INFORMACIJOS VALDYMAS

KARTOGRAFIJOJE
Mokomoji knyga (Kartografijos magistro studij II semestras) Giedr Beconyt
Vilniaus universitetas Kartografijos centras

Giedr Beconyt 2007

Iliustracij altiniai Vilniaus universiteto GMF Kartografijos centre sudaryti emlapiai (iliustracij sraas)

TURINYS
vadas ...................................................................................................................................................................... 1-4 1 Kartografijos raidos organizaciniai aspektai .................................................................................................... 1-7 1.1 Tarptautin kartograf asociacija.............................................................................................................. 1-7 1.2 iuolaikins kartografijos samprata ir svok problemos ........................................................................ 1-9 1.2.1 emlapis .......................................................................................................................................... 1-9 1.2.2 Kartografija ..................................................................................................................................... 1-12 1.2.3 GIS................................................................................................................................................... 1-13 1.2.4 Ivados ............................................................................................................................................. 1-13 1.3 Kartografijos struktra ir vieta tarp kit moksl .................................................................................... 1-16 1.4 Informacini technologij plitimo kartografijoje apvalga ................................................................... 1-19 1.4.1 Kartografijos raidos periodai ........................................................................................................... 1-19 1.4.2 Savaiminio informacini sistem formavimosi periodas ................................................................ 1-21 1.4.3 Skaitmenini technologij taka kartografijai ................................................................................. 1-28 1.4.4 Geoinformatikos periodas ............................................................................................................ 1-32 1.4.5 Interneto ir geografini duomen infrastruktr periodas.............................................................. 1-36 1.4.6 Perspektyvos .................................................................................................................................... 1-39 1.5 Uduotys ir rekomenduojama literatra ................................................................................................. 1-41 2 informacins sistemos ir kartografija ............................................................................................................. 2-43 2.1 Informacins sistemos samprata ............................................................................................................. 2-43 2.1.1 Duomenys, metaduomenys, informacija ......................................................................................... 2-43 2.1.2 Informacins sistemos bendrasis modelis........................................................................................ 2-43 2.1.3 Informacinis-technologinis kontekstas ............................................................................................ 2-45 2.2 Sistem krimo metodai kartografijoje .................................................................................................. 2-47 2.2.1 Bendrieji principai ........................................................................................................................... 2-47 2.2.2 Klasifikacija..................................................................................................................................... 2-48 2.2.3 Sistem krimo etapai ..................................................................................................................... 2-49 2.2.4 Gyvavimo ciklo modelis.................................................................................................................. 2-49 2.2.5 Koncepcinis modeliavimas .............................................................................................................. 2-51 2.2.6 Kartografinio vizualizavimo projektavimo rekomendacijos ........................................................... 2-55 2.2.7 Kartografinio projektavimo paradigmos ........................................................................................ 2-57 2.2.8 Kartografinio projektavimo principai ............................................................................................. 2-60 2.3 Kartografins informacins sistemos modelis ........................................................................................ 2-61 2.3.1 Sistemos duomenys ......................................................................................................................... 2-61 2.3.2 Sistemos procesai ir GCM ............................................................................................................... 2-66 2.3.3 Sistemos agentai .............................................................................................................................. 2-74 2.3.4 Sistemos pagrindiniai rezultatai ...................................................................................................... 2-77 2.3.5 Technologija .................................................................................................................................... 2-78 2.4 Kartografins informacins sistemos valdymas...................................................................................... 2-78 2.4.1 Sistemos valdymo etapai ir lygmenys ............................................................................................. 2-78 2.4.2 Pagrindiniai projekto skms faktoriai ............................................................................................ 2-80 2.5 Kartografins informacins sistemos reikalavim rengimo principai .................................................... 2-83 2.5.1 Temins kartografijos reikalavim specifika .................................................................................. 2-84 2.5.2 Reikalavim klasifikacija ir apraymo principai. ............................................................................ 2-85 2.6 Uduotys ir rekomenduojama literatra ................................................................................................. 2-88 3 Geografin informacija kartografijoje ........................................................................................................... 3-90 3.1 Duomen modeliai.................................................................................................................................. 3-90 3.1.1 Modeliavimo lygmenys ................................................................................................................... 3-90 3.1.2 Pagrindiniai (geo)grafini duomen modeliai ................................................................................. 3-90 3.1.3 Loginiai geografini duomen organizacijos lygmenys.................................................................. 3-91 3.1.4 Semantiniai aspektai ........................................................................................................................ 3-91 3.1.5 Geometriniai aspektai ...................................................................................................................... 3-91 3.2 Erdvini duomen infrastruktros (EDI) ................................................................................................ 3-92

3.2.1 EDI struktra ................................................................................................................................... 3-94 3.2.2 Krimo principai ............................................................................................................................. 3-94 3.2.3 Nauda ir problemos ......................................................................................................................... 3-94 3.2.4 Pavyzdiai ....................................................................................................................................... 3-94 3.3 Uduotys ir rekomenduojama literatra ................................................................................................. 3-94 4 Komunikacijos problema ............................................................................................................................... 4-95 4.1 emlapio kalba .................................................................................................................................. 4-95 4.2 emlapio informacijos perdavimas ....................................................................................................... 4-98 4.3 Geografins informacijos vizualizavimas ............................................................................................... 4-99 4.3.1 Vizualizavimo karkasas ................................................................................................................... 4-99 4.3.2 Aktualios vizualizavimo problemos ................................................................................................ 4-99 4.3.3 Interaktyvumas ir animacija .......................................................................................................... 4-101 4.3.4 Trimaiai vaizdai ir virtualios aplinkos ......................................................................................... 4-102 4.3.5 Nauji geografins informacijos vizualizavimo metodai ................................................................ 4-103 4.4 Formaliosios kalbos informacijos perdavimo procese .......................................................................... 4-105 4.4.1 Objektinis modeliavimas (UML) .................................................................................................. 4-105 4.4.2 Duomen apraymo kalbos XML/GML........................................................................................ 4-105 4.5 Uduotys ir rekomenduojama literatra ............................................................................................... 4-105 5 Praktinis darbas (teminio emlapio sudarymas) ......................................................................................... 5-106 5.1 Projekto apraymas (pavyzdys) ............................................................................................................ 5-106 5.2 Projekto bendrieji reikalavimai ............................................................................................................. 5-106 5.3 Projekto dalyviai ................................................................................................................................... 5-106 5.4 Projekto resursai (pavyzdys) ................................................................................................................. 5-106 5.5 Projekto veiklos ir rezultatai ................................................................................................................. 5-107 5.6 Projekto galutin ataskaita .................................................................................................................... 5-110 6 Literatra ...................................................................................................................................................... 6-111 Priedai ................................................................................................................................................................. 6-112 1 Iliustracijos................................................................................................................................................... 6-113 2 Lietuvos nacionalinio atlaso koncepcija ...................................................................................................... 6-114 2.1 Lietuvos nacionalinio atlaso IS krimo prielaidos ir tikslai ................................................................. 6-114 2.1.1 Istorins prielaidos......................................................................................................................... 6-114 2.1.2 Ssajos su mokslo tyrimais ir studijomis Vilniaus universitete..................................................... 6-114 2.1.3 Lietuvos geografins informacijos infrastruktros kontekstas ...................................................... 6-115 2.1.4 Lietuvos nacionalinio atlaso IS krimo tikslai .............................................................................. 6-116 2.2 Lietuvos nacionalinio atlaso specifika ................................................................................................. 6-117 2.2.1 Lietuvos nacionalinio atlaso naudotojai ....................................................................................... 6-117 2.2.2 Lietuvos nacionalinio atlaso struktra .......................................................................................... 6-118 3 Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos krimo metodins rekomendacijos ............................ 3-123 3.1 Lietuvos nacionalinio atlaso IS modelis ............................................................................................... 3-123 3.1.1 Lietuvos nacionalinio atlaso duomenys ir komponentai ............................................................... 3-123 3.1.2 Lietuvos nacionalinio atlaso gyvavimo ciklo modelis .................................................................. 3-124 3.1.3 Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos pagrindiniai agentai, rezultatai, ranga ....... 3-125 3.1.4 Lietuvos nacionalinio atlaso IS duomen valdymas ..................................................................... 3-128 3.1.5 Kokybs utikrinimo priemons.................................................................................................... 3-130

VADAS
Kart Chvang-di ivyko prie Chengano kaln, kurie yra rytus nuo. Kunluno kalno. Ir netiktai ant jros kranto susitiko dvasi-vr, pravardiuojam Baidz, kuris buvo labai protingas ir mokjo kalbti mogaus balsu. Jam buvo inomos visos dangaus dvasios ir ems velniai. Jis inojo visus vilkolakius, gyvenusius kalnuose, mikuose, upse ir eeruose. Jis galjo nesuklyds ivardinti, kokie vilkolakiai, dvasios ir pabaisos gyvena viename kalne, kokie vilkolakiai ir drakonai veisiasi konkreioje upje, kokias idaigas kreia nelabosios jgos keliuose ir kokie vilkolakiai ir dvasios-vilkai valkiojasi kapinse. Chvang-di pasidar lidna ir skaudu, kad jis, visatos valdovas, taip smulkiai visko neino kaip Baidz. Tad jis liep nupieti emlap, nurodant ant jo visas dvasias, kurias ivardino Baidz, o i ono urayti vardus ir paaikinimus. I viso susidar 11 520 pavadinim. Nuo to laiko Chvang-di pasidar labai patogu valdyti vis bjaurast.*

Itrauka i senovs kin legendos rodo, kaip seniai ir kokiems vairiems tikslams mons naudoja emlapius. Ypa iuolaikikai skamba mintis apie kartografins informacijos panaudojim aliai valdyti. Btent iuo metu tai tampa aktualu visame pasaulyje kuriamos elektronins valdios paslaugos bei jas orientuotos geografins informacijos infrastruktros, kurios leidia emlapi pavidalu pateikti labai vairi ir tarpusavyje susiet informacij apie valstyb, region, pasaul. Turtinga kartografijos patirtis rodo, kad emlapiuose galima pavaizduoti vairius objektus ir j derinius (aibes, grupes, taksonus), procesus (vystymsi, funkcionavim, judjim erdvje), savybes ir santykius (sveik, hierarchij, priklausomybes, atitikim), be to i visikai skirting srii. emlapyje galima pateikti kiekybines, kokybines ir struktrines objekt charakteristikas; vaizduojami reikiniai, kurie gali bti stebimi, nestebimi, arba vizualiai nestebimi i principo. Galima vaizduoti tolydius ir diskreius, grietai apibrtus ir ir tikimybinius objektus. Kartografuojama realyb, abstrakios ir dirbtins konstrukcijos, fantazijos rezultatai. Reikiniai gali bti statiki ir dinamiki, pateikti vairiais erdvs ir laiko masteliais, apimtimis, pjviais. Deja, kartografija vis dar neturi savo nuoseklios teorijos, kuri leist naudojantis paintais dsniais prognozuoti procesus bei suprasti emlapio viet dabartiniuose informaciniuose procesuose, sistemose ir technologijose. io kurso tikslas yra pavelgti kartografij kaip vien i informacijos moksl (kokiu iuolaikin kartografija vis labiau tampa) bei supaindinti su pagrindiniais informacijos valdymo aspektais, kurie gali praversti praktiniame kartografo darbe. Profesionaliam kartografui neutenka intuityviai suvokti apdorojam informacij, jam btina suprasti svarbiausius informacijos (ne tik geografins) valdymo principus ir mokti juos pritaikyti konkreiais atvejais, projektuojant ir sudarant teminius emlapius. Pateikiama mediaga turt padti susiorientuoti informacijos vairovje ir gebti savarankikai organizuoti bei vykdyti didels apimties kartografinius projektus. Kurs sudaro penkios stambios dalys, skirtos svarbiausiems informacijos valdymo aspektams kartografijoje. Kiekvienos dalies pabaigoje pateikiamas rekomenduojamos literatros ta tema sraas. Pirmoji dalis skirta iuolaikins kartografijos sampratai ir raidos apvalgai, akcentuojant technologin aspekt ir metodologines problemas, kylanias dl spartaus skaitmenini technologij vystymosi. Nagrinjama emlapio ir kartografijos svok kaita, vystymosi tendencijos pasaulyje ir j atspindys Lietuvos kartografijoje bei galimos perspektyvos, pateikiama keletas skirting poiri kartografijos struktr ir viet moksl sistemoje. Antrojoje dalyje pateikiamas vadas geoinformatikos disciplin. Tai mokslas, susiformavs geomoksl ir informatikos sveikos srityje ir iuo metu istumiantis klasikin kartografij daugelio Vakar Europos ali ir JAV auktosiose mokyklose. Supaindinama su svarbiausiomis svokomis, principais ir erdvins informacijos sutvarkymo bdais, nesiejant j su konkreia technologija ar algoritmais, bet akcentuojant
*

altinis: Juan K. Senovs Kinijos mitai. Vilnius, Mintis, 1998, p.123.

geografins informacijos semantinius aspektus kaip j organizuojant veiksn. Svarbiausias ioje dalyje yra skyrius, kuriame nagrinjami koncepcinio modeliavimo metodai. Esybi-ryi, vliau objektinio modeliavimo principai buvo suformuluoti paskutiniame 20 a. deimtmetyje kaip kompiuteri mokslo sistem ininerijos dalis, bet vliau pasirod labai efektyvs sprendiant vairias kit srii problemas, ypa susijusias su nevienalyts informacijos valdymu. Geoinformatikos ir kartografijos santykis vis dar nra vienareikmikai suprantamas. Aiku tik, kad tai yra skirtingos disciplinos ir kad vyksta j abiej natralus susiliejimas. Geoinformatika siaurja prasme tai technologin disciplina, tirianti kompiuterins technins ir programins rangos, duomen bei ini panaudojim vairioms problemoms, susijusioms su objekt ar reikini padtimi erdvje, sprsti. Kartografijos tiesioginiai udaviniai yra kiti. Taiau geografins informacijos mokslo ir geografins informacijos sistem1[1] vystymasis labai praturtino kartografij ir suteik jai nauj galimybi. Beje, egzistuoja ir atvirktinis ryys: kartografin informacija (geografin, statistin informacija ir grafins iraikos priemons) yra tokia vairi ir sunkiai struktrizuojama, kad susidrus su ja kyla poreikis papildyti ar iplsti prastus geografini duomen modelius. Taigi, n viena i i disciplin nra viena kitai subordinuota. Treiojoje dalyje apvelgiama informacijos perdavimo skirtingais protokolais vairiuose emlapio sudarymo ir naudojimo procesuose informacijos komunikacijos problema. Pateikiama glausta emlapio informacijos perdavimo ir emlapio kalbos teorij, formalij kalb, naudojam geografinei ir kartografinei informacijai modeliuoti, apvalga. Ketvirtoji dalis tai kartografini projekt valdymo pagrindai. iuo metu vis populiaresni tampa skaitmeniniai emlapiai, jie daromi dinamiki, galintys reaguoti naudotojo veiksmus, "bendrauti" su juo, t.y., pasiymintys atitinkamais algoritmais ukoduotu elgesiu. Toks emlapis savo esme yra labai artimas kompiuterio programai, todl program sistem projektavimo patirties perklimas skaitmenin kartografij yra ne tik logikai pagrstas, bet ir natralus. ioje dalyje pristatomi sistem projektavimo metodai ir loginiai modeliai, perimti i program sistem krimo patirties. Supaindinama su sistemos gyvavimo ciklo samprata, populiariausiais gyvavimo ciklo modeliais, reikalavim valdymo principais, projekto duomen, proces ir agent modeliavimu. Apraomi svarbiausi efektyvaus projekto valdymo veiksniai. Tai informacija, svarbi rengiant sudtingus ir didels apimties kartografijos krinius, vykdant ilgalaikius projektus, kai reikia organizuoti bendr vairi srii specialist darb ir integruoti skirtingus poirius. Penktoji dalis skirta kartografinio vizualizavimo informaciniams aspektams. Vizualizavimas tai geografins ir statistins informacijos perteikimas grafinmis (ar kitomis audio, taktilinmis) iraikos priemonmis ir yra svarbiausias kartografijos udavinys. Dideli kiekiai geografikai susiet duomen kartografinio vaizdo pagalba perduodami adresatui kaip daugiau ar maiau vertinga informacija, kuri vliau tampa iniomis. Duomen transformacijos inias efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip interpretuojamas kartografinis vaizdas. Kartografo tikslas yra optimaliai perduoti informacij tam tikro tipo naudotojui. ioje dalyje nagrinjamos informacijos vizualizavimo problemos ir metodai bei j taikymas teminje kartografijoje. Kartografinis vizualizavimas yra neatskiriamas nuo kartografins semiotikos, nagrinjanios kartografini enkl sistem sudarym, j prasms ir verts klausimus. iame kurse orientuojamasi grafins iraikos priemoni, ypa skaitmenini, login modeliavim, kuris padeda ivengti semiotini klaid jau ankstyvose emlapi sudarymo stadijose. Vizualizavimo temai silomi du savarankikai atliekami praktikos darbai. Kiekvienos dalies pabaigoje yra rekomenduojamos literatros bei nuorod atitinkama tema sraas, temos savarankikoms studijoms (seminarams) ir praktikos darb uduotys. Knygos gale pateikiamas bendras svarbiausios literatros ir Interneto nuorod sraas.

1[1]

Abiej termin santrumpos angl kalba yra vienodos GIS GISystems ir GIScience, todl jie yra danai painiojami arba neteisingai interpretuojami.

Prieduose pateikiamos kai kurios iliustracijos, vien semestr trunkanio savarankiko praktinio darbo apraymas bei Lietuvos nacionalinio atlaso projekto, parengto pagal knygoje apibendrintas rekomendacijas, apraymo itraukos. Praktinis darbas konkretaus teminio emlapio sudarymas nuo nulio skirtas grupei, kurioje pasidalinti vaidmenys ir atsakomybs u tarpinius projekto rezultatus. Priklausomai nuo student pasirengimo ir suinteresuotumo, is praktinis darbas gali bti dalykinis aidimas arba realus projektas. Bet kuriuo atveju vykdomos uduotys yra tokios, kokios atliekamos gyvendinant sudtingus kartografinius projektus, ir suteikia verting toki projekt valdymo patirt. Tekstas tinka studentams, turintiems geomoksl isilavinim ir nedaug inantiems apie geografin ir kartografin informacij i kompiuteri mokslo perspektyvos, nors tikimasi, kad skaitytojai yra susipain su bendrja kartografija ir skaitmenins grafikos technologijomis.

KARTOGRAFIJOS RAIDOS ORGANIZACINIAI ASPEKTAI

TARPTAUTIN KARTOGRAF ASOCIACIJA

Tarptautin kartograf asociacija (TKA, angl.: International Cartographic Association ICA2[2], http://www.icaci.org) tai profesin asociacija, turinti pasaulin autoritet kartografijos, kaip mokslo, usiimanio emlapiais, j gamyba, platinimu ir tyrimais. 1995 met 17 tarptautins konferencijos ir 10 Generalins Asambljos pagrindin tema buvo: kartografija 20 a. pabaigoje perengia sienas ne tik politines ribas, bet ir sivaizduojamas ribas tarp kartografijos ir geografijos. Kasdieniniame gyvenime is susiliejimas palieia skirtingas ekonomikos, ryi, kultros, socialini ir kt. sritis. Be abejo, tai vyksta ir tarp visus geomokslus, ir pasaulio kartografija gali bti jo iliustracija. Yra daug rib nykimo prieasi. Pati akivaizdiausia technologij pltra. Sukurtos sistemos stebti ems paviriui i kosmoso, galingos grafinio ir skaitmeninio duomen apdorojimo sistemos, vyksta integracija tarp anksiau atskirai egzistavusi disciplin ir technologij: geografini, kartografini ir metrologini. Tai ir suteik galing postm vystytis tarptautinei kartograf bendrijai. Tam labai padeda informacins technologijos, kurios sukuria priemones reikalingas informacijos skleidimui, apdorojimui ir integravimui. Laikotarp, kurio metu moksl susiliejim lemia technologijos, ne tik su visais j privalumais, bet ir keliamais pavojais, galima laikyti pereinamuoju. Kol kas dar lengva supainioti priemon ir tiksl, arba tiksliau metod su idja, del ko infrastruktra gali kuriam laikui tapti svarbesne u rezultatus. Panai situacija yra ar buvo susidariusi daugumoje ali, tarp j ir Lietuvoje. Taiau artimoje ateityje jau vien dl natralios poiri filtracijos viskas turt atsistoti savo vietas: mokslinis painimas uims deram viet ir plsis, naudojant sukurt nauj technologin pagrind. Beje, ilgoje kartografijos istorijoje tai prastas atsinaujinimo etapas, reikalingas geriau patenkinti vis auganius monijos poreikius. TKA tikslai3[3] Asociacija savo veikla siekia: dalyvauti iaikinant ir sprendiant pasaulinio masto problemas panaudojant kartografin metod sprendimams priimti; skatinti aplinkos, ekonomins, socialins ir kitos erdvins informacijos sklaid tarptautiniu mastu per emlapius; suteikti erdv globalioms diskusijoms apie kartografijos vaidmen ir status; palengvinti nauj kartografijos technologij ir ini diegim, ypa besivystanioms alims; vykdyti ir skatinti tarptautin bendradarbiavim kartografiniuose tyrimuose ir sprendiant mokslo bei taikomsias problemas; plsti kartografin vietim plaiausia prasme per publikacijas, seminarus ir konferencijas; skatinti profesini ir technini standart naudojim kartografijoje. Siekdama i tiksl Asociacija bendradarbiauja su nacionalinmis vyriausybmis, nacionalinmis ir tarptautinmis valdymo bei komercinmis struktromis ir kitomis mokslo organizacijomis.

2[2]

2005 metais atsivelgiant stiprjani ssaj su geografins informacijos mokslu, nusprsta pakeisti asociacijos pavadinim raant papildom eilut International Association for Cartography and Geographic Information Tarptautin kartografijos ir geografins informacijos asociacija.
3[3]

Priimti 10-tosios Generalins Asambljos, Barselonoje, Ispanijoje, 1995 m. rugsjo 3d.

TKA strateginio 2003-2011 m. plano santrauka4[4]

Changes have taken place over recent decades, which have had a significant impact on the ICA, its environment and community. If it is to preserve its authoritative international role in cartography (and in the associated fields of Geographic Information Science) important changes are required within the organisation. The proposed changes, which must both confront the challenges being faced and continue to stimulate a wide range of research and professional activities, are presented in the form of a Strategic Plan. The basic concepts and objectives of this plan, for the consideration of members of the ICA, are laid out below. Members of ICA respect the freedom and universality of science, the equality of individuals and cultures 2, and appreciate creativity and critical thinking. ICA seeks the highest quality in technology, standards and production processes. Cartography and GIScience applied to their full potential in science and society. ICA recognised as the world authoritative body for Cartography and GIScience. ICA recognised for outstanding service to its members. ICA attracting membership from national Cartographic and GIScience societies, universities, government and business and commercial organisations, as well as individuals from every country Mission (A leadership statement for action): To ensure that geospatial information is employed to maximum effect for the benefit of science and society through promotion and representation of the discipline and profession of Cartography Aims (Subsidiary targets for accomplishment of the vision/mission): To contribute to the understanding and solution of world problems through the use of Cartography and GIScience in decision-making processes. To foster the national and international use of geospatially referenced environmental, economic and social information; and to encourage introduction of a focused geospatial basis for national and international statistical information. To provide a global forum for discussion of Cartography and GIScience. To facilitate the transfer of new Cartographic and Geographic Information (GI) knowledge between and within nations, especially to the developing nations. To perform or to promote multi-national Cartographic and GI research in order to solve scientific To enhance education in Cartography and GIScience in the broadest sense through publications, To promote the use of professional and technical standards in Cartography and GIScience. To support map-related research in specific topics such as those concerning children, history,
2 Evidence:

ICA is a non-governmental organisation acknowledged by the United Nations, and follows the rules of the International Council of Science (ICSU).

TKA komisijos ir darbo grups Palyginus komisij skaii ir pokyius per penkiolika met, galima daryti ivadas apie aktualias vienu ar kitu laikotarpiu kartografijos problemas. ie pagrindiniai pokyiai atspindi dabartines kartografijos raidos tendencijas: a) atsiranda daugiau technologins pakraipos komisij ir darbo grupi; b) technologijas orientuotos darbo grups perauga problemines grupes; c) vis didja GIS (duomen) reikm.

4[4]

Su planu galima susipainti TKA svetainje http://www.icaci.org/.

1995 m. Nuolatins komisijos Mokslo ir vietimo Nauj technologij emlapi gamybos technologij Kartografijos istorijos Laikinosios komisijos emlapi ir geografini duomen naudojimo Nacionalini ir regionini atlas Geografini duomen perdavimo standart Temins kartografijos naudojant palydovines nuotraukas Gyventoj mobilumo Geografini duomen kokybs Miest kartografijos Taktilins kartografijos Darbo grups Svarbiausi teorini kartografijos problem emlapi generalizavimo Vandenyno kartografijos Lyi kartografijoje

2005 m. Komisijos: Kartografijos ir vaik Mokslo ir vietimo Lyi ir kartografijos Generalizavimo ir daugiaplanio vaizdavimo (angl.: multiple representations) Kartografijos istorijos Nuoseklaus atnaujinimo ir versij kontrols emlapi gamybos valdymo ir ekonomikos Kartografavimo naudojant palydovines nuotraukas emlapi projekcij emlapi akliesiems ir su regjimo sutrikimais emlapi ir Interneto Jr kartografijos Kaln kartografijos Nacionalini ir regionini atlas Planet kartografijos Erdvini duomen standart Teorins kartografijos Visuotinio (angl.: ubiquitous) kartografavimo Vizualizavimo ir virtuali aplink Darbo grups Afrikos kartografavimas Afrikai Kolonijins kartografijos istorija 19a.20a. pradioje. Erdvini duomen neapibrtumo ir emlapi kokybs Geoerdvins analizs ir modeliavimo

2007 m. Komisijos: Kartografijos ir vaik Skaitmenini kartografinio paveldo technologij Mokslo ir vietimo Generalizavimo ir daugiaplanio vaizdavimo Geoerdvins analizs ir modeliavimo Geoerdvini duomen standart Geovizualizavimo Kartografijos istorijos emlapi gamybos valdymo ir ekonomikos Kartografavimo naudojant palydovines nuotraukas emlapi projekcij emlapi akliesiems ir su regjimo sutrikimais emlapi ir visuomens emlapi ir Interneto Jr kartografijos Kaln kartografijos Nacionalini ir regionini atlas Planet kartografijos Teorins kartografijos Visuotinio (angl.: ubiquitous) kartografavimo Nepakankamai reprezentuojam visuomens grupi kartografijos Naudotoj ir naudojimo problem Darbo grups Meno ir kartografijos Krizi valdymo ir greitojo reagavimo kartografijos Gyventoj suraymo kartografijos GIS ir tvariosios pltros Afrikos kartografavimas Afrikai Duomen pasiekiamumo ir intelektins nuosavybs teisi Turizmo kartografijos

IUOLAIKINS KARTOGRAFIJOS SAMPRATA IR SVOK PROBLEMOS

1995 metais Tarptautins kartograf asociacijos generalin asamblja Barselonoje prim darbinius kartografijos ir emlapio apibrimus. Kartografija tai mokslas, tiriantis emlapi samprat, gamyb, platinim ir analiz. Kartografija gali bti suprantama ir grynai praktikai kaip visas emlapio sudarymo procesas.

Bet kuriuo atveju emlapi sudarymas yra centrinis kartografijos komponentas, kurio svarba ilieka nekintama ioje nuolat besikeiianioje kompleksinje mokslo srityje. Plaija prasme emlapi sudarymas tai visa veikla, pradedant pradini duomen rinkimu, vertinimu ir apdorojimu, o baigiant galutinio rezultato braiymu ir publikavimu. Laikantis modernaus poirio kartografij, i veikl reikt iplsti: pradins stadijos apimt ir strategij bei planavim (kartografinio krinio idjos generavimas), o galutinse stadijose veikla nesibaigt publikavimu, o apimt sukaupt geografini ir projekto duomen prieir, atnaujinim ir panaudojim tolesniems projektams. Taigi, veiklos model galima sivaizduoti kaip udar cikl, prasidedant ir pasibaigiant kartografinio krinio idjos vystymu (naujos idjos generavimu). Toks modelis ir bus toliau nagrinjamas. emlapis tai simbolinis geografins tikrovs vaizdas, atspindintis pasirinktus objektus ar savybes. Jis yra autoriaus pasirinkimo ir krybins veiklos rezultatas, skirtas naudoti srityse, kur svarbiausias dmesys skiriamas erdviniams ryiams. iuo metu apibrimams jau beveik 10 met, o per t laik technologin aplinka ir visuomen gana smarkiai pasikeit. 2000 metais TKA vykdomasis komitetas nusprend kurti nauj darbo grup Teorins kartografijos komisijos sudtyje pagrindinms svokoms iaikinti. 2001 metais atlikta TKA komisij pirminink apklausa, papraius juos apibrti emlapio, kartografijos ir GIS svokas. Trumpai panagrinsime esminius sprstinus klausimus, irykjusius po ios apklausos.5[5]

emlapis
Be abejo, emlapis yra centrin svoka, nuo kurios naujo apibrimo priklauso ir kartografijos apibrimas. Nagrinjant senj emlapio apibrim, keliamas klausimas dl emlapio autoriaus sampratos. iuolaikiniai skaitmeniniai emlapiai neretai generuojami automatikai pagal naudotojo uklausas, pvz., MapQuest interneto svetainje6[6]. Todl dalis emlapio autorysts tenka paiam naudotojui. Be to, skaitmenini interaktyvi emlapi neatskiriama dalis yra ukoduoti algoritmai, nusakantys reakcij grafinio vaizdo naudotojo veiksmus. Taigi, emlapis yra rezultatas ne tik autoriaus, bet ir programuotojo intelektins krybos. Tada nebeaiku, ar temins emlapio informacijos autorius ir programuotojas ir interaktyvios sveikos scenarij krjas turi bti tas pats asmuo, o jei ne koks j tarpusavio santykis ir indlis kuriam emlap. Taip pat buvo suabejota poreikiu traukti krybikum emlapio apibrim. Toks poiris taip pat susijs su skaitmeniniais emlapiais, kurie i principo gali bti generuojami automatikai. Vis dlto, grafins iraikos priemons bet kuriuo atveju yra numatytos ir programikai ukoduotos mogaus, todl vargu ar galima teigti, kad krybini pastang nedta. Vis sunkiau apibrti, ir kas yra pats emlapis. Be klasikinio grafinio vaizdo, atsirado naujos emlapi kategorijos, skaitant grietai kalbant ne kartografinius krinius, kurie j naudotoj vadinami emlapiais perkeltine prasme, taiau i svoka yra pakankamai giliai sitvirtinusi tam tikros visuomens dalies smonje. Todl pastebima tendencija iplsti vaizduojam objekt aib.

5[5]

Pagal: Takashi Morita. Reflections on the Result of Questionnaire of the Definition of Map, Cartography and GIS. Praneimas TKA Teorins kartografijos komisijos seminare "Rinktins teorins kartografijos problemos", Gdanske (Lenkija), 2002 07 20.
6[6]

http://www.mapquest.com/

Apibendrinant, galima teigti, kad pagrindins problemini "emlapi" grups yra tokios. 1. Skaitmeniniai grafiniai vaizdai kompiuterio displjuje ar mobilaus renginio ekrane. Matomas ems paviriaus dalies vaizdas tradicikai suprantamas kaip emlapis ir tenkina jo apibrim, nors, palyginus su analoginiu emlapiu, turi ir apribojim (pvz., ekrano ribojamas dydis) ir papildom galimybi (pvz., vaizdo stumdymas ir didinimas). Pagrindin problema yra ta, kad iai kategorijai reikt priskirti ne tik konkreiu momentu matom vaizd, bet ir nuo jo neatskiriamus grafinius failus, kuriuose saugomi tokie vaizdai (pvz., .ai, .cdr, .jpeg, .gif, .bmp ir kt.), o, galbt, ir program, kuri t vaizd generuoja i skaitini duomen. 2. Geografins duomen bazs. Jei paprastas rastrins ar vektorins grafikos failas savo prasme yra labai nutols nuo emlapio, geografins duomen bazs fail sistema atitinka evoliucionuojani emlapio samprat, kaip geografini duomen saugyklos bei perdavimo priemons. Bet, kaip ir pirmuoju atveju, kyla klausimas, ar generuojanti programa ir duomen bazi valdymo sistema yra emlapio dalis. 3. Hologramos, trimats grafikos pagalba sukurti skaitmeniniai ems paviriaus vaizdai. Iki iol emlapis sivaizduojamas kaip projekcija ploktum, bet nra principini klii laikyti emlapiu trimat vaizd.

Error! Bookmark not defined. pav. Fantastins vietos emlapis* 4. Virtuali, hipotetini, negeografini viet emlapiai. prasta ne tik ems, bet ir kit dangaus kn paviriaus vaizdus laikyti emlapiais. Dangaus skliauto vaizdai (vaigdlapiai) taip pat yra artimi klasikinei sampratai. Taiau emlapis nebtinai turi atspindti realyb (pvz., J.R.R. Tolkien "ied valdove" dti sivaizduojamo Vidurio pasaulio emlapiai). Dar labiau nuo klasikins geografins erdvs sampratos yra nutolusi pasaulinio kompiuteri tinklo Interneto erdv, pasiyminti visai kitomis topologinmis savybmis (padties, atstumo svokomis), negu prasta euklidin erdv. Vis dlto, Interneto erdv ne tik vaizduojama grafikai pagal tam tikr mastel, bet ir tokie vaizdai, danai ir trimaiai, tinklo naudotoj yra nuo seno vadinami emlapiais, o j sudarymo procesas yra artimas kartografavimui (angl.: map, mapping). Biologijoje susiduriame su sigaljusiais mogaus kno topografijos ir emlapio terminais. Taigi, kyla problema, kokio tipo pseudogeografins erdvs vaizdus yra prasm laikyti kartografijos tyrimo objektu. Galbt prasminga akcentuoti tik reikalavim, kad tas vaizdas bt simbolinis, sumaintas ir apibendrintas, arba pridti reikalavim, kad kartografuojamas objektas bt unikalus, taip ivengiant mogaus kno emlapi problemos. O Interneto kartografija ko gero turt tiesiog tapti kartografijos dalimi 7[7].

altinis: J.R.R. Tolkien. The Lord of the Rings. HarperCollins Publishers, London, 1991 daug informacijos galima rasti adresu

7[7]

Apie kibernetins erdvs modelius http://www.cybergeography.org/atlas/atlas.html

Error! Bookmark not defined. pav.Hipotetins vietos (A. Kirchnerio 1678 m. sudarytas) Atlantidos emlapis 5. emlapiai moni smonje (angl.: mental maps). Tai kartografikai ireikiamas subjektyvus realios geografins erdvs suvokimas, priklausantis nuo painimo, psichologini nuostat ir kit veiksni. Jis yra skirtingas kiekvienam individui, taiau galima apibendrinti visuomens grupms regioniniu, nacionaliniu, kultriniu ar kitu pagrindu.

Error! Bookmark not defined. pav. Politinis smons emlapis (2005 m. B. Petchenik vaik emlapi konkurso dalyv Oksana Vasiljeva, 15 m.)

Error! Bookmark not defined. pav. Dviej lygmen smons emlapis, vaizduojantis, kaip amerikieiai mato pasaul Ryt europieio poiriu (altinis neinomas)

H.Moellering (JAV) sil skirstyti visus manomus emlapius pagal dvi savybes: a) galimyb matyti juos kaip vaizd; b) galimyb juos pajusti, apiuopti.

Matomas Taip Taip Ne Ne

Materialus Taip Ne Taip Ne

Pavyzdys prastas spausdintas emlapis Vaizdas ekrane, holograma Duomen baz kompaktiniame diske8[8] Smons emlapis

Preliminarius pasilymus naujam emlapio apibrimui galima suvesti du. emlapis tai vaizdas geografinio mastelio vietos ar reikinio, sukurtas naudoti tose srityse, kur svarbiausi yra erdviniai ryiai bei atspindintis pasirinktus objektus ar savybes (arba taisykls, ukoduotos automatinio generavimo priemonse) Jei pirmasis apibrimas gana artimas prie tai buvusiam, antrasis yra labiau orientuotas suvokimo aspektus. Deja, n viename neatsispindi Interneto kartografijos galimyb, neapibrta interaktyvumo ar dinamikos (iskyrus antrj) savyb. emlapis tai erdvs-laiko semiotinis (tradicinis arba virtualus) modelis reali ar fikcini objekt/reikini ems paviriuje, kitose planetose ar kosmose 9[9].

Kartografija
Svarbiausi komentarai kartografijos apibrimui buvo ie: 1) kartografij vienareikmikai apibria emlapio svoka. Kartografija tai mokslas apie emlapius; 2) kartografijos apibrimas susiaurina dabartin jos samprat. Kartografija tai daugiau negu disciplina, tai painimo sritis. Pasilyti nauji apibrimai. Kartografija tai disciplina, tirianti emlapius, kartografavim (angl.: mapping), emlapi naudojim ir naudotojus. Kartografija iuolaikinje visuomenje gali bti suprantama ir kaip ...sistema skirting iraikos form, kai dominuoja tradicini ir virtuali kartosemiotini modeli (realybs ir fikcini) sudarymas ir naudojimas 10[10]. ios iraikos (manifestacijos) formos parodytos 5 paveiksle.

8[8]

Gana abejotina, ar duomen baz laikmenoje galima laikyti materialiu objektu; tikrai materiali yra tik pati laikmena. O ir pats skirstymas praktikai nra labai naudingas.
9[9]

Pateiktas A. Wolodtschenko (TKA Teorins kartografijos komisijos pirmininkas 1995-2005) Pateiktas A. Wolodtschenko

10[10]

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografija ir jos manifestacijos formos (A.Wolodtschenko, 2000) Kaip akademin disciplina, kartografija turi profesines asociacijas (nacionalines, regionines ir tarptautin). Leidiami moksliniai urnalai, rengiamos konferencijos, ji dstoma auktosiose mokyklose.

GIS
Nors geografins informacijos sistem terminologija nra tiesiogin kartograf kompetencija, buvo pabandyta atnaujinti ir GIS apibrim. Vis dar oficialiai naudojami apibrimai: GIS tai galinga sistema priemoni erdvinei informacijai apie real pasaul rinkti, saugoti, gautii pagal poreik, transformuotii ir vaizduoti (Burrough, 1986) GIS tai sprendim primimo palaikymo sistema, naudojanti erdvje susiet duomen sveik ir taikoma udaviniams sprsti (Cowen, 1988) Nors buvo pastebta, kad ie apibrimai jau 1520 met senumo, nieko i esms naujo nepasilyta. Taiau atkreiptas dmesys du dalykus. 1. GIS santrumpa angl kalba reikia ne tik geografins informacijos sistemas (angl.: Geographic Information Systems), kurios yra skaitmenini priemoni rinkiniai darbui su geografiniais duomenimis, bet ir geografins informacijos moksl (angl.: Geographic Information Science), nagrinjant teorines toki sistem krimo prielaidas. Lietuvoje ie du terminai daniausiai neskiriami, o geografins informacijos mokslo samprata vis dar labai neaiki. 2. Kartografams svarbu apibrti kartografijos ir geografins informacijos mokslo santyk.

Ivados
Taigi, per deimtmet (19952005) pagrindiniai pokyiai terminologijoje susij su emlapiu: a) tikslais: isiplt kartografikai vaizduojam objekt aib; b) metodologija: dinamini proces svarba padidjo visame emlapio egzistavimo procese; c) vaizdu: emlapio svoka iplsta nuo vaizdo iki sistemos, sukurtos sveikaujant mogui, duomenims, programoms ir kt. d) naudojimu: Pagal tai, kokiam tikslui naudojamas emlapis. MacEachren and Kraak (1997) iskyr keturis emlapi vartojimo tikslus: 1. Nagrinjimas, 2. Analiz, 3. Sintez, 4. Vaizdavimas ir atvaizdavo kubo modeliu (6 pav.). Trys kubo ays vaizduoja tris skirtingus emlapio naudojimo aspektus: 1. emlapis naudojimui pasirenkamas i jau esam ir naudojamas privaiai arba vieai. 2. emlapis naudojimui sugeneruojamas turint kai kuriuos inomuosius arba perirint emlap atrandama tai, kas neinoma. 3. Naudotojas gali arba negali interaktyviai keisti emlapio savybes

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografija kaip sistema (A. MacEachren, T. Morita, 2002) Sekantis paveikslas rodo, kad informacijos perdavimo procesas kartografijoje i esms nepatobuljo nuo atuntojo 20 a. deimtmeio (L. Ratajskio, A. Aslanikavilio, K. Salievo, M.Berlianto).

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografija kaip procesas (T. Morita, 2002) Dar vienas kubo modelis (8 pav.), skirtingas nuo pirmojo, skirto perteikti emlapi tipologijai, yra orientuotas tik emlapio naudojim Kubo ays simbolizuoja tris skirtingus emlapi naudojimo aspektus: Vertikali ais naudojimas. emlapis gali bti naudojamas kurioje nors mokslo siauroje, specializuotoje srityje, vienos firmos ar staigos poreikiams (privatus naudojimas) arba emlapis gali bti prieinamas vairiems naudotojams, plaiajam visuomens ratui (vieas naudojimas); Horizontali ais interaktyvumas. emlapi naudojimas kinta priklausomai nuo interaktyvumo laipsnio, kuris kinta nuo didelio iki mao; Duomen ryi ais, statmena Interaktyvumo ir Naudojimo aims. Parodo, kokiu laipsniu jau inoma geografin informacija emlapiuose yra naudojama naujos (dar neinomos) informacijos gavimui.

KARTOGRAFIJOS STRUKTRA IR VIETA TARP KIT MOKSL

Svarbiausios iuolaikins kartografijos charakteristikos yra jos didjanti svarba, kompleksikumas ir dinamikumas. Svarba. emlapio reikm civilizacijai nediskutuojama. N viena i veiklos srii, kaip nors susijusi su ems paviriumi, neapsieina be emlapi: emtvarka, nuosavybs valdymas, or prognozs, keli tiesimas, mikotvarka, naudingj ikasen telkini valgymas, navigacija ir taip galima tsti be galo. Apie 80 procent pasaulyje iuo metu naudojamos informacijos yra geografikai susieta. Be to, emlapiai kuo toliau, tuo darosi svarbesni, nes dauguma sunkiausi monijos problem, ir ekologini, ir socialini, yra pagal savo prigimt susijusios su gyvenamaja geografine aplinka. Efektyvus reikini vaizdavimas emlapiuose yra svarbus iekant i problem sprendim. Dar daugiau, kartografija gali tapti priemone jiems rasti, ypa sujungta su didelmis duomen kaupimo ir apdorojimo sistemomis bei automatinmis erdvins analizs priemonmis (vis dlto, mogaus sugebjimas suvokti erdvinius santykius analizuojant grafin vaizd negali bti pakeistas automatikos). Dinamikumas. Kaip ir daugelis moksl, kartografija yra atsidrusi paiame 20 a. pabaigos technologins revoliucijos skuryje. Technologija visada dar iai disciplinai tak, taiau dabartiniai pokyiai neturi precedento ankstesnje jos raidoje. Dabar naudojama moderniausia technin ir programin ranga, emlapiai sudaromi vis greiiau ir pigiau, nekalbant jau apie sudarytojo pasitenkinim. Bet svarbiausia yra tai, jog, kaip anksiau minta, i esms keiiasi paties emlapio funkcijos ir samprata. Kompleksikumas. iuolaikin temin kartografija siekia kuo geriau atspindti vairias visuomens gyvenimo sritis, emlapiuose vaizduojant ne tik realius reikinius, bet ir statistinius modelius, atspindinius sudtingus ivestinius rodiklius. Norint korektikai perteikti siauros dalykins srities informacij, reikia bti susipainus su vaizduojamu reikiniu, suprasti jo prigimt. Taigi, kartografas turi arba papildomai gyti isami ini konkreioje teminje srityje, arba sugebti efektyviai gauti ir panaudoti tos srities specialist inias.

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografiniai mokslai Paveiksle pavaizduotos tiesiogiai su kartografija susijusios disciplinos, kurios arba sukuria pradinius duomenis emlapiams sudaryti, arba tokios, prie kuri pavadinimo galima prirayti od kartografija. emlapiai, kaip sudtingi intelektualiai perteiktos realybs vaizdai, taip pat yra mokslini tyrim objektas. Tai sudtingos informacijos skleidimo priemon, teikianti didel mokslini tyrim potencial. J ir inaudoja kartografai, dirbdami matematikos, informatikos, technologijos, painimo ir suvokimo tyrim srityse.

MATEMATINIS TECHNOLOGINIS INFORMACINIS DIZAINO Orientuoti sudarym

PAINIMO

EMLAPIS

SUVOKIMO ISTORIJOS NAUDOJIMO Orientuoti naudojim

T Y R I M

AS P E K T AI

Error! Bookmark not defined. pav. emlapio tyrim aspektai Akivaizdu, kad iuolaikin kartografija tampa ma maiausiai mokslo, technologijos ir meno sankirtos sritimi. Todl kartografams reikia vis vairesni ini i skirting srii, beje, ne tik bendrj, bet ir profesionali. inoma, kartais vienas mogus ir dabar gali atlikti vis serij emlapio sudarymo darb, bet apskritai iais laikais tai manoma tik paprasiausiais atvejais. Sudarant kartografin krin, kur kas labiau prasta skaidyti vis proces uduotis ir jas paskirstyti keletui vykdytoj. Be to, technologijoms suteikiant naujas galimybes, vis didesn reikm gauna informacijos sklaida. Taigi, prie ivardint trij srii dar prisideda informacijos valdymo disciplina arba sistem krimas (angl.: system engineering), kurio tyrim objektas kartografijoje yra efektyvus emlapi sudarymo ir sklaidos proces valdymas. Institucijos su apibrtais ilgalaikiais tikslais ir veiklos strategija informacin sistem (IS) sudaro jos informacijos saugykl, sraut, informacija operuojani proces ir u tuos procesus atsaking veiklos dalyvi bei kit pagalbini element vieninga sistema, sukurta ir palaikoma pagal tam tikr teorin model. Tokia sistema temins kartografijos darbus vykdanios institucijos ribose ir yra naujas besivystantis kartografins informatikos tyrimo objektas. Kartografins informatikos disciplin galima sivaizduoti kaip kartografijos disciplin, tiriani informacini sistem kartografijoje struktr, organizacij, funkcijas, raid, krimo ir valdymo dsnius bei sveik su kitomis sistemomis. Jos tikslas optimaliai perteikti geografin informacij jos naudotojams kartografini krini pavidalu. Disciplina, kuri kol kas vadiname kartografine informatika, yra glaudiai susijusi su sistem teorija bei informacini technologij taikymu kartografijoje. Jos vieta painimo sistemoje ir kartografijoje parodyta 11 paveikslo A dalyje (kartografijos struktra pagal Kavaliausk, 1997).

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografins informatikos vieta moksl sistemoje ir struktra Paios kartografins informatikos struktra nra iki galo susiformavusi. Svarbiausios jos disciplinos parodytos 11 paveikslo B dalyje: Pagrindiniai skyriai yra tokie. 1. Struktrin kartografin informatika (tiria IS struktr ir kiekybines charakteristikas). Jai priklauso informacini sistem komponent duomen ir veiklos dalyvi (funkcij) modeliavimas. 2. Funkcin kartografin informatika (tiria ryius tarp IS komponent ir jose vykstanius procesus). Jos svarbiausia disciplina yra proces modeliavimas. 3. Semantin kartografin informatika (tiria problemas, susijusias su informacijos perdavimo, prasms ir kokybs klausimais). Be informacijos perdavimo (komunikacijos) ir kokybs vertinimo (kvalimetrijos), jai priklauso ir kartografijos proces automatizavimo tyrimai. 4. Kompleksin kartografin informatika. i disciplina turt nagrinti ne tik kartografijos informacini sistem krim visais ivardintais aspektais, efektyvum, patikimum, optimal funkcij paskirstym vykdytojams, bet ir filosofines, metodologines, taikomsias j analizs problemas. Kartografin informatikos praktin dalis informacini sistem planavimas, projektavimas, krimas ir naudojimas. Teoriniai skyriai jai teikia priemones ir metodus sistem struktros, posistemi sveikos, optimali funkcionavimo variant nustatymui. Kaip ir sistem ininerijoje, sistem (o taip pat kartografini krini projekt) krimas skaidomas etapus: 1. sistemos idjos suvokimas (problemos analiz); 2. tiksl ir priemoni jiems pasiekti analiz; 3. sintez (problemos teorinis sprendimas keliais variantais); 4. modeliavimas (sprendimas programinmis ir techninmis priemonmis); 5. optimalaus varianto primimas; 6. gyvendinimas. Savaime suprantama, kad kartografinje informatikoje turi bti ilaikyti: bendrieji kartografijos principai: matematinio apibrtumo, abstrakcijos, tolydumo, sintetikumo, vienareikmikumo ir kt.; pagrindiniai sisteminiai principai: kiekvienas objektas yra sistemos komponentas, sistema yra komponent visuma bet per juos neapibriama, komponentai neatsiejami nuo struktros, kad komponentas eit struktr, jis turi atitikti jos ryi specifik, sistema tiriama vis jos komponent atvilgiu; pagrindiniai informatikos principai (informacija atsiejama nuo fizikins reikini prigimties).

IUOLAIKINS KARTOGRAFIJOS AKTUALIJOS

Dabartinje kartografijoje aikiai isiskiria du aktualij lygmenys: a) episteminis, apimantis kartografins komunikacijos aspektus, ir b) empirinis, apimantis emlapi sudarym globalizacijos slygomis. Pirmajame lygmenyje reikia vertinti informacijos technologij ir Interneto poveik esminei emlapio ir kartografijos sampratai. Neretai kyla klausimas, ar tik neartja kartografijos, kaip mokslo, kriz. Siekiant optimizuoti emlapio komunikacij svarbu suprasti, kaip emlapis gali bti prasmingai integruotas iuolaikines daugiaterpes (angl.: multimedia) aplinkas, nustatyti inom matavimo priemoni kognityvines ribas, o taip pat sukurti naujas priemones, skirtas patenkinti naujiems visuomens poreikiams. iuo metu yra didel kartografija usiimani moni ir organizacij,o taip pat technologij vairov, kuri trukdo efektyviai sprsti i problem.. Kalbant apie antrj lygmen, svarbus veiksnys yra globalizacija, kuri radikaliai keiia bendravim, idjas, mokslin ir menin kultr bei gyvenimo stili apskritai, veria i naujo susimstyti apie erdvs su tinklo savybmis idj bei iekoti atsakym, kaip i idj perteikti kartografikai. Faktikai, kartografijos paskirtis ir yra vaizduoti erdv, iuo taveju su naujomis metrikomis, leidianiomis pavaizduoti pokyi dinamik, veikj vairov, laiko faktori sprendiant iuolaikins visuomens problemas. Pirmajame 21 a. deimtmetyje kartografini vaizd naudojimas auga beveik eksponentikai, kad galt patenkinti su globalizacija susijusius ini ir interpretacini modeli poreikius. emlapis ilieka tinkamiausia priemone pavaizduoti inioms apie pasaulio tinklus ir srautus, kurie jungdami ar atskirdami ems paviriaus sritis, formuoja specifines erdvines struktras, kurios labai svarbios visuomens raidai. moni gyvenamosios vietos pasirinkimas yra tiesiogin ios raidos iraika. Judjimas yra viena svarbiausi kategorij, kuri turi bti nagrinjama kartografijos kontekste, skaitant paias abstrakiausias judjimo iraikas, taip pat ir judjimo virtualum. Sudting, toki kaip miest, bendruomeni valdymui reikia kartografini priemoni, ireikiani ir apibendrinani piliei judjimo erdvines savybes. Taip pat kartografins priemons naudojamos projektuojant transporto kelius ir sistemas, skirtas sprsti problemoms dl sutrikusio judjimo (transporto kami, nelaiming vyki ar pan.). Be to, miest gyventojus j pai interesai veria dalyvauti priimant valdymo ir pltros sprendimus. Apskritai, tiek erdvin, tiek atributin informacija, kuri perteikia emlapiai, ir dl kurios jie vis laik buvo naudojami, dabar tampa dar svarbesn ir naudojama vis naujame kontekste ir scenarijuose. Todl jau kalbama apie naujos refleksyviosios kartografijos, skirtos dabartinio pasaulio erdviniams udaviniams suformuluoti ir sprsti, poreik. Reikt akcentuoti tris pagrindinius toki nauj udavini tipus. 1. Dinamikos kartografija. Tai udavinys, susijs su judjimo vaizdavimu naudojant topologines metrikas. Skirtingai nuo akivaizdios ir labiausiai prastos judjimo sampratos (moni ir daikt vietos erdvje pasikeitimo), judjimas yra konceptuali kategorija, reikianti visk, ko nemanoma aprayti statine forma, kas apibriama tik per savo dinamik. Mobilumas yra iskirtinis iuolaikins visuomens bruoas. Daugelis reikini jau nieko nedomina kaip konkreti (statin) bsena, o nagrinjama kaita, progresas, kuris pats yra t reikini tikslas. Suvokti globalizacijos esmei reikia nauj toki reikini analizs instrument. Dar neaiku, kokia turi bti kartografavimo sistema galinti apibrti dinamik, skirting socialini veiksni sveik, vystymsi. 2. Bendradarbiavimo kartografija. Tai visuma priemoni, kurios leidia su emlapiu kartu dirbti ir diskutuoti vairiems naudotojams skirtingose vietose. Tai ypa aktualu planavimo udaviniams, taiau toks kolektyvinis sprendim primimas siekiant patenkinti skirtingus interesus ir naudojant geografin informacij apskritai yra bet kokio gero valdymo praktika. Kuriamos sistemos, padedanios specialaus pasirengimo neturintiems dalyviams naudoti emlapius, juos analizuoti, priimti sprendimus ir juos komentuoti. 3. Rizik kartografija. Kalbama apie sprendim primimo sistemas, kurios leist greitai gauti informacij apie pavoj ir valdyti krizes ar nuo j apsaugoti. emlapis tokiose sistemose yra jungianti grandis, simboliais ireikianti reikiam ir aktuali (realaus laiko) erdvin informacij bei j perduodanti kitoms

grandims. ia svarbs du aspektai: proces valdymas, t.y., informacijos apdorojimas ir teikimas realiu laiku bei optimaliais simboliais, bei analitin dalis, kuri yra pats sudtingiausias sprendim primimo sistem komponentas. Tinkamas rizik ir pavoj vertinimas reikalauja labai sudtingos prieasi ir pasekmi analizs skirtinguose kontekstuose vertinant aplinkos slygas, dalyvius, poveik ir pasekmes, dinamik, valdymo veiksmus ir kt.

INFORMACINI TECHNOLOGIJ PLITIMO KARTOGRAFIJOJE APVALGA Kartografijos raidos periodai

Apvelgsime kartografijos raid usienyje ir Lietuvoje paskutiniais 20 a. deimtmeiais tais aspektais, kurie yra svarbiausi iuolaikinio informacijos modeliavimo poiriu ir be kuri dabar jau nesivaizduojamas dideli kartografini darb organizavimas: temins kartografijos duomen modelio vystymasis bei informacins sistemos procesai ir j valdymas skirtingose informacins sistemos vystymosi stadijose. Remdamiesi istorine analize, pabandysime apibrti pagrindines temins kartografijos informacins sistemos, suprantamos kaip materialios sudtingos sistemos, skirtos kartografins informacijos kaupimui, saugojimui, transformavimui, naudojimui ir platinimui, bei vystymosi ateityje tendencijas. Pagal pagrindines charakteristikas, vyraujanius vystymo veiksnius, poreikius ir kitus aspektus buvo iskirti trys kartografijos informacins sistemos vystymosi periodai bendrosios kartografijos raidos kontekste, kuriuos galima atskirti pagal skirtingus temins kartografijos teorijos akcentus (1.1 lentel). Reikia pabrti, kad perjimai tarp i period nebuvo nuosekls: kokybikai naujos informacins sistemos formavimasis kiekvienos j pabaigoje buvo slygotas revoliucij, apmusi ne tik daugiau nei vien technologij, bet ir vis painimo srit. Period ribas galima nusakyti tik apytikriai skirtingose alyse jos priklaus nuo nevienodo idj ir technologij vystymosi, todl persideng laike. 1.1 lentel. Informacins sistemos vystymosi teminje kartografijoje periodai Periodas Geografins informacijos sistem ~1960 ~1990 JAV ~19701997 V.Europoje 1990 1997 Lietuvoje Kompiuterizacijos ir informacini sistem krimo laikotarpis. Vieningos IS koncepcijos formavimasis. Skaitmenins technologijos. Geografins informacijos dideli kieki kaupimo ir valdymo automatizavimas. Globalini sistem krimas. Metodologija, technologija, darb organizavimas Sistem sudtingumas. Standartizavimas.

Trukm

Trumpa charakteristika

Savaiminio informacins sistemos formavimosi iki XX a vidurio (JAV iki 1960, Vakar Europoje iki 1970, Lietuvoje iki 1990) Savaiminio informacins sistemos formavimosi laikotarpis. Dideli teritoriniai skirtumai. Kartografijos peraugimas i individualios kompleksinio pobdio veikl. Moksliniai tyrimai, nauj technologij atsiradimas ir vystymasis. Automatizavimas

Informacijos integravimo nuo madaug 1990 JAV, nuo 19971999 Vakar Europoje Informacijos krizs laikotarpis (naujos stadijos pradia). Nauj koncepcij paiekos. PC panaudojimas ir masinis prieinamumas. Technini galimybi augimas. Didjantis informacijos poreikis. Integruot sistem projektavimas ir valdymas. Kokybs valdymas. Orientacija naudotoj. Dar neaikios, nes periodas tik prasideda.

Prielaidos IS vystymuisi

Pagrindiniai akcentai Krizs prieastys

Informacijos kiekiai ir vairov

Sprendimo kelias emlapio funkcijos

Skaitmenins technologijos ir duomen modeliavimas Informacijos saugojimo forma ir perdavimo bdas.

Informacijos modeliavimas. Nauji analizs ir projektavimo metodai. Informacijos perdavimo bdas. Duomenys ir grafinis vaizdas jame yra atskirti.

----

Informacijos perdavimo bdas ir sveikos priemon

Poiri ir technologij vairovs periodas buvo ypa svarbus teminei kartografijai. Didelis kompiuteri greitis ir tikslumas leido efektyviai apdoroti didelius kiekius informacijos. Skirtingos technologijos buvo skmingai panaudojamos kartografijoje, o kai kurios suteik jai i esms naujas galimybes bei pakeit vis temini emlapi ir sudtini leidini rengimo proces, teorines nuostatas. (tokios technologijos pavyzdys programin ranga bei planavimo priemons skirtos geografini duomen krimui, tvarkymui, valdymui ir analizei). Atsivelgiant kompiuterini technologij vystymsi, galima iskirti kompiuterizacijos stadijas pagal technologij priemonmis sprendiamus udavinius ir aktualiausias problemas (1.2 lentel). 1.2 lentel. Skaitmenini technologij vystymosi etapai Etapai Technikos lygis Pagrindinis Program sistem krimo Udavinys Technologijos problemos I Pirmoji PC karta ~1970 Udavini algoritmizavimas Kompiuteri galingumas II 2, 3 PC karta XX a. 8 deimtmetis vairi taikomj srii informacini sistem palaikymas. III 4 PC karta XX a. 9 deimtmetis Pritaikymas masiniam naudojimui. Program patikimumas, lankstumas, saugumas, sveikos patogumas IV Dabartinis ir perspektyva vairi funkcij integravimas.

Valdymo ir program krimo sudtingumas

Valdymas ir kokybs kontrol. Informacijos valdymas.

Remiantis ia lentele bei konkrei technologij taka teminei kartografijai, struktrizuotas temins kartografijos Poiri ir technologij vairovs periodas. Jame iskirti trys etapai, kaip parodyta 1.1 paveiksle. Kartografijos raidoje iuos etapus atskiriantys kriterijai yra skirtingi vyraujantys kartografini duomen ir veiklos modeliai, slygoti konkrei technologij diegimo ar j vairovs. Ketvirtasis technologij integracijos etapas jau priklausyt naujam kokybikai skirtingam treiajam kartografijos raidos periodui. Kiek is naujas periodas truks ir kas pakeis integracijos faz technologij raidoje, sunku prognozuoti.

Error! Bookmark not defined. pav. Temins kartografijos informacini sistem raidos periodai Toliau apraytas kiekvienas periodas, akcentuojant svarbiausius tuometins informacins sistemos vystymosi veiksnius ir parodant kriterijus, pagal kuriuos periodai buvo atskirti. Nagrinti pagrindiniai institucijos informacins sistemos komponentai: emlapi sudarymo procesai, j vykdytojai, veiklos modeliai bei institucijos duomen modeliai.

Savaiminio informacini sistem formavimosi periodas

Kartografini krini gamybos scenarijai Temins kartografijos pradia galima laikyti XIX a. pabaig XX a. pradi, t.y., laikotarp, kai pradti kurti teoriniai kartografijos pagrindai. Taiau tuo metu kartografijoje dar nebuvo taikomas sisteminis poiris, ar, juo labiau, informacini sistem samprata. Intensyvus teorins kartografijos vystymasis prasidjo tik po II-ojo Pasaulinio karo. Tuo laiku pradjo formuotis ir temins kartografijos teorija, skiriamas dmesys mokslo objekto ir dsni iaikinimui, nauj kartografavimo metod paiekai. Vis dlto iki 1960-j met ar dar vliau temins kartografijos projektus vykdanios organizacijos veiklos ir joje naudojamos informacijos modeliai egzistavo tik kaip tam tikra intuityvi ini baz, geriausiu atveju kaip dalis standart ar gana bendro pobdio rekomendacijos. Nebuvo joki konkreiai vardint bendr schem ar scenarij, pagal kuriuos bt galima vykdyti skirtingus kartografinius projektus ar bendresni laukiam veiklos rezultat apibrim. Laikotarp nuo XX-ojo amiaus vidurio iki formalizuot informacini sistem krimo pradios (madaug XX a. 9-ojo deimtmeio) galima laikyti savaimini kartografijos informacini sistem periodu. Jo trukm skirtingose alyse buvo nevienoda, be to, informacini sistem krimosi prielaidos ir formos skyrsi. Didiausias skirtumas buvo tarp buvusioje SSRS centralizuoto valdymo slygomis kuriamo modelio ir formalistini paiek JAV bei Vakar Europos alyse. Buvusioji SSRS. Visuotinio kartografijos metodo poreikis rykiai pasireik SSRS tik XX a. 89 deimtmeiais (,1987). Taiau dar anksiau pradta akcentuoti sisteminio ir kompleksinio kartografavimo reikm. Planinio kio slygomis sisteminis poiris sudar salygas kartograf veiklos optimalaus struktrizavimo ir valdymo paiekoms. Kartografini krini (ypa temini emlapi ir atlas) gamybos darbai pradti jungti procesus ir etapus, nors dar ne visai aikiai apibrtus. Visi emlapi, j serij ar atlas krimo darbai buvo grupuojami etapus, i kuri svarbiausi buvo paruoiamieji, autoriniai, emlapi sudarymo (tai kartu redagavimo ir apipavidalinimo) ir leidybos darbai. Buvo numatytas galimas etap lygiagretumas ir vertinta jo svarba darb efektyvumui kuriant sudtingus

emlapius. Be to, buvo pastebta, kad esant sudtingam darbo pasidalijimui reikalinga ir daugiapakop valdymo sistema (, 1989). Apskritai buvo suvokiama sistemos krimo valdymo darb apimties prognozavimo, progreso vertinimo, darbo ritmo palaikymo svarba. Buvo laikoma, kad apskritai skirtingi darb etapai vykdomi skirtingose institucijose. Tok darbo pasidalijim lm autorini darb, kaip atskiro kartografini leidini krimo etapo, iskyrimas. Autorini darb pobdis buvo svarbus kit etap proces sekai ir j organizavimui, i dalies net ir technologijai. Taigi, abstrakios ir apibendrintos proces schemos nebuvo. Tam tikra fiksuota emlapi krimo proces schema buvo siloma kaip metodins rekomendacijos, kuri laikytis pageidaujama, bet nebtina ir pripastama, kad schema gali keistis i esms, priklausomai nuo darb pobdio. Kartografijos proces eilikumo svarba daugiausia buvo pabriama kalbant apie skirting temini emlapi sudarymo eilikum, kur slygoja vaizduojamos informacijos pobdis bei sudtingumas (pvz., parengiamieji hipsometriniaitipologiniaivertinimoprognozi emlapiai) Tipik atlaso projekt sudar ios dalys (, 1989). 1. Pavadinimas, krimo tikslai, udaviniai. 2. Usakovo reikalavimai, numatomas naudotoj kontingentas. 3. Metodins nuostatos. 4. Turinys. Atlaso skyriai, emlapi sraai. 5. Turinio altiniai (tiksliau nuorodos altinius). 6. Duomen rinkimo programa. Lauko darb reikalingumo pagrindimas. 7. Darb organizavimo tvarka ir j struktra. 8. Atlaso maketas. Projekto turinys atspindi abstraktesn kartografijos proces klasifikacij, kuri tuo metu tiesiogiai nebuvo naudojama. Ji remiasi ne proces vykdymo tvarka, o veiklos tikslais, pobdiu ir rezultatais. Analizuojant reikalavimus panaiems dokumentams, galima vertinti, kiek dmesio buvo skiriama pagrindinei kartografijos (projektavimo ir krimo) bei pagalbinei bei organizacinei veikloms. Paties projekto kaip dokumento samprata perdaug nesiskyr nuo dabartins, taiau projektavimo procesas nebuvo struktrizuotas. Projekto penktame punkte fiksuota darb organizavimo tvarka nepalikdavo dideli galimybi prireikus keisti atlaso turin, struktr ar kitas projekto dalis, nekeiiant kit jo dali. I esms taip suprantamo projektavimo skm lemdavo atsakingo atlaso redaktoriaus, skyri redaktori poiriai bei prie projekt atliktos konsultacijos.

Error! Bookmark not defined. pav. Bdinga temins kartografijos proces schema TSRS XX a. 9 deimtmetyje.

Pirmieji bandymai rimtai struktrizuoti kartografini krini projektavim, susij su temini emlapi serij suderinamumo problema. Suvokta, kad emlapi suderinamumas ir palyginamumas, serij kompleksikumas ir kiti besiformuojanio iuolaikinio sisteminio poirio diktuojami reikalavimai priklauso nuo to, kaip buvo parengtas projektas dar prie sudarant konkreius emlapius, nes krimo stadijoje pakeitimas viename emlapyje sukelia vis serij susijusi pakeitim ir, gal gale, tenka visk perdaryti i naujo. Vien autori nuomone, kontroliuoti i pakeitim buvo beveik nemanoma dl tuo metu naudojam technologij, kai vizualin analiz buvo svarbiausia tokios kontrols priemon. Kiti kartografai teig, kad darb kontrol beveik nemanoma dl organizacini prieasi (,1987). Teisingai suprasta, kad atitinkami projektavimo ir derinimo darbai turi bti atlikti prie parengiamaj etap ir numatytas atsakingas vykdytojas (kartografas redaktorius). Buvo pasilytas netgi metodas tiems darbams atlikti emlapi turinio element ir objekt iskyrimas ir ryi tarp j sudarymas (, 1978). Tai galt bti laikoma objektinio poirio, toliau aprayto antrojoje io darbo dalyje, uuomazga. Apskritai buvo akcentuojamas kartografini darb sudtingumas vairiais aspektais (bendrageografiniu, temins kartografijos, techniniu) ir btinyb juos normuoti. Pripastama, kad normuoti sunku, bet nelabai gilinamasi prieastis ar problemos sprendimo bdus. Lietuva. 1979 metais ileistame prof. V.Chomskio vadovlyje Kartografija , kur galima laikyti tuometinio lietuvikojo kartografinio patyrimo apibendrinimu, vienas skyrius yra paskirtas emlapi sudarymui ir redagavimui . iame vadovlyje buvo paliesti ir kurie kartografins vadybos aspektai Tiesa, apie juos greiiau galima numanyti skaitant emlapi krimo apraym, kuris apskritai yra orientuotas ne teorin vadybos pus, o technologij. Mintas autorius emlapio krime iskyr 3 etapus: 1) paruoiamasis (madaug atitinka projektavimo etap dabartinje sampratoje); 2) sudaromasis (emlapio parengimo spaudai); 3) redagavimo ir korektros. emlapio projektavim ir sudarym V.Chomskis laik krybiniu moksliniu darbu, atliekamu mokslinje ar gamybinje staigoje. Pagal j, kiekvienam emlapiui turi bti parengiamas dokumentas programa, kuri apytikriai atitinka reikalavim analiz, technin uduot ir projekt. Po programos sudarymo bdavo atliekamas antras darb etapas emlapio braiymas. Baigt emlap tikrindavo korektorius ir emlapis bdavo parengiamas spausdinimui. Redaktoriaus atliekamas tikrinimas ir vertinimas bdavo iskiriamas kaip treiasis ir paskutinis emlapio krimo etapas. Detaliau nagrinti Lietuvoje susiformavusio veiklos modelio neverta, nes aikiai matyti, kad kad 9-ajame deimtmetyje tiek pagal emlapi krimo proceso struktrizavim, tiek pagal reikalavimus kartografinio krinio projektui, jis atitiko 1.2 paveikslo schem, tik gerokai supaprastint, o sekanius deimtdvylika met apskritai nesivyst. Be to, dl tuometinio technologijos lygio emlapi gamyba buvo siejama su konkreia kartografine mone ir buvo grietai ribojama toje monje naudojamos spausdinimo technologijos. Kaip teig V. Chomskis, nuo jos priklaus emlapio formatas, spalv parinkimas, ir apskritai visas apipavidalinimas. (Chomskis,1979). T galima suprasti, turint omenyje, kad Lietuvoje savarankika kartografija neturjo slyg formuotis iki pat Nepriklausomybs atkrimo. Ji buvo tik rusikosios kartografijos alikel, turjusi empirin bei kompiliacin pobd. (Kavaliauskas, 1999, 10 psl.). Laikantis aukiau aprayto veiklos modelio, emlapio paskirties atitikimas, skaitomumas, net paios idjos tikslingumas irykja tik tada, kai emlapis jau sudarytas, todl braiytojas, redaktorius ir korektorius turi bendradarbiauti (Chomskis,1979). Taigi, kylanios problemos ir prielaidos sukurti projekto valdymo modeliui tuo metu jau buvo irykjusios, tik dar nesuvokta galimyb tok model realizuoti. Tiesa, net ir sukrus teorin model, jo nebt buv galima realizuoti ir patikrinti esamos santvarkos slygomis. Galima teigti, kad projektavimo ir analizs stadija susiformavo tradicikai daugiau kaip prie dvideimt met, taiau ji iliko nestruktrizuota. Teminio emlapio parengimas praktikai buvo vieno mogaus uduotis, ribojama tik pai bendriausi reikalavim. Greiiausiai dl technologini problem ir specialist trkumo nebuvo bandyta j susisteminti. Vakar Europa ir JAV. Iki pat paskutinio XX-ojo a. deimtmeio didiausi tak kartografijai dar spariai besivystanios technologijos, ypa kompiuterins, kurios ir nulemdavo kartografini krini

parengimo scenarijus, nepriklausomai nuo kartografijos teorijos vystymosi. Todl praktikai visoje literatroje, lieianioje temins kartografijos teorij ir praktik didiausias dmesys buvo skiriamas specialiosioms kartografijos problemoms, susijusioms su objekt ir reikini vaizdavimu. Taigi, kartografinio projekto kaip informacins sistemos samprata susiaurinta iki konkrei proces lygio. Maai dmesio buvo skiriama kartografini projekt valdymui, j duomen bazi projektavimui ir palaikymui, optimali sprendim paiekai auktesniuose abstrakcijos lygmenyse ir kitoms panaioms problemoms. Nors ir buvo pabriama emlapi krimo logikos, sudarymo metodikos ir technologijos svarba (Arnberger, 1966), aktyviai iekota efektyvi objekt, reikini, proces vaizdavimo metod (beje, net nutraukiant ry tarp paties objekto ir jo vaizdavimo bdo, dl ko nebegalimas adekvatus reikini atspindjimas), tirtos kartografini enkl sistemos (Kretchmer, 1980), informacijos perdavimo procesai, silyta atsivelgti kartografins produkcijos naudotojo interesus (Kolany, 1969), formalizavimas teminje kartografijoje pats savaime neatved prie informacini sistem krimo poreikio suvokimo. Kiek vliau informatikos kartografijoje propaguotojai (Rataiski, 1976 , Morrison, 1976) dar labiau nutolino kartografij nuo geografins esms . Besivystanios technologijos duodavo platesnio pasirinkimo galimyb tarp bd pasiekti galutin rezultat, padidindavo priimtin vaizdavimo bd skaii, o kartu ir diktuodavo specifines veiklos schemas, kurios ir bdavo priimamos nesigilinant ios veiklos esm. Vis dlto buvo pastebima, kad technologins inovacijos daro sprendim primim sunkesn, vieno darb etapo technologija lemia kit etap technologij, todl galimas pasekmes reikia numatyti i anksto, t.y., projekte (Clarke, 1990). emlapio krime buvo iskiriamos dvi pradins stadijos: juodraio (angl.: worksheet) parengimo, kurios rezultatas bdavo vienas ar keli dokumentai, surinkti emlapio parengimui reikalingi duomenys, bei autorinio pagrindo (angl.: analog compilation worksheet) pagrindinio emlapio planavimo dokumento parengimo. (Robinson, 1995). Pirmoji stadija i esms buvo eskizinis projektavimas, atitinkantis projekto sudarymo darbus rusikame modelyje; antrj galima laikyti detalaus projektavimo stadija. Buvo spjama, kad eskizinio projektavimo dokument panaudojimas vlesniuose darbuose padt sutaupyti laiko, tik dar nenumatyta tokio panaudojimo strategija. Tuo tarpu detalaus projekto dokument aikumas, tikslumas ir isamumas teisingai buvo laikomas efektyvios kartografini krini gamybos ir tiraavimo pagrindu. Deja, to meto literatroje sunku rasti apibrt reikalavim iems dokumentams. Valstybms vystantis, keiiantis geografinei aplinkai, kiui, visuomenei, kartografai buvo veriami prisitaikyti ir tenkinti visuomens informacijos poreikius. Pavyzdiui, nuo 1906-j met buvo parengti ir ileisti net penki Kanados nacionalinio atlaso11[11] leidimai.. Apskritai, galima teigti, kad buvo susidariusi domi prietara tarp Vakaruose akcentuojamos emlapio informacijos, kaip esminio objekto, svarbos kartografijoje, kuri teig Vienos mokyklos, komunikacins kartografijos atstovai, sampratos, ir bendrj informacijos organizavimo bei valdymo metod beveik visiko ignoravimo. Dabar, kai informacija yra vienas i pagrindini veiksni, slygojani pajgum varytis rinkoje, o duomenys vertinami ne maiau u finansinius, personalo ar techninius resursus, toks poiris nra priimtinas. Kaip vliau pastebsime, du skirtingi kartografijos vystymosi keliai Vakaruose ir sovietinje sistemoje atved prie to paties integruot informacini sistem teminje kartografijoje poreikio. Veiklos dalyviai ir organizacijos struktra Buvusioji SSRS. Jau XX a. atuntajame deimtmetyje buvo gerai suvokiama, kad vienas specialistas gali parengti tik nesudtingas schemas, bet ne emlapius. Buvo iskiriami pagrindiniai kartografins veiklos dalyviai (agentai) plataus profilio kartografas su geografiniu isilavinimu, kartografas technikas, autorius. Nebuvo aikiai apibrta, kas yra kas: pvz., kartografas galjo atlikti sudarytojo, korektoriaus, atsakingo ar techninio redaktoriaus ir kitas funkcijas priklausomai nuo darb etapo ir poreikio; taip pat turjo dalyvauti sudarant emlapio program kartu su autoriumi bei parengiant krin leidybai (, 1989). Redaktoriaus funkcijos buvo mediagos, gautos i autori derinimas su bendrosiomis nuostatomis, instrukcijomis, standartais; emlapio turinio bei legendos teisingumo, tikslumo, logikos, isamumo, termin tikrinimas, net tekst stiliaus redagavimas. Autorius buvo tam tikros srities (emlapio temos) specialistas, atliekantis tyrimus kartografuojamoje srityje ir parengiantis
11[11]

http://www-nais.ccm.emr.ca

emlapio idj, jo turin bei eskiz. Stambi leidini krimui dar buvo reikalingas mokslinis redaktorius ar redakcin kolegija, kuri funkcijos susijusios su produkto kokybs utikrinimu: emlapi aptarimas ir tvirtinimas skirtinguose gamybos etapuose, program, autorini original, maket bei kit tarpini produkt tvirtinimas. Paminimas ir usakovas, nuo kurio gali priklausyti kuriamo produkto turinys. Kaip anksiau minta, buvo laikoma, kad apskritai skirtingi darb etapai vykdomi skirtingose institucijose. Valstybins Geodezijos ir kartografijos valdyba buvo numaiusi du temini emlapi ir atlas gamybos variantus: kartografins mons iniciatyva, padedant autoriams arba konsultantams; ir vairi organizacij usakymu. Dalyvaujanioms organizacijoms pavadinti buvo naudojami terminai usakovas (organizacija, pateikianti pradinius reikalavimus ir u juos atsakinga), krjas, atlikjas (daniausiai kartografin mon) ir naudotojas (krinio tira realizuojanti organizacija). Proces schema 1.2 paveiksle susieta su iais pagrindiniais veiklos dalyviais ir joje paymti kontroliniai takai (konkrets vertinami ir tvirtinami darb rezultatai). Tokia paprasta schema ir perduodam dokument sraai perteikia ir dalyvi tarpusavio ryius. Konkretaus projekto vadovas buvo tik numanomas, greiiausiai jo funkcij nesiejant su kartografijos specifika. Leidiant sudtingus kompleksinio pobdio kartografinius krinius, projekto vadovo funkcijas atlikdavo leidinio redakcin kolegija ir mokslin komisija, o organizacin darb atlikdavo ir kartograf atlikj veikl koordinuodavo leidinio mokslinis redaktorius. Apskritai, SSRS institucij valdymo sistema buvo sudtinga ir daugiapakop. Pagal aukiau pamint veiklos scenarij, emlapio sudaryme, be projekto vadovo, dalyvaudavo keturi veikjai. emlapio redaktorius (plataus profilio kartografas). Tai praktikai buvo vienintelis asmuo, atsakingas u emlapio turin, vaizdavimo bdus, apipavidalinim ir kt. Jis atlikdavo ir vertintojo vaidmen jau parengtam emlapiui. Tai nebuvo geriausias sprendimas: program (projekt) parengs mogus pats t projekt vertindavo, be abejo, subjektyviai. Kartografas technikas (braiytojas). is veiklos dalyvis teorikai atlikdavo vien technin darb pagal parengt program Korektorius. Tai asmuo, atsakingas u emlapio klaid tikrinim. Autorius (krjas). Tai veiklos dalyvis, teikiantis atlikjui teminio emlapio specialj turin. Autorius galjo bti kitos organizacijos atstovas, kurio ryiai su atlikjais nebuvo vienareikmikai apibrti. Taigi, institucijoje buvo tam tikra personalo hierarchija, bet ireikta nerykiai ir pagrindins veiklos funkcijos paskirstytos po visus hierarchijos lygius (t.y., nebuvo specializacijos), o emesnio lygio vykdytoj ryiai neapibrti. Egzistavo funkcijos, u kurias atsakomyb buvo neapibrta, t.y. jos faktikai nebuvo vykdomos, arba vykdomos neorganizuotai, nes praktikai visas funkcijas galjo vykdyti keli organizacijos darbuotojai ir bet kuriuo metu galjo kilti konfliktas dl sprendim primimo vienu ar kitu klausimu. Teorikai visi veiklos dalyviai turdavo atsiskaityti projekto vadovui, bet praktikai dalis vadovavimo funkcij bdavo paskirstyta. Projekto parengimas, t.y. galutinis leidinio struktros ir turinio apibrimas, priklaus ne tik nuo vadovo bet ir nuo vairi konsultant bei pai projekto vykdytoj. Nebuvo nustatyta kas priima galutin sprendim apie informacijos vaizdavimo bd, mastel ir pan. Aiki vadovo prerogatyva buvo tik finans tvarkymas, o kitos jo funkcijos nebuvo reglamentuotos ir danai suvedamos turinio derinim su vairiais konsultantais. Taigi, veiklos funkcijos nebuvo vienareikmikai susietos su j vykdytojais. I dalies tai galima pateisinti, nes veiklos rezultatas bdavo ubaigtas leidinys, kuris jau nebuvo informacin sistemos dalis, naudojama tolesniems darbams. Todl nebuvo aikiai ireikto poreikio sutvarkyti naudojamus duomenis ar organizuoti darbus pagal viening model. Toks veiklos modelis turjo optimalias slygas funkcionuoti tik tokiomis centralizuotomis slygomis, kokios buvo SSRS. Viskas i esms pasikeit sistemai lugus. Be to, pradjus vystytis laisvosios rinkos ekonomikai padidjo poreikis isiaikinti tikrsias institucijos informacijos reikmes, jos organizavimo bd, ir sukurti kiek manoma efektyv jos veiklos model remiantis bendrosios informacijos teorijos ir veiklos reorganizavimo metodais. Tai atsiliep ir teminei kartografijai. Pradta siekti kuo efektyviau naudoti ir atnaujinti turim informacij, kuri pradta vertinti pinigais, taip pat organizuoti temini kartografini leidini rengim naujais metodais. Lietuva. Pirmasis (ir vienintelis iki Nepriklausomybs atkrimo) tstinio pobdio kartografinis projektas buvo sudarytas Lietuvos SSR atlasui leisti. Tai buvo numatytas kapitalinis leidinys, kompleksinis

mokslinis informacinis atlasas, kur rengiant dalyvavo apie 200 specialist, o darb koordinavo ir vykd tam reikalui 1966 m. suorganizuota Vilniaus universiteto temins kartografijos laboratorija. Technologin schema rengiant Atlaso emlapius, i esms liko ta pati, tik projekto vadov pakeit mokslin komisija ir redakcin kolegija, o paties atlaso struktr reng Vyriausios geodezijos ir kartografijos valdybos SSRS specialistai. Nra joki duomen, kiek buvo teorikai pagrstas j informacijos organizavimo modelis. Beje, atlaso struktra nekopijavo SSRS ar usienio ali nacionalini (vedijos, Norvegijos, Vokietijos) atlas. Veiklos funkcijos ir vykdytoj atsakomyb buvo numatyta i viraus, visai nesiskaitant su buvusia sistema, taiau buvo grietai apibrta vykdytoj atsakomyb u pagrindines veiklos funkcijas bei atsiskaitymo terminai, kas leido parengti nacionalinio atlaso tipo leidin per palyginti trump laik, turint omenyje, kad projektas nebuvo iki galo detalizuotas ir negalta pasiremti jokia panaia patirtimi. Darbas vyko pagal paprast, bet darb organizavimo poiriu efektyvi schem. I darbus vykdanios kartograf grups buvo atimta organizacini ar projektini sprendim primimo teis. Jos vadovas buvo atsakingas tik u kartograf atliekamo techninio darbo kokyb ir atlikimo terminus. Vliau kartografijos vystymasis Lietuvoje apskritai buvo sustojs. 1979 metais nustota Vilniaus universitete rengti profesionalius kartografus. Toks netolydus temins kartografijos vystymasis sukl dar daugiau problem, staiga perjus moderniosios kartografijos period. Vakar Europa ir JAV. Institucins struktros problema buvo maai nagrinjama ir daugiausiai siejama su kvalifikuoto personalo, galinio dirbti su naujomis technologijomis, trkumu. Taiau racionalus kartografins veiklos funkcij paskirstymas nebuvo nagrinjamas kaip teorins kartografijos ar kartografins informatikos problema, nors pats poreikis veikl planuoti buvo gerai suvoktas: darbus reikia planuoti, nes be to prarandamas efektyvumas, reikia daugiau laiko, darbo ir mediag. (Clarke, 1990) Kartografijos, kaip realaus pasaulio objekt ir reikini modeliavimo priemons samprata i dalies persiformavo paskutiniame XX a deimtmetyje ir pagrindin poirio pasikeitimo prieastis buvo kompiuterini technologij panaudojimas bei geografijos informacini sistem (GIS) vystymasis. Be to, kai kuriose valstybse (Kanadoje, vedijoje) patirtis leidiant nacionalinius atlasus privert pervertinti nacionalines geografins informacijos reikmes. Buvo suvokta, kad svarbu tirti kartografins produkcijos naudotoj poreikius ir juos atsivelgti formuluojant produkto reikalavimus. Pradtos rengti pirmosios nacionalinio masto programos toki atlas informacinms sistemoms kurti. Apibendrinant pateiktus faktus, galima palyginti savaimins informacins sistemos formavimosi specifik kartografijos darbus vykdaniose institucijose SSRS ir Vakaruose. 1.4. lentel. Institucini temins kartografijos informacini sistem savaiminio formavimosi specifika Vakar Europa ir JAV Buvusioji SSRS Informacija Kompleksinis poiris Moderniosios Komunikacija Sisteminis metodas kartografijos Formalizavimas Valdymas teorijos akcentai Informatikos disciplina, orientuota Geografijos disciplina ir mokslo Kartografijos technologijas. metodas. sampratos kaitos tendencija Laisvoji rinka Centralizuotas planinis kis Slygos Konkurencija Valdymo galimyb Paangos veiksniai IS charakteristika Krizs prieastys Technologijos vystymasis Chaotikai iekoma efektyvi valdymo bd. Poiri vairov Informacin kriz Teorijos vystymasis Daug organizacini element paremt sistem teorija, struktrizuota veikla, bet atsilikusios technologijos. Sistemos lugimas ir perjimas rinkos ekonomik

Duomen modelis savaime susiformavusioje informacinje sistemoje Principinio duomen modeli skirtumo skirtingose informacinse sistemose nebuvo. Skyrsi tik duomen saugojimo ir panaudojimo efektyvumas, kuris priklaus nuo konkreios institucijos priimtos strategijos. Po II-ojo Pasaulinio karo pradta daug dmesio skirti geografins informacijos trkumo problemai. Duomenys patekdavo institucij dviem pavidalais: 1) tekstin informacija (geodeziniai, statistiniai duomenys, tekstai, dokumentai ir pan.); 2) grafin informacija ant popieriaus; toliau turjo bti kopijuojama, atrenkama ir panaudojama (emlapiai, planai, aerofotonuotraukos ir pan.). Pagrindiniai produktai, sukuriami temins kartografijos proces, buvo iskiriami tokie: emlapio eskizas (grafikai ireikta idja), maketas (grafinis vaizdas, kur dar reikia tvarkyti, atrinkti informacij ir pan.), autorinis originalas (ubaigtas emlapis paruotas tiraavimui). Kaip papildomas produktas sukuriamas emlapio projektas dokumentas, kuriame apraytas emlapio turinys, vaizduojami objektai ir reikiniai, pateikiamas altini sraas ir kita informacija. Atrodo, kad be ataskait ir patvirtinim, is dokumentas buvo vienintel visur priimta kartografini krini dokumentavimo forma. inios (patirtis ir projekto statistika) buvo neapibrta duomen kategorija. Duomen apdorojimas praktikai nebuvo kompiuterizuotas, skaiiavimo technika apdorojama tik dalis statistini duomen. Pats skaitmenins duomen saugojimo formos atsiradimas ankstyvojoje stadijoje (praktikai iki GIS sukrimo) dar nepakeiia egzistuojanio modelio. Apibendrinant galima pasakyti, kad tuo metu egzistavo paprasta duomen baz, kaupiama chaotikai, kuri nebuvo efektyvi dl keli prieasi. Ji nebuvo aikiai struktrizuota, buvo saugoma daug viena kit dubliuojanios informacijos, kai tuo tarpu dalies logikai susijusi duomen trko. Nebuvo numatyta jokios strategijos duomen vientisumui palaikyti, kaip ir neapibrta pati vientisumo (integralumo) svoka. Dalis saugomos informacijos bdavo praktikai nepanaudojama, nes nebuvo efektyvi paiekos (net ir inventorizacijos) mechanizm arba trko dalies susijusi duomen. Galjo bti saugomi prietaringi duomenys (SSRS dar ir smoningai klaidinantys ikraipyti geodezini pagrind masteliai), kurie galjo bti panaudoti nepatikrinus korektikumo, nes toks tikrinimas nebuvo numatytas. Apskritai plaiam naudotoj ratui skirta geografin informacija metu nebuvo labai vertinama, reikiamai nesirpinama jos saugumo utikrinimu, turbt todl, kad ji buvo arba lengvai prieinama arba visai neprieinama. inioms, metodikoms, vidiniams standartams, projektiniams sprendimams apskritai nebuvo teikiamas inventorizuotin duomen statusas. Be abejo, nebuvo ir personalo, atsakingo u duomen bazs palaikym dabartine prasme. Galima tik numanyti, kad visai kitokia situacija buvo susidariusi udarose organizacijose (pvz., karinse), kuri veikloje informacijos kokyb bei panaudojimo efektyvumas vis laik buvo kritinis veiksnys. iame darbe kalbama tik apie temins kartografijos problemas. Statistiniai duomenys buvo saugomi archyvuose, jei numatomas poreikis juos naudoti dar kart; naikinami, jei ateities poreikis nebuvo akivaizdus, nes reikjo daug vietos archyvuose. Apskritai duomenys buvo saugomi tam tikr laik bet kuriuo atveju, kad, esant reikalui, bt galima sitikinti kad jie panaudoti korektikai, bet saugojimo strategija liko neapibrta, nors jos sukrimas buvo nagrinjamas kaip temins kartografijos problema (Langran, 1992). Tuo tarpu nemaa informacijos dalis buvo naudojama (kopijuojama) daug kart (pvz., geodezin informacija, situacija kaip pagrindas vairaus pobdio ir mastelio teminiams emlapiams). Kildavo daug problem j transformuojant (pvz. keiiant mastelius). Praktikai t sudting darb reikdavo daryti kiekvien kart. Su kiekvienu nauju kartografiniu kriniu, ypa didesns apimties ir sudtingesns struktros, be abejo bdavo gyjama patirtis formuodavosi naujos inios, kurios taiau nebuvo fiksuojamos ir analizuojamos pagal kok nors bendr model, o tik panaudojamos intuityviai, siekiant ivengti klaid sekaniuose projektuose. Galima sakyti, kad jos egzistavo kaip institucij ar projekt vadov asmenin patirtis, organizacijos duomen valdymo strategija, kuri sudar pagrind formuotis naujomis technologijomis pagrstai strategijai ir, be abejo, gavusi konkurencin vert, tapo atskir komercini kompanij intelektine nuosavybe. Dl darbo apimties neturime galimybs ia apibendrinti turimos informacijos apie vairias strategijas; kaip pavyzd galima pateikti autorini darb dokumentavimo nuostatus SSRS (, 1989).

Kartu su autoriniais darbais atlikjui pateikiami dokumentai: 1) kartografinio krinio projektas (pagrindinis dokumentas, kuris kuriamas dalyvaujant atlikjams siekiant didiausio efektyvumo) ir snaud analiz; 2) kiekvieno emlapio autorins programos; 3) paaikinamieji ratai 4) redakcinis planas (mokslinis-techninis dokumentas, nurodantis, ko reikia darb vykdymui) Tokie ir panaaus pobdio nuostatai sudar pagrind vliau sukurti savitam projekto duomen modeliui. Lietuva. Rengiant Lietuvos SSR atlas (Lietuvos TSR atlasas, 1981), buvo panaudota daugyb duomen (statistikos ir grafini) i vairi srii, atrenkant tik t dal, kuri tiesiogiai panaudota atlaso informacijai. Didel dalis duomen, kuriuos bt galima panaudoti tolesniems darbams, yra isaugota, bet tokiu pavidalu, kad toks naudojimas jau nebt efektyvus. Taigi, daug potencialios informacijos buvo prarasta vien dl to, kad nebuvo suformuota duomen bazs struktra ir neapibrti jos pildymo principai. Galima teigti, kad darbai buvo orientuoti vien tiksl, kur pasiekus, sukaupta informacija pasidarydavo nebereikalinga, t.y. institucija neturjo ilgalaiki tiksl, todl ir negaljo ilikti rinkos slygomis. 1986 metais VU buvo pradtas visai Lietuvos kartografijai svarbus darbas emlapi (skaitant seniausius), apimani Lietuvos teritorij ar jos dal, inventorizacija ir apraymas. Teorikai buvo usibrtas tikslas pagal vien schem aprayti archyvuose saugom kartografin mediag, iskiriant ir apibendrinant esmin informacij apie juos. Taiau pradedant apraymus, tokia bendra schema neegzistavo, o buvo kuriama ir keiiama inventorizacijos metu (aprao forma, turinys ir klasifikacija). Todl po kiekvieno struktrinio pakeitimo darbas buvo praktikai pradedamas i naujo ir gal gale visai sustojo. Darbo vykdytojams ijus i darbo, pasirod, kad j darbo rezultatai negali bti efektyviai panaudoti ir sukaupta patirtis organizacijai yra prarasta. ie du pavyzdiai tikinamai rodo net ir paprastos duomen valdymo strategijos nebuvim Lietuvoje. Pagrindins kartografijos mokslo problemos, identifikuotos iki io etapo pabaigos buvo: Kartografijos vieta painimo sistemoje, tyrim objektas ir tikslai; emlapio, kaip informacijos komunikacijos priemons, vaidmuo.

Skaitmenini technologij taka kartografijai

Vlesnis kartografijos raidos periodas buvo slygotas itin spartaus kompiuterini technologij vystymosi. io periodo etapai parodyti 12 paveiksle ir detaliau nagrinti kiekvieno neverta, nes etap trukm ir pobdis per daug skyrsi vairiose alyse. Apskritai, period galima apibdinti kaip gana prietaring vairi informacini technologij taikymo, derinimo ir optimali variant paiek laikotarp. Kompiuterini technologij vystymasis i esms pakeit pagrindinius informacins sistemos komponentus teminje kartografijoje, palygindami juos su atitinkamais tradicikai susiformavusios sistemos komponentais. Skaitmenini duomen bazi valdymo sistemos (DBVS) tai sistemos, leidianios saugoti struktrizuotus duomenis, vesti naujus, redaguoti esamus duomenis, atlikti greit paiek pagal norimus kriterijus, pradtos kurti apie 1960-uosius metus. J bdingos savybs integralumas (galimyb vien duomen baz sujungti vairius duomenis) ir galimyb skirtingiems naudotojams nepriklausomai naudotis konkreiomis duomen bazs dalimis. Centralizuotos institucijos duomen bazs ir valdymo priemoni egzistavimas, palyginus su tradiciniu saugojimo ant popieriaus bdu, ne tik leido bet kuriuo metu greitai gauti isami ir tiksli informacij, kompaktikai j saugoti, bet ir suteik galimyb automatizuotai sprsti perteklini duomen, j neprietaringumo, vientisumo, standartizavimo, saugumo problemas. Be abejo, toki sistem diegimui reikalingos didels snaudos: aparatra, personalas, palaikymo snaudos; institucijos veikla tampa labai priklausoma nuo jos DBVS funkcionavimo, taiau ie trkumai yra nereikmingi palyginus su teikiama nauda. vairs teoriniai duomen modeliai kartu su atitinkama programine ranga bdavo greitai pritaikomi vairiems duomenims tvarkyti.

DBVS naudojimas turjo takos tiek institucijos procesams, tiek jos personalo struktrai. Atsirado naujos proces grups duomen bazs prieirai, atnaujinimui, pildymui palaikymo lygmenyje; duomen strategijos parengimo valdymo lygmenyje. Tiesiogins takos temini kartografini krini rengimo scenarijams tai nedar, bet centralizuoto duomen valdymo galimyb leido juos grieiau apibrti ir formalizuoti. Centralizuotai duomen valdymo sistemai palaikyti reikalingos dvi naujos pareigybs: duomen administratorius (atsakingas u bendr duomen saugojimo strategij kokie duomenys, kiek laiko ir kaip saugomi, kas ir kokiais atvejais turi teises juos keisti ar naudoti) ir duomen bazs tvarkytojas, atsakingas u technin ios strategijos gyvendinimo pus. Be to, praktikai visi institucijos darbuotojai galjo naudoti bendros duomen bazs dalis. Teorini duomen modeliavimo tyrim rezultatas buvo sukurti metodai bei apibrti principai, vliau pritaikyti ir geografini duomen modeliavimui. Btent iuo laikotarpiu kartografij atjo tokios esmins modeliavimo svokos kaip esyb, atributas, ryys, klas, metaklas ir kt. I duomen bazi valdymo sistem ir dirbtinio intelekto tyrim isivyst koncepcinis modeliavimas (Teorey ir Fry,1982), kur greitai perm taikomieji mokslai, tarp j ir kartografija (Robinson, 1995). Vliau buvo iskirti modeliavimo lygiai (Borgida, 1986; Teorey, 1990): realyb koncepcinis loginis modelis (identifikuotos esybs ir j atributai) ryi loginis modelis (identifikuoti esybi ryiai) duomen saugojimo modelis (konkreios duomen struktros). Apibrti duomen vientisumo, neprietaringumo, isamumo bendrieji reikalavimai suteik galimyb palaikyti geografins informacijos tolydumo princip kartografijoje. Duomen tvarkymo bdai, nepriklausomai nuo j esms ar panaudojimo, buvo tiriami nuo pat skaitmenini duomen bazi atsiradimo pradios. I pradi vairs duomenys tiesiog buvo saugomi skaitmeniniu pavidalu. Sukaupus pakankamai daug ir isami duomen, juos pradta struktrizuoti. Ankstyvj duomen bazi vystymosi pavyzdys (Robinson, 1995). 1965 buvo sukurta JAV duomen baz DIMECO (skaitmeniniu pavidalu saugoma kranto linija ir administracins ribos). 1966 CV sukurtas World Data Bank I (saugoma pasaulio kranto linija ir valstybi ribos). 1977 naujas iplstas World Data Bank II teminiai duomenys (vairios ribos, hidrografija, transporto tinklas) jau buvo struktrizuoti. 1982 io duomen banko pagrindu JAV Geologijos tarnyba baig projekt sukurti JAV nacionaliniam atlasui. Duomenys apie administracines ribas, transport, hidrografij, emnaud, gyventojus sudar skaitmenin duomen bank su apie 7 mln. ra. Sluoksniams buvo priskirti reikmingumo lygiai.

Vlesnse geografini duomen bazse, buvo saugomos ne tik reali, bet ir vairi statistini areal ribos, nesaugant pai statistini duomen. (Bureau of the Census, 1992). diegus kompiuterines technologijas, kitaip pradti klasifikuoti duomenys: skirting duomen vedimui ir apdorojimui buvo reikalingos skirtingos darbo vietos: daugjo geografini duomen altini (pvz., palydovins padties nustatymo sistemos) bei elektronini j kaupimo ir tvarkymo metod. Geografini duomen klasifikacijos problemomis domjosi ir GIS krjai (Stoddard, 1982, Masser, 1991). Klasifikuoti darsi sunku, nes buvo atrandami nauji duomen altiniai ir pavidalai. Langran 1992 ikl laiko ir geografini duomen ssajos problem, pasilydamas du galimus sprendimus: temporalinius sluoksnius, skirtus i esms saugoti rastriniams vaizdams ir laiko atribut grup skaitmeninse duomen bazse: kada objektas atsirado, inyko, pasikeit jo atribut reikms ir kt. Pagrindinis skirtumas tarp paprast skaitmeninio pavidalo duomen ir duomen, susiet bet kok model atitinkani duomen bazs struktr yra galimyb duomenis tvarkyti naudojant standartizuotas automatines priemones. Tokiu bdu i dalies isprendus dideli duomen kieki saugojimo, kopijavimo, atkrimo ir kai kurias kitas anksiau esminmis buvusias problemas, pradta galvoti apie efektyvesn pai duomen panaudojim. Tam reikjo duomenis struktrizuoti, tai yra, sukurti tam tikr teorin model, atsivelgiant galimus duomen interpretavimo bdus, kurie yra susij su j realia prasme. Taip pat buvo svarbu, kad modelyje bt numatyta galimyb integruoti vairius duomenis viening sistem.

Egzistuoja keletas klasikiniais tapusi teorini duomen modeli, pavadint pagal naudojam duomen struktr tipus: hierarchinis (Codd, 1970, Date, 1986), tinklinis, reliacinis, objektinis (Booch, 1991) kuri pagrindu kuriami nauji (dedukcinis, semantinis). Nuo madaug 1970-j met beveik visos komercins duomen bazs yra pagrstos reliaciniu duomen modeliu (Codd, 1990; Darwen ir Date, 1998, ,1998), kuris yra vir dvideimties met mokslini tyrim rezultatas. Jo pagrindinis principas duomenys naudotojui pateikiami lenteli pavidalu, suteikiant galimyb atlikti apibrtas operacijas, automatikai atnaujinant lenteles. vairius teorinius duomen modelius galima derinti ir optimaliai pritaikyti kartografins informacijos struktrizavimui. Nebtinai naudotinas grynas modelis. Pavyzdiui, ArcInfo GIS vektoriniai duomenys i dalies sutvarkyti pagal objektin model: ia egzistuoja vektorini objekt klass, kaip takiniai objektai, lankai, poligonai ir kt., nors apskritai i technologija paremta reliaciniu modeliu, kuris naudojamas ryiams tarp i geografini objekt aprayti. Kompiuterizuoto projektavimo (angl.: computer aided design CAD) ir kompiuterins grafikos program paketai, paplit atsiradus pakankamai galingiems kompiuteriams ir grafini objekt vaizdavimo displjuje bei kokybiko spausdinimo galimybms, kur laik buvo naudojami ir kartografijoje. Iki masinio geografins informacijos sistem paplitimo ios program sistemos leido sukurti ir saugoti ne tik skaitinius ar tekstinius duomenis, bet ir kokybik emlapio vaizd, kur bet kuriuo metu buvo galima atkurti ekrane ir spausdinti. Be to, atsirado galimyb kurti sudtingus dokumentus, kuriuose alia emlapio buvo galima maketuoti jo legend, aikinamuosius tekstus, iliustracijas, t.y., kurti atlaso puslapius kaip vien visum. i program naudojimas itryn ribas tarp nusistovjusi temins kartografijos proces ir sudar galimyb juos vykdyti lygiagreiai, taip pat sujung kai kuri vykdytoj funkcijas. Todl daugiau dmesio tekdavo skirti krinio projektavimo ir maiau jo gyvendinimo procesams. Be to, padaugjo proces, susijusi su duomen skaitmeninimu (skenavimu, vektorizavimu) ir j apskaita. Taiau principin kartografijos proces schema nepasikeit. Pagrindin i technologij taka teminei kartografijai apsiribojo matematinio apibrtumo palaikymu duomen bazs lygmenyje bei kartografini vaizdavimo bd ipltimu. Objekt registravimo erdvje (j reali koordinai isaugojimo) galimyb buvo numatyta kompiuterizuoto projektavimo (CAD) program paketuose. Projekto koordinai sistemos panaudojimas leido automatizuoti brini transformavim (taip pat i vienos koordinai sistemos kit), skaiiuoti plotus ir perimetrus ir pan. is principas buvo panaudotas GIS paketuose geografini objekt vaizdavimui. Specializuotos program sistemos, skirti techniniam ir meniniam projektavimui, kaip jau minta, leido sukurti ir saugoti emlapio vaizd. Kol jis nebuvo pradtas generuoti automatikai i duomen, tai buvo palyginti efektyvus kartografins informacijos saugojimas ir panaudojimas. ios program sistemos atvr naujas vektorini ir rastrini vaizd krimo galimybes, kurios vliau buvo sujungtos ir pritaikytos kartografijai. I j buvo perimtas sluoksni modelis grafini objekt tvarkymui (vienodi objektai vaizduojami viename sluoksnyje), numatant galimyb atlikti operacijas ne tik su atskirais geografiniais duomenimis, bet ir j aibmis, vizualiai ireikiant t operacij rezultatus. Su technologij vystimusi susijs ir informacijos ininerijos disciplinos atsiradimas. 1968 m. Vokietijoje vykusioje tarptautinje konferencijoje pirm kart buvo ikelta programavimo krizs problema, i esms pasireikusi nesugebjimu kontroliuoti program sistem krimo proces taip, kad efektyviai bt pasiektas norimas rezultatas. Pastebta, kad nepaisant moderni technologij ir didjanios specialist kvalifikacijos, vis didja snaudos sistemoms sukurti, atsiliekama nuo planuot darb termin, o ir gatavos sistemos kokyb gal gale nepatenkina jos galutini naudotoj. Sistem krimo udaviniai ir technins galimybs gerokai pralenk vieno mogaus sugebjim net ne kurti sudtingas sistemas, o vadovauti paiam krimo procesui ar j valdyti. informacijos sistem ik XX-ojo amiaus pabaigai (Dodwell, 1992) kompanijos reagavo vairiai. Konferencijoje pasilyti pirmieji ios problemos sprendimo bdai, kuriais greitai susidomta visame pasaulyje ir vairiose srityse kur naudojamos sudtingos program sistemos (mokslas, komercija, reklama ir kt.) staiga paaikjo informacijos bank krimo ir sistem valdymo problemos. Iekant i problem sprendim, greitai sitikinta sistem ininerijos metod taikymo efektyvumu. is efektyvumas pirmiausia pasireik ymiai sumajusiomis darbo laiko snaudomis kuriant sudtingas sistemas bei geresne sistem kokybe

XX a. atuntajame deimtmetyje pradta apibendrinti sistem ininerijos sistem teorija paremtos informacini sistem projektavimo technologijos taikymo patirt, vertinti ir klasifikuoti rezultatus. Krsi skirtingos mokyklos ir kryptys, bet ji iki iol dar netapo susiformavusia mokslo disciplina net ir informatikoje. Taiau pagrindiniai informacini sistem krimo principai buvo suformuluoti ir skmingai pradti taikyti kuriant institucij informacines sistemas. Didelse kompanijose vertinta projektavimo ir dokumentavimo svarba, pradta iekoti bd iuos procesus automatizuoti. Deja, tai tapo t kompanij intelektine nuosavybe, didele dalimi lemiania j konkurencines galimybes, todl dar netapusia visiems prieinama sistem krimo metodologija. Sistem teorija remiasi globaliniu sisteminiu poiriu, slygotu bendrojo painimo. Jei anksiau produkto kokyb daniausiai bdavo usakovo nor ir produkt kuriani kolektyv reali galimybi kompromiso rezultatas, tai remiantis sistem teorija, siekiama kokyb planuoti, atsivelgiant vairius tikslingumo kriterijus, skaitant ekonomin. Technine uduotimi pradta reglamentuoti leistin klaid skaii ir kitus kokybinius parametrus. Suvokta, kad kartografini krini struktr, krimo metodus bei apipavidalinim turi lemti pasirinkti standartai, o ne atskir projekto vykdytoj kvalifikacija ar skonis. Apdorojant didelius informacijos kiekius, integruotus sudtingas struktras, pasidaro labai svarbus tinkamai organizuoti ir valdyti i veikl tam galima taikyti programins rangos palaikomus sistem krimo metodus, koks, pavyzdiui yra Oracle CASE. Tstinio kartografinio leidinio informacin sistema taip pat yra sistem ininerijos objektas. Jas kuriant reikia formuoti technologij, proces, vykdytoj ir informacijos poiriu bendr model, orientuot institucijos ilgalaiki tiksl siekim, perimant pagrindinius sudting sistem krimo principus ir pritaikant juos kartografijoje. Svarbiausias sistem teorijos taikymo poveikis duomen modeliui buvo teisinta metaduomen samprata bei jos slygotas projektins ir produkto informacijos atskyrimas. Informacini sistem krimo bei palaikymo priemoni (Dodwell,1992) tikslas padti susieti veikloje naudojamas duomen struktras, jomis operuojanius procesus ir proces vykdytojus (agentus) viening informacin sistem. Be geografins informacijos apdorojimo, naujas perspektyvas kartografijai dar atvr naujos ryio, informacijos apsikeitimo ir efektyvios paiekos priemons. Pasaulinis kompiuteri tinklas (angl.: Internet) buvo pradtas kurti 1969-aisiais metais ir per labai trump laik masikai paplito. Atsivrusi galimyb naudotojui prieiti prie bet kurioje vietoje saugomos informacijos ikl nauj udavin kartografams kurti optimalias struktras, sudarytas i kartografinio vaizdo bei vairios j papildanios informacijos, siekiant efektyvaus ios informacijos perdavimo (komunikacijos). Programavimo vairiomis kalbomis galimyb leidia kurti interaktyvius (galinius reaguoti naudotoj veiksmus) emlapius. Naudojant ias priemones galima kompiuterio ekrane efektyviai pavaizduoti reikini dinamik, suteikti naudotojui galimyb kurti norim vaizd pagal norimus parametrus. Dirbtinio intelekto sistemos gali padti optimizuoti generalizacijos (ir turinio) proces, transformacijas, inias integruoti viening duomen baz. Vis dlto net ir paskutiniais XX-ojo amiaus deimtmeiais kuriant nacionalini atlas informacines sistemas buvo susiduriama su didelmis problemomis, ypa dl to, kad viena institucija nepajgi aprpti visos nacionaliniame atlase vaizduojam temini srii vairovs. Net ir JAV tik pradedami rengti projektai atlas informacini sistem krimo koordinavimui ir institucij bendradarbiavimui 12[12]. Toki projekt skm dar neaiki Apibendrinant kompiuterizacijos tak teminei kartografijai, reikia pasakyti, kad emlapio, kaip pasaulio vaizdo, padedanio suvokti erdvinius ryius aplinkoje samprata i esms nepasikeit, tik padaugjo analizs galimybi. Svarbiausia buvo tai, kad tradicin spausdinto emlapio, kaip geografins informacijos saugojimo formos funkcij pakeit skaitmenin duomen baz. Skaitmeninis emlapis tapo tik informacijos vizualizavimo (pateikimo naudotojui) forma, o, velgiant ateit, ir interaktyvios sistemos sveikos su naudotoju priemone. Mokslo progres lemia teorijos paanga, taiau kartografijos atveju, spartus technologij vystymasis ir masinis prieinamumas teorijos vystymsi gali pakreipti kuria nors linkme, pristabdyti,
12[12]

http://www.nationalatlas.gov/mpit.html

pagreitinti ar kitaip paveikti. Tas poveikis nra vienareikmikai geras arba blogas: jo galimyb tiesiog rodo, kad tos srities teorija dar nra galutinai susiformavusi. Atsiradusios naujos technologijos geriausiu atveju suteikia impuls bendresns teorijos vystymuisi, blogiausiu kuriam laikui nukreipia jos vystymsi klaidinga linkme. 1.5 paveiksle parodyta, k besivystanios technologijos ir teorins disciplinos dav viena kitai bei kartografins informacins sistemos modeliui apskritai svarbiausi teoriniai principai bei technologij teikiamos galimybs. Kaip vis i disciplin bei technologij integravimo ir specializavimo teminei kartografijai rezultatas, turt susiformuoti kartografins informacins sistemos teorinis modelis ir, galbt, sukurtos automatikai j palaikanios program sistemos. Detaliau i problem aptarsime kitame skyriuje. 1.5 lentelje parodyta santykin (ir potenciali) skirting skaitmenini technologij taka temins kartografijos principams bei institucijos informacins sistemos komponentams. 1.5 lentel. vairi technologij taka temins kartografijos institucijos veiklai bei principams. taka scenarijams taka veiklos dalyviams taka duomenims taka principams

Technologija DBVS Grafikos sistemos GIS Sistem ininerija Telekomunikacijos esmin

ymi

nedidel

iuo metu galima teigti, kad kompiuterizacija teminje kartografijoje, kaip ir daugelyje kit srii, sukl informacin sprogim, kurio pagrindin pasekm yra nepaprastai greitas teorini galimybi (o kartu ir naudotoj poreiki augimas), nuo kurio atsilieka praktinio gyvendinimo galimybi augimas taigi, nors kuriam produkt ir sistem kokyb gerja, vistiek nesuvaldomai didja atotrkis tarp naudotoj poreiki ir j patenkinimo laipsnio. Su kompiuterinmis technologijomis taip pat yra susijusios diskusijos dl kokybs, tikslumo, kartografini vaizdavimo bd parinkimo, kokybs kontrols metod ir kit dalyk kurie griauna kai kuriuos poirius, susiformavusius rank darbu pagrstoje kartografijoje. Didjant naudojamos programins rangos reikmei, kartografai ir kartografini informacini sistem krjai yra veriami laikytis j slygojam projektavimo standart ir bendrj princip. Tai danai yra nesuderinama su tradicijomis ir nusistovjusiu poiriu; bijoma, kad kompiuterins rangos ir metod naudojimas, standartizavimas gali paversti kartografo darb visikai planuojamu, matuojamu ir nekrybiku. Nepaisant paangos dar yra ilik daug neger dalyk, kylani i to, kad organizacijoje egzistuoja kelios informacins sistemos, kurios buvo sukurtos skirting moni i skirting veiklos srii. Tai yra duomen dubliavimas su rizika, kad duomenys gali bti nekorektiki; darbo snaud padidjimas atliekant t pat darb daug kart, nes nra galimybs efektyviai panaudoti jau anksiau gaut rezultat; skirtingos nesuderintos technologijos, programin ranga; darbai atliekami pagal skirtingas schemas, todl juos sunku derinti ir kontroliuoti. Kol kas nra iki galo suvokta, kad parengt naudojimui isami skaitmenini duomen trkumas bei pasitaikantis skirtingos technins ir programins rangos, duomen format nesuderinamumas (per didels konvertavimo snaudos), kvalifikuot specialist trkumas nors ir egzistuoja, taiau nra svarbiausia prieastis, kodl kartografijos, ypa temins, vystymasis atsilieka nuo potenciali technologijos teikiam galimybi. ioms problemoms isprsti tereikia laiko, o didiausias dmesys turt bti skiriamas informacini technologij krimo ir pritaikymo teminje kartografijoje teoriniam pagrindimui, ilgalaiks strategijos krimui.

Isami ir vieninga kartografini informacini sistem teorija turt bti nepriklausoma nuo iuolaikini technologij, bet jas numatyti ar sukurti poreik. Tokios teorijos krimas reikalauja abstraktaus poirio ir skirting disciplin integravimo.

Geoinformatikos periodas
Dvideimtojo amiaus 69 deimtmeiai buvo intensyvaus ali ir region kartografavimo etapas, taip pat kit planet kartografavimo pradia. Daug pasiekta inventorizuojant gamtinius iteklius, kartografuojant gatos slygas ir visuomens reikinius. laikotarp charakterizuoja kompleksini temini atlas gausa ir tarptautinis bendradarbiavimas juos sudarant. iuo laikotarpiu taip pat buvo intensyviai diegiami technologins revoliucijos pasiekimai, sukr praktikai neribotas kartografavimo galimybes: Distanciniai ir anteminiai metodai, globalin padties nustatymo sistema; Kompiuterinis apdorojimas; Lengvas ivedimas ir dauginimas (naujos kartos spausdinimo technologijos). Todl labai padidjo emlapi naudojimas ir vl iaugo j, kaip informacijos perdavimo priemons, svarba. emlapi pagalba sprendiami udaviniai tapo vis sudtingesni, nebeuteko emlapi matavim bdu gaunam duomen, o pradta kelti reikalavimus originaliems duomenims (koordinatms, atribut reikmms) pasiekti per emlapio vaizd. Teorins, technologins ir organizacins prielaidos geografini informacini sistem (GIS) atsiradimui pradjo formuotis madaug prie trisdeimt met, bet pagrindinis GIS vystymosi etapas buvo du paskutiniai XX a. deimtmeiai. Iki iol terminas geografin informacin sistema taikomas skirtingoms kompiuterinms technologijoms, orientuotoms geografini duomen apdorojim. Bendra ioms technologijoms yra tai, kad GIS, kaip ir kartografija, yra susijusi su vairiais mokslais ir tam tikra prasme jungia j idjas. Kartografinius GIS aspektus pabr dar McHarg (1969). Berry (1987) tiesiog apibr GIS kaip emlapi krimo sistem, emlapiu laikydamas geografini duomen aib (sluoksn, tem). Dabar GIS kaip kartografijai skirta technologija yra suvokiama kartografini institucij. Jos panaudojimas kartografijos tikslams nuolat didja ir priklauso nuo technologijos isivystymo lygio, pavyzdiui, palyginti neseniai Europoje apie 1/3 GIS rinkos teko Vokietijai, dar 1/3 Didiajai Britanijai ir Italijai (Smallworld systems, 1990). Informacins sistemos svoka kartografijoje ilg laik buvo siejama btent su geografini duomen modeliu. Per deimt met praktikai nepasikeit informacins sistemos apibrimas kaip duomen bazs atitinkanios tam tikr duomen model bei program, skirt manipuliuoti tais duomenimis, visuma (Borgida, 1986; Robinson, 1995). Vystantis GIS, is apibrimas buvo iek tiek praplstas, be riavimo ir atrankos akcentuojant dar ir duomen analizs funkcijas, bei apibriant informacins sistemos tikslus, pvz., kad GIS yra sukurta aplinkos tyrimams (Maguire ir kt., 1991) Deja, sunku pasakyti, kokios buvo pagrindins GIS atsiradimo prieastys ir kaip jos vystsi ankstyvajame etape, nes informacini technologij krjams nebdinga dokumentuoti krybos proces, o kartais jis smoningai slepiamas, ypa komercini ar karins pramons kompanij. Trumpai GIS raidos stadijas (Geographical information systems, 1996) galima apibdinti taip. 1. Ankstyvoji stadija. JAV pradtos kurti individuali krj ~19601975 metais. 2. Paplitimo pasauliniu mastu stadija. ~19751980 metais pradti vykdyti specials tyrimai nacionaliniu mastu. 3. Komercializavimo stadija. ~19821989. Buvo sukurtos ir labai greitai paplito komerciniai GIS program paketai. 4. Masinio naudojimo ir naudotojo dominavimo stadija. Nuo 1990-j met GIS teorijoje vis didesnis dmesys pradtas skirti naudotojo poiriui bei GIS funkcij ir tiksl suvokimui. Taiau taikymo srityse kartografai profesionalai i dalies prarado kontrol. vairiose alyse i technologija vystsi skirtingu tempu, todl pasaulio mastu stadijos persidengia.

Pagal vyraujant poir GIS, galima iskirti dvi j krj grupes: vieni svarbiausia GIS dalimi laiko technin bei programin rang, kiti pai informacij, t.y., jos apdorojim, analiz, panaudojim vairiame kontekste, saugojimo, manipuliavimo, vaizdavimo optimizavim. Ankstyvojoje GIS isivystymo stadijoje buvo bdingas pirmasis poiris GIS laikyta technologija, skirta saugoti, transformuoti, analizuoti ir vaizduoti geografinius (ir, galbt, negeografinius) duomenis (Burrough, 1986, Koshkariov, 1989). Antrojo poirio atstovai GIS laik technins ir programins rangos bei funkcij geografini duomen rinkimui, valdymui, analizei ir vaizdavimui visuma. GIS tikslai buvo apibriami plaiau, pvz., kaip sistema, skirta sprsti planavimo ir valdymo problemoms (Guptill,1988). Geriau suvokiant naudotoj poreikius, vystsi sisteminis poiris. Pvz., pagal Carter (1989), GIS yra institucin esyb, kuri integruoja technologij su duomen bazmis, ekspertize ir pastoviu finansavimu bei atspindi organizacin struktr. Toks apibrimas rodo numatom plai ios sistemos vystymosi perspektyv. ie du poiriai atitinka de Man (1988) iskirtus du informacini sistem (IS) tipus: 1. IS, skirtos transakcij apdorojimui, pagrstos grietai apibrtomis procedromis 2. lanksios IS, skirtos sprendim primimui, t.y., informacijos analizei ir modeliavimui. Specialistai iskiria tris GIS vystymosi lygius, kaip sistemos skirtos geografini duomen inventorizavimui, vliau ir analizei, galiausiai valdymui ir sprendim primimui. (Maguire, 1991). Taigi, GIS raida pakartojo bendrus informacini sistem evoliucijos dsnius, pereinant nuo operacij paket (transakcij) vykdymo sistemos sprendim primimo sistem. Kaip svarbias GIS ypatybes reikia pabrti komercin orientacij ir technologijos prieinamum daugeliui naudotoj i vairi mokslo ir praktins veiklos srii. Skirtingose srityse formuojasi skirtingas GIS esms ir rib suvokimas. Siekiama j paversti i poreiki slygojamos (bottom-up) teoriniu modeliu pagrst (top-down) sistem. (ESRI, 1989) i technologija neabejotinai populiarina kartografij, nes paprastam naudotojui suteikia galimyb operuoti geografiniais duomenimis (Robinson, 1995). Be to, suteikdama efektyvios duomen analizs galimyb, GIS padidina emlapio vaidmen komunikacij ir kitose greito sprendim primimo reikalaujaniose srityse. Naudojant standartines GIS funkcijas, lengva emlap suvokti ir naudoti kaip geografins informacijos vaizdavimo ir analizs priemon. Taip GIS technologij naudojimas priartino kartografij prie geografijos, palengvino teritorinio pasiskirstymo analiz ir modeliavim, naudojantis emlapiu, taiau paios temins kartografijos teorijai, be kitame skyriuje apraomo duomen modelio, nieko naujo nedav, o tam tikra prasme j net apribojo. Vis dlto btent GIS sistem pagrindu turt bti sukurtos kartografini duomen valdymo sistemos, kuriose bt galimyb automatikai manipuliuoti kartografiniais duomenimis, kontroliuoti vaizdavimo priemoni korektikum, bei, galbt, valdyti pagrindinius temini emlapi sudarymo procesus. GIS naudojimas dar nema tak ir institucijos veiklos modeliui. Susiformavo emlapi sudarymo proces, susijusi su duomen srautais, ir GIS programins rangos palaikomomis funkcijomis, samprata. Buvo iskirtos tokios bendros GIS funkcij grups (ESRI, 1991, Intergraph corporation 1998): 1. Grafins sveikos su naudotoju (angl.: graphical users interface GUI). 2. Sistemos ir duomen bazs valdymo. 3. Duomen vedimo, redagavimo ir patvirtinimo. 4. Manipuliavimo ir analizs. 5. Vaizdavimo ir produkto sukrimo. Taip grupuojant funkcijas, priartjama prie informacinje sistemoje vykstani proces klasifikavimo pagal j pobd, o ne pagal nuoseklum. Taigi, nepriklausomai nuo grupavimo prasmingumo kartografijos teorijos poiriu, buvo pereita prie proces nagrinjimo auktesniame abstrakcijos lygmenyje, kas turt bti bdinga iuolaikinei sistem teorija besiremianiai kartografijai. Kadangi ir geografiniai duomenys pradti naudoti daugiausia skaitmeniniu pavidalu, atsirado nauji procesai, skirti jiems pervesti skaitmenin form, be to, atsirado pagalbini proces, skirt geografins informacijos tvarkymui, klas. Pagrindinis GIS vystymosi keliamas reikalavimas yra didelis tiksli duomen kiekis analizei. Todl duomen rinkimas ir apdorojimas tampa vienu svarbiausi ir brangiausi proces. Be to, didjant ilaidoms duomenims gauti ir tvarkyti, svarbu, kad juos bt galima naudoti daug kart, todl kaupiami duomenys turi atitikti i anksto apibrtus reikalavimus. Tam reikia turti duomen

panaudojimo strategij bent jau institucijos mastu taigi, ir bendr veiklos model bei viening duomen baz.

Error! Bookmark not defined. pav. GIS koncepcinis modelis GIS koncepcinis modelis pavaizduotas 14 paveiksle (Environmental Systems Research Institute, 1991). Bding GIS technologijos slygot veiklos proces schem (angl.: workflow) iliustruoja 15 paveikslas. Palyginus j su 13 paveikslo schema, i karto matomi esminiai skirtumai. GIS yra tipika mainin sistema, patogi ir efektyvi, bet realizuojanti formalistin poir kartografij apskritai (kartografija GIS virsta mechanine realybs apraymo priemone) ir maai susijusi su temins kartografijos specifika. Informacins sistemos terminas GIS pavadinime dar nereikia kad tai yra institucijos informacin sistema, galinti visikai patenkinti jos reikmes. GIS veiklos diagramos (angl. workflow) i dalies apibria kompiuterines technologijas naudojanios kartografijos institucijos struktr per kompiuterizuotas darbo vietas, susietas su pagrindiniais kartografini krini rengimo krimo procesais, u kuriuos turt bti atsakingi skirtingi mons institucijos agentai. Atsirado nauji auktesni reikalavimai kartograf kvalifikacijai, siejami i pradi su programins rangos, vliau su matematinio modelio naudojimu. GIS yra pagrstos specifiniu geografini duomen modeliu (apskritai, kiekviena GIS turi unikal model), kuriame duomen struktros lygmenyje atskirti geografiniai objektai (informacija apie padt erdvje) nuo j atributins informacijos (informacijos apie objekto savybes). Be to, duomenys atskirti nuo vaizdo, kuris gali bti generuojamas bet kuriuo momentu. emlapis prarado savo, kaip informacijos kaupiklio, funkcij ir liko tik tos informacijos vaizdavimo priemon. Tipika GIS sujung duomen model su j vaizdavimo bdu, perimdama DBVS ir grafini projektavimo sistem savybes bei principus.

Error! Bookmark not defined. pav. GIS veiklos schema

Error! Bookmark not defined. pav. GIS programins rangos naudojimas 2004 metais.

Error! Bookmark not defined. pav. Interneto emlapi sistemos 2004 metais --Geografins informacijos laikotarpiui bdingas naujo kartografijos vaidmens suvokimas teikiant visuomenei informacij ir prisidedant prie mokslo metodologijos. Be to, paioje kartografijoje buvo daromi atradimai ir bandoma ivystyti jos teorijos pagrindines kryptis bei silpnsias vietas. Kristalizavosi tokios teorini tyrim kryptys: emlapio kalba Kartografinio painimo metodas; Kartografini vaizd evoliucija; Kartografinis modeliavimas; Santykis su geoinformatika; Efektyvumo ir kokybs problemos; Kartografinis vietimas ir ugdymas. GIS privalumai kartografijoje akivaizds tikslumas, vaizdo nuolatin ssaja su duomenimis, automatinis projekcij skaiiavimas, duomen tarpusavio integravimas, paprastas duomen vizualizavimas ir maketavimas, standartizavimas, metaduomenys. Taiau mechanikas GIS naudojimas kartografijoje taip pat kelia problem: formalus poiris kartografavimo proces (grafin ataskaita painiojama su emlapiu), daugiau dmesio skiriama ne emlapio kokybs, o darbo su duomenimis efektyvumo problemoms sprsti. Perspektyva: kas bus po GIS Dabar jau ne vien GIS (multimedia, 3D, interaktyvumas, geovizualizavimas, virtualios aplinkos, mobili kartografija). Globali GIS (SDI, Web). Nebe GIS duomen bazs (Oracle, DB2), galinios apdoroti erdvin informacij ir erdvinis SQL.

Interneto ir geografini duomen infrastruktr periodas

sigaljus GIS pradjo formuotis vieningo geografini duomen/kartografijos projekto samprata: susieti tarpusavyje erdvje registruoti informacijos sluoksniai (vertikali struktra) ir sritys (horizontali struktra);

be to, galima atskirai nagrinti norim teritorij ir informacijos sluoksni poaib (derinimo ir atrankos galimybs). Tokiu bdu, kiekvienas toks projektas potencialiai yra globalaus vieningo projekto, apimanio vis ems rutul ir visas geografines sferas, struktrin dalis. Todl reikia vis daugiau ir tikslesni duomen, kurie turi bti standartizuoti pasauliniu mastu. Dabartinis kartografijos raidos periodas i principo yra orientuotas globalias geografins informacijos strategijas. Pagrindiniai jo akcentai yra: Kartografija Internete, interaktyvs emlapiai, emlapiai greitam sprendim primimui Naudotojo traukimas, grupinis darbas Nauj reikini atspindjimas emlapiuose Erdvini duomen infrastruktros

Error! Bookmark not defined. pav. Technologij ir teorij taka kartografinms informacinms sistemoms.

Perspektyvos
Vien technin paanga negali isprsti informacins sistemos kartografijoje krimo problem. Net galima teigti, kad ji sukr ir nauj sunkum, susijusi su technins bei programins rangos naudojimu (pavyzdiui, suderinamumo problema). Iliko problemos, susijusios su darb vykdymo terminais, auganiomis sistem krimo bei palaikymo snaudomis, neatitikimu tarp naudotoj reikalavim ir sistemos ar produkto ypatybi . Didj kartografijos raidos paradoks ireikia nesryis tarp kartografins technologijos bei metodologijos tobuljimo ir kartografins produkcijos komunikacins kokybs pobdio (Kavaliauskas, 1999, 13 p.). is teiginys nusako poiri ir technologij vairovs periodo teminje kartografijoje problem, kuri ignoruojant nemanoma tolesn paanga. Reikia naujo, platesnio poirio pai kartografij bei informacini technologij pritaikym jos poreikiams, kurio sigaljimas reikt naujo temins kartografijos periodo pradi. J slygikai galima pavadinti iuolaikiniu skirting metodologini aspekt integracijos periodu. Lietuvoje, kur laisvosios rinkos vystymosi laikotarpis, sukls poreik kuo efektyviau naudoti ir atnaujinti turim informacij, siekti greitos ekonomins naudos, sutapo su intensyvia kompiuterizacija, todl nauj technologij diegimas turjo daug neigiam aspekt. Jas beslygikai primus i dalies buvo sugriauta tradicin kartografijos samprata ir taip pristabdytas jos teorijos vystymasis. Todl ir nesirpinta sukurti tikrai efektyvaus teorikai pagrsto institucijos veiklos modelio. Lietuvoje paskutiniame 20 a. deimtmetyje susirpinta temins kartografijos vieta tikrovs painime ir jos perspektyvomis. Madaug nuo 1993 m. tstini kartografini projekt organizavimas ir valdymas, j duomen bazi struktra ir logika, projektavimas, palaikymas vieningame informaciniame

kontekste, duomen efektyvumo, vientisumo ir saugumo utikrinimas pradtas nagrinti Vilniaus universiteto Kartografijos centre. Siekiama ne tik gauti peln i temini kartografini leidini, bet ir apibendrinti, formalizuoti j rengimo proces, bei iaikinti kartografins produkcijos kokyb lemianius veiksnius. Vis dlto nedideliame kolektyve sunku vesti griet technologin disciplin ir sukurti reikaling infrastruktr, ypa esant sudtingai finansinei situacijai, dl naujos technins bei programins rangos, personalo ir kit resurs trkumo. Todl sunku praktikai patikrinti prielaidas apie darbo organizavim, taikyti modelius, nors jie ir yra logikai pagrsti. Pastebta technologinio aspekto hipertrofija (Kavaliauskas, 1999), nesant tinkam teorini nuostat, suklusi negatyvius reikinius: nekontroliuojam emos kokybs kartografins produkcijos plitim ir geografins j esms nuvertinim. Kartografijos vystymo strategija, kuri dl ivardint prieasi yra btinai reikalinga iuo pereinamuoju laikotarpiu, turt apimti teorij kartografijos mokslo teorijos vystym, praktik technologij tobulinim ir kadr rengim. Vakaruose taip pat buvo sitikinta, kad technikos vystymasis sukuria naujo tipo problemas, kuri numatyti praktikai nemanoma arba labai sunku. Suvokus, kad nemanoma sukurti idealaus produkto, pradta iekoti priimtino balanso tarp darbo laiko, snaud ir produkto tipo bei kokybs. domu stebti, kaip vystantis technologijai ir didjant kuriam sistem sudtingumui ir kompleksikumui, keitsi snaud maksimumo sritis: io amiaus viduryje didiausios projekt snaudos buvo susijusios su technins rangos sigijimu, 89 deimtmeiais ilaidas techninei rangai pralenk programins rangos kaina. iuo metu brangiausiai kainuoja sistem prieira ir modernizavimas, taiau yra aiki tendencija didti sistem valdymo ilaid svoriui. I 12 paveikslo, kuriame parodyti informacini sistem raidos periodai ir etapai, galima pastebti, kad stadijos trumpja ir teritoriniai skirtumai isilygina: kiekvieno naujo periodo kriz ateina greiiau, o period trukm skirtingose alyse priklauso nuo atotrkio tarp j ir labiau paengusi ali. Tokia proces sinchronizacija bdinga informacinei visuomenei. Be 1.1 lentelje ivardint aspekt, dar keitsi kartografins produkcijos krj ir naudotoj santykis (19 pav.) Ilg laik is santykis buvo elementarus: sukurtas emlapis buvo naudojamas kaip geografini duomen saugojimo forma, teikianti analizs galimybes naudotojams (A). Atsiradus pragmatikos elementui kartografijoje, pradta tirti emlapi naudotoj poreikius ir stengtis juos patenkinti. Taip buvo sukurtas, nors ir grietai neapibrtas, grtamasis ryys (B). Kuriant daugiau ir vairesni emlapi, naudotojams atsirado daugiau analizs galimybi. Paskutiniame XX-ojo a. deimtmetyje pasikeit paties emlapio funkcijos: plaiai naudojant skaitmenines geografini duomen bazes ir greitai keiiantis informacijos poreikiams, emlapis tapo neefektyvus kaip duomen saugojimo forma, bet esmine tapo jo, kaip t duomen vaizdavimo bdo, funkcija. Ryys tarp kartografins produkcijos krj ir jos naudotoj tapo stabilus. GIS technologija suteik naudotojams ne tik dideles emlapi analizs galimybes, bet ir galimyb kombinuoti norimus geografins informacijos sluoksnius, atrinkti objektus, tai yra, formuoti pat emlap i komponent (C). Keiiasi ir profesionalaus kartografo vaidmuo. Jei anksiau jo pagrindinis tikslas buvo parengti kartografinius krinius, skirtus naudojimui ateityje, iuo metu darosi svarbiau organizuoti nauj informacij taip, kad ji bt prieinama jos naudotojams; be to, numatyti derinimo ir atrankos taisykles, kurios padt naudotojui i duomen susikurti norim emlapio vaizd. Tendencija perkelti fokus nuo specialist prie naudotoj iliks ir ateityje. Ji siejasi su informatikos vystymusi: dar 1966 metais siekiant ekonominio tikslingumo sukurta program paket koncepcija, kai atsisakoma individuali sistem usakym, o kuriamas produktas abstrakiam, statistiniam naudotojui. Rinkos tyrim, naudotoj klasi iskyrimo ir j poreiki analizs bei standartizavimo reikm temins kartografijos praktikai yra ne maesn negu informatikai.

Error! Bookmark not defined. pav. emlapio krj ir naudotoj bei emlapio funkcij kaita. Keitsi ir emlapi kokybs reikalavimai (jei ankstyvajame laikotarpyje pagrindin problema buvo geografinio pagrindo ir turinio tikslumo ir patikimumo utikrinimas, tai kompiuterizacijos laikotarpyje i problema jau sprendiama automatizuotai, o svarbiausiu akcentu tapo komunikacin kokyb). Kompiuterinms technologijoms vystantis su dabartiniu pagreiiu, galima prognozuoti, kad labai padids skaitmeninio pavidalo emlapi naudojimas asmeniniams poreikiams. Standartizuojant skaitmenines duomen bazes, jau pradti kurti tarptautiniai ir pasauliniai informacijos bankai, kuri lokalizacija nebra svarbi, nes jie prieinami per pasaulin kompiuteri tinkl. Naudotojui atsiveria galimybs bet kuriuo metu gauti norim geografin informacij i tokio banko ir paiam kurti skaitmeninius emlapius. Svarbia skaitmeninio emlapio funkcija taps naudotojo sveikos su informacijos bankais palaikymas, taigi jis gali bti ne tik fiksuot geografini duomen vaizdavimo forma, bet ir sveikos priemone, protingu objektu, per kur naudotojas gauna jam reikaling informacij. Be to, niekas negali pakeisti emlapio, kaip pagrindins geografins informacijos perdavimo priemons, funkcijos. Todl kartografams tenka dar didesn atsakomyb u ios priemons kokyb ir galimyb tenkinti besikeiianius emlapi naudotoj poreikius. Galima numatyti, kad ateityje atsiras naujos vaizdavimo formos, duomen saugojimo bdai. Kaupiant geografin informacij, periferiniai centrai teiks informacij valstybiniams, regioniniams, pasauliniams centrams. Todl turi bti nustatyti duomen kokyb, pasikeitim, interoperabilum palaikantys standartai. Standartizavimas jau dabar tampa viena kritikiausi problem kartografijoje apskritai, ir ypa temins kartografijos srityje. Skaitmenini technologij naudojimas itrina aikias ribas tarp kartografijos proces ir stadij: duomen rinkimo ir suvedimo, emlapi sudarymo, spausdinimo, dauginimo (Hall, 1991).Todl proces modeliavimas tampa dar svarbesniu siekiant ivengti chaoso temins kartografijos krini rengime.

Institucijos turi reorganizuotis aplenkdamos i grsm. Reikalingas vystymo modelis, kuris bt pakankamai lankstus ir numatyt alternatyvas, apibriantis: 1) kompleksinius veiklos tikslus; 2) naudotojo svarb; 3) sistemos uduotis ir j tarpusavio priklausomyb; 4) uduoi rezultatus kontrolei ir stebjimui; 5) technologijas toms uduotims vykdyti; 6) kitus institucijos resursus. Siekiant profesionaliai isprsti pamintas problemas, svarbiausias kartografo darbas turt bti atliekamas pradinse temini emlapi sudarymo analizs ir projektavimo stadijose ir jokiu bdu neapsiriboti reikini ar objekt vaizdavimu. Kitose darbo dalyse pateikiami modeliai yra paremti ia prielaida. Tiesa, projektuotojo darbui sunku nustatyti normatyvus, planuoti terminus, las ir kt., darbo rezultatai negali bti i karto vertinti, todl toks poiris i pirmo vilgsnio nra patogus. Taiau galima remtis tuo, kad jis visikai pasiteisino program sistem krimo praktikoje, bei sistem teorijos prielaida apie izomorfik reali proces skirtingose sistemose nagrinjimo vienodais metodais galimyb *.

UDUOTYS IR REKOMENDUOJAMA LITERATRA

Uduotys savarankikam darbui

Raskite Internete Lietuvos Geodezijos ir Kartografijos statym, kitus teiss aktus, reglamentuojanius kartografin veikl. Inagrinkite juose pateiktas apibrtis, jas vertinkite iuolaikins kartografijos terminologijos problem kontekste. Pasilykite tikslesnius apibri variantus. Apibrkite, kas yra skaitmeninis, elektroninis emlapis. Pasirinkite vien i esam Tarptautins kartograf asociacijos komisij, kuri laikote ypa svarbia, ir vien, kurios veikl laikote neprasminga ar nesuprantama. Inagrinkite j programas ir pasiekimus, pateiktus Interneto svetainse, trumpai juos pristatykite ir vertinkite. sivaizduokite, kad esate vienos i esam komisij pirmininkas arba norite pasilyti nauj, Js manymu, svarbi komisij. Parenkite nauj komisijos strategij ir j argumentuotai pristatykite. Padiskutuokite, kuri dabartini TKA komisij veikla yra ypa aktuali Lietuvai ir kodl. Inagrinkite informacij apie keleto pasirinkt ali kartografijos mokslo, organizacinius ir verslo pasiekimus. Pasiruokite diskusijai tema Kartografijos regioniniai ypatumai.

Uduotys praktikos darbams Perirkite Barbaros Petchenik vaik emlapi konkurso mediag (http://www.icaci.org/en/competition.html), pateikite pasilymus ir projektus, kokiems tikslams ie darbai gali bti panaudoti. Projekto vykdymas (5 skyrius): Pasidalinkite vaidmenis projekto grupse. Apraykite projekto gyvendinimo strategij, pirminius reikalavimus, technologij, suderinkite dokumentus su usakovu. Identifikuokite duomen altinius. Identifikuokite ir apraykite gyvendinimo problemas. Sudarykite darbo plan. Parenkite projekto vadin ataskait.

Jei kokybikai skirtingi reikiniai ireikiami tomis paiomis priklausomybmis, juos galima nagrinti vienodais metodais, pagal t pai schem, t.y., inias apie vienos prigimties sistemas galima pritaikyti kitokios prigimties sistemoms nagrinti (, 1978, , 1978, , 1978).
*

INFORMACINS SISTEMOS IR KARTOGRAFIJA

INFORMACINS SISTEMOS SAMPRATA Duomenys, metaduomenys, informacija

Duomenys, informacija ir inios tai pagrindins informatikos svokos. Duomenys tai faktai, kuriais operuojama nesiejant j su jokiu konkreiu objektu. Kaip matyti 2.1 paveiksle, duomenys patys savaime nieko nereikia. Taiau mogui bdinga manyti, kad duomenys yra apie kak, o ir praktikai duomenys vertingi tik tada, kai inome, kokius realaus pasaulio objektus jie aprao. Interpretuojant duomenis, jiems visada suteikiama kokia nors prasm. Kuo paprastesni duomenys, tuo daugiau yra galim interpretavimo variant, pavyzdiui, "A", "15" nesako beveik nieko, taigi, gali reikti daugyb dalyk, tuo tarpu ikoninis sutartinis enklas emlapyje daniausiai lengvai atpastamas (i dialektikos: kiekyb perauga kokyb). Apskritai duomen prasm ir vert priklauso nuo adresato patirties, konteksto, pateikimo formos ir kit veiksni. Nepastamos informacijos mogus nesuvokia, todl ji turi bti aprayta inomais terminais. Gali bti tiesiogiai nurodoma, k reikia ir kur gali bti naudojami duomenys. Metaduomenys tai informacija apie duomenis, padedanti juos teisingai interpretuoti ir naudoti.

Error! Bookmark not defined. pav. Duomenys ir informacija

Simbolis tai informacija, adresuota tam tikram naudotojui. I duomen generuojant informacij, remiamasi iniomis, bet naujos inios gali bti gaunamos interpretuojant t informacij. Informatika tiria vis ri informacijos struktr, organizacij, funkcijas, sveik su kitomis materijos formomis, genez. Jos aka informacijos teorija tiria informacijos matavim, saugojim, transformavim ir perdavim. Aktualiausios iuolaikins problemos yra informacijos struktrizavimas ir paieka chaotikame sraute. Pagrindiniai informatikos principai: 1. Informacija yra universali (funkcionuoja gyvojoje ir negyvojoje gamtoje). 2. Informacija yra materiali (egzistuoja materialios sistemos pagrindu). 3. Informacija gali bti sutvarkyta bei pati bti sistem organizavimo priemone. 4. Informacija veikia visuomen. Vystantis objektui, informacija konverguoja. 5. Kiekvienas informacijos srautas turi altin ir adresat.

Informacins sistemos bendrasis modelis

Informacins sistemos poreikis paprastai yra slygotas verslo. Institucijose vykdomos funkcijos siekiant tiksl, kuriems jos susikr, arba kurie atsiranda vliau. Funkcijoms atlikti reikalingos inios. inios keiiasi arba pleiasi vykdant funkcijas. inioms valdyti reikalinga IS, kad bt galima priimti sprendimus. Kad IS bt efektyvi, reikia suprasti informacij, kuria operuojama bei institucijos tikslus ir poreikius. is reikalavimas gyvendinamas tik tada, kai traukiama daug skirting srii ekspert ir ger organizatori. Reikia lanksiai reaguoti pasikeitimus. Informacin sistem galima apibrti dviem aspektais: a) struktriniu materialus neiklis + ini, prasms struktra, reikianti kuriuos nors objektus ar procesus; b) funkciniu tiesioginiai ir grtamieji ryiai tarp objekt. Struktriniu aspektu informacines sistemas tiria semiotika (mokslas apie enkl sistemas), funkciniu matematika, o abiem aspektais informatika.

Error! Bookmark not defined. pav. Informacins sistemos struktra Informacin sistema (IS) tai materiali sistema, galinti priimti, kaupti, saugoti, transformuoti, naudoti ir skleisti informacij. J sudaro aktyvieji elementai: altinis, srautas ir transformatorius bei pasyvieji elementai: informacijos bankas, dokumentai, informaciniai barjerai (1 pav.). Barjerai sistemos elementai, sulaikantys ar pristabdantys informacijos sraut: a) filtrai skaido, atskiria tam tikr tem nuo viso srauto; b) stabdiai sultina ar blokuoja informacijos perdavim (nuotolio, paiekos, kalbos, erdvs). Login posistem yra skirta naujai informacijai gauti i jau turimos atliekant taisykli rinkiniais apibrtas operacijas. Informacijos filtrai skirti informacijos srauto skaidymui, tem atskyrimui ir atrankai. Svarbiausi kartografijos informacins sistemos komponentai yra: kartografini krini sudarymo bei pagalbiniai procesai, informacijos bankas ir procesus vykdantys veiklos dalyviai (agentai). Informacins sistemos modelis apibria: 1) kompleksinius veiklos tikslus; 2) sistemos duomenis; 3) numatomus naudotojus; 4) sistemos uduotis (funkcijas) ir j tarpusavio priklausomyb; 5) funkcij rezultatus kontrolei ir stebjimui; 6) technologijas toms funkcijoms vykdyti; 7) moni iteklius ir kitus reikiamus resursus. Pateiktas informacins sistemos modelis yra labai apibendrintas ir tinka i principo bet kokiai sistemai. Taiau jame aikiai matyti, kokie elementai privalo bti konkreioje informacinje sistemoje: agentai, procesai, resursai, ir duomenys, kurie visada yra glaudiai susij tarpusavyje. Pagal bendr model gali bti kuriamos vairi tip ir vairi dalykini srii informacins sistemos. Kartografin informacin sistema tai sistema, skirta kaupti, saugoti, transformuoti, naudoti ir skleisti informacij, leidiani geografinius duomenis pateikti naudotojui emlapi ir/arba atlas pavidalu. Taigi, kartografin informacin sistema yra geografin informacin sistema, specializuota kartografini produkt gamybai. Pagrindin tokios sistemos ypatyb yra tai, kad geografiniai duomenys, naudojami emlapiams sukurti, nra nuolat saugomi sistemoje, o gaunami i j gamintoj (pageidautina pirmini altini). Kaip ir visos iuolaikins IS, kartografin informacin sistema turi funkcionuoti naujausi informacini technologij aplinkoje.

Temins kartografijos informacin sistema tai kartografin informacin sistema, specializuota teminiams kartografiniams kriniams rengti. Tokia sistema turi bti pritaikyta apdoroti ir valdyti labai skirting tem, tip ir format informacijai, patenkaniai i vairi altini. Be to, ji turi bti lengvai pritaikoma vairiems, i anksto nenumatytiems kartografiniams produktams kurti. Temins kartografijos informacins sistemos paprastai nereikalauja labai specializuotos technologins platformos, bet pasiymi didele vykdom proces vairove, todl jose ypa svarbs moni itekliai ir valdymo aspektas, nuo kurio didele dalimi priklauso sistemos efektyvumas. Lietuvos nacionalinio atlaso informacin sistema tai temins kartografijos informacin sistema, specializuota palyginti smulkaus mastelio valstybs teritorijos temini emlapi ir atlas rengimui. Pagrindinis ios sistemos tikslas yra pateikti Lietuvos visuomenei patikim, kompleksik ir isami geografin informacij apie pagrindinius valstybs gyvenimo aspektus gamt, kultr (visuomen ir k) ir vystymosi istorij. Pagrindinis ios sistemos produktas yra prestiinis kartografinis leidinys nacionalinis atlasas. Taiau reikia atkreipti dmes, kad kuriama IS beveik niekada nra skirta vienam kriniui rengti; ji turi bti pakankamai funkcionali, kad galt utikrinti maksimal sukauptos informacijos ir ini panaudojim kitiems, susijusiems tikslams: Lietuvos nacionalinio atlaso atnaujinimas ir leidimas atskiromis dalimis; kit atlas, emlapi, kartografini iliustracij krimas; geografins informacijos apie Lietuvos teritorij platinimas ir pristatymas Lietuvos bei usienio naudotojams vairiais metodais; informacijos integravimo geografiniu poiriu propagavimas; naudotoj poreiki tyrimai; kartografins kokybs valdymo sistemos vystymas; temins kartografijos technologini schem sudarymas ir tobulinimas; mokslinio poirio Lietuvos temini kartografini krini rengim formavimas, metodinis ios srities koordinavimas; Lietuvos temins kartografijos standart, nuostat, rekomendacij krimas. Lietuvoje temins kartografijos informacin sistema, kuriama valstybs poreikiams ioje srityje tenkinti, yra neatsiejama nuo nacionalinio atlaso informacins sistemos, todl toliau j neskirsime ir kalbsime tik apie Lietuvos nacionalinio atlaso IS.

Informacinis-technologinis kontekstas
iuo metu galima teigti, kad kompiuterizacija teminje kartografijoje, kaip ir daugelyje kit srii, yra suklusi informacin sprogim, kurio pagrindin pasekm yra nepaprastai greitas teorini galimybi (o kartu ir naudotoj poreiki augimas), nuo kurio atsilieka praktinio gyvendinimo galimybi augimas taigi, nors kuriam produkt ir sistem kokyb gerja, vistiek nesuvaldomai didja atotrkis tarp naudotoj poreiki ir j patenkinimo laipsnio. Technologij vystymasis sukuria naujo tipo problemas, kuri numatyti praktikai nemanoma arba labai sunku. Suvokiant, kad nemanoma sukurti produkto, idealiai tenkinanio naudotoj poreikius, iekoma priimtino balanso tarp darbo laiko, snaud ir produkto tipo bei kokybs. Vystantis technologijai ir didjant kuriam sistem sudtingumui ir kompleksikumui, keitsi informacini sistem krimo snaud maksimumo sritis: io amiaus viduryje didiausios projekt snaudos buvo susijusios su technins rangos sigijimu, 89 deimtmeiais ilaidas techninei rangai pralenk programins rangos kaina. iuo metu brangiausiai kainuoja sistem prieira ir modernizavimas, taiau yra aiki tendencija didti sistem valdymo ilaid svoriui. Btina atsivelgti iuos pagrindinius veiksnius, ribojanius kompiuterins kartografijos technologij teikiamas teorines galimybes ir takojanius sukurt informacini sistem funkcionavim.

Veiklos sudtingumas. 1. Kuriamos sistemos ir produktai darosi vis sudtingesni, j naudotoj reikalavimai nuolat didja ir keiiasi, todl vis sunkiau apibrti reikalavimus ir juos gyvendinti. Pavyzdiui, jei anksiau atlaso skaitytojas suvokdavo, kad emlapyje pateikiam informacij riboja jo dydis, tai skaitmeninio atlaso naudotojas ino, kad technologija leidia rodyti kur kas daugiau informacijos tame paiame emlapyje, be to, gauti papildom informacij apie pavaizduotus objektus, skaitant garso ir vaizdo raus, todl bet kokie apribojimai sukelia jo nepasitenkinim. 2. Logika ivada: kartografini informacini sistem krjams reikia vis platesni ir gilesni ini, patirties ir gdi. Pavyzdiui, kad galt efektyviai panaudoti kompiuteri teikiamas galimybes, kartografas jau turi bti susipains ir su GIS, informatika, projektavimo ir duomen bazi valdymo metodais ir kt. Todl nuolat trksta ir ateityje trks kvalifikuoto personalo (ne tik Lietuvoje, bet ir kur kas labiau technologikai isivysiusiose alyse). 3. Informacini sistem valdymas darosi labai sudtingas; vis sunkiau apskaiiuoti projekto darbams reikaling laik ir j kain, todl didja su iais faktoriais susijusi rizika. Tai ne tik kartografijos, bet ir bendra sudting informacini sistem problema. Aplinkos taka. 1. Informacin sistema turi bti kuriama taip, kad galt lengvai prisitaikyti prie greitai besikeiiani aplinkos slyg ir operatyviai reaguoti nauj produkt poreik ar reikalavim pasikeitim. 2. Kad galt konkuruoti rinkos slygomis, organizacija siekia mainti ilaidas sistemai ar produktui kurti, taiau tuo paiu metu turi gerinti jo kokyb. Todl iems tikslams siekti tenka inaudoti ir maiausias proces optimizavimo galimybes. Ekonominis sudtingumas. Lietuvos nacionalinio atlaso IS siekiamas natralus tikslas sutrumpinti produkt krimo cikl, padidinant produktyvum ir rezultat kokyb. Taip atsiranda prietara, reikalaujanti efektyvi projekto valdymo sprendim. Kartografin informacin sistema privalo bti orientuota jos produkt naudotoj poreikius konkreiu laikotarpiu, t.y., lanksiai pritaikoma diegiant naujas technologijas ar planuojant naujo tipo produktus, tame tarpe ir elektroninius. Stebint pagrindinio kartografins informacins sistemos rezultato emlapio funkcij kait nuo seniausi laik iki dabar, matoma vis didjanti jo reikm ir reikalavimai, keliami tokio tipo produkto gamintojams. Galima numatyti, kad ateityje kartografins informacins sistemos produkt naudotojai taps vis aktyvesni, o patys produktai turs bti vis interaktyvesni ir labiau susieti tarpusavyje tiek vertikaliai (skirting tem duomenys), tiek horizontaliai (skirting region ir valstybi tos paios temos duomenys). Taigi, projektuojant kartografin informacin sistem, btina laiku atsivelgti pokyius ir tendencijas iose srityse: metaduomen ir geografini duomen standartizavimas bei nacionalins (regionins, pasaulins) infrastruktros pltra, naujos komunikacijos technologijos, tam tikro tipo kartografins informacijos poreikis konkreiu laikotarpiu, tikslini grupi specifika (dydis, aktyvumas, gebjimai)

SISTEM KRIMO METODAI KARTOGRAFIJOJE Projekto samprata

Projektas beveik tokia pat svarbi svoka, kaip ir informacin sistema. Veiklos skaidymas projektus padeda j tinkamai valdyti. Projekt paprastai galima apibrti kaip tai laikin veikl, nukreipt unikalaus tikslo pasiekim (pavyzdiui, produkto ar paslaugos sukrim), kuri turi apibrt pradi ir pabaig bei baigtinius iteklius. Projekto tikslai gali skirtis nuo bendrj organizacijos tiksl, dideli projekt planavimui, gyvendinimui ir stebjimui gali bti sukuriamos specialios laikinos organizacins struktros projekto grup, viena ar kelios darbo grups. Iki 20 a. vidurio projektais paprastai buvo vadinami planai, t.y. tai, kas turi bti atliekama prie pradedant numatyt veikl. altojo karo metu po palydovo krizs* projektas m gauti ir kit prasm kaip specializuotos inios ir savarankika koncepcija kartu su projekt vadyba. JAV Gynybos ministerija norjo pagreitinti karini projekt procesus ir sukr naujus rankius (standartizuotus projekt modelius) iam tikslui pasiekti. Kaip dalis Polar povandeninio raketneio programos 1958 metais sukurtas PERT (angl.: Program Evaluation and Review Technique). Tuo paiu metu DuPont korporacija sukr pana model, pavadint CPM (kritinio kelio metodas, angl.: Critical Path Method). PERT vliau buvo papildytas WBS (uduoi skaidinys, angl.: Work Breakdown Structure). Proces srautas ir struktra (angl.: Workflow) greit paplito privaiose monse, ypa vykdaniose karinius usakymus. Egzistuoja keletas daugiau ar maiau isami projekto apibrimo variant, kurie atsirado dl skirting organizacij (pvz., Project Management Institute) takos. Pavyzdiui: Vienkartinis darbas, turintis tiksl, ireikt kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais ir laikin organizacin struktr, kuri likviduojama jam pasibaigus. Siekis (pastanga), kuriuo moni, mediaginiai ir finansiniai itekliai yra suorganizuoti nauju bdu, vykdius unikali, specifin darb apimt kuri riboja laikas ir katai, bei pasiekus vientiso, naudingo pokyio, ireikto kiekybiniais ir (ar) kokybiniais tikslais. Visais atvejais pabriama tai, kad projektui bdingas pokytis, poreikis suorganizuoti resursus, egzistuojant tam tikriems apribojimams, ir siekiant tam tikr tiksl. Taigi, tikslo unikalumas, laikinumas ir itekli ribotumas yra esmins projekto savybs. Itekli ir laiko prasme galime kalbti apie projekto apimt. Apraant projekt patogu informacij susisteminti pagal iuos klausimus: a) kas? (kokios alys dalyvauja projekte); b) kodl? (koki naud alys nori gauti, vykdiusios projekt); c) kokiu bdu? (kaip bus siekiama norimo rezultato) d) kokie itekliai (ko reikia, kad projekt bt galima gyvendinti); e) kada? (pagal kok laiko grafik turi bti atliktos projekto veiklos). Projektai gali bti skirstomi pagal vairius poymius.

Taip vadinama palydovo kriz kilo 1957 m. spalio 4 d., kai tuometin Taryb Sjunga paleido pirmj dirbtin ems palydov Sputnik 1. JAV, tuo metu sitikinusioms savo lyderyste kosmini technologij srityje, tai buvo didelis okas (du JAV bandymai paleisti palydovus buvo neskmingi). Jo rezultatas serija vairaus masto JAV iniciatyv ir program, tarp j NASA (angl.: National Aeronautics and Space Administration) krimo, per metus keturis kartus iaugusio mokslini tyrim finansavimo bei projekt valdymo (vadybos) disciplinos formavimas

Pagal projekto tikslus ir bdus tikslams pasiekti: a) inineriniai projektai, b) produkto (paslaugos) krimo projektai, c) sistem krimo projektai, d) tyrim bei organizacij pertvarkymo projektai. Pagal sprendiamas problemas, j aktualum ir sprendim naujum: a) tipiniai projektai, kurie gali bti atkuriami skirtingose situacijose, juos pakoregavus pagal specifines slygas, b) unikals projektai, kurie negali bti tirauojami dl to, kad j situacijos nesikartoja, nes nemanoma sukurti kitos panaios projektavimo srities. Pagal sudt ir veiklos srities struktr: a) Vienetiniai (monoprojektai) projektai atskiri, nepriklausomi nuo kit projekt, skirtingo tipo ir dydio projektai, b) Daugialypiai (multiprojektai) projektai projekt kompleksas ar programa, susidedanti i tarpusavyje susijusi vienetini projekt, c) Labai dideli projektai (megaprojektai) projektai tikslins region vystymo programos, apimanios keleto vientyni ir daugialypi projekt. Pagal veiklos sritis: a) mokomieji ir vietimo projektai, b) tyrim ir vystymo projektai, c) inovaciniai projektai, d) investiciniai projektai, e) mirs projektai. Pagal trukm: a) trumpalaikiai (maiau nei 3 met), b) vidutins trukms (3-5 met), c) ilgalaikiai (daugiau nei 5 met). Iskiriamos devynios projekto vadybos funkcins sritys: 1. Integracijos (visumos) valdymas; 2. Apimties vadyba (angl.: scope management); 3. Laiko vadyba (angl.: time management); 4. Kainos (ilaid) vadyba (angl.: cost management); 5. Kokybs vadyba (angl.: quality management); 6. Personalo ar komandos vadyba (angl.: personell, team management); 7. Bendravimo vadyba (angl.: communication management); 8. Rizikos vadyba (angl.: risk management); 9. Pirkim vadyba (angl.: procurement management).

Bendrieji sistem krimo principai

Projektuojant Lietuvos nacionalinio atlaso IS ir atsivelgiant tai, kad ji ateityje bus iplsta iki nacionalinio masto temins kartografijos IS, ji turi bti kuriama laikantis. Projektuojant ir kuriant kartografin informacin sistem, btina laikytis bendrj sistem projektavimo princip.

Jei IS dalys kuriamos ne kartu, skirting moni ar institucij, arba formuojamos neturint iankstinio projekto, gali susidaryti labai nepalanki situacija (sal sistemos): dubliuoti duomenys (todl yra rizika, kad jie bus neisams arba prietaringi); dvigubos pastangos kuriant produkt (negalint panaudoti jau sukauptos informacijos); neprieinama informacija dl nesuprast reikalavim; technologij vairov ir nesuderinamumas; informacijos perdavimo problemos; susiejimo problemos pertvarkant, iskiriant, sujungiant IS dalis; ieinant darbuotojams neivengiamai prarandamos inios. Sprendimai minimizuoti iuos faktorius turi bti pagrstas vieningu poiriu sistem, kuris apima: technik atpainti bendro naudojimo informacijai (pavyzdiui, esybi ryi modeliavimas); standartinius terminus ir svokas; prioritet iskyrimo priemones; lankstum keiiant sistemas; priemones dokumentuoti ir aptikti pasikeitimams; vieningo planavimo priemones. Sistem projektavimo metodai turi bti taikomi planuoti, skirstyti projekto resursams, stebti uduoi vykdymui bei dokumentuoti. Visos sistemos keiiasi. Tai atsitinka dl nepastebt klaid, pasikeitusi reikalavim, sistemai pleiantis. Pokyiai gali liesti sistemos funkcijas (pavyzdiui, diegus nauj technologij), informacijos struktr (pavyzdiui, pasikeitus emlapio informacijos klasifikavimui), arba vis sistem, kai ji pleiama. Siekiant greitai atlikti pakeitimus, visos sistemos dalys turi bti isamiai dokumentuotos, o j elementai turti vienod struktr. Sistemos projektavimas gali bti atliekamas i viraus emyn tai metodikas sistemos krimas (nuoseklus krimas pagal projekt, dar vadinamas informacijos ininerija) arba atvirkiai, kai kuriama btent tai, ko reikia konkreiu metu (intuityvus krimas). Pirmasis variantas skirtas ilgalaikiams tikslams sistemos integracija pasiekiama vystant vienintel login model, kuris apima vis informacij, reikaling staigos ar projekto tikslams siekti. Pasirinkus variant, projekto pradioje reikalingos palyginti didels investicijos, kurios vliau atsiperka. Antrasis variantas tinka siauros srities trumpalaikiams tikslams, sistema kuriama fragmentikai i atskir maesni dali pagal t dali poreik, danai naudojant skirtingus modelius, o vientisumo utikrinimo los taupomos bendros sistemos stabilumo sskaita. Pagrindiniai sistem krimo ir projekt valdymo metodai bei technikos, kurie skmingai taikomos ir kartografijoje yra pagrsti loginiais metodais, tarp kuri ypa svarbs yra skaidymas komponentus (angl.: breakdown) ir klasifikacija. Galima iskirti kelias metod grupes. Dalykins srities unifikuoto apraymo priemons:
o o o informacins sistemos bendrojo modelio sudarymas, koncepcinis modeliavimas, kurio metu iskiriamos ir formaliai apraomos dalykins srities esybs, j savybs ir tarpusavio ryiai, duomen sraut modeliavimas, kurio rezultatas apibendrinti ir detals duoman sraut tarp sistemos komponent apraymai. projekto tiksl ir udavini apibrimas, veikl skaidymas, naudojam itekli ir laukiam rezultat susiejimas su veiklomis, vaidemn (kompetencij) apibrimas ir susiejimas su veiklomis, sistemos gyvavimo ciklo ir projekto laiko grafiko sudarymas. Strategins analizs metodai, reikalavim projektavimas, kokybs valdymas, pakeitim valdymas dokumentavimas.

Veikl ir gyvavimo ciklo modeliavimas:

o o o o o

Projekt valdymo metodai:

o o o o o

Strategins analizs ir valdymo metodai

McKinsey 7-S modelis 7-S valdymo modelis aprao septynis aspektus, kurie padeda vertinti strategij ir valdyti projekt efektyviai ir kaip vientis sistem. Siekiant skmingai gyvendinti bet kokio lygmens strategij, btina atsivelgti visus septynis aspektus, kaip veiklos efektyvum lemianius veiksnius. Aspektai yra tarpusavyje priklausomi, todl bent vieno ignoravimas gali atsiliepti visiems kitiems. Be to, santykin kiekvieno j svarba gali keistis laikui bgant. Model pirm kart paminjo du autoriai (Pascale ir Athos) 1981 metais knygoje The Art of Japanese Management, kurioje nagrinjo Japonijos pramons skms prieastis. Vliau su bendraautoriais (Peters ir Waterman) 7-S idja buvo ivystyta iki 7-S modelio, kuris tapo tarptautins valdymo konsultacins kompanijos McKinsey pagrindiniu rankiu. ie septyni veiksniai yra: 1. bendrosios vertybs (angl. shared values), dar vadinamos aukiausiais tikslais arba siekiais, t.y., organizacijos paskirtis ir pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi visoje veikloje; 2. strategija (angl. strategy), apraanti, kaip siekiant apibrt tiksl laike paskirstomi riboti resursai, 3. struktra (angl. structure), t.y., schema, kaip organizacijos dalys susijusios tarpusavyje, 4. sistemos (angl. systems) veikl aplinkos, tokios kaip informacins, finansins, kokybs valdymo ir kt. sistemos, 5. stilius (angl. style), reikiantis organizacijos valdymo stili (kultr), 6. moni itekliai (angl. staff) vaidmen tipai ir moni skaiius kiekvienam vaidmeniui, 7. gebjimai (angl. skills) personalo ar organizacijos kaip visumos iskirtins kompetencijos.

Error! Bookmark not defined. pav. 7-S modelis McKinsey 7-S model galima sivaizduoti kaip 7 kompas rinkin. Jei j vis rodykls rodo vien pus, mon ar projektas yra gerai organizuotas, kitaip galima laukti problem net ir tada, kai struktrikai viskas atrodyt gerai. Pagrindin io modelio nauda yra ta, kad jis padeda valdyti organizacinius pakeitimus, formuluoti strategijas, vertinti j gyvendinamum, gali bti neefektyvi organizacij diagnostikos rankis, jungia racionalius ir emocinius veiksnius, utikrina, kad septyni S bus vertinami lygiagreiai ir atsivelgiant j tarpusavio priklausomum, t.y., padeda susieti strategij su vairiomis veiklomis, kurios gali turti takos strategijos gyvendinimui. Modelis ireikia poir, skirting nuo Vakar pasaulyje prasto, taiau riboto mstymo, kai organizacija tapatinama su jos struktra ir laikoma, kad pasirinkus tinkam strategij, struktra, t.y., organizacija, savaime bus tinkama. I Ryt perimtas alternatyvus poiris teigia, kad organizacija, kuri iuo atveju

suprantama kaip bendra mons, staigos ar kitokios grups kultra, gali ir turi bti orientuojama jos vykdomas strategijas. SSGG silpnybi, stiprybi, galimybi ir grsmi analiz SSGG (angl. SWOT) metodas pirm kart apraytas 1969 m. kaip strateginio valdymo metodas. Jis labai praveria, kai reikia vertinti sudting strategin situacij turint tam labai ribot laik. Metodas pagrstas didiausi tak turini veiksni iankstiniu vertinimu. Tai stiprybs ir silpnybs, kurios analizuojamos kaip vidiniai veiksniai, bei iorins galimybs ir grsms. Metodas veikia kaip filtras, atrenkant tikrai svarbi informacij apie vidinius projekto aspektus ir iorin situacij.

Situacijos analiz

Vidin analiz

Iorin analiz

Stiprybs

Silpnybs

Galimybs

Grsms

SSGG profilis

Error! Bookmark not defined. pav. SSGG schema SSGG vidin analiz gali bti atliekama skirtingais teminiais aspektais: teisiniu, organizaciniu, socialiniuekonominiu, geografiniu, ekologiniu, finansiniu, informaciniu, komunikaciniu ir pan. ie aspektai apima i 7-S modelio komponentus. Iorins aplinkos galimybs ir grsms danai vertinamos tokiais aspektais: politiniu, ekonominiu, socialiniu ir technologiniu (PEST analiz). Apskritai, galimyb yra tikimyb pasinaudoti iorini veiksni pokyiais siekiant projekto skms. Pagal skirting veiksni, toki kaip naudotojai, konkuentai, rinkos tendencijos, partneriai, naujos technologijos, socialin, ekonomin, politin-teisin aplinka ir pan., pokyiai, teigiam pokyi galimybes kuriami optimistiniai iors aplinkos raidos scenarijai, o pagal neigiam pokyi grsmes pesimistiniai. Apraius pagrindines stiprybes, silpnybes, galimybes ir grsmes, seka strategini sprendim krimo etapas. Jame poromis gretinamos skirtingos stiprybs ir silpnybs su galimybmis ir grsmmis. Silomi sprendimai turt duoti atsakymus tokius klausimus: kaip panaudoti stiprybes galimybms gyvendinti; kaip itaisyti silpnybes pasinaudojant galimybmis; kaip panaudoti stiprybes grsmms veikti; kokias silpnybes reikia paalinti, kad apsisaugotume nuo grsmi.

SSGG metodo taikymo skm priklauso nuo to, kaip ir i koki altini renkama informacija apie veiksnius. Siekiant ivengti subjektyvumo (vienos nuomons) btini interviu su visomis suinteresuotomis alimis (usakovai, naudotojai ir pan.).

Reikia pastebti, kad taikant SSGG metod, kyla pavojus per daug supaprastinti situacij, klasifikuojant visus takojanius veiksnius ias keturias kategorijas. Pavyzdiui, technologin inovacija gali tapti ir grsme, ir galimybe, tam tikra organizacijos kultra vienais atvejais yra stipryb, kitais silpnyb, ir pan. Todl svarbiausia ne suklasifikuoti, o atpainti mintus keturis veiksnius ir atsivelgti juos rengiant strategin plan. Projekto rizik valdymas Projekto rizika tai veiksnys, kuris gali turti neigiamos takos projektui. Rizikos skiriasi nuo grsmi tuo, kad jos gali bti numatomos ir kontroliuojamos projekto metu. Danai rizikos yra tiesiogiai susijusios su papildomomis galimybmis tuo atveju rizikos veiksnys nealinamas (arba net smoningai sukuriamas, ko bdingas pavyzdys yra bet koks investavimas), o vertinamas jo keliam grsmi ir laukiamos naudos santykis. Todl rizik ivengti praktikai nemanoma. Keletas rizik pavyzdi kartografijoje: a) pasirinkimas naudoti nauj programin rang teminiam emlapiui sukurti susijs su rizika, kad darbuotojai nesisavins jos pakankamai greitai ir produktas bus sukurtas vliau, negu numatyta. Toks sprendimas nebt priimamas, jei nebt tikimasi naudos, pavyzdiui, kad vliau tok emlap bus galima greiiau atnaujinti, publikuoti Internete ar pan. Jei laukiama tiesiogin nauda yra palyginti nereikminga, rizik gali pateisinti, pavyzdiui, mons siekis apskritai pereiti prie nauj technologij, pradedant nuo projekto, kuriam vlavimo rizika nra kritin; b) sprendimas traukti rengiam atlas sudtingus emlapius, kuriuos parengti gali tik iors specialistai. Su tuo susijusi akivaizdi grsm, kad nepavyks susitarti su galimais tokio emlapio autoriais, emlapio sudarymas brangiai kainuos ir pan. Laukiama nauda atlasas taps domesnis ir patrauklesnis naudotojui. Rizikingas sprendimas bet kuriuo atveju priimamas tik gerai vertinus vykusi grsmi pasekmes ir galimybes j ivengti. Yra sukurta nemaai rizikos valdymo metodik, kurie leidia sumainti neigiamos takos tikimyb ir padidinti laukiamos naudos tikimyb. Bendri rizik valdymo ingsniai yra: rizik valdymo planavimas; rizik identifikavimas; kokybin ir kiekybin rizik analiz; atsako priemoni planavimas; rizik stebsena ir kontrol. Kadangi rizikos valdymas nra tik neigiam padarini vengimo procesas, rizikos valdym reikia traktuoti kaip projekto planavimo proceso dal, nes net ir esminiai kas? Ir kodl? aspektai gali bti stipriai takojami. Geriau suprantant rizikos prigimt, lengviau ivengti nunumatyt grsmi, taigi galima tiksliau planuoti ir taip taupyti resursus, be to, galima imtis iniciatyv, kurios iaip bt laikomos per daug rizikingomis ir j bt atsisakyta. Rizik valdymas paprastai integruojamas projekt valdym. Tai daroma apibriant bendrus rizikos valdymo procesus ir nurodant j viet projekto gyvavimo cikle. Rizik valdymas remiasi projekto neapibrtumais, kurie siejami su visais projekto aspektais (alys, interesai, gyvndinimo bdas, priemons ir kt.). Neapibrtumai sudaro grandines, tokias kaip tikslaivertinimo kriterijai (kuo tikslai grietesni ir reikalavimai didesni, tuo didesn ir rizika j nepasiekti, taiau jei tikslai nepakankamai apibrti, yra rizika, kad nebus manoma vertinti, ar jie pasiekti) ar katailaikas-kokyb (trys tarpusavyje priklausomi faktoriai, kuriuos galima keisti, taiau sumin rizika ilieka). Rizik ir reakcij jas dokumentavimas papildo mons ini bank, leidia geriau atpainti ir vertinti neapibrtumus, taigi, ir valdyti rizikas bei ivengti blog projekt. Geras rizikos valdymas reikia efektyviau vykdomus projektus, t.y., maesnes snaudas ir tuo paiu konkurencin pranaum ir auktesn organizacijos darbo kultr.

Klasifikacija (skirstymas)
Klasifikacija tai objekt skirstymas pagal j panaum (poymius) atskiras apibrtas aibes klases. Klasifikacijos tikslas sisteminti informacij, padti orientuotis objekt ir svok vairovje. Klasifikacija yra priemon suskaidyti sudtingus objektus paprastesnes sudtines dalis, iskirti bendrsias ir specifines i dali savybes ir nagrinti jas atskirai. Tai vienas inomiausi informacijos tvarkymo bd. Nuo taisyklingos klasifikacijos labai priklauso informacijos vert. Klasifikacija, kaip ir bet koks skirstymas, nurodo visas ris, einanias skirstomos svokos apimt. Skirstydami gimin ris, kreipiame dmes poymius, kuriuos turi vienos rys ir neturi kitos. T poymi ris vadinama skirstymo pagrindu. Pavyzdiui, trikampio kamp dydis yra pagrindas skirstyti juos staiakampius, bukakampius ir lygiaonius; kratini tarpusavio santykis pagrindas skirstyti lygiakraius, lygiaonius ir vairiakraius. Sudtingiau, kai poriai skirstomi dar kart. Vienas i kartografijoje danai naudojam skirstymo metod yra dichotomija: ems danga Mikas Ne mikas Vandens telkinys Ne vandens telkinys Pieva Ne pieva Ir t.t. Tai metodas skirstyti ne iki galo paintai arba labai sudtingai aibei. Jis yra isamus kiekviename etape pavyzdiui, pasaulio religij emlapio legendoje paprastai bna keletas pagrindini klasi (krikionyb, islamas, budizmas) o paskutin klas, apimanti visas nevardintas, ir, galbt, neinomas religijas, yra kitos. Tik reikia nepamirti, kad klas kitos kokybikai skiriasi nuo vis kit klasi, apibrt pagal j poymius. Svoka kitas siejama ne su konkreiais poymiais, o atvirkiai su j neturjimu. Todl sudarant legendas toki klas ymintys enklai turi aikiai skirtis nuo kitas klases ymini enkl. Pavyzdiui, jei ems dangos areal klass iskiriamos skirtingomis spalvomis, tai klas kitos gali bti achromatinis enklas (pilka arba balta spalva). Skirstymo taisykls. Skirstymas turi bti suderintas, t.y., ri suma turi bti lygi visumai. Tik tokia klasifikacija bus isami ir teisinga. Skirstymo nariai turi vienas kit alinti, t. y., skirstoma nesikertanias ris13[13]. Pavyzdiui, knygos pagal savybes negali bti skirstomos naudingas, suprantamas, domias. Skirstymo pagrindas turi bti tas pats. Pavyzdiui, gyventojai negali bti skirstomi krikionis, musulmonus, indus arba pagal religij, arba pagal tautyb. Skirstymas turi bti nuoseklus, t.y., pereinama artimiausi emesn gimin nedarant uoli. Pavyzdiui, gamta gyvnai, augalai, uolienos keiiama gamta organinis pasaulis ir neorganinis pasaulis, kurie skirstomi toliau. Poymiai turi bti praktikai reikmingi, be to gera klasifikacija leidia formuluoti maksimum teigini apie skirstom aib. Klasifikacija remiasi indukcija, kurios dka ir nustatomi skirstymo poymiai. Jie gali bti ir kiekybiniai, ir kokybiniai. Svarbu, kad bt tinkamai parinkti gimininis (jungiantis) ir rinis (skiriantis) poymiai.

13[13]

Apskritai reikalaujama, kad skirstymas bt vienareikmis, t.y., objektas vienu metu priklausyt vienai ir tik vienai klasei. Taiau ne visada manoma taip suskirstyti sudtingus objektus. Tada vedamos priklausomybs klasei su tam tikra tikimybe ar laipsniu svokos (angl.: fuzzy dependences).

Natralioji ir dirbtin klasifikacija. Jei objektus klases jungiame pagal esminius poymius, kurie susij su dauguma objekto savybi, ireikia jo prigimt tai natralioji klasifikacija (pvz., augal sistematika, periodin chemini element sistema). Dirbtin klasifikacija sudaroma pagal neesminius objekt poymius, siekiant juos lengviau rasti tarp kit objekt (pvz., abclinis katalogas). Enciklopedin klasifikacija siekia apimti vis painim. Specialioji klasifikacija apima vien siaur srit, kurioje turi bti isami. Klasifikacijos principus, metodus ir taisykles tiria taksonomija. Tikslas sukurti klasifikacijas, kurios bt informatyvios, neprietaringos, adekvaios natralioms sistemoms. Klasifikacija gali bti vykdoma induktyviai (atskiri objektai jungiami poklasius ir t.t.) arba deduktyviai (bendriausios klass skaidomos poklasius ir t.t.). Klasifikacijos principai labai svarbs kuriant duomen bazes. Kaip pavyzd galima panagrinti savito objekto informacins sistemos proceso skaidym ir pastebti, koki prasm iuo atveju gauna taisyklingos klasifikacijos principai. Jei modeliuojame kartografin produkcij leidianios mons veikl, paiame aukiausiame abstrakcijos lygmenyje galime turti tik vien proces, kur pavadinsime emlapio sudarymas. Toks apibendrintas informacins sistemos modelis tinka pristatyti idjai. Jei norime geriau suprasti, k reikia emlapio sudarymas, turime ivardinti pagrindines veiklas, kurias reikia atlikti, kad bt gautas nurodytas rezultatas. Tokios veiklos galt bti: darb planavimas, duomen rinkimas, duomen atranka ir tvarkymas, informacijos statistinis apdorojimas, informacijos vizualizavimas. Duomen rinkimo procesas savu ruotu gali bti skaidomas, taip j dar labiau detalizuojant.

Sistem krimo procesai

Pagrindin sistem krimo svoka yra veikla (procesas), paprastai suvokiama kaip tam tikra veiksm seka, kuri vykdius gaunamas apibrtas rezultatas. Proceso apimtis laiko, naudojam itekli ar aprpties prasme gali bti skirtinga skirtinguose kontekstuose. Norint geriau suprasti bendrojo sistemos krimo proceso struktr, jis hierarchikai skaidomas geriau apibrtas sudtines dalis stadijas, kurios, savu ruotu, gali bti skaidomos toliau iki elementari veikl. Stadija pagrindini, stambiausi, veikl grup, kuriai pasibaigus gaunamas esminis rezultatas. Stadijos gali bti sudarytos i etap. Etapas tai veikl grup, kuriai pasibaigus gaunamas tarpinis rezultatas. Galimas ir tolesnis skaidymas, kiekviename lygmenyje nusileidiant iki vis maesns apimties veikl ir vis konkretesni j rezultat. Taip sudaroma projekto veikl hierarchija. Smulkiausias vienetas ioje hierarchijoje yra uduotis veikla, daniausiai atliekama vieno vykdytojo per palyginti trump laik ir sukurianti rezultat, kurio skaidyti toliau nra prasms. Uduoties pavyzdys gali bti emlapio atspausdinimas, dokumento pasiraymas ir pan. Lentelje emiau pateiktas pavyzdys, kaip galima skaidyti vadovavimo projektui veikl, o paskutiniame stulpelyje parodytos susijusios rizikos analizs veiklos. Error! Bookmark not defined. lentel. Projekto vadovavimo veiklos skaidymas ir rizikos valdymo apraymas

Stadija Strategija

Etapas Sumanymas

Planavimas

Pasirengimas

Veikla Motyvacijos apibrimas Koncepcijos formulavimas Tikslo isiaikinimas Koncepcijos pltojimas Koncepcijos vertinimas Plano eskizas Vykdymo kriterij numatymas Plano vystymas Plano vertinimas Bazinio plano sudarymas Tiksl ir etap vystymas Plano vystymas Plano vertinimas

Rizikos analizs veiklos Naudotoj ir j lkesi apibrimas Tinkam atlikimo tiksl apibrimas

Planavimas

Sutarties parengimas

Pagrindinio projekto ir plano detals

Vykdymas

Vykdymas

Pabaigimas

Pristatymas

Perira

Koordinavimas ir kontrol Progreso stebjimas Tiksl ir etap keitimas Resurs planavimas Kontrols vertinimas Pristatymo derinimas Atlikimo kriterij keitimas Bazinis pristatymo patikrinimas ir vertinimas Rezultat perira Periros vertinimas Paramos kriterij nustatymas Paramos prieira Paramos vertinimas

Projekto patikimumo tikrinimas Projekto vykdomumo tikrinimas Atlikimo kriterij nustatymas Kat vertinimas Naudos vertinimas Pokyi efekto vertinimas Apribojim nustatymas Plano vykdomumo nustatymas Galimos plano trukms nustatymas Galim plano kat numatymas Galim etap nustatymas Reikaling resurs numatymas Plano pakeitimo efekto nustatymas Alternatyv vertinimas Termin nustatymas Tinkam rizikos pasidalijimo susitarim nustatymas Sutarties slyg prasms vertinimas Konkuruojani pasilym vertinimas Laukiamos naudos vertinimas Liekanios vykdymo rizikos vertinimas Projekto ar plano pokyi takos vertinimas vykdymo kat prognozi perira vykdymo laiko termin perira Pristatymo rizik identifikavimas Atitikimo atlikimo kriterijams vertinimas Projekto pakeitimo resurs poreikio vertinimas Rizikos valdymo strategij efektyvumo vertinimas vykusi rizik ir efektyvi atsak jas identifikavimas Ateities atsakomybs trukms identifikavimas Resurs poreikio vertinimas Projekto pelningumo vertinimas

Parama

Gyvavimo ciklo modelis

Didels kartografins informacins sistemos, kaip, pavyzdiui, alies nacionalinio atlaso, projektavimas ir krimas uima kelet met, krime dalyvauja deimtys skirting srii specialist, naudojami dideli kiekiai vairi tip duomen ir atliekami skirtingi darbai tai ilgas, sudtingas ir brangus procesas. Todl reikia panaudoti visas manomas jo planavimo ir valdymo palengvinimo priemones.

Kadangi pastoviausi (maiausiai besikeiiantys) kartografins informacins sistemos komponentai yra veiklos procesai, btent jie turi sudaryti informacins sistemos karkas. Norint efektyviai valdyti projekto informacin sistem, reikia i anksto numatyti, kokie konkrets darbai bus atliekami, suplanuoti resursus ir j panaudojim, be ko net nebt manoma sudaryti darb smatos. Didelei informacinei sistemai tai manoma tik suskaidius j procesus, kuri kiekvienas yra logikai atskiras, apibrtas ir pakankamai lengvai valdomas. Proces vykdymo eils tvarka taip pat svarbi, nes jos neinant nemanoma planuoti resurs. Formalizavus informacins sistemos krimo suskaidym procesus tiek, kad jis tikt skirtingoms kartografinms sistemoms organizuoti ir palaikyti, gausime tipizuot schem kartografins informacins sistemos gyvavimo ciklo model. Gyvavimo ciklas tai laikotarpis nuo sistemos sumanymo momento iki jos sunaikinimo arba pakeitimo i principo nauja sistema. Dekomponavus kartografins informacins sistemos krim dalis, galima standartizuoti skirting produkt krimo planavim ir valdym, numatyti kontrols priemones, ir, svarbiausia, aprayti, kokie veiksmai ir kokia tvarka turi bti atliekami, norint gauti reikiam rezultat. Sistemos gyvavimo ciklo modelis (GCM) tai laiko ayje tvarkingai idstyta sistemos gyvavimo metu vykdom proces ir uduoi seka, su numatytais kontrols takais ir sukuriamais tarpiniais ir galutiniais rezultatais. Problema yra parinkti projektavimui tinkam model, atspindint realiai vykdomus (persidengianius laike) procesus, ir utikrinant j sinchronizavim. Reikia pabrti, kad gyvavimo ciklo modelis negali bti tapatinamas su jokia konkreia metodika, juo labiau technologija; jo paskirtis yra nustatyti stadij eilikum ir perjimo tarp stadij kriterij, tuo tarpu metodika nustato darb vykdymo bdus ir priemones. Konkreiai informacinei sistemai sudarytame gyvavimo ciklo modelyje produkto krimas gali bti suskaidytas iki technologini operacij lygmens, t.y. laiko ayje tvarkingai idstytos operacijos apraomos ketvertais: 1. pradiniai duomenys uduoiai atlikti 2. laukiami rezultatai 3. atlikjo kvalifikacijos reikalavimai 4. darbo priemons. Visada kyla klausimas, kokia sistemos krimo paradigma reikt remtis sudarant kartografins informacins sistemos model. Du pagrindiniai metodai sistem konstravimas i apaios vir ir i viraus apai turi sav privalum ir trkum. Tai tradicins sistem krimo paradigmos, nusakanios santyk tarp naudojam technologij ir reikalavim kuriamai sistemai t.y., pat bendriausi poir tai, kam i j teikiamas prioritetas. Laikantis krimo i apaios vir paradigmos, keliamas klausimas, kaip turimomis technologijos priemonmis sukurti duotus reikalavimus tenkinant produkt. Primus i viraus apai paradigm, reikia nusprsti, koki technologij parinkti, kad bt galima sukurti geriausiai reikalavimus atitinkant produkt. Taikant i apaios vir modeliavim, i pradi parenkama technologija, po to sprendiama, kaip kurti sistem naudojant tos technologijos priemones. Tai labai praktikas poiris, nes danai btent turima technologija ir nulemia, kas ir kaip bus daroma. Tuo tarpu diegiant naujas technologijas danai i esms keiiasi specialist kvalifikacijos bei praktinio darbo patirties reikalavimai, trukdo nusistovjusios tradicijos, daniausiai kyla apmokymo ir sisavinimo problem. Be to, laukiami rezultatai neretai nepateisina i principo nauj technologij diegimo jiems sukurti finansiniu poiriu. Vis dlto, i apaios vir poiris yra metodologikai ydingas kuriant ilgalaikes sistemas, tokias, kokios yra kartografijos informacins sistemos. Susiejant reikalavimus su konkreiomis technologijomis, nukenia galutinio produkto kokyb, o jei jo gyvavimo ciklas pakankamai ilgas, per t laikotarp technologijos gali pasikeisti natraliai ir visa sistema taps moralikai pasenusia. Todl reikia bent jau siekti, kad kuriant Lietuvos nacionalin atlas reikalavimai jo komponentams bt susieti su konkreia j gyvendinimo technologija kuo emesniame abstrakcijos lygmenyje.

Lietuvos nacionalinio atlaso projektas yra ilgalaikis, sudtingas duomen ir veikl prasme, numatomi pakartotiniai atlaso tiraai ir sukaupt duomen panaudojimas kitiems tikslams, todl kuriant kartografin informacin sistem, turt vyrauti projektavimo "i viraus apai" paradigma. Kuriant sistemos dalis ar alutinius produktus (pavyzdiui, konkreias kartograf darbo vietas arba atskirus emlapius) galima orientuotis tuo metu turimus duomenis ir resursus (taip pasireikia antrasis, i apaios vir, poiris), taiau integruojant tokiu bdu sukurtas dalis Lietuvos nacionalinio atlaso informacin sistem btina jas pilnai priderinti prie sistemos projekto, paties projekto nekeiiant. Sudarant gyvavimo ciklo model pagrindiniai tikslai yra: 1. Nustatyti, kokie veiksmai ir kokia eils tvarka turi bti atliekami, norint sukurti funkcionuojani sistem. 2. Numatyti, kokiais laiko momentais ir kas turi bti kontroliuojama, tikrinama ar nenukrypta nuo planuoto darb grafiko. 3. Unifikuoti produkt krimo planavim, valdym ir kontrol Informacins sistemos krimas skaidomas procesus, o proceso tikslas yra pervesti sistem i vienos bsenos kit, kokybikai nauj, skirting ir prasming. Detaliame modelyje galima iskirti ir tarpines bsenas, kurios skiriasi kokiomis nors kokybinmis charakteristikomis, bet paios savaime nra prasmingos. Laiko ayje vienas procesas atitinka vien sistemos gyvavimo etap, o kokybikai nauj sistemos bsen kuriantys procesai sudaro stambesn pakop sistemos gyvavimo stadij. Paprasiausias yra tiesinis gyvavimo ciklo modelis, kuriame stadijos ir etapai laiko ayje nepersidengia. Sudtinga kiekvienam procesui i karto rasti viet modelyje, nes j dauguma vyksta lygiagreiai ir net netolydiai. Todl danai sudaromas tik palyginti paprastas modelis, atspindintis pagrindines projektavimo stadijas ir kontrols takus. Detalizuojant model, procesai skaidomi uduotis, kuri tikslas yra suformuoti vien sistemos bsenos struktrin element, pavyzdiui, eskizinio projektavimo proceso uduotis yra emlapi turinio eskizinis (bendro pobdio, orientacinis) projektavimas. Proces skaidymo bdas priklauso nuo vairi faktori tiek nuo pasirinktos krimo paradigmos, tiek nuo kuriamos sistemos specifikos, projektavimo metod ir pan. Daniausiai visas modelis yra pagrstas sistem krimo i viraus apai paradigma, t.y. usibrtas tikslas ir suprojektuota sistema, koki j norima matyti, tuo momentu nesiejant jos su konkreiomis technologijomis. Reikia paymti, kad emesniuose lygmenyse detalizuojant sistemos krimo stadijos procesus, ios paradigmos pritaikyti danai nemanoma, nes technologins operacijos negali nepriklausyti nuo naudojamos technologijos, todl emesniame lygyje i stadija bt projektuojama i apaios vir. Apskritai, paradigmos i apaios vir naudojimas emiausiame lygmenyje nra didelis trkumas. Tarp stadij ir etap numatomi grtamieji ryiai, nes bet kuriuo momentu gali paaikti, kad priimti sprendimai buvo neteisingi ir reikia perirti prajusi stadij rezultatus, taiau idealiame modelyje stadijos laikomos nepersidengianiomis laiko ayje. Kontrols takai numatomi po pagrindini etap ir yra skirti vertinti ir patvirtinti etapo pabaigoje gautam konkreiam rezultatui produkto specifikacijai, eskiziniam ir detaliam projektui, sistemos maketui, dokumentacijai, ir, gal gale, ubaigtam produktui. Jie reikalingi tam, kad bt laiku pastebti nukrypimai nuo suplanuotos darb eigos, projekto, arba techninje uduotyje aprayt reikalavim ir, esant reikalui, projektas bt koreguojamas. Apskritai yra tikslinga kontrols takus tapatinti su konkrei rezultat gavimo momentais. Tolimesn konkreti darb eiga priklauso nuo prie tai buvusi stadij, pavyzdiui, po specifikavimo sprendiama, ar produkt reikia projektuoti ir kurti, ar paprasiau j sigyti, po detalaus projektavimo galima kurti atlaso komponentus arba i karto integruoti, jei tie komponentai jau sukurti. Tiesinis gyvavimo ciklo modelis yra daugiau teorinis, skirtas bendram sistemos krimo proces suvokimui, bet ne praktiniam naudojimui. Praktikai sistemos krimo etapai negali bti idstyti laiko ayje nuosekliai, o lygiagrei proces klasikinis modelis nenumato. Be to, jame neatsispindi ilgalaikis sistemos naudojimas, skirting produkt ileidimas ir visi organizacijos procesai, tiesiogiai nepriklausantys produkto krimo proces kategorijai. Faktikai tai yra vieno krinio informacins sistemos gyvavimo ciklo modelis.

Egzistuoja dar vienas, daug bendresnis modelis (pirmasis yra jo dalis), kuris geriau atspindi reali situacij. Tai spiralinis (dar vadinamas evoliuciniu) modelis, paremtas ISO 12207 standart atitinkaniu organizacijos proces grupavimu kategorijas, ir prielaidomis: 1. skirting kategorij procesai vyksta lygiagreiai; 2. vienos kategorijos procesai yra iteratyvs; 3. sistemai vystantis (laiko ayje) didja resurs snaudos visose kategorijose. Tiesinio ir spiralinio gyvavimo ciklo modeli pavyzdiai kartografinei informacinei sistemai parodyti priede (P1-1 ir P1-2 pav.).

Koncepcinis modeliavimas
Esybs ir informacija apie jas Geografiniai udaviniai sprendiami skirtingai, priklausomai nuo specifinio poirio reikin (objektinis modelis arba tolydumas). Tarkime, kad kokiu nors tikslu usimme reikinio apibrimu, jo svokos iaikinimu, nurodydami jo savybes, kurios yra btinos ir pakankamos tam reikiniui identifikuoti. Pabandykime apibrti, pavyzdiui, eer. Aiku, kad reikia nurodyti io objekto giminin poymius (vandens telkinys? maas vandens telkinys?) bei aib rini poymi, k padaryti ne visada lengva. Reikinys atpastamas, jei jo stebjimo rezultatai leidia teigti, kad tai yra eeras. Jis demarkuojamas nustatant jo ribas ant ems paviriaus arba, pavyzdiui, fotografuojant. Esyb (angl.: entity) tai atskirai suvokiamas vienetas, nedalomas panaius vienetus ir vienareikmikai identifikuojamas. Pavyzdiui, namas nra sudarytas i nam, nors sudarytas i kambari. Taigi, visiko esybs homogenikumo nereikalaujama. Esyb identifikuojama vienu poymiu, numeriu arba vardu. Tai gali bti matomas ir kartografuojamas objektas (pavyzdiui, eeras, kalnas), sutartinis reikinys (pavyzdiui, statistinis rodiklis) arba apskritai realiame pasaulyje neegzistuojantis objektas, sugalvotas kuriam nors tikslui ar abstrakti svoka (pavyzdiui, mokslas, garb). Esyb pasiymi rinkiniu savybi, i kuri tik dalis naudojama jai apibrti (pavyzdiui, eero savybs gylis, druskingumas nra jo apibrimo dalis). Geoinformacinse sistemose nra standartins reikini struktros, kaip, pavyzdiui, fizikoje, kur molekuls visada sudarytos i atom, o atomai i elementarij daleli. Todl geografinio objekto mastelio negalima nustatyti remiantis dalumo savybe. Apskritai esybs ir objekto svokos yra sinonimai, bet esyb tai informatikos terminas, naudojamas, kai kalbama apie reikinio koncepcij. Objektas daniau suprantamas kaip konkretus daiktas arba skaitmeninis jo vaizdas. Angl kalboje dar naudojamas terminas feature paprastai reikia emlapyje vaizduojam objekt. Esyb tai reikminis objektas, apie kur norima turti informacij. Reikiniai egzistuoja tokie, kokius juos suvokia mons, todl j apibrimai gali bti labai skirtingi. Taip pat skirtingai jie gali bti demarkuojami, nes gamta paprastai skiriasi nuo intelektuali apibrim ir nuolat kinta, pavyzdiui vandenyno ribos potvyni ir atoslgi metu. Kartais apibrti vien ar kit savyb galima tik naudojant tikimybs svok.

2-5 pav. Esybs ir j atributai.

Informacijos kategorijos. Tarkime, kad reikiniai ems paviriuje gali bti tiksliai apibrti, atskirti ir demarkuoti. Tokioms esybms galima iskirti kelias informacijos apie jas ris (pavyzdiai 2.1 lentelje): 1) identifikatorius (vardas, kodas); 2) padtis ems paviriaus atvilgiu (lokatorius); 3) erdvins savybs (pavyzdiui, plotas, perimetras); 4) ne erdvins savybs (pavyzdiui, kaina); 5) elgesys, paskirtis, funkcija. Identifikatorius suteikia galimyb atpainti esyb, atskirti j nuo kit. Vard sistema unikalumo daniausiai negarantuoja gali bti vienodi asmenvardiai, geografiniai vardai, pavyzdiui, veicarijos kaimas Lietuvoje. Geografiniai vardai, be to, gali bti vairi form. Nors siekiama vieningo standarto, praktikai nemanoma ivengti konflikt (pavyzdiui, Korjoje Japonijos jra vadinama Korjos jra, n viena i ali nesutinka su neutraliu Ryt jros pavadinimu). Taigi, vardai suteikiami ne identifikavimo, bet patogumo naudoti tikslu. Numeriai (skaitiniai kodai) gali bti naudojami kartu su vardais arba be j. Ne visos esybs turi vardus, be to, kai kurioms j apskritai nereikia. 2.1 lentel. Geografini esybi duomen pavyzdiai
ESYB Mokykla Grinys Tvenkinys ID Pavadinimas Numeris Pavadinimas PADTIS Vieno tako koordinats Perimetro koordinats Paviriaus koordinats Vieno tako koordinats Galini tak koordinats Perimetro koordinats Ribos koordinats ERDVIN SAVYB Atstumas nuo stotels Gylis Tris Tris Jungia du miestus Bendras plotas Kaimynai NEERDVIN SAVYB Mokini skaiius Tipas Vandens kokyb Ris Perveami kroviniai Sudtis BNP ELGESYS / FUNKCIJA Mokymas Tikslas Vandens lygio svyravimai Sklaidymasis Naudojimas

Debesis Geleinkelis

?? Kodas/numeris

Koralinis rifas Valstyb

Pavadinimas arba numeris Pavadinimas

Formos kitimas Dalyvavimas kare

Padtis daniausiai nurodoma skaitinmis koordinatmis, bet yra ir kit bd, pavyzdiui, pato kodas ar apraymas. Lengviau identifikuoti esyb kai lokatorius naudojamas kartu su vardu. Ne visada esybs lokatorius yra vienintelis. pavyzdiui, galima teigti, kad Paryius (Pranczijoje) yra 4850' .pl. ir 210' r.ilg., bet jei mastelis pakankamai stambus, gali tekti nurodyti perimetro koordinates. Be to, ne visi vardai suteikia informacij apie padti, arba ji nra teisinga. Esyb gali keisti savo padt, pavyzdiui, juddama (automobilis kelyje, gamtiniai objektai po ems drebjimo, potvynio). Tada koordinatmis pagrstas lokatorius turi bti perskaiiuotas. Taigi, padties nustatym komplikuoja vairs veiksniai, nekalbant apie matavim tikslum ir geoido parinkim. Erdvins savybs jau buvo aptartos. Ne visos j yra susijusios su absoliuia objekto padtimi, bet ir jos gali kisti kintant padiai, pavyzdiui, upei keiiant vag keiiasi topologins savybs (vingiuotumas, atsiranda salos ir pan.). Atributas tai apibrta esybs savyb, gyjanti konkrei reikm kiekvienam esybs egzemplioriui. Tiesiog kartais prasminga iskirti erdvinius atributus dl j specifikos. Esybs funkcijos taip pat yra jos atributai. Kiekvienam atributui paprastai apibriama jo gyjam reikmi aib domenas, kuri paprastai apribojama sistemos kontekste. Pavyzdiui, eero druskingumas gali bti loginis kintamasis (taip/ne), itirpusi mineralini mediag procentas (realus skaiius intervale nuo 0 iki 100) arba kiekis gramais litre (realus teigiamas skaiius) priklausomai nuo to, kaip ir kam io atributo reikms bus naudojamos. Taigi, atributas tai esybs savyb, padedanti nustatyti esybs kokyb, kiekyb ar bsen, j identifikuoti ar klasifikuoti. Informacinje sistemoje esyb paprastai turi nuo 2 iki 10 atribut, nors j gali bti ir labai daug. Gali bti neprivalomi atributai. Esyb tai objekto svoka, abstrakcija, pavyzdiui, eeras, kuriam nurodytas savybi (atribut) rinkinys pakankamas konkreiam tikslui, pavyzdiui, kartografavimui, inventorizavimui, hidrocheminiams tyrimams ar kt. Konkretus eeras, pavyzdiui, Tauragn eeras, yra tos esybs egzempliorius, t.y., konkretus objektas su konkreiomis vis atribut reikmmis. Pagal i reikmi rinkin esybs egzempliorius atskiriamas nuo kit tos paios esybs egzempliori. I principo sistemoje negali bti dviej identik rinkini, kitaip du egzemplioriai neatskiriamai sutapt. Geografini esybi egzempliori beveik visada skiriasi lokatoriai. Esybi klasifikacijos gali bti vairiausios. Jos gali bti grupuojamos pagal kur nors atribut, pavyzdiui, geleinkeliai, keliai ir kanalai yra transporto linijos. Kategorizavimas gali bti atliekamas atsivelgiant erdvin klas arba j ignoruojant. Paprasiausia geometrin klasifikacija sudaryta pagal edvini matavim skaii ir j aptarsime vliau. Svarbu tai, kad esyb priklauso tam tikrai klasei, kuri pati yra auktesnio abstrakcijos lygmens esyb. Pavyzdiui, up, eeras ir vandenynas kartu priklauso auktesnei vandens telkinio klasei. Esyb, kuri skaidoma nesidengianias klases (subklases, poklasius), vadinama superklase. Skaidant sudtingas esybes, danai naudojama dichotomija. Kiekvienoje duomen saugykloje esybs turi vardus ir atributus. Bet egzistuoja ir tokia informacija apie esybes, kurios bendru atveju negalima priskirti atributams: esybs apibrimai, demarkavimo kriterijai ir kita informacija apie esyb. Tai metainformacija. Pagrindins jos grups yra: 1) esybi apibrimai; 2) atribut ir j domen apibrimai; 3) paaikinimai, kaip atribut reikms matuojamos ir koduojamos; 4) demarkavimo erdvje taisykls; 5) paaikinimai apie informacijos altinius, kokyb (tikslum, vientisum ir kt.); 6) informacija apie paskirt ir naudojim.

Ryiai Intuityviai aiku, kad 2-5 pav.eiksle pateiktas modelis nra informatyvus, nes nenurodyta, kodl iskirtos btent ios esybs ir kaip jos susijusios tarpusavyje. Duomen bazje visos esybs egzistuoja vienu ar kitu bdu susietos su kitomis esybmis, kitaip j buvimas neturi prasms. 2-6 pav.eiksle parodyta, kaip anksiau sukurtos esybs galt bti susietos tarpusavio ryiais. Ryys tai turinti pavadinim asociacija tarp dviej esybi, diagramose ymima esybi staiakampius jungiania linija. Tos esybs nebtinai turi bti skirtingos, t.y., ryys gali egzistuoti tarp esybs ir jos paios. Priminsime, kad esyb yra abstrakcija, galinti turti skirting egzempliori skaii. Ryio savybs Kalbant apie santyk tarp dviej esybi kyla trys klausimai: kokio pobdio yra tas santykis; ar kuriame nors ryio gale gali nebti n vieno esybs egzemplioriaus; kiek esybs egzempliori gali bti kiekviename ryio gale. Kad diagrama galt juos atsakyti, ryiai visada vardijami, t.y., uraomas j pavadinimas. Be to, dar nurodomos ryi savybs: privalomumas ir kardinalumas. Privalomumas tai ryio savyb, parodanti, ar atitinkamame gale gali nebti n vieno susietos esybs egzemplioriaus. Pavyzdiui, mogus gali turti automobil, bet gali jo ir neturti, tuo tarpu automobilis visada turi savinink. Todl iuo atveju automobilio pusje ryys yra neprivalomas, o mogaus pusje privalomas. Neprivalomas ryys atitinkamoje pusje ymimas punktyru. Kardinalumas ymima .. Ryys visada turi du galus, kuri kiekvienas yra vardijamas taip, kad ry bt galima perskaityti i diagramos kaip sakin. Ryys be vardo neturi prasms, nes tuo atveju neinome, k jis reikia. Prie kiekvieno ryio galo parodomas susiet esybi egzempliori skaiius (viena, daug, arba konkretus skaiius) ir ryio privalomumas (privalomas arba neprivalomas). Ryius tarp esybi 2-6 pav. paveiksle galima perskaityti i abiej gal naudojant formali sintaks. MIESTE gyvena vienas arba daugiau GYVENTOJ. / GYVENTOJAS gyvena vieninteliame MIESTE. Isiakojimas ryio gale rodo, kad juo gali bti susietas daugiau negu vienas atitinkamos esybs egzempliorius. MIESTE gali bti viena arba daugiau AUKTJ MOKYKL. / AUKTOJI MOKYKLA btinai yra vieninteliame MIESTE. Punktyrin ryio linija rodo, kad tame gale atitinkamos esybs egzemplioriaus gali nebti, pavyzdiui, yra miest, kuriuose nra n vienos auktosios mokyklos. GYVENTOJAS gali mokytis (neprivalomas ryys) vienintelje AUKTOJOJE MOKYKLOJE. / AUKTOJOJE MOKYKLOJE btinai mokosi ne maiau negu vienas GYVENTOJAS. GYVENTOJAS gali vadovauti vienintelei AUKTAJAI MOKYKLAI. / AUKTAJAI MOKYKLAI btinai vadovauja vienintelis GYVENTOJAS.

2-6 pav. Esybi ryi modelis su nurodytais ryiais

Modeliuojant labai svarbu ivengti dviprasmybi, nenaudoti santrump ar argono, nes nuo to, ar aikus ir nedviprasmikas bus semantinis modelis, labai priklauso tolesnis duomen bazs projektavimas ir programavimas. Ryys "vienas su vienu" yra palyginti retas. Privalomas i abiej pusi ryys rodo labai tvirt, nekintam ir vienareikm ssaj tarp esybi, pavyzdiui, vyro ir monos ryys santuok duomen bazje (nesusituok mons iuo atveju apskritai nedomina). Neretai toks ryys pasirodo klaidingas, kai i tikrj yra ne dvi skirtingos, o tik viena esyb, t.y., viena i tokiu ryiu sujungt esybi nra savarankika. Pavyzdiui, atrodo, kad privalomas i abiej pusi ryys sieja mog ir jo pas bet i tikrj pasas tik retais atvejais gali dominti kaip atskira esyb; todl paprasiau laikyti paso numer pilieio atributu. Privalomas i vienos puss ryys ioje kategorijoje labiausiai prastas. Neprivalomas i abiej pusi ryys neturi praktins prasms (pavyzdiui, santuokos ryys tarp moters ir vyro, jei laikysime, kad svarbi tik nenutraukta santuoka). Atsiradus tokiam ryiui, danai tenka pasirinkti, kuri i susiet esybi yra svarbesn ir paversti ry privalomu bent i vienos puss. Tai padaroma vedant tarpin esyb (pavyzdiui, santuok registr), arba susiaurinant dalykin srit (pavyzdiui, nagrinjant tik sutuoktini poras) taip, kad bt isaugota natrali ryio logika. Ryiai "daug su vienu" naudojami daniausiai, iskyrus retesn "neprivalomas su neprivalomu" io tipo ry. Ryiai daug su daug paprastai iskaidomi du vedant tarpin esyb.

Kartografinio vizualizavimo projektavimo rekomendacijos

Sukurti grafin vaizd, perteikiant norim informacij, tam tikra prasme lengviau negu apraym. Taiau formalizuoti t proces yra labai sudtinga, nes daniausiai jis vykdomas pusiau intuityviai. Praktikai net nesukurtos "kartografuojam" reikini tipologijos. Tuo tarpu negalima pasilyti vaizdavimo metodo duomenims, nesigilinus reikinio esm duomenys yra tik matuojami faktai ir gali bti vaizduojami vienodai, o vaizdas turi atitikti esybi prigimt (pavyzdiui, transporto kamtis, uraganas ir kt.). Efektyviam informacijos perdavimo valdymui btinas dalykas yra vaizdus reali duomen modelis, kuris kiek manoma teisingai atspindi vaizduojam reikini esm. Reikia tobulinti bdus, kaip realaus pasaulio informacij paversti modeliu, tinkamu skaitmeniniam grafiniam vaizdavimui. Tokie modeliai turi bti patogs naudoti, skatinti painim, personalizuojami ir lanksiai naudojami, ipleiant emlapio form aib. iuos reikalavimus atitinka objektinis projektavimas. Temini emlapi objekt vaizdavimo standarto parengimas yra btinas temini emlapi ar j rinkini sudarymo etapas, ypa rengiant tok sudting leidin kaip nacionalinis atlasas. Darbus atlieka vairaus isilavinimo ir profesinio lygio specialistai, emlapius sudaro taip pat skirtingi mons, todl, norint ilaikyti standartizavimo, unifikavimo, palyginamumo principus ir suvokimo reikalavimus, vykdytojams

reikia pateikti galim objekt vaizdavimo bd standartus, kuri visi privalo laikytis. Be to, taip yra palengvinamas emlapi sudarytoj darbas jiems nereikia parinkti sutartini enkl, spalv ir kit standarto nusakom dalyk, o galima koncentruoti vis dmes korektik turinio vaizdavim; taip pat nebereikia keliems vykdytojams tarpusavyje derinti t pai objekt vaizdavimo. Jei nra kit reikalavim, organizacijos vidinis standartas gali bti taikomas visiems joje rengiamiems emlapiams. Be abejo, jis turi bti nuolat atnaujinamas ir pildomas, taiau reikia siekti sukurti lanksi sistem, kuri galt leisti atsivelgti neesminius vaizdavimo bd pasikeitimus, nekeiiant paios sistemos. standart eina kartografinio vaizdo primityv (spalv, linij) apraai, teminiuose emlapiuose vaizduojam sudting objekt (sutartini enkl) apraai, objekt generavimo ir transformavimo taisykls, etalon rinkiniai. Be abejo, vidinis standartas turi atsivelgti visus tradicikai nusistovjusius vaizdavimo bdus. Sutartini enkl sistem kokybs utikrinimas iame standarte turt bti numatytas informacin sistemos veiklos modelyje. Objektinis poiris gali bti skmingai pritaikytas ne tik emlapi turinio, atlaso komponent bei kit struktrini dali projektavimui, bet ir kartografini enkl sistem sudarymui, o taip pat panaudotas norint aptikti objekt klasifikacijos ir vaizdavimo klaidas teminio emlapio legendoje. Teminio emlapio komponentus galime klasifikuoti pagrindinius (kartografiniai enklai), pagalbinius (rmeliai, antrat) ir papildomus (karpos, diagramos, grafikai). Pagrindinis vizualizavimo objektas yra kartografiniai enklai. Jie vaizduoja atitinkamas geografines esybes arba tolydaus lauko diskretizacijas, pavyzdiui, mikas, up, gyvenviet, izolinij ribojama juosta, administracinis rajonas. Kiekvienas enklas yra grafikos objektas su daugiau ar maiau apibrta padtimi ir atributais (pavyzdiui, spalva, dydis). Juos klasifikuosime beveik kaip ir geografines esybes (apraytas 3 skyriuje) pagal erdvs matavim skaii. 0 nulinio matmens esybs tai takai, kurie emlapyje nematuojami ir turi tik tiek koordinai reikmi, kiek yra matavim erdvje, kurioje jos apibrtos. Pavyzdiui, takas keturmatje erdvs-laiko sistemoje turs 4 koordinates: x,y,z (erdvs koordinats) ir t (laiko koordinat). Takas nra sutartinis enklas, bet kaip lokatorius atstovauja dviej ivestini tip enklus: Ikoninis sutartinis enklas. Tai bet kokio sudtingumo ir dydio grafinis objektas, gali bti lokalizuota diagrama; svarbu, kad jo padtis emlapyje siejama su vieninteliu taku. Neilenktas pagal kreiv uraas. Tokiam uraui lokalizuoti pakanka vienintelio tako, kuris paprastai yra kairysis apatinis apimanio rmelio kampas. Ikoniniai enklai ir uraai turi daug grafini atribut, kuri variacijomis galima perteikti vaizduojamo objekto savybes. <ikoninio . ir urao atributu pavyzdziai su lokatoriais, judjimo enklai su lokatoriais> 2-7 pav. Skirting tip grafiniai objektai ir j atributai 1 vieno matmens esybs linijos (pavyzdiui, ups, geleinkelio sutartiniai enklai, rmelis). Linija gali bti ilenkto pagal kreiv urao ar dinaminio enklo (rodykls) lokatorius. 2 dviej matmen esybs arealai (pavyzdiui, miko, valstybs plotiniai enklai). enklai atspindi objekto padt, genez, sudt, dinamik ir kitas savybes. Pagalbiniai komponentai tai tik emlapiui bdingi komponentai, modeliuojami negeografinmis esybmis, kuri pagalba sukuriamas vieningas emlapio stilius, palaikoma kompozicija ir perteikiama bendra informacija (pavadinimas, mastelis). Juos projektuoti galima pagal standartin hierarchin schem bet kokiam emlapiui. Papildomi objektai gali bti traktuojami kaip savarankiki ir projektuojami pagal t pai schem kaip ir emlapis.

Teminiame emlapyje rodomos vairios kiekybins ir kokybins, informacins ar struktrins objekt charakteristikos, kuri reikms rinkiniuose kinta tolydiai ar yra diskreios. 7 lentelje parodyta, kokie elementari grafini objekt atributai tinka vairioms charakteristikoms pavaizduoti emlapyje. Inaudojus elementari grafini objekt atribut derinius, galima vaizd papildyti uraais, kontrais ar sutartiniais enklais, kas suteikia galimyb emlapyje korektikai pavaizduoti didel kiek informacijos apie geografinius objektus. Atributai, kuri reikms gali kisti tolydiai, i principo pritaikomi ir diskretiems parametrams vaizduoti, naudojant j reikmi intervalus. 7 lentel. Grafini objekt atribut naudojimas bei j derinimo galimybs Grafinis objektas Arealas Atributas Spalva (tonas) Spalva (atspalvis) Spalva (intensyvumas) Struktra Storis Spalva (tonas) Struktra Dydis Charakteristikos tipas kokybin kokybin kiekybin kokybin kiekybin kokybin kokybin kiekybin Reikmi tolydumas diskreios tolydios tolydios diskreios diskreios tolydios tolydios diskreios diskreios diskreios tolydios diskreios diskreios diskreios diskreios

ir ir

Linija

Tekstas

ir

riftas kokybin Stilius kokybin Spalva (tonas) kokybin Sudtinis Dydis kiekybin objektas Struktra kokybin Parenkant vaizdavimo priemones, geografini objekt charakteristikos turi bti vienareikmikai atvaizduotos vieno ar keleto grafini objekt atributus, o j reikmi aibs ar intervalai atitinkam atribut reikmi aibes. Vaizdavimo veiksm schema yra tokia. 1. vardinti vaizduojam objekt. Nustatyti jo klas. Sukurti atitinkamos klass grafin objekt ir atvaizd. 2. Iskirti ir vardinti visas geografinio objekto charakteristikas, kurias rodysime emlapyje. 3. Kiekvienai charakteristikai nustatyti jos tip ir pobd (kiekybinkokybin, tolydiaidiskreiai kintanti reikmi aib) bei tarpusavio santyk (tipassubtipas). 4. Kiekvienai charakteristikai apibrti jos reikmi aib. Pradti vaizdavim nuo svarbiausios (arba geriausiai suvokiamos) charakteristikos. Jei liko nepanaudot grafinio objekto atribut 5 ingsnis; jei ne 8 ingsnis. * Pradti vaizdavim nuo svarbiausios (arba geriausiai suvokiamos) charakteristikos. Jei liko nepanaudot grafinio objekto atribut 5 ingsnis; jei ne 8 ingsnis. 5. Atvaizduoti charakteristik atribut ir logikai pagrsti tok atvaizdavim pagal charakteristikos ir atributo tip. 6. Vienareikmikai atvaizduoti charakteristikos reikmi aib atributo reikmi aib. 7. Fiksuoti nenaudojamas reikmes ar atributus. ** Jei liko neatvaizduot charakteristik * paymtas ingsnis; jei ne 9 ingsnis. 8. Sukurti papildant grafin objekt ir susieti j su pagrindiniu. Vykdyti 5 ingsn. 9. Perirti ir vertinti sukurt atvaizd. sitikinti, kad ilaikyti antrojoje dalyje apibrti principai, korektikos objekt klasifikacijos ir pan. io proceso rezultatai skirtingiems objektams parodyti Priedo P1-3 paveiksle, vir ryi ar apraym paymint juos sukurianio veiksmo numer.

Kartografinio projektavimo paradigmos

Rekomenduojama vairiuose kartografins informacins sistemos ir jos produkt krimo etapuose taikyti optimaliai pasirinktas kartografinio projektavimo paradigmas ir laikytis pagrindini sistem krimo princip. Paradigma tai teorini ir metodologini nuostat visuma, nusakanti poir tai, kaip turi bti kuriama sistema. Be jau aprayt projektavimo i viraus emyn ir i apaios vir, emiau pateikiama dar keletas paradigm

2-8 pav. Kartografinio projektavimo paradigm taikymo schema

Objektin paradigma. Objektas tai realaus objekto ar reikinio abstrakcija. Objektai pasiymi tam tikromis savybmis atributais, kuri rinkiniai nusako objekto klas (tip). Vienod struktr turintys objektai priklauso tai paiai klasei. Galima tip hierarchija, kai atributai paveldimi i abstraktesns klass. Objekt egzemplioriai skiriasi atribut reikmmis. Atributas tai abstrakti savyb, galinti gyti reikm konkreiam objektui (objekto egzemplioriui) i tam tikros apibrimo srities atributo galim reikmi aibs. Objektas gali bti sudarytas i sudtini dali komponent, kurie taip pat yra objektai. Visi sudtingi objektai yra konstruojami i paprast. Paprasiausias objektins paradigmos pavyzdys dviej objekt sryis Lietuvos automobili keli emlapyje parodytas Priedo xx pav. Objektus vaizduoja elipss, o j atributai surayti staiakampiuose. Automobili kelias realus geografinis objektas, turintis unikal numer, pagal kur jis yra identifikuojamas, koordinates, tip, o vieno tipo keliai gali bti skirting kategorij pagal svarbum ar kitus poymius. Kitos savybs emlapyje nerodomos, todl jas neatsivelgiama. Linija grynai emlapio objektas, kur nusako jos storis, spalva ir punktyro tipas. Kaip pavaizduota diagramoje, yra vienareikmis atitikimas tarp realaus objekto ir jo atvaizdo emlapyje. Kelio atributas Tipas siejamas su keli vaizduojanios linijos atributu spalva, o Kategorija su Linijos atributu Storis. Kelio identifikatorius vaizduojamas urau, o koordinats - linijos koordinatmis pagal kartografin projekcij, bet pavyzdyje tai nesigilinsime. Todl emlapio objektas Kelias turi ir geografinio objekto, ir j emlapyje vaizduojanios linijos atributus. Pateikiama emlapyje pritaikyta primityvi keli klasifikacija pagal j tip, o Linijos atribut galimos reikms konkreiam emlapiui ir j galimi deriniai turt bti apribojami taip, kad visikai atitikt i klasifikacij ir nebt nereikaling. Atributai, galintys gyti vienintel reikm, iskirti pilka spalva. Keli klasifikacij atitinka objekt hierarchija: Magistral, Krato kelias ir Via Baltica priklauso tai paiai klasei Automobili kelias. Pleiant objekt hierarchij, didja ir galim atribut reikmi aibs. Taiau sudarant net toki paprast emlapio objekt

hierarchij, kaip parodyta paveiksle, buvo padaryta klaida, siejant geografini objekt tipologij su vaizdavimo bdais. Ji i karto aptinkama sudarius sryi matricas (jos parodytos po atitinkamais objektais). Linijos matrica tampa identika Kelio matricai tik tada, kai vien kelio kategorij atitinka po dvi linij storio reikmes, nors reikalinga tik viena. Jei is projektavimo metodas bt pritaikytas prie sudarant emlap, bt ivengta perteklinio vaizdavimo, dl kurio emlapyje vaizduojam objekt tipologija tapo sunkiai atpastama. Objektinis projektavimas labai tinka vaizdavimo priemonms kurti. Reikia pabrti, kad objektinis poiris leidia visikai realizuoti visus toliau pamintus bendriausius principus, kuri reikt laikytis kuriant atlas. is poiris jau pasiteisino kuriant sudtingas program sistemas, paskirstant uduotis daugeliui vykdytoj: vien priimta paradigma leidia tiktis, kad uduotys bus interpretuojamos vienodai ir rezultatai tarpusavyje bus kiek manoma suderinami. Rekomenduojama, kad objektin paradigma vyraut kuriant bet kur kartografins informacins sistemos komponent. Pagrindiniai objektinio poirio trkumai kai kuri kartograf poiriu: a) didels laiko ir darbo snaudos analizs bei projektavimo stadijose; b) slyginis atlaso krimo nuasmeninimas dl grieto vis uduoi apibrtumo, nepaliekanio laisvs improvizacijai sistemos gyvendinimo metu. Taiau snaudos kuriant detal projekt prie pradedant jo gyvendinim visada yra maesns u snaudas perprojektuojant sistemos dalis jos gyvendinimo metu; be to, geras projektas lemia pai realizavimo darb efektyvum bei produkto kokyb. Lietuvoje sigaljs poiris, kad projektas nusako tik bendriausi produkto eskiz ir nra naudojamas kaip instrukcij rinkinys jam sukurti. Tokio poirio dabartinmis slygomis btina atsisakyti. Laikantis objektins paradigmos krybikumas perkeliamas i produkto krimo jo analizs ir projektavimo stadijas, kuriose krjo laisv riboja tik grietos logikos ir suderinamumo su standartais reikalavimas. Evoliucin paradigma. Sistema ar jos komponentai kuriami taip, kad patenkint pagrindinius reikalavimus; vliau j analizuojant, ji keiiama, papildoma, pleiama taip, kad kuo geriau atitikt naudotoj reikalavimus t.y., kuriamos naujos sistemos versijos tol, kol nepatenkinti visi esminiai reikalavimai. Taip kuriami teminiai emlapiai, vaizduojantys specifinius reikinius ar objektus, kai vienos srities specialistai negali savo jgomis sukurti emlapio, tenkinanio vaizduojamos srities specialist jo bsim naudotoj poreikius. Pavyzdys gali bti istorijos skyriaus emlapiai, kuriuos sudarant dalyvauja kelios grups specialist kartograf (geograf), istorik, etnolog ir kt., be to, istorikai daniausiai nra susipain su teritorinio reikini vaizdavimo specifika, o kartografai negali i karto suvokti istorik poirio ir reikalavim. Taigi, evoliucin paradigma vyrauja kuriant sistemas, kur produkto (sistemos) usakovas ir vykdytojas yra skirtingos organizacijos, be to vaizduojamos realaus gyvenimo sritys yra specifins, todl sistemos krjai vieni negali nustatyti reikalavim. Tokiais atvejais paprastai dar iki gyvendinimo suderinama tam tikra reikalavim dalis ir susitariama jos nekeisti. Tai, pavyzdiui, yra bendrieji kartografiniai reikalavimai (tam tikra kartografin projekcija, mastelis, tam tikras objekt vaizdavimo bdas) privalomieji reikalavimai, kuriuos idealiu atveju usakovai supranta patys ir nebando j keisti ar astsisakyti. Deja, idealus atvejis gyvenime pasitaiko retai, t.y., arba usakovo reikalavim srao n viena dalis nra nepakeiiama, arba pradiniai reikalavimai yra labai abstrakts. Dar daniau usakovai patys tiksliai neino, ko jie nori. Paprastame pavyzdyje, pateiktame Priedo 3.4 paveiksle, parodytos pagrindins sudaromo emlapio versijos. I tikrj j buvo kur kas daugiau emlapis i esms buvo kurtas nuosekli priartjim keliu. Tai yra klasikinis bdas gauti pakankamai ger produkt be detalaus iankstinio projekto. Sukrus pradin emlapio versij, ji atiduodama bsimiems naudotojams, teminio turinio autoriams, konsultantams ar kitiems kolektyvams, kurie pateikia pasilymus j papildyti, pataisyti ar kitaip pakeisti. Produkto krjai turi atsivelgti visus pasilymus ir reikalavimus, juos suderinti ir, kiek manoma, patenkinti.

Kiekvienai versijai parengti reikalavimai yra apibendrinami arba gyvendinama tik j dalis. Pamat produkto versij usakovai daniausiai geriau suvokia savo reikalavimus, todl juos ne tik papildo, bet ir tikslina. Trkumai alinami, taiau naudotojai taip pat geriau suvokia savo poreikius ir nori nauj savybi. Evoliucinis krimas pavojingas tuo, kad ciklas i principo gali tstis be galo: realizuojant reikalavim paket viena produkto versija, pasikeiia patys reikalavimai, todl n viena versija reikalavim visikai netenkina ir reikalinga dar viena perira. Gali atsitikti ir taip, kad dl nuolatini pakeitim produktas praranda projekte numatyt struktr ir nebra prasms j toliau derinti, o tenka kurti i naujo.Todl dar prie pradedant kurti sistem, reikia apibrti, koks yra leistinas atotrkis tarp produkto ir jam keliam reikalavim, t.y., kada produktas tenkina naudotoj ir gali bti laikomas ubaigtu. Pati svoka tenkina yra nevienareikmikai interpretuojama, todl turi bti numatyti kriterijai, kada reikia nutraukti proces. Kriterijai gali bti patys vairiausi (finansiniai, laiko, kokybs ir pan.), taiau jie paprastai nra objektyvs tiesiog slyga, vis suinteresuot ali sutarimu pakankama kad ciklas bt nutrauktas. Kitas bdas kontroliuoti versij skaii yra j klasifikavimas pagal tai, kokio pobdio pasilymai jai gali bti teikiami: korektra (klaid taisymui), autorinio originalo projektas (specialiosios informacijos pridjimui), vertinimui ir pan. Tokiu bdu ir pasilymai klasifikuojami privalomus (pavyzdiui, klaid taisymai), pageidaujamus (pavyzdiui, turinio papildymas) bei papildomus (pavyzdiui, naujo informacijos sluoksnio pridjimas) ir nepagrsti reikalavimai gali bti ignoruojami. Toki detalumo, pagrstumo ar kit slenksi nustatymas yra reikalavim projektavimo ir vertinimo strategijos objektas. Apskritai, evoliucinis poiris su protingai nustatytu cikl skaiiumi yra racionalus, o kuriant atlaso komponentus, neivengiamai atsiranda gyvavimo cikle (korektros). Deja, usakovai nra susipain su projektavimo metodais, todl evoliucin paradigma neutikrina toliau minim princip gyvendinimo, o kartais net jiems prietarauja dl nelogik reikalavim, dl ko nukenia produkto kokyb. Karkaso paradigma. Iskiriama pagrindin, bendra daugeliui objekt dalis (karkasas) kuri naudojama kaip pagrindas skirtingos informacijos organizavimui. ios paradigmos laikomasi, pavyzdiui, rengiant emlapio apipavidalinimo standart (karkasas bendriausiu atveju yra emlapio rmelis, o visiems teminiams t pai teritorij vaizduojantiems emlapiams kartografinis pagrindas). Pavyzdiui, prie bendrosios teminio emlapio dalies (rmelio ir kartografinio pagrindo) derinama visa specialioji informacija. Kartografinis pagrindas papildytas teminio emlapio sluoksniais taip pat gali bti karkasu panaios logins struktros srii teminiams emlapiams. Karkaso paradigma gali bti taikoma ir siekiant grafins iraikos originalumo, kai atskiriami standartiniai grafiniai objektai nuo specialiai sukurt originali iraikos priemoni. Sistemos ribos ir struktrins dalys apibriamos prie pradedant j kurti. Taiau kiekviena dalis gali bti kuriama skirtingai ir nepriklausomai nuo kit, todl registruojamas tik struktrinis realaus produkto versijos ir jo vizijos neatitikimas (3.2 pav.)

2-9 pav. Karkaso paradigma. emlapio komponent projektavimas.

Teminje kartografijoje vienas svarbiausi karkaso paradigmos princip yra unifikavimas, kuris, be to, gerai suderinamas su objektiniu poiriu.

Reikia pabrti, kad n viena i i paradigm nepaneigia kitos. Modelis (3 pav.) iliustruoja pagrindinius j skirtumus. Jei kuriamos sistemos ideal model pavaizduosime baltu apskritimu, pilka spalva rodo nukrypimus nuo idealaus modelio skirtingose krimo stadijose. Kaip matome, laikantis evoliucins paradigmos, skirtingai nuo kit, sistemos ribos iapibriamos ne i karto, o palaipsniui. Idealios sistemos sukurti praktikai nemanoma, taiau galima pasiekti geriausio priartjimo derinant vairius sistemos krimo bdus.

Kartografinio projektavimo principai

Dekompozicija. Norint supaprastinti sudting objekt (struktr) krim, reikia juos skaidyti kiek galima paprastesnes sudtines dalis komponentus, ir kiekvien vykdom veikl ar proces taikyti kiekvienam komponentui atskirai. T pat galima pasakyti ir apie sudting proces ar uduoi vykdym jie turi bti skaidomi paprastas veiklas Tai viena bendriausi metodologini informacins sistemos ar produkto krimo prielaid. Vykdom proces poiriu visi komponentai turi bti to paties lygmens (pavyzdiui, emlapiai, geografins informacijos sluoksniai ir pan.). Be to, komponentai turi bti savarankiki, t.y., atlikus norimus veiksmus su kiekvienu i j, ir sujungus visus rezultatus vien visum, bt gautas pageidaujamas rezultatas. Skaidymas komponentus kartojamas tol, kol objektas suskaidomas primityvias dalis: tokias, kad jas suskaidius jau nebt tenkinamas savarankikumo reikalavimas. Taikant princip, supaprastinami analizs, projektavimo, krimo, kokybs kontrols ir kiti procesai. Geras projektavimas nemanomas, nesugebant skaidyti sistemos dalis ir organizuoti t dali sveikos. Dekompozicijos princip gerai iliustruoja, pavyzdiui, objektinis poiris: teminis emlapis sudarytas i kartografinio bendrojo geografinio pagrindo ir temins informacijos sluoksni; geografin pagrind galima iskaidyti geodezinio pagrindo, hidrografijos, keli, gyvenviei ir kt. sluoksnius; gyvenviei sluoksn galima skaidyti, pavyzdiui, valstybi sostini, emesnio lygio administracini centr ir paprast miest; jei administarcinis skirstymas emlapyje yra tik i trij lygi, visos valstybi sostins ymimos vienodai ir sudaro neskaidom emlapio sluoksn, sudaryt i vieno tipo sutartini enkl emlapio krimo poiriu arba i vienod vaizduojam objekt naudotojo poiriu. Abstrahavimas. Atlaso ir jo komponent krimo procesai turi bti planuojami ir vykdomi kaip iteraciniai. Kiekvienam komponentui procesas gali bti taikomas kelet kart ir kiekvien kart objektas turi bti nagrinjamas skirtingu detalumu, t.y., kiekvienos ankstesns iteracijos metu ignoruojama daugiau detali, jis labiau apibendrinamas. Iteracijas atitinka abstrakcijos lygmenys, leidiantys paskirstyti dmes ir ir supaprastinti projektavimo, gyvendinimo bei kai kuriuos kitus procesus. Auktesniuose abstrakcijos lygmenyse sutapatinami kai kurie emesniuose lygmenyse skirtingi objektai. Laikantis io principo, lengviau yra modifikuoti proceso rezultatus tai atliekama daniausiai emesniuose abstrakcijos lygmenyse. Iteracij skaii lemia objekto sudtingumas. Trys 3 teminio emlapio abstrakcijos lygmenys pavaizduoti Priedo xx paveiksle. Struktrizavimas. Proces eigoje kuriami objektai turi bti konstruojami i tipizuot ir patvirtint element, kurie yra gerai apgalvoti, suderinti ir patvirtinti, t.y., iaikinta kuriam objekt struktra (komponentai ir juos siejantys ryiai). Struktrizavimo principas pasireikia sudarant ir naudojant bendruosius sutartinius enklus skirtinguose emlapiuose. Todl vaizduojam objekt klasifikacija turi bti gerai apgalvota, o jos parengimas yra viena svarbiausi projektavimo stadijos uduoi. Unifikavimas. Visi sistemos (taip pat ir atlaso) komponentai turi bti suprojektuoti ir realizuoti laikantis to paties numatyto standarto. Tai daro juos patogius suvokimui ir naudojimui objekt identifikavimui bei palyginimui. Be to, lengva pastebti klaidas, trkumus ir juos itaisyti krimo stadijoje. Standartiniai elementai yra ne tik lengvai atpastami, bet ir estetikai priimtini.

Dvi Lietuvos rajon schemos, parodytos Priedo 3.7 paveiksle, buvo sudarytos pagal t pat standart, todl lengvai atpastamos kaip vieno tipo bei to paties altinio (ar autoriaus) emlapiai. Be to, lengvai suvokiamas bei palyginamas j teminis turinys. T pat galima pasakyti apie alia pateiktus du valstybi apvalginius emlapius, kurie i pirmo vilgsnio labai skiriasi nuo rajon schem, bet t spd sudaro tik skirtingas fonas, o naudojami sutartiniai enklai yra panas. Be to, visi keturi emlapiai apipavidalinti vienu stiliumi. Tai puikus pavyzdys, kaip unifikavimas neprietarauja raikumui. Patogumo naudoti siekimas. Visi sistemos moduliai, produktai ir j komponentai, ypa emlapiai turi bti lengvai suvokiami ir naudojami btent to naudotojo, kuriam jie skirti. Vieno tipo komponentai turi bti vienodai ir estetikai apipavidalinti, lengvai palyginami tarpusavyje, neperkrauti informacija, naudojant ribot skirting spalv ar linij skaii. Simboliai turi pagal galimyb realizuoti naudotojui prast metafor. Naudotojo patogumo princip patogiausia realizuoti laikantis evoliucins paradigmos, t.y., palaipsniui suvokiant naudotoj poreikius (i esms patys naudotojai gali formuoti pageidaujamas sistemos savybes). Antrojo pasaulinio karo emlapis (Priedo 3.8 pav.) buvo sudarytas Lietuvos nacionalinei enciklopedijai, t.y., skirtas eiliniam naudotojui nespecialistui, taiau specialiosios informacijos jame yra tiek daug, kad jis yra ne tik sunkiai skaitomas, bet ir apskritai nebesuvokiamas net ir specialistui, todl ir jo informacijos tikroji vert nedidel. Tuo tarpu Priedo 3.9 paveiksle to paties leidinio emyno naudingj ikasen emlapis yra ne toks (nors pakankamai) informatyvus, taiau lengvai skaitomas ir suvokiamas, todl jo informacijos naudingumo koeficientas daug didesnis. Reikia pastebti, kad procesus kokybikai pavaizduoti visada yra sunkiau negu statinius objektus. 3.10 pav. Pagrindiniai projektavimo principai

KARTOGRAFINS INFORMACINS SISTEMOS MODELIS Sistemos duomenys

Duomen saugykla tai esybi, j ryi, atribut ar kitokios neformalizuotos informacijos rinkinys, saugomas sistemoje tam tikr laik. Formalizuota ir kompiuterizuota duomen saugyklos dalis vadinama sistemos duomen baze. Duomen saugyklos fizin realizacija nurodoma detaliame projekte. Duomen srautas tai esybi, j ryi, atribut ar kitokios (nebtinai formalizuotos) informacijos rinkinys, perduodamas arba tarp proces, arba tarp proceso ir duomen saugyklos. Temin (dalykin) sritis tai realaus gyvenimo sritis, duomenys apie kuri vaizduojami teminiame emlapyje. Temins kartografijos ir temini srii fundamentalij moksl slyio zonoje atliekama naudotoj poreiki analiz, reikalavim formulavimas ir kartografinis projektavimas. informacin sistem nuolat patenka i iors ir produkt krimo metu yra sukuriami vairi ri duomenys ir informacija. Dvi dideles grupes sudaro bendra projekto informacija, ir pagrindin (geografin/kartografin) informacija, tiesiogiai susijusi su kuriamais produktais. Net ir nesudtingo kartografijos krinio informacinje sistemoje dalyvaujanti informacija paprastai yra labai vairi, todl ji gali ir turi bti klasifikuojama. Didij dal kartografijoje naudojamos informacijos sudaro geografin informacija, tai yra, objektai, turintys apibrt ir imatuojam padt erdvje, kaip vien i atribut ir vaizduojami emlapiuose arba naudojami parengti vairiems kitiems kartografini krini komponentams.

I. PAGRINDIN INFORMACIJA 1. Skaitiniai duomenys. Geodezini matavim, GPS ir kiti duomenys, t.y., skaitiniai duomenys apie padt erdvje ir/arba laike. Jie vliau paprastai transformuojami geografin informacij. Atributin informacija tai vairs kiekybikai ireikti duomenys apie geografinius objektus. Jos ris yra statistiniai duomenys teritorikai pasiskirsiusi objekt apibendrintos charakteristikos. 2. Geografin informacija. Skaitmenin geografin informacija gali bti gaunama tiesiogiai arba vairiais metodais panaudojant anksiau sukauptas duomen bazes. Vektorin informacija tai egzistuojantys vektorins grafikos projektai, geografins informacijos sluoksniai, kuriuose vaizduojami diskrets objektai. Ji gaunama tiesiogiai vedant objekt koordinates arba vektorizuojant spausdint kartografin mediag. Pagrindin vektorins kartografins informacijos kategorija yra GIS projektai, kuriuose saugomos ir objekt koordinats, ir j atributin informacija, o kai kuriais atvejais ir objekt vaizdavimo parametrai. Rastrin informacija tai kosmins ar kitais distanciniais metodais gautos nuotraukos, popieriniai emlapiai ar briniai, skaidrs, fotogrametrin informacija. Didioji dalis reikaling teminiam kartografavimui geografini duomen nesaugoma paioje kartografinje informacinje sistemoje, o gaunama i kit institucij (pavyzdiui, valstybs kadastr, temini duomen bazi ir kt.). 3. Kartografiniai pagalbiniai objektai. Kiekvienam geografiniam objektui tui bti nurodyta, kaip jis vaizduojamas emlapyje. iai informacijos kategorijai priklauso sugrupuoti ablonai, sutartini enkl etalonai, stiliai, spalv skals ir kita kartografiniam vaizdavimui naudojama informacija. Tokie rinkiniai gali bti ir spaudiniai, ir skaitmeniniai. 4. Kita grafin informacija. Iliustracijoms skirtos nuotraukos, pieiniai, briniai. Diagramos, grafikai ir kiti negeografiniai objektai, negeneruojami i skaitini duomen. 5. Tekstai. Tai emlapi aikinamieji ir apraomieji tekstai, kurie laikomi struktrikai vientisais, nors juose gali bti skaitini duomen lentels, iliustracijos ir pan. 6. Daugiaterps aplinkos (multimedia) objektai. i svoka apima priemones pateikti informacijai iuolaikini technologij priemonmis, kompleksikai veikiant skirtingus mogaus pojius. Juos galima naudoti skaitmeniniuose variantuose, tai, pavyzdiui, audio arba video raai, arba sukurti spaudinio iliustracijoms (trimaiai modeliai). 7. Informacins sistemos produktai. Galutiniai produktai. Tai emlapiai ir kiti leidiniai (daniausiai spaudiniai), kurie publikuojami ir platinami naudotojams, toliau nesirpinant juose pateiktos informacijos atnaujinimu. Nuolat atnaujinami produktai. Tai atlaso tiraas, elektroniniai, ypa Internete publikuojami emlapiai ar kita parengta ir naudotojui pateikiama (daniausiai skaitmeniniu pavidalu) geografin informacija, u kurios aktualum jos krjas lieka atsakingas. 8. Pagalbin informacija. Tai produkto informacija, tiesiogiai nesusijusi su geografini objekt vaizdavimu, bet reikalinga utikrinti svarbioms jo palaikymo funkcijoms. Jai priklauso program moduliai (programos tekstas ir sukompiliuotas kodas, naudojamas skaitmenini emlapi funkcijoms palaikyti) bei skaitmeninio vaizdo valdymo ir modifikavimo priemons skaitmeniniai riftai, meniu, ranki palets, ir kiti panas objektai.

9. Metaduomenys. Metaduomenys tai duomen modelio dalis, kuri yra skirta geografini duomen naudotojui tam, kad jis galt geografinius ir kitus duomenis greitai identifikuoti, sprsti apie j tinkamum naudoti skirtinguose kontekstuose ir tinkamai juos kombinuoti. II. PROJEKTO INFORMACIJA Projekto informacija tai informacija, tiesiogiai nenaudojama emlapiui, atlasui ar kartografinei duomen bazei sukurti, taiau svarbi visos informacins sistemos egzistavimui. Projekto informacij sudaro daugiausiai vairs dokumentai, fiksuojantys projekto vykdymo metu sukauptas inias. 1. Sutartys. 2. Planai, darbo grafikai. 3. Analizs rezultatai, apklaus duomenys. 4. Specifikuoti reikalavimai. 5. Projektiniai sprendimai. 6. Informacins sistemos statistika. 7. Ataskaitos. 8. Apskaitos duomenys. 9. statymai, standartai, nuostatai, duomen interpretavimo taisykls. 10. inios, metodikos.

Error! Bookmark not defined. pav. Projekto duomen tarpusavio priklausomyb Projekto duomen modelis nusako, kokia informacija apie kuriam produkt ir jo krimo proces ir kokiu pavidalu turi bti saugoma, kaip ir kieno naudojama. Projekto duomenys paprastai nra transformuojami vieni kitus. J saugojimo bdas neturi didels reikms tai daugiausia yra dokumentai arba duomen bazs lentels; dalis j gali bti net sunaikinama, sukrus produkt. Diagramoje (4 pav), parodyta tik i objekt tarpusavio priklausomyb, t.y., kurie i j yra reikalingi kitiems parengti.

Duomen sraut bendrasis modelis

Error! Bookmark not defined. pav. Projekto duomen sraut modelis. Ioriniai duomen srautai Nedetalizuojant paveiksle (5 pav) parodyta, kokie duomen srautai ateina vykdani organizacij ir kokie srautai, generuojami informacins sistemos gyvavimo metu, patenka u sistemos rib. projektavimo informacin sistem patenkantys dokumentai ar spaudiniai turi bti inventorizuojami, kita informacija skaitmeninama ir isaugoma, kad vliau bt galima j naudoti konkretiems rezultatams gauti. Duomen srautai gali bti skirstomi pagrindinius, kuriuos veiklos procesai naudoja tiesiogiai informacins sistemos tiklams pasiekti ir sistemos palaikymo srautus (tokie, pavyzdiui, yra duomen srautai, skirti sukurti atsarginms duomen kopijoms, saugoti ir esant poreikiui atkurti arba naikinti duomenis, patikrinti duomen vientisumui). Palaikymo srautai praktikai nesusij su temins kartografijos specifika. Informaciniai modeliai, siejantys duomen srautus ir organizacijos strukrines dalis bei j vykdomus procesus, sudaromi trimis abstrakcijos lygmenimis. 1. Modelis, atspindintis organizacijos ir iorini esybi ryius ir duomen srautus. 2. Modelis, atspindintis ryius ir duomen srautus tarp organizacijos struktrini vienet (skyri). 3. Detalus modelis, vaizduojantis ryius ir duomen srautus skyri viduje. Pirmas ir antras modeliai yra praktikai vienodi kiekvienai temins kartografijos darbus vykdaniai staigai. Detalus duomen sraut tarp proces modelis visada yra susijs su konkreia informacine sistema. Reikalavimai, apribojantys galimus duomen srautus proces modeliuose: 1. Kiekvienas emiausio lygio procesas turi turti bent vien einant duomen sraut. 2. Kiekvienas emiausio lygio procesas turi turti bent vien ieinant duomen sraut. 3. Duomenys, apibrti ieinaniu duomen srautu, turi bti gauti transformuojant duomenis i einani sraut. 4. Visi einani sraut duomenys turi bti btini ieinaniu sraut duomenims gauti. 5. Kiekvienas ieinantis duomen srautas turi susidti i duomen, kurie naudojami kit proces, arba patenka sistemos iore (ja laikoma ir informacins sistemos duomen saugykla). 6. Duomen saugykla turi turti bent vien einant sraut (tai reikia, kad turi bti srautas, sukuriantis jos turin). 7. Duomen saugykla turi turti bent vien ieinant sraut (tai reikia, kad jos turinys yra naudojamas). 8. Sudtini proces ar objekt einantys ir ieinantys duomen srautai turi bti j komponent atitinkamai einani ir ieinani sraut sumos. is reikalavimas taip pat reikia, kad modeliuoti turi bti pradedama nuo emiausio lygmens komponent.

Sistemos veiklos ir GCM

Pagrindins veikl modeliavimo svokos. 1. Veiklos funkcija tai, k organizacija, daro ar turt daryti ateityje, kad pasiekt savo elementarius tikslus (tikslu laikomas konkretus imatuojamas rezultatas). 2. Procesas (veikla) sistemos atliekam veiklos funkcij visuma, skirta kokybikai pakeisti sistemos bsenai. Proceso svoka priklauso nuo konteksto: skirtingo rango sistemose procesas gali tapti etapu, stadija arba veiklos funkcija. 3. Etapas veikl grup, kuriai pasibaigus gaunamas tarpinis rezultatas. 4. Stadija veikl grup, kuriai pasibaigus gaunamas esminis rezultatas. 5. Kontrolinis takas inspektavimo ar periros momentas, kuris skirtas vertinti tuo metu gautam konkreiam rezultatui (techninei uduoiai, projektui, sistemos komponentams) ir tuo paiu nustatyti bendr projektavimo informacins sistemos bkl, kad laiku bt pastebti nukrypimai nuo darb eigos ir kokybs reikalavim. Kaip anksiau minta, kuriant temins kartografijos organizacijos informacin model, viena svarbiausi svok yra veikla, arba procesas, kur galima apibrti kaip sek veiksm ir uduoi, kurias atlikus, kuriama sistema pervedama kit bsen (pavyzdiui, technins uduoties parengimas, leidinio projekto sudarymas, vis atlaso emlapi parengimas ir pan.). Procesai, pervedantys informacin sistem kokybikai nauj, prasming bsen, yra pagrindiniai, kiti projekto krimo procesai (pavyzdiui, valdymas, tiekimas) yra skirti pagrindiniams procesams palaikyti. Sudtingi procesai gali bti skaidomi. Tradicikai susiformavusius ir silomi nauji temins kartografijos projekt krimo procesai aprayti remiantis intuityvia j samprata ir siekiant suderinamumo su jau egzistuojaniais tarptautiniais standartais. ISO 12207 program sistem gyvavimo ciklo procesus apraaniame standarte, kuris pagal savo objekt yra artimiausias galimam temins kartografijos projektavimo informacins sistemos proces standartui (galime pastebti, kad skaitmenin Atlaso variant galima taip pat laikyti yra program sistema), numatyta septyniolika proces, orientuot pagrindines veiklas ir udavinius. ie procesai grupuojami tris kategorijas: 1. Pagrindiniai (angl.: primary) procesai, kurie inicijuoja ir vykdo krimo, vystymo, operacines ir palaikymo veiklas. 2. Palaikymo (angl.: support) procesai, kurie palaiko kitus procesus ir yra svarbs projektavimo skms ir kokybs utikrinimui. 3. Organizaciniai (angl.: organizational) procesai, kurie vyksta organizaciniame lygmenyje ir yra skirti sukurti kit proces infrastruktrai bei formuoti kvalifikuotam personalui. Tai ir projektavimo koordinavimas bei valdymas, ir resurs valdymas. Kartografinje (nacionalinio atlaso) informacinje sistemoje vykdomi procesai (ypa rengiant jo skaitmenin variant) yra panas. Analogija yra pakankama, kad galima bt ja remtis iskiriant ir klasifikuojant temins kartografijos informacins sistemos procesus. emiau ivardinti procesai atitinka bendruosius ISO 9001 kokybs valdymo ir utikrinimo standarto reikalavimus. A. Pagrindiniai. Tai procesai, kuri eigoje tiesiogiai kuriamas atlasas ar kitas (nebtinai kartografinis) produktas: specifikacijos, projektai, sistemos komponentai, dokumentai ir pan. A1. sigijimas. Tai procesas, skirtas sigyti reikiamai techninei ir programinei rangai, statistiniams duomenims ar kitiems resursams, reikalingiems atlasui sukurti, bei, jei yra galimyb, gataviems kuriamo atlaso komponentams (skaitmeniniams emlapiams, iliustracijoms ir pan.). Programins ir technins rangos pats sigijimas kaip procesas nra labai reikmingas, nes atliekamas vien kart, taiau j nuolat reikia atnaujinti didjant darb apimtims. Atnaujinim taip pat priskirsime sigijimo procesams.

Informacijos sigijimas vienas svarbiausi proces, kuriant atlaso informacin sistem. Jis taip pat apima poreiki analiz, reikalavim nustatym ir optimal tiekjo parinkim, taigi, yra glaudiai susijs su analizs (A3) bei reikalavim nustatymo (A4) procesais. Sunkiausiai formalizuojamas procesas yra ini sigijimas. A2. Sutarties pasiraymas Sutart bet kokiai sistemai sukurti pasirao usakovas su vykdytoju, kurie gali bti fiziniai ar juridiniai asmenys ar organizacijos. Jie gali bti ir vienos organizacijos nariai. Sutartys gali bti vairi lygi. Kuriant atlas, usakovas ir vykdytojas greiiausiai bus ta pati organizacija; dal usakovo teisi gali turti finansuojanti organizacija, jei tokia yra. atlaso komponentams sukurti sutartys sudaromos tarp vykdanios organizacijos ir fizini ar juridini asmen autori. Pasiraant sutart, turi bti numatytos formalios procedros sutarties keitimui, rezultat aprobavimui ir kitokiam ali bendravimui. A3. Analiz ir specifikavimas Tai procesas, skirtas nustatyti sistemos krimo tikslams ir bsim atlaso naudotoj poreikiams atlaso lygmenyje, bei temini emlapi vaizduojamos srities analizei atlaso struktrini komponent lygmenyje. io proceso metu suformuluojamos bendriausios nuostatos, kaip bus kuriamas atlasas, numatomos pagrindins veiklos kryptys, tikslai ir udaviniai. A4. Reikalavim nustatymas Tai procesas, kurio metu formuluojami reikalavimai atlasui kaip sistemai bei jo struktriniams komponentams atskirai. Taigi, reikalavim nustatymas yra sudtingas procesas ir jis skyla etapus, kuriuose reikalavim detalumas skiriasi. Proceso pabaigoje idealiu atveju turime isam pageidaujam atlaso ir kiekvieno jo komponento savybi apra (specifikacij). Reikia pasakyti, kad teminje kartografijoje reikalavim specifikavimas yra labai sudtingas ir sunkiai formalizuojamas. A5. Projektavimas Tai optimalaus atlaso specifikacijos (technins uduoties) gyvendinimo bdo parinkimas ir to bdo modeliavimas. Kaip ir reikalavim nustatymas, is procesas vykdomas keliais etapais nuo bendriausio atlaso projekto (eskizo) iki detalaus projekto, apraanio visas atlaso struktrines dalis, kuris gali bti naudojamas kaip instrukcijos gyvendinimui. Tai kritinis procesas atlaso krime: geras projektas yra pirmoji ir btina slyga, siekiant gauti ger rezultat. A6. Realizavimas Tai produkto krimas jo projekte numatytu bdu; sudtingame projekte prasminga atskirai realizuoti jo sudtines dalis (pavyzdiui, atskirus emlapius), kurios vliau suderinamos ir sujungiamos projekte numatytu bdu. Atlaso krimo procesas taip pat skyla aikiai atskirtus, lygiagreiai vykdomus procesus, visikai skirtingus nuo program sistem krimo proces. ioje stadijoje ir yra didiausi skirtumai, nes pagrindinis darbas yra ne programavimas, o informacijos organizavimas. A7. Atlaso komponent integravimas is procesas ubaigia atlaso krim. Jo metu visos gatavos struktrins dalys projekte numatytu bdu sujungiamos suderint sistem, kuri paruoiama tiraavimui. A8. Trkum ir klaid alinimas is procesas skirtas utikrinti, kad visi proces metu sukurti objektai atitikt j specifikacijose numatytus reikalavimus bei vidinius ir bendruosius standartus, ir bt ubaigti plane numatytais terminais. Jis naudoja kokybs kontrols (B3) proces rezultatus. proces eina ir emlapi turinio teisingumo ir kartografins kokybs, bei kit charakteristik, nebtinai i anksto numatyt specifikacijose, utikrinimas. is procesas glaudiai susijs su problem sprendimu ir kokybs valdymu, o naudoja kokybs kontrols proces rezultatus (pavyzdiui, emlapi korektras). A9. Atlaso informacins sistemos prieira Tai informacins sistemos atnaujinimas, pildymas, pltimas, pakartotinio informacijos panaudojimo utikrinimas. is procesas vyksta vis informacins sistemos gyvavimo laik, net ir ileidus vien atlaso leidim, nes gali likti klaidos sudarytuose emlapiuose, arba informacija pasensta ir nebeatitinka naudotoj poreiki. Prieiros metu aptinkamos klaidos ir neatitikimai, isiaikinamos j prieastys ir daromi reikalingi duomen bazs ar kit projektavimo informacins sistemos dali pakeitimai. Jei informacin sistema gerai suprojektuota, itaisyti klaidas arba atnaujinti produkt yra palyginti paprasta. Be to, io proceso paskirtis yra analizuoti situacij rinkoje, laiku nustatyti nauj leidini ar atlaso leidim poreik ir inicijuoti naujus darbus.

Kai veikianti skaitmenin sistema (atlasas kompaktiniame diske) pateikiamas naudotojams, jo tolesn prieira praktikai nereikalinga, nes naudojimas paprastas. Prasm turi nauj versij pasilymas ir naudotoj poreiki tyrimas, taip pat pastebt klaid ir trkum alinimas naujose versijose. B. Palaikymo (pagalbiniai). Tai procesai, skirti pagrindini proces palaikymui ir rezultat kokybs utikrinimui.Vykdant visus pagrindinius procesus, atliekami tie patys pagalbiniai procesai B1. Dokumentavimas Tai sistem kuriant sukauptos informacijos fiksavimo procesas, kuris turt bti atliekamas vykdant bet kur kit proces. Dokumentai turi bti rengiami ir apipavidalinami pagal priimt staigos viduje standart, t.y., vienodai visiems projekto informacins sistemos dalyviams. proces galima skaidyti dokument planavim, projektavim, sudarym, redagavim, keitim. Korektikas ir isamus dokumentavimas yra labai svarbus informacins sistemos prieirai (A9), kaip, beje, ir visiems kitiems procesams. is procesas taip pat persidengia su dalies aikinamj tekst parengimu, kuris yra krimo proceso (A6) dalis . Kartais riba tarp aikinamj tekst, kaip struktrini sistemos komponent, ir dokument nra grieta (neaiku kaip traktuoti emlapi legendas ir kai kuriuos kitus tekstus. Projekte turi bti suformuoti vidiniai dokumentavimo standartai, nustatantys dokument turin, struktr, apipavidalinim ir kt. B2. Konfigracijos valdymas Tai procesas, kuriuo siekiama, kad bet kuriuo laiko momentu kuriamo produkto informacinje sistemoje bt visos jos sudtins dalys ir kad tos dalys bt tarpusavyje suderintos, kitaip sakant, visos informacins sistemos komponent saugojimas ir tvarkymas. io proceso eigoje nustatoma, kaip sistemos objektai identifikuojami, kaip komponentai jungiami struktras, kaip tikrinamas struktr ar kit kompleksini objekt isamumas, korektikumas ir neprietaringumas; vykdoma sistemos komponent apskaita, kuri leidia lengvai aptikti klaidas ir j ivengti. Pavyzdiui, visi Lietuvos emlapiai sudaromi naudojant tuos paius geografinius pagrindus i paruoto rinkinio, taigi, to, emlapio geografinis pagrindas yra jo identifikuojamas komponentas. Tai leidia atskirai vertinti geografinius pagrindus, ir utikrinus rinkinio korektikum, juos naudoti nesigilinant detales; utenka sitikinti, kad vienas ar kitas pagrindas yra tinkamas duotam emlapiui. io proceso eigoje taip pat nustatoma ir kokia tvarka ir kam turi bti teikiami komponent pakeitimo pasilymai, atlikti pakeitimai registruojami (taip pat registruojamos objekt versijos). Tokia apskaita turi bti vykdoma nuolat, ypa ji aktuali kalbant apie statistinius duomenis. Dokumentai turi atspindti, kas, kada, kokiu tikslu, kur ir kokius pakeitimus dar, bei kas juos aprobavo. Ileidiamos naujos produkto versijos skiriasi daugiausia pateikiamos informacijos naujumu. iuo metu sunku pasakyti, kiek laiko praktikai turi praeiti, kad atsirast naujo nacionalinio atlaso poreikis; bet kuriuo metu turi bti kaupiama ir tvarkoma visa nauja informacija, todl naujos produkto versijos parengimas nra sudtingas, jei konfigracijos valdymas nesibaigia ileidus atlas. Kadangi iam procesui priskiriamas ir vienos srities informacijos vienet skirtingais laiko momentais registravimas, todl jis yra glaudiai susijs su krimo ir kitais procesais, ypa informacins sistemos palaikymu (A9). B3. Kokybs kontrol Procesas, analogikas kokybs utikrinimo procesui program sistem ininerijoje. Kadangi nemanoma suformuluoti detali reikalavim pateikiamai informacijai, dl jos sudtingumo ir vairumo, is procesas tradicikai nesiejamas su geografins informacijos kokybs utikrinimu. Geografins informacijos tikslumui ir isamumui teminiuose emlapiuose turt bti skiriama ne maiau dmesio, negu kartografinei kokybei. Kokybs kontrols procesus galima klasifikuoti: B3.1 Vertinimas. Tai procesas, kuriuo siekiama nustatyti, ar sistema (arba jos technin uduotis, projektas) tenkina realius jos naudotoj poreikius. Vertinimo bdas parenkamas priklausomai nuo vertinamo objekto. Pavyzdiui, projektui turi bti nustatyta, ar jis formaliai susietas su reikalavimais, ar reikalavimai gyvendinti projekte, ar pagrsti projektiniai sprendimai; atlaso komponentams ar juose realizuoti visi projektiniai sprendimai, ar jie tinkamai apipavidalinti ir pan., ar struktrins objekto dalys sujungtos korektikai. B3.2 Perira. Tai procesas, kuriuo siekiama patikrinti, ar atlaso krimas vyksta pagal i anksto numatyt plan, ar gauti visi plane numatyti rezultatai, o jei to nra, iaikinti nukrypim nuo darb eigos prieastis. Atliekamas informacins sistemos bsenos vertinimas kurioje nors projektavimo fazje valdymo ir techniniu poiriais

B3.3 Inspektavimas. Tai procesas, kuriuo siekiama patikrint, ar kuriant atlas, nenukrypstama nuo naudojam standart, bei reikalavim, numatyt techninje uduotyje, sutartyse ar kituose dokumentuose. Jis atliekamas tada, kai sistemos krimo eigoje gaunamas koks nors konkretus rezultatas (projektas, sistemos struktrin dalis). B3.4 Testavimas. is procesas beveik iimtinai susijs su skaitmeniniu atlaso variantu, konkreiai su atlaso struktr palaikania programa. Testais tikrinamas programos veikimo korektikumas. Vertinimo ir inspektavimo procesai emlapiams ar tekstams yra analogiki tradicinms korektroms. B4. Problem sprendimas Tai procesas, kuriuo siekiama ianalizuoti prieastis, trukdanias planuotai darb eigai ir jas paalinti. Visos aptiktos problemos turi bti dokumentuojamos, nustatomi j sprendimo prioritetai, kuri kriterijai turi bti numatyti anksiau. iam procesui priklauso ir nustatymas, kas, kada ir per kiek laiko turi atlikti kokybs vertinim rezultat analiz, taip pat ikilusi konflikt racionalus sprendimas. Labai didel tikimyb konflikt tarp ekspert, autori ir kartograf dl informacijos kokybs ir vaizdavimo bd, kurie nra iki galo standartizuoti. J sprendimui turi bti numatytas scenarijus (daugelio nuomoni integravimo ir optimalaus sprendimo paiekos problema yra vienas ikilusi, bet iame darbe dar nebandom sprsti udavini). B5. Patvirtinimas io proceso metu kartografuojam srii ekspert bei naudotoj ir vykdytoj atstov bendra komisija sprendia, ar atlasas visikai patenkina naudotoj poreikius, t.y., priimamas galutinis sprendimas dl atlaso (kai kuriais atvejais tik atskiro emlapio) krimo ubaigimo. Kurdami kai kuriuos specifinius atlaso komponentus, projektuotojai privalo suvokti, ko i j tikisi bsimieji naudotojai, o naudotojai turi suprasti specifikacijas, kad galt produkt vertinti. Todl gali bti reikalingas kartu atliekamas komponento ar net jo projekto aprobavimas. B6. Produkto tiraavimas ir platinimas Tai daugiausia techninis ir gerai apibrtas procesas, praktikai retai reikalaujantis i anksto parengtos strategijos; utenka projekte numatyti tiraavimo bd, finansavim, terminus ir resursus, tai pat inicijuoti reikiamas sutartis. C. Organizaciniai. Tai procesai, skirti sukurti kit proces infrastruktrai bei formuoti kvalifikuotam personalui. Tai ir projektavimo koordinavimas bei valdymas, ir resurs valdymas. C1. Sistemos gyvavimo ciklo modelio ir plano sudarymas is procesas susijs su analizs (A3) ir eskizinio projektavimo procesais ir remiasi j rezultatais. Jo tikslas yra numatyti projektavimo metu vykdom darb eils tvark ir santyk, t.y., sudaryti bendriausi model proces valdymui. Apie gyvavimo cikl modelius detaliai raoma 2.3.2 skyriuje. Nuo korektiko modelio sudarymo priklauso projektavimo valdymo efektyvumas. C2. Projektavimo grups formavimas io proceso eigoje nustatoma, kiek ir kokios kvalifikacijos specialist reiks atlasui parengti, paskirstomos atsakomybs, suformuojama projekto vykdytoj grup ir numatomi bsimi atlaso dali autoriai, konsultantai ir kiti veiklos dalyviai. Be to, esant reikalui, formuojamos naujos grups projekto vykdymo metu (iuo atveju procesas glaudiai susijs su projekto resurs valdymu C3.3). C3. Projektavimo valdymas Tai vis proces planavimo, vykdymo, prieiros, kontrols bei i proces rezultat aprobavimo procesas. J prasminga skaidyti sudtines dalis. C3.1. Reikalavim valdymas io proceso eigoje tikrinama,ar sutartyje bei techninje atlaso uduotyje reikalavimai suderinti tarpusavyje ir neprietaringi, ar tie reikalavimai yra pagrsti, konstruktyvs ir gyvendinami realiomis slygomis, ar jiems gyvendinti nra juridini, ekonomini, technologini klii. C3.2. Proces valdymas Turi utikrinti, kad bt parengti vis komponent krimo darb grafikai , suplanuoti ir laiku vykdomi visi procesai, ypa kokybs kontrols ir problem sprendimo procesai, t.y., kartu tikrinamas kiekvieno sistemos krimo ingsnio korektikumas. Taip pat turi patikrinti,ar visi procesai aprpinti visais reikalingais resursais. Temins kartografijos proces valdymas yra sudtingas, nes tenka koordinuoti darb daugelio specialist, tiesiogiai nepavaldi organizacijai (autori, konsultant), darb.

C3.3. Resurs valdymas Patikrinama, ar sistemos krjai aprpinti visa reikiama technine, programine ranga, ryiais, bei kitais resursais; ar jie visi gauna reikiam informacij. is procesas taip pat turi utikrinti, kad vykdytojai turt reikiam kvalifikacij. C3.4. Kokybs valdymas Turi bti numatyta, kaip kokyb bus vertinama, apibrtos vertinimo procedros, iskirti reikiami resursai, sudaryti kokybs kontrols grafikai ir paskirti vykdytojai, reglamentuota tikrinimo rezultat pateikimo forma. Verifikuojamos sutartys, reikalavimai, projektiniai sprendimai, sistemos komponentai, inicijuojami kokybs kontrols procesai. C3.5 Infrastruktros palaikymas Tai pagalbinis procesas, skirtas kurti ir palaikyti kit proces infrastruktrai: darbo priemonms, technologijoms, standartams. C4. Mokymas io proceso paskirtis utikrinti, kad procesus vykdantys asmenys gyt tam reikalingas inias bei gdius, pagal C2 procese nustatytus specialist kvalifikacijos reikalavimus. Procesai GCM gali bti grupuojami vairiai. Laikantis klasikinio tiesinio gyvavimo ciklo modelio (priedo P1-1 pav.) iskiriamos tokios pagrindins stadijos. 1. Analiz ir specifikavimas. ioje stadijoje suformuojama sistemos idja arba gaunamas usakymas, susijs su tam tikros naudotoj grups poreikiais. Pagrindins veiklos ioje stadijoje yra: transformuoti sistemos tikslus konkreius reikalavimus, numatyti galimus informacijos sigijimo variantus ir parinkti optimal, numatyti sistemos apribojimus ir sudaryti smat. Tam reikia nustatyti kartografavimo ribas, sudaryti preliminar atlaso struktros plan, parengti duomen kaupimo strategij. Tai apskritai yra sudtingas udavinys, kuris atliekamas bendradarbiaujant su vairi srii ekspertais. Ityrus atlaso naudotoj poreikius ir vaizduojam srii specifik, formuluojami reikalavimai atlaso informacinei sistemai ir atliekama j gyvendinamumo analiz. Apibrus poreikius, gali paaikti, kad reikalingas atlasas ar atlaso komponentas jau yra sukurtas. Tuo atveju specifikavimas, projektavimo ir krimo stadijos turi prasm kaip papildom reikalavim specifikavimas ir j gyvendinimas, produkto pakeitimai. Kitais atvejais turint parengt technin uduot atlasui sukurti (t.y. jo specifikacij), galima pereiti prie jo projektavimo. Analizs stadijos pagrindiniai rezultatai yra projektavimo planas su numatytais terminais ir parengta atlaso specifikacija (j sudaro daugiausia usakovo reikalavimai, kurie, kaip taisykl, yra abstrakts). 2. Projektavimas. Eskizinio projektavimo etape numatoma sistemos struktra ir preliminarus informacijos turinys (t.y., pagrindins emlapi temos ir j idstymo bdas, tekstai ir iliustracijos, skaitmeniniame variante galimos multimedia priemons, kaip animacija ar garso raai). Eskizinio projektavimo metu pagrindinis dmesys skiriamas skaitmeninio atlaso ar leidinio struktrai. io etapo rezultatas yra eskizinis atlaso projektas dokumentas, kuris patvirtinamas ir laikomas pagrindu detaliam projektui parengti. Detalus projektas apima visus struktrinius atlaso vienetus, j turin bei organizavimo bd, kartografinio vaizdavimo bdus, reikiam duomen kaupimo strategij, duomen saugyklos projekt, naudotojo interfeiso projekt (arba grafin apipavidalinim spausdinto leidinio atveju) ir kt. Detalus projektas apima paties atlaso ir jo informacins sistemos projekt. Atlaso detalus projektas yra dokumentas, isamiai nusakantis, kas ir kaip turi bti sukurta, be to, ufiksuoti pasilymai turi bti ekonomikai, finansikai ir technikai pagrsti.

Kai kuri specializuot emlapi autorini original parengimas, skirtingai nuo tradicinio poirio, taip pat yra detalaus projektavimo, o ne sistemos krimo dalis tai projekto dalis, vaizduojama grafikai arba vienareikmikai apraomas informacijos idstymas ir vaizdavimo bdai emlapyje. Deja dl veiklos specifikos nemanoma numatyti vis autorinio originalo smulkmen, todl neivengiamai paskutin neapibrta projektavimo proceso dalis vyksta jau sistemos gyvendinimo metu, t.y. persipina su krimo procesu. Projektavimas apima ne tik atlas ir jo komponentus, bet ir dokument, test projektavim, apmokymo planavim ir kitas veiklas, kuri iame modelyje nenagrinsime. Ubaigus projektavimo stadij, pereinama prie sistemos krimo. 3. Krimas. ios gyvavimo ciklo stadijos rezultatas yra atlasas tokiu pavidalu, kokiu j gaus naudotojas. Dl atlaso specifikos, i stadija skyla dvi: i pradi turi bti sukurti, atskirai patikrinti ir patvirtinti visi atlaso komponentai (emlapiai, tekstai, visa papildoma ir pagalbin informacija). Tik po to pagal projekt jie jungiami modulius, jungimo bdas aprobuojamas ir atlasas parengiamas spaudai arba tiraavimui kompaktiniuose diskuose. Krimo stadijoje iskirti atuoni etapai, kurie tiesiniame modelyje (priedo P1-1 pav.) pavaizduoti nuosekliai sekantys vienas po kito (idealus atvejis). Grtamieji ryiai leidia sivaizduoti situacij, kai i etap darbai vykdomi bet kuriuo krimo metu. Kaip ir kitose stadijose, numatyti kontrols takai gavus konkreius ir vertinamus rezultatus etap pabaigoje. 3.1. Atlaso komponent ir duomen sigijimas iame etape perkami, atrenkami, suskaiiuojami, kuriami ar kitu bdu gaunami bei digitalizuojami projekte numatyti duomenys, t.y. emlapi sluoksniai, tekstai, iliustracijos ar kiti objektai. Atlaso komponent sigijimas taip pat yra io etapo veikla. Etape galima iskirti pagrindines vykdomas veiklas: 1. Duomen sigijimas. 2. Duomen atrinkimas ir tvarkymas. 3. Duomen pervedimas skaitmenin format (digitalizavimas). 4. Duomen kokybs vertinimas. 5. Duomen tikrinimas (ar teisingi ir neprietaringi). 6. Duomen verifikavimas (ar atitinka projekte numatyt form). 7. Duomen inventorizavimas ir isaugojimas duomen saugykloje. 3.2. Komponent krimas Tai atlaso emlapi, tekst ir kit komponent gyvendinimas pagal projekt. Be abejo, svarbiausias ir sudtingiausias yra emlapi krimo etapas. Nors i esms viskas turi bti numatyti detaliame emlapio projekte, kai kurie sprendimai, nenurodyti projekte ar autoriniame originale, gali bti priimami darbo eigoje, bet vliau gali tekti juos perirti. Apskritai, teminio emlapio krimo ciklas pakartoja visos informacins sistemos gyvavimo cikl maesniu masteliu. Komponent krimo etapas gali bti praleistas tik jei gatavas produktas gali bti surenkamas i anksiau parengt komponent (faktikai tai nustatoma jau analizs metu, bet ir tuo atveju vistiek kuriamas sistemos projektas). 3.3. Komponent derinimas Laikoma, kad manoma sukurti visus atlaso komponentus atskirai, ir tik po to juos sujungti modulius (pavyzdiui, emlapis, aikinamasis tekstas, legenda, papildomi elementai diagramos, iliustracijos turi sudaryti viening visum tiek prasms, tiek vaizdavimo atvilgiu), be to, vienos temos ar teritorinio vieneto emlapiai turi bti panaiai apipavidalinti identifikavimui ir turti pana temins informacijos krv. Tam

ir reikalingas derinimo etapas. Teorikai derinim atskirti nuo krimo manoma, jei visikai nebt nukrypstama nuo detalaus projekto. Praktikai derinimas daniausiai pradedamas dar neubaigus vis modulio komponent. 3.4. 3.5. Programos ir maketo krimas iame etape realizuojama atlaso struktra: skaitmeniniam atlasui j palaiko programa, sudaranti galimyb kompiuterio ekrane pereiti nuo vieno informacijos vieneto prie kito tam tikru projekte numatytu bdu; maketas nusako informacijos spausdintame leidinyje organizavimo bd ir bendr apipavidalinim. 3.6. 3.8. Komponent integravimas Suderintos sistemos sudtins dalys integruojamos informacijos vienetus. Toks informacijos vienetas spausdintame atlase yra, pavyzdiui, vienai temai skirtas puslapis, kuriame idstyti emlapiai ir papildoma bei pagalbin informacija (komponentai idstomi makete). Skaitmeniniame atlase toks modulis atitinka ekrano puslap (programos objektai susiejami su konkreiais failais ar duomen bazs raais). Baigus vis dali integravim, struktrikai testuojama visa sistema, tikrinamas jos neprietaringumas, suderinamumas, alinami trkumai. is etapas yra vienintelis, kurio negalima praleisti sistemos krimo stadijoje. Perira ir aprobavimas, kokybs vertinimas bei, sujungus komponentus, produkto parengimas tiraavimui taip pat priklauso iam etapui. Pirmosiose trijose stadijose atlasas nagrinjamas skirtinguose lygmenyse: reikalavimai, projektas (eskizinis ir detalus), gatavas produktas. 4. Eksploatavimas. iai stadijai priskiriami produkto tiraavimo, leidybos ir informacins sistemos tolesnio naudojimo bei prieiros procesai. Kilus poreikiui keisti, atnaujinti sistem, ar sukurti nauj produkt, vl grtama analizs stadij. Atlaso turinio pildymas, struktros pltimas ir kiti pakeitimai faktikai pradedami eksploatavimo metu. Tiesiniame modelyje (priedo P1-1 pav.) parodyta, kokiose stadijose vyksta aukiau ivardinti procesai ir kokie yra pagrindiniai rezultatai, gaunami stadij pabaigoje (jiems vertinti numatyti sistemos krimo kontroliniai takai, sutampantys su planuotais rezultat gavimo momentais). Pagrindinis tiesinio modelio trkumas yra tas, kad jis aprao sistemos krimo procesus tiesikai, t.y. laikoma kad jie nuosekliai vyksta vienas po kito. Tiesa, numatyti keli galimi veiklos scenarijai, kurie numato galimus grimus buvusias stadijas arba kai kuriais atvejais nebtinus gyvavimo ciklo etapus. Taiau modelyje niekaip neatsispindi lygiagretus proces vyksmas. Tuo tarpu jau vien prielaida, kad reikalavimai sistemai gali bti visikai suformuluoti analizs stadijoje ir vliau nebekeiiami, yra nereali. Taip pat ir kitos stadijos gali bti atskirtos tik idealiu atveju, kai kuriama sistema yra identika kuriai nors jau egzistuojaniai ir visi galimi veiksmai ir vykiai i anksto inomi. Todl lygiagreiai reikia naudoti ir spiralin informacins sistemos model. Tstinio kartografinio krinio informacins sistemos spiraliniame gyvavimo ciklo modelyje (priedo P1-2 pav.) iskirtos tokios proces kategorijos.

1. Analiz. Tai procesai, skirti isiaikinti sistemos krimo tikslams bei slygoms ir informacijos kaupimui. 1. Poreiki ir tiksl analiz. 2. Veiklos krypi ir apribojim analiz. 3. Rizikos ir alternatyv analiz. 4. Dalykini srii analiz. 5. Bendra perira: vertinti kaip reikalavimai atitinka pasilymus, vertinti kaip sistemos bsena atitinka plan, tikrinti darb vykdymo grafik vertinti sistemos atitikim standartams, vertinti pasiruoimo naujam vystymo etapui lyg. 6. Konkurencijos ir poreiki tenkinimo kokybs vertinimas. 7. Informacijos sigijimas arba atnaujinimas. 8. Ryi su naudotojais palaikymas. 2. Projektavimas Sistemos projektavimo procesai. 1. Informacins sistemos projekto plano parengimas. 2. Atlaso projekto vykdytoj grups formavimas. 3. Projekto GCM sudarymas. 4. Informacins sistemos projekto parengimas. 5. Produkto projekto parengimas. 6. Kokybs vertinimo kriterij nustatymas. Kiekvienas i i proces gali bti detalizuotas keletu lygi. 3. Krimas Sistemos krimo ir valdymo procesai. 1. Projekto plano gyvendinimas. 2. Reikalavim nustatymas. 3. Vidini organizacijos standart krimas. 4. Projekto gyvendinimas. 5. Produkto integravimas ir testavimas. 6. Sistemos prieira. 4. Palaikymas iuos procesus vairiose gyvavimo ciklo stadijose naudoja kiti procesai (organizacijos viduje ir ioriniai) 1. Dokumentavimas. 2. Sistemos konfigracijos valdymas. 3. Produkto kokybs utikrinimas. 4. Informacins sistemos duomen bazs prieira. 5. Problem sprendimas. 5. Organizavimas Tai procesai, skirti apibrti organizacijos veiklos tikslams ir sukurti procesus bei resursus, reikalingus tiems tikslams pasiekti, bei utikrinti bendr t resurs naudojim (organizacijos infrastruktra). 1. Darb inicijavimas. 2. Darb plano sudarymas. 3. Aprpinimas priemonmis sistemos krimui (resursais). 4. Resurs skirstymas. 5. Proces koordinavimas. 6. Kokybs valdymas. 7. Rezultat vertinimas. 8. Mokymo organizavimas. 9. Sudarymas slyg pakartotiniam sistemos naudojimui. 10. Kitos stadijos planavimas.

Priedo P1-2 paveiksle penki diagramos sektoriai atitinka penkias proces kategorijas. Be to, palyginimui spalvomis iskirti sektoriai atitinka keturias tiesinio modelio stadijas. Taigi, spiralinis modelis yra tiesinio apibendrinimas: kiekviena spirals vija tarsi pakartoja pagrindines tiesinio modelio stadijas. Projektavimo ir krimo kategorijos procesai apskritai vyksta beveik analogikai tiesiniam gyvavimo ciklo modeliui. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad visuose penkiuose sektoriuose ant vienos spirals vijos parodyti penki kategorij procesai laikomi vykdomais lygiagreiai, o viena spirals vija atitinka vien kokybinio sistemos vystymosi stadij. Skirtingai nuo tiesinio modelio, emlapio krimo procesas nra izoliuotas; jis susijs su vis kit kategorij procesais ir daro tak j rezultatams. Ubaigus konkret produkt, informacin sistema vystoma toliau ir tie patys procesai kartojami naujam produkto tiraui parengti ar sistemos vystymui, taigi, spiralinis modelis yra atviras ir gerai atspindi gyvavimo cikl pasikartojim kiekybikai ir kokybikai auktesniuose lygmenyse (evoliucij). Spirals spindulys rodo didjanias resurs ir laiko snaudas, reikalingas veikloms vykdyti, o taip pat auganti sistemos sudtingum. Viename sektoriuje procesai gali bti grupuojami nuosekliai vykdomus etapus. Kampin koordinat vaizduoja sistemos krimo proceso eig. Tas pats procesas paprastai vykdomas keliomis iteracijomis, pavyzdiui, pradjus kurti sistem, planuojami reikalingi resursai, tuo pat metu rengiamas atlaso krimo planas ir analizuojama situacija. Geriau sivaizduojant poreikius, resurs planas peririmas ir t.t., kol sitikinama plano tikslingumu ir galima sigyti ar skirstyti numatytus resursus. Taip pat atlaso projektas yra peririmas kelet kart ir keiiamas, tobulinamas priklausomai nuo kit kategorij proces rezultat tai yra, taip, kaip realiomis slygomis atliekamas projektavimas, tik ne chaotikai, bet planingai, pagal numatytus terminus ir kitus kriterijus. Sistemos gyvavimo ciklo stadijos gali tapti kritinmis, jei nra patirties ikilusioms problemoms sprsti, neturima informacijos sprendimams pagrsti ir pan. Tokioms situacijoms ivengti atliekama rizikos analiz ir vertinamos galimos alternatyvos. Daugelis proces parodyt modelyje yra abstrakts ir vykdomi beveik visose sistemos vystymosi stadijos. Suskaidius juos konkretesnes veiklas, modelis bt vaizdesnis: tarpusavyje susijusios veiklos (pavyzdiui, teminio emlapio vaizduojamos srities analiz, specifikavimas, projekto parengimas, krimas ir dokumentavimas) isidstyt vienoje spirals vijoje, o veiklos, naudojanios kit veikl rezultatus kaip pradinius duomenis, grietai atsiskirt: pavyzdiui, kaip ir parodyta paveiksle, neatlikus informacins sistemos tiksl analizs, nra prasms nustatinti galimas veiklos kryptis ar pradti aprpinim resursais. Taiau informacins sistemos GCM sudarymas, reikalavim specifikavimas, dokumentavimas ir resurs skirstymas gali vykti skirtingose grupse tuo paiu metu.

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografins GIS funkcionavimo schema geografini duomen apdorojimo dalis

Sistemai vystantis pasiekiama nauja stadija (sektoriaus dalis su didesniu spinduliu), kurioje gali vykti kiti tos paios kategorijos procesai. Perjimo momentas kiekviename sektoriuje priklauso nuo to, kaip vyksta kit kategorij procesai, taiau grietai susieti negalima, todl modelis pavaizduotas kaip spiral, o ne udari koncentriki apskritimai. Modelis yra tolydus, sistemos vystymosi vienos ar kitos kategorijos proces atvilgiu lyg rodo spirals spindulys atitinkamame sektoriuje. Produktas gaunamas pasibaigus krimo kategorijos proces ciklui, bet sistemos vystymasis tuo nesibaigia. Sistemos dalis, susijusi su konkretaus produkto informacine sistema, tampa bendros informacins sistemos dalimi. Kartografins IS dalis yra vidin geografins informacijos apdorojimo sistema, kuriai bdingi tradiciniai geografini duomen valdymo procesai (6 pav.). ioje sistemoje vykstanius procesus galima apibendrinti vien Geografini duomen apdorojimo proces.

Sistemos agentai
Agentas (dar naudojami terminai vaidmuo, rol) tai esyb veikianti organizacijoje asmuo, j grup ar organizacijos padalinys turintis pareigas arba rol informacinje sistemoje; t.y., atliekantis kurio nors proceso valdym, vykdym ar kontrol. Abstraktesniame modelyje agentas atitinka apibrt veiklos funkcij grup. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, koks gyvavimo ciklo modelis taikomas, sistemos krimo procese dalyvauja trys pagrindiniai agentai fiziniai ar juridiniai asmenys, organizacijos ar pan.: usakovas, krjas ir naudotojas. Bendriausiu atveju, tai skirtingos organizacijos, kuri santykiai reglamentuojami sutartimis. 1. Usakovas asmuo ar organizacija , kuri sistem ar produkt sigyja, arba produktas yra kuriamas usakovui pavaldaus kolektyvo. 2. Vykdytojas asmuo ar organizacija, atliekanti analiz, projektavim ir krim. 3. Naudotojas asmuo ar organizacija, kuris naudoja sistem ar produkt savo poreikiams tenkinti. Kartografins IS naudotojai yra kartografins produkcijos krjai. Galima iskirti skirtingas Lietuvos nacionalinio atlaso naudotoj grupes: mokslininkai, moksleiviai, studentai, plaioji visuomen ir pan. Yra trys kuriamos sistemos lygmenys, kuriuose dalyvauja skirtingi agentai.. 1. Strateginis. Pavyzdiui, usakovas arba investuotojas analizs stadijoje numato, kiek sistema kainuos, kokia bus nauda, per kiek laiko atsipirks. 2. Taktinis. io lygmens agentai, pavyzdiui, projekto vadovas kontroliuoja padalini veikl, ino veiklos schem, uduotis ir j vykdymo tvark, bet nesigilina technines gyvendinimo detales. Nacionalinio atlaso sistem jie formuoja pagal suvoktus naudotoj poreikius, taiau koncentruoja veikl ne atlase pateikiamos informacijos turin, o jos logik organizavim, neprietaringum, vientisum. 3. Realizavimo. Tai agentai, sukuriantys konkreius projekto rezultatus. Jie vykdo skirtingo lygmens technologines operacijas, apdoroja atlase pateikiam informacij, taiau gali neinoti apie kitas vykdomas operacijas ar krimo eiga apskritai. Idealu, kai visi agentai turi t pat poir tai, kas, k ir kaip turi daryti, kad naudotoj poreikiai bt patenkinti geriausiu bdu. Praktikai, tie poiriai nesutampa ir juos suderinti sunku net ir naudojant toki abstraki produkt krimo vykdymo schem, kokia yra gyvavimo ciklo modelis (vargu ar prasminga grietai standartizuoti gyvavimo ciklo model skirtingoms sistemoms). Be to, derinant skirtingus poirius, kaip tik ir atrandami geriausi problem sprendimo bdai: vienaaliai sprendimai paprastai nra optimals. Todl btina standartizuoti gyvavimo ciklo modelio dalyvi tarpusavio santyki samprat ir tuos santykius reglamentuoti. Su anksiau ivardintais pagrindiniais procesais siejamos tam tikros funkcijas, j vykdymo taisykls, ir nustatoma, kas kur proces turi vykdyti. Beje, pagrindini, palaikymo ir organizacini proces traktavimas

turi bti vienodas tos paios periros, inspektavimo ir kt. procedros taikomos emlapiams, kitiems atlaso komponentams, dokumentams ir paiam atlasui. T inant, neturt kilti nesusipratim dl termin naudojimo. Nacionalinio atlaso informacinje sistemoje be trij jau mint pagrindini, iskirti ir kiti agentai, susieti su sistemos procesais (1 lentel). Bendra i atlaso krimo ciklo dalyvi schema, kuri kartu yra ir organizacijos struktros modelio dalis, parodyta 7 paveiksle. 1 lentel. Atlaso gyvavimo ciklo pagrindiniai agentai ir j funkcijos Agentas Usakovas Pagrindins funkcijos Strateginis lygmuo Inicijuoti projekt Parengti sutart su vykdytoju Aprobuoti pagrindinius rezultatus Parengti ir pateikti pasilymus usakovui Vykdyti derybas dl sutarties slyg Pasirayti sutart Taktinis lygmuo I (projekto valdymo grup) Parinkti ar sukurti informacins sistemos GCM ir projekto plan Aprobuoti esminius rezultatus Koordinuoti projekto valdymo grups ir atlaso redkolegijos darb. Sprsti problemas gyvendinti projekto plan ir stebti veiklas Organizuoti rezultat ir paangos vertinimus Aprobuoti tarpinius rezultatus Sekti naudotoj poreiki kitim Formuluoti uduotis naujiems kriniams Atnaujinti duomen bei ini bazes Valdyti sistemos konfigracij ir sprendim dokumentavim Tvarkyti atsiskaitymus su ioriniais agentais Organizuoti projekto valdymo grups ir redkolegijos posdius Informuoti projekto agentus. Kaupti ir tvarkyti projekto dokumentacij Utikrinti atlaso ir jo komponent atitikim specifikacijoms. Vertinti proces rezultatus (kokybs kontrols proces negali vykdyti asmenys, atsakingi u vertinamo objekto kokyb ar savalaik jo pateikim). Taktinis lygmuo II (leidinio redkolegija) Utikrinti atlaso ir jo komponent reikiam mokslin lyg. Vertinti ir aprobuoti projekto rezultatus. Koordinuoti atlaso redkolegijos darb. Derinti redkolegijos sprendimus su projekto valdymo grupe. Sprsti problemas. Utikrinti atitinkamos temos komponent reikiam mokslin lyg. Vertinti ir aprobuoti projekto rezultatus. Utikrinti atlaso tekst, geografini vard, ymjim kalbin korektikum. Procesas B5

Vykdytojas (institucijos arba projekto vadovas) Projekto vadovas

A1, A2, B5, C2, C3.3, C3.5

A1, A2, A3, A9, B4, B5, C1, C2, C3

Projekto koordinatorius

A9, B1, B2, B3, C3.1, C3.2, C4

Projekto administratorius

B1, B2, C3.3, C3.5

Kokybs kontrolierius

B3, B4, B5

Projekto mokslinis vadovas

A3, A4, A7, A8, B3, B4, B5, C2

Temos redaktorius Redaktoriusstilistas

A3, A4, A5, A6, A7, A8, B3, B4, B5 A6, A8, B3, B5

Produkto dizaineris

Duomen/GIS ininierius

Meninis redaktorius (dizaineris) Kartografasprojektuotojas

Parinkti kartografins raikos priemones. Kurti viening atlaso ir jo komponent apipavidalinimo stili, derinti prie jo vizualizavimo sprendimus. Kurti bendr atlaso maket, kurti ar aprobuoti iliustracijas ir kitus papildomus komponentus. Taktinis lygmuo III (IS valdymo grup, r. 1.6 sk.) Realizavimo lygmuo Kaupti ir priirti skaitmenin informacins sistemos duomen baz Atlikti duomen GIS analiz Programikai realizuoti atlaso struktr Kurti atlaso komponent apipavidalinimo standart Kurti kartografinio vaizdavimo standart Atlikti reikalavim analiz Atlikti eskizin ir detal projektavim Pateikti specialij informacij teminiams emlapiams Pateikti tekstus, iliustracijas, duomenis Teikti pasilymus, siekiant optimizuoti specialiosios geografins informacijos pateikim Aptikti atlaso komponent projekto ir gyvendinimo klaidas, susijusias su geografins informacijos pateikimu Aptikti atlaso komponent gyvendinimo klaidas Parengti atlaso komponentus tiraavimui projekte numatytu bdu ir juos integruoti (parengti maket)

A4, A5, A6, A7, A8, B3, B5

A6, A7, A8, A9, B2, B3.4

A4, A5, A6

A3, A4, A5, A6, A7, A8, C1

Kartografaskonsultantas Kartografasredaktorius Kartografaskorektorius Kartografassudarytojas (braiytojas)

B3.1 B3.1 B3.1 A6, A8

Error! Bookmark not defined. pav. Kartografins IS agent grups. Rodykls rodo, kas dalyvauja formuojant laikinas (apibrtos punktyru) ir iorines (pavaizduotos tamsesniame fone) agent grupes

Visi agentai dalinasi atsakomyb u produkto kokyb vairiais aspektais ir todl turi glaudiai bendradarbiauti visu atlaso krimo metu. Skirtingi agentai nebtinai turi bti skirtingi fiziniai asmenys, taiau dideliuose projektuose pageidautina juos kiek manoma atskirti.

Sistemos pagrindiniai rezultatai

Daugum proces galima skaidyti penkis etapus: proceso planavim, reikalingos informacijos kaupim, informacijos apdorojim, darb vykdym, dokumentavim ir vertinim. Atitinkamai, svarbiausi sistemos krimo metu vykstani proces generuojami objektai yra: 1) prieprojektini tyrim rezultatai (planai, poreiki, tiksl specifikacija), 2) techniniai sistemos apraai (technin uduotis sistemai sukurti, projekto dokumentacija), 3) sistemos struktrins dalys, produkt komponentai, 4) galutiniai sistemos produktai 5) pagalbin mediaga (planai, uduotys, ataskaitos, kokybs vertinimo dokumentacija). Lentelje parodyta, kokie rezultatai gaunami kategorij temins kartografijos procesams. 2 lentel. Proces svarbiausi rezultatai Etapas Proces kategorija Planavimas Analizs analizs planas Krimo produkto gyvendinimo planas informacins sistemos duomen baz objekt tipologijos specifikuoti reikalavimai, atlasas ir jo komponentai, standartai aprobuoti reikalavimai, standartai, produktai kiekviename i i etap aukiau ivardint penki

Projektavimo darb planas

Palaikymo dokument planas, palaikymo strategija inios, kokybs vertinimo rezultatai inventorizavimo planas dokumentai

Organizavimo sistemos idja

Informacijos kaupimas

faktai, inios, poiriai sistemos koncepcija dokumentai (sprendimai, pasilymai)

klasifikuota ir apibendrinta informacija eskizinis projektas projektas, kokybs vertinimo kriterijai, patvirtintas projektas

Informacijos apdorojimas Darb vykdymas

suvokti poreikiai, krimo prielaidos valdymo modelis sigyti resursai

Vertinimas

aprobuoti pasilymai

patvirtinti sistemos dokumentai

suformuota infrastruktra

Technologija
Kompiuterizuot temins kartografijos informacin sistem technologiniu aspektu sudaro ie pagrindiniai komponentai. 1. Technin ranga: a. duomen bazi serveriai, b. aplikacij serveriai, c. darbo stotys, d. periferin ranga specializuotoms veikloms.

2. Komunikacijos a. intranetas, b. Internetas, c. saugus duomen perdavimo tinklas (nra btinas, taiau galima diegti saugiems duomen mainams su valstybs institucijomis). 3. Programin ranga: a. duomen bazi valdymo sistema, b. geografins informacijos sistemos, c. vairs specializuoti grafini ir kartografini program paketai, d. IS resurs valdymo programin ranga, e. dokument valdymo sistema, f. komunikacij ranga (Web serveris, IMS, FTP serveris). Informacin sistem sudarantys technologiniai komponentai privalo utikrinti vis sistemos proces vykdymo (kiek manoma automatizuoto) galimyb. Temins kartografijos informacins sistemos procesams vykdyti reikalingos skirting tip darbo vietos, kurios skiriasi technins rangos naumo bei kitais reikalavimais ir programins rangos konfigracija: 1. administravimo, 2. negeografini duomen apdorojimo, 3. geografini duomen apdorojimo (GIS; taip pat tikslinga turti kelias skirtingas GIS sistemas duomenims konvertuoti arba geografini duomen konvertavimo priemones), 4. grafinio dizaino (didels apimties rastrini vaizd apdorojimui), 5. kartografinio dizaino (gali atlikti grafinio dizaino stoi vaidmen).

KARTOGRAFINS INFORMACINS SISTEMOS VALDYMAS Sistemos valdymo etapai ir lygmenys

Informacins sistemos vystymas yra sudtingas. J reikia detaliai planuoti, o paskui vykdyti efektyvi plano kontrol. Tiek IS, tiek atskiro jos produkto projekto valdyme galima iskirti pagrindinius etapus: Planavimas: nustatyti projekto tikslus, nustatyti apribojimus, prioritetus, ir maiau apibrtus skms faktorius (pavyzdiui, vadovybs teigiamas nusiteikimas), ianalizuoti rizikos faktorius, paruoti uduoi plan (tinklin model), vertinti galimybes, patirt, snaudas. Vykdymas: surinkti projekto vykdymo komand, vertinti jos galimybes, paskirstyti uduotis, perskirstyti uduotis atsivelgiant tikruosius gdius, patirt ir skirtus resursus, esant poreikiui perskirstyti biudet. Projekto monitoringas: sitikinti, kad laiku spjama atlikti visas numatytas veiklas sitikinti, kad veikl snaudos nevirija joms skirto biudeto; vertinti rezultat kokyb, t.y., j atitikim specifikacijoms ir realiems poreikiams. Projekto kontrol: reaguoti nukrypimus nuo plano, smatos ar kokybs, imtis veiksm grti prie projekto plano, perplanuoti (planai nebna nekintami), apibendrinti problem sprendimo patirt ir reagavimo strategij.

Kartografin informacin sistema ir projektai gali bti valdoma keliais lygmenimis: 1. Strateginis nacionalinio atlaso informacins sistemos veikl koordinavimas nacionaliniu mastu bei projekt prieira ir projekt vykdytoj konsultavimas politiniais, teisiniais, instituciniais ir kitais klausimais projekto gyvendinimo metu. U i veikl Lietuvoje pagal savo nuostatus turt bti atsakinga Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos. 2. Informacins sistemos valdymas. i funkcij vykdo informacins sistemos savininko IS valdymo nuolatin grup, suformuota i jo institucijos darbuotoj. Pagrindins IS valdymo grups funkcijos yra (agentai i 7 pav. schemos): kartografini projekt inicijavimas, projekt palaikymo posistemi informacinje sistemoje strateginis formavimas (vyr. kartografas), strategini sprendim, susijusi su sistemoje saugomais duomenimis ir sistemos pltra primimas (duomen administratorius); sistemos naudojimo prieira, naudotoj valdymas, resurs skirstymas (sistemos administratorius); duomen naudojimo prieira, duomen koncepcins schemos sudarymas, vidins schemos (kaip i tikrj saugomi duomenys) sudarymas, saugumo ir vientisumo taisykli apibrimas, atsarginis kopijavimas ir atkrimas, naudotoj problem sprendimas ir konsultavimas (duomen bazi administratorius); geografini duomen naudojimo technologini schem krimas ir adaptavimas, projekt veikl ir rezultat technin ekspertiz (GIS technologas). 3. Projekt apimam dalykini srii koordinavimas. i funkcij vykdo konsultacin taryba (Lietuvos nacionalinio atlaso IS ias funkcijas atlieka atlaso redakcin kolegija). Pagrindins konsultacins tarybos funkcijos yra: valdyti su kartografini krini rengimu susijusias IS veiklas, derinti atitinkam srii kartografini krini projektus ir aprobuoti rezultatus, vykdyti bendr projekto stebsen, numatytu bdu profesionaliai vertinti rezultat kokyb, juos formaliai priimti arba atmesti; utikrinti reikiam metodin ir technin pagalb projekto valdymo komandai; sikiti ir priimti sprendimus, jei atsirast ioriniai faktoriai, galintys paveikti planuojam projekto gyvendinim, arba jei projektas tapt nevaldomas dl kit prieasi; numatyti atsirandanius naujus projekto rizikos ar skms faktorius ir parengti rekomendacijas, kaip juos atsivelgti. Projekto konsultacin taryba turi reguliariai kartu su Projekto valdymo komanda svarstyti pagrindinius projekto rezultatus ir tolesn projekto gyvendinimo plan. 4. Kasdieninis projekt administravimas ir valdymas j gyvendinimo metu, kiekvienu konkreiu atveju atliekamas projekto valdymo komandos, sudarytos i projekt vykdanio padalinio atstov. Pagrindins projekto valdymo komandos funkcijos yra: skirstyti resursus projekto veikloms, vykdyti projekto ilaid apskait ir kontrol; vykdyti projekto progreso monitoring, utikrinti projekto ir jo dali tarpusavio ssaj; sekti ir valdyti (priimti, atmesti, derinti) pakeitimus, atsirandanius vykdant projekt; planuoti tarpini ir galutini projekto veikl rezultat primimo procedras; reguliariai informuoti projekto konsultacin taryb apie bendrus projekto pasiekimus ir problemas.

Pagrindiniai projekto skms faktoriai

vertinant darbo snaudas pirm kart daromiems darbams (kai nra dirbio ir informacijos pakartotiniam panaudojimui), galima teigti, kad bendra trims pradinms stadijoms ir korektroms sugaitamo laiko suma sudaro apie 40% bendr snaud, nepriklausomai nuo darb apimties, sudtingumo ar kit slyg. Taigi, jeigu buvo atlikta isami iankstin analiz ir parengtas geras detalus projektas, tsiant darbus snaudos maja (pirmame etape projektavimui skirtas laikas gali bti naudojamas produkt krimui). Kita vertus, neparengus projekto i anksto, jo elementai pradedami derinti darb metu, etapai persipina, jiems negalima skirti pakankamai dmesio ir todl atsiranda nesuderinamumai. Tada snaudos korektroms (iuo atveju

pakeitimams, papildymams) labai padidja. Patirtis, dirbis, aikiai suvokt ir nusistovjusi veiklos scenarij laikymasis taip pat labai pagerina priklauso darb efektyvum ir rezultat kokyb nepriklausomai nuo naudojamos technins ir programins rangos, darb sudtingumo ir j pobdio. Apibendrinant VU Kartografijos centre atlikt kartografini projekt metu sukaupt patirt bei statistinius duomenis apie darb eig, iskiriami veiksniai, nuo kuri priklauso darb efektyvumas. Darbo efektyvum galima vertinti palyginus rezultato kokyb ir snaudas jam sukurti. Kartografinio krinio kokyb nusako: tinkamumas naudoti numatytam tikslui; papildomi veiksniai vert (kaina) ir suderinamumas su inomais apribojimais. Nesigilinant kokybs struktr tai kartografins kvalimetrijos udavinys j galima vertinti kaip profesionali krj ir usakov (naudotoj) pasitenkinimo lyg. Kaip rodo darb patirtis, svarbiausi kokyb lemiantys veiksniai (kai krjai yra profesionals kartografai biudetinje staigoje) yra ie: patikimi informacijos altiniai, isams, tiksls duomenys; suderinti ir aikiai suvokti reikalavimai kartografiniams kriniams; patirtis teminje srityje, inios, gdiai; pakankamai projektui skirto laiko. Darbo snaudas galima vertinti procentais nuo optimali pagal tai, kiek laiko dirbama neefektyviai. Slygikai jos skirstomos dideles, vidutines, optimalias ir maas. Efektyvum lemiantys veiksniai (skms faktoriai) gali bti skirstomi tris grupes. 1. Nekontroliuojami bet prognozuojami (rizikos) veiksniai. Technologinio proceso naujumas. Patikim duomen altini nebuvimas. Standart nesuderinamumas*. Reikalavim neapibrtumas. Informacijos sudtingumas. 2. Planuojami veiksniai. Iankstinis planavimas. GCM planavimas ir veiklos skaidymas etapus. Standartins proces schemos. Funkcij paskirstymas vykdytojams. Isamaus ir vienareikmiko detalaus projekto parengimas ir naudojimas. Standart parengimas ir j laikymasis. Geras organizacins ir pagalbins veiklos palaikymas. Detalus dokumentavimas, apskaita, konfigracijos valdymas. Vieningo poirio (paradigmos) laikymasis. 3. I anksto inomi veiksniai (apribojimai). Techniniai, programiniai ir kiti materials resursai. Personalo resursai (kvalifikacija, patirtis, nuostat, poiri suderinamumas). Sukauptos pakartotinai panaudojamos informacijos kiekis. Konkurencija rinkoje.

Pavyzdiui, standart nebuvimas sukelia geografini vard raybos problemas. Nors Lietuvos ir jos apylinki geografini vard raymo sistema yra daugiau ar maiau nusistovjusi ir patvirtinta, nelietuvik vietovardi rayba tapo problema, atsisakius tradicins garsins raybos kaip sovietinio palikimo. Atlase galima laikytis tradicijos naudoti transkribuotus vardus (originalo formas nurodant atskirai priede) arba naudoti vien tik originalios raybos formas be joki iimi. Priimtinesnis yra pirmasis variantas, juo labiau, kad svetim tikrini vard Lietuvos nacionaliniame atlase nebus daug ar tradicikai neinom. Vis dlto atlasas yra mokslinis leidinys, todl originalios formos taip pat turi bti nurodytos. Taiau tokio tipo sprendimas yra priimamas kiekvienu konkreiu atveju kuriant leidinio projekt.

Svarbiausi efektyv teorini modeli taikym ribojantys veiksniai yra ie: nereals darb terminai; pasenusios tradicijos, nuostatos; naudotojo reikalavim neapibrtumas; personalo trkumas; finansins problemos Reikia paminti ir inomus kompiuterizuotose informacinse sistemose diegt skaitmenini duomen bazi valdymo sistem trkumus papildomus rizikos faktorius. Didel rizika prarasti duomenis, jei nra tinkamos apsaugos. Utenka keleto nesudting veiksm ir visi institucijos duomenys gali bti negrinamai sunaikinti, ko neatsitinka, pavyzdiui, laikant duomenis segtuvuose. Didels ilaidos tokiai sistemai diegti reikalinga brangi aparatra, programin ranga ir kvalifikuotas personalas. diegus skaitmenin DBVS, visa institucijos veikla tampa priklausoma nuo skmingo operacij vykdymo ir nuo personalo, susipainusio su duomen bazs struktra.. Sistema yra sudtinga. Kuriant susijusi emlapi serijas, reikia strategijos etape kiekvieno emlapio sudtingum ir pagal tai planuoti darbus. emlapio sudtingumo vertinimas praktikai yra keleto rizikos veiksni, nuo kuri priklauso rezultato kokyb, apibendrinimas. J vertinti ypa svarbu, kai riboja laiko terminai. Lentelje (8 lentel) parodyta, kuriuos temini emlapi GCM etapus labiausiai veikia aukiau ivardinti rizikos veiksniai. Gatavos informacijos panaudojimas leidia sutrumpinti skaitmeninimo etap, o inios, patirtis projektavimo etap. 8 lentel. Rizikos veiksni taka darbo snaudoms svarbiausiuose GCM etapuose.
taka darbo snaudoms GCM etapuose VizualizaskaitmeKoregavimo ninimo vimo

Veiksnys Technologinio proceso naujumas Patikim duomen altini nebuvimas Standart nesuderinamumas Reikalavim neapibrtumas Informacijos sudtingumas nra

Projektavimo

Nenumatytoms

maa

vidutin

didel

Kai yra visi reikiami resursai, sisavinta naudojama programin ranga ir technologiniai procesai, surinkti visi duomenys ir inomi j altiniai, grietai apibrti ir neprietaringi reikalavimai bei nurodyti standartai, nusistovi vidutin snaud GCM etapams struktra, nepriklausanti nuo emlapio sudtingumo ar pobdio. Pradedant nauj darb serij, kai nra dirbio ir negalima panaudoti anksiau sukauptos informacijos, bet neriboja darb vykdymo terminai, optimali darbo snaud emlapiui parengti struktra yra tokia (darbo snaudos matuotos valandomis): 1. strategija ir analiz 5% 2. teminio turinio projektavimas 30% 3. vaizdavimo projektavimas 20% 4. duomen skaitmeninimas ir maketavimas kompiuteriu 30% 5. koregavimas 10% 6. nenumatytos snaudos 5%

Teminio emlapio santykin sudtingum galima vertinti pagal laiko snaudas svarbiausiems GCM etapams: projektavimo (atspindi teminio turinio sudtingum) ir kartografinio dizaino (atspindi objekt sudtingum). Pagal darbo snaudas i etap svarbos vidutinis santykis yra 5:3. Taigi, emlapio sudtingumas skaiiuojamas kaip vidurkis S= (T*5 + O*3)/8, ia T teminio turinio sudtingumas; O objekt sudtingumas. Teminio turinio ir objekt sudtingumas apibriamas kaip santykinis dydis: maas, vidutinis arba didelis. Jis gali bti vertinti procentais nuo didiausio toje sudtingumo serijoje. J patogu ireikti atitinkamai 20, 60 ir 100 procent. Jei emlapiai serijose labai skiriasi, galimi ir tarpiniai vertinimai. 9 lentelje parodyti svarbiausi sudtingum lemiantys veiksniai. Kitoje lentelje (10) parodyti galimi temini emlapi sudtingumo vertinimai. 9 lentel. Temini emlapi sudtingum lemiantys veiksniai.
Sudtingum lemiantys veiksniai Skaiius Sudtingumas Teminio turinio Temins informacijos sluoksni (vaizduojam skirting objekt) skaiius. Temins informacijos altini vairov Temin sritis nauja, neitirta, reikia papildom konsultacij. Objekt Skaitmenini objekt skaiius (priklauso nuo altinio mastelio, generalizacijos lygio, emlapio formato). Grafini objekt vairov. Nepastami objektai, kuriuos sudtinga sukurti, arba sunkai suvokiamos j savybs.

vairov Neprastumas

10 lentel. Temini emlapi sudtingumo vertinimas.

Temos sudtinguma s Objekt sudtinguma s Bendras sudtinguma s Bdingo pavyzdio apraymas maks. maks. maks. vid. vid. vid. min. min. min.

maks.

vid.

min.

maks.

vid.

min.

maks.

vid.

min.

100%
Sudtingas emlapis, pavyzdiui, kratovaizdi o arba istorinis

85%
Vidutinio sudtingum o teminis emlapis, pavyzdiui, geologinis

70%
Paprastas istorinis emlapi s (mio schema)

75%
Apvalgini s geografinis, topografini s emlapis

60%
Pramons , ems kio emlapis

45%
alies, rajono schem a

50%
Statistini s emlapi s

35%
Miest o planas

20%
Reklamini s emlapis, schema

Didels apimties ir ilgai trunkaniam projektui, koks yra nacionalinio atlaso projektas, btina vertinti ekonominius aspektus per jo gyvendinimo laikotarp: investicij poreik, struktr, projekto atneam ekonomin naud, o taip pat projekto IS palaikymo katus ir tstinum. Yra ios pagrindins nuolatini sistemos palaikymo kat kategorijos: 1. Technins rangos palaikymas ir atnaujinimas (apie 10% bendros rangos verts kasmet) 2. Programins rangos palaikymas ir atnaujinimas (apie 15% bendros rangos verts kasmet) 3. Sistemos administravimas (nuolatini darbuotoj darbo umokestis): 4. Informacijos atnaujinimas ir pildymas (nuolatini darbuotoj darbo umokestis ir autoriniai atlyginimai). 5. Kitos ilaidos (administravimo, ryio, energijos, amortizacijos ir pan.)

Kadangi Atlasas yra skirtas visai Lietuvos visuomenei, ypatingas dmesys projekte turt bti skiriamas vieinimo veikloms. Viej ryi kampanija turi populiarinti kartografins informacijos naudojim skirtingose tikslinse grupse. Turi bti numatytos ios vieinimo priemons: praneimai iniasklaidai apie rengiam Atlas; Vilniaus universiteto organizuojami renginiai, populiarinantys kartografij visuomenje ir skatinantys gyventoj kartografinio ratingumo didinim; Informacijos apie projekt ir dalies Atlaso informacijos pateikimas Internete.

KARTOGRAFINS PRINCIPAI

INFORMACINS

SISTEMOS

REIKALAVIM

RENGIMO

Reikalavim teminiams emlapiams sudarymas yra svarbi kartografinio projekto dalis, kurios svarba jau seniai suvokta intuityviai, jie buvo reglamentuojami sovietinje kartografijoje, bet i esms formalizuoti proces pradta tik io amiaus pabaigoje. iuo metu pastebima tendencija, nusistovjus geografini ir statistini duomen kokybs (tikslumo, isamumo, patikimumo) standartams, vis daugiau dmesio skirti j vaizdavimo kokybei. 1993 metais Tarptautin Kartograf asiociacija suformulavo tyrim krypt, susijusi su informacijos vizualizavimo kartografiniais ir informaciniais aspektais. Tai aktuali ir maai itirta problema; aiku tik tai, kad kartografinio vizualizavimo procesu dideli heterogenik duomen kiekiai gali bti paversti prasminga informacija, o vliau iniomis, gaunamomis j integruojant. Transformacijos efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip gerai yra suvokti informacijos naudotojo poreikiai. Nuo paskutinio 20 a. deimtmeio program sistem specifikacijoms parengti naudojami koncepcinio modeliavimo metodai. Koncepcinio modeliavimo esm semantini objekt, vaizduojani dalykins srities esybes (objektus, svokas, idjas) apibrimas bei juos siejani ryi nustatymas. Tai yra, informacin sistema skaidoma sudtines dalis, kuri savybs analizuojamos ir per jas suvokiamos paios sistemos savybs. Tada galima parinkti tinkamus metodus jos specifikacijai sukurti. i patirt tikslinga perkelti ir didels apimties kartografijos krini projektavim savo sudtingumu ir specifika ie projektai panas program sistemas, ypa kai kalbama apie skaitmenins kartografijos projektus. Reikalavim nustatymo metodai yra susij su darbo efektyvumu ir lemia konkurencijos rinkoje galimybes. Kuriant didel informacin sistem turi bti pasirinktas sistemos krimo "i viraus " (angl.: top-down) metodas siekiant rezultato nesiorientuojama galimus technologinius apribojimus. Taip perengtas vienas barjeras, iki iol smarkiai stabds Lietuvos kartografijos vystymsi. Antrasis barjeras yra tradicikai sigaljs poiris, kad emlapi reikalavim nustatymas ir rezultat kokybs vertinimas yra iimtinai sudarytoj, autori ar ekspert privilegija, taip ignoruojant tikruosius informacijos adresatus. Tokiu bdu sukuriama prieinga problema, kuri iliustruoja 8 paveikslas.

Error! Bookmark not defined. pav. Naudotojo problema Akivaizdu, kad reikia ilaikyti pusiausvyr tarp paveiksle parodyto technologinio determinizmo ir mokslinio idealizmo dviej svarbiausi prieasi, dl kuri nepaisoma naudotoj poreiki. Perimant program sistem krimo patirt, prie pradedant nauj gyvavimo ciklo stadij turi bti

parengiamos kuriam objekt specifikacijos, o j ubaigus, t.y., gavus konkret tarpin rezultat, atlikti kokybs testai, kuriais taip pat patikrinama, ar nepaeisti patogumo naudoti principai. Tik remiantis atlikt test rezultatais, gali bti objektyviai vertinta produkcijos kokyb (9 pav.) Todl reikalingas mokslinis poiris ir studija, kaip skirtingos naudotoj grups suvokia, priima ir interpretuoja vienu ar kitu bdu pateikt informacij.

Error! Bookmark not defined. pav. Reikalavim ininerijos atsivelgiant naudotoj modelis Be abejo, testams parengti ir atlikti reikalingi nemai resursai, ir ar jie bus skiriami, priklauso nuo projekto vadov pozicijos. Atlikus testus po vienos projekto stadijos, j tikslingum galima bt geriau motyvuoti.

Temins kartografijos reikalavim specifika

Galima iskirti pagrindines prasmines reikalavim grupes: 1) susij su informacija: reikalavimai metaduomenims, nusakantys kontekst, kuriame geografin informacija bt teisingai suprantama ir naudojama; 2) susij su turiniu: k galima ir reikia vaizduoti emlapiuose; 3) kartografinio krinio formos reikalavimai: pvz., matavim skaiius, interaktyvumas, dinamikumas; 4) susij su informacijos adresatu: kokiu bdu turi bti pateikiama ir priimama vaizdin informacija; 5) technologiniai: sistemos architektra, technologij teikiam galimybi optimalus panaudojimas. Svarbiausios prieastys, dl kuri korektiki reikalavimai danai lieka negyvendinti yra: a) nepakankamas reikalavim suvokimas, b) reikalavim kitimas (augimas) produkto krimo metu.

Error! Bookmark not defined. pav. Atotrkis tarp suvokt ir reali reikalavim Pirmj problem galima efektyviai sprsti mintais reikalavim ininerijos metodais. Vis dlto nra universalaus sprendimo, kaip maksimaliai patenkinti gerai suvoktus ir formalizuotus reikalavimus. Tai yra visos projekto valdymo optimizavimo sistemos udavinys. Vis dlto, net ir gerai ityrus ir apibrus naudotoj reikalavimus, turint visas galimybes jiems patenkinti, nemanoma ivengti atotrkio tarp reikalavim, specifikuot kuriuo nors laiko momentu, ir naujo reikalavim lygmens, kaip parodyta 10 paveiksle jei sistemos gyvavimo ciklas pakankamai ilgas, per laiko tarp, kol gyvendinami jau apibrti reikalavimai, jie bna patikslinti, pakeisti, atsiranda nauj pageidavim ir pan.

Reikalavim klasifikacija ir apraymo principai.

Btina i anksto nustatyti, kaip turi bti rengiami ir pateikiami reikalavimai temins kartografijos leidiniui. Tam reikia remtis sistem analize, kuri tiria taikymo srities analizs metodik ir priemones. Atlaso specifikacija dokumentas, apraantis atlas ir jo pageidaujamas savybes parengiama atlikus atitinkamos srities analiz. Kompleksiniam atlasui tokia analiz gali bti labai sudtinga ypa dl to, kad reikalavimai formuluojami vienas po kito vis atlaso krimo laikotarp. Reikalavimas tai objekto ar proceso savyb, numatyta specifikacijoje, sutartyje, standarte ar kitame dokumente. Skirtingai nuo neformalios nuostatos, koks turi bti sistemos krimo proces rezultatas, reikalavimas susiejamas su kokiu nors jo gyvendinimo laipsnio nustatymo bdu (verifikavimu). Reikalavimas, kurio gyvendinimo laipsnio nustatyti negalima, neturi prasms ir yra tik galim konflikt altinis priimant darb. Lentelje parodyti reikalavim pavyzdiai. 3 lentel. Reikalavim pavyzdiai. Nr ---Reikalavimas Bendrojo geografinio emlapio elementai vaizduojami achromatinje spalv skalje I kiekvieno skaitmeninio atlaso puslapio turi bti galimas grimas titulin puslap Geografini vard rayba Atlase turi atitikti Valstybins Lietuvi kalbos komisijos patvirtinus sraus Atlasas turi bti informatyvus Patikrinimo bdas Perira Testavimas Korektra

--

Neverifikuojamas reikalavimas, todl nra prasms j registruoti.

Reikalavimus galima pateikti skirtingais bdais: apraymu, nurodant altin, pateikiant etalon, pavyzdi rinkin arba taisykl. Pirmasis udavinys ir veiklos etapas, siekiant apibrti atlaso, kaip ir bet kokios kuriamos sistemos, reikalavimus, yra koncepcijos suformulavimas, t.y., atsakymas bendriausius klausimus: kam kuriama informacin sistema, kaip jis atrodys ir kaip bus kuriama. Tada formuluojamas pagrindinis sistemos krimo tikslas (siekis), i kurio sprendiama, ar tikslinga kurti informacin sistem ir kokia bus gauta nauda. Siekis konkretizuojamas suskaidant j strateginius tikslus, kurie turi nusakyti bendriausius informacins sistemos ir jos produkt struktros ir turinio poreikius, apibrti, kas, kur ir kaip naudos j struktrines dalis. ios analizs rezultatus patogu vaizduoti kontekstine diagrama, kurioje parodoma, su kokiomis iorinmis esybmis kuriama sistema yra susijusi ir koki naud jos gaus, sistem sukrus. Strateginiai tikslai skaidomi Atlaso informacins sistemos udavinius, kuriems turi bti konkreiai nurodomi laukiami rezultatai, j vertinimo bdas, terminai. i udavini gyvendinimo veiksm planas tai informacins sistemos naudojimo scenarijus. Kitas etapas sistemos dekomponavimas struktrines dalis ir apibrimas, kokios jos turi bti. Auktesnio lygio struktrinms dalims suformuluoti reikalavimai detalizuojam ir konkretizuojami tol, kol gauname konkreius vienareikmius reikalavimus, nusakanius slyginai neskaidom sistemos objekt savybes. Tai sistemos dekomponavimo ir reikalavim nuleidimo procesas. Bendresn reikalavim taikant sistemos komponentams, jis detalizuojamas. Gali bti jungiami keli auktesnio lygio reikalavimai ar jie papildomi. Projektiniai reikalavimai nuleidiami iki realizacini: jei projekto reikalavimai tik nusako, koks objektas turi bti, realizaciniai apibria, kaip j tok sukurti. Patikrinti, ar kiekvienas reikalavimas turi savo altin, patogu sudaryti sryio matric, kaip parodyta 4 lentelje. altinis gali bti auktesnio abstrakcijos lygio reikalavimai arba ioriniai standartai, taisykls ir kt. 4 lentel. Reikalavim sryio matrica Reikalavimai Nr 1 Nr 2 Nr 3 Nr m Reikalavimai, i kuri ivestas Nr 1, Nr 2, Nr 3 <dokumentas> Nr 1 Nr 1, Nr 15 Komponentai, kuriuose lokalizuotas Nr Aprobavimo bdas vertinimas

Tai nereikia, kad reikalavimai turi bti apibrti visoms struktrinms dalims; ypa sunku nustatyti konkreius reikalavimus paties atlaso komponent (emlapi, tekst) turiniui. Jau vien geografins informacijos specifika danai neleidia tiksliai apibrti reikalavim temini emlapi objektams: a) ji daniausiai bna blogai struktrizuota negeometrini atribut poiriu; b) objekt priklausomumas klasms paprastai nebna vienareikmis; c) objekt savybs ir vaizdavimas priklauso nuo emlapio mastelio. Ar prasminga nustatinti formalius reikalavimus, sprendiama kiekvienam konkreiam objektui. Norint suformuluoti reikalavimus konkreiam teminiam emlapiui, tenka atlikti jame vaizduojamos teritorijos ir dalykins srities analiz. Formals reikalavimai dokumentuojami, nurodant j numer, formuluot, status, objektus, kuriems jie taikomi ir reikalavim autori. Reikalavimai gali ne tik bti formuluojami odiu, bet ir pateikiant etalonus, bding pavyzdi rinkinius, sistemos model ar atlaso maket. Neformals reikalavimai neturt bti registruojami specifikacijose; jiems nebent gali bti sudarytas atskiras dokumentas, traktuojamas kaip pasilymas projektavimui.

Kiekvienas dokumentuojamas reikalavimas turi bti: gyvendinamas, integruojamas (suderintas su kit sistemos objekt reikalavimais), prasmingas, vienareikmis (svarbu yra tiksliai j suformuluoti) verifikuojamas (tai yra, kiekvienam objektui galima nustatyti, ar reikalavimas yra gyvendintas). Pageidautina, kad visi reikalavimai bt identifikuojami ir susieti su konkreiais objektais vienareikmikai. Tam tikslui sudaroma reikalavim lokalizavimo matrica. 4a lentel. Reikalavim lokalizavimo matrica KompoNentai Nr 1 Nr 2 Nr m Nr 1 Nr 2 . Reikalavimai sistemai Nr n

Reikalavim analiz yra pagrsta tuo, kad nustatoma i koki abstraki reikalavim yra ivesti objekt reikalavimai ir kokiu bdu jie gauti. Taip aptinkami nekorektiki, prietaringi reikalavimai. Pavyzdiui, atskiriems Atlaso komponentams vaizdavimo reikalavimai gali prietarauti bendrjam kartografinio vaizdavimo standartui. Reikalavim analiz yra sistemos konfigracijos (komponent ir struktros) valdymo proceso udavinys. Reikalavim nustatymo metodai labai susij su darbo efektyvumu ir lemia konkurencijos rinkoje galimybes. Pagal status reikalavimai yra skirstomi. 1. Privalomi reikalavimai. J negyvendinus, sistema ar objektas negali bti realizuotas numatyt siek ir strateginius tikslus tenkinaniu bdu. Tokio (abstraktaus) reikalavimo pavyzdys: Pagrindiniai atlaso komponentai yra emlapiai. Paeidus reikalavim, sistemos produktas galt bti nuotrauk albumas ar tiesiog knyga. 2. Pageidavimai. Jie skirti sistemos ar leidinio kokybei pagerinti, palengvinti ar supaprastinti jos gyvendinimui. Sistema i principo gali egzistuoti ir j negyvendinus. iems reikalavimams apibriamas kritikumo laipsnis pagal tai, kokios gali bti reikalavimo paeidimo pasekms. Pavyzdiui, pageidavimas, kad visi oro temperatr emlapiai Klimato skyriuje bt to paties formato ir mastelio yra svarbesnis, negu reikalavimas, kad jie bt vieno i standartini masteli: neprasto mastelio panaudojimas paeidia atlaso standartizavimo princip (sunkiau palyginti iuos emlapius su kitais teminiais emlapiais); bet jei vien reikin vaizduojantys ir viename puslapyje idstyti emlapiai bus skirtingi, nors ir standartini masteli, paeisime ne tik standartizavimo, bet ir unifikavimo, palyginamumo, naudotojo patogumo ir kitus sistem krimo principus. Jei dl kuri nors prieasi nemanoma reikalavim patenkinti kartu, atsisakoma maesnio kritikumo reikalavimo. To paties reikalavimo kritikumas gali bti skirtingas, pavyzdiu, moksliniame leidinyje prioritetas teikiamas informacijos tikslumui ir patikimumui, mokomajame suvokimo patogumui, vaizdumui ir t.t. 3. Papildomi reikalavimai. Tai reikalavimai, prapleiantys sistem, pavyzdiui, sudaryti papildomus emlapius. Jie daniausiai suformuluojami atlaso projektavimo ir krimo stadijose. gyvendinimo lygmenyje reikalavimai formalizuojami, t.y., apraomi nustatyta tvarka. Pavyzdiui, atliekant emlapio korektr formuluojami reikalavimai apraomi seka: <Numeris; objektas, netenkinantis reikalavimo; kritikumo laipsnis (gali bti neformalus: neteisinga, netikslu, negrau); pasilymas, kaip reikalavim gyvendinti>.

Kadangi reikalavimai yra formuluojami ir keiiami praktikai vis sistemos gyvavimo laik, jie gali bti skirstomi pagal j galiojimo terminus: 1. Nuolatiniai reikalavimai tai reikalavimai, kurie nekeiiami sistemos krimo metu;. 2. Laikini reikalavimai suformuluojami sistemos krimo metu, tam, kad bt patogiau ar paprasiau vykdyti darbus kurioje nors krimo stadijoje. I anksto inoma, kad jie bus pakeisti (be abejo, pagal numatytas taisykles) ir j gyvendinimui galima skirti maiau dmesio. Pagal reikalavim orientavim sistemos savybes ar jos krimo bd, reikalavimai gali bti projekto ir produkto. Projekto reikalavimai. Tai grup reikalavim, apraani, kokiu bdu turi bti kuriama sistema; ie reikalavimai daniausiai specifikuojami sutartyse. Technologiniai. Jie nusako, kokie naudojami projektavimo metodai, priemons, rezultat dokumentavimo tvark projektavimo reikalavimai; taip pat, kokia technin ir programin ranga bus naudojama kuriant atlas, krimo metodai, fail formatai, laikmenos ir kt. tai gyvendinimo reikalavimai. Kokybs kontrols. Nustato kokybs planavimo ir vertinimo bei trkum alinimo procedras. Konfigracijos valdymo. Apibria, kokie konfigracijos valdymo metodai bus naudojami kuriamoje sistemoje. Finansavimo. Nusako krimo darb kain, finansavimo bd ir tvark, atsakomyb dl nenumatyt ilaid, galimus paskatinimus, ilgalaikiams darbams perskaiiavimo procedras. Jei sistema kuriama vienoje organizacijoje, vistiek turi prasm konkreiai informacinei sistemai apiforminti atskir biudet, o ne dengti ilaidas i organizacijos biudeto. Proces valdymo. Nustato, kontrols takus ir juose vykdomas procedras; krimo stadijas, etapus, darb baigimo terminus Rezultat pateikimo. Nusako, kokie tarpiniai ir galutiniai rezultatai gaunami sistemos krimo eigoje, kam ir kada kas turi bti pateikta, kokios yra primimo procedros, kokia rizika ir atsakomyb u pavlavim. Jie aprao ir dokument struktr, turin, apipavidalinim. Aprobavimo ir gin sprendimo. Nustato darb primimo tvark ir vertinimo kriterijus, komisijos sudt, kaip sprsti ikilusias problemas. Reikalavimai produktui (atlasui, emlapiui ir pan.). ie reikalavimai nusako pageidaujamas paties atlaso savybes, nepriklausomai nuo to, kaip jos bus gaunamos. ie reikalavimai apriboja galimus projektinius sprendimus. Reikalavimai nustatomi tiriant naudotoj poreikius, pageidavimus, galimybes. Atskiriems atlaso komponentams reikalavim grupes tenka iskirti i bendrj atlaso reikalavim. Semantiniai. Aprao, kokia informacija vaizduojama atlase ar emlapyje, kam ji skirta, kokie yra jos komponentai. Sintaksiniai (struktros). Aprao informacijos pateikimo form, leidinio struktr. Kokybs. Tai bendrieji (informacijos tikslumo, patikimumo, efektyvumo, universalumo) ir specifiniai temins kartografijos kriniams reikalavimai. - Korektikumo reikalavimai. emlapiuose turi bti suderintos temins ir bendrosios geografins informacijos turinys bei apimtys, mastelis ir objekt generalizacijos lygis. - Tikslumo reikalavimai nusako leistinas vaizdavimo paklaidas konkretiems emlapi objektams. - Patikimumo reikalavimai. Turi bti nurodyti visi informacijos altiniai (taip utikrinama, kad ji gauta ir naudojama legaliu bdu), numatytos patikrinimo procedros. - Isamumo reikalavimai. Atlase pateikiama informacija turi apimti vis vaizduojam srit, ne tik jos dal. - Efektyvumo reikalavimai. Turi bti subalansuotas isamumas ir suvokimas. - Unifikavimo reikalavimai nustato standartizavimo laipsn, bd ir metodus. - Komponent autonomikumo reikalavimai. Atlaso komponentus turi bti galima ileisti atskirai ar panaudoti kitame leidinyje. - Keiiamumo reikalavimai. Darbo snaudos pakartotinai panaudojamos informacijos atnaujinimui turi bti kuo maesns. Specialieji. Tai turinio reikalavimai, susij su konkreiame emlapyje vaizduojamos teritorijos ypatybmis ir temine informacija.

Reikalavimai formuluojami ne tik projektui ar konkreiam produktui, bet ir paiai sistemai: t.y., kokias funkcijas ir kaip ji turi atlikti. Patogu atskirti tokias reikalavim grupes pagal nagrinjam objekt. Kiekvienu atveju yra skirtinga dalykin sritis, kurios analiz atliekama kuriant objekt.

UDUOTYS IR REKOMENDUOJAMA LITERATRA

Uduotys savarankikam darbui

Baltijos

Susipainkite su Lietuvos nacionalinio atlaso kartografins informacins sistemos projektu, regiono atlaso projektu, kitais dokumentais, kuriose aprayti panas projektai.

Pakomentuokite sistem projektavimo princip, kur laikote ypa svarbiu. Pagalvokite apie vairi srii pavyzdius, iliustruojanius to principo taikym. Pagalvokite apie pavyzdius kartografini produkt, kuri gyvavimo ciklas yra grietai tiesikas a) be lygiagrei stadij; b) numatant lygiagret kai kuri stadij vykdym.

Uduotys praktikos darbams

sivaizduokite, kad informacins sistemos tikslas yra: a) kasmet leisti Europos konflikt emlap; b) sukurti materiali baz atlas leidybai monje; c) organizuoti konferencijas kartografinio projektavimo tema. Kiekvienu atveju: 1. Sudarykite informacins sistemos gyvavimo ciklo model, ivardinkite pagrindines jo stadijas. Paaikinkite kodl pasirinktas btent toks modelis, kokia bus vyraujanti projektavimo paradigma. 2. Inagrinkite projektavimo i viraus emyn ir i apaios vir privalumus ir trkumus. 3. Apraykite sistemos strategijos ir analizs stadijos veiklas, ivardinkite pagrindinius rizikos faktorius. 4. Apraykite dal produkto ir projekto reikalavim, pateikdami bent po vien reikalavim i 2.5.2 skyrelyje ivardint kategorij, paymkite reikalavimo kategorij. 5. Ivardinkite pagrindinius sistemos funkcionavimo metu sukuriamus rezultatus (ir produktus). 6. Numatykite pagrindinius kontrolinius takus (vieno produkto ar rezultato krimo cikle jei gyvavimo ciklo modelis spiralinis). Paaikinkite, kokie rezultatai ir kokiu bdu bus vertinami. Projekto vykdymas (5 skyrius): Apraykite projekto duomen bazs struktr ir duomen srautus. Apraykite papildomus emlapio komponentus. Parenkite emlapio maket.

GEOGRAFIN INFORMACIJA KARTOGRAFIJOJE

DUOMEN MODELIAI Modeliavimo lygmenys Pagrindiniai (geo)grafini duomen modeliai

Informacija apie real pasaul yra tolydi, t.y., kiekviename take kakas yra. Net ir paangiausios iuolaikins technologijos neleidia saugoti tolydios informacijos, nes tai reikt begalin duomen apimt. Todl realaus pasaulio informacija, taip pat ir vaizdin, yra supaprastinama iki baigtins aibs duomen element. Priklausomai nuo to, kaip toks supaprastinimas atliekamas, sakome, kad informacija koduojama tam tikru bdu. Geografiniai ir apskritai bet kokie grafiniai duomenys gali bti koduojami ir saugomi pagal du pagrindinius modelius rastrin ir vektorin. Kiti grafini duomen modeliai yra tarpiniai tarp i dviej arba j deriniai. Rastrinis duomen modelis Rastrinis vaizdas tai vaizdas, sudarytas i vienas po kito eilutmis ir stulpeliais idstyt vaizdo element, pakankamai ma, kad stebtojui jie susiliet tolyd vaizd. Juos galima sivaizduoti kaip staiakamp gardel. Vienas vaizdo elementas nuo kito skiriasi tik padtimi ir spalva. Ekrane toks vaizdo elementas yra vieiantis ekrano takas, vadinamas pikseliu (angl.: PixEl Picture Element). Raaliniu spausdintuvu spausdintame vaizde vaizdo elementas yra apvalus takas, gaunamas spausdintuvo raalo adatai susilieiant su popieriumi. Tradicinje fotografijoje toks elementas yra emulsijos, dengianios fotografin juostel ar popieri, grdelis. Visais atvejais informacija koduojama tuo paiu principu takasspalva, o vaizdo kokyb priklauso nuo to, kokio didumo ir kaip arti vienas nuo kito yra vaizdo elementai. i charakteristika vadinama rastrinio vaizdo skiriamja geba arba rezoliucija ir kompiuterinse sistemose tradicikai matuojama vaizdo element (tak) skaiiumi viename eiluts colyje (angl.: dpi Dots Per Inch).

2.3 pav. Rastrinio emlapio segmentas: 300 dpi, 72 dpi, ididintas tiek, kad matytsi j sudarani element struktra. Kompiuterinje grafikoje yra skirtingi bdai vaizdui koduoti, paveriant j vaizdo element seka. Nuo kodavimo metodo priklauso skaitmeninio vaizdo formatas. Pagrindinis rastrinio vaizdo formatas yra bit emlapis (angl.: BMP Bit MaP). Tokio formato failai atpastami pagal pltin .bmp, pavyzdiui, zemelapis.bmp. Bit emlapyje kiekvienam vaizdo elementui skiriamas tam tikras elektronins atminties vienet bit skaiius, kuris saugo informacij apie elemento spalv dvejetainiu kodu. Daniausiai vienam elementui skiriama 16 arba 32 bitai, t.y., 2 arba 4 baitai. Kuo daugiau skiriama atminties vienam elementui, tuo tikslesn informacij apie elemento spalv (atspalv) galima saugoti.

Bit emlapis yra isamus bet neefektyvus duomen saugojimo metodas. Vaizduose danai pasitaiko vienodos spalvos element grups linijos ir plotai. Neracionalu kiekvienam i imt vaizdo element, sudarani ali plot 2.3 paveiksllyje skirti keturis baitus saugoti tai paiai informacijai. Todl metodas patobulinamas atliekama tai, kas vadinama vaizdo suspaudimu (glaudinimu). Paprasiausia yra vienod vaizdo element sekos pradioje nurodyti, kad tam tikras skaiius i eils einani element bus vienodi ir saugoti vienintel spalvos reikm jiems visiems. Taip sutaupoma daug atminties ir neprarandama n kiek pradins informacijos. Vis dlto skaitmeniniai vaizdai reikalauja daug vietos, todl nuolat iekoma bd, kaip dar labiau sumainti j apimt. T galima padaryti tik prarandant tam tikr dal pradins informacijos. Yra sukurta vairi glaudinimo algoritm, kurie leidia pasiekti kompromis tarp failo dydio ir prarandamos informacijos kiekio. Aptarsime du pagrindinius ir i esms skirtingus glaudinimo metodus. Fotovaizd glaudinimas pagrstas ta j savybe, kad, nors gali bti daug spalv ir atspalvi, ribos tarp j yra nerykios, persiliejanios, todl vaizdo fragmento pikseli grup danai galima pakeisti staiakampiu, nuspalvinant j pereinaniomis viena kit spalvomis pagal tam tikr schem, parinkt taip, kad sukuriamas spdis bt kuo panaesnis pradin vaizd. JPEG (angl.: Joint Photography Experts Group) glaudinimo algoritmas yra labai efektyvus ir isaugo pagrindines prasto fotografinio vaizdo savybes.

Briniai ir pieiniai i esms skiriasi nuo fotovaizd jiems bdingos plonos rykios linijos (kurios nutrkt taikant JPEG glaudinimo algoritm) ir grietai apibrtos tolygi spalv dms. Toki vaizd glaudinimo principas yra visikai kitoks. GIF (angl.: Graphic Image Format) formatu isaugotame vaizde yra nedidelis skaiius spalv, kurios sunumeruotos, pavyzdiui, jei spalv yra 128, kiekvieno pikselio spalvai saugoti utenka skirti ne 4 baitus, o vos 6 bitus. Taip glaudinant vaizd artimos spalvos pakeiiamos viena i riboto daniausiai pasitaikani spalv rinkinio.

1 2
efektyvumas, pavyzdiai

Pseudorastrinis (mozaika) TIN ir kiti DTM Vektorinis Spageti Topologija Geografin DB

Loginiai geografini duomen organizacijos lygmenys

Pagal struktr Sluoksniai Erdvs/laiko sritys (pavyzdiui, topografinio emlapio lapai)

Pagal prigimt Objektinis modelis Tolydaus lauko modelis Konvertavimas i vieno kit (gyventoj tankumas pseudoreljefas; reljefas izolinijos). Lauk galima diskretizuoti, kai kuri tip objektus paversti lauku.

Semantiniai aspektai Geometriniai aspektai ERDVINI DUOMEN INFRASTRUKTROS (EDI)

Kol kas pasaulyje nra vieningos geografini (ar apskritai erdvini) duomen vadybos paradigmos. Aiku tik, kad nacionaliniu mastu turt bti apibrti duomen produktai ir procesai, naudojami topografiniams duomenims sukurti. Kokybs valdymas tampa ypa svarbus kai duomenys jau galutinai surinkti bankus ar paversti produktais. Procesuose galima identifikuoti bent kelis skirtingus agentus: duomen gamintojas, duomen valdytojas ir tiekjas, perpardavjas ar produkto su pridtine verte krjas bei naudotojas. Tradicikai iuos procesus valdo nacionalins agentros, kuriose dokumentavimo poreikis nra stipriai ireiktas, proces kontrol pagrsta tradicijomis ir gerais darbo gdiais. I kitos puss, naudotojai negali kontroliuoti produkcijos kokybs ir taip darosi sunku sukurti skirtingus duomen produktus.

4. pav. Erdvini duomen valdymo modelis Naujas galimybes teikia modelis, kuriame duomen gamyba ir perira yra atskirta nuo j valdymo ( pav.). Modelyje duomenys perduodami standartiniais protokolais (pavyzdiui, XML, GML). Duomen specifikacijos yra prieinamos naudotojams ir gamintojams (beje, naudotojas taip pat gali bti gamintojas, gali bti keletas gamintoj skirtingose proceso fazse). Kokybs valdymui ia tenka esminis vaidmuo ir u j atsakomyb prisiima vykdytojas. Duomen eksploatavimas (angl.: data mining) iuo metu daniausiai yra suprantamas kaip metodas, procesas ar algoritmo taikymas aptikti erdviniams ryiams bei dsningumams abstrakiuose geografiniuose duomenyse ir juos suprantamai pavaizduoti. Taip i pirmo vilgsnio tarpusavyje nesusij duomenys yra sutvarkomi taip, kad bt atskleistas reikinys erdvje ir sukurtos naujos inios. Danai nauj ini generavimas i geografini duomen siejamas btent su kartografiniu vaizdu, kuris pasiymi dideliu ir dar ne iki galo suvoktu interpretavimo potencialu. Metodo tikslas yra visikai inaudoti turimus duomenis ir juos interpretuojant papildyti ini baz.

Neapdoroti duomenys apdorojimas Duomen baz ir metaduomenys tinkama atranka ir struktrizavimas Tikslin duomen aib gavimas ir eksploatavimas Eksploatavimo rezultatas vertinimas Informacija ir inios generavimas ini baz 4.. pav. Duomen eksploatavimo informacijai perduoti schema Gali bti trys poiriai duomen eksploatavim ir informacijos apsikeitim. 1. Orientuotas technologij (daroma tai, k galime padaryti). 2. Orientuotas suvokim (daroma tai, kas turi prasm). 3. Orientuotas uduotis (daroma tai, ko nori naudotojas). Pasirinkti teising poir labai svarbu, jei i tikrj siekiama sukurti naujas inias i turim duomen. Tobuljant geografinms technologijoms visame pasaulyje jauiamas geografini duomen apimi didjimas. Paskutiniu metu akivaizdiai pagerjo galimyb nuolat atnaujinti duomenis dl didesnio Interneto funkcionalumo. Tuo pat metu komercini technologij vystymasis leidia labai greitai perdirbti didiulius geografini duomen kiekius. Visuomens vystymasis privert organizacijas ir komercines kompanijas, kurios gamina emlapius ir geoduomenis, daryti tai produktyviai ir efektyviai. Tai padidino poreik dalintis informacija ir integruoti geoduomen altinius ir gamybos procesus, laikantis reikalavimo, kad vartotojai lengvai rast ir atsirinkt geoduomenis, kuri jiems reikia. Paskutiniu metu dl to iaugo geoerdvins duomen infrastruktros poreikis. Daniausiai tai suprantama tiek nacionaliniame, tiek ir regioniniame lygmenyje. Interneto vystymasis griauna geografinius apribojimus ne tik tarp duomen gamintoj ir naudotoj, bet ir tarp geografini srii, kurioms priklauso duomenys. Europos geoerdvini duomen infrastruktros steigimo ir galbt nacionalini erdvini duomen infrastruktr sukrimo kelyje ikyla politins ir platinimo teisi problemos (http://www.megrin.org). Kol kas yra tik kelios alys pasaulyje (tarp j JAV ir Kanada), kur nacionalini geoerdvini duomen infrastruktra atrodo daugiau nei tik geri norai. Geoerdvini duomen infrastruktra tai ne tik fizinis duomen perklimas Internet. U.S. Federal Geographic Data Committee (1999) nustat, kad tai: ...politikos, standart, organizavimo procedr, bendradarbiaujant gaminant ir dalinantis geoduomenimis, sudarymas. ia kalbama apie

bendradarbiavim vyriausybiniame, akademins bendruomens ir privataus sektoriaus lygmenyje. Nacionalini atlas rengjai ir nacionalins organizacijos gali ne tik dalyvauti nacionalinse geoerdvini duomen infrastruktrose, bet taip pat koordinuoti ir kai kuri komercini kompanij veikl, pvz. priirti valstybini keli duomen baz, tam pasilant paangias Interneto technologijas. Geras geoerdvini duomen infrastruktros pavyzdys- GeoConnections Canada (http://cgdi.gc.ca). Geoduomen vartotojams toks bendradarbiavimas yra naudingas, nes skirting tip geoerdviniai duomenys gali bti geriau integruoti ir bti auktos kokybs. Bet didiausias privalumas vartotojams- pagerintas duomen pasiekiamumas. iame kontekste, naujai atsirad taip vadinami informacijos apdorojimo centrai vaidins pastebim vaidmen. Pvz. CEONet yra Kanados geoerdvini duomen infrastruktros informacijos apdorojimo centras (http://ceonet.cgdi.gc.ca). Informacijos apdorojimo centras gali bti paprasiausia Interneto svetain, kuri galima bt laikyti tokia vieta, kur geoduomen gamintojai susitinka vieni su kitais. ia atvaizduojama visa informacija apie geoduomen infrastruktr. i apibdinanioji informacija, inoma kaip metaduomenys, yra pateikiama standartiniame formate, kad palengvint darb vartotojui. Metaduomenys taip pat suteikia informacij apie informacijos kokyb. Informacijos apdorojimo centr svetainse duomenys nuorod pagalba yra sujungti su duomen gamintojais. Jei duomenys yra per didels apimties arba ne skaitmeniniai, informacij turi bti galima sigyti kitu bdu, susisiekus su gamintoju. Kok vaidmen informacijos apdorojimo centruose ir paioje geoduomen infastruktroje vaidina emlapiai? Labai svarbu yra tai, kad vartotojui reikalingi geoduomenys gali bti pateikti emlapi pavidalu. Pasinaudoti emlapiais galima ir kitais tikslais: emlapiai naudojami kaip paiekos mechanizmas ar jo dalis; emlapiai naudojami reikiam duomen perirai prie persisiuntim; Kai iekoma geoerdvini duomen informacijos apdorojimo centro svetainje, vartotojui bus pasilyta pasirinkti dalyk, laiko period, skal ir geoapimt. Tai galima padaryti surenkant tam tikras charakteristikas ar skaiius arba pele pasirenkant silomus variantus. Taiau geoaplink bt lengviau apibrti pele parodius j emlapyje. Technikai manoma netgi paiam vartotojui leisti apibrti poligon aplink reikiam teorij (http://www2.rdm.de/). Toki paiek rezultatas svetain gali tapti geoduomen perirjimo vieta. Prie duomen parsisiuntim vartotojui gali bti pasilyta paioje svetainje pamatyti duomenis emlapi pavidalu. Kartais speciali programin ranga leidia generuoti iuos kartografinius vaizdus (http://www.esri.com/data/online/).

EDI struktra Krimo principai Nauda ir problemos Pavyzdiai

Uduotys savarankikam darbui Pasiruokite diskusijai tema Kartografijos ir geografijos santykis. GIS ir kartografijos santykis: slyio takai ir skirtumai. Inagrinkite informacij Internete apie pasirinkt ali ar region geografins informacijos infrastruktras, Internete pasiekiamus emlapius ir atlasus. Pasiruokite diskusijai tema Geografins informacijos infrastruktros samprata, globalumas ir regioniniai ypatumai Uduotys praktikos darbams Projekto vykdymas (5 skyrius): Sudarykite detal darbo plan. Sudarykite isami technologin schem. Parenkite detali emlapio specifikacij. Apraykite duomen altinius, pateikite j vertinim, statistik, informacij apie iimtis. Sudarykite emlapio esybi ryi model Parenkite eskizin ir detal emlapio kartografinio ir geografinio pagrindo projekt. Parenkite eskizin ir detal teminio turinio projekt. Pagal emlapio esybi ryi model apraykite sutartinius enklus. Parenkite projektavimo etapo ataskait

KOMUNIKACIJOS PROBLEMA

EMLAPIO KALBA
emlapis yra komunikacijos priemon. Kuriant emlap informacija, gauta i aplinkos poji pagalba, atrenkama ir apibendrinama mstymo procesais ir perduodama kalbant, raant ar braiant. Klausydamas, skaitydamas ar analizuodamas vaizd kitas mogus taip pat pojiais gauna informacij, kuri mstymo procesais transformuojama inias. Be klasikini komunikacijos schem, domus poiris kartografin vaizd kaip penki nepriklausom, taiau efektyviai sujungt komponent sistem (PAMIR)14[14]: 1. Turinys (kas vaizduojama, angl.: Phenomenon); 2. Tikslas, arba vaizduojanio asmens patirtis (angl.: Attention); 3. Informacijos saugojimo priemon (angl.: Medium). Paveikslai emiau vaizduoja dvi skirtingas priemones; 4. Vaizdas (angl.: Inscription); 5. Interpretacijos (angl.: Reception).

pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. Mozaikinis emlapis, Madaba, Jordanija, VI-VII a. pr. m. e.*

pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. emlapis i vyteli, Maralo salos**.

emlapio, arba kartografins kalbos samprata pradjo formuotis 20 a. 78 deimtmetyje. Jai buvo vieta vairiose teorinse mokslo schemose: L. Ratajskio (1976) kartologijos, A. Kolany (1969) kaip komunikacijos proceso priemon, Aslanikavilio (1974) metakartografijos kaip modeliavimo priemon, gal gale Salievo (1982) ir Berlianto (1978) kaip kartografinio painimo metodas. Daugelis teorins kartografijos darb vienaip ar kitaip yra susij su emlapio kalbos problema. Aslanikavilis teig, kad kartografijos kalba vystsi lygiagreiai su natralia, nes natrali kalba nesugebjo pakankamai efektyviai perteikti erdvs svok ir santyki. Ratajskis nagrinjo emlapio kalbos morfologij ir sintaks, J.Pravda (1977, 1982) struktrini ios kalbos vienet hierarchij, . Bertenas (1967) grafin semiotik. Boiarovas (1966) laik, kad svarbiausia kartografijoje yra vystyti taisyklingo emlapi projektavimo ir skaitymo metodik, o taip pat ikl kartografins informacijos perdavimo formos teorijos idj.
14[14]

J.-F. Hangouet. Geographical multi-representation: striving for the hyphenation. Int. J. Geographical Information Science, Vol. 18, No. 4, June 2004, p. 309326
*

altinis: Senovs pasaulio paslaptys. Alma Littera, Vilnius, 2002

** Dr. M. Govorov nuotrauka.

Taiau dl neaiki prieasi iuolaikinje kartografijoje vis dar vyrauja metodin paradigma, nukreipta tobulesnius veiklos, t.y., emlapi gamybos ir naudojimo, metodus. Fundamentalioji kartografini tyrim pus tarsi lieka elyje, todl kartografija neretai laikoma grynai taikomja disciplina. Tok poir band paneigti vienas ymesni kartografijos teoretik A. Liutyj savo knygoje emlapio kalba: esm, sistema, funkcijos. Nors su daugeliu knygoje ireikt mini galima nesutikti, iame skyriuje daugiausia remsims btent io autoriaus poiriu, nes jis vienintelis tokiu mastu inagrinjo emlapio kalbos problem. Iki tol nebuvo vientiso ios problemos supratimo, nors apie pai problem rayta nemaai. Kartografini enkl sistem galima nagrinti kaip objektyviai susiformavusi kalb (natrali normin sistem). Alternatyvus poiris, sitvirtins kartografijoje, teigia, kad kartografini enkl sistema yra dirbtin grafin kalba (K. Salievas laik j formalia kalba). Liutyj pagrindinis kontrargumentas yra, kad ios kalbos niekas niekada nekr. Galima ivesti paralel tarp natraliosios ir emlapio kalbos: gramatikos taisykls gaunamos analizuojant turim ini lygmeniu natrali kalb, o ne kalba kuriama pagal kokius nors moni apraytus dsnius15[15]. Kartografijos kalba taip pat nebuvo kuriama, o jos taisykls atskleistos analizuojant veiklos pavyzdiuis emlapius. Mechanizmas, kuris leidia praktinius pavyzdius sujungti funkcionuojani ir evoliucionuojani sistem, kuri leidia tiems pavyzdiams ilikti, labai panaus usienio kalbos mokymo, naudojant paveiksllius, mechanizm. Juk taisykls, kaip sudaryti, skaityti ir suprasti emlap, iliustruojamos pavyzdiais. Be to, mons, apytikriai inantys taisykles, gali skaityti ir suprasti emlapius, sudarytus visai kitose alyse ir kultrose. Tai rodo emlapio kalbos, kaip objektyvaus fenomeno, egzistavim. Iskyrus fenomen, galima itrkti i uburto rato apibriant kartografijos objekt: kartografija tiria bet kokius reikinius, kurie yra pavaizduojami kartografikai; o emlapiuose vaizduojama tai, kas pastama kartografijos metodais. emlapio kalba tuo tarpu apima tai, kas yra bendra visiems be iimties emlapiams. emlapiai saugo ir perduoda informacij. Jie yra socialinio patirties perdavimo mechanizmo dalis. Informacijos nejai yra mokantys individai ir patys emlapiai. Galime skaityti ir suprasti net labai seniai sudarytus emlapius (nors senovs kartografai galt nesuprasti dabartini emlapi). Taigi, emlapio kalba vystsi kolektyviai ir jai galioja paveldimumo dsniai. Paveldimumas danai lydimas mutacij, kurios yra aikiai ireiktos emlapio kalbos raidoje: objektai ir taisykls konstruojami, vertinami, atgalinio ryio bdu koreguojamos taisykls. Kartografijoje kalbos mutacijos greiiausiai yra kryptingesns ir naudingesns, negu natralij kalb. Retrospektyvin emlapi analiz gali padti sudaryti vienos ar kitos epochos pasaulio koncepcinius modelius. Liutyj suformulavo ir emlapio kalbos apibrim. emlapio kalba tai dinamin subjekt veiklos pavyzdi sistema, realizuojama ir besivystanti jos reguliuojamos veiklos subjekt veiksmais; isaugoma, atkuriama ir perduodama tarp subjekt mokymosi, mgdiojimo ir kopijavimo bdu. Vienintelis nenatralumo elementas emlapio kalboje yra tai, kad ja naudotis neutenka vien mogaus kno, o reikalingos specialios priemons. Galima ivesti net paralel tarp emlapio ir natralios, nekamosios, kalbos, nors vaizdins informacijos apdorojimo smegenyse procesai nra iki galo itirti. Taiau, be apraymo, nra kito bdo patikrinti, kokia

15[15]

Formalioji kalba yra dirbtin kalba, sudaryta i riboto rinkinio gramatikos ir sintakss taisykli. Natralioji kalba susiformuoja savaime ir tk vliau apraoma taisyklmis. Esperanto kalba galt bti pavyzdiu, kaip natralij kalb elementai panaudoti dirbtinei, beveik formaliai kalbai sukurti. Vis dlto ji nepaplito kaip pilnavert bendravimo priemon.

informacija gaunama analizuojant emlap (net ir mokant pieti, perteikiamas tik analogikas vaizdas, o ne apibendrinimai). 3.1 lentel. emlapio kalbos organizaciniai lygmenys (pagal P. Neytchev16[16]) Lygmuo Pagrindinis enklas Sudtingas enklas enkl kompleksas emlapyje Kartografinis enklas Kartosintagma, susieta enkl grup emlapis Atitikmuo kalboje odis Sintagma (fraz, sakinys) Komunikata Taisykls Semantikos (grafiniai kintamieji) Sintakss Informacija Elementari spdio fragmentas Visas spdis

Kompleks emlapi serija spdi serija serija odyn ir gramatik atitinka kartografini enkl sistemos, o kriniai tekstai yra emlapiai, kurie gali bti interpretuoti, t.y., iversti kitas kalbas. Tokiu bdu emlapio kalba visikai natralu laikyti emlapio enkl sistem. Kartografin enkl sistema tai dinamika normin sistema, kurios elementai (enklai) gali ymti objektus atsietai nuo pai objekt, t.y., denotatyviniu lygmeniu. Nors analogija yra akivaizdi, vis dlto negalima tapatinti emlapio kalbos struktros su jokia natralia kalba. emlapio kalb galima aprayti natralia kalba, bet ne atvirkiai. Jei natralios kalbos praneimai pasiymi kategorij vairove, emlapio kalboje aikios dvi pagrindins kategorijos informacija apie viet ir apie substancij; natralios kalbos segmentai idstomi tiesikai ir sutvarkomi laiko ayje, o emlapio kalbos segmentai idstomi dvimatje erdvje; natralioje kalboje isireikimai tik diskrets, tuo tarpu emlapyje jie gali bti tolyds ir kt.(Schlichtmann, 1982). Semiotinje enkl sistem diferenciacijos schemoje (pav.) pagal enkl simbolikumo lygmen kartografin enkl sistema uima 79 pozicijas. Ji apima vis spektr semiotini santyki sintaktik, semantik ir pragmatik bei paklsta bendriesiems semiotikos dsniams. Apimama sfera 10 9 mogus, visuomen 8 7 6 5 4 Gyvoji gamta 3 2 Sistemos pobdis Abstrakios semiotins sistemos Kalba (struktrinis lygmuo) Kalba (denotatyvinis lygmuo) Neireiktinis lygmuo / kalba Neireiktinis lygmuo / materiali kultra Fiziniai veiksmai Instinktyvus elgesys Fiziologiniai ryiai Tropizmas

Stilistikos (funkciniai stiliai apibriami emlapio ar atlaso pobdio)

16[16]

Neytchev P., The Main Trends of Theoretical Cartography and the Map Language. Praneimas seminare "The Selected Problems of Theoretical Cartography 2002" (Gdanskas, Lenkija, 2002)

Negyvoji gamta

Vidin bsena / atspindys

pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. Semiotin enkl sistem skal (pagal J. Stepanov, 1971) Liutyj iskiria ias pagrindines emlapio kalbos tyrimo problemas: emlapio kalbos koncepcijos vystymas ir struktros bei dsningum iaikinimas teorins ir praktins gramatikos, padsianios pagerinti emlapi kokyb, krimas; emlapio kalbos funkcini stili tyrimai; emlapio kalbos semiotini aspekt tyrimai, atsivelgiant jos evoliucij semiotins evoliucijos grandinje; emlapio kalbos raidos, j takojani vidini ir iorini veiksni tyrimai, pradedant paiais ankstyviausiais etapais; emlapio kalbos modeliavimo funkcijos tyrimai, ypa semiotiniai kartografini enkl funkcij (nominatyvins, ekspresyvins, signifikacins, modeliuojanios, pragmatins, komunikacins ir kt.), enkl tip ir funkcij sryio tyrimai; emlapio kalbos ir visuomens ryi tyrimai (pavyzdiui, kas slygoja nacionalin kartografavim ir standart atsiradim, kaip oficialiai nustatomos normos stabdo emlapio kalbos vystymsi ir pan.); emlapio kalbos mokymo, interpretavimo ir formalizavimo problemos. Kartografinio dizaino estetik ir efektyvum tyr mokslininkai taip pat nagrinjo "kartografins kalbos" samprat, daugiausiai semiotin jos aspekt. Konstrukciniai emlapio kalbos elementai isiver i grafikos (Cleveland, 1993) rm: garsas (Krygier, 1994) ir kiti pojiai taip pat tampa kartografins informacijos suvokimo priemonmis. Danai naujose priemonse slypi nauji semiotiniai ryiai. domu tai, kad apskritai atsiranda tendencija nuo nelingvistini moksl pereiti prie vairi kalb (genetinio kodo, dails, muzikos, programavimo ir pan.). Paveiksluose emiau parodyti du toki kalb tekstai P.Mondriano abstraktus krinys, kuriame linijoms ir spalvoms priskirtos simbolins reikms bei tekstas (programos kodas) formalia kalba. Tuo tarpu nuo lingvist atsiskiria semiotikai, kurie nagrinja apskritai bet kokias enkl sistemas.
Count:=1 Selection.MoveRight Unit:=wdCharacter, Count:=1 Extend:=wdExtend With Options .DefaultBorderLineStyle = wdLineStyleSingle .DefaultBorderLineWidth = wdLineWidth300pt .DefaultBorderColor = wdColorRed End With Selection.EndKey Unit:=wdLine Selection.TypeText Text:=" " ActiveDocument.Tables.Add Range:=Selection.Range, NumRows:=2, NumColumns:= _5, DefaultTableBehavior:=wdWord9TableBehavior,

pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. Grafin kalba P. Mondriano Kompozicija Nr.2 Language can be classified in a number of ways.

pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. Formali kalba kodas programavimo kalba Visual Basic.

Denotation: the literal meaning of a word; there are no emotions, values, or images associated with denotative meaning. Scientific and mathematical language carries few, if any emotional or connotative meanings. Connotation: the emotions, values, or images associated with a word. The intensity of emotions or the power of the values and images associated with a word varies. Words connected with religion, politics, and sex tend to have the strongest feelings and images associated with them. For most people, the word mother calls up very strong positive feelings and associations-loving, self-sacrificing, always there for you, understanding; the denotative meaning, on the other hand, is simply "a female animal who has borne one or more chldren." Of course connotative meanings do not necessarily reflect reality; for instance, if someone said, "His mother is not very motherly," you would immediately understand the difference between motherly (connotation) and mother (denotation).

EMLAPIO INFORMACIJOS PERDAVIMAS

Poiris emlapio kalb lemia jos naudojim perduodant informacij emlapiais ir tuo paiu susijusi kartografijos mokslo tyrim kryptis. Laikant emlapio kalb dirbtine, formalia struktra, didiausias dmesys skiriamas vizualizavimo standartams ir automatinms priemonms, t.y., gatav komponent konstravimui. irint emlapio kalb kaip objektyviai egzistuojant fenomen, prilygstant natraliai kalbai, irykja mogaus suvokimo ir painimo tyrim svarba. Reikia pabrti iuos emlapio kalbos ypatumus: Dualumas (ar net trilypumas) perteikiami erdviniai absoliuts (padtis) ir santykiniai (topologija) ir neerdviniai (atributiniai) duomenys, kam naudojamos i esms skirtingos perteikimo priemons. emlapio kalb reikt lyginti ne su viena natralia kalba, o su kalb eima geografini objekt aib yra ribota, taiau tie patys objektai gali bti vaizduojami labai vairiai. Vertimo procesas. Nagrindami pavyzdius aukiau (pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. ir pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. pav.) pastebime, kad nepaisant didiuli skirtum tarp i dviej kartografini vaizd vis dlto sugebame juos skaityti ir interpretuoti. inoma, teisinga interpretacija priklauso nuo naudotojo ini apie tai, kokie geografiniai objektai gali bti pavaizduoti emlapyje (salos, miestai, jr srovs ir kt.) bei kokie yra atitinkam objekt vaizdavimo bdai kiekviename emlapio kalbos poaibyje (paveiksllis, linija, vytel, kriaukl). Laikant, kad naudotojas tokias pagrindines inias turi, galime kalbti apie emlapio vertim i vieno emlapio kalbos poaibio kit. Blogiausiu atveju tenka poaib, kur veriama, papildyti geografiniais objektais, kuri jame nebuvo, ir sukurti enklus jiems vaizduoti naudojant to poaibio vaizdavimo pagrindines priemones ir taisykles.

GEOGRAFINS INFORMACIJOS VIZUALIZAVIMAS Vizualizavimo karkasas

emlapis kuriamas tam, kad j skaityt ir interpretuot mons. Kartografas turi nusprsti, kaip bus atliekamos vairios emlapio skaitymo operacijos, surinkti reikaling informacij, j struktrizuoti, o po to perteikti (transkribuoti) tokia forma, kad kiek manoma lengvesns ir patogesns bt numatomos emlapio skaitymo operacijos. Tai yra, reikia identifikuoti transkripcijos problem (k vaizduoti), rasti sprendimus ir atsivelgti apribojimus. Tiesiogiai ireikti, suformuluoti udavinius, j sprendimus ir apribojimus yra taikomosios kartosemiotikos udavinys. Tik nedaugelis temins kartografijos vizualizavimo problem buvo rimtai sprstos, be to, j sprendimai yra isklaidyti vairioje literatroje. Keista, bet praktikai nra sisteming veikal, kur tokie sprendimai bt sukaupti ir apibendrinti. Viena i prieasi gali bti tai, kad tyrim sritis yra tokia plati, kad joje lengva prarasti orientacij.

2002 m. Kanados kartografas profesorius H. Schlichtmann17[17] pasil teorin karkas, apimant pagrindines vizualizavimo problemas (transkripcijos tikslus). Pirmasis skirstymas sudarytas pagal tris emlapio enkl sistemos funkcijas: nurodymo, iaikinimo ir akcentavimo. Taigi, trys pagrindiniai vizualizavimo tikslai yra: 1. Perteikti informacij. 2. Ilaikyti kartografin vaizd aik, neisklaidant dmesio, jei to galima ivengti. 3. Irykinti esminius elementus, atkreipiant juos naudotojo dmes. Aikumo isaugojimas ir akcentavimas yra paprasti tikslai. Informacijos perteikimas gali bti apytikriai iskaidytas pagal vizualizavimo tikslus, t.y., kokius procesus siekiama palengvinti: 1) atskir esybi ir j tip identifikavimas; 2) esybi aibi (skirting tip ir sudting esybi) atpainimas ir analiz (ia svarbs klausimai "skiriasi nuo", "svarbesnis u" ir pan. ); 3) hierarchini struktr atpainimas; 4) operacijos su kiekybiniais rodikliais (tai palyginti isamiai nagrinta tema); 5) kombinacini reikini atpainimas; 6) naujos informacijos gavimas skaitant esybi grupes vairiose vietose; 7) informacijos apei erdvin pasiskirstym gavimas (vienas svarbiausi tiksl geografijoje); 8) iliuzij krimas (pavyzdiui, reljefo). Atsivelgiant ivardintus punktus, galima ymiai pagerinti kartografinio vaizdo kokyb, kai kitos slygos vienodos. Bdingi veiksniai, determinuojantys vaizdavim yra: 1) viet isidstymas erdvje; 2) plano geometrija; 3) informacijos diferenciacija; 4) enkl koncentracija ir jos homogenikumas; 5) iraikos bdai (priklauso nuo informacijos kilms ir specifikos abstrakts, vaizds, tekstiniai); 6) grafini priemoni prieinamumas; 7) skaiius esybi, konkuruojani dl dmesio.

Aktualios vizualizavimo problemos

Geovizualizavimas tai disciplina, integruojanti kompiuteri mokslo, vaizd analizs, kartografijos, informacijos vizualizavimo, duomen analizs ir GIS poirius. Tikslas yra sukurti teorij, metodus ir priemones GI vizualiniam suvokimui, analizei, sintezei ir pateikimui. mogaus regjimas ir smegenys yra labai efektyvi priemon matomiems heterogenikiems duomenims paversti struktrizuota informacija, o vliau ir iniomis. Informacijos apie pasaul vizualizavimas nuo seno buvo kartograf udavinys (vaizdavimas tai ne tas pats, kas vizualizavimas, "vaizdas" tik metafora, bet nebtinai yra grafin iraika, tai gali bti skaii eilut). emlapiai, kaip sistemingos abstrakcijos, itisus amius buvo efektyvi geografins informacijos vaizdavimo priemon, dabar juos istumia skaitmenins duomen bazs. emlapio metafora gali bti pritaikyta ir informacijai, kuri nra siusieta su ems paviriumi ar apskritai ne vaizdin. Paskutin 20 a. deimtmet vizualizavimo priemons ir metodai spariai vystsi. Susiformavo net Informacijos vizualizavimo disciplina, kuri ypa akcentuoja neskaitins informacijos vizualizavimo problem. Geografini duomen vizualizavimo potencialas dar neinaudotas, nes geografinis susiejimas yra fundamentalus metodas, leidiantis susieti skirting srii ir tip duomenis, kuriems perirti turt bti sukuriami "langai" sudtingus reikinius, virtualios aplinkos ar scen serijos pavidalo. Pagrindinis pasikeitimas kartografiniame vizualizavime yra tai, kad emlapius tapo palyginti lengva gaminti, platinti, be to, jie jau neapsiriboja dviem matavimais. emlapis jau gali bti ne tik vaizdas, bet ir sudtingas interfeisas geografini duomen resursams naudoti. Persiorientuojama nuo statik vaizd ir
17[17]

H. Schlichtmann.Visualization in Thematic Cartography: Towards a Framework. University of Regina, Regina, Canada

gerai apibrt udavini, susijusi daugiausia su kiekybine analize, prie visikai prieing greitai ir intensyviai kintani vaizd ir netiksliai formuluojam kokybinio vertinimo, prognozavimo udavini: 1) atsiranda nauji vaizduojami objektai, 2) nauji vaizdavimo metodai, 3) poreikis juos suprasti nauja kartosemiotika. Nauji vaizdavimo metodai tinka ir labai didelms aibms duomen, kurios yra nevienalyts, turi 3 ir daugiau matavim ir pan. Tokie metodai yra interaktyvumas, animacija, hipernuorodos, virtualios aplinkos ir dinamikas objekt elgesys. Nevizualiniai elementai darosi vis svarbesni, pavyzdiui, reaktyviose legendose. Svarbu suprasti naujas technologijas, kuriomis perteikiama kartografin informacija (Internetas, mobili rengini WAP, animacija, garsas ir pan.). Taip pat reikia numatyti ir naujo tipo emlapi naudojimo scenarijus. Apskritai, formuojasi tokie iuolaikinio emlapio prioritetai: 1) tai vizualus, o ne kokio nors kito kito tipo atvaizdas; 2) jis orientuotas specifin naudotoj grup (ne skirtas abstrakiam naudotojui); 3) interaktyvus (naudotojas gali juo manipuliuoti). Interaktyvumas ir dinamika tai du svarbiausi naujosios kartografijos akcentai. Vizualizavimo metodai, leidiantys panaudoti abi ias savybes, gali labai stipriai skatinti pusiau smoning struktr paiek geografinje informacijoje, stimuliuoti edvin mstym. Dabar inomi vizualizavimo metodai maai susij su unikaliomis geografini duomen ypatybmis: jie struktrizuoti trijuose ar keturiuose erdvs-laiko matmenyse, taiau yra sunkiai struktrizuojami pagal neerdvinius atributus. Juos komplikuoja ir mastelio problema: jei reikinio vaizdavimas priklauso nuo geografinio mastelio, reikia ir duomenis apie j rinkti skirtingais masteliais, tada esybs ir j semantin struktra gali labai skirtis. Pagrindins dar neisprstos vizualizavimo problemos yra ios. 1. Geografins informacijos vaizdavimo teorija ir formals metodai. Egzistuojanti teorija neapima virtualios realybs, multimodalini enkl ir lankstaus interaktyvumo. 2. Vystymas nauj vaizdavimo form, kurios skatint geoerdvini reikini suvokim, naudojantis visais technologiniais pasiekimais, skaitant nevizualinius suvokimo kanalus. 3. Adaptuoti vizualizavimo metodus taip, kad bt galima atsivelgti besikeiiani esybi prigimt daug matavim, sudtingus semantinius ryius, nevienodai aikius ir kintanius laike duomenis. 4. Adaptuoti vizualizavimo metodus didjaniam uduoi skaiiui ir vairovei. Sudaryti geovizualizavimo udavini tipologij. 5. Adaptuoti vizualizavimo metodus neiojamiems kompiuteriams, mobiliems renginiams, daugeliui naudotoj ir pan. Skaitmenini emlapi naudotojo ssajos reikalavimai ir svarbiausios su ja susijusios tyrim kryptys taip pat nuolat keiiasi, inaudodami nauj technologij teikiamas galimybes. iuo metu tokios tyrim kryptys yra: 1. Naudojant naujos rangos potencial (VR aplinkas, tiesiogins sveikos priemones ir kt.) skatinti krybin mstym. 2. Skatinti "skaitmenins ems" (Digital Earth)18[18] supratim, darb su dideliais kiekiais informacijos vienu metu, automatizuoti logini struktr paiek, mogui paliekant sprsti, ar tos struktros prasmingos. 3. Gerinti emlapi vaizd grafin kokyb ir pritaikyti juos naudotoj poreikiams, kurti metodus grupiniam darbui su vaizdais.

18[18]

Apie projekt informacij galima rasti http://www.digitalearth.gov

Galima pastebti tendencij keisti geovizualizavimo paradigm, kuri pagrsta abstrakcijos svarba analizei. Naujos technologijos skatina orientacij realizm, laiko proces ir trij matavim vaizdavim, taip atsiribojant nuo teorini problem. Taiau kartografijos moksle ir toliau turt dominuoti ne technologin, o kartografin paradigma, kuri apibdina emlap kaip komunikacin model, naudojant abstrakcijas ir skirt perduoti praneimus naudotojams. J tik reikt modifikuoti taip, kad problem rat bt trauktas erdvinio mstymo tyrimas tais aspektais, kurie tampa aktuals vystantis naujoms technologijoms.

Interaktyvumas ir animacija
Animuoti vaizdai tai tokie vaizdai, kurie tolydiai keiiasi savaime, arba valdomi naudotojo. Paprasiausia animacijos forma, kai naudotojas gali tik stebti, labai danai naudojama (video). Kartografijoje tokiu bdu natralu vaizduoti temporalinius duomenis, taikant laiko mastel, kaip ir realybje. Teorikai laikoma, kad mogaus poji sistema yra labiau pritaikyta suvokti judjimui, net yra specials judjimo sensoriai. Vis dlto kartografijoje animacija kol kas naudojama labai ribotai. Jos galimyb paminta apie 1970 metus, bet rimtai analizuoti pradta tik paskutinius kelet met. emlapius suvokiame kaip dinaminius todl, kad juose vyksta pokyiai padties ir neerdvini atribut. Laikas taip pat yra atributas, gyjantis reikmes i sutvarkytos aibs. Lentelje parodyta, kaip temporaliniai (laiko) atributai (pagal Ormeling, DiBiase, MacEachren) papildo grafini atribut aib. Matyti, kad tai tik laiko informacijos sisteminimo pradia, kuri atskleidia, kaip sunku (o greiiausiai net nemanoma) laiko atributus apibrti pagal t pai schem, kaip statikus atributus. 3.2 lentel. Grafini objekt atribut taikymas vaizdavimui Kokybiniai Vardiniai Asociatyvs Selektyvs Kiekybiniai (intervalas, santykis)

Atributai Grafiniai Dydis Spalva (intensyvumas) Tekstra Spalva (tonas) Orientacija Forma Laiko Rodymo data Trukm Danumas Nuoseklumas Pokyio dydis Sinchronikumas

Ordinaliniai

? ?

()

? ?

Variacijos laike (Shepherd, 1995) kyla i pai duomen (pavyzdiui, temporalinis simbolizmas atributams vaizduoti), stebtojo (keiiantis mstymui, keiiasi ir vaizdai), vidini emlapio element tarpusavio ryi (esybi ryi modelio "elgesys" gali versti elementus keistis kai atsiranda tam tikri ryiai) emlapio krjo (objektai animuojami siekiant patraukti dmes, pagerinti estetin kokyb ar dl panai prieasi). Laiko atributai kintamieji gali bti panaudoti ir ne laiko reikiniams vaizduoti, pavyzdiui, parodant kokio nors parametro kitim skalje "maai""daug", "skrendant" vir apvelgiamo lauko. Galimi pokyiai laike suklasifikuoti 3.2 paveiksle (Hayward, 1984).

3.2 pav. Objekt pokyiai

Interaktyvumas naudotojo sveika su emlapio objektais ipleia animacijos teikiamas galimybes. Laikoma, kad kartografin animacija geriausiai panaudojama, kai objekt judjim galima visikai kontroliuoti ir yra numatytos alternatyvos. Interaktyvs temins kartografijos paketai yra laisvai prieinami Internete: Cdv (J. Dykes, http://www.soi.city.ac.uk/~jad7/cdv/ ), Descartes (G. ir N. Andrienko, http://ais.gmd.de/and/java/iris/), GeoVista (A. MacEachren, http://www.geovistastudio.psu.edu/jsp/index.jsp). Ar tikrai kartografins animacijos efektyvios? Ar jos padeda erdvs-laiko struktras atpaini greiiau ir tiksliau, negu statiki emlapiai? Tyrim rezultatai nra vienareikmiai, nors apskritai animacijos nauda nra paneigta. Yra bent viena studija (J. Morrison), kur geografini duomen animacija laikoma maiau efektyvia u statik emlap, bet ie rezultatai gauti neinteraktyviai animacijai. Erdvins dedukcijos (ji nesunkiai atliekama statik emlapi serijai) galimybs dar tik tiriamos. Animacijos kokyb takoja daug veiksni: mikroingsni dydis, interpoliavimo tarp kadr metodas, simbolika, vaizduojamo reikinio prigimtis, taikymo sritis ir kt. Informacijos apie animacijos kognityvinius modelius galima rasti: http://www.ncgia.ucsb.edu/Publications/Varenius_Reports/Cognitive_Models.pdf .

Trimaiai vaizdai ir virtualios aplinkos

Idja apie virtualias aplinkas ikilo apie 1990 metus. iuo metu populiars program paketai (GIS) turi realistinius trimats kartografijos modulius (ArcView 3D Analyst, ERDAS Imagine Virtual GIS) ir imtai program yra sukurta iimtinai trimaiam geovizualizavimui19[19]. Virtualios aplinkos gali vaizduoti materialius arba statistinius pasaulius. Antrasis atvejis yra net svarbesnis, kadangi galima parodyti apskritai "nematom" reikin metodais, kurie neprieinami naudojant tik dvimaius vaizdus. Yra 4 svarbs faktoriai (4 "I"), pagal kuriuos vertinamos virtualios sistemos: 1. traukimas (angl.: immersion) 2. Interaktyvumas 1. Informacinis intensyvumas 2. Inteligentikumas (objekt). traukimas tai psichologin bsena, kai mogus save suvokia apsuptu virtualios realybs, itrauktu jos aplink ir sveikaujaniu su ja. prasti CRT displjai maai pasiymi ia savybe, CAVE sistemos labai stipriai. Gerai tai, kad tokios sistemos yra artimos realiam pasauliui, todl jose galima naudoti susiformavusias realaus pasaulio painimo strategijas. Be to, maai trukdo aplinka u sistemos rib. Kontrargumentas VR sistemoms yra toks: pasaulis perdaug sudtingas, kad bt paintas i karto, kartografija tam ir sukurta, kad j supaprastint. Abstrakcija ir atstumas tarp mogaus ir vaizdo yra btinas tam, kad galtume t vaizd suvokti ir priimti.

19[19]

Trimaio reljefo modeli programos http://www.tec.army.mil/TD/tvd/survey/survey_toc.html; programin ranga apskritai http://www.prenhall.com/slocum/tools.htm

JAV buvo atliktas eksperimentas lyginant CRT ir ant galvos udedam displj. Pastebta, kad nors antruoju atveju keliai virtualiame mieste randami greiiau, jie nra trumpesni negu pirmuoju. Interaktyvumas. Tai funkcijos, skirtos navigacijai ir orientavimuisi virtualioje erdvje pagerinti, ypa didelse virtualiose aplinkose. Jos labai susijusios su naudotoj psichologijos tyrimais. Apskritai, kartografijos udavinys pleiamas: kelio radimas-ems paviriaus suvokimas-neinomos informacijos paieka ir ini konstrukcija. Bet ir navigacija gali bti komplikuota. Vienas i sprendim pagdalinti virtuali erdv sektorius, kurie suymimi spalvomis, o kiekviename ioriniame sektoriuje yra "rodykls" centr. Kita problema interaktyvumo apimtis, t.y., kiek objekt naudotojas gali pasirinkti ar keisti. prastos funkcijos yra vaizdo fokuso perklimas ir spalv pasirinkimas. Yra sukurtos ir formalios interaktyvumo analizs bei projektavimo metodikos20[20]. Informacinis intensyvumas. Jo samprata daniausiai siejama su detalumo lygmenimis, kuriuose taikomos prastos generalizavimo taisykls. Taiau j tinkamumas nebuvo rimtai testuotas. Inteligentiki ("protingi") objektai. Jie turi padti naudotojams interpretuoti geografines virtualias aplinkas. Tokie objektai, dar vadinami agentais, gali turti avatar pavidal ir teikia pagalb mokantis, orientuojantis, gaunant informacij. Agentai gali bti panaudoti ir elgesiui modeliuoti. Jei tikri naudotojai virtualioje aplinkoje "seka" agentu, jis tinka ir minios elgesiui modeliuoti.

Nauji geografins informacijos vizualizavimo metodai

Vystantis kartografijai kaip mokslui, vis didesn reikm gauna naujos reikini vaizdavimo priemons: dinamika (animacija ir interaktyvumas), trimaiai ir net virtualios realybs (VR) modeliai. Jie daugiausia siejami su specifinmis perdavimo priemonmis ir technine ranga. Nauji metodai leidia parodyti, pavyzdiui, kaip keiiasi eero vandens temperatra per metus, stebti reikin ir j "sijausti" tai ypa aktualu mokymui. Jei emlapiai paprastai yra dvimaiai ir jiems analizuoti naudojamas regjimas, tai naujuose geovizualizavimo metoduose trys matavimai yra norma, be to, galima naudoti ir kitus pojius klaus, lytjim21[21], vestibiuliarin ir kt. Interaktyvumas taip pat nebuvo bdingas tradiciniams vizualizavimo metodams. ie metodai realizuojami naujose techninse platformose (pavyzdiui, CAVE22[22]), kurios kol kas labai brangios (CAVE sistema kainuoja apie 1 mln. doleri). Tai gerokai stabdo j diegim pirkdami toki brangi rang naudotojai tikisi didelio efektyvumo, kuris kol kas nra rodytas, nors virtualios realybs sistemos vis plaiau naudojamos specialiose laboratorijose, kurios vykdo vairius usakymus. Pavyzdiui, Fraunhoferio Intelektualios analizs ir informacini sistem instituto23[23] virtualios realybs laboratorijoje verslo moni usakymu vystomas geologini duomen analizs modelis, labai efektyvus naudingj ikasen valgybos, grini planavimo udaviniams sprsti. Modelyje papildytos (angl.: augmented) realybs (AR) technologijos leidia naudotojui vaikioti trimaiame geologins
20[20]

Gabbard, J. L. and D. Hix. 1997. A Taxonomy of Us-ability Characteristics in Virtual Environments. Virginia Polytechnic Institute and State University, Blacksburg, VA. Internete: http://csgrad.cs.vt.edu/~jgabbard/ve/documents/taxonomy.pdf ; Bowman, D. A. and L. F. Hodges. 1999. Formalizing the design, evaluation, and application of interaction techniques for immersive virtual environ-ments. Journal of Visual Languages and Computing 10: 37-53. Available at http://www.idealibrary.com .
21[21]

r.: http://lims.mech.northwestern.edu/projects/haptic/, http://marg.www.media.mit.edu/people/marg/haptics-bibliography.html, http://www.haptics-e.org/, http://marg.www.media.mit.edu/people/marg/haptics-pages.html

22[22] 23[23]

http://www.ncsa.uiuc.edu/VR/VR/VRHomePage.html http://www.iais.fraunhofer.de; daugiau http://www.augmented-

Informacija apie institut: reality.org/

informacijos masyve, vairiais kampais ir masteliais apirti sluoksnius, tarsi tai bt reals nuogul sluoksniai (virtuali realyb), o taip pat matyti vairias charakteristikas (pavadinim, tank), ymti grini ar vamzdyn tras takus, t.y., matyti modelyje informacij, kuri realiame pasaulyje negalt bti matoma (virtualios realybs papildymas vizualizuota abstrakia informacija). Puikiu visiems inomu papildytos realybs atitikmeniu dvimatje erdvje galima laikyti Google Earth (http://earth.google.com) aplink, kurioje galima norimu greiiu ir norimame auktyje skraidyti vir ems paviriaus ir matyti ne tik realius objektus (palydovin nuotrauk) bet ir abstraki informacij (miest, gatvi pavadinimus. Toks metodas, kai sujungiama virtuali ir tikra aplinka, yra labai perspektyvus geografinio painimo metodas, savo esme maai besiskiriantis nuo kartografijos

. pav. Error! Use the Home tab to apply to the text that you want to appear here..Error! Bookmark not defined. Papildytos realybs dvimatis pavyzdys (Google Earth interaktyvios aplinkos kadrai) Yra ir kit problem, susijusi su vizualizavimo sistem krimu, kurios sprendiamos painimo tyrimais teorinje plotmje (kokia turi bti ssaja, naudojami simboliai) ir taikant naudojamumo ininerijos metodus program sistem analizei bei j funkcionalumui didinti. Svarbiausia problema yra isiaikinti, ar naudojamos ssajos priemons efektyvios, kas lemia geovizualizavimo, kaip erdvs-laiko proces suvokimo priemons efektyvum ar neskm, ir apskritai kaip mogus reaguoja virtuali realyb, ar sugebs suvokti silom informacijos tank ir pan. beje, neutenka perteikti realaus reikinio vaizd, reikia parodyti ir jo parametrus, pavyzdiui, uragano vjo krypt, greit, temperatr. Tai galima pasiekti tik naudojant abstrakius vizualinius simbolius. Vaizdas interpretuojamas teisingai tik tada, kai jo forma ir interaktyvumas intuityviai atitinka erdvins informacijos struktrizavimo schemas (kognityvines schemas). Siekiama ivystyti painimo teorij VR ir AR palaikyti ir naudoti bei apibrti kontekst, kuriame is metodas turi privalum (mokslas, mokymas, sprendim primimas, reklama). Bet kritinis dalykas kalbant apie dinaminius ar trimaius vaizdus yra naudotojo metafora24[24]. 1993 metais GIS sistemose sigaljo "perdengimo" (angl.: overlay) metafora, atitinkanti tradicin emlapi perdengim ant viesos stalo. Trimats erdvs-laiko reikiniams perteikti kuriamos naujos metaforos, pavyzdiui, "laikrodiai" arba laiko skals navigacijai cikliniuose ar tiesiniuose laiko procesuose, "skraidanti lkt" trimai modeli perirai, "lupa" (angl.: Magic Lens) ididinimui norimoje vietoje, be to, jau neblogai inomi "gidai", "pasakotojai" ir panas agentai. Geografin erdv pati savaime gali bti tinkama metafora negeografinei informacijai vaizduoti. Beveik visos iuo metu inomos metaforos gyvendinamos WIMP lang, ikon, meniu ir rodykli metaforos (angl.: Window, Icon, Menu, Pointer) kontekste. Multimodaliniai ir natrals interfeisai, kur objektai suvokiami ir jais manipuliuojama naudojant kalb, gestus ir pan., kol kas yra tik bandym stadijoje.

24[24]

Metafora tai naudotojo ssajos forma, kai darbas su technine ir programine ranga modeliuojamas kaip kuri nors prasta veikla, pavyzdiui "darbo stalo" (angl.: desktop) metafora, sukurta Xerox ir ivystyta Apple, o dabar taikoma beveik visose operacinse sistemose.

Bendros nauj vizualizavimo technologij diegimo problemos yra susijusios ir tiesiogiai su naudotojais: j patirtimi, amiumi, lytimi, kultrinmis ypatybmis ir poji sutrikimais. Kultriniai veiksniai iuo atveju ypa svarbs, be anksiau aptart lingvistini aspekt, pavyzdiui, vanden kartais geriau vaizduoti alia spalva, kryius nebtinai siejamas su religija, o emi garso tonai nebtinai reikai didelius objektus. Dl fiziologini ypatum virtualios aplinkos gali sukelti ir neigiamus pojius, net vestibiuliarinio aparato sutrikimus (motion sickness, cybersickness). Galimi du keliai: 1. mokyti naudotojus ir juos pratinti prie nauj vizualizavimo metod; 2. kurti vizualizavimo metodus derinantis prie naudotoj grupi suvokimo ypatum. Dar vienas svarbus momentas yra tai, kad realistiniai, patraukiantys vaizdai danai stebimi ir analizuojami grupmis, juos aptariant ir keiiantis spdiais, idjomis. Todl yra prasm kurti metodus kolaboratyviam vizualizavimui25[25]. Nauji metodai reikalauja nauj poiri i emlapi krj. Produkt naudojamumas taip pat yra maai itirta problema. Remiantis bendrja patirtimi, galima teigti, kad vizualizavimo kokyb geriausia projektuoti ir vertinti keturiais etapais26[26]: 1. naudotoj poreiki ir sprendiam udavini analiz; 2. ekspert vertinimas; 3. naudotoj vertinimas; 4. alternatyv lyginimas ir pasirinkimas.

FORMALIOSIOS KALBOS INFORMACIJOS PERDAVIMO PROCESE Objektinis modeliavimas (UML) Duomen apraymo kalbos XML/GML
VRML, SVG ...

UDUOTYS IR REKOMENDUOJAMA LITERATRA

Uduotys savarankikam darbui

Parenkite1520 minui praneim su skaidrmis ir referat viena i pasirinkt tem: 1. Kompiuterio architektra. Informacijos vaizdavimas kompiuteryje. 2. Grafinio dizaino programos, j bendri bruoai ir pagrindiniai komponentai. 3. Rastriniai ir vektoriniai vaizd formatai, j ypatybs. 4. Tekstas: vaizdavimas PC, kodavimas, standartai. 5. Spalva kaip vizualins iraikos priemon kartografijoje. Spalv modeliai ir parametrai. 6. riftas kaip vizualins iraikos priemon. Raidos istorija, parametrai, panaudojimas. 7. Bendrieji grafinio dizaino principai ir j taikymo kartografijoje ypatumai. Lietuvikos kartografins produkcijos vertinimas estetiniu poiriu. 8. emlapiai ir atlasai Internete: srii apvalga, palyginimas,vertinimas. Reikalavimai grafikai ir tekstui, galimybs, apribojimai.

25[25]

Uduotys praktikos darbams

CoVis projektas http://www.covis.nwu.edu

26[26]

Apie naudojamumo vertinimo http://www.cs.umd.edu/~zzj/UsabilityHome.html

metodus

galima

skaityti

Projekto vykdymas (5 skyrius): Atlikkite korektras, gaukite atsaking asmen pritarim emlapio projektui. Pagal projekt sudarykite skaitmenin emlap PDF formatu. Atlikite kitos grups sudaryto emlapio kokybs vertinim. Sutvarkykite projekto dokumentus ir parenkite j apra. Parenkite projekto galutin ataskait.

PRAKTINIS DARBAS (TEMINIO EMLAPIO SUDARYMAS)

PROJEKTO APRAYMAS (PAVYZDYS)

TEMA: Europos konflikt emlapis USAKOVAS: Kartografijos centras. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI. emlapyje turi bti pateikta isami informacija apie 21-ojo amiaus vairaus pobdio konflikt arealus ir idinius Europoje, suskirsius juos grupes ir parinkus tinkamiausias kartografins raikos priemones. Rezultatas publikavimui tinkamos kokybs teminis emlapis, galimi priedai grafikai, diagramos, schemos, tekstas, lentels ir kt.

PROJEKTO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Spausdinto emlapio pageidautinas formatas derinimo su usakovu metu. ISO A3. Papildomi reikalavimai bus suformuluoti

emlapio tikslin grup auktesnij klasi moksleiviai, studentai, dstytojai, kiti Lietuvos pilieiai, besidomintys ia sritimi. emlapis skirtas platinti, siekiant pelno. emlapio atlikimo terminas trys kalendoriniai mnesiai. Galutinio derinimo su usakovu ir koregavimo laikas vienas mnuo, usakovui skiriant tam 24 valandas per savait. I viso projekto trukm yra vienas semestras. KURIAMI OBJEKTAI: emlapis Iliustracijos, diagramos, kita pagalbin informacija Aikinamieji tekstai Ataskaitos, apimanios projekto dokumentus

PROJEKTO DALYVIAI
Projektui gyvendinti formuojama 48 moni grup, kurioje paskirstomi vaidmenys. Vaidmenys gali bti skiriami keliems vykdytojams (iskyrus projekto vadovo vaidmen) arba apjungiami po du. Vaidmuo Projekto vadovas Planuotojasanalitikas Projektuotojas Sudarytojas Dizaineris Dokumentuotojas Reikalavimai vykdytojui Apibendrinantis mstymas, planavimo ir organizavimo gdiai Vadybos gdiai, analitinis mstymas Kartografija, analitinis mstymas Kartografija, sintetinis mstymas Skaitmenins grafikos technologij inios, kruoptumas, atidumas Meniniai gabumai, skaitmenins grafikos technologij imanymas Sisteminis mstymas, kruoptumas, darbo tekst redaktoriais gdiai Pavard

P0 P1 P2 P3 P4 P5

PROJEKTO RESURSAI (PAVYZDYS)

Technin ranga Programin ranga IBM PC darbo stotys / MS Windows operacin sistema ArcGIS 9.1 mokomoji versija Adobe Illustrator 10.0 MS Word 97 MS Excel 97 VUKC kartografini pagrind baz

Duomen bankas

PROJEKTO VEIKLOS IR REZULTATAI

Kartografini projekt krimas neturi bti chaotikas. Todl darbai grupuojami, kaip ir gyvendinant didesns apimties projekt, tik veiklos lieka labiau apibendrintos. Projekto vadovas privalo utikrinti, kad gerai parengtas projektas bt gyvendintas be esmini nukrypim nuo projekto apimties, grafiko, kat ir kokybs reikalavim. Atsargus rizikos vertinimas, apskaiiavimas, reagavimas ir kontrol yra vieni svarbiausi skms kriterij siekiant skmingo projekto vykdymo laiku ir nevirijant jo biudeto. I. STRATEGIJA IR ANALIZ Strategijos etape tik patikslinami usakovo suformuluoti esminiai reikalavimai, sitikinama j prasmingumu. Tai bdinga visiems projektams, kuriems pateikiamas apibrtas usakymas. ios stadijos pagrindins veiklos apraytos emiau. 1. Interviu su usakovu. io etapo rezultatai yra patikslinta projekto idja, vertintas ir apibrtas poreikis, tikslai, udaviniai, perspektyva, rizikos projekto gyvendinimui. Sutartis su usakovu taip pat daniausiai pasiraoma io etapo pabaigoje, kai galima patikslinti sutartyje numatytus sipareigojimus. 2. Naudotoj pageidavim iaikinimas. Svarbus etapas, nes nuo jo priklauso bsimo produkto paklausa. I pradi naudotoj poreiki tyrim atlieka usakovas, taiau retai toks tyrimas bna isamus ir ekonomikai pagrstas. 3. Informacijos altini iaikinimas. Prie pradedant darbus, btina isiaikinti, i kur ir kaip, kokiomis slygomis bus gaunami duomenys, ar patikimi j altiniai, ar neatsitiks taip, kad kakuriuo metu numatyta gauti informacija taps nepasiekiama ar iaugs jos kaina. 4. Vykdytoj galimybi vertinimas. Apraomi ir vertinami turimi techniniai, programiniai, personalo resursai; duomenys, finansai, projekto gyvendinimo terminai. Numatoma, kokius resursus btina atnaujinti. Sudaromas pirminis darbo planas, vardijant veiklas, atsakomybes, naudojamus resursus, terminus. Pasiloma projekto gyvendinimo technologin schema. 5. Rizikos vertinimas. Apibendrinant analizs rezultatus vertinama, ar verta imtis projekto, koks bus jo pelnas ar kita nauda, kokios yra grsms projektui, kokias esamas slygas ar aplinkybes galima inaudoti efektyvesniam gyvendinimui, kokius sipareigojimus usakovui galima prisiimti, dl kuri reikia dertis, ir pan. 6. Informacijos altini tyrimas. Tai sudtingas etapas, apimantis apibrt ir nauj duomen altini paiek, apraym, vertinim informacijos kokybs, patikimumo, pasiekiamumo, tarpusavio suderinamumo prasme. Isiaikinamos altini informacijos naudojimo slygos, kitos galimos problemos, numatomi j sprendimo bdai. Atsivelgiant tyrimo rezultatus, patikslinamos emlapyje vaizduojamos informacijos apimtys. Etapo pabaigoje apraoma projekto altini duomen bazs struktra. 7. Naudotoj pageidavim ir galimybi derinimas.. Aukiau ivardint etap rezultatai naudojami patikslinti ir iplsti bendriesiems projekto reikalavimams, danai tiesiogiai bendraujant su bsimais produkto naudotojais. Naudotojams gali bti pristatomos projekto idjos ir planai ir atsivelgiama j pateiktus pasilymus. 8. Strategini sprendim apraymas. io etapo metu parengiamas dokumentas, apibendrinantis etapo rezultatus. Jis atitinka projekto vadin ir analizs ataskait. Dokumento privalomi skyriai yra: Projekto slyg vertinimas stiprij, silpnj pusi, galimybi ir ir grsmi analiz (SWOT, angl.: Strengths, Weaknesses, Opportunities, Threats). Produkto tipo ir bsim naudotoj (paskirties) apraymas, iskiriant specialiuosius naudotoj poreikius;

 Bazinio emlapio mastelio ir formato apraymas; Vaizduojamos teritorijos rib ir pagrindo geografins informacijos apraymas; Teminio turinio apraymas; Papildom objekt (iliustracij, tekst ir kt.) apraymas; Informacijos altini apraymas. 9. Strategini sprendim derinimas su usakovu ir koregavimas. TVIRTINAMI REZULTATAI Specialiosios sutarties slygos. Reikalavim specifikacija (bendrieji naudotoj reikalavimai) Strategijos planas (SSGG analiz) Darbo planas (veikl grafikas su nurodytais etapais, j rezultatais, terminais ir atsakingais asmenimis) Duomen altini apraas. Projekto vadin/analizs ataskaita. ie dokumentai perduodami projektavimo grupei. ATLIEKA: PROJEKTO VADOVAS, PLANUOTOJAS (ANALITIKAS) DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS, DOKUMENTUOTOJAS APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS, USAKOVAS II. PROJEKTAVIMAS Projektavimo stadija nedideliame projekte gali bti neskaidoma eskizinio ir detalaus projektavimo stadijas, taiau pageidautina kiekvien rezultat derinti su usakovu dviem etapais: bendr projekt (eskiz) ir detal projekt. Kitaip, jei dl kuri nors prieasi atmetamas detalus projektas, yra daug didesns papildomos snaudos naujam detaliam projektui parengti. Tuo tarpu eskiziniame projekte aprayti principiniai sprendimai gali bti suderinti anksiau ir tampa slygikai nekeiiamu detalaus projekto pagrindu. Detalus emlapio projektas yra labai svarbus tarpinis projekto rezultatas. Stadijos pagrindins veiklos apraytos emiau. 1. Reikalavim analiz. Specifikacijos ir projekto reikalavim analiz, derinimas ir tikslinimas. Specifikacija tai dokumentas, apraantis reikalavimus projektu kuriamam produktui. Pradin, dar negyvendinta, specifikacija, kuri projekto gyvendinimo metu gali bti keiiama, ir reikalavimai, susij su projekto gyvendinimo organizaciniais aspektais, sudaro technin uduot, kuri io etapo metu naudojama kaip pagrindinis darbinis dokumentas, taiau gali bti tikslinama, numatomos alternatyvos (produkto variantai, skirtingos technologins schemos ir pan.).. 2. Darbo plano parengimas. iame etape sudaromas kiek manoma detalus darbo planas ir gyvavimo ciklo modelis, apimantis: veikl hierarchij; veikl rezultatus; veikloms vykdyti skirtus resursus (mones, rang, duomenis); veikloms atlikti nurodytus terminus ir veikl eilikum bei tarpusavio priklausomybes; kontrolinius takus, kuriuose vertinami tuo metu pasiekti svarbs rezultatai. Sudarant darbo plan danai naudojamos Ganto diagramos, kuriomis vaizduojamas tiesinis veikl grafikas. Diagramoje yra dvi koordinai ays: horizontalioji (laiko) ir vertikalioji (veikl). Veiklas atitinkanios atkarpos briamos lygiagreiai laiko aiai atitinkaniame darbo pavadinim auktyje; atkarpos ilgis rodo veiklos trukm. Grafike galima papildomai nurodyti asmenis, dirbanius atitinkamus darbus ar u juos atsakanius, taip pat kvalifikacij, reikaling veiklai vykdyti. 3. Duomen kaupimas ir tvarkymas. iame etape i numatyt altini renkami duomenys, jie vertinami, filtruojami, klasifikuojami ir isaugomi projekto duomen banke. Apraoma duomen banko struktra ir ikilusios su duomenimis susijusios problemos. Planuojamas ir atliekamas reikiamas pradini duomen apdorojimas, parengiant juos kartografiniam vizualizavimui (pavyzdiui, norminimas, statistini rodikli skaiiavimas ir pan.).

4. Bendrojo emlapio pagrindo projektavimas. Etapas apima emlapio geografinio pagrindo reikalavim parengim ir derinim. Galimos veiklos: Matematinio-kartografini pagrindo specifikavimas; Egzistuojanio geografinio pagrindo adaptavimas (transformavimas); Duomen i keleto altini apjungimas ir derinimas; Duomen atranka ir generalizavimas. Kartais neskiriama bendroji ir specialioji (temin) emlapio informacija; tada tiesiog atliekamas detalus pagrindo informacijos modeliavimas, kaip aprayta emiau. Bet kuriuo atveju yra prasminga aprayti pagrindo objektus, nes tai padeda teisingai parinkti j vaizdavimo priemones. 5. Teminio emlapio turinio projektavimas. io etapo metu sudaromas emlapio objekt modelis. Pagrindins veiklos: Informacijos modeliavimas (emlapio objekt iskyrimas ir apraymas).* Objekt modeliavimas isamaus esybi, ryi ir atribut modelio parengimas. Toks modelis turi apimti visus emlapio objektus, j vaizduojamus atributus ir ryius, kurie tokio tipo modelyje daniausiai yra klasifikaciniai ir/arba hierarchiniai, pavyzdiui, gyvenviei hierarchija pagal administracin reikm arba gyventoj skaii, kratovaizdi klasifikacija pagal natralumo laipsn. Informacija apie tokius esybi ryius reikalinga sudarant semiotikai taisykling emlapio legend Papildom objekt projektavimas 6. Vaizdavimo priemoni projektavimas. iame etape naudojamas detalus emlapio objekt modelis. Kiekvienam objektui sukuriamas enklas, kurio grafiniai atributai susiejami su geografinio objekto atributais (spalvomis, linij tipais, riftais ir kt.). Laikomasi kartografinio vaizdo projektavimo taisykli. Taip pat iame etape atliekamas vis papildom objekt ir bendro apipavidalinimo projektavimas. 7. Technologins schemos parengimas. iame etape detaliai apraoma, kokia technin ir programin ranga bus naudojama skirtingoms veikloms atlikti, kokio pavidalo bus projekto tarpiniai ir galutiniai rezultatai (fail formatai, apimtis, duomen standartai ir pan.). sitikinama, kad veikl rezultatai bus suderinami, t.y., veikloms, kurios naudoja kit veikl rezultatus, bus perduodami tinkamo formato duomenys. 8 Projekto derinimas ir vertinimas TVIRTINAMI REZULTATAI Detalus patikslintas darb grafikas Technologin schema Kartografinio pagrindo projektas Teminio turinio eskizinis projektas Detalus emlapio projektas (legenda ir objekt idstymo projektas) Korektros* Projekto tarpin ataskaita dokumentas, apimantis aukiau ivardint rezultat apraymus, projekto gyvendinimo eigos ir reikiam pakeitim apraym. ATLIEKA: PROJEKTUOTOJAS, DIZAINERIS DALYVAUJA: PLANUOTOJAS (ANALITIKAS), DOKUMENTUOTOJAS APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS III. ATLIKIMAS (SUDARYMAS KOMPIUTERIU) i emlapio krimo stadija yra lengviausia ta prasme, kad nebereikia priimti esmini sprendim, dirbama pagal projekt, veiklos grietai apibrtos, standartins ir lengvai kontroliuojamos. Stadijos skm labai

Darbas btinai vyksta 2 etapais. Sudaromas i pradi bendriausias eskizinis projektas, daniausiai esybi ryi modelis; j aprobavus, projektas detalizuojamas.
*

Tai dokumentas, kuriame fiksuojami usakovo pageidavimai perirjus projekt ir vertinama, ar galima (prasminga) juos patenkinti.

priklauso nuo to, kaip gerai buvo parengtas detalus projektas ir kaip techniniai darbuotojai .supranta projekto reikalavimus. 1. Technins ir programins rangos sisavinimas. Jei reikia, atliekami mokymai, ar kitu bdu utikrinama, kad visi darbuotojai yra vald rang, reikaling j veikloms atlikti. 2. emlapio kartografinio pagrindo sudarymas pagal projekt. Tai techniniai darbai: Informacijos skaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas) Skaitmenins informacijos atranka, pildymas, transformavimas Kartografinio pagrindo tvarkymas 3. emlapio temins informacijos vaizdavimas pagal projekt. Tai techniniai darbai: Informacijos skaitmeninimas (skenavimas, vektorizavimas, konvertavimas) Informacijos vektorizavimas Legendos objekt etalon krimas pagal projekt emlapio ir papildom objekt krimas pagal projekt emlapio grafinis tvarkymas 4. Bendro maketo parengimas. iame etape technikai apjungiami visi sukurti komponentai (emlapis, pagalbiniai ir papildomi objektai: Maketo komponavimas ir derinimas Bendras maketo apipavidalinimas 5. Parengimas publikavimui ir publikavimas. iame etape atliekamos veiklos: emlapio tvarkymas, parengimas spausdinimui Eksportavimas ir raymas Tiraavimas TVIRTINAMI REZULTATAI emlapiui naudot duomen rinkinys (duomen baz) Skaitmeninis kartografinis pagrindas Skaitmeninis teminis emlapis Bendras maketas ATLIEKA: SUDARYTOJAS, DIZAINERIS DALYVAUJA: PROJEKTUOTOJAS, DOKUMENTUOTOJAS APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS IV. DOKUMENTAVIMAS Tai stadija, kuri tsiasi nuo projekto pradios iki pabaigos (galutinio rezultato pateikimo), o tiksliau, dar ir po projekto pabaigos, kai atliekamas projekto dokument archyvavimas. 1. Dokument modeliavimas. iame etape nusprendiama, kokio tipo dokumentai bus sukurti projekto metu: dokumentai, skirti vidiniam naudojimui, reikalaujami projekto rezultatai, ratai ir kt. Dokumentams numatomi atributai, apraantys j savybes, kurias inant yra lengviau rasti reikiam dokument. Parengiami standartins struktros ir apipavidalinimo tuti dokumentai ablonai.Atliekamos veiklos: Dokument klasifikacija Dokument registravimo sistemos sudarymas Vieningos dokument struktros ir apipavidalinimo sistemos (standart ir ablon) parengimas 2. Projekto ini ir statistikos kaupimas. Tai svarbus etapas, kurio metu kaupiamos inios apie projekto gyvendinim. Tokios inios sunkiai struktrizuojamos, taiau labai praveria gyvendinant panaius projektus. Turi bti numatyta, kokios inios ir kokiuose dokumentuose bus kaupiamos. Projekto naudot duomen apraymas Darb grafiko vykdymo sekimas Projekto vykdymo statistikos kaupimas ir dokumentavimas Projekto rizik, problem ir sprendimo priemoni registravimas Bding klaid registravimas

3. Dokument tvarkymas. Tai visos veiklos, kuri metu dirbama su dokumentais: Dokument sudarymas pagal ablonus Dokument redagavimas Dokument tvirtinimas ir apskaita (istorijos sekimas, versij kontrol) Galutinis projekto dokument apiforminimas ir aprao parengimas Archyvavimas TVIRTINAMI REZULTATAI Projekto dokumentai ir j apraas ATLIEKA: DOKUMENTUOTOJAS DALYVAUJA: PLANUOTOJAS SUDARYTOJAS, DIZAINERIS APROBUOJA: PROJEKTO VADOVAS

(ANALITIKAS),

PROJEKTUOTOJAS,

PROJEKTO GALUTIN ATASKAITA

Projekto galutin ataskaita tai dokumentas, sudarytas i projekto stadij ataskait, projektini sprendim apraymo ir darb statistikos ataskaitos. Ji pridedama prie sudaryto emlapio.

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO KONCEPCIJA

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO IS KRIMO PRIELAIDOS IR TIKSLAI Istorins prielaidos

Nacionalinis atlasas uima ypating viet tarp kit valstybs leidini dl kartografins kalbos universalumo, pateikiamos informacijos visapusikumo ir istorikai susiklosiusi tradicij tai yra valstybs vaizd formuojantis leidinys. Pirmasis nacionalinio atlaso kriterijus praktikai atitinkantis leidinys Lietuvoje buvo ileistas 1981 metais (LTSR atlasas, 1981). Nuo to laiko jau prajo du deimtmeiai, per kuriuos vyko didiuli permain valstybs vystymsi. Nepaprastai isiplt aplinkos bei socialins-ekonomins informacijos ribos ir iaugo jos sudtingumas. Taip pat atsirado galimyb gauti daugiau patikimos ir isamios geografins informacijos. Beveik kiekvienoje gyvenimo srityje kyla nauj problem, kurioms sprsti reikia vis daugiau patikimos, lengvai suvokiamos, kompaktiku pavidalu pateiktos informacijos apie aplinkos ir visuomens socialiniekonomini, politini reikini pasiskirstym valstybs teritorijoje. Pokyi pagreitis vis didja, slygodamas visuomens poreik laiku gauti patikim informacij apie juos. Patirtis leidiant vairi valstybi nacionalinius atlasus taip pat privert pervertinti nacionalines geografins informacijos reikmes Lietuvoje. Poreikis sukurti pirmj nepriklausomos Lietuvos Respublikos nacionalin atlas jau seniai yra akivaizdus. Galima iskirti svarbiausius veiksnius, lemianius Lietuvos nacionalinio atlaso poreik. 1. Geografins informacijos poreikis, susijs su valstybs ir visuomens vystymusi vairiose srityse. 2. Poreikis visapusikos informacijos apie valstyb kaip vienet. 3. Poreikis pavaizduoti didelius kiekius vairios informacijos ribotoje apimtyje ir suvokiamu pavidalu. Dideles galimybes iems poreikiams patenkinti teikia svarbiausios kompiuterins ir komunikacij technologijos: geografins informacijos sistemos, pasaulinis kompiuteri tinklas ir daugiaterps priemons, o taip pat galingi ir nebrangs nam kompiuteriai bei visiems prieinamos komunikacij technologijos. Tokiomis slygomis ir atsivelgiant intensyvius aplinkos pokyius svarbu siekti kuo didesnio darb efektyvumo tam, kad geografins informacijos poreikis bt laiku ir kokybikai patenkintas. Tam reikia apibendrinti vis Lietuvos temins kartografijos patirt ir sukurti valstybinio masto Lietuvos nacionalinio atlaso informacin sistem, kurios tikslas kaupti, tikslinti, atnaujinti ir apibendrinti vairi srii geografin informacij, inias, patirt bei koordinuoti vairi institucij darb rengiant tstin kapitalin kartografin leidin.

Ssajos su mokslo tyrimais ir studijomis Vilniaus universitete

Aplinka Vilniaus universitete yra ypa palanki Lietuvos nacionalinio atlaso rengimui. VU Gamtos moksl fakultete vykdomi ie tstiniai mokslo tiriamieji darbai, kuri rezultatai yra pirminis mokslini tyrim duomen altinis atlaso emlapiams. Bendrosios geografijos katedra Lietuvos kratovaizdio struktros optimalumo tyrimas ekogeografinio painimo ir kratotvarkos aspektais. Socialini lauk Lietuvoje teritorins struktros bei transformacij vertinimas regionins politikos kontekste. Kartografijos centras Lietuvos geografins aplinkos teminis kartografavimas. Hidrologijos ir klimatologijos katedra Klimato svyravimai ir Lietuvos vandens itekli kiekybiniai bei kokybiniai pokyiai. Geologijos ir mineralogijos katedra Gamtins aplinkos raida Lietuvoje per 14000 met.

Hidrogeologijos ir ininerins geologijos katedra Kontinentini apledjim taka poemins hidrosferos ir grunt formavimuisi. Botanikos ir genetikos katedra Lietuvos augmenijos ir mikobiotos struktra ir funkcionavimas. Zoologijos katedra Ret Lietuvos faunos ri (Raudonosios knygos objekt bei potenciali kandidat) ekologijos, gausumo ir biologijos tyrimai bei saugom teritorij faunos monitoringas. Be to, VU Ekologijos institutas vykdo i valstybs biudeto finansuojamus tyrimus pagal tris pagrindines LR Vyriausybs 2003-11-11 nutarimu Nr. 1397 patvirtintas veiklos kryptis: 1. Ekosistem ir j sudedamj dali jautrumo, paeidiamumo, adaptacij ir mikroevoliucijos globalios kaitos ir antropogeninio poveikio slygomis dsningumai ir mechanizmai. 2. Vandens ekosistem funkcionavimas globalios kaitos ir antropogeninio poveikio slygomis, adaptacijos ir evoliucijos dsningumai ir mechanizmai. VU GMF Kartografijos centre yra sukaupta didiul temins kartografijos darb ir projekt valdymo patirtis. i patirt centro darbuotojai perduoda Kartografijos magistrantros studentams, kurie dalyvauja projektuose atlikdami geografin analiz ir kartografin vizualizavim. Taip utikrinamas profesionali kartograf rengimas tstiniam Lietuvos nacionalinio atlaso projektui. Pagrindin su specialistais susijusi problema iuo metu yra ta, kad reikalinga dviguba daugumos specialist kvalifikacija: skaitmenini duomen apdorojimas bei valdymas (informatikos kryptis) ir kartografija (geografija). Ateityje i dalies ji bus isprsta pradjus ruoti geoinformatikos specialistus Vilniaus universitete, iki tol tenka kartografus papildomai paruoti darbui informatikos srityje.

Lietuvos geografins informacijos infrastruktros kontekstas

Lietuvos geografins informacijos infrastruktros (LGII) projektu, gyvendinamu 2006-2008 metais, numatoma sukurti moderni vis al apimani geografins informacijos perdavimo sistem, utikrinani skirting geografini duomen rinkini interoperabilum ir valstybs registr geografin ssaj. iuo projektu siekiama i esms prisidti harmonizuojant duomen apykaitos valstybje proces, palengvinti skaitmenins geografins informacijos kaupimo, valdymo ir taikymo udavinius bei pakelti vieosios geografins informacijos naudojim kokybikai auktesn lygmen. Planuojami Lietuvos geografins informacijos infrastruktros pltros projekto pagrindiniai rezultatai, kuriais bus galima tiesiogiai naudotis vystant Lietuvos nacionalinio atlaso IS: 1. gyvendinti geografins informacijos ES bei tarptautiniai kokybs standartai ir specifikacijos. diegti geografins informacijos atvirieji standartai, specifikacijos bei atvira architektra. Sukurtas bendrasis georeferencini duomen modelis ir atnaujinti geografini duomen klasifikatoriai. 2. Sukurti LGII Interneto vartai. 3. Veikianti nacionalin geografins informacijos metaduomen sistema (etaduomenys apie Lietuvoje sukauptus geografins informacijos rinkinius ir elektronins paslaugos) pasiekiama ir naudojama per LGII Interneto vartus 4. Veikianti integruota nacionalin geografins informacijos sistema (duomen baz ir elektronins paslaugos) pasiekiama ir naudojama per LGII Interneto vartus skaitmeniniai geografinio pagrindo duomenys (Europos ir nacionalinis lygmuo): i. Europos geografini duomen baz 1: 1 000 000 (EuroGlobalMap) ii. Nacionalin referencin geografini duomen baz 1: 10 000 (GDB10LT) iii. Nacionalin geografini duomen baz 1: 50 000 (GDB50LT) iv. Nacionalin geografini duomen baz 1: 200 000 (GDB200LT) v. Ortofotografiniai emlapiai (ORT10LT), skaitant atnaujintus 2005-2006 metais vi. Geodezinio ir kartografinio pagrindo informacin sistema (GKPIS) vii. Vietovardi geografin duomen baz 5. Sukurta visapus interoperabilios geografins ssajos schema ir karkasas vairiai negeografinei (atributinei, statistinei) informacijai susieti geografiniu pagrindu.

6. Prijungti ir modernizuoti geografinius duomenis ir elektronines paslaugas teikiantys nacionaliniai infrastruktros mazgai: a. V Registr centras (teikiami duomenys: nekilnojamo turto kadastro informacija, adres registras, administracini rib informacija); b. Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos (teikiami saugom teritorij kadastro duomenys); c. Aplinkos apsaugos agentra prie Aplinkos ministerijos (teikiami duomenys: upi, eer ir tvenkini registras, teritorij planavimo sprendiniai, ems dangos informacija) d. Civilins saugos departamentas prie VRM (teikiama valstybins reikms ir pavojing objekt registro informacija); e. Lietuvos automobili keli direkcija (teikiami automobili keli duomenys). f. Valstybin mikotvarkos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (teikiami mik kadastro duomenys); g. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (teikiami geologiniai duomenys) h. Vilniaus miesto savivaldyb; 7. Sukurta teritorinio planavimo sprendini kadastro specifikacija ir sukaupti io kadastro duomenys tipinms savivaldybms ir apskriiai. 8. Atnaujinti, sutvarkyti ir papildyti nacionaliniai referenciniai geografiniai duomenys (duomen baz GRDB10LT). Tai reikia, kad aukiau ivardinti Lietuvos nacionaliniam atlasui nuolat reikalingi geografiniai duomenys (praktikai visi pagrindiniai duomenys) iki 2008 birelio mn. bus tvarkingai parengti, tarpusavyje suderinti ir paprastai pasiekiami i j pirmini altini per Interneto portal. Lietuvos nacionalinio atlaso IS turi bti kuriama ir vystoma atsivelgiant Lietuvoje gyvendinamos INSPIRE direktyvos principus, kuriuos atitiks ir Lietuvos geografins informacijos infrastruktra: Duomenys turi bti renkami ir palaikomi tame lygmenyje kur tai gali bti daroma efektyviausiai. Turi bti galima apjungti erdvinius duomenis i vairi duomen altini Europos mastu bei teikti juos vartotojams ar aplikacijoms Turi bti galima informacij sukaupt viename lygmenyje pasiekti kituose skirtinguose lygiuose, j detalizuoti detaliems tyrimams bei apibendrinti strateginiams tikslams Turi bti paprasta rasti kokie egzistuoja geografiniai duomenys, nustatyti j atitikim naudojimo poreikiui ir kokiomis slygomis jie gali bti sigyjami bei naudojami Geografiniai duomenys turi tapti paprastai suprantami ir interpretuojami (tai lieia ir duomen vizualizavim). Lietuvos geografins informacijos infrastruktra turs tapti geografini duomen teikimo Lietuvos nacionalinio atlaso IS pagrindine priemone. Reikia numatyti ir atgalin ry: Lietuvos nacionalinio atlaso IS turt teikti kartografin informacij per LGII portal.

Lietuvos nacionalinio atlaso IS krimo tikslai

Lietuvos nacionalinis atlasas tai kartografins (emlapi) ir vairios papildomos informacijos rinkinys, isamiai apraantis krato geografij ir atspindintis iuolaikinius Lietuvos visuomens informacijos poreikius bei jos ini lyg. Jis patenka iuolaikins visuomens plaiai naudojam enciklopedinio pobdio leidini grup. Nacionalinis atlasas yra sudtingiausias kartografinis produktas, aprpiantis ir apibendrinantis didels apimties informacijos masyvus. Todl jis paprastai formuoja universalaus gamtos bei visuomens reikini painimo informacin sistem, ypa svarbi bendrjam lavinimui ir mokslo pltrai. Yra pripainti tokie atlaso valstybinio reprezentatyvumo kriterijai: kartografinio vaizdo ssaja su vienos valstybs teritorija; objektyvi gamtin, visuomenin, kin ir istorin valstybs charakteristika; kompleksikai atspindti valstybs gamtiniai ir socialiniai-ekonominiai ypatumai bei problemos;

valstybini mokslo organizacij pritarimas ir valdios usakymas bei parama j leidiant; nepriekaitinga ivaizda.

Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos siekis yra organizuoti ir palaikyti Lietuvos nacionalinio atlaso, kaip kompleksinio kartografinio leidinio, apimanio vairias valstybs gyvenimo sritis, krim. Svarbiausias Lietuvos nacionalinio atlaso tikslas nuviesti gamtinius, resurs, demografinius, ekonominius, socialinius, politinius, istorinius ir kitus valstybs aspektus. Atlase pateikiami emlapiai turt skatinti vairias visuomens grupes, ypa mokinius ir studentus, pastebti, suvokti ir imokti analizuoti sudtingus ryius tarp visuomens ir jos geografins aplinkos. Konkretieji Lietuvos nacionalinio atlaso IS tikslai Pagrindiniai tikslai, kuri siekiama leidiant atlas yra: stiprinti Lietuvos teritorinio vientisumo ir jos europinio konteksto suvokim;, pateikti visuomenei vairi, taiau tarpusavyje susiet erdvin informacij; utikrinti kartografins informacijos tem vairov, emlapi tikslum, patikimum ir naujum; inaudoti skaitmenini aplink ir technologij kartografin potencial; iplsti tradicin kartografin leidin papildant j tekstais, iliustracijomis ir kita mediaga; sudting informacin turin perteikti lengvai skaitomais emlapiais. Lietuvos nacionalinis atlasas yra pagrindinis kuriamos informacins sistemos produktas, kuris gali bti pateikiamas naudotojams dvejopai: a) spausdintu pavidalu; b) elektroniniu (kompiuteriniu) pavidalu. Lietuvos nacionalinis atlasas kuriamas patenkinti skirting naudotoj grupi interesams ir poreikiams vairiais bdais: a) kaip svarbiausias informacinis leidinys apie valstyb; b) kaip karkasas, nurodantis kryptis tolesnei informacijos paiekai; c) kaip mokymo priemon; d) kaip pagalbins informacijos altinis vairiems tyrimams; e) kaip tikslios ir patikimos mokslins informacijos altinis. Turi bti akcentuoti ie atlaso rengimo bendrieji principai: 1. teritorinis vientisumas; 2. makroregioninis kontekstas; 3. gamtini ir socialini-kultrini aspekt integravimas; 4. krato istorijos ir geografijos integravimas; 5. teritorinis sukaupt mokslini ini apibendrinimas; 6. konstruktyvus nauj tyrimo krypi ini apibendrinimas; 7. iuolaikini kartografini technologij ir informacins sistemos krimo metod naudojimas; 8. emlapi komunikacins kokybs utikrinimas; 9. reprezentatyvumo teisinimas. Svarbiausi Lietuvos nacionalinio atlaso krj udaviniai yra: 1. Pateikti naudotojams patikim kartografin informacij. 2. Pateikti patogias priemones jai vaizduoti, manipuliuoti ir atlikti paiekai, naudojant skaitmenins kartografijos metodus bei kitas naujas technologijas. 3. Susieti vaizduojam reikini teritorin pasiskirstym su realaus gyveimo vykiais. 4. Padaryti i informacij prieinam kuo platesniam naudotoj ratui. 5. Sudaryti nacionalinio masto karkas gerai sutvarkyt ir dokumentuot kartografini duomen rinkimui ir kaupimui, taip kad juos bt galima panaudoti ir kitiems tikslams. 6. Koordinuoti temins kartografijos institucij veikl.

7. Sukurti nacionalinio masto institucin struktr, kuri bt atsakinga u Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos krim, palaikym ir pltim, sudarydama galimyb bendradarbiauti vairioms institucijoms. 8. Tirti visuomens poreikius ir juos atsivelgiant atnaujinti informacin sistem. vertinus usibrtus tikslus ir udavinius, aiku, kad viena staiga negali aprpti visos ios srities. Vilniaus universitetas turi galimybes parengti temins kartografijos specialistus mokslininkus ir analitikus, kurie sugebt suprasti ir tvarkyti didelius vairi duomen kiekius, nustatyti j savybes, pritaikymo srit ir apribojimus. Taiau reikia ir patikim, nuolatini teisingos ir tikslios informacijos altini, specialist, sugebani atlikti rinkos analiz, priimti sprendimus apie produkto krim, sukurti programin rang, suderinani GIS ir daugiaterpi aplink galimybes naujais, efektyviais metodais. Todl Lietuvos nacionalin atlas rengianiai institucijai reikia ir valstybs, ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo tyrimuose ir informacins sistemos vystyme.

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO SPECIFIKA Lietuvos nacionalinio atlaso naudotojai

Projektuojant atlaso informacin sistem, btina velgti ir vertinti visuomens sluoksni ir individuali naudotoj poreikius bei panaudoti j vertinimus, apklaus duomenis ir kit informacij priimant sprendimus apie tai, koks turi bti atlasas. Tokios informacijos altiniai gali bti anketos, interviu, atsiliepimai, grtamojo ryio sesijos ir kt. Net ir paprasta apklausa gali duoti naudingos informacijos. Pagrindins atlaso naudotoj grups, pasiyminios skirtingais poreikiais pagal atlikt pirmini (nereprezentatyvi) apklaus rezultatus, yra: 1. Profesionals geografai ir kartografai. i grup sivaizduoja bsim atlas kaip reprezentacin spaudin lietuvi ir angl kalbomis (tik pus ioje grupje mano, kad skaitmeninis atlaso variantas apskritai reikalingas). Tai konservatyvi, bet nedidel grup. 2. Kit fizini, tikslij, istorijos moksl atstovai ir valdininkai, savo darbe danai naudojantys kartografin mediag iai grupei svarbiausia atlaso, kaip informacinio leidinio, funkcija ir kokyb. 3. Studentai, moksleiviai. iai grupei svarbi atlaso estetin kokyb ir patogumas naudoti, o didiausi reikm turi atlaso informacijos tikslumas ir patikimumas. 4. Visa Lietuvos visuomen. i grup atlas sivaizduoja kaip informacin leidin, daugma proporcingai nuvieiant alies gamt, kultr, istorij ir k, iskiriant teritorinius kompleksus. Svarbu tiksliai nustatyti didiausias, svarbiausias atlaso naudotoj grupes, itirti j poreikius ir pagal juos koreguoti produkto reikalavimus. Po to reikia iskirti ir vertinti alutines naudotoj grupes su specifiniais poreikiais (vietimo, verslo ir kt.), kurioms gali bti sukurti produkto variantai arba priedai. Naudotoj grupi su specifiniais poreikiais iaikinimas leist parengti papildomus vairi atlaso pried projektus. vertinant pokyius visuomenje, galima numatyti kad ateityje nacionalinio atlaso krimo strategija turt apimti iuos aspektus: Auktos kartografins kokybs elektronini produkt krimas. Nauj informacini technologij panaudojimas. Orientacija nam kompiuteri naudotojus, kaip bsim pagrindin atlaso naudotoj grup.

Lietuvos nacionalinio atlaso struktra

Atsivelgiant skirtingas naudotoj grupes, galima numatyti skirtingus atlaso leidybos variantus. 1. prastas rit tom rinkinys. Tai prestiinis informacinis leidinys apie valstyb, kuriame pateikiama statin inventorinio pobdio informacija apie aplink ir visuomen tam tikram laikotarpiui. io varianto trkumas didel kaina, juo labiau, kad informacija greitai pasensta ir reikalingi vis nauji leidimai.

2. Tarpusavyje susiet emlapi serijos, leidiamos atskirai, bet kartu apimanios visus Lietuvos gyvenimo aspektus. is variantas geriau atitikt realius visuomens poreikius, ypa atsivelgiant spariai besivystanias informacines bei komunikacijos technologijas. Patogu atnaujinti emlap ar j serij, neleidiant pakartotinai viso atlaso. Naudotojas turi galimyb sigyti norim rinkin u prieinam kain. 3. Skaitmeninis atlaso variantas, platinamas kompaktiniuose diskuose ir/arba publikuojamas Internete. J sigyti gali tie, kas turi galingus asmeninius kompiuterius Lietuvoje kol kas tai netipin naudotoj grup, kuri vis dlto spariai didja. Skaitmeninis atlasas teikia naudotojui kur kas daugiau galimybi (ryi, nuorod, ypa naudojant kompiuteri tinklo galimybes), yra pigesnis, patogus naudoti. Vieno projekto apimtyje galima numatyti tokius alternatyvius atlaso variantus: spaudinys (pagrindinis variantas), pilnai atnaujinamas kas 1015 met; nerit emlapi serijos (komplektai) atnaujinamos dalimis esant poreikiui ir galimybei kas 35 metai; skaitmeninis atlasas kompaktiniame diske (priedas arba savarankikas leidinys) i dalis atnaujinamas kas 35 metai; skaitmeninis supaprastintas variantas, publikuojamas Internete, atnaujinamas nuolat. Daugiau kaip 70% atlaso apimties turt sudaryti emlapiai, taiau jie turt bti papildyti aikinamaisiais tekstais ir iliustracijomis, diagramomis (30%). gyvendinant ikeltus atlaso rengimo principus, reikia iekoti nauj kartografins mediagos pateikimo form bei daryti kai kurias struktrines inovacijas. Lyginant su tradiciniais atlasais, planuojamos penkios pagrindins inovacijos. 1. Spausdinto atlaso organizavimo forma. Siloma laisvai komplektuojam stambi skyri jungin pakeisti grieta moduline temini lap struktra. Tokie lapai su autonominiais tekstais leidia vairiai komplektuoti atlaso spaudin variant bei diferencijuotai j pritaikyti prie skirting naudotoj grupi poreiki (pilnas ritas komplektas, daliniai komplektai, atskiri lapai). 2. Didesnis, nei prasta, lapo formatas. is formatas pritaikytas milijoninio mastelio Lietuvos teritorijos kartografiniam vaizdui talpinti. Standartinis atlaso mastelis taip pat pasirinktas 1: 1 000 000. Lietuvos teritorija tokiu masteliu telpa 47x55 cm nelankstom lap. Toks formatas yra pakankamai patogus naudoti. 3. Iskirta papildoma savarankika struktrin dalis joje atspindima Lietuvos padtis pasaulio bei Europos gamtiniame ir politiniame-ekonominiame kontekste. Lyginant su kit ali atlasais, iplsta gamtinio konteksto samprata atlase bus rodoma klimatin, biogeografin, kratovaizdin Lietuvos padtis. 4. Pakeista gamtins ir visuomenins dali skyri struktra: iplstas kratovaizdio skyrius gamtinje dalyje bei suformuoti kompleksinio rajonavimo ir region pltros skyriai visuomeninje dalyje. Numatomi nauji skyriai isiskiria ne tik savo struktra, bet ir dar neprastais, perspektyvinio planavimo rezultatus atspindiniais kartografiniais vaizdais. 5. Naujas poiris istorins atlaso dalies struktr. Vlyvj (1920 a.) alies istorijos laikotarp numatoma diferencijuoti tris teminius skyrius: valstybs (politin) istorij, visuomens (socialin ir kultrin) istorij bei kio (ekonomin) istorij. Atsisakyta tradicinio istorins dalies sutapatinimo su politine valstybs raida. Atsivelgiant ias inovacijas, bendruosius nacionalinio atlaso krimo principus ir vertinus informacijos, Lietuvoje sukauptos skirtingomis temomis, apimt, atlas turt sudaryti tokie pagrindiniai skyriai. 1. Lietuva pasaulyje ir Europoje (510% atlaso apimties). 2. Gamta ir kratovaizdis (30% atlaso apimties). 3. Visuomen ir kis (2530% atlaso apimties). 4. Valstybs, visuomens ir kio istorija (3040% atlaso apimties).

Temin atlaso dali sudtis (skyriai ir teminiai lapai) preliminariai planuojama tokia: I dalis. LIETUVA PASAULYJE IR EUROPOJE A. LIETUVA PASAULYJE 1. Lietuvos politin padtis pasaulyje 2. Lietuvos ekonomin padtis pasaulyje 3. Lietuvos gamtin padtis pasaulyje B. LIETUVA EUROPOJE IR BALTIJOS REGIONE 4. Lietuvos gamtin padtis Europoje 5. Lietuvos demografin padtis Europoje 6. Lietuvos politin ir komunikacin padtis Europoje 7. Lietuvos ekonomin padtis Europoje 8. Lietuva Baltijos regione C. LIETUVA KARTOGRAFIJOJE 9. Lietuvos kartografinis vaizdas antikoje ir viduramiais 10. Lietuvos kartografinis vaizdas naujaisiais amiais II dalis. GAMTA IR KRATOVAlZDlS A. GELMS IR PAVIRIUS 1. Bendrasis kartografinis vaizdas 2. Geodezinis pagrindas 3. Tektonika ir geofizika 4. Bendroji geologin sandara 5. Kvarteras ir geologinis itirtumas, 6. Glaciomorfologiniai ypatumai 7. Geomorfologiniai bruoai 8. Gelmi itekliai 9. Taikomasis gelmi ir paviriaus painimas B. DIRVOEMIS 10. Dirvoemio dangos tipizavimas 11. Dirvoemio dangos ypatumai ir savybs 12. Taikomasis dirvoemio painimas C. KLIMATAS 13. KIimat formuojantys veiksniai 14. Terminis ir dinaminis reimas 15. Hidroklimatinis reimas 16. Sinoptika ir orai 17. Taikomasis klimato painimas D. VANDENYS 18. Poemini vanden struktra 19. Hidrografinio tinklo struktra 20. Svarbiausi hidrologiniai rodikliai 21. Kompleksinis pavirini vanden painimas 22 Vanden itekliai 23. Baltijos jra ir Kuri marios E. BIOTA 24. Augalijos ir grybijos bendrieji bruoai 25. Ypatingos augal bei gryb rys ir bendrijos 26. Gyvnijos bendrieji bruoai 27. Ypatingos gyvn rys 28. Biologin vairov ir rajonavimas 29. Biotos itekliai F. KRATOVAIZDlS 30. Gamtinio kratovaizdio ypatumai 31. Kultrinio kratovaizdio ypatumai

32. Kratovaizdio morfologija 33. Karkasins struktros kratovaizdyje 34. Kratovaizdio apsauga 35. Kratovaizdio ekologija 36. Antropogenin apkrova 37. Kratovaizdio rekreacinis potencialas 38. Struktros optimalumas ir monitoringas III dalis. VISUOMEN IR KIS A. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS, GYVENVIETS IR GYVENTOJAI 1. Teritorinis administracinis suskirstymas 2. Gyvenviei tinklas 3. Demografins reprodukcijos rodikliai 4. Amiaus, darbingumo ir mobilumo rodikliai 5. Etnokultriniai ir religiniai bruoai B. SOCIALINIAI BRUOAI IR SOCIALIN INFRASTRUKTRA 6. Socialin tipizacija ir gyvenimo lygis 7. vietimo ir mokslo infrastruktra 8. Kultros ir iniasklaidos infrastruktra 9. Socialins ir sveikatos apsaugos infrastruktra 10. Ryi, prekybos, finans ir buities infrastruktra 11. Teissauga ir socialinio lauko tampa 12. Politins preferencijos ypatumai. C. REKREACIN, KOMUNALlN IR APLINKOSAUGIN INFRASTRUKTRA 13. Rekreacinio potencialo ypatumai 14. Rekreacinio kio organizavimas 15. Komunalinis kis 16. Aplinkosauginis kis D. BIOPRODUKCINIS KIS 17. Mik emnauda ir emvalda 18. Mik kis 19. Mediokl ir uvininkyst 20. Agrarin emnauda ir emvalda 21. ems kio aprpinimas 22. Augalininkyst 23. Gyvulininkyst 24. Agrarinis potencialas ir rajonavimas E. KASYBA IR GAVYBA, ENERGETIKA, PRAMON IR TRANSPORTAS. 25. Kasyba ir gavyba 26. Energetika 27. Pramon-1 (maisto, lengvoji) 28. Pramon-2 (sunkioji, auktoji) 29. Susisiekimo keli tinklas 30. Transporto kis F. KOMPLEKSINIS RAJONAVIMAS, GEOPOLITIKA IR REGION PLTRA 31. Kompleksinis rajonavimas ir erdvin koncepcija 32. Geopolitiniai ypatumai 33. Regionins politikos pagrindai 34. Nacionalini park pltra-l 35. Nacionalini park pltra-2 36. Svarbiausi miest pltra. IV dalis. VALSTYBS, VISUOMENS IR KIO ISTORIJA
A. LIETUVOS DIDIOJI KUNIGAIKTYST (IKI 1795 M.) B. LIETUVA XIX AMIUJE C. TARPUKARIO LAIKMETIS (1914-1940 M.) D. SOVIETINS IR NACI OKUPACIJOS LAIKMETIS (1940-1990)

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO INFORMACINS SISTEMOS KRIMO METODINS REKOMENDACIJOS

LIETUVOS NACIONALINIO ATLASO IS MODELIS
Lietuvos nacionalinio atlaso informacin sistema tai kartografin informacin sistema, skirta kaupti, saugoti, transformuoti, naudoti ir skleisti informacij, leidiani pateikti naudotojui Lietuvos teritorijos geografinius duomenis kompleksini temini emlapi ir j pilno rinkinio Lietuvos nacionalinio atlaso pavidalu. I esms i informacin sistema atitinka aukiau idstytas bendrsias nuostatas. Jos specifika ir kai kurie konkrets modeliai pateikti emiau.

Lietuvos nacionalinio atlaso duomenys ir komponentai

Lietuvos nacionaliniam atlasui parengti naudojami ie pradiniai duomenys: Lietuvos kartografinio pagrindo duomen baz, generalizuota M 1: 500 000, to paties mastelio kaimynini valstybi kartografinio pagrindo duomen baz, valstybs institucij teikiami geografiniai ir statistiniai duomenys, vairi srii autori pagal autorines sutartis teikiami geografiniai ir grafiniai teminiai duomenys, institucijos kartograf sukaupti teminiai duomenys, institucijos generalizavimo ir kartografinio vaizdavimo vidiniai standartai. Komponentas tai vizualiai vientisas atlaso informacijos vienetas, sudarytas i vairi tip duomen sluoksni, taip, kad kartografiniu ar kitokiu vaizdu perteikt informacij apie dominani realybs srit. Projektuojant atlaso turin, kiekvienam komponentui turi bti atskirai sukurtas jo projektas. Komponentai gali bti nuolat saugomi kaip sistemos objektai, arba, kiekvien kart prireikus, sukuriami pagal turim detal projekt. Daniausiai nra prasms saugoti paius komponentus vis informacins sistemos gyvavimo laik, juo labiau, kad ir vaizduojamose realaus gyvenimo srityse nuolat vyksta pokyiai, kuriuos reikia atsivelgti, pakeiiant atitinkamus komponento sluoksnius. Todl informacins sistemos duomen banke danai saugomi tik komponent apraai, pagal kuriuos jie bet kuriuo metu gali bti sukurti. Visiems komponentams privalomas atributas yra unikalus identifikatorius (pavyzdiui, numeris), pagal kur komponentas atpastamas duomen bazje. Reliacinje duomen bazje unikalus identifikatorius dar naudojamas kaip raktas skirtingiems duomen objektams susieti. Unikalaus identifikatoriaus dalis gali bti komponento tipo klasifikatorius. Kiti bendri visiems komponentams atributai yra pavadinimas, komponento sukrimo data, autorius, saugojimo bdas (aprayta toliau iame poskyryje). emlapis. Tai svarbiausias atlaso komponentas. emlapis yra sudtingas objektas, kur galima sivaizduoti kaip vairi geografins informacijos sluoksni rinkin su papildomomis specifinmis, tik visam rinkiniui kartu bdingomis savybmis. emlapio pagrindiniai atributai yra pavadinimas, tipas (topografinis, bendrasis geografinis, teminis ir pan.), sudtingumo klas (schema, apvalginis emlapis, detalus emlapis), vaizduojamas teritorinis vienetas (jie kategorizuojami ir indeksuojami vairiais metodais kodais, geografinmis koordinatmis ir kt.), mastelis. Atlaso emlapiai, priklausomai nuo vaizduojamo reikinio ir teritorijos, turi bti vieno i numatyt standartini masteli. Konkreiam leidimui mastelis siejamas su puslapio formatu, ir masteli vairov t pai teritorij vaizduojaniuose emlapiuose turt bti kuo maesn, siekiant palengvinti j identifikavim bei palyginamj analiz. Mastelis turi atitikti duomen tikslum tai vienas svarbiausi kartografinio vaizdo korektikumo reikalavim. Be to, reikia siekti, kad vienos temos emlapi, ypa skirt vaizduojam reikini palyginimui, kartografiniai pagrindai (mastelio ir generalizavimo lygio poiriu) bt vienodi. T lengva utikrinti, kai kartografiniai pagrindai atlaso emlapiams sudaromi i atitinkamu lygiu generalizuotos informacijos sluoksni. Geografins informacijos sluoksnis. Tai elementarus vektorinis emlapis, vaizduojantis tik vieno tipo geografin informacij. Jo specifiniai atributai yra subtipo klasifikatorius (nurodo kurio tipo jis yra),

nuoroda duomen altinio apra, generalizacijos lygis arba bazinis mastelis (nuo jo priklauso sluoksnio naudojimo galimybs) ir koordinai sistema. Sluoksniai transformuojami ir panaudojami sudaryti vairi masteli emlapiams. Saugoma keletas skirtingu lygiu generalizuot vienodos informacijos sluoksni, kuriuos transformavus galima sudaryti vairi masteli ir mastel atitinkanio sudtingumo emlapi. Papildomi komponentai. Tai objektai, kuri informacija papildo atitinkamame emlapyje ar j grupje vaizduojam geografin informacij. Tai gali bti aikinamieji tekstai, iliustracijos, pagalbiniai objektai (diagramos, grafikai, profiliai ir pan.) bei skaitmeniniame atlaso variante vairs daugiaterps aplinkos objektai. Priklausomai nuo j tipo, papildomi komponentai gali turti specifini atribut. Etalonai. Apskritai etalonai (ablonai, apipavidalinimo stiliai arba emlapi sutartiniai enklai) nra atlaso komponentai, taiau jie turi bti saugomi kiekvieno atlaso informacins sistemos duomen bazje ir panaudojami kuriant jo komponentus. Etalonas, kaip ir atlaso komponentas, turi atributus: unikal identifikatori, tipo klasifikatori, pavadinim, etalono sukrimo dat, autori, saugojimo klas. Sukurti komponentai gali bti panaudojami daugiau nei vien kart, pavyzdiui, skirtingiems atlasams, emlapi serijoms ar naujiems to paties atlaso leidimams parengti. Supaprastinta ryi tarp pagrindini geografijos atlaso komponent schema parodyta 8 paveiksle.

Error! Bookmark not defined. pav. Atlaso komponentai

Lietuvos nacionalinio atlaso gyvavimo ciklo modelis

Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos procesai vyksta ciklikai, t.y., tos paios pagrindins veiklos kartojamos rengiant naujus produktus. Todl visai sistemai aprayti naudojamas spiralinis modelis.

Vieno Lietuvos nacionalinio atlaso leidimo parengimo veikloms organizuoti tinka tiesinis gyvavimo ciklo modelis, numatantis proces lygiagretum, j tarpusavio priklausomyb ir atskir etap iteratyvum. Specifika atlasui yra projektavimo stadija. Ir eskizinio, ir detalaus projektavimo etapuose galima iskirti turinio ir struktros aspektus. Projekte numatomi visi atlaso komponentai bei j krimo ir jungimo bdas, taiau taip pat ir tai, kas bus vaizduojama ar apraoma tuose komponentuose. Turinio ir struktros projektavim, bendru atveju, atlieka skirtingos vykdytoj grups: temins kartografijos ir dalykini srii specialistai turi numatyti, kas bus vaizduojama; projektuotojai kartografai kaip t geriausia padaryti. Atskirti turinio ir struktros projektavimo stadij nemanoma, nes negalima parengti detalaus struktros projekto, neinant kuo ta struktra bus upildyta; kaip ir negalima tiktis gero turinio projekto, jei jis sudaromas neatsivelgiant tai, kaip turinio komponentai bus siejami viening struktr. Struktra yra santykikai savarankika atlaso informacins sistemos kontekste ir slygikai invariantika Atlaso komponent atvilgiu. Todl atlaso struktros eskizinio projekto parengimas yra pirmasis (ir aukiausio abstrakcijos lygio) jo projektavimo etapas. Kit etap eilikum nusako perduodami tarp proces duomen srautai informacija, reikalinga sekaniam procesui vykdyti, kuri yra abiej grupi koordinuoto darbo rezultatas. Atlaso struktros projektuotoj svarbiausi udaviniai yra: 1. apibrti informacijos rinkimo tikslus ir bdus; 2. apibendrinti ir suderinti skirtingus poirius bei pageidavimus; 3. suderinti reikalavimus; 4. vertinti gyvendinimo rizikos veiksnius ir apribojimus; 5. numatyti Atlaso struktrines dalis ir suderinti jas su temins informacijos klasifikacija; 6. numatyti kiekvienam turinio komponentui viet Atlaso struktroje; 7. tobulinti projekt atsivelgiant iorines slygas ir ekspert nuomon. Atitinkamai atlaso turinio projektuotoj svarbiausi udaviniai tiek eskiziniame, tiek detalaus projektavimo etape yra ie: 1. surinkti i kartografijos bei vairi dalykini srii ekspert inias, poirius, pasilymus; 2. integruojant skirtingus poirius, nusprsti, koki informacij reikia pateikti atlase 3. sudaryti komponent sraus ir parengti j turinio apraus 4. klasifikuoti ir parengti naudojimui duomen rinkinius ir gatavus komponentus; 5. numatyti kitus informacijos altinius, reikalingus atlaso komponentams parengti; 6. derinti projekt atsivelgiant galimybes ir apribojimus.

Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos pagrindiniai agentai, rezultatai, ranga

Projekto valdymo grup 1. Projekto vadovas-administratorius 2. Projekto koordinatorius ir kokybs kontrolierius Projekto konsultacin taryba / atlaso redakcin kolegija 1. Projekto mokslinis vadovas 2. Skyriaus redaktorius (po vien numatytiems 4 atlaso skyriams) 3. Redaktorius-stilistas 4. Atlaso meninis redaktorius (dizaineris) Projekto gyvendinimo grup 1. Skyriaus kartografas (po vien numatytiems 4 atlaso skyriams) 2. Duomen/GIS ininierius 3. Kartografas-sudarytojas

Informacins sistemos valdymo grup (agentai, tiesiogiai susij su nacionalinio atlaso projektu) 1. Duomen administratorius 2. Duomen bazs administratorius 3. GIS technologas Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos darbo pagrindiniai rezultatai yra: a) projektiniai ir kiti dokumentai (9 pav.), b) atlaso komponentai (10 pav.), c) atlaso tiraas ir kiti kartografiniai produktai, d) sukauptos inios. emiau pateiktos schemos rodo, kaip Lietuvos nacionalinio atlaso informacins sistemos agentai susij su jos rezultatais.

Error! Bookmark not defined. pav.Lietuvos nacionalinio atlaso projekto dokument rengimas.

Error! Bookmark not defined. pav. Lietuvos nacionalinio atlaso rezultat rengimas ir aprobavimas. Principin technins rangos schema parodyta 11 paveiksle.

Error! Bookmark not defined. pav.Kartografins IS technin ranga.

Lietuvos nacionalinio atlaso IS duomen valdymas

Kad institucijos duomen baz bt optimaliai panaudota, labai svarbu ne tik turti visus reikiamus duomenis, bet ir laiku juos atnaujinti, be to, saugoti kuo maiau perteklins, nereikalingos informacijos. Todl nuolat tenka sprsti, kurie sukurti komponentai turi tolesn vert ir turi bti isaugoti po to, kai ileistas atlaso tiraas; kokiu bdu jie turi bti isaugoti informacinje sistemoje; kiek laiko saugomi ir kas kiek laiko atnaujinami. 5 lentelje pateikta komponent klasifikacija pagal j saugojimo laik. I jos matyti, kad neutenka kiekvienu konkreiu atveju nusprsti, kiek laiko bus saugomi duomenys, bet reikia numatyti ir galimo kiekvieno tipo duomen atnaujinimo strategij. Nuolatin informacija yra lengviausiai inventorizuojama (utenka nurodyti jos tem ir unikal identifikatori). Atnaujinami duomenys turi bti pakeiiami kitais, kai pasensta, aptikus netikslumus, arba kai jie nebeatitinka reikalavim dl kuri nors kit prieasi. Pasen duomenys yra neteisingi, todl paprasiausiai paalinami i duomen saugyklos. io tipo duomenys galt bti inventorizuojami taip pat, kaip nuolatin informacija, taiau turi bti numatyta galimyb atsiradus poreikiui juos atnaujinti bei apraytas atitinkamas procesas. Problema yra ta, kad pakeitus io tipo duomenis ar informacij nauja versija, reikia tuo paiu metu j atnaujinti visuose sudtiniuose objektuose (saugomuose, arba priklausaniuose kuriamai naujai sistemai). Todl turi bti galimyb lengvai surinkti nuorodas tuos objektus ir pakeisti automatikai, kaip atnaujinimo proceso dalis. Tokio tipo duomenys yra, pavyzdiui, geografini pavadinim sraai. Pasikeitus vieno pavadinimo raybai, reikia j pakeisti visur, kur tas odis buvo panaudotas. Tai tikrai sudtinga problema.

5 lentel. Atlaso komponent klasifikacija pagal j saugojimo bd Duomen tipas Nuolatiniai (jie nekeiiami, be to, gali bti naudojami daug kart vairiems tikslams). Atnaujinami (jie pasensta arba tampa neteisingi pasikeitus poreikiams, todl sena i duomen versija verts nebeturi): a) reguliariai atnaujinami, b) atnaujinami esant poreikiui. Bdingas pavyzdys Iliustracijos, bendrojo geografinio pagrindo informacijos sluoksniai. Sutartini enkl rinkiniai, statistiniai duomenys, kai kurie temins informacijos sluoksniai, meteorologiniai emlapiai (a). Informaciniai tekstai, kai kurie bendrosios geografins informacijos sluoksniai, pavyzdiui, pasikeits keli tinklas (b). vairs statistiniai, pavyzdiui, gyventoj suraym, duomenys (a). Istoriniai emlapi sluoksniai (b). Labai specifin kartografuojamai sriiai, daniausiai usakovo pateikiama informacija; tarpiniai analizs rezultatai. emlapiai (i sluoksni), grafikai (i statistini duomen).

Istoriniai (saugomos t pai duomen versijos skirtingiems laiko momentams; versijos data yra btinas tokio komponento atributas): a) reguliariai atnaujinami, b) atnaujinami esant poreikiui. Laikini (duomenys saugomi tol, kol panaudojami, po to tampa nebereikalingi) Apskaiiuojami (sukuriami i kit saugom duomen). Saugomi tik i duomen apraai. Iimtis yra apskaiiuojami duomenys, kuriuos numatoma saugoti ilgiau, negu duomenis, i kuri jie turt bti apskaiiuojami. Be to tokie duomenys gali bti nuolat saugomi, jei numatoma juos danai naudoti. Archyviniai (daniausiai nekompiuteriniai ir priklauso nuolatins informacijos kategorijai)

Spaudiniai, atlasai kompaktiniuose diskuose, dokumentai.

Istoriniai duomenys saugomi kaip skirting datuot versij rinkinys, t.y., sena informacija nra nekorektika ir turi vert. Tokie daniausiai yra istorini emlapi sluoksniai ir kai kurie istorin vert turintys statistiniai duomenys. Sprendim, kokius duomenis saugoti iuo bdu, kokiais laiko intervalais atnaujinti, kada laikyti pasenusiais, reikia priimti kiekvienu konkreiu atveju, danai t gali padaryti tik atitinkamos srities specialistai. Taiau u atnaujinimo proces yra atsakingi organizacijos informacins sistemos priirtojai. Istorini duomen sukrimo data danai yra j unikalaus identifikatoriaus dalis. Laikini duomenys, jei tik jie nra tarpiniai skaiiavim rezultatai, paprastai bna specifiki kuriai nors siaurai kartografuojamai sriiai ir pateikiami daniausiai usakovo. Tikimyb, kad j prireiks ateityje arba yra labai maa, arba juos geriau apsimoka gauti i kit altini, negu saugoti organizacijos duomen bazje. Pavyzdys iuo atveju gali bti statistiniai ekonomins geografijos duomenys, kuriuos kaupia, atnaujina ir bet kuriuo metu gali pateikti Statistikos departamentas. Tai paiai grupei priskiriami ir usakovo pateikiami duomenys, kuriuos naudoti organizacijai nesuteikiama teis. Sukuriami duomenys yra arba apskaiiuojami, arba komponuojami i kit tip saugom duomen. Problema yra nusprsti, kada objekt laikyti sukuriamu (tuo atveju reikia saugoti jo sukrimo metod), o kada verta saugoti pat objekt. Bendru atveju, sprendimas priklauso nuo objekto naudojimo danumo ir resurs snaud, reikaling jam sukurti i turim duomen. Be to, duomenys, kurie teorikai ghalt bti apskaiiuojami, turi gauti nuolatini arba atnaujinam duomen status tuo atveju, kai numatoma juos saugoti ilgiau, negu kur nors j apskaiiavimui reikaling komponent.

Tas pats geografins informacijos sluoksnis (pavyzdiui, reljefas, hidrografija, gyvenviets) danai naudojamas kuriant vairius emlapius. Problema iuo atveju yra ta, kad, naudojant skirtingo bazinio mastelio sluoksnius, kartografijos standartai reikalauja skirtingo generalizacijos lygio. Priklausomai nuo informacijos tipo, generalizavimo galimybs ir jo sudtingumo, pasirenkamas vienas i geografins informacijos sluoksnio saugojimo variant: a) saugoti vien sluoksn, kurio generalizacij nulemia altinio mastelis (jis turt bti pakankamai stambus) ir kiekvien kart prireikus, j generalizuoti; b) saugoti kelet to paties sluoksnio skirtingo (bet standartinio ir i anksto numatyto bei visiems vienodo) mastelio variant. Tai geras bdas, kai naudojama programin ranga neleidia generalizuoti automatikai, arba kai generalizavimo procesas yra sudtingas; c) iskaidyti sluoksn kelet lygi ir komponavimui panaudoti kelis reikiamus lygius. Tai saugojimo variantas sluoksniams su diskreiais hierarchikai klasifikuotais objektais (pvz. gyvenvietmis), jis pakeiia antrj variant, kuris iuo atveju nra ekonomikas, nes generalizacija tokiam sluoksniui yra paprastas tam emesnio rango objekt atmetimas. Archyviniai duomenys yra tokie, kuri gali prireikti ateityje ir jie i principo svarbs organizacijai, bet yra sudtingi, uima daug vietos ir praktikai naudojami labai retai. Jiems priskiriami ir tokie objektai, kaip integruoti emlapiai, kuriuos sudtinga sudaryti i sluoksni dl kurios nors prieasties (pavyzdiui, nestandartin kartografuojama teritorija). Archyvuose saugomi ir neskaitmeniniai objektai. Taiau io tipo duomenims taip pat taikomos visos prast nuolatini duomen inventorizavimo taisykls. Duomen naudojimas. Lietuvos nacionalinio atlaso IS duomenys turi bti prieinami ir kitiems naudotojams. Duomen suradimui ir j katalogizavimui geoduomen bazje saugom informacij reikia dokumentuoti, pageidautina pagal ISO 19115 standart. Lietuvos nacionalinio atlaso IS metaduomenys (informacija apie duomen naudojimo teises, j atnaujinimo danum ir pan.) turs bti publikuojami LGII portale. Tikslinga sukurti ir LGII portale teikti i anksto paruotas duomen temines vizualizacijas, tam kad jie tapt lengviau interpretuojami galutiniams vartotojams.Taip pat tikslinga leisti naudotojams atlikti tam tikras, i anksto numatytas geografines bei atributins informacijos uklausas.

Geografiniai duomenys

Kartografiniai Duomenys ir produktai

Standartai, rekomendacijos, inios

Valdymo ir vidinio naudojimo udaviniai

Naudotoj poreiki tenkinimas; laisvai prieinama informacija

Sistemos pridtins verts produktai

FIKSAVIMAS

KEITIMASIS

PREKYBA

Error! Bookmark not defined. pav.Lietuvos nacionalinio atlaso IS duomen naudojimas visuomeniniame sektoriuje

Kokybs utikrinimo priemons

Aprayti informacins sistemos procesai neturi bti idealizuojami, taiau kiek manoma efektyviai taikomi praktikoje. Vykdant projektus priimamos prielaidos, susijusios su kokybs vertinimu. 1. Objektyviai egzistuoja atotrkis tarp sistemos specifikacijos ir reali poreiki kiekvienu konkreiu laiko momentu, nes poreikiai nuolat keiiasi, be to nei usakovai, nei analitikai negali j i karto visikai apibrti. 2. Objektyviai nemanoma ivengti klaid n viename i sistemos krimo etap. 3. Galima surinkti tik dal duomen, reikaling adekvaiam sistemos proces ar objekt vertinimui. Tai yra, reikia visada atsivelgti klaid galimyb ir numatyti procedras joms aptikti ir alinti ne tik projektavimo metu gaunamiems rezultatams, bet ir patiems procesams. Projekto rezultat rodikliai yra laiku sukurti numatyti reikalaujamos kokybs atlaso komponentai. Kokybs kontrol vykdoma projekto gyvendinimo plane numatytuose kontroliniuose takuose, kai gaunami pagrindiniai rezultatai. Neadekvaios kokybs ar turinio komponentas laikomas nesukurtu ir reaguojama atitinkamai. Projekto tarpini ir galutini rezultat bei vykdom veikl kokybei utikrinti numatyti standartiniai metodai bei keli lygi procedros (6 lentel): 6 lentel. Lietuvos nacionalinio atlaso projekto kokybs vertinimas Objektas Esminis rezultatas Tarpinis rezultatas Metodas Rezultat perira sitikinimas, kad rezultatas atitinka formalias specifikacijas Korektros Technins kokybs vertinimas (arba testavimas) Teminio turinio vertinimas Bendra perira su informacijos teikjais ir kartografais Ekspert vertinimas Naudotoj apklausos ir vertinimai tikrinimas vidinis auditas Agentas Mokslinis vadovas, temos redaktorius Kartografas, dizaineris

Kartografas, redaktoriusstilistas Kartografas, technologas Temos redaktorius Redkolegija, projekto valdymo grup Redkolegija, iors ekspertai Projekto valdymo grup Projekto koordinatorius Projekto vadovas

Procesas Projekto l panaudojimas

Program sistem proces vertinimo standartas, paremtas aukto abstrakcijos lygio proces klasifikacija gali bti pritaikytas ir kartografini krini analizei ir vertinimui. is standartas silo karkas proces vertinimui ir organizavimui veiklos cikle kaip gyvavimo ciklo modelio dal. Iskirtos pagrindins veiklos: 1) organizuoti kokybs vertinim; 2) panaudoti kokybs vertinimo rezultatus; 3) imatuoti proces efektyvum; 4) numatyti pagerinimo veiksmus, suderintus su pagrindiniais veiklos tikslais; 5) pasinaudojant proceso modeliu, j optimizuoti.