LAUNIKAULIS.

Tai ilgiausias ir vienas tviriausi mogaus kno kaulas. Jis sudaro ~ 1/3 mogausgio.
Jis turi kn ir du sustorjusius galus: proksimalin ir distalin.
Proksimalinis galas launikaulio galva. Jis sudaro snarsu gduobe. Galvos diametras ~5cm. Arti vidurio, apatiniame
krate yra launikaulio galvos duob. ia tvirtinasi launikaulio galvos raitis. Galva laibdama pereina kakl. Ji yra ~4cm
ilgio cilindras. launikaulio kaklas susijungia su knu ~1200-1300 kampu. Moter is kampas yra statesnis. launikaulio kaklo
susijungimo su knu vieta yra gumbuota ir iukti. oniniame krate ikyla didysis gumburys. Vidinje gumburo pusje yra
gubrin duob, o vidinje launikaulio pusje ikyla maasis gumburys. Abu gumburius jungiaikilios juostos. Prieky yra
tarpgbrin linija, o upakaly tarpgbrin skiauter. launikaulio knas viruje cilindrikas, apaioje apvaliabriaunio
trisienio formos. Susidaro priekinis, oninis ir vidinis paviriai ir upakalinis, oninia kratai. Naujagymio launikaulistiesus, o
po dviej met knas sigaubia priek. Kno upakaliniai gumbuoti kratai sudaro iukij linij. Linija turi dvi briaunas:
vidin ir onin lpas. Abiejuose kno galuose linija isiskleidia, lpos atsiskiria. Proksimaliniame gale onin lpa
pasibaigia sdmenine iurktuma. ia kabinasi sdmeninia raumenys. Kartais ji bna tokia ikili, kad vadinama treiuoju
gbriu. Vidin lpa pereina tarpbrin linij Apatinio galo iurkioji linija skleidiasi ir pereina antrumplius.
Distalinis galas labai praplatja ir pasibaigia dviem gumburais: vidiniu ir oniniu krumpliu. Vidinis yra ilgesnis ir platesnis.
Iorinje pusje krumpliai turi antkrumplius (vidinius ir iorinius). Tarp krumpli susidaro gili tarpkrumplin duob.
Priekiniame paviriuje yra girnelinis lankas (pavirius). Juo slankioja girnel. launikaulio upakaly iurkioji linija
isiskleidia ir sudaro pakinklin paviri. sistato pakinklinis raumuo. Tarp tarpkrumplins duobs ir pakinklinio paviriaus
yra tarpkrumplin linija.

15

GIRNEL.

Ji yra trikamp kaulin ploktel, siterpusi keturgalio (viruje) raumens sausgysl.

Girnel dengia snar i priekio. Artimasis girnels kratas pamatas, o distalinis
virn.

BLAUZDIKAULIS.

Blauzdos skelet sudaro du kaulai: blauzdikaulis ir eivikaulis.

Medialinis blauzdos kaulas blauzdikaulis yra daug stambesnis ir tvirtesnis u lateralin.
Kelio snar sudaro vien blauzdikaulis.
Blauzdikaulis yra ilgesnis kaulas, turi dvi epifezes du galis: proksimalin ir distalin. Artimasis galas yra stambesnioji
blauzdikaulio dalis, ianerykiai atsiskiria vidinis ir oninis krumplys. Vidinis didesnis, ikilesnis. Viruje krumpliai turi
snarinius pavirius: vidin ir onin. ie snariai jungiasi su blauzdikaulio

Pakila turi du gumburlius (vidin ir onin). Ji sistato launikaulio tarpkrumplin duob. iuos pavirius dengia du diskai ir
meniskai. oninje blauzdikaulio pusje yra eivikaulinis snarinis pavirius. ia sistato eivikaulio galva.

Blauzdikaulio knas yra tuiavidurinis trikamps prizms formos, turi vidin paviri, onin ir upakalin. Vidinis pavirius
nedengiamas jokiais raumenimis, yra po oda, rykiai matomas ir apiuopiamas. Turi tris kratus: priekin, tarpkaulini ir
upakalin. Upakalinje kno dalyje yra pleknin linija. ia sistato bendravardis raumuo (plekninis).

Distalinis galasturi snar su iurna. Vidinje pusje yra emyn nulinkusi vidin kulknis. Ji apiuopiama, po oda, rykiai
matoma. oninje pusje turi snarin paviri, kur sudaro snar su eivikaulio kulknim.

EIVIKAULIS.

15

Turi kn ir du sustorjusius galus. Proksimalin dalis vadinama galva.

Jo glva turi snar su blauzdikauliu.
eivikaulio knas turi tris pavirius: onin, vidin, upakalin; tris
kratus: priekin, tarpkaulin, upakalin. Svarbesnis yra tarpkaulinis
kratas.
Distalinis eivikaulio galas baigiasi oninia kulknim. Ji apiuopiama ir
gerai matoma.

PDA.

KLAUSIMAI:
1.
2.
3.
4.

Anatomijos vadas. Kaukols kaulai.

Stuburas, liemens kaulai.
Pei lankas, virutin galn.
Dubens kaulai. Apatin galn.
Snari pieiniai.

15

Pda dalinama tris dalis: iurna, pda ir kojos

pirtai.
iurn sudaro 7 iurnakauliai. Proksimalin
iurnos dal sudaro kulnakaulis ir okikaulis.
Distalin dal sudaro trys leiukai ir kubakaulis.
5 padikauliai- jie turi kn,artimas galas
pamatas, o tolimas galva ir knas. Pirtai turi po
tris pirtakaulius (pamatinis, vidutinis, galinis), o
nyktys du (pamatinis, galinis). Galinis
pirtakaulis suploktjs.