1.1.

Finans samprata, reikm ir funkcijos Finansai gali bti suprantami keliomis prasmmis: Finansai plaija prasme los, pinigai, pinigin apyvarta; valstybs finansai visos los, esanios valstybins valdios inioje(nacionalinss ir savivaldybi pajamos bei ilaidos). Finansai yra piniginiai santykiai, kuri dka paskirstant bei perskirstant bendrj vidaus produkt ir nacionalines pajamas yra sudaromi ir panaudojami bendri valstybiniai (centralizuoti) ir kio subjekt (moni) bei staig (decentralizuoti) pinigini l fondai. Finansai tai visuma ekonomini (pinigini) santyki, susijusi su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant pinigini l fondus, reikalingus visuomens poreikiams tenkinti. Kaip matome visi autoriai apibudindami finansus akcentuoja svarbiausias j savybes, kad finansai yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, susij su pinigini l fond formavimu ir panaudojimu. Finansai skiriasi nuo pinig tiek turiniu, tiek atliekamomis funkcijomis. Nors finansai visada turi pinigin iraik, visgi, pinigai yra tik tam tikras finans judjimas. Finansai yra vidaus produkto paskirstymo ir perpaskirstymo ekonominis rankis, kaip pinigini itekli sudarymo ir panaudojimo proceso kontrols priemon, o pinigai yra preks main priemon. Todl, kalbant apie finansus, j esm, nagrinjamos ne paios pinigins los, bet tik piniginiai santykiai.

Finans funkcijos
Finans teiss doktrinoje iskiriamos ios finans funkcijos: Pinig fond sudarymo (kaupimo); Pinig fond naudojimo; Pinig fond sudarymo ir naudojimo kontrol. Kiti iskiria dvi funkcijas: Paskirstomj, apimani fond sudarymo ir naudojimo funkcijas - l sukaupimas ir panaudojimas. Per i funkcij realizuojama finans visuomenin paskirtis, t.y. kiekvieno kio subjekto aprpinimas reikiamais finans itekliais. Kontrolin, kuomet finansai, aktyviai dalyvaujantys nacionaliniame pajam paskirstyme ir perskirstyme, tuo paiu metu atlieka kontrolin funkcij. Nacionalini pajam paskirstymas vyksta dviem etapais: pirmini arba pagrindini pajam paskirstymu ios pajamos susidaro materialins gamybos sferoje ir apima darbuotoj, tarnautoj darbo umokest, moni bei gyventoj pajamas. antrini arba ivestini pajam paskirstymu - Tai pajamos, gautos negamybinje sferoje, ir mokesiai, atskaityti nuo i pajam. Paskirsius antrines pajamas susidaro galutin nacionalini pajam naudojimo struktra ir proporcijos. Pinigini fond sudarymas, paskirstymas susijs su pinig apyvartos bdais, tai finansai yra panaudojami kaip kontrols priemon. Vienas svarbiausi finans kontrols udavini patikrinti, ar laikomasi statym, reglamentuojani finansinius santykius, ar laiku vykdomi finansiniai sipareigojimai biudetiniai sistemai, mokesi administratoriams ir pan. Taip pat dka jos, galima suinoti, kaip skirstomos pinigins los, ar laiku finansiniai itekliai patenka vairiems kio subjektams, ar ekonomikai ir efektyviai tie itekliai panaudojami. Finans kontrolins funkcijos realizavimo instrumentas yra finansin informacija. J sudaro finansiniai rodikliai, pateikiami buhalterinse, statistinse ir operatyvinse ataskaitose. Taip pat iskiriamos ir tokios finans funkcijos: Reguliacin - susijusi su neivengiamu valstybs ir jos kompetenting institucij sikiimu valstybs finansin veikl. Valstyb per savo galiotas institucijas daro tak finansins veiklos procesui (reguliuojamos valstybs pajamos ir ilaidos, vykdoma mokesi politika ir t.t.). Stabilumo - tai stabili (nuolatini) ekonomini ir socialini slyg utikrinimas visiems kio subjektams ir pilieiams.

1.2. Finans sudtis: vieieji ir privatieji finansai

Teisiniu poiriu finansai skiriami : I. Privatiniai (biznio arba verslo, moni finansai), t.y. 1. bankai; 2. pinig rinka; 3. investicij rinka su vertybi bira ir naujo kapitalo emisijomis; 4. deviz rinka, kur prekiaujama vairi krat mokjimo priemonmis; 5. draudimo bendrovi operacijos. II. Vieieji - tai ekonominiai (piniginiai) santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybs funkcijas.

1.3. Viej finans svoka

Vieieji finansai tai valstybs ir savivaldybs finansai. Iskiriami tokie viej finans ypatumai: Bent vienas i subjekt priskiriamas vieajai valdiai; Finansai tiesiogiai susij su vieojo intereso realizavimu; Ekonomins veiklos ris, susijusi su pinigini fond kaupimu ir naudojimu; Administracins arba ekonomins veiklos ris, kuri slygoja finans teiss atsiradim ir btinum; Bdingas imperatyvus metodas; Bdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija; Auktas teisins reglamentacijos lygis.

1.4. Finans politikos samprata

Finans politika tai tikslinis finans panaudojimas valstybs reikalams, juos tvarkant ir panaudojant pagal paskirt. Finans politika yra glaudiai susieta su pinig ir kredito politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinig apyvartos ir kredito rink. Taip pat susieta su biudeto (ido, fiskaline) politika. Finans politikos turinys yra daugiareikmis. Pagrindins grandys yra ios: 1. Mokslikai pagrst finans pltojimo koncepcij parengimas. Tai siejama su visikais valstybs kio, gyventoj poreiki tyrimais, ekonomikos reikalavimais. 2. Pagrindini krypi nustatymas panaudojant finansus. ioje grandyje turi bti vertinti tarptautiniai veiksniai, numatytos finansini atsarg didinimo galimybs ir gaut rezultat lygio vertinimas. 3. Praktinis taikymas, gyvendinant numatytus tikslus. Finans politik sudaro: 1. Finans strategija; ilgalaikis finans politikos kursas, taikomas atsivelgiant perspektyv, kaip sprendiamos svarbios alies ekonomikos problemos. Apima prognozuojam koncepcij proces, numatant, kaip geriau panaudoti pinig fondus. 2. Finans taktika - tai konkretaus etapo finansini problem sprendimas, kuris apima finansini santyki tobulinim. Pagrindinis finans politikos tikslas visikas finansini atsarg telkimas visuomens poreikiams tenkinti.

1.5. Valstybs finansins veiklos svoka, tikslas, udaviniai

Finansin veikla tai kompetenting valstybs institucij veikla surenkant i statymais nustatyt altini las valstybs fondus ir naudojant tas las valstybs f-j finansavimui. Finansins veiklos objektas pinigins los, surinktos valstybs piniginiuose fonduose. Pagrindas finansiniai veiklai yra visuomens nacionalins pajamos, kurios paskirstomos tarp valstybs ir kit kio subjekt. Valstybs finansin veikla tai

ekonomins veiklos ris, i kitos puss, tai valdymo ris, dl to ji turi bti gyvendinama pagal statymus, kuri visuma ir sudaro finans teis. Finansins veiklos udaviniai: 1. Per finansin veikl siekiama sukaupti pakankamai pajam valstybs f-j vykdymui. Tokios pajamos surenkamos per mokesius, rinkliavas ir kitais metodais. 2. Tikslingai panaudoti sukauptas las, sutinkamai su valstybs udaviniais konkreiu laikotarpiu. 3. Kontroliuoti l surinkim ir panaudojim. 4. Pinigini l pagalba utikrinti subalansuot visuomens socialin ir ekonomin raid.

1.6. Valstybs finansins veiklos formos

1. Teisins. J turin sudaro institucij veiksmai sukuriant teiss normas ir jas taikant. Valstybs institucijos priima tam tikrus aktus sprendiami finansiniai klausimai, sukuriamos teisines pasekms. Pagal teisines savybes visi teisiniai aktai yra: norminiai reguliuoja atitinkam finansin santyk ir tvirtina bendro pobdio elgesio taisykles; individuals priimami kiekvienu konkreiu atveju; taikomi konkretiems subjektams ir betarpikai sukuria finansin teisin santyk. 2. Neteisins.Apima institucij veiksmus finansinje veikloje, kurie nesukuria teisini pasekmi, taiau sudaro prielaidas tinkamam finansins veiklos form realizavimui (darbuotoj apmokymas; dokument pildymas).

1.7. Lietuvos Respublikos finans sistemos esm ir struktra

Valstybs finans sistema tai visuma ekonomini pinigini santyki, sfer ir grandi, kuri kiekviena skiriasi l pritraukimo altiniais, j panaudojimo formomis ir metodais. Finans sistema sudaro: 1. decentralizuoti (moni, organizacij ir nam kio ) finansai; 2. centralizuoti (valstybs/vieieji finansai). Valstybs finans sistemsudaro finansini grandi, kuri paskirtis aprpinti valstyb piniginmis lomis, btinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Lietuvos Respublikos finans sistem sudaro: 1. Biudetai (valstybs, savivaldybi); 2. Nebiudetiniai fondai (privalomojo sveikatos draudimo fondas, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir kiti.); 3. Valstybinis kreditas; 4. Valstybs moni los.

1.8. Finans rinkos samprata

Finans rinka - perskirsto laikinai laisvas las tarp valstybs kio subjekt, kartu traukdamos investavimo proces individualius asmenis, kurie nra verslo mons. Esama keli Finans rinkos sistema - pagrsta bankais (dar vadinama kontinentine, bankine), ar pagrsta rinka ( dar vadinama anglosaksika, kapitalo rinkos) - yra paplitusi alyje. Jeigu sistema pagrsta bankais, tai jie atlieka visas reikalingas funkcijas, tiek aprpindami mones finansiniais resursais, tiek tarpininkaudami rinkoje atliekant operacijas, tiek dalyvaujant stambiais akcininkais moni veikloje. Tada finans rinkos yra ne tokios likvidios, maesns ir ne tokios skaidrios.. Kita sistema pagrsta atvira finansini instrument apyvarta ir rinka, per kuri pritraukiama didesn dalis finansavimo. i sistema likvidesn, skaidresn ir labiau ivystyta. Akcijas perka fondai, draudimo bendrovs ir kt. Taip yra JAV ir D.Britanijoje. Lietuvos sistema yra miri, artimesn bankais pagrstai sistemai, kadangi bankams per savo finans maklerio padalinius leidiama dalyvauti investicins bankininkysts ir vertybini popieri prekybos tarpininkavimo veikloje, taiau didioji dalis finansavimo pritraukiama per bank paskolas. Finans rinkos apima:

Pinig rinka - tai trumpalaiki (iki vien met) vyriausybini ir akcini bendrovi skol vertybini popieri rinka. Vertybiniai popieriai yra tam tikras j savininko reikalavimas arba teis vertybini popieri ileidjo (skolininko) peln ar turt. Taigi, vertybiniai popieriai yra turtas tam, kuris juos nusiperka, ir sipareigojimai tiems, kurie vertybinius popierius parduoda. Pinigai, kaip investicijos, turi pasiymti greitu j grinimu, dideliu j saugumo laipsniu, likvidumu (galimybe bet kuriuo momentu atgauti pinigus) bei pelningumu (atsivelgiant rizikos laipsn). Pasaulio pinig rinkose prekiaujama: valstybs ido vertybiniais popieriais, depozitais, komerciniais popieriais. Nuosavybs (kapitalo) rinka. Tai ilgalaiki vertybini popieri (akcij, obligacij) rinka. ioje rinkoje skolinami(investuojami) pinigai ilgam laikui. U investuotus pinigus yra perkamas ilgalaikis turtas - fabrikai, renginiai. Pasaulins nuosavybs rinkose yra prekiaujama: obligacijomis, privilegijuotosiomis akcijomis paprastosioms akcijomis konvertuojamaisiais vertybiniais popieriais. Visos finans rinkos taip pat dar yra skirstomos pirmines ir antrines. Pirmin rinka- tai naujai apyvart ileist vertybini popieri rinkos. Todl pirmini rink dalyviais daniausiai bna akcins bendrovs, norinios ileisti apyvart vertybini popieri, taip pat ir investitoriai, pasiruo pirkti naujus vertybinius popierius. Paprastai neapsieinama be tarpinink (investicini bank, brokeri kompanij). Antrin rinka- tai vertybini popieri prekyba tik tarp investitori. Vien syk pardavusi savo ileistus vertybinius popierius akcin bendrov paprastai nedalyvauja tolesnje j apyvartoje, iskyrus atvejus, kai ji smoningai superka juos turdama specifinius tikslus. iaip antrin rinka yra reikalinga, jeigu investitorius nori greitai ir be dideli kat parduoti arba nusipirkti finansin turt. Antrins rinkos gali bti organizuotos dviem bdais: Bira , kai vertybini popieri pirkjai ir pardavjai (arba j finans makleriai), susitinka nustatytoje vietoje ir joje atlieka visus pirkimo - pardavimo sandorius. Elektronin sandori be tarpinink biroje vieta , kai finans makleriai palaiko kontaktus kompiuterinio ryio pagalba, suinodami apie vertybini popieri kainas rinkoje ir sudarydami pirkimo - pardavimo sandorius. Realias investicijas galima finansuoti tik i pirminje rinkoje parduot akcij. Antrinje rinkoje vykstanios operacijos nepadidina firmos pinigini l. Antrin rinka padeda nustatyti vertybini popieri kainas pirminje rinkoje, ypatingai tada, kai mon jau yra anksiau ileidusi tokios paios ries vertybini popieri. Antrins ir pirmins rinkos kainos yra labai artimos.

1.9. Finans rinkos dalyviai

Finansiniai tarpininkai.Tai finans staigos, kurios priima pinigus i juos sutaupiusi ir savo vardu ileidia juos, teikdami paskolas arba kitoms finansinms priemons sigyti. Tai komerciniai bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, bendrieji fondai (holdingo kompanijos), finans kompanijos. Finans tarpininkai superka vertybinius popierius ir po to savo vardu ileidia vertybinius popierius parduoti visuomenei.. Jie yra reikalingi, nes finans staigas daro efektyvesnmis (mes galtume tiesiog nusipirkti vertybini popieri, bet jei nebt finansini tarpinink, pirkimo katai bt didesni). Finans brokeriai.Tai tokios finans staigos, kurios savo vardu neileidia vertybini popieri, o superka kit korporacij vertybinius popierius (pirmin rinka), kad juos perparduot savininkams. Pinigai gali judti tame paiame ekonomikos sektoriuje. Pvz: i vienos mons kit. Sutaupyti pinigai gali bti investuoti ir usien, jeigu kitose valstybse t pinig kaina yra didesn. Pagrindiniai poymiai, skiriantys kapitalo ir pinig rinkas: Cirkuliacijos laikotarpis: Pinig rinka iki vieneri met. Kapitalo rinka daugiau negu vieneri metai. Rizikos laipsnis. Kadangi pinig rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesn laikotarp nei kapitalo rinkoje, tai ie vertybiniai popieriai pasiymi maesniu rizikos laipsniu. Taip yra todl, kad per trumpesn laikotarp yra maesn tikimyb pakisti palkan normai ar pasikeisti visai alies makroekonominei situacijai. Taip pat pinig rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni Fond (l) tiekjai. Pinig rinkoje pagrindinai fond tiekjai - komerciniai bankai, turinios laikin fond pertekli. Kapitalo rinkoje pagrindiniai fond tiekjai - bankai, draudimo kompanijos, pensij fondai, teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais. Pinig skolinimo tikslai. Pinig rinkoje pasiskolinti pinigai daugeliu atvej yra naudojami einamosioms reikmms tenkinti, apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kapitalo rinkoje pasiskolinti pinigai daugumoje atvej yra nukreipiami investavimui.

Finansins priemons. Pinig rinkoje: pervedamieji bank indli sertifikatai, komerciniai popieriai, bank akceptai, perduodamieji kontraktai, komerciniai vekseliai, ido vekseliai. Kapitalo rinkoje paprastosios akcijos, privilegijuotos akcijos, korporacij obligacijos, konvertuojami vertybiniai popieriai (obligacijos, privilegijuotos akcijos) vyriausybs obligacijos, vietini valdios organ obligacijos.

1.10. Pagrindins finans institucijos ir j funkcijos

Finans institucijos- tai komerciniai bankai ir kitos organizacijos, kurios surenka taupytoj las ir teikia paskolas l naudotojams. Vaidmuo - jos padeda smulkiems taupytojams (nedideli laisv l savininkams) usidirbti papildom pajam i palkan, o smulkiems skolininkams sudaro galimyb gauti paskol, kurios kitaip pastarieji negaut. O stambiems skolininkams atsiranda galimyb gauti stambesnes paskolas, nes ios institucijos sukaupia dideles las. Panaiai kaip ir finans rinkos, finans institucijos sujungia l naudotojus ir l taupytojus. Galima sakyti, finans institucijos yra alternatyva finans rinkoms. Surinktas santaup las finans institucija skolina asmenims, monms, valdios institucijoms ar usienio subjektams, patvirtindama savo indlininkams j pretenzijas bsimas las vertybiniais popieriais -taupomosiomis knygelmis, indli sutartimis, indli sertifikatais ir pan. O mon, pasinaudodama finans institucijos paslaugomis, gali ileisti vertybinius popierius kaip pasiadjimo ratus, kad finans institucijai grins paskolintas las. Finansins institucijos gali bti klasifikuojamos : pagal l sukaupimo bd, pagal l panaudojimo ypatybes ar pagal atliekamas tarpininkavimo funkcijas. Pagal l sukaupimo bdfinansins institucijos skirstomos. Depozitins institucijos priima indlius i fizini ir juridini asmen ir, sukaupusios reikiamus iteklius, teikia paskolas kio subjektams ir gyventojams, bei vykdo kitas finansines operacijas. Prie depozitini finansini institucij priskiriama: 1. Komerciniai bankai (tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia las i terminuot, neterminuot indli ir kurie sukauptas las naudoja komercinms, vartotojikoms ir hipotekinms paskoloms teikti) 2. Taupomieji bankai(tokios finansins institucijos, kurios sukaupia las i terminuot ir neterminuot indli, priklausani pirmiausia individualiems asmenims ir teikia pirmiausiai vartotojikas ir hipotekines paskolas bei perka Vyriausybs vertybinius popierius) 3. Taupymo ir paskol asociacijos (paprastai surenka las i smulki taupytoj terminuot ir neterminuot taupomj indli pavidalu ir po to jas skolina vartotojams neilgam laikotarpiui arba teikia tikslesnes hipotekines paskolas. Didel dalis i asociacij l investuojama gyvenamj nam statybas) 4. Kredito unijos (paprasiausios finansinio tarpininkavimo institucijos, kurios pritraukia susivienijusi pagal tam tikrus principus asmen santaupas ir teikia paskolas bei finansin param tik tos unijos nariams) Nedepozitins institucijos sukaupia las vairi mok, periodini na pagalba ir investuoja sukauptus finansinius iteklius tam tikromis j veiklos pobd ir strategij atitinkaniomis slygomis. Prie nedepozitini finansini institucij priskiriama: 1. Draudimo firmos (sukaupia las parduodamos draudimo polisus/sutartis. Kadangi draudimo kompanijos akumuliuoja dideles las ilgam laikui, tai leidia joms investuoti laisvas las fiksuot pajam vertybinius popierius arba moni akcijas) 2. Pensij fondai (aprpina gyventojus pajamomis ijus pensij, tam tikslui kaupdami las darbdavi ir pai darbuotoj na pagalba. Sukauptas pensij fond las klientai negali bet kada paimti, todl ios los daniausiai naudojamos ilgalaikms investicijoms 3. Investiciniai fondai (investicins bendrovs, ileidianios iperkamsias akcijas ir taip sukauptas daugelio investuotoj pinigines las investuojanios organizuotose vertybini popieri rinkose kotiruojamus vertybinius popierius 4. Rizikos kapitalo fondai(tai fondai, kurie daniausiai investuoja smulki ir riziking moni akcijas, kuri pltrai yra reikalingos los, taiau tas las pritraukti atviroje rinkoje ios mons yra per smulkios, o kredit gavimas taip pat komplikuotas. Taip pat investuojama naujai besikuriani moni akcijas, taip utikrinant tam tikr pradin kapital. i fond tikslas yra padidinti mons vert ir po to akcijas parduoti kitiems investuotojams) Nedepozitins finansins institucijos dar gali bti skirstomos : Kontraktines (draudimo kompanijos, pensij fondai)

Investicines(investiciniai fondai) Pagal atliekam tarpininkavimo funkcij ypatybes visas finansines institucijas galima suskirstyti : a) finansinius tarpininkus - apima tiek depozitines, tiek nedepozitines finansines institucijas, kurios kaupia las vairi indli, mok na pavidalu ir panaudoja sukauptus finansinius iteklius vairioms paskoloms teikti arba vertybiniams popieriams antrinje rinkoje sigyti. b) investicinius bankus- platina naujas vertybini popieri emisijas pagal i anksto nustatyt kain arba nuperka visus ileistus naujus vertybinius popierius pagal sutart kain, o po to parduoda juos finans rinkoje pagal rinkos kain. Jos yra padidintos rizikos institucijos.

1. Finans teiss samprata, dalykas ir metodas.

Finans teisei yra bdingi du kriterijai: Ekonominis kriterijus pasireikia tuo, kad finansiniai procesai vyksta valstybs sferoje, pajam kaupimo, paskirstymo ir perpaskirstymo pagrindu. Teisinis kriterijus pabria aplinkyb, kad visi finansiniai procesai yra reglamentuojami statymais, postatyminiais teiss aktais bei tarptautini sutari pagalba. Finans teis galima suprasti kaip visum teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, kylanius kaupiant, paskirstant, panaudojant bei kontroliuojant valstybs pinigines las, btinas valstybs udaviniams ir funkcijoms vykdyti konkreiame laiko etape. gyvendinant valstybs finansin veikl susidaro daug santyki, kurie reguliuojami finans teiss normomis. Finans teiss dalykas - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei gyvendinant finansin veikl arba visuma finansini santyki, atsirandani valstybei kaupiant ir naudojant savo finansinius iteklius. Taip pat finans teiss dalyk bt galima apibrti kaip turtinio pobdio santykius, atsirandanius dl turtini prievoli, susijusi su finansini fond sudarymu ir panaudojimu. Egzistuoja keturios finansini santyki grupes, kurios sudaro finans teiss dalyk: finansiniai santykiai, kurie atsiranda kaupiant valstybs las valstybs nustatytus biudetus ir piniginius fondus. finansiniai santykiai, kurie atsiranda paskirstant valstybs las tarp subjekt, gyvendinani valstybs funkcijas. finansiniai santykiai, kurie atsiranda naudojant valstybs las. finansiniai santykiai, kurie kyla kontroliuojant valstybs l surinkim, paskirstym, panaudojim. Finans teisje vyrauja imperatyvusis metodas. Finansini teisini santyki dalyviai gali tik iimtinais atvejais patys nusprsti, kok elgesio variant pasirinkti, tarpusavio padtis nra lygiateis ir daniausiai finansiniai teisiniai santykiai atsiranda btent norminio akto, o ne susitarimo pagrindu. Jei dar labiau sigilinsime finans teiss dalyko specifik, tai rasime nuomoni, kad finans teisje naudojamas valding galinim metodas. Valdingus galinimus turi dauguma institucij, kurioms administracine prasme nra pavalds kiti finans teiss subjektai.

2. Finans teiss vieta Lietuvos Respublikos teiss sistemoje; finans teiss ypatumai, ryys su kitais mokslais ir kitomis teiss akomis; finans teiss sistema: bendroji ir ypatingoji dalis.
Autoriai sutaria, kad finans teis dabar yra savarankika teiss aka. Finans teis, aiku, sveikauja su kitomis teiss akomis. Finans teiss, kaip ir bet kurios kitos teiss akos, norm pagrindas yra konstitucins teiss normos. Jos padeda nenukrypti nuo pagrindini princip nuolat besikeiianioje ir besivystanioje finansini statym leidyboje. I kitos puss, btent finans teiss normos reguliuoja akumuliacijos procesus, pinigini l perskirstym ir panaudojim valstybje. Konstitucins normos, nustatanios statym leidybos ir vykdomosios valdios organ kompetencijas biudeto srityje, mokesi ir pajam, valstybinio kredito, draudimo, pinig - kredito sistemos, sutvirtina bendruosius principus ir nuostatas, gyvendinamas valstybs finansinje veikloje. Taigi biudeto ir mokesi, kredito, pinig cirkuliacijos klausimai, tvirtinti atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose, konkretizuojami ir pltojami priimant finansinius statymus. Tokiu bdu vairi pakop finans teiss normos ireikia konstitucini princip valstybinje ir visuomeninje santvarkoje bendrum, o valstybs finansin veikla neabejotinai tampa administracine veikla, kur finans teiss normos, reguliuojanios i veikl, priklauso ir nuo kit vieosios teiss ak. Finans teis glaudiai siejasi ir su civiline teise . Sis ryys grindiamas tuo, jog dauguma santyki, atsirandani valstybs ir savivaldybi finansins veiklos sferoje, t.y. sferoje, kuri apibria finans teiss dalyk, i esms yra turtiniai. Kaip inia, civilins teiss dalykas kaip tik ir yra turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Todl velgdami i valstybs ir savivaldybi finansins veiklos tako matome, kad finans ir civilins teiss dalykas kertasi.

Civilin teis nagrinja tuos klausimus, kada yra ginami privats piniginiai interesai, finans teis - kai ginami ir realizuojami valstybs finansiniai interesai. Civilin teis gina kolektyvinius ir asmeninius interesus, o finans teis - valstybs interesus. Skiriasi finansini ir civilini pinigini santyki objektas: civilinje teisje objektas yra piniginiai itekliai, esantys privaios nuosavybs objektas, o finans teisje - valstybs piniginiai itekliai. Nagrindami subjektin sudt matome, kad finans teisje visada dalyvauja valstyb arba j atstovaujanti institucija, tuo tarpu civiliniai santykiai atsiranda tarp privai asmen. Tarp civilins ir finans teiss yra ir bendr institut - kreditavimo, atsiskaitymo ir draudimo. Jei draudimo ir kreditavimo santykiuose dalyvauja valstyb - tai finans teiss dalykas, jei privats asmenys -tai civilins teiss dalykas. 2.6. Finans teiss sistema: bendroji ir ypatingoji dalis Taigi finans teiss sistema- tai visuma finansini- teisini norm, tarpusavyje susijusi ir suskirstyt finans teiss institutus, o ie institutai- tai finansini- teisini norm visuma, reguliuojanti vienarius, giminingus funkciniais ryiais susietus finansinius teisinius santykius, kuriuos vienija reguliavimo objektas ir metodas. Kadangi finans teis nra kodifikuota, tai jos sistema formuojas finansini santyki reguliavimo praktikoje. Finans teis sudaro bendroji ir specialioji dalys: Bendrj finans teiss dal sudaro normos, kurios tvirtina pagrindinius teiss principus, finansins veiklos teisines formas ir metodus, nustato institucij, dalyvaujani finansinje veikloje rat ir kompetencij, taip pat nustato finans kontrols teisinius pagrindus, jos formas ir metodus bei kitos panaios finansins- teisins normos, kurios taikomos visose finans teiss sferose ir turi visuotin reikm visai valstybs finansinei veiklai. Finans teiss bendrj dal sudaro du plats institutai: Finansins atsakomybs institutas, kuris tvirtina teisini sankcij sistem bei j taikymo tvark. Finans teiss normos yra reguliacinio pobdio, todl sankcijos ir finansin atsakomyb yra numatyta yra numatyta Baudiamajame, Administracini teiss paeidim, i dalies Civilinio kodeks normose, kituose teiss aktuose. Finans kontrols institutas. is institutas apima teiss normas, kurios tvirtina kontrols metodus, formas, realizavimo tvark bei normas, kurios tvirtina finans kontrols organ sistem, t organ kompetencij. is institutas dar tik besiformuoja, todl sunku apie j kalbti detaliau. Specialioji finans teiss dalis sudaryta i institut, jungiani finansines- teisines normas, reguliuojanias siauresnius ir konkretesnius santykius ar j dal. Elementai: Biudeto sistemos institutas. Tai visuma finansini- teisini norm, tvirtinani biudeto sandar, biudeto pajamas- ilaidas, reguliuojani valstybs biudeto vykdymo proces. Pagrindinis teiss altinis, reglamentuojantis iuos santykius yra Biudetins sandaros statymas. Mokesi institutas. Tai finansiniai santykiai, susij su mokesi nustatymu, surinkimu, j paskirstymu, panaudojimu bei administravimu. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius yra Mokesi administravimo statymas. Valstybs kredito institutas. Tai finansins- teisins normos, reguliuojaniuos paskol suteikim ir grinim valstybei, taip pat j administravim. Pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis iuos santykius- Valstybs skolos statymas. Ir kiti: Valstybs ilaid institutas. Valstybs pajam institutas. Valstybs ir savivaldybs tikslini fond institutas. Valstybs moni finans institutas. Bankininkysts santyki reguliavimo institutas. Atsiskaitymo institutas. Draudimo santyki reguliavimo institutas. Pinig apyvartos ir valiutinio reguliavimo institutas. Tikslinu fond institutas.

3. Lietuvos Respublikos finans teiss altiniai.

Finans teiss altinis - kompetentingos valstybs institucijos nustatyta tvarka priimtas teiss norminis aktas, kuris tvirtina teiss normomis reguliuojanius santykius, susijusius su valstybs l gavimu ir naudojimu.. Taip pat g.b. precedentai (tik mokesi teisje ir susij su mokestini gin nagrinjimu) ir paproiai (susij su finansinio statymo primimo procedra laikomasi taisykli, kurios susiformavo per statym leidybos proces). altini rys: Pagal juridin gali: statymai ir postatyminiai aktai. Pagal reguliavimo apimt: bendrieji (be finansini santyki reguliuoja ir kitus) ir specialieji (tai teiss aktai, reguliuojantys iimtinai finansinius santykius). Pagal galiojimo termin: nuolatiniai ir laikinieji (j ypatinga vieta, skirtingai negu kitose teiss akose). altini ypatumai: Tai plaiai naudojami planiniai aktai. Nra vieningo kodifikuoto altinio.

Pagal finansinius aktus specialioms institucijos suteikiami plats galinimai. Akt politizuotas pobdis atspindi valdanios partijos finans politik.

4. Finans teiss norm svoka, rys ir klasifikavimo pagrindai; finans teiss principai.
Normavalstybs nustatyta ir saugoma finansinio santykio dalyvi elgesio reguliavimo taisykl. Normoms bdingi bd. poymiai: 1.Normos ireikia statymo leidjo vali. 2.Jas priima, keiia ir naikina tik galiotos institucijos. 3.Normos yra privalomos j adresatams. 4.Tinkamas j realizavimas utikrinamas valstybs prievarta. Normoms bdingi specials arba akiniai poymiai: 1.Normos turi ribot taikymo srit. 2.Normos turi specifinius tikslus. 3.Normos suteikia valdingus galinimus tik valstyb atstovaujaniai institucijai. 4.Paeidus finans teiss normas, taikomos poveikio priemons, numatytos finans statymuose. Jos vadinamos ekonominmis sankcijomis, o j tikslas ne nubausti paeidjus, kiek utikrinti valstybs l gavim. Finans norm rys Pagal funkcijas: 1.Specializuotos. J pagrindin f-ja apibrti pagrindines finans teiss kategorijas ir tvirtinti pagrindinius principus; 2.Reguliatyvins. J paskirtis nustatyti finansini teisini santyki dalyvi teises ir pareigas valstybs l surinkimo ir panaudojimo procese. 3.Apsaugins. Jos utikrina savalaik valstybs l surinkim ir tiksling j panaudojim. Pagal turin: 1.Materialins. Jos tvirtina tam tikr finansini santyki bkl, valstybs finansini fond sistem, nustato l paskirstymo principus, tvirtina subjekt status ir pan. 2.Procesins. Jos reguliuoja valstybs pinigini fond sudarymo ir panaudojimo procedr. Pagal subjektams darom poveik: 1.pareigojanios. 2.Draudianios. 3.galinanios. Jos naudojamos tik valstybs skolos ir atsiskaitym institutuose. Pagal adresatus: 1.normos, kurios nustato valstybs ir savivaldybi fin. galinimus. 2.kurios tvirtina valstybins valdios institucij finansin teisin padt. 3.kurios nustato specialij finansini institucij (pav. Lietuvos Banko) teises ir pareigas. 4.kurios nustato finans kontrols institucij teisin padt. 5.kurios nustato pasyvij subjekt (tai visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie privalo vykdyti prievoles valstybei ar naudojasi valstybs lomis) teisin padt. Pagal tikslus: 1.normos, kuri tikslas tvirtinti teiss kategorijas. 2.tvirtinti valstybs pinigini fond sistem ir jos sudarymo principus. 3.kurios nustato finansini santyki subjekt sudt. 4.kurios reguliuoja valstybs pajam gavim. 5.kurios reguliuoja valstybs ilaid padengim. 6.kuri tikslas tvirtinti atsakomybs priemones u finansins drausms paeidimus ir reglamentuoti j taikym. Valstybinio finansavimo principai: 1. Negrintinumas; 2. 3. 4. 5. Neatlygintinumas; Tikslingumas; L limitavimas; L ekonomijos.

5. Finansiniai teisiniai santykiai, j specifika ir poymiai.

Finansiniai - teisiniai santykiai (FTS) finans teiss normomis norm sureguliuoti santykiai, atsirandantys sukuriant ir panaudojant valstybs finansinius iteklius. // Per FTS realizuojamos FINANS TEISS normos ir valstybs politika. FTS-i turin sudaro i vienos puss valstybs teis gauti las, i kt. puss - juridini ir fizini asmen pareiga vykdyti pinigines prievoles valstybei. FTS poymiai (ypatumai): 1. Visada dalyvauja privalomas subjektas-valstyb, ar j atstovaujantys organai. 2. Valdingus galinimus FTS visada turi tik privalomas subjektas, kita pus (alis) privalo pasyviai vykdyti valstybs duodamus nurodymus.

3. Tinkamas FTS-i dalyvi pareig vykdymas utikrinamas poveikio priemonmis, pagr. vieta tarp kuri priklauso ekonominms sankcijoms. 4. Ginai, kylantys i i santyki sprendiami administracine tvarka, teisme tik tuo atveju, jei buvo praeitos visos fin. gin nagrinjimo administr. tvarka procedros. Bet kurie teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir pasibaigia tik esant tam tikriems juridiniams faktams. Finansini - teisini santyki rys Pagal finans teiss institutus 1. Finans kontrols 2. Mokestinius 3. Biudetinius 4. Atsiskaitymo ir kt. Pagal FTS subjekt sudt 1.FTS, kylantys tarp valstybs ir savivaldybi-paskirstant fin. kompetencij ir paskirstant pajamas. 2.FTS, kylantys tarp valstybins valdios, valdymo institucij ir finansini institucij. 3.FTS, kylantys tarp pai finansini institucij (tarp FM ir LB). 4.FTS, kylantys tarp valstybs, savivaldybs ir kreditori (v-s skolos santykiai). 5.FTS, kylantys tarp finansini institucij ir jur. bei fiz. asmen dl pin. prievoli vykdym ir valstybs l naudojimo. Pagal tikslus, kurie realizuojami konkreiame FTS-yje 1. Organizaciniai FTS, kuri tikslas - tvirtinti valstybs finans sistem ir suformuoti valstybs institucijas, kurios administruoja valstybs finansus. 2. Valstybs l kaupimo santykiai, tikslas-surinkti nustatytais terminais ir tvarka pin. iteklius valstybs fondus. 3. Valstybs ilaid apmokjimo santykiai. 4. Finans kontrols ar poveikio priemoni taikymo santykiai, tikslas-utikrinti fin. drausms laikymsi ir pritaikyti statym sankcijas ios drausms paeidjams.

6. Finans teiss subjekt klasifikacija, j teiss ir pareigos.

Finans teiss subjektu yra asmuo, kuris pagal statymus gali gyti finansines teises ir pareigas, o asmuo realiai gyvendinantis finans teises ir pareigas yra ne finans, o FTS-i subjektu. Pagal savo finansini teisi ir pareig apimt subjektai skirstomi: 3.Individuals subjektai

1.Visuomeniniai - teritoriniai junginiai - Valstyb ir savivaldybs. i subjekt dalyvavimas konkreiuose finansiniuose santykiuose yra ribotas, dalyvauja: biudetiniuose santykiuose, nes valstyb ir savivaldybs turi teis savarankik biudet ir biudetin kompetencij. skolos santykiuose, nes valstybei ir savivaldybei suteikta teis skolintis las i usienio ir vidaus kreditori. finansavimo santykiuose, gali dengti ilaidas pagal savo poreikius. tikslini fond formavimo ir naudojimo santykiuose.

Kolektyviniai subjektai - priklauso visos valstybs ir savivaldybi institucijos, vis nuosavybs form mons, biudetins staigos, visuomenins organizacijos ir politins partijos, asociacijos, labdaringi fondai ir pan. Neturi reikms turi juridin status ar ne, nes ir neturintis gali dalyvauti santykiuose. LR Seimo finansiniai galinimai : Formuoja valstybs finans politik. Priima finansinius statymus. Tvirtina valstybs biudet.

Formuoja institucijas atsakingas u finansins politikos gyvendinim. Ratifikuoja finansines tarptautines sutartis. Vykdo parlamentin finans kontrol. Seimo biudeto ir finans komitetas: svarsto valstybs biudeto projekt ir jo vykdymo apyskait; atlieka bendrj nuolatin biudeto vykdymo kontrol; rengia statym projektus finans klausimais; atlieka parlamentin LB ir Finans ministerijos kontrol.

Vyriausybs finansiniai galinimai : priima nutarimus dl finansini statym gyvendinimo; organizuoja valstybs biudeto projekto rengim; teikia Seimui pasilymus dl finans valdymo institucij steigimo; steigia sau pavaldias finans institucijas ir staigas prie Finans ministerijos; priima sprendimus dl valstybs skolini sipareigojim (garantij).

Finans ministerija turi teises: tvirtinti viening biudetin klasifikacij; gauti vis mediag sudaryti valstybs biudeto projektui; gauti informacij apie valstybs biudeto vykdym; gauti informacij apie savivaldybi biudet tvirtinim ir vykdym; laikinai sustabdyti l skyrim i valstybs biudeto staigoms, paeidianioms finansin drausm; ankiau laiko iiekoti negrintas paskolas ir su tuo susijusias sankcijas i komercini bank ir moni.

Prie Finans ministerijos steigta: Valstybin mokesi inspekcija (VMI), Muitins departamentas (MD), Draudimo prieiros Tarnyba pavestom funkcijom vykdyti. Mokesi inspekcija utikrina savalaik mokesi mokjim ir iiekojim. Muitins departamentas utikrina importo ir eksporto mokesi surinkim. Valstybin draudimo prieiros tarnyba kontroliuoja draudimo moni veikl. Lietuvos bankas - suteikta teis vykdyti nacionalins valiutos emisij ir reguliuoti vis kreditin veikl.

Lietuvos banko funkcijos:

turi iimtin teis ileisti ir iimti i apyvartos nacionalinius pinigus; turi teis aptarnauti valstybs ido sskait; organizuoja LRV vertybini popieri pardavim ir ipirkim; gyvendina Lietuvos pinig politik; konsultuoja LRV pinig rinkos, kredito ir atsiskaitym klausimais; kontroliuoja usienio valiutos reimo laikymsi; valdo ir saugo valstybs usienio valiutos ir taurij metal ir brangakmeni atsargas; iduoda licenzijas ir nustato slygas komerciniams bankams; sudaro Lietuvos mokjim balans. III seminaras. Biudeto teis ir biudetinis procesas

1.

Biudeto samprata ir biudeto politika. Biudetas gali bti suprantamas keliomis prasmmis: materialine prasme tai valstybs, savivaldybs centralizuotas itekli fondas, kuris naudojamas valstybs, savivaldybs poreikiams tenkinti; ekonomine visuma ekonomini santyki, kuri atsiradimas susijs su biudetini fond sudarymu ir naudojimu; teisine prasme teiss aktas, kuris tvirtina valstybs pajam ilaid plan atitinkamam laikotarpiui; Biudet teisine prasme apibdina 3 poymiai:

universalus finansinis planas, kurio rodikliai apima visas valstybs socialins ekonomins veiklos sritis; tai pagrindinis finansinis planinis aktas, kurio pagrindu yra rengiami ir tvirtinami visi kiti finansiniai planai biudetas prilyginamas statymui ar kitam teiss aktui ir todl jo vykdymas utikrinamas valstybs prievarta. Biudetas ekonomine prasme suprantamas kaip vieojo finans kio tam tikram laiko tarpui (paprastai metams) skaitmeninis laukiam pajam ir numatom ilaid prieprieinis sustatymas ir ivedamas j balansas. O juridine statym leidiamosios staigos aktas, kuriuo i anksto numatomos ir sutvarkomos vieojo finans kio pajamos ir ilaidos. iuo poiriu nacionalinis biudetas - tai pagrindinis valstybs ir savivaldybi centralizuoto pinig fondo sudarymo, paskirstymo ir panaudojimo finansinis planas, kur tvirtina atitinkamos valdios institucijos. Toks finansinis planas tvirtina biudetini santyki dalyvi teises ir pareigas. Dideli pinigini fond kaupimas biudetinje sistemoje sukuria galimybes utikrinti tolyg ekonomikos ir kultros vystymsi visoje alies teritorijoje, todl biudetas danai suprantamas kaip galingas valstybs valdomas mechanizmas. -Biudeto politik - tai vyriausybs rengiamas bei realizuojamas priemoni planas, kuriuo siekiama per biudeto pajam ir ilaid santyk reguliuoti makroekonominius procesus bei utikrinti valstybs ido balans, t.y. biudeto pajamos turi atitikti biudeto ilaidas. Biudeto politika, ypa turint omenyje biudeto ilaidas ir pajamas, yra fiskalins politikos dalis ir glaudiai su ja susijusi, todl kalbant apie biudeto politika nereikt jos visikai atskirti nuo fiskalins politikos, taiau reikia stengtis sieti ias abi politikas, kadangi taip bus geriau atskleista biudeto politikos esm ir jos projektavimas. Pati fiskalin politika apima savyje vyriausybs veikl vykdant valstybines funkcijas, priimant sprendimus dl finansini pajam surinkimo ir ilaid. Mobilizuodama valstybs iteklius ir planuodama ilaidas, vyriausyb naudoja vairias priemones, kuriomis siekiama paveikti alies k. Fiskalin politika apima ir sprendimus dl valstybs biudeto pajam ir ilaid, valstybs skolos valdymo, valstybs turto pardavimo, nuomos ar pirkimo, skolinimosi i moni ar finans staig ar skolinimu joms, valstybini pensij ir valstybini pensij fond, kitoki socialini imok. Fiskalin politika taip pat susijusi su veikla, kuri nebtinai atspindta biudete, taiau daro reikming poveik valstybs finansavimo galimybms, pavyzdiui, valstybini moni teikiam komunalini paslaug tarif nustatymu, aplinkos apsaugos reguliavimu, vyriausybs garantij teikimas paskoloms, moni atleidimo nuo tam tikr mokesi ir kt.

Fiskalin politika savo apimtimi yra platesn ir bendresn u biudeto politika ir jos objektas kur kas platesnis, bet visgi fiskalin politika turdama vien i savo tiksl - mobilizuoti valstybs iteklius ir planuoti ilaidas, suteikia biudeto politikai atsparos tak valstybs biudeto ilaid ir pajam srityje. Pastaroji pasinaudodama bendresniais fiskalins politikos principais gali sukurti konkretesnes priemones tinkamai gyvendinti savo udavinius bei pasiekti norimus tikslus utikrinti ido balans bei reguliuoti makroekonominius procesus. Kaip ir finans politik taip ir biudeto politik galime iskirti du segmentus. Priklausomai nuo biudeto sprendiam finansini udavini periodo ilgumo ir pai problem charakterio, biudeto politik iskiriama : Biudeto strategija- tai ilgalaik biudeto politikos kryptis, besiorientuojanti tolimesn perspektyv ir numatanti stambi, sudting biudetini problem, atitinkani nustatyt visuomens ir valstybs ekonominio bei socialinio vystymosi strategij, sprendim. Biudeto strategijos ruoimo procese yra prognozuojamos pagrindins biudeto vystymosi tendencijos, formuojamos jo panaudojimo kryptys, numatomi biudetini santyki organizavimo principai. Ilgalaiki tiksl parinkimas ir tikslini program sudarymas taip pat yra neatskiriama biudeto strategijos dalis, leidianti sukoncentruoti reikalingus finansinius iteklius svarbiausiems valstybs socialiniams ir ekonominiams udaviniams sprsti. Biudeto taktika tai konkretus visuomens ir valstybs vystymosi etapo konkrei biudeto udavini nusistatymas ir sprendimas, keiiant biudetini santyki organizavimo bdus bei metodus. 2. Nacionalinio biudeto samprata; valstybs ir savivaldybi biudet teisinis reglamentavimas. Lietuvos biudeto sistemos samprata ir struktra. Lietuva yra unitarin valstyb, todl jos biudetin sistem sudaro dvi grandys, kurios yra apibrtos LR Konstitucijos 127 straipsnyje, tai: savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas; savarankiki vietos savivaldybi biudetai. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro LR nacionalin biudet. Federacinse valstybse biudetin sistem sudaro trys grandys: Federalinis arba valstybs biudetas; Federacijos subjekt biudetai; Vietiniai biudetai (municipaliniai biudetai). Pavyzdiui, JAV biudeto sistem sudaro: federalinis, valstij ir vietos savivaldybi biudetai; Vokietijoje: federalinis, emi ir municipalini bendruomeni. Federacinje biudetinje sistemoje (kaip ir unitarinje) kiekviena atskira grandis funkcionuoja savarankikai. Vietiniai biudetai su savo pajamomis ir ilaidomis neeina federacijos nari biudetus, o pastarieji neeina federalin biudet. Svarbiausias vaidmuo tenka federaliniam biudetui, kuris yra finansinis valstybs pagrindas. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudeto nereikt painioti su konsoliduotu bendru alies biudetu. konsoliduot alies biudet, arba bendrj alies biudet, traukiami valstybs ir savivaldybi biudetai, taip pat nebiudetiniai fondai ir sskaitos, kuriose laikomos valstybs los. Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo 2 straipsnio 9 dalyje yra pateikta tokia nacionalinio biudeto svoka: Nacionalinis biudetas valstybs biudeto ir savivaldybi biudet konsoliduota (neskaitant savivaldybi biudetams skirt valstybs biudeto asignavim) visuma.[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime Dl Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo taisykli patvirtinimo bendrj nuostat 2 punkte sakoma: iose Taisyklse vartojamos svokos atitinka svokas,vartojamas Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme (tai reikia, kad nacionalinio biudeto svoka suprantama taip, kaip ji yra tvirtinta Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme) Lietuvos Respublikos regionins pltros statyme, Lietuvos Respublikos valstybs rezervo statyme, institucij atsaking u Europos Sjungos struktrini fond l, skirt Lietuvos 2004-2006 met bendrojo programavimo dokumentui gyvendinti, administravim, atsakomybs ir funkcij paskirstymo taisyklse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. Gegus 31 d. nutarimu Nr. 649 ir Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. Birelio 6d. nutarimu Nr. 827.[2] Taigi, kaip matome, visuose iuose pateiktuose altiniuose biudetas apibriamas beveik vienodai, skiriasi tik odiai, kuriais jis apibdinamas, taiau jo reikm nuo to nesikeiia. Nacionalinio biudeto svoka tvirtinta statymikai Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statyme[3]. Toks statymikai tvirtintas nacionalinio biudeto apibrimas rodo, kaip svarbu statymikai reglamentuoti kiekvien su nacionaliniu biudeto formavimu susijusi svok. Nacionalin biudet galima traktuoti ir kaip centralizuot konkreios valstybs ir savivaldybi pinig fond, kur valdo valstybins valdios institucija.

Nacionalinio biudeto esm pasireikia tuose visuomeniniuose santykiuose, kurie yra susij su biudeto konstravimu ir panaudojimu, t.y. biudeto, kaip ekonomins kategorijos, charakteristikoje. iuo poiriu biudetas yra ekonominiai - piniginiai santykiai, kurie atsiranda, sudarant, paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus, skirtus bendr valstybs ir savivaldybi udavini vykdymui bei nustatant ir gyvendinant atitinkamos valdios institucijos funkcijas. Biudetin sistema koncentruoja didiausi valstybs finansini resurs dal. Lietuvos nacionalin biudet sudaro visos valstybs biudeto ir savivaldybi biudeto sukaupiamos los. Pagal LR Biudeto sandaros statymo[4] 3 straipsn valstybs ir savivaldybi biudeto pajamos gali bti tik pinigins los. Nacionalinio biudeto asignavimai yra naudojami valstybs ir savivaldybi funkcijoms atlikti. --Lietuvoje valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR biudeto sandaros statymas, LR Seimo statutas, Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas, atitinkam met Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas, Vyriausybs patvirtintos biudet sudarymo ir vykdymo taisykls ir kiti biudeto pajam gavim ir program finansavim reglamentuojantys teiss aktai. Savivaldybi biudet teisinis pagrindas yra atitinkam savivaldybi taryb priimti sprendimai dl atitinkam biudetini met savivaldybi biudet patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje biudeto klausimams skirti 121 ir 127-132 straipsniai, apibdinta biudeto sistema, nustatyti biudeto pajam altiniai bei biudetini met pradia ir pabaiga, nurodyta, kad biudeto projekt rengia Vyriausyb, o svarsto ir statymu priima Seimas. Metodiniams aspektams priskirtina tik vienintel Konstitucijos nuostata, kad Seimas, didindamas biudeto ilaidas, privalo nurodyti ilaid finansavimo altin. Taip pat paymtina, kad valstybs biudet kaip demokratikai legitimuotos politikos instrument rodo Konstitucijos (131 str. 2 d.) nuostata: negalima mainti statym nustatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti. Tokia nuostata tarsi Konstitucijos rengj akibroktas Vyriausybei, galiotai rengti biudeto projekt (Konstitucijos 94 str. 4 p., 130 str.). Tai akivaizdiai rodo nevisikai tikinamas Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad Konsitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti tam tikras ilaidas numatantys statymai yra ne taisykl, bet iimtis.[6] Tiesa, tikinamai skamba tokio iaikinimo argumentas: prieingu atveju bt ikreipiama konstitucin valstybs biudeto samprata: konstitucinis biudetini met institutas netekt prasms, bt paneigiama Vyriausybs konstitucin teis ir pareiga valstybs biudet rengti// biudetiniams metams, atsivelgiant esam socialin ir ekonomin padt.[7] Biudeto sandaros statymas yra pagrindinis ios srities statymas, kuriame teisintos svarbiausios nacionalinio biudeto turinio, pajam ir ilaid planavimo bei biudeto l naudojimo, biudeto rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kontrols nuostatos. Visa tai reglamentuota, kaip teigiama statyme, siekiant efektyvaus biudeto pinigini itekli naudojimo. Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas reglamentuoja savivaldybi biudet pajam altinius ir savivaldybi biudetams skiriam i valstybs biudeto dotacij bei l apskaiiavimo, tvirtinimo ir pervedimo tvark.[9] Savivaldybi biudet atvilgiu reglamentavimo objektas yra pajamos ir i visumos, kaip iimtis, isiskiria viena savivaldybi biudet ilaid dalis, tai valstybs biudeto specialios dotacijos savivaldybi biudetams, skiriamos tiksline paskirtimi Seimo ir Vyriausybs patvirtintoms programoms vykdyti (5 str. 2 d.). Apibendrinant valstybs ir savivaldybi biudet sudarymo teisinio reglamentavim, galima teigti, kad valstybs ir savivaldybi biudet teisinis reglamentavimas yra daugiapakopis, atitinkantis bendr valstybs teiss akt sistem

3.

Valstybs ir savivaldybi biudet formavimo principai ir altiniai. Biudet ir nebiudetini fond rys. Biudetini teisini santyki subjektai. Valstybs biudeto sandara remiasi tam tikrais nusistovjusiais principais. Biudeto santvarkos principai pagrindiniai dsniai, kuriais remiantis tvarkomas modernus konstitucinis valstybs biudetas. Remiantis usienio ali ir Lietuvos autori darbais[1] apie biudetin proces, galima iskirti tokius pagrindinius modernaus biudeto sudarymo principus: 1. Biudeto tikrumas arba realumas. is principas taikomas abiem biudeto dalims pajamoms ir ilaidoms. Taiau is principas yra sunkiai formalizuojamas, vadovavimasis juo labai priklauso nuo subjektyvaus veiksnio, pirmiausia nuo asmenini savybi t, kurie rengia biudeto projekt, j svarsto ir tvirtina. Nustatyt formali kiekybini realumo reikalavim teiss aktuose ir specialiojoje literatroje neteko aptikti, be to, biudeto skaiiavimai, ypa jo pajam dalis, danai grindiami prognoziniais skaiiavimais, kurie pagal j prigimt negali bti visikai patikimi. is principas reikalauja, kad biudet turi bti trauktos tik tokios pajamos, kurios bus gautos. Tuo tikslu stebimas keleri prajusi met biudeto pajam gavimas ir dydis, valstybs ekonominio gyvenimo taka ir pasaulin kio konjunktra. 2. Biudeto pilnumo principas. is principas reikalauja, kad visos numatomos biudeto pajamos ir ilaidos bt trauktos biudet. 3. Biudeto vientisumo principas. is principas papildo biudeto pilnumo princip ir reikalauja, kad visos pajamos ir ilaidos turi bti parodytos viename biudete. vairi valstybi praktikoje dani atvejai, kai alia nacionalinio biudeto atsiranda jame neparodyti fondai ar kitaip pavadintos l sskaitos, todl svarbu vadovautis iuo principu sudarant biudet. 4. Biudeto specializacijos ir detalizacijos principas. Principas nustato, kad biudete bt aikiai ir grietai paskirstytos ilaidos: ileidiamos tiems reikalams, kuriems buvo skirtos. Sudarant biudet pajamos ir ilaidos suskirstytos skyriais, paragrafais ir straipsniais. 5. Biudeto vieumo principas. Nemaai valstybi teiss aktais reglamentuoja io principo gyvendinim, pavyzdiui, nustato prievol tam tikroms institucijoms supaindinti visuomen su parengto biudeto projekto mediaga, reglamentuoja supaindinimo bdus, priemones ir terminus. is principas yra tvirtintas ir Lietuvos Respublikos teiss aktuose[2]. J gana paprasta gyvendinti vis plaiau taikant paangesnes informacines technologijas. Taiau biudeto vieumo princip gyvendinant vis tik ikyla problema visuomen nesitraukia aktyv biudeto projekt svarstym, ypa maas visuomens aktyvumas. Be i pagrindini biudeto sudarymo princip, remiantis Lietuvos biudeto sudarym reglamentuojaniais teiss aktais, galima iskirti Lietuvos biudetiniam procesui bdingus principus: 1. Biudeto sudarymas pagal bazinius duomenis. Skiriami valstybs biudeto sudarymo baziniai duomenys ir savivaldybi biudet sudarymo baziniai duomenys. Valstybs biudeto projektas rengiamas remiantis Vyriausybs programa, valstybs ilgalaiks raidos strategija, strateginio planavimo principais, Biudeto sandaros statymu, kitais statymais bei kitais teiss aktais, alies kio pltros makroekonominmis prognozmis, Europos Sjungos paramos strateginiais dokumentais, ministerij ir Vyriausybs staig strateginiais veiklos planais ir Vyriausybs patvirtintais nacionalinio biudeto prognozuojamais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybs biudeto asignavim valdytoj pateiktomis programomis ir program smat projektais, Strateginio planavimo metodika. Savivaldybi biudetai sudaromi naudojantis tais paiais baziniais duomenimis kaip ir valstybs, bet papildomai remiantis specialiu Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymu[3] ir Seimo patvirtintais savivaldybi biudet finansiniais rodikliais. 2. Programinio metodo, sudarant biudetus, taikymo principas: a) pagal programin metod valstybs biudetas pradtas sudarinti nuo 1998 met; b) pagal programin metod savivaldybi biudetai pradti sudarinti nuo 2000 met. Visi biudeto asignavimai yra planuojami pagal patvirtintas asignavim valdytoj veiklos programas ir strateginius veiklos planus. Tokios programos ir planai sudaromi atsivelgiant Vyriausybs strateginius tikslus ir finansins politikos gaires. 3. Kompetencijos padalijimo principas. Pagrindiniai galinimai biudetinio proceso srityje yra suteikti valdios institucijoms, kurios tvirtina biudetus, kontroliuoja j vykdym ir tvirtina biudeto vykdymo apyskaitas. Tokios institucijos turi teis daryti pakeitimus patvirtintame biudete, o esant reikalui ir patvirtinti papildom biudet. Tokios institucijos tai Seimas ir savivaldybi tarybos. Joms yra tiesiogiai pavaldios institucijos, kurios organizuoja biudeto vykdym: Seimui Vyriausyb, savivaldybei valdyba. 4. Biudeto patvirtinimo termin nustatymo principas. Pagal Konstitucij[4] biudetas turi bti patvirtintas iki nauj biudetini met pradios, o pagal Biudeto sandaros statym[5] ne vliau kaip 14 dien iki biudetini met pradios. Savivaldybi biudetai turi bti patvirtinti per 2 mnesius nuo valstybs biudeto patvirtinimo[6]. Jei biudetas nepatvirtinamas laiku, biudeto ilaidos iki patvirtinimo negali viryti 1/12 prajusi met biudeto per mnes. 5. Biudeto rodikli klasifikacijos principas. Tai vienas pagrindini princip, jo esm sudaro tai, kad visos biudeto pajamos ir visos ilaidos yra skirstomos tam tikras grupes pagal atitinkamus poymius. Biudeto sandaros statymo[7] 9 straipsnis nurodo, kad biudeto pajamir asignavim ekonomin ir funkcin klasifikacij nustato Finans ministerija.

6. Biudeto tvirtinimo formos nustatymo principas. Valstybs biudetas tvirtinamas tik statymu[8], savivaldybi biudetai savivaldybi taryb sprendimu, kuris priimamas pagal savivaldybs tarybos reglament. 7. Teiss akt, kurie turi takos biudetui, primimo ribojimo principas. Pagal Biudeto sandaros statym[9] mokesi statymai, kiti statymai ir teiss aktai bei j pakeitimai, darantys tak atitinkam met biudeto pajamoms, asignavimams ir valstybs skolai, sigalioja statym nustatyta tvarka, bet priimami ne vliau kaip t met Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas. vairi valdi (biudetini teisini santyki subjekt) funkcin pasiskirstym biudetiniame procese galima apibdinti taip: Vyriausyb - sudaro biudeto projekt, teikia Seimui, vykdo patvirtint biudet ir pateikia biudeto vykdymo apyskait Seimui. Seimas nagrinja biudeto projekt, tvirtina biudeto statym ir biudeto vykdymo apyskait. Teism sistema vaidmuo neapibrtas, daniausiai nagrinja, ar biudeto statymas neprietarauja Konstitucijai (Lietuvos Res[ublikos Konstitucinis teismas). Savivaldybs statym nustatyta tvarka sudaro ir vykdo savivaldybi biudetus. Asignavim valdytojai.(plaiau r. 4.13 klausim) LRV galiojimai biudeto srityje: rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt; organizuojavalstybs biudeto vykdym, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas. 4. Biudeto deficito samprata; biudeto deficito finansavimas ir jo pasekms. Biudeto deficito valdymas yra vienas i svarbiausi fiskalins politikos makroekonomini instrument. Danai siekiama subalansuoti biudet, norint ilaikyti alies ekonomik "ant bgi". Apie biudeto deficit taip pat kalbame, kai norime apytikriai nusakyti vyriausybs fiskalin padt. Ar vyriausyb bando ekonomik "pumpuoti" daugiau likvidi l nei ji surenka i mokesi, ar ji bando likvidias las iimti i ekonomikos tam, kad atvsint "perkaitint" ekonomik? Biudeto deficitas parodo, kiek vyriausybei atitinkamu metu reikia finansavimo ir kokiu mastu didja valstybs skola. Biudeto deficitas gali suteikti informacij apie vidaus itekli mobilizavimo efektyvum ir valstybs ilaid valdym. Pagrindins biudeto deficito prieastys gali bti pajam surinkimo problemos, pernelyg didels ilaidos ar netinkama kontrol. Galima finansuoti deficit keturiais bdais: skolintis i centrinio banko - deficito monetizacija (1); skolintis i vietini bank (2); skolintis i nebankini privaij institucij/moni (3) ir skolintis i usienio kreditori arba naudoti alies usienio atsargas (4). Deficito finansavimas naujai spausdinant pinigus tai tas pats, kas i pradi didinti realisias pinig atsargas. Tokiu bdu palkan normas galima paskatinti mati (paprastai taip bna alyje, kurioje infliacija nra didel). Majant palkan normoms, gyventojai nenori turti daug grynj pinig, ir, tokiu bdu, maja privai asmen pinig paklausa. Didinant reali pinig pasil, pinig paklausai majant, gal gale padidja bendras kain lygis. Taigi, biudeto deficitas gali bti vienas i veiksni, kurie skatina infliacijos augim alyje. Galimybs deficit finansuoti, leidiant neinfliacinius pinigus (arba vykdant senjora), priklauso nuo to, kiek auga BVP, kokia yra reali pinig paklausos. Lietuvos atveju, esant valiutos santykiui su BVP 10 proc, jei pinig poreikis bus stabilus, o ilgalaikis augimas, kaip numatoma, bus 4,5 proc, valstybs pajamos i neinfliacini pinig spausdinimo gali sudaryti 0,6 proc. BVP. Industrinse alyse is procentas yra vidutinikai 1 proc. BVP, o daugumoje besivystani ali - maiau kaip 2,5 proc. BVP. Biudeto deficitui finansuoti galima panaudoti ir oficialius usienio (valiutos) rezervus. Bet kai rezerv lygis pagal importo reikalavimus ar skolos grinimo sipareigojimus yra emas, privaiam sektoriui gali pasirodyti, kad perengta "minimali" rezerv riba. Tai gali paskatinti kapital bgti i alies ir sukelti mokjim balanso kriz. Biudeto deficit taip pat galima finansuoti, skolinantis alies viduje. Vyriausybs skolinimasis maina kredito iteklius, kuriais, kitu atveju, galt pasinaudoti privatus sektorius, arba didina kredito kain.

Bdamas vienu i pagrindini ekonomikos dalyvi, valstybinis sektorius yra santaup ir investicij altinis. Jei investicijos didesns u santaupas, visa ekonomika patiria iorins pusiausvyros sutrikim arba tai, kas vadinama einamosios sskaitos deficitu. Laikui bgant einamosios sskaitos deficit kompensuoja einamosios sskaitos perviris. Mainant biudet, galima padti didinti valstybini l santaupas, o santaupas galima panaudoti per dideliems iorins ekonomins pusiausvyros sutrikimams mainti. Biudeto deficitas - tai svoka, kuri praktikoje galima apibrti vairiais bdais. Biudeto deficito poveikis ekonomikai taip pat bna vairus, priklausomai nuo pradini slyg ir deficito prieasi. Biudetinio proceso principai, etapai. Biudetini staig samprata. Valstybs ir savivaldybi biudeto asignavim paskirtis, valdytojai, j teiss ir pareigos. Biudetinis procesas tai teiss normomis reglamentuota valstybins valdios institucij veikla sudarant ir perirint biudet projektus, tvirtinant ir vykdant biudetus bei kontroliuojant j vykdym[1]. LR Biudeto sandaros statymo 1 straipsnis[3], apibrdamas statymo paskirt, nustato biudet rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrols pagrindines nuostatas bei procedras, kurios ir sudaro biudetin proces. Biudetinis procesas yra skirtingas atskirose valstybse. Biudetinio proceso savitumas ir io proceso dalyvi biudetin kompetencija atsiskleidia priklausomai nuo valstybs valdymo formos bei administracinio-teritorinio suskirstymo ypatum, todl skiriasi biudeto sandara federacinse ir unitarinse valstybse. Laiko poiriu visas biudetinis procesas trunka apie 2,5 met. Patvirtintas biudetas galioja 1 metus. Toks laikotarpis vadinamas arba biudetiniais metais arba biudetiniu periodu. Lietuvoje biudetiniai metai sutampa su kalendoriniais metais[4]. Daugumoje Europos ali, kaip ir Lietuvoje, biudetiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodio 31 dienos. Biudetini met pradia vairiose alyse gali bti skirtinga, pavyzdiui JAV biudetiniai metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsjo 30 d., Japonijoje biudetiniai metai prasideda balandio 1 d. ir baigiasi kovo 31 d. Biudetinis procesas struktrikai susideda i atskir etap arba stadij, kurios vairiuose altiniuose vardijamos ne vienodai, taiau iskiriamos ios: 1. 2. 3. 4. Biudeto projekto sudarymas. Biudeto projekto svarstymas ir primimas. Biudeto vykdymas ir kontrol. Atsiskaitymas u biudeto vykdym.

5.

Visos biudetinio proceso stadijos ir procedros reglamentuojamos teiss aktais ir visos vienodai svarbios. Biudetinio proceso stadijos grietai seka viena kit ir keisti j sekos negalima. Kiekvienoje biudetinio proceso stadijoje sprendiami tik jai bdingi klausimai. Daugumoje valstybi biudetinio proceso normatyvin baz yra tvirtinta t ali konstitucijose. Jose atsispindi biudetinio proceso dalyvi pareigos parlamento, prezidento, vyriausybs, finans ministr. Taip pat yra specialios teiss normos, kurios priklausomai nuo biudetini santyki pobdio yra skirstomos : 1) materialines (pagrindines), 2) procesines. Visos materialins teiss normos tvirtina biudetin sistem, biudetin kompetencij, biudeto pajam ir ilaid sistem. Ypating reikm biudetiniame procese turi procesins normos, kurios reglamentuoja biudeto sudarymo ir vykdymo procedras. ios teiss normos yra materialini teiss norm gyvendinimo garantija. LR biudetini staig statymo 2 straipsnis apibria biudetins staigos svok: Biudetin staiga yra valstybs arba savivaldybs institucija, steigiama statym nustatyta tvarka, visikai arba i dalies ilaikoma i biudeto ir taip vardyta steigimo akte bei nuostatuose. Esminis ios staigos bruoas, jog ji yra ilaikoma i biudeto, nors ir yra numatyta papildomo nebiudetinio finansavimo galimyb. Valstybs biudetas tai didiausias centralizuotas valstybs fondas, per kur akumuliuojama pagrindins dalis l, reikaling valstybei deleguotoms funkcijoms finansuoti. Atitinkamai biudetinms staigoms priklauso valstybs funkcij atlikimas. Ilaikom i Lietuvos valstybs biudeto staig steigjai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, ministerijos, apskrii virininkai, kitos valstybins institucijos Ilaikom i savivaldybi biudet staig steigjai: vietos savivaldybi tarybos

Steigdami biudetin staig, steigjai, iskyrus Lietuvos Respublikos Seim, Lietuvos Respublikos Prezidentr, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Konstitucin Teism ir Aukiausij Teism, privalo steigimo akt suderinti su Finans ministerija. Biudetinei staigai vadovauja vadovas, kur skiria pareigoms ir atleidia i j steigjas, jeigu statymai nenustato kitaip. Nacionalinio biudeto ilaidos dar kitaip vadinamos asignavimais. Valstybs ir savivaldybi biudet asignavimai, kaip ir pajamos, gali bti tik pinigins los[1]. Nacionalinio biudeto asignavimai naudojami valstybs ir savivaldybi funkcijoms bei asignavim valdytoj programoms vykdyti. Lietuvos Respublikos surenkami mokesiai, privalomos mokos, rinkliavos gali bti perskirstomos tik per nacionalin biudet, Valstybin socialinio draudimo fond, Privalomojo sveikatos draudimo fond, Privatizavimo fond, Rezervin (stabilizavimo) fond, Valstybs mons Ignalinos atomins elektrins eksplotavimo nutraukimo fond, Garantin fond, savivaldybi privatizavimo fondus[2]. Valstybs biudeto asignavimai yra naudojami statymams gyvendinti: 1. valstybs funkcijoms bei Vyriausybs tvirtinamoms programoms vykdyti, 2. dotacijoms savivaldybi biudetams teikti, 3. valstybs sipareigojimams vykdyti. Biudetini staig pajam ir Europos Sjungos finansins paramos l virplanins mokos biudet, taip pat nepanaudoti asignavimai, skirti specialioms programoms finansuoti, einamaisiais biudetiniais metais arba perkelti kitus biudetinius metus bei negrintos nepanaudot asignavim sumos baigiamiems statyb objektams finansuoti paliekami asignavim valdytojams ir gali bti naudojami, virijant Seimo patvirtintas bendras asignavim sumas[3]. Lietuvos Respublikos biudeto los skiriamos vairioms valstybs socialinms funkcijoms gyvendinti. Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavimai skiriami ioms valstybs reikmms: 1. vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, sporto programoms gyvendinti, 2. socialins apsaugos paramos programoms finansuoti, 3. mokslui ir techninei paangai 4. gamtos apsaugai, 5. kio pltojimui reguliuoti, 6. krato apsaugai, 7. valstybs valdios ir valdymo institucijoms bei teistvarkos staigoms ilaikyti, 8. dotacijoms savivaldybi biudetams, 9. vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai, 10. ioriniams valstybs ryiams, 11. valstybs skolos aptarnavimo ilaidoms, 12. valstybs biudeto kasos apyvartos loms padidinti. 13. ilaidoms, patirtoms dl vaiavimo keleiviniu transportu lengvat taikymo, kompensuoti, 14. valstybs skoloms grinti, 15. kitoms priemonms pagal Lietuvos Respublikos statymus gyvendinti. Tai yra ilaid skirstymas pagal funkcin klasifikacij. Ilaidos pagal ekonomin klasifikacij gali bti:1) paprastosios, 2) nepaprastosios ir 3) paskolos. Paprastosios ilaidos: Darbo umokestis; naai socialiniam draudimui; Kitos ilaidos prekms, darbams ir paslaugoms: maisto produktai , medikamentai, ildymas , elektros energija, ryi paslaugos, transporto ilaikymas , apranga ir patalyn , spaudiniai, kitos preks, komandiruots , miest ir gyvenviei vieasis kis. ir t.t. Nepaprastosios ilaidos:Pagrindinio kapitalo sigijimas: nematerialiojo turto sigijimas; ems sigijimas; pastat ir statini sigijimas; rengini ir main sigijimas; susisiekimo priemoni sigijimas; kito ilgalaikio materialiojo turto sigijimas; strategini ir nelieiamj atsarg sudarymas. Paskolos ir akcij sigijimas:Vidaus paskolos; Paskolos usieniui ; Akcij sigijimas; Kitos investicijos; Depozitai. Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos tris grupes: 1) Valstybs vartojimo ilaidos apima valstybinio sektoriaus darbuotoj darbo umokest bei valstybs perkam preki ilaidas (pvz., valstybiniai ems kio produkt supirkimai, karins technikos pirkimas ir kt.) 2) Valstybs investicijos tai vairios kapitalins ilaidos (pvz., keli tiesimo, uost statybos ilaidos ir kt.) 3) Transferiniai imokjimai privaiam sektoriui. iai grupei priskiriami mokjimai, u kuriuos valstyb betarpikai negauna mainais preki ar paslaug (pvz., pensij, nedarbo paalp imokjimai, subsidijos monms). ios trys valstybs ilaid grups kartais skirstomos tik dvi stambias dalis einamsias ilaidas ir kapitalini djim ilaidas. Einamosioms ilaidoms priskiriamos darbo umokesio ir perkam preki ir paslaug ilaidos, transferiniai mokjimai ir valstybs skolos palkan mokjimai, o kapitalini djim ilaidos tai valstybs investicijos. Pagrindin valstybs ilaid dal sudaro einamosios ilaidos, investicijoms tenka santykinai nedidel valstybs ilaid dalis.

Vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms sigyti yra savarankika bendrosios paklausos sudedamoji dalis. Taiau vyriausybs sektoriaus taka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybs sektorius veikia bendrj paklaus netiesiogiai, keisdamas nam kio vartojimo ilaidas. Betarpikai biudeto asignavimais disponuoja asignavim valdytojai - valstybs institucij ir staig, nurodyt Seimo patvirtintame valstybs biudete, arba institucijos, kuri asignavimus Seimo pavedimu patvirtino Vyriausyb arba kita tam Seimo galiota valstybs institucija, vadovai. Asignavimo valdytoj pareigos idstytos Lietuvos Respublikos Biudeto sandaros statymo 5 str. T.y. Biudeto asignavim valdytojai privalo: 1) naudoti skirtus biudeto asignavimus pagal nustatyt paskirt savo vadovaujamos biudetins staigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudeto las pavaldioms biudetinms staigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti; 2) organizuoti i biudeto finansuojam program rengim ir vykdym; 3) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudetins staigos ar pavaldi staig ir kit subjekt programas, j smatas, nevirijant ioms programoms patvirtint bendrj asignavim, tarp j - ilaidoms, i j - darbo umokesiui, ir turtui sigyti, sum; 4) Vyriausybs arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais teikti finansin ir kit atskaitomyb; 5) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujam biudetini staig sipareigojimus, atlikti pavaldi biudetini staig ir kit subjekt finansins atskaitomybs analiz; 6) utikrinti finansini ir statistini ataskait teisingum ir pateikim laiku; 7) utikrinti program vykdymo ir paskirt asignavim naudojimo teistum, ekonomikum, efektyvum ir rezultatyvum. io statymo 6 str. nustatytos asignavim valdytoj teiss: naudoti biudeto asignavimus pagal paskirt savo vadovaujamos staigos veiklai ir programoms finansuoti; paskirstyti biudeto asignavimus sau pavaldioms staigoms; nustatyti savo ir sau pavaldi staig ilaid struktras, nevirijant bendros paskirto asignavimo sumos; biudetiniais metais keisti pradin biudeto asignavimo paskirt, taiau neviryti bendros asignavimo sumos paprastoms ilaidoms ir darbo umokesiui, taip pat nepaprastoms ilaidoms ir programoms; tvirtinti savo ir sau pavaldi staig ilaid smatas, ilaid apmokjimo kaini normatyvus ir kt. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs rezervo fondas; valstybs rezervas. Kiekvienais metais Valstybs biudete sudaromas Vyriausybs rezervas. Jis turi bti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtint valstybs biudeto asignavim sumos. Konkret Vyriausybs rezervo dyd kasmet nustato Seimas Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme. Vyriausybs rezervo los skirstomos Vyriausybs nutarimu. Vyriausybs rezervo los naudojamos ekstremali situacij padariniams likviduoti, sipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinse operacijose, bei kitoms reikmms pagal Vyriausybs nustatytus prioritetus. Lietuvos Respublikos Valstybs rezervo statyme nustatyta, kad Valstybs rezervas - pinigins los (nacionaline bei usienio valiuta) ir valstybs lomis sigytos materialini itekli atsargos bei privalomosios materialini itekli atsargos mobilizaciniams poreikiams, kio ir civilins saugos sistemos funkcionavimo poreikiams patenkinti mobilizacijos, ekstremali situacij bei ekonomins grsms slygomis ar kitais io statymo nustatytais atvejais. Sudarant, kaupiant ir tvarkant valstybs rezerv, privalo dalyvauti valstybs ir savivaldybs institucijos, valstybs ir savivaldybs staigos, taip pat vis ri bei nuosavybs form mons, usienio valstybi moni filialai ir atstovybs, biudetins ir vieosios staigos, kitos ne pelno organizacijos, vadovaudamiesi iuo, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo bei Civilins saugos statymais. Valstybs rezerv sudaro pinigins los ir valstybs rezervo materialini itekli atsargos. Valstybs rezervo pinigins los yra skirtos materialiniams itekliams sigyti, gelbjimo bei atstatymo darbams ir kitoms reikmms finansuoti ekstremali situacij ir ekonomins grsms metu. Valstybs rezervo sudarymas, pinigini l kaupimas ir tvarkymas bei valstybei nuosavybs teise priklausani materialini itekli atsarg kaupimas ir tvarkymas finansuojamas: 1) valstybs biudeto asignavimais; 2) lomis, gautomis realizavus valstybei nuosavybs teise priklausanias valstybs rezervo materialini itekli atsargas; 3) lomis, gautomis pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; 4) kitomis teistai gautomis lomis. Vyriausyb tvirtina valstybs rezervo pinigini l dyd ir sukaupimo terminus, valstybs rezervo materialini itekli atsarg, priklausani valstybei nuosavybs teise, nomenklatr, kiek, sukaupimo terminus ir valstybs rezervo atsakinguosius saugotojus.

Valstybs rezervas gali bti naudojamas: 1) valstybs reikmms utikrinti paskelbus mobilizacij ir (ar) vedus nepaprastj padt; 2) valstybs reikmms utikrinti ekstremali situacij metu bei ekstremali situacij padariniams likviduoti; 3) kio funkcionavimui palaikyti ekonomins grsms atvejais; 4) pagalbai kitoms valstybms suteikti pagal galiojanias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. 7. Valstybs ido samprata, sistema ir funkcijos. Valstybs ido bendrj sistem valdo ir u valstybs finansini reikal tvarkym atsako LR Finans ministerija, vadovaudamasi ios sistemos veikl reglamentuojaniais teiss aktais. Valstybs ido bendrosios sistemos funkcijos: valdo valstybs biudeto piniginius iteklius; kaupia valstybs biudeto las valstybs ido sskaitoje; iduoda valstybs las i valstybs ido sskait; valstybs turtini sipareigojim ir valstybs skolos valdymas; valstybs vardu sudarom finansini sandori apskaita; informacijos ir atskaitomybs apie valstybs piniginius iteklius sukaupimas ir idavim rengimas bei teikimas nustatyta tvarka; valstybs pinigini itekli sraut prognozavimas; laikinai laisv valstybs pinigini itekli investavimas. Valstybs idas gali bti suprantamas keliais aspektais. Pirma - tai yra institucija, atsakinga u Vyriausybs finansini reikal tvarkym. Valstybs ido paskirtis yra utikrinti racional pinigini itekli, kuriais disponuoja Vyriausyb, valdym bei i itekli naudojim statym nustatytiems reikalams finansuoti. Antra - valstybs idas gali bti apibdinamas kaip valstybs finansini itekli visuma. Valstyb per id juridikai veikia kaip tam tikr nuosavybs teisi ir interes subjektas.[1] Treia - valstybs idas gali bti suprantamas materialij prasme kaip sskaita banke, kurioje yra laikomi bei i kurios yra iduodami valstybs finansiniai itekliai. Visos valstybs pajamos, kurios yra surenkamos biudet yra pervedamos valstybs ido sskait i kurios vliau yra paskirstomos vairioms valstybs funkcijoms finansuoti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybs ido statym, valstybs idas yra Lietuvos Respublikos vyriausybs galiotos institucijos valdoma sskaita banke, kurioje yra laikomi valstybs piniginiai itekliai. Valstybs piniginiams itekliams yra priskiriami valstybs biudeto, valstybs pinig fond, steigt pagal Lietuvos Respublikos statymus, piniginiai itekliai bei piniginiai itekliai, kuriuos valstyb yra gavusi, pasiskolinusi, paskolinusi ar kitaip investavusi. Tuo paiu reikia pabrti, kad valstybs ido sskaitoje nra kaupiami savivaldybi biudetams, savivaldybi steigtiems pinig fondams, valstybinio socialinio draudimo fondui bei Privalomo sveikatos draudimo fondo biudetams priskirti piniginiai itekliai[2]. 8. procesas. Aptariant ES biudeto charakteristik, vis pirma reikia atsivelgti ES kaip tarptautins organizacijos status, taiau tai padaryti nra lengva, nes akademinje literatroje apie ES nra prieita vieningos nuomons dl to, ar i sjung reikia pripainti klasikine tarptautine organizacija, ar j reikt laikyti tam tikra tarptautins organizacijos atmaina. Taiau per daug nesigilinant ES kaip tarptautins organizacijos teorijas, j galima vertinti kaip tam tikr politin sistem, turini pakankamai aikiai ireikt statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins institucij struktr, kuri, vadovaudamasi subsidiarumo principu, priima ir vykdo vieosios politikos sprendimus.[1] ios politins sistemos finansins veiklos pagrindas ES biudetas, utikrinantis finansin veiklos autonomij ir nepriklausomum nuo valstybi nari pinigini na. ES biudetas yra savarankikas finansinis politinis teisinis aktas, kuriuo nustatomos kiekvien Bendrijos finansini met pajamos ir ilaidos. Kalbant apie ES biudeto teisin pagrind reikia paminti Europos Bendrijos steigimo sutarties II antratin dal Finansins nuostatos, kuri reglamentuoja ES biudeto sudarymo tvark, gyvendinim ir kontrol. Sutarties nuostatas konkreiau detalizuoja antriniai ES teiss aktai, tokie kaip Finansinis reglamentas ir Finansin struktra. 1977 m. gruodio 21 d. Finansinio reglamento Nr. 1231/77 taikomo Europos Bendrij bendrajam biudetui 1 straipsnio 1 dalyje Europos Bendrij biudetas apibriamas kaip priemon, nustatanti ir i anksto patvirtinanti kiekvieniems metams planuojamas Bendrij pajamas ir ilaidas.[2] Esminis ES biudeto svokos skirtumas nuo Lietuvos biudeto svokos apibrimo (Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo (toliau Biudeto sandaros statymas) 2 straipsnio 13 punkte nurodoma, kad valstybs biudetas Seimo patvirtintas valstybs biudeto pajam ir asignavim planas biudetiniams metams[3]) Ekonomini krizi valdymo strategijos teisin analiz. Europos Sjungos biudeto struktra ir biudetinis

yra tas, kad ES biudetas yra apibriamas kaip priemon. Toks poiris ES biudet nra savitikslis. I esms visos ES biudeto pajamos (nuosavieji itekliai), iskyrus tam tikr ilaid dal skirt ES biurokratinio institucinio aparato ilaikymui, pasiymi grtamumo principu, t. y. ES biudeto los grta valstybms narms pagal konkreius finansavimo prioritetus, pltros bei vystymo programas ir struktrinius fondus. Dl to, nors ES biudetas ir yra suprantamas klasikine prasme finansini met planuojam pajam ir ilaid smata, taiau taip pat svarbu suvokti ir tai, kad ES biudetas yra priemon tam tikriems tikslams, kurie susij su pridtins verts ir naudos sukrimu valstybi nari atvilgiu ir visos ES lygmeniu, pasiekti. Be to, dmes taip pat reikia atkreipti ir tai, kad finansin ES biudeto parama valstybms narms jokiu bdu nepakeiia nacionalinio finansavimo. Visa tai yra susij su tuo, kad didioji finansins paramos i ES biudeto dalis yra vis pirma investicinio pobdio, t. y. ios biudeto los nra skirtos vienkartiniam ir konkreiam galutiniam tikslui pasiekti. Investicinis l pobdis reikia dalin tam tikr valstybs nars program, kurios turi sukurti ilgalaik pridtin vert, finansavim. Toks ES biudeto l investavimas valstybse narse padeda siekti ilgalaiki ES pltros ir vystymosi tiksl. Dar vienas svarbus ES biudeto specifikos aspektas yra susijs su subsidiarumo principu. is principas yra tvirtintas Europos Bendrijos steigimo sutarties 5 str. 2 d., kurioje teigiama: Pagal subsidiarumo princip Bendrija imasi veiksm srityse, kurios nepriklauso jos iimtinei kompetencijai, tik tada ir tokia apimtimi, kai silomo veiksmo tiksl valstybs nars negali deramai pasiekti, o Bendrija dl silomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau.[4] Vis pirma ES pajam formavimo tvarka skiriasi nuo valstybi nari, skaitant ir Lietuv, pajam formavimo. Valstybi nari nacionalini biudet pagrindinis pajam altinis yra mokesiai. Tuo tarpu ES mokesiai, taip kaip jie suprantami klasikine prasme, neegzistuoja. ES biudeto pajamos formuojamos remiantis nuosavj itekli sistema. Nors ES biudetas turi nuosavus finansinius iteklius, taiau io biudeto pajam altinis yra valstybi nari nacionalini biudet mokestins pajamos, kurias surenka ir kontroliuoja konkrei valstybi nari vyriausybs. Vadinasi ES biudetas negauna tiesiogiai pajam i konkrei mokesi (pvz., pridtins verts mokesio, pajam ir pelno mokesi) kaip tai yra nacionalini biudet atveju. ES biudetas, atsivelgiant ilaid ir pajam politik, tam tikrais aspektais skiriasi nuo valstybi nari nacionalini biudet. Pirmiausia ES biudeto specifik nulemia paios ES kaip tarptautins organizacijos specifinis pobdis. Btent dl savo virnacionalins prigimties ES biudetas gali bti apibdinamas kaip kompleksin teisin finansin priemon (teiss aktas), kurios paskirtis gyvendinti konkreius politinius tikslus Bendrijos lygiu, kiekvienais finansiniais metais nustatant sipareigojimus asignavimams ir mokjimams. Kitas ES biudeto skiriamasis bruoas finansavimo sritys. iuo atveju l judjimo kryptis taip pat apsprendia ES biudeto specifika. ES biudeto los, kurios valstybse narse perpaskirstomos per nacionalin biudet, pasiymi investiciniu pobdiu ir pridtins verts krimu ne tik konkreioje valstybje narje, bet ir visos Bendrijos lygiu. Kaip galima pastebti i pirmiau pateikt lenteli, kuriose pateiktos ES biudeto ir Lietuvos valstybs biudeto finansavimo sritys ir apimtys, ES finansuoja bendresnio pobdio sritis. ios sritys yra susijusios su visos ES pltra ir vystymusi. Tuo tarpu Lietuvoje didiausia biudeto l dalis nukreipiama sritis, labiau susijusias su valstybs vidaus politika. Be to, Lietuvos ir apskritai vis valstybi nari biudet ypatingas skiriamasis bruoas yra transferiniai mokjimai. Dalis konkreios valstybs nars nacionalinio biudeto pajam yra skiriama transferiniams mokjimams. ES biudete nra numatyti transferiniai mokjimai.

Mokesi sistemos samprata ir struktra

mokesi sistema tai viena su kitu susijusi (teisikai, ekonomikai), statymais reglamentuojam mokesi visuma, privaloma mokti valstybs (savivaldybs) piniginius fondus. Visi mokesiai gyvendinami pagal tam tikro apmokestinimo instrumentarij, kuris apima mokesi elementus, mokesio mimo bd bei nustatymo metod.[1] Kiekvienas mokestis - tai sudtinga sistema, kuri apima kelet, pagal tik iam mokesiui bding logik tarpusavyje suderint, element. Galima iskirti iuos mokesi elementus:
Mokesio subjektas (moktojas) - fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokti mokesius ar rinkliavas statym nustatyta tvarka. Mokesio objektas yra statymais apmokestinamos preks, paslaugos, pajamos, turtas. Mokesio altinis - tai subjekt pajamos, i kuri mokami mokesiai. Apmokestinimo vienetas - ta mokesio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesi tarifas. Mokesio tarifas yra mokesi suma u apmokestinimo vienet. Mokesio mimo bdas yra tiesioginis (i pajam) ir netiesioginis (per kain sistem).

Mokesi klasifikavimas ir rys

Klasifikacija: Savivaldybi Gyventoj pajam mokestis (nuo 2003-01-01); ems mokestis; Valstybins ems ir vandens telkini nuomos mokestis; moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis; Vietin rinkliava; Prekyviei mokestis; Paveldimo ir dovanojamojo turto mokestis.

Valstybs Gyventoj pajam mokestis (nuo 2003-01-01); Pelno mokestis; Pridtins verts mokestis; Akcizai; Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai; Valstybs rinkliava; Konsulinis mokestis; Mokestis u valstybinius gamtos turtus; Naftos ir duj itekli mokestis; Mokestis u gamtos terim; Transporto priemoni mokestis mokos Vlstybinio socialinio draudimo fond; mokos Sveikatos draudimo fond; mokos Garantin fond; Azartini loim mokestis; Preki apyvaros mokestis; Cukraus mokestis; Baltojo cukraus virkvoio mokestis (nuo 2003-01-01); Pramonins nuosavybs objekt registravimo mokestis.

Rys:

1.

akcizo mokesiai specials mokesiai, mokami parduodant tam tikras prekes, nustatomi kaip preki ar paslaug kainos dalis; 2. apyvartos mokesiai mokesiai, mokami nuo parduodam preki arba paslaug sumos; 3. 4. 5. 6. asmenini pajam mokesiai mokesiai, nustatyti asmenims, gaunantiems darbo pajamas ir nuosavybs pajamas; degresiniai mokesiai mokesiai, kuri procentinis dydis, didjant apmokestinamojo objekto apimiai, vis maiau didja; implicitiniai mokesiai valstybs gerovs programoje numatytos paalpos sumainimas, padidjus eimos pajamoms vienu piniginiu vienetu; neigiami pajam mokesiai pajam apmokestinimo sistema, kada eimos, turinios maesnes pajamas negu nustatytas minimalus dydis, gauna specialias vyriausybs priemokas; netiesioginiai mokesiai mokesiai, nustatomi prekei ar paslaugai ir mokami to individo, kuris j turi ar perka; j formos: akcizas, prekybos mokestis, turto mokestis; progresyviniai mokesiai mokesiai, kuriais i didesnes pajamas gaunani moni imama didesn procentin pajam dalis; regresyviniai mokesiai mokesiai, kuri procentinis dydis maja didjant pajamoms; 10. tiesioginiai mokesiai mokesiai, nustatomi asmenims bei kitiems subjektams atsivelgiant j pajamas arba turt, taip pat migracijos mokesiai. Mokesi teiss svoka, mokesi teiss normos.

7. 8. 9.

Mokesi teis vieosios teiss aka, reglamentuojanti apmokestinimo, mokesi mokjimo, j rinkimo klausimus.

mokesi teiss normos: Taigi mokesi teiss norma tai valstybs nustatyta ir saugoma grietai apibrta ir privaloma elgesio taisykl, tvirtinanti dalyvaujanij mokestiniuose santykiuose teises ir pareigas. Mokesi teiss normos, reguliuodamos vairiapusius mokestinius santykius, sudaro tam tikr sistem, todl jas btina klasifikuoti: Pagal atliekamas funkcijas mokesi teiss normos skirstomos specializuotas, reguliuojamsias ir apsaugines. Pagal mokestini santyki subjektams darom poveik skiriamos pareigojanios, draudianios ir galinanios mokesi teiss normos. Didioji dalis j yra pareigojanios. Turinio specifikos poiriu skiriamos materialins ir procesins mokesi teiss normos. Pagal paskirt mokesi teiss normos skirstytinos : 1) normas, nustatanias pagrindines mokesi teiss kategorijas(apibrianias mokesi teiss svokas ir teisinio mokestini santyki reguliavimo principus);

2) valstybin mokesi sistem tvirtinanias normas; 3) normas, nustatanias subjektyvin mokestini teisi santyki sudt; 4) normas reglamentuojanias mokesi administravim; 5) normas, reglamentuojanias apmokestinimo tvark; 6) normas, reglamentuojanias atsakomyb u mokesi statym paeidimus (Marcijonas, Sudaviius, 2003, p. 28-32).

Mokestiniai teisiniai santykiai Mokestiniai teisiniai santykiai mokesi teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys nustatant bei renkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei pinig fondus. Bdami teisiniais, ie santykiai atsiranda, keiiasi ir baigiasi pagal mokesi teiss norm reikalavimus, t.y. jais realizuojamos mokesi teiss normos ir tomis normomis ireikta valstybs mokesi politika. Paymtina, kad mokestini teisini santyki dalyvi teises ir pareigas detaliai nustato mokesi statymai ir j pagrindu priimti kiti teiss aktai, o i santyki esm sudaro mokesio moktojo pareiga tinkamai vykdyti savo mokestin prievol valstybei ir mokesio administratoriaus teis (pareiga) utikrinti valstybs pajam gavim. Mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda tarp asmen, galini bti i santyki subjektais, kurie dl savo teisins padties ypatum vadintini aktyviaisiais arba pasyviaisiais. Pagal konkreiu teisiniu santykiu realizuojamus tikslus visi mokestiniai teisiniai santykiai skirstomi : 1)organizacinius, atsirandanius siekiant tvirtinti valstybin mokesi sistem ir suformuoti mokesius administruojani valstybs institucij sistem; 2)mokesi surinkimo santykius (iai grupei priklausyt su mokesi apskaiiavimu, mokjimu ir iiekojimu valstybs (savivaldybs) pinig fondams susij santykiai); 3)mokesi lengvat taikymo santykius (atsirandanius taikant ypatingas apmokestinimo slygas atskiriems mokesio moktojams ar j grupms); 4)mokesi apskaiiavimo ir mokjimo kontrols bei poveikio priemoni taikymo santykius (atsirandanius galiotoms institucijoms realizuojant savo galinimus, susijusius su tinkamo mokestins prievols vykdymo utikrinimu); 5)mokestinio bylinjimosi santykius toki santyki paskirtis utikrinti mokesio moktoj teisi apsaug) (Marcijonas, Sudaviius, 2003, p. 32-33).

Mokestini teisini santyki subjektai

Mokesi moktojai ?

Mokesi teiss altiniai

Mokesi teiss altinis kompetetingos institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teiss aktas, tvirtinantis teiss normas, reguliuojanias visuomeninius mokestinius santykius privalom nurodym davimo pagrindu. Lietuvoje tokius teiss aktus gali priimti Seimas, Vyriausyb, Konstitucinis Teismas, Finans ministerija, Valstybin mokesi inspekcija bei Muitins departamentas prie Finans ministerijos. Mokesi teiss altiniai dl savo form, reguliavimo apimi vairovs sudaro sudting sistem, kurioje gali bti iskiriamos atskiros mokesi teiss altini rys. Pagal teisin gali mokesi teiss altiniai skirstomi Lietuvos Respublikos Konstitucij, Konstitucinio Teismo nutarimus, statymus ir postatyminius aktus. Pagal visuomenini santyki reguliavimo apimtis gali bti skiriami bendrieji, bendrieji finans ir mokesi teiss bei specialieji mokesi teiss altiniai. Specialiesiems mokesi teiss altiniams bdinga tai, kad jie, net ir priklausydami finans teiss altini sistemai, reguliuoja iimtinai mokestinius santykius.

Europos teisingumo teismo jurisprudencija mokesi teiss srityje, jos reikm

???

Mokesio objektas - yra PM nustatyta tvarka apskaiiuotas apmokestinamasis pelnas. Socialinio mokesio objektas gali bti sumainamas:

individualioms monms, tikrosioms ir komanditinms kinms bendrijoms dalimi, kuriai taikomas 0 proc. pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 2 d. 2 punktas); pelno nesiekiantiems juridiniam asmenims, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins komercins veiklos nevirija 1 mln. Lt, - suma, kuriai taikomas 0 procent pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 4 dalis); juridiniai asmenys, kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, - dalimi, proporcinga daliai, kuria iems asmenims mainamas pelno mokestis (PM 58 str. 16 dalies 3 punktas). Mokesio tarifai : Apskaiiuojant mokest u 2006 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 4 procent mokesio tarifas. Apskaiiuojant mokest u 2007 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 3 procent mokesio tarifas. Mokesio baz yra paveldimo turto apmokestinamoji vert, apskaiiuota Paveldimo turto apmokestinamosios verts apskaiiavimo taisyklse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 (in., 2003, Nr. 5-194; 2004, Nr. 109-4082), nustatyta tvarka.

Apskaiiuojant paveldimo turto apmokestinamj vert, paveldimo turto vert yra mainama 30 proc. (t. y. apmokestinamoji vert sudaro 70 proc. to turto verts).
Mokesiai: Akcizas- tai netiesioginis mokestis, kuriuo apdedamos plataus vartojimo prekes. Netiesioginiams mokesiams priklauso mokesiai prekms ir paslaugoms, sumokami per preks kainas ar traukus tarifus. Preks ir paslaug savininkas, jas realizuodamas, gauna mokestines sumas, kurias perveda vyriausybei. Pelno mokestis mokestis, renkamas nuo juridini asmen pelno. GPM - mokest moka pajam gavs gyventojas yra alies teritorijoje u atlyg atliekamas preki tiekimas ir paslaug teikimas, kai ias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonomin veikl. PVM objektas taip pat yra preki sigijimas u atlyg alies teritorijoje i kitos valstybs nars. Importo PVM objektas yra preki importas, kai preks laikomos importuotomis alies teritorijoje.

8.5. Pelno mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Pelno mokest reglamentuoja 2001 m. Lietuvos Respublikos pelno mokesio statymas (toliau PM), sigaliojs 2002 m. sausio 1 d. be minto statymo, galioja nemaai postatymini teiss akt (daugiausia dl technini pelno mokesio deklaracij reikalavim), taip pat gausa tarptautini sutari dl dvigubo apmokestinimo ivengimo bei mokesi slpimo prevencijos. Pelno mokestis yra tiesioginis mokestis, mokamas tik juridini asmen, gaunani pelno (grynj pajam) i j veiklos. Pelno mokestis mokestis, mokamas nuo juridini asmen pelno, apskaiiuojamas nuo juridini asmen pajam atmus ilaidas, amortizacij ir kartais investicijas gamyb, mokslinius tyrimus, labdarai skiriamas sumas. T. y. pelno mokesio objekt lakonikai galime apibrti, kaip skirtum tarp juridinio asmens bendrj pajam ir j gavimo ilaid. Pelno mokesio moktojai: 1) Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka, pavyzdiui udarosios akcins bendrovs, individualios mons);2) usienio vienetas (usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu bdu organizuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, taip pat bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organizuotas. Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka pelno mokesio nemoka:1) biudetins staigos;2) Lietuvos bankas;3) valstyb ir savivaldybs, iskyrus PM VII skyriuje numatytus atvejus;4) valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos; 5) valstybs mon Indli ir investicij draudimas; 6) Europos ekonomini interes grups. Pelno mokesio objektas: Lietuvos vieneto mokesio objektas yra: visos Lietuvos Respublikoje ir usienio valstybse udirbtos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vieneto pajamas taip pat skaitomos jo kontroliuojamojo usienio vieneto pozityviosios pajamos arba j dalis PM 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos vieneto (Europos ekonomini interes grups dalyvio) pajamas taip pat skaitomos tos Europos ekonomini interes grups pajamos io statymo 39 (1) straipsnyje nustatyta tvarka. Usienio vieneto mokesio objektas yra: usienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir usienio valstybse udirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinms buveinms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su usienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje; usienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje. Usienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palkanos, iskyrus palkanas u Vyriausybs vertybinius popierius, ileidiamus tarptautinse finans rinkose, sukauptas ir imokamas palkanas u indlius ir palkanas u subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teiss aktais nustatytus kriterijus; 2) pajamos i paskirstytojo pelno; 3) autorinio atlyginimo, skaitant atlyginim u suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat skaitant io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus; 4) pajamos, gautos kaip atlyginimas u perduot ar licencine sutartimi suteikt teis naudotis pramonins nuosavybs objektu, franize; 5) atlyginimas u suteikt informacij apie gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how); 6) gautos pajamos u parduot, kitokiu bdu perleist nuosavybn arba inuomot

nekilnojamj pagal prigimt daikt, esant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 7) kompensacij u autori arba gretutini teisi paeidim pajamos. Mokesio tarifai: 15 procent mokesio tarifu apmokestinama: Lietuvos vieneto, nuolatini buveini apmokestinamasis pelnas (jeigu PM nenustato ko kita); pajamos i paskirstytojo pelno; gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme nustatyt paramos paskirt, taip pat i vieno paramos teikjo per mokestin laikotarp grynais pinigais gautos paramos dalis, virijanti 250 MGL dydio sum (apmokestinama be atskaitym); Vienetai (iskyrus pelno nesiekianius), atitinkantys ioje dalyje nustatytus kriterijus, turi teis apskaiiuodami apmokestinamj peln taikyti vien i nustatyt taisykli: 1) vienet, kuriuose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 500 tkstani lit, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procent mokesio tarif, iskyrus atvejus, nustatytus 5 straipsnio 3 dalyje; 2) vienet, kuriuose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirija 1 milijono lit, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procent mokesio tarif, o likusi apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procent mokesio tarif, iskyrus atvejus, nustatytus io straipsnio 3 dalyje. i taisykl galioja individualioms (personalinms) monms, tikrosioms kinms bendrijoms ir komanditinms (pasitikjimo) kinms bendrijoms. Aukiau nurodytos nuostatos netaikomos : 1) vienetams (individualioms (personalinms) monms), kuri dalyvis ar jo eimos nariai yra ir kit vienet (individuali (personalini) moni) dalyviai; 2) vienetams (individualioms (personalinms) monms), kuri dalyvis ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalins) mons) dalyvis ir (arba) jo eimos nariai paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutin mokestinio laikotarpio dien valdo daugiau kaip 50 procent akcij (dali, paj). Pelno nesiekiani vienet, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins komercins veiklos nevirija 1 milijono lit, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tkstani lit sum, apmokestinama taikant 0 procent mokesio tarif, o likusi apmokestinamojo pelno dalis taikant 15 procent mokesio tarif. Lietuvos vienet apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent mokesio tarif, jeigu: 1) per mokestin laikotarp vieneto darbuotoj, priklausani Lietuvos Respublikos socialini moni statymo 4 straipsnyje nurodytoms tikslinms asmen grupms, skaiius sudaro ne maiau kaip 40 procent metinio vidutinio srauose esani darbuotoj skaiiaus, ir 2) per mokestin laikotarp vienetas nevykdo veiklos, trauktos socialini moni neremtin veiklos ri sra, tvirtinam Lietuvos Respublikos Vyriausybs, arba per mokestin laikotarp i tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20 procent vis vieneto pajam, ir 3) mokestinio laikotarpio paskutin dien vienetai turi socialins mons status. Pelno mokestis skaiiuojamas: nuo Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaiiuoto i pajam atmus neapmokestinamsias pajamas, leidiamus atskaitymus ir ribojam dydi leidiamus atskaitymus; nuo nuolatini buveini mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaiiuoto i udirbt pajam atimant neapmokestinamsias pajamas, ribojam dydi leidiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susij su usienio vieneto pajam udirbimu per nuolatines buveines; nuo pajam i paskirstytojo pelno; nuo gautos paramos, panaudotos ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statyme nustatyt paramos paskirt; nuo i vieno paramos teikjo per mokestin laikotarp grynais pinigais gautos paramos dalies, virijanios 250 minimali gyvenimo lygi dydio sum;

nuo usienio vieneto ne per nuolatin buvein Lietuvos teritorijoje gaut pajam, kuri altinis yra Lietuvos Respublikoje. Tokioms pajamoms priskiriama: palkanos, iskyrus palkanas u Vyriausybs vertybinius popierius, ileidiamus tarptautinse finans rinkose, sukauptas ir imokamas palkanas u indlius ir palkanas u subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teiss aktais nustatytus kriterijus; autorinio atlyginimo, skaitant atlyginim u suteiktas gretutines teises, pajamos (kai yra perleidiama kompiuterio programa, ios nuostatos taikomos, jei yra perleidiamas ne autori teise apsaugotas daiktas, o yra perleidiamos arba suteikiamos ios teiss: teis daryti kompiuterio programos kopijas, turint tiksl jas vieai platinti ar kitaip perduoti nuosavybn, inuomoti arba paskolinti, arba teis rengti ivestines kompiuterio programas, kurios remiasi autori teise apsaugota kompiuterio programa, arba teis vieai demonstruoti kompiuterio program); pajamos, gautos kaip atlyginimas u perduot ar licencine sutartimi suteikt teis naudotis pramonins nuosavybs objektu, franize; atlyginimas u suteikt informacij apie gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how); gautos pajamos u parduot, kitokiu bdu perleist nuosavybn arba inuomot nekilnojamj pagal prigimt daikt, esant Lietuvos Respublikos teritorijoje; kompensacij u autori arba gretutini teisi paeidim pajamos. Mokesio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu is straipsnis nenustato ko kita. Avansinis pelno mokestis apskaiiuojamas 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesio sum apskaiiuoja mokesio moktojas (PM 47 straipsnis). Pelno mokesio deklaracij rys :1) metin pelno mokesio deklaracija; 2) avansinio pelno mokesio deklaracija; 3) deklaracija apie usienio vienetui imoktas pajamas (sumas) ir apskaiiuot bei biudet sumokt pelno mokest; 4) usienio vieneto, vykdanio veikl Lietuvos Respublikoje (nuolatins buveins) deklaracija; 5) deklaracija apie nuo gaut ir imokt dividend apskaiiuot ir sumokt pelno mokest; 6) metin fiksuoto pelno mokesio deklaracija.[1] Mokesio lengvatos. Iki atskiro Seimo sprendimo, maesniu pelno mokesiu apmokestinamas i vienet apmokestinamasis pelnas[2]: 1. jeigu ems kio veikl vykdani vienet pajam i ems kio veiklos dalis sudaro 50 ir daugiau procent pajam, i vienet apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent pelno mokesio tarif; (2003-10-14 statymo Nr. IX-1775 redakcija, Valstybs inios., 2003, Nr. 104-4645; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2003 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln); 2. Laisvosios ekonomins zonos mon, kurioje kapitalo investicijos pasiek ne maesn kaip 1 milijono eur sum, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kur i investicij suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesio, o kitais 10 mokestini laikotarpi jai taikomas 50 procent sumaintas pelno mokesio tarifas. ioje dalyje nustatyta lengvata gali bti taikoma tik tuo atveju, kai ne maiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos mons pajam sudaro pajamos i zonoje vykdomos preki gamybos, apdirbimo, perdirbimo, sandliavimo veiklos, didmenins prekybos zonoje sandliuojamomis prekmis ir (arba) teikiam paslaug, susijusi su mintomis zonoje vykdomos veiklos rimis (zonoje pagamint, apdirbt, perdirbt ar sandliuojam, taip pat zonoje vykdomai gamybai, apdirbimui ar perdirbimui reikaling preki transportavimo, aptarnavimo, statybos zonos teritorijoje ir kit su mintomis veiklomis susijusi paslaug). ioje dalyje nustatyta lengvata gali bti pritaikyta tik tuo atveju, kai laisvosios ekonomins zonos mon turi auditoriaus ivad, patvirtinani reikalaujam kapitalo investicijos dyd. Jeigu nesibaigus ioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicij suma sumaja ir nebesiekia 1 milijono eur, lengvatos taikymas sustabdomas t mokestin laikotarp, kur kapitalo investicijos suma taip sumajo, ir gali bti atnaujintas t mokestin laikotarp, kur kapitalo investicija vl pasiekia 1 milijon eur. ioje dalyje nustatyta lengvata jokiais atvejais negali bti taikoma kredito staigoms ir draudimo monms; (2004 m. kovo 30 d. statymo Nr. IX-2091 redakcija, Valstybs inios., 2004, Nr. 54-1834; io punkto nuostatos sigalioja nuo 2004 m. gegus 1 d.); 3. juridiniai asmenys (iskyrus nurodytus PM 5 straipsnio 5 dalyje) , kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, maina apskaiiuot pelno mokest nustatyta tvarka, t. y. priklausomai nuo riboto darbingumo asmen dalies tarp vis dirbani asmen, apskaiiuota pelno mokesio suma atitinkamai mainama 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.; (2004 m. birelio 1 d. statymo Nr. IX-2252 redakcija, Valstybs inios., 2004, Nr. 96-3520; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2005 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln)

4. kredito unijos, Centrin kredito unija atleidiamos nuo pelno mokesio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius skaiiuojant nuo j registravimo Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, moktina pelno mokesio suma mainama 70 procent (2003-10-14 statymo Nr. IX-1775 redakcija, Valstybs inios., 2003, Nr. 104-4645; io punkto nuostatos taikomos apskaiiuojant 2003 metais prasidjusio ir vlesni mokestini laikotarpi apmokestinamj peln). 5. Jeigu kooperatini bendrovi (kooperatyv) pajam i ems kio veiklos ir (arba) pajam u parduotus sigytus i savo nari (vienet, kuriems gali bti taikomos ios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventoj, kuriems gali bti taikomos Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punkt nuostatos dl pajam i ems kio produkt pardavimo) i nari pagamintus ems kio produktus ir (arba) savo nariams (vienetams, kuriems gali bti taikomos ios dalies 1 punkto nuostatos, ar gyventojams, kuriems gali bti taikomos Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymo 17 straipsnio 1 dalies 24 ir 25 punkt nuostatos dl pajam i ems kio produkt pardavimo) parduotus degalus, tras, sklas, paarus, priemones nuo kenkj ir piktoli bei materialj turt, skirt naudoti tik savo nari ems kio veikloje, dalis sudaro 85 ir daugiau procent pajam , tai i kooperatini bendrovi (kooperatyv) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procent pelno mokesio tarif.

Laikinasis socialinis mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. Laikinojo socialinio mokesio apmokestinimo tvark reglamentuoja 2005 m. birelio 7 d. Lietuvos Respublikos socialinio mokesio statymas [4] . Mokesio subjektai (moktojai) - juridiniai asmenys (skaitant usienio juridinius asmenis Lietuvos vykdanius veikl per nuolatin buvein), kurie u 2006 ir/ar 2007 met mokestin laikotarp privalo mokti pelno mokest nuo apmokestinamojo pelno. Mokesio objektas yra PM nustatyta tvarka apskaiiuotas apmokestinamasis pelnas. Socialinio mokesio objektas gali bti sumainamas: individualioms monms, tikrosioms ir komanditinms kinms bendrijoms dalimi, kuriai taikomas 0 proc. pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 2 d. 2 punktas); pelno nesiekiantiems juridiniam asmenims, kuri mokestinio laikotarpio pajamos i kins komercins veiklos nevirija 1 mln. Lt, - suma, kuriai taikomas 0 procent pelno mokesio tarifas (PM 5 str. 4 dalis); juridiniai asmenys, kuri pajamos u pai pagamint produkcij sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, - dalimi, proporcinga daliai, kuria iems asmenims mainamas pelno mokestis (PM 58 str. 16 dalies 3 punktas). Mokesio tarifai : Apskaiiuojant mokest u 2006 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 4 procent mokesio tarifas. Apskaiiuojant mokest u 2007 metais prasidjus mokestin laikotarp, taikomas 3 procent mokesio tarifas. Mokesio apskaiiavimas. Mokestinio laikotarpio eigoje mokamas avansinis mokestis. Avansinis socialinis mokestis apskaiiuojamas pagal numatom einamojo laikotarpio apmokestinamojo pelno sum, taiau: - bendra 2006 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma negali bti maesn kaip 4 procentai 2005 metais prasidjusio pelno mokesio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos; bendra 2007 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma negali bti maesn kaip 3 procentai 2006 metais prasidjusio pelno mokesio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno sumos. Bendra mokestinio laikotarpio eigoje moktin avans suma padalijama 3 dalis ir sumokama po 1/3 iki mokestinio laikotarpio treio, eto ir devinto mnesi paskutins dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki kovo 31, birelio 30 ir rugsjo 30 dienos). Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pildoma metin socialinio mokesio deklaracija ir pagal j apskaiiuojama metin socialinio mokesio suma. Jeigu mokestiniu laikotarpiu sumokt avansini mokjim suma maesn, nei apskaiiuota metin mokesio suma, tai skirtumas turi bti sumoktas biudet, o jeigu avansini mokjim bendra suma virija metin sum, tai mokesio permoka grinama Mokesi administravimo statyme nustatyta tvarka Mokesio sumokjimas : 1)2006 metais prasidjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesio suma privalo bti sumokta biudet ne vliau kaip to mokestinio laikotarpio metins mokesio deklaracijos pateikimo dien, t. y. pasibaigus 2006 metais prasidjusiam mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 10 mnesio pirmos dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki 2007 m. spalio 1 dienos). 2) 2007metais prasidjusio mokestinio laikotarpio socialinio mokesio suma privalo bti sumokta biudet ne vliau kaip to mokestinio laikotarpio metins mokesio deklaracijos pateikimo dien, t. y. pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio 9 mnesio paskutins dienos (jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais iki 2008 m. rugsjo 30 dienos). 3)Jeigu mokesio moktojas baigia savo veikl, tai mokestis privalo bti sumoktas ne vliau kaip per 30 dien nuo veiklos pabaigos. Mokesio lengvatos. Avansinio mokesio neprivalo mokti: 1. einamaisiais mokestiniais metais registruoti nauji mokesi moktojai; 2. mokesi moktojai, kuri prajusi mokestini met apmokestinamosios pajamos buvo ne didesns kaip 100 tkst. lit (nesvarbu, nuo kurio mnesio vienetas pradjo veikl); 3. individualios mons, tikrosios kins bendrijos ir komanditins kins

bendrijos, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 5 str. 2 d. 2 punkte[5] nustatyta pelno mokesio lengvata; 4. pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 5 str. 4 dalyje[6] nustatyta pelno mokesio lengvata; 5. juridiniai asmenys, kurie prajus pelno mokesio mokestin laikotarp naudojosi PM 58 str. 16 d. 3 punkte nustatyta pelno mokesio lengvata 8.6. Gyventoj pajam mokestis, paveldimo turto mokestis, ems mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Gyventoj pajam mokestis. Gyventoj pajam mokest reglamentuoja 2002 07 02 d. Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statymas (toliau GPM). Pajam mokesio moktojai yrapajam gav: nuolatiniai Lietuvos gyventojai, nenuolatiniai Lietuvos gyventojai [1]., GPM mokantys nuo pajam, kuri altinis yra Lietuvoje. Pajam mokesio objektas (GPM 5 str.)Pajam mokesio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, iskyrus 5 straipsnio 3 dalyje nurodyt atvej. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje, jeigu is gyventojas: 1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPM 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dal ir 2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir 3) tuo paiu mokestiniu laikotarpiu jis pajam mokesio arba jam analogiko mokesio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos usienio valstybs, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis bei apie fakt mokesio administratori informuoja tos kitos valstybs kompetentingas asmuo. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajam mokesio objektas yra: 1) per nuolatin baz vykdomos individualios veiklos pajamos ir usienio valstybse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatin baz Lietuvoje; 2) ne per nuolatin baz gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatin baz gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje: 1) palkanos; 2) pajamos i paskirstytojo pelno; 3) pajamos u nekilnojamojo pagal prigimt daikto, esanio Lietuvoje, nuom; 4) honoraras, skaitant io straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus; 5) su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusios pajamos; 6) sporto veiklos pajamos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui ar treiajam asmeniui, veikianiam sportininko vardu; 7) atlikj veiklos pajamos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikjui ar treiajam asmeniui, veikianiam atlikjo vardu; 8) pajamos, gautos u parduot ar kitokiu bdu perleist nuosavybn kilnojamj daikt, jeigu ios ries daiktui pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus privaloma teisin registracija ir is daiktas yra (ar privalo bti) registruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamj daikt, esant Lietuvoje. 6. Tuo atveju, kai perleidiama kompiuterio programa, 5 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidiamas ne autori teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos ios teiss: 1) teis daryti kompiuterio programos kopijas, turint tiksl jas vieai platinti ar kitaip perduoti nuosavybn, inuomoti arba paskolinti, arba 2) teis rengti ivestines kompiuterio programas, kurios remiasi autori teise apsaugota kompiuterio programa, arba 3) teis vieai demonstruoti kompiuterio program. Mokesio tarifai: 27 proc. gyventoj pajam mokesio tarifas taikomas pajamoms, kurios nepamintos kaip pajamos, apmokestinamos 15 proc . pajam mokesio tarifu. ioms pajamoms nuo 2008 m. sausio 1 d. bus taikomas 24 proc. pajam mokesio tarifas. Pajamos, kurias apmokestinant taikomas 15 proc. pajam mokesio tarifas, ivardytos GPM 6 straipsnio 2 dalyje, pavyzdiui sportinink pajamoms, gautoms i sporto veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai sportininkui ar treiajam asmeniui, veikianiam sportininko vardu; atlikj pajamoms, gautoms i atlikjo veiklos, skaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ia veikla, nesvarbu, ar jos imokamos tiesiogiai atlikjui ar treiajam asmeniui, veikianiam atlikjo vardu; honorarui ir kt.[2] Mokesio apskaiiavimas. Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i vis pajam atimama: 1. neapmokestinamosios pajamos; 2. pajamos i veiklos pagal verslo liudijim; 3. leidiami atskaitymai, susij su individualios veiklos pajam gavimu;4. per mokestin laikotarp parduoto ar kitaip perleisto ne individualios veiklos turto sigijimo kainos suma ir su io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybn patirt ilaid suma; 5. pagrindinis arba individualus neapmokestinamasis pajam dydis (NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajam dydis (PNPD), apskaiiuojant mokestinio laikotarpio vieno mnesio apmokestinamsias pajamas,

arba metinis neapmokestinamasis pajam dydis (MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajam dydis (MPNPD), apskaiiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamsias pajamas; 6. tam tikros nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos (gyvybs draudimo mokos, pensij mokos, kredito gyvenamajam bstui sigyti palkanos, u studijas sumoktos sumos, ilaidos patirtos sigyjant vien per 2004-2009 metus asmenin kompiuter su programine ranga)[3]. Mokesio sumokjimas. Vadovaujantis GPM gyventoj pajamos pagal mokesio mokjimo tvark skirstomos dvi klases A ir B. A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri pajam mokest apskaiiuoja ir biudet sumoka imokas imokantys asmenys. B klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri mokest apskaiiuoja, biudet sumoka ir deklaruoja pats gyventojas arba jo galiotas asmuo Nuo 20031212 mokest iskaiiuojantys asmenys nuo imok, imokt iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio 15 dienos, iskaiiuot pajam mokest privalo sumokti biudet iki to paties mnesio 15 dienos, o nuo imok, imokt po atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio 15 dienos, iskaiiuot pajam mokest privalo sumokti iki to paties mnesio paskutins dienos. Jeigu mokest iskaiiuojantis asmuo su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusias atitinkamo mokestinio laikotarpio mnesio imokas moka dalimis (t.y. jei mokamas avansas), tai pajam mokestis iskaiiuojamas imokant paskutin tokios imokos dal (nuo bendros t mnes imokt imok sumos), taiau i GPM nuostata netaikoma apmokestinant gruodio mnes imoktas imokas. Nuo su darbo santykiais susijusi gruodio mnesio imok dalies (sumokto avanso), pajam mokestis turi bti apskaiiuotas nuo per t mnes imokt imok dali sumos (sumokto avanso) ir sumoktas iki gruodio 31 d., jeigu paskutin imokos dalis bus imokta vliau negu gruodio mnesio paskutin dien Pajam mokest nuo B klass pajam nuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokti iki metins pajam mokesio deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t.y. iki kiekvien met gegus 1 dienos. Pajam mokest nuo B klass pajam nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi sumokti ne vliau kaip per 25 dienas nuo toki pajam gavimo. Mokesio lengvatos. Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas i pajam atimama: 1. GPM 17 straipsnyje nurodytos neapmokestinamosios pajamos; 2. gyventojui pateikus praym, mokestiniu laikotarpiu darbdavys i gyventojui imokam su darbo santykiais ar j esm atitinkaniais santykiais susijusi pajam privalo atimti NPD. Gyventojams gali bti taikomas pagrindinis NPD, individualus NPD ir papildomas NPD u auginam vien arba du vaikus. Mokestiniam laikotarpiui pasibaigus gyventojas i savo per mokestin laikotarp gaut pajam gali atimti metin NPD ir metin papildom NPD. 3. Gyventojo patirtos ilaidos, kuri bendra suma per mokestinius metus gali siekti 25 procentus apskaiiuotos apmokestinamj pajam sumos, t.y. gali bti atimamos sumoktos gyvybs draudimo mokos, pensij mokos, sumoktos Lietuvos Respublikoje sudarytus pensij fondus, kredito bstui statyti arba jam sigyti sumoktos palkanos, taip pat sumos, sumoktos u studijas; sumos sumoktos u sigyt vien per 2004-2009 met laikotarp asmeninio kompiuterio vienet ar/ir sirengt interneto prieig. U kompiuter patirt atimam ilaid suma per eis metus negali bti didesn, kaip 4000 Lt. 4. Pagal GPM 34 str. 3 dalies nuostatas[4] nuo per mokestin laikotarp (kalendorinius metus) gaut pajam moktina pajam mokesio dalimi (iki 2 procent) nuolatiniai Lietuvos gyventojai gali paremti pasirinkt kio subjekt, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos statym turi teis gauti param. Praym nuolatinis Lietuvos gyventojas gali pateikti pats tiesiogiai nuolatins gyvenamosios vietos apskrities valstybin mokesi inspekcij, atsisti patu arba per savo darbdav, jeigu pastarasis sutinka. Darbdavys praym turi pateikti tam mokesi administratoriui, kuriam teikia pajam mokesio iskaiiuoto i A klass pajam, deklaracij. Paveldimo turto mokestis Paveldimo turto mokest reglamentuoja Paveldimo turto mokesio statymas, kuris sigaliojo nuo 2003-01-01.[5] Mokesio moktojai. [6] Mokesio objektas Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas; Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas kilnojamasis daiktas, kur pagal Lietuvos Respublikos teiss aktus privaloma teisikai registruoti Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas. Mokesio tarifai Nuolatiniai Lietuvos gyventojai; Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Mokestis apskaiiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios verts taikant tokius tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vert ne didesn kaip 0.5 mln. lit 5 procentai ; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vert didesn kaip 0.5 mln. lit 10 procent . Mokesio apskaiiavimas [7] Paveldimo turto apmokestinamoji vert apskaiiuojama pagal paveldimo turto vert. Paveldimo turto vert yra : 1. Nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto, kur privaloma teisikai registruoti, Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti (toliau Komisija) nustatyta io turto vidutin rinkos kaina. Kai paveldimo nekilnojamojo daikto arba kilnojamojo daikto, kur privaloma teisikai registruoti, vidutins rinkos kainos nenurodytos Komisijos nutarimuose, pagal teritorins valstybins mokesi inspekcijos; vertybini popieri biroje kotiruojam vertybini popieri j vidutin rinkos kaina; vertybini popieri biroje nekotiruojam vertybini popieri j nominali vert; pinig nacionaline valiuta j nominali vert, o pinig usienio valiuta vert pagal Lietuvos banko skelbiam oficial lito ir usienio valiut kurs; antikvarini meno krini, meno krini vert, kuri nustato Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamentas; 6. prabavimo rmai; 7. antikvarini taurij metal gamini ir antikvarini brangakmeni gamini vert, kuri nustato Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamentas kartu su Lietuvos prabavimo rmais; kito nepaminto paveldimo turto vert, kuri nustato turt paveldjs gyventojas (pats arba pasinaudodamas turto vertintoj paslaugomis); Usienio valstybse paveldimo turto vert yra vert, nurodyta paveldjimo dokumentuose. Jeigu usienio valstybse paveldimo turto vert paveldjimo teiss dokumentuose nenurodyta, io turto vert nustatoma pagal Lietuvos nuolatinio gyventojo, paveldjusio turt, pateiktus dokumentus, rodanius io turto vert. Neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus, kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaik (vaiki), tv (tvi), globj (rpintoj), globotini (rpintini), seneli, vaikaii, broli, seser paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vert, ne didesn kaip 10 tkst. lit. Savivaldybs taryba mokesio sumokjimo terminus gali atidti ne ilgiau kaip vieneriems metams po paveldjimo teiss liudijimo idavimo. Savivaldybs taryba turi teis savo biudeto sskaita gyventojams mainti mokest arba visai nuo jo atleisti. ems mokestis Apmokestinim ems mokesiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos ems mokesio statymas.[8] Mokesio moktojai - yra privaios ems savininkai. Mokesio objektas yra nustatyta tvarka registruotas privaios ems sklypas arba tokio ems sklypo dalis bendroje nuosavybje. ems mokesio tarifas metams 1,5 procento ems kainos (miko ems kainos be medyn verts). ems mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka [9] . Remiantis Vyriausybs 1993 m. rugpjio 3 d. nutarimu Nr. 603, ems mokestis apskaiiuojamas nuo ems kainos, kuri lygi ems vertei, apskaiiuotai Vyriausybs 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dl ems vertinimo tvarkos nustatyta tvarka. U em, sigyt aukciono (konkurso) bdu, ems mokestis apskaiiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos ems kainos, taiau ne emesns u ems vert, apskaiiuot minto nutarimo nustatyta tvarka. Kai aukcione (konkurse) nustatyta ems kaina maesn u ems vert, apskaiiuot minto Vyriausybs nutarimo nustatyta tvarka, ems mokestis apskaiiuojamas nuo ems kainos, kuri lygi ems vertei, apskaiiuotai Vyriausybs 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dl ems vertinimo tvarkos nustatyta tvarka taurij metal, brangakmeni, taurij metal ir brangakmeni gamini vert, kuri nustato Lietuvos

2. 3. 4.

5.

8.

ems mokestis apskaiiuojamas ir mokamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos Valstybin mon Registr centras kasmet iki balandio 1 dienos pateikia apskrii teritorinms valstybinms mokesi inspekcijoms. ems mokest ems savininkams apskaiiuoja ir iki kalendorini met spalio 1 dienos ems mokesio deklaracijas pateikia apskrii valstybins mokesi inspekcijos. ems mokestis pagal pateiktas deklaracijas sumokamas iki kalendorini met lapkriio 1 dienos Mokesio sumokjimas Mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai. Nauji ems savininkai mokest turi mokti: 1. jeigu em sigyta pirmj pusmet, u visus metus; 2. jeigu em sigyta antrj pusmet, nuo kit kalendorini met. ems mokesio nebereikia mokti, kai:1. em perleidiama pirmj pusmet, tais paiais metais;2. em perleidiama antrj pusmet, nuo kit met. Mokesio sumokjimo terminus nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Mokesio lengvatos Nuo ems mokesio atleidiami ems savininkai I ir II grups invalidai, senatvs pensininkai ir nepilnameiai vaikai, kai mint savinink eimose apmokestinamojo laikotarpio pradioje nra darbing asmen ir jiems priklausanio ems sklypo plotas ne didesnis u savivaldybi taryb nustatytus neapmokestinamuosius dydius. Taikant lengvat, prie darbing asmen nepriskiriami mokymo staig dienini skyri moksleiviai bei studentai. Kai ems savininkai turi teis ems mokesio lengvat ir turi ne vien ems sklyp, taikoma didiausia lengvata vienam ems sklypui. Nuo 2007 m. sausio 1 d. nuo ems mokesio taip pat atleidiami ems savininkai, kuri moktinas ems mokestis (u visus nuosavybs teise priklausanius ems sklypus) nevirija 5 lit. 8.7. Pridtins verts mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Pridtins verts mokestis (toliau PVM) yra bendras vartojimo mokestis. iuo mokesiu nesudtinga apmokestinti prekes ir paslaugas, jis turi plai apmokestinimo baz. PVM alininkai teigia, jog norint turti efektyvesn ekonomik, reikia teikti pirmenyb vartojimo mokesiams, o ne pajam mokesiams, nes didesni pajam mokesiai neskatina moni veiklos ir silpnina krato ekonomik. Vartojimo mokesiai, prieingai, skatina alies ekonomikos augim. Pridtins verts mokesio apskaiiavimo, sumokjimo tvark reglamentuoja 2002 m. LR Pridtins verts mokesio statymas [1] . Mokesio moktojai : Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo Lietuvos Respublikos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobdio ekonomin veikl; Usienio apmokestinamasis asmuo bet kokio pobdio ekonomin veikl vykdantis: 1.usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu bdu organizuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, arba 2.bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organizuotas vienetas, arba 3. fizinis asmuo, kurio nuolatin gyvenamoji vieta nra Lietuvos Respublika. PVM objektas yra: 1) preki tiekimas ir paslaug teikimas [2] , tenkinantis visas ias slygas: preks tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos u atlyg; preki tiekimas ir (arba) paslaug teikimas pagal PVM nuostatas vyksta alies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonomin veikl, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nra susij su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. iame punkte nurodyta slyga netaikoma, jeigu alies teritorijoje u atlyg tiekiama nauja transporto priemon, kuri tiekjas, pirkjas arba bet kurio usakymu treioji alis igabena i alies teritorijos, taiau Europos Bendrij teritorij. 2) PVM objektas taip pat yra preki sigijimas u atlyg alies teritorijoje i kitos valstybs nars, kai:

prekes i apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonomin veikl, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teiss akt nuostatos, numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, sigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandor sudaro vykdydamas savo ekonomin veikl, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nra apmokestinamasis asmuo, jeigu is preki tiekimas nelaikomas vykusiu alies teritorijoje pagal PVM statymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas; naujas transporto priemones sigyja bet kuris asmuo; akcizais apmokestinamas prekes, u kurias prievol apskaiiuoti akcizus pagal Lietuvos Respublikos akciz statym atsiranda Lietuvos Respublikoje, sigyja bet kuris asmuo, iskyrus fizin asmen, kuris nra apmokestinamasis asmuo. 3) Importo PVM objektas yra preki importas, kai preks pagal PVM statymo nuostatas laikomos importuotomis alies teritorijoje. 4) PVM objektas yra esanios alies teritorijoje preks, kurioms nustoja galioti aplinkybs, dl kuri preks apmokestinamos taikant 0 procent PVM tarif.[3] Mokesio tarifai Standartinis 18 procent PVM tarifas; Lengvatinis 5 procent PVM tarifas taikomas:

keleivi veimo Susisiekimo ministerijos ar jos galiotos institucijos arba savivaldybi nustatytais reguliaraus susisiekimo marrutais, keleivi veimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, taip pat iame punkte nurodyt keleivi bagao veimo paslaugoms; knygoms (skaitant broiras, lapelius ir panaius spaudinius, vaikikas knygeles su paveikslliais, pieimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankratines natas, emlapius, hidrografijos arba panaias schemas, taiau iskyrus gaublius, kalendorius, ura knygeles ir kitus panaaus pobdio spaudinius), laikraiams, urnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, iskyrus erotinio ir smurtinio pobdio leidinius, kuriuos tokiais pripaino teiss akt galiota institucija, bei spausdint produkcij, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto; vaistams (skaitant veterinarinius), priemonms, naudojamoms kontracepcijai, sanitarins (higienos) apsaugos gaminiams moterims, specialios paskirties kdiki maisto produktams, specialios medicinins paskirties maisto produktams bei medicinins paskirties kno ir dant prieiros priemonms, taip pat medicinos rangai, pagalbos priemonms ir kitiems medicinos prietaisams, skirtiems tiesiogiai asmens sveikatos sutrikimams palengvinti ir (arba) gydyti. iame punkte nurodyt preki, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, grupestvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb; turizmo veikl reglamentuojani teiss akt nustatyta tvarka teikiamoms viebuio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms; ekologikiems maisto produktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus; vieiai ataldytai msai ir valgomiems subproduktams (iskyrus namini pauki ms ir j valgomus subproduktus), jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; vieiai ataldytai, ualdytai, giliai ualdytai namini pauki msai ir j valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; ems kio bendrovi ir kooperatini bendrovi (kooperatyv) ems kio subjekt paslaugos ems kiui, teikiamoms savo nariams (pagal io statymo 1 priede patvirtint ems kio paslaug sra); gyvoms, vieioms ir ataldytoms uvims, jeigu jos atitinka Lietuvos Respublikoje galiojani teiss akt reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti. vis ri meno ir kultros bei sporto rengini (skaitant mugi, parod, cirko renginius), taip pat muziej, pramog park, zoologijos sod, kuriems netaikomos io statymo 23 straipsnio nuostatos, lankymui. raytojo, kompozitoriaus ar atlikjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, okjo ar kito asmens, vaidinanio, dainuojanio, skaitanio, deklamuojanio arba kitaip atliekanio literatros, meno, folkloro krinius ar cirko numerius) teikiamos krybos ar atlikimo paslaugos ir paslaugos, u kurias iems asmenims mokamas honoraras, kaip jis apibrtas Lietuvos Respublikos gyventoj pajam mokesio statyme Lengvatinis 9 procent PVM tarifas taikomas gyvenamj nam statybos, renovacijos, apiltinimo paslaugoms, u kurias apmokama valstybs ir savivaldybi biudet, valstybs teikiam lengvatini kredit ir valstybs specialij fond lomis.

0 procent PVM tarifas taikomas io PVM VI skyriuje nurodytais preki tiekimo ir paslaug teikimo bei preki sigijimo i kitos valstybs nars atvejais. Mokesio apskaiiavimas. Apskaiiuojant u mokestin laikotarp moktin biudet PVM sum i per mokestin laikotarp apskaiiuotos pardavimo PVM u patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iskyrus PVM, kur PVM nustatyta tvarka privalo iskaityti ir sumokti preki ir (arba) paslaug pirkjas (klientas) sumos, taip pat i priklausanios mokti biudet PVM sumos u sigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM moktojas PVM nustatyta tvarka pareigotas PVM apskaiiuoti (arba iskaityti) ir sumokti, bei i importo PVM sumos, skaitytos vadovaujantis PVM 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma. Mokesio sumokjimas. Avansinis PVM mokjimas turi bti sumoktas iki atitinkamo mnesio 5, 13 ir 20 dienos. Mokesio laikotarpio (kalendorinio mnesio, kalendorinio pusmeio, kito mokestinio laikotarpio, iregistruojamo i PVM moktojo arba likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio), taip pat metinje deklaracijoje apskaiiuotas PVM sumokamas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Mokesio lengvatos Atvejai, kai preki tiekimas ir paslaug teikimas PVM neapmokestinami, nustatyti PVM statymo 20 32 straipsniuose . Tai: su sveikatos prieira susijusios preks ir paslaugos; socialins paslaugos ir susijusios preks; vietimo ir mokymo paslaugos; kultros ir sporto paslaugos; pelno nesiekiani juridini asmen veikla; pato paslaugos; radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos; draudimo paslaugos; finansins paslaugos; azartiniai loimai ir nekilnojam pagal prigimt daikt nuoma; nekilnojam pagal prigimt daikt pardavimas ar kitoks perdavimas. Sankcij taikymas Jeigu PVM moktojas per iame statyme nustatyt termin nepateik PVM deklaracijos, u t laikotarp moktina biudet PVM suma didinama (grintina i biudeto PVM suma mainama) 1 procentu. 8.8. Akcizas: objektas, moktojai, apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Akciz apskaiiavimo, sumokjimo tvark reglamentuoja 2004-01-29 Akciz statymo pakeitimo statymas [1] Mokesio objektas : Etilo alkoholis ir alkoholiniai grimai; Apdorotas tabakas; Energetiniai produktai; Kuras. Alui 7 lit u 1 procent faktins alkoholio koncentracijos, ireiktos trio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas u produkto hektolitr. Maoms al gaminanioms monms 10 tkst. dekalitr per metus realizuoto alaus taikomas 50 procent maesnis akcizo tarifas. Vynui i viei vynuogi ir kitiems fermentuotiems grimams: 1. vynui ir kitiems fermentuotiems grimams, kuri faktin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra ne didesn kaip 8,5 procento trio 40 lit u produkto hektolitr; 2. pirmame punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems grimams 150 lit u produkto hektolitr. Tarpiniams produktams: 1. kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra ne didesn kaip 15 procent trio 150 lit u produkto hektolitr; 2. kuri faktin trin alkoholio koncentracija, ireikta trio procentais, yra didesn kaip 15 procent trio 230 lit u produkto hektolitr. Etilo alkoholiui 3200 lit u gryno etilo alkoholio hektolitr. Cigarets apmokestinamos taikant kombinuot akcizo tarif (specifinis 47,5 lito u 1000 cigarei ir vertybinis 15 procent nuo maksimalios mamenins kainos). Cigarams ir cigarilms taikomas 38 lit u kilogram produkto akcizo tarifas. Rkomajam tabakui 111 lit u kilogram produkto akcizo tarifas. Beviniam benzinui - 1318 lit u ton produkto akcizo tarifas. Benzinui, turiniam vino - 1934 lit u ton produkto. ibalui - 1002 lit u ton produkto akcizo tarifas. Gazoliams - 1002 lit u ton produkto akcizo tarifas. ildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosni kurui) 86 lit u ton produkto akcizo tarifas. Skystajam kurui (mazutams), atitinkaniam Vyriausybs nustatytus poymius, orimulsijai taikomas 52 lit u ton produkto akcizo tarifas. Skirtiems naudoti kaip degalai (varikli kuras) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, j pakaitalams bei priedams taikomas 432 lit u ton produkto akcizo tarifas. Akciz apskaiiavimas . U akcizais apmokestinamas prekes, u kurias atsiranda prievol mokti akcizus, moktina akciz suma apskaiiuojama taikant akciz tarifus, galiojanius prievols atsiradimo dien. Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos preks prarandamos ir j praradimo dienos nustatyti nemanoma, moktina akciz suma apskaiiuojama taikant akciz tarifus, galiojusius preki praradimo nustatymo diena. Mokesio sumokjimas . Ne vliau kaip iki akciz deklaracijos pateikimo termino pabaigos vietos mokesio administratoriaus, kurio teritorijoje yra sandlis, surenkamj sskait, o jeigu moktojas nra sandlio savininkas - to, kurio teritorijoje jis registruotas mokesio moktoju. Virijus u mokestin laikotarp moktinos akciz sumos rib (j nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija), u atitinkam sandl akcizai mokami kas deimtadien iki to paties mnesio 15 dienos, paskutins dienos ir iki akciz deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Akcizai mokami valstybs biudet. Mokesio lengvatos. Nuo akciz atleidiamos akcizais apmokestinamos preks, jeigu jos: eksportuotos; skirtos usienio ali diplomatini ir konsulini atstovybi veiklai; atgabenamos keleivi asmeniniame bagae ir nevirija Vyriausybs nustatyt kieki, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista veti be importo mokesi; pagal Muitins kodeks neapmokestinamos importo

mokesiais; tiekiamos kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais marrutais; skirtos kit negu LR iaurs Atlanto Organizacijos Sutarties ali kariuomeni vienetams iems vienetams ar juos lydintiems civiliniams darbuotojams naudoti; LR pripaintoms tarptautinms organizacijoms ir j atstovybms bei j nariams; sigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines sutartis. kitais atvejais, kai atskiros akcizais apmokestinamos preks atleidiamos nuo akciz, kurie nustatyti specialiosiose nuostatose. 8.9. Muitai: objektas, moktojai, apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Muitas tai mokestis[1], kur reikia sumokti tuomet, kai preks yra importuojamos Europos Bendrijos teritorij arba eksportuojamos i jos. Muitai yra netiesioginiai valstybs mokesiai. Muitais apmokestinamos i treij ali Lietuvos Respublikos teritorij importuojamios preks. Tai reglamentuoja Bendrijos muitins kodeksas ir Lietuvos Respublikos muitins statymas bei muit veikim nusakantys kiti teiss aktai. Europos Tarybos reglamentas, nustatantis bendrijos muitins kodeks, yra privalomas visoms ES valstybms narms ir yra tiesiogiai jose taikomas.[2] Muit klasifikavimas. Bendrieji taikomi siekiant reguliuoti ES usienio prekyb ir gauti pajam valstybs biudet.[3]. Specialieji taikytini kaip atsakomoji priemon prie diskriminacinius kit valstybi arba j grupi veiksmus ES atvilgiu.[4] Antidempingo muitai [5] yra viena i prekybos apsaugos priemoni, kurias, esant apibrtoms slygoms, leidia taikyti Pasaulio prekybos organizacijos, bei ES teiss akt nuostatos. Nustatyta, jog kit valstyb veamos produkcijos kaina yra dempingo kaina tada, kai ji yra maesn nei tikroji preks vert. Kitaip tariant, kai treios alies eksportuotojas naudoja tarptautins prekybos taisykli netoleruojam kainodaros politik demping, tuo sukeldamas al ES pramonei. Kompensaciniai muitai [6] - taikytini, kai ES muit teritorij importuojamos preks, kuri gamybai arba eksportui turi tiesiogiai arba netiesiogiai buvo naudojama usienio valstybs subsidija, jeigu jas importuojant gali bti padaryta ala ES interesams . Kompensacinis muitas nuturi viryti subsidij dydio.[7] 1992 m. Spalio 12 d. Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 , kuris nustato Bendrijos muitins kodeks (toliau Bendrijos muitins kodeksas), 4 straipsnyje apibriami importo ir eksporto muitai , kaip muitai ir mokesiai, kuri poveikis lygiavertis u importuojamas (eksportuojamas) prekes mokamiems muitams bei ems kio produkt ilyginamieji mokesiai ir kiti importo mokesiai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba sudarius atitinkamus susitarimus, kurie taikomi tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Muit objektas. Per ES sien veamos ir iveamos preks, iskyrus nuo importo ir eksporto muit atleidiamas prekes. Pagal EB muitins kodeks Importo muitai yra: 1. muitai ir muitams, mokamiems, u importuojamas prekes, lygiaverio poveikio privalomieji mokjimas; 2. ems kio mokesiai ir kiti importo privalomieji mokjimai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba konkrei tvark, kuri taikoma tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Eksporto muitai : muitai ir muitams mokamiems u eksportuojamas prekes lygiaverio poveikio privalomieji mokjimai; ems kio mokesiai ir kiti eksporto privalomieji mokjimai, nustatyti gyvendinant bendrj ems kio politik arba sudarius atitinkamus susitarimus, kurie taikomi tam tikroms prekms, gaunamoms perdirbant ems kio produktus. Muito mokesio subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys veantys ir iveantys per ES sien aukiau mintas prekes. Muitin, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesius, bendrosios ems kio politikos priemones bei muitins kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muit tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruot tarif (toliau integruotas tarifas). Integruotas tarifas yra informacijos apie mintus muitus, mokesius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterin duomen baz.[8] Muit norm rys. veamoms prekms, turinioms ali, kurios yra Bendrojo susitarimo dl muit tarif ir prekybos Susitarianiosios alys, arba su kuriomis Europos Bendrija yra sudariusi susitarimus, kuriuose numatytas palankiausio tarifinio reimo straipsnis, kilm, taikoma konvencin muit norma [9]. Jei autonomins muit normos yra maesns u konvencines muit normas, taikomos autonomin muit normai [10]. Autonominiai muitai taikomi, kai preks yra kilusios i valstybi ar j grupi, su kuriomis Europos Sjunga (toliau ES) nra sudariusi tarptautini sutari, nustatani didiausio palankumo prekybos statuso, ar nra nustaiusi kito prekybos reimo, arba kai preki kilm, suteikianti teis taikyti kit importo muito norm, nerodyta[11]. Siekdama padti besivystanioms alims Europos Bendrija taiko preferencines muit normas pagal Bendrj preferencij sistem (toliau BPS) arba sudarytas preferencins prekybos sutartis. Bendrijos muitins kodekso 20 straipsnio 3 skyriuje nurodyta, jog preferencini muit tarif priemons yra nustatytos sutartimis, kurias Bendrija yra sudariusi su tam tikromis alimis arba j grupmis ir kuriose joms suteikta teis naudotis preferenciniu muit tarif reimu. Preferencini muit tarif priemones Bendrija taiko ir vienaalikai tam tikroms alims, ali grupms arba teritorijoms. i muit grup atlieka fiskalin funkcij ir kartu su eksporto muitais (jeigu tokie nustatyti) balansavimo funkcij. alis importuotoja, nustaiusi subsidijavimo fakt, turi teis vesti kompensacinius muitus importuojamoms prekms[12]. Kompensaciniai muitai taikomi, kai alies vyriausyb teikia eksportuotojui subsidijas, kurios ikraipo prekyb, rinkos kainas ir sukelia al importuojanios alies pramonei. Kompensacines priemones taikanti alis pagal atitinkamas metodikas privalo rodyti prieastin ry tarp subsidijos taikymo fakto ir jo sukeltos alos.

Paymtina, kad nuo 2004 m. gegus 1 d. taikomas naujas standartinis muitas[13], kuriuo apmokestinamos preks: gabenamos siuntose, kurias vienas fizinis asmuo siunia kitam, arba gabenamos asmeniniame keleivi bagae, jeigu jos veamos ne komerciniais tikslais. Mintas standartinis muito tarifas taikomas tuo atveju, jeigu importo muitu apmokestinam vienoje siuntoje esani arba vienam keleiviui priklausani preki vert yra ne didesn kaip 350 eur. Europos Bendrij muit tarifas, kurio struktr apibria 1992 m. Spalio 12 d. Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitins kodeks , 20 straipsnio 3 dalis, taikomas nustaius tris pagrindinius veiksnius: 1. suklasifikavus prek pagal Kombinuotj nomenklatr[14] (toliau KN); 2. nustaius preks kilm[15]; 3. nustaius preks muitin vert[16]. Muit tarif struktra yra: 1) preks kodas pagal kombinuot muit tarif ir usienio prekybos statistikos nomenklatr; 2) preks apraas pagal kombinuot muit tarif ir usienio prekybos statistikos nomenklatr; 3) preks natrinis matavimo vienetas, 4) Autonominio importo muito norma; 5) konvencin importo muito norma; 6) preferencins importo muito normos; 7) eksporto muito norma.[17] Eksportuojant ar importuojant kiekvien prek, reikia nustatyti, kokia tai prek. Tam yra skirtas preks apraymas ir jos kodas. Kiekviena prek turi savo unikal kod pagal Kombinuotosios nomenklatros (toliau KN) apraym. KN struktra bt tokia: Pasaulyje iuo metu galioja Harmonizuotos sistemos (toliau HS) konvencija[18]. Pagal i sistem yra sukurta bendra preki apraymo ir kodavimo sistema. HS - harmonizuotoje sistemoje yra 1241 pozicija, kurios suskirstytos 96 skirsnius ir padalintos 21 skyri. i sistema apima 6 skaitmen rinkin. Tai reikia, kad harmonizuota preki nomenklatra yra tik iki 6 enklo. Spariai vystantis naujoms technologijoms, kinta ir preki nomenklatra, todl nuo 1988 m. numatyta kas 4 metai perirti HS[19]. KN - septintas ir atuntas skaitmenys vadinami ios nomenklatros Bendrijos poskyriais. Jie dar vadinami KN subpozicijomis[20] ir naudojami tais atvejais, kada yra nurodoma atitinkama muito norma . 1987 m. liepos 23 d Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (toliau Reglamento) I priede pateikiama Kombinuotoji nomenklatra ir konvencini muit normos. Vis dlto, jei autonomini muit normos yra maesns u konvencini muit normas arba jei konvencini muit normos netaikomos, mintame priede taip pat nurodomos autonomini muit normos[21]. Vadinasi KN sudaro 8 skaitmen kodo numeris. Kiekvienais metais Komisija priima reglament, kuriame pateikiama tiksli KN redakcija, kartu su muito normomis [22] , nustatytomis pagal Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Mintas Reglamentas ne vliau kaip spalio 31 d. Paskelbiamas Europos Bendrij oficialiame leidinyje ir taikomas nuo kit met sausio 1 d.[23]. Kadangi kombinuota nomenklatra yra nepakankamai detalizuota Bendrijos tikslams, todl ji gali bti papildoma vadinamais TARIC kodais. is 10 simboli kodas apibdinamas Europos Bendrij integruotu tarifu (toliau TARIC), kuris atitinka Bendrojo muit tarifo, usienio prekybos statistikos, prekybos, ems kio ir kit Bendrijos preki importo ar eksporto politikos krypi reikalavimus, nustato Komisija[24]. TARIC kodai reikalingi Reglamento II priede ivardintoms Bendrijos priemonms gyvendinti[25]. TARIC kodai gali bti toliau detalizuojami naudojant papildomus kodus. Tai reikia, kad papildomi kodai yra atskira nomenklatra ir kad jie egzistuoja savarankikai ir turi savo nepriklausom apraym. Papildomi kodai daniausiai naudojami kai preki nomenklatra turi bti toliau detalizuojama specifiniais tikslais, bet iskaidyti paius kodus yra nepraktika. Valstybs nars gali traukti poskyrius ar papildomus kodus nacionaliniais tikslais. Tokiems poskyriams ar papildomiems kodams pagal Reglament (EEB) Nr. 2454/93 suteikiami atpainimo kodai[26]. Papildomi kodai yra 4 skaii ar raidi ilgumo. Pirma raid ar skaiius yra kodo tipas. TARIC sistema leidia centralizuoti usienio prekyb reglamentuojani ES teiss akt taikym, administruojam Europos Komisijos Muit ir mokesi sjungos Generaliniame direktorate (DG TAXUD ) ir utikrinti vienod teiss akt taikym visose alyse narse. TARIC publikuojamas popieriuje vien kart per metus Oficialiame Europos Bendrijos leidinyje, serijoje C, bei atnaujinama kiekvien dien internete[27]. Lietuvos muitin besirengdama taikyti ES tarifinio reguliavimo priemones sukr kompiuterizuot kompleksinio tarifo sistemos LITAR programin rang. LITAR yra vienintel tarifins informacijos saugykla, i kurios i informacija yra teikiama muitins deklaracij apdorojimo sistemai, bei visiems tarifins informacijos vartotojams valstybs institucijoms bei verslo visuomenei. i moderni integruota muitins informacin sistema (neturinti savarankiko teisinio statuso), sudaro galimyb operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistins informacijos patikimum, mainti muitins formalum atlikimo trukm ir gerinti klient aptarnavim. Siekdama utikrinti vienod bendrojo muit tarifo ir TARIC taikym, Komisija skatina valstybi nari muitins laboratorij veiklos koordinavim ir derinim, jei manoma, naudodama kompiuterines priemones[28]. Muitini laboratorij veikla labai svarbi nustatant

bei patikslinant preki kodus. Gana danai deklaracijose nurodomas preks kodas neatitinka i tikrj gabenamos per sien preks. Tokie atvejai gali bti nustatomi deklaracijos forminimo metu arba jau po forminimo. Kilus tarimui dl preks kodo paimamas preks mginys ir siuniamas laboratorij patikrinimui 8.10. Nekilnojamojo turto mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. io mokesio lengvatos Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvark reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesio statymas[1]. Mokesio moktojai: Juridiniai ir fiziniai asmenys (tai pat ir usienio valstybi). Mokesio objektas : Juridiniams asmen nuosavybs teise priklausantis, arba i fizini asmen ilgesniam kaip vieno mnesio laikotarpiui perimtas nekilnojamasis turtas (toliau -NT); Fizini asmen nuosavybs teise priklausantis NT, iskyrus gyvenamosios, sod, gara, ferm, iltnami, kio, pagalbinio kio, mokslo, religins, poilsio, uvininkysts paskirties bei ininerinius statinius, jeigu jie nenaudojami individualioje ar ekonominje veikloje; Pagal verslo liudijim naudojamas fizini asmen NT nekilnojamojo turto mokesiu neapmokestinamas (jeigu su tokiu NT susijusi ilaid nepriskiria leidiamiems atskaitymas kiti asmenys arba su tuo NT susijs pirkimo (importo) PVM neatskaitomas). Mokesio tarifai. Nekilnojamojo turto mokesio tarifas apskaiiuojant mokest u 2006 metus 1 procentas NT mokestins verts. Nuo 2007 m. sausio 1 d. mokesio tarif, intervale nuo 0,3 procento iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestins verts, nustatys savivaldybs, atsivelgdamos vien arba kelis i i kriterij: nekilnojamojo turto paskirt, jo technins prieiros bkl, mokesio moktoj kategorijas (dyd ar teisin form, ar socialin padt) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybs teritorijoje viet (pagal strateginio planavimo ir teritorij planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Konkreius mokesio tarifus, kurie savivaldybi teritorijose galios nuo 2007 m. sausio1d., savivaldybi tarybos galiotos nustatyti iki 2006 m. rugpjio 15d [2] ., o vlesniais metais, mokesio tarif, kuris galios nuo kito mokestinio laikotarpio pradios, - iki einamojo mokestinio laikotarpio birelio 1 dienos. Mokesio apskaiiavimas. Mokesi moktojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) mokest u visus metus apskaiiuoja ir deklaruoja patys. U i fizini asmen ilgesniam kaip vieno mnesio laikotarpiui perimt NT mokest apskaiiuoja ir deklaruoja juridiniai asmenys.; Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaiiuoti nuo mnesio, kur gyjama nuosavybs teis nekilnojamj turt, nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominei ar individualiai veiklai arba yra juridinio asmens perimamas.; Nekilnojamojo turto mokestis neskaiiuojamas nuo mnesio, einanio po mnesio, kur perleidiama nuosavybs teis nekilnojamj turt, nekilnojamasis turtas nebenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens grinamas, iskyrus atvejus, kai dl nekilnojamojo turto perleidimo ar perdavimo atsiranda prievol skaiiuoti mokest kitam asmeniui, iuo atveju mokestis neskaiiuojamas nuo to paties mnesio, kur perleidiama nuosavybs teis, turtas perduodamas, ar nebenaudojamas ekonominei bei individualiai veiklai. Mokesio sumokjimas Mokest mokesi moktojai privalo sumokti metams pasibaigus, iki kit met vasario 1 d. Juridiniai asmenys met eigoje tai pat turi mokti avansinius mokesius, po metins mokesio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 31 (iskyrus 2006 met mokestin laikotarp, kai pirmasis avansinis mokestis sumokamas iki 2006 m. balandio 30 d.), birelio 30 ir rugsjo 30 dienos. Taiau juridiniai asmenys avansinius mokesius turi mokti tik u kiekvien met sausio 1 d. nuosavybs teise turim NT ir tik tuo atveju, jeigu metin mokesio suma u turt bus didesn kaip 1500 Lt per metus. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestin vert yra didesn u prajusiais kalendoriniais metais buvusi vert, avansinis mokestis u t nekilnojamj turt gali bti skaiiuojamas nuo prajusiais kalendoriniais metais buvusios nekilnojamojo turto mokestins verts. Avansiniai mokesiai nedeklaruojami. Avansini mokesi neprivalo mokti juridiniai asmenys u NT, perimt i fizini asmen. Taip pat avansini mokesi neprivalo mokti fiziniai asmenys u jiems nuosavybs teise priklausant NT. Mokesio lengvatos. Nekilnojamojo turto mokesiu neapmokestinamas gyventoj NT, naudojamas ems kio veikloje, vietimo darbe, socialinei globai ir rpybai, kulto apeig gamybai, laidojimo paslaugoms teikti, taip pat NT, esantis kapini teritorijoje; Tai pat neapmokestinamas valstybs moni, biudetini staig, laisvj ekonomini zon, religini bendrovi, asociacij, labdaros ir paramos fond, ems kio subjekt, bankrutavusi moni NT (taip pat ir perimtas i fizini asmen); Neapmokestinamas juridini asmen (taip pat ir perimtas i fizini asmen) NT, naudojamas aplinkos, priegaisrinei apsaugai, laidojimo paslaug teikimui. Taip pat neapmokestinami juridini ir fizini asmen nepripainti tinkamais naudoti (nebaigti) statiniai, jeigu jie faktikai nenaudojami. Be to, savivaldybs savo biudeto sskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesio arba j sumainti. 8.11. Atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym, mokos Garantin fond: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym Reglamentuoja Lietuvos Respublikos mik statymas.[1] Mokesio moktojai - Mik urdijos. Mokesio objektas: Pajamos u parduot aliavin medien ir nenukirst mik. Mokesio tarifai: 5 procent atskaitymai i pajam u parduot aliavin medien ir nenukirst mik. Mokesio apskaiiavimas. 2002-08-10 Vyriausybs nutarimu Nr. 1229 patvirtinta Privalomj atskaitym

Lietuvos Respublikos valstybs biudet i pajam u parduot aliavin medien ir nenukirst mik apskaiiavimo ir mokjimo tvarka. Atskaitymai apskaiiuojami nuo kiekvieno mnesio pajam, apskaiiuot Pelno mokesio statymo nustatyta tvarka, atsivelgiant Mik statymo 7 str. 2 d. Mokesio sumokjimas. U kiekvien mnes iki kito mnesio 15 d. mokos Garantin fond mok Garantin fond mokjimo tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos Garantinio fondo statymas. Garantinio fondo mok moktojai (subjektai): visi juridiniai asmenims, iskyrus valstybs biudetines staigas, savivaldybi biudetines staigas, politines partijas, profesines sjungas ir religines bendruomenes bei bendrijas, taip pat Europos Sjungos valstybse narse ir kitose Europos ekonomins erdvs valstybse sisteigusi moni, kuriose pagal t valstybi statymus vykdomos nemokumo procedros, filialams ir atstovybms (toliau mons), registruotiems Lietuvos Respublikoje teiss akt nustatyta tvarka.[2] Garantinio fondo las sudaro (objektas, tarifas) : moni, nurodyt io statymo 1 straipsnio 2 dalyje, mokos 0,2 proc. priskaiiuoto darbuotojams darbo umokesio (nuo kurio skaiiuojamos valstybinio socialinio draudimo mokos). Mokjimo tvarka . moni mokos Garantin fond mokamos ia tvarka: 1) mokas mons apskaiiuoja ir moka nuo tos dienos, kuri darbuotojams pradedamas skaiiuoti darbo umokestis; 2) mokos mokamos kart per mnes ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos. Finans ministerija, suderinusi su Garantinio fondo taryba, investuoja laikinai laisvas Garantinio fondo las Vyriausybs vertybinius popierius ir (ar) indlius Lietuvos banke ir garantuoja l grinim Garantinio fondo sskait. 8.12. Loterij ir azartini loim mokestis: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Apmokestinimo tvarka iuo mokesi reglamentuota Lietuvos Respublikos Loterij ir azartini loim mokesio statymas [1] Mokesio moktojai - Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterij statym ir organizuojantys azartinius loimus pagal Azartini loim statym. Mokesio objektas: 1. gaut plauk, atmus faktikai imoktus laimjimus, suma, - organizuojant bing, totalizatori ir laybas; 2. loimo renginys (loimo automatas, rulet, kort arba kauliuk stalai), - organizuojant loimus automatais, stalo loimus; 3. iplatint loterijos biliet nominali vert - organizuojant loterijas. Mokesio tarifai: 15 procent mokesio bazei, organizuojant bing, totalizatori ir laybas.; Fiksuotas dydis u kiekvien loimo rengin, organizuojant loimus automatais, stalo loimus: u A kategorijos loimo automat - 1800 lit per ketvirt; u B kategorijos loimo automat - 600 lit per ketvirt; u ruletes, kort arba kauliuk stal -12 000 lit per ketvirt. Mokesio apskaiiavimas. Organizuojant bing, totalizatori, laybas, loim mokestis apskaiiuojamas, loim mokesio bazei taikant 15 proc. loim mokesio tarif. Organizuojant stalo loimus ir loimus automatais, u kiekvien rengt rulets, kort arba kauliuk stal ir rengt loimo automat (skaitant ir t mnes, kai ie loim renginiai buvo pradti naudoti: buvo iduotas (papildytas) leidimas atidaryti loimo namus (kazino), loimo automat salon) loim mokest apskaiiuojamas, taikant nustatytus fiksuoto dydio mokesius. Mokesio sumokjimas : 1) Kalendorini met ketviriui pasibaigus iki kito ketvirio 15 dienos, organizuojant bing, totalizatori, laybas. 2) Ne vliau kaip per 5 dienas nuo kalendorini met ketvirio pradios, organizuojant stalo loimus (rulets, kort, kauliuk loimus) ir loimus automatais. Pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorini met ketvirtis, kur iduodamas, papildomas arba pakeiiamas leidimas atidaryti automat, bingo salon arba loimo namus (kazino). Pirmj mokestin laikotarp mokestis sumokamas ne vliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automat, bingo salon arba loimo namus (kazino) idavimo, papildymo arba pakeitimo dienos. Mokestis sumokamas tam vietos mokesio administratoriui, kurio teritorijoje yra registruotas juridinis asmuo. 8.13. Mokestis u valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj itekli mokestis, mokestis u aplinkos terim: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Mokestis u valstybinius gamtos iteklius mokest reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesi u valstybinius gamtos iteklius statymas.[1] Mokesio moktojai - Juridiniai ir fiziniai asmenys, igaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos iteklius. Mokesio objektas - Valstybiniai gamtos itekliai Mokesio tarifai. Nustatyto dydio mokesiai, kurie priklauso nuo paimt arba potencialiai galim igauti (sunaudoti) gamtos itekli kiekio ir kokybs (tarifai patvirtinti Vyriausybs 1995-10-10 nutarimu Nr. 1320 ,,Dl mokesi u valstybinius gamtos iteklius) Mokesio apskaiiavimas. Mokesius apskaiiuoja gamtos itekli naudotojas. Avansinio mokesio suma apskaiiuojama pagal numatom sunaudoti itekli kiek. Met pabaigoje mokesio suma perskaiiuojama pagal faktikai igaut itekli kiek. Mokesi u valstybinius gamtos iteklius skaiiavimo metodika patvirtinta Vyriausybs 1995-10-10 nutarimu Nr. 1320 ,,Dl mokesi u valstybinius gamtos iteklius.

Mokesio sumokjimas. 1) Mokesiai mokami avansu lygiomis metini mokesi sumos, kuri apskaiiuojama pagal numatom sunaudoti itekli kiek, dalimis kas ketvirt iki kito ketvirio pirmo mnesio 15 dienos, iskyrus mokest u mediojamj gyvn iteklius. Met gale mokesi suma perskaiiuojama pagal faktikai igaut itekli kiek ir iki vasario 20 dienos metiniai apskaiiavimai pateikiami valstybinei mokesi inspekcijai. 2) Metiniai mokesiai sumokami per 5 dienas nuo Mokesi u gamtos iteklius mokjimo ataskaitos pateikimo dienos. 3) U mediojamj gyvn itekli naudojim, mokesiai mokami kas pusmet lygiomis metins mokesio sumos dalimis, ne vliau kaip per 30 dien pasibaigus pusmeiui (nuo 2003-01-01). Naftos ir duj itekli mokestis Apmokestinimo iuo mokesiu tvarka tvirtinta 2003 m. Lietuvos Respublikos Naftos ir duj itekli mokesio statymo pakeitimo statymas [2] Mokesio moktojai: Lietuvos ir usienio apmokestinamieji vienetai bei fiziniai asmenys , nustatyta tvarka igaunantys naft ir dujas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje. Mokesio objektas. Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos ekonominje zonoje Baltijos jroje igaunama nafta ir dujos. Mokesio tarifai. Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta iki 2003-07-01, nustatomas 20 procent bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas; Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta po 2003-07-01, bazinis mokesio tarifas nustatomas Naftos ir duj itekli mokesio statymo priedlyje, atsivelgiant telkini buvimo viet ir gavybos mast; Iki 2003-0701, kai nafta ar dujos igaunamos valstybs lomis surastuose ir ivalgytuose telkiniuose, bazinis tarifas padidinamas 9 punktais; Po 2003-07-01 naftai ir dujoms i telkini, kurie surasti ir ivalgyti valstybs lomis, nustatomas 9 procent kompensacinis tarifas; Naftai ir dujoms i telkini, kuriuose gavyba pradta iki 2003-07-01 ir igauta ar daugiau naftos itekli, bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas nustatomas pagal io statymo priedl; Mokesi moktojams, eksploatuojantiems telkinius, i kuri igautai naftai ir dujoms, kurioms taikomas io statymo 2 dalyje nustatytas bazinis naftos ir duj itekli mokesio tarifas, yra numatyta apskaiiuotos mokesio sumos mainimas. Mokesio apskaiiavimas. Nuo 2003 07-01 mokesio mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Nuo 2003-07-01 mokestis apskaiiuojamas pagal faktikai per kalendorin ketvirt igaut naftos ir duj kiek, iskyrus atvejus, kai igautai naftai ir dujoms, pagal statym yra taikomi statymo priedlyje nustatyti baziniai mokesio tarifai. Tokiais atvejais mokestis yra apskaiiuojamas nuo per kalendorinius metus numatomo igauti, bet ne maesnio nei prajusiais kalendoriniais metais igauto naftos ir duj kiekio. Met pabaigoje mokesio suma yra perskaiiuojama pagal faktikai per metus igaut naftos ir duj kiek. Mokesio sumokjimas. Nuo 2003-07-01 u mokestin laikotarp apskaiiuotas mokestis sumokamas ne vliau kaip iki kito kalendorinio ketvirio pirmo mnesio 25 dienos. Papildoma pagal metin deklaracij mokesio suma sumokama iki kit kalendorini met balandio 25 dienos. Nuo 2003-07-01 u mokestin laikotarp apskaiiuotas mokestis sumokamas ne vliau kaip iki kito kalendorinio ketvirio pirmo mnesio 25 dienos. Papildoma pagal metin deklaracij mokesio suma sumokama iki kit kalendorini met balandio 25 dienos. Sankcijos. U nuslpt igautos naftos ar duj kiek sumokamas mokestis ir deimteriopa mokesio dydio bauda. Mokestis u aplinkos terim Lietuvos Respublikos mokesio u aplinkos terim statymas [3] nustato io mokesio apskaiiavimo, sumokjimo tvarka bei terminus. Mokesio moktojai : 1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys aplink i stacionari taros altini ir kuriems privaloma turti gamtos itekli naudojimo leidim su nurodytais teral imetimo aplink normatyvais. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys aplink i mobili taros altini, naudojam kinei komercinei veiklai. 3. Gamini gamintojai ir importuotojai, teriantys aplink gamini ir (ar) pakuots atliekomis (nuo 2003-01-01). Mokesio objektas : 1. Imetami aplink teralai; 2. Gaminiai, nurodyti statymo 3 priedlyje (nuo 2003-01-01); 3.Pripildyta pakuot, nurodyta statymo 4 priedlyje (nuo 2003-01-01). Mokesio tarifai . Mokesio u aplinkos terim tarifai ir tarif koeficientai nustatomi teralams ir teral grupms pagal j kenksmingum aplinkai. Mokesio u aplinkos terim i stacionari taros altini tarifai, pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 1 priedlyje, nustatomi vienai teral tonai. Stacionari taros altini imetamiems aplink teralams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taros normatyvas, tarifai, nustatyti Mokesio u aplinkos terim statymo 1 priedlyje, didinami taikant koeficient 1,2.; Mokesio u aplinkos terim i mobili taros altini tarifai vienai tonai sunaudot degal, o lktuvams - pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 5 priedlyje. Mokesio u aplinkos terim i mobili taros altini tarifai, atsivelgiant taros altinio technines savybes, yra koreguojami (mainami ar didinami) taikant Vyriausybs arba jos galiot institucij nustatytus koeficientus; Apmokestinamj gamini mokesio tarifai pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 3 priedlyje;

Apmokestinamosios pakuots mokesio tarifai pateikti Mokesio u aplinkos terim statymo 4 priedlyje. Mokesio u aplinkos terim tarifai, iskyrus mokesio u aplinkos terim gamini ir (ar) pakuots atliekomis tarifus, galioja iki 2005 m. sausio 1 d. Mokesio apskaiiavimas. Mokestis u aplinkos terim i stacionari taros altini mokamas pagal faktikai per ataskaitin laikotarp imest aplink teral kiek, u terim i mobili taros altini (iskyrus lktuvus) - pagal sunaudot per ataskaitin laikotarp degal kiek, u terim i lktuv - pagal pakilimo ir nusileidimo cikl skaii. Mokestis u aplinkos terim gamini ir (ar) pakuots atliekomis mokamas pagal faktikai per ataskaitin laikotarp pagamint ar importuot Lietuvos Respublik apmokestinamj gamini ir (ar) pripildytos gamini apmokestinamosios pakuots kiek. Mokesio sumokjimas: kas ketvirt moka mokesio moktojai, kuriems privalomas gamtos itekli naudojimo leidimas, jei u parjusius metus moktina mokesio u aplinkos terim suma buvo lygi 10 tkst. Lt arba didesn. kas pusmet moka mokesio moktojai, kuriems neprivalomas gamtos itekli naudojimo leidimas arba kuri u parjusius metus moktina mokesio u aplinkos terim suma buvo maesn kaip 10 tkst. u metus moka mokesio moktojai, kurie gamina ir (ar) importuoja apmokestinamuosius gaminius ir (ar) apmokestinamj pakuot pakuotus gaminius. Mokestis sumokamas ne vliau kaip per 60 dien nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. 8.14. Baltojo cukraus virkvoio mokestis, kvotinio cukraus gamybos mokestis, papildomas cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje): objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Baltojo cukraus virkvoio mokestis (pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje) io mokesio apmokestinimo tvark reglamentuoja 2007 04 12 d. Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virkvoio mokesio statymo pakeitimo statymas,[1]kuriuo pakeistas ir statymo pavadinimas - Pertekliaus mokesio cukraus sektoriuje statymas Mokesi moktojai yra: Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos (toliau ems kio ministerija) patvirtinti baltojo cukraus ir izogliukozs gamintojai, kurie turi baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvot virijanius baltojo cukraus ir izogliukozs kiekius atitinkamais mokestiniais metais. Mokesio objektas nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 15 straipsnio 1 dalyje. Mokesio tarifas u baltojo cukraus ir izogliukozs pertekliaus ton nustatytas Rreglamento (EB) Nr. 967/2006 3 straipsnio 1 dalyje. Mokesio apskaiiavimas, mokjimas [2] . 1. Mokestis apskaiiuojamas u vis per prajus mokestin laikotarp pagamint baltojo cukraus ir izogliukozs pertekli, kuris nebuvo panaudotas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 967/2006 4 straipsnio 1 dalyje. 2. Gamintojai iki einamj mokestini met vasario 1 d. pateikia ems kio ministerijai informacij apie jiems skirt kvot virijanius pagaminto baltojo cukraus ir izogliukozs kiekius ir rodymus, kad baltojo cukraus ir izogliukozs pertekliaus kiekiai buvo perdirbti Reglamento (EB) Nr. 967/2006 priede nurodytus pramoninius produktus. 3. Pertekliaus kiekis, u kur buvo sumoktas pertekliaus mokestis, laikomas parduotu Bendrijos rinkoje. 4. Iki kito mokestinio laikotarpio gegus 1 d. ems kio ministerija apskaiiuoja prajusio mokestinio laikotarpio pertekliaus mokesio sum ir apie tai informuoja pertekliaus mokesio moktojus, Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos ir apskrii valstybini mokesi inspekcij atitinkamus skyrius, kuriuose gamybos mokesio moktojas registruotas mokesi moktoju. 5. Mokesio moktojas iki kito mokestinio laikotarpio gegus 15 d. pateikia apskrities valstybinei mokesi inspekcijai, kurioje mokesio moktojas registruotas, pertekliaus mokesio deklaracij. 6. Pertekliaus mokestis sumokamas apskrities valstybins mokesi inspekcijos, kuriai buvo pateikta pertekliaus mokesio deklaracija, sskait iki kito mokestinio laikotarpio birelio 1 d. Kvotinio cukraus gamybos mokestis, papildomo cukraus gamybos mokestis (gamybos mokestis cukraus sektoriuje) Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymas galiojo nuo 2006 01 20 iki 2007 04 11. 2007 m. balandio 12 d. buvo priimtas Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymo pakeitimo statymas. [3]Buvo pakeistas ir io mokesio statymo pavadinimas Gamybos mokesio cukraus sektoriuje statymas. Mokesio moktojai yra nustatyti Reglamento (EB) Nr. 318/2006 16 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybs nar surenka i jos teritorijoje esani moni pagal atitinkamais prekybos metais turim kvot. Mokest mons sumoka ne vliau kaip iki atitinkam prekybos met vasario pabaigos.

Mokesio objektas. Mokesio objektas yra Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos (toliau ems kio ministerija) patvirtintiems baltojo cukraus ir izogliukozs gamintojams skirta baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvota. Mokesio tarifas u kvotinio baltojo cukraus ir kvotins izogliukozs gamybos kvotos ton nustatytas Reglamento (EB) Nr. 318/2006 16 straipsnio 2 dalyje, t.y. nustatyta 12,00 EUR u kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo ton gamybos mokestis. Izogliukozei nustatomas 50% cukrui taikomo mokesio dydio. Mokesio apskaiiavimas, sumokjimas. Pagal LR Kvotinio cukraus gamybos ir papildomo cukraus gamybos mokesio statymo pakeitimo statymo 7 str.[4], Gamybos mokestis u kvotin baltj cukr ir kvotin izogliukoz mokamas nuo 20072008 mokestini met. Gamybos mokestis skaiiuojamas u vis per mokestin laikotarp paskirt baltojo cukraus ir izogliukozs gamybos kvot. Iki einamj mokestini met lapkriio 1 d. ems kio ministerija apskaiiuoja gamybos mokesio sum u einamj mokestin laikotarp ir apie tai informuoja gamybos mokesio moktojus, Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos ir apskrii valstybini mokesi inspekcij atitinkamus skyrius, kuriuose gamybos mokesio moktojas registruotas mokesi moktoju. Mokesio moktojas iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodio 1 d. pateikia apskrities valstybinei mokesi inspekcijai, kurioje mokesio moktojas registruotas, gamybos mokesio deklaracij. Gamybos mokestis sumokamas apskrities valstybins mokesi inspekcijos, kuriai buvo pateikta gamybos mokesio deklaracija, sskait iki einamojo mokestinio laikotarpio vasario 28 d. Gamybos mokesio deklaracijos form ir jos upildymo tvark nustato Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. 8.15. Valstybs rinkliava, konsulinis mokestis, yminis mokestis, mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai Pagal Lietuvos Respublikos rinkliav statym[1] valstybs rinkliav moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank. Valstybs rinkliavos objektas. Valstybs rinkliava imama u: 1. civilins bkls akt registravim civilins metrikacijos staigose, 2. ra civilins bkls aktuose pakeitim bei papildym, 3. dokumento, patvirtinanio ra civilins bkls akte, idavim, 4. iduodam dokument dl pilietybs, 5. iduodam dokument dl ivykimo usien, 6. iduodam dokument dl atvykimo Lietuvos Respublik bei gyvenim joje, 7. iduodam dokument dl usienieio darbinimo, 8. iduodam dokument, patvirtinant asmens gyvenamj viet, 9. licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla idavim arba perregistravim, 10. kitas institucij teikiamas paslaugas. Valstybs rinkliavos dydius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Valstybs rinkliavos mokjimo tvarka. Valstybs rinkliava sumokama:1. litais pagal mokjimo dien galiojanius jos dydius prie institucij atliekamas paslaugas, 2. grynais pinigais arba mokomuoju pavedimu banko staigoje apskrities valstybins mokesi inspekcijos teritorinio skyriaus pajam surenkamj sskait pagal institucijos, teikianios paslaugas, buvimo viet, 3. u pasienio kontrols punktuose teikiamas paslaugas banko staigoje, aptarnaujanioje mintuosius punktus, 4. Lietuvos Respublikos muitins staig pareignui pagal grietos apskaitos kvitus, kai pasienio kontrols punktuose banko staig kas nra. Valstybs rinkliavos lengvatos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb turi teis paskiriems moktojams sumainti valstybs rinkliavos dyd arba i viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybs rinkliava skaitoma valstybs biudet. Savivaldybs taryba turi teis savo biudeto sskaita paskiriems asmenims sumainti valstybs rinkliavos dyd arba i viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybs rinkliava skaitoma tos savivaldybs biudet Konsulinis mokestis Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesio statymas[2] reglamentuoja apmokestinim konsuliniu mokesiu. Konsulinis mokestis imamas remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su kitomis valstybmis, Konsulinio mokesio statymu, Lietuvos Respublikos notariato statymu. io mokesio moktojai yra: usienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank, usienio valstybi pilieiai ir Lietuvos Respublikos pilieiai, asmenys be pilietybs u Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatini atstovybi ir konsulini staig usienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar iduodamus juridin gali turinius dokumentus. Konsulinio mokesio objektas. Konsulinis mokestis imamas u:1) pas idavim; 2) civilins bkls akt forminim ir dokument idavim; 3) viz idavim arba dokument vizai gauti primim ir nagrinjim, jeigu viza nebuvo iduota (toliau viz idavim); 4) pilietybs dokument forminim ir idavim; 5) dokument pareikalavim i Lietuvos Respublikos staig, dokument legalizavim; 6) atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rpybos, teiss palikim bei kitais turtiniais klausimais; 7) dokument iduoti leidim gyventi Lietuvos Respublikoje tvarkym; 8) asmens be pilietybs kelions dokumento galiojimo laiko pratsim; 9) kitas konsulines paslaugas, nustatytas tarptautinse sutartyse, Lietuvos Respublikos statymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimuose. Mokesio tarifai. Konsulinio mokesio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Mokesio mokjimas. Konsulinis mokestis turi bti sumoktas prie teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus. Konsulinio mokesio sumokjimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. yminis mokestis Mokesio moktojai . Fiziniai ir juridiniai asmenys. Mokesio dydiai: 1. Kiekvienas iekinys (pradinis ar prieiekinis), pareikimas dl iki sutartini santyki, treiojo asmens, pareikusio savarankik reikalavim dl gino dalyko, pareikimas jau pradtoje byloje, pareikimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydio yminiu mokesiu: turtiniuose ginuose - nuo iekinio sumos: iki vieno imto tkstani lit - 3 procentai, bet ne maiau kaip penkiasdeimt lit; nuo didesns kaip vienas imtas tkstani lit sumos iki trij imt tkstani lit - trys tkstaniai lit plius 2 procentai nuo iekinio sumos, virijanios vien imt tkstani lit; nuo didesns kaip trys imtai tkstani lit sumos - septyni tkstaniai lit plius 1 procentas nuo iekinio sumos, virijanios tris imtus tkstani lit. Bendras yminio mokesio dydis turtiniuose ginuose negali viryti trisdeimt tkstani lit; kituose ginuose - vieno imto lit; bylose dl teismo sakym - ketvirtadalis sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip deimt lit; dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose pus sumos, moktinos u iekin, bet ne maiau kaip dvideimt lit; ypatingosios teisenos bylose - vieno imto lit, iskyrus iame Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus. 2. U atskiruosius skundus yminis mokestis nemokamas. 3. U praym sprendim perirti u aki mokamas penkiasdeimties lit dydio yminis mokestis. 4. U apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydio yminis mokestis, koks moktinas paduodant iekin (pareikim ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginuose u apeliacinius ir kasacinius skundus io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti yminio mokesio dydiai skaiiuojami nuo ginijamos sumos. 5. U praymus dl proceso atnaujinimo mokamas vieno imto lit yminis mokestis. ymin mokest, iskyrus apskaiiuojam procentais, teismai indeksuoja atsivelgdami ketvirio vartojimo kain indeks, jeigu jis didesnis negu 110. Mokesiai u pramonins nuosavybs objekt registravim mokest reglamentuoja 2001 06 05 d. Lietuvos Respublikos mokesi u pramonins nuosavybs objekt registravim statymas (toliau - statymas)[3]. Mokesio moktojai. Mokesius u pramonins nuosavybs moka fiziniai ir juridiniai asmenys, iskyrus Lietuvos bank, u pramonins nuosavybs objekt registravim ir su tuo susijusi dokument idavim, taip pat u iradimo patento, pramoninio dizaino, preki enklo galiojimo termino pratsim, patentinio patiktinio registravim Valstybiniame patent biure. Mokesio objektas. Mokama u : iradimo patentavim ir su tuo susijusi dokument idavim bei iradimo patento galiojimo termino pratsim; pramoninio dizaino registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei pramoninio dizaino galiojimo termino pratsim; puslaidininkinio gaminio topografijos registravim ir su tuo susijusi dokument idavim; preki enklo registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei preki enklo galiojimo termino pratsim; patentinio patiktinio registravim. Mokesio tarifai. Mokesi u preki enklo registravim ir su tuo susijusi dokument idavim bei preki enklo galiojimo termino pratsim dydiai (litais) nustatyti statymo 1-4 ir 6 prieduose. Mokesio sumokjimas. Mokesiai mokami nustatytais dydiais litais prie registruojant pramonins nuosavybs objektus ir iduodant su tuo susijusius dokumentus bei prie registruojant patentin patiktin Valstybiniame patent biure. Mokesiai u iradimo patento, pramoninio dizaino ir preki enklo galiojimo termino pratsim sumokami: per du paskutinius iradimo patento galiojimo termino einamj met mnesius; per eis paskutinius pramoninio dizaino galiojimo termino mnesius; per paskutinius preki enklo galiojimo termino metus. Mokesiai u iradimo patento, pramoninio dizaino ir preki enklo galiojimo termino pratsim gali bti sumokti pasibaigus nustatytam mokjimo terminui, taiau ne vliau kaip per 6 mnesius. Mokesiai sumokami banko staigoje grynaisiais pinigais arba

las pervedant. Mokesi sumokjimas patvirtinamas pateikiant Valstybiniam patent biurui mokamj pavedim su banko ymomis arba kvit. 8.16. Valstybinio socialinio draudimo mokos ir privalomojo sveikatos draudimo mokos: objektas, moktojai, mokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarka bei terminai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo statym [1], sigaliojus nuo 2005 m. sausio 1 d., Lietuvoje valstybinis socialinis draudimas skirstomas ias ris : pensij socialinis draudimas, ligos ir motinysts socialinis draudimas, sveikatos draudimas, nedarbo socialinis draudimas bei nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinis draudimas (r. 1 pav.) 1 pav. Valstybinio socialinio draudimo rys

1. Pensij socialiniu draudimu draudiama pensijoms (pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai), numatytoms LR valstybinio socialinio draudimo pensij statyme. is draudimas sudaro didiausi socialinio draudimo dal. 2. Ligos ir motinysts draudimu draudiami asmenys turi teis ligos, motinysts, tvysts ir motinysts (tvysts) imokoms. i paalp skyrimo ir mokjimo tvarka nustatyta LR ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme. 3. Nedarbo socialiniu draudimu draudiami bedarbiai paalpom pagal LR bedarbi rmimo statym. I io draudimo l taip pat kompensuojama u kitas nedarbo priemones, nustatytas Bedarbi rmimo statyme. 4. Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu draudiama paalpoms suluoinimo darbe ir profesini susirgim atvejais bei kitoms imokoms, numatytoms LR nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statyme. 5. Sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims yra garantuojama, kad vykus draudiminiam vykiui bus kompensuojamos ilaidos u suteiktas sveikatos prieiros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimas. Sveikatos draudimas yra dviej ri: privalomasis ir papildomasis (kitaip savanorikasis). Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nereikia papildomai rpintis sveikatos draudimu, susirgus jiems nereiks mokti u gydym. Tie asmenys, kurie pagal Sveikatos draudimo statym neturi privalomai draustis sveikatos draudimu, arba asmenys, kurie draudiami privalomuoju sveikatos draudimu, taiau pageidauja papildomai draustis, gali drausti savanoriku (papildomuoju) sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo statyme nustatytas vienodas i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l apmokam asmens sveikatos prieiros paslaug teikimo lygis visiems apdraustiesiems, neatsivelgiant j mokam privalom sveikatos draudimo mok dyd. mok tarifai, apskaiiavimas. Valstybinio socialinio draudimo mokos skaiiuojamos ir mokamos nuo tos dienos, kuri apdraustajam pradedamas skaiiuoti atlyginimas u darb ar tarnyb. mok tarifai draudj, apdraustj, savarankikai dirbani ar valstybiniu savanorikuoju socialiniu draudimu apsidraudusi asmen mokam mok dydi matas atskiroms socialinio draudimo rims, nustatomas siekiant utikrinti pakankam finansavim i ri socialiniam draudimui vykdyti. Tarifai yra ireikiami procentais nuo draudiamj pajam bazs arba socialiniam draudimui deklaruojam pajam sumos, arba valstybins socialinio draudimo bazins pensijos dydio ir tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto rodikli patvirtinimo statymu kiekvieniems biudetiniams metams.[2] Lietuva siekdama ne trumpalaiks, o ilgalaiks ir visapusikos socialins Lietuvos Respublikos gyventoj gerovs, utikrinimo, kad sudarant ir vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bt numatyta pakankamai l finansuoti valstybinio socialinio draudimo statymo numatytas draudimo r. Siekiant itekli naudojimo pagal paskirt, teiss akt nustatyta tvarka nuo 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet tvirtina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto 200X met rodikli patvirtinimo statym. is statymas nustato, bendr valstybinio socialinio draudimo mok tarif, kuris procentais yra paskirstomas pagal kiekvien draudimo r. 2007 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino iuo tarifus: 1. Draudj bendrj valstybinio pensij, sveikatos, ligos ir motinysts, nedarbo socialinio draudimo mok 30,7 procento dydio tarif ir jo dydius atskiroms socialinio draudimo rims: 1) pensij socialiniam draudimui 23,7 procento; 2) ligos ir motinysts

socialiniam draudimui 2,8 procento; 3) nedarbo socialiniam draudimui 1,2 procento; 4) sveikatos draudimui 3,0 procentus. 2. alies bendr nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok 0,3 procento dydio tarif. 3. Tris nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok tarif grupes ir ioms grupms priskirt draudj mokam nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo mok tarifus: I grup 1,0 procentas; II grup 0,44 procento; III grup 0,28 procento. 4. Apdraustj bendrj valstybinio socialinio draudimo mok 3 procent dydio tarif ir jo dydius atskiroms socialinio draudimo rims: 1) pensij socialiniam draudimui 2,5 procento; 2) ligos ir motinysts socialiniam draudimui 0,5 procento. 5. Valstybins socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo mokos dyd 50 procent valstybins socialinio draudimo bazins pensijos (toliau bazin pensija). 6. Asmenims, turintiems teis mokti sumaint socialinio draudimo mok valstybins socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, 20 procent bazins pensijos dydio socialinio draudimo mok, valstybs biudeto lomis kompensuojam mokos dal 30 procent bazins pensijos. 7. Vis ri valstybini socialinio draudimo pensij papildomai daliai gauti socialinio draudimo mokos dyd 15 procent valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojam pajam. 8. Apdraustj asmen, dalyvaujani pensij kaupime, valstybinio pensij socialinio draudimo mokos tarifo dal, pervedam pensij kaupimo bendrovms, 5,5 procento. 9. Valstybinio pensij socialinio draudimo mokos tarifo dal, skirt valstybins socialinio draudimo senatvs pensijos papildomai daliai, 9,9 procento. Moktojai. Lietuvoje kaip ir daugelyje kitose Europos Sjungos valstybse, nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo mokas privalo mokt tiek darbdaviai (draudjai), tiek darbuotojai (apdraustieji). Moktojai (subjektai) privalantys mokti socialinio draudimo mokas nurodyti Valstybinio socialinio draudimo statymo 4 - 5 straipsniuose, pavyzdiui: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai notarus (asesoriai), taip pat darbo umokest gaunantys asmenys ir einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami apygard, miest, rajon, apylinki rinkim ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo umokest asmenys; Valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statyme ir Valstybs tarnybos statyme nurodyti valstybs politikai, teisjai, valstybs pareignai, valstybs tarnautojai (iskyrus valstybs tarnautojus, nurodytus 4 straipsnio 2 dalyje), taip pat gaunantys darbo umokest Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami pareigas asmenys ir kiti. [3] mok mokjimas. Draudjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo mokas Fond apskaiiuoja, iskaito ir moka draudjas nuo tos dienos, kuri apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsivelgdamas draudjo registravimo teritorinje mokesi inspekcijoje dat. U asmenis, nurodytus io statymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo mokas sumoka valstybs institucija, perklusi valstybs tarnautoj pareigasLietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, Lietuvos Respublikos atstovybje prie tarptautins organizacijos, usienio valstybs institucijoje, tarptautinje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sjungos institucijoje ar staigoje, Europos Komisijos ar Tarybos steigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sjungos valstybi nari bendrai steigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinje tarptautinje operacijoje ar misijoje, pasiuntusi dirbti specialij misij ar paskyrusi profesins karo tarnybos kar atlikti karo tarnyb Lietuvos Respublikos diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, Lietuvos Respublikos atstovybje prie tarptautins organizacijos, usienio valstybs ar tarptautinje karinje ar gynybos institucijoje. Socialinio draudimo mokos mokamos i valstybs institucijoms patvirtint Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim. Apskaiiuotas socialinio draudimo mokas draudjas sumoka ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos, iskyrus iame statyme nustatytus atvejus. staigos ir organizacijos, visikai ilaikomos i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet, apskaiiuotas socialinio draudimo mokas turi sumokti t dien, kuri i Lietuvos Respublikos kredito staig gauna las prajusio mnesio darbo umokesiui mokti, bet ne vliau kaip iki kito mnesio 15 dienos; kt.[4] Privalomojo sveikatos draudimo mokos Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statym (toliau statymas)[5] - privalomasis sveikatos draudimas valstybs nustatyta asmens sveikatos prieiros ir ekonomini priemoni sistema, io statymo nustatytais pagrindais ir slygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudiamiems asmenims, vykus draudiminiam vykiui, sveikatos prieiros paslaug teikim bei ilaid u suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavim. Privalomojo sveikatos draudimo mokos valstybs, darbdavi ar pai draudiamj mokamos io statymo nustatyto dydio mokos. Seimas, kiekvienais metais tvirtindamas valstybs biudet, Vyriausybs teikimu tvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet pervedamos mokos vienam apdraustajam, draudiamam valstybs lomis, dyd (16 str. 1 d.). 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokos dydis vienam apdraustajam, draudiamam valstybs lomis, yra 2007 metais 26 procentai, 2008 metais 27 procentai, nuo 2009 met 29 procentai Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeit met keturi ketviri alies kio darbuotoj vidutinio mnesinio bruto darbo umokesio vidurkio. Privalomojo draudimo mok mokjimas, moktojai. [6]

1. mons, staigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie veriasi individualia veikla, moka 3 procent darbo umokesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas u asmenis: 1) dirbanius pagal darbo sutartis, narysts pagrindu einanius renkamsias pareigas renkamose organizacijose, narysts pagrindu dirbanius kinse bendrijose, ems kio bendrovse arba kooperatinse organizacijose, vieojo administravimo valstybs tarnautojus; 2) valstybs politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, kit teism teisjus ir kandidatus teisjus, prokuratros pareignus, Lietuvos banko valdybos pirminink, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybs institucij ar staig vadovus, kitus Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybs institucij ar staig pareignus, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirt valstybini (nuolatini) komisij ir taryb, kit valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkus, j pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij ar taryb pareignus, jeigu jiems u darb mokamas darbo umokestis. 2. mons, staigos ir organizacijos i asmenims, ivardytiems io straipsnio 1 dalyje ir gaunantiems pajam, apskaiiuotos gyventojpajam mokesio sumos moka ne maesnes kaip 30 procent privalomojo sveikatos draudimo mokas. 3. kins bendrijos u kins bendrijos narius bei individualios (personalins) mons u individualios (personalins) mons savininkus kas mnes moka privalomojo sveikatos draudimo mokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeito ketvirio alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio. kins bendrijos u kins bendrijos narius bei individualios (personalins) mons u individualios (personalins) mons savininkus gali i mok ir io straipsnio 1 dalyje nustatyt mok nemokti, jeigu ie kins bendrijos nariai ar individualios (personalins) mons savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir registrav likviduojamos kins bendrijos ar individualios (personalins) mons status moni rejestre, o visi mons ar kins bendrijos darbuotojai yra atleisti i darbo. 4. Fiziniai asmenys, kurie veriasi individualia veikla, kaip apibrta Gyventoj pajam mokesio statyme, skaitant asmenis, gaunanius pajam u honorarus ir (ar) pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo mokas, sudaranias 30 procent apskaiiuotos gyventojpajam mokesio sumos, bet per mnes ne maiau kaip 1/12 metins valstybs biudeto mokos u valstybs lomis draudiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. i nuostata taikoma neatsivelgiant tai, ar statym nustatyta tvarka yra sumaintas pajam (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo io mokesio atleistas. 5. Kas mnes kininkai, ems naudotojai ir kiti asmeninio kio naudotojai, iskyrus apdraustuosiusprivalomuoju sveikatos draudimu,moka tokio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas: 1) kininko kio statymo nustatyta tvarka registruoti kininkai bei ems naudotojai (3 ha ir daugiau ems naudmen) u save ir u dirbanius kyje pilnameius kio narius moka po 3,5 procento minimalios mnesins algos dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas; 2) asmeninio kio naudotojai (iki 3 ha ems naudmen) u save ir u dirbanius kyje pilnameius eimos narius moka po 1,5 procento minimalios mnesins algos dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas. 6. Asmenys, nepriklausantys ivardytiems io straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei io statymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mnes moka u save 10 procent Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs paskelbto upraeito ketvirio alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio privalomojo sveikatos draudimo mokas. 7. Pilnameiai darbingi asmenys, gyvenantys kaimo vietovje ir neturintys savo ems ar pajam i kito verslo, gali bti draudiami privalomuoju sveikatos draudimu i speciali fond ar kit ems kio program finansavimo l ems kio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Pagal Privalomojo sveikatos draudimo statymo 18 straipsn:[7] 1. Privalomojo sveikatos draudimo mok mokjimo terminus ir tvark nustato Vyriausyb. 2. Asmenys, ivardyti io statymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, privalomojo sveikatos draudimo mok dyd apskaiiuoja patys ir perveda teritorini valstybini mokesi inspekcij surenkamsias sskaitas. 3. io statymo 17 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas mokas administruoja ir per tris dienas Valstybins ligoni kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto sskait perveda valstybins mokesi inspekcijos. Privalomojo sveikatos draudimo mok kontrols ir administravimo tvark nustato Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos kartu su Valstybine ligoni kasa. 4. Tuo atveju, kai asmen, ivardyt io statymo 17 straipsnio 4 dalyje, 30 procent apskaiiuoto gyventoj pajam (verslo liudijimo tam tikrai veiklos riai) mokesio sumos per mnes sudaro maiau kaip 1/12 metins valstybs biudeto mokos u valstybs lomis draudiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, iskyrus asmenis, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (iuo atveju asmenys, priskirti draudiamiesiems valstybs lomis, taip pat laikomi apdraustaisiais), skirtum tarp faktikai moktos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo mokos fiziniai asmenys perveda teritorins valstybins mokesi inspekcijos sskait, nurodydami tikslin paskirt. 5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Fondo valdyba) renka io statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokas ir centralizuotai kas tris dienas perveda las i Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sskaitos Valstybins ligoni kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto sskait. Fondo valdyba

atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetu gali vykdyti io statymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyt mok ir i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto finansuojam sveikatos prieiros staig socialinio draudimo mok tarpusavio skaitymais.