PIERO PISARRA.

POJIAI IR
DVASINGUMAS: VADAS (I)
PIERO PISARRA

Piero Pisarra, vienas ymiausi ital urnalist ir

sociolog, mus bandys vesti mogaus poji
teologin atradim. Tai susitikimas tiems, kurie
nesilaiko banalios, bendros nuomons.

Mes praradome jausmus. Juos praradome, beveik

to ir nepastebdami, kai viskas aplinkui, atrodo,
skelb j triumf: kno kult, galumo liaupsinim,
vartojimo ir kelioni manij. Mes juos praradome.
Mes tampame moni karta, nebesugebania daryti
perskyros tarp tikrovs ir netikrovs, bio ir Dievo,
sveikatingumo ir dvasingumo. Tai karta, iekanti
uuovjos virtualioje erotikoje, plastikiniuose ir
sintetiniuose daiktuose, sivaizduojam krini
pasauliuose.
I jausm, t tikr
jausm lieka tik pilkos
kauks, surogatai,
beskoniai ir bekvapiai
miiniai. Utvindyti
vaizdini, apkurtinti
triukmo, atbukinti
vulgarumo ir banalumo, apmarinti dezodorant ir
sintetini kvepal, apduj nuo raminamj, mes per
trump laik atsiradome alia vis labiau bejausmi
daikt (mobilij telefon, skaitmenini televizori,
portatyvini kompiuteri, mikroskopini
fotoaparat). ie daiktai yra abejingi skausmui, ir
vis dlto jie priveria mus ispausti gailesio aar,
kai apsireikia mirtis, kai udegama vakut Lady
D mirties atminimui arba uvusiesiems Irake.
Jausm praradimas, pasak Ivano Illiiaus, yra
vienas i skaudiausi ms laiko praradim.
Prarasdama jausmus ir neigdama kn, visuomen
labiau u visk baiminasi senjimo ir mirties.
Dirginantys svetimkniai uvald moni sielas ir
udeng plastikiniu gaubtu pasaulio ir savs
suvokim. Pabandykite pakalbti jaunimui apie
prisiklim i numirusij ir pamatysite didiul j

nustebim. Problema yra ne tiek j tikjimo

trkumas, kiek j iknytas gyvenimo bdas.
Pasaulyje, prieikame miriai, nebesiruoiama
jimui mirties link, bet mirtama niekur neinant, rao Illiius.
Mes praradome jausmus tuo metu, kai Titaniko
orkestras atliko paskutin vals vir atsivrusios
prarajos. Su jausmais mes praradome ne tik tikrj
arba prigimtin pasaulio painim ir regjim, bet ir
dal mogikumo. Tai suprasti mums gali padti
spalvinga apokalips, nutapyta Heironymo Boscho,
ir pavadinta Malonum sodu. Ten jausm triumfas
perkeiiamas: Dangus Pragar, malonum
objektai kankinimo rankius. Su mistik aikumu
Boschas pateikia scenoje atvirktin ventum:
komiki monstrai, netiktinos chimeros, moni ir
augal susipynimai. Viena vertus, monija - dar
Rojuje, kita vertus, pasaulis - po nuopuolio. Kairje
Rojaus sodas, gyvybs altinis, Adomas ir Ieva
pakylto diaugsmo ir jausm aisms, be godumo
ir galumo, odiu, pasaulis, nepaliestas
nuodms. Deinje Pragaras, muzikinis
Pragaras, su apdauytomis arfomis ir gitaromis, kur
galioja, kaip ir Dants Dievikoje komedijoje, kerto
statymas.

Malonum sodas, Hieronymus Bosch

(XVI a.)

Malonum sodo centriniame plakate Boschas

nupie teologins tradicijos paradisus
volupatis (lot. malonum roj), veniam
mistik hortus deliciarum (lot. diaugsmo sod), bet

visa tai pateik savitu bdu: traukdamas ypating

nesutapim, fantastini motyv, neprast scen bei
aisdamas vaisi simboliais.
Atrodo, toks tolimas ms pojiams, taip sunkiai
paaikinamas yra is trij dali XVI a. nutapytas
paveikslas, taiau vis dlto kalbantis apie i dien,
apie kno iauktinim, kuris atsigria prie j pat
lidnoje trokimo ir malonumo parodijoje.
Mes praradome jausmus ir ms liturgijos nuskurdo
jos tapo formaliais susirinkimais. Dl
inteligentikumo, protinio mstymo, tikjimo
skaidrumo mes paalinome senovines apeigas,
judesius, kurie kalbjo visiems suprantama kalba
apie Dievo velnum; mes banyi palpes
sudjome ibintus, smilkalus, vakides, baldakimus,
kvepianiuosius aliejus. irime tartinai
atsidsjimus, aaras, nusilenkimus,
atsiklaupimus, metanie (gr. atsiklaupimas kakta
palieiant grindis). Juk visa tai per ilgus amius
sudar ypating erdv dvasingumo istorijoje. Ir kas
atsitiko, kai viso to atsisakme?
Nuobodulys apm
krikionis; ms
bendruomens tutja; dygsta
sektos ir spalvingo
pamaldumo grups; daugelis
tikinij velgia jei ne Indij,
tai bent Ryt Banyi, kuri
sugebjo neatmesti
mogikos prigimties, ra prie penkiasdeimt
met dominikonas Luisas Albertas Lassus.
Paradoksalu, kad ir iandien mogus, tikintis
siknijus Diev, kno ir sielos, jausm ir tikjimo
vienybs turi iekoti kitur, nekrikionikose
religijose, pavyzdiui, jogoje, zen meditacijoje,
sufizme.
Tai nereikia, kad turime apraudoti tam tikr
potridentin katalikik pamaldum su
nepakeliamais lelij ir roi kvapais bei dirbtiniu
ventumu arba suteikti erdv perdt jausm
religijai ir tokiu bdu nuvertinti intelekt. Svarbiau
yra bandyti atsakyti klausim, kur ikl raytoja

Cristina Campo: Kas liks liudyti nenusakom

avantir pasauliui, kuris sumais, atskyrs,
suprieins kn ir siel, juos abu prarado ir dl tos
netekties pamau mirta?
Nors, viena vertus, platonikas dualizmas tarp kno
ir sielos padar nema tak krikionybei, taiau,
kita vertus, krikionyb pasirinko biblin keli,
kuris vienija mogaus asmen, sudaryt i sielos ir
kno. Kai kuriais atvejais buvo pabriamas vidurio
kelias, sveika pusiausvyra tarp dviej prieingybi
kno iauktinimo ir kno paniekos. Jis yra mano
sjungininkas ir mano prieas, mano pagalba ir
mano prieininkas, mano globjas ir mano
idavikas, apie kn Rojaus kopiose ra
Sinajaus vienuolis, v. Jonas Klimakas (VII a.).
Nemaai panai dvilypum randame Ryt ir
Vakar vienuolikos literatros puslapiuose.

ms

25,

nuo
ird.

dvilypum graiai
pavaizdavo jau v.
Jeronimas, lygindamas
penkis pojius su
mergaitmis i
Evangelijos pagal Mat
113: penkios
protingosios, kurios
velgia Dang ir trokta
dievikumo, ir penkios
paikosios, kurios leidiasi
vedamos emiko
godumo ir taip nusigria
tiesos, kuri apvieia

Atitikmuo tarp kno organ ir sielos gali yra

mokymo apie dvasinius jausmus pagrindas. io
mokymo pradininkai yra Graik Banyios Tvai:
Origenas, v. Grigalius Nisietis, v. Diadochas
Fotikietis ir ypa v. Simeonas Naujasis Teologas.
Nuo seniausi laik iki vidurami, nuo
krikionikosios Aleksandrijos iki Flamand
mistikos kno ir jausm kalba ireikia sielos
trokim susivienyti su Dievu tikrojoje
kontempliacijoje. Bet apie kokius jausmus
kalbama?

Kaip rao Bizantijos vienuolis Niketa Stetatas (XI

a.), v. Simeono Naujojo Teologo mokinys, tikrasis
asketas, arba tikrasis mistikas, yra tas, kuris vidini
jausm link kreipia iorini jausm energijas; tas,
kuris orientuoja regjim gyvenimo viesos
kontempliacij; tas, kuris veda klaus sielos
suvokim, skon mini skyrim, uosl
dmesing mstym, lytjim saikingum ir
irdies budrum.
Poji atradimas iandien bt geriausias
prienuodis pavirutinikam katalikikumui ir
neodvasingoms religinms grupms. Atrasti
pojius tai nusikratyti visokio moralizavimo,
neognostitizmo ar sensualizmo.
I dvasi be kno
niekada neieis
dvasiniai mons,
II a. ra v.
Irinjus i Lijono.
Tik klaidingai
suprasta arba
tyia ikreipta krikionika tradicija gali skatinti
kno ir pasaulio paniek. Visa Biblija knibda
veikj ir scen jausmingumu kaip malonum
sodas, kuriame regjimas, klausa, lytjimas, skonis
ir uosl venia savo ikilm. Erosas ir aistra
nuvilnija nuo pirmo iki paskutinio biblinio puslapio:
tai ne platonika iknyta meil, tai ne blankios
jausm karikatros, bet greiiau erosas kaip
gyvenimas prieprieinamas mirties tvinksjimui.
Tas erosas, kuris kelia baim daugeliui pamaldi
siel, vis dlto yra krikionybs kalbos pagrindas,
jos abcl ir gramatika: erosas - kaip dovana, kaip
santykio esm; erosas - ne uvaldantis ar orginis,
ne stabmeldikas ir ne prieas, bet agaps ir meils
bendrysts sjungininkas.
O, kad fizinis erosas bt tau Dievo trokimo
motyvas, ra v. Jonas Klimakas. Ir tai neturt
bti keista tam, kuris skelbiasi ess krikionis,
nukryiuotosios Meils sekjas, arba, pagal
nuostab XIV a. Bizantijos teologo Nicolo Cabasilo
posak,maniks Eros, pamiusios Meils sekjas.

I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

Bernardinai.lt

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. LYTJIMAS
(IV)
PIERO PISARRA

Lytjimas glamon, virpulys, eros, meilus rpestis

yra i vis poji labiausiai knikas ir tuo paiu
metu labiausiai dvasingas, nes, pagal v.
Bonaventr, jis leidia mums patirti Dievo buvim.
Lytjimui, t. y. rank evangelijai, yra patiktas
krikionikojo gailestingumo liudijimas. Tam, kad
paguostume ir padrsintume.
Liesti, uostyti, ibandyti. Kaip turguje. Reklamos
agentai tai vadina marketing sensoriale (it. jausm
turgus): sena kaip pasaulis pardavimo technika,
pritaikoma naujausiai technologij ir dizain
produkcijai. Prekes reikia liesti, nes perkant,
lytjimu patirtas jausmas yra daugeliu atveju
lemiamas skelbia ekspertai.
Liesti, uostyti, ibandyti. Daugiau emocij, maiau
racionalumo naujas posakis. Dviprasmikumas
yra btent ia, nes jei tiesa, kad jausmai takoja
ms emocijas, tai jie taip pat turi savo
racionalum, savo tvark ir prisideda prie ms
tikrovs painimo krimo, kaip sako mokslininkai
ir... mistikai.
Kartezijaus ir jo mokini klaida, anot neurofiziologo
portugalo Antonijaus Damasijo, yra ta, kad jie
drastiku bdu atskyr emocij ir intelekt, jutimo
suvokim ir intelektualin painim. Kaip rodo ne
tokie jau ir seni tyrimai neuromoksl srityje,
kalbama i tikro apie karteziko posakio mstau,
taigi esu teisingesn pakeitim jauiu, taigi esu.
Trijose udeganiose knygose (Cartesio klaida,
Emocija ir smonir Spinozos beiekant),
Damasijus nagrinja emocij ir jausm vaidmens
svarb ms asmeninio identiteto krimui. Protas,
rao jis, yra pilnas vaizdini, ateinani i kno ir
jutimo zon. Slapto smegen stebjimo idjai ir

ketinimui vadovauti ms veiksmams portugalas

tyrintojas priepastat mokslikai pagrst tikrov
su pastoviai besikeiiani signal srautu: tinklas
arba skal, pilni idj, spdi, emocij, kurios
paeiliui sustiprja ir valdo.
Taigi, pojiai ir jausmai turi didel vert, n kiek
nemaesn nei dominuojantis protas. Dar
daugiau, tam tikra prasme jie yra pagrindiniai
autoriai to, k mes vadiname protingu mstymu.
Damasijo originalumas ivengti mokslo
spendiam pinkli ir bandyti i naujo sutaikyti
jausm ir mstym, padarant jausm sudedamja
mstymo dalimi.

Nalaikyk mans (Jn 20, 17)

Beto Angelico (XV a.)

Kita mokslinink, amerikiet filosof Martha

Nussbaum kalba apie emocij protingum (taip
pavadinta ir ymiausia jos knyga). Proto aistros ir
emocijos sureikmina ir ikelia daiktus bei mones.
Jos anaiptol ne racionalios. Pagal Nussbaum, tai
geologiniai minties judesiai, galintys sukelti juok
ir aaras, diaugsm, skausm ir nesibaigiani
reakcij grandin. ie jausmai yra kelias painim,
raktas priimti ir iifruoti realyb.
Paliekant srii, taisykli ir kalb skirtumus (i
vienos puss mokslinis tyrinjimas, i kitos
dvasinis), atrodo, yra patvirtinama sena teolog ir
mistik nuojauta. Kas yra jausmai? Ar ne sielos
durys, sargybiniai ir pasiuntiniai, tarpininkai tarp
materijos ir dvasios? Malonumo, trokimo, skausmo
nejai?

Tai simetrija, kuri primygtinai bria Banyios

Tvai ir teologai, tarp materiali jausm ir dvasini
jausm. Ji nra tik paprasta pedagogin priemon,
metafora, kuri pasitarnauja auktesni ties
supratimui. i simetrija paklsta siknijimo
taisyklei, nes, pasak Karlo Rahnerio, siknijimas
yra esmin tikjimo kalba. Taiau lytjimo atveju
simetrij ir panai posaki vartojimas susiduria
su akivaizdiu prietaravimu. Jei materialiame
gyvenime lytjimas yra grubiausias i poji, nes
teikia netobul painim ir ribot tikrov, tai
dvasiniame jis yra subtiliausias. Net auktesnis ir u
regjim, sak v. Bonaventra, nes kyla i meils,
kuri tarp teologini dorybi yra labiausiai
apjungianti, maxime unitiva, tai yra ta doryb, kuri
mus labiausiai priartina prie Dievo ir moni.
Trokimo iraika. Lytjimas tampa susitikimo su
Dievu metafora. Troktu tave mylti ir myliu tavs
trokti. Ir tokiu bdu bgu pagauti T, kurio buvau
pagautas, rao Guglielmas di Saint-Thierris veikale
apie dievik kontempliacij (De contemplando
Deo). Lytjimo odynas ubaigiamas mistins
ekstazs, mylinio atsidavimo, Dievo glamons
apraymu.
Teolog kalba svyruoja tarp realybs ir alegorijos.
Jei ratuose Origeno, kuris pirmasis pareng
dvasini poji mokym, vyrauja plyys, net
grieta perskyra, tarp sielos ir kno gali, tai po
deimties ami v. Bonaventros ratuose yra
pabriamas kno ir dvasios neatskiriamumas.
Jausmas, taip pat ir dvasinis, yra nusakomas kaip
sugebjimas, kuris mums leidia kak painti
dabartyje.
Jausm teologijoje v. Bonaventra lytjimui
priskiria pagrindin vaidmen, nes jis jei net ir
apgraibomis, in caligine, tamsoje mus galina
patirti Dievo buvim. Lytjime pasireikia
gailestingos meils doryb, iminties dovana,
ramybs palaiminimas. tai kodl, pagal
prancikon teolog, jis yra pats dvasingiausias
tarp poji.

Taip pat didiesiems flamand ir ispan mistikams,

ypa Janui Ruusbroecui ir v. Kryiaus Jonui,
lytjimas yra kelias eksperimentin Dievo painim.
Taiau vis pirmiausia tai yra ne mogaus umojis,
bet Dievo iniciatyva: Ruusbroecas primygtinai
pabria dievikj prisilietim, i kurio siela gauna
kiekvien diaugsm, o ir v. Kryiaus Jonas
ivardija sielos palytjimo momentus ir i to
kylanias dvasines malones. iandien vaizdas yra
pasikeits: sureikminti irdies virpesiai randa
plai erdv tikjimo raikoje, pasiekiant net
dvasins literatros, kuri neteko bet kokio biblinio
pagrindo, isidirbinjim, leiktum, nepakeliam
saldum.

Marijos Magdalenos susitikimas su prisiklusiu Jzumi

Hans Holbein Jaunasis (XVI a.)

Biblin antropologija, tvirtai stovinti ant ems ir

turtinga savo gest kalba, prisilietimui priskiria
vairias reikmes ir vaidmenis. Neatsitiktinai ranka i
kit kno organ yra daniausiai minima Biblijoje
(daugiau negu tkstant penkis imtus kart). Dar ir
iandien kalbose, artimose Viduremio baseino
kultroms ir ne tik, lytjimu yra isakomas Dievo
krybos veiksmas, jga ir velnumas bei mogaus
pakyljimas, gailestingumas, atleidimas, uuojauta,
taip pat liepsnojantis, erotinis trokimas.
Viepats palieia pranao Jeremijo lpas, prie
paskirdamas jam misij: tai dedu savo odius
tavo lpas... i dien paskiriu tave taut ir
karalysi prievaizdu, kad irautum ir nugriautum,
sunaikintum ir nuverstum, atstatytum ir atsodintum
(Jer 1, 910). Angelas palieia isekus Elij ir sako
jam valgyti (1 Kar 19, 46). Kitas angelas,
serafimas, laikydamas rankoje ruojani arij,
palieia Izaijo burn, panaikindamas iuo veiksmu

kalt ir nuodm to, kuris buvo irinktas pranau (Iz

6, 6). Tokiu pat bdu kakas panaus mog
palieia Danieliaus lpas ir j, drebant i baims,
sustiprina (Dan 10, 1619). Apvalyti, suteikti
saugumo ir drsos yra i veiksm aiki reikm.
Taiau btent Ozjas yra lytjimo pranaas,
paskelbs begalinio Dievo velnumo itarm: Kai
Izraelis buvo vaikas, a j pamilau ir i Egipto
paaukiau savo sn (...). A pats mokiau Efraim
vaikioti, savo rankomis juos neiojau, taiau jie
nepripaino, kad a jais rpinausi. Siejau juos su
savimi mogikais saitais, meils ryiais. Buvau
jiems kaip tie, kurie glaudia kdikius prie skruosto.
Nusileidau ligi j, kad juos pamaitiniau (Oz 11, 1
4). ia dievikoji pedagogika isiskleidia visuose
lytjimo pavyzdiuose: nuo fizinio prisilietimo,
nuostabiai vaizduojant tv kasdienybje, su meile
pasilenkus prie savo snaus, iki dvasinio
prisilietimo Taiau jie nepripaino, kad a jais
rpinausi. Taip, nes palytjimas yra rpestis dl
mylimo mogaus, yra meili globa.
Giesmi giesmje prisilietimas yra glamon,
buinys, atodsis, udegantis myljimasis. Ypa
viena eilut dav vali vairiausiems alegoriniams
aikinimams, sumenkinusiems erotikos reikm
arba, prieingai, j sureikminusiems: Mano
mylimasis kio rank pro velks skyl, ir a
suvirpjau, kad jis arti (Gg 5, 4). Scena, kuri
lotynikas Vulgatos vertimas nusako odiais: Ad
tactum ejus venter meus intremuit. To pakako, kad
is mylimosios atodsis, jauiant mylimojo artjim,
pateisint ir atvirai vulgari, ir juokingai sudvasint
literatr. Ir leist umirti, kaip pastebi Gianfranko
Ravasis, kad poezijos grois ir jga atsiranda
pridengime ir tvyksteljime, o ne tiesmukikame
pasakyme.
Naujajame Testamente, odis (pa)liesti pasitaiko
daugiau negu trisdeimt kart sinoptinse
Evangelij pasakojimuose apie igydym. Jzus
itiesia rank ir palieia raupsuotj: Ir tuojau
raupsai inyko (Mt 8, 14). Po to palieia Petro
uov, gulini ir kariuojani, ir ji atsikl ir
galjo jam patarnauti (Mt 8, 1415). Tokiu pat bdu

pagydo kraujopldiu sergani moter, kuri paliet

jo apsiaust: Tavo tikjimas igelbjo tave, eik
rami (Mk 5, 2534). Jis paima Jayro dukros rank
ir sakydamas Talit kum, o tai reikia Mergaite,
sakau tau, kelkis, sugrina mergaitei gyvenim
(Mk 5, 3543). Visa minia stengsi j paliesti,
pastebi evangelistas Lukas (6, 19), nes i jo jo
galia ir visus gyd.
Igydymo pasakojimuose lytjimas tampa
sakramentiniu veiksmu, gailestingumo, palankumo,
velnumo enklu liudijimu to, k Ryt Banyios
Tvai vadina dievikja filantropija, begaline Dievo
meile monms. Taiau paliesti taip pat yra ir
mao tikjimo enklas, kaip pasakojime apie
apatalo Tomo abejon (Jn 20, 2429). Nes
lytjimas, kaip ir kiti pojiai, neivengia aukto ir
emo, dvasingo ir materialaus, dangiko ir emiko
prietaringumo dsnio. Jei lytjimas yra
mistikiausias i poji, tai jis taip pat yra ir
knikiausias (mistinis, nes knikas). Prieybi
sutaikinime (materija ir dvasia, ventas ir
profanikas), kuris yra vienas i krikionybs
skiriamj bruo, tikjimo paradokse, kuris myli
em ir kuris pastoviai velgia dang, taip pat
aptinkame dvasin lytjimo prasm. Turbt labiau
u kitus pojius jis sugrina ms mogikum
ir ms ibaigtum, mol arba ms, i kurios
esame padaryti. mogiki, labai mogiki, nes
esame apdovanoti lytjimu, galintys kentti ir
mgautis. Prieingai altiems silicio ir matricos
kriniams, androidams ir simuliakrams bei
fantastini pasakojim atgarsiams.
Krikionys ino, kad yra ir lytjimo Evangelija taip,
kaip yra rank Evangelija, Geroji Naujiena, kuri
veriama sakramentinius veiksmus, enklus,
darbus, gestus: rpinantis ligoniais ir kenianiais,
ginant taik ir kovojant u teisingum. Lytjimui yra
pavestas gailestingumo liudijimas padrsinti ir
paguosti. Taigi turti lytjim, reikia bti liudytojais
tos glamonjimo Evangelijos, kuri popieius Jonas
XXIII paskelb ymiame mnulio praneime
(Sugr namus, paglostykite savo vaikus...).
Nes, kaip sak poetas ir filosofas Edmondas

Jabsas, nra veido, kuris neatsiliept rankos

trokim ir nra rankos, kuri nebt pagauta veido.

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. UOSL
PIERO PISARRA

Vis labiau deodoruotame pasaulyje kuris vardan

higienos ivijo natralius kvapus, kad padaryt
erdvs kosmetikai dirbtiniems aromatams
rizikuojama prarasti dvasin uosls reikm. Jos
tarpininkavimas yra esminis, nusakant Dievo
artum.
Bizantin banyia. Didiosios ir ventosios
savaits Penktadienis. I bendruomens pakyla
giesm: Tu, o odi, esi tikrasis,
neisenkantis Miron, todl mirofre Tau aukoja
kvapiuosius tepalus kaip gyvajam Dievui.
Ikilmingais gestais kunigas laksto kvapniaisiais
aliejais epitfion ir tikiniuosius, o tuo metu visi
kartoja tris kartus: Atjusios rytui autant, labai
anksti, mirofre patepa kvapniaisiais tepalais kap.
Banyia prisipildo kvapais ir mirusio Kristaus
vigilija perkeiiama karalik patepim To, kuris
nugaljo mirt, apeigas, kurios eina pirma
Prisiklimo.
Miron. Mirofre. Epitfion. Senojoje graik
kalboje miron reikia tepal, kvapnj
aliej. Mirofre yra moterys, kurios, pagal
Evangelijas, nusipirko kvepal, kad nujusios
galt Jz patepti, bet uuot radusios
laidotuvms paruot kn, aptiko tuia kap ir
baltais rbais vilkint angel, kuris jas drsino,
nes ,,nukryiuotasis Jzus Nazarietis prisikl, Jo
ia nra (Mk 16, 16). Epitfion yra skraist arba
drob, ant kurios pavaizduotas mirs Kristus.
Miron. Mirofre. Epitfion. Tam, kas uaugo
bizantinje tradicijoje, pakanka i trij odi, kad
prisimint daugyb dvasini aromato reikmi bei
religin uosls svarb. Taip, nors ir uosl yra
vulgariausia ir gyvulikiausia i poji, labiausiai
primityvi, ji taip pat yra ir viena i dvasingiausi.

Nuoirdiai gerbiant Kartezij ir Kant, kurie joje

tevelg tik pavojus, apgaules, burtus ir kerus.

Moterys prie kapo

Neinomas autorius (XII a.)
Skrajojantis, nepagaunamas aromatas nuo seno
yra sakralumo metafora, neregimo buvimo enklas,
slpinio sekl, ventumo ym. Didj Penktadien
bizantinje liturgijoje ji nurodo Krist, sutapatint su
Mylimuoju, apie kur kalba MylimojiGiesmi
giesmje (1, 3): Tavo vardas palieti kvapai.
Ilietas Miron, sako liturgija. Ir is apibrimas
apima bent tris reikmes: vedybin, mesijin,
aukojimo.
Jzus yra Izraelio Jaunikis, ant kurio Betanijoje,
Simono Raupsuotojo namuose, viena moteris ipila
brangaus kvapiojo aliejaus, laikomo alebastriniame
inde (Mt 26, 613). Bet Jis yra ir Mesijas, Viepaties
pateptasis, Kristus: Ne todl, kad gavo miron,
upilt ant galvos, bet dl ventosios Dvasios
rao didysis teologas ir mistikas Nicolas Cabasilas.
Pagaliau, Jzus yra aukojimo auka, Dievo avinlis,
kuris apipl pats save, susinaikino, isieikvojo
kaip tepalas, kuris jau prarado savo kvap (taip kai
kurie egzegetai aikina Laiko Filipieiams (2, 7)
kristologin giesm). Nes skleisti kvap reikia ir
nykti, mirti, netekti gyvybs kvapo.
is trejopas simbolizmas yra ir Didiojo Treiadienio
bizantinje liturgijoje, dien, kai prisimenama
nusidjl, kuri patep su miron Viepat. Bet is
patepimas ms ausims rizikuoja skambti keistai
arba nesuprantamai. Jei kosmetini krem,
balzam, tepal, kvapnij aromat ir aliej

paskirtis dar yra aiki, tai ryys tarp kvap ir

ventumo iuo metu yra menkas ir nykstantis.
Skurdi gest ir enkl, galini kalbti jausmams,
suintelektualinta ir susisteminta arba, atvirkiai,
nepakeliamai perkrauta pigi jausm ir emocij,
ms liturgija maai erdvs suteikia smilkalams,
kvapams, ventiesiems aliejams. Galbt dl
anksiau buvusi sureikminim, o gal ir dl to, kad
kvap kalba iuo metu yra didia dalimi svetima
ms civilizacijai; mirusi kalba, kurios odiai
sunkiai beiifruojami. Ir vis dlto jausm chemijoje
uosl padeda orientuotis ir atpasta suvediojim ir
bodjimsi, meil, trokim ir paniek.

ventoji Magdalena su nardo indu

Rogier Van der Weyden (XV a.)
Niekada kvap pramon nebuvo tokia klestinti. Ir
niekada uosls reikm nebuvo tokia vargana.
Vardan higienos, varos ir orumo, ms pasaulis
buvo dezinfekuotas, deodoruotas iki tokio lygio,
kad uosls nutildymas, kvap nebuvimas, yra
laikomi vertybe. Anot prancz istoriko Alaino
Corbino, tai pabaiga proceso, prasidjusio XVIII
amiuje, kada nauji moksliniai sitikinimai umeta
draudim apsiaust ant kvap naudojimo.
Uostyti, ibandyti uosls skvarbum, mylti slogius
gyvn kvapus, pripainti erotin seksuali kvap
vaidmen visa tai kelia tarum: tai elgsena, kuri
prilygsta laukini elgsenai, liudija neisilavinim,
subtilumo trkum, ger manier ignoravim
rao Corbinas jau klasika tapusioje knygoje Kvap
socialin istorija(1986; italikas leidimas: Bruno
Mondadori, 2005). Tokiu bdu uosl yra itremta
pat emiausi poji hierarchin lygmen. Ji yra
kaip vienas i sugebjim, kurio gdijamasi arba
kurio reikia vengti. Draudimas lieia ne tik gerus ir

blogus kvapus, bet ir bet kok pokalb apie juos. Tai

yra tabu tarp civilizuot ir isilavinusi moni.
Jei uosl dar ir turi koki nors vert, kaip liudija
Bodlero ar Prusto puslapiai, tai tik tada, kai
suadina nostalgij, pabudina prisiminimus t
atminties dal, kuri jau yra anapus ms ir kuri
mums sugrina tik liep ied dvelksmas bei
vaikysts kvapai. Kartu su kova prie blogus
kvapus Europos istorijoje prasideda ir idealaus
kvapo, pagarbaus aliejaus, dangiko aromato
paieka, kad bt galima ne tik umaskuoti smarv,
dvok, gendanius produktus, bet ir perduoti naujus
uodiamuosius pojius, chromatinius vairumus,
gimusius i stebuklingos lazdels, net i kvepal
meistr distiliacijos aparat, i naujj alchemik,
kaip Giusepp Baldinis arba Patricko Siskindo
romano velnikasis personaas anas-Baptistas
Grenouillis (Kvepalai, Longanesi, 1985), kuris turi
gali sulaikyti arba pagaminti kiekvien kvap.
mons galdavo umerkti akis prieais didyb,
siaub, gro bei usikimti ausis melodijoms ar
gundantiems odiams rao Sskind. Bet
negaldavo isivaduoti i kvapo. Nes kvapas yra
kvpavimo brolis. Su kvpavimu jis patekdavo
mones, nes jie negaldavo jam atsilaikyti, jeigu
nordavo gyventi.
Nuo XVIII a. kova prie blogus kvapus, prie
gyvn kvapus tssi nepailstamai, tapdama
civilizacijos ir progreso rodikliu. Ir iandien, apleidus
uosl, kosmetins pramons triumfuoja su savo
dirbtinais kvapais, sintetiniais ir pavyzdiniais
kvepalais, kurie maai k bendro beturi su seniau
buvusia tinktra, aliejais, ekstraktais ir balzamais.
Bet alia aikaus estetinio poveikio ia visada
slepiasi baim stipriems kvapams, pelsi ir mirties
tvaikui. Taip, nes jeigu uosl sugrina gyvenim,
kvpavim, dvelksm, alsavim, tai ji palaiko ir
dviprasmik santyk su mirtimi. Taigi nauj mokslo
atradim dka kvepal uduotis kaip niekada
ankiau yra paslpti, umaskuoti, itrinti, kad ir
neymiai.

Jei ms aseptinis ir higienikas pasaulis itremia

labai stiprias uodiamsias ir degustacines patirtis,
tai negalima umirti, kaip teigia biblistai Alainas
Gignacas ir Ericas Bellavancas straipsnyje apie
uosl ir skon kai kuriuose bibliniuose puslapiuose
(Goter et humer Dieu, Lumen vitae, Bruselis, nr. 2,
2004), kad velgiant antropologikai, uosl yra
susieta su artumu ir intymumu. Ji turi instinktyvi
atmetimo ir primimo reakcij. Suadin trokim,
pavyzdiui, alkio arba seksualinio susitikimo
trokim. Taip yra ir dvasiniame gyvenime.
Bendraujant su Dievu ir ireikiant Diev, uosls ir
skonio tarpininkavimas yra tiek pat btinas, kaip ir
regjimo bei klausos.
Biblijoje nuo pat pirmj puslapi vyrauja aromat
dvelksmas, malonus kvepjimas, ems ir
prieskoni kvapai. Uosls odynas ir kvap
simboliai pasitarnauja karts nuo karto primenant
apie dovan, auk, vedybin sjung, draugyst,
brolik meil. Tebna tavo drabuiai visuomet
vieiai iskalbti, tenestokoja tavo galva kvapaus
aliejaus! pataria Koheletas, didysis nusivylimo
mokytojas (Mok 9, 8).
Primimo enklan pakvepinamas sveias pagal
paprot, kur taip pat paliudija Jzaus odiai, skirti
fariziejui Simonui, pasakojime apie nusidjl, kuri
ipila mironant Mokytojo koj: Tu aliejumi man
galvos nepatepei, o ji tepalu patep man kojas (Lk
7, 46).

Piets Simono namuose (nusidjl tepa kvapiuoju tepalu Jzaus kojas)

Dirk Bouts (XV a.)

Jei smilkalai primena kvapj altoriaus smilkal (I

30, 110), aukas, atnaas, maldas ir bendryst su
Dievu (Priimk mano mald kaip smilkalus, o mano
ikeltas rankas kaip vakarin auk Ps 141, 2), tai

kvapusis aliejus, balzamas ir tepalas simbolizuoja

jg, gali: jiems, j materijai, yra patiktas
spaudas sakramentiniuose konsakracijos ir
palaiminimo gestuose.
Apreikime Jonui (5, 8) aukso indai, pilni smilkal,
kuriuos dvideimt keturi vyresnieji aukoja Avinliui,
vaizduoja ventj maldas. Tai mums primena ir
kita scena, ireikta nuostabiuose mozarabikos
meno miniatirose bei romn skulptrose: Atjo
dar vienas angelas ir atsistojo prie aukuro,
laikydamas aukso smilkytuv. Jam buvo duota
daug smilkal, kad jis aukot juos su vis ventj
maldomis i angelo rank Dievo akivaizdon (Apr 8,
34).
Biblijoje ir Banyios Tv ratuose kvap odynas
nusako dvasin apvietim ir kvepjim, kaip
dievik pdsak, nematomos harmonijos iraik.
Augustinas savoIpainimuose (IX, 7, 16 ir XII, 15,
18) Dievo iekojim prilygina vijimuisi svaiginanio
kvepjimo, kuriam buvo ilg laik nejautrus: Jis
pavelg mus per knik tinkl, Jis mus udeg
meile savo glamonmis, ir mes bgame i paskos
Jo kvepjimo.

Trij karali pagarbinimas

Francisco de Zurbaran (1638)

Bet, jei kvepjimas simbolizuoja vertikali

dimensij, mald, kuri kyla krinijos Viepat, tai
krikionyb taip pat akcentuoja horizontali
dimensij, kuri nuostabiai nusako itrauka
i Antrojo laiko korintieiams (2, 1416): Juk mes
esame Kristaus kvapas Dievui tarp einani

iganym ir engiani prat: vieniems mirties

kvapas, neantis mirt, kitiems gyvenimo kvapas,
vedantis gyvenim.
Prarastos dvasins reikms, nukirstas ryys su
ventumu, taiau neirint viso to, ilieka vienas
kvapus nusakantis odis, kuris ilaiko savo prasm
dkingumas. Ro yra betiksl; ji ydi, nes
tiesiog ydi; ji savimi nesurpina, neprao bti
pastebta rao Keliaujanio cherubino autorius,
mistikas Angelas Silesijus. Kaip Silesijaus ro, taip
ir kvepjimas yra betikslis. is trkumas, i tutuma
yra visa tai, kas j daro brangiu.
Kvepjimas yra betikslis, taiau jis gali taurinti
gyvenim, bti paguodos balzamas, vaistai,
parama, uuojauta. Tai odiai, kurie gali atrodyti
neprasti, senamadiki, taiau btent jie mus
sugrina ymiai revoliucingesn dkingum, negu
daugybup-to-date (angl. iuolaikini) iradim.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

POJIAI IR DVASINGUMAS.
SKONIS
PIERO PISARRA

Slow food, iandien gana madinga ir turbt

paskutin uuovja kartai, kuri prarado bet kok
tikrum: gastrosofija pasauliui, netekusiam Dievo.
Ir vis dlto skonis yra vertas bti vl atrastas tarp
labiausiai apleist penki poji. Juk jis Biblijoje ir
Banyios istorijoje atliko pagrindin vaidmen.
Nuo Markso iki Petrinio, slow food pranao. Nuo
aikts susirmim iki krosni revoliucijos, nuo
protest dl karo Vietname iki kov dl Colonnata
laini ir karvi pasiutligs. Kas ino, ar teisus
Manuelis Vzquezas Montalbnas. Kas ino, ar tai
yra paskutin manoma skonio revoliucija,
paskutin riba kartos, kuri regjo vien po kitos
grinanias radikali permain svajones.
Ileistas po raytojo mirties Millennio (Feltrinelli,
2004) yra prarasto skonio paiekos kelion,
nostalgikas turas nuo Ispanijos iki Kabulo,
prisiminimo odisja. Montalbnas paleidia scen
detektyv Pepe ir galiotin Biscuter, tik kart
romanas neturi lengvumo ir ironijos kaip kitos jo
geriausios knygos. Atrodo per daug kalbus
testamentas. Kreipimasis skaitomas maomis
dozmis.
Taiau katalonietis raytojas, kaip reta kas kitas,
aikina laiko dvasi, kada primygtinai kalbama apie
prarastus skonius, apie tikro maisto ir natralaus
maitinimosi paiek, apie biologini produkt ir
kaimo turizmo mad. Montalbnas, ireikdamas
mint, uiuopia simptom, kad is autentikumo ir
natralumo apsdimas greiiausiai yra paskutin
uuovja kartai, kuri prarado bet kok kit tikrum.
Paioje savo esmje ie ekologiniai gastronomai
remiasi religija. Jie optimistai, j religija yra ateities
religija, neirint to, kad jie yra materialistai sako
skeptikas Carvalho galiotiniui Biscuteriui.
Jei Marksas yra mirs, o Dievas nekaip laikosi, tai
geriau nustumti on senas utopijas ir ginti
bioskirtingum garb nuo genetikai modifikuot
organizm ir nuo viso to, kas grasina gamtos
pusiausvyrai. Geriau yra vl atrasti senus skonius ir
ltumo malonum: slow
food prie fast food ideologij, ltas valgymas prie

greit valgym ir globalizuot skon, sveikas

tingumas prie nervingum ir skubjimo ekstaz bet
kokioje vietoje ir bet kokioje veikloje.
Montalbnas ios naujos ries ekologus vadina
gastrosofais. Ir neklysta: tai yra imintis, kuri
ireikiama sugrimu prie ems, integralaus
maisto ir agrokultros be chemikal atradimu. Tai
yra gastrosofija, kuri kartais gauna juokingus
kontrus, tampa aistringa mada ar neognostine
erezija (terapeutinis painimas tam, kuris ieko
iganymo biologiniuose produktuose, Ryt
medicinoje, aur matyme beiNew
Age meditacijose). Taiau tai visada yra nusivylimo
pasauliu, tokiu koks jis yra, enklas ir alternatyvios
galimybs iekojimas.
Industrins revoliucijos sudarkytas, suvienodinimo
tendencij pribaugintas, prekybinink ir sintetini
produkt paemintas, skonis yra labiausiai apleistas
i poji. Ir vis dlto jis yra vienintelis, kuris turi
savyje materijos perkeitim, fizin bendryst su
gamta, vienintelis, kuris mums padeda suvokti, kad
ms gyvenimas yra dalis ciklo, sudaryto i limfos,
kraujo, syv, energijos, mirties ir atgimimo.
Trokulys, alkis, trokimas: skonis sugrina prie
ms mogikumo, prie pirmini poreiki
patenkinimo, prie btinybs maitintis ir gardiuotis
gyvenimu. Ir todl dvasingumo istorijoje jo odynas
pasitarnavo nusakant intymi ir gili Dievo painimo
patirt.
Jei yra skanumo prisiminimas, ragavimo
prisiminimas, jei maiste randame sen jausm,
skoni, kuriuos laikme prarastus, atgars, tai
dvasiniame gyvenime skonio pojtis suadina
Dievo ilges, dulcedo Dei (lot. Dievo saldumo)
trokim, kaip sako vidurami teologai ir mistikai.
Nes Viepaties sprendimai yra brangintini labiau u
auks, net rinktin auks, saldesni u med, net
gryniausi korio med (Sal 19, 11), o kiekvienam i
ms tinka psalmi autoriaus kvietimas:
Ibandykite ir patirkite patys, koks geras Viepats
(Sal 34, 9).

Dulcedo Dei ir divina suavitas (lot. dievikasis

saldumas) XII ir XIII a. Eucharistijos dvasingume
nurodo neupildom trokim, nes, kaip sako
danai cituojama Siracido itrauka (Sir 24, 21), kas
mane valgo, tas dar labiau mans alksta, kas mane
geria, tas dar labiau mans trokta. Tie patys
trokimai alkis ir trokulys, kuri niekas negali
numalinti bus ymiojo himno Dulcis Iesu
memoria centre: ,,Jzus, saldus prisiminimas, teikia
tikrj diaugsm irdiai; Jo saldus buvimas
pranoksta bet kok mogikj saldum... Kas Tave
ragauja, tas vis dar nra sotus, kas Tave geria, tas
vis dar jauia trokul... Jzau, angel
Pasididiavime, Tu esi velni giesm ausiai, stabus
medaus korys burnoje, didingas grimas irdiai.
Bet ia nra vien tik Dievo odio medus, pirmojo
dvasinio maisto pienas, ibandymuose palaikanti
mana, egzistencijos skon teikianti druska. ia taip
pat yra ir vynas bei slpinys vietos, kurioje viskas
virsta vynu, apsvaigimu, meils digavimu; vieta,
kurioje plevsuoja meils vliava. i vieta yra cella
vinaria arba vyno men, apie kuri
kalbama Giesmi giesms itraukoje, kvpusioje
pai fantastikiausi hipotezi ir aikinim: ,,Mane
jis ved vyno men, ir jo enklas virum mans
buvo meil (Gs 2, 4). Vieniems tai smukl arba
ueiga, kitiems banket sal arba
kabaretas. Vyno men yra vestuvinis kambarys,
kur Mylimasis veda Mylimj. Tai susitikimo,
buini, glamoni, vedybins sjungos vieta. Taiau
alegorinis aikinimas kuris, sekant Origenu, o
paskui v. Bernardu, suavjo vienuolik aplink
ia velg mistins ekstazs, kontempliatyvaus
apsvaigimo, susitikimo su Dievu viet arba
dvasins transplantacijos viet. Nes, kaip sako
Guglielmo di Saint-Thierris, vyno menje nra
nieko kito, tik vynas, ir visa tai, kas ten yra neama,
persikeiia vyn: taigi kas engia susitikimo su
Dievu viet, patiria visos savo bties metamorfoz,
pasikeitim arba atsimainym.
Mistinje sjungoje veikia visi dvasiniai pojiai, ne
tik skonis. Nes kaip ra Origenas, Kristus yra
apiuopiamas kiekvieno dvasinio pojio: Jis save

apreikia kaip tikroji viesa, kuri apvieia sielos

akis; nusako save kaip odis, kad bt priimtas;
gyvenimo duona, kad bt ragaujama. Vis dlto
skonis atlieka ypating vaidmen: ,,yra taip, kad
Eucharistijos slpinyje, didiame ir nesuvokiamame
sakramente, rao Gulielmo, siela persikeiia T,
k ji valgo.
v. Bernardas, Guglielmo di Saint-Thierris ir
vlyvj vidurami autoriai ypa didieji flamand
mistikai nuo Hadewijcho di Andversos iki
Ruusbroeco ir Kristaus sekimo autoriaus semiasi
maisto ir grimo vaizdini i Giesmi
giesms altinio, kad ireikt Dievo trokim ir
iekojim. Kai mstydavo apie Eucharistij arba
mistin vienyb, ie autoriai mstydavo apie
jaunojo jausm velnum, apie pien ir korio med,
apie tekant aliej ir vyn rs, rao vidurami
specialist amerikiet Caroline Walker Bynum
reikmingame veikale apie maisto religin reikm
vidurami moterims (Sacro convivio, sacro
digiuno, Feltrinelli, 2001). Bet vargas, jei ios
nuorodos yra apribojamos paprastomis
metaforomis, nes, prideda Walker Bynum, kada
vidurami autoriai kalbdavo apie Dievo valgym
arba ragavim, ar gardiavim, jie nemgino iekoti
paprastos fizinio malonumo analogijos, bet
tiesioginiu bdu parodyti ibandym, pajutim,
painim Dievo, kuris apima vis mog.
Ryt Banyios Tvai ir dvasiniai mokytojai (v.
Grigaliaus Nisietis, v. Izaokas Ninivietis ir v.
Simeonas Naujasis Teologas) plaiai naudoja
skonio odyn. Izaokas, kuris deg gailestingumu
visiems kriniams monms, gyvnams ir net
ropliams mums paliko labai ikilius dvasingumo
puslapius, spausdintus ir perspausdintus visose
krikionikuose Rytuose, kur auktinama
dangikoji duona, angel maistas: Kas atranda
meil, tas valgo visuomet Krist ir todl tampa
nemirtingas.
Per maist i anksto yra patiriamas prisiklimas,
Karalysts laidas. Taiau Izaokas labiau pabria
sugrim save, atsivertim i irdies gelmi,
negu ekstaz ar pakyljim ieinant i savs. Nes

tik gailestingumas leidia patirti t saldum, kuris

nra jausm vergas: visa tai, ko reikia sielai, yra
ia, itikimybje sakymams ir gailestingume.
Tokiu bdu, sako Izaokas, irdis bus pagauta
nuostabos, tylint tiek kno, tiek ir dvasios
jausmams.
Jei Vakaruose akcentuojamas Kristaus sekimas, tai
Ryt Tvai taip pat ir dl skonio pojio
pabria gyvenim Kristuje, sudievjim (gr. o
thosis), kur esame visi paaukti. Ekstaz yra
pradedanij arba nepatyrusij dalykas, pasakys
v. Simeonas Naujasis Teologas. Panaiai, kaip
mogus, gims tamsiame, blausios lempos
apviestame kaljime, per cels ply netiktai
ivyst gamtovaizd, utvindyt sauls viesos. Dl
netikto apreikimo is mogus bt pagautas
ekstazs. Bet po to, priprats prie sauls viesos,
laikyt patyrim natraliu. Taip yra ir su siela,
kuri, augdama dvasiniame gyvenime, neino
daugiau ekstazs, bet diena i dienos patiria
gyvenim Kristuje.
Rytuose ir Vakaruose net ir skonio pojiui galioja
aukso vidurio taisykl kuri yra krikioniko
gyvenimo pagrindas dviej kratutinum
sutaikinimas. Apsvaigimas, kuris patiriamas
kontempliatyviame gyvenime, ragaujant
antgamtinius dalykus, yrasobria ebrietas (lot.
nuosaikus girtumas), kaip sako himnas,
priskiriamas v. Ambrozijui: Kristus tebnie mums
maistas, grimas tebnie tikjimas; linksmi geriame
Dvasios veln apsvaigim. Sobria ebrietas tema
nuo v. Ambrozijaus iki v. Augustino ir kit
vidurami vienuoli autori, taps krikionikojo
dvasingumoleitmotiv (vok. pagrindinis motyvas).
Dievu apsvaig kriniai nra iknyti, pilki asketai,
pakib tarp debes ir kvailai besiypsantys.
Greiiau prieingai. Tai vyrai ir moterys, kurie
patyr, pasak v. Izaoko Ninivieio, Viepaties
gailestingum ir kurie dabar teturi vienintel
trokim: gerti t vyn, kuris linksmina mogaus
ird (Ps 104, 15) ir kuris turi gali sukrsti ms
schemas. O paskui, atsigrus io vyno, itvirkliai
tapo skaists, nusidjliai atmet ugauliojimo

kelius, girtuokliai tapo blaivininkais, turtuoliai geid

neturto, silpni tapo stiprs, o paprasti imintingi
(Asketiniai pokalbiai 1, 41).
is vynas, prie kur nemanoma atsilaikyti, is
nugirdantis likeris apveria pasaul auktyn kojom,
sujaukia proius, hierarchij, nusistatymus,
sukreia prisitaikym, netikras dorybes, drovumus,
pamaldumus, dogmatikus grietumus, nupudruot
tikjim. Jo yra nugirdyti Dievo linksmuoliai nuo v.
Prancikaus Asyieio iki v. Pilypo Nerio ir
Madeleinos Delbrl arba Ryt tradicijos Kristaus
kvaileliai. Nes jo vardas yra meil: meil, kurios
siela ieko celje, kurioje vyksta vyno slpinys,
kaip rao v. Grigalius Nisietis savo homilijoje
apie Giesmi giesm. Paradoksalu, kad is vynas
panaus kit, iorikai nekalt skyst. Gyvasis
vanduo Jzaus paadtas samarietei, atjusiai
pasisemti prie Jokbo ulinio atrodo turintis tas
paias savybes kaip paprastas vanduo, ir vis dlto
jis gali pakeisti gyvenim. A atsigriau ir esu
apsvaigs nuo gyvojo vandens, kuris neva, yra
pasakyta Saliamono odse, II a. krikionik
himn rinkinyje. Taip, nes viena yra aiku:
valgysime ir gersime Dievo karalysts pokylyje. Ir
nebus ten abstinent.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. LYTJIMAS
(IV)
PIERO PISARRA

Lytjimas glamon, virpulys, eros, meilus rpestis

yra i vis poji labiausiai knikas ir tuo paiu
metu labiausiai dvasingas, nes, pagal v.
Bonaventr, jis leidia mums patirti Dievo buvim.
Lytjimui, t. y. rank evangelijai, yra patiktas
krikionikojo gailestingumo liudijimas. Tam, kad
paguostume ir padrsintume.
Liesti, uostyti, ibandyti. Kaip turguje. Reklamos
agentai tai vadina marketing sensoriale (it. jausm
turgus): sena kaip pasaulis pardavimo technika,
pritaikoma naujausiai technologij ir dizain

produkcijai. Prekes reikia liesti, nes perkant,

lytjimu patirtas jausmas yra daugeliu atveju
lemiamas skelbia ekspertai.
Liesti, uostyti, ibandyti. Daugiau emocij, maiau
racionalumo naujas posakis. Dviprasmikumas
yra btent ia, nes jei tiesa, kad jausmai takoja
ms emocijas, tai jie taip pat turi savo
racionalum, savo tvark ir prisideda prie ms
tikrovs painimo krimo, kaip sako mokslininkai
ir... mistikai.
Kartezijaus ir jo mokini klaida, anot neurofiziologo
portugalo Antonijaus Damasijo, yra ta, kad jie
drastiku bdu atskyr emocij ir intelekt, jutimo
suvokim ir intelektualin painim. Kaip rodo ne
tokie jau ir seni tyrimai neuromoksl srityje,
kalbama i tikro apie karteziko posakio mstau,
taigi esu teisingesn pakeitim jauiu, taigi esu.
Trijose udeganiose knygose (Cartesio klaida,
Emocija ir smonir Spinozos beiekant),
Damasijus nagrinja emocij ir jausm vaidmens
svarb ms asmeninio identiteto krimui. Protas,
rao jis, yra pilnas vaizdini, ateinani i kno ir
jutimo zon. Slapto smegen stebjimo idjai ir
ketinimui vadovauti ms veiksmams portugalas
tyrintojas priepastat mokslikai pagrst tikrov
su pastoviai besikeiiani signal srautu: tinklas
arba skal, pilni idj, spdi, emocij, kurios
paeiliui sustiprja ir valdo.
Taigi, pojiai ir jausmai turi didel vert, n kiek
nemaesn nei dominuojantis protas. Dar
daugiau, tam tikra prasme jie yra pagrindiniai
autoriai to, k mes vadiname protingu mstymu.
Damasijo originalumas ivengti mokslo
spendiam pinkli ir bandyti i naujo sutaikyti
jausm ir mstym, padarant jausm sudedamja
mstymo dalimi.

Nalaikyk mans (Jn 20, 17)

Beto Angelico (XV a.)

Kita mokslinink, amerikiet filosof Martha

Nussbaum kalba apie emocij protingum (taip
pavadinta ir ymiausia jos knyga). Proto aistros ir
emocijos sureikmina ir ikelia daiktus bei mones.
Jos anaiptol ne racionalios. Pagal Nussbaum, tai
geologiniai minties judesiai, galintys sukelti juok
ir aaras, diaugsm, skausm ir nesibaigiani
reakcij grandin. ie jausmai yra kelias painim,
raktas priimti ir iifruoti realyb.
Paliekant srii, taisykli ir kalb skirtumus (i
vienos puss mokslinis tyrinjimas, i kitos
dvasinis), atrodo, yra patvirtinama sena teolog ir
mistik nuojauta. Kas yra jausmai? Ar ne sielos
durys, sargybiniai ir pasiuntiniai, tarpininkai tarp
materijos ir dvasios? Malonumo, trokimo, skausmo
nejai?
Tai simetrija, kuri primygtinai bria Banyios
Tvai ir teologai, tarp materiali jausm ir dvasini
jausm. Ji nra tik paprasta pedagogin priemon,
metafora, kuri pasitarnauja auktesni ties
supratimui. i simetrija paklsta siknijimo
taisyklei, nes, pasak Karlo Rahnerio, siknijimas
yra esmin tikjimo kalba. Taiau lytjimo atveju
simetrij ir panai posaki vartojimas susiduria
su akivaizdiu prietaravimu. Jei materialiame
gyvenime lytjimas yra grubiausias i poji, nes
teikia netobul painim ir ribot tikrov, tai
dvasiniame jis yra subtiliausias. Net auktesnis ir u
regjim, sak v. Bonaventra, nes kyla i meils,
kuri tarp teologini dorybi yra labiausiai

apjungianti, maxime unitiva, tai yra ta doryb, kuri

mus labiausiai priartina prie Dievo ir moni.
Trokimo iraika. Lytjimas tampa susitikimo su
Dievu metafora. Troktu tave mylti ir myliu tavs
trokti. Ir tokiu bdu bgu pagauti T, kurio buvau
pagautas, rao Guglielmas di Saint-Thierris veikale
apie dievik kontempliacij (De contemplando
Deo). Lytjimo odynas ubaigiamas mistins
ekstazs, mylinio atsidavimo, Dievo glamons
apraymu.
Teolog kalba svyruoja tarp realybs ir alegorijos.
Jei ratuose Origeno, kuris pirmasis pareng
dvasini poji mokym, vyrauja plyys, net
grieta perskyra, tarp sielos ir kno gali, tai po
deimties ami v. Bonaventros ratuose yra
pabriamas kno ir dvasios neatskiriamumas.
Jausmas, taip pat ir dvasinis, yra nusakomas kaip
sugebjimas, kuris mums leidia kak painti
dabartyje.
Jausm teologijoje v. Bonaventra lytjimui
priskiria pagrindin vaidmen, nes jis jei net ir
apgraibomis, in caligine, tamsoje mus galina
patirti Dievo buvim. Lytjime pasireikia
gailestingos meils doryb, iminties dovana,
ramybs palaiminimas. tai kodl, pagal
prancikon teolog, jis yra pats dvasingiausias
tarp poji.
Taip pat didiesiems flamand ir ispan mistikams,
ypa Janui Ruusbroecui ir v. Kryiaus Jonui,
lytjimas yra kelias eksperimentin Dievo painim.
Taiau vis pirmiausia tai yra ne mogaus umojis,
bet Dievo iniciatyva: Ruusbroecas primygtinai
pabria dievikj prisilietim, i kurio siela gauna
kiekvien diaugsm, o ir v. Kryiaus Jonas
ivardija sielos palytjimo momentus ir i to
kylanias dvasines malones. iandien vaizdas yra
pasikeits: sureikminti irdies virpesiai randa
plai erdv tikjimo raikoje, pasiekiant net
dvasins literatros, kuri neteko bet kokio biblinio
pagrindo, isidirbinjim, leiktum, nepakeliam
saldum.

Marijos Magdalenos susitikimas su prisiklusiu Jzumi

Hans Holbein Jaunasis (XVI a.)

Biblin antropologija, tvirtai stovinti ant ems ir

turtinga savo gest kalba, prisilietimui priskiria
vairias reikmes ir vaidmenis. Neatsitiktinai ranka i
kit kno organ yra daniausiai minima Biblijoje
(daugiau negu tkstant penkis imtus kart). Dar ir
iandien kalbose, artimose Viduremio baseino
kultroms ir ne tik, lytjimu yra isakomas Dievo
krybos veiksmas, jga ir velnumas bei mogaus
pakyljimas, gailestingumas, atleidimas, uuojauta,
taip pat liepsnojantis, erotinis trokimas.
Viepats palieia pranao Jeremijo lpas, prie
paskirdamas jam misij: tai dedu savo odius
tavo lpas... i dien paskiriu tave taut ir
karalysi prievaizdu, kad irautum ir nugriautum,
sunaikintum ir nuverstum, atstatytum ir atsodintum
(Jer 1, 910). Angelas palieia isekus Elij ir sako
jam valgyti (1 Kar 19, 46). Kitas angelas,
serafimas, laikydamas rankoje ruojani arij,
palieia Izaijo burn, panaikindamas iuo veiksmu
kalt ir nuodm to, kuris buvo irinktas pranau (Iz
6, 6). Tokiu pat bdu kakas panaus mog
palieia Danieliaus lpas ir j, drebant i baims,
sustiprina (Dan 10, 1619). Apvalyti, suteikti
saugumo ir drsos yra i veiksm aiki reikm.
Taiau btent Ozjas yra lytjimo pranaas,
paskelbs begalinio Dievo velnumo itarm: Kai
Izraelis buvo vaikas, a j pamilau ir i Egipto
paaukiau savo sn (...). A pats mokiau Efraim
vaikioti, savo rankomis juos neiojau, taiau jie
nepripaino, kad a jais rpinausi. Siejau juos su
savimi mogikais saitais, meils ryiais. Buvau
jiems kaip tie, kurie glaudia kdikius prie skruosto.
Nusileidau ligi j, kad juos pamaitiniau (Oz 11, 1

4). ia dievikoji pedagogika isiskleidia visuose

lytjimo pavyzdiuose: nuo fizinio prisilietimo,
nuostabiai vaizduojant tv kasdienybje, su meile
pasilenkus prie savo snaus, iki dvasinio
prisilietimo Taiau jie nepripaino, kad a jais
rpinausi. Taip, nes palytjimas yra rpestis dl
mylimo mogaus, yra meili globa.
Giesmi giesmje prisilietimas yra glamon,
buinys, atodsis, udegantis myljimasis. Ypa
viena eilut dav vali vairiausiems alegoriniams
aikinimams, sumenkinusiems erotikos reikm
arba, prieingai, j sureikminusiems: Mano
mylimasis kio rank pro velks skyl, ir a
suvirpjau, kad jis arti (Gg 5, 4). Scena, kuri
lotynikas Vulgatos vertimas nusako odiais: Ad
tactum ejus venter meus intremuit. To pakako, kad
is mylimosios atodsis, jauiant mylimojo artjim,
pateisint ir atvirai vulgari, ir juokingai sudvasint
literatr. Ir leist umirti, kaip pastebi Gianfranko
Ravasis, kad poezijos grois ir jga atsiranda
pridengime ir tvyksteljime, o ne tiesmukikame
pasakyme.
Naujajame Testamente, odis (pa)liesti pasitaiko
daugiau negu trisdeimt kart sinoptinse
Evangelij pasakojimuose apie igydym. Jzus
itiesia rank ir palieia raupsuotj: Ir tuojau
raupsai inyko (Mt 8, 14). Po to palieia Petro
uov, gulini ir kariuojani, ir ji atsikl ir
galjo jam patarnauti (Mt 8, 1415). Tokiu pat bdu
pagydo kraujopldiu sergani moter, kuri paliet
jo apsiaust: Tavo tikjimas igelbjo tave, eik
rami (Mk 5, 2534). Jis paima Jayro dukros rank
ir sakydamas Talit kum, o tai reikia Mergaite,
sakau tau, kelkis, sugrina mergaitei gyvenim
(Mk 5, 3543). Visa minia stengsi j paliesti,
pastebi evangelistas Lukas (6, 19), nes i jo jo
galia ir visus gyd.
Igydymo pasakojimuose lytjimas tampa
sakramentiniu veiksmu, gailestingumo, palankumo,
velnumo enklu liudijimu to, k Ryt Banyios
Tvai vadina dievikja filantropija, begaline Dievo
meile monms. Taiau paliesti taip pat yra ir
mao tikjimo enklas, kaip pasakojime apie

apatalo Tomo abejon (Jn 20, 2429). Nes

lytjimas, kaip ir kiti pojiai, neivengia aukto ir
emo, dvasingo ir materialaus, dangiko ir emiko
prietaringumo dsnio. Jei lytjimas yra
mistikiausias i poji, tai jis taip pat yra ir
knikiausias (mistinis, nes knikas). Prieybi
sutaikinime (materija ir dvasia, ventas ir
profanikas), kuris yra vienas i krikionybs
skiriamj bruo, tikjimo paradokse, kuris myli
em ir kuris pastoviai velgia dang, taip pat
aptinkame dvasin lytjimo prasm. Turbt labiau
u kitus pojius jis sugrina ms mogikum
ir ms ibaigtum, mol arba ms, i kurios
esame padaryti. mogiki, labai mogiki, nes
esame apdovanoti lytjimu, galintys kentti ir
mgautis. Prieingai altiems silicio ir matricos
kriniams, androidams ir simuliakrams bei
fantastini pasakojim atgarsiams.
Krikionys ino, kad yra ir lytjimo Evangelija taip,
kaip yra rank Evangelija, Geroji Naujiena, kuri
veriama sakramentinius veiksmus, enklus,
darbus, gestus: rpinantis ligoniais ir kenianiais,
ginant taik ir kovojant u teisingum. Lytjimui yra
pavestas gailestingumo liudijimas padrsinti ir
paguosti. Taigi turti lytjim, reikia bti liudytojais
tos glamonjimo Evangelijos, kuri popieius Jonas
XXIII paskelb ymiame mnulio praneime
(Sugr namus, paglostykite savo vaikus...).
Nes, kaip sak poetas ir filosofas Edmondas
Jabsas, nra veido, kuris neatsiliept rankos
trokim ir nra rankos, kuri nebt pagauta veido.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. REGJIMAS
(III)
PIERO PISARRA

Ms kultroje regjimas yra pojtis, kuris

pranoksta visus kitus mogaus pojius. Ir vis dlto
irti nra lengva veikla. Ji reikalauja ne tik aki,
bet taip pat ir irdies bei proto. Mokymasis grtis
numato dvasin kelion. Mokymasis, siekiant
ivengti pavirutinik ir vartotojik vizij.

Fotografavimas yra akies, proto ir irdies djimas

taikikl sak Henris Cartier-Bressonas. Protas,
velgiamas pranczo fotografo geometrinse
kompozicijose ir pusiausvyroje tarp viesos ir
elio; akis, kuri pagauna prabgani iraik
arba vienos detals svarbum; tokia irdis, koki
matome neinom autori arba ymi atlikj
Matissas, Picaso, Backettas paveiksluose.
Cartier-Bressonui, vieno i Magnum agentros
krj, fotografija buvo tam tikra meditacijos,
askezs ir krybingos tylos forma, vienuolikas
mokymas iekoti galutins akimirkos, udaro
mirksnio laike, kai gyvenimas apsireikia nauja,
neprasta ar nelaukta viesa.
Fotografuoti nra lengvas usimimas sak jis.
Bet taip pat ir irti nra lengva. Tarp penki
poji regjimas, atrodo, mgaujasi tam tikra
privilegija: lyg jam nereikt tarpininkavimo, lyg jis
neturt bti aukljamas, lyg jam utekt akies ir
nebt jam svarbs nei protas, nei irdis. Viskas
aplink mus, atrodo, patvirtina nuogstavim.
Jei Biblijos tradicijoje pranaum turi klausa, tai
ms visuomenje regjimas.
Gyvename show epochoje. Visuotiniame show, be
sustojimo. vairiausio tipo praneimai apgaubia
ms dienas: pasilym ir paraginim danai
prietaring besitsiantis srautas yra patiktas
vaizdini jgai, j suvediojimo galiai. Nes, kaip jau
pastebjo klasikins antikos filosofai ir raytojai, tai,
k matome, veikia jausmus ymiai stipriau, negu
tai, ko klausoms.
Psichologai ir sociologai, mgstantys statistikas,
apskaiiavo, kad atuoniasdeimt penki procentai
informacijos ir jutimo organ stimuliavimo ateina per
regjim; liks penkiolika procent per kitus
keturis mogaus pojius. Akies hipertrofij atitinka
skonio, lytjimo ir uosls atrofija jie yra pasiek
inykimo rib bei klausos apmarinimas, kuris ilgus
amius ir daugelyje kultr buvo pirmas tarp
poji.

M. Gubellinio iliustracija (XXI a.)

Pakelk akis ir pasiirk. is kvietimas nuskamba

jau pirmuose Biblijos puslapiuose (Pr 13, 14). Po jo
seka Viepaties paadas Abraomui: Vis krat,
kur matai, aminai atiduosiu tau ir tavo
palikuonims.
Pakelk akis, pavelk. Biblijos tradicijoje regjimo
pojtis taip pat, kaip ir klausa, turi dvejop dyd:
pasyv ir aktyv. Nes neutenka atmerkti ir pakelti
akis, reikia irti, pavelgti, nusiteikti iifruoti,
iversti, priimti tai, k matome. Privalu atmerkti
vidin vilgsn. Kiekvienas tikras regjimas yra
labiau intelekto ir dvasios veiksmas, negu fizinis
patyrimas. Tai auktesn suvokimo forma atverianti
Dievo pilnatv. O stabai nieko neino, nieko
negalvoja, nes j akys apvilktos; jie nemato akimis,
nesupranta irdimi, sako pranaas Izaijas (44, 18).

M. Gubellinio iliustracija (XXI a.)

Taiau Biblijoje kur pasmerkiami stabmeldiki

regjimai ir kur nepasitikima vairiais apreikimais,
ypatingais efektais, griaustiniais ir aibais (nes, kaip
patiria pranaas Elijas, Dievo nra ugnyje ar
griaustinyje, bet tik velniame tyliame dvelksme)

yra pagerbiama kita regjimo kokyb, ta, kuri priima

ir grisi krinijos groiu bei atpasta, kad Jo darbai
didingi ir nesuvokiami, nuostabs ir
nesuskaiiuojami, kaip yra pasakyta Jobo knygoje
(5, 9).
Paprastas vilgsnis, kuris nesukelia sau vert
jausm, neatlieka nieko, o tik prisilieja prie
neinojimo ir apakimo, rao cisters vienuolis
Gilbertas i Olandijos (XII a.) pamoksluose
apie Giesmi giesm. O kokie yra ie jausmai,
kokios yra vaisingo vilgsnio savybs?
Komentuodamas vien pranao Izaijo eilut
Ivydo j tolimos salos ir apm jas baim (Iz 41,
5) Gilbertas nurodo tris savybes: baim,
nuostab, meil. Tuias yra regjimas ir nevertas
vadintis kontempliatyviu regjimu, jei jis nra
apgaubtas iais jausmais prideda v. Bernardo
mokinys. Kitais odiais tariant, kontempliatyvus
regjimas yra tas, kuris mus veda prie slpinio
slenksio, pabudindamas ms sugebjim
stebtis, grotis ir mylti.
Taip irdami, esame toli nuo vartotojikos ir
naudos siekianios regjimo sampratos. Nes
kontempliatyvus vilgsnis nra pastmtas egoizmo
ar uvaldanio trokimo, bet greiiau atviras
nepublikuotam, nelauktam, niekada nematytam. Ir
moka sekti ir vesti garbinimo giesm.

M. Gubellinio iliustracija (XXI a.)

Kaip ra Abrahamas J. Heschelis, pats tikriausias
bdas prarasti ms sugebjim suvokti Dievo
reikm ir liturgijos svarb yra priimti daiktus kaip
duotus vien kart ir visam. Nes Biblijos tradicijoje
abejingumas didingai gyvenimo nuostabai duoda

pradi nuodms atsiradimui. Ir galima pridurti

pratsiant didiojo rabino ir dvasinio mokytojo mint,
kad nieko nra labiau antireliginio, kaip
apsiblauss, pavargs ir pavirutinikas vilgsnis,
nesugebantis nustebti. elmikas vilgsnis,
paniekindamas dkingum, ino tik, kaip i
kiekvieno daikto sugriebti komercin ivaizd.
Vienas alegorikas kiniei pasakojimas,
priklausantis kitai kultrai ir religinei tradicijai, labai
graiai pavaizduoja i elgsen. tai pasakojimas:
Vienuolis, plikas, dailininkas, yktuolis ir
iminius keliavo kartu. Vakarjant atrado
prieglobst vienoje oloje. Ar galima sivaizduoti
tinkamesn viet atsiskyrlio gyvenimui? prabilo
vienuolis. Kokia ideali lindyn pasalai surengti!
pasak plikas. Dailininkas sumurmjo: ios
uolos ir nuo fakel ant sien krentantys eliai yra
puikus siuetas mano pieiniui. yktuolis savo
ruotu pasak: i vieta yra tobula lobiui paslpti.
Iminius juos visus keturis iklaus ir tar: Kokia
grai ola!.
I penki keliautoj tik iminius, ilikdamas laisvas
nuo vartotojiko mstymo, sugeba kontempliuoti
ios vietos savitum ir gro. Tik jam pavyksta
uiuopti groio slpin.
Kiek kart esame atsidr vienuolio, pliko,
dailininko ir yktuolio kailyje, nesugebdami
atsiriboti nuo praktinio daikt regjimo, negaldami
nusigrti nuo pastovaus klausimo: Kokia i to
nauda?.

M. Gubellinio iliustracija (XXI a.)

Taiau iame pasakojime slepiasi spstai. Galima
pamanyti, kad groio kontempliacija yra
spontanikas irdies veiksmo rezultatas, o ne

meils ir kantrumo vaisius. Grois yra trapus gris,

prie kurio artinamasi su atsargumu ir pagarba tam,
kad nenuvyst ir nenuvertt. Groiui taip pat yra
reikalingas itinerarium mentis(lot. irdies
kelias), judesys, kuris nuo akies veda prie dvasios ir
irdies. Nuo Roberto Longhio iki Federico Zerio,
nuo Aby Warburgo iki Erwino Panofskio autoritetingi
meno kritikai ir ikonologijos mokslininkai pabria
i akies prieir ir io dmesingo vilgsnio
svarb, nes tik tada tampame gals pastebti
reikmingas smulkmenas, kurios pabga nuo
pavirutiniko ir isiblakiusio vilgsnio. Kritiko akis
tokiu bdu gali atrasti ssajas, atskleisti kokio nors
darbo paslpt reikm ar ypatingos detals
prasm. Pavyzdiui, katinas, kuris bga Lorenzo
Lotto Apreikime,pralaimjusio blogio simbolis ar
kasdienybs nuoroda?
Vaisingas dialogas tarp akies, proto ir irdies, tarp
fizinio suvokimo, kultrinio vertimo ir aikinimo, tarp
regim praneim ir j sukelto jausmo, yra btinas
mokslininkams. Taiau krikionims groio meil
nra vien tik estetika, bet ir asketika, gyvybikai
svarbi: dvasios pratybos, iekant tikrojo groio,
kuris, pagal Dostojevsk, igelbs pasaul.
Krikionikame dvasingume kontempliacija labai
retai yra atsiejama nuo nuostabos, kuri persikeiia
garbinimo ir grojimosi giesm. Nuostaba ir
grjimasis sudaro du irdies judesius, dvi
neatskiriamas regjimo savybes. Jos maitina
trokim tos viesos, kurios niekas negali aptemdyti
ir kurios geidia akys, nors dar jos nepasta, kaip
sak v. Augustinas.
Mes igyvename nustebim kaip nukelt yd,
kaip apreikim, kaip apsireikim, kur priima
ms trumparegikumas, nesugebjimas regti ir
painimo trkumas, ra Enzo Bianchis vienoje
nuostabioje meditacijoje (Kontempliuojamas grois,
Qiqajon leidiniai, 2000). Taiau, kad pereitume nuo
nuostabos ar nustebimo prie kontempliacijos ir
garbinimo, reikia auklti vilgsn, kreipti j prie
graaus regjimo. Yra btina atmerkti akis ir imokti
matyti. Mes manome, pastebi Karlas Rahneris,
,,kad tai yra natralu, kad nieko papraiau negali

bti ir kad tai mokjome visada atlikti, taiau,

imokti matyti yra didi uduotis bei ventas,
mogikas ir krikionikas menas. Menas, kuris
reikalauja pratyb, pastang ir askezs. Menas,
kuris stumia nusikratyti viso to, kas ugriozdina
vilgsn ir kas apgauna jausmus. Nelengva
uduotis, bet ji atveria tikrj painim.
Cituodamas Evangelijos posak ,kas turi ausis
klausyti, teklauso Rahneris pasil tai tok
variant: kas turi akis matyti, temato. Tik tas, kas
bus imoks matyti meils vilgsniu, bus
palaimintas? klaus didysis teologas. Bet jeigu,
kaip pasakyta Evangelijoje pagal Mat (6, 2223),
akis yra kno iburys, tai tas, kuris imoko matyti
aikia ir paprasta akimi, gauna tikrj pasaulio
regjim. io pasaulio ir pasaulio, kuris ateis, nes,
kaip paadta Palaiminimuose (Mt 5, 8), tyrairdiai
regs Diev, kiekvieno groio pradi ir pabaig.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. KLAUSA (II)
PIERO PISARRA

Krikionikame dvasingume klausa yra pirmasis i

poji. I ties nusiteikimas klausytis Dievo balso
visais laikais buvo btina slyga nestabmeldikam
tikjimui. Bet klausa taip pat yra vienas i poji,
lengviausiai viliojam abangas, ypa tokiame
triukmo persmelktame pasaulyje, kuris itremia
od.
Kokia yra Rojaus muzika? Kokios giesms skamba
dangikose lankose? Kokie koncertai? ymi yra
Karlo Barto replika: Kai angelai kreipiasi Diev, jie
gieda Bach; kai jie linksminasi, jie groja Mocart.
Bet nepasakyta, kad ten nra vietos Monteverdiui
ir ubertui, kantikoms arba U2, ar kokiam nors
Arvo Prto fragmentui. Nes Rojuje okama ir
dainuojama. Klausa uima ypating viet aminoje
palaimoje ra tvas Brinquantas, kuris XIX a.
surinko ir ileido Banyios Tv ir kit krikioni
autori isakytas mintis apie klausos vent
danguje. Palaimintajam Angelico gieda ir oka
angelai, sukasi rateliai. Vidurami tradicijoje ant

katedr fasad arba Memlingo ir Van Eycko

tapyboje angelai groja citromis ir liutniomis.
Kiekvienas Rojaus kampelis skamba nuostabia
muzika.
Tai turbt todl, kad krikionikame dvasingume
klausa yra pirmasis pojtis. Dievui nra btinos nei
kojos, nei rankos, nei kiti kno nariai. Jam reikia tik
ms aus sak Martynas Liuteris. Ausys
pasirengusios priimti od tam, kad atsivert
tikjimui: tikjimas i klausymo, kaip rao v.
apatalas Paulius Laike romieiams(10, 17).
Tarp triukmo, decibel lsmo ir bumik
rizikuojame umirti, kad vienas i didiausi ms
jausm ir kultros pokyi paskutiniuoju laiku lieia
btent klaus ir ms gars pajautimo realyb.
Banyios liturginis laikas, aikiai skirstytas varpo
skambesio, iandien jau tapo tolimu prisiminimu.
Tokia scena kaip Angelus ymiame Jean-Franois
Milleto paveiksle, yra keista ir nesuprantama. Kitas,
vadinamasis vartojimo laikotarpis, visur triumfuoja,
primesdamas savo apeigas ir ritm, savo
profanuot liturgij ir berib komercin muzik.
Skubiuose vyki praneimuose, kaip sako ini
laidos, alia iltnamio efekto ir nenormalios klimato
kaitos reikt pridti ir kit aplinkos pasikeitim,
galbt maiau takojant flor ir faun, taiau neant
nenuspjamas pasekmes mogaus psichikos
stabilumui; tai klausos utertumas, kur sukelia
gamybos triukmas, main spstis, supermarket
muzika, odiu, visa tai, kas sudaro gyvenimo
garso kolon skubaniame mieste. Lyginant su
ankstesniais amiais, kur tyla buvo norma, o
triukmas iimtis, XX amius padar radikal
posk.
Iaugo triukm igaunani instrument gamyba.
Klausymosi aplinka yra perpildyta. Garso izoliacija
keista tylos imitacija tapo turtingj privilegija,
ra Ivanas Illiius. Bet dar blogiau, pagal Illii, yra
tai, kad is naujas perpildytas klausymosi
klimatas ivis nra svetingas odiui.

odis yra paemintas, itremtas, nugramzdintas

riksm ir triukmo skurio, televizoriaus plepjimo
arba kit taigi bals, sklindani i pigi, masikai
tampuojam ,,aukli. odis su dideliu vargu
skinasi keli: kuria erdv, viet, aplink, audia
nekomercinius, nieko nekainuojanius santykius.
Utat dienos apvalga yra pilna alt, koving,
kaltinani, nesuprantam, bauginani odi.
Ukonservuoti odiai, kurie tirpsta kaip sniegas
saulje. Traps ledai, nuo kuri sklinda urzgimas,
neaiks garsai, pustini eidimai. Geliantys
odiai ir kraujo pritvin odiai, siaubingi odiai ir
kiti sunkiai suprantami odiai, kurie igauna keist
triukm, vieni lyg ir bgno bei ddels garsus, kiti
klarneto ir trimito, rao Rabelais Ketvirtoje
knygoje.
Kai odis yra paemintas, kai jis yra sukaustytas
ualdytuose stereotipuose ir isigimsta antikalb
nesuvokiam biurokrat argon tada nuo to
kenia ne tik bendravimas, bet ir pati monija. Juk
i vieno odio buvome sukurti, i io odio
gavome tikrj spaud.
Pasaulio istorija prasideda nuo vieno odio:
i tebnie atsirado viesa (plg. Pr 1, 3). Viepaties
odiu buvo padaryti dangs, o jo burnos alsavimu
visos j galybs (Ps 33, 6). O lemiamas
persilauimas vyksta i kito tebnie, itarto prie du
tkstanius met vienos palestiniets mergaits
(plg. Lk 1, 38). Visa Izraelio tautos istorija yra
paenklinta odio ir klausymosi: ne dviej atskirt
veikim, bet vienos tikrovs, vieno veiksmo, nes
kalbti ir klausytis yra tik vienas dalykas, sak
Emanuelis Levinas.
Dialogo etika, kuri prancz filosofas laik
bendrysts pagrindu, gimsta ia, i tarpusavio
pagarbos visikai prieingos totalitariniam,
gniudaniam, propagandiniam odiui ir i
dovanojanio klausymo. tai kodl kvietimas, kuris
nuskamba vento Rato puslapiuose (st 6, 4), yra
pirmasis ir tikrasis statymas:Shema
Israel (Klausykis, Izraeli!). Su ia formule po to, kai
Horebo kalne vyko apsireikimas, kur buvo
uantspauduota sandora su Viepaiu, Moz

nurodo esmin tikiniojo elgsen, nestabmeldiko

tikjimo btin slyg nusiteikim klausytis. Ir nuo
to meto Shema Israel tampa kiekvieno pamaldaus
izraelito paruoiamoji malda, dvasios pasirengimas
priimti od, kuris keiia gyvenim.

Angelai muzikantai
Hans Memling (XV a.)
Klausykis, Izraeli! O jeigu Izraelis neklausyt? O
jeigu mogus usikimt ausis? O jeigu mogaus
siela usidaryt savo monologe, atmesdama
klausymsi? klaus biblistas ir filosofas Andr
Neheris jau klasika tapusioje knygoje odio
tremtis. Nuo biblins tylos iki Auschwitz
tylos (1970). Jeigu Izraelis nebt klaussis,
niekas nebt suinojs, niekas neinot ir
iandien, kad Viepats yra vienas atsak
Neheris. Ir is esminis tikjimo ipainimas
monoteizmo paskelbimas bt prapuols
tutumoje.
v. Benedikto reguloje taip pat parayta:
Klausykis! Nra parayta: Matyk! Nes mokinio
laikysena turi bti velni odiui, kuris yra
perskaitomas, medituojamas, gromuliuojamas. Tai
odis, persmelkiantis irdies ausis (lot. in aure
cordis), kaip sak v. Augustinas ir v. Grigalius
Didysis. Tik irdyje jis atlieka savo veikl, kuri gali
bti nusakyta pagal nuostabi pranao Izaijo
metafor (55, 1011): Kaip lietus ir sniegas krinta
i dangaus ir negrta atgalios, kol nepalaisto
ems, kad joje dygt ir elt augalai, kad net
skl sjjui ir duon alkanam, taip ir odis,
ieinantis i mano burnos, nesugr pas mane

bergdias, bet vykdys tai, ko troktu, ir atliks, kam

buvo sistas.
Taiau is odis yra dviamenis kalavijas,
atskiriantis ties ir mel, gr ir blog, vies ir
tams, nes jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios
atakos, iki snari ir kaul smegen, ir teisia
irdies sumanymus bei mintis (Heb 4, 12).
mogikas odis taip pat, kaip ir dievikas, turi
dvejop poliarikum teigiam ir neigiam: Mirtis
ir gyvenimas lieuvio galioje (Pat 18, 21).
odyje, kaip fizikinse dalelse, yra materija ir
antimaterija rao filosofas Georgeas Steineris.
odis, kuris kuria ir kuris griauna; odis, kuris
pakelia arba paemina. Ta pati kalba, kuri gali
suteikti form Sokrato etikai, Kristaus
palyginimams, ekspyro ir Hiolderlino bties
krimui, sugeba ir savo beribs potencijos pagalba
organizuoti mirties stovyklas ir kankinimo kameras
tsia Steineris. Kaip antimaterija, kaip juodosios
skyls, kurios traukia kiekvien daikt, taip ir antiLogos naikina kiekvien monijos dalelyt, ardo
civilizacijos aknis. Todl yra btina intelekto ir
irdies ausimis atpainti, iskirti tarp odi tai, kas
yra vertinga ir tai, kas paprasiausiai tuia; tai, kas
eidia mog ir tai, kas j pakelia.
Jei pirmasis i poji yra klausa, tai jis taip pat yra
ir labiausiai paeidiamas, gal net labiau ir u
regjim. Tai talentas, kur reikia ugdyti sugebjimui
painti ir budrumui. Kad priimtume tai, kas
esmingiausia ir sudarytume erdv tylai, kaip
pabria tokie dvasiniai mokytojai, kaip v.
Augustinas, v. Jono Kasijanas ir v. Dionizas
Kartzietis.
Klausos pirmenyb prie regjim yra reikmingas
motyvas ymioje v. Bernardo polemikoje prie
perdtas vienuolyn dekoracijas, prie monstrus,
siaubingus vris, plrias bediones ir litus,
kurie puo vienuolyn kapitelius. Dl to cisters
vienuoli architektra saikinga, neapkrauta, be
blizgesio, neblakanti maldos teikia pirmenyb
klausymuisi. Ji yra klausymosi menas.

Klausymasis, kuris maitinasi tyla ir kuris kuria tyl

aplink save.
Pirmiesiems Dykumos Tvams ir vidurami
tradicijai vidin tyla ir irdies budrumas yra odio
sios. Tai reikia nutildyti mintis, tramdyti lieuv
pavojingesn ir u daugel laukini vri, laikant i
nerimstani blogyb, piln mirtin nuod (Jok 3,
8) paabot tam, kad su romumu priimtume diegt
od (Jok 1, 21).
Geriau u kok nors dvasin traktat Dykumos Tv
pasakojimas gali nusakyti tylos btinum vidiniam
susitelkimui. Vien dien Teofilijus, Aleksandrijos
arkivyskupas, atjo pas Scetos bendruomens
vienuolius Egipto dykumoje, kad susitikt senol
tv Pamb. Jaunesni vienuoliai, susirink aplink
senol, sako jam: Pasakyk vyskupui kok nors
nauding od. Tvas Pambo atsak: Jei jis
negauna naudos i mano tylos, tai negaus jokios
naudos ir i mano odi. odio skrynia yra tyla
btina slyga artinantis prie Dievo muzikos.

Angelai muzikantai
Hans Memling (XV a.)

Taiau vienuolika askez neturi nustumti umart

kito aspekto ventin klausos moment
krikionikoje tradicijoje. Juk Kristus, naujasis
Orfjas, yra tas, kuris kvieia okiui, kaip ra II a.
v. Klemensas Aleksandrietis. Visoje Biblijoje
skamba muzika, dainos, koj trepsjimas. Dovydas
okinja ir oka apsinuogins prieais Viepaties
skryni, sukeldamas Mikals priekaitus: Na ir
auniai iandien pasirod Izraelio karalius,
apsinuogindamas savo dvariki vergi akyse, kaip

begdikai apsinuogina koks prasiokas! (2 Sam

6, 1623). oka ulamo
mergait Giesmigiesmje (7, 1). Tad ir
eschatologinje puotoje bus okama. Nes Dievas
yra muzika, paslaptinga ir neapsakoma harmonija,
tobulas akordas. Krikioni teologija, kaip ra
Jurgenas Moltmannas, visada apmst istorijos
pabaig, kaip lovinimo giesm, kaip besisukant
atpirktj ratel dievikos Trejybs pilnatvje.
Visikai prieingai Mikals nuogstavimui,
atgailaujaniam ir gavnikam gundymui, kuris,
atrodo, kartais pasiglemia ms bendruomenes.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM

PIERO PISARRA: POJIAI IR

DVASINGUMAS. PABAIGA
PIERO PISARRA

Ms dienomis odis irdis yra tas, kuriuo

labiausiai piktnaudiaujama ir kuris yra
sentimentaliai nuvertintas. Taiau Biblijoje irdis yra
vieta, kuri apjungia visus mogaus, iekanio
Dievo, jausmus. etasis pojtis Dvasiai.
Neatsitiktinai Ryt Banyioje irdies malda yra
tokia svarbi.
Penki? Ne, dvideimt vienas. Nes jie nra tik
Vakar tradicijos ukoduoti pojiai. Egzistuoja ir
kiti sugebjimai, kurie leidia interpretuoti iorinio
pasaulio stimulus malonum, skausm, kart,
alt, alk, trokul, skonius bei juos perduoti
ypatingais jutimo organais kno ir proto
antenomis. Taigi kai kurie neurologai, iplsdami
tradicini poji skaii, iskiria ne penkis, bet
dvylika poji. Kiti, dar labiau pedantiki,
priskaiiuoja dvideimt vien suvokimo pojt. Ir
galbt po keli met, dar smulkiau skaidydami
atrankos ir paiekos kriterijus, jie pasieks nauj
jausm spektr, i kurio medicina gaus iek tiek
naudos, o filosofija papildomos sumaities.
Taiau krikionikoje tradicijoje yra ne vien tik
penki prastiniai pojiai, bet ir dar vienas, kuris juos
visus reziumuoja. is etasis pojtis yra irdis:

neprilygstamas jautrumo organas, emocij ir aistr

sostas, vieta, kurioje siknija asmens vientisumas,
kaip yra patyr Ryt ir Vakar mistikai ir
dvasingumo mokytojai.
irdis yra centrinis vidini jausm organas, jausm
jausmas, nes yra aknis, sak v. Izaokas i
Ninivs. Ir cituodamas v. apatal Pauli (Rom 11,
16), didysis vienuolis ir mistikas pridjo: ,,Jei yra
venta aknis, tai taip pat bus ir akos.
irdis yra nuvertintas odis. Per daug banalumo ir
paikumo buvo atlikta irdies vardu. Pernelyg daug
daineli. Daug krokodilo aar, daug pigaus
sentimentalumo. Jei odis bt kainuotas, jei bt
odi pinigin kaip pavaizduota Theo
Anghelopoulos nuostabiame filme Aminyb ir
diena (1998), tai odis irdis teturt keli eur
vert. Vis dlto nebtina dar kart priminti Antoine
de Saint-Exupry ir joMaojo princo (Nepamatysi,
jei velgsi ne irdimi: esm yra nematoma akims),
nebtina kartoti Dostojevskio ar cituoti Bergmano
ar Quentino Tarantino film tam, kad suprastume,
jog irdis su savo vaizdiniais ir metaforomis vis dar
yra simbolins ms visatos centre. Nuvertintas
prekybos rinkos, apribotas pigi main kokiame
nors New Age turguje, is bevertis pinigas pamau
atgauna savo vert filosof, psichoanalitik, teolog
ratuose (tarp ortodoks pamintini Olivieris
Clmentas, Elisabeth Behr-Sigel ir Michailas
Evdokimovas).

aliasis smuikininkas Marc Chagall (1923)

Biblijoje is odis yra uraytas atuonis imtus

kart su daugybe reikmi ir atspalvi, kurie upildo
neisemiam simbolio turin: tokiu bdu irdis karts
nuo karto nurodo imint, vali, sin, taip pat
viet, i kur gimsta aistros ir emocijos, diaugsmas,
lidesys, lumas ir puikyb. Ne be reikalo
Evangelijoje pagal Mat (15, 19) Jzus pakyla prie
formalizm bei veidmainikum, prie iorikai
blizgani religij, primindamas, kad i irdies
ieina pikti sumanymai, mogudysts,
svetimavimai, itvirkavimai, vagysts, melagingi
liudijimai, meitai.
Semit kalbose nra perskyros tarp intelekto ir
jausm, tarp proto ir irdies. Lebh, irdis, turi daug
platesn reikm, negu ms kalbose, rao
prancz dominikon Jeanne dArc, tobula
Evangelij vertja, viename nuostabiame meditacij
rinkinyje, kuris vadinasi Un coeur qui coute (pranc.
irdis, kuri klausosi (Descle de Brouwer, Parigi,
1993)). Mes sakome irdis, kai kalbame apie
meil, draugyst (tave myliu visa irdimi) arba apie
drs, vertinim (auksin irdis) iskirtinai tik
jausm srityje, nusigriant nuo mstymo ar
intelekto. Hebraj kalboje yra atvirkiai, lebh turi
dvi prasmes: irdis yra iminties bei suvokimo vieta,
taip pat jgos bei velnumo vieta. Biblin
antropologija akcentuoja vientis mogaus asmen.
Tai pripasta ir Banyios Tvai bei pirmieji
vienuoliai, pradedant v. Antanu Egiptieiu ir kitais
atsiskyrliais, kurie dykumoje iekojo vidins
vienybs, irdies kelio, atsisakydami viso to, kas
galjo ugriozdinti j gyvenim.
irdis yra ta slpininga vieta, ta keista laboratorija,
kurioje formuojasi ir mus kalinanios aistros, ir
gerumo protrkiai, praraja, i kurios kyla ir
nerimastingos mintys, ir paguodos odiai. Ji regi ir
siklauso. Suteik savo tarnui imli ird, prao
Saliamonas, kai Gibeone atnaavs tkstant
deginamj auk, sapne ivydo Viepat (1 Kar 3,
9). Imli arba siklausanti irdis yra btina slyga
teisingai vadovauti tautai ir skirti gr nuo blogio. Ir
Saliamonas bus iklausytas: I tikrj suteikiu tau
iminting ir valgi ird. Tokio kaip tu nebuvo

prie tave ir toks kaip tu nekils po tavs (1 Kar 3,

12).
Kartais irdis ukietja, tampa akmeniu, kada
mons seka melo ir neteisybs keli. Ir tai tada
aktuali pasidaro Ezechielio pranayst: Duosiu
jiems kit ird ir liesiu jiems nauj dvasi, iimsiu i
j kno akmens ird ir duosiu jiems jautri (Ez 11,
19). Visas prana skelbimas nuolat kartoja t pat:
atsivertimas irdies, kuri kieta, atbukusi, atiauri,
stabais apgyvendinta (Ez 14, 3) turi isivaduoti i
melo ir bet kokio stabmeldiko gundymo, atsiverti
teisingumui ir gailestingumui.
Nuo Senojo Testamento iki pirmj krikionik
rat, nuo Dykumos Tv iki didij Vidurami
dvasingumo autori, irdis yra centras bei kiekvieno
autentiko iekojimo ir dvasinio nerimo pradia:
Nerami yra mano irdis, kol nesiilsi Tavyje,
pasakys v. Augustinas Ipainimuose. O amiams
einant, irdies dvasingumas, kuris turs iek tiek
skirtingas kryptis Rytuose ir Vakaruose, formuojasi
iki tikintiesiems brangaus religinio pamaldumo
veniausiajai Jzaus irdiai.

Ilaisvinimas
Marc Chagall

Rytietikoje tradicijoje irdis yra vieta dvasiniam

okiui, mistinei liepsnai, kuri neugsta, kaip rao
archimandritas Sofronijus, ortodoks vienuolis, v.
Silvano Atonieio mokinys: Dievo meil per
tikjim gimsta irdyje, po to ios meils liepsna
patraukia intelekt; taps tirpstaniu vaku,

intelektas tada susivienija su irdimi ir

kontempliuoja Bt dievikosios meils viesoje.
Tad ne be reikalo krikionikieji Rytai Jzaus
mald arba irdies mald vadina reikalingiausia ir
mylimiausia malda. Jzaus malda gim
vienuolikoje aplinkoje, tarp hesichast, t. y. tarp t,
kurie iekojo hesychia (gr. vidins ramybs). ios
maldos esm tai tos paios formuls pastovus
kartojimas, sekant kvpavimo ritm: Viepatie
Jzau Kristau, Dievo Snau, pasigailk mans,
nusidjlio.
Yra sunku tiksliai pasakyti, kada ji buvo priimta:
greiiausiai V a. turdama pai paprasiausi
form, sudaryt tik i Jzaus vardo tarimo, ir dl to
ji dar vadinama vardo malda. VII a. v. Jonas
Klimakas, usimindamas apie i trump form,
rao: Melskits taip, kad Jzaus prisiminimas bt
sujungtas su js kvpavimu. Taiau jau nuo X a.,
i pradi Bizantijoje, o paskui ir Atono Kalne, ji
gauna kodifikuot iraik ir ,,metod, kuris taps
daugybs dviprasmikum ir nesusipratim pradia.
v. Simeonas Naujasis Teologas (9491022), v.
Mamo vienuolyno Konstantinopolyje igumenas
(abatas), yra autorius, istorijoje apie i mald
paliks rykiausi pdsak. Simeonui ir jo
autoritetui sugretintam su neprilygstamu teologu
Jonu Evangelistu buvo priskirtas Maldos ir vento
dmesingumo metodas, tekstas, kuris greiiausiai
buvo paraytas v. Nikeforo Atsiskyrlio, XIV a.
Atono Kalno vienuolio. Methodos padar didiul
tak krikionikj Ryt dvasingumui. Buvo net
trauktas Filocalia (gr. Grio meil,
rus. Dobrotoliubije), garsj asketikos ir mistikos
rat rinkin, ileist 1782 metais Venecijoje.

Vaivorykt

Marc Chagall

Methodos, pirmiausia apvelgs ribotus pirmus du

maldos bdus, kurie valios pastangomis bando
veikti vaizdinius ir blogas mintis, po to pateikia
trei bd irdies saugojim. Ketinantiems eiti
iuo keliu kurio esm yra kartoti Jzaus vard,
aukiausi u visus kitus vardus autorius pataria
atsissti nuoali ir rami viet, udaryti duris ir
susikoncentruoti, neleidiant savs apkrauti
pavirutinikais ir tuiais reikalais.
Po to seka patarimai, sukl ginus ir pajuok t,
kurie, nuvertindami kno dalyvavimo svarb
dvasiniame tobuljime, velg irdies maldoje
narcizik usidarym savyje: Paskui priliek
barzd prie krtins, nukreipk akies vilgsn ir vis
savo mstym pilvo centr, t. y. bamb, sultink
kvpavim, kad tavo intelektas atrast irdies viet
ir ten visikai pasilikt. Pradioje rasi tams ir
neperengiam gelm, bet su laiku ir kasdien
praktikuodamas, tu surasi diaugsm be pabaigos.
Keliaujantis maldininkas rusas savo
ymiuose Pasakojimuose taip pat kalba apie i
mald ir malones, kurios i jos kyla: irdamas
protu savo ird, kvpdavau ltai oro sakydamas:
Viepatie Jzau Kristau, po to ikvpdavau
sakydamas: Pasigailk mans.
Maldininkas tokiu bdu igyvena pojius, kurie
pereina nuo malonios ilumos prie paguodos ir
ramybs jausmo. Kartais patiria ekstaz arba
jauiasi apsvaigs ir tok lengvumo, laisvs ir
paguodos jausm, lyg bt kitas mogus, visikai
perkeistas. Degdamas meile Jzui ir visiems Dievo
kriniams, lieja dkingumo aaras, o jo intelektas
i neskaidraus tampa toks aikus, kad leidia jam
be pastang suprasti svokas, kurios prie tai jam
bt atrodiusios painios ir nesuprantamos.
Nuo kartos Egipto dykumos iki Rusijos stepi, nuo
Sinajaus ir Atono vienuolyn iki miest dykumos,
irdies malda dar ir iandien yra skirting padt

visuomenje uimani krikioni penas. Nors

psichosomatiniai elementai ioje maldoje atlieka
svarb vaidmen, vis dlto i malda negali nuvertti
iki jogos metodo ar krikionikos zen formos. Be
ventosios Dvasios ji bt niekis. Dvasia utaria
mus, apviesdama ird ir kitus jausmus. ioje
viesoje ne tiek technika ar metodas, bet pati
malda, vadovaujant Dvasiai, yra kelias vidin
vienyb.

Vestuvs
Marc Chagall (1910)

Tiek Ryt, tiek ir Vakar krikionyb sutinka, kad

irdis, kaip ir penki pojiai, turi bti orientuoti
vidin ir dvasin augim: Tada pati Dvasia, kuri
gyvena mumyse, mums patars ir suderins iuos
jausmus taip, kad ne tik skonis, bet ir regjimas,
klausa, uosl ir lytjimas bus vesti tok stipr
dvasin patyrim, kad nieko kito nejausime, o tik
dievik ir dangik tikrov rao Pascasijus
Radbertas (IX a.).
ventojoje Dvasioje viskas yra vedama vienyb,
tad ir jausmai yra viena, nes, kaip sako Angelas
Silesijus Keliaujaniame cherubine, kas
kontempliuoja Diev, tas grisi skanumu ir
kvepjimu, J jauia ir Jo klauso. Viskas yra
atvedama vienyb, o irdis gals pasiekti tikrj
painim, i anksto ragaudama bsimojo gyvenimo
vaisi, kada visa tikrov bus apviesta ir perkeista
Taboro viesos.
I Jesus vert br. Ramnas Mizgiris OFM