Aš - kaip žalias medis, Prie vandens pasodintas,

Geriu malonės šviesą, Kurią Tu man teiki. /2x

Tavo malonė Visiems kaip saulė šviečia.
Meilė, tekanti iš Tavęs, Mano širdį liečia. /2x
D A Hm
Tik iš Tavo malonės G A7 D D7
Gyvybės vandenys teka, G A D Hm
Em A7 D D7 /2x
Nuskaidrina mano sielos gelmes.
Em A
Tik iš Tavo malonės Fism Hm
Žaliuoju kaip gyvas medis, G A D D7
GA
Kuris neš gausių vaisių Tavo šlovei, Fism Hm
GAGAD
Neš gausių vaisių Tavo šlovei G D Em A7 D
Ateinu aš pas Tave, su gyrium,
Dideli Tavi stebuklai ir meilė
Tava stipri. /2x

Didis Tu, nuostabus didis Tu,

(kito) Tokio kaip Tu nėra,
(kito) Tokio kaip Tu nėra. /2x
G Em
Am D
Gyvojo vandens šaltiniuos
Tu nuvalyk mane.
Viešpatie, savąja Dvasia
Užantspauduok mane, meldžiu!
Savo Dvasią atsiųsk, lieki
DC
gyvybę, G A A7
DC

Ugnimi nuženk, G A D (G A A7)

D G Em A A7
D G Em A A7 D
Šventoji Dvasia! (2k) (G A A7)
Jėzau, meilė tava
gydo mane ir laisvina
Jėzau, savo Dvasia, D A Hm
Fism Hm Em A
D A Hm
savo kraujo galia Fism Hm
Em A
Fism G D A
nuplauki mane /2x Fism G A G
Fism G D A

Viešpatie, pažvelk, Fism G A

štai mano širdis,

Tu paimki ją,
būki mano viltis /2x
 Esi Tu Dievas, gydantis
mane Tu
gydytojas mano. CEm7
Dm7 G C

Siunti Tu žodį, Am Dm
GC (F G)

gydantį ligas
Mes giedam Tau
"Osana".
 C Dm G
C Am

Viešpatie, paliesk, Dm G C
C Dm G
C Am
mano širdį keisk, Dm G C
E Am Dm G C
E Am D G
Padaryki ją ištikimą Tau.
Viešpatie, paliesk,
mano širdį keisk,
Padaryk mane tokį kaip ir Tu,
Nes Tu Kūrėjas, aš kūrinys,
Taisyk ir keisk mane, meldžiu Tave
Meilė neišsenkanti D A Hm
G A D (A) (D7)
G Em Fism Hm
Ramybė Tu ir Viltis /2x G Em A (D)(Fis)

Ateini tada kai aplink viena tamsa

nušvieti tu sielą Savo Šviesa
Girsiu Tave, mano Dieve, ADE
ADE
Girsiu Tave giedosiu gyrių Tau, ADE
ADE
Girsiu Tave, mano Dieve, Fism Hm
E

Girsiu Tave, išaukštinsiu Tave Cis

Fism Hm
E

Tu nuplovei mene savo krauju sava auka,

Tu prikėlei mane, kad gyvenčiau Tavo
šviesoje,
Tu nuplovei mane, savo krauju sava auka,
Tik Tau šlovė visa, tik Tau šlovė visa…..x2
 DA
Keliu rankas į Ateinantį D D7 G
DHmA7 DGD(A)

Karaliau mano, giedu Tau. A

D
A
Tavo malonė manoj širdy. D
GA DGD (A)

Nebetarnausiu aš stabams,
jokiems kitiems dievams;
visos širdies troškimas Tu,
be saiko lieji Dvasią.
Tavo vardui savo auką aš nešu.
Tu pakvieski aš neužtruksiu atskubėt
Tik pašauki ir mano siela atsilieps EA
Tik pažvelki ir mano akys ims regėt HE
EA
Tavo veidą net pro užuolaidas nakties/x2 HE
EA
HE
EA
Pr. Mano Dievas Tu, Širdžiai duodantis vilties HA
Nes mano Dieve Tu, Prisikėlei iš mirties
O mano Dieve Tau, Mano deganti širdis
Aš prašau tave, Ateik ją pasiimk/x2

Pabučiuoki, Mano skruostus ugnimi

Savo Dvasią, Apgyvendinki many
Noriu džiaugtis, Noriu krykštaut dėl Tavęs
Noriu skelbti tave Kol gyvenimas užges/x2
 C F Em Am
C F G G7
C F Em Am
FGCG
Aš įeisiu pro vartus su dėkojimu širdy
Ir į kiemus Jo su gyriaus giesmėmis C F Em Am
Aš žinau, kad ši diena Viešpaties man duota F G C (G)
Aš džiūgausiu, nes Viešpats geras man.

Viešpats geras man, ooo, Viešpats geras man

Aš džiūgausiu, nes Viešpats geras man, (geras
man) //2x
Įeinu su gyriaus giesme
Į Tavo kiemus, Karaliau,
Tepakyla mano širdis
Iki Tavo Širdies
D G A
Hm G A
D G A
G
D GD
Hm G A D A
Hm A D Em G (D)
 

Užliek mane
Savojo džiaugsmo versme
Paliesk mano lūpas savo ugnim!
Šlovink Viešpatį, o-o mano siela. Garbinki vardą Jo.
Kaip niekada praeity visa siela. Aš šlovinsiu vardą Jo.
 
Kai saulė kyla, diena išaušta –  
Nauja giesme pradėsiu ją. (D) G D A Hm
G D A
Už tai, kas buvo ir už tai, kas dar tik laukia – G Hm G A Hm
Atėjus vakarui giedosiu Jam. G A GD
   
G D A Hm
Jis pilnas meilės ir lėtas pykti, G D A Hm
Jo vardas didis, širdis tyra, G D A Hm
Gailestingumą Jo aš nesiliausiu šlovinti – G D A D
 
Tam dešimt tūkstančių progų yra.
 
Tą dieną, kai mano jėgos baigsis,
Kai baigsis laikas, visi vargai,
Kiek kartų aukštinsiu Jo begalinę šlovę –
Dar dešimt tūkstančių ir amžinai.
Pasaulio Šviesa, atėjai į tamsybes, Atvėrei akis, aš matau.
Palietei širdį, Tavim aš gėriuosi, Amžiną Viltį davei.
D A Em G
Stoviu prieš Tave, garbinu Tave, DAGG
D A Em G
Lenkiuosi prieš Tave, o Viešpatie. DAGG

DDAA
Esi man nuostabus, esi Tu toks brangus. Hm Hm G G
DDAA
Esi man neapsakomai švelnus. Hm Hm G G

A Hm G G
A Hm G G

Amžiams išaukštintas Viešpats Karalius

Galingas esi Tu danguj
Taip nuolankiai atėjai į šią žemę, Vargšu Tu dėl meilės tapai.

Koks Tavo Kryžius man brangus. Esu dėl Jo Tavy saugus.

Mes laukiam, Viešpatie, Tavęs,
Ateinant pas mus. C Em
Am F G /2x
Sulaikę kvapą širdyse F C F Am
Mes jaučiam Tavo žingsnius. F C G G7 C /2x

Marija, išrinktoji, Šventa Dvasia Tavy,

Malonės Tu pilnoji - Viešpats su Tavim.
Iš Tavęs gims Karalius - Mesiju Jį vadins.
Tautas Jisai išgelbės, žmones Jis atpirks.
Karalius nuostabus, Didybe apsisiautęs
Tegu žemė džiaugias, Visa žemė džiaugias
Jis – amžina Šviesa, Ir traukiasi tamsa,
Ir dreba nuo Jo balso, Nuo Jo galingo balso.
 
Koks Jis nuostabus, Mūsų Dievas – Jis nuostabus
Giedok kartu: [Širdis giedos] Koks Jis, Koks Jis nuostabus.
 
Nuo amžių Jis yra, Virš laiko Jo Ranka
Pradžia ir Pabaiga, Pradžia ir Pabaiga
 
Trejybėj vienas Dievas Dvasia, Sūnus ir Tėvas
Šventas Judo Liūtas, Dievo Avinėlis.
 
Aukščiau visų iškeltas Šlovės tik vienas vertas,
Širdis giedos Koks Jis nuostabus.
VIEŠPATS praėjo prieš jį, tardamas: „VIEŠPATS, VIEŠPATS, esu gailestingas ir

maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės,7 lydintis gerumu lig

tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau

nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų

vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos“.8 Mozė tuojau pat nusilenkė lig žemės ir

pagarbino. 9 Jis tarė: „Jei radau malonę tavo akyse, prašyčiau, Viešpatie, teeina

Viešpats su mumis, nors ši tauta ir yra kietasprandė. Atleisk mūsų kaltę ir mūsų

nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą“.10 {Viešpats} atsakė: „Štai aš sudarau

sandorą. Visai tavo tautai regint padarysiu tokius nuostabius darbus, kokių nėra

buvę padaryta visoje žemėje ar kokioje nors tautoje. Visi žmonės, tarp kurių

gyveni, pamatys VIEŠPATIES darbus, nes tai, ką tau darysiu, yra baimę keliantis

dalykas.11 Gerai tad įsidėmėk, ką tau šiandien įsakau. Tikėk manimi, išvarysiu tavo

akivaizdoje amoriečius, kanaaniečius, hetitus, perizitus, hivitus ir jebusitus. 12

Todėl saugokis, nesudaryk sandoros su gyventojais krašto, į kurį eini, idant jie
kas vengia nusidėjėlių kelio

ir nebendrauja su pašaipūnais,

2 bet Viešpaties Įstatymu džiaugias*

ir šnabžda Jo Mokymą dieną ir naktį.

3 Jis yra lyg medis, prie sraunių vandenų pasodintas,

duodantis vaisių laikui atėjus; jo lapai nevysta.

Ką jis bedarytų, jam sekas.

4 Ne tokie nedorėliai, ne tokie,*-

jie lyg pelai, blaškomi vėjo!

5 Todėl neatsilaikys Teisme nedorieji*

nei nusidėjėliai sueigoj teisiųjų,

  Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė
Lk 3,21

dangus, 22 ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o

balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.
Lk 4,1 Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį
vedžiojo po dykumą 2 keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis
nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. 3 Tuomet
velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona“. 4
Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“ 5 Tada velnias,
pavėdėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes 6 ir
tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu,
tam jas dovanoju. 7 Taigi, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus
tavo“. 8 O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam
vienam tetarnauk!“ 9 Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant
šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn, 10 nes
parašyta: Jis palieps savo angelams sergėti tave ir dar: 11 Jie nešios tave ant
rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį“. 12 Jėzus jam atkirto: „Pasakyta:
Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“ 13 Visokius gundymus baigęs, velnias
atsitraukė nuo jo iki laiko.[i1]
 Gal 4, 1 Dar pasakysiu: kol paveldėtojas
nepilnametis, jis niekuo nesiskiria nuo vergo, nors
yra visa ko šeimininkas; 2 jis esti globėjų ir
prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 3 Taip
buvo ir su mumis: kol buvome nepilnamečiai,
turėjome vergauti pasaulio pradmenims. 4 Bet,
atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų,
gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, 5 kad atpirktų
esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume
įvaikystę. 6 O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė
į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba,
Tėve!“ 7 Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu
įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. 8 Kitados, dar
nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš
tikro jokie dievai. 9 Bet dabar, pažinę Dievą arba,
geriau sakant, Dievo pažinti, – kaipgi jūs galite grįžti
prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl
norite vergauti?!
 Lk 1,26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo
pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, 27 pas
mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o
mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė:
„Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ 29
Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks
sveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai
malonę pas Dievą! 31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų,
kurį pavadinsi Jėzumi.32 Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo
Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; 33 jis
viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui
nebus galo“. 34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš
nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia
nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo
šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo
Sūnumi. 36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų
senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma
nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų“. 38 Tada
Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu
pasakei“. Ir angelas pasitraukė.
 Lk1, 39 Tomis dienomis Marija susiruošusi
skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. 40 Ji
nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
41 Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą,
jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta
pasidarė kupina Šventosios Dvasios. 42 Ji
balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų
moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! 43 Iš
kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina
aplanko mane?! 44 Štai vos tik tavo
pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis,
šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. 45
Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties
jai pasakyta“.
 Lk 1, 46-55
46 O Marija prabilo: 47 „Mano siela šlovina Viešpatį,
mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, 48 nes
jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar
palaiminta mane vadins visos kartos, 49 nes didžių
dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!
50 Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo
klauso.51 Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido
išdidžios širdies žmones. 52 Jis numeta galiūnus nuo
sostų ir išaukština mažuosius. 53 Alkstančius
gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.
54 Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad
minėtų jo gailestingumą, 55 kaip buvo žadėjęs mūsų
protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
Mt 1, 18 Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina
Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus
jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo
nėščia. 19 [i3]Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir
nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją
atleisti. 20 Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną
pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai,
Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos
Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 21 Ji
pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis
išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. 22 Visa tai įvyko, kad
išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: 23
Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis
vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“. 24
Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo
buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.
Lk 2, 1 Anomis dienomis išėjo ciesoriaus
Augusto įsakymas surašyti visus valstybės
gyventojus. 2 Toks pirmasis surašymas buvo
padarytas Kvirinui valdant Siriją. 3 Taigi visi
keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. 4
Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto
Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą
Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir
giminės. 5 Jis turėjo užsirašyti kartu su savo
sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. 6 Jiems
tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji
pagimdė savo pirmgimį sūnų,[i4] 7 suvystė jį
vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo
vietos užeigoje.
Lk 2, 8 Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis
budėdami, sergėjo savo bandą. 9 Jiems pasirodė Viešpaties
angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai
išsigando, 10 bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu
jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. 11 Šiandien Dovydo
mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. 12 Ir štai
jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą
ėdžiose“. 13 Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji
garbino Dievą, giedodama: 14 „Garbė Dievui aukštybėse, o
žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ 15 Kai angelai nuo jų
pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų
pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. 16 Jie
nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.
17 Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. 18
O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. 19
Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
20 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa,
ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.
 Lk 2,22 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir
Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23 – kaip parašyta Viešpaties
Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – 24 ir duoti
auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus. 25
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras,
laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios
Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios
Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad
pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir
sakė: Simeono giesmė 29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui
ramiai iškeliauti, 30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, 31 kurį tu prirengei visų
tautų akivaizdoje: 32 šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“. 33
Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas
palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui
ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – 35 ir tavo pačios sielą pervers
kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.36 Ten buvo ir pranašė
Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji
išgyveno septynerius metus su vyru, 37 o paskui našlaudama sulaukė
aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui
per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino
Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. 39 Atlikę visa,
ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. 40
Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
Mt 2, 1 Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai
atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies 2 ir klausinėjo: „Kur yra
gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo
pagarbinti“. 3 Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa
Jeruzalė. 4 Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto
aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. 5 Tie jam atsakė:
„Judėjos Betliejuje,[i4] nes pranašas yra parašęs: 6 Ir tu, Judo žemės
Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš
tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“. 7 Tuomet Erodas,
slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės
pasirodymo metą 8 ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską
sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį
pagarbinčiau“. 9 Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai
žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta
vieta, kur buvo kūdikis.[i6] 10 Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. 11
Įžengę į namus,[i7] pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant
žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir
davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. 12 Sapne įspėti nebegrįžti
pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.
LK 2,41Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. 42
Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į
Jeruzalę. 43 Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas
Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. 44
Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią,
paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. 45
Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.46 Pagaliau po trijų
dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį
jų ir juos beklausinėjantį. 47 Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo
išmanymu ir atsakymais. 48 Pamatę jį, gimdytojai labai
nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip
padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. 49 O
jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man
reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ 50 Bet jie nesuprato jo
žodžių. 51 Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo
jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. 52 O
Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.
Jn 2,1 Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose
dalyvavo Jėzaus motina. 2 Į vestuves taip pat buvo pakviestas
Jėzus ir jo mokiniai. 3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako:
„Jie nebeturi vyno“. 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau,
moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ 5 Jo motina tarė
tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. 6 Ten buvo šeši
akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų
saikų talpos. 7 Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie
pripylė sklidinus. 8 Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir
neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė. 9 Paragavęs paversto
vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie
sėmė vandenį, žinojo) , prievaizdas pasišaukė jaunikį 10 ir tarė
jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai
svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki
šiolei“. 11 Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos
Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. 12
Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į
Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.
Lk 11,27 Jėzui bekalbant, viena
moteris iš minios garsiai sušuko:
„Palaimintos įsčios, kurios tave
nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“
28 O jis atsiliepė: „Dar labiau
palaiminti tie, kurie klausosi Dievo
žodžio ir jo laikosi“.
Jn 19,25-27
Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo
motina, jo motinos sesuo, Marija
Klopienė ir Marija Magdalietė. 26
Pamatęs stovinčius motiną ir
mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai:
„Moterie, štai tavo sūnus!“ 27 Paskui
tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir
nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją
pas save.
Apd 1,12 Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų
kalno, buvusio netoliese – kiek leidžiama nueiti šabo dieną. 13
Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo
apsistoję. Ten buvo Petras ir Jonas, Jokūbas ir Andriejus,
Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus
Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis. 14 Jie visi
ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai kartu su moterimis ir
Jėzaus motina Marija bei jo broliais.
 

Apd 2,1 Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge

vienoje vietoje. 2 Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi
pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 3
Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido
ant kiekvieno iš jų. 4 Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir
pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė
prabilti. 5 Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų
tautų po dangumi. 6 Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė
žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba
juos kalbant.
Apr 12,1-12
1 Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris,
apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos
dvylikos žvaigždžių vainikas. 2 Ji buvo nėščia ir dejavo,
kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. 3 Pasirodė ir
kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas
su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su
septyniomis diademomis ant galvų. 4 Jo uodega nušlavė
trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas
tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius,
prarytų kūdikį. 5 Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam
skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo
paimtas pas Dievą, prie jo sosto. 6 O moteris pabėgo į
dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji
būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.