Kalbame vie ai

2009-10-08

Vie a kalba- oratoriaus monologas tam tikra tema, skirtas organizuotai klausytoj grupei.

Pagrindin s baimi prie astys:

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Kalb jimas vie ai- 41 proc. Auk tis- 32 proc. Vabzd iai- 22 proc. Finansiniai nuostoliai- 22 proc. Gilus vanduo- 22 proc. Liga- 19 proc. Mirtis- 19 proc.

altinis: MarketWatch tyrimas, N=4000, cit. Jensen, K. (2008), Komunikacijos vadovas.Vilnius: Verslo inios.

Gintaras Steponavi ius: prane imas spaudai

http://www.youtube.com/watch?v=gVBg0 Z43lgA&feature=PlayList&p=8F55C8CA6 081D294&playnext=1&playnext_from=PL &index=17

Vie

kalb apibr

ia:

Tam tikra visuomenin s arba profesin s veiklos sfera, r mimasis tam tikrais rei kiniaisteisminiais, teologiniais, pedagoginiais, politiniais, ekonominiais, moraliniais ir pan.

Vie

j kalb apibr

ia:

Kalb jimo dingstis (pretekstas, proga). I anksto apibr tas aptariamasis dalykas (tema). Loginis min i d stymas, kalbos nuoseklumas, atskleid iantis dalyko esm .

Vie

j kalb apibr

ia:

Bent minimali kompozicin strukt ra: anga, d stymas ir pabaiga. I anksto numatyti oratoriaus tikslai.

Vie

j kalb apibr

ia:

Monologas, kurio metu b tinas tiesioginis kontaktas su klausytojais (gr tamasis ry ys). Tam tikras kalbos parengimo b das.

Vie

j kalb apibr

ia:

Klausytoj skai ius. Konkreti vieta (kambarys, auditorija, sal , aik t ir kt.). Nustatyta valanda. Apibr ta kalb jimo trukm .

Vie

j kalb r

ys:

pagal parengimo ir sakymo b d ; pagal tematik ir sakytojo veiklos srit ; pagal teksto funkcij dominant .

Kalbos pagal parengimo ir sakymo b d :

Skaitomosios kalbos vairi anr prane imai, referatai, paskaitos, parlamentar diplomat , valstyb s vadov ir kt. kalbos, para ytos ir skaitomos nuo prad ios iki galo. Tinka labai oficialioje aplinkoje.

Valdas Adamkus: prane imas spaudai

http://www.youtube.com/watch?v=fm_RxhaR dr0

Barack Obama Berlyne:

http://www.youtube.com/watch?v=vVedDZU 40Fo&feature=channel

Kalbos pagal parengimo ir sakymo b d :

Laisvosios kalbos tai tokia parengimo forma kai visa kalba kruop iai paruo iama, bet i einama kalb ti be pasira yto teksto. Laisvu kalb jimu pasiekiamas optimaliausias bendravimo su klausytojais efektas (politin s, teologin s, progin s kalbos).

Barack Obama savo rinkim b stin je:

http://www.youtube.com/watch?v=ll8YRnraSI&feature=channel

Kalbos pagal parengimo ir sakymo b d :

Improvizuotosios kalbos tai trumpos apeliacijos, taip pat emocin s progin s, pramogin s kalbos be i ankstinio pasiruo imo neoficialioje aplinkoje.

Pagal tematik ir sakytojo veiklos srit :

y y y y y y

akademin s kalbos; juridin s kalbos; teologin s kalbos; politin s kalbos; administracin s kalbos; progin s kalbos.

Kalbos pagal teksto funkcij dominant

Retorikoje skiriamos trys pagrindin s teksto funkcijos:  informacin ,  apeliacin ,  estetin .

Vie osios kalbos parengimo formos Para ytas visas kalbos tekstas:  paties oratoriaus para yta kalba;  logografo para yta kalba; konspektas; planas.

Auditorijos analiz
k klausytojai ino apie mane? k klausytojai ino apie mano organizacij ? k klausytojai ino apie mano tem ? ar klausytojai domisi ta tema? k auditorija mano apie i tem ? k klausytojai mano apie mane? koks mano pristatymo turinys? i klausim atsakym patartina traukti kelis mones, kurie dalyvaus tos temos svarstyme ir klausys vie o pasisakymo.

Pakylos baim s konstruktyvus panaudojimas

I siai kinkite, ko baiminat s: netekti pagarbos d l prasto pasisakymo; pakartotin s traumos (jei ji jau buvo); netik tos auditorijos reakcijos (pvz., klausytojai nesijuokia ten, kur tur t juoktis, i eina ir pan.); pasirodyti neprofesionaliai d l patirties stokos; pasirodyti vidutini kai ir pan.

Nepamir kite, kad:

Gerais oratoriais tampama, o ne gimstama. Efektyvus vie as pasisakymas yra sugeb jimas, kuris i ugdomas turint ma ai ini ir daug praktikos. Niekados nereikia sav s lyginti su oratoriais i prigimties, nes j yra labai ma ai. vie kalb jim reikia i r ti kaip jaudinant patyrim , kuriam b dinga teigiam savybi ir daug galimybi tobul ti.

Vie j informacini kalb pristatymas bei problemos

Geriausios informacin s kalbos: tikslios, ai kios, prasmingos, simenan ios.

K no kalba sakant vie

kalb :

http://www.youtube.com/watch?v=wmjGz4P S6sI

Rezultatyvaus pasisakymo parengimo planas

.

Loginiai aspektai Pristatymas

Psichologiniai aspektai D mesys: patraukti auditorijos d mes , sudominti Poreikis: parodyti, kaip klausytojai gali patenkinti tam tikrus poreikius arba i lo ti (tam tikra prasme), panaudoj pateikt informacij , Pasitenkinimas: nurodyti kelet argument , patvirtinan i anks iau pateikt poreiki ar tro kim patenkinim . sivaizdavimas: iliustruoti argumentus. Parodyti kaip klausytojai gali pritaikyti pateiktas id jas. Pad ti jiems sivaizduoti save tam tikrose situacijose ir pajusti pasitenkinim galimais rezultatais, Veiksmas: apibendrinti savo argumentus. Paliesti klausytoj emocijas. Jei manoma, k nors rekomenduoti, pvz., veiksm , kuris patenkins min t poreik .

D stymas

Pabaiga

anga
Pasisakymo s kmei svarbus ir d mes palaikan ios angos pateikimas, anga - svarbiausia pasisakymo dalis, nes ji lemia pirm klausytojo sp d apie kalb toj ir jo kalb . Pagrindinis angos tikslas - patraukti auditorijos d mes ir priversti klausan iuosius nor ti i girsti daugiau. Jeigu angos metu padarote blog sp d , grei iausiai per vis kit savo kalbos laik teks stengtis atgauti auditorijos palankum . Kadangi kalbantieji paprastai yra pristatomi, pastaba apie j s patirt padidint j s autoritet .

anga
Vienas efektyviausi b d patraukti auditorijos d mes yra humoras, nes jis sukuria tiesiogin ry tarp kalban iojo ir auditorijos. Humoras efektyviai gali b ti pavartotas ir pagrindin je dalyje bei i vadose. angoje reik t ap velgti dalykus, apie kuriuos bus kalbama toliau. ia galima nurodyti prie astis, d l kuri auditorija tur t klausytis toliau. anga, kurioje adama per daug, sukels klaiding l kes i , tod l galite prarasti klausytoj pasitik jim .

D stymas
Da niausia klaida rengiant prane imo d stym yra blogas jo organizacinio plano sudarymas ir blogas prane imo susiejimas su klausytojais. Pateikus pagrindines temas, privalu jas iki galo i d styti ir po to apibendrinti. Reikia leisti klausytojams suprasti, kada tema kei iama.

Svarbi gero oratoriaus savyb sugeb jimas tinkamai d stom tem iliustruoti. Iliustracin s priemon s turi tvirtinti tem , o ne perpasakoti j . Ne odines iliustracin s priemon s turi b ti lengvai i rimos. Jeigu turite buklet , geriau b t juos i dalyti po prane imo, nes kitaip klausytojai juos skaitys ir j s nesiklausys.

Pateikus diagram arba paveiksl reikia:

paai kinti, k ji rei kia; pamin ti problemas ar sprendimus, kuriuos reikia aptarti; analizuoti kitu b du (pvz., lyginant); paai kinti, kaip ji siejasi su kita informacija.

Prane imo baigimas

Pagrindin klaida, kuri daro pradedantys oratoriai - nesugeb jimas ai kiai, apibendrintai baigti kalb . Kartais jie staiga nustoja nek j ir atsis da. Baigiant prane im , reikia stengtis palikti klausytojams ger sp d ir u tikrinti teigiam ir stipri j reakcij .

Efektyv s prane imo baigimo b dai

tem apibendrinimas ir i vad pateikimas; apeliavimas auditorijos veiksmus (pasi lymas klausytojams imtis veiksm ); tinkama istorija, citata, iliustracija.

Prane im reikia pasikartoti tiek kart , kad jaustum t s pakankamai pasiruo s, bet ne tiek kart , kad kalba atrodyt i kalta ir mechani ka, negyva. Norint, kad kalba b t spontani ka, niekada nereikia:
 

kalbos siminti; skaityti.

Patartina pasira yti tik prane imo prad i ir pabaig , o kiekviena d stymo tema pasira yti tik po kelet od i . Oratorius kalb damas turi:
  

lengvai i r ti savo u ra us; sugeb ti skland iai pereiti nuo vienos temos prie kitos; ne per da nai vilg ioti u ra us.

Keletas patarim , kaip pakartoti prane im :

Turite b ti sitikin s, kad gerai inote iliustracijas, anekdotus, faktus; Tvirtai inokite pagrindin s minties eig ; Pasikalb kite d stoma tema su kitais, kad b t galima spontani kai d styti mintis; Padarykite savo kalbos garso ra ; perklausykite j ir pasi ym kite vietas, kurias reikia pataisyti; Kartodamas sivaizduokite, kad kalbate su auditorija, koncentruokite mintis tik prane im ir jo svarbum , o ne save.

Kalb tojo laikysena:

Kalb tojui prie prane im der t apsvarstyti, koki viet pasirinks savo prane imui ir kokia turi b ti jo laikysena. mon s pirm sp d apie kalb toj susidaro labai greitai. Labai svarbu, kaip kalb tojas pakyla, kokia jo b sena, kaip jis laiko galv , kokia jo laikysena, kaip jis laiko rankoje rankra t , kaip kyla laiptukais pakyl , kaip i d sto lapus, kokiu vilgsniu nu velgia publik , kaip praveria burn , kaip pradeda kalb ti. Veido bruo ai tur t b ti nat ral s, l pos nesuspaustos, veido raumenys laisvi, veido i rai ka draugi ka. Kalbant reikia spinduliuoti ramyb ir tikrum . Truput palenkta galva rodo kuklum ir susikoncentravim . I kelta galva prie pulto rodo deram pasiruo im .

Vaizdin s priemon s
Objektai ir modeliai. Jie, i d styti kambaryje, skatina aktyv gr tam j ry . Paruo tas tekstas. Paruo tas tekstas gali b ti naudojamas taip, kad auditorijos klausytojai gal t i r ti j , jums kalbant. Jo tr kumas tas, kad jis gali atitraukti auditorijos d mes nuo j s .

Vaizdin s priemon s
Vaizdo ra ai. Kadangi dauguma vaizdo ra rodomi ma uose televizori ekranuose, jie efektyviausi nedidel se auditorijose. Tekstas vaizdin se priemon se turi b ti i spausdintas pakankamo dyd io raid mis, kad visi gal t perskaityti. Parinkite kontrastingas spalvas. Multimedija. Tai vaizdo priemon kuri leid ia vaizd rodyti dideliame ekrane neu tamsinant auditorijos ir nenutr kstant kontaktui su klausytojais bei panaudojant animacij , gars ir pan.

Vaizdin s priemon s
Kalb dami apie svarbiausius klausimus, vaizdini priemoni daug nenaudokite. Vaizdin priemon turi tikti j s temai. Atsiminkite, kad auditorija nori matyti jus, o ne vaizdines priemones.

Vaizdin s priemon s
Komentuodami vaizdines priemones, nekartokite j turinio. Venkite atsukti auditorijai nugar . Niekuomet nerodykite vaizdin s priemon s, prie prad dami apie j kalb ti. Baig kalb ti apie vaizdin priemon , j nuimkite.