APIE V.

JZAUS TERESS
AVILIETS KNYGOS VIDINS
PILIES BUVEINS
AKTUALUM

Vienintelio i natros
pieto Jzaus Teress portreto detal (straipsnio
autors atstatytas atvaizdo variantas). Originalas,
kur 1576 m. nutap Skurdo Jonas (Juan de la
Miseria), saugomas Sevilijos karmelii vienuolyne.
Po kanonizacijos iame portrete Teresei buvo
pripietos pamaldiai sudtos rankos, raas vir
galvos ir balandis, vaizduojantis v. Dvasi. J.
Miceviits nuotrauka
Spalio 27 dien Marijos radijo laidoje Meil
tiesoje apie ventosios Jzaus Teress Aviliets
knygos Vidins pilies buveins aktualum, prajus
penkiems imtams met nuo jos pasirodymo, laidos
vedja prof. Vilija Targamadz kalbasi su io
leidinio vertja, humanitarini moksl daktare,
urnaliste Jrate Miceviite. Taip pat laidoje
dalyvauja ir Marijos radijo bendradarbis Liutauras
Serapinas.
Vilija Targamadz. () Taigi, Lietuvoje pasaul
ivydo labai domus krinys. Jis vadinasi
ventosios Jzaus Teress vidins pilies
buveins. Kartais vadinamas tiesiog Pilies,
Vidin pilis, arba Vidin pilies buvein, bet
klausytojai ino, kad tai yra ta pati knyga. Labai
nortsi js paklausti apie pai v. Jzaus
Teres, tam tikrus jos biografijos metmenis,
aspektus.

Jrat Miceviit. i knyga Vidins pilies

buveins, buvo ileista labai ypatingu momentu.
Kaip tik dabar Ispanija labai ikilmingai ruoiasi
vsti Teress gimimo penki imt met jubiliej.
Ji gim 1515 metais kovo 28 dien. 2015 metais
bus didiulis jubiliejus, sako net popieius
atvaiuos. Taip pat laukiama labai daug piligrim,
tuose miestuose, kur ji buvo krusi vienuolynus,
daug kur atidaryti muziejai. Kaip tik spalio 15-j,
kuri yra ventosios Jzaus Teress diena, buvo
ypatinga sukaktis sukako 400 met nuo jos
paskelbimo palaimintja.
Tai reikia, kad Katalik Banyia labai greitai
suprato, kokia svarbi yra jos veikla. Tik prajus
trisdeimiai met po Teress mirties, ji jau buvo
paskelbta palaimintja, dar po deimties met
ventja.
Taigi is procesas buvo labai trumpas. Dabar, kai
sukanka 500 met, mons tarsi dar kart grta
prie jos inios, prisimena jos gyvenim. Visi paymi,
kad Teress gyvenimas buvo vertas vardyti kaip
istorin nuotyki roman. Jis buvo labai domus, o
tai itin keista, nes eioliktame amiuje Ispanijoje,
kur moteris apskritai nebuvo laikoma mogumi, ji
sugebjo nuveikti ities didiul darb: reformavo ne
tik moter, bet ir vyr vienuolij.
Dabar jau pripastama, kad ir basj karmelit
vienuolija yra ne tik reformuota, kartais netgi
sakoma steigta Jzaus Teress. Taiau
eioliktam amiuj tai bt buvs netiktinas
dalykas, nes buvo tokia visuomen, kurioje save
gerbianti moteris net negaldavo viena pasirodyti
gatvje. Vienintelis gyvenimas, kur ji galdavo
jaustis bent truput laisvesn, tai vienuolynas. Ten
moteris galdavo tobulti dvasikai, kiek
pajgdama mokytis, neturdavo paklusti vyrui.
Paprastai moterys, norinios gyventi truput laisviau,
turtinti dvasin gyvenim ir tobulti kaip asmenybs,
tais laikais eidavo vienuolynus. Teres gyveno
grietos klauzros vienuolyne tai dar vienas
paradoksas.

Kyla klausimas: kodl po 500 met dabar mums

taip domu, ko mok klauzrin vienuol, tolimoje
Ispanijoje Renesanso laikais paioj Baroko
pradioj? Po 500 met permstant jos palikim, jos
dvasin palikim, atrandama labai daug domi
dalyk i laik mogui: kaip ji sprend kasdienes
problemas biurokratines, administracines turjo
problem su inkvizicija. Toks labai spalvingas
gyvenimas, kuris kartu buvo ir labai skmingas
iuolaikiniu poiriu. Ji vykd visk, k buvo
usibrusi, ir dar daug daugiau. Ji padar
nemanom dalyk.
Taigi, kyla klausimas: kaip jai tai pavyko? Ir tada
mons pradeda skaityti jos krinius, jos veikalus.
Tokiu bdu, sakykime, prisilieia prie jos skmingo
gyvenimo paslapi. Jos pagrindiniai gyvenimo
momentai taip pat labai doms. Ji savarankikai
ir aktyviai veikti pradjo tik sulaukusi
penkiasdeimties met gana vlai. Ilgai iekojo
savs, savo kelio ir tik nuo penkiasdeimties met
pradjo steigti vienuolynus, rayti veikalus. Per
septyniolika paskutini gyvenimo met ji steig
septyniolika vienuolyn skirtinguose Ispanijos
miestuose, kur dabar ir vyksta minjimai. Taip pat
para keturis didelius veikalus. Du yra doktrininiai,
juose jos mokymas, jie labiau dvasiniai. Vidins
pilies buveins yra vienas i j. Kiti du yra
biografiniai, tai lietuvikai ileistas Gyvenimas ir iki
iol dar neiversta kita knyga, taip pat
autobiografin: Steigimai apie jos dvasin
praktin nuotyk. Tai itoks yra jos raytinis
palikimas.
Vilija Targamadz. i knyga pradta rayti 1957
metais birelio 2 dien, kai ji jau buvo steigusi 12
moter vienuolyn ir pradjusi steigti vienuoliktj
vyr vienuolyn taip raoma knygoje. Man atrodo,
kad v. Jzaus Teres buvo tas mogus, per kur
buvo kalbama pasauliui. Ji buvo paaukta ir
reformuoti karmelit vienuolyn, jei neklystu?

Jrat Miceviit. tai ia yra dvi mstymo

tradicijos. Reformavimas yra truput maesnis
darbas, kai jau kai kas padaryta, o ji ateina ir
reformuoja. Steigimas yra daug sunkesnis
usimimas, reikia daugiau atsakomybs. Dl to,
kad buvo stengiamasi sumenkinti moters vaidmen,
iki dvideimtojo amiaus buvo kalbama, kad ji yra
reformator, bet paios karmelits vis laik j
vadino motina ir steigja. Nuo dvideimto amiaus
vis labiau sigali tradicija, sakyiau, tai yra
pripainimas ir istorins skolos atidavimas
pavadinant j steigja. Ji steig basj karmelit
moter ir vyr vienuolijas.
Vilija Targamadz. Ji rao: seserys ir dukros,
kitur tik seserys, matyt, tai priklauso nuo to, kok
akcent norima perteikti tekstu?
Jrat Miceviit. Tai turbt yra tas pats. Tuo
pabriamas vienas svarbus Karmelio dvasingumo
momentas, kad ypa svarbi yra bendruomens
tarpusavio gailestinga meil. Kadangi tai yra
klauzriniai vienuolynai, kuriuose gailestinga meil
negali bti fizikai pareikta ar parodyta kitiems
monms, tai seserys gali praktikuoti gailestingj
meil, parodydamos j vienos kitoms. Toj maoj
bendruomenj jos auga, eina dvasinio tobuljimo
keliu, per maus dalykus ugdydamos artimo meil.
Vilija Targamadz. Sakykite, o kokia yra
karmelitiko dvasingumo idja?

Jrat Miceviit. Taip pat labai domus dalykas,

nes esame prat manyti, kad ten tiktai
meldiamasi: usidaro u vienuolyno sien ir siekia
asmeninio dvasingumo, tai yra j pai
isigelbjimo ir tobulumo. I ties karmeli
dvasingumas yra labai universalus. Jis turi stipri
apatalin dimensij. Kai karmelits meldiasi, jos
yra pasaulio apatalas, tai labai matyti i paios
Teress tekst. Juose yra nuostabi citat.
Vilija Targamadz. Liutauro papraysime paskaityti
pirmj citat.
Liutauras Serapinas. A matau, kaip uoliai kai
kurios sielos stengiasi suprasti, kokios ries yra j
malda, ir besimelsdamos usisklendia savyje taip,
kad regis nedrsta sukrutti ar mintimi pajudti, kad
neprarast n trupuio pasiskonjimo ir
pamaldumo. Tai man parodo, kaip menkai jos
suvokia keli, kuriuo pasiekiama vienyb, nes
galvoja, kad ia ir slypi visa reikalo esm. O ne,
seserys, ne taip. Viepats nori darb, ir jei matai
koki ligon, kuriai gali suteikti bent kiek
palengvjimo, tai n trupuio nesirpink prarasti i
pamaldi praktik ir atjausk j. Jeigu jai skauda, tai
teskauda ir tau. Jei reikia, tu pasninkauk, kad jinai
pavalgyt. O ne tiek dl jos, kiek dl inojimo, jog
tavo Viepats to nori. tai kokia yra tikroji vienyb
su Jo valia. Ir jei matai labai giriant kok mog,
diaukis labiau nei tuomet, kai giria tave. Tai tikrai
nesunku, nes nuolankus mogus jauia tik irdgl,
kai j kas nors giria. Taiau itaip diaugtis, kai
pastebimos seser dorybs, yra didis dalykas kaip
ir tuomet, kai pamat kurioje nors i j koki klaid
pasijuntame taip, lyg ji bt ms ir j
pridengiame.
Jrat Miceviit. Kaip ir girdjote, tekste labai
pabriama veiklioji artimo meil, kuri turi bti
rodoma tiems monms, kurie yra alia tuo metu.
Anot paios Teress: Mes galim sakyti, kad mylime
Diev, bet i ties neinome, ar mes mylime Diev.
Galime tai pasitikrinti prisimindami savo darbus:
kaip mes elgiams su tais monmis, kurie yra
alia? Grtam prie Karmelio dvasingumo. ia
vyko paios Teress evoliucija ir augimas. Kai ji dar

buvo paprasta karmelit, emesniosios regulos

Karmelio vienuol, i pradi turjo pati dvasikai
augti. Kaip tik dl to sugebjo veikti visus
sunkumus ir steig savo pirmj vienuolyn Aviloje.
Pagyvenusi penkerius metus, kaip ji pati sak
rojuje tarp vent seser suprato, jog jos veikla
turi bti platesn, kad reikia steigti daugiau
vienuolyn, kuriuose seserys melstsi u pasaul.
Buvo labai ypatingi laikai: stiprus protestantizmo
judjimas. Dl to vyko religiniai karai, daugyb
moni kani. Taip pat kariauta ir su indnais
Amerikoje atrastose emse. Tai buvo vairiais
metodais evangelizuojama kilo daug problem.
Tame labai kenianiame amiuje seserys turjo
savo malda ir savo tobulumu Dievui perteikti
praym u visus tuos mones. Jos perteik
maldos apatalin dimensij. Seserys buvo tarsi
dvasios kars, usidariusios u pilies mr, bet
kariaujanios savo dvasin kar pasaulyje u sielas,
kad sielos neprat. tai kodl Karmelio
dvasingumas yra labai veiklus.
Tos veiklos mes negalime paiupinti. Esame
prat, kad mogus ima kastuv, eina, kasa tada
visa tai veikia, o kai meldiasi, rodos, jis neveikia
nieko, taiau i ties taip nra. Motinos Teress
veikla ir jos vaisiai parodo, kad ji buvo teisi. Iki iol
toji jos, atrodo, paslpta u vienuolyno sien mr
veikla duoda nuostabi vaisi. Karmelio
dvasingumas yra labai veiklus, ir pati Teres turi
nuostabi fraz, kuri man labai patinka, primena
Evangelijos garsj skaitin. Ji sako: Morta ir Marija
turi veikti drauge.
Liutauras Serapinas (cituoja): Dar kart sakau
nedkite savo pamat vien i maldos ir
kontempliacijos. Jeigu nesirpinate dorybmis ir j
vis laik nelavinate liksite nyktuks. Ir, duok
Dieve, kad tik neaugtumte, nes jau inote, kas
neauga mta. Esu tikra, nemanoma, kad meil,
jeigu jos esama, pasitenkint nuolat likdama tokia
pati. Jums atrodys, jog kalbu su pradedaniaisiais ir
kad toliau paengus jau galima atsipsti. Jau sakiau
jums, jog ios sielos turi poils viduje tam, kad daug
maiau jo turt ir nort iorje. Kam, js

manymu, skirti mano mintieji kvpimai, ar geriau

reikt sakyti siekiai ir nurodymai, kuriuos siela
siunia i vidinio centro gyvenantiems pilies viruje
ir buveinse, esaniose iorje tos, kurioje ji pati
yra. Ar tam, kad sugult miegoti? Ne, ne, ne. Kad
nedykint pojiai ir galios, ir visa, kas knika.
Jinai i ten su jais galynjosi labiau tuomet, kai
gyveno tarp j kentdama, juk tuo metu ji
nesuprato, koki didel naud atnea vargai tos
priemons, kuriomis Dievas j ia atved. Ir
dabartin jos draugija jai teikia daug daugiau jg
nei bet kada anksiau, nes kaip sak Dovydas: Su
ventaisiais bsime venti (17 ir 26 psalmse).
Nereikia abejoti, kad jai persiduos stiprybs, nes
siela, taip ikiliai savo dvasia susivienijusi su
Viepaties dvasia, tapo viena su stipriuoju. Todl
matome, kokie stiprs buvo ventieji kentjimuose
ir mirtyje. Mano seserys, noriu, kad stengtumts to
siekti ir ne tam, jog pasidiaugtumte, bet kad
turtumte ios stiprybs tarnystei. Trokkime
maldos ir jai pasivskime. Nenorkime eiti
pasivaikioti keliu, nes pasiklysime, kai maiausiai
to tiksims. Ir labai jau naujas dalykas bt galvoti,
kad gausime ias Dievo malones kitu keliu, o ne
tuo, kuriuo jo Jis ir visi jo ventieji. Tegul mums
nekyla tokia mintis, patikkite manimi, Morta ir
Marija turi dirbti ivien, kad priimt Viepat ir
visuomet j turt su savimi, uuot sugadinusios jam
vienag ir neduodamos valgyti. (I Evangelijos
pagal Mat 10 skyriaus): Kaipgi jam to duot
Marija, kuri vis laik sdi prie jo koj, jeigu jos
sesuo jai nepadt. Jo maistas yra ms siekis
visais galimais bdais priartinti sielas, kad jos
isigelbt ir vis laik j lovint.
Vilija Targamadz. Taigi, knyg skaitydami labai
danai susiduriame su pilies metafora, su vidine
pilimi pats pavadinimas mums kak byloja.
Kodl ta vidins pilies metafora taip danai
pasikartoja? Kokia jos esm, prasm?
Jrat Miceviit. Pilis ir Ispanijoje, ir Lietuvoje
yra inomas dalykas. Turime ir mes grai pili.
Svarbi yra viena jos funkcija pilis yra skirta
apsiginti. Tai reikia, kad viduje yra kakas labai

vertingo, o aplink yra tokie stori ir galingi mrai, kad

tai apsaugot. Taigi ir Teress knygoje yra ta pati
idja. Ji pavartojama kaip metafora. Tas vertingas
perlas, tas turtas, kuris yra taip smarkiai saugomas,
tai mogaus siela. Visa, kas j, supa yra pilis, kur
ji saugoma. Pats iorinis pilies mras yra ms
knas, kuris taip pat apsaugo pil nuo vairiausi
fizini ir dvasini puolim. Taigi dl to pilis.
pil galima eiti ir eiti vis giliau ir giliau, nes pilyje
yra labai daug buveini. Tuo i metafora taip pat yra
labai grai. Teres visad pabr, kad per tas
buveines mogaus siela gali vaikioti auktyn,
emyn, onus nra vieno kelio, kuris bt
visiems monms nuymtas. Kiekvienas mogus
atranda savo keli savo vid, pat giliausi centr,
kur yra pats graiausias, pats saugiausias, giliausiai
esantis kambarys, kur jis randa ramyb. Taigi, ia
taip pat labai graus ir gyvenantiems iuolaikiniame
pasaulyje monms labai aktualus dalykas, nes,
kaip pati Teres sako: U pilies vis laik vyksta
miai, puldinja prieai. mogus gali eiti save,
savo siel ir ten, paioj slapiausioj buveinj, ten,
kur gyvena Dievas, diaugtis ramybe, nors iorje
ant pilies mr vyksta nuolatinis puolimas. Dl to i
metafora tokia grai ir net mums, pasaulieiams,
labai aktuali.
Vilija Targamadz. Knygoje kalbama ir apie men.
Pamenate pilyje yra men? inoma, Js
pamenate, nes vertte i knyg.
Jrat Miceviit. Dl io odio men, turiu
prisipainti, buvo dideli problem. Mes esame
priprat prie mstymo: jeigu pilyje gyvena Dievas ir
jis yra karalius, tai jis turi gyventi tokiame
nuostabiame kambaryje, kad tas kambarys btinai
turi vadintis men kaip tos auksins mens,
kurias mes matome Versalio rmuose. Tai yra labai
domus dalykas, jei pasiirsime istorin situacij.
Tuo metu, kai gyveno Teres, pilys nebuvo
prabangios, jose buvo labai paprasti kambariai.
Jeigu apsilankytume tose vietose, pavyzdiui,
Medinoje, kurioje Teres steig antrj vienuolyn
to paties miesto rmuose gyveno karalien katalik
Izabel.

Apirj jos kambar, mes, ko gero, nenortume

jame apsistoti, nors ten ir gyveno didiausia vis
laik ispan karalien. Vidins pilies buveini
vertime a vis vengiau vartoti od men, nes
lietuvikai is odis reikia svetain. O tai
kambarys, kuriame priimame sveius. Jis skirtas
vieam naudojimui. Taiau pati Teres sako, kad tas
kambarys, kuriame gyvena Dievas, nra skirtas
vieam naudojimui. Ten niekas svei nepriima
ten siela ateina, kaip savo slapiausi kambar ir
bna su savo Dievu kaip su sutuoktiniu. Dl to
knygoje neretai vartojama dvasins santuokos
metafora, apibdinanti didiausi ir giliausi sielos ir
Dievo susivienijim, kuris tarp j vyksta tame
kambaryje. Toliau i ia siela eina iorinius
kambarius, ieina mr ir pradeda veikti. Dl to is
kambarys nra men, jis privatus. Mes danai
sakome: mano kambarys, einu savo kambar
tai yra patalpa, kur geriausiai jauiams, tai ms
erdv. Dl ios prieasties veriant knyg visur
vartojau kambario, o ne mens svok.
Vilija Targamadz. Gal vl pasiklausykime teksto?
Liutauras Serapinas. I tikrj, kaip gaila ir gda,
kad dl savo kalts nepastame savs ir
neinome, kas esame. Dukterys mano, argi nebus
didis tamsumas, jeigu kas nors paklaustas: kas jis
toks? nesugebs atsakyti ir neinos, nei kas yra
jo tvas ir motina, nei i kokio jis krato. Tai didel
kvailyb, bet msik dar didesn, jei
nesistengiame suinoti, kas esame, bet
apsistojame ties iais knais ir miglotai, tik i
nuogird inome, kad turime sielas, nes t mums
sako tikjimas.
Retai susimstome kokie turtai gldi ms
sieloje? Kas yra Tas, kuris joje gyvena, ir kokia
didel jos vert. Todl taip menkai stengiams
isaugoti jos gro. Visas ms rpestis skirtas
knui, kuris yra tik grubus deimanto aptaisas ar i
pil supantis mras. Todl sivaizduokime, kad toje
pilyje, kaip jau sakiau, yra daug buveini. Vienos
viruje, kitos apaioje, dar kitos onuose,
centre, paiame j viduryje yra pagrindin buvein,
kurioje vyksta labai paslaptingi dalykai tarp Dievo ir

sielos. Btinai atidiai apmstykime palyginim.

Gal Dievas duos ir per j galsiu Jums padti iek
tiek suprasti malones, kurias Dievas teikiasi duoti
sieloms, ir kuo jos skiriasi bent tiek, kiek mums
duota j painimo. Maloni yra tiek daug, kad vis
nepajgia suvokti niekas, juo labiau tokia
neimanl kaip a. Jeigu Viepats j duos jums
bus didel paguoda nors apie jas inoti. O jei ne
vis tiek galsite lovinti did jo gerum.
Vilija Targamadz. Skaitant knyg, tarsi skambte
skambjo toks imperatyvas: iekoti ne dovan, o
paties dovan teikjo. Ar tai klaidingas spdis, ar i
ties taip yra?
Jrat Miceviit. Js visikai teisi. Taip ir reikia
skaityti. Paprastai i nuogird mes inome: venta
Teres, kuri igyveno ventas ekstazes; levitavo;
prikeldavo numirusiuosius; vienu metu bdavo
keliose vietose. K gali apie tok mog suprasti
paprasti mirtingieji, jeigu ji tarsi esti kito lygmens?
Dl to mums jos gali bti truput baisu, bet tai labai
klaidinga pozicija. Kita pozicija kratutinumas:
iais laikais daugelis moni stengiasi iekoti
radikali dvasini patiri. Pavyzdiui, vaiuoja
medituoti Tibet. Kaip aminj atils sak Jurga
Ivanauskait: Mes ten vaiavome per sienas
kiaurai vaikioti, o mums apie gailestingum Dalai
Lama kalbjo. Grtant prie v. Teress, ji pabr,
kad tos antgamtins dovanos nra dvasinio kelio
siekis. Pats odis dovanos pasako mogus eina
tobuljimo keliu, eina vis giliau savo vid, to
kambario, kur paiam jo centre gyvena Dievas, link.
Ir tuo metu Dievas jam gali duoti dovan. Kadangi
jis yra visagalis, jis gali mums duoti toki dovan,
apie kurias net pagalvoti negalim. Savo ribota
fantazija negalime suvokti Dievo veikimo. Jis gali
duoti visk, bet koki antgamtin dovan.
Tai yra dovana mes jos neusitarnaujame
dovana visuomet yra neutarnauta. Taiau galime
eiti dvasinio tobuljimo keliu ir be i dovan. Savo
pastangomis ir meile Dievui galime tapti vis
dvasingesni, vis tobulesni, tada net kasdienybje tai
prads matytis. Jeigu bsime tobulesni, bsime
stipresni, tvirtesni ir pasisemsime stiprybs i to,

kuris yra io pasaulio valdovas. Jis visk gali, o tai

reikia, kad su juo ir mes visk galime. i paprasta
logika yra visk paaikinanti sienas pereinanti.
Man Teress mokymas ir patarimai truput primena
Lietuvoje dar sovietiniais laikais gyvavusi tradicij
Eucharistijos biiuli judjim. Jie patardavo
praktikai t pat, k ir ventoji Teres. Jie
sakydavo: Kart per dien bent pusvaland sustok,
nurimk, eik save ir pabk Eucharistijos
akivaizdoje, savyje, savo viduje pabk Kristaus
akivaizdoje. Tai yra tas pats jimas pat
giliausi kambar, kuriame gyvena Dievas. O i ten
tu ieini su tokia stiprybe, kad gali netgi vyr
vienuolynus reformuoti tokioje alyje ir tokiame
amiuje, kur moteris buvo net gi mogumi
nelaikoma. Vliau Teres susidomjo inkvizicija, o
apie tai suinoj ir su Terese susipain inkvizitoriai
pradjo j tiesiog garbinti. Jai teko igyventi vis t
laik, baim, nerim, kol buvo svarstomas jos
antgamtini dovan klausimas. Tai tiek apie
antgamtines dovanas juk ia tik dovanos, o tikslas
yra visai kitas. Tikslas Dievo meil, kad su juo
btume stiprs.
Vilija Targamadz. Gal vl pasiklausykime teksto?
Liutauras Serapinas. Galima prietarauti, kad
tokie dalykai yra nemanomi ir kad veriau nepiktinti
silpnj. Taiau nuostolis, kur patirs tuo netikintys,
bus maesnis u naud tiems, kuriems Dievas
teikia ias malones. Jie apsidiaugs ir taps
budresni, kad dar labiau mylt t, kuris, bdamas
toks galingas ir didingas, yra jiems toks
gailestingas. Be to, inau, jog kalbu toms, kurioms
negresia is pavojus, nes jos ino ir tiki, kad Dievas
parodo dar ir kur kas didesni meils enkl. inau,
kad tas, kuris tuo netiki, to ir nepatirs, nes Dievas
mgsta, kad jo darbams nebt nustatomos ribos,
tad seserys, kuri Viepats neveda iuo keliu,
niekuomet taip nedarykite.
Jrat Miceviit. Kaip ir girdjome ioje citatoje
nereikia nustatinti Dievo veikimui rib. Dievas
visk gali. Yra labai grau tikti, jog tokie dalykai
vyksta, kad ir tos antgamtins dovanos. Jis gali jas

dalinti ir, kaip pati Teres sakydavo: ,,Dievas labai

nori duoti, taiau mes nedrstame priimti,
nedrstame atsiverti, kad mums tas dovanas duot.
Ir a ne iimtinai kalbu apie ekstazes ir antgamtines
malones, tai gali bti ir paprasiausia stipryb,
padedanti kas dien dirbti prastus darbus. Yra dar
viena Teress fraz, kuri a, kaip pasauliet, labai
mgstu: Viepats vaikto ir tarp puod. Taigi, eiti
kas dien t pai virtuv ir tarp t pai puod
susitikti Viepat ir tam reikia stiprybs. Tai dl to
jos dvasingumas, mano manymu, yra toks svarbus
ir ms laikams, nes, viena vertus, mes labai
nemylime savs, kita vertus, labai nepasitikime
savimi. Esame labai nesaugs, ir is sitvirtinimas
savo vidinje pilyje suteikia fantastikos tvirtybs.
Kalnus galime nuversti, tereikia to norti.
Vilija Targamadz. Dar pasiklausykim ikalbingo
teksto.
Liutauras Serapinas. Pasakysiu jums, k apie tai
supratau. Atidkime al atvejus, kai Viepats
teikiasi tai suteikti dl to, kad jo didenyb tiesiog
taip panorjo. Jis ino, kodl, ir mes neturime ia
kitis. Darykime tai, k daro esantieji auktesnse
buveinse, o po to, nuolankumo, nuolankumo... Per
j Viepats leidiasi palenkiamas viskam, ko jo
praome. Ar nuolankumo turite? galiausiai
pamatysite i to, jog nelaikote savs
nusipelniusiomis i Viepaties maloni ir
pasiskonjim ir nemanote, kad juos turite patirti
iame gyvenime. Pasakysite man jeigu taip, tai
kaip dl j nesistengiant galima juos gyti? tai
atsakau: nra geresnio bdo juos pasiekti u mano
mintj, kad j nereikia siekti dl keli prieasi.
Pirmoji tam reikia vis pirma mylti Diev
nesuinteresuota meile. Antroji iek tiek trksta
nuolankumo, jeigu manome, kad savo vargana
tarnyste galime pelnyti tok didel dalyk. Treioji
tam i ties pasiruoiama troktant kentti ir sekti
Viepaiu, o ne skontis. Juk mes esame itiek j
skaudin. Ketvirtoji jo didenyb neprivalo mums
j duoti taip, kaip privalo duoti aminj gyvenim u
tai, kad laikoms jo sakym. Iganym galime
pasiekti ir be j, o jis geriau nei mes ino, kas

mums naudinga ir kas j i ties myli. Tai tikra, ir a

tai inau. Pastu mones, einanius meils keliu,
kuriuo ir turi eiti vien tam, kad tarnaut savo
nukryiuotajam Kristui. Ir jie ne tik neprao i jo
pasiskonjim ir j negeidia, bet prieingai j
maldauja j neduoti iame gyvenime, ir tai yra tiesa.
Penkta prieastis veltui vargtume, nes is vanduo
neatvedamas renginiais kaip kitais, kad jei versm
nenori jo duoti maai naudos i ms vargo.
Noriu pasakyti: kad ir kiek atliktume apmstym,
save isunktume ir apsipiltume aaromis is
vanduo per tai neateina. Dievas j duoda tik tam,
kam nori, ir danai tuomet, kai sielai tas maiausiai
rpi.
Vilija Targamadz. Skaitydami tekst, mes labai
danai susiduriame su skurdumo ir nuolankumo
svokomis. Jos net kartais truput ria aus. Ar a
vl kak ne taip supratau?
Jrat Miceviit. Skurdum ir nuolankum
daniausiai siejame su neigiamomis prasmmis.
Teress atveju jos siejamos su psichologiniu,
dvasiniu realizmu. Jai nuolankumas reik tikr
savs painim. Tiesiog neapsigaudinkime
esame silpni. tai ir iandien lietus lyja, diena
tamsi, ilipti i lovos labai sunku. Taigi, kur ia
mogus savo skurdumo nepastebsi. Tai
elementaraus savo silpnumo pripainimas. Tad
itas ms maumas ypa gerai irykja, kai
lyginame save su kakuo dideliu. Kartais bna toki
akimirk, kai atrodo, kad a pats didiausias ir
svarbiausias, o tada atsistoju ant kalno, kopose,
prie jr, ir pagalvoju: Dieve, kokia maa, kokia
smulki a kaip blusa ant dramblio. Taigi, btent
apie jausm t maumo igyvenim ir kalba
Teres ir tik tai yra nuolankumas. mogus ateina
pas Diev ir sako: Dieve, a esu maas, skurdus ir
nieko negaliu. Tu mane vedei t pil, kurioje pats
gyveni, taigi dabar duok man stiprybs, ir a bsiu
tavo karys su tavimi a visk nuveiksiu.
Truput paradoksalu, nes tai yra nuolankumas, kuris
padeda jaustis labai stipriam. eioliktame amiuje,
kai visi bijojo cyptelti dl inkvizicijos, nes tvyrojo
labai sunki tarumo atmosfera, visi turjo rodyti, kad

jie ne protestantai, ne eretikai jie teisingai

msto, teisingai tiki. Tai buvo atmosfera, primenanti
sovietmet vyko skundimai. Ir tai, kai tokiam
pasaulyje, tokioje visuomenje Teres drsiai jo
reformuoti, steigti j buvo taip tariai velgiama, ji
buvo tarsi padta po padidinamuoju stiklu. Ta
stipryb i kakur turjo ateiti. Man tai tik rodo, kad
jos mokymas yra labai svarbus praktikoje ir
kasdienybje, jeigu jai padjo igyventi ir tiek daug
nuveikti tokiu sunkiu laikotarpiu, kuris buvo tuo
metu Ispanijoje.
Vilija Targamadz. Dar kart kreipkims tekst.
Liutauras Serapinas. Neinau, ar gerai iaikinau
save painti yra labai svarbu, ir a noriau, kad
js kada nors tai apleistumte, nors ir kaip auktai
btumte pakilusios dang. Mat kol esame ioje
emje nra mums svarbesnio dalyko u
nuolankum. Todl dar kart sakau, kad yra labai
gerai ir uvis geriausia stengtis pirma eiti kambar,
kur jis ugdomas, o ne vertis kitus, nes kaip tik ten
ir veda is kelias. Jeigu galime eiti saugiu ir lygiu
keliu kodl turime trokti sparn skraidyti? Geriau
stenkims kuo toliau iuo keliu nueiti. Mano
nuomone, mes tikrai savs iki galo nepainsime,
jeigu nesistengsime painti Dievo. velgdamos jo
didenyb prisiminsime savo niekingum.
Matydamos jo tyrum ivysime savo nevarum.
O mstydamos apie jo nuolankum patirsime, kaip
toli mums iki nuolankumo.
Vilija Targamadz. Noriau priminti v. Jzaus
Teress mint: Kad iuo keliu ir pakiltume
buveines, kuri troktame, reikia ne daug galvoti,
bet daug mylti, todl darykite tai, kas labiausiai jus
prikelia mylti. Galbt neinome, k reikia mylti,
ir tuo labai nesistebiu. Tai ne didiausias
pasiskonjimas, bet didiausias pasiryimas trokti
visuose dalykuose siteikti Dievui ir visomis
igalmis stengtis jo neeisti bei maldauti, kad
nepaliaujamai plist jo garb ir lov, ir augt
Katalik Banyia. tai tokie yra meils poymiai. Ir
nemanykite, jog svarbiausia apie niek negalvoti, ir
kad jei truput isiblakote tai jau viskas
prarasta.

Tekst pagal radijo laid pareng Dovil

erbaviit