Kirtis yra vieno skiemens stipresnis itarimas kit odio

skiemen atvilgiu, pvz.: aikiai girdima, kuris skiemuo parykinamas tariant

terminus administravimas, aktas, bauda, bendrov, dokumentas, kodeksas,
liudytojas, slyga, studentas, tauta, teismas, valdymas, valdininkas, veikla,
vyriausyb. Matyti, kad terminai kirt gali turti ir pirmame skiemenyje, ir
odio viduryje ir galnje. Termino kirio vieta neretai skiria vien termino
form nuo kitos, pvz.: baudos ir baudos, sutartis ir sutartis, maos tautos ir
maos tautos.
Stipriau tariant skiemen, galima justi skirting jo spd skiemens
pradioje ar gale. Tas skirtingas kiriuoto skiemens tarimas ir
vadinamas priegaide.
Kiriuoti skiemenys yra dviej ri: trumpieji ir ilgieji.
Skiemuo yra trumpas, kai j sudaro trumpasis balsis, t. y. visada, kai
sudaro balsiai i, u (pvz,: ivada, savivalda, diskusija, nusikalstamumas) ir
trumpai tariami balsiai a, e (pvz,: pastaba, tiriamasis, savo, patikimesnis,
meras). Trumpieji kiriuoti skiemenys priegaidi neturi, jie ymimi tik kairiniu
kirio enklu ( ).
Ilgieji skiemenys yra tada, kai j pagrind sudaro ilgieji balsiai,
dvibalsiai ar mirieji dvigarsiai. Btent ilgieji skiemenys tariami nevienodai,
kartais tariant daugiau spaudiama skiemens pradia, o kartais galas.
Palyginkime du vienodai raomus odius: teis daiktavard ir teis
veiksmaod. Pirmuoju atveju io odio tarim galima pavaizduoti taip:
t e e e i s
Jei tariant stipriau tariama dvigarsio pradia e, tai tvirtaprad priegaid, ji
ymima deininiu ( ) kirio enklu. Antruoju atveju odis teis itariamas
kitaip:
t e i i i s
ia stipriau, rykiau pabriamas skiemens galas i tai tvirtagal priegaid,
ymima riestiniu kirio enklu (~).
Priegaidi skyrimas lietuvi kalbos odiams aktualus ir todl, kad
yra nemaai odi ar odi form, kurios skiriasi tik priegaidmis, pvz.:
uktas ir aktas,
ndas ir idas,
kltas ir ka tas,
usiu ir asiu,
luk ir lak,
mrkti ir me kti, {
prim nti ir primiti,
uk ir ak.
Reikt prisiminti, kad odius ar odi reikmes gali skirti ne tik
priegaid, bet ir kirio vieta, pvz.,
gentas ir agetas,
dv ratis ir dvirtis,
klusimas ir klaus mas ,
krditas ir kred tas ,
tr kampis ir trika pis ] .
Priegaidi tarimo skirtumai labai akivaizds, kai ilguosius skiemenis
sudaro dvibalsiai, iskyrus ie, uo, ir mirieji dvigarsiai, pvz.: atstolis, drbas,
gias, kina, krdomasis, klusimas, sagiai, ke stas , te kti, tis, te stas.
Taiau tik jautri ausis gali atskirti ilgj skiemen, sudaryt i ilgj balsi ar
sutaptini dvibalsi ie, uo, priegaides, pvz, atstv, bendrv, staiga, veda,
rink jas, valstb, kontrolirius, formulut, visomen, v liava .
Tvirtaprad priegaid visada turi kiriuotos daugiskaitos naudininko
linksnio formos, pvz.: agresyvims, baudms, objektyvims, paauglims,
paraikms, ryims, veiklms, ym ms .
Taip pat tvirtaprad bdinga terminams, turintiems kiriuotus priedlius -,
nuo-, prie-, prie- ar s- (ikrits n), pvz.: mon, staiga, taka, vaizdis,
nojauta, nokrypis, nolaida, nuomon, pr eaugis, pr edanga, pr ekaitas,
pr emon, pr egyna, pr ekaris, pr epriea, s junga, s lyga, s mata,
s naudos .
i priegaid paprastai turi kiriuotos veiksmaodi priesagos: - ti , -ti,
-ti, -oti, ir t priegaid ilaiko i toki veiksmaodi padaryti daiktavardiai,
jei kiriuojamas tas pats skiemuo pvz.: demokrat jimas, demokrat ja i
demokrat ti , paveld jimas, paveld jo i paveld ti , valdtojas, valddavo i
valdti, samdtojas, samddavo i samdti, globtojas, globja, globdavo i
globti, naudtojas, naudja, nauddavo i naudti, laidotojas, laidoja,
laidodavo i laidoti, protegotojas, protegoja, protegodavo i protegoti.
Tvirtaprad priegaid bdinga ir sudurtini termin kiriuotiems
jungiamiesiems balsiams -, -o, pvz.: teis sauga, pasaul ira, em valda,
aplinksauga, kraujsruva, paminklsauga, takskyra.
Visada tvirtagalikai (iskyrus anksiau mintas daugiskaitos naudininko
form galnes) kiriuojamas ilgasis kiriuotas odio galns skiemuo, pvz.:
aikt, baud, bausm, kalt, kalt, taut, teism, veiksm, vert s , ym.
Tvirtagal priegaid turi kiriuotame atvirame skiemenyje pailgj balsiai a,
e, pvz.: ktas, smenikas, tvejis, sttymas, liava, gras, prk, m.
Kartais priegaids painiojamos gana prastuose odiuose. Pasakoma
tvirtagal priegaid, nors turi bti tariama tvirtaprad, pvz.: utorius, jigu,
liptin, rikin, savitgalis, sklbti. Ir atvirkiai tariama tvirtaprad
priegaid, nors turi bti tvirtagal, pvz.: jga n , Kanas, Kla pda , la svas ,
preke vis , skve btis { .
Kaip jau buvo minta, priegaids lengvai skiriamos, kai bna kiriuoti
mirieji dvigarsiai a, e + l, m, n, r, pvz.: atstolis, kltinimas, krdomoji,
trpininkas, ta t, kinvagis { , cetras, de pingas ] , pe nas , tendecija,
ve slas, nklas. {
Daugiau bd atsiranda, kai skiemen sudaro mirieji dvigarsiai i, u + l, m,
n, r ar dvibalsis ui. Paprastai bna gerai siminta, kad balsiai i, u visada yra
trumpi. Taigi juos trumpus visada ir stengiamasi ilaikyti tariant iuos
miriuosius dvigarsius. I tikrj viskas bna gerai tada, kai ie skiemenys
tvirtagaliai, pvz.: gias, giklas, idlis, ki m, kitamas , pi kti, bu t { , ,
tu tas { . Kas kita, kai ie skiemenys tvirtapradiai (be to, j tvirtaprad
priegaid visada ymima trumpuoju kirio enklu), pvz.: b ra , f rma , p rmas ,
sin ngas , sk ltis , sk rsnis , teis ngas , V lnius , kmtis, krsas, pltas,
seknd, giti. iais atvejais trumpai tariant kiriuoto skiemens pradi
daniausiai pradedamas ilginti skiemens galas, t. y. tvirtapradis skiemuo
veriamas tvirtagaliu. Tada priegaids kitimas sukelia kit pakitim odis
pradedamas kiriuoti pagal kit kiriuot ir laikytis kitos kiriuots dsningum.
Taigi iuo atveju reikia bti labai dmesingiems ir nesupainioti priegaidi.
Kita vertus, su priegaidi skyrimu susijusi ir priegaidi kaita (arba jos
nebuvimas) giminikuose odiuose. Tai vadinamasis metatonijos reikinys.
Metatonija priegaids pasikeitimas tai paiai odio daliai
priklausaniame skiemenyje odi darybos metu ar skirtingose to
paties odio formose, pvz.:
mius, minas, bet bendraa is ] ,-
drbas, nedrbas, bet beda bis { ,-,
lisv, nelisv, bet bela svis ,-,
tis, tisinis,-, tisininkas,-, bet bete sis ,-, lygiate sis ,-,
visate sis ,-,
t vas , bet bet vis ,-,
d rbti , drba, drbo, bet di bt { ,
b gti , b ga , b go , bet b gs .
Taiau danai metatonijos nebna, pvz.:
jasmas, bejasmis,
jg (j g ), bej gis , bej gikas ,
la kas , bela kis ,-,
kvpas, bekvpis,-,
savit, savitgalis,
tu tas { , netu tas { , betu tis { ,-, tu tinis { ,-,
vali (vli), bevlis,-, silpnavlis,-
va kas , beva kis ,-, va kikas ,-a.
Taigi reikia bti dmesingiems ir giminik odi kiriavim pasitikrinti
odynuose.
6.2. Termin kiriuots ir j nustatymas.
Remiantis kirio okinjimo dsningumais, visi terminai, kaip ir kiti
linksniuojami odiai, skirstomi keturias kiriuotes. Jos odynuose bna
paymtos skaitmenimis 1, 2, 3, 4, paraytais skliausteliuose po odio. Kaip
rodo tyrimai, terminai daniausiai (apie 80 procent) kiriuojami pagal 1 ir 2
kiriuotes. Taigi ias kiriuote reikia atkreipti ypa didel dmes. Termino
kiriuot galima nustatyti pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos
galininko form kirio viet (r. lentel).
1 kiriuot 2 kiriuot 3 kiriuot 4 kiriuot
Daugiskait
os
naudinink
o
kirtis
kamiene kamiene galnje galnje
Daugiskait
os
galininko
kirtis
kamiene galnje kamiene galnje
Pavyzdiai
staigoms,
staigas,
tisms,
tises,
vyriausb
ms,
vyriausbes
,
tisininkam
s,
tisininkus,
atspauda
ms,
atspaudus
ktams,
akts,
protoklams,
protokols,
studetams
students,
ekspert zm
s,
ekspertizs,
objktams,
objekts
pareigms,
preigas,
aikt ms,
iktes,
teiginims,
te ginius,
uduot ms,
duotis,
darbdavim
s,
drbdavius
baudms,
bauds,
bausm ms,
bausms,
teismms,
teisms,
skolms,
skols,
ryims,
ryis
Pirmoji kiriuot
Tai nesudtinga kiriuot, nes jai priskiriami terminai visuose linksniuose
kirt turi tame paiame kamieno skiemenyje. Kaip matyti ir i lentelje pateikt
pavyzdi ios kiriuots odi gali bti kiriuotas priedlis, aknis ar
priesaga. Reikia sidmti, jog jei ios kiriuots termin kiriuojamas antras
nuo galo skiemuo, tai jo priegaid visada bus tik tvirtaprad, pvz.: id ja, r is, ]
s ena, teis jas, nklas . Taip pat pagal i kiriuot kiriuojami tam tikri
tarptautiniai odiai, kuri antras nuo galo skiemuo yra tvirtapradis, bet
tariamas trumpai ir ymimas kairiniu kirio enklu, pvz.: eksprtas, eksprtas,
f rma, fndas, krsas, transprtas. Jei kiriuojamas tolesnis negu antras nuo
galo skiemuo, jis gali bti ir tvirtapradis, ir tvirtagalis, ir trumpas, pvz.:
klusimas, kltintojas, atrat, bedrininkas, prez diumas, sav valda .
Pateikiami keli ilinksniuoti ir sukiriuoti pirmosios kiriuots terminai
(kiriuotas odio priedlis, kiriuota aknis arba priesaga):
Vienaskaita
V. s skaita tis valstb sav valda
K. s skaitos tiss valstbs sav valdos
N. s skaitai tise valstbei sav valdai
G. s skait tis valstb sav vald
n. s skaita tise valstbe sav valda
Vt. s skaitoje tisje valstbje sav valdoj
e
Daugiskaita
V. s skaitos tiss valstbs sav valdos
K. s skait tisi valstbi sav vald
N. s skaitoms tisms valstbms sav valdo
ms
G. s skaitas tises valstbes sav valdas
n. s skaitomi
s
tismis valstbmis sav valdom
is
Vt. s skaitose tisse valstbse sav valdos
e
Patartina sidmti tam tikrus priedlius turinius terminus, kurie
kiriuojami pagal pirmj kiriuot, pvz.:
at- (ne nt-): atkainis, atpelnis, atpuolis, atrankiai, atrat, atspaudas,
ap-: apgarda, aplanka, aplink,
-: darbis , kainis , kaltis , klija, ranga , spdis, staiga , taka , anga ,
s-, sn-: s junga , s lyga, s mata , s naudos, s voka , sndris, sndoris,
sndrauga, snkrya, sntaika.
Ms kalboje yra daug priesag su kuriomis padaryti terminai yra
kiriuojami pagal pirmj kiriuot. Pateikiami administracinje kalboje ir teiss
tekstuose daniausiai vartojami priesag vediniai:
-itis, -: mergit, savit, vaikitis, -, giminitis, -, nalitis, -, Vilimit
(ir kitos priesagoje -ait kiriuotos mergin pavards), (iimtis:
aukta tis , - (2), ema tis , - (2)),
-jas, -a: draud jas, -a, patar jas , -a, rink jas , -a, steig jas, -a, ved jas, -a ,
-ba, -bos: gamba, gynba, prekba, tarnba, valdba, inba, valgba,
dalbos, derbos, netesbos,
-b: aplinkb, atsakomb, atstovb, galimb, nepriklausomb,
nuosavb, pilietb, savb, savivaldb, specialb, vadovb,
-nas, -: kaimnas, -, kainnas, knygnas, teisnas, innas, odnas,
-v: bendrv, vietv, tikrv, gerv, vairv, naujv,
-ininkas, -: kcininkas, -, bedrininkas, -, derbininkas, -, lidininkas, -,
p rmininkas , -, trpininkas, -, tisininkas, -, ve slininkas { , -,
vi ininkas { , -, (Yra nedaug daiktavardi, kuri priesaga -ininkas,
- bna kiriuota, ir tada ie daiktavardiai kiriuojami pagal antrj
kiriuot, pvz.: valdinikas, -, valandinikas, -, alinikas, -,
amatinikas, -, pradinikas, - (r. 2 kiriuot).
Taip pat tarptautiniai odiai, turintys atitinkamus baigmenis, yra
kiriuojami pagal 1 kiriuot, pvz.:
-(i)ntas, -: doktorntas, -, imigrntas, -, interesntas, - konsultntas, -,
magistrntas, -, varintas,
-orius, -: aud torius, -, ambasdorius, -, instrktorius, -, kred torius , -,
lktorius, -, organiztorius, -,
-ntas, -: disertntas, -, doktorntas, -, interesntas, -, komersntas, -,
konsultntas, -, magistrntas, -,
-rtas: eksprtas, eskrtas, imprtas, sprtas, transprtas,
-rtas, -: eksprtas, -, koncrtas,
-rsas: konkrsas, ekskrsas.
Be to, tarptautiniai terminai su baigmeniu -ija paprastai kirt turi treiame
nuo galo skiemenyje ir kiriuojami pagal pirmj kiriuot, pvz.: asocicija,
agrsija, delegcija, demokrtija, emigrcija, institcija, integrcija,
jurisd kcija , kompenscija, kompetecija, konkurecija, konvecija, kpija,
licecija, mrija, m sija , provokcija, rekomendcija, snkcija, ssija, st chija ,
subs dija (nepainioti su lietuvikais odiais: bendrij, monij, nerij, augalij,
brolij, inij ir pan.).
Be to, reikt atsiminti, kad terminai su priesagomis -(i)ava, -ena
kiriuojami pagal pirmj kiriuot, pvz.: rikliava, v liava , piniava, rliava,
tgyvena, b sena ] , e sena , e gsena , laiksena, te sena.
Turime nemaai vietovardi kiriuojam pagal pirmj kiriuot, pvz.:
V lnius , Naujji V lnia (ne Vilni); Bltupiai (ne Baltupia); Bivydiks (ne
Buivyd ks ); Gari nai ] ; Just niks (ne Justin ks ); Karvliks (ne
Karvel ks ); Miiagala (ne Maiigala ar Maiigala); Pilit (ne Pila t );
Rkantiks (ne Rokntiks ar Rokant ks ); Sntariks (ne Santar ks );
n piks; Valkampiai , (ne Valaka piai ] ); Vrkiai (ne Verkia); Virliks (ne
Virul ks ); irm nai ] ; Kla pda (ne Klipda ar Klaip da ); Kdiniai (ne
Kda niai ); Marijmpol (ne Marijampl); Mdininkai (ne Medinikai);
Rasiniai (ne Rase niai ); a ininkai (ne alinikai); V saginas (ne Visginas
ar Visag nas ).
Antroji kiriuot
Antrajai kiriuotei priklauso terminai ir specialiosios leksikos odiai, kuri
daugiskaitos naudininkas kiriuotas priepaskutiniame skiemenyje, o
daugiskaitos galininkas galnje. I emiau pateikt ilinksniuot ir
sukiriuot termin matyti, kad dauguma ios kiriuots linksni turi kiriuot
(tvirtagalikai ar trumpai) antr skiemen nuo galo ir tik keli linksniai galn.
Vienaskaita
V. tyr mas skudas problem hipotz
K. tyr mo skudo problmos hipotzs
N. tyr mui skudui problmai hipotzei
G. tyr m skud problm hipotz
n. tyrim skund problem hipotez
Vt. tyrim skund problmoje hipotzje
Daugiskaita
V. tyr mai skudai problmos hipotzs
K. tyr m skud problm hipotzi
N. tyr mams skudams problmoms hipotzms
G. tyrims skund s problems hipotezs
n. tyr mais skudais problmomis hipotzmis
Vt. tyr muose skuduose problmose hipotzse
Kaip matyti, antrosios kiriuots termin visada galnje kiriuojamas
daugiskaitos galininkas, vienaskaitos nagininkas, kurio galns -u, -a, -e (bet
nekiriuojamas nagininkas su galne -iumi, pvz.: ska iumi , kontroliriumi),
vienaskaitos vietininkas tik su galne -e ir vienaskaitos vardininkas, kurio
galn tik -a.
Pagal antrj kiriuot kiriuojama daug priesagini termin.
Administracinje kalboje ir teiss tekstuose daniausiai vartojami i priesag
vediniai:
- mas, - mai : leidmas, nusikalt mas , nutar mas, spj mas , susirink mas ,
papeik mas , patyr mas, keit mas, sprend mas, sum mas, rink mai ,
atsimin mai (yra daug odi, kuri priesaga (ar viena i priesag) -imas
yra nekiriuota; tokie odiai kiriuojami pagal pirmj kiriuot, pvz.:
sktinimas, ket nimas, tv rtinimas, administrvimas, registrvimas ),
-mas: abejingmas, aplaidmas, atsakingmas, atsargmas, beteisikmas,
kaltmas, pavaldmas, pavojingmas, saugmas, skaidrmas,
slaptmas, teisingmas, teistmas, valstybingmas,
-ykl (-kl): gamykl, leidykl, saugykl, audykl,
-kl: taiskl, rodkl,
-ut: formulut, ginklut, gruput, komandirut, staut,
-itis,-: pilitis, -, tautitis, -, usienitis, -, europitis, -, pasienitis, -,
vilnitis,-,
-inikas,-: savinikas, -, valdinikas, -, darbinikas, -, karinikas, -,
talkinikas, -,
-vas, -: atstvas, -, atsakvas, -, iekvas, -, rangvas, -, varvas, -,
vadvas, -, irvas, -,
- nas,- { : pareig nas, -, seni nas, -, lak nas, -, atj nas, -, { { { {
pataik nas, - { ,
- n : aret n , degal n , iklot n , pinig n, rinkt n, suvest n ,
-n, -ns: tvn, dykn, landn, eitns, imtns, rungtns,
-(i)n: abejn, dvejn, kelin, maln, svajn,
-ulis, -: jaunulis, -, drsulis, -, darbtulis, -, gudrulis, -, aunulis,
-, teisulis, -, turtulis, -, vargulis, -,
- klis : rodklis, dirg klis, saug klis, sprogd klis , taik klis , jung klis , var klis .
Pagal antrj kiriuot kiriuojama labai daug tarptautini odi. Dalis
j yra dviskiemeniai, pvz.: pvz.: ktas, biras, cetras, cezas, kis, fktas,
grp, das , kdas, kr z , mtras, not, pktas, stas, kas, r ftas .
Tarptautini daugiaskiemeni ios kiriuots termin kiriavim galima
sidmti pagal baigmenis. Administracinje kalboje danesni i j, pvz.:
-etas, -: abonemetas, absolvetas, -, argumetas, departametas,
disidetas, -, dokumetas, eksperimetas, fragmetas, konkuretas,
-, mometas, oponetas, -, parlametas, recenzetas, -,
referetas, -, reglametas, studetas, -,
-r (- r { ): advokatr, agentr, cenzr, diktatr, doktorantr,
infrastruktr, kandidatr, klientr, kultr, kupir, literatr,
magistrantr, nomenklatr, prezidentr, procedr, prokuratr,
struktr,
-(i)tas, -: advoktas, -, autokrtas, -, biurokrtas, -, delegtas, -,
demokrtas, -, diplomtas, -, dubliktas, komisaritas, kandidtas,
-, konsultas, mandtas, notaritas, plagitas, refertas, rektortas,
sekretoritas, sentas, sertifiktas,
- stas , -: afer stas , -, ideal stas, -, jur stas , -, kriminal stas , -,
maksimal stas, -, material stas, -, real stas , -, recidyv stas , -,
special stas , -, teror stas ,-,
-tas: autorittas, biudtas, buftas, etiktas, fakulttas, imunittas,
kabintas, komittas, neutralittas, parittas, portrtas, priorittas,
suverenittas,
- zmas : altru zmas , chuligan zmas, ego zmas , formal zmas, ideal zmas,
nacional zmas, sad zmas, real zmas, skeptic zmas, teror zmas ,
vandal zmas ,
-lgas, -: dialgas, filolgas, -, ideolgas, -, kinolgas, -, kriminolgas, -,
monolgas, psicholgas, -, sociolgas, -,
-ktas: afktas, aspktas, defktas, efktas, intelktas, komplktas,
konspktas, objktas, projktas, prospktas, subjktas,
-ras, -: honorras, komisras, -, notras, -, parlamentras, -, seminras,
signatras, -, stacionras,
-(i)las: fililas, kapitlas, kriminlas, originlas, personlas, potencilas,
profesionlas, -, signlas, skandlas, vandlas, -, urnlas,
- tas , -: audtas, depoz tas, kred tas , rekviz tas , tranz tas, viz tas ,
-sas: intersas, kongrsas, procsas, progrsas, regrsas,
-irius, -: ininirius, -, kontrolirius, -, opozicionirius, -, reisirius, -.
Pagal antrj kiriuot kiriuojama dalis vi et ovar d i , pvz.: Akmn,
ties Akmen (ne Akmne); Aviiniai, Aviienis (ne Aviinius); Ignalin, ties
Ignalin (ne Ignal na ); Kalvar jos (ne Kalvrijos), Kalvarijs (ne Kalvrijas ar
Kalvar jas ); Ke m , ties Kelm (ne Ke me ); Kirt mai (ne Kirtima), Kirtims
(ne Kirt mus ); Lazdjai, Lazdijs (ne Lazdjus); Markiai, Markuis (ne
Markius); Maekiai (ne Maikiai), Maeikis (ne Maekius); Nid (ne
N da ), ties Nid (ne N da ); Skudas, ties Skuod (ne Skudu), Skuod (ne
Skude); ek n, ties ekin (ne ek ne); ill, ties ilal (ne ille);
ilt, ties ilut (ne ilte); Trkai (ne Traka), Trk, Trkams, Traks (ne
Trkus), ties Trkais (ne Trakas), Trkuose (ne Trakuos ar Trakuse);
Visriai, Visoris (ne Visrius).
Treioji kiriuot
Kaip minta, pagal treij kiriuot kiriuojami terminai ir kai kurie
specialybs odiai, kuri daugiskaitos naudininkas kiriuojamas
galnje, o daugiskaitos galininkas kirt turi kamiene (antrame ar
tolesniame nuo galo skiemenyje). odynuose prie treiosios kiriuots odi
bna paraytas vienas i simboli: 3, 3
a
, 3
b
, 3
4a
, 3
4b
, 3
5a
,3
5b
, 3
6b
. Jeigu yra
kiriuotas priepaskutinis odio skiemuo, tai bus paymta tik 3 ir skiemuo
visada bus tvirtapradis, pvz.: ikt (3), drbas (3), mns (3). Treiosios 3
a
kiriuots daugiaskiemeni odi kirtis tam tikruose linksniuose okinja i
galns trei nuo galo skiemen, turint tvirtaprad priegaid, pvz.:
domenis, lidinius, pr eastis, rikinius, o treiosios 3
4a
i galns
ketvirtj nuo galo skiemen, turint tvirtaprad priegaid, pvz.: rengin.
Treiosios 3
b
kiriuots daugiaskiemeni odi kirtis tam tikruose linksniuose
oka i galns trei nuo galo skiemen, turint tvirtagal priegaid arba
trump bals, pvz.: smen, plink, pdt, sdt, tegin, o treiosios 3
4b
i
galns ketvirt nuo galo skiemen, turint tvirtagal priegaid arba trump
bals, pvz.: pdalin, pvaldin, davin. Taigi prie kiriuots ymens 3 laipsnio
rodiklyje esantis skaitmuo rodo kelint skiemen okinja kirtis, o raid koki
priegaid turi kiriuotas skiemuo.
I emiau pateikt ilinksniuot ir sukiriuot treiosios kiriuots
termin sidmkite, kuriuose linksniuose kirtis yra galnje, o kuriuose
kamiene.
Vienaskaita
V. drbas leidins paym sutart s
K. drbo lidinio payms sutartis
N. drbui lidiniui pymai stariai
G. drb lidin pym start
n. drbu lidiniu pyma sutartim
Vt. darb leidinyj paymoj sutartyj
Daugiskaita
V. darba leidinia pymos startys
K. darb leidini paym sutari
N. darbms leidinims paymms sutart ms
G. drbus lidinius pymas startis
n. darba s leidinia s paymom s sutartim s
Vt. darbuos leidiniuos paymos sutartys
Kaip matyti i pateikt pavyzdi, vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko,
daugiskaitos kilmininko ir naudininko linksni galn visada bna kiriuota,
daugiskaitos galininko galn visada nekiriuota, o vienaskaitos nagininko
taip pat nekiriuota, iskyrus odius, turinius priesag -tis: sudtim ,
sutartim , bendratim , grauatim .
Administracinje kalboje i treiosios kiriuots priesagini odi reikt
sidmti i priesag vedinius:
-ins: iekins, rengins, jungins, kalins, -, mgins, padalins, padarins,
pasiuntins, -, pavaldins, -, pirkins, radins, samdins, -, spaudins,
taikins, teigins, traukins,
-mu: atitikmu, dmu, duomu, lygmu, matmu, pradmu, sprogmu,
vaidmu,
-men: didmen, laikmen, mamen, nadmenos, staigmen (bet
smlkmena (1)).
Yra grup sudurtini termin, kurie gali bti kiriuojami pagal
skirtingus treiosios kiriuots tipus, pvz.: triukmadars, - (3
4b
, 3
b
),
geradars, - (3
4b
, 3
b
), piktadars, - (3
4b
, 3
b
), niekadars, - (3
4b
, 3
a
), aladars,
- (3
4b
, 3
b
), ugniagess, - (3
4b
, 3
b
), laikanes, - (3
4a
, 3
b
), stebukladars, -
(3
4b
, 3
b
), laivaveds, - (3
4b
, 3
a
), galvauds, - (3
4a
, 3
b
).
Tam tikri Lietuvos v i e t o v a r d i a i kiriuojami pagal i kiriuot,
pvz.: Anykia (3), Anyki, Ankius, Anykiuos (ne Ankiai,
Anki, Anykis, Ankiuose); Jonav (3
b
), Jonavs, ties Jnava, Jonavoj
(ne Jnava, Jnavos, ties Jonav, Jnavoje); Jrbarkas (3
a
), ties Jrbarku,
Jurbark (ne Jrbarke); Kernav (3
b
), Kernav s, Ke nav, ties Ke nave, { {
Kernavj (ne Kernv, Kernvs, Kernv, ties Kernav, Kernvje);
Kreting, Kretings, Krting, ties Krtinga, Kretingoj (ne Krtinga,
Krtingos, Krting, ties Krtinga, Krtingoje); Nering (3
b
), Nerings,
Nring, ties Nringa, Neringoj (ne Nringa, Nringos, Nringoje); Suderv
(3
b
), Suderv s, Sderv, Sudervj (ne Sudrv); rvintos (3
a
), irvint,
rvintas, ties irvintom s, irvintos (ne irvitos, ties irvitomis,
irvitose); Telia (3), Teli, Tlius, ties Tliais, Teliuos (ne Tliai,
Tli, Telis, Tliuose); Varn (3), Varns, ties Var na, Varnoj (ne
Var na, Var nos, Var noje ).
Ketvirtoji kiriuot
Ketvirtosios kiriuots termin daugiskaitos naudininko ir galininko
linksniai kiriuojami galnje. ios kiriuots termin kirtis tam tikruose
linksniuose okinja i galns tik priepaskutin tvirtagal ar trump
skiemen. Bendriniai ketvirtosios kiriuots daiktavardiai bna tik
dviskiemeniai, pvz.: baud, byl, glob, krat, pltr, rang, rys, skol, veik,
veikl, vert, al, ym, ym.
Vienaskaita
V. bausm bau d skol veksmas
K. bausm s bau d s skols veksmo
N. basmei badai sklai veksmui
G. basm bad skl veksm
n. bausm bau d skol veiksm
Vt. bausmj baudoj skoloj veiksm
Daugiskaita
V. basms bados sklos veiksm a
K. bausmi baud skol veiksm
N. bausm ms bau d ms skolms veiksmms
G. bausms bauds skols veiksms
n. bausmm s baudom s skolom s veiksm a s
Vt. bausms baudos skolos veiksmuos
Kaip matyti i pavyzdi, ios kiriuots termin daugiskaitos linksniai,
iskyrus tam tikr odi vardininkus, kirt turi galnje, taip pat visada
kiriuot galn turi vienaskaitos naudininko ir vietininko linksniai.
Pagal ketvirtj kiriuot kiriuojama dalis Lietuvos vi et ovar d i ,
pvz.: Alyts, Alytas, ties Alytum , Alytuj (ne Altaus, Altumi, Altuje);
Balsia, Balsis, Balsiuos (ne Ba sius, Balsiuse ); Garliav, Garliavs,
Garliv, ties Garliav, Garliavoj (ne Ga liav, ties Ga liava, Ga liavoje ar { { {
Garlivoje); Girulia, Giruli , Girulis, Giruliuos (ne G rulius, G ruliuose ar
Giruliuse); Kanas, Kan, ties Kaun, Kaun (ne Kun, Kunu ar Kanu,
Kune ar Kane); Rie , Rie s, Ri, ties Rie, Riej (ne R e, R es,
ties R ee, R eje ); etoka, etok , etoks, ties etoka s,
etokuos (ne etkai, etk, etoks ar etkus, etkais,
etkuose).
6.3. Priepaskutinio skiemens taisykl.
Termin, kaip ir kit kaitom odi, kirtis okinja i vieno skiemens kit
pagal tam tikras taisykles. Pagrindin taisykl, apimanti ir linksniuojamus, ir
asmenuojamus odius, yra vadinamoji priepaskutinio skiemens taisykl.
Ji linksniuojam odi yra tokia: jeigu vienaskaitos galininko linksnyje
priepaskutinis kiriuotas skiemuo yra ilgas tvirtagalis arba trumpas
(t. y. skiemen sudaro trumpasis balsis), tai kirtis visada nuoka galn
iose odi formose:
1. Vyrikosios ir moterikosios gimins daugiskaitos galininko linksnyje, pvz.:
bd bds, beda b { , - bedarbis, -s, diagnz diagnozs,
gruput grupuots, katalg katalogs, lietv, - lietuvis, -s,
mu t muits, nutar m nutarims, prk preks, telefn
telefons, vekl veikls.
2. Vyrikosios ir moterikosios gimins vienaskaitos nagininko linksnyje, kai
galns yra -a, -e, -u, pvz.: diagnz diagnoz, saugm saugum,
seminr seminar, sprendm sprendim, strukt r { struktr,
telefn telefon, tyr m tyrim, vadv, - vadov, -, vadov l
vadovli.
3. Tik vyrikosios gimins vienaskaitos vietininko linksnyje, jeigu galn tik -e,
pvz.: leidm leidim, nutar m nutarim, objkt objekt, paragrf
paragraf, tesm teism, tyr m tyrim, veksm veiksm.
4. Moterikosios gimins vienaskaitos vardininko linksnyje, jeigu galn -(i)a,
pvz.: bad baud, mokkl mokykl, prokurat r { prokuratr,
sistm sistem, skl skol, va di valdi, mon j monij.
Antrojo nuo galo skiemens taisykl galioja ir tikriniams daiktavardiams,
pvz.: Kan ties Kaun, Kaun, Eurp Europ, su Europ; Irk Irak,
Irak, Strasb r { su Strasbr, Strasbr, gn Agn, Ed t Edit, su
Edit, L n Lin, su Lin, Jst su Just, Lid su Liud .
I pateikt pavyzdi galima suprasti, kad priepaskutinio skiemens
taisykl negalioja pirmosios ir treiosios kiriuots terminams, nes j arba
priepaskutinis skiemuo yra tvirtapradis, arba kirtis yra tolesniame nei antras
nuo galo skiemenyje (tada priegaid gali bti bet kokia arba trumpas balsis),
pvz.: ikt ties ikte, iktes (3); galimb galimbe, galimbes (1),
kin kina, su kina, kinas (1); pram su prama, paramoj (3
b
);
norod noroda, su noroda, norodas (1), L etuv Lietuv, su
L etuva, Lietuvoj (3
a
).
6.4. Sudtini termin bdvardi kiriavimas
Administracinje ir teiss srities kalboje nemaai vartojama sudtini
termin, pvz.: administrcin atsakomb, finnsins atskaitombs
dokumetas, stat nis kapitlas, kascinis skudas, kontrlinis kcij paktas,
kriminlin pol cija, lengvtin paskol, nurdomieji klio enkla ,
operatvins pr emons, slapt informcija, tarptaut n tis, tinis
padeg mas, udarji kcin bendrv, valitin s skaita, vieji staiga.
Riniai terminai bdvardiai kiriuojami pagal tas paias taisykles,
kaip ir terminai daiktavardiai ir taip pat turi keturias kiriuotes, pvz.:
administrcinis, - (1), teis tas, -a (1), betesis, - (2), tarptaut nis, - (2),
tviras, (3
b
), ddelis, - (3
b
), specials, - (4), sunks, - (4).
Administracinje kalboje vartojama itin daug bdvardi, turini
priesag -inis, -. Reikia sidmti, kad vieni bdvardiai su ia priesaga yra
kiriuojami pagal pirmj, o kiti pagal antrj kiriuot. Tai priklauso nuo
pamatinio odio (daiktavardio, i kurio padarytas bdvardis) kirio vietos,
kuri galima nusistatyti pagal daugiskaitos naudininko (ar kilmininko) linksn.
Pagal pirmj kiriuot kiriuojami priesagos -inis, - bdvardiai tada, kai:
pamatinio odio daugiskaitos naudininkas (ar kilmininkas) kiriuotas
antrame nuo galo skiemenyje, pvz.: civ liams (civ li ) civ lin atsakomb ,
diplomtams (diplomt) diplomtinis krpusas, finnsams (finns)
finnsinis sndoris, grpms (grpi) grpinis nusikalt mas, psicholgams
(psicholg) psicholginis smrtas, vertbms (vertbi) vertbiniai
ppieriai. (Yra viena kita iimtis: cetrams (cetr) centr nis (2), ka tams {
(ka t { ) kart nis (2)).
padaryti i tarptautini odi su baigmenimis -ija-, -ika-, kurie darant
bdvard numetami, pvz.: administrcija administrcin byl, demarkcija
demarkcin l nija , demokrtija demokrtinis re mas , ekonmika
ekonminis nusikalt mas , informcija informcins technolgijos,
kompenscija kompenscin moka , profilktika profilktins
pr emons, reprsija reprsin struktr, reprezentcija reprezentcins
laidos , sinttika sinttiniai narktikai, tktika tktins pratbos. (Iimtis
part nis (2). Darant bdvardius i toki daiktavardi, -ij-, -ik- kartais
neatmetama, tada bdvardis jau bna antrosios kiriuots, pvz.: fzika
fizik nis ddis, klsika klasik ns ka bos , kolnija kolonij nis kras ,
srija serij n gamba ).
Bdvardiai su priesaga -inis, - kiriuojami pagal antrj kiriuot, kai:
pamatinio odio daugiskaitos naudininkas (ar kilmininkas) kiriuojamas
galnje, pvz.: asmen ms (asmen) asmen nis klusimas , buit ms (buii)
buit nis konfl ktas , daiktms (daikt) daikt nis rdymas , karms (kar)
kar niai mkymai , krym ms (krymi) krym n apklaus , lyt ms
(lyi) lyt nis nusikalt mas , planms (plan) plan nis kis ] , tautms
(taut) taut ns mumos ir tarptaut nis konfl ktas , ym ms (ymi)
ym nis mkestis .
pamatinio odio daugiskaitos naudininkas (ar kilmininkas) kiriuotas
treiame ar tolesniame nuo galo skiemenyje, pvz.: apvartoms (apvart)
apyvart nis kapitlas , atskaitoms (atskait) ataskait nis susirink mas ,
pal kanoms ] (pal kan ] ) palkann paskol, ptentams (ptent)
patent nis susitar mas , s lygoms (s lyg ) slyg nis palei dmas,
visomenms (visomeni) visuomen niai sntykiai .
pamatinis odis reikia mediag, pvz.: uksas auks nis ppuoalas ,
cemetas cement niai pamata , gitaras gintar n aprank, g psas
gips n lieja, mdis mednis t ltas , mdviln medviln niai drabiai ,
metlas metal nis strpas, ppierius popier niai piniga , sidbras
sidabr nis la krodis. (Yra iimi: alijus alijiniai daa, betnas betnin
tvara, brnza brnzin skulptr ir kt.)
padaryti i prieveiksmi, pvz.: atga atgal nis dresas , nulat
nuolat nis drbas, iadien iandien nis vykis , v enkart vienkart n
paalp. (Bet: aplik aplinkiis klias, savime saviminis usideg mas ,
tiesig tiesiginiai rink mai ir kt.).
Be pirmosios kiriuots bdvardi su priesaga -inis, -, dar neretai
pasitaiko ios kiriuots bdvardi su priesagomis:
- ngas , -a: avar ngas klio roas, dmes ngas elgess , ikilm ngas ktas,
kert ngas mogs , kompetent nga pareig n { , pareig ngas
studetas, plan ngas drbas, prat nga pol tika , skol nga
bendrv, teis ngas sprend mas, valdngas tnas,
-ikas, -a: analgikos s lygos, lietviki gaminia , savanadikas pelgis,
savanrika draugij, savarakikas drbas, vakikas elgess,
- tas , -a: kauk tas pl kas , neteis tas ve ksmas, paveld tas d iktas,
teis tas savinikas, ym ta kupir.
Riniai terminai vardiuotiniai bdvardiai, padaryti i pirmosios
kiriuots paprastj bdvardi, ilaiko j kirio viet ir priegaid, pvz.:
atsak ngas , -a atsak ngasis , -oji, ikilm ngas, -a ikilm ngasis, -oji,
teis tas , -a teis tasis , -oji, vien ngas , -a, vien ngasis , -oji.
Pagal antrj kiriuot, be priesagos -inis, - bdvardi, kiriuojama
nemaai sudurtini bdvardi, pvz.: daugiaprsmis paskymas,
daugiarekmis dis, dvipsis esmas, tril sutart s , ilgamtis drbas,
lygiatesiai sntykiai, tuiaga bis mogs { , visureg main.
Pagal treij kiriuot kiriuojami priedliniai bdvardiai, pvz.: tviras
atskymas, tvirkias veksmas, prastas elgess , patikim informcija,
tikimas tarnutojas, nosavas nmas.
Bdvardiai, turintys galn -us, -i, parastai kiriuojami pagal ketvirtj
kiriuot, pvz.: aktuals reikins, amorals mogs, agresyvs kelevis,
apsukrs ve slininkas { , fiktyv sutart s , formls sntykiai, konfidencial
informcija, nelegals drbas, objektyvs tyr mas , racionals sprendmas,
real pol tika, privats intersas, subjektyvs piris (iskyrus kelis odius,
pvz.: rgts, -t (3), tnkus, -i (3), ms, - (3)).
Taip pat auktesniojo laipsnio bdvardiai su priesaga -esnis, -
kiriuojami pagal ketvirtj kiriuot, pvz.: auktsn instncija, konkretsnis
tvejis, pirmsn viet, vlsnis lakas, ymsnis mkslininkas.
Riniais terminais danai bna neveikiamosios ries dalyviai, ypa j
vardiuotins formos, pvz.: keliam problem, lukiamas rezulttas,
pateikiam atskaita, pr imamas sttymas, si lomas projktas, sva stoma ] {
patais, vrtinama uduot s, atsiskatomoji s skaita, baigiamsis drbas,
baudiamsis procsas, dradiamosios pjamos, enamosios preigos,
kltinamoji kalb, krdomoji pr emon, mkomasis leidins, nurdomieji klio
enkla, sprgstamosios mdiagos. Vieni i i dalyvi yra kiriuojami
pastoviai, t. y. linksniuojant kirtis visada lieka kamiene ir tame paiame
skiemenyje, o kiti yra kilnojamo kiriavimo. Pastoviai kiriuojami paprastai tie
neveikiamosios ries dalyviai, kurie padaryti i daugiaskiemeni arba i
treiosios asmenuot (o kamieno) dviskiemeni veiksmaodi, pvz.: gyvna
gyvnamas, -a, itisina itisinamas, -a, kltina kltinamas, -a, ro
romas, -a, tapo tapomas, -a. Taip pat daniausiai pastoviai kiriuojamos
ir vardiuotins toki dalyvi formos, t. y. jos ilaiko nevardiuotini form
kirio viet ir priegaid, pvz.: apmkestinamasis, -oji, atskomasis, -oji,
atsiskatomasis, -oji, itisinamasis, -oji, (ne)kilnjamasis,-oji, badomasis, -oji,
romasis, -oji, sa domasis, -oji, trdomasis, -oji, t ] apomasis, -oji.
Dalyviai, padaryti i pirmosios ir antrosios asmenuots (a ir i kamien)
dviskiemeni veiksmaodi, yra kiriuojami nepastoviai, pvz.: badia
badiamas, -, badiamo, -s, baudiamm, -ai, badiamu, -a, baudiam ,
-os; klia kliamas, -, kliamo, -s, keliamm, -ai, kliamu, -a, keliam , -os;
lukia lukiamas, -, lukiamo, -s, laukiamm, -ai, laukiam , -os, mli
mlimas, -, mlimo, -s, mylimm, -ai, mylim , -os; mi mimas, -,
mimo, -s, ymimm, -ai, ymim , -os. i dalyvi vardiuotins formos irgi
yra kilnojamo kiriavimo, taigi bus: baudiamsis, -ji, keliamsis, -ji,
laukiamsis, -ji, mylimsis, -ji, ymimsis, -ji.
6.5. Teiss ir valdymo kalboje vartojam savit veiksmaodi ir prieveiksmi
kiriavimas
Yra pastovaus kiriavimo veiksmaodi, kuri visos pagrindins formos
kiriuojamos tvirtapradikai. J ir pirmasis, ir antrasis asmuo irgi ilaiko
pagrindins formos kirio viet ir priegaid, pvz.: drbti, drba, drbo drbu,
drbi, drbau, drbai; grbti, grbia, grb grbiu, grbi, grbiau, grbei;
klsti, klsta, kldo klstu, klsti, kldau, kldai; mkyti, mko, mk
mkau, mkai, mkiau, mkei; s ekti , s ekia , s ek s ekiu , s eki ,
s ekiau , s ekei ; sklbti, sklbia, sklb sklbiu, sklbi, sklbiau, sklbei.
Pastoviai kiriuojami ir daugiaskiemeniai veiksmaodiai, kuri kirtis
(nesvarbu kokia priegaid) yra tolesniame nei antras nuo galo skiemenyje,
pvz.: ikinti, ikina, ikino ikinu, ikini, ikinau, ikinai;
apmkestinti, apmkestina, apmkestino apmkestinu, apmkestini,
apmkestinau, apmkestinai; ilisvinti ilisvina, ilisvino, ilisvinu,
ilisvini, ilisvinau, ilisvinai; nomoti, nomoja, nomojo nomoju,
nomoji, nomojau, nomojai; tisinti, tisina, tisino tisinu, tisini,
tisinau, tisinai; tv rtinti, tv rtina , tv rtino tv rtinu , tv rtini , tv rtinau ,
tv rtinai ; vrtinti, vrtina, vrtino vrtinu, vrtini, vrtinau, vrtinai; vinyti,
vinija, vinijo viniju, viniji, vinijau, vinijai.
Nepastovaus kiriavimo veiksmaodi pagrindini form antras nuo galo
skiemuo kiriuojamas tvirtagalikai arba trumpai, o 1 ir 2 asmens form kirtis
nuoka galn, pvz., badia, bad baudi, baud, baudia, baude ;
kla kyl, kyl , k lo kila, kila ; reka, riko renk, renk , rinka,
rinka ; te gia, te g teigi, teig , teigia, teige ; te sia, te s teisi ,
teis, te s teisia , teise.
Dar yra veiksmaodi, kuri kirtis yra nepastovus tik esamajame arba tik
btajame kartiniame laike, pvz.: klia keli, kel ir k l k liau, k lei; g na
gin, gin ir gn gniau, gnei; guna gunu, guni ir gvo gava,
gava; doda dodu, dodi ir dv davia, dave.
Kiriuojant veiksmaodius galima pritaikyti priepaskutinio skiemens
taisykl jeigu esamojo arba btojo kartinio laiko treiojo asmens
priepaskutinis skiemuo yra ilgas tvirtagalis arba trumpas (kur sudaro
trumpasis balsis), tai i laik pirmasis ir antrasis asmuo kirt turi
galnje, pvz.: atlika, atl ko atliek, atliek, atlika, atlika; bra, br
bar, bar , baria, bare ; kekia , kek kenki, kenk, kenkia, kenke;
pe ka { , pi ko { perk, perk, pirka, pirka; rmia, r m remi, rem,
rmia, rme; skledia, skled skleidi, skleid, skleidia, skleide;
skba skub, skub; te gia, te g teigi, teig , teigia teige ; tli tyli,
tyl ; tika, t ko tink, tink , tika, tika .
Nesunku sidmti, kad beveik visada kiriuojamas veiksmaodi
priedlis pr- pvz.: prauklti, prauklja, praukljo; prkainoti,
prkainoja, prkainojo; prspausdinti, prspausdina, prspausdino;
prspti, prspja, prspjo; prvaiuoti, prvaiuoja, prvaiavo.
Priesagini veiksmaodi priesagos -ti, -ti, -ti, -oti yra kiriuotos
tvirtapradikai ir tam tikrose toki veiksmaodi formose, kuriose ilieka
kiriuotas priesagos balsis ar dvibalsis, jis ilieka tvirtapradis (iskyrus bsimojo
laiko treij asmen), pvz.: naudti naudju, naudja, naudjai, naudjo,
nauddavo; paveldti paveldjau, paveldjai, paveldjome, paveldjote,
paveldjo, pavelddavo, paveldsiu, paveldsi; skubti skub jau, skub jai,
skub jome, skub jote, skub davo, skub siu, skub si; vald ti valddavau,
valddavai, valddavo, valdsiu, valdsi; vetoti vetodavau, vetodavai,
vetodavo, vetosiu, vetosi.
Prieveiksmiai, kaip ir veiksmaodiai, neretai pavartojami konkreiose
administracins ar teiss kalbos formuluotse, todl aptarsime reikalingiausius
j kiriavimo atvejus. Paprastai susiduriama su prieveiksmi, turini baigmen
-(i)ai, kiriavimu, kuris ir kelia daugiausia neaikum. ie prieveiksmiai daromi
i bdvardi ir dalyvi.
Prieveiksmiai, padaryti i dviskiemeni bdvardi, turini galn -as, -a,
daniausiai kiriuojami galnje, pvz.: slptas slapta , t kras tikra,
tv rtas tvirta, uktas aukta , rtas reta, rimtas ri ta ] , (bet
gre tas gre tai ).
I dviskiemeni bdvardi, turini galn -us, -i, padaryti prieveiksmiai
kiriuojami galnje, jei j kamiengalis trumpas, pvz.: budrs budria, mikls
miklia , pigs pigia, stiprs stipria, tiksls tikslia. O jei bdvardio
kamiengalis ilgas, tai prieveiksmis ilaiko bdvardio kirio viet ir vienaskaitos
galininko priegaid, pvz.: baiss, ba s ba siai, brangs, brng brngiai,
saugs, sag sagiai, smarks sma k, sma kiai { { , sparts spa t { ,
spa iai { , taups tap, tapiai (yra iimi, bet tai buitins kalbos odiai,
pvz.: gardia, karia, saldia).
Prieveiksmiai padaryti i daugiaskiemeni pastoviai kiriuojam bdvardi
ilaiko pamatinio odio kirio viet ir priegaid, pvz.: smenikas
smenikai, atsak ngas atsak ngai , drausm ngas drausm ngai ,
kompetent ngas kompetent ngai , tisikas tisikai, (ne)teis tas
(ne)teis tai , v sikas v sikai.
Jei prieveiksmio pamatinis odis yra daugiaskiemenis nepastoviai
kiriuojamas bdvardis, tai prieveiksmis kirt turi baigmenyje, pvz.: absoliuts
absoliuia, agresyvs agresyvia, aktyvs aktyvia, demonstratyvs
demonstratyvia, efektyvs efektyvia, individuals individualia, fiktyvs
fiktyvia, formals formalia, konkrets konkreia, legals legalia,
moderns modernia, natrals natralia, normals normalia,
nuosaiks nuosaikia, nuoirds nuoirdia, objektyvs objektyvia,
oficials oficialia, operatyvs operatyvia, originals originalia,
pastovs pastovia, paangs paangia, preliminars preliminaria,
priekabs priekabia, punktuals punktualia, racionals racionalia,
reals realia.
I kai kuri daugiaskiemeni bdvardi padarytus prieveiksmius galima
kiriuoti dvejopai: dmiai ir domia, malniai ir malonia, padriai ir padoria,
patgiai ir patogia.
Prieveiksmiai su baigmeniu -(i)ai, padaryti i veikiamosios ries esamojo ir
btojo kartinio laiko dalyvi ilaiko dalyvio vienaskaitos galininko kirio viet ir
priegaid, pvz.: pr derantis, pr derant pr deraniai, usisprs, usisprus
usisprusiai, vks, vkus vkusiai.
Prieveiksmiai, padaryti i pastoviai kiriuojam neveikiamosios ries
esamojo, btojo laiko ir reikiamybs dalyvi ilaiko dalyvio kirio viet ir
priegaid, pvz.: , t kinamas t kinamai , neivngiamas neivngiamai,
neimatojamas neimatojamai, nenuskomas nenuskomai, apgalvtas
apgalvtai, negird tas negird tai, abejtinas abejtinai, pakarttinas
pakarttinai. Prieveiksmiai, padaryti i toki pai, tik nepastoviai kiriuojam
dalyvi, kirt turi baigmenyje, pvz.: tstumiamas atstumiama, ptikimas
patikima, pr deramas priderama, skalbamas sukalbama, temptas
tempta, tstas itsta , b]tinas btina, atmitinas atmintina.
Pratimai
1 pratimas. Pabraukite kiriuot skiemen. vien stulpel suraykite odius,
turinius trump kiriuot skiemen, kit - ilg kiriuot skiemen
Kolegija, posdis, rajonas, praymas, pareikimas, pareikjas,
respublika, rinkliava, nutarimas, prekyba, centras, student, vieta, maina,
balsas, draugas, hipotez, bauda, kabinetas, posdis, teismas, kalba, ratas,
teistvarka, juriskonsultas, seimas, konspektas, sprendimas, automobilis,
bauda, diplomas, dialogas, reikinys, valdytojas, odis.
Atsakymai
kolegija, posdis,
rajonas, praymas,
pareikimas, pareikjas,
respublika, rinkliava,
nutarimas, prekyba,
vieta, centras,
maina, student,
hipotez, balsas,
bauda, draugas,
kabinetas, posdis,
kalba, teismas,
juriskonsulta
s,
ratas,
konspektas, teistvarka,
sprendimas, seimas,
automobilis, reikinys,
bauda, valdytojas,
diplomas, odis.
dialogas,
.
2 pratimas. Pagal daugiskaitos naudininko ir galininko linksni kirio viet
nustatykite termin kiriuotes ir sukiriuokite odius
statymas, principas, bendrov, pareiga, tyrimas, kalba, bkl, ordinas,
apdovanojimas, valstyb, veikla, padtis, problema, teismas, ginas,
reglamentavimas, teiginys, paraika, bauda, vieta, argumentas, pobdis,
elgesys, grup, paslauga, straipsnis, paragrafas, apskritis, apylink, priedas,
alga, atlyginimas, atlygis.
Atsakymai.
sttymas (1), pr ncipas (1), bendrv (1), pareig (3
b
), tyr mas (2),
kalb (4), b]kl (1), rdinas (1), apdovanjimas (1), valstb (1), veikl (4),
padt s (3
b
), problem (2), tesmas (4), gias (2), reglamentvimas (1),
teigins (3
b
), paraik (3
b
), baud (4), viet (2), argumetas (2), pbdis (1),
elgess (3
b
), grp (2), paslaug (3
b
), stripsnis (1), paragrfas (2), apskrit s
(3
b
), aplink (1), pridas (1), alg (4), atlginimas (1), atlygis (1).
3 pratimas. Iinkite odius, kuriems tinka antro nuo galo skiemens taisykl.
d, frm, taisykl, asmenn, versl pratm, ost, Vlni, Letuv,
universitt, student, fnd, fakultt, knyg, pjamas, strek, prodkcij,
marrt, eksprt, bnk, tarptautn, pozcij, simblin mkest, draudm,
kompnij, cent, rink, vietv, vilniet, nuolatn, pimt, pasul, kongrs,
kompiter, padjj, lietv, biudt, lt,drb, prospkt, kultr, nomon,
atsakng.
Atsakymai
d, taisykl, asmenn, versl, pratm, universitt, student, fakultt,
knyg, strek, marrt, tarptautn, draudm, cent, rink, vilniet, nuolatn,
kongrs, kompiter, lietv, biudt, lt, prospkt, kultr.
4 pratimas. Raskite odius, kurie paklsta antrojo nuo galo skiemens
taisyklei, paraykite i odi vienaskaitos naudininko ir vietininko,
daugiskaitos galininko linksnius ir sukiriuokite.
Laikas, sostin, sankrya, nepasitenkinimas, automobilis, viesoforas,
transportas, problema, gatv, bda, pus, signalas, viesa, enklas, saugumas,
tarnyba, pareign, paslaptis, perdavimas, atstovas, vietov, vadov,
inspekcija, virininkas, pavaduotojas, spauda, aplinkybs, piliet, viza, siena,
kontrol, auditas, alis, pasienis, autobusas, diena, nepilnametis, tvarka,
nuobauda, miestas, vyriausyb.
Atsakymai
lakas, laik, laik, laiks,
automoblis, automobili, automoblyje, automobilis,
viesofras, viesofor, viesofor, viesofors,
problem, su problem problmoje, problems,
gtv, gatv, gtvje, gatvs,
bd, su bd, bdoj, bds,
ps, pus, psje, puss,
signlas, signal, signal, signals,
vies, su vies, viesoj, viess,
saugmas, saugum, saugum, saugums,
pareig n, pareign, pareigns, {
atstvas, atstov, atstovs,
vadv, su vadov, vadovs,
spaud, su spaud, spaudoj, spauds,
pilit, piliet, piliets,
tikrv, tikrve, tikrvje, tikrves,
viz, su viz, vzoje, vizs,
kontrl, kontrol, kontrlje, kontrols,
audtas, audit, audit, audits,
als, alim, alyj, als,
autobsas, autobus, autobus, autobuss,
dien, su dien, dienoj, diens,
nepilnamtis, nepilnamei, nepilnameis,
tvark, su tvark, tvarkoj, tvarks,
mistas, miest, miest, miests.
5 pratimas. Sukiriuokite ir nurodykite kiriuotes
Administracinis, akademinis, akcinis, asmeninis, asmenikas,
atsakingas, brangus, buitinis, civilinis, daiktinis, drausmingas, imlus,
informacinis, itikimas, komercinis, kompensacinis, konkretus, masinis,
maesnis, naujas, negatyvus, pareigingas, pastovus, prekybinis, smoningas,
studentikas, tarnybinis, tarptautinis, tautinis, turtinis, universitetinis, valingas,
visuomeninis, visuomenikas, alingas, alingesnis.
Atsakymai
Administrcinis (1), akadminis (1), kcinis (1), asmen nis (2), smenikas (1),
atsak ngas (1), brangs (3), buit nis (2), civ linis (1), daikt nis (2),
drausm ngas (1), imls (4), informcinis (1), tikimas (3
4b
), komrcinis (1),
kompenscinis (1), konkrets (4), msinis (1), masnis (4), najas (4),
negatyvs (4), pareig ngas (1), pastovs (4), prekbinis (1), smon ngas (1),
studetikas (1), tarnbinis (1), tarptaut nis (2), taut nis (2), tu tinis (1), {
universittinis (1), val ngas (1), visuomen nis (2), visomenikas (1), al ngas
(1), alingsnis (4).
6 pratimas. Sukiriuokite visus odius
Darbo ministerija, patarj komanda, iuo metu, tie klausimai bus
sprendiami vliau, iniasklaida be reikalo aptar tyrim mediag, turi
galimyb dirbti kartu su premjeru, laikomas labiausiai patyrusiu pareignu,
pateik ivadas, iklaus komentarus, patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo
komitet vadovyb, daugiausia aistr sukl permainos, tyrimus atliko
generalinio direktoriaus sakymu, bendrov skolinga daugiau nei du milijonus
lit, pernai i suma iaugo dvigubai.
Atsakymai
Drbo ministrija, patar j komnda, iu met, ti klusimai bs sprendiam
vlia, inisklaida b rekalo ptar tyrm mdiag, tri galimb drbti
kart s premjer, lakomas labiusiai patrusiu pareign, pteik vadas,
iklas komentars, patvrtino Lietuvs Respblikos Semo komitt
vadovb, daugiusia aistr suk l prmainos, tyrims atlko generlinio
dirktoriaus skymu, bendrv skolnga daugia ne d milijons lt, prnai
sum iugo dvgubai.
7 pratimas. Sukiriuokite
pareiginga specialist, su pareiginga specialiste, pareigingas specialistes,
teistas aktas, teistu aktu, teistame akte, teistus aktus,
senas ovinys, senu oviniu, sename ovinyje, senus ovinius,
tarnyba, su tarnyba, tarnyboje, tarnybas,
greitas automobilis, greitame automobilyje, greitu automobiliu, greiti
automobiliai, greitus automobilius,
sudtinga byla, sudtingoje byloje, sudtingas bylas,
asmenin atsakomyb, asmenine atsakomybe, asmeninje atsakomybje,
fizinis asmuo, fiziniai asmenys, fiziniu asmeniu,
Vilnius, ties Vilniumi, Vilniuje.
Atsakymai
pareignga specialst, su pareignga specialist, pareigngas specialists,
teis tas ktas, teis tu akt, teis tame akt, teis tus akts,
snas ovinys, sen viniu, senam ovinyj, sens vinius,
tarnba, su tarnba, tarnboje, tarnbas,
gretas automoblis, greitam automoblyje, greit automobili, greit
automobliai, greits automobilis,
sudtnga byl, sudtngoje byloj, sudtngas byls,
asmenn atsakomb, asmenin atsakombe, asmennje atsakombje,
fzinis asmu, fziniai smenys, fziniu smeniu,
Vlnius, tis Vlniumi, Vlniuje.
8 pratimas. Sukiriuokite
tarptautin staiga, tarptautine staiga, tarptautins staigos, tarptautines
staigas,
jaunas prezidentas, jaun prezident, su jaunu prezidentu, jaunus prezidentus,
motociklas, motociklu, motocikle, motociklus,
piktas tardytojas, su piktu tardytoju, piktus tardytojus,
asmenikas skundas, asmenikame skunde, asmenikus skundus,
sudtingas udavinys, su sudtingu udaviniu, sudtingame udavinyje,
didel bauda, didelje baudoje, didels baudos (dgs. V.), dideles baudas,
turistin agentra, turistinje agentroje, turistines agentras,
Klaipda, ties Klaipda, Klaipdoje,
Justiniks, Justinikse.
Atsakymai
tarptautn staiga, tarptautin staiga, tarptautns staigos, tarptautins
staigas,
junas prezidetas, jun prezidet, su junu prezident, junus prezidents,
motocklas, motocikl, motocikl, motocikls,
pktas trdytojas, s pikt trdytoju, pikts trdytojus,
smenikas skudas, smenikame skund, smenikus skunds,
sudtngas udavins, su sudtngu daviniu, sudtngame udavinyj,
ddel baud, didelj baudoj, ddels bados (dgs. V.), ddeles bauds,
turstin agentr, turstinje agent roje, turstines agentrs, {
Klapda, ties Klapda, Klapdoje,
Justniks, Justnikse.
9 pratimas. Sukiriuokite
skminga paieka, skming paiek, su skminga paieka, skmingoje
paiekoje,
ministras, ministr, su ministru, su ministre, ministrus, ministres,
tikslus nurodymas, tiksls nurodymai, tiksliu nurodymu, tikslius nurodymus,
teisin valstyb, su teisine valstybe, teisinje valstybje,
puikus kabinetas, puik kabinet, puikiu kabinetu, puikiame kabinete, puikius
kabinetus,
bausm, bausm, su bausme, bausmje, bausmes,
diagnoz, diagnoze, diagnozes,
visuomeninis renginys, visuomeniniu renginiu, visuomeniniame renginyje,
visuomeninius renginius,
pareikimas, su pareikimu, pareikime, pareikimai, pareikimus,
Lietuva, Lietuvoje, su Lietuva, o Lietuva!
Vilniaus senamiestis, senamiestyje.
Atsakymai
skm nga paiek, skm ng piek, s skm nga pieka, skm ngoje
paiekoj,
min stras, min str, s ministr, s ministr, ministrs, ministrs,
tiksls nurdymas, t ksls nurdymai, tiksli nurdymu, tikslis nurdymus,
tisin valstb, s tisine valstbe, tisinje valstbje,
puiks kabintas, pu k kabint, puiki kabinet, puikiam kabinet, puikis
kabinets,
bausm , basm, s bausm, bausmj, bausms,
diagnz, diagnoz, diagnozs,
visuomen nis rengin s, visuomenini reginiu, visuomen niame renginyj,
visuomeninis reginius,
pareik mas, s pareikim, pareikim, pareik mai, pareikims,
Lietuv, Lietuvoj, s L etuva, o L etuva!
V lniaus senmiestis, senmiestyje.
6.6. Kiriuot termin ir specialybs kalboje vartojam odi sraai
Kirio vieta ilieka pastovi visose i odi formose:
absrdas
absrdikas, -a, -ai
administrcinis, -
administrtorius, -
ib
ikinamasis, -oji
atpelnis
atrankiai
atrat
atspaudas
atstolis, -
apelicinis, -
apelintas, -
aplinkbs
apmkestinamas, -a
apmkestinimas (apmkestinti, -a, -o)
asmenb
smenikas, -a, -ai
atskaita
atminis, -
atsakomb
atskaitomb
atstovb
balnsas
bedrininkas, -
bendrv
beprasmb
b]kl
b]sena
btb
btinb
deklarntas, - (magistrntas, -, doktorntas, - ir t.t.)
despinigiai
demokrtija (aristokrtija, buruzija ir t.t.)
de]pingas
ddmenininkas, -
dorv
draud jas, -a
ekskrsas
eksprtas, -
eksprtas
egsena
eskrtas
eurpinis,
fltras
frma
fndas
frma
galimb
garntas
generlinis, -
giminitis, -
gyn jas, -a
gyvnsena
gyvb
glob jas, -a
hrbas
hmnas
id ja
kinojimas (kinoti, -ja, -jo)
imprtas
imprtinis, -
ideksas
idlis
indstrija
informcinis; -
ypatb
ypatngas, -a, -ai
ranga
sitisjimas (sitisti, -ja, -jo)
staiga
statai
taka
anga
jurisknsultas, -
kina
kainnas
kltinamasis, -oji,
kltininkas, - (leidiama vartoti ir kaltinikas, -, r. 29 psl.)
kltintojas, -a
krdymas (krdyti, -o, -)
krdomasis, -oji
k slas
kiekb
kinvagis, -
klusimas
kokb
kompetecija
kompetentngas, -a
konkurecija
konkrsas
knsulas, -
konsultntas, -
kltas
krsas
kvalifikcinis, -
l os
licecija
maln
mdiaga
mkomasis, -oji
mutin
mutininkas, -
monoplininkas, -
naujena
neapmutintas, -a
nrma
nrminimas (nrminti, -a, -o)
nmeris
noma
nuosavb
organizcinis, -
piniava
pareigb
pasenis
pastripa
ptentas
paveld jimas (paveld ti, pavldi, paveld jo)
paveld tinis, -
paveld tojas, -a
prmininkas, -
pesija
pilietb
prekba
prevecija
prezdiumas
privilgija
prezmpcija
procsinis, -
prmil
pltas
pnktas
referedumas
refrma
rketas
rketininkas, -
rekrdas
rm jas, -a
rink jas, -a
rikliava
r is ]
rpba
s junga
s mata
smprata
smonngas, -a (sinngas, -a, dmesngas, -a ir pan.)
s naudos
sndris
sndoris
s saja
s skaita
saviminis, -
savb
s voka
sena
simblika
simblinis, -
si]bolis
simblikas, -a
skltis
skrsnis
smlkmena
smlkmenikas, -a
smrtas
smrtininkas, -
smrtinis, -
sstin
specialb
stchija
stripsnis
suktb
tapatb
trpininkas, -
tesena
tis
teis jas, -a
teis tas, -a (neteis tas, -a, kauk tas, - a)
tisininkas, -
tisinis, -
tisikas, -a
tendecija
terras
tyr jas, -a
transprtas
tvrsliava
karda
ukrdymas (ukrdyti, -o, )
vadba
valdba
vartyns, vartins
valstb
v liava
ve{slininkas, -
vyriausb
vienb
vi{ininkas, -
visomenikas, -a
liava
nklas
i odi kirtis i paymtos vietos nuoka skliausteliuose
pateikt form galnes:
abejn (abejon, abejons)
abipsis, - (abipusi, -, abipusis, -s)
absolvetas, - (su absolvent, -, absolvents, -s)

adrestas, - (su adresat, -, adresats, -s)

Kirtis oka vienskiemen vyrikosios gimins vienaskaitos vietininko galn, taiau odi, reikiani profesij,
pareigas ir pan., vietininko linksnis nevartojamas.
advoktas, - (su advokat, -, advokats, -s)
akczas (akciz, akciz, akcizs)
akreditvas (akredityv, akredityv, akredityvs)
ktas (akt, akt, akts)
analgas (analog, analog, analogs)
anonmas, - (su anonim, -, anonims, -s)
apibrmas (apibrim, apibrim, apibrims)
apsaugnis, - (su apsaugini, -, apsauginis, -s)
arbitras (arbitra, arbitra, arbitras)
aretn (aretin, aretins)
archvas (archyv, archyv, archyvs)
argumetas (argument, argument, arguments)
asmennis, - (asmenini, -, asmeninis, -s)
aspktas (aspekt, aspekt, aspekts)
ataskaitnis, - (ataskaitini, -, ataskaitinis, -s)
atidjmas (atidjim, atidjim, atidjims)
atkrmas (atkrim, atkrim, atkrims)
atsakvas, - (su atsakov, -, atsakovs, -s)
atsiliepmas (atsiliepim, atsiliepim, atsiliepims)
atstvas, - (su atstov, -, atstovs, -s)
atleidmas (atleidim, atleidim, atleidims)
audtas (audit, audit, audits)
autobsas (autobus, autobus, autobuss)
automoblis (automobili, automobilis)
autoritarzmas (autoritarizm, autoritarizm)
banderl (banderol, banderols)
bankntas (banknot, banknot, banknots)
bankrtas (bankrot, bankrot, bankrots)
beda{bis, - (su bedarbi, -, bedarbis, -s)
bendratu{tis, - (su bendraturi, -, bendraturis, -s)
betesis, - (beteisi, -, beteisis, -s)
biudtas (biudet, biudet, biudets)
biras (biur, biur, biurs)
biurokrtas, - (su biurokrat, -, biurokrats, -s)
biurokratzmas (biurokratizm, biurokratizm)
buitnis, - (buitini, -, buitinis, -s)
b das (bd, bd, bds) {
buven (ties buvein, buveins)
cetras (centr, centr, centrs)
cezas (cenz, cenz, cenzs)
chulignas, - (su chuligan -, chuligans, -s)
kis (eki, ekis)
daiktnis, - (daiktini, -, daiktinis, -s)
daug(ia)partnis, - (daug(ia)partini, -, daug(ia)partinis, -s)
defictas (deficit, deficit, deficits)
debtai (debats)
dekrtas (dekret, dekret, dekrets)
demokrtas, - (su demokrat, -, demokrats, -s)
departametas (departament, departament, departaments)
depoztas (depozit, depozit, depozits)
devzas (deviz, deviz, devizs)
diagnz (diagnoz, diagnozs)
dialgas ( dialog, dialog, dialogs)
diplomtas, - (su diplomat, -, diplomats, -s)
disidetas, - (su disident, -, disidents, -s)
dividedas (dividend, dividend, dividends)
docetas, - (su docent, -, docents, -s)
dokumetas (dokument, dokument, dokuments)
draudkas, - (su draudik, -, draudiks, -s)
draudmas (draudim, draudim, draudims)
drausmnis, - (drausmini, -, drausminis, -s)
dris (dri, dris)
dvipsis, - (dvipusi, -, dvipusis, -s)
dvilis, - (dviali, -, dvialis, -s)
efktas (efekt, efekt, efekts)
eksperimetas (eksperiment, eksperiment, eksperiments)
ekspertz (ekspertiz, ekspertizs)
etiktas (etiket, etiket, etikets)
fktas (fakt, fakt, fakts)
fakulttas (fakultet, fakultet, fakultets)
fililas (filial, filial, filials)
formuliras (formuliar, formuliar, formuliars)
formalmas (formalum, formalum, formalums)
formtas (format, format, formats)
formulut (formuluot, formuluots)
fotoapartas (fotoaparat, fotoaparat, fotoaparats)
giklas (ginkl, ginkl, ginkls)
ginklut (ginkluot, ginkluots)
grp (grup, grups)
gruput (grupuot, grupuots)
iekklis (iekikli, iekiklis)
iekvas, - (su iekov, -, iekovs, -s)
keitmas (keitim, keitim, keitims)
ikiteismnis, - (ikiteismini, -, ikiteisminis, -s)
ilgalaikis, - (ilgalaiki, -, ilgalaikis, -s)
indivdas, - (su individ, -, individs, -s)
invaldas, - (su invalid, -, invalids, -s
imunittas (imunitet, imunitet, imunitets)
incidetas (incident, incident, incidents)
instrumetas (instrument, instrument, instruments)
intersas (interes, interes, interess)
interntas (internet, internet)
iankstnis, - (iankstini, -, iankstinis, -s)
iimtnis, - (iimtini, -, iimtinis, -s)
iornis, - (iorini, -, iorinis, -s)
iskirtnis, - (iskirtini, -, iskirtinis, -s)
angnis, - (angini, -, anginis, -s)
das (id, id, ids)
jurstas, - (su jurist, -, jurists, -s)
kabintas (kabinet, kabinet, kabinets)
kadstras (kadastr, kadastr, kadastrs)
kaltinikas, - (su kaltinink, -, kaltininks, -s)
kandidtas, - (su kandidat, -, kandidats, -s)
kapitlas (kapital, kapital)
katalgas (katalog, katalog, katalogs)
keitmas (keitim, keitim, keitims)
kinolgas, - (su kinolog, -, kinologs, -s)
kitatatis, - (su kitataui, -t, kitatauis, -ts)
klnas (klan, klan, klans)
klastt (klastot, klastots)
klietas, - (su klient, -, klients, -s)
kdas(kod, kod, kods)
kolg (su koleg, kolegs)
kolektvas (kolektyv, kolektyv, kolektyvs)
komentras (komentar, komentar, komentars)
komisras, - (su komisar, -, komisars, -s)
komisaritas (komisariat, komisariat, komisariats)
komittas (komitet, komitet, komitets)
komplktas (komplekt, komplekt, komplekts)
kompromsas (kompromis, kompromis, kompromiss)
konflktas (konflikt, konflikt, konflikts)
konkuretas, - (su konkurent, -, konkurents, -s)
konspktas (konspekt, konspekt, konspekts)
konsultas (konsulat, konsulat, konsulats)
konsulnis, - (konsulini, -, konsulinis, -s)
kontkstas (kontekst, kontekst, konteksts)
kontrktas (kontrakt, kontrakt, kontrakts)
kontrl (su kontrol)
kredtas (kredit, kredit, kredits)
kriminalstas, - (su kriminalist, -, kriminalists, -s)
kriminolgas, - (su kriminolog, -, kriminologs, -s)
krz (kriz, krizs)
kupnas (kupon, kupon, kupons)
kvtas (kvit, kvit, kvits)
leidmas (leidim, leidim, leidims)
lygiarekmis, - (lygiareikmi, -, lygiareikmis, -s)
lygiatesis, - (lygiateisi, -, lygiateisis, -s)
lygtnis, - (lygtini, -, lygtinis, -s)
lytnis, - (lytini, -, lytinis, -s)
lobstas, - (su lobist, -, lobists, -s)
lobzmas (lobizm, lobizm)
magstras, - (su magistr, -, magistrs, -s)
mandtas (mandat, mandat, mandats)
manifstas (manifest, manifest, manifests)
marrtas (marrut, marrut, marruts)
mstas (mast, mast, masts)
mras, - (su mer, -, mers, -s)
metdas (metod, metod, metods)
mometas (moment, moment, moments)
monolgas (monolog, monolog, monologs)
monoplis (monopoli)
morl (moral)
mstas (most, most, mosts)
motvas (motyv, motyv, motyvs)
motras (motor, motor, motors)
narkomnas, - (su narkoman, -, narkomans, -s)
neakivaizdnis, - (neakivaizdini, -, neakivaizdinis, -s)
normatvas (normatyv, normatyv, normatyvs)
nusikaltmas (nusikaltim, nusikaltim, nusikaltims)
nutarmas (nutarim, nutarim, nutarims)
objktas (objekt, objekt, objekts)
oponetas, - (oponent, -, oponents, -s)
paklausmas (paklausim, paklausim, paklausims)
pktas (pakt, pakt, pakts)
palikmas (palikim, palikim, palikims)
papeikmas (papeikim, papeikim, papeikims)
paragrfas (paragraf, paragraf, paragrafs)
paranknis, - ( su parankini, -, parankinis, -s)
pardavmas (pardavim, pardavim, pardavims)
pareig nas, - (su pareign, -, pareigns, -s) {
pareignis, - (pareigini, -, pareiginis, -s)
parengmas (parengim, parengim, parengims)
pareikmas (pareikim, pareikim, pareikims)
parlamentras, - (su parlamentar, -, parlamentars, -s)
parlametas (parlament, parlament, parlaments)
partnis, - (su partini, -, partinis, -s)
psas (pas, pas, pass)
pasienitis, - (su pasieniei, -, pasienieis, -s)
pasitarmas (pasitarim, pasitarim, pasitarims)
paalnis, - (su paalini, -, paalinis, -s)
pavedmas (pavedim, pavedim, pavedims)
pavjus (k? pavojs)
paeidmas (paeidim, paeidim, paeidims)
penas (peln, peln, pelns)
peridas (period, period, periods)
personlas (personal, personal, personals)
pilitis, - (su piliei, -, pilieis, -s)
pilnamtis, - (su pilnamei, -, pilnameis, -s)
poligrfas (poligraf, poligraf, poligrafs)
pradinikas, - (su pradinink, -, pradininks, -s)
pranamas (pranaum, pranaum, pranaums)
pranemas (praneim, praneim, praneims)
precedetas (precedent, precedent, precedents)
prk (prek, preks)
prelegetas, - (su prelegent, -, prelegents, -s)
pretendetas, - (su pretendent, -, pretendents, -s)
prezidetas, - (su prezident, -, prezidents, -s)
pridas (pried, pried, prieds)
principnis, - (principini, -, principinis, -s)
priorittas (prioritet, prioritet, prioritets)
pripainmas (pripainim, pripainim, pripainims)
priverstnis, - (priverstini, -, priverstinis, -s)
procsas (proces, procs, process)
prodktas (produkt, produkt, produkts)
progrsas (progres, progres, progress)
projktas (projekt, projekt, projekts)
prokurras, - (su prokuror, -, prokuror, -s)
protstas (protest, protest, protests)
rad (raid, raids)
rajnas (rajon, rajon, rajons)
recidyvstas, - (su recidyvist, -, recidyvists, -s)
refertas (referat, referat, referats)
referetas, - (su referent, -, referents, -s)
reginas (region, region, regions)
regstras (registr, registr, registrs)
reglametas (reglament, reglament, reglaments)
respubliknis, - (respublikini, -, respublikinis, -s)
rezulttas (rezultat, rezultat, rezultats)
rikiut (rikiuot, rikiuots)
rinkmai (rinkims)
rinktn (rinktin, rinktins)
rinktnis, - (rinktini, -, rinktinis, -s)
rodklis (rodikli, rodiklis)
slygnis, - (slygini, -, slyginis, -s)
savinikas, - (su savinink, -, savininks, -s)
semstras (semestr, semestr, semestrs)
serijnis, - (serijini, -, serijinis, -s)
sertifiktas (sertifikat, sertifikat, sertifikats)
signatras, - (su signatar, -, signatars, -s)
skolinikas, - (su skolinink, -, skolininks, -s; leidiama vartoti
ir sklininkas, -)
skudas (skund, skund, skunds)
specialstas, - (su specialist, -, specialists, -s)
sprendmas (sprendim, sprendim, sprendims)
stattas (statut, statut, statuts)
subjktas (subjekt, subjekt, subjekts)
susirinkmas (susirinkim, susirinkim, susirinkims)
susitarmas (susitarim, susitarim, susitarims)
alutnis, - (alutini, -, alutinis, -s)
fras (ifr, ifr, ifrs)
rftas (rift, rift, rifts)
tapatmas (tapatum, tapatum, tapatums)
tarfas (tarif, tarif, tarifs)
tautitis, - (su tautiei, -, tautieis, -s)
tautnis, - (tautini, -, tautinis, -s)
tarptautnis, - (tarptautini, -, tarptautinis, -s)
teismnis, - (teismini, -, teisminis, -s)
teisulis, - (su teisuoli, -, teisuolis, -s)
telefnas (telefon, telefon, telefons)
terminlas (terminal, terminal, terminals)
terorstas, - (su terorist, -, terorists, s)
terorzmas (terorizm, terorizm)
tikrintvas (tikrintuv, tikrintuv, tikrintuvs)
tyrmas (tyrim, tyrim, tyrims)
tranztas (tranzit, tranzit, tranzits)
tribunlas (tribunol, tribunol, tirbunols)
trilis, - (triali, -, trialis, -s)
troleibsas (troleibus, troleibus, troleibuss)
trumpalakis, - (trumpalaiki, -, trumpalaikis, -s)
universittas (universitet, universitet, universitets)
usakvas, - (su usakov, -, usakovs, -s)
vadvas, - (su vadov, -, vadovs, -s)
vadov lis (vadovli, vadovlis)
valdinikas, - (su valdinink, -, valdininks, -s)
ve{slas (versl, versl, versls)
veternas, - (su veteran, -, veterans, -s)
vidnis, - (vidini, - , vidinis, -s)
vidurnis, - (vidurini, -, vidurinis, -s)
vidutnis, - (vidutini, -, vidutinis, -s)
vien(a)prsmis, - (vien(a)prasmi, -, vien(a)prasmis, -s)
vienarekmis, - (vienareikmi, -, vienareikmis, -s)
visatesis, - (visateisi, -, visateisis, -s)
visuomennis, - (visuomenini, -, visuomeninis, -s)
argnas (argon, argon, argons)
invas, - (su inov, -, inovs, -s)
ymnis, - (ymini, -, yminis, -s)
urnlas (urnal, urnal, urnals)
Atkreipkite dmes, kad ie terminai turi kirt galnje tik iose
formose:
advokatr (su advokatr, advokatrs)
agentr (su agentr, agentrs)
ambasad (su ambasad, ambasads)
anket (su anket, ankets)
aksiom (su aksiom, aksioms)
alternatyv (su alternatyv, alternatyvs)
aparatr (su aparatr, aparatrs)
bendrij (su bendrij, bendrijs)
bibliotek (su bibliotek, biblioteks)
citat (su citat, citats)
cenzr ( su cenzr, cenzrs)
dilem (su dilem, dilems)
direktyv (su direktyv, direktyvs)
doktorantr (su doktorantr, doktorantrs)
doktrin (su doktrin, doktrins)
faktr (su faktr, faktrs)
hipotek (su hipotek, hipoteks)
iniciatyv (su iniciatyv, iniciatyvs)
infrastruktr (su infrastruktr, infrastruktrs)
kandidatr (su kandidatr, kandidatrs)
koleg (su koleg, kolegs)
kultr (su kultr, kultrs)
kupir (su kupir, kupirs)
literatr (su literatr, literatrs)
magistrantr (su magistrantr, magistrantrs)
monet (su monet, monets)
nomenklatr (su nomenklatr)
not (su not, nots)
perspektyv (su perspektyv, perspektyvs)
prezidentr (su prezidentr, prezidentrs)
problem (su problem, problems)
procedr (su procedr, procedrs)
program (su program, programs)
prokuratr (su prokuratr, prokuratrs)
reklam (su reklam, reklams)
rink (su rink, rinks)
sistem (su sistem, sistems)
struktr (su struktr, struktrs)
telegram (su telegram, telegrams)
temperatr (su temperatr, temperatrs)
valiut (su valiut, valiuts)
viz (su viz, vizs)
zon (ties zon, zons)
sidmkite, kaip turi bti kiriuojamos i odi tam tikros
formos:
aikt ( ko?aikt s, ikt, ties ikte, aiktj)
aplink (su plinka, aplinkoj)
apsaug (su psauga, apsaugoj)
apskrits (ties apskritim, apskrityj, k? pskritis , apskritys)
apir (su pira, apiroj)
darbdavs (drbdav, su drbdaviu, drbdavius)
labdar (su lbdara, labdaroj)
pabaig (ties pbaiga, pabaigoj)
paiek (su pieka, paiekoj, paiek , piekas, paiekos)
pjamos (pajam , pajamms, pajamoms, pajamos)
paklaid (su pklaida, paklaidoj, paklaid , pklaidas, paklaidos)
paklaus (su pklausa, paklausoj, pklausas,)
palyd (plyd, su plyda, palydoj, plydas, palydos)
panaud (su pnauda, panaudoj)
paraik (su praika, paraikoj, paraik , paraikms, praikas,
paraikoms, paraikos)
param (su prama, paramoj)
pareig (su preiga, pareig , preigas, pareigos)
pasaug (su psauga, pasaugoj, pasaug , pasaugms, pasaugoms,
pasaugos)
paskait (su pskaita, paskaitoj, paskait , paskaitms, paskaitoms,
paskaitos)
paskol (su pskola, paskoloj, paskol , paskolms, paskoloms, paskolos)
paslapts (su paslaptim, paslaptyj, paslapi , pslaptis)
paslaug (su pslauga, paslaugoj, paslaug , paslaugms, paslaugoms,
paslaugos)
paalp (su palpa, paalpoj, paalp , paalpms, paalpoms, paalpos)
patais (su ptaisa, pataisoj, patais , pataisms, pataisoms, pataisos)
patikr (su ptikra, patikroj, patikr , patikrms, patikroms, patikros)
pveldas (pveldo, pveldui, pveld, su pveldu, paveld)
pavldimas - (su pavldimu , -a, paveldimam -oj, paveldim, pavldimos,
paveldim , paveldimems, -ms, pavldimus, -as, paveldimas, -oms,
paveldimuos, -os)
paang (su panga, paangoj)
paym (su pyma, paymoj, paym , paymms, paymoms, paymos)
prieasts (su prieastim, prieastyj, preastis)
sutarts (su sutartim, sutartyj, sutari , sutartms, startis, sutartys)
uduots (su uduotim, uduotyj, uduoi , uduotms, duotis, uduotims,
uduotys)
Atkreipkite dmes i odi formas, kurios turi bti kiriuojamos
taip:
agresyvs, - (agresyvi, -i, agresyviam, -ioj, agresyvis, -is)
baud (su baud, baudoj, bauds)
bausm (su bausm, bausmj, bausms)
byl (su byl, byloj, byls)
glob (su glob, globoj)
ta{tinas, - (tartin, ta{tinos, tartin )
klaid (su klaid, klaidoj, klaids)
kolegials, - (kolegiali, -i, kolegialiam, -ioj, kolegialis, -is)
krat (su krat, kratoj, krats)
kvot (su kvot, kvotoj, kvots)
lasvas, - (laisv, -, laisv, lasvos, laisvs, -s)
objektyvs, - (su objektyvi, -i, objektyviam, -ioj, objektyvis, -is)
pltr (su pltr, pltroj, pltrs)
pradi (pradis, prdiai, su pradi, pradioj)
ryia (ryi , ryis, su ryias, ryiuos)
skol (su skol, skoloj, skols)
strekas (streik, streik, streiks)
subjektyvs, - (su subjektyvi, -i, subjektyviam, -ioj, subjektyvis, -is)
taut (su taut, tautoj, tauts)
veik (su veik, veikoj, veiks)
veikl (su veikl, veikloj, veikls)
vert (su vert, vertj, verts)
ym (su ym, ymj, yms)
sidmkite i prieveiksmi kiriavim:
abipsikai nuoseklia
absoliuia objektyvia
agresyvia operatyvia
aktyvia pabrtina
apsukria padriai, padoria
smenikai pasyvia
atidia patikima
bakiai patiklia
baliai patgiai, patogia
brngiai pavdiai, pavydia
fiktyvia pigia
formalia punktualia
gudria saldia, sldiai
impulsyvia smonngai
ididia saugia
katriai sinngai
karia sma{kiai
kolegialia specialia
kolektyvia subjektyvia
konkreia stipria
konstruktyvia strpiai
legalia tapiai
maksimalia tisikai
malniai, malonia tikslia
minimalia tikamai
natralia ugaulia
nominalia vltui
neutralia vienarekmikai
(ne)teis tai, vsikai
normalia vitria
6.7. Vietovardi kiriavimas
Lietuv, su Letuva, Lietuvoj, o L etuva!
Pabaltijs (3
4b
), Pbaltijo, Pbaltijui, Pbaltij, su Pbaltiju, Pabaltijyj
Europ (2), Eurpos, Eurp, su Europ, Eurpoje
Lietuvos miestai
Akmn (2)

, -s, ties Akmen

Alyts (4), -as, Alt, ties Alytum, - (ne Altus!)
Anykia (3), -i, Ankius, -iuos (ne Ankiai!)
Arvyda(3
a
), -, rvydus, ties rvydais, Arvyduos
Brtonas (1)
Brai (1)
Drskininkai (1)
Elektr nai (1)
Gari nai ] (1)
Ignalin (2), Ignalnos, ties Ignalin (ne Ignalna!)
Jonav (3
b
), -s, ties Jnava, -oj (ne Jnava!)
Jnikis (1)
Jrbarkas (3
b
), -o, ties Jrbarku, - (ne Jrbarke!)
Kaiiadrys (3), -i , Kaiiadris, -ys (ne Kaiadorys!)
Kanas (2, 4), ties Kaun, -
Kem (2), -s, ties Kelm, Kemje (ne Klm!)
Kdiniai (1) (ne Kdaniai!)
Klapda (1) (ne Klipda, ne Klaipda!)
Kreting (3
b
), -s, Krting, ties Krtinga, -oj
Kpikis (1)
Lazdjai (2) -, Lazdijs
Marijmpol (1) (ne Marijampl!)
Maekiai (2), -i, Maeikis
Mol tai (1)
Nering (3
b
), -s, ties Nringa, -oj (ne Nringa!)
Nid (2), N dos, ties Nid, Ndoje (ne Nda!)
Pakrojis (1)
Palang (3
b
), -s, Plang, ties Planga, -oj (ne Palnga!)
Panevs (3
4b
), Pnevio, ties Pneviu, -yj
Pasvals (3
b
) Psvalio, ties Psvaliu, -yj

Skliausteliuose esantis skaitmuo nurodo kiriuot.

Plng (1)
Prila (1), Pril, ties Prila, Priloje
Prenai (1)
Radvlikis (1)
Rasiniai (1) (ne Raseniai!)
Rkikis (1)
Skudas (2), -o, ties Skuod, -
akia (4), -i , akis, -iuos
aininkai (1) (ne alinikai!)
iaulia (4), -i , iaulis, -iuos
ill (2), -s, ties ilal,
ilt (2), -s, ties ilut
rvintos (3
a
), - , rvintas, -os (ne irvitai!)
veninys (3), -i, veninis, -ys
Taurag (3
b
), - s, Tarag, ties Tarage, -j
Telia (3), -i , Tlius, -iuos (ne Telis!)
Trkai (2), -, Trkams, Traks, ties Trkais, Trkuose (ne Traka!)
Ukmerg (3
b
), - s, kmerg, ties kmerge, -j
Uten (3
b
), -s, ten, -oj
Varn (3), -s, ties Var na, -oj (ne Varna!)
Vilkavkis (2), -io, ties Vilkaviki
Vlnius (1)
Vsaginas (1) (ne Visginas, ne Visagnas!)
Zarasa (3
b
), - , Zrasus, -uos
vintas (1) (ne uvitas!)