A21 = ( −1) 2 +1 = −1
0 −1 0 −1
−1 2 1 1
A31 = ( −1) 3+1 =1, A12 = ( −1) 1+2 = 0,
−1 1 −1 −1
1 2 1 2
A22 = ( −1) 2 +2 =1, A32 = ( −1) 3+2 =1,
−1 −1 1 1
1 −1 1 −1
A13 = ( −1) 1+3 = −1, A23 =( −1) 2 +3 =1,
−1 0 −1 0
1 −1
A33 =( −1) 3+3 =0.
1 −1
Remdamiesi (1) formule, parašome matricą, atvirkštinę duotajai:
1 −1 1 −1 1 −1
−1 1
A = 0 1 1 = 0 −1 −1.
−1
−1 1 0
1 −1 0
− −
Pasinaudosime lygybe AA 1 =E arba A 1 A=E.
1 −1 2 −1 1 −1 1 0 0
1 −1 1 0 −1 −1 = 0 1 0 .
−1 0 −1 1 −1 0 0 0 1
Atvirkštinė matrica apskaičiuota teisingai.
1 −1 2 5 −8
Išspręskime matricinę lygtį AX = B; A = 1 −1 1 , B = 4 −1 .
−1 0 −1 3 6
− 4 1
−1 −1
−1
A AX = A B ⇒ X = A B = − 7 − 5 .
1 −7
4 5 1 1 1 1
Išspręskime kitą matricinę lygtį XA = B; A = 3 4 0 , B = 1 1 1 .
1 1 1 2 2 2
XAA −1
= BA −1 ⇒ Ieškome A −1 . Matricos A determinantas lygus
X = BA −1 . A =0 , tuomet A neturi
atvirkštinės ir šį matricinė lygtis neturi sprendinių. Sprendinių aibė yra tuščioji.
Kramerio formulės
x1 + x 2 + x3 = 6,
2 x1 − x 2 + x3 = 3,
x − x + 2 x = 5.
1 2 3
Perrašome šią lygčių sistemą matricine forma:
1 1 1 x1 6
2 − 1 1 x 2 = 3
1 .
− 1 2 x3 5
A X B
Taigi gauname matricinę lygtį AX = B; kurią galime spręsti atvirkštinės matricos metodu arba pasinaudoję
∆
Kramerio formulėmis: x i = i , i = 1,2, , n; čia ∆i − n-tosios eilės determinantas, gautas iš determinanto
∆
∆( det A ), pakeitus jo i-tąjį stulpelį sistemos laisvaisiais nariais.
1 1 1 6 1 1
Surandame det A = 2 −1 1 = −5 , toliau ieškome determinantų ∆1 = 3 −1 1 = −5 ,
1 −1 2 5 −1 2
1 6 1 1 1 6
∆2 = 2 3 1 = −10 , ∆3 = 2 −1 3 = −15 reikšmes bei randame sprendinius :
1 5 2 1 −1 5
∆1 −5
x1 = = = 1;
∆ −5
∆ −10
x2 = 2 = = 2;
∆ −5
∆ −15
x3 = 3 = = 3;
∆ −5
3. Kramerio, bei atvikštinės matricos metodais išspręskite duotą tiesinių nehomogeninių lygčių
Sistemą:
5 x1 + 2 x 2 + 3 x3 = 9,
x1 + 2 x 2 − x3 = 5,
− 3 x − x + 5 x = 16.
1 2 3