Francas Kafka (1883-1924)

 Gimė Prahoje, žydų šeimoje.

 Vienas žymiausių XX a.
„katastrofinės literatūros“
rašytojų, rašęs vokiečių kalba.
 Vadinamas Prahos žydu,
pranašu, filosofu, „genialiu
paranoiku“ .
 1906 m. Francas Kafka apgynė
teisės daktaro disertaciją.
 1913 m. pasirodė pirmoji prozos
knyga “Apmąstymai “.
 Tris kartus jis buvo susižadėjęs,
tačiau santykiai nutrūko.
 Mirė nuo plaučių tuberkuliozės.
 “Laiškas tėvui”
• 1919m., F.Kafkai 36-eri
metai, tėvas pasipriešina
sūnaus vedyboms.
• Laiškas taip ir nepasiekia
adresato.
• Stilizuota autobiografija.
• Egzistencinės problemos,
socialinės ir psichologinės
realybės analizė.
 Tema- tėvo ir sūnaus
santykiai.

“Su tėvu visai nesikalbėdavau, tik

pasisveikindavau.”
 Problema- kodėl tėvų ir vaikų
santykiai būna priešiški?

“Tavo stiprybė ir
mano silpnumas.”

“Būtų reikėję, kad Tu man

šiek tiek pramintum kelią,
o Tu jį, priešingai,
užstojai.”
 Tėvo savybės:
“Iš savojo krėslo
Tu valdei visą
“Tavo pusėje- pasaulį.”
Tavo esybės “Pasinėręs į
tironija.” verslą.”
“Įniršęs išvis
apie nieką
negalvojai.”
“Buvai visais
Frazės: požiūriais toks
“Nė žodžio milžinas.”
priešais!”
“Tu- stiprus,
“Aš tave kaip platus, didelis.”
žuvį į gabalus
sudraskysiu.”
“<...>Tu, Viešpats<...>”
Sūnaus savybės :
• “Literatūra- svarbiausias
dalykas. Tai būdas išsivaduoti
iš tėvo nelaisvės, įtvirtinti savo
asmenybę.”
• “Aš- liesas, menkas, smulkus.”
• “Buvau klusnus, bet patyriau
vidinę skriaudą.”
• “Buvau baikštus vaikas.”
• “Prieš Tave buvau visai
beginklis.”
 Sūnaus jausmų tėvui skalė svyruoja nuo
žavėjimosi...
“<...>jau vien Tavo fizinė konstitucija.”
“Stovėjai tarp menkučių paniurusių
žmogelių lyg koks karalius.”
“Buvai man pernelyg geras.”

“Turbūt nėkart nesi iš tikrųjų mušęs.”

“Tu man buvai visų daiktų matas.”

“Moki Tu, nors retai pasitaiko tatai

išvysti, patenkintomis akimis šypsotis.”

“<...>arba, kai sirgau- atėjai, sustojai

ant slenksčio ir vienu rankos mostu
pasisveikinai, nenorėdamas manęs
varginti. Tokiomis akimirkomis
guldavausi kniūbsčias ir raudodavau
iš laimės.”
 ...iki neapykantos
“Kartais vaizduojuosi “Tavo atžari mina<....>”
pasaulio žemėlapį ir Tave,
išsitiesusį skersai jo.”

“Savo žodžiais ir
nuosprendžiais mane
“Tai, ką patarei man daryti, buvo juk<...> visų
taip skaudini ir žemini
didžiausiais purvas pasaulyje.” <...>.”

“Tu iš anksto
nusistatęs
prieš bet kurį
mano
užsiėmimą.”
 “Tavosios auklėjimo priemonės buvo
šios: plūdimai, grasinimai, ironija, pikta
šypsena<...>”

“Negaliu patikėti, kad meiliu žodžiu, tyliu paėmimu

už rankos nebūtum galėjęs iš manęs išgauti visko,
ko tik būtum panorėjęs.”
 Auklėjimo padariniai:
• “Aš lioviausi
pasitikėjęs tuo, ką • “Tu išvijai mane iš
darau.” santuokos.”
• “Bėgau nuo visko, kas • “Tu mane įtikinai,
galėjo Tave priminti.” jog esu niekam
• “Įsigijau beribį kaltės vertas.”
jausmą.” • “Labai stipriai
užgautos pačios
mano esybės
gelmės.”
“Šiek tiek nuo
Tavęs
atitrūkau, nors
visa tai ir buvo
truputėlį
panašu į
kirminą, kuris,
už uodegos
koja primintas,
nutrūkusia
priekine dalim
šliaužia šalin.”
 “Knyga turi būti kirvis,
tinkamas iškirsti jūrai, kuri
mumyse užšalo.”
Francas Kafka