4?

7C
 ANGLIŠKOS IR LIETUVIŠKOS

KALBU

ŽODYNAS.
SUTAIS
ANTANAS LALIS.

DVIEJOSE DALYSE.
ANTRA DALIS: ANGLIŠKAI-LIETUVIŠKA.

CHICAGO, ILL.
TURTU IR SPAUDA „LIETUVOS", 924 33-RD ST.
1905.
I5<bd

DICTIONARY
OF THE

ENGLISH AND LITHUANIAN LANGUAGES.

BY
ANTHONY LALIS.

IN TWO PARTS.
PAKT SECOND: ENGLISH-LITHUANIAN.

CHICAGO, ILL.
PUBLISHED BY „LIETUVA", 924 33-RD ST.
1905.

.v
Dideji Dovana Gauta ant Partžiaus Farodob
1900 Metuose.

Uopyrvn* J906, «*

(All Kigb ta Reserwi)

JUOZUI ADOMAIIUI
{.ŠERNUI}
Š VEIKAL PAŠVENIA

A UTORIUS
Angliška abcle susideda iš 26 rai- gai, pvz. žodžiuose: care, air. oem-
dži: pare, plowshare (tark: ker.er, komper,
Aa (ei, Bb(bv), D d (dy),
Cc(sy), plaušer): kartais trumpai, ypatingai
Ee (v), Ff(ef), H h (e),
Gg(džy), dviskiemeniuose ir daugskieme-
I (ai),
i Jj(dže), K k (ke), L (61), I niuose žodžiuose po kirio, pvz. sal- :

M m (em), N n (šn), O o (o), P p (py), utary, delicate, senate, baggage, usage

Qq(kj), R r (ar), Ss(es), T t (ty), (sal' j uteri, del'ikt, sšn'et, biig'-
Uu(j), Vv(vy), Ww(dob'lju), Xx gedž, jz'edž). Del vienodumo, ta
(šks), Yy(uai), Z z (zy, zšd). paia e paženklintas teipgi garsas e
su priemaiša garso t, taigi garsas
Angliška kalba turi ypatyb, kad t
viena ir ta pati raide balse ir prie- — panašus lietuvišk dvibalse ei, gir-
balse, dagi dvibalses ir daugbalses — dimas tokiuose žodžiuose kaip: lace,
race, trace, base, case, =
face, ace,
yvairiuose žodžiuose tariama kelerio-
leis, feis, eis, b«s, keifs.
reis, treis,
pu bdu, o kartais visai netariama.
Aprybot statym, kodl tokiame ir Temijame, kad garsas " su priemai-
ša i girdimas ypaiai tokiuose ang-
tokiame žodyje ta raide turi bti teip
tariama, o kitame vel kitaip, nra. — liškuose žodžiuose, kur po balses a
seka c arba s.
Priseinatatai žodyne paženklinti kiek-
vieno žodžio ištarimas atskirai. Nors — reiškia trump e.

mustarmesypatybes, jos garsskam- 7 — turi gars lietuviškosios i, pažy-

bejimas plaiai skiriasi nuo angliško-" mjimuose ištarim visada sekant i

šios, rašytojas vistik. paženklinimuose po u, reiškia, kad skiemenyje ta* (vi)

ištarim, stengsi angliškus garsus kirtis turi kristi ant i (I), prie to j
perduoti artymiausiais lietuviškais garsai nesusilieja lietuvi dvibal-
i.

pasigaudamas prie to keleto

garsais, ses gars ui, bet abidvi palaiko savi-
ženkluot raideli. Išmokyti vis stovi, gars. Teip tatai žodžiai: ac-
angliškos tarmes smulkum tuos, ku- quit, quilt, whisper, window, ištari-
rie šiuo žodynu naudosis, rašytojas ne- muose ženklinti: akkult', kullt.
mano; išmokti gerai ištarti angliškus huls'por, uin'doM, reikia tarti: ak-
žodžius galima tik prisiklausant gyvai ku-it', ku-ilt', bu-is'por, u-in'do«.
kalbai, taigi praktišku bdu, rašytie-
i — reiškia suspaust gars lietuviško-
jie gi nurodymai gali tam bti tik pa- sios i; ištarimuose statyta visadapo
lengvinimu. kur angliš-
ilgos e {siaurosios) ten,
Vartotos žodyne ženkluotos raides, kuose žodžiuose skiemens ay, ei turi
paaiškinimui anglišk ištarim, yra panaš lietuviškos dvibalses ei gar-
sekanios: s: pvz.: day, sway, weigh, weight,
— reiškia ilga a, tartum sulieta iš tariama: dei, suei, uei, ueit.
aa.
6 — reiškia ilg o, tartum sulieti oo,
O. — reiškia maž-daug tapat, k ir vo- kartais it sulieti vienan ilgan gar-
kiei taigi vidutin gars tarp u
ii,
san oa; t paskutin skambjim
ir e, arba kaip lietuvi&koji t atviroji) girdime ypaiai (nors nevisur) netik-
žodžiuose: metas, retas, veda. ruose angliškuose diftonguose au.
e — reiškia t pat gars k lietuvi e aw, ir kai-kur balsje a, pvz. žo-
(siauroji), tik ji kartais tariama il- džiuose: auger, awful, all, talk.

swarm tariama lig: oa'gor.
suoarm, nors ištarim pa-
on], tortk,
ženklinimuose, vienodumo del, var-
tota visur ta pati ilgoji o:
o'ful, 51, tok, suorm.
6 — ištarimuose vartota paženklini-
mui vidutinio garso tarp o ir a.
Q — vokiškosios 6 skambjim,
turi
taigi vidutin gars tarp o ir e.
— reiškia ilg u.
— reiškia trump u.
ii — kreiva m, ištarim paženklinimuo-
se užtinkama tik po o (= ou, ou) rei-
kia tarti maž-daug teip, kaip tloje
žemaii tarmeleje tariama u žo-
džiuose: doima, klownas (duona,
kluonas).
///, dh —
vartotos paženklinimui ypa-
tingo angl
kalbos garso th, svetim-
tauiams nelengvai ištariamo. Ta-
me garse kartais labiau girdima t,
kartais d; kokiuose žodžiuose girdi-
ma labiau t, ten pažymjimuose iš-
tarimvartota fA (pvz. : thin, thought,
through, wealth, tark:
nUh); kur gi girdima d, ten
fhra,
pasigauta dh (pvz. then, though, this,
:
breathe, tark: dhn, dho, dhis, ory dh).
Tam garsui ištarti, reikia liežuvio
gal sprausti tarp pryšakini, pri-
glaudžiant prie viršutinij, dant.
Apostrofas (') užvaduoja silpnai girdi-
m, tarp dviej priebalsi arba pus-
balsi, trumputgars e, pvz. agree-
able,marble, table, benison, listen, al-
iruixm, ištarimuose ženklinta: agry-
iib'l, marb'l, teb'l, bšniz'n, lis'n,
altruiz'm, ištariama kaip: jigryabd,
marbd, tebd, bnizzen, liss«n, altru-
\zzem.
Paaiškinimuose ištarim nurodytas
kiekvieno žodžio kirtis ir paskaidymas
skiemenis. Kirtis (') užima teipjau ir
skiemens ženklelio (-) vieta.
VIII
oa' fa], syklos prisilaikydami, vartojome dvi-
lipuot kirt (") ten, kur kirtis turt
kristi ant pirmosios po kirio skiemens
o'gor, priebalses ar pusbalses; pvz. žodžiai:
of-fl-cial, ad-di-tion, eou-ple (6f-fi"šel,
iid-di"šion, kd"p'l), reikia tarti: 6f-
flš'el, ad-diš'i6n, kp'l.
*
Pagalios pridursime, kad angliškai-
lietuviškoje dalyje kai-kuri lietuviš-
k
žodži rašyba truput skiriasi nuo
rašybos prisilaikytos pirmoje, lietuviš-
kai-angliškoje, žodyno dalyje. Per-
pirmj dal nuo elektro-
spauzdinant
typ, nebuvo galima ji tuo-tarpu su-
lyginti, negi ištaisyti visos ten nute-
mytos ydos; pataisytos tik svarbesnes,
teipjau brukti keli svarbesni žodžiai.
Berašant antrj dal, rašytojo tapo
surinkta da geroka sauja lietuviš-
k žodži ir reiškim: juos buvo
manyta išleisti atskirame priede prie
pirmosios dalies, tatai vienok, del t-
l priežasi, atidta ant tolesnio lai-
ko. Ms kalbai dabar vis ir vis la-
tf/iin, thot, biau išsidirbant, išsivysiant, užkiek
laiko priseis visa pirmoji žodyno dalis
išnaujo perkratyti, reikalingos atmai-
nos padaryti ir gausiai papildyti su-
rinktais naujais žodžiais; tuo-gi tarpu
tenkinames tuo, kas padaryta, pasi-
tikdami, kad ms
darbas nebuvo
bergždžias, kad jis, jeigu ir nestengs
pilnai pakakinti visiems reikalavi-
:
mams, vistik užlopys nemenk savo
dirvoje spragel.
Angliškai-lietuviškam žodynui su-
taisyti gelbejomes naujausij laida
[1902m.] Webster*io International Dic-
tionary of the English language, autori-
tet pripažint geriausiu tarp angliš-
k leksikon.
Chicago, III. A, Lai is.
Tos tai- Sjos m., 1905.
 Sutrumpinimai.

ace., priekininkas ;/">L. geologijoje prep., prielinksnis

adj., bdvardis geom., geometrijoje prtt., pereitas laikas
adv., prieveiksmis gram., gramatikoje pron., išvardis
agric., žemdirbystje her., šarvažinysteje prot., priežodis
alff., algeb., algebroje ik e., tai yra prt., veiksmavardis
tinat., anatomijoje icht., ichtyoloffijoje pvz., paveizdon
arch., architektroje indecl., nelinksniuojamas retor., rhet., retorikoje
nrith., aritmetikoje žodis rus., rusiškai
nstr., astronomijoje interj., jausmažodis *., daigtvardis
bibl, biblijoje istor., istorijoje */., daigtvardis moteriš-
biol., biologijoje jur., jurisprudencijoje kos gimties
bot., botanikoje log., logikoje s. gen., daigtvardžio kilti-
'hem., chemijoje lotyn., lotyniškai ninkas
chir., chirurgijoje manež., manežuose (raiti- sing., vienskaitoje
collect., kolektyviškai ninkysteje) sup., supert, augšiausias
com., pirklyboje mar., jurininkyutje bdvardžio laipsnis
comp., augštesnysis bd- math., matematikoje sutr., sutrumpinta forma
vardžio laipsnis mech., mechanikoje S. V., Suvienytose Valsti-
conj., sanjunga med., medicinoje jose Šiauri Amerikos
dat., naudininkas mil., kareivysteje theol., teologijoje
dim,, pamažinta žodžio mm,, mineralogijoje trigon., trigonometrijoje
forma mus., muziko.e typ., typografijoje

eccl., bažnytžodis myth., mytologijoje v., veiksmažodis

eleetr., elektrotechnikoje nusen., nusenusi forma: r. a., pereinamas veiksma-
ent., entomologijoje nebevartojamas žodis žodis
et, ir
opt., optikoje c.aujcil.. gelbiamasis veik-
etc. ir tam lygu; ir kiti:
orn., ornitologijoje smažodis
paleont., paleontologijoje r. impers. beypatinis veik
ir teip toliaus ,

ethn., etnologijoje
philol., filologijoje smažodis
philos., filosofijoje c.n., nepereinamas veik-
/.,moteriška gimtis
photogr., fotografijoje smažodis
fam., biiuliškai
phys., fizikoje teter., veterinarijoje
fecht., fechtavime
physiol., fiziologijoje tide, žiurek
fig., prilyginamoje pra-
pirki, pirklyboje vok., vokiškai
smje
daugskaitoje
pi., vulg., vulgariškas žodis
fort., kariškose gintuvese
pp., veiksmavardis perei-
zool., zoologijoje
frq., kartojamas žodis
to laiko ir., žiurek
gen., kiltininkas
p.pr.,veiksmavardis per- d; ir
geogr., geografijoje einamojo laiko =, lyginasi: tiek-pat ka

Nepažymti ia kai-kurie sutrumpinimai bus suprantami ir be paaiškinimo. Kiti randami

paaiškinimuose sutrumpinim pirmoje žodyno dalyje.
 ENGLISH— LITHUANIAN DICTIONARY.

Abet

Abbreviation (ab-bry-vi-e'ši6n), s. su-

trumpinimas.
A (a, e), nereiškiamasis daigtvardii Abbreviator (iib-bry'vi-e-tor), #. sutrum-
snarys (atsaks vokiškam
(artirto, pintojas.
ein, eine), statomas prieš priebalse Abbreviatory(ab-bry'vi--to-ri), adj. tar-
prasidedanius daigtvardžius. | prep. naujs sutrumpinimui; sutrumpina-
ant; per; už; nuo. mas.
Abacist(iib'a-sist), rokuotojas.
s. Abbreviature (iib-bry'vi--tjur), *. su-
Aback (ii-biik'), adr. atgal; užpakalyj. trumpinimas: sutrauka.
Abacus (iib'a-k6s), s. rokuotins. A-B-C-book (-by-sy'buk), *. abcle;
Abaft (a-biift'), prep. d- adr. užpakalyj; lementorius.
užpakalin; užpakal. Abdicate (ab'di-kt), t.a.n. atsisakyti
Abandon (a-ban'don), t. a. visiškai ap- (nuo urdo, etc.); išsižadti.
leisti; pamesti; palikti; atsiduoti. Abdication (ab-di-k'šion), s. atsisaky-
Abandoned (a-ban'dond), adj. apleistas: mas; išsižadjimas.
pamestas; paliktas; j pasileids: am- Abditory (ab'di-to-ri), s. pakavon.
žinai ištvirks. Abdomen (iib-do'men), s. pilvas.
Abandoner (ii-ban'don-Sr), s. tas, kurs Abdominal (ab-dom'i-nel), adj. pilvinis.
k apleidžia, pameta: apleistojas. Abdominous (ab-dom'i-nos), adj. pilvo-
Abandonment (a-biin'don-ment), s. aplei- tas.
dimas. Abduce (ab-djs'), v.a. atitraukti: nu-
Abase (a-bV), v.a. nu-, pažeminti. kreipti.
Abasement (ii-bes'ment), s. nužemini- Abduct (ab-dokt'), v.a. pagriebti: pa-
mas; nusižeminimas. vogti; nuvesti; nugabenti.
Abash (ii-baš), r. a. su-, užgedyti. Abduction (iib-dok'šion), s. pagriebimas:
Abashment (ii-baš'ment), s. susigedy- pavogimas; nugabenimas; nuvedi-
mas; susimaišymas. mas.
Abate (a-bef), v.a. sumažinti: nutrauk- Abecedarian (e-by-sy-de'ri-en), s. tas,
ti. | v. n. sumažti; susimažinti; ap- kurs mokinasi, teipgi tas, kurs mo-
sistoti. ko ant lementoriaus.
Abatement (a-bet'ment),
mas; nutraukimas; sumažjimas.
s. sumažini- Abed (a-bšd'), adv. lovoj. To go —
eiti lov (=gulti).
Abater (a-bet'c'Jr), s. sumažintojas. Abele (a-b\T)> »-bot. baltasis topelis.
Abator (a-be'tor), *. neteisus mantos
Aberrance.Aberrancy(ab-6r'retts,-ren-si),
paveldtojas.
s.klaidžiojimas; paklydimas; iškly-
Abb (ab), *. metmenys; apmatai.
dimas; iškrypimas.
Abbacy (ab'bši-si), *. abatyste.
Aberrant (ab-r'rent), adj. klaidžiojs:
Abbess (ab'bšs). *. abate: minykii per-
detine.
išklyds; iškryps; išsiskyrs.
Abbey (ab'bi), *. klioštorius. Aberration (iib-or-r'šion), *. klaidžioji-
Abbot (ab'bot), *. abatas; minyki per- mas; paklydimas; išklyd imas: iškry-
dti n is. pimas; | astr. aberacija; | opt. iš-
Abbreviate (ab-bry'vi-et), r. n. sutrum- barstymas (spinduli).
pinti; sustriukinti. Abet (a-beT), v.a. gundyti; kurstyti.
 Abetment \ Abortive

Abetment (a-bet'ment), «. gundymas; niuntiii); išdeleguoti. | •. popie- — ,

kurstymas. žiaus pasiuntinys.

Abetter, Abettor (a-bet'tur), ». gundyto- Ablepsy (ab'lp-si), a. neregyste: akly-
jas; kurstytojas. be.
Abeyance (a-bei 'ens), s. stoka valdinin- Abloom (ii-blm'), adr. žydjime.
ko, paveldtojo. To be in laukti — , Abluent (ab'lju-ent), adj. mazgojantis:
paveldtojo. valantis.
Abhor (ab-hor'), v. a. biauretis. Ablution (ab-lj'šion), *. apmazgoji-
Abhorrence (ab-hr'rens), *. pasibjaur- mas; apiplovimas.
jimas. Ably (e'bli), adv. gabiai; sumaniai.
Abhorrent (ab-h<5r'rent), adj. biaurus: Abnegate (iib'ni-get), v. a. užginti; už
pasibaistinas. | — ly, ode. su pasi- ginyti.
biaurejimu. Abnegation (iib-ni-ge'šion), s. užgyni-
Abidance (ii-baid'ens), s. buveine: gy- mas; užginijimas; užsigynimas:
venimo vieta. išsižadjimas.
Abide (ii-baid'), r. a. [pret&pp. abode], Abnormal, Abnormous (ab-nor'mel,
laukti; ksti; trivoti. | r. n. bti; -mos), adj. nepaprastas; neprigim-
gyventi; laikytis; pasilikti {prie ko). tas; anormališkas; nenormališkas.
Abiding (ii-baid'ing), adj. gyvens; ||
— ly, adi\ nenormališkai.
besilaiks; pastovus. , s. buvi- ||
— Abnormality (ab-nor-mal'i-ti), *. nenor-
mas; gyvenimas; besilaikymas; pa- mališkumas.
stovumas. J —
ly, adv. pastoviai; tvir- Abnormity (iib-nor'mi-ti), *. nepaprastu-
tai. mas; anormališkumas.
Ability (a-bil'i-ti), s. gabumas; išgalji- Aboard (a-bord'), adv. ant laivo; laiv;
mas; nuojiega. važ.
Abject (ab'džškt ),«<?;. niekšiškas; žemas; Abode (a-bod'), ir. Abide. 1 — , s. gyve-
biaurus. | — ly, adv. biauriai; niek- nimo vieta; sdyba; buveine.
šiškai. |
— ness, 8. biaurumas; niek- Abolish (ti-bol'iš), t. a. panaikinti.
šyste; vergiškumas. Abolisher (ii-bol'iš-or), s. panaikintojas.
Abjection (iib-džek'šiSn), #. pažemini- Abolition, Abolishment (iib-o-li"šion, ii-

mas; niekyste; niekšyste. bol'iš-ment), s. panaikinimas; praša-

Abjuration (iib-džju-re'šin), #. atsi-. iš- linimas.
sižadjimas. Abolitionist (ab-o-li"ši6n-ist), t šalinin-
Abjuratory (iib-džj'ra-to-ri), adj. talpi- kas išliuosavimo verg.
ns savyj išsižadjim, atsisakym. Abominable (ii-bom'i-na-b'l), adj. pasi-
Abjure (tib-džjr'), t. a. n. atsi-, išsiža- biauretinas; biaurus; baisus. —ness, ||

dti; atsisakyti po prisiega. s. biaurumas. | Abominably, adv.

Ablactate (ab-lak'tet), v. a. nujunkyti biauriai.
nuo krties. Abominate (il-bom'i-net), r. a. biauretis.
Ablactation (ab-lak-te'ši6n), *. nujun- baistis.
kymas nuo krties. Abomination (ii-bom-i-ne'šion), s. pasi-
Ablation (ab-le'šion), «. prašalinimas; biaurejimas; biaurybe.
nugabenimas.
Aboriginal (;ib-o-ridž'i-nel),arfy. pirmuti-
Ablative (ab'la-tiv), s.gram. rankinin-
pirmapradinis.
nis; pradinis; J
— , f.
kas.
pirmutinis gyventojas.
Ablaze (ii-blez'), adj. liepsnojantis. |
Aborigines (iib-o-ridž'i-nyz), s.pl. pir-
adv. ugnyj; liepsnoj.
mutiniejie šalies gyventojai.
Able (e'b'l), adj. gabus; pagabus; gals;
atsakantis; tikes. To be galti; — ,
Abortion (ii-bor'šion), ». pirmlaikinis
gimdymas; išmetimas vaisiaus; nu-
stengti; pajiegti; valioti. Able-bod- ||

ied (-bod'id), adj. drtas; tvirtas; varymas vaisiaus.

resnas. Abortive (ii-bor'tiv), adj. bergždžias; ne-
Ablegate (iib'li-get), v. a. išsisti (pa- pasekmingas.
 Abound Abstract

Abound (ii-baund'), r.a. gausti; skelse- s. neaprybotumas: neaprubežiuota

ti; turtingu bti (kuo). valdžia; patvaldyst.
Abounding (a-baund'ing),pr£. gausingas: Absolution (iib-so-lj'šin), *. atleidi-
gausus: pilnas; turtingas k>i<>. mas (prasikaltim); išrišimas: abso-
About (a-bauf), prep, apie; aplink: ap- liucija.
linkui. | adr. arti; beveik. Absolutism (fib'so-lju-tiz'm), s. neapry-
Above (a-bov'), prep.etadc. augštai: bota valdžia; absoliutizmas.
augšiau; viršuj; su viršum: all, — Absolutory (iib-sol'ju-to-ri), a<Ij. sutei-
daugiaus už visk: ypatingai. kis atleidim, dovanojim.
Abovesaid (-sd), adj. viršuj mintas. Absolve (ii b-sol v'), r.a. paliuosuoti nuo

Abrade (ab-rd'), t. a. nutrinti; nudil- ko; dovanoti (nusikaltim); išrišti.

dyti. Absorb (iib-sorb'), r.a. sugerti; siurbti;
Abrasion (ab-r'žiSn), s. nudildamas. praryti. To be absorbed in, sigilinti;
Abreast (ii-brsf), adr. šalia; greta. pasinerti: pasksti (mintyse, etc.).
Abridge (ii-bridž'), r.a. sutrumpinti: Absorbable (ab-sorb'a-b'l), adj. sugeria-
pritrumpinti: sustriukinti. mas.
Abridgment (a-bridž'ment), s. sutrumpi- Absorbent (ab-sorb'ent), adj. tarnaujs
nimas. kam nors sugerti; sugeris. | ». — ,

Abroad (ii-brod'), adr. plaiai: | lauke; med. vaistas sugeris ar neutrali-

svetur. zuojs pilvines rgštis.
Abrogate (ab'ro-gt), r.a. panaikinti. Absorption (ab-sorp'šion), s. sugrimas:
Abrogation (ab-ro-ge'šion), s. panaiki- susigrimas.
nimas. Absorptive (iib-sorp'tiv), adj. gals su-
Abrupt (iib-ropt'), adj. status; skardus; gerti: sugeriantis.
staigus; mus. | —
ly, adr. staiai; Abstain (ab-stn'), r. n. susilaikyti; pri-
mai; staigiai; netiktai. | —ness.*. silaikyti; prisiturti.
statumas; skardumas; staigumas. m
Abstemious (ab-sty' i-ds), adj. miernas:
Abruption (ab-rop'šion), s. nulaužimas; prisilaikantis blaivysts; blaivai už-
nuolauža; nutrkimas. silaikantis; blaivas. | —
ly, adr. mier-
Abscess (ab'ss), s. skaudulys: spaugas: nai; blaivai. |
—ness, s. blaivumas:
geluonys. prisiturjimas (nuo grim, etc.);
Abscind (ab-sind'), r.a. nupiauti. miernumas.
Abscission (iib-siž'ion), s. nupjovimas. Absterge (iib-stordž'), v.a. nušluostyti:
Abscond (ab-skond'), r. n. slapstytis: nuvalyti.
slptis; pasislpti. adj. naudo-
Abstergent (šib-stor'džent),
Absconder (ab-skond'or), *. slaptukas: jamas valymui; vals; valomas. |
pasislplis. — s. med. valomas vaistas.
,

Absence (iib'sens), s. nebuvimas; nepri- Abstersion (iib-stor'šion), s. nušluosty-

buvimas; stoka. mas; nuvalymas.
Absent (iib'sent), adj. nesantis: stokuo- Abstinence (ab'sti-nens), *. prisiturji-
jantis. | Absent-minded, adj. užmar- mas (nuo ko); užsilaikymas blaivu-
šus. me; blaivyst.
Absent (ab-sent'), r.a. prasišalinti. Abstinent (šib'sti-nent), adj. prisiturin-
Absentee (iib-sen-ty'), *. pasitraukelis; tis; miernas; blaivas. 1 —ly, adr.
nešantysis savo vietoj; gyvenantysis blaivai.
svetur. Abstract (iib-strakt'), r.a. atskirti: ati-
Absinth, Absinthe (lib'sinM), m. bot. mete- dalyti; atitraukti: abstraktiškai
l; | meteliu, degtine. perkratinti, svarstyti; | ištraukas
Absolute (ab'so-ljt), adj. savistovus: daryti; | slapta ištraukti, paimti:
patvaldiškas; neaprybotas; pilnas pavogti.
savyj; absoliutiškas. | —
ly, adr. ab- Abstract (ab'strakt), adj. atidalytas:
soliutiškai; pilnai; visiškai, j —ness. atitrauktas; atskirtas nuo medegos:
 Abstracted Access

suprantamas vien mintyje; protiš- Abysmal (a-biz'mel), adj. bedugnis.

kas; abstraktiškas; iškriks (min- ||
Abyss (a-bis'), s. bedugne; prapultis;
tyse). |j
— , *. sutrauka. ||
— adv.
ly, kiauroji; pragarme; pragaras.
atskirai; abstraktiškai. ||
—ness, s. Abyssal (ii-bis'el), adj. bedugnis.
abstraktiškumas. Acacia (a-ke'ši-a), s. bot. akacija.
Abstracted (iib-strakt'6d), adj. atidaly- Academian (ak-a-dy'mi-en), s. akademi-
tas; atskiras; atitrauktas; \ iškriku- kas.
si mini; iškriks; iširs (mintyse). s. akademikas.
Academic (ak-a-dSm'ik),
| _|y f adc. su iškrikusioms minti- [ — , akademiškas, —ally,
—all, adj. g

mis. | ness, s. — iškrikimas, mini adv. akademiškai.

iširimas. Academicals (iik-ii-dem'ik-elz), s. pi. aka-
Abstraction (ab-strak'šion), s. atitrau- demiški rbai.
kimas; atmimas; atitraukimas min- Academician (ak-a-di-mi"šen), s. aka-
i; abstrakcija; \ mini iškriki- demikas.
mas; pamimas (ko nors nuo
||
kito); Academy (a-kiid'i-mi), s. akademija.
pavogimas. Acanthaceous (ak-an-Me'šos), adj. ak-
Abstractive (ab-strak'tiv), adj. atskirias; stinuotas.
atitraukis. ||
—
ly, adv. atskirai; ab- Accede (ak-syd'), v. n. pasiekti (kol.
straktiškai. urd); sutikti (antko): pristoti: pri-
Abstruse (ab-strs'), adj. neaiškus; ne- sidti.
suprantamas; tamsus; painus. ||
— ly, Accedence (iik-syd'ens), s. pristojimas;
adv. tamsiai; painiai. ||
—ness, *. ne- prisidjimas.
aiškumas; tamsumas; painumas. Accelerate (iik-sel'or-et), r. u. suskubin-
Absurd (ab-sord'), adj. absurdiškas; ti; priskubinti.
paikas; tušias; beprotiškas. ly, ||
— Acceleration (ak-sl-6r-e'šion), s. su-,
adv. paikai; beprotiškai; absurdiš- priskubinimas.
kai. Accelerative,Acceleratory(ak-s61'6r-a-tiv,
Absurdity (šib-sord'i-ti), s. paikyste; ab- -to-ri), adj. suskubins; suskubina-
surdas. mas.
Abundance (ii-bon'dens), *. gausa; pil- Accelerator (ak sTor-e-tor), s. susku-
nis; pilnybe. binto j as.
Abundant (ii-bon'dent), adj. gausus; pil- Accension (ak-sen'šion), *. degimas: už-
nas; pilningas. | —ly, adv. gausiai. degimas.
Abuse (ii-bjz'), t. a. ant pikto panau- Accent (ak'serit), *. akcentas; kirtis:
doti; neprideraniai išnaudoti; dar- balsakla. |
— (iik-snf), v. a. ak-
kyti; užgauti; žeisti; šmeižti; žagti. centuoti.
||
— , s. nepriders panaudojimas, Accentuate (iik-sn'tju-et), v. a. akcen-
vartojimas; darkymas; užgavimas; tuoti.
žeidimas; šmeižimas. Accentuation (ak-sen-tju e'šin),
s. ak-
Abuser (ii-bjz'or), s. tas, kurs ant k centavimas; paženklinimas kirio.
pikto panaudoja; darkytojas; užga- Accept (iik-spt'), v. a. priimti: tikti
vjas; žeidjas; šmeižejas. ant ko; suprasti.
Abusive (ii-bj'siv), adj. netikusiai pa- pri-
Acceptability (iik-sept-ii-bil'i-ti),
naudotas; žeidingas; darkus. ly, — a,

imtinumas; priimblumas.
adi. žeidingai. | ness, #. žeidin- —
Acceptable (iik-sept'ii-b'l), adj. galimas
gumas; darkumas.
Abut (a-bof), v. n. (to — on, upon, a-
priimti; priimtinas; priimblus: ant
ko galima sutikti, susitaikyti; pri-
šlietis; susišlieti: susidurti;
gainst),
imnus. |
—ness,«. = Acceptability.
.susisiekti.
susišliejimas; Acceptance (iik-spt'ens), primimas. *.
Abutment (ii-bot'ment), s.

Acceptation (iik-sep-te'šion),
s. primi-
susidrimas; susidrimo vieta.
Abuttal (a-bot'tel), *. ryba; rieti*. mas; priimta žodžio prasm.
Abysm (a-biz'm'), *. — Abyss. Access (iik-sV ir ak'ss), s. prijimas.
 Accessary Accretion

pryeiga: |
prieaugis: pasidauirini- palydjimas dainos muzika: akom-
mas. paninmrntafl
Accessary (;ik-M's'se-ri , = Acci Accompany (iik-kom'pa-ni), r.n. lydti:
Accessibility (ak-sšs-i-bil'i-tij, *. prit-i- palydti; akompanuoti.
namumas. Accomplice (iik-kom'plis), *. sbras.
Accessible (;ik-ss'i-bi), adj. prieina- Accomplish (ak-kom'pliš), ra. pabaigti:
mas. atlikti; išpildyti; pasiekti.
Accession (;ik->š'i6n), prijimas; pri- ». Accomplishment (ak-kom'pliš-ment), s.
sidjimas; priaugimas; pasidaugini- užbaigimas: išpildymas; atlikimas:
mas; vied. pripuolimas(%"<ri; užsto- |
prasisiekimai; gabumai; gytos
jimas; užžengimas (ant $otto\ pažintys.
Accessorily (iik-ses'so-ri-li), adr. iš pa- Accomptant (Jik-kaunt'ent), s. = Ac-
šalies. countant.
Accessory (iik-ss'so-ri), *. pašalinis san- Accord (iik-kord'), g. sutarimas; mus.
veikejas, sandalyvininkas: padaline akordas. | —
r. n. sutaikyti; daryti
,

apystova; priedas. | , adj. sanda- — kad sutart. | r. n. sutarti; sutikti.

lyvas; iš šalies prisideds; priedinis; Accordance (ak-kord'ens), s. sutarimas.
pašalinis. According (iik-kord 'ing), to, sutikmej —
Accident (ak'si-dnt), *. atsitikimas: su: anot; sulig. | —\y,adr. atsakan-
prietikis. By — , išnetyit: netik- iai.
tai. Accordion (ak-kor'di-on), s. armonika.
Accidental (ak-si-den'tel), adj. netik- Accost (ak-kost'), v.a. užšnekinti; už-
tas: netyus: pašalinis. |
—ly, adc. kalbinti.
netiktai; išnetyiu.. Account (ak-kaunf), v.a. n. rokuoti; ro-
Acclaim (šik-klem'), delnais ploti;
r. a. n. kuotis; rokund išduoti. To for, —
apliauduoti; riksmais savo džiaug- aiškinti; paduoti priežast. | , s. —
sm kam išreikšti. — , *. = Accla- rokunda; atskaita: pranešimas; prie-
mation. žastis; pamatas. In — with, rokun-
Acclamation (ak-kla-me'šion), *. džiaug- don su kuo. On — of, dlei; iš prie-
smo, pritarimo riksmas; delnij plo- žasties. On no —, jokiu bdu. To
jimas; apliaudavimas. make — of, branginti; godoti. To
Acclimate (lik-klai'met), r. a. Accli- = take — arba To take into
of, imti — ,

matize. ant apsvarstymo; paiseti; atid at-

Acclimatization (ak-klai-mii-ti-ze'ši6n), kreipti. To make no of ne paiseti; —
s.pripratinimas ar pripratimas prie neboti.
naujo klimato. Accountability (ak-kaunt-a-bil'i-ti), s.

Acclimatize (ak-klai'ma-taiz), r.<j. pri- atsakomumas.

pratinti prie naujo klimato. Accountable (ak-kaunt'a-b'l), adj. atsa-
Acclivity (ak-kliv'i-ti), s. stati prieškal- komas; kurs turi už atsakyti, ro-k
ne. kund išduoti.

Acclivous ;ik-klai'v6s), adj. status augš-

(
Accountant (ak-kaunt'ent), s. rokund
eins vedjas.
tyn; augšt.
Accouple (iik-k6"p'l), v.a. suporuoti.
Accommodate(ak-kom'mo-det), v.a. pri-
Accoutre (iik-k'tor), v.a. aprdyti; ap-
taikyti; sutaikyti; suderinti; | ap-
rengti.
rpinti. | — , adj. tinks; atsakomas.
Accoutrements (ak-k'tor-ments), s. pi.
Accommodation (iik-kom-mo-de'ši6n), *. apredymas; apgerbimas; paredalai.
pritaikymas; sutaikymas; suderini-
Accredit (iik-kršd'it), v.a. patikti; už-
mas; | parankumai; liuonumai; | tvirtinti; suteikti pilnavalyst.
paskola. | —train, vidutinio grei-
Accreditation (iik-krd-i-te'šion), «. pa-
tumo trkis, sustojas ties Idjekviena tikjimas; užtvirtinimas.
stote.
Accretion (:ik-kry'šion), *. priaugimas;
Accompaniment (iik-kom'pa-ni-menn, ». pasidauginimas; suaugimas.
 Accroach Acoustic

Accroach (iik-kro'), v. a. prisisavinti; Acescence, Acescency (a-ses'sens, -sen-

užgrobti. si), *. rugšterejimas.
Accrue (iik-kr'), v.n. priaugti; pasi- Acescent (ii-s6s'sent), adj. rugšterejes.
dauginti; pasididinti. Acetate (as'i-tet), s.chem. actines rg-
Accubation (ak-kju-be'šion), *. priguli- šties druska.
mas. Acetic (a-sy'tik ir a-s6t'ik), adj. acti-
Accumbent (ak-kom'bent), adj. guls- nis. —acid, actine rgštis.
ias; priguls. Acetify (ii-set'i-fai), v. a. paversti rg-
Accumulate (ak-kj'mju-let), v. a. rinkti št, act.
krva; rinkti; krauti. ||
v.n. rink- Acetose, Acetous (as'i-tos, a-sy'tos), adj.
tis
i
krv; susirinkti; susikrauti. rgštus.
Accumulation (ak-kj-mju-le'šion), s. Acetylene (a-seVi-lyn), s.chem. acetile-
besirinkimas krv; susirinkimas; nas.
susikrovimas. Ache (ek), f, skaudjimas; glimas. |

Accumulative (ak-kj'mju-l-tiv), adj. — , v.n. skaudti; sopti.

surenkamas; sukraunamas; priedi- Achievable (a-yv'ii-b'l), adj. išpildo-
nis. mas; nuveikiamas; pasiekiamas.
Accumulator (ak-kj'mju-le-tdr), s. rin- Achieve (ii-yv'), v. a. išpildyti; nuveik-
kjas; krovjas; mech. akumuliato- ti; atlikti: pasiekti; laimti.
rius. Achievement (ii-yv'ment), s. išpildy-
Accuracy (ak'kju-ra-si), s. rpestingu- mas; nuveikimas; veikalas; nuovei-
mas; davadningumas; teisingumas; kalis.
punktuališkumas. Achiever (ii-yv'or), s. išpildytojas; nu-
Accurate (ak'kju-ret), adj. rpestingas: veikejas.
teisingas; davadningas; punktuališ- Achromatic (ak-ro-mat'ik), adj. bepar-
kas. H
— ly, adv. rpestingai; da-
"
vis.
vadningai; punktuališkai. — ness, || Acicular (ii-sik'ju-lor), adj. adatos pa-
s. = Accuracy. vidalo; smailus kaip adata.
Accurse (iik-kors'), v. a. užkeikti; pra- Acid (aVid), adj. rgštus; gaižus. ||
—
keikti. *. rgštis.
Accursed (ak-korsf), adj. prakeiktas. Acidify (ii-sid'i-fai), v. a. padaryti rg-
II
—
'y (-kors'ed-li), adv. prakeiktai. šiu; fig. apkartinti.
jj
—ness,*. prakeiktumas. Acidity (ii-sid'i-ti), a. rugštumas; gaižu-
Accusable (iik-kjz'a-b'l), adj. kaltin- mas.
tinas; baustinas. Acidulate (ii-sid'ju-let), v. a. pargštinti;
Accusation (iik-kju-ze'šion), *. apkalti- truput rgšiu padaryti.
nimas. Acidulous (ii-sid'ju-16s), adj. rugštere-
Accusative (iik-kj'za-tiv), s. gram, prie- jes..
kininkas. Acknowledge (ak-nl'edž), v.a. pripažin-
Accusatory (iik-kj'za-to-ri), adj. talpi- ti.

ns savyj apkaltinim; apkaltins. Acknowledgment (ak-nol'edž-ment), *.

Accuse (iik-kjz'), v. a. kaltinti; apkal- pripažinimas; išpažinimas; padeka-
tinti. .vone.
Accuser (ak-kjz'or), s. apkaltintojas. Acme (iik'mi), *. viršne; iukuras;
Accustom (ak-kos'tom), v a. pripratinti. augšiausias laipsnis.
Ace(es), 8. akis; tzas {kartone). Acolyte, Acolyth (šik'o-lait, -Mth), *. baž-
Acephalous (a-sef'ii-16s), adj. begalvis. nytkalpis; pagelbininkas.
Acerb (ii-sorb'), adj. rgštus; gaižus; Aconite (iik'o-nait), -s. bot. kurpute; lia-
kartus. vonašas.
Acerbity (ii-sorb'i-ti), *. gaižumas; kur- Acorn (e'krn), s. gile (ariuolo).

tumas; rugštumas. Acoustic (ii-kaus'tik ir -ks'tik), <td.

Acerose (jis'or-os), adj.bot. spygliuotas: girslinis;akustiškas. —S, ||

s. aku-
spyglinis. stika; mokslas apie bals.
 Acquaint Adamantean

Acquaint (ak-kugnf), v. a. supažindyti. las; darbas; pasielgimas: aktas. |

Acquaintance (iik-kuent'ens), *. apsipa- —,«.«.«. veikti; elgtis; perstatyti:
žinimas; pažintis: | pažstamas. lošti (rol).
Acquaintant (ak-kuent'ent), s. pažsta- Actinism (iik'tin-iz'm), & š\ it sos spin-
mas. duli pajiega gimdanti chemiškas
Acquiesce (ak-kul-es'), r.n. tyloms su- atmainas.
tikti; priimti; nesipriešinti: pasi- Action (ak'šion), *. veikimas; veikme:
duoti. darbas; besielgimas: apsiejimas: |
Acquiescence, Acquiescency (ak-kuT-s'- byla; procesas; | akcija; susirmi-
sens, -sen-si), sutikimas; nesiprie-
*. mas; mušis.
šinimas; pasidavimas: nusilenki- Actionable (iik'šion-a-b'l), adj. už ka
mas. galima sd sksti.
Acquiescent (ak-kul-s'sent), adj. sutin- Active (iik'tiv), adj. veiklus: krutus:
ks; nusileidžis; nulankus. vikrus; veikis; veikiamas. | —ly,
Acquirable (ak-kuair'a-b'l), adj. gija- adv. veikliai; vikriai. | —ness, #.
mas. = Activity.
Acquire (ak-kuair'), v.a. jgytL *. veiklumas: kru-
Activity (ak-tiv'i-ti),
Acquirement (ak-kuair'ment), s. giji- tumas; vikrumas.
mas. Actor (ak'tor), s. veikjas: veiklius:
Acquisition (iik-kul-zi"ši6n),*. gijimas; aktorius.
laimjimas; kas gyta. Actress (ak'trs), s. veikja; aktore.
Acquisitive (ak-kuiz'i-tiv), adj. links Actual (ak'tju-el), adj. tikras; btinas:
ant gijimo, ant prasisiekime | dabartinis. |
— ly, adr. tikrai.
—ness, *. besistengimas gyti, laim- —ness, s. = Actuality.
ti. Actuality (ak-tju-al'i-ti), s. tikrumas:
Acquit (ak -kult'), v.a. užmokti(skol, tikras buvimas.
etc.); atiteisti; išteisinti; paliuosuoti. Actuary (iik'tju-e-ri), s. aktuarius: re-
To — savo užduo-
oneself, išsiristi iš gistratorius.
ties; atlikti savo užduot. Actuate (iik'tju-et), t.a. judinti: varyti:
Acquittal (ak-kult'tel), s. paliuosavi- judejiman pastmti; pajudinti.
mas; išteisinimas. Acuate (ak'ju-et), adj. nusmailintas:
Acquittance (ak-kult'tens), s. paliuosa- smailus.
vimas; pakvitavimas. Aculeate (a-kj'li-et), adj. akstinuotas.
Acre (e'kor), s. akras; margas (žemes). Acumen (ii-kj'mn), s. supratimo grei-
Acrid (iik'rid), adj. aitrus: kartus. | tumas; sumanumas: mitrumas.
— ly, adv. aitriai; kariai. | —ness, t. Acuminate (a-kj'mi-net), adj. smailus:
= Acridity. nusismailins. | — , r.n. nusismai-
Acridity (a-krid'i-ti), *. aitrumas: kar- linti.
tumas. Acumination (a-kj-mi-ne'šion), s. nu-
Acrimonious (ak-ri-mo'ni-6s), adj. ait- sismailinimas; smailuma.
rus; aštrus; kandus; skaudus, {j
Acupuncture (ak-ju-ponk'tjur), s. ada-
— ly, adv. aitriai: skaudžiai. | —ness,
tos durimas.
*. = Acrimony. Acute (a-kjf), adj. smailus; aštrus:
Acrimony (iik'ri-mo-ni), *. aitrumas;
skaudus; smarkus; nuoregus. | — ly,
aštrumas; skaudumas; kandumas.
adv. aštriai; skaudžiai; su aštria
Acrobat (iik'ro-biit), s. akrobatas: gim-
nuorega. | —ness, s. aštrumas: skau-
nastas.
at. akroba-
dumas; nuoregumas.
Acrobatic (ak-ro-bat'ik),
t iškas.
Adage (iid'edž), s. patarle; priežodis.
Across (a-kr6s'), prep.d-adr. per: sker- Adamant (ad'a-mant), s. deimantas.
sai; kryžmais. Adamantean, Adamantine (ad-a-man-ty'-
Acrostic (a-kros'tik), *. krašteilis. en, -man'tin), adj. deimantinis;
Aei(akt), s. veikimas; veikme; veika- kietas kaip deimantas.
 Adam 8 Adjunct

Adam's apple (iid'ems ap'p'l), s. Ado- gantinai.

lygiai; | —ness, ». = Ad-
mo ksnis; Adomo obuolys. equacy.
Adapt (ii-dapf), t.a. pritaikyti. Adhere (ad-hyr'), v. n. lipti; prilipti;
Adaptability (ii-dapt-a-bil'i-ti), «. pritai- prikibti; prisiplakti; laikytis.
komumas; tinkamumas; pritikimas. Adherence (iid-hyr'ens), *. prilipimas;
Adaptable (ii-diipt'a-b'l), adj. pritaiko- prisirišimas.
mas. ||
— ness, s. = Adaptability. Adherent (ad-hyr'ent), adj. limps; pri-
Adaptation (iid-ap-te'šion), s. pritaiky- lips; prikibs; sujungtas. *. ||
— ,

mas. prisirišelis; šalininkas; pasekjas*

Add (ad), v.a. pridti; pridurti; sudti. Adhesion (ad-hy'žion), «. lipimas; prili-
||
v. n. prisidti. pimas; prisirišimas; besijungimas.
Adder (ad'dor), s. gyvate. Adhesive (id-hy'siv), adj. limps; lip-
Addible (ad'di-b'l), adj. pridedamas. nus. | —
ly, adv. lipniai. | —ness, t.
Addict (ad-dikf), v.a pašvsti. To — lipnumas.
oneself to. atsiduoti; pasišvsti kam. Adhibit (Jid-hib'it), v.a. daleisti; priim-
Addictedness (ad-dikt'ed-ness), s. Ad- = ti; panaudoti.
diction. Adhibition (ad-hi-bi"šion), *. panaudo-
Addiction (ad-dik'šion), *. atsidavimas; jimas.
pasišventimas. Adieu (a-dj'), interj. sudie! lik svei-
Addition (ad-di"šion), s. pridjimas; kas! ||
—
*. atsisveikinimas.
,

priedas; arith. sudjimas. Adipose (iid'i-pos), adj. anat. taukinis.

Additional (ad-di"šion-el), adj. priedi- Adit (iid'it), s. atvar; eiga; skyle tar-
nis; pridtas. naujanti nusileidimui kastynes.
Additive (iid'di-tiv), adj. pridedamas. Adjacence, Adjacency (iid-dže'sens, -sen-
Addle (iid'd'l), adj. supuvs; sugeds; kaimynyste; susiedija.
si), s.

bergždžias; tušias, j—, v. a. pdyti. susiduris;

Adjacent (ad-dže'sent), adj.
| v. n. puti. rubežiuojs; kaimyniškas.
Address (ad-dršs'), v.a. užšnekinti; Adject (ad-džekf), t.a. pridti; pri-
prakalbti k; atsiliepti k; su jungti; prikergti.
žodžiais k
kreiptis; kalba laikyti; Adjective (ad'dž6k-tiv), s. gram, bd-
||
adresuoti; pasirengti; pasiruošti.
||
vardis. U —
ly, adv. budvardiškai.

| —
, s. antrašas; adresas; kalba; ||
Adjoin (iid-džoin'), v.a. prikergti; pri-
atsiliepimas; užšnekinimas; J suma- dti; prijungti; privienyti. | v. n.
numas; mitrumas; pi. Addresses, ||
šlietis; prisivienyti; prisidti
mandagumas; besimeilavimai. Adjoining (iid-džoin'ing), adj. susidu-
Adduce (ad-djs'), v.a. privesti; per- ris; greta ess; susišliejs; susie-
statyti. daujs; rubežiuojs.
Adducent (iid-dj'sent), adj. — musele, Adjourn (ad-džorn'), v.a. atidti.
vedas krva raumuo. Adjournment (ad-džorn'ment), *. atid-
Adducible (ad-dj'si-b'l), adj. priveda- jimas; pertrauka.
mas.
Adjudge (ad-džodž'), v.a. prisdyti; nu-
Adduction (iid-dok'šidn), «. privedimas; sdyti; nusprsti; sprsti; manyti. ||

citata.
Adjudgment (iid-džodž'ment), ». prisu-
Ademption (ii-dmp'šion), *. atmimas;
dijimas; nusudijimas; nusprendi-
panaikinimas.
mas.
Adept (ii-dept'), «. adeptas; žinovas. \
Adjudicate (ad-džj'di-ket), v.a. pris-
— , adj. gabus; sumanus; mitrus.

Adequacy (ad'i-kua-si), *. atsaks sanly-

dyti; nusdyti; nusprsti.
gumas; proporcionališkumas; gane- Adjudication (ad-džj-di-ke'šion), s. pri-

tinumas. sudijimas; nusudijimas; nusprendi-

Adequate (ad'i-kuet), adj. sanlygus; mas.
prielygus; proporcional iškas; pa- Adjunct (iid'džonkt), adj. papildas; pa-
kaktinas; gantinas. ly, adr. san- ||
— pildytinis; surištas *w. | — , *. prie-
 Adjunction i
Adoption

das; papildymas; | sandraugas: ben- Admiralship (ad'mi-rel-šip), *. admiro-

dras; sbras; gram, papildymas lyste.
Adjunction |ad-džnk'ši6n), s. prijungi- Admiralty (ad'mi-rel-ti), *. admiroiyste:
mas; pridjimas; priedas. admiralitetas.
Adjunctive (iid-džonk'tiv), adj. jungia- Admiration (ad-mi-r'ši6n), s. besiste-
mas; sujungtinis. bsimas; nuosteba; didis besigerji-
Adjuration (ad-džju-re'šion), s. užkeiki- mas; garbinimas.
mas; maldavimas; prisiegavimas. Admire (ad-mair'), v.a.n. stebtis: ir«-

Adjure (ad-džjr'), t. a. užkeikti: mal- retis; garbinti.

dauti; prisiegauti. Admirer (ad-mair'or), *. besistebetojas:
Adjust (ad-džost'), t. a. pritaikyti: .su- garbintojas.
taikyti; suvesti tvark;sutvarkyti; Admiringly (;id-mair'ing-li), adc. su nu-
sudavadyti; sustatyti {mn.iin). sistebjimu; su didžiu pasigerjimu:
Adjustable (ad-džost'a-b"l), adj. pritai- su pagarbinimu.
komas; sutvarkomas. Admissibility (ad-mis-si-bil'i-ti), *. da-
Adjuster (ad-džost'6r), pritaikytojas:
s. leistinumas.
sutvarkytojas; sustatytojas. Admissible (iid-mis'si-b'l), adj. daleisti-
Adjustment (iid-džost'ment), s. pritaiky- nas; daleidžiamas. j
—
ness, *. =Ad-
mas; sutvarkymas: sustatymas {ma- MISSIBILITY.
šinos). Admission (ad-miš'ion), s. daleidimas:
Adjutancy (ad'džju-ten-si), *. adjutan- prileidimas; leidimas; jimas: |
tura; pagelba.
| primimas; pripažinimas.
Adjutant (ad'džju-tent),*.pagelbininkas: Admit (ad-mit')f »•* leisti: -, prileisti:
adjutantas; | orn. indiškas garnys. daleisti; pavelyti: pripažinti.
Adjuvant (ad'džju-vent), adj. geibias: Admittance (ad-mit'tens), *. paveliji-
pagelbingas. j , s, —
pagelbininkas; mas eiti; leidimas; jimas: pri-
med. pagelbinis vaistas. mimas.
Admeasure (ad-mž'jur), t. a. mieruoti: Admix (ad-miks'), v. a. primaišyti.
seikti. Admixtion, Admixture (ad-miks'ion,
Admeasurement (ad-mež'jur-ment), «. -tjur), s. primaišymas: priemaiša.
mieravimas; seikjimas; miera. Admonish (ad-mon'iš), t. a. graudenti.
Admensuration (iid-men-šu-re'šion), s. Admonisher (ad-mon'iš-or), s. grauden-
mieravimas; seikjimas. tojas.
Administer (ad-min'is-tor), r. a. n. vesti Admonition (ad-mo-ni"šion), *. graude-
(dalykus); valdyti; rdyti; pildyti: nimas; persergjimas.
atlikinti; atlikti; suteikti; aprpin- Admonitor (ad-m6n'i-tor), s. grauden-
ti. To —
the sacrament, aprpinti to jas.
sakramentais. To — justice, teisti:
Admonitory (ad-mon'i-to-ri), adj. grau-
teisybe daryti. dens; grumenimo pilnas.
Administerial (sid-min-is-ty'ri-el), adj.
Adnascent (ad-nžs'sent), adj. augs ant
administrate- viskas.
kito; priaugs.
Administration (iid-min-is-tre'šion), s.
Ado (a-d'), s. triukšmas; riuokšmas:
valdymas; valdžia; redas; admini-
klegesis.
stracija;
| at likinej imas; pildymas.
Adolescence (ad-o-les'sens), s. jaunyste:
Administrative (ad-min'is-tr-tiv), adj.
administ rat y viskas. jaunos dienos.
Administrator (iid-min-is-tre'tor), *. ad- Adolescent (ad-o-les'sent), adj. augs:
ministratorius. jaunas; jaunose dienose ess. | — , *.

Admirable (ad'mi-ra-b'l), adj. stebti- jaunikaitis.

nas; pastebjimo vertas. | —ness, s. Adopt (ii-dopt'), t. a. priimti; išsunius
stebetinumas. | Admirably, odr. ste- priimti; pasavinti.
btinai. Adoption (a-d6p'ši6n), s. primimas:
Admiral (ad'mi-rel), *. admirolas. primimas išsunius: pasavinimas.
 Adoptive 10 Advantage

Adoptive (a-dopt'iv), adj. priimtinis. šymas; neteisus padarymas; prie-

— son, priimtinis suns; išsunis. maiša.
Adorable (a-dor'ii-b'l), adj. dieviškos Adulterer (a-dl'tor-or), s. svetmote-
garbes vertas; augšiausios meiles rius.
vertas; garbintinas. —ness, •. gar-
||
Adulteress (a-d61'tor-6s), «f. svetmote-
bintinumas; garbingumas; puiku- re; svetimlove.
mas. Adulterine (a-dol'tor-in, ir -ain), adj.
Adoration (ad-o-re'šin), s. garbinimas; paeins. iš svetmoterystes. Q — , *.

liaupsinimas; dievinimas. svetmoterystes vaisius. .

Adore (a-dor'), v. a. garbinti; liaupsin- Adulterous (a-d6Ttor-6s), adj. svetmo-

ti; dievinti; karštai mylti. teringas; svetmoteriškas.
Adorer (a-dor'6r), s. garbintojas; die- Adultery (ii-doTtor-i), s. svetmoteryste.
vintojas; karštas myltojas. Adumbrate (ad-6m'bret), v. a. nušešelin-
Adom (a-dorn'), v. a. puošti; papuošti: ti; nupaišyti; nupiešti.
pardyti. Adumbration (ad-6m-bre'M6n), s. nuše-
Adornment (a-dorn'ment), «. papuoši- šelinimas; nupaišymas; šešlinis
mas; papuošalas. paveikslas.
Adosculation (ad-6s-kju-le'ši6n), s. biol. Adunc, Adunque (a-dnk'), adj. kreivas;
apvaisinimas (augmen). žemyn riestas.
Adown (a-daun'), prep.db adv. žemyn; že- Adust (ii-dosf). adj. karštas; sauls
mai. nudegs.
Adrift (a-drift'), adv. ant vilnii valios; Adustion (a-dos'i6n), *. chir. išdegini-
kaip vejas puia. mas.
Adroit (a-droif), adj. gabus; mitrus;
Advance (iid-vans'), v. a. pryšakin stum-
sumanus. \ — ly, adv. mitriai. —ness, ||
ti; pastmti; pakelti;
paaugštinti;
s. mitrumas; gabumas; buklumas.
patobulinti; pagerinti; priskubinti; ||

Adry (a-drai'), adj. trokštas; ištrošks.

|
perstatyti; paduoti (nuomon); [pa-
Adscititious (ad-si-ti"šios), adj. priedi-
kelti (preke); išaugšto mokti. v.n. ||

nis; pridtinis.
artintis; pirmyn žengti; kilti; gerin-
Adulate (ad'ju-let), v. a. saldžodžiauti;
tis; tobulintis.
saldliežuvauti; glamonti.
Advance, *. žengimas pryšakin; pirmyn-
Adulation (ad-ju-le'šion), «. saldžodžia-
žengimas; pasigerinimas; pasikeli-
vimas; saldliežuvavimas; palaižu-
. mas; pasididinimas; | pirmas žings-
nyste.
nis linkui ko; davimas ar mokji-
||

Adulator (ad'ju-le-tor), *. saldžodžiau-

tojas; saldliežuvis.
Adulatory (ad'ju-la-to-ri), adj.
dingas; saldliežuvingas.
Adult (a-dolt'), adj.
mas išaugšto; mokestis išaugšto.
In—, išaugšto. To make advances to,
saldžo-
padaryti pirma žingsn prie ko. \
suaugs; subren- — , adj. pryšakinis.

ds. —, suaugelis; pilnametis. Advanced (ad-všinst'), adj. pirmyn nu-

|
I

—ness, *.
s.

suaugimas metus; su- žengs; pirmynžengis; in yearn, —

brendimas.
Adulterant (a-dol'tor-ent), «.
kas darkoma, gadinama, teršiama,
niekesniu daroma.
Adulterate (a-dol't6r-et), v. a. primai-
šant k( niekesniu, netikru daryti;
darkyti; gadinti; sugadinti; su-
šmeižti; sužagti. \ —, adj. svetmo-
t ringas; sužagtas; sudarkytas; ne-
senyvas; sulauks geroko amžiaus.
tas, kuomi Advancement (ad-viins'ment), *. žengi-
mas pirmyn; pirmynžengyste; pasi-
tobulinimas; pastumejimas pirmyn;
paklimas.
Advancer (iid-viin'sor), n. stmjas pryš-
akin; pastumtojas; paaugštintojas;
globjas.
Advantage (iid-van'tedž), nauda; pel- .«.

tikras. J —
ly, adr. su priemaiša; ne- nas; pirmyste; pirmutinyste; viršy-
tikrai. ste. To take an —
of, pasinaudoti iš
Adulteration (a-dol-t6r-e'ši6n), s. primai- ko. To have an — over, viršyti k. ||
 Advantageous 1 Aerie

— , paremti; pagelbti; suteikti

r. ii. Advertiser (ad-vor-taiz'or), «. garsinto-
naud; duoti pirmutinyst. jas; apgarsintojas.
Advantageous (iid-ven-te'džos), adj. pri- Advice (iid-vais'), s. patarimas; patar-
lankus; naudingas; pelningas. |— ly, me; rod; pranešimas. To give an
adv. naudingai; su nauda. | —ness, — patarti; duoti rod.
,
— boat, lai-
x. naudingumas; pelningumas; pel- vas pranešs žinias.
ningyste. Advisable (ad-vaiz'ii-b'l) <idj. patarti-
Advene (iid-vyn'h r. n. prieiti; prisiar- nas; išmintingas.
tinti: prisidti. Advise (iid-vaiz'), t. a. patarti; rodyti:
Advent (ad'vent), *. adventai; | atji- rod duoti; pranešti. | t. n. tarautis:
mas; prisiartinimas. rodos klausti; pasiteirauti.
Adventitious (iid-vn-ti "šios), ar'j. prie- Advisedly (iid-vaiz'd-li), adv. su ap-
dinis; pašalinis; netiktas; netyus.
| svarstytu mieriu; tyiomis.
|
— ly, adr. netiktai; netyioms. Advisedness (iid-vaiz'd-ns), s. apsi-
Adventure (ad-ven'tjur), s. prietikis:at- mislijimas; apsirokavimas; atsargu-
sitikimas; priepuolis: drsus apsi- mas.
mimas. | — , r. a. n. pasidrsinti: iš- Advisement (iid-vaiz'ment) *. apsvarsty-
drsti; rizikuoti; spekuliuoti. mas; apšnekejimas.
Adventurer (iid-vn'tjur-or\ s. jieškoto- #. rodininkas: pa-
Adviser (iid-vaiz'or),
jas atsitikim; pereiva; spekulian- tarjas; rodos davjas.
tas; spekuliatorius. Advisory (iid-vai'zo-ri), adj. gals su-
Adventurous ( ad-vn t j ur-6s). adj. dr- teikti rod; patariamas.
sus;atsitikim pilnas. An — life, Advocacy (iid'vo-kii-si),s. apginimas:
gyvenimas pilnas y vairiausi atsiti- užtarymas: advokatra.
kim. |
— ly, adc. drsiai. |
—ness, Advocate (ad'vo-ket), s. advokatas; ap-
*. drsumas. ginejas; užtarjas. | —, v. a. ginti;
Adverb (ad'vorb),*. gram, prieveiksmis. stoti apginime; užtarti; remti.
Adverbial (Sd-vor'bi-el), adj. prieveik- Advocation (ad-vo-ke'šion), s. apgini-
sminis; panaudojamas kaipo prie- mas; užtarymas.
veiksmis. Advowson (ad-vau'zSn), s. tiesa per-
Adversary (ad'vor-se-ri) s. priešininkas; statyti dvasiškj ant vakuojanios
priešgina; priešius. vietos.
Adversative (ad-vor'sa-tiv), adj. išreiš- Adynamia (ad-i-ne'mi-a), s. med. adina-
ki s papriešijim. mija; nusilpimas; silpnumas.
Adverse (ad'vors), adj. priešingas; ne- Adynamic (ad-i-nam'ik), adj. nusilps;
prietelingas; neprilankus. | ly, adc. — silpnas.
priešingai; neprilankiai. j —ness, •«. Adz, Adze (adz), *. vedega; kaišena.
priešingumas; neprilankumas. £dile (y'dail), edilius {policijos, tie-
#.

Adversity (ad-vor'si-ti), #. nepalaima: ill nam ir žaisl viršininkas senovs

beda; sielvartas; vargas. Romoj).
Advert (ad-vorf), r. n. atkreipti atid: £gis (y'džis), *. egida (Minervos sky-
temyti. das); skydas; apsauga.
Advertence, Advertency (iid-vort'ens, -en- £olian (i-o'li-en), adj. aiolinis (ar eo-
si), s.atida; temijimas; atsargumas. linis); aioliškas. harp, Aiolo arfa;—
Advertent (ad-vort'ent), adj. atidus; at- vjine arfa.
—
sargus. I ly, adr, atidžiai; su atida; £olus (y'o-16s), s. myth. Aiolas ar Eo-
atsargiai. las (vej dievaitis).
Advertise (ad-vor-taiz'), v. a. garsinti; £on (y'on) s. amžius; amžinastis.
pagarsinti: apskelbti: apreikšti; per- Ionian (i-o'ni-en), adj. amžinas; nepa-
sergti. baigtinas.
Advertisement (ad-vor-taiz'ment), ap-*. Aerial (e-y'ri-el), adj. orinis.
garsinimas; apreiškimas; apskelbi- Aerie (y'ri), .«. lizdas (draskani pan ks
mas: persergjimas. ?i).
 Aeriform 12 Affliction

Aeriform (e'or-i-form), adj. orinis; kaip myls; prisirišs; gero velijs, f ly, —
oras. adr. lipšniai; švelniai; su meile; su
Aerify (e'or-i-fai), d.«. suvienyti su oru: prisirišimu. —ness, *. švelnumas;
||

paversti or. lipšnumas; prisirišimas.

Aerolite, Aerolith (e'or-o-laitr, -lith), ». Affective (af-fek'tiv), adj. sujudins;
aerolitas; orakmenis. sugraudins; graudingas; \ — ly, adv.
Aerometer (e-or-6m'i-tor), s. aerometras sujudinaniai.
(rankis orui mieruoti). Affiance (af-fai'ens), v. a. sušieduoti:
Aerometry(e-or-6m'i-tri),«.pneumatika. pažadti. — s. sužieduotuves;
||
,
J
pa-
Aeronaut (e'or-o-not), s. aeronautas; or- tikjimas; pasitikjimas.
plaukis. Affiancer (iif-fai'en-sor), s. sužieduoto-
Aeronautics (e-or-o-not'iks), s. aeronau- jas.
tika; orplaukyste. Affiant (iif-fai'ent), *. duodantis paro-
Aerostat (e'or-o-stiit), s. aerostatas; or- dymus po prisiega.
laivis. Affidavit (af-fi-de'vit), *. išpažinimas
Esthete (es'tAyt ir ys'thyt), s. estetas. po prisiega; išpažinimas ant rašto,
/Esthetic, £sthetical (s-tht'\k, -ei), patvirtintas prisiega ir parašu išpa-
adj. estetiškas. | Esthetics, «. estetika; žintojo.
mokslas apie grož ar patogum. Affiliate (af-fil'i-et), v. a. priimti už s-
/Estival (es'ti-vel), adj. vasarinis; vasa- n; priimti draugystes snarius:
riškas. pri vienyti; suvienyti; sujungti.
/Etiology (y-ti-ol'o-dži), s. etiologija; Affiliation (iif-fil-i-e'šion), s. primimas
mokslas apie priežastis (lig). už sn; primimas draugystes s-
Afar (a-far'), adv. toli; — off, tolumoj; narius; pri vienijimas; suvienijimas.
ištolo ;from — , ištolo. Affinity (iif-fin'i-ti), s. giminyste; ry-
Affability (af-fa-bil'i-ti), *. lipšnumas; šys; panešumas; chem. savitarpinis
priplaikumas; mandagumas. pritraukimas ir besivienijimas che-
Affable ( af'fa-b'l), adj. lipšnus; meilus;
—ness,
mišk kn
daleli.
mandagus; priplaikus. ||
t, Affirm (iif-form'), r. a. n. tvirtinti; pa-
lipšnumas; priplaikumas; manda- tvirtinti; užtikrinti.
gumas. 1 Affably, adv. lipšniai, mei- Affirmance (af-form'ens), s. užtvirtini-
liai; mandagiai priplaikiai. ; mas; patvirtinimas; užtikrinimas.
Affair (af-fer'), *. reikalas; dalykas; Affirmation (af-for-me'šion), *. tvirtini-
dalyk stovis; byla.
| kova; | mas; patvirtinimas; užtikrinimas.
Affect (af-f6kf), r. a. veikti ant ko; da- Affirmative (af-form'ii-tiv), adj. patvir-
ryti spd, tekme; lytti; liesti; su- tinantis; pozity viskas, kas pa-fl
— , s.

graudinti; |!
mgti; ||
nuduoti; apsi- tvirtina, pritaria; patvirtinimo žo-
mesti. dis. |
— ly, adr. patvirtinaniai.
Affectation (af-fek-te'šion), s. besisten- Affix (af-fiks'), v.a. pridurti; prikergti;
gimas nuduoti ;nudavimas; besiiau- pridti; pridrutinti; pririšti.
pymas; binumas. Affix (af'fiks), s. priejunga; priesaga.
Affected( af-f&kt'šd), adv. binus; nu-
Afflation(iif-fle'šion) s. kvpavimas;
—
duotas. J \y,adv. biniai; nuduotai.
psteljimas; paputimas.
| —ness, *. binumas; nuduota išži-
Afflatus (šif-fle'tos), s. paputimas; ps-
ra.
sujudins; adj.
teljimas; ||
kvpimas.
Affecting (šif-f6kt'ing),
(af-flikf), v.a. užgauti; palytti;
graudus. | — ly, adv. sujudinaniai; Afflict
žeisti; kankinti; nulidinti.
graudžiai.
Affection (af-f6k'ši6n), «. palinkimas; Afflicting (af-flikt'ing), adj. užgauns;
meile; prisirišimas; | ypatybe; atri- skaudus; graudus; lidnas.
butas; | liga; negale. (iif-flik'šion), h. lidnumas:
Affliction

Affectionate (iif-fk'ši6n-et), adj. lipš- nulidimas; susikrimtimas; sielvar-

nus; švelnus: meilus; meiles pilnas; tas; skausmas.
 Afflictive 13

Afflictive (af-flik'tiv), adj. skaudus. | Aforethought (a-for'Mot ). adj. pirmiau

— ly, adr. skaudžiai. apmstytas; išanksto apmislytas. J

Affluence (af'flju-ens), *. priplaukimas: — , s. apmstymas išauk

gausa; perteklis: turtas. Aforetime (a-for'taim), "dr. seniaus:
Affluent (af'flju-ent), adj. gausus: tur- kadaisi.
tingas. I
— ly, adr. gausiai. Afoul (ii-faul'), adj. supainiotas: kliu-
Afflux (af floks), Affluxion (af-flokš'i6n), dytas; sukliuvs.
*. priepludis: priplaukimas. Afraid (ii-fred'), adj. bijs: bailus. To
Afford (af-ford'), r.a. gaminti: par- be — , bijoti.
pinti; išduoti; duoti; suteikti: <•<//< Afresh (a-fr6š'), adr. išnaujo: vel: da
{could, might) — ,
stengti: ealeti: syk.
valioti. Africa (af'ri-ka), s. Afrika. | African
Afforest (af-f6r'st), r. a. apželdinti gi- (-ken), adj. afrikoniškas: afrikinis.
ria: giri paversti. | afrikonas. Africander (-kiin'dor),
*. i

Affranchise (af-friin'iz), r. a. paliuo- *. afrikonas; afrikietis.

suoti. Afront (a-front'), adr. išpry šakio: pry-
Affray (af-frei'), t.a. gsdinti. | —, *. šakyj pry šak. ;

sumišimas: triukšmas: peštynes: Aft (aft), adr. užpakalyj; užpakalin.

muštynes. After (aft 'or), adj. seks: paskujis: už-
Affreight (iif-freit'). r. a. nusamdyti (fat- pakalinis. J adr. et prep, paskui: po:
r) tavorams gabenti. poto; vliaus; pagal: anot.
Affreightment (af-freit'ment), s. nusam- Afterbirth (-bort/t), s. pogimis.
dymas (latro). Aftercrop (-krop), #. antroji piutis.
Affright (iif-frait'), r. a. gsdinti: nu- After-dinner (-din-nir), s. popietis. | adj.
gsdinti. | — , *. išgstis; nusigandi- popietinis.
mas. Aftermath (-math), s. atolas.

Affront (af-front'), v. a. žeisti; užgauti. Aftermost (-most), adj. paskuiausias.

| — , s. žeidimas; skriauda: apšmei- Afternoon (-nn'), s. popietis.
žimas. Afterpains (-penz), s. pi. skausmai po
Affrontee (af-frn-ty'), s. žeistasis. gimdymo.
Affronter (af-front 'or), *. žeidjas. Afterpiece (-pys), s. fars ant spektaklio
Affrontive (af-front'iv), adj. užgauns: užbaigos.
žeidi ngas. Afterthought (-Mot), *. nuomislis; vlus
Affuse (af-fjz'), r. a. palieti: aplieti: apsimstymas.
užlieti; užpilti. Afterward, Afterwards (-uord, -uordz),
Affusion (iif-fj'žion), s. apliejimas: už- adr. paskui: poto: vliaus.
liejimas; užpylimas. Again (a-gen'l, adr. kit syk: vel: iš-
Afield (a-fykT), adr. lauke: ant lauko; naujo; toliaus: apart to: iš antros
laukan. puses; and —
vel ir vel; orer — , —
Afire (a-fair') adr. ugnyj: ant ugnies. da syk; išnaujo.
Afloat (a-flot'), adr. pavandeniu: ant Against (a-gensf), prep. priešais: prieš:
vandens paviršio; judjime; begyj. —
; prie: orer , priešais; antroj pu-
Afoot (a-ft), adv. psioms; fig. veik- sj.
mj ; krutjime. To be on — , rengtis Agape (ii-gep'). adj. et adr. išsižiojs:
ant ko. vepsodamas.
Afore (a-for'), adr. et prep. pryšakyj: Agaric (ag'a-rik), *. grybas: pintis.
priešais; pirmiaus: anksiaus. Agate (ag' e t \*.min. ajratas (brangakme-
Aforegoing (a-for'go-ing), adj. pirmei- nis).
nantis. Agave (a-ge'vi), s. bot. agava.
Aforementioned (ii-for'men-šiond), adj. Age (edž), «. gadyne; amžius; metai. Of
pirmiau ar augšiau mintas. — , suaugs: subrends. Under —
Aforesaid (a-for'sd), adj. pirmiau ar nepilnametis: neužaugs. |— r. «. se- ,

augšiau sakytas; augšiau mintas. nyn eiti: senti: senti. e.o. sendyti.
 Aged 14 Agony

Aged (e'džed), adj. pasenjs; nusens; Aggressor (ag-grs'sor), užpuolikas.

.*.

senas; turs met. Aggrieve (ag-gryv'), '".«• tužbinti; širdj

Agency (e'džen-si), *. veikme; tekme ;||
užgauti; skriausti; varginti.
agentra; agentyste. Aggroup (ag-grp'), >'.a. rinkti krvas;
Agenesic (adž-i-nes'ik), adj. nevaisin- grupuoti.
gas; bergždžias. Aghast (a-gasf), adj. nusigands; per-
Agent (e'džent), s. veikjas; veiklius; sigands.
veikianioji pajiega; agentas; fak- Agile (adž'il), adj. vikrus; greitas;
torius. — adj. veikis.
||
, smurtus; krutus. J— \y,adc. smuriai:
Agglomerate (iig-glom'or-et), v. a. susuk- vikriai. | — ness, s. =
Agility.
ti gumul; surinkti krv; su- Agility (a-džil'i-ti), i. vikrumas; smur-
sukrauti. v. n. rinktis
||
gumul, tumas; apsukrumas.
krv; susirinkti; susikrauti. | , s. — Agio (adž'i-o), s. uždelis: priedelis (ap-
susirinkimas; susikrovimas; krva. mainant blogesnius pinigus ant geres-
||
—
, adj. surinktas ar susirinks ni).
gumul, krv; susikrovs. Agiotage (adž'i-o-tedž), *. pirklyste ar
Agglomeration (ag-gl6m-6r-e'šion), s. su- spekuliacija banknotomis.
rinkimas; susirinkimas ( krv, Agist (a-džisf), r. a. priimti ant mity-
mas); susikrovimas; krva. b; mitinti.
Agglutinant (ag-glj'ti-nent), adj. lip- Agitate (adž'i-tet), v.a. agituoti: judin-
ds; gimds sulipim, susijungim; ti; krutinti: drumsti: šiaušdinti: bu-
lipdomas. ||
— , s. lipdoma medega. ryti.
Agglutinate (ag-glj'ti-net), v. a. sulip- Agitation (iidž-i-te'šion), $. agitacija:
dyti. | — , adj. sulipdytas; sujungtas. judinimas; krutinimas: šiaušdini-
Agglutination (ag-glj-ti-ne'šion), 8. su- mas; keldinimas.
lipdymas; sulipimas; sujungimas. Agitator (iidž'i-te-tor), ». agitatorius:
Aggrandize (ag'gran-daiz), v. a. didinti; judintojas; keldintojas.
augštinti; išaugštinti; iškelti. Aglet (ag'lt), *. šniurblekis; akselban-
Aggrandizement (ag-gran'diz-ment), s. to antgalis.
išaugštinimas; išklimas; padidini- Agnail (ag'nel), s. panages uždegimas.
mas. Agnate (ag'net), adj. giminingas, f
—
Aggravate (ag'gra-vet), v. a. padidinti s. gimine pagal tv.
(negerumus); pabloginti; ||
perdti; Agnation (ag-ne'šion), s. giminyste pa-
||
pykdyti; erzinti. einanti nuo tvo puses.
Aggravation (ag-gra-ve'šin), .v. padidi- Agnomen (iig-no'men), s. priedinis var-
nimas; pabloginimas; perdjimas; ||
das; prievarde.
||
rustinimas; pykdymas; erzinimas. Agnostic (ag-nos'tik;, s. agnostikas;
Aggregate (ag'gri-get), v.a. rinkti skelbjas nežinojimo.
krv; — adj.
surinkti; sukrauti. ||
, Agnosticism (iig-nos'ti-siz'm), s. agnos-
surinktas krv; sukrautas; su rink- ticizmas; skelbimas nežinojimo.
tinis; sukrautinis. — surinki- | , ». Ago (a-go'), adv. atgal; prieš. Long —
mas; sukrova; susikrovimas. senei. Some years —
keli metai at-
,

Aggregation (iig-gri-ge'ši6n), s. surinki- gal.

mas; sukrovimas; susikrovimas; su- Agog (ii-g6g'), adv. et adj. su pageidi-
krova. mu; trokšdamas.
Aggregative (ag'gri-ge-tiv), adj. surink- Agoing (ši-go'ing), ado. judjime; begv- .

tas; surinktinis; sukrautinis; kolek- je; beeinant.

tyviškas. Agonist (ag'o-nist), s. priešininkas: ko-
Aggress (Jig-greV), r. n. užpulti: užsi- vejas; lenktyninkas.
pulti. Agonize (iig'o-naiz), r. n. kankintis:
Aggression (iig-greš'šin),*. užpuolimas. merdti. v.a. kankinti.
||

Aggressive (Rg-greVsiv), adj. užpuoli li- Agony (Ug'o-ni), s. skausmas; kania;

gas. merdjimas; agonija.
 Agrarian 15 Alacrious

Agrarian (a-gr'-ri-en), adj. agrariškas; Aigret, Aigrette (e'gržt), *. bot. skliniai

laukininkiškas; palieis lygaus pa- pkai (u#ni,pieni, etc.); | baltoji
dalinimo žems. | —, s. šalininkas ly- apl (paukštis); |
plunksn kuodas.
gaus padalinimo žemes. Aiguille (e-guyl'), *. durklas.
Agrarianism (ii-gr'ri-en-iz'm), s. lygus skaudti; kentti; kenk-
Ail (el), r. a. n.
padalinimas žemes tarp valsioni. ti. | — s. kentjimas; negal.
,

Agree (ii-gry'), r. n. tikti: sutikti; susi- Ailment (l'ment), s. negal.

taikyti; sutarti: susitarti: susikalb- Aim (em), t. a. n. mieryti: at-
taikyti:
ti; | bti atsakaniu; turti
tikti; kreipti ( k); smelktis.
stengtis:
panešum: panšti. | —
, s. tikslas: mieris; siekimas: besi-

Agreeable (a-gry'ii-b'l), adj. priimnus: siekimas.

tinkas su. | —
ness, s. priimnumas: | Aimless (m'ls), adj. betikslis: netu-
sutikimas; pritikimas. | Agreeably, rs siekio.
adv. priimniai: atsakaniai: tinkan- (nt), ne; nra.
Ain't
iai. Air (r), t.a. vdinti; ventiliuoti. | —
Agreement (ši-gry'ment), *. sutikimas: s. oras; vjas: ( arija: meliodija; |
sutarimas: sutartis: sulygimas; kon- išveizdis; išžira: gymis. |— balloon,
traktas. orlaivis. —
bladder, oro psl; plau-
Agrestic (ii-grs'tik). kaiminis;
adj. kiamoji psl. — built, be pama-
kaimiškas:./?*/, neaptašytas: neapsi- to; tušias: išsvajotas; chime-
tašes; šiurkštus. riškas. — gun, pneumatiška šaudy-
Agricultural (ag-ri-kol'tjur-el), adj. žem- kla. — hole, oraleid; augštinis; ven-
darbiškas; agrikultriškas. — poise, rankis oro sun-
tiliatorius.
Agriculture (ag'ri-kol-tjur), žemdirby-
s. kumui — pump, pompa
mieruoti.
ste; žemdarbyste: agrikultra. orui pompuoti. — shaft, oraleid:
Agriculturist (ag-ri-kol'tjur-ist), *. žem- skyl orui kastynes prileisti. —
dirbis; agronomas. threads, ore lakiojantiejie vortin-
Agronomy (a-gron'o-mi), *. agronomija; kliai. — oro neperkošiamas:
-tight,
žemdarbystes mokslas. neleidžis orui persisunkti, —v essel,
Aground (a-graund'), ade. ant žemes: sudynas užlaikymui oro: oro rezer-
ant seklumos: ant vandens dugno. vuaras.
Ague (e 'gj u), *. karšiavimas: karštine; Airily (r'i-li), adr. lengvai: linksmai.
drugis. Airiness (er'i-ns), *. lengvumas: links-
Aguish ('gju-iš), adj. kaip drugio kre- mumas.
iamas. Airless (r'ls), adj. beorinis.
Ah (a), interj. ak! o! oi! e! varge! Airy (r'i), adj. orinis: kaip oras; leng-
Aha (ii-ha'), inter}, a-a! vutis; skystas; fig. tušias: išsvajo-
Ahead (ii-hd'), adr. pryšakyj: pryša- tas; neturs pamato.
kin: prieš. To get —
.pralenkti; ap- Aisle (ail), s. takas tarp piliori: šalys

lenkti. ar sparnai (bažnyios, palociaus) pa-

Ahoy (a-hoi'), u-hu!
interj. ei! dalyti piliori eile.
Ahull (a-h6T), adr. mar. su. nuleistais Ait (et) s. salait.
žgliais; su sutrauktoms buorems. Ajar (a-džar'), adc. praviras: pusiau
Aid (d), r. a. gelbti: pagelbti: prigel- atviras.
beti: šelpti: sušelpti; paremti. | — Ajutage (iidž'ju-tedž), *. trykšl ( fonta-
#. pašelpa: pagelba; paspirtis; | gel- nos).
btojas; pagelbininkas. Akimbo (a-kim'bo), adv., ttith arms —
Aid-de-camp (d'de-kan), *. mil. adju- sirms šonus.
tantas. Akin (ii-kin'), adj. giminingas; tolygus.
Aider (d'or), *. šelpjas; pagelbt ojas; Alabaster (al'a-bas-tor), s. alebastras, j
parm j as. —
, adj. alebastrinis; alebastriškas.

Aidless (ed'ls), adj. be pagelbos; ap- Alack (a-lak'), interj. bda! varge!
leistas. Alacrious (a-lak'ri-6s),arf/.smagus: link-
 Alacrity 10 Alienor

smas; vikrus. ||
— ly, adv. smagiai; vi- Ale (ei), s. elius; alus.
kriai. Alee (a-ly'), adv. mar. pavjui.
Alacrity linksmumas:
(a-lak'ri-ti), s: Alehouse (el'haus), & alude; kariama.
smagumas; vikrumas; guvumas. Alemannic (al-i-miin'nik), adj. germa-
Alamode (al'a-mod), adj. madinis. \adv. niškas; vokiškas.
pagal mados. |— , s. šilk muslinas. Alength (a-lengM')> adr. išilgai.
Aland (a-land'), adv. ant žemes; ant Alert (a-lorf), adj. budrus: saugus;
sausžemio; sausžemio linkui. veiklus; guvus; vikrus. ||— ness, bu-
ft.

Alarm (ii-larm'), v.a. ramumo neduoti; drumas; guvumas; apsukrumas: vi-

gsdinti; alarmuoti; prie ginklo krumas.
šaukti. I
— , s. pašaukimas prie gin- Alewife (el'uaif), s. kariamninke; ||

klo, prie apsiginimo; garsas perser- žuvis silki veisles.

gias apie besiartinant pavoj; ||
su- Alexandrine, (al-gz-an'drin), adj. alek-
mišimas; neramumas; baime; išgs- sandriniškas.
tis; I budininkas {laikrodis). — bell, Alga (al'ga), s. jri maurai; vanden-
persergjimo varpas, dim. varpelis. žole.
— clock, budininkas. Algebra (al'dži-bra), x. algebra.
Alas (&-Y£s'),interj. o! o, nelaime! varge! Algebraic, Algebraical (iil-dži-bre'ik, -el),
Alb (iilb), s. alba; komža. adj. algebraiškas. ||
—ally, adr. alire-
Albata (al-be'ta), s. vokiškasis sidabras. braiškai.
Albatross (al'ba-tros), s. orn. jri sa- Algoid (al'goid), adj. maurinis; maur
kalas. pavidalo.
Albeit (ol-by'it), conj. kaeig;nors. Algous (al'gos), adj. maurinis; mau-
Albescence (al-bes'sens), s. balsganu- ruotas.
mas. Alias (e'li-as), adr. kitaip; kitaip vadi-
Albescent (al-b8s'sent), adj. balsganas. namas. ||
— , *.. kitoks vardas.
Albino (al-bai'no), s. šviesplaukis. Alibi (al'i-bai), *. buvimas kitur, kitoj
Albion'(al'bi-on), s. Anglija. vietoj.
Album (ai'bm), s. albumas. Alible (al'i-b'l), adj. maitingas.
Albumen (al-bj'men), s. baltymas. Alien (el'jen), adj. svetimas; padalinis:
Albuminose, Albuminous (al-bj'mi-nos, kitoks. I
— , s. svetimžemietis: sve-
-nos), adj. baltyminis; kaip balty- timšalietis; pašalietis.
mas. Alienable (el'jen-a-b'l), apgalimas per-
Alburnum (al-bor'nom), s. brazdas {me- rankas; perduodamas;
leisti i kitas
džio). parduodamas; | atitolinamas; atgra-
Alchemic, Alchemical (al-kem'ik, -el), somas.
adj. alchemiškas. Alienate (el'jen-et), v.a. kitam pavesti,
Alchemist (al'ki-mist), s.alchemikas. perduoti; atstumti, atgrasinti {nuo
||

Alchemy (al'ki-mi), s. alchemija. saves keno prilankum); atitolinti, f

Alcohol (al'ko-hol), s. alkoholius; gry- — adj. svetimas; atitolintas; atsito-
,

nas, neatskiestas spiritas. lins.

Alcoholic (al-ko-hol'ik), adj. alkoholiš- Alienation (el-jen-6'šion), ,«. pavedimas
kas; alkoholinis. kitam; perdavimas; atstmimas:
—
||

Alcoholize (al'ko-hSl-aiz), v.a. alkoho-

atitolinimas; ( of mind) proto su-
mišimas; beprotyste.
lizuoti; paversti alkoholi.
Alienator (el'jen-e-tor), s. atitolintojas;.
Alcoran (al'ko-ran), s. alkoranas; kora-
atstumejas.
nas; mahometon šventraštis.
Alcove (iii ko v ir iil-kov'),
Aliene (l-jyn'), v.a. Alienate. =
*. alkova; al-
Alienee (el-jen-y'), s. tas, kuriam per-
kierius; kamaraite. duodamas turtas.
Aider (ol'dor), s. Lot. alksnis. Alienist (el'jen-ist), s. gydytojas proto
Alde p man (ol'dor-man), s. rodininkas: lig.
miesto rodos snarys. Alienor (el-jen-or'), *. perdavjas turto
Aldern (ol'dorn), adj. alksninis. kitam.
 Aliferous Allodium

Aliferous (it-lif <">r-6s), adj. sparnuotas. vinti. | r. n. aptilti: nurimti: suma-

Aliform (al'i-form), adj. sparno pavida- žti.
lo. Allegation (al-li-ge'ši6n), s. nurodymas;
Alight (a-lait'), r.n. nulipti; nusileisti: privedimas.
nutpti. I
— , adj. uždegtas; degs. Allege (al-ledž'), r. a. privesti: nurody-
Align (ii-lain'), t. a. sustatyti tiesi li- ti; cituoti; darodineti; tvirtinti.
nij; išlyginti. r.n. išsilyginti; su- adj. nurodo-
Allegeable (iil-16dž'a-b'l),
stoti tiesi eil. mas; ant ko galima nurodyti; gali-
Alike (a-laik'), adj. panašus: toks-pat: mas privesti.
vienodas. | — , mim. panašiai; teip Allegiance (iil-ly'dži-ens), s. ištikimu-
pat; lygiai. mas; pavaldinyste. Oath of — , išti-
Aliment (al'i-ment), *. pavilgas: mai- kimumo prisiega.
stas; penas. Allegoric, Allegorical (al-li-gor'ik, -el),
Alimentai, Alimentary (al-i-mn'tel, -ta- adj. alegoriškas.
ri), adj. maistinis; maitingas. Allegory (iil'li-go-ri), *. alegorija.
Alimentariness (al-i-mn'ta-ri-ns), *. Alleviate (al-ly'vi-et >, r.n. palengvinti;
maitingumas. suminkštinti: sumažinti.
Alimentation (al-i-mSn-ta'šion), *. mai- Alleviation (al-ly-vi-e'šion), *. palengvi-
tinimas: penjimas. nimas.
Alimony (aTi-mo-ni), #. užlaikymas: Alleviative, Alleviatory (al-ly'vi-a-tiv, -to-
statymiškai pripažinta dalis nuo ri), ad. palengvins; sušvelnins;
vyro atsiskyrusiai paiai. suminkštins.
Aliped (al'i-pd), s. et adj. sparnakojis. Alley (al'li), *. ulyaite; alja.
Aliquant (al'i-kuent), adj. math, nedals Allhallow (ol-hal'low), *. Vis Švent
skaiiaus be lykio. diena; Visi Šventi. — eve, Vlini
Aliquot (al'i-kuot), adj. math, dals vakaras.
skaii be lykio. Allhallowtide (ol-hal'lou-taid), s. laikas
Alive (a-laiv'i, adj. gyvas: fig. mitrus: apie Visus Šventus.
smagus: jautrus: krutus. Alliance (al-lai'ens), * susivienijimas:
Alkali (al'ka-li ir -lai), *. alkali; šarm- susidraugavimas: susigiminiavimas:
druske. ryšys; giminyste.
Alkaline (al'ka-lin ir -lain), adj. alka- Allied (al-laid'), adj. suvienytas; su-
linis. jungtas; giminingas.
Alkaloid (al'ka-loid), s. alkaloidas. Alligate (al'li-get), r. a. suvienyti: suriš-
Ail (51), adj. visas; visi.
, *. viskas. — ti; sujungti.

| —
|

adv. visai; visiškai; pilnai;

,
— Alligation (al-li-g'šion), *. surišimas;
along, be paliovos: ištis laik: per- susirišimas; ryšys; arith. taisykla
dm; — but, beveik; one, vistiek: — mišini vertei surasti.
— oter, visur: per vis; vis perdm; Alligator (aTli-ge-tor), s. zooL aligato-
— the better, tuo geriaus; at ome, — rius.
ant syk; su sykiu: mai; — right. s. užgavimas; su-
Allision (al-li"židn),
gerai; visai gerai; not at — , visai trenkimas: susitrenkimas.
ne; visiškai ne: ner' už k; nothing Alliteration (iil-lit-or-e'šion), *. atkarto-
at — visai nieko.
, Fools Day, pir- — jimas tos-pat literos pradžioj kele-
ma balandžio diena, —fours, bdas to pavymui sekani žodži.
lošimo kortomis: | visos keturios Allocate (al'lo-ket ). t.o. priskirti.
(kojox). —hail, buk sveikas! ilgai Allocation (al-lo-k'ši6n), *. priskyri-
gyvuok! —
Saints Day, Vis Švent- mas; pridjimas; padalymas.
j diena: Visi Šventi. Souls Day, — Allocution (al-lo-kju'Šion), .«. užkalbini-
Uždusins: Vlini diena. mas: prakalba: atsiliepimas k.
Allah (al'la), Dievas (arab.).
s. Allodial (iil-lo'di-el), adj. liuosas nuo
Allay (al-lei'), r.n. nuraminti; nutildy- lažos.
ti; suminkštinti; sumažinti paleng- : Allodium (al-lo'di-6m), *. neprigulmin-
 Allonge 18 Altercation

ga sdyba; sdyba liuosa nuo lažos Almond (a'mnd), «. migdalas: | anat.

priderysi. liežuvlis.
Allonge (al-16ndž') s. kirtis {kardu). Almoner (al'mn-or), *. dalytojas išmal-
Allot (iil-16t'), v. a.
t

padalyti; paskirsty- d beturiams.

ti; pripažinti; apteikti: paskirti. Almost (ol'most), adv. beveik.
Allotment (al-16t'ment), *. padalymas; Alms (amz), 8. pi. išmalda; dovana.
paskyrimas; dalis. Almshouse (amz'haus), s. beturi na-
Allow (al-lau') v. a. n. daleisti: pavelyti: mai.
| suteikti; duoti; pripažinti; I ati- Aloe (al'o), s. bot. olavija; alijošius.
traukti; numušti (nuo prekes). Aloft (a-16ff), adv. viršuj;augštai;ore.
Allowable (al-lau'a-b'l), adj. daleistinas: Alone (a-lon'), adj. vienas; vienintelis;
pavelijamas. pats vienas; vienas sau.
Allowance (al-lau'ens), pavelijimas: •*. Along (a-16ng'), adv. išilgai; pirmyn:
pripažinimas; | dalis; porcija: pen- pryšakin; drauge. Come eik drau- — ,

sija; užlaikymas;! pakanta; pataika- ge. Ali —

visu ilgiu; kiaurai: per
,

vimas. To make —
for, turti atžval- visa
o
laika.
c
g ant; pataikauti. com. atrokavi- ||
Alongside (a-16ng'said), adv. šalymais:
mas; numušimas. | — , r. a. paskirti, šalia.
išduoti porcij. Aloof (a-lf ), adv. atstu; nuošaliai.
Alloy (al-loi'), v. a. primaišyti; menkes- Aloud (a-laud'), adv. balsiai: garsiai.
nes vertes padaryti ; sugadinti ; su- Alow (a-lo«'), adv. žemai: apaioj.
mažinti. ||
— , s. sanjunga (metal): Alp (alp), s. augštas kalnas, pi. —s, Al-
priemaiša. No happiness is icithout pai.
— , nra laimes be juod debesi. Alpaca (al-pak'a), s. zool. alpaka: | au-
Allspice (ol'spais), ,*. Jamaikos pipirai: dinys iš alpakos viln.
kvepiantiejie pipirai. Alpha (al'fa), s. alfa (pirmoji raide grai-
Allude (al-ljd'),«.».turti mintyj; nu- kiško alfabeto); fig. pradžia.
moti ant ko; minti k; nurodyti. Alphabet (al'fa-b6t), s. alfabetas ;abece-
Allure (al-ljr'), r. a. vilioti. la.
Allurement (al-ljr' ment), s. viliojimas; Alphabetic, Alphabetical (al-fa-b6t'ik,-el),
vilione. adj. alfabetinis; alfabetiškas, f
— ly,

Allurer (al-ljr'or), *. viliotojas. adv. alfabetiškai.

Allusion (al-lj'ži6n), s. netiesioginis Alpine (al'pain ir -in), adj. alpinis.
priminimas, nurodymas; pamoji- Already (ol-r8d'i), adv. jau.
mas; mosteljimas. Also (ol'so), adv. & conj. teipgi; teip-
Allusive (al-lj'siv), adj. turs savyj jau; teiposgi.
priminim, nurodym, pamojim. Altar (ol'tor), s. altorius; aukuras.
Alluvial adj. suneštinis;
(iil-lj'vi-el), Alter (ol'tor), v. a. mainyti; keisti; per-
vandens suneštas, suplautas. keisti; perdirbti. | r. n. keistis; mai-

Alluvion (al-lj'vi-6n), s. vandens besi mytis.

plakimas \ krantus; \ užliejimas; Alterable (ol'tor-a-b'l), adj. permaino-
tvanas; | vanden suonašos. mas; perkeiiamas. ||
Alterably, adv.
Alluvium (al-lj'vi-om), s. vandens su-
atmainomai.
nešta žeme; suonašos.
permainy-
Alteration (ol-tor-e'šion),
*.
Ally (al-lai'), v. a. suvienyti; sugimi-
niuoti. I —
, s. sbras; draugas. mas; besimainymas; atsimainymas:
Almadie (al'ma-di), s. luobine valtele. atmaina. _
Almanac (al'ma-nak), s. kalendorius. Alterative (ol'tor-a tiv), adj. gimds
Almandine (al'man-dain), s. min. alman-
permaina. ||
— , s. atmain padars
dinas; granatas. vaistas.
Almightiness (ol-mait'i-n6s), s. visagaly- Altercate (al'tor-ket), v. n. ginytis; bar-
be; visgalingumas. tis; vaidytis.
Almighty (ol-mait'i), adj. visa* Altercation (al-tor-k'šion), s. ginai,
sa galingas. barnys; vaidai.
 Alternate 1!) Ambiguity

Alternate (SI' tor-net) ca.it. veikti ant Amalgam (S-mSl'gem), sanjunga *.

atmainos; pasivaduoti; pamainyti gyvsidabrio su kitokiu metalu; mi-

kits kit. — (lil-tor'net), adj. pava-
j šinys.
duojs; pamainas. | — s. užvadas: , Amalgamate (a-mal'ga-met), r. a. sumai-
vietininkas. |
— ly, adr. pramainu; šyti (gyr*idabrsu kitokiu metal>t);su-
ant atmainos: pasivaduojant. |— ness, jungti: suvienyti. |r.//. susivienyti.
*. veikimas ant atmainos; pasivada- Amalgamation (a-mal-ga-me'šin), *. su-
vimas. maišymas (gyvsidabrio su kitokiu mi-
Alternation (al-tor-ne'šion), *. pasimai- talu); sujungimas: suvienijimas: su-
nymas; pasivadavimas: pakaita: pa- sivienijimas.
maina. Amanuensis (a-man-ju-n'sis),*. perraši-
Alternative (al-tor'nii-tiv),*. alternativa: ntojas.
pasirinkimas vieno iš dviej. | — Amaranth (Sm'S-ranM). *. bot. kazokas:
adj. leidžis pasirinkti vien iš dvie- amarantas.
j; pasirenkamas: išskiriamas. |—ly, Amass (a-mas'), r. a. krauti; sukrauti;
adr. pasirenkant vien iš dviej. surinkti.
Althea (Sl-My'S), *. b<>(. pilerože; svila- Amassment (a-mSs'ment),*. surinkimas:
rože. krva.
Although (ol-dho'), conj. nors: kaeig. Amateur (Sm-S-tor'), *. amatorius; my-
Altimeter (al-tim'i-tor), s. rankis augš- ltojas.
tumams mieruoti. Amative (Sm'S-tiv), adj. meiles pilnas:
Altitude (al'ti-tjd), *. augštis: augštu- meiliškas.
ma. Amatorial, Amatory (am-a-to'ri-el, Sm'S-
Alto (al'to), s. mus. alto. to-ri), adj. meilinis; meiliškas; ero-
Altogether (ol-tu-grfA'6r), adr. visiškai: tiškas.
pilnai; galutinai. Amaze (a-mez'), r. a. nustebinti. | —, *.

Altruism (al'tru-iz'm), altruizmas:

«. nuosteba.
rpestis apie kit lab: meile arty- Amazed (S-mezd'), prt. nustebintas; nu-
mo. stebs. | —
ly, adr. su dideliu nusi-
Altruist (al'tru-ist), #. altruistas: arty- stebjimu; dideliame nusistebjime.
mamylis. | —ness, *. nusistebjimas; didele
Altruistic (Sl-tru-is'tik), adj. altruistiš- nuosteba.
kas. Amazement (S-mez'ment), s. nuosteba.
Alum (Sl'm), s. alnas. Amazing (S-mez'ing), adj. nuostebus.
Aluminium (al-ju-min'i-om), *. alumi- —
nustebins. | ly, adr. nuostebiai.
nis (metalas). Amazon (am'a-zon), *. amazone (karin-
Aluminous (a-lj'mi-nos), adj. aluninis. ga moter): Amazone (upe).
Aluminum (a-lj'mi-nomi. $. Alu- = Amazonian (am-a-zo'ni-en). adj. amazo-
minium. niškas.
Alumnus (S-16m'nos), *. mokytinis: bai- Ambages (am-be'džyz), *. pi aplinkžo-
gs kolegij. džiai.
Alveary (Sl'vi-e-ri), #. avilys. Ambassador (am-bas'sa-dor), «. amba-
Alveolate (al'vi-o-let), adj. skyltas: sadorius; pasiuntinys.
kaip korys. Amber (am'bor), ». gintaras. | — , adj.
gintarinis.
Alveolus (al-vy'o-lds), *. korio skylute:
olute.
Ambidexter (Sm-bi-d6ks't6r), adj. et *.
abi rank is; lygiai gabus ant abiej
Alvine (al'vin ir -vain), adj. pilvinis.
rank; jig. veidmainys; dvilinklie-
Always (ol'uiz), adr. visada: visados. žuvis.
Am (am), esmi; esu. (ir. Hkl Ambient (am'bi-ent), adj. apjuosis iš
Amability (am-S-bil'i-ti),
*. meilumas: vis pusi: apsiauiantis: apsupan-
malonumas: meilingumas. tis.
Amain (a-men'), adr. (su) visa spka: Ambiguity (am-bi-gju'i-ti), s. abejingu-
smarkiai; urnai. mas; neaiškumas; dviprasme.
 Ambiguos 20 Amnesty

Ambiguos (am-big'ju-6s), adj. abejin- ss; tarnaujs pataisymui: pataiso-

gas; neaiškus; dviprasmiškas. — ly, ||
mas.
adv. abejingai; dviprasmiškai. Amendment (a-mnd'ment), t. pataisy-
Ambit (am' bit), s. apskritys: aplink ra- mas.
tis; ratas. Amends (JUmndz'), & atlyginimas: a t i
-

Ambition (am-bi"šion), s. ambicija: teisimas; atpild.

garbgodyste; troškimas (k gyti, Amenity (a-men'i-ti), *. priimnumas:
pasiekti). meilumas; mandagumas.
Ambitious (am-bi"šios), adj. ambitiškas: Ament (am'ent), .'. bot. žirginys: pi. žir-
garbgodingas; geidžias: trokšts. ||
giniai.
— ly, adv. ambitiškai. Amerce (a-mors'), r. a. uždti pinigine
Amble (am'b'l), v. n. šuoliuoti. ||
— , «. bausm; nuštriuopuoti.
šuoline (ypatingas arklio bgimas). Amercement (a-mors'ment). s. štriuopa:
Ambler (am'blor), s. šuoline bgas ar- bauda.
klys. America (a-mšr'i-ka), *. Amerika. |

Ambrosia (am-bro'ža ir -zi-ii), ambro- •*. American (-ken), amerikiškas:

adj.
zija; dieviškas penas. amerikoniškas; amerikoninis. | —
Ambulance (am'bju-lens), ». ambulian- *. amerikietis; amerikonas. Amer-
sas; ligonvežimis; keliaujama špito- icanism (-ken-iz'm), v. amerikaniz-
le. mas; amerikiei patriotizmas; ame-
Ambulant (am'bju-lent), adj. keliaujs; rikoniškas išsireiškimas. H American-
vaikšiojs. ize (-ken-aiz), v. a. amerikanizuoti.
Ambulation (am-bju-le'šion), *. vaik- Amethyst (am'i-f/ust), *. min. ametistas
šiojimas; besikilnojimas. (brangakmenis).
Ambulatory (am'bju-la-to-ri), adj. vaik- Amiability (e-mi-a-bil'i-ti), s. meilumas:
šiojantis; keliaujantis; vaikšioja- priplaikumas.
mas. | — «. vaikšiojama vieta.
, Amiable (e'mi-a-b'l), adj. meilus: pri-
Ambuscade (am-bos-ked'), s. slaptyne; plaikus; malonus. —ness, s. mei-
||

slapykla; slastai. | —
r. a. n. paslp-
, lumas; priplaikumas; malonumas.
ti; talpinti slapty ne j; laukti pasi- | Amiably, adv. meiliai; priplaikiai:
slpus; pasislpti. maloniai.
Ambush (am'bš), s. slaptyne; slapy- Amicable (am'i-ka-b'l), adj. draugingas:
kla. | —
, v. a. n. paslpti: laukti pa- draugiškas; prieteliškas. | —ness, t,
sislpus; pasislpti. draugiškumas; prietelingumas.
Ameliorate (a-myl'jo-ret), t. a. pagerin- Amicably, ad r. draugiškai; draugin-
ti; pataisyti; patobulinti. g r. a. pa- gai; prietelingai.
sigerinti. Amid, Amidst (a-mid', -midst'), prep.
Amelioration (a-myl-jo-re'šion), *. page- tarp; tarpe.
rinimas; pasigerinimas; pasitaisy- Amidships (a-mid'šips), adv. laivo vi-
mas. duj.
Amen (e-mšn'), s. amen. Amiss (a-mis'), adv. klaidingai; klai-
Amenability (a-my-na-bil'i-ti), *. atsaky- džiai; negerai; blogai. , adj. ne- Ij —
mas; atsakomumas. geras; blogas.
Amenable (a-my'na-b'l), adj. atsaks: Amity (am'i-ti), *. biiulyste: draugy-
turs ui k
atsakyti, rokund išduo- ste.
ti; f pasiduodas;nusileidžis;nulan- Ammonia (am-mo'ni-a), s. amonija.
kus. |
—ness, *. = Amenability. Ammoniac (am-mo'ni-ak), s. [Gum—].
Amend (a-m6nd'), t. a. pagerinti patai- ;
amoniakas.
syti; pertaisyti. | v. n. taisytis; pa- Ammunition (šim-mju-ni"šion), t. mil.
sigerinti; pasitaisyti. amunicija.
Amendable (a-m6nd'a-b'l), adj. pataiso- Amnesty (am 'ns-ti), *. amnestija; visa-
mas; atitaisomas. tinis atleidimas bausmes. \ — r, .

Amendatory (ši-mnd'a-to-ri), adj. patai- atleisti bausme: dovanoti.

 Among U Analeptic

Among, Amongst (ii-mong', -mdngst'). pilnumas: dydis: plotis: pilnis: pla

prep. tarp. From —
iš tarpo. , tuma.
Amorous (am'o-ros), adj. meilingas: si- Amply (iim'pli). oil r. plaiai: gausiai.
myljs. | —
ly, adr. meilingai. \ Amputate (am'pju-tet), r.o.rhir. nu-
—ness, f. meilingumas. plauti (x'iiotr).
Amorphous (a-mor'fos), adj. beformi- Amputation (am-pju-te'šion), *.<-ftir. nu-
nis: bepavidaliŠkas. plovimas (x<inari<>).
Amort (ii-mort'), adj. it numirs; negy- Amuck (ii-mok'), adr. galvatrkiais:
vas: lidnas. atkakliai: su siutimu.
Amortization (a-mor-ti-ze'šion), s. jur. Amulet (am'ju-lt), *. amulet; iglias-
amort izacija:perleidi mas žemes ben- lis.

drovei; išgesymas skol. Amuse (a-mjz'), c. a. bovyti: linksmin

Amortize (;i-mor'tiz), amortizuoti:
v. a. ti; užimti.
perleisti (žem) bendrovei: ligarti Amusement (a-mjz'ment), s.palinksmi
nimas; pasilinksminimas; bova;nu-
Amortizement (a-mor'tiz-ment), s. = sibovijimas.
Amortization. Amusive (a-mj'ziv), adj. palinksmi-
Amount (a-maunt'), t.n. siekti: i-iiH^u nantis; užimantis.
{xkaitlivje, didume): lygintis. | — , ». An (sin), nereiškiamas daigtvardži s-
abelnas skaiius; suma. narys (artir(e), statomas: a) prie", vi-
Amour (a-mr'), s. meiles vyliai. sus žodžius prasidedanius balse:
Amphibia (iim-fib'i-a), s. pi. zool. amfi- an author, an idiot; b) prieš kuria-
bijos. ja h: an hour, an hundred; bet: a
Amphibian (am-fib'i-en), adj. amfibiš- horse, a hearth; c) prieš garsij h.
kas; gals gyventi vandenyj ir ant jeigu kirtis puola an antrojo žodžio
sausžemio. | —
*. amfibija.
, skiemens: an historian; an heroic
Amphibiology (am-fib-i-61'o-dži), *. am- deed.
fibiologija. Anabaptist (an-a-bap'tist), *. anabapti-
Amphibological am-fib-o-16dž'ik-el),atf/.
I stas.
abejotingas; abejingo ženklinimo: Anachronism (an-ak'ro-niz'm), *. ana-
dviprasmiškas. chronizmas; chronologiška klaida.
Amphibology (am-fi-bol'o-dži), *. abejin- Anadromous(a-nad'ro-mos), adj. keliau-
ga reikšme; dvejopas ženklinimas: js iš jri upes (sakoma apie žu-
dviprasme. vis).
Amphitheatre (am-fi-My'a-tor), *. amfi- Anaemia (a-ny'mi-a), s.med. anemija:
teatras. mažakraujyste.
Ample (am'p'l), adj. erdvas; ruimin- Anaemic (a-nym'ik), adj. anemiškas:
gas; platus; didelis: gausus; pilnas. mažakraujas.
| —ness, s. erdvumas: platumas; di- Anaesthesia (iin-es-My'si-a), *• apmiri-
dumas; pilnumas. mas.
Amplification (am-pli-fi-ke'šion), s. padi- Anaesthetic (iin-s-Mt'ik), adj. apma-
dinimas; išplatinimas: padaugini- rins. | — , ft. apmarins vaistas.
I mas. Anagoge (iin-a-go'dži), s. paklimas
Amplificative, Amplificatory (am-plif i-kii- proto, mini prie dangišk dalyk.
tiv, -to-ri), adj. tarnaujs padidini- Anagogic, Anagogical (iin-a-godž'ik. -ei).
mui, išplatinimui: padidinamas. adj. myst iškas: dvasi "kas.
Amplifier (am'pli-fai-6r), s. padidinto- Analects (iin'a-lekts), m. pi. rankius iš-
tojas; paplatintojas; papildytojas. trauk II rašt.
Amplify (am'pli-fai), r. a. paplatinti; Analepsis, Analepsy <iin-a-lep'sis. an'ii-
padidinti: papildyti. | t.n. plaiai 16p-si), *. atgavimas spf-k po ligos.
kalbti. Analeptic (an-a-lep'tikt. sudrutins. ft.

Amplitude (am'pli-tjd), erdvumas: *. | — , *. sudrutins ar sustiprins

ruimingumas: didumas; platumas: vaistas.
 Analogical 22 Animate

Analogical (an--lodž'ik-el), adj. analo- Anecdote (an'6k-dot), s. anekdotas.

giškas; tolygus; panešus. ly, atdr. ||
— Anemography (an-i-mog'ra-fi), ». apra-
analogiškai; tolygiai; panešiai. šymas vej.
Analogous (a-nal'o-gos), adj. tolygus. Anemone (ii-nšm'o-ni), s. bot. balas.
Analogy (a-nal'o-dži), analogija.
*. Anew (a-nj'), adv. išnaujo; vel.
Analysis (a-nal'i-sis), s. analiza; išd- Angel (en'džel), s. angelas; aniuolas.
stymas. Angelic, Angelical (an-džel'ik, -el), adj.
Analytic, Analytical (an-a-lit'ik, -el), adj. angeliškas; aniuoliškas.
analitiškas. Anger (an'gor), s. rstumas; rstybe:
Analyze (an'a-laiz), v. a. analizuoti; iš- piktumas; papykis. | —,r.a. rustin
dstyti (j sudtinius). ti; pykdyti.

Anarchic, Anarchical (ii-nar'kik, -el), Angle (an'g'l), s. kampas; kert is: ]|

adj. anarchiškas; be tvarkos. všas; meškere. | — , r. n. meškeriot i ;

Anarchism (Jin'ark-iz'm), s. anarchiz- meškeriauti.

mas. Angler (an'glor), *. meškerninkas: meš-
Anarchist (an'ark-ist), s. anarchistas; keriautojas.
šalininkas panaikinimo valdžios. Anglerod (iin'g'l-rod), s. meškeryia.
Anarchy (an'iirk-i), s. anarchija; ne- Anglican (an'gli-ken), angliškas: adj.
tvarka; neredas. anglikoniškas. ||
—
s. snarys an- ,

Anathema (a-na/i'i-ma), x. iškeikimas; glikoniškos bažnyios; anglikonas.

prakeikimas. Angor (an'gor), s. skausmas; kania.
Anathematize (a-na^'i-mii-taiz), r. a. iš- Angrily (an'gri-li),«. piktai.

keikti; prakeikti. Angriness (an'gri-ns), s. piktumas.

Anatomical (an-ii-tom'ik-el), adj. anato- Angry (an'gri), adj. piktas; rstus; už-
miškas. —ly, adv. anatomiškai.
||
pyks; širds.
Anatomy (a-nat'o-mi), s. anatomija; Anguish (an'guiš), s. skausmas; kania:
mokslas apie sudjim kno; '
piau- sopulys.
stymas kno. Angular (iin'gju-lor), adj. kertinis; ker-
Ancestor (an'ss-tor), t. sentvis; pra- tuotas; kampuotas. I —ness,*. kam-
boius; pratevis. puotumas.
Anchor (an'kor), karus.
s. — , v. n. ||
Angularity (an-gju-liir'i-ti), *. kertuotu-
apsistoti, stovti ant karo. v. a. ||
mas; kampuotumas.
užmesti kr; sustabdyti ant karo. Anhelation (an-hi-le'šion), s. šniokšta-
Anchoress (an'ko-rs). sf. anachorete; vimas; putavimas.
pustelninke. Anight, Anights (a-naif, -naits), adr.
Anchoret (an'ko-r6t), *. pustelninkas. naktyj; nakia; naktimis.
Ancient (en' sent), adj. sengadyninis; Anile (iin'il), adj. bobiškas; paikas.
sengadyniškas; senovinis. — , s.pl. ||
Animadversion (an-i-mad-v6r'šion),«. ba-
senovs žmones. | — ly, adv. senovj : rimas; baudimas; nubarimas; papei-
senuose laikuose. | — ness, s. seno- kimas; patemijimas.
ve; senatve. Animadvert (an-i-miid vort'), v.n. pate-
Ancillary (an'sil-le-ri), adj. pavaldinis. myti; atkreipti atid; barti; bausti.
And (and), conj. ir; bei. Animal (an'i-mel), s. gyvnas; gyvulys;
Andiron (and'ai-orn), s. ugnakuro tri- žvris. D —, adj. gyvuniškas; gyvu-
kojis. vulinis; gyvuliškas.
Androgynal, Androgynous (iin-drddž'i-nel, Animalcule (an-i-mal'kjul), *. niikro-'
-ns), adj. dvilytinis; dvilytiškas. skopiškas gyvnlis.
Androgyne (an'dro-džin), *. dvilytis. Animalism (an'i-mel-iz'm), .». gyvuliš-
Android (iin'droid), s. automatas žmo- kumas
gaus pavidalo. | — , adj. žmogaus Animality (an-i-mal'i-ti), s. gyvulišku-
pavidalo; žmog panašus. mas; gyvulyste.
Androphagi (an-drof'a-džai), s.pl. faaog- Animate (an'i-met), v. a. gaivinti; pri-
džiai. duoti gyvasties, drsos; padrsinti;
 Animation 23 Ant

pralinksminti. | adj. gyvas; gai- — , Annul (iin-nol'), r. panaikinti.

a.

vus: linksmas: smagus. Annular (iin'nju-lor), adj. grindinis;

Animation (an-i-me'šion), *. gyvumas; grinds pavidalo.
gaivumas; guvumas. Annulate (iin'nju-let), adj. grindžiuotas:
Animosity (;in-i-m6s'i-ti\ t. tžimas: susideds lyg iš grindži ar žied.
pykimas: piktumas: rstybe: ap- Annulet (lin'nju-lt). * grindele.
maud. Annulment (an-nol'ment), s. panaikini-
Animus (iin'i-mos), *. urnas: upas. mas.
Anise (iin'is). *.bot. anyžiai. Annumerate (an-nj'mor-et), r. a. pri-
Ankle (iin'k'l), .*. riešas: kulšis: slesnas. skaityti; prirokuoti.
Annalist (an'nel-ist), *. annalistas: rašy- Annumeration (iin-nj-mor-e'šin). *.
tojas istorišk užraš. prirokavimas: priskaitymas.
Annals (an'nelz), s.pl. annalai: metraš- Annunciate (iin-non'ši-et), r. a. apreikšti:
iai; istoriški užrašai. apskelbti.
Anneal (an-nyl'), v. a. kaitinti: virinti Annunciation (an-non-si-e'šion), *. ap-
(metalus, stikl). reiškimas; apskelbimas. — Day, Pa-
Annex (an-neks'), r. a. pri vienyti; pri- sveikinimas Mergeles Marijos: (ian-
durti; prikergti; prijungti. | v.n. drines (švente tS karo).
prisivienyti. | — , s. priejunga; prie- Annunciator (an-non'ši-e-tor), s. apreiš-
kerga; priedelis. kjas; apskelb j as.
Annexation, Annexion (iin-neks-e'šion, Anodyne (iin'o-dain). adj. nuramins
-nek'šion), s. privienijimas: pridu- skausm.
rimas; prijungimas: prikergimas: Anoint (a-noinf), r. a. patepti.
pridjimas. Anointment (a-noirrt'ment), s. patepi-
Annihilate (iin-nai'hi-let), v. a. panaikin- mas.
ti; išnaikinti. Anomalism (a-nom'a-liz'm), s. iškrypi-
Annihilation (an-nai-hi-le'šion), s. pa- mas.
naikinimas; išnaikinimas. Anomalous (a-nom'ii-los), adj. anoma-
Anniversarily (an-ni-vor'sii-ri-li), adv. liškas; netaisyklingas; iškryps.
kasmet. |

Anniversary (an-ni-vor'sii-ri), adj. meti-

—ly, adt. anomališkai.
Anomaly (a-nom'a-li), s. anomalija; iš-
nis; kasmetinis; sukaktuvinis. | — krypimas.
s. metine švente; metines sukaktu-
Anon (a-non'), adv. tuojau; greit; vei-
ves.
Annotate (an'no-tet), r. a. n. paženklinti:
kiai: kit syk. Bverand kas va- — ,

landle; nuolatai.
daryti patemijimus; pažymti.
Anonymous (ii-non'i-mos), adj. anoni-
Annotation (iin-no-te'šion), paženkli-
nimas; pažymjimas; žyme.
s.
miškas; bevardinis. —ly, adv. ano-
j

nimiškai; užslepiant vard.

Announce (an-nauns'), v. a. apskelbti;
Anormal (a-nor'mel), adj.= Abnormal.
apreikšti; apgarsinti.
Another (an-ddh'or), adj. kitas; kitoks.
Announcement (an-nauns'ment), s. ap-
Ansated (an'sii-ted), adj. su rankena.
skelbimas; apreiškimas; apgarsini-
mas. Anserine (an'sor-ain), adj. žsinis.
Annoy (an-noi'), P.O. kvaršinti; erzinti: Answer [(an'sor), v. a. n. atsakyti: atsi-
varginti; kankinti; kyrti; nubosti. bti atsakaniu.
liepti; tikti; | — ,«.

— , s. vargas; kyrimas; nuoboda. atsakymas: atsakas.

I

Annoyance(iin-noi'ens), s. kyrumas:
Answerable (an'sor-ii-b'l), tuff, atsakas:
nuobodumas; nepriimnumas; prik- atsakomas. | Answerably, adv. atsa-
lumas. komai.
Annual (iin'nju-el), adj. metinis; kas- Answerer (an'sor-6r), s. atsakytojas.
metinis. I —
s. metinis augmuo.
,
An't (ent),= Aix't.
— ly, adv. kasmet.
|
Ant (ant), *. skruzdele; skruzde. | Ant-
Annuity (iin-nju'i-ti), s. kasmetine alga, bear, Ant-eater, zool. skruzdeledis.
pensija. Ant-hill, skruzdlynas: skruzdvnas.
 Antagonism 24 Antipodai

Antagonism (an-tiig'o-niz'm), *. antago- Anthology (iin-tf/iol'o-dži), ». -antologija;

nizmas. raukius geli, eili.
Antagonist (iin-tag'o-nist), s. antagoni- Anthracite (an'Mra-sait), .v. antracitas
stas. (akmenine anglis).
an-
Antagonistic (an-tag-o-nis'tik), adj. Anthrax (an'Mraks), s.med. karbunkul.
tagonistiškas; neprietelingas; prie- Anthropoid (an7Aro-poid), adj. žmog
šingas. panašus. j — , *. j,
žmog panaši bež-
Antagonize (iin-tag'o-naiz), v.n. prieš- džione.
giniauti; priešais veikti. Anthropolite (an-^rop'o-lait), s. suak-
Antalgic (an-tal'džik), adj. sumažins menjusios žmogaus liekanos.
skausm. Anthropologic, Anthropological (an-thro-
Antarctic (ant-ark'tik), adj. geogr. ant- po-16dž'ik, -el), adj. antropologiš-
arktiškas; pietinis. pole, — pietinis kas.
žemgalis. Anthropologist (an-7Aro-p61'o-džist), *.

Antecede (iin-ti-syd'), v.n. pirmžengiau- antropologas.

ti; pirmtakauti; pirma eiti. Anthropology (an-Mro-pol'o-dži), s. an-
Antecedence, Antecedency (iin-ti-syd 'ens, tropologija; mokslas apie žmog.
-en-si), ». pirmyste; pirmutinyste. Anthropomorphism (an-Aro-po-mor'-
Antecedent (iin-ti-syd'ent), adj. pirmta- fiz'm), s. perstatymas dievystes žmo-
kaujs; pirmžengiamas; pirmesnis. giškame pavidale.
Antecessor (tin-ti-ses'sor), s. pirmtaku- Anthropophagi (an-/iro-pof'a-džai), s.
nas. pi. žmogedžiai.

Antechamber (iin'ti-em-bor), s. prieš- Anthropophagy (iin-ZAro-pof a-dži), h.

ruimis. žmogedyste.
Antedate (an'ti-det), pirmesne data.
s. |
Antic (iin'tik), adj. keistas;juokingas.
— , v. a. paženklinti pirmesne data. ||
— juokorius; šmutas; | keistas
, s.

Antediluvial, Antediluvian (an-ti-di-lj'vi- paveikslas; šmutyste. To play an-

fl

el, -en), adj. prieštvaninis. ties, šmutauti; bezdžionkuoti.

Antelope (an'ti-lop), s. zool. antilopa. Antichrist (an'ti-kraist), s. antikristas.
Antemeridian (iin-ti-mi-rid'i-en), adj.
Antichristian (an-ti-kris'en), adj. anti-
priešpietinis. krikšioniškas; priešingas krikšio-
Antemundane (an-ti-mon'den),ad/. prieš- nystei.
pasaulinis; buvs prieš sutvrim
Anticipate (an-tis'i-pet), v.a. perspti;
pasauls.
užbgti už aki; pralenkti; pra-
Antennae (an-ten'ny), s. sai (vabal).
|

jausti; iškalno prijausti; tiktis.

Antenuptial (an-ti»nop'šel), adj. prieš-
Anticipation (an-tis-i-pe'šion),s. persp-
svodbinis.
jimas; pralenkimas; užbegimas už
Antepascal (an-ti-pas'kel), adj. priešve-
lykinis.
aki; | prajautimas; prajausme.
Antepenultimate(an-ti-pi-nolt'i-met),a<f/. Anticonstitutional (šin-ti-kon-sti-tj'šion-
el), adj. priešingas konstitucijai ;ne-
treias nuo galo.
Anterior (šin-ty'ri-or), adj. pirmutinis; konstitucijiškas.
pry šakinis. Antidote (an'ti-dot), s. priešnuodis.
Anteriority (an-ty-ri-or'i-ti), s. pirmybe; Antimony (iin'ti-mo-ni), *. antimonija.
pirmutinyste. Antipapal (iui-ti-pe'pel), adj. priešinais
Anteroom (an'ti-rm), s. prieškamba- popiežiui ar popiežijai.
ris; pryšakinis kambarys.
Antipathetic, Antipathetical (an-ti-pii-'
Anthelmintic (an- tf/tl-min'tik), adj. ge-
th&t'ik, -el), adj. antipatiškas.
ras nuo viduri kirmli.
Antipathy (an-tip'a-//ii), s. antipatija;at-
Anthem (an' th&m), s. antifona.
Anther (an'Aor), s. bot. dulkinis ink-
grisimas; nemgimas; neapkanta.
stukas. Antiphony (an-tif'o-ni), s. antifona.
Anthological (an-tf/to-lodž'ik-el), adj. an- Antipodai (iin-tip'o-del), adj. autipodi-
tologiškas. nis; antipodiškas.
 Antipodes 88 Apologize

Antipodes (an-tip'o-dyz), *. antipodai Aorta (e-or'ta), s. anai. vyriausioji ar-

(gyventojai antrojo žeme* jpukamuo- terija.
Uo). Apace (a- pes'), adr. greitai: spariai.
Antiquarian (iin-ti-kue'ri-en), adj. anti- Apart (ii-part '
>, adr. atskirai: skyrium:
kvariškas; sencinis; senjrandyniš- nuošalyj: | pusiau: dalis; Šmotus.
kas. Apartment (ii-part 'ment a kambarys. i.

Antiquary (an'ti-kue-ri), s. antikvaras: Apathetic, Apathetical (ap-a-ftfit'ik, -ei i.

tyrintojas ir myltojas senovs lie- "'(/'. apatiškas.

kant. Apathy (iip'ii-///i i, •>. apatija; nejaustu-
Antiquate (iin'ti-kuet), r. a. nusendinti: mas; nejauta.
prašalinti iš vartojimo. Ape (ep), *. beždžione. | — , t. a. bez-
Antiquated (iin'ti-kue-td), adj. pasens; džionkuoti: pamegzdžioti.
išjs iš vartojimo. Apeak (ii-pyk'), adr. staiai: perpendi-
Antique (iin-tyk'), adj. senas; senovinis: kuliariškai.
senoviškas; sengadyniškas. j—, a se- Apennines (iip'en-nainz), #. pL Apeni-
novs liekana; antikas. nai (kalnai).
Antiquity (iin-tik'ul-ti), *. senatve -.seno- Aper (ep'or), «. pamegzdžiotojas; bež-
ve; senovs gadyne. džione.
Antiseptic (iin-ti-sp'tik), adj. veikis Aperient (a-py'ri-ent), adj. minkštins
prieš puvim: apsaugojs nuo puvi- vidurius. | , *. —
vaistas viduriams
mo. suminkštinti.
Antislavery (iin-ti-slev'or-i), adj. prie- Aperture (iip'or-tjur), a atvar: skyle.
šingas vergystei. Apex (e'peks), *. viršne: iukuras.
Antithesis (iin-tM'i-sis), *. antiteza. Aphis (e'fis), *. ent. gniusas.
Antitype (iin'ti-taip), antitypas. a Aphorism (iif'o-riz'm), s. aforizmas:
Antler (ant'lor), s. šaka briedžio rag. trumpas išsitarimas: patarle.
Anvil (an'vil), s. priekalas. Aphthong (iif thong), a bebalse raide.
Anxiety (iing-zai'i-th, a rpestis: nera- Apiary (e'pi-e-ri), bitinyia. *.

mumas; nerimastis. Apiece (a-pys'>, adr. kiekvienas; už

Anxious (iink'šios), adj. kuriam kas la- kiekvien; kiekvienam; po vien.
bai rupi; susirpins; ess neramu- Apish (ep'iš), adj. beždžioniškas: kaip
me, baimj; nerimasties pilnas; | beždžione. |— ly, adr. kaip beždžione.
labai trokšts, geidžias. | — ly, adr. Apocalypse (a-pok'a-lips), a Šv. Jono
su nerimasia: su baime. | — ness. a apreiškimas.
rpestis; nerimastis: | troškimas. Apocopate (a-pok'o-pet), r. a. nuskelti
Any (6"ni), adj. & pron. kas-nors; bet- (paskutine žodžio liter, skiemen).
kas; koks-nors. At — rate; In — Apocrypha (a-pok'ri-fa), s. pi. apokri-
ease, kaip ten nebt; buk kaip ne- fos; nekanoniškos knygos.
buv; vistiek. — , adr. kiek-nors; Apocryphal (a-pok'ri-fel), adj. apokrifiš-
mažum. — farther, toliau; — long-
|

kas; nekanoniškas.
er, ilgiau.
!
Apod, Apodal (ap'6d,-o-del),«ff/. bekojis.
Anybody (e' ni-bod-i), s. bet-kas; kurs- Apod, Apode (ap'od, -od), *. bekojis su-
nors.
tvrimas.
Anyhow ((5"ni-hau), adr. kaip-nors: vis- Apodous (ap'o-dos), adj. bekojis.
tiek; vist ik. Apogee (ap'o-džy), s. astr. apogeja; fig.
Anyone (6''ni-uon), s. bile-vienas. augšiausias laipsnis.
Anything (e 'ni-iAing), s. kas-nors. Apograph (ap'o-graf), s. nuorašas; kopi-
Anyway .Anyways (6' 'ni-uei,-ueiz),rttfr.bi- ja.
le-kaip; bet-kaip: vistik. Apologetic, Apologetical (a-pdl-o-džt'ik.
Anywhere ("ni-huer), adv. bile-kur. -el), adj.teisinamas; apginamas: iš-

Anywise (e"ni-uaiz), adr. bile-kaip. teisinimo (s. gen.); besiteisinimo.

*. gram, pereitas pasa-
Aorist (e'o-rist), Apologize (a-p61'o-džaiz), v. n. teisintis:
kojamasis laikas. perprašineti; teisinti.
 Apologizer 20 Appertain

Apologizer (ii-poTo-džai-zor), ». besitei- Apparition (ap-pa-ri''šidn), s. pasirody-

sinto j as; teisintojas; užtarautojas; mas; prisivaidinimas; šmkla.
apginejas. Appeal (iip-pyn, t.a.n.jwr. apeliuoti;!
Apologue (iip'o-16g), s. morališka pasa- apkaltinti: | atsišaukti; atsiliepti;
ka. šauktis; kreiptis {pine ko); pasigauti
Apology (a-pol'o-dži), s. besiteisinimas: (ko). To —
to the sword, pasigaut i
apginimo, teisinimo žodis; apgini- kardo; imtis už kardo; panaudoti
mas; teisinimas. kard. | —,t.jur. apeliavimas; ape-
Apophthegm (ap'o-Mem),#.= Apothegm. liacija; apkaltinimas:
||
atsišauki- ||

Apoplexy (ap'o-pleks-i), s. med. apoplek- mas; pašaukimas: šaukimas liudy- j.

sija. tojus; šaukimas! keno pagelbos. To

Apostasy (ii-pos'ta-si), t. atsimetimas; make an —
to arms, griebtis už gin-
atpuolimas (nuo tikjimo); atskalu- kl; panaudoti ginklus.
nyste. Appealable (ap-pyl'a-b'l), adj. galimas
Apostate (a-pos'tet), s. atsimetlis; at- apeliuoti.
skalnas. I
— , adj. atskalniškas. Apealer (ap-pyl'6r), s. apeliantas.
Apostatize (ii-pos'tii-taiz), v.n. atskilti; Appear ('ip-pyr'), v.n. rodytis; išrodyti:
atpulti; atsimesti (nuo tikjimo). pasirodyti; apsireikšti išeiti eik- ;

Aposteme (iip'os-tym), s. spaugas; votis. šti.; stoti (ant sdo).

Apostle (ii-pos's'l), s. apaštalas. Appearance (iip-pyr'ens), *. pasirody-

Apostleship (ii-pos's'1-šip),*. apaštalyste. mas; apsireiškimas; pribuvimas; ||

Apostolate (ii-pos'to-let), *. apaštalyste. išveizdis; išžira.

Apostolic, Apostolical (Jip-os-toTik, -el), Appearing (iip-pyr'ing), s. pasirodymas:
adj. apaštališkas; apaštalinis. ||— ally, pribuvimas.
adv. apaštališkai. ||— alness, *. apašta- Appeasable (ap-pyz'ii-b'l), adj. numal-
liškumas. domas; nuraminamas.
Apostolicism, Apostolicity (ap-os-tol'i- Appease (iip-pyz'), v.a. nutildyti; nu-
siz'm, ii-pos-to-lis'i-ti), s. apaštališ- maldyti;* nuraminti; numalšinti.
kumas. Appeasement (ap-pyz'ment), s. nurami-
Apostrophe (a-pos'tro-fi), s. retor. apo- nimas; numaldymas; numalšinimas;
strofa ;gram. apostrofas. nusiraminimas.
Apostrophize (ii-pos'tro-faiz),
v. a. apo- Appeaser (iip-pyz'or), s. numalšintojas;
strofuos. nuramintojas; nutildytojas.
Apothecary (a-poA'i-ke-ri), s. aptieko- Appellant (ap-pel'lent), s. apeliantas;
rius; vaistininkas. prašytojas; maldautojas.
Apothegm (ap'o-Mem),s. trumpas reikš- Appellation (iip-pel-le'šion), s. užvadini-
mus išsitarimas. mas; užvardijimas; vardas.
Apotheosis (iip-o-<Ay'o-sis),apoteoza; s.
Appellative (iip-peTla-tiv), adj. gram.
padievinimas; išaugštinimas.
užvardinis. ,
fl
— s. užvardis; netikra-
Apotheosize (ap-o-Ay'o-saiz), v. a. pa-
sis daigtvardis.
dievinti; išaugštinti.
Appellee (iip-pel-ly'), s. apskstasis;
Appall (ap-pol'), v.a. nugsdinti; per-
skundžiamasis.
gsdinti.
Appellor (jip-pel-lor'), *. kaltininkas iš-
Appanage (ap'pa-nedž), viešpaties sa-
*.

vo jaunesniems snums
paskirta že- duods savo sbrus.
mes dalis; dalis; išimtine. Append (Hp-p8nd'), v.a. prikabinti; pri-
Apparatus (ap-pa-re'ts), s. aparatas; kergti; prisegti; pridti.
prietais. Appendage (ap-pend'edž), *. priekaba;
Apparel ('ip-par' ei), s. rbai; apredalas; priesaga; pridjimas; priedas.
paredalas; parednys. , v.a. ap- — Appendant (ap-p8nd'ent), adj. prikabin-
rengti; apgerbti; pardyti. tas; prisegtas; pridtas; priklauss.
Apparent (ap-per'ent), adj. aiškus; aiš- Appendix (iip-pen'diks), s. priedas; prie-
kiai matomas; neužginijamas. |
— |y, adv. aiškiai; matomai. D
ness, — Appertain ("ip-por-ten'), v.n. priklausy-
8. aiškumas. ti; prigulti.
 Appetence 27 Approbativo

Appetence, Appetency (iip'pi-tens, -si), $, tinkamai, —ness, ••<. tinkamumas:

troškimas; noras; palinkimas: pa- priplaikumas.
traukimas. Apposition (ap-po-zi"Šion), c pridji-
Appetent (ap'pi-tent), adj. trokšts; gei- mas; priedas: | sustatymas šalyrre-
džias. iai šalyrreta.
:

Appetite (ap'pi-tait), #. apetitas; noras; Appraisal (ap-prz'el), *. apiprekiavi-

troškimas; geidulys. mas.
Appetize (iip'pi-taiz), ca. priduoti ape- Appraise (;ip-prz'), r.fl.apiprekiuoti.
tito. Appraisement (iip-prz'ment), *. apipre-
Applaud (iip-plod'), r. ft. apliauduoti: kiavimas.
ploti rankomis: girti. Appraiser iip-prz'or), i s. apiprekiuoto-
Applause (iip-ploz'), «. apliaudavimas: jas.
plojimas rankomis; gyrimas. Appreciate (ftp-pry 'ši-t), r. a. apipre-
Apple (iip'p'l), *. obuolys; [ — tree] obe- kiuoti; pažinti, suprasti vert: pri-
lis. duoti vert: branginti.
Appliance (ap-plai'ens), s. prietais: Appreciation (iip-pry-ši-'Šion), s. api-
mone. prekiavimas; pridavimas verts:
Applicability (ap-pli-kii-bil'i-ti), *. pri- pripažinimas, supratimas verts.
taikomumus. svarbumo; branginimas.
Applicable (iip'pli-ka-b'l), adj. pritai- Apprehend (ap-pri-hnd'), t. a. suimti:
komas; tinks. |
—ness, s. = Appli- suareštuoti; | suprasti; išmanyti:
cability. permanyti; pri jausti, j v. n. many-
Applicant (ap'pli-kent), s. aplikantas: ti: | bijoti.
prašytojas; kandidatas. Apprehensible (ap-pri-hen'si-b'l), adj.
Application (ap-pli-ke'šion„ pritaiky-
s. suprastins: suprantamas.
mas; pridjimas; vartojimas: pa- Apprehension (ap-pri-hšn'šion), s. su-
naudojimas; | vaistas: prašymas:! |
mimas: supratimas; išmanymas;
|

stropumas. To gir e —
to study, stro- prijautimas: baim.
l

piai mokintis. Apprehensive (ap-pri-hn'siv), adj. grei-

Applicative, Applicatory (ap'pli-k-tiv. tai suprants; supratingas; perma-
-kli-to-ri), adj. pritaikomas; praktiš- ns; | prijauis pavoj; besibijs.
kas. |
—
ly, adc. supratingai: su baime.
Apply (ap-plai'),r.ff. pridti; pritaikyti: —ness, s. supratingumas; baimin-
vartoti; panaudoti. To onestlf'to. — |

gumas; besibijojimas.
kreiptis (prie ko), j r. n. tikti;|kreip- Apprentice (ap-prn'tis), s. gizas; mo-
tis (prie ko); atsišaukti (pas k): pra- kinys besimokins amato. | — , c. a.

šyti: | triustis; užsiimti (kuo). atiduoti mokytis amato.

Appoint (ap-poinf), r. a. paskirti. Apprise (iip-praiz'), r. a. pranešti; duo-
Appointee (iip-point-y'), *. paskirtasis. ti žini.
Appointer (iip-point'or), s. paskyrejas. Apprize (ap-praiz'). r. a. = Appraisk.
Appointment (ap-point'ment), s. pasky- Approach (iip-pro'), r. «. artintis: pri-
rimas: vieta (ant kurio* kas paskir- siartinti. | —
, s. prisiartinimas; pri-
ta*); urdas; sutarimas ^susišnek-
| jimas; pry eiga.
jimas (kur suseiti, susitikti); | užgy- Approachable (ap-pro'a-b'l), adj. priei-
rimas; nusprendimas; | išrengimas; namas. | —ness, *. prieinamumas.
jil. Sarvai. Approbate (iip'pro-bet), r. a. pagirti: pri-
Apportion (iip-por'šion), r. a. apdalyti; pažinti geru; patvirtinti.
padalinti. Approbation (ap-pro-be'šion), s. pagyri-
Apportionment (iip-pr'šion-ment),*. ap- mas: pripažinimas geru; patvirtini-
mas; daleidimas.
dalymas; padalinimas.
Approbative, Approbatory (ap'pro-b-tiv.
Apposite (iip'po-zit), adj. priplaikus: -to-ri), adj. talpins savyj pagyrim,
atsaks; tinks; tinkamas; nutiks. pritarim; pageraujamas; pagiria-
|
—ly, adc. priplaikiai; atsakaniai: mas.
 Appropriate 28 Arboreal

Appropriate (ap-pro'pri-et), r.a. prisisa- Apyrous (ap'i-r<5s ir ii-pai'ros), adj. ne-

vinti; pasisavinti; f
paskirti: apver- degus; nesudegs.
sti; panaudoti. | , adj. paskirtas; — Aquamarine (e-kua-ma-ryn'), s.min. ak-
atsakas; pritinks; pritinkamas. | vamarinas.
— ly, adv. atsaneiai; pritinkamai. j|
Aquarelle (Jik-ua-reT),s. akvarele.

—ness, s. pritikimas; tinkamumas: Aquarium (a-kue'ri-6m), s. stiklinis in-

atsakomumas. das vandeniniams gyvnams ir au-
Appropriation (ap-pro-pri-e'šion), s. pri- galams laikyti.
sisavinimas; paskyrimas; panau-||
Aquatic (;i-kuat'ik), adj. vandeninis.
dojimas; apvertimas (ant ko). Aqueduct (ak'ul-dokt), s. vandens va-
Appropriator (ap-pro'pri-e-tor), s. prisi- d.
..savintojas. Aqueous (e'kui-6s), adj. vandeniuotas:
Approvable (ap-prv'a-b'l), adj. pagirti- vandenis.
nas. Aquiform (e'kui-form), adj. vandens
Approval (ap-prv'el), s. pagyrimas: pavidalo.
daleidimas; patvirtinimas. Aquiline (ak'ui'-lin, -lain), adj. erelinis:
Approve (ap-prv'), t. a. pagerauti; pa- lenktas kaip erelio snapas.
girti; pavelyti; daleisti; patvirtinti; Aquilon (ak'ui-lon),*. akvilonas (šiau-

parodyti. ri vejas).
Approver (iip-prv'or), s. pagyrejas:,/?/r. Arab (ar'ab), s. arabas. ||
Arabia (ii-r'-
nurodytojas savosankaltinink. bi-a), Arabia, Arabian (a-re'bi-en),
s.
fl

Approximate (ap-proks'i-met), r.a. pri- adj. arabiškas. ». arabas.

||

artinti; suartinti. I
v. n. artintis; pri- Arabesque (ar-ii-besk'), s. arabeskai.
siartinti. ||
— , adj. artus. Arable (ar'ii-b'l), adj. ariamas. s. aria- ||

Approximation (ap-proks-i-me'šion), a. ma žeme.

priartinimas; prisiartinimas. Araneous (a-re'ni-6s), adj. kaip vortin-
Approximative (ap-proks'i-me-tiv), adj. klis.
artus. | —
ly, adv. arti. Aration (a-re'šion), s. arimas.
Appulse, Appulsion (ap-pols\ -pol'šion), Arbiter (ar'bi-tor), s. tarpininkas; san-
s. užgavimas sutrenkimas susitren-
; ; taikos sudžia; sprendjas.
kimas; astr. prisiartinimas (planet). Arbitrament (ar-bit'rii-ment),*. sprendi-
Appurtenance (Jip-por'ti-nens), s. kas mas; nutarimas; tarpininkiškas s-
prie ko priklauso; tam priders da- ds.
lykas. Arbitrarily(ar'bi-tra-ri-li), adv. sava-
Appurtenant (ap-por'ti-nent), adj. prigu- rankiškai: saunoriškai; sauvališkai;
ls; priders; priklauss. despotiškai.
Apricot (e'pri-kot), s. bot. armniška Arbitrariness (ar'bi-trii-ri-n6s), s. sauva-
slyva. lia; despotiškumas.
April (e'pril), s. balandis: karvelis (m- Arbitrary (ar'bi-tra-ri), adj. savarankiš-
nuo), —foot, prigautasis pirm ba- kas; sauvališkas; despotiškas.
landžio dien. Arbitrate (ar'bi-tret), v.a.n. teisti; spr-
Apron (e'porn ir e'pron), s. žiurstas; sti.
prikyšte. Arbitration (ar-bi-tre'šion),
s. teisimas:
Apropos (tip'ro-po), adv. beje. santaikos darymas; santaikos teis-
Apt (apt), adj. tinks; tikes; gebsnus; mas.
gabus; gals, ly, adv. tinkamai:fl
— Arbitrator (ar'bi-tre-tor), s. teisjas;
pritinkamai; gebsniai; lengvai. H santaikos sudžia; valdonas; despo-
|| —ness, *. = Aptitude. tas.
|

Apteral, Apterous (ap'tor-el, -6s), adj. be- Arbitress, Arbitrarix(ar'bi-tršs,-tre-riks),

sparnis. sf. santaikos sudžia; sprendja.
Aptitude (ap'ti-tjd), s. gebsnumas; ga- Arbor (ar'bor), s. altana; palapyne; \
bumas; galjimas. ašis; varpstis; | medis.
Aptote (iip'tot), ft. gram, nelinksniuoja- Arboreal (ar-bo'ri-el), adj. kaip medis:
mas daigtvardis. girinis.
 Arboreous 39 Areopagus

Arboreous a r-b5"ri-6s}, adj. kaip me-

<
Archipelago (ar-ki-pel'ii-go), *. arehipe
dis; medžio pavidalo: medinis. lagas.
Arborescence (ar-bo-rs'sens), s. pana- Architect (ar'ki-tkt), s. architektas;
šumas med. architektorius.
Arborescent (ar-bo-rs'sent), adj. pana- Architectural (ar-ki-tk'tjur-el), adj. ar-
šus med. chitektriškas.
Arboriculture (ar-bor-i-kol'tjur), s. augi- Architecture (ar'ki-tek-tjur), *. archi-
nimas medži. tektra.
Arborist (ar'bor-ist), s. žinovas medži. s. arch, architra-
Architrave (ar'ki-trev),
Arbuscle (ar'b6s-s*l), s. medelis; keras. va; jungiamasis piliori balkis.
Arbute(ar'bjt), s. bot. žemuogi medis. Archives (ar'kaivz), s. pi. archivas; ar-
Are (ark), *. arka: skliautas: lankas. chival.
Arcade (ar-ked'), s. arch, arkada. Archly (ar'li), adv. gudriai.
Arcanum (ar-ke'nom), s. paslaptis. Archness (ari'nes), s. gudrumas.
Arch (arc), *. lankas: arka; skliautas. |
Archway (ar'uei), s. skliautuotas pra-
— adj. svarbiausias; pirmos eiles:
,
j jimas.
gudrus: klastingas. | — , r. a. lenkti; Arctic (ark'tik), adj. geogr. arktiškas:
suiraubthsuvesti ant pavidalo lanko; Šiaurinis.
skliautuoti. Arcuate (ark'ju-et), adj. lenktas; lan-
Archaeological (ar-ki-o-ldž'ikrel), adj. ka sulenktas.
archeologiškas. |
— ly, adv. archeo- Arcuation (ark-ju-e'ši6n), s. sulinkimas:
logiškai. išlinkimas.
Archaeology (ar-ki-81'o-dži), *. archeolo- Ardency (ar'den-si), *. karštumas; uo-
gija. lumas.
Archaic (ar-ke'ik), adj. archaiškas: nu- Ardent (ar'dent), adj. degs; karštas:
sen j s; išjs iš vartones. uolus. | —
ly, adc. karštai: su dide-
Archaism (ar'ke-iz'm), s. archaizmas:
liu uolumu: su užsidegimu.
nusen j us forma. Ardor (ar'dor), s. karštis; karštumas:
uolumas.
Archangel (ark-en'džl), «. archangelas:
Arduous (ar'dju-6s), adj. status: aug-
archaniuolas.
štas; sunkus. | —
ly, adc. sunkiai; su
Archangelic (ark-an-diTik), adj. arch- vargu. | —ness, s. statumas; sunku-
angeliškas: archaniuoliškas. mas.
Archbishop (ar-biš'<5p),. arkivyskupas. Are (ar), plpres. nuo Be.
Archbishopric (ar-biš'op-rik), #. arki- Are(er), s. plotas turs 100 ketvirtaini
vyskupyste. metr.
Archdeacon (ar-dy'k'n), s. arkidiako- Area (e'ri-a), s. asla: |
plokšias pavir-
nas. šis; plokštis: plotas.
Archduchess (ar-doc's), zf. erc-herco- Arear (a-rvr'), adt. užpakalin: užpaka-
giene. lyj-

Archduchy (ar-d6'i),«. erc-hercogyste. Arefaction (ar-i-fak'šiSn), s. džiovini-

Archduke (ar-djk'), s. erc-hercogas. mas; džiuvimas.
Arched (art), adi. skliautuotas; išlenk- Arefy (ar'i-fai), v.a. džiovinti.
tas. Arena (S-ry'na), s. arena.
Archer (ar'or), s. šaulys (šavjg iš lan- Arenaceous (ar-i-ne'šos), adj. smiliuo-
tas; smiltingas.
ko).
Arenation (ar-i-ne'šin), *. med. smilti-
Archery (ar'or-i), s. šaudymas iš lan-
ne maudyne.
ko; | collect, šauliai.
Areola (ii-ry'o-la), «. rusvas ratelis apie
Archetype (ar'ki-taip),*. originalas; mo- krties karp.
delis; pa vyzd is.
Areometer (e-ri-6m'i-tor), s. areometras
Archiepiscopal (ar-ki-i-pis'ko-pel), adj. (rankis skysiams nusverti).
arkivyskupiškas. Areopagus (Sr-i-Sp' a-gos), s. areopagas:
Archil (ar'kil), s.bot. dažyvines kerpes; augšiausiastribunalas(*iK. Atenuo-
| kerpi dažyve. xt).
 Argai 30 Arms
Argai (ar'gal), s. = Argol. Aristocrat (a-ris'to-krat), s. aristokra-
Argent (ar'džent), s. baltumas. \—,adj. tas; didžinas.
sidabrinis; sidabringas; baltas kaip Aristocratic, Aristocratical (ar-is-to-knit '-

sidabras. ik, -el), adj. aristokratiškas. ||

—ally,
Argental (ar-džen'tel), adj. sidabrinis: adv. aristokratiškai. |]
— alness, i.

sidabruotas. aristokratiškumas.
Argentan (ar'dž6n-tan), *. naujasis ar Arithmetic (a-riM'mi-tik), *. aritmeti-
vokiškasis sidabras. ka.
Argentiferous (ar-džen-tif 6r-6s), adj. Arithmetical (ar-i^-met'ik-el), adj. arit-
duodas sidabr. metiškas. ||
— ly, adv. aritmetiškai:
Argentine (ar'džn-tain),a<7/. sidabrinis; aritmetišku bdu.
kaip sidabras. Arithmetician (a-ri£/t-mi-ti"šen), s. arit-
Argil (ar'džil), s. šlyn; molis. metikas.
Argillaceous (ar-džil-le'šos), adj. Sly- Ark (ark), s. arka.
nuotas; šlyninis; kaip šlyn; moli- Arm (arm), s. ranka; žastas; šaka.
nis. Arm (arm), s. ginklas. |— v. a. ginkluo- ,

Argillous (ar-džil'los), adj. = Argilla- ti; apginkluoti. | v. ji. ginkluotis;

ceous. apsiginkluoti.
Argol (ar'gol), s.cJiem. vynakmenis. Armada (ar-me'dii), s. ginkluota laivy-
Argonaut (ar'go-not), s. argonautas. ne.
Argosy (ar'go-si), s. didelis pirklybos *. zool. šarvuo-
Armadillo (ar-ma-dil'lo),
laivas. ius.
Argue (ar'gj), v.n.a. argumentuoti: Armament (ar'ma-ment), s. ginkluotos
disputuoti; ginyti; davadžioti; da- kariškos spkos; | apginklavimas;
rodineti; protauti; perkratinti; da- ginklai.
vesti; pertikrinti. Armature (ar'ma-tjur), s. ginklai; apsi-
Arguer (ar'gju-or), s. davadžiotojas;da- ginklavimas; šarvai.
rodinetojas; ginytojas. Armed (armd), prt. ginkluotas; apsi-
Argument (ar'gju-ment), *. argumentas, ginklavs.
davadas; darodymas; gino daly-
||
Armful (arm'ful), s. glebis.
kas; turinys (kalbos, veikalo).
||
Armhole (arm'hol), s. pažaste.
Argumentai (ar-gju-m6n'tel), adj. daro- Armiger (arm'i-džor), s. ginklanešis;
domas; ant argument paremtas. šarvanešis.
Argumentation (ar-gju-men-te'šion), s. Arming (arm'ing), *. ginklavimas; apsi-
argumentavimas; protavimas; pri- ginklavimas.
vedžiojimas davad. Armipotent (ar-mip'o-tent), adj. galin-
Argumentative (ar-gju-m6n'ta-tiv), adj. gas kariškoms spkoms.
ant argument (ant davad) parem- Armistice (ar'mis-tis), s. sudjimas gin-
tas; ginus mgsts. kl ant trumpo laiko; tuotarpine
Argus (ar'gos), «. akylas sargas; \ oru. sandara.
indiškas fazanas. Argus-eyed, bai-
|| Armless (arm 'les), adj. berankis; beša-
siai sargus; begalo akylas. kis; beginklis.
Aria (a'ri-a ir e'ri-a), s. arija. Armlet (arm'let), s. rankžiedis; antran-
Arid (ar'id), adj. išdžiuvs; sausas. kis; geogr. nedidele mari rankove.
— ness, s. sausumas.
|

Armor (ar'mor), s. šarvai; apsiginkla-

Aridity (ii-rid'i-ti), s. sausumas. vimas.
Aright (a-raif), adv. teisingai. Armorer (ar'mor-or), s. šarvininkas.
Aril (ar'il), s.bot. lake; žievele (sekios). Armorial (ar-mo'ri-el), adj. herbinis:
Arise (ii-raiz'), v.n. [pret. arose; pp. šarvinis.
arisen], pakilti; pasikelti; atsikelti; Armory (ar'mo-ri), s. ginklinyia; arse-
H
paeiti; prasidti. nalas; \ ginklai; šarvai.
Arisen (a-riz"n), pp. nuo Arise. Armpit (arm'pit), s. pažaste.
Aristocracy (ar-is-tok'ra-si), «. aristo- Arms (armz), s. pi. ginklai; šarvai; ka-
kratija; didžiunija; ponija. riški darbai; kareivyste.
 Army ;i Arthritic

Army (ar'mi), *. armija; kariauna: Ich- Arrhizal, Arrhizous (ii-rai'zel, -zds), /<//.

riumene ;Jiy. gauja; tytveika*. neturs šakn: beŠaknia.

Aroma (a-ro'mii), s. aromatas; kvap- Arriere (iir-ryr'), adj. užpakalinis: pa-
snys; kvepjimas. valdinis. —fee; —fief, lna esanti
Aromatic, Aromatical (ar-o-miit'i po valdžia kitos Ienos. vassal, —
adj. aromatiškas; kvepis. vasalo vasalai Arriere-ban, pašauki-
Aromatize (a-ro'mii-taiz), r.n. padaryti mas vasal kar.
kvepianiu: priduoti aromat, kve- Arrival (iir-raiv'el), t. pribuvimas: at-
pjim. k*'liavimas.
Arose (ii-roz'), pret. nuo Akisk. r. n. pribti: atvykti:
Arrive (ar-raiv'),
Around (ii-raund' adv. dbprep. aplink:
>. atkeliauti: atkakti: pasiekti.
aplinkui; ratu: | arti: kur-nors ia- Arrogance, Arrogancy (iir'ro-gens, -gn-
pat. si), s. išdidumas; putnumas: arogan-
Arousal (ii-rauz'el), s. paklimas: pa- cija.
budinimas: sužadinimas. Arrogant (ar'ro-gent), adj. išdidus: put-
Arouse (ii-rauz'), v. a. pakelti: pajudin- nus; arogantiškas. | ly, adr. su iš- —
ti; sujudinti: sukelti; sužadinti. didumu: arogantiSkai.
Arow(ii-ro'), adr. eilion; eilioj; greta: Arrogate (iir'ro-gt), r. a. savintis: prisi-
pagreiui. savinti.
Arquebus, Arquebuse (ar'kul-bos), s. se- Arrogation (iir-ro-ge'šion), #. prisisavi-
noviška šaudykla: muškieta. nimas.
Arquebusade (ar-kul-bos-ed'), *. vanduo Arrow (iir'ro), *. vilyia.
švio padarytoms žaizdoms mazgoti. Arrowy (ar'ro-I), adj. kaip vilyia: aš-
Arrack (ar'rak\ t. arakas. trus kaip vilyia.
Arraign (ar-ren'i. r. a. priešsud statyti: Arse (ars), i. pasturgalis; subine.
apkaltinti: sksti. | — , *. apkalti- Arsenai (ar'si-nel), s. ginklinyia: arse-
nimas; skundas. nalas. '

Arraignment (ar-rn'ment), *. statymas Arsenic (ar'si-nik), *. arsenikas: žiurk-

prieš sd:
apkaltinimas. žols.
Arrange (ar-rendž'>, r. a. parengti: su- Arsenic, Arsenical (ar-sn'ik. -el), adj.
tvarkyti. žiurkžoli (.*. gen.).
Arrangement (iir-rendž'ment), ». paren- Arson (ar's'n), s. padegejyste: padegi-
gimas; sutvarkymas: | tvarka: sy- mas.
stema; kliasifikacija; susitaikymas: Art (art), [antroji ypata rienskaitos nuo
sutartis. Be], esi.
Arrant (ar'rent), adj. atkaklus: aršus. Art(art),*. daila:dailininkyste: mokji-
J
— ly, adr. atkakliai: begdiškai. mas: mokslas: | bdas; |
gudrybe:
Arras (iir'res), s. sien kaurai. klasta.
Array (ar-rei'), kariška tvarka: glitos
a. Arterial (ar-ty'ri-el), adj. arteriškas:
(kareivi); | rbai. | — r. a. sureng- , gyslinis.
ti; sustatyti ( eiles); sutvarkyti: Arteriotomy (ar-tj--ri-6t'o-mi), s. atida-
]

aprdyti; aprengti. rymas gyslos: anatomija gysl.

Arrears (iir-r\rz), s. pi. užsilikus, už- Artery (ar'tor-i), s. kraujagysle; arteri-
vilkta mokestis. In—, užpakalyj: ja.
užsiliks su mokestim; skolingas.
Artesian (ar-ty'žen), adj. artezieniškas.
Arrearage (ar-ryr'edž), s. Abbbabb. = — well, artezieniškas šulinys.
Arrect, Arrected (ar-r6kt\ -r6kt'6d), adj.
Artful (art'ful), adj. artistiškas; dailda-
pakeltas augštyn; staias.
riškas; dailus; nuduotas: gudrus:
Arrest (ar-rsf), r. a. sulaikyti: sustab-
klastingas. | —ly, adr. daildariškai:
dyti; suimti; suareštuoti*. | , «. su- — —
laikymas; sumimas; areštavimas: gudriai: klastingai; | ness, s. geb-
areštas. snumas; gudrumas; klastingumas.
Arrester (iir-rst'or), s. suemejas: areš- Arthritic, Arthritical(ar-Mrit ik. -el), adj.
tuotojas. podagrinis.
 Arthritis 38 Ascites

Arthritis (ar- tfArai 'tis), s. med. podagra. kad; kaip tai; kada; tuo tarpu kada:
Arthrography (ar-</trog'ra-fi), *. aprašy- kuomet; kadangi, —far —, iki; ant
mas snari. kiek. —for, kaslink. — //, lyg kad;
Arthrozoic (ar-^ro-zo'ik), adj. zool. na- kaip kad; tartum. it were, teip —
riuotas. sakant. —
soon —, kaip veik. —
Artichoke (ar'ti-ok), s. bot. badrama. soon —
possible, kaip galima grei-
s. straipsnis; skyrius;
Article (ar'ti-k'l), iau; kuogreiiausiai. though, —
artikulas; sanlyga (sutarties); da- ||
lyg kad; tartum. well, teipgi. —
lele; dalis; I daigtas; dalykas; tavo- — well —, teipjau kaip; kaip kad ir.
ras; |
gram, snarys. ||
— , v. a. aiš- — yet, ikišiol; dar.
kiai išdstyti, išrodyti; sksti pri- Asafetida, Asafcetida (iis-a-fSt'i-da), s.

vedžiojant kaltinamuosius punktus; smardžioji smala; devyndrekis.

||
atiduoti mokslan pagal sutart. Asbestine, Asbestous (iis-bes'tin, -tos),
Articular (ar-tik'ju-lor), adj. snarinis; adj. asbestinis; nedegs.
snari (s. geri. pi.). Asbestos, Asbestus (ius-bs'tos), s. min.
Articulate (ar-tik'ju-let), adj. nariuotas; asbestas.
I
aiškus; aiškiai ištariamas. | , r. — Ascend (lis-s8nd'), v. n. a. lipti augštvn:
a.n. aiškiai kalbti; aiškiai ištarti, lipti; kopti; kilti; pasikelti; užlipti.
išreikšti, pasakyti; nariuoti; jung-||
Ascendable (as-send'S-b'l), adj. užlipa-
ti. \ v. n. jungtis snariais; nariuotis. mas.
|
—
ly, adv. aiškiai. Ascendance, Ascendancy (iis-send'ens,
Articulation (ar-tik-ju-le'šin), s. naras; -en-si), s. = Ascendency.
snarys; sunrimas; K ištarimas. Ascendant, Ascendent (iis-send'ent), adj.
Artifice (ar'ti-fis), s. sumanus darbas; lips augštyn; | augštesnis; vyres-
|
gudrumas; gudrybe; klasta. nis; viršesnis.
Artificer (ar-tif i-sor), s. daildarys; Ascendency (iis-send' en-si), s. viršeny-
amatninkas. be; tekme; valdžia.
Artificial (ar-ti-fi"šel), adj. priemoniš- Ascendible (iis-s6nd'i-b'l), adj. užlipa-
kas; pramanytas; nuduotas; netik- mas.
ras. I
— \y,adv. priemoniškai. ||
—ness, Ascension (iis-sen'šion), s. lipimas aug-
8. priemoniškumas. štyn; pasiklimas; dangun žengimas
Artificiality (ar-ti-fi-ši-al'i-ti), s. priemo- (Christaus). —Day, Christaus dan-
niškumas. gun žengimas; Šeštines.
Artillerist (ar-til'lor-ist), s. artileristas. Ascensional (as-sSn'šion-el), adj. pasi-
Artillery (ar-til'16r-i), s. artilerija. klimo (s.gen.); klamas.
Artilleryman (ar-til'16r-i-man), s. arti- Ascensive (as-sšn'siv), adj. kls aug-
leristas. štyn; besikelis.
Artisan (ar'ti-zan), s. amatninkas; dail- Ascent (iis-sent'), s. pasiklimas; paki-
darys. la; iškila: iškilimas; augštuma.

Artist (art' ist), s. artistas; dailininkas; Ascertain (as-sor-ten'), t. a. persitikrin-

dailius. ti.

Artistic, Artistical (ar-tis'tik, -el), adj. Ascertainable (iis-sor-ten'a-b'l), adj. ga-

artistiškas. —ally, adv. artistiškai. limas persitikrinti.

Artless (art'ls), adj.
širdus; atviras. ||
nudavimo; be vyliaus; atvirai.
nenuduotas; nuo- Ascertainment (iis-sor-ten'ment), s. per-
—ly, adv. be jokio
sitikrinimas; patikrinimas.
Ascetic (iis-st'ik), adj. asketiškas:
—
||

—ness, s. nuoširdumas; prastumas; rstus. ||

s. asketas; pustelniu-
,

atvirumas. kas.
Arundinaceous (;i-r6n-di-n'š6s), adj. tu- Ascetism (as-s8t'iz'm), s.asketizmas.
rs nendres pavidal; nendrinis. Ascians (iiš'jenz), s. pi. ekvatoriaus gy-
Arundineous(ar-6n-din'i-Ss), adj. gausus ventojai.
nendrmis; nendriuotas. Ascites (iis-sai'tyz), s.med. vandenine
As (iiz), adv. &conj. kaip: kaipo; kaip pilvo liga.
 Ascribable 33 Assailable

Ascribable (ii.s-kraib'a-t/h. adj. prira- Aspen (ii.sp'n), 9. bot. apuše. |

— . adj.
šomas; prirokuojama>. primetamas. apušinis.
Ascribe (as-kraib'), r.a. prirašyti kum Asperate (;is'p<">r-et), r.n. daryti šiurk-
A'/.prirokuoti;priskaityti; prim^st i. šriu, nelygiu.
Ascription (iis-krip'šion), «. priskaity- Aspergillum (as-por-džil'lom), *. krapy-
mas kam ko; prirokavimas: kas kam las.
priskaitoma. Asperity (as-piir'i-ti), *. Šiurkštumas:
Aseptic (a-sšp'tik), adj. nepuvas. žiaurumas; aštrumas.
Asexual (;i-sekš'ju-el), adj. belytis: be Aspermatous, Aspermous (a-spor'ma-tos.
lytiškos veikmes. -mos), adj. beseklis.
Ash (iiš), s.bot. uosis:| [»ing. nuo Ashks] Asperous (as'p6r-6s), adj. Šiurkštus.
pelenai. ] —
, adj. uosinis. | —,c.n. Asperse (as-pors'), r. a. šmeižti: biau-
pelenais barstyti, pabarstyti. | Ash rinti; apšmeižti; apjuodinti.
Wednesday, Pelenine: Pelen diena. Asperser (iis-pors'or), *. šmeižejas: ap-
Ashamed (a-šemcT), adj. sugdintas: su- šmeižejas; apjuodintojas.
sigds. To be — of, (to), gedyt is. Aspersion (iis-piir'šion), *. apkrapini-
Ashen (iiš'en), adj. uosinis; |
peleninis: mas; apšlakstymas; j apšmeižimas:
pelen dažo: pelekas; šmas. apibiaurinimas; apšmeiža.
Ashery (aš'or-i), #. pelenyia. Asphalt (aVfalt ir as-falt'), *. asfaltas:
Ashes (ii-' ez), s. pi. pelenai. minerališka smala: žydiškoji smala.
Ashlar, Ashler(IU'l<'>ri, «. tašytas akmuo. —, r. a. asfaltuoti.
|
Ashore (S-šor'), adr. ant kranto: prie Asphaltic (as-faTtik). adj. asfaltinis.
kranto; ant seklumo-. Asphyxiate (as-fiks'i-et), r.n. užtroškin-
Ashy(aš'i), adj. peleninis: pelenuotas: ti.
pelen dažo; šmas. Aspic (as'pik), s. zool. =
Asp: | bot.
Asia (e'ši-ii), s. Azija. Asian (e'šen), lavendra:
|
| senoviška kanuole.
Asiatic (e-ši-at'ik). adj. Azijos (s.gen.):
Aspirant (as-pair'ent), adj. trokštas:
azijinis; azijiškas: azijatiškas.
azijietis: azijatas.
| #.
jiešks k sryti, pasiekti. | — , *. as-
pirantas: tas kurs stengiasi pasiekti,
Aside (a-said'), adc. šal: šalin: Šalyj:
gyti (augt urd. etc.).
ant šalies: nuošalyj: nuošaliai.
Aspirate (as'pi-ret). gram, tarti su
r.«.
Asinine (as'i-nain), adj. asilinis: asiliš-
kas.
prikveptelejimu. | , adj. tariamas—
Asininity(as-i-nin'i-ti), *. asiliškumas.
su prikveptelejimu. | , *. garsas —
(ar raide), tariamas su prikveptele-
Ask (iisk), t. a. n klausti: klausinti:
jimu: prikveptelejimo ženklas.
prašyti: reikalauti: kviesti.
Aspiration (iis-pi-re'šion), s. gram, tari-
Askance, Askant (ii-skiins', -skam
kreivai; žvairai; šnairom.
mas su prikveptelejimu: pri kvpte-
Asker (iisk'or), s. klausint ojas: prašy- ljimas; | kvpavimas: | geidavi-
tojas; zool. gonys.
mas; geidimas: troškimas: goroji-
|

Askew (a-skj'), adr. kreivai: žvairai:

mas.
Šnairom. Aspire (as-pair'), r. n. didžiai geidauti:
Aslant (a-slant'), adr. nuožulniai:
trokšti; goroti: | kilti: augštai la-
žul-
sniai; skypai: kypai. kioti.

miegania-
Asleep (ii-slyp), n<lr d-a'ij. Aspirer (as-pair'or), #. geidautojas.
me padjime: užmigs, fig. numirs. Asportation (as-por-te'sion), s. pagriebi-

Tofall —
užmigti.,
'
to lull už- — ,
mas; pavogimas.
migdyti; užliliuoti. Asquint (a-skulnt'). adr. kreivai: žvai-
Aslope (a-slop'), adr. žulsniai: nuožul- rom.
niai; pražvikiai: nuolaidžiai. Ass (as), s. asilas.
Asp (iisp), s. cool, gyvate: | bot. ASP- — Assafoetida (as-sa-ft'i-da), *. = Asa-
EX. fetida.
Asparagus (iis-piir'a-gos). x.bd. barelis. Assail (as-sel'). r. a. užpulti.
Aspect (iis'pkt). $. išžira: i-veizdis: Assailable (as-sel'a-b'l). adj. sralimas
padjimas. užpulti.
 Assailant 34 Associable

Assailant (as-seT-ent), ». užpuolikas. Asseveration (iis-sev-or-e'šion), *. iškil-

Assailment (Ss-sfiTment), s. užpuolimas. mingas tvirtinimas: užtikrinimas.
Assart (iis-sart'), t.a. skinti (giri). Assiduity (as-si-dju'i-ti), s. darbštumas:
Assassin, Assassinator (iis-sas'sin, -si- stropumas; rpestingumas; atidu-
ne-tor), galvažudys: užmušjas.
s. mas.
Assassinate (as-sas'sin-et), v.a. nugala- Assiduous (iis-sid'ju-6s), adj. darbštus:
binti; nužudyti. stropus; rpestingas: atidus. ly, ||
—
Assassination (as-sas-si-ne'šion), s. nu- adv. stropiai; rpestingai. — ness,
= Assiduity.
||

galabinimas; nužudymas; galvažu- s.

dy ste. Assign (as-sain'), r.a. paženklinti:

Assault (as-solf), r.a. užpulti; užsimoti; paskirti; perduoti. | — , jur. y pa-
.v.

pasikeseti; žeisti. | — , s. užpuoli- t, kuriai perduotas turtas.

mas; užsimojimas; žeidimas. Assignable (iis-sain'a-b'l), adj. galimas
Assaulter (iis-solt'or), s.užpuolikas. paskirti; paskiriamas: perduodamas:
Assay (:is-sei'), r.a. bandyti; mginti; nurodomas.
ištirti. I
— , s. bandymas; mgini- Assignation (iis-sig-ne'šion), s. paskyri-
mas; ištyrimas. mas; paženklinimas; perdavimas; ||

Assayer (iis-sei'or), s. bandytojas: išty- paskyrimas vielos ir laiko pasima-

rejas (metal). tymui; pasimatymas.
Assemblage (iis-sem'bledž), ». surinki- Assignee (iis-si-ny'), s. ypata, kuriai
mas; susirinkimas. kas paskirta, pavesta: atstovas; pil-
Assemble (iis-sem'b'l), v. a. surinkti: su- na valis; agentas.
šaukti; sutelkti. r. n. susirinkti: su- Assignee Assignor (sis-sain 'or, -si-nor'),
||

sitelkti.
s. paskyrejas; perdavjas; suteik-
Assembler (iis-sem'blor), s. surinkjas; jas pilnavalystes.
suteikjas. Assignment (iis-sain'ment), n. paskyri-
Assembly (iis-sem'bli), susirinkimas. ,v.
mas; perdavimas.
Assent (iis-sšnf), s. sutikimas; pritari- Assimilate (as-sim'i-let), r. a. tolygiu ar
mas. | —,v.n. sutikti; pritarti. panašiu daryti; supanašdinti; asi-

Assentation (iis-sen-te'šion), s. pritari- miliuoti. I

v. n. asimiliuotis.
mas. Assimilation (;is-sim-i-le'šion), #. supa-

Assert (iis-sort'), v. a. tvirtinti; tikrinti. našdinimas; supanašjimas; asimi-

Assertion (as-sor'šion), s. tvirtinimas; liacija.

tikrinimas; ginimas. Assimilative (iis-sim'i-le-tiv), adj. supa-

Assertive (as-sort'iv), patikrins; adj. našdins; asimiliuojs.
patvirtins; nepapriešinamas; tikras. Assist (iis-sist'), v.a. gelbti; pa-, pri-

d
— ly, adv. tikrai; patvirtinaniai. gelbeti ; padti ; šelpti sušelpti drau-
; ;

Assertor (iis-sort'6r),s. tvirtintojas: už- gauti kam.

tikrintojas; apginejas. Assistance (;is-sist'ens),s. pagelba; pašel-
Assertory (as-sort'o-ri), adj. tvirtins; pa; parama.
patvirtins. Assistant (iis-sist'ent), adj. prigelbias:
Assess (iis-sSs'), v. a, uždti mokest; pagelbinis. ||
— , s. prigelbetojas;
apmokesiuoti; apiprekiuoti. pagelbininkas; asistentas.
Assessment (iis-ses'ment), s. apmokes- Assister (iis-sist'or), «. gelbtojas: su-
iavimas; mokestis. šelpejas; pagelbininkas.
Assessor (iis-s6s'6r), t. apmokesiuoto-
Assize (iis-saiz'), *. teismo sesija; pada-
jas; taksatorius; asesorius; sudžios
pagelbininkas.
vadijimas; nutarimas. — r. k. pa- ||
,

skirti ar užtvirtinti statymiška pre-

Assets (iis'sets), s. pi. turtas; turtas
||
ke, saik ar svarst.
pasimirusio skolininko, sunaudoja-
mas apmokjimui jo skol; manta Assizer (iis-saiz 'or), ,v. užžiuretojas
nepasiturinio skolininko. svarsi, mier.
Asseverate (iis-sv'6r-et), v.a. iškilmin- Associable (iis-so'šii-b'l), adj. suvienija-
gai tvirtinti; užtikrinti. mas; sutaikomas; med. jauslus.
 Associate 35 Astroscope

Associate (iis-so'ši-et), suvienyti: r.", Astheny (iis7Ai-ni), s. med. nusilpimas;

sujungti. | r. n. vienytis: susivieny- silpnumas.
ti. | —
, adj. suvienytas: sujungtas. Asthma (as'mii ir iist'mii), t. ilusas: du-
| — , 8. sandraugas sbras. ; sulys.
Association (iis-so-si-e'šion ir ii Asthmatic, Asthmatical (lis-mat ik. —ei),
e'šion), s. draugyste: susivieniji- adj. dusulingas.
mas; asocijacija. Astir (ii-stor"), aim. d-'"l. ant koj:
Assonance (as'so-nens), s. vienodas krutjime; sukils: atsikls.
skambjimas. Astomatous, Astomous (ii-stom'ii-tos. iis
'-

Assonant (as'so-nent), adj. vienodai to-mos), <idj. neturs burnos.

skambs. Astonish (iis-ton'iš), r. a. stebinti: nu-
Assort (iis-sorf), paskaidyti: pa-
r. a. stebinti.
skirstyti; kliasifikuot i. | r. n. sutik- Astonishing (iis-ton'iš-ing), adj. stabus.
ti. Astonishment (lis-ton'iš-ment), $. nusi-
Assortment (iis-sort'ment). paskaidy- .*. stebjimas; nuosteba.
mas; paskirstymas: surinkimas: rau- Astound (its-taund'), r.n. nustebinti.
kius: pasirinkimas. Astraddle (a-strlid'dT), mš. apžargom.
Assuage (as-suedž'), r. a. sumažinti Astragal (as'trii-gal), s.arch. stulpo žie-
{skausm, etc.); palengvinti; nutil- das.
dyti; nuraminti. Astral (lis'trel), adj. žvaigždinis.
Assuagement (iis-suedž'ment), s. suma- Astray (ii-strei'), adr. kreivai: klaidžiai.
žinimas; suminkštinimas; palengvi- Togo — , paklysti: klaidžioti. To
nimas; nutildymas: nuraminimas. lead — , su-, paklaidinti.
Assume (as-sjm'), c. a. prii^nti: priim- Astrict (iis-trikt'), r. a. varžyti: suvar-
ti ant saves; savintis. To airs, — žyti; suveržti.
puikauti. | v. n. didžiuotis: puikauti. Astriction (as-trik'šion), s. surišimas:
Assuming (as-sjm'ing), adj. išdidus: suvaržymas; suveržimas; sutrauki-
su pretenzijoms. mas; med. prietvaras.
Assumption (iis-somp'sion), s. primi- Astride (ii-straid'), adv. apžargom.
mas; pasisavinimas; daleidimas: me- Astringe (iis-trindž'), r. a. sutraukti: su-
na; eccl. Dangun mimas; Žoline. veržti.
Assurance (aš-šr'ens), s. užtikrinimas: Astringency (as-trin'džen-si), s. ypatybe

tvirtas persitikrinimas; pilnas pasi- sutraukti j krv: sutraukiamoji

tikjimas; drsumas; | apsergji- pajiega.
mas; [pirkimas; asekuracija. Astringent (iis-trin'džent), adj. sutrau-
Assure (iiš-Šr'), r.a. užtikrinti; apser- kis; suvaržs; | rstus: rimtas. |

geti; asekuruoti. — s. med. varžomas vaistas.

,

Assured (aš-Šrd'), adj. užtikrintas: tik- Astrologer (iis-trol'o-džor), s. astrolo-

ras; drsus; apsergetas. | ly, adv. — gas; žvaigždininkas.
tikrai; ištikro: be abejones. Astrologic, Astrological (us-tro-16dž'ik,
Assurer (aš-šr'or), s. užtikrintojas; -el), adj. astrologiškas.
apsergetojas. Astrology (iis-trol'o-dži), s. astrologija:
Aster (iis'tor), s. bot. astras; nastarnas. skaitymas žvaigždži: žynavimas
Asterisk (as'tor-isk), s. žvaigždute [*] pagal žvaigždes.
[rait). Astronomer (iis-tron'o-mor), s. astrono-
Asterism (iis'tor-iz'm), s. žvaigždži mas; žvaigždininkas.
krvele; žvaigždynelis [*#*] {ratU ). Astronomic, Astronomical (iis-tro-nom'ik.
Astern (ii-storn'), adr. mar. laivo užpa- -el), adj. astronomiškas. | ly, adc. —
kalyj užpakalin.
;
astronomiškai.
Asteroid (as'tor-oid), *. žvaigžd pa- Astronomy (iis-tron'o-mi), s. astronomi-

našus knas; viena iš maž planet ja; žvaisrždininkyste: mokslas apie

tarp Marso ir Jupiterio. dangiškus knus.
Asthenic (as-Mn' ik), adj. silpnas; nu- Astroscope (as'tro-skop), s. atsroskopas
silps. (rankis žvaigždm*, temyti).
 Astute 3G Attach

Astute (iis-tjt'), adj. gudrus. | — ly, Athwart (a-thuort'). adv. skersai: atbu-
adv. gudriai. | —
ness, s. gudrumas. lai; priešingai. I prep. skersai: per.
Asunder (ii son'dor), adv. atskirai: sky- Atilt (ii-tilt'). a dv. pasvirs pryšak:
rium; dalis; pusiau. To break — su atstatyta jetimi.
perlaužti; sutraukyti: suardyti. Atlantean (at-lan-ty'en), adj. atlantinis;
Asylum (a-sai'16m), s. prieglauda; prie- atlantiškas.
glaudos namai. Atlantic (at-liin'tik), adj. atlantiškas.
Asymmetric,Asymmetrical(as-im-met'rik, — ocean, s. Atlantiškas oceanas; At-
-el), adj. nesymetriškas. lantikas.
Asymmetry (a-sim'mi-tri), s. stoka sy- Atlas (iit'les), s. anat. sprandikaulis: |

metrijos. rankius žemlapi; ||

Atlas kalnai
Asymptote (as'im-tot), s. math, asimpto- (Afrikoj); fl
atlasas (audimu*).
ta (linija prisiartinanti prie kitos, J>et Atmosphere (at'mos-fyr), s. atmosfera;
niekada su ja nesuseinanti). oras.
Asyndeton (ii-sin'di-ton), s. retor. saky- Atmospheric, Atmospherical (at-mos-fer'-
mas nesurištas sanjungomis. ik, -el), adj. atmosferinis: atmosfe-
At (at), prep., lietuviškai išg tildomas vie- riškas; orinis.
na vietininku, kitokiuose atsitikimuose Atoll (a-tol'), *. koral sala.
prielinksniais: pas; prie; ties; ant; Atom (šit'om), s. atomas; nepadaloma
po; už; — iš. —
home, namie. school, medegos dalele; dulke.
mokykloj. — the door, prie duri; Atomic, Atomical (ii-tom'ik, -el), adj.
tiesdurimis. — hand, po ranka; ar- atomiškas; atominis.
ti. — war, karje. — a disadvantage. Atomism (at'om-iz'm), s. atomizmas:
ant nenaudos. — work, darbe; prie atomistiska teorija.
darbo. — meals, prie valgio. — a Atomist (iit'om-ist), s. atomistas: šali-
cheap už pigia preke;
price, pigiai. ninkas atomistiškos teorijos.
— the break of day, austant. — one Atomize (iit'om-aiz), r. a. atomizuoti;
blow, vienu kiriu; vienu užgavimu; atomus, dulkes paversti.
ant syk. — nine devint va-
o' clock, Atomizer (;it'6m-ai-zor), s. pulverizato-
landa; ant devintos (valandos). rius; dulkinaite.
— aU, visiškai. — išpradži.
first, Atone (ii-ton'), r. a. n. atlyginti; atpildy-
— ant galo; galiaus. —
last, least, ti; išpirkti; suderinti.

mažiausiai. — once, urnai. Atonement (a-ton'ment), s. atlyginimas:

atavizmas.
atpild; išpirkimas.
Atavism (iit'a-viz'm), *.
Atonic (ii-ton'ik), adj. begarsis; silpnas;
Ate (et), pret. nuo Eat.
Atheism (e'fAi-iz'm), *. ateizmas; be-
be spk.
Atop (ii-top'), adv. viršuj; ant viršaus.
dievyste.
Atrabilarian, Atrabilarious, Atrabilious (at-
Atheist (e'thi-ist), s. ateistas; nepripa-
rJi-bi-le'ri-en, -le'ri-6s, -bil'jos), adj.
žintojas Dievo esybes: bedievis. suniurs; melancholiškas.
Atheistic, Atheistical (e-Mi-is'tik, -el), Atramental, Atramentous (at-rii-mn'tel,
adj. ateistiškas; bedieviškas. j|
—ally, -ts), adj. atramentinis; atramentiš-
adv. bedieviškai. kas; juodas.
Atheling ('.th' l-ing), s. kunigaikštis. Atrocious (a-tro'šios), adj. žiaurus: skau-
Athenaeum, Atheneum (iiM-i-ny'om), s. dus; žvriškas. | — ly, adv. žiauriai:
Atenos dievnamis (sen. Oraik.); vie- skaudžiai. —ness, ». žiaurumas.
||

ta viešo mokinimo; literatiška ar *. žiaurumas;

Atrocity (a-tros'i-ti), žv-
moksliška draugyste; knygynas. riškumas; skaudumas; beširdyste.
Atrophy (at'ro-fi), s. med. sunykimas:
Athirst (a-<Aorst'), adj. ištrošks.
džisna.
Athlete (ath'lyt), s atletas; kovejas: ga-
Attach (iit-tiiC), v. a. pririšti: prilipdyti:
linius.
prijungti; pridurti; prikergti: | pa-
Athletic (ikth-l&t'ik), adj. atletiškas; skirti; patraukti (prie savs); J pa-
tvirtas; j^aliiiiras. |
—s, s. lavinimas
||

griebti; užareštuoti. v. n. prisirišti; ||

knišk spk, miklum. prilipti; prikibti.

 Attache 37 Attrite

Attache (iit-ta->»v i,
v. palydovu; drau- Attenuant (iit-tn'ju-ent ). adj. skystes-
uautojas. niu dars; praskiedžis.
Attachment (at-tii'ment), .v. prisiriši- Attenuate (iit-tn'ju-t), r. a. praskiesti:
mas: ryšys; priekaba: | užareštavi- |sumažinti: susilpninti. | r. n. su-
mas; areštas. silpnti; sumenkti; sumažti. | —
Attack Uit -t iik'), r.a.n. atakuoti: užpul- sumenkjs; susilpnjs; suma-
adj.
dinti; užpulti. | — , *. užpuldinji- žjs; praskiestas.
|

mas; užpuolimas: med. pripuolimas. Attenuation(at-tn-ju-'šion), s. pra-

Attain (iit-ten'), v.a.n. pasiekti. skiedimas; | sumažinimas; susilp-
Attainable (iit-tn'a-b'l), adj. pasiekia- ninimas; susilpnjimas; sumenk-
mas. jimas; sunykimas.
Attainder (iit-ten'dor), prasudijimas Attest (iit -t st'), r. a. liudyti; paliudiji-
myriop
ties.
ir atmimas vis
«.

civilišk m duoti; paliudyti. |

dijimas.
— , s. paliu-

Attainment (at-ten'ment), *. pasiekimas: Attestation (at-ts-t'šion), s. paliudiji-

gijimas; pi. pažintys. mas.
Attaint(at-tnf), v.a.jur. pripažinti Attester, Attestor (at-tst'or), s. liudyto-
kaltu išdavime viešpatystes; |" už- jas; paliudytojas.
krsti; sutepti;subiaurinti: apteršti: Attic (iit 'tik), adj. attiškas: išdailintas:
geda apvilkti: apgdinti. J ,.* ne- — dailus. |
— ,s.arrh. attikas; viršuti-
goda; geda: | jur. apkaltinimas ns užlos: pašelmeninis kambarys.
prisiegdintj išdavusi neteisinga Attire (iit-tair'). v.a. aprengti: pardy-
nusprendim: | refer, užgavimas pir- ti; išpuošti. | — , s. pardymas; r-
mutines kojos paskutine. bai: pardnys.
Attaintment, (at-tnt'ment,
Attainture Attitude (iit'ti-tjd), s. pastov: stove-
-ten'tjur), s. prasudijimas; apterši- n.
mas; negoda; geda. Attollent (iit-t orient), adj. pakelis.
Attar (iit'tor), s. kvepis roži aliejus. Attorney (iit-tor'nii. *. užstovas: advo-
Attemper (iit-tem'por), r. a. praskiesti: katas.
suminkštinti: sušvelninti: susilpnin- Attract (iit-triikt'), i\a. pritraukti: vi-
ti; sumažinti; | pritaikyti; tinkamu
lioti; privilioti.
daryti.
Attraction (at-triik'šion). ». pritrauki-
Attempt (iit-temt'), t. a. bandyti: m- mas; kas pritraukia, vilioja: vilio-
ginti; ksintis; pasiksinti. | — *. .
n.
mginimas; pasistengimas: pasik-
Attractive (St-trakt'iv), adj. pritraukis:
sinimas.
Attend (at-tend'), v.a.n. daboti: priži-
viliojs. f
— ly, adr. pritraukianiai.

rti; tmyti; pritarnauti; | klausyti:

II —ness, *. ypatyb pritraukti; pri-
traukiamumas.
| lydti; draugauti; bti (k u r).
Attrahent (at'tra-hent), adj. pritrau-
s. dabojimas:
Attendance (iit-tnd'ens),
prižirjimas: pritarnavimas: lanky- kiantis. | — , s. pritraukjas; pri-

mas: buvimas: | palydovai: tarnai: traukianioji medega.

sarg. Attribute (iit-trib'jut), v.a. priteikti:
Attendant (iit-tnd'ent), adj lydintis: prirokuoti; priskaityti (kam k).
palydintis; pritarnaujantis; ia ess. — (at'tri-bjt), s. atributas; priskai-
I
— , ». palydovas: pritarnautojas: toma ypatyb.
prižirtojas; ia esantysis, buvusy- Attribution (iit-tri-bj'šion), s. priskai-
sis.
tvmas (kam ko): priskaitoma ypaty-
Attention (at-tšn'šidn), «. tmijimas: b.
atida.
Attributive (iit-trib'ju-tiv), adj. priskai-
Attentive (iit-ten'tiv), adj. tmijs: ati-
dus: domus: klusus. |
— ly, adr. su tomas: priteikiamas.
atida: atidžiai, jj
— ness. «. atidumas: Attrite (iit-trait'). adj. iš-, nutrintas:
domumas. nudvtas.
 Attrition 38 Austrai

Attrition (at-tri"šion), «. trinlmas; dil- August (o-gosf), adj. didis; garbingas:

dymas; besitrinimas; sudilimas: |
iškilmingas. ||— (o'gost), s. rugpiutis
susikrimtimas; pakranta. (mnuo).
Attune (at-tjn'), v. a. nustatyti: sutai- Auk (ok), s. orn. pingvinas.
kyti (tonus). Aulic (o'lik), adj. priguls karališkam
Auburn (o'born), adj. rusvas; kaštani- dvarui; karališkas.
nis. Aunt (ant), s. teta; tetule.
Auction (ok'šion), s. viešas pardavimas; Aura (o'rii), s. garai; išgaravimai: kva-
aukcijonas; licitacija. f — , v.a. lici- pas; kvapsnys.
tuoti; viešai parduoti. Aural (o'rel), adj. ausinis.
Auctioneer (ok-šion-yr'), s. aukcijonie- Aureate (o'ri-et), adj. auksinis; paauk-
rius; licitatorius. | —,v. a. licituoti. suotas.
Audacious (o-de'šios), adj. drsus; at- Aureola, Aureole (o-ry'o-la, o'ri-ol), *.

vangus; begdiškai drsus. ||

— ness, spinduli vainikas; aureola.
s.drsumas; begdiškas drsumas. Auricle (o'ri-k'l), s. išlaukine ausis:
s. drsumas;
Audacity (o-das'i-ti), at- širdies ausele.
vangumas; begdiška drsa; išdrsi- Auricula (o-rik'ju-lii), s. bot. žiurkause.
mas. Auricular (o-rik'ju-16r), adj. ausinis;
Audible (o'di-b'l), adj. girdimas. tartas ar pasakojamas aus. — con-
Audibly (o'di-bli), adv. girdimai; gar- fession, ausine išpažintis.
siai; balsiai. Auriculate, Auriculated (o-rik'ju-let, -le-
Audience (o'di-ens), audijencija: iš-
s.
ted), adj. ausuotas; turs ausies pa-
klausymas; J klausytojai; publika. vidal.
Audit (o'dit), s. peržirjimas, perkra- Auriferous (o-rif 6r-6s), adj. duodas
tymas rokund. \—,r.a. peržirti, auks.
perkratyti rokundas. Auriform (o'ri-foim), adj. ausies pavi-
Auditor (o'di-tor),s. klausytojas;
dalo.
re-
vizorius; peržirtojas rokund.
J
Aurist (o'rist), s. aus gydytojas.
Auditorium (o-di-to'ri-6m), s. auditorija. Aurochs (o'roks), s. tool, stumbras; tau-
ras; zubras.
Auditory (o'di-to-ri), *. auditorija; klau-
Aurora (o-ro'rii), aušra: pašvaiste.
sytojai; publika. | —
, adj. girslinis;
—
.*.

borealis, šiauršviesa: šiaurstul-

girdjimo (s. gen.).
Auger (o'gor), s. grštas. piai. — austral is, piet šviesa.
Aught (ot), s. kas-nors. Seeif — be want- Auroral (o-ro'rel), adj. aušrinis.
Auscultation (os-kol-te'šion), *. išklau-
ing, pažirk,ar viskas yra.
Augment (og-menf), symas širdies plakimo; oskultacija.
v. a. dauginti: pa-
dauginti; padidinti. r. n. daugintis; Auspicate (os'pi-ket), v.a. pradti (k
pasidauginti; pasididinti. | (og'-
|

— nors) prie ger lmim.

ment), s. pasidauginimas; pasididi- Auspice (os'pis), *. lmimas: pranaša-
nimas; prieaugis. vimas; pranašaujs ženk] as: globa; ||

vada; vadovyste.
Augmentable (og-mgnt'a-b'l), adj. padi-
Auspicious (os-pi"šios). adj. gerai le-
dinamas; padauginamas.
Augmentation (og-m§n-te'šion), s. padi-
mis; palaimingas: pasekmingas. |

dinimas; padauginimas; pasidaugi-

— ly, adr. palaimingai. | —ness, *.

nimas; prieaugis. palaimingumas; pasekmingumas.

Augmentative (og-mnt'a-tiv), adj. padi- Auster (os'tor), s. piet vejas.
dins.
c
Austere (os-tyr'), adj. aitrus; rstus:
_
Augur (o'gr), s. žynys; \ —,t.a.n. žy- nuožmus. |
— ly, adr. aitriai; rs-
nauti; burti; spti; pranašauti. iai. I
—ness, *. aitrumas; rstu-
Auguration (o-gju-re'šion), *. žynavi- mas.
mas; brimas; spjimas ateities: Austerity (os-ter'i-ti), ». aitrumas: rstu-
pranašavimas. mas; rstybe.
Augury (o'gju-ri), s. žynavimas; žyny- Austin (os'tin), adj. august iniškas.
ste; pranašavimas. Austral (os'trel), adj. pietinis.
 Australia 39 Avenger

Australia (os-tre'li-a),Australija. *. Automath (o'to-mafA), c pats per save

Australian (os-tre'li-en), adj. austra- išsimokins.
liškas; australinis. | , *. australie- — Automatic, Automatical (o-to-mat' ik, -el),
tis. adj. automatiškas: savaimiai kratas,
Austria (os'tri-a),#. Austrija. | Austri- veikis; machinališkas.
an (os'tri-en), adj. austrijinis: Aus- Automaton (o-tom'ii-ton), x. savaimiai
trijos (s. gen.). | — , s. austrijietis: judanti mašina: automatas.
austrijokas. Automatous (o-tom'ii-tos), adj. automa-
Authentic (o-t/in'tik), adj. autentiškas: tiškas.
tikras. | —ally, adr. autentiškai: Automobile (o-to-mo'bil), *. automobi-
tikrai. | —alness, s. autentiškumas; lius.
tikrybe: teisingumas. Autonomous (o-ton'o-m6s), adj. saure-
Authenticate (o-M6n'ti-ket), v. a. paliu- diškas; savistovus: autonomiškas.
dyti tikrum. Autonomy (o-ton'o-mi), *. sauredysie:
Authentication (o-*Agn-ti-ke'ši6n), s. pa- autonomija.
tikrinimas: paliudijimas. Autopsy (o'top-si), *. med. lavonskrose-
Authenticity (o-f/<n-tis'i-ti), $. tikrumas; na.
tikrybe; autentiškumas. Autumn (o'tom), s. ruduo.
Author (o'thdr), s. autorius. Autumnal (o-tom'nel), adj. rudeninis.
Authoress (o'Mor-es), sf. autore. Auxiliary (ogz-il'ja-ri), adj. pagelbinis.
Authoritative (o-^6r'i-te-tiv), adj. auto- | —
s. pagelbininkas.
,

rit etiškas. |
— ly, adc. autoritetiškai. Avail ia-vel'), v.a. gelbti; naud at-
H
— ness, s. autoritetiškumas. nešti, duoti. To — one's self of. pa-
Authority (o-thdr'i-ti), s. autoritetas: vy- sinaudoti. r. n. naudingu bti; tu-
I
riausybe; valdžia; spka; tekme. rti verte; atsakyti tikslui. | —, s.
Authorization (o-Aor-i-ze'šion), s. sutei- nauda; verte.
kimas tiesos; pavelijimas; užtvirti- Availability (a-vel-a-bil'i-ti), s. naudin-
nimas. gumas; tikimas tikslui; nauda.
Authorize (o7A6r-aiz), r. a. autorizuoti; Available (a-vel'a-b'l), adj. pasinaudoja-
užtvirtinti; suteikti ties: pavelyti. mas; naudingas; atsaks tikslui; tin-
Authorship (57A6r-šip), s. autoryste. kamas. | —ness,*. =
Availability.
Autobiographic, Autobiographical (o-to- Availably, adr. naudingai; su nau-
|

bai-o-graf'ik, -el), adj. autobiogra- da.

fiškas. Avalanche (av'a^lan), *. lavina: slenks
Autobiography (o-to-bai-6g'ra-fi), *. au- nuo kaln sniegynas.
tobiografija; aprašymas savo paties Avant-guard (ii-vant'gard). t. = Vax-
gyvenimo. OAKD.
Autocracy (o-tok'ra-si), s. autokratija; s. godulyste; godu-
Avarice (av'a-ris),
patvaldyste; vienvaldyste. mas; pelnagodyste: šykštumas.
Autocrat (o'to-kriit), *. autokratas; pat-
Avaricious (av-a-ri"šios), adj. pelnago-
valdis.
dingas; godus; gobštus; godulingas.
Autocratic, Autocratical (o-to-krat'ik.
|
—
ly, adv. godulingai; pelnagodin-
-el), adj. autokratiškas:' pat valdiš-
gai; gobšiai. | —ness, *. pelnago-
kas.
dyste; godulingumas; gobštumas.
Autocratrix (o-tok'ra-triks), */. autokra-
Avast (a- vast'), interj. perstok! paliauk:
te; pat valde.
sustok!
Auto-da-fe (o'to-da-fe'), *• auto-da-fe:
Avaunt (a-vonf, a-vant'), interj. šalin!
sudeginimas ant laužo.
šelauk! laukan!
Autograph (o'to-graf), Autography (o-tog'-
Avenge (a-v6ndž'), r. a. atmonyti: atker-
ra-fi), s. autografas; autografija; sa-
šyti.
vos rankos raštas; parašas. r

Avengement (;i-v6ndž menti. ». atkerši-

Autographic, Autographical (o-to-graf'ik.
-el), adj. aut ©grafiškas: sava ranka jimas; atmonijimas.
rašytas. Avenger (ii-ven'džor). *. atkeršytojas.
 Avens 40 Awork

Avens (av'enz), s. bot. digulžole; dagi- Avowed (ii-vaud'), adj. atvirai pripažin-
šis. tas; atviras. ||
— ly, adv. atvirai.
Avenue (av'i-nju), s. plati alja; me- Avower (ii-vau'dr), tvirtintojas; išpa- s.

džiais išsodinta gatve. žintojas; pripažintojas.

Aver (ii-vor'), v. a. tvirtinti; tikrinti. Avulsion (a-vol'šiSn), s. perpiešimas-
Average (av'or-edž), s. vidutine miera; nupiešimas.
vidutinis skaitlius; apskritai paim- Await (a-uef), v. a. laukti; lkuriuoti.
tas skaitlius. | —
adj. vidutinis; vi-
, Awake (ii-uek'), v. a. [pret. avvokk rr

dutiniškas; apskritai paimtas. ||

— awaked; pp. awaked] budint i: , kel-
v. a. atrasti vidutine mier ar skait- ti. I
v.n. busti; prabusti; keltis; at-
li. I
v.n. apskritai siekti, išnešti. sikelti. I
—
budrus.
, adj. bds;
Averment (ii-vor'ment), s. tvirtinimas; Awaken (a-uek"n), budinti: pabu- v. a.

patvirtinimas. dinti; pakelti; pažadinti. | v.n. pra-

Averse (a-vors'), adj. nemgsts; besi- busti.
bodžis. | —
ly, adc. atgal; atžagarai; Award (a-uord'), v.a.n. prisdyti; nu-
su pasibodejimu;su priklumu; ne-
||
sprsti; nusdyti. — s. nusprendi- ||
,

noriai. I
— ness, *. nemgimas; besi- mas.
'
bodejimas. Aware (a-uer'), adj. žins; atsargus.
Aversion (a-vor'šion), s. pasibiaureji- To be —
of, žinoti; turti žinias.

mas; nekentimas; neapkanta. Away To go

(a-uei'), adv. šalin; tolyn.
Avert (a-vorf), v. a. nukreipti; nugržti. — , To run
šalin eiti. šalin bg- — ,

Aviary (e'vi-e-ri), *. paukštinyia. ti; iš-, nu-, pabgti. To send iš- — ,

Avid (av'id), adj. godus. sisti. To throw numesti. To — ,

Avidious (ii-vid'i-os), adj. godus; godin- squander— išeikvoti. ,

—
To trifle
gas; gobštus; šykštus. | , adv. go- — laik ant niek
one's time, leisti.
džiai. To make — with, išnaikinti; užmu-
Avidity (a-vid'i-ti),s. goda; godumas; šti; nudaigoti.
godulyste; gobštumas. Awe (ou), s. šventa baime; pagarba. |

Avocation (iiv-o-ke'šion), s. sulaikymas — , v. a. kvpti baim, pagarb. ||

{užsimime); trukdymas. | —s, pi. Awe-stricken, Awestruck, adj. (šven-

kasdieniniai rpesiai; užsimimai; tos) baimes perimtas.
pareigos. Aweather (ii-ueWt'or), adv. priešvej.
v. a. panaikinti;
Avoid (ii-void'), lenk- ||
Awful (o'ful), adj. kvepis švent bai-
vengti; išvengti.
tis; šalintis; m; baisingas: baisus. | ly, adv. —
Avoidable (a-void'a-b'l), adj. išvengia- baisingai; baisiai. H ness, s. baisin- —
mas; panaikinams. gumas; garbingumas; iškilmingu-
Avoidance (ii- void'ens), s. panaikinimas; mas.
prašalinimas; prasišalini mas; ] iš- Awhile (a-huail'), adv. truput; neilgai;
vengimas; aptuštejimas. valandl.
k
||

Avoider (a-void'or), s. tas, kurs ša- Awkward (ok'uord), adj. negrabus; ne-
lin neša; | vengejas. rangus; neparangus; kaip koks gra-
Avoidless (ii-void'lšs), adj. neišvengia- mezdas; gramezdiškas. — ly, adv. ||

mas. negrabiai; neparangiai; gramozdiš-

Avoirdupois (av-or-dju-poiz'), s. pirkly- kai, f —ness, s. negrabumas; neran-
bos svarstis. gumas; gramezdiškumas.
Avouch (ii-vau'), v. a. tvirtinti; užtik-
Awl (oi) s. yla.
rinti; pripažinti.
Awn (on), s. akuotas.
Avow (a-vau'), v. a. atvirai pripažinti;
Awned (ond), adj. akuotuotas.
išpažinti; parodyti.
Awning (on'ing), s. padanginys; štra.
Avowable(a-vau'a-b'l), adj. galimas at-
virai prisipažinti; išpažintinas; išpa- Awnless (on'ls), adj. beakuotis.
žstamas. Awny (on'i), udj. akuotuotas..
Avowal (ii-vau'el), /(.atviras pripažini- Awoke (ii-uk'), pret. nuo Awake.
mas; išpažinimas: parodymas. Awork (ii-uork'), mlr. darbe; prie darbo
 Awry Backslide

Awry (a-rai'h adj. kreivas; Iškryps. Babyhood (be'bi-hud), kdikyste.

t.

adv. kreivai; ant šalies: skersom: Babyish (be'bi-iš >, kdikiškai: vai-
adj.
žvairai. kiškas. |
— ly, adc. kdikiškai.
Ax, Axe (aks), s. kirvis. Bac (bak), s. pervažas.
fix (aks), v. a. n. klausti. = Ask. Baccalaureate (bak-ka-lo'ri-et K *. baka-
Axial (aks'i-el), adj. ašinis. liauro laipsnis. | , adj. bakaliau- —
Axil (iiks'il), a pašake: tarpšakis. riškas.
Axilla (aks-il'lii), *. pažaste; bot. pa>ak»-. Baccate (bak'ket), adj. turs uogos pa-
Axillar, Axillary (aks'il-lor, -le-ri), adj. vidal.
pažastims; bot. pasakinis. Baccated (bak'ke-ted), adj. uoguotas.
Axiom (iiks'i-om), *. aksioma: nereika- Bacchanal (bak'ka-nel). adj. bakcha-
laujanti darodymo teisybe; teisybe nališkas: girtuokliškas; paleistuvin-
pati per save. gas. | — , 8. lebauninkas.
Axis (aks'is), s. ašis: bot. kamienas. Bacchanalia (bak-ka-ne'li-a) *. bakcha-
Axle (iiks"l), *. ašis; varpste. nalija: girtuoklinga puota.
Axletree (aks'*l-try). * a-is <rat>i. Bacchanalian (bSk-ka-ne'li-en), adj. =
Axman (aks'mam. •«. kirvininkas. Bacchanal.
Ay (ai), interj. ai! oi! Bacciferous (bak-sif or-6s), adj. uogin-
Ay, Aye (ai), adr. teip: teipyra. | —(ei), gas: duods uogas.
adv. visada; visados: be paliov Bachelor (ba'i-lor), #. nevedelis: ka-
Ayrie, Ayry (e'i-ri), *. lizdas. = Aekik. valierius; bakaliauras (pirmu* mokx-
Azalea (a-ze'li-a), s. bot. azalija. tifkOM laipnis). Bachelor's button, 8.

Azimuth (aa'i-mdtA), s. a*tr. skliaut lau- bot. goštautas.

kis: azimutas. Bacillus (ba-sil'16s), *. bakterija.
Azoic (a-zo'ik), adj. neturs savyj orga- Back (bak), «. pervažas. Bac. =
niškos gyvasties: azoiškas. Back (bak), *. pasturgalis: užpakalis;
Azole (az'ot ir a-zot'). *. azotas: nitro- nugara. | , adj. —
užpakalinis. | adt.
genas. užpakalin, atgal; atžagarai. | , v. —
Azotic (a-z6t'ik), adj. azotinis: azotiš- a. užssti (ant arklio); stumti atgal:
kas. paremti; sušelpti. r. n. trauktis |
I

Azure (až'ur ir 'žur), adj. iydrainis; atgal; atsitraukti.

šviesiai mlynas. | — , «. žydris: m- Backbite (bak'bait), r. a. apkalbti (k
lis: dangaus melinumas. už aki); apjuodinti.
Ažrine (až'ju-rin), adj. žydrainis. *. apkalbetojas:
Backbiter (bak'bait-or),
apjuodintojas.
Backbone bak'bo"n'), #. nugarkaulis.
B v

Back door (bak' dor #. užpakalines .

Baa (ba), v. n. bliauti. | — , 8. bliovi- durys: slaptas išjimas.

mas; bliovesis; bliausena. Background (bak'graund), 8. užpakalis:
Babble (bab'b'l), v.n.a. vapalioti: veb- užpakalinis plianas: atokumas: at-
lenti; plepti; pliaukšti: | iurkš- stumas.
lenti. | — , s. vapaliojimas; vebleni- Backhand (bak'hand), adj. pakryps
mas; plepjimas; | iurkšlenimas. nuo kairios dešine puse. | — , 8. raš-
Babbler (bab'blor), vapaliotojas: nie- *. taskreiptoms nuo kairios dešin
katauška; daugkalbis: pliauškalas. puse literomis.
Babe (beb), *. kdikis. Backhanded (bak'hand-6d), adj. su at-
Babel (b'bli, Babilionas:/^. sumi-
t. bula ranka.
šimas; netvarka. Backhouse (biik'haust. a užpakaline
Baboon (bab-n'), ». zo»l. babunas (bež- trioba; reikiaviet.
džione). Backside (biik'said), *. užpakaline pu-
Baby (b'bi), s. kdikis: ll. —,adj. se: užpakalis. «
J

kdikiškas. | —,r.,i. apseiti kaip su Backslide (biik'slaid'), c.n. [prrt. hm k-

kdikiu. SLID; pp. BACKSLIDDEN ir BACK-
 Backslider 42 Baldachin

slid], atpulti, atskilti, atsimesti rankos; f

teikti, patikti (kam ta-
(nuo tikjimo). vorus); ||
semti; išsemti (vanden). |
Backslider (bak'slaid'or), *. atsimetlis; — , 8. laidas; paranka: ||
seilas; pa-
atskalnas. saitas (kibiro); semtuvas.
f | Bail
Backsword (biik'sord), s. kardas. bond, 8. laidas; paranka.
Backward, Backwards (biik'uord, -uordz), Bailable (bel'a-b'l), adj. laiduotinas.
adv. atbulai; atžagaroms; atgal. Bailee (bel-y'), *. ypata, kuriai pati-
Backward, adj. atbulas; atžagaras: ne- ldami tavorai.
turs jokio paslankumo, jokio noro: Bailer (bel'or), s. semejas: semtuvas.
palengvas; vangus; negabus; neišsi- Bailiff (bel'if), ». užveizdetojas: starši-
vysts; neišsipletojs; užpakalyj pa- na; vaitas.
siliks; atsiliks; užsiliks; vlyvas; Bailiwick (bel'i-uik), s. valsius: vaity-
I
pereitas. ||
— ness, atbulumas:
s. ste.
atžagarumas; nepaslankumas; ne- Bailment (bel'ment), s. laidavimas: |

gebsnumas; vangumas; neišsivysty- perdavimas ar patikjimas kam ta-

mas; atsilikimas. vor.
Backwoods (biik'udz'), s. užgirvs. Bailor (bel-or'), s. patiketojas: depozi-
Backwoodsman (bak'udz'man), b, už- torius.
girietis; germi gyventojas. s. vilione; kas-nors.
Bait (bet), kuriuo
Bacon (be'k'n), s. lašiniai. kas priviliojama: viliojimo maistas,
Bacterium (biik-ty'ri-om, s. bakterija. dalas, lesalas (dedamus $h8tU8,
Bad (bad), adj. \compar. wokse: sii- maunamas ant meškeres pašo, etc);
perl. worst], blogas; negeras: nela- užkanda (kelionj); perkandimas; pa-
bas; biaurus; vodingas. ly, adv. ||
— siganymas. | — v.a. siundyti: piu- ,

blogai; pavojingai; labai. —ness, || ||

dyti; užpiudyti: | duoti truput už-
s. blogumas. atsikvpti (arkliams kelionj);
esti ir
Bade (bed), pret. nuo Bid. užmauti ant všelio (tliek, $U\
Badge (badž), *. žyme; ženklas. vilioti. |f
v. n. sustot pasiganyti; už-

Badger (badž'or), s. zool. barsukas: ob- kasti; | sparnais plasnoti.

šrus. , v. a.
||
—varginti: kankinti. Baize (bez), s. kubaikis: storas vilno-
Badinage (bii-di-naž'), žaisme: juokai..v. nas.
Baffle trikdyti: sutrik-
(baf'fl), v. a. Bake (bek), v.a. n. kepti: deginti (pn<>-
dyti; sugaišinti; niekus paversti: du*, erpes, plytas). | ». kepimas: — ,

galva (ar prot) susukti. kepinys.

Bafflement (baf fl-ment), *. sutrikdy- Bakehouse (bek'haus), t. keptuve.
mas; sugaišinimas; pavertimas nie- Baker (bek'or), s. kepjas.
kus. keptuve.
Bakery (bek'or-i), s.
Baffler(baf flor), s. sutrikdytoj as.
Baking (bek'ing), s. kepimas; degini-
Bag (bag), s. maišas; tarba; krepšys, (j

mas.
— t. a. maišan dti; tarbon krauti:
,

Balance (biil'ens), ». svarstykli svirtis:

| sugauti. | v. n. išsipsti; padribti.
svarstykles; lygsvara: biliansas:
Bagatelle (biig-a-tT), mažmožis:
menkniekis.
$.
skirtumas tarp emim
ir išleidim,

—,r.a. sverti; svarstyti: užlaikyti

Baggage (bag'gedž), bagažas: pakai:
*. f

lygsvar; palyginti emimus ir iš-

supakuoti daigtai; H moterpalaike:
leidimus. \ r. n. turti lygsvar:
kekše.
dvejoti; abejoti.
Bagnio (ban'jo), 8. paleistuvystei na-
Balcony (biil'ko-ni), *. balkonas.
mai; kekšnamis; kurvinyeia.
Bagpipe (biig'paip), *. dumpline birby- Bald (bold), adj. plikas: nupliks. |

ne; dda. — ly, adr. plikai. | —ness,*. plikumas:

Bagpiper (bag'paip-6r), .«. dudininkas; plike.

dudorius. Baldachin (bal'da-kin), s. baldakimas:
Bail (bei), v. a. laiduoti; imti ant pa- sostaskliautis; danga.
 Balderdash 43 Banish

Balderdash (bol'dor-daš), ». mišinys; Balsamic, Balsamical (bol-sam'fk, -ei),

niek kalba; zauna. — r. a. pri- \ , tu. balsaminis: balsamiškas.
maišyti [ko /(»/••< pru f/t~rii/t>). Balsamine (bul'sem-in'. $.bet. kaulažo-
Baldhead (bold'hšd), •». plikagalvis. le: balsam i nas.
Baldpate (bold'pet). v. plikagalvis; pli- Baluster (bal's-tor), *. stulpelis: stati-
kis; plike. nis.
Baldric (bol'drik), .«. juosta (juosiama Balustrade (baTos-tred). *. baliustrada:
per p* t ir krutin). pa ramiai.
Bale (bei), s. pundas: ryšys: j sielvar- Bambino (bam-by'no), *. kdikis.
tas; skurdas; vargas. | — , r. n. suri- Bamboo (bam-b'), *. bot. bambusa:
šti pund. bambusine lendre.
Balefire (bel'fair), .«. signaline ugnis. Bamboozle (bam-b'z*l), r. a. prigaudi-
pražtingas; pra-
Baleful (bel'ful), adj. nti: apgauti; prigauti.
gaištingas; lidnas. — ly. <idr. pra- i|
Bamboozler(bam-b'zlor). s. apgavikas:
žtingai. | — ness, ». pražutinsrumas. prigav j as.
Balister (bal'is-tor ir b:i-lis'tor). $. sedo- Ban (ban), *. apskelbimas: apgarsini-
kas. mas: pi. užsakai (vestuvi); uždrau-
Balk (bok), s. balkis: sienojas: rastas; dimas; drausme: iškeikimas. | — r. ,

| neišartas žemes ruožas: ežia: | kli- ". iškeikti; uždrausti: užginti.

tis: keblumas: nepasisekimas. | — Banana (bii-na'na), s. bot. banana.
r. aplenkti: palikti neiš-
a. praleisti; Band (band), *. raištis: ryšys: paniai:
arta; apvilti: trukdyti. | r. n. stap- |
pulkas; goveda: muzikant kuopa.
ioti; sustoti. | — r. a. rišti: surišti; sujungti: su-
,

Balky (bok'i), adj. veik sustojas: ram- vienyti. | — , r. n. rištis: susivienyti.

bus. Bandage (band.'edž), s. raištis:
Bali (bol), s. kamuolys: gumulas; bole; bandažas. | —
, r. a. surišti: subanda-

kulka; piline; sviedinys: | balius. | žuoti.

— r. a. susukti ar suvolioti kamuo-
, Bandanna, Bandana (ban-dan'a) s. rašy-
l. | v. n. susigumuliuoti: pavirsti ta Šilk skepetaite.
kamuol. Bandbox (band'bdks), s. dže kaspinams
Ballad (biil'led), .*. balada (eiles). etc. laikyti.
Ballast (bal'lest). baliastas (akmenys
v. Bandit (ban'dit), «. banditas: plšikas.
ar piesko* laivui p sunkinti). | , r. a. — Bandog (ban'dog), s.ant saito laiko-
baliastuoti: prikrauti baliastu (t. y. mas šuo.
akmenimis, etc. laito svarumui palai- Bandoleer, Bandolier (biin-do-lyr'), s. pa-
kyti). trondiržis.
Ballet (bal'le ir bil'let), s. baletas. Bandy (ban'di), s. kuoka; kucinys: mu-
Baltist (bal-lis'ta), s. balista: mašina sininkas. | — , t. a. mušti su kuoka

akmenims mesti. (piline);apsimainyti. | , adj. krei- —

Balloon (biil-ln'), balionas: orlaivis.
.*. vas; šleivas. Bandy-legged (-lgd),
Ballot (bal'lot), s. baliotas: balsavimo adj. kreivakojis: šleivakojis.
biletas; bdas slapto balsavimo. | Bane (ben), s. nuodai: žtis: prapultis.
— r. n. balsuoti.
, | Ballot' box, ». ba- Baneful (ben'ful), adj. nuodingas: pra-
—
llot skrynute. žtingas. | ly, adr. pražtingai. *

—ness, s. nuodingumas; pražutingu-

Balm (bam), s. balsamas: balsaminis
mas.
medis: miluške.
Banewort (ben'uort), s. bot. vilkvyšn.-.
Balmoral (biil-mor'el), s. vilnonis kite-
Bang (bang), v. a. smogti; pliekti; dau-
lis.

Balmy (bam'i), adj. balsaminis: kve-

žyti; trankyti; trenkti. , s. sm- —
gis; smogis.
pis; palengvins (skausm); gaivi- Bangle (ban'g'l), *. antrankvs: apyran-
ns. ke.
Balsam (bol'sem), s. balsamas: balsa- Banish (biin'i-), o.a, i-tremii: (švyti; iš-
mi medis. varvti.
 Banishment 44

Banishment (ban'iš-ment), #. ištrmi- lyios, jeties). ||

— , v.a. vašuoii; pri-
mas; išvarymas. taisyti užkarpa, galv (rilyr/n/t.

Bank (bank), ». kalva; supila: pylimas; Barbacan (bar'bJi-kan), *. Paujamoji

krantas; sekluma; | suolas; k- skyle (pilies sienoj).
de; bankas. I — v. a. padaryti su-
||
, Barbarian (bar-be 'ri-en), s. barbaras:
pil; apvesti pylimui: bankan pa- ||
necivilizuotas žmogus. | adj. bar- — ,

dti. H v. n. banke laikyti. | —bill, bariškas; žiaurus; nuožmus.

— note, t. banknot. Barbaric (bar-biir'ik), adj. barbariškas:
Banker (biink'or), s. bankierius. nuožmus; svetimas.
Banking (bank'ing), s. bankavimas: Barbarism (bar'ba-riz'm), Barbarity (bar-
bankieryste. bar'i-ti), s. barbarizmas: kalbos ne-
Bankrupt (bank'ropt), s. bankrutas. \ grynumas; nežinyste; barbarišku-
— , adj. nusibankrutijgs. — r. n. nu- ||
, mas; nuožmumas.
bankrutyti. Barbarize (bar'ba-raiz), v. a. barbari-
Bankruptcy (bank'ropt-si), s.subankruti- zuoti; padaryti barbarišku, fl
v. n.

jimas; bankrutyste. barbarišku tapti.

Banner (ban' nor), s. papartis: vielukas: Barbarous (bar'ba-rs), adj. barbariš-
vieliava. kas; nuožmus. ly, adr. barbariš-
|j
—
Banneret (biin'nor-št), s. papartis. kai; žiauriai; nuožmiai. | ness, ». —
Bannock (biin'nok), s. avižinis blynelis. barbariškumas; nuožmumas: kalbos
Banns (biinz), s. pi. užsakai. negrynumas.
Banquet (biin'kuet), s. pokilis: vaišes; Barbecue (bar'bi-kju), visas kaip yra •*.

puota. | — , v.a.n. pokil kelti: vai- iškeptas gyvulys. v. a. iel kep- ||

— ,

šinti; viešti. ti (kiaul, jaut, etc.).

Banqueter (ban'kuet-br). *. pokilnin- Barber (barb'or), s. barzdaskutejas:
kas. barzdaskutys; cirulnikas. y — v.a. ,

Banter (ban'tor), v. a. juokauti: apšai- skusti (barzd); kirpti, šukuoti (plau-

pyti. | —
s. juokai; juokavimas: ap-
, ktu).
juokintas. Barberry (bar'ber-ri), s. bot. rugšteršk.
Banterer (biin'tor-6r). *. juokdarys: ap- Barbican (bar'bi-kan), s. B\kbacan. =
juokejas. Bard (bard), s. bardas; dainius: poetas.
Bantling (biint'ling) *. vaikas; kdikis. Bardic (bard'ik), adj. bardinis; bardiš-
Baobab (be'o-biib), s. bot. baobabas. kas.
Baptism (bap'tiz'm), s. krikštas: krik- Bare (ber), adj. nuogas; plikas; apnuo-
štynos. gintas; tušias; atviras. v. a. ap- j|
— ,

Baptismal (bap-tiz'mel), adj. krikšto (*. nuoginti, —\y, adv. nuogai; plikai:
fl

gen.). be papuošim; tiktai; vien tiktai:

Baptist (biip'tist), *. krikštytojas; bap- vos. |
—ness, s. nuogumas; plikumas.
tistas. Barefaced (ber'fest), adj. su neapdeng-
Baptistery, Baptistry (bap'tis-tor-i, -tri), tu veidu; ig. atviras; drsus. | ly, —
s. krikštinyia; zakristija. adv. tiesiog akis; tiesmokai.
Baptize (biip-taiz'), r. a. krikštyti. Barefoot (ber'ft), adj. d- ml r. basas:
Baptizer (bap-taiz'or), krikštytojas.
s. basoms kojomis.
Bar (bar), s. štanga; dalba; buomas; Barehead, Bareheaded (br'hed, -6d),
skersinis; velke, meteklis (duri); H
adj. &adv. su nepridengta galva: be
klitis; pertvara; krotai; | šink- kepures; vienplaukis.
\

stalis; | advokatai; | suonaša smil- Barelegged (ber'legd), adj. plikakojis;

i; basakojis; su plikoms, basoms kojo-
sekluma. | — , v. a. užstumti
mis.
velkg; uždti metekl; užgaradyti;
Bargain (bar'gen), s. turgus: derybos:
uždaryti; apkalinti; užkirsti keli;
suderjimas; pirkimas: pardavimas:
klitis statyti; periškadyti; išskirti. pigus pardavimas; pigus pirkinys.
Barb (barb), s. barzda; sai (tuvi, gy- j —
, r. n. dertis; lygtis. |
r. n. sude-
vuli); akuotai; | užkarpa; galva (ri- rti: pirkti: parduoti.
 Bargainer 45 Basilic

Bargainer (bar'g6n-or), a. parduotojas, Barrister (bar'ris-ton. s. advokatas.

statas pardavimo sanl\ iras. Barroom (bar'rm), *. sinkius; šinkrui-

Barge (bardž). ». barka: laivas. mis.

Bargeman (bardž'man), «. laivininkas. Barrow (bar'ro), s. [hand—,] kešios;
Barite (be'rait), $. min. baritas. [wheel ]— karutis; | meitlis; | al-
Barium (be'riom), *. them, baris. ka; kapas.
Bark (bark), s. medžio žieve; luobas: | Barse (bars), *. icht. ešerys.
lojimas. | —,v.<t. nuluptiluoba: bie- Barter (bar'tor), v. a. n. mainyti: mai-
lyti: aptraukti luobu. | v. n. loti. nykauti -.vesti main pirkly st perk- :

Bark, Barque (bark), ». tristiebis laivas: mainiauti. \—,s. mainai: mainyka-

barka. vimas; perkmainiavimas.
Barkeeper (bar'kyp-or), s. šinkorius. Barterer (bar'tor-6r), $. mainininkas;
Barkery (bark'6r-i), s. luobinyia. mainykautojas; perkmainiautojas.
Barley (bar'li), miežys; p£. miežiai.
s. Bartizan (bar'ti-zan), *. arch, sargos
Barleycorn (bar'li-korn), s. miežio gr- kuoras.
das; | tredalis colio. Baryta (bii-rai'ta), s. chem. baritas: sun-
Barm (barm), *. mieles. kusis špatas.
Barn (barn), s. daržine; klojimas; kluo- Barytone (biir'i-ton), s. bariton-.: /.tu-

nas. mesnysis tenoras.

Barometer (ba-rom'i-tor), *. barometras. Basalt (ba-solf), s. bazaltas (akmuo).
Baron (bar'on), *. baronas (titulas). Basaltic (bii-solt 'ik), adj. bazaltinis.
Baroness, (-6s), sf. barone; baroniene; Base (bes), adj. žemas; niekingas: ne-
baroniute. lemtas; netiks; nevertas; niekam
Baroscope (bar'o-skop). s. baroskopas. vertas; biaurus; žemo pajimo. | —
Barouche (bii-rš'), s. brikas: vežimas. s. pamatas: papde: bazis; mu». ba-
Barque (bark), s. ir. Bark. sas. | — r. a. pamatuoti: remti (ant
,

Barracan (bar'ra-kan), s. barakanas ko).

(storas vilnonis audeklas). Baseball (bs'boT), « ypatinga žaisme
Barrack (biir'rek), s. barakas: kazar- su sviediniu.
me. Baseborn (bes'born), adj. žemo gimimo;
Barracoon (bar'ra-kn), s. namai, kur nelemtas.
laikomi vergai pardavimui. Baseless (bes'les), adj. neturs pamato:
Barras (bar'ras), *. sakai; gyvsakiai. tušias; be vertes.
Barrator (bar'ra-tor), s. supiudytojas, Basely (bes'li), adr. biauriai: niekin-
sugundytojas provotis; kapitonas gai: niekšiškai; begdiškai: nelem-
tyia padars pragaišt laivui. tai.
Barratry(bar'ra-tri), s. sugundymas, Basement (bes'ment), s. skiepas: apati-
supiudymas provotis; kapitono | ne namo dalis.
tyia padaryta pragaištis laivui. Baseness (bes'nšs), *. niekingumas: ne-

Barrel (bar'ršl), s. statine; baka; | ci- lemtumas; biaurumas: žemumas;

lindr; vamzdis; cilindriška dže; begdiškumas.
ola. | — , v. a. dti, pilti baka. Bashaw (ba-šo'), s. paša (pas turkus).
Barren (bar'ren), adj. bergždžias; ne- Bashful (biiš'ful), adv. nedrsus; dro-
vaisingas; tušias; protiškai atbu- vus. |
— ly, adv. droviai: nedrsiai.
ks. | — , s. nevaisinga žeme: dyk- —ness, s. nedrsumas; drovumas.
laukis: tyras. j —
ly, adv. bergždžiai: Basic (be'sik), adj. pamatinis.
nevaisingai; sausai, f ness, s. berg- — Basify (be'si-fai), v. a. ch> m. i.-destyti i
ždumas; nevaisingumas; nenašu-
pamatines dalis.
mas.
s. žambas; kantas: briau-
Basil (bšiz'il),
Barricade (biir-ri-ked'), s. barikada;
na; | išdirbtas avies kailis; \ bot.
gintuve; fig. klitis. | — , v. a. bari-
karališkoji mta. |— v. o. žambuoti.
kaduoti; užbarikaduoti. ,

Barrier (biir'ri-or), barjieras: s. užtva- Basilic (ba-zil'ik), *. = Basilic \. \ —,

ras: parubežine tvirtyne. —ai, adj. karališkas.
 Basilica 4(5 Bauble

Basilica (ba-zil'i-kii), .v. ba/A\ik'A(teisda- Bate (bet), r. •<. sumažinti; nuleisti:

rystes butas); bažnyia; katedra. v.n. (
— of), sumažinti.
|

Basilisk (biiz'i-lisk), s. smakas; driežas. Bath (bath), maudyne; maudykla;

s.

Basin (be's'n), s. indas; sudynas; rezer- pirtis. — house,maudyne; pirtis.

voaras; tvenkinys; užtvanka; kana- — room, maudomasis kambarys;
las. maudyne.
Basis (be'sis), s. bazis; pamatas: pap- Bathe (bedh), r. a. maudyti; mazgoti:
de; pagrindas. prausti. v. n. maudytis; praustis:
||

Bask (bask), v. n. šilti; kaisti. ||

r. a. šil- mazgotis. | — , s. maudymsi.
dyti. Bather (bed/i'br), s. besimaudantis:
Basket (bas'kel), s. gurbas. maudytojas.
Bas-relief (ba-ri-lyf), s. bareliefas; pra- Bathing (bedli'mg), s. maudymas: maz-
kili figra. gojimas; besimaudymas.
Bass (biis), s. icht. ešerys; jri ešerys. Bating (bet'ing), prep. išskiriant.
| bot. liepa; | storas klupiamas kili- Batiste (ba-tysf), s. batistas (plonintele
mlis. drobele).
Bass (bes), s. mus. basas. Batlet (bat'lšt), s. kultuve.
Basset (bas'set), s. bastas {kazyriavimo Baton (bat'on), s. lazda; batuta.
bdas). Batoon (ba-tn'), s. Baton. =
Bassoon (bas-sn'), s. basinis vamzdis. Batrachoid (bat'ra-koid), adj. varle
Basso-relievo (bas'so-ri-ly'vo), ». = panašus.
Bas-relief. Battalia (bat-tel'ja), s. mil. kariška tvar-
Basswood (biis'uud), s. liepa. ka.
Bast (biist), s. karna; plaušai; plauši- Battalion (bat-tal'jon), s. mil. batalijo-
nis kilimlis; ragaže. nas; kariaunos skyrius.
Bastard (biis'tord), s. bostras; mergvai- Battel (bat't'l), s. dvikova,
kis; išmerginis; benkartas; | cukri- Batten (bat't'n), t. a. penti; tukinti;
nes patakos. y — adj. išmerginis; , tršti (žeme). | v.n. tukti. ||
— , «. ba-
nestaty miškai gims; netikras. ||
lana; dronyia.
Bastardize (bas'tbrd-aiz), v. a. apskelbti Batter (bat'tor),».a. mušti; plakti; dau-
išmerginiu esant; išrodyti keno ne- žyti; plukti. H
v. 11. pasilošti. | — , .*.

statymiška gimim. plakta tešla; minkytas molis; |j

Bastardy (biis'tor-di), s. nestaty miškas pasilošimas; pasvyrimas (sienos); j

gimimas. mušjas.
Baste (best), v. a. pliekti; mušti;
mil- ||
Batterer (biit'tor-or), s. mušjas; daužy-
tais ir druska apibarstyti sviestu ir tojas; plakjas.
(arba taukais) palieti (kepsn);\ daig- Battering-ram (bat'tor-ing-ram), s. tara-
styti; stryguoti. nas; ožys sienoms pramušti (sen. ka-
Bastile, Bastille (bas-tyl'), s. gintuves riška mone).
kuoras; tvirtyne;bastilija (politišk- Battery (bat'tor-i), s. mušimas; daužy-
j kaljimas Paryžiuje, žmoni su- mas; ||
baterija.
mušimas
griautas 1789m. ). Batting (biit'ting), s. (sviedi-
Bastinado (biis-ti-ne'do), s. pliekimas; nio); valdymas musininko mušant
plieki mas koj padus (bdas bau- sviedin; j|
medvilnes lakštuose.
dimo prasikaltli). | —,n.a. pliekti. Battle (bat't'l), v.n. muštis: kautis; ko-
Bastion (bas'in), *. fort, bastijonas. voti; kariauti. ||
— , s. mušis; kova..
Bat (bat), *. musininkas; kuoka; ||
plyt- Battle-ax, s. karakirvis.
galis; ||
medvilni lakštas; ||
zool. Battledoor (biit't'1-dor), s.mente (plunk-
sikšnotsparnis. ||
— , v. a. mušti (su snabolei mušti).
musininku). Battlement (bat't'1-ment), s. muro už-
Batch (ba), «. daugis ant sykio iškep- karpa.
tos duonos; kepinys; \ krva vieno- Bauble (bo'b'l), v. grazna; žaisle; niek-
kios ršies (ypat ar šeip daigt). niekis.
 Bawcock Beard

Bawcock (b'kki. $. gražulis; gražus Beadle (by'd'l). *. sargas: tarnas.

jaunikaitis. Beadsman (bydz'man), s. poterninkas;
Bawd (bod), s. užlaikytojas paleistuvy- maldininkas: elgeta.
stes nam: parupintojas kekši: Beady (byd'i), adj. turs karielio ar ka-
kekšepiršlis. |]
— , v. n. parpinti rieli pavidal ;karielinis; karieliuo-
kekšes. tas.
Bawdily (bod'i-li), adr. begdiškai: Beagle iby'g'l), i. trumpakoj is medžio-
kekšiškai. jamas šuo.
Bawdiness (bod'i-n&s), s. begdyste: Beak (byk), s. snapas.
kekšyste. Beaked (bykt), adj. snapuotas.
Bawdry (bod'ri). $. parupinimas bedo- Beaker (byk'or), ». taure: kielikas.
rii moteri paleistuvystes tikslams: Beam (bym), s. rastas; balkis: stulpas;
paleistuvyste: doriškas nupuolimas. buomas: | dyselis; dišlys; | volas;
Bawdy (bod'i), adj. begdiškas; bedoriš- velanas; | kamienas elnio rag; \
kas; purvinas. laivo plotis. —
of rays, spinduli
Bawl (bol), r. <t. n. rkti: šaukti, j , #. — stulpas: spindulys. | —
, r. a. n. spin-

rkimas; riksmas. duliusleisti; spindti; žibti.

Bawler (bol'or), *. rksnys.
Bawling (bol'ing), s. rkimas; riksmas.
Bay (bei), s. užtaka: mari lanka; j-
ri koja; užtvanka; dauba: dubi-
mas sienoje; | pastara; neišvengti-
nas padjimas; | lojimas; skaliji-
mas; J bot. sauras: liauras. | —,v.a.
n. loti; skalyti. I
— adj. beras (ar-
klys). I Bay leaf, s. sauro lapai bab-
kiniai lapai. Bay rum, s. sauro uo-
g skystimas; saurovyšni vanduo.
Beaming (bym'ing), adj. žibs; spinds.
Beamy (bym'i), adj. spinduliuojantis;
spindulingas; | raguotas.
Bean (by n), s.bot. pupa.
Bear (ber), s. zooL lokys; meška; astr.
Gržulo ratas.
Bear (ber), v.a.n. [pret. bore; pp.
, borx, borxe], nešioti; nešti; paneš-
; ti; pakelti; paksti: atlaikyti: palai-
kyti: užlaikyti; turti; suteikti; duo-
ti; gaminti; gimdyti: kentti; ksti.
|

Bay salt, s. jridruska. Bay win- To —one' 8 self, užsilaikyti; elgtis;

dow, s. iškištas langas. apsieiti. To — an inscription, tur-
Bayard (bei'ord). s. beris {arklys). ti ant savs paraš. To charge, —
Bayberry (bei'ber-ri), s. bot. saurovyšne. kaštus pakelti. To —
a hand, šelpti;
Bayonet (bei' o-nt), s. durtuvas; durk- sušelpti; mar. skubintis. To in —
las: bagnetas. | , —
v. a. durklu ba- mind, atmintyj laikyti; atminti. To
dyti. —a price, turti paženklint prek;
Bayou (bai'), užtaka: lanka.
.*.
prekiuoti. To —
hard upon, spau-
Bazaar, Bazar (ba-zar'), s. bazaras. sti; sloginti. To— away, (mar.) prieš
Be (by), t. n. [pres. am; pret. was; pp. vej nešti. To —back, trauktis at-
been], bti. gal. To —down, nuversti; parblok-
Beach (by), *. pakrantis: pakraštis; šti; panaikinti; nuleisti žemy n. To
krantas. | —
, v. a. užvaryti ant kran- — down upon, prieš vej prisiirti
to (laiv). ( prie prieMaus). To —off, sulaikyti;
Beacon (by'k'n), s. signaline ugnis; j- atitolinti; prašalinti: nusiirti (nuo
—
ri žibintuvas. | , r. a. užžibinti (sig- kranto). To —
out, šelpti, remti iki
h ulin žibur); nušviesti; aprpinti galo. 7b —i/p, paremti; palaikyti;
signaliniais žiburiais. remtis; tvirtai laikytis. To upon, —
Beaconage (by'k'n-edž). s. mokestis už spausti; remtis; atsiremti: bti tie-
žibintuvus; j žibintuvai. siog atkreiptu, nutaikytu. To —
Bead (byd), s. karielis. PI. —s, s. karte- with, ksti; paksti.
ržanius. To Bearable (ber'a-b'l), adj. pakeniamas.
i
liai;
kalbti: poteriauti.
rteliais papuošti.
tell beads,
||
— ,
ržan-
r. u. ka- Bearberry (b3r'b6r-ri),
kavuoge.
*. bot. katuoge;

Beading (byd'ing), *. pagražinimai ka- Beard (byrd), s. barzda. | — , t. a. už

rieli pavidale. barzdos paimti: žeisti.
 Beardless ti Bedight

Beardless (byrd'les), adj. bebarzdis. togiai. | —ness, ». puikumas: dailu-

Bearer (ber'or), s. nešjas; nešiotojas; mas; patogumas.
padavjas; teikjas. Beautify (bj'ti-fai), v. a. dailinti; padai-
Bearing (ber'ing), apsiejimas: pasi-
*. linti; gražinti. | v.n. tapti dailiu,
elgimas; užsilaikymas; padjimas; puikiu ar patogiu.
ženklinimas. Beauty (bj'ti), s. gražybe.

Bearish (ber'iš), adj. meškinis; kaip lo- Beaver (by'vor), s. zool. vebras; bobras.
kys. Becalm (bi-kam'), v. a. nuraminti: sura-
Bearskin (ber'skin), s. lokio kailis; meš- minti; nutildyti.
kenos; ypatingas kudlotas audeklas. Became (bi-kem'), pret nuo Become.
Beast (byst), s. žvris; gyvulys; galvi- Because (bi-koz'), conj. todl kad; nes;
jas. kadangi. —
of, del, dlei.
Beastliness (byst'li-ngs), s. žvrišku- Bechance (bi-ans'), v.n. atsitikti; pasi-
mas; gyvuliškumas. taikyti.
Beastly (byst 'Ii), adj. žvriškas; gyvu- Becharm (bi-arm'), r. a. apraganuoti;
liškas; galvijiškas; žiaurus; nedoras. apžavti.
t. a. [pret. beat; pp. beat
Beat (by t), Beck (bek), s. upelis.
irbeaten), mušti; daužyti; plakti; Beck, Beckon (bek"n), v.a.n. mojuoti;
kulti velti grsti trenkti pramin-
; ; ; ;
moti; pamoti; mostelti. —,*. mo- ||

ti (tak); apveikti; viršyti; apgalti. jimas; pamojimas; mosteljimas.

||
v.n. muštis; susimušti; daužytis; Becloud (bi-klaud'), v. a. apniaukti; ap-
trankytis; susitrenkti. \ To —about, temdyti.
trankytis; jieškoti. To —down, nu- Become (bi-kom'), v.n. [pret. became],
mušti; parblokšti; sumušti. To — tapti; pavirsti; stotis; liktis. v.a.
into, mušti; kalti. To off, at- — tikti; pritikti.
mušti; nuvyti. To —
up, užpulti; už- Becoming (bi-kom'ing), adj. pritinks;
klupti; sumušti. pritinkamas. ly, adr. —
pritinkan-
||

Beat (byt), s. smgis; užgavimas; pla- iai. I

pritikimas.
*-ness, s.

kimas; tvinksjimas. [ — , adj. nu- Bed (b6d), lova; guolis; fig. motery-
s.

vargs; pailss. ste; J lysve; \&ga, (upes); sluogsnis.

Beaten (byf'n), adj. išmuštas; lygus; I
v.n. gulti lov; gulti.
sumuštas; apgaltas; nuvargintas; Bedabble (bi-dab'b'l), v.a. apšlakstyti;
nuvargs. apkrapinti; aplaistyti; aptaškyti.
Beatific, Beatifical (by-a-tif'ik, -el), adj. Bedaggle (bi-dag'g'l), v.a. supurvinti;
suteikis palaiminim; išganingas; suteršti.
palaimintas. Bedash (bi-daš'), v.a. aplaistyti; aptaš-
Beatification (bi-at-i-fi-ke'šion), s. palai- kyti; sutaškyti.
minimas; priskaitymas prie palai- Bedaub (bi-dob'), v.a. supurvinti; su-
teršti.
mintj.
Bedazzle (bi-daz'z'l), r. a. apjakinti.
Beating (byt'ing), *. mušimas; plaki-
mas. Bedbug (bd'bog), «. blake.
Beatitude (bi-at'i-tjd), *. palaiminimas;
Bedchamber (bd'em-bor), *. miegrui-
mis; miegamas kambarys.
palaima.
Bedding (bed'ding), s. patalai; guolis;
Beau (bo), s. gražnius;puikorius; pliuš-
gulykla.
kis; meilius. | —
monde, (-mond'j,
Bedeck (bi-d8k'), v.a. apgerbti; papuo-
s. didžiuoli draugija; ponybe.
šti; padabinti.
Beauish (bo'iš), adj. puikoriškas; išpui-
Bedevii (bi-dV'l), v.a. apkerti; apža-
ks; puikus; elegantiškas. vti.
Beauteous (bj'ti-6s), adj. gražus; pui- Bedew (bi-dj'), v.a. aprasoti; apkra-
kus. ||
—
ly, ad: puikiai. ness, t, ||
— pinti; apšlakstyti.
dailumas; puikumas. • Bedfellow (bed'fel-lo), *. lovabehdris.
Beautiful (bj'ti-ful), adj. puikus: pato- Bedight (bi-daif), v.a. papuošti: išpuo-
gus, f
— ly, adr. puikiai; daliai: pa- šti: išrdyti.
 Bedim 49 Begnaw
Bedim (bi-dim'X <"« aptamsinti: ap- Beetle (by't'l),
s. šlega; kle: muštu-
temdyti. vas; barboryte; | vabalas. | <.</. — ,

Bedizen (bi-diz'z*n ir bi-daiz"n). v. a. mušti su šlega. | r. n. kyšoti.

papuošti. Beeves (by vz), s. pi. galvijai.
Bedlam (bšd'lem), «. sumišeli namai: Befall (bi-foT), v.a.n. [pret. befell:
beprotnamis; fig. sumišimas: triuk- pp. befallex], atsitikti: vykti.
šmas. Befit (bi-fit'), r. a. tikti: pritikti.
Bedlamite (bed'lem-ait), *. pakvaišlis; Betog (bi-fg'), v. a. aptraukti migla:
sumišelis; beprotis. aptemdyti.
Bedouin (bed'u-yn), «. beduinas: Ara- Befool (bi-fl'), v. a. apkvailinti: su-
bijos tyr gyventojas. kvailinti.
Bedpan (bšd'pan), s. skardine patalams Before (bi-for'), prep. d- adr. pryšakyje:
sušildyti. prieš; priešais; pirm: pirmiau; aug-
Bedquilt (bšd'kullt), s. kaldra: med- šiau.
vilnms pamušta užklote. Beforehand (bi-for' hiind), adr. išanksto:
Bedraggle (bi-drag'g'l), t. a. suvalkioti i^augšto; iškalno.
po purvyn; supurvinti. Beforetime (bi-for'taim), adr. pirmiaus:
Bedrench (bi-dršn'), v. a. sumirkyti. anksiaus: kadaisi.
Bedrid, Bedridden (bed'rid, -rid-d'n), Befoul (bi-faul'), v. a. apteršti: apipur-
adj. ant ligos patalo guls: sergs. vinti; sutepti; prižagti.
Bedroom (bd'rm), *. miegamas kam- Befriend (bi-frnd'), r. a. bti (kam)
barys; miegruimis. draugu: gelbti (kam).
Bedside (bd'said),s. lovos šalis. Befringe (bi-frind/'), v.a. apspurguoti:
Bedspread (bd'sprd), s. užklote: dvi- papuošti spurgais.
karte. d- pp. begged],
Beg (beg), ra. n. [pret.
Bedstead (bed'std), *. lova (be patal); prašyti; maldauti; melsti; elgetauti.
lovos rmai. Began (bi-gan'), pret. nuo Begin.
Bedtick (bšd'tik), s. užvalkalas. Beget (bi-gt'), r. a. [pret. begot ir
Bedtime (bed'taim), s. metas eit gult. begat; pp. begot fir begotten],
Beduck (bi-dok'), r. a. panerti. veisti; gimdyti; pradti.
Bedung (bi-dong'), v. a. ap-, sumešluoti; Begetter (bi-gSt'tor),*. veisjas: gimdy-

mšlu krsti (lauk). tojas.

Bedust (bi-dosf), v. a. apdulkinti. Beggar (bg'gor), s. prašytojas: elgeta.
Bedward (bed'uord), v. a. lovos link. f
—, t. a. nubiedninti: apnuoginti:
Bedwarf (bi-duorf), v. a. stelbti ug: paversti elget.
kenkti augimui, išsivystymui. Beggarliness (beg'gor-li-nšs), *. elgety-
Bee (by), s. bitis. Queen —, bitinas: ste; skurdas.
bitinlis. —garden, bitinyia. — Beggarly (beg'gor-li), adj. nuskurds:
line, tiesiausia,trumpiasia linija. elgetiškas. | adr. elgetiškai.
Beebread (by'bršd), s. bii duona. Beggary (bg'gor-i), s. elgetavimas; el-
Beech (by), s. bot. bukas. getyst.
Bee-eater (by'yt-or), s. oru. bii gene- Begging (bšg'ging), s. prašinjimas:
lis.
maldavimas; elgetavimas.
Beef (byf), s. galvijas; jautiena. — Begilt (bi-gilf), adj. paauksuotas.
tea, bulionas: jautienos išsunkos. [pret. be<san: pp.
Begin (bi-gin'), r. a.
Beefsteak (byf 'stek), *. bifštekas. begun], pradti. | r. n. prasidti.
Beehive (by'haiv), «. bii avilys. Beginner (bi-gin'or), *. pradetojas: pra-
Been (byn), ir. Bk. dedantis.
Beer (byr), *. alus. Beginning (bi-gin'ning), s. pradjimas:
Beerhouse (byr'haus), ». alude: karia- prasidjimas: pradžia.
ma. Begird (bi-g<">rd'), r. a. [pret. begirt ir
Beeswax (byz'uaks), «. vaškus. begirded: pp. begirt], apjuosti.
Beet (byt), *. bot. svyklas: batvinis: bu- Begnaw (bi-no'), v. a. apkramtyti: ap-
ri kas. graužti.
 Begone 50 Bellowing

Begone (bi-gon'), interj. eik sau", šalin! Belch (bl), v.a.n. raugti; atsirgti:
še lauk! vemti, —
s. atsiraugjimas. ,

Begot, Begotten (bi-got', -t'n), ir. Be- Beldam (bel'dem). *. bobute; boba; se-
get. ne; bobyzna.
Begrease (bi-gryz'), v.a. sutaukuoti; Beleaguer (bi-ly'gor), v.a. apstoti ap-
aptaukuoti. linkui; apgulti.
Begrime (bi-graim'), r. a. supaišyti: su- Beleaguerer (bi-ly'gor-or), s. apgulikas.
suodinti; sutepti; suteršti. Belemnite (bi-16m'nait), s. belemnitas;
Begrudge (bi-grodž'), v.a. užvydeti; pa- kaukspenis.
vydti. Belfry (bel'fri), *. bokštas; bone; varp-
Beguile (bi-gail'), v.a. apgauti; apvilti: nyia.
suvedžioti; suvilioti; palengvinti; Belgian (bel'dži-en), adj. belgiškas. |[

apsaldinti. — belgas; belgietis.

, s.

Beguilement (bi-gail' ment), s. suvilioji- Belgium (bl'dži-6m), t. Belgija.

mas; prigavimas. Belial (by'li-el), s. piki a dvasia,
s. suviliotojas; su-
Beguiler (bi-gail'or), Belibel (bi-lai'bel), v.a. žeisti; apšmeiž-
vedžiotojas; prigavikas. ti.

Begun (bi-gon), ir. Begin. parodyti melagyst:

Belie (bi-lai'), v.a.
Behalf (bi-haf), s. labas; nauda. In — melagingai apmeluoti;perstatyti;
of, ant naudos; apgini me. apšmeižti; apjuodinti.
Behave (bi-hV), v.a.n. elgtis; pasielg- Belief (bi-lyf), s. tikjimas; tikjimas;
ti; užsilaikyti; apseiti. nuomone.
Behavior (bi-hev'jor),s. pasielgimas; Believable (bi-lyv'a-b'l), adj. galimas
apsiejimas; pasivedimas; užsilaiky- tikti; tiktinas.
mas. Believe (bi-lyv'), r. a. n. tikti; manyti.
Behead (bi-hed'), v.a. nugalabinti; nu- Believer (bi-lyv'6r), s. tiktojas; tikin-
kirsti galva. tis.

Beheld (bi-hšld'), ir. Behold. Belittle (bi-lit't'l^r.a. mažinti; žeminti.

Behemoth (by'hi-mo<A), s. zool. begemo- Bell (bei), s. varpas; varpelis; skamba-
tas; hipopotamas. las; bot. žiedo taurele. | —,v.a. už-
Behest (bi-hest'), s. prisakymas: saky- dti ar pritaisyti skambal, varp.
mas. ||
r. n. augti varpelio pavidale: pri-
Behind (bi-haind'), prep. &adv. paskui; imti varpelio pavidal; f bliauti;
užpakalyj; už; užpakalin; atgal. staugti.
Behindhand (bi-haind'hand), adj. pasi- Belladonna (b81-la-don'na), t. bat. vilk-
liks užpakalyj; užvilktas; suvlin- vyšne; durnarope.
tas. Belle (bei), s. gražule; graži jauna mo-
Behold (bi-hold'), v.a.n. [pret. db pp. teriške.
beheld], žirti; matyti; temyti. |
Belles-lettres (bel-let'tor), $. pi beletri-
interj.žiurek! štai! strika.
Beholden (bi-hold"n), adj. kaltas; sko- Belletristic, Belletristical (bl-li-tris'tik,
-el), adj. beletristiškas.
lingas; dkingas.
Behoof(bi-hf ), s. labas; nauda. Bellicose (bel'li-kos), adj. karingas:
karžygiškas.
Behoove (bi-hv'), v.a.n. prigulti; pri-
Bellied (bTlid), adj. pilvotas: pilvin-
derti; reikti.
gas.
Being (by'ing), prt. ess; bdamas. |
Belligerent (b81-lidž'6r-ent) f adj. kariau-
— ,*. esybe; sutvrimas; gyvastis.
js; veds kare. | — , *. kariaujan-
Belabor (bi le'bor), v.a. apdirbti; fig.
ioji puse.
apvanoti aptalžyti išpilti kam kail.
; ;
Bellman (bTmin), «. varpininkas.
Belate (bi-lef), v.a. pavlinti; suvlinti.
Bellow (beTlow), v. n. baubti: staugti:
Belated (bi-let'6d), adj. suvlintas; v- rkti. ||
— , s. baubimas.
lyvas. Bellowing (bcl'low-ing), *. baubimas:
Belay (bi-lei'), v.a. užveržti; priveržti. staugimas.
 Bellows 51 Bepowder

Bellows (bT18s), *. dumples: dumtu- Beneficence (bi-nef i-sens), t. labdary-

ves. st: geradejyst.
Bellwether (bTu6dA-6r), *. avis vedas Beneficent (bi-nTi-sent), adj. labdarin-
avinas su varpeliu ant kaklo. gas; geradjingas. J —\y, adv. gera-
Belly (bel'li), s. pilvas, j — , v. a. išpusti. dej ingai.
| t. n. pstis: išsi-, pasipsti. Beneficial (ben-i-fi"šel), adj. naudin-
Bellyband (bTli-biind), s. juosta: pa- gas. |
— ly,adv. naudingai.
pruga. Beneficiary (bn-i-fi"ši--ri), adj. d- *.

Belly-god (bl'li-god), s. pilvapenis. besinaudojs beneficija; užsilaiks

Belong (bi-16ng'), v. n. prigulti: pri- iš mielaširding (ar labdaring) do-
klausyti. van: lnininkas: vasalas.
|

Beloved (bi-lovd'), adj. d-s. numyltas: geradejyst: mie-

Benefit (bn'i-fit), s.
mieliausias; mylimiausias. laširdyst; | nauda. | — v. a. suteik- ,

Below (bi-lo'/"l, ftrep.&adv. žemiau: ti naud. | v. n. naudotis: pasinau-

po; žemai; apaioj; ant žems. doti.

Beit (beit), s. diržas; juosta. |
— . <-.'. Benevolence (bi-nVo-lens). s. gerade-

juosti: apjuosti. jyst; mielaširdyst: mielaširdingu-

Belting (belt'ing), s. medega diržams, mas: maloningumas.
juostoms; juostos: diržai.
collect, Benevolent (bi-nev'o-lent). adj. labda-
Belvedere (bl-vi-dyr'), s. arch, belve- ringas; mielaširdingas: maloningas.
deras. |
—ly, adv. maloningai.

Bemask (bi-mask'), v.<>. apmaskuoti: Bengal (bn-gol'), ». Bengalija, —light,

paslpti. bengališka ugnis.
Bemir (bi-mair'), v. a. supurvinti. Benight (bi-naif), t.a. nakties tamsa
Bemoan (bi-mon'), t. a. apgailistauti: apsupti, prikloti; aptamsinti: ap-
apraudoti. temdyti.
Bemock (bi-mok'). r. a. apšaipyti: iš- Benign (bi-nain'), adj. maloningas: ma-
juokti. lonus; prilankus. f ly, adv. malo-—
Bench (bene), s. suolas: | teisda- kd: ningai; maloniai.
rysts suolas; teisdaryst: varsto- jj
Benignancy (bi-nig'nen-si), s. malonin-
tas. | —,v.a. ant cuolo sodinti: suo- gumas; malonumas.
lais aprpinti. Benignant (bi-nig'nent), adj. mielašir-
Bend (bnd), r. a. [pret. d- pp. bended dingas; maloningas: malonus.
ir bext], lenkti; riesti; sulenkti; |
Benignity (bi-nig'ni-ti),
*. maloningu-
kreipti: taikyti | apveikti; su- bj mas; malonumas; geradejyst.
valdyti; mar. pririšti. To the — Benison (bn'i-z'n), s. palaiminimas;
broic, kakta raukti, suraukti. | r. n. palaima.
linkti; lenktis; pasilenkti; nusilenk- Bennet (ben'nt), s. bot. dagišis; digul-
ti. | — , užlenkimas: užsi-
s. linkis; žol.
lenkimas; vinge; mar. mazgas. Bent (bent), adj. lenktas: sulenktas:
Beneath (bi-nyrfA'), prep. <&adv. po; že- sulinks; susilenks; pasilenks. |
miau; žemai; apaioj. — ,8. palinkimas; linkm, — grass, j
Benedick, Benedict (ben'i-dik, -dikt), s.
8. bot. smilga.
jaunavedis.
Benumb (bi-nom'), r.«. nugrubti: at-
Benediction (ben-i-dik'šion), s. laimini- grubti; nejausliu padaryti.
mas; palaiminimas.
Benumbed (bi-nomd'), adj. nutirps:
Benefaction (bn-i-fak'šion), «. labdary-
sustings; sugrubs: nejauslus.
st: geradaryst; geradejyst.
Benzine (bn-zyn'), *. benzinas.
Benefactor vbn-i-fak'tor), s. geradarys:
geradjas. Benzoic (bn-zo'ik), adj. benzoinis;
Benefactress (ben-i-fak'tres), benzoiškas.
sf. gera-
dare: ge radja Benzoin (ben-zoin'), *. benzoinas.
Benefice (bn'i-fis), s. beneficija; užlai- Benzole (ben'zol), s. benzolius.
kymas (kunigo); bažnytinis turtas. Bepowder (bi-pau'dor), r.a. apdulkinti.
 52 Bestow

Bepraise (bi-prez'), v.a. išgirti: išgar- Besmear (bi-smyr'), v. a. aptepti; a p*

binti. mozoti; sutepti; suteršti.
Bequeath (bi-kuydA'), >'- a palikti: už- - Besmoke (bi-smok'), v. a. surkyti; ap-
rašyti (palaik). rkyti.
Bequeathment (bi-kuyd^'ment), *. pali- Besmut (bi-smof), v. a. susuodinti.
kimas. Besnuff (bi-snof ), v.a. suteršti uostomu
Bequest ibi-ku&st'), palikimas; užra-
*. tabaku.
šymas; užrašytas palaiks. Besom (by'zom), ». šluota; vanta. ||
—
Berate (bi-ref), v. a. barti; kolioti. v.a. šluoti.
Bereave (bi-ryv'), v. a. [pret. &pp. be- Besot (bi-sof), v.a. apkvaišinti.
REAVEDir bereft], atimti; išpiešti. Besotted (bi-sot'ted), adj. apkvaišs;
Bereavement (bi-ryv'ment), s. atmi- pakvaišs. ||
— ly, adv. pakvaišusiai.
mas; išpiešimas. I
— ness, *. pakvaišimas.
Berg (borg), *. kalnas. Besought (bi-sof), ir. Beseech.
Bergamot (bor'ga-mot), «. bot. berga- Bespangle (bi-spiin'g'l), v.a. žibuiais
mota (ršis pamarini); bot. van- kaišyti, išsodinti, papuošti.
\\

denine meta. Bespatter (bi-spat'tor), v.a. aptaškyti;

Bernicle (bor'ni-k'l), s., — goose, s.

supurvinti; apteršti; apjuodinti.
šiauršaliij žsis. Bespeak (bi-spyk'), v.a. [prt. bespoke:
Berry (ber'ri), s. uoga. ||
— , r. n. uogas pp. bespoke, bespoken], užsakyti:
duoti. išanksto suderti; nusamdyti: | ro-
Berth (bbrth), s. mar. kambarys; fl
lo- dyti: lemti; pranašauti.
va (ant laivo, vagonuose); ||
vieta kur Bespeckle (bi-spek'k'l), v.a. išmarginti.
laivas ant karo stovi; |
paskyrimas; Bespit (bi-spif), v.a. ap-, suspiaudyti.
užsimimas; vieta. |)
--, r. a. užmesti Bespot (bi-spof), v.a. suplemuoti; su-
kr. tepti.
Bertram (bor'trem), s. bot. seilteke.
Bespread (bi-sprd'), v.a. užtiesti; už-
Beryl (ber'il), ». berilius (brangakme- kloti; apdengti.
nis).
Besprinkle (bi-sprin'k'l), v.a. apibarsty-
Bescrawl (bi-skrol'), v. a. prikrevezoti.
ti; apkrapinti; aplaistyti.
Bescreen (bi-skryn'), v. a. uždengti; pri-
Best (bst), adj. [superl. nuo good] , ge
dengti.
Bescribble (bi-skrib'b'l), v. a. prirašyti;
riausias. , adv. [superl.
||
— nuo
prikrevezoti; apkrevezoti.
well], geriausiai; geriau; labiau.
Beseech (bi-sy'), v. a. [pret. & pp. be-
To do one's —
stengtis atlikti kuo-
,

sought], maldauti; melsti; prašyti. geriausiai; daryti kas galima.

Beseecher (bi-sy' 6r), s. maldautojas; Bestain (bi-sten'), v.a. sutepti; suteršti.
prašytojas. Bestead (bi-sted'), v.a. [pret. &pp. be-
Beseem (bi-sym'), v.n. pritikti. sted], gelbti; tarnauti.
Beset (bi-sef), v. a. [pret. &pp. beset], Bestial (bes'el), adj. gyvuliškas; žv-
apssti; apnikti; apspisti; apgulti. riškas. ||
—
ly, adv. gyvuliškai; žv-

Besetment (bi-set'ment), s. apgulimas. riškai.

Beshrew(bi-sru'), r. a. keikti; prakeikti. Bestiality (bes-al'i-ti ir -i-al'i-ti), s.

Beside (bi-said'), prep. šalia; šalip. gyvuliškumas; žvriškumas.

Beside, Besides (bi-said', -saidz'), adr. Bestialize (bes'el-aiz), v.a. sugyvulinti;
apart to; be to; prie to; priegtam. gyvul, žvr paversti.
Besides (bi-saidz'), prep. apart. Bestick (bi-stik'), v.a. [pret. & pp. be-
Besiege (bi-sydž), v. a. apgulti; apsiau- stuck], subadyti; perdurti; per-
sti. smeigti.
Besiegemenl (bi-sydž'ment), s. apguli- Bestir (bi-stor'), v.a. sujudurff; pakru-
mas. tinti.
Besieger (bi-sydž'or), s. apgulikas. Bestow (bi-stott'), vAt. padti; patalpin-
Beslabber (bi-slab'bor), Beslaver (-slaV- ti; panaudwff; | duoti; suteikti:
||

or), Beslobber, Beslubber (-slob'bor), dovanoti v apdovanoti; atiduoti (ar

v. a. apseilti; suseileti. išleistv> už vyro; išpasoginti.
 Bostowal 53 Bias

Bestowal. Bestowment(bi-sto>/'el, -ment). Betty (bt'ti), #. vitrikas: bobiešius

davimas: apteikimas: suteikimas;
.*.
|
pintine bonka.
apdovanojimas: dovana. Between, Betwixt (bi-tuyn', -tuikst'),
Bestower (bi-sto'/'or), •«. ap-, suteikjas: prep, terp: tarp.
apdovanotojas. Bevel (bev 'el \ *. kreivas kampas: žam-
Bestrew (bi-str' ?>-stro'), r.a. [pret. bas. I
—
pražambus.
, — r.a.
a<lj. |j
,

bestrewed: pp. bestrewed ir be- pražambiai nupiauti. r. n. krypti: |

strow;;], apibarstyti; apiberti. pražambiu darytis.

Bestride (bi-straid'), r.a. [pret. be- Beverage (bv'or-edž), *. grimas: gira.
strode; pp. BESTRIDDEN, BESTRIDl'r Bevy(bšv'i), t. kuopa: draugyste*
bestrode], apžergti: peržergti. r); pulkas: buris.
Bestud (bi-stod'), r.a. išsodinti: iškai- Bewail (bi-uT), v.a.n. apgailistauti:
šyti. apverkti.
Bet(bt), .v. laižybos. | — , r.a. laižintis: Bewailable(bi-uel'ii-b'l), adj. apgailti-
dertis. nas; apverktinas.
Betake (bi-tek'), r.a. [pret. betook: Bewailment (bi-uel'ment). *. apgailista-
pp. betakes], imtis ui ko; atsiduo- vimas.
ti kam; leistis kur; vykti. Beware (bi-uer'), r. n. saugotis: pasi-
Betel (by't'l), t. but. betelis: indiškas saugoti.
pipiras. Bewilder (bi-uil'don, r.a. paklaidinti:
Bethel (be^Všl), $. maldaviete: mald- suklaidinti: prot susukti.
namis. Bewilderment (bi-ull'dor-ment). s. su-
Bethink (bi-Mink'), r. a. n. [pret. d- pp. klydimas: susipainiojimas: susimai-
bethought], pagalvoti: apmstyti: šymas: sumizgimas.
atminti. Bewitch (bi-ui'), r. a. apžavti; apke-
Betide (bi-taid'), r.a.n. atsitikti: vykti: rti; apraganuoti.
tapti. Bewitcher (bi-m'or), *. apžavtojas;
Betime, Betimes (bi-taim', -taimz'i. >"tr. apraganuotojas.
išaaksto: anksti: laik: laiku: tuo- Bewitchery(bi-uic'or-i), *. apžavejimas:
jau; veikiai. apraganavimas.
Betoken (bi-to'k'n), r.a. ženklinti: reik- Bewitching (bi-ui'ing), adj. apžavs:
šti: lemti: pranašauti. apraganuojs. |—ly, adr. apžaviniai.
Betook (bi-tk'), pret. nuo Betake. Bewitchment (bi-ul'ment), s. Be- =
Betorn (bi-torn'), adj. sudraskytas. witchert.
Betoss (bi-tos'), v. a. sujudinti. Bewray (bi-rei'), r.a. išduoti; apreikšti;
Betray (bi-trei'), v. a. išduoti (paslapt, parodyti.
etc.);parodyti; prigaudinti: Beyond (bi-j5nd'), prep. anapus: už:
pri-
U — my strength,
|

gauti; suvilioti. augšiau : pervirš, lt

Betrayal (bi-trei 'el), #, išdavyste: pri-
tai ne mano
pajiegose; tas pereina
gavyste. mano pajiegas. J —
adr. toli; toli ,

Betrayer (bi-trei'6r), ten.

*. išdavikas.
Betroth (bi-tr^V), r.a. Bez-antler (bz-ant'lor), s. antroji atau-
pažadti: sužie-
duoti. ga briedžio ragt.
Betrothal, Betrothment Bezel (bz'l), *. žiedo akies olute
(bi-tr6«A'el,
-ment), s. pažadjimas: pažadetuves; (brangakmeniui sodinti).
sužieduotuves. Biangular (bai-iin'gju-lor), adj. dviker-
Better (bet 'tor), adj. [romp, tis.
nuo good],
geresnis. |— ,adr. Biarticulate (bai-ar-tik'ju-let), adj. dvi-
[comp. nuo well],
geriau. | —, r.a. gerinti. | r. n. ge- snarinis.
rintis: gergti; taisytis. Bias (bai'es), s. persvara; | palinkimas:
Better, (bt'tor), s. laižininkas;
Bettor pakrypimas; pasvyrimas; pakraipa:
laižybininkas: besiderantis. | nuožulnumas. | — adr. kreivai: ,

Betterment (bt'tor-ment), ». gerinimas: pražambiai; kypai. — r.a. pasver- | ,

pagerinimas. dinti; palenkti; pakreipti.

 Bib 54 Bigamous
Bib (bib) s. žiurstelis; 1 icht. žuvis Qa- Bicorn, Bicornous (bai'korn, -kor'nos),
dus luscus. | — , v.n. girkšnoti; gerti. adj. dviragis; su dviem ragam.
Bibacious (bai-be'šios), adj. mgsts Bicorporal (bai-kor'po-rel), adj. dviku-
pagirtuokliauti. nis.
Bibacity (bai-bas'i-ti), s. megimas išsi- Bicycle (bai'si-k'l), 8, dviratis; veloci-
gerti. pedas.
Bibber (bib'bor), s. grikas; girtuoklis. Bid (bid), v. a. [pret. bade ir bid; pp.
Bibble-babble (bib'b'l-bab'b'l), s. tušia bidden ir bid], silyti: velytiMiep-
kalba; plepjimas. ti; prisakyti; kviesti; prašyti. *. ||
— ,

Bible (bai'b'l), s. biblija; šventraštis. siulijimas; pasila.

Biblical (bib'li-kel), adj. bibli'kas.
Biblicist (bib'li-sist), s.
Bibliographer (bib-li-6g'ra-for),
ografas.
Bibliographic, Bibliographical (bib-li-o-
Bidder (bid'dor), s. silytojas.
žinovas biblijos. Bidding (bid'ding), *. siulijimas; pa-
s. bibli- kvietimas; užkvietimas; užprašy-
mas; liepimas; prisakymas.
Biddy (bid'di), s. pute; višta: tarnaite. ||

graf'ik, -el), adj. bibliografiškas. Bide (baid), v.n. gyventi; bti; apsi-
Bibliography (bib-li-og'rii-fi), s. biblio- likti. v. a. sutikti; pasitikti; ksti;
||

grafija; istorija arba aprašymas kny- laukti.

Bidental, Bidentate (bai-dšn'tel, -tet),

Bibliomania (bib-li-o-me'ni-a), s. biblio- adj. dvidantis.

manija; didis simyljimas kny gas. Biennial (bai-6n'ni-el), adj. dvimetis:

Bibliomaniac (bib-li-o-me'ni-ak), c. bib- dvimetinis. ||

— ly, adv. syk du me-
liomanas; didis myltojas knyg. tu; kas du metu.
Bibliopole, "ibliopolist(bib'li-o-pol, -6p'-
Bier (byr), s. kešios; morai.

o-list), •«. knygininkas; pardavinto- Biestings (byst'ingz), s. krekena.

jas knyg. Bifariou? (bai-fe'ri-6s), adj. dvieilis: au-

Bibliothec (bib'li-o-Z/tek), s. knygius; gs dviem eilm.

knygininkas. Biferous (bif'or-6s), a(jj ooi ne g as va j_
Bibliotheca (bib-li-o-^y'ka), s. bibliote-
si du sykiu per metus.
Bifid, Bifidate (bai'fid, bif'i-det), adj.
ka; knygynas.
pusiauskilis.
Biblist (bib'list), s. biblistas; žinovas
Biflorate, Biflorous (bai-flo'ret, -ros).
biblijos.
adj. bot. dvižiedis.
Bibulous (bib'ju-los), adj. greit suge-
Bifold (bai'fold), adj. dvigubas.
ris; turs pinties ypatybes; | mg-
Bifoliate (bai-fo'li-et), adj. bot. dvilapis.
sts išsigerti.
Bicapsular (bai-kap'sju-lor), adj. dvi- Biform, Biformed (bai'form, -formd),
lukštis. adj. dvipavidališkas.

Bicarbonate (bai-kar'bon-et), s. chem. Biformity (bai-form'i-ti), s. dvigubas

bikarbonatas; dvianglerugšte drus- pavidalas.
ka. Bifurcate, Bifurcated (bai-for'ket, -ke-
Bice, Bise (bais), s. palšai melsva dažy- td), adj. dvišakas.
ve. Bifurcation (bai-for-ke'šion), s. dviša-
Bicephalous (bai-s8f'a-16s), adj. dvigal- kuma.
vis. Big (big), adj. didelis; storas; pasip-
Biceps (bai'seps), s. anat. dvyšakasis ts; išdidus; prakilnus. — with
ar dvigalvis raumuo. young, vaikinga. — with child, nš-
Bicipital, Bicipitous (bai-sip'i-tel, -tos),
adj. dvigalvis; dvišakas.
ia. To look — , išaugšto ant ko ži-
rti; didžiuotis. To talk — , išaug-
Bicker (bik'or), v.n. vaidytis; bartis;
drebti; virpuliuoti. | , «. barnys; — što k šnekti.
vaidai. Bigamist (big'a-mist), s. dvimoteris:
Bickern (bik'orn), s. priekalo snapas. dvivyre.
Bicolor, Bicolored (bai'kol-or, -ord), Bigamous (big'ji-mos), adj. dvipatystes
adj. dviej daž. prisilaiks.
 Bigamy 55 Binding

Bigamy (big'ii-mi). «. bigamija; dvipa- kvit; rokunda; surašs: apgarsini-

tyste. mas; afiša; | statym projektas: |

Bigger (big'gor), <i<1]. [<;»np. nuo bio], genjamas peilis; kapoklis; pike:
didesnis. jetis; | baubimas (baublio). |
— book,
Biggest (big'gest), adj. [«uperl.nuouio], vekseli knyga. of divorce, persi- —
didžiausias. skyrimo raštas. of exchange, vek- —
Biggin (big'gin), *. vaiko kepuraite: selis. —
offare, surašs paduoda-
kavinis puodas. mi] valgi. of indictment, ap- —
Bighorn (big'hom), s. zool. Uolini kal- skundimo laiškas. | — , t. a. išpliek-
n avis. ti apgarsinimus; apgarsinti; | kapo-
Bight (bait), *. linkimas; lanka; už- ti; kapstyti: kasti. | t. n. snapais
lanka; | mar. narple; kilpa (virvei). buiuotis (sakoma apie karvelius).
Bigness (big' nes), «. didumas: storu- Billet (bil'lSt), s. biletas: raštelis: laiš-
mas. kelis. | — , v. a. paskirstyti po namus
Bigot (big' St), *. dievašnikas; aklas (kareivi
prisirišelis; fanatikas. Billhead (bil'hSd), s. laiškas rokundoms
Bigoted (big'ot-šd), adj. atkakliai prisi- surašyti.
rišs {prie tikjimo, etc.); atkaklus: Billhook (bil'hk), .•*. kapoklis.
fanatiškas. |
— ly, adv. aklai; fanatiš- Billiards (bil'jordz), c pi. biliardas.
kai. Billing (bil'ing), adj. buiuojs; glamo-
Bigotry (big'6t-ri), s. šventor.vste: die- njs.
vašnikyste: aklas prisirišimas. Billion (bil'jon), s. bilijonas.
Bigwig (big'uig), s. didelis žmogus. Billow (bil'loK), didele vilnis; banga.
Bijoutry (bi-ž'tri), *. bižuterija; graz- | — banguoti.
, r. n. [guotas.
nos. Billowy (bil'lO'K-i), adj. banguojs; ban-
Bijugate, Bijugous (bidž'ju-get, -gos), Billy (bil'li), s. policisto lazda.
adj. bot. dviporis. Bimana (bim'a-na), s. pi. dvirankiai su-
Bilabiate (bai-le'bi-et), adj. bot. dvilu- tvrimai.
pis. Bimanous (bim'a-nos), adj. dvirankis.
Bilateral (bai-lat'or-el), adj. dvišonis. Bimonthly (bai-mon^A'li), adj. dvimene-
Bilberry (bil'br-ri), s. bot. mlyne; gir- sinis. | —
adv. kas du mnesiu, j ,

tuokle. — , s. dvimenesinis išleidimas ar laik-

Bilbo (bil'bo), s. rapierius. |
—es, *. pi. raštis.
paniai. Bin (bin), s. aruodas. 1 — , r. a. pilti
Bile (bail), «. tulžis. aruodus.
Bilge (bildž), «. laivo dugnas. — water, Binary (bai'na-ri), adj. dvilypis; dvily-
dumblinas vanduo susirinks ant puotas.
laivo dugno. — v. a. pažeisti ar
\ , Binate (bai'net), adj. dvilypis; suaugs
pramušti laivo dugn. | t. n. susižei- P° r S-
sti; prasimušti (sak. apie laivo dug- Bind (baind), r. a. [pret. d; pp. bound],
n); teketi pramuštu dugnu; užšokti rišti; aprišti; pririšti: surišti; rišti:
dugnu ant povandenines uolos. apdaryti (knyg); priversti. ] v. n.
Bilgy (bil'dži), adj. srutomis smirds. rištis; susitraukti; kieteti. | , s. ry- —
Biliary (bil'ja-ri), adj. tulžinis. šys; | vijokle; rietena; apynio virk-
Bilingual (bai-lin'guiil), adj. susideds šia.
iš dviej kalb; išreikštas dviejuose Binder (baind'or), *. rišjas; | ryšys:
liežuviuose. raikštis; | knyg apdarytojas; in-
Bilious (bil'jos), adj. tulžinis; jig. ait- troligatorius.
rus; piktas. Bindery (baind '6r-i), s. knyg apdary-
Bilk (bilk), v. a. suvedžioti; prigauti; ap- tuve.
sukti. | — , s. priga vyste; suktybe: Binding (baind'ing), adj. rišs. .*.
||
— .

prigavikas. rišimas: ryšys: apdarymas: apdarai

Bill (bil), s. snapas; J
raštas: laiškas: (kn/yoH).
 Bindweed 56 Bitumen

Bindweed (baind'uyd), *. bot. žiurle: vi- Birthwort (bor^'uort), s. bot. raganytf-.

jokle; vyture. Bis (bis). adi\ du sykiu.
Binnacle (bin'na-k*l), *. kompaso dže. Biscuit (bis'kit), s. džiovintas pyraglis;
Binocle (bin'o-k'l), binoklis; žironas.
s. džiovinys.
Binocular (bin-6k'ju-16r), adj. dviakis; Bisect (bai-s8kf), n. a. perpiauti dvi
su dviem akim. dali.
Binomial (bai-no'mi-el), adj. dvisnari- Bisection (bai-sšk'šion), s. perpiovimas
nis; | dvivardis. dvi dali.
Biographer (bai-og'ra-for), s. biografas. Bisexual (bai-sžkš'ju-el), adj. dvilytis.
Biographic, Biographical (bai-o-graf ik, Bishop (biš'op), vyskupas. s.

-el), adj. biografiškas. Bishopric (biš'op-rik), *. vyskupyste;

Biography (bai-6g'ra-fi), s. biografija; vyskupija.
aprašymas gyvenimo. Bisk 'bisk), s. viralas; sriuba.
Biological (bai-o-16dž'ik-el), adj. biolo- Bismuth (biz'moth), s. win. bismutas.
giškas. Bison (bai'son), s. zool. bizonas; Ameri-
Biologist (bai-61'o-džist), s. biologas. kos stumbras.
Biology (bai-61'o-dži), *. biologija; mok- Bissextile (bis-seks'til), s. pribuišiejie
slas apie gyvus daigtus. ar prakilniejie metai.
Biparous (bip'a-ros), adj. gimdas du Bister, Bistre (bis'tor), s. tamsiai ruda
ant syk. dažyve.
Bipartite (bip'ar-tait ir bai-par'tait), Bistoury (bis'tu-ri). s. chirurgiškas pei-
adj. padalytas ar pasidalijs dvi lis.

dali. Bistort (bis'tort), s. bot. vingirykštis.

Bipartition (bai-par-ti"ši6n), *. pasida- Bisulcate, Bisulcous (bai-sol'ket, -kos),
lymas dvi dali. adj. dvinagis; dvikanopis.
Biped (bai'pd), s. dvikojis sutvrimas. Bit (bit), s. ksnelis; šmotelis; trupu-
Bipedal (bip'i-del ir bai'pi-del), adj. tys; |
grštelis; J
spurgas {rakto); ||

dvikojis. žslbs. | , —
v. a. žaboti; pažaboti. J

Bipennate(bai-pšn'net), adj. dvisparnis. —,pret. & pp. nuo Bite.

Biplicate (bip'- ir bai'pli-ket), adj. du- Bitch (bi), *. kale; pataite.
syk sulenktas. Bite (bait), v. a. [pret. bit; pp. bit ir
Biquadrate (bai-kuSd'ret), s. dvikva- bitten], kandžioti; ksti; griaužti;
dratis; kvadratas kvadrate. esti; gilti; gnybti; žnybti. | s. — ,

Biquadratic (bai-kuod-rat'ik), adj. dvi- kandimas; | ksnis; šmotelis: | ap-

kvadratinis; dvikvadrat iškas. gaulis; apgavyste; apgavikas. |

Birch (bor), s. bot. beržas. \ —, t. a. Biter (bait'or), s. kandžiotojas; | pri-

lupti su beržine rykšte; vanoti. gavikas.

Birchen (bor"n), adj. beržinis. Biting (bait'ing), adj. kands: ds;
Bird (bord), *.paukštis. of Para- — aštrus; žiaurus. | — , s. kandimas:
dise, ro j paukštis. Bird's-eye, s. bot. kandžiojimas.
ašarle. Bird's-nest, s. gžta; lizdas. Bitter (bit'tor), adj. kartus; aitrus. |

Birdcall (bord'kol), «. ddele pauk- — ly, adv. kariai. |

—ness, t. kartu-
šiams vilioti. mas; aitrumas.
Birdlime (bord'laim), s. klijas, pi. kli- Bitterish (bit'tor-iš), adj. apikartis; kar-
jai, —, v. a. klijais aptepti; klijuoti. steljs.
s. gimimas; užgimimas;
Birth (borth), Bittern (bit'torn), *. orn. baublys; kas.
pajimas; paeiga; kiltis; pradžia. Bitters (bit'torz), s. kartus vynas.
Birthday (borA'dei), s. gimimo diena; Bittersweet (bit-tor-suyt), adj. saldžiai
gimtuves. kartus; kariai saldus; jig. saldus bet
Birthmark (borM'mark), s. apgamas. skaudus. J
— , s. bot. berbenyia;
Birthplace (bbr/t'ples), s. gimtine. karklavija.
Birthright (bbrth'r&it), «. gimtines tie- Bitumen (bi-tj'mn), s. žemi smala;
sos. iškasamoji smala.
 Bituminous 57 Blasphemer

Bituminous (bi-tjQ'mi-nos), adj.- sma- Blackmailer (blak'mel-or), «. viliotojas

lingas. pinig bauginimais.
Bivalve (bai'viilv), *. & adj. dvilukštis. Blackness (bliik'ns), s. juodumas.
Bivouac (biv'uak, biv'u-iik). s. naktine Blacksmith (bliik'smiM), *. kalvis.
stovykla. |— r. n. apsistoti ant nak-
, Bladder (bliid'dor), s. psle.
tines stovyklos. Bladdery (bHid'dor-i), adj. psltas.
Biweekly (bai'uyk-li), adj. dvisanvaiti- Blade (bled), *. laiškelis; lapelis; staira-
nis. | —
, s. dvisanvaitinis laikraštis. relis; šapelis; | ašmenys; gelažte; [

Bizarre (bi-zar ), adj. keistas; navatnas. mente.

Blab (bljib), t. a. n. plepti; pliovoti; Bladebone (bled'bon), g. anat. mente.
zaunyti. | —
s. zauna; tauškalas.
, Blain (blen), *. pusliuke.
Blabber (bliib'bor), s. tauškalas; nieka- Blamable (blem'ii-b'l), adj. peiktinas;
tauška; zauna. bartinas. | —
ness, s. peikt inumas;
Black (bliik\ <"//'. juodas: tamsus. | bartinumas. | Blamably, adv. peikti-
— *. juodis; juoduma, \
, , r. a. juo- — nai; bartihai.
dinti. — art,
| uodaknygyste; ra-
s. j Blame (blem), r. a. peikti; barti; bausti:
ganyste. — book, juodknyge; juo- s. kaltinti. |
—,«. papeikimas; kalte.
doji knyga. — death, maras. — .«. Blameful (blem'ful), adj. papeikiamas;
earth, juodžeme. — hole,
g. juo- s. peiktinas; bartinas; baustinas.
doji skyle; kaljimas. — lead, ai- s. Blameless (blem'ls), adj. nepeiktinas:
vas; grafitas, —pudding, s. vdaras. nepapeikiamas; nekaltas, j ly, adr. —
Blackamoor (bllik'a-mr), g. murinas; nepeiktinai. | —
ness, s. nepeikt inu-
negras. mas; nekaltumas.
Blackball (blak'bol), viksas (ebatamg *. Blameworthy (blem'uor-<?Ai), adj. peikti-
valyti); | juodoji galka. | , r. a. — nas; bartinas.
mesti juod galk; balsuoti prieš Blanch (bliine), v.a. blankinti: baltinti.
k; |viksuoti. | v.?i. blankti; balti.

Blackberry (bliik'bšr-ri), ». juodiejie Bland (bland), adj. meilus; švelnus;

serbentai. mandagus.
Blackbird (bliik'bord), s. strazdas. Blandish (bliin'diš), v.a. glamonti: sal-
Blackboard (blak'bord), *. rašomoji len- džiais ar meiliais žodžiais kalbti.
ta. Blandishment (bliin'diš-ment), s. glamo-
Blackcoat (bliik'kot), s. juodsermegis njimas; mylavimas.
[*' (koma apie kunig. C/, li?t. Ilga- Blank (blank), adj. blankus; išblyšks:
skvernis]. nublanks; išbals; | tušias; be pa-
Blackcock (blak'kok), *. tetervinas. rašo; neprirašytas; | tušias; bergž-
Blacken (bliik"n), v.a. juodinti; apjuo- džias; lidnas. | —
, s. tuštuma; tuš-
dinti; apšmeižti. | r. n. juosti; juo- ia vieta; neprirašytas tarpas: | tik-
duoti. slas. | —
ly, adv. blankiai. | —ness,

Blackguard (blag'gard), s. neprausta- s. blankumas; išblyškimas; tuštu-

burnis; šmeižejas; niekšas. | r. a. — , mas.
Šmeižti; apjuodinti. Blanket (blan'kt), s. vilnone užklote:
Blackish (bliik'iš), adj. juosvas. kaldra; gune. | — , r. a. užkloti; su-
Blackleg (bliik'leg), s. pagarsjs kazyr- vynioti gun.
ninkas; sukius. Blare (bler), v. n. garsiai skambti:
Blacklist (bliik'list), v.a. rašyti juo-
bliauti; staugti. | , s. bliovimas; —
dj knyga. staugimas.
Blarney (blar'ni), s. saldliežuvavimas.
Blackly (bliikli), adv. juodai.
Blackmail (blak'mel),
| — , v.a. saldliežuvauti; apgaudinti
*. duokle moka- saldžiais žodeliais.
ma plšikams; išsipirkimas nuo pl- Blaspheme (blas-fym'), v.a.n. piktžo-
šik (ten. viliojimas ar
Škotijoj); džiauti.
mimas pinijr bauginimais. | , r. — Blasphemer (blas-fym'or), * piktžo-
a. vilioti pinigus bauginimais. džiautojas.
 Blasphemous 58 Bliss

Blasphemous (bliis'fi-mos), adj. piktžo- Bleeding (blyd'ing), s. kraujo tekji-

dingas. | — ly, adv. piktžodingai. mas; kraujo leidimas. \—,adj. krau-
Blasphemy (bliis'fi-mi), s. piktžodžiavi- jaisteks; kraujais aptekjs.
mas; piktžodyste. Blemish (blem'iš), v. a. darkyti; biaurin-
s. smarkus psteljimas;
Blast (blast), ti; ter.-ti; šmeižti; apšmeižti; apjuo-

smarki vjo sriove; viesul; garsas ||

dinti. | —
, *. yda; dme; geda; ap-
(triniuos); jj
plyšimas; trkimas; eks- šmeiža.
pliozija; ||
pavietre; maras; rudis Blemishless (bl8m'iš-ls), adj. be ydos;
(ant jav). , —
v. a. apsvilinti; su-
||
nesuteptas; vaiskus.
džiovinti; apgadinti; sunaikinti; su- Blench (blent), v. n. baugštytis; krp-
ardyti; sudraskyti; suskaldyti. ioti; atgal trauktis.
Blatant (ble'tent), adj. bliaujs; rk- Blend (blend), v. a. [pret. d; pp. blend-

smingas. ed*'/* blent], sumaišyti; sujungti

Blaze (blez), s. liepsna; šviesa; J
baltas krv; sujaukti. v.n. susimaišyti: |

taškas (arkliui ant kaktos). ||

— , r. n. susivienyti krv. — sumai- , s.

liepsnoti; spindti. | t. a. pažymti šymas.

medžius kirtimu; paženklinti; | ap- Blende (blšnd), s. rnin. blenda.
skelbti; paskalus leisti. Blender (blnd'or), s. maišytojas; su-
Blazer (blez'or), s. apskelbejas; paska- maišytojas.
l leidjas. Blent (blent), pret. &pp. nuo Blend.
Blazon (ble'z'n), s. šarvaženklis; | pa- Bless (bl8s), v. a. [pret. &pp. blessed
skelba; garsas; pagyrius. | r. a. — , m* blest], laiminti; palaiminti.
išrašyti parvomis; apskelbti; pagar- Blessed (bles'd), adj. palaimintas. |
sinti; išpuošti. —ness,*. palaima; laime.
Blazonry (ble'z'n-ri), s. šarvaženkliai; Blessing (bles'ing), s. palaiminimas;
šarvai. laime; gerove.
Bleach (bly), v. a. baltinti. | v. n. balti. Blew (blj), žr. Blow.
Bleacher (bly'or), s. baltntojas. Blight (blait), *. rdys; amaras; kle. fl

Bleachery (bly'or-i), s. baltintuve. — , v. a. užgauti amaru ar rdimis;

Bleaching (bly'ing), s. baltinimas; bai- gadinti; naikinti.
dymas. Blind (blaind), adj. aklas; žlibas; | ak-
Bleak (blyk), s. ic/it. seliava. linas; sandarus; be išjimo; fl
neaiš-
Bleak, adj. n 'apsaugotas nuo
dykas; kus; tamsus. ||
— , v. a. apjakinti;
žiauri vejij; žiaurus; šaltas; lid- aklinti; aptamsinti. , s. uždanga; ||
—
nas. ||
—ly, adv. dykai; šaltai; žiau- langatiese. ||
—
ly, adv. aklai; aklinai;

riai. 1
— ness, s. dykumas; šaltumas; aklimarai; sandariai. ||
—ness, *. ak-
žiaurumas. lumas; apjakimas.
Bleakish (blyk'iš), adj. šaltokas; pus- Blinder (blaind'br), s. aklintojas; apja-

tinai šaltas, žiaurus. kintojas; D akiniai (prie brizgilo).

Blear (blyr), v. a. aptemdyti; aptamsin- Blindfold (blaind' fold), adj. su uždeng-
ti;aptraškanodinti (akis). — ||
, adj. tom ar užrištom akim. ||
— , v. a. už-
tamsus; aptems; aptrauktas; traš- dengti, užrišti akis.
kanotas. Blear-eyed, lurs nesvei- Blindman's buff (blaind'miinz bof), *.

kas, traškanotas akis; apžlibs; višt-

gaudymas višt (žaisle).
Blink- (blink), v. a. aplenkti. r. n. pri-
aki sergs. merkti; mirktelti; mirkioti. | -r,
|

Bleat (blyt), v.n. bliauti, j — , s. bliovi-

s. prošvietulis; spindullis; kibirk-
mas. štis; žvilgterjimas.
||

Bleb (bl8b), psle; burbulas.

s.
Blinkard (blink'ord), *. mirkiotojas;
Bled (bled), pret. &pp. nuo Bleed. mirguojanti žvaigžde.
Bleed (blyd), x>.n. [pret. &pp. bled], Blinker (blink'or), s. mirkiotojas; f
teketi (sak. apie krauj); kraujais akiniai (prie brizgilo).
teketi; kraujais apsilieti. ||
v. a. krau- Bliss (blis), s. augšiausia laime: pa-
j leisti. laima.
 Blissful 59 Blow

Blissful (blis'ful), adj. laimingas: pa- Bloodiness (bl6d'i-ns), s. kruvinamas;

laimingas. I
— palaimingai.
ly, adr. kraujageriikumas.
\ —ness, 8. palaimingumas; palaima. Bloodless (blod'les), adj. bekraujis. |
Blister (blis'ti'ir), *. psle; putekšlis; |
—ness, s. stoka kraujo.
plestras pslei sutraukti. | — , r. n. Bloodlet (blod'lt\ r. a. krauj leisti.
pslti. I
t. a. sutraukti psl. Bloodletter (blod'lSt-tor), *. kraujalei-
Blistery (blis'tor-i), adj. psltas. dis.
Blithe (bWidh), adj. linksmas; džiugus. Bloodroot (blod'rU, .*. bot. deksnys.
|
— ly, adc. linksmai. | — ness, i. link- Bloodshed (blod'šed), t. kraujo pralie-
smumas. jimas.
Blithesome (blairfA'som), adj. linksmas. Bloodshot (blSd'šSt), adj. krauju pasriu-
B
—ness, s. linksmumas. vs.
Blizzard (bliz'zord), s. vtra; viesul. Bloodsucker (blod'sok-or), *. kraujajre-
Bloat (blot), t. a. išpusti; pasiputusiu rys; kraujagoža.
daryti; tinim gimdyti; tindyti; |
Bloodthirsty (blod'fAorst-i), adj. krauja-
rkyti {silkes). | t. n. išsi-, pasipsti: godingas; kraujageriškas.
tvenkti; tinti; tvinti; patvinti. Bloody (blod'i), adj. kraujinis; kraujuo-
Bloated (blot'ed), adj. išpustas; pasip- tas; kruvinas; sukruvintas. r. u. — ,

ts; sutins; pritvenks. | —ness, s. sutepti krauju; sukruvinti. | —flux,

pasiputimas; pritvenkimas; sutini- s. kraujine; kraujapludis. Bloody-
mas. minded, kraujagodingas.
Bloater (blot'or), s. rkyta silke. Bloom (blm), * žiedas; | gles; kvjpt-
Biobber (blob'bor), s. psle; burbulas. kos; | žydjimas. | — , r. n. žydti;
— stora lupa. Blobber-lipped,
lip, klestti; klezdeti.
storalpis; storazubis. Bloomery(blm'or-i), *.metalinikviet-
Block (blok), *. rstas; rstgalis; kala- k. dirbtuve.
de; | stukis; šmotas; | namu. eile; Bloomy (blm' i), adj. žieduotas: žied
skveras; | blokas; strike; | keblu- pilnas; žydintis.
mas; klitis. | —
v. a. bliokuoti; už-,
Blossom (blos'som), *. žiedas. | — , r. n.
bliokuoti; uždaryti; užkišti; užkim- žydti.
šti. Blossomy (blos's6m-i), adj. žied pil-
Blockade (blok-ed'), *. mil. bliokada: nas; žydintis.
apgulimas. | —, v. a. apgulti {pil, Blot (blot),*. dme; pletmas: Šlakas:
miest); užbliokuoti. žydas (ant popieros); Ji g doriškas su- .

Blockhead (blok'hd), s. pusgalvis; paik- sitepimas; geda. | v. a. sutepti: — ,

šas.
gadinti; teršti; šmeižti. To out, —
išbraukti; ištrinti.
Blockhouse (blok'haus), s. rstine gintu-
Blotch (blo), *. dme; pletmas; | pu-
ve; iš rst rsta tvirtyne. kas; spaugas.
Blockish (blok'iš), adj. paikas; mulkiš-
Blotter (blot'tor), *. popiera juodylams
kas. (
— ly, adv. mulkiškai. J
—ness, sugerti; | sansaga; rokund knycra.
s. mulkiškumas; paikumas. Blotting paper (blot'ting pe'por), #. po-
Blond, Blonde (blond), adj. s. šviesa- & piera juodylams sugerti.
plaukis; geltonplaukis. Blouse, Blowse (blauz), s. bliuz; kuzas.
Blood (blod), 8. kraujas; fig. gimimas; Blow (blow). *• smgis; kirtis; užravi-
giminyste, —heat, kraujo šiltumas. mas; ptimas; žiedas; pražyd j i-
— vessel, kraujo sudynas; krauja- mas.
| |

gysle.
Blow (blow), v.a.n. [pret. blew; pp.
Bloodguilty (blod'gilt-i), adj. kaltas blown], pusti: trimituoti; skamb-
kraujo praliejime; kaltas užmušy- ti; | žiedus leist i : žydf-t i. To — away,
stej. nupsti; num-sti. To— off, nup-
Bloodhound (blod'haund), *. pedsekis sti. To — out, užpusti; u/gesyti. To
— over, perstoti; išnešioti; išsiskir-
Bloodily (bl6d'i-li), adr. kruvinai: krau- styti. To —
up, pripusti; išpusti; iš-
jageringai; kraujageriškai. lekdinti or; suskaldyti.
 Blower 60 Boatable

Blower (blow'or), s. putejas; ||

vedykla; Blur (blor), *. dme; šlakas; pletmas. ||

||
pagyrnas. — , v.a. sutepti; suteršti.
Blowpipe (blow'paip), s. puiamasis Blurt (blort), v.a. vamptelti; prasitar-
vamzdis. ti.

Blowzed, Blowzy (blauzd, blauz'i), adj. Blush (bloš), s. raudonis; paraudonav-

saules nudegtas; rudas. mas. | — , v.n. raudonuoti; rausti.
Blubber (blob'bor), s. burbulas; | tra- Blushful (bloš'ful), adj. raudonuojs;
nas; varvalis; jri
dilgele. U
||
— paraudonavs.
T. n. raudoti kad net veidas papurst. Blushless (bloš'16s), adj. neraudonuo-
Bludgeon (blodž'on), s. lazda; kuoka. js; nesigests; begedin<ras.
Blue (bl), adj. mlynas. , *. mlis; ||
— Bluster (blos'tor), v.n.a. siausti: siaub-
mlynas dažas. U —
v.a. mlynuoti; , ti; smarkauti; rkauti. —,s. siau- ||

numelynuoti; mlynai nudažyti. ||

timas; siaubimas; smarkavimas; r-
— devils, girtuokli matomi velniu- kavimas.
kai; šmklos. —Peter, mar. mlynas Blusterer (blos'tor-or), s. siaubikas; pa-
vielukas. siauba; rksnys.
Blueberry (bl'ber-ri), s. bot. mlyne. Blustering (blos'tor-ing), adj. siautojs;
Bluebonnet,B'uebottle (bl'bon-net, -bt- smarkaujs; rksmingas.
t'l), s. bot. vosilka. Blusterous, Blustrous(bl6s'tor-os, -tros),
Bluely (bl'li), adj. mlynai. adj. rksmingas.
Blueness (bl'nšs), *. mlynumas. Boa (bo'ii), s. zool. boa (angis); ||
boa
Bluestocking (bl'stok-ing), s. mokyta (kailine motery. Saliko).
moteriške; raštininke. Boar (bor), s. tekis; kuilys; | šernas.
Bluff (blof), plokšias; |
adj. platus; Board (bord), *. lenta; stalas; valgis; ||

augštas; status; skardus; | susirau- | rod; komisija; užveizdas; U laivo

ks; rstus; šiurkštus; staiokiškas. kraštas; bortas. , v.a. lentomis ||
—
||
— s. kriaušius; skardas; išsigiri-
, ||
išmušti, iškloti, išgrsti; ssti ( |j

mas; pagirunyste. —, v. a. baidyti;

||
laiv, truki); | aprpinti stalu, val-
bauginti; gsdinti. v.n. girtis. ||
giu. | v.n. staluotis; kvatieruoti.
Bluffer (blof or), s gsdintojas; pagira. Boarder (bord'or), s. stalauninkas; kva-
Bluing (bl'ing), s. numelynavimas. tierantas.
Bluish (bl'iš), adj. melsvas. ly, adv. ||
— Boarding (bord'ing), *. besistalavimas;
melsvai. sdimas ( laiv,
||
trk, etc.); \ iš-

Blunder (blon'dor), s. suklydimas; ap- mušimas, išklojimas lentoms; ||

vir-
sirikimas; klaida. I , r. n. klysti; — šai (knygos). ||
— house, staluoja-
suklysti; apsirikti; papildyti klaid. miejie namai. — school, pansijonas.
Blunderbuss (blon'dor-bos), s. trumpa Boarisn (bor'iš), adj. kiauliškas; žvriš-
šaudykle su plaiu vamzdžiu; pa- ||
kas.
klydlis; pusgalvis. Boast (bost), v.a. girti. ||
v.n. girtis;
Blunderer, Blunderhead (blon'dor-or, didžiuotis. bisigyrimas; pa-
||
— , s.

-hSd), s. tas, kurs vis apsirinka, gyrunyste; besididžiavimas.

klaidas daro; išklydelis; n'išmane- Boaster (bost'or), s. pagyrnas.
lis; pusgalvis. Boastful (bost' fui), adj. pasigyrim pil-
Blunge (blondž), v.a. maišyti; sumaišy- besididžiuojs.
nas; — ly, adv. su ||

ti; suminkyti. pasigyrimu; su pasididžiavimu. |

Blunt (blont), adj. bukus; atbuks; at- —ness, s. besigyrimas; pagyrunyste.
šips;^, atbukusio proto; nesupra- Boastingly (bost'ing-li), adv. su pasigy-
tingas; šiurkštus; staigus (apsieji-
||
rimu; su pasididžiavimu.
me, etc.). | —,v.a. bukinti; atbukinti; Boat (bot), s. laivas; botas; valtis. ||
—
atšipinti. ||
—
ly, adv. bukiai; su at- v.a. botu gabenti; laiv krauti. ||

bukimu; šiurkšiai. | ness, s. bu- — v.n. plaukti (botu).

kumas; atbukimas; atšipimas; šiurk- Boatable (bot'a-b'l), adj. plaukiamas:
štumas. galimas botams plaukti.
 Boatage 61 Bonanza

Boatage (bt'edž i, *. gabenimas botu; Boiler (boil'or), s. virintojas; | katilas,

mokestis už pergabenim botu. garinis katilas.
Boatman (bot'miin), s. laivininkas: Boilery (boii'6r-i), s. virinyia.
botsmanas. Boiling (boil'ing), s. virimas; virini-
Boatswain (bot'suen), s. vyriausias mas. \ — , adj. verdantis.
botsmanas. Boisterous (bois'tor-6s), adj. triukšmin-
Bob (bob), s. kabalas; kabutis; paka- gas; smarkus; žiaurus; neramus. |
butis; | sliekas užkabintas ant meš- — ly, a*] e. smarkiai; žiauriai; nera-
keres všo; meškeres plde; | liude: miai. | — ness, 8. triukšmingumas:
||
kratymas: u/iravimas; Btuktereji- žiaurumas; neramumas.
mas; | priegaida; | skambinimas Bold (bold), adj. drsus. | — ly, adr.
{''"i'P')- | —ft.a. trumpai nukirpti; drsiai. J
—ness, #. drsumas.
| kratyti;purtyti;stuktereti: užgau- Bold-faced (bold'fest), adj. begedingas;
ti; | apgavystmis išvilioti; apgau- begdiškas.
dinti; | kabaluoti; kaboti. *. liemuo; kamienas;
Bole (bol), | rau-
Bobbin (bob'bin), šnirelis.
s. šeiva; | donžeme; trapusis molis.
Bobbinet (bob-bi-net'), s. karbatkeliai. Boll (bol), 8. ankštis; galva. | — , r. n.

Bobolink (bob'o-link), s. paukštelis Do- akšioti.

Uchonyx oryzivorus. Boiling (bol'ing), s. gentas medis.
8. trumpuodegis.
Bobtail (bob'tel), Bolster (bol'stor), s. pagalve; kompre- |

Bode(bd), i\<i.n. lemti; pranašauti. sas; paramtis.

| | — t. a. paramstyti:
Bodice (bod'is), *. korsetas; štoltas; paremti.
kiklikas. Bolt (bolt), sriubas; | velke; sklende:
s.

Bodiless (bod'i-les), adj. beknis. | vilyia; | žaibas;

jetis; griauspe-
Bodily (bod'i-li), adc. kninis; kniš- nis; | ritinys (audimo); | sietas. | —
kas. | —
kniškai., adr. '.u.užstumti; užsklsti; | su-, pri-
Boding (bod'ing), s. pranašavimas. šriubuoti; H šaudyti; svaidyti (rily-
Bodkin (bod'kin), *. yla; badyklis. ias, žaibus, 9tc)\ | išplepti; išpasa-
Body (bod 'i), 8. knas; | kamienas; lie- koti; | ryte ryti; ryti nesukramius;
muo; | ypata; žmogus; | korporaci- | sijoti. | v.n. iššauti; iššokti; išpul-
ja, kuopa. | —
, r. a. priduoti pavida- ti; kristi; nupulti; atpulti: atsime-
l, kn; knyti. sti.

Bodyguard (bod'i-gard), s. ypatine sar- Bolter (bolt'or), s. sijotojas; | sietas;

g; leibgvardija. sytas; atsimetlis.
|

Boer (br), *. bras (Pietines Afrikos Bomb (bom), s. bomba.

koUonistas\ Bombard (bom-bard'), v.a. bombarduo-
Bog (bog), s. klampyne; pelke; bala. |
ti.

— v. a. klampinti.
, Bombardier (bom-bor-dyr'), «. bombar-
Boggle (bog'g'l), v.n. apsistoti; abejoti: dierius; kanuolius.
neišdrsti; | narpuyti; anuoti; | nu- Bombardment (bdm-bard'ment \ s. bom
duoti; veidmainiauti. bardavimas.
Boggy (bog'gi), adj. baluotas; pilnas Bombast (bom 'bast), s. bombastas (au-
klampyni; klampus. dimas); | augštai skambanti žodžiai;
s. šmkla;
Bogle (bo'g'l), baidykla. išpuikinta kalba.
Bogus (bo'gos), adj. netikras: nuduotas. Bombastic, Bombastical (bom-biis'tik.
| —
s. gerymas iš
, ir sirapo rmo -el), adj. bombastiškas; augštai
darytas. skambs; išpustas; išpuikintas.
Bogy (bo'gi), s. šmkla; baidykla. Bombic (bom'bik), adj. šilkvabalinis.
Bohemia (bo-hy'mi-a), *. ekija. | Bo- Bombproof (bom'prf), adj. ne- bomb
hemian (-en), s. ekas. | adj. ekiš- pramušamas, nesuardomas.
kas. Bombshell (bom'ššl), s. bomba."
Boil (boil), r. n. virti. ] r. a. virti: virin- Bonanza (bo-niin'zii), s. aukso ar sidab-
ti. |
—,"*. skaudulys; spaugas; votis. ro gysla; jig. turtu. Šaltinis.
 Bonbon 62 Bore

Bonbon (bon'bon), s. cukrine. Bookkeeping (bk'kyp-ing), s. mokslas

Bond (bond), *. raištis; ryšys; pi. pan- vedimo knyg; bukhalterija.
iai; nelaisve; priederme; sutartis;
f |j Bookmaker (bk'mek-6r), s. rašytojas
kontraktas; obligacija; skol užra-
|| ir išleistoj as knyg.
šas; užstatas; laidas. Goods in — Bookseller (biik'sSl-lor), s. pardavinto-
užlaikyti muitinyeioj tavorai, užku- jas knyg; knygius.
riuos reikia muitas mokti; f nelais- Bookshelf (biik'šlf), s. lentyna kny-
vis; vergas. , ||
—
adj. nelaisvn pa- goms.
imtas. —
v.a. laiduoti; patikrini- Bookstore (buk'stor), knyginyia;
m ,

duoti.
Bondage (bond'edž), s. nelaisve; vergy-
knyg krautuve.
Boom (bm), s. žegline kartis; rja; |
s.

ste; J
prideryste. buomas (uždars up, Uo- jim
Bondmaid (bond med), s. nelaisve; ver- st); baubimas; kriokimas; | smar-
fl

ge- kus pašokimas preki. | — v. n. ,

Bondman (bond'miin), s. nelaisvis; ver- baubti; kriokti; | smarkiai plaukti;

gas. U
smarkiai pakilti, pašokti (sak. apie
Bondsman (bondz'miin), s. nelaisvis; | prekes, etc.).

paranka; laidas; parankininkas. Boomerang (bm'or-ang), s. bumeran-

Bondwoman (bond'um-en), s. nelaisve; gas; metamas ginklas (pas lauki-
verge. nius).
Bone (bon), kaulas. |
s. , v. a. kaulus — Boon (bn). s. dovana. | — adj. duos- ,

išnarstyti; kaulais nutršti. nus; malonus; linksmas.

Boneless (bon'les), adj. bekaulis. Boor (br), s. bras; guogas; mužikas;
Bonfire (bon'fair), s. linksmybes ugnis; neapsitašelis.
ugnis krinama iš priežasties link- Boorish (br'iš), s. briškas; šiurkštus;
smybi, iškilmi. nemandagus; neapsitašs.
Bonne (bon), s. aukle. Boose (bz), v.n. = Booze.
Bonnet (bon'net). s. moteriška skryb- Boost (bust), v. a. pakelti; prigelbeti
le.
kam lipti.

Bonnily (bon'ni-li), adv. gražiai; dailiai; Boot (bt), s. vaistas; pagelba; | prie-
linksmai. das; I ebatas; J žiurstas (vežimo). |
Bonny (bon'ni), adj. gražus; dailus; pui- — v.a.n. suteikti naud; derti; tar-
,

kus; linksmas. nauti; | užmauti ebatus; apsiauti

Bonus (bo'nos), s. premija. ebatais. .

Bony(bo'ni), adj. kauluotas; kaulinis. Bootee (bt-y'), s. pusebatis.

Booby (b'bi), s. paikšas; mulkis; kvai- Booth (bdh), s. bda; štra.
Bootjack (bt'džiik), s. žirgelis (eeverjf
lys. | — , adj. kvailas.
Boodle (b'd'l), *. balvapinigiai: ky-
kams numauti).
s. išplš;
Booty (b'ti), išvarža; pagau-
šiai (duodami už balsus ar politišk
tekm). tis;auka.
Boodler (b'dlor), s. balvininkas.
Booze (bz), v.n. lakti; girtuokliauti.
Book (buk), *. knyga. \ —,v.a. traukti Boozer (bz'or), s. girtuoklis.
knyg; užrašyti. Boozy (bz' i), adj. pusgirtis; kaušs
Bookbinder (bk'baind-6r), s. apdaryto- Boracic (bo-riis'ik), adj. boraksinis.
jas knyg; introligatorius. Borax (bo'ršiks), «. boraksas.
Bookbindery (bk'baind-6r-i), *. knyg Border (bor'dor), 8. briauna; kraštas;
apdarytuve. ryba; rubežius. \ —, v.n. rubežiuotis;
Bookbinding (biik'baind-ing), s. apdary- susisiekti; susišlieti; susidurti. | v.
mas knyg. rubežiuoti;
a. siuleti; apsiuvinti.
||

Bookcase (bk'kes), *. knyg spintas. Borderer (bor'dor-or), s. parubežietis;-

Bookish- (buk'iš), adj. myls knygas; parubežiškis.
pedantiškas. Bore (bor), v. a. gržti; išgržti; pragr-
Bookkeeper (buk'kyp-or), s. knyg ve- žti; apsunkinti; varginti: kankint i.
||

djas; knygius; bukhalteris. | r. n. gržtis; duotis gržti. | — , •<•

 Boreal 63 Bourgeois

pragržimas: skyle: grstas: | ki- | Bottom (bot'tonm, v. aparia; dugnas

rus žmogus; nuoboda. | — ,prtt. nuo pamatas; | klonis. |
— , adj. dugni-
Beab. nis; apatinis; pamatinis. | —
Boreal (bo'ri-el), adj. šiaurinis. dti dugn; statyti; pamatuoti. |

Boreas (bo'ri-es), 8. šiaurys; Šiauria r. n. pamatuotis.

vejas. Bottomless (bot'tom-lšs), adj. bedugnis;
Borer (bor'or), *. grgžejas: |
grštu- nei-mieruojamas; neturintis pama-
vas; grštas. to.
Born (born), adj. gims; prigimtas. Boudoir (b'duor), *. buduaras.
Borne (born), pp. nuo Bear. Bough (bauj, *. šaka.
Borough (bor'o) ». miestelis; priemie- Bought (bot), pret. d; pp. nuo Buy.
stis. Boughten (bot"n), ad. pirktinis.
Borrow (bor'rou), v.a. skolintis; pasi- Bougie (b-žy), «. chirurgiškas ran-
skolinti. kis.
Borrower (bdr'rott-or), *. pasiskolinto- Bouillon (b-jon'),
.«. bulionas; sriuba.
jas. Boulevard (b'lu-var ir b'li-vard), *.
Boscage (bds'kdž), *. krmai; atžly- bulvaras; plati ulyia.
nas. Bounce (bauns), r. n. trinktelti; pašok-
Bosh (boš), s. tušia šnekta; paikyste. ti; atšokti. | r. a. užgauti; sutrenkti.

Bosk (bosk), s. krmynas. | — 8. pašokimas; atšokimas; užga-

,

Bosky (bosk'i), adj. krmais apžls: vimas; smgis; | pasigyrimas; me-

tankus. las.
Bosom (buz'om), 8. krutin: antis; prie- Bouncer (baun'sor), 8. pagyrnas: me-
globstis; viduriai (žeme-"): Širdis; gel- lairis: | aiški melagyste.
me 0?/; '^)- | — , t.<i. už anio dti: Bouncing (baun'sing), 8. šokinjimas.
širdyj laikyti; glamonti. | — , adj. storas; drtas; didelis.
Boss (bos), s. kupra, guzas; išgaubi- Bound (baund), *. ryba; rubežius; | Šo-
mas; | meistras; gaspadorius; perde- kimas; šokinjimas; pašokimas; at-
tinis. šokimas. | — , v.a. apryboti; aprube-
Bossage (bos'edž), s. išsikišimas neta- žiuoti; | at šokdinti. | r. n. šokinti:
šyto akmens sienoje. strakineti; strakioti; atšokti. | —
Bossed (bosd), adj. išgaubtas. adj. surištas; pririštas; priverstas; |

Botanic, Botanical (bo-tan'ik, -el), adj. pasirengs eiti; eins; keliaujs.

botaniškas. D —ally, adc. botaniškai. Boundary (baund'a-ri), *. ryba; rube-
Botanist (bot' li-nist), botanikas.
s. žius.
Botany (bot 'a-ni), *. botanika; mokslas Bounder (baund'or), s. rubežiuotojas;
apie augmenis. rubežius.
|

Botch (bo), s. lopas; jig. biauriai pa- Boundless (baund'ls), adj. be ryb;
darytas darbas. | , — r. a. lopyti; ady- neaprubežiuotas: neaprybotas.
ti; kurpti. Bounteous (baun'ti-os), adj. duosnus;
Botcher (bo'or), *. lopikas; lopytojas. mielaširdingas. | —
ly, adc. duosniai;

Botchy (b'i), adj. lopuotas;.sulopytas. mielaširdingai. |

—ness, s. duosnu-
Both (both), adj. abudu;/, abidvi. mas; mielaširdingumas.
Bother (bodk'or), v.a. varginti; truk- Bountiful (baun'ti-ful), adj. duosnus;
dyti. | r. n. vargintis; rpintis. | — mielaširdingas; gausus. | — ly, adr.
«. vargas; bereikalingas rpestis; duosniai; gausiai. | —ness, #. duos-
keblumas. numas; duosnybe; gausumas.
Bots (bots), 8. pi. kirmles (pa8 arkliu*). Bounty (baun'ti), s. duosnumas; duos-

Bottle (bot t 1), *. bonka; butelis: |

pun- nybe; gausi dovana; dovana; premi
dulys; plakas (šiaud. Šieno), j— , ». ja-
a. supilti butelius. | Bottle-nosed, Bouquet (bu-ke'), «. geli ryšelis; bu-
adj. su didele nosia; didnosis. kietas.
Bottleholder (bot't'l-hold-6r), *. šelp- Bourgeois (bor-džois'), s. ršis smulkes-
jas; gelbtojas; paremejas. ni statom raidži.
 Bourgeois 64 Brag

Bourgeois (bur-žua'), s. miesionis; vi- Bowshot (bow'sot), v. švis iš lanko.

dutines luomos žmogus (pirklys, Bowsprit (boVsprit), s. mar. bukšpry.
amatininkas); buržuazas. sas. [Kr.]
Bourgeoisie (bur-žua-zy'), s. vidutineji Bowstring (bow'string), s. lanko šni-
ar pirkli luom;
buržuazija. ras; virve prasikaltliams smaugti
Bourgeon (bor'džSn), v.n. dygti; strelas (pas turkus). , v.a. smaugti. ||
—
leisti. Box (boks), s. dže; skrynia; skrynute;
Bourn, Bourne (born), 8. upelis; | rube- | loža (teatre); \ buksva; \ ožiai; važ-
žius; ryba. nyios sdyne; I
smgis; kirtis; už-
Bourse (brs), s. birža. gavimas; žandine; ||
bot. buksas
Bout (baut), s. sykis; žygis; | susikirti- [Pabr.]. | — , v.a. sudti dž,
mas; susirmimas; lenktynes. skrynia; aprpinti džmis; J kum-
Bovate (bo'vet), s. žemes plotas vienu šioti; kumšia mušti; kumšioms
jauiu apdirbamas. muštis.
Bovine (bo'vain), adj. galvijinis; galvi- Boxer (boks'or), s. kumštininkas; kum-
j veisles. šiakovis; pugilist as.
Bow (bau), v. a. lenkti; palenkti; nu- Boxing (boks'ing), s. sudjimas dže,
lenkti; sulenkti. ||
v.n, lenktis; pasi- skrynia; medega ar skry- džms
lenkti; nusižeminti. | — , s. nulenki- nioms kumšiojimas; muš-
dirbti; |

mas galvos; pasilenkimas; pasiklo- tynes kumšiomis; kumšiakova.

niojimas. Boy (boi), s. vaikas.
Bow (bow), s. lankas; šaujamasis lan- padaryt prieš
Boycott (boi'kot), v.a. k
kas; sedokas; smielas; | kulbokas;
||
suokalb; užsižadti ir kitus sulaiky-
raištelis. —,v.a.n. skripkuoti. ti nuo vis draugišk, vertelgystes,
I [|

Bowbent(bow'bSnt), adj. lankan sulenk- vaisbos, etc. susinsim su kokiu

tas; susilenks. nors žemvaldžiu, vaisbunu, pramo-
Bowel (bau'81), v.a. išimti vidurius, nininku, etc.; boikotuoti. — ||
, s.

žarnas; berkloti. suokalbis; susivienijimas prieš k;

Bowels (bau'elz), s. pi. viduriai; žarnos. boikotas.
Bower (bau'or), s. lenkejas; y nosinis lai- Boyhood (boi'hd), *. vaikyste.

- vo karas; altana; palapyne; štra;

||
Boyish (boi'iš), adj. vaikiškas. ||
— ly,

paksme; grinteljpirktel. adv. vaikiškai.

Bowery (bau'or-i), adj. uždengiantis; Brabble (briib'b'l), v.n. rkauti; vaidy-
uksmetas; duodas paksme. tis. —
, s. riksmas; vaidai.
||

Bowknot (boVnot), s. vilksninis mezgs. Braccate (bršik'ket), adj. tlotas; su

Bowl (bowl), 8. taure; bliudas; i duobe; plunksnomis apžlusiom kojom.
dubimas; | skritulys; gumulas. | v. Brace (brš), s. raištis; juosta; diržas;
a. volioti; risti. ||
v.n. voliotis; ristis; virve; šulai; kabes; | pora; j pi.
||

riedti. petnešos. , ||
—
v.a. surišti; suveržti;
Bowlder, Boulder (bowl'dor), s. vandens tempti.
nulygintas, nudildytas akmuo. Bracelet (bres' let), s. rankžiedis; apy-
Bowleg (bou'lg), s. kreiva koja. ranke.
Bow-legged (boVlegd), adj. kreivakojis. Brach (brak), s. kal.
Bowler (boitl'or), s. lošjas skrituliais. Brachial (brak'i-el ir br'ki-el), adj.
Bowling (bowl'ing), s. loša skrituliais. ||
rankinis.
—
alley, —
green, vieta skrituliais Bracken (brak"n), s. bot. papartis.
lošti. Bracket (brak'et), paramtis; pdžia; s.

Bowman (bow'man), s. šaulys; šaudyto- šulas. | , —

v.a. šuluose paženklinti.
jas iš lanko. —
(bau'man), s. pry-
||
Brackish (brak'iš), adj. posuris; trupu-
šakinis irkluotojas. t srus.
Bownet (bow'nSt), «. varža; buius. Brad (briid), *. vinis (be galvos).
Bowse (bauz), v.n. girtuokliauti. \ — ,s. Brag (briig), v.n. girtis; didžiuotis. ||

girtuokliavimas; girtuoklyste. — , s. besigyrimas; pagyrunyst.

 Braggadocio 65 Brazen

Braggadocio (brag-irii-do'šio), *. pagy- Brangler (briin'glor),*. valdininkas.

rimas. Brank (brink), *. grikas.

Braggart, Bragger (briig'gort, -gbr), *. Branny (briin'ni), adj. seleninis; šle-
pagyrnas. nuotas.
Brahman, Brahmin (bra'men, -min), .*. Brant (brint), $. laukine žsis.
bramynas; ind kunigas. Brash (britš), «. išbrimas (odos); pu-
Braid (bred), r.a. pinti. | , s. pyne; — kai; | laužas; akmen, skeveldros:
kasa; biza. sutrupintas ledas, j , adj. laužus: —
Brail (brel), dirželis sakalo sparnams
.<». trapus: | karštas; greitai užsidegs:
surišti; mar. virves buorems sutrauk- mus.
ti. Brasier, Brazier (br'žor), t. katilius.
Brain (bren), s. smegenys: fig. protas; Brass (briis), #. misingis: | begdyste.
išmintis. | — , r.a. ištaškyti kam | — band, puiam instrument
smegenis; galv suskaldyti. muzika.
Brainless (bren'ls), adj. besmegenis. Brassy (briis'i), adj. misinginis; be-
Brainpan (bren'piin), galvos kiaušas. *. gdi ngas: begdiškas.
Brainsick (bren'sik), adj. ant proto ne- Brat(brlit), s. vaiky šias: vaikpalaikis;
sveikas: pakvaišs. išpera.
Braise (brez), r. a. šutinti. Bravado (brli-ve'do), s. pagyrunyste:
Brait (bret), s.neapdirbtas diemantas. grumojimassu pasididžiavimu; bau-
Brake (brek), s. papartis: papartynas: ginimas.
tankyne: | mintuvai; | pompos ran- Braveibrev), adj. drsus: narsus: šau-
kena: | duonkubilis; | akios, rulis nus; prakilnus. | «. drsuolis; — .

velnoms ardyti; | veržtuvas (ratams šaunus vyras. | —

r. a. išdrsti; nebi-
,

tulaUcytC); bremze. joti; girtis. | —

ly, adr. drsiai; šau-
Brakeman (brek'man), s. darbininkas niai.
prieveržtuvo {ant gelžkelio truki): Bravery (brev'6r-i), s. drsumas: narsu-
bremzmonas. mas; šaunumas: išdidumas.
Braky (brek'i), s. apžls papariais, Bravo (bre'vo), s. drsunas: banditas,
erškiais, krmais. galvažudys, j — , interj. bravo: gerai!
Bramble (bram'b'l), s. bot. vašiokle. puikiai!
Brambly (bram'bli), adj. vašioklinis; Brawl (brol), r. n. rkauti: bartis; vai-
apžls vašioklemis. dytis: triukšm kelti; žti. | — , s.

Bran (briin), s. slenos. triukšmas; riksmas: vaidai: pešty-

nes.
Branch (briin), s. šaka; atžala; skyrius.
Brawler (brol'or), s. rekautojas: rk-
|— , šakotis.
r. n. \ r. a. paskirstyti,
snys; valdininkas.
padalyti šakas. skyrius.
Brawn (bron), s. kuiliena: kiauliena: |
Branchia (briin'ki-ii), s. pažiaune.
drti raumens; drtumas.
Branchlet (briin'let), s. šakute; šakele.
Brawner (bron'or), s. paskerstas kuilys.
Branchy (briin'i), adj. šakotas; išsiša-
Brawny (bron' i), adj. msingas; raume-
kojs.
ningas; drtas.
Brand (briind), *. nuodgulis; išdaga;
Bray (brei), r. a. trinti: grsti: malti, f
degsnys; išdegintas ženklas; | kar-
r. n. rkti; bliauti asilo balsu: skam-
das. | —
, r. a. išdeginti.
bti. | —
, s. rkimas: bliovimas (osi-
Brandied (bran'did), adj. su priemaiša
lo, elnio).
degtines; pritaisytas su degtine.
Brayer(bri'or), s. rksnys; bliovikas:
Brandish (bran'diš), v. a. mosuoti; mo- triniklis.
juoti. | — , 8. mojavimas.
|

Braze (brez), c.a.apmisingiuoti; apvilk-

Brand-new (briind'nj), adj. naujintelis;
timisingiu; padaryti kietu.
visai naujas.
Brazen (bre'z'n), adj. misinginis;
Brandy (brlin'di), s. degtine. |
begdiškas. |— , v. n. neturti drovos:
Brandrith (briin'drir//), s. rentinis. begdišku bti: nesidrovti. | ly, —
Brangle (briin'g'l), v. n. vaidytis; bartis; adr. begdiškai. | ness, — $. beg-
peštis. | , s. —
vaidai; barnys. dyste; begdiškumas.
 Brazenface GG Breathing

Brazenface (br'z'n-1'es), *. begdis. Break (brek), s. lužimas; lauž; spra-

Brazenfaced (bre'z'n-fest), adj. begdiš- ga; šuke; y pertraukimas; pertrau-
kas. ka; pertrkis; brkšta; aušra: || ||

Brazier (bre'žor), «. = Brasier. veržtu vas {ratams p)'iceriti); | karie-

Breach (brye), s. laužimas; laužymas; ta.

peržengimas {statym): \
lauž; iš- Breakable (brek'a-b'l), adj. sulaužomas:
lauž; spraga; šuke. — | , r. a. laužti; sudaužomas; sutraukomas.
išlaužti. Breakage (brek'edž),s. laužymas; su-

Breachy (bry'i), adj. mgsts laužyti; laužymas; sudaužymas; sutrauky-

neramus. mas; lužimas; trkimas; sulau-
|| f

Bread (bred), s. duona;.jig. maistas. žyti,sudaužyti daigtai; | atlygini-

Breadfruit (bršd'f'rt), s. bot. duonme- mas už sulaužytus ar sukultus daig-
dis; duonmedžio vaisius. tus.
Breadth (bršdtk), s. plotis; platumas; Breakdown (brek'daun), s. sumušimas:
platuma. puolimas; nupuolimas; | triukšmin-
Breadthways, Breadthwise (bredA'ueiz, gas šokis.
-uaiz), adv. skersai. Breaker (brek' or), s. laužytojas; maši-
Break (brek), t. a. [pret. broke; pp. na akmenims, akmeninms anglims
broken], laužti; laužyti; daužyti; laužyti, trupinti; laužykla; 1
puto-
sudaužyti; sumušti; | minti (linu*); janti banga.
|
peržengti {statymus): nutraukti; J
*. pusryiai.
Breakfast (brk'fest), — |

pertraukti; | atidengti; apreikšti; pusryiauti; pusryius valgyti.

v. n.

parodyti; pranešti; suteikti žini: | Breakman (brek'man), *. Brake- =

pertraukti: sutrukdyti; suardyti; su- man.
naikinti; | atitraukti; atpratinti; Breakneck (brek'nšk), s. stati vieta, nuo
pripratinti; \ subankrutyti; atsta- || kurios puldamas gali sprand nusi-
tyti; prašalinti. v. n. lžti; sulžti;|| sukti. J —
adj. staiagalvis; gali-
,

sudužti; trukti; sutrukti; pertrukti; mas sprand nusisukti.

I
pasirodyti; apsireikšti; aušti; | Break-up (brek'p), s. išsiskirstymas:
brkšti; nupulti; nusilpnti; nusi-
|| iširimas.
bankrutyti; |
persimainyti; užsi- Bream (brym), «. žuvis karpi veisles.
baigti. To — away, nutrukti; nul- — , r. a. valyti {laivo dugn).
žti; ištrukti; pabgti. To down, — I

Breast (brst), s. krutin; krtis; fig.

apveikti; apgalti; parblokšti. To širdis. | — , v. a. krtinmis susidurt i :

— forth, apsireikšti; pasirodyti; išsi- susitikti akis ak; krutin statyti.

veržti. To —
from, atitraukti nu- ;
Breastbone (brest'bon), s. krutins kau-

traukti; atsitraukti; prasišalinti. To las.

— in, laužti; išlavinti. To— into, Breastpin (brst'pin), s. saga; sagute
silaužti; siveržti. To —in upon, {nešiojama ant krutins).
užklupti; užpulti. To — loose, išsi- Breastplate (bršst'plet), s. antkrutis;
liuosuoti; ištrukti {ii kenonag, etc). šarvas krtinei uždengti.
To —
of, atpratinti; atgrasyti.
To — Breastplough, Breastplow (brst'plau), s.
off, nulaužti; pertraukti; užbaigti; noragas durpms piaustyti.
perstoti; nulžti; nutrukti; apsistoti. Breastwork (brst'uork), s. supila: gin-
To — open, atidaryti; atverti. To — tu ve; [-SV-] laktai.
out, išlaužti; išsiveržti; ištrukti; pa- Breath (bre/A). *• kvapas; kvpavimas;
kilti; vykti; apsireikšti; išberti atsikvpimas; atsidusimas; gyvastis.
{spuogais, pukais). To over, išsi- — Breathe {brydh\ v. n. kvpuoti; gyvuo-
lieti; užtvinti. To —through, pra- ti. v. a. kvpuoti; kvpti; iškvpti:
||

laužti; prasilaužti; prasimušti {pro

šnabždti.
prieši eiles). To up, draskyti; su- — kvpavimas:
Breathing {hrydh'ing), s.
daužyti; suardyti; suirti; išsiskirsty-
ti. To —
with, pertraukti {susinsi- atsikvpimas; atsidusimas. |
— . tt4}.

mus, paiint); persiskirti. kvpuojs.

 Breathless U? Brigade

Breathless be kvapo;
(brWA'lea), adj. Bribe (braib), kyšys: balvas. | *.
, r. —
be žado; be gyvasties; negyvas. a. balvuoti: duoti kyšius: papirkti.

Bred (bred), ir. Breed. Briber (braib'or), s. balvininkas; pa-

Breech (bry ir bri), s. užpakalis: pa- pirkejas.
sturgalis. | — , r.a. apmauti kelin- Bribery (braib'iir-i), balvininkyste: .*.

mis. papirkejyste: papirkimas.

Breeches (bri'gz), *-2>£ kelines. Bric-a-brac (brik'a-briik), s. margumy-
Breeching (bri'ing), s. pliekimas; lu- nai: graznai: menkniekiai.
pimas {per pasturgali); | pabulys Brick (brik), *. plyta: plytos: | stukis.
(H'lj,). | — , r. a. plytomis klot i, grsti, mry-
Breed (bryd), v. a. [pret. <&pp. bred], ti.

veisti; paveisti: gimdyti; perti; au- Brickbat (brik'bšit), s. plytos skeveldra:

ginti; auklti. | r. n. vesti vaikus; plytos šuke.
veistis; gimti; visti. | — , s. veisle. Brickkiln (brik'kil), s. plytnyia; plyt
Breeder (bryd'r), s. vaisintojas; augin- deglyia.
tojas; aukltojas. Bricklayer (brik'lei-or), s. mrininkas.
Breeding (bryd'ing), gimdymas; pe- *. Bricklaying (brik'lei-ing), s. mrijimas:
rjimas; veisimas; aukljimas; au- murininkyste.
ginimas. Brickmaker (brik'mek-6r), s. plytinin-
Breeze (bryz), s. lengvas vejalis; ||
pe- kas.
lenai; | ent. sparva. Brickwork (brik'uork), s. mrijimas:
Breezy (bryz'i), adj. vešus. mras.
Brethren (brrfA'ršn), s. pi. broliai. Bridal (braid'el), adj. nuotakos (s. gen.):
Breton (brit'on), adj. britoniškas. | — jaunaveds (s. gen.): šliubinis; svod-
s. britonas. binis. | — , s. svodba: vestuves.
Breve (bryv), s. mus. baltoji nota. Bride (braid), s. nuotaka: jaunoji; jau-
Brevet (bri-vet'), s. paaugštinimas; ap- navede.
teikimas augštesniu titulu. | —, r.a. Bridegroom (braid'grm), s. vedlys: jau-
apteikti augštesniu titulu. navedis.
Breviary (bry'vi-e-ri), s.sutrumpinimas: Bridesmaid (braidz'med), s. pamerge.
sutrauka; | brevioras. Bridesman (braidz'man), s. svotas; bro-
Brevier (bri-vyr'), t. typ. brevyras (ri- lis.

Šis statom raidži. Jomis ir šis žody- Bridewell (braid' uel), $. pataisos na-
nas statytas). mai.
Breviped (breVi-p8d), s. &adj. trumpa- Bridge (bridž), s. tiltas: | slekastelis.
|

kojis. — , v. a. statyti, dirbdinti tilt.

Brevipennate(brv-i-pen'net), adj. trum- Bridle (brai'd'l), s. apinasris; brizgilas:

kamanos. \ —, t. a. užmauti apinas-
pasparnis.
r, kamanas: pažaboti. \ r. n. užrie-
Breviroslral, Brevirostrate (brev-i-ros'- sti nos; didžiuotis. —path, —road, |
triil, -tret), adj. trumpasnapis. — track, kelias tik raitiems joti; jo-
Brevity (br6v'i-ti), s. trumpumas. jamas kelias.
Brew (br), r.a.n. al daryti: virinti; Brief (bryf), adj. trumpas; suglaustas.
| užmaiauti; suokalbininkauti. J | — , *. trumpas raštelis; ištrauka iš
— ,padarytas gralas; alus.
s. akt: gromata. | — , r.a. sutrumpin-
Brewage (bru'edž), s. alus; midus. ti; sutraukti: suglausti. |
— ly. u,lr.

Brewer (br'or), s. aludaris. trumpai. |

—ness, s. trumpumas.
Brewery, Brewhouse (br'or-i, -haus), s. Brier (brai' ir), s. eršketkrumis; erškr-
tis.
bravoras.
Brewing (br'ing), s. darymas alaus: Briery (brai'6r-i), adj. erškiuotas.
—
||

, s. eršktynas.
aludaryste; sumaišymas: | besi-
||

Brig (brig), s. dvistiebis laivas.

rinkimas juod debesi prieš audr.
Brigade (bri-ged'), s. mil. brigada; ka-
Briar (brai'Sr), s. = Brier. riaunos skyrius. | p.o. paskirsty- — ,

Bribable (braib'a-b'l), adj. paperkamas. ti j brigadas.

 Brigadier (58 Brochure

Brigadier (brig-a-dyr'), *. brigados per- To —

under, apveikti; apgalti: pa-
detinis, viršininkas. mušti. To —
up, užgabenti; užne-
Brigand (brig'end), s. plšikas; nenau- šioti; užauklti; užauginti.
dlis. Brinish (brain'iš), adj. surokas; posu-
Brigandage (brig'end-edž), s. piešimas; ris.
vagyste. Brink (brink), s. kraštas; krantas.
Bright (brait), adj. skaistus; šviesus; Briny (brain'i), adj. posuris; srus.
giedrus; žibantis. ly, adv. skai- |
— Brisk (brisk), adj. smagus; linksmas:
siai; giedriai. —ness, s. skaistu-
||
guvus; vikrus. ||
— ly, adv. smagiai:
mas; šviesumas; giedrumas. vikriai; greitai; apsukriai. | —ness,
Brighten (brait"n), nušviesti; pa- v. a. s. linksmumas; vikrumas: guvumas.
daryti skaisiu, giedriu, žibaniu. | Brisket (bris'ket), s. krutin [gj/vuHo).
r. n. šviestis; nušvisti; žibti. Bristle (bris"l), *. šeriai. ||
— , v. a. pa-
Brill (bril), s. veisle žuvies. statyti šerius; pritaisyti šer prie
Brilliancy (bril'jen-si), s. skaistumas; drato. I
v. u. šiauštis; pasiŠiaušti.
blizgjimas; žvilgjimas. Bristly (bris'li), adj. šeriuotas; apau-
Brilliant (bril'jent), adj. skaistus; žibs; gs šeriais; pasišiaušs.
žvilgs. | — , s. briliantas. Bristol flower (bris'tol flau'or), s. bot.
Brills (brilz), s. arklio blakstienos. goštautas.
Brim (brim), s. kraštas; briauna; | bry- Bristol stone, — diamond (bris'tol ston,
lius {skrybles). | — , v. a. pripilti iki -dai'mond), s. uolinis kristalas.
krašt; pripilti sklidin. v. n. skli- Brittle (brit't'l), adj. trapus: trupus.
dinai prisipildyti. —ness, 0. trapumas.
Brimful (brim'ful), adj. pilnas; sklidi- Brize (braiz), s. ent. sparva.
nas; kupinas. Broach (bro), s. durtuvas: duršlikas:
Brimmer (brim'mor), s. taure; sklidina | špilka; sagute. —,v.a. pradurti: ||

taure. pragržti; leisti; tekinti: pralieti

Brimstone (brim'ston), s. siera. | — , adj. (krauj); | skelbti; garsinti.
sierinis. Broacher (bro'or), s. jiešmas; durklas:
Brimstony (brim'sto-ni), adj. sieruotas; y
garsintojas.
sieros pilnas; sierinis. Broad (brod), adj platus; ruimingas:
Brinded (brin'dgd), adj. margas; rainas. erdvas. \ —
ly, adv. plaiai. —ness, ||

Brindle (brin'd'l), s. margumas; rainu- 8. platumas.

mas. | — , adj. margas; rainas. Broadax (brod'iiks), s. skliutas: | kara-
Brindled (brin'd'ld), adj. Brinded. = kirvis.
Brine (brain), «. srymas; fig. jri Broadcast (brod'kiist), s. sjimas. ||
—
vanduo; jres; fig. ašaros. | — , r. a. adj. sete setas.
apsdyti; sumerkti sry man. Broadcloth (brod'kloth), s. plona gelum-
Bring (bring), v. a. [pret. & pp. be.
brought], atnešti; atvesti; atvežti: Broaden (brod"n.i. r. a. platinti."! v. u.

privesti. To — about,
padaryti; vy- platintis.
kinti. To —
back, atgal gabent i; su- Broadside (brod'said), *. laivo šalis esan-
gržinti. To —down, nuvesti, nu- ti viršuj vandens: kanuoli eile ||

nešti žemyn; nugabenti: nužeminti. visu laivo šonu.

To —forth, gimdyti; išduoti vaisi: Broadsword (brod'sord), s. kalavij.
paveisti; apreikšti. To forward, — Brocade (bro-ked'), *. auksu (^/-sidab-
nurodyti; parodyti; perstatyti; pa- ru) rašyti šilkai.
stmti; paraginti. To in, ga- — Brocaded (bro-ked'ed), adj. auksu (ar
benti; nešti; paduoti; suteikti. To sidabru) rašytas (audimas); auksu
— off, nunešti; nugabenti; išvaduoti; rašytais šilkais pardytas.
paliuosuoti. To —
on, pradži duoti; Brocage (bro'kedž), s. Brokerage. =
To — over, pergabenti; pavilioti; pri- Brochure (bro-šur'), s. sansaga: broši-
vilioti. To —
to, atgaivinti; atvesti. I ra.

I
 Brock (lit Brush

Brock (brk), s. zool. barsukas. Broomstick (brm'stik), s, šluotkotis.

Brocket (brok't), i, dveigys elnias. Broth {broth),$. sriuba; viralas.

Brogans (bro'gans), *. storos odos eba- Brothel (br6<///'el), .<. kekšnamis: palei-
tai. stuvystes namai.
Brogue (brog), *. = Brogans; | dar- Brother (br6(///'(">r), s. brolis. Brother-
kyta tarme. in-law, (-in-lo), svainius: Svogeris.
Broil (broil), P.O. kepinti; spirgyti. | r. Brotherhood (br6(//t'iir-hud), *. brolyste;
n. spirgti.
kepti: | — , s. vaidai: brolija.
triukšmas; maišatis. Brotherliness (bnVA'or-li-nes), «. bro-
Broiler (broil'tir), a. spirgintojas: liškumas: brolyste.
siundytojas: rustelis. Brotherly (br<V///'<">r-li), adj. broliškas.
Broke (brok), ir. Break. — , adc. broliškai.
Broken (bro'k*n), adj. laužytas: sulau- Brougham (br'em), «. lengvas vežim-

žytas: sudaužytas: suardytas: su- lis:kalama-ika.

traukytas; pertrauktas: sutruks; Brought (brot), zr. Birng.
suirs; | šiurkštus; nelygus; | silp- Brow (brau), f. antakiai; kakta; | iš-
nas: nusilps; BUvargs; paliegs; žira; | kraštas: viršne. T<> bend

didžiai nulids: nusimins: | su- the —To knit the

, suraukti kak- — .

naikintas; nusibankrutijs: | išmo- t; raukytis; susiraukti.

kintas: išlavinus (arklys vatiatimui, Browbeat (brau'byt), r. a. nugsdinti
etc.). | Broken-hearted, su sudrasky- rsiu žvilgterjimu: išbauginti.
ta širdžia: su suspausta širdžia: di- Brown (braun), adj. tamsiai rausvas;
džiai nulids; nusimins. Broken- rusvas. — i, rusvas dažas. | — , v.
,

winded, sunkiai kvpuojs: ptuo- a. rusvu padaryti; rusvai nudažyti.

js: priduss. Brownie (braun'i), s. aitvaras.
Broker (bro'kur), s. mekleris: fakto- Brownish (braun'iš), adj. rusvokas; tru-
rius. put rusvas.
Brokerage (bro'kor-edž), s. mekleryste. Browse (brauz), s. atžalos. J r. a. n. — ,

Brom (bro'ma), *. pavilgas: maistas. atžalas ar lapus esti, griaužti, ska-

Bromate (bro'met), s. chem. bromines byti.
rgšties druska. Bruin (br'In), s. meška; lokys.
Bromine (bro'min), s. chem. bromas. Bruise (brz), r. a. numušti: užgauti:
Bronchial, Bronchic (bron'ki-el, -kik), pažeisti; sutrinti; sutriuškinti: su-
adj. anai. bronchialinis: priguls grusti. | r. n. kumšiuotis; kumšio-
prie gerklini išsišakojim. mis muštis. | — s. užgavimas; už- ,

Bronchitis (bron-kai'tis), *. med. gerkli- gauta ar pažeista vieta; žaizda.

ni išsišakojim uždegimas. Bruit (brt), s. gandas; garsas. | — r. a. ,

Bronchocele (bron'ko-syl), s. med. sudi- gand leisti.

dejimas kaklo giles. Brumal (br'mel), adj. žieminis.
Bronze (bronz), *. žalvaris; bronza. — ,
Brume (brm), s. migla; kas.
'.". žalvariuoti; bronzuoti. Brunette(br-net'), *• db adj. juodbruve;
Brooch (bro), s. broše; saga; | vienu tamsiaplauke.
dažu pieštas paveikslas. Brunt (bront), s. smarkus užpuolimas :

Brood (brd), *. daugis ant syk išper- smgis; kirtis.

t vaik; išperas; vaisius: veisle; Brush (broš), s. šepetys; šluota; fig. la-
šeimyna; pulkas, j -^, r. n. tupti; pes uodega; [painter's ] — teptu-
perti;^, dmoti; mstauti: apm- kas; | žabos; stagarai; klynai;
stineti. J
— , adj. peris: vaikus ve- krmai; palytjimas; lengvas už-
ds: veislinis. — hen, perekšle. gavimas;
j

| susirmimas; susikirti-
Brook (bruk), «. upelis. J
— , r. u. ksti; mas. | — , šepeiu valyti; šu-
v. a.
paksti. kuoti; šluoti; teptuku piešti; | leng-
Brooklet (bruk'let), s. mažas upelis. vai užgauti; palytti. | v. n. Lengvai
Broom (brm), s. šluota; vanta. beirti, skrieti.
 Brushwood 70 Buffet

Brushwood (broš'ud), ». žabos; krmai; Buckish (bok'iš), adj. paikuotas; pliuš-

klynai. kingas; pasipts.
Brushy (broš'i), adj. kaip šluota; kaip Buckle (bok'k'l), s. spitis; sagtis; | gar-
šepetys; kudlotas; šiurkštus. bana. —
d. a. susegti; prisegti;
,

—
||

Brusk (brosk), Brusque (brsk), adj. suraityti. To oneself, pasirengti.

šiurkštus. I
v.n. susiraityti; susiriesti; ||
kov
Brutai (br'tel), adj. brutališkas; žiau- stoti; kautis.
rus; žvriškas. ly, adr.
||
—
brutališ- Buckler (bok'klor), dangtis; skydas. s.

kai; žiauriai; žvriškai. Buckram (bok 'rem), storas šlikt uotas s.

Brutality (bru-tal'i-ti), s. brutališku- audeklas. , adj. iš storo šliktuoto

||
—
mas; žvriškumas: žiaurumas; nuož- audeklo darytas.
mumas. Buckshot (bok'šot), s. stambiejie šmo-
Brutalize (br'tel-aiz), v. a. sugyvulinti; tai.
padaryti žiauriu, nuožmiu. Buckskin (bok'skin), s. elnio oda, kai-
Brute (brt), *. gyvulys; žvris; fig. lis; kelines iš elnio odos.
||

žiaurus žmogus. — , adj. bejaus-

||
Buckthorn (bok'thom), s. bot. skirpst-
mis; žiaurus; nuožmus. anglis.
Brutish (br'tiš), adj. gyvuliškas; žv- Buckwheat (bok'huyt), s. bot. grikai.
riškas. I —
ly, adv. gyvuliškai. | ness, — Bucolic (bju-k61'ik), adj. piemeniškas.
*.gyvuliškumas; žvriškumas; žiau- | — , s. piemeniškos eiles; piemeniš-
rumas. ka daina.
Brutism (br'tiz'm), s. gyvulyste; gy- Bud (bod), s. bumburas; pupele. — ,v.
vuliškumas; žvriškumas. n. bumburuotis; bumburus leisti;
Bryony (brai'o-ni), s. bot. briene. žiedus krauti. r. a. skiepyti. ||

Bub (bob), s. vaikelis. Buddhism (bd'diz'm), s. buddizmas.

Bubble (bob'b'l), s. burbulas; psle; \ Buddhist (bd'dist), s. buddistas; Bud-
apgaulis; apgavyste. v. n. bur- ||
— , dos mokslo pasekjas, išpažintojas.
bulus mušti; burbuliuoti. v. a. ap- || f
—,.adj. buddistiškas.
gaulioti; prigauti. Buddhistic (bd-dis'tik), adj. buddistiš-
Bubbly (bob'bli), adj. burbule pilnas: kas.
burbuliuojs. Buddie (bod'd'l), s. mone iškasamai
Bubby (bob'bi), ». papas; vaikutis. ||
rudai perplauti.
Bubo (b'bo), s, mrd. kirkšnini gili Budge (bodž), s. riuko kailelis. \ —
sutinimas. adj. pamuštas riuk kaileliais: fig.
Buccal (bok'kel), adj. burninis. rstus. U
•— , v. 7i. judintis; pasijudin-
Buccaneer (bok-kii-nyr'), a. jri plši- ti.

kas; piratas. | — n. vesti jri

, v. Budget (bodž'et), s. krepšys; terba;
plšik amat; gyventi kaip jri sandelis; | biudžetas; finansine ro-
plšikas. kunda.
Bucentaur (bju-sSn'tor), bucentauras s. Buff (bot),
s. išdirbta buivolo oda; ||

(sakmiškas baisnas, pusiau žmogus, šviesiai geltonas dažas: tekinys j|

pusiau jautis); laivas, ant kurio

|
apvilktas išdirbta oda metaliniams
Venecijos dožas susižieduodavo su daigtams šveisti. | — , adj. iš išdirb-
jrmis. tos buivolo odos darytas; šviesiai |j

Buck (bok), s. šarmas; | ožys; patinas; geltonas. | , v. a. šveisti ant oda —

tekis; f šaunus vaikinas; ožiai. | f
apvilkto tekinio; šveisti su išdirbta
—,v.n. rujotis; burkštis. J v. a. šar- buivolo oda.
me mirkyti, virinti; žlugt žlugti. Buffalo (bof'fii-lo), s. tool, buivolas; tu-
Buck bean (bok'byn), s. bot. puplaiš- ras; tauras.
kiai. Buffer (bof for), '
s. atspara (prie vagonu):
Bucket (bok't), s. kibiras; viedras. ||
šveitjas; šveiiamas tekinys: |

Buckeye (bok'ai), s. bot. medis kaitau šmutas.

veisles. Buffet (buf-fe'), s. bufetas; sinkius; |
 Buffoon 7! Bunch

(bof'fšt), smgis; žandine. — , r.a. In — , palaidas; išvien krvon su-

šveisti (kam); žandine duoti: dus-
| verstas. Sale by —
pardavimas pir-
,

liu padaryti bals varpo, aprišant kini teip kaip jie yra, be sverimo.
jo liežuv. | r. n. muštis; kautis. be saikavimo.
Buffoon (bof-fn'), s. juokdarys: šut na: Bulkhead (blk'hd), * pertvara: užtva-
šmutas. |— c. a. išjuokti; ant juok
, ra : -iena.
išstatyti. Bulkiness (blk'i-ns), s. didumas; sto-
Buffoonery (bof-fn'6r-i), s. prašmata- rumas.
vimai; šmutyste; juokdaryste: ap- Bulky (bolk'i), adj. didelis; storas.
juokimas. Bull (bul), s. bulius; | spekuliantas: j|

Bug (bog), t. vabalas; [bed-] blake. antspaudis; bulla (popiebunu groma-

Bugaboo, Bugbear (bog-a-b', bog'ber), ta); | paikyste. | v. n. buliuotis. — ,

*. baidykla; šmkla; bužys. Bulldog (bul'dog), s. buldogas (fuo).

Bugger (bog'gor), *. vaikžagys: sodomi- — , adj. atkaklus.
tas; nenaudlis; ištvirklis. Bulldoze (bul'doz), c. a. gsdinti: bau-
Buggery (bog'gor-i), *. vaikžagyste; so- ginti.
domityste. Bullet (bul'let), kulka. s.

Buggy (bog'gi), s. lengvas vežimlis: Bulletin (bul'li-tin),*. urediškas pagar-

brikele. | — , adj. vabal, blaki sinimas, pranešimas.

pilnas. Bullfinch (bul'fin), s. orn. sniegena.
Bugle (bj'g'l), s. laukinis jautis: stum- Bullfrog (bul'frog), t. varle (didžij
bras; | puiamas ragas**, stiklinis \ n i* les).
karielis. | — , adj. žvilganiai juo- Bullhead (bul'hed), s. icht. pukys; go-
das. bis: mulkis; paikšas.
|

Bugloss (bj'gls), s. bot. gyvatbruk- Bullion (bul'jon), s. auksas (ar sidabras)

šta. šmotuose.
Bugvvort (bog'uort), s. bot. smirdažole. Bullock (bul'lok), *. veršis: jauiukas.
Buhl, Buhlwork (bjQT, -uork), t. iškai- Bull's-eye (bulz'ai), s. apskritas lange-
Šymas ant medžio. lis; liampute.
|

Build (bild), r. a. [pret. & pp. built], Bully (bul'li), «. triukšmadaris: valdi-
budavoti; statyti; tverti; krauti (liz- ninkas; peštukas; pagyrnas. | —
d). | r. n. užsiimti statymu; | rem-
— s. sustatymas; sudjimas; pa-
adj. linksmas: smagus. r. a. gs- — ,

tis. | dinti; bauginti. | v. n. girtis; triuk-

darymas. šm daryti.
Builder (bild'or), s. statytojas; budavo- Bulrush (bul'rSš), s. bot. meldas; triu-
tojas; tvrjas. šis.
Building (bild'ing), s. statymas; buda- Bulwark (bul'uork), *. fort, pylimas:
vone; budinkas; rmas; trioba. tvirtyne; [pi. mar. antdenio kraiti]
Bulb (bolb), s. bulve; galva; bumburas; sienos. | —
, t. a. apvesti pylimu: ap-

buože. — of the eye, akies obuolys. sergeti.

Bulbaceous (bol-be'šos), Bulbar (bolb'- Bumblebee (bom'b'1-by), *. samane (M-
6r), Bulbose (bol-bos'), Bulbous (bolb'- t is).

6s), adj. bulvainis; bulves pavida- Bummer (bom'mor), s. dyknas; nenau-

lo. dlis.
Bulge (boldž), s. pilvas; išsiptimas; iš- Bump (bSmp), s. smgis;
guzas: | |

sigaubimas. | —
pstis; išsip-
, r. n. baubimas smogti:
(baublio). | — , r. a.
sti; išsigaubti; pasipsti. mušti; daužyti. | r. n. baubti.
Bulgy (bol'dži), adj. išsipts: su pil- Bumper (bom'por), ». sklidina taure.
vu. Bumpkin (bm'kin), nesuoranga:gra- .•*.

Bulimy (bju'li-mi), s. med. besotystr. mezdas.

#. didumas; dydis; storis:
Bulk (bolk), Bun, Bunn (b6n), a saldainis; pyraglis.
diduma; didesnj dalis; svarbiau- i Bunch (bon), x. guzas; kupra: | kuok-
sioji dalis; | talpa; krova (laivo). šteli-; ryšelis; krva: keke. | — , c. a.
 Bunchy ! Burnish

rišti ryšelius, saujas. | v.n. kup- Burdensome (b6r'd'n-som), adj. sunkus.

rotis: kuprotu bti. To — out, ky- ||
— ness, t. sunkumas.
šoti; guzul susimesti. Burdock (bor'dok), s. bot. lapukas; go-
Bunchy (bon'i), adj. kuprotas; | keke- das; varnalšas.
tas. Bureau (bj'ro ir bju-ro'), s. biuras:
Bundle (bon'd'l), s. pundas; pundulys; raštinveia.
dim. pundelis; ryšelis. ||
— , v. a. rišti; Bureaucracy (bju-ro'krši-si), s. biurokra-
punduoti; supunduoti; ||
išsisti. U
tija.
r. u.greitai prasišalinti; f gulti (tu Burgeois (bor-džois'), «. fi/p. Bouk- =
moteriške) vienoj lovoj nenusirdžius. UKOIS.
Bung (bong), s. kamštis; šponka; žvik. Burgess (bor'džs), s. miestelnas: mie-
| —,v.a. užkišti; užkimšti; užšpon- sto viršininkas.
kuoti. Burgh (borg), *. nedidelis miestas.
Bungle (bon'g'l), v.a.n. kurpti; krapa- Burgher (borg'or), «. miestelnas; mies-
lioti; lopyti. \ — , s. krapalione sklai- ionis.
da; biaurus apsirikimas. Burglar (bor'glor), s. vagilius: plšikas.
Bungler (bon'glor), s. krapaliotojas;lo- Burglarious (bor'gle'ri-6s), adj. plši-
pikas. kiškas.
Bunion (bon'jon), s. naujikaulis. Burglary (bor'gla-ri), s. vagyste; silau-
Bunk (bonk), s. suolas, sukaltas iš len- žimas namus.
t pavidale skrynios. , v.n. atsi-
||
— Burgomaster (bor'go-mas-tor), s. mie-
gulti ant suolo. sto galv; bulmistras; | orn. šiaur-
Bunker (bon'kor), s. aruodas. pempe.
Bunko (bon'ko), «. apgavinga loša. Burgundy (bor'gon-di), s. Burgundija;
Bunn (bon), s. =
Bux. burgundiškas vynas.
Bunt (bont), s. mar. buores pilvas. | — Burial (ber'ri-el), s. šermenys; pakasy-
v.n. išsipsti (sak. apie buore). | v. a. nos; laidotuves.
badyti (ragais). Burier (br'ri-or), s. laidotojas.
Bunter (bon'tcr), s. ryznik; moterpa- Brin (bj'rin), s. brukštas: ržtuvas.
laike. Buri (borl), v. a. audin genti; nupe-
Bunting, Buntine (bon'ting, -tin), *. plo- šioti garankšius (nuo audinio). ||

nas vilnonis audeklas laiv vielu- — garankštis.

, s.

kams dirbti. Burlesque (bor-lsk'), adj. juokdarin-

Buntline (bont'lain), s. virve buorems gas; juokingas; komiškas. | — s. ,

sutraukti. juokingas ar išjuokis perstaty-

Buoy (buoi ir boi), s. mar. plde (žen- mas. | —,v. a. juokingai perstatyti:
klas ant vandens nurods pavojingas išjuokti.
laivams rietas). \ , —
v. a. laikyti ant
Burliness (bor'li-ns), s. storumas; tuk-
vandens paviršio; pldmis pažen-
laivams vietas. lumas; šiurkštumas.
klinti pavojingas ||

v.n. plduriuoti. Burly (bor'li), adj. didelis: diktas: sto-

Buoyage (buoi'edž), s. pldes; pažen- ras; suputs; sutuks; šiurkštus.

klinimas pldmis. Bum (born), v. a. [pret. & pp. BtTBNKD
Buoyancy (buoi'ensi), s. plaukiojimo ir burnt], deginti; išdeginti: sude-
pajiega; lengvumas; smagumas. ginti; nudeginti. H
*'•«• degti; nu-
Buoyant (buoi'ent), adj. lengvas; plau- degti; sudegti. J
— , s. apdegi m as: iš-
kte plaukiojs; linksmas; smagus. deginta žaizda.
Bur, Burr (bor), s. digus sekl kevalas; Burner (born'or), s. degintojas; deg- ||

{ bot. dagis; godas; | apvalus

piuk- tu vas.
las; | trikampis kaltas. Burning (born'ing), adj. degs; degins:
Burbot (bor'bot), s. icht. kvape. karštas. j|
—
, s. degimas; cleginimas.

Burden (bor'd'n), ». našta; sunkenybe; I

— glass, degamas stiklas.
talpa; krova {laivo); \ priegaida. \ Burnish (bor'niš), v. a. gludyti: šveisti:
—,v.n. apsunkinti: našt uždti: ap- poliruoti. | , — s. glud; politra; ži-

krauti. bjimas.
 Burnishe^ 73 Butterfly

Burr.isher (bor'niš-or), s. gludytojas; j

žirti savo reikal. What is his — t
skridinys. kuo j is užsiima? That is my— tai ,

Burnoose, Burnous (bor'ns), *. burnosas. mano dalykas. L mean aš tai — ,

& adj. apdegs; i<<le-

Burnt (bornt), pp. ištikro sakau; aš ia visai nejuokau-
gs; nudegs; sudegs; nudegtas; iš- ju.
degintas; sudegintas. Businesslike (biz'nSs laik), adj. pride-
Burr (bor), s. =
Buk; | ausies gr}'be- rs; rimtas.
lis; | aštrus ištarimas literos r. | — Bušk(bosk), s. metaline juostele (ardid-
r. n. kalbti, aštriai ištariant liter/'. žuves kaulas) moteri gorsetuose. i
Burrow (bor'row), s. urvas; | krva (s- — r. a. parengti; pardyti.
,

šlav, etc.). | — , c. n. raustis; sirau- Buskin (bos'kin), s. pusebatis.

sti; pasislpti. Buss (bos), s. pakšteljimas (htpomta);
Bursar (bor'sor), *. užveizdetojas turto; bukis; | dvistiebis silki gaudyto-
iždininkas; | stipendiantas. j laivas. | —,v.a. pakštelti; pabu-
Bursary (bor'sii-ri), s. iždas; turtas; |
iuoti.
stipendija. Bust (bost), s. biustas.
Burse (bors), s. birža; | beturi stu- Bustard (bos'tord), s. orn. tarda.
dent fondas. Bustle (bos's'l), bruzdti: burzdeti;
r. n.

Burst (borst),r. n. [pret. <£• pp. burst], burzgeti; rkauti. | — s. burzgeji- ,

trukti; plyšti; sprogti; pratrukti; iš- mas; bruzdjimas; triukšmas; pa- |

siveržti. | v. a. perpiešti; suskaldyti: duŠkaite (moteri, nešiojama viršuj

sudraskyti; nutraukti. To — into strn); turniras.
laughter, pasileisti juokais; pradti Busy(biz'i), adj. užimtas darbu: užsi-
juoktis. To — into tears, apsilieti ms; veiklus. | — , r. a. laikyti už-
ašaromis. plyšimas; sprogi-
| — , *. imtu, prie darbo. To one's self, —
mas; trkimas; pratrukimas; prasi- užsiimti kuo; dirbti; veikti: triustis.
veržimas: išsiveržimas. Busybody (biz'i-bod'i), s. nerimaila.
Bury (ber'ri), v. a. laidoti; palaidoti; But (bot), prep. dbcvnj. bet; vienok; tik;
paslpti; užkasti; uždengti; kniaup- jei tik; apart; išskiriant.
ti. But (bot), s. ryba; rubežius; J
bukusis
Burying (ber'ri-ing), s. laidojimas; už- galas; drut galis.
kasimas. — ground, — place, laido- Butcher (bu'or), s. msininkas; skerdi-
jama vieta; kapines. kas. | —,v.a. skersti; piauti.
Bush (buš),s. kupstas; krmas: staga- Butcherly (bu'or-li), adj. nuožmus:
rai; tankyne; | buksva. — v.a, J
, kruvinas; kraujageriškas.
apsodinti krmais; stagarais užake- Butchery (bu'6r-i), s. skerdyne.
ti | t. n. krmais apželti. Butler (bot'lor), s. taurius.
Bushel (buš'el), bušelis (ang. saikas).
s. Butlerage (bot'lor-edž), s. muitas ant
Bushwhacker (buš'huiik-or), s. patran- gabenamo vyno.
ka; pabasta; | užpuolikas. Butment (bot'ment), s. skliaut param-
Bushy (buš'i), adj. tankus; krmais ap- tis.
žls; išsikerojs. Butt (bot), s. drutgalis; j tikslas; jj
ap-
Busily (biz'i-li), adj. darbšiai: stro- juokos auka; užgavimas; smgis:
piai. kirtis; durimas (ragais); j susidri-
Business (biz'nes), s. užsimimas: dar- mas; susidrimo vieta; \ baka nuo
bas; amatas; vertelgyste; dalykas. 126 gori, —end, drutgalis. f
—
Line of — , užsimimas; profesija. '.''. mušti su galva; durti (ragais);
— before pleasure, darbas negalima badyti. ||
r. n. susidurti; rubežiuot is:
pašvsti linksmybms; darbas ne- kaktomis muštis.
laukia. On — su reikalais. To be , Butte (bjt), s. kalnove; kaukam.
in — užsiimti darbais; užsiimti
, Butter (bot 'tor), s. sviestas. \ — , t.d.
pirklyste, vertelgyste. To mind one' s sviestu tepti: sviesto užtepti.
own — rpintis apie savo dalykus:
, Butterfly (bot'tor-flai), s. peteliške.
 Butterine \ Cabin

Butterine (bot'tor-in), s. taukinis svie- By-law, ypatiški statymai; ypatin-

stas. gi padavadi j imai reguliuojami abel-
Buttermilk (bSt'tor-milk\ *. pasukos. nais statymais. By-name, prievar-
Butternut (bot'tor-not), s. bot. rielutya de. v. a. pravardžiuoti. By-place,
Juglana cinerea. užkampis. By-product, priedinis pro-
Buttery (b5t'tor-i), adj. sviestinis; svie- duktas. Bystreet, šalygatve; šun-
stuotas. — s. kamara pienui
||
, etc. kelis.
sudti; | student sinkius. Bye (bai), s. gyvenimas; butas.
Buttock (bot 'tok), s. pasturgalis; užpa- Bygone (bai'gon), adj. prajs.
kalis. Bypath (baj'paA), s. šuntakis.
Button (bot't'n), s. guzikas: | sklende; Byroad (bai'rod), s. šunkelis.
||
bumburas; pupele. ||
— , r. a. su- Bystander (bai'stand-or), s. šalia sto-
segti; susegioti. vintis; pašalinis temytojas.
Buttonhole (bot't'n-hol), *. skylute gu- Byway (bai' uei), s. šunkelis.
zikui segti. Byword (bai'uord), s. priežodis.
Buttonwood (bot't*n-ud), s. bot. jova- Byzantine (bi-zan'tin), adj. bizantiškas;
ras; platonas. bizantiniškas.
Buttress (bot'tres),*. arch, remtinisstul-
pas; paramtis. ||
— , r. a. stulpais pa-
ramstyti; paramius statyti; parem-
ti.

Butyric (bju-tir'ik), adj. sviestinis. — Cab (kiib), s. lengvas, vieno arklio ve-
acid, sviestine rgštis. žamas, dengtas vežimas; karietaite.
Buxom (boks'om), adj. linksmas; sma- Cabal (kši-bal'), s. slapta draugyste:
gus; vikrus; sveikas. H ly» o>dv. link- — suokalbinink ryšys; suokalbis.
smai; smagiai. ness, s. linksmu-
||
— — , vienytis draugysten ant pa-
r. n.
mas; smagumas. siekimo savo slapt siekim; suo-
Buy (bai), v. a. [pret. d- pp. bottght], kalbininkauti: intriguoti.
pirkti; nupirkti. Cabala (kab'u-lit), s. kabala; kabalisti-
Buyer (bai'br), s. pirkjas. ka; slaptas mokslas; paslaptis.
Buzz (boz), v.a.n. zvembti; bimbti; Cabalism (kiib'a-liz'm), s. kabalizmas:
birbti; žti; šnabždti, f
— , *. zvem- slaptas mokslas.
bimas; bimbimas; birbimas: uži- Cabalist vkiib'ii-list), s. kabalistas; užsi-
ms; šnabždjimas. ims kabalistika.
Buzzard (boz'zord), s. oru. vanaglis; Cabalistic, Cabalistical (kab-a-lis'tik, -ei),
vištvanagis; ] glušas; mulkis. adj. kabalistiškas; slaptingas; slap-
By (bai), prep. & adv. per; pro; su; su tas.
pagelba; šalia; šalyj; šalip; greta: Caballer (ka-bal'lor), s. suokalbininkas.
prie; pagal; palei. and da- — — , Cabaret (kab'ii-r6t), s. sinkius; karia-
bar; tuojau; veikiai; greitai. — the ma.
— —
/ the bye, beje; beto;prieto: prie Cabbage (kiib'bedž), s. kopstas; au- ||

tos progos. — the way, beje. — all dimo atkarpos, kurias siuvjai nu-
means, kokiu nebk bdu; ištikro: vagia. —,v.n. galvas mgsti (sak.
—
|j

tikrai. —no means, jokiu bdu. apie kopstus). \ v. a. nuvogti audi-

one' 8 s 4f, pats vienas; vienas sau. mo atkarpas; pavogti; paglemžti. ||

J)iy — day, kas diena; kiekvien — head, kopsto galva. — rose, bot.

diena — turns, ant atmainos; pa- radastas. — tree, — palm, bot. ko-
kariui. — break of day, austam. pustine paima.
To eonu — gyti.,
To pass pro — ,
Cabin (kab'in), s. grintele; pirktele;
šal praeiti; praeiti; praslinkti. kambarlis; mar. kajuta. | —,».».
By-corner, nuošalis; užkampis. By- gri utelj gyventi. r. a. uždaryti J

end, ypatiški reikalai; ypatiški mie- (i/rintelje, kambarelyj. kajutoje); pa-

riai. By-interest, ypatiška nauda. talpinti.

 Cabinet 75 Calamitous

Cabinet (klib'i-net), ». kambarys; gabi- Cade (ked), adj. prijaukintas; pripra-

netas; md kambarys; vienpatysts tintas; naminis. J — *. bakut; Sta- .

gabinetas; ministerija; j raukius tine.

yvairi dailos išdirbim; | komoda: Cadence (ke'dt'iisi. .«. puolis; puolimas:
spintas. | — , adj. tinks gabinetui: nuleidimas {balto); vienodas žing-
gabinetinis; mažas. snis.
Cabinetmaker (kiib'i-nt-mSk-or), s. dir- Cadet (kii-det'), a jaunylis: jaunesnysis
bjas namini rakand: stalius: dai- brolis; | kadetas.
lyde. Cadi (ke'di), s. kadi; sudžia (pas tu r-

Cabinetwork (kiib'i-net-uork), *. daily- f.-ni).

diškas darbas; dailydiškas išdirbi- Cadmium (kiid'mi-6m), t. ekem. kadmis

mas. (metalo*).
Cable (ke'b'l), s. lynas; virve; vieline Caducous (kii-dj'kos), adj. nupuols:
virve; retežis. | —
, v. a. sujun-rti. su- nužudomas.
rišti virve; pririšti virve; | telegra- Caesura (si-zj'rši), *. cezura ( paut ei-

fuoti povandeniniu telegrafu. lele).

Cablegram (ke'b'l-griim\ *. pranešimas Cafe (kii-fe'), s. kavine.

povandeniniu telegrafu; žinia pra- Caffeine (kiif-fy'in), *. chem. kofeinas.

nerta povandeniniu telegrafu. Cage (kedž), *. kletka:/</. kaljimas. .J

Caboose (ka-bs'), s. m ir. virtuve; | —,t.a. kletkon uždaryti: apkalimi.
darbinis vagonas. Caiman (ke'men), s. Cayman. =
Cabriolet a kabrioletas:
(kab-ri-o-le'), Cairn (kern), s. akmen krva: antka-
lengvas, dengtas vlimas. pis iš akmen stirtos.
Cacao (kii-ke'o ir ke'koi, ». b<>(. kakao. Caisson (kes'sdn), s. mil. vežimas (ar
Cachalot (kiiš'ii-lot), s. tool, kašaliotas. skrynia) su amunicija: sandari ||

Cachectic, Cachectical (ka-kk'tik, -el), skrynia, kurioj nuleidžiami darbi-

adj. vied, kachekt iškas; nesveikas. ninkai po vandeniu tilto etc. pama-
Cachexia, Cachexy (kii-keks'i-a, -i), tams mryti.
med. kacheksija: sunykimas. niekšiškas: niekam
Caitiff (ke'tif), adj.
Cachinnation (kak-in-ne'šion). *. garsus nevertas. | , —
s. nenaudlis; pašle-
nusijuokimas. mkas; niekšas.
r. n. gagti; gagenti;
Cackle (kiik'k'l), Cajole (ka-džol'), t. a. saldliežuvauti:
kvaksti; kvakšti; kudakšyti; jiy. meilautis; gerintis; prisilaižineti.
plepti; tauškti. | — s. gagenimas: , Cajoler (kii-džol'or),». prisimeilauto-

kvaksjimas: kudak<ijimas;.%. ple- jas: palaižnas; saldliežuvis.

pjimas. Cajolery (kii-džol'or-i), *. saldliežuva-
Cackler (kak'klor), s. paukštis, kurs vimas; prisimeilavimas: besimalo-
gagena, kvaksi, kudakšija; fi;/. ple- nejimas; palaižunyste.
palas; tauškutis. Cake(kek), *. pyragaitis: plyta; stukis:
Cacography (kii-kog'rii-n), *. blogas ra- šmotas. To hare one's
|

— dough, ap-
šymas; negera rašyba. sivilti. J
— , r. a. sudaryti stuk ar
Cacophony (ka-kof'o-ni), s. blogas skam- stukius. | v. n. sutiršteti: sukrekti:
bjimas. sukepti.
Cactus (kiik'ts), s. bot. kaktus. Calabash (kal'ši-baš), *. arbzas; indas
Cad (kad), s. konduktorius (d&tdh ); iš arbzo lukšto. — tree, bot. arbuz-
pašlemkas. medis.
Cadaver (ka-de'vor), *. lavonas. Calamiferous (kiil-a-mif'or-os), adj. vei
Cadaverous (ka-dav'or-os), adj. lavon sis švendres; švendrmis apžls.
panašus; kaip lavonas; kaip numir- Calamint (kal'a-mint), s. bot. varlamSt.
lis.
Calamitous (ka-liim'i-tos), adj. nelai-
Caddice, Caddis (kšid'dis), *. zool. grau- mingas; vargingas: pragaištingas.
žine kirmle. — |y, adc. nelaimingai: pragaištingai.
|

Caddish (kad'diš), adj. pašlemekiškas. \

—ness, s. nelaimingumas: vargin-
Caddy (kiid'di), s. dže; skrynute. gumas; pragaištingumas.
 Calamity *T6 Call

Calamity (ka-liim'i-ti), ft. didi nelaime: Calefy (kal'i-fai), v. a. kaitinti; šildyti.

didele beda: vargas; sielvartas: pra- | p. n. kaisti; šilti.
gaištis. Calendar (kšil'šn-dor), *. kalendorius:

Calamus (kaTii-mos), & bot. lendre: J surašs. | — , v.a. užrašyti kalendo-

kaime. ri; traukti suraš.
Calash (ka-laš'), s. karieta: vežimas; | Calender (kiil'en-dor), s. presas; prosas.
gaubtuvas: muturas. | — , v.a. presuoti: prosyti; lyginti.
Calcar (kal'kar), s. tarpi namas kakalys Calenture (kiil'en-tjur), s. vandenin
(stiklinyiose). karštlige.
Calcareous (kal-ke'ri-os), ad. kalkinis: Calf (kaf), s. [pi. calves], telas; telis:
turs kalki ypatybes. teliukas; veršiukas; ||
veršio oda: |

Calceated (kiil'si-e-ted), adj. apsiavs. mulkis; paikšas; blauzda. |

Calciferous (kiil-sif 6r-6s), adj. turs sa- Calfskin (kaf skin), s. veršio oda.
vyj kalkes. Caliber, Calibre (kiil'i-bor), s. kalibras:
Calcitorm (kal'si-form), adj. kalki pa- diametras; apemis; dydis: storis.
vidalo. Calico (kal'i-ko), s. kartnas. | — , adj.
Calcimine (kiil'si-main), ,«. kalki ištar- kartninis.
pa; kalki skystimas. J — , v. a. bal- Caliduct (kal'i-dokt), s. karšio nuova-
tyti(su) kalki ištarpa. da; vamzdis karšiui nuvesti.
Calcinable (kal-sain'ii-b'l), adj. lengvai Calif (ke'lif), s. kalifas.
paveriamas kalkes. Caligraphy (kii-lig'ra-fi), $. kaligrafija.
Calcination (kiil-si'ne'šion), s. paverti- = Calligraphy.
mas kalkes; išdeginimas. Calipash (kiil-i-paš'), ft želvio nugaros
Calcine (kiil-sain' ir kal'sin), r. a. išde- minkštimai.
ginti; paverstikalkes; kalkiuoti Calipers (kal'i-porz), s. pi. diametriniai
(metalus). ||
t. n. kalkes.
pavirsti cirkeliai.
Calcium (kal'si-6m), s. chem. kalkis. Caliph (ke'lif), s. kalifas.
Calculable (kal'kju-la-b'l), adj. galimas Calisthenics (kiil-is-Men'iks), s. besi-
aprokuoti; aprokuojamas; išrokuo- miklinimas; lengva gimnastika.
jamas. Calk (kok), t. a. dervuotoms pakuloms
Calculate (kal'kju-let), v.a.n. rokuoti; kamšyti (laivo plyšius); ||
gripus pri-
aprokuoti; apskaityti; išrokuoti. dti (pasagai); gripais pažeisti (ko-
Calculating (kal'kju-le-ting), adj. ro- j.)- I gripas (patagoš).
—>J-
kuojas; rokuojamas; apsirokuojs; Calker (kok'or), s. kamšytojas: ||
gri-
greitai sumets (rokund, etc.). — pas.
machine, rokuojamoji mašina. ||
— Calkin (kok'in), s. gripas.
s. rokavimas; aprokavimas: išroka- Calking (kok'ing), s. kamšymas dervuo-
vimas. toms pakuloms (lako plyši); pri- \

Calculation (kal-kju-le'šion), s. rokavi- djimas grip, —iron, kamšyklis;

mas; aprokavimas; išrokavimas; ro- duršlikas.
kund. Call (kol), v.a. šaukti; pašaukti; su-
Calculator (kal'kju-le-tor), s. rokuoto- šaukti; kviesti; vadinti; vardu va-
jas; aprokuotojas; išskaitytojas; 18- dinti. \ v. n. šaukti; reikalauti; už-
rokuotojas. eiti (pas k); ateiti; pribti. To-
Calculous (kal'kju-los), adj. kietas kaip back, atšaukti. To —for, reikalauti;
akmuo; akmeninis. atsišaukti. To —
in, kviesti eit; už-
Calculus (kiil'kju-lds), s. med. akmuo; | eiti; rinkti; surinkti. To off, ati- —
math, išrokavimas. traukti šalin; atšaukti; atkalbinti.
Caldron (kel'drn), s. katilas. To— on, —upon, užeiti (pas kai;
Calefacient (kal-i-fe'šent), adj. šilds; reikalauti; prašyti; melsti. To —
šildomas. f
—, s. šildomas. out, iššaukti; pašaukti kov. To
Calefaction (kiil-i-fiik'šion), s. šildymas: — to account, pareikalauti rokun-
sušildvmas. dos; reikalauti išsiteisinimo. To -
 Call 1 Camp

to mind, atminti: atsiminti. To Calumniation (kii-16m-ni e'šioni, «. ap-

to trdtt, pašaukti tvarkon; paprašy- žodžiavimas; apšmeižimas; apjuodi-
ti ramiai užsilaikyt. To up, iš- — nimas.
šaukti; reikalauti apsvarstymo. Calumniator (ka-lSm'ni-e-tor), s. apžo-
šauksmas; šaukimas; pašauki-
Call, *• džiuotojas; šmeižejas; apjuodinto-
mas; atsišaukimas: prašymas: už- • jas.
prašymas; pakvietimas; užejimas Calumniatory (ka-16m'ni-a-to-ri), adj.
(pas k): atsilankymas. apžodžiavimo pilnas; apšmeižingas.
Caller (kol'or), s. šaukjas; atsilanky- Calumnious (kii-16m'ni-6s), adj. apžo-
to j as. džiavimo, apšmeižos pilnas: apšmei-
Callid (kiil'lid), adj. gudrus. žingas. | —ly, adr. apšmižinirai. \
Callidity (kiil-lid'i-ti), *. gudrumas. —ness, s. apšmeižingumas.
Calligrapher (kal-lig'rii-for), *. kaligra- Calumny (kal'om-ni), *. biaurus apkal-
fas. bsimas; apjuodinimas; apšmeiži-
Calligraphic, Calligraphical (kltl-li-graf- mas; apšmeiža.
ik, -el), adj. kaligrafiškas. Calvary (kal'va-ri), s. kalvarija; Golgo-
Calligraphy (kal-lig'rii-fi), *. kaligrafija; tos kalnas; nukryžiavimo paveik-
dailus rašymas. slas.
Calling (kol'ing), šauksmas: šauki-
s. Calve (kav), v.n. veršiuotis: apsiver-
mas; sušaukimas; pašaukimas; užsi- šiuoti; paturti; apsiteliuoti.
mimas. Calvinism (kal'vin-iz'm), *. kalviniz-
Callipash (kal-li-paš'), «. = Calipash. mas; Kalvino mokslas.
Callipers (kal'li-porz), s. = Calipers. Calvinist (kal'vin-ist), s. kalvinistas: i~-

Callosity (kiil-los'i-ti), *. sukietejimas; pažintoias Kalvino mokym.

surembjimas. Calx (kalks), s. chem. kalkis.
Callous (kiil'los), adj. sukietjs; kie- Calyx (ke'liks), s. bot. taurele (žiedo).
tas;surembejes. | —
ly, adz. kietai; Cam (kam), s. mech. krumplys.
surembjusiai. | —ness, s. sukieteji- Camaieu (ka-me'j), s. vienspalvis pa-
mas; kietumas; surembjimas. veikslas.
Callow (kal'lo), adj. neapsiplunksna- Camber (kam'bor), *. išlinkimas. | —
ves; plunksnomis neapželes; plikas; r. a. išlenkti. | v.n. išsilenkti.
jig. nesubrends; vaikiškas. Cambist (kiim'bist), s. bankierius: pi-
Calm (kam), adj. ramus; tylus. | — s. , nigmainis.
ramumas; rom; tyla. | — , r. a. ra- Camboose (kam-bV), s. =
Caboose.
minti; nuraminti; nutildyti. | ly, — Cambric (kem'brik), *. ršis plonos dro-
adt. ramiai. | —
ness, s. ramumas. beles; batistas.
Calmer (kam'or), s. ramintojas; nura- Came (kem), pret. nuo Come.
mintojas. Camel (kam'l), *. zooL verbliudas; dvi-
Calomel (kaTo-ml), s. cTiem. kalomelis. kupris kupranugaris.
Caloric (ka-16r'ik), s. šiluma. Camelopard (ka-mel'o-pard), s. tool, ka-
Caloriduct (ka-16r'i-dokt), *. karšio meliopardas; žirafa.
nuovada. Cameo (kiim'i-o), s. reliefu išpiaustyta
Calorific (k;il-o-rif'ik\ adj. šilum gim- mažyte figra; kamja.
ds; kaitins. Camera (kiim'i-ra), s. kambarys: kama-
Calorification (ka-lor-i-fi-ke'šion), «. pa- raite; kamera, — obscura, fotogra-
gaminimas šilumos. fiška kamera.
Camerate (kam'6r-et), r. a. statyti
Caltrop (kiil'trSp), *. mil. kebekliai. iš-
skliaut pavidale; skliautuoti.
mtomi ant žemes, kad prieši ar-
Camlet (kiim'let), s. kamletas.
kliai sau kojas susibadyt.
Calumet (kiil'ju-met), s. dermes pypke
Camomile (kam'o-mail), s. Chamo- =
mile.
( pat šia >i r. A merikos indijonus). Camp (kamp), *. stovykla; lageris; aba-
Calumniate (kii-16m'ni-et), r. a. apžo- zas. | — , r. a. n. padaryti stovykl:
džiuoti; apšmeižti; apjuodinti. apsistoti; stovti.
 Campaign 78 Canicula

Campaign (kam-pen'), atviras laukas; 8. Canceration (kan-sor-e'šion), *. med.

lyguma; ml. kampanija; karažygiai; pasidarymas vžio.
fig. politiški veiklumai prieš rinki- Cancerous (kan'sor-6s), adj. med. vž
mus. ||
— , v. n. dalyvauti kampani- panašus; vžio apimtas; vžiu ser-
joj. gs.
Campaigner (kam-pen'or), s. dalyvavs Cancriform (kan'kri-form), adj. pana-
karažygiuose; senas kareivis; vete- šus vž; vžio pavidalo; vžio ap-
ranas. imtas.
Campaniform (kam-pan'i-form),a$. var- Candelabrum (kan-di-le'brom), s. kande-
pelio pavidalo. liabras; žibintuvas.
Campanile(kam-pa-ny'le), s. varpnyia. Candent (kan'dent), adj. karštas; kai-
Campanula (kiim-pan'ju-la), «. bot. pa- tintas.
kabutis; varpelis. Candid (kiin'did), adj. atviros širdies;
Campanulate (kiim-pan'ju-let), adj. var- nuoširdus; atviras; teisus; bešališ-
pelio pavidalo. kas. ly, adv.
||
—
su atvira širdžia:
Campestral, Campestrian (kam-pes'trel, atvirai; nuoširdžiai: bešališkai. |
-tri-en), adj. laukinis; laukuose au- — ness, s. nuoširdumas; atvirumas:
gs. bešališkumas.
Camphine (kam-fyn' ir kam'fln), ». ter- Candidacy (kan'di-da-si), s. kandidat-
pentinis aliejus. ra.
Camphor (kam'for), s. komparas. Candidate (kan'di-det), s. kandidatas.
Camphorate (kjim'for-et), v. a. pamirky- Candidateship (kan'di-det -šip), s. kandi-

ti, išmirkyti kompare; sukom paruo- datra.

ti. | — , adj. kompare išmirkytas; Candidature (kan'di-de-tjur), s. kandi-
komparuotas. ||
—•, s. komparines datra.
rgšties druska. Candied (kiin'did), adj. su cukr suda-
Camphoric (kiim-for'ik), adj. kompari- rytas; cukruotas; cukrinis.
nis. Candle (kiin'd'l), s. žvake.
Can (kan), s. puodelis; skardinis indas; Candleberry, Candletree (kan'd'1-ber ri,
skardine; blekine. v. a. skar- | — ,
-try), 8. bot. vaškamedis; vaškine
dines dti. mirta.
Can (kiin), v. n. [pret. could], galti; Candleholder (kan'd'l-holdor), s. laiky-
stengti; stengti. tojas žvakes; liktorius; fig. pagelbi-
Canada (kan'a-da). s. Kanada. Cana- ninkas.
||

dian (ka-ne'di-en), adj. kanadiškas. Candlelight (kan'd'1-lait), s. žvakes ži-

| s. kanadietis.
burys; žvakes šviesa.
Canaille (ka-nT), draugijos sšlavos;
ft. Candlemass (kan'd'1-mes), s. eccl. Apva-
kanalija. lymas Mergeles Marijos; Grabnyios.
Canakin (kan'a-kin), *. indelis; puode- Candlestick (kan'd'lstik), s. liktorius.
lis. Candor (kiin'dor), s. teisumas: bešaly-
Canal (kii-nal'), s. kanalas. ste; atvirumas; širdingumas; nuo-
Canalization (ka-nal-i-ze'šion), «. kana- širdumas.
lizavimas; kanalizacija. Candy (kiin'di), s. cukrine. v. a. cu- ||
— ,

Canard (kši-nard', -nar'), s. išmislas; kruoti; cukruje virinti; cukrines

pasaka. daryti.
Canary (kii-nj'ri), s. kanariškas. c |j
— ,
Cane (ken), «. bot. lendre; nendre: ||
laz-
kanariškas vynas; oru. kanarka.
da. D
— , v. a. pliekti su lazda, su pa-
Cancel (kiin'sšl), išbraukti; ištrinti;
v. a.
galiu; | lendrinmis sluogsnelemis
pakasuoti; panaikinti.
išpinti.
Cancellation (kiin-sel-le'šion), s. išbrau-
Canebrake (ken'brek), *. nendrynas.
kimas; pakasavimas; panaikinimas.
Cancer (kšin'sor), s. zool. & med. vžys. Canescent (ka-nVsent), adj. baltuojs.
Cancerate (kiin'sor-et), v. n. med. augti Canicula (ka-nik'ju-la), *. axtr. Sun-
vž; išsivystyti vž. žvaigžde: Sirius.
 Canicular 78 Cantilever

Canicular (kii-nik'ju-lor), adj. kaniku- Canonicate (kii-non'i-ket), š. kanaunin-

1 i ari -kas: šunžvaijrždinis. kyste.
Canicule (kiin'i-kjul), *. astr. Šunžvaiir- Canonicity (kandn-is'i-ti), *. kanoniš-
žde; Sirius. kumas; sutikimas su kanonu.
Canine (kii-nain'), ad. šuninis: šuniš- Canonist (kiin'on-ist), *. žinovas bažny-
kas. —
tooth, iltinis dantis: iltis. tini (ar kanonišk) ties: profeso-
Canister (kan'is-tor), #. gurbelis: krep- rius kanonišk ties: kanonistas.
šiukas; skrynele; dže. Canonistic (kan-6n-is'tik), adj. kanoni-
Canker (kiin'kor), med. vžys: fig. .«*. st iškas.
piktšašis; votis; | bot. šunrože: erš- s. kano-
Canonization (kan-on-i-ze'ši6n),
ktis. | — , r. a. griaužti; esti: naikin- nizavimas; priskaitymas prie šven-
ti. | v. n. nykti; puti; kirmyti. tj: kanonizacija.
Cankerous, Cankery (kan'kor-os, -i ad. . Canonize (kan'on-aiz), r. a. kanonizuoti:
kaip vžys; kaip vžio ligos palyt- prie šventj priskaityti.
tas; vžiu serjrsj^/fy. piktas. Canonry, Canonship (kiin'on-ri, -šip), s.

Cankerworm (kiin'kor-uorm), s. kirmle kanauninko jimai kanauninkyste. ;

(naikinanti augmen lapu*). Canopy (k;in'o-pi), s. baldakimas: dan-

Cannel coal (kan'nel kol), *. žibinama ga; sostaskliautis. The ofhearen.—
anglis. dangaus skliautai. | — v. a. uždeng-
,

Cannibal (kiin'ni-bel), s. kanibalas: ti baldakimu, daiiira.

žmogedis. | — , adj. kanibališkas; Canorous (ka-no'ros), ad. saldžiai skam-
žmogediškas. |
— ly, adr. žmogediš- bs; meliodiškas. \ ness. $. mlio — -

kai. diškumas.
Cannibalism (kiin'ni-bel-iz'm),s. kani- Cant (kiint), *. kampas; žambas; išsiki-
balizmas; žmogedyste. šimas; pakrypimas; pasvirimas; |
Cannon (kan'non), s. kanuole: puka. stukterejimas; užgavimas: | darkyta
Cannonade (kan-no-ned'l, *. kanonada; kalba; žargonas; | nuduota? maldin-
kanuoli šaudymas: šaudymas iš gumas; veidmainyste: | verksmin-
kanuoli. | — t. a. n. iš kanuoli , gas balsas. J , —
adj. darkytas; dar-
šaudyti. kus: vulgariškas. | —
t. a. pakreip- ,

Cannoneer, Cannonier (kan-non-yr'), *. ti: pasverdinti; paversti; stuktere-

kanonierius; kanuolius. ti; pastmti; | kamp nukirsti |

Cannonry (kiin'non-ri), s. artilerija. t. n. nutstu (lyggiedomu, lyg verk-

Cannot (kan'non, [iš run, galti, ir not, smingu) balsu kalbti; nikti; dar-
ne], negaliu, negali, negalime, ne- kia kalba kalbti: putarnoti.
galite, negali. Cantalever (klin'ta-lv-or), *. arch, pa-
Cannular (kiin'nju lor), adj. turs vam- ramtis; sparas.
zdžio pavidal; vamzdžio pavidalo. Cantaloupe (kiin'ta-lp), s. bot. kanta-
Canny, Cannie (kiin'ni), adj. gudrus: su- lupa; mušmelione.
manus; gabus; išmintingas; atsar- Cantata (kan-ta'ta), s. mm. kantata;
gus. giesme.
Canoe (kii-n'), x. valtele; eldija (Amer. Canteen (kan-tyn'), s. kareiviška ple-
indfon). ka; kareiviškas sinkius.
Canon (kan'non), kanonas: baž- s. eccl. Canter (kan'tor), s. zovada. | r. a. n. — ,

nyios statymas, regula; | kanoniš- zovada joti; leisti zovada.

kos knygos; | kanauninkas; typ. ka- Canter (kant'or), 8. veidmainis.
nonas (ršig stambiustatom raidži ).
Cantharides (kan-fMr'i-dys), ispaniš-
— law, eccl. kanoniškos tiesos. — kos muses; kantaridos.
*.

bone, anat. arklio blauzdikaulis.

Canonic, Canonical (ka, non'ik, -el), adj.
Canticle (kiin'ti-k'l), *. bibl. giesmi gie-
kanoniškas. —ally,«rfr. kanoniškai. sme; Salamono augštoji giesme;
|

| — alness, s. kanoniškumas. psalmas.

Canonicals (kii-non'ik-elz), t. pi. bažny- Cantilever (kan'ti-16v 6r), *. = Canta-
tiniai rbai. I.F.VKR.
 Canting 80 Capital

Canting (kiint'ing), s. darki kalba; veid- Capability (,ke-pii-biri-ti). ». gebsnumas;

mainiavimas; veidmainyste. — | gabumas.
adj. kalbs nutstu, graudingu bal- Capable (ke'pa-b'l), adj. gebsnus; ga-
su; veidmainiškai dievotas; veid- bus; suprants; sumanus; gals; sten-
mainingas. — ly, ade. nutstu, ver-
||
gis; turs ties. ness, s. gebsnu-||
—
kiamu balsu; veidmainingai; su nu- mas; gabumas; sumanumas.
duotu dievotumu. Capacious (ka-pe'šis), adj. erdvas; pla-
Cantle, Cantlet (kiin'fl, kiint'lt), 8. tus; ruimingas; talpus. ||
— ly, adv.
kampas; kamputis; sklypelis; šmo- plaiai; ruimingai; talpiai. |j
—ness,
telis. s.platumas; ruimingumas; erdvu-
Canto (kiin'to), s. daina {poemoj); poe- mas; talpumas; talpa.
mos dalis. Capacitate (kii-pas'i-tet), t. a. daryti ga-
Canton (kiin'ton), s. kantonas; apskri- biu, galiniu, nujiegianiu; suteikti
tys; redyba. ||
— , r. a. padalyti [kan- galjim.
tonus, redybas; mil. paskirstyti po Capacity (kit-piis'i-ti), s. talpa; dydis:
kvatieras {kareivius). apemis; ||
gebsnumas; gabumas: su-
Cantonal (kiin'ton-el), adj. kantoninis; glebimas; pastanga; nuojiega; su-
kantono (*. gen.). pratimas; pašaukimas; bdas; ypa-
Cantonize (kjin'ton-aiz), r. a. padalyti tybe. In the of, kaipo. —
To w&rk
kantonus. in t fie —
of a mason, dirbti kaipo
Cantonment (kan'ton-ment), .«. mil pa- mrininkas.
skirstymas po kvatieras; kariškos Cap-a-pie (kap-a-py'), adv. nuo galvos
kvatieros. iki koj.
Cantoon (kiin-tn'), s. ršis medvilni Caparison (ka-par'i-son), s. arklio už-
audimo. dangalas; šabrakas; fig. brangus
Canvas (kan'ves), s. drobule; storas rbai. ||
— , v.a. puošti; papuošti: pa-
drobinis audeklas (štrom*, buorems). rdyti.
||
—
, adj. iš drobules darytas; drobi- Cape (kep), s. geogr. priežemis: salava;
nis. ||
skraiste.
Canvass (kan'ves), s. peržirjimas; Caper (ke'por), v.n. strakioti; straki-
perkratinejimas; ištirinejimas; išty- neti; šokinti; šokti. s. strak- | — ,

rimas; išj ieškojimas. of rotes, — iojimas; strakinejimas; šokinji-

peržirjimas rinkimo bals. ||
— , v, mas; šokis; | bot. augmuo veisles
a. peržirinti; perveizti; perkrati Capparis.
neti (balsus, etc.); ištirineti;apšneke Caperer (ke'por-or), s. strakinetojas;
ti; apsvarstyti; apvaikšioti; per šokinetojas; šokikas.
||

Capias (ke'pi-iis), s. sakymas areštuoti.

eiti su prašymais, su kalbinimais
To —
a district for totes, apkeliauti Capillaceous (kap-il-15'Sds), adj. plau-
kuotas; valaknuotas; plonintelis.
apskrit kalbinant žmones balsuoti.
| v.n. (to
—
for) prašinti; prašyti.
Capillament (kii-pil'la ment), s. plonin-
teliai plaukeliai; dirksni plauke-
Canvasser (kan'ves-6r), *. perkratineto- liai.
jas,peržirtojas bals; rinkjas Capillary (kiip'il-le-ri ir ka-pil'la-ri), adj.
bals; surašintojas gyventoj. kapiliariškas; plauk panašus .plau-
Cany (ke'ni), adj. nendrinis; nendrmis ko pavidalo; plonintelis. D ,s. anat. —
apžls. ploninteliai, it plauko skylute, su-
Canzonet (kan-zo-n8f), s. dainele. dynai; kapiliariškiejie sudyneliai.
Caoutchouc (k'k), *. kauukas; in- Capital (kap'itel), adj. galvinis; svar-
diškas gumas. biausias; kapitališkas; didelis; kri-
minališkas; myriu baudžiamas. —
Cap kepure; epius; fig. gal-
(kiip), s.
letter, dideji raide. punvdiment, —
va; vyriausias; popiera dideliu' Be
||
myrio bausme. —
stock, pamatinis
lakštuose. | —
, t. a. uždti kepur. kapitalas. , —
*. kapitalas; turtas:
||

viršne, galva; uždengti; apdengti ||

arch, stulpo vainikas; vyriausi; ||

(kuo); fig. užbaigti. miestas; sostapile; j dideji raid.

 Capitalist 81 Caracole

Capitalist (kiip'i-tel-ist), s. kapitalistas: $. apvertimas; apsivertimas; apsivo-

t u rius. žimas.
Capitalization (kap-i-tel-i-ze'šiin. -. pa- Capstan (kiip'stan), «. vindas; špilius.
vertimas kapital: kapitalizavi- Capsular, Capsulary (kap'sju-lor, -le-ri),
mas; kapitalizacija. adj. makštinis; ankštinis.
Capitalize (kiip'i-tel-aiz), r.a. paversti i Capsulate, Capsulated (kap'sju-let, -le-
kapital: kapitalizuoti. td), adj. telps makštyj; ess lyg
Capitally (kitp'i-tel-li), adr. kriminališ- makšty j dtas.
kai; |
puikiai; šauniai. Capsule (kiip'sjul), #. ankštis; makštis:
Capitation (kiip-i-te'šion), *. pagalves džute.
(//toktsriai). Captain (kap'ten), t. kapitonas.
Capitol (kiip'i-tol), kapitolius (Jupi-
t. Captaincy, Captainship (kap'ten-si, -šip),
ti rio žinyria m n. Romoj); viešpatystes *. kapitonyste.
butas. Caption (kap'šion), x.jnr. užareštavi-
Capitular (kii-pit'ju-lor), s. kapitulos mas; sumimas; | antgalvis.
snarys; kapitulos užgyrimas; |svar- Captious (kap'šios), adj. visada prieka-
biausioji dalis; galva, | — , adj. ka- bi jiešks; sunkus tikti; niekada
pitulinis; kapitulos (*. gen.). netinkamas; priešginingas; apga-
Capitulary (kli-pit' j u-le-ri), *. kapitulia- vingas; klastingas. — ly, adv. su
ras: kapitulos snarys; | surinkimas priekabmis; netinkamai; klastin-
statym. | — , adj. kapitulinis; ka- gai. —ness, *. megimas priekabi
||

pitulos (•«. yen.). jieškoti; netinkamas bdas; prieš-

Capitulate (kii-pit'ju-let), v. a. n. pasi- giningumas; valdingumas.
duoti; kapituliuoti. Captivate (kiip'ti-vet), r.a. patraukti,
Capitulation (kii-pit-ju-le'šion), s. for- pririšti prie savs: apvaldyti cmo
mališkas sutarimas; sutartis: kapi- šird, etc.); apraganuot i; nelaisvinti.
tuliacija; pasidavimas (prieiiui) ant Captivating (kiip'ti-ve-ting), adj. pri-
sutart sanlyg. traukis prie savs; apvalds; apra-
Capitulum (kii-pit'ju-lom), s. galva; buo- ganuojas; apžavias.
že;bumburas. Captivation (kiip-ti-ve'ši6n), s. apvaldy-
Capoch (ka-p'), s. kapuca; gobtums mas (keno širdie*, etc.); pritrauki-
{ nunyko). mas; apraganavimas.
Capon (ke'p'n), s. romytas gaidys: ska- Captive (kap'tiv), s. nelaisvis. | —, adj.
pas. —
romyti.
, B. a. nelaisvn paimtas; veiktas; apval-
Capote (ka-pof), s. gobturuotas ploš- dytas; apraganuotas.
ius; kapotas. Captivity (kap-tiv'i-ti), s. nelaisve.
Capper (kiip'por), s. kepurninkas. Captor (kiip'tor), s. nelaisvn imantis;
Capreolate (kiip'ri-o-let ir ka-pry'o-let), apvaldyto jas.
adj. bot. turs besirieianeius uge- Capture (kap'tjur), s. sumimas; pa-
lius. mimas; pagriebimas; |
grobis; iš-
Caprice (ka-prys'), s. upas; užmaia. plš; auka. | — , r.a. suimti: pa-
Capricious (ka-pri"Šios), adj. pus; griebti.
už-
maeingas; naravingas. | —ly, adr. Capuchin (kap-ju-šyn'), s. kapucinas
(zokoninkas); | plošius su gobturu:
pagal savo up; kaip koks upas už-
| kuoduotas
balandis.
eina, j
— ness, s. upumas; užmain-
Capucine (kiip'ju-sin), s. kapucinas.
gumas.
Car(kar), s. vežimas; karas, pi. karai:
Capricorn (kiip'ri-korn), s. astr. Ožys.
vagonas.
Capriole (kšip'ri-ol), s. arklio pašoki- karabinas; šau-
Carabine (kar'ii-bain), *.
mas ant vietos; pasišok j imas; šo- dykla.
kis.
Caracole (kar'a-kol),*. pusiau pasisu-
Capsicum (kiip'si-kom), ». ankštpipiris. kimas; pusiaugržis (manežuose);
Capsize (kiip-saiz'), r.a. apverst ; apvo- vaji laiptai. | — v. n. pusiaugržiu
,

žti. | r. n. apsiversti, j
— (kap'saiz), suktis; besisukti; pasisukti.
 Carafe 82 Carman

Carafe (ka-raf ), s. bonka. Cardinalate, Cardinalship (kar'di-nel-et,

Caramel (kar'a-m61), s. lydytas cukrus. -šip), 8. kardinolyste.
Carapace, Carapax (kar'a-pes, -paks), s. Cardiology (kar-di-61'o-dži), s. mokslas
nugaros kiautas (želvi, etc.). apie šird.
Carat (kiir'at), s. karatas; praba (auk- Carditis (kar-dai'tis), s. med. širdies už-
so). degimas.
Caravan (kar'a-van), *. karavanas. Cardoon (kar-dn'), s. bot. ispaniškoji
Caravansary (kar-a-van'sa-ri), 8. kara- badrama.
van stote; sustojamoji vieta (Byt Care (ker), rpestis; besirupinimas:
s.

.šalyse). globa.. , | —
v. n. rpintis; globetis;

Caravel (kiir'a-vSl), s. nedidelis laivas: paiseti. What do J ? aš pai- — k

žvej botas. sau? I don' aš ne paisau; man — ,

Caraway (kiir'a-uei), s. bot. kmynas. vis tavien; man vis tiek-pat.

Carbine (kar'bain), s. karabinas. Careen (ka-ryn'), v.a. pasverdinti, pa-
Carbineer (kar-bi-nyr'), .s. karabinie- kreipti ant šono. \ v. n. pavirsti, pa-
rius. krypti ant vieno šono.
Carbolic (kar-bol'ik), adj. karbolinis: Career (k;i-ryr'), s. lenktynes; begis;
karboliškas. — acid, karboline rg- greitumas. | — , greitai bgti.
v. n.

štis. Careful (ker'ful), adj. rpestingas; at-

Carbon (kar'bon), *. chem. anglis; an- sargus. ||
— ly, adv. rpestingai; at-
gliadaris. sargiai. |
— ness, s. rpestingumas;
Carbonate (kar'bon-et), s. chem. anglia- atsargumas.
rugštine druska. Careless (ker' les),nerpestingas; adj.
Carbonic (kar-bon' ik), adj. chem. angli- neatsargus; nieko nepaiss. | ant
nis. —
acid, angliarugštis. — ly, adv. nerpestingai; be jokio at-
Carbonization (kar-bon-i-ze'šion), <. pa- sargumo. —ness, s. nerpestingu-
|

vertimas angl. mas; nepaisejimas: neatsargumas,

Carbonize (kar'bon-aiz), r. a. angl pa- neatida.
versti; su anglimi sujungti. Caress (ka-res'), s. glamonjimas; my-
Carboy (kar'boi), s. didele apipinta lavimas. | —
v.a. myluoti; glamo- ,

bonka. nti.
s. min. karbun-
Carbuncle (kar'bon-k'l), Caret (ke'ret ir kiir'et), s. išleidimo
kulas (brangakmenis); med. karbun- ženklas.
kul. Cargo (kar'go), s. krova (laivo).
Carburet (kar'bju-ršt), v.a. chem. su Caribou (kar'i-b), *. zool. amerikiškas
anglimi sujungti. elnias.
Carcass (kar'kes), lavonas; maita;
s. Caricature (kar'i-kii-tjr), s. karikatra:
dvsena; grobiai; pvanio laivo lie- darkus paveikslas. ||
— , v.a. karika-
kanos; mil. deganti kulka. tra piešti; perstatyti karikatriš-
Card (kard), s. korta, dim. kortele, kor- kame paveiksle; išjuokti.
iuke; i karštuvai; pakaršos. \ — v. , Caricaturist (kar'i-ka-tju-rist), ». kari-
n. kortuoti; kazyruoti. v.a. karšti. || katristas.
Cardamom (kar'da-mm), *. bot. karda- Caries (ke'ri-yz), s. med. kaulo puvi-
monas. mas.
Cardboard (kard' bo rd), s. kartonas. Carinate, Carinated (kar'i-net, -ne-td),
Cardiac, Cardiacal (kar'di-ak, kar-dai'- turs laivo kylio pavidal.
adj.
ii-kel), adj. širdinis; sujudins šir- Cariole (kJir'i-ol), s. kalamaška; brike-
dies veikm. l.
Cardialgy (kar'di-al-dži), s. med. griau- Carious (ke'ri-6s), adj. puvs; supuvs,
žimas širdies. Carl, Carle (kari), s. nešvanklis; neapsi-

Cardinal (kar'di-nel), s. kardinolas. \ — tašelis; | ršis kanapi.

adj. svarbiausias; vyriausias; pama- Carlock (kar'lok), s. žuvi klijas.
tinis. Carman (kar'man), *. važnyia.
 Carmelite a** Cartoon

Carmelite (kar'mžl-ait), *. karmelitas mas; pasielgimas; apsiejimas: užsi-

(tpfrfft^ihff). laikymo bdas.
Carminative (kar-min'a-tiv), .<. wud. vai- Carrier (kar'ri-or), s. gabentojas: neš-
stas išvarymui vej išviduri. jas: nešiotojas; išnešiotojas; išvežio-
Carmine (kar'main), .v. karminas: rau- tojas. | —pigeon, patinis balandis.
dona košiniles musul dažyve. Carrion (kiirri-oni, t. maita; stipna;
Carnage (kar'nedž), s. skerdyne; piovy- dvsena; sterva. | — , adj. maitinis:
ne. maita besimaitins.
Carnal (kar'nel), adj. kniškas. |
— ly, Carrom (kar'rm), i. Carom. =
<i</i-. kniškai. Carronade (kar-ron-ed'), *. karonada:
Carnality (kar-nal'i-ti), A kniškumas: trumpa kanuole.
kniški pageidimai. Carrot (kar'rt), s. bot. morka; germo-
Carnation (kar-ne'šion), ». b<>t. negelke: l.
gvaizdikas. Carroty (kar'rt-i), adj. morkos spal-
Carnelian (kar-nyl'jen), *. serdolitas vos; rudas.
{akmuo). Carry (kar'ri), t. a. n. gabenti; nešioti:
Carneous (kar'ni-6s), adj. msinis; m- nešti; vežti: vesti; talpinti savyj:
singas. turti; laimti. To — one's self, užsi-
Carnival (kar'ni-vel), s. užgavnes; kar- laikyti; elgtis; apseiti. To — the
navalas. cause, byl laimti. To — it, per-
Carnivora (kar-niv'o-ra), skyrius *. pi. galti; virš paimti. To — well.
mesaedži gyvuli; mesaedžiai. galv riesti; galv užrietus laikyti.
Carnivorous (kar-niv'o-ros), adj. mesa- To — away, nunešti; nugabenti. To
edis. — back, atgal gabenti. To off, —
Carnosity (kar-nos'i-ti), *. med. msine nunešti; nugabenti; prašalinti. To
išauga. — on, toliau varyti, tsti; nepaliau-
Carol (kar'61), s. linksmybes giesme; ti; vesti. To —
on trade, vesti pirk-
himnas. | — , v. a. n. giesme garbinti; lystg. To —
out, išgabenti; išvesti:
giedoti; apgiedoti. išnešti. To —
through, pravesti:
Caroling (kar'61-ing), *. giesme; giedo- kiaurai išvesti; pervaryti; gelbti
jimas. iki galui.
Carom (kar'om), s. užgavimas dviej Carrying (kar'ri-ing), *. nešimas; gabe-
(ar daugiau) boli šaujamaja bole nimas.
(biliarduose). Cart (kart), s. vežimas; ratai. | — , v. a.

Carousal (ka-rauz'el), s. puota; lbavi- vežti. |

—
horse, arklys sunkiems
mas; girtuokliavimas. vežimams traukti. lo ad, kupinas —
Carouse (ka-rauz'), r. n. lbauti; gir- vežimas. —
rope, vadžios vežimams
priveržti; veržiamos vadžios.
tuokliauti; puotauti. | s. puota: — ,

Cartage (kart'dž), s. vežimas; mokestis

lbavimai.
už pervežim.
Carouser (ka-rauz'6r), s. lbautojas;
Cartel (kar-tT), s. kariaujani pusi
myltojas girtuokling puot.
sutartis apsimainyti paimtais laike
Carp (karp), r. n. kabintis; išradinti kares nelaisviais.
priekabes; kritikuoti. | — , s. icht.
Carter (kart'or), s. vežjas; važnyia.
karpe. s. kremzle.
Cartilage (kar'ti-ledž),
Carpenter (kar'pen-tor), dailyde.s.
adj.
Cartilaginous (kar-ti-ladž'i-n6s),
Carpentry (kar'pn-tri), dalydyste.
*. kremzlinis.
Carper (karp'or), *. peikejas; priekabi Cartographer (kar-tg'ra-for), *. karto-
jieškotojas. grafas; rašytojas žemlapi.
Carpet (kar'pet), s. kilimas; kauras: Cartography (kar-tog'ra-fi), s. kartogra
divonas. J
— , v. a. iškloti divonais, rija; rašymas žemlapi.
kaurais. Carton (kar'ton), s. luobine popiera.
Carriage (kar'ridž), pervežimas: per-
s. Cartoon (kar-tn'), s.kartonas: paveik
rabenimas; J
vežimas; | pasivedi- slas; paišinys.
 Cartoonist 84 Cast

Cartoonist (kar-tn'ist), *. kartoiiistas; Cash (kiiš), s. gryni pinigai; mokestis

piešjas paveiksl. grynais pinigais. 2 o pay in-, — ,

Cartouch (kar-t'), «. patronas {kara- mokti, užmokti grynais pinigais.

binui); patrondeže; kareiviškas pa- ,
||
—
v. a. išmainyti ant gryn pini-

liuosavimo pašportas. g; grynais pinigais mokti, užmo-

Cartridge (kar'tridž), *.patronas (ka- kti; grynais pinigais paimti. | —
nuolei, karabinui). Blank —, aklas account, iždo rokunda.
patronas. —
beit, patrondiržis. — Cashbook (kaš'bk), s. iždaknyge; kny-
box, patrondeže. ga iždo rokundoms vesti.
Cartwright (kart'rait), s. raius. Cashier (kiiš-yr'), s. iždininkas: kasie-
Caruncle (kar'on-k'l), s. msine išauga. rius. | — , r. a. atstatyti, prašalinti
Carve (karv), v.a.n. išpiaustyti; išdro- (nuo tarnystos); pavaryti.
žinti (iš medžio, iš kaulo); iškalineti Cashierer (kiiš-yr'or), s. atstatytojas:
(iš akmens, etc.); graviruoti. pavarytojas; prašalintojas.
Carvel (kar'vl), «. = Caravel. Cashmere (kiiš'myr), *. kašmeras (au-
Carver (karv' or), išpiaustinetojas; iš-
». deklas).
drožinetojas; skaptorius; gravierius. Casing (kes'ing), s. apvilkimas: aptai-
Carving (karv'ing), s. išpiaustinejimas: symas; apvalkalas; viršus: apdaras.
išdrožinejimas; skaptoryste. Cask (kiisk), s. statine; baka. \ — , r.

Caryatides (kar-i-at'i-dyz), s. pi. arch. a. statinen, bakon

dti. pilti,
kariatidos (paramŠiai moteriški pa- Casket (kas'ket), s. skrynute; dže. |
vidale). — v.a. ,skrynut, dže dti: skry-
Cascabel (kas'kii-bl), s. kanuols pu- nutj laikyti.
ka. Casque (kask), s. šeimas.
Cascade (kas ked'), s. kaskada; vanden- Cassation (kiis-se'šion), s. panaikini-
kritis. mas; atmainymas teismo nuspren-
Cascarilla (kas-kii-riria), s. bot. kaska- dimo; kasaci ja. Court of kasa- — ,

rila; kaskarilos žieve; kvepianioji cijos teismas.

china. Cassava (kas'sii-va), s. bot. kasava: J

Case (kes), s. makštis; dže; apvalka- manioko duona.

las; apsiautalas; užmovas; skrynia; Cassia (kaš'šii), s. kasija (medis ir jo
spintas; vitrina; | atsitikimas; nuo- vaisius); chiniškas cinamonas.
tikis; aplinkybe; padjimas; dalyk Cassidony (kiis'si-do-ni), s. bot. francu-
stovis; dalykas; byla; gram, linksnis. ziškoji lavendra.
As the —
may require, atsakant da- Cassimere (kiis'si-myr), s. ršis vilno-
lyk reikalavimams; kaip to dalyk nio audimo.
stovis (ar aplinkybes) reikalaut. Cassino (kas-sy'no), s. kazyravimo b-
In —
of, atsitikime; jeigu. In any das.
— ar šeip ar teip but; kaip ten
, Cassiopeia (kas-si-o-py'a), s. astr. Ka-

nebt; vistiek; vistik. ||

— t. a. dti siopja; Jukštandis [pas Mielcke].
makštis, dežg; apvilkti; aptaisyti; Cassock (kas'sok), s. kunigo siutonas.
apdirbti. Cassonade (kas-son-ed')» *• cukrines
Caseharden (kes'hard-'n), t. a. kietinti; smiltys.
užkietinti; užartuoti; užgrdinti (ge- Cassowary (kas'so-ue-ri), s. orn. kazua-
leži). ras.
Caseine (ke'si-in), s. physiol. chem. varš- Cast (kast), v.a. mesti; metyti; svaidy-
kine medega; varške. ti; blaškyt; blokšti; nublokšti; nu-

Casemate (kes'met), s. fort, kazematas. mesti; išmesti; leisti; išleisti; lieti

Casement (kes'ment), s. atidaromas (metalus ar iš metal). To a dart, —
langas. vilyi —a
paleisti. ak To look,
Caseous (ke'si-os), adj. turs srio ypa- užmesti; žvilgterti. To — young,
tybes; kaip suris; varšketas. vaisi išmesti; išsimesti. To — one'*
Casern (ke'zorn), s. kazarme. skin, oda mesti; To — šertis. bells,
 Cast 85 Cataclysm

bnlltU. varpos, kulkas li<-ti. To — Castigation (kas-- Uoroji-

burtus mesti. To — aside, at-
lot-*, mas: baudimas.
mesti sal. To— away, numesti Castigator (kiis'ti-g-tor). •*. korotojas:
Šalin: metyti: eikvoti. To — by, at- baudjas.
mesti. To — down, numesti: nulei- Castigatory (kiis'ti-gii-to-ri), adj. koroja-
sti žemyn; parblokšti; sunaikinti: mas; korojimo (*. gen.); baudimo (s.

prislgti; nulidinti. To forth, — [/<")

leisti; mesti. To —off, atmesti: nu- Castile soap (kiis'tyl sop), s. kastiliškas
mesti; prašalinti: nuvaryti: apleisti: muilas.
pralenkti. To— one's self on, (up- Casting (kast'ing), s. metimas: mty-
on), pilnai atsidti (ant ko). To — mas; | liejimas: liejinys: | išmatos:
• out, išmesti: išleisti: išvemti. To — atmatos; išnaros. | — net, velkamas
up, sumesti: sujiihi ( pylii/f, kalr, tinklas. — uote, persvaros žodis:
surokuoti; išrokuoti; sudti;
: sprendžiamas žodis.
išvemti. r. ». lietis (<"*/.-. (pi-
|| Castle (kas"l), *. pilis; palocius: dva-
lu*): kraipytis: susikraipyti; suktis: ras. Castle-builder, svajotojas. Cas-
susisukinti; susisukti. tle-building, svajojimai; svajons.
Cast (kast metimas: mtymas: blaš-
i, *. Castlery (kiis'l-ri), *. pilies valdžia, vy-
kymas; tai, kas mesta; numetimo riausyb.
tolis. About a stone's tolumo be- — , Castlet (kas'lšt), *. nedidel pilis.
veik tiek, kiek galima akmen nu- Castling (kast'ling), *. išmestas vaisius:
mesti; | metimas kauluk, burt: išmata.
ji y.laime ar nelaime; žut ar but. Castor (kiis'tor), ». bobras: bobrin ke-
To set one's life upon a savo gy- — . pur. |— oil, ricinos aliejus: rici-
vast statyti ant žut ar but: išma- j na.
tos; liejimas
išnara, pi. išnaros; | Castrate (kas'trt), t. a. romyti: išro-
{metah); liejamoji forma; lietas pa- myti.
veikslas; pavidalas: iŠveizdis: išži- Castration (kas-tr'šion), s. romijimas.
ra; spalva; varsa; | paskirstymas ro- Castrato (kšis-tra'to), s. skapas.
li (aktoriams); sudjimas (*eatro Casual (kaž'ju-el), adj. netiktas; ne-
trupos); veikianiosios ypatos; | žvil- lauktas; priegadingas. |
— ly, adr.
gis. A — of the eye, akies užmeti- netiktai; netyiomis.
mas: žvilgterjimas: žvilgis skersom. Casualty s. atsitikimas:
(kaž'ju-el-ti),
—iron, lieta geležis; iugunas. —
| prietikis; priepuolis: nelaimingas
steel, lietas plienas. atsitikimas.
Castanets (kits'tii-nts), s. pi. kastane- Casuist (kiiž'ju-ist), s. kazuistas; sži-
oarškalai. ns rodininkas.
Castaway (kast'a-uei), s. išmata; atma- Casuistic. Casuistical (kiiž-ju-is'tik, -el),
ta: nenaudlis. | — , adj. nenaudin- adj. kazuist iškas.
gas; be vertes; sugaišintas; pražudy- Casuistry (kiiž'ju-ist-ri), s. kazuistika:
tas (laikas). sžins dalykai.
Caste (kiist), s. kasta: luom." Cat (kat), *. kat; katinas: | dvigubas
Castellan (kiis'tl-lan), *. kaštelionas: trikojis. | Cat-o'-nine-tails, devyn-
viršininkas ar užveizdtojas pilies. virvis botagas. Cat's-eye, katies
Castellated (kas'tel-l-ted), adj. staty- akis (akmuo). Cat's-foot, bot. kat-
tas su karbuotais bokštais; kuoruo- pdl. Cats-paw, mar. vandens
tas; turs pilies pavidal. paviršiorukšlenimas:^. tas, kuriuo
Caster (kast'or), *. metjas; mtytojas; kitas pasinaudoja kaipo rankiu sa-
sumetejas rokund; išrokuotojas; j
vo tikslams pasiekti: svetimas ran-
liejjas; j ratukas (ant rakand ko- kis. Cat's-tail, Cat-tail, bot. š Nend-
'
j): | indelis (druskai, pipirams, etc.). r.
Castigate (kiis'ti-gt), v. a. rykštmis Cataclysm (kat'ii-kliz'm), s. tvanas; ge-
bausti: plakti; koroti. ologiškas perversmas.
 Catacombs 86 Caterwauling

Catacombs (kat'a-komz), s. katakom- Catchup, (kii'op, kat'sop), *.

Catsup
bos; urvai lavonams laidoti (sen. sunka, padažalas (sutaisytas iš gru-
Romoi). b, rojobuoli, etc. ).
Catafalco, Catafalque (kat-a-fal'ko, kat'- Catchword (kiio'uord), s. aktoriaus pa-
a-fiilk), s. katafalkas. skutinis žodis, primens kitam ak-
Catalectic (kat-ii-lek'tik), adj. nepilnas; toriui pradti savo kalb; pasigavi-
stokuojas paskutinio skiemens. mo žodis; taikiai pagriebtas žodis:
Catalepsy (kiit'a-lep-si), s. med. kata- iyp žodis po paskutine puslapio ei-
lepsija; apmirimas. liuke, pradeds sekant puslap.
Catalogue (kat'ii-log), katalogas; su-
s. Catechetic, Catechetical (kat-i-kt'ik,
rašs. | — , v. a. surašyti; rašyti -el), adj. katechetiškas; susideds
katalog. iš klausim ir atsakym. .

Catalpa (kii-tal'pa), katalpa. s. bot. Catechise (kiit'i-kaiz), r. a. mokinti su

Catamenia (kiit-ii-my'ni-a), s. med. m- pagelba klausim ir paaiškinim;
nesines; antdrapanes. uždavinti klausimus; klausinti.
Catamaran (kat-ii-mii-riin'), s. troptelis Catechism (kat'i-kiz'm), s katechiz-
(ršis luoto iš surišt rst); krv mas, katekizmas.
I
Darninga boba. Catechist (kiit'i-kist), s. katechetas: ti-

Catamount (kiit'ii-maunt), s.zool. kaln kjimo mokintojas.

kate; pantera. Catechistic, Catechistical (kiit-i-kis'tik.
Cataplasm (kiit'a-pliiz'm), s. katapliaz- -el), adj. katechetiškas; katekiziš-
mas; prievilgas. kas.
Catapult (kiit'ii-polt), s. katapulta (mo- Catechu (kiit'i-k ir -), s. chem. sau-
ne akmenims mesti). soji akacijos katechu išsunka.
Cataract (kat'a-riikt), s. kataraktas; Catechumen (kiit-i-kj'mn), s. besimo-
vandenkritis; vandenpuolis. | med. kins krikšioniško tikjimo pama-
plve; valktis (ant akies). t/
Catarrh (ka-tar'), s. sloga, pi. slogos; Categorical(kiit-i-gSr'ik el), adj. kate-
plautis. goriškas; status ir reiškus. | —\y,adr.
s. katastrofa;
Catastrophe (ka-tiis'tro-fi), kategoriškai; staiai ir reiškiai.
baisus atsitikimas paskutinis galas. ; Category (kat'i-go-ri), s. kategorija;
Catch (kii), v. a. [pret. <& pp. caught skyrius; kliasa.
'-
^catched], gaudyti; pa-, sugauti; Catenarian (kiit-i-ne'ri-en), Catenary (kiit
pagriebti; suimti; užtikti; užgriebti; i-ne-ri), adj. retežinis; turs retežio
kliudyti. To —
cold, šalt pagauti; pavidal.
persišaldyti. To the smallpox, — Catenate (kat'i-net), v. a. sukabinti;
rauplmis užsikrsti. To fire, už- — sukabinti; sujungti.
sidegti. To —
hold of, nusistverti Catenation (kat-i-ne'šion), s. sukabineji-
už. To —a train, suspti ant tr- mas; besijungimas retežio pavidale;
kio; pasigauti trk. t. n. kliti; ||
retežis.
užkliti; kliti; kibti, y — s. gau- , Cater (ke'tor), v. n. rpinti maist;
dymas; griebimas; pagriebimas; gro- aprpinti maistu. | — , s. keturake
(kortose).
bis; pagautis; pelnas; išplš; D tas,
kas griebia, kliudo: všas, kablys; Caterer (ke't6r-6r), s. rpintojas mai-
sto.
klingis; stumele; užstuma.
Cateress (ke'tor-8s). sf. rpintoja mai-
Catcher (ka'or), *. gaudytojas.
sto.
Catchfly (kii' f lai), s. bot. pikuone.
Caterpillar (kat'or-pil-lor), *. kirmle;
Catching (ka'ing), adj. gauds; vilio- gniusas.
js; i|
užsikreiamas; limpamas. J—, Caterwaul (kat'br-uol), v.n. kniaukti;
s. gaudymas; pagriebimas; pagautis. rkti kaip kate ar kates. —
Catchpenny (kii'pn-ni), adj. padarytas
vien pinigams vilioti. | — , s. nagis
i riksmas; kniaukimas.
Caterwauling (kat'or-uOl-ing),
s. ka- | ,

*. kai
pinigams vilioti. riksmas; kai muzika.
 Cates Cautionary

Cates (kts), $. pi. maistas: pavilgas; Caulescent (ko-leVsent), adj. bot. turs
smaguriai; gardumynai: saldunn- laiškel, stimbel.
nai. Caulicle (ko'li k*l), adj. stimbelis: laiš-
Catfish (klit'riš), t. jri kate (šutia). kelis.
Catgut (kiit'irot), ,v. žarnine styga. Cauliflower (ko'li-flau-or). a. bot. žyduo-
Cathartic (k;i-Mar'tik), adj. liuosojas, lis kopstas; žiedkopustis.
vals vidurius. Caulis (ko'lis), s. stimbas.
Cathedra (kiiM'i-dra ir kii-My'dra), ». Caulk (kuki, c. a. dks. = Calk.
vyskupo sostas: katedra. Causal (kuz'el), adj. priežastinis.
Cathedral (kl-fAy'drel), *. katedra: ka- Causality (ko-ziil'i-ti), t. priežasties vei-
tedrine bažnyia. | — , adj. katedri- kimas; priežasties veikme gimdanti
nis: katedrališkas. pasekmes.
Catheter (k;ii7/'i-tor), s. chir. rankis Causation(ko-z'šion), s. gimdymas:
šlapumams nuleisti. veikme gimdanti pasekm. vyksn.
Catholic (kiWo-lik), adj. visatinas: vi- Causative (koz'ii-tiv), adj. priežastinis;
soplatus; visoplai pažir: katali- išreiškis priežast.
kiškas. | — , s. katalikas, j
— ly, adv. Cause (koz), s. priežastis; šaltinis: pa-
visatinai; visoplaiai: katalikiškai. matas; dalykas; darbas; reikalas;
Catholicism, Catholicity (ka-Mol'i-siz'm. byla. To stumi for. the just sto- — ,

kaM-o-lis'i-ti), visatinumas; visa-

s. vti už teising darb, už teisyb.
tybe: visoplatumas; pažir platu- To gain a —laimti byl. | — t.a.
, .

mas; katalikyste. duoti pradži; gimdyti; pagimdyti;

Catholicon(kii-Mol'i-kon), «. gyduole padaryti.
visoms ligoms gydyti; panacja. Causeless (koz'les), adj. bepriežastinis;
Catkin (kat'kin), *. bot. žirginys, pi. neturs priežasties, pamato: pats
žirginiai. per save prasideds, prasidjs. | — ly,
Catling (kiit'Iing), s. kaiukas: kaiuk- adc. be priežasties: be pamato.
štis: chir. skalpelis. Causer (koz'or), «. tas. kas duoda prie-
Catmint, Catnip (kat'mint, -nip), s. bot.
žast, pradži; pagamintojas; prad-
katžole. tojas; kaltininkas.
Catoptrics (kii-top'triks), s.phys. katop- Causeway, Causey (koz'uei, ko'zi), s. pil-
trika; mokslas apie šviesos spindu- tas vieškelis; plentas.
li atsimušim. Caustic, Caustical (kos'tik. -el), adj.

Catsup (kat'sop), s. = Catchup. ds; griaužis; degins; kandus:

aštrus. | Caustic*, danti, deginan-
Cattle (kat't'l), s. pi. galvijai.
ti medega. | —ally, adv. daniai:
Caucus (ko'kos), s. valstiei, arba po- deginaniai; aštriai.
litiškos snari, susirinki-
partijos Causticity (kos-tis'i-tn, s. ypatybe sti.
mas paskyrimui delegat konven- deginti: fig. aštrumas: kandumas.
cij, pastatymui kandidat viešus Cauter (ko'tor), s. kaitinta geležis kam
urdus, arba apšnekjimui partijos nors išdeginti.
redo, taktikos, etc. Cauterization (ko-tor-i-z'šiSn), s. med.
Caudad (ko'diid), adc. atbulai; užpa- išdeginimas.
kal. Cauterize (ko'tor-aiz), v. a. med. deginti:
Caudal (ko'del), adj. uodeginis; uode- išdeginti.
guotas. s. med. išdeginimas
Cautery (ko'tor-i),
Caudate, Caudated(ko'det, -de-tšd), adj. su pagelba kaitintos geležies arba
uodeguotas.
kitoki deginani ar me- dani
deg.
Caudle (ko'd'l), ypatingai sutaisyta
s.
Caution (ko'šion), s. atsargumas; per-
sriuba ligoniams. sergjimas. —
| , r. a. persergti.
Cauf (ko f), *. skiaure; buius.
Cautionary (ko'Šion-e-ri), adj. duods
Caught (kot), pret. & pp. nuo Catch. persergjim: persergis; perserg-
Caul (kol), *. epius; tinklelis; anat. jimo (s. gen.y. duotas kaipo paran-
epius. ka, kaipo užtikrinimas.
 — ,

Cautious 88 Censorial

Cautious (ko'šios), adj. atsargus. | — ly, Cedrine (sy'drin), adj. cedrinis.

adv. atsargiai. | — ness, *. atsargu- Ceil (syl), v. a. luboti: išmušti (lentomis):
mas. ištinkuoti.
Cavalcade (kiiv'el-ked), s. kavalkada; Ceiling (syl'ing), lubos; | išmušimass.

raiteli buris. (sien lentomis, ištinkavimas. etc.);

Cavalier (kiiv-ii-lyr'), s.raitelis: kavale- Celandine (seTan-dain), s. bot. gelton-

ristas: kavalierius. H
— , adj. išdidus; piene; kregždežole.
pasipts: lengvas; smagus.
||
Celebrate (sTi-bret), v. a. švsti; ap-
Cavalry (kiiv'el-ri), s. kavalerija; raita- vaikštineti (švente).
rija. Celebrated (sel'i-bre-td), adj. pagars-
Cavalryman (kiiv'el-ri-miin), s. kavale- js; garsus.
ristas; raitelis. Celebration s. apvaik
(sšl-i-bre'šin),
Cave (kev), urvas; skyle; ola.
s. —,v. fl
šiojimas šventimas; apei-
(šventes);
a. kasti; rausti. | v.n. gyventi ur- ga; iškilme; garbinimas.
ve: dubti; nusmegti. Celebrious (si-ly'bri-6s), adj. garsus.
s. didelis urvas;
Cavern (kiiv'orn), sky- Celebrity (si-leb'ri-ti), s. pagarsjimas:
le (žemj): ola. garsumas.
Cavernous (kiiv'orn-os), adj. skyltas: Celerity (si-16r'i-ti), s. greitumas.
urvuotas; olotas. Celery (s61'6r-i), s. bot. salieras.
Caviar, Caviare (kjv'i-ar, ka-vyr'), s. Celestial (si-ls'el), adj. dangiškas;
kaviaras, sutaisyti žuvi ikrai. dieviškas. | — , s. dangaus gyven-
Cavil(kiiv'il), v.n. kabintis; jieškoti tojas, f
— ly, adv. dangiškai; dieviš-
priekabi, kliaudži. | — s. kliau- , kai.
dži, priekabi jieškojimas. Celibacy (si-lib'ii-si), s. celibatas; bepa-
Caviler (kJiv'il-6r), s. jieškotojas prie- tyste.
kabi, kliaudži. Celibate (sel'i-bet), s. nevedelis; užlai-
Cavilous (kiiv'il-6s), adj. mgsts prie- ks bepatyste. | — , adj. neveds.
kabi, kliaudži jieškoti. Cell (sel), s. cele; kamaraite: kambar-
Cavity (kiiv'i-ti), s. ola; skyle; loma; lis.

duobe. Cellar (sel'lor), *. skiepas; kelnore.

Caw kranksti; krankti:
(ko), v.n. Q — Cello (l'lo), s. violonele (muz. instr.).

$. kranksjimas. Cellular (sTlju-lor), adj. celiuotas; su-

Cayenne (kei-en' iVkai-8n'),s. [ pepper] sideds iš celi; panašus celes.
ankštpipiris; raudonasis pipiras. (sTljl), s. mažyte cele; maža
Cellule

Cayman (kei'men), s. zool. Piet Ame- kamaraite.

Celluloid (sel'lju-loid), s. celiulioidas.
rikos aligatorius.
Cease (sys), v.n. paliauti; perstoti; nu- Cement (si-m6nt'), *. cementas; kitas.
stoti; sustoti. | v. a. sustabdyti; su- I
— v. a. cementuoti. | v. n. vieny-
,

laikyti. tis; jungtis.

Ceaseless (sys'ls), adj. nepaliaujs; ne- Cementation (s8m-8n-te'šion), s. cemen-

paliaujamas; nuolatinis; vienvali- tavimas.
nis. ||
— ly, adv. be paliovos; be per- Cemetery (sem'i-tr-i), s. šventorius;
stojimo. kapines; kapai.
s. paliovimas; susto-
Ceasing (sys'ing), Cenotaph (sen'o-tiif), s. paminklas pa-
jimas; pertraukimas; without be — ,
statytas ant tušio kapo.
perstojimo; be paliovos. Cense (sens), v. a. kvepylais rkyti,
Cecity (sy'si-ti), s. aklumas; apjaki- smilkyti.
mas. Censer (sen'sor), s. rukylas; kodylny-
Cedar (sy'dor), *. bot. cedras. \ —, adj. ia.
cedrinis. Censor (sn'sor), s. cenzorius: kritikas.
Cede (syd), r. a. užleisti: atiduoti; pa- Censorial (sfiu-so'ri-el), <"//'. cenzorinis;
vesti; atsisakyti. cenzoriškas.
 ,

Censorious 89 Cerecloth

Censorious (sen-so'ri-6s), tuff- oensoriš- Centralization (sen-trel-i-ze'Šion i.

kas; rstus. { !y. — mh. rsiai. tralizavimas; centralizacija.

— ness, x. rstumas; aštrumas. Centralize (sen'trel-aiz), r. n. centrali-
Censorship (sen'sor-šip), #. censoryste. zuoti.
Censurable (sn'šur-a-b'l), adj. bartiuas; Centre (sn'tor), *. centras: vidurys;
peiktinas. | —
bly, aih\ peiktinai. vidurkis. | — , r. a. centruoti; kon-
Censure (sen'šur), k. cenzra: kritika; centruoti. | r. n. centruotis; koncen-
barimas; peikimas. | — , »•.<'. cenz- truotis.
ruoti; kritikuoti; peikti; barti. Centric, Centrical (sen'trik, -el), adj.
Census (sen'sos), ». suskaitymas gyven- centrinis; vidurinis.
toj; revizija; cenzas. Centrifugal (sn-trif'ju-gel), adj. nuo
Cent (sent), .«. centas (Amtr. pinigas centro bgs. — force, nuo centro
j dolerio)', com. -imtas. Per — bganti pajiega.
nuošimtis. Centripetal (sen-trip'i-tel), adj. centr
Centai (sgn'tel), *. šimtsvaris. | adj. — , bgs. — force, centr bganti pa-
šimtinis. jiega.
Centaur (sn'ton, myth, centauras. x. Centuple (sen'tju-pl), adj. Šimtlinkas:
Centaury (sen'to-ri), 8.bat. medetka; šim- Šimtagubas. | —, r. a. šimtagubai
tažiede. padauginti; pašimteriopinti.
Centenarian (sen-ti-ne'ri-en), adj. šimt- Centurial (sen-tj'ri-el), adj. šimtmeti-
metinis. | — , a. žmogus šimt met. nis.
senas. Centurion (sn-tj'ri-on), ». centurijo-
Centenary (sen'ti-ne-ri), adj. Šimtinis; uas; šimtininkas (*en. Rom.).
Šimtmetinis. | , k. Šimtas (met*: — Century (sen'tju-ri), *. šimtmetis; am-

šimtmetis; Šimtmetines sukaktuves. žis; centurija (ten. Rom.).

|

Centennial (sn-tn'ni-el), adj. Šimtme- Cephalalgy (sf a-liil-dži), *. med. galvos

tinis. | — , *. Šimtmetines sukaktu- skaudjimas.
ves. Cephalic (si-faTik), adj. galvos (*. gen. ).
Center (s§n'tor), s. = Centre. \ ,—*. vaistas nuo galvos skaudji-

Centesimal (sen-ts'i-mel), adj. šimti- mo.

nis. | — , «. šimtine dalis. Cephalopod (sef a-lo-pod), s. zooi. gal-
Centifolious (sen-ti-fo'li-6s), adj. Šimt- vakojis.
lapis; turs šimt lap. Ceraceous (si-re'šos), adj. vašk pana-
Centigrade (sšn'ti-gred), adj. susideds šus; vaško pavidalo.
iš šimto laipsni; padalytas ant šim- Ceramic (si-ram'ik), adj. atsinešs prie
to laipsni; šimtalaipsnis. puodadirbystes. art, puodadir- —
Centigram (sen'ti-gram), s. centigra- byste. | —
, «. puodadirbyste; moli-
mas; šimtine gramo dalis. niai išdirbimai.
Centiliter, Centilitre (sn'ti-ly-tor ir sen- Cerate (sy'ret), *. vaškinis tepalas; vaš-
til'i-tor), s. centilitras; šimtine litro kine mostis.
dalis. Cerated (sy're-t§d), adj. vaškuotas.
Centime (san-tym'V, s. centimas {fran- Cereal (siir'kel), adj. uodeginis.
tui, pinig.). Cere (syr), s. minkštapleve apdengian-
Centimeter, Centimetre (sn'ti-my-tor ir ti paukšio snapo pašakn. | — , r.

sn-timl-tor), s. centimetras; šimti- a. vaškuoti; ap-, užvaškuoti.

ne metro dalis. Cereal (sy'ri-el), adj. javinis: iš jav:
ntiped (sšn'ti-pšd), *. zool. šimtako- iš grud. | — , 8. javai; grudai.
jis. Cerebel, Cerebellum (ser'i-b81, -bTlm),
ntner (snt'nSr), s. centneris: šimt- 8. anat. mažosios smegenys.
svaris. Cerebral (sVi-brel), adj. smegininis.
Central (s6n-trel), adj. vidurinis; cen- Cerebrum (sr'i-brm), 8. anat. smege-
trališkas: centrinis. nys.
Centrality (sn-triiri-ti). .-. centrali&ku- Cerecloth (syr'kloM), .*. vaškuotas au-
mas. deklas; cerata. *
 Cerement 90 Chalk

Cerement (syr'ment), «. lavondengte*. Cetacean (si-le'šen), s. bangžuvi vei-

Ceremonial (sSr-i-mo'ni-el), adj. cere?- sles gyvnas.
moniškas; ceremonialiSkas. *. j|
— , Cetaceous (si-te'šos), adj. priguls prie
ceremonialas; paviršutine forma; bangžuvi; turs bangžuves pavida-
apeiga. ||
—
ly, adv. ceremoniališkai. l.
Ceremonious (ser-i-mo'ni-6s), adj. cere- Chafe (ef), v. a. trinimu šildyti; trinti:
moniališkas; ceremoniškas; forma- dildyti; ||
erzinti; pykdyti; širdyti.
liškas. U —
ly, adc. ceremoniališkai; I
c.n. trintis; dilti; nusitrinti; nu
ceremopiškai. dilti; I
širsti; pykti. ||
— , .*. trini-
Ceremony (sr'i-mo-ni), s. ceremonija. mo pagimdytas karštis; kaitimas: |

Ceriferous (si-rif or-6s), adj. gamins širdimas; nirtimas.

vašk. Chafer (ef 'or), *. trinejas; šildytojas:
Cerography (si-rog'ra-fi), darymas pa- s. indas vandeniui užšildyti; ||
vaba-
gražinim iš vaško; rašymas vašku. las; karkvabalis.
adj. tlas; vienas;
Certain (sor'tin), ||
Chafery (ef'6r-i), s. žaizdras.

persitikrins; tikrai žins; neabejo- Chaff (oil f), s. lakes; pelai; akselis; Ii

js; neabejojamas; tikras; ištiki- tušia kalba; pliauškimas; juokavi-

mas. Iam—, aš tikrai žinau: aš mai. | —
, t. a. n. pliaukšti; juokau-
pilnai persitikrins. ||
— ly, adv. tik- ti; apjuokti; šaipytis (iš ko).
rai;be abejones; žinoma. Chaffer (af' for), v. n. dertis; lygtis:
s. tikrumas;
Certainty (sor'tin-ti), ne- niekus kalbti; plepti. \ v. a. pirk-
abejotinumas; ištikimumas. To ti; parduoti; apsimainyti.

know for a —
tikrai žinoti.
, Chafferer (af 'f6r-or), s. tas, kurs dera-
s. raštiškas pa-
Certificate (sor-tif'i-ket), si; besideretojas; pirkikas.
liudijimas; paliudijimas. , v. a. ||
— Chaffinch (af'fin), s. or n. karalelis.
paliudyti; duoti raštiška paliudiji- Chaffy (af i), adj. lakiuotas; peluotas.
m. Chafing (ef'ing), s. šildymas trinimu;
Certification (sor-ti-fi-ke'šion), s. raštiš- trinimas; dildymas. —dish, šildo- ||

kas paliudijimas. mas rykas; žarij rykas.

Certifier (sor'ti-fai-or), paliudytojas. s. Chagreen (šii-gryn'), s. Shagreen. =
Certify paliu-
(sor'ti-fai), t. a. liudyti; Chagrin (ša-grin'), s. apmaud. | — , r.

dyti; patikrinti; užtikrinti; apreik- a. sukelti apmaud; pykdyti; užr-

šti; pranešti. stinti.
Certitude (sor'ti-tjd), s. tikrumas; ne- Chain (en), s. retežis. | — , v. a. retežiu
abejotinumas. pririšti, surišti; retežiais apkalti. ||

Cerulean (si-r'li-en), adj. mlynas; — beit, retežine juosta. — bridge,

dangaus mefynumo; žydras. ant reteži kabs tiltas. — gang,
Cerumen (si-r'men), s. ausiu traška- buris retežiais sukalt prasikaltli.
nos.
— pump, retežine pompa. — shot,
Ceruse (sy'rs), s. bleivas.
dvi retežiu sujungtos bombos.
Chair (er), s. krslas; kde; suolas; so-
Cervical (sor'vi-kel), adj. kaklinis;
stas.
sprandinis.
Chairman (er'miin), s. pirmsedis.
Cessation (ss-se'šion),
t. paliovimas:
Chairmanship (er'miin- šip), f. pirmse-
sustojimas; perstojimas; pertrauki-
dyste.
mas.
Chaise (šez), s. dviratis vežimas.
Cession (sšš'šion), pasidavimas; už-
s.
Chalcedony (kal-s6d'o-niz> kal'si-do-ni),
leidimas; pavedimas; atidavimas. s. rain, šviesusis putnagas.
Cesspool (ses'pl), s. srut duobe; srut Chaldron (aTdrSn), s. angli saikas,
subegis. turs 36 bušelius.
Cestus (sst's), s. juosta; Veneros juo- Chalice (al'is), s. taure; kielikas.
sta. Chalk (ok), *. kreida. | — , t. a. kreida
Cesura (si-zj'ra\ *. cezura; eiles per- paženklinti; kreida piešti: kreiduo-
kirtimas. ti: kreida krsti (dirn).
 Chalky Bl Changer

Chalky (k'i >. >i'Jj. kreidinis: kreiduo- Chance (iins), s. pasitaikymas: proga;
tas. laime; likimas. By —, netyiomis;
Challenge (aTlndž), «. iššaukimas dvi- netiktai. | — adj. netyiomis atsi-
,

kovon; pašaukimas; prišaukimas; |

tinks; netiktas; proginis. ganu. —
atmetimas; išskyrimas. | — , r. a. lošimas ant išlaimejimo ar prakiši-
lankti (drikoron, imtynes, etc.); iš- mo. —
medley, netiktas atsitiki-
šaukti; prišaukti {kam) m reikalauti; , mas; netyias užmušimas. | — r. n. ,

Rtmcsiiiuduiinki, ttr.). To aju- — atsitikti; netiktai pasitaikyti. | r.

ror, atmesti sudžia. To a vote, at- — a. bandyti.
mesti (ar nepriimti rokundon) keno Chancel(an's51), *. užgrotis (bažnyioj).
baisa. To — oneon hixproiitixe, rei- Chancellor (aii'sl-lor>, «. kanclerius.
kalauti išpildymo prižadjimo. — of the exchequer, viešpatystes iždo
Challenger (iil'lendž-or), «. iššaukjas; kanclerius.
pašaukejas. Chancellorship (an'sl-lor-šip), c. kane-
Challis plonintelis
(Šiii'li), s. vilnonis leryste.
audimas; pusšilkis. Chancery (can'sor-i), s. kanceliarija;
Chalybeate (kii-lib'i-t), adj. geležuotas. teisybes teismas.
Chamber (em'bor), *. kambarys: sve- Chancre (šiing'kor), *. tned. Šankeris.
taine; kamera; butas. of com- — Chancrous (šang'kroš), adj. šankerio
merce, komisija apsaugojimui pirk- pavidalo; šankerio užkrstas: turs
lybos reikal. — council, slaptoji šanker.
rod. —
counsel, counselor, ad-— Chandelier (šan-di-lyr'), ». kandeliab-
vokatas-rodininkas. —fellow, ben- ras.
drakambarietis. | , t. a. —
uždaryti Chandler (an'dlor), e. žvakininkas;
(kambaryj). \ r. n. gyventi (kambaryj žvakius; | pirklys.
ar kambariuose). Chandlery (an'dlor-i), s. smulkus pir-
Chamberlain (em'bor-lin), s. užveizde- kiniai; pirklyste smulkiais pirki-
tojas kambari; kamarponis. of — niais.
London, miesto (Londono) iždinin- Change (eendž), *. atmaina: permaina:

kas. persimainymas; persikeitimas; |

Chambermaid (em'bbr-med), g. kamba- mainas; smulkpinigiai; išduotis:

rine tarnaite. reštas. | — v.a. mainyti; keisti; per-
,

Chameleon (ka-my'li-on), s. kameleo- mainyti; išmainyti. To a horse. —

nas (driež*). To —
hand, pasukti arkl kita šo-
Chamfer (am'for), *. nuobliuota ker- n (manei). To —
hands, permai-
ties briauna. — v.a. nuobliuoti , nyti valdytojus, savininkus. | c. n.
kerties briaun: išpiauti poz. vaga. mainytis; keistis; persimainyti.
Chamois (Šiim'mi ir šii-moi'), *. kaln Changeable (endž'a-b'l), adj. atmaino-
ožka: | zamšas. mas; besimains; atmainingas. j

Chamomile (kiim'o-mail). g. bot. brole- —ness, s. atmainingumas. | Change-

lis: remule. ably, adv. atmainingai.
Champ (camp), r. a. n. kramtyti: atrajo- Changeful (endž'ful), adj. atmainin-
ti; gromuliuoti. gas; nepastovus. |
— ly, ode. atmai-
Champagne (šiim-pen). g. >ampanas(r#- ningai. | —
ness, s. atmainingumas:
nas). nepastovumas.
Champaign (šam-pen'), *. atviras laukas: Changeless (endž'ls), adj. neatmaino-
lyguma. \—,adj. atviras; lygus. mas; tvirtas; pastovus.
Champignon (-iim-pin'jon), *. bot. pieva- Changeling (endž'ling), *. pamainytas
grybis. kdikis: | vejagalvis; paikšas.
Champion (am'pi-6n), g. kovotojas: ko- Changer (endž'or), *. mainytojas: mai-
vejas; apginejas. | — , r. a ginti. nininkas; mainius; pinigmainis: |

Championship (iim'pi-on-šip), #. kovejo netvirt, atmaining nuomoni

vardas; viršyste. žmogus; vjavaikis; vejagalvis.
 Channel 9? Chargeable

Channel (iin'ngl), vaga (upes): kana-

.«. charakteris: doriška ypatybe: dora;
las; prataka (jri); ryna. | — v. a. , vardas: garbe; žmogyste; y pat a; vei-
vagoti; išvagoti. kianioji ypata: role.
Chanson (šiin'sn), s. giesme. Characteristic (kar-iik-tor-is'tik), 8. cha-
Chant (ant), s. giesme; giedojimas. ||
rakteristika; atžyminti ypatybe.
—,v.a.n. giedoti; apgiedoti; giesme — , adj. charakteristiškas; ypaiai at-
garbinti. žyms; ypatingas. ||
—ally, adv. cha-
Chanter (ant'or), s. giedotojas; giesmi- rakteristiškai.
ninkas; dainius. Characterization (kar-ak-tor-i-ze'šion), 8.

Chanticleer (iint'i-klyr), gaidys. s. charakterizavimas.

Chanting (ant'ing), s. giedojimas. Characterize (kar'ak-tor-aiz). r. a. cha-
Chantress (ant'rs), s. giedotoja; gie- rakterizuoti; parodyti '•patingumus:
smininke; giedore. pažymti; perstatyti; nupiešti; ap-
Chantry (ant'ri), s. giedamoji koply- rašyti.
ia. Characterless (kar'ak-tor-ls), adj. be-
Chaos (ke'os), 8. chaos; mišinys; ne- charakter iškas.
tvarka; jovalas. Charade (ša-red'), s. šarada: minkla;
Chaotic (ke-6t'ik), adj. chaotiškas; ne- msle.
tvarkus; mišrus. Charcoal (ar'kol), 8. anglis; medine
Chap (ap ir op), v.a.n. skaldyti; plai- anglis.
šioti: plaišyti; plyšti; skilti. | — , s. Charge (ardž), v.a. uždti (k ant ko):
plyšys; plyšimas; skilimas: | žan- apkrauti; užkrauti; apsunkinti (k
das; žiotys; nasrai; f vaikezas; vai- kuo); duoti pamokinimus, saky-
kinas. mus; sakyti; graudenti; reikalauti;
Chaparral (a-par-ral'),*. tankus krmy- prašyti; rokuoti (kam kiek, ui k);
nas; tankumynas. prirokuoti; priskaityti (kam k); pa-
Chapbook (ap'bk), s. knygute"; kny- vesti; patikti (kam k); kaltinti;
gele. kalte mesti; užpulti (ant ko); pripil-
Chape (ep), s. kabe; sa; kilpa; antga- dyti; užtaisyti (karabin, etc.). To
lis (?nakšci, etc. — the memory, apsunkinti atmint.
Chapel (ap' 61), s. koplyia.
).

To — one to ansicer, liepti (kam) at-

Chaperon (šiip'or-on), s. kepure; gobtu- sakyti; atsakymo reikalauti. To —
ras; moteris draugaujanti jaunai
||
a gun, užtaisyti šaudykl. v.n. už- \

mergelei; palydove; globja. pulti.

Chapf alien (op'fol'n), adj. su nukaru- Charge,s. sunkenybe; našta; \ kas ke-
siais žandais; fig. nulids: lidnas. no globon pavesta, teikta; pavedi-
Chaplain (ap'lin), s. kapelionas (kuni- mas; patikjimas; globa; priežira:
gas). rpestis; H
sakymas; paliepimas;
Chaplet (ap'lšt), 8. vainikas; | ržan- graudenimas; pamokinimas; kal-
tinimas; kaštai; lesa; preke; ro-
ius; kuodas; koplyaite.
||
||

||

kunda; užtaisas; užprovas (kara-

Chapman (ap'man), 8. smulkpirklis; H
bino, baterijos, | užpuolimas.
etc.);
keliaujs perkupius. To sound the —
duoti ženkl ant
—
,

Chappy (iip'pi), adj. plyšiuotas; su- užpuolimo. The of a Judge (<> a

plaišiojs; suskils. jury, sudžios pamokinimo kalba
Chapter (ap'tor), *. skyrius: perskyri- prisiegdintiemsiems. To take of. —
mas; | bendrija; kapitula. imti k
savo globon, priežiuron; r-
Char (ar), v. a. sudeginti angl; pa- pintis apie k. reasonable A vi- — ,

dutine preke.
versti angl; apdeginti.
Chargeable (ardž'a-b'l), adj. ant kurio
Char (er), *. dienos darbas. | —,r.n.
galima kalte' uždti; kurs gali but
dirbti nuo dien; atlikinti smulkes- pakaltintas; kaltinamas; kurs turi
nius darbus.
Character (kiir'iik-tor), 8. ženklas: rai-
už k
atsakyti; atsakomas; apsun-
kins; sunkus: reikalaujs dideli
de; rašymo bdas; bdas; pobdis; kašt; brangus.
 , ,

Chargeless 93 Chatelet

Chargeless (ardž'lesl. adj. uereikalau- | — , r. u. suteikti privoles; užtvir-

jas kašt; pigus. tinti privoli laišku: | nusamdyti
Charger (Sardi'or), ». kaltintojas: ap- {lait).
kaltintojas; | didelis bliudas; | ka- Chartered (ar'tord), aaj. užtvirtintas
riškas arklys. privoliij laišku: apteiktas privole-
Charily (er'i-li), adt. taupiai: atsar- mis, tiesomis.
giai. Chartism (art'iz'm), s. artizmas (po-
Chariness (er'i-nes). s. taupumas: r- litiškos, t. tad. :
<trfi*t, partijos rei-
i

pestingumas; atsargumas. kalavimai, išreikšti dokumente, rad.

ClmlOl (iTn'i nl), s. vežimas. Žmoni Chartija, Anglijoj).
Charioteer (riir-i-ot-yr"). ». važnyia. Chartist (art'ist), *. artistas; artizmo
Charitable (ar'i-tii-b'li. adj. labdarin- -alininkas.
gas; mielaširdingas; duoslus. |—ness, Charwoman (eT'um-en), s. moteris
t. mielaširdingumas: mielaširdingv- dirbanti nuo dien; diendarbe mer-
Charitably, adr. mielaširdin- ga-
gai. Chary (er'i), adj. taupus: paedus: r-
Charity (iir'i-ti), s. mielaširdyste: mei- pestingas; atsargus.
le artymo; mielaširdystes darbai: Chase (es), r. a. n. vaikyti: vyti: vytis:
mielaširdystes dovana. Sifter of — ginti; gainioti; medžioti: gaudyti: |
mielaširdystes sesuo. išpiaustineti; išržyti gvintus. | —
Charlatan (šar'lii-ten), *. šarlatanas; ap- a vijimas; besivijimas: besivaiky-
gavikas. mas; gaudymas: medžiojimas; me-
Charlatanry (šar'Ki-ten-ri). ». Šarlatany- džione; kas gaudoma, medžiojama:
ste. medžiojama vieta: typ. lankas; j

Charlock (ar'lok), s. bot. svre. rmas.

Charm (armi. burtai: raganyste:
.<. Chaser (es'or), -s. gaudytojas: perse-
apraganavimas: viliojanti gražybe: kiotojas; medžiotojas.
viliojimas; vilione. ||
— , r. a. n. ra- Chasm (kaz'm), s. plyšys; spraga: sky-
ganuoti: apraganuoti: žavti: vilioti: le; bedugne; prapultis.
traukti. Chasmy (kaz'mi), adj. plyšiuotas: sky-
Charmer (arm'or), s. žavtojas: apra- ltas; bedugni pilnas.
ganuotojas; viliotojas. Chaste (est), adj. nekaltas; doras; ne-
Charmeress (arm'or-s). ». žavtoja: suteptas; valus; švarus. | , adr. —
ragane. nekaltai; švariai; nesuteptai. | ness, —
Charming (arm'ing), adj. žavs; apra- s. = Chastity.
ganuojs; pritraukis; viliojs; pui- Chasten (es"n), v. a. bausti: koroti: va-
kus. | — ly, ad>\ žaviniai; viliojan- lyti: pataisyti.
iai: pritraukianiai; puikiai. Chastener (es"n-6r), baudjas; patai- .-*.

Charnel (ar'nei), adj. talpins savyj syt ojas.

numirliu, lavonus, kaulus. |— house, Chastise (as-taiz'), c. a. plakti: bausti;
lavonbutis; la%'onviete; kaulaviete: koroti.
karstas: kapas. Chastisement (as-taiz' ment), s. plaki-
Charry (ar'ri), adj. anglinis: angl mas; korojimas; baudimas.
panašus. Chastiser (as-taiz'or), s. korotojas; bau-
parodym žem- djas; pataisytojas.
Chart (art), g. laiškas;
Chastity (as'ti-ti), s. nekalt vbe: dory-
lapis: mapa.
be.
Chartaceous (kar-te'šos), adj. \
popier Chasuble (az'ju-b'l), s. amatas.
panašus.
Chat (iit), v. n. iauškti; plepti: šne-
Charter laiškas suteikis
(ear'tbr), s. kuiuotis. | — , *. šnekuiavimas:
tiesas, privolii laiškas:
privoles: iauškjimas; plepjimas.
privolS; tiesa; samdos kontraktas. Chateau (ša-to') t s. pilis; tvirtyne.
— member, vienas iš kurtoj idrnn- Chatelet (šiit'i-lSt), *. nedidele pilis: pi-
gyateti). —party, nusamdymas laivo. laite.
 ,

Chattel 94 Cherub

Chattel (žat't'l), «. judinamas turtas: Checkmate(šk'met), s. šach ir mat

savastis. (Šachmat lošoj). — v. a. padaryti
||
,

Chatter (at'tor), iauškti; šneku-

v. n. mat (šachm. lošoj); jig. užkirsti pa-
iuotis; plepti. — s. iauškji- H
, skutin keli, paskutin išjim;
mas; plepjimas; tauškjimas; bar- padaryt gal.
škjimas (dant). Cheek (yk), s. veidas; skruostas;^,
Chatterbox (at'tor-boks), s. plepalas; poriniai šonai {mašinos dali ar ki-
daugkalbis. toki daigt); vienokios šalys; si- fl

Chatterer (at'tir-or), s. plepalas; pa- tikejimas sau; begdyste.

iauška. Cheer (yr), s. linksmumas; gaivumas;
Chatty (at'ti), adj. kalbus; mgsts gyvumas; linksmas, garsiai išreiš-
fl

daug kalbti. kiamas, sveikinimas; linksmybes

Chaw (o), t. a. kramtyti; atrajoti. — šauksmas; sveikinimo šauksmas;
—
||

s. pilna burna ko. esnis; vaišes. Be of good buk ,

Cheap (yp), adj. pigus. | ly, adv. pi- — linksmas. What t kaip einasi? —
giai. J —ness, *. pigumas. kas gero girdtis? — , t. a. links- fl

Cheapen (yp"n), v. a. mažinti preke, minti; džiuginti; gaivinti; gaivumo,

verte; numušti preke; | derti. drsos priduoti; linksmai sveikinti:
Cheapener (yp"n-6r), s. mažintojas linksmai šaukti, v. n. linksmintis;
fl

prekes, vertes. džiaugtis; nudžiugti.

Cheat (yt), s. apgaudinjimas; apga- Cheerful (yr' fui), adj. linksmas; sma-
vimas; prigavyste; suktybe; | apga- gus; gaivus. —
ly, adv.
||
linksmai;
vikas; sukius. I , v.a.n. —
apgaudi- smagiai. ||
— ness, s. linksmumas:
nti: sukti; prigauti; suvilioti. smagumas.
Cheater (yt'or), s. apgaudintoj as; pri- Cheerily (yr'i-li), adv. linksmai; sma-
gavikas; sukius. giai.
Check (ek), s. keblumas; paine; kli- Cheeriness (yr'i-n8s), s. linksmumas;
tis;sulaikymas; trukdymas; kon- || smagumas.
tramarka; ženklas; numeris; biletas; Cheerless (yr'les), adj. nelinksmas:
kvit; ekis; bankekis; book, e- — nesmagus; lidnas. ||
—ness, s. ne-
ki (ar bankeki) knygele; klet- || smagumas; lidnumas.
ka, dim. kletkute; kletkuotas aude- Cheery (yr'i), adj. linksmas; smagus.
klas; plyšelis; | šach (šachmat
|| Cheese (yz), s. suris.
lošoj). H , —
v. a. stabdyti; trukdyti; Cheesemonger (yz'mon'gor), *. suri-
sulaikyti; suvaldyti; sudrausti; pra- fl ninkas; sri prekejas.
tikrinti; paženklinti tikrum; pažy- Cheesy (yz' i), adj. turs srio pavida-
mti; | daryti plyšelius; fl
daryti l, skon.
šach (lošoj). v.n. sustoti;
fl fl
suspro- Chemical (kšm'ik-el), adj. chemiškas, fl

ginti; suplaišioti; suaižeti. — ly, adv. chemiškai.

Checker (ek'or), s. trukdytojas; sustab- Chemise (ši-myz'), s. moteriški mar-
dytojas; sulaikytojas; suvaldytojas. škiniai.
| — , t.a. kletkuoti; marginti; išmar-
Chemist (kem'ist), s. chemikas.
ginti. Chemistry (kem'is-tri), s. chemija.
Checkerboard (ek'or-bord), *. damlen- Cherish (er'iš), v.a. myluoti; glamo-
te; šachmat lenta. nti; auklti.
Checkered (k'ord), adj. kletkuotas; Cherisher (r'iš-or), s. glamonetojas;
margas. myluotojas; aukltojas.
Checkers (k'orz), s. pi. damai (loša). Cheroot (i-riit'), s. cigar ršis.
Checkerwork (6k'6r-uork), «. kletkuo- Cherry (eVri), s. vyšne. — adj. vyš- ,

tas darbas; kletkuotas išdirbimas; ninis; vyšnes dažo. — tree, vyšntV fl

marginiai. (medis).
Checkless (k'ls), adj. nesulaikomas: Cherub (r'ob), s. cherubimas; cheru>
nesuvaldomas. binas.
 , , ,

Chervil O.") China

Chervil (fior'vil), «. bot. gurgždis. Chiffonier (sif-fo-nyr') t spinta; komo-

Chess ttfhmatai. da: j|
ryzninkas; lupat rinkjas.
Chessboard (fies'bord), $. lenta Šach- Chigoe, Chigre (ig'o, -6r), s. blusa Pu-
matams lošti. lex penetran*.
Chessel (Ss'sl), s. surdetis: sursleirtis. s. sutinimas paeins
Chilblain (il'blen),
Chessman (fies'man) #. Šachmatine fig- nuo nušalimo; nušalimo pagimdyta
ra. psle; nušalimas. — r. a. nušaldyti \ ,

Chest (st), s. skrynia; j krutin. | — teip, kad psles pasidaryt; nušalti.

P.a. skrynion d8ti, krauti. Child (aild), [pi. children (il'-
.v.

Chestnut (fies'ndt), *. bot. kaštanas me- i

dren>], kmlikis: vaikas.
et* ir r, imi n.*i. j — adj. ka -taniais.
i , Childbearing (aild'ber-ing). *. gimdy-
Chevalier (šev-ji-lyr'). .v. raitelis: rycie- mas vaik.
rius. Childbed (aild'bed), s. šešios: gimdy-
Cheviot i (ev'i-ot), *. Škotiška avis: |
mas. Woman in — , šešiauninke.
audimas is škotišk avi viln. Childbirth (aild'borMt, t. gimdymas:
Chevron (šev'ron), s. mil. antrankovi -ios.
juostele: arch, kampuota vinge. Childhood (aild'hd), ». kdikyste:
Chew (j), v.a.n. kramtyti: atrajoti: vaikyste.
V;/, apmstineti. —,s. tai, kas kram- \ Childish (aild'iš), adj. kdikiškas: vai-
toma: atrajus; gromulas. kiškas. |
— ly, adv. vaikiškai. — ness.
Chicane (ši-ken'), *. klasta: vylius; in- s. vaikiškumas.
triga. J
— , p. n. gudrauti: klastuoti: Childless (aild'les), ndj. bevaikis.
intriguoti. Childlike (fiaild'laik), adj. vaikiškas:
Chicaner (Si-k6n'or\ s. klastorius: vy- vaik panašus.
liugis; intrigantas. Children (il'dren), .*. pi. nuo Child.
Chicanery (ši-ken'or-i), .*. gudravimai: Chiliad (kil'i-ad), •*. tkstantis: tk-
panaudojimas klast, vyli: vyliu- stantmetis.
gyste. Chill (fill), vsumas; šaltis; šalio pur-
ft.

Chiccory (ik'ko-ri), s. cikorija. tymas; šiurpulys; drebulys. —.adj. |

Chick (ik), s. višiukas. | — '•./<. dyg- . šaltas; vešus, j — , r. a. Šaldvti: atšal-

ti; daigus leisti. dyti.
Chickadee (fiik'a-dy) *. am. amerikiška Chilliness (il'i-nes), *. vsumas: šaltu-
zyle. mas.
Chicken (ik'n), *. višiukas: vaikas. Chilly (il'i), adj. šaltokas: vešus; šal-

| Chicken-hearted, baikštus: bailus. tas.

Chicken-pox, med. vejarauples. Chime (aim), s. bals sutarimas; san-
Chickweed (ik'uyd), *. bot. žlige, pi. lyda: varp muzika; varp gaudi-
žliges. mas;
| utarai (reckos, statines). | —
Chicory (ik'o-ri), s. cikorija. sutartyj skambti; sutarti. | r.
r. «..

Chide (aid), v. a. [pret. chid; pp. chid, a. sutartinai skambinti; sutaikyti.

chidden], barti; kolioti. | r.n. bar- Chimera (ki-my'ra), s. chimera {myteto-

tis; koliotis. — , s. burblenimas. giŠka8 baisnas); tušia svajone; ne-
Chider (aid'or), s. barejas; koliotojas. btas daigtas.
Chiding (aid'ing),s. barimas: kolioji- Chimerical (ki-mer'ik-el), adj. chime-
mas; besikoliojimas. riškas; fantastiškas; išsvajotas.
Chimney (im'ni), s. kaminas; liampos
Chief (yf), viršininkas; perdetinis:
cilindr. — sweeper, kaminbraukis:
*.

galva; vadas. Commander in — kaminšluostis.

vyriausias vadas. J — adj. vyriau- ,
Chimpanzee (im-piin'zi), zool. im- .v.

sias; augšiausias; svarbiausias. | panze {beždžione).

— ly, adc. svarbiausiai: ypa: ypatin- Chin (in), s. smakras.
gai; daugiausiai. China (ai'nii), .v. Chinai; | porcelenas:
Chieftain (yf'tin), •*. kapitonas: virši- porceliniai daigtai, indai. — ink,
ninkas; vadas. chiniškas juody las: tušas.
 ,

Chinaman 90 Choleric
n'
Chinaman (ai'nii-miin). ». chinietis. Chit (it), .v. daigas: diegas. | — , r.

Chinch (in), ». blake. dygti; diegus leisti. »

Chin cough (din' kof), #. med. kokliu- Chitchat *. pasišnekjimas;

(cit'at),
šas. šnekuiavimas; pašneka.
Chine (ain), s. nugara; nugarkaulis: Chitterlings (it'tor-lingz), s. pi. patra-
antst renis; | utarai etc.). (rk, ||
kai; blekai.
—,T.a. perkirsti per nugarkaul; su- Chitty (it'ti), adj. vaikiškas; kdikiš-
piaustyti per nugarkaulio narus; |
kas; f
daiguotas; dieg pilnas.
utarus išpiauti. Chivalric (šiv'el-rik), adj. ricieriškas.
Chinese (ai-nyz'), adj. chiniškas. | — Chivalrous (šiv'el-ros), adj. ricieriškas;
s. chinietis; pi. chinieiai; chiniška narsus; karžygingas. |
— ly, adv. ri-
kalba. cieriškai.
Chink (ink), s. plyšelis; plyšimas; ||
Chivalry (šiv'el-ri), s. raitelyste; kava-
skambjimas (pinig, etc.); jig. pi- lerija;karužyste; ricieryste.
nigai. ||
—,i\n. plyšti; plaišioti; skil- Chive (aiv), s. bot. mažiejie svognai;
ti; suskilti; skilti; ||
skambti. | — builiai.
t. a. daryti plyšelius; skaldyti; plai- Chloric (klo'rik), adj. chliorinis. —
šyti; užkamšyti plyšelius; | skam- acid, them, chliorine rgštis.
binti; barškinti. Chlorine (klo'rin), s. chem. chlioras.

Chinky (ink 'i), adj. plyšiuotas; suply- Chloroform (klo'ro-form), s. chliorofor-

šes; suskirdes. mas. I —
v. a. chlioroformuoti.
,

Chinquapin (in'ka-pin), s. bot. laukinis Chlorophyll (klo'ro-fil), s. chliorofilius

kaštanas. {žalioji augmen lapparra).
Chintz (inc), s. dima; perkelis. Chlorosis (klo-ro'sis), s. med. blykšle
{moteri liga).
Chip (ip), 8. šmotelis; šukele; skevel-
dele; skiedra, dim. skiedrele; mar- Chock (6k), v. a. užkalti; užpleišyti. ||

||

v.n. pripildyti; ankšiai eiti ( k).

ke (naudojama Jcazyravime, etc.). \ —,
v. a. piaustyti šmotelius; tašyti. ||
||
— s. pakala; kylys, f — adr. vi-
, ,

siškai; pilnai. Chock-full, adj. pilnai

v. n. trupti; skiedromis, šukmis
pilnas.
eiti ; luptis.
Chocolate (ok'o-let), s. šokoliadas.
Chipmunk (ip'monk), s. zool. amerikiš-
Choice (.ois), s. parinkimas; pasirinki-
ka dryžuota vovere.
mas; išsirinkimas; kas pasirenkama
Chipper (ip'por), adj. linksmas; sma-
ar pasirinkta; pats gerasis. \ adj. — ,

gus; šnekus.
išrinktas; parinktas; parinktinis;
Chirk (Cork), adj. linksmas; smagus. geriausias.
Chirograph (kai'ro-graf), *. dvigubas
Choir (kuair), s. choras.
parašas.
Choke (ok), v. a. dusinti; smaugti; už-
Chirographer (kai-rog'ra-for), s. rašyto- smaugti; pasmaugti: paspranginti;
jas; raštininkas. užkišti; užkimšti; stelbti. \r.n. du-
Chiromancy (kai'ro-man-si), «. chiro- sintis; uždusti; paspringti. ||
— , 8.

mantija; spjimas pagal išsišakoji- smaugimas; pasmaugimas; uždusi-

m delno linij.
Chiropodist (kai-rop'o-dist), 8. gydyto-
mas; užkišimas; užsikišimas. — ||

damp, t roškusis (angliarugšt is gaz&& |

jas, užsiims gydymu rank ir ko- Chokecherry (ok'i-ri), 8. bot. laukine

vyšne, Prunus virginiana.
Chirp (orp), iulbti; irškti,
v.n. fl Choker (ok'or), *. smaugjas; smaugi-
— «. iulbjimas; irškjimas (pau-
, kas.
kši). Choky (ok'i), ad. smaugis; dusins.
Chirrup (ir'rp), v.n. = Chirp. ||
t.a. Choler (kol'Or), 8. tulžis;,/?^, piktumas;
linksminti; duoti linksmum, sma- supyki m as.
gum. Cholera (kol'or-ii), 8. cholera.
Chisel (iz'81), 8. kaltas, dim. kaltelis. Choleric (kol'or-ik), adj. choleriškas:
5 —,r.a. kalti; kalinti (#w kaltu). fig. piktas; greit širstas, užsidegs.
 ,,

Choose 97 Chucklehead

Choose (7z), r. n. [pretf. cHosa; />/ Chrestomathy (krs t<»m'ii-///ii, .«. chre-
CHOMKM], rinkli: parinkti; išrinkti. stomatija.
I
r. n. rinktis: išsirinkti: pasirinkti: Christ (kraist), 8. Kristus. Christ's-
kitaip daryti. thorn, hot. skirpste.
Chooser (/.'on, *. rinkjas; pasirin- Christen (kris"n), r. </. krikštyti: vard

k j as. duoti.
Chop (p), kapoti; piaustyti.
r. a. 7"<< Christendom (kris"n-dom), s. krikšio-
— nukapoti; nukirsti: mainy-
off, j niškosios šalys; krikšionija.
ti. kapoti.
| r. To —
n. griebtis at, Christening (kris"n-ing), *. krikštiji-
už ko; stengtis pagriebti; | mainy- mas; krikštynos.
tis; persimainyti: | vaidytis; bartis. Christian (kris'en), *. krikšionis. | —
| — kapojimas: kirtis; nupiautas
, *. <tdj. krikšioniškas. — name, krikš-
šmotas; ržis (iMw); plyšys: | pi. to vardas, j
— ly, adr. krikšioniškai.
žandai: žiotys; | kokybe; ryšis; ge- Christianity (kris-iin'i-ti), 8. krikšio-
rumas. nyste.
Chopfallen (p'fol-'n), adj. lup pak Christianize (kris'en-aiz), v. a. atversti
bines; nulids; lidnas. krikšionyst. | r. n. krikšioni
Chophouse (op'haus), *. valgyt uve. tikjim priimti; krikšioniu tapti.
Chopper (op'por), s. kapoklis; kapone. Christmas (kris'mas), s. Kaldos.
Chops (ops), s. pi. žandai: žiotys: nas- Chromatic (kro-miitik-. adj. parvinis:
rai; gerkle. chromat iškas. | —s, s. pi. mokslas
Chopstick (op'stik), #. pagallis, chi- apie parvas.
niei naudojamas vietoj valgom Chrome (krom), *. chem. chromas (me-
šaku&. t'ila*).

Choral (ko'rel), adj. chorinis. | , *. — Chromo (kro'mo), *. chromolitografija.

choralas. | —
ly, adc. choru. Chronic, Chronical (kron'ik, -el), adj.
Chord (kord), s. styga; | akordas; | anut. chroniškas; ilglaikinis: neperstojs;
virve; gysla. | —
, t. a. uždti stygas; sisenejs.
nustatyti stygas. | r. n. sutarti. Chronicle (kron'i-k'l), *. chronika; met-
Chore (cor), s. smulkesni darbai: nam raštis. | — , v. a. užrašyti chronikas.
ruoša. Chronicler (kron'i-klor). *. rašytojas
Chorister (kor'is-tor), ». choristas. metraši, chronikos.
Chorographer (ko-rg'ra-for), *. aprašy- Chronologic, Chronological (kro-no-16dž'-
to j as šalies. ik, -el), adj. chronologiškas.
Chorography (ko-rog'ra-fi), 8. aprašymas Chronology (kro-nol'o-dži), #. chronolo-
šalies. gija.
Choroid (ko'roid), *. anat. antrasis Chronometer (kro-nom'i-tor), 8. chrono-
akies apvalkalas. metras; laikrodis.
Chorus (ko'ros), s. choras. Chrysalis (kris'a-lis), s. pupe (ptttltikt*).
Chose (oz), pret. & pp. nuo Choose. Chrysanthemum (kris-an'Mi-mom), *.bot.
Chosen (oz"n), pp. nuo Choose, iš- auksažiede.
rinktas; parinktinis. Chub (ob), 8. icht. karpe.
Chough (of), s. om. kuosa. Chubbed, Chubby (ob' bed, -bi), adj. tu-
Chouse 'aus), t. a. apgauti. To one — rs didele galv; striukas-bukus.
out of his money, pašluoti kino pini- Chuck (ok), t. n. kvakšti. \t.a. kvak-
gus. | — 8. tas,, kurs lengvai duoda-
,
sjimu šaukti (višiukus); | pateš-
si prigauti; mulkis; neišmanlis:
kenti; paplekšnoti; lengvai su-
duoti; mesti; blokšti. | — , *. kvak-
apgavyste; apgaulis; | prigavikas:
sjimas; | lengvas užgavimas: suda-
sukius.
vimas; bloškimas; blinkterejimas.
Chowchow (au'au), *. šiupinys iš y vai- Chuckle (k'k'l), #. nusijuokimas. | —
ri raugint daržovi. r.n. nusijuokti.
Chowder (au'dor), *. šutinta žuvis su Chucklehead (ok'k'l-hšd), .«. paik-
džiovimais (valgis). mulkis; atbukelis.
 ,

Chuckleheaded 08 Circumambiency

Chuckleheaded(ok'k'l-hed-d), adj. tu- Cincture (sink'tjur), s. juosta; diržas.

rs didele, bot kvail galv; kvailas. Cinder (sin'dor), *. degsiai: išdegusios
Chuff (of), s. šiurkštus, neapsitašs anglys; pirkšnys; pelenai.
žmogus: neapsitašelis. Cindery (sin'dor-i), adj. turs išdegusi
Chuffy (cofij, adj. šiurkštus; neapsita- angli pavidal; pelenuotas.
šs. Cineration (sin-or-e'šion), s. pavertimas
Chum (om), draugkambarietis; san-
s. pelenus; sudeginimas pelenus.
draugas: bendras; draugas. Cingle (sin'g'l), *. juosta; diržas.
Chunk (onk), s. strampas; strampga- Cinnabar (sin'na-bar), s.min. einobaras.
lis. Cinnamon (sin'na-mon), 9. cinamonas:
Church (or), *. bažnyia. kanelija.
Churchman (or'man),^. dvasiškos luo- Cinque (sink), s. penkake (kortose).
mos žmogus; kunigas. Cinquefoil (sink'foil), $. bot. penkiapir-
štis.
Churchwarden (or'uord'n), s. užvei-
zdetojas bažnyios turt. ion (sai'on), s. šakute; iepas. = Sciox.
Churchyard (or'jard), s. šventorius. Cipher (sai'for), *. cifra; skaitline. | —
Churl (orl), s. guogas; nešvanklis;
v. a. n. skaitliuoti; rokuoti.
neapsitašelis; šykštuolis. Cipolin(sip'o-lin), s. min. žalsvasai mar-
Churlish (orl'iš), adj. neapsitašs; ne- moras.
švankus; šiurkštus; šykštus, ly, — Circle (sor'k'l), s. ratas; apskritys: ||

adv. šiurkšiai.
fl

ratelis; draugyste. — t>.a. ||

, sukti
Churly (orl'i), adj. šiurkštus; nešvan- aplinkui; apsukti; apsiausti, fl
v. u.

kus. suktis aplinkui.

Circlet (sor'klet),
Churn (orn), s. mušioke. ||
— , v. a.
s. ratelis.

sviest sukti; kratyti; purtyti. Circuit (sor'kit), s. besisukimas aplin-

||

Chyle (kail), s. pieniniai syvai. kui; bgimas aplinkui; aplinkbegis:

Chyme (kaim), s. pilvo išdstytas mai- apskritys; apygarda. court, ap- —
stas.
skriio teismas.
adj. maistinis: Circuitous (sor-kju'i-tos), adj. ratelinis:
Cibarious (si-be'ri-os),
valgomas. aplinkinis; aplinkui eins, bgs, be-
s. bot. vališkas svognas.
Cibol (sib'ol),
sisuks. | —
ly, adv. aplinkiniu bdu:

aplinkiniais keliais; aplinkui.

Ciborium (si-bo'ri-6m), s. ciborija.
Cicatrice, Cicatrix (sik'a-tris, -ke'triks),
Circular (sor'kju-lor), adj. turs rato
s. randas. pavidal; apskritas; ||
cirkuliariskas:
Cicatrize (sik'a-traiz), v. a. užgydyti. ||
palaikis; paprastas; aprubežiuotos
t. n. užgyti (sakoma apie žaizdas).
|
vertes. ||
— , s. cirkuliaras; aplinkra-

Cicerone (y-e-ro'ne, si-si-ro'ni), s. ve- štis. ||

— ly, adv. aplinkui; ratu.
džiotojas; rodinetojas viet. domi Circularity (sor-kju-liir'i-ti), s. apskri-
Cicuta (si-kj'tii), s. bot. vandenines tumas.
builes; šunbuiles. Circulate (sor'kju-let), v. n. cirkuliuoti:
Cid (sid), vadas; didvyris.
s. aplinkui eiti, bgti; iš rank ran-
Cider (sai'dor), s. gira (padaryta t? kas eiti; vaikšioti. aplinkui
| v. a.
obuoli ar kriauši). nešioti; leisti; platinti (gand, pa-
Cigar (si-gar'), «. cigaras. skal).
Cigarette (sig-ii-rt'), s. cigaretas; papi- Circulation(sor-kju-le'šion), s. cirku-
rosas.
liavimas; cirkuliacija: vaikšioji-
Ciliary (sil'jii-ri), adj. blakstieninis; tu- mas aplinkui: apyvarta; išsiplatini-
rs blakstien pavidal.
mo dydis; apemis.
Cimmerian (sim-my'ri-en),arf;. kimeriš-
kas; begalo tamsus. Circulatory(sor'kju-la-to-ri), adj. ap-

Cinch (sin), s. balno diržas; D smagus linkui eins, bgs; aplinkui leidžia-
glebis. mas; cirkuliariskas.
Cinchona (sin-ko'nii), s. peruvijoniška Circumambiency (sor-kom-am'bi-en-si),
žieve; cinchona. $. apsiaut imas; apsupimas.
 Circumambient 09 Citicism

Circumambient (siir-kom-am 'bi-ent i. <nlj. Circumspection (sor-kom-spek Ši6n), *.

apsups; apsiauis. atsargumas; apžvalgumas: atida.
Circumambulate ^>r-k6m-iim'bju-let ), r.
I
Circumspective (sor-kom-spek 't iv), adj.
n. aplinkui vaikšioti. apsižiurs; apsižvalgs; temingas:
Circumambulation (sor-kom-iim-bju-le'- atsargus.
šion\ ft vaikšiojimas aplinkui. Circumstance (sor'kom-stiins), s. aplin-
Circumcise (sor'kom-saizi, P.O. apipiau- kybe; apystova; padjimas: sanly-
styti. — , r. u. statyti aplinkybes:
Circumcision (sor-k6m-si"žion), s. api- pastatyti ypatingose sanlyjrose.
pjaustymas. Circumstantial (sor-kom-stlin'še;
Circumference (sor-kom'for-ens), g. ap- aplinkybinis; apystovinis; priguls
skritys; apmimas: ratas. nuo apystov; proginis; nuodugnus:
Circumflex (sor'kom-fleks), «. riestinis smulkmeniškas. — ly, adv. pairai
|

ženklas. aplinkybes; nuodugniai; su smulk-

Circumfluence (sor-kom'flju-ens), s. api- menomis.
plaukimas; aptekejimas. Circumstantiate (sor-kom-stiin'si-et), r. a.
Circumfluent (s6r-kom'flju-ent\ "'//'. statyti aplinkybes; nuodugniai iš-
apiplaukis; apsiauis vandeniu: dstyti.
apteks. Circumvallation (sor-kom-viil-le'šion), *.

Circumfuse (sor-kom-fj/.'). r. a. aplieti mil apsiautimas mru: apkasas ap-

aplinkui; išplatinti aplinkui. link apgult viet.
Circumjacent (sor-kom-dže'sent), adj. Circumvent (sor-kom-venf), r. a. apei-
aplinkui guls; aplinkinis. ti; apsukti; apgauti.
Circumlocution (sor-kom-lo-kj'šion), s. Circumvention (sor-kom-ven'šion), #. ap-
šnekjimas apeinamais žodžiais. gavimas; apgavyste.
Circummure (sor-kom-mjr). t.a. ap- Circumventive (sor-kom-vent'iv), adj.
mryti aplink; apsiausti muro sie- apgavingas.
na. Circumvolution (sor-kom-vo-lj'šion), s.

Circumnavigate (sor-kom-naVi-get), r. a. apsivertimas: apsisukimas.

apiplaukti, apkeliauti aplinkui (lai- Circumvolve (sor-k6m-v61v'), r. a. versti,
vu). sukti aplinkui. | —
, r. n. suktis, ver-
Circumnavigation (sor-kom-nav-i-ge'- stis aplinkui; apsiversti; apsisukti.
šion), *. apiplaukimas; apkeliavi- Circus (sor'kos), *. cirkus.
mas. Cirrus (sir'ros\ s. meteor, augštai lekio-
Circumnavigator (sor-k5m-nav'i-ge-tor), janti išdryk debesliai.
•. plaukjas aplink sviet. Cisalpine (sis-al'pin), adj. ess Šiapus
Circum polar (sor-kom-po'lor), adj. ess Alpu. kaln.
aplink poli ar žemgal: žemgalinis. Cisatlantic (sis-lit-lan'tik), adj. ess šia-

Circumposition (sor-kom-po-zi"šion), s.
pus Atlantiko.
Cistern (sis'torn), *. šulinys: rezervoa-
talpinimas aplinkui; stovjimas ra-
ras.
tu.
Cit (sit), s. miesionis; miestelnas.
Circumrotate (sor-kom-ro'tet), t. n. ap-
Citadel (sit'a-del), s. citadele: tvirtyne.
linkui suktis, verstis.
Citation (sai-te'šion),
#. pašaukimas
Circumrotation (sor-kom-ro-te'šion), *.

besisukimas aplinkui; apsisukimas. pribti (xudan); privedimas: citata.

Citatory (sai'tii-to-ri), adj. šaukiamas:
Circumscribe (s'lr-kom-skraib't. v.a. ap-
siausti; apjuosti; apryboti: aprube-
turs pašaukimo pavidal.
žiuoti; apskrieti. Cite (sait), r. a. šaukti sd: J
prive-
džioti: privesti: cituoti.
Circumscription (sor-kom-skrip'šion), s.
apjuosianioji linija: pavirus: | ap- Citer sait'or). *. šaukjas sd: |
pri-
juosimas; aprybavimas; ryba. vedejas; cituotojas.
Circumspect (sor'kom-spekt ), adj. »p-
Citrom isi///'<">rn), *. citra (muz. iimtr.t.

žvalgus; atsargus. J
— ly, adt. atsar- Citicism <sit'i-siz'm>. i, miesioni bu-
giai; apžvalgiai. dai, paproiai.
 Citizen 100 Clannish

Citizen (sit'i-z'n), s. valstietis; uksas: Clairvoyance (klr-voi'ens), s. reiškregy-

miesionis. st.
Citizenship (sit'i-z'n-šip), s. uksyste; Clairvoyant (klr-voi'ent), adj.d-*. reišk-
miesionyst. regis.

Citrate (sit'ret), s. chem. citrinrugšt Clam (klam), s. zool. kiautvarle: |

pi.

druska. reples; | skambjimas, fl

— , v. a. iš-

Citric (sit'rik), adj. citrininis. tepti (kuo nors limpaniu); |j

skam-
s. min. šviesusis gelto-
Citrine (sit'rin), binti. | r. n. skambti.
nasis put nagas. — , adj. citrininis:
||
Clamant (kl'ment), adj. rkis; šau-
citrinos dažo; geltonas. kis.
Citron (sit'ron), s. citrina. Clambake (klam'bk), s. kepimas kiaut-
Cittern (sit'torn), s. citra (muz, instr.). varli ant kaitint akmen; fig.
City (cit'i), s. miestas. | adj. miesti-— , gužine; piknikas.
nis; miesto (*. gen.). — court, mu- Clamber (kliim'bor), v.n. ristis; lipti.
nicipališkas sudas; magistratas. — Clamminess (klam'mi-ns), ». lipnumas.
hall, rotuž. Clammy (klam'mi), adj. limps; lipnus.
Cive (saiv), s. = Cm ve. Clamor (klam'or), *. riksmas: šauk-
Civic (siv'ik), adj. miestinis; uksinis. smas. | —,v.a.n. rkauti; rkti; šau-
Civet (siv'et), s. zool. civeta; ||
civetos kti.
syvai. Clamorous (klšim'or-Ss), adj. rksmin-
Civil (siv'il), adj. civiliškas; valstiškas: gas; triukšmingas. ly, adv. rk- ||
—
ukesiškas; | civilizuotas; mandagus. smingai; su dideliu riksmu: garsiai.
I
— ly, adv. civiliškai; ||
mandagiai. ||
— ness, s. rksmingumas; triuk-
Civilian (si-vil'jen), s. žinovas civilišk šmingumas; triukšmas.
ties; civiliškas žmogus. Clamp (klamp), s. kliše; veržtuvas; juo-
Civility (si-vil'i-ti), *. mandagumas. sta (kam nors suveržti, sujungus lai-
Civilization (siv-i-li-z'šion), s. eiviliza- kyti); ||
sunkus žingsniai; klumps-
vimas; civilizacija; apšvietimas. jimas; trepsjimas. — r. a. suver- ||
,

Civilize (siv'i-laiz), v. a. civilizuoti; švie- žti; sujungti, i v.n. sunkiais žing-

sti; mokinti. sniais eiti; klumpsti; trepsti.
Civilizer (siv'i-lai-zor), *. civilizuotoj as; Clan (klšn), s. šeimyna; gimin; gent;
civilizatorius. sekta.
*. rugusis pienas.
Clabber (klab'bor), \ Clandestine (klan-des'tin), adj. slaptas;
—,v.n. rgti; surgti (sak. apie pie- slaptingas. | —
ly, adv. slaptai: slap-
n). tingai, y —ness, s. slaptingumas;
Clack (klak), v.n. barškti; tarškti; slaptumas; slaptyb.
tauškti. | — , s. barškjimas; tarš- Clandestinity (klan-ds-tin'i-ti), *. slap-
kjimas; tauškjimas; tarškalas; ||
tumas; slaptyb.
barškalas; tauškutis \— valve, mech. Clang (klang), v. a. n. skambinti: skam-
dangtis; klapanas. bti. | — , s. skambjimas: skamb-
Clacker (klak'or), s. tarškalas; taušku- sis.
tis.
Clangor (klang'gor), .s.skambsis; skam-
Clad (klad), pret. & pp. nuo Clothe. bjimas; tarškjimas.
Claim (klm), v. a. n. reikalauti; reika- Clangorous (kliing'gor-6s), adj. a-triai
lauti to, kas kam pagal tiesa prigu- skambs; taršks.
li; pretenduoti; turti pretenzija; skambjimas:
Clank (klank), s. aštrus
tvirtinti. \ —, s. reikalavimas; pre-
tarškjimas. — ||
, r.u.n. tarškinti:
tenzija; tiesa; savastis: valdyba.
tarškti; skambti.
—
||

To have a to, turti ties ant ko.

To lap to, — reikalauti (ko noru) kai-
Clannish (kliin'niši. adj. suvienytas ant-
pavidalo genies, gimins; ankšiai
po sau prigulinio.
Claimant, Claimer (klm'ent, -or), ». rei-
prisirišs prie savo genl.s, sektos:
kalautojas; pretendentas: jieškoto- sekti-kas: persims vien savo gen-
jas. ies (ar sektos) dvasia, budais, prie
 Clap 101 Clean

tarais: vienpusiškas. ||
— ly, ad>\ spk- a. susegti: sukabinti; apkabinti: a*>
tiskai; siaurai ; vienpusiškai, jj
— ness, sikabinti: apglebti: susikabinti. | —
8. ankštus prisirisima* prie savo -ren- knife, lenktinis peilis.
tes, jos bd,paproi ir prietar: Class (kišis), s. kliasa; eile; skyrius. |

siauras patriotizmas. — , v. a.paskaidyti, paskirstyti klia-

Clap (kliipi, c. k. mušti: (laužyti: tran- sas, skyrius; kliasifikuoti.
kyti: pliau-kinti: ploti (rantomu). Classic (klas'sik), s. kliasikas. | — , "dj.
To — sparnais plasnoti.
icings, TV kliasiškas.
— to the door, užtrenkti duris. To Classical (klas'sik-el), adj. kliasiškas.
— hold of, pagriebti ui. To — up. — ly, adv. kliasiškai.
\

mesti kaljim. | r. n. ploti («m- Classicism (kliis'si-siz'm), s. kliasiciz-

komtg); trankytis: susitrenkti: susi- mas.
mušti. | , —
S. trankymas: trenki- Classification (klas-si-fi-ke'šion), s. klia-
mas: susitrenkimas: trinkterjimas: sifikacija; paskaidymas, paskirsty-
dunksterjimas; užgavimas: smgis: mas kliasas.
rank plojimas. At one vienu — , Classify (kliis'si-fai), r. a. kliasifikuoti:
kiriu; vienu smgiu. \ med. gono- paskaidyti, paskirstyti kliasas ar
rja (u in rišt, i liga). pairai kliasas.
Clapper (kliip'por), s. daužytojas; tran- Classmate (klas'met), s. bendrakliasie-
kytojas; plojikas: varpo liežuvis: tis.

barškalas: tarškalas. Clatter (kliit'tor), r. n. barškti: taršk-

Clapperclaw (kliip'por-klo), r. o. mušti ti: tauškti. \ v. a. barškinti: tarš-
ir nagais drksti; | barti: kolioti: kinti. | — , t. tarškjimas; barškji-
lojoti. mas: bildesis.
Claptrap (klap'triip), gijimui s. klasta Clatterer (kliit'tor-or), s. tarškint ojas:
sau rank plojimo; apgaubs; apga- tauškutis.
vyste. Clause (kloz), #. kliauzula; pasarga:
Clare-obscure (klr'ob-skjr'), *. švies- grain, priedinis sakinys.
tamsa; paskirstymas šviesos ir sese- Claustral (kls'trel), adj. klioštorinis.
li (ant paveikslo). (kl'vt. -v-ted), adj.
Clavate, Clavated
Claret (kliir't ), *. raudonas francuziš- turs buožes pavidal; buožiuotas:
kas vynas. bumburuotas.
Clarification (kliir-i-fi-ke'Si6n\ .•*. valy- Clavichord (klav'i-kord), «. klavikordas.
mas; darymas sviesiu, tyru. Clavicle (klav'i-k'l), s. anat. petkaulis:
Clarifier (klar'i-fai-6r), s. valytojas: gry- lankas.
ni ntoj as. Clavicular (kla-vik'ju-lor), adj. anat.

Clarify (klar'i-fai), v. a. valyti: gryninti: atsinešs prie pei lanko.

Clavier (kl'vi-6r), s. muz. klaviatra.
daryti šviesiu, tyru.
Claw (klo), s. nagas (žvries, paukUto);
Clarinet (klar'i-nt), *. klarnetas.
Clarion (klar'i-6n), s. trimitas.
naguota letena. | — , v.a. nagais dras-
kyti, plšyti.
Clarity (kliir'i-tvaiskumas: šviesu-
i). .*.
,v.a. moliuoti: —
Clay (kli), «. molis. |
mas; giedrumas; skaistumas; žibji- moliu lipdyti, aplipdyti; moliu kr-
mas. (dirv): moliu valyti (rukr). —
sti |

Clash (klaš), susimušti; susitrenk-

r. n. cold, šaltas it molis; be gyvasties:
ti; kolizij; susi
susiduoti; suseiti negyvas. —
mari, molinis margelis.
remti; susikirsti. | r. o. trankyti: — pit, molkastis; molbestis. —slate,
daužyti; sutrenkti. , s. užgavi- — min. šlynskala.
mas; sutrenkimas; susitrenkimas: Clayey (kli'i), adj. moliuotas; molinis:
susimušimas; kolizija: susirmimas: molio pavidalo.
susikirtimas: ginai: prieštaravimas. Claymore (kli'mor), s. didelis kardas.
Clasp (kliisp), kabe: sagtis; | apka-
.*. Clean (klyn), adj. valus: švarus: ty-
binimas; apglbimas; glbis. | — r. , ras: grynas; Jig. nekaltas; nešusi e- t

I
 Cleaner 102 Click

pes; fig. mitrus. A — bill of health, Clearly (klyr'li), adi. aiškiai; grynai:
paliudijimas apie sveikum esani pilnai.
ant laivo žmoni. — adv. sveikai;
||
, Clearness (klyr'nSs), «. aiškumas; gry-
visiškai; pilnai. |
—,v.a. valyti; švei- numas; giedrumas; skaidrumas:
sti; mazgoti. To — out, išsemti; iš- skaistumas.
tuštinti. Clearstarch (klyr'stare), r. a. iškrakmo-
Cleaner (klyn'or), s. valytojas. linti.
Cleanlily (klen'li-li), adj. švariai. Cleat (klyt),s. juosta; velke.

Cleanliness (klen'li-nes), s. švarumas; Cleavage (klyv'edž), $. skaldymas: su-

valumas. plaišiojimas; suskilimas.
Cleanly (klgn'li), adj. švarus; valus; Cleave (klyv), n. n. [pret. cleaved] .

nekaltas, j —
(klyn'li), adv. švariai; lipti; prilipti; prikibti.
valiai; nekaltai; mitriai. Cleave (klyv), v. a. [pret. cleft: pp.
Cleanse (klenz), v. a. valyti: ap-, nuva- cleft ir cleaved], skaldyti ; skelti:
lyti ; išvalyti. perskelti. ||
v. n. skilti; plyšti.
Cleanser (klenz'or), s. valytojas; vaistas Cleaver (klyv'or), s. skaldytojas: ||
m-
viduriams išvalyti. sininko peilis.
Cleansing (klenz'ing), s. valymas. Clef (klef), s. muz. raktas.
Clear (klyr), adj. aiškus; šviesus; skaid- Cleft (klef t), s. skylimas; plyšys; ske-
rus; giedras; tyras; grynas; švarus; velda.
nesuteptas; nesuterštas; liuosas (nuo Clemency (klSm'en-si), s. mielaširdyste:
ko); neapsunkintas. To be of debt, — malonumas; švelnumas.
neturti skol. U —,adi\ aiškiai; vi- Clement (klem'ent), adj. malonus: švel-
siškai; pilnai; grynai. —,t.a. valy- || nus; mielaširdingas. | ly, adj. švel- —
nušveisti; aiškiu daryti;
ti; šveisti; niai; maloniai; mielaširdingai.
nugiedrinti; nušviesti; pratuštinti; Clench (kl&n), s. &v. Clinch. =
prašalinti {klitis, keblumus); skinti: Clepsydra (klep'si-drii), s. klepsydra:
praskinti (keli, etc.); peršokti. To vandeninis laikrodis.
— the way, keli taisyti, daryti. Clergy (klor'dži), », kunigija; dvasiški-
skinti. — theTo stal valyti, table, ja.
nuvalyti. To — one's from self debt. Clergyman (klor'dži-miin), s. dvasiška-
pasiliuosuoti nuo skol; išmokti sis; kunigas.
skolas. To — a hedge, peršokti per Clerical (kler'ik-el), adj. dvasiškas; ku-
tvora. To — for prisirengti
action, nigiškas; klerikališkas.
kova. To — the land, atsitolinti Clericalism (klVik-el-iz'm), *. klerika-
nuo kranto; eiti atviras jres. To lizmas.
— up, išaiškinti; prašalinti abejone, Clerk (klork), s. raštininkas; sekreto-
baime, etc. v. n. aiškintis; šviestis: rius; krautuves tarnas, pritarnau-
||

giedrytis; nusigiedryti. To out, — tojas.

I

prasišalinti; pabgti. Clear-headed, ||

Clerkly (klork'li), adj. mokytas.
šviesaus, blaivaus proto; greito su- Clerkship (klork'šip), s. raštininkyste;
pratimo. Clear-sighted, aiškiai ma- sekretoryste.
ts; aštraus regjimo; toli mats. Clever (klev'or), adj. mitrus; buklus:
Clearance (klyr'ens), s. valymas; pra- gabus; sumanus; gudrus; meilus: ||

valymas; pratuštinimas; ||
paliudi- patogus. —ly, adv. mitriai; gabiai;
||

jimas,kad laivas likos muitinyios sumaniai. — ness, s. mitrumas: ga-

||

apžirtas; pavelijimas plaukti; ||

bumas; sumanumas; gudrumas; mei-
grynas pelnas. lumas.
Clearing s. valymas; aiški-
(clyr'ing), Clevis (klev'is), s. geležiniai ragai anl
nimas; skynimas;H
užgesymas ||
dyselio galo.
skol: bankieri atsirokavimai su Clew (kl.j), kamuolys: silas:
kits-kitu. — house, kontora, kur vedamas silas; raktas.
.*. ////.

susirink bankieriai daro (ar suveda)

rokundas su kits-kitu. Click (klik), v. n. taksti; tiksti (kaip
 ,

Client 108 Cloistral

kad laikrodi*). | — s. takšjimas:

, Clinkers (klink'ors). $. pL kietai tišde'

tiksjimas ( laikrodšie, etc.); | veika- gintos plytos.

le; stumute, atremianti krumpliuo- Clinquant (klin'kent), t. blizgutis.
ta rata ir neleidžianti jam atgal suk- Clip (klip),apkabinti: J trumpai
r. a.

tis. nukirpti, nukarpyti; trumpai nu-

Client (klai'ent), s. klijentas: kito glo- kirsti; sutrumpinti. | *. kirpi- — ,

botipasidavus ypata; ypata pave- mas: daugis ant sykio nukirpt vil-
danti savo reikalus (ar byl) advoka- n; užgavimas; žandine.
II

tui. Clipper (klip'por), «. kirpjas; apkar-

Cliff (klif), *. rieva; uola; status kriau- pytojas (pinig); | greitai plaukis
šius; skardas. laivas.
Cliffy (klif i), adj. rievuotas; uoluotas: Clipping (klip'pinjr), » kirpimas: kar-
skardas. pymas; atkarpa: at kirpta druožle.
Climacteric (klai-miik'tor-ik), adj. kli- Clique (klyk), $. klika; partija.
makteriškas: kritiškas. |— , *. kritiš- Cloak (klok), «. plošius. | — v.a. ap- ,

kas peri j odas; perversmo metas: vilkti,apsupti plošium: paslpti.

1

perversmas. Clock (klok ), *. laikrodis; sieninis laik-

Climate (klai'met), s. klimatas; oras. rodis. WItat o'clock? kelinta valan-
Climatic, Climatical (klai-mat'ik, -ei), da?
adj. klimat iškas. Clocklike (klok'laik), adj. kaip laikro-
Climatize (klai'ma-taiz), v. a. aklimati- dis.
zuoti; pripratinti prie kitokio kli- Clockwork (klok'uork), s. laikrodžio
mato. J v. n. priprasti prie kitokio mechanizmas.
klimato. Clod (klod), s. grumstas; grumtas: <ra-

Climax (klai'maks), s. augštyn jimas: balas Clods of blood, sukre-

(if-meit).

nuolatinis besididinimas; ||augšiau- kj kraujo gabalai; \ paikšas; mul-

sias laipsnis. kis; \ pryšakine šlaunis (karti*), j

Climb (klaim), v.n.a. lipti; kopti: ri- — r. a.

, grumtais metyti; purvais
stis augštyn. drapstyti. | c. n. sukleketi; sukrek-
Climber (klaim'or), *. tas, kurs lipa, ri- ti.

tasi augštyn; bot. besirieis aug- Clodhopper, Clodpate, Clodpoll (klod'hop-

štyn augmuo; rietena. por, -pet, -pol), s. paikšas; mulkis:
Climbing (klaim'ing), s. laipiojimas: asilas.
lipimas; kopimas augštyn. Cloddy (klod'di), adj. grumtuotas; su-
Clime (klaim), *. klimatas. krekjs.
Clinch (klin), r. a. sugniaužti; suspau- Clog (klog), klitis; keblumas; sun-
s.

sti; suksti (dantix); užpleišyti (riti ); kenybe; našta; paniai; branktas

Q
patvirtinti. | — s. laikymas dr-
, (pririšamas gyculintn* kad negalt
iai suspaustu, suveržtu; kuo kas greitai bgti); medinis very kas: e
galima driai pagriebti, suveržti: klumpe. | —,v.a. apsunkinti; kli-
reples, nagai. tis daryti; trukdyti. | r. n. užsikišti
Clincher (klin'or), s. tas, kurs k dr- kuo; prisižardyti; kliti; pintis: pai-
iai sugniaužs, suveržs laiko; tas, niotis; sulipti krv; susilieti.
kuriuo kas galima driai suveržti. Clogged (klogd), adi. apsunkintas; ap-
Cling (kling), r. n. [pret. d; pp. clung], krautas; užverstas; supaniotas.
prikibti; prisikabinti;- prilipti.
Cloggy (klog'gi), adj. apsunkins; sun-
Clinic (klin'ik), *. klinika; ligonbutis
kus; keblus.
prie medicinos mokyklos.
Cloister (klois'tor), s. klioštorius. | —
Clinical (klin'ik-el), adj. kliniškas: ser-
— t. a. uždaryti klioštoriuje.
gs; gulintis lovoj, j ly, adv. kliniš-
Cloisterer (klois'tor-or), $. klioštornin-
kai.
skambinti: barškin- kas.
Clink (klink), t. a.
ti. | t. n. skambti; barškti. | — , *. Cloistral (klois'trel). adj. klioštorinis:

skambjimas; tarškjimas. klioštoriškas.

 Clonic 104 Clownish

Clonic (klon'ik), adj. mšlungiškas; Closure (klo'žjur), s. uždarymas; užda-

konvulsiškas. ras:uždaryta vieta.
Close (kloz), t.ii. uždaryti; užverti; už- Clot s. sankreka; sukrekjus
(klot),
dengti; užvožti; užtverti; užraukti; masa. — v. n. sukrekti.
| ,

užgydyti (žaizd): pabaigti; užbaig- Cloth (k\6th),s. [pi. cloths (klod/tz)],

ti. To —
the eyes, užmerkti akis. audimas; audeklas; gelumb; milas:
To —
a course of instruction, užbaig- drob; J rbas (kunigo); ftg. kunigy-
ti lekcij kurs. \ r. n. užsidaryti; st.
užsiverti; užgyti (sak. apie žaizd); Clothe (kXodh), v. a. [pret. d- pp. cloth-
baigtis; pasi-, užsibaigti; susistverti; ed ir clad], apvilkti; aprengti; ap-
susikabinti (imtynse). To on (ar — rdyti. I v. n. apsivilkti; apsirdyti:
upon), sutikti; susitaikyti; sutarti. rdytis.
To —
with, sutikti ant ko; padaryti Clothes (klorf/tz ir kloz), s. pi. rbai :

sutart su kuo. drabužiai; drapanos.

Close (kloz), s. užbaiga; pabaiga; ga- Clothier (klorfA'jor), s. audeklininkas:
las; susikabinimas; susiemimas
| audekl prekj as; drapan prek-
(imtynse); aptverta vieta; aptva-
||
jas.
ra; užtvara; gardas. — (klos), adj. ||
Clothing (klo^A'ing), s. drabužiai; dra-
uždarytas; užvertas; ankštus; siau- panos: danga.
ras; suspaustas; tirštas (oras); slap- Clotted, Clotty (klot'ted, -ti), adj. sukre-
tas; paslptas; slaptoj laikomas; ||
kjs.
taikus; tikslingas: | artus; arti sto- Cloud (klaud), s. debesis. | , — v. n. de-
vs, ess; trumpas: rpestingas: besiais apdengti, aptraukti; aptem-
atidus; domus; H
||

šykštus. A — dyti; apniaukti. | r. n. niauktis; ap-

translation, vertimas, kuriame ank- siniaukti; aptemti. Cloud-built, ||

šiai prisilaikyta originalo; ankštus išsvajotojas; svajoni susisds.

iš
išguldymas; —
reasoning, tikslingas Cloud-burst, debesi pratrukimas.
protavimas; a —
observer, at idus te- Cloud-capped, debesi apdengtas.
mytojas; a —
man, savyj užsidars, Cloudily (klaud'i-li), adv. tamsiai; ka-
savo slaptybi neišduods žmogus; notai.
šykštuolis. I — adv. ankšiai; su- , Cloudiness (klaud'i-ns), s. debesiuotu-
spaustai; trumpai; arti; šykšiai. mas; ukanotumas; tamsumas.
To follow one —
tuojau paskui sek- , Cloudless (klaud'les), adj. be debesi;
ti; durmu sekti. giedrus; aiškus; šviesus.
Closefisted, Closehanded (klos'fist-ed, Cloudy (klaud'i), adj. debesiuotas; de-
-h;ind-ed), adj. šykštus: godus. besi aptrauktas; kanotas; apsi-
Closely (klos'li), adv. ankšiai; varžiai; niauks; tamsus.
sandariai: tvirtai: arti. Clough (klof), *. plyšys (kalnuose); siau-
Closemouthed (klos'mautf/id), adj. ne- ra tarpkaln.
šnekus: atsargus kalboj; nieko neiš- Clout (klaut), s. skuduras; lupata; ry-
duods, nesaks. zas: lopas. \ —, v. a. lopyti; užlopyti:
Closeness (klos'nes), s. ankštumas: uždti lop.
siaurumas; varžumas; tirštumas: ar- Clove (klov), s. gvaizdikas, pi. gvaizdi
tumas; užsidarymas (savyj); nešne- kai; j esnako galvos skiltel.
kamas; slaptumas; šykštumas. Cloven (klo'v'n), adj. perskeltas. C/o-
Closer (kloz'or), s. uždarytojas; užbai- uen-footed, turs perskelt nag, ka-
g j as. nop.
Closet (kloz'St), s. kamaraite: kamba- Clover (klo'vor), s. bot. dobilas. To tin
rlis; reikiaviete. — sin, slaptoj in — , linksmai, puikiai gyventi.
papildyta nuodme. — r. a. paimti | , Clown (klaun). s. bras; neapsitašlis:
k j.
atskira kambar ant slapto pa- šmutas: paikius: juokorius; šutna.
sišnekjimo. Clownish (Ulaun'iš), adj. briškas; ne-
Closh (klos), *. veter. moligas. apsitašes; nemandagus; šiurkštus:
 .

Cloy 105 Coalesce

paikas. | — ly, ndr. nemandagiai: netvarka daryti; sukrauti be jokios

šiurkšiai. | —ness, s. buriškumas. tvarkos: užversti. | r. n. žti; kleg-
šiurkštumas; nemandagumas: neap- ti: rkauti.

sitašymas. Clyster (klis'tor), #. klistiras (viduriam-

Cloy (kloi), prikimšti: prilydyti:
r. a. plauti); plautuvas.
prisotinti; perdurti; sužeisti.
|
Coach <k<~r>, t, vežimas; karieta. | —
Club (klb), #. kucius; vzdas; lazda: r. a. karietoje vežti: | mokinti; pri-

| giles
(kort | kliubas: draugvst>-.
> : rengti prie egzamen. | v. n. važi m-
j ,—v.a n. pliekti su lazda: talžyti: ti, važiuoti karietoje. | — dog, dal-
bubyti; | vienytis: susivienyti; | iš mat iškas šuo.
vieno mokf'ti: prisidti. | —law. Coachman (ko'man), s. važnyia.
vzdo tiesa; sauvalios rds: netvar- Coaction (ko-ak'šin), s. spka; prievar-
ka. — moss, bot. žaliosios samanos. ta.
Club-rush, bot. meldas. Coactive (ko-ak'tiv), adj. prievartinis:
Clubfoot (klob'ft), *. trumpa, išklai- san veikis; bendrai veikis.
pyta koja. Coactivity (ko-iik-tiv'i-ti), #. veikimas
Clubfooted(klob'ft-6d), adj. turs trum- išvien; bendras veikimas.
pas, išklaipytas kojas. Coadjument (ko-ad'džju-ment), *. kaina
Clubhouse (klob'haus), «. kliubo na- pagelba.
mas: kliubas. Coadjutant (ko-iid'džju-tent), *. prigel-
Clubroom (klob'rm), ». kliubo kamba- btojas: pagelbininkas.
rys Coadjutor (ko-iid-džj'tor), s. draugvei-
Cluck (klok'), r. h. n. kvakšPti: kvaksji- kjas; pagelbininkas.
mu šaukti. | — , 8. kvaksjimas (viš- Coadjutress, Coadjutrix (ko-ad-džj'trs,
tos). -t riks), s. draugveikja: pagelbinin-
Clue (klj), s. = Clew. k.
Clump (klomp), s. strampas: stramppa- Coagent (ko-'džent), *. draugveikejas;
lis; | kupstas: krva (medži ); gaba- bendradarbis.
las (žemes). | — , r. a. grupuoti; suda- Coagulate (ko-iig'ju-lt), r. n. sutenti:
ryti kupstus, krvas. | r. n. klum- sutirštti: suklekti. | r. a. gimdyti
pseti; sunkiais žingsniais eiti. sutenejim, suklekjim; suten-
Clumsily (klom'zi-li), negrabiai: adj. dinti.
nežvaliai; prastai; šiurkšiai. Coagulation (ko-5g-ju-l'ši6n), *. sute-
Clumsiness (klom'zi-ns), *. negrabu- njimas; sutirštjimas.
mas: nežvalumas: nevikrumas: pra- Coagulative (ko-ag'ju-l-tiv), adj. gim-
stumas; šiurkštumas. ds sutenejim.
Clumsy (klom'zi), adj. negrabus; nežva- Coagulum (ko-ag'ju-16m), *. sutenejus.
lus; nevikrus; neparangus: šiurk- suklekjus medega; sutenjimas:
štus; prastas: nedailus; gramzdiš- sankrekos.
kas. Coal (kol), s. anglis: akmenine anglis.
nuo Cling.
Clung (klong), pret. d- pp. — anglimi paženklinti, nu-
. r. a.
Cluster (klos'tor), s. keke; krvele: braižyti: anglimis aprpinti. | r. n.
kupstas; krva; kuopa; spieius (bi- anglimis apsirpinti; angli pasi-
iV- I — » v a rinkti -krva. | r. n.
- imti. | —bed, geoL angli sluog-
kekmis augti; rinktis krv. snis. — field, anglins žems plo-
Clustery(klos'tbr-i), adj. kekmisaugs; tas. — gas,
anglinis gazas. —meas-
kekiuotas; krva, susirinks. ures, (jeol. angli eils, —mine,
Clutch (klo), t. a. sugriebti nasrus: angli kastyn; angliakasykla. —
pagriebti; sugniaužti. | , s. pasrrie- — miner, angliakasys. oil, kerosi- —
bimas; užkabinimas; apgniaužimas. nas. — tar, angline smala. — works,
|
—es, *. pi. nagai. kasimas angli; angliakasyklos.
Clutter (klot'tnri. *. netvarka: užims: Coalesce <ko-i-ls'\ r. n. suaugti: vieny-
dundjimas: klegjimas. | — , v.a. tis; jungtis; susijungti.
 Coalescence lOti Cock
Coalescence (ko-ii-les'sens), s. suaugi- las: I
molis minkytas su šiaudais; ||

mas; susivienijimas; susijungimas; pliekimas; pyla; kretimas ( pastur-

suvienijimas; sujungimas. gal). | — , v. a. pliekti; lupti: daužyti
Coalescent (ko-ii-leVsent), adj. suaugs; l
šmotelius; skaldyti; trupinti.
susijungis; susivienijs. Cobalt (ko 'bolt), *. them, kobaltas.
Coalition (ko-a-li"šion), *. sujungimas: Cobaltic (ko-bolt'ik), adj. kobaltinis;
susijungimas: susivienijimas: susiri- kobalt iškas.
šimas; koalicija, Cobble (kob'b'l), v. a. lopyti; kurpti:
v Coalpit (kol'pit), *. angliakastyne; an- krapalioti: | pi ikakmeniais grsti. ||

gliakasykla. — , s. žvejojama valtis; |

plikakme-
Coaly (kol'i), adj. panašus anglis; an- nis.
glinis; angliuotas. Cobbler (kob'blor), s. lopikas (kurpi):
Coamings (kom'ingz), s. pi. mar. renti- kurpius; krapaliotojas; prastas dar-
niai apie denio atvars. bininkas: f
ypatingas gris.
Coaptation (ko-ap-te'šion), s. sustaty- Cobblestone (kob'b'l-ston), #. plikakme-
mas; pritaikymas dali prie kits-ki- nis.
to. Coble (kob"l), s. žvejojama valtis.
Coarctate (ko-širk'tet), adj. suspaustas; Cobnut (kob' not), s. didelis riešutys;
suplotas. lošimas riešuiais.
Coarse (kors), adj. rupus; storas; šiurk- Cobra, Cobra de capello (ko'brii de kii-
štus; nemandagus; neapdirbtas; ne- pel'lo), *. zool. gobturuota angis
išdirbtas; žalias (sak. apie medeg). ||
(Naia tripudian*).
— ly, adv. rupiai; storai; šiurkšiai. |j
Cobwall (kob'uol), $. krestine siena.
— ness, s. rupumas; storumas; šiurk- Cobweb (kob'ueb), ft. vortinklis.
štumas; nemandagumas. Cobwebbed (kob'u-bd), adj. vortinkli
Coast (košt), s. jri pakraštis, kran- pilnas; vortinkliuotas; vortinkliais
tas; pamaris. —| , r. n. pakrani aptrauktas.
plaukti. Cobwebby (kob'ueb-bi), adj. vortink-
Coaster (kost'or), *. laivas plaukiojs liuotas; panašus vortinkl; plonin-
vien tik jri pakrašiais: jurinin- telis; skystutlis.
kas plaukiojs jri pakrašiu. Co b work (kob'uork), adj. iš r- rst
Coasting (kost'ing), s. plaukiojimas j- stas; restinis.
ri pakrašiu. — adj. plaukiojs
| . Cocaine (ko'kii-in), r. cliem. kokain.
jri pakrašiu, —trade, pirklyste Cocciferous (kok-sif'or-os), adj. išduo-
vedama jri pakrašiu. ds uogas (sak. apie mugmen).
Coat (kot), s. švarkas; sermga; | oda; Coccyx (kok'siks), s. anot. stiburkau-
kailis; žieve; lukštas; plve; apsiau- lis; subinkaulis.
talas; pakastas; pavaiks; sluogsnis. Cochineal (ko'i-nyl), s. košiniles mu-
— o/ arms, šarvsermege; šarvasky- sulas; košinile (dažyre).
dis. — of mail, retežinis serdokas. Cochleary, Cochleate, Cochleated (kok'li-
H
—,D.a. apdengti; apvilkti. e-ri, -et, -e-ted), adj. gvint pana-
Coating (kot'ing), s. apdangalas; apval- šus; turs gvinto pavidal; spirališ-
kalas; sluogsnis; audeklas drabu- kas.
žiams. Cock (kok), s. gaidys: patinas (pauk-
Coax (koks), v. a. glamonti; meiliai ši); šmaikšte (rejui rodyti); | la-
I

perkalbinti; prikalbinti; vilioti: tak; kranas: gaidys (Šaudyklos);

j| ||

prigerinti; prisimaloneti. kiauge [šieno); valtis; luotas; ro-

|| ||

Coaxer (koks'or), s. glamonetojas; pri- dyklas {šautinio laikrodžio, svarsty-

simalonetojas; saldliežuvis. kliu); skryble su užriestais bry-.
Cob (kob), s. zool. voras; jauna silke- ||
liais. —
||

and bull story, pasakojimas

le; gobis (žuvis); trumpakojis joja- apie nebtus daigtus; melagyste.
—
||

mas arklys; orn. ||

varna; me-jri of the walk, valandos didvyris:
va; I maišo varpa; | skeliauda; ga- vaikezas ne iš bet-koki. At , A —
 Cockade 107 C celiac

full — , atlaužs gaid; prisirengs Cockscomb (koks'kom), a skiautere; |

šauti. {—,*'.". pastatyti («imu); at- burnotas.

/>"(.

laužti gaid (iaudfklo*): užriesti (bry- Cockswain (kok'suen), *. mar. styrinin-

li>); pakreipti ant šalie* {kepur, kaa: botsmanas.
ukrybel); kiaoges dti, krauti, j Cocktail (kok'tel), *. ypatinga, su ska-
r. n. didžiuotis; puikauti; nos ri'-sti. numynais sutaisyta, degtine.
| Cock-a-hoop, nos užriets: išdi- Cocoa (koko), *. bot. kakao; kokosine

dus: su išdidumu. Cock-brained, be- paima; ršis šokoliado, sutaisytas

|

smegenis; pepaikes. iš kakao; kakao, —palm, kokosi-

Cockade (kok-ed'\ *. kokarda. ne paima.
Cockateel (kok'ii-tyl), australiška pa-.«. Cocoanut (ko'ko-n6t), x. kokosinis rie-
pga. šuty-..
Cockatoo (kok-a-t'i, ». kakatuja (pa- Cocoon (ko-kn'), x. kokonas; šilkvaba-
pga). lio gžta.
Cockatrice (kk'ii-trais), a myth, pasa- Cocoonery (ko-kn'or-i), *. šilkvabaliy
kiškas baisnas, kurio kvpavimas auginyia.
ir žvilgterjimas buv, sakoma, pra- Cocktile (kok'til), adj. degintas: deg-
gaištingi: smakas; žaltys. tas.
Cockboat (kok'bot), s. valtis: luotas. Coction (kok'Šion), i. virinimas.

Cockchafer (kok'ef-or), *. karkvabalis: Cod (k6d), s. ankštis; | krepšys; maŠ-

krykvabalis. na: kle: | tekt, treška.
Cockcrow, Cockcrowing(kok'kro'/, -ing), Coddle (kod'd'l), r. a. apvirint i: viri-
s. gaidgysta. nant minkštu daryti; |
glamonti:
Cocker (kok'or), t. n. myluoti; glamo- lepinti; išlepinti.
nti; lepinti. | — , s. vižlas (šuo). Code (kod), g. kokeksas; surinkimas
Cockerel (kok'or-el), *. gaidžiukas. statym; statymai.
Cocket (kok'O, s. muitinveios ant- Codfish (kod'fiš), s. irht. treška.
spaudis; kvit nuo apmokto mui- Codger (kodž'or), a'godišius; šykštuo-
to. lis; nenaudlis; šelmis.
Cockeye (kok'ai). žvaira akis.
.*. Codicil (k6d'i-sil), #. pasarga; prierašas
Cockfight (kok'fait), s. gaidži kova. prie testamento.
Cockfighting (kok'fait-ing), s. supiudy- Codification (ko-di-fi-ke'šion), s. sutrau-
mas gaidžiu. kov: gaidžiu, kova. kimas statym kodeks.
Cockhead (kk'hed), *. girn varpsties Codify (ko'di-fai), v. a. sutraukti, suve-
viršne. sti kodeks.
Cockhorse (kok'hors), medinis arkliu- s. Codlin, Codling (kod'lin, -ling), s. obuo-
kas vaikams suptis. | —,adj. tartum lys tinks virimui, Sutinimui: nenu-
ant arklio užsodintas; pasipts; iš- noks obuolys.
didus; nos užriets. Coeducation (ko-ed-ju-ke'šion), «. mo-
Cockle (kok'k'l), s. zool. ršis valgom kinimas drauge ypat skirtingas
museli; varledeže; | bot. tilške; k- lyties, tautos, rasos, etc.
kalis. | —,r.fi. rukšlti; raukšlti. Coeducational (ko-d-ju-ke'ši6n-el),«</.,
r. n. raukšltis; susiraukšleti.
|

— school, college, mokykla, kurion

Cockleshell (kok'k'1-šl), varledeže. *. priima mokina drauge mokinius
ir
Cockloft (kok'loft), *. užlos; beningis. abiej lyi, skirting tautysi,
Cockmatch (kok'mii), *. gaidži kova. ras, etr.
Cockney (kok'ni), s. išlepintas vaikas: Coefficiency ( ko-f-fi/'šen-si), s. draug-
moiutes snelis; išlepelis; J londo- veikimas; san veikme.
niškis; Londono žioplys. Coefficient (ko-f-fi"šent), adj. draiii;-
Cockpit (kok'pit), *. asla gaidžiams veikis; sanveikis. | — , s. sanveik-
kautis: kambarys ant kariško lai- lis;bendraveiklis;Wi M. koeficientas.
vo, paskirtas sužeistiemskareiviams. Cceliac, Celiac (sy'li-iik),
adj. anat. pil-
Cockroach (kok'ro), *. tarakonas; bam- vinis: vidurinis, --flux; poMgion, —
batierius. žvvatas: viduriavimas.
 Coequal 108 Cognizance

Coequal (ko-y'kuel), adj. vienlygis; ly- Cofferdam (kof for-diim), skrynios pa- .*.

gus: vieno didumo: turs tokipat vidalo prdas prašalini u vandens m i

galia, valdži etc. kaip ir kitas. laikestatymo tilt etc.

Coequality (ko-i-kuoTi-ti), s. lygumas; Coffin (kof fin), s. rakštas; grabas; kar-
vienlygybe. stas; kanopa {arklio). \ — v. a. gra-
||
,

Coerce (ko-ors'), v. a. sulaikyti; suval- ban dti.

dyti; priversti; prispirti. Cog (kog), s. dantis; krumplys {rato); ||

Coercible (ko-6r'si-b'l), adj. galimas ar akmeninis lub paramt is {leant y next i:

reikalingas sulaikyti, suvaldyti, I
klasta- prigavyste; žvejojama j

priversti priverstinas.
;
valtis. | — r. a. uždti ar pritaisyti
,

Coercion (ko-or'šion), *. sulaikymas: krumplius; prigaudinti. ||

suvaldymas; privertimas; prievarta. Cogency (ko'džen-si), s. pertikrinimo

Coercitive (ko-6r'si-tiv), adj. Coer- = pajiega; nuojiegumas pertikrinti,
cive. priversti.
Coercive (ko-or'siv), sulaiks; su- adj. Cogent (ko'džnt), adj. turs nuojieg
valds; suvaldomas; priveriamas: pertikrinti, priversti; pertikrins:
prievartinis; priverstinas. ||
— ly, adr. tvirtas; nepapriešijamas; negalimas
priverstinai; su prievarta. atsispirti. H
— ly, adc. tvirlai;super-
Coessential (ko-es-sen'šSl), adj. vieno- tikrinimu; nepapriešijamai.
keriopos btybes; tolygios ypaty- Cogged (kogd), adj. dantuotas; krump-
bes. liuotas; g apglamonetas; suviliotas;
Coetaneous (ko-i-te'ni-6s), adj. vienme- prigautas.
ti nis; bendralaikis. Cogger (kog'gdr), s. saldliežuvis; ap-
Coeternal (ko-i-t6r'nel), adj. bendra- gaudintojas; prigavikas; sukius.
amžinis; lygiai amžinas. Cogitable (kodž'i-tii-b'l), adj. galimas
Coeternity (ko-i-tor'ni-ti), s. bendraam- mstyti; mstomas; protaujamas.
žyste; lygus amžinumas. Cogitate (kodž'i-tet), r. n. a. mstauti:
Coeval (ko-y'vel), adj. s. vienamži- & mstyti; dmoti; apmstineti.
nis; bendrametis; vienlaikietis; san- Cogitation (kodž-i-te'šion), *. mstavi-
gadynietis. mas; mstymas; apmstinejimas;
Coexist (ko-egz-isf), r. n. tuopat laiku mintis; durna.
gyventi, gyvuoti. Cogitative (kodž'i-te-tiv), adj. mstymo
Coexistence (ko-egz-ist'ens), bendra- s.
{s. gen.)\ mstomas: msts; mstau-
js; užsimsts.
laikinis gyvenimas, gyvavimas.
Cognac (kon'jiik), s. konjakas {degtine .

Coexistent (ko-gz-ist'ent), adj. tuopat

Cognate (kog'net), adj. giminingas; pa-
laiku gyvenas, besirands.
eins iš vieno kelmo; arty mas; jur.
Coextend (ko-6ks-tend'), tolygiai
iš motinos puses. | — s.
v. a.
giminingas ,

nutsti, ištempti, išplatinti. giminietis; jur. gimine iš motinos

Coextension (ko-eks-tšn'šion), s. tolygus puses.
nutsimas, išplatinimas; tolygus nu- Cognation (kog-ne'šion), «. giminyste:
sitesimas, išsiplatinimas; tolygus artyma giminyste; jur. giminyste
plotis. paeinanti iš motinos puses.
Coextensive (ko-ks-tšn'siv), adj. toly- Cognition (kog-ni"ši6n), *. žinojimas;
giai nusitsis; tolygaus didumo, pažinimas; pažintis.
apemio, ilgio. Cognitive (kog'ni-tiv), adj. pažsts; pa-
žinimo {s. gen.).
Coffee (kof fi), kava.
<•*.

Cognizable (kog'ni-za-b'UVkon'i-zii-b'l),
Coffeehouse (kof'fl-haus), s. kavine.
ndj. galimas pažinti; pažstamus:
Coffeeman (k6f'fi-man), s. kavines savi- jur. teismiškai sprendžiamas; pa-
ninkas. tenks teismo sprendimui.
Coffeepot (kof fi-p6t), s. kavinis puodas. Cognizance (kog'ni- ir kon'i-zens), s. -

Coffer (kf for), *. kuparas; skrynia; supratimas; pažinimas; pažintis :jur.

fig. turtas; manta; šližes kamera.
||
sprendimo tiesa; teismiškas perkra-
] —, v.a. skrynias krauti. tinejimas; | ženklas; pažyme.
 ,

Cognizant 108 Cold

Cognizant (kdg'ni- 1> kn'i-zent), adj. Coif (koif), s. kepure; muturas; uiv
žins: turs pažint, supratim (ka- diška sudžius kepuraite (Augi.) | —
ine, u pi>; k/). P.O. uždti kepure, mutur.
Cognize (kg'naiz), >\,i. žinoti: pažinti; Coiffure (koif fjur), s. galvos pardy-
suprasti. mas.
Cognomen (kg-no'mn), *. pavarde; Coil (koil), r. a. ringuoti; suringuoti:
prievarde. suvynioti. | c. n. ringuotis: bisirin-
Cognomina! (kog-nom'i-nel), adj. prie- guoti; bt-sivynioti; susi-, apsivynio-
vardinis. ti. | — , *. susiringavimas; rinjre :/(,'/.

Cognomination (kog-nom-i-ne'šin), *. susipainiojimas; paine: painumas.

prievarde. Coin (koin), *. pinigas; | kampas; ker-
Cognoscible (kog-n6s'si-bT), adj. gali- te; briauna. | # — , t. a. mušti, lieti.
mas žinoti, pažinti: patenks teis- dirbti (pinigu.*, medaliu*); kalti: nu-
miškam perkratinejimui. kalti: padaryti; išmislyti; pramany-
Cogwheel (kog'huyl), *. krumpliuotas ti. To — a ic»rd, nukalti žod. To
(ar dantuotas) ratas. —a tale, pramanyti pasak. | r. n.

Cohabit (ko-hab'it), v. n. drauge gyven- neteisingus pinigus dirbti.

ti :sangyventi; sugyventi. Coinage (koin'edž), s. mušimas, lieji-
Cohabitant (ko-hab'it-ent), *. drauggy- mas, kalimas (pinig, etc.); kaštai
ventojas. pinig mušimo.
Cohabitation (ko-hab-i-te'šion), gyve- s. Coincide (ko-in-said'),v. n. lygiai susei-
nimas drauge; sangyvenimas: sugy- ti, supulti; susibgti; atsitikti. vyk-
venimas. ti tuo-pat laiku; sutikti.

Coheir (ko-er'), s. santvonis. Coincidence (ko-in'si-dens), *. lygus su-

Coheiress (ko-er'šs), sf. santevone. siejimas, supuolimas; susibgimas;
Cohere (ko-hyr), r. n. sulipti; sukibti; sutikimas.
jungtis; susijungti: | atsakyti kits- Coincident (ko-in'si-dent), adj. lygiai
kitam; bti kits-kitam atsakomu: sueins, supuols; susibgs; sutin-
sutikti; rištis. ks.
Coherence, Coherency (ko-hyr'ens, -en- Coindication (ko-in-di ke'šion), s. viens
si), sulipimas; sukibimas: susi-
s. iškeleto ženkl (ar symptom) pa-
jungimas; susivienijimas; susiriši- tvirtins koki nors buit, prz. lig.
mas; sanryšis; nuoseklumas: rišlu- Coiner (koin'or), s. dirbjas pinig ;jig.
mas. pramanyt oj as; kalikas.
Coherent (ko-hyr'ent), adj. besijungis Coining (koin'ing), s. mušimas, kali-
su kits-kitu: sukibs; rišlus; nuo- mas (pinig).
seklus. 1 ly, —
adc. nuosekliai; riš- Coir (koir), s. kokosinio riešuio plau-

liai. šai; kokosine virve.

s. besijungimas;
Cohesion (ko-hy'žion), Coistril (kois'tril), #. ginklanešys.
susijungimas; sukibimas; sanryšis; Coition (ko-i"šion), s. lytiškas susin-

sanmazgis. simas.
Cohesive (ko-hy'siv), adj. jungis; gim- Coke (kok), s. koksas; besiere akmeni-
ds susijungim, besivienijim. U
ne anglis. | — v. a. paversti koks.
,

— ly, besijungimobudu. H — ness,

adc. Colander (kol'en-dor), s. koštuvas: ko-
s. besijungimo nuojiega; besijungi- šiamas sietas.
mas; rišlumas. Colation (ko-le'šion), s. košimas.
Cohobate (ko'ho-bet), r. a. chem. perdi- Colchicum (kol'ki-k6m), s. bot. laukinis
stiliuoti; perkošti. šepronas.
Cohobation (ko-ho-be'šion), s. chem. per- Cold (kold), adj. šaltas; atšals. —
distiliavimas; perkošimas. blood, šaltas kraujas. — tikUd, kal-
Cohort (ko'hort),s. kogorta; kariaunos tas šaltai geležiai kalti. In — blood.
skyrius iš 500 kareivi ( pas senovs su šaltu krauju; be karšiavimo; be
romieius). užsidegimo. I am —
man šalta, j,
 Cold 110 Colliquefaction

— , *. šaltis; šaltumas: persišaldymas; surinkti. To — one^t *<(f, atsipeikti:

nušalimas. To catch — persišaldy- ,
atsikvošti. | r. n. rinkt is; susirinkti.
ti. Cold-blooded, turs šalta krauj; Collect (kol'lekt), s. maldele.

šalto kraujo; nejauslus; beširdiš-

ji*/, Collected (kol-lkt'd), adj. surinktas:
kas. Cold-hearted, šaltos širdies; susirinks; | rimtas; šaltas. — ly,
nejauslus; beširdiškas. — ly, adv. ||
adv. krvoj; drauge; išvien; | ra-
šaltai. —
ness, s. šaltumas; atšali-
||
miai: rimtai; šaltai. | —ness, s. ra-
mas. mumas; rimtumas; šaltumas.
Cole (kol), s. kopstas. Collectible (kol-lekt'i-b'l), adj. surenka-
Coleoptera (ko-li-5p'ti-ra), s. pi. kiet- mas.
sparniai vabalai. Collection (kol-lek'šion), s. rinkimas:
Coleopteral, Coleopterous (ko-li-6p'tor- surinkimas; rankius; kolekcija: ko-
el, -os), adj. kietsparnis. lekta.
Coleseed (kol'syd), t. kopst skla; Collective (kol-lekt'iv), adj. surinktinis:
rope. surinktas; kolektyviškas. — ly, adv. ||

Coleslaw (kol'slow), s. salotos iš supiau- iš krvos; išvien; kolektyviškai.

styt kopst. Collectivism (kol-lkt'iv-iz'm), s. kolek-

Colewort (kol'uort), s. bot. bergždžiasis tyvizmas; bendras valdymas (žemes,
kopstas. kapitalo, etc.).

Colic (kol'ik), 8. med. dieglys. Collectivist (kol-lekt'iv-ist), s. šalinin-

Coliseum kolizejus
(kol-i-sy'6m), 8. kas kolektyviškos valdymo formos.
( Vespasiano amfiteatras,
Romoj). Collector (kol-16kt'6r), t. rinkjas: ko-
Collaboration (kol-liib-o-re'šion), s. ben- lektorius.
dradarbyste; sandarbyste; suvieny- College (kol'ledž), s. kolegija; surinki-
tas darbas. mas.
Collaborator (kdTlab'o-re-tor,, ben- .«. Collegia! (kol-ly'dži-el), adj. kolegijinis.
dradarbis; sandarbininkas. Collegian (kol-ly'dži-en), s. kolegijos
Collapse (kol-laps'), supuolimas; su-
s. snarys.
kritimas; sugriuvimas; suirimas; Collegiate (kol-ly'dži-et), adj. kolegiji-
med. spk nupuolimas, f—, r. n. su- nis; kolegijiškas. | — , s. kolegijos
griti; supulti; suirti; sukristi. snarys.
Collapsion (kol-liip'šion), s. sugriuvi- Collet (-koriet), s. žiedo akies olute: |

mas; supuolimas; suirimas. kalnierelis; apykakle.

Collar (kol'lor), s. kalnierius: antkak- Colletic (kol-let'ik), adj. klijuojs; lip-
lis; apykakle, —bone, anat. Clav- = nus.
icle. | — , t. a. pagriebti už kalnie- Collide (kol-laid'), v. n. susitrenkti; su-
riaus; uždti kalnieri, apykakl. simušti.
Collate (kol-lef), r. a. palyginti; suly- Collier (kol'jor), s. angliakasys; kalna-
ginti; pratikrinti. kasys; angli pardavintojas.
Collateral (k61-lat'6r-el), adj. šoninis; Colliery (kol'jor-i), s. angliakastynes;
šalinis; pašalinis; šaligretis. — pres- angli kasyklos.
Colligate (kol'li-get), v. a. rišti: surišti.
sure, šalinis spaudimas; spaudimas
iš šono. —
line, šaligrete linija. J
Colligation (kol-li-ge'šion), s. surišimas.

— , s. pašalinis giminietis. ly, adv. — Collimation (kol-li-me'šion), s. taiky-

šaligreiai;
|

iš šalies; ne tiesiog.
as; nutaikymas. Line of — , ma-
tymo linija.
Collation (kol-le'šion), palyginimas;
s.
Colliquate (kol'li-kuet), r. n. tirpti; iš-
sulyginimas; |
perkandimas; užkan- tirpti; sutirpti. | v. a. sutarpinti.
dis. (kol-li-kue'šion), sutar-
Colliquation s.
Collator (kol-le'tor), s. palygintojas. pinimas; sutirpimas.
Colleague (kol'lyg), s. draugas; sbras; Colliquative (kol-iik'ua-tiv), adj. tarpi-
bendras. ||
— , v. n. sebrautis; susibi- ns.
iulauti. Colliquefaction (kol-lik-ue-fak'šin), s.

Collect fkol-lgkt'), v. a. rankioti; rinkti: sutarpinimas.

 Collision Columbine

Collision (kdl-li"žion), s. susitrenkimas: Colony (kl'o-ni), *. kolionij; nausdi-

susimušimas: kolizija. ja; naujokyne.
Collocate (kol'lo-kt), r. a. talpinti: pa- Colophony (kol'o-fo-ni ir ko-16f o-ni), s.
talpinti; pastatyti; sustatyti. koliofonija (smala).
Collocation (kol-lo-ke'šion), «. patalpi- Color (kol'or), *. spalva: parva; dažas:
nimas; pastatymas. dažyve; veido raudonis; jig. išžira:
Collocution (kul-lo-kj'Ši6n), s. pa- priedanga; priežastis: pi. žen- rb,
k; pasišnekjimas. kl dažai; vieluk dažai; vielukas:
Collodion, Collodium (kol-lo'di-6n, -6m), papartis. Of —
parvuotas (sak. apie
.

t. chtm. koliodijas. žmogaus ras, ypatingai apie negrus).

Collop (kl'lop), *. brizas: ržys: grie- A —
man of , parvuotos rasos žmo-
žinys. gus. | —
, t. a. parvuoti; dažyti: su-
Colloquial (kSl-lo'kuI-el), adj. atsinešs teikti parv, daž: ./?<?. duoti išžir,
prie paprastos šnekos; šnekamas; pavidal; priduoti pobd. | v.n.
pašnekos (s. gen.). raudonuoti; rausti.
Colloquy (kol'lo-kuT), g. pašneka: pasi- Colorable (kol'or-a-b'l), adj. išrods;
šnekjimas; paprastoji Šneka. teisybe panašus: tiespanašus.
Collude (kol-ljd'), r. n. susišnekti nu- Colorado beetle (kol-o-ra'do by't'l), *.
sikalbti; susitarti. bulvinis vabalas.
Colluder (kol-ljd'or), s. suokalbinin- Coloration (kol-6r-'šion), s. dažymas:
kas. parvavimas; spalva.
Collusion (kSl-lj'židn), s. susikalbji- Colored (kol'ord), s. parvuotas; dažy-
mas; suokalbis. tas: fig. pagražintas. The people, —
Collusive (kol-lj'siv), adj. suokalbi- parvuoti žmons: negrai.
ninkiškas; suokalbinis: sušnektas: Coloring (kol'or-ing), *. parvavimas:
veikis pagal susišnekjim, pagal spalva: kolioritas:/^. pagražinimas.
sutart. |
— ly, adc. suokalbininkiš- Colorist (kol'or-ist), s. kolioristas.
kai; pagal susikalbjim. Colorless (kol'or-ls), adj. bespalvis:
Collusory (kol-lj'so-ri), adj. = Collu- beparvis.
sive. Colossal (ko-los'sel), adj. koliosališkas:
Colly (kol'li), t. a. susuodinti; supaišin- milžiniškas.
ti; sutepti. Colosseum (kol-6s-sy'Sm), s. = Coli-
Cologne water (ko-lon' uo'tor), *. kolio- seum.
niškas vanduo. Colossus (ko-16s'sos), *. koliosas; milži-
Colon (ko'lon), s. gram, dvitaškis: du- niška stovy la: milžinas.
dutis [Tat.]; anat. storoji žarna: š- Colour (kol'or), *. r. &
Color. =
kinžarne. Colportage (kol'por-tedž), s. kolportie-
Colonel (kor'nel), s. mil. pulkauninkas. ryst.
Colonial (ko-lo'ni-e.\ adj. kolionijališ- Colporter, Colporteur (k61'por-t or), s. kol-
kas. — trade, kolionijališka pirklv- portierius; pardavintojas knyg,
ba. laikraši, etc.

Colonist (kol'o-nist), s. kolionistas: nau- Colstaff (kol'stiif), *• našias.

sedis. Colt (kolt), s. kumeliukas.
Colonization (kol-o-ni-z'šion), k. kolo- Colter (kol'tor), s. peilis (žagres).
nizavimas; kolionizacija. Coltish (kolt'iš), adj. išdyks; linksmas:
Colonize (kol'o-naiz), r.a.n. kolionizuo- smagus.
ti; apgyvendinti; uždti kolionij, Coltsfoot (kolts'ft), s. bot. šaltpusnis:
nausdij; apsigyventi nausdijoje. debesylas.
Colonizer (kol'o-naiz-or), *. kolionizuo-
Columbary (kol'm-b-ri), s. karveliny-
tojas; kolionizatorius.
ia.
Colonizing (kol'o-naiz-ing), s. kolioni-
zavimas. Columbine (k61'6m-bain), adj. karvei i-
Colonnade (kol-on-ned'). s. kolionada; nis; balandinis. | — , *. bot. sena va-
stulp eile. das; taurel.
 ,

Cotumbium 112 Come

Columbium (ko-16m'bi-6m), s.chem. tan- Combustible (kom-bos'ti-b*l), adj. de-
talius; niobis. gus; degs; sudegs. — *. deganti ||
,

Column (kol'm), s. arch, koliumna; medega. |

— ness, s. = Combusti-
siulpas; mil. koliumna; suglausta ei- bility.
le (kareivi). Combustion (k<5m-b6s'i6n), s. degimas;

Columnar (ko-lom'nor), adj. stulpinis; sudegimas; sudeginimas; gaisras.

stulpuotas; stulpais sustatytas; tu- Come (kom), v. n. [pret. came; pp,
rs stulpo (ar stulp) pavidal. come], ateiti; atkeliauti; atvykti;
Colure (ko-ljr'), *. geogr. & astr. vie- pribti; atsitikti; rastis; atsirasti:
nas iš dviej dideli rat, tieskeriu pasirodyti; apsireikšti. Times to —
persikertani ekvatoriaus poliuose; busimiejie laikai. In times to —
koliura. busimuose laikuose; ateityje. To —
Coma (ko'ma), s. med. apmirim pa- and go, pasirodyti ir vel išnykti;
našus miegas; astr. kometos šluota. keistis; mainytis. How comes that?
Comate (ko'met), s. sandraugas; sbras. kaip tas atsitiko? To —about, atsi-
Comatose, Comatous (ko'mii-tos, -tos), tikti; vykti; mainytis; persimainy-
adj. kaip miegliges apimtas; mieg- ti. To — across, susitikti su; užeiti.
stas; letargiškas. To — after, sekti; eiti paskui k; at-
Comb (kom), s. šukos; skiautere;
||
fl
eiti (ko). To— again, sugržti; vel
korys (bii). | —,v.d. šukuoti; kar- ateiti. To — at, pasiekti (k); gyti;
šti (vilnas, etc.). pribti. To — away, išeit; atsiskir-
Combat (kom'bat), v. n. kautis; muštis; ti; prasišalinti. To — bach, sugržti.
kovoti. I — s. kova; imtynes; mu-
, To — between, eiti, sikišti tarpa
štynes. Single dvikova. — , (ko); simaišyti. To — by, gyti; pa-
Combatant (kom'bat-ent). s. tas, kurs siekti (k). To — down, nueiti že-
kaujas, kovoja; kovotojas; kovejas; myn; nusileisti; nulipti; tapti nuže-
kariaujantysis. — adj. besikaujs;
|j
, mintu. To — in, eiti. To — into,
kovojs: kariaujs. patekti (k); pakliti; prisidti;
Combater (kom'bat-6r), s. Combat- = susivienyti; susitaikyti. To — of,
ant. paeiti (nuo ko, iš kur). To off, iš- —
Combative (kom'bat-iv), adj. smilus ant eiti nueiti prasišalinti pasiliuosuo-
;•
; ;

muštyni, ant imtyni. ti (nuo ko); atsikratyti (ko); išsisukti;

Comber (kom'or), s. šukuotojas; karše- pulti; slinkti (sak. apieplaukus, etc.);

jas; ilga, besiraitanti banga.
||
atsitikti. To —
off from, apleisti ;

Combination (kom-bi-ne'šion), s. kombi- palikti. To — on, artyn eiti; prisi-

nacija; sujungimas; surišimas; san- artinti; pirmyn eiti; daryti gerus
ryšis; susivienijimas. žingsnius pirmyn; augti. To — out,
Combine (kom-bain'), v. a. surišti: su- išeiti; apsireikšti; pasirodyti. To —
jungti; suvienyti; sumegsti. r. n. ,
over, pereiti. To — round, apeiti:
vienytis; rištis; jungtis; susivienyti. taisytis (sak. apie sveikat); persimai-
Combined (kom-baind'), adj. sujungtas; nyti. To —short of, pristigti; neiš-
suvienytas. —
ly, adv. išvien; drau-
)|
tekti; neištesti. To — to, prieiti;
ge; susijungus; suvienytomis pajie- pribti; pasiekti; priseki; sutikti;
gomis. nusileisti; pasiduoti; atsigauti; atsi-
Combiner (kom-bain'or), s. sujungejas; griebti. To — to one's self, atsigauti;
suvienytojas. atsipeikti. To — to pass, atsi-
Combing (kom'ing), s. šukavimas; kar- tikti; pareiti. To — to an end, pri-
simas. — machine, šukuojamoji (ar eiti prie galo; pasibaigti;
numirti.
karšiamoji) mašina.
To — To — to-
to terms, susitaikyti.
gether, suseiti; susirinkti; susivieny-
Combless (kom'16s),'ad?\ neturs skiau- —
ti. To up, užeiti; pakilti; kilti;
teres; be skiauteres. augti. To — up to, pakilti; lygintis;
Combustibility (kom-bos-ti-bil'i-ti), «. susilyginti. To — upon, užpulti; už-
degumas. klupti; užeiti: užtikti.
 Comedian 113 Commendatory

Comedian (ko-my'di-em, $. komedijan- manda: sakymas; prisakymas: pa-

tas: komikas: rašytojas komedij. liepimas; komandavimas: viršinin-
Comedy (kom'i-di), t. komedija. kavimas; valdymas; valdžia.
Comeliness (k6m'li-nes), s. priimnu- Commandant (kom-miin-dant'), s. ko-
mas; gražumas: patogumas. mandantas: viršininkas (kartiko por-
Comely (km'li), adj. priimnus: pritin- t:-).

ks: pritinkamas; gražus: patogus. Commander (kom-mand'or), «. koman-

i
— . iidr. gražiai: patogiai. dorius; viršininkas; vadas: koman-
Comestible (ko-mes'ti-b'l), adj. valgo- duojs oficierius. — in chief, vy-
mas. riausias komandorius; generalissi-
Comet (k6m'6t), s. astr. kometa. mus.
Cometary, Cometic(k6m'et-e-ri, ko-mt- Commandery, Commandry (kom-miind'-
ik), adj. kometinis. in-i. -ri), s. komandoryste; precep-
Comfit (kom'fit), s. cukrin: saldine. |
tura.
— , r. a. saldines, cukrines daryti: Commanding (kom-mand'ing), adj. vir-
cukruje virinti {uoga*). šininkaujs: komand veds: valds:
Comfiture (kom'fi-tjur), s. = Oomkit. kvepis pagodon, baim.
Comfort (kom'fort), s. suraminimas: Commandment (kom-mand'ment), s. pri-
palinksminimas; smagumas: liuo- sakymas; sakymas: paliepimas;
nas. J
— , v. a. pastiprinti; sudrutinti: valdžia. The Ten Commandment*.
suraminti; palinksminti. Dešimt Dievo prisakym.
Comfortable (kom'fort-a-b'l). adj. rami- Commeasurable(k6m-mež'ju-ra-b'l),rt<0-
ns; linksmins; palinksmins: su- turs tolygia, mier; tuo patim saiku
teikis smagum, gerum, liuonu- nuseikinamas: tuo patim maiu iš-
m: smagus; liuonas. |
—ness, •*. sma- matuojamas.
gumas; liuonumas. Commemorate (kom-mm'o-ret), r. a.
Comfortably (kom'fort-a-bli), adr. sura- minti; paminti; atminim daryti:
minaniai; priimniai; smagiai; liuo- apvaikšioti atminim (ko).
nai. Commemoration (kom-mm-o-re'šion), s.
Comforter (kom'fort -6r), s. palinksmin- paminjimas; atminimas: atminimo
tojas: suramintojas: | vilnone meg- švente.
stine šalik; J
medvilnmis pamušta Commemorative, Commemoratory (kom-
užklote. mm'o-rii-tiv, -to-ri), adj. atminti-
Comfortless (kom'fort-lšs), adj. neturs nis: paminklinis: atminimo(*. gen.).
jokio suraminimo, jokio palinksmi- Commence (kom-mens'), v. a. pradti. |
nimo: nesuraminamas; lidnas; ne- r. n. prasidti.

smagus: nepriimnus. Commencement (km-m§ns'ment), s.

Comfrey (kom'fri), s. bot. tauke; tauka- pradjimas; prasidjimas; pradžia:
žole. diena suteikimo mokslišk laip-
Comic, Comical (kom'ik, -el), adj. ko- sni (universitetuose); užbaigiamas
miškas; juokingas, f
—ally, adr. ko- aktas.
miškai: juokingai. J
— alness, s. ko- Commend (kom-mend' i, v.a. teikti: pa-
miškumas; komizmas. vesti: rekomenduoti; privalyti; pri-
Corning (kom'ing), s. atjimas; pribu- siulyti: girti: garbinti.
—
vimas. | , adj. ateins; ateisis; bu- Commendau.e (kom-mnd'a-b'l), adj.
ste; busimas. pagirimo vertas; pagirtinas, j—ness,
Comity (kom'i-ti), * mandagumas: s. pagirtinumas. | Commendably, adr.

švelnumas. pagirtinai.
Comma (kom'ma), .«. gram, koma: il- Commendation (km-men-de'šin), s. pa-
iuk [Tat.}. nirimas; garbinimas: privelijimas:
Command (kom-mand'), r. a. n. koman- rekomendacija.
duoti; duoti sakymus, paliepimus: Commendatory (kom-mend'it-to-rii. adj.
valdyti; viršininkauti. | — , s. ko- talpins savyj pagirima, pri veliji-
 ,

Commender 114 Commit

m; pagirimo (s. (/en.); privelijimo Commingle (kom-min'g'l), v. a. sumai-
(«. gen.);rekomendacijos (s. gen.). šyti krv. susimaišyti. t. n.
— prayer, malda prie mirštanio.
||

Comminute (kom'mi-njut), v. a. paversti

Commender (kom-mend'or), s. girejas;
pagirejas; privelytojas; rekomen-
duoto j as.
Commensurability (kom-men-šu-ra-bil'i-
ti), *. besidavimas vienokiu {ar ben-
dru) maiu matuotis, vienokiu (ar
bendru) saiku seikintis; bendrama-
tuojamumas; bendraseikinamumas;
proporci j onališkumas.
Commensurable (kom-men'šu-r-b'l),
adj. galimas bendru maiu matuoti,
bendru saiku seikinti bendramatuo-
jamas; bendraseikinamas; proporci-
jonališkas. | — ness,
8URABILITY.
Commensurate (kom-mSn'šu-ret),
bendran saikan, bendran ma-
at vesti
nim. | — adj. turs bendra saik,
, komisorinis: komisoriškas.
bendr mai; bendrasaikiškas: pro-
porcijonališkas. ly, adv. vienokioj
||
— misariatas.
proporcijoj; bendrasaikiškai.
Commensuration (k6m-m6n-šu-re'šion),
*. bendrasaika; proporci j onališku-
mas.
Comment (kom'ment), v. n. komentuoti;
smulkias daleles; susmulkinti; su-
malti; sutrinti; sugrusti; sutrupinti.
Comminution (kom-mi-nj'šion), s. su-
smulkinimas; sumalimas; sutrini-
mas; sugrudimas; sutrupinimas.
Commiserate (kom-miz'6r-et), v. a. gai-
ltis (ko); turti pasigailjim; pri-
jausti (kam); sangailauti.
Commiseration (kom-miz-or-e'šion), s.
pasigailjimas; sanjautimas; sanjau-
smas.
; Commiserative (kom-miz'or-a-tiv), adj.
sangailestingas; sanjausmo, pasigai-
s. = Commes- ljimo pilnas.
Commiserator (kom-miz'6r-e-tor), s. pa-
v. a. sigailetojas; sanjautejas.
Commissarial (km-mis-se'ri-el), adj.
Commissariat (kom-mis-se'ri-et), ». ko-
Commissary (kom'mis-se-ri), s. komiso-
rius; intendantas.
Commission (kom-miš'šion), s. papildy-
mas; — of sin, papildymas nuod-
mes; nuodme; pavedimas, pati-
||

daryti patemijimus, paaiškinimus; kjimas (kamko); sakymas; parei- ||

aiškinti; išguldineti. patemi- ||

— , s. ga; užduotis; tarnysta; urdas; gar-
jimas; pasarga; paaiškinimas. bes laipsnio patentas; garbes laip-
Commentary (kom'mn-te-ri), s. komen- snis; fl
komisija; to appoint a —
tarai; paaiškinimai; išguldinejimai; paskirti komisij. Interstate com-
užrašai. merce — , vidaus pirklybos komisija:
Commentator, Commenter (kom-men-te- | com. faktoriaus (ar agento) nuo-
tor, kom'ment-6r), s. komentuoto- šimtis (jamamas nuo jam pavesti
jas; aiškintojas; išguldinetojas; kri- parduoti pirkini). merchant, —
tikas. pirklystes agentas. To put a vessel
Commerce (k6m'mors), s. vaisba; pirk- into — paruošti laiv tarnyston. g
,

lyste; pirklyba; g susinsimai; san- — en. paskirti (ant urdo); užtvir-

,

tikiai. — v. n. turti susinsimus;

| , tinti; išrengti: išsisti.
susi nešinti. Commissioner (kom-mi.š'šion-or), s. ko-
Commercial (kom-mor'šel), adj. vaisbi- misijonierius; uredininkas; agentas:
nis; vaisbiškas; pirklybiškas; vais- faktorius.
bos (s. gen.); pirkly bos (« gen.). — Commissure (kom'miš-šur), s. susijungi-
college, vaisbos (ar pirklybos) mo- mas; susinerimas; susidrimas: su-
kykla. —
lav, vaisbos tiesos. — junga.
papers, vaisbines (arba pirklybos)
Commit (kom-mit'), v. a. pavesti; duo-
popieros. |
— ly, adv. vaisbiškai; pirk-
ti; teikti; perduoti; | pasodinti ,
lybiškai.
Commination (kom-mi-ne'šion), *. gr- kaljim; kalinti; | padaryti: pa-
mojimas; grasinimas. pildyti (nuodm-, etc.); pastatyti ||

Comminatory (k6m-min'a-to-ri), adj. nesmagiame padjime; kompromi-

grmojs; grmojimo (s. gen.). tuoti. To —
a bill, pavesti staty-
 ,

Commitment 115 Communicable

m
mui
projekt komisijos peržirji-
ir apsvarstymui. To tuieide, —
Commonage (kom'mon-edž),
drai naudotis (kuo); tiesa
s. tiesa ben-
ganymo
papildyti patžudyste; nusižudyti. bendrose ganyklose.
To — to mm
e o ry, sidti gajh , at- Commonalty (kom'mon-al-ti), s. papra-
mint. To — one's self, apsiimti. stiejie žmones; liaudis; valsionys.
Commitment (kom-mit'ment), *. teiki- Commoner (kom'm6n-6r), s. paprastas
mas: perdavimas: pavedimas {keno žmogus; prasiokas: valsionis; tas,
rauktis); kalinimas; sumim- kurs turi ties bendra žeme naudo-
kymas suimti, suareštuoti; | papil- tis; bendražemietis; | valsioni bu-
dymas (/>""'! t /nes, prasižengimu. ,t,-. \- to snarys (Ang.).
| apsimimas. The of a bill, tei- — Commonly (kom'mon-li), adv. papra-
kimas biliaus komisijos peržirji- stai.
mui. Commonness (kom'm6n-ns), *. papra-

Committal (k6m-mit'tel), *. = Commit- stumas.

ment. Commonplace (kom'mon-ples), adj. pa-
Committee (kom-mit't.\ *. komitetas; prastas; palaikis. | — , *. užrašai:
komisija. paženklinimai: | išsitarimas, neturs
Committeeman (kSm-mit'ti-miin). *. ko- ne originališkumo neakyvumo; sek-
miteto (ar komisijos) snarys. lus pasakymas. | — , r. a. užrašyti
Committer (kom-mit'tori, s. teikjas: užraš knygr: surinkti abeln už-
perdavjas; papildyto jas. raš knyg. |
— book, užraš kny-
Commix (kom-miks'), r. a. sumaišyti. | ga.
susimaišyti.
. Commons (kom'monz), s. pi. pa prast ie-

Commixion, Commixture (kom-mik'šion, žmones; liaudis; valsionija; |

jie
-miks'tjur), *. sumaišymas: suo- valsioni butas (Ang. parlamento):
maiša; mišinys. "
.| bendras maistas, valgis (pas stu-
Commode (kom-mod'), s. komoda. dentus Ang. unicersit.): bendras sta-
Commodious (kom-mo'di-os), adj. liuo- las; bendra ganykla.
nas; smagus; parankus. J — ly, adr. Commonwealth, Commonweal (kom'mon-
liuonai: smagiai: parankiai: gerai. ulth, -uyl), s. viešpatyste: \alstija:
J
—ness, s. liuonumas: smagumas; republika; draugija: visuomene.
parankumas. Commorancy (kom'mo-ren-si), *. gyve-
Commodity (kom-mSd'i-ti), *. tavorai: nimas: gyvenimo vieta: sdyba.
pirkiniai; išdirbiniai; produktai: J Commorant (kom'mo-rent), adj. gyve-
obsol. liuonas; nauda; pelnas. ns. | — , *. gyventojas.
Commodore (kom'mo-dor), s. komando- Commotion (kom-mo'šion), s. judji-
nas(angL lairynej); eskadros virši- mas; sujudimas; sukilimas; sukirši-
ninkas; vadaujs laivas. mas; maišatis; sumišimas; netvar-
Common (kom'mon). adj. bendras; abel- ka.
nas; visuomeniškas; viešas: papra- Communal (kom'mju-nel), adj. komu-
stas: prastas. ^4 woman, bedore — nališkas; vaistinis.
moteris; kekše. The people, pa- — Commune (kom-mjn'), v.n. šnektis:
prastiejie žmones; liaudis. In — šnekuiuotis; pasišnekti; tarautis:
bendrai: išvien. Oat of the .ne- — | komunikuotis; priimti komunij.
paprastas. — council, miesto rod; To —
irith one's self, with one's own
durna. — gender, gram, bendroji heart,mstyti;apmstineti: sigilinti
gimtis. — law, paproi tiesos. — mintis. | — (kom'mjun), *. besišne-
pleas, civiliškas teismas. — school, kueiavimas; pasišnekjimas: pašne-
vieša mokykla. — sense, sveikas
ka.
protas: sveika išmintis.
Common (kom'mn), s. vieša žeme: ben-
Commune (kom'mjun), s. komuna; val-
dra ganykla. | — , r. bendrai nau-
ra.
sius; gmina.
dotis (žeme, etc.): bendrai valdyti; Communicable (kSm-mj'ni-ka-b'lV ad.
i i vien valgyti. perduodamas; suteikiamas.
 ,

Communicant 116 Compartment

Communicant (kom-mj'ni-kent), s. ko- suspausti, suvienyti, surišti; ankš-

munikantas; priimantis komunija. iai suglausti. —
(kom'piikt), t. su-
||

Communicate (kom-mj'ni-ket), "r. a. tarimas; sutart is.

suteikti; pranešti; perduoti. | c. n. Compacted (kom-piikt'd), adj. stangus;
dalytis (kuo); susisiekti; turti susi- anksiai suspaustas, suglaustas; tvir-
nsima; susinešti; Q komunikuotis; tai sujungtas. — ly, adv.
||
Com- =
priimti komunija. pactly. J — ness, ». =
Compactness.
Communication (kom-mju-ni-ke'šion), s. Compactible (kom-pakt'i-b"l), adj. gali-
komunikacija; susinsimas; susisie- mas stangiai suspausti, suglausti,
kimas; pranešimas; suteikimas; per- sujungti.
davimas; užkrtimas (liga); primi- Compactly (kom-piikt'li), adv. stangiai:
mas kom unijos. ankšiai; tvirtai; varžiai; kietai:
Communicative (kom-mj'ni-k;i-t iv), adj. trumpai; suglaustai.
veikus ant susinsimo; galimas su- Compactness (kom-piikt'nes), s. stangu-
sinešti, susižinoti; atviras; užkreia- mas; standumas; kietumas: ankštu-
mas (sak. apie lig). mas; varžumas; trumpumas.
Communion (kom-mjn'jon), s. bendry- Companion (kom-piin'jon), s. draugas;
ste; draugyste; | komunija. bendras; sbras.
Communism (kom'mju-niz'm), s. komu- Companionable (kom-pan'jon-ii-b'l), adj.
nizmas; bendras valdymas ir nau- draugingas; draugiškas.
dojimas turt. Companionship (kom-pan'jon-šip), s.
Communist (kom'mju-nist), s. komuni- draugyste; besidraugavimas. To
stas; komunizmo šalininkas. hold —
with, draugautis su kuo.
Communistic (kom-mju-nis'tik), adj. Company (kom'pa-ni), *. draugyste; ben-
komunistiškas. dryste; bendrija; kompanija; ratelis
Community (kom-mju'ni-ti), a. bendru- (!IP' t%)\ pulkas; buris; trupa (akto-
l

mas; bendras valdymas ir naudoji- ri); sveiai. To keep with, drau- —

mas; I bendrove; valsius; draugy- gautis su kuo; draugauti kam; pra-
ste; draugija. leisti laika su kuo. To receive —
Commutable (km-mjt'a-b'l), adj. at- sveius priimti, j — , v.n. draugau-
mainomas; pamainomas: užvaduo- tis; sebrautis.
jamas. Comparable (kom'pa-ra-b'l), adj. paly-
Commutation (kom-mju-te'ši6n), s. ap- ginamas; galimas palyginti. ||
Com-
mainymas; atmainymas (bausmes); parably, adv. palyginamai.
pamainymas vienokio mokesties bu- Comparative (kom-par'ii-tiv), adj. paly-
do kitokiu. — ticket, biletas duodas gintinis; palyginamas. The — degree,
tiesa naudotis kuo (pvz. keno tarny- (gram.) augštesnis laipsnis. anat- —
sta) už numažinta preke. omy, philology, palyginamoji ana-
Commutative (kom-mjt'ii-tiv), adj. l>e- tomija, filologija. I — s. gram, aug- ,

silieias atmainymo, pamainymo; štesnysis laipsnis. \ —

ly, adv. palygi-

besimainomas; pramainus; kainas. namai; palyginant.

Commutator (kom'mju-te-tor), *. electr. Compare (kom-per'), v. a. daryti paly-
komutatorius (mone elektros sriores ginim: palyginti; prilyginti; suly-
linkmei perkeisti). ginti (su kuo); gram, laipsniuoti
Commute (kom-mjf), v. a. atmainyti: (bdvardžius). I v.n. lygintis; susily-
pamainyti; sumažinti; numažinti. ||
ginti (su kuo).
v.n. dertis del užvadavimo, pamai- Comparison (km-par'i-sn), s. palygi-
nymo (ko kuo); užvaduoti; užmokei i nimas; prilyginimas; lygumas; pa-
apskritai (t. y. ne dalimis). našumas; gram, laipsniavimas. Be-
Compact (kom-pakf), adj. ankšiai su- yond —
nepalyginamas; nepalygina-
,

spaustas, suglaustas; stangus: kie- mai.

tas; standus; varžus; trumpas; su- Compartment (kom-part'ment), s. dalis;
glaustas. | —
v. a. stangiai sujungti.
, skyrius.
 Compass 117 Complaisance

Compass (kom'pes), a. ratas; apskritys: Competence, Competency (kom'pi-tens,

aprube; rybos; apemis; plotas: -ten-si), išteklius; | kompetentiš-
k.

kompasas. \ —,r.a. aplinkui apeiti: kumas; atsakomumas; nuojiegu-

apskriet -.apsiaust i: apsupti: apimti:
i mas; galia; tiesa perkratinti, spr-
pasiekti; gyti; | užmanyti; giežti. sti.
|

Compasses (kom'pes-z), *. pi. cirke- Competent (kom'pi-tent), adj. atsaks

liai. visiems reikalavimams; kompeten-
Compassion (kom-piiš'šiSn), *. pasigai- tiškas; atsakomas; tinkamas; pride-
ljimas; sangaila; sanjausmas. ringas; pridars; užtektinas; ganti-
Compassionate (kom-piiš'šion-ei nas. | —
ly, adc. atsakaniai; pride-

pasigailjimo pilnas; saugailinjras: raniu bdu; užtektinai.

sangailestingas. | — r. a. turti pa-
,
Competition (kom-pi-ti"šion), *. kom-
peticija; konkurencija; lenktynes:
sigailjim; gailtis: sanpailauti.
— varžybos.
ly, adc. sangailingai; su pasigail-
Competitive (kom-pet'i-tiv), adj. lenk-
jimu.
Compatibility (kom-pat-i-bil'i-ti >, *. san-
tyniuojamas; gimds kompeticij,
lenktynes, varžybas; ant varžyb pa-
daringvbe: sutikimas: panašumas.
remtas.
Compatible (kom-pat'i-b'l), adj. sanda-
Competitor (kom-pet'i-tor), *. konku-
ringas; sutinks: sutinkamas: pri-
rentas: priešininkas.
tinkamas; panašus kits-kitam. \ Competitory (kom-pt'i-to-ri), adj. lenk-
— ness,*. = Compatibility. tyniuojs; konkuruojs.
Compatriot (kom-pe'tri-ot), s. vienže-
Compilation (kom-pi-le'šion), s.ranki us
mietis; santevynainis. J adj. >;tn- — ,
ištrauk iš svetim rašt; kompilia-
tevynainiškas. cija.
Compeer (kom-pyr'), s. saulygus biiu- Compile (kom-pail'), v. a. surinkti iš
lis;sbras: draugas. | —
c. a. lygintis;
,
svetim rašt; kompiliuoti; susta-
rokuoti save lygiu (kam). tyti.
Compel (kom-pT), e. a. priversti; pri- Compiler (km-pail'or), s. kompiliato-
spirti: veikti; apgalti. rius; sustatytojas (ceikalo) iš suran-
Compellable (kom-pTla-b'l), adj. pri- kiotos iš y vairi rast y medegos.
veriamas. Complacence, Complacency (kom-ple'-
Compellation (kom-pel-le'ši5n), s. už- #. užganedijimas: už-
sens, -sen-si),
kalbinimas; prašneka; užvardijimas. siganedijimas; priimnumas; manda-
Compeller (kom-pTlor), s. privertejas. gumas; švelnumas. *
Compend (kom'pnd), «. sutrumpini- Complacent (kom-ple'sent), adj. manda-
mas; sutrauka. gus; meilus. | ly,—adc. švelniai:
Compendious (kom-pn'di-6s), adj. su- mandagiai.
trumpintas; suglaustas; trumpas. \ Complain (kom-plen'), v.n. guostis;
— ly, adc. suglaustame pavidale: su- skstis.
glaustai; trumpai. Complainant (kom-plen'ent), *. besi-
Compendium (kom-pn'di-om), s. trum- skundžiantis: skundjas.
pas išguldymas; sutrauka. Complainer (kom plen'or), .*. tas. kurs
Compensate (kom'pšn-set), v. a. n. atly- skundžiasi, guodžiasi; besiskun-
ginti; atiteisti; atpildyti. džiantis: dejuot ojas.
Compensation (kom-pen-se'šion), s. ati- Complaining (km-plen'ing), s. besi-
teisimas: atlyginimas; atpild: už- skundimas; besiguodimas; dejavi-
mokestis. mas: skundas.
Compensative, Compensatory (kom-pšn'- Complaint (km-plenf), «. besiskundi-
sa-tiv, -to-ri), adj. atlygins; atpil- mas; nuoskunda; dejavimas; neu/.-
das; atlyginamas; tarnaujs atlygi- ganedijimas; skundas; | negal; li-
nimui, atiteisimui. ga; skausmas.
Compete (kom-pyt'), v.n. stengtis kits- Complaisance (kom'ple-zans), *. lipšnu-
kit pralenkti, viršyti; lenktyniuoti: mas; mandagumas: švelnumas: mei-
konkuruoti. lumas.
 Complaisant 118 Compositae

Complaisant (kom'ple-ziint), adj. man- Compiler (kom-plai'dr), s. tas, kurs

dagus; lipšnus; švelnus; meilus. ||
greitai sutinka, nusileidžia; paklus-
— ly, adv. lipšniai; mandagiai: švel- naus budo žmogus.
niai. Compliment (kom'pli-ment), ». kompli-
Complement (kom'pli-ment), s. papildy- mentas; išreiškimas mandagumo:
mas; dapildymas; pilnas skaiius; pasveikinimas; | dovana. \—,r. </./>.
math, komplementas. sveikinti; girti; daryti komplimen-
Complemental, Complementary (kom-pli- tus; atiduoti pagarbe; apteikti do-
men'tel, — ta-ri), adj. papildomas; vana.
tarnaujs papildymui. Complimentary (kom-pli-men'ta-ri), adj.
Complete (kom-plyf), adj. pilnas; pil- komplimentinis; komplimentiškas:
nintelis; visas; ielas; visiškas; pil- išreiškis pagirim, pagarbe; lipš-
nai užbaigtas. ||
—
v. a. papildyti; , nus; mandagus; dovanas.
pripildyti; užbaigti; atlikti. ly, ||
— Complimenter (kom'pli-ment-or), s. da-
adv. pilnai; visiškai. —ness, s. pil- ||
rytojas kompliment; lipšnius.
numas; pilnybe. Complin, Compline (kom'plin), s. vaka-
Completion (kom-ply'šion), s. užbaigi- rine malda.
mas; pabaigimas; išsipildymas. Complot (kom'plot), s. suokalbis, f —
Complex (kom'plks), adj. sudtinis; (kom-plof), v.a.n. daryti suokalb;
sudtas; pinklus; painus. |
||
a. — , suokalbininkauti.
surinkimas; rankius; kolekcija. Complotter (kom-plot'tor), s. suokalbi-
Complexedness (kom-pleks'ed-nes), s. ninkas.
painumas; pinklumas. Comply (kom-plai'), v. n. {to with) tik- —
Complexion (kom-plek'šion), s. veido ti sutikti pasiduoti reikalavimams.
; ;

spalva; gymis; abelna išžira; išveiz- Component (kom-po'nent), adj. sudeda-

dis. mas; sudtinis. ||
—
, *. sudtinis.

Complexional (kom-plek'šion-el), adj. Comport (kom-port'), v. n. tikti; taiky-

palieias veido spalvos; priguls nuo tis; sutikti. I
v. a., to — one's self,
sudjimo, nuo budo. apseiti; elgtis; užsilaikyti.
s. sukrau-
Complexity (kom-plks'i-ti), Comportment (kom-port'ment), s. apsi-
tumas; painumas; pinklumas. ejimo bdas; apsiejimas; besielgi-
Compilable (kom-plai'a-b'l), adj. lan- mas; užsilaikymas.
kus; palenkiamas; palankus. Compose (kom-poz'), v. a. sudti; susta-
Compliance (kom-plai'ens), s. nusileidi- tyti; sutverti; surdyti;
sutaisyti;
mas: pasidavimas; nulaidumas; pa- nuraminti; nutildyti; sutaikyti; typ.
klusnumas. statyti {raides); mus. komponuoti;
Compliant (kom-plai'ent), adj. nulan- sukomponuoti.
kus; nulaidus; paklusnus: nusilei- Composed (kom-pozd'), adj. ramus. |

džias; mandagus. |
— ly, adv. nulan- — ly, adv. ramiai. ||
—ness, ramumas;
kiai; paklusniai; mandagiai. rom.
Complicacy (kom'pli-kii-si), s. sudtu- Composer (kom-poz'or), s. komponi-
mas; pinklumas; painumas. stas; kompozitorius; autorius; su-
Complicate (kom'pli-ket), v. a. supinti; statytojas; parupintojas; J nuramin-
supainioti. —
adj. sudtas; sud-
,
tojas; sutaikytojas.
tinis; sukrautinis; painus; pink- ||
Composing (kom-poz'ing), adj. nura-
lus. —
ly, adv. pinkliai;
||
painiai. ||
mins; nutilds; raminamas; ||
sta-

—ness, s. painumas; pinklumas. tomas; naudojamas statymui ar prie

Complication (kSm-pli-ke'šion), *. su- statymo, —frame, {typ.) statomie-
painiojimas; susipainiojimas; susi- iie ožiai, —rule, {typ.), statomoji
pinimas; susikrovimas; painumas. blekute. —stiek, {typ.), statykla.
(kom-plis'i-ti), sebryste; Compositae (k6m-poz'i-ty), s. pi. bot. su-
Complicity s.

draugdalyvyste. krautini {augmen) šeimyna.

 Composite ll'.» Comrade
Composite (kom-poz'it ml. sudtas:
), Compression (kom-pršš'šion), s. suspau-
sudtinis. dimas; susispaudimas: suspaustu-
Composition (k8m-po-zi"ši5n), *. sud- mas.
jimas; sustatymas; sujungimas; su- Compressive (k5m-prs'iv), adj. suspau-
maišymas; sun junga, (metal); t\. -ri- džis; gals suspausti; suspaudžia-
mas; tvarinys: veikalas; raštas; kom- mas.
pozicija; typ. statymas (raidži); su- Compressure (kom-preš'šur), s. suspau-
sitaikymas; sutarimas; sutartis. dimas; suspaustumas.
Compositor (kom-pSz'i-tor), s. typ. sta- Comprisal (kom-praiz'el), s. turinys:
tytojas. trumpas išguldymas; suglaudimas;
Compost (kSm'post), s. maišytas (ar sutrauka.
sudtinis) mšlas; maišytas tršalas. Comprise (kom-praiz'), v.a. apimti, tal-
| — , maišytu
v. a. mšlu mžti, tr- pinti (sarg).
šti, krsti. Compromise (kom'pro-maiz), s. susitai-
Composure (kom-po'žur), s. ramumas: kymas, kuriame besivaržantiejie
rom. kits-kitam nusileidžia; kompromi-
Compound (kom-paund'), sujungti:
v. a. sas. | — , v.a. sutaikyti; suvesti j su-
suvienyti; sumaišyti; sutaisyti; su- tarti; ft
statyti nesmagun padji-
dti; | sutaikyti; ati teisti; užbaigti. mai! kompromituoti. | v.n. nusilei-
:

| v. n. taikytis; susitaikyti: sutikti. kits-kitam; taikytis.

sti

j — (kom'paund), adj. sudtas; su- Compromit (kom'pro-mit), v.a. statyti

jungtas; sudtinis. | — ,*. sudjimas; nesmagun, pavojingan padejiman:
sanjunga;suomaiša; mišinys. kompromituoti; | prižadti.
Compoundable (kom-paund'ii-b'l), adj. Comptrol (kon-trol'), s. &n. Control. =
sudedamas; sujungiamas. Comptroller (kon-trol'lor), *. Con- =
Compounder (kom-paund'or), s. sudto- troller.
jas; sujungejas; sutaisytojas; | tai- Compulsion (kom-p6Tšion), s. priverti-
kytojas; sutaikytojas; suderintojas. mas; prievarta.
Comprehend (kom-pri-hend'), t. a. tal- Compulsive (kom-pol'siv), adj. gals pri-
pinti savyj; apimti; aprpti; perma- versti; panaudojs prievarte; pri-
nyti; išmanyti; suprasti. verstinas. I
— ly, adv. priverstinai;
Comprehensible(k6m-pri-hen'si-b'l),«tf/. per prievart; po prievarta.
apimamas; suprantamas; permano- Compulsorily (kom-poTso-ri-li), adv. per
mas. | — ness, s. buvimas supranta- prievart.
mu; suprantamumas; permanomu- Compulsory (kom-pol'so-ri), adj. =
mas. Compulsive.
Comprehension (kom-pri-hen'šion), s. Compunction (kom-ponk'šion), s. susi-
talpinimas savyje; supratimas;
||
iš- krimtimas; pakramta; sanžines
manymas. griaužimas.
Comprehensive (kom-pri-hen'siv), adj. Compunctious (kom-ponk'šios), adj. su-
daug savyj talpins; daug apims; sikrimts; susikrimtimo, pakramtos
apemingas; plataus supratimo; pla- pilnas; gimds sanžines griaužim.
tus, y —
ly, adv. plaiai; apemingai. Compurgation (kom-por-ge'šion), s. jur.
B —ness, s. platumas; apemingumas;
išteisinimas apkaltinto dlei kit
supratimo platumas. sudtos prisiegos apie jo nekaltybe.
Compress (kom-preV), v. a. suspausti; Computation (kom-pju-te'šin), s. suro-
suslgti; suveržti. | — (kom'prs), *. kavimas; išrokavimas.
chir. kompresas.
Compute (kSm-pjt'), v. a. rokuoti; iš-
Compressibility (kSm-prs-i-bil'i-ti), s. rokuoti;aprokuoti; apskaityti.
suspaudžiamumas: ypatybe pasi-
duoti spaudimui. Computer (kom-pjt'or), s. išrokuoto-
jas.
Compressible (km-pres'i-b'l), adj. ga-
limas suspausti; suspaudžiamas, f Comrade (kom'red), t. draugas; ben-
—ness, s. =
Compressibility. dras.
 Comradeship 120 Conch

Comradeship (kom'red-šip), *. draugy- Conceiver (kon-syv'or), s. tas, kurs su-

ste; bendryste. pranta, išmano; išmanytojas.
Con (kon), v. a. mokytis; išmokti iš gal- Concent (kon-snf), s. sutarimas; san-
vos. H — , adv. prieš. lyda.
Concamerate (kon-kam'6r-et), v. a. su- Concenter (kon-sen'tor), v.a.n. = CON-
gaubti; | paskirstyti kambarius. CENTRATE.
Concameration (kon-kiim-or-e'šion), s. Concentrate (kon-sšn'tret), sutrauk- v. a.
gaubimas; suvedimas; sudurimas. ti krv; koncentruoti. 7i. kon- ||
v.
Concatenate (kon-kiit'i-net), v. a. suka- centruotis; susikoncentruoti.
binti; sujungti; suvienyti. Concentration (kon-sen-tre'šion), *. kon-
Concatenation (kon-kiit-i-ne'šion), s. centravimas; susikoncentravimas:
eile; retežis. koncentracija.
Concavation (k5n-ka-ve'šion), s. gaubi- Concentrative (k6n-s8n'trii-tiv), s. kon-
mas; duobimas; dubimas. centruojs; koncentruojamas.
Concave (kon'kev), adj. dubs; duob- Concentric, Concentrical (kon-sSn'trik,
tas. | — , 8. dauba; dubimas. ||
— , v. -el), adj. turs abeln centr; kon-
a. padaryti dubim; duobti. centriškas. —\y,adp. koncentriškai.
Concaveness, Cancavity (kon'kev-nes, Concentricity (kon-sen-tris'i-ti), s. kon-
-kšiv'i-ti), s. dubimas; dauba. centriškumas.
Cancavo-concave (kon-ke'vo-kon'kev), Concept (kon'sept), s. abelnas suprati-
adj. duobtas iš abiej pusi. mas; suoprotis.
Concavo-convex (kon-ke'vo-kon'veks), Conceptacle (kon-sep'tii-k'l), s. bot. ank-
adj. viena puse duobtas, kita gaub- štis; kevalas.
tas; duobtai-gaubtas. Conception (kon-sep'šion), s. pradji-
Concavous (kon-ke'vos), adj. dubs; mas {iŠiuose); prasidjimas; persi- ||

duobtas. statymas mintyse; supratimas; me-

Conceal (kon-syl')» D.a. slpti; paslpti: na; mintis.
užslpti. Concern (kon-sorn'), v. a. liestis; palie-
Concealedly (kon-syl'ed-li), adv. slapta; sti; apeiti; priklausyti; priderti;
slapiai. turti ryš, svarb; interesuotis; r-
Concealer (kon-syl'or), s. užsleptojas. pintis (kuo). g , —
s. dalykas; reika-
Concealment (kon-syl'ment), s. užslepi- las; svarba; rpestis.
mas; paslaptis; slapta vieta; slapy- Concerning (kon-sorn'ing), prep. sulyg;
kla. kaslink; kas atseina.
Concede (kon-syd'), v.a.n. nusileisti; Concernment (kon-sorn'ment), s. == Con-
pasiduoti; sutikti; daleisti; pripa- cern.
žinti. Concert (kon-sorf), v.a.n. tarautis; tar-
Coceit (kon-syf), 8. supratimas; išma- tis; susitarti; sulygti išvien veikti.

nymas; išmanumas; išsimanymas; Concert (kon'sort), s. sutartis; susitai-

užmaia; didelis apie save suprati- kymas; sutarimas; koncertas.
J

mas; tuštumas, g — , v. a. manyti; Concertina (kon-sor-ty'nii), s. koncerti-

sanprotauti. na (muz. instr.).
Conceited (kon-syt'šd), adj. išdidus; Concerto (kon-sor'to), s. mus. koncer-
daug apie save manas; dideles apie tas.
save nuomones. ||
— \y,adv. išdidžiai; Concession (kon-seš'šion), s. koncesija:
tušiai; paikai. |j
— ness, išdidu-
s. apteikimas; suteikimas; pripažini-
mas; putnumas; didelis apie save mas; užsileidimas; pavelijimas; pri-
manymas. vilegija.
Conceivable (kon-syv'a-b'l), adj. supra
Concessive (kon-sSs'siv), adj. leidžia-
stinas; suprantamas. —ness, *. su- ||

prastinumas; aiškumas. mas; užleidžiamas; pavelijamas.

Conch (kongk), «. didele j urii slieku
Conceive (kon-syv'), v.a.n. pradti {iS-
iuose); \ sumislyti; užmanyti: su- dže; ||
anat. išlaukine ausis: ausies
prasti: gauti supratim; manyti. ola.
 ,;

Conchite 121 Concussion

Conchite (kong'kain, ». suakmenejus Concoctive (kn-kokt'ivi. adj. gelbsts

juriij sliek dže. suvirinimui, žlebiojimui; žlebio-
Conchoid ikong'koid), s.yeom. konchoi- jamas.
da (kreiva linija). Concomitance, Concomitancy (kon-kom'i-
Conchoidal (kSng-koid'el), adj. konchoi- tcns, -ti'ii-sh, v. draugavimas; buvi-
dališkas. mas d ra litre; bendryste.
Conchology (koncr-kl'o-dži), *. koncho- Concomitant (k6n-kom'i-tent), ^/.drau-
logija; mokslas apie jri sliekus ir gaujs. | , —
s. draugauto j as; san-
j džes. draugas; bendras.
Conciliate (kSn-sil'i-et), r. a. numaldyti; Concord (kon'kord), s. sutarimas; suti-
permaldauti; suderinti; sutaikyti; kimas; sutartis; sutaik; vienybe.
gyti prilankuma (keno). Concordance (kon-kord'ens), s. sutiki-
Conciliation (kon-sil-i-e'šion), s. suderi- mas; sutarimas; sutartis; [ rodykla.
nimas; su taikymas; permaldavimas: Concordant (kon-kord'ent), adj. suta-
numaldymas; gijimas prilankumo. ris; sutinks. | —
ly, adv. sutarian-

Conciliator (kon-sil'i-e-tor), *. suderin- iai; sutartinai.

tojas; sutaikytojas. Concordat (kon-kor'dat), s. sutarimas;
Conciliatory (kon-sil'i-:i-to-ri), adj. su- sutartis; konkordatas.
taikymo (s.gen.) suderinimo (s.gen. )
: Concourse (kong'kors), s. susibgimas;
suderinamas. suplaukimas; susiejimas; susirinki-
Concise (kon-sais'), adj. trumpas; su- mas; minia.
glaustas: trumpas ir reiškus. | ly, — Concrete (kon'kryt), adj. suaugs kr-
ad». trumpai ir reiškiai; trumpai. | v; sutirštjs; sukietjs; j konkre-
— ness, *. trumpumas; suglaustumas. tiškas. | — , *. susirinkus irsutii-šte-
Concision (kon-si"žion), s. nupiovimas; jus masa; nuosdos; ] cementas; |

nukirtimas; skyrius; atskala. (logik.)konkretiška prasme; konkre-

Conclave (kon'klev), s. konklava; rak- tiškas supratimas.
tas {renkanij popieži kardinol); Concrete (kon-kryt'), v. a. suvienyti
sueiga; susirinkimas; rod. mas; sutirštinti. [ v. n. jungtis
Conclude (kon-kljd'), t. a. išvedžioti; masa; susikrauti; sutirŠteti.
išvesti; pabaigti; užbaigti;
baigti; Concretion (kon-kry'Šion), 8. sutiršteji-
užgirti; nutarti; sulygti; padaryti. mas; sukietejimas; susivienijimas
To — a bargain, susiderti; padary- mas; suaugimas; sutirštejus masa.
ti derybas. To —
a peace, padaryti Concubinage (kon-kj'bi-nedž), s. kon-
sutart, sandar, j r. n. baigtis; pasi- kubinatas ;bešliubinis sugyvenimas.
baigti. Concubine (kon'kju-bain), #. sugulove.
Conclusion (kon-klj'žion), s. pabaiga; Concupiscence (kon-kju'pis-sens), s. gei-
užbaiga; galas; išvedimas; pasekme; dulys; pageidimas; lytiškas geidavi-
konkliuzija. In —
ant užbaigos;
, mas; goslybe; goslumas.
ant galo; galiaus. To come to a — Concupiscent (kon-kju'pis-sent), adj.
sutarti; nutarti; užgirti. To try geidulingas; goslus.
conclusions, bandyti; mginti. Concur (kon-kor'), r. n. susitikti; jung-
Conclusive (kon-klj'siv), adj. užbai- tis: | sutikti; sutarti.
giamas; užbaigtinis; galutinas; Concurrence (kon-kor' rens), s. susibgi-
sprendžiamas. — ly, adv. sprendžia- mas; susiejimas; susitikimas; j su-
mai; galutinai. | — ness, *. galutinu- tikimas; sutarimas; | prisidjimas:
mas; sprendžiamumas. prigelbejimas; sanveikme.
Concoct (kon-kokf), v. a. suvirinti Concurrent (kon-kor' rent), adj. sanvei-
(maist); sutaisyti (valg); [ galvoti; kis; prisideds; suseins; susibesrs.
išgalvoti; sumanyti. | ,—8. sanveikejas; bendraveiklis:
Concoction (kon-kok'šion), sutaisy-
s. konkurentas. | —
ly, adc. išvien.

mas: sudarymas (valgio); sutaisytas Concussion (kon-koš'ši6n), s. sutrenki-

maistas; | mstymas; galvojimas: mas; užgavimas; sukrtimas; sudre-
išgalvojimas. binimas.
 Concussive 122 Conductor

Concussive (kon-kos'siv), adj. sukruti- Condition (U6n-di"šion), •• padjimas:

ns; sudrebins. stovis; dta; sanlyga. |j
— , v.n.o. lyg-
Cond (kond), v. a. valdyti; kieravyti tis; sulygti; padaryti sutart; sutar-
{laiv). ti: susitaikyti.
Condemn (kon-dem'), v. a. peikti; nu- Conditional (kon-di"šion-el), adj. sanly-
peikti; kaltinti; nusdyti. To in, — ginis; sulygtas; gram, tariamas; su-
nuštriuopuoti. kalbamas; —
mode, tariamasis (ar
Condemnable(kon-dem'na-b'l), «d/. peik- sukalbamasis) sakymas. | — ly, adc.
tinas; vertas nupeikimo. pagal sulygim.
Condemnation (kon-dem-ne'šion), s. nu- Conditioned (kon-di"šiond), adj. ess
peikimas; nukaltinimas; nusudiji- (gerame ar blogame) padjime, stovy-
mas; paskanda. je.
Condemnatory (kon-dem'na-to-ri), adj. Conditory (kon'di-to-ri), s. padetuve;
apkaltinimo (*. gen.); apkaltinamas. slapykla.
Condemner (kon-dem'nor), s. nupeike- Condolatory (kon-do'la-to-ri), adj. išreiš-
jas; nekaltintojas; nusudytojas. kis gailest, pasigailjim; pasigai-
Condensable (k5n-džn'sa-b'l), adj. su- ljimo (s. gen.).
tirštinamas. Condole (kon-dol'), v. n. [to — with] iš-
Condensate (kon-dn'set), v.a.n. Cox- = reikšti pasigailjim, sanjausma;
dense. ||
— , adj. sutirštintas; sutir- sangailauti.
štjs; tirštas. Condolement, Condolence (kon-dol'ment,
Condensation (kon-d6n-se'šion), s. sutir- -do'lens), s. sangailavimas; pasigai-
štinimas; sutirštejimas. ljimas; gailestis; nulidimas; lid-
Condensative (kon-den'sa-tiv), adj. turs numas.
sutirštinamas ypatybes; sutirštins. Condoler (kon-dol'or), s. sangailauto-
Condense (kon-dens'), v. a. sutirštinti. jas.

| v. n. sutiršteti. ||
— , adj. sutirštin- Condonation (kon-do-ne'šion), s. dova-
tas; sutirštjs; tirštas. nojimas; atleidimas.
Condenser (kon-dens'or), s. sutirštinto- Condone (kon-don'), v. a. dovanoti; at-
jas; mone orui, garui, skysiams, leisti.
etc. sutirštinti ar suspausti; konden- Condor (kon'dor), s. orn. kaln And
satorius. vulturas (Sarcorhamphus gryphus).
Condensible (kon-den'si-b'l), adj. sutir- Conduce (kon-djs'), v. n. vesti prie ko;
štinamas. gelbti; tarnauti; prisidti.
Condescend (kon-di-send'), v. n. nusilei- Conducent (kon-dj'sent), adj. vedas
sti; nusilenkti; pasiduoti; teikt is. prie ko; tarnaujs.
Condescendingly (kon-di-send 'ing-li), Conducible, Conducive (kon-dj'si-b'l,
adv. nulankiai; maloniai; mylistin- veds prie ko; tarnaujs;
-siv), adj.
gai. prisideds; geibias; naudingas; pri-
Condescension (kon-di-sen'šion), s. nu- lankus. —ness, s. naudingumas;
|)

sileidimas; nusilenkimas; nulanku- prilankumas; pagelbingumas.

mas: malonumas. Conduct (kon-dokf), v. a. vesti; lydti;
Condign (kon-dain'), phys. perduoti (šilum, švies, elek-
To sentence one to
adj. užtarnautas.
— punishment, nu- tr, etc.). To —
one's self, apseiti:
elgtis. | — (kon'dokt),
sdyti k
ant užtarnautos bausmes. s. vedimas:

vada; pasivedimas; apsiejimas; pa-

I —I y,
adi: užtarnautai; pa;;al užsi- ||

sielgimas.
tarnavim. — ness, s. pritikimas už-
||

Conduction (kSn-dSk'šion), s. vedimas;

sitarnavimui; sutikme su užsitarna-
phys. perdavimas.
vimu; atsakomumas.
Conductive (kon-dokt'iv), adj. veds; .

Condignity (kon-dig'ni-ti), s. užsitarna- kieravijs.

vimas; užsipelnymas; nuopelnas. Conductor (k6n-dokt'6r), s. vedjas; va-
Condiment (k6n'di-ment), s. uždaras das; konduktorius; direktorius:
{calgiams). [lightning J
—
pi: rk u nt rau k s. i
 Conduit 123 Confirmation

Conduit (kn'dit), s. nuovada: kanalas; Confessional (k6n-fš'ši6n-el), s. spavd-

ryna; vad (vandens); požeminis ur- nyia; konfesionalas.
vas. Confessor (kon-fes (ir), *. išpažintojas;
Condyle (kn'dil), s. anat. melmuo {kau- | klausytojas išpažinties.
lo). Confidant, Confidante (kon'fi-dant), «. ti-
Cone (kon), s.geom. konus; | bot. sku- kimas draugas.
ja; kankoržis. Confide (kon-faid'), t. a. n. tikti; pati-
Contab (kon'fiib), s. besišnekuiavimas; kti; pasitikti (ant ko); atsidti (ant
pašneka. ko).
Confabulate (kon-fab'ju-lt), v.n. šneku- Confidence (kon' fi -d ens), s. pasitikji-
iuotis; plepti. mas; viltis; | saupasitikjimas; dr-
Contabulation (k6n-fab-ju-l'ši6n), *. be- sa.
sišnekuiavimas; pašneka. Confident (kon'fi dent), adj. pasitiks:
Confect (kon-fekt'), s. Comfit. = tikimas: ištikimas: tikras; saupasi-
Confection (k6n-fk'ši6n), s. konfekta; tiks; drsus. | — , s. tikima y pat:
cukrine. tikimas draugas. | — ly, adr. su pa
Confectioner (kon-fk'ši5n-6r), s. dirb- sitikjimu; drsiai. | —ness, «. pasi
jas cukrini, saldaini; pardavin- tikjimas; dr urnas.
tojas cukrini. Confidential (kon-fi-dn'šel), adj. tiki-
Confectionery (kon-fgk'ši6n-r-i), *. cuk- mas; ištikimas: suteikiamas (ar
|

rine; dirbtuve saldumyn; | cukri- suteiktas) slapta; turs but slaptoj

nes (abelnai); saldumynai. užlaikytas; slaptas. |
— ly, adr. išti-

Confederacy (kon-fd'or-ii-si), *. konfe- kimai; su pasitikjimu; slapta.

deracija; susidraugavimas: sanryšis; Configurate (kon-tir'ju-rt), v.n. priimti
ryšys; susivienijimas; sutartis; suo- išžir, pavidal, form.
kalbis. Configuration (kon-fig-ju-r'šioii), *. iš-
Confederate (kon-fd'or-t), adj. konfe- veizdis; pavidalas; stovis; padji-
deratiškas; suvienytas; draujrinin- mas.
kiškas; sebrinis. | —
konfedera-
, s. Configure (kon-fig'jur), r. a. suteikti iš-
tas; draugininkas; sbras. |— , r. a. veizd, pavidal.
suvienyti: surišti; sutverti sanryš. Confinable (kon-fain'a-b'l), adj. aprybo-
| r. n. draugautis; susidraugauti; jamas; galimas apryboti, susiaurin-
susivienyti; susirišti sutarties ryšiu. ti.
Confederation (kon-fd-or-'šion), s. kon- Confine (kon- fain'),r../, apryboti; ap-
federacija; susidraugavimas; sanry- rubežiuoti; uždaryti: kalinti. To
šis.' be confined, gulti ant gimdymo pa-
Confederate (kon-fed'<">r-a-tiv), adj. talo; šešiose bti. | —
(kon'fain), *.
konfederatiškas: draugininkiškas; ryba; rubežius; siena.
sebrinis; sebriškas. Confineless (kon-fain'ls), adj. neapry-
Confer (kon-for'), t. a. apteikti; suteik- botas; begalinis.
ti: teikti; duoti. | v.n. šnektis; ta- Confinement (kon-fain'ment), s. kalini-
rautis. mas; uždarymas; užsidarymas; nie-
Conference (kon'for-ens), s. pasitaravi- kur neišjimas: šešios. He must
mas; rod; konferencija. submit to —
jis neturi niekur išeit
,

Confess (kon-fes'), t. a. n. išpažinti; pri- iš kambario. She is in ji dabar — ,

pažinti; prisipažinti; pasisakyti: | yra šešiose.

parodyti; liudyti; | spavedoti; spa- Confiner (kon-fain'or), s. sulaikytojas:

vdotis. aprybotojas; uždarytojas; kalinto-

Confessedly (kon-fes'6d-li), adc. neužgi- jas.
namai; neužginijamai: atvirai. Confirm (kdn-form'), r. a. patvirtinti;
Confesser (kon-fes'or), *. išpažintojas. sudrutinti: pritvirtinti.
Confession (kon-feš'šion), s. išpažini- Confirmation (kon-fnr-m'Šion), «. pa-
mas; išpažintis {nuodmi); spaved- tvirtinimas; užtvirtinimas: audruti-
nis. nimas.
 Confirmative 124 Congealable

Confirmative (kon-form'a-tiv), adj. pa- Confound (kon-faund'), v. a. maišyti;

tvirtins; patvirtinamas, f ly, adv. — sumaišyti; sujaukti; supainioti; su-
patvirtinaniai. mizginti.
Confirmator (kn'for-me-tor), s. patvir- Confounded (kon-faund'8d), s. sumaišy-
tintojas. tas; sujauktas; painus; biaurus. ||

Confirmatory (kon-forjn'a-to-ri), adj. — ly, adv. baisiai; biauriai.

tarnaujs patvirtinimui; patvirtins. Confraternity (kon-fra-tor'ni-ti), s. bro-
Conf irmedness (kon-form 'ed-nes), s. tvir- lyste; brolija.
tu mas. Confrere (kon-frer'), s. artymas drau-
Confirmer (kon-form'or), *. = Confir- gas; sbras.
mator. Confront (kon-fronf), v. a. stovti pry-

Confirmingly (k5n-form'ing-li), adv. pa- šakyj; stoti kam pry šak; stoti
tvirtinaniai. akis ak; sutikti (prieši); pasitik-
Confiscable (kon-fis'ka-b'l), adj. gali- ti; tvirtai priešintis; krutin statyti
mas konfiskuoti; konfiskuotinas. (kam); statyti akis ak; prieš kits-
Confiscate (kon-fis'ket ir kon'fis-ket), v. kit statyti; sustatyti; palyginim
a. konfiskuoti; atimti; užgriebti daryti; palyginti.
viešpatystes ižd. , ||
—
adj. konfis Confrontation (kon-fron-te'šion), s. su-
kuotas. statymas prieš kits-kit; palygini-
Confiscation (kon-fis-ke'šion), s. konfis- mas.
kavimas; konfiskacija; atmimas, Confuse (kon-fjz'), v.a. maišyti; su-
užgriebimas keno turto ant viešpa- maišyti; sujaukti; supainioti; su-
tystes naudos. mizginti; sutrikdyti.
Confiscator (kon'fis-ke-tor), s. konfis-
Confused (kon-fjzd'), adj. sumaišytas:
kuotojas. susimaišs; sumizges; netvarkus. |:

Conflagrant (kon-fle'grent), adj. degs. — ly, adv. sumizgusiai; net varkiai; ne-
Conflagration (kon-fla-gre'šion), s. gais- aiškiai.
I
—ness,
s. susimaišymas; su-
ras; ugnis. mizgimas; sumišimas; netvarka; ne-
s. susirmimas; ko-
Conflict (kon'flikt), aiškumas; painumas.
va; ginas. § — (kon-flikt'), v.?i. susi-
Confusion (kon-fj'žion), 8. susimaišy-
remti; kovoti; kautis; grumtis; \\
mas; netvarka; sumišimas; | išnai-
priešintis; prieštarauti.
kinimas; pragaištis.
Confluence (kon'flju-ens), s. susibgi-
Confutable (kon-fjt'a-b'l), adj. sumu-
mas; suplaukimas; susirinkimas.
šamas.
Confluent (kon'fiju-ent), adj. susiplau-
kias;susibgs; susivienijs; susi- Confutation (kon-fju-te'šiSn), 8. sumu-
šimas; išrodymas neteisingumo (ke-
jungs; suaugs; susiliejs, j — , s.
no žodži, tvirti?iim, etc).
prieupis.
Conflux (kon'floks), s. = Confluence. Confute (kon-fjf), v. a. sumušineti:
Conform (kon-form'), v. a. pritaikyti; sumušti (keno tvirtinimus, etc); pa-
sutaikyti; panašiu daryti. v. n. tai-
rodyti neteisingum; nutildyti.
||

kytis; prisitaikyti; pritikti; sutikti; Confuter (kon-fjt'6r), s. sumušineto-

pasiduoti. jas; sumušjas.
Conformable (kon-form' a-b'l), adj. su- Conge (kon-že' ir kon'džy), s. atsisvei-
tinks; atsakomas; panašus. | Con- kinimas; pasilenkimas (kq, sveikinant
formably, ado.atsakaniai; atsako- ar atsisveikinant). ||
—
(kon'džy), r. n.
mai; pritinkaniai. atsisveikinti pasilenkimu; pasilenk-
Conformation (kon-for-me'šiSn), s. pri- ti.

taikymas; sutarimas; sudjimas; pa- Congeal (kon-džyl'), v. a. sušaldyti; tir-

vidalas; išveizdis. štu padaryti; atšaldyti. | v. n. sušal-
Conformity (kon-form'i-ti), *. sutari- ti; sustingti; tirštu pasidaryti.

mas; sutikme; panešumas; sanvaiz- Congealable (kon-džyl' a-b'l), adj. sušal-

dumas. domas.
 Congealment 125 Conjecturable

Congealment (kon-džyl'ment), *. suval- Congratulate (kon-grat'ju-let), v.a. svei-

dymas; pavert m as t irsta, susten-
i kinti: pasveikinti.
gusi mas: šust i n.girnas. Congratulation (kon-grat-ju-16'šion), s.

Congelation (kon-d/.i-le'šion), s. sušal- sveikinimas; pasveikinimas.

dymas; sušalimas; sustingimas. Congratulator (kon-griit'ju-le-tor), *.

Congener (kon'dži-nor), s. vienveislis: sveikintojas.

vienokios veisles jH r, ' ,!l", augmum.
Congenial (kon-džyn'jel), adj. sangimi-
ningas; giminingas; prigimtas.
—ness, s. sangiminyste: giminingu-
mas.
Congeniality (kon-džy-ni-al'i-ti),
Congratulatory (kon-grat'ju-le-to-ri),irf/.
sveikinimo (s. gen.); išreiškis svei-
|
kinim; sveikinamas.
Congregate (kon'gri-get), v.a. rinkti
krv, j kuop; surinkti; sutelkti. |
*. gi- r. ii. rinktis; susirinkti; susitelkti.

miningumas; giminyste. Congregation (kon-gri-ge'šion), s. surin-

Congenital (kon-džn'i-tel), adj. vienlaik kimas; susirinkimas; kongregacija;
gims; paeins nuo gimimo; prigim- parapija.
tas. Congregational (kon'gri-ge'šion-el), adj.
Conger, Conger-eel (kong'gor, -yl), s. tekt. kongregacijiškas; parapijinis.
juriij ungurys. Congress (kon'gres), s. susirinkimas:
Congeries (kon-džy'ri-yz), s. krva; su- susivažiavimas; kongresas.
rinkimas; susikrovimas. Congressional (kon-greš'šion-el), adj.
Congest (kon-džest'), v.a. rinkti; su- kongresionališkas; kongresinis.
rinkti; sukrauti. Congressman (kon'gr8s-man), *. kongre-
Congestion (k6n-dž8s'ion), s. krva: so snarys.
surinkimas; med.sukepimas (Araw/o). Congruence, Congruency (kon'gru-ens.
Conglaciation (kon-gle-ši-e'šion), «. su- -gru'en-si), s. tikimas {vieno daigto
valdymas; sušalimas; pavirtimas prie kito); pritikimas; prilygimas;
led. sutikimas; sutikme.
Conglobate (kon-glo'bet), v.a. surinkti Congruent (kon'gru-ent), adj. sutinks:
kamuol, krv; sugumuliuoti. prilygsts; atsaks; atsakomas; pri-
Conglobation (kon-glo-be'šion), *. surin- tinks.
kimas kamuol; gumulas. Congruity (kon-gru'i-ti), s. sutikme; su-
Conglobe (kon-glob'), v.a. = Conglo- tikimas;buvimas atsakomu kits-
bate. kitam; atsakomumas; sanvaizdu-
Conglomerate (kon-glom'or-et), r. a. mas; toly gybe.
rinkti krv, gumul; surinkti: Congruous (kon'gru-6s), adj. sutinks;
sukrauti. | ,—s. DM, konglomera-
atsakas; pritinks; pritinkamas: at-
tas. | —
, adj. surinktas ar susirinks
sakomas. | —ly, adr. atsakaniai; at-
krv, gumul; surinktas; su- sakomai; pritinkamai.
krautas; susikrovs.
Conic, Conical (kon'ik, -el), adj. koniš-
Conglomeration (kon-glom-or-e'šion), s.
surinkimas krv, mas; susi-
kas; apvalus ir smailus. — section,
koniškas kirtimas (geometr.). | —ally,
rinkimas; susikrovimas; krva.
adv. koniškai. | —alness, s. konišku-
Conglutinant (kon-glj'ti-nent), adj. lip-
ds krv; sulipds; lipnus. mas; koniškas pavidalas.
Conglutinate (kon-glj'ti-nt), v.a. su- Conics (kon'iks), *. konusi geometrija:
lipdyti; suaugidinti; užgydyti (žaiz- koniški kirtimai.
d). | r.?i. sulipti; užsiraukti; užsi- Conifer (ko'ni-for), *. skujinis medis.
traukti; suaugti. | , —
aaj. sulipdy- Coniferous (ko-nif'or-6s), adj. duods
tas; sulips. skujas. — tree, skujinis medis.
Conglutination (k6n-glju-ii-ne'šion\ *.
Coniform (ko'ni-form), adj. turs konu-
sulipdymas; sujungimas; suvieniji-
so pavidal; konuso pavidalo.
mas.
adj. Conjecturable (kon-džek'tjur-;i-b"
Conglutinative (kon-glj'ti-nit-tiv),
,

sulipds; sujungis krv: užgy- galimas dasiproteti, atminti, atsp-

ds. ti.
 Conjectural 126 Connotation

Conjectural (kon-džk'ljur-el), adj. pa- Conjurer (kon-džjr' or), s. maldautojas

remtas ant spjimo; menamas; sp- prašytojas Dievo vardan. — (kon'- ||

jamas; abejotinas. džor-6r), s. žavtojas; apžavetojas.

Conjecture (kon-džk'tjur), s. minimas: raganius.
spjimas; spesena; dingia; mena. Conjury (kon'džju-ri), s. žynavimas; ra-
|

—,v. a. n. spti; minti; atspti; dasi- ganavimas; raganysta.

proteti. Conn (kon), v.a. valdyti; kieravyti (lai-

Conjecturer (k>n-džek'tjur-6r), s. speji- v).

kas. Connascence, Connascency (kon-nas'sens,
Conjoin (kon-džoin'), v.a. sujungti: su- -sen-si), *. bendras (ar vienlaikis)
vienyti. | v. n. jungtis; susijungti; gimimas; drauggimimas.
susivienyti; susirišti. Connascent (kon-nas'sent), adj. drauge
Conjoint (kon-džoinf), adj. suvienytas; gims; drauge pagimdytas.
sujungtas; susijungs; susivienijs. Connate (kon'nettrkon-net'), adj. drau-
|
— ly, adv. išvien; iš krvos; krvoj. ge gims; vieno gimimo; gimtas:
Conjugal (kon'džju-gel), adj. vedlybi- prigimtas; bot. suaugs krva.
nis; moterystes (s. geri.). Connatural (kon-nat'ju-rel), adj. gim-
Conjugate (kon'džju-get), v. a. gram. tas; prigimtas; naturališkas. H — ly,
sanjungoti (veiksmažod). — adj. ||
, adj. pagal prigimim; nuo prigim-
poruotas; porinis. — s. bendro kel-
||
, ties. |
— ness, *. prigimtumas; pri-
mo žodis. gimtas ryšys.
Conjugation (kon-džju-ge'šiSn), s. gram. Connect (kon-nžkt'), v.a. vienyti; jung-
sanjungojimas. ti; rišti; sujungti; surišti, j v. n. vie-
Conjunction (k6n-dž8nk'šion), s. sujun- nytis; jungtis; rištis; besijungti; su-
gimas; suvienijimas; susijungimas; sivienyti.
besirišimas; sanryšis; ryšys; gram. Connection (kSn-nek'ši5n), s. jungimas;

sanjunga; astr. susitikimas (planet) sujungimas; besijungimas; susijun-

tame pat zodiako laipsnyje. gimas; susirišimas; sanryšis; ryšys;
Conjunctive (kon-džonk'tiv), adj. jun- giminyste; santikis.
gias; jungiamas; (gram.) mood, — Connective (kon-nkt'iv), adi. rišas:
jungiamasis sakymas. | — ly, adv. jungis. I| —
s. ryšys; gram, sanjun-
,

išvien; krvoj. ga. | — ly, adv. sanryšyj; drauge; iš-

Conjunctly (kon-džSnkt'li), adv. išvien; vien.
drauge. Connexion (kon-nk'šion), s. = Connec-
Conjuncture (kon-džonk'tjur), sujun-
s. tion.
gimas; surišimas; susijungimas; Connivance (kSn-naiv'ens), s. davimas
sanryšis; ryšys; \ aplinkybi susi- valios; žirjimas pro pirštus (ant
bgimas; nusidavimas; pasitaiky- keno neger darb); pataikavimas;
mas. pataika; patuk.
Conjuration (kon-džju-re'šion), s. užkei- Connive (kon-naiv'), v. n. pro pirštus
kimas; šaukimas Dievo vardan; žirti; patuk duoti; pataikauti.
maldavimas; žavjimas; ragany- Connivent (kon-naiv'ent), adj. biol. su-
sta; I (nusen.) suokalbis. The oj — seins krv; susiduris viršn-
Catiline, Katilinos suokalbis. mis.
Conjure (kon-džjr'), v. a. užkeikti; Conniver (kn-naiv'or), s. pataikauto-
šaukti Dievo vardan; maldauti, y jas.
v. n. suokalbininkauti; suokalb da- Connoisseur (kon-nis-sor'), s. žinovas;
ryti, j —(kon'džr), v.a. užkeikti; žinunas.
užžavti užkalbti iššaukti (dvasi)
; ; Connotate (k5n'no-tet) v. a. = Con-
—
;

varyti, išvaryti (velni). To up, note.

iššaukti (velni, dvasi); fig. prama- Connotation (k6n-no-te'šion), s. reiški-
nyti; išmislyti. | v. n. žavti; raga- mas drauge (ko nors kito); pašaliui'
nauti; raganuoti. (ar priedine) reikšme.
 , ,

Connote 127 Conservatism

Connote (kn-not'), v. a. drauge r*»ik>t i Consecution (kon-si-kj'šion), *. išvedi-

(k non kit, prdui ); drauge žen- mas: pasekme.
klinti; talpinti savyj priedin reik- Consecutive (kon-sek'ju-tiv), adj. seks
šme. paskui kits-kit; paeiliui seks; pa-
Connubial (kon-nj'bi-el), adj. motery- vymui eins; paeins kaipo pasekme
stes (s. gen.); vedlybinis. | — ly, adr. pavymui; paeiliui.
(k<>).

Conoid (ko'noid), *. geom. konoidas. j Consention (kon-sn'šin), *. sutikimas:

— , adj. kanoidališkas. sutarimas.
Conoidal, Conoidic (ko-noid'el, -iki, ad. Consent (kon-sfinf), t. n. tikti; sutikti
konoidiškas; konoidališkas; apvaliai (ant k'>): pavelyti: leisti. | , *. su- —
smailus. tikimas: sutarimas; pritarimas; pa-
Conquer (kon'kor), t. a. n. užkariauti: velijimas.
apgalti; apveikti. Consentaneous (kon-sn-te'ni-6s), adj.
Conquerable (kon'kor-a-b'l). adj. gali- sutaris; sutinks; pritinks; pritin-
mas užkariauti; užkariaujamas; ap- kamas; atsakomas. | ly, dt. pri- —
galimas; apveikiamas. tinkaniai; pritinkamai: atsakomai.
Conqueror (kon'kor-or), s. užkariauto- | —ness, s. sutarimas; sutikme:atsa-
jas; apgaletojas; pergalr-tojas. komumas.
Conquest (ktm'kust), s. užkariavimas: Consentient (kSn-sn'šent), adj. sutaris:
apgalejimas; pergale. sutinks; sutikmingas.
Consanguineous (k6n-san-guln'i-6s), adj.
Consequence (kon'si-kuens), s. pasek-
giminingas: to paties kraujo.
me; ifieigs; išvedimas; svarba. In
Consanguinity (kon-siin-guin'i-ti), *.
— t ogi del;
, del tos priežasties. In
kraujo giminyste; giminingumas.
Conscience (k6n'šens\ s. sanžine; sau-
—"f, per k. A
matter of small —
dalykas mažos svarbos.
žine. —money,
pavogti, bet vel va-
Consequent (kon-si-kuent), adj. sekas
gies sugržinti savininkui, pinigai.
kaipo pasekme; tveris pasekme:
Conscienceless (kon'šens-ls), adj. ne-
sanžiniškas; besanžiniškas.
paseks: paeins iŠ; nuoseklus.
Conscientious (kon-ši-en'šios), adj. san-
— s. pasekme;
, išvedimas; math.
— antrasis snarys. | —(y, adv. taigi:
žiniškas; saužiniškas. | ly, adr. san-

žiniškai. — ness, 8. sanžiniškumas.

todl; iš to išeina.
|

Conscionable (kon'šion-ii-b'l), adj. san- Consequential (kon-si-kuen'šel), adj.

žiniškas: teisingas. | —
ness, *. sanži- paseks; paeins (iš ko); išeins (iš

niškumas; teisingumas. ko); svarbus; didus. |

nuoseklus; |

Conscious (kon'šis), adj. sužinus; ži-

—ly, adr. nuosekliai; paskui; poto:
ns; suprants; turs nuomone. To galiaus; be pertrkio; nuolatai; su
be —
of, žinoti; suprasti. | — ly, adr. nuduotu svarbumu: (iš)didžiai. |
sužiniai. | —ness, *. sužinia; smone. —ness, «. nuoseklumas.
Conscript (kon'skript), adj. rašytas: Conservable (kon-sorv'ši-b'l), adj. gali-
trauktas surašan. | , *. paimtas — mas užlaikyti, apsaugoti.
kareivius; rekrutas. |— (kon-skript'),
v. a. užrašyti ar imti kareivius; re- Conservancy (kon-sorv'en-si), s. užlai-
krutus imti, rinkti. kymas (nuo gedimo, etc); apsaugoji-
Conscription (kon-skrip'šion), s. sura- mas.
šymas; mimas rekrut; konskrip- Conservant (kon-sorv'ent), adj. apsau-
cija. gojs; apsaugojamas.
Consecrate (kn'si-kret), t. a. šventyti:
Conservation (kon-sor-ve'šiSn), *. užlai-
pašventyti; šventyti; pašvsti. | — kymas; palaikymas; apsaugojimas:
adj. pašventytas; pašvstas 'šventas.
apsergjimas.
Consecrater, Consecrator (kbn'si-kre-tor),
s. pašventytojas; pašventejas. Conservatism (kon-sorv'a-tiz'm), s. kon-

Consecratory (kSn'si-kre-to-ri), adj. servatizmas; besistengimas palaiky-

šventimo («. gen.); pašventimo («. ti sigyvenusias formas; besilanky-
gen.). mas sen form, nuomoni, etc.
 ,

Conservative 128 Consolation

Conservative (kon-sorv'a-tiv), adj. ap- Considering (kon-sid'or-ing), prep, pri-

saugoj as; apsaugojimo (s. gen.); ||
imant rokundon; akyvaizdoje; ka-
konservatyviškas; besilaiks sen, dangi.
sigyvenusi form, nuomoni, etc. Consign (kon-sain'), v. a. pavesti; teik-
||
— , «. prisirišelis prie sen
(ar si- ti; perduoti; atiduoti; pasisti:
gyvenusi) form; šalininkas palai- persisti (tavorus); paskirti.
||

To —
kymo sigyvenusi form, staig, to the grace, sudti kap.
etc. ; konservatistas. Consignatory (kon-sig'na-to-ri), s. pasi-
Conservator (kon'sor-ve-tor), s. apsau- rašytojas.
gotojas; globjas; tvarkos dabotojas. Consignee (kon-si-ny'), s. ypata, kuriai
Conservatory (kon-sorv'a-to-ri), adj. tar- pavedami (ar siuniami) tavorai;
naujs apsaugojimui; apsaugojimo primjas tavor.
(s. gen.). ||
—
vieta kam nors lai-
, s. Consigner (kon-sain'or), s. perduotojas,
kyti, apsaugoti; augmen auginy- persiuntejas (tavor).
ia; šiltnamis; oranžereja; inspek- Consignment (kon-sain'ment), s. pave-
tas; | konservatorija; muzikos mo- dimas; teikimas; perdavimas; pirki.
kykla. pavedimas ar persiuntimas tavor.
Conserve (kon-sorv'), v. a. palaikyti; už- kitam ant užlaikymo, pardavimo,
laikyti; saugoti; apsaugoti; | daryti etc.; siuntinys (tavor); surašs pa-
konservus; virinti uogas, vaisius. 1 vedam ar siuniam daigt.
— (kon'sorv), s. konservai; su cuk- Consignor (kon-sain'or ir kon-si-nor'),
rum virinti vaisiai, uogos. s. pavedejas; teikjas; perduotojas
Conserver (kon-sorv'6r), s. palaikytojas; (ko nors kito globoti).
užlaikytojas; saugotojas. Consist (kon-sisf), v. n. susidti {iš ko);
Consider (kon-sid'or), v.a.n. svarstyti; laikytis; užsilaikyti; drtai stovti;
apsvarstineti; apsvarstyti; manyti; rastis; bti; tvyloti; gyvuoti; sutikti.
apmstyti; sanprotauti; rokuoti; Consistence, Consistency (kon-sist'ens,
sprsti; godoti. -en-si), s. sudjimas; stovis; saury -
Considerable (kon-sid'or-ii-b'l), adj. pa- šis; tvirtumas; pastovumas; laip-
I

temijimo vertas; žymus; domus; snis tvirtumo, stangumo, tirštumo:

nemenkas; svarbus. Considerably, ||
tirštumas; kietumas; sutikimas; ||

adv. žymiai; domiai; gantinai; sutarimas; sutikme; pritikimas; at-

daug. sakomumas; sanvaizdumas.
Considerate (kon-sid'6r-et), adj. apsvar- Consistent (kon-sist'ent), adj. tvirtas:
sts; protingas; rpestingas; apžval- drtas; sanvaizdus; sutinks; suta-
|

gus; atsargus; rimtas. — ly, adv. su ||

ris; kits-kitam neprieštaraujs;
apsvarstymu; atsargiai; rpestingai ;
nuoseklus. — ly, adv. tvirtai; stip-
||

rimtai, j — ness, s. apžvalgumas; at- rai; atsakomai; nuosekliai.

sargumas; rpestingumas; protin- Consistorial (kon-sis-to'ri-el), adj. kon-
gumas; rimtumas. sistoriškas; konsistorijos (*. gen.).
Consideration (kon-sid-or-e'šion), s. ap- Consistory (kon-sis'to-ri ir kon'sis-to-ri),
svarstinejimas; apsvarstymas; ap- s. konsistorija.

mstymas: aprokavimas; apspren- Consociate (kon-so'ši-et), v. a. suvesti

dimas; perkratinejimas; peržirji- draugysten; sujungti; suvienyti. |
mas; atsižirjimas; atžvalga; ati v. n. susidraugauti; susivienyti.
da; godone; pagarba; svarba; pama- Consociation (kon-so-ši-e'šion), s. susi-
tas; priežastis; atiteisimas; atlygini-
draugavimas; draugyste; ankštus
mas. To think icith protauti su — ,

apsvarstymu. To have to the a— ryšys; susivienijimas;

susirinkimas.
dvasiškijos
poor, turti atžvalga ant beturi;
rpintis apie beturius. To take in- Consolable (kon-sol'a-b'l), adj. surami-'
to —imti ant apsvarstymo; atkreip-
,
namas; palinksminamas.
ti atid, ak ant. thing of no A — Consolation (kon-so-le'šion), ». surami-

dalykas neturs jokios svarbos, jo- nimas; palengvinimas; palinksmi-

kios vertes. nimas.
 Consolator 12!) Constitutional

Consolator (kdn'so-le-tdr), ». suraminto- Conspiracy (kon-spir'ii-si), ». suokalbis;

jas: palinksmintojas. konspiracija.
Consolatory (kon-sol'ii-to-ri). adj. sura- Conspiration (kon-spi-re'šion), «. =Cox-
mins; palinksmins; suraminimo SPIKAI Y.
(*• g°-n.). Conspirator (kon-spir'a-tor), *. suokal-
Console (kon-sol'), r.«. suraminti; nu- bininkas; konspiratorius.
raminti: palinksminti. Conspire (kon-spair'), t. n. a. spensti:
Console (kn'sol), s. arch, paramtis: suokalbininkauti; padaryti suokal-
paspara: šulelis. —table, sieninis b; sutarti: susitarti.
stalelis; lentynaite. Conspirer ( kon-spair' 6r), *. spendejas:
Consoler (kon-sol'or), «. suramintojas: suokalbininkas.
palinksmintojas. Constable (kon'sta-b'l), ». konstabelis
Consolidant (kon-sol'i-dent), adj. vieni- (uredininkax): policijos tarnas.
js; dars stangiu, tvirtu. Constancy (kon'sten-si), s. pastovumas:
Con'solidate(k6n-s6ri-det), v.a. jungti:
tvirtumas: stiprumas; drutybe.
sujungti: suvienyti; | sukietinti:
Constant (kon'stent), adj. pastovus;
padaryti kietu, stangiu, tirštu; su-
nepaliaujamas; vienvalinis; tvirtas:
spausti. \ e. n. kieteti: darytis stan-
neatmainomas; neatmainingas; tik-
ras; tikimas. | — ly, adr. pastoviai:
giu, kietu; vienytis: susivienyti: su-
sijungti.
tvirtai: vienval: nepaliaujamai: be
Consolidation (kon-sol-i-de'šin), *. pa-
paliovos.
sidarymas stangiu, kietu; sukieteji-
Constellation (kon-stel-le'šion), #. žvaigž-
mas; susijungimas; susivienijimas.
Consolidative(k6n-s61'i-de-tiv), adj. su-
dži krva; žvaigždynas: konstelia-
cija.
kietins: jungis krv; suvieni-
Consternation (kon-stor-ne'šion), ». nuo-
js; užgyds (žaizd).
adj. raminas: steba; išgstis.
Consoling (kon-sol'ing),
palinksmins. Constipate (kon'sti-pet), v.a. sukietinti:
Consols (kon'solz), s. pi. viešpatystes užkimšti (žarna*): gimdyti prietva-
skol popieros.
Consonance, Consonancy (kon'so-nens, Constipation (kon-sti-pe'šion), s. žarn
-nen-si), sutarimas (bali); sanly-
s. užsikimšimas; prietvaras.
da; harmonija; sutikimas; sutartis: Constituency (kon-stit'ju-en-si), *. ren-
sutikme. kamoji kolegija; rinkjai.
Consonant (kon'so-nent), adj. sutaris: Constituent (kon-stit'ju-ent), s. sudeda-

sanlydus; sutinks; tinks; atsaks: moji sudtinis; elementas; |

dalis;
atsakomas. | — *. gram, priebalse.
, paskyrejas; pavedejas reikal kitos
|
— ly, adr. sanlydžiai; atsakaniai: ypatos globon. | —, adj. sudeds (ar
atsakomai. tveris) dal ko; sudedamas; sudti-
Consonous (kon'so-ns), adj. sanlydus: nis; | turs gali paskirti; paskiris.
harmoniškas.
Constitute (kon'sti-tjut), v.a. tverti; su-
Consort (kon'sort), s. bendradraugis, /.
tverti; sudti; sustatyti; sudaryti; |
bendradrauge bendras; gyvenimo
;
paskirti; išrinkti.
draugas ar drauge; vyras, pats; mo-
s. sudji-
Constitution (kon-sti-tj'šion),
teris, pati. | — (kon-sort'), r. n. drau-
mas; sustatymas; steigimas; staty-
gautis; sebrautis; susidraugauti; su-
mas; paskyrimas: stovis; | kno su-
sisebrauti. | r. a. suvienyti; surišti:
sutuokti.
djimas; kniškos ir dvasiškos ypa-
Conspicuous (kon-spik'ju-6s), adj. aiš-
tybes; bdas;
viešpatystes sutaisy-
|

mas; pamatiniai statymai; konsti-

kus; aiškiai matomas; puols; ak
tucija.
žymus; šaunus; prakilnus; plaiai
žinomas; pagarsjs. | — ly, adr. aiš- Constitutional (kon-sti-tj'šion-el), adj.
kiai: matomai; žymiai: šauniai. priguls nuo sudjimo, nuo budo:
|

— ness, s. aiškumas: šaunumas; gar- tvylas kno sudjime; | konstituci-

sumas. jinis; konstitucij iškas. | — , *. pasi-
 Constitutionalist ISO Consulter

vaikšiojimas. — ly, adv. sulyg k-

||
mo); konstrukcija; | aiškinimas -

no sudjimo; sulyg budo; pagal pri- ženklinimas; reikšme; prasme.

gimim; iš prigimimo; konstituci- || Constructive (kon-strokt'iv), adj. turs
jiškai. gabum stalyti, tverti; naudojamas
Constitutionalist (kon-st
i-t j'šion-el-ist ), prie statymo; statomas; | galimas
8.konstitucijonalistas: konstitucijos išvesti, išaiškinti;išvedamas. — ly, ||

šalininkas. adr. pagal išvedima; pagal prasm.

Constitutionality (kon-sti-tju-šion-iil'i-t i). ||
— ness, s. gebsnumas ar palinkimas
h. stovis (ar ypatybe) priguls nuo statyti, tverti, žiesti.
(žmogaus) sudjimo, budo; sutiki- Constructor (kn-strokt'or), t. statyto-
mas su konstitucija; konstituci j iš- jas; pastatytojas; budavotojas: pa-
kurns. dirbdintojas.
Constitutive (kon'sti-tju-tiv), adj. tve- Construe (kon'str), v. a. išdestingti; iš-
ris; sudedas; sustatas; sudtinis: guldineti; aiškinti.
btinas. Constuprate (kon'stju-pret), v. a. žagin-
Constrain (kon-stren'), v. a. priversti: ti; išžaginti; sužagti.
prispirti; sulaikyti; suvaldyti; suri- Constupration (kon-stju-pre'šion), *. iš-
šti;suvaržyti; suveržti; suspausti. žaginimas; išgedinimas; sužagimas.
Constrainable (kon-stren'ji-b'l), adj. ga- Consubstantial (kon-sob-stiin'šel), adj.
limas priversti, prispirti, sulaikyti, ess vienokios medegos, vienokios
suvaldyti; priveriamas; suvaldo- ršies; vienokeriopo esmens.
mas. Consubstantiality(kon-s6b-stan-ši-ari-ti),
Constrainedly (kon-stren' ed-1 i), <«lr. per ». esmens vienokeriopumas: viene-
prievart; priverstinai. sybyste.
Constrainer (kon-stren'or), .v. vertjas; Consubstantiate (kon-sb-stan'ši-et), t. a.

privertejas. n. vienyti vienon esyben; tikti be-

Constraint (kon-stremV), #. prievarta; siradim Kristaus kno
kraujo ir
vertimas; spaudimas. By — ,
per duonoj ir vyne Paskutines Vakarie-
prievart; su prievarta. nes sakramente. — ad}. Con-
||
, =
Constrict (kon-strikf), v. a. sutraukti substantial.
( krv); suraukti; su veržti; surišti. Consubstantiation (kon-sob-stiin-ši-e'-
Constricted (kon-strikt'6d), adj. sutr&uk- šion), s.besiradimas Kristaus
theol.

tas; surauktas; suveržtas; smaugy- kno ir kraujo duonoj ir vyne Pa-

tas; susmaugytas. skutines Vakarienes sakramente:
Constriction (kon-strik'šion), s. sutrau- persimainymas duonos ir vyno
kimas; suvaržymas; suveržimas: su- Kristaus kn
ir krauj.

smaugimas. Consuetude (kon'sui-tjd), *. paprati-

Constrictor (kon-strikt'or;, sutrauk- 8. mas paprotys.
;

jas; anat. varžantysis raumuo; | zool. Consuetudinary (kon-sul-tj'di-ne-ri),

smaugianioji angis; boa. adj. js paprot; paprastas.
Constringe (kon-strindž'), v. a. sutrauk- Consul (kon'sol), s. konsulius.
ti; suveržti; suraukti. Consular (kon'sju-lor), adj. konsulinis;
Constringent (kon-strin'džent), adj. var- konsuliškas; konsuliaus («. yen.').
žs; sutraukis krv; rišs. Consulate (kon'sju-let), s. konsulyste;
Construct (kn-strokf), v. a. statyti; pa- konsuliatas.
statyti; sustatyti; sudti: sužiesti; Consulship (kon'sl-šip), s. konsulyste.
sutverti; padirbdinti. Consult (kon-solt'), v.ti.a. tarautis; ro-
Constructor (kon-st rokt'or), s. statyto- dautis; rod daryti; patarmes klau-
jas; pastatytojas. sti; teirautis.

Construction (kon-str6k'ši6n), s. staty- Consultation (kSn-sol-te'šion), s. besita-

mas; pastatymas; pabudavojimas; ravimas; rod.
budavone; sutaisymas; sustatymas; Consulter (kon-solt'or), s. besiteirauto-
sudjimas; gram, sustatymas (saky- jas; patarmes davjas.
 ,

Consumable Contentious

Consumable (kn-sjm'ii-b'l), adf. bu- Contemplation (kon-tm-ple'šion), *. ap-

naudojamas; suvartojamas; iš-, su- mstinejimas: mstymas; protavi-
eikvojamas. mas; manymas; dmojimas. T»
Consume (k5n-sjm'), v. a. sunaudoti; hare in —turti mintyse; turti
,

suvartoti; išsemti; iš-, sueikvoti; su- tiksl; norti.

dildyti; sudvti; sunaikinti; pra- Contemplative (kon-tm'pla-tiv), a.
ryti; sudeginti, j v. n. susinaudoti: mstomas; mstingas; užsimsts.
susidvti; susieikvoti. — faculties, mstymo nuojiegos. j

Consumer(kon-sjm'or), s. sunaudoto- —ly, adr. mstingai; su atida.

jas; naikintojas; eikvotojas. Contemplator (kon'tem-ple-tor). *. temy-
Consummate (k6n's6m-met i'rkon-som- tojas; apmstinetojas.
met), v. a. išpildyti; atlikti; užbaig- Contemporaneous (kon-tm-po-re'ni-os),
ti. —,adj. atliktas: užbaigtas; pil-
| nifj. bendralaikinis; to paties laiko.

nas tobulas augšiausias. | —ly, adv.

; ;
|
— ly, adr. vienu laiku; tuo-pat lai-
pilnai; visiškai. ku.
Consummation (kon-sdm-m'šiSn), s. už- Contemporary (kSn-tm'po-re-ri). <idj.
baigimas; atlikimas; pilnumas: to- bendralaikinis; to paties laiko. | —
bulumas; pabaiga; galas. x. bendralaikis; vienlaikietis: vien-
Consumption (kon-som'šion), *. sunau- gadynietis.
dojimas; sudevejimas; sunaikini- Contempt (kon-t8mt'), *. niekinimas:
mas; susinaikinimas: susidvjimas: panieka; pažeminimas.
| med. sauslige; džiova. Contemptible (kon-temt'i-b'l), adj. pa-
Consumptive (kon-som'tiv), adj. naiki- niekinimo vertas; nelemtas; never-
ns; pražtingas; med. džiovulimras. tas; žemas; biaurus. | —ness, nie- •*.

||
—
ly, adr. džiovulingai. | ness, a — kingumas; nevertumas; žemumas:
džiovulingumas. biaurumas. | Contemptibly, adr. su
Contact (kon'takt), s. palytjimas; su- panieka.
sidrimas. Contemptuous (kon-tšm'tju-6s), adj. nie-
Contagion užsikrti-
(kon-te'džin), s. kins; paniekos pilnas; didus; pasi-
mas; užkreiamoji maras. liga; pts. | — ly, adj. su paniekinimu:
Contagious (kon-te'džios), adj. limpas: su panieka; su išdidumu. | —ness. a
limpamas: užkreiamas. |
— ly, adr. niekinimas; panieka; išdidumas.
per užsikrtim. | —ness, a limpa- Contend (kon-tSnd'), r. n. ginytis; vai-
mumas. dytis; bartis: priešginiauti; varžytis:
Contain (kon-ten'), r. a. talpinti (saryj); imtis; kautis.
apimti; turti. To —
one's self, su- Contender (kon-tSnd'or), s. priešinin-
siturti; susilaikyti. | t.n. valdytis: kas: priešgina; priešius.
valdyti savo geidulius. Content (kon-tenf), adj. užganedytas:
Contaminable(kn-tam'i-na-b'l), adj. su pasiganedijs: pasikaki ny. | — r. a. ,

teršiamas. užganedyti; pakakinti. | — , *. užga-

Contaminate (kon-tam'i-net), v.a. teršti; nedijimas; pasiganedijimas. | Con-
suteršti; subiaurinti; apibiaurinti; tents (kon'tents), s. pi. turys: turi-
sutepti. | —
, adj. suterštas; subiau- nys; talpa. Table of —
surašs
,

rintas; biaurus. turinio; turinys (knygos).

Contamination (kSn-tam-i-ne'ši6n), s. Contented (kon-tent'd), adj. užganedy-
api-,subiaurinimas; suteršimas; su- tas; ramus. | — ly, adr. užganedytai:
tepimas. su pasiganedijimu; su priimnumu:
Contemn (kon-tšm'), r. a. niekinti; pa- su noru. | —ness, •». užganedijimas:
niekti.
pasiganedijimas.
Contemner (kn-tem'nor), s. niekinto-
jas; paniekintojas.
Contention (k6n-tSn'ši6n), .*. ginas:
priešginiavimas: imtynes; besivar-
Contemplate (kon-tšm'plet ir kon'tm-
plet), r. a. n. žirti; temyti; protau- ž> mas; varžybos; kova.

ti: apmstinti; mieryti. Contentious (kon-ten'šios), <tdj. mgsts

 ,

Contentment 132 Contract

ginus, barnius; vaidingas; priešgi- Angle of — ,

(geom.) susišliejimoker-
ningas; besiginijamas. — ly, adv.
||
tis. I
Contingencies, s. pi. suma pa-
vaidingai; priešginingai. ||
—ness, 8. skirta netiktiems reikalams.
valdingumas; barningumas. Contingent (kon-tin'džent), adj. gals
Contentment (kon-tent'ment), s. už.sra- netiktai atsitikti; netiktas; neper-
nedijimas; pasiganedijimas; pasika- regimas; — 8. nuotikis; pasitaiky-
||

kinimas. mas; priguls nuo atsitikimo daly-

Conterminable, Conterminal, Conterminuos kas; | atsakoma dalis; kont ngentas. i

(kon-tbr'mi-na-b'l, -nei, -nos), adj. I

— ly, adv. netiktai; išnetyi.
turs vienokias rybas; susiduris ru- Continual (kon-tin'ju-el), adj. vienvali-
bežiais; susirubežiuojas. nis; nuolatinis; nepaliaujs; nepa-
Contest (kon-tesf), v.a.n. ginyti; gin- liaujamas; begalinis. — ly, adv. be ||

ytis; priešginiauti; užginyti; gin- paliovos; be pertrkio; vienval.

us varyti; ginti; kovoti; grumtis; Continuance (kon-tin'ju-ens), s. vienva-
imtis; varžytis; lenktyniuoti, f — lumas; tsimasi be paliovos; toles-
(kon'tšst), 8. besiginijimas; ginas; nis tesimas; tsa.
imtynes; kova; lenktynes; varžybos; Continuate (kon-tin'ju-et), v. a. ankšiai
kontestas; konkursas. sujungti, surišti.
Contestable (kon-tSst'a-b'l), adj. gini- Continuation (kon-tin-ju-e'šion), s. tsi-
jamas. mas; besitsimas; pratesimas; tsa;
Contestant (kon-test'ent), s. priešinin- tolesnis trkis.
kas; priešgina. Continuator (kon-tin'ju-e-tdr), *. tas,
Contestation (kon-tes-te'šion), s. besi- kurs toliau tsia.
ginijimas; ginas; lenktynes; var- Continue (kon-tin'ju), v.n. tgstis; trauk-
žybos; kova. tis; liktis; pasilikti; bti. |
v.a. t-
Context (kon'tžkst), s. sanryšis (žodži sti; pratsti; toliaus traukti.
kulboj). Continued (kon-tin'ju-ed), adj. nutstas;
Contexture (kon-teks'tjur), s. audinys; prailgintas; besitesis; nepaliaujs;
sudjimas; sustatymas; žiedalas. nepaliauj amas nuolatini s. — ly, adv.
; ||

Contignation (kon-tig-ne'šion), s. sujun- be paliovos; be pertrkio; vienval.

gimas; sustatymas (balki); rmai. Continuity (kon-ti-nju'i-ti), *. nepaliau-
Contiguity (kon-ti-gju'i-ti),
s. ankštus js besitsimas; ankštus besijungi-
susidrimas, susisiekimas; besirube- mas; ankštus sanryšis.
žiavimas; artumas. Continuous (kon-tin'ju-os), adj. nuola-
Contiguous (kon-tig'ju-os), adj. susidu- tinis; vienvalinis; nepaliaujs: nepa-
ris; susirubežiuojas; susisiekis; su- liaujamai besitesis. —ly, adr. be ||

sišliejs; artus; artymas. ly, adv. ||

— paliovos; be pertrkio.
susišliejaniai; šaligreiai. —ness, ||
Contort (kon-torf), v.a, suraityti: iš-
a. = Contiguity. kraipyti; sukraipyti; susukti; supin-
Continence, Continency (kon'ti-nens, ti.

-nen-si), besivaldymas; valdymas

«. Contortion (kon-tor'šion), «. kraipymas:
saves; valdymas savo geiduli. iškraipymas; išsikraipymas: susi-
Continent (kon'ti-nent), adj. valds sa- kraipymas; iškreivojimas.
ve; besivalds; susivalds; doringas; Contour (kon-tr'), s. kontras; apipai-

blaivus. H — ly, adv. susilaikaniai; šymas; apibraižymas: paišinys.

doringai. Contraband (kon'tra-biind), adj. uždrau-
Continent (kon'ti-nent), ». kontinentas; stas: užgintas. J — *. kontrabanda:
,

sausžemis. uždrausta pirklyba: uždrausti pirki

Continental (kon-ti-ndn'tel), adj. saus- niai.
žeminis; kontinentinis; kontinent- Contrabandist (kon'trii-biind-ist t. t. kon-
liškas. trabandininkas.
Contingence, Contingency (kdn-tin'džens, Contract (kn-trakt'), v.a. suraukti: su-
-džen-si), -v. pasitaikymas; nuotikis. traukti; suveržti; suspausti: susiau-
 Contracted 133 Contribute

rinti;
k<>);
sutrumpinti;
gyti (papratim,
perimti |
/(»<:>

etc.); užtrauk-
k Contradistinct (kon-trii-dis-tinkt'),
turs priešingas ypatybes; besiski-
adj.

ti (skol); padaryti sutart, sutartu- rtas priešingomis ypatybmis.

ves; sužieduoti. | r. n. trauktis; susi- Contradistinction (kon-tra-dis-tink'šion),
traukti; susiraukti; susirukšlenti; | *. priešingumas; skirtumas; kon-
sulygti: sutarti. | —
(kon'triikt), adj. trastas.
= Contracted. | — , s. sutarimas: Contradistinctive (kon-tra-dis-tink'tiv),
sutartis; kontraktas. besiskirtas priešingomis ypaty-
<"ij.

Contracted (kon-triikt'ed), a<li. surauk- bmis; skirtingas.

tas: sutrauktas; susitrauks; su- Contradistinguish (kon-tra-dis-tin'gufš),
trumpintas: siauras: aprybotas(pn>- pažinti (ar atskirti) pagal skir-
r. a.

ta.«, etc.); sulygtas: sutartas; sušne- tingas (ar priešingas) ypatybes.

ktas. | — ly, adc. trumpai: sunirai: Contraindicate (kon-tra-in'di-ket), v.a.
pagal sulygim. | —ness, c. susitrau- rodyti priešingus symptomus.
kimas: trumpumas: siaurumas; Contraindication (kon-tra-in-di-ke'šion),
trumparegyste; saunorinsumas. *. med. priešingi apsireiškimai: prie-
Contractibility (kon-trakt-i-bil'i-ti), *. šinai symptomai.
nuojiega susitraukti, susispausti. Contralto (kon-tral'to), s. hmm. kontral-
Contractible (kon-trakt'i-b'li, adj. susi- to.
traukis: susispaudžis. | —ness, •>. Contrariety (kon-tra-rai'i-ti), *. priešin-
= CONTKACTIBILITY. gumas; priešenybe; skirtumas.
Contractile (kon-tnikt'il), adj. turs su- Contrarily (kon'tra-ri-li), adr. priešin-
sitraukimo ypatybes; susitraukis; gai.
susispaudžis. Contrariness (kn'tra-ri-nes), *. prieše-
Contractility (kon-trak-til'i-ti). *. turji- nybe; priešingumas; skirtumas.
mas susitraukimo ypatybi; nuojie- Contrarious (kon-tre'ri-6s), adj. priešin-
ga susitraukti, susispausti. gas. | —
ly, adr. priešingai.
Contraction (kon-triik'šion), *. surauki- Contrariwise (kon'tra-ri-uaiz), adr. prie-
mas; sutraukimas: sutrumpinimas; šingu bdu; priešingai; atpen.
susitraukimas; gram, sutrumpini-
Contrary (kon'tra-ri), adj. priešingas:
mas.
priešginiaujs; priešginingas. | — ,*.
Contractive (kon-trakt'iv). adj. sutrau-
priešingas dalykas; priešingumas.
kis; susitraukis; turs susitrauki-
mo ypatybes.
On the — , priešingai; atpen.
Contrast (kon-trasf), v.a. priešpryšiais
Contractor (kon-trakt'or), ». kontrakto-
pastatyti, sustatyti; daryti palygi-
rius.
Contradance (kon'trii-dans), *. priešpry-
nim; palyginti. | t. n. priešpryšiais

stovti; turti skirtum; besiskirti:

šinis šokis.
Contradict (kon-tra-dikt'), e. a. n. prieš-
skirtis.
| —
(kon'trast), s. skirtumas:
kontrastas.
tarauti: užginyti: užginti.
Contradicter (kon-tra-dikt 'or), *. prieš- Contravene (kon-tra-vyn'), r. a. laužyti
tarautojas. (statymus, etc.); peržengti; | susitik-
ti su priešginybemis; prieštarauti:
Contradiction (kon-trii-dik'šion), *. prieš-
taravimas; priešginiavimas: priešgi- priešintis.

nyste. Contravener (kdn-tra-vyn'or), s. laužy-

Contradictive (kon-tra-dikt'ivj. adj. tojas; peržengejas.
prieštaraujs; priešginiaujs: nesu- Contravention (kSn-tra-v8n'ši5n), *. lau-
—
tinks. | ly, adr. prieštaraujaniai. žymas; peržengimas; prieštaravi-
Contradictorinessikon-trii-dikt'o-ri-ns), mas.
*. priešginybe: priešingumas. Contribute (k5n-trib'jut), v.a. n. duoti
Contradictory (kon-trii-dikt'o-ri), adj. (ar pridti) dal nuo savs: prisidti
priešginiaujs; priešginingas; prie- (su dorana, su mokestini, etc.): suteik-
šingas; nesusitaikas; nesutinks. ti; aprpinti: prigelbeti.
 Contribution 134 Convenience

Contribution (k6n-tri-bj'šion),s. duokl; Controversialist (kon-tro-vor'šel-ist), s.

mokestis; kontribucija; davimas ||

ginininkas; polemizuotojas.
nuo savs; prisidjimas; paaukavi- Controversy (kon'tro-vor-si), s. besigin-
mas; dovana. A—
to the "poor, do- ei jimas; priešginiavimas; ginai;
vana (ar paaukavimas) beturiams. polemika; vaidai; kova.
Aristotle's —s to the physical science, Controvert (kon'tro-vort), v. a. ginyti:
Aristotelio sutverti darbai ant gam- ginus vesti; ginytis; polemizuoti.
tos mokslo lauko. Contributions to Controvertible (kon-tro-vor'ti-b'l), adj.
a periodical, straipsniai rašyti (ar ginijamas.
rašomi) laikrašt. Controvertist(kSn'tro-vor-tist), *. gini-
Contributive (kon-trib'ju-tiv), adj. pri- ninkas; ginytojas.
sideds; prigelbis. Contumacious (kon-tju-me'šios), adj. at-
Contributor (kon-trib'ju-tor), *. priside- kaklus; priešginiškas; priešginingas;
dantysis bendradarbis sandarbi nin-
; ; nepalankus; nepaklusnus; kietspran-
kas (laikrašio). diškas. ||
— ly, adr. atkakliai; prieš-
Contributory (kon-trib'ju-to-ri), adj. pri- giningai. ||
—ness, *.atkaklumas:
sideds; sanveikis; gelbsts. priešginingumas; nepalankumas:
Contrite (kon'trait), adj. sutrintos šir- kietsprandyste.
dies; gailsties pilnas (uz nuodmes); Contumacy (kon'tju-ma-si), s. atkaklu-
didei nulids. —
ly, adv. su sutrin-
||
mas; nepalankumas; priešginingu-
ta širdžia; nužemintai. J ness, ». — mas; nepaklusnumas.
nulidimas; gailestis. Contumelious (kon-tju-my'li-os), adj.
Contrition (kon-tri"šion), s. širdies su- žeidingas; begedingas; begdiškas.
trinimas; gailestis; susikrimtimas; II
— ly> a(I<- žeidingai. —ness, s. žei-
|

nulidimas. dingumas; begdingumas.

Contrivable (kon-traiv'a-b'l), adj. išgal- Contumely (kon'tju-mi-li), s. begdyst;
vojamas; pramanomas; išmislija- žeidimas; apšmeiža; panieka.
mas. Contuse (kon-tjz'), r. a. užgauti; su-
Contrivance (kon-traiv'ens), s. prama- mušti; sutrinti; sutriuškinti.
nymas; išmislijimas; išmislas; su- Contusion (kon-tj'žion), s. užžavimas:
mislas; išradimas; pramone; mone. mušimas; sutriuškinimas; sutryni-
ma^.
Contrive (kon-traiv'), v. a. n. pramanyti:
Conundrum (ko-non'drom), t. minkla:
išmislyti; sumislyti; išrasti; užma-
nyti; sudaryti.
žodži loša.
Convalesce (kon-vši-lV), v. n. gyti;svei-
Contriver (kon-traiv'or), s. išmislytojas;
kyn eiti; sveikti; pasveikti.
sumislytojas; pramanytojas; išrad-
Convalescence, Convalescency (kon-va-
jas.
ls'sens, -sen-si), s. svikjimas:
Control (kon-trol'),$. kontrole: užveiz-
sveikyn jimas; sveikaton gržimas:
da; priežira; valdžia. 1 —,v.a. kon- pasveikimas; pasitaisymas.
troliuoti; užveizdeti; valdyti; apru- Convalescent (kon-va-16s'sent), adj.
bežiuoti. sveiksts; besitaiss; sveikaton gr-
Controllable (kon-trol'la-b'l), adj. su- žts.
kontroliuojamas; suvaldomas. Convection (kon-v6k'ši6n), s. gabeni-
Controller (kon-trol'lor), s. kontroliuo- mas; perdavimas.
tojas; kontrolierius; užžiurtojas; Convenable (kon-vyn'a-b'l), adj. gali-
valdytojas. mas sušaukti; sušaukiamas.
Convene (kon-vyn'), r. n. sueiti; susi-
Controlment (kon-trol 'ment). $. kontro-
rinkti. | v. a. sušaukti; sukviesti su-
liavimas; kontrole; valdymas: val-
sirinkiman; surinkti.
džia.
Convenience, Conveniency (kon-vyn'jens,
Controversial (kon-tro-v6r'šel), adj. gin- -jen-si), s. pritikimas; paranku mas:
inis; susideds iš irinu,: polemiš- gerumas; smagumas; liuon urnas;
kas. parankiausias laikas.
 Convenient 135 Convict

Convenient (kon-vyn'jent), adj. geras; Conversion (k6n-v6r'šin),s. permainy-

parankus; smagus; Iiuonas. | — ly, mas; pavertimas (k(); atvirtimas.

adv. parankiai; smagiai; be sunku- atsivertimas; jur. pasisavinimas.
mo; be vargo; be klii. Convert (kon-vorf), r. a. paversti ( k):
Convening (kon-vyn'ing), s. sujimas: permainyti; perkeisti; atversti (tike-
sušaukimas (iwMiiMv). jiman, ant gero kelio); pasisavinti. |

Convent (kon'vgnt), s. klioštorius. r. n. pavirsti: persikeisti: atvirsti {ant

Conventicle (kon-ven'ti-k'l), «. (slaptas) gero kelio). |
— (kon'vort), s. atsiver-
susirinkimas; sueiga. tlis.
Convention (kon-ven'šion), t. susirinki- Converter (kon-viirt'or), *. atvertejas.
mas; susiejimas; susivažiavimas; Convertibility (kon-vort-i-bil'i-ti), $. pa-
konvencija. veriamumas; permainomumas.
Conventional (k6n-v6n'šion-el), adj. su- Convertible (kon-vort'i-b'l), adj. gali-
šnektas: sulygtas; sutartas; j paei- mas paversti, perkeisti, permainyti:
ns iš paproio; paprotinis; papra- paveriamas; permainomas. |
— ness,
stas; formališkas; konvencionališ- s. = Convertibility.
kas. |
— ly, adc. sulygmiai; su sanly- Convex (kon'vks), adj. gaubtas: išbaub-
ga- tas. | — ly, adc. gaubtai. 1 —ness, ».
Conventionality (kon-vn-šion-al'i-ti). s. gaubtumas.
sigyvens bdas, paprotys: forma- Convexed(kon-vSkst' ir kon'vkst), adj.
liškumas. gaubtas. | — ly (-veks'ed-li), adc.
Conventual kon-všn'tju-el), adj. klioš- gaubtai. | —ness, •*. gaubtumas.
torinis; zokoninkiškas. J
— , s. klioš- Convexity (kon-veks'i-ti), s. gaubtumas:
torninkas; vienuolis. išgaubimas.
Converge (kon-vordž'), r. n. suseiti vie- Convexo-concave (kon-vks'o-kon'kev),
na punkt; susibgti; suseiti. adj. gaubtai duobtas; iš vienos pu-
Convergence, Convergency (kon-vordž'- ses gaubtas, iš kitos duobtas. —
ens, -en-si), *. susibgimas viena Convexo-convex (kon-veks'o-kon'veks).
punkt; susiejimas; susibgimas. adj. iš abieji pusi gaubtas; dvigu-

Convergent (kon-vordž'ent), adj. susei- bai gaubtas.

ns vien punkt; susibgs: susi- Convexo-plane (k6n-vks'o-plen), adj.
artins. viena puse gaubtas, kita lygus. —
Convey (kon-vei'), v.a. nešioti; nešti:
Conversable (kon-vors'ii-b'l), adj. šne-
vežti; gabenti; pergabenti; pervežti:
kus; meilus pašnekoj; draugiškas;
perduoti: suteikti. | t. n. vogti.
atviras.
Conveyable (kon-vei 'ii-b'l), adj. perne-
Conversant (kon'vor-sent), adj. pažsta-
šamas; pervežamas; pergabenamas;
mas; apsipažins; užsiims. | — ly,
perduodamas.
adc. pažstamu bdu; žinaniai.
Conveyance (kon-vei 'ens), *. nešimas;
Conversation (kon-vor-se'šion), s. pašne- vežimas; gabenimas; pernešimas:
ka; pasišnekjimas. pergabenimas; perdavimas; (perga-
Conversational (kon-vor-se'šion-el), adj. benimo mone: vežimas: kelias; |
priguls prie pašnekos; šnekamas. perleidimas savasties kitas rankas;
Conversative (kon-vor'sa-tiv), adj. šne- perleidimo aktai.
kus; kalbus; draugiškas. Conveyancer (kon-vei'en-sor). *. nota-
Converse (kon-vors'), r.;i. šnektis: šne- rius, surašs aktus perleidimo sava-
kuiuotis; kalbtis; pasipažinti: sties kitas rankas.
draugauti; turti susinsim; susi- Conveyancing (kon-vei 'en-sing), *. rašy-
nešineti. | —
(kon'vors), *. pašneka: mas savasties perleidimo rašt.
pasišnekjimas; pažintis: susinsi- Conveyer (kdn-vei'or), ». gabentojas;
mas; geom. atbula teorema: log. at- perdavjas.
bulas sakymas. J — adj. atbulas. |
, Convict (kn'vikl t, «. nukaitintasis;
— ly, adr, atbulai. prasikaltlis; piktadaris. | — ^kou-
 ,

Conviction 136 Co-ordinate

vikt'), v. a. atrasti {ar apreikšti) kal- Cookery (kk'6r-i), valgi sutaisy- *.

tu; nukaitinti; | darodyli; pertik- mas; mokslas sutaisymo valgi

rinti. Cookey, Cookie (kk'i), s. = Cooky.
Conviction (kou-vik'šion), s. išradimas Cookmaid (kk'med), s. virja.
kaltu; nukaltinimas; f patikrinimas; Cookroom (kk'rm), *. virtuve.
persitikrinimas. Cooky (kk'i), *. saldytas blynelis: sal-
Convince (kon-vins'), v. a. pertikrinti. dainis.
Convincer (kon-vin'sor), *. patikrinto- Cool (kl), adj. vešus; šaltas: atšals:
jas. ataušs; Jiy. šaltas (sak, apie tmog);
Convincible (kon-vin'si-b"l), adj. gali- lengvas; neduods {ar neužlaiks)
mas pertikrinti; pertikrinamas. šilumos {sak. apie drabuž). Toko p
Convincing (kon-vin'sing), adj. pertikri- — ramiai užsilaikyti; nesikaršiuo-
,

ns. | —
ly, adi\ pertikrinaniai. ||
ti.| —
k. vsumus; vsuma. \—,v.a.

— ness, pertikrinimo nuojiega.

s. vedinti; aušint i; ataušinti; atšaldy-
Convivial (kon-viv'i-el), adj. linksmas; ti. I v. n. vesti; atvesti; ataušti.

svetingas. Cooler (kl'or), *. vedintojas; aušinto-

Conviviality (kon-viv-i-al'i-ti), s. links- jas; vedintuvas.
mumas; svetingumas. Coolie, Cooly (k'li), s. darbininkas ga-
Convocation (kon-vo-ke'šion), *. sušau- benamas iš Chin, Japonijos arba
kimas; susirinkimas. Vakarines Indijos.
Convoke (kon-vok'), v. a. sušaukti; su- Coolish (kTiš), adj. apivesis; truput
šaukti susirinkim; surinkti. vešus.
Convolute, Convoluted (kon'vo-ljut. -6d), Coolly (kTli), adv. vešiai; šaltai.
adj. bot. susuktas; susivyniojs {sak. Coolness (kl'nes), s. vsumas; šaltu-
apie lapus). mas.
Convolution (kon-vo-lj'šion),s. suvy- Coom (km), s. suodžiai; angli pele-
niojimas; susivyniojimas; susisuki- nai; |j
išvažos.
mas. Coomb (km), s. angliškas saikas: 4
Convolve (kon-volv'), v. a. suvynioti; bušeliai.
susukti. Coon (kn), s. zool. = Raccoon.
Convolvulus (kon- vol' vju-los), *. bot. vi- Coop (kp), s. lsta; vištinyia: pauk-
jokle; rietena. št inyeia; | vežios. | — , v. a. užda-
Convoy (kon-voi'), lydti; eskor-
v. a. ryti {lstoj).
tuoti. I — (kon'voi), s. eskort; prie- Cooper (kp'or). s. bendorius: kubilius;
danga; sarg; sargyba. bosius. | — , t. a. dirbti kubilus, r-
Convulse (kon-vols'), v. a. mšlungiškai kas, etc.

kratyti, purtyti, traukyti. Cooperage (kp'or-edž), s. kubiliaus

Convulsion (kon-vol'šin), s. mšlungiš- darbas, alga, mokestis; kubiliaus
kas traukymas, kratymas: konvul- dirbtuve; bendoryste.
sijos;drebulys; drebjimas; smar- Co-operate (ko-6p'6r-et), r. n. bendra-
kus judjimas. darbiauti; sandarbininkauti; dirbti
Convulsive (kon-vol'siv), adj. mšlun- išvien; sanveikti.
giškas; konvulsiškas. | — \y,adr. mš- Co-operation (ko-op-or-e'šion), s. ben-
lungiškai; konvulsiškai. dradarbyste; sandarbyste; koopera-
Cony (ko'ni ir kon'i), s. zool. kralikas; cija.
triušis.
Co-operative (ko-6p'6r-e-tiv), adj. ben-
Coo (k), v. n. burkuoti. dradarbiškas; kooperat i viskas.
Cooing (k'ing), *. burkavimas. Co-operator (ko-op'6r-e-tor), s. bendra-
Cook (kk), s. virjas. H — , v. a. n. tai-
darbis: sandarbininkas.
syti valgius: virti, šutinti, kepti; ||

perkeisti; padaryti pagal savo kur- Coopery (kp'6r-i), s. bendoryste.

pal. Co-ordinate (ko-or'di-net), adj. vienoke-
Cookbook (kiik'bk), s. valgi sutaisy- riopo skyriaus, laipsnio; tolygus. |
mo rankvedis {knyga). — , s. kas nors lygus kitam math, ko- ;
 Co-ordination 137 Corban

ordinatai. | , r.u. —
pastatyti ant ly- Coppery (kop'piir-i), adj. variuotas: va-
gaus (su kitu) laipsnio: priskirti prie rinis.
topat skyriaus: sulyginti; sutaikyti. Coppice, Copse (kp'pis. kops), *. brz-
|
—ly, ads. vienokiame laipsnyje: gai; krmai.
tolygiai. Copple-crown (kop'p*l-kraun), >. kuo-
Co-ordination (ko-or-di-ne'ši6n), s. pa- das.
statymas ant tolygaus laipsnio; pri- Copula (kop' ju-15), *. sanjunga: ryšys.
skyrimas prie topat skyriaus; suly- Copulate (kop' j u-let), r. n. lytiškai snsi-
ginimas; sutaikymas: lygumas; to- nešineti; poruotis; vaikytis: burk-
lygybe. štis.
•

Coot (kut), *. orn. atra (F'ilica atra); Copulation (k6p-ju-l"šion), *. besivie-

jig. žioplys: vpla. nijimas: besiporavimas: lytiškas su-
Cop (kop), *. Špule: šeiva. sinsimas.
Copaiba, Copaiva (ko-pe'bii. -va), *. ko- Copulative (kop'ju-la-tiv). udj. vienija-
pai va; kopaivos balsamas. mas; jungiamas. | — , s. sanjunga.
Copal (ko'pel), s. kopalio sakai, gyvsa- Copy (kop'i), *. kopija; egzempliorius.
kiai. —book, sansiuva: užra-v knygele. \
Coparcenary (ko-par'si-ne-ri), s. sante- —
, r. a. n. kopijuoti; kopiruoti; nura-

vonyste; bendras paveldjimas. šinti; perrašyti pamegzdžioti. :

Coparcener (ko-par'si-nor), *. santevo- Copyer, Copyist (kop'i-6r. -ist), s. kopi-

nis. ruotojas: nurašinetojas; pliagiato-
Coparceny (ko-par'si-ni), s. santevoni- rius.
ja- Copygraph (kp'i-graf), *• kopigrafas;
Copartner (ko-part'nor), *. bendrinin- hektografas.
kas; sandalyvininkas; sandalinin- Copyhold (kop'i-hold), s. paranduota
kas. (ar persamdyta) uke.
Copartnership (ko-part'nor-šip), *. san- Copying (kop'i-ing), s. kopiravimas;
dalininkyste: bendryste; draugyste. nurašinejimas. press, kopiruoja- —
Copatriot (ko-pe'tri-6t), s. santevynai- moji mašina.
nis. Copyright (k6p'i-rait), s. autoriška tie-
Cope (kop), s. kapa, kopa (kunigo); \
sa; literatiška savastis.
danga; skliautas. | — , r. a. n. sutikti: Coquelicot (kok'li-ko), *. bot. laukine
pasitikti; kova stoti: pajiegomis aguona.
lygintis; kovoti; kautis; |
prikirpti Coquet (ko-kef), t.a.n. kokietuoti; tp-
snap, nagus (sakalui). ioti.
Copier (kop'i-or), s. nurašinetojas; nu- Coquetry (ko-kt'ri), *. kokieterija: tup-
rašytojas; literatiškas vagis; plia- iojimas.
giatorius; pamegzdžiotojas. Coquette (ko-kef), s. kokiete.
Coping (kop'ing), *. arch, muro sienos Coquettish (ko-kt'iš), adj. kokiet iškas.
stogelis |
—
ly, adc. kokietiškai: viliojaniai.

Copious (ko'pi-6s), adj. gausus: skal- Coracle (kor'a-k'lj, s. pintine valtele.

sus; turtingas. | — ly, adt. gausiai. Coral (kor'el), s. koralas.
—ness, *. gausumas; turtingumas.
|
Coralline (kor'jil-lin), adj. koralinis. |

Copper (kop'por), s. varias;

varinis | — , s. koralines kerpes.
pinigas: varinis katilas. | t. a. va- — .
Coralloid, Coralloidal (kor'el-loid. kor-
riuoti; apvariuoti; variu apvilkti. panašus koral: tu-
el-loid'el), adj.
Copperas (kop'por-as), *. kuporosas: ža- rs koral pavidal.
liasis vitriolius.
Coranach (kor'ii-nak), s. apraudojimas
Copperhead (kop'por-hšd), s. zool. vari-
numirlio; rauda.
ne angis; gluodena.
Corb (korb), s. gurbas.
Copperplate (kop'por-plet), s. varine
kliše; atspaud nuo vario. Corban (kor'ban), s. auka (pas sen. žy-
Coppersmith (kp'por-smi/A), *. katilius: dus); dže paaukavimams. išmal-
variakalys. doms dti.
 ,

Corbel 138 Corody

Corbel (kor' bei), s. arch, sparas: paspa- kukurzas; užtrin {ant koj pi?:*-
||

ra. ty)- —> va druska apibarstyti; s-

H
-

Cord (kord), s. virve; viržis; jj

sieksnis dyti; apsdyti {ms): paversti [gr-
{malk). U — , v. a. surišti su virve; \
delius; grdinti {parak); grdais
sieksniais krauti {malkas). {ar kornais) šerti, lesinti. |
— cockle,
Cordage (kord'edž), s. {collect.) virves; bot. kkalis, —flag, bot. pliušleli-
lynos. ja; kalavij, —flower, bot. vosilka.
Cordate (kor'det), adj. širdies pavidalo. — poppy, — rose, bot. laukine aguo
Cordial (kor'džel), adj. širdingas; nuo- nele.
širdus; |
gaivins; stiprins; sudru- Corncob (korn'kSb), s. korno varpos
tins. I
— , s. stiprins, sudrutins virbas.
vaistas, f
— ly, adr. nuoširdžiai; šir- Corncrake (korn'krek), s. orn. brezle.
dingai. — ness, s. nuoširdumas; šir- Cornea (kor'ni-a), *. anat. žvyzdis.
—
||

dingumas. Corned (kornd), adj. sdytas. beef,

Cordiality (kor-džal'i-tu> kor-di-al'i-ti), sdyta jautiena.
8. nuoširdumas; širdingumas. Cornel (kor'nel), s. bot. sedule.
Cordon (kor'don ir kor-don'), s. garbes Cornelian (k6r-nyl'jen), s. = Carnel-
juosta; ordeno kaspinas; mil. kordo- IAH.
nas; varta. Corneous (kor'ni-6s), adj. raginis; pa-
Cordovan (kor'do-van), s. korduanas; našus rag; kietas kaip ragas.
ispaniškoji oda. Corner (kor'nor), s. kerte; kampas; už-
Corduroy (kor-dju-roi'), *. ruožuotas kampis. U
—
r. a. varyti
, kerte,
medvilni aksomitas; kelines iš ||
kamp; varyti ožio rag. | —
fig.
ruožuoto medvilni aksomito. — ||
house, kampinis namas. — stone,
v. a. rstais grjsti {keli). | — road, kampinis akmuo. — tooth, aktinis
rstais grstas kelias. dantis {arklio).
Cordwan (kord'uen), s. Cordovan. = Cornered (kor'nord), adj. keriuotas;
Core (kor), s. šerdis {augmens, augmens kampuotas; fig. prie striukes priva-
vaisiaus); širdis; fig. branduolys; es- rytas; ožio ragan varytas.
muo {dalyko). \ —,v.a. išimti {ar iš- Cornerwise (kor'nor-uaiz), adj. kertim
piauti) šerd. pryšak; kypai; diagonališkai.
Corf (korf),s. karbas: gurbas. Cornt (kor'nŠt), s. ragelis; ragas; kor-
Coriaceous (ko-ri-e'šos), adj. skurinis: netas {mm. instr.).
panašus od; kietas; diržingas. Cornice (kor'nis), s. arch, bryla; karni-
Coriander (ko-ri-an'dir), s. bot. blakute; zas.
kalendra. Corniculate (kor-nik'ju-let), adj. raguo-
Corival (ko-rai'vel), s. priešininkas; tas; su ragais.
konkurentas. — r. a. lenktyniuoti; | , Cornist (kor'nist), s. žaidjas ant rage-
konkuruoti; varžytis {del ko). lio; kornistas.
Cork (kork), s. korka;«kamštis. —tree, Cornloft (korn'loft), s. jav kietis.
bot. kamštmedis;kam>tinisaržuolas. Cornshuck (korn'šok), s. korn varpos

\ —,v.a. užkamšyti; užkišti. lukštas.

Corkscrew (kork'skr), ». kamšiatrau- Cornstalk (korn'stok), s. korno kamie-
kis. nas, virkšia.
Corky (kork'i), adj. korkinis; kam- Cornstarch (korn'star), s. korn krak-
štinis; panašus kor k; sudživs; molas.
sausas. Cornucopia (kor-nju-ko'pi-ši), s. gausos
Corm (korm), s. bot. bulve; bulvaine ragas.
šaknis. Corny (kor'ni), adj. raginis; kietas kaip
Cormorant (kor'mo-rent), s. orn. jri ragas.
antis; fig. ryjunas; besotis. Corody (kr'o-di), s. duokle maistu ir
Corn (korn), s. grdas; \ javai; | {In- danga, klioštori mokama savo ka-
dian —,) kornas; turkiškas kvietys; raliui.
 Corol (39 Corrigible

Corol, Corolla (kor'ol, ko-rol'liii, *. /><•/. Corpuscular (kor-p6.s'kju-l('»n, ad. ato-

žiedo vainiklis. miškas; susideds iš mažyi kne-
Corollary (kor'61-le-ri), x. išvedimas: iš- li, daleli.
gale. Corrade (kor-red'), r. a. geol. išgriaužti.
Corona (ko-ro'nii), vainikas: bot. žie-
•*. Corradiation (kor-re-di-e'šion), *. sujun-
d vainiklis: <i*tr. drignis: vainikas. gimas spinduli vien tašk.
Coronal (kor'o-iifh, vainikas; kar-
.«. Corral (kor-ral'), *. gardas: tvartas. >

na; amit. kaktinis kaulas. | — ai*. . — , r.ii. suvaryti gard, tvart: už-
vainikinis. daryti.
Coronary (kor'o-ne-ri), <idj. karuninis; Corrasion (kr-re'žion), #. geol. išgriau-
vainikinis. žimas (upes rago*, etc.).
Coronation (kor-o-ne šion). ». vainika- Correct (kor-rškt'), r. a. taisyti: patai-
vimas; karnavimas. syti; ant gero kelio atvesti; klaidas
Coroner (kor'o-nor), ». uredininkas, ku- taisyti; koreguoti. | — , adj. teisiu-,
rio priederme ištirti priežastis stai- gas; liuosas nuo klaid; be klaid:
ga atsitikusi miri: pavieio dak- be yd; pritinks; padorus. |
—ly.
taras. adr. teisingai, j
—ness, #. teisingu-
Coronet (kor'o-net), s. karna: vaini- mas; neklaidingumas; padorumas.
kas; reter. kanopos vainikas. Corrective, Correctable (kor-rkt'i-b*l,
Corporal (kor'po-rel). *. mil. kapralas; -a-b'l), adj. pataisomas.
eecl. korporalas; altorine skepetaite. Correction fkor-rk'Ši6n), s. pataisymas:
I
— » a 'U- kniškas: medegiškas. | baudimas; pataisa. House of —. pa-
— ly, adr. kniškai. taisos namai.
Corporality(kor-po-raTi-ti). t. knišku- Corrective (kor-rekt'iv), adj. tarnaujs
mas; medegiškumas. pataisymui; pataisomas.
Corporate (kor'po-ret), adj. inkorpo- Corrector (kor-rkt'or), *. pataisytojas:
ruotas; suvienytas: priguls prie korektorius.
korporacijos; korporaty viskas. | — ly, Correlate (kor-ri-lef), r. ra. bti sanat-
adr. korporaty viška i: bendrai. našiu; turti sanatnašum.
Corporation (kor-po-re'šion), s. korpo- Correlation (kor-ri-le'šion), *. kainas
racija; susidraugavimas; draugyste. santikis; sanatnašumas.
Corporator (kor'po-re-tor), ». korporaci- Correlative (kor-rel'a-tiv), adj. sanatna-
jos snarys; korporantas. šus; stovs kainame santikyj. | — *. ,

Corporeal (kor-po'ri-el), adj. kninis: gram, sanatnašus žodis. —ly, adv. |

kniškas; medegiškas. j
— ly. adt. sanat našiai.
kniškai; medegiškai. Correspond (kor-ri-spond'), t. n. atsaky-
Corporeality, Corporeity (kor-po-ri-iil'i-ti. ti; bti atsakaniu, tinkamu: tikti:
-ry'i-ti), *. kniškumas: medegiš- derti; | turti susinsim; susiraši-
kumas. nti (su kuo); koresponduotis.
Corposant (kor'po-zant), s. švento El- Correspondence (kor-ri-spond'ens), s. su-
maus ugnis; žaltvyksle. sinsimas; susižinojimas; susiraši-
Corps (kor ir korz), s. mil. korpusas: njimas; korespondencija: santikiai :

skyrius (kariaunos). pritikimas; tinkamumas.

Corpse (korps). s. lavonas; knas. Correspondent (k6r-ri-sp6nd'ent), adj.
Corpulence, Corpulency (kor'pju-lens, atsakas; tinks; tinkamas; atsako-
-si), s. msingumas; tuklumas; sto-
mas, f — , s. korespondentas. |
—ly,
adv. atsakaniai; atsakomai.
rumas.
Corresponding (kor-ri-spond 'ing), adj.
Corpulent (kor'pju-lent), adj. msingas: atsaks: atsakomas; tam tikras: |
storas; tuklus; riebus. besikoresponduojs; atliekas susin-
Corpus Ch risti (kor'pos kris'tai), *. Die- simus, korespondencij.
vo Kno švente; Devintinis. Corridor (kr'ri-dor), s. koridorius.
Corpuscle (kor'ps-s'l), s. knelis: kruo- Corrigible (kr'ri-dži-bl), adj. pataiso-
pele; dulkele; atomas. mas.
 ,

Corroborant 140 Cosey

Corroborant (k6r-r6b'o-rent), adj. su- galimas sugadinti, ištvirkinti, pa-
drutins; pastiprins. | — , s. pastip- pirkti; paperkamas. —ness, s.
||
=
rins vaistas. Corruptibility.
Corroborate (kor-rob'o-rt), v. a. patvir- Corruption (k6r-rop'ši6n), *. gadinimas;
tinti. darkymas; sugedimas; supuvimas;
Corroboration (kor-rob-o-re'šion), *. su- puvsiai; doriškas sugedimas; iš-
stiprinimas: padrutinimas; patvirti- tvirkimas; papirkimas.
nimas. Corruptive (kor-ropt'iv), adj. gadins:
Corroborative (kor-rdb'o-ra-tiv), adj. su- darks: tersis; pds; ištvirkim
drutins; pastiprins; patvirtins. |
gimds.
— s. pastiprins vaistas.
, Corruptless (k6r-rSpt'16s), adj. nepasi-
Corrode (kor-rod'), v. a. esti; griaužti; duods puvimui; nesupudomas; ne-
naikinti. puvs; negends; neištvirkinamas:
Corrodent (kor-ro'dent), adj. Corro- = nepaperkamas.
sive. I —
». danti medega.
, Corruptly, Corruptness (kor-ropt'li, -ns),
Corrodible (kor-rod'i-b'l), adj. pasiduo- žr. Corrupt.
ds dimui, naikinimui. Corsage (kor'sdž), s. liemuo {moter.
Corrosible (kor-ro'si-b'l), adj. = Cor- drabužio); štoltas.
rodible. Corsair (kor'sr), s. korsaras; piratas:
Corrosion (kor-ro'žin), .«. dimas; nai- jri plšikas; jri plšik laivas.
kinimas; nykimas po dimo tek- Corse (kors), lavonas.
s. =
Corpse.
me. Corselet (kors'let), s. šarvas; serdokas.
Corrosive (k6r-ro'siv), adj. ds; griau- Corset (kor'set), s. korsetas, gorsetas.
žis; naikins. ||
—
danti (ar nai-, s. Cortege (kor-tž'), s. palydovai.
kinanti) medega. ||— ly, adr. daniai. Cortical (kor'ti-kel), adj. luobinis.
Corrugant (kor'ru-gent), adj. gimds Corticate, Corticated (kor'ti-kt, -ke-
raukšles, rukšles; rukšlejs. tšd), adj. apdengtas žieve, luobu;
Corrugate (kor'ru-gt), v. a. raukšlti; žievtas.
rukšlti; daryti rukšles; surukšlti; Corticose, Corticous (kor'ti-kos, -kos),
suraukti. J —
, adj. raukšltas; rukš- adj. luobuotas; luobinis.
ltas; susirukšljes. Corundum (ko-ron'dom), 8. min. korun-
Corrugation (kor-ru-g'šion),raukšl- s. das; diemantinis špatas.
jimas; surukšljimas; suraukimas. Coruscant (ko-ros'kent), adj. mirguo-
Corrupt (kor-ropf), v. a. gadinti; dar- js; žybiojs; žaibuojs: spinduliuo-
kyti; teršti; pdyti; ||
gadinti; tvir- js.
kinti; ištvirkinti; papirkinti. ||
r. n. Coruscate (kor'os-kt ir ko-ros'kt), v.
gesti; puti; tvirkti; ištvirkti. | — n. mirguoti; žybioti: žaibuoti; spin-
adj. pagadintas; sudarkytas; suge- duliuoti; žibti; spindti.
ds; supuvs; doriškai sugeds; iš- Coruscation (kor-os-k'šion), s. mirgavi-
tvirkintas; ištvirks; papirktas. ||
mas: žaibavimas; žybiojimas: žib-
— ly, adv. ištvirkusiai; nedorai; ne- jimas.
švariai. — ness, s. sugedimas: supu-
||
Corvet,Corvette (kor'vt, kor-vt'), *.

vimas; doriškas sugedimas; ištvirki- mažesnis kariškas laivas.

mas; darkumas. Corvine (kor'vain),ad/.varninis;priguls
Corrupter (kor-ropt'or), ,1. gadintojas; prie varn; panašus varn.
darkytojas; tvirkintojas. Corymb (kor'imb), s. bot. plokšia ke-
Corruptibility (kor-ropt-i-bil'i-ti), «. pa- k
žied, augani po vien ant at-
sidavimas puvimui, gedimui; pasi- skiro stembelio.
davimas gadinimui, darkymui, tvir- Corypheus (kor-i-fy'os), a. korifjas; va-
kinimui; ištvirkimas; paperkamu- das.
mas. Cosecant (ko-sy'kent), s. trigon. kose-
Corruptible (kor-rpt'i-b'l), adj. priei- kant {kertanioji Unija).
namas puvimui, gedimui; puvas; Cosey i^ko'zi), adj. = Cozy.
 Cosine 141 Cottonwood
Cosine (ko'saim, -v. trigon. kosinus. Costliness (kost'li-ns), *. kaštaunumas:
Cosmetic (koz-mt'ik), adj. kosmtiii- brangumas.
kas; priduods gražum; padailins. Costly (košt 'Ii), adj. brangiai kaštuo-
I
—,s. kosmetiškas vaistas. js; brangus; kaštaunas.
Cosmic, Cosmical(koz'mik, -el), adj. kos- Costume (kos'tjm), s. kostiumas: dra-
miškas: pasaulinis: visatiškas; </.-<//. panos; pared ny s.
teks ir nusileidžis drauge su saule Cosy (ko'zi), adj. Cozt. =
($ak. apie iraigidej. ji —ally. ad,-. Cot, Cote (kot, kot), s. grintele: pašiu-
drauge su saule. r: "tvartas; | laivelis; luotelis; |

Cosmogony (k6z-mSg'o-ni), s. kosmogo- makštis (skaudamam pirštui nimau-

nija; sutvrimas pasaulio. ti).

Cosmographer (koz-mog'ra-for), s. kos- Cot, Cott (kot), s. lovel.

mografas: aprašytojas pasaulio. Cotangent (ko-tan'džent), s. trigon. ko-
Cosmographic(kdz-mo-griif'ik), adj. kos- tangentas.
mografiškas. Cote (kot), s. pašir; tvartas; avide;
Cosmography (koz-m5g'ra-fi), s. kosmo- žsid.
grafija: aprašymas pasaulio. Cotemporaneous, Cotemporary (ko-tem-
Cosmology (koz-mol'o-dži), s. kosmolo- po-r'ni-os, -tm'po-r-ri), adj. =
gija; mokslas apie pasaul, apie vi- COXTEMPORAXEOCS, CONTEMPORA-
sat. RY.
Cosmopolitan, Cosmopolite (koz-mo-pol- Cotenant (ko-tn'ent), s. drauggyvento-
i-ten, -mop'o-lait), *. kosmopolitas: jas; kaimynas.
pasaulio valstietis. J — adj. kosmo- , Coterie (ko-te-ry'), s. ratelis; draugy-
politiškas; jauisis visur namie; | stel; draugyst; klika.
užtinkamas {ar randamas) visur, vi- Coterminous (ko-tor'mi-n6s), adj. susi-
sose pasaulio dalyse, visuose kraš- rubežiuojs; susiduris; susišliejas.
tuose. Cotillon, Cotillion (ko-ti-jon', ko-til'jon),
Cosmorarna (k5z mo-ra'mS), s. kosmo- *. kotilionas; kadrilius (šokis); j r-
rama; panorama. vilnonio audimo.
šis
Cosmos (koz'mos), s. kosmos; pasaulis: Cotquean (kot'kuyn), *. bobišius: vyriš-
visata. kis besimaišs moteri dalykus.
Cossack (kos'siik), s. kazokas. Cottage (kot 'tdž), s. grintele; pirktel:

Cosset (kos'st), s. riukas rankomis iš- užmiestinis gyvenimas; kiemas: vi-

pentas; jig. lepintinis. j — , v. a. le- la.
pinti; myluoti; glamonti. Cottager (kot'tdž-or), s. grintelninkas:
Cost (košt), preke; verte; | išleidi-
s. kiemietis; vilietis.
mai: išdavimai; kaštai; | pragaištis: Cottar, Cotter (kot'tor), *. = Cottager.
vargas. —
free, dykai; už dyk. | Cotter (kot'tor), pakalas; kylys; už-
s.
— r. a. kaštuoti; prekiuoti.
, To — stuma. I — , v. a. užkalti pakalu: už-
dear, brangiai atseiti; brangiai ka- kišti su užstuma; užsklsti.
štuoti, prekiuoti. Cotton (kot't'n), s. medvilne; bovelna:
Costal (kos'tel), adj. anat. grobinis; šo- vata; medvilni audeklas, —fab-
|
ninis. ric, medvilni audimas, —girt, med-
Costard (kos'tord), *. ršis dideli o- vilni valomoji mašina. — grass,
buoli;^. galva. bot. pukys. — mill, medvilni dirb-
Costardmonger, Costermonger (kos'tord-, tuv, verptuv. —plant, bot. medvil-
-kos't6r-m6ng'g6r), s. obuoli ir
kitoki vaisi pardavintojas.
ni augalas. — wool, medvilns. |
Costive (kos'tiv), adj. užsikimšs (sak.
— , v. n. taikytis; sutikti; susibiiu-

apie vidurius); sergs prietvaru.

liuoti; pamgti; prikibti.
— J
ness, *. viduri užsikimšimas; prie- Cottontail (k5t't'n-tl), *. zool. laukinis
t varas. triušis.
Costless (kost'ls), adj. nieko nekaštuo- Cottonwood (kot't'n-ud), *. bot. ame-
js. rikiškas popelis.
 Cottony 142 Countercheck

pkuotas: plau-
Cottony (kot't'n-i), adj. lone. Out of —
nedrsus: drsumo
,

kuotas: minkštas; turs medvilni neteks; nulids; nusigands; nu-

pavidal. simins. To keep one's ramiai — ,

Cotyledon (kot-i-ly'don), «. bot. sekios (ar šaltai) užsilaikyti; nenulisti:

skiltele; sekios lapelis. nenusigsti; nenusiminti. To gir e —
Couch (kau), v. n. gulti; atsigulti; gu- to, padrsinti; remti. \—,v.a. remti:

lti; slptis; pasislpti. J r. a. pa-

||
pritarti; padrsinti; prilankum ro-
guldyti; patalpinti; ištiesti; pakloti: dyti.
uždaryti; paslpti; med. nuimti (nuo Countenancer (kaun'ti-nen-sor), s. pri-
akies) plve; | išreikšti; rašyti: pa- tarjas; paremejas; padrsintojas:
rašyti. | — , s. lova; guolis. Q —grass, užtarjas.
s. bot. varputis; varpis. Counter (kaunt'or), s. rokuotojas; ro-
Couchant (kau'ent), adj. guls su aug- kuojamoji marke (vartojama lošime,
štyn pakelta galva; pritups. etc.); rokuojamas stalas (krautuvse,
Cougar (k'gar), s. zool. kuguaras; pu- etc.); veter. krutin (arklio); užkulnis
ma. (ebato); mar. dalis laivo užpakalio:
Cough (ko f), s. kosulys. \ — , r. n. kos- H
vienas iš dviej Londono kalji-
ti. | t. a. atkoseti; iškoseti. m. \ —,v.n. atgal kirsti (kumšriak>>-

Coughing (kof'ing), s. kosjimas: kosu- voj). ij — , adv. prieš; priešais; prie-

lys. šingai; priešingon pusn. \ — . adj.
Could (kd), pret. nuo Can. priešingas; priešais ess; priešingai
Coulisse (ku-lis'), s. kulisai. veikias.
c
Coulter (kol'tor), s. = Coltek. Counteract (kaun-t6r akt'), v. a. priešin-
Council (kaun'sil),s. susirinkimas; ro- gai veikti; priešveikti; fig. keli už-
d; durna; besitaravimas; pasita-
| kirsti; trukdyti; suardyti: niekus
ravimas. paversti.
Councilman (kaun'sil man), s. rodinin- Counteraction (kaun-tor-ak'šion), s. prie-
kas; rodos snarys. šinga veikme; darymas klii;
Councilor (kaun'sil-6r), s. rodos sna- trukdymas; klitis.
rys. Counteractive (kaun'tor-akt-iv), adj.
Counsel (kaun'sšl), s. besitaravimas; priešingai veikis; trukds.
rod; patarme; fl
užmanymas; mie- Counterbalance (kaun-tor-bal'ens), v. a.
ris; paslaptis; rodininkas; advoka-
| priešintis su lygiu svarumu, su ly-
tas. | — , v. a. patarme duoti; rodyti; gia galia; lygsvarauti; lygintis. D
pamokinti; patarti. — (kaun'tor-bal-ens), s. priešinga
Counselor (kaun'sel-6r), patarjas; s. svarstis ats verianti kit; lygsvarybe;
rodininkas; rodos snarys; advoka- lygsvara.
tas. Counterbuff (kaun-tor-bof), v. a. atmu-
Count (kaunt), v. a. skaityti; rokuoti; šti; atstumti; atspirt; atkarti; atkir-
surokuoti; prirokuoti; priskaityti. sti. |
— (kaun'tor-bof), s. atmušimas:
—
|j

v.n. rokuotis; skaitytis. To on atkorimas; atkirtimas.

(upon), atsidti ant ko; pasitikti Counterchange (kaun-tor-endž'), v. a.
ant ko. | , —
s. skaitymas; rokavi- išmainyti; apmainyti; apkeisti. | —
mas; rokunda; skaitlius; jur. kalti- (kaun'tor-endž), s. išmanymas.
namasis punktas; grafas; grovas Countercharm (kaun-tor-arm'), r. a.
(titulas). naikinti apžavejim, apraganavim.
Countable (kaunt'a-b'l), adj. galimas |
— (kaun'tor-arm),
s. atžavas.

rokuoti; surokuojamas; išrokuoja- Countercheck (kaun-tor-ek'), v. a. prie-

mas. šintis; priešingai subausti, sudrau-
Countenance (kaun'ti-nens), s. veidas; sti; sulaikyti; užkirsti keli. | —
gymis; mina; fizionomija; išžira; (kaun'tor-k), s. sulaikymas; kli-
išveizdis; fig. prilankumas; padrsi- tis; priešingas subaudimas, sudrau-
nimas; pritarimas: parmimas; ma- dimas.
 t

Countercurrent 143 Counterwork

Countercurrent (kaun'tor-kor-rent), #. Counterpoint (kaun'tor-point), s. =

priešinga sriove. Counterpane; | mus. kontrapunk-
Counterdraw(kaun-tor-dro'), v.a. piešti tas.
nuo kito paveikslo per permatom Counterpoise (kaun'tor-poiz), r. a. atlai-
popier; kopiruoti. kyti lygsvaryb: atsverti: atlaikyti:
Counterfeit (kaun' (ir-ht), r. a. n. nuduo- atstovti. | — , *. svarumas stengis
ti: pamegzdžioti; padirbdinti: pra- atsverti kit svarum; priešsvarstis:
manyti: neteisiai padaryti; nukalti. lygsvaryb; lygsvara.
|— ,adj. išmislytas; pramanytas: Counterpoison (kaun'tor-poi-z'n), *.

nuduotas: netikras; neteisus: padirb- priešnuodis; antidotas.

dintas; nukaltas. | —,s. nudavimas: Counterpressure (kaun't6r-pres-šur), s.
pamegzdžiojimas: tai, kas nuduota, priešingas spaudimas; priešingoji
pamegzdžiota, neteisiai padirbdin- tekme.
ta: | nudavejas: veidmainys; apga- Counter-revolution (kaun'tor-ršv-o-lju'-
vikas. | —\y, adv. nuduotai; netei- šion),kontrarevoliucija; revoliu-
s.

siai. cija priešinga vykusiai revoliucijai.

Counterfeiter (kaun'tor-fit-or), *. nuda- Counterscarp (kaun'tor-skarp), s. fort.
vejas; pamegzdžiotojas; dirbjas ne- kontraskarpas; išlaukine apkaso
teisi pinig, popier etc. siena.
Countermand (kaun-tor-mand'), r. n. at- Counterseal (kaun-tor-syl'), «. a. pri-
šaukti paliepim; atmainyti saky- spausti savo antspaud; patvirtinti
m. — | (kaun'tor-mand), s. atšauki- savu antspaudžiu drauge su kitais.
mas (ar atmainymas) paliepimo, Countersign (kaun'tor-sain), r. a. pasi-
sakymo: priešingas sakymas. rašyti Šalia kito parašo: patvirtinti
Countermarch (kaun-tor-mar'), r. n. savu parašu. | — , s. sušnektas sig-
trauktis atgal; maršuoti atbul nalas; slapy/odis; | pasirašymas:
pus. | — (kaun'tor-mar), *. marša- patvirtinimas parašu.
vimas atgal; gržimas atgal, atbulon Countersink (kaun'tor-sink), v.a. išgr-
pusn. žti ol skyles gale (rinies ar Šriub*
Countermark (kaun'tor-mark), *. kon- galrai leisti); ol leisti (šriubo gal-
tramarka; antrasis ženklas, žyme. ea). | —, s. ola (skyls gale, *rinb<>
Countermine (kaun'tor-main), s. miL galrai leisti); grštas oloms pragr-
kontramina; pakass susekimui žti.
prieši pakaso (ar minos). | — (kaun- Counterstroke (kaun'tor-strok), s. prie-
tor-main'), v. a. priešing pakas ka- šingas užgavimas; smgis atgal.
sti: kontraminas kasti; fig. sutrik- Counter tenor (kaun'tor tžn'or), s. mus.
dyti: niekus paversti (keno užma- augštasis tenoras; alto.
ym
Countermove,
etc.)'.

Countermovement (kaun'-
Countertide (kaun'tor-taid), s. priešinga
sriove.
tor-mv, -ment), s. priešingas ju- Countervail (kaun-tor-vT),
v.a. veikti
djimas. priešais k su
lygia pajiega, su ly-
Counternatural(kaun'tor-nat-ju-rel),arf/. gia pasekme; priešintis; veikti; |
priešingas gamtai, prigimimui. atlyginti; atpildyti.
Counterpane (kaun'tor-pen), s. užklote; Counter-view (kaun'tor-vj), s. priešinga

kaldra. pažvalga; stovjimas prieš kits-kit.

Counterpart (kaun'tor-part), s. atsako- —
In , prieš kits-kit.
moji dalis; kopija; duplikatas. Countervote (kaun-tor-vof), r. a. balsuo-
Counterplot (kaun-tor-pl5t'), v. a. suo- ti priešingai; apveikti didesniu skait-

kalbiauti priešais kit suokalb; liumi priešing bals: perbalsuoti.

stengtis suardyti suokalb suokal- Counterwind (kaun'tor-ulnd), s. priešin-
biu; panaudoti klastas prieš klastas. gas vejas.
| — (kaun'tor-plt), *. suokalbis Counterwork (kaun-t(')r-uork'), r. a. prie-
prieš suokalb. šingai dirbti; priešingai veikti.
 Countess 144 Courtesy

Countess (kaunt's), s. grafiene: grovie- take bad courses, vesti blog gyveni-
ne. mo bd. To take wrong courses,
Counting (kaunt'ing), s. rokavimas; panaudoti neatsakomus vaistus, ne-
skaitymas, —house, — room, kon- atsakomus rankius. To follow the
tora. — of time, laiko sekti; eiti su laiko
Countless (kaunt'l&s), nesuskaito- adj. dvasia. —
race, lenktynes; lenkty-
mas; beskaitlinis; be skaiiaus. ni —
bgimas. In , paeiliui. Of —,
Countrified (kon'tri-faid), adj. sukaimr- žinoma; be abejones; suprantamas
jes; šiurkštaus apsiejimo; šiurkštus: dalykas. \—%,s.pl. mnesines; ant-
nemandagus. drapanes (pas moteris).
Country (kon'tri), s. šalis; kraštas: že- Course (kors), v.a.n. vytis, gintis (k,
me; laukai: kaimas; [native ,] t- — paskui k); persekineti; gaudyti;
viške; tvyne. — adj. kaimiškas:
||
, leisti vytis; užsiundyti; bgioti; bg-
kaimo (s. gen.); provinciališkas. ti.

Countryman (kon'tri-man), s. vienže- Courser (kors'or), s. medjas; medžio-

mietis; tautietis; kaimietis. tojas; gaudytojas; tas kurs vejasi,
Countryseat (kon'tri-syt), s. kaimo gy- genasi; | greitas arklys; žirgas.
venimas; kaimas; vila. Court (kort), s. kiemas (prie nam);
County (kaun'ti), s. grovyste; grafyste; dvaras; palocius; karaliaus (ar šeip
|
pavietis. lydtojai; dvario-
aug.što valdininko)
Couple (ko"p'l), s. pora; jungas. v. ||
— , nys; | teismo butas; teisdaryste;
a. poruoti; suporuoti; suvesti pora; teismas; sudas; sdo sesija; sudžia;
surišti; sujungti. v.n. poruotis: su- ||
prisimeilavimas; išrodymas nulan-
siporuoti; susijungti. kumo, pagarbos; mandagumas. To
Coupler (kp'lor), s. jungtuvas; su jun- make (ar to pay) one's to, malone- —
ga. tis kam; sudti kam savo pagarb,
Couplet (kop'16t), s. porele; pora; dvi- nulankum. To put out of at- — ,

eilis; kupletas. mesti byl. —

day, teismo sesijos
Coupling (kop'ling), s. sujungimas: su- diena; teisiamoji diena. — dress,
po ravimas: | sujunga; jungtuvas; d variniai rbai, —fool, dvaro šmu-
kibyklas. tas. — of Bankruptcy, neišsimokan-
Coupon (k'pon ir ku-pon'), s. kupo- i skolinink teismas. — of Com-
mon pleas, civiliškas teismas. — of
nas.
Courage (kor'edž), s. drsumas; drsa. Inquiry, tirinejamoj i komisija. Court-
Courageous (kor-š'džos), adj. drsus; -eraft, dvaro intrigos. Court-martial,
drsos pilnas; narsus. ly, ado. ||
— kares teismas; kariškas sudas. v. a.
drsiai. —
ness, *. drsumas; drsy- atiduoti po karišku teismu; karišku
be' teismu teisti. Court-plaster, angliš-
Courant (ku-ranf), *. linksmas šokis; | kas plestras.
laikraštis. Court (kort), v. a. besimeilauti (kam);
Courier (k'ri-6r), s. žygnas; takunas: meilautis; stengtis tikti; pirštis:
pasiuntinys; kurieras. jieškoti (ko); stengtis gyti, pasiekti

Course (kors), s. jimas; begis; kelias; (k); vilioti; prie saves traukti.
kelione; kursas (mokslo, pinig, etc.); Courteous (kor'ti-os), adj. mandagus;
eile; trkis; pasielgimo, užsilaiky- švelnus; meilus; mandagaus apsieji-
||

mo bdas; užsilaikymas; \ paduoda- mo. | —ly, adv. mandagiai. U ness, —

mas valgis; mar. žemoji buore. In .v. mandagumas.
the —
of time, laikui bgant. In due
Courter (kort'or), s. besimeilautojas;
— , atsakomame laike. To gite din- besipiršejas; piršlys.
ner of several courses, kelti pietus iš Courtesan (kor'ti-zan), ». bedore mote- .

keleto valgi eili. To persevere in ris; kekše.

the — prescribed, užsilaikyti teip, Courtesy (kor'ti-si), s. mandagumas;
kaip prisakyta, kaip nurodyta. To švelnumas; mylista; malone; \
—
 .

Courthouse 145 Cowhide

(kort'si), priklaupimas; kluptere-

*. Covert (kov'ort), s. prieglauda: prie-
jimas (moteriškas nusilenkimo bdas). danga; apsauga. | — adj. uždengtas; ,

— >\n. klupterti.
. apsaugotas; paslptas: slaptas: ess
Courthouse (kort'haus), *. teisdarystes po (keno) globa ir apsauga. —ly, |

butas. adv. slaptai ; slapia, j

—ness, s. slap-
Courtier (kort'jor), s. dvarionis; dvariš- tumas.
kis: dvariokas; | besimeilautojas; Coverture (kov'or-tjur), *. uždangalas:

besimalonetojas. priedanga; prieglauda; apsauga.

Courtlike (kort'laik), adj. mandagus: Covet (kov't), c. a. n. geisti: geidauti:
toks, kaip dvariškiui pridera. trokšti; gobtis.
Courtliness (kort'li-nšs), *. mandagu- Covetable (kov'6t-a-b'l), adj. geistinas.
mas; apsiejim patogumas. Coveting (kov'et-ing), s. geidavimas:
mandagus: pato-
Courtly (kort'li), adj. troškimas.
gus; švelnus. | adv. mandagiai. Covetous (kov'et-osj. adj. godus; šyk-
Courtship (krt'šip), s. nusilenkimas:
štus. | —
ly, adr. su godumu; godžiai.

nulankumas; pagarba: atidavimas | —ness, *. godumas; godulyste: Šyk-

štumas.
garbes; | besimeilavimas: piršlystr*.
Covey (kov'i), s. peras; pulkas; buris
Courtyard (kort'yard), s. kiemas: pa-
(paukšii).
dvarija.
Covin (kov'in), s. slaptas susišnekji-
Cousin (koz"n), s. broliavaikis: brolia-
mas; suokalbis.
sunis: brolnas: sesernas; pusbrolis:
Cow (kau), s. karve: |
pataite (dideli
f. broliadukte: seseryia; pussesere.
— -german, arba first —
pirmos kar-
pienžindži gycun). A mch —
,
melžiama karve. Sea — , zool. juriu,
tos pusbrolis, pussesere. karve: moržas.
Cove (kov), nuošalus kamputis; už-
.*.
Cow (kau), t. a. gsdinti; bauginti;
kampis: maža užlaja (ups, jurii: nugsdinti.
nusidrieks stepi ruožas: arch, lan- Coward (kau'ord), adj. bailus; baug-
kas; | vaikezas; žmogus. — r. a. | , štus; baimingas. | — s. bailys; baug- ,

lenkti; išlenkti; išgaubti: išvesti lan- štaširdis: šiaudadušis; nenaudlis.

k. Cowardice (kau'ord-is), s. bailumas;
Covenant (kov'i-nent), s. sutarimas: su- baugštumas; baimingumas: baug-
tartis; santarve; sandara. | , r. n. — štaširdyste.
sutarti; padaryti sutarim, santar- Cowardliness (kau'6rd-li-ns), s. bailu-
ve. mas; baugštumas.
Covenanter (k6v'i-niint-6r), «. tas. kurs Cowardly(kau'ord-li), adj. bailus: baug-
daro su kuo sutart, sulygima: | štus; baimingas; baugštaširdingas;
presbiteri j oni ryšio snarys (Škoti- nenaudeliškas; niekingas. | — ode. ,

joj)- bailiai: baimingai :baugštaširdingai;

Covenous (kov'i-nos), adj. apgavingas: nenaudeliškai; kaip koks bailys.
apgavikiškas. Cowbane (kau'ben), s. bot. šunbuile.
Coventry (kov'ent-ri), *. vardas tlo Cowberry (kau'ber-ri), s. bot. brukne.
Anglijos miesto. To send to iš- — ,
Cowbird (kau'bord), s. orn. juodasis
mesti iš draugijos. strazdas; amerikiškas špokas.
Cover (kov'or), v. a. dengti: uždengti: Cowboy (kau'boi), s. galvijus gans
apdengti; užkloti; užtiesti; paslpti. piemuo; galvijninkas; bandininkas.
Cowcatcher (kau'ka-dr), *. grobias (lo-
| —, *. viršas; dangtis.; priedanga:
uždangalas: užklote: komotivos prysakyj).
užvalkalas;
skraiste. —of a book, knygos vir- Cower (kau'or), r. n. tupti: tuptis: pri-
šas, apdaras. tpti; prisigužti; pasigužti.
Covering (kov'or-ing), *. viršas: dangtis: Cowherd (kau'hord). s. bandininkas:
apdangalas: pastoge: stogas: apda- galvijninkas.
ras; apredalas; danga: drapana. Cowhide (kau'haid), $. karves oda:
Coverlet, Coverlid (kv'or-let. -lid). *. šikšninis botagas. | , r. a. pliekti, —
uždanga; užklote. lupti su šikšniniu botagu.
 ,

Cowl 146 Cradle

Cowl (kaul), gobturas, kopturas (zo-

s. rstumas; piktumas; gaižumas: rug-
konink); gaubtuvas: | ušetkas. štumas; sunkumas; painumas.
Cowled (kauld), adj. gobturuotas. Crabby (krab'bi), adj. neaiškus: sunkus;
Cowleech (kau'ly), s. galvij gydyto- painus.
jas. Craber (kre'bor), s. vandenine žiurke.
Cowlick (kau'lik), s. karvs liežis {kup- Crabfaced (krab'fest), adj. susirauks;
stas ant kaktos sušukuot plauk). rstus; piktas.
Cowlike (kau'laik), adj. karv pana- Crack (krak), v. a. daužyti; plaišyti;
šus; kaip karve. skaldyti; triuškinti; pliauškinti. To
Cowlstaff (kaul'staf), s. naštis. — glass, sumušti stikl. To nuts, —
Coworker (ko-uork'6r), s. bendradarbis; daužyti, spaudyti riešuius, lo —
sandarbininkas. the brain, iš proto išvaryti; prot at-
Cowpox (kau'poks), s. med. karveraup- imti, lo —a joke, juokus krsti:
les. juok padaryti, lo — a bottle, iš-
Cowrie, Cowry (kau'ri), s. slieko dže maukti (t. y. išgerti, ištuštinti) bon-
{vartojama vietoj pinigo). k. — v. n. plaišioti; sproginti;
| ,

Cowslip (kau'slip), s. bot. raktažole; spragti; traškti; pyškti; fig gir-

dangaus rakteliai. tis; didžiuotis. | — , s. plyšys; plyši-
Coxcomb (koks'kom), s. skiautere; mas; lužimas; ||
spragejimas; traš-
viršugalvis; paikšokalpokas; paik-
|
kjimas; pyškjimas; triokštereji-
šo kepure; fig. pliuškis; bot. bur- y mas; pykšterejimas: švio balsas;
notas. švis; | kvaišterejimas; pakvaiši-
Coxcombical (koks-kom'ik-el), adj. mas; he has a jis kvaišterejes: — ,

pliuškiškas; pliuškingas; tušias. jam vieno šulo trksta; D valandle:

Coxswain (kk'suen), s. =
Cockswain-. akymirka; besišnekuiavimas;
Coy (koi), adj. nedrsus; drovus. | — draugiška pašneka. \—,adj. šaunus;
v. a. glostyti. —
ly, adv.
||
nedrsiai. pagarsjs. Crack-brained, pakvai-
I
—ness, s. nedrsa: nedrsumas: šs; kvaišterejes.
drovumas. Cracked (krakt), adj. stambiai plaišio-
Coyish (koi'iš), adj. nedrsus; drovus. tas; rupiai maltas; fig. kvaišterejes.
Coyote (kai'o-ti ir kai'ot), *. zool. lau- Cracker (krak'or), s. tas, kurs, ar su
kinis šuo; Amerikos step vilkas. kuo, plaišioja, laužo, daužo, spaudo;
Coz (koz), s. sutrump. iš Cousin. [nutcracker] spaudukai; spaustukai:
Cozen (koz"n), r. a. apgaudinti; pri- [firecracker] spragutis; ugnatraškis :

gaudinti. džiovinys; dživsis; džiovintas

Cozenage (koz"n-edž), s. prigaudineji- blynelis; \ neturtlis; varguolis (Suv.
mas; apgavyste; suktybe. Valst.).
Cozener (koz"n-6r), s. prigaudinetojas; Crackle (krak'k'l), v. n. spragsti; spra-

apgavikas; sukius. gti. ||

—
spragejimas: , porceli-
s. ||

Cozily (ko'zi-li), adv. priimniai; sma- niai indai padirbdinti teip, kad j
giai; liuonai. paviršis išrodo lyg susproginjs.
Cozy (ko'zi), adj. liuonas; smagus; pri- Crackling (krak'kling), *. traškjimas;
imnus: šnekus; kalbus. spragejimas; ||
išspirga: spirgutis.
Crab (krab), s. krabas (vžys); astr. V- Cracknel (kriik'nl), *. džiovintas bly-
žys {žvaigždynas); bot. laukinis obuo- nelis; džiovinys.
lys; mech. vindas. — apple, bot. lau- Cradle (kre'd'l), s. lopšys; fig.prasid-
kinis obuolys; laukine obelis. — jimo vieta; pradžia; fig. kdikyste;
tree, laukine obelis. H
dalgis su lankeliu (javams pinuti);
Crabbed (krab'bšd), adj. susirauks: \ klišes (išnarintam ar sulaužytam
surgs; gaižus; rgštus: paniurs: kaului tverti); roges (laivui van- fl

piktas; rstus: šiurkštus: tamsus: den nuleisti). \ — v. a. lopšin guldy- ,

painus; keblus. J ly, adr. —

šiurkš- ti; lopšyj supti; auklti: piauti ||

iai: piktai: rsiai. — ness, s. su- fl

(javus); ant rogi gabenti (laiv).
[j

rugimas; paniurumas; šiurkštumas; | e. n. gulti (lopšyj).

 Craft 147 Crateriform

Craft (kriii'ii. a. gebmumas; buklumas Crankbird (kriink 'bordi, $. am. mažasis

{kokiame rum darbe); darbas: ama- genelis.
tas: remeslas; | draugyste [amatnin- Crankle(kranff'k'l), v. a. vingiuoti: lank-
k): gildija; |
gudrybe; klasta; ||
styti: išlankstyti: išvingiuoti: iš-
laivas; laivai (abdname uzrunlijon, \. kraipyti. | v. n. vingiuotis; besivin-
Craftily (kraft'i-li), adv. sumaniai: aud- giuoti; išsivingiuoti; išsilankstyti. |

riai ; su gudrumu. — . *. išlinkimas; išsilenkimas: vin-

Craftiness (kriift'i-ns), t, gebsnumas:
sumanumas; gudrumas: gudrybe. Crankness (kriink'ns), s. smagumas:
Craftsman (krafts'miin). amatninkas.
a. linksmumas; sveikumas: j
pavojin-
Crafty (kriift'i), adj. sumanus; gabus: gas laivo virtavimas.
gudrus. Cranky (kriink'i), adj. smagus: link-
Crag (krag), *. kaukar: išsikišusi uo- smas; svaigulingas; pasvaigs: upo
|

la: | sprandas {gyvulio). pilnas; | virtuojs.

Cragged, Craggy (krir/gM, -gi), adj. Crannied (kriin'nid), adj. plyšiuotas;
kaukaruotas: uoluotas: šiurkštus: suskils.
nelygus. Cranny (kriin'ni), *. skylimas: plyši-
Craggedness, Cragginess (krag'gšd-ns, mas: plyšys; | rankis stiklini bon-
-gi-ns), s. kaukaruotumas: uoluo- ku, kaklams formuoti.
tumas; šiurkštumas. Crape (krp), s. krepas; šyras (geduli).
Crake (krk), *. ortu brezl. | —,r.a. raityti; suraityti; susukti:
Cram (kriim), kimšti: pripildyti;
r. a. sugarbiniuoti (plaukus).
prikimšti: prigrsti; prirydyti. | v. n. Crapnel (krap'nel), «. = Grapnel.
prisikimšti: prisisti; priryti. Crapulence (krap'ju-lens), «. pagirios;
Cramp (kiimp), ». veržtuvas: veržiamas sirgimas pagiriomis; persigerimas.
lankas; | varžymas; sulaikymas: Crapulent, Crapulous (kriip'ju-lent, -16s),
klitis; | med. mšlungiškas trauky- adj. girtas; pasigrs; prisigers;
mas; mšlungis. |— , v. a. mšlungiu prisilaks.
palytti; mšlungiškai traukyti; | Crash (kraš), v. a. laužyti; traškinti:
varžyti; suvaržyti; suveržti: suspau- triuškinti; skaldyti; daužyti. | v. n.

sti; surišti. traškti; triušketi; irti: suirti; su-

Crampoons (kram-pnz'), s. pi. geleži- griti; subyrti.
niai kebekliai. Crash (kraš), *. traškjimas; trenksmas:
Cranberry (kran'br-ri), s. bot. spanguo- suirimas; nupuolimas; subankruti-
le; spalgena. jimas; | abrusinis audeklas.
Crane (kren), s. orn. gerve: | keliamo- Crasis (kre'sis), *. kraujo ypatybe; su-
ji svirtis; gerve; keltuvas; | kranas djimas; temperamentas: gram. j

| —, r. a. tiesti, ištiesti (kakl). \ balsi susiliejimas.

s. bot. gervasnape:
Crane's-bill, gan- Crass (kras), adj. tirštas; storas; stam-
drasnape; jerominas; chir. ilgasna- bus; rupus; šiurkštus.
pes reples. Crassament, Crassiment (kras'sa-ment,
Cranial (kre'ni-el), adj. anat. kaukoli- -si-ment), s. tirštoji kraujo dalis:
nis. sukrekjs kraujas.
Cranium (kr'ni-6m), *. anat. galvos Crassitude (kras'si-tjd), *. tirštumas:

kiaušas: kaukole. stambumas; storumas: šiurkštumas.

Cratch (kra), s. džios.
Crank (kriink). *. merk. alkuniuotaašis:
Crate (kret), *. didelis gurbas;
doklas:
ašies alkn; rankena; | išlinkimas:
tarankis. | , v. a. —
gurbus dti,
išsilenkimas; | upas; užmaia; | krauti.
svajotojas; pasvaigelis. | , adj. — Crater (kr'tor), *. krateras; vulkano
smagus; linksmas; sveikas; j virtuo- gerkle; astr. Taure (žvaigždynas).
js: gals apsivožti (sak. apie laiv). Crateriform (kra-tfir'i-form), adj. but.
| —, v. n. vingiuotis: išsivingiuoti: turs taures pavidal; taurs pas i

išsilankstyti; raitytis. dalo.

 , ,

Craunch 148 Credibly

Craunch (krane), v.a. kramtyti: krim- Creak (kryk), r. n. girgždti; irškti. |

sti; sukramtyti. v. a. girgždinti: irpinti. ( s. girg- — ,

Cravat (kra-vaf), s. kaklaraištis; kra ždjimas.

vatas. Creaking (kryk'ing), adj. girgžds. J —
Crave (krev), prašyti; melsti;
t.a.n. 8.girgždjimas; girgždesis.
maldauti; reikalauti; norti; trok- Cream (krym), s. grietine; smetona:
šti; geidauti; geisti; ilgtis. fig. geriausioji dalis. — of tartar,
Craven (kre'v'n), adj. bailus; baugštus: (chem.), kremotartaras. fl
— , v. a. nu-
baimingas. — ||
, s. bailys: menka- imti, nugraibyti (grietine). v.n. nu-
dušis; nenaudlis. sistoti;užsidti (sak. apie grtetin);
Craver (krev'or), s. prašytojas; maldau- apsitraukti grietine; Jlg. pstis; nos
to j as. riesti. Cream-colored, šviesiai gal-
||

Craving (krev'ing), s. troškimas; geida- tonas; šviesiai geltono plauko.

vimas; geidimas; maldavimas. — j|
Cream-white, baltas it grietine.
adj. be atlaidos prašs; maldaujs: Creamcake (krym'kek), *. varšktis (py-
geidžias; nepasotinamas. — ly, adv. ||
raglis).
su ištroškimu; nepasotinamai. |
Creamery (krym'6r-i), . vieta, kur da-
— ness, s. nepasotinamumas: godu- ro, arba parduoda, sviest, srius ir
mas. kitus pieniškus produktus.
Craw (kro), s. gurklys (paukšio). Creamy (krym'i), adj. grietiniuotas:
Crawfish (kro'fiš), *. vžys {gyvens kaip grietine; turs grietins pavi-
prskuose vandeniuose). dal, skon.
Crawl (krol), v. n. šliuožti; šliaužti: Crease (krys), $. rukšle. — , r. a. rukš-
iuožti; slinkti; slankioti. To — lti; rukšles daryti.
|

with, kripždeti. | —
, s. slankiojimas:
Create (kri-ef), v. a. tverti; sutverti:
slinkimas; šliuožimas; | perkala; gimdyti; pagimdyti: padaryti; H
pa-
persda. statyti; paskirti (ant urdo).
Crawler (krol'or), s. slankunas; šliuož- Creation (kri-e'šion), s. tvrimas; su-
lys. tvrimas; padarymas; \ sutvrimas:

Crayfish (krei'fiš), s. vžys (prsk van- pasaulis.

den). [= Crawfish]. sutve-
Creative (kri-e'tiv), adj. tveris;
Crayon (krei'on), s. piešiamoji kreida; ris; gals sutverti; tveriamas; tvri-
krajonas; krajonu pieštas paveik-
mo (s. gen.).
slas; | anglis (elektr. žiburi). \ —,v.
tvrjas; sutver-
a. krajonu piešti. — drawing, — |
Creator (kri-e'tor),
tojas; Dievas.
$.

painting, paišymas krajonu, paste-

Creature (kry'tjur), s. sutvrimas; tva-
lmis; krajonu pieštas paveikslas.
rinys; gaivalas; gyvulys; žmogus.
Craze (krez), laužyti; sulaužyti:
v. a.

sudaužyti; sukulti; sutrupinti; su- Credence (kry'dens), s. tikjimas; ti-

iš proto išva- kjimas; išsitikejimas; pasitikji-
triuškinti; sutrinti;
ryti; prot atimti. | v. n. iš proto
||

mas; kreditas. To give to, tikti —

eiti; svaigti; šlti; | suskilti; suduž-
(kam). Letter of —
išsitikejimo ,

ti. — s. pasvaigimas; pakvaiši-

,
laiškas; kreditivas.
|

mas; beprotyste; užsigeidimas; už- Credential (kri-dgn'šel), adj. liudijs

maia; upas. kno ištikimum; akredituojamas.

Credentials (kri-den'šelz), s. pi. išsitike-
Crazily (kre'zi-li), adv. silpnai; kvailai;
paikai; kaip pakvaišime. jimo raštai; mandatai.
Craziness (kre'zi-nes), *. nusilpnjimas: (krSd-i-bil'i-ti), s. tiktinu-
Credibility

silpnumas; pakvaišimas; pasvaigi- mas; ištikimumas; teisingumas.

mas; kvailumas; beprotyste. Credible (kr6d,'i-b'l), adj. tiktinas; ti-

Crazy (kre'zi), adj. netvirtai stovs; kimas; galimas tikti; ištikimas. ||

klibs; silpnas; nukaršejgs; papai- —ness, *. =

Credibility. Credibly, H

kgs; pakvaišs; kvailas. adv. tiktinai; tikimai; gali but.

 Credit 148 Cress

Credit (krd'it), tikjimas; pasitik-

,*. Creephole (kryp'hol), «. urvas; landy-
jimas. To give to, —
tikti (kam), ne; jig. išsisukimas; išsikalbjimas;
patikti. Thiy gare no unto them, — išsiteisinimas.
jie visai jiems netikjo; | garbe: Creeping (kryp'ing), s. slankiojimas. |
vardas; reputacija; tekme; | pasiti- — , adj. slankiojs; replinejs: Šliau-
kjimas; kreditas; bargas; paskola. žis. |
—ly, adc. slankiojant: paslan-
Blof — kreditinis biletas.
, Pub- komis; tyliai; nematant; gudriai:
lic —
, viešas kreditas; skola valsti- klastingai.
jai. To buy on , pirkti ant bar- — Creese (krys), *. malaj iškas duriamas
go. | ,—r. a. tikti (kam); patikti; peilis.
kredituoti; barguoti; skolinti; | ati- Cremate (kry'met ir kry-met), r. a. su-
duoti (ar daryti) kam garb; pripa- deginti; pelenus paversti.
žinti kam teisybe. Cremation (kry-me'šion), s. deginimas:
Creditable (krd'it-a-b'l), adj. godoti- sudeginimas (lavon).
nas; gerbtinas; garbes vertas; gar- Crematorium, Crematory (krem-a-to'ri-
bingas; prakilnus. I ness, *. gar- — 6m, krm'a-to-ri), s. krematorija:
bingumas; garbe; reputacija. lavon degintuve.
Creditably (kred'it-ii-bly), adv. gerbti- Crenate, Crenated (kry 'net, -ne-td), adj.
nai; garbingai; su garbe; prakil- bot. karbuotas (lapas).
niai. Crenation (kri-ne'šion), *. bot. iškarba-
Creditor (kred'it-6r), *. kreditorius: vimas; karbas (lapo).
skolintojas. Crenature (krn'ii-tjur), *. bot. karbas
Creditress, Creditrix (krd'it-res, -triks). iškarbavimas; karbuotumas.
(lapo);
sf. kreditore. Crenulate (kren'ju-let), adj. bot. smul-
Credulity (kri-dju'li-th, c. lengvatiky- kiai karbuotas.
ste. Creole (kry'ol), *. kreolas, /. kreole
Credulous (kred'ju-los), adj. lengvati- (iagimis ispanišk valdyb Ameri-
ki.škas; a —
man, lengvatikys. | ly, — koj, kurio pratevuii europieiai). —
adv. lengvatikiškai. J —ness,*. leng- Creosote (kry'o-sot), *. ckem. kreozotas.
vatikyste. Crepitate (krep i-tet), r. «. spragti;
Creed (kryd), s. išpažinimas tikjimo; traškti.
tikjimas; nuomone; persitikrini- Crepitation (krep-i-te'šion), s. sprageji-
mas; credo. mas; traškjimas; braškjimas.
Creek (kryk), s. nedidele užlaja; už- Crept (krept), pret. nuo Creep.
tvanka; | nedidele upe; j išsilenki- Crepuscle, Crepuscule(kri-pos's*l, -kjul),
mas; užlanka; vinge. s. prietema; prietamsa.
Creeky (kryk 'i), adj. turs daug maž Crepuscular, Crepusculous (kri-pds'kju-
užlaj, užtvank: | vingiuotu- prieteminis: prietam-
15r, -los), adj.
vingiavs. sus; neaiškus; vos spind s: mirgu-
Creel (kryl), *. meškeriautojo pintinis liuojs.
gurbelis. Crescendo (kres-sen'do), ado. mus. su
Creep (kryp), v.n. [pret. pp. crept], & kas syk augštesniu balso klimu:
slankioti; šliaužineti; šliaužoti: keliant bals kas syk augštyn. | ,*. —
šliuožti; šliaužti; slinkti; landžioti; klimas balso kas syk augštyn
lsti; rplinti; replinti; vilktis; pa- Crescent (kres'sent), #. pusmnulis; kas

maži eiti. | — , s. slankiojimas; rep- nors turs pusmnulio pavidal;

linejimas. Turkijos pusmnulis (ženklas); jig.
Creeper (kryp'or), s. slankiotojas; slan- Turkija. | — adi. turs pusmnulio
,

kunas; šliaužikas; šliuožlys; | bot. pavidal; | augs; besididinas. ji

rietena; vijokle; | or n. pelinda: | Crescent-shaped,turs pusmnulio

pi. pentinai (prisegami prie kurpi pavidal; kaip pusmnulis.
ir gelbstanti darbininkams laipioti Cress (krs), *. bot. grisle; Serukas;
telegraf etc. stulpus). uzarelis.
 ,

Cresset 150 Crimson

Cresset (kres'st), s. žiburys; dar- jri Crick (krik), s. sprando sustingimas;

vinis žiburys; darvokšne. reumatiškas sprando skaudjimas,

Crest (krst), *. skiautere; kuodas; sei- neleidžis liuosai krutinti galv.
mo kuodas; fig. šeimas; sketera (ar- Cricket (krik't), s. svirplys; irkšlys;
klio); viršne (kalno); gevelis (stogo). žiogas; ||
ypatinga žaisme su sviedi-
||
— , v. a. aprpinti kuodu; dengti niu.
(k it kuodu) ; ||
dryžuoti; dryžiais Cried (kraid), prep. d; pp. nuo Cry.
puošti. Crier (krai'or), s. rksnys; rekautojas;
Crested (kršst'šd), adj. kuoduotas; garsintojas.
skiauteriuotas. Crime (kraim), s. nuodme; nusidji-
Crestfallen (krest'fol-'n), adj. galv nu- mas; prasikaltimas; piktadaryste:
leids; nulids; lidnas; dvasioj nedorybe. Capital —
kriminališkas ,

nupuols. prasižengimas; myriu baudžiama

Crestless (krest'lšs), adj. neturs kuo- piktadaryste.
duoto šelmo; fig. žemo pajimo; Criminal (krim'i-nel), adj. nedoras; pik-
žemos gimines. tadaringas; galvažudiškas; krimina-
Cretaceous (kri-te'šos), adj. kreiduotas; liškas. ||
—
, s. piktadaris; galvažudis;

kreidingas; kreidinis. kriminalistas. — ly, adv. piktada-

Cretin (kry'tin), s. kretinas; silpnapro- ringai; galvažudiškai; kriminališ-
tis. kai.
Cretinism (kry'tin-iz'm), paveldeja- s. Criminality (krim-i-nal'i-ti), s. piktada-
ma silpnaprotyste; kretinizmas. ringumas; galvažudingumas; galva-
Cretism (kry'tiz'm), s. melagyste. žudiškumas; kriminališkumas.
Cretonne (kri-ton'), s. pusdrobis; pus- Criminate (krim'i-net), v. a. kaltinti pik-
vilnonis; erkasas. tadaryste; apsksti.
Crevasse (kre-vas'), s. išlauž: spraga; Crimination (krim-i-ne'šion), s. kaltini-
tvenkinio praira. mas piktadaryste; apkaltinimas.
Crevice (krev'is), s. plyšimas; plyšys; Criminative, Criminatory (krim'i-na-tiv,
spraga. -to-ri), adj. skundžiamas; apkaltina-
Crew (kr), s. pulkas; buris; gauja; go- mas.
veda; f ant laivo esanti žmones; lai- Crimp (krimp), v.a. kvolduoti;stulpuo-
vininkai, f —,pret. nuo Crow. ti;rukšlenti; | paiuopti; pagriebti;
Crewel (kr'el), *. luk matkas; lu- paimti (kariŠkon tarnyston). —, s. ||

kai. gaudytojas kareivi tarnyston; už-

Crib (krib), s. prakartas; džios; tvar- || laikyto jas žemiausios ršies viešna-
tas; vaiko lovele; lopšys; \ pirkte-
f mio, kuriame apiplšinja savo sve-
le; grintele; | aruodas (javams, drus- ius; pi. raityti plaukai.
||
, adj. ||
—
kai); | lub paramtis (kastynese); || trupus.
maža vagyste; vertimas žodis žo || Crimping (krimp'ing), adj. kvolduojas:
d; raktas (vertimui), —,v.a.n. už- || stulpuojamas; raitomas, —iron, gele-
daryti ankšioj vietoj; kišti; sprau- žle plaukams, etc., raityti, sukti. —
sti; braklinti; | pavogti; pasisavin- machine, lankstomoji (ar raitomoji)
ti. mašina.
Cribbage (krib'bedž), s. ypatingas ka- Crimple(krim'p'l), v.a. raityti :stulpuo-
zyravimo bdas. ti; daryti raukius; raukyti; rukš-
Cribbing (krib'bing) s. uždarymas siau- lenti.
braklinimas;
roj vietoj; vogimas; Crimpy (krimp'i), adj. garbiniuotas:
besisavinimas (svetim rašt) \ ka- , raitytas.
styni paramiai. Crimson (krim'z'n), s. karmazinas (da-
Cribble (krib'b'l), *. sietas; sytas. | — tas)', raudonis. ||
— , adj. karmazini-
v. a. sijoti. nis; karmazino dažo. \ — v. a. dažy- ,

Cribration (kri-bre'šion). n. persijoji- ti karmazinu; karmazinuoti. \ r. n.

mas. raudonuoti; rausti; nurausti.
 Crincum 1.->1 CrookbacK

Crincum (kring'kom), a. užsigeidimas; sius: dattg reikalaujs: | kritiškas;

Užmaia; upas; nikis. pavojingas. |—ly, adc. kritiškai; rs-
Cringe (krindž), r. n. susitraukti (itbtti- iai. |
— ness, s. kritiškumas; rstu-
mes, ef<-.); lungintis {kam); klupiol i : mas; aštrumas.
žemintis; vergini is. | .*. klupio- — , Criticise (krit'i-saiz), r. a. n. kritikuoti;
jimas; besižeminimas: besilunyini- maiaisprsti; barti; bausti.
mas; besiver.innimas. Criticism (krit'i-siz'mi, kritikavimas: •«.

Cringeling, Cringer (krindž'ling, -or>, n. kritika; kritiškas sprendimas; bari-

klupiotojas; venrpalaikis. mas.
kuoduotas:
Crinite (krai'naiO, adj. tu- Critique (kri-tyk'), ». kritika; išrody-
rs kuodo išveizd, pavidal. mas ger. ir blog pusi; kritiška
Crinkle (krin'k'l), r. n. riniruotis: viu- peržvalga.
giuotis; raitytis. |
r.,/, ringuoti: vin- Croak (krok), t. n. kurkti; kurkseti:
giuoti; raityti. \ — , «. IMviogiavi- kvaksti; kvarksti: niurnti. — s. | ,

mas; vinge. kurkimas; kvarksjimas; kvaksji-

Crinkled, Crinkly (krin'k"ld. -kli). adj. mas; karksejimas.
vingiuota*. Croaker (krk'or), *. kurksetojas:
Crinoline (krin'o-lin), «. krinolin. kvarksetojas; kvarkšlys; niurna.
Cripple (krip'p'l), r. a. apšlubinti: pa- Croaking (krdk'ing), *. kurkimas;
žeisti; netinkamu padaryti. | — , *. kvarksjimas; niurnjimas.
šlubis; suožeida. ] — , adj. šlubas; Crochet (kro46'X *• mezginys. hook, —
raišas. —
needle, mezgamoji adata; virbalas.
Crippled (krip'p'ld), adj. šlubas: raišas: | —,v.a.n. mgsti.

sužeistas; netinkamu padarytas. Crock (krok), *. molinis puodas: | suo-

Crisis(krai'sis), t. krizis; persivertimas; džiai; paišai. |— , v. a. suodyti; pai-
atmainos punktas; persilaužimas. šinti.
Crisp (krisp), r. a. raityti: garbiniuoti: Crockery (krok 6r-i), s. moliniai sudy-
| trupiu daryti; \ rukšlenti (candens nai, indai.
pavirš). Crocket (krok'et), *. arch, papuošimai
Crisp (krisp), adj. susiraits; garbiniuo- pavidale besiraitani lap.
tas; | trupus: trapus; krumsis (vai* Crocky (krok'i), adj. paišinas: suodinas.
gant); |
gaivus; smagus. | ly, adc. — Crocodile (krk'o-dail), *. zool. krokodi-
garbiniuotai; trupiai; gaiviai. \ lius. — tears, veidmainingos, nu-
—ness,#.garbiniuotumas;trupumas: duotos ašaros.
gaivumas. Crocus (kro'kos), «. bot. epronas: pu-
Crispation (kris-pe'šion), s. garbiniavi- ronelis.
mas; raitymas; s. daržas; aptvertas žem^s
Croft (kroft),
sugarbiniavimas:
garbana. gabalas.
Crispin (kris'pin), «. kurpius. Cromlech (krom'ISk), *. druyd pa-
minklas; dolmenas.
Crisping pin (krisp'ing pin), *. geležle
Crone (kron), *. nukaršele; sena boba.
plaukams garbiniuoti.
Crony (kro'ni), s. geras draugas; biiu-
Crispy (krisp'i), adj. garbiniuotas: 1
lis; sbras.
trapus; trupus.
Crook (krk), *. užlinkimas; kablys:
Crisscross (kris'kros), kryžiukas (ne- s.
kriukis; riesta lazda; vškar; fig.
mokanio rašyti dedamas ttoj para-
klasta; suktybe; gudrumas; vylius:
fy. I ~"> T a subraukyti skersai ir
- -
jig. sukius; vyliugis. By hook or
išilgai; subrukšniuoti.J —,adv. kryž-
mais; skersai ir išilgai.
by — , šeip ar teip; kokiu nebk b-
du; teisingu keliu ar apgavystmis.
Criterion (krai-ty'ri-on), s. kriterium; — , v. a. riesti; lenkti; kreivoti.
| | r.
pažin:mo ženklas; maius ko. n. riestis; išsilenkti; suktis; kreivo-
Critic (krit'ik), s. kritikas; sprendjas; tis.

barejas. Crookback (kruk'bak), s. kupra; kup-

Critical (krit'ik-el), adj. kritiškas; ru- roius; kuprys. | — , adj. kuprotas.
 Crooked 152 Crosswise

Crooked (krk'd), adj. kreivas; lenk- r. <». imliam kryžiavo kvotimo;kry-

tas; riestas; fig. nedoras; piktas; iš- žiavai kvosti {liudininku*). Cross-
tvirks; neteisingas. ||
— ly, adv. rie- examiner, s. darantysis kryžiava kvo-
stai; kreivai; Jig. nedorai; neteisin- tim {liudinink). Cross-Jire, s. kry-
gai. H
— ness, s. kreivumas; riestu- žiavas šaudymas. Cross-eyed, adj.
mas; iškrypimas; Jig. nedorumas: žvairas. Cross-purpose, s. priešeny-
piktumas; ištvirkimas; neteisingu- be; priešginyste; nesanvaizdumas;
mas. loša klausimais ir atsakymais.
Croon (krn), v. a. n. niuniuoti; paleng- Cross-question, v. a. kryžiavai kvosti;
va dainuoti; bambti. | , s. ninia- — užversti klausimais. Cross-staff, s.
vimas; bambjimas. alidada. Cross-tining, 8. kryžiavas
Crop(krop), 8. gurklys; javai; vaisius: ||
akjimas; akjimas skersai ir išil-
užderejimas; daga; piutis; f trum- gai.
pai nukirpti plaukai; f biznas. |
Crossbar (kros'bar), s. skersinis.
— ,v.a. piauti, kirsti {javus); skabyti ; Crossbeam (kros'bym), s. skersbalkis.
skinti; karpyti; apkarpineti; [v. n. Crossbill (kros'bil), s. orn. kryžiasnape.
duoti vaisi, dag; užderti. To — Crossbite (kros'bait), s. prigaudineji-
out, išlsti; pasirodyti; apsireikšti. mas; apgavyste.
To — up, išdygti; paeiti {nuo ko). fl
Crossbones (kros'bonz), s. pi. kryžiumi
Crop-ear, apkarpytausis; pelausis. sudti kaulai; kryžkauliai.
Crop-eared, turs apkarpytas ausis. Crossbow (kros'bow), s. šaujamas lan-
Crop-tailed, turs nukirpt {ar nu- kas; kilpine.
kirst) uodeg. Crossbowman (kros'bow-man), *. šaulys
Cropper (krop' po r), s. didgurklis balan- {iš lanko šauds).
dis. Crossbreed (kros'bryd), s. kryžiava vei-
Croquet (kro-ke'), s. kroketai {žaisme). sle; gyvulys {arba augmuo) paeins
Crosier (kro'žor), s. lazda {vyskupo). iš kryžiavo užsivaisinimo.
Cross (kros), s. kryžius;^, kania: Crosscut (kros'kot), v. a. skersai piauti;
skausmas; sielvartas; kryžiavimas ||
perpiauti; perkirsti. — s. skers-
||
,

veisli/, kryžiuota veisle. To do on piuvis. — sau/, skerspiele.

the —neteisingai elgtis; suktybes
, Crossgrained (kros'grend), adj. skersai
daryti. ||
— , adj. kryžinis; kryžiau- rievetas {sak. apie med).
nas; kryžiavas; skersas; ||
priešingas; Crosshatch (kros'ha), v. a. kryžmais
nepasekmingas; nepalaimingas: |
brkšniuoti; perbraukti.
piktas; susirauks. | — v. a. kryžiuo- , Crosshatching (kros'ha-ing), s kryžia-
ti; sukryžiuoti; kryžiumi dti, sud- vas {ar kryžmas) brukšniavimas.
ti; kryžmais {ar skersai) perdti, Crossing (kros'ing), s. sukryžiavimas:

perbraukti; (skersai) pereiti, perva- susikryžiavimas; kryžkele; | priešta-

žiuoti, persikelti; už aki užbgti; ravimas; priešginybe; klitis.
— one's
||

kenkti; klitis daryti. To Crosslet (kros'lt), s. kryželis; kryžiu-

self, žegnotis; persižegnoti. To — kas.
one's arms, rankas kryžmais sudti; Crossly (kros'li), adv. skersai; Jig. pik-
rankas sukryžiuoti. — a stream,
To tai; priešginingai.
pereiti, persikelti per up. To — Crossness (kros'nes), s. susiraukimas:
out one's name, išbraukti kino var- rstumas; piktumas.
d. | v. n. kryžiuotis; susikryžiuoti; Crosspatch (kros'pa), s. pikiurna: su-
skersai gulti; perkirsti kits-kit: siraukelis.
pereiti iš vienos vietos kit; ke- Crosspiece (kros'pys), s. skersinis.
liauti. | — bill, s. jur. skundžiamojo Crossroad (kros'rod), s. skerskelis.
skundas ant skundjo. Cross-days, Crossrow (kros'ro'O. •• abecela.
8. pi. kryži {ar kryžiavos) dienos. Crossway (kros'uet), «• skerskelis.
Cross-examination, s. kryžiavas kvo- Crosswise (kros'uaiz), adr. kryžmais:
timas {liudinink). Cross-examine, skersai.
 ,

Crotch 153 Crummable

Crotch (kr6), *. šakuma. Crucian carp (kr'šen karp), *. icht, ka-

Crotchet (kro'et), šake; pdžia; šu-
*. rosas.
las; mm. ketvirtdale nota: /.v//, šule- Crucible (kr'si-b'l). *. tarpi namas puo-
lis; | upas: užmaia; nik is: svaigu lys. das; tarpintuvas.
Crotchety (kro'et-i), adj. pasvaiges; Cruciferous (kru-sifor-6s). adj. nešs
užmaingas; navatnas. kryži; | bot. kryžiažiedis.
Crouch (krau), r. u. pritpti: atsitpti: Crucifier (kr'si-fai-6r), «. kryžiuoto-
fig. žemintis: tpioti (apie k): slan- jas; nukryžiuotojas.
kioti; keliaklupioti. Crucifix (kr'si-fiks). *. krucifiksas:
Croud (kraud), s. smuikas. kryžius; muka. ,
Croup (krp), s. pasturgalis; strnos Crucifixion (kru-si-fik'šiom. t nukry-
(mrk&o); med. krapai. žiavimas.
Croupade (kr-ped), *. manei šuolis. Cruciform (kr'si-form). <n1j. turs kry-
Croupier (kr'pi-or), #. bankius {korti- žiaus pavidal.
nj lošoj): pokilio pirmsedis. Crucify (kr'si-fai), r.a. kryžiuoti; ant
Croupous (krp'os), adj. med. krupus kryžiaus kalti, prikalti: nukryžiuo-
panašus. ti; fig. kankinti.

Crout (kraut), s. ir. Sourcrout. Crude (krd), adj. žalias; neapdirbtas:

Crow (kro»/), s. orn. varna: varnas; | neišdirbtas; nesubrends; nenuno-
kriukis; buomas; | gaidžio giedoji- kgs; fig. šiurkštus; žiaurus; jig. ne-
mas. | —
, r. n. [pret. crew ir crow- tvarkus. | —
ly, adt. žaliame, neap-
ed], giedoti (tok. apie gaid): rkau- dirbtame pavidale; fig. šiurkšiai. |
ti; didžiuotis; girtis. To — orer, — ness, *. žalumas; neapdirbtas sto-
didžiuotis pergale ant ko. vis: nenunokimas; nesubrendimas;
Crowbar (krow' bar), #. buomas. Šiurkštumas; žiaurumas.
Crowberry (krou'ber-ri). *. bot. vaivo- Crudity (kr'di-ti), s. žalumas; nesu-
ras. brendimas; nenunokimas; šiurkštu-
Crowd (kraud), t.a. stumti: spausti: mas; netvarkumas.
grsti; kimšti; sukimšti: pripildyti. Cruel (kr'el), adj. žiaurus; beširdiš-
To — išstumti. \v.n. kimštis:
out, kas; žvriškas; skaudus. | , *. — =
grstis; rinktis krv;
telktis: su- Crewel. | -Jy, adt. žiauriai; bešir-
sitelkti; susirinkti. — | , s. krva: diškai; be mielaširdystes; žvriškai.
pulkas; buris; gauja; goveda; minia. Cruelty (kr'el-ti),s. žiaurumas; bešir-

Crowfoot (krou'ft), *. bot. vištakoja: diškumas; beširdyste; žvriškumas:

gaidpirštis; karvažole; vedrine; de- skaudumas.
dervine; | kebeklis (= Caltrop). Cruet (kr'el), s. bonkute; indelis {ac-
Crown (kraun), s. vainikas; karna: \ tui, aliejui).
viršne; viršugalvis; | ecel. kar-
| Cruise (krs), s. = Cruse.
na; tonsura; | krona (pinigax). | — Cruise ikrz), žegliuoti: kreiseruo-
t. n.
T.a. vainikuoti: karnuoti: fig. puo- plaukyti. |
ti: , s. —
žegliavimas;
šti; fig. pabaigti. | —prince, sosto kreiseravimas; plaukymas.
pdinis: karaliunas. —wheel, dan- Cruiser (krz'or), *. ginkluotas laivas:
tuotas ratas. kreiseris.
Crowning (kraun'ing). karnavimas: •«. Cruller (krSl'lor), *. verstinis; gruzds
vainikavimas. pyragliai).
(

Crownless (kraun'les), adj. be vainiko: Crumb (krdm), s. trupinys: šmotelis:

be karnos.
minkštimas (duonos). — , r. u. tru-
pinti.
Crow's-foot (kro'/z'ft), rukšlesakiij s.
Crumble (krom'b'l), v.a. trupinti: su-
šalyse (pas se nu* i mone*); j kebek- trupinti. | v.n. trupti: sutrupti:
lis (= Caltrop). subyrti.
Crucial (kr'šel), adj. kryžinis; turs Crumbly (kr6m'bli), adj. trupus.
kryžiaus pavidal: | rstus; nuož- Crummable (kr6m'mii-b"l). ndj. galimas
mus: žiaurus. trupinti, sutrupinti; sutrupinamas.
 —

Crummy 1.11 Cub

Crummy (krom'nii), adj. trupus: mink- sifins ramstyti*): ragas (prie moteriš-
štas. ko balno). I
— , r. a. kriukiais ramsty-

Crumpet (k romp' et), pliekas: blynas. .v. ti.

Crumple (krom'p'l), v. a. rukšlr-ii: rauk- Cry (krai), v.n.a. [pret. & pp. cried],
šlti; suraukšlet i; suglamžyti. r n. rkauti; rkti; šaukti; šauktis; mal-
raukšltis; susirukšleti; susiraukt i. dauti; melsti; apšaukti; apskelbti; |
Crumpy (kromp'i), adj. trupus. raudot verkti. To
i ; on (ar upon), —
Crunch (kron), v.n.a. kramtyti: krim- šauktis (kino vardo); maldauti; pra-
sti; triuškinti (dantimis); triušketi; šyti; melsti. To out, sušukti; —
krumseti. šaukti; rkti; garsiai vaitoti, raudo-
Crup (krop), *. strnos; pasturgalis (ar- ti. To —
out against, garsiai sk-
klio). st is ant ko; peikti; barti; kolioti.
Crupper (krop'pdr), s. pasturgalis (ar- To —out on (ar upon), barti; peikti.
klio); pauodegio diržas (prie plški); To —to, šauktis; maldauti. /
pabulys. you mercy, meldžiu man atleisti (ar
Crural (kr'rel), adj.anat. rietinis;kul- dovanoti); perprašau jus.
šinis. Cry (krai), s. rkavimas; riksmas; šauk-
Crusade (kru-sed'), s. kryžeivyste; kryž- smas; verksmas; raudojimas;
||

ei vysts kare; kryžkare. maldavimas; malda; \ gandas; pa-

Crusader (kru-sed'or), *. kryžeivis; skalas; garsas; ||
gauja; ruja, (šun).
kryžiokas. Crying (krai'ing), adj. šaukias; baisus;
Cruse (krs), s. indelis; puodelis; ple- biaurus; a evil, —
didele nedorybe;
ka; bonka. a —
sin,
• biauri nuodme. , s. ||
—
Cruset (kr'set), s, Crucible. = šaukimas; šauksmas; verksmas.
Crush (kroš), e. a. trinti; sutrinti; su- Crypt (kript), s. ola; skiepas; laidoja-

malti; triuškinti; sutriuškinti; su- mas skiepas; anat. olute; krepšelis.

trupinti; sunaikinti; apveikti; apga- Cryptic, Cryptical (krip'tik, -el), adj.
lti; sumušti; nustelbti. v. n. su- ||
paslptas; slaptas.
trupti; susitrint i. —, s. susimuši- ||
Cryptogamia (krip-to-ge'mi-ii), s. bot.
mas; susidaužymas; sutrupejimas; skyrius slaptaveisli (ar bežiedži)
subyrjimas; suirimas; nupuolimas. augal.
Crust (krost), pluta; lukštas; kiau-
s. Cryptogram, Cryptograph (krip'to-gram,
tas; geol. žemes pluta. | , r. a. ap- — -gršif), s. skaitline; skaitlinmis ra-

vilkti pluta; uždti pluta; apdengti; šytas raštas.

| v. n. apsidengti pluta.
Cryptography (krip-tog'rji-fi), s. bdas
Crustacea (kros-te'ši-ii), s. pi. zool. luk- rašymo slaptingais ženklais; slaptin-
štuoiai lukštagy viai.
;
gi ženklai; slaptingas raštas.
Crustacean (kros'te-šen), s. zool. luk- Cryptology (krip-tol'o-dži), s. slapta kal-
štuoius. | — , adj. = Ckustaceous. ba; bdas slapto kalbjimo.
Crustaceous (kros-te'šos), adj. lukštuo- Crystal (kris'tel), s. kristalas; krišpo-
tas; zool. priguls prie lukštuoi las; H laikrodžio stiklas. , adj. ||
—
skyriaus. kristalinis; tyras kaip kristalas.
Crustily (krSst'i-li), adv. šiurkšiai; rs- Crystalline (kris'tel-lain ir -lin), adj.

iai; piktai. kristalinis; fig. tyras; grynas; vais-

Crustiness (krost'i-nes), s. plutuotumas; kus; šviesus.

kietumas; šiurkštumas; rstumas; Crystallization (kris-tel-li-ze'šin), s. be-
jj

piktumas. sikristalizavimas; susikristalizavi-

mas; kristalizacija.
Crusty (krSst'i), adj. plutuotas; turs
Crystallize (kris'tel-laiz), t. a. kristali-
pluta; lukštuotas; kietas; šiurk- |
zuoti. v.n. kristalizuotis; susikri
štus; rstus; piktas; susirauks. stalizuoti.
Crut (kr5t), s. surembjusi aržuolo luo- Cub (kob), s. vaikas (žvries); mesk il-
bo dalis. tis;lapiukas. 1 — , v. a. paveisti: pa
Crutch (ktor), .v. kriukis: kujokas (rai- turti.
 Cubatory 155 Culpability

Cubatory (kj'ba-to-ri), adj. priguls.; Cudweed (kod'uyd), *. bot. katpede.

guls. Cue (kj), *. galas; uodega: biza; kasa;
Cubature (kj'ba-tjr), s. išmatavimas | baigiamas aktoriaus žodis, prime-

kubiško kno
turinio. ns kitam aktoriui pradti savo ro-
Cube (k j b), *. math. <& geom. kubas. | l; pasigaunamas žodis; primini-
—,t.a. pakelti kuban. mas: pamojimas; biliardine
role; |

Cubeb (kj'beb), s. bot. dkmed. kubeba. lazda. | — , t. a. biza daryti; pinti;

Cubic, Cubical (kj'bik, -el), aj. kubiu- supinti.
kas. I —ally, adi. kubiškai. | — alness, Cuff (kof), r. a. pliekti; tkšti (ar duoti)
*. kubiškumas. žand: mušti. r. n. muštis; kau- J

Cubiform (kj'bi-form), adj. turs kubo tis. | — s. smgis; kirtis; žandine;

,

pavidal; kubo pavidalo. | rankos gale: manžetaff/' mankieta.

Cubit (kj'bit), s. alkne; uolektis. Cuirass (kul-ras' ir kuy'ras), s. serdo-
Cubital (kj'bit-el), adj. uolektinis. kas; šarvas.
Cuckold (kk'old), s. raguoius (•«'//. Cuirassier (kuy-ras-syr'), s. serdoku šar-

apie tyr, kur Jo pati prigauinn, vuotas kareivis; kirasierius.

i. e. mylisi su kitu). [ —, t. a. raguo- Cuish, Cuisse (kuls), *. šarvas šlaunims
ium daryti; prigaudinti (vyra). pridengti: antšlaunis; šlaunašarvis.
Cuckoldom (kok'ol-dom), *. raguoiaus Culdee (kol-dy'), s. zokoninkas (Škotijoj,
padjimas; (<<>Uect.) prigaudinejami Airijoj).
vyrai; raguoiai. Culinary (kj'li-ne-ri), adj. priklauss
Cuckoo (kk'), s.orn. gege; gegute; ge- (ar atsinešas) prie virtuves, prie vi-
guže; kukute. —maid, orn. Wry- = rimo; vartojamas virtuvje; verda-
neck. —spit, —spittle, geges spiau- mas. — art, virimo mokslas; mok-
lai (puteles randamos ant augiom ). jimas sutaisyti valgius.
Ground —, orn. Kalifornijos gege. Cull (kol), r. a. rankioti; rinkti; su-
Cuckoobud (kk'-bod), *. bot. katiliu- rinkti; išrinkti: skinti. — , s. mul-
kas. kis: vpla; žioplys.
Cuckooflower (kuk'-fiau-or), *. bot. Cullender (kol'len-dor), *. = Colan-
šarkesnakis. der.
Cucullate, Cucullated (kj'kol-let ir kju- Culler (kol'or), s. rinkjas; | rinkos už-
kol'let, -le-ted), adj. gaubtas; ap- veizdetojas.
gaubtas; bot. pašaknj susigaubs Cullet (kol'lt), .v. stikl nuotrupos,
gobturuotas.
($ak. apie lapus); zool. šukes.
Cucumber (kj'kom-bor), s. bot. agur- Cullion (kl'jon). $, niekšas: nenaud-
kas. lis; bailys.
Cucurbit, Cucurbite(kju-kor'bin, s. di- Cullis (kol'lis), ryna (stogo).
s.

stiliuojamas kuzabas; retorta. Cully mulkis; n'išmanelis:

(kol'li), *.

Cucurbitaceous (kju-kor-bi-te'šos), adj. žioplys; vpla. | — , t. a. prigaudin-

agurkinis; agurk panašus; prigu- ti; kvailinti.
ls prie agurk veisles. Culm (kolm), *. šiaudas: kamienas;
Cud (kod), s. atrajus; gromulas. To virkšia: | akmenine anglis; akme-
chevatlie — , atrajoti; fig. apmstine- nini angli šlamštas (kurui).
ti; mstauti. Culmiferous (kol-mif'or-6s), adj. ka-
Cuddle (kod'dl), v. n. tuptis; pritpti; mienuotas; virkšiuotas
prisigužti; prisiglausti. | r. a. apka- Culminate (kol'mi-net), r n. siekti aug-
binti; glamonti: myluoti. | — , s. šiausij augštumo laipsn; prieiti
apkabinimas; apglbimas; irlebis. augšiausia laipsn. | — , adj. augs
Cuddy (kod'di), s. kambarlis; kama- augštyn.
raite; mar. virtuve: | asilas; paikšas; Culmination (kdi-mi-ne'šin), s.astr. per-
| ršis žuvies. jimas per meridian; jig. pasieki-
Cudgel (kodž'61), s. vzdas; lazda; kuo- mas augšiausio laipsnio.
ka; kucius: pagalys. —,'"."• mušii:
|j
Culpability (kol-pa-bil'i-ti), *. baustinu-
pliekti; vanoti; talžyti. mas; kaltumas.
 Culpable 156 Cupola

Culpable (kol'pu-b'l), adj. bartinas; bau- Cumbrance (kfim'brens), s. (nusen.) sun-

stinas; kaltas; nedoras. ness, ». ||
— kenybe; našta; vargas; sunkumas -
,

baustinumas; kaltumas; nedorumas. keblumas.

Culpably (kol'pii-bli), adv. bartinai; bau- Cumbrous (kom'bros), adj. sunkus: var-
stinai; kaltai; nedorai. gus; keblus; kirus. | — ly, adv. sun-
Culprit (kol'prit), s. skundžiamasis; kiai vargiai; su vargu.
;

kaltinamasis; prasikaltlis; pikta- Cumin, Cummin (km'in), s. bot. kmy-

daris; nusdytasis. nas; k vynas.
Cult (kolt), s. kultas; tikyba; garbini- Cumulate (kj'mju-let), v. a. rinkti
mas. krv; rinkti; krauti.
Cultivable, Cultivatable (koTti-va-b'l, Cumulation (kj-mju-le'šion), s. krovi-
-ve-ta-b'l), adj. dirbamas; ariamas. mas; besikrovimas; krva.
Cultivate (kol'ti-vet), t. a. dirbti; arti; Cumulative (kj'mju-le-tiv), adj. susi-
apdirbineti; vaisinti; auginti; ugdy- krovs; sukrautinis; jur. patvirti-
ti; auklti; lavinti; gerinti; tobulin- ns.
ti; civilizuoti. Cunctation (konk-te'šion), s. vilkinimas:
Cultivation (kol-ti-ve'šin), s. apdirbi- gaišavimas.
nejimas; vaisinimas; auginimas; Cuneal, Cuneate, Cuneated (kj'ni-el, -et,
ugdymas; aukljimas; lavinimas; -e-ted), adj. kylinis;kyliuotas: turs
gerinimas; tobulinimas. kylio pavidal.
Cultivator (kol'ti-ve-tor), apdirbineto- s. Cuneiform, Cunitorm (kju-ny'i-form,
jas žemes; augintojas; ugdytojas: kj'ni-form), adj. kylinis; turs ky-
aukltojas; gerintojas; lavintojas; ||
lio pavidal. — *. kyliniai ženklai;
||
,

kultivatorius (ypatingos akios). kylinis raštas (sen. asyr,, pers).

Cultrate, Cultrated (kSl'tret, -tr-ted), Cunning (kon'ning), adj. sumanus;mit-
adj. smailus ir aštrus. rus; gudrus. ||
— , s. sumanumas;
Cultural (kol'tjur-el), adj. kultriškas. gudrumas; gudrybe: klasta. ||
— ly,

Culture (kol'tjur), daba; kultra; ap-

s. adv. sumaniai; gudriai; su gudru-
dirbinejimas (žemes); ugdymas; auk- mu. —ness, s. sumanumas; gudru-
||

ljimas; lavinimas; išsilavinimas; mas; gudrybe.

išsivystymas; pasiklimas. — r. a. ||
, Cup (kop), s. puodelis: puodukas; tau-
apdirbineti; auklti; ugdyti; lavinti; re, dim. taurele; bot. taurele (giles,
gerinti; tobulinti. etc.);med. taure; pi. puota; lbavi-
mai; girtuokliavimai. To be in one's
Cultured (kol'tjurd), adj. apdirbtas; iš-
aukltas; išlavintas.
cups, girtu bti. , v. a. taures
||
—
statyti (ligoniui); taurmis krauj
Cultureless (k5]'tjur-16s), adj. neapdirb- nuleisti.
tas; neišaukltas; nekulturiškas. Cupbearer (kop'ber-or), s. taurius.
Culver (kol'vor), s. balandis. Cupboard (kob'bord), špa; spinta s.

Culverin (kol'vor-in), s. kulevrina (sen. (sudynams).

kanuole). Cupel (kj'pšl), s. kapele; erpele
Culvert (kol'vort), ». skersgrabe; skers- (brangmetaliams valyti). dust, me- —
kanalis; tiltas. tal valomos dulkes. — v. a. valy- ||
,

Culvertail (kol'vor-tel),sspara. *. ti (brangmetalius); kapeli uot i.

Cumbent (kom'bent,, adj. guls; atsigu- Cupellation (kj-pl-le'šion), s. valymas

ls; gulsias. (brangmetali); kapeliavimas.
Cumber (kom'bor), v. a. gulti it kokia Cupful (kop'ful), adj. (pilnas, sklidinas)
puodelis; (pilna, sklidina) taure.
našta; spausti; sloginti; sunkinti;
trukdyti; varginti. —, s. sunkeny- Cupid (kj'pid), myth. Kupidas (meiles
||

dievaitis).
be; sloga; vargas.
Cumbersome (kom'bor-sSm), adj. apsun- Cupidity (kju-pid'i-ti), «. godumas; pel-
kins; sunkus; vargus: keblus, j — ly, nagodyste; šykštyb.
i"li\ sunkiai; vargiai; su var^u. |
Cupola (Uj'po-lii), s. arch, kupol: bo-
—ness, s. sunkumas; vargumas: keb- ne; j naugi tarpinamas kakalys-
lumas. žaizdras.
 ,

Cupper 157 Currency

Cupper (kop'por), s. tauri statytojas. *• gydymas: išgydymas; gyduole: J

Cupping (kop'ping), s. tauri statymas; vaistas; | dši ganymas: parapi- |

nuleidimas kraujo su pagelba tau- ja. Cure-all, vaistas visoms ligoms

ri. —
glass, taure. gydyti: panacja.
Cupreous (kj'pri-6s), adj. varinis: va- Cureless (kjr'lšs), adj. neišgydomas.
riuotas: turs vario pavidal, vario Curer (kjr'or), s. gydytojas; | džiovin-
ypatybes. rkytojas; sudytojas.
tojas;
Cupriferous (kju-prif or-s), adj. duo- Curfew (kor' fj ), s. vakarinis varpas.
das (ar talpins savyj) vari; varin- Curia (kj'ri-a), s. kurija; senatas.

gas. Curio(kj'ri-o), s. domumas; domus

Cuprum (kju'prom), s. varias. dalykas, daigtas.
Cupule (kj'pjul), s. taurele (gil*); luk- Curiosity (kj-ri-6s'i-ti), s. žingeidu-
štas. mas; domumas; stabumas.
Cur (kor), šuo; šunpalaikis; fig. ne-
s, Curious (kjQ'ri-6s), adj. žingeidus; do-
naudlis: susiraukelis; pikiurna. mus; stabus; keistas; dimnas; |

Curable (kjr'ii-b'l), adj. galimas Išgy- dailus; puikus; rpestingas; rpe-

dyti; išgydomas. —ness, s. išgydo- stingai padarytas, atliktas. | — ly,

mumas. adv. domiai; stabiai; dailiai. |

Curacy (kj'ra-si), s. vikaryste;kamen- —ness, žingeidumas; domumas;

*.

doryste. stabumas; | dailumas; apdirbimo

Curate (kj'ret), s. vikaras: kamendo- rpestingumas.
rius. Curl (kori), t. a. raityti; sukti; garbi-

Curateship (kj'ret-Šip), s. Curacy. = niuoti; garbiniais puošti; ringuoti;

Curative (kjr'a-tiv), adj. gydomas. vynioti; rukšlenti (candens pavirš).
Curator (kju-re'tor), s. globjas; už- | v.n. garbiniuotis; raitytis; suktis:
veizdetojas; kuratorius. vyniotis; ringuotis. | —, s. garbana:
Curatrix (kju-re'triks), sf. globja: už- garbiniai; | vingiuota linija; išsi-
veizdetoja. vingiavimas; vinge.
Curb (korb), v. a. žaboti; pažaboti; su- Curled (korld), adj. garbiniuotas: išsi-
laikyti; valdyti; suvaldyti; | rentin raits; išsi vingiavs: kreivotas.
duoti; rsti. | , s. —
žslas; žaboklas: Curler (korl'or), s. garbiniuotojas; rai-
fig. pažabojimas; sulaikymas; su- tyt o j as.
valdymas; | rentinis; sankertinis Curlew (kor'lj), s. oru. didysis tilvi-
(šulinio), —roof, dvissparinis sto- kas.
gas. Curliness (korl'i-ns), s. garbiniuotu-
Curbless (korb'ls), adj. nepažabotas: mas; vingiuotumas; kreivotumas.
pasileids. Curling (korl'ing), s. garbiniavimas:
Curbstone (korb'ston), *. kraštinis (gren- raitymas; besiraitymas; besivynioji-
dimo) akmuo. mas. —
irons, —
tongs, virbalai (ar
§. varške.
Curd (kord), |
— ,v.a. sutrauk- žnyplaites) plaukams raityti.
ti varšk; sutirštinti; tirštu, sukre- Curly (korl'i), adj. garbiniuotas; susi-
kjusiu daryti. | v. n. susitraukti: raits; besiraits; besi vingiuojas;
su virkšti; varšk pavirsti; sukre- vingiuotas; vilniuotas.
kti. Curmudgeon (kr-modž'n), šykštuo- .».

Curdle (kor'd'l), v. a. suvirškinti; var- lis; godišius. | —

ly, adj. Šykštus; go-

šk paversti; sutirštinti; sustengdy- dus.

ti. v.n. susitraukti; su virkšti;
| Curr (kor), v.n. burkuoti.
varšk pavirsti; tirštu tapti; sukre- Currant (kor'rent), s. serbentas: švok-
kti; suteneti; sustingti. šle. Black ,
—
juodiejie serbentai:
Curdy (kord'i), adj. varšketas: suvirš- akynos. Red — , raudoniejie s<-r-

ks; sukrekjs; sustings. bentai.

Cure (kjr), v. a. gydyti; pa-, išgydyti: Currency (kor'r8n-si), *. vaikšiojimas:
| džiovinti; sdyti (ms, etc.). j — apyvarta; cirkuliacija: vaikšiojs
 ,

Current 158 Curvet

pinigas: verte. Paper — popieri- Cursive (kor'siv), adj. bgs; plaukis;

niai pinigai. To give — ,

to, leisti už typ. kursiviškas; greit raštinis. | —

gera eiti; keli duoti. *• tyP- greitraštis; kursivas.
Current (kor'rent), adj. bgs; vaikšio- Cursorial (kor-so'ri-el), adj. bgimui
js; vaikšiojamas;cirkuliuojs; tarnaujs; bgamas.
ess apyvartoje; abelnai priimtas, Cursorily (kor'so-ri-li), adj. greitai: ant
pripažintas. The month, year, — greito; paviršutiniškai.
bgs mnuo, bganti metai. — Cursory (kor'so-ri), adj. greitas: spar-
money, vaikšeiojantiejie (ar tikrie- tus; ant greito darytas; paviršutiniš-
jie) pinigai. J
— , s. sriove; begis. \
kas.
— ly, ade. paprastai;
abelnai; visur. Curst (korst), pret. t&pp. nuo Curse.
|
—
ness, s. vaikšiojamumas; vaikš- Curt (kort), adj. trumpas. ly, adv. ||
—
iojimas; abelnas prasiplatinimas: trumpai. ||
—ness, s.trumpumas.
abelnas primimas. Curtail (kor-teT), v. a. trumpai nukirsti;
Curricle (kor'ri-k'l), s. trumpas begis; trumpinti; sutrumpinti; sumažinti,
| dviratis vežimas, dvejatu vežamas. — dog, šuo su nukirsta uodega;
Curriculum (kor-rik'ju-lom), s. lenkty- striukis.
nes; kursas; begis. Curtailment (kor-tel' ment), s. nukirti-
Currier (k6r'ri-6r), s. kailius; kailiadir- mas; sutrumpinimas; sumažinimas.
bis. Curtain (kor'tin), *. uždanga; užlaida;
Currish (kr'riš), adj. vaidingas: bar- pala; kortina; langatiese; veranka.
ningas; susirauks; šiurkštus; pik- Behind the —
slapta; slaptomis; pa-
,

tas; nedoras. — ly, adv. barningai:

||
sislpus. To draw the užleisti — ,

šiurkšiai; piktai. —ness, s. bar- |]

ar nuimti uždang; fig. paslpti k;
ningumas; šiurkštumas; piktumas; atidengti k,; švies išvilkti. — ||

nedorumas. v.a. apsiausti; uždengti; aprpinti

Curry (kor'ri), r. a. išdirbinti od, kai- uždanga ar uždangomis, kortinomis.
lius; gerbti; garbuoti; H šukuoti, va- Curtal (kor'tel), adj. trumpas.
lyti (arkl); fig. lupti; talžyti; kail Curtal ax, Curtle ax, Curtelasse (kor'tel
kam dirbti.
To favor, meilintis; — aks, -t'l-, kort 'las), = Cutlass.
s.

kam; stengtis keno pri-

besimeilauti Curtsy (kort'si), s. = Courtesy.
lankum, malone gyti; prisilaiži- Curule (kj'rul), —chair, ure- adj., .*.

neti. diška kde Bom.). (sen.

Curry (kor'ri), s. indiška sunka (sutai- Curvate, Curvated (kor'vet, -v-ted), adj.
syta iš pipir, esnak- ir kitoki stip- riestas; lenktas; sulenktas.
ri prietais); kepsnys su indiška Curvation (kor-ve'šion), s. užlinkimas:
sunka. J
— , v. a. sutaisyti su indiška išsilenkimas; užsilenkimas.
sunka (valg). Curvature (kor've-tjur), s. sulinkimas:
Currycomb (kor'ri-kom), s. karštuvas; užsilenkimas; išsilenkimas; lankas.
grandykla (arkliui valyti), j—, v. a. Curve (korv), lankstyti; lenkti;
v.a.
karštuvu (ar grandykla) šukuoti, riesti; išlenkti; sulenkti; užlenkti:
valyti (arkl). suriesti; užriesti; kreivoti; iškreivo-
Curse (kors), v. a. [pret. pp. cursed & ti. | v. n. lenktis; riestis; išsilenkti;

J —
ir curst], keikti; prakeikti. v. n. ||
užsilenkti. , s. užlinkimas; išsi-
keikti; prisiegauti. \ s. keiksmas; — , lenkimas; lankas; kreivuma; kreiva
prakeikimas. linija. | — , adj. lenktas; riestas;
Cursed (kors'ed), adj. prakeiktas, i— ly, kreivas.
adv. prakeiktai; biauriai; pasiutiš-
Curvedness (korv'ed-nes), *. lenktumas:
kai. | —ness, s. prakeiktumas: pra-
keikimas. riestumas; kreivumas.
Curser (kors'or), *. keikejas; keiksmi- Curvet (kSr'vet ir kor-vet'), s. šuoline
ninkas. (arklio bgimas); išdykavimas; siauti-
Cursing (kors'ing), s. keikimas: keik* mas. | — , v. n. šuolius daryti: šuo
smas. liuoti; šokti; | išdykauti; siausti.
 Curvilineal 150 Cut

Curvilineal, Curvilinear (kor-vi-lin'i-el, Cut (.kot), [pnt. d- pp. cct], piau-

B. «.

-or), adj. kreivalinijinis: turs viena styti; piauti; drožinti; drožti; ka-
m dauiriau kreiv linij. poti; kirsti: tašyti; ržyti; ržti; kar-
Curvirostral (kor-vi-r6s'trel), adj. krei- pyti; kirpti: at-, -, iŠ-, nu-, pa-, per-,
vasnapis. pri-, su-, už-piaustyti, -piauti, -dro-
Curvity (.kor'vi-ti), *. lenktumas: rie- žinti, -drožti, -kapoti, -kirsti, -ta-
stumas; kreivumas. šyti, -ržyti, -ržti, -karpyti, -kirpti.
Cushat (kuš'iit), *. keršulis {tankinu To — the hair, plaukus kirpti. To
karrdis). — wood, medžius piauti. — To
Cushion (kuš'iom. «. paduška; pagalve; timber, rastus tašyti. To — capers,
pasoste. | —
r.,i. pasodinti (antpa-
, Šokinti; vartytis. To — one's ac-
dulko*, etc.); aprpinti pagali emis, o,iintance, pertraukti pažint. To
pasostmis. — the cards, perkelti kortas. To —
Cushionet(kš'ion-et), s. pagalvle ; pa- a dash, — a figure, nuduoti save
to
duškaite. dideliu (ponu). To — burtus lots,

Cusp (ksp), .«. smailuma: moth, taškas traukti. To — rates, numažinti

susidrimo kreiv linij: aotr. me- prekes. To — short, perkirsti; per-
nulio ragas. traukti ceno kalb). To — one's
Cuspated (kos'pe-tedi. adj. smailus; nu- wisdom subrsti;
teeth, metus atei-
sismailins. ti. To— down, nupiauli: nukirsti;
Cuspid (kos'pid), *. iltinis dantis: iltis. numažinti; sumažinti. To doicn —
Cuspidate (kos'pi-del ), t.a. smailiu da- up> naš sumažinti išleidimus. To
ryti; smailinti; nusmailinti. — off, nupiauti; nukirsti; pertrauk-
Cuspidate, Cuspidated (kos'pi-det. -de- ti: atitraukti; prašalinti; užbaigti;
ted), adj. nusismailins; turs smai- To— tff communication, pertraukti
li viršn; smailus. susinsim. To — off an enemy's
Cuspidor (kos'pi-dor), *. spiaudykla. retreat, sulaikyti priešiaus besitrau-
Custard (kos'tord), t. kiaušiniene: pau- kim atgal. To —out, išpiaustyti:
tiene. išpiauti; iškirpti; sukirpti (drabuž):
Custodial (kos-to'di-el). adj. sargybinis. iškalti (til akmens)', išdrožinti (t*
Custodian (kos-to'di-en), a sergtojas; :'"); parengti paruošti; parpin-
;

sargas; globjas. ti. To —up, supiaustyti; perplauti:

Custody (ks'to-di), s. sarg; sargyba; išpiauti; pa piauti; paskersti; pragai-
apsauga; kalinimas: uždarymas
|
. sinti; sunaikinti. | — , r. n. piauti;
kaljime; kaljimas. piautis; kaltis {oak. apie dantis);-prsi-
Custom (kos'tom), s. papratimas: pro- simušti: pažeisti pirmutine koj pa-
tis; paprotys;paprastas besilanky- skutine (sak. apie arkl); sukirsti
mas jw# k |

pirkti, užsakymus duoti (botagu). To —

across, skersai per-
ant pirkini, etc.; pirkjai; rm- bgti; praskrieti. To in ar into, —
jai; lankytojai; | muitas; duokle. pertraukti.
Customarily (kos'tom-e-ri-li), ado. pa- Cut (kot), s. kirtis; piuvis; kirtimas:
gal papratim; paprastai. kirtimas; nukirtimas; piovimas:
Customary (kos'tom-e-ri), adj. paprot žaizda; nupiautasstukis; ržys; grie-
js; su paproiais susigyvens: pa- žinys; rieke; | kliše; gravira; | va-
protinis; paprastas. | — , s. paproti- ga; grabe; | perklimas (kort loSoj);
nes tiesos. pobdis; pavyzdis (kokiame koks
A—
\

Customer (kos'tom-6r), s. y pat perkan- dalykas padaryta* stylius. | ; in

ti, arba užsakymus daranti, papra- raito, numažinimas preki; numa-
stai pas t
pat pirkl ar vertelg: žintos prekes. A short — , trumpiau-
nuolatinis pirkjas; nuolatinis užsa- sias kelias. To dram cut*, burtus
kytojas. traukti. | , —
adj. nupiautas; per-
Customhouse (kos't6m-haus), *. muiti- pjautas; perskeltas: iškaits; išdro-
nveia. žintas: išpiaustytas. and dried, —
 Cutaneous 160 Cyclostomous

išanksto parengtas. — stone, lasy- Cwt [sutrump. iš centum ir weight],

tas akmuo. || Cut-off, s. trumpasis šimts varis; centneris.
kelias, takas; mech. gar uždars Cyanic (sai-iin'ik), adj. chem. cyanoge-
klapanas (garin. mašin.). Cut-throat, niškas; cyaniškas; meldažinis. —
s. ir. Cutthroat. acid, chem. cyanogeniška (ar melda-
Cutaneous (kju-te'ni-Ss), adj. odinis; žine) rgštis.
odos (*. gen.). Cyanide (sai'a-nid, -naid), s. chem. cy-

Cute (kjt), adj. gudrus, f

— ness, s. anmetalis; melmetalis.
gudrumas. Cyanogen (sai-iin'o-džn), *. chem. cy-
Cuticle (kj'ti-k'l), «. plone; viršutinio- anogenas; meldaris.
ji odos pievute. Cyclamen (sik'la-mšn), s. bot. cikliami-
Cutlass (kot les), s. kalavij; kardas. nas; zuikause.
Cutler (kot'lor), s. peili ir kitoki Cycle (sai'k'l), s. ratas; laiko peri j odas;
piaujam ranki dirbjas. gadyne; cyklius. —,v.n. pereiti at-
||

Cutlery (kot'16r-i), s. piaujam ranki main rat, cykli; cykliuose atsi-

išdirbyste; pirklyste vairiais piau- kartoti; I važiuoti ratu, dviraiu.
jamais rankiais; piaujamiejie ran- Cycler (sai'klor), s. cyklistas; važineto-
kiai. jas ratu, dvirai.
Cutlet (kot'let), s. kotletas. Cyclic, Cyclical (sai'klik ir sik'lik, -ei),
Cutpurse(kot'pors), kišeninis vagis. s. adj. cyklinis; cykliškas.
Cutter piovejas; kirtjas;
(kot'tor), *. Cycling (sai'kling), s. važinjimas ra-
kirpjas; | piaujamoji mašina; piau- tu.
tuvas; pry šakinis dantis;
||
kariš- ||
Cyclist (sai'klist), s. cyklistas: važineto-
ka valtis; vienstiebis laivas; važis. ||
jas ratu.
Cutthroat (kot'/irot), s. galvažudys; Cycloid (sai'kloid), *. geom. cyklioida:
žmogžudys. — ||
, adj. galvažudingas; ratlankine linija.
žmogžudingas. Cycloidal (sai-kloid'el),adj. cyklioidiš-
Cutting (kot'ting), piaustymas; api- s. kas; cyklioidališkas; ratlankinis.
piaustymas; išpiaustymas; nupiau- Cyclometer (sai-klom'i-tor), s. cyklio-
stymas; piovimas; piovimas; nu- metras.
plovimas; drožimas; išdrožinejimas; Cyclometry (sai-klom'i-tri), s. ykliome-
kapojimas; kirtimas; kirtimas; kir- trija; ratlanki numatavimo bdas.
pimas; karpymas; apkarpinejimas; Cyclone, (sai'klon), s. cyklionas; smarki

nukarpymas; tsymas (akmens) re- ; viesul.

žymas; besikalimas (dant); nuoplo- Cyclopean (sai-klo-py'en), adj. cyklio-
va; nuoreža; nuokarpa; iškarpa; iš- piškas; milžiniškas.
piova; prakasas. — adj. naudoja- ||
, Cyclopaedia. Cyclopedia (sai-klo-py'di-ii),
mas piovimui, kirtimui, kirpimui; s. encykliopedija.
piaujamas; kapojamas; kertamas; Cyclopedic (sai-klo-pžd'ik), adj. encyk-
kerpamas; ržomas; fig. aštrus; liopediškas.
skaudus; kiaurai perims; kartus; Cyclopic (sai-klop'ik), adj. eykliopiš-
kands; sarkastiškas. ||
— ly, adv. aš- kas; milžiniškas.
triai; skaudžiai. Cyclops (sai'klops), s. myth, cykliopas;
Cuttle, Cuttlefish (kot't'l, -fiš), s. zool. vienakis milžinas; | zool. mikrosko-
skidas, (Sepia); fig. paleistliežuvis; piški veželiai.
nepraustaburnis. Cyclorama (sai-klo-ra'mii), s. cvklioiu-
Cutty (kt'ti), s. trumpas pypkis; 1
pa- ma; vaizdas.
sileidle; palaidne. Cycloscope (sai'klo-skop), s. mone ra-
Cutwater (kSt'uo-tor), s. vandenk irtis: t besisukimo greitumui numatuo-
laivo smailgalis; lytlaužos briauna; ti.

lytlauža; orn. žirklasnape (jri

||
Cyclostome, Cyclostomous (sai'klo-stom,
paukštis). -klos'to-mos), adj. zool. apskritgerk*
Cutworm (kot'uorm), s. lapine kirmle.
 )ygnet 161 Dago

Cygnet (sig'net),
Cylinder (sil'in-dor),
.«. jauna gulbe.
t. cilindr; cilin- D
deris: volanas. Dab (dab), *. žinunas; meistras; | ir h t.
Cylindric, Cylindrical (si-lin'drik, -el), plekšte; | tekšteljimas: lengvai
tnlj. cilindrinis: cilindriškas. užgavimas: pliaukšteljimas; | šla-
Cylindroid (sil'indroid), *. geom. cilin- kas; taškas, g — , P.O. tekštereti:
droidas. nikterti.
Cymbal (sim'bel), cimbolai; taures.
s. Dabble (dab'b'l), r. a. taškyti; sutašky-
Cyme (saim), *. bot. plokštkeke (žini). ti; aptaškyti; sušlapinti. | r. n. teš-
Cymous, Cymose (sai'mos, -mos), u<lj. kentis; taškytis; talaškuotis; voliotis
plokštkekinis; plokštkekiuotas. (vandenyj, purvyne); fiy. knebinti:
Cymric (kim'rik), adj. vališkas: Vali- nagus kaišioti; daryti paviršuti- k
jos. | , *. —
vališka kalba. niškai.
Cymry(kim'ri), *. valiei gentis; valie- Dabbler (dab'blor), s. taškytojas; be>i-

i tauta; valieiai.
Cynic (sin'ik), s. cinikas. \ — , adj. ci-
teškentojas; Jig. tas, kurs
šutiniškai daro; tas, kurs
pavir-
nos
k
k
niškas; begdiškas; nepadorus: | kaišioja.
šunžvaigždinis. Dabster (diib'stor), *. žinunas; meistras.
Cynical (sin'ik-el), adj. = Cynic. |
— ly, Dace (des), s. vht. baltžuve.
adr. ciniškai. Dachshund (diiks'hnt), *. taksius (šuo).
Cynicism (sin'i-siz'm), *. cinizmas. Dactyl (diik'til), s. daktylius (eiline p-
Cynosure (sin'o-šrJ>sai'no-šr), n.astr. du zool. pirštas.
)•,

Mažoji MeŠka (žraigždynu*)-. Jiy. tas, Dactylic (diik-til'ik), adj. daktylinis:

kas k
pritraukia; magnetas. daktyliškas. | — , s. daktyliumi ra-
Cyon (sai'on), *. ion. = šytos eiles.
Cypher (sai' for), s. dbr. = Ciphek. Dactylology (dak-til-ol'o-dži), *. dakty-
Cyphonism (sif'o-niz'm), *. atidavimas liologija; mokslas susišnekjimo su
vabal kandžiojimams medumi iš- pagelba pirštais išreiškiam ženkl:
tepto prasikaltlio (ypatingas baudi- kalba pirštais išreiškiamais ženklais.
mo bdas). Dad (dad), *. tvas; tte.
Cypress (sai'prs), s. bot. ciprisas: cip-
Daddle (djid'd'l), r. n. netvirtomis kojo-
ris medis.
mis vaikšioti; strapalioti.
Cyprian (sip'ri-en), adj. kipriškas: Kip-
Daddock (dad'dok), ». pusras; stuobris:
ro salos (*. yen.); paleistuvingas. g
— , s. kiprietis; Kipro salos gyvento- šiekštas.
jas; | bedore moteris; paleistuve; Daddy (dad'di), #. tte: ttužis. | —long-
kekše. legs, (zool.), ilgakojis voras.
Cyprinoid (sip'ri-noid), adj. priguls prie Dado (da'do ir de'do), *. stulpo pap-
karpi; karpinis, j — , s. žuvis kar- des dalis.
pi veisles. Daffodil (daf'fo-dil), #. bot. narcizas.
Cyst (sist), s. med. pli krepšelis, put- Daft (daft), adj. paikas: kvailas; pa-
liuke; zool. krepšelis.
kvaišs.
Cystic (sist'ik), adi. krepšelinis: krep- palaidas galas: galai su-
Dag (djig), *.
šinis.
sivlusi viln; kudlos: |
jauno el-
Cystitis (sis-tai'tis), *. vied, psles už-
nio rajras.
degimas.
Dagger (diig'gor), *. durklas: duriamas
Cystocele (sis'to-syl), $. med. kuila.
peilis; typ. kryžiukas (ifnaiai pašte
Cystotomy (sis-tot'o-mi), *. chir. atida-
klinti).
rymas plini krepšeli; išplovimas
Daggle (dag'g'l), v. a. purvinti; supur-
pslinio akmens.
vinti; suteršti. | r. n. purvintis: susi-
Czar (zar), s. caras.
Czarina (za-ry'nii), s. cariene.
purvinti; susiteršti.
Czarish (zar'iš), adj. cariškas. Dago (de'go), *. prasivardžiavimas,
Czech (ek), *. ekas: ekiška {ar <Vk»
reiškis vistiek k: ispanas, portu-
kalba. [= Bohemian]. galas arba italas.
 ,

Dahlia 182 Dankish

Dahlia (da'ljii), jurgine. *. bot. Damnific (dam-nif'ik), adj. pragaištin-

Daily (de'li), adj. kasdieninis. | adt>. gas; vodingas;kenkis.
kasdien. — , s. dieninis laikraštis.
j|
Damp (damp), adj. drgnas. ||
— ,*. cirr-ir-

Daintily (den'ti-li), ado. dailiai; puikiai; na; drgnumas; migla; kas; garai.
biniai; saldžiai; skaniai. ||
— , v. a. dreginti; | gesyti; stelbti:
Daintiness (den'ti-nes), s. dailumas; silpninti; drs atimti. | —ness, ».
puikumas; meilumas; švelnumas: drgnumas.
priimnumas; saldumas; skanumas. Dampen (diimp"n), r. it. dreginti; sudre-
Dainty (den'ti), adj. skanus; priimnus: ginti; | gesyti; stelbti. ||
r.». dr§gti;
binus; švelnus; puikus. ||
— , *. gar- ati-,sudregti; gesti; nykti.
dumynas; saldumynas. Damper (diimp'or), s. silpnintojas: už-
Dairy (de'ri), «v. pienininkyste; pieniny- kimintojas; stelbejas.
ia. Dampish (diimp'iš), adj. truput dreg-
Dairyman (de'ri-man), s. pienius; pie- nas; apidregnis; drgnokas. ly, ||
—
nininkas. adv. drgnai; drgnokai. \ —ness, ».
Dais (de'is), s. garbes stalas: garbes drgnumas.
pastolis. Damsel (diim'zel), s. panaite; pana.
Daisy (de'zi), s. bot. martele: mentu- Damson (dam'z'n), s. mlynoji slyva.
kas; saulele. Dance (dans), v. n. šokinti; šokti. \ v. a.
Dale (del), g. klonis; slnis. šokinti; šokdinti. To attendance. —
Dalliance (diil'li-ens), besimylavimas; #. lungintis kam; vergintis; tpioti:
besiglamonejimas; J išdykavimas; klausyti kiekvieno keno pamojimo.
siautimas; juokavimas. D
— , s. šokimas; šokis.
Dallier (diil'li-or), s. myluotojas: gla- Dancer (diin'sor), s. šokjas: šokikas.
monetojas; juokautojas; juokdarys; Dancing (diin'sing), s. šokimas.
išdyklis. Dandelion (diin'di-lai-on), s. bot. karva-
Dally (dal'li), laika gaišinti; išdy-
v. 7i. žole; kiaulpien; piene.
kauti; juokauli; siausti; myluotis. Dander (diin'dor), f. n. bastytis. 1—,*.
Dam (dam), s. pataite; mote; damas: |j
piktumas; apmaud; |
pleiskanos.
dambis; prdas. J — r. a. užprudyti; , Dandiprat (dan'di-priit), *. žmogutis.
užkišti; sulaikyti. Dandle (dan'd'l), v. a. supti ant rank;
Damage (dam'edž), s. pragaištis; bledis: Dovyti ant keli.
pažeidimas. —, ||
v. a. pažeisti; ble- Dandier (din'dlor), s. bovytojas.
dies padaryti. | v. n. turti {ar pa- Dandruff (dan'drof), s. pleiskanos {(/ai-

nešti) bled; pasižeisti; gadint is. voj).

Damask (diim'esk), s. damaskas; ada- Dandy (dan'di), s. pliuškis; puikorius:

moškas.- ||
—
adj. damaskinis; ada-
,
gražnius.
moškinis. —
r. a. kvietkomis išsiu-
||
Dandyish (dan'di-iš), adj. kaip pliuškis:
vinti, išmarginti; iškvietkuoti. pliuškiškas; pliuškingas.
Damaskin (dam'es-kin), s. damaskine Dane (den), s. danietis; Danijos gyven-
tojas.
šoble.
Danger (den'džor), s. pavojus.
Dame (dem), s. dama; žiupone; pone;
Dangerous (den'džor-6s), ad. pavojin-
moteris.
gas; pragaištingas; pražtingas.
Damn (dam), v.a.n. keikti; prakeikti.
\

— ly, adv. pavojingai. —ness, ». pa-

Damnable (dam'na-b'l), adj. prakeikti- ||

— vojingumas.
nas; prakeiktas. ness, ». prakeik- |

tinumas; prakeiktumas. Damnably, Dangle (diin'g'l), v. n. kaboti; tabaluoti.

To — about ar after, sekioti paskui
||

adv. prakeiktai.
Damnation (diim-ne'šion), š. prakeiki- k;
besimeilinti kam.
mas; paskanda. Dangler (diin'glor), s. sekiotojas; besi-
Damnatory (diim'na-to-ri), adj. prakei- meilintojas.
kis; prakeikimo (*. gen.). Dank (dank), adj. drgnas.
Damned (diimd ir dam'nd), adj. pra- Dankish (dank'iš), adj. drgnokas; drg-
keiktas. nas. 1 —ness, .«. drgnumas.
 ' , ,

Dap 163 Daughter

Dap (dap), c/i. užmesti ( sitrenkti; susimušti;susidaužti. | —

Dapper (dap'por), adj. linksmas; sma- s.užgavimas; kirtis; smgis; duris,
gus; guvus; vikrus. susimušimas: susitrenkimas; | prie-
Dapple (diip'p'l), s. šlakas: taškas. | — maiša; | mus
užpuolimas, susir-
mlj. šlakuotas: taškuotas. | — r.«. , mimas, susikirtimas; plunksnos pa-
šlakuoti; šlakuotu daryti. braukimas: brkšnys, dim. brkš-
Dappled (diip'p'ld), adj. šlakuotas. nelis. Atone vienu kiriu; su — ,

Dare(dr), r. n. a. [pret. durst. DARBOJ, sykiu. A — of rata, lytaus buris.

drsti: išdrsti; atsidrsinti; dr- A — "t tin' tum/, mus užpuolimas
sos turti; nesibijoti; niekinti (pa* ant priešiaus.
r<j>); iššaukti. | —
,*. nesibijojimas: Dashboard (daš'bord), *. dangtis nuo
niekinimas (p<t rojaus). \ Dare-devil, purv {prie vežimo)
pasiuts drsuolis. Dasher (dliš'or), s. trankytojas: judin-
Darer (der'or), *. drasunas; niekinto- tojas; plakjas; | dangtis nuo pur-
jas (jMvcpnu); iŠSankCjaa (kovon).
Daring (dr'ing), *. drsumas; nesibijo- Dashing (ditš'ing), mlj. drsus: šaunus:
jimas. J
— , adj. drsus; nieko nesi- puikus.
bijs; pavoj niekins. | — ly, ode. Dastard (das'tord), s. nenaudlis; bai-
drsiai; su drsumu; nieko nesibijo- lys; niekšas, g — , mlj. bailus; niekam
damas. | — ness, *. drsumas; nieko nevertas. |
— ly, adj. bailus. J —ness,
nesibijojimas. *.bailingumas; bailumas; niekingu-
Dark (dark), adj. tamsus. \ — s. tam- , mas.
sa; tamsuma. | ly, adr. tamsiai. —
|
Dastardize (das'tord-aizt. v.a. bailinti:
—ness,*. tamsumas. bauginti; baim varyti ham.
Darken (dark "n r. a. tamsinti: temdy-
t, Dastardliness (diis'tdrd-li-ns), *. bailu-
ti; užtemdyti. | 0.8. temti. mas; niekingumas.
Darkish (dark'iš), adj. tamsokas: api- Data (de'tli). [pi. nuo d at cm], duo-
.*.

tamsis. tiniai: datai.

Darkle (dar'k'l), r.n. temti. Date (dt), *. data: diena (mnesio):
Darkling (dark'ling), adj. temsts: ap- metai; laikas. To bear --. turti
tems; tamsus. ant savs paženklint mnesio die-
Darksome (dark'som), adj. tamsus. n, metus. |— r. n. datuoti; paženk-,

Darky (dark'i), juodžius; negras.

*. linti diena, metais: paženklinti lai-
Darling (dar'ling), adj. d; s. mielas: nu- k. | r. n. datuotis; skaitytis nuo.
myltas; numyltinis; mieliausias. Date (dtbot. datul: daktilin pai-
», •*.

Darn (darn), v.a. adyti; užadyti. | —,#. ma. — palm, —tree, bot. daktilin
užadyta vieta; adymas. paima.
Darnel (dar'nl),s. bot. kkalis: tilške. Dateless (defies), adj. be datos: netu-
Dart (dart), jtis; vilyia.
s. v.a.n. ||
— , rs paženklintos dienos, met; am-
mesti; svaidyti; paleisti (vifyet); žinas.
šauti; perverti; skristi. Dative (d'tiv), s. gram, naudininkas.

Darter (dart 'or), metytojas s. ji, vi- Datum (d'tom), kr. Data. •*.

lyi; jtininkas; vilyninkas. Daub (dob), v.a.n. teplioti, tepti; mo-

Dartrous (dar'tros), adj. dedervininis: teršti; biauriai piešti. |
zoti; , ». —
dederviniuotas. biauriai nupieštas paveikslas; mo-
zone.
Dash (daš), r. a. tkšti: trenkti; sutrenk-
ti; sumušti; sutrupinti; suskaldyti:
Dauber (dob'br), •*. tpliotojas; mozo-
toja>.
sunaikinti; | sumaišyti; sugdinti: |

sublokšti: sujaukti; sumaišyti su

Daubery (dob'or-i), #. mozon; teplion.
kuo niekesniu; suteršti; sutepti: j
Dauby (dob'i), adj. limps; lipnus; glei-
ištrinti; išbraukti: | ant greito nu- vus.
piešti;nubraižyti; greitai ir pavir- Daughter (do'tor), f. dukt: dukra.
šutinišk padaryti, atlikti. | t.n. su- Daughter-in-law, .*. marti.
 ,

Daughterly 164 Deaf

Daughterly (do'tor-li), adj. dukteriškas. Deaconess (dy'k'n-es), sf. diakonisa.

Daunt (dant), v. a. bauginti; bailinti. Deaconry, Deaconship (dy'k'n-ri, -šip),
Dauntless (dant'les), adj. nebailus; ne- s. diakonyste ar džiakonyst; diako-

bailinamas; drsus. — ly, adr. dr- ||

nija.
siai; be baimes. I — ness, s. nebailu- Dead (ded), adj. numirgs; negyvas; be
mas; drsumas. gyvasties; be žado; nejauslus; ne-
Dauphin (do'fin), s. dofinas or delfinas krutus; šaltas; nudživs, sausas
Francuzijos karalii sosto p>-
{titulas (medis, etc.); kurias (balsas); stovs
dinii iki 1830m.). (raiiduo); užgess; J
tikras; pilnin-
Davenport (dav'en-port), f. ra'-omasi ; telis; visiškas, f
—,adv. pilnai; visiš-
stalelis. kai, —,s. gili tyluma: the of win- —
Davit (diiv'it), s. mar. vindas valtims ter, pats viduržiemis; the of night, —
(ar karui) iškelti. pats vidurnaktis. The dead, numi-
Daw (du), s. orn. kuosa. rliai. | —beat, dyknas; nenaud-
Dawdle (du 'd' 1), v.a.n. laik ant nieky lis; svetimnaudis. —language, mi-
leisti, apversti; bovytis: gaišuoti. rusi kalba. — letter,
neatimtas nuo
Dawdler (do'dlor), «. gaišuotojas; gai- pato laiškas. —
march, laidotuvi
štas; žioplys. muzika; šermeninis maršas, —shot,
Dawn (don), «. ra. aušti; aušroti; brk- visada tikslan pataiks šaulys; ge-
šti. | —
aušra; brkšta.
, s. rai pataikytas švis; marus suvis.
Day (dei), s. diena. Anniversary — —
water, (mar.) laivo paliekama už-
sukaktuvi diena. Canicular «,
— pakalyj vandens šliuže. weight, —
šunlaikis; dyklaikis; karštmetis. sunki, nepakeliama našta; sloga. —
Jewish —
diena rokuojama nuo sau-
, wind, (mar.) priešingas vejas; prieš-
les užtekjimo iki nusileidimo. vejis. Dead-eye, s. strike. Dead-
Working —
dirbama diena; darbo
, hearted, adj. bailus; baugštus; silp-
diena. To win the laimti kov, — , nos dvasios; nusigands.
pergale. All the long, vis dien: — - Deaden (ded"n), r. a. marinti; stelbti;
kiaura dien. The before paterdag, — gesyti; prigesyti; dusliu (ar kuriu)
užvakar. The other andais; au- — , daryti (bals); silpninti; mažinti.
riais; anauriais. by / after — — — Deadhead (ded'hed), s. besinaudojanty-
— kasdien; diena po dienos; dien-
,
sis dykai biletu.
dienon. From to dien-dienon: — — ,
Deadlight (d5d'lait), s. mar. sandariai
uždaromos dureles.
iš dienos . dien.
Daybook (def bk), s. dienknyge. Deadliness (ded'li-nes), s. marumas;
mirtingumas.
Daybreak (dei'brek), *. brkšta; aušra.
Deadlock (ded'lok), s. akloji spyna; fig.
Daydream (dei'drym), s. svajones; sva-
visiškas apsistojimas.
jojimai.
Deadly (dSd'li), adj. mirtinas; marus;
Daylight (dei'lait), s. dienos šviesa; die-
mirtingas; pragaištingas; nepermal-
na.
Daysman (deaz'man), *. tarpininkas.
daujamas. , ||
—
adv. mirtinai; mir-
tingai; pragaištingai; nepermaldau-
Dayspring (def spring), s. aušra: brkšta;
jamai. ||— nightshade, (bot.) vilkvyš-
pradžia.
ne.
Day-star (dei'star), s. aušros žvaigžde.
Deadness (dšd'ngs), s. numirimas; ne-
Daytime (deTtaim), *. dienos laikas;
gyvybe; negyvumas; apmirimas; nu-
diena. tirpimas; nusistelbimas.
Daze(dez), t. a. apkvaitinti. | — s. ap- ,
Deadworks (dd'uorks), s. pL kyšanios
kvaitimas; \ min. žibs akmuo. iš vandens laivo sienos.
Dazzle (da/.'z'l), t. a. šviesa apjakinti; Deaf (dfirdyf), adj. kurias; kimus;
apkvaitinti. | —
*. apjakinant
, švie- i duslus. —
and dumb, kurias ir neby-
||

sa. lys. Deaf-mute, s. nerius; kurias ir

Deacon (dy'k'n), ». diakonas; džiako- nebylys. \
—\y,adv. kuriai: kimiai:
nas. dusliai. ||
— ness, ». kurtumas.
 ,

Deafen 165 Decagonal

Deafen (dfn dyf'n), >.</. kurtinti:

ir Debate (di-bV), debatas: perkrati-
*.

apkurtinti; kuriu (ar dusliu) dary- nejimas: apsvarstinejimas; ginas:

ti. diskusija. | —
,v.a.n. apsvarstineti;
Deal (dyl), s. dalis: skaitlius: daugis; perkratinti; ginytis; debatuoti:
n great —
daug:
, dalymas (kurtu): | diskutuoti.
| egles medis; lenta. | — r.a. daly- , Debater (di-bt'or), s. ginininkas; dis-
ti; išdalyti. | r. n. dalytis: j verstis: putantas.
vertelgauti; pirkliauti; | veikti; elg- Debauch (di-bo'), r.a. teršti; gadinti:
tis; apsieititu kuo; pasielgti. darkyti; žaginti; sužagti; suvilioti.
Dealer (dyl'or), s. dalytojas: |
pirklys: |
—, s. sugedimas; paleistuvyst.

vertelga. Debauchee (db-o-šy'), #. palavykas; pa-

Dealing (dyl'ing), s. dalymas; | besiver- sileidlis; paleistu vas.
timas; vertelgavimas: pirkliavimas; Debaucher (di-bo'6r), s. suviliotojas;
| veikimas;apsijimas; pasielgimas sužagjas; darkytojas.
Dean (dyn), s. perdetinis; viršininkas; Debauchery (di-bo'or-i), s. sugedimas:
direktorius: prefektas. palaidunyste; pala vy kyšt e; ištvirki-
Dear (dyn, adj. brangus; mielas. | — mas; paleistuvyste.
brangiai. | — ,*. brangusis: my- Debenture (di-bn'tjur), s. paskolos ra-
limasis. | — \y,adr. brangiai. J — ness, štas: gržtamasis muitas.
.«. brangumas. Debilitant (di-bil'i-tent), adj. silpnins.
Dearborn (dyr'bbrn), *. vežimas; karie- Debilitate (di-bil'i-tet), r.a. silpninti:
ta. susilpninti.
Dearth (dorA), neužderjimas; stoka:
.*. Debilitation (di-bil-i-t'šion), *. nusilp-
trukumas; skursna; badas. ninimas; nusilpnjimas.
Death (drV<), s. mirtis; myris. Debility (di-bil'i-ti), *. silpnumas; nu-
Deathbed (dM'bd), *. mirties patalas. silpnjimas; negale.
Deathblow (deM'blow), *. mirtinas sm- Debit (deb'it), *. skola (pirkli knygine).
gis; mirtinas kirtis. | — r.a. debituoti; traukti skol
,

Deathless (dth'ls), adj. nemiršts: ne- lakštan.

marus. Debonair (deb-o-nr'), adj. malonus:
Death's-head (dMs'hd), s. numirlio mandagus.
galva: kaukole. Debouch (di-bš'), r. n. išeiti iš siauru-
Deathwatch (dM'uo), s. sarg, prista- mos; išeiti ant aikšties.
tyta prie ant nužudymo nusprsto Debris (d-bry'), s. griuvsiai: griuve-
prasikaltlio; | zool. mirtvabalis. nos.
Debacle (di-b'k'l ir de-ba'k'l), *. pra- Debt (dt), s. skola. —
of nature, mirtis.
siveržimas: išsiveržimas. Debtless (defies), adj. neturs skol;
Debar (di-bar'), t. a. užkirsti keli; ne- nesiskolins.
prileisti; trukdyti; kenkti; drausti; Debtor (dt'or), s. skolininkas: kalti-
užginti; nepriimti; atmesti. ninkas.
Debark (di-bark'), r. n. n. iškraustyti: Debut (de-bu'), «. debiutas: pirmas pa-
išlioduoti (lait); išsesti iš laivo; ap- sirodymas ant scenos.
leisti laiv. Debutant (d-bu-tan'i, *. debiutantas:
Debarkation (di-bar-k'šion), *. išlioda- aktorius pirm syk pasirods ant
vimas (latro): išsedimaš iš laivo. scenos.
Decade (dk'd), s. dešimtmetis; deka-
Debase (di-bes'), r.a. nužeminti: paže-
minti; sudarkyti; apibiaurinti; ap- da.
šmeižti; su f alsuot i. Decadence, Decadency (di-k'dens, -den-
Debasement (di-bs'ment), s. pažemini- si), *. puolimas žemyn; nupuolimas.
mas: sudarkymas; sufalšavimas. Decadent (di-k'dent), adj. puols že-

Debaser (di-bs'«'ir), *. pažemintojas; myn.

darkytojas; sufalsuotojas. Decagon (dk'S-gftn), a dešimt kampis.
Debatable (di-bt'ii-b'l), adj. ginytinas: Decagonal nii-kiiir'o-nel), adj. dešimt-
ginijamas. kampinis.
 Decagram 16(5 Decimai

Decagram (dk'a-gram), *. dešimt gra- December (di-s6m'bor), ». gruodis (m-

m;
dešimtgramis. nuo).
Decahedron (dek-a-hy'dron), s. dešimt- Decemvir (di-sem'vor), s. dešimt vy ris:
šonis. decemviras (sen. Root. ).

Decaliter (dek'a-li-tor), s. dekalitras: Decemvirate (di-sem'vi-ret), ». decem-

dešimt litr. viratas; dešimtvyrybe.
Decalogue (dek'a-log), *. dešimt prisa- Decency (dy'sen-si), ». mandagumas:
kym. padorumas: patogumas.
Decameter (dk'a-my-tor), g. dekamet- Decennary (di-sen'nii-ri), «. dešimtme-
dešimt metr.
ras; tis.

Decamp (di-kiimp'), v. n. nuimti (ar ap- Decennial (di-sen'ni-d), <idj. dešimt me-

leisti) stovyn; iškeliauti iš stovyk- tinis. I

— , s. dešimt metines sukaktu-
los. ves.
Decampment (di-kamp'ment), ». iške- Decent (dy'sent), adj. pritinks: pritin-
liavimas iš stovyklos; numimas kamas; mandagus; patogus; pado-
stovyklos. rus. — ly, adr. kaip pritinka: pado-
|

Decangular (dSk-an'gju-lor), adj. šešia- riai; mandagiai; pritinkaniai. |

kampinis; šešiakampis (.v.). —ness, s. Decency. =

Decant (di-kiint'), r. a. nusunkti: nute- Deceptibility (di-sep-ti-bil'i-ti), $. pri-
kinti; nuleisti; nulieti; nupilti. gaunamumas.
s. nusunki-
Decantation (di-kiin-te'šion), Deceptible (di-sSp'ti-b'l), adj. galimas
mas; nutekinimas; nuliejimas. prigauti; prigaunamas.
Decanter (di-kiint'or), *. indas skysti- Deception (di-sep'šion), s. prigaudine-
mams nusunkti; ||
nusunk j as. jimas; apgavimas; prigavystg.
Decapitate (di-kiip'i-tet), r. a. nugalaby- Deceptive (di-sep'tiv), adj. apgavingas;
ti; nukirsti galva. prigavingas. ||
— ly, adv. pri-, apga-
Decapitation (di-kiip-i-t'šion), *. nuga- vingai. B —ness, s. apgavingumas.
labijimas; nukirtimas galvos. Decerption (di-sflrp'ši8n), *. nupjovi-
Decapod (dek'ii-pod), s. dešimtkojis. mas; nuskynimas; šmotelis.
Decarbonate, Decarbonize (di-kar'bon-et, Decharm (di-arm'), r. a. atkerti: atža-
-aiz), v. a. prašalinti angl; atskirti vti.
nuo anglies. Decide (di-said'),
v. a. n. užgirti; nutar-
Decay (di-keT), t.n. gesti; nykti; puti; sprsti; nusprsti; užbaigti.
ti;

kirmyti; žemyn pulti. — *. suge- ||

,
Decided (di-said'd), adj. nutartas: už-
dimas; sunykimas; supuvimas; nu- baigtas; galutinas; tikras; neabejo-
puolimas. tinas; sprendžiamas; nutars; pasiri-
Decayed (di-kead'), nupuols; adj. su- žes. |
— ly, adv. galutinai; tikrai: ne-
nyks; sugeds; supuvs. abejotinai; sprendžiamai; su pasir-
Decease (di-sys'), s. mirtis; atsiskyri- žimu.
mas su šiuo svietu. — , n. a. mirti; || Decider (di-said'6r), .*. sprendjas: nu-
atsiskirti su šiuo svietu. tarejas; nusprendejas.
Deceased (di-sysf), adj. mirs. The—, Deciduous (di-sid'ju-6s), dj. puolas;
s. numirlis; velionis. krints (sak. apie augmen lapus,
Deceit (di-syt ), *. apgaulis; apgavyste; etc.); mets (lapos. etc.).
suktybe. Decigram (des'i-gram), .-. decigramas;
Deceitful (di-syt' fui), adj. apgavingas. dešimta gramo dalis.
||
— ly, adr. apgavingai. ||
—ness, ». Deciliter (des'i-ly-tor), *. decilitras; de-
apgavingumas; apgavyste. šimta litro dalis.
Deceivable (di-syv'ii-b'l), adj. prigauna- Decimai (des'i-mel), adj. arith. decima-
mas. H —ness, «. prigaunamumas. liškas: dešimtinis, —fractions, u.
Deceive (di-syv'), r. a. prigaudinti; ap- decimališki (ar dešimtiniai) ru pi- t

gauti prigauti; suvedžioti.

; niai. H
— ly, adv. dešimtimis: deci-
Deceiver (di-syv'or), *. prigavejas; ap- mališkai; su pagelba decimali&k
gavikas; suvedžiotojas. trupini.
 I

Decimate 167 Decorate

Decimate (ds'i-mt), /•.'/. dešimtuoti; Declension (di-kl6n'ši6n), s. palinki-

rinkti dešimtines; imti kiekvien mas; nuolaidumas: pašliodnumas: |

dešimta. puolimas; nupuolimas; sugedimas:

Decimation (ds-i-me'šion), *. dešimta- | atmetimas: atstmimas; | yratn.
vimas; mimas kiekvieno dešimto. linksniavimas.
Decimeter (ds'i-my-tor), s. decimetras: Declinable (di-klain'a-b'l), adj. link-
dešimta m»'tro dalis. sniuojamas.
Decipher (di-sai'for), v.a. iš-, perskai- Declination (d6k-li-ne'ši6n), s. palinki-
tyti: atidengti. mas: pakrypimas: puolimas: | nu-
Decipherer (di-sai'for-5r), #. iš-, per- krypimas; atsitolinimas: atmeti- |

skaitytojas; atidengjas. mas; atstmimas: atsisakymas:

Decision (di-si"žion), s. nusprendimas. gram, linksniavimas.
Decisive (di-sai'siv), aiJj. deciduojs; Declinature (di-klain'a-tjur), *. atsisa-
sprendžiamas; galutinas. | — ly. mdv. kymas: išsižadjimas.
sprendžiamai; galutinai. J — ness, •«. Decline (di-klain'), i. a. palenkti; nu-
sprendžiam urnas; galutinumas. lenkti: nukreipti; atstumti: at-
Deck (dk), v.a. dengti; apdengti; \
mesti: atsisakyti n><<> ko; nepriimti.
puošti: pardyti. | — s. stogas; de-
, j
r. n. linkti; nulinkti: nusvirti: pul-

nis (laivo)', kalade (kort). ti žemyn; leistis (#ak. apie saule):

Decker (dek'or), s. dengejas; puošjas: krypti: nukrypti; iškrypti. | , *. —

pardytojas. puolimas; puolis; nykimas: med.
Decking (dk'ing), s. puošimas: par- džiova.
dymas. Declivitous, Declivous (di-kliv'i-tos.
Declaim (di-klm'), t. n. dekliamuoti. -klai'vos), adj. nuolaidus; nuožul-
Declaimer (di-klm'or), s. dekliamuoto- nus: pošliodnus.
jas; kalbtojas; oratorius. Declivity (di-kliv'i-ti), .*. šlaitas: nuo-
Declamation (dk-lii-m'šion), *. deklia- laida; nuolaidumas; pakaln.
mavimas; dekliamacija; kalba. Decoct (di-kokf), r. a. suvirinti.
Declamatory (di-klam'ši-to-ri), adj. dk- Decoction (di-kok'šion), s. išvirinimas:
liamatoriškas; bombastiškas: išpui- suvirinimas.
kintas. Decollate (di-kol'lt), v.a. nugalabyti:
Declarable (di-kler'a-b'l), ad. apskel- nukirsti galv.
biamas. Decollation (dy-kol-le'Šion), *. nugala-
Declaration (dek-la-r'šion). s. apskel- bijimas: nukirtimas galvos.
bimas; apgarsinimas: apreiškimas; Decollete (d-kol-le-te'), adj. dekoltuo-
parodymas; išaiškinimas: papasako- tas.
jimas: išpažinimas. Decolor (di-kol'6r), r. a. atimti daž.
Declarative, Declaratory (di-klar'ii-tiv, parv; nublankinti.
-to-ri),ad. apreiškis: apreiškia- atmi-
Decoloration (di-koi-or-e'šioni. •*.

mas; išaiškinamas; paaiškinamas: mas dažo; nužudymas dažo: nublan-

parodomas. kimas.
Declaratorily (di-klar'a-to-ri-li), ddv. Decomposable (dy-kom-poz'ii-b'
aiškiai: paaiškinaniai; viešai. išdstomas.
Declare (di-kler'% t. a. n. skelbti: viešai Decompose (dy-kom-poz'), <•.</. išdsty-
garsinti; apskelbti; apreikšti; išpa- ti; supdyti. | t. n. išsidstyti: puti.
žinti; pripažinti; parodyti. To — Decomposition (di-kom-po zi"šion), <*.

off, atsimesti; atsisakyti. To one's — išdstymas ( sudti, anali-

self, viešai pasirodyti; viešai išpa- za; | išsidstymas; puvimas.
žinti. Decompound (dy-kom-paund), v.a. su
Declaredly (di-kler'ed-lh, adv. atvirai: dti: pridti prie SUomaišos; išd- j

viešai. styti. — adj. sudtas; sudtinis.

| ,

Declarer (di-kler'or), s. apskelbjas: Decorate (dek'o-rSt), v.a. puošti; da-

apreiškjas. binti; papuošti; pardyti.
 Decoration 168 Deedless

papuoši-
Decoration (dek-o-re'šion), *. Decrier (di-krai'6r), s. nupeikejas; ko-
mas; pardymas; dekoracija. — liotojas.
Day, s. kap puošimo švente (Suv. Decry (di-krai'), v. a. nupeikti; barti;
Valst.). kolioti; aprkti; apšaukti.
Decorative (dek'o-re-tiv), adj. tarnaujs Decumbence, Decumbency (di-kom'bens,
papuošimui; puošiamas. -ben-si), s. guljimas.
Decorator (dek'o-re-tor), s. puošjas; Decumbent (di-kom'bent), adj. guls;
dekoratorius. gulsias. —\y,adv. gulsiai guloms.
||

Decorous (dek'o-ros ir di-ko'ros), adj. Decumbiture (di-kom'bi-tjur), s. atguli-

pritinkamas; atsakomas; padorus; mas dangiškos reik-
(serganio)-, ||

patogus. — ly, adv. pritinkamai; pa-

||
šmes, pagal kurias pranašauja išgi-
togiai; padoriai. jim ar mirt serganio.
Decorticate (di-kor'ti-ket), v. a. nulupti Decuple (dek'ju-p'l), adj. dešimterio-
žieve. pas. —,v.a. padešimteriopinti.
|

Decortication (di-kor-ti-ke'šion), .«*. nu- Decurion (di-kj'ri-6n), s. dešimtinin-

lupi mas žieves. kas (sen. Bom.).
Decorum (di-ko'rom), *. pritinkamas Decurrent (di-kor'rent), adj. nusidrie-
{ar patogus) pasielgimas; mandagu- kis.
mas; patogumas; padorumas. Decussate (di-kos'set), v. a. perkryžiuo-
Decoy (di-koi'), v. a. slastus vilioti; ti; sukryžiuoti, f —,adj. susikryžia-

prigaudinti. —
privilioti; ||
, s. vilio- vs; perkryžiuotas.
ne vylius slastai žabangos.
; ; ;
— duck, Decussation (dy-kos-se'šiSn), s. perkry-
antis, viliojanti kitas antis (medžio- žiavimas; sukryžiavimas; susikry-
nj); fig. vilioklis. žiavimas.
Decrease (di-krys'), v. a. mažinti. r. n. ||
Dedicate (ded'i-ket), v. a. pavesti; pa-
mažti, mažintis. | , s. sumažji- — švsti; paaukauti. H
— , adj. pašv-
mas; delia (menulio). stas; paaukautas.
Decree (di-kry'), v.a. nusprsti; nutar- Dedication (ded-i-ke'šion), s. pašventi-
ti; padavadyti. , s. pad vadi j i-
||
— mas; paaukavimas; pavedimas.
mas; sakymas; prisakymas; nu- Dedicator (ded'i-ke-tor), s. pašventejas;
sprendimas. tas, kurs pašveniamam savo veika-
Decrement (dgk'ri-ment), s. sumažji- l.
mas; sudlimas. Dedicatory (ded'i-ka-to-ri), adj. pašven-
Decrepit (di-krep'it), adj. nusenejes; timo (s. gen.); pašveniamas.
pasens; nukarš j es. Deduce (di-djs'), v. a. išvedžiojimus
Decrepitate (di-krep'i-tet), v. a. deginti; daryti; išvedžioti; išvesti.
spraginti ugnyj. ||
v. n. spragti. Deducible (di-dj'si-b'l), adj. galimas
Decrepitation (di-krep-i-te'šion), *. spra- išvesti ; išvedamas.
gejimas (ugnyj). Deduct (di-dokf), v. a. atitraukti; atro-
Decrepitude (di-krep'i-t j ud), s. senatve; kuoti.
karšatis. Deduction (di-dok'šion), s. atitrauki-
Decrescent (di-krVsent), adj. možts; mas; atrokavimas; | išvedimas; de-
dls. dukcija.
Decretal (di-kry'tel), adj. dekretiškas. Deductive (di-dokt'iv),adj. išvedamas.

| — , s. dekretalas; popiežiaus nuta- I

— ly, adc.
pagal išvedim.
rimas, padavadijimas. —s, s. pi. ||
Deed (dyd), s. veiklumas; veikme; dar-
surinkimas popiežiaus padavadiji- bas; veikalas; nuoveikalis; aktas: ||

m, nutarim; dekretalai. dokumentas; užrašas; f buitis; tikry-

Decretory, Decretorial (dVri-to-ri. -to'- be; teisybe. In —
ištikro; tikrai.
,

ri-el), adj. sprendžiamas; galutinas; I

—,v.a. užrašyti kam perduoti k;
u/baigtinis; kritiškas. pagal dokument us.

Decrial (di-krai'el), s. aštrus papeiki- Deedless (dyd'les), adj. neveiklus; ne-

mas; nubarimas; koliojimas. at sižymejs darbais.
 Deem 169 Deferential

Deem (dym), r.a.n. manyti: sampro- Defeat (di-fyf), suardyti (ftfiu vi

r. a.

tauti; bti nuomones; sprsti: ro- manymus, etc.); panaikinti; | apveik-

kuoti. ti; pergalti; sumušti; atmušti; at
Deep (dyp), adj. gilus; žemas (baisau): karti. | —,*. suardymas; panaikini-
tamsus (dažas): | sumanus; buklus: mas; sumušimas; pragaištis (ko-
|

| pasleptinis; slaptingas. | mdt. — , toj). To suffer a prakišti; pra- — ,

giliai. | — , 8. gelme: giluma: bedug- laimti kov; sumuštu tapti.

ne. |
— ly, adr. giliai. |
— ness, *. gi- Defecate (dSf'i-ket), t. a. valyti; gryny-
lumas; gilybe. ti. | — , -adj. valytas; grynytas; ko-
Deepen (dyp"n), v. a. gilinti; tamsinti štas.
(parr); žeminti (bals). \ v.n. gilin- Defecation (df-i-kS'šin), *. valymas:
tis; sigilinti. trrvnijimas.
Deer (dyr), s. zool. briedis; elnias. Defect (di-f6kf), s. kliautis; kliauda;
Deface (di-fes'), c. a. darkyti; gadinti; yda: trukumas.
biaurinti; | nudildyti; nutrinti. Defection (di-fk'šidn), s. apleidimas,
Defacement (de-fes'ment), s. sudarky- užmiršimas savo pareig; atsimeti-
mas; gadinimas: | nutrinimas: nu- mas; atpuolimas (nuo tikjimo).
dildymas; nudlimas; | tai, kas dar- Defective (di-fkt'iv), adj. netobulas:
ko, gadina. nepilnas; negantinas; turs yd. |
Defacer (di-fe'sor), s. darkytojas: ga- — ly, adc. netobulai; kliaudingai.
j
dintojas; subiaurintojas. — ness, 8.trukumas; neganetinumas;
Defalcate (di-fal'ket), v. a. nukirsti: nu- kliaudingumas; ydingumas.
traukti; atrokuoti. \ v.n. neišmok- Defence (di-fens'), s. Defense. =
ti;nusukti. Defend (di-fšnd'), v. a. ginti: atginti;
Defalcation (dy-fal-ke'šin), s. atitrau- apginti.
kimas; nutraukimas; atrokavimas Defendant (di-fend'ent), s. apginejas:
(nuo sumos); nusukimas; neišmoke- Jur, skundžiamoji puse; apsksta-
jimas. sis; kaltinamasis. |— , adj. ginamas;
Defamation (df-a-me'šion), *. apšmei- apginamas; apginimo (». gen.).
žimas: apkalbejimas; apšmeiža. Defender (di-f6nd'or), s. apginejas.
Defamatory (di-fam'a-to-rii, adj. šmei- Defense (di-fens'), ginimas; apgini-
s.

žtas; apšmeižingas; apjuodins; api- mas; apsauga; gintuve; jur. apgini-

, biaurijas. mas; apginamoji kalba.
Defame (di-fem'), t. a. šmeižti; apžmei- Defenseless (di-fns'lsi, adj. be apsau-
gos; be apginimo; beginklinis; ne-
žti: apjuodinti; apkalbti; garb nu-
apsaugotas.
piešti.
Defensible (di-f8n'si-b'l), adj. apsaugo-
Defamer (di-fem'or), s. šmeižejas; ap-
jamas; apginamas.
Šmeižejas; apjuodintojas.
Defensive (di-fn'siv), adj. apginamas:
Default (di-folf), *. kalte; kaltybe: ne- apginimo (s. gen.); apsiginimo (s.
rpestingumas (pildyme p-ireigt); gen.). — , *. apsauga; sargyba,
yda; stoka; in
del stokos: | — of, —ly. adt.
|

apginamai.
|

jur. nepribuvimas teisman. | , r. a. — Defer (di-for), t. u. atidlioti; atidti:

n. nepildyti (prižadjim, prideryx- palikti ant toliaus; vilkinti; tsti:
i); prasikalsti; prasižengti; jur. pratsti: |
perstatyti (kam kok'' da-
lyk'l). v.n. vilkinti; laukti; pasi-
nepasirodyti teisme. | |
duoti; nusilenkti toš.
Defaulter (di-folt'6r), nepildytojas *.
savo priderysi; laužytojas žodžio;
Deference (def'or-ens), s. nusilenkimas;
nulankumas; pagodone.
| nepribuvelis teisman: | neišsimo-
Deferent (deT6r-ent), *. pergabenimo
ks skolininkas; sukius. rankis: pernešejas: perdavjas; pra-
Defeasance (di-fy'zens), s. panaikini- vadas; a*tr. aplinkblgio ratas.
mas. Deferential(df-oren'šel), adj. nulan-
Defeasible (di-fy'zi-b'l), adj. panaikina- kus; pagodones pilnas. | — ly, adc.
mas. nu lankiai; su pagodojimu.
 Deferrer 170 Defraudation

Deferrer (di-lbr'ror), ». atideliotojas; grieštai; aiškiai; tikrai; galutinai.

vilkinto j as. 1 —ness,*. grieštumas; aiškumas.
Defiance (di-fai'ens), iššaukimas: pa-
s. Deflagrable (di-fle'gra-b'l), adj. degus:
šaukimas besityiojimas
(kovon); užsidegs; užsiliepsnojs.
(iš keno grasinim, etc.); niekinimas (def la-gret), v. n. degti: su-
Deflagrate
ko. degti; išdegti. 1 v. a. deginti; sude-
iššaukis; dr-
Defiant (di-fai'ent), adj. ginti.
sus; nebojs; besityiojs; pasityio- Deflagration (dšf-lii-gre'šion), s. gaisras:
jim pilnas. | — ly, adv. su pasity- chem. degimas; deginimas; sudegi-
iojimu; drsiai. nimas.
Deficience, Deficiency (di-fi"šens, -šen- Deflagrator(def la-gr-tor), s. chem. de-
si), *. neužtektinumas; neganetinu- gintuvas.
mas; trukumas; stoka. Deflect (di-nekf), r. n. iškrypti: nu-
Deficient (di-fi"šent), adj. negantinas; krypti. | f. o. nukreipti; sulenkti.
neužtektinas; neužtenks; stokuo- Deflection (di-flek'šion), s. nukreipi
js. g — ly, adv. negantinai; neužtek- mas; nukrypimas; iškrypimas; lin-
tinai. kimas; besilenkimas; sulinkimas.
Deficit (deT i-sit), s. deficitas; nepritek- Deflexure (di-fleks'jur), *. = DEFLEC-
lius TION".
Defier (di-fai'6r), s. nebojantysis (gra- Defloration (df-lo-re'šion), s. išžagini-
sinim, etc): besityiotojas; niekin- mas; išgedinimas; atmimas mer-
tojas. gystes.
Defile (di-fail'), v. a. teršti; priteršti: Deflour (di-flaur'), t.a. kvietkas nu-
suteršti; apibiaurinti; šmeižti; žag- skinti; | išžaginti; sužagti; išgdinti;
ti; prižagti; sužagti. ||
— , v. n. eil- nekaltybe atimti.
mis praeiti (sak. apie kariaun). \ —, Deflower (di-flau'or), r. a. = Deflour.
s. siauruma; siaura tarpkalne. Defluxion (di-fiokš'ion), *. šlapumo iš-

Defilement (di-fail'ment), s. suteršimas; begimas.

apibiaurinimas; sugedimas: supu-
| Defoliation (di-fo-li-e'šion), s. lap nu-
vimas; biaurumas; nevalumas: ne- byrjimas; metimas lap.
švarumas. Deforce (di-fors'), c. a. paveržti (metim
Defiler (di-fail'or), s. teršjas; biaurin- xttriixt).

tojas. Deforcement (di-1'ors'ment), «. paverži-

Definable (di-fain'ii-b'l), adj. apsklem- mas.
biamas; apibriežiamas; išaiškina- Deform (di-form'), v. k. darkyti; sudar-
mas. kyti; sugadinti; subiaurinti.
Define (di-fain'), v. a. apsklembti; api- Deformation (def-6r-me'šion), #. sudar-
briežti; apryboti; nuženklinti; pras- kymas; darkumas; perkeitimas pa-
me išguldyti; aiškiai parodyti. vidalo.
adj. apsklembtas:
Definite (def'i-nit), Deformed (di-formd), adj. iškraipytas:
aprybotas aiškiai paženklintas ;grie-
; sudarkytas; darkus; negražus; biau-
štas; aiškus; tikras; gram, reiškia- rus. I —ness,*. buvimas iškraipytu,
mas. I — ly, adv. apsklembtai; grie- sudarkytu; darkumas; biaurumas.
štai; aiškiai; tikrai. |
— ness, t. ap- Deformer (di-form '()i), ». darkytojas.
sklembtumas; grieštumas; aišku- Deformity (di-form'i-t i), ». iškrypimas:
mas. darkumas; tai, kas darko keno gra-
Definition (def-i-ni"šion), s. apsklembi- žum, išžir.
mas; grieštas nuženklinimas; išgul- Defraud (di-frod'), v. a. suktybmis i iš-

dymas prasmes; definicija. vilioti; pavogti; pašluoti; nusukti:

Definitive (di-fin'i-tiv), adj. apsklemb- prigauti.
tas; aprybotas; grieštas; aiškus; reis- Defraudation (di-fro-de'šion), t. pavogi-
inis; tikras; galutinas; gram, reiš- mas; pašlavimas: nusukiinas: sukty-
kiamas. | — ly, adv. apsklembtai; be; priga vyste; vagyste.
 ,

Defrauder 171 Deliberate

Defrauder (di-frod'or). $. prigaviku; Deiform (dy'i-form), adj. dieviškas.

sukius. Deify (dy'i-faii, v.a. dievinti; padievin-
Defray (di-fre/), 9.a. užmokti už k; ti.

apmokti (kSno fflmdimm, k<>x/ >'*). Deign (den), r. n. teiktis. | r. a. dalei-

Defrayal Uli-frei'el), *. apmokjimas: sti; pa sly t i.
užmokjimas .fno knit ii >. Deism (uy'iz'm), s. viendievyste; tik-

Defrayer (di-fret'6r), s. apmoketojas jimas Dievo esyb, bet netikji-

kait. mas dieviškiems apreiškimams.
Defrayment (di-frTment), *. = Dekka v- Deist (dy'ist), s. deistas; tikintysis
AL. Dievo esyb, bet nepripažsts die-
Deft (deft), adj. gabus; mitrus: sma- višk apreiškim: laisvamanis.
gus. | — ly, adr. smagiai; mitriai. \
Deity (dy'i-ti), a dievyste; dievaitis.
—ness, *. mitrumas: smagumas. Deject (di-džkt), r. o. nulidinti.
Defunct (di-fonkt), adj. mirs; numirs. Dejected (di-džekt'ed), adj. nulids;
| — , s. numirlis; velionis. lidnas: nusimins, j
— ly, adr. lid-
Defy (di-fai'), v.a. iššaukti (ivcon); nie- nai. | —ness, *. lidnumas; nulidi-
kinti; nepaiseti; tyiotis. mas.
Degeneracy (di-džen'6r-a-si), *. išsigimi- Dejection (di-džSk'šion), s. nulidimas;
mas; išsiveisimas; degeneracija; su- lidnumas; dvasios nupuolimas.
gedimas: doriškas nupuolimas. Dka. ., žr. Dec a
. . . .

Degenerate (di-džen'6r-et), išsigim- r. n. Delay (di-lef), atidlioti; atidti:

r. a.
ti ;išsi veisti; ypatybse (ar doriškai) vilkinti; tsti; nutsti; trukdyti. |
nupulti; sugesti. išsigims:| — , adj. «.//. gaišauti: gaišti; velintis. | — ,#.

išsiveiss; sugeds:
ištvirks; ne. atidliojimas; vilkinimas; trukdy-
doras; biaurus. | — ly, adr. niekin- mas; gai<avimas: sugaišimas: užtru-
gai; biauriai. | —ness, *. De<;e\- = kimas; suogaištis.
EKACT. Delayer (di-lef ir),s. atideliotojas: vil-

Degeneration (di-dž6n-or-"šion), s: išsi- kintojas; gaišuotojas.

gimimas; sugedimas; nupuolimas. Dele (dy'li), v.a. typ. išbraukti: išme-
Deglutinate(di-glj'ti-net), >:.o. atlipdy- sti.
ti; atklijuoti. Deleble (del'i-b'l ir dy'li-b'l), adj. iš-
Deglutition (deg-lju-ti"šion), s. rijimas: braukiamas; išmetamas.
prarijimas. Delectable (di-lk'tii-b'l), adj. priimnus:
Degradation nuže-
(deg-ra-de'šion), s. labai mgus. { —ness, #. priimnu-
minimas; atmimas kam garbes ar mas; megumas.
titulo; numetimas (nuo urdo): | su- Delectation (dy-lk-te'šion), s. linksmy-
gedimas; suniekejimas; nupuoli- be; linksmumas; priimnumas.
mas; sumenkjimas; sumažjimas. Delegate (dTi-get), r. a. išdeleguoti:
Degrade (di-gred')» «.«• nužeminti: at- pasisti pasiuntin, delegat. | — , #.
imti kam ureda, garb; nupuldyti: pasiuntinys; delegatas. | — , adj. pa-
sumažinti. sistas; išdeleguotas.
Degree (di-gry'), s. laipsnis. /?// de- Delegation (dgl-i-ge'šion), s. išdelegavi-
9, laipsniškai. mas; pasiuntimas delegat; delega-
Dehisce (di-his'), v. n. plaišioti: žiotis: cija; pasiuntiniai; perstatytojai.
atsidaryti. Delete (di-lyt'>, T.a. = Dele.
Dehiscence(di-his'sens), *. plišiojimas: Deleterious (del-i-ty'ri-6s), adj. vodin-
atsidarymas. gas; bledingas; nuodingas.
Dehiscent (di-his'sent), *. plaišiojs: at Deff, Delft (delf, delft), s. = Delft-
sidaras.
z
ware
Deicide (dy'i-said), s. dievažudyste. Delftware (delft 'ur), *. indai iš holan-
Deification (dy-i-fi-ke'šidn), *. dievini diško porcelno.
mas: padievinimas. Deliberate (di-lib'6r-et\ r. a. n. svarsty-

Deifier (dy'i-fai-6r), s. dievintojas. ti; apsvarstineti; apmastineti. } —

 Deliberation 172 Demain
adj. apsvarstys; atsargus; ltas; ap- Deliquiation (di-lik-ui'-e'šion), $. nrpi
svarslytas. 1
— \y,'«lr. apsvarst aniai : m as.
atsargiai; apsvarstytai, f
— ness, ». Delirious (di-lir'i-6s), adj. klajojs.-
apsvarstymas; atsargumas. kvaitulio apimtas; pakvaišs. H — ly,
Deliberation (di-lib-or-e'šion), s. apsvar- adv. klajojaniai. | —ness, s. klajo-
stinejimas; apsvarstymas. jimas; kvaitulys; pakvaišimas.
Deliberative (di-lib'6r-a-tiv), adj. ap- Delirium (di-lir'i-6m), *. klajojimas;
svarsts; apsvarstomas. ||
— ly, adt. svajojimas; pasvaigimas; kvaitulys.
su apsvarstymu atsargiai. ; Delitescence (dl-i-tVsens), s. slapty ne;
s. delikatnumas;
Delicacy (dl'i-ka-si), nuošalumas.
minkštumas; švelnumas; smulku- Deliver (di-liv'6r),
v. a. išliuosuoti; pa-
mas; mandagumas; jauslumas; jaus- liuosuoti; išvaduoti; išgelbti; \ ati-
mingumas; | saldumynai; skanumy- duoti; perduoti; teikti; f
laikyti
nai. (kalb); sakyti (pamoksl); \
pagim-
Delicate (deTi-ket), adj. delikatnas; dyti.
švelnus; minkštas; smulkus; puikus; Deliverance (di-liv'6r-ens), s. paliuosa-
dailus; mandagus; jauslus; jausmin- vimas; išvadavimas; išgelbjimas.
gas. —ly, adv. delikatnai. | —ness,
||
Deliverer (di-liv'6r-6r), s. išliuosuoto-
s. delikatnumas. jas; išvaduotojas; išlaisvintojas; iš-
Delicious (dili"ši6s), adj. saldus: pri- gelbtojas; ||
kalbtojas; sakytojas.
imnus; puikus. |j
— ly, adv. saldžiai; Delivery (di-liv'or-i), s. išliuosavimas;
puikiai. ||
—ness, s. saldumas; pri- išvadavimas; išgelbjimas; atida- ||

imnumas; puikumas. vimas; perdavimas; išdavimas: tei-

Delight (di-lait'), s. džiaugsmas; links- kimas; sakymas; kalba;
||
gimdy-
mybe; priimnumas. ||
— , v. a. džiu- mas; pagimdymas.
ginti; linksminti. \ v.n. džiaugtis; Dell (del), s. dauba; klonis.
linksmintis. Delphin (del'fin), adj. delfiniškas; dol-
Delightful priimnus;
(di-lait'ful), adj. finiškas.
puikus. — ly, adv. puikiai; priim-
||
Delta (dT ta), *. graikiška raide A ,(=d);
niai. — ness, s. puikumas; priimnu-
|)
| delta (upes).
mas. Deltoid (del'toid),adj. deltiškas; turs
Delightsome (di-lait'som), adj. = De- deltos pavidal.
lightful. Delude (di-ljd'), v. a. prigaudinti; ap-
Delineate (di-lin'i-et), n. a. apipaišyti; gauti; suvilioti; suvedžioti; paklai-
apipiešti; nubraižyti; nupiešti. dinti.
Delineation (di-lin-i-e'šin), *. apiplši- Deluder (di-ljud'6r), s. apgaudintojas;
mas; nupiešimas; nubraižymas; pai- suvedžiotojas; vyli gis.
šinys; škicas. Deluge (del'judž), *. tvanas. | — v. a. ,

Delineator (di-lin'i-e tor), paišytojas; s. aptvindyti; užtvinti; užlieti; paskan-

nubraižytojas; škicuotojas. dinti.
Delinquency (di-lin'kuen-si), s. nestro- Delusion (di-lj'žion), s. prigavimas;
pumas: nerpestingumas; kalte; pra- apgavyste; suvedžiojimas; sukly- ||

sižengimas. dimas; klaida.

Delinquent (di-lin'kuent), adj. nestro- Delusive, Delusory (di-lj'siv, -so-ri),

pus; nerpestingas {pildyme pride- adj. prigavingas; apgavingas.

rynei); kaltas. | — s. kaltininkas. ,
Deive (delv), v. a. n. kasti; raust i fig. ;

Deliquesce (del-ikušs')f *>•»• tirpti; pa- susekti; ištirineti; išjieškoti. \ — , *.

sileisti. duobe; rsys; urvas.

tirpi- s. kasjas; rausejas.
Delver (dšlv'or),
Deliquescence (del-i-ku&s'sens), *.

mas; pasileidimas. Demagogue (dSm'a-gog), s. demagogas;

Deliquescent (džl-i-kus'sent), adj. tirp- liaudies vadas; minios oratorius.
stas; pasileidžis. Demain (di-men'), s. valdyba; dvaras;
Deliquiate (di-lik'ul-et), v.n. tirpti. duba; uke.
 Demand 173 Demonstration

Demand (di-nuiml' r. C. reikalam

i, i :
[
niui; paTftiiimM (ttfHt) rftrtinhii;
kvosti. | — reikalavimas: prašy-
, x. mirimas: myris (vnnikMOti tpat);
mas; I
užklausimas; kvotimas. |
jur. atidavimas arendon. | —,r.a.
Demandable(<li-maiui'ii-b*l), adj. reika- perduoti pdiniui; atiduoti aren-
laut inas: reikalaujamas. don; persamdyti.
Demandant (di-miind'ent), *. reikalau- Demisamiquaver (d6m-i-sSm'i-kue-vor),
tojas: | skundjas. s. mus. viena trisdešimt-antradalis
Demander (di-mand'or), #. reikalauto- notos.
jas. Demission (di-miš'šiSnt, *. nupuolimas:
Demarcation, (dy-mar-ke'-
Demarkation nupuldymas; nužeminimas; pažemi-
sioti), x. paženklinimas; apženklini- nimas.
mas; atskyrimas. Lineof skiria- — , Demit (di-mif), r. a. nupuldyti; nuže-
moji {ar rubežiuojamoji) linija; sie- minti; pažeminti; apleisti (ur?d<);
nine linija. atsisakyti {nuo urdo).
Demean (di-myn'), r. a. valdyti: vesti. Democracy (di-mok'ni-si), s. žmoni
To —one's self, apsieiti: elgtis: nu- valdymas; žmonvaldyste; demokra-
sižeminti. tija.
Demeanor (di-myn'6r), s. pasielgimas; Democrat (d&m'o-kriit), s. žmonvaldy-
apsiejimas stes šalininkas; demokratas.
Demency (dy'men-si), s. pakvaišimas: Democratic, Democratical(dm-o-krat'ik,
beprotyste. -el), adj. žmonvaldiškas; demokra-
Dementate (di-men'tet), adj. pakvaišs; tiškas. | —ally, adr. demokratiškai.
prot nužuds; padukgs. Demolish (di-m6Tiš), v. a. sugriauti; su-
Dementation(dy-men-te'Šion), *. pakvai- ardyti.
šimas; proto nužudymas; beproty- Demolishment, Demolition (di-mol'iš-
ste. ment,dem-o-li"šion), 8. sugriovimas;
Demented (di-ment'6d), adj. pakvaišs; suardymas.
iš proto išjs; prot nužuds; pa- Demon (dy'mon), s. demonas; dvasia;
siuts; padks. | ness, s. beproty : — velnias.
ste; pasiutimas; padkimas. Demonetize (di-m6n'i-taiz), r. a. panai-
Dementia (di-men'ši-a), *. pakvaišimas; kinti (pinigo) verte; prašalinti iš var-
beprotyste. tojimo {pinig).
Demerit (di-mer'it), s. kalte: prasikalti- Demoniac (di-mo'ni-ak), *. velnio ap-
sstasis.
mas. \—,t.n. užsitarnauti; užsipel-
nyti. Demoniac (di-mo'ni-ak), Demoniacal
(dm-o-nai'a-kel), Demonic (di-mon'-
Demersed (di-morst'), vandenyj adj.
ik), adj. demoniškas; velniškas, j
ess: vandenyj augs; vandenyj pa- Demoniacally (dem-o-nai'a-kel-li),arfr.
sinrs. demoniškai; velniškai.
Demersion (di-mor'šion), s. pasmerki- Demonism (dy'mon-iz'm), s. tikjimas
mas; paskandinimas; paskendimas. demonus, velnius.
Demesne (di-myn'), *. dvaras; duba; Demonolatry (dy-mon-ol'a-tri), *. garbi-
uke. nimas demon, velni.
Demigod (d&m'i-god), s. pusdievis. Demonstrable (di-mon'stra-b'l), adj. ga-
Demijohn (dm'i-džon), s. didele api- limas darodyti; darodomas. | —ness,
pinta bonka. s. darodomumas. | Demonstrably, adt.

Demimonde (dem'i-mond), s. abejoja- darodomai; aiškiai.

mos doros ypatos. Demonstrate (dšm'on-stret), r. a. išrodi-

nti; nurodyti; parodyti; darodyti:
Demiquaver (dem'i-kue-vor), *. = Semi- da vesti; demonstruoti; aiškinti.
quaver. Demonstration (dm-on-stre'šion), s.
Demirelief, Demirelievo (dm-i-ri-lyf , nurodinjimas; nurodymas; parody-
-ly'vo), s. pusreliefls; pusiau prakili mas; darodymas; davadas; j demon-
figra. stravimas; aiškinimas; | demonstra-
Demise (di-maiz'), s. perdavimas pedi- cija; manifestacija; paroda.
 , .

Demonstrative 174 Dent

Demonstrative (di-mon'stra-tiv). adj. Dendrite (den'drait), s. dendritas; ak-

nurodomas; darodomas; pertikrina- muo su atsimušusiu medžio (ar kr-
mas; daug reiškis. — pronoun, mo) paveikslu.
(gram.) rodomasis išvardis. "-' v
H >
Dendroid, Dendroidal (den'droid, -droid'-
adv. darodomai; pertikrinamai; su el), adj. turs medžio pavidal.
pertikrinimu; aiškiai. Deniable (di nai'a-b'l), adj. užginija-
Demonstrator (dem'6n-str-tor), rody- .«. mas; užginamas; atmetamas.
tojas; išrodinetojas; aiškintojas: de- Denial (di-nai'el), s. užginijimas; ne-
monstrator ius. pripažinimas; atmetimas; išsižadji-
Demonstratory (di-mon'stra-to-ri), adj. mas: neprisipažinimas; užsigynimas.
darods; darodomas; pertikrinamas. Denier (di-nai'or), s. užginytojas; ne-
Demoralization (di-mor-el-i-ze'šion), *. pripažintojas; atmetjas.
demoralizacija; doriškas nupuoli- Denization (den-i-z'šion), *..apteikimas
mas; doriškas sugedimas: ištvirki- uksystes tiesomis.
mas. Denizen (dn'i-z'n), s. naturalizuotas
Demoralize (di-mor'el-aiz). r. a. demo- ateivys; svetimžemietis apteiktas
ralizuoti; doriškai nupuldyti: suga- uksystes tiesomis; valstietis. — ||

dinti; ištvirkinti. r. a. uksystes tiesomis apteikti;

Demotic (di-mot'ik), adj. demot iškas: valstieiu padaryti.
žmoni (•*. gen.); liaudinis: papra- Denominate (di-r.6m'i-nt), t. a. užvar-
stas. dyti; pravadinti; vardyti; paskirti.
Demulcent (di-mol'sent), adj. raminas: II
—> at U- vardytas; užvardytas.
suminkštins: palengvins ((tkavde- Denomination (di-nom-i-ne'šion), ». už-
jim). \ — 8. med. vaistas skaus-
, vardijimas; užvardis; vardas.
mams suminkštinti. Denominative (di-nom'i-na-tiv), adj. už-
Demur (di-m6r'), r. n. atidlioti; vilkin- vardijamas; užvardinis.
ti;dvejoti; abejoti; nežinoti (ar ne- Denominator (di-nom'i-ne-tor), užvar- .<.

sumanyti) k, daryti; priešini is. | dytojas; arith. pažymtinis.

— , s. abejas; abejone; vilkinimas: Denotation (dy-no-t'Šion), s. ženklini-
nesumanymas k daryti. mas; paženklinimas; ženklas; žyme.
Demure (di-mjr'), adj. mandagus: Denote (di-nof), v. a. ženklinti; rodyti;
rimtas; nuduods rimtum. |
— ly,
reikšti.
adv. mandagiai: rimtai; su nuduotu Denounce (di-nauns'), v. a. apskelbti;
rimtumu. — ness, ». mandagumas: apreikš) i (ob«oi.); rstybe grmoti;
rimtumas; nuduotas rimtumas.
(

skaudžiai barti; išrodyti k kaipo

Demurrage (di-mor'rdž), s. mokestis
bausms vert; kaltinti; susksti:
denuncijuoti.
(ar štriuopa) už ilgesn, negu pave-
prastovjim uoste.
Denouncement (di-nauns'ment), s. gr-
lyta, laivo
mojimo pilnas apskelbimas; grmo-
Demurrer (di-mor-ror), s. vilkint ojas;
jimas; kaltinimas; suskundimas; de-
abejotojas; sulaikymas nusprendi-
||

nuncijacija.
mo bylos; atidjimas bylos.
Denouncer (di-naun'sor), s. tas, kurs ru-
Demy (di-mai'), s. ypatingo didumo
sty be grmoja; rstus pranešjas,
popiera.
apskelb j as.
Den (dn), «. urvas: lindyne; gulykla. Dense (dens), adj. tirštas; tankus. ||
— ly,
| —,v.n. urve (ar urvuose) gyventi, adv. tirštai; tankiai. J —ness, t. =
lindoti. Density.
Denationalization (di-na-ši6n-el-i-z'- Density (dri'si-ti), .v. tirštumas: tanku-
šin), *. ištautinimas. mas.
Denationalize (di-nii"ši6n-el-aiz), r. a. iš- Dent (d8nt), ». ramtis: rantis: karhas:
tautinti. šuk; | dantis; krumplys. r. a. ||
— ,

Dendriform (dšn'dri-form), adj. turs ramtyti; užramtyti: karbuoti;

medžio (ar krmo) pavidal. krumpliuot i.
 Dental 175 Deploy

Dental (den'tel), adj. dantinis. sišalinti: iškeliauti: atsimesti: ap-

Dentate, Dentated (ddn'tSt, -te-td), adj. leisti: palikti; numirti.
dantuotas: karbuotas. Department (di-part'ment), s. departa-
Dented (d6nt'8d), adj. dantuotas; ram- mentas; dalis: skvrius; sritis; apskri-
iuotas. tys.

Denticle (dSn'ti-k'l), *. dantelis; daniu- Departmental (di-part-mSn'tel), adj. de-

kas. pa rtamentinis; apskritinis; apskri-
Denticulate, Denticulated (d§n-tik'ju-ln,
io (*. gt/i.).

Departure (di-par'tjur),*. atsiskyrimas;

-le-ted), adj. dantuotas; karbuotas.
Denticulation (den-tik-ju-le'Ši6n>, «. iš-
prasilalinimas; Iškeliavimas; atsi-
skyrimas su šiuo svietu; myris.
karbavimas: karbai.
Depend (di-pnd), r. n. kaboti; | ant
Dentifrice (dn'ti-frisi, .*. vaistas dan-
abejo bti; | remtis ant ko; atsidti
tims valyti.
ant k<>; priklausyti, prigulti nuo ko;
Dentist (den'tist), *. dentistas; danti-
pasitikti ant k<>.
ninkas; dantdaktaras.
=
Dependant (di-pend'ent), .<. Depend-
Dentistry (d&n'tist-ri), s. dentistika; dan-
ent.
tininkyste.
Dependence, Dependency (di-pend'ens,
Dentition(dn-ti"šioni, dant dygi- .-.
-en-si), kabojimas;
s. priklausy-
mas; dant
besikalimas: dant J
mas; priguljimas; priegulme; pri-
|

systems; dantys. gulmyste; pavaldinyste.

Denudation (den-ju-de'šion), $. apnuo- Dependent (di-pend'ent), adj. kabs:
ginimas. pasiremtas ant ko; priguls ?i>"> k>>;
Denude (di-njd'), v. a. apnuoginti. prigulmingas; priklausomas. | — ».
Denunciate (di-non'ši-et), r. a. = De- pavaldinys; pasekjas; šalininkas;
,

HOTTKCB. ||
pasekme.
Denunciation (di-n6n-si-(/r -ši-)-e'šion), Depict, Depicture (di-pikf, -pik'tjur),
s. denuncijavimas; denuncijacija; v. a. piešti: apipiošti; nupiešti; apra-
danešimas; suskundimas. šyti.
Denunciator (di-non'ši-e-tor), s. prane- Depilate (dep'i-let), r. u. išpešioti; nu-
šjas; skelbjas grmojanio (ar be- pešti (plauku*).
siartinanio) pikto; grumotojas; Depilation (dep-i-le'šion), s. išpešioji-
kaltintojas; suskundejas. mas, nupeštmas (plauk).
Denunciatory, Denunciative (di-non ši-ii- Depilatory (di-pil'S-to-ri), adj. prašali-
-to-ri, -tiv), adj. grmojimo pilnas: ns (ar nuvars) plaukus. — \ , .?. vai-
grmojs; kaltinimo pilnas; denun- stas plaukams nuvaryti, prašalinti.
ci juo jas. Deplete (di-plyt') f t. a. ištuštinti (sudg-
Deny (di-nai'), v. a. užginti: užginyti:
nus žmogaus organizmo); išsemti.
nepripažinti; prieštarauti: sakyti. Depletion (di-ply'šion), s. ištuštinimas:
kad ne; užsiginti. To —
one'* $t If, iš-
sumažinimas skysi
žmogaus organizmo).
(sudynuost
sižadti saves; atsakyti sau (kame).
Deplorability (di-plor-ii-bil'i-ti), s. ap-
Deobstruent(di-ob'stru-ent). adj. praša-
gailetinumas; apverktinumas.
lins užsikimšima; pravals; liuo-
Deplorable (di-plor'a-b'l), adj. apgail-
suojs (vidurius). \ — s. vaistas vi-
,
— ness,
tinas: apverktinas. J
s. apgai-
duriams suliuosuoti.
letinumas; apverktinumas. | Deplor-
Deodorize (di-o'dor-aiz), r,a. prašalinti
ably, adv. apgailtinai; apverktinai.
kvap, smarv. Deploration (dep-lo-re'šion), s. apgaila-
Deontology (di-6n-t6To-dži), s. moky- vimas; ap^ailistavimas; raudojimas
mas apie doriškas pareigas. ko; verksmas.
Deoxidation (di-oks-i-de'šion), t. praša- Deplore (di-plor'), r. a. apgailistauti;
linimas oxygeno. apgailauti; apverkti; raudoti ko.
Deoxidize, Deoxidate(di-6ks'i-daiz. -del |,
Deploy (di-ploi'), r. a. mil. išksti (ka-
'•". prašalinti oxygena. riaunos eiles). | — , *. mil. išsketimas
Depart (di-part), c. n. a. atsiskirti; pra- (kariaunos eili).
 Deployment 176 Depression

Deployment (di-ploi'ment), s. mil. išsk- Depository (di-poz'i-to-ri),s. padetuve.

timas (kariaunos eili). Depot (dy'po), krautuve; sankrova;

s.

Deplumate(di-plju'mt), adj. be plunk- sudetuve; tavoryne; gelžkelio sta-|

sn; su nupeštomis plunksnomis; cija; stote.

plikas. Depravation (dep-ra-ve'šion), s. gadini-
Deplumation (dep-lju-m'šion),nupe- *. mas; sugedimas; ištvirkimas.
šimas plunksn; išsišrimas (pauk- Deprave (di-prev'), v. a. gadinti; suga-
ši); metimas plunksn; blakstien dinti; sudarkyti; ištvirkinti.
puolimas. Depravity (di-priiv'i-ti), s. sugedimas:
Deplume (di-pljm'), v. a. plunksnas ištvirkimas; nedorybe.
nupešioti, nupešti. Deprecate (dep'ri-ket), v. a. melsti pra-
Deponent (di-po'nent), s. prisieg sude- šalinimo (nelaimes, pikto); stengtis
das liudininkas; | gram, veikiamasis maldomis nukreipti; susimylejimo
veiksmažodis, turs neveikiamosios prašyti; išsigelbjimo jieškoti; gai-
ršies forma. ltis.
Depopulate (di-pop'ju-let), v. a. išgai- Deprecation (dep-ri-ke'šion), s. meldi-
šinti gyventojus; prašalinti iš šalies mas susimylejimo; meldimas praša-
gyventojus. nukreipti) pikta; prašymas
linti (ar
Depopulation (di-pop-ju-l'šion), s. pra- atleidimo.
šalinimas iš šalies gyventoj; išnai- Deprecative, Deprecatory (dep'ri-k-tiv,
kinimas gyventoj. -ke-to-ri), adj. meldžiamas; maldau-
Deport (di-porf), r. a. išgabenti; išvyti; jamas.
ištremti. To — one's self, elgtis; Deprecator (dšp'ri-ke-tor), *. maldauto-

apsieiti. jas; tas,kurs maldavimais trokšta

Deportation (dy-por-t'šion), s. išgabe- nukreipti nelaime, pikt.
nimas; ištrmimas. Depreciate (di-pry'ši-t), t. a. žeminti

Deportment (di-porf ment), s. apsieji- vertje; mažinti verte; žemai staty-

mas; pasielgimas. ti; žeminti. J v. n. mažti vertj; žu-
Deposable (di-poz'ii-b'l), adj. numeta- dyti savo verte.
mas (nuo urdo); atstatomas; praša- Depreciation (di-pry-ši-'šion), s. maži-
linamas. nimas vertje; žudymas verts; su-
Deposal (di-poz'el), s. atstatymas; pra- menkjimas vertje; nužeminimas.
šalinimas; numetimas (nuo urdo, Depreciator (di-pry'ši--tor), s. žeminto-
etc.). jas; pažemintojas; niekintojas.
Depose (di-poz'), v. a. prašalinti; atsta Depredate (dep'ri-dt), v. a. apiplšinti;
tyti; numesti; po prisieg liudyti;
fl
plšti; vogti; draskyti; naikinti.
prisieg sudti. Depredation (dp-ri-d'šion), s. plši-
Deposit (di-poz'it), t. a. dti; guldyti: mas; vagyst; pustijimas; drasky-
krauti; padti; sudti; dti (banku n). mas; naikinimas.
| — s. nusisedimai;
, susikrovimai; Depredator (dep'ri-d-tor), s. plšikas.
nuosdos; J nešimas; uždlis; užsta- Depredatory (dp'ri-d-to-ri), adj. plši-
tas; dlis; depozitas. kiškas.
Depositary (di-poz'i-te-ri), s. primjas Deprehend (dgp'ri-hnd), v a. užtikti;
dli, užstat; užlaikyto jas; serg- sugauti; suiupti.
tojas; |
padtin. Depress (di-prs'). v. a. žemyn spausti;
Deposition (dp-o-zi"ši8n),nusisedi- s. sloginti; slgti; slopinti; prislgti;
mas; nugulimas; nuosdos; H persta- prispausti; nuslopinti; žeminti; pa-,
tymas; | numetimas (nuo urdo); at- nužeminti. To — one' s spirits, dva-
statymas (nuo vietos); prašalinimas; si keno sloginti, prislgti; (nuli-
| liudijimas;
išpažinimas po prisie- dinti. To — the voice, bals nuže-
ta. minti.
Depositor (di-pdz'i-tor), «. nešcjas; de- Depression (di-prš'šion), ». dubimas;
tojas; depo/.itorius. ola; J
spaudimas: slopinimas; pri-
 Depressive 177 Descendant

spaudimas: nužeminimas: dvasiškas Deride uli-raid'). r. a. juoktis i* ko; ap-

sloginimas; nulidimas: | nupuoli- juokti; išjuokti.
mas: sumenkjimas (
pirkl/j*'"*. tie \. Deridingly (di-raid'ing-li), adr. išjuo-
Depressive (di-prs'i\ i, '/'//'. slogins; kianiai: su apjuoka.
sunkus. Derision (di-ri"žion), s. apjuoka: ap-
Depressor (di-pr&s'iir), *. slogintojas; juokimas; išjuokimas; pasityioji-
slopintojas; nuslopintojas: prispau- mas.
djas; anot. žemyn traukis rau- Derisive, Derisory (di-rai'siv, -so-ri)
muo. "'//. apjuokis: talpins savyj išjuo-
galimas
Deprivable (di-praiv'ii-b'l), adj. kim; išjuokiamas.
numesti, atstatyti, prašalinti (mm Derivable (di-raiv'ii-b'l), adj. išvedamas
vietos, urdo); numetamas; prašali- (nuo ko).
namas. Derivation (dr-i-v'šion), *. išvedimas:
Deprivation (dšp-ri-ve'ši6n), *. atmi- oaejimas (iodzi>>).

mas kam ko; numetimas: pra^alini- Derivative (di-riv'ii-tiv), adj. paeins

mas (nuo urdo); stoka: | neturtas; (/('/</ ko): išvedamas. | — , *. nuo kito
varsas. [Svertai žodis.
Deprive (di-praiv'), r. a. atimti: išpiešti: Derive (di-raiv'), v. a. išvesti nuo ko. |

i-veržti: apiplšti. plaukti iš ko; paeiti.

>\n.
Depth (depM), *. gilumas; giluma; gel- Derm (dorm), *. oda.
me. Dermal (dorm 'el), adj. odinis.
Depurate (dp'ju-ret), adj. išvalytas. | Dermatology (dor-ma-tol'o-dži), *. der-
— , r. o. išvalyti. matologija; mokslas apie od, jos
Depuration (dp-ju-re'šin), s. išvaly- sudjim, funkcijas ir ligas.
mas. Dermic (dor'mik), adj. dermiškas; odi-
Deputation (dp-ju-te'šion), *. paskyri- nis.
mas pasiuntini (ar deputat): de- Dernier (der-nje', dor'ni-or), adj. pa-
putacija; delegacija. skutinis; galutinas.
Depute (di-pjf), r. a. paskirti deputa- Derogate (dr'o-get), t. a. n. žeminti:
t: pasisti pasiuntin: pasisti de- mažinti; siaurinti (t iesas); atitrauk-
putacij. ti: nutraukti; atimti.
Deputize (dp'ju-taiz), r. a. = Depute. Derogation (der-o-ge'šion), s. susiauri-
Deputy (dp'ju-ti), s. pasiuntinys; de- nimas: sumažinimas: pažeminimas:
putatas; perstatytojas. žeidimas.
Deracinate (di-rlis'i-net), t. a. su Šakni- Derogatory (di-rog'a-to-ri), adj. žemi-
mis išrauti; išnaikinti. ns; žeidžis; žeidingas.
Deracination (di-ras-i-ne'šioni, *. išrovi- Derrick (der'rik), *. keliamoji svirtis.
mas; išnaikinimas. — crane, gerše; gerve (sunkenybms
Derail (di-rT), c. a. nušokdinti nuo se- kelti).
ni (trk).
Dervis, Dervish (dor'vis, -viš), s. dervi-
Derange (di-rendž'), ra. sujaukti; su-
šas; mahometoniškas zokoninkas.
ardyti; pagadinti; j prot sumaišy-
Descant (ds-kanf), r. n. diskantu gie-
ti; pakvaišimi.
doti ar dainuoti: pereiti iš tono to-
Derangement (di-rendž'ment), *. netvar-
ka: suirimas; sumišimas; pakvaiši-
nan; | plaiai apie šnekti. | k —
(des'kšnt), s. diskantas: aukštutinis
mas; beprotyste.
Derelict (dr'i-likt), adj. užmestas; ap-
balsas (muzikoj); soprano balsas: |
leistas; paliktas. | — *. koks nors ,
apšnekejimas; komentavimas: ko-
savininko apleistas dalykas; aplei- mentarai.
stas ant jri
laivas; sunešta jri Descend (di-s8nd'), r. n. a. žemyn eiti,
lipti, leistis; nulipti: nusileisti; pa-
žeme.
(dr-i-lik'šion), eiti.
Dereliction *. visiškas
apleidimas, užmetimas; apvieneji- Descendant (di-sšnd'ent), adj. paeins.
mas. | —
, s. ainys.
 ,

Descendent 178 Desolate

Descendent (di-send'ent), adj. žemyn Desiccate (ds'ik-ket), c a. džiovinti. \\

eins, besileidžis, puols; paeins. džiti; išdžiti.

v. n.

Descendible (di-snd'i-b'l), adj. nulipa- Desiccation (ds-ik-ke'šin), s. džiovini-

mas; |
perduodamas; pereins (nuo mas; išdživimas.
ter ant vaik). Desiccative (di-sik'kii-tiv), adi. džiovi-
Descension (di-sen'šin), ». žemyn ji- namas.
mas, lipimas, besileidimas, puoli- Desiderate (di-sid'or-et), r. a. geisti:
mas; nulipimas; nusileidimas; puo- trokšti; jausti stok: reikalauti.
limas. Desiderative (di-sid'or-ii-tiv), adj. reiš-
Descent (di-snt), *. nulipimas; nusi- kis geism ar reikalavim; geidžia-
leidimas; kalno nuolaidumas; pa-
||
mas.
kalne; šlaitas: užpuolimas; f paji-
||
s. kas gei-
Desideratum (di-sid-i-re'tom),
mas; paeiga: pasekanti karta; ai-
||
džiama; geidžiamas dalykas; reika-
niai. las.
Describe (di-skraib'), v. a. aprašyti. Design r. a. n. piešti; nupai-
(di-zain'),
Description (di-skrip'šin), s. aprašy- šyti; nuženklinti; aprašyti; nuro- ||

mas; I ruošis. dyti: paženklinti; paskirti; f užma-

Descriptive (di-skrip'tiv), adj. aprašo- nym turti: ketSti. *. paišinys:
I
— ,

mas. I
— ly, adr. aprašomai. škicas: plianas: | užmanymas: mie-
Descry (di-skrai'), r. a. pamatyti; nu- ris; tikslas; piešinys; raštas (audi-
|j

Hiti. etc.).
žvelgti.
Desecrate (des'i-kret), r. a. atšventinti: Designate r. a. nurodyti:
(ties' ig-net),

atimti kam pašventim; teršti; biau- parodyti; paženklinti: paskirti.

rinti. Designation (ds-ig-ne'šion), *. nurody-

Desecrater, Desecrator (des'i-kre-tor), a. mas; parodymas: paženklinimas:

tas, kurs atima kam pašventim: paskyrimas: ikslas. t

teršjas; apibiaurintojas. Designedly (di-zain'd-li), adr. su mie-

atšventi- riu: tyria.
Desecration (des-i-kre'šion), s.
Designer (di-zain'or),». piešjas: tas,
nimas; atmimas pašventimo; api-
biaurinimas; suteršimas. kurs k
uimano, kurs turi kok tik-
Desert (di-zorf), *. užsitarnavimas; už- sl: kurs kokius plianus daro.
sipelnymas; nuopelnas. | — r. a. ap- ,
Designing (di-zain'ing), adj. gudrus;
leisti; pamesti; pabgti. vyliugingas; klastingas. | — , «. pie-
Desert (dez'ort), s. tyras; pusia. — ||
šimas.
adj. tyras; tušias; neapgyventas. Desirability (di-zair'ii-bil-i-ti), «. geisti-

Deserter (di-zort'6r), s. bglys; pabg- numas; paireidautinumas.

lis.
Desirable (di-zair'ii-b'l), adj. geistinas:

Desertion (di-zor'šion), (nuo .«*. bgimas pageidautinas: pageidaujamas.

kariSkos tarnystos); pabgimas; ap-
— ness,
s. geistinumas:pageidautinu-

leidimas. mas.
Deserve (di-zorv'), v. a. užtarnauti: už- Desire (di-zair'), r. a. geisti; geidauti:
pelnyti. I r. n. užsitarnauti; vertu norti; trokšti. — s. geismas; gei- | ,

bti. davimas; troškimas; noras.

Deservedly (di zorv'6d-li), adv. pagal Desirous (di-zair'6s), adj. geidžias: trok-
užsitarnavim; pagal nuopelnus. šts.
Deserving (di-zorv'ing), *. užsitarnavi- Desist (di-zist'), c.n. paliauti; perstoti:

mas; nuopelnas. | — , adj. užsitar- susilaikyti.

naujs; vertas. ||
— ly, adv. pagal nuo- Desk (desk), «. rašomasis stalas: rašv-
pelnus. kla.

Deshabille (dez-a-byl'), s. palaikiai r- Desolate (des'o-let), v. a. išpustyti: pu-

bai. stynen paversti; ištuštinti; apleisti.
Desiccant (di-sik'kent), adj. džiovins: |j
— adj. neapgyventas; tušias: iš-
,

džiovinamas. —, s. džiovinamas pustytas; apleistas; užmestas. H

vaistas. —ness, s. pustyne; tuštumas.

 ,

Desolater Kit Destructive

Desolater (des'o-l-tor), .*. Ižpustytojas. nis: beviltiškas; nulids: lidnas:

Desolation (ds-o-le'ši6n), *. išpustiji- nusimins. |
— ly, adr. su nužudyta
mas: išnaikinimas; pustyne. viltim; lidnai.
Despair (di-sper'), r.«. beviltyj bti; i Despondingly (di-spond'ing-li), adr. su
bevilt pareiti: vis vilt pamesti: pražudyta viltim: lidnai.
nusiminti. — , .v." beviltis: nusimi- Despot (ds'pot), .*. despotas: tironas:
|
prispaudjas.
nimas; visiškas pražudymas vilties.
visa vilt Despotic. Despotical (des-pt'ik. -ei),
Despairing (di-sper' ing), '"(/•
<nlj.despotiškas: žiaurus. | —ally
nužuds; bevilt parjs: nusimi-
mt. despotiškai.
ns. — ly, ailr. visiškame nusimini-
Despotism (dVpo-tiz'mt. *. despotiz-
||

me; bevilty j.
mas: tironyste; žiaurus prispaudi-
Despatch (di-spafi, v. <ft«. 3= Dispatch. mas.
Desperado (ds-por-e'do ». pasiuti&kaq 1,
Despumate (dfis'pju-met), r. a. n. putas
drsuolis; nutrktgalvis: pasiutlis: prašalinti: putas leisti: putoti.
pašelelis. Despumation (des-pju-me'šion). s. puto-
Desperate (ds'por-et), adj. beviltinis: jimas.
beviltiškas: neduods jokios vilties: Desquamate (des'kuii-met). r. n. žvynais
pražtingas; pasiutiškas: pašls: luptis: nusilupineti \mk. apie od).
atkaklus. ly, flifft —
su pražudyta Desquamation (des-kuii-me'šion), s. be-
viltim; atkakliai; pasiutiškai: bai- silupimas odos mažais žvyneliais.
siai. Dessert (dez-zdrt'), #. desertas: prieval-
Desperation (des-por-e'šion), .<. beviltis: fcis.

vilties nužudymas; nusiminimas: Destination (des-li-ne'šion), *. paskyri-

pasiutimas; padukis. mas: prilikimas: likimas: paskyri-
Despicable (des'pi-k;i-b'l), adj. panie- mo vieta: tikslas.
kinimo vertas; niekam nevertas: ne- Destine (des'tin), t. a. paskirti; lemti.
lemtas; biaurus. nelemtu-\
— ness, 9. Destiny (des'ti-ni), s. paskyrimas; liki-

mas; niekingumas; niekšiškumas: mas; prilikimas; dalis: laime.

biaurumas. | Despicably, adv. nelem- Destitute (ds'ti-tjt), adj. paliktas: ap-

tai; niekšiškai; su paniekinimu. leistas; apnuogintas; neturs: var-

už gingas; skurdus.
Despise (di-spaiz'), r. a. niekinti:
Destitution(des-ti-tj'šion), stoka:
niek laikyti: neapksti. .*.

neturtas; trukumas; vargas; skur-

Despiser (di-spaiz'6r), ». niekintojas:
das.
panieki ntojas.
Destroy (di-stroi'), r. a. ardyti; suardyti:
Despite (di-spait'), *. pyktis; n'apkan-
ta; patyios. In — of, priešingai
sudraskyti: sunaikinti; žudyti: nu-
žudyti; užmušti.
(keno norui); kam ant piktumo. | —
Destroyer (di-stroi 'or), *. ardytojas: nai-
prep. nežirint ant; priešingai; ant
kintojas; žudytojas; užmušjas.
piktumo.
Destructibility (di-strok-ti-bil'i-ti). .*. be-
Despiteful (di-spait 'fui), adj. piktumo, sidavimas naikinimui, ardymui.
neapkantos pilnas; piktas; nelabas. Destructible (di-strok'ti-b'l). adj. gali-
I
— ly> a 'l''- piktai; nedorai. mas suardyti, sunaikinti; sunaiki-
Despoil (di-spoil'), v. a. apvogti: api- namas; suardomas; sugriaunamas.
plšti.
I —ness, s. = Destructibility.
Despoiler (di-spoil'6r), s. plšikas. Destruction (di-strok'ši6n), s. suardy-
Despoliation (di-spo-li-e'šion), *. apipl- mas; sugriovimas; išdraskymas: su-
šimas; apvogimas: išpiešimas. naikinimas; sugriuvimas; puolimas:
Despond (di-spond'), r. n. vilt žudyti; suirimas; pragaištis; prapultis.
nulisti: nusiminti. Destructive (di-strk'tiv), adj. prapuo-
Despondence, Despondency (di-spond'ens, lingas; pražtingas; pragaištingas:
-en-si), s. beviltis: nulidimas: nu- naikins; užmušs. | —ness, *. pra-
siminimas. puolingumas; pragaištingumas: pra-
Despondent (di-spond'ent). adj. bevilti- žutingumas.
 Desudation 180 Detonation

Desudation (des-ju-de'šion), s. med. Determinable (di-tor' mi-na-b'l), adj. ap-

smarkus prakaitavimas. sprendžiamas.
Desuetude (des'u'i-tjud), nebevartoji- s. Determinate (di-tor'mi-net), adj. apspr-
mas; nebenaudoj imas; atpratimas. stas; tikras; apsklembtas; užbaigtas:
Desultorily (dšs'61-to-ri-li), adv. neriš- neatmainomas; galutinas. U —\y,adt.
liai; rankšiai; paviršutiniškai. galutinai; tikrai; neatmainomai; su
Desultoriness (des'61-to-ri-ns), *. neriš- pasiržimu; drsiai.
lumas; rankštumas. Determination (di-tor-mi-ne'šin), s. pa-
Desultory (dSs'61-to-ri), adj. nerišlus; siryžimas; nutarimas; nusprendimas:
rankštus; paviršutiniškas. užbaigimas; galas.
Detach (di-ta'), v. a. atskirti: atidalyti; Determinative (di-tor'mi-na-tiv), adj. tu-
pasisti. rs gali sprsti, apryboti, užbaigti:
Detachment (di-ta5'ment), s. atskyri- užbaigiamas; sprendžiamas; galuti-
mas; skyrius; dalis (kariaunos). nas.
Detail (di-tT), *. smulkmena; išgale; Determine (di-tor' min), v. a. apsklembti:
aprašymas su išgalmis. In —- su ,
apryboti; apsprsti; nusprsti;
||
||

išgalmis; smulkmeniškai. | —,r.a. užbaigti; gal padaryti; užgirti: ||

eiti visas smulkmenas; su išgal- nutarti; pasiržti; priversti; prigun-

mis pasakoti, aprašinti. dyti; this determined him to go, tas
Detain (di-ten'), v. a. sulaikyti; sugau- privert j
eiti; surasti buvim &o;
||

ti; areštuoti. susekti ypatybe, kokyb.

Detainder (di-ten'dor), *. prisakymas Determined (di-tor'mind), adj. apspr-
sulaikyti, suimti, areštuoti. stas; nusprends; pasiržs. j|
— ly,
Detainer (di-ten'or), sulaikytojas; už- adr. su pasiržimu.
areštuotojas: | užgrebimas; užare- Deterration (dy-ter-re'šion), s. atkasi-
štavimas. mas; iškasimas.
Detect (di-tekf), r. a. susekti; surasti; Deterrent (di-ter'rent), adj. tarnaujs
atrasti; užtikti. atgrasymui, nubaidymui; baido-
Detecter (di-tekt'or), s. suradejas; suse- mas; atgrasomas.
kejas. Detersion (di-tor'šion), *. ap-, išvaly-
Detection (di-tk'šion), *. susekimas; mas (iaizdox).
suradimas; atradimas. Detersive (di-tor'siv), adj. valomas. \

Detective (di-tekt'iv), adj. gabus k su- —,'». valomas vaistas.

sekti, surasti. ||
— , *. slaptas polici- Detest (di-tesf), v. a. neapksti: biaure-
jos agentas; šnipas. tis.

Detent (di-tnf), s. mech. mušamoji Detestable (di-test'ii-b'l), adj. pasibiau-

plunksna. rejimo vertas; pasibiauretinas; biau-
Detention (di-tn'šion), ». sulaikymas; rus. — ness, s. pasibiauretinumas:
|

sumimas; areštas. biaurumas. — bly, adv. su pasibiau-

||

Deter (di-tor'), ^.#. atgrasyti; nubaidy- rejimu; biauriai.

ti. Detestation (dt-es-te'šion), s. neapken-
Deterge (di-tordž'), t. a. valyti; nu-, iš- timas; n'apkanta; pasibiaurejimas.
valyti. Dethrone (di-Mron'), v. a. nuo sosto nu-
Detergent (di-tor'džent), adj. vals: va- mesti, prašalinti.
lomas. ||
— , s. valomas vaistas. Dethronement (di-£Aron'ment), s. nume-
Deteriorate (di-ty'ri-o-ret), v. a. bloges- timas (ar prašalinimas) nuo sosto.
niu, niekesniu padaryti; pabloginti; Detinue (dt'i-nju), *. atmimas už-
sugadinti. \ v.n. sugesti; sunieketi; griebtos mantos.
sublogti. Detonate, Detonize (d6t'o-net, -naiz), v.

Deterioration (di-ty-ri-o-re'šin), s. gedi- n. sprogti; plyšti. | v. a. gimdyti,

mas; sublogejimas; suniekejimas. sprogim, plyšim.
Determent (di-t6r'ment), s. atgrasini- Detonation (dšt-o-ne'šin), s. plyšimas:
mas; atbaidymas; klitis; periškada. ekspliozija; užsidegimas.
 ,

Detort 181 Devoted

Detort(di-tort'), v.a. iškraipyti: iškrei- Devest (di-vest'i, r.<i. išvilkti: nurdvti:
pti; perkreipti: sudarkyti. atimti (urd, titul).
Detortion (di-tor'šlon), h. iškraipymas: Deviate(dy'vi-et), v.n. nukrypti: iškrvp-
sudarkymas; iškrypimas. ti; išklysti; atsitolinti.
Detour (di-tr'), *. aplinkkelis: užuo- Deviation (dy-vi-e'šion), s. iškrypimas:
lanka; iškrypimas; išsisukimas. nukrypimas; paklydimas.
Detract (di-triikf),
z-f. atitraukti; at- Device (di-vais'), s. užmanymas: užma-

imti; numažinti; sumažinti: j paže- ia; sumislas; klasta; deviz; užra-

minti; apšmeižti; apžodžiuoti. šas.
Devil (dev"l), *. velnias; kipšas;
Detracter, Detractor (di-triikt'or), ap- *. | kep-

žodžiuotojas; apjuodinto j as; šmeiže- snys sutaisytas su raudonaisiais pi-

jas; derg j as. pirais. DeriT s darning-needle, (z»ol.)
Detraction (di-triik'šion), *. pažemini- laumežirgis. The DeviT s tattoo, bar-
mas; apšmeižimas; apžodžiavimas; škinimas pirštais; trapsejimas kojo-
apjuodinimas. mis. Printer's —
jauniausias mo-
,

Detractive, Detractory (di-triikt iv, -o-ri), kinys spaustuvje. | — r. a. velni ,

apšmeižingas; šmeižis;
<('!/. šmei- panašiu padaryti: velni paverstu
žiamas. | sutaisyti su raudonaisiais pipirais

Detriment (det'ri-ment), *. bledis: pra- (kepsn).

gaištis. Devilfish (dV'1-fiš), *. zool. velniaiuvis.
Devilish (dV'l-iŠ), adj. velniškas: vel-
Detrimental (det-ri-men'tel), adj. bldin-
gas; vodingas; pragaištingas. nioniškas. |
— ly, adc. velniškai: vel-
nioniškai.
Detrition (di-tri "šion), *. besitrynimas;
besidildymas; dlimas. Deviltry (dev"l-tri), *. velniava.

«. nuotrupos; tru-
Detritus (di-trai'tos), Devious (dy'vi-ds), adj. nukryps; iš-
piniai; skeveldos.
kryps; išklyds.
Devisable (di-vaiz'ii-b'l), adj. išgalvoja-
Detrude (di-trd'), v.a. nustumti: nu-
versti; išstumti.
mas; sumislijamas: išrandamas: |
užrašomas; paliekamas: paskiriamas
Detruncate (di-tr6n'ket), v.a. pripjauti:
(teronysten).
pritrumpinti; nupiaustyti: nukapo-
Devise (di-vaiz'), v.a. sumislyti; 'šmis-
ti.
lyti; išgalvoti; išrasti;
| paskirti: už-
Detruncation (dy-tr6n-ke'šidn), s. pri- rašyti; palikti. | , —
*. palikimas;
piovimas; pritrumpinimas; nuplo- užrašyta dalis.
vimas; nukirtimas; nukapojimas. Devisee (dv-i-zy'), s. ypata, kuriai už-
Detrusion (di-tr'žion),nustumimas;
s. rašyta dalis (ar palaikai); paveldto-
nuvertimas; išstmimas. jas dalies, palaik.
Detrusive (di-tr'siv), adj. nustumias: Deviser (di-vaiz'6r), s. išgalvotojas: iš-
nustumiamas; nuveriamas. mislytojas; išradjas: sumislytojas:
užmanytojas.
Deuce (d js), s. dviake {kortose, lošia-
Devisor (di-vaiz'or), *. tas. kurs palie-
muose kauleliuose); | kipšas; velnias.
ka (ar užrašo) kam dal, palaikus;
Deuterogamy (dju-tor-dg'a-mi), *. antra-
užrašytojas; palikj as.
patyste.
Deuteronomy (dju-tor-6n'o-mi), *. penk-
Devoid (di-void'), «•«. ištuštinti. | —
adj. tušias; neturs.
toji Maižiešiaus knyga.
Devoir(de-vuar').*. pareiga; priederme;
Devastate (dev'es-tet), v.a. išpustyti; pagodone; pagarba.
pustynen paversti.
Devolve (di-v51v') t v.a. volioti; žemyn
Devastation (dv-es-t"ši6n), *. išpusti- risti; versti; j perduoti. | v.n. per-
jimas; pustyne.
Develop (di-vel'6p), v.a. išvynioti: išvy-
eiti (
kitas rankas); persiduoti.
Devote (di-vof), v.a. pašvsti; paau-
styti; išpltoti. | v.n. vystytis; pl- kauti.
totis; apsireikšti.
Devoted (di-vot'6d), adj. pašvstas; pa-
Development (di-vel'8p-ment), s. besi- sišvents; atsidavs; uolust | ness. —
vvstvmas; išsivystymas; išsipletoji- s. pasišventimas; atsidavimas; uolu-
mas; išsilankstymas. mas.
 ,

Devotee 182 Diaphaneity

Devotee (dev o-ty'), *. dievašnikas, /. Diacoustics (dai-ii-kaus'liks ir -kiis'-

-ke; šventorius, f. -re. liks), diakustika;
s. mokslas apie
Devotion (di-vo'šion), s. pašventimas; balso persilaužimus.
| meldimas; dievmaldyste; mal- H
Diacritic, Diacritical (dai-ii-krit'ik, -el),
dingumas; dievotumas; atsidavimas adj. tarnaujs pažymjimui skirtu-
kam; prisirišimas; pasišventimas: mo; skiriamas (ienkkufy.
uolumas. Diadem (dai'ii-dem), s. diadema: vaini-
Devotional (di-vo'šion-el), adj. maldinis; kas.
dievmaldiškas; maldingas; dievotas. Diaeresis, Dieresis (dai-eVi-sis), s. gram.
Devour (di-vaur'), t. a. ryti; praryti; su- padalymas vieno skiemens du.
sti; naikinti; išnaikinti. Diagnosis (dai-iig-no'sis), s. diagnoza:
Devourer (di-vaur'or), s. rijnas; rvk- pažinimas ligos.
lys. Diagonal (dai-ag'o-nel), s. gevm. diago-
Devout (di-vauf), adj. maldingas; die- nals. | , —
adj. diagonal iškas; eins
votas; širdingas. —
ly, adv. dievo-
||
strižai iš vieno kampo kit. — ly,

tai; maldingai; širdingai. | ness, t. — adv. diagonališkai; strižai; žam-

dievotumas; maldingumas; širdin- biai.
gumas. Diagram (dai'ii-gram), *. diagrama;
Dew (dj), s. rasa. ||
— , v. a. vilginti; braižinys.
suvilginti; apšlakstyti; apkrapinti. Dial (dai'el), s. ciferblatas. | — , r. n.

Dewdrop (dj'drop), s. rasos lašas; ra- ciferblatu matuoti.

sele. Dialect (dai'ii-lkt), 8. dialektas; tarme.
Dewiness (dj'i-ns), s. rasotumas. Dialectic, Dialectical (dai-ii-lk'tik, -el).
Dewlap (dj' lap), s. paliaukis; pagurk- *. tarminis; tarmiškas; f
dialektiš-
16. kas; logiškas.
Dewworm (dj'uorm), s. sliekas. Dialectician (dai-a-lek-ti"šen), s. dialek-
Dewy (dj'i), adj. rasotas; kaip rasa. tikas; logikas; protauto j as.
Dexter (deks'tor), adj. dešinis; dešines Dialectics (dai-a-lSk'tiks), «. dialektika:
(s. gen.). logika.
s. gebsnumas;
Dexterity (dSks-t8r'i-ti), Dialing (dai'el-ing),s. mokslas saulini

buklumas; mitrumas; vikrumas. laikrodži darymo; seikinimas lai-

Dexterous (deks'tor-6s), adj. sumanus; ko sauliniu laikrodžiu.
gabus; buklus; mitrus; vikrus. — ly,
| Dialogue (dai'a-log), *. dialogas; kalba
adv. mitriai; gabiai; vikriai. |
— ness, (dviej ar daugiau /pat i); pašneka.
s. = Dexterity. Diameter (dai-iim'i-tor), s. diametras:
Dextral (deks'trel), adj. dešinis. skersakyšte; plotis.
Dextrorsal (dSks-tror'sel), adj. besivy- Diametric, Diametrical (dai-a-met'rik,
niojas iš kaires dešine j.
pus. -el), adj. diametrinis; diametriškas:
Dextrorse (dSks'trors), adj. = Dextror- skersinis. —ally, adv. diametriškai:
|[

sal.
skersai.
Dextrous (deks'tros), adj. = Dexter- Diamond (dai'a-mond ir dai'mond), «.
ous.
diemantas; deimantas; geom. rom-
Diabetes (dai-ii-by'tyz), s. med. šlaplige. ||

bus; ||
typ. ršis smulkij, statom
Diablerie (dja-ble-ri'), Diablery (di-ab'-
raidži: \ bubnai (kort). — a.
f
,
l(')r-i), s. velniava; velnyste.
diemantinis; deimantinis.
Diabolic, Diabolical (dai-ti-bol'ik, -el),
Diapason (dai-a-pe'z5n), *. mus. oktava :

adj. velniškas; štoniškas. —ally, |

balso apemis; jig. sutarimas: šauly -
adv. velniškai; štoniškai; pekliškai.
da.
Diaconal (dai-iik'o-nel), adj. diakoniš-
Diaper (dai'a-por), s. lamstuota drobe:
kas; dž a k on iškas.
i

lamstai; abrusas; skepetaite. | —

Diaconate (dai-ak'o-net), s. diakonyste; ||

v. a. lamstuoti.
džiakonija.
Diacoustic (dai-a-kaus'tik ir -ks'tik), Diaphaneity (dai-a-fa-ny'i-ti). ». perma-
adj. diakust iškas. tomumas; šviesumas.
 Diaphanous 183 DifTdz.icc

Diaphanous (dai-afa-nfe), adj. perma- Dictatorship (dik-tg'tor-šip), •«. diktato

tomas; Šviesos; lyras. ryst.
Diaphonic (dai-ji-fon'ik), adj. — Dia- Dictatress, Dictatrix (dik-te'trs, -triks).
« OU8TIC sf. diktatore; sakym davja; pa-
Diaphoresis (dai-a-fo-ry'sis), ». med. pra- liepeja; valdone.
kaitavimas; prakaitas. Diction (dik'šion), *. dikcija: kalba.
Diaphoretic (dai-ii-fo-rSt'ik), adj. gim- Dictionary (dik'Šion-e-ri), *. žodynas.
ds prakaitavim. Did (did), pret. nuo Do.
Diaphragm (dai'a-fram), s. diafragma: Didactic, Didactical (di-diik'tik, -el).
skiriamoji plve; krutins perklo- adj. didaktiškas; pamokins; pamo-
das. kinamas. I —ally, adr. pamokinan-
Diarrhoea (dai-er-ry'a), s. viduriavimas: iai; didaktiškai.
žyvatas; trizna. Didactics (di-diik'tiks), *. didaktika:
Diary (dai'ii-ri), «. dienknyge. mokinimo mokslas.
Diastole (dai-iis'to-ly), s. širdies prasi- Diddle (did'd'l), r. «. prigaudinti; pri-
sketimas; | ffram. pailginimas trum- gauti.
po skiemens. Diddler (did'dlor), *. prigaudinetojas;
Diatonic (dai- i-ton'ik), adj. mux. diato-
:
prigavikas.
niškas;susideds iš piln ton ir Die (dai), v. n. mirti; numirti; pastipti:
pustoni. nudvsti; vysti; džiti; nykti; gesti.
Diatribe (dai'ii-traib), s. barninga kal- I
— >*• [pl- dice], lošiamasis kaule-
ba; aštri kritika. lis.| —,8. [pi. dies], piliorio pap-
Dibble (dib'b'l), t. n. nardytis (mk. apie des juosmuo; | muštuvas; štempe-
mexkeres plde).| v. a. sodinti su pa- lis; gvintpiovis; gvintrežis.
gelbabestuvo; badyti su best uvu. |
Diet (dai'žt), #. dieta; valgis; | susirin-

— , *. bestuvas. kimas; rod; seimas. | — , v.a.n. val-

Dice (dais), [p?, nuo die], *. pi. lošia- gyti; maitintis; užlaikyti diet.
miejie kauleliai. | — , r. h. kauleliais Dietary (dai'6t-e-ri), adj. dietiškas; pa-
lošti. lieis užlaikymo dietos.
Dicer (dai'sor), lošjas kauleliais.
*. Dietetics (dai-i-tet'iks),
s. dietetika;
Dichroism (dai'kro-iz'm), s. dviparvy- taisyklos palytinios dietos, valgio.
ste. Differ (dif for), v. n. y vairuoti; skirtis;
Dichromatic (dai-kro-mat'ik), adj. dvi- nesutikti (nuomonse); bartis.
parvinis. Difference (dif for-ens), s. skirtumas; |
Dickens (dik'gnz), s. kipšas; velnias. nesutikimas; | math, skirme. |
—,r.
Dicker (dik'or), s. mainas. | — v. u. n. , a. atskirti; skirtum rasti; skirtum
mainykauti; mainyti; pardavinti. daryti.
Dickey, Dicky (dik'i), s. pakaliko sdy- Different (dif for-ent), adj. yvairus; skir-
ne vežimo užpakalyj; | marškini tingas; nepanašus; kitiškas; kitoniš-
krutin; marškini apykakle. kas; kitoks. | — ly, adc. skirtingai;
Dicotyledon (dai-kot-i-ly'don), t. bot. yvairiai; kitiškai; kitaip.
dviskiltis. Differential (dif-for-n'šel), adj. parodas
Dictate (dik'tet), v. a. n. diktuoti; saky- (ar tveris) skirtum; ypatingas:
ti; sakyti; sakymus davinti; liep- math, diferenciališkas. | , s. math. —
ti. |— , 8. sakymas; paliepimas; pri- diferencialas.
sakymas. Differentiate (dif-for-Sn'si-et), v. a. at-
Dictation (dik-te'šion), *. diktavimas; skirti; math, diferencijuoti.
sakym davimas; sakymas. Difficult (dif fi-kolt), adj. sunkus; keb-
Dictator (dik-te't6r), «. diktatorius; sa- lus; vargus. | — ly, adc. sunkiai.
kym davjas ;paliepejas; valdonas. Difficulty (dif fi-kol-ti), s. sunkumas;
Dictatorial (dik-ta-to'ri-el), adj. diktato- keblumas; klitis; paine; | barnys.
riškas; prisakomas; didus. |
— ly, adv. Diffidence (dif fi-dens), s. nepasitikji-
diktatoriškai prisakomai. ; mas; nedrsumas.
 Diffident 184 Dilatability

Diffident (diffi-dent), adj. nepasitiks; žlebiojimui geibias (ar žlebiojima

nedrsus; bailus. | — ly, adv. su ne- pagerins) vaistas; j vaistas skau-
pasitikjimu. dulio pripuliavimui (ar pritvinki-
Diffuse (dif-fjz'), v.a. išlieti; išplatinti. mui) priskubinti.
|— (dif-fjus'), adj. išplatintas; platus; Digger (dig'gor), s. kasjas.
gausus. D
— ly, adv. plaiai. — ness, t. Digging (dig'ging), s. kasimas; kastyne;
platumas; gausumas; daugžodyste. kasykla.
Diffusion (dif-fj'žion), s. išliejimas: iš- Dight (dait), v.a. puošti; pardyti; ap-
platinimas; išsiplatinimas; išsipleto- rengti.
jimas. Digit (didž'it), *. pirštas; |
piršto plotis
Diffusive (dif-fj'siv), adj. išsiplatins; ( colio); math, skaiius išreikštas
|

plaiai išsipltojs; plaiai siekis; vienute; vienute; \ astr. colis (^ da-

platus; gausus. — ly, adv. plaiai;
|j
lis matomo saules ar menulio diamet-

gausiai. ro).
Dig (dig), v.a.n. [pret. & pp. dug ir Digital (didž'i-tel), adj. pirštinis.
digged], kasti; rausti; kapstyti; ka- Digitate, Digitated (didž'i-tet, -te-ted),
sinti. To — down, pakasti. To — adj. bot. turs piršt pavidal; pir-
from, out, out of up, kasti iš; iš- , štuotas.
kasti; atkasti. To — in, kasti; už- Digitigrade (didž'i-ti-gred), adj. ant
kasti; apkasti. — s. bakšterejimas;
||
, piršt vaikšiojs. *—, s. ant piršt
kumšterejimas; darbštus mokinys.||
vaikšiojs gyvnas.
Digest (di-džesf), v. a. žlebioti; virinti Dignification (dig-ni-fi-ke'šion), s. pak-
(maist); firj. apmstyti gyti supra- ;
limas garbe; atženklinimas; išaug-
tim; suprasti; permanyti; | sutvar- štinimas; garbinimas.
kyti; tvarkon suvesti; surengti; \ Dignify (dig'ni-fai), v.a. garbe pakelti:
paksti; kantriai pakelti; nu raminti: atženklinti; išaugštinti; didžiuoti:
sumažinti (skausm, pykt). r. n. ||
garbinti.
žlebiotis: žlebiojimui (ar virini- Dignitary (dig'ni-te-ri), s. didžinas:
mui) pasiduoti; med. pliuoti; pralotas.
tvinkti. Dignity (dig'ni-ti), s. vertybe; garbe;
Digest (dai'džest), s. tai, kas yra tvar- augštas stonas; didybe; kilt mas.
kon suvesta, sutaisyta, surinkta; Digraph, (dai'griif), *. dvi sujungti balsi
rinkinys statym; pandektai. vienam garsui išreikšti.
Digester, Digestor (di-dž&st'or), s. žleb- Digress (di-gres'), v. n. iškrypti; nu-
iotojas; vaistas žlebiojimui (ar krypti; nuklysti; nutolti.
maisto virinimui) pagerinti; su- ||
Digression (di-grš'šion), s. nukrypi-
tvarkytojas; surengejas; indas mas; iškrypimas; atsitolinimas (nuo
kaulams suvirinti. dal/ko); nutolimas.
Digestibility (di-džest-i-bil'i-ti), s. varš- Digressional (di-greš'ši5n-el), adj. atsi-
kumas; sužlebiojamumas. nešs prie nukrypimo, nutolimo.
Digestible (di-džest'i-b'l), adj. galimas Digressive (di-gres'iv), adj. iškrypsts;
sužlebioti pasiduods žlebioj im ui,
;
nutolsts; atsitolins. — ly, adv. per
j|

virinimui; varškus. — ness, *. ||

= nukrypim, nutolim.
Digestibility. Dike (daik), *. rvas; grabe; g supila;

Digestion (di-dž6s'ion), s. žlebiojimas;

damas; dambis. —, v.a. revu apka-
||

virinimas (maisto); sutvarkinimas: sti; supilti supil; apjuosti dambiu.

||

Dilapidate (di-liip'i-det), v.a. suardyti;

sutvarkymas; surengimas; protavi- ||

mas; apmstymas; permanymas; sulaužyti; išnaikinti; išeikvoti. | r.

supratimas- med. puliavimas: pri- n. sulžti; sugriti; suirti.

||

puliavimas (skaudulio). Dilapidation (di-lap-i-de'ši5n), s. aplau-

Digestive (di-džžst'iv), adj. žlebioja- žymas;aplužimas; suirimas (triobot).

mas; virinamas; žlebiojimui gei- Dilatability (di-le-tii-bil'i-ti), *. tsumas :

bias; žlebioj im
pagerins. \ — , s. pasidavimas sklimui, ištempimui
 Dilatable 185 Dint

Dilatable (di-lel ii-b'l), adj. tsus; ištem- Dimidiate (di-mid'i-et), adj.padalytas

piamas; išskeiamas. dvi lygi dali: biol. pusiškas: pu-
Dilatation (dil-ii-te'šion), išpltimas;
*. siautinis.
išsketimas; išsipltimas; išsisketi- Dimidiation (di-mid-i-e'šion), *. padaly-
mas. mas dvi lygi dali.
Dilate (di-lef), r. a. išsksti; ištempti. |
Diminish (di-min'iš), t. u. mažinti; su-
t. n. skestis; išsiskesti: išsiplsti: iš- mažinti. | t. n. mažintis; možti; su-
sitempti. simažinti; sumažti.
Dilation (di-le'šin), «. išsketima- Diminuendo (di-min-ju-en'do), adj. mus.
sketimas. kassyk mažinant, silpninant (bals).
Dilatorily (dil'a-to-ri-li), adr. tingiai: Diminution (dim-i-nj'šion), s. sumaži-
vangiai. nimas; sumažjimas; susimažini-
Dilatoriness (dil'a-to-ri-nes), *. tingu- mas: | nužeminimas; pažeminimas.
mas; vangumas: negreitumas; ne- Diminutive (di-min'ju-tiv), adj. sumaži-
veikumas. namas; mažas; mažiukas; menkas:
Dilatory (dil'a-to-ri), adj. tingus: van- menkutis. | — s. sumažinimo žodis:
,

gus; negreitas; neveikus. žodis reiškis mažyb. |

— ly, adr.
Dilemma (di-lm'mii), k. dilemma {logi- mažinaniai; mažinamai; pažemi-
koj); | keblus padjimas; klitys iš naniai. | —ness, s. mažumas; mažu-
vis pusi. melis; menkumas.
Dilettante (dil-et-tiin'tei. .<. diletantas: Dimissory (dim'is-so-ri), adj. at leidžis:
myltojas dail. paliuosuojs; paliuosuojamas.
Diligence (dil'i-džens), s. darbštumas: Dimity (dim'i-ti), s. ršis rašyto med-
stropumas. | — (di-li-žans'), *. diliža- vilni audimo.
nas (režimas). Dimly, Dimness (dim'li, -nes), ir. Dim.
Diligent(dil'i-džent), adj. darbštus: stro- Dimmish (dim'miš), adj. tamsokas;
pus; rpestingas. | —bf,adv. stropiai; apytamsis; aptems.
darbšiai. Dimple (dim'p'l), s. duobute. | — , t. a.
Dili (dil), s. bot. krapas. duobutes daryti. r. h. duobutmis
Dilly-dally (dil'li-dal'li). r.n. išdykauti: darytis.
siausti; gaišuoti. Din (din), *. bildjimas; užims; trenk-

Diluent (dil'ju-ent), adj. praskiedžis : smas; griaudimas. | — r. a. apkur- ,

praskiedžiamas. tinti; apsvaiginti. | r. h. žti; skam-

Dilute (di-ljf), 9.O. atmiešti; atskiesti: bti.
praskiesti. | v. n. prasiskiesti; pra- Dine (dain), v.n. pietauti; pietus val-
skysti. | , — adj. atmieštas; atskie- gyti. | t. a. pietus duoti.
stas; praskiestas; skystas. Ding (ding), t.a. skambinti. | v.n.
Dilution (di-lj'šion), s. praskiedimas: skambti.
atskiedimas; atmieša. Dingdong (ding'dong), *. dundjimas:
Diluvial, Diluvian (di-lj'vi-el, -en), adj. skambjimas (r arp).
tvaninis; diliuviališkas. Dingey, Dingy, Dinghy (din'gi), *. indiš-
Diluvium (di-lj'vi-6m), s. geol. patvi- kas botas; valtis.
ni suonašos, sužiedmes: diliuvia- Dinginess(din'dži-nes), s. tamsus dažas:
liški susiklojimai. nurudij imas; rudumas; suskretimas.
Dim (dim), adj. tamsus; aptems; ka- Dingle (din'g'l),s. dauba; slnis.

notas; miglotas; bl audus: silpnai Dingy (din'dži), adj. rudas; tamsus; su-
mats. | — , t. a. aptemdyti, f v.n. skrets.
aptemti. | — ly, adv. tamsiai; silpnai. Dingo (din'go), *. dingo (laukui i* Au-
|
— ness, s. tamsumas; aptemimas: stralijos šuo).
silpnaregyste. Dinner (din'nor), s. pietus; | pokilis:
Dime (daim), *. dešimt cent; dešimtu- vaišes.
kas (pinigas). Dint (dint), *. smgio ženklas; randas:
Dimension (di-m6n'šion), s. maius: iš- | viekas: spka. By — of. su pa-
matis; apemis; dydis; plotis. gelba ko. | — v.a. padaryti rand.
t
 , ,

Diocesan 186 Disadvantageous

Diocesan (dai-os'i-sen ir dai'o-sy-sen), kraip; f

sakymas; nurodymas:
tidj. diocezijinis; diocezijiškas. H — vedimas; vada; vadovyste; \ užveiz-
s. vyskupas. H —s, *. pi. diocezijos das; direkcija; | užadresavimas;
valdiniai; parapijonys. adresas.
Diocese (dai 'o- sys), s. diocezi ja: vysku- Directive (di-rSkt'iv), adj. vedas; kiera-
pija; vyskupyste. vijas; valds; nurodymus duodas.
Dioptrics (dai-op'triks), s. mokslas apie Director (di-rekt'6r), s. direktorius:
šviesos spinduli persilaužimus. vedjas; užveizdetojas.
Diorama (dai-o-ra'mii), *. diorama; per- Directorate, Directorship (di-r6kt'o-ret,
statymas paveiksl. -or-šip), s. direktoryste; direkcija;
Dip (dip), t. a. [pret. d; pp. dipped ir užveizdas.
dipt], dažyti; mirkyti; pamirkyti: Directory (di-rekt'o-ri), adj. talpins sa-
padažyti; krikštyti panardinant
||
vyj nurodymus; nurodomas. § , s. —
vandenyje; semti; pasemti. t. n.
|| ||
rankvedis; vadovas (knyga); adres
nertis; nardytis; pasinerti; sigilinti; kalendorius; | išpildomoji vyriausy-
|
palinkti; pasvirti. 1—,*. dažymas; be; direktorija (Francuz.).
padažymas; pamirkymas; pasmerki- Directress (di-rekt'res), sf. direktore;
mas; panerimas; palinkimas; pa- ||
vedja; užveizdetoja.
krypimas. Direful (dair'ful), adj. baisingas; grs-
Diphtheria (dif-My'ri-a), s. difterija mingas; baisus. — adv. grsmin-
||
ly,

(liga). gai; baisiai. ||

—ness, baisumas;
*.

Diphthong (dif7A6ng), s. dvibalse. gresmingumas.

Diploma (di plo'mii), s. dipliomas. Dirge (dordž),s. laidotuvi giesme.
Diplomacy (di-plo'ma-si), s. dipliomati- Dirk (dork), s. duriamasis peilis; durk-
ja. las. —,v.a. durti; nudurti.
||

Diplomat (dip'lo-met), *. dipliomalas. Dirt (dort), s. skretenos; purvas: dumb-

Diplomatic, Diplomatical (dip-lo-miit'ik, las. —,v.a. teršti; purvinti.
||

-el), adj. dipliomat iškas. Dirtily (dort'i-li), adv. purvinai; biau-

Diplomatics (dip-lo-mat'iks), s. diplio- riai.
matika; mokslas išskaitymo seno- Dirtiness (dort'i-nes), *. purvinumas;
vs rašt. nevalumas; biaurumas.
Diplomatist (di-plo'ma-tist), s. diplio- Dirty (dort'i), adj. suskrets; nevalus;
matas. purvinas; suterštas; apsiteršes; biau-
Dipper (dip'por), 8. nardytojas; naras; rus. 1 —
v. a. teršti; purvinti; biau-

||
samtis; kaušas. rinti; šmeižti.
Dipsomania (dip-so-me'ni-ii), s. troški- Disability (dis-a-bil'i-ti), s. negebsnu-
mas gerti (ar girtauti); girtavimo mas; nenuojiegumas; nusilpnji-
manija. mas; silpnumas.
Diptera (dip'ti-ra), s. pi. dvisparniai Disable (dis-e'b'l), n. a. negabiu (pa)da-
vabalai. ryti; traminti; apsilpninti; apnega-
Dipteral (dip'tor-el), adj. dvisparnis. ledinti.
Dire (dair), adj. grsmingas; grasus; Disabuse (dis-a-bjz'), v. a. išvesti išsu-
baisus. klydymo; atpratinti.
Direct (di-r6kf), v. a. kreipti; atkreipti; Disaccustom (dis-ak-kds't8m), v.a. at-
nukreipti kur, k; taikyti k; pratinti.
kieravyti; vesti; valdjti; parodyti; \
Disadvantage (dis-ad-van'tedž), s. neprie-
nurodyti (keli); paliepti; prisaky- ||
lankumas; nenauda; skriauda; ble-
ti; adresuoti; užadresuot i. | — , adj.
||
dis. ||
— , v.a. kenkti; bled daryti;
tiesus; tiesioginis; betarpiškas; aiš- pažeisti.
kus. \ —\y,adr. tiesiai; betarpiškai; Disadvantageous (dis-ad-všin-te'džSs),
tuojau; veikiai, f —ness, s. tiesumas; adj.neparankus; neprielankus; ne-
betarpiškumas. naudingas; vodingas; bledinjras:
Direction (di-rk'šin), s. linkme; pa- skriaudingas. | — ly, adr. neparan*
 Disaffect 187 Discernible

kiai; neprielankiai: nenaudingai. |

Disarmament (diz-arm'a-ment), s. nu-
— ness, *. neparankumas; neprielan- ginklavimas; padarymas beginkliu.
kumas; nenaudingumas; nenauda; Disarrange (dis-iir-rendž' v.a. netvar- >.

bledis. k atvesti; sujaukti: suardyti.

Disaffect(dis-at-lekt'), v.a. neprielan- Disarrangement (dis-ar-rendž'ment). #.

kiu (pa)daryti; sukelti prieš k; ne- m-tvarka; iširimas.

tvarka atvesti. Disarray (dis-ar-rei'), v.n. netvarkat-
Disaffection (dis-af-fek'šiSn), *. neprie- vesti; suardyti; nurdyti: nuvilkti
lankumas; nemgimas: neužganedi- (rbus). | — , *. sumišimas: netvar-
jimas; neprietelingumas. ka.
Disaffirm (d is- ii f- form'}, v.a. nepatvir- Disassociate (dis-as-so'ši-ei i. >\a. per-
tinti; užginyti; atmesti; panaikint i. skirti; išardyti (vienybe, *u*iri#imq,.
Disagree (dis-a-gry'), r. n. netikti; nesu- ryš)-
sitaikyti; nesutikti; kivirytis. Disaster (diz-as'tor), s. nelaimingas at-
Disagreeable (dis-a-gry'ii-b'l), ne- adj. sitikimas; nelaime: nepalaima.
priimnus; priklus. | —
ness, *. nepri- Disastrous (diz-iis'tros), adj. nelaimin-
imnumas. | Disagreeably, adr. ne- gas; baisus; pražtingas. |
— ly, adr.
priimniai. nelaimingai; pražtingai. |— ness,*.
Disagreement (dis-ii-gry'ment),
s. nesu- nelaimingumas; pražutingumas.
r
sitaikymas: nesutikimas; nesandara: Disavow (dis-;i-vau ), r. a. užginti: už-
vaidai. ginyti; nepripažinti: užsiginti: išsi-
Disallow (dis-al-lau'), v.a. nepajsrerauti: žadti.
peikti; nepripažinti; atmesti: neda- Disavowal (dis-ii vau'el), *. užsiiryni-
leisti; nepavelyti. mas; išsižadjimas.
-

Disallowable (dis-iil-lau'a-b'l), adj. ne- Disband (dis-biind'), v.a. paleisti: iš-

pavelijamas; nedaleidžiamas. skirstyti; išardyti. | r. n. išsiskirsty-
Disallowance (dis-iil-lau'ens), s. nepave- ti; išvaikšioti; iškrikti; iširti.
lijimas; nedaleidimas; nupeikimas: Disbandment (dis-biind'ment), s. palei-
atmetimas; uždraudimas. dimas; išskirstymas; išsiskirstymas.
Disanimate (dis-iin'i-met), v.a. drs at- Disbelief (dis-bi-lyf ), s. netikjimas:
imti. netikyste.
Disannul (dis-an-n6T), v.a. visiškai pa- Disbelieve (dis-bi-lyv'), r. a. netikti:
naikinti. nepatikti.
Disappear (dis-ap-pyr'), v.n. pranykti: Disbeliever (dis-bi-lyv'6r), s. netiketo-
pragaišti; dingti. jas; netiklis; netikys.
Disappearance (dis-ap-pyr'ens), s. pra Disburden (dis-bor'd'n*). <\«. nuo naštos
nykimas; išnykimas. paliuosuoti; našt nuimti: iškrauti;
Disappoint (dis-ap-poinf), r. a. apvilti: palengvinti.
apgauti; suvadžioti. Disburse (dis-bors'), r. a. išmokti: iš-
Disappointment (dis-ap-point'ment), *. leisti (pinigu*).
apvylimas; su vadžioj imas; apsivyli- Disbursement (dis-b6rs'ment), s. išsika-
mas; apsigavimas. štavimas; iškašiai: kaitai.
Disapprobation (dis-iip-pro-be'šin), s. Disc (disk), s. Disk. =
nepageravimas; papeikimas; papei- Discant (dis'kiint), t. = Descant.
ka. Discard (dis-kard'), v.a. atleisti: paliuo-
Disapproval (dis-ap-prv'el)„ *. nepage- suoti; atstatyti (nuo vielos): praša-
ravimas; nupeikimas. linti. I —, s. atstatymas; prašalini-
Disapprove (dis-ap-prV), v.a. nepage- mas.
rauti; peikti; nupeikti; nepatvirtin- Discern (diz-zorn'), t.a.n. pažinti; at-
ti. skirti.
Disarm (diz-arm'), v.a. nuginkluoti; adj. mato-
Discernible (diz-z6rn'i-b'l),
. beginkliu padaryti; ginkl (ar gink- mas; žirimas: atskiriamas: aiškus:
lus) atimti. akyvaizdus | —ness,*. matomumas:
 Discernibly 188 Discommodious
žiurimumas; aky vaizdumas. Dis- Disciplinarian (dis-si-plin-e'ri-en), adj.
cernibly, adc. matomai; aiškiai; aky- discipliniškas. ||
— ,*. mokytojas ka-
vaizdžiai. riškos disciplinos; prisilaikyto j as
Discerning (diz-zorn'ing), adj. nuore- aštrios disciplinos.
gus; žvalgus; gudrus; sumanus; mo- Disciplinary (dis'si-plin-e-ri), adj. dis-
ks pažinti, atskirti. ||
— ly, adv. nuo- ciplininis; discipliniškas.
regiai; gudriai: sumaniai. Discipline (dis'si-plin), s. disciplina; la-
Discernment (diz-zorn'ment), s. nuore- vinimas; paklusnumas; bausme. J
ga; sumanumas; žvalgumas; nuojie- — , v. a. mokinti; lavinti; koroti: bau-
ga pažinti, atskirti. sti.

Discharge (dis-ardž ;, v. a. iškrauti; iš- Disclaim (dis-klem'), n. a. nepripažinti:

lioduoti; nuo krovos {ar naštos) užginyti; atmesti; išsižadti; atsi-
paliuosuoti; to —
ship, laiv iškrau- sakyti.
ti; iššauti (šaudykl, etc.); paliuo-
|j
||
Disclaimer (dis-klem'or), s.nepripažin-
suoti (nuo skol, nuo apkaltinimo) ;
tojas; išsižadetojas; ||
atsisakymas:
paleisti; atstatyti (nuo tarnystos, išsižadjimas.
nuo urdo); paliuosuoti; ant liuosy- Disclose (dis-kloz'), v. a. atidaryti; ati-
bes paleisti; to — a prisoner, kalin dengti; apreikšti; parodyti; švieson
iš kaljimo paleisti; ||
prašalinti; išvilkti.
panaikinti; | atlikinti; pildyti; iš- Disclosure (dis-klo'žjur), s. atidarymas;

pildyti (priederm, tarnyst); leisti ||

atidengimas; apreiškimas.
(iš saves); mesti; išmesti; iššmirkšti; Discolor (dis-kol'or), T. a. permainyti
išlieti; ištekinti; to — blood, išleisti spalv, daž; perkeisti išžir; be-
iš saves krauj; the fiver — s itself spalviu padaryti; sutepti.
into the sea, upe silieja (ar puola) Discoloration (dis-kol-6r-e'šion), s. per-
jres; to — a horrible oath, paleisti mainymas spalvos, dažo; perkeiti-
baisius keiksmus; pasileisti baisiais mas išžiuros; atsimainymas spalvo-
keiksmais. v. n. iš saves leisti,
||
je, išžiuroje; susitepimas; dme.
Šmirkšti; pasileisti; pasipilti; prasi- Discomfit (dis-kom'fit), v. a. išvaikyti;
veržti. sumušti (kariaun); suardyti (keno
Discharge (dis-ardž'), s. iškrovimas; ||
užmanymus). \ —, s. Discomfi- —
šaudymas; iššovimas; švis; pa- ||
ture.
liuosavimas; paleidimas; atstaty- Discomfiture (dis-kom'fi-tjur), s. išvai-
mas; prašalini mas; panaikinimas; kymas; sumušimas; išnaikinimas;
|atlikinejimas; pildymas (prieder- suardymas; suirimas.
mi,, tarnystos); | išmokjimas (sko- Discomfort (dis-kom'fort), v. a. nesma-
l); atsirokavimas; išsipirkimo pre- gum daryti; rpinti; neramum
ke; metimas iš saves; išmetimas;
||
daryti; nulidinti; krimsti. — , s. j|

iššmirkštimas; išsiveržimas; ištek- nepriimnumas; nesmagumas; ne-

jimas. smagus padjimas; rpestis; nuli-
Discharger (dis-ardž'or), s. iškrovejas; dimas.
g iššovejas; paliuosuotojas; atsta-
j|
Discommend (dis-kom-mend'), r. a. nie-
tytojas; prašalint oj as; U atlikineto- kinti; peikti; keno nemalone už-
jas; pildytojas (priedermi); išmo- ||
traukti ant ko.
ktoj as (skol); \ išleidjas; išmet- Discommode (dis-kom-mod'), v. a. staty-

mnesmagiame padjime; nesmagu-

jas; iššmirkštejas. ti
Disciple (dis-sai'p'l), s. mokytinis; mo- daryti; varginti.
kinys. Discommodious (dis-kom-mo'di-os), adj.
Discipleship (dis-sai'p'1-šip), s. mokyt i- nesmagum dars; nesmagus; nera-
nyste; mokinyste. mus; kirus; vargins. — ly, a</r\ |

Disciplinable (dis'si-plin-a-b'l), adj. i.-- nesmagiai neramiai kiriai. — ness.

; ; ||

lavinamas; išmokinamas; ||
baudžia- i. nesmagumas: kirumas: neramu-
mas. mas.
 Discommodity 189 Discreditable

Discommodity (dis-kom-mod'i-ti), *. ne- Discordance, Discordancy (dis-kord'ens,

smagumas; neramumas. -en-si), «. nesutikimas; nesutarimas.
Discompose (dis-kom-poz'), r.a. sumai- Discordant (dis-kord'ent), adj. nesutik-
šyti; sujaukti: suardyti: neramiu mingas; nesutinks; nesusitaiks:
daryti; rpinti; surpinti; sujudin- nesutaris. | —
ly, adv. nesutikmin-
ti. gai; nesutarianiai.
Discomposed (dis-kom-pozd'i, adj. suju- Discount (dis'kaunt), v.a. atrokuoti:
dintas; neramus. atitraukti. | —
atitraukimas (nuo
, *.

Discomposure (dis-km-po'žjur), *. su- gumog); atrokavimas.

judimas; susijudinimas; neramu- Discountable (dis-kaunt'a-b'l), adj. ati-
mas; nerimastis; rpestis. traukiamas; atrokuojamas.
Disconcert (dis-kon-sorf),
r.a. sutari- Discountenance (dis-kaun'ti-nens), r.a.
m ardyti; sumaišyti; sutrikdyti:
suardyti (keno užmanymu*, ttr.). —
nulidinti; sumaišyti: sugdinti;
užbgti kam keli; atgrasyti. — ,
|

g.
|

(dis-k6n'sort), g. nesutarimas; nesu- neprilankumas; nemalone; nepage-

tartis. ravimas; papeika.
Disconformity (dis-kon-form'i-ti), *. ne- Discourage (dis-kr'edž), r.a. drs at-
tolygumas; nesutikimas; neatsako- imti; nulidinti; atgrasyti: atkal-
mumas; nesanvaizdumas. binti.
Discongruity (dis-kSn-gru'i-ti), *. = IN- Discouragement (dis-kor'edž-ment), g.

CONGRUITY. nulidimas: dvasios nupuolimas: |

Disconnect (dis-kon-n6kt'), r.a. atjung- kliutjs; keblumai; neprilankiossan-

ti; atrišti; perskirti; išskirstyti. lygos.
Disconnection (dis-kon-nek'šion), 9. at- Discourse (dis-kors'), *. kalba; pašneka:
jungimas; perskyrimas; išsiskirsty- apšnekejimas. | — , r. n. u. kalbti;
mas; iškrikimas; stoka ryšio. šnekti; apšnekti.
Disconsolate (dis-kon'so-let), adj. netu- Discoursive (dis-kors'iv). adj. Šneka-
rs suraminimo, palinksminimo; ne- mas; kalbamas: | protaujs; išve-
suraminamas: didei nulids: tuž- ds išgales iš duotinii.
bingas. | —ly, adv. tužbingai. |
Discourteous (dis-kor'ti-6s), adj. neman-
— ness, *. nulidimas; nusiminimas; dagus. I —
ly, adr. nemandagiai.
|
tužbingumas. — ness, s. nemandagumas.
Discontent (dis-kon-tenf), t. a. neužga- Discourtesy (dis-kor'ti-si), g. nemanda-
nedytu daryli: pykdyti. | — , *. ne- gumas.
užganedijimas; apmaud. | — , adj. Discous (disk'ds), adj. plokšias: turs
neužganedytas. ritinio pavidal.
Discontentment (dis-kon-tent'ment), #. Discover (dis-kov'<">r), r.,t. nudengti;
neuiganedijimas; apmaud. atidengti; atrasti; apreikšti: parody-
Discontinuance (dis-kon-tin'ju-ens), *. ti.
pertraukimas; paliovimas. Discoverer (dis-kov'or-or), t. atradjas:
Discontinuation (dis-kon-tin-ju-e'šion), žvalgas.
I
g. pertraukimas; paliovimas.
Discovery (dis-kov'6r-i), #. atradimas;
Discontinue (dis-kon-tin'ju), v.a.n. per-
atidengimas; apreiškimas.
traukti; paliauti: perstoti.
Discontinuity (dis-kon-ti-nju'i-ti),
s. ne-
Discredit (dis-kred'it), v.a. netikti; ne-
rišlumas; stoka sanryšio tarp atski- priimti už teisybe; gimdyti netik-
nj daleli. jim kam; naikinti pasitikjim:
Discontinuous (dis-kon-tin'ju-ds), adj.
atimti pasitikjim, pagodone; dis-
pertrauktas; nerišlus: su kits-kitu kredituoti; teršti; žeminti. I , *. ne- —
nesirišs; | atviras; žiopsas (*«A\ apie tikjimas; neištikjimas: | negarbe;
žaizd). pažeminimas; geda.
Discord (dis'kord), g. nesandara; nesu- Discreditable (dis-kr6d'it-a-b'l), adj. at-
tikimas; nesutikme; nesutarimas: ims patikjim, godone; nepado-
nesutartis. rus; žeminas; teršias; beggdiškas.
 Discreet 190 Disenchant

Discreet (dis-kryf), adj. atsargus; iš- *. perkratine-

Discussion (dis-k6š'šion),
mintingas; protingas. — ly, adv. at- jimas; apšnekejimas; gvildenimas;
sargiai; protingai, jj
— ness, s. dabo- lukštenimas; diskutavimas; disku-
tingumas; atsargumas; protingu- sija; med. prašalinimas; išskirsty-
||

mas. mas (sutinimo).

Discrepance, Discrepancy (dis-kr8p'ens, Discussive (dis-kos'iv), adj. med. tinks
-en-si), skirtingumas; skirtumas;
s. prašalinimui, išskirstymui (sutini-
nepanašumas; nesutikimas; priešin-, mo); išskirstas. U — *. vaistas sutini-
,

gyst. mams išskirstyti, prašalinti.

Discrepant (dis-krgp'ent), adj. skirtin- Discutient (dis-kj'šent), adj. & s. =
gas; kitoniškas; nesutinks; nesusi- Discussive.
taiks; priešingas. Disdain (dis- ir diz-den'), s. paniekini-
Discrete (dis-kryt'), adj. atskiras; skir- mas; panieka; išdidumas. J— , v. a.
tingas; | atskiris; skiriamas. niekinti; už niek laikyti. |j
v. n. di-

s. atsargumas;
Discretion (dis-kre"ši8n), džiuotis.
protingumas; išmintingumas; 1 va- Disdainful (diz-den' fui), adj. paniekos
lia; pasimgimas. pilnas; pasididžiavimo pilnas; išdi-
Discretional, Discretionary (dis-kr8"šion- dus. ||
—
ly, adv. su paniekinimu; su
neaprybotas; ant keno
el, -e-ri), adj. pasididžiavimu; su išdidumu,
—
j

valios pavestas. ly, adv. pagal

||
—ness, «. paniekinimas; pasididžia-
pasimgim; ant valios. vimas; išdidumas.
Discretive (dis-kry'tiv), adj. ženklins Disease (diz-yz'), s. liga. ||
— , v.a. ap-
skirtum; skiriamas. sargdinti; lig varyti.
Discriminate (dis-krim'i-net), v.a.n. at- Diseased (diz-yzd'), adj. ligotas; sergs.
skirti; skirtum daryti. , adj. ] — —ness, s. ligotumas.
skirtingas; skirtas, g ly, adv. skir- — ||

Disembark (dis-6m-bark'), v.a. iškrauti

tingai; aiškiai. —ness, s. skirtu-
|| (laiv); išsodinti (iš laivo), j v. n. iš-
mas. lipti; išsesti (iš laivo).
Discrimination (dis-krim-i-ne'ši8n),s. at-
Disembarkation (dis-em-bar-ke'ši8n), s.
skyrimas; skirtumas; skirtingumas: iškrovimas; išsodinimas (iš laivo);
H mokjimas atskirti, pažinti; žval- išsedimas; išlipimas (iš laivo).
gumas; sumanumas.
Disembarrass (dis-em-bar' res), v.a. išpai-
Discriminative (dis-krim'i-na-tiv), adj.
nioti; išliuosuoti, išgelbti (nuo pai-
atžymimas; ypatingas; charakteri-
ni, keblum, rupesci).
stiskas; moks atskirti, pažinti.
Disembitter (dis-Sm-bit'tor), v.a. praša-
Discriminatory (dis-krim'i-na-to-ri), adj.
= Discriminative. linti
vinti.
kartumus; pasaldinti; paleng-
Discrown (dis-kraun'), v. a. atimti vai-
nik, karn; nuvainikuoti. Disembody (dis-em-bod'i), v.a. iškuny-
protavimas;
Discission (dis-kor'šion), *.
ti; paliuosuoti nuo kno; | atleisti;

bgiojimas nuo vieno dalyko prie išskirstyti (kariaun).

kito {protavime); klaidžiojimas. Disembogue (dis-em-bog'), v.a.n. silie-
Discursive (dis-kor'siv), adj. begiojs; ti; tekti; išplaukti.
klaidžiojs; šokinjs nuo vieno da- Disembowel (dis-6m-bau'61), v.a. vidu-
lyko ant kito; iškriks; nerišlus: ||
rius išimti; išberkloti.
protaujs; išvedžiojamas; atlieka- Disembroil (dis-m-broil'), v.a. išpai-
mas protavim eile; nuoseklus. nioti; išnerplioti; iškivinkliuoti.
—
||

ly, adv. protavim eile: išvedžioji- Disemployment (dis-em-ploi'ment), s.

mo bdu. bedarbe; bedarbyste.
Discus (dis'k6s), *. ritinis; ripka; disk. Disenable (dis-6n-e'b'l), v.a. netinka-
Discuss (dis-k6s'), v. a. perkratinti: mu, negabiu daryti; atimti kam ga-
apsvarstineti; apšnekti; lukštenti; k
ljim nors daryti.
diskutuoti; | med. prašalinti; išskir Disenchant (dis-6n-iint') f v.a. atžavf-ti;
styti (sutinim). atkerti; atburti: atraganuoti.
 ,

Disenchantment 191 Dish

Disenchantment (dis-en-iint'ment .
.*. Disfigurement (dis-riir'jur-ment), .«. su-
atžavejimas; atkerejimas; atrajrana- darkymas; subiaurinimas; darku-
vimas. mas; biaurumas.
Disencumber (dis-en-kom'bor), r.a. pa- Disfranchise (dis-fran'iz ir -aiz), v.a.
lengvinti; paliuosuoti (nuo našto*. atimti tiesas, privilegijas.
nuo sunkumo); prašalinti keblumus, Disfranchisement (dis-fran'iz-ment), *.
klitis. atmimas ties, privilegij.
Disencumbrance (dis-8n-k6m'brens), .«. Disgarnish (dis-gar'niš), v. n. nuo pa-
nebuvimas sunkum, klii, keb- puošal apnuoginti; nurdyti.
lum. Disgorge (dis-gordž'), va. išvemti; fig.
Disendow (dis-en-dau'), v.a. atimti do- sugržinti (k neteisiai pagriebt);
vanas, krait. atiduoti.
Disengage (dis-n-gedž'), r.a. išpainio- Disgorgement (dis-gordž 'ment), s. išve-
ti; isnerplioti; išardyti; paliuosuoti mimas.
nuo ko; atri-ti; atskirti: atidalyti: Disgrace (dis-gres'), s. nemalone; | ne-

prašalinti; nuvalyti; pravalyti. garbe; negoda; geda; pažeminimas.

Disengagement (dis-n-ffedž'ment), «. iš- | — , v.a. geda (ar negarbe) apvilkti:

painiojimas; atpainiojimas: išardy- ged (ar negarbe) užtraukti ant ko;

mas; atrišimas; paliuosavimas; at- ged daryti; žeminti; teršti.
skyrimas; atidalymas; | liuosas lai- Disgraceful (dis-gres' fui), adj. ged da-
kas. rs; begedingas;biaurus: nepadorus;
Disenslave (dis-en-slV), r. a. iš vergy- žemins. J — ly, adv. begedingai; ne-
stes išliuosuoti. padoriai; žeminaniai. | —
ness, s. be-
Disentangle (dis-šn-tan'g'l), v.a. išpai- gedingumas; nepadorumas; pažemi-
nioti; atpainioti: atnerplioti: paliuo- nimas; geda.
suoti; išvesti iš keblum, iš klii. Disgracious (dis-gre'šios), adj. nemalo-
Disentanglement (dis-6n-tan'g'l-ment), *. nus; nepriimnus.
išpainiojimas. Disgradation (dis-gra-de'šidn), s. = De-
Disenthrall (dis-en-r^rol'),r.a. išliuosuo- gradation.
ti iš vergystes; išlaisvinti (rerg ar neužgane-
Disgruntle (dis-gron't'l), v.a.
vergus); ant liuosybes paleisti. dytu daryti; pykinti; pykdyti; r-
Disenthrone(dis-n-rAron'), v.a. nuo so- stinti.
sto prašalinti, numesti. Disguise (dis-gaiz'), v.a. perredyti; ki-
Disentomb (dis-6n-tm'), v.a. iš kapo toki išžir priduoti; užslpti po
iškasti, atkasti, priedanga^/ nuduoti; perkeisti; |
Disentrance (dis-n-trSns'), r.a. iš letar- nugirdyti. | —
, *. perredymas; per-
giško miego pažadinti, prikelti; at- redalas; liyna; priedanga.
gaivinti. Disguisedly (dis-gaiz'Sd-li), adr. perre-

Disesteem (dis-es-tym'),v.a. neturti

dytame pavidale; po priedanga; po
pavidalu.
pagodojimo; negodoti; nepagodoti.
|
— s. negodojimas; nepagodone.
,
Disgust (dis-gost'), v.a. bridinti; pri-

Disestimation (dis-es-ti-me'šion), s. ne-

klinti; kvpti pasibiaurejim. | —
pagodojimas; nepagodone; negodo- pasibiaurejimas; koktumas; prik-
s.

lumas.
ne.
Disgustful (dis-gost'ful), adj. koktus;
Disfavor (dis-fe'vor), v.a. neprilankau-
priklus. | —ness, s. koktumas; prik-
ti kam; atimti keno prilankuma nuo lumas.
ko; neprilankiu daryti. |
— ',
s. nepri-
Disgusting (dis-gost'ing), adj. koktus;
lankumas; nemalone; neteikte. priklus. | — ly, adv. prikliai; suprik-
Disfiguration (dis-fig-ju-re'ši5n), *. dar- lumu.
kymas; gadinimas; teršimas ;subiau- Dish (diš), 8. bliudas; | valgis; | ola:
rinimas. dauba. — , v.a. bliudus pilti, d-
Disfigure (dis-fig'jur), r.a. darkyti: ga- ti; statyti bliudus ant stalo: |
duob-
dinti; teršti; biaurinti. ti.
 Dishabille 192 Disjunct

Dishabille (dis-ii-bil'), ». palaikes dra- ningas. |

— ly, adv. besanžiniškai; ne-
panos. lemtai. I —ness,*. besaniiniskumas;
Dishcloth (diš'kloih), s. mazgote. nelemtumas; veidmainingumas.
Dishearten (dis-hart"n), v. a. drsa at- Disinherison (dis-in-her'i-z'n), s. = Dis-
imti; nulidinti; nugsdinti. inheritance.
Dishevel (di-šV'l, -ei), v. a. sudraikyti; Disinherit (dis-in-h8r'it), v. a. nuo pa-
sukedenti; suvelti; sutaršyti. veldjimo (ar tevonystes) išskirti;

Dishful (diš'ful), *. (pilnas) bliudas.

nepalikti dalies.
Dishing (diš'ing), adj. bliudo pavidalo; Disinheritance (dis-in-heVit-ens), s. iš-

dubs; duobtas. skyrimas nuo paveldjimo, nuo te-

Dishonest (dis-on'st), adj. nesanžiniš-
vonystes; atmimas tvonijos; bete-
vonyste.
kas; neteisus; neteisingas; apgavi-
kiškas; begdiškas. —
ly, adv. ne-
Disintegrate (dis-in'ti-gret), v. a. išdalyti
||

{ar išskirstyti) sudedamas dalis;

sanžiniškai; neteisiai; neteisingai;
sutrupinti; susmulkinti; sugrusti:
begdiškai; apgavikiškai.
sutrinti. U r. n. išsidalyti (ar išsid-
Dishonesty (dis-6n'es-ti), «. nesanžiniš-
styti) i sudedamas dalis.
kumas; neteisumas; neteisingumas;
Disintegration (dis-in-ti-gre'šion), s. iš-
begdyste; paleistuvyste.
H
dalymas (ar išskirstymas) sudeda-
Dishonor (dis-on'er), *. negarbe; nego-
mas dalis; sutrupinimas; susmulki-
da; geda; H neišmokej imas vekselio.
nimas; išsidalymas (ar išsidsty-
||
— (dis-6n'6r), v. a. užtraukti antko
||

mas) sudedamas dalis.

negarbe, ged, pažeminim; žemin- Disinter (dis-in-tor'), v. a. iškasti atka- ;

ti; ged daryti; teršti; žagti; sužag- sti; švies (ar aikšt.) išvesti.
ti; I nemokti ant vekselio.
Disinterested (dis-in'tor-st-Sd), adj. sau
Dishonorable (dis-on'or-i-b'l), adj. ne- naudos nej iešks; negundomas sau-
garbus; negarbingas; ged dars; naudišk tiksl; nesaunaudiškas;
begdiškas; teršis; šmeižis. |j
neprietaringas; bepusiškas. ly, —
— ness, s. negarbumas; negarbingu- adv. nesaunaudiškai neprietaringai ;
||

mas; begedingumas; begdyste. ||

bepusiškai. —ness, s. nesaunaudiš-
||

Dishonorably, adv. negarbiai; negar- kumas; neprietaringumas; bepusiš-

bingai; begedingai. kumas; bešalyste.
Dishorn (dis-horn'), v. a. ragus nupjau- Disinterment (dis-in-tor'ment), s. iška-
ti. simas; atkasimas.
Dishorse (dis-bors'), v. a. nuo arklio nu- Disinthrall (dis-in-Arol'), v. a.; — ment,
sodinti, numesti. s. =
Disenthrall, Disenthrall-
Dishwasher (diš'uoš-or), s. ind mazgo- MENT.
tojas; sudyn plovjas. Disjoin (dis-džoin'), v. a. atskirti ;
per-
Dishwater (diš'uo-tor), s. pamazgos. skirti; atrišti; atjungti; išardyti.
Disinclination (dis-in-kli-ne'šion), s. sto- Disjoint (dis-džoinf), v. n. išnarstyti; iš-
ka palinkimo, patraukimo; stoka narinti (snarius); išardyti; suardy-
noro; nenoras; atgrisimas. ti;išdraskyti; paskirstyti; perskirti;
Disincline (dis-in-klain'), v. a. nukreipti; atidalyti. j|
v. n. iš-, suirti; subyrti.
atitolinti; atbridinti; atgrasyti. | — , adj. išnarintas; iš snario išsuk-
Disinfect (dis-in-fSkf), v. a. valyti nuo tas; išardytas; išdraskytas; išdsty-
užkreiam medeg; dizinfektuoti. tas. —V], adv. atskirai; dalimis.
|j

Disinfectant (dis-in-fekt'ent), adj. naiki- Disjointed (dis-džoinf 6d), adj. išnarsty-

ns ligas užkreianias medegas. | tas; suardytas; išardytas; neturs
— ,«. dizinfektuojamas vaistas. sanryšio; nerišlus. ly, adv. neriš- ||
—
Disinfection valy-
(dis-in-f6k'ši6n), s. liai. I —ness, s. buvimas išnarstytu,
mas (ar prašalinimas) ligas užkre- suardytu; nerišlumas.
iani medeg; dizinfekcija. Disjunct (dis-džonkf), adj. atskiras; iš-
Disingenuous (dis-in-dž8n'ju-6s), adj. ardytas; zool. susmaugimu atidaly-
nelemtas; Desanžiniškas; veidmai- tas; persmaugytas.
 ,

Disjunction 193 Disparage

Disjunction (dis-džonk'sion), «. atskyri- Dismissal (dis-mis'el), #. = Dhkibsioh.

mas; atidalymas: atsiskyrimas. s. paleidimas:
Dismission (dis-miš'Šion),
Disjunctive (dis-džnk'tiv), adj. skiria- paliuosavimas; atleidimas; atstaty-
mas; dalijamas. | —ly, adc. skiria- mas; prašalinimas.
mai: atskirai. Dismissive (dis-mis'iv), adj. duods pa-
Disk (disk), «. ritinis; ratas; ripka: dis- liuosavim; paliuosuojamas; atlei-
k. džiamas; atstatomas (« uo vietos).
Dislike (dis-laik'), v.a. nemgti: nemy- Dismount (dis-maunf), r. a. nusodinti:
lti; neksti; gimdyti nemgim, nukelti; numesti; nublokšti {nuo
nekentim; priklinti; bridinti. — | arklio); nušokdinti. | r n. nulipti:
s. nemgimas; nekentimas;besibiau- nušokti {nuo arklio): nussti.
rejimas; pasibiaurejimas. To hare Disobedience (dis-o-by'di-ens), *. nepa-
a — to, nemgti; biauretis; prik- klusnumas.
lintis; neapksti. Disobedient (dis-o-by'di-ent), adj. nepa-
Dislocate (dis'lo-ket), v.a. išsukti; iš- klusnus. | —
ly, adr. nepaklusniai.

narinti. Disobey (dis-o-bei'), v.a. n. nepaklusniu

Dislocation (dis-lo-ke'ši6n), *. išsuki- bti; neklausyti; nepasiduoti; nenu-
mas; išnarinimas; išsinarinimas: | silenkti; priešintis: peržengti {prisa-
nuslinkimai {žemes sluogsnit ikili>\. kym).
Dislodge (dis-15dž'), v.a. išvyti (i* gu- Disobligation (dis-6b-li-ge'šion), s. ne-
lyklos). mandagus pasielgimas su kuo; ne-
ništikimas; ne-
Disloyal (dis-loi'el), adj. mandagumas; šiurkštumas; | pa-
teisingas; išdavikiškas. | — ly, adr. liuosavimas nuo priedermi.
ništikimai; neteisingai; išdavikiš- Disobligatory (dis-ob'li-ga-to-ri), adj.
kai. paliuosuojs nuo priedermi.
Disloyalty (dis-loi'el-ti), s. ništikimu- Disoblige (dis-o-blaidž'), v.a. nemanda-
mas; neteisingumas. giai pasielgti su kuo; nepriimnum
Dismal (diz'mel), adj. nykus: lidnas:
slogins; baisingas; grsmingas.
kam daryti; užgauti k nepritinka-

— ly, ad r. lidnai; gailestingai: bai-

j
mu pasielgimu.
Disobliging (dis-o-blai'džing), adj. ne-
singai. | — ness, s. nykumas; lidnu- meilingas; neprilankus; nemanda-
mas; baisingumas; baisumas. gus; šiurkštus. | —
ly, adv. nemeilin-
Dismantle (dis-man't'l), r. a. nuvilkti:
gai; nemandagiai; šiurkšiai.
nurengti; nurdyti; apnuoginti; nu-
Disorder (dis-or'dor), s. netvarka; su-
draskyti.
irimas; sumišimas; | nesveikata:
Dismask (dis-mask'), t.a. numaskuoti;
liyn nupiešti kam.
liga. | —
, r. a. netvark daryti: tvar-

Dismast (dis-masf), v.a. numaštuoti:

k ardyti ; išdraskyti ; sujaukti; su-
maišj-ti.
žglius nuimti.
Disorderly (dis-or'dor-li),adj. netvar-
Dismay (dis-mef ), r. a. gsdinti: pergs-
kus; sujauktas; sumišs; triukšmin-
dinti; baime varyti; išgsiu sp-
gas; | ištvirks; paleistu vingas; ne-
kas atimti. | —, s. išgstis; persigan-
doras. | —,ad r. netvarkiai; ištvirku-
dimas; nusiminimas.
siai; paleist uvingai.
Disme (dym), *. dešimtine.
Disorganization (dis-or-gan-i-ze'ši6n), s.
Dismember (dis-mm'bor), v.a. išsna-
riuoti; išardyti; sudraskyti šmo- suirimas; iširimas.
tus; išdalyti ( dalis). Disorganize (dis-or'gan-aiz), v.a. išar-

Dismemberment (dis-mm'bor-ment), *. dyti; suardyti; išdraskyti.

išsnariavimas; išardymas; sudras- Disown (dis-own'), v.a. nepripažinti:
kymas šmotus. atmesti; išsižadti.
Dismiss (dis-mis'), r. a. paleisti: atlei- Disparage (dis-piir'edž), t. a. žeminti:
sti; paliuosuoti; atstatyti {nuo vie- pažeminti; žeisti (keno rert. garbe):
tos); prašalinti. teršti; šmeižti.
 Disparagement 194 Disport

Disparagement (dis-piir'edž-ment), s. Dispense (dis-pns'), v.a. dalyti; išdaly-

žeidingas palyginimas (su kuo nors ti; apdalyti; apteikti; suteikti; | da-
tanesniu)', pažeminimas; pamažini- ryti (teisybe): paliuosuoti; išskirti.
mas; žeidimas japšmeiža; geda. \ v.n. (
— ||

with), paliuosuoti; paveli-

Disparate (dis'pii-ret), adj. nelygus: ne- jim duoti; pavelyti.
panešus; skirtingas. Dispenser (dis pens' or), s. dalytojas; iš-
Disparity (dis-par'i-ti), *. nelygumas: dalytojas; apteikejas.
nelygybe; nepanešumas; skirtumas. Dispeople (dis-py'p'l), v.a. nuo gyven-
Dispark (dis-park'), v.a. atidaryti ji- toj ištuštinti; be gyventoj palik-
ma sodan; | paliuosuoti; ant liuosy- ti.

bes paleisti. Dispermous (dai-spor'mos), ad). bot.

Dispart (dis-parf), r. a. skirti; atskirti; dviseklinis; dviseklis.
atidalyti; perskirti. Dispersal (dis-por'sel), s. = Disper-
Dispassion (dis-paš'šion), s. ramumas; sion.
šaltumas; šaltas kraujas. Disperse (dis-pors'), v. a. išbarstyti; iš-
Dispassionate (dis-piiš'šion-et), adj. rim- mtyti; išskirstyti; išvaikyti. j v.n.
tas; ramus; šaltas; šalto kraujo; be- išbyrti; išsiskirstyti; iškrikti.
šališkas. | —
ly, adv. rimtai; ramiai; Dispersion (dis-por'šion), s. išbarsty-
šaltai; bešališkai. ||
—ness, s. rimtu- mas; išskirstymas; išvaikymas; išsi-
mas; šaltumas; ramumas; bešališ- barstymas; išsiskirstymas.
kumas. Dispirit (dis-pir'it), v.a. drs atimti;
Dispatch (dis-pa'), v.a. greitai užbaig- nu bauginti; nulidinti.
ti, atlikti (reikal, etc.); pasisti ||
Displace (dis-ples'), v.a. perstatyti (iŠ
(pasiuntin, žini); fig. pasisti vienos vietos kit); perkelti; išvarty-
an sviet; užmušti; nužudyti. J v. n. ti; prašalinti k (užimant jo viet);
skubintis; skubintis užbaigti k. | atstatyti (n uo vietos).
— , s. greitas pasiuntimas;
|
greitas Displacement (dis-ples'ment), s. persta-
užbaigimas, atlikimas; greitumas; tymas; perklimas; prašalinimas;
skubumas; stropumas; ||
praneši- atstatymas.
mas; urediškas pranešimas; urediš- Displant (dis-planf), v.a. išrauti (auga-
kas laiškas; telegrafiška žinia; de- l); išstumti; išvyti (žmones
gyvent sedybu).
i* j ap-
peša.
Dispatchful (dis-pa 'fui), adj. greitas; Displantation (dis-pliin-te'šiSn), s. išro-
spartus; mitrus. vimas; išstmimas; išvijimas.
Dispel (dis-pT), v.a. išvaikyti; išsklai- Display (dis-plet'), v.a. išvynioti; iš-
dyti; išskirstyti. pliekti išsketroti išsksti išdriekt i
; ; ; ;

Dispensable (dis-pen'sa-b'l), adj. be ku- atidengti; matymui išstatyti; ap-

rio galima apsieiti; apsieinamas; reikšti; perstatyti; parodyti. v.n. ||
fl

dalomas; suteikiamas. akims persistatyti; pasirodyti; apsi-

Dispensary (dis-pn'sa-ri), s. beturi reikšti; gražius žodžius naudoti;
||

gydinyia; vaistinyia. girtis. — 8. išrodymas; parody-

||
,

Dispensation (dis-p6n-se'ši6n), s. išdaly- mas; apreiškimas; pasirodymas; pa-

mas; apdalinimas; apteikimas; J
da- roda.
leidimas; pavelijimas. Displease (dis-plyz'), v.a. nepatikti: ne-
Dispensative (dis-pšn'sa-tiv), adj. sutei- tikti; rstinti; pykdyti.
kis pavelijim; pavelijs. I
—\y,adv. Displeasure (dis-pl8ž'jur), s. nepriim-
su pavelijimu. numas; apmaud; pyktumas.
Dispensator (dis'pen-se-tor), s. dalyto- Displode (dis-plod'), v.a. iššauti; per-
jas; apdalytojas; apteikejas. piešti; sudraskyti. | v. n. plyšti;
Dispensatory (dis-pen'sii-to-ri), adj. tu- sprogti.
rs ties daleisti, pavelyti; pavelija- Displosion (dis-plo'žion), s. švis; spro-
mas. | — , s. vaistaknyge; formako- gimas; plyšimas.
peja. Disport (dis-porf), s. laiko praleidi-
 , ,

Disposal 195 Disrobe

mas; bova: žaisme. | v.a. bovyti; — , Disputable (dis'pju-ta-b"l), adj. ginyti-

linksminti. | v.n. bovytis; siausti; nas; ginijamas. |
—ness, s. ginyti-
žaisti; išdykauti. numas.
Disposal (dis-poz'el), s. sustatymas; su- Disputant (dis'pju-tent), adj. besiginei
rdymas; pardymas; padavadiji- jas. |— , s. ginytojas; ginininka>.
mas; redyba; valdžia. The of the — Disputation (dis-pju-te'šion), s. giniji-
troops in two lines, sustatymas ka- mas; ginai; disputas.
riaunos dvi eili. The dirine — Disputatious (dis-pju-te'šios), Disput-
dieviškas pardymas. To be at one' s tive I
dis-pjt'a-tiv), adj. mgsts gin-
— , bti keno redyboj; bti kam ant ytis; giningas.
patarnavimo. Those books are at Dispute (dis-pjt'), v.n.a. ginytis; gin-
your , —
šios knygos pasilieka pil- yti; disputuoti; bartis. | •». dis — ,

noj jusu. redyboj; šiomis knygomis putas; ginai; barnys.

galite naudotis kiek norite. Disputer (dis-pjt'br), *. ginininkas.
Dispose (dis-poz'), r. a. sustatyti; su- Disqualification (dis-kuol-i-fi-ke'šion), *.

rengti; pardyti; | rdyti; valdyti; nemokslumas; negebsnumas.

'padavadyti; | duoti; dalyti; išdaly- Disqualify (dis-kuSl'i-fai), t. a. (pada-
ti; apteikti; | vartoti; panaudoti; ryti negabiu, netinkamu.
paskirti k
besinaudojimui; | pa- Disquiet (dis-kuai't), r. a. neramiu
lenkti; patraukti; duoti palinkim, (pa)daryti; (su)rupinti. | , *. nera- —
patraukim. To
naudotis— of, mumas; nerimastis; sujudimas, j
kuo; panaudoti; atiduoti; perduoti —ness,*. Disquietude.
kitas rankas; parduoti. Disquietude (dis-kuai'i-tjud), s. nerima-

Disposed (dis-pozd'), adj. turs palin- stis; neramumas; susirpinimas:

kim; links; palinks; well — , ge- sujudimas.
rame upe. Disquisition (dis-kui-zi"šion), s. išieš-
padava-
Disposition (dis-po-zi"šion), *. kojimas; ištirinejimas.
dijimas; pardymas; davadas; su- Disregard (dis-ri-gard'), v.a. nepagodo-
statymas; | palinkimas ant ko; po- ti; už niek laikyti; nepaiseti. | —
bdis; bdas; upas. s. nepagodone; nepais j imas.
Dispossess (dis-poz-zs'), r. a. atimti
Disregardful (dis-ri-gard'ful), adj. nego-
nuo ko savast, valdyb; prašalinti niek
dojas; nepaiss; už stats; nie-
iš valdybos.
kins.
Dispossession (dis-p6z-z6š'šion), s. at-
Disrelish (dis-rel'iš), r.a. nemgti: bri-
mimas savasties; prašalinimas iš
dintis; prikliu daryti; neger sko-
|
valdybos.
Dispraise (dis-prez'), v. a. peikti; kolio-
n priduoti. | , s. nemgimas; — |

šlykštumas; negera skonis.

ti. | — , s. nupeikimas; papeika; ko-
Disreputable (dis-rp'ju-tii-b'l), adj. var-
lione.
Disproof (dis-prf ), s. parodymas kad
d (ar garbe) žemins: nepadorus:
neteisybe; parodymas kad užmeti- begdiškas. | Disreputably, adr. pa-
žeminaniai; nepadoriai; begdiš-
nejimai yra neteisingi.
kai.
Disproportion (dis-pro-por'šiSn), s. stoka
proporcijos; nelygumas. | — , r. a. be Disrepute (dis-ri-pjt'), *. bloga garbe;
proporcijos padaryti; netinkamai negarbe.
pririnkti, sudti, sujungti. Disrespect (dis-ri-spškt'), *. negodoji-
Disproportional, Disproportionate (dis- mas; negodone; nenusilenkimas;ne-
pro-por'šin'el, -šion-et), adj. ne- paisejimas.
proporcionališkas. |
— ly, adc. ne- Disrespectful (dis-ri-sp§kt'ful), adj. ne-
proporcionališkai . godojs; nemandagus. | — ly, adr. be
Disprove (dis-prV), v.a. išrodyt i (ar jokio pagodojimo; nemandagiai.
parodyti) kad neteisybe: parodyti Disrobe (dis-rob'), v.a. nurdyti: išr-
kad užmetin ujimas yra neteisingas. dyti; nuvilkti; apnuoginti.
 Disrupt 196 Dissolute

Disrupt (dis-rSpf), v. a.suplšyti; per- Dissertation (dis-s6r-te'šion), 8. išvedžio-

piešti. I
— , adj. sudraskytas; per- jimai; traktatas; disertacija.
pieštas; nupieštas. Disserve (dis-sorv'), v. a. kenkti; bled
Disruption (dis-rop'ši8n), «. perpieši- daryti; vodyti.
mas; sudraskymas; sulaužymas. Disservice (dis-sorv' is), s. bledis; skriau-
Dissatisfaction (dis-sat-is-fiik ši6n), *. da.
neužgandinimas; apmaud. Dissever (dis-sev'or), v. a. perskirti:
Dissatisfy (dis-sat'is-fai), v. a. neužga- perdalyti.
nedyti; neužganedytu (pa)daryti ap- ; Disseverance (dis-sev'or-ens), s. persky-

maudai priežast duoti. rimas; perdalijimas; perdalymas.

Dissect (dis-sekf), v. a. piaustyti {lavo- Dissidence (dis'si-dens), s. nesusitaiky-
n); anatomizuoti; analizuoti. mas; nesutikimas; atskalunyste.
Dissecting (dis-sekt'ing), adj. skirias; Dissident (dis'si-dent), adj. nesutinks;
atskirias; perkerts; piaustomas; ||
ess kitosnuomones. ||
— , s. disiden-
piaustymui (lavono) panaudojamas. tas; atskalnas.
Dissection (dis-sSk'šin), s. piaustymas Dissimilar (dis-sim'i-lor), adj. nepana-
(lavono): disekcija. šus; nevienodas; y vairus. — ly, culr. j|

Disseize (dis-syz'), v. a. savast nuo ko nepanašiai; nevienodai; y vairiai.

užgrobti, atimti; iš dubos ar ukes Dissimilarity (dis-sim-i-lšir'i-ti), s. nepa-
(neteisiai) išvaryti. nešumas; nepanašyste; yvairumas.
Disseizee (dis-sy-zy'),«. ypata, kurios Dissimilitude (dis-si-mil'i-tjud), t, nepa-
savastis tapo užgrobta, atimta. nešumas; yvairumas.
Disseizin (dis-sy'zin), s. užgrobimas sa- Dissimulate (dis-sim'ju-let), v. n. nuduo-
vasties; iš dubos išvarymas. ti; apsimesti.
Disseizor (dis-sy'zor), s. užgrobjas Dissimulation (dis-sim-ju-le'šion), s. ap-
keno savasties, ukes. simetimas; nudavimas.
Dissemble (dis-sSm'b'l), v. a. užslpti: (dis'si-pet), išskirstyti:
Dissipate v. a.
užmaskuoti. v. n. nuduoti; apsime- išsklaidyti; išbarstyti; išeikvoti; iš-
sti. blaškyti; išmtyti. v. n. išsiskirsty-
||

Dissembler (dis-sm'blor), .». nudavejas; ti; išsisklaidyti; pranykti.

veidmainys. Dissipation (dis-si-pe'šion), s. išskirsty-
Disseminate (dis-sem'i-net), v. a. išseti; mas; išsklaidymas; eikvojimas; blaš-
plaiai išbarstyti; išplatinti. kymas; išsiskirstymas; išsisklaidy-
Dissemination (dis-sem-i-ne'šion), «. iš- mas; iškrikimas; misliij iširimas; ||

sejimas; išbarstymas; išplatinimas. ištvirks gyvenimas; palaidunyste.

Disseminator (dis-s6m'i-ne-tor), s. sji-
Dissociable (dis-so'ša-b'l), adj. netinka-
kas; barstyto j as; platintojas.
mai parinktas; neatsakomas.
Dissension (dis-sn'šion), s. nesutiki-
Dissocial (dis-so'šel), adj. nedraugiškas:
mas; vaidai.
saumylingas.
Dissent (dis-sSnf), nesusitaikyti: v. n.
Dissociate (dis-so'ši-et), v. a. išskirti.
nesutikti (nuomonse); atsimesti ||

atskirti (ii draugystes); vienybe (ar

nuo viešpataujanios (anglikoniškos)
ryš) ardyti, išardyti.
bažnyios. — s. nesusilaikymas;
||
,

s. atsky-
Dissociation (dis-so-ši-e'šidn),
nesutikimas; atsimetimas nuo ||

viešpataujanios (anglikoniškos) baž- rimas; paskirstymas: padalijimas;

nyios; atskalunyste. pasiskirstymas; nevienyb.
Dissenter (dis-sent'or), «. nesusitaikan- Dissoluble (dis'so-lju-b'l), adj. ištarpi-

tysis; atskalnas. namas.

Dissentient (dis-s8n'šent), adj. nesusi- Dissolute (dis'so-ljut), adj. pasileid •-:
taiks; nesutinks; kitaip mans. | palaiduniškas; paleistuvi ngas; i

_ (
=
DlSSENTBR.
,s. tvirkes. ||
— ly, adv. palaiduni-kai:
Dissentious (riis-s5n'ši6s), adj. Vaidin- paleistuvingai. | —
ness, ». pasileidi-
iais. mas; ištvirkimas: palaidunyste".
 Dissolution 197 Distort

Dissolution J[dis-so-lj'ši6n), *. tarpini- ta; negale; liga; j netvarka; politiš-

mas; sutarpinimas; tirpimas; sutir- ki sumišimai.
pimas; | paleidimas (swtirinkimo); Distemperature (dis-tm'por-ii-tjur). 9.

suardymas; | suirimas; galas; mir- netvarka; sumišimas; nerimastis; |

tis; |
palaidunyste. nesveikata; negale.
Dissolve (diz-zolv'), v.a, išdstyti su- Distend (dis-t6nd'), v.a. ištiesti: ištemp-
dtinius; ištarpyti: suardyti: pa- | ti; išsksti.
leisti; uždaryti (nutrinkime, etc.); | Distensible (dis-t8n'si-b'l), adj. K>k»'ia-
išrišti; išaiškinti (paslapt, etc.): pa- mas; ištempiamas.
naikinti. | r. n. išsidstyti: tirpti; su- Distension (dis-ten'šionn *. ištiesimas:
tirpti; pasileisti; išsiskirstyti. išsketimas; ištempimas: tempimas.
Dissolvent (diz-zolv'ent\ adj. tarpins: Distensive (dis-ten'siv), adj. ištiesis:
išd estas. ištempis; ištempiamas.
Dissonance (dis'so-nens), «. nesutari- Distention (dis-tn'šion), *. = Disten-
mas: nesutari is: nesaulyda. sion.
Dissonant (dis'so-nenl . adj, n»>sanly- Distich (dis'tik), 9. dvieilis.
dus; nesutaris: nesusitaiks: prie- Distichous (dis'tik-6s), adj. dvieilinis.
šingas. n. sunktis:
Distil, Distill (dis-til'), v. t
-

Dissuade (dis-sued'i. v.a. atkalbinti: keti; lašti. sunkti; tekinti:

| r. a.

atrodyti. distiliuoti; varyti (degtin, etc.).

Dissuasion (dis-suc'žioii), *. ai kalbini- Distillation (dis-til-le'šion), *. sunkimas:
mas; atrodijimas: atkalba. besisunkimas: tekjimas: varymas
Dissuasive (dis-sue'siv). adj. atkalbins: (degtine*, etc.): distiliavimas: disti-
atrodijs. J
— , •<. atrodijanti prieža- liacija.
stis. Distiller (dis-til'or), *. sunkjas; vary-
Dissyllabic (dis-sil-lab'ik>. ad. dviskie- tojas; spireius.
meninis; iŠ dviej skiemeniu susi- Distillery (dis-til'or-i), s. degtines vary-
deds. mo dirbtuve; spirtinyia.
Dissyllable (dis-sil'la-b'l), ». dviskieme- Distinct (dis-t i nkt'), adi. atskiras; skir-
ni nis žodis. tingas: I aiškus; reiškus. |
— ly, adv.
Distaff (dis'tef), s. vindas: varpst& aiškiai. J
—ness, s. aiškumas; reiš-
Distain (dis-ten'), v.a. terpti: sutepti. kumas.
Distance (dis'tens), pavijys; atstu- s. s. skirtumas;
Distinction (dis-t ink'šin),
mas; atokumas; tolis; toluma; tolu- skirtingumas; | išskyrimas; atženk-
mas; | laiko tarpas; | pasi laikymas linimas; | atsižymejimas; augštas
ištolo pagodones dlei; pagodone. stonas; garbe; a man of garbes — ,

To keep one's —
ištolo laikytis; n'-
, vyras; people of , augšto stono —
siduoti familiariškum. — |
žmones; didžinai.
atitolinti; aplenkti; toli pralenkti: Distinctive (dis-tink'tiv), adj. skiris:
užpakalyj palikti. atskirtas; atženklins; ypatingas:
Distant (dis'tent),
adj. atokus: tolus; charakteristikas. | — ly, adv. aiš-
tolimas; besilaiks ištolo; išdidus. kiai.
[
— ly, adv. toli; ištolo. Distinguish (dis-tin'gulš), r. a. n. atskir-
Distaste (dis-test'), *. nemgimas: besi- ti; paženklinti; atženklinti; atsižy-
priklinimas; prikluraas; apmaud: mti; atsiženklinti.
papykis. | —,r.a. nemgti; neksti: Distinguishable (dis-tin'gulš-a-b*l). adj.
priklintis; biauretis. atsižymjs; pagarsjs; garsus.
Distasteful (dis-test 'fui), Distinguishing (dis-tin'gulš-intr>. </</;. at-
adj. nepriim-
skiris; atžyms; ypatingas: charak-
nus; prikl us; grisus. | — \y,adr. prik-
teristiškas.
liai;su priklumu.
Distinguishment (dis-tin'guTš-ment), s.
Distemper (dis-tgm'por). apsargdin- r.<i. atskyrimas; skirtumas.
ti; lig varyti; | erzinti; pykdyti: Distort (dis-torf), r. a. kraipyti: iškrai-
j apmaud atvesti. | — .*. nesveika- , pyti; parkreipti; darkyti.
 Distortion 193 Diuretic

Distortion (dis-tor'ši6n),#. iškraipymas; Distrustful (dis-tr8sf fui), adj. neužsiti-

darkymas. kejimo pilnas: neužsitiks; nepasiti
Distract (dis-trakf), v. a. atitraukti: nu- ks. y — ly, adv. neužsitikiniai; su
traukti; sujaukti (ketio mislis); su- neužsitikejimu. j —ness, *. neužsiti-
maišyti; galv apsukti; iš proto iš- kejimas; nepasitikjimas.
vesti. Disturb (dis-torb'), t. a. ramum ardyti:
Distracted (dis-trakf 6d), adj. iš proto rpinti; drumsti; sujudinti; kenk- ||

išejes;proto neteks; pasiuts. \ — ly, ti; maišyti (kam); periškadyti.

adv. kaip galvos neteks; kaip be Disturbance (dis-torb'ens), s. neramu-
proto. —
ness, s. beprotyste; proto
||
mas; nerimastis; sujudimas; sumiši-
netekimas; iš proto išjimas. mas; sukilimas.
Distraction (dis-triik'šion), s. atitrauki- Disturber (dis-torb'or), s. ardytojas ra-
mas; nukreipimas; \ sumišimas; ne- mumo; maištadaris.
tvarka; | proto nužudymas; proto Disunion (dis-jn'jon), s. nevienybe;
netekimas; iš proto išjimas; bepro- nesutikimas; iširimas.
tyste; pasiutimas. Disunite (dis-ju-nait'), v. a. vienybe ar-
Distractive (dis-trakt'iv), adi. iš proto dyti; išardyti; perskirti; atskirti;
vedas; prot maišas. perdalyti. | v. n. pasiskirstyti; persi-
Distrain (dis-tren'), v. a. užgrbti; už- skirti; pasidalyti; pakrikti; iširti.
areštuoti (turt). s. nevienybe; ne-
Disunity (dis-ju'ni-ti),
Distrainor (dis-tren'or), s.užgrebejas. sutikimas; pasidalinimas.
Distraint (dis-trenf), s. užgrebimas; už- Disuse (dis-jz'), v. u. paliauti vartoti;
areštavimas (kino turto). užmesti; atpratinti; atprasti, f , *. —
Distrait (dis-tre'), adj. iširusi mislii; paliovimas vartoti; užmetimas pa-
užmaršus. proio; at pratimas.
Distraught (dis-trof), adj. = Distract- Disvaluation (dis-val-ju-e'šion), t. nego-
ed. dojimas; nepagodone; žeminimas;
s. nelaime; sielvar-
Distress (dis-tr6s'), pažeminimas.
tas; beda; skausmas; širdies peršu- Disvalue (dis-viil'ju), v. a. (pa)žeminti:
lys; susikrimtimas; kania; skurdas; žemai statyti; šmeižti. g — , *. (pa)že-
vargas; užgrebimas (turto); užars-
||
minimas; nepagodone.
tavimas. —, v.a. varginti; kankin-
||
Disyoke(dis-jdk'), v. a. išjunirti: at jung-
ti; | užgrbti; užareštuoti. ti; jung nuimti; paliuosuoti.
Distributable (dis-trib'ju-ta-b'l), ad. iš- Ditch (di), s. grabe; rvas, — v.a. j ,

dalindamas; išdalomas. grabe kasti; revu&<j apkasti; graben

Distribute (dis-trib' jut), v. a. išdalinti; mesti.
išdalyti; paskirstyti; typ. išmtyti Ditcher (di'or), .v. grabekasis.
(sustatytas raides). Ditheism (dai'Ai-iz'm), s. dvidievyste:

Distributer (dis-trib'ju-tor), ». išdalyto- dualizmas.

jas. Ditheistic, Ditheistical(dai-<Ai-is'tik, -ei).
Distribution (dis-tri-bj'šiSn), s. išdali- adj. dvidievystinis; dvidieviškas;
nejimas; padalymas; paskirstymas; dualistiškas.
| išmtymas (raidži). Dithyramb (di^'i-ramb), s. giesme gir-
Distributive (dis-t rib' ju-tiv), adj. dalija- tuoklystes dievaiio garbei.
mas; išdalomas; paskirstomas: pa- Dittany (dit'tii-ni), s. bot. laukine kalu-
vieninis. \
— ly, adv. kiekvienam sky- švita.
rium, atskirai; pavieniui. Ditto (dit'to), s. d; adv. taspat; augšiau
District (dis'trikt), s. pavietis; apskri- mintas dalykas; kaip augšiau sa-
tys; aprube. | — , v. a. pavieius kyta.
(pa)dalyti, Ditty (dit'ti), s. žodis; ištarimas; | dai-
Distrust (dis-tr8st'), v. a. neužsitiketi; na; giesme. | — , v.n. giedoti.
netikti. | — , s. neužsitikejimas; Diuretic (dai-ju-ret'ik), adj. šlapum
n u ož valga. varas. — , s. šlapum vars vaistas.
 , ,

Diurnal 100 Divorcee

Diurnal (dai-6r'nel), adj. dieninis: kas- atidalyti; skirti; at-, perskirti. | r. n.

dieninis. I
— ly, adt. kasdien. dalytis; pasidalyti; skirtis.
Diuturnal (dai-ju-tor'nel), adj. ilglaiki- Divided (di-vaid'6d), adj. padalytas. |

nis; ilgamžinis. — ly, adr. skyrium; atskirai.

Divan (di-viin'), it. aukšiausioji roda Dividend (div'i-dend), s. dividendas;
( Turkijoj); | divonas: sofa. kiekvienam pripuolant! pelno dalis;
Divaricate (dai-var'i-ket\ >./,. dvi Sa- | math, dalomasis.
ki Šakotis; pasišakoti. | — , ndj. išsi- Divider (di-vaid'or), s. dalytojas; pada-
šakojs; pasišakojs. lytojas; \ pi. cirkeliai.
Divarication (dai-var-i-ke'šion), s. pasi- Divination (div-i-ne'šion). *. žynavi-
šakojimas dvi saki: dvišakumas. mas; brimas; pranašavimas; pra-
Dive (daiv), r. n. nardytis: panerti: pa- našyste, žynyste.
sinerti; sigilinti ( d dyk'). | — , *. Divine (di-vain'), v.a.n. žynaut i; prana-
b sinardymas; pasinrimas. šauti; lemti; burti; spti (butinius
Diver (daiv'iin, f. naras; narnas. nusidavimu*). \ —, s. dvasiškasis:
Diverge (di-vordž'), *".«. driektis visas kunigas. | —
adj. dieviškas: dangiš-
,

puses; išbgioti visas puses; | skir- kas; šventas. J — ly. adv. dieviškai.
tis (nuomonje); nesutikti (su abelna |
—ness,s. dieviškumas.
?i uotnone). Diviner (di-vain'or), *. žynys; žynius:
Divergence, Divergency (di-vor'džens, burtininkas: prana
-džen-si), ». pasiskirstymas ar bgi- Divineress (di-vain'or-esi, ». žyne: pra-
mas visas puses; besiskyrimas | naše.
nuomonj; nesutikimas. Diving (daiv'ing), adj. besinards; nau-
Divergent (di-vor'džent), adj. besidrie- dojamas nardymui, panerimui. | —
kis (pasiskirsts ar bgs) [ visas *. besinardymas: pasinrimas. |
—
puses; | nesutinks; besiskiris (nuo- bell, s. nardomasis varpas; naravar-
monj). pis.
Divers (dai'vorz), adj.pl. keli; kelerio- Divinity dieviškumas:
(di-vin'i-ti),
s.

pi; y vai rus. dievyste; Dievas; dievaitis: | dva-

|

Diverse (dai'vorsi'r dai-vdrs'),arf/. yvai- siški mokslai; teologija. Doctor of

rus; visokeriopas; daugeriopas. |— — teologijos daktaras.
,

adv. y vairias puses; y vairiai. |

— ly, Divisibility (di-viz-i-bil'i-ti), *. dalomu-
adr. yvairiai; visokeriopai. mas.
Diversification (di-v6r-si-fi-ke'ši6n), *. Divisible (di-viz'i-b'l), adj. dalomas:
visokeriopinimas; yvairavimas; be- dalijamas; padalomas, j — ness, «. =
simainymas; yvairumas. Divisibility.
Diversify (di-vor'si-fai), v. a visokerio- Division (di-vi"žion), s. daly mas: pada-
pinti; yvairuoti. lijimas; pasidalijimas; padala; per-
Diversion (di-vor'šion), s. nukreipimas: skyrimas; skyrius; m'l. divizija.
nukreipimas atidos; nubovijimas: Divisional (di-vi"žion-el), adj. dalijs:
bova; palinksminimas; smagus lai- dalomas; skiriamas; priguls prie
ko praleidimas. skyriaus.
Diversity (di-vor'si-ti), *. yvairumas: Divisive (di-vai'siv), adj. dalijs; dals:
skirtumas; visokeriopu mas. skirias; skiriamas; dalijamas: | s-
Divert (di-vort'), v. a. nukreipti ( šal); jas nesutikimus.
atitraukti; nubovyti; palinksminti. Divisor (di-vai'zor), ». arith. dalinin-
Divertissement (di-ver-tis-man'), *. pa- kas.
linksminimas; nubovijimas. Divorce (di-vors'), s. perskyrimas; per-
Divest (di-v8sf), r. a. nuvilkti; nurdy- siskyrimas vupa&a), | — .-../.
(ri/ra .

ti; atimti; apnuoginti. perskirti; persiskyrim duoti (ryrui

Divestiture (di-vest'i-tjur), ». nuredy M paria).
mas; atmimas. Divorcee (d i-vor-sy'), *. persiskyr! N
Dwide (di-vaid';, va. dalyti; padalyti; pt'rsiskyrele.
 Divorcement 200 Doctrinaire

Divorcement (di-vors'ment). $. išriši- t i : to — up with starch, iškrakmo-

mas moterystes; perskyrimas; per- lyti.
siskyrimas. — , r. n. darytis; pasidaryti: | užsilai-
Divulge (di-voldž'), r. a. apreikšti; ap- kyti; pasilaikyti; eitis. How do you
garsinti; išpasakoti (paslapt). — ? kaip einasi? k beveiki (pi. be-
Divulsion atplešimas;
(di-vol'šion), *. veikiate)? užtekti; ganeti; tikti;
nupiešimas; nudreskimas; nudras-
I

atsakomu bat i. That will , už- —

kymas. teks; bus gana. To —by, apsieiti su
Divulsive (di-vol'siv), adj. atplešis: iš- kuo. To —for, pakakti; tikti; pri-
plešis; perplešis; drasks. tikti;pabaigti tu kuo; sunaikinti.
Dizen (diz'z'n ir dai'z'n), v. a. pardyti: To —
without, apsieiti be ko. To have
apgerbti; padabinti. done, pabaigti; pasibaigti.
Dizzily (diz'zi-li), adv. kaip pasvaigs; Do (du), s. riksmas; klegesis; užims;
kaip apkvaitime. sumišimas; apgaulis; prigavysti ||
;
.

Dizziness (diz'zi-n6s),galvos besisu- s. Do-all (d'ol), s. žmogus ant vis ke-

kimas; apkvaitimas; pasvaigimas. turi; faktorius.
apsvaigs;
Dizzy (diz'zi), adj. svaigstas; Dobber (dob'bor), s. plde (meškeres).
apkvaits; lengvamaniškas; ne-
Jig. Docibility (dos-i-bil'i-ti), s. supratingu-
protingas; išdyks; H gimds galvos mas; besidavimas mokinimui; mok-
besisukim; galv apsuks; svaigi- slu mas.
ns. | — r. a. gimdyti galvos besisu-
, Docible (dos'i-b'l), adj. supratingas:
kim; galv apsukti; apkvaitinti; lengvai išmokinamas; mokslus. \

apsvaiginti. — ness, s. = Docibility.

Do (du), t. a. [pret. did; pp. done; Docile (dos'il ir do'sil), adj. mokslus;
pret. pres. & verb, subst. doing] da- ,
klauss mokinimo; paklusnus; pa-
ryt i; padaryti; veikti; pildyti; gim- lankus.
dyti; gaminti; vykinti; užbaigti: at- Docility (do-sil'i-ti), s. mokslumas; pa-

likti; pagaminti; sutaisyti (valg): lankumas mokinimui; paklusnu-

kepti; virti; Do, Did, vartojama
|j
mas; palankumas.
klausiamuose sakymuose: Do you Docimacy (dos'i-ma-si), t. doeimacija;
know? ar žinai? ar žinote? Did Jie bandymas (naugi ypatybi, koky-
tell you this? ar tai jis tau (jums) sa- bi,, etc.).
ke? To —
one's bent, daryti kas ga- Dock (dok), s. nukirsta uodega; stim-
lima; panaudoti visas spkas. To burys; bot. arklio rgštyne; j do-
||

— one's duty, pildyti savo prieder- kai; laiv dirbtuve; apkaltinto ||

m. To have to with, turti su — suolas (sudnamyj). \—,v.a. nukirsti

kuo darb; turti nors bendro su k
kuo. I
have nothing to with this-.
aš su tuo nieko bendro neturiu; ma-
nes tas visai neapeina. I shall see
what can be done, žirsiu, kas bus
galima padaryti. All is done, vis-
kas parengta, padaryta; viskas pa-
(uodeg); nukirsti; nupiauti; nu-
— traukti.
Dockage(dok'edž), s. mokestis už besi-
naudojim dokais.
Docket (dok't), s. ištrauka: išrašas (iš
rašt); surašs; užrašas; parašas (ant
pirkini). —
v. a. išrašyti: ištrauk
,

padaryti; surašyti; užrašyti. .

baigta. Do you wish the meat irtll Dockyard (dSk'jard), *. dokai; laiv
done? ar norite gerai iškept mesa? dirbtuve.
To — away, prašalinti. To — on, Doctor (dok'tor), s. daktaras: gydyto-
uždti; užmauti; užsivilkti. To — jas. — i\a. gydyti; daktarauti;
,

open, atidaryti; atverti. To over, — ||

daktaro laipsniu apteikti.

apkloti apdengti apvilkti aptrauk-
; ; ;
Doctoral (dok'tor-el), adj. daktariškas.
ti; aptepti to ;
—
over with gold, auk- Doctorate (d6k'tor-et), s. daktaryste;
su apvilkti, aptraukti; apauksuoti. daktarystes laipsnis.
To —over again, išnaujo daryti: 7
Doctrinaire (dok-tri-ner ), s. doktrinie-
atkartoti. To — up, sudti; sukrau-
 .

Doctrinal 201 Dole

Doctrinal (dok'tri-nel), adj. pamokins: tis; šunlaikis; dyklaikis. — Star t

mokslinis; dogmatiškas. | — , *. Sunžvaigžde.

taisykla: pamokymas; dogmatas. Dogbane (dog'ben), *. bot. vaišgantas.
Doctrine (dok'trin), s. doktrina; moky- Dog-brier (dog'brai-6r), a bot. šunerške-
mas; mokinimas. tis; šunrože.
Document (dok'ju-ment), dokumen-
s. Doge (dodž), s. dožas (vyriausia galea
tas. | — , v. a. dokumentais aprpin- Venecijos ir Genujos respubliki).
ti. Dog-eared (dog'yrd), adj. su užlanksty-
Documental (d6k-ju-mn'tel), adj. do- tais lapais.
kumentiškas. Dogfish (dog'fiš), s. zool. mari šuva:
Documentary (dok-ju-m8n'tii-ri), adj. mažasis rekinas.
dokumentinis; dokumentiškas. Dogged (dg'ged), adj. susirauks; su-
Dodd (d6d), v. a. kirpti; nukirpti; nu- rgs; aitrus; atkaklus. |
— ly, adr.
karpyti. aitriai; atkakliai. |
— ness, *. suru-
Dodded (dod'džd), adj. beragis; buolas. gimas; aitrumas; atkaklumas.
Dodder (dod'dor), r. a. judinti; kratyti; Dogger (dSg'gor), *• dvistiebis žvej
purtyti. | t. n. judti; kratytis. laivas.
Doddle (ddd'd'l), v. n. virtuoti; netvir- Doggerel (dog'gor-l), s. visai prastos
tomis kojomis eiti; strapalioti. eiles. | — , adj. prastas; neturs rit-
Dodecagon (do-dek'a-gon), s. dvylik- mo (suk. apie eiles).
kampis; dvylikšonis. Doggish (dog'giš), adj. šuniškas. J ly, —
Dodecahedral (do-d6k-ii-hy'drel), adj. adr. šuniškai. | — ness, s. šunišku-
susideds iš dvylikos lygi šon: mas.
dvylikšoninis. Dog hole (dog'hol), s. šuns bda; lindy-
Dodecahedron (do-dk-a-hy'dron), s. ne tik šuniui gulti.
dvylikšonis. Dogma (dog'ma), *. dogma: dogmatas:
Dodge (dddž), r.n. panaudoti klastas; mokymas.
stengtis ištrukti ko; išsisukti: iš- Dogmatic, Dogmatical (dog-mat'ik, -el).
vengti; ištrukti. | , s. besistengi- — adj. dogmatiškas. \ ly, adr. dog- —
mas išsisukti, ištrukti ko; išsisuki- matiškai.
mas; klasta; vylius. Dogmatics (dg-miit'iks), s. dogmatika:
Dodger (dodž'or), *. tas, kurs stengiasi dogmatiška teologija.
išsisukti, ištrukti panaudodamas Dogmatism (dog'mii-tiz'm), s. dogma-
klastas; klastorius; sukius. tizmas.
Dodipate, Dodipoll (dod'i-pet, -pol), *. Dogmatist (dog'ma-tist), s. dogmatistas:
paikšas; mulkis; pusgalvis. dogmatikas.
Dodo (do 'do), 8. dodo; drontas (dabar Dogmatize (dog'ma-taiz), r.n. autorite-
tin y ks pa u kit is) tišku tonu šnekti, mokinti.
Doe (do), s. elne: stirna. Dog's-ear (dogz'yr), s. užlenktas (kny-
Doer (d'or), s. tas, kurs daro; da- k got) lapas.
rytojas; veikjas. Dogwood (dog'uud), *. šunobele.

Does (doz), [treioji ypata vientkaito* Doily (doi'li), s. skepetaite; servetkele.

pereinamojo laiko nuo do], daro; vei- Doing (d'ing), s. darymas: veikimas:
kia, ir. Do. darbas, ir. Do.
Doeskin (do'skin), s. stirnos oda. Doit, Doitkin (doit, -kin), s. smulkus

Doff (dof). v. a. nusivilkti; numesti holandiškas pinigas; grašis; skatik-

(drapanas). lis; menkniekis; mažmožis.
Dolabriform (do-liib'ri-form), adj. turs
Dog (dog), s. šuo; šuva. To go to the
— s, eiti šunims ško piauti. | — , r.
kirvio galvos pavidal.
Dole (dol), s. nulidimas; širdies skau-
a. persekioti; paskui sekioti; šuni- smas; sielvartas; | išdalijimas: da-
mis užpiudyti; užsiundyti; vytis. lis; dovana; išmalda; | rubežiuojs
— days, laiko tarpas tarp liepos ir ženklas; rubežius. J
—,ca. apdalyti;
rugsjo mnesi; vasaros karštyme- išdalyti.
 ,

Doleful 202 Donor

adj. skurdus; grau-

Doleful (dol'ful), vendyti; pripratinti prie naminio
dus; graudingas; verksmingas. | — ly, gyvenimo; prijaukinti.
adv. skurdžiai; graudžiai. — ness, ||
Domiciliation (dom-i-sil-i-e'šion), ». ap-
*. skurdumas; graudumas; graudin- gyvendymas; gyvenimo vieta: bu-
gumas; verksmingumas. vein.
Dolesome (dol'som), adj. = Doleful. Dominant (dom'i-nent), adj. valds;
Doll (dol), *. lle; lliuke. viešpataujs. | — s. mus. augštuti- ,

Dollar (dol'lor), s. doleris; dorelis (pi- nji kvinta (tonikoj).

nigas). Dominate (dom'i-nt), v. a valdyti;
s. lle; lliuke.
Dolly (dol'li), viešpatauti.
Dolman (dol' man), s. turkiškas apsiau- Domination (dom-i-n'šion), s. valdy-
stas; skraiste. mas; viešpatavimas; viešpatyst;
Dolmen (dol'men), s. dolmenas; druy- valdžia.
d paminklas. Dominative (dom'i-na-tiv), adj. valds;
Dolor (do'lor), s. skausmas; širdies viešpataujs.
kanios; sopuliai; nulidimas; var- Dominator (dom'i-n-tor), s. valdonas;
gas. viešpats; viešpataujanioji galyb.
Dolorific (dol-6r-if ik), adj. skaudus; Domineer (dom-i-nyr'), v. n. a. viešpa-
graudus; gimdas širdies peršulius; tauti; valdyti; siaubti. ||

šird užgauns nulidins. ;

Dominical (do-min'ik-el), adj. viešpati-
Dolorous (dol'or-6s), adj. skaudus; nis; viešpaties (s.gen); paženklins
graudus; verksmingas; lidnas; per- nedlios dien. — ||

letter, nedlios
šulingas. — ly, adv. lidnai; grau-
||
litera (kalendoriuje).
džiai; peršulingai. Dominican (do-min'i-ken), adj. domini-
Dolphin (dol'fin), s. zool. delfinas. koniškas. | — s. dominikonas (zoko-
,

Dolt (dolt), glušas; atbukelis; paik-

s. ninkas).
šas; pusgalvis; mulkis; asilas. Dominie (dom'i-ni), s. mokytojas; ku-
Doltish (dolt'iš), adj. mulkiškas; atbu- nigas.
ks; kvailas. — ly, adv. mulkiškai;
||
Dominion (do-min'jon), s. valdži; vieš-
paikai. patyst; valdyba.
Domain (do-mn'), s. viešpatyste; val- Domino (dom'i-no), s. domino (žaisme):
dyba; sritis; \ turtas; dvaras. ||
maska; liyna.
Dome(dom), s. trioba; bazilika; ka- j|
Don (don), v. a. užsivilkti; apsivilkti. |

tedra; | arch, bone; kupol. — , s. ponas (ispan, kalboje).

Domestic (do-ms'tik), adj. naminis. Donate (do'nt), r. a. duoti; dovanoti;

j|

— , s. namiškis; nam
tarnas. —s, f. ||
padovanoti; apteikti.
pi. naminiai išdirbimai. Donation (do-n'šion), s. dovanojimas;
Domesticate (do-ms'ti-kt), v. a. pri- dovana.
pratinti prie naminio gyvenimo; Donative (don'ii-tiv), adj. dovanai duo-
prijaukinti. damas (ar duotas), j , *. dovana. —
Domestication (do-ms-ti-k'šion), s. Donator (do-ne't6r), s. dovanotojas; do-
vanos davjas; apdovanoto j as.
pripratinimas prie naminio gyveni-
Done (don), [^. nuoDo], padarytas;
mo; pri jaukinimas.
užbaigtas; atliktas; duotas; vykdy-
Domesticity (do-mes-tis'i-ti), *. naminis
tas, žr. Do.
bdas; šeimyniškas gyvenimas.
Donee (do-ny'), s. apdovanotasis.
s. namai;
Domicile (dom'i-sil), gyveni-
Donjon (don'džon), *. vyriausias (pilies)
mas; gyvenimo vieta; buveine. — |
kuoras, bokštas.
T.a. apgyvendyti. Donkey (don'ki), s. asilas; fig. asilas;
Domiciliar (dom-i-sil'i-or), *. namiškis. mulkis; paikšas.
Domiciliary (dom-i-sil'i--ri), adj. nami- Donna (don' nil), s. pone; žiupon (ital.
nis. — visit, s. krata; apjieškojimas kalboje).
nam. Donor (do'nr), s. dovanotojas; apdo-
Domiciliate (dom-i-sil'i-et), v. a. apgy- vanotojas; geradjas.
 Do-nothing 203 Double

Do-nothing ^lu'iuVA-ing), adj. nieko ne- Dot (d6t), a. pasoga: kraitis; j taškas,
veikias; lingua. I •*. tinginys; d\ - — , taškelis; šlakelis. | r.n.n. taškuo- — ,

kunas. | — ness, a nieko neveikimas; ti: taškelius daryti: šlakuoti.

tinginyste; vangumas. Dotage (doV-dž), protiškas nusilpn-

.?.

Don't (dont), $utritmp. U no not. jimas tenattes del); suvaikjimas:

Doodle (d'd'l), a dyknas: tinginys: karšatis: pliauškimas; pliovone:
j

mulkis; paikšas; pusgalvis. varzojimas; | kvailas simyljimas:

Doom (dm), a nusprendimas; prasu- beprotiška meile.
dijimas; nulemimas: prilikimas: li- Dotal (do'tel), adj. pasoginis; kraitinis.
kimas; dalis: pražtis; prapultis. |
Dotard (do'tord), s. silpnaprotis senis:

— , v. a. sdyti: nusprsti: prasudyti: perkaršelis; suvaikejelis.

likim paskirti; nulemti. Dotardly (do'tord-li), adj. perkaršs:
Doomsday (dmz'deo, *. sdo [sudna] suvaikjs; papai ks; kvailas.
diena; paskutinis Dievo teisinas. Dotation (do-te'šin), *. paskyrimas pa-

Door (dor), *. durys. Out of •«; Wit/t- — sogos, kraiio; išpasoginimas; krai-
out —
*, už duri; ne namie; lauke: tis; dovana; paa kavimas.
ant oro. Within, s, viduj; narni*-; — Dote (dot), c. n. protiškai nusilpnti:
namuose. suvaiketi; perkarsti; papaikti: j
Doorcase (dor'kes), *. duri rmai. vaikiškai džiaugtis; myluoti; gla-
Doorkeeper (dor'kyp-or), a duri sar- monti.
gas; vartininkas. Doter (dot'or), *. = Dotabd.
Doorpost(dor'post), *. stakta: staktine. Doth (doth), treioji ypata vienok, perei-
Doorsill (dor'sil), *. slenkstis. ti mojo laiko nuo Do.

Doorway (dor'ue/), s. tarpduris; anga. Doting (doting), adj. suvaikjs; per-

Dor, Dorbeetle (dor, -by-t'l), *. bimba- karšs; paikas; vaikiškas; vaikiškai
las; karkvabalis. besidžiaugis; myls iki kvailumo.
Dorian (do'ri-en), adj. doridiškas. J
— ly, adc. kvailai; vaikiškai.
Doric (dor' ik), adj. doridiškas. | — . •».
Dotted (dot 'td), adj. taškeliais paženk-
doridiškoji tarme. lintas; taškuotas.
Dormancy (dor' men-si), s. miegas: tyla: Double (dob'"l), adj. dvigubas; dvejo-
ramumas. pas; dvilinkas; | neteisus; nuduotas:
Dormant (dor'ment), adj. miegas: užmi- klastingas; vyliugingas. | , adv. —
gs; tylus; ramus. dvigubai; dvejopai. | , #. dvigubas —
Dormer (dor'mor), —window, a stog- skaitlius, daugis, ilgis, etc.; \ sulen-
langis. kimas; stulpas; kvoldas; | klasta:
Dormitive (dor'mi-tiv), adj. migds. | priga vyste; vylius; | dvynys. | , r. —
— , 8. migds vaistas. a. dvejoti; dvigubinti; padvigubin-
Dormitory (dor'mi-to-ri), «. miegamas ti; dvigubai padauginti; | sulenkti:
kambarys; miegruimis; miegot u ve. užlenkti; sugniaužti; | apsukti; ap-
Dormouse (dor'maus), s. [pi. dokmice],
zool.lazdine; striuokle.
lenkti k
(einant, važiuojant, plau-
kiant). | v.n. pasidvigubinti: pasi-
Dorsal (dor'sel), adj. nugarinis.
dvejoti; dvigubai pasidauginti, pa-
Dorsel (dor'sel), *. = Dosser. sididinti; |
grsti tomis-pat pdo-
Dory (do'ri), s. veisle žuvies; lekšta-
|
mis atgal; | klastuoti; klastas pa-
dugne valtis.
mil. tarp dviej
naudoti. To —upon,
Dose (dos), s. doza; porcija. | — , r. a.
ugni pastatyti. | Double dealer, s.
užrašyti atsakani dož {gyduoli): —
veidmainys; vyliugis; sukius.
dož sudaryti; dozomis davinti (gy- dealing, s. veidmainyste: apgavyste;
x duoles).
vylius. Double-barreled (ar-barrelled »,
Dosser (ds'sor), s. pintinis gurbas;
pintine. adj. dvivamzdis. Double-breasted,
chir. šarpija. adj. dvieilis (tvarkas).Double-faced,
Dossil (ds'sil), *.

Dost (d6st), antroji ypata viensk. perei- adj. dviveidiškas; veidmainingas:

n'uaojo laiko nuo Do. vyliugingas. Double-headed, adj.
 ,,

Doubleness 204 Down

turs dvi gaivi; dvigalvis. Double- Doughtily (dau'ti-li), adr. drsiai: vyriš-
hearted, adj. dviširdiškas; melagin- kai; šauniai.
gas; vyliugingas; išdavikiškas. Dou- Doughtiness (dau'ti-nes),*. drsa: nar-
ble-minded, adj. netvirtos išlies: m vyriškumas; šaunumas.
sa;
kožn syk kitaip mans; n'ištikimas: Doughty (dau'ti), adj. drsus; narsus;
prigavingas. Double-quick, s. dvi- drsios širdies; vyriškas; prakilnus:
gubas greitumas; dvigubai prisku- šaunus.
bintas žingsnis, v. n. dvigubai pri- Doughy (dou'i), adj. kaip tašla; mink-
skubinti; eiti dvigubai priskubintu štas.
žingsniu. Double-shade, r. a. tamsa Douse (daus), r. a. vanden mesti; pa-
dvigubai padidinti. Double-tongue, nardinti; panerti; ||
urnai paliuosuo-
s. dvilinkliežuvyste; melagyste. ti, atleisti (buores). | v. a. mestis,
Double-tongued, adj. dvilinkliežu- pulti vanden.
vingas; melagingas; prigavingas. Dove (dov), s. balandis; karvelis.
Doubleness (dob"l-nes), s. dvejopumas: Dovecot (dov'kot), s. karvelinyia.
dvigubumas; n'ištikimumas; me-
||
Dovetail (dov'tel),s. sspara. — v. a. ||
,

lagingumas; veidmainiškumas. ssparuoti; ssparas sunerti; sspa-

Doubler (dob'lor), s. padvigubintojas. romis sunerti; ssparas suleisti.
Doublet (dob'let), s. pora; dvinaitis; ||
Dowable (dau'ii-b'l), adj. turs ties
žaketas: kuzas; netikras branjrak-
||
gauti pasog, krait.
menis; typ. dusyk užstatytas tas- Dowager (dau'ii-džor), s. našle, besi-
—
||

pat žodis; vienokio kelmo žodis;

||
naudojanti išimtine. Queen . naš-
||
lygios akys (išmest, lošiam
pi. le- karaliene.
kauleli, etc.). To throw doublets, iš- Dowdy (dau'di), apkežele; apsileid-
sf.
mesti (haidukus) su lygiu akii skait- le. | — nešvariai apsirengs;
, adj.
liumi. nešvarus; apsileids; apke/es.
Doubloon (dob-ln'), s. dublonas {ispa- Dowel (dau'el), s. kuolas. v. a. kuo- ||
— ,

niškas pinigas). lais suveržti.

Doubly (dob'li), adv. dvilinkai; dvigu- Dower (dau'or), s. dovana; fl
pasoga;
bai; dusyk tiek; dvejopai; vyliu- ||
kraitis;našles išimtine.
||

giškai; prigavingai. Dowered (dau'ord), adj. aprpintas pa-

Doubt (daut), s. abejojimas; abejone. | soga, kraiiu; | aprpintas išimti-
— , v.a.n. abejoti; dvejoti; n'išsiti- ne.
keti. Dowerless (dau'or-les), adj. neturs pa-
Doubtable (daut'a-b'l), adj. abejotinas. sogos, kraiio: neaprupintas išim- ||

Doubter (daut'or), s. abejotojas. tine.

Doubtful (daut'ful), adj. abejones pil- Dowery (dau'6r-i), s. Dowek. =
nas abe j o j as
; abejotinas; abejoja-
; ||
Dowlas (dau'las), 8. stora drobe.
mas; abejingas; netikras; dvipras- Down (daun), s. pkas, pi. pkai, dim.
miškas; | — ly, adv. su abejojimu: pkeliai; minkšti plaukeliai; pi. |

abejojaniai; abejingai. — ness, 9. ||

kopos (pajryj); smili kalvos.
abejotinumas; abejingumas; netik- Down (daun), prep. & adi\ žemyn; že-
rumas.
mai apaioj
; apai; ; linkui. ;
—
Doubtless, Doubtlessly (dauties, -Ii), adv.
a hill, pakalne nuo kalno žemyn. ;
be abejones.
Douche (dš), s. maudymas šmirkšti-
To sail —
the river, upe pavandeniu

mu, leidimu šmirkšiamos srioves plaukti. To come žemyn nulip- — ,

ant kokios nors kno dalies; šmirk- ti, nueiti, nusileisti. To come —
štyne; šmirkšle.
||

upon, užpulti ant ko. To fall —

Dough (dou) s. tašla; tešla. To hare nupulti. To hang pakabinti: — ,
•

one's cake —
turti nepasisekim; nuleisti. To lie atsigulti. To — ,

—
,

apsivilti lkestyje. sit sstis; atsissti.

, To set —
Doughnut (dou'nt), s. taukuose kepti pa-, surašyti; ant popieros išdti.
kukulaiiai. The wind is — , vejas apsistojo, nu-
 ,

Downcast 205 Orag

tilo. TIi* sun, i* — , saule nusdo, lengvas (minkštas ar Svetinis]

tas:
nusileido. Upside , kojomis aug- — kaip pkai; švelnus; saldus: ramus.
štyn; te turn, upside—, apversti; ap- Dowry (dau'ri), s. pasoga: kraitis.
vožti; apsivožti. Up and — , aug- Dowse (daus), v. a. mesti vanden;
štyn ir žemyn; šen ir ten. | interj. panardinti; panerti; |
pliekti; mu-
šalin! šelauk! tepražunie! Down šti: žandan kirsti. | — , s. žandine.
tcith the tyrant*! šalin su tironais! Doxology (d6ks-6To-dži), *. giesme
tepražunie tironai! D'>>cn on your Dievui pagarbinti.
knees! ant keli! klaupkits! |
— — Doxy (doks'i), g. ištvirkle; kekše.
ti'tj. nulids; lidnas; eins že-
| Doze (doz), v. n. snausti. | c. a. snau-
myn; eins paskirta viet {truki*, džiant praleisti (laik, etc.); prasnau-
etc.).
| , v. a.—paversti; parblokšti sti. | —
*. snaudulys.
,

ant žemes; apveikti; apgalti. | r. n. Dozen (doz'*n), s. tuzinas; dvylika.

žemyn eiti, lipti, leistis. Doziness (doz'i-ns), *. snaudulingu-
Downcast (daun'kiist), adj. žemyn nu- mas: miegustumas; tingumas; |

leistas (sak. apie aki*): nulids; snaudulys.

lidnas. U
— , *. lidnumas; nulidi- Dozy (doz'i), adj. snaudulingas; mie-
mas. gstas; apsiblauss; tingus.
Downfall(daun'fol), s. puolimas: nu- Drab (driib), s. kliurka; netvarkele:
puolimas; sugriuvimas. kekše; | drapas (audimas). | — adj. ,

Downfallen (daun'fol-'n), adj. nupuols. rudas; rusvo dažo.

Downhearted (daun'hart-ed), adj. dva- Drabble (drab'b'l), v. a. purvinti: teršti.
sioj nupuols; nulids; lidnas: Drachm (dram), Drachma (driik'ma),
nusimins.
*. drachma (aptiek, scarstis ir (jraik.
pinigu*).
Downhill (daun'hil), adv. žemyn: pa-
Draff (draf), s. srutos; pamazgos: nusi-
kalnn. | — adj. nuolaidus; pašliod-
,
šei 1 i mai padugnes.
:

nus. | — , 8. nuolaidumas; sklanda: Draffish, Draffy (dnif iš, -i), adj. niekam
pakalne. nevertas; purvinas; biaurus.
Downiness (daun'i-n&s), s. pukuotumas: Draft (draft), s. braižymas; nubraižy-
minkštumas. tas braižinys; paišinys: |
plianas;
Downright (daun'rait), adc. tiesiog že- raštelis pinig išmokjimui; pinig-
myn; staiai žemyn: tiesiog; ties-
laiškis; | nuo armijos paimtas ka-
mokai; staiai; atvirai; grieštai. | riaunos skyrius; rinkimas kareivi
— , adj. aiškus; atviras; atviros šir-
(tarnyston); | viršsvaris (tacon): J
dies; tiesmokas; grieštas. |
— ly, adc.
mar. vandens gilumas reikalingas
atvirai; tiesmokai; staiai; grieštai.
laivo plaukimui; [cf. draught]. |
H
— ness, *.
atvirumas; tiesmokumas: —,adj. naudojamas traukimui: trau-
grieštumas. kiamas: velkamas. [= draught].
Downstairs (daun'sterz), adc. trepais —c. a. paišyti;
, braižyti; J rašyti;
|
žemyn; apai; apaioj; ant apati- parašyti; sustatyti (rait); ] nuskir-
ni lub. | —,adj. apatinis (aur/*tii*). ti; pasisti (kareivius); | pasisti (ar
Downtrod, Downtrodden(daun' trod, -d'n), perduoti) piniglaiškiu.
ttdj. numintas; sumintas; sumin- Draftsman (drafts' man), s. = Draughts-
džiotas; po koj pamintas; pažemin- man*.
tas; prislgtas. Drag (drag), v. a. tam-
valkioti; vilkti;
Downward (daun'uord), adc. žemyn: že- pyti; tempti; traukti; akti. | v. n.
|

mynlink. J — adj. (ar einsi , bgs vilktis. | — , s. vilkimas; kas velka-

žemyn; žemyn nusidrieks; žemyn ma: velketa; valkas; velkamas tink-
besileidžis; nulenks; palinks; las; | sunkus vežimas; sunkios ak-
nuolaidus; \ lidnas; nulids. ios; I
tas, kas daro klitis, painio-
Downwards (daun'uordz), adv. = Down- ja, sulaiko; klitis; paine; keblu-
ward. mas; J kurpe rato besisukimui su-
Downy (daun'i), adj. pkinis; pukuo- laikyti.
 ,,

Draggle 206 Draw

Draggle (dra^'^'l), v.a. valkioti; pur- | tinklo pavilkimas, patraukimas;

vinti; supurvinti; suvalkioti. J
r. n. valksmas; gerymas; gris; gurkš-
| ||

valkiotis; susivalkioti; susipurvinti. nis; malkas; burna; to take a —

| Draggle-tail, s. nevala; apsiteršele. išgerti gurkšn; imti burna (gery-
Dragnet (drag'net), s. velkamas tink- mo); to drink at one vienu — ,

las; valkas. malku išgerti; paišymas; brai- ||

Dragoman (driig'o-man), s. tulkas; ver- žymas; nubraižytas plianas; brai-

tjas (Ryt šalyse). žinys; paišinys; | oro traukimas;
Dragon (driig'on), s. smakas; driežas- ||
oro (ar vjo) sriove; piniglaiškis ||

— fly t
s. ent. aviže; laumažirgis. [cf.draft] | mil. nuskyrimas kar-
;

Dragonet (drag'on-et), s. smakutis. eivi; nuskirtas (ar pasistas) kar-

Dragonlike (drag'on-laik), adj. kaip eivi skyrius; ||
traukinys; vežimas;
smakas. |!ryna (vandeniui, srutoms nubgti);
Dragoon (dra-gn'), s. raitelis (kareivis); reikiaviete; | med. pritraukiamas
dragnas: karveli atmaina. —, \ vaistas; garstyi plest ras; to apply
— s to the feet, dti prie koj pritrau-
||

v.a. dragnais užleisti; pavesti kar-

eivi piešimui, naikinimui: J perse- kiamas medegas (-vaistus, plestrus):
kioti; panaudoti spka, prievarta |
mar. vandens gilumas reikalingas
(pasiekimui savo tikslo). laivo plaukimui gylis sdinios van- ;

Drain dren), v. a. džiovinti (žem); nu- denyj laivo dalies; a ship of twelve
leisti vanden; išsemti. | v. n. nu- feet — , laivas sdi dvylika pd
bgti; nutekti. — , s. džiovinimas ||
vandenyj ; ||
taisb. viršsvaris. ||
On —,
(žemes); nuleidimas (vandens); van- iš bakos leidžiamas (alus, etc.). ||
—
dens nuovada; grabe vandeniui nu- adj. naudojamas traukimui, vilki-
leisti; išsmimas; išsismimas; iš-
||
mai; traukiamas; velkamas; nau- ||

situštinimas. dojamas braižymui, paišymui; brai-

Drainage (dren'edž), s. džiovinimas; iš- žomas; paišomas; — compasses, brai-
džiovinimas; išdžiovintas žemes plo- žomiejie cirkeliai; — arklys
horse,
tas; \ nubgs
(ar išplaujamas) van- sunkiems vežimams traukti; dirba-
duo, srutos; išplovos. mas arklys.
Drake (drek), s. gaigalas; zalzinas. — , c. traukti;
a. vilkti; braižyti (pUa- |j

Dram (dram), s. drachma (£ dalis misi- nu8, etc.); piešti; rašyti. [= draft].
jos); | lašas; lašelis; truputis: | deg- Draughtboard (draft'bord), s. damlente.
tines stiklelis; degtine. Draughts (drafts), s. pi. damai; lošimas
Drama (dra'ma), s. drama; dramatiškas damais; med. pritraukiamas vai-
||

veikalas. stas; garstyi plestras.

Dramatic, Dramatical (dra-mat'ik, -el), Draughtsman (driifts'man), s. braižyto-
adj. dramatiškas. ||
—ally, adv. dra- jas (plian, etc.); rašytojas; rašti- |

matiškai. ninkas; sustatytojas dokument; ||

Dramatist (dram'a-tist), s. rašytojas damas (dam lošoj).

dram; dramaturgas. Draw (dro), v. a. [pret. drew; pp.

Dramatize (dram'a-taiz), v. a. dramati- drawn], traukti; vilkti; tempti;
zuoti; perstatyti dramoje. vežti; \ prie savs traukti; vilioti;
Drank (drank), pret. nuo Drink. privilioti; pritraukti; j ištraukti (k
Drape (drep), v. a. drapiruoti. iš ko, iš kur); išimti; semti; imti;
Draper (dre'por), s. austini tavor iulpti; gerti: gerti; save traukti;
pardavintojas. kvpuoti; kvpti; to —a breast,
Drapery (dre'por-i), draperija; iš-*. žsti; to — breath, kvpti; atsi-
dirbimas audim; pirklyste austi- kvpti; išsemti; ištuštinti išdžio-
J ;

niais tavorais; austiniai tavorai. vinti; g vidurius išimti; išberkloti;

Drastic (dras'tik), adj. greit ir smarkiai ištiesti; ištempti: J nubriežti; nu-
veikias. braižyti; piešti; nupiešti; papiešti;
Draught (draft), s. traukimas; vilkimas; pabriežti; rašyti; parašyti; aprašyti.
 ,

Draw 207 Dredge

H To — burtus traukti.
lots, Te nys: j tempimas metal. Dravuinc- |

a bote, lank
tempti. To '* — room, s. sveiuojamas kambarys:
curtain, užleisti užlaid, uždang, svetaine; seklyia.
užtiesal; nuimti (ar nutraukti) už- Drawl (drol), v.a.n. žodžius tsti; tstai
danga. To —
interest, traukti (<tr kalbti. | — , *. tsimas žodži (kal-
semti) peln; duoti nuošimius. Te boj); testa kalba. '-

— the longbow, perdti {pttemkejtme, Drawn (d°ron), pp. nuo Draw. \— butter,
etc.); pasakoti nebtus daigtus. | — šildytas sviestas, —game; — battle,
r. n. traukti; tempti; trauktis: susi- ne vienos ne kitos puses nelaimta
traukti;| braižyti; piešti. To t" — loša, kova.
ahead, (med.) pritvinkti: pripuliuo- Dray (drei), s. žemi, sunkus ratai sun-
ti; pribrsti. | To —
auiay, v. a. ša- kiems vežimams vežti; vežios;
lin nutraukti; nuvilkti; nutempti; valkai.
r. n. šalin nueiti; prasišalinti; pasi- Drayman (drSTman), *. vežjas; patvad-
traukti; pralenkti. To back, v. u. — ninkas.
atgal traukti; atgal gauti, aplaikyti: Dread (drSd), v.a.n. bijoti; baistis: iš-
atgal atimti; r. 'i. atgal trauktis, pa- gstauti. | —
, s. išgstis; didele bai-
sitraukti; atsitraukti. To — in, t. a. me; nusigandimas. | adj. baisus: — ,

traukti; vilioti. To — near(arnigh\ išgstingas; grsmingas; galingas:

v.n. prisiartinti. To — off, v. a. iš- didis.
traukti; atitraukti; nukreipti; t. n. Dreadful (drSd'ful), adj. baisus; baisin-
atsi-, pasitraukti. To —
on, t. a. už- gas; pasibaistinas. |
— ly, adr. bai-
traukti: pagimdyti: priežast duoti: siai. |
—ness,
baisumas; baisybe.
«.

r. n. artintis; prisiartinti; užeiti; už- Dreadnaught (dred'not), #. nieko nebi-

stoti; the night drew on, prisiartino js žmogus; drsuolis; | sermga iš
(užjo, užstojo) naktis. To — out, storos medegos.
v. a. ištiesti; ištempti: prailginti; iš- Dream (drym), *. sapnas; | klajojimas;
pltoti. To —together, r. a. surink- svajone. | — , v. a. n. [pret. & pp.
ti; sutraukti; t. n. susirinkti; susi- dreamed ir dreamt], sapnuoti;
traukti. To — towards, v.n. artin- svajoti.
tis. To up, — surengti; tvarkon
t. a. Dreamer (drym'or), s. sapnuotojas;
suvesti; rašt sustatyti, parašyti; svajotojas.
mil. eiles sustatyti. Dreamingly (drym'ing-li), adv. kaipsap-
Draw s. traukimas: trkis; | bur-
(dro), ne; sapnuojant; sapnuodams.
tas; pakeliamoji tilto dalis.
| Dreamland (drym'land), s. sapnuojama
Drawback (dro'bak), s. nenauda; skriau- žeme; išsapnuota šalis; svajoni ša-
da; pragaištis: nupuolimas: | taub. lis.
grštamasis muitas; | nuleidimas Dreamy (drym'i), adj. sapn, svajoni
nuo prekes; rabatas. pilnas.
Drawbridge (dro'bridž), «. pakeliamas Drear (dryr), adj. baisus; nykus; lid-
tiltas; atidaromas tiltas. nas; dykas.
Drawee (dro-y'), s. y pat, ant kurios Drearily (dryr'i-li), adj. lidnai; nykiai.
vardo parašytas piniglaiškis. Dreariness (dryr'i-ns), s. baisumas;
Drawer (dro'or), s. tas, kurs, ar kas, nykumas; lidnumas; dykumas.
traukia, pritraukia; traukjas: pri- Dreary (dryr'i), adj. baisus; nykus:
traukejas; | stalius; šupleda: | lidnas; dykas.
braižytojas; piešjas; rašytojas: j Dredge (drSdž), s. valktinklis; valkas
tas, kurs parašo (ar išduoda) kam (austerims gaudyti); | valksamtis:
piniglaišk (= veksel). semtuvas (upes dugnui ralyti, gilinti).
Drawers (dro'ors), *. pi. apatines keli- | — , v. a. valktinkliu gaudyti; | valk-

nes. samiu valyti, gilinti (upe); | mil-

Drawing (dro'ing), *. traukimas: | brai- tais pabarstyti, apibarstyti (kepsn,
žymas; paišymas; braižinys; paiši- etc.).
 Dredger 208 Drill

Dredger (dredž'or), s. žvejys, žvejojs valymas; kretinys; nukrtimas ||

valktinkliu; austeri gaudytojas; | mšlu); \ pliekimas; lupimas.

{dirvos
valksamtis; mašina upes dugnui \ — case, tualetinis krepšys, —room,
valyti, gilinti; indelis su skyltu
|| rengiamasis (ar rdomasis) kamba-
virš miltams barstyti; barstykla. rys. — table, rdomasis stalas; tu-
Dredging (dršdž'ing), box, s. barsto- — aletinis stalus.
moji dže; barstykla. —machine, Dressmaker (dres'mek-or), s. siuvja.
mašina upes dugnui valyti, gilinti; Dressy (dres'i), adj. puošniai pasirds;
valksamtis. puošnus.
Dregginess (drg'gi-nes), padugnes: .*. Drew (dr), pret. nuo Draw.
nuosdos; ||
mulvinumas; dumbli- Drib (drib), v. a. nupiaustineti; | prisi-
numas. savinti; pasisavinti; vaginti; vogti:
Dreggish (dreg'giš), adj. padugni pil- I
vilioti.
nas; mulvinas; dumblinas. Dribble (drib'b'l), t. n. lašti: varvti;
Dreggy (dreg'gi), adj. Dreggish. = | seiltis. | v. a. lašinti; varvinti, jj

Dregs (drgz), *. pi. padugnes; nuos- —,s. lašnojimas; lytus.

dos; mulves; dumblas; srutos. Dribblet, Driblet (drib'blt), s. smulkie-
Drench (dren), v. a. šlapinti; mirkyti; jie (pinigai); drabnai.
sumirkyti; | girdyti; gerkle pilti Drier (drai'or), s. džiovintojas: | džio-
(gyvuliui) vidurius liuosuojanius vinamas aliejus; džiovinama mede-
vaistus. Q — , s. gerymas; gyduole ga. | — , adj. [eompar. nuo Dbt],
gyvuliams. sausesnis.
Drencher (dren'or), s. šlapintojas; mir- Driest (drai'est), adj. [superl. nuo Dry],
kytojas; | girdytojas gyvuli gyduo- sausiausias.
lmis. Drift (drift), r. a. n. varyti; nešti; pusty-
Dress (dres), r. a. apvilkti (drapanomi*!. ti; supustyti (pusn sniego, mii).
aprengti; apgerbti; ap-, pardyti; | | —nešamas; genamas; pusto-
, adj.
išvalyti, aprišti (žaizd)-, parengti: mas, — s. nešimas; varymas; gi-
jj
,

sutaisyti; ištaisyti; išdirbinti; iš- nimas; | genama (ar varoma, neša-

dirbti (od, kail); minti (linus); šu- ma) pajiega; vara;:speka; the of —
kuoti; sutaisyti (plaukus); valyti passion, geiduli vara; varoma gei-
(arkl); \ mil. glitas sustatyti; ei- duli tekme; | linkme; kelione; |
les išlyginti (kariaunos). To — up tikslas; siekimas; tas, kas vjo (ar |

(ir out), puikiai išpuošti, išrdyti. | vandens) nešama, genama; pga;

— , v. n. rengtis; apsirengti; | mil. pusnis; geol. suonašos; krva (*t»-

lygintis (eilse). | — , s. drapanos: neAt žemi. xmilria, akmen); \ kal-

drabužiai; rbai: paredalai; suknia. tas; duršlikas; ||
praeiga; tunelis
Full —
, pilna uniforma. coat, — (kasyklone); j|
mar. tolis, ant kokio
frakas, —goods, audimai moteriš- vejas, vandens sriove, etc. nuneša
kiems drabužiams, moteriškoms laiv nuo jo kelio.
suknioms. Driftage (drift 'edž), s. iškrypimas (lai-
Dresser (dreVor), s. tas, kurs gerbia, '") iš savo paskirto kelio.
aprdo, aptaiso, ištaiso, sutaiso, su- Driftbolt (drift'bolt), *. kaltas kuolams
daro, išdirba, apkuopia, valo, šu- iš skyli iškalti.
kuoja, kurs žaizdas apriša, etc., su- Driftless (drift'ls), adj. betikslis.
lyg veiksmažodžio Dress reiškim; \ Driftpin (drift'pin), s. duršlikas.
stalas msai, ete. ištaisyti; ištaiso- Driftway (drift'uet), s. genamas kelias:
mas stalas; spinta indams sudti.
| praeiga (kastynese); tunelis.
Dressing (dreVing), s. apredymas; pa- Driftwind (drift'ulnd), s. audra; pga.
redalas; parednys; | apžirjimus, Driftwood (drift'uud), *. vandens neši ,,.-
aprišimas (^žaizdos); sutaisymas, su- jami (išplaujami ar išplauti) me-
šukavimas (plauk); sutaisymas; iš- džiai.
taisymas; išdarymas; išdirbimas: Drill (dril), >•.'/. driliuoti: gržti: iŠ-
 Drilling 209 Drowse

pragržti; | mokinti (karei-

lavinti; niekjuoki ai; fars. | — r. a. n. juo-
,

vius); | eilmis (ar vagomis) sodinti, kus daryti; šmutauti: niekjuokauti;

sti. | v.n. lavintis. | — , *. drilius išjuokti.
(skylms driliuoti, gržti); graStas; Drollery (drol'or-i), *. niekjuokiai:
lavinimas (kareivi); besilavini mas; šmutyste.
išsilavinimas; | bediklis; bestuvas: Dromedary (drom'i-de-ri), *. zool. vien-
| vaga; | zool trumpuodege beždžio- kupris kupranugaris; verbliudas.
ne (CynocepJialus leucophfeu*). | —s, Drone (dron), *. tranas; Jig. tinginys:
s. pi. storas audimas. | — barrow, *. pataiknas; dykaduonis; | užims.
sjamas karutis. — harrow, s. ak- |—,v.ri. žti; | pataikauti: tingi-
ios tarpva^iams akti, —plow (ar niauti.
plough), 8. setuvas. —pres, $. dri- Drool (drl), v.n. seiltis.
liuojama (ar gržiama) mašina Droop (drp), r. n. nusikarti; nusvirti;
Drilling (dril'ing), *. driliavimas; grži- | silpnti; vysti; džiti; nykti; su-
mas; | lavinimas; | sjimas eilmis, smukti.
vagomis; | storas suktinis audimas. Drop (drop), s. lašas; | kabutis; auska-

Drillmaster (dril'mas-tor), s. lavintojas; ris; puolimas; puolis. | — , v. a. la-

|
gimnastikos mokytojas. šinti; varvinti; j numesti; išmesti;
Drink (drink), r. a. n. [pret. draxk; pp. paleisti (kad nukrist.); | kišti;
dku.nk, To —
drunken], gerti. sprausti (žod); | praleisti (žod); |
away, pragerti. To down, nugir- — nuleisti; mesti: pamesti; palikti:
dyti; paskandyti gervme. To off — to — a line, a letter, a word, parašyti
(ar up), vienu malku išgerti. To — (ar pasisti) laiškel, žod. | v.n.
to, užgerti. | — , s. gerymas; gra- varvti: lašti; byrti; kristi; pulti;
las; gris. nusileisti; |
pasibaigti; numirti.
Drinkable (drink';i-b*l), geriamas.
adj. To— in, užbgti, užeiti pas k. To
Drinker (drink'or), s. grjas; girtuok- — off, atpulti; užmigti: fig. numirti.
lis. Drops (drops), s. pi. med. lasai.
Drip (drip), t.a. lašinti. | v.n. lašti. J
Dropsy (drp'si), s. putmenis; vandens
— , s. lašejimas; lašas. liga.
Dripping (drip'ping), lašejimas; la- *. Dross (droš), s. sankrekos (geležies);
šas; | riebumai lašanti nuo kepsnio. graužai; skretenos; atmatos; sšla-
Drive (draiv),
v. a. [pret. drove; pp. vos.
driven] ginti vyti varyt raginti
, ; ; i ;
;
Drossiness (dros'i-ns), s. nevalumas;
versti; priversti; varyti; vežti. | r. skretenos.
n. genamu (ar varomu) bti; smar- Drossy (dros'i), adj. sankrek pilnas;
kiai bgti; važiuoti; neštis; smelktis: graužuotas; apskrets.
stengtis pasiekti. | ,*. važinjimas: — Drought (draut), s. giedra; sauslaikis;
važiavimas; važiuojamas kelias. sausmetis; | troškulys.
Drivel (driv"l), v.n. seiltis; | pai kau- Drougthiness (draut'i-ns), *. giedru-
ti; beproiauti; svaigti. | *. sei- — ,
mas; sausumas; sauslaikis.
les; | vapalione; pliovone. Droughty (draut'i), adj. giedrus; sausas:
Driveler, Driveller (driv"l-6r), | ištrošks.
s. seilius:
| paikšas; mulkis. Drove (drov), pret. nuo Drive. | , s. —
Driver (draiv'or), s. tas, kurs varo, ve- kaimene; banda (varom gyvuli):
ja,gena; varytojas; yežiotojas; gauja; pulkas.
va-
žiuotojas; važnyia. Drover (drov'or), s. varytojas (gyvuli);
gyvuli pirklys.
Drizzle (driz'z'l), v.n. linoti; lašnoti;
Drown (draun), v.n. prigerti; nusksti.
krapinti; dulkti (sakoma apie lyt).
| r. a. prigirdyti; paskandinti; "pa-
| —
, s. smulkus lytus; rkas; migla.
smerkti.
Drizzly (driz'zli), adj. linotas; miglotas.
Drowse (drauz), v.n. snausti; sndu-
Droll (drol), adj. juokingas; komiškas. riuoti; užsnsti. | —
,*. snuda; snau-
|— , s. juokdarys; šutna; šmutas; J dulys.
 ,

Drowsily 210 Dudgeon

Drowsily (drau'zi-li), adv. snaudulingai; v.a. smarkiai nuplakti, —goods, .».

miegstai; tingiai. austiniai tavorai drapan tavorai. ;

Drowsiness (drau'zi-nSs), s. snaudulin- — nurse, s. aukle.

gumas; miegustumas; tingumas; su- Dryad (drai'ad), s. dryada; giri deive
tingimas. (nymfa).
Drowsy (drau'zi), adj. miegstas; snau- s. džiovinimas; džiu-
Drying (drai'ing),
dulingas; sutings; tingus. vimas. — adj. džiovins; džiovina-
||
,

Drub (drob), v.a. mušti; pliekti (paga- mas; džiusts.

liu). — , s. pliekimas; smgis {pa-
|| Dryly (drai'li), adv. sausai.
galiu). Dryness (drai 'ns), s. sausumas.
Drubber (drob'bor), s. pliekejas. Dual (dj'el), adj. dviskaitinis. —
Drubbing (drob'bing), s. pliekimas; py- number, s. dviskaita.
la. Dualism (dj'el-iz'm), s. dualizmas.
Drudge (drodž), v. n. sunkiai dirbti; Dualistic (dju-el-is'tik), adj. dualistiš-
triustis; vargti. |]
— , s. vargšas; var- kas.
go pele; pastumdlis. Duality (dju-al'i-ti), s. dvilypyste.
Drudger (drodž'or), *. darbininkas, dir- Dub (dob), v.a. ricierius pašvsti;
bs sunkiausius darbus; vargo pele: garbe pakelti; ||
vadinti; vard duo-
vargšas. ti.

Drudgery (drSdž'6r-i), s. sunkus darbas; Dubious (dj'bi-6s), adj. abejojs; abe-

yžma. jingas; abejojamas; abejotinas. |
Drug (drSg), s. vaistininkiški tavorai; — ly, adv. abejojaniai; abejotinai
vaistai; gyduoles; fig. niekam ne- Dubitable (dj'bi-ta-b'l), adj. abejoti-
verti dalykai; sšlavos; srutos. | — nas.
v.a. primaišyti vaist, žoli, nuod: Ducal (dj'kel), adj. kunigaikštinis;
apgirdyti; apnuodyti, v. n. gyduo- fl
kunigaikštiškas.
li kam užrašyti, duoti; vaistais Ducat (dk'at), s. dukatas (pinigas).
šinkuoti. Duchess (do's), sf. kunigaikštiene.
Drugget (drog'get), s. dragetas (audi- Duchy (do'i), *. kunigaikštyste.
mas) grindgune.
;
Duck (dok), s. zool. antis; galvos link- ||

Druggist (drg'gist), s. vaistininkas; terjimas; \ mar. buoriadrobe; marš-

aptiekorius. konas. , ||
—
v.a. nardyti; panerti; |
Druid (dr'id), s. druydas; kunigas galv linkterti. v. n. nardytis; pa- ||

(sen. celi). sinerti; galv nulenkti, linkterti.

||

Druidic, Druidical (dru-id'ik, -el), adj. Ducker (dSk'or), s. naras; narnas; j|

druydiškas. palaižnas; šunsuodegis.

Drum (drom), s. bgnas. — v.n.a. ||
, Ducking (dok'ing), s. maudymas; nar-
bugnuoti; bgn
mušti. dymas; besinardymas. | —,adj. nar-
Drummer (drom'mor), s. bgnininkas; ds; besinardas; nardomas. — stool,
bugnus. nardykla; prietaisas prasikaltliams
Drumstick (drom'stik), t. bgninis pa- (ypai raganoms) nardyti.
gallis. Duckling (dok'ling), s. aniukas.
Drunk, Drunken (dronk, dr6nk"n), ap- Duct (dokt), s. ryna; kanalas.
girtas; pasigers. tsus; tsus;
Ductile (dSk'til), adj. |
pa-
Drunkard (dronk'ord), s. girtuoklis. klusnus; palankus.
Drunkenness (dr6nk"n-n8s), s. girtu- Ductility (d5k-til'i-ti), s. tsumas; tsu-
mas; girtybe. mas; | palankumas; paklusnumas.
Drupe (drp), *. bot. kaulavaisis; kau- Dudder (dod'dor), v.a. apkurtinti; ap-
line. svaiginti. | v. n. drebti; kratytis.
Dry (drai), v.a. [pret. &pp. dried], Dude (djd), *. pliuškis; puošnius.
džiovinti. [ v. n. džiti. | adj. — , Dudgeon (dSdž'on), s. duriamas peilis:
sausas; išdžiuvs; ištrošks; fig. durklas; papykis; širdimas: ap-
||

sausas; rstus; astrus. | Dry-beat, maud.

 j ,

Duds 211 Duodecimo

Duds (dodzi, pi skurliai: skudurai.

.«. Dummy (dom'mi). adj. tylus: bebalsis.
Due (d Q), adj. skolingas; kalias: pri- | —,8. bebalsis; bežadis: nebylys; |

puols; prigulintis: atsake; atsako- manekinas.

mas; pritinkamas. | — ode. atsa- . Dump(domp), r. a. vežim iškrauti, iš-
kaniu bdu; kaip pti(<l"s; tiesiog'. mesti. j|
— vežimas sšlavoms,
, s.

| — ,*. tas, kas kam priguli; prieder- </'-. isveiti; vieta sšlavoms, pele-
me; atlyginimas: mokestis: skola: nams, etr. pilti. J —$, s. pi. nulidi-
teisingas reikalavimus. mas; sunkios mintys: mini, slogi-
Duel (dj'el), s. dvikova: duel is. | — nimas; suniurimas; piktumas.
v.a.n. dvikovoj muštis: dvikovun Dumpish (domp'Ui. adj. lidnas: nuli-
stoti. ds: apsiblauss: paniurs; piktas. |
Duelist (dj'i-ist), *. duelistas: tas. — ly, adr. lidnai. | —ness, *. lidnu-
kurs dvikovoj mušas. mas; nesmagumas; suniurimas: pik-
Duenna (dju-n'na), *. pridabotoja: tumas.
aukle. Dumpling (domp'ling), *. kukulys; ku-
Duet (dju-ef), *. mus. duetas. kulaitis; blynelis; virtienis.
Dug (dog), *. krties karpa: papas: Dumpy (domp'i), adj. trumpas ir storas:
spenys (tešmens). | — ,
pret. & pp. resnas; | rstus; piktas.
nuo Dig. Dun (don), adj. tamsiai rudas: tamsus.
\ — , *. kirus skolintojas; kirus rei-
Dugout (dog'aut), v. iškasta vieta: iška-
sas; | eldija. kalavimas atidavimo skolos; | kal-
Duke (djk), *. kunigaikštis. va; kalnelis. | , —
v.a. prisispyrus
Dukedom (djk'dm), s. kunigaikšty- reikalauti atidavimo skolos; kvar-
ste.
šinti skolomis; prašyti; kaulyti; |
Dulcet (dl'set), adj. saldus; meilus: sdyti; džiovinti \t>a-).
meliodiškas.
Dunce (dons), *. paikšas; pusgalvis; asi-
Dulcimer (dol'si-mor), *. kankles.
las.
Dull (d61), adj. atbuks; bukus: atli-
Duncery (don's6r-i), *. paikyste; mul-
ps; | n'išmanus; kvailas; paikas:
ky st e.
| sunkus; nerangus; vangus; tingus:
Dunder (don' ior), *. nuosdos; padug-
nejauslus; | lidnas; nuobodus: tam-
nes.
sus; apsiniauks;duslus; kurias |
Dunderhead (don'dor-hed), *. paikšas:
(balsas). \ —,v.a. šipinti; (at)bukin-
pusgalvis; mulkis.
ti; (ap)kvailinti; (ap)temdyti; slo-
Dune (djn), s. kopa, pi. kopos; diunos.
ginti; lidnu daryti; nulidinti, j
v.n. atbukti: atšipti; sukvailti.
Dunfish (don'fiš), *. sdyta treška.

Duliard (dol'ord), *. atbukelis; mulkis:

Dung (dong), *. mšlas. | — , c. a. mžti:
paikšas. mžti; krsti (žem). | v.n. šikti.
Dullhead (dSl'hed), s. = Dullard. Dungeon (don'džon), s. požeminis kal-
Dullness (dol'nšs), s. atšipimas; protiš- jimas. | , v.a.— kalejiman mesti;
kas atbukimas; bukumas; tamsu- kaljime laikyti.
mas; vangumas; tingumas. Dungfork (dong' fork), s. mežiamosios
Dully (dol'li), adc. paikai; kvailai; sun- šakes.
kiai; vangiai; tingiai. Dunghill (dSng'hil), s. mšlynas.
Duly (dj'li), adv. atsakaniu bdu: Dungyard (dong'jard), *. diendaržis:
prideringai; kaip pridera. mšlynas.
Dumb(dom), adj. bebalsis: bežadis: — Dunlin (dn'lin), s. orn. tilvikas Tringa
person, nebylys, /. nebyle. | Dumb- alpina.
gimnastiška bomba, —show,
bell, s.
Duodecimai (dju-o-dVi-mel), adj. dvy-
pantomima; mimika. | — ly, adr. be
žado; tyliai. | — ness, *. nebylumas;
likinis; dvylikintas. | , ». dvylikta —
nebylyste tyla. dalis.
;

Dumfound (dom'faund), v.a. be žado Duodecimo (dju-o-dVi-mo), adj. dvyli-

padaryti; žad atimti; didei nuste- kos lankt; dvylik lakštu, lenktas.
binti. | — , s. dvylikos lankt knyga.
 ,

Duodenum 212 Dye

Duodenum (dju-o-dy'nom), s. anat, dvy- Duster (dSst'or), dulkintojas; 1 dul-

f.

likpiršte žarna. kintuve; ||

apsiautalas nuo dulkiu.
Dupe (djp), kurs lengvai duo-
s. tas, Dustiness s. dulketumas:
(dost'i-nes),
dasi prigauti; mulkis; paikius. — dulkumas; apdulkimas.
n. a. prigaudinti; prigauti; suva- Dusty (dost'i), adj. dulktas; dulkus:
džioti. apdulkjs; dulki parvos; pilkas.
Duple, Duplex (dj'p'l, -plks), adj. Dutch (do), holandiškas. H
adj. » * —
dvigubas; dvilinkas. holandieiai holandiška kalba.
;

Duplicate (dj'pli-ket), adj. dvigubas; Dutchman (do'miin), «. holandietis.

padvigubintas. | — , s. duplikatas: Duteous (dj'ti-6s), adj. pilds savo
kopija. I)— , v. a. padvigubinti; dvi- prideryst; paklusnus. — ly, adr, II

linkai sulenkti; padaryti duplikata, paklusniai. —

ness, #. pildymas pri-
kopij. derysiij; paklusnumas.
Duplication (dju-pli-ke'šion), s. padvi- Dutiable(dj'ti-;i-b'l), adj. patenks
gubinimas; dvigubas sulenkimas; muito apmokjimui; turs but mui-
dvilinkumas. tu apmoktas.
Duplicity (dju-plis'i-ti), s. dvigubumas; Dutiful (dj'ti-ful), adj. paklusnus; nu-
||
dvilinkširdyste; vyliugyste; veid- lankus; rpestingas pildyme savo
mainyste. priedermi. | — ly, adv. paklusniai:
Durability (dj-ra-bil'i-ti), s. tvirtumas; nulankiai. — ness, s. rpestingu-
||

pastovumas; ilgas patekimas. mas pildyme savo priedermiu/, pa-

Durable (dj'ra-b'l), adj. tvirtas; pa- klusnumas; nulankumas.
stovus; ilgai tveris; ilgai patenks. Duty (dj'ti), pareiga; prideryst;
s.

||
— ness, s. = Durability. priederme; perform one' s
to atli- — ,

Durably (dj'ra-bli), adv. tvirtai; pa- kinti (ar pildyti) savo priederm:
tenkaniai; ilgai. ||
tarnysta; to be on bti ant tar- — ,

Durance (djr'ens), s. = Duration; |]

nystos; U godone; pagarba; moke- ||

apkalinimas; uždarymas kaljime. stis; muitas; veiklumas (mafinos).

||

Duration (dju-re'šion), s. laikas; laiko Duumvir (dju-om'vor), s. duumviras

ilgis; patekimas. (sen. Rom.).
Durative (djr'ii-tiv), adj. besitesis; Duumvirate (dju-om'vi-ret), s. duumvi-
patenkamas. ratas; dvivyrybe (sen. Rom.).
Duress (dj'res ir dju-res'), s. nelaisve; Dwale (duel), s. bot. vilkvyšne; | mig-
vargas; prispaudimas; ||
apkalini- domas gris.
mas. Dwarf (duorf), s. karia; neužauga; nyk-
During (djr'ing), prep. bgyje (laiko); štukas; a —
tree, žemo gio medis:
laike; per. keras. ,
||
—
v. a. augim stelbti; nu-
Durst (dorst), pret. nuo Dare. stelbti; mažu daryti.
Dusk (dosk), adj. = Dusky. — U
, s. apy- Dwarfish (duorf'iš), adj. mažas; mažo
tamsa; prieblanda; blanda; priete- gio; mažutis; mackas.
ma; U tamsi parva. Dwell (duel), t. n. [pret. <fe pp. dwell-
Duskily (dosk'i-li), adv. apytamsiai. ed ir dwelt], gyventi; rastis; bti.
Duskiness (dSsk'i-ns), s. blandumas; To —on (upon), ilgai apsistoti ant
blanda; suotema.
ko; plaiai apie k( šnekti.
Duskish (dSsk'iš), adj. apytamsis; tam-
— Dweller (duTor), *. gyventojas.
sokas. | ly, adv. apytamsiai.
Dwelling (dul'ing), s. gyvenimas: gy-
Dusky (dosk'i), adj. apytamsis; blan-
dus; tamsus: aptems; apsiniauks;
venimo vieta. house, gyvenami —
lidnas; apsiblauss. namai. — place, gyvenimo vieta;

Dust (dst), *. dulke, pi. dulkes. [ — ,

/•.
buveine.
a. dulkinti; nudulkinti; apdulkinti;
Dwindle (duln'd'l), v. n. mažti; mažin-
dulkes paversti. tis; dilti; nykti; gaišti.

Dustbrush (ddst'broš), *. dulkintuve; Dye (dai), v. a. parvuoti; dažyti. | , *. —

Šluotele. parva; dažylas; dažas.
 Dyehouse 213 Earthly

Oyehouse idai'haus), a dužytuv. ti. Up to tlie. earx, iki ausiu.. | bot.

Dyeing (dai'ing), a dažymas: parvavi- varpa. | — , v.n. varpas leisti: varpo-
miis. ti. | c.a. arti; apdirbineti (žeme).
Dyer (dai'or), ». dažytojas: dažilnin- Earache (yr'ek), *. ausiu glimas; au-
kas. siu skaudjimas.
Dying (dai'ing), adj. miršts: žusts; Eardrop (yr'drdp), *. auskaris.
nvkstas; mirtinis. I — *. mirimas:
, Eardrum (yr'drm), *. anai. ausies bur-
myris. nas.
Dyke (daik), «. Dikk. = Earl (ori), *. grovas: grafas.
Dynamic, Dynamical (dai-niim'ik, -el), Earlap (yr'liip). a ausies grybas: išlau-
adj. dinamiška-. kine ausis.
Dynamics (dai-nam'iksi, c, dinamika: Earldom (orl'dSm), *. grovyst; gr&fy-
mokslas apie judjim ir pajieg
veikim. Earless (yr'les>. <"(/'. beausis: Jig. kur-
Dynamite (dai'na-mait). a dinamitas. ias.
Dynamo (dai'nii-mo). •». dinamo-elek- Earliness (or'li-ns), *. ankstumas; ank-
triška mašina. styvumas.
Dynamometer (dai-na-mom'i-tor), a di- Early (or'li), adj. ankstus: ankstyvas.
namometras; rankis pajiegoms nu- | — , adv. anksti.
seikinti. Earmark (yr'mark), #. ausin kirptas
Dynastic, Dynastical (dai-niis'tik, -ei), ženklas: ausies karpa. —.r. a. kar- |j

a. dinast iškas. pa pažymti (ariu, etc.).

Dynasty (dai'nes-ti ir din'es-ti), a di- Earn (6rn), v. a. pelnyti: užtarnauti:

nastija; gentkarte (k<>r<i!i>). uždirbti.
Dysentery (dis'n-ter-i), a med. giele: Earnest (or'nest), * tikras: tikrybe:
kraujalige: kruvinas živatas. ne-juokas. In — , i.Štikro; nejuo-
Dyspepsia, Dyspepsy (dis-pp'si-a. -si>, kais; ne ant juok;
rimtai: | paran-
v. med. dispepsija; skilvio nemali- ka; uždelis; —
money, rankpinigiai.
mas. | —,adj. uolus: rpestingas; karštas:

Dyspeptic (dis-pep'tik), adj. serjrs skil- niks; prisimygs. | ly, adv. uo- —
vio nemalimu. liai; karštai; rpestingai; su prisi-

Dyspnoea (disp-ny'ii), a sunkumas kv- mygimu. | —ness, a karštumas; uo-

puoti; sunkulys. lumas; rpestingumas; prisimygi-
Dystome (dis'tom), adj. sunkiai skls. mas.
Dysuria, Dysury (dis-j'ri-a, dis'ju-ri), Earnings (orn'ingz), s. pi. uždarbis: už-
a Mad. sunkus nusišlapinimas. pelns.
Dziggetai (dzig'gi-te ir -tai), s. Tibeto s. auskaris.
Earring (}*r'ring),
laukinis asilas. Earshot (yr'šot), s. tolumas ant kiek
ausis gali girdti.
Earth (orth), s. žeme. [ — , v. a. užkasti:
palaidoti.
Earthen (ortA"n), adj. žeminis; molinis.
Each (y), adj. kiekvienas; kožnas; Earthenware (6rrA"n-ur), a moliniai
žednas. indai.
Eager (y'gor), adj. karštas; uolus; j Earthiness (6r<A'i-nes), *. žemiškumas:
godus; smilus. | ly, adc. —karštai; ||
šiurkštumas.
su uolumu godžiai. |
; ness, *. kar- — Earthliness (6r<A'li-nšs), s. žemiškumas;
štas troškimas: karštumas; uolumas; prisirišimas prie šio svieto tuštybi:
godumas. svietiškumas.
Eagle (y'g'l), *. erelis. Earthling (orA'ling), s. žemes gyvento-
Ear (yr), s. ausis; jig. girdjimas. To jas; miruoklis.
gire —
to, klausyti. To have one's Earthly (brth'W), adj. žemiškas; švieti-
— , rasti išklausym; išklausytu b- kas; niekingas; tušias.
 , ,

Earthnut 214 Eclipse

Earthnut (drth'not), s. bot. žemricšutis. Ebb (b), s. atlajus; j urii nuseki mas:
Earthquake (6r<A'kuek), s. žemes dreb- fig. žemyn puolimas; nupuolimas. ||

jimas. — , v. n. (nu)sekti; (nu)slugti;^. ma-

Earthwork (orA'uork), s. kasimas; da- žintis; silpti; žemyn pulti; nupulti.
rymas supilu, pylim; supila; pyli- — , adj. seklus. J
— tide, s. nuseki-
mas. mas; nuslugimas; atlajus {jurt).
Earthworm (or/i'uorm), s. sliekas. Ebon (eb'on), adj. ebeninis; iš ebeno
Earthy {ovth'i), adj. žeminis; žemtas; dirbtas; žvilganiai juodas.
|| — , t.
žemiškas; purvinas; biaurus; šiurk- ebenas.
štus. Ebonize (eb'on-aiz), v. a. ebena nuduoti:
Ease (y z), s. pasilsis; rom; ramybe; nujuodinti teip, kad išrodyt kaip
liuonas; laisve; smagumas. | — v. u. , ebenas.
palengvinti; paliuosuoti; sumažinti Ebony (6b'on-i), *. ebenas; juodmedis.
{skausm); nuraminti; numaldyti; ||
—
, adj. ebeninis; juodas kaip ebe-
nutildyti. nas.
Easel (y'z'l), s. teplioriški rmai; pa- Ebriety (i-brai'i-ti), s. pasigrimas; gir-
stolis. tybe.
Easement (yz'ment), ». palengvinimas; Ebullience, Ebulliency (i-bol'jens, -jen-
suraminimas; |
jur. privole; servi- si), s. virimas; liaukojimas; putoji-
tutas. mas.
Easily (yz'i-li), adj. lengvai; smagiai; Ebullient (i-bol'jent), adj. verds; liau-
ramiai; su noru. koj as; putoj s.
Easiness (yz'i-nes), s. lengvumas; sma- Ebullition (eb-61-li"šion), s. virimas;
gumas; liuonumas; laisve. kunkuliavimas; U
sukilimas; sujudi-
East (yst), s. rytai sauleteka.
; | — , adj. mas.
rytinis; sauletekinis. j|
— , adv ry- Eccentric (8k-s6n'trik), adj. ekscentri-
tus; rytlink. | — , v. n. rytlink nis; ekscentriškas;
ekscentriškas; U

kreiptis; rytus keliauti.

j navatnas; keistas. , s. ekscentri- —
—
||

Easter (ys'tor), s. velykos. egg, ve- nis ratas; ekscentrikas.

lyk kiaušinis; margutis. Eccentrical (ek-s6n'trik-el), adj. Ec- =
Easterly (yst'or-li), adj. rytinis; ryt. J
centric. U
—
a dv ekscentriškai. 'y» -

— , adv. rytlink; rytus. Eccentricity (ek-sšn-tris'i-ti), s. ekscen-

Eastern (yst'orn), adj. rytinis; saulete- triškumas.
kinis. Ecclesiastic (8k-kly-zi-as'tik), adj. baž-
Eastward, Eastwards (yst'uord, -uordz), nytinis; bažnytiškas; dvasiškas. ||
—
adv. rytus; rytulink. s. dvasiška y pat; kunigas.
Easy (yz'i), adj. lengvas; smagus; liuo- Ecclesiastical (ek-kly-zi-iis'tik-el), adj.
sas; liuonas; ramus. = Ecclesiastic. \
— ly, adv. bažny-
Eat (yt), v.a.n. [pret. ate; pp. eaten], tiškai.
valgyti; esti; griaužti. Echinate, Echinated (6k'i-net, -ne-t6d),
Eatable (yt'a-b'l), adj. valgomas; da- adj. akstinuotas; dagiuotas.
mas. Echinus (i-kai'nos), *. ežys; ežys. jri
Eater (yt'or), s. valgytojas; dikas.
Echo (ek'o), s. aidas; atbalsis; atgarsis.
Eating (yt'ing), *. valgymas; dimas. — v.a.n. atsiliepti ;atgarseti; skam-
— house, valginyia valgy tuve. ;
)

bti.
Eaves (y vz), s. pi. stogo kraštai paša-
«• spindjimas; puiku-
;

Eclat (i-kla'),
les.
mas; garsas; garbe.
Eavesdrop (yvz'drop), v. n. slapta už du-
Eclectic (6k-16k'tik), adj. eklektiškas;
ri {ar už lango) klausytis {k Šneka
parenkamas; parinktinis; parinktas.
ar daro viduj). — , s. lašai {nuo sto-
go varvanti).
|[

| — , s. eklektikas.
Eclipse (i-klips'), *• užtemimas; apte-
Eavesdropper (yvz'dr6p-por), s. tas, kurs
už duri klausos; slaptas klausyto- mimas. Q — ,v.a. užtemdyti; aptem-
jas; šnipukas. dyti.
 , ,

Ecliptic an i Eftacement

Ecliptic (i-klip'tik), $. tutor, ekliptika; Edgy tdž'i), adj. greitai erzinamas:

saules kelias. \ — <idj. eklipt iškas. aitrus; pus: aštrus.
Eclogue (ek'loir*. ». eklioga; piemeniška Edible (ed'i-b'l), adj. valgomas. I—,*.
poema. valgomas daigtas.
Economic, Economical (y-ko-nom'ik, Edict (y'dikt), s. ediktas: nutarimas;
-el), ekonomiškas; taupus. |
adj. padavadijimas: prisakymas.
—ally, adt. ekonomiškai: taupiai. Edification ied-i-fi-k"ši6n), a steigi-
Economics (y-ko-nom'iks), ». ekonomi- mas; pastatymas; | pamokymas; iš-
ja; vedimas nkes. aukljimas.
Economist (i-kon'o-mist), a ekonomi- Edifice (ed'i-ris), budavone: trioba.
.v.

stas; žinovas politiškos ekonomijos. Edify d'i-fai), r. n. (pa statyt i: (pa)bu-

Economize (i-kon'o-maiz). v.a.n. uk davoti: | mokyti; tobulinti; lavinti;
ekonomiškai vesti: ekonomiškai gy- auklti.
venti; taupyti. Edit(d'it), v. a. rdyti: redaguoti.
Economy (i-kon'o-mh, a ukes vedimas: Edition (i-di"Šion), a laida: išleidimas.
ekonomija: paedumas; taupumas. Editor (ed'i-tor), redaktorius.t.

Politiml —
politiška ekonomija.
, Editorial (d-i-to'ri-el), adj. redaktoriš-
Ecstasy (ek'sta-si), *.*ekstaza; urn ap- kas. | — , s. žengiamasis straipsnis.
mimas; iš urn išjimas: n'apsako- Editorship (ed'i-tor-šip), a redaktory-
mas džiaugsmas. ste.
Ecstatic, Ecstatical (ek-stiit'ik. -el), adj. Educate (6d'ju-ket), r. n. auklti: la-
ekst at iškas: u mus apims; iš u m u. vinti; mokyti.
urn
einas; iš išejes: ess n'apsako- Education (d-ju-ke'šion), a auklji-
mame džiaugsme; begalo linksmas. mas; išaukljimas: mokinimas: mok-
Ecumenic, Ecumenical (k-ju-men'ik, slas; apšvietimas.
-el), adj. visatinas: visatinis. — Educational (6d-ju-ke'šion-el), adj.
ro'ihcil, visatinis bažnyios susirin- aukljimo (*. ffen.)\ apšvietimo (*.
kimas. geri.); aukljamas; mokslinis.
Eczema (ek'zi-mii), a med. išbrimas: Educative (ed'ju-ke-tiv), adj. auklji-
nuberimas: nupuškimas (rt mo (a gen.); apšvietimo (.*. gen.).
Edacious (i-de'šios), adj. valgus; drus. Educator (ed'ju-ke-tor), *. aukltojas:
— ness, a vaisumas: drumas. mokytojas.
Edacity (i-diis'i-ti), a valgumas: dru- Educe (i-djs'), r.n. išvesti: ištraukti:
mas. išskirti; atskirti.
Eddy (ed'di), s. priešinga sriove (cjo, Eduction (i-dok'šion), išvedimas: .«. iš-

vandens); | skurys; verpetas. | — traukimas; atskyrimas.

n.n. suktis; verpetu suktis: verpe- Eductor (i-dok'tor), *. išvedejas: ištrau-
tuoti. kjas.
Eden (y'den), s. rojus. Edulcorate (i-dol'ko-ret), r. a. pasaldin-
ti.
Edentata (y-d6n-te'ta), s.pl.zool. bedan-
Edulcoration (i-dSl-ko-re'ši6n), *. pasal-
iai {tkyriu* ži/idiii).
dinimas.
Edentate (i-den'tet), adj. & *. bedantis.
Eel (yl), s. irht. ungurys.
Edge (edž), ašmenys; briauna: kra-
s.
Eelpout (yl'paut), a icht. mentuzas.
štas. To set the teeth on dantis — ,
E'en (yn), sutrump. iš Even.
atšipti. I —,T.a. ašmenis uždti: aš-
E'er (er), sutrump. iš Ever.
trinti;galsti; iš^alandyti: išpustyti gsdins:
Eerie, Eery (yri), adj. baisus:
(dalg); | apsiuleti; apkraštuoti: kra-
nuožmus; išgsdintas; baimingas.
j
štais apsodinti, aptverti. \ — , v.n.
Effable (Tfii-b'l), adj. išreiškiamas;
šon trauktis, eiti.
išpasakojamas.
Edgeways, Edgewise (Sdž'uete, -uaiz), Efface (8f-fV), v. a. ištrinti; nutrinti:
tukt. šal; krašt.
j, \<-, nudildyti.
Edging (dž'ing), s. kraštas; limavone: Effacement (§f-fes'ment), a ištrinimas;
| uždjimas asmeniu.; ašmenys išdildymas; išdlimas.
 , ,

Effect 216 Egg

Effect (ef-fekC), s. veikme; veikme. Efficience, Efficiency (T-ti"šoiis, si), s

tekme; spdis; ||
pasekme; rezul- veikme; veikianioji pajiega; tek-
tatas; nauda; išreiškimas; ženklas;||
me.
||
dalykas; tikslas. To that su — , Efficient (ef-fi"šent), s. veikianioji
tuo tikslu; tame dalyke; apie da- t pajiega; veiklius; faktorius. —,adj.
—
fl

lyk; apie tai. For , didesniam padars veikme; gimds veikm:

spdžiui padaryti. In ištikro: — , veiklus; galingas. — ly, adv. kaipo ||

tikrai. Of no Of none , Tono — , — — veikianioji priežastis; veikliai; pa-

Without —
be pasekmes; nepasek -
, sekmingai.
mingas; veltas. To give to, iš- — Effigy (ef'fi-dži), s. paveikslas; pavida-
pildyti; vykinti. To take turti — , las; abrozas.
pasisekim; veikmen eiti; veikliu Effloresce (Sf-flo-res'), v. n. pražydti:
tapti, g —s, s. pi. manta; turtas. chem. apsitraukti kristalinmis dul-
Effect (ef-fekf),v. a. daryti; vykinti; kmis, kristalizuotais msais; ap-
gimdyti; padaryti; išpildyti; pasiek- musyti.
ti. Efflorescence, Efflorescency (ef-flo-reV-
Effectible padaro-
(ef-fekt'i b'l), adj. sens, -si), s. žydjimas; pražy dji-
mas; vykinamas; išpildomas; pa- mas; chem. apsitraukimas kristali-
siekiamas. zuotais msais; kristalizuoti msai;
Effective (ef-fekt'iv), adj. padars veik- med. nuberimas {odos).
me; veikis; veiklus; pasekmingas. adj. žyds;
Efflorescent (ef-flo-reVsent),
||
— ly, adv. pasekmingai;
veikliai; musijs; apsitraukis kristalizuo-
tikrai. — ness, s. veiklumas; pasek-
||
tais msais; apdengtas kristalizuo-
mingumas; tikrumas. tomis dulkmis, kristalizuotais m-
Effectual (ef-fek'tju-el), adj. padars sais.
veikme; veiklus; pasekmingas. ||
Effluence (ef'flju-ens), s. ištekjimas;
—ness, s. veiklumas; pasekmingu- ištekme; išgaravimas.
mas. Effluent (f flju-ent), adj. išteks. | —
Effectuate (ef-fšk'tju-et), v. a. vykinti; s. ištekme; ištaka.
padaryti; išpildyti. Effluvium (ef-flj'vi-om\ ». išgaravimas;

Effeminacy (ef-f6m'i-na-si), s. išlepi-

vodingi garai.
Efflux, Effluxion (eT floks, -flok'šion), s.
mas; lepumas; sumoterejimas.
išplaukimas; ištekjimas; išsilieji-
Effeminate (Sf-fem'i-net), v. a. lepinti;
mas; išgaravimas.
išlepinti. ||
v. n. išlepti. j
— , adj. iš-
Effort (effort), s. besistengimas; pa-
leps; lepus. — ly, adv. lepiai. \ stanga; spka.
—ness, s. išlepimas: lepumas; lepy- Effrontery (ef-front'6r-i), *. begdiškas
ste; sumoterejimas. drsumas; begdyste.
Effervesce (Sf-for-v&s'), v. n. Šnypšti; Effulgence (Sf-fol'džens), s. spindji-
žti; putoti; virti. mas; skaistybe; žibjimas.
Effervescence (8f-for-v8s'sens), .v. šnyp- Effulgent (ef-fSl'džent), adj. žibs; spin-
štimas; užims; putojimas; virimas. ds; skaistus, fl
— ly, adv. žibaniai;
skaisiai.
Effervescent (6f-for-v8s'sent), adj. šnyp-
Effuse (ef-fjz'), v. n. išplaukti; ištek-
šis; putoj s; verds.
Effete (Sf-fyt'), adj. subergždejes; bergž-
ti; paeiti. ||
— , adj. vien pus pa-
svirs, palinks.
džias ant visados; nebevaisingas. išliejimas;
Effusion (ef-fj'žion), s.
Efficacious (ef-fi-ke'šios), adj. veikis; praliejimas; išsiliejimas; sriove.
padars veikm; veiklingas; veik- Effusive (8f-fj'siv), adj. išliejs; išsi-
lus; stiprus. |
— ly, adv. veiklingai; liejs.
stipriai. —ness, s. veiklingumas;
||
Eft (eft), s. zool. driežle; gonys.
veiklumas; stiprumas. Egg (eg), s. kiaušinis; kiaušis, fl
— , r. u.

Efficacy veiklingumas;
(ef'fi-ka-si), *. [pret. & pp. boobd], raginti; gun-
veiklumas; stiprumas. dyti; versti.
 Eggnog 217 Elbovvroom

Eggnog (eg-ndg'), a gSry mas sudarytas rejimas; | karšta malda: J

išmeti
i- kiaušiniu, cukraus, pienu ir vy- mas: išliejimas.
no. Ejaculatory (i-džiik'ju-la-to-rh, adj. iš-
Eglantine (g'len-tain ir -tin), a M. mets; išmetamas: išsiveržis
eršktrože. trumpais škterjimais. — prayer,
Egoism (y'go-iz'm), s. egoizmas: sau- trumpa, karšta malda.
mylyste. Eject (i-džekt'), '.'/.išmesti: išvaryti:
Egoist (y'go-ist), s. egoistas: saumylys. prašalinti; atimti.
Egoistic, Egoistical iy-ro-is'tik, -el), a išmetimas: iš-
Ejection (i-džek'šion),
"dj. egoistiSkas; saumylingas; sau- varymas: prašai
mas. i ai
myl iškas. Ejectment (i-džkt'ment), a Kjko =
Egotism (y'go-tiz'm). a saugarbyste; TION".
saumylyste. Ejector (i-džekt 'ori, *. išmetejas: išva-
Egotist (v'go-tist), a sauirarbis: saumv- rytojas; prašalintojas.
lys. Ekei.vk). r. n. (pa)didinti: (pabaugin-
Egotistic, Egotistical (y-go-tis'tik, -el). ti: papildyti. ] —
adr. prie to; teip-
,

adj. saugarbingas: saumylingas: gi

sautnyliškas. Elaborate (i-liib'o-ret), r. a. išdirbti stro-
Egotize (y'go-taiz), c.n. vienval apie piai apdirbti. i| — , adj. išdirbtas: ru
save kalbti, save garbinti. pestingai apdirbtas, {j
— ly, adr. ru
Egregious (i-gry'džiosi. '"//'. viršijs: pestingai. |
— ness, *. išdirbimas: r-
atsižymjs; pagarsjs: garsus (blo- pestingas apdirbimas.
goj prasmj). Elaboration li-lab-o-re'šion).a išdirbi-
Egress (y'gres), a išjimas: atsiskyri- mas: stropus apdirbimas: ištobuli-
mas; prasišalinimas. | (y-gres'h — nimas.
r. n. išeiti: atsiskirti: prasišalinti. Elaborative(i-liib'o-ra-tiv), adj. išdirbs:
Egret (y'gret), a oru. baltoji aple. stropiai apdirbs; tarnaujs iš-, ap-

Egreite (i-gref), a plunksn kuodas. dirbimui.

Eh (e), interj. e! ana! Eland (y 'lend), s. zool. stirna {pietines
Eider (ai'dor), a oru. gaga: šiaurantis. Afrikos); elnias.
Eight (et), adj. & s. aštuoni: aštuone- Elapse (Maps'), v. n. praeiti; prabgti
tas. (sak. apie laik); sukakti.
Eighteen (et'yn), adj. <£•«. aštuoniolika. Elastic (i-las'tik), adj. elastiškas: tamp-
Eighteenth (et'ynth), adj. d-s. aštuonio- rus; diržingas. | —ally, ode. elastiš-
liktas: aštuoniolikintas: aštuonioli- kai; tampriai.
kis. a elastiškumas;
Elasticity (i-liis tis'i-ti).
Eighth (etth), adj. <fe *. aštuntas: | mus. tamprumas; diržingumas.
aštuntdale; oktava. |
— ly, adr. aš- Elate (i-let'), v. a. (iš)augštinti: iškelti:
tuntas. išpuikinti. | — , adj. ausrštyn pakel-
Eightieth (et'i-th), adj. & s. aštuonias- tas; | išpustas; pasipts; (iš)didus;
dešimtas. išpuik j s.
Eighty (et'i), adj. <fe *. aštuonios-dešim- Elatedly (i-let'ed-li), adr. su išdidumu;
tys. išaugšto.
Eigne (en ir e'ni), adj. vyresnysis: pir- Elatedness (i-let 'Šd-ns), s. išdidumas:

magimis. puikybe; pasiputimas.

Either (y'dh'dt ir ai'rfAor),' adj. & pnm. Elation (i-le'šion), s. išdidumas; didy-
vienas iš dvieji; arba viens, arba be; puikybe; pasiputimas.
kits; bet katras; kožnas; žednas. 9 Elbow (Tbou), s. alkne. | — v. a. al- ,

conj. arba. Either . . or ., ar- . . . kne stumti, kumšioti, kumštereti.

ba .. . arba. | v. n. išsikišti, kyšoti alkns pavi-
Ejaculate (i-džiik'ju-lt), v. a. sušukti; dale; | kumšiotis.
škterti. Elbowchair (eTbou-er), *. krslas.
Ejaculation (i-džiik-ju-le'šin), ». šukte- Elbowroom (l'bou-rm), s. plati vieta
 .

Elder 218 Element

(judjimui, veikmei). To luite — Electrology (i-lek-trol'o-dži), s. elektro-

plaia vieta turti; galti liuosai logija; mokslas apie elektr.
veikti; liuosas rankas turti. Electrolysis (i-lek-trol'i-sis), s. elektro-
Elder (ld'or), adj. senesnis; vyresnis; liza; chemiškas išdstymas su elek-
ankstyvesnis. H
— , s. vyresnysis; se- tros pagelba.
nylis; ||
vaitas. Electrolytic (i-lek-tro-lit'ik), adj. elek-
Elder (el'dor), s. bot. bezdas; šeivmedis. trolitiškas.
Elderly (eld'6r-li), adj. apisenis. Electrolyze (i-lek'tro-laiz), v. a. elektro-
Eldership (61d'6r-šip), s. vyresnybe"; lizuoti; išdstyti su elektros pagel-
vaityste. ba.
Eldest (eld'šst), adj. vyriausias: seniau- Electro-magnet (i-lek'tro-mag'n6t), s.

sias. elektromagnetas.
EI Dorado (el do-ra'do), s. aukso šalis. Electro-magnetic (-miig-net'ik), adj.
Elect (i-lSkf), adj. išrinktas, fl
— , *. iš- elektromagnetiškas.
rinktasis; išrinktinis; teisingasis. |
Electro-magnetism (-mag'nt-iz'm), s.

— , v. a. išrinkti; išskirti; paskirti. elektromagnetizmas.

Election (i-lk'šion), s. skyrimas; rin- Electrometer (y-lek-trom'i-tor), s. elek-
kimas (viršinink); išrinkimas: pa- trometras.
skyrimas. Electromotor (y-lek-tro-mo'tor), ». elek-
Electioneer (i-16k-šion-yr'), balsus v.n. tromotoras.
medžioti, gaudyti, meškerioti (ant Electropathy (y-lek-trop'a-Ai), *. elek-

naudos kokio nors kandidato). tropatija; gydymas su elektros pa-

Elective (i-lkt'iv), adj. palyts rinki- gelba.
m; renkamas. — franchise, rinki- Electroplate (i-lek'tro-plet), v. a. apvilk-
mo (ar skyrimo) tiesos. — office, ti (sluogsniu sidabro, aukso, etc.) su
renkamasis urdas. — affinity, — elektros pagelba.
attraction, (c/iem.) besismelkimas Electroplater (i-lek'tro-ple-tor), *. gal-
(kn) susijungti su kits-kitu. — | ly, vanopliastikas.
"'//•. pagal paskyrim; pagal išrinki- Electroscope (i-lk'tro-skop), s. elektro-
m. skopas.
Elector (i-lekt'or), s. rinkjas; paskyre- Electrotype (i-lek'tro-taip), *. elektroty-

jas; elektorius; skirtkunigaikštis pas.' | —

elektrotypuoti.
, v. a.

( Vokietijoj). Electrum (i-lek'trom), gintaras. ,-<.

Electoral (i-lekt'or-el), adj. renkamas: Electuary (i-lek'tju-e-ri), s. vaistiškos

skiriamas; elektoriškas. cukrines.
Electorate (i-lekt'or-et), s. elektoratas: Eleemosynary (el-i-mos'i-ne-ri), adj. do-
skirtkunigaikštyste. vaninis; labdaringas; gyvens (ar
Electric, Electrical (i-16k'trik, -ei), adj. užsilaiks) iš dovan, iš labdaring
elektrinis; elektriškas. ||
— , s. elek- auk.
triškas knas. Elegance, Elegancy (el'i-gens, -gen-si),
Electrician (i-lek-tri"šen), s. elektrikas. *. puikumas; dailumas; patogumas.
Electricity (i-lšk-tris'i-ti), *. elektra; Elegant (l-i-gent), adj. dailus; puikus:
elektrik. patogus. I
— ly, adv. patogiai; pui-
Electrify (i-lek'tri-fai), v. a. elektrizuoti. kiai; dailiai.
Electro-chemistry (i-16k'tro-kem'is-tri), Elegiac (i-ly'dži-ak ir 61-i-džai'ak), adj.
s. elektro-chemija. elegiškas.
Eletrocute (i-lek'tro-kjt), r. a. nužudy- Elegiast, Elegist (i-ly'dži-est, eTi-džist),
ti su elektros pagelba. elegikas; rašytojas elegij.
s.

Electrocution (i-lšk-tro-kj'šion), *. nu- Elegy (Ti-dži), s. elegija.

žudymas su elektros pagelba. Element (el'i-ment), s. elementas; gai-
Electrode (i-lžk'trod), s. elektrodas; valas; pirmaprade; sudtinis; pi. pa-
elektros pravadas. matiniai principai; pamatai; pra-
Electro-dynamics (i-16k'tro-dai-nam'- džia; duona ir vynas (Kristaus pa-
||

iks), s. elktrodynamika. skutinj vakartj).

 Elemental 219 Eludiblc

Elemental (l-i-mn'tel), ad. element i- Ellipse vel-lips'), k. <jtum. elipsis: | =

nis: elementiškas; pamatinis; pra- Ellip-i-.
dinis. Ellipsis (el-lip'sis), s. gram, išleidimas
Elementary (el-i-men'tii-ri). adj, ele- (iod:
mentariškas: pamatinis: pradinis. Ellipsoid (l-lip'soid), «. geom. elipsoi-
Elephant(.el'i-fent), *. z>>,,l. šlapis: dram- das.
blys; slonius. Elliptic, Elliptical lel-lip'tik, -el), adj.
Elephantiasis (el-i-fjin-tai'ii-sisi, ». tn><t. eliptiškas: turs elipsio pavidal;
drumblialige. gram, turs apleista dal {takj/mo,
Elephantine (el-i-fan'tim. '"//'. šlapinis:
j drumpl panašus: didelis: milžiniš- Ellipticity iMip-tis'i-ti). $. eliptišku-
kas. mas.
Elevate (el'i-vet i. t.. paaukštinti: i-- Elm (elm., i. bot., — tree, skirpstas:
augštinti: pakelti: garbi; pakelti. guoba; vinkšna.
Elevation (el-i-ve'iion). *. išaugštini- Elocution (61-o kj'šion), *. kalbjimo
mas: paklimas; | iškilimas: iškila: bdas; iškalba: iškalbumas.
aukštuma: augštumas: | kiltumas. Elocutionist (l-o-kj'šion-ist i, *. daila-
Elevator (l'i-ve-tor), ». keltuvas: ele- kalbis.
vatorius; anat. keliamasis raumuo. Elogy (r<j-d/.i). », Eulogy.=
Eleven (i-lv'n), vienuolika.
<i<[). d- *. Elongate (i-16n'get), r. a. prailginti: pra-
Eleventh (i-lev"n?//), adj. d- *. vienuo- tsti. | — , adj. pailgas.
liktas; vienuolikis: vienuolikinias. Elongation (y-16n-ge'šion), *. prailgini-
Elf (elf), g. [pi ki.vks kMvziJ. elfas: mas: pasiiljrinimas: nusitcsimas:
kaukas: | karia: nykštukas. atsitolinimas: nutolimas: tolumas:
Elfin (lf'in), adj. elfinis: elfiška-. -, tolis.
*. kaukutis. Elope (i-lop). '•./(. pabgti (#n mytimuo-
Elfish (elf'iš), adj. eltiškas: kaip kau-
kas; pasalus; klastingas; vyliugiu- Elopement (i-lop'ment), pabgimas •».

gas; piktadarinjras. {iitit nam' $u mylimuofu ar myti-

Elicit (i-lis'it), c. a. ištraukti: i-vilkti "'">')•
(šcinit): išvesti. Eloquence (el'o-kuenst. ». iškalba: iš-
Elide (i-laid'), c.a. gram, išleisti: nu- kalbumas.
mesti (bals). Eloquent (el'o-kuenti. ». iškalbus; iš-
Eligibility (l-i-dži-bil'i-ti). .*. ypatybes kalbingas. | — ly, -/'/'-. iškalbingai:
daranios vertu išrinkimo: išrenka- su iškalbumu.
mumas. Else (els), adj. dc pron. kitas. | — , adc.

Eligible (l-i'dži-b'l), adj. išrenkamas: & conj. šeip; kitaip: da, dar: prieg-
galimas išrinkti, paskirti ("„t ufmdo); tam; apart. N^o where —
niekur ki- ,

atsaks: atsakomas; tinkamas. | tur. 2To one — , niekas kitas. What

=
—ness, s. Eligibility. —? kas da? kod?
Eliminate (i-lim'i-net), r. a. išvaryti: iš- Elsewhere (els'huer), adr. kitoj vietoj ;

mesti; prašalinti: panaikinti: pa- kitur.

liuosuoti. Elucidate (i-lj'si-det), r. a. išaiškinti:
Elimination (i-lim i-ne'šion),
išmeti- *. išguldyti.
mas; išvarymas: prašai nimas: pa- i
Elucidation (i-lju-si-de'šion), *. išaiški-
naikinimas. nimas: išguldymas.
Elucidative (i-lj'si-de-tiv), adj. išaiški-
Elision (i-li"žion), k. gram, išleidimas,
praleidimas (balse*).
ns; išaiškinamas.
Elucidator (i-lj'si-de-tor), *. išaiškinto-
Elixir (i-liks'or), *. eliksiras: gyduole; jas; išguldytojas.
gris. Elude (i-ljd'), r.-', išvengti: išsisukti:
Elk (eik), *.zooL elnias; briedis. ištrukti.
Eik, Elke (eik), *. orn. laukine gulbe. Eludible (i-ljd'i-b'l), adj. išvengiamas:
Eli (61). #. uolektis; mastas. nuo ko galima išsisukti, ištrukti
 ,

Elusion 220 Ember

Elusion (i-lj'ži8n), s. išsisukimas; iš- Emasculation (i-mas-kju-Ie'šin). s. iš-

trkimas: gudrumas; klasta; vylius. romijimas; | išlepinimas; išlepimas:
Elusive (i-lj'siv), adj. besistengis iš- lepumas.
sisukti, išvengti; panaudojs klastas Embalm (em-bam'), v.a. balsamuoti
išsisukimui, išvengimui; klastingas: (lavon); kvepjimu pripildyti; f at-
suktas. ||
—
ly, adv. besistengdams iš- mintin sidti; atmint yj laikyti.
sisukti; gudriai; suktai. Embalmer (m-bam'6r), s. balsamuoto-
Elusory (i-lj'so-ri), adj. apgavingas: jas.
vyliugingas. Embank (em-bank'), v.a. apkasti pyli-
Elute (i-ljf), v. a. išplauti; išmazgoti; mu, volu; apiprudyti; užprudyti.
apmazgoti. Embankment (em-bank'ment), s. apka-
Elutriate (i-lj'tri-et), v. a. iškošti; išva- simas pylimu; apkasas: supila; py-
lyti. limas.
Elutriaiion (i-lju-tri-e'šion), s. iškoši- Embarcation (em-bar-ke'šion), s. = Em-
mas; išvalymas. barkation.
Elve (elv), s. Elf. = Embargo (m-bar'go), t. uždraudimas
Elvish (elv'iš), adj. = Elfish. laivams apleisti uost. — v.a. lai- ||
,

Elysian (i-li"žen), adj. elizeiškas; rojiš- v sulaikyti, užareštuoti; n'išleisti

kas. iš uosto.
Elysium (i-li"žiom), s. rojus; elizejus. Embark (em-b;irk'), v.n. laivsodinti,
Elytron, Elytrum -trom), ».
(el'i-tron, gabenti, krauti. v.n. laiv ssti.
||

[pi. elytra], antsparniai (vabal). Embarkation (m-bar-ke'šion), s. laiv

Em (em), s. typ. em (vieta užimama sta- sodinimas, gabenimas, krovimas:
tomos raides m). laiv sdimas.
Emaciate (i-me'ši-et), v. a. sukudinti: Embarrass (em-biir'res), r. a. trukdyti:
sudžiovinti; sunaikinti. v.n. suku- || apsunkinti; varžyti: painioti: ap-
sti; sudžiti; su vargti; sunykti. — |[ sunkint padjim statyti; nesma-
adj. sukuds; suvargs; sunyks. gum daryti. To be embarrassed,
Emaciation (i-me-ši-e'šion), s. sukudi- bti nesmagiame padjime.
mas;suvargimas; sunykimas. Embarrassment (em-bar'res-ment), *.

Emanant (em'a-nent), adj. plaukis iš; keblumas; nesmagus padjimas: su-

išteks; paeins. sirpinimas.
Emanate (em'a-net), v.n. plaukti, teke- Embasement (m-bes'ment), s. nupul-
ti ii ko; ištekti paeiti pradži im-
; ; dymas; ištvirkinimas; ištvirkimas.
ti; prasidti. Embassador (em-bas'sa-dor), s. Am- =
Emanation (em-ii-ne'šiSn), s. ištekji- bassador.
mas; ištekme; pajimas; prasidji- Embassy (em'bes-si), s. pasiuntinyste:
mas. ambasada.
Emanative, Emanatory(6m'a-ne-tiv, -nši- Embed (em-bšd'). t. a. paguldyti: ka-
išteks; plaukis
to-ri), adj. iš; pa- užkasti: smaigvt i: kaišioti; so-
sti;
dinti; velti.
eins; prasideds.
Embellish (em-bTliŠ), r. a. puošti; pa-
Emancipate (i-miin'si-pet), v.a. išliuo-
puošti; pardyti: padabinti; pagra-
suoti; išlaisvinti; emancipuoti.
žinti.
Emancipation (i-miin-si-pe'šion), s. iš-
Embellishment (em-beTliš-ment), s. pa-
liuosavimas; palaisvinimas; eman- puošimas: padailinimas: padabini-
cipacija. mas; papuošalas.
Emancipator (i-miin'si-pe-tor), s. eman- Ember (em'bor), s. žarija; pi. žarijos;
cipatorius; šalininkas išliuosavimo karšti pelenai; pirkšnys. — <tdj. ||
,

(verg, baudžiaunink, etc.); išliuo- bertainmetinis. —

days, bertain-
suotojas. metiniai pasnikai, (arba, anot „Auk-
Emasculate (i-miis'kju-let), v.a. išromy- so Alton'i", Svertys meti su pasiu-
)

ti; | nusilpninti; išlepinti, y — "<(/. , kais. J

Ember-goose, s. urn. šiaiii-ju-
išlepintas; silpnas. riu, naras.
 Embezzle 221 Emergency

Embezzle (m-b6z'z'l), v.a. užslpti: pa- Embower (em-bau'or), v. a. štroj patal-

sisavinti: pašluoti; sueikvoti (riet pinti; medžiais pridengti. | r. n. št-

turt ant saro naudos). roj pasislpti, silstis.

Embezzlement (Šm-bVz'1-ment), *. už- Embrace (m-brs'), r. a. apkabinti; ap-
slpimas; pasisavinimas {lieto turt<>\: glebti; glbin paimti: apsiausti: ap-
suktybe. supti;apimti;talpinti savyj; j steng-
Embezzler (em-b6z'zlor), s. užslepejas: tis papirkti (sudži). | t. n. apsika-
pasisavintojas: sueikvotojas {viešo binti; susikabinti ( glb). | — , s. ap-
turto). glbimas; glbys; prieglobstis.
Embitter (em-bit 'tor), r. a. apkartinti. Embracement (6m-bres'ment), s. apgl-
= I MB ITT E H. bimas: apkabinimas; glbys.
Emblazon (m-ble'z'n), r. a. išrašyti Embracery (em-bre'sor-i), s. papirki-
ktnaše$tkHat$y, išpao&l i. mas sudžit.
Emblazoner (em-ble'z'n-or), *. išrašyto- Embrasure (em-bre'žjur), s. ambrazra:
jas: išpuo&jas; garsintojas; girejas. šaujamoji skyle (pilies sienoj).
Emblazonry (em-ble'z'n-ri), s. iSn&y- Embrocate (em'bro-kt), v.a. vilgyti ir
mas; išpuošimas (šarraženf.iit. < te. >. trinti (gyduolmis).
Emblem (em'blem), *. emblema; ženk- Embroider (em-broid'6r), r. a. išsiuvi-
las: symbolas. nti.
Emblematic, Emblematical (em-blm-iit'- Embroiderer (m-broid'or-or), s. išsiu-
ik, -el), adj. emblemališkas: sym- vinetojas.
boliškas. —ally, adr. emblematiš- Embroidery (em-broid'or-i), *. išsiuvine-
|

kai.
jimas.
Embroil (8m-broil'), v.a. supainioti nu-
Emblematize (m-blm'a-taiz), r. a. em-
draikyti; sumaišyti; | painioti:
blematizuoti: išreikšti emblema,
maišyti.
ženklu: symbolizuoti.
Embroilment (6m-broil'ment), s. supai-
Emblossom (Sm-bl6s'som), r. a. žiedais
niojimas; paine: pinkle; netvarka:
papuošti.
sumišimas: vaidai.
Embodiment (em-bod'i-ment). s. kni-
Embryo (Sm'bri-o), s. gemalas: daigas
jimas; siknijimas.
I —t
a(lj- gemalinis: gemale ess; ne-
Embody (em-bod'i), r. a. surinkti kr- išsi vysts.
va; suvienyti: knyti: talpinti sa-
Embryology (em-bri-ol'o-dži), s. embri-
vyj. | r. n. siknyti. ologija; mokslas apie gemalo išsi-
Embolden (em-bold'"n), r. a. padrsinti: vystym.
drsos priduoti. Emeer (i-myr'), s. = Emik.
Embolism (em'bo-liz'm), s. priskaity- Emend (i-mnd'), r. a. gerinti: taisyti;
mas; pridjimas (dienos, mnesio prie koreguoti.
metskaicio). Emendation (6m-en-de'šion), s. (patai-
Embosom (em-bz'oml. b a. prie širdies symas; pataisa.
glausti; myluoti: glamonti; | ap- Emendator (em'en-de-tor), *. taisytojas:
supti; slpti. koreguotojas.
Emboss (em-bos'), r. a. prakiliais pa- Emendatory (i-mend'a-to-ri), adj. patai-
gražinimais {ar paveikslais) puošti: ss: pataisomas.
prakilius paveikslus išspausti, iš- Emerald (6m'6r-eld), s. smaragdas
mušti; | apsiausti; apglebti; apka- (brangakmenis). | — , adj. smaragdi-
binti; paslpti: smeigti. nis.

Embossment (m-bos'ment), s. prakilus Emerge (i-mordž'), v.a. išnerti (iš ran-

pagražinimas, paveikslas; išsikiši- dens); išplaukti; išlsti: pasirodyti:
mas. apsireikšti.
Embouchure (an-b-šur'), s. taka («/>£*): Emergence, Emergency (i-mor'džens.
nasrai (kanuoles). -džen-si), s. muspasirodymas; ap-
Embowel (m-bau'el), vidurius iš-
r. a. sireiškimas; nepermatytas atsitiki-
imti: |
pakavoti: paslpti: palaido- mas; bdos priepuolis: greitas rei-
ti. kalas; striokas.
 Emergent 222 Emporium
Emergent (i-mor'džent), adj. išplau- Emolument (i-ml'ju-ment), #. pelnas:
kis: pasirods; apsireiškis; U ne- nauda; uždarbis; atlyginimas; už-
permatytas; netiktas; nelauktas: mokestis.
reikalaujs mos
pagelbos; staigus. Emotion (i-mo'šiSn), s. susijudinimas:
Emeritus (i-mšr'i-tSs), adj. užsitarna- širdies sujudimas.
vs. I
— , s. emeritas; užsitarnavs Emotional (i-mo'šion-el), adj. sujudina-
veteranas. mas; greit sujudim pareins.
Emersion (i-mor'šion), s. išplaukimas: Empale (em-pel'), v. a. kuolais (ar siati-
išnerimas; pasirodymas. niais) aptvert i; apsupti; | ant kuolo
Emery (em'er-i), s.min. smyris. sodinti (prasikaltl).
Emetic (i-met'ik), adj. vemds; vmi- Empalement (em-pel'ment), aptvri-
m gimds.
vemdomos
vaistas;
vmim gimds
| —, s.

žoles.
mas kuolais: 1 ant kuolo
statiniais,
sodinimas (prasikaltlio).
s.

Emication (em-i-ke'šion), mtymas $, Emperor (em'por-6r), s. imperatorius:

kibirkši.; mtymas smulki gazo ciesorius.
psleli. Emphasis (m'fa-sis), s. ypatinga svar-
Emiction (i-mik'šion), s. šlapumo atsi- ba (priteikiama žodžiui, ištarimui);
dalijimas; nusišlapinimas; šlapu- balso tempimas.
mas; mižalai. Emphasize (šm'fa-saiz), v. a. priteikti
Emigrant (em'i-grent), s. emigrantas: ypating svarb; dti ypatinga svar-
išeivys; išejunas. emigruo- \ — , adj. ba (ant žodžio).
js; keliaujs svetim šal; naudo- Emphatic, Emphatical (m-fat'ik, -ei),
jamas emigrant gabenimui; emi- adj. reikšmus; reikšmingas; tvirtas:
gruojamas. aštrus. ||
—ally, adv. reikšmiai: tvir-
Emigrate (Šm'i-gret), v. n. emigruoti; tai; aštriai.
svetim šal keliauti; keliauti iš vie- Empire (m'pair), s. imperija; ciesory-
nos vietos kit. ste; viešpatyste; galybe.
Emigration (em-i-gre'šion), s. emigraci- Empiric (m-pir'ik), *. empirikas: las,
ja; išeivyste; kelione. kurs remiasi vien ant savo praktiš-
Eminence, Eminency (em'i-nens, -nen- k patyrim; praktikas: šundak- ||

si), s. iškila; iškilimas; viršne: taris; šarlatanas. ||

— , adj. = Empir-
augštuma; augštumas; augštybe; ical.
kiltumas; prakilnumas; eminencija Empirical (em-pir'ik-el), adj. empiriš-
(kardinolo titulas). kas; praktiškas; paremtas ne ant
Eminent (6m'i-nent), adj. iškils: aug- mokslo, tik ant patyrim. — ly, adv. ||

štas; kiltas; šaunus; prakilnus. [ ly, — empiriškai; ant patyrimo remiant,

adv. puikiai; šauniai. pamatuojant.
Emir (y'mor ir i-myr'), s. emiras; val- Empiricism (em-pir'i-sizm), $. empiriz-
dytojas (pas arab. ir turk.). mas; jieškojimas žinios keliais paty-
Emissary (6m'is-se-ri), s. žvalgas; šni- rim; | šundaktary st e.
pas; špiegas. \ —
adj. špieguojs;
,
Employ (em-ploi'), v. a. vartoti; panau-
istirinejs. doti; duoti užsimim, darb. T"
|

Emission (i-miš'šiSn), s. metimas; išlei-

dimas.
— one's self, užsiimti kuo. g — , ».

užsimimas; darbas; tarnysta: vieta.

Emit (i-mit'), v. a. išsisti; metyti; me-
Employee (6m-ploi-y'), s. darbininkas:
sti; išleisti; išduoti.
tarnas.
Emittent (i-mit'tent), adj. mets; išlei-
džis: išduods. Employer (em-ploi'6r), s. tas,kurs duo-
Emmet (em'mšt), *. skruzdele. da užsimim, darb kitam; darb-
Emolliate (i-mol'li-et), v. a. suminkštin- davys.
ti; (iš)lepinti. Employment (6m-ploi'ment), s. užsimi-
Emollient (i-mol'jent), adj. med. su- mas; darbas; tarnysta.
minkštinas; raminas: I — , s.vaistas Emporium (Sm-po'ri-om), s. pirkliavo-
skaudjimui suminkštinti, raminti. te; turgaviete.
 Empower ''.
Encircle

Empower (m-pau'dr), t.a. suteiki i Enactment (en-iikt'ment t. užgvrima-s: i,

kam galis; pilnavalyste duoti: auto- užtvirtinimas; statymas: ties

rizuoti. Enactor (n-šikt'or), t. užtvirtintojas
Empress (em'pres), *. ciesoriene.
Emprise (tin-praiz). f. =
Bhtkbpkibk. Enallagc(i-iiiil'la-dži'). .». gram, u/vada-
Emptiness (em'ti-ns), *. tuštumas: tuš- vimas vieno žodžio kitu.
tybe. Enamel (en-iim'el), *. amalius: paliava.
Empty (em'th. adj. tušias, j — , r.,i. | — , v.a. amaliuoti: paliavoti.

(iš)tuštiuti. | t. n. išsituštinti: (iS)- Enameler, Enamelist (en-iim'el-or, -ist),

tušteti. *. amaliuotojas.
Emptying (em'tMng), t. i&uStinimas; Enamor (n-iim'on. t.a. meile uždegti;
|
pi. mieles: paduirns: nuosdos. myledinti. T<> be efumbred tsf,
Empurple (6m-p6r'p'l), <•.". apipurpu- irith, simyljusiu bti: karštai my-

ruoti. lti.
Empyreal, Empyrean (em-pir'i-el, -pi- Encage (Sn-kedž'), t.a. kletkoj uždary-
ry'en), adj. iš ugnies ir Sviei ti: last on patupdyti, uždaryti.

žiestas; ugnies išvalytas: danginis: Encamp (en-kiimp' <•.<>.//.

i, apsistoti
dangiškas. | — , «. empirejas; aui:<t il- abazu: padaryti stovykl.
tinis dangus. Encampment (en-kamp'ment). $. stovyk-
Emu (y'mju), *. zool. australiškas ka- la; abazas.
zuaras. Encashment (en-kuš'ment). *. apmok-
Emulate (6m'ju-let), r.a. lenktyniuoti; jimas grynais pini.trais.
stengtis su kuo susilyginti, vir- k Encaustic (en-kos'tik). adj. enkaustiš-
šyti, pralenkti. kas: degintas. | — enkaustika:
, •».

Emulation (em-ju-le'ši6n), *. lenktynia- pit-Šimas deginimu: vaškine teplio-

vimas; lenktynes; troškimas viršy- ryste.
stes, pirmystes. Encave (n-kev'), r.a. urve paslpti.
Emulative (m'ju-le-tiv), adj. lenkty- Enceinte (an-siint'), k fort, aplinkpilis:
niuojas; besistengis ra k>i<> susily- aptvaras. | —,adj. nšia.
ginti, k
pralenkti, viršyti. Encephalic (en-si-fal'ik). adj. smegeni-
Emulator (em'ju-le-tor), #. lenktyninin- nis.
kas; konkurentas. Enceohalon (en-sTa-16n). *. smegenys.
Emulgent (i-mol'džent), adj. anat. ink- Encephalous (6n-sef'a-16s>, adj. galvo-
stinis. | —
, 8. inkstine gysla. tas; su galva.
Emulous (em' j u-16s),«rf/. geidžias ra kuo Enchain (en-en'). r.a. retežiais apkal-
susilyginti, k
pralenkti, viršyti:
—
ti; ant retežio prirakinti: sujungti;
skaugus pirmystes. \ ly, adr. lenk- suvienyti.
tynmis; kits už kito. Enchant (en-iint'), r.a. apžavti; apke-
Emulsion (i-mol'šin), #. med. emulsija: rti; apraganuoti.
žoli pienas. Enchanter (n-iint ori. s. apkeretojas:
Emulsive (i-mol'siv), adj. švelnins: apžavetojas; raganius.
tramins; turs pieno pavidal: iš- Enchantment (6n-iint'ment), s. apkere-
duods' pien panaši medeg". jimas;apžavejimas; apraganavimas:
Emunctory (i-monk'to-ri). s. physiol. or- raganyste.
ganas tarnaujs išmetimui (ar pra- sf. apkereto-
Enchantress (en-iint 'res),
Šalinimui) nenaudingu, medegi. ja; apžavetoja;ragane: ragana.
Enable (en-e'b'l), v.a. (pa)daryti ^ga- Enchase (en-es'K r.a. statyti k; ap-
biu, nuojiegu, atsakomu, tinkamu: taisyti; apdaryti.
duoti kam galjim, spkas. Enchorial, Enchoric (en-ko'ri-el, -kor'-
Enablement (en-e'b'1-ment), s. gebsnu- ik), adj. vietinis: gimtinis; savo ša-
mas; nuojiegumas; spka. lies.
Enact (Sn-akt'), v.a. užgirti: užtvirtin- Encircle (6n-sor'k*l), r.a. apskriesti:
ti; statymu padaryti; |
pildyti: lo- apskrieti: apjuosti: apsiausti: apsup-
šti (role). ti.
 —

Enclitic 224 Endemic

Enclitic(6n-klit'ik), s. gram, priejun- veržimas ($' kur); siveržimas; rube-

ga; žodis prikergtas prie kito ir per- ži perjimas: užgrobimas; apvaldy-
kelis savo kirt ant priekinio skie- mas; prisisavinimas.
mens. H
— , adj. = Enclitical. Encumber (en-kom'bor), v. a. apsunkin-
Enclitical (en-klit'ik-el), adj. gram, en- ti;apkrauti; užversti.
klitiškas; prikergtas; prijungtas. |
Encumbrance (en-kom'brens), s. našta;
— ly, adv. enklitiškai; perkeliant kir- sunkenybe; klitis.
t atgal ant priekinio skiemens. Encyclic, Encyclical (Sn-sik'lik, -el), adj.
Enclose (Sn-kloz'\ v. a. aptverti; apsup- aplinkinis; apskritinis. — s. ency- ||
,

ti; apsiausti; patalpinti; dti. [= klika; popiežiaus aplinkraštis.

Inclose.] Encyclopedia, Encyclopaedia (en-sai-klo-
Enclosure (šn-klo'žjur), s. = Inclo- py'di-j), s. encykliopedija.
sure. Encyclopedian, Encyclopedic, Encycloped-
Encomiast (6n-ko'mi-ast), s. gyrejas: ical (en-sai-klo-py'di-en, -ped'ik,
garbavotojas. -ik-el), adj. encykliopediškas.
Encomiastic (en-ko-mi-iis'tik), s. pagy- Encyclopedist (n-sai-klo-py'dist), s. en-
rimas. | , —
adj. girias; giriamas: cykliopedistas.
garbavojamas. Encyst (n-sisf), v. a. krepšelyje tal-
Encomium (en-ko'mi-6m), s. išgyrimas; pinti.
gyrius; pagyrimo žodis. End (end), *. galas; pabaiga; ||
išeiga:
Encompass (en-kom'pes), apjuosti;
v. a. pasekme; siekimas; tikslas. To
apsiausti; apsupti; apkabinti; ap- put an —
to, gal padaryti: pabaigti.

glebti. To labor for public ends, triustis vie-

Encompassment (en-kom'pes-ment), s. š reikal naudai. To have one's
apjuosimas; apsiautimas; apvedi- oicn ends in view, turti vien savo
mas aplinkui. reikalus ant akies; stengtis savo tik-
Encore (an-kor'), adv. <fc interj. da; da slus pasiekti. To make both ends
—
syk. | , v. a. šaukti, kad atkarto- meet, gal su galu suvesti. In the
t; reikalauti atkartojimo. | —, s. — ant galo; galiaus.
, On sta- — ,

šauksmas (ar reikalavimas) atkar- ias; staiomis. To the idant. — ,

||

toti. —, v.a. baigti; pabaigti; gal pada- ||

Encounter (6n-kaun'tor), v.a.n. sutikti; ryti; nužudyti; užmušti. v. n. baig- ||

eiti prieš kits kita; susitikti; stoti tis; pasibaigti.

prieš kits kita; su kuo stoti. kov Endanger (šn-den'džor), v.a. pavojuje
— , s. susitikimas; susirmimas; statyti; pavoj stumti; pavojingu
kova. daryti.
Encounterer (gn-kaun'tor-or), s. prieši- Endangerment (6n-den'džor-ment), s.
ninkas; priešius. pavoj us.
Encourage (n-kor'edž), v. a. padrsinti: Endear (en-dyr'), v.a, širdžiai brangiu
daryti; mielu daryti.
drsos priduoti; pagosti.
Endearment (6n-dyr'ment), s. darymas
Encouragement (6n-k6r'edž-ment), s. pa-
(teipgi buvimas) širdžiai brangiu,
drsinimas; pagoda.
mielu; meilavimas; meilumas; mei-
Encourager (6n-k6r'e-džor), s, padrsin-
le; glamone.
to j as.
Endeavor (en-dev'or), v.a.n. stengtis;
Encouraging (6n-kor'edž'ing), adj. pa- —
rpintis; bandyti; ksintis. s. ||
,

drsins; drsos, vilties suteikis. | besistengimas; pastanga.

— ly, adv. padrsinaniai. Endecagon (en-dek'a-gon), s. geom. vie-
Encroach (6n-kro') (
v. n. ( on, upon), nuolikkertis.
veržtis kur; briautis; rubeži per- Endemic (en-dem'ik), adj. endemiškas;
eiti, peržengti; užgrbti; užgrobti. vietinis; prisilaiks ypatingai duo-
Encroacher (6n-kro'6r), s. užgrobjas; tos apygardos, šalies, žmoni (sako-
prisisavinto j as. ma apie ligas). | — , s. endemiška li-

Encroachment (6n-kro'ment), s. besi- ga.

 Endemical .'>
Engaged

Endemical (šn^m'ik-el), "'//'. = Ex- Enfeeble (en-fy'b'l), r.a. (nu)silpninti.

IlKMIi. Enfeebleme.it (en-ty'b'1-menl >,"#. nusilp-
Ending (end'ing), •«. užbaigimas; užbai- ninimns; nusilpimas; silpnumas.
ga; galas: gram, galne. | —,adj. už- Enfeoffin- e i"), ».«. apteikti (ar apdo-
1

baigis; pasibaigis. vanoti) lenu (draru, vatdgha); duoti

Endive (n'div), x. /><>/. kdra; daržine len.
cikorija. Enfeoffment i,en-fefment), *. apteikimas
Endless (šnd'les), adj. begalinis: beša- (ar apdovanojimas) lenu.
liškas; amžinas j — ly, ads. bagalifr- Enfilade ii-fi-led'
i s. e\\e:mil. anfilia-
>,

kai; begalo; amžinai. | ness. *. be- — da: išilginis šaudymas; išiljrine ug-
gališkumas; begalybS; begalyste; nis. | —,'".''. Šaudyti išilgai eili.
amžinumas. Enforce (en-furs'), c. a. verst i: priversti;
Endmost (nd'most), ad. galutiniau- prispirti; | spkomis imti, paimti,
sias: toliausias: tolimiausias. gyti; | duoti spk, gali: sudrutin-
Er.docarp (n'do-karp), s. bot. raisvidu- ti; daugiau spkos priduoti (paro-
ris. ihimui, liudijimui): spekon statyti:
Endorse (6n-dors'), r. a. Ixdorsk. = pajieginti; | prisimygus prašyti
Endow (en-dau'), v. a. apteikti; apdova- T<> — the law*. statymus pajiegin-
noti; aprpinti {turtu); pralobinti. ti; priversti statym klausyti, sta-
Endowment (en-dau'ment), #. apieiki- tymus pildyti. To — obedience, pri-
mas: apdovanojimas; dovana: krai- versti klausyti: priversti prie pa-
tis; \jL gamtos dovanos: gabumai: klusnumo. To —
a passage, tak
dvasios ypatybes; protas; gražumas. spkomis paimti: prasimušti pro k.
Endue (n-dj'), r. a. apdovanoti: ap- Enforcement (en-fors'ment), s. priverti-
teikti. mas; prievarta; spka; pajiegini-
Endurable (en-dj'ra-b'l), adj. paken- mas: a-trus pildymas.
iamas; pakeliamas. Enfranchise (n-friin'iz ir -aiz), v.a.
Endurance (n-djr'ens), s. tvrimo il- ant liuosybes paleisti; iš-, paliuo-
gis; ištverimas; ištverme; ištrivoji- suoti (nuo vergijos, baudžiavos); lais-
mas; pakentimas; kantrybe. ve apteikti: | valstieio (ar ukesy-
Endure (n-djr'), v. n. a. ksti: paksti: stes) tiesomis apteikti; priimti (me-
išksti; iškentti; trivoti: tvt-rti: tim žod).
tstis. Enfranchisement (en-fran'iz-ment), s.
Endways, Endwise (nd'ue/z, -uaiz). adv. paliuosavimas: išliuosavimas: sutei-
staiai: tiesiog; galu pryšak. kimas valstieio (ar ukesystes) tie-
Enema (6n'i-mai> i-ny'mii), s. enema: s; apteikimas ukesystes tiesomis.
klistiras {viduriams plauti). Engage (en-gedž'), v.a. statyti prieder-
Enemy (6n'i-mi), s. priešius: nepriete- men, pareigon; (su)rišti (prižadji-
lius; nevidonas. mu, iodzin): žadt i: prižadt i: | telk-
Energetic, Energetical (en-or-džt'ik. ti; pasitelkti; nusamdyti: | užimti

-el), adj. energiškas: veiklus: tvir- k kuo; | patraukti; pritraukti; gy-

tas. ti (keno malone, meil, prisirisim);
Energize (en'or-džaiz). <•.//. energiškai apvaldyti (keno šird); | stoti kov,
veikti. \ r. a. priduoti energijos, tvir- muŠ; | meek, kabinti; kliudyti, j
tumo. r. n. pasižadti; prisižadti: apsiimti:

Energy (en'or-dži), •*. energija: tvirtu- atsiduoti kam; užimtu bti; užsiim-
mas; spka. ti kuo; eiti ginus); stoti ( kov); (
Enervate (i-nor'vet ir en'or-vet). v.a. susimušti (••"/ priekiu); | meeh. kabin-
apsilpninti; nusilpninti; spkas pa- tis; kibti (sak. apie rat krumplius).
kirsti. | —
, adj. apsilpnintas: nusilp- Engaged (6n-gedžd'), adj. užimtas; už-
njs; silpnas. sims; | pažadtas, /.-ta; sužieduo-
Enervation (en-or-vS'šidn), •«. nusilpni- tas,/.-ta; | didei užinteresuotas: už-
nimas; nusilpnjimas. sidegs; | sipainiojs; kov pa-
 Engagement 226 Enlistment

trauktas. —
ly (-gedž'ed-li),
||
<<<ic. su Engrossment (šn-gros'ment), supirki- .v.

prisirišimu; su atsidavimu: su atida. mas; užgrobimas savo rankas: ap-

I
— ness, ». didis užsiinteresavimas: valdymas; I
perrašymas ant balto;
užsidegimas; uolumas. nuorašas.
Engagement (en-gedž'ment), s. statymas Engulf (en-golf), r.<(. praryti.
pareigon; rišimas priederme, priža- Enhance (en-hiins'), i.a. pakelti (pre*
djimais; privalumas; priederme: k): padidinti, y B.». pakilti: pasidi-
apsimimas; prižadjimas: to be dinti.
under — , bti surištu priederme, Enhancement (en-hiins'meiit ». pakli- i,

prižadjimu; U
pažadjimas; paža- mas; padidinimas: pasididinimas:
dai; pažadetuves; ( užsimimas; rei- pakilimas.
kalai; pakvietimas: užprašymas: Enharbor (en-h&r'bdr), r. u. prieglaud
l ||

kova; mušis: mech. besikabinimas rasti; gyventi; apgyventi.

|

{rato dant). Enhearten (en-hart"n), r.<t. padrsinti:

Engaging (n-gedž'ing), adj. priderin-
pagosti; drsos priduoti.

patraukis; meilus. Enhunger (en-houg'gijr), v. a. išalkinti.

gas; ||

Engender (n-džn'dor), r. a. gimdyti;

Enigma (i-nig'mii), *. mslis; minkle.
Enigmatic, Enigmatical (i-nig-miit/ik.
sukelti; iššaukti. r. n. veistis; gim- ||

prasidti; -el), adj. msliškas: painus: pinklus.

ti; kilti: | jungtis.
—ally, adr. msliškai; painiai.
Engild (en-gild'), r.<t. paauksuoti. I

Enigmatist (i-nig'mii-tist ». kurs ms- ),

Engine (en'džin), s. inžinas: mašina: lo-
liškai šneka: myltojas (ar rinkjas)
komotyv. msli, minkli.
Engineer (en-dži-nyr'), .v. inžinierius; r. n. msliais
Enigmatize (i-nig'mii-taiz),
mašinistas. | — v. a. inžinieriam i: ,
Šnekti; msliškame pavidale per-
atlikinti {ar pildyti) inžinieriaus statyti.
{ar mašinisto) darb: vesti {darb). v. a. prisakymus da-
Enjoin (en-džoin'),
Engineering (en-dži-nyr'ing), «. inžinie- vinti, duoti; prisakineti: prisakyti:
ryste. (pa)liepti; uždrausti: užginti.
||

Enginery (en'džin-ri), $. valdymas ma- Enjoy (8n-džoi'), v. a. grtis; džiaugtis:

šin; valdymas artilerijos ryk: ka- linksmintis; naudotis.
nuoles; mašinos. Enjoyable (en-džoi'a-b'l), adj. kuo gali-
Engird (en-gord'), v. a. apjuosti. ma grtis, džiaugtis, naudotis.
English (in'gliš), adj. angliškas. | — , t. Enjoyment (en-džoi'ment), a. besigereji-
angliška kalba; anglai; anglijonys: mas; pasigerjimas; pasilinksmini-
typ. angliškas šriftas {ršis .stambes- mas; džiaugsmas; linksmybe.
ni statom raidži), f — r. a. ang- ,
Enlarge (n-lardž'), v. a. padidinti; pra-
platinti. r. n. pasididinti.
lišk kalb (iš)versti. ||

Enlargement (gn-lardž'ment), s. padidi-

Engorge (en-gordž'), v.a.n. ryti; prary-
ti; apsiryti.
nimas; pasididinimas; paliuosavi- ||

mas; laisve.
Engorgement (6n-gordž'ment), *. riji-
Enlarger (en-lardž'or), s. padidintojas.
mas; apsirijimas.
Enlighten (en-lait"n), r. a. (ap)šviesti:
Engrave (en-grev'), v. a. ržyti; raižyt i
;
(pa)mokinti.
piaustineti; graviruoti; giliai spau-
Enlightener (en-lait"n-6r), s. (apšviet-
sti {omenin, širdin).
jas.
Engraver (6n-grev'6r), *. graviruotoj as; Enlightenment (en-lait"n-ment), «. ap-
raižytojas. švietimas.
Engraving (fin-grev'ing), s. graviravi- Enlist (en-lisf), v. a.rašyti; surašan
mas; režymas; raižymas; gravira. traukti; imti; verbuoti {rekrutu*.
Engross (en-gros'), v. a. stambiomis li- etc.).| v. n. sirašyti; prisirašyti; -,
teromis rašyti; perrašyti ant balto; pastoti; simaišyti.
| supirkti daug {ar visk) ant sykio; Enlistment (en-list'ment), s. rašymas;
užgrobti visk; paimti visk sau: verbavimas: sirašymas: -, pastoji-
apvaldyti. mas.
 .

Enliven Entanglement

Enliven (en-laiv"n), r.a. priduoti gyvu- En route (an rut';, adj. ant kelio: kelio-
mo, smagumo, linksmumo; pa-, nj; keliaujs.
pralinksminti; (at)gaivinti. Ens (ens), s. btybe: esybe.
Enlivener (n-laiv'n-or), *. pasmairin- Ensample (n-sam'p'l), *. pavyzdis; pa-
tojas; pralinksmintojas; atgaivinto- veikslas; pavidalas.
jas. Ensanguine (n-sjin'guini, r.,i. apkru-
Enlock (en-16k'), r.a. rakinti: užrakin- vinti; sukruvinti.
ti. Ensate (en'setV, <" fj- f, "(. turs kardo
Enmity (n'mi-tiY, neprietelyste: ne-
s. pavidalo lapus.
sutikimas: piktumas: pyktis. Ensconce (en-skons'), r.a. pridengti;
Enneagon (n'ni-a-gon), ». geom. devyn- apginti; paslpti.
kertis. Enseam (n-sym'), r.a. apsiti: užsiti:
Ennoble (§n-no'b'l), r.a. bajoryste ap- patalpinti.
teikti; garben pakelti: geresnes ypa- Ensemble (an-sam'b"l>, *. ielas: visas:
tybes priduoti; pagerinti. visos dalys paimtos krvon, — </»/< j .

Ennoblement (6n-no'b'l-ment ), *. aptei- visi sykiu.

kimas bajoryste; suteikimas _ Enshrine (n-šrain), <.</. (pa)deti skry-
ni, prakilnesni ypatybi: pa'.'tri- ni; uždaryti: užrakinti it "pint,,,, |

nimas; | prakilnumas; garbe. ar zkrynion); užlaikyti {atminty}).

Ennui (an-nuy'), s. nuobodumas; pagri- Enshroud (en-šraud), r.a. apdentrti.
simas. turs kardo
Ensiform (en'si-form>, adj.
Ennuye (an-nui-je'), adj. nuobodumo pavidal: kardo pavidalo.
apimtas; pagriss: pavargs. Ensign (n'sain), s. papartis: vieliava:
Enormity (i-nor'mi-tii, s. nepaprastas ženklas: j viela vininkas: ženklane-
didumas: | biaurumas.
Enormous (i-nor' mos), adj. permier di- Ensigncy (n'sain-si), *. ženklai:
delis; nepaprasto didumo; milžiniš- urdas.
kas; biaurus; pasibaistinas. | — ly, Ensilage (n'si-ledž). •«. sutaršymas ža-
•i'l'\ permier; baisiai: biauriai. |
lio pašaro; pašaras.
—ness, *. nepaprastas didumas: bai- Enslave (en-sleV r.a. pavergti.
i,

sumas; biaurumas. Enslavement (n-slev'ment), *. pavergi-

Enough (i-nof), adj. užtektinas: gan- mas; vergyste.
tinas. | — , adc. užtektinai: ganti- Enstamp (n-stiimp'), r.,i. spausti.
nai: pakaktinai: gana. | — ,*. užtek- Ensue (en-sj'), r. n. paeiti: sekti po ko;
tinas daugis. paskui vykti; užgimti.
Enquire (en-kuair'), r. //. u. = lx- Ensure (n-šr'), r.a. n. Insure.=
CUIKE. Enswathe (ensued ft), r.a. vystyti; su-
Enrage (en-redž'), r.a. pykinti: erzin- vystyti.
ti; siutinti. Entablatura (n-tiib'la-tjur), s. arch, en-
Enrapture (en-rap'tjur), r.,i. permier tabliatura.
pradžiuginti: permier didel Entail (en-tT), *. paskyrimas pdinio
džiaugsm atvesti; didei pralink- (ant nejudinamo turto ar kis); ati-
sminti. davimas tesonysten; tevonysten pa-
Enrich (n-ri'i, r.a. pralobinti: pa- liktas nejudinamas turtas. | —
puošti: | tršti (dirr(). pavesti k i m pdinyst; atiduoti te-
Enrichment (n-ri'ment). s. pralobini- vonysten; paskirti paveldtoja.
mas; papuošimas: |
tršimas. Entailment (6n-tTment), *. paskyrim >

Enridge (en-ridž'), r.a. išvagoti. pdinio (ar paveldtojo); palikta <

Enroll (6n-rT), r.a. rašyti; surašau paveldejysten turtas: paveldejyste

traukti; verbuoti (karririux. Entangle (en-tan'g'l), r.a. supainioti:
Enrollment (n-rol'ment), *. rašymas; pinti: painioti: raizgyli.
surašs. Entanglement (en-tan Vl-ment), *. su-
Enroot (n-rf), r.a. šaknis leisdinii: painiojimas; paiuiojimas: ra:
giliai sodinti: skverbli. nys: paine: keblumas.
 n

Enter 228 Entrench

Enter (en'tor), v.a.n. eiti; lsti; si- Enthymeme (en7Ai-mym), ». log. enti-
gauti; prisigriebti; kišti; smeigti; meraa.
leisti; prileisti; |
traukti (suramn); Entice (en tais'), v. a. vilioti; privilioti;
rašyti; | pastoti; stoti (driugysten, vilioti; suvilioti: sugundyti.
mokyklon, etc.); pradti; prasidti;
\\
Enticement (en-tais'ment), s. privilioji-
duoti užtvirtinimui autorijkas tie- mas; suviliojimas; vilione; pagun-
I

sas. To —
the law, advokatu pasto- dymas.
ti. To be — prileistu, priimtu
ed, Entire (n tair'), adj. visas; ielas; pil-
bti. To — an action against one, nas; I
grynas; be priemaišos. ly, ||
—
pradti byla prieš k . To — into, ado. visai; visiškai; pilnai, jj
— ness,
(on, upon), eiti; stoti; leistis k: s. rielumas; ielybe; pilnumas.
pradti k;
imtis už ko. To into — Entirety (en-tair'ti), s. ielybe; pilnu-
a quarrel, eiti (ar siduoti) bar- mas; visas.
nius. To —
into partnership with, Entitle (n-tai't'l), r. a. titul duoti: ti-

susibendrauti su kuo. tuluoti; užvardyti(^«y^); duoti tie

Enteric (n-ter'ik), adj. žanrinis; vidu- s ant ko; prileisti.
rinis. Entity (en'ti-ti), s. btybe; esybe: bui-
Enterprise (en'tor-praiz), s. apsimi- tis.

mas; užsimimas; pasiržimas: už- Entomb (en-tm'), v. a. laidoti; palaido

manymas; veiklumas. | — , r. a. ti.

pradti; apsiimti; pasiržti. Entombment (en-tm'ment), s. palaido-

Enterpriser (en'tor-prai-zor), s. apsie- jimas; kapas.
mejas; užsiemejas: pradetojas. Entomolite (en-tom'o-lait ), s, suakme-
Enterprising (en'tor-prai-zing), adj. dr- njs vabalas.
sus ant apsimim; veiklus. Entomologic, Entomological (en-to-mo-
Entertain (en-tor-ten'), priimti («w- v. a. lodž'ik, -el), adj. entomologiškas.
ius); vaišinti; bovyti; linksminti: Entomologist (en-to-mol'o-džist), s. en-
užimti k uo; užlaikyti; auklti; gla- tomologas; žinovas entomologijas.
monti (vilt, etc.). Entomology (en-to-mol'o-dži), s. ento-
Entertainer (en-tor-ten'or), *. primjas mologija (mokslas apie vabalus).
(svei); vaišintojas; bovytojas. Entozoa (en-to-zo'ii), s. pi. parazitiškos
Entertaining (en-tor-ten'ing), adj. bovi- kirmls gyvenanios kit gyvn
jas; užims. knuose.
Entertainment (en-tor-ten'ment), s. pri- Entrails (en'trelz), s. pi. viduriai; žar-
mimas vaišinimas; vaišes:
(xveciu); nos.
pasilinksminimas. Entrance (šn'trens), s. jimas; važia-
Entheastic (en-/ri-as'tik), adj. dieviškos vimas; žengimas; ženga; eiga;
tvirtybes; kvptas. stojimas: pradžia.
Enthelmintha (n-thl-mirithii), s. pi. vi Entrance (en-trans'), v. a. apsvaiginti:
duri kirmles; lisnikai. apmarinti; ||
mus
užimti: apraga-
Enthrall (n-throV), v. a. = Inthkall. nuoti (didybe, puikybe); iš savs k/
Enthrone (n-thron'), v. a. ant sosto pa- išvesti.
sodinti. Enhancement (n-trins'ment), s. apsvai-
Enthronement <en-£/iron'ment), t. paso- ginimas: apsvaigimas; urn apmi-
dinimas ant sosto. mas.
Enthusiasm (en-Mj'zi-uz'm), s. entu- Entrap (6n-triip'), v. a. sugauti (sp-
ziazmas; užsidegimas. stuose); painioti; vilioti.

Enthusiast (en-Aj'zi-ast), *. entuzia- Entreat (en-tryf), v.a.n. prašyti; mel-

stas; užsidegei is; karštgalvis. sti: maldauti.
Enthusiastic, Enthusiastical (en-Mju-zi- Entreaty (eu-tryt'i), v. prašymas: mel-
iis'tik, -ei), ml j. entuziastiškas; už- dimas.
sidegimo pilnas. I
—ally. <tdr. entu- Entree (an-lre'), s. jimus: eiga.
ziastiškai. Entrench (6n-tren'), v. a. = Intrench.
 ,

Entrepot 229 Epigastrium

Entrepot (an-tri-po'), .*. krautuve: ta- Envoy (Sn'voi), *. pasiuntinys.

voryne. Envy (n'vi), *. pavydas. | , v.a.n. pa- —
Entrust (6n-trost'), v.a, = brCBUBl vydti.
Entry (n'tri), *. jimas: ei?a: trau- Enwind (Sn-uaind'), v. a. apvynioti: vy-
kimas (knygon): rašymus. rašas. nioti; apglebti.
Entwine (6n-tuain'), v.a. vynioti: ap- Enwrap (n-rap'), v. a. = Inwrap.
vynioti; apsukti. 5
'"•"• sivyruoti; Eocene (y'o-syn), adj. geol. eoceniškas.
apsisukti. Eolian, Eolic (i-o'li-en, -ol'ik), adj. =
Entwist (en-tuist'). o.a. vynioti: apvy- .Kor.iAN. .

nioti: apsukti. Eon (y 'on), *. = 2Eox.

Enucleate (i-nj'kli-et ). v.a. branduol Eozoic (y-o-zo'ik), adj. geol. eozoiškas.
išimti: fig. švieson išvesti: išaiškin- Epact (y'pakt), *. epakta (menulio *e-
ti: išlukštenti. nu npis pradžioj kalendorinio meto).
Enumerate (i-nj'mor-et), >-.,i. rokuoti Epaulet, Epaulette (6p'o-16t), *. epolie-
skaityti: suskaityti: surokuoti: išro- tas: Šlipas.
kuoti. Epenthesis (i-pn'Ai-sis), *. gram. sta-
Enumerator (i-nj'mor-e-tor). *. suskai- tvmas literos žodin.
tytojas: išrokuotojas. Ephemera (i-fm'i-ra), s. med. karštine
Enumeration (i-nj-mdr-e'šion>. <. su- besitsianti viena dien: zool. vien- |

skaitymas; surokavimas; išrokavi- dieniai musulai.

mas. Ephemeral i-fem'or-el), adj. viendieni-
i

Enunciate (inon'ši-et), r. a. apreikšti: nis; gyvenas (ar besitsis) viena die-

i -reikšti. n: trumpaamžis: efemeriškas. | —
Enunciation (i-non-ši-e'šion), *. apreiš- viendienis musulas.
..«.

kimas: išreiškimas: ištarimo bdas' Ephemeris (i-fm'i-ris), «. dienknyg:

ištarimas. dienraštis: | astronomiškas kalendo-
Enunciative (i-non ši-;i-ti\). adj. apreiš- rius.
kiamas; išreiškiamas: išreikštinis: Ephod ief'od), *. žydu, kunigo rbai.
palyts išreiškimo, ištarimo. Ephor (f'or), s. eforas Sparta* .aidžia*. <

Enunciator (i-non'ši-e-tor), *. apreišk- Epic (p'ik), adj. epiškas. | — , *. epi-

jas: ištarejas. ka.
Envelop (n-vl'6p), >\a. apvynioti: Epicarp (p'i-karp), *. bot. vaisiaus žie-
vynioti; apsupti: apdengti. | —,*. ve.
viršas; apdangalas: konvertas. Epicene (ep'i-syn), adj. gram, bendros
Envelope (n'vl-op), s. Envelop. = gimties.
Envelopment (en-vT6p-ment), s. apvv- Epicure (p'i-kjur), s. epikras; lebau-
niojimas; vyniojimas; apsiautimas: ninkas.
apdangalas: apsiautalas. Epicurean (ep-i-kju-ry'ent'r -kj'ri-en),
Envenom (6n-všn'6m), e. a. apnuodyti; "<'/'. epikriškas: lebauninkiškas.
užnuodyti. — , *. epikurietis.
Enviable (n'vi-ii-b*l), adj. užvydimas: s. šoninis ratas:
Epicycle (ep'i-sai-k'l),
užvydetinas. ratas bgs
šonu kito rato.
Envier (en'vi-or), užvydetojas: pavy-
s. Epidemic (p-i-dm'ik), adj. epidemiš-
duolius; pavydelis. kas. | — , s. epidemiška liga.
Envious (en'vi-6s), adj. pavydus. | ly, — Epidemy (ep'i-dm-i), s. epidemija:
adt. pavydžiai: su pavydumu. | siauianti liga.
— ness, t. pavydumas. Epidermis (p-i-dor'misi. viršutinioji •*.

Environ (n-vai'ron), v. a. apsiausti: ap- oda; odos plve; epidermis.

supti (« vi*i pusii): apjuosti. Epidermic (p-i-dor'mik), adj. epider-
Environment (n-vai'ron-ment), *. ap- miškas.
siautimas; apjuosimas: | aplinkybe; Epigastric (ep-i-gas'trik), adj. anat. epi-
apystova. gastriškas; antpil vinis.
Environs (n-vai'ron/. ». y//.apielink:
i. Epigastrium (ep-i-gas'tri-omi. «. ,t„.tt.

apygarda. antpil vis.

 Epiglottis 2BO Equilibrate

Epiglottis (p-i-glot'tis), $. anat. gomu- Epizoon, Epizoan (šp-i-zo'6n, -en), .

rio vokas. [pi.epizoa], parazitiški gyvnliai
Epigram (ep'i-gram), s. epigrama. gyvenanti ant eit i gyvnu, kn.
Epigrammatic, Epigrammatical (ep-i- Epizooty, Epizootic (ep-i-zo'o-ti, -zo-6t'-
griim-mat'ik, -el), adj. epigramiš- ik), s. epizootiška liga; gyvuli puo-
kas; epigramatiškas. lena.
Epigrammatist (ep-i-griim'ma-tist a. ra- ), Epoch (ep'ok), s. epocha; mintina ga-
šytojas epigram. dyne; gadynes tarpas.
Epigraph (Sp'i-graf), .*. užrašas; antra- Epode (ep'od), s. priegiesme; paskuti-
šas. nioji lyriškos odos dalis.
Epilepsy (8p'i-16p-si), a. rued, epilepsi- Epopee (ep'o-py), *. epopja: epiška po-
ja; nuomirulis; nuomar. ema.
Epileptic (ep-i-lep'tik), adj. epileptiš- Epsom salt (ep'som solt), *. angliškoji
kas; nuomarinis. —>«. epileptikas; (ar karioji) druska.
nuomarninkas. Equability (y-kua-bil'i-ti), *. lygumas:
Epilogue (ep'i-log), s. epilogas; u/bai- vienodumas.
giamoji dalis (kalbos, poemos). Equable (y'kua-b'l), adj. lygus: vieno
Epiphany (i-pif'a-ni), s. pasirodymas; das. ||
Equably, adv. lygiai; vienodai.
apsireiškimas; eccl. švente Trij Equal (y'kuel), adj. lygus; turs užtek-
Karali tinai pajiegos. — , s. lygus.
||
r. — ,

Episcopacy (i-pis'ko-pa-si), .v. vyskupy- a. lyginti; prilyginti; lygintis.

ste; vyskupija. Equality (y-kuol'i-ti), s. lygybe; lygu-

Episcopal (i-pis'ko-pel), adj. vyskupiš- mas; vienodumas.
kas. J — ly, adv. vyskupiškai. Equalization (y-kuel-i-ze'Šioin, $. lygi-
Episcopalian (i-pis-ko-pe'li-en), adj. vy- nimas; sulyginimas.
skupinis; episkopališkas. \ —,s. s- Equalize (y'kuel-aiz), v. a. lyginti; suly-
narys episkopališkos bažnyios; epis- ginti.
kopai as. Equanimity (y-kuii-nim'i-ti), $. širdies
Episcopate (i-pis'ko-pet), •«. vyskupy- ramumas; šaltas kraujas.
ste: vyskupija. Equanimous (y-kuan'i-mos), adj. ramios
Episode (ep'i-sod), *. epizodas; atsitiki- širdies; šalto kraujo.
mas. Equate j(i-kuet'), v. a. sulydini i; prily-
Episodic, Episodical (ep-i-sod'ik, -el),
ginti.
adj. epizodiškas. —ally, adr. epizo-
|
Equation (i-kue'šion), & sulyginimas.
diškai. Equator (i-kue'tor), i, geogr. ekvato-
Episperm (šp'i-sporm), s. bot. sekios rius.
žieve. Equatorial (y-kuii-to'ri-el), adj. ekvato-
Epistle (i-pis"l), *. gromata: raštas; riškas. —,s. ekvatorialas {attrono-
|
laiškas.
miškas teleskopu-!).
Epistolary (i-pis'to-le-ri), adj. raštinis;
Equerry, Equery (ek'u6r-rii, a. arklide;
raštiškas.
| arklininkas.
Epistolic, Epistolical (ep-is-tol'ik, -ei),
Equestrian (i-kueVtri-en), adj. raitas;
adj. gromatinis; turs gromatos for- ||

m. raitoriškas. ||
— , s. raitelis; raitorius.
Equiangular (y-kui-an'gju-lor), adj. tu-
Epitaph (p'i-ttif), s. užrašas ant kapo
akmens, epitafija. rs lygias kert is; lygiakertis.
Epithalamium (p-i-Mii-le'mi-om), *.
Equidistance (y-kul-dis'tens), s. lygus
svodbine daina. tolumas; lygus atokumas.
Epithet (p'i-Aet), *. epitetas; prievar- Equidistant (y-kul-dis'tent), adj. stovs
te. (nr ess) lygiame tolume, atokume.
Epitome (i-pit'o-mi), s. sutrumpinimas; Equilateral (y-kul-lat'or-el), adj. & *.

sutrauka; ištrauka. geom. lygiašonis.

Epitomize (i-pit'o-maiz), r. a. sutrum- Equilibrate (y-kui'-lai'bren, t.a. lygsva^
pinti; sutraukti; suglausti. rme laikyti.
 Equilibration 231 Ergot

Equilibration (y-kul-li-bre'šiom. *. lyg- skaitli; tolygus; | <je»l. bendralai

svarumas. kinis. | —
lygios vertes (spkos,
, s.

Equilibrium (y-kul-lib'ri-6m). i. lygsva- svarbos) daigtas: ekvivalentas: atly-

ra; lygsvarybe: lysrsvarumas. ginimas.
Equimultiple (y-kul-morti-pl). adj. ly- Equivocal (i-kulv'o-kel), adj. dvipras-
gia skaitline padauginamas ar pa- minis; dviprasmiškas. | — ly, adr.
daugin' dviprasmiškai. | —ness, t dvipras-
Equine, Equinal (y'kuain. i-kuai'nelj, miškumas: dviprasme.
adj. arklinis. Equivocate (i-lvulv'o-ket), r. n. dvipras-
Equinoctial (y-kui-nok'šel), adj. lygios miškai Šnekti.
dienos ir nakties: ekvatoriškas. | — Equivocation (i-kulv-o-ke'šion), *. pa-
*. linija lygios dienos ir nakties: naudojimas dviprasmišk išraiški
dangaus ekvatorius. m; dviprasmiški žodžiai.
Equinox (y'kui-nSks), *. susilyginimas Equivoque, Equivoke (k'uT-vok), «. dvi-
dienos su naktimi. prasme.
Equip (i-kuip'), v. a. aprengti: aprpin- Era y ra), s. era; gadyne.
ti viskuo reikalingu; ap^arvoti. Eradicate (i-rad'i-ket), r. a. išrauti su
Equipage (ek'ui-pedž), *. aprengimas: Šaknimis: išnaikinti.
išrengimas; apŠarvavimas: šarvai: Eradication (i-rad-i-ke'šin), *. išrovi-
paredalas; parednys: J ekipažas: ve- mas; išnaikinimas.
žimas. Eradicative'i-rad'i-ke-tiv), adj. išraujs:
Equipment (i-kulp'ment i, t. išrengimas: išnaikins; visiškai išgyds.
apŠarvavimas. Erase (i-res'), r. a. ištrinti: nutrinti: nu-
Equipoise (y'kui-poiz), *. lygsvara: lyg- dildyti: išdildyti; išnaikinti.
svarumas. Erasement, Erasion, Erasure (i-res'ment,
Equipollence (y-kul-pol'lens), *. lygjie- -re'žion, -žjur), *. ištrinimas: ISdil-
ga; lygjiegumas. dymas; išnaikinimas; isdlimas; iš-
Equipollent (y-kui-pdl'lent), adj. lyg- trinimas.
jiegus: turs vienoki gali, vieno- Ere (er), prep. & adt. pirma: pirmiau;
kia vert. pirma negu; negu kad. — long, ne-
Equiponderance (y-kuT-p6n'dor-ens), *. užilgio; greitai, —novu, ikišiohiki
lygus (ar vienoks) sunkumas: lyg- dabar.
svara. Erect (i-r6kt'), t. a. statyti: pastatyti:
Equiponderant (y-kul-pon'dor-ent), adj. pabudavoti; steigti. | — adj. sta- ,

vienokiai sunkus: lygaus sunkumo. ias. | —ly, adr. staiai; staiame pa-
Equiponderate (y-kui-pon'dor-et), v.n. djime. | —ness, x. statumas: staias
bti vienokio sunkumo; lygiai sver- padjimas.
ti. Erectable(i-rekt'a-b'l), adj. pastatomas;
Equitable (ek'ul-ta-b'l), adj. teisingas: steigiamas.
bešališkas; bepusiškas. ] ness, ». — Erectile (i-rek'til), adj. pastatomas;
teisingumas: bešališkumas. | Equita- tempiamas.
bly, adr. teisingai; bešališkai. Erection (i-rk'šion). *. pastatymas:
Equity (k'ui-ti), s. ties lygybe; tei- steigimas; physioL erekcija; tem-
singumas; teisybe; bešališkumas: pimas; pasistojimas.
jur. teisingas reikalavimas; tiesa. Erective (i-r6kt'iv), adj. pastats.
Tfiewife's —
moteries tiesos. Court
, Erector (i-rek'tor), s. (pa statytojas :

of—, teisybes teismas. steigjas.

Equivalence, Equivalency (i-kuiv'a-lens, Erelong (er-16ng'), adr. greitai: neuzil
-len-si), *. lygvertybe; tolygumas gio.
(vertes, pajiegos, dydžio, skaitliam, Ergo (or'go.i. com. ar adr. lodei; infi-
etc.); tolygus skaitlius, dydis. del; taigi.
Equivalent (i-kuiv'ii-lent), adj. turs ly- Ergot (or'got), *. skals.-: skalssjrudis:
gi vert, lygi pajiega, lyg dyd. kle.
 i

Ermine 232 Espalier

Ermine (or'min), s.zool. šarmuo; šar- Eruginous (i-r'dži-nos), adj. grišpali-

monys; \ šarmens kailis. nis; panašus
grišpal.
Erode (i-rod'), v. a. išsti; išgriaužt . Erupt (i-ropf), v. a. išmesti {iš savs);
Erose (i-ros'), adj. turs lys iškandžio- išvemti; med. išberti; išversti.
tus kraštus; nelygiai karbuotas (*« Eruption (i-rop'šion), s. išmetimas: iš-
koma apie lapus). siveržimas; med. išbrimas.
Erosion (i-ro'žion), s. išedimas; išgriau- Eruptive (i-rop'tiv), adj. išsiveržis; (-
žimas. beris; gimds išbrim.
Erosive (i-ro'siv), adj. išdas; išgriau- Erysipelas (er-i-sip'i-les), s. med. rože:
žis. šventantanio ugnis.
Erpetology (6r-pi-t61'o-dži), s. = Hek- Escalade (es-kii-led'), s. mil. užpuoli-
PETOLOGY. mas; mimas" šturmu; lipimas ant
Err ((ir), v. n. klaidžioti; klysti; apsirik- sien {pilies), g
— ,v.a. šturmu imti;
ti : nepataikyti {tikslan). ant sien lipti.
Errand (er'rend), s. sakymas {duotas Escalop (es-kol'6p), s. = Scallop.
pasiuntiniui): pasiuntimas; pasiunti- Escapade (eVka-ped'), s. trypimas; be-
nyste. ||
— boy, s. pasisiuniamas sispardymas {arklio).
vaikas. Escape (es-kep'), v. a. n. išbgti; išsmuk-
Errant (r'rent), adj. keliaujs; besiba- ti; ištrukti {iškenonag, iš nelaimes) ;

sts; klaidžioj as; | aršus; pagarsjs išvengti; išsigelbti. ||

— , s. išbegi-
{blogais darbais). mas; pabgimas; ištrkimas; išsi-
Errantry (8r'rent-ri),klaidžiojimas; s. gelbjimas; | išbgi mo kelias: prie-
besibastymas; keliaujamas gyveni- taisas, kuriuo gali pabgti, išbgti.
mas. Escapement (s-kep'ment), s. mech. ju-
Errata (er-re'ta), s. pi. suklydimai; klai- dintojas.
dos; apsirikimai. Escarp (es-karp'), v. a. skardžiu ar sta-
(r-rat'ik, -el), adj.
Erratic, Erratical iu (pa)daryti; staiai supilti {pyli-
klaidžiojs; keliaujs; nepastovus; mo šon).
atmainingas; keistas. Escarpment (es-karp' ment), s. status
Erratum (er-re'tom), s. rikle; apsiriki- pylimo šonas; statuma.
mas; klaida. Eschalot (eš-ii-lot'), s. = Shallot.
Erroneous (er-ro'ni-6s), adj. klaidingas; Eschar (es'kar), s. med. šašas.
neteisus. ly, ||
—
adv. klaidingai. ||
Escheat (es-yf), s. perjimas dvaro
— ness, s.
klaidingumas. valstijos rankas dlei stokos pavel-
Error (Vror), s. suklydimas; apsiriki- dtojo; konfiskuota uke. D , v. ji. —
mas; klaida; yda. pereiti kitas rankas {ar valstijos
Erse (ors), adj. senškotiškas;gaeliškas. rankas) dlei stokos paveldtojo.
| —
, s. senškotiškoji kalba. Eschew (es-j'), v. a. lenktis; šalintis:
Erst (orst), adv. pirma; pirmiau; pirm- vengti.
to. Escort (Ss'kort),s. eskort; priedanga:

Erubescnce (er-ju-bes'sens), s. parau- sarg. — (es-korf), v. a. eskortuoti:

||

donavimas; raudonumas; raudonis. lydti {saugumo del).

Erubescent (er-ju-bes'sent), adj. raudo- Escritoire (s-kri-tuar'), s. rašomasis
nas; raudonuojs; nurauds. stalas; raštinyia; rašykla.
Eructate (i-rok'tet), v. a. atraugeti; atsi- Esculent (es'kju-lent), adj. valgomas.
rgti. | — s. valgomas daigtas.
,

atraugeji-
Eructation (er-6k-te'šion), s. Escutcheon (6s-ko'6n), s. šarvaskydis.
mas; atsiraugjimas; atsirugimas. Eskar, Esker (eVkor), s. piesk. kalva.
Erudite (er'ju-dait), adj. mokytas; mok- Esophagus (i-sof a-gos), s. anat. kosere.
slingas. | —ness, •'i. mokytumas; mok- Esoteric (es-o-tr'ik), adj. philos. esote-
slingumas. riškas; slaptas.
Erudition (er-ju-di"ši6n). s. mokini- Espalier (es-piU'jor), v. špalierai; tvo-
mas; mokslumas; mokslas. ra.
 ,

Especial 233 Eternity

Especial (šs-pe"šel), ad. ypatingas; Esteem (s-tym'), r.<i. branginti; gerb-

svarbiausias; speciališkas. | — ly, adr. ti; godoti. | — , s. pagarba: godone:
ypa; ypatingai. pagodoj imas.
Espial špiegavimas: iš-
(s-pai'el), *. Esthete (s 7//yt), g. = JBsimib.
špiegavimas; atidengimas: nužvel- Estimable (s'ti-mii-b"l), adj. godoja-
gi m as. mas; garbus: brangus. | —ness. t.
Espionage (s'pi-o-ndž), *. ipiegavi- godojamumas. | Estimably. ad. bu
mas. pagodoj imu.
Esplanade (s-plii-nd'), *. pliacius prie- Estimate (s'ti-met), r. a. apipr»>kiuoti:
šais t virtyne; pievolvšnis. \
aprokuoti verte. | — , *. aprokavimas
Espousal (s- pauz'el), *. sužiedavimas; vertes; apiprekiavimas.
sužiedotuvs. s. apiprekia
Estimation (s-ti-m'šion),
Espouse (s-pauz'), pažadti: su-
r. a. vimas: aprokavimas verts: pagar- j

žieduoti; išleisti (už ryr<>); po savo J

ba; godone; | sanprotavimas; nuo-
globa paimti. mone.
Esprit (es-pry'), s. dvasia. Estimative (s'ti-m-tiv), adj. moks ap-
Espy (es-pai'), r. u. nutmyti: nužvelg- rokuoti, apsprsti verte; | tariamas.
ti; nužirti; žirti: išvysti: paser- Estimator (šs'ti-m-tor), s. apiprekiuo-
gti; nutykoti. | r. n. žvalgytis: aki- tojas.
mis jieškoti; tykoti; špieguoti. Estival (s'ti-vel), adj. = JEstival.
Esquire (es-kuair'), ginklanešis [ob- *. Estrade (s-tred', estrada; pastolis.*.

sol.] | titulas priteikiamas bajoriš-

: Estrange (s-trndž'), t. a. nukreipti:
kos kilmes j-patoms, teipgi advoka- atitolinti; atstumti; atgrasinti; ne-
tams, taikos sudžioms, etc. prilankiu daryti; neprilankum
Essay (s'sn, s. bandymas; mgini- kvpti; atsvetinti; svetimam tiks-
mas; | trumpas raštas; rašinys: lui atiduoti. To — one's self, nu-
straipsnis. | — (es-set'), r. a. bandyti: krypti; nutolti: atsitolinti; svetimu
mginti; stengtis. tapti.
Essayist (s's«-ist), $. rašytojas trum- Estrangement (s-trndž'ment), s. nu-
p rašt.
Essence (s'sens). *. btybe: gaivalas:
kreipimas; atitolinimas; atstmi-
mas; | nukrypimas; atsitolinimas:
esmuo; svarbiausias turys: esen- ;|
neprilankumas.
cija: kvepis aliejus: kvepylai. | — Estray (es-tre«')» *. paklyds gyvulys.
''•.a. kvpinti. Estreat (šs-tryf), s.jur. kopija: nuo-
Essential (s-sn'šel), adj. btinas; tik- rašas. | — , v. a. daryti ištrauk («*
rai ess; tikras; | btiniausias; svar- dokumento); išrašyti.
biausias: reikalingiausias; |
grynas. Estrich (s'tri), *. strusio pkai.
| — , s. svarbiausias pamatas; pirmu- Estuary (s'tju-e-ri), *. jri rankov,
tinis principas. |j
— ly, adr. pagal b- ups taka.
tybe; pagal esmen; btiniausiai; Estuate (s'tju-et), r. a. smarkiai ban-
tikrai. J
—ness, s. = Essentiality. guoti; virti; siautoti.
Essentiality (s-sn-ši-al'i-ti), s. btinu- EstuationCs-tju-'^ionj, *. bangavimas:
mas; svarbiausias dalykas: svarbiau- bang siautojimas, besiblaškymas:
sia dalis. jri sujudimas.
Establish (es-tab'liš), r. a. steigti: pa- Etagere (-ta-žr'), *. etažerka: lentyna.
kurti; uždti: padaryti; pa-
statyti; Etch (e), v. a. graviruoti su pagelba
gimdyti; sutverti. stiprios rgšties.
Establishment (s-tab'liš-ment), stei- #. Etching ('ing), *. graviravimas rg-
gimas; krimas: užvedimas; užtvir- šia; gravira rgšia.
tinimas: | staiga; redne. Eternal (i-tar'nel), adj. amžinas: nepa-
Estate (s-tt'), s. stovis; padjimas: baigtas. |
— ly, adr. amžinai.
nejudinamas turtas: žeme: uke: du- Eternity (i-tor'ni-ti), s. amži amžiai;
ba; dvaras; valdyba. amžinyst; amžinumas.
 Eternize 234 Evanesce

Eternize (i-tor'naiz), v.a. padaryti am- Eucharistic, Eucharistical (ju-kii-ris'tik.

žinu. -el), adj. eucharistiškas.
Etesian (i-ty'žen), adj. metinis: perio- Euchre (j'kor), s. bdas lošimo korto
diškas (vejas). mis.
Ether (y'thov), 0. eceris. Eulogist (j'lo-džist), 9. girejas; gar-
Ethereal (i-^Ay'ri-el), adj. eterinis: ete- bintojas.
riškas; dangiškas: lengvas kaip oras. Eulogize (j'lo-džaiz), r. a. augštinti;
kaip duja. garbinti; girti.
Etherealize (i-^ty'ri-el-aiz), r. o. eter Eulogy (j'lo-džii. pagyrimo žodis,
•<.

paversti; eteriu sumirkyti. kalba; pagyrimas: gyris; pagarbini-

Etherization (y-M6r-i-ze'šion), s. eteri- mas.
zavimas; užmigdymas eteriu. Eunuch (j'nok), skapas; romytinis.
.<.

Etherize (y'Mor-aiz), v. a. eter paver- Eupepsia, Eupepsy (ju-pep'si-ii, -si). •*.

sti; užmigdyti su pagelba eterio.

I
geras žlebiojimas; geras skilvio
Ethic, Ethical (th'ik, -el), adj. etiškas: malimas.
doriškas. | —ally, adv. etiškai; doriš- Euphemism (j'fi-miz'm). *. suminkšti-
kai. nimas išreiškimo.
Ethics (e/i'iks), ••*. etika: mokymas apie Euphonic, Euphonical iju-fon'ik. -el),
žmogaus pride rystes adj. gerai (ar priimniai) skambs:
Ethnic, Ethnical (f//'mk, -el), adj. et- turs priimn skambjim; sanly-
niškas; palyts žmoni taut: ||
stab- dus.
meldiškas; pagoniškas. Euphony (j'fo-ni), v. geras (ar priim-
Ethnographic, Ethnographical {th-no- nus) skambjimas: sanlyda.
graf'ik, -el), adj. etnografiškas. Euphorbia (ju-for'bi-a), ». bot. kiaulpie-
Ethnography (M-nog'rii-fi), f. etnogra- ne; karpžole.
fija; aprašymas žmoni taut. Euphrasy (j 'fra-si), t. bot. žibokle: ak-
Ethnologic, Ethnological (M-no-16d/'ik, švita.
-el), adj. etnologiškas. Euphuism (j'fju-iz*m), $. per didžiai
Ethnologist (eiA-nol'o-džist), «. etnolo- išpuikinta kalba.
gas. Eurasian (ju-re'šen), europo-azi j ietis.
.v.

Ethnology (e^A-nol'o-dži), . etnologija: \ —, adj. europo-azi j iškas.

mokslas apie pajim ir paskirsty- Europe (j'rop), *. Europa.

m žmoni geni, taut. European (ju-ro-py'en), s. europietis.
Ethology (i-thd\'o-d/A), a. aprašymas —, adj. europinis; europiškas: euro-
apie dor, apie žmogaus prieder- peiškas.
mes. Eurus (j'ros), s. ryt vejas.
Ethyl (eth'il), chem. etylius.
t. Euthanasia (ju-£Aa-ne'ži-a), ». nigva
nublankyti.
Etiolate (y'ti-o-let), v. a. mirtis.
v.n. (nu)blankti; nubalti. Evacuant (i-viik'ju-ent), adj. med. ištuš-
*. etiket: apsieji-
Etiquette (et'i-ket), tins; vals (viduriu*); laukan vars.
mo bdas; formališkumas.
— s. vaistas viduriams išvalyti.
||
,

Etna (t'na), s. keliaujamas virtuvas.

Evacuate (i-vak'ju-et), v. a. ištuštinti:
Etymological (Sti-mo 16dž'ik-el). adj.
prašalinti; iš viduriuoti; laukan iš-
etymologiškas. — ly, adv. etymolo- ||
varyti; išvalyti; apleisti (viet).
giškai.
Evacuation (i-viik-ju-e'šion), *. ištušti-
Etymology (et-i-mol'o-dži), k. etymolo-
nimas; išviduriavimas; išvalymas:
gija; mokslas apie žodžius, kil- j prašalinimas; apleidimas (vietos).
me, reiškim, form atmainas, etc.
Etymon (6t'i-mon), s. pradine forma:
Evacuative(i-viik'ju-e-tiv). adj. = Evac-
šaknis (žodžio). uant.
Eucalyptus (j-kii-lip'tos), t. hot. euka- Evade (i-ved'), v. a. a. vengti; išvengti:
liptas." išsisukti; aplenkti; pabgti.
Eucharist (j'kii-rist), t. eucharistija: Evanesce (ev-li-nes'), r. n. dingti: gaišti;
Kristaus knas ir kraujas. nykti; pra-, išnykti: prapulti.
 Evanescence 235 Evict

Evanescence (eV-a-nfis - nyki- Eventful (i-vnt fui i, adj. pilnas atsiti-

mas: pranykimas: nykumu; gaiSu- kim, nusidavim.
mas. Eventual (i-ven'tju-el). adj. vyksi*
Evanescent (ftv-a-ntt'senl l, nyksts:
adj. kaipo pasekme; galutinas: galiau-
gaišias: nykus: irreit praeins. sias. |
— ly, adr. galutinai: galiausiai:
Evangel (i-viin'džžl), *. geros naujienos; ant galo.
evangelija. Eventuality (i-ven-tju-aTi-ti), *. pasitai-
Evangelic, Evangelical (y-van-džTik. kymas: nuotikis: pasekme; [
pkrm.
-el), "'ii. evaagSli&kas; evangSlikiS- nuojiega permatyti atsitikimus.
kas. | —ally, adr. evanireliškai. Eventuate (i-v6n'tju-et), v.n. pa-, užsi-
Evangelism (i-viin'džel-iz'm), *. apsaki- baigti kuo.
njimas (ar skelbimas) evangelijos. Ever (ev'or), adr. visada; visados; j
Evangelist (i-viin'džSl-ist), «. evangeli- kada-nors. —
and anon, nuolatai:
stas; apsakinetojas evangelijos. tankiai; laiks nuo laiko. so, ko- —
Evangelize (i-vjin'džl-aiz), r. a. apsaki- kiame laipsnyje tas nebt; kaip
nti evangelij. ten nebt. — so murh, kiek ten
Evaporable (i-viip'o-ra-b'l), adj. gali- nebt ; labai. Let him be — s,, riek,
mas išgaruodinti; išgaruojamas: kaip turtingas jis nebt. — after:
garus paveriamas. — since, nuo to laiko. For ant — .

Evaporate (i-viip'o-ret), r. n. išgaruoti; visada; ant amži: amžinai. War

garais išeiti. | i.a. garus paversti: ,u,<l a day, ant visada: ant amži.

išgaruodinti. | , —
adj. išgaruotas: Everglade (v'or-gled), #. pelke.
išgaravs. Evergreen (6v'6r-gryn), adj. visada ža-
Evaporation (i-vap-o-re'šin). .*. ifigaruo- liuojs. | , —
s. visada žaliuojs au-

dinimas; pavertimas garus: i<-ra- galas.

ravimas; garai. Everlasting (8v-or-last'ing), adj. amži-
Evaporative (i-viip'o-re-tiv). adj. išga- nai besitsis; nepaliaujs; nepaliau-
ruojamas; garus pa verias: gimdas jamas; amžinas. | — , amžinyste: s.

išgaravim. | amžinasis Viešpats; braške: | bot.

Evasion (i-ve'žion), *. vengimas: išsi- šiaudinelis. | — ly, adr. amžinai.
sukimas: ištrkimas; išsikalbji- Everliving (ev-or-liv'ing), adj. amžinai
mas. gyvuojs; amžinas; nemiršts; ne-
Evasive (i-ve'si%-), adj. vengis: vengia- marus.
mas. | — ly, adr. vengianiai vengia- : Evermore (ev-or-mor'), adv. visada:
mai. amžinai; per amžius.
'
Eve, Even (yv,y v'n), *. vakaras: švent- Eversion (i-vor'šion), s. parbloškimas:
vakaris; naujos gadynes priešdie-
| suardymas; išnaikinimas: mtd. iš-
nis. Christmas—, vakaras: Kald j

vertimas (akies toko).

Kios. Evert (i-vorf), r.a. išversti.
Even (y'v'n), r.a. lyginti; sulyginti: iš- Every (v'or-i), adj. kiekvienas: žednas:
lyginti; suvesti (rokundas). —,adj. kožnas.
lygus; gludus; vienodas; panašus. | Everybody (ev'or-i-b6d-i ), *. žedna y pa-
—, adv. lygiai; teipjau; net. now, — t; kiekvienas.
tik dabar; tik-k. Everyday (6v'6r-i-det), adj. kasdieninis:
paprastas.
Evening (y'v'n-ing), s. vakaras.
Everyone (ev'or-i-un), s. kiekvienas.
Evenly (y'v'n-li), adt. lygiai; vienodai:
Everything (ev'6r-i-<Aing), *. viskas; vi-
| panašiai; | bepusiškai; bešališkai.
sa.
Evenness (y'v'n-nes), s. lygumas: vie-
Everywhere (šv'6r-i-huer), adr. visur.
nodumas; gludumas;
mas.
| bešališku-
Evesdrop (yvz'drop), r. n. Eaves- =
drop.
Event (i-venf), *. atsitikimas; nutiki- Evict (i-vikf), t.a.jur. turt atimti: i-
mas; nusidavimas; | pasekme. At nam (ar ks) išvaryti; išmesti:
a events, kiekviename atsitikime. stumti.
iš-
 , i

Eviction 2B6 Excavate

Eviction (i-vik'šion), s.jur. išvarymas Ii

1 upt ; piešti (tai, kas nepriguli): im-
iš nam; atmimas turto. ti.

Evidence (ev'i-dens), s. liudijimas; pa- Exact (egz-akf), adj. lygiai toksjau:

liudijimas; aiškus parodymas; da- tikras; rpestingas; stropus. ly, ||
—
vadas. ,
|j —
v. a. aiškiai parodyti; adv. lygiai teip; tikrai; rpestingai;
liudyti. stropiai, j
— ness, s. = Exactitude.
Evident (ev'i-dent), adj. aiškiai mato- Exaction (egz-ak'šion), s. reikalavimas;

mas; akylandus; aiškus. |

— ly, adr. vertimas; lupimas, piešimas.
aiškiai; matomai. Exactitude (egz-iikt'i-tjd), s. tikrumas:
Evil (y'v'l), adj. piktas; blogas; nela- teisingumas; davadningumas; r-
bas; nedoras. The one, —
piktasis; pestingumas; stropumas.
nelabasis; velnias. | —,s. piktas. | — Exactor (egz-iikt'or), s. reikalautojas;
adv. pi k t ai blogai nedorai — ness, s.
; ; .
|| lupikas; plšikas.
piktumas; nedorumas; nelabumas. Exaggerate (egz-adž'or-et), v. a. perdti;
Evince (i-vins'), v. a. aiškiai parodyti; padidinti.
patvirtinti. Exaggeration (Sgz-iidž-or-e'šion), s. per-
Evincement (i-vins'ment), s. aiškus pa- djimas; padidinimas.
rodymas; darodymas; patvirtinimas. Exaggerator (gz-iidž'or-e-tor), s. perd-
Evincible (i-vin'si-b'l), adj. aiškiai pa- toj as.
rodomas; galimas darodyti. | Evin- Exaggeratory (gz-adž'or-ii-to-ri), adj.
cibly, adv. darodaniai; patikrinan- perdeds; perdedamas.
iai; aiškiai. Exalt (egz-olf), v. a. iškelti; išaugštinti ;

Evincive (i-vin'siv), adj. išrods; paro- išgirti.

das; darods. Exaltation (egz-ol-te'šion), t. išklimas;
Eviscerate (i-vis'sor-et), v. a. išimti vi- išaugštinimas; pasiklimas; iškili-
durius, žarnas; išberkloti. mas (garbj, etc.).
Evisceration (i-vis-sor-e'ši6n), s. išmi- Exalted (egz-olt'Sd), adj. išaugštintas;
mas viduri; išberklojimas. augštas. —ness, s. augšt urnas; kil-
|

Evocation (ev-o-ke'šion), s. iššaukimas. tumas; išdidumas.

Evoke (i-vok'), v. a. iššaukti. Examination (egz-am-i-ne'šion), s. egza-
Evolute(ev'o-ljt), s. geom. evoliuta. minas; egzaminavimas; išklausin-
Evolution (ev-o-lj'šion), s. išsivynioji- jimas; ištirinejimas; apžirjimas.
mas; išsi lankstymas; išsivystymas; Examine (egz-am'in), v. a. egzaminuoti;
išsipletojimas; evoliucija; math, iš- išegzaminuoti; apžirti; ištirti; iš-
traukimas šaknies. tyrinti; perkratyti; išklausinti.
Evolve (i-volv'), v. a. išvynioti; išvysty- Examiner (egz-šim'in-or), s. egzaminuo--
ti; išpltoti; išmesti.
||
v.n. išsivy- || tojas; išklausinetojas; tyrintojas.
nioti; išsipltoti; apsireikšti. Example (gz-iim'p'l), s. paveizda: pa-
Evolvement (i-volv'ment), s. išvynioji- veikslas; pavdalas; pavyzdis.
mas; išsivyniojimas; išsivystymas; Exanthema (eks-an-^Ay'ma), s. nied. mi-
išsipletojimas. berimas.
Evolvent (i-volv'ent), s geom. kreiva li-
Exasperate (egz-iis'por-et), r. a. erzini i;

nija, išeinanti iš kitos linijos. pykdyti; užrstinti; sukiršinti.

Evulsion (i-vol'šion), s. ištraukimas; iš-
Exasperation (egz-iis-por-e'šion), *. er-

rovimas. zinimas; užrustinimas; niršimas:

Ewe (j), s. avis. rstybe; apmaud.
Ewer(ju'or), s. uzbonas; puodyne. Excarnate (eks-kar'net), v. a. nuo ms
Exacerbate (gz-as'<>r-bet), v. a. labiau nuvalyti.
suerzinti; labiau padidinti. Excarnation (ks-kar-ne'šion), s. praša-
Exacerbation (egz-as-or-be'šion), s. su- linimas ms; nuvalymas nuo me-
erzinimas; erzinimas; padidinimas;
pablogjimas; pasididinimas (ligos). Excavate (eks'ka-vet), v.n. iškasti; iš-

Exact (egz-iikt'), v. a. reikalauti; versti; kalti (skyle); išskaptuoti.

 ,

Excavation 237 Exclusion

Excavation (eks-ka-ve'šion), *. iškasi -

Excessive (6k-ses'siv), adj. prabangus,
mas; iškalimas; išskaptavimas; duo- perviršinis; perpilnas; pereins
be; ola; loma; rsys. mier ar saik; benuosaikus. | — ly,
Exceed (6k-syd'), r. a. n. viršyti; pra- adj. permier; perdaug; benuosai-
lenkti; pereiti. kiai.
Exceeding (6k-syd'ing), adj. viršijs; Exchange (eks-endž')» s. mainas: ap-
perviršijs; pereins, j — ly, adv. main; išmain; maino pirklyst;
permier; perdaug. birža. Bill of — , vekselis. | — , v.a.
Excel (ek-seT), f. o. n. viršyti; pralenk- n. mainyti; apmainyti; išmainyti:
ti; atsižymti k>n>. apsimainyti.
Excellence (ek'sel-lens), s. viršyste; Exchangeability (eks-endž-a-bil'i-ti), s.

šaunumas; puikumas. išmainomumas.

Excellency (6k's61-len-si), s. Excel- = Exchangeable (šks-endž'ii-b'l), adj.
lence; | titulas priteikiamas aug- mainomas: išmainomas.
štiems viršininkams (ministrams, gu- Exchequer (eks-eek'or), *. viešpatystes
bernatoriams, etc.). teismas [Anglijoj): \ iždas: turtas.
Excellent (ek'sl-lent), adj. puikus: ty- Excise (8k-saiz'), s. muitas. | , v.a. —
ia puikus; šaunus. | — ly, adc. pui- uždti muit; | chir. išplauti; nu-
kiai: šauniai. plauti.
Excelsior (k-sTsi-or), adj. kiltesnis: Exciseman (šk-saiz'man), s. muitinin-
da augštesnis. kas; muito rinkjas.
Except (šk-spf), r. a. n. išskirti. | — Excision (šk-si"žion), s. chir. nuplovi-
prep. išskiriant; apart. | —,conj. ne- mas; išviovimas; prašalinimas.
bent; negu tik. I will not let thee go Excitability (ek-sait-a-bil'i-ti), s. suju-
— thoubless me, neleisiu tavs pirma dinamumas.
negu mane palaiminsi, arba: palei- Excitable (ek-sait'a-b'l), adj. veikiai su-
kada mane pa-
siu tave nebent tada, judinamas.
laiminsi. Excitant (ek-sait'ent), adj. gimds su-
Excepting (šk-sept'ing), prep. & eonj. judim; sujudinamas. med. i| — , s.

išskiriant; apart. vaistas gyvybes veiklumams suju-

Exception (6k-sep'šion), s. išskyrimas: dinti, padilginti.
išmimas; atmetimas; nepripaži- Excitation (ek-si-te'šion), s. sujudini-
|

nimas; prieštaravimas. To take — mas; susijudinimas; sujudimas.

to (ar against), už pikt (pa)laikyti; Excite (ek-saif), v.a. sujudinti; sukel-
užgautu, nuskriaustu jaustis. To ti; padilginti; pažadinti; paraginti.
hate — s, k nors priešingo turti; Excitement (ek-sait'ment), *. sujudini-
priešintis. mas; susijudinimas; sujudimas.
Exceptionable (6k-sep'šion-a-b'l), adj. Exciter (ek-sait'6r), s. su judinto j as;
išskirtinas; išimtinas; | papriešina- paragintojas; pastumetojas; kursty-
mas; kam yra kas užmesti. tojas.
Exceptional (ek-sp'šin-el), adj. dars Exclaim (8ks-klem'), v.a.n. šaukti; su-
išskyrim, išmim; išskiriamas; šukti.
nepaprastas; retas. Exclamation (eks-kla-me'šion), s. šuka-
Exceptive (ek-sep'tiv), adj. išskiris; vimas; šaukimas; sušukimas; |
dars išmim; išimamas. gram, šauksmaženklis; šauksminin-
Exceptor (8k-sept'or), *. papriešintojas; kas.
prieštarautojas. Exclamative, Exclamatory (8ks-klam'a-
Excerpt (ek-sorpt'), r. a. ištraukti; pa- tiv, -to-ri), adj. šauksminis; šaukia-
daryti ištrauk; privesti. | — , s. iš- mas.
trauka. Exclude (šks-kljd'), v.a. išskirti; iš-
Excess (6k-ss'), s. prabanga; perviršis; mesti; prašalinti.
perpilnis; galiausias rubežius; ne- Exclusion (eks-klj'ži6n), s. išskyrimas:
miernumas; benuosaikumas. išmimas; išmetimas.
 Exclusive 238 Exemplary

Exclusive (Sks-kljQ'siv), adj. išskiris; Excusable (ks-kjz'ii-b'l), adj. išteisi-

i-skiriamas; išskirtinas. (| — ly, adv. namas; išteisint inas; atleistinas; do-
išskiriamai: išskirtinai. vanotinas.
Excogitate (eks-kddž'i-tet), v. a. išgal- Excusatory (eks-kjz'a-to-ri), adj. ištei-
voti; išmislyti. sinamas; besiteisinimo (*. gen.).
Excogitation(eks-kodž-i-te'šin), s. iš- Excuse (eks-kjz'), r. a. atleisti; dova-
galvojimas; išmislijimas. noti; išteisinti. —
(6ks-kjs'), *. at-
||

Excommunicate (ks-kom-mj'ni-ket), leidimas; išteisinimas.

v. a. ekskomunikuoti; nuo bažnyios Execrable (ks'i-krii-b'l), adj. prakeik-
atskirti. —,adj. ekskomunikuotas;
|| tinas; prakeikiamas; biaurus. Exe- |j

nuo bažnyios atskirtas. crably, adv. prakeiktinai; biauriai.

Excommunication (eks-kom-mju-ni-ke'- Execrate (ks'i-kret). v.a. (pra)keikti; |

šiSn), s. ekskomunikavimas, atsky- biauretis; neapksti. •

rimas nuo bažnyios. Execration (eks-i-kre'šion), ••*. keiksmas:

Excommunicator (eks-kom-mj'ni-ke-
tir), s. ekskomunikuotojas; atsky-
rejas nuo bažnyios; iškeikejas.
Excoriate (ks-ko'ri-et), v. a.
nulupti.
Excoriation (šks-ko-ri-e'šin), nubie-
lijimas; nulupimas; nusilupimas.
Excortication (ks-kor-ti-ke'šion), *. nu-
lupimas (zierex); nubielijimas.
Excrement (eks'kri-ment), *. mšlas:
šdas.
Excremental, Excrementitial, Excrementi-
prakeikimas; ||
biaurybe.
Executant (e>jz-ek'ju-tent), s. išpildan-
tysis; išpildytojas.
nubielyti; Execute (eks'i-kjt), r.<i. pildyti; išpil-
dyti; atlikti; nuveikti; |j
nugaluoti:
.«. nužudyti.
Executer (eks'i-kju-tor), * =Executor.
Execution (eks-i-kj'šion), s. pildymas:
išpildymas; atlikimas; nuveikimas:
||
nužudymas; nugalavimas.
Executioner (eks-i-kj'šion-or), .v. bude-
lis; galvažudys; galabintojas.

tious (eks-kri-men'tel, -mn-ti"šH. Executive (egz-eVju-tiv), adj. išpildo-

mšlinis.
-šios), adj. mas; išpildymo (*. gen.). ||
— , s. iš-

Excrescence (eks-krs sens), s. išauga; pildomoji vyriausybe.

guzas. Executor (gz-ek'ju-tor), s. išpildytojas:
Excrescent (eks-kres'sent), adj. išaugs. atlikjas; išpildytojas testamento.
Excrete (eks-kry t'), P.O. laukan išvary- Executory (egz-ek'ju-to-ri), adl. išpildo-
ti (iš viduri); išmesti; išviduriuoti. mas; paskirtas išpildymui.
Excretion (šks-kry'šion), s. laukan iš- Executress, Executrix (gz-ek'ju-tr&>.
varymas, išmetimas; išviduriavi- -triks), sf. išpildytoja testamento.
mas; mšlai. s. aiškinimas:
Exegesis (eks-i-džy'sis),
Excretive, Excretory (eks-kry'tiv, -to-ri), išguldinejimas; išguldymas.
adj. laukan varas; gimdas laukan Exegetic, Exegetical (eks-i-džSt'ik, -el).
varym. adj. palyts išguldinejimo; išguldo-
Excruciate (ks-kr'ši-et), v. a. kankin- mas.
ti. Exegetics (eks-i-dž8t'iks), s. mokslas
Excruciation (eks-kr-ši-e'šion), s. kan- išguldinejimo (šrentraSeio); išguldi-
kinimas; kankyne. nejimas.
Exculpate (6ks-k61'pet), v. a. (iš)teisinti. Exegetist (eks-i-džy'tist), s. išguldine-
Exculpation (6ks-k61-pe'šion), s. (ištei- tojas.
sinimas. Exemplar (šgz-em'plor), s. pavyzdis:
Exculpatory (šks-kol'pa-to-ri), adj. ištei- paveikslas: egzempliorius.
sins; išteisinimo (•*. gen.); išteisina-
Exemplarily (egz'm-ple-ri-li), adv. pa-
mas.
veizd ingai.
Excursion (eks-kor'šion), s. ekskursija;
Exemplariness (egz'em-ple-ri-ns), f.
kelione; | iškrypimas; nutolimas.
Excursive (ks-kor'siv), adj. klaidžiojs;
paveizdingumas.
klajojas. —
ly, adr. klaidžiojant: Exemplary (egz'em-ple-ri), adj. paveiz-
laisvaf. dimras.
 Exemplification 299 Exhumation

Exemplification <gz-6m-pli-h-ke'ši6n), sinti; nuvarginti. | — , adj. išsemtas:

«. parodymas paveikslu: paveikias: išdžiovintas: išdžiuvs; išsisems:
pavyzdis; | kopija; nuorašas. nuvargs; pajiegas nužuds. | — , *.
Exemplify (6gz-6m'pli-fai), r. a. parody- išleistas (iš muituos cilindro) garas;
ti (ar aiškinti) paveikslu: \ perra- išleistas sugeds oras.
šyti; kopiruoti; padaryti kopij: pa- Exhauster (gz-ost 'or), s. išsemejas; iš-
liudyti kopija. traukjas: ventiliatorius.
Exempt (6gz-6mt'). <i>lj. i-skirtas: pa- Exhaustible gz-ost'i-b'l), adj. galimas
i

liuosuotas: liuosas nuo ko. \ — . t.a, išsemti, ištraukti, ištuštinti, nuvar-

iiskirti; paliuosuoti nuo ko. ginti; išsemiamas.
Exemption (egz-6m'šidn), *. paliuosavi- Exhaustion (6gz-os'ion\ s. išsmimas:
mas: išimt ln& išsismimas; nualsimas; nuvargi-
Exequatur (6ks-i-kue't6r), *. uredi^kas mas; nuovargis.
pripažinimas (ar užtvirtinimas) kon- Exhaustive (gz-ost 'iv adj. išsemia- t,

sulio. mas. |
—
adv, išsemiamai.
ly,

Exequy (6ks'i-kui), *. [pi. exeui'iks]. Exhaustless (gz-ost 'ls), adj. neišse-

egzekvijos; laidotuves. miamas.
Exercise (ksOr-saiz), *. lavinimas: Exhibit (gz-ib'it ir ks-hib'it), s. a. iš-
miklinimas, mokinimas; besilavini- statyti; apreikšti: perstatyti: paro-
mas; judjimas; krutjimas; gim- dyti: išrodyti. II — , *. parodymas:
nastika: besimankštymas: pa- |
dokumentas.
naudojimas: vartojimas; | pildy- Exhibiter, Exhibitor igz-ib'it-dr, ks-
mas; atlikimas {darbo, feirnysfo*); hib'it-or), s. perstatantysis: persta-
užsimimas; darbas: užduotis: lek- tytojas; padavjas 'prašymo, skun- (

cija. | — , r. a. mokinti: lavinti; mik-

linti; pildyti (tarnyst, urd, už-
|
Exhibition (ks-hi-bi"šion), s. perstaty-
duot): daryti. To robbery, pa- — mas: parodymas; apreiškimas; |
pa-
pildyti vagyste. To autJiority — roda; | stipendija; pensija.
oter, turti valdži ant ko. | r. n. Exhibitioner (ks-hi-bi"šion-6r), s. sti-
lavintis; miklintis. pendiatas.
Exert (egz-ort '
i, p.o. apreikšti: išrodyti Exhibitive (gz-ib'it-iv. ks-hib'it-iv).
(spk, gabum, etr.); tempti (spe- adj. perstatas; parodas; perstatomas:
kas, etc.). To — one's self, sireižti: parodomas. |
— ly, adr. perstatomai:

spkas tempti; stengtis. parodomai.

Exertion (egz-ijr'šion), s. apreiškimas: Exhibitory (gz-ib'i-to-ri. eks-hib'i-to-
parodymas (spekt, etc); tempimas ri), adj. = Exhibitive.
(pajieg): besistengimas; bandymas. Exhilarant (egz-il'a-rent), adj. (pa)link-
Exeunt (eks'i-ont), lotyn.: (jie, jos) iš- smins; (pra)džiugds.
eina. Exhilarate (gz-il'a-rt), r. a. (pa)link-
Exfoliate (eks-fo'li-et), r. n. plaišiotis: sminti: džiuginti.
lupinetis; luptis. Exhilaration (gz-il-a-re'ši6n), s. (pa)-
Exfoliation (eks-fo-li-e'šion), *. plaišio- linksminimas; linksmumas; link-
jimas; besilupinejimas. smybe.
Exhalable (§ks-hel'a-b'l), adj. išgaruo- Exhort (egz-ort' ir ks-hort'), c.a.n.

jamas; graudenti.
išgaruodinamas; iškvepia-
Exhortation (ks-hor-t'ši8n), s. graude-
mas.
nimas.
Exhalation(eks-ba-le'šin), s. iškvepa-
Exhortative, Exhortatory (gz-or'tiitiv.
vimas; garavimas; išgaravimas: pi.
-to-ri), adj. graudens; graudena-
išgaravimai; garai. mas.
Exhale (8ks-hT), r. a. iškvpti; išga- Exhorter (gz-ort'6r ir ks-hort'or), *.
ruoti; išgaruodinti; garais išleisti. graudento j as.
Exhaust (gz-ost'), r. a. išsemti; ištuš- Exhumation (šks-hju-me'šion). * iška-
tinti: išbaigti: spkas išsemti; nual- simas.
 ,

Exhume 240 Expectorate

Exhume (8ks-h j mO, ».** iškasti. Exoteric, Exoterical (eks-o-ter'ik, -el),

Exigence, Exigency (eks'i-džens, -džen-
si), s. reikalavimas; reikalas; spirte
spiris (ar verste verias) reikalas;
greitas reikalas; krizis.
Exigent (eks'i-džent), adj.
rias; versteverias; reikalaujs grei-
adj. egzoteriškas; viešas.
Exotic (§gz-6t'ik), adj. svetimas; sve-
timšališkas; svetimžeminis; pašali-
nis.
spirte spi- Exoticism (8gz-St'i-siz'm), s. svetimu-
mas; svetimas žodis; svetimžodis.
||

tos pagelbos, veikmes; kritiškas. Expand (8ks-pand'), v.a. ištiesti; išsk-

Exiguous (eks-ig'ju-6s ir egz-ig'ju-Ss), sti; išplatinti; išvynioti. ||
v.n. pla-
adj. menkas; mažas; mažytis; smul- tintis; skestis; išsiskesti; išsidriekti;
kus. nusitsti.
Exile (eks'ail), *. išsiuntimas: ištrmi- Expanse (eks-pans'), s. plotas; nusidrie-
mas; | ištremtasis; ištremtinys. | — kimas; dangaus skliautai.
v. a. ištremti; išvaryti. Expansibility (eks-pan-si-bil'i-ti), i. iš-

Exist (egz-isf), v.n. bti; gyvuoti; gy- driekiamumas;nuojiega išsiplatinti,

venti; rastis. išsiskesti.
Existence (egz-ist'ens), bvis; bty- s. Expansible (eks-piin'si-b'l), adj. išpleto-
be; gyvenimas; gyvastis; bsena. jamas; išplatinamas; išskeiamas.
Existent (egz-ist'ent), adj. ess; gyve- Expansion (eks-pan'šion), s. išpltoji-
nas;
o
besirands.
o
mas; išplatinimas; išsiplatinimas;
\ —,
Exit (ks'it), lotyn.: (jis, ji) išeina. išsipletojimas; išsisketimas; nusi-
išjimas.
s. driekimas; plotas.
Exodus (eks'o-dos), s. išjimas {žyd iš Expansive (šks-pan'siv), adj. išplatins;
Bgypto] antroji Maižiešiaus knyga.
; išskeias; išskeiamas; išplatinamas;
Exonerate (egz-6n'6r-et), v. a. paleng- plaiai nusiteses: platus; užims di-
vinti; paliuosuoti; išteisinti. del plota. išplatinimo
||
— ness, s.

Exoneration (egz-on-or-'šiSn), *. pa- (ar išsketimo) nuojiega; platumas.

liuosavimas; išteisinimas. Expatiate (8ks-pe'ši-et), v.n. klaidžioti-,
Exorable (eks'o-ra-b'l), adj. permaldau- I
plaiai apie k šnekti, pasakoti.
jamas; perprašomas. Expatiation (gks-pe-ši-e'šion), s. klai-
Exorbitance, Exorbitancy (egz-or'bi-tens, džiojimas; ||
platus apie k šnekji-
s. išjimas iš rubežii;
-ten-si), per- mas, pasakojimas; plati kalba.
žengimas rubeži; išklydimas; nesu- Expatriate (Sks-pe'tri-et), v.a. ištremti;
siturejimas; nesusivaldymas. išvyti iš tvynes.
Exorbitant (šgz-or'bi-tent), adj. perei- Expatriation (8ks-pe-tri-e'šion), s. ištr-
ns rubežius; perdidelis: nesvietiš- mimas; išvarymas iš tvynes.
kas; nelemtas. ||
— ly, adv. permier; Expect (eks-pekf), v.a. laukti; tiktis;
nesvietiškai. viltis.
Exorcise (eks'or-saiz), v.a. išvarinti Expectance, Expectancy (eks-pškt'ens,
1
velni.
s
i
-en-si), s. = Expectation.
Exorciser, Exorcist (eks'or-sai-zor, -sist), Expectant (eks-pškt'ent), adj. &8. lau-
išvarinetojas velnio; egzorcistas.
s. kis; laukiantysis; laukjas.
Exorcism (eks'or-siz'm), s. išvarineji- Expectation (eks-pšk-te'šion), s. lauki-
mas velnio; egzortai. mas; lkestis; viltis; pasitikjimas.
Exordial (gz-or'di-el), adj. žengiamas; Expecter (eks-pekt'or), s. laukiantysis;
žengtinis. laukjas.
Exordium (ggz-or'di-om), s. ženga: Expectorant, Expectorative (eks-pek'to-
žengiamoji dalis (kalbos, rašto). rent, -re-tiv), adj. geibias skrepliams
Exosmose (eks'oz-mos), s. išsisunkimas prašalinti, išvaryti. ||
— , *. vaistas
(gar, gaz). geibias išskrepliavimui.
Exosseous (8ks-os'si-6s), adj. bekaulis. Expectorate (8ks-p8k'to-ret), v.a. skrep-
Exostosis (ks-os-to'sis), s. navikaulis; liuoti; išskrepliuoti; atkrankšti; iš-
naujikaulis; išauga. koseti ; išspiauti.
 Expectoration 241 Explanation

Expectoration (6ks-pk-to-re'šion), *. Experimental (ks-per-i men'tel), adj.

skrepliavimas: išskrepliavimas; iš- ant patyrim paremtas: patiriamas:
kosejimas: skrepliai; spiaulai. eksperimentališkas. ly, ad<-. per |
—
Expedience, Expediency (ks-py'di-ens, patyrim; iš patyrimo; per bandy-
-en-si), 8. tinkamumas: tikslingu- m.
mas; prideringumas; naudingumas: Experimentalist (§ks-pr-i-men'tel-ist),
pageidautinumas. x. darytojas bandym, eksperimen-
Expedient (eks-py'di-ent), adj. atsako- te
mas; tinkamas; tinkslingas; pride- Experimentation (šks-pr-i-mšn-te'šion).
ringas; geistinas: naudingas. | — , *. x. bandymas.
bdas; nagis; rankis; pragumas. Experimenter (6ks-per'i-mn-t('ir), s. da-
|
— ly, adr. atsakomai: atsakaniu rytojas bandym; bandytojas.
bdu; prideringai. Expert (eks'port), s. žinovas. | (ks- —
Expedite (6ks'pi-dait), palengvinti; r. a. port'), adj. žins: moks; gabus:
paskubinti; priskubinti: | išsiunti- buklus; sumanus, j
— ly, adr. mo-
nti; pasisti. | —
adj. greitas: vik-
, kaniai; gabiai. |
—ness, *. mokji-
rus; veikus. | —
ly, adr. greitai; vei- mas; gabumas.
kiai: vikriai. Expiable (§ks'pi-a-b'l), adj. galimas ati-
Expedition (ks-pi-di"šion), *. greitu- teisti, pataisyti, atpirkti, dovanoti-
mas; veikumas; | išsiuntinjimas; nu padaryti.
išsiuntimas; | ekspedicija; kelione. Expiate (ks'pi-et), v. a. atpirkti (nuod-
Expeditious (eks-pi-di"šios), adj. grei- m, kaltybe); išnaikint i; at iteist i; pa-
tas; skubus; vikrus. |
— ly, adr. grei- taisyti; atpakutavoti.
tai; skubiai: vikriai. | —ness,*. grei- Expiation (eks-pi-e'šion), *. atpirkimas
tumas; skubumas; vikrumas. (kaltybe*); atiteisimas; atlyginimas:
Expel (6ks-peT), v.a. išvyti: išvaryti: atpakutavojimas.
išmesti. Expiatory (ks'pi-ii-to-ri), adj. atpirki-
Expeller (eks-pel'lor), •*. išvarytojas. mo (.*. gen.); atperkamas; atiteisia-
Expend (eks-pend'), t. a. išleisti: išeik- mas. — sacrifice,atpirkimo auka;
voti. auka atleidimui kaltybi išmelsti.
Expenditure (eks-pend'i-tjur), •». išleidi- Expiration (ks-pi-re'šion), iškvepa- «.
mas; išlaid; kaštas. vimas; iškvpimas; paskutinis atsi-
Expense (eks-pens'), s. išleidim- dusimas; mirtis; pasibaigimas; išsi-
kaštavimas; išlaid: kaštas. baigi mas; galas; raks.
Expensive (eks-pen'siv), adj. brangus: Expiratory (8ks-pair'a-to-ri), adj. kv-
daug kaštuojs. \—\y,adr. brangiai: puojamas: iškvpuojamas; tarnau-
su didelmis išlaidomis. —ness, *. '\

js iškvepavimui.
brangumas.
Expire (eks-pair'), v. a. iškvpuoti; iš-
Experience (eks-py'ri-ens), *. patyrimas:
kvpti; išleisti iš saves (kvap, gar).
gabumas. \—,x.a. patirti; bandyti;
dvasi išleisti; nu-
| r. n. iškvpti;
jausti; atjausti; ksti; lavinti; iš-
|
mirti; [of animals:] nudvsti; pa
lavinti; išmiklinti; pripratinti. To
— pain, jausti skaudjim. To — stipti; išgaišti;
Expiring
| pasibaisrti.
(eks-pair' ing), adj. iškvpuo-
poverty, ksti varg. To — one's
js; iškvepis; išleidžis paskutin
artu, išmiklinti rankas. To — reli-
kvap; miršts; pasibaigis.
{/'"". prisiversti krikšioniškan tike-
Expiry (6ks'pi-ri ir 6ks-pai'ri), *. pasi-
jiman.
baigimas; išsibaigimas.
Experienced (eks-py'ri-enst), adj. paty-
Explain (eks-plen'), r. a. (iš)aiškinti.
rim pamokytas; patyrs; bands:
r. n. paaiškinim duoti; išsiaiškinti.
J

žins iš patyrim; #abus.

Explainable (eks-plen':i-b'l), adj. išaiš-
Experiment (eks-pr'i-mmt),
s. bandy-

mas: mginimas; eksperimentas, kinamas.

j

— , r.n. daryt bandym; bandyti: Explanation (eks-plii-ne'šion), s. aiškini-

mginti. mas; išaiškinimas.
 Explanative 242 Expressive

Explanative, Explanatory (ks-pliin'ii-tiv, Exportable (ks-port'ii-b'l), adj. išgabe-

-to-ri), adj. tarnaujs išaiškinimui; namas; leistas {ar paskirtas) išgabe-
(iš)aiškinamas. nimui (užrubežin).
papildomas:
Expletive (ks'pli-tiv), adj. Exportation (eks-por-te'šiSn), s. išgabe-
pridedamas vien papildymui. nimas (taror užrubežin).
Explicable (eks'pli-kii-b'l, adj. išaiški- Exporter (eks-port'iJr), s. išgabentojas.

namas. Expose (ks-poz'), r. a. išstatyti; per-

Explicate (eks'pli-ket), v. a. išaiškinti; statyti; išdti; atidengti; apreikšti;
išguldyti. parodyti; išrodinti.
Explication (6ks-pli-ke'šion), s. išaiški- Exposition (šks-po-zi"šion), s. išstaty-
nimas; išguldymas. mas; parodymas; paroda; ||
išguldi-
Explicative, Explicatory (eks'pli-ke-tiv, nejimas; aiškinimas.
-to-ri). adj. tarnaujs išaiškinimui; Expositive, Expository (eks-poz'i-tiv, -to-
išaiškinamas. ri),adj. išaiškins; paaiškinamas:
Explicator (eks'pli-ke-tor), s. išaiškinto- išaiškinamas; išguldomas.
jas; išguldytojas. Expositor (eks-poz'i-tor), *. aiškintojas:
Explicit (eks-plis'it), adj. aiškus; reiš- išguldinetojas.
ku. |
— ly, adr. aiškiai. |
—ness, t. Expostulate (eks-p6s'tju-let), r. n. (to —
aiškumas; reiškumas. rugot i; išmetinti; rsius per
with),
Explode (eks-plod'), r. n. plyšti; sprog- sergjimus daryti; graudenti.
ti; eksplioduoti. \v.a. uždegti;gim- Expostulation (eks-pos L tju-le'ši6n), ».
dyti plyšim, sprogim; \ niekinti; išmetinjimas; baudimas; rugone:
paniekti. graudenimas.
Exploit (6ks-ploit'), s. didvyriškas žy- Expostulates (eks-pos'tju-le-tor), *. bau-
gys, darbas, nuoveikalis. | — , <•.</. djas; išmetinetojas.
eksplioatuoti; išnaudoti. Expostulatory (eks-p6s'tju-la.-to-ri), adj.
Exploitation (6ks-ploi-te'šion),
eks- *. pilnas išmetinjim, rugojim,
plioatavimas: eksplioatacija; išnau- graudenim.
dojimas; alinimas. Exposure (eks-po'žjur), $, išstatymas:
Exploiter (eks-ploi'tor), t. a. eksplio- laikymas išstatytu; buvimas (ar sto-
atuoti; išnaudoti: alinti. —,». eks- || vjimas) išstatytu, atviru, neapsau-
ploatatorius; išnaudotojas; alinto- gotu; besilaikymas; padjimas. To
jas. avoid —
to cold, saugotis pasilikti
Exploration (eks-plo-re'šion), *. ištyrin- ant šalio; saugotis šalio.
jimas; išj ieškojimas.
Expound (eks-paund'), v. a. aiškinti; iš-
Explorator (8ks'plo-re-tor), *. (ištyrin-
guldineti; išguldyti.
to j as; išj ieškotojas.
Expounder (eks-paund'or), s. aiškinto-
Exploratory (eks-plor'a-to-ri), adj (iš)ty-
jas; išguldinetojas; išguldytojas.
rinejs; ištyrinejamas.
Express (eks-prgs'), r. a. išspausti; iš-
Explore (eks-plor'), v. a. tyrinti; išty-
rinti; išj ieškoti.
trkšti; | išreikšti; ištarti; išsitarti:
Explorer (eks-plor' or), s. (iš)tyrintojas.
pasisti.
jj
— t. žygnas; ekspre-
j|
,

sas. | — adj. aiškus; grieštas: pa-

Explosion (eks-plo'žion), s. ekspliozija; ,
fl

plyšimas; sprogimas; užsidegimas. sistas su ypatingu greitumu; eks-

Explosive (eks-plo'siv), adj. gimds eks-
presinis. J
— ly, adr. aiškiai; tiesiog;
grieštai.
pliozija; eksplioduojs; eksplioduo-
jamas. — , t. ekspliozija (užsidegi- Expressage (eks-prs'edž), s. mokestis
|

m, plyšim) gimdanti medega; eks- už gabenim ekspresu.

plioduojama medega. Expressible (eks-pres'i-b'l), adj. išreiš-
Exponent (eks-po'nent), s. eksponentas: kiamas.
perstatytoj as; math, rodyklis. Expression (eks-preš'šion), $. išspaudi-
Export (eks-porf), v. a. išvežti; išgaben- mas; ||
išreiškimas.
ti. | — (Sks'port), 8. išgabenimas: Expressive (eks-pr§s'iv), adj. išreiškia-
išgabenamas tavoras. mas; ri'iškus: aiškus; grieštas.
f
—1»
 Expressman 243 Extenuate
adr. aiškiai; reiškiai: rriuštai. j Exsiccation (ks-sik-ke'šin), $. išdžio-
— ness, s. aiškumas; reiškumas; grie- vinimas; išdživimas.
žtumas. Exsuccous (šks-sok'kos), adj. išdžiuvs:
Expressman (šks-prs'man), *. išvesio- sausas; be šyvy.
tojas; patvadninkas; ekspresmonas. Extant (eks'tent), adj. kyšs; išsikišs:
Expropriate (eks-pro'pri-et v.a. atimti >, I ess; tebesantis; tebesilaiks.

savast, turt; iš valdybos išvaryti. Extemporaneous (eks-tem-po-rl'ni-os).

Expropriation (eks-pro-pri-e'ši5n), *. at- adj. sudtas (padarytas ar atliktas*
mimas savasties. be jokio prisirengimo. |
— ly, adv. be
Expugn (ks-pjn'), v.a. veikti; per prisirengimo.
kov paimti; užkariauti. Extemporarily (eks-tm'po-re-ri-li ),

Expugnable (ks-pog'nji-b'l ir -pjn'li-

be prisirengimo.
b'l), adj. veikiamas; užkariauja-
Extemporary (eks-tem'po-re-ri), adj. =
ExiEMPOR AXKOCS.
mas.
Expugnation (6ks-pog-ne'ši6n), *. pami-
Extempore (eks-tm'po-ri), adr. = Ex-
mas (ar apvaldymas) per kova: už- temporarily. | — , adj. = Extem-
poraneous.
kariavimas.
Extemporization (eks-tem-po-ri-ze'šion).
Expulsion (6ks-p6Tši6n), *. išvijimas;
darymas be prisirengimo; impro-
8.
išvarymas; ištrmimas. vizavimas; improvizacija.
Expulsive (šks-poTsiv), adj. išvars; tar-
Extemporize (ks-tem'po-raiz), v.a.n.
naujs išvarymui. veikti, daryti, šnekti be prisirengi-
Expunction (eks-ponk'šion), s. išbrauki- mo; improvizuoti.
mas; panaikinimas. Extemporizer (6ks-tem'po-raiz-6r), *.
Expunge (6ks-pondž'), v.a. išbraukti: improvizatorius.
ištrinti; panaikinti. Extend (eks-tend'), r.a. tsti; ištiesti;
Expurgate (eks'por-get ir -por'get), r. ištempti; išpltoti; išplatinti; padi-
a. valyti; išvalyti; pataisyti. dinti; prailginti; | suteikti; išrodyti.
Expurgation (ks-por-ge'šion), *. valy- | r. ». tstis; siekti; nusidriekti.
mas; išvalymas; pataisymas. Extendedly"(eks-tend'ed-li), adj. plaiai.
Expurgator (eks'por-ge-tor), #. (iš)valy- Extendible (eks-tend'i-b'l), adj. ištiesia-
tojas; (pa)taisytojas. mas; ištempiamas; išplatinamas; |
Expurgatory (eks-por'ga-to-ri), adj. va- jur.užgrebiamas; užareštuojamas.
lomas; tarnaujs (iš)valymui. Extensibility (ks-t6n-si-bil'i-ti), s. besi-
Exquisite (eks'kui-zit), adj. parinktinis; davimas tsimui, tempimui; tsu-
ypa puikus; puikiai puikus; Šau- mas; tsumas.
nus; | begalo
delikatnas; binus; Extensible, Extensile (eks-ten'si-b'l, -sil),
sdrus; | didis; nesvietiškas; aštrus: adj. galimas ištempti, ištsti; iš
—pleasure, didi linksmybe; pain, — siamas; ištempiamas; tsus; tsus.
°

nesvietiškas (aštrus) skaudjimas. | Extension (eks-ten'šion), s. ištiesimas:

— ,*. puikorius; puošnius. | ly, adr. — ištsimas; ištempimas: nusitesimas:
puikiai; šauniai; didei. | ness, *. — nusidriekimas; plotas; ilgis; prailgi-
puikumas; puikumlis; šaunumas; nimas (laiko).
delikatnumas; binumas; sudru- Extensive (eks-tn'siv), adj. užimantis
|
mas. | —
-of the pain, nepaprastas didel plot; didelis; ruimingas; pla-
(didis) skaudjimas. tus. |
— ly, adr. plaiai. | —ness, *.

Exsanguineous, Exsanguinous, Exsangui-

ruimingumas; didumas: platumas.
Extensor (eks-ten'sdr), s. anat. ištiesia-
ous (eks-san-guin'i-6s, -san'gul-nos,
masis raumuo.
-os), adj. bekraujis.
Extent (ks-tšnf), s. pavijys: plotas:
Exscind (eks-sind'), v.a. nupiauti; fig. ape m is; didumo laipsnis; dydis.
pavaryti; prašalinti. Extenuate (8ks-ten'ju-et), v.a. laibinti:
Exsert, Exserted (eks-sort\ -M), adj. plonyti; (su)mažinti; (susilpninti. |
kyšs; išsikišs. v.n. laibyn eiti; laibeti: plonytis:
Exsiccate (eks'sik-ket), v.a. išdžiovinti. teisintis.
 Extenuation 244 Extravaganza

Extenuation (Sks-ten-ju-e'šion), .v. laibi- Extorter (eks-i ori '(")D. .v. plšikas; lupi-
•nimas: plonijimas; sulaibjimas; su- kas: išnaudotojas.
plonjimas; ||
sumažinimas; (su)silp- Extortion (eks-tor'šion), s. piešimas;
ninimas. lupimas; veržimas; ||
išvarža; išpl-
Exterior (6ks-ty'ri-6r), adj. išlaukinis; š.
viršutinis; pašalinis; svetimas; sve- Extortionary, Extortionate (eks-tor'šion-
timšališkas; užrubežinis. s. iš- fl
— , e-ri, -et), adj. lupikiškas.
laukine (ar viršutine) puse. — ly, Extortioner (6ks-tor'šion-<")r), t. lupikas:
adv. išlauk. išnaudotojas.
Exterminate (6ks-tor'mi-net), r. a. išnai- Extra (eks'trii), adj. priedinis; viršaus;
kinti. nepaprastas; ekstra.
Extermination (eks-tor-mi-ne'šion), s. iš- Extract (eks-tnikt'),v. a. ištraukti; pa-

naikinimas. daryti ištrauk; išsunkti. (6ks'- ||

—
Exterminator (eks-tor'mi-ne-tor), s. iš- triikt), s. ištrauka; \ išsunka; eks-
naikintojas. traktas.
Exterminatory (eks-tor'mi-na-to-ri), adj. Extractable, Extractible (ks-trakt'ii-b'l,
išnaikinimo (s. geri.); išnaikinamas. -i-b'l), adj. ištraukiamas; išsunkia-
External (6ks-tor'nel), adj. išlaukinis; mas.
iš lauko puses; viršutinis; pašalinis; Extraction (eks-trak'šiSn), s. ištrauki-
svetimas. — s. viršutine (ar išlau-
||
, mas; |
pajimas; paeiga; kilme; [

kine) puse. —
ly, adv. išlauk; išvirs.
||
išsunka.
Exterraneous (eks-ter-r'ni-6s), adj. sve- Extractive (eks-triikt'iv), adj. ištraukia-
timas; svetimžeminis; svetimšališ- mas, jj
— , 8. ekstraktas; išsunka; iš-
kas. sunkta chemiška medega.
Extinct (6ks-tinkt'), adj. išgess; užge- Extractor (6ks-triikt'6r), 8. ištraukjas:
ss; išnyks; panaikintas. ||
chirurgiškos repls.
Extinction (eks-tink'šion), s. užgesini- Extradite (eks'tra-dait), v. a. išduoti
mas; užgesyma>;
panaikinimas; | (pabgus prasikaltl jo valdžiai).
išgesimas; pasibaigimas; išnykimas. Extradition (Sks-tra-di"šion), s. išdavi-
Extinguish (eks-tin'gulš), v. a užgesinti; mas (pabgusio prasikaltlio).
užgesyti; panaikinti; išnaikinti; Extrajudicial (Sks-tra-džju-di"šel), adj.
|

užtemdyti. ne pagal teisdarysts status dary-

Extinguishable (eks-tin'gulš-a-b'l), adj. tas; beteismiškas. | ly, adv. prie- —
užgesinamas; užgesomas; iš-, pa- šingai teisdarysts statams; beteis-
naikinamas. miškai.
Extinguisher (eks-tin'gulš-6r), s. (už)ge- Extramundane (eks-tra-mon'dn), adj.
sytojas; išnaikintojas; \
gesytuvas; ess išlauk medegiškojo svieto; virš-
gesyklas. svietiškas.
Extinguishment (6ks-tin'gulš-ment), s. Extraneous (6ks-tr'ni-6s), adj. pašali-
nis; svetimas.
(už)gesinimas; (už)gesymas; iš-, pa-
Extraordinarily (ks-tror'di-n-ri-li), adt.
naikinimas; ||
užgesimas: išnykimas.
nepaprastai.
Extirpable(6ks-t6r'p;i-b'l), adj. išnaiki-
Extraordinary (eks-tror'di-ne-ri), adj.
namas. nepaprastas.
Extirpate (eks'tor-pt ir eks-tor'pet), v.
Extravagance, Extravagancy (eks-trav'a-
a. su šaknimis išrauti; išnaikinti.
gens, -gen-si), s. paikyste; beproty-
Extirpation (6ks-tor-p'ši6n), *. išnaiki-
st; išdykimas; pasileidimas; kvai-
nimas. las barstymas pinig.
Extirpator (6ks'tor-pe-tor ir 8ks-t6r'pe- Extravagant (ks-trav'a-gent), adj. pai-
tor), s. išnaikintojas. kas; kvailas; beprotiškas; pereins,
Extol (Sks-tSl'), v. a. garbavoti; garbin- rubežius; pasileidliškas. | — ly, adr.
ti; labai girti; (iš)augštinti. paikai; beprotiškai.
Extort (8ks-torf), v. a. prievarta imti: Extravaganza (Sks-triiv-a-gan'za), s. mu-
piešti; lupti; veržti. zikališka karikatra.
 ,

Extravasate 245 Eyelet

Extravasate (eks-triiv'a-set), t. a. išlei- Exuberant (6ks-j'bor-ent), adj. gausus;

sti: išsunkti (krauj i* jo awlyn). apstus: apstings; našus; bumus;
Extravasation (ks-triiv-a-se'šin), s. iš- —
tršus (ugi*). J ly, adv. gausiai; ap-
leidimas: išsunkimas (kraujo). stingai; buiniai; puikiai.
Extreme (eks-trym'), adj. kraštutinis; Exudation (eks-ju-de'šion), s. išprakai-
paskutinis: galutinis; galutiniau- tavimas; išleidimas iš saves; (išda-
sias; paskuiausias: augšiausias: vimas.
didžiausias; begalinis; dižiausio Exude (ks-jd'), v. a. išprakaituoti: iš
laipsnio; —
heat, begalinis (ar bai- savs (iš ueisti; (iš)duoti. | v. n. sun-
siai didelis) karštis; hour of life, — ktis.
paskutine gyvenimo valanda: — Exult (gz-dlt'), v. n. džiaugtis; šokti iš
t

unction, paskutinis patepimas. | — džiaugsmo; begalo linksmintis: tri-

s. kraštutinybe; galutinybe: kraštu- umfuoti.
tine; galutine; pastara; didžiausias Exultant (egz-Slt'ent), adj. didei besi-
(ar augšiausias) laipsnis ko; math. džiaugis; iš džiaugsmo šokas: Š-
kraštutiniai proporcijos snariai. kaujs; triumfuojs.
In the —iki augšiausio laipsnio:
, Exultation (egz-61-te'Šion), *. didis be-
didžiausiame laipsnyje. | — ly, adv. sidžiaugimas; didis džiaugsmas:
iki augšiausio laipsnio; augšiau- džiaugsmo šukavimas, krykštavi-
siame (ar didžiausiame) laipsnyje; mas; triumfavimas.
permier; be galo. Exulting (gz-olt'ing), adj. džiaugsmin-
Extremity (šks-trem'i-ti), s. kraštas: ga- gas; triumfuojs. |
— ly, adv. džiaug-
las; augšiausias (ar didžiausias) smingai.
laipsnis ko; galutinis rubežius ko; Exuviae (gz-j'vi-y), #. pi. išnaros; iš-

galutinybe; galutine; pastara; di- kasamos gyvn liekanos.

džiausia beda; didžiausias vargas. Exuvial (egz-j'vi-el), adj. susideds iš
Extremities, s. pi. galiniai snariai: suakmenjusi gyvn liekan.
rankos, kojos. Eyas (ai'es), s. sakalo vaikas, da plunk-
Extricable (eks'tri-ka-b'l), adj. išpainio- snomis n'apžels: neapsiplunksnaves
jamas; išliuosuojamas; nuo kurio sakalytis.
galima prašalinti painumus, kli- Eye (ai), s. akis; | skylute; ausis (ada-

tis, keblumus. tos); sa; | duobele; duobike. To

Extricate (6ks'tri-ket), v. a. išpainioti; catch one's — , atkreipti, patraukti
iš-, paliuosuoti; išvesti iš painum, keno atid. To have an to, temy- —
iš klii, iš keblum; | išleisdinti; ti; sergti; ypating atid atkreipti.
išmesdinti; to — heat, išleisdinti To keep an —
on, sergti; temyti;
karšt. To — one's self, išsipainioti: ak ant ko turti. \ — , v. a. žirti;
pasiliuosuoti; atsikratyti ko. žvalgyti; temyti.
Extrication (eks-tri-ke'šion), s. išpainio- Eyeball (ai'bol), s. akies obuolys.
jimas; paliuosavimas; | išleisdini- Eyebright (ai'brait), s. bot. žibokle; ak-
mas. švita.
Extrinsic, Extrinsical (eks-trin'sik, -el), Eyebrow (ai'brau), s. antakis.
adj. išviršinis; išlaukinis: nepriguls Eyecup (ai'kp), s. taurele akiai plauti.
prie; pašalinis. | —ally, adv. išvirši- Eyedrop (ai'drop), *. (poet.) ašara.
niu (ar išlaukiniu) bdu; išlauk. Eyeflap (ai'flap), #. brizgilo akinys.
Extrude (ks-trd'), r. a. išstumti; išva- Eyeglass (ai'glas), *. žirimas stiklas:
ryti; išvyti. akinys; stikline taurele akiai plauti.
Extrusion (eks-tr'židn), *. išstmimas; Eyehole (ai'hol), s. akies loma; | asa,
išvarymas. dim. sele; skylute.
Exuberance, Exuberancy (šks-j'bor-ens, Eyelash (ai'laš), s. blakstienos.
-en-si), s. gausa; gausumas; apstu- Eyeless (ai'ls), adj neturs aki: be-
mas; pilnis; | našumas; buinumas; akis; aklas.
puikumas: tršumas (augmens). Eyelet (ai'lt), s. akele; ašele, skylute.
 ,

Eyelid 246 Factory

Eyelid (ai'lid), *. akies vokas. Fabulize (fab'ju-laiz), r. n. išmislineti

Eyepiece (ai'pys), s. opt. žirimas stik- (ar rašyti) pasakas: sekti pasakas.
las. Fabulous (fab'ju-los), adj. pasakiškas:
Eyer (ai'6r), s. žirtojas; temytojas; sakmiškas. —
ly, adv. pasakiškai.
||

dabotojas. Face (fes), *. veidas; gymis; išveizda:

Eyeservant(ai'sorv-ent), s. tarnas (ar paviršis: pryšakine puse; pryšakys:
bernas) dirbs tik tašyk, kada j akyveizda; | drsumas; begedystf>.
mato; pra vertelis; veiverys. To make face*, raukyi is; zubus krai-
Eyeservice (ai'sorv-is), s. tarnysta at- pyti. In the —
of. akyveizdoj; prie-
liekama tik del aki, tik tsyk, ka- šais. | —,v.a. sutikti; susitikti; sto-
da prižirima. tipriešais; nenusigsti; niekinti; ||

Eyeshot (ai'št), s. akies numatymas; apdengti (pavirš); apmušti, y r.n.

tolis, kiek akis gali matyti akyrege. ;
nuduoti; veidmainiauti; atsisukti:
Eyesight (ai'sait), s. matymas; žvilgis; atsigršti.
paž valga. Facet (fas't), *. plokštele; akute.
Eyesore (ai'sor), s. tas, kas akiai neme- Facetiae (fa-sy'ši-y), s. pi. juokingi ra-
gu; krislas akyj. štai, išsitarimai.
Eyestone (ai'ston), s. girnute akiai iš- Facetious (fa-sy'šios), adj. juokingas;
valyti. štukaunas. —
adv. juokingai.
||
ly,

Eyetooth (ai'tth), s. akinis (ar iltinis) Facial (fe'šel), adj. veidinis; paviršinis:
dantis. pryšakinis.
Eyewater (ai'uo-tor), s. med. aki van- Facile (fas' ii), adj. lengvas; lengvai
duo; vanduo akims plauti. prieinamas; palankus; greit tiks:
Eyewink (ai'uink), #. mirkteljimas | spartus; mitrus.
akimi; akies mirkteljimas; aky- Facilitate (fa-sil'i-tet), v. a. palengvinti.
mirka. Facilitation (fa-sil-i-te'šion), s. paleng-

Eyewitness (ai'mt-nšs), s. prieregis: vinimas.

liudytojas. s. lengvumas; mit-
Facility (fa-sil'i-ti),
Eyot (ai'ot ir et), s. salaite: saliuke; rumas: lengvaširdyste; palanku-
salele. mas; nulankumas; prieinamumas:
Eyre (er), s. keliaujamas teismas. pi. palengvinimai: parankumai: pra-

Eyrie, Eyry (e'ri ir y'ri), s. lizdas (dras- gumai.

kani paukši). [= Aerie] . Facing (fe'sing), s. apmušalas: atklapa:
atlagai.
Facsimile (fak-sim'i-ly), s. tikra parašo

kopija; tikra kopija.

Fact (fakf), *. faktas; tikras atsitiki-
mas; buitis. Matter of — , teisybe;
Fabaceous (fa-be'šSs), adj. turs pavi- tikra teisybe. In — , ištikro; ištik-
dal (ar ypatybes) pupos; pup pa- rj. The — is, dalykas tame.
našus. Faction (fak'šion), priešinga valdžiai
s.
Fable (fe'b'l), s. pasaka; sakme. ||
— partija; suokalbis; fakcija: šalinin-
v. a. išmislineti; pasakoti; sekti pa-
kyste.
sakas.
Factious( f ak'šis), adj. suokalbininkiš-
Fabric (fab'rik), išdirbimas; išdirbi-
*.
kas; maištingas. —
ly, adv. maištiš
||

nys; audinys; audeklas.

kai; maištingai.
Fabricate (fab'ri-ket), v. a. dirbti; išdir-
Factitious (fak-ti"ši6s), adj. pramany-
binti; išdirbti; fabrikuoti: padirbti;
tas; nuduotas; priemoniškas. \ — ly,
išmislyti; pramanyti.
adv. nuduotai; priemoniškai. |— ness.
Fabrication (fab-ri-ke'šiSn), .<*. išdirbi-
nejimas; išdirbimas; išdirbyste; pra-
s. priemohiškumas.
manymas; išmislas. Factor (fiik'tor), s. veiklius; faktorius.
Fabulist (fab'ju-list), s. pramanytojas, Factory (fiik'to-ri), *. faktorija: pirklia-
išmislinetojas, rašytojas pasak. namis; fabrikas: dirbtuve.
 ,

Factotum u: Fall

Factotum (fiik-to'tomi, c žmogus, atlie- Fainting, Fainting-fit (fm'ing, -fit). «.

ks visokius jam pavedamus dar- apalpimas; apmirimas.

bus; faktotum. Faintish (fnt'iš), adj. apysilpnis: ap-
Faculty (fak'61-ti), *. gabumas; nuojie- silps.
ga; privol; | fakultetas: užveizda: Fair (fen, adj. patogus: dailus; gražus:
vyriausybe. giedrus; skaistus; šviesus: teisus: at-
Fad (fad), s. pasimgimas: užmaia. viras: prilaukus: malonus. The —
Faddlc (fad'd'l), r. ra. niekais užsiimi- sex, dailioji lytis: baltgalves. | —
nti: bovytis. adr. patogiai; dailiai; gražiai gied- ;

Fade (fed), r. n. vysti: | silpti: nykti. riai; šviesiai; teisiai: prilankiai; —

Fadeless (fd'ls), adj. nevystas. and square, teisiai: teisingai. | , *. —
Fadge (fadž), t. n. tikti: taikytis: su- patogi moteris; gražule; baltgalve;
tikti. mylimoji; | laime: laimikis; | ker-
Faecal (fy'kel), s. = Fecal. mošius: turgus; jomarkas; | paroda.
Faeces (fy'syz), s. pi. mšlai: padugns. After the —
per vlai. | Fair-haired,
,

Fag (fag), v. n. ilsti: pailsti: nuvargti: adj. šviesplaukis. Fair-minded, adj.

vargti: sunkius darbus dirbti. | v. a. teisingas; neprietaringas. Fair-na-
varginti; alsinti. | , s. persisamde- — tured, adj. doros (ar geros) širdies.
lis: beturtis mokytinis persisamds |
— ly, ode. gražiai; dailiai; patogiai:
tarnauti turtingesniam mokytiniui: Švariai: teisingai; atvirai. | — ness, f
vargšas; skurdo pele. | Fag-end, •*.
gražumas; skaistumas; giedrumas:
atspurs galas. švarumas; patogumas; mandagu-
Fagot (fag'ol), s. lazd pundelis: žab mas: teisumas; atvirumas.
(ar stagar) klelis. | — , r. a. ri^ti
Fairy (fer'i), s. deive; laume.
klelius; surišti. Faith (feth), s. tikjimas; tikyba; ti-
Faience (fa-i-ans'), s. fajansas. kjimas; teisumas; ištikimumas.
Fail (fel), stokuoti; ne-
t. n. trukti: Faithful (fera'ful), adj. teisingas; ištiki-
stengti; neištesti; neišpildyti; ne- mas. | —ly, adr. teisingai; ištikimai.
atlikti; neatsiekti (tikslo), nepasisek- | —ness, ». teisingumas: ištikimu-
ti; pulti; silpnti; klysti (nuomonj): mas.
nusibankrutyti. | v. a. apleisti: pa- Faithless (fYra'ls), adj. netiks; n'išti-
likti. | — *. nepasisekimas. Without
,
kimas; neteisus; apgavingas. | —ly,
— , btinai; tikrai. adv. n' ištikimai: prigavingai. |
Failing (fl'ing), neištesejimas; pri- s. —ness, *. netikyste; n'ištikimumas:
trukimas: stoka: klaida: nusilpnji- neteisingumas.
mas; nupuolimas; nusibankrutiji- Fake (fek), s. ringe (virves); | klasta:
mas. apgaulis. | —
, v. a. ringuoti (virc);
|

Failure (fl'jur), s. stoka: neišteseji- apgaulioti; prigaudinti.

mas; neišpildymas; apleidimas; yda: Faker (fk'or), *. apgavikas; muilinto-
klaida; nepasisekimas; nupuolimas: jas aki.
nusibankrutijimas. Fakir (f'kor), *. fakiras: ind zokonin-
Fain (fen), adj. linksmas; noringas: kas; elgeta.
| —
priverstas. ode, , would su — , Falcate, Falcated (fal'ket, -ke-t6d), adj.
džiaugsmu; noringai; noriai. lenktas kaip piautuvas.
Falchion (foTidn),s. palošius (kardas).
Faint (fent), v. n. silpnti: silpti; nusilp-
ti; alpti; apalpti; blankti: nykti. Falcon (fo'k'n), s. orn. sakalas.
|

— apalpimas. | —,aj. alpus; nu-

, s. Falconer (fo'k'n-6r), *. sakalninkas.
silps; silpnas; blankus. Faint-heart- Falconry (fo'k'n-ri), s. medžione su sa-
ed, adj. bailus. Faint-heartedly, adr. kalais; lavinimas sakal medžionei.
bailiai. Faint-hearted n ess, s. bailu- Fall (fol), [pret. fell; pp. fallen], r.

mas. |
— ly, adt. silpnai; bailiai. | ra. pulti; griti; virsti; to — asleep,
—ness, *. alpumas; apalpimas: silp- užmigti; to — siek. apsirgti; to —
numas; blankumas. short, pristigti: pritrukti: nepritek-
 ,

Fall 848 Fanatical

ti; stokuoti. To— away, atpulti || Falsehood (fols'hd), s. neteisybe: me-

nuo ko; pamesti; apleisti; sukusti; lagyste; melas; neteisumas.
sunykti. To —
back, atpulti atgal; Falsetto (fol-sšt'to), s. mus. klaidus
atšokti; atsimesti; atsitraukti. To balsas.
— down, nupulti; nukristi; parpulti; Falsification (t'ol-si-fi-ke'šion), s. falša-
ant žemes pulti. To —foul of, su- vimas; sufalšavimas; suklastavimas :

kliti; užpulti ant ko. To— from, nudavimas.

atpulti; atsimesti. To — in, pulti; Falsifier (fol'si-fai-or), s. padirbjas
dubti; užsibaigti; to — in love, si- (ko nors neti kr o) ;isi\su.oto j as; nuduo-
mylti. To — in with, susitikti: su- toj as; melagis.

tikti; susitaikyti;
supulti. To — Falsify (f ol'si-fai), v.a. (su)falšuoti; su-
into, pulti; papulti; patekti; kliti. klastuoti; nuduoti; padirbdinti; nu-
To — off, nupulti; atpulti; pamesti. kalti; I
parodyti neteisingum. v. ||

To — on, pulti ant ko; antpulti; už- n.meluoti; sumeluoti.

Falsity (fol'si-ti), s. neteisybe; melagy-
pulti. To — out, išpulti; išdubti;
atsitikti. To — ouer, sukilti prieš k;
ste; melas; netikrumas; neteisingu-
mas.
pereiti kiton pusn;
užkri- užpulti,
Falter (fol'tor), v.n. kalboje trikti; pin-
sti u ž ko. To— through, prakristi;
— mikioti; dvejoti; n'išdrsti;
tis;
ant niek nueiti; nenusiduoti. To ||

sviruoti. —, s. mikiojimas; dvejo-

under, pulti po kuo; papulti, patekti ||

jimas; drebjimas.
po. To —
upon, pulti ant; užpulti.
Fame (fem), s. garbe; garsas; paskelba.
Fall (fol), s. puolis; puolimas; nuopuo- — , v. a. garbinti.
H
lis; ruduo. Familiar (fa-mil'jor), adj. šeimyninis;
Fallacious (fal-le'šios), adj. prigavin-
šeimyniškas; naminis; artimas;
gas; klaidingas; melagingas. ly> ||
— draugiškas; biiuliškas; familiariš-
adv. prigavingai. kas; gerai žinomas, pažstamas; ap-
Fallacy (fal'la-si), s. klaidingas išveda- sipažins. | , s. artimas draugas; —
mas; apsirikimas; klaida: persiroka- sbras; velnikštis. | — ly, adv.
||

vimas; apsigavimas; suklydimas; draugiškai; kaip geras pažstamas;

melas; apgavyste. familiariškai.
Fallibility (fal-li-bil'i-ti), s. galjimas Familiarity (fa-mil-jar'i-ti), s. familia-
apsirikti, suklysti; riklumas: klai- riškumas; draugiškumas; artima pa-
dingumas. žintis; laisvas apsiejimas.
Fallible (fal'li-b'l), adj. gals apsirikti, Familiarize (fa-mil'jor-aiz), v.a. pripra-
suklysti; apsirinks; klaidingas; rik- tinti; supažindyti.
lus. Family (fam'i-li), s. šeimyna; gimine;
Falling (fol'ing), s. puolimas; nupuoli- gentis.
mas. ||
— , adj. puolas. — sickness, Famine (fam'in), s. badas.
s. nuomar. Famish (fiim'iš), v.a. badu marinti. ||

Fallow (fal'km), s. pdymas; dirvonas. v.n. badauti; bad ksti; badu stip-

H— , v.a. dirvonus piešti; pdymus ti.

arti. — , adj. palšas; pelekas; dir- |

Famishment (fam'iš-ment), s. badavi-
||

pdymams) mas.
vonams {ar užleistas;
Fallow Famous (fe'mos), adj. garsus; garsin-
nedirbamas; neapdirbtas. ||

gas: pagarsjs. — ly, adv. garsiai.

deer, s. zool. palšasis elnias. ||

| —ness, s. garsumas.
nevaisingu-
Fallowness (fal'lou-nšs), s.
Fan (f an), s. vedykla. ||
— v.a. vedinti;
mas. vsinti; y vtyti.
False (fols), adj. neteisingas; melagin- Fanatic (fa-niit'ik), adj. fanatiškas; at-
gas; netikras; nuduotas; klaidingas. kaklus, y — , s. fanatikas.
| —
, adv. neteisingai. H ly, adv. ne- — Fanatical (fa-nat'ik-el), adj. = Fanat-
teisingai; melagingai; neteisiai; ic. 1
— ly, adv. fanatiškai; atkakliai.
klaidžiai. ] —ness, s. neteisumas; ne- ||
—ness, s. f anat iškurns; atkaklu-
teisingumas; neteisybe; melagyste. mas.
 , ,,,

Fanaticism 248 Farther

Fanaticism (fa-nitt'i-siz'ni i, •<. fanatiz- toli gražu. Frum — , ištolo. Al

mas; atkaklyb. •<*, ant tiek, kiek; ant kiek; netiki.
Fancier (fan'si-or), s. svajotojas: dide- As —as I know, kiek aš žinau: kiek
lis myltojas ko. man žinoma.
Fanciful (fan'si-ful), adj. svajoni pil- Farce (fars), *. fars; juokinga žaism.
nas; fantastiškas; dyvnas; domus; Farcical (far'si-kel), adj. juokingas:
stebtinas. | —
ly, adc. dyvnai: do- tušias.
miai; fantastiškai. Fare (f r), v. n. eiti; kakti; keliauti; |
Fancy (fan'si), *. vaidintuv; fantazija; eitis: gyvuoti: j nutikti. , s. mo- —
prisivaidinimas; svajone; | mislis; kestis už kelion: j pasilaikymas:
supratimas; | užsimanymas; geis- stovis: likimas: | valgis. Biof —
mas; pasimgimas; palinkimas. | — surašs ir preks
valgia.
adj. dailus; naujausios mados; — Farewell (fr-ul'), interj. sudie! likie
article*; — goods, dailiejie pirkiniai: sveiks! labos kelions! | , s. — atsi-
puošiamiejie tavorai. | —, v.n.u. sveikinimas: to bid ; to take su- — — ,

svajoti; | manyti; mislyti; tikti: | die (pa)sakyti; atsisveikinti. | —

mgti: paHnkima turti. adj. atsisveikinimo (*. gen.); persi-
Fandango (fan-dan'go), s. ispaniškas skyrimo (s. gen.).
šokis. Farfetched (far'ft), adj. iš tolo parga-
Fane (fn), s. žinyia; maldnamis. bentas.
Fanfare (fan'fr), s. trimito balsas: tri- Farina (fa-rai'na ir -ry'na), s. krakmo-
mitavimas. las; skrobylas.
Fanfaron (fan'fa-ron), *. pagyrnas. Farinaceous (far-i-n'š6s),arf/.miltingas:
Fanfaronade (fan-far-6n-d'), *. pagyra- krakmoluotas.
nyst. Farm (farm), *. uk; kiemas; samdo-
Fang (fang), s. iltis; aštrus nagas; vis- ma uk. | —, v.a. persamdyti (ar
kas, kuo galima sugriebti, laikyti, nusamdyti) uke. | t. n. užsiimti uki-
draskyti: žnyples; reples; kriukis, ninkyste, žemdarbyste; kininkauti.
etc.; danties Šaknis. | , t.a. apr- — Farmer (farm'or), s. kininkas.
pinti iltimis, aštriais nagais, etc. Farming (farm'ing), *. ukininkyst:
Fanlike (fan'laik), adj. turintis vedyk- žemdirbyst. | — , adj. kiškas; užsi-
los pavidal: vdykl panašus. ims žemdirbyste.
Fanner (fan'nor), s. vedytojas; vtyto- Farmost (far'most), adj. toliausias; to-
jas. limiausias.
Fanning (fan'ning), s. vdinimas: vty- Farmstead (farm'stšd), *. uk: kiemas.
mas. | — , adj. vedins: vedinamas: Faro (fr'o), s. bdas lošimo kortomis.
| vts; vtomas. — machine, veto- Far-off (far'Sf), adj. tolimas.
ma mašina; arpas. Farrago (far-r'go), s. mišinys; maiš-
Fantasia (fan-ta'zi-ii), s. mus. fantazija. lius.

Fantasm (fan'taz'm), s. = Phantasm. Farrier (far'ri-6r), s. kalvis; arkli kau-

Fantastic, Fantastical (fiin-tas'tik, -el),

stytojas; | veterinaras; gyvuli gy-
dytojas.
adj. fantastiškas; dyvnas; domus:
išsvajotas.
Farriery (far'ri-6r-i), s. kalv; arkli
| —ally, adt. fantastiškai.
kaustymas: veterinarija.
| — ness, s. fantastiškumas: dyvnu-
|

Farrow (fiir'rou), *. paršas: paršai kiau-

mas; domumas.
Fantasy (fan'ta-si), fantazija: svajo-
ls ant syk paturti. | v.a. n. par- — ,

n.
s.
šus vesti; apsiparšuoti. | , adj. —
bergždžia (karte).
Fantom (fan'tom), *. = Phantom. Farseeing (far'sy-ing), adj. toli mats:
Faquir (fa-kyr'), *. = Fakir. nuoregus.
Far (far), s. paršas. Farsighted (far'sait-6d), adj. toli mats:
Far (far), adj. tolus; tolimas. | —,adr. nuoregus; išmintingas.
toli; fig. labai: didžiai. — off, tolu- Farther (far'tfAir), adj. tolesnis. | —
moj; toli. By — , ant daugelio; daug: adv. toliau, toliaus: paskui: po to.
 , ,

Farthermost 250 Fatherhood

Farthermost (far'<M6r-most), adj. to- veržti; sandariai uždaryti; uždaryti

liausias: tolimiausias. (duris). To take — hold of driai
Farthest (tar'dhst), adj. toliausias. nusistverti už ko; driai laikytis.
— , adv. toliausiai.
||

To play —
and loose, prigaudinti;
Farthing (fur' dhing), s. pinigas, peno; kalbti vien o daryti kit. — k |

skatikas. adv. driai; tvirtai; sandarai; grei-

Farthingale (far'd^in-gel), ». lankuotas tai; spariai; išleidžiai; lebauninkiš-
sejonas; lankkedelis. kai. To run —
spariai (ar greitai)
,

Fasces (fiis'syz), klelis s. pi. rykši bgti. To live —

išleidžiai, lebau- ,

su rištu kirviu {Romos konsuli val- ninkiškai gyventi. Fast by; — be-
džios ženklas). side, prie pat ko; ia pat ess. — ly, ||

Fasciate, Fasciated (fiiš'ši-et, -e-t8d), adv. tvirtai; driai. —ness, s. dr- ||

adj. su-, perrištas; ||

plokšias; su- tas prisirišimas; teisingumas; ištiki-
plotas. mumas; drtumas; tvirtumas;
[

Fascicle (fas'si-k'l), s. ryšelis; pundelis. spartumas; greitumas; tvirtyne; ||

Fascinate (fiis'si-net), žavti: apža- v. a. drutviete.

vti; apraganuoti: vilioti: prie saves Fasten (fas"n), v. a. pridrutinti; pritvir-
traukti; pritraukti: privilioti. tinti; pririšti; priveržti; pri varžyti;
(fas-si-ne'šion), s. žavji-
Fascination suvaržyti; suveržti; driai surišti;
mas; apžavejimas; apraganavimas; uždaryti. v.n. tvirtai prikibti; pri-
||

viliojimas; vilione. sirišti.

Fascine (fas-syn'), s. lazd rišulys; sta- Fastening (fas"n-ing), s. pridrutinimas;

gar klelis. pritvirtinimas; pririšimas; suriši-

Fashion (faš'ion),s. išveizdis; išžira; mas; priveržimas; suveržimas; su-
pavidalas; pavyzdis; bdas; mada; varžymas.
stylius; nešione; | veikimo bdas; Fastidious (fiis-tid'i-os), adj. netinka-
apsiejimas; augštoji draugija; pa-
|| mas; ganus; gaigus. ||
— ly, adv. ga-
togusis svietas; draugijinis padji- niai. ||
— ness, s. ganumas.
mas, stovis; geras išaukljimas; men Fastness (fiist'ns), s. žr. Fast.
—
of , augštosios draugijos žmones; Fat (fat), v.a.n. = Fatten. — , s. rie-
svieto žmones. To dress in the — bumai; taukai, — , adj. riebus;
||

nu-
deveti pagal mad. After a pa- — , tuks. — ly, adv.
||
riebiai. ||
—ness, s.

gal bd;
bdu. — , v. a. formuoti; || riebumas.
priduoti pavidal, išžir, form; Fatal (fe'tel), adj. likimo skirtas; ne-
kriesuoti; [to — to] pritaikyti. laimingas; pragaištingas; pražtin-
Fashionable (fiiš'ion-ii-b'l), adj. madi- gas. Q —
ly, adv. nelaimingai; praž-

nis; madingas; madon ejes; prie tingai.

mados pritaikytas; patogus; svietiš- Fatalism (f'tel-iz*m), s. fatalizmas; ti-
kas; patogi apsiejim; patogaus kjimas paskyrim, prilikim.
išaukljimo; aristokratiškas. ||— ness, Fatalist (fe'tel-ist), s. fatalistas.
s.madingumas; patogumas. U F a- n'išvengiamas li-
Fatality (fa-tal'i-ti), *.
shionably, adv. pagal mad; madin- kimas, paskyrimas; nelaimingas (ar
gai; svietiškai; patogiai. lidnas) atsitikimas; pragaištis.
Fast (fast), v. n. pasnikauti; gavti. || Fate (fet), s. likimas; prilikimas; dalis;
—,s. pasnikas; gavejimas; gavnia. lemta dalis.
Fast (fast), adj. driai pritvirtintas; Fated (fet '6d), adj. likimo skirtas.
tvirtai stovs; tvirtas; drtas; stip- Fateful (fet 'fui), adj. likim (ar dal)
rus; sandariai uždarytas; sanda-
||
skiris; likim pranašaujs.
rus; kietas (miegas); | grei-
|
gilus; Father (f&'dhor), s. tvas. Father-in-
tai eins, bgas; greitas; spartus; ||
laui, s. uošvis; šešiuras. ||
— , v. a. t-
lebauninkiškas; ištvirkgs; pasilei- vu tapti; tvu skaitytis; priimti te-

ds; paleistu vingas. To make — viškon globon.

pritvirtinti: driai su-, pririšti, su- Fatherhood (fa'rf/< .-!,u:l\ •••.
tvyste.
 ,

fatherland 261 Fear

Fatherland (fa'd/nir-land), ». tviške: t- Faun (fon), a myth, faunas: giri die-

vyne. vaitis.
Fatherless (fa'tfAor-les), adj. neturs t- Fauna (fo'na), s. fauna; duotos šalies
vo; betvis. gyvuliai.
Fatherliness (fa'dAor-li-ns), *. tvišku- Favaginous (fii-viidž'i-nds), adj. kaip
mas. korys; kor panašus.
Fatherly (fa''W>r-li), adj. tviškas. Favor (f'vor), a malon; mylista; pri-
Fathom (f'Mh'om), *. sieksnis. | — /•.</. , lankumas; ženklas malons, prilan-
matuoti. kumo: | laiškas; gromata; Your —
Fathomless (fdA'om-les), ad. neišma- • '/. Js malon laišk pri-
tuojamas. miau: | nauda: in of, ant nau- —
Fatigue (fii-tyg'), s. nuoalsis: nuovar- dos; dovana: | leidimas; paveliji-
|

gis: trisas: darbas. ] — r. a. alsinti: , mas; tcith your ; by your su — — ,

varginti. js pavelijimu. | , v.a. prilan- —

Fatiscence (fji-tis'sens), *. suplaišioji- kauti; gelbti ka m; remti k; pri-
mas: plyšiuotumas. tarti; laikyti pus ko, hemo; | paleng-
Fatling (fiit'ling), ». peniukšlis. vinti (prijim, etc.): panšti: pa-
Fatly, Fatness (f at 'Ii, -nes), žr. Pat. našum turti; panašiu bti; the
Fatten penti: tukinti:
(ffit't'n), v.a. child —
* his father, vaikas labai pa-
riebiu daryti: tršti (dirr). j v. n. našus tv.
tukti; nutukti. Favorable (f'vor-a-b'l), adj. malonus:
Fattiness (fiit'ti-n§s), s. nutukimas: rie- prilankus; parankus. |
—ness, *. ma-
bumas. lonumas: prilankumas; prilankios
Fatty (fat'ti), adj. taukuotas: riebus; aplinkybs, apystovos. | Favorably,
nutuks. adv. maloniai: prilankiai.
Fatuity (fii-tju'i-ti), s. paikumas: pai- Favorite (f'vor-it), adj. d-s. labiausiai
kyste. mylimas; mylimiausias; myletinis.
Fatuous (fat'ju-6s), adj. paikas: kvai- Favoritism (f'vor-it-iz'm), s. išimtinas
las; netikras; klaidingas.
|| prilankavimas; išskirtinas prilanku-
Faucal (fo'kel), adj. gerklinis: ryklinis. mas.
Fauces (fo'syz), s. pi. gerkle; rykl. Favour (f'vor),s. & v. Favor. =
Faucet (f o 'set), s. latak; kranas- par- Fawn (fon),jauna stirna: stirniukas:
s.

vagis. | stirnos plaukas (dažas); | saldlie-

Fault (folt), s. yda; klaida; kliautis; žuvavimas; besilunginimas; kelia-
kliauda; kalt; prasižengimas; | pa- klupiojimas: tupiojimas; palaižu-
mestos pdos {medžionje). At — nyste. | — adi. stirnos plauko; gel-
,

pdas pamets; iš vži išjs: susi- svai rusvas. | — ,r. n. stirnuotis; ap-

maišs; nesumans toliau daryti. k sistirnuoti: j lungintis: meilintis:

To jind — with, išradinti prieža- tpioti apie k; saldliežuvauti; ke-
stis, kliautis; peikti; barti; rugoti; liaklupioti; palaižunauti.
[geol. prasimetimas(ž«m* sluogmi, Fawner (fon'or), s. saldliežuvis; besi-
gysl). | Fault-finder, kliaui rad- meilautojas: besilungintojas; tup-
jas; peikjas: adinius: kritikas. iotojas; palaižnas.
Faultily (folt'i-li), adv. ydingai; klai- Fawningly (fon'ing-li), adv. keliaklup-
dingai neteisingai.
; iodamas; vergiškai; palaižuniškai.
Faultiness (folt'i-nžs), «.. ydingumas; Fay (f ei), s. fja; deiv; laume.
kliaudingumas; ydos; sugedimas. Fay (fee), v.a. sujungti; suleisti: ank-
Faultless (folt'ls), adj. be yd; be klai- šiai suglausti. | p. «. ankšiai susei-
d: tobulas; nepapeikiamas; nepeik- ti, susiglausti.
tinas; nebartinas. Fealty (fy'el-t i), .v. teisumas; ištikimu-
Faulty (folt'i), adj. ydingas; kliaudin- mas.
gas: klaidingas; kaltas: peiktinas; Fear (fyr), s. baim. | — , r. a. n. bijoti;
bartinas. bijotis; baimytis.
 ,

Fearful 252 Feign

Fearful (fyr'ful), baimingas: bai-

adj. Feculent (fek'ju-lent), mulvinas. adj.
lus; baisus. — ly, adv. baimingai;
||
sudrumstas; drumzlinas; drumzlus;
baisiai. — ness, s. bailumas; bai-
||
nevalus; biaurus.
mingumas; baisumas. Fecund (fek'ond), adj. vaisingas; veis-
Fearless (fyr'les), adj.nebailus; nesi- lus; veislingas; vislus.
bijs; drsus. \ — ly, adv. be baimes; Fecundate (fek'on-det), r. a. vaisingu
nesibijant; drsiai. ness, ne- ||
— •*. padaryti; apvaisinti: užvaisinti.
bailumas; drsumas. Fecundation (fek-6n-de'šion), i. padary-
Fearnaught (fyr'not), s. nieko nesibijs mas vaisingu; užvaisinimas.
žmogus; drsuolis; storas vilnonis ||
Fecundity (fi-kon'di-ti), s. vaisingumas:
audimas; milas; sermga iš storo veislumas.
audimo. Fed (fed), pret. &pp. nuo Feed.
Feasibility (fy-zi-bil'i-ti), s. galimumas; Federal (fed'6r-el), adj. federališkas;
vykdomumas; praktiškumas. sujungtas; ryšin (ar susi vieni j iman)
Feasible (fy'zi-b'l), adj. galimas; išpil- prigulintis.
domas; vykdomas; praktiškas. |
Federalist (fed'6r-el-ist), $'. federalizmo
—ness, *. = Feasibility. šalininkas; federalistas.
Feast (fyst), švente; pokilis; vaišes:
s. Federate (fed'6r-et), adj. sujungtas; su-
esnis; puota. | , —
v.n. puotuoti; vienytas.
puot kelti; vaišintis; linksmintis. Federation (fed-6r-"šion), *. susivieni-
||
v.a. vaišinti; linksminti. jimas; federacija.
Feat (fyt), *. karžygiškas darbas; vei- Federative (fed'6r-a-tiv), adj. federališ-
kalas; nuoveikalis; \ gudrumas; kas; susi vieni j iman priguls.
gudrus išdarymas. Fee (fy), s. mokestis; užmokestis; al-
Feather (iMh'ov), s. plunksna. —,v.a. ||
ga; atlyginimas; [fief] lenas; valdy-
apdengti (ar papuošti) plunksnomis; ba; uke; dvaras. | — , v.a. mokti;
pardyti. užmokti; atlyginti; nusamdyti; pa-
Feathered (fed/t'ord), adj. plunksnuo- pirkti.
tas. Feeble (fy'b'l), adj. silpnas. | —ness, «.

Feathery (fdk'or-i), adj. plunksnuotas; silpnumas. Feebly, adv. silpnai.

||

kaip plunksna; plunksn panašus. Feed (fyd), v.a. [pret. pp. fed], pe- &
Feature (fy'tjur), s. gymis: išveizdis; nti; maitinti; šerti. J v.n. maitintis;
pavidalas; charakteristiškoji ypaty- misti; ganytis. s. mitalas; mai-
||
—
b. stas.
Featureless (fy'tjur-les), adj. turs ne- Feeder (fyd'or), s. maitintojas; pento-
aišk išveizd. jas;šrikas; mech. prietaisas apr-
||

Febrifacient, Febrific (feb-ri-fe'šent, fi- pinimui garinil katil vandeniu; ||

brif'ik), adj. gimds karšiavim, pašaline linija (gelikelio); šaka(wp&<,

karštine. gelžkelio); prietaka.
Febrifuge (feb'ri-fjdž), s. vaistas kar- Feel (fyl), v.a.n. [pret. & pp. felt],
šiavimui prašalinti. jausti; jaustis; justi; ||
paliesti; pa-
Febrile (feb'ril ir fy'bril), adj. karšti- lytti; iupinti; paiupinti; apiu-
nis; palyts karšiavimo. pinti; apiuopti. ||
— , s. (pajauti-
February (fb'ru-e-ri), s. vasaris (men.). mas; palytjimas.
Fecal (fy'kel), adj. padugninis; mšli- Feeler (fyl'or), s. jautejas; ||
palytji-
nis; mšluotas. mo snarys; sas {vabalo).
Feces (fy'syz), s. pi. FaecEs. = s. jautimas; jausmas:
Feeling (fyl'ing),
Fecula (fek'ju-la), s. miltinguota mede- pajautimas; palytjimas; iupineji-
da: | chliorofilius; žalioji augmeniu mas. — adj. jauis; jausmingas:
j|
,

medega. jauslus. — ly, adv. jausmingai: jaus-

Feculence, Feculency (fšk'ju-lens, -len- liai.

si), s. mulvinumas; drumzles; pa- Feet (fyt), s. pi. nuo Foot, kojos.
dugnes; srutos. Feign (fen), v.a.n. nuduoti; apsimesti
 ,,,

Feigned 253 Feoffment

Feigned (fend), adj. nuduotas. \ ly, — Felonious (fi-lo'ni-6s), adj. piktadarin-

ado. nuduotai. | ness, *. nuduotu- — gas: išdavikiškas. | ly, adv. pikta- —
mas; nudavimas. daringai; išdavikiškai.
Feigner (fen'or), i. nudavejas. Felony (f61'o-ni), s. piktadaryste; gal-

Feint (fent), nudavimas; klasta: kla-

#. važudiškas prasižengimas.
stingas kirtis ne t viet, kurion Felt (flt), ir. Feel. J
— , s. tuba: vai-
buvo taikyta. | — v. n. padaryti kla- , lokas; veltine skryble. | — , v. a. vel-
sting kirt. ti.

Feldspar, Feldspath (feld'spar, -spaM), Felting (felt'ing), *. vlimas; | vailo-

•v. niin. laukinis špatas. kas: tuba.
'

Felicitate (fi-lis i-t et i. d. o. aplaiminti; Female (fy'mel), s. moteriškoji gimtis:

laimingu padaryti; laimes velyti: moteriške; pataite. | adj. mote- — ,

sveikinti. riškas: moteriškos gimties.

Felicitation (fi-lis-i-te'ši6n), s. palaimi- Feminality (fem-i-nal'i-ti), s. = Femi-
nimas; laimes velijimas; sveikini- ninity.
mas. Feminine (fm'i-nin), adj. moteriškas.
1 —
Felicitous (fi-lis' i-tSs), adj. laimingas. s. moteriškos gimties
, žodis |
| — ly, adr. laimingai. — ly, adr. moteriškai.
Felicity (fi-lis' i-ti), s. laime: palaima; Femininity (fem-i-nin'i-ti), *. moteriš-
linksmybe. kumas: moteriškos ypatybes: mote-
Feline (fy'lain), adj. kate panašus: riška prigimtis.
katiškas; pasalus. Femur (fy'mor), s. [pi. femora (f em'o-
Fell (fel), nuo Fall. | — adj.
pret. , ra)], s. anat. šlaunies kaulas; šlauni-
žiaurus; nuožmus; kraujageringas. kaulis.
| — , s. uolakalnis:
kailis; oda: \ Fen(fen), s. pelke: lieknas.
tyras: šilas; | peltakis; sile. | — Fence (fns), s. užtvara; tvora; j fech-
r. a. paversti; nukirsti: paguldyti: | tavimas; kirstynes. | , v. a. tverti; —
peltakiuoti; peltak pervaryti: sil ap-, užtverti. | v. n. fechtuotis; kir-
padaryti: susiti. stis; kirstynemis eiti.
Feller (fl'or), s. medži kirtjas. Fenceless (fšns'les). adj. neužtvertas:
Felling (fel'ing), s. kirtimas medži. atviras; n*apsaugotas.
Felloe (fel'lo), s. = Felly. Fencer (fen'sor), kirstynininkas.
s.

Fellow (fel'lo?/), s. draugas; bendras: Fencible (fen'si-b'l),*. kareivis paimtas

snarys (kolegijos, draugyste*)-, žmo- prie nam

tarnystes; karatarnis.
gus: vaikinas: vaikezas; a young — Fencing (fen'sing), «. besikirtimas: kir-
vaikinas: berniukas; an old se- — ,
stynes; | užtvrimas; tvora.
nis; senelis; a poor bdžius: bied- — , Fend (fend), v. a. atmušti; atkirsti; nu-
niokas; vargšas; nabagas; ubagas; a kreipti; apginti. | c. n. gintis: atsi-
naughty —
nenaudlis; niekšas:
,
— kirsti.
citizen, draugvalstietis; workman, — Fender (fend'or), s. apsaugos prietai-
bendradarbis. Fellow-creature, s. sas: kakalio krotai: vežimo sparnai:
artymas: draugt varinis. Fellow-feel- laivasargis.
ing, s. sanjausmas; sympatija. Fennel (f en' nei), s. bot. ernuška.
Fellowship (fel'lo«-šip), s. draugyste: Fennish, Fenny (fen'niš, -ni), adj. pel-
sebryste: bendryste.
ktas; lieknuotas.
Feodary (fjd'a-ri), s. sandalyvininkas:
Felly (fel'li), *. ratlankis: skrytis. | — sbras.
ttdn. nuožmiai: žiauriai.
Feoff (fef), v. a. lenu apteikti. | — , s. =
Felo-de-se (fy'lo-di-sy), s. saužudis; pat- Fiep.
žudis. Feoffee (fef fy'), s. lenu apteiktasis.
Felon (fel'on), piktadejas: piktada-
s. Feoffer, Feoffor (fšf'for, -for), s. aptei-
ris; | med. landonis: panages užde- kejas lenu.
gimas. | —
adj. piktas: pasalus: iš-
, Feoffment (fTment), .». apteikimas le-
davikiškas. nu.
 Feral 254 Fetch

Feral (fy'rel), adj. laukinis; |

pavojin- Fertility (for-til'i-ti), s. vaisingumas:
gas; pragaištingas. našumas.
Ferine (fy'rain), laukinis; nuož-
adj. Fertilization (for-til-i-ze'šion), s. vaisi-
mus, ft
— , *. laukinis žvris. nimas; kretimas; mežimas.
Ferment (for-menf), v. a. rauginti: Fertilize (for'ti-laiz), v. a. vaisinti: na-
gimdyti rgima, vaikšiojim: fig. šiu (pa)daryti; krsti; mžti; tr-
sujudinti; uždegti; sukelti. ||
v.n. šti.
rgti; vaikšioti; fig. judti; virti. Fertilizer (for'ti-lai-zor), s. užvaisinto-

| — (for'ment),
užraugas; mieles;
s. jas; I
tršalas; perkamas (ar pirkti-
II
rgimas; vaikšiojimas; fig. jud- nis) mšlas.
jimas; sujudimas; užsidegimas. Ferule (fer'il ir-u\), s. plega. \ —, v. a.

Fermentable (for-ment'a-b'l), adj. rau- pleg duoti; plegomis nubausti.

ginamas; kuriame galima pagimdy- Fervency (fbr'ven-si), *. uolumas; kar-
ti rgimas, vaikšiojimas. štumas.
Fermentation (f6r-men-te'šion), s. rgi- Fervent (for'vent), adj. uolus; karštas;
mas; vaikšiojimas; fig. judjimas: užsidegs; degs. — ly, adv. su uo- ||

sujudimas. lumu; su užsidegimu; karštai. ||

Fermentative (for-ment'a-tiv), adj. gim- —ness, s. karštumas; uolumas.

ds rgima, vaikšiojim; rgimo Fervid (for'vid), adj. degs; karštas; ||

(s*, gen.). karštas; uolus. — ly, adv. su karštu-

||

Fern (torn), s. bot. papartis. mu; karštai; su užsidegimu. —ness, ||

Fernery (forn'6r-i), s. papartynas. s. užsidegimas; karštumas; uolu-

Ferny (forn'i), adj. papariais apžls, mas.
prižls. Fervor (for'vor), s. karštis; karštumas;
Ferocious (fi-ro'šios), adj. žiaurus; nuož- užsidegimas.
mus: žvriškas. | ly, adv. žiauriai; — Fescue (fes'kju), s. discipulka. |
—
žvriškai. ||
— ness, s. = Ferocity: grass, s. bot. struge.
Ferocity(fi-ros'i-ti), s. žiaurumas; aš- Fess, Fesse (fes), s. skersine juosta
trumas; žvriškumas. (šarvaskydžio).
Ferret (fer'rt), s. zool. žebenkštis; Festal (fes'tel), adj. šventdieniškas;
siauras kaspinas; bandomoji stik-
||
linksmas.
ladirbio lazdute. — v. a. išvyti iš
||
,
Fester (fes'tor), v.n. pliuoti; puti; H
slapyklos; išrausti; iškrapštyti. širsti; irsti. ||
— , s. pliuotas (ar
Ferriage (fer'ri-edž), s. mokestis už per- pripuliavs) pukas.
gabenim (per upe); mokestis už Festival (fes'ti-vel), adj. šventdieniš-
pervaž. kas; šventinis; pokilinis; linksmas.
Ferric (fer'rik), adj. geležingas: geleži- —
( , 8. pokilis; iškilme.
nis.
Festive (fs'tiv), adj. šventinis; pokili-
Ferriferous (fer-rif'6r-6s), adj. išduods
nis; linksmas.
gelež; geležingas.
s. pokilis; iškilme.
Festivity (fes-tiv'i-ti),
Ferruginous (fer-r'dži-nos), adj. gele-
Festoon (fšs-tn'), s. girlianda; vaini-
žingas; geležies rudži parvos; gel-
svai raudonas.
kas. 1 , —
v. a. girliandomis (ar vai-

nikais) (pa)puošti.
Ferrule (fer'ril ir -rul), s. metalinis
antgalis. Festoony (fes-tn'i), adj. girlianduotas;
Ferry (fer'ri), v. a. pergabenti {ar per- girliandinis.
kelti) pervaž, valtimi {per up, etc.). Fetal (fy'tel), adj. gemalinis.
| v.n. persikelti (ar pervažuoti) per- Fetch (f), atnešti; atvesti; atga-
v. a.

važ, valtimi. , s. —
pervažas.
|
benti; | duoti; suteikti; gauti (pre-
Ferryboat (f6r'ri-bot), s. pervažas. k, pinigus); atgaivinti (apalpus);
Ferryman (fSr'ri-man), s. pervažininkas. parblokšti; parmesti (k ant žemes):
Fertile (for'til), adj. vaisingas: našus. (pa)daryti; atlikti; išpildyti; pasiek-
|
— ly, adv. vaisingai; našiai. H —ness. ti; nukeliauti; atvykti. To '/ —
*. a* Fertility. eompass, (pa)daryti rata: apsukti
 Fctcher 355 Fiddle

Tu — '/Šokti; padaryti šuol.

h"ji. Feverish (fy'vor-i-i. •">/. turs karšia-
To —a suduoti; užgauti: kir-
bloir, vim, karšt: karšiuojs: karštas:
sti kam. To a siyh, atsikvpti; — kaip karštliges apimtas: kaip karšt-
atsidusti. To —out, išvesti: išvilkti. liges kreiamas: neramus; sujuds.
To — to, atgaivinti (upnpux). To — |
— |y,
adr. kaip karštligj; nera-
up, užnešti; užgabenti; sustabdyti: miai: sujudime. | —ness, *. karštli-
sulaikyti. t. n. nešti; neštis; neš- ges pobd
turs padjimas: kar-
dintis. To
|

— about, kraipytis: su- M-iavimas: neramumas: sujudimas.

kintis. | — , *. klasta: gudrybr-: FewU'jfi), ml), keli; keletas; nedauge-
pasirodymas: prisivaidinimas: dva- lis. | —ness,*. mažas skaiius: men-
sia. — candle, vaikšiojanti žvake- kumas; mažumas: trumpumas.
le (kuri, pruturingimoitii tikintu, Fez (fez), s. turkiška kepure.
pr, našaujanti mirt); klystugnis.
l Fiance (fi-an-se'), s. sužiedotinis.
Fetcher (f'or), s. atgabentojas. Fiancee (fi-an-se'), sf. sužiedotine.
Fete (fet), s. pokilis. Fiasco (fl-as'ko), s. nepasekmingas at-
Fetich, Fetish (fy'tiš). .«. stabas: dievai- likimas, išpildymas: nenusisekimas:
tis. fiasco.
Fetichism, Fetishism Uy'tiš-iz'm), *. Fiat (fai'St), s. sakymas; nusprendi-
jrarbinimas stab: stabmeldyste. mas.
Fetid (fet 'id ir fy'tid), adj. smirdas: Fib (fib), s. neteisybe; melagyste; me-
dvokis. I!
— ness, a smarve: dvokas. las; išmislas. j — , v. n. meluoti; iš-
Fetlock (fšt'lok), *. kulše: kulškuškis mislineti.
(arklio). Fiber, Fibre (fai'bor), *. strikta; gyslu-
Fetor (fy'tor), s. smarve: dvokas. te: valakna; silelis.
Fetter (fet 'tor), r. a. panioti. Fibril (fai'bril), *. striktele: gyslute:
Fetters (fet'torz), *. pi.paniai. plušelis; silelis; plaukelis.
Fetus (fy'ts), t. vaisius ({JKuom); ge- Fibrin (fai'brin), s. physioL cherr*. fibri-
malas. nas.
Feud (fjd), s. kruvina atgieža: krau- Fibrous (fai'bros), adj. striktuotas;
jagieža; vaidai: pyktis: sisenjusi plaušuotas; valaknuotas; turs gys-
kova; | [fief] lenas: valdyba: dva- lutes:turs gyslui (ar valakn)
ras. pavidal.
Feudal (fj'del), adj. feodališkas. Fibula (fib'ju-la), s. saga; sagute: |

Feudalism (fj'del-iz'm), *. feodaliz- anat. laibasis blauzdkaulis.

mas: feodališka systema. Fickle (fik'k'l), adj. netvirtas; nepasto-
Feudalist (fj'del-ist), s. palaikytojas vus; neramus; netvirt nuomoni.
feodalizmo. | —ness, s. nepastovumas; netvirtu-
Feudality (fj-dal'i-ti), s. feodališku- mas; nepastovumas nuomoni; nera-
mas: feodališka surdymo forma. mumas: n'ištikimumas.
Feudalization (fj-del-i-ze'šion), s. feo- Fico (fy'ko), *. špyga.
dalizavimas. Fictile (fik'til), adj. molinis, j — art, $.
Feudalize (fj'del-aiz), v. a. feodalizuo- mokslas lipdymo iš molio: puoda-
ti; paversti feodališka valdymo b- dirbyste. —
ware, moliniai išdirbi-
d. niai; moliniai indai.
Feudary (fj'da-ri), adj. leninis. | — , *. Fiction (fik'šion), pasaka; išmislas.
s.

= Feudatory. adj. išm išlytas:

Fictitious (fik-ti"šios),
Feudatory (fj 'da-to-ri), s. lenininkas: pramanytas; nuduotas. | —ly, adc.
vasalas, g —
, adj. leninis. išmislytai; pramanytai.
Feudist (fjd'ist), s. žinovas feodališk Fid (fid), *. mar. virbalas virvi ga-
ties. lams atraizgyti: baslelis; kuolelis.
Fever (fy'vor), s. karštis; karšiavimas; Fiddle (fid'd'l), s. skripka; smuikas:
karštlige. muzika. | — , v.a.n. skripkuoti:
Feverfew (fy'vor-fj), s. bot. drugžole. smuikuoti. | Fiddle-faddle, s. tušia
 Fiddler 256 Filaceous

šneka; varzojimas: niekai, e.n. nie- Fifteen (fif'tyn), adj. & s. penkiolika.
kus šnekti tauškti. ; Fifteenth (fif'tynM). a dj. penkioliktas;
Fiddler (fid'dlor), s. skripkorius; muzi- penkiolikis; penkiolikintas. ||
— , s.

kantas. penkiolikta dalis.

Fiddlestick (fid'd'1-stik), *. strykas; Fifth (Mth), adj. penktas. | — , s. penk-
smielas. ta dalis; kvinta {muzikoj).
Fidelity (fi-dTi-ti), s. teisumas; ištiki- Fifthly {Mth'li), adv. penktas.'
mumas; teisingumas. Fiftieth (fif'ti-e£A), adj. penkias-dešim-

Fidget (fidž'et), v. n. nerimauti; nerimti; tas.

švaistytis; mustikuoti. s. neri- ||
— , Fifty (fif'ti), adj. & s. penkios-dešim-
mavimas; besišvaistymas. tys.
neramus; nerim-
Fidgety (fidž'et-i), adj. Fig (fig), s. fyga; ||
niekniekis; špyga.
sts; mgsts švaistytis ia ir ten: Fight (fait), muštynes; mušis; kova.
s.

ant vietos nenuseds, nenustovs. \ —,v.n. [pret. & pp. fought], ko-
Fiducial (fi-dj'šel), adj. turs pasitik- voti; kautis; muštis; to shy, steng- —
jim; tvirtai pasitiks; tikras; tvir- tis nesuseiti arti; ištolo laikytis. ||

tas. v. a. kovoti; kauti; mušti; daužyti;

Fiduciary (fi-dj'ši-e-ri), adj. tvirtas; vesti kov; sumušti; to — the enemy,
tikras; neabejojs; turs piln pasi- mušti neprieteli; to one's way —
tikjim; nepajudinamas; ištikimas; through, sau keli prasimušti, pasi-
pavestas; patiktas.
||
— «. patik- ||
,
daryti; to —
it out, muštis iki pasta-
ros.
tasis; patiktinis; globjas.
Fie 'fai), interj. fe! geda! Fighter (fait'or), s. tas, kurs mušasi,
kaujasi, kovoja; kovotojas; kareivis.
Fief (fy f), s. lenas; valdyba.
s. laukas {tikroj
Field (fyld), ir prilygi-
Figment (fig'ment), s. išmislas; prama-
nymas.
namo) prasmj). I — v. n. išeiti ant ,

lauko; stoti kov. — glass, s, Figurable (fig'jur-a-b'l), adj. kam gali

jj

priduoti pavidal, form.

žironai. — lark, s. orn. vyturys. —
Figrai (fig'jur-el), adj. paveikslinis;
marshal, $. feldmaršalas, —officer, paveiksliškas.
s. štabo oficierius.
Figurate (fig'jur-et), adj. turs ap-
Fieldfare (fyld'fer), s. orn. kvieiole. sklembt form.
Fieldpiece (fyld'pys), s. vežamoji ka- Figuration (fig- ju-re'šion), s. suteikimas
nuole. apsklembto pavidalo; pridavimas
Fieldwork (fyld'uork), s. apkasas; tuo- formos.
laikine tvirtyne. Figurative (flg'jur-a-tiv), adj. paveiksli-
Fiend (fynd), s. nevidonas; nelabasis; nis;symboliškas; turs prilyginama
pikta dvasia; velnias; štonas. prasme; prilyginamas. — ly, adv. ||

Fiendish (fynd'iš), adj. nevidoniškas; prilyginamoje prasmj; prilygina-

piktas; štoniškas. ly, adv. nevi- ||
— mai.
doniškai; štoniškai. Figure (fig'jur), s. pavidalas; išveizdis;
Fiendlike (fynd'laik), adj. štoniškas. forma; paveikslas: figra; skaitline.
Fierce (fyrs), adj. umarus; žiaurus; I
— ,v.a. priduoti pavidal, form;
nuožmus. ||
— ly, adv. žiauriai; nuož- išreikšti, perstatytipaveikslais; iš-
miai. |
— ness, s. žiaurumas; nuož- rašyti paveikslais; išreikšti skaitli-
mumas; nuožmybe. nmis; —
to out, aprokuoti; išrokuo-
Fieriness (fai'6r-i-nes), $. ugningumas; ti; to — up, sufleti; surokuoti; su-
karštumas; ypatybe greitai užsideg- skaityti, f 0-J1, figruoti; rokuoti. ||

ti. Figurehead (fig'jur-hšd), s. laivo snapo

Fiery (fai'6r-i), adj. ugninis; kaip ug- paveikslas; | ypata, kurios vardu
nis; karštas; greitai užsidegs; bin- kitas naudojasi kaipo firma; atsto-
gus. vas tik iš vardo.
File (faif), *. dda; fleita. ||
— , r. n. d- Filaceous (fi-le'šos ir fai-le'šs), adj.
duoti. striktuotas; valaknuotas.
 , ,

Filament i r Financier

Filament Uila-nu'iit i. t. gtrikta; valak- Fillet (rii'lt), f. kaspinas: paryšys; |

na: silelis. minkštimas (msos): | juostele; druo-

Filbert (fil'bort), $. didelis lazdyno rie- žle; J
iin-h. juostele; lyste. J
— , V.a.

šuty s. parišti kaspinu; papuošti kaspinais:

Filch (fil), r. a. pavogti; pa^iuopti: pa- arch, apvesti juostele, lyste; pridirbti
šluoti. lyste.
Filcher (fil'dr). s. vagis: vagišius. Fillibeg (fil'li-beg), s. trumpas, škot-
File (fail),.*, eile: glit:
virtyne: stir j kalniei dvimas, sejonas.
ta [twantftu, ptuoUnu ntraiiiot\ Filling \filihg), adj. pripilds; užims
jmpii ri): pluoštas (popim); varsty- (viet, urd); pilds (tarnyst). j —
kla: viela {popieroms tuvarttjfti); su- *. pripildymas; tas, kuo kas pripil-
rašs: rejestras. On — tvarkonsu- , doma, iškemšama, užkišama, pri-
rinktas: tvarkoje laikomas. Rank kemšama; pripildomoji medega; |

unit—, paprastiejie kareiviai: pa- ataudai.

prastiejie snariai (partijos, drau- Fillip (fil'lip), s. spriktis. | — , t.a.
f/t/xte*). | — ,ant vielos,
v.a. varstyti spriktj kam duoti.
ant varstyklos; suvarstyti virtynen: Filly (fil'li), *. kumelaite.
sudti virtynemis, stirtomis; padti Film (film), plve: plekšnis; \ plonas
*.

atsakomon vieton, pagal numerius: silelis; vortinklis. |— v.a. apdeng- ,

surinkti numerius; sustatyti; sura- ti, aptraukti plve.

šyti. To —
a charge against oru pa- . Filmy (film'i), adj. pleviuotas; plekš-
duoti ant ko skund. To a peti- — niuotas.
tion, surašyti (ar paduoti) prašym. Filter (fil'tor), *. koštuvas; filtras. | —
|'.//. eiti eilioj paskui kits-kit. v.a. košti: filtruoti. \ r. n. koštis;
To — with, durmu sekti. sunktis.
File (fail), s. pielyia. | — , r. a. pieluoti Filth(\th), s. nevalumas: purias :skre-
(m pidycia); pielyti. tenos; puvsiai.
Filiai (fil' jei), adj. sniškas: dukriškas. Filthily (filth'i-Yi), adv. nešvariai: pur-
I
— ly, adr. sniškai; dukriškai. vinai; biauriai.
Filiation (fil-i-e'šion), s. vaikyste: sny- Filthiness (fiUA'i-ns), *. nevalumas:
ste; |
primimas suns; pasuniji- purvinumas; biaurumas: supuvi-
mas. mas.
Filibeg (fil'i-bg), s. = Fillibeg. Filthy (lth'i), adj. nevalus; nešvarus:
Filibuster (fil 'i- bos-tor), s. jri plši- purvinas: biaurus; supuvs.
kas: kariškas plšikas. | —,/•.//. už- Filtrate (fil' t ret), r. a. košti. Filter. =
siimti piešimu; veikti kaip kariškas Filtration (fil-tre'šin), s. košimas; fil-
plšikas. travimas.
Filiform (fil'i-form), adj. turs silelio Fimble, Fimble hemp (fim'b'l hmp), s.

pavidal. bot. pleiske.

Filigree (fil'i-gry), s. pagražinimas iš- Fimbriate (fim'bri-et), v.a. aprpinti
pintas auksu (ar sidabru); auksinis spurgais; spurguoti. | — , adj. spur-
(ar sidabrinis) išpynimas. guotas.
Filing (fail'ing), s. pielavimas: piely- Fin (fin), s. pelekas (žuvies); plunksna.
ios piaulas, pi. piaulai. Final (fai'nel), adj. galinis- galiausias:
FUI pripildyti; užpildyti; pri-
(fil), v. a. galutinas; paskutinis, j—ly, adr. ant
pilti; piln pridti;
| pildyti (tar- galo; ant gal galo: ant galo paga-
nyst); užimti (viet, urd); išpildy- lios; galutinai.
ti; atlikti (role). To — up, piln Finance (fi-niins'), s. finansai: pinigai:
pripilti, pridti, prikrauti; pripildy- emimai; turtas.
ti: užpildyti. | t. n. prisipildyti. | — Financial (fi-niin'šel), adj. finans škas:
s. pilnis: pilnumas: jiena (režimo).
|
pinigiškas. |
— ly, adr. finansiškai :

Filler (fil'or), s. pripildytoj as; kuo kas pinigiškai.

pripildoma; braukai: kamšai. Financier (fin-an-syr'), .*. finansistas: pi-
 , ,

Finback 258 Ficehook

niguoius. i'.n. vesti finansiškas

||
— , Finial (fin'i-el), *. arch. vainikas (ant
operacijas: užsiimti finansiškais da- bokšto tiršunes).
lykais. Finical (fin'i-kel), adj. perpuiks: puoš-
Finback (fin'bak), s. tool, bangžuve. nus; pasipts; pliuškingas.
Finch (fin), s. už vardijimas gie- maž (fin-i-kal'i-ti), *. puikumas:
Finicality

dani paukši: karalelis, dagil- puošnumas; pliuškingumas.

lis, etc. Fining (fain'ing), s. štriuopavimas;
Find (faind), v. a. [pret. d; pp. found], uždjimas pinigiškos bausmes; ||
va-
rasti, atrasti; surasti; užtikti; užeiti: lymas; šveitimas (metal,).
sužinoti; aprpinti; pristatyti kam
||
Finis (fai'nis), s. galas.
k. prieiti prie galo; nutarti. To Finish (fin'iš), r. a. baigti; pabaigti, [v.
|
— o su ieškoti; atrasti; susekti.
ut, j n. baigtis; pasibaigti. — , s. pabai-
||

To — fault with, peikti; barti. To ga; pabaigimas; apdirbimas.

To —
||

— one's rastis: jaustis.

self, Finisher (fin'iš-or), s. pabaigejas; ap-
gerai jaustis.
one's self well, ||
— , š. dirbjas.
radinys: atradimas. Finishing (fin'iš-ing), s. pabaigimas; ap-
Finder (faind'or), s. radjas; atradjas; dirbimas.
išradjas. Finite (fai'nait), adj. turs gal, rybas;
Finding (faind'ing), atradimas; radi- s. apsklembtas.
nys; U aprpinimas; užlaikymas: Finless (fln'ls), adj. be pelek; neturs
jur. nutarimas (prisiegdintj); |
pelek.
Finlike (fin'laik), adj. turs pelek pa-
—s, s. pi. darbo rankiai.
vidal; pelekus panašus.
Fine (fain), adj. gražus; dailus; puikus:
Finny (fin'ni), adj. pelekuotas; turs
vaiskus; plonas; plonutis; smulkus:
pelekus.
švelnus; minkštas; lengvas; lengvu-
Fir (fir), s. spyglinis medis: egle, pu-
tis. —
arts, gražioji dailenybe. | — šis. — tree, egle.
r. a. daryti gražiu, dailiu, vaiskiu,
Fire (fair), ugnis; gaisras; to make
*. —
plonu, smulkiu, švelniu; dailinti: ugn sukurti; to catch ; to take — —
ploninti; valyti. | — ly, adv. dailiai: užsidegti to set to, padegti; —už-
;

puikiai; plonai; smulkiai; delikat- kurti. D — alarm, s. gaisro signalas.

nai. — ness,*. dailumas; puikumas:
|| — box, s. peius (lokomotyvos). — bug,
plonumas; smulkumas; vaiskumas. g. padegjas. — damp, s. užsidegan-
Fine (fain), s. pinigine bausme; štriuo- ti (rtrexplioduojanti) garai.— engine,
pa; 1 In — , ant gal galo; ant galo
s. mašina ugniai gesyti. —escape, $.
pagalios, fl
— , r. a. uždti pinigine tais pabgimui išdegani nam.
bausme; štriuopuoti; nuštriuopuoti. — insurance, s. pirkimas (ar apser-
Finedraw^fain'dro), v. a. susiti teip, gjimas) nuo ugnies. — worship, s.
kad susiuvimo nežymt; nežymiai garbinimas ugnies. On—, degs: fig.
susiti. karštas; užsidegs. | —,v.a. uždegti:
Finedrawn (fain'dron), adj. nežymiai padegti; deginti; ugnies duoti; šau-
susitas; fig. mitrus; speculations. — ti. \ r. n. degti; užsidegti. To —up, ||

mitri spekuliacija. uždegti, c. n. užsidegti.

r. a.
Finery (fain'6r-i), s. papuošalai; pa- Firearm (fair'arm), s. ugnia šaujamas
šveitalai K
žaizdras (geležies liejiny-
; ginklas; šaudykla; karabinas; revol-
Siose). veris.
Finespun (fain'spSn), adj. plonai su- Firebrand (fair'brand), s. nuodgulis:
verptas;^, netikras; išsvajotas. degs pagalys; ||
kurstytojas; pade-
Pinesse (fi-nes'), s. gudrumas; klasta. gjas.
| — , gudruoti; gudrumais veik-
t./i. Firecracker (fair' kršik-or), s. ugnaspra-
ti; gudrumus panaudoti. gis; ugnatraškis.
Finger (fin'gor), s. pirštas. | — , D.«. Firefly (fair'flai), s. ent. šviesvabalis.

iupinti: kilnoti. | —bowl, s. inde- Firehook (fair'hfik), s. busokas; kriu-

lis pirštams numazgoti. kas: kriukis.
 ,

Fireman 259 Fitting

Fireman (fair'miin), ugnagesis. *. Fishing (fiš'ing), s. žuvavimas: žuvinin-

Fireplace (fair' pies), ». ugnaviete; pry- kyste: žvejyste: žveja.
žeda; židinys. Fishmonger (fiš'mng-gor), s. žuvinin-
Fireproof (fair'prf), adj. nedegs: nuo kas.
degimo apsaugotas. Fishskin (fiš'skin), 8. žuvies oda: »<"'.

Fireside (fair'said), s. pryžeda: židinys. ichtyosis.

Firewood (fair'ud), s. malka, pi. mal- Fishwife. Fishwoman (fiš'uaif, -um-en).
kos: kuras. 8f. žuvininke.
Firework (fair'uirk), s. feierverkas: Fishy (fiš'i), ad/. žuvingas; turs žuvies
priemoniška ULrnis. ypatybes.
Firkin (for'kin),s. bakute; bertainis Fissile (fis'sil), adj. skalus; plaišus.
(bakos); poška. Fissility (fis-sil'i-tit. •*. skalumas: plai-
Firm (form), adj. drtas; tvirtas; nepa- šumas.
judinamas. |
— ly, adv. drtai: tvir- Fission (flš'šin), .<. skaldymas; plaišio-
tai. |
—ness, s. drtumas: tvirtumas: jimas.
tvirtybe. Fissiped (fis'si-p6d), adj. d' s. skirtpir-
Firm (form), s. vardas (pirklystes na- Št is: skirtpedis.
rin); firma. Fissure (flš'šur), plyšys: spraga.
.«.
| —
Firmament (for'ma-ment), *. dangaus '•.". skaldyti: plaišyti.
skliautai; dangus. Fist (fist), 8. kumšia. — \ , v. a. mušti
Firman (for'man ir fir-man'), s. sulta- su kumšia; kumšioti.
no nusprendimas. Fisticuff (fist'i-kf), *• smgis kumšeia:
First (forst), adj. pirmas; pirmutinis: muštyne kumšiomis.
vyriausias; augšiausias. — adr. | , Fistula (fis'tju-la), s. dda; vamzdis: |

pirma; pirmiau; ant pirmos vietos. med. fistula.

At — išpradži. | — class, pirmos
, Fistulous (fis'tju-los), adj. kiauras; |

kliasos; pirmos eiles, —fruits, pir- m* d. fistulinis; fistul panašus.

mutiniai vaisiai; pirmutinis pelnas. Fit(fit),s.pripuolimas: priepuolis (ligos,
First-hand, iš pirmos rankos. First- etc.): paroksizmas: upas: mas: j |

rate, pirmos eiles: svarbiausias. tikimas: tinkamumas; pritikimas.

Firstling (forst'ling), s. pirmone: pirma- By — 8/ By — « and *tartx, mais:
gimis; pirmdelys; pirmutinis vai- pais. | — adj. atsaks: tinks: tin-
,

sius. kamas: atsakomas: pritinkamas. To

Firstly (forst'li), adv. pirmoj vietoj: make — pritaikyti: tinkamu (pa (da-
pirmas. ryti. To
,

be — to, tikti. | — , ta. tai-

Firth (i'orth), 8. jri lanka; jurii ran- kyti: pritaikyti: pririnkti: tinkamu
kove. padaryti: prirengti; tikti: pritikti.
Fisc (fisk), s. viešpatystes turtas; vieš- To — out, aprpinti viskuo reika-
patystes iždas. lingu; aprengti; ištaisyti; išrdyti:
Fiscal (fis'kel), adj. iždinis: fiskališkas. apšarvoti; išrengti. To up, pa- —
| — , s. užveizdetojas iždo: iždinin- daryti tinkamu: paretiirti: ištaisyti:
kas.
išrdyti. ( r. n. tikti; pritikti.
Fish (fiš), t, žuvis. | — , r. a. žuvauti;
Fltch, Fitchet, Fitchew (fi, -'fit, -ju),
žvejoti.
8. zool. šeškas; | šeško kailelis.
Fisher(fiš'or), 8. žuvautojas;žvejotojas;
Fitful (fit'ful), adj. upo pilnas; nerima-
žvejys.
stingas; neramus; nepastovus. | ly, —
Fisherman (fiš'or-man), •*. žvejys; žuvi-
adc. neramiai.
ninkas.
Fitly (f it'li), adv. atsakaniai: atsako-
Fishery (flš'6r-i), s. žvejyste; žveja; žve-
jone. mai; tinkamai; pritinkamai.
Fishgig (fiš'gig), b. žeberkle; persteke. Fitness (fit'nfis), ». tinkamumas: priti-

Fishhawk (fiš'hok), s. orn. žuvdra. kimas.

fishhook (fiš'hk), ». všas {meškeres, Fitter (fit 'tor), s. pritaikytojas.
palaidinio). Fitting (fit 'ting), s. pritaikymas; pi.
 ,

Five 260 Flamen

taisymai; taisos. | — , adj. atsako- Flag (flag), i: n. karoti; kaboti; nusvir-

mas; tinkamas. ti; ||
apsilpti; spkas žudyti, f
v. a.
Five (faiv), adj. & s. penki; penkeri; nuleisti žemyn; nukarti; | nusilp-
penketas. ninti; nuvarginti; sloginti; ||
plok-
Fivefold (faiv'fold), adj. penkeriopas. šiais akmenimis grsti. —, ||
s. vie-
||
— , adv. penkeriopai. liava; papartis; karna; f
plokšias
Fiveleaf (faiv'lyf), s. bot. penkiapirštis. akmuo (grindimui); j|
bot. ajeras.
Fix (fiks), v. a. pritaisyti; pritvirtinti; Fagellate (fladž'šl-let), r. a. pliekti; lup-
pridrutinti; užtvirtinti; padaryti; ti.

pataisyti; sutaisyti; parengti; pa- Flagellation (fladž-Sl-le'.ši6n), *. plieki -

skirti; apsprsti; išsirinkti (viet, bu- mas.

veine); spirti, smeigti {akis k). ||
Flageolet (fladž'o-16t), s. vamzdis; flei-
v.n. apsistoti; ant vietos stovti; ta.
sutiršteti; sukieteti. To on, ap- — j|

Flagging (flag'ging), *. grindimas; ak-

sistoti ant ko; nutarti; užgirti. D — menys grindimui.
s. sunkumas; apsunkintas padji- Flagginess (flag'gi-n6s), s. karumas:
mas. gležnumas: silpnumas.
Fixation (fiks-e'šion), s. pritvirtinimas; Flaggy (fliig'gi), adj. karus; nukars:
tvirtumas;
tvirtas stovis; sutiršti- ||
nusvirs; apsilps; silpnas; ||
ajarais
nimas; sukietinimas; sutirštejimas; apžls.
sukietejimas. Flagitious (fla-dži"šios), adj. piktas; iš-
Fixed (fikst), adj. pritvirtintas; tvirtai tvirks; nedoras; biaurus. f ly, adv. —
pastatytas; tvirtas: nepajudinamas; nedorai; biauriai. | ness, s. piktu- —
nejuds; nekruts; stovus; neatmai- mas; nedorumas; ištvirkimas; biau-
ningas; paskirtas; apsklembtas: rumas.
chem. stangus; tirštas: kietas; neišsi- Flagman (flag'man), s. tas, kurs vielu-
vedins; neištirpinamas. air, — ku ženklus duoda.
tirštas oras; angliarukšte. bodies, — Flagon (flag'on), s. pleka; bonka.
stangiejie (ar nelengvai ištarpina- Flagrance, Flagrancy(fle'grens, -gren-si),
miejie) knai. —
stars, stoviosios s.karštumas; užsidegimas: ||
žiauru-
žvaigždes. —
\y,adv. stoviai: tvirtai.
||
mas; biaurumas; didumas.
I
— ness, s. stovumas; tvirtumas; ne- Flagrant (fle'grent), adj. degas; karštas;
krutumas; stangumas. ||
žiaurus; biaurus; pasibaistinas. |

Fixing (fiks'ing),pritvirtinimas; pa-

s.
— ly,adv. karštai; su užsidegimu; ||

skyrimas; taisymas; tais, pi. tai- žiauriai; biauriai.

sos; papuošimai. Flagship (flag'šip), s. laivynes viršinin-

tais, ko laivas; vieliavinis laivas.
Fixture (fiks'tjur), s. pi. taisos:
Flagstaff (fliig'staf), s. vieliavos lazda.
prietaisos.
Flagstone(flag'ston), s. plokšias akmuo
Fizgig (fiz'gig), s. rakieta; išdykus
||

[grindimui); plyta.
mergaite: išdykle.
Flail (fiel), kultuvas; spragilas.
s.
Fizz (fiz), ©.», šnypšti. ||
— , .v. šnypšti-
Flake (flek), kuokštele; sluogsnelis;
s.
mas.
Fizzle (fiz'z'l), v.n. šnypšti: nepasiSe-
plnis: lustelis; of snow, snaigala: —
|
bot. gvaizdikas. — v. a. lupinei
kim nukentti: prakišti: — ||
,ne-•«.
||

sluogsneliais, lusteliais.
||
,

1 v.n. lupi-
i

pasisekimas; nepavykimas. netis.

Flabbiness (tiab'bi-nes), *. minkštumas; Flaky (flek'i), adj. susideds iš sluog-
gležnumas sneli, lusteli.
Flabby Cfliib'bi), adj. minkštas: sugle- Flambeau (fliim'bo), s. deganti dervok-
bs; gležnas. šne.
Flaccid (flak'sid), adj. minkštas: karus: Flame (flem), *. liepsna; ugnis. ||
— .
<\

gležnas; suglebs. n. liepsnoti; degti.

Flaccidity (flak-sid'i-ti), r. k ar urnas; Flamen (fle'men). *. tiaminas: kunigas
gležnumas; suglebimas. (senot. Rom. ).
 ,,

Flaming 261 Flavor

Flaming (flm'ing), adj. liepsnojs: de- šias šonas (kardo, lub kar- etc.); |

—
|y, adv. liepsnojaniai: da- ta; lubos; užlos; | paikšas; pusgal-
laniai. vis; | mus. pusiautonis. | , a<lj. tu- —
Flamingo (fla-min'go), *. orn. raudonoji rs lyg, plokši
pavirš; lygus;
'
žsis; flamingas. plokšias; suplotas; lygus su žemo:
Flammivomous (nam-miv'o-mos), adj. su žeme sulygintas; ant žems par-
ugnimi vemis; ugnia spiaujs. puols; išsitiess: parblokštas; su-
Flamy (flm'i), adj. liepsninis; liepsno- naikintas: išardytas; | lkštas; sek-
tas. lus; paikas;tušias; nusistelbs: nu-
Flange (flandž),*. užkarpa; rinke. | — stalbs; silpnas; | mus. nužemintas
padaryti užkarp, rink. (tonas); | aiškus; akylandus;tiesmo-
Flank (flank), slpsna; paslpsnis:
•*. kas; grieštas. | —,ad>\ aiškiai; sta-
šonas. | — i\n. prie šono stovti: iš
, iai; tiesiog. | Flat-bottomed, adj.
šono užpulti; iš šono pridengti, | r. lkštadugnis. Flat-cap, s. plokštke-
rubežiuotis; susiftlieti; gretintis.
n. puris (uivardijimas Londono miestel-
Flannel (flan'nl), *. flanele [audekku). n). Flat-headed, adj. plokšiagal-
Flap (flap), s. skvernas; skvetas; skly- vis.
pas; sparnas (stalo); | pliaukštersi- Flatfish (fliit'fiš), s. icht. plek^te.
mas: tekšteljimas; užgavimas. | — Flatiron (flat'ai-drn), prosas. *.

t.a.n. tk>ti kma kuo; tk-terPti: Flatly (flat'li), adt. lygiai: plokšiai;
plasnoti: plastenti (sparnai*); nukar- lkštai; sekliai: paikai; staiai; tie-
ti; nuleisti; nusikarti; nusvirti: nu- siog; tiesmokai.
dribti. | Flap-eared, su nudribusio- Flatness (flat 'nes), *. lygumas; plokštu-
mis ausimis; nulpausis. mas; lkštumas; seklumas; paiku-
Flapjack (flap'džiik), s. blynelis; plyc- mas; nusistojimas; nusistelbimas.
kas. Flatten (fliit'tn), r. a. (pa)daryti lygiu,
Flare (flr), žybioti; mirgti (sale.
r. n. plokšiu; ploti; su-, priploti; lyginti;
apie Švies); žibti; žrti; tvyskti: nustelbinti; mus. pažeminti (bals,
J
kyšoti. | — , *. žrjimas; tvyskji- ton). | t. n. nusek-
plotis; susiploti;
mas. | —up, upas; užsidegimas. ti; nusistoti; nusistelbti; nustalbti.
Flash (niiš), r. n. bliksterti: žybterti: Flatter (flat'tor), r. a. meilumus kum
žaibuoti; sužaibuoti. | r. u. mtyti: kalbti; glamonti; saldžodžiauti:
mesti (žaibus, švies): pasisti; palei- saldliežuvauti; pakelti vilt. \—,s.
sti. | —
, s. žybiojimas; žaibavimas: rankis kam su-, priploti, sulyginti:
žybterejimas; bliksterjimas; | dar- plotuvas.
ki kalba; žargonas. | , adj. blizgus — Flatterer (flat'tor-or), s. glamonetojas:
bet pigus; dvs
pigius blizguius: saldžodžiautojas; saldliežuvis.
blizguiais pasipuošs. house, — Flattery (fliit'tor-i), s. glamone; saldžo-
ištvirkli namai; plšik lizdas: džiavimas; saldi iežuva vi mas.
kekšnamis. Flattish (flat'tiš), adj. paplokšias: tru-
Flashy i'flaš'i), adj. trumpai žibs; trum- put plokšias.
po spindjimo; | karštas' mus: Flatulence, Flatulency (flat'ju-lens, -len-
staigus; | puošnus; žibs; žvilgs. si), s. gazai; vjai (pt); išptimas:
Flask (flask), s. bonka; plka; indas: tuštumas.
| parakinyia; | smiltinyia (gdtii Flatulent (fliit'ju-lent), adj. gimds ga-
Uejinyiose). zus viduriuose; išpuis; išpustas:
Flasket (fliisk't), *. pintin; | pleku- tušias.
t. Flatwise (flat'uaiz), adv. su plokšiaja
Flat (flat), v.a. ploti; pri-, suploti; ly- puse.
ginti; sulyginti; | stelbti; nustelbti. Flaunt (flant ir flont), v.a.n. puikauti:
| v.n. plotis; susiploti; supliukšti: didžiuotis; pstis išdidumu.
nuslugti; suslugti. | — , s. lyguma: Flavor (fle'vor), s. kvepjimas; kvap-
sekluma: plokšioji pus; plok- snys: skonis: skanumas. | — . t.a.
 Flavorless 262 Flight

suteikti kam priimni kvap, skon: Fleeting (flyt'ing), adj. greitai prab-
paskaninti. gs; nykus.
Flavorless (fle'vor-ls), adj. neturintis Flense (flens),v. a. bielyti od; nuimi-

kvapo, skonies. nti taukus (bangzuvi, etc.).

kvepis; tu-
Flavorous (fle'vor-6s), adj. Flesh (flš), s. mesa; knas. | — v. a. ,

rs priimn kvap, skon; skanus. mesa maitinti; šerti; pratinti; nu-

Flaw (flo), s. plyšys; plyšimas; spraga; mesineti; krauju sutepti; krauju pa-
||
yda; kliautis; dme. | — , v. a. plai- sotinti.
šioti; piešti. Fleshiness (fl§š'i-nSs), s. msingumas;
Flawy (flo 'i), adj. plyšiuotas; spraguo- storumas.
» tas; suskils. Fleshless (flžš'ls), adj. be ms; su-
Flax (flaks), s. linas; collect, linai. dživs; kudas.
Flaxen, Flaxy (flaks"n, -i), adj. lininis; Fleshliness (flš'li-nSs), s. kniškumas;
kaip linai. geidulingumas; kniški pageidimai.
. Flaxseed (flaks'syd), s. semuo (lino); pi. Fleshly (flSš'li), adj. kniškas; geidu-
smenys. lingas; gašlus.
Flay (fleJ), v. a. lupti; bielyti. Fleshy (flš'i), adj. msingas; kuningas;
Flayer (flee' or), s. bielytojas; skurlupys. storas; tuklus.
Flea (fly), s. blusa. | Flea-bitten, adj. Fletch (flš), v. a. pritaisyti plunksnas
blus sukandžiotas; margas; šlakuo- (vilyiai).
tas. Flew (flj), pret. nuo Fly.
Fleabane (fly'ben), s. bot. šiušele. Flews (fljz), s. pi. šuns viršutini lu-
Fleam (flym), kirstukas. s.

taškas; dme; šlakas. 1

p padribos.
Flex (flSks), v. a. lankstyti; lenkti.
Fleck (flek), s.

—,v.a. šlakuoti; taškuoti; sutepti. Flexibility (fleks-i-bil'i-ti), s. lankumas;

Flection (flek'šion), s. lankstymas; su- liaunumas.
linkimas. adj. lankus; liau-
Flexible (fleks'i-b'l),
Fled (fl6d), pret. &pp. nuo Flee. nus; pasiduods; palankus. | —ness,
Fledge (flšdž), v. a. apiplunksnuoti; ap- s. = Flexibility.
rpinti plunksnomis, sparnais. |
r. lankus; palankus.
Flexile (flks'il), adj.
n. plunksnuotis: apsiplunksnuoti. Flexion (flek'šidn), lankstymas; lenki-
s.

Fledgeling (fledž'ling), s. paukštytis. mas: sulenkimas; iš-, lenkimas;

Flee (fly), 'v.a.n. [pret. & pp. fled], perlenkimas.
bgti; pabgti; išbgti. Flexor (flks'or), s. anat. lenkiamasis
Fleece (flys), s. vilna. ||
— , v. a. viln raumuo.
kirpti: | lupti; piešti. Flexuous, Flexuose (fl8k'šu-8s, -os).
Fleecer (fly'sor), s. plšikas; lupikas. adj. išlankstytas; vingiuotas; vingu-
Fleecy (fly'si), adj. vilnuotas. riuotas.
Fleer (Ayr), v.a.n. šydyti;šydytis; juok- Flexure (flk'šur),s. lenkimas; sulenki-

tis iŠ ko; išjuokti; apjuokti. ||

— , .*. mas; lenkimas; perlinkimas.
pašyda; apjuokas; apjuokimas. Flick (flik), v. a. sudrožti; sušveisti (bo-

Fleerer (flyr'or), s. besišydytojas; išjuo- tagu); nudaužyti.

k j as: apjuok j as. Flicker (flik'or), v. n. plastenti: plaz-
Fleeringly (flyr'ing-li), adv. su išjuoki- denti* mirguoti; žibsnoti.
| | — , s.

mu; su pasityiojimu. plazdenimas; žibterejimas;

|| | orn -

Fleet (fly t), v. a. putas graibyti, griebti; geltonsparnis genelis.

smarkiai paviršiu ginti, varyti; Flickermouse (flik'dr-maus), s. zool. šikš-
lengvai pavirš palytti. v. n. smar- ||
notsparnis.
kiai bgti, skrieti, skristi. t. ||
— , Flier (flai'or), «. skraidžiotojas; begio-
laivyne. — adj. greitas; smarkus;, tojas; pabglis; bglys; mech. sib-
| negilus; seklus. —ly, adv. greitai;
|
gimo ratas.
smarkiai. H
— ness, greitumas;
s. Flight (flait), .v. begšta; bgimas: pab-
spartumas; smarkumas (bgio). gimas; lkimas; skridimas; skraidy-
 ,,
. ,

Flightiness 263 Flocculence

mas. To put to —
; To turn Uj — Flinty (flint 'i),adj. titnaguotas: titna-
bgti; nuvyti.
priversti To take — ginis; kietas kaip titnagas: kietos
pabgti. —
of birds, paukši bu- -irdies: beširdiškas: žiaurus.
ris, pulkas. Flip (flip), s. ypatingas gris sutaisytas
Flightiness (flait'i-nes), s. kngvamany- iš alaus, degtines, etc., užšildytas
st; nepastovumas: atmainingumas. kaitinta geležimi. | , v. a. [prtt. d- —
Flighty (flait'i), adj. greitai prabgs: pp. flipped], sprikteleti: sprikiu
nepastovus: nykus; lengvamaniškas; duoti, užgauti.
svaigulingas. Flippancy (flip'pen-si), #. bglumas:
Flimsily (flim'zi-li). adv. silpnai: netvir- gludumas {kalbos); kalbumas: daug-
tai. žodingumas; tuštumas; nuobodu-
Flimsiness (flim'zi-n6s), *. silpnumas: mas.
netvirtumas: menkumas; paviršuti- Flippant (flip'pent), adj. gldžios kal-
niškumas; seklumas. bos; gldžiai ir greitai kalbas; kal-
Flimsy (flim'zi), adj. silpnas; netvirtas: bus; daugžodingas; tušias; nuobo-
menkas; seklus; tušias. dus. | ly, —
adr. gldžiai; daugžo-
Flinch (flin), r. n. atsitraukti; vengti; dingai; nuobodžiai. | ness, s. — =
bandyti išsisukti. Flippancy.
Flindermouse (flin'dor-maus), s. šik-- Flipper (flip'por), *. zooL besiyrimo
notsparnis. sparnas; pelekas.
Flinders (flin'dorz), s. pi trupiniai; ske- Flirt (flort), v.a. blaškyti; blokšti; me-
veldos; druzgai. sti; taškyti; tkšti: vduoti; mosuo-
Fling (fling), t.a. [pret. pp. £Lxe], & ti; | tpioti; tupinti apie k; lip-
blaškyti; blokšti; metyti; mesti šniautis: kokietuoti: skraidyti. | —
svaidyti: sviesti: paleisti (iš rankos); s. metimas; bloškimas; mostersi-
mesti; leisti (ii sars); numesti: par- mas; greitas pasikrutinimas: | tup-
mesti; parblokšti (ant žemes); apvei- iotoja; kokiete.
kti; apgalti; sunaikinti. To — Flirtation (flor-te'šin), *. tupiojimas:
about, metyti visas puses; išm- besilipšniavimas; kokieterija;
tyti: išblaškyti. To — avuay, nume- švaitymas; besišvaitymas; mojavi-
sti Šalin: atmesti. To — do u/n, nu- mas.
mesti ant žemes; parmesti; parblok- Flit (flit), r. n. greitai bgioti: skraidy-
šti: sunaikinti: suardyti. To —off, ti; nubgti; nuskristi; praskristi:
sutrikdyti; nepataikyti; pdas pa- pralkti; pereiti iš vienos vietos
mesti; atsikratyti ko. To — open, su kit; pasitraukti.
smarkumu atverti (duris). To —out, Flitch (fli), s. paltis (lašini).
išmesti; išblokšti; išduoti (bals); iš- Flitter (flit'tor), s. skuduras; lupata:
tarti. To — up, apleisti; pamesti; šmotelis.
atsisakyti nuo ko. \ , r. n. blašky- — Flittermouse (flit'tor-maus), *. šikšnot-
tis; metytis; spardytis: zilioti; me- sparnis.
stis: pulti. To —
out, iššokti; išbg- Float (flot), s. kas ant vandens pldu-
ti: išpulti; koliotis. riuoja: plduras:pld; sl; trop-
Fling (fling),metimas; bloškimas;
s. tas; | medin keln (mrinink). |

spyrimas; spyris; besispardymas: — , plaukyti: plduriuoti. | v.a.

r. n.
besimetymas; kandžiojimas; pik-
| plukdyti; vandeniu leisti; | užtvin-
tas apjuokimas. To hare one's — dyti: užtvenkti; | medine kelne ly-
turti savo linksmybes; pilnai prisi- ginti (tink).
linksminti. Floating (flot'ing), adj. plaukiojs:
Flint (flint), s. titnagas. plduriuojs; palaidas.
Flintiness(flint'i-nes), s. kietumas: kie- Floaty (flot 'i), adj. plaukis; plduriuo-
taširdis: beširdyste. js; lengvas.
Flintlock (flint'lok), *. titnaginis gai- Flocculence (flok'kju-lens), *. pukuo-
dys (Saudgkb*); titnagine šaudykla. tumas.
 ,,

Flocculent 264 Flower

Flocculent (flok'kju-lent), adj. pkuo- Flotage (flo'tedž), s. tas, kas ant van-
tas. dens plaukioja; sele; troptas.
Flock (fl6k), s. kuokšt; pluoštas; Flotation (flo-te'šion), s. plaukiojimas:
straipsnis (viln, plauk); krva: \\ plduriavimas; plukdymas.
pulkas (avi, paukši); buris; kai- Flotilla (f lo-til'la), s. nedidele laivyne;
mene; varsa.
(1
—, v. n. rinktis || žaginys.
krva; susirinkti. Flotsam, Flotson (flot'sem, -son), s.

Floe (flo), s. plaukianti ledai; ledo ly- plaukiojanti ant vandens paviršio
tis. daigtai nuo sudužusio laivo.
Flog (flog), v. a. pliekti; lupti; plakti: Flounce (flauns), s. brinda; aprumbas;
perti. apsodas (sejono); plumpterejimas ||

Flogging (flg'ging), s. pliekimas; peri- ( vanden); pliaukšterejimas. — ,t\ ||

mas; pyla. a. brinduoti aprumbuoti apsodinti

; ; ;

Flood (flod), s. vandens sriove; van- apkvolduoti. v. n. plekšnoti; talaš-

||

dens išsiliejimas; pat vinys: tvanas: kuotis; J tampytis; blaškytis; tsy-

pripludimas. — v. a. užlieti; už-
||
, tis.
tvenkti; aptvindyti. Flounder (flaun'dor), s. besitasymas:

Floor (flor), s. asla; grindys; klojimas; besitampymas; besiblaškymas; J

| lubos; augstas (nam): vieta sta- ||
icht. plekšte. ||
— , v. n. tampytis; t-
tymdavystes buto snari (Sue. sytis; blaškytis; voliotis.
Valst.); I balso tiesa; to take the — Flour (flaur), s. miltai. ||
— , v. a. malti;
balsa paimti; pradti kalbti. | — pikliuoti: sumiltuoti; miltais pabar-
v. a. asla ()deti; paversti; parblokšti; styti.
parmušti ant žemes; nutildyti. Flourish (flor'iš), v. n. žydti; klezdeti;
Flooring (flor'ing), s. djimas aslos; tarpti; puošniais žodžiais
bujoti: ||

grindys; medega aslai iškloti. kalbti; panaudoti augštus, puoš-

Flop (flop), v.a.n. plekštelti; tekšte- nius išsitarimus, žodžius (kalboje,
reti. | —,s. tekšt erj imas. rašte); daugžodžiauti; pagyrunauti:
Flora (flo'rii), s. flora; augmenys. didžiuotis; girtis; ||
vingiuotis: rai-
Floral (flo'rel), adj. augmeninis; žoli- tytis; vingi-vinges daryti; žaisti; ||

nis. preliudiruoti (sak. apie muzik). |

Florescence (flo-rs'sens), s. žydjimas. u. a. švitruoti; švituoti; mojuoti. ||

Florescent (flo-reVsent), adj. žyds. — , s. papuošimas; papuošalas; išvin-

Floret (flo'rt), s. bot. žiedelis; priežie- giavimai; vinges; kvietkos (išvedžio-
dis. tos plunksna); mus. preliudija; |
Floriculture (flo'ri-kol-tjur ir flor'i-), švitravimas; mojavimas.
8. kvietkininkyste; auginimas žj- Floury (flaur'i), adj. miltuotas; miltin-
dini žolyn. gas.
Florid (flor'id), žyds; skaistus;
adj. Flout (flaut), v.a.n. šydyti; šydytis;
puošni ngas: puikus; eloquence, — juoktis; ant juok laikyti. ||
— , s.

puiki iškalba; puikiais žodžiais kai- besišydijimas; pašyda; išjuokimas:

šyta kalba. —ness, s. skaistumas.
||
apjuokas.
Floridity (fldr-id'i-ti), s. skaistumas; Flouter (flaut'or), s. besišydytojas; iš-
puošningumas; puikumas. juokejas.
Florin (flSr'in), s. fliorinas (pinigas). Floutingly ( flaut 'ing-li), adv. su išjuo-
Florist (flo'rist ir flr'ist), s. kvietki- kimu; su pasityiojimu.
ninkas; kvietkius; 1 aprašintojas Flow (floM), 9.n. teketi; bgti: plaukti:
floros. ištekti; paeiti; plazdti; plev- ||

Flosculous (fl6s'kju-16s), adj. susideds suoti. | v. a. aptvenkti; užlieti; ap-

iš keleto maž žied. tvindyti. J , —
s. tekjimas; tkme:
rloss (fl6s), s. upelis; | bot. barzda sriove; patvinimas: pripludimas.
(kukurzo). \
— silk, s. palaidi šil- Flower (flau'or), s. žiedas (žolyno): žo-
kai. lynas; kvietka. | — , r. n. žydti: žic-
 , ,

Floweret 365 rLttcr

dus leisti: klezdeti. | c. a. žolynais, Fluor (flj'r), s. = Fluorite.

kvietkomis puošti. Fluoric (flju-or'ik), adj. chem. fliuori-
Floweret (flau'6r-6t), s. žiedelis: kviet- nis. — acid,
chem. fliuorine rgštis.
kolis. Fluorine (flj'6r-in), s. chem. fliuoras:
Flowering (flau'or-ing), adj. žyds. | — ft oras.

*. žydjimas. Fluorite (flj'6r-ait), *. min. fliuoritas:

Flowerless (flau'6r-16s), adj. nežyds: skyst akmenis.
neturs žied; bežiedis. Flurry (flor'ri), c. smarkus paputima-s:
Flowerpot (flau'6r-pot), s. puodas (kriet- <rusis (cejo); lytus, sniegas su veju: j
boMš) vazonas.
; sujudimas; subruzdimas; sumiši-
Flowery (flau'6r-i), adj. žieduotas: žie- mas. | — v.a. sujudinti.
,

d pilnas: žyds; žiedrus. Flush (floš), muštis; ver-

r.«. teketi;
Flowing (flow'ing), adj. teks; bgs; stis: lietis: raudonuoti:
išsilieti; |

plaukis; sriovens. | — , *. tekji- paraudonuoti; parausti; | purptelti:

mas. purpsti; skraidžioti. | r. a. užlieti:
Flown (flown), adj. išlks: išskrids: užtvindyti; užtvenkti :| raudinti; nu-
pabgs; |
puikus; išdidus: pasip- raudinti; raudonu padaryti; | suju-
ts. dinti: padilginti (keno saugarbyste.
Fluctuate (flok'tju-et), c. n. vilniuoti: etc.); | pabaidyti; pakelti (paukšt
sibuoti: | n'išdrsti; neišsitiketi: muliioneje). | — *. smarkus tekji- ,

ant abejo bti; abejoti. mas; pritekejimas: pripludimas; be-

Fluctuation (flok-tju-e'šion), *. sibavi- simušimas; išsiveržimas; ofjoy, —
mas; vilniavimas; | abejojimas: ne- džiaugsmo išsiveržimas; didis
išdrsimas; neišsitikjimas. džiaugsmas: didi linksmybe; | pa-
Flue (flj), *. dmtraukis: liuktas: raudonavimas; raudonis (veido); |
pkas, pi. pkai: pavilnis. buris pakelt paukši (medžionj);
Fluency (flj'en-si), *. gludumas: beg- | vienokia most is (kort). [ — , adj.
lumas (kalbos). gaivus; gyvumo pilnas; skaistus; |
Fluent (flj'ent),adj. gludus; bglus; gausus; turtingas; duosnus: | lyg-
— speech^ gludi kalba. \ — ly, adt. malis; lygus; lygus su kitu paviršiu:
gldžiai; bgliai. | vienos most ies (kortos).

Fluff (flof), *. pkas, pi. pkai. Flushness (flš'nes), s. gaivumas: gra-

Fluffy (flof'i), adj. pkuotas: kaip p- žumas; skaistumas; turtingumas;
kai: minkštas. gausumas; duosnumas.
Fluid (flju'id), *. skystis; tekalas. | Fluster (flos'tor), v.a. užkaitinti; kai-
— , adj. skystas. |
—ness, •*. skystu- tinti (stipriais grymais); apkvaitin-
mas. ti; sujaukti. | c. n. kaisti; bti su-
Fluidity (flju-id'i-ti), $. skystumas; sky- judintame, neramiame padjime:
stis. nerimauti. [ — , s. karštis: karštu-
Fluke (fljk), s. karo noragas: | icht. mas; kaitimas; užsidegimas; suju-
plekšte; | uodegos pelekas (bangiu - dimas; sumišimas; netvarka.
ces). (fljt), fleita (muz. instr.);
Flute *. |
Flume (fljm), ». upe: sriautas: van- arch, grabute; vagute (stulpo). —
dens nuovada; šliuže. r. a. daryti vagutes, grabutes. t. n.
|
Flummery (flom'm6r-i), s. koše; koše'e: vamzdžiuoti; ant fleitos dduoti.
buza; | tušia kalba; zauna.
Fluted (fljt'd), adj. turs grabutes,
Flung (flong), pret. & pp. nuo Fling.
vagutes; | fleitinis; plonas: minkštas
Flunk (flonk), v. n. nepavykti; nenusi-
(balsas).
sekti: atsitraukti nuo ko; pamesti
(užmanym). \ —, s. nepavyki mas; Fluting (fljt'ing), s. grabutes; vagutes:
nepasisekimas; atsitraukimas. išvapojimai.
Flunky (flon'ki),*. liokajus; kalpas; Flutist ( t'l j t'ist), s. fleitistas.
pakalikas: ebatlaižis; | nesumanus Flutter (f lot 'tor), v.n. virpti: plasnoti;
spekuliantas. plazdenti; skraidžioti; skraidyti:
 ,

Fluvial 2C(i Foamy

plaujoti. mojuoti; vduoti:
| r.a. |
ti ant ko. To —open, staigu atsida-
sujudinti; sukelti; sujaukti; rpin- ryti. To — out, išbgti; iš saves eiti;
ti. | — s. plasnojimas: mojavimas:
, užsidegim pareiti; pasileisti kuo.
mosavimas; vedavimas; virpjimas: To let—, leisti; paleisti.
sujudimas. Fly (flai), s. muse; | lengvas vežimlis;
Fluvial, Fluviatic, Fluviatile (flj'vi-el, kabrioletas; j ilgis išpliektos vielia-
-at'ik, flj'vi-a-til), adj. upinis; up- vos; vejalo rodyklas; vjarodis; |
se gyvenas. mech. prietaisas mašinos judjimui
Flux (floks), s. priepludis {jri); tek- reguliuoti; reguliatorius; sibegimo
jimas; plaukimas; pldimas; bgi- ratas; blakštas. agaric, bot. mus-|j
—
mas; begis; | sutirpimas; suviri- mire; musiomiris. paper, popie- —
mas; chem. medega gelbstanti meta- ra, nutepta lipnia medega, musms
l suvirimui; med. pldimas: ft
gaudyti, —powder, milteliai mu-
bloody —kraujapludis; kruvinas
, sms nuodyti, —wheel, mech. si-
žy vatas. | —
adj. plaukis; nestovus;
, begimo ratas.
nepastovus; atmainingas. — r. u. , Flybane (flai'ben), «. bot. musegaudis;
gimdyti bgim, pldim; | virinti: musiomiris.
suvirinti (metalus). Flyblow (flai'blow), r.a. nudergti (sak.
Fluxation (floks-e'šion), s. pripludimas apie muses). \ —, s. muses peras: mu-
ir nubegimas. ses kiaušinis; mušas.
Fluxibility (floks-i-bil'i-ti), s. nuojiega Flyblown (flai'bloun), adj. musi nu-
suvirti, sutirpti: tarpumas (minera- dergtas.
h)- Flycatcher (flai'ka-6r), *. musegaudis
Fluxible (floks' i-b'l), adj. galimas su- (paukštis).
virinti, sutarpinti; suvirinamas: Flyer (flai'or), s. skraidžiotojas; begio-
tarpus (sak. apie mineralus). tojas; begunas; |
greitai bgio jas
Fluxion (flk'šin), *. tekjimas: pldi- trkis; | t repai; \ špules sparnai.
mas; ištekjimas; tas, kas išteka, Flying (flai'ing), s. skraidymas; laksty-

bga, plaukia: suvirinimas; sutal- ||

mas; bgiojimas; bgimas. — adj. ||
,

pinimas; suvirimas (metal,, ndnera- skrends; skraids; skraidžiojs; be-

ty)', | wed. kraujo pripludimas; |
giojs; bgs; lekis; greitai begio-
nuolatinis besimainymas; nuolatai js, bgs; greitas. — army, mil.
besimains rodymas, j —s,s.pl.>nath. skraidanioji armija. — bridge,
begalo mažas pasididinimas (ar pa- perkeliamas tiltas. — colors, iš-
simažinimas) besimainani kieky- pliektos, plasnojanios vieliavos.
bi; integrališkas diferenciališkas To come off with colors, išeiti su —
išrokavimas. pergale; atlikti juopasekmingiau-
Fluxional (flok'ši6n-el), adj. nepasto- siai. — squirrel, zool. skrendanioj i

vus; besimains: diferenciališkas. vovere.

Fly(flai), v. n. [pret. WEW.pp. flown] . Flyspeck (flai'spk), s. musešudis; mu-
skraidžioti; skristi; lakstyti; lkti; šas; fig. taškelis; šlakelis.
bgioti; bgti: išlkti; pabegrt i. |
r.a. Flytrap (flai' trap), *. slastai musms
lekdinti; (pa)leisti (or); bgti nuo gaudyti: \ bot. musegaudis, Dioncea
ko; pabgti nuo ko. [ To about, — uiuscipula.
bgioti; skraidyti; mar. sukintis: Foal (fol), s. kumeliukas; kumelys. ||

nuolatai mainytis (sak. apie vej). —,r.a.n. kumeliuotis.

To — at, bgti tiesiog ant ko; pulti Foam (fom), s. puta, pi. putos. | — , e. n.

ant ko; užpulti. To in the face of, — putoti, jj

v. a. daryti, kad putot:
[ akis mestis, pulti; akis badyti; už-
putodinti.
sipuldinti; smarkiai priešintis; Foaming (fom'ing), ». putojimas. ||
—
veikti tiesiog priešingai. To off, — iulj. putojs.

atpulti; atskilti; atsimesti; sukilti Foamy (fom'i), adj. putotas: apsiputo-

prieš k. To —
on, užklupti; užpul- js.
 ,

Fob Fool

Fob (fob), *. kisenius (fatfcrodžMo); |

mas; apkabinimas: sudjimas. | —
klasta. | — , r.,i. kvailinti; apgaudi- tuf. sulenkiamas; sulankstomas: su-
nti: prigauti. dedamas; suveriamas. chair, su- —
Focal (fd'keb, adj. <>pt. lokusinis. lankstomas krslas, —door, suve-
Focus (fo'kos), at. opt. fokusas: dega- riamos durys.
mas punktas: vidurys: centras. Foliaceous (fo-li-r-';6s>, </»(/'. turs lapo
Fodder (fdd'ddr), *. pabaras. \
—. <-.•'. pavidal; lap panašus; lapuotas.
Berti. Foliage (fo'li-edž), *. ootteet. lapai.
Foe (fo), s. priešius: nevidonas: ne- Foliate (foli-et), adj. lapuotas; lapin-
prietelius. gas. | — , v.a. lap išploti; |
pavil-
Foeman (fo'miin), priešius. •<. kti gyvsidabriu.
Foetus, =Fkti s. Foliation (fo-li-e'šion), «. išplojimas

Fog (fog), s. migla; kas: | atolas. | lapus; | bot. lap

susikrovimas; la-
— ,v.a. migla aptraukti: migloti: ap- pavimas: |
pavilkimas gyvsidabriu.
temdyti; | ant atolo ganyti. Folio (fol'jo ir fo'li-o), s. foliantas; la-
Foggage (fog'gedž), *. nunykus per- pas; šalis (knygox\.
nykšte žole. Folk, Folks (fok, foks). a collect. & pi.
Fogginess (fog'gi-nes), *. miglotumas. žmones; liaudis.
Foggy (fog'gi), ad. miglotas: kano- Folklore (fok'lor), *. žmoni pasakos,
tas. padavimai.
Fogy, Fogey, Fogie (fo'gi), #. senas at- Follicle (fol'li-k'l), #. bot. ankštele:
bukelis: prisilaikantis nudvt id- anat. krepšelis.
j; atgaleivis. Follow (fol'low), v.a.n. sekti paskui:
Foh (fo), interj. fe! fui! sekioti!
Foible (foi'b'l), *. silpnoji puse; yda. Follower (fol'loM-or), s. kurs paskui se-
mindžioti: paminti: pa-
Foil (foil), t. a. ka; pasekjas; šalininkas; draugas.
trempti; | apgalti: sumušti; suar- Following (fol'lou-ing), *. collect, pase-
dyti: niekus paversti: | atbukinti: kjai. | — , adj. seks.
nusilpninti; sugadinti. | — , *. nenu- Folly (fol'li), paikyste. g.

sisekimas; nepavykimas: ant niek Foment (fo-menf), v.a. ugdyti; kursty-

nujimas; | fechtuojamas kardas: ti: | med. šiltus prievilgus dti; kai-

rapierius; | žvries pdsakai; | me- tinti.

talinis laiškas (lapas); |
paauksas: | Fomentation (fo-men-te'šion), s. ugdy-
arch, išpiaustyti papuošalai. mas; paugdymas: sukurstymas; |

Foist (foist), r. n. sprausti: brukti: 'med. djimas šilt prievilg; sutini-

kišti; terpti. mas; kaitinimas; šiltas prievilgas.
Fold (fold), v.a. stulpuoti;sustulpuoti: Fond (fond), cdj. paikas; papaiks; |
sukvolduoti; sutraukti; suraukti: | paikai myls; labai prisirišs pru
sulenkti; sulankstyti; | apsupti: ap- ko; myls. To be of. labai myl- —
kabinti; | sudti: sukryžiuoti (ran- ti; labai mgti; didel pasimgim
kas); | suvaryti; uždaryti (asu tvar- turti. |
— ly, adr. su pasimgimu:
tan). \v.n. stulpuotis;susistulpuoti: meiliai. |
—ness, •*. didis prisiriši-
susirukšleti; susikvolduoti; susi- mas; didis myljimas; megimas;
lankstyti; susisukti. | —,s. stulpas: pamgimas; simyljimas.
raukšle; kvoldas; | apkabinimas: Fondle (fon'd'l), v.a. glamonti; my-
avi tvartas; avinycia. luoti.
Folder (fold'or), s. stulpuotojas: lank- Fondling (fnd'ling), «. glamonjimas:
stytojas: rankis popieroms lanksty- | my ltinis; lepinti nis.
ti. Font (f6nt), *. šaltinis; | krikštindis:
Folderol (f5Tdi-rol), *. nebtas daigtas; krikštinyia; | typ. kompletas (vie-
tušia pasaka. nokios ršies statom raidži).
Folding (fold'ing), *. stulpavimas: stul- Food (fud), s. maistas: penas; pašaras.
pas: kvoldas; lankstymas: sulenki- Fool (fl), *. paikius: kvailys; paikšas:
 Foolery 268 Forbid

juokdarys. To play the paikša — , Footway (ft'ue/), s. einamas kelias;

nuduoti; paikiaus role lošt i; juokus takas.
daryti. — , v.a. kvailinti; apgaudi-
|| Footworn (ft'uorn), adj. numintas; ant
nti. v.n. paikauti; paikuoti; juok-
I
koj pailss.
dariauti; juokus krsti. Fop (fop), s. puošnius; dabišius; pliuš-
Foolery (fT6r-i), s. kvailyste; paikšy- kis; paikius; prašmata; šmutas.
ste. Foppery (fop'por-i), s. pliuškavimas;
Foolhardihood, Foolhardiness (fThar-di- pliuškyste; prašmatyste; paikyste.
hd, -ns), s. beprotiškas drsumas. Foppish (fop'piš), adj. dabišnus; pliuš-
Foolhardy (fl'har-di), adj. beprotiškai kiškas: tušias; paikas. U — ly, adv.
drsus. dabišniai; kaip pliuškis; paikai.
Foolish (t'l'iš), adj. paikas. j
— ly, adr. — ness, s. dabišnumas; tuštumas; pai-
||

paikai. |
—ness, s. paikumas: paiky- kumas.
be. For (for), prep, del; dlei; už;
; iš; ant.
Foolscap (flz'kap), s. nedidelio forma- — me, man; kas atseina mans; —
to rašoma popiera. him, jam; — God's sake, del Dievo:
Foot (ft), s. [pi. feet], koja; pda; —fear, baimes; —
iš prie all that,

papde; mil. pstininkai. By — ; visko nežirint ant

to; — to; all the
— pilnai — as
||

On psias, pekšias; psioms, visai visiškai

icoi'ld, ; ; ;

žirint ant to; kadangi; —

,

pekšioms. — r.?i. trepsti; šokti; much as,

ant visados; — the most part,
| ,

||
eiti; psioms eiti. |
— . v. a. koja ever,

spardyti; spirti; paspirti; mindžioti: didesnje dalyj didesnes dalies.

; iš

minti; rokunda suvesti; surokuoti. As — kas ateina; kaslink. What

— kodl? kam? To pay —.užmo-
,

—
||

To abill, užmokti rokunda. To ?

— it, vaikšioti; eiti; šokti. kti. To hire — a day, nusamdy t i

Football (ft'bol), s. spardomas sviedi- ant dienos. To — JOT, plaukti sail

nys; žaisme spardomu sviediniu. N N. Eye — tooth — eye, toot Ji,

Footboard (ft'bord), s. pakoja: pami- ak už ak, dant už dant. —,conj. |

na. kadangi; todl kad; nes; nes.

Footboy (ft'boi), *. pazius; liokajus. Forage (for'edž), s. mil. jieškojimas
Footbridge(ft'bridž), ». einamas tiltas: maisto: furažas; maistas; pašaras. ||

lieptai. — , v. a. n. aprpinti pašaru; jieškoti

Footfall ft' f oi), .<*. žimrsnis: žingsnio maisto, pašaro; rinkti pašar; atimi-
(

garsas. nti nuo žmoni maist, pašar; api-

Foothold (fut'hold), ». tvirtu vieta ko- plešineti; piešti.
jai pastatyti. Forager (for'a-džor), s. mil. furažierius:
Footing (ft'ing), s. pakoja: tvirta vie- rpintojas maisto, pašaro.
ta kojai pastatyti; pamatas; papde. Foramen (fo-re'm6n), s. skylute.
Footlight (ft'lait), s. avanscenos žibu- Forasmuch as (for-iiz-mo' az), con), ži-
riai. rint ant to, kad; kadangi.
Footman (ft' man), k. pstininkas; tar- Foray (fr'eiir fo-rei'), s. siveržimas;
naitis. užpuolimas, | — , v.a. užpulti; si-
Footmark (ft'mark), t. pdos ženklas; veržti; piešti; naikinti (šal).
pda. Forbade (for-bed'), pret. nuo Forbid.
Footnote (ft' not), s. išnaša (apaia) Forbear (for-ber'), v. a. n. [pret. for-
knygos puslapio). boke; pp. forbokne], perstoti; pa-
Footpad (ft'pad), s. plšikas; vagis. liauti; vengti; susilaikyti; susival-
Footpath (ft'pad), s. takas. dyti; kantrum turti; švelniai apsi-
Footprint (ft'print), «. pdos atspau- eiti su kuo; H neklausyti; neboti.
d; atsispaudus pda. Forbearance (for-ber 'ens), s. susilaiky-
Footstalk (ft'stok), s. lapo kotelis. mas; susiturjimas; pakantrumas.
Footstep (ft'stSp), s. pdsakas. Forbid (for-bid'), v.a. [pret. forbade:
Footstool (ft'stl), s. kdute kojoms pp. forbidden], drausti; užginti:
pasidti; paminaite. uždrausti. God — / Dieve gelbk:
 ,

Forbidding MO Foreknow

Forbidding (for-bid'diug), adj. atsumias: Foreboding (for-bod'ing), *. prajauti-

šlykštus; biaurus. | — , «. uždraudi- mas; pranašavimas.
mas. Forecast (for-kasf), t. a. išanksto ap-
Forbore, Forborne (fdr-bor', -born'), ir. mstyti, aprokuoti: užmanyti; žvel-
Forbear. permatyti. | — (for'kast), *. ap-
gti;
Force (fors), *. spka; pajiega; prie- rokavimas, apmstymas išanksto:
varta; gvoltas; pi. kariškos pajiegos; žvalgumas: žvalga.
kariauna. | , —
v.a. versti; spirti; Forecastle (for'kas'l), s. mar. pry šakine
prispirti; priversti; spkas (ar prie- ant denio iškila pryšakine denio da-
;

vart) panaudoti; imti (gyti, apval- lis.

dyti) spkomis, prievarta: to one's — Foreclose (for-kloz'), v.a. išskirti: iš-

>ray through, prasimušti pro |
k; mesti; prašalinti; klitis statyti:
gvoltuoti; išgvoltuoti: išžaginti. To trukdyti; keli užkirsti; sustabdyti.
— away, spka nutraukti, nuvaryti, Foreclosure (for-klo'žur), *. išskyrimas:
nugabenti. 7q —
bach, atmušti, at- pra -alinimas: klitis; jur. atsaky-
stumti atgal: priversti atgal atsi- mas kam ties dlei praleidimo ra-
traukti. To — into, spka varyti, ko.
sprausti, kišti, stumti. To —out, Foredoom (for-dm'), v.a. išanksto nu-
spka išvaryti, išstumti, ištraukti. sprsti; paskirti; nulemti. | (for'- —
Forceful (fors' fui), adj. stiprus; smar- dm), s. išanksto padarytas nuspren-
kus: galingas. | ly, adv. —stipriai: dimas, nulmimas; išanksto nulem-
smarkiai; galingai. ta dalis.
Forceless fors'ls), adj. neturs stipru-
( Forefather (for'fa-tfA6r), *. pratevis.
mo, pajieg; silpnas. Forefend (for-fnd'), v.a. nukreipti:
Forcemeat (fors'myt), s. smulkiai kapo- prašalinti; sutrukdyti: neprileisti:
ta mesa; msos kimšiniai. užginti.
Forceps (for'seps), *. žnvples, dim. Forefinger (for' fin-gor), *. smilius (pir-
žnypliukes: repliukes. šta*).
Forcible (for'si-b'l), adj. stiprus; tvir- Forefoot (for'ft), *. pirmutine koja.
tas; galingas: energiškas; smarkus; Forefront (for'front), «. pryšakys.
daromas (ar padarytas) su spkos Forego (for-go'), v. a. [pret. forewent:
panaudojimu. —
entry, siverži- pp. foregone], palikti; pamesti:
mas. — ness, t. stiprumas; smarku-
| užmesti; apleisti; atsisakyti: | pirma
mas; spka; gvoltas. | Forcibly, ad c. eiti; pirmtakauti.
stipriai; energiškai; smarkiai; per Foregoer (for-go'or), s. pirmtakunas.
spk; gvoltu. Foregoing (for-go'ing), adj. pirmeins:
Ford (ford), s. brasta. | — , v.a. brai- pirmtakaujs.
džioti; bristi; perbristi. Foreground (for'graund), s. pryšakine
Fordable (ford'a-b'l), adj. bradus; per- dalis: pirmoji vieta.
bredamas; seklus. Forehand (for'hand), #. svarbiausioji
Fordless (ford 'ls), adj. neperbreda- dalis: viršyste; pirmutinyste: | ar-
mas. klio pryšakys.
Fore (for), adr. pirma; pryšakyj. | — Forehanded (for'hand-ed), adj. ankstus:
adj. pry šakinis; pirmutinis. tooth. — ankstyvas: laikinis; | pasiturintis;
pry Šakinis dantis. šiek-tiek prie turto.
Forearm (for'arm), s. rankos dalis nuo Forehead (for'd), s. kakta.
alkunesiki plaštakos. | — (for-arm), Foreign (for'in), adj. svetimas: sveti-
v.a. iš anksto apšarvoti, apginkluoti. mos šalies; pašalinis.
Forebear (for-ber'),«. pratevis. Foreigner (for'in-or), *. svetimšalietis;
Forebode (for-bod'), r. a. n. išanksto pra- ateivys.
jausti; pranašauti; lemti; nuprana- Forejudge (for-dž6dž'), c. a. pirm laiko
šauti. sprsti.
Forebodement (for-bod'ment), *. pra- Foreknow (for-no'), c.a. pirm laiko ži-
jautimas: pranašavimas. noti; permatyti.
 ,,

Foreknowledge 270 Forger

Foreknowledge (for-nol'edž), g. žinoji- Forest (for-est), s. giria; miškas. \ —

mas pirm laiko. adj. girinis; girios (s. yen.).
Forelady (for'le-di), s. perdetine. Forestall (for stol'), r. a. perspti; pra-
Foreland (for'liind), s. prykalnis: sala- lenkti; už aki užbgti; supirkti
va. pirm kit.
Forelock (for'lok), s. kuokšt plauk Forestay (for'ste/), s. mar. fokštagas.
ant kaktos; kuolelis; užplaiša.
|j
Forester (for'st-6r), s. girios sargas:
—
||

To take time by the urnai pasi- , girininkas; girios gyventojas.

naudoti kuo; progos nepraleisti. Forestry (for'6st-ri), s. girininkyste.
Foreman (for'man), s. viršininkas: už- Foretaste (for' test), s. priešskonis;pirm-

veizdetojas; darbo vedjas (dirbtu- ragavimas; prajautimas. — (for- ||

vse). test'), v. a. turti priešskon; pirmra-

Foremast (for'mast), s. mar. pryšakinis gauti;prajausti.
stiebas. Foretell (for-tT), v. a. n. pranašauti;
Foremost (for'most), adj. pirmutinis: pirm laiko pasakyti; išpranašauti.
pirmuiausias; pats pirmutinis. Foreteller (f or-tšl'6r), s. pranašautojas:
Foremother (for'motf/t-or), s. pramote. žynius.
Forenoon (for'nn), s. priešpietis. Forethought (iov'thot), adj. išanksto ap-
Forensic (fo-ren'sik), adj. teismiškas; galvotas. | — , s. apgalvojimas iš-
teisdariškas; juridiškas. anksto; permatymas; apžvalgumas.
Foreordain (for-or-den'), v,a. išanksto Foretoken (for-to'k'n), r. a. lemti; pra-
padavadyti, paskirti. našauti. ||
—
(for'to-k'n), s. pranaša-
Foreordination (for-or-di-ne'šion), s. pa- vimas; pranašaujs ženklas.
davadijimas (ar paskyrimas) iškal- Fore tooth (for tth), s. pryšakinis dan-
no. tis.

Forepart (for'part), s. pry šakine dalis; Foretop (for'top),s. iupra; pryšakiniai

pradžia. plaukai; kaktiniai kariai (arklio); |

Forerank (for'rank), s. pirmutine (ar mar. prymarsis.
pryšakine) eile: pryšakys. Forever (for-ev'or), adv. ant visada:
Forereach (for-ry'), v. a. mar. pralenk- ant amži; amžinai; visada.
ti. Forewarn (for-uorn'), v. a. persergti.
Forerun (for-ron'), v. a. pirma bgti; Forewit (for'ult), išmintingumas.
s.
pirmtakauti; apskelbti.
||
Forewoman (for'um-en), *. viršininke:
Forerunner (for-ron' nor), s. pirmtaku- perdetine darbo vedja (dirbtuvse).
:

nas.
Foreword (for'uord), s. prakalba; žen-
Foresaid (for'sed), adj. augšiau min-
ga.
tas.
Forfeit (for'fit), *. praradimas; prara-
Foresail (for'sel), s. mar. pryšakine buo-
das; nužudytas (ar konfiskuotas) da-
re.
lykas; atimtos tiesos; bausme ;štriuo-
Foresee (for-sy'), r. a. permatyti: išank-
sto žinoti.
pa; užstatas (lošoj). , v. a. nužu- ||
—
dyti; pražudyti; prarasti (tiesas).
Foreshadow (for-šad'ou), v. a. duoti to-
||

lim paveiksl to, kas bus, kas vyks ;

— , adj. nužudytas: prarastas; \ pa-
(busimus
puols bausmei, konfiskavimui.
atšešelinti; atvaizdinti
Forfeiture (for'fi-tjur), s. nu-, pražudy-
nuotikius, vyksnius).
Foreshorten (for-šort"n), v. a. pritrum- mas; praradimas; konfiskacija; |

pinti; sutrumpinti.
bausme; štriuopa.
Foreshow (for-šow'), v. a. išanksto rody- Forgave (for-gev'), pret. nuo Forgive.
ti, pranašauti, lemti. Forge (fordž), s.kalve; j žaizdras. | —
Foresight permatymas;
(for'sait), s. v. a. kalti; nukalti; jig. nuduoti;
prajautimas; apsižiurejimas pirm pramanyti.
laiko; apžvalgumas; atsargumas. *. kaljas; kalvis; /</.
Forger (for'džor),
Foreskin (for'skin), s. prieode. pramanytojas; nudavejas.
 Forgery 271 Forth

Forgery (for'džor-i), nukalimas; pra-

*. Formative (form'a-tiv), adj. padaromas:
manymas: nudavimas: klastingai padars: tveris: duods pavidal
nuduotas dalykas. pliastiškas.
Forget (f6r-g6f), r. a. [pret. forgot: Former (form'or), s. formuotojas; pa-

pp. forgotten], užmiršti. To— one's darytojas; tvrjas: | žiedalas.

self, užmiršti save: užsimiršti: nesi- Former (for'mor), adj. pirmesnis; pir-
valdyti savs. mutinis; pirmiau buvs, j ly, adr. —
Forgetful (for-get'ful), adj. maršus: už- pirma; pirmiau.
maršus. |
—ly, adr. užmaršiai, j
Formic (for'mik), adj. ehetn. skruzdeli-
— ness, 8. užmaršumas; užmarštis. nis. — acid, s. skruzdeline rugutis.
Forget-me-not (f6r-get'mi-n8t), s. bot. Formidable (for'mi-dii-b'l), adj. grs-
slepkute; dangaus ašarle. mingas; baisus. | Formidably, adv.
Forgetter (f6r-g6t'tor), s. užmiršelis: baisiai.
užuomarša. Formless (form'ls), adj. beforminis.
Forgive (for-giv'), t.a. {pret. forgave: Formula (for'mju-lii), *. formula; re-
pp. forgiven], atleisti; dovanoti. ceptas.
Forgiveness (for-giv'ns), s. atleidimas: Formulary (for'mju-la-ri), #. formulia-
dovanojimas; susimylejimas. ras.
Forgiving (for-giv'ing), adj. atleidus: Formulate (for'mju-let), r. a. formu-
mielaširdingas. |
— ly, «rfr. atleidžiai: liuoti.
mielaširdingai. | —ness, *. atleidu- Formulize (for'mju-laiz), r. a. formu-
mas; susimylejimas; mielaširdingy- liuoti.
ste. Fornicate (for'ni-ket). c. n. goslybauti:
Forgo (for-go'), r. a. [pret. forwent: kekšautis: svetimoteriauti. | — , adj.
pp. forgone], praeiti: apleisti: pa- areh. riestas; lenktas.
likti. Fornication (for-ni-ke'šion), *. kekšavi-
Forgot (fr-gof), Forget.
ir. mas; kekšyste; svetimoteryste.
Fork (fork), s. šakes; valgomos šaku- Fornicator (for'ni-ke-tor), s. kekšius:
tes; šaka. | — , r. n. šakotis. | r. a. keksini nkas.
šakmis kelti, kasti. Fornicatress (for'ni-ke-tres), s. kekše.
Forky (fork'i), adj. šakotas. Forray (for'ret ir for-rT), s. = Foray.
adj. pamestas: ap-
Forlorn (for-lorn'), Forsake (for-sek'), c. a. [pret. forsook;
leistas; pražudytas; pražuvs. | — pp. forsaken], apleisti; pamesti:
hope, s. buris parinkt kareivi, atsitraukti: atsisakyti.
siuniam (laike kares) pavojin- Forsooth (for-s7A'), adt. tikrai: št ik- i

giausi viet. ro.

Form (form), s. pavidalas: forma: mo- Forswear (for-suer'), t.a.n. [pret. for-
delis: žiedalas:kriesas; kvarma: for- swore; pp. forsworn], užsiginti:
matas. | — , r. a. suteikti pavidal, užsikeikti; neteisingai (ar kreivai)
form; formuoti: tverti: sutverti: prisiekti. To — one's self, neteisiai
sužiesti: sudaryti: sustatyti. | r. n. prisiegauti.
priimti pavidal; tvertis: formuotis: Forswearer (for-suer 'or), s kurs po pri-
darytis; susidaryti. siega užsigina, išsižada: kurs netei-
Formal (form 'el), adj. forminis: forma -
siai prisiekia; kreivaprisiegis.
liškas. | —
ly, adv. formališkai.
Fort (fort), *. tvirtyn; drutviete: pi-
Formalism (form'el-iz'm), s. formaliz- lis; fortas.
mas.
Forte (for' te), adv. mus. garsiai; smar-
Formalist (form'el-ist), *. formalistas.
kiai.
Formality (for-mal'i-ti), s. formališku-
mas. Forth (forth), adt. pirmyn: tolyn; ša-
formavimas:
Formation (for-me'šion), *.
lin; laukan. And so — , ir teip to-

sudarymas; sutvrimas; sužiedimas; liau. To bring — ,aikšt

išvesti:
sudjimas: | formacija; susižiedi- (ar Švies) išvesti, išgabenti: pada-
mas; pasidarymas. ryti; išduoti; gimdyti; pagimdyti.
 ,

Forthcoming 272 Founder

To come — , aikšt išeiti: pa-
išeiti; Forwarder (for'uord-6r), s. paskubinto-
sirodyti; apsireikšti. To put — jas; rpintojas; šelpjas; globjas:
leaves, lapus (iš)leisti. To step — pasiuntejas (tavor).
pirmyn eiti; pryšak išeiti. To set Forwards (for'uordz), adv. Forward. =
— on a journey, leistis kelionn. Fosse (fos), s. griovis; grabe; ravas:
Forthcoming (for/Zt'km-ing), adj. turs | anat. kaulo duobute.
tuojau pasirodyti; aikšt išeins; Fossil (fos'sil), adj. iškasamas. ||
— , g.

pasirods; apsireiškis. iškastas daigias; pi. iškasamos lie-

Forthwith (forth-mdh'), adv. tuojau; kanos: iškasynos.
veikiai. Fossiliferous (fos-sil-if'6r-6s), adj. susi-
Fortieth (tor'ti-th), adj. keturias-de- deds iš iškasyn; talpins savyj iš-
šimtas. kasamas liekanas.
Fortification (for-ti-fi-ke'šion), s. apdru- Fossilize (fos'sil-aiz), v a. suakmene-
tinimas; drutviete; tvirtyne. dinti; akmen paversti. | v. n. su-
Fortify (for'ti-fai)), v. a. apdrutinti; s- akmeneti; akmen pavirsti.
drutinti; pastiprinti. Foster (fos'tor), v. a. penti; auginti:
Fortitude (for'ti-tjd), s. tvirtybe; šir- ugdyti; auklti; globetis. j—, adj.
dies tvirtumas: drsybe. aukljas; aukljamas. babe, - —
Fortnight (fort'nait),s. dvisanvaitis. child, augintinis, —father, g. pri-
s.

—
||

ly, adj. dvisanvaitinis. adv. kas imtas tvas; prietevis; —mother, ».

dvi sanvaiti. priimta motima: priemote.
Fortress (for'tres), s. tvirtyne; drut- Fosterage (fos'tor- edž), s. penjimas:
viete; pilis. aukljimas.
Fortuitous (for-tju'i-tos), adj. netiktas; Fosterer (f 6s'tor-6r), s. augintojas: auk-
netyus. ||
— ly, adv. netiktai; išne- ltojas.
tyi. Fosterling (fos'tor-ling), s. augintinis.
Fortuity (for-tj'i-ti), s. netiktas atsiti- Fostress (fos'tres), s. pentoja; augin-
kimas; priegada. toja; aukle.
Fortunate (for'tju-net), adj. laimingas; Fought (fot), pret. pp. nuo Fight. <&
pasekmingas. | — ly, adv. ant laimes: Foul (faul), nevalus; nešvarus:adj.
laimingai; pasekmingai. — ness, t. fl
purvinas biaurus dvokis smirds.
; : ;

laimingumas; pasisekimas. | — , s. sukliuvimas; susimušimas

Fortune (for'tjun), s. laime; likimas; (laiv). v. a. —
teršti; purvinti:
| ,

dalis; priegada; turtas; manta.

| ||
biaurinti; sukliudyti. | v. n. su-
U

—,v.n. atsitikti; vykti. hunter, |

— kliti; susispirti; susimušti.
s.jieškotojas paios su dideliu tur- Foully (faul'li), adv. nešvariai; biau-
tu; avanturistas. — teller, s. burti- riai.
ninkas, /.-ke; žynius, /. žyne. Foulness (faul'nSs), s. nevalumas; ne-
Fortuneless (for'tjun-les), adj. neturs švarumas; purvinumas; biaurumas.
laimes; nelaimingas; nepalaimingas: Foumart (f'mart), s. zool. šeškas.
neturtingas. Found (faund), pret. & pp. nuo Find.
Forty (for'ti), adj. & s. keturios-dešim- Found (faund), v. a. pamatuoti; steigti:
tys. kurti; uždti; \ tarpinti; lieti (tneta-
Forum (fo'rom), *. forum; rinka; ||
tri- lits).

bunalas; teismas. Foundation (faun-de'ši6n), s. pamatas:

Forward (for'uord), adv. pirmyn; pry- pradžia; steigimas; krimas; užd-
šakin; tolyn. —, adj. pryšakinis;
||
jimas; fondas; stipendija.
||

pirmutinis; | ankstyvas: pergreitas; Founder (faund'or), s. steigjas; užde-

uolus; greitas; skubrus; skubus. | tojas; fondalorius; liejikas (meta- ||
l
— , v. a. priskubinti; stumti pirmyn; l); |kojos uždegimas nuo pa-
vet.

pasisti. | —
ly, adv. uoliai; greitai: simušimo (pas arklius). , v. a. n. ||
—
skubiai; skubriai. | — ness, s. uolu- pasimušti kojas (sak. apie arklius);
mas; skubrumas; greitumas; ank- apšlubti; mar. nugrimsti; nusk-
||

styvumas. sti.
 —

Foundery 273 Frame

Foundery (faund'6r-i), s. = Foindky. Foxed (fokst), adj. suteptas: |

pataisy
Foundling (faund'ling), «. rastinukas: tas: su uždtomis viršnmis (tok.
pamestinukas. iipit kurpes).
Foundress (faund'res), sf. uidtoja: Foxglove (foks'glv), s. bot. strutis: va
steigja; kurtoja: fondatore. nuška.
Foundry (faund'ri), *. liejinyia. Foxhound (foks'haund), s. šuo lapms
Fount (faunt), *. typ. kompletas medžioti.
kios ri/Uet ttatomi raidži); \ fonta- Foxiness (foks'i-nes), t. kytrumas; gud-
n; šaltinis. rumas.
Fountain (faun'tin), s. fontan; šaltinis: Foxtail (foks'fel), c. lapes uodega; |

rezervoaras. g —
head, s. šaltinis: bot. Alopecurux.
pradžia, —pen, s. rašomoji plunk- Foxy (foks'i), adj. lapinis: kaip lape:
sna su rezervoaru juodytoms kote- kytras; gudrus; | gaižus: rgštus.
lyj: fontanine plunksna. Foyer (fuo-je'), s. teatro priesienis.
Four (for), adj. d-s. keturi; ketveri: Fracas (fre'kiis), *. riksmas: triukšmas:
ketvertas. To go on all fourx. r- vaidai.
ploms eiti; rplioti. | Four-in-hand, Fraction (frak'Šion), s. lžis; dalis: tru-

adj. ketvertuvažiuojamas: keturi pinys: arith. trupinys.

arkli traukiamas, s. ketvertu va- Fractional (friik'šin-el), *. trupintas:
žiuojamas vežimas. smulkus. — parts, trupiniai.
Fourfold (for'fold), adj.keturlinkas: Fractious (friik'šios), adj. susirauks:
ketveriopas. | — , adv. ketveriopai: piktas.
keturlinkai. — , >-.a. ketverioti: pa- Fracture (friik'tjur), «. perlaužimas:lu-
ketveriopinti. žimas: lžis. | —,r.a. perlaužti: su-
Fourfooted (fr'ft-ed). «dj. turs ketu- laužyti: sutrupinti.
rias kojas: keturkojis. Fragile (friidž'il), adj. greitai lužts:
Fourhanded (for'hiind'd), adj. turs ke- trapus; silpnas: netvirtas.
turias rankas: keturrankis; keturio- Fragility (frii-džil'i-ti), s. trapumas; ne-
mis rankomis atliekamas, daromas. tvirtumas; silpnumas.
Fourling (for'ling), s. vienasis keturi, Fragment (friig'ment), s. nuolauža:
ant syk gimusi, kdiki. nuotrupa; skevelda; trupinys; šmo-
Four-o'clock (for'o-klok), s. bot. dvvnu- telis.
te [Pabr.]. Fragmentary (friig'mn-ta-ri), adj. susi-
Fourscore (for'skor), adj. aštuonios de- deds iš šmoteli, iš maž dali.
šimtys. Fragrance, Fragrancy (fre'grens, -si), s.

Fourteen (for'tyn), adj. <fe s. keturioli- kvapumas: saldus kvepjimas; sal-

ka. dus kvapas.
Fourteenth (for'tynM), adj. keturiolik- Fragrant (fre'grent), adj. kvapus; sal-
tas: keturiolikis: keturiolikintas. džiai kvepis; pilnas saldaus kvep-
Fourth (forth), adj. ketvirtas. | — , *. jimo. | —
ly, adv. su saldžiu kvepji-

bertainis; ketvirta dalis. mu; saldžiai.

Fourthly (for^A' Ii), adr. ketvirtas. Frail (frel), s. gurbas; pintine; kar-
Fowl (faul), s. paukštis: naminis pauk- klas gurbams pinti.
štis: sparnuoius. | — , v. n. pauk- Frail (frel), adj. silpnas: netvirtas. |

šiauti: višteliauti. — ly, adr. silpnai. |

— ness, s. silpnu-
Fowler (faul'or), s. paukšiautojas; mas; netvirtumas.
paukštininkas; paukšius. silpnumas; silpnybe:
Frailty (frel'ti), s.
Fowling (faul'ing), *. paukšiavimas. |
netvirtumas.
— piece, s. šaudykla paukšiams Frame(frem), s. rmai: grobias; stak-
šaudyti. les; sudjimas: kno sudjimas;
|

Fox (foks), s. lape. | — , r. a. nugirdyti; knas: | sutaisymas: surdymas:

| viršnes uždti (kurpms). systema; forma; pavidalas; | [ o
Foxearth (foks'nrth), s. lapes urvas. mind] upas. I — t. a. statyti: susta-
,
 ,

Framework 274 Free

tyti; sutaisyti; tverti; plianus dary- Fraternity (fra-tor'ni-ti), *. broliškumas:

ti;galvoti; to —
in the mind, minty- brolyste; brolija.
se tverti; išmislineti; apmstineti; \ Fraternization(fre-tor-ni-ze'ši6n ir friit-),

pritaikyti; tverti; aptverti;

||
r- s. subroliavimas; brolyste; broliš-
mus statyti; rmus duoti. kas ryšys.
Framework (frem'uork), s. budavone; Fraternize (fre'tor-naiz ir frat'-), v. a.

sutaisymas; rmai; grobias. broliuoti: subroliuoti. | v.n. susi-

Framing (frem'ing), s. sustatymas; su- broliuoti.
taisymas; tverimas; aprpinimas Fratricidal (frat'ri-sai-del), adj. brolia-
rmais; rmai. žudiškas.
Franc (frank), s. frankas {pinigas). Fratricide (frat'ri-said), s. broliažudy-
Franchise (fran'iz ir -aiz), s. jnr. pri- ste; broliažudys.
—
fl

vole; tiesa. Elective balsavimo , Fraud (f rod), s. šelmyste; prigavyste:

tiesos (renkant uredininkus). | , v. a. — klasta; suktybe.
palaisvinti; paliuosuoti; laisve ap- Fraudful (frod'ful), adj. apgavingas;
teikti. prigavikiškas: vyli ugi ngas; klastin-
Franchisement (fran'iz-ment), #. pa- gas; išdavikiškas. | — ly, adv. apga-
liuosavimas; suteikimas laisves; iš- vingai; klastingai; vyliugingai.
liuosavimas; laisve. Fraudless (frod'lšs), adj. liuosas nuo
Franciscan (fnin-sis'ken), adj. franciš- priga vysts.
koniškas; franciškon (s. gen.). | — Fraudulence, Fraudulency (frod'ju-lens,
s. f ranciškonas (zokoninkas). -len-si), prigavyste; suktybe.
s.

Francolin (friin'ko-lin), s. orn. franko- Fraudulent (frod'ju-lent), adj. prigavin-

linas; Azijos kurapka. gas; apgavikiškas; vyliugingas; kla-
Frangibility (fran-dži-bil'i-ti), s. laužu- stingas; neteisingas. U — ly, adv. pri-
mas; trapumas. gavingai; vyliugingai; klastingai.
Frangible (fran'dži-bl), adj. laužus; Fraught (frot), adj. prikrautas; prilio-
greitai lužts; trapus. duotas.
Frank (frank), adj. atviras; atviros šir- Fray (frei), s. muštynes: kova; triuk-
dies; nuoširdus. |
— ly, adv. atvirai; šmas; |
pratrinta vieta; pratrina. ||

nuoširdžiai. ||
— ness,
atvirumas; s. —,v.a. gzdinti: trinti; pratrinti.
širdingumas; nuoširdumas. | v. n. prasitrinti.
Frank (fršink), v. a. frankuoti; sisti Freak (fryk), s. upas; užmaia.
liuosa nuo apmokesiavimi (siun- Freakish (fryk'iš), adj. pus; užmarin-
tin); paliuosuoti nuo mokesties gas. g ly, adv.— užmaingai; pagal
(laišk, siuntin). | — s. frankuotas ,
up. H
—ness, s. upumas; užmain-
(i. e. liuosas nuo apmokesiavimo) gumas.
siuntinys, laiškas; tiesa sisti neap- Freckle (frfik'k'l), s. šlakelis: piegma.
mokesiuot siuntin, laišk. ||
—,v.a. šlakuoti; piegmomis ap-
Frankincense (friink'in-sens), s. kodylas; dengti. | v. n. šlakuotis; šlakeliais,
kvepis rukylas. piegmomis apsidengti.
Frankly/Frankness (frank'li, -nes), ir. Freckly (fršk'kli), adj. šlakuotas; pieg-
Frank. muotas.
Frantic (f ran' tik), adj. pasvaiggs; pa-
Free (fry), v. a. paliuosuoti; išliuosuoti:
siuts: pašls; padks. | — ly, adr.
ant liuosybes paleisti; prašalinti
su pašlimu; su pasiutimu; su nir- (tai, kas kenkia). | — , adj. liuosas;
šimu. | —ness,*. pašlimas; pasiuti-
laisvas; neprigulmingas; paliuosuo-
mas: padukis.
tas; palaidas; y dykai duodamas;
Frantically (fran'tik-el-li), adv. su paš-
dovanas. f — ly, adv. liuosai: dykai:
limu; su niršimu; pasiutiškai.
Frap (friip), v. a. suvaržyti; suveržti: už dyk; dovanai; gausiai: apsiai:
aprišti {laiv). skalsiai. Free-hand, adj. liuosa ran-
||

Fraternal (fra-tor'nel), adj. broliškas. |

ka daromas, darytas. Free-handed,
— ly, adr. broliškai. adj. duosnus; nešykštus. Free-heart-
 ,

Freebooter i 5 Freshen

cd, "fJj. atviras; nuoširdus; duosnus; mas: šaldymas; sušaldymas. | —,adj.

gausus. Free-hearted I y, "dr. nuo- šalds; salas. — point, s. šalimo I

širdžiai; širdingai :duosniai; gausiai. punktas.

Free-heartedness, s. atvirumas; nuo- Freight (fret), *. važma: krova; važ-
širdumas; širdingumas: duosnumas. mapinigiai. | — , v.a. krauti: lioduo-

Free-liver, s. lebauninkas: palaid- ti. |

— car, *. tavorinis vagonas. —
nas. Free-living, s. nieku nevaržo- train, s. tavorinis trkis.
mas gyvenimas: palaidas gyveni- Freightage (fret'edž), s. važma: krova:
mas; palaidunyste. Free-love, s. pergabenimas (tarori): mokestis už
laisva meile. Free-lover, k. šalinin- važm; važmapinigiai.
kas laisvos meiles; laisvameilis. s. krovjas; lioduo-
Freighter (fret 'or),
Free-minded, adj. liuosas nuo rpe- tojas:važmininkas; ypata, kuriai
si: berupestingas. Free-spoken, gabenama važma.
adj. nesivaržs kalboje: tiesmokas. French (fren), adj. francuziškas. | —
Free thought, s. laisva mintis; lai- *. francuziška kalba; francuzai. | —

svamanyste. Free-tongued, adj. tu- leave, s. išjimas be atsisveikinimo:

rs palaid liežuv: palaidaliežuvis slaptas prasišalinimas; to take —
(s.). Free will, s. laisva valia. leare, išeiti ne atsisveikinus.
Freebooter (fry'bt-6r), *. plšikas. Frenchman (frn'man), s. francuzas.
Freeborn (fry'born), adj. laisvu gims; Frenetic, Frenetical (fri-nt'ik, -el), adj.
laisvas iš gimimo. = Frantic.
Freedman (fryd'man), s. paleistinis: Frenzy (frn'zi), s. beprotyste; pasiuti-
paliuosuotas vergas. mas; padkimas; pakvaišimas.
Freedom (fry'dom), s. liuosybe: laisve. Frequency (fry'kuen-si), s. tankus at-
Freehold (fry'hold), *. laisva uke: lai- kartojimas: tankumas; dažnumas.
svas dvaras. Frequent (fry'kuent), adj tankiai atsi-
Freeholder (fry'hold-or), *. liuosinin- kartojs; tankus: dažnas; paprastas.
kas; valdytojas laisvos ukes. | —
(fri-kuent'), r. a. tankiai, daž-
Freely (fry'li), adr. liuosai: laisvai: nai lankyti. | — ly, adr. tankiai: daž-
drsiai: atvirai; gausiai; apsiai. nai. | — ness, ft. = Frequency.
Freeman (fry'man), s. liuosas žmogus: Frequentation (fry-kuri-te'šion), s. tan-
liuosininkas; valstietis; ukesas. kus (besi)lankymas; susinsimai.
Freemason (fry'me-s'n), #. masonas. Frequentative (fri-kunt'a-tiv), adj.
Freemasonry (fry'me-s'n-ri), s. masony oram. ženklins tankiai atsikarto-
ste. jani veikme; kartojamas; tanki-
Freeness (fry'ns), s. liuosumas; liuo- namas.
sybe; atvirumas: gausumas. Frequenter (fri-ku6nt'6r), s. tankus
Freestone (fry'ston), s. pieskinis ak- lankytojas; tankus (ar paprastas)
muo. | —,adj. turs nepriaugus prie sveias.
minkštim kauluk (sakoma apie Fresco (f rSs'ko), s. sienine vaizdrašy-
vaisius). ste; piešti ant sien vaizdai; fresco.
Freethinker (fry7Aink-6r), *. laisvama- Fresh (fršš), adj. šviežias; naujas; |
nis. šviežias; vešus; gaivins (oras, rjas):
Freethinking (fry'Mink-ing), adj. laisvai gaivus; budrus: sveikas; smagus:
mans, j — , *. laisvamanyste. skaistus; prskas (vanduo); breeze. —
Freewill (fry'ull), adj. liuosos valios; gaivus vejas; hand, šviežiokas:—
liuosnoriškas. naujai priimtas darbininkas. | — ly,
Freeze (fryz), v. a [pret. froze: pp. adv. šviežiai: naujai; vešiai; gaiviai.
frozen], šaldyti: nu-, sušaldyti. | —ness, *. šviežumas; vsumas;
To —
up, atšalti; rsiu tapti. | r. n. gaivumas; budrumas; skaistumas:
šalti; sušalti; užšalti. preskumas.
Freezer (fryz'or), *. šaldytojas. Freshen (fr6š"n), v.a. šviežinti: prsku
Freezing (fryz'ing), *. šalimas: sušali- daryti; prašalinti srum, j t. n.
 Freshes 276 Frilled

šviežeti; prsku darytis; srum žu- Friation (frai-e'šion), s. trynimas; mali-

dyti; | atvesti; smarkesniu darytis: mas.
didintis (sak. apie rj). Fribble (frib'b'l), adj.tušias: niekin-
Freshes (f reš'ez), *. pi. prsko vandens gas; paikas, f — ,prašmata; pai-
s.

upe, sriove; susimaišymas prsko kius. | , —

v. n. niekus daryti; pai-
vandens su jri vandeniu. kauti; išdykauti.
Freshet (freš't), t. patvinimas; patvi- Fribbler (frib'blor), s. prašmata: pai-
nys; upes išsiliejimas. kius.
Freshly, Freshness (frš'li, -nes), ir. Fricassee (frik-es-sy'), s. ypatingas, iš

Fresh. kapotos msos sutaisytas, valgis.

Freshman (freš'miin), naujokas; pir- .v. Friction (frik'šion), s. trynimas; besi-
mametis; pirmo kurso studentas. trynimas.
Fresh-water (frš'uo-tor), adj. prsk Friday (f rai'dV), ». petniia.
vandeni; gyvees prskame vande- Fried (fraid), pret. & pp. nuo Fry.
nyje; nebuvaunas; jri nemats Friend (frend), draugas, /. drauge.
#.

(sak.
I

apie laivinink, kurs vien po A — at court, užtarytojas; protekto-

prskus vandenis keliauja). rius.
Fret (frt), v. a. trinti; dildyti: esti: Friendless (frend'les), adj. neturs drau
griaužti; žeisti; gadinti; naikinti; || g; vis apleistas.
ramumo neduoti; erzinti; pykdyti; Friendliness (frnd'li-nes), s. draugiš-
||
vilniuoti; rukšlenti (vandens pavir- kumas.
š); I prakiliais marginiais išgražin- Friendly (frend'li), adj. draugiškas:
ti; (iš)marginti: išruožuoti; skers- meilingas.
ruožius uždti (gitaros kaklui). |
r. n. Friendship (frend 'šip), s. draugyste;
trintis; nusitrinti; (at)šerpetuoti; si- prietelyste.
griaužti; siesti; ||
sujudim par- s. frizas (vilnonis audimas)',
Frieze (f ryz),
eiti: širsti; irsti; pykti. ||
— , ». bur- arch, frizas.
||

bul mušimas; putojimas; vilniavi- Frigate (frig'et), s. fregatas (kariška^

mas; rukšlenimas (vandens pavirsto); laivas).
sujudimas: neramumas; susierzini- Fright (frait), s. išgstis; baime. |]
— , u.

mas; apmaud; H med. dedervine: | a. (iš)gasdinti.

arch, išdrožinti prakilus pagražini- Frighten (fraifn), v. a. bauginti; gs-
mai; pagražinimai prakiliais, kits- dinti; išgsdinti.
kit perkertaniais, ruoželiais; ||
Frightful (frait'ful), adj. baisingas; bai-
skersruožis (ant gitaros kaklo, pa- sus; išgstingas. — ly, adv. baisiai.
||

ženklins viet pirštui dti).

I —ness,*. baisumas; baisingumas.
Fretful (fret'ful), adj. apmaudingas;
Frigid (fridž'id), adj. šaltas; ./?#. šaltas:
piktas. — ly> a dv- su apmaud; pik-
— zone, geogr. poliariška
rstus. |
tai. —ness,*. apmaudingumas; pik-
— ly, adv. šaltai.
I
juosta. | —ness, *.
tumas. ||

arch, pagraži-
šaltumas.
Fretwork (fret'uork), s.

nimai iš kits-kit perkertani pra-

Frigidity (fri-džid'i-ti), *. šaltumas.
kili ruoželi. Frigorific, Frigorifical (frig-o-rif'ik, -ei),

Friability (frai-a-bil'i-ti), s. trupumas. <"//'. šalds; gimds šaltuma.

Friable (frai'ii-b'l), adj. trupus; lengvai Frill (fril), v. n. drebti nuo šalio; |

sutrupinamas, sutrinamas. ness, — susitraukti; rukšletis. | r. a. stul-

= Friability.
||

*. puoti; stulpeliais apdti, papuošti.

Friar (frai'or), s. minykas; zokoninkas; \ —,s. rukšle; raukšle;
susirukšleji-
!typ. neatsispaudusi vieta (knygoje). mas; susistulpavimas.
— bird, s. orn. Tropidorhynchus
Frilled (frild),adj. raukšltas; stulpe-
corniculatus. j —'s lantern, s. klyst -
ugnis; žaltvyksle. liais apdtas; stulpeliais puoštas. |

Friary (frai'6r-i), *. vyriškas kliošto- — lizard, Australijos driežas,

zool.

rius. Ghlamydosaurus Kingii.

 , ,

Fringe 277 Frothily

Fringe Urindž),. spurga-s, pL spurgai: Frogfish (frg'fiš), *. tekt. -erpetas.

makrai. | —,r.a. spurgais, makrais Frolic (frl'ik), adj. linksmas; smagus.
apsiuvinti; apspurguoti. | —,s. išdykavimas: linksmas siau-

Fringy (frin'dži), adj. spuriruotas: spur- timas; linksmumas: smagumas. |

gais papuoštas. —,t. n. linksmai siausti: išdykauti:
Frippery (frip'pr-i), .*. pigus papm >-a- linksmintis.
nuduotas puošnumas; sendra-
lai: j Frolicsome (fr61'ik-s6m), adj. linksmas:
buži rinka: sendrabužii pirklyste. smagus. | — ly, adr. linksmai: sma-
| — , adj. pigus: nudvtas; menkos giai. | —ness, *. linksmumas: sma-
vertes. gumas.
Frisk ilinksmumas; džiaug-
frisk), s. From (from), prep, nuo; iš; nuo laiko.
smo pripuolimas; šokinjimas iš Frond (fr6nd), & bot. lapai.
džiaugsmo. | — , r. n. šokti iš džiaug- Frondescence (fron-ds'sens), *. bot. la-
smo; linksmai šokinti. pavimas.
Friskily (frisk'i-li). adr. linksmai: sma- Frondose (fron-dos'V adj. lapuotas.
giai: smuriai. Front (front), *. kakta; pryšakys: pry-

Friskiness (frisk'i-ns). *. linksmumas: Šakine puse. | — , adj. pryšakinis. |

smagumas; gaivumas: smurtumas. — r. a. n. sutikti: iš pry šakio užpul-
,

Frisky (frisk'i), adj.linksmas: smagus: ti: pry šak stoti; krutin kam sta-
gyvas: gaivus: smurtus. tyti: pryšakyj stovti.
Frit (frit), s. stiklomedege: frita. | — Frontage (frnt'edž), s. pryšakine dalis:
r. a. virinti stikline medeg. pryšakys.
Frith (frifA), s. jri rankove: jri su- Frontal (fron'tel), adj. pryšakinis. | —
s m auga: upes taka. *. galvaraištis: prykakte.

s. blynelis; | šmotelis.
Fritter (frit'tor), Frontier (fron'tyr), #. rubežius; siena:
| — ,piaustyti
t. a. šmotelius. To ryba. | —,adj. parubežinis; sieninis.
— away, sumažinti: (su)eikvoti: Frontispiece (fron'tis-pys), *. paveikslu
niekus paversti. (ar marginiais) puošta antgalvine
*. bevertybe: nie-
Frivolity (fri-voTi-ti), knygos šalis.
kingyste; niekybe; tuštumas. Frontlet (front'let), *. kaktaraištis; pry-
Frivolous (friv'o-los), adj. menkos ver- kakte.
tes; tušias: niekingas; bevertis, [j
Frost (frost), s. šaltis; šalna. | — , r. a.
— ly, adr. tušiai: niekingai. | — ness, šaldyti; nušaldyti; šerkšnu (ar šar-
s. tuštumas; tuštybe: niekingyste: ma) aptraukti; apšarmoti; j apcuk-
bevertybe. ruoti (pyragus).
Friz, Frizz (friz), r. a. raityti: garbi- Frostbite (frost 'bait), s. šalnos nukan-
niuoti; varsuoti (audim). | — , *. gar- dimas; nušaldyta vieta. | — , c. a. nu-

bana. šaldy t i .

Frizzle (friz'z'l), t. a. raityti: garbiniuo- Frost-bitten (frost'bit-t'n), adj. šalnos

ti. | — , *. garbana. nukstas; nušalnojs.
Frizzier (friz'zlor), s. garbiniuotojas: Frostily (frost'i-li), adv. šaltai; su ledo
raityt ojas; frizierius.
šaltumu.
Frizzly, Frizzy (friz'zli, -zi), adj. raity-
Frostiness (frost 'i-nes), *. šaltumas: le-
dinis šaltis; pagela.
tas: garbiniuotas.
Frosting (frost 'ing), #. liukras.
Fro (fro), adv. atgal. To and — , ten ir
Frosty (frost 'i), adj. šaltas; Saldy
atgal.
ma apdengtas: žilas kaip šarma: šerk-
Frock (frok), švarkas; sermga: mi-
s.
šnas.
nyk plošius. — coat, s. surdutas. Froth (froth), s. puta, pi. putos; burbu-
Frog (frg), s. varle; | liežuvis {kano- lai (verdanio vandens); niekai;
|
pos apaioj); | jungiamasis spyris tušias daigtas. | — v.a.n. putoti: ,

(gelžkelio seni); | pailgas knypkis; apsiputoti; burbulus mušti.

bruzgulys. Frothily (troth'i-h), adv. putojant; pu-
Frogbit (frog'bit), s. bot. varlažole. tojaniai ifig. tušiai.
 ,

Frothiness 278 Fugacious

Frothiness (ixbth' i-nes), ». putotumas; šus; derlingas; gausus. ||

— ly, adv.
fig. tuštumas. vaisingai; našiai; gausiai. ||
— ness,".
Frothy (tvoth'i), adj. putotas; apsiputo- vaisingumas; našumas; derlingu-
js; fig. tušias; tuštum pilnas. mas; gausumas.
Frounce (frauns), v. a. sukti; raityti Fruition (fru-i"šion), $. valdymas; pa-
(plaukus); kvolduoti; stulpuoti. naudojimas; besinaudojimas; varto-
Frouzy (frau'zi), adj. dvokias; smirds; jimas.
susmirds; biaurus. Fruitless (frt'lšs), adj. nevaisingas:
Frow (frau), moteriške; moterpa-
s.
fl
bergždžias; nenaudingas; veltas. ||

laike; apsileidle. — ly, adv. nevaisingai; veltai; be pa-

Froward (fro'uord), adj. nepaklusnus; sekmes. —ness, *. nevaisingumas:
||

nenulankus; priešginingas; sauno- veltumas.

ringas; piktas. — ly, adv. nepaklus-
||
Frumentaceous (fr-mn-te'šos), adj.
niai; priešginingai; saunor ingai; kvietinis; kvieius panašus.
piktai. I
— ness, s. nenulankumas; Frumenty (fr'men-ti), s. kvietine koše
priešginingumas; kietsprandyste; su slyvomis.
piktumas. Frump (fromp), s. boba; bobpalaike.
Frown (fraun), v.n.a. raukytis; kakt Frush (froš), adj. trapus; trupus. ||
—
raukti, suraukti; rsiai žirti. ||
s. pakanopio liežuvis.

— , s. rsti išžira; susiraukimas. Frustrate (f ros' tret), v. a. suardyti; j.

Frowningly (fraun'ing-li), adv. rsiai: niekus paversti. ||

— , adj. veltas:

su suraukta kakta; kakt raukyda- bergždžias; tušias; nepasekmingas.

mas. Frustration (fros-tre'šion), *. suardy-
Frowzy (frau'zi), adj. = Pbouzy. mas; pavertimas niekus; ant niek
Froze (froz), pret. nuo Freeze. nujimas; veltumas; nepasekme:
apsivylimas.
Frozen (fro'z'n), adj. sušals; šaldytas;
Frustum (fros'tom), s. geoni. stukis (ko-
nušaldytas; šaltas.
miso).
Fructiferous (frok-tif'or-6s), adj. vaisi-
Frutage (frt'edž), s. vaisi paveikslas;
nis; vaisingas; vaisius išduods.
papuošalas vaisi pavidale.
Fructification (frok-ti-fi-ke'šion), s. už-,
Fruticose (fr'ti-kos), adj. krminis;
apvaisinimas; padarymas vaisingu. krmo pavidalo.
Fructify (frok'ti-fai), v. n. vaisius išduo- v.a.n. [pret. & pp. fried]
Fry (frai), ,

ti. vaisingu padaryti: už-, ap-

«•«•
kepti (skauradoj, ant žarij); spir-
vaisinti; tršti (žem). — , s. keptas
ginti; spirgti; virti. ||

Frugal (fr'gel), adj. taupus; spulus;

(ar spirgytas) valgis; spirginys; fig.
paedus. ||
— ly, acto. spuliai; taupiai.
didis sujudimas; virimas; to be in a
I
—ness, s. = Frugality. — , bti užsidegime, dideliame su-
Frugality (fru-gal'i-ti), s. spulumas:
judime: | mažos žuvytes: mailius:
taupumas; paedumas. spieius; krva.
fig.
Frugiferous (fru-džif'or-6s), adj. našus; Frying (frai'ing), s. kepimas; spirgini-
vaisingas. mas. ||
— pan, skaurada.
Frugivorous(fru-dživ'o-ros), adj. vaisius Fuchsia (fj'ši-a), s. bot. fuksija.
edas; vaisiais mintas, besimaitins. Fucus (fj'kos), s. bot. jri maurai.
Fruit'(frt), s. vaisius. | —,v.n. vaisius Fuddle (fod'd'l), r. a. apkvaitinti (g-
išduoti. riais); nugirdyti, v. n. nusigerti;fl

Fruitage (frt'edž), s. collect, vaisiai. pasigerti.

Fruiterer (frt'or-6r), s. vaisi parda- Fudge (fodž), s. išmislas; melas. , v. | —
vintojas. a. išmislyti; pramanyti.
Fruiteress(frt'6r-6s), */. vaisi parda- Fuel (fj'el), s. kuras; malkos.
vintoja. Fugacious (fju-ge'šios), adj. skrends;
Fruitery (frt'or-i), s. vaisiai: | vaisi greitai praeins, prabgs: neilgai
krautuve; vaisinyia. pasilaiks; nestovus; nykus. | —ness,
Fruitful (frt'ful), atij. vaisingas; na- S. = FUGACITY.
 . m

Fugacity 9 Function

Fugacity (fju-gas'i-ti), nepastovu- «. Fully (ful'li), adv. pilnai: visai: visiš.

mas; nestovumas: netvirtumas: ny- kai..
kumas. Fulmar (fol'mar), *. orn. šiauri meva.
Fugitive (f j'dži-tiv), adj. bgs nuo ko; Fulminate (fol'mi-net). v.a.n. griau-
pabgs: nyksts: gaištas: nykus.
|| smus metyti: perkunuoti.
griauti:
| — s. bglys: pabSgSlis.
,
— ness. |
•«.
| — , «. chem. trenkiamosios rgšties
begštumas: n 'kmas: galiamas. druska.
Fugleman (fj'g'1-man). $. mitrus, su- Fulminating (fol'mi-ne-ting). adj. griau
manus kareivis. jas: perkunuojs. ||
— oil, chem. nit-
Fugue (fjg), #. atkartojimas dali roglycerinas.
(muzikoj); fuga. Fulmination (fol-mi-ne'šion). g. griovi-
Fulcrum (fol'krom). parama: ram- .*. mas: perkunavimas.
stis. Fulminatory (foT i-nii-to-ri), adj. griau-
Fulfill (ful-fiT), r. k. išpildyti: [vykinti: jamas: perkunuojamas.
knyti. Fulminic acid (fol-min'ik as'id). n.chem.
Fulfillment (ful-fil'ment), •«. išpildymas: trenkiamosios rgšties druska.
išsipildymas. Fulsome (foTsom), adj. koktus: biau-
Fulgency (fol'džen-si). ». skaistumas: rus. — ly, adt. su koktumu; biau-
žibjimas; puikybe. riai. f — ness, s. koktumas: biauru-
Fulgent (fol'džent), <idj. skaistus: žibs: mas.
spinds: puikus, \ —\]f adv. skaisiai: Fulvous (fol'vos), adj. rusvai geltonas.
spindaniai: puikiai. Fumade, Fumado (fju-med', -me'do), #.
Fuliginous (fju-lidž'i-nos), adj. suo- rkyta žuvis.
džiuotas; suodinas; tamsus: dmi- Fumage (fj'medž), t. dmine moke-
nis; durnus panašus. stis; padme.
pripildytas: pri-
Full (fui), adj. pilnas; Fumble (fom'b'l), v. n. iupinti; graba-
sipilds: sotus. dre*z, pilni r-— lioti; vartyti.
bai; pilni parodiniai rbai. moon, — Fumbler (fom'blor), s. grabalioto j as.
pilnas mnuo; pilnatis. sea, aug- — Fume (fjm), s. dmai; smalkas; garai;
štai pakils jri
vanduo. In — |
pašlimas: padkimas: tušia sva-
ištisas, pilnas; ištisai, pilnai. | — , s. jone. | — v. n. ruktj; smilkti: \ pyk-
,

pilnis; pilnas saikas; augšiausias ti; šlti; siausti. t. a. smilkyti: r-

laipsnis. — of the moon, pilnatis. D
kyti.
J

— , adv. pilnai; visiškai; visai: labai. Fumid (fju'mid), adj. smalkus. | —ness,
| pilno kraujo: gryno
Full-blooded, *. smalkumas.
(i.e. nemaišyto) kraujo. Full-bloom- Fumidity (fju-mid'i-ti), *. smalkumas.
ed, kaippilnai žyds žiedas: skaistus; Fumigate (fj'mi-get), v. a. smilkyti:
raudonas. Full-blown, pilnai išsi- smalkyti; rkyti.
skleids; pilname žydjime. Full- Fumigation (fj-mi-ge'šion), *. smilky-
grown, suaugs. Full-hearted, dr- mas; rkymas; durnai: smalkas.
sus. Full-hot, labai užsidegs; labai Fumigator (fj'mi-ge-tor), s. rkytojas:
rukylas.
karštas. Full-manned, aprpintas
pilnu jreivi skaiiumi. Full-sail- Fuming (fjm'ing), adj. ruksts: smilk-
sts. — ly, adr. piktai; su niršimu.
ed, paleistas ant vis buori; fig. ||

nesuvaldomas; Fumous, Fumy (fjm'os, -i;, adj. smal-

neapry botas. Full-
kus; svaiginas.
winged, turs didelius,' tvirtus spar-
Fun (ton), t. štuka: šutka: juokas.
nus.
Funambulate (fju-nam'bju-let), r. n. vir-
Full (fui), v. a. velti (audim, mil). ve vaikšioti; ant virves šokinti.
Fuller (ful'or), *. velejas.
Funambulist (fju-nam'bju-list), s. vaik-
Fullery (ful'6r-i), *. veltuve; veliušis. šiot o j as virve.
Fulling vlimas. \ — ma-
(ful'ing), s. Function (fonk'šion), *. pildymas: atli-
chine, veliamoji mašina; veliušis. kimas: veikimas: veiksmas: funkci-
Fullness (ful'ns), s. pilnumas: pilnis. ja;urdas; priederme.
 ,

Functional 280 Furtherance

Functional (f onk'sion-ol), ndj. veiksmi- Furbish (for'biš), v. 't. valyti; šveisti:

nis; funkcionališkas; priederminis. poliruoti.
s. pildyto-
Functionary (fonk'šion-e-ri), Furcate, Furcated (for'ket, -ke-ted), adj.
jastarnystos, uredo; uredininkas. šakotas; turs šaki pavidal.
Fund (fond), s. fondas; kapitalas; fig. Furcation (for-ke'šion), s. pasišakosi-
šaltinis; versme. Saving — taupo-, mas šakuma. ;

masis kapitalas. Sinking — išmo- , Furious (fj'ri-6s), adj. nuožmus; smar-

kamasis kapitalas; kapitalas sko- kus; pašls; padks. ||
— ly, adv.
loms išmokti. Funds, s. pi. [= nuožmiai; smarkiai; su padkimu.
public— s], viešpatystes popieros. | ||
— ness, s. nuožmybe; smarkumas;
— v. a. parpinti fond; apsergeti
, pasiutimas; padukis.
kapitalu; padti pamatinin kapita- Furl (fori), -v. a. sutraukti; suvynioti.
lan, fondan; paversti procentines Furlong (for'long), s. £ angliškos my-
popieras. lios; 660 pd.
Fundament (fon'da-ment), s. pasturga- Furlough (for'lo), atlaidas; paleidi-
lis; subine; rura.
Fundamentai (fon-da-mn'tel), adj. pa-
mas (nuo
sti(ant tlo laiko
s.

tarnystos).
nuo
— , v. a.

tarnystos);
palei-
at-
matinis. — , s. pamatas; pagrindas.
||
laid duoti.
I
— ly, adv. pamatingai; nuodugniai; Furnace (for'nes), s. kakalys; peius;
fundamentališkai.
žaizdras; krosnis.
Funeral (fj'nor-el), s. laidotuves; šer-
Furnish (for'niš), v. a. parpinti; apr-
menys. — , adj. šermeninis; šerme-
n pinti; pristatyti; išrdyti; ištaisyti:
||

(s. gen.); laidotuvi (*. gen.). ||

mebliuoti. — ed room, mebliuotas
— rites, laidojimo apeigos; šerme-
kambarys.
nys.
Furnisher (for'niš-6r), s. parupintojas:
Funereal (fju-ny'ri-el), adj. šermeninis;
— aprpintojas; išredytojas: mebliuo-
laidotuvinis; lidnas. ly, adv. ||

toj as.
lidnai.
Furniture (for'ni-tjur), $. rakandai; bal-
Fungiform (fon'dži-form), adj. turs gry-
bo pavidal; grybo pavidalo. dai; mebliai; taisos: išredalas.
Fungivorous (fon-dživ'o-ros), adj. gry- Furor (fj'ror), s. šlimas; padukis;
bus ds;
grybais besimaitins; gry- furoras.
bais mintas. Furrier (for'ri-6r), s. kailius; kailiapir-
Fungous (fon'gs), adj. turs pinties klis.
pavidal, ypatybes; pint panašus. Furriery (f 6r'ri-6r-i), «. kailiai; kailiniai
Fungus (fon'gos), s. grybas; pintis. tavorai; kailiapirklyste.
Funicle (fj'ni-k'l), s. gyslute; strikta. Furring (for'ring), s. ap-, pamušimas
Funicular (fju-nik'ju-lor), adj. suside- kailiais; apmušimas lentomis; lenti-
ds iš gyslui; gyslinis. nis apmušalas; prievaros (ant ka-||

Funk (fonk), s. smarve; išgstis; di- || sien).

tilo
dele baime. ||
—,v.n. smirdti; dvok- Furrow (l&r'rou), s. vaga; dim. vagute;
ti; išsigsti;
||
nuo išgsio atgal pa- grabute; rukšle (ant veido).
||
— , v. ||

šokti; krpterti. a. vagoti; grabutes išpiaustyti, išr-

Funnel (fon'nl), «. leika; | kaminas; žyti; raukšlti (veid).
dmtraukis. Furry (for'ri), adj. kailiais pamuštas,
Funny (fon'ni), adj. juokingas; komiš- apmuštas; kailiuotas; vilaguotas;
kas.
kailinis; kail panašus.
Fur (for), 8. kailis; | kailiniai; skran-
Further (for'dhor), adv. toliau(s); toles-
da; | pušai; vilagai. adj. kaili- ||
— ,
nei; daugiau: beto; apart to. | —
nis; vilaginis. | , v. a —
kailiais pa-
adj. tolesnis. | — , v. a. pirmyn pa-
mušti, apmušti; kailiais apsiuleti;
lentomis apmušti.
stmti; (pa)remti; (pri)gelbeti.
Furtherance (for'rfAor-ens), s. pastume-
Furbelow (for'bi-lott), s. apstatas; stul-
puota brinda; apsiuvimas. — r. a. ||
,
jimas (pirmyn); paaugštinimas; pa-
papuošti apsiuvimais, stulpeliais. gelba; paspirtis.
 Furtherer 281 Gabardine

Furtherer (fur' dhor-or), *. pasuimoto- gai triukšmingas: dl nieki] triuk-

jas: rmjas; šelpjas: globjas. šm dars.
Furthermore (for'rfAor-mor), ">lr.d:conj. Fust (fost;, s. pelsi smarvi-: dvokas:
tolesnei; beto: apart to. | arch, stulpo kamienas.

Furthermost (for'<?A6r-most), adj. to- Fustian (fs'en\ *. parkimas(a«r/ /'«#*):

liausias; tolimiausias. j išpusta, tušiais žodžiais kaišyta.

Furthest (f 6r'e?Ast), adj. toliausias: to- kalba. | — adj. š parkimo darytas:
,

limiausias. I
— , adz. toliausiai. | išpustas: tušiais žodžiais kaišytas:
Furtive (for'tiv), adj. slaptas: pasalus: bombastiškas.
vogtinas; vogtas. |
— ly, ath. slapta; Fustic (fos'tik), s. bot. Mariu ra tiru'to-

pasaliai; vogtinai. ria.

Furuncle (fj'rn-k'l), *. skaudulys; Fustigation (fos-ti-g'ši5n), s. plieki-

votis; šunvote. mas; baudimas pagalio kiriais.
Fury (fj'ri), *. siutimas; padukis; Fustiness(fost'i-nes), s. pelsi smarve;
pašlimas; širdimas: niršimas; už- prišvinkimas.
sidegimas; myth, furija; fig. pikta Fusty (fost'i), adj. pripleks: pripeli-
moteriške; vydraga. jes;prišvinks; pelsiais smirds.
Furze (forz), s. bot. Ulex europa».t*. Futile (fj'til), adj. tušias: veltas:
Fuscous (fos'kos), adj. tamsus: tamsaus bergždžias; be vertes. | —ly, adv.
dažo. tušiai; bergždžiai; veltai.
Fuse (fjz), v. a. suvirinti; (su)tarpinti; Futility (fju-til'i-ti), *. tuštumas; veltu-

| jungti; vienyti. |
v. n. tirpti; su- mas; bergždumas; nenaudingumas.
virti; pasileisti; | susijungti. | , s. — Futtock (fot'tok), s. mar. branga.
uždegamoji ddele (bombos, etc.). Future (fj'tjur), s. ateitis; busimas
Fusee (f ju-zy'), s. uždegamoji ddele laikas. —,adj. buss; busimas; at-
|

[= fuse] degutis; | koniškas laik-

; eisis; ateitinis. — tense, gram, bu-
rodžio volelis, ant kurio retežlis simas laikas.
vyniojasi; | elnio pdsakai. Futureless (fj'tjur-ls), adj. neturs
Fusibility (f j-si-bil'i-ti), s. suvirinamu- ateities; be ateities.
mas; tarpumas (metal). Futurity (fju-tju'ri-ti), s. ateitis; busi-
Fusible (fj'si-b*l), adj. suvirinamas; minuotikiai.
sutarpinamas; tarpus; tirpsts. Fuze (fjz), s. uždegamoji ddele.
Fusiform (fj'si-form), adj. bot. turs Fuzz (foz), s. dulkas; pkeliai. | , r. —
varpsties pavidal; abiem galam n. dulkti; išdulkti; išdulkti; dul-
smailus. kmis išeiti. | — ball, s. skustbezda-
Fusil (fj'zil), s. titnagine šaudykla; lis: kukurbezdis.
karabinas. Fuzzy (foz'i), adj. spurs; pluši js; |

Fusileer, Fusilier (f ju-zil-yr'), s. karabi- turs dulkstanias medegas; apdeng-

nierius (kareivis). tas smulkutliais pkeliais.
Fusillade (fj'zil-led), suvis duotas
s. Fy (f ai), interj. fe! tfiu!
iš daugelio šaudykl. | — (fj-zil- Fyke (faik), s. ventaris (tinklas).
led'), v. a. šv duoti; šauti ant syk Fylfot (fil'fot), s. laužytas kryžius; sva-
iš daugelio šaudykl. stika.
Fusion (f j'žion), s. tirpymas; tarpini-
mas; sutarpinimas; suvirinimas: |
suvirimas; sutirpimas:' suotarpa: j
susiliejimas; susijungimas.
Fuss (fos), s. riksmas; bereikalingas Gab (gab), *. mech. sa; | gerkle; burna:
triukšmas. | , —
v. n. bereikalingai | burnojimas; plepjimas; tušia
rpintis; bereikalo triukšm kelti. šneka. | —, v.n. plepti; niekus šne-
Fussily (f6s'i-li), adj. su bereikalingu kti.
triukšmu; neramiai. Gabardine, Gaberdine (giib-or-dyn'), *.

Fussy (fos'i), adj. neramus; bereikalin- žydo sermga; balakonas.

 ,

Gabble 282 Gallnut

Gabble (gab'b"l), r.n. greitai šnektM i : lias: I

šaunus rinkinys, susirinki-
taukšti; plepti; gagti. — s. tauš- ||
, mas.
kimas; plepjimas: gagejimas. Gale (gel), ». vejas; smarkus vejas; vt-
Gabel (ge'bl), s. mokestis: yž: mui- ra; | apkvaitimas; iš up išjimas.
tas. Galeate, Galeated (ge'li-et, -e-ted), adj.
Gabion (ge'bi-on), s. fort, žemi pripil- šalmuotas: lyg su šalmu apdengtas.
ta pintine; šancgurbis. Galena (ga-ly'na), s. «'». švinžeme.

Gable (ge'b'l), s. gevelis; šelmenys. | — Galenic, Galenical (gii-len'ik, -el), adj.

roof, a. stogas su smailiu geveliu. švinžeminis.
Gaby (ge'bi), s. paikšas; mulkis. Galimatias (gal-i-me'ša), s. galimatija:

Gad (gad), s. jeties viršne, ašmenys: mišinys; jovalas; sujaukta, tušia

J
plieninis kylys; ||
akstinas. ||
— , v. kalba.
n. valkiotis; bastytis. Galipot (gal'i-pSt), s. sakai ; smala.
Gadabout (giid'a-baut), s. pabastunas; Gali (gol), s. tulžis; fig. kartumas: pik-
valkiozas. tumas; pratrinta žaizda; pratrina:
||

Gadfly (giid'flai), *. ent. aklys; gylys. ||

Gadvvall (giid'uol), s.
antis.
Gafl (gaf), žeberklas; persteke.
s.
v. a. žeberklu durti, užkabinti.
Gaffer (gaf for), s. nuokaršelis; senis.
Gaffle (gaf'f 1), s. geležiniai pentinai.
galka; aržuolo obuolelis. H » ?'•«• —
orn. didele šiauri pratrinti (žaizd); | varginti; kan-
kinti.
||
— Gallant (gal'lent), adj.puikus: šaunus:
prakilnus; drsus; narsus. | — ly, adr.
puikiai; šauniai; prakilniai; drsiai;
narsiai. —ness, s. šaunumas; pra-
||

Gag (gag), v. a. užkišti (ar uždaryti) kilnumas; narsumas.

kam burn; priversti nutilti nutildy- : Gallant (gal-lanf), adj. mandagus;
ti. |]
v.n. vemti versti. ||
— , s. kam- meilus; lipšnus apsiejime su mote-
štis; sprudulas. rimis. — ». šaunus vyras: dr-
||
,

Gage (gedž), s. užstatas; laidas: paran- suolis; ||

žmogus mandagaus apsieji-
ka; mesta pirštine (kaipo ženklas
||
mo su moterimis; meilininkas; ka-
iššaukimo dvikoton); \ bot. slyva: ||
valierius. —,v.a. draugauti (mote-
||

maius; saikas. — v. a. | , surišti pri- rei); kavalieriauti.

žadjimu; užtikrinti; ||
matuoti; Gallantry (gal'lent-ri), s. drsumas: nar-

seikti. sumas; ||
mandagumas.
Gagger (gag'gor), s. kurs kam burn Galleon (gal'li-6n), s. didelis ispaniškas
užkiša; nutildytojas. laivas.
Gaiety (gTi-ti), s. = Gayety. Gallery (gal'16r-i), s. galerija.
Gaily (gei'li), adv. = Gayly. Galley (gal'li), galera (iriamas laivas):
s.

Gain (gen), pelnas; užpelns; nauda.

s. I
laivo virtuve; \ typ. gelda.
H
— , pelnyti; užpelnyti; už-
v. a. n. Gallfly (gol' flai), s. aržuoline muse.
dirbti; laimti; gyti; aplaikyti; pa- Gallic acid (gal'ik as'id), s. chem. gaili-
trauktisavo puse; veikti; viršyti. ne rgštis.
Gainful (gen'ful), adj. pelningas. — ly, ||
Galligaskins (gal-li-gas'kinz), *. plaios
adv. pelningai. 1 — ness, s. pelningu- kelines; buksvos.
mas. Gallinaceous (gal-li-ne'šos), adj. vištinis:
Gain less (gen '16s), adj. nepelningas; priguls prie višt šeimynos.
nenaudingas. erzins; vargins;
Galling (gol'ing), adj.
Gainsay (gen-sea'), »•«• prieštarauti; kankins.
užginti. Gallinipper (giil'li-nip-por). *. didelis
Gairish (ger'iš), adj. = Gakisu. uodas.
Gait (get), eisena; jimas; kelias.
s. Gallinule (gal'li-njl), s. vandenine vi-
Gaiter (ge'tor), s. aulas; antblauzdis. šta.
Gala(ge'la), s. iškilme; paroda, —day, Gallipot (gal'li-p6t), s. vaistadze; vai-
linksmybes diena; švente. stapuodis.
Galaxy (gjil'iiks-i), *. n*tr. paukši ke- Gallnut (gol'not), •*. aržuolo obuolelis
 .

Gallon Gar

Gallon (gal'ldn), galionas (any!. «>>'-

#. Gamesome fgm'sm),
smagus; adj.
kas tilpins savyj keturias kvortas). linksmas. | —ly, adv. linksmai: sma-
Galloon gal-ln'), s. galionas. giai. |—ness,«. smagumas; linksmu-
Gallop (giil'lop), v.n. šuoliais (ar zova- mas.
da) bgti, joti. | — , #. bgimas šuo- Gamester (gem'stor), s. lošikas.
liais: suole; zovada. Gaming (gem'ing), s. lošimas: loša.
Gallows (giU'los ir -loz), s. kartuves: Gammer (giim'moh, *. senele: bobut.
šveislaukis. | —bird, s. žmogus tik Gammon (tram'mon), s. (rkytas) kum-
pakarti ders: žmogus užsitarnaujs pis: | loša kaulukais; | išmislas: v-
kartuvi: nenaudlis: pakaraila. jai; aptra vyst. { — , r. a. kump r-
Gaily (gol'i), adj. tulžinis; kaip tulžis: kyti: | aplošti; apgaudinti: apsuk-
kartus. ti.

Galore (ga-lor'), s. pilnis; gausa. Gammoning (gam'mon-ing), s. rkymas

Galoshe, Galoche (ga-15š'), s. kaliošas. kumpi: | apgaudinjimas; suki-
Galop (gal'o), s. galopas (šoki*). mas.
Galvanic (gal-van'ik), adj. galvaniškav Gamogenesis (gam-o-džn'i-sis), s. biol.
Galvanism (gal'va-niz'm), #. galvaniz- gimdymas.
mas. Gamut (giim'ot), s. mus. gamma.
Galvanize (gal'va-naiz), v.a. galvani- Gamy (gm'i), adj. padviss; | gaivus.
zuoti. Gander (gan'dor), *. žsinas.
Galvanometer (gal-va-nom'i-tdr), t gal- Gang ?ang), v.n. eiti. | — , s. govda:
vanometras. gauja: buris; pulkas; |
gangis: visa
Gamble (gam'b'l), v.n. iš pinig lošti. eil.
| v.a., to
—
away, pralošti. Ganglion (gan'gli-dn),*. anat. dirksni

Gambler (gam'blor), s. lošjas iš pini- mazgas; med. guzas: antauga.

|

ge Gangrene (gan'gryn), s. med. gangrina

Gambling (gam'bling), s. lošimas iš pi- Gangrenous (gan'gri-n6s), adj. gangri
nig. | — house, s. loši amie jie na- nos apimtas; gangrinuotas.
mai. Gangue (gang), *. mm, gimdnaug.
Gamboge (gam-bdž' ir -bodž'), *. gum- Gangway (gang'uet), s. prajimas; ta-
migutas; ceylioniška smala. kas: tiltelis.
Gambol (gam'bol), *. šokinjimas; stra- Gannet (gan'nšt), s. jri žsis.
kinejimas; strakiojimas. | , v.n. — Gantlet (gant'let), s. šerenga; varymas
šokinti; strakineti; strakioti.
per šereag(budas baudimo kareivi,
Gambrel (gam'brel), s. paskutine koja senovj): šarvin pirštin.
|
(arklio); | branktas (paskerstom gy-
Gaol (džel), *.kaljimas.
vuliui pakabinti). | —, v.a. ant brank-
Gaoler (džl'or), užveizdtojas kal-
to pakabinti. | — roof, s. trikupris
s.

jimo.
stogas.
Gap (gap),s. plyšys; spraga; skyl: iš-
Game (gem), .*. loša; žaida: žaisme:
pasilinksminimas:
lauž; šuke; švarpl. To stand in
partija (lošos);
juokai; to make —
of, tyiotis, juok-
the —stoti apgynime ko; ginti:
,

tis iš ko; | užmanymas; sumislas:

gintis. To stop a skyl užkišti: — ,

plianas; | medžiojami žvrys, pauk-

užlopyti. | , —
v.a. padaryti plyš,

— spraga; išlaužti (ar išmušti) šuke.

šiai: žvriena; paukštiena, j

Gape (gp), r. n. žiovauti: žiotis; išsi-

a. lošti; žaisti; linksmintis: bovytis.
| — , adj. drsus: niršs; | atsinešs žioti; išsižiojus laukti: žiopsoti; vp-
prie medžiojam žvri, paukši: soti: | atsidaryti: atsiverti. | — , *.

medžioklinis; medžiojamas. | — žiovavimas: žiovulys: | žiotys; nas-

bag, medžiojamas krepšys. — bird, rai.

medžiojama paukštis. — laws, me- Gaper (gp'or), s. žiopsotojas: žioplys:

džiokles statymai. vpla.
Gamecock (em'kk), t. kovagaidis. Gar (gar), *. lydek panaši žuvis.
 ,

Garb 284 Gasometer

Garb (garb), s. drabužis; drapana: pa- Garnishment (gar'niš-ment), t. papuoši-

redalas; rbai, f — v. a. rbais ap- , mas; l
jur. pašaukimas teisman ant
vilkti ; aprdyti. rokundos.
Garbage (gar'bedž), s. trupiniai: atma- Garniture (gar'ni-tjur), s. aptaisymas;
tos; išmatos. apgerbimas; garnitura.
Garble (gar'b'l), v. a. išrinkti; išsijoti; Garret (gar'ršt), s. beningis; oalepis.
| iškraipyti; darkyti. Garreteer (giir-ret-yr'), s. beningio gy-
Garbler (gar'blor), s. rinkjas; sijoto- ventojas; nuskurs raštininkas.
jas: iškraipytoj as; darkytojas.
||
s. garnizonas. | —
Garrison (giir'ri-s'n),
Garden (gar'd'n), s. daržas sodas. Kitch- ; pastatyti garnizon.
v. a.
en —
daržovi daržas. |
, r.?i. užsi- — , Garrote (gar-rof), *. pasmaugimas su
imti sodauninkyste, daržininkyste; pagelba geležines apykakles (ispa-
daržininkauti. niškas bdas žudymo prasikaltli):
Gardener (gar'd'n-or), s. daržininkas; geležine apykakle prasikaltliams
sodauninkas. smaugti. ||
—,v. a. smaugti; nusmau-
Gardening (gar'd'n-ing), s. daržininky- gti.
ste; sodauninkyste. Garroter (gar-rot'or), s. smaugikas; bu-
Gare (ger), s. kudlos (ant avi koj). delis.
Garfish (gar'fiš), s. icht. Belone vulgaris. Garrulity (gar-r'li-ti), s. šnekumas;
Garganey (gar'ga-ni), s. orn. krike (an- kalbumas: megimas daug šnekti.
tis). Garrulous (giir'ru-los), adj. šnekus; kal-
Garget (gar'get), s. tešmens uždegimas: bus: mgsts daug kalbti. H
— ness,
||
kiauli liga. s. = Garrulity.
Gargle (gar'g'l), e. a. gargaliuoti; gerk- Garter (gar'tor), s. kelraištis: keliarai-
le plauti. ||
— , t. vaistas gerklei štis, f
—
(pancekas).
, P.O. parišti
plauti. Garth (garA). užpakalinis kiemas. s.
Gargoyle (gar'goil), s. arch, stogo ryn- Gas (gas), s. gazas; duja. — burner, s. ||

galis pavidale išsikišusios figros. degamas gazinis ragelis. — fitter, s.

Garibaldi (ga-ri-bal'di), s. moteriška paišytojas gazini vad, —fixture,
jake.
s. gazines taisos, vados. jet, s. —
Garish (ger'iš), adj. skaistus; puikus;
gazo striukle. Laughing —, 8. juok-
spindas; žibs. — ly, adv. skaisiai; ||
domas gazas. — meter, s. gazome-
puikiai; žibaniai.
tras;prietais parodymui daugio su-
Garland (gar'lend), s. vainikas: girlian-
naudoto gazo. —stoue, s. gazu k-
da, —
, v. a. vainikuoti; girliando-
rinamas peius. — works, s. gaziny-
mis puošti.
ia.
Garlic (gar'lik), s. bot. esnakas.
Gascon (gas'kon), s. pagyrnas.
Garment (gar'ment), s. drabužis; dra-
pana. Gasconade (gas-kon-ed'), s. pagyruny-
Garner (gar'nor), s. jav kietis, svir-
ste. —,v.n. girtis; meluoti.
||

nas. —
svirnus krauti, pilti.
, v. a.
Gaseous (giis'i-6s), adj. duj panašus;
I

Garnet (gar'net), s. granatas (brangak-

kaip duja.
menis). Gash (gaš), s. žaizda; randas. — v. a. | ,

Garnish (gar'niš), v. a. puošti; papuošti; kirsti; padaryti rand.

pardyti; panioti; rišti; (jur.) Gasiform (gas'i-form), adj. turs dujos
H ||

pasaukti; pakviesti (teisman). —,s. \\

pavidal; kaip duja.
papuošalas; paredalas: pagražini- Gasify (gas'i-fai), v. a. j duj paversti.
mas; ||
paniai; esnies pinigai,
||
| v.n. duj pavirsti.
imami sen kalini nuo naujai pri- Gasket (giis'ket), s. virve buorei su-
buvusio areštanto. veržti; y
pakulos pistonams užkim-
Garnishee s. sekvestrato-
(gar-ni-šy'), šti.

rius. | —
pavesti kam sekve-
, v. a. Gaslight (gšis'lait), gazinis žiburys. «».

si ruot turt; padaryti sekvestra- k Gasoline (giis'o-lyn), gazolinas. s.

loriumi; j pakviesti (teisman). Gasometer (giis-om'i-tor), s. gazometr.ts.

 Gasp 285 Gear

Gasp (gasp), v.n. išsižioti; žiopioti: libras; dydis; plotis (tarp gdikdiu
dvesuoti; dvasi gaudyti; sunkiai iatit); briežiokas (dailydži).
kvpuoti. | r. a. burn atidaryti: Gauger (ge'džor), s. matuotojas.
kvap išleisti. | — , s. išsižiojimas: Gaunt (gant), adj. liesus: sudživs.
dvesavimas; dvasios gaudymas; Gauntlet (gant'let), s. šarvine pirštine.
sunkus kvpavimas. To ffire the To throw down the , mesti /.«"< —
but —išleisti paskutin kvap; nu-
, pirštine (ženklas iššaukimo koton).
mirti. To take up the —
pakelti pirštin,
,

Gassy (gas'si >. ad. gaz, duj pilnas; i.e. priimti iššaukim kovon.

duj panašus: |
pasigyrim pilnas; Gauze (goz), *. gaza (audeklas). | —,adj.
pasipts. gazinis; lengvutelis: plonintelis.
Gasteropod (gas't6r-o-p6d), *. = Gas- Gauzy (goz'i), adj. gazinis; plonintelis
tropod. kaip gaza.
Gastric (gas'trik), adj. pilvinis. Gave (gev), pret. nuo Give.
Gasiriloquist (gas-tril'o-kuist), *. pilva- Gavel (gav'el), s. sauja; |
pirmsedžio
kalbis. plaktukas.
Gastritis (giis-trai'tis), s. med. skilvio Gavial (ge'vi-el), s. zool. indiškas kro-
uždegimas. kodilius.
Gastronomer, Gastronomist (giis-tron'o- Gawk (gok), *. gege, gegut; | nesuo-
mor, -mist), s. gastronomas; kurs ranga: gramezdas; paikšas. j — , v.n.
gerus valgius mgsta. paikauti.
Gastronomic (gas-tro-nm'ik), adj. ga- Gawky (gok' i), adj. neparangus; ne-
stronomiškas. švankus; paikas: žioplas. | , *. ne- —
Gastronomy (gas-tron'o-mi), s. gastro- rangelis; nesuoranga; gramezdas:
nomija; geras valgymas. mulkis.
Gastropod (giis'tro-pod), s. zool. pilva- Gay (get), adj. linksmas; smagus; gai-
pedis. vus; skaistus; skaisi parv: puoš-
Gate (get), *. vartai; durys. nus. | — ly, adv. linksmai; smagiai;
Gateway (get'uei),s. kelias pro vartus: skaisiai; puošniai.
tarpvartis; vartai: anga. Gayety (gi'i-ti),*. linksmumas: sma-

Gather (g'&th'dr), v. a. rankioti: rinkti: gumas; skaistumas; puošnumas.

surinkti; skinti; sutraukti krv: Gaysome (gefsom), adj. linksmas; sma-
raukti; stulpuoti. v. n. rinktis: su- | gus.
sirinkti; tvenkti, j s. raukšle: — , Gaze (gez), v.n. žirti akis spyrus:
stulpas. stebeilytis; temyti. | , s. žvilgis; —
Gatherer (ga7A'or-6r), s. rinkjas. žirjimas; besistebeilijimas; temi-
Gathering (g&th'or-ing), s. rinkimas, jimas; temijamas dalykas.
surinkimas; susirinkimas: j pritven- Gazelle (ga-zT), *. zool. gazele; stirna.
kes spaugas. | — , adj. renks. Gazer (gez'or), s. kurs akis spyrs
Gaud (god), s. pašveitalas; blizgutis. žiuri; žirtojas; besistebeilytojas.
Gaudily (god'i-li), adv. puikiai; žvilgan- Gazette (ga-zf), s. gazieta: laikraštis.
iai. | —
, v. a. (pa)talpinti laikrašt: laik-
Gaudiness (god'i-nes), s. puikybe; tu- rašty j pagarsinti.
šias blizgjimas. Gazetteer (ga-zšt-tyr'), «. laikraštinin-

Gaudy (god'i), adj. puikus: išdidus; kas; | geografiškas žodynas.

puošnus; blizgs bet. pigus: link- Gazing (gez'ing), *. žirjimas su spir-
smas. tomis akimis; besistebeilijimas. ||

Gauffer(gof for), v. a. raukyti: raityti; — , adj. žirs; žirdamas.

rukšleles dstyti. Gazingstock (gez'ing-stok), s. dalykas
Gauge (gedž), r. a. (at-, nu-, iš-) matuo- abelno temijimo, domumo, panie-
ti; nuseikinti; fiy. sprsti. \ — , s. kos ar neapykantos.
rankis kam numatuoti, nuseikinti; Gean (gyn), s. bot. j ieva.
maius: miera; saikas: apemis; ka- Gear (gyr), s. drabužis: rbai, pareda-
 ,,

Gearing 286 Genial

lai; naminiai padarai. | plešks; Genealogical (dž6n-i-a-16dž'ik-el), adj.

pakinklas; krumpliuotas ratas. |
||
genealogiškas.
— v. a. rdyti; gerbti; aprengti pleš-
, ; Genealogy (džn-i-aTo-dži), s. genealo-
ks uždti; aprpinti krumpliuotais gija; gimines eile; gentkartes sura-
ratais. šymas.
Gearing plešks; | mech.
(gyr'ing), s. Genera (dž6n'i-ra), *. pi. nuo Genus.
varomoji padarine; systema krump- General (džen'6r-el), adj. abelnas; visa-
liuot rat judjimui perduoti. tinas; svarbiausias; generališkas:
Gecko (gek'o), s. tool, naktinis driežas. paprastas. | , —
s. abelnas dalykas:

Gee (džy), v a. n. pasukti; pavaryti in —abelnai; | generalas; perdeti-

,

šal; taikytis; susitaikyti; sutikti.

||
nis. I —
ly, adv. abelnai; visatinai;
Geese (gys), s. pi. nuo Goose. paprastai; kaip paprasta.
Gehenna (gi-hen'na), s. geenna; praga- Generality (džen-or-al'i-ti), s. abelnu-
ras. mas; diduma; dideji dalis.
Gelatin, Gelatine (džeTa-tin), s. suotena; Generalization (dž6n-6r-el-i-ze'ši6n), s.

košeliena; drebuiai. suabelnijimas; suabelnejimas: ||

Gelatinate,Gelatinize(dži-lat'i-net,-naiz), abelnas išvedimas.

v. a.drebuius paversti. ||
v. n. j.
Generalize (džen'6r-el-aiz), v. a. suabel-
drebuius pavirsti; suteneti. nyti; ||
padaryti abelna išvedima.
Gelatinous (dži-lat'i-nos), adj. košelie- U
v. n. suabelneti.
na, drebuius panašus. Generalship (džen'6r-el-šip), s. genera-
Geld (geld), v. a. romyti. lyste; kariškas sumanumas.
Gelding (geld'ing), s. romijimas; | ro- Generate (dž§n'6r-et), v. a. veisti; gim-
mytas gyvulys; skapas. dyti.
Gelid (džel'id), adj. šaltas; ledinis; su- Generation (džn-or-e'šion), s. veisimas;

šals. ly, adv.||

— šaltai. |
— ness, s. gimdymas; tvrimas; | karta; gent-
šaltumas. karte; gimine.
Gelidity (dži-lid'i-ti), s. šaltumas; dide- Generative (džn'or-a-tiv), adj. gimdy-
pagela.
lis šaltis; mo (s. gen ); gimdantis; gimdomas.
Gem (džem), s. brangakmenis; ||
bot. Generator (džen'6r-e-tor), *. gimdyto-
pupele; pumpuras; bumburas. ||
— jas; veisjas; tvrjas; pradetojas.
v. a. brangakmeniais kaišyti, sodinti, Generic, Generical (dži-nr'ik, -el), adj.
puošti. veislinis; veisliškas. | —ally, adv.
Geminate (džem'i-net), adj. dvilypis. veisliškai.
Gemini (džem'i-nai), s. pi. dvyniai. Generosity (džen-6r-6s'i-ti), s. kiltašir-
Gemmate, Gemmated (džem'met, -me- dyste; prakilnumas; duosningumas;
ted), adj. pumpuruotas; bumburuo- duoslumas.
tas. Generous (džen'or-6s), adj. kiltos šir-
Gemmation (džem-me'šion), 8. bot. bum- dies; prakilnus; duoslus; duosnin-
buravimas; bumbur susimezgimas: gas; gausus. ly, adv. —
su kilta šir-
||

susibumburavimas džia; prakilniai; duosningai; gausiai.

Gemmeous (džem'mi-os), adj. kaip
brangak-
—ness, s.
||
=
Generosity.
brangakmenis; panašus Genesis (džn'i-sis), s. bibl. sutvrimas;
men. prasidjimas; pirmoji Maižiešiaus
Gemmiferous (džm-mif 6r-6s), adj. (iš)- knyga.
duods brangakmenius.
Genet, Genette (dži-neV), s. zool. genta;
Gemmule (džem'mjul), s. pumpurlis;
daigelis. |j
gentos kailis.
Genetic, Genetical (dži-net'ik, -el), adj.
Gems (gšmz), s. zool. kaln ožka.
genetiškas; atsinešas prie sutvrimo,
Gemsbok (gemz'b6k), s. zool. antilopa,
Oryx capenm. prasidjimo.
Gendarme (žan-darm'), s. žandaras. gim-
Geniai (džy'ni-el ir džyn'jel), adj.
Gender (džšn'dor), s. lytis; gimtis. — domas; veisiamas; gyvast gimds,
= Engender.
||

t>. a. duodas: gaivinas: gaivingas: gaivus:

 Geniality Geoponics

linksmas. —
god*, moterystes die- apsiejim; vyras: vyriškis: | tar-
|

vaiiai. I — ly, adr. gaivingai: link- n i t is (prie augštos kilties ypnt).

smai. I — ness, s. =
Geniality. Gentlemanlike (džn't'1-man-laik), adj.
Geniality (džy-ni-al'i-ti), s. gaivingu- kaip gerai aukltas, doras žmogus;
mas: gaivumas; linksmumas. patogus: mandagus: prakilnus: do-
Genian (dži-nai'en), adj. anat. smakri- ras.
nis. Gentlemanliness (džen't'1-man-li-ns), *.

Geniculate (dži-nik'ju-let), adj. staiai patogus apsiejimas: prakilnumas:

lenktas. mandagumas.
Geniculation (dži-nik-ju-le'šion), #. sta- Gentlemanly (džn't'1-miin-li \. </!;. =
tus sulinkimas: sulinkimas staia < ;f:.ntlemaxlike.
alkne. Gentleness (džn't'1-nšs), *. mandagu-
Genital (džen'i-tel), adj. gimdomas: ly- mas; švelnumas; jaukumas.
tiškas. Gentlewoman (džen't"l-um-en), *. po-
Genitals (dž§n'i-telz), s. pi. gimdomie- ne; dama; | palydove.
jie snariai: lytiškos dalys. Gently (džn'tli), adr. mandagiai
Geniting (džšn'i-ting). ršis anksti
*. niai: tyliai; jaukiai; lengvai.
nunokstani obuoli: ankstyvas Gentry (džn'tri), *. apšviestiejie žmo-
obuolys. nes: vidutineji draugijos luom:
Genitive (džžn'i-tiv), *. gram, kiltinin- smulkioji bajorija.
kas. Genuflection (džšn-ju-flk'šion). *. pri-
Genitor(džen'i-tor), gimdytojas. s. klaupimas.
Genius (džy'ni-os), *. genijus; dvasia: Genuine (džn'ju-in), adj. tikras: tei-
dvasios nuojiega: augštos dvasios singas; nepadirbdintas; nenuduotas:
spkos: žmogus augšt dvasios sp- nepriemoniškas. j —ly, adj. tikrai. |
k, gabum. —ness, s. tikrumas.
Gent (džent), sutrump. iš Gentleman. Genus (džy'nos), «. [pi. genera], gi-
Genteel (džn-tyl'), adj. meilus: pato- mine: veisle; ršis.
gus; mandagus: prakilnus. | ly, adm. — Geocentric, Geocentrical (džy-o-sen'trik,
meiliai; patogiai; mandagiai; pra- -el), adj. geocentriškas: atsinešs
kilniai. | —ness, *. patogumas: pra- prie žemes kaipo centro.
kilnumas; meilingumas. Geodesy (dži-6d'i-si), s. geodezija: ma-
Gentian (džSn'šen), *. bot. emeryia: tavimas žemes.
kartele; pievune. (Gentiana). Geognosy (dži-6g'no-si). *. mokslas apie
Gentile (džn'til), adj. pagoniškas: stab- žemes sudjim.
meldiškas. | — , s. pagonis: stabmel- Geogony (dži-6g'o-ni), *. mokslas apie
dis.
žemes sužiesme.
Gentilism (džen'til'iz'm), s. pagonyste: Geographer (dži-og'ra-for), s. geografas.
stabmeldyste. Geographic, Geographical (džy-o-graf ik.
-el), adj. geografiškas.
(džen-til'i-ti), *. kiltas paji-
Gentility
Geography (dži-6g'rš-fi), *. geografija:
mas; kiltumas apsiejimo, pasielgi-
aprašymas žemes.
mo; kiltumas; prakilnumas: pato-
Geologic, Geological (džy-o-16dž'ik, -el),
gumas; mandagumas. iid). geologiškas.
Gentie (džšn't'l), adj. kiltas; prakilnus:
Geologist (dži-dTo-džist), s. geologas.
mandagus: malonus; meilus; švel-
Geology (dži-61'o-dži), s. geologija.
nus; tylus; jaukus: .ramus. | The — Geometer (dži-om'i-tor), s. geometras.
craft, kurpyste: šiauyste.
Geometric, (džy-o-mt'rik.
Geometrical
Gentlefolk, Gentlefolks (džšn't'1-fok, -el), adj. geometriškas.
-foks), 8. bajorija; augštesnes kil- Geometrician (dži-om-i-tri"šen), s. geo-
mes žmones; didumene. metras; žinovas geometrijos.
Gentleman (džžn't'l-man), «. ponas; jo Geometry (dži-om'i-tri), s. geometrija
mylista; | žmogus su geru išaukl- Geoponics (džy-o-pon'iks), s. žemdar-
jimu; žmogus prakilni, mandagi bystes mokslas; žemdarbvste.
 Georgic 288 Gewgaw
t. georgika; poema
Georgic (džor'džik), taisyti; pagerti. To — the better
apie žemdarbystg ar ukininkystg. of, gyti virš ant ko; viršyti k;
Georgic, Georgical (džor'džik, -el), adj. apveikti. To —
by heart, išmokti
žemdarbiškas; kiškas. ant atminties; išmokti iš galvos.
Geranium (dži-re'ni-om), s. bot. gandra- To — drunk, pasigerti.
To home, —
snape; joraminas. parkeliauti, pareiti namo. To —
Germ (džorm), s. gemalas; peras; dai- elected, išrinktu tapti. To lost. —
gas; diegas. prapulti; pražti; pragaišti. To —
German (džor'men), adj. giminingas; mad, užpykti; pasiusti. To mar- —
artimas; tikras, , —
adj. vokiškas: ried, apsivesti; ištekti (už vyro).
—
fl

s. vokietys; vokiška kalba. s/7- j

— To loose, pasileisti; pasiliuosuoti:
uer, s. vokiškasis {ar naujasis) si- atsikratyti ko; ištrukti. To —
ready,
dabras. pasirengusiu bti; pasirengti; už-
Germander (džor-miLn'dor), s. bot. alge. baigti. To — rid of, atsikratyti ko;
Germane (džor-men'), adj. arti giminin- išsigelbti. To — ahead, pirma
gas; arti besirišs; priders; tinks. eiti; pirmyn eiti, žengti; pralenkti.
Germanism (džor'men-iz'm), s. germa- To — along, eiti; eitis; klotis; sektis.
nizmas; vokiškas žodži sudjimas: To — among, eiti; gautis tarp ko.
vokiškas išsitarimas. To — at, pasiekti; atvykti; pribti;
Germicide (džor' mi-said), adj. naikins nukakti. To — away, šalin eiti ; nu-
diegus; užmušs perus, bakterijas. eiti; prasišalinti; pasitraukti; iške-
Germinal (džor'mi-nel), adj. daiginis; liauti; pabgti. To —
back, sugržti.
dieginis. To —
before, pryšakyj atsirasti; pra-
Germinant (džor'mi-nent), adj. dygsts: lenkti. To —
behind, atsilikti; (už-
diegus leidžis. pakalyj) pasilikti. To — down, že-
Germinate (džor'mi-net), v.n. dygti; myn nuleisti; parblokšti; nusileisti;
diegus leisti; želti. H
v.a. daiginti. nulipti. To —
in, —into, gabenti;
Germination (džor-mi-ne'šion), s. dygi- vilkti; kišti; traukti; nešti; eiti;
mas; dieg leidimas; želimas; dai- sigauti. To — off, nuimti; nukelti;
gini m as. prašalinti; nulipti; išlipti; pasiliuo-
Gerund (džer'ond), s. gram, gerundium. suoti; ištrukti; pabgti; išsigelbti.
Gestation (džes-te"'šion), s. nštumas; |
To — on, pirmyn eiti, žengti; tarpti;
nešione (ligonio). vestis; pasisekim turti. To —out,
Gesticulate (džs-tik'ju-let), v.n. mai- išimti; ištraukti; išvilkti; išgabenti;
voti; gestikuliuoti. išvesti; iššaukti; paliuosuoti; išlei-
Gesticulation (džes-tik-ju-l'šin), *. sti; išeiti; laukan eiti. To — over,
maivavimas: gestikuliavimas; gesti- pereiti; praeiti; apveikti; apgalti.
kuliacija. To— through, pereiti; prasimušti;
Gesture (džs'tjur), s. maiva; gestas. || pabaigti. To —to, prieiti; pasiekti;
—,v.a.n. maivoti; gestikuliuoti. nuvykti; pribti. To —
together,
Get (gt), v. a. n. [pret. & pp. got], surinkti; sujungti krv;
suvieny-
gauti; gyti; aplaikyti; pelnyti; pa- ti:susirinkti; susieiti. To —up, pa-
siekti; parpinti; pagaminti; pagim- rengti; sutaisyti; sustatyti; pakelti;
dyti; priversti (kad k
daryt); pri- pažadinti; keltis; pasikelti; atsikelti;
kalbti; išmokti (užduot, etc.); at- atsistoti; užlipti.

stoti; prasišalinti; —
you gone, atsi- Get (get), s. paderme; veisle. | Get-up,
trauk; eik šalin; eik laukan; par- s. sustatymas; sudjimas; sud-
jimo (sustatymo ar padarymo) b-
fl

eiti ( kok nors stov, padjim); das.

gautis; tapti; liktis; pa(si)likti. To
s. gavimas; gijimas;
— asleep, užmigti. To awake, — Getting (gžt'ting),
pasiekimas; nauda; pelnas.
pabudinti; pabusti. To astray, — Gewgaw (gj'go), s. blizgutis; žvilgu-
paklysti. To — beaten, gaut mušti; tis; menkniekis; niekniekis. \ —,
sumuštu tapti. To — better, pasi- ' adj. blizgs; puošnus.
 , ,

Geyser 280 Gimcrack

Geyser (gai'zor), *. geizeris (irimuf* Giblets (džib'lets), s. žsies l>l«'kai.

pi.
mngtt/n kur.it o vandens šaltiniA. Giddily (gid'di-li), adv. kaip apkvaits;
Ghastliness (gast'li-ns), panaštu [ s. kaip apsvaigs; svaigulingai.
lavono išblyškimas; baisumas. Giddiness (gid'di-nes),a galvos sukim-
Ghastly (gast'li), adj išblyšks kaip la- si; apkvaitimas; apsvaigimas.
vonas: šmkliškas; Daisus; baisin- Giddy (gid'di), adj. jauis galvos besi-
gas. | — , adv. baisiai. sukim; svaigsts; apkvaits: ap-
Ghat, Ghaut (got), s. tarpkalne: | kaln svaigs; pakvaišs; lengvamaniškas:
retežis: |
prieplauka. neprotingas; ant vietos nenustovs,
Gherkin (gor'kin), *. veisle maž aksti- nenuseds. \ —,v.n. suktis; svaigti:
nuot agurk. kvaisti.
Ghost (gost), a dvasia: dusia; vle: v§- Gift (gift), a dovana: apdovanojimas.
luokas; šmkla. To give (ar fitld) | — ,apdovanoti; apteikti.
r. a.

up the —
atiduoti (Dievui) dši;
, Gig (gig), *. žeberklas: persteke: | rip-
numirti. ka; ritinys; sukinys: | lengvas dvi-
Ghostlike (gost'laik), adj. kaip dvasia: ratis vežimas; beda: j ilga valtis. |
kaip vle: kaip šmkla. — , v.a. (su) žeberklu žvejoti, gaudyti
Ghostly (gst'li), adj. dvasiškas: kaip (žuvis).
dvasia; kaip vle. | — , adc. dvasiš- Gigantic (džai-giin'tik), adj. milžiniš-
kai. kas. | —ally, adv. milžiniškai.
Ghoul (gl), s. pikta dvasia, mintanti Giggle (gig'g'l), r. n. paikai juoktis:
numirli knais. kvatoti. | — , s. paikas nusijuokimas:
Giant (džai'ent), a milžinas. | — , adj. kvatojimas.
milžiniškas. Giggler (gig'glor), a kvatotojas: dant
Giantess (džai'ent-6s), sf. moteris-mil- rodytojas.
žinas; milžine. Giggly (g'g'gli). a(U- kurs del menko
Giaour (džaur), s. gi a u r, turkl kal- ko tuojau juokiasi, kvatoja.
boj reiškia vistiek k: netiklis, pa- Gila monster (hy'la mon'stor), s. zool.

gonas, i.e. netiks Mahomet. driežas Heloderma suspevtum.

Gib (gib), s. rneeh. veržiamas šulelis. i|
Gild (gild), r. a. [pret. & pp. gilded ir
— , v. a. sukabinti; suveržti. gilt], auksuoti.
Gib (džib), v. n. nar vytis; trypti (sak. Gilder (gild'or), s. auksuotojas.
apie arkl). Gilding (gild'ing), s. auksavimas: pa-
Gibber (džib'bor), s. naravingas arklys. auksas.
Gibber (gib'bor), r. n. greitai ir neaiš- Gili (gil), s. žiaune: pažiaune (tuviai);
kiai kalbti; murmuliuoti; burbu- | nudribs pasmakris; pagurkle.
liuoti.
Gili (džil), 8. kvortos (wftoi); | myli-
Gibberish burbuliavi-
(gib'bor-iš), s.
moji; mergaite; merguže: išdykusi
mas; darki, neaiški kalba. | , adj. — mergaite: | bot. budre (Nepeta g!?-
darkus; neaiškus.
ehoma); \ alus darytas su budremis.
Gibbet (džib'bet), s. kartuves; šveislau-
Gillie, Gilly (džil'li), s. vaikas; tarnai-
kis. | — , v. a. karti; fig. gdai išsta-
tis.
tyti.
Gillyflower (džil'li-flau-6r), s. bot. liau-
Gibbon (gib'bon), zool. ilgaranke bež- s.
konija.
džione, veisles H/lobatm.
Gibbosity (gib-bos' i-ti), s. gaubtumas: Gilt (gilt), adj. auksuotas; paauksuo-
kuprotumas: kupra. '
tas. | — s. paauksavimas: paauksas.
Gibbous (gib' bos), adj. gaubtas; išduob- Gimbal, Gimbals (gim'bel, -belz), a rin-
tas; kuprotas. | ly, adc. gaubtai; — kes, ant kuri kabo laivo kompa-
kuprotai. | - ness, s. Gibbosity. = sas.
Gibe (džaib), tyiotis; kandžioti
v. n. a. Gimblet (gim'blet), s. = Gimlet.
(tadttau); megzdžioti; išjuokti. | — Gimcrack (džim'krak), *. menkas, pra

a apjuokimas; kandžiojimas; besi- stas mechanizmas; niekniekis; žab

tyiojimas; patyios. la.
 Gimlet 290 Glacis

Gimlet (gim'lt), .v. grštelis; vingr- Gith (gith), s. bot. kkalis.

štis. Gittern (git'torn), s. gitara (rnuz. instr.).
Gimp (gimp), *. šilkinis šnirelis: sil- Give(giv), r. a. [pret. o\VE:pp. given],
kine mastele. duoti; atiduoti; paduoti; išduoti:
Gin (dzin), s. degtine su kadugiais: ||
suteikti; leisti; pavelyti; išleisti. ||

klasta; spanstai; kilpos; žabangai: r. n. duotis: siduoti; pasiduoti. To

—
||

| keliamoji mašina: | mašina med- one's self to, atsiduoti kam. To

vilnms nuo sekl atskirti. | — , r. a. — birth duoti kam gyvast;
to,

nuo sekl valyti (medvilnes). pagimdyti. To — chase, vytis. To

Ginger (džin'džor), s. imberas. ||
— ale, — ear (iš)klausyti. To — the
to,

imberinis alus. head, paleisti ant valios; duoti va-

Gingerbread (džin'džor-bred), -v. pipir- li. To — the parodyti kam
lie to,

ninkas; piernikas. jo melagyste; pasakyti (jam), kad

Gingerly (džin'džor-li), adv. atsargiai: jis meluoja. To — way, pasitrauk-
bailiai; tyliai. ti; pasiduoti. To — away, atiduoti:
Gingerness (džin'džor-nes), s. atsargu- nuduoti; perduoti. To — bach, ati-
mas. duoti atgal: sugržinti; pasitraukti;
Gingham (ging'em), s. audeklo ršis. pasiduoti užpakal, atgal. To —
Ginkgo (gink'go), s. bot. ginkgo. forth, išduoti: išleisti; apreikšti. To
Ginseng (džin'seng), s. bot. augmuo veis- — in, sumažinti; apskelbti; apreik-
les Aralia. šti; pasiduoti; nusileisti kam. To —
Gip (džip), v. a. skrosti (silkes). off, išleisti (iš saves gar, etc.). To
Gipsy (džip'si), s. = Gypsy. — out, garsinti; skelbti; išduoti (iš
Giraffe (dži-raf ), s. zool. žirafa. saves); mesti (iš saves); leisti (iš sa-
Girandole (džir'en-dol), s. žirandolius ves); išsisemti; pajiegas žudyti; sp-
(liktorius). k netekti. To — over, pasiduoti:
Girasol, Girasole (džir'a-sol), s. brang- paliauti; perstoti; pamesti; apleisti;
akmenis opal atmainos. atsisakyti. To —
up, atiduoti; už-
Gird (gord), *. smgis; kirtis (paguliu, leisti; apleisti; pamesti; pasiduoti;

rykšte); ||
apjuokimas. ||
— , r. u. n. paliauti; išduoti; apreikšti. To —
tyiotis; apjuokti. one's self up, vilties netekti; vilt
Gird (gord), v. a. [pret. &pp. girt ir pražudyti; visiškai nusiminti; pasi-
girded], juosti; apjuosti; apsiausti; duoti. To —
up the ghost, paskuti-
apsupti. n kvap išleisti; atiduoti (Dievui)
Girder (gord'or), s. apjuokejas; | ap- dši; numirti.
juos j as; balkis; rastas.
||
Giver (giv'or), s. davjas; apteikejas:
Girdle (gor'd'l), s. juosta; diržas; | ap- suteikjas.
juosimas. ||
—
, v. a. apjuosti; apsup- Giving (giv'ing), s. davimas.
ti; U apržti (medžio žiev). Gizzard (giz'zord), s.skilvis (paukšio).
Giri (gori), s. mergaite; mergina; mer- Glabrous (gle'bros), adj. lygus; švelnus:
ga. plikas.
Girlhood (gorl'hud), s. mergyste.
Glacial (gle'šel), adj. ledinis.
Girlish (gorl'iš), adj. mergiškas; kaip
— ly, adv. mergiškai. \ Glaciate (gle'ši-et), v.n. led pavirsti:
mergaite.
— ness, s. mergiškumas; mergiškos sušalti.

ypatybes; mergiškas bdas. Glaciation (gle-ši-e'šion), s. pavirtimas

Girt (gort), v. a. juosti; apjuosti; ma- led; užšalimas; apšalimas; sušali-

tuoti juost ko. — pret. &pp. nuo mas.

| ,

Gird. Glacier (gle'šor ir glas'i-6r), s. ledynas:

Girth (g'rth), s. juosta; diržas; 1 pa- gleteras.
pruga; sspranste; | apemis. Glacious (gle'šis), adj. ledinis; kaip
Gist (džist),
s. svarbiausias punktas; ledas.
kanduolys: branduolys (dalyko). Gtecis (gle'sis), *. šlaitas; sklanda.
 a,

Glad 801 Glede

Glad (glad), ad), linksmas: smagus. |

smeigus žirti; stebeilytis. | c.

— , v.a. linksminti. | — ly, adv. link- spindulius, žaibus leisti, mesti. | —

smai. | — ness, *. linksmumas. «.žrjimas; spindjimas: atru> |

Gladden (glad'd'n), v.a. linksminti: žirjimas; lygus, it stiklas, pavir-

|

džiuginti. | v. n. linksmintis: džiaug- šis.

tis. Glaring (glr'ing), adj. žrs; spinds;

Glade (gled), s. aria; aikštis; prošvai- aiškus: atviras: begdiškas.
sta: trakas. Glass (gliis), s. stiklas: stikline: veidro-
Gladen (gle'd'n), *. bot. kardžole; kala- dis: p!. -*es, akiniai. | — , adj. stik-
vij. linis. | — , veidrod žirtis:
v.a.
Gladiate(gliid'i-et), adj. turs kardo (veidrodyj) atsimušti; apdengti, ap
pavidal: kardo pavidalo. vilkti stiklu: glaziruoti.
Gladiator (glad'i-e-tor), *. gladiatorius Glassful (glas'ful), s. (pilna, sklidina;
'. Rout.). stikline.
Gladiatorial (glad-i-a-to'ri-el), adj. gla- Glassiness (glšis'i-ns), s. panašumas
diatoriškas. stikl: stiklingumas; šviesumas.
Gladiolus (glii-dai'o-los), s. bot. kalavi- Glassware (gliis' uer), *. stikliniai tavo-
j; pliuslelija. rai; stikliniai indai.
Gladsome (gliid'som), linksmas:
adj. Glasswork (glas'uork), s. dirbimas stik-
smagus. |
— ly, adr. linksmai: sma- lo; stikliniai išdirbimai; pL stikline
giai. | —ness, s. linksmumas. dirbtuve; stiklinyia.
Gladstone (glad'ston), s. vežimas ant Glassy (glas'i), adj. stiklinis; turs stik-
keturi sdyni. lo pavidal, ypatybes; šviesus; tru-
Glair (gler), s. baltymas (kiau* pus.
—,T.a. (su) kiaušinio baltymu tepti. Glauber's salt (glo'borz solt), s. glaube-
Glaireous, Glairy (gler'i-6s, -i)), adj. rine (ar karioji) druska.
panašus kiaušinio baltym; glei- Glaucoma (glo-ko'ma), *. med. aki ap-
vus; glitus. traukimas.
Glaive (glev (,#. kardas. Glaucous (glo'kos), adj. žalsvas; pilkai -
Glamour (gle'mr ir glam'or), s. aki žalias: apvilktas žalsva medega.
vyliojanti gražybe: raganysta;apža- Glaze (glez), v.a. stiklus dti; stikl
vas. dti; j paliavoti; glaziruoti. | s. — ,

Glance (glans), bliksterejimas; su- *. paliava.

spindejimas; spindulys; | žvilgter- Glazer (glez'or), s. paliavotojas; glazi-
jimas; žvilgis. | , t. n. blikstereti; — ruotojas.
žibtereti: suspindti: | žvilgterti: Glazier (gle'žor), s. stiklius: stikliori us.
ak užmesti; | lengvai palytti, k Glazing (glez'ing), s. stiklioryste; |

užgriebti. glaziravimas; paliavoji-

stiklas; |

Gland (gliind), s. ariat. gile. mas; paliavone; paliava

Glanders (glan'dorz), s.veter. geležys Gleam (glym), s. spindulys; šviesa;
(arkli liga). spindjimas; žrjimas. |
— f v.n.a.
Glandiferous (glan-dif 5r-6s), adj. giles spindti; žibti; šviesti.
išduods. Gleamy (glym'i), adj. spinds: žibs.
Glandiform (glan'di-form), adj. turs gi- Glean (glyn), s. varp surinkimas;
les pavidal. surinktos (jav) varpos; rinkinys. |
Glandular (<dan'dju-16r); adj. gilinis. — , r. a. n. rinkti varpas (paskui pio-
Glandule (glan'djul), s. anat. &bot. gile- vej); rankioti.
le; gile. Gleaner (glyn'or), #. varp rinkjas.
Glandulous (glan'dju-16s), adj. turs Gleaning (glyn'ing), «. rinkimas;/)?, —s,
savyj giles: gilinis; gil panašus. parinkos.
Glans (glanz), s. anat. varpos galvute: Glebe (glyb), s. grumstas; velen: [
| bot. gile. bažnytine žeme.
Glare (gler), v.n. spindti; žereti; | akis Glede (glyd), s. orn. peslys.
 Glee 292 Glossology

Glee (gly), s. linksmumas; linksmybe: Globulous (glob'ju-los), adj. = Glo-

||
sutartine daina. bose.
Gleeful, Gleesome (gly'ful, -som), adj. Globy (glob'i), adj. apvalus; apskritas.
linksmas; džiaugsmingas. Glomerate (glom'6r-et), adj. susirinks
Gleet (glyt), *. meti. skysti pliai; pu- (ar sudarytas) kamuol, keke. ||

liavimas {lytiško snario). v.n. j|

— , — , v. a. (su)rinkti (ar sudaryti) gu-
pliuoti; varvti. mul, skritul: susukti kamuol.
Gleety (glyt'i), adj. plinis; turs sky- ||
v.n. rinktis gumul; gumuliuo-
st pli pavidal. tis; susigumuliuoti.
Glen (glen), s. klonis; dauba. Glomeration (glom-or-e'šion), s. rinki-
Glib (glib), adj. švelnus; gludus (sak. mas (ar nesirinkimas, besikrovimas)
apie kalb). ||
— ly, adv. švelniai; gl- gumul; besigumuliavimas; susi-
džiai. ||
—ness, s. švelnumas; gludu- rinkimas: susikrovimas; gumulas.
mas. Gloom (glm), s. tamsa; tamsuma; ||

Glide (glaid), v.n. iuožti; slysti; teke- širdies sunkumas; dvasios slogini-
ti;riedti, f — s. iuožimas; slydi- , mas; lidnumas. — , v. a. temdyti; ||

mas; riedjimas; tekjimas. aptemdyti; lidnu daryti; nulidin-

Glimmer (glim'mor), v.n. švitti; švi- ti. v.n. tamsuoti; temti; tamsiu
||

turuoti; mirgti. | — s. švitjimas; , darytis; tamsiu, lidnu bti.

švitravimas; žibjimas; min. mika. ||
Gloomily (glm'i-li), adv. tamsiai: lid-
Glimmering (glim'mor-ing), s. švitravi- nai; klaikiai.
mas; silpnas spinduliavimas; žyb- Gloominess (glm'i-nšs), s. tamsumas;
iojimas; I — adj. silpnai švieis; , lidnumas; klaikumas.
mirguliuojs; žybiojs. Gloomy (glm'i), adj. tamsus; apsiniau-
Glimpse (glims), s. žvilgterjimas; žib- ks; kanas; klaikus; lidnas; nu-
terejimas; progiedrulis. v. n. a. ||
— ,
lids.
švituruoti; mirgti; žvilgterti; - Glorification (glo-ri-fi-k'šion), s. garbi-
žvelgti. nimas; pagarbinimas.
Glint (glint), s. & v. = Glance. Glorify
augštinti.
(glo'ri-fai), v. a. garbinti; (iš)*

Glisten (glis"n), v.n. žibti; spindti;

Glorious (glo'ri-6s), adj. garbingas.
mirgti. ||

v.n. žibti; spindti;

—
ly, adv. garbingai, f —ness, s. gar-
Glister (glis'tor),
bingumas.
žereti.
D
— s. žibjimas; spindji-
,
Glory (glo'ri), s. garbe; garsas; puiky-
mas; mirgjimas; žrjimas. spinduli vainikas
be; didybe;
Glitter (glit'tor), v.n. spindti; žibti;
||

— ,s. žibjimas; spindjimas; (apie šventuosius). , v.n. džiaugtis; ||

—
žereti. ||
didžiuotis; augštintis; girtis.
žrjimas.
Gloss (glos), s. glud; žvilgjimas; žvil-
Gloam (glom), v.n. temti. išguldinejimas; išguldymas;
gesis;
Gloaming (glom'ing), s. blanda; prie-
||

paaiškinimas. —, v. a. gludinti;
blanda; prietema. ||

priduoti gludum, žvilgjim; (pa)-

Gloat (glot), v. n. akimis ryti; akis iš-
plsti, ištempti. daryti gldži, žvilganiu; aiškin- ||

ti; paaiškinimus daryti; priduoti

Globate, Globated (glo'bet, -be-ted), adj. ||

turs kamuolio pavidal; apvalus; kam paviršutiniškai ger išžir;

(pa)gražinti dangstyti. ;
apskritas; sferiškas.
Glossal (glos'sel), adj. liežuvinis; kal-
Globe (glob), s. gumulas: kamuolys:
binis.
skritulys; globus.
Glossarial (glos-se'ri-el), adj. paaiški-
Globose, Globous(glo-bos', glo'bos). ad.
apskritas; apvalus; sferiškas. namas; išguldomas.
s. apskritumas; Glossary (gl6s'sa-ri), s. išguldymai; iš-
Globosity (glo-bos'i-ti),
apvalumas; sferiškas pavidalas. guldomasis žodynas.
Globular (glob'ju-ldr), «dj. Gloi50sk. = Glossology (glos-sol'o-dži). s. išguldy-

Globule (glob'jul), gumullis; ka- .<*.

mas žodži; kalbos mokslas; palygi-
muollis; mažas skritulys. namoji filiologija.
 ,

Glossy 293 Go

Glossy (glos'i). adj. gludus; žvilgus; Gluttony (glot't'n-i), *. drumas; apsiri-

žvilgs; švelnus. jimas; godingumas.
Glottis (glot'tis), *. anat. koseres atva- Glycerin, Glycerine (glis'6r-in), *. glyce-
r. rina.
Glove (glov), s. pirštine (pirštuota). | Glyph (gliOt *• arch, pozas.
— , r. a. užmauti pirštines. Glyptic (glip'tik), adj. gliptiškas.
Glover (glov'or), s. pirštininkas. Glyptics (glip'tiks), s. gliptika; braižy-
Glow (glow), v. n. žerpleti: degti; žereti. mas ant brangakmeni.
| — , s. karštis: kaitimas: degimas; Gnarl (nar), r. n. urzgti: buryti. |
—
skaistumas parv; raudonumas; gembe: gumbas (ant medžio).
s.

raudonis. Gnarly (narl'i), adj. gumbuotas: gembe-

Glower (irlau'or), t. n. piktai, rusiiai tas.
žirti. Gnash (niiš), v.a.n. griežti (dantis).
Glowing (glott'ing), adj. baltai kaitin- Gnashing (naš'ing), s. (dant) grieži-
tas; degs: karštas; skaistus: raudo- mas.
nas; žrs. | —
ly, adr. karštai: su di- Gnat (niit), t. uodas; musulas.
deliu karštumu; su užsidegimu. Gnaw (no), v.a.n. griaužti; ^sti; kram-
Glowworm (glow'uorm), s. šviesvabalis; tyti: krimsti.
Švitulys: nibras. Gnawer (no'or), s. griaužikas: gružys.
Gloxinia (gloks-in'i-a), s. bot. glioksini- Gnawing (no'ing), 8. griaužimas; di-
ja. mas; kramtymas; krimtimas. — |

Gloze (gloz), t. n. glamonti; saldžo- adj. griaužtas; ds; kramts.

džiauti: saldliežuvauti. | r. a. glu- Gneiss (nais), s. min. gneisas; sluog-
dinti; švelninti; gražinti. | , s. sald- — sniuotas granitas.
žodžiavimas; švelnus žodeliai. Gnome (nom), s. gnomas: kaln dvasia.
Glue (glj), 8. klijas. | — , v. a. klijuoti. Gnomon (no'mon), s. rodyklas (saulinio
Gluepot (glj'pot), #. puodas klijams. laikrodžio).
Gluey (glj'i), adj. klij panašus; lip- Gnostic (nos'tik), s. gnostikas. | —,adj.

nus: glitus. gnost iškas.

Glum (glom), adj. surgs; susirauks; Gnu (nj), s. zool. gnu; žirgjautis.
piktas. Go (go), r. h. [pret. wext;j>/>. gone].
Glume (gljm), s. bot.lukštas; lake. eiti; vaikšioti; keliauti; nueiti: nu-
Glut (glot), t. a. n. rydyti: ryti: praryti. keliauti: | dingti: pasi-
iškeliauti;
| — , *. tas, kas ryjama; |
gausumas; baigti; all gone, viskas pasibaig;
is
daugybe; persipildymas; 3
pakala; viskas pabaigta; { prasmje: rengtis:
kylys. bti pasirengusiu k nors (padary-
Gluten (glj'tn), s. klijas (tsioj). ti: I ica-i going to say, aš norjau
Glutinate (glj'ti-net), v.a. klijuoti: lip- pasakyt i : Iam going to begin harvest,
dyti. aš rengiuosi pradti piauti (javus).
Glutination (glj-ti-ne'šidn), s. klijavi- Oo to, gana jau gana! eik jau eik!
mas. šalin! eik sau! To — about, vaik-
Glutinative (glj'ti-ne-tiv), adj. klijuo- šioti; aplinkui eiti; apeiti: užma-
js; lipnus. nyti k
nors padaryti; imtis už ko;
Glutinous (glj'ti-nos), adj. klijingas; they Kent about to slay him, jie nuta-
lipnus. — ness, ft. klijingumas; lip- r nužudyti j. To — abroad, išeiti,
numas. iškeliauti (svetur); pasklisti; prasi-
Glutton (glot'fn), s. rijnas; ryklys; | platinti (sak. apie gand, paskelb);
zool. ryklys (Gulo luscus). \ — , adj. To — against, eiti prieš £c; bti prie-
godus. šingu kam; priešintis. To — ahead,
Gluttonous (glot't'n-6s), adj. drus; go- eiti pirma; toliaus eiti; pirmyn
dus: nepasotinamas. | — ly, adr. d- žengti. To —
pasitraukti:
aside,
riai: sodžiai. I —ness. ». drumas: prasišalinti: klaidžioti: klysti. To —
godumas; nepasotinamumas. astray, klaidžioti; klysti: paklysti.
 Go 294 Gob

To — asunder, skirtis; persiskirti: iš- ko; to

.siekti —
to pieces, suirti; su-
irti. To — away, nueiti; prasišalin- plyšti; sudužti; subyrti; skutas
ti; iškeliauti.To — bach, atgal eiti, nueiti; to —
to naught, ant niek
pasitraukti; atgal gržti. To bach — nueiti. To — under, leistis; nusilei-
on, gržti tomis-pat pdomis atgal; sti nussti (sa k. apie šaul); žinomu
;

apleisti; atsigržti. To between, — bti (po vardu, etc.); apveiktu bti:

eiti tarpa ko; tarpininkauti. To — kristi; žti. To —
up, augštyn eiti,
beyond, užeiti už ko; pereiti; viršy- lipti, kilti; ant niek nueiti; nepa-
ti ha; fig. apgaudinti. To — by, daryti to, kas reikjo. To up and —
pro šal praeiti; praleisti; ap-, pra- down, tai šen, tai ten vaikšioti;
lenkti. To —
down, žemyn eiti; vaikšioti iš vienos vietos kit. To
leistis; nueiti; sksti; the sun has — upon, remtis ant ko; imti už k
gone down, saule nusileido; saule pamat. To —
without, apsieiti be
nusdo. To —for, eiti ko; eiti už ko; pasilikti be nieko; netekti; apsi-
k; rokuotis kuo; rokuojamu bti; gauti; apsi vilti. To —
wrong, blo-
garsti; remti k; stovti už k; lai- gai eitis; negerai eiti; neger keli
kyti keno puse; to —
for nothing, imti; klysti; pa-, išklysti.
ant niek eiti; neturti jokios ver- Go (go), r. a. imti (ar turti) dal kame;
tes. To —forth, išeiti; pasirodyti; bti atsakomu už k; ||
statyti (lai-
apsireikšti. To —from, eiti nuo ko; žybose); dertis iš ko, ar iš kiek. To
išeiti iš kur; nueiti; atsitraukti. — halves, pusiau turti; dalytis iš
To — in, eiti ; eiti; stoti : deveti; puses. To it,— neramiai užsilai-
she goes in "black, ji dvi (ar nešioja) kyti; triukšm daryti; siaubti; pir-
juodus rbus. To —
in and out, myn žengti, irtis. To —
one's way,
eiti ir išeiti; fig. liuosas rankas tu- eiti savu keliu; išeiti; iškeliauti:
rti; nebti varžomu savo veiki- nueiti sau.
muose. To — in for,remti k; sto- Go (go), apystova; atsitikimas; |
s.

vti už k; stengtis gyti, pasiekti mada: gyvumas; veiklumas. |

|

k; atsiduoti kam. To — into, eiti; Go-between, s. tarpininkas. Go-by,

stoti k; to — into war, eiti (ar prajimas pro k, ar praleidimas
stoti) karg. To — off, prasišalinti; ko, nepatemijus, neatkreipus atidos;
nueiti; palikti; apleisti: paliauti; tyus nepatmijimas; atstmimas:
numirti; užsidegti; išsišauti; pirkja sudie(v) ant visados; to give the
rasti; parsiduoti; atsitikti; praeiti; go-by, pasakyti sudie ant visados;
praslinkti. To —
on, toliaus eiti, ant visada atsisveikinti. Go-cart,
tsti, varyti (k nors pradt); to — s. zr. Gocart.
on reading, toliau skaityti go on ;
Goad (god), s. akstinas. ||
— , v. a. durti;
your way, eik sau savu keliu. padilginti: paraginti.
To
— on all fours, eiti ant vis keturi; Goal (gol). s. kaištis; paženklinta vie-

ta; rubežius; J siekimas; tikslas.

fig. tikti su kits-kitu; bti kaip tik
Goat (got), s. ožka. He-goat, s. ožys.
atsakomu kits-kitam. To — out, iš-
Goatee (got-y'), s. sutaisyta, kaip ožio,
eiti; išlsti; iškeliauti; paliauti; pa-
barzda.
sibaigti; užgesti; nutilti. To —over,
Goatherd (got'hord), s. ožk, piemuo.
pereiti; peržengti; perbggti; nueiti:
Goatish (got'iš), adj. ožkinis; ožkiškas:
peržirti; atidtu chem. per-
tapti; '

ožiškas.
sikeisti; pavirsti To k.
round, — Goatlike (got'laik),adj. ožk (ar ož)
aplinkui eiti; apeiti; suktis. To — panašus; ožkiškas; ožiškas.
through, pereiti per k; prasimušti; Goatskin (got'skin), s. ožkos kailis,
atlikti, užbaigti (darb); iškentti; oda. | —, adj. iš ožkos kailio (ar o-
išksti; išeikvoti; ištuštinti (turt). dos) darytas.
To — through with, užbaigti. To — Goatsucker (got'sok-or), s. orn. lelis.
to, eiti pas k; nueiti, nuvykti, nu- Gob (^ob), s. truputis; biskelis: J gerk-
keliauti; išeiti; iškeliauti; prieiti: le; nasrai.
 Gobbet 295 Good

Gobbet (gobbet), ». šmotelis: ksnelis. pusti akiniai (akinta nuo dulki, etc
Gobble (gob'b'l), v a. n. ryti; | ulduoti apsaugoti). | Goggle-eyed, adj. iš-
(kaip kurk). \ —, s. uldavimas {kur- pustakis; išverstakis.
kiu). Going (go'ing), $. jimas; keliavimas:
Gobbler (gb'blor), ». kurkinas: kala- kelione; atsiskyrimas; pasilaikymas:
kutas. | nštumas. | ,
—
part, eins.
Goblet (gob'lt), s. taure, dim. taurele: Goiter, Goitre (troi'tor), •*. med. pasidi-
kieliškas. dinimas kaklo giles.

Goblin (gb'lin), s. kaukas: vt'.niukas: Goitrous (goi'tros), adj. turs sutinusi

pikta dvasia. kaklo gile.

Gocart (go'kart), s. važiuojama stovy- Gold (gold), s. auksas.

ne (kdikiam*). Goldcrest (gold' krst), s. am. karal.'is.

God (god), *. Dievas. God-fearing, adj.\

Golden (gold"n), adj. auksinis. | Go.'d-
dievobaimingas. en-rod, s. bot. auksarykšt (Solidago
rirga-aurea).
Godchild (gd'aildi, krikštasnis; ••«.

Goldfinch (gold'fin), «. om. dagillis.

krikštadukte.
Goddaughter (god'do-tor), *. krikštaduk-
Goldfish (gold'fiš), ». irht. auksažvyn.
Goldsmith (gold'smiM), ». auksakalis.
te.
Goldylocks (gold'i-loks), ». bot. auksa-
Goddess (gdd'ds), sf. dieve: dievaite.
plauk (Chrysocoma).
Godfather (god'fa-rfAor), *. krikštatvis:
Golf (golf). žaisme pavidale kiaulu-
,«.
pode.
ts varymo.
Godhead (god'hšd), dievyste; Dievas.
».
Goliard (gol'jord), *. šutna: juokorius.
Godhood (god'hd), s. dievyste.
Gondola (gon'do-la), s. gondola (veneci-
Godless (god'les), adj. bedieviškas. | jiika valtis).
— ly, adr. bedieviškai. | — ness, s. be- Gondolier (gon-do-lyr'), s. gondolierius.
dievyste; bedieviškumas. Gone (gon), pp. nuo Go.
Godlike (god'laik), adj. Diev pana- Gong (gong), *. skambalas.
šus: dieviškas.
Goniometer (go-ni-6m'i-tor), s. rankis
Godliness (god'li-nes), s. dievotumas: kertms matuoti; goniometras.
dievobaimingumas. Goniometry (go-ni-6m'i-tri), s. gonio-
Godly (god'li), adj. dievotas; dievobai- metrija.
mingas. | —adr. dievotai: dievobai-
,
Gonorrhea (gon-6r-ry'a), s. med. lytišk
mingai. snari puliavimas; triperis.
Godmother (god'modh-or), $. krikšta- Good (gud), adj. [comp. better; y p.
mote; pode. best], geras; neblogas: labas; doras:
Godsend (god'snd), *. netiktas laimi- geros širdies; malonus; naudingas;
kis; radinys. gantinas; pustinas; pilnas. As —
Godship (god'šip), s. dievyste. as, nemažiau kaip; vistiek k; be-
Godson (gd'son), *. krikštasnis. veik. A— deal, daug. A — while,
Godspeed (god'spyd), *. laime; palaima: ilgai. — and visiškai: ga-
For all,
gera klotis; to bid one geros klo- — , lutinai; pilnai. — for nothing, nie-
ties linkti. kam netiks; niekam nevertas: t.

God wit (god' uit), s. orn. tilvikas Limo- nenaudlis; niekšas. — breeding, ge-
sa. ras išaukljimas; inteligencija. —
Goer (go'or), s. jikas; bgikas: | lan- folk; —
people, deivs, laums, ait-
kytojas. varai, kaukai. —
luck; —speed, lai-
Goff (go f), g. paikius; šmutas. m; pasisekimas; gera klotis. — turn,
Goffer (gof'for), v. a. = Gacpfek. mielaširdyst; mylista; malon. In
Goggle (gog'g'l), v.n. akis vartyti, iš- — time, laik. In — earnest, rimtai:
versti, išpusti; su išverstom (ar iš- be juok. In — sooth, tikrai. To
pustom) akim žirti. | — , adj. iš- hold — palaikyti savo vert; turti
,

pustas; išverstas (sak. apie akis). \

piln savo vert. To make — , iš-
—, s. aki vartymas. | —s, s. pi. iš- pildyti: vykinti; pataisyti; at-
 296 Governance
Goodish

darodyti: iš- Gorget (gor'džet), s. antkaklis (šarvo);

lyginti; atpildyti;
teisinti; parodyti kno nekaltybe: iš- | chirurgiškas peilis.

aiškinti. To think atrasti (ar — , Gorilla (go-ril'la), s. gorila (beždžion).

rokuoti) geru, atsakomu, naudingu. Gormand (gor'mend), s. ryklys; rijikas;

I
—,adv. gerai. | -, *. geras; labas; stalgunas.
nauda; pelnas; -S, s. pi. pirkiniai;
|| Gormandize (gor'mend-aiz), v.a.n. esti;
tavorai; manta. Dress goods; Dry ryti; gurkti.
goods, austiniai (ar audekliniai) ta- Gormandizer (gor'mend-aiz-6r), s. riji-
vorai. Fancy goods, dailiejie (ar kas; ryklys.
puošiamiejie) tavorai. | Good-by; Gorse (gors), s. bot. Ulex europaeus.
Good-bye, s. &interj. sudie; sudiev; Gory (gor'i), adj. kruvinas; sukruvin-
likie (ar likite) sveiki. ||
Good Fri-
tas.
day, s. Dideji Petniia. Good-hu- Goshawk (gos'hok), s.didelis vanagas.
mored, adj. linksmos širdies; gero Gosling (goz'ling), s. žsytis; žsiukas.
upo. Good-looking, adj. gerai iš- Gospel (gos'pl), s. evangelija; Dievo
žiurs; geros išžiuros. Good-natured, žodis.
adj. geros širdies; geros noturos. Gossamer (gos'sa-mor), s. ore lakiojan-
Good-tempered, adj. geros širdies; tiejie vortinkliai; ||
plonintelis, kaip
gero upo; smagus. vortinkliai, audeklas.
Goodish (gud'iš), adj. apy gris; gero- Gossip (gos'sip), s. kmas; kurna; po-
kas. d; I paiauška: plepalas: tauškalas;
Goodliness (giid'li-ns), s. patogumas; tauškjimas kalbos. -, v. n. plepti
; ||
;
||

dailumas. tauškti; liežuvius nešioti; liežuvau-

Goodly (gud'li), adj. gražus; dailus; pa- ti.
togus: didelis. Got (got), pret. &pp. nuo Get.
Goodness (gud'ns), s. gerumas; labu- Gothic (goth'ik), adj. gotiškas.
mas; meilumas; malone. Gotten (got't'n), nusen. forma pp. nuo
Goosander (gs'an-dor), s. orn. narnas: Get.
naras. Gouge (gaudž ir gdž), s. apskritas kal-
Goose (gs), s. [pi. geese], žsis; 1 tas; ||
introligatoriaus oblis; kali- ||

prosas (rubsuvio); fig. žioplys; vpla. mas; skaptavimas; išskaptuota vie-

||—flesh, pašiurpusi oda (nuo šalSio, ta; pozas; apgavyste; klasta: vy-
||

baimes); šiurpas. lius; f apgavikas. J—, v.a. kalti;

Gooseberry (gz'br-ri), s. bot. agrastas. skaptuoti; kam mušti;
||
ap- ak ||

Goosery (gs'6r-i), s. žside; fig. žiop- gaudinti.

lyste. Gourd (gord ir grd), s. arbzas.
Gopher (go'for), s. žvrelis, veisles veter. kojos
Gourdiness (gord'i-n&s), s.

Oeomys; teipgi: Spermophylus ; \ sutinimas.

Karolinos želvys (Testudo Carolina); Gourdy(gord'i), adj. turs sutinusi ko-
||
angis, Spilotes Couperi.
Gore (gor), s. sukrekjs kraujas; ||
Gourmand (gur'mand), «. Gormand. =
klynas: varle (marškiniuose); tri- ||

Gout (gaut), s. sankrekos; krekesiai

kampis žemes ksnis. -, v. a. dur- ||
(kraujo); med. podagra.
ti;smeigti; perdurti: perverti; r- ||
skonis.
Gout (g), s.
žyti trikampius stukius. podagringu-
Goutiness (gaut'i-n8s), s.

Gorge (gordž), s. nasrai; rykle; kosere; mas; sutinimas.

siauruma; siauras tarpas; siauras podagrinis; podag-
||
Gouty (gaut'i), adj.
prajimas. |
prirydyti; pri-
-, v. a.
ringas; sutins.
pilti kosere. v. n. gurkti; ryti.
Govern (gov'orn), v.a. valdyti.
||

Gorgeous (gor'džs), adj. išdidus; pui-

Governable (gov'6rn-a-b'l), adj. valdo-
kus. J -ly, adv. išdidžiai; puikiai.
mas: galimas valdyti; paklusnus.
||

-ness, s. puikumas; puikybe; gražy- valdymas.

Governance (gov'orn-ens), b.
be.
 , ,,

Governante W7 Grain

Governante, Governess (gov'orn-iint. -s), niai: maloningai; patogiai, j

— nes c ,

sf. valdininke; | mokytoja vaik: s. malonumas; maloningumas: ma-

governante. lone; mielaširdyst: meilingumas:
Government (gov'orn-ment), $. valdy- dailumas; patogumas.
mas; valdžia; redyba; gubernija; Gradation <.<:ra-d'ši6n), s. sulaipsniavi-
viešpatyste. mas; laipsniškas jimas; besilaip-
Governmental (g6v-6rn-m§n'tel), adj. sniavimas; susilaipsniavimas: laip-
valdžios (». gen.); valstybinis. sniškas perjimas.
Governor (gov'ijrn-or), s. valdininkas: Gradatory (irriid'a-to-ri), adj. laipsnis
valdytojas: viršininkas; gubernato- kas; | vaikšiojamas; einamas. | —
rius; | mokytojas; | mech. regulia- s. laiptai (iikUoiterim bašny&). u
torius. Grade (grCd). * laipsnis; laiptas. | —
Governorship (gov'orn-or-šip), $. virši- '.". laipsninti: išlyginti.
ninkyste: gubernatoryst. Gradient (gr'di-ent), adj. eins: vaik-
Gowan (gau'en), s. bot. martele. šiojs: vaikšiojamas. | — , *. laip-
Gown (gaun), *. moteriškos drapanos; sniškas pakilimas ar nusileidimas:
rbai: urdiški rbai. šlaitas (kebo); sklanda.
Gownman, Gownsman (gaun'miin.gaunz'- Gradual (griid'ju el), adj. laipsniškas:
man), *. ypata, dvinti urdiškus palengvas; iš palengvo nusiduods.
rbus. |
— ly, adc. laipsniškai: iš palengvo:
Grab (grab), v.a.n. griebti; iuopti: pa- pamažliu. |
— ness, s. laipsniškumas:
griebti; pagauti. | s. pagriebi-— , palengvumas.
mas. Graduate (grad'ju-t), v. a. laipsnius
Grabble (grab'b'l), r. n. grabinti: iu- paskaidyti; laipsniais paženklinti:
pinti; | knipsioms gulti; kniup- laipsniuoti: paaugštinti; palengvai
soti. daugsinti, didinti, stiprinti; suteik-
Grace (grs), s. malon; mylista: iela- m ti mokslišk laipsn. | r. n. laipsniš-

širdyste; Q patogumas; gražumas: kai mainytis, pereiti, daugsintis. di-

gracija; | malon: šviesyb (tit aku); j dintis; paaugštinim gyti; moksliš-
malda prieš valg ar po valgio. Dajj* k laipsn (ar dipliom) gauti. | —
of — ,
(pirki.) sekanios tuojau po s. ypata gavusi mokslišk laipsn
rako išsibaigimui dienos, kuriose (ar dipliom).
skolininkas turi savo vekselius iš- Graduation (gr;id-ju-'šion), s. laipsnia-
mokti. Good graces, malon; drau- vimas; paskaidymas laipsnius:
giškumas; draugyst. To sny — laipsniai; | paaugštinimas; suteiki-
atkalbti malda (prieš valg arba po mas (ar gavimas) moksliško laip-
valgio). Wit k a good —
dailiai; gra- , snio.
žiai patogiai.
;
With a bad ne- — , Graff (graf), s. perdtinis; užveizdto-
mandagiai; nešvankiai. — cup, tau- jas.
r, geriama už keno sveikat tuojau Graft (graft), s. iepas (medžio). | — , r.
po maldos prie stalo. | , v. a. puo- — a. n. iepyti (ntedOtu),
šti; suteikti gražuma, patogum, Grafter (griift'or),iepytojas. *.

gracij; | augštinti; paaugštinti; Grafting (griift'ingt,iepijimas; *. | su-

apteikti mylistomis. li'idimas (šul, sienoj, etc.).
Graceful (grs'ful), adj. patogus; dailus: Grail (grl), $. taur.
gražus. J —
ly, adc. patogiai; dailiai. Grain (grn), «. grdas; collect, grudai:
|
—ness, s. patogumas; dailumas; javai; grdelis; trupinlis; | gra-
|

gražumas. nas (scarstis); raudonas dažas:

|

Graceless (gres'les), adj. nepatogus; •

udis; audeklas; strikta; riev (me-
biaurus; nedoras. džio, akmens, etc.); | plaukuotoji
Gracious (gr'šios), adj. malonus; ma- odos pus; | &aka(*jMfc, klonio): dan-
loningas; miela&frdingas; meilingas; tis: virbalas (šaki); gelažt (kardo,
puikus; patogus. | — ly, adr. malo- peilio); pi. —s, žeberklas su daugiau
 Grained 298 Granulate

negu vienu virbal; kebenekai: J

Grandfather (grand'farfft-dr), ••<. senelis:
putros; broga. | Against the {fig.) — ,
tvukas.
prieš nor; priešingai; nenoroms. Grandiloquence (irnin-dil'o-kuens), *. pa-
In — ,
giliai sds, sisds; tvirtas; naudojimas augšt žodži; augšta-
prigimtas; tikras; tamsiai raudono žodyste.
dažo. To dye in —
tamsiai raudo-
, Grandiloquent, Grandiloquous (gran-dil'o-
nai dažyti; vilnomis dažyti. — v. a. ||
, kuent, -kuos), adj. kalbs augštais
rievmis maliavoti; dažyti pavidale žodžiais; augštažodingas; bombastiš-
medžio ar marmoro rievi; | gr- kas.
dus sutrinti; \ plaukus nuskusti adj. puikus: iš-
Grandiose (griin'di-os),
{nuo odos). I v. n. darytis grdelius. didus; puošnus.
Grained (grend), adj. gruduotas: strik- Grandma, Grandmamma (griind'ma, -mii-
tuotas; rievetas; rupltas; šiurkštus; ma). s. bobute; moiute. Grand- =
I
vilnomis ar rievmis dažytas. mother.
Grainy (gren'i), adj. gruduotas; grdin- Grandmother {grand' modh' or), s. bobu-
gas: rupltas; rievetas. te; moiute {tvo ar motinos moti/m)-
Gram, Gramme (gram), *. gramas {svar- Grandness (grand'nes), s. Graxdeih. =
stis).
Grandpa, Grandpapa (grand'pa, -pii-pa).
Graminaceous (gram-i-ne'šos), Gramine- s. senelis. = Grandfather.
al, Gramineous (grii-min'i-el, -6s). Grandsire (grind'sair), *. senelis; prose-
adj. žolinis.
nelis.
Graminivorous (griim-i-niv'o-ros), adj.
Grandson (griind 'son), s. snaitis.
žole ds; žole mintas, besimaitins:
Granduncle (gršind'on-k'l), s. tvo {ar
žoldis {s.).
motinos) dde; ddukas.
Grammar (gram'mor), s. gramatika.
Grange (grendž), s. uke: kiemas: uki
Grammarian (gram-me'ri-en), *. grama- j|

tikas; filiologas.
ninku draugyste {Suv, Vaisi.).

Grammatic, Grammatical (griim-mat'ik,

Granger (grendž'or), s. kinink drau
gystes snarys.
-el), adj.gramatiškas. —ally, adv.
gramatiškai.
||

Graniferous(gra-nif'dr-os), adj. bot. gr-

dus (iš)duods.
Gramme (gram), s. = Gram. Granite (gran'it), s. min. granitas.
Grampus (griim'pos), s. tooL jri kar-
Granitic, Granitical (grii-nit'ik, -el), adj.
ve.
granitinis; iš granito.
Granary (griin'a-ri), s. jav svumas;
Granivorous (grii-niv'o-ros), adj. grdus
aruodas.
Grand (griind), adj. didelis; didis; aug-
ds;grdais mintas, besimaitins.
Granny (gran'ni), s. senute; bobele; bo-
štas; puikus; išdidus; iškilmingas:
bute.
garbingas; vyriausias. \ dke, s. — Grant (grant), v. a. pripažinti; tikti; su-
didis hercogas; didis kunigaikštis.
tikti; su-, apteikti; duoti; dovanoti:
— juror, snarys prisaikintj teis-
s.
pavelyti; leisti. —,s. pripažinimas:
mo, —jury, s. prisaikintj teis- ||

su-, apteikimas; dovana; paveliji-

mas. — master, s. didis magistras.
Grandam (gran'dam), s. bobute. mas; leidimas; prileidimas; perk- ||

limas {turto); perrašymas.

Grandaunt (gršind'ant), s. tvo {ar moti-
nos) teta; tetute. Grantee (gran-ty'), *. apteiktasis.

Grandchild (griind'aild), ». ankas: Granter (jrriint'or), s. pripažintojas: ap-

/.
teikejas: pavelytojas.
anke.
Granddaughter (grand'do-tor), s. duk- Granular (griin'ju-lor), adj. iš grud
raite; anke. susideds; grdinis.
Grandee (griin-dy'), s. didponis; didži- Granulate (griin'ju-let), e.a. grdelius
nas: grandas {Ispanijoj). daryti, (su)trinti; (su)trupinti; pa-
Grandeeship (griin-dy 'Šip), s. ponybe. virš šiurkšiu daryti. | r. u. gr-
Grandeur (gran'djur), *. didybe; aug- delius darytis, trintis; t rpintis. ||

štybe; išdidumas; puikybe; puiku- — , adj. iš ^rudeli susideds: grdi-

mas; gražybe. nis; kruopetas.
 Granulation 390 Gravel

Granulation (griin-ju-le'ši6n), *. tryni- Grate (gret), *. grotai, j — , r. a. grotais

mas grdelius: trupinimas mažas aprpinti; užgrotuoti; girgždinti: |

kruopeles: besikruopejimas: susi- tarkuoti: trinti: | rpinti: krimsti.

kruopejimas. j './(. frircrždeti.
Granule (griin'jul), *. grdelis: kruope- Grateful (gret 'fui), adj. dkingas; | pri-
le;trupinlis. imnus. |
— ly, adv. dkingai: priim-
Granulous (yriin'ju-lds), adj. iš grde- niai. |
— ness, *. dkingumas: dekin-
li susideds; kruopetas; smulkus. gyste: | priimnumas.
Grape (gl€pX *• vynuoge. Grater (gret'or),.*. tarka: trintu ve.
Grapery (grep'or-i), #. vyndaržis. Gratification (grat-i-fi-ke'šion), t. u/.sh-

Grapeshot (<rrep'šot), kanuolkulki

•«.
nedijimas; pakakinimas: priimnu- |

keke. mas; linksmumas: | apdovanojimas:

dovana.
Grapestone (grep'ston), *. vynuogi,
skla. Gratify (grat'i-fai), r. a. užgandinti:
priimnum duoti; patikti.
Grapevine (<rrep'vain), *. vynuogi kr-
Gratifying (grat'i-fai-ingi, adj. užgane-
mas: vynuogi, virkšia.
Graphic.
dijs; priimnum duodas: priimnus.
Graphical (grafik, -el t. >"{i.
Grating (gret'ing), *. grotai; |
girgžd-
grafiškas: piešiamas: rašomas: rak-
jimas; girgždesis; | tarkavimas. |
tinis: rašytas: pieštas; gerai nupieš-
—,adj. girgžds: aštrus, šiurkštus
tas, nubraižiotas: aiškiai pabriežtas:
(baUas).
ai<kus: reiškus. \ —ally, ath grafiš-
Gratis (gre'tis). adv. dovanai: dykai:
kai; aiškiai: reiškiai.
už dyk.
Graphite (giafait), min. grafitas.
«.
Gratitude (grat'i-tjud), *. dkingumas.
Grapnel (grap'nel), mažas karas.
s.
Gratuitous (gra-tju'i-tos), adj. dovanas;
Grapple (griip'p'l), r. a. užkabinti: pa-
dovanotas; liuosnoriškas; beprieža-
stinis. | —ly, adr. dovanai.
griebti; sukabinti; sukliudyti. | r. n.
sukibti; susikabinti. | — susika- . •«.
Gratuity (grii-tju'i-ti), s. dovana; atly-
binimas; | kabliai. ginimas; atpild; dekingyste.
Grasp (grasp), r. a. griebti; sugriebti; G ratu late (gršit'ju-let), v. a. sveikinti.
pagriebti; paiuopti: užgrobti. | r. n. Gratulation (grat-ju-le'šion), *. (pa)svei-
stvertis; stengtis nusistverti, pasi- kinimas.
griebti; kovoti. To — at, stenytis Gratulatory (grat'ju-la-to-ri), adj. svei-
pagriebti, apvaldyti k. | — , s. pa- kinamas; pasveikinimo («. gen.).
griebimas: apvaldymas: fig. valdžia; Grave (grev), «. kapas.
rankos; nagai; to fall into o.<- Grave (grev). r.a.n. [pret. graved; pp.
pakliti keno nagus; | rankena. graven ir graved] ržyti; -, išre-
,

Grasper (grasp'or), s. griebikas; užgro- žineti; graviruoti; išpiaustineti; |

bjas. giliai ržti, skverbti ( šird, at-
Grasping (grasp'ing), *. griebimas; mint); giliai sidti (j šird, galv):
grobimas. | —,adj. griebias: apims; | mar. valyti, smaluoti (laivo dug-
fig. godus; godingas. n).
Grass (gras), *. žole. | — , r. a. žole ap- Grave (grev), adj. sunkus: svarbus; r-
želdyti. | Grass-green, adj. žalias it stus rimtas; mus. žemas | gram. j

žole. Grass-grown, adj. žole apžls. kairinis (kirtis). | ly, adr. svarbiai: —
Grasshopper (griis'hop-por), s. žiogas; rsiai; rimtai. | ness, s. svarbu- —
kautas. mas; rstumas; rimtumas.
Grassiness (gras'i-nšs), s. žolinjrumas; Graveclothes (grev'klotfAz z'r-kloz), *.

gausumas žoles. kapiniai rbai.

Grassless (gras'les), adj. be žoles; pli- Gravedigger (grev'dig-gor), s. kapaka-
kas. sis; duobkasis.
Grassplot (gras'plot), *. pievokšnis: ve- Gravel (griiv'61), s. žvirgždas; žvyras; |
ja. med. akmuo; akmens liga. | — , r. a.
Grassy (gras'i). adj. žole apžls; žolin- žvyruoti; žvyru išpilti: | pieskas
žoltas: žalias. smigti, nukiimpti.
 ,

Gravelly 300 Greenback

Gravelly (griiv'61-li), adj. žvirgžduotas; Greaser (gryz'or), .«. tepjas.

žvyruotas; žvyrinis. Greasily (gryz'i-li), adv. riebiai; taukuo-
Graver (grev'or), «. braižvtojas; išpiau- tai; purvinai.
stinetojas; graviruotoj as; | brukštas; Greasiness (gryz'i-nes), s. riebumas;
kaltelis. taukuotumas; purvinumas; suskre-
Graves (grevz), s. pi. šildyt tauk timas; murzinumas.
nuosdos; paspirgos; išspirgos. Greasy (gryz'i), adj. riebus; taukuotas;
Gravestone (grev'ston), s. kapinis ak- suteptas; purvinas; suskrets; mur-
muo. zinas.
Graveyard (grev'jard), s. kapines. Great (gret), adj. didelis; didis; a —
Gravid (griiv'id), adj. nšia. deal,daug; a many, daugelis: —
Graving (grev'ing), s. braižymas; gravi- daug; a —
while, ilg laik; ilgai; a
ravimas; I
smaVAvimas (laivo dugno). — while ago, senei; — with young,
Gravitate (grav'i-tet), v.n.phys. gravi- nšia; vaikinga. Great-bellied, adj.
tuoti; pasiduoti svermes (ar pri- turs didel pilv; pilvotas. Great-
traukimo) statymams; smelktis lin- grandchild, s. proankis, /.-ke.
kon. Great-granddaughter, s. proanke:
Gravitation gravita-
(grav-i-te'ši6n), *. produkra. Great-grandfather, s.

cija; sverme; pritraukimo pajiega; prosenelis; prote velis. Great-grand-

pritraukimas. Law of — , svermes mother, s. probobute; promote.
(ar pritraukimo) statymai. Great-grandson, s. prosunis.
Gravity (grav'i-ti), s. sunkumas; svaru- Greatcoat (gret'kot), s. ilgas plošius.
mas; svarybe; svarbumas; didu- ||
Greatly (gret'li), adv. didei; labai; daug:
mas; žemumas (balso).
||
šauniai; garbingai; kiltširdiškai.
Gravy (gre'vi), s. dažalas; padažalas; Greatness (gret'nes), s. didumas; didy-
srymas. be.
Gray (grei), adj. pilkas; žilas. | s. pil- — ,
Greave (gry v), v. a. valyti, smaluoti
kas dažas. (laivo dugn).
Graybeard (grefbyrd), s. žilabarzdis; Greaves (gry vz), *. pi. nusisede tauk
senis. tirštimai; paspirgos; spirguiai; iš-
Grayhound (grThaund), s. = Grey- spirgos; antblauzdžiai (šarvai).
||

hound. Grebe (gryb), s. orn. naras, veisles Co-

lymbus.
Grayish (grTiš), adj. truput pilkas;
apipilkis; apižilis.
Grecian (gry 'šen), adj. graikiškas. |j
—
s. graikas.
Graylag (greHag), s. laukine žsis.
Greed (gryd), s. goda; godumas.
Grayling (grea'ling), s. žuvis, veisles
Greedily (gryd'i-li), adj. godžiai; su go-
Thymallus. dumu.
Graywacke (greTuak), s. geol. pilkakme- Greediness (gryd'i-ns), s. godumas;
. nis. godingumas.
Graze (grez), v. a. ganyti (gyvulius); Greedy (gryd 'i), adj. godus; godingas;
liuobti; maitinti; griaužti; esti. ||
v. nepasotinamas.
n. ganytis; esti; griaužti; f palytti. Greek (gryk), s. graikas; graikiška kal-
||
— , s. ganymas; dimas; j
palytji- ba. ||
— , adj. graikiškas.
mas. Green (gryn), adj. žalias; žalios parvos;
Grazer (grez'or), s. besigans gyvulys. | žalias; nenunokes; nesubrends;
Grazier (gre'žor), s. pentojas gyvuli neišsirpes; neišvirtas; neišdirbtas. |

pardavimui. — , s. žalias dažas; žalumas; žaliuo-

Grazing (grez'ing), s. ganymas; besiga- janti pieva; veja; —s, pi. žalumai;
nymas; ganykla. žalumynai; daržoves. —,v.a. n. ža-
||

Grease (gry s), s. taukai; riebumai; te- liuoti; žaliai dažyti. j|

— ly, adv.
palas. I — (gryz ir grys), v. a. tau- žaliai. žalumas.
||
— ness, s.

kuoti; tepti (taukais, riebumais); su- Greenback (gryn'bak), «. žalnugare (po-

tepti; | papirkti k. pierinis pinigas, Suv. Valst.).
 Greenery 901 Gripe

Greenery (srryn'6*r-i), s. žalumai; žalu- sunkiai: baisiai; lidnai; kariai. |

mynai. —ness, $. sunkumas; skaudumas:
Greengrocer (gryn'gro-sor), *. pardavi- žiaurumas; tužbingumas.
ntojas žali daržovi, vaisi. Griffe (grif), *• maišyto kraujo (negro

Greenhorn (gryn'horn), s. žaliaragis: ir mulato) ypata; mulatas.

fig. naujokas: nepatyrelis. Griffin, Griffon (griffin, -fn), s. pasa-

Greenhouse (gryn'haus), *. šiltnamis: kiškas baisnas, pusiau litas, pu-

augmen auginyia. siau erelis; | orn. vulturas, Gyp*
Greening (gryn'ing), s. žaliukas obuo- fult'i*.
lys. Grill (gril), s. raštelis. | — , v.a. ant ra-
Greenish (gryn'iš), adj. žalsvas. | —ness, štelio kepti, spirginti.
s. žalsvumas. Grim (grim), adj. biaurus; baisus: žiau-
Greenroom (gryn'rm), *. aktori kam- rus; nuožmus. |
— ly, adv. baisiai:
barys {teatre). žiauriai; nuožmiai. | —ness, s. bai-
Greenshank (gryn'šank), *. tilvikas. sumas; biaurumas; nuožmumas;
Greensward (gryn'suord), *. veja. žiaurumas.
Greel (gryt), v.a. sveikinti. | v.n. svei- Grimace (gri-mes'), s. grimasa; iškrai-
kintis. pytas veidas. | — , v.n. veid kraipy-
Greeting (gryt'ing), s. sveikinimas; pa- ti, darkyti: zubus kraipyti.

sveikinimas. Grimalkin (gri-mal'kin), s. sena kate.

Gregarious (gri-ge'ri-6s), adj. besilaiks Grime (graim), s. purvas; skretenos:

krvoj, kaimenj; gyven pulkais, nevalumai. | — , v.a. purvinti; su-
kaimenmis. |
— \y,adv. kaimenmis: purvinti.
pulkais. Grimy (graim'i), adj. purvinas; priskre-
Grenade (gri-ned'), s. granatas {kulka). ts: suterštas.
Grenadier (grn-a-dvr'), s. grenadierius. Grin (grin), v.n. šaipytis: dantis rodyti
Grenadine (gršn-a-dyn'), s. grenadinas | — , s. dant rodymas; besišaipy-
(gožos ržis). mas.
Gressorial, Gressorious (grs-so'ri-el, Grind (graind), t. a. [pret. & pp.
vaikšiojamos: pritaikytos
-6s), adj. ground], grsti; malti; trinti; |

vaikšiojimui (sak. apie gyn/ni ko- galsti; šleikti; tekinti; | sloginti:

jas). kankinti. | — , s. grudimas: tryni-
Grew (gru), pret. nuo Grow. mas; malimas; galandymas; tekini-
Grewsome, Gruesome (gi'som), adj. mas.
baisus; biaurus. Grinder (graind'or), s. grudejas; mal-
Grey (grea), adj. pilkas; žilas. Gray. = jas; trynejas; galandytojas; tekinto-
Greyhound (gref haund), s. kurtas (šuo). jas; | krminis dantis.
Grice (grais), s. paršiukas. Grindstone (graind 'ston), *. tekilas: ga-
Griddle (grid'd'l), s. kepamoji skardi- lstuvas; šleiktuvas.
ne; I
sietas (kastynese). Grinner (grin' nor), s. besišaipytojas:
Gride (graid), v.n. perverti: perskrosti. š\ pla; dant rodytojas.
Gridiron (grid'ai-orn), s. kepamas ru- Grip (grip), vagute; | pagriebimas;
•«.

stelis. |
ypatingas rankos spusteljimas,
Grief (gryf), s. tužba; siela; širdperša. kuriuo slaptos draugystes snariai
Grievance (gryv'ens), s. skriauda; |
sveikinasi; | rankena. \ v.a. — , =
skundas; pasiguodimas. Gripe.
Grieve (gryv), v.a. tuzbinti; šird už- Gripe (graip), v.a. griebti; stverti: pa-
gauti; nulidinti. | v.n. tužbintis: stverli; pagriebti; sugniaužti: dr-
lidti; apgailistauti. iai apkabinti: j
gnaibyti; traukyti
Grievous (gryv'os), sunkus: skau-
adj. (viduriu*). | v.n. jausti gnaibym,
dus: skaudžiai užgauns; slogins; dieglius (viduriuose); diegti. | —, *.

žiaurus; baisus; nelabas; | tužbin- pagriebimas nagus; nagai; sauja:

gas; lidnas. \ —\y, adv. skaudžiai: | rankena (kardo, etc.); | prispaudi-
 Griper 302 Ground

mas; sloga: kankyne: — s, pi. die- ||

Groom (grm), s. vaikinas; | kalpas:
gimas; diegliai; — penny, ». šykš- H
tarnas; arkli prižirtojas; tvarti-
tuolis. ninkas; vedlys; jaunavedis.
||
, r. ||
—
Griper (graip'or), s. grobikas: prispau- a. pritarnauti; arklius daboti.

djas. Groomsman (grumz'miin). s. svotas:

Grippe (grip), s. med. gripas; influenca. brolis.
Gripsack (grip'sak), *. keliaujamas Groove (grv), .*. grabute; pozas; vaga:
krepšys. vež. | — , r. a. pozyti: vagoti: grabe
Grisliness (griz'li-ns), s. baisumas. (pa)daryti.
Grisly (griz'li), adj. baisus; baisingas. Grope (grop), v.a.n. grabinti: graibyl i:

Grist (grist), *. malti grudai: malimas; iupinti.

pamals; gyvenimo reikmenys: Gropingly (grop'ing-li), adm. apgrai-
maistas. To bring
||

— to the mill, boms.

duoti gera peln. Grosbeak (gros'byk), s. oru. vyšni ki-
Gristle (gris"l), s.kremzle. kilis.
Gristly (gris'li), adj. kremzlinis: kremz- Gross (gros), adj. didelis; storas; stam-
letas. bus; rupus; tirštas; riebus; žemas: ||

Gristmill (grist'mil), s. malnas. biaurus; nelemtas: begdiškas: ne-

Grit (grit), s. kruo-
žvyras; žvirgždas; | valus; nešvarus; nejauslus; atbu- ||

pos; stambusis žvyrakmenis:

geol. ks; nesupratingas; | visas kaip yra;
|
I

budo tvirtumas; drsa. — r. n. , pilnas; be nutraukimo; sum. visa —

— weight,
||

girgždti; grikšti. suma; visa svarstis. \ —,

Gritstone (grit'ston), s. žvyrakmenis. s. storiausioji dalis; diduma; dvy- ||

Grittiness (grit'ti-nes), s. žvirgžduotu- lika tuzin; great — , šimtas ketu-

mas. rios-dešimtys tuzin. By the ; In —
Gritty (grit'ti), adj. žvyruotas; žvirgž- the —
; In —
dideliu skaiiumi ant ,

duotas: ||
drsus; tvirtas: nepalan- sykio (imti, parduoti); daugskaiiu.
kus. I
— ly, adv. didei; storai: stambiai:
Grizzle (griz'z'l), s. pilkas dažas. rupiai; biauriai: begdiškai; nelem-
Grizzled (griz'z'ld), adj. Grizzly. = tai. ||
— ness,
didumas; storumas: s.

Grizzly (griz'zli), adj. pilkas; apižilis. stambumas: rupumas; riebumas:

|
— bear, s. zool. pilkasis lokys ( Ur- tirštumas: biaurumas; nelemtumas:
SU8 horribilis). begdiškumas.
Groan (gron), r. n. vaitoti; stenti. || Grossbeak (gros'byk), s. Grosbeak. =
— s. vaitojimas.
,
Grossular (gros'sju-lor), adj. agrasti-
Groat (grot), s. grotas ( pinigas). nis. | , s. —
min. agrastinis granatas.
Groats (grots), s. pi. kruštines kruopos. Grot (grot), s. Grotto. =
Grocer (gro'sor), s. pardavintojas ko- Grotesque (gro-tesk'), adj. groteskiškas:
lioniališk (valgom) tavor. groteskinis; keistas; fantastiškas:
s. kolioniališk
Grocery (gro's6r-i), ta- juokingas. — s. groteskai; keisti||
,

vor krautuve; pi. kolioniališki ta- paveikslai, išgražinimai. — ly, adv. ||

vorai. groteskiškai; keistai. — ness,*. gro- ||

Grog (grog), s. grogas {ypatingas gris). teskiškumas; keistumas.

Groggery (grog'gor-i), ». sinkius, kur Grotto (grot'to), s. ola; urvas.
grog pardavinja. Ground (graund), v. a. statyti, dti ant
Groggy (grog'gi), adj. kaušs; girtas. žemes; ant žemes (ar žeme) eiti.
Grogram, Grogran (grg'rem, -ren), s. vaikšioti, bgioti, bgti; steigti: ||

grogranas (audimas). pamatuoti; padti pamat kam; -

Grogshop (grog'šop), s. kariama: sin- steigti; mokinti pirmutini prin-
||

kius. = Groggery. cip ko; y elect r. sujungti su žeme'.

Groin (groin), s. anot. kirkšnis; | arch. D
užbgti ant seklumos;
v. n. strigti
skliautkryžio kertis. | — , r. a. kryž- žeme (sak. apie laiv). — || ,
pret. &
mais skliautuoti. pp. nuo Grind.
 ,

Ground 303 Grume

Ground (graund), *. žemes paviršis: že- Grovel (gr6v"l), t. n. slankioti; šliaužo-

me; dirva: laukas: dugnas; pama- žemintis; teršti save.
ti;

tas: priežastis: pi. —s, padugnes: Groveler (gr6v"l-or), s. slankiotojas:

nuosdos; tirštimai. To break — pašlemkas.
ardyti žeme: kasti, prakasti, praar- Grow (grow), r. n. [pret. grew; pp.
dyti žem k<tm. T<> come to the — ; grown], augti; didintis; daugintis:
To fall to the — , ant niek nueiti: tapti; darytis; to — big, didintis:
nukentti nepasisekim. To gain storyn eiti: to — odd, vesti: aušti:
— , stumtis pirmyn; laimti: apga- pradti šalti; šalta darytis. | v.a.
lti; viršyti. To gite — , užleisti auginti; veisti. To — out of, išaugti:
vieta; duoti kam viršyste. To lose mados išeiti. To — up, išautrti:
iš

— , pasitraukti (nuo užimto*

atsi-, užaugti; suaugti. To together, —
vietos); žudyti savo vieta, tekm, suaugti.
nupulti. T<> xtiiin.l one's , at- — Grower (grou'or), s. augintojas; auge-
stovti; neužleisti lauko; nepasiduo- jas.
ti. | — bailiff, s. kastyni perdeti- Growl (graul), r. n. buryti; urzti: urz-

nis. —floor, s. apatinis augštas: gti: niurnti. | — *. burijimas: ,

žemutines lubos. — form, s. šakni- urzgejimas; niurnjimas.

ne forma (žodžio). — hemlock, s. Growler (graul'Sr), *. burytojas: niur-
bot.glius. — hog, s. zool. virginiš- na.
kas kurmis. — ivy, s.bot. budre. — Grown (grown), pp. nuo Grow. | — up,
pine, s.bot. eglute, —plan, s. plia- išaugs; užaugs.
nas. — plane,
paviršio lyguma. s. Growth (grouth), s. gis; augimas; be-
— plate, s. pamatinis balkis: slenk- sididinimas; besidauginimas: veisi-
stis. — plot, t. žeme, ant kurios pa- masi; tarpa.
statyta trioba: triobaviete; vieta: Grub (grob), v.a. rausti; knisti; | v.n.
pamatas. —
rent, s. mokestis už pa- knistis; raustis. | —,s. kirmlaite; |
velijim triob ant svetimos
statyti maistas; pavylgas.
žemes: arenda. —s/7/, s. slenkstis: Grubber (grob'bor), s. rausejas; rausi-
pamatinis balkis. — swell, s. dide- morankis; kastuvas.
lis vilnii plakimas. Grubworm (grob'uorm), s. kirmlaite.
Groundless (graund'ls), adj. neturs Grudge (grodž), v. a. n. pavydti; skau-
pamato; bepamatingas; bepriežasti- geti; gailti; kreivai žirti; rugoti:
nis. | — ly, adv. bepamatingai; be murmti: guostis. | — s. neapykan-
,

pamato; be priežasties. | — ness, f. ta; sivyravusi piktybe.

bepamatingumas. Grudger (grodž'or), s. pavyduolis; mur-
metojas; rugotojas.
Groundling (graund'ling), s. icht. šližis;
Grudgingly (grodž'ing-li), adt. su pavy-
žemgriauže.
dumu; su neapkanta; nenoroms.
Groundnut (graund'not), s. bot. žemrie-
Gruel (gr'el), s. koše; buza; putra.
šutis.
Gruff (grot), adj. suniurs: susirauks:
Groundsel (graund'sšl), *. bot. žile;
rstus; šiurkštus. | —\y,adv. rsiai:
1
pamatinis balkis; slenkstis.
šiurkšiai. | —ness, s. rstumas;
Groundwork (graund'uork), s. pamatas:
šiurkštumas.
pagrindas.
Grum (grom), adj. susirauks: rstus;
Group (grp), s. grupa: kuopa; krva. — ly,
šiurkštus. adv. rsiai; šiurk-
| — , t. a. grupuoti.
|

šiai.
Grouse (grauš), s. (sing. & pi.) teterva. Grumble (grom'b'l), v.n. rugoti: mur-
Grout (graut), s. stambus miltai; kruo- mti; niurnti; ruzgeti; buryti;
pos; | laists; vopna; pi. —s, padug- dundti.
nes, j —
, v. a. laistyti (luixtu. vopna). Grumbler (grom'blor), s. murmetojas:
Grouty (graut'i), adj. piktas: susirau- niurna.
ks. Grume (grm), *. sankrekos: suokre-
Grove (grov), s. elka; gegis; gojus. kos.
 ,'

Grumous 304 Gulch

Grumous (gr' mos), adj. sukrekjs. Gudgeon (godž'on), s. icht. grundulys;

Grumpily (gromp'i-li), adv. piktai: pyplys; paikius; paikšas;
||
mech. ||

šiurkšiai. šerdekšnis; ašis.

Grumpy (gromp'i), adj. susirauks; Guelder-rose (gšl'dor-roz), s. bot. gelde-
piktas; šiurkštus. rine rože.
Grunt (gront), v. n. kriuksti; kriukti; Guerdon (gor'don), s. atlyginimas; at-
stenti. ||
— s. kriukimas; kriuks-
, pild.
jimas. Guerilla, Guerrilla (ger-ril'la), s. neregu-

Grunter (gront'or), s. kriuksetojas; liariška, mažais breliais vedama,

kiaule. kare; | maištininkas; pasikelelis.
Gruntling (gront'ling), s. paršiukas. Guess (ges), v. a. n. spti; minti; išspeti:
Gryfon (grif 6n), s. Grippin. = manyti. | — , s. spjimas; manymas.
Gryllus (gril'los), s. žiogas. Guesser (ges'or), s. spejikas.
Gryphon (grif on), t, orn. vulturas, Gyps Guest (gšst), s. sveias.
fulvus. Guffaw (gof-fo'), s. garsus juokas; kva-
Guaiacum (gue'ja-kom), s. bot. gyva- tojimas.
sties medis; gyvasties medžio sma- Guidance (gaid'ens), s. vedimas; vado-
la. vyste; vada; valdymas.
Guana (gua'na), s. = Iguana. Guide (gaid), v. a. vesti; vadauti; valdy-
Guano (gua'no), s. jri paukši mš- ti. | — , s. vadas; vedjas: vadovas.
las. Guidepost (gaid'post), s. kryžkeles stul-

Guarantee (gar-an-ty'), s. laidas; paran- pas; trirankis.

ka; užtikrinimas; gvarancija; lai- ||
Guidon (gai'don), s. vielukas: | vieluko
duotojas. ,
||
—
v. a. laiduoti; užtik- nešjas.
rinti; gvarantuoti. Guild (gild), s. bendrove: gildija.
Guarantor (giir'an-tor), s. laiduotojas: Guile (gail), s. vylius; klasta; prigavyste.
užtikrintojas. Guileful (gail'ful), adj. klastingas; vy-
Guaranty (gar'an-ti), s. = Guarantee. liugingas; prigavingas; išdavikiškas.
Guard (gard), v.a.n. sergti; saugoti; I
— ly, adv. klastingai; vyliugingai;

apsaugoti; ginti; sergtis. , s. ||

— išdavikiškai.
sarg; sargyba; sargas; apsauga. Guileless (gail'lSs), adj. beklastingas;
Guarded (gard'šd), adj. atsargus; ap- atviras; nuoširdus.
žvalgus. 1 —
ly, adv. atsargiai. — ness, ||
Guillemot (gil'li-mot), s. orn. jri ba-
g. atsargumas. landis.

Guardhouse (gard'haus), s. mil. sargy- Guillotine (gil'lo-tyn), s. giliotina. ||

—
v. a. giliotinuoti; giliotina nužudyti.
bos namas; kaljimas.
Guilt (gilt), s. kalte; prasikaltimas; pra-
Guardian (gard'i-en), s. sargas: sergto-
sižengimas.
jas; globjas. ||
— , adj. sargybinis:
Guiltily (gilt 'i-li), adv. kaltai.
sergiantis.
Guiltiness (gilt'i-nes), s. kaltybe.
Guardianess (gard'i-en-es), sf. sarge ;glo- — ly,
Guiltless (gilt'les), adj. nekaltas. \
betoja. nekaltybe.
adr. nekaltai. | —ness, ».
Guardianship (gard'i-en-šip), s. sargyba;
Guilty (gilt'i), adj. kaltas.
globa. Guinea (gin'i), s. gvineja («/&#£ auksinis
Guardroom (gard'rm), s. sargos butas; pinigas). —fowl; —hen, s. orn. perl-
kaza: kaljimas. vište. — pig, s. zool. Gvinjos kiau-
Guards (gardz), s. pi. sarg; sargyba; lute.
gvardija. Guise (gaiz), s. bdas: papratimas; ap-
Guardsman (gardz'man), s. sargas; gvar- siejimas; pavidalas; išžira; išveiz-
dietis. da; priedanga: rbas. Under the —
Guava (gua'vji), s. bot. gujava. of, po priedanga ko.
adj. Guitar (gi-tar'), *. gitara (muz. instr.).
Gubernatoriai (gju-bor-nii-to'ri-el),
gubernatoriškas. Gulch (gl), x. išdžiuvusi up§a vaga.
 ,

Gules 305 Gymnasium

Gules (gjlz), raudonas dažas.

s. her. Gunwale (gSn'nšl), s. mar. planširius;
Gulf (g61f). *. jri užlaja: bedugne; | dolbortas.
prapultis; pragarme. Gurgle (gor'g'l), v.n. kliuksti; iurkš-
Guli (g61), s. meva (paukštis); j
priga- lenti. | — , s. kliuksjimas; iurkšle-
vyste; klasta; | paikius: mulkis. nimas.
— ,v.a. prigauti; apvilti; suvilioti: Gurnard, Gurnet (gor'nord, -n6t), s.icht.
vilioti. trigla.
Guller (g61'16r), prigavikas.
s. Gush (g8š), v.n. smarkiai bgti, teketi,
Gullet (gdTlet), *. kosere; gerkle. lietis, verstis; liaukoti; smarkiai iš-
Gullibility (gol-li-bil'i-ti), *. lengvatiky- silieti, pasipilti. | — > s. smarkus te-
ste; paikumas. kjimas, bgimas, išsiliejimas: išsi-
adj. galimas leng-
Gullible (gol'li-b'l), veržimas.
vai prigauti; lengvai prigaunamas; Gushing (goš'ing), adj. smarkiai teks;
lengvatikiškas: paikas. liaukojs; fig. raudulingas; verk-
s. grabe (vandens išgriaui-
Gully (gol'li), smingas; sentimentališkas.
ta)\ išdžiuvusi upes vaga. | — , v. a. Gusset (gs'st), s. kylys; klynas; var-
išgriaužti grabes. lute (marškini).
Gulp (golp), v. a. ryti; praryti. | *. — , Gust (gost), s. gustas; skonis; megesis;
maukas; gurkšnis. pasimgimas; palinkimas; patrauki-
Guly (gjTi), adj. raudonas. mas: | smarkus vejas; vjo sriautas;
Gum (gom), s. dant
smegenys; | gu- | užsidegimas: jausm išsiveržimas.

ma (smala).—,v.a. gumuoti; gu
\ Gustable (gost'ii-b'l), ad. ragautinas;
ma lipdyti. | — arabic, s. arabiška skanus.
guma. — tree, s. bot. gumos medis. Gustation (gos-te'šion), s. ragavimas.
Gumboil (gom 'boil), s. spaugelis ant Gustatory (gst'a-to-ri), adj. ragauja-
dant smegen. mas; ragavimo (s. gen.).
Gumminess (gorn'mi-ns), s. gumuotu- Gusto (gos'to), s. skonis; megimas: pa-
mas; smalingumas; lipnumas. simgimas.
Gummous (gom'mos), adj. pa- gum Gusty (gost'i), adj. audrotas: vjuotas.
našus; gumuotas; smaluotas. Gut (got), s. žarna; —s, žarnos; vidu-
pi.
Gummy (gom'mi), adj. guminis; smali- riai. | — , v. a. žarnas, vidurius iš-
nis;smalingas. imti; skrosti; fig. ištuštinti; išvogti;
Gump (gomp), s. mulkis; paikšas. išpiešti.
Gumption (gomp'šion), *. sumanumas; Gutta (got 'ta), *. lašas, f
— serena, *,

mitrumas; sutaisymas daž.

g med. amaurosis; regjimo nužudy-
Gun (gon), s. šaudykla; kanuole. | — mas. Gutta-percha, s. gutaperkas.
v.n. šaudyti; medžioti. —cotton, s. Guttate, Guttated (got'tet, -t-td), adj.
šaujamoji medvilne. lašuotas; šlakuotas.
Gunboat (gon'bot), s. kanuolinis laivas. Gutter (got'tor), s. ryna; vaga; grabe.

Gunlock (gon' lok), *. šaudyklos spyna. | — , v. a. grabes daryti vagoti. | v.n. ;

Gunnel (gon'nel), *. Gunwale.= teketi; aptekti (sak. apie žvakes).

Gunner (gon'nor), s. artileristas; kano- Guttural (got'tor-el), adj. gerklinis. |
nierius. — |y, adv. per gerkle.
Gunnery (gon'nor-i), *. artileriškas Guy (gai), s. saitas; j paukši baidy-
mokslas. kla; keistos išžiuros y pat. | , v. —
Gunning (gon'ning), s. šaudymas; me- a. pririšti; ant saito gabenti, vesti;
džiokle. | kvailinti.
Gunny (gon'ni), «., — cloth, ragaže. Guzzle (gz'z'l), v.a.n. girtauti; girtuo-
Gunpowder (gon'pau-dor), s. parakas. kliauti. J , s. besotis. —
Gunshot (gon'šot), s. švis. Guzzler (gSz'zlor), s. girtuoklis.
Gunsmith (gon'smiM). ». dirbjas (ar Gybe (džaib) r v.a.n. perkelti (ar persuk-
taisytojas) šaudykl. ti) kit pus (buore).
Gunstock (gon'stk), *. šaudyklos ap- Gymnasium (džim-n'zi-6m), . gimna-
sodas; kulbe. zija.
 Gymnast 306 Hackle

Gymnast (džim'nast), s. gimnastas. Haberdashery (hab'6r-daš-6r-i), «. smul-

Gymnastic, Gymnastical (džim-nas'tik, kus pirkiniai.
-el), adj. gimnastiškas. Haberdine (hiib-or-dyn'), *. rkyta treš-
Gymnastics (džim-nas'tiks), *. gimna- ka.
stika. Habergeon (ha-bor'dži-6n), s. Hatj- =
Gymnosperm (džim'no-sporm), *. bot. berk.
plikseklis augalas. Habiliment (ha-bil'i-ment), s. rbai; pa-
Gymnospermous (džim-no-spor'mos). redalai.
adj. plikseklis. Habilitate (ha-bil'i-tet), v. a. aprengti:
Gymnotus (džim-no'tos). ». ieht. elektri- pardyti; duoti ties.
nis ungurys. Habit (hšib'it), s. stovis; pasilaikymas:

Gynander (dži-niin'dor), s. bot. augmuo, bdas; paprotys; papratimas: pa- ||

kurio žiedo vyrukai susijung su viršutine išžira; rbai. — r. a. ||

,

mote. (pa)redyti; aprengti. »

Gynandria (dži-nan'dri-a), s. pi. bot. sky- Habitable (hab'it-ii-b'l), adj. gyvena-

rius augmen, kuri žied vyrukai mas. ||
— ness, s. buvimas galimu gy-
susijung su mote. venti.
Gynecology (džin-i-kol'o-dži), s. gyneko- Habitancy (hab'it-en-si), s. = Inhabit-
logija; mokslas apie moter sudji- ancy.
m ir ligas. Habitant (hab'it-ent), s. gyventojas.
Gypseous (džip'si-6s), adj. gipsinis; kaip Habitat (hiib'i-tat), s. gyvenimo vieta:
gipsas. buveine; sdyba.
Gypsum (džip'som), s. gipsas. Habitation (hab-i-te'ši6n), s. gyvenimas:

Gypsy (džip'si), s. igonas. — adj. i- ||

, gyvenimo vieta; namai; buveine; s-
goniškas, f — v. n. girioje linksmin-
, dyba.
tis, puota kelti. Habitual (ha-bit'ju-el). adj. paprastas.
Gyral (džai'rel), adj. besisuks aplin- I
— ly, adv. paprastai; pagal paprati-
kui. m. I
—ness, s. papratimas.
Gyrate (džai'ret), adj. besisuks (arbe- Habituate (ha-bit'ju-et), v.a. pratinti;
sirieis) aplink; apsisuks: apsirai- pripratinti.
tes; susiraits. ||
— , v. n. suktis, rie- Habituation (ha-bit-ju-e'šin), s. prati-
sti s, vyniotis aplink. nimas; pripratinimas; papratimas.
Gyration (džai-re'šion), s. besisukimas. Habitude (hiib'i-tjd), s. paprasti santi-
Gyratory (džai'ra-to-ri), adj. besisuks. kiai; paprotys; papratimas; bdas.
Gyre (džair), s. besisukimas ratu: ratas. Habitue (a-bi-tu-e'), s. tankus lankyto-
Gyrfalcon (džor'fo-k'n), s. orn. šiauri jas.
sakalas. Hack (hak), persamdine-
v.a. kapoti; ||

Gyroidal (džai-roid'el), adj. giroidališ- ti; ||

nudvti. krunuoti: smar- ||
v. n.

kas; spirališkas. kiai kosti; persisamdineti; parsi- ||

Gyroscope (džai'ro-skop), ». phys. giro- davineti; parsiduoti save. — s. ||

,

skopas. kirtimas; rintis; randas; | matikas;

Gyve (džaiv), s. paniai. ||
— , v. a. pan- kapoklis: krunavimas: aštrus ko-
|

ioti : paniais {ar retežiais) apkalti. sulys; persamdomas arklys; dirba-

||

mas arklys; kuinas: persamdomas

H vežimas;
kas; pastumdlis;
persamdomas
J
džios; prakar-
raštinin-

Ha (ha), interj. a! a-a! tas. 1 — , adj. persamdomas; parsi-

Habeas corpus (he'bi-iis kor'pos), jur. duods.
pareikalavimas teisman kalinio iš- Hackee (hiik'y), s. zool. amerikiška dry-
jieškojimui priežasi jo kalinimo. žuota vovere; raudonoji vovere.
Haberdasher (hab'6r-daš-6r), s. kromi- Hackle (hak'k'l), *. karštuvai; | neiš-
ninkas; pirkliuotojas smulkiais pir- dirbti šilkai. ||
— , v.a. karšti; šukuo-
kiniais. ti: draskyti.
 ,

Hackman 307 Halidom

Hackman (hiik'man), $. važnyia. Hairless (her'les), adj. plikas: be plan-

Hackney (hak'ni), arklys: kuinas: t. k.
persamdomas arklys; persamdomas Hairpin (her'pin), «. špilka (plaukams).
vežimas: parsisamdelis: kekše. | — Hairsplitter (her'split-tor), *. tas, kurs
adj.persamdomas: nusamdomas: už ginuose kimba prie neturini ver-
pinigus gaunamas; menkos vertes: tes smulkmen.
menkos doros. | — v.a. samdui pa- , Hairspring (her'spring), t. laikrodžio
vesti; persamdineti; nudvti: pra- plaukas.
stu (pa)daryti. Hairy (hr'i), adj. plaukuotas; gauruo-
Had (hiidi, pnt. <Stpp. nuo Havk. tas.
Haddock (had'dok), s. icht. Mekmegram- Haje (ha'dii), s. Egypto angis, Ifaja
mux aegtefintu. haje.
Hades (he'dyz), s. myth, vli karaly- Halberd (hol'bord), s. alebarda.
ste. Halberdier (hol-bord-yr'), s. alebardi-
Haemal (hy'mel), adj. kraujinis. ninkas; alebardžius.
Haft (haft),s. kriaunos: rankena; nok- Halcyon (hal'si-on), s. arn. halcijonas:
is. žuvdra. \ — , adj. ltas; ramus; lai-
Hag (hiig), ragana: vydraga: biauri
•-*.
mingas.
boba. | —
, v. a. kankinti: varginti. Hale (hel), adj. sveikas; drtas; tvir-
Haggard (hiig'gord), adj. sunyks; lie- tas. | —(hel ir hol), v.a. tempti:
sus: sudživs; su dubusioms aki- traukti; vilkti.
mis: nuožmus. Half(haf), adj.&s. [pi. halves (ha vz)],

Haggish (hag'giš), adj. biaurus; rukšl- puse. | —

, adv. puse; pusiau. \ Half-
and-half, s. pusiau maišytas gris;
tas.
Haggle (hag'g'l), v.a. kapoti. | v.n. de- pusiau alaus, pusiau porteris. Half-
rtis. J —
, s. derybos. blooded, adj. maišyto kraujo; mai-
šytos veisles; išsigims. Half-bound,
Haggler (hiig'glor), s. žmogus, mgsts
dertis; adj. apdarytas su odos nugara ir
fig. gaištas.
Hagiology (he-dži-61'o-dži), šventraš-
kertmis (pvz. knyga). Half-bred,
i istorija;
nimo: šventj surašs.
istorija
s.

šventj gyve-
adj. maišytos veisles; neišlavintas:
neaptašytas. Half-breed, adj. & s.

Hah (ha), interj. a! a-a! maišytos veisles; maišyta veisle.

Half-brother, s. pusbrolis. Half-
Hail (hel), s. ledai; kriušai: | šauksmas
hearted, adj. beširdiškas; nedrsus:
(sveikinimo). I
—, interj. sveikas! il-
gai gyvuok !
j -, dj. = Hale. — |
bailus. Haif-I earned, adj. nedamo-
sveikinti; šaukti; prišaukti kam;
t. a. kintas. Half-moon, s. pusmnesis:
vadinti. v.n. ledais (ar kriušais)
pusmnulis. Half-read, adj. kai-
||

lyti; mar, atsisveikinti {jSauktmau) kiek pasiskaits; šiek-tiek žins iš

Q

su uostu, iš kur laivas išplaukia: pasiskaitymo; paviršutiniškai apsi-

iš-
plauti. I Hail-fellow, artimas drau- pažins; seklus. Half-sighted, adj.
gas: bendras. trumpo matymo, regjimo. Half-
Hailstone (hTston), s. kriušas: ledas. sister, pussesere. Half-witted, adj.
s.

Hailstorm (hel'storm), s. audra su kriu- paikas; menko supratimo; silpno

šais; kriušai. proto. Half-yearly, adj. pusmetinis.
Hair (her), s. plaukas: plaukai. adv. kas pusmet: du sykiu per me-
Hairbreadth (her'brdth), s. plauko sto- tus.
rumas. Within a — ,
per plauk. Halfer (haf for), s. pusininkas; \ romy-
Hairbrush (her'broš), s. šepetys (plau- tas elnias.
kams Šukuoti). Halfway (haf'uei), adv. antpusiaukelio;
Haircloth (her'kloM), ašutine. s. pusiaukelyj.
Hairdresser (her'dršs-sor), s. plauk su- Halibut (hol'i-bt), s. icht. dideji plek-
taisyto j as. šte.
Hairiness (her'i-ns), s. plaukuotumas: Halidom (haTi-d5m), s. šventybe: šven-
gauruotumas. tenybe; šventa prisiega.
 ,

Hall 308 Handbreadth

Hall (hoi), ». palocius; sale; svetaine: Hamstring (hiim 'string), s. pakinklio

priebutis. gysla. 1 —,r.a. pakinklio gysl pa-
Halleluiah, Hallelujah (hal-li-lju'jii), s. kirsti; raišu padaryti; apšlubinti.
& inter) . aleliuja. Hamule (ham 'j ui), t, kablelis; všelis.
Halloo, Halloa (hal-l', -15'), interj. Hanaper (hiin'ii-por), *. pintine.
(piudant): žia! (kam prišaukiant): Hand (hand), s. ranka: plaštaka; del- ||

ei! u-u! a-u! — s. šukavimas: , nas (maciaus preume)', sauja; pun-

šauksmas. — v. a. n. škauti; šauk-
||
, delis (tabako lap): rankos raštas; ||

ti; piudyti. parašas; pasirašymas; dirbama ||

Hallow (hiil'loM), r. a. šventinti: Švsti; ranka; darbininkas; veikjas; ro-

laikyti kaipo švent. dy klas (la idrodžio, etc.). All — vi-
Halloween (hal-km-yn'), s. Vlini va- si; kiekvienas. At all — s; On all — s,
karas. iš vis pusi. At arty — , kožname
Hallowmas (hal'loM-mas), s. Vis Šven- atsitikime; kokiu nebk bdu. At
t diena. no —
jokiu bdu; niekaip ne. At
Hallucination (hiil-lj-si-ne'šion), s. kla- — ,
,

po ranka; ia-pat. At the of,

—
jojimas: jausm apsigavimas; haliu- iš keno rank. By (su) ranka; —
cinacija. rankomis. in — —
ranka rankoj; ,
,

Halm (hom), s. = Haulm. išvien; teisingas. —

over head, sku-
Halo (he'lo), s. drignis; spinduli vai- biai; galvatrkiais. —
running,
nikas; aureola. pavymui. —
* off! neliesk! nekišk
Haloed (he'lod), adj. drignimi apsiau- rank! nejudink! atsta! — —
to
stas; su spinduli vainiku. rankiui. Off ; Out of — —
urnai: ,

Halt (holt), s. sulaikymas; sustojimas; veikiai; tuojau; kaip bematant. On

apsistojimas; šlubavimas; šlubu- — ant rank; rankose; sandely j.
,

mas. | — adj. šlubas; raišas.

, — v. , The left kaire.— The right
, de- — ,

—
||

a.n. šlubuoti; sustoti; apsistoti: šine. To bear a urnai paduoti ,

sulaikyti; sustabdyti.
||

pagelb. To change s, permainyti —

Halter (hol'tor),s. virve; pavadis; sai- valdytojus, savininkus. To come to
tas; šlubis. — , v. a. virv ant kak- — ateiti; patekti rankas. To lay
,
\

lo užnerti, užrišti.
B
—son, suimti; pagauti. To lend a
Halve (hav), v. a. pusiau (pa)dalyti. — rank paduoti; pagelbti; sušelp-
,

Halves (havz), s. pi. nuo Half. By —, ti. To the — against, pakelti

lift

pusiau; per puse. prieš k rank; užsimoti ant To ko.

Halyard (hal'jord), s. mar. virve buo- from —
live mouth, gyventi teip,
to
rems, vielukams iškelti. kaip Dievas dav; dien nuo dienos
Ham (hiim), s. kumpis. stumti. To wash the — rankas * of,

Hames (hemz), s. pi. kamantai. sau nusimazgoti; atsisakyti imtis

Hamlet (ham'lt), s. kaimelis. ant savs kok-nebuk atsakym. J
Hammer (ham'mor), s. plaktukas; ku- — bag, ° rankinis krepšelis. — fee//,
jalis; kgis; kjis. ||
— , v. a.n. kalti. varpelis. — mone'j,
rankpinigiai.
Hammerer (ham'mor-or), s. kaljas; kal- Hand (hiind), duoti; paduoti; teik-
v. a.
ti; | po ranka vesti; (pa)lydeti. To
down, perduoti: perleisti. To —
vis.
—
Hammerhead (ham'mor-hd), s. icJit. re- over, perduoti; užleisti; atiduoti;
kinas, veisles Sphyrna; | Afrikos pavesti.
šikšnotsparnis, Hypsignathus mon- Handbarrow (hand'bar-row), s. našiai;
8tr08US. kešios.
Hammock (ham'mok), s. kaboma love- Handbill (hand'bil), s. apgarsinimas;
le; krmynas; brzgynas. afiša.
Hamper (ham'por), s. pintine; doklas; Handbook (hand'bk), s. rankvedis
|
paniai. \—,v.a. pintinen dti; y (knyga).
panioti; varžyti. Handbreadth (hiind 'br8d</t), *• plaštakos
Hamster (hiim'stor), s. zool. balesas. plotis; plaštaka.
 . , ,,

Handcuff 309 Harangue

Handcuff (hiind'kof), «. antrankis; pan- — on, kaboti ant ko; sunkinti; pri-
iai rankoms surakinti, j — kibti; prisikabinti; s<>d<'ti kam ant
antrankius uždti; rankas paniais sprando. To — to, prikibti. To —
surakinti. together, drauge (ar išvieno) laiky-
Handful (hiind'ful), s. sauja. tis.

Handicap (hand'i-kap), *. išimtine, lei- Hangbird (hang'bord), š. orn. Baltimo-

sta silpnesniems arkliams sulyg b- volunge.

re's

gimo laiko ir tolio lenktynse su Hangdog (hang'dg), s. šunkaris; nenau-

tvirtesniaisiais: lenktynes, kuriose dlis. | — , adj. niekam nevertas.
tokia išimtine duodama. Hanger (hang'or), *. korikas; | saitas:
Handicraft (hand'i-kraft), s. rank dar- vškar. Hanger-on, s. prikibelis:
bas; amatas. tranas; veltedis; svetimnaudis.
Handicraftsman (hand'i-krafts-man), *. Hanging (hang'ing), adj. vertas pakori-
amatininkas. mo; kabs; kariamas. | — , s. kori-
||

Handily (hand'i-li), adv. mitriai gabiai : : mas: pakorimas: kabojimas; pi. —s,
bukliai. sienines popieros: draperijos; užlai-
Handiness (hand'i-nes), «. gabumas: dos.
buklumas; mitrumas. Hangman (hang'min), s. korikas; bude-
Handiwork (hand'i-uork), s. rank dar- lis.

bas. Hangnail (hang'nel), s. prienage.

Handkerchief (han'kor-if), s. skepe- Hangnest (hiing'nest), s. kabomas liz-

taite; nosine. das; | orn. Baltimores volunge.
Handle (han'd'l), r. a. iupinti; ranko- Hank (hiink), s. matkas; sruoga. | —
se laikyti: vartyti: kilnoti: valdyti: <•.'. matkuoti.
apsieiti: reikalus su kuo turti. | — Hanker (hiin'kor), v.n. geiste-geisti;
#. kotas; rankena; sa; seilas: saitas: trokšti.
rankis. Hanse (hans), s. hansa; hansiškasis su-
Handmade (hiind'md), adj. rank dar- sivienijimas; draugyste.
bo; rankomis dirbtas. Hansom, Hansom cab (han'som, -kab),
Handmaid, Handmaiden (hand'med, s. žemas dviratis vežimas su važny-
-med'n), s. tarnaite. ios sdyne užpakalyj.
Handsaw (hand'so), s. rankpiele. Hap (hiip), s. atsitikimas; nuotikis:
Handsel (hand'sl), n. pirma ranka: pir- priepuolis; likimas: | plošius. | —
mas laimikis; pirmas užpelns. v.n. pasitaikyti; atsitikti: vykti. |
Handsome (han'som), adj. gražus: pui- r. a. aprengti: apsiausti (plošium).

kus; patogus. — ly, adv. gražiai: pa-

| Haphazard (hap'hiiz-ord), s. pasitaiky-
togiai. | — ness, s. gražumas; puiku- mas; laime ar nelaime; pavykimas
mas; patogumas. ar prakiši mas; rizika.
Handspike (hand'spaik), s. dalba: buo- Hapless (hap'ls), adj. nelaimingas. |
mas.
— ly, adv. nelaimingai.
Haply (hiip'li), adv. netiktai; gali but.
Handwriting (hand'rait-ing), s. rankos
raštas; rankraštis.
Happen (hap'p'n), v.n. pasitaikyti: at-
sitikti: vykti.
Handy (hand'i), adj. mitrus; gabus:
Happily (hap'pi-li), adr. ant laimes;
buklus; smagus; parankus. laimingai; pasekmingai.
Hang (hiinei, [pret.d-pp. haxged
v. a. Happiness (hiip'pi-ns), s. laime: palai-
trHUNG], pakarti: karstyti:
karti: ma; laimingumas.
kabinti; pakabinti; pasverti. | c. n. Happy (hiip'pi), adj. laimingas; užgane-
kaboti; karoti; nusikarti: nusvirti: dytas; linksmas.
prikibti; |
gaišuoti; vilkinti: abejoti. Harangue (ha-rang'), s. kalba mini:
| To —
around, bastytis. To bach, — ilga kalba; prakalba; atsišaukimas
vilkinti; neišdrsti. To— down, nu- žmones. | — , v.a.n. kalb mini
karti: žemyn nuleisti, nulenkti (gal- laikyti: ilgai kalbti; žodžius kaip
v); nusvirti; nusikarti: kaboti. To iš maišo berti.
 Harass MO Harness

Harass (har'es), v.a. varginti; ramumo Hardy (har'di), adj. drsus; nieko ne-
neduoti. paiss; tvirtas; sau pasitiks; surem-
Harasser (har'es-or), *. vargintojas. bejgs; priprats prie visoki sunke-
Harbinger (har'bin-džor), s. pirmtaku- nybi; atlaiks žiemos šalius (sak.
nas; pasiuntinys; kvatiermistras. ||
apie augmenis).
— , v.a. pirmtakauti. Hare (her), s. zool. zuikys; kiškis.
Harbor (har'bor), *. prieglauda; uostas; Harebell (her'bel), s.bot. varpelis (Cam-
portas. | —,v.a. prieglauda duoti: panula rotundifolia).
priglausti. v. n. apsistoti; apsinak-
||
Harebrained (her'brend), adj. išdyks;
voti. lengvamaniškas.
Harborer (har'bor-or), s. priglaudjas; Harelip (her'lip), s. perskelta lupa.
prieglauda; prieglaudos vieta, Harem (he'rem), haremas. s.

Harborless (har'bor-les), adj. neturs Haricot (har'i-ko), s. kepsnys su pupo-

prieglaudos; be prieglaudos. mis ir kitokiomis daržovmis.
Hard (hard), adj. kietas; tvirtas; | sun- Hark (hark), v. n. klausytis; klausyti.
kus; smarkus; žiaurus; šiurkštus: To — back, gržti atgal ir išnaujc
aštrus; gaižus. | — adv. sunkiai; su
, pradti.
vargu; labai; smarkiai; aštriai: arti; Hari (harl), plaušas; valakna.
s.

— by, arti; tuojau ia-pat; greta. ||

Harlequin (har'li-kin), s. arlekinas: šut-

Hard-fauored, adj. negražus; biauriai na; šmutas; juokorius.

išrodas. Hard -featured, adj. šiurk- Harlot (har'lot), s. kekše: paleistuve. |
štaus gymio; žiaurios išveizdos. —,adj. paleistuvingas. v. n. kek- |j
— ,

Hard-fisted, adj. kiet rank;

šyk- šauti; kekšautis.
štus. Hard-headed, adj. protingas; Harlotry (har'lot-ri), s. paleistuvyste;
sumanus; gudrus. Hard-hearted, adj. kekšyste.
kietos širdies; nemielaširdingas. Harm (harm), v.a. užgauti: pažeisti:
Hard-labored, adj. gerai apdirbtas; kenkti. , ||
—
& užgavimas; žaizda:
ant kurio daug triso padta. Hard- bledis; pragaištis: skriauda; nelai-
mouthed, adj. kiet nasr; kiet me.
žand {arklys). Hard-tach, s. džio- Harmful (harm'ful), adj. bledingas; vo-
vinys. dingas; pragaištingas; pavojingas.
Harden (hard"n), v.a. kietinti; kietu Harmless (harm'les), adj. nebledingas;
(pa)daryti; užkietinti. v. n. kieteti; ||
nevodingas; nepragaištingas; nekal-
užkietti. tas; nepažeistas. | — ly, adv. nepragai-
Hardened (hard"nd), adj. kietas; užkie- štingai; nevodingai; nekaltai. |
tintas; užkietjs. — ness, 8. nevodingumas; nekaltu-
Hardfern (hard'forn), s.bot. papartis, mas.
Lomaria borealis. Harmonic, Harmonical (har-mon'ik, -ei),
Hardihood (har'di-hd), s. drsumas. adj. harmoniškas; sutaris; sanly-
Hardily (har'di-li), adv. drsiai. dus. —ally, adv. harmoniškai.
||

Hardiness (har'di-n8s), s. drsumas. Harmonica (har-mon'i-kJi), *. armonika.

Hardish (hard'iš), adj. apikietis; kieto- Harmonious (har-mo'ni-os), adj. harmo-
kas. niškas; sutaris; sanlydus. — ly, adv. ||

Hardly (hard'li), adi\ sunkiai; vargiai; harmoniškai; sutarime; sanlydžiai.

su vargu; ne visai; vos tik: neno- —ness, s. sanlydumas; sanlyda: su-
I
roms; šiurkšiai; žiauriai.
tarimas.
Hardness (hard'nes), s. kietumas; tvir-
Harmonist (har'mo-nist), s. harmoni-
tumas; stiprumas: sunkumas: šiurk-
stas; sutaikytojas.
štumas; žiaurumas.
Hards (hardz), s. pi. pakulos. Harmonize (har'mo-naiz), v.a.n. harmo-
nizuoti; (su)taikyti; sutikti; sutarti.
Hardship (hard'šip), s. sunkenybe; var-
gas; prispaudimas; priespauda. Harmony (har'mo-ni), s. harmonija:
Hardware (hard'uer), *. geležiniai tavo- sanlyda; sutarimas.
rai. Harness i har'nes), s. šarvai: ||
piSSks:
 ,

Harp 311 Haunch

Šlajai: pakinklas. | —,r.a. apšarvo- Hastate, Hastated (has'tet, -i.~-idi. adj.

ti; plešks uždti; pašlajuoti: pakin- turs vilyios palvos pavidal.
kyti. Haste (hest), š. skuba: skubumas: sku-

Harp (harp), s. arpa(wi«z. instr.); | mttr. binimas; greitumas: to make —

Lyros žvaigždynas. | — , v. n. arpuo- skubintis. | — , r. a. n. =
Hasten".
ti: ant arpos griežti. Hasten (hs"n), r. a. suskubinti: (para-
Harper, Harpist (harp'or, -ist), arpi- .*. ginti; smarkiau (ar spariau) (pa)-
ninkas; arpistas. varyti. skubintis.
| v. n.

Harpoon (har-pn'), *. persteke: žeber- Hastily (hes'ti-li), adc. skubiai: greitai:

klas. v. a.
|j
—
smeigti, kirsti (su)
, spariai.
žeberklu; žeberkluoti. Hastiness (hs'ti-nes), s. skubumas:
Harpooner(har-pn'or), s. žeberkluoto- spartumas: greitumas.
jas. Hastings (hs'tingz), $. pi. ankstyvi vai-
Harpsichord (harp'si-kord). s. klavikor- siai; ankstyvi žirniai.
-
das. Hasty (hs'ti), adj. skubus; greitas :

Harpy (har'pi), t. myth, harpija: bais- spartus.

nas; | orn. harpija; amerikiškas ere- Hat (hiit), s. skryble: brylius; kepure.
lis. Hatch (ha), v.a.n. perti; pertis; |
Harquebus, Harquebuse (har'kul-bos). t. brkšniuoti. | — *. perjima- ,

= Arquebus. perjimas: peras; durys su skyle |

Harridan (har'ri-den), s. nudvta kek- viršuj; pusdurs: | perkala: persda

še: sena vydraga. (aut >//>£<); prdas : | \iuka,(ant lain,).
Harrier (hiir'ri-or), skalikas; gonas
s.
J
Hatch-boat, t. laivas su liukomis.
(lito); | užpuldintojas; vargintojas: Hatchel (hii'el), s. šukos: karštuvai. |

plšikas: | orn. vanaglis. — .

•.'/. karšti: Šukuoti (linus, etc.).

Harrow (har'rou), s akios. \ —, c.a. Hatchet (hii't), ». kirvelis; kirvukas.

aketi;^gr. kankinti: varginti. T>> taJkeupthi — . kare apreikšti; ka-
Narrower (har'ro>/-or), s. aktojas. re pradti.
Harry (hiir'ri), o.a. varginti: kankinti: Hatchway (hii'uOt *• liuk; atvar.
užpuldinti: apiplšinti: pustyti. Hate (ht), v. a. neksti: neapksti:
Harsh (harš), adj. šiurkštus: nepriim- biaurtis. | — *. nekentimas: neapy- ,

nus: aštrus; rstus. | — ly, adc. šiurk- kanta.

šiai; aštriai. 1 — ness. s. šiurkštu- Hateful (ht'ful), adj. n'apkeniamas;
mas; aštrumas: rstumas. biaurus. J — ly, adv. su neapkanta;
Hart (hart), s. elnias. biauriai. |
— ness, *. neapkantumas:
Hartshorn (harts'horn), s. elnio ragas: biaurumas.
| caut. išsunka iš elnio rago. Salt Hatred (h'tred), s. didelis neapkenti-
of — ,
(cliem.) negryna angliargšte mas: neapkanta; neapykanta.
amoniako druska. Hatter (hiit'tor), s. skrybelninkas.
Harum-scarum (hr'om-sker'om), adj. Haughtily (ho'ti-li), adv. išdidžiai: su
tušias; vej pilnas; išdyks. išdidumu; su pasididžiavimu; iš
Haruspice (ha-ros'pis), s. žynys; burti- augšto.
ninkas. Haughtiness (ho'ti-n6s), s. išdidumas:
Harvest (har' vest), s. piutis; javai: už-
didyb.
derjimas. | — v. a. javus kirsti, ,
Haughty (ho'ti), adi. išdidus; didybs
piauti; laukus valyti.
pilnas.
Harvester (har'vest-or), s. plovjas; kir-
Haul (hol), n.a. vilkti; traukti; tempti.
tjas (jav).
Hash (haš), s. kapota mesa. | — v. a. ,
| — , s. vilkimas: traukimas; tempi-
kapoti .
mas; valksmas.
velk; kenge (duri). Hauler (hol'or), s. vilkjas; tempjas.
hasp (hasp), s. |

— , v. a. užkišti; užkabinti (duris). Haulm (hom), $. šapas: šiaudas; virk-

Hassock (hiis'sok), s. kupstas (tršia* šia.
tola); j klupiamoji pagalvle. Haunch (han). strnos. .*.
 Haunt 312 Headmost

Haunt (hant), v. a. tankiai lankyti. c. ||

Haze (hez), s. migla; kas. ||
— , r.».
n. tankiai lankytis; paprasti lanky- miglotis. ||
v. a. erzinti; varginti:
tis. ,
||
s.— tankiai lankoma vie- kankinti.
ta; lankomoji vieta. Hazel (he'z'l), s. bot. lazdynas. ||
— , adj.
Haunter (hant'or), s. tankus sveias: lazdyninis.
lankytojas. Hazelnut (he'z'1-nSt), s. lazdyno riešu-
Hautboy (ho'boi), s. Oboe. = tys.
Have (hav), v. a. [pret. d; pp. had], tu- Hazily (he'zi-li), adj. miglotai.
rti; gauti; aplaikyti: norti; | kaipo Haziness (he'zi-nes), s. miglotumas.
gelbiamasis veiksmažodis, pereitam Hazy (he'zi), adj. miglotas; kanotas.
laikui padaryti, pvz. : I have loved, He (hy), pron. jis; patinas.
aš myljau. Have you seen him? ar Head (hd), s. galva; fig. galva, virši-
j matei? ninkas; antgalvis (rašto, knygos);
|| ||

Havelock (hav'i-16k), s. kykas; gaubtu- iukuras; viršne; buože; ||

bot. gal-

vas; muturas. va; varpa. ||

—
, adj. vyriausias; svar-
,'

Haven (he'v'n), s. uostas; portas; fig.

biausias; galvinis; pirmutinis. | —
prieglauda. ||
— , v. a. paslpti; pri- v. a. vadauti; vadovauti; vesti; pry-

glausti. šakyj eiti; antgalv uždti; galv

Haversack (hav'or-sak), kareivio .<*. uždti (viniai, etc.); viršnes nuka-
krepšys. poti; pralenkti. | v.n. bgti, teketi
Havoc (hiiv'ok), s. išpustijimas; išnai- iš kur; prasidti. |
— wind, s. mar.

kinimas. I , v. a. —
pustyti; naikinti; priešingas vejas. Head-cheese, s.
draskyti. skylandis.
Haw (ho), s. tvora; aptvertas kiemas; | Headache (hžd'ek), s. galvos skaudji-
gudobeles uoga; | treiasis (arba mas.
mirksjimo) vokas; mikiojimas ||
Headband (hed'band), s. galvaraištis.
(kalboj). ||
—
mikioti. , v. n.
Headdress (hšd'dres), s. galvos pared-
Hawk (hok), vanagas; sakalas;
s.
||
nys.
kriaukšejimas. | — v. n. su sakalais ,
Header (hed'or), s. tas, kurs vinims,
medžioti; skrendant užpulti; ||
etc. galvas uždeda; vadas; | skers- ||

kriaukseti; atkrankšti; atsikrankšti.

balkis; piautuvas kviei varpoms
\ v. a. šaukti, kad pirkt. ||

kapoti.
Hawker (hok'or), s. sakalninkas; | pa-
Headgear' (hed'gyr), s. galvos paredas.
buiais keliaujs pardavintojas.
Headily (hed'i-li), adv. skubiai; su už-
Hawse (hoz), s. mar. kliuza.
sidegimu; atkakliai.
Hawser (hoz'cir), s. stora virve; lynas.
Heading (hed'ing), s. uždjimas galv
Hawthorn (ho'thovn), s. bot. gudobele.
(vinims, etc.); antgalvis. \\

Hay (hei), s. šienas; žabangos. To ||

Headland (hed'lJind), s. salava; padir-
dance the —
ratu šokti.
, — v. n. ||
,
ve.
||

šienauti; | žabangus užstatyti. — ||

Headless (hed'les), adj. neturs galvos;
fever, s. plautis; slogos.
be galvos.
Haycock (he^'kok), s. šieno kiauge, ku-
peta. Headlight (hed'lait), s. liampa su re-
flektorium, lokomotyvos pryšakyj.
Hayloft (hei'lof t),daržine; šienine. s.

Haymow (hea'mau), Headline (hed'lain), s. typ. antgalvis.

*. šieno strekis;
sukrautas daržinj šienas; daržine. Headlong (hed'long), adv. skubiai;
Hayrick, Haystack (hei'rik, -stak), s. smarkiai; galvatrkiais; kulvir-
šieno kgis; šieno stirta. iais. I — adj. begalo mus; stai-
,

Hazard (haz'ord), s. loša kaulukais; ||

gus; atkaklus; pasiutiškas; beprotiš-
atsitikimas; priegada; pavojus; rizi- kas.
ka; drsus bandymas. | — , v.a.n. ri- Headman (hed'man), s. viršininkas; va-
zikuoti. das.
Hazardous (haz'6rd-6s), adj. pavojingas; Headmost (hd' most), adj. pirmuiau-
drsus. sias; pirmutinis.
 Headpiece 313 Heater

Headpiece (hd'pys), s. galva; | šalmas; Heart (hart), *. širdis: fig. drsa: pi.
kalpokas: | supratimas; protas; l| —s, irvai. By — išgalvos; ant at-
.

pamarginimai perskyrimo pradžioj minties. Out of — drs nužuds;

,

(knygoj). nulids; nusimins. Hearts-ease,

Headquarters (h6d'kuor-torz), s. pi. vy- s. bot. našlute.
riausioji kvatiera. Heartache (hart'ek), *. širdies skau-
Headship (hed'šip), t. viršininkyste: smas; širdgla.
vyriausybe. Heartbreaking (hart'brek-ing), adj. šird
Headsman (hedz'miin), *. budelis. drasks.
Headspring (hd'spring), *. Šaltinis: ver- Heartbroken (hart'br-k'n), adj. palauž-
sme. tos širdies: su skausm perveria -ir-
Headstall (hd'stol), s. apynasris. džia: nusimins.
Headstone (hed'ston), *. pamatinis ak- Heartburn (hart born), *. med. rmuo.
muo; kertinis akmuo: akmuo ka- Hearten (hart"n), r. a. drsos priduoti:
po galvugalej. padrsinti; šird pastiprinti.
Headstrong (hed'strong). adj. atkaklus; Heartfelt (hart'flt), adj. širdingas; nuo-
kieto sprando. širdus.
Headtire (hed'tair), s. galvos pardy- Heartgrief (hart'gryf), s. širdgla: šird-
mas. perša.
Headway (hd'ue*), *• jimas pirmyn: Hearth (hartfA), s. pryžeda: židinys: ug-
pirmynžengimas; pasisekimas. niakuras.
Heady (hed'i), adj. skubus; staigus; ne- Hearthstone (harM'ston), s. ugniakuro
sulaikomas; smarkus: atkaklus; gal- akmuo; židinys.
v apsuks; svaigins. Heartily (hart'i-li), adv. širdingai: nuo-
Heal (hyl), v. a. gydyti: išgydyti: užgy- širdžiai.
dyti. | v. n. užgyti. Heartiness (hart'i-nes), adj. širdingu-
Heald (hyld), s. nytys. mas; nuoširdumas.
Healer (hyl'or), s. gydytojas. Heartless (hart'les), adj. beširdiškas:
Healing (hyl'ing), s. gydymas. | —,adj. silpnadušis: bailus. | ly, adr. bešir- —
gyds: gydomas. diškai; bailiai. —ness, s. beširdiš-
|j

Health (hlMi. s. sveikata. kumas; bailumas.

Healthful (httA'ful), adj. sveikas. | -ly, s. dim. širdele.
Heartlet (hart'lšt),
ad>-. sveikai. |j
— ness, •*. sveikumas: Heartquake (hart'kuek), $. Širdies dre-
sveikata. bjimas.
Healthily (h6MA'i-li), adc. sveikai. Heartrending (hart'rnd'ing), adj. šird
Healthiness (heMA'i-nes), s. sveikumas: drasks; šird perveris.
sveikata. Heartshaped (hart'šept), adj. turs šir-
Healthy (hel^'i), adj. sveikas. dies pavidal.
Heap (hyp), s. krva. | — , v. a. krvon turs skausm
Heartsick (hart'sik), adj.
krauti; krv supilti; su kaupu apimta šird: iki širdies gilumo su-
pripilti. sikrimts: nusimins.
Hear (hyr), r. a. 71. [pret. & pp. heard]. Heartstring (hart 'string), s. širdgysle.
girdti: klausyti; išklausyti. Heartstruck (hart'strok), adj. iki širdies
Hearer (hyr'or), s. klausytojas. gilumo užgautas.
Hearing (hyr'ing), *. girdjimas; klau- Hearty (hart 'i), s. širdingas: nuoširdus:
symas; išklausymas. I
sveikas: tvirtas: pastiprins: mai-
tingas: sotus: gausus.
Hearken (hark"n), v. n. klausyti; prisi-
klausyti.
. Heat (hyt), *. karštis; kaitimas; užsi-
degimas. I — v. a. kaitinti; kaitinti:
,
Hearsay (hyr'se*), *• paskelba; paskala;
karštu (pa)daryti; uždegti. | v. n. už-
gandas. kaisti; kaisti; užsidegti.
Hearse (hors), lavonvežimis.
s.
Heater (h y t 'or), s. kaltintojas: šildyto-
Hearsecloth (hors'kloM), s. mor pala: jas: kurintojas; ] užšildymo rankis:
mor šydas. šildomas peius.
 ,

Heath •ill Hegemony

Heath (hyth), s. šilas: bot. šilojis: viržy- Hecatomb (hek'a-tm ir -tom), ». auka
nas. —
cock, s. orn. tetervinas.
||
— iš šimto jaui; nugalabijimas dau-
hen, s. teterva. gelio auk.
Heathen (hy'dh'n), s. pagonis; stabmel- Heckle (hk'k'l), s. & v. a. = Hackle.
dis. ||
— , adj. stabmeldiškas; pago- Hectare (hek'ter), hektaras. s.

niškas. Hectic (hk'tik), adj. džovingas. — ||

Heathendom (hy'rf/i'n-dom), $. stabmel- s. džiova.

dyste; pagonija. Hectogram (hek'to-griim), s. hektogra-

Heathenish (hy'rfA'n-iš), adj. stabmel- m as (100 grain /).
diškas; pagoniškas; nuožmus. ly, ||
— Hectograph (hek'to-graf), s. hektogra-
adv. pagoniškai; nuožmiai. ness, ||
— fas.
s. pagoniškumas. Hectoliter, Hectolitre (hk'to-ly-tor ir
Heathenism (hy'rf/t'n-iz'm), s. stabmel- hek-tol'i-tor), s. hektolitras (100 lit-
dyste; pagonyste. r).
Heathenize (hy'dh'n-niz), v. a. stabmel- Hectometer, Hectometre (hek'to-my-tor
džius (ar pagonis) paversti ; stabmel- ir hek-tom'i-tor), s. hektometras
dišku padaryti. (100 metr).
Heather (hšdh'br), s. šilas; šilojis. Hector (hek'tor), s. smarkautojas; dr-
Heathy (hyth'i), adj. šilotas; šilojais ap- suolis; pagyrnas. | — v. a. n. smar-
,

žls. kauti; girtis.

Heave (hyv), v. a. [pret. &pp. heaved Heddle (hžd'd'l), s. nytys.
ir hove], kelti (augštyn); pakelti; Hedge (hedž), s. tvora; gyva tvora;
kilnoti; sunkiai kvpuoti; dvasia
||
krm tvora. ||
— , v. a. gyva tvora
gaudyti. | r. n. keltis; pasikelti; kil- aptverti. ||
v. n. apsitverti; apsisau-
notis; linguoti: sibuoti; ||
sireižti. goti; pasislpti.
||
— s. klimas; kilnojimas; pasik-
, Hedgehog (hedž'hog), s.zool. ežys.
limas; besikilnojimas; sibavimas. Hedgerow (hedž 'row), s. gyva tvora; ei-
Heaven (hev"n), s. dangus. le medži ar krm.
Heavenly (hV'n-li), adj. dangiškas; Heed (hyd), r. a. n. atida atkreipti; te-
dangaus {s. gen.). adv, dangiš- ||
— , myti; daboti; sergtis. — , s. atida; ||

kai; dieviškai. temijimas; atsargumas. To take

Heavenward (heV'n-uord), adv. dangaus — of, sergtis ko; atid atkreipti.
linkui; dangunlink. Heedful (hyd'ful), adj. atidus; atsargus.
Heaver (hyv'or), s. keltojas; klimo ||
— ly, ado. su atida; atsargiai. ||

rankis; dalba. —ness, s. atsargumas.

Heaves (hyvz), s. padusis (arkli liga). Heedless (hyd'lfis), adj. neatsargus. ||

Heavily (hev'i-li), adv. sunkiai.

— ly, adv. be atsargumo; neatsargiai.
Heaviness (hev'i-ns), s. sunkumas; 1 —ness, s. neatsargumas.
sunkenybe. Heel (hyl), s. kulnis, kulnas; užkulnis;
Heavy adj. sunkus; svarus;
(heVi), kurka (kurpes). , v. a. užkulnius ||
—
storas;smarkus. pridti (everykams); pintinus prid-
Hebdomadal, Hebdomadary (heb-dom'ii- ti. v.n. pakrypti; pavirsti (mk. apie
||

del, -de-ri), adj. sanvaitinis. laiv).

Hebetate (heb'i-tet), v. a. atbukinti; ap- Heeler (hyl'or), gerai muštis
s. moks
kvailinti. , adj. atbuks; atšipu- ||
— kovagaidis; politiškas šunelis.
||

sio proto. Heelpiece (hyl'pys), s. užkulnis; ant-

Hebetude (heb'i-tjd), s. atbukimas. kulnis; pabaiga.||

Hebraic (hi-bre'ik), adj. hebraiškas; žy- Heeltap (hyl'tap), s. neišgerti likuiai;

stiklo padugnes.
diškas. —ally, adv. hebraiškai; žy-
||

diškai. Heft (hft), s. sunkumas; svarybe; di-

Hebraist (hy'bre-ist), s. hebraistas; ži- desnj i dalis. I v. a. pakelti; pa- — ,

novas žyd kalbos. kilnoti.

Hebrew (hy'bru), *. žydas; žydiška kal- Hegemony (hi-dž.6m'o-ni ir hy'dži-mo-

ba. ||
— , adj, žydiškas. ni), s. hegemonija: vadovyste.
 Hegira 315 Hemisphere

Hegira (hi-džai'rii ir hedž'i-rii), v. hegi- riškas: velniškas, jj

— ly. "dr. praga-
ra (begota Mahometo i* Mekkos). riškai: velniškai. |
— ness, t. pekliš-
Heifer (hef or), *. telas: telyia. kumas; pragariškumas; velnišku-
Height (hait), s. augštis; augštumas: mas.
augštuma. Hellward (heTuord), adv. peklos linkui;
Heighten (haif'n). t.a. augštinti: pa- pekla.
aukštinti: padidinti. Helly(hl'i), adj. pekliškas.
Heinous (he'nos). adj. baisus: biaurus. Helm (helm), s. vairas; styras; | šal-
|
— ly, adr. biauriai. J
— ness, •• biau- mas; | šapas; šiaudas.
rumas. Helmet (hTmet), s. šalmas.
Heir(er), s. tevonis: pdinis; paveld- Helminth (hTminM). a lisnikas.
tojas. | — , r. a. paveldti. Helmsman (helmz'man), *. vairininkas;
Heirdom (er'dom), s. paveldejyste: tr- styrininkas.
vonyste. Helot (hy'lot ir heTn, *. heliotas: ver-
Heiress (er'es), ff. paveldtoja: [pikti- gas (sen. SparU).
ne; tevone. Helotism (hy'16t-iz"m). s. vergija.
Heirless (er'ls), adj. neturs paveldto- Help (help), pagelba: pašelpa: para-
s.

jo, pdinio. ma: pagelbininkas; darbininkas: tar-

Heirloom (er'lm). paveldtas turtas: .*. nas. | —r. a. n.
, gelbti; pagelbti;
palaikai: tvonija. šelpti; sušelpti; pagelba duoti; pa-
Heirship (er'šipi. *. paveldejyste: tvo- remti.
nyste. Helper (hlp'iir), t. gelbtojas; šelpjas;

Hejira (hi-džai'rii). a = Hegira. pagelbininkas: talkininkas.

Hektare. Hekto^ram. etc., i>: Hki tark, Helpful (hlp'ful), adj. pagelbingas;
1
1'-.
naudingas. | —ness, s. pagelbingu-
Held (heldi. fret, d- pp. nuo Hold. mas: naudingumas.
Heliac, Heliacal (hy'li-ak, hi-lai'ii-kel). Helpless (help'les), adj. neturs (negau-
adj. saulinis: teks (ar Dusileidžis) nsar niekur nerands) pagelbos:
drauge su saule. visvj apleistas; silpnas; nepagelbia-
Helical (hel'i-kel), ». spirališkas. mas: nepataisomas. | — ly, adt. be
Heliocentric, Heliocentrical (hy-li-o-sen'- pagelbos: nepataisomai.
trik. -el), adj. heliocentriškas: atsi- Helpmate, Helpmeet (hlp'met, -myt), s.
nešs prie saules kaipo centro. pagelbininkas:/.-ke; pati; žmona.
Heliography (hy-li-Sg'ra-fi), *. heliogra- Helter-skelter (hl'tor-skel'tor), adr. be
fija; fotografija. tvarkos; netvarkiai: bet-kaip; kaip
Heliolatry (hy-li-61'a-tri), s. garbinimas pakliuvo.
saules. Helve (helv), s. rankena; kriaunos: ko-
Heliotrope (hy'li-o-trop), s. ypatingas tas: kirvakotis. | , v. a. pritaisyti —
saulinis laikrodis: | bot. heliotropas: ranken, kot.
| mm. kraujakmenis. Hem (hem), e. rumbas: atsiulejimas:
Helix (hy'liks), $. spiralius: spirališka kraštas. J—, r. a. rumbuoti;atsiuleti;
linija: | anat. ausies grybelis; | zool. apkraštuoti. To —
about (around,
džine straige. in), apsupti iš vist pusi; apstoti:
Heli (hl), .v. pekla; pragaras. | Hell- uždaryti.
cat, ragana; vydraga.
8. Hematite (hem'a-tait), *. raudonoji ge-
Hellbender (hl'bend-or), r. vandeninis ležine nauge.
driežas, Protonopeu horrida. Hematoid (hm'a-toid), adj. kraujo pa-
Hellborn (hel'born), adj. pekloj gims; vidalo: krauj panašus.
pragarinis. Hemiptera (hi-mip'ti-rii), s. pi. zool he-
Hellebore (hel'li-bor), .«. bot. cemeryia. mipterai: pusiau-kietsparniai vaba-
Hellenian.Hellenic(hel-lv'ni-en. -ln'iki. lai.

ndj. helleniškas: graikiškas. Hemisphere (hm'i-sfyr), a pusskritu-

Hellish (heTliš), adj. pekliškas: praga- lis: pusskritinis: puskamuolis.
 Hemispheric 316 Heresy

Hemispheric, Hemispherical (hm-i-sfr- Heraldry (hr'eld-ri), ». heraldika; šarv-

ik, -el), adj. pusiau apskritas; he- žinyste.
misferiškas. Herb (orb ir horb), s. žol".
Hemistich (hm'i-stik), s. puseilis. Herbaceous (hor-b'šos), adj. žolinis:
Hemlock (hm'lok), s. bot. buile; šun- turs žoles pavidal, ypatybes.
buile; mauda. Herbage (orb'dž, horb'dž), s. coli. žo-
Hemorrhage (hem'or-edž), s. med. krau- le; žoles; želmens.
japludis. Herbal (horb'el), adj. žolinis. | — , *. žo-
Hemorrhoids (hem'or-roidz), s. pi. med. lynas; žoli rankius.
hemorrhoidal. Herbalist (horb'el-ist), s. žolininkas.
Hemp (hemp), s. bot. kanape. Herbarium (hor-be'ri-6m), s. žoli su-
Hempen, Hempy (hemp"n, -i), adj. ka- rinkimas; žolynas.
napinis. Herbivorous (hor-biv'o-ros), adj. žol-
Hemstitch (hm'sti), v. a. adyti (rum- dis: žole mintas.
b). Herby (orb'i, horb'i), adj. žolinis; žol-
Hemstitched (hem'stit), adj. adytas; tas; žolmis pri-, apžls.
priadytas (rumbas). Herculean (hbr-kj'li-en), adj. reika-
Hen (hen), s. višta. laujs Herkuleso spk; fig. milži-
Henbane (hšn'ben), s. bot. drigne. niškas; dideli spk.
Hence (hens), adv. nuo ia; nuošiol; Herd (hord), s. kaimene; pulkas ;buris;
nuo to; nuo
ten; išten. gauja. | — , v. n. rinktis pulkus,
Henceforth (hens-forM'), adc. nuo šio brius.
laiko; ant toliaus. Herdman, Herdsman (hord'-, hordz'-
Henceforward (hens-for'uord), adv. = man), s. kerdžius; piemuo; kaime-
Henceforth. nes savininkas.
Henchman (hn'miin), *. tarnas; kal- Here (hyr), adv. ia; ion; šiia; and —
pas. there, ia ir ten; šen ir ten.

Hencoop (hšn'kp), s. vištinyia; lsta Hereabout, Hereabouts (hyr'a-baut,

vištoms. -bauts), adv. ia; apie ši viet; šioj

Hendecagon (hn-dek'a-gon), s. geom. aplinkinj.

vienuolikkertis. Hereafter (hyr-aft'or), adv. paskui; po
Henhouse (hn'haus), s. vištinyia. to; aname sviete, — , s. busimas gy-
Henhussy (hen'hoz-zi), s. culg. bobišius. venimas; ateitis.

Henna (hšn'na), s. bot. lavsonija. Hereat (hyr-af), adv. prie to; prie šito;

Hennery (hn'nor-i), s. vištinyia. priegtam.

Henpeck (hen'pek), v. a. po sejonu (arba Hereby (hyr-bai'), adv. šiuomi; (su)
šiuo.
po pantapliu) laikyti.
Hereditable (hi-rd'i-ta-b'l), adj. pavel-
Henroost (hen'rst), s. višt lakta.
dejamas.
Hepatic (hi-paf ik), adj. kepeninis.
Hereditament (her-i-dit'a-ment), s. pa-
Hepatitis (hp-a-tai'tis), s. med. kepen
veldejamas dalykas; paveldjimas;
uždegimas.
palaiks.
Heptagon (hep'ta-gon), s. geom. septyn-
Hereditarily (hi-rd'i-t-ri-li), adv. pa-
kertis.
veldjimo bdu; per paveldjim.
Heptagonal (hp-tag'o-nel), adj. septyn-
Hereditary (hi-rd'i-t-ri), adj. paveld-
kertis. tinis; paveldtas; tevoniškas.
Heptangular (hp-tiin'gju-ldr), adj. sep- Heredity (hi-red'i-ti), s. paveldjimas;
tynkertis. paveldejyste.
Her (hbr), pron. jos; jai; ja. Herein (hyr-in'), adv. tame; prieto.
Herald (her'eld), s. heroldas; garsinto- Hereof (hyr-6f ), adv. iš ia; iš to; nuo
jas; skelbjas; pranešjas; paslas: to.

pirmtakunas. ||
— , t.a. garsinti; Hereon (hyr-6n') adv. ant to; po to.
(

skelbti; apskelbti. Heresy (hr'i-si), *. herezija; klaidatiky

Heraldic (hi-ral'dik), adj. heraldiškas. st: atskalunyst.
 Heretic 317 Hexagonal

Heretic (her'i-tik;, c klaidatikys: at- Herpes (hor'pyz), s. med. dedervine.

skalnas. Herpetic (h6r-pt'ik), adj. dedervininis;
Heretical (hi-ret'ik-el), adj. klaidatikiš- dederviniuotas.
kas; atskalniškas. | — ly, adr. klai- Herpetology (h6r-pi-t61'o-dži). s. mok-
datikiškai; atskalniškai. slas apie slankiojanius gyvnus
Hereto (hyr-t'), adr. prieto: ant to. (reptilijas).
Heretofore (hyr-tu-for'), adr. ikišiol: Herring (hr'ring), s. silke.
iki šiam laikui: pirma: prieštai. Hers (horz), pron. pons, jos; jai prigu-
Hereunto (hvr-6n-tu'), adr. iki ia: iki- ls.
šiol; ikito: prieto. Herself (hor-slf), pron. ji pati: pati
Hereupon (hyr-6p-6n'), adr. ant to: po save. By — ,
pati viena; vienui-
to. viena.
Herewith (hyr-uMA'), adr. su šiuo: šiuo- *. abejone: abe-
Hesitancy (hz'i-ten-si),
mi. jojimas; sviravimas mintyje nesusi- ;

Heritable (her'it-a-b'l), paveldja-

adj. m any m as.
mas; galimas paveldti; gals pavel- Hesitate (hez'i-tet), r. n abejoti: svi-
dti. ruoti; nesusimanyti; vilkinti: gai-
Heritage (her'it-dž),s. paveldjimas; šuoti: mikioti.
palaiks: tvonija. Hesitatingly (hez'i-te-ting-li), adr. abe-
Hermaphrodite (hor-maf ro-dait), «. her- jodamas; sviruodamas; nesusimany-
mafroditas; dvilytis gaivalas. dams.
Hermaphroditic (hor-maf-ro-dit'ik), adj. Hesitation (hz-i-te'Šion), t. abejojimas:
hermafroditiškas. nesusimanymas: vilkinimas: tesi-
Hermeneutic, Hermeneutical ihor-mi-nj' mas; n'išdrsimas: mikiojimas.
išaiškins ženklinim;
tik, -el), adj. Hesper (hs'por), s. vakarine (ar aušri-
išguldomas. ne) žvaigžde.
Hermeneutics(hor-mi-nj'tiks), *. mok- Hesperian (hs-py'ri-en), adj. vakarinis:
slas išguldineti {.irentrait). saulleidžio (s. gen.). | — *. saullei- ,

Hermetic, Hermetical (hor-mt'ik, -ei). džio gyventojas.

adj. hermetiškas; sandarus: aklinas. Hest (hest), *. sakymas; paliepimas.
| —ally, adr. hermetiškai; aklinai; Heteroclite (ht'dr-o-klait), adj. nukry-
aklai: sandariai. ps nuo paprast taisykl; ne regu -
Hermit (hor'mit), s. pustelninkas: vien- liariškas.| —
s. gram,
, ne pagal pa-
sdis. prastas taisyklas linksniuojamas žo-
Hermitage (hor'mit-edž), s. pustelninko dis.

gyvenimas: \ francuziškas vynas. Heteroclitic, Heteroclitical (ht-or-o-klit-

Hermitical (hor-mit'i-kel), adj. pustel- ik, -el), adj. = Heteroclite.
ninkiškas. Heterodox (ht'6r-o-doks), adj. klaida-
Hern (horn), s. =
Heron. tikiškas; atskalniškas.
Hernia (hor'ni-a), s. med. patrkimas: Heterodoxy (het'6r-o-doks-i). s. klaida-
kyla: kuila. tikyste: atskalunyste.
Hero (hy'ro), s. didvyris: svarbiausia Heterogeneous (ht-6r-o-džy'ni-6s), adj.
veikianioji ypata {apytakoj, dra- skirtingas; kitoniškas.

moj, etc.). Heterogynous (hšt-6r-6dž'i-n6s), adj. tu-

Heroic (hi-ro'ik), adj. didvyriškas. |
rs pataites labai nepanašias pati-

—ally, adr. didvyriškai..

nlius ne savo pavidalu ne sudji-
mu.
Heroine (her'o-in), sf. didvyriška mo-
Hew (hj), r. a. [ pret. hewed pp. hewed
teris:didvyre: svarbiausioji ypata. ;

ir hews], kirsti: kapoti: tašyti.

Heroism (hr'o-iz'm), s. didvyrišku-
Hewer (hj'or), *. kirtjas: kapotojas:
mas; didvyriškas darbas. t ašy t o jas.

Heron (hr'on), *. or?i. aple: garnys. Hexagon (hks'ii-gon), šešiakertis. .«.

Heronry (her'6n-ri), s. vieta, kur apls Hexagonal (hks-ag'o-nel), adj

peria; aples lizdas. k<-rtis.
 Hexahedron 318 Highlander

Hexahedron (heks-ii-hy'dron), *. šešia- Hieromancy (hai'6r-o-miin-si), s. bri-

šonis. mas iš aukaujamos aukos.
Hexameter (heks-am'i-tor), *. heksa- Hierophant (hai-Yo-fent), s. vyriausias
me t ras. žynys; tikybos paslapi mokytojas.
Hexangular(heks-an'gju-lor), adj. šešia- Higgle (hig'g'l), v.n. pirkliauti smul-
kertis. kiais dalykais; dertis del mažmo-
Hexapod (heks'a-pod), adj. & s. šešia- žio; šykštauti.
kojis. Higgledy-piggledy (hig'g'1-di-pig'g'l-di),
Hey (hei), interj. ei! ot! adv. kaip pakliuvo; be tvarkos; aug-
Heyday {hei'dei), interj. ei! ei-da! tai! štyn kojoms.
Hiatus (hai-e'tos), s. spraga; protarpis; Higgler (hig'glor), s. pirkliautoj as; ||

I
gram, susibgimas dviej balsi tas, kurs derasi; besiderto j as.
dviejuose pagretiniuose žodžiuose High (hai), adj. augštas; didelis; didis;
ar skiemenyse. vyriausias. —
and dry, ant sausu-
Hibernal (hai-bor'nel), adj. žieminis. mos; ant kranto. day, švente. —
Hibernate (hai'bor-net), v. n. žiemauti; —
life, besilaikymas augštosios drau-

miegoti per žiema (sak. apie tlus gijos. —

mass, giedamos mišios;
žvris). suma. —
noon, vidurdienis. —
Hibernation (hai-bor-ne'šion),žiema- s. priest, vyriausias kunigas. school, —
vimas; žieminis miegas (žvri). vidutineji mokykla; gimnazija (Suv.
Hibernian (hai-bbr'ni-en), adj. airiškas. Valst. ). —
seas, atviros jres; jri
— , *. airys. vidurys. —tide, augštai pakils
— time, btinas
||

Hiccough (hik'kop), s. žagulys; žagsji- jri vanduo. lai-

mas. — , v. n. žagsti, žegseti. kas. — treason, išdavimas viešpa-
— water, augštai pakils
||

Hickory (hik'o-ri), *. amerikiškas riešu- tystes.

tys, veisles Carya. vanduo; patvinys. — adv. augštai; ,

didei; labai. — and low, visur;

||

Hickup (hik'op), s. & v. Hiccough. = ir

Hid (hid), pret. pp. nuo Hide. & šen ir ten. ||
— , s. augštuma; viršus;
Hidden (hid'd'n), adj. paslptas; slap- viršne; dangus; išaugštintasis; ||

tas. augštiejie {žmones). High-bred, iš- ||

Hide (haid), v. a. [pret. hid; pp. hidden aukltas augštojoj draugijoj; gryno
jthid], slpti; paslpti. ||
v. n. slp- kraujo. High-colored, skaisi da-
tis; pasislpti. ž. High-fed, išlepintas. High-flown,
Hide (haid), s. oda; kailis. puikus; didus; išdidus; išpustas; pa-
Hidebound (haid'baund), adj. turs pri- sipts. High-handed, savarankiš-
kutusia žieve, oda; prikutes; fig. kas. High-hearted, kiltos širdies;
nelemtas; atžagareiviškas. drsus. High-minded, kiltos širdies;
Hideous (hid'i-6s), adj. baisus: biaurus. prakilnus. High-pressure, didelio
||
— ly, adv. baisiai; biauriai. ||
— ness, spaudimo; spirte-spirias; verste- ver-
s. baisumas; biaurumas. ias. High-proof, augšiausio laip-
Hider (haid'or), s. slepejas. snio; laibai stiprus. High-reaching,
Hie (hai), v.n. [pret. & pp. hied; pret. toli siekis; dideli troškim. High-
pre*. & verb. s. hying] skubintis.
,
seasoned, sutaisytas su stipriais prie-
Hierarch (hai'or-ark), s. hierarchas; skoniais; stiprus; aštrus; pikantiš-
augšiausias kunigas. kas. High-sounding, augštai skam-
Hierarchy (hai'or-ark-i), s. hierarchija. bs; išpuikintas High-spirited, kar-
Hieratic (hai-or-at'ik), adj. hieratiškas; štas; drsus; mus; smarkus. High-
kunigiškas. toned, augšto tono; prakilnus.
Hieroglyph, Hieroglyphic (hai'6r-o-glif, Highborn (hai'born), adj. augšto gimi-
-glif'ik), s. hieroglifas; paveikslinis mo.
raštženklis. Highland (hai'lend), s. kalnuota šalis.
Hieroglyphic, Hieroglyphical (hai-or-o- Highlander (hai'lend-or), s. kalnuotos
glif'ik, -el), adj. hieroglifiškas. šalies gyventojas; kalnietis.
 ,

Highly 310 Hitch

Highly (hai'li), ode. angftai; didžiai: Hip (hip), klubas; kulšis: strena:
•<*.
|j

labai. bot. erškio uoga. | — , r. a. klub

Highness (hai'ns), «. augšlumas: aug- išsukti. | —,interj. ei! girdi!
štyb<~\ Hippodrome (hip'po-drom), *. hipodro-
Highroad fhai'rod), $. vieškelis. mas: arkli lenktynes.
Hight (hail), «. Height. =— , r. a. n. ||
Hippogriff (hip'po-grif), a myth, spar-
[pret. hight ir hot; pp. nir;nT. nuotas arklys.
hote ir hotex] , vadinti: vadintis. Hippophagous (hip-pof ii-gos), adj. ar-
Highway (hai'ue/), s. vieškelis. klien val<rs: arkliena besimaitins.
Highwayman (hai'u»V-mlin). a plšikas. Hippophagy (hip-pof'ii-dži), a valgymas
Hilarious (liai-le'ri-os), adj. linksmas. arklienos.
Hilarity (hai-liir'i-ti ir hi-), a linksmu- Hippopotamus h ip-po-pot'ii-mos).
(

mas; linksmybe. hipopotamas.

Hill (hil), g. kalnas; kalva: kalnelis: Hipshot (hip'šot), adj. su išsukta kul-
kupstas. | — r. a kaupuoti.
,
šim; raišas.
Hilliness (hil'i-ns), s. kalvuotumas: Hire (hair), s. samdas; mokestis. | —
kalnuotumas. samdyti.
v.a. (nu-, per-)
Hillock (hil'ok), s. kalnelis: kalvute: Hireling (hair' ling), a samdininkas. |
kupstas. — f adj. nusamdomas: samdytinis.
Hillside (hil'said), *. kalvos šonas; pa-
Hirer (hair'or), a samdytojas.
kalne.
Hirsute (hor-sjt'), adj. gauruotas:
Hilltop (hil'top), s.kalvos viršne.
plaukais apžls. | — ness, s. gauruo-
Hilly (hil'i), adj. kalvuotas; kalnuotas.
tumas.
Hilt (hilt), *. rankena (kardo).
His (hiz), pron. jo.
Hilum (hai'lom), s. bot. sekios akute.
Hispid (his'pid), adj. šeriuotas; šiurk-
Him (him), pron. jo; jam; ji; juo: to:
štus.
t: tam.
Hiss (his), v.n. šnypšti; švilpti. | v.a.
Himself (him-self '), pron. jis pats: save:
pats sau; pats save. By — , pats
apšvilpti. | , *. —
šnypštimas; švilpi-
vienas; vienas sau. mas.
Hind (haind), s. zool. elne; bras; ber- Hissing (his'ing), s. šnypštimas; švilpi-
J

nas. D —,adj. užpakalinis: paskuti- mas. | — , adj. šnypšis; švilpis. \

nis. — ly, adv. šnypšdams; švilpdams.

Hinder (haind'or), adj, užpakalinis. Hist (hist), interj. cite! fail tylk!

Hinder (hin'dor), v. a. n. klitis daryti: Histology (his-tol'o-dži), s. histologija:

kenkti; maišyti: neleisti; gaišinti: mokslas apie organiškus udžius.
stabdyti; trukdyti. Historian (his-to'ri-en), s. istorikas.
Hinderance (hin'dor-ens), s. Hin- = Historic, Historical (his-tor'ik, -el), adj.
drance. istoriškas. ||
—ally, adv. istoriškai.
Hindermost, Hindmost (haind'or-most, Historiographer (his-to-ri-6g'ra-for), *.

haind'most), adj. pats paskutinis: istoriografas; rašytojas istorijos:

paskutiniausias. istorikas.
Hindoo, Hindu (hin'd), s. indusas; In- Historiography (his-to-ri-6g'ra-fi). *. isto-
dostano gyventojas.
riografija.
Hindrance (hin'drens), s. klitis; paine:
History (his'to-ri), s. istorija.
keblumas; stabdymas; trukdymas.
Histrionic, Histrionical (his-tri-on'ik.
Hinge (hindž), s. begunas (duri); tuk-
-ei), adj. sceniškas; teatriškas.
ta; všas. | — , v. a. ant begun už-
dti: begunus pritaisyti. J r. n. ka- [pret. d- pp. hit], su-
Hit (hit), v.a. n.
boti; suktis (ant begun). duoti: užgauti; pataikyti. | , *. už- —
Hinny (hin'ni), s. mulas. gavimas; pataikymas; susitrenki-
Hint (hint), v. a. n. priminti; duoti su- mas.
prast; pamoti; nurodyti. — , a. pri- Hitch (hi), v.a. užkabinti: užkliudyti:
minimas; mosteljimas;
|

davimas prijungti; pritvirtinti; to — up a

suprasti:nurodymas. hone, pakinkyti arkl. | r. n. užkliu-
 Hither H20 Hoist

ti;kliti: sukibti; šokinti. ||

— , *. Hobnail (hob'nel), «. vinis su didele
kablys; klitis; sulaikymas;
|j ||
mar. galva; uknolis; ||
šmutas.
lengvai atrišamas mazgas. Hobnob (hob'nob), v. n. stikleliais tran-
Hither (hidh'or), adv. ionai: šen: šian. kytis; sebrautis. J
— , .*. sSbryste;
||
— , adj. šiapus ess; ariau stovs; bendriškas pasišnekjimas.
||
jaunesnis negu. Hock (hok), s. geltonasis Reino vynas.
Hithermost (hidA'or-most), adj. ariau- Hock, Hough (hok), s. kulkšis; kulk-
sias ia. kinka.
šnis; ||
— , v.a. pakirsti pa-
Hitherto (hidA'or-t), adv. iki šiai vie- kinklio gysl.
tai; iki ia; ikišiol. Hockey (hok'i), s. sviedinio varymas
(žaisme).
Hitherward (hirf/t'or-uord), adv. šian-
link; ionlink. Hockle (hok'k'l), v.a. pakirsti pakink-
lio gysl; apšlubinti.
Hive (haiv), s. (bii) avilys; fig. spie-
ius. — , v. a. avil leisti; avil Hocus (ho'kos), v.a. prigaudinti; ap-
||

krauti. ||
v. n. spiestis; krv telk- gauti; nugirdyti; apgirdyti. — .v. ||
,

tis.
apgavikas. Hocus-pocus, s. monai:
||

Hives (haivz), med. krupai. s.

aki apmonijimas; monininkas. ||

v.a. monyti; prigaudinti.

Ho, Hoa sustok! tpru!
(ho), inter}, ei! D

{stabdant arkl).
Hod (hod), s. mrininko gelda; |)
angli-
nis kibiras.
Hoar (hor), adj. baltas; žilas; baltas
Hodge-podge (hodž'podž), s. mišinys:
kaip šarma. jovalas.
Hoard (hord), s. sandelis; paslpta Hodman (hod'man). s. padavinetojas
manta; turtas. — v. a. n. dti: krau- ,
kalki, plyt, etc.; mrininko pa-
ti (turtus). gelbininkas.
Hoarfrost (hor'frost), *. šarma; šerkš- Hoe (ho), s. matikas. — v.a. n. mati- ,

nas. kuoti; (su) matiku kasinti, kasti.

Hoarhound (hor'haund), s. = Hore- Hoecake (ho'kek), s. blynelis; paliep-
hound. snis.
Hoarse (nors), adj. kimus: užkims; Hog (hog), s. kiaule; meitlis. — v.a. ||
,

šiurkštus. — ly, adv. su užkimusiu

|| trumpai nukirpti (plaukus, karius).
balsu; šiurkšiai. |— ness,*.kimumas; \\
v. n. kupr sulinkti.
užkimimas; šiurkštumas. Hogcote (hog'kot), s. kiaulide; kiauli
Hoary (hor'i), adj. žilas; šerkšnas; šerk- tvartas.
šnotas; šarmotas. Hoggery (hog'gor-i), s. kiaulyste; kiau-
Hoax (hoks), 8. klasta; išmislas; apga- liškumas.
vyste; apjuokimas. | — v. a. prigau- ,
Hoggish (hog'giš), adj. kiauliškas. ||

dinti; juoktis iš ko.

— ly, adc. kiauliškai, f — ness, s. kiau-
liškumas.
Hob (hob), s. stebule; | peione.
Hogherd (hog'hord), s. kiaulininkas;
Hobble (hob'b'l), v. n. šlubuoti; klipi-
kiaulpiemenis.
tuoti. | —
panioti; painioti:
, v. a.
Hogpen (hog'pen), s. kiauli tvartas;
apsunkinti. *. šlubavimas; ||
— ,
||
kiaulide.
paniojimas; paniai: keblumai. Hogshead (hogz'hšd), *. baka (apie 60
Hobbledehoy, Hobbletehoy(hob'b'l-di-hoi, gori).
-ti-hoi), s. vaikezas; pusbernis. Hogskin (hog'skin), s. kiaules oda.
Hobbler (hob'blor), *. šlubis; [ lengvas Hogsty (hog'stai^, s. kiaulide; kiauli
raitelis. migis.
Hobby (hob'bi), s. sakalas, Falco subbu- Hoiden (hoi'd'n), s. pašlusi merga;
teo. mergpalaike. , adj. šiurkštus;
||
—
Hobby, Hobbyhorse (hob'bi, -hors), *. šiurkštaus apsiejimo; neaptašytas.
| — , v. n. išdykauti; jodytis; šlti.
airiškas arklys; pagalys, ant kurio ||

vaikas apsižergs joja; arkliukas. Hoist (hoist), v.a. augštyn kelti, trauk-
Hobgoblin (hob'gob-lin), *. velnikštis; ti, vinduoti. — s. keliamoji maši-
||
,

kaukas; bužys. na; vindas.

 ,

Hoity 381 Homeborn

Hoity-toity (hoi'ti-toi'ti), adj. išdyi diška drobe: pi. —s, holandiška ka-
paikas: putlus; išdidus. | —,int.rj. dugi degtine: holandiška drobe.
et! šimts parali! Hollandish (hol'lend-iš), adj. holandiš-

Hold (hold), v.a. [pret. pp. held], & kas.

laikyti: pa-, pri-. su-, užlaikyti: tu- Hollo, Holloa ihol-lo'). interj. ei! u-u!
rti; talpinti savyj valdyti: rokuoti: : olia! I
— (hol'loj'rhdl-lo'), r. n. šauk-
tvirtinti.\ r. n. laikytis: užsi-, prisi-, ti: škterti.
pasilaikyti: stovti: sustoti; susilai- Hollow (hol'lo'O, adj. kiauras: J
dubs:
kyti. — on! — up! palauk! sustok! dubus: duobtas: duslus (bai*a*);\
|

susilaikyk! To — a meeting, laikyti neteisus: klastingas: vyliugingas;

susirinkim. To — užimti office, pasalus. | — ,*. kiauruma: skyle: ola:
ureda. To — a wager, dertis; lai- duobe. | — , adv. visiškai. <\ — .
••.•>.

žyboms eiti. To — <>>« '» peace, ra- kiaurinti: kiauru (pa)daryti:iškasti:

miai užsilaikyti: tylti, j To— forth, išskaptuoti: iškalti (skyl); r. n. n.

perstatyti; suteikti; paduoti; kalb šaukti: Škauti.

laikyti: kalbti; skelbti. To in, — Hollowly (hol'lov-li), adr. prigavingai;
sulaikyti; suvaldyti: susilaikyti. To klastingai.
— off, iš tolo laikyti, laikytis. To- Hollovvness (h6rio»-nes>, t. kiaurumas:

on, toliau tsti: nepaliauti; neapsi- J

klastingumas: vyliugyste: priga-
stoti. To —
out, ištiesti; (pa)duoti: vyste.
suteikti; testi; išlaikyti: išksti: ne- Holly (hol'li), s. bot. digusis aržuolas:
pasiduoti. To — over, perlaikyti. durkl.
To — together, drauge (ar išvien) lai- Hollyhock (hol'li-hok), *. bot. pilerože:
kytis. To — up, pakelti: laikyti: su- svilarože.
laikyti; laikytis: užsilaikyti: išlaiky- Holm (hom), s. salute (ant upes): J sl-
ti: paliauti; perstoti. nis; lyguma: | bot. durkl: digusis
Hold (hold), s. laikymas: pagriebimas: aržuolas.
apvaldymas; valdžia; rankos: nagai: Holocaust (hol'o-kost), s. deginamoji
to be in one's —
bti keno valdžioj,
, auka: daug ugnyj pražuvusi gy-
keno rankose; toget of, nusistverti — vasi.
už; pasigriebti; suimti; to lay — Holograph (hol'o-graf). t. sava ranka
of (on, upon), pagauti; pagriebt i su- rašytas dokumentas.
gauti: apimti: apvaldyti: | atsispy- Holster (hol'stor), s. makštis.
rimas; parama: kaljimas: sarg: Holt (holt), s. giraite: medžiais apžlu-
sargi vieta; tvirtyne: BMW. pauza. si kalva: | ola: lindyne.
—
||

Holdback (hold'biik). •*. sulaikymas: Holy (ho'li), adj. švstas: Šventas.

klitis: keblumas. Saturday, Subatine; Dideji Subata.
Holder (hold'or), *. laikytojas: valdyto- — Thursday, Didysis Ket vergas:
jas; savininkas. Holder-forth, *. beštines. —
Week, Dideji Xedelia.
kalbtojas: pamokslininkas. Holyday (ho'li-dY), s. švente.
Holdfast (hold' f iist), s. kuo kas sukabi- Holystone (ho'li-ston), *. šveiiamas
nama, suveržiama: kabes; šulai: v»- akmuo. | — , v. a. šveisti su akmeniu
ism-.fig. ramstis; parama. dair).
Holding (hold'ing), s. laikymas: valdy- Homage (hom'edž), s. paklusnumas:
mas; valdyba. nulankumas: godone; pagarba: ati-
Hole (hol), t, skyle; |j
ola: urvas. davimas prideranios garbes.
Holiday (hol'i-det), s. švente: šventa- Home (hom), s. namai: -fig. tviške: t-
dienis. I
— , adj. šventinis: linksmas. vyne. | —,adj. naminis; gerai nuti-
Holily (ho'li-li), adv. šventai. ks; gerai pataikytas: taikus. | —
Holiness (ho'li-nes), s. šventumas: šven- adv. namie; namo; namole; | tai-
tybe. kiai: tinkaniai.
Holla (hl'la), interj. d- c. = Hollo. Homeborn (hom'born). adj. naminis:
Holland (hol'lend), «. Holandija: holan- prigimtas.
 ,

Homeless 322 Hoodwink

Homeless (hom'ls), adj. neturs nam: ni-os, -el), adj. vienokeriopas; toly-
benamis. gui. ||
— ness,
vienokeriopumas.
*.

Homelike (hom'laik), adj. kaip namai: Homologousdio-mol'o-gos). adj. atsakas

liuonas; smagus. kitam; sutinks su kitu: tolygus.
Homeliness (hom'li-nes), . prastumas: Homonym (hom'o-nim), s. žodis lygus
prastybe: nepuošnu a s. m kitam skambjimu, bet turs kito-
Homeling (hom'ling), ». namiškis: ia- ki prasme.
buvis. Homonymous (ho-mon'i-mOs), adj. vie-
Homely (hom'li), adj. naminis: pa- ||
naip skambs.
prastas; prastas. Hone(hon), %. bude (galstuvas). J—,
Homemade (hom'med), adj. namie dirb- v.a. galsti, galandyti. ||
v. n. ilgtis:
tas; nam darbo; naminis. lidti.
Homeopath (ho'mi-o-pa^). » homeopa- Honest (on'st), adj. teisingas: doras:
tas. atviros širdies: nuoširdus: garbus:
Homeopathic (ho-mi-o-paM'ik), adj. ho- garbingas. —
ly, adv. teisingai:
||
do-
meopatiškas. rai; atvirai.
Homeopathy (ho-mi-6p'a-Mi), s. homeo- Honesty (on's-ti), s. teisingumas: do-
patija. rumas; dorybe; širdingyste; nuošir-
Homesick (hom'sik), adj. išsiilgs na- dumas.
m, tviškes. Honey (hon'i), s. medus. — r. n. n. ||
,

Homesickness (hom'sik-nSs), *. didis iš- pasaldinti; saldžiais žodžiais glamo-

siilgimas nam; troškimas namo su- nti: meilautis.
gržti. Honeybee (hon'i-by), *. bitis.
Homespun (hom'spon), adj. namie verp- Honeycomb (hon'i-kom), s. korys.
tas; fig. šiurkštus; neaptašytas. ||
— Honeydew (hon'i-dj), medaus rasa. .v.

s. nam darbo audimas; milas. Honeymoon (hon'i-mn), s. saldusis m-

Homestead (hom'sted), *. namai; tviš- nuo {jaunavedži).
ke. Honeysuckle (hon'i-sok-k'l), s. bot. saus-
Homeward, Homewards (hom'uord, kune (Lonicera).
-uordz), adv. namus; namlink; Honor (on'or), s. garbe; pagarbe; godo-
namole. ne; dora; geras vardas; augštas ur-
Homicidal (hom'i-sai-del), adj. galva- das. Your — js
mylista.
, ||
— , o.

žudingas; žmogžudiškas. a. garbinti; gerbti; godoti; garbe

Homicide (hom'i-said), s. žmogžudyste; atiduoti: garbe (pa)daryti.
I
žmogžudys. Honorable (on'or-ii-b'l), adj. garbingas;
Homiletic, Homiletical (hom-i-let'ik, -ei), garbes vertas. — ness, s. garbingu-
||

adj. draugingas; draugiškas; ||

pa- mas. Honorably, adv. garbingai; tei-
||

mokslininkiškas. singai; prakilniai.

Homiletics (hom-i-let'iks), s. homileti- Honorary (6n'or-e-ri),garbes (s. adj.
ka; pamokslininkyste. gen.). — member of a draugy- society,
Homilist (hom'i-list), *. pamokslinin- stes garbes snarys. — s. honora- ||
,

kas. ras; atlyginimas; mokestis.

pamokslas.
Homily (hom'i-li), s. Honorless (on'or-les), adj. begarbingas;
Hominy (hom'i-ni),maišine koše.
». negodojamas.
Hommock (hom'mok), *. kalnelis; smai- Hood (hud), s. gaubtuvas: gobturas:
li kalva. kopturas; muturas: kykas. \—,9.a.
Homocentric (ho-mo-sn'trik), adj. turs gobtur, mutur uždti: gaubti: ap-,
ta pat centr. užgaubti.
Homogamous (ho-m6g'a-mos), adj. bot. Hoodlum (hd'lom), «*. pasileidlis; iš-

turs vienokius žiedus. tvirklis.

Homogeneity (ho-mo-dži-ny'i-ti), s. vie- Hoodwink (hd'ui'nk), v.a. akis užrišti;
nokeriopumas. fig. akismonyti, apdumti; prigaudi-
Homogeneous, Homogeneal (ho-mo-džy' nti.
 Hoof :J23 Horrid

Hoof (hf), kanopa: naga.

.<. Hopple (hop'p'l), v. a. panioti: supan-
Hoofbound (hf'baund), adj. pasimušgs ioti. | —
s, s. pi. paniai.

kanop. Hopyard (hop'jard), *. apynynas.

Hook (huk), ». kablys: všas: j piautu- Horal (ho'rel), adj. valandinis: laikro-
vas. Bij — or by crook, šeiparteip: dinis.
kokiu nebk bdu. Off the ne- — Horary (ho'rii-ri), adj. valandinis: kas
ramus: supyks. On on valanda atsitinks; besitesis vien
ant savo atsakymo. and eye, kab- — valanda.
lys ir oplega. ||
—,r.n. užkabinti: su- Horde (hord), s. orda; tuntas: pulkas:
kabinti: gaudyti; pagauti; paiuop- irau j a.
ti: slastus vilioti. r. n. linkti: i| Horehound (hor'haund), *. bot. raukšla.
susilenkti: užsilenkti. Horizon (ho-rai'zon ir hr'i-zon), *. ho-
Hooked (hukt ir hk'ed), adj. liiiktas; rizontas: apregS.
sulinks: kreivas. J —ness,*. linktu- Horizontai (hor-i-zon'tel), adj. horizon-
mas: kreivumas. tališkas: <rulšias. — ly, adv. hori-
Hoop (hup), f. lankas: rinke: | rkavi- zontališkai.
mas: šukavimas. I r. a. lankais — , Horizontality (hor-i-zon-tal'i-ti), $. hori-
suvaržyti, suveržti: lankus uždti, zontališkumas.
užkalti: lankais apkalti: aplenkti; Horn (horn), *. ragas. | — , v. a. rag (or
apjuosti. | r.a.n. rkauti: sukauti: ragus) pritaisyti, pridti.
rkavimais varyti: kosti. ||
Hornbeam (horn' by m), ». bot. skroblas.
Hooping cough (hup'ing k6f), s. = s. orn. ragasnapis.
Hornbill (horn'bil),
Whooping cot oh. Hornblende (horn'blšnd), $. min. ragine
Hoopoe, Hoopoo (hp'o, -), a. orn. du- blenda.
dutis: tutlys. Hornbook (horn'bk), lementorius. .*.

Hoot (ht), s. apjuokimo («r papeiki- Horned (hornd), adj. raguotas. —ness. ||

mo) riksmas, šauksmas: peldos rik- s. raguotumas.

smas. | —,r.n.n. rkti {oak. apie pel- Hornet (hor'nt), ». širše: širšinas.
ed): riksmais niekinti, peikti. Hornless (horn'ls), adj. neturs rag:
Hoove (hv), išptimas (gyrul. liga).
.«. beragis.
Hop (hop), v. n. strakioti: šokinti: Hornpipe (horn'paip), ». puiamas ra-
šokti: šlubioti. — s. šokinjimas: j , gas; dda; J
ypatingas šokis.
šokimas. Horntail (horn'tel), s. raguodegis {vaba-

Hop (hop), s. bot. apynis: catkin, apy- — las).

nio spurgas; —
cine, apynojas: apy- Horny (horn'i), adj. raguotas; raginis.
nio virkšia. Horography (ho-rog'rši-fi), *. horografi-
Hopbine, Hopbind (hop'bain, -baind), *. ja.
apynojas. Horologe (hor'o-lodž), s. laikrodis.
Hope (hop\ s. viltis: lkestis. r. a. — , Horology (ho-rol'o-dži), s. mokslas lai-
n. tiktis; vilt turti; viltis; laukti. k matuoti: dirbimas laikrodži.
Hopeful (op'ful), adj. vilties pilnas: Horoscope (hor'o-skop), ». pranašavi-
daug vilties paduods; daug žadas. mas, pagal dangaus ženklus, ateities
{j
— ly, adr. su vilia; daug žadant. gemaniam kdikiui.
Hopeless (hp'les), adj. be vilties; be- Horrent (hor'rent), adj. šeriuotas: pasi-
viltinis; beviltiškas. J
— ly, adv. be- šiaušs.
viltiškai :su nužudyta vilia. — ness, | Horrible (hor'ri-b'l), adj. baisus: baisin-
s. beviltiškas padjimas; beviltis. gas. | —ness, s. baisumas: baisingu-
Hopingly (hop'ing-li), adv. su vilia; mas. j Horribly, adv. baisiai: pasibai-
pasitikedams. stinai.
Hoplite (hop'lait). hoplitas; sunkiai s. Horrid (hor'rid), adj. baisus: pasibais-
šarvuotas kareivis {sen. Graik.). tinas: biaurus. | —
ly, adv. baisiai. |

Hopper (hop'por), s. šokinetojas; stra- —ness, ». baisumas: baisybe: biauru-

kinetojas; kaše {malne). | mas.
 Horrific 324 Hotpress

Horrific (hor-rif ik), adj. baisus. Horticulture (hor'ti-kol-tjur), «. sodau-

Horrify (hor'ri-fai), v. a. (iš-, nu-) gs- ninkyste.
dinti. Horticulturist (hor-ti-koTtjur-ist), *. so-
Horror (hor'ror), s. išgstis; nusigandi- dauninkas.
mas; baime; baisybe; didžiausias pa- Hose (hoz), s. panciakos; streples; ke-
sibiaurejimas. lines; U dda; šmirkštyne.
Horse (hors), s. arklys; žirgas; raite- || Hosier (ho'žor), s. streplii (ar pania-
liai; I žirges; ožiai. J — , n. a. arklius k)
pardavintojas.
parpinti; ant arklio užsodinti, už- Hosiery (ho'žor-i), *. strepli [pania-
šokti, užssti; apžergti. Horse-chest- ||
k] išdirbyste; strepliniai tavorai.
nut, s. bot. kaštanas. Horse-leech, Hospice (hos'pys), s. viešbutis (prie,
s. arkline siurble; fig. kanivolas. klioštoriaus).
Horse-radish, s. bot. krienas. Hospitable (hos'pi-ta-b'l), adj. svetin-
Horseback (hors'bak), s. arklio nugara. gas. |
— ness, s. svetingumas. |j
Hos-
On — , raitas. pitably, adi\ svetingai.
Horseflesh (hors'fleš), s. arkliena. Hospital (hSs'pit-el), s. špitole; ligon-
Horsefly (hors'flai), s. ent. aklys; gylys; butis.
sparva. Hospitality (hos-pi-tal'i-ti), *. svetingu-
Horsehair (hors'her), s. ašutas; ašutine. mas; svetingyste.
Horselaugh (hors'laf), s. garsus juok- Host (host), s. šeimyninkas; gaspa-
smas; kvatojimas. dorius; kariauna; armija:^, tun-
||

Horseman (hors'man), s. raitelis; raiti- tas; minia; hostija. ||

ninkas. Hostage (hos'tedž), s. duodama užsta-

Horsemanship (hors'miin-šip), s. raite- tan ypata: laiduotinis, /.-ne.
lyste. Hostel, Hostelry (hos'tel, -ri), s. viešna-
Horsemint (hors'mint), *. bot. laukine mis; aline; kariama.
meta. Hostess ( host 's), sf. šeimyninke; gas-
Horseplay (hors'pleO, *• šiurkšti žaisme. padine.
Horsepond (hors'pond), s. prdas ar- Hostile (hos'til), adj. neprieteliškas:
kliams girdyti; girdykla. neprietelingas; nedraugiškas; prie-
Horseshoe (hors'š), . pasaga: padka- šingas. —
ly, adv. neprietelingai: ne-
||

va; ledžinga. draugiškai.

Horseshoeing (hors'š-ing), *. arkli Hostility (hos-til'i-ti), s. neprietelišku-
kaustymas. mas; neprietelingumas; nedraugiš-
Horseshoer (hors'š-6r), «. arkli kau- kumas.
styto j as. Hostler (hos'lor), s. arklininkas: kalpas
Horsetail (hors'tel), t. arklio uodega: ||
(prie arkli,).
bot. pliuše. Hot (hot), adj. karštas; fig. karštas:
Horsewhip (hors'hulp), ». botagas; bi- greit užsidegs; uolus; aštrus: degi-
znas. U
— , r. a. (su) biznu plakti, ns. Hot-head, %. karštgalvis: kar-
pliekti. štuolius. ||
— ly, adv. karštai. ||
—ness.
Horsewoman (hors'um-en). tf. raiti- s. karštumas: karštybe.
ninke. Hotbed (hot'bd), *. šiltlysve: šiltlove-
Horsy (hors'i), adj. arklinis; raiteliš- auginyia.
kas.
Hotch-potch (ho'po), *. jovalas; miši-
Hortation (hor-te'šion), s. graudenimas. nys.
Hortative, Hortatory (hor'ta-tiv, -to-ri), viešbutis; viešnamis;
Hotel (ho-teT), a
adj. graudenamas; graudenimo (».
palocius. Hotel-de-uille, miesto
||

gen.).
durna; rotuže.
Horticultor (hor'ti-k6l46r), .*. sodaunin-
Hothouse (hot'haus), «. šiltnamis.
kas.
Hotly, Hotness, ir. Hot.
Horticultural (hor-ti-k61'tjur-el), adj.
sodauninkiškas: sodautrinkystes (*.
Hotpress (liot'pres), v.a. presuoti: glu-
gen.). dvti.
 ,

Hotspur 325 Huff

Hotspur (ht'spor), *. karštgalvis: pa- mus; patalpinimas namuose: prie-

purška. glauda; | balno pala; šebrakas.
Hough (hok), *. dbv. Hock. = Hove (hov), pret. d: pp. nuo Heave.
Hound (haund), s. skalikas; gonas. |
Hovel (hov' 61), pašiur; grintele:
s.

— v. a. medžioti: vaikyti.
, pirktele. | , —pašiur suvaryti
r. a. :

Hour (aur), s. valanda. paširj pastatyti: prieglaud duoti:

Hourglass (aur'gliis), ». pieskinis laik- priglausti.
rodis. Hover (hov'or), r. n. kaboti ore: skrai-
Houri (hau'ri), *. hurija; rojaus merga dyti; sklandyti; plaujoti.
(
pas mahometonu). How (hau), adt. kaip: kokiu bdu:
Hourly (aur'li), adj. kasvalandinis: kas kiek.
valanda vyksts. | — adv. kas va- , Howbeit (hau-by'it), conj. kaip ten ne-
landa. bk: kaip ten nebt: vienog-gi.
House (haus), s. namai: gyvenimas: bu- Howel (hau'l), s. bosiaus oblelis; lan-
|— (hauz), v. a namais aprpinti:
tas. kena.
prieglaud duoti: priglausti: na- However (hau-6v'6r), adr. kaip ten ne... :

mus priimti, gabenti, vežti: tvar- kožnam atsitikime. | conj. vienog:

tus suleisti, suvaryti (gyvulius). \ r. nežirint ant.
n. gyventi; prieglaud rasti. Howitzer (hau'its-or), t. haubitsa (ka-
Housebreaker (haus'brek-6r), s. vayris. rt vole).
kurs namus laužiasi. Howl (haul), r. n. staugti: kaukti. | —
Housebreaking (haus'brek'ing), «. silau- s. staugimas: kaukimas.

žimas namus. Howlet (haul 6t), s. pelda.

Housebuilder (haus'bild-or). t. nam Howsoever (hau-so-ev'or), adc. & conj.
statyto = However.
Household (haus'hold), a. šeimyna: gas- Hoy (hoi), s. nedidelis laivas.
padoryste. — adj. šeimyninis: na-
j]
, Hoyden (hoi'd'm, t. Hoidex. =
minis. Hub (hob), s. stebule: | rankena.
Householder (haus'hold-or), .*. šeimy- Hubbub (hob'bob). t. klegjimas; uži-
ninkas: uktverys. ms; triukšmas.
Housekeeper (haus'kyp-On, ». šeimy- Huckaback (hok'ii-bak), s. kiltais pa-
ninkas;/. šeimyninke: gaspadine. veikslais rašyta drobe (abrusamš).
Housekeeping (haus'kyp-ing), ». vedi- Huckle (hok'k'l). s. strena; kinka.
mas ukes, gaspadorystes; gaspado- Huckleberry (hok'k'1-ber-ri), s. mlyne:
ravimas: gaspadoryste. — adj. na- , girtuokle; brukne.
minis: Šeimyniškas. Huckster (hok'stor), s. smulki tavor
Houseleek (haus'lyk), s. bot. rietena. pardavintojas: keliaujs krominin-
Houseless (haus'les), adj. neturs na- kas; | klastorius; sukius.
m; neturs prieglaudos. Huddle (hod'd'l), v. n. spaustis krv:
Housemaid (haus'med), s. tarnai- nam briais stumdytis. | v.a.
verstis;
te; merga. versti krv; sumesti be tvarkos:
Houseroom (haus'rm), kambarys: .*. ant greito daryti. | — s. buris; gau- ,

ruimas. ja; netvarka; sumišimas.

Housewarming (haus'uorm-ing), $. kur- Hue (hj), s. spalva; dažas; parva: j
tuves. riksmas.
Housewife (haus'uaif), sf. šeimyninke: Hued (hjd), adj. parvuotas: dažytas.
gaspadine: moteriška||
dirbama Hueless (hj'ls), adj. be jokios parvos:
[siuvama] skrynute. bespalvis.
Housewifery (haus'uaif-6r-i), .*. gaspadi- Huff (hf), v. a. išpusti; iškelti; | nie-
nyste. kinti; žeminti; žeisti. pstis: | t. n.
Housewright (haus'rait), *. nam staty- girtis; didžiuotis; | širsti: karšiuo-
tojas; dailide. ti. | —,s. nirtimas: padukis: apmau-

Housing (haus'ing), s. primimas na- d: |

pagyrnas.
 , ,

Huffer 320 Humor

Huffer (hof'or), s. pagyrnas. žmoniškumas. The humanities, «.pL
||

Huffish (hof iš), adj. didus; pasididžiuo- raštenybes mokslai; dailioji literat-
js. ||
— ly, adv. su pasididžiavimu. ||
ra; beletristika.
— ness, s. pagyrunyst; pasididžiavi- Humanize (hj'men-aiz), v.a. (pa)daryti
mas. žmogumi; civilizuoti.
Huffy (hof'i), adj. pasipts; didus; ||
Humble (hom'b'l), adj. nulankus; nuže-
iršus; greitai žeidžiamas. mintas; nužemintos širdies. — v.a. ||
,

Hug (hog), v.a. apkabinti; apglbti; nužeminti; nulankiu (pa)daryti. ||

suspausti; prispausti; driai laiky- —ness, s. nulankumas; nužeminta

ti; glamonti; myluoti; to — the širdis.
land, kranto laikytis. — s. apka- ||
, Humblebee (hom'b'1-by), s. samane bi-
binimas; apglgbimas; drtas suspau- tis.
dimas. Humbly (hom'bli), adv. nužemintai; su
Huge (hjdž), adj. labai didelis; milži- nužeminta širdim.
niškas; nesvietiškas; baisus. — ly, ||
Humbug (hom'bog), s. niekai; tušias
adv. nesvietiškai; baisiai. —ness,*. ||
pasigyrimas; vejai; neteisybe; me-
nesvietiškas didumas; milžinišku- tas; vylius; apgavyste; suktybe; |
mas. melagis; pagyrnas; apgavikas. — ||

Hugger-mugger (hog'gor-mog'gor), s. v.a. prigaudinti; sukti; meluoti.

slaptybe; slapta vieta. —,adj. slap- ||
Humbugger (hom'bog-gor), s. prigaudi-
tas; pasalus; nelemtas; biaurus. ntoj as; apgavikas: melagis.
Huguenot (hj'gi-not), s. hugenotas. Humbuggery (hm'bog-gor-i), s. apga-
Hulk (hoik), s. užmestas, nudvtas vyste; suktybe; melagyste; tušias
laivas. išsigyrimas.
Hull (hol), lukštas; kiautas; kevalas;
s.
Humdrum (hom'drom), adj. nuobodus;

ankštis; laivo liemuo. |

||
v.a. — ,
kirus; palaikis. — s. paikius; nu- ||
,

gvaldyti; lukštenti; pramušti (lai- bodelis; nuoboda.

v
||

su kanuoles kulka). Humeral (hj'mor-el), adj. anat. peti-

Hullo (hol-lo'), interj. = Hollo. nis.
Humid (hj'mid), adj. drgnas. —ness,
Hully (hol'i), adj. lukštuotas; kevaluo- ||

s. drgnumas.
tas.
Humidity (hju-mid'i-ti), s. drgnumas.
Hum (hom), bimbti; zvembti; ošti;
v. n.
Humiliate (hju-mil'i-et), v.a. (pažemin-
mykti. niunuoti; dainuoti
||
v.a.
ti; nužeminti.
(lupas suiaupus). — , s. zvembi- ||
Humiliation (hju-mil-i-'šion), s. nuže-
mas; ošimas; mykimas; duslus uži- minimas; nusižeminimas; nulanku-
ms; mišrus balsai. mas.
Human (hj'men), žmogiškas: žmo-
adj. Humility ^hju-mil'i-ti), s. nusižemini-
niškas. ||
— ly, adv. žmogiškai; žmo- mas; nužeminta širdis; nulankumas.
niškai. Humming (hom'ming), s. zvembimas;
Humane (hju-mn'), adj. žmoniškas; ošimas. — adj. zvembis; birbis;
| ,

meiles pilnas; mielaširdingas. — ly, || ošias. ||

— bird, orn. kalibris.
adv. žmoniškai. — ness, s. žmoniš- || Hummock (hom'mok), s. kalvut; kal-
kumas. nelis; ||
ledynas; ||
medžiais apaugu-
Humanist (hj'men-ist), s. humanistas; si šalis; giria.
besimokins raštenybes moksl: ži- Humor (hj'mor ir j'mor), s. šlapu-
novas žmogaus natros. mas; upas; humoras [ar jumoras]
|| ;

Humanistic (hju-men-is'tik), adj. hu- gebsnumas nuduoti juokingas pu-

manistiškas; raštenybiškas. ses; linksmumas; užsigeidimas; ||

Humanitarian (hju-man-i-te'ri-en), adj. užmaia. Out of negerame upe. — ,

humanitariškas; filantropiškas. — || ||
— , v.a. taikyti; stengtis tikti; pa-
s. tas, kurs tiki, kad Kristus buvo taikauti; glamonti; taikytis prie
tik žmogumi; ||
filantropas. keno upo; gandinti; priduoti atsa-
Humanity (hju-miin'i-ti), s. žmonija; ||
kom bd, pobd.
 ,

Humorist 321 Husk

Humorist (hj'mor-ist), *. humoristas Hurdy-gurdy (hor'di-gor'di), s. skripy-

[ar jumoristas]; šutna: juokdyto- ia.
jas; apjuokejas. Hurl (horl), v.a.n. blaškyti: smarkiai
Humorous (hj'mor-Ss), adj. juokingas; paleisti, mesti, blokšti; smarkiai
humoristiškas. |
— ly, adv. humori- skristi. | — , s. smarkus metimas:
stiškai; juokingai. \
—ness, f. humo- sviedimas; bloškimas.
ristiškumas; juokingumas. Hurly-burly (hor'li-bor'li), s. sumišimas:
Humorsome (hj'mor-som), adj. užma- trenksmas; sujudimas.
ingas; juokingas. Hurrah (hur-ra'), tnterj. ura! te-gyvuojl
Hump (homp», kupra. $. | —
, v.n.a. rkti ura: sveikinti rki-
Humpback (homp'bak), s. kupra; | kup- mais ura.
ris: | zool. bangžuv. Hurricane (hor'ri-kn), s. didele audra:
Humpbacked (homp'bakt), adj. kupro- viesul: uraganas.
tas. Hurried (hr'rid), adj. greitas: spartus:
Hunch (hon), s. kupra; | šmotas; ga- skubus. |
— ly, adv. spariai: ant
greito.
balas; | stukterjimas (su alkne). |

— , v. a. stukterti; stumdyti; kupr Hurry (hor'ri), v.a.n. raginti, kad sku-

išmušti. bintus; varyti; skubinti: skubintis. \
Hunchback (hn'bak), t. Hump- = —
s. skuba; skubumas:
, besiskubi-
back. nimas; sujudimas.
Hundred (hon'drd), adj. & s. šimtas. Hurryingly (hor'ri-ing-li), adv. spariai:
Hundredfold (hon'drd-fold), adj. šim- skubiai; besiskubindams.
teriopas. Hurst (horst),*. gegis; giraite.

Hundredth (hon'dršdfA), adj. & i. Šim- Hurt (hort), v. a. [pret. & pp. hurt].
tinis; šimtasis:/. Šimtoji. užgauti; žeisti: pažeisti: kenkti: vo-
Hundredweight (hon'drd-u/t), ». šimt- dyti; skaudjim daryti. — ,*. žaiz-
svaris: centneris. da; pažeidimas; užgavimas; skriau-
Hung (hong), pret. <fc pp. nuo H.\xo. da; bledis: piktas.
Hunger (hon'gor), s. alkis; badas. | — Hurtful (hort'ful), adj. užgauns; ble-
t. 7i. alkti; badeti; badauti: trokšti dingas: vodingas; pragaištingas.
ko. | v. a. badu kankinti: dvasinti. — ly, adv. bledingai; pragaištingai. D
Hungrily (hon'gri-li), adv. su išalkinau; -ness,*. bledingumas; pragaištingu-
godžiai. mas.
Hungry (hon'gri), adj. alkanas; išalks: Hurtle (hor't'l), r. n. susimušti; susi-
išbadjs; ištrošks. trenkti: | skrieti: skraidyti: suktis:
Hunk (honk), s. didelis šmotas; gaba- | skambti, j v. a. smarkiai užgauti:
las. nublokšti.
Hunks (honks), s. šykštuolis. Hurtleberry (hor't'1-br-ri), s. = Hcc-
Hunt (hont), v.a.n. medžioti; jieškoti; KLEBERRT.
gaudyti. | — s. medžione;! medžio-
, Hurtless (hort'ls), adj. nevodingas; ne-
tojai; medjai;
medžiojama vieta.
| pažeidžiamas; nepažeistas.
Hunter (hont'or), s. medjas; medžioto- Husband (hoz'bendi, *. vyras: pats. j|

jas; medžiojama^ arklys, šuo. —

, v. a. rpestingai vesti: gerai gas-
Hunting (hont'ing), s. medžiojimas: me- padorauti: tausoti: taupyti.
džione. —,adj. medžiojs; medžio-
| Husbandman (hoz'bend-man), s. kinin-
jamas; medžiones (s. gen.). kas; žemdirbis.
Huntress (hont'ršs), sf. medja. Husbandry (hoz'bend-ri), s. šeimynin-
Huntsman (honts'man), s. medžiotojas; kavimas; kininkavimas; vedimas
medjas. ks; uke; taupumas: ekonomija.
Hurdle (hor'd'l), *. pintine tvora; dra- Hush (hoš), v. a. tildyti: numaldyti, nu-
bynai | rogutes, ant kuri gaben-
; raminti. | r. n. tylti; nutilti: nu-
davo prasikaltlius žudymui. | —,v. rimti. | — , s. tyla.
•i. gsradyti; išpinti virbais; apstaty- Husk (hsk), s. lukštas: kevalas; žiev;
li dn.ibvnais. lake. | — , v. u. lukštenti: nulupinti.
 ,

Huskily 328 Hygrometry

Huskily (h5s'ki-li), adv. šiurkšiai. Hydrocephalus (hai-dro-sTa-lSs), s.med.

Huskiness (hos'ki-nes), *. šiurkštumas. atsiradimas vandens smegeninje.
Husky (hos'ki), adj. šiurkštus; šaižus; Hydrochloric (hai-dro-klo'rik), adj. hy-
||
(hosk'i), lukštuotas; kevaluotas; drochliorinis; hydrochlioriškas. —
lakiuotas. acid, chem. hydrochlioriška rgštis.
Hussar (huz-zar'), s. (h)uzaras. Hydrodynamics (hai-dro-dai-niim'iks), s.
Hussy (hoz'zi), s. mergše; mergpalaike; hydrodynamika; mokslas apie van-
moterpalaike; netvarkele; vyža; denines pajiegas, apie skysi jud-
||

moteriška dirbama [siuvama] skry- jimo ir veikmes statymus.

nute. Hydrogen (hai'dro-džn), s. chem. hy-
Hustings (hos'tingz), s. pi. tuotarpine drogenas; vandendaris.
rod (Londone); tuotarpine
miesto Hydrogenize (hai'dro-džen-aiz), v. a. su-
rod renkanij reprezentantus vienyti su vandendariu.
parlamentan; kandidat papde. Hydrography (hai-drog'rii-n), s. aprašy-
v. a. n. stumdytis; gr-
Hustle (hos"l), mas vanden.
stis; skverbtis. Hydrology (hai-dr&To-dži), s. mokslas
Huswife (hoz'if, -ulf), s. šeimyninke; apie vanden.
gaspadine; siuvini skrynele. | —
||
Hydromel (hai'dro-mel), s. midus (ge-
v. a. šeimyninkauti; gaspadinauti. riu).

Huswifery (hoz'if-6r-i), s. gaspadinyste. Hydrometer (hai-drSm'i-tor), *. hydro-

Hut (hot), s. grintele; pirktele. ||
— , v. a. metras: prietais vandens svarumui,
(pa)talpinti grintelej. | v. n. grinte- greitumui, etc. aprokuoti.
lej gyventi. Hydrometry (hai-drom'i-tri), s. hydro-
Hutch (ho), s. skrynia; kanikas; aruo- metiuja; aprokavimas vandens sva-
das; lsta; gardelis; kletka.
||
rumo, greitumo; išmieravimas tvir-
Huzza (huz-za'), inter), ura! ||
— , s.
tumo spirtini skysi.
džiaugsmo, linksmybes šauksmas. Hydropathy (hai-drop'a-Mi), s. hydro-
| — , linksmai sveikinti; su
v. a. n. patija; gydymas vandenimi.
džiaugsmo šauksmais priimti; šauk- Hydrophobia (hai-dro-fo'bi-a), s. hydro-
ti ura. fobija; baime vandens; pasiutimas.
Hyacinth (hai'a-sin/t), s. hijacintas Hydrophyte (hai'dro-fait), s. vandeninis
cvietka ir akmuo). augalas; mauras.
Hyaline (hai'ši-lin), adj. stiklinis; kri- -
Hydropic, Hydropical (hai-drop'ik, -ei),
, stalinis. adj. sergs vandens liga.
Hybrid (hai'brid ir hib'rid), s. dbadj. Hydrostatics (hai-dro-stiit'iks), s. hydro-
maišytos veisles; paderme duota statika; mokslas apie skysi svary-
dviej skirting veisli. be.
Hydra (hai'dra), s. myth, hydra: septyn- Hydrous (hai'dros), adj. vandeniuotas:
galvis baisnas; | zool. vandenine pavandenej es.
angis. Hyemal (hai-y'mel), adj. žieminis.
Hydrant (hai'drent), s. vandenine pom- Hyemate(hai'i-met), v. n. žiemauti.
pa: vandens laidaras. Hyemation (hai-i-me'šion), s. žiemavi-
Hydrate (hai'dret), chem. hydratas;
«•«. mas.
vandenine san junga. Hyena (hai-y'na), s. zool. hijena.

Hydraulic, Hydraulical (hai-dro'lik, -ei), Hygiene (hai'dži-yn ir hai'džyn), s. hy-

adj. hydrauliškas. giena; mokslas apie užlaikym svei-
s. hydraulika;
Hydraulics (hai-dro'liks), katos.
mokslas apie vandens judjim, apie Hygienic (hai-dži-en'ik), adj. hygieniš-
mašinas vandeniui gabenti, etc. kas.
Hydric (hai'drik), adj.chem. hydroge- Hygrometer (hai-grom'i-tor), «. prietai-
niškas; vandendarinis. s oro drgnumo laipsniui aprokuo-
Hydrocarbon (hai-dro-kar'bon), *. chem. ti.

hydiokarbonas; sanjunga vanden- Hygrometry (hai-grom'i-tri), ». aproka-

dario ir anglies. vimas oro drgnumo laipsnio.
 ,

Hymen 329 Ice

Hymen (hai'mgn), *.myth, moterystes Hypochondriac (hip-o-kon'dri-iik), adj.

dievaitis; | vestuves; moteryste; \ hypochondriškas. | — s. hypochon- ,

anat. mergystes plve. drikas; sergs hypochondrija.

Hymeneal, Hymenean (hai-mi-ny'el, -en), Hypocrisy (hi-pok'ri-si), s. veidmainy-
adj. svodbinis. — , s. svodbin dai-
||
st.
na. Hypocrite (hip'o-krit), s. veidmainis:
Hymenopter (hai-mi-nop'tor), ». pleve- dievašnikas.
sparnis vabalas. Hypocritic, Hypocritical (hip-o-krit'ik,
Hymn (him), s. hymnas; giesme. | — -el), adj. veidmainiškas; veidmai-
v.a.n. giedoti (ant keno garbes); gie- ningas. ||
—ally, adr. veidmainiškai.
sme garbinti. Hypogastric (hip-o-gas'trik), adj. papil-
Hymnal (him'nel), s. surinki-hymn vinis.
mas. Hypotenuse (hai-pot'i-njs), •*. geom.
Hymnology (him-nol'o-dži), t, hvmnolo- hypotenuza.
gija; žinojimas hymn: su- hymn Hypothecate (hai-poA'i-kt), v.a. užsta-
rinkimas. tyti (nejudinamj turt).
Hyoid (.hai'oid), adj. padarytas pavida- Hypothecation (hai-po^-i-k'šion), *. už-
le lanko; Q paliežuvinis. y— [— bone], ,
statymas.
s. anat. paliežuvio kaulas. Hypothenuse (hai-po^'i-njs), s. = HY-
Hyoscyamus (hai-os-sai'ii-mos), s. bot. POTENUSE.
drigne. Hypothesis (hai-po^/t'i-sis). *. hypotza:
Hyp (hip), a. = Hypochondria. \ — , c. mena; mintis.
a. juodomis mintimis užkrsti; juo- Hypothetic, Hypothetical (hai-po-fAet'ik.
das mislis užvyti. -el), adj. hypott iškas: menamas.
Hyperbola (hai-por'bo-la), s. math, hy- Hyrse (hors), s. bot. sora.
perbola. Hyrst (horst), s. giria.
Hyperbole (hai-por'bo-li), s. rhet. hyper- Hyson (hai's'n), s. žalioji arbata.
bola; perdidinimas. Hyssop (his'sop), s. bot. yzapas.
Hyperbolic, Hyperbolical (hai-por-bol'ik, Hysteria (his-ty'ri-a), *. hysterija.
-el), adj. hyperboliškas. Hysteric, Hysterical (his-ter'ik, -el), adj.
Hyperbolize (hai-por'bo-laiz), v. n. hy- hysteriškas.
perbolizuoti; perdti; perdidinti. Hysterics (his-ter'iks), s. pi. = Hyste-
Hyperborean (hai-por-bo'ri-en), adj. to- ria.
limiausi šiauri; šiaurinis; ledinis; Hysteratomy (his-tor-6t'o-mi), s. med.
baisiai šaltas. | , a. —
tolimiausi cezarinis piuvis.
šiauri gyventojas.
Hypercritic (hai-por-krit'ik), s. perdaug
reikalaujs kritikas.
Hypermetropy (hai-por-mžt'ro-pi), s. tol- I
regyst. I pron. aš; ašen; asai.
(ai),
Hypertrophy (hai-por'tro-fi), s. med. d-
Iambic (ai-;im'bik), adj. jambinis; jam-
biol. snario peraugimas. biškas. — s. jambiškapda(e#£e);
| ,
Hyphen (hai'fn), s. typ. jungiamasis jambus.
ženklelis [-].
Iambus (ai-am'bos), *. jambus.
Hypnotic (hip-not'ik), adj. migds; mig- Ibex (ai'bks), s. zool. uoline ožka.
domas; hypnotiškas. ||
— , s. migdo-
Ibis (ai'bis), *. orn. ibis.
mas vaistas.
Hypnotism (hip'no-tiz'm), «. hypnotiz- Ice (ais), s. ledas. blink, balta ap-||
—
mas. regs juosta. box, —
chest, skry- —
Hypnotize (hip'no-taiz), v.a. hypnoti- nia (ar špa) ledams; ledinyia. —
zuoti. cream, šaldyta grietin; saldy ledis.
Hypochondria (hip-o-kdn'dri-a), s. med. — house, s. ledinyia; ledaun. —
hypochondrija; dvasiškas slogini- water, ledinis vanduo; ledu šaldytas
mas. vanduo.
 Ice 330 Idle

Ice (ais), r.a. šaldyti; apšaldyti; led paveikslas. —

(ar persta
||
, adj. ess
paversti; apcukruoti {pyragus). tomas) mintyj protiškas: ideališkas:
;

Iceberg (ais'borg), «. ledkalnis; ledynas. tobulas. ||

—
ly, adv. ideališkai: pro-
Icebound (ais'baund), adj. led apsup- tiškai.
tas: led su-, apkaltas. Idealism (ai-dy'el-iz'm), s. idealizmas.
Iceman (ais'man), ledininkas: led *. Idealist (ai-dy'el-ist), s. idealistas.
pardavintojas; led gabentojas. Ideality (ai-di-al'i-ti), s. ideališkumas.
Ichneumon (ik-nj'mon), s. zool. ich- Idealization (ai-dy-el-i-ze'šion), s. ide-
neumon; faraono pele. alizavimas.
|| —fly, s.

laumžirgis. Idealize (ai-dy'el-aiz), v. a. idealizuoti.

Identical (ai-den'tik-el), adj. identiškas;
Ichnography (ik-nog'ra-fi), *. grunto
plianas; geometriškas triobos plia- tolygus; vienokis; tas-pat. ||
— ly, adv.
identiškai; tolygiai.
nas.
Identification (ai-den-ti-fi-ke'šion), *. pa-
Ichor (ai'kor), s.med. žaizdos sultys;
darymas tuo paiu; pripažinimas
alme; kraujo vanduo.
tuo paiu esant; identifikavimas.
Ichorous (ai'kor-6s), adj. alminis; al-
Identify (ai-d6n'ti-fai), v. a. identifikuo-
mtas; vandeniuotas. ti; tuo paiu
(pa)daryti; pažinti tuo
Ichthyolite (ik7M-o-lait), s. suakmene-
paiu esant; parodyti, kad yra toly-
jus žuvis. giu; parodyti tapatybe.
Ichthyology (ik-/n-61'o-dži), c mokslas Identity (ai-dn'ti-ti), s. tolygybe; tapa-
apie žuvis. tybe.
Ichthyophagous (ik-Mi-ofa-gos), adj. žu- Ideography (ai-di-og'rii-fi), s. ideografi-
vimis mintas. ja; išreiškimas mini ženklais, ra-
Icicle (ai'si-k'l), s. ledtakis; ledine žva- štu.
ke. Idiocy (id'i-o-si),s. idiotizmas; silpna-
Icily (ai'si-li), adv. labai šaltai; ledo protyste; paikybe.
šaltumu. Idiom (id'i-6m), s. kalbos ypatybe: tar-
Iciness (ai'si-nes), s. šaltumas; didelis me; kalba.
šaltis Idiomatic, Idiomatical (id-i-o-mat'ik, -ei),
Icing (ai'sing), s. liukras; apcukravi- adj.privalus kalbos ypatingumui.
mas. ||
atsakomai kalbos (ar
—ally, adv.
Icon (ai'kon), s. paveikslas; abrozas; tarmes) ypatingumams.
stabas. Idiopathy (id-i-op'ii-/u), s. savotišku-

Iconoclast (ai-kon'o-klast), s. laužyto- mas; savotiškas bdas, palinkimas:

med. pradine liga.
jas stab; stablauža; priešininkas
Idiosyncrasy (id-i-o-sin'krJi-si), *. savo-
garbinimo paveiksl, stab.
Iconoclastic (ai-kon-o-klas'tik), adj.
diškumas sudjimo, budo; saviška
ypatybe, durna.
stablaužinis; stablaužiškas.
Idiot (id'i-ot), s. silpnaprotis (nuo gimi-
Iconography (ai-kon-6g'ra-fi), s. pieši-
mo); paikius; paikšas: kvailys.
mas paveiksl; aprašymas senovs Idiotic (id-i-6t'ik), adj. idiotiškas; pai-
paveiksl, paminkl. — ally,
kas: kvailas. ||
adv. idiotiškai:
Icosahedron (ai-ko-sa-hy'dron), *. geom. paikai.
dvidešimtšonis. Idiotism (id'i-6t-iz'm), s. = Idiom; ||

Icteric, Icterical (ik-ter'ik, -el), adj.

prigimta silpnaprotyste; paikybe:
geltlige sergs; geras nuo geltliges kvailybe.
(vaistas). Idle (ai'd'l), adj. nedirbs; neturs dar-
Icy (ai'si), adj. ledinis; šaltas kaip le- bo, užsimimo: dykas; neužimtas:
das: sušals. liuosas; tingus; nenaudingas; veltas;
I'd (aid), sutrumpinta išl would, teipgi: tušias; bergždžias. , r. a. n. dyki- ||
—
I HAD. nti; tinginiauti; niek laik
ant
Idea (ai-dy'ii), t. idja; mintis: suprati- leisti |
— ness, .v. dykumas; neveik-
mas. me: tinginyste; intrumas: velturnas; t

Ideal (ai-dy'el), s. idealas; tobulybes tuštumas; nenaudingumas.

 ,

Idler 331 Illiberality

Idler (ai'dlor), », dyknas; tinginys. Ignore (ig-nor'K ».«. ignoruoti; nenori*

Idly (ai'dli), ad?, be darbo: b<' uisiemi- ti žinoti: nepripažinti: atidos neat-

mo; be naiulos: dy-

tingiai; vangiai; kreipti: už niek laikyti.
kai; veltai: tušiai: ant tu-io. Iguana (i-ga'na), t. tool iguana {did-
Idol (ai'dol), s. dievo stabas: balvonas: li* driditx).

fir/, tas, kas garbinama, dievinama, Ilk (ilk), adj. kiekvienas: tas pats.
kas labai mylima. I'll (ail), Httmmp. S I will, I shall.
Idolater (ai-dol'ii-tor), «. garbintojas Ill (ii), adj. negeras; blogas; piktas; ne-
stab: stabmeldis: fig. dievintojas. doras: biaurus: | sergs: nesveikas.
Idolatress (ai-dola-tres s f. stabmelde: | — 8. piktas:
, nelaime. | — , adr.
fif/. dievintoja. negerai; blogai: piktai: nedorai-
Idolatrous (ai-dol'a-tros),adj. stabmel- biauriai. | lll-boding, blogai lemis:
diškas stabmeldingas: fig. už die-
; pranašaujs pikt. Ill-bred, blogai
vait laiks; lyg dievaiiui garbe augintas: negerai išaukltas: ne-
atiduods. | — ly, adr. stabmeldiš- švankus; neviežlybas. fll-fauored,
kai:.^, su padievinimu. negražus: biaurus: biauriai išrods.
Idolatry (ai-dol'a-tii), s. garbinimas sta- Ill-natured, pikto budo: vis susirau-
b; stabmeldyste;. fig. dievinimas. ks; vis piktas.
Idolize (ai'dol-aiz), v. a. už dievait lai- Illapse (il-laps'), >\n. pulti: eiti:
kyti: kaip dievait garbint i: dievinti. šliaužti. g — , *. puolimas: sibrio-
Idoloclast (ai-dol'o-klast), *. Icono- = vimas; užpuolimas.
clast. Illation (il-le'šion), išvedimas: išgale.
.«.

Idyl (ai'dil), s. idylija; trumpa pieme- Illative (il'la-tiv), adj. išvedamas: tar-
niška poema. naujs išgalms išvesti.
Idyllic (ai-dil'lik), adj. idyliškas; pie- Illegal (il-ly'gel), adj. nelegališkas: be-
meniškas. teismiškas; nestatymiškas. |
— ly,

If (if), co//. jei: jeigu; jeigu-gi: jeigu adr. nelegališkai.

tik; ar; ar bent. nelegalUku-
Illegality (il-li-gal'i-ti),
s.

Igneous(ig'ni-os), «cf;. ugninis :ugnainis. mas; beteismiškumas; nestatymiš-

Ignis fatuus (ig'nis fiit'ju-6s), s. žalt- kumas.
vyksle; klystugnis. s. buvimas
Illegibility (il-ledž-i-bil'i-ti),
Ignite (ig-nait'), t. a. deginti; uždegti. negalimu perskaityti: neaiškumas.
| t. n. užsidegti. il-ledž'i-'/l), adj. neskaitomas:
Illegible I

Ignition (ig-ni"ši6n), *. degimas; užsi- negalimas perskaityti: neaiškus. |

degimas. —ness, s. = Illegibility.

Ignoble (ig-no'b'l), adj. žemos kilmes; Illegitimacy (il-li-džit'i-ma-si), s. nesta-
žemo pajimo; prastas; niekingas: tymiškumas; nestatymiškas gimi-
biaurus; begdiškas; nedoras. | mas.
—ness, s. žemumas; prastumas: bjau- nesta-
Illegitimate (il-li-džit'i-met), adj.
rumas; begdiškumas: nedorumas. tymiškai gims; nestatymiškas: ne-
| ignobly, adr. žemai; prastai; biau- tikras. | — , v. a. nestatymišku (pai-
riai: begdiškai; nedorai. daryti: apreikšti nestamyškai gimu-
Ignominious (ig-no-min'i-6s), adj. beg- siu. | —
ly, adr. nestatymiškai.

diškas: biaurus: nelemtas. \ —\y,adr. Illegitimation (il-li-džit-i-me'šion). ».

begdiškai: biauriai; nelemtai. (pa)darymas nestatymišku: nesta-

Ignominy (ig'no-min-i), s. geda: negoda. tymiškas gimimas.
Ignoramus (ig-no-re'ms), s. nežinelis; Illiberal neduoslus:
(il-lib'br-el), adj.
nišmanelis; paikšas. skupus: aprubeži uotas:
šykštus; |

Ignorance (ig'no-rens), s. nežinojimas: trumpo supratimo; siauro proto. |

nežinyste. —ly, adv. šykšiai; skupiai.

Ignorant (ig'no-rent). s. nežinelis. ||

— Illiberality (il-lib-6r-aTi-ti), s. neduosiu-
adj. nemokintas; nepažsts; nieko mas: šykštumas: skupumas: | apru-
nežins, nišmans: paikas. bežiuotumas: siauraproty st e.
 Illicit 332 Imbosom

Illicit (il-lis'it), nepave-

adj. neleistas; garbingas:
Illustrious (il-los'tri-6s), adj.
lytas; uždraustas. — ly, adv. nepa-||
šaunus; prakilnus; garsingas; gar-
velytai. —ness, *. buvimas nepave-
| sus. — ly, adv. garbingai; prakil-
||

lytu, uždraustu. niai; šauniai. — ness, s. garbingu-

||

Illimitable (il-lim'i-ta-b'l), adj. neapry- mas; garsingumas; garbe.

bojamas; neaprubežiuojamas; neiš- Illy (il'li), adv. = III.
matuojamas. I'm (aim), sutrump. iš I am, aš esmi.
Illiteracy (il-lit'or-a-si), s. nežinyste; ne- Image (im'edž), s.paveikslas; pavida-
mokslumas; raštiška klaida. las. I
— > "•<*• perstatyti paveiksl ko;
Illiterate (il-lit'or-et), adj. nemokintas: atmušti; persistatyti sau.
nemokslus; nepažstas rašto. | —ness, Imagery (im'edž-ri), s. paveikslai; pri-
s. =Illiteracy. sivaidinimas; svajone.
Illness (il'ns), s. liga; blogumas; pik- Imaginable (im-adž'i-na-b'l), adj. gali-
tumas; nedorumas. mas sau persistatyti; mislytinas.
Illogical (il-16dž'ik-el), adj. nelogiškas. Imaginary (im-adž'i-ne-ri), adj. vaidin-
II
— fy>
a dv- nelogiškai. —ness, *. sto- ||
tuves sutveriamas; menamas; din-
ka logiškumo; nelogiškumas. go j amas.
Illude (il-ljd'), v. a. apgaudinti; su- Imagination (im-adž-i-ne'šion), s. vai-
vedžioti; apvilti. dintuve; mislis; supratimas; simis-
Illume (il-ljm'), v. a. apšviesti; nu- lijimas; išmislas; svajone.
šviesti. Imaginative (im-adž'i-na-tiv), adj. vai-
Illuminate (il-lj'mi-net), v. a. apšviesti; dintuves sutvertas ar tveriamas;
nušviesti; iliuminuoti; |
paišiniais rasmingas; pramaningas. —ness, *. ||

išmarginti {knyg); ||
(iš)aiškinti. išmislumas; pramaningumas; ras-
Illumination(il-lj-mi-ne'šion), a. ap- mingumas.
švietimas; nušvietimas; iliuminaci- Imagine (im-adž'in), v.a.n. persistatyti
ja; išmarginimas. sau; mislyti; manyti; išradinti; pra-
Illuminative (il-lj'mi-ne-tiv), adj. ap-, manyti.
nušvieias; šviesa metas: išaiškins; Imaginer (im-adž'in-or), s. kurs ka sau
išaiškinamas. persistato, mano; mislytojas; pra-
Illuminator (il-lj'mi-ne-tor), s. apšvie- manytojas.
tjas; iliuminuotojas: išmarginto- Imbank (im-bank'), v. a. apkasti (ar ap-
jas. juosti) apkasu, pylimu, volu.
Illumine (il-lj'min), r.a. = Illumi- Imbankment (im-bank'ment), s. apka-
nate. sas; supila; pylimas.
Illusion (il-lj'žion), s. iliuzija; neb- Imbecile (im'bi-syl), adj. silpnas; nega-
suklydimas (jausm)
tas paveikslas ; ;
lingas; silpno proto. ||
— , s. silpna-
apsigavimas; vylius; apgavimas; protis.
svajone. Imbecility (im-bi-sil'i-ti), s. silpnumas:
Illusive (il-lj'siv), adj. apgavingas; ne- silpnaprotyste.
tiKras. i
— ly, adv. apgavingai. | Imbed (im-bd'), v. a. paguldyti: gul-
—ness, s. apgavingumas. dyti; kasti; apkasti; sodinti; kai-
Illusory (il-lj'so-ri), adj. = Illusive. šioti; smaigyti.
Illustrate (il-16s'tret), v. a. apšviesti; U Imbibe (im-baib'), v. a. gerti; siurbti.
aiškinti; išaiškinti; ||
iliustruoti Imbibition (im-bi-bi"šion), s. gerimas:
(knyg, etc.). siurbimas.
Illustration (il-16s-tre'šiSn), *. apšvieti- Imbitter (im-bit'tor), v. a. apkartinti:
mas; I
aiškinimas; išguldinejimas; pykinti; žiauresniu padaryti.
||
iliustracija; piešinys. Imbody (im-bod'i), v. n. siknyti.
adj. tarnau-
Illustrative (il-los'trii-tiv), Imbolden (im-bold"n), v. a. = Embold-
js išguldymui, (iš)aiškinimui; aiš- en.
kinamas; išguldomas. Imbosom (im-bz'6m), v. a. prie kruti-
Illustrator (il-16s'tre-tor), «. iliustruoto- ns apkabinti; glamonti:
spausti;
jas; išguldinetojas; išaiškintojas. apsiautus turti; slpti.
 Imbow :m Immethodical

Imbow (im-bo'/'j. v.a. lenkti; lenkti. Immaterialist (im-ma-ty'ri-el-ist >. ». ne-

Imbowment (im-boVment), $. lenki- materialistas: idealistas.
mas; linkimas. Immateriality (im-ma-ty-ri-el'i-t i), t. ne
Imbricate (im'bri-ket), adj. turs stogo medegiškumas; nekuniškumas: dva-
erpes pavidal; ant kits-kito guls siškumas.
kaip stogo erpes; ant kits-kito klo- Immature (im-mii-tjr'), adj. neišsirpes;
tas, besiklojas. nenunoks; nesubrends. |
— ly. adv.
Imbrication (im-bri-ke'šidn), s. susiklo- nesubrendusiai. | — ness,*. nesubren-
stymas pavidale erpinio stogo. dimas.
Imbroglio (im-brol-jo), *. paine: pink- Immaturity (im-m:i-tju'ri-ti), *. nesu-
lumai; susipynimas. brendimas: nenunokimas: neišsirpi-
Imbrown (im-braun'), r. a. rudu (pada- mas.
ryti: nurudinti; aptemdyti. Immeasurable (im-mež'jur-ii-b'l), adj.
Imbrue (im-br'), v.a. vilgyti: mirkyti: neišmatuojamas, {j
—ness, f. neišma-
sumirkyti. tuojamumas. ||
Immeasurably, ašv.
Imbrute (im-brt'), v.a. sugyvulinti: neišmatuojamai.
žvr paversti. | v. n. sugyvuleti; Immediate (im-my'di-et), adj. betarpi-
žvr pavirsti. nis; artymiausias: | mus; veikus:
Imbue (im-bj'), primirky-
v.a. dažyti; greitas; durmus. |
— ly, adr. betar-
ti; prigirdyti; daryti prisigrusiu piškai; urnai; durmu. —ness, ft
|

ko, persiemusiu kuo; kalinti ( Šird. betarpiškumas; greitumas; veiku-

prot). mas.
Imitability (im-i-tii-biri-ti), *. pamegz- Immedicable (im-med'i-ka-b'l), adj. ne-
džiojamumas. išgydomas.
Imitable (im'i-ta-b'l), adj. pamegzdžio- Immemorable (i-mem'o-ra-b'l), adj. ne-
jamas; pasekamas. |
— ness, *. = minetinas; nevertas atminimo.
IMIT ABILITY. Immemorial (im-mi-mo'ri-el), adj. ne
Imitate (im'i-tet), v.a. pamegzdžioti: pamenamas; neatmenamas. | — ly-

pasekti; nuduoti. adv. nepamenamai.

Imitation (im-i-te'šion), s. pamegzdžio- Immense (im-mens'), adj. neišmatuoja-
jimas; paskimas; nudavimas; tas, mas; neaprybotas; didis; milžiniš-
kas nuduota, pasekta. kas; neapimamas. ] — ly, adv. neap-
pamegzds:
Imitative (im'i-te-tiv), adj. imamai; didžiai; milžiniškai. |
pamegzdomas; pamegzdžiotas. —ness, s. = Immensity.
Imitator (im'ite-tor), pamegzdžioto-
s. Immensity (im-men'si-ti), s. neišmatuo-
jas; pasekjas; nudavejas. jamumas; neapsakomas daugumas,
Immaculate (im-mak'ju-let), adj. nesu- didumas: milžiniškumas.
teptas; nekaltas. —
conception, ne- Immensurable (im-men'šu-ra-b'l), adj.
kaltas pradjimas (šv. Marijos). = Immeasurable.
Immanence, Immanency (im'mii-nens. Immerge (im-mordž'), v. Immerse. =
-nen-si), s. tvylojimas, besiradimas Immerse (im-mors'), v.a. merkti; pa-
viduj; gimtumas. merkti; pamirkyti; panerti; panar-
Immanent (im'mii-nent), adj. viduj be- dyti: pasmerkti; paskandinti.
sirands, tvylas; vidujinis; gimtas. Immersion (im-mor'šion), s. pamirky-
Immaterial (im-ma-ty'ri-el), dj. neme- mas; panerimas; pasmerkimas: pa-
degiškas; nekniškas; dvasiškas; | sinrimas; sigilinimas.
svarbos neturs; nesvarbus; prie da- Immesh (im-meš'), v.a. apipainioti
lyko nepriklauss. | — ly, adc. neme- (tinklais, vortinkliais).
degiškai; dvasiškai; | be svarbos: ne Immethodical (im-mi-M6d'ik-el), adj.
svarbu. | — ness, *.= Immatkkiality. nemetodiškas; be systematiško su-
Immaterialism (im-ma-ty'ri-el-iz'm), s. rengimo; painus. | — ly, adc. neme-
mokymas, pripažsts esyb ne vien todiškai. | —ness, s. nemetodišku-
medegos, bet ir dvasios; idealizmas. mas.
 Immigrant 334 Impalpable

Immigrant (im'mi-grent), s. ateivys. rusis; nemiruolius. f

— ly, adt. ne-
Immigrate (im'mi-gret), v.n. ateiti, at- mariai.
keliauti ant apsigyvenimo: i mi- m Immortality (im-mor-tal'i-ti), s. nema-
gruoti. rumas.
Immigration (im-mi-gre'šion), s. ateivy - Immortalize (im-mor'tel-aiz), v. a. nema-
ste. riu (pa)daryti; padaryti amžinai gy-
Imminence (im'mi-nens), s. gresimas: venaniu.
gresis pavojus; n'išvengiamumas. Immortelle (im-mor-teT), s. bot. braške;
Imminent (im'mi-nent), adj. arti gre- šiaudinelis.
sis ;n'išvengiamas; pavojingas; pra- Immovability (im-mv-a-bil'i-ti), s. ne-
gaištingas. (pa)judinamumas; ne(pa)krutina-
Immiscibility (im-mis-si-bil'i-ti), t. ne- mumas; nekrutumas.
sumaišomumas. Immovable (im-mv'a-b'l), adj. ne(pa)-
Immiscible(im-mis'si-b'l), adj. nesumai- judinamas; ne(pa)krutinamas; ne-
šomas; nesiduodas sumaišyti. krutus; nejuds; stovus; tvirtas. ||

Immission (im-miš'šion), s. leidimas; — , s. nejudinamas turtas; nejudina-

smeigimas; kišimas; Išmirksti mas. moji savastis. —ness, s.
||
Immov- =
Immit (im-mif), v. a. leisti; kišti; ability. Immovably, adv. nejudi-
||

šmirkšti. namai; nekruiai; stoviai; tvirtai.

Immitigable (im-mit'i-ga-b'l), adj. nenu- Immunity (im-mj'ni-ti), s. išimtine;
maldomas; nenuraminamas. privole; paliuosavimas; laisve (nuo
Immobile (im-mo'bil), adj. nepajudina- atlikimo pareig).
mas; nekruts; stovus. Immure (im-mjr'), v. a. mryti; ap-
Immobility (im-mo-bil'i-ti), s. nepajudi- mryti; mru apjuosti; apkalinti;
namumas; nekrutumas. kalj iman pasodinti.
Immoderate (im-mod'6r-et), adj. perei- Immusicat (im-mj'zik-el), adj. nemu-
zikališkas.
ns paprastas rybas; benuosaikus;
Immutability (im-mj-ta-bil'i-ti), s. ne-
perdidelis; perviršinis; perdtas,
— ly,
||

atmainingumas; neatmainomumas.
adv. benuosaikiai; perdaug. ||

— ness, Immutable (im-mj'ta-b'l), adj. neper-

s. benuosaikumas; perdji-
simains; nepermainomas; neatmai-
mas.
Immodest (im-md'est), adj. benuosai-
nomas. | —ness, s. =
Immutability.
H Immutably,
adv. neatmainomai.
kus; nepadorus; nepatogus; begdiš-
Imp (imp), s. velniukas; velnikštis.
kas; nelemtas. | — ly, adv. benuosai-
Impact (im-pakt'), v. a. susprausti; su-
kiai; nepadoriai; nepatogiai.
spausti; sustumti. —
(im'pakt), s.
||

Immodesty (im-mod'es-ti), *. nepadoru-

užgavimas; susitrenkimas; spaudi-
mas; nepatogumas. mas; pastmimas.
Immolate (im'mo-let), v. a. paaukauti; .
Impair (im-per'), v. a. žeisti; pažeisti;
nužudyti. gadinti; pabloginti; nusilpninti. v. ,

Immolation (im-mo-le'ši5n), s. nužudy- n. gesti; niekesniu tapti; silpti.

mas; paaukavimas; auka. Impairer (im-pr'6r), s. gadintojas.

Immolator (im'mo-le-tor), s. aukauto- Impale (im-pT), v. a. (su) kuolu per-

jas; paaukauto j as. skrosti; ant kuolo pasodinti kuolais ;

Immoral (im-mSr'el), adj. nemorališ- aptverti.

kas; nepadorus; bedoriškas; ištvir- Impalement (im-pel'ment), s. pasodini-
kgs; paleistuvingas. | — ly, adv. be- mas ant kuolo; aptvrimas kuolais:
doriškai; nepadoriai; nedorai; palei- aptvara iš kuol; kuoline tvora.
stuvingai. Impalpability (im-pal-pa-bil'i-ti), s. ne-
Immorality (im-mo-ral'i-ti),nemora- s. suiuopamumas; neiupnumas.
liškumas; bedoriškumas; nedorybe; Impalpable (im-pal'pa-b'l), adj. nesu-
pasileidimas. iuopiamas; neciupnus; nejauia-
Immortal (im-mor'tel), adj. nemarus; mas; nepalieiamas. | I m palpably,
nemiršts; amžinas. | — , s. nema- ad r. nesuiuopiamai.
 Impanel 335 Impenetrability

Impanel (im-piin'61), r.a. rašyti; trauk- Impaste (im-pest'), t.a. minkyti; teš-
ti surašan; padaryti suraš (prmey- l, koše paversti.
(fintj). Impatience(im-pe'šens), s. nepakan-
Imparadise (im-piir'ii-dais), v. a. rojum , trumas; nekantrumas; nekantrybe.
apteikti; didžiausia palaima apteik- Impatient (im-pe'šent), adj. nekantrus.
ti; aplaiminti. j
— ly, adv. nekantriai; su nekantru-
Imparity (im-piir'i-ti), s. nelygybe; skir- mu.
tumas. Impeach (im-py'), v. a. sksti: kaltinti:
Impark (im-park'), v. a. aptverti; užda- daryti užmetinejimus; peikti; | pa-
ryti.
rodyti abejingum; mažinti keno
kredit; diskredituoti.
Impart (im-parf), v. a. n. dal suteikti;
Impeachable (im-py'ii-b'l), adj. galimas
apdalyti; suteikti; duoti: apreikšti;
kaltinti, sksti.
apskelbti; | takutis; tartis.
Impeacher (im-py'or), s. kaltintojas:
Impartation (im-par-te'šion), s. apdaly-
suskundejas.
mas; dalis; apreiškimas; praneši- Impeachment (im-pyc'ment), *. skundi-
mas. mas; apkaltinimas; užmetinejimas;
Imparter (im-part'or),s. apdalytojas: nupeikimas.
suteikjas; apskelbejas; pranešjas. Impeccability (im-pgk-ka-bil'i-ti), k. be-
Impartial (i m-par'šel), adj. bešališkas: nuodemingumas; neklaidumas.
bepusiškas. |
— adv.
ly, bešališkai; Impeccable (im-pek'kii-b'l), adj. benuo-
bepusiškai. |
—ness, = s. Imparti- demingas; beydingas; neklaidus. jj

ality. — , s. neklaidusis.
Impartiality (im-par-ši-al'i-ti). «v. bešališ- Impeccancy, Impeccant (im-pek'ken-si,
kumas; bepusyste. -kent), =
Impeccability, Impec-
Impartibility (im-part-i-bil'i-ti), s. neda- cable.
lomumas. Impecuniosity (im-pi-kju-ni-6s'i-ti), s.

Impartible (im-part'i-b'l), adj. nedalo- stoka pinig; neturtas.

mas; nedalijamas; nepadalomas. Impecunious (im-pi-kj'ni-6s), adj. ne-
Impassable (im-piis'il-b'l), adj. neperei- turs pinig; neturtingas; biednas.
namas. B —ness, s. nepereinamumas. Impede (im-pyd'), v. a. neleisti; keblu-
H Impassably,
adv. nepereinamai. mus daryti; stabdyti; panioti; keli
Impassibility (im-pas-si-bil'i-ti), s. ne-
užstoti trukdyti.
;

jausmingumas. Impediment (im-p&d'i-ment), s. paines;

keblumai; trukdymas; stabdymas.
Impassible (im-piis'si-b'l), adj. nejau-
smingas; njusius. |
— ness, s. = Im-
Impel (im-peT), v. a. varyti; ginti; vyti.
(im-pTlent), adj. vars; ge-
Impellent
passibility.
ns; varomas. | — , *. varomoji pa-
Impassion (im-paš'šion), v. a. giliai su-
jiega.
judinti; uždegti; siutinti.
Impeller (im-peT16r), *. varytojas.
Impassionate(im-piiš'šion-et), v. a. giliai
Impend (im-pend'), v.n. kaboti; grasy-
sujudinti; uždegti; siutinti. | —,adj.
ti; grsti.
giliai sujudintas, uždegtas; užside-
Impendence, Impendency (im-pend'ens,
gs; | nejausmingas; šaltas.
-en-si), 8. kabojimas; artumas (pa-
Impassioned (im-paš'šiond), adj. didei vojaus, etc.); neišvengiamumas.
(ar giliai) sujudintas, uždegtas; už- Impendent (im-pend'ent), adj. kabs:
sidegs; karštas. gresis.
Impassive (im-pjis'siv), adj. nejauslus; Impending (im-pSnd'ing), adj. kabs;
nejausmingas. |— ly, adv. nejausliai. grasins; gresis; artus; neišvengia-
| —ness, s. nejauslumas; nejausmin- mas.
gumas. Impenetrability (im-pen-i-tra-bil'i-ti), s.

Impassivity (im-pas-siv'i-ti), s. nejau- neperlandumas; nepereinamumas;

slumas; nejausmingumas. neperveriamumas; neprieinamumas
Impastation (im-piis-t'šion), $. sumin- (supratimui); nejausmingumas; at-
kymas; mišinys; tešla; koše. bukimas.
 Impenetrable 336 Impetuous

Impenetrable (im-pen'i-tra-b*l), adj. ne- Imperious (im-py'ri-6s), udj. valdoniš-

perlandus; nepereinamas; neperve- kas; despotiškas; išdidus; didybes
riamas; nejausmingas; atbuks. pilnas; | verstc-verias; vergiamas.
—ness, s. —
Impenetrability. »
||

I
— ly, adv. despotiškai; išdidžiai, f

Impenitence, Impenitency (im-pen'i-tens, —ness,*. despotiškumas; didybe; iš-

-ten-si), s. užkietjimas; nemetavo- didumas.
ne; nesigailejimas už nuodmes. Imperishable (im-pr'iš-a-b'l), adj. ne-
Impenitent (im-pen'i-tent), adj. nesigai- nykus; nenyksts; negaištas; nežu-
ls už nuodmes; nemetavojs; už- sts. I —ness, s. nenykumas; nepra-
kietjs. — ly, udr. be metavones:
||
"aištingumas. Imperishably, adv
||

su užkietjimu. be pragaišimo; negaištaniai.

Imperative (im-per'a-tiv), adj. sakmin- Impermeability (im-p6r-mi-a-bil'i-ti), v.

gas: liepiamas; prisakomas; aštrus. nepermerkiamumas.

— mood, (gram.) liepiamasis saky- Impermeable (im-por'mi-a-b'l), adj. ne-
mas. ||
—
ly, adv. sakmingai; palie- permerkiamas.
piamai; aštriai. Impersonal (im-por'son-el), adj. beyp;i-
Imperatoriai (im-per-a-to'ri-el), adj. tinis: neypatiškas. ||
—
ly, adv. neypa-

sakmingas; prisakomas; imperato- tiškai.

riškas. Impersonality (im-p6r-s6n-al'i-ti), t. o-
I m perceptibility (im-por-sp-ti-bil'i-ti), ypatiškumas.
s. nežymumas; nžiurimumas. Impersonate (im-por'son-et), t. a. imper-
Imperceptible (im-por-sp'ti-b*l), adj. sonuoti; ypatinti; suteikti ypatos
nežymus; nžiurimas; netemija- pavidal; perstatyti ypatos pavidale:
mas. ||
— ness,
Imperceptibii,-
s. = knyti.
ity. Imperceptibly, adv. nežymiai:
||
Impersonation, Impersonification (im-por-
nžiurimai. son-e'šion, -i-fi-ke'šion), s. imperso-
Imperfect (im-por'fškt), adj. netobulas; navimas; ypatinimas.
negantinas; nepilnas; nepabaigtas. Imperspicuity(im-por-spi-kju'i-ti), a. ne-
— ly, adv. netobulai; negantinai;
||
aiškumas.
nepilnai. | —ness, s. netobulumas; Imperspicuous (im-por-spik'ju-6s), adj.
nepilnumas; neganetinumas. neaiškus; nereiškus.
Imperfection (im-p6r-i'8k'šion), s. neto- Impertinence (im-por'ti-nens), e. buvi-
bulumas; nepilnumas; trukumas: mas neatsakomu, netinkamu, ne-
yda. vietoj; nesmone; paikybe; beproty-
Imperial (im-py'ri-el), adj. imperatoriš- neprideringumas; nepa-
ste; niekai;
kas; imperiškas; vyriausias; ge- ||
dorumas; kirumas; begedingumas.
riausios ršies; augšiausi ypaty- Impertinent (im-p6r'ti-nent), adj. netin-
bi. ||
—
s. barzduke (po apatine lu-
, kamas; ess nevietoj netiks; nepri- ;

pa); j karietos viršus; koks nors ||

tinks; neprideringas; kirus; nepa-
daigtas nepaprasto didumo ar geru- dorus; nelemtas; begedingas. — ly, ||

mo. adv. nepritinkaniai; nevietoj; ki-

Imperialism (im-py'ri-el-iz'm), s. impe- rtai nepadoriai; begedingai.
;

rializmas. Imperturbability (im-por-torb-a-bil'i-ti),

Imperialist (im-py'ri-el-ist), *. imperia- *. nesujudinamumas; tvirtumas
listas; šalininkas imperatoriškos (dvasios); kraujo šaltumas.
valdžios. Imperturbable (im-por-torb'ši-b'l), adj.
Imperiality (im-py-ri-iU'i-ti), impera- s. nesu j udinam as šalto krau j o ramus.
; ;

toriška valdžia; imperatoriškos val- ||

Imperturbably, a<Ir. su šaltu krauju.
džios privoles. Impervious (im-por'vi-os), adj. neperei-
Imperially (im-py'ri-el-li), adv. impera- namas; nepermerkiamas. ly, adv. ||
—
toriškai. nepereinamai; nepermerkiamai. |

Imperil (im.-pr'il), v.a. pavojuje (pa)- — ness, s. nepereinamumas.

statyti; pavoj atvesti. Impetuous (im-pel '
ju-6s), adj. smarkus.
 Impetuosity 38*3 Importer

staigus. I
— ly, adv. smarkiai: su di- kai. |j
—ness, «*. buvimas suprantamu
deliu smarkumu; staigiai. J
— ncss, iš ko: talpinimas savyj prasmes.
s. smarkumas; staigumas. ženklinimo ko; | neaprybotas atsi-
Impetuosity (im-pet-ju-6s'i-ti), •«. smar- davimas.
kumas; staigumas. Implied (im-plaid'), adj. savyj supran-
Impetus (im'pi-tos), s. judjimo spka: tamas; tvylas dalyke; išvedamas:
patraukimas; pastm j imas: spka: tylus.
smarkumas. Implore (im-plor'), c. a. melsti: maldau-
Impiety (im-pai'i-ti), ». nepagodojimas ti; prašyti.
Dievo, gimdytoj: stoka dievobai- Implorer (im-plor'6r), .*. maldautojas:
mingumo: bedorybe; bedoriškumas: prašytojas.
ištvirkimas. Imploringly (im-plor'ing-li), adr. mal-
Impinge (im-pindž), p. n. susimušti; su- daujaniai; nuoširdžiai: griaudžiai
sidurti. (pra.\ti).
Impious (im'pi-6s), adj. nedoras: bedo- Imply (im-plai'), r. a. savyje apimti,
riŠkas; bedieviškas: ištvirks. | — ly, glausti, talpinti; ženklinti: reikšti.
adr. bedieviškai. ness,|
—
nedoru- •*. Impoison (im-poi'z'n), v. a. už-, apnuo-
mas; bedieviškumas: ištvirkimas. dyti.
Implacability (im-ple-ka-bil'i-t i i. ». ne- s. neišmintingu-
Impolicy (im-pol'i-si),
permaldaujamumas: nenumaldo- mas; betaktiškumas: netiks išdary -
mumas. mas; netiks šeimyninkavimas.
Implacable (im-ple'ka-b"l). adj. neper- Impolite (im-po-laif), adj. nemanda-
maldaujamas: nenumaldomas. gus: nepatogus; neviežlybas. | — ly :

Implant (im-pliint'i, v.a. sodinti: paso- <id,\ nemandagiai. | —ness, ». ne-

dinti; pasti. mandagumas; neviežlybumas.
Implantation (im-pliin-te'-ion), ». sodi- Impolitic (im-pol'i-tik), adj. nepolitiš-
nimas; pasejimas. kas; neišmintingas: betaktiškas. ||

Implead (im-plyd), r. a. apkaltinti: ap- — ly, adr. neišmintingai; betaktiškai.

sksti. | v. n. provotis. Imponderability (im-pon-dor-ii-biri-ti).
Impleader (im-plvd'or), s. skundjas. s. nesveriamumas.
Implement (im'pli-ment), *. rankis; Imponderable (im-p6n'dor-a-b*l), adj.
prietaisas: rakandas: rykas: padar- nesveriamas: nepasveriamas,
gas. —ness, t. = Imponderability.
Impletion (im-ply'Šion), ». pripildymas: Imporosity (im-po-ros'i-ti), s. stoka sky-
pilnis. lui: neakyt urnas.
Implex (im'plks), adj. painus: sudtas. Imporous (im-por'6s), adj. neturs sky-
Implexion (irn-plk'šion). g. [painioji- lui; neakytas; neišakijes.
mas; sipainiojimas: paines. Import (im-port'), v. a. importuoti: ga-
Impliable (im-plai'a-b'l), adj. nelaukus: benti: reikšti; ženklinti; svarba
nepalankus. turti; apeiti (kq); what importu it
Implicate (im'pli-ket), c a. maišyti; you f kas tave apeina? kas tau dar-
painioti; pinti: terpti: glausti; bo?
apimti. Import (im'port),*. gabenami ta vora i:

maišy-
Implication (im-pli-ke'šion). $. svarba; svarbumas: ženklinimas.
\

mas; painiojimas: simaišymas: si- Importance (im-por'tens), *. svarba;

painiojimas; | tvylanti prasme: su- svarbumas; ženklinimas.
prantamas [bet žodžiais neišreik- Important (im-por'tent), adj. svarbus.
štas] dalykas. S
— 'y> ft(Jr - svarbiai.
Implicit (im-plis'it), adj. praste supran- Importation (im-por-te'šioni. «. impor-
tamas: tylus: neaprybotas: visiš- tavimas: gabenimas: gabenami
kas; pilnas; aklas;
|

—— tbedimee, ak- vo ra i.
ta-

las paklusnumas. |)
ly, adr. pajral Importer (im-port'<">r>, «. importuotojas:
prasme: | neaprybofii: aklai: visiš- irabentojas.
 Importunacy 338 Impressionable

Importunacy (im-por'tju-na-si), & ki- Impoverish (im-pov'or-iš), r.a. nuskur-

rtimas. dinti; nubiedninti; nualinti.
Importunate (im-por'tju-net), adj. ki- Impoverishment (im-pov'or-iš-ment), t.
rus. | —
ly, adv. kiriai. nualinimas; nubiedninimas: nubied-
Importune (im-por-tjn'), r. a. kaulyti; nejimas; skurdas.
klapatyti; kvaršinti: varginti. Impracticability (im-prak-ti-ka-bil'i-ti),
Importunity (im-por-tju'ni-ti), *. kirti- s. nevykdomumas; neišpildomu-
mas. mas; nepritaikinamumas.
Imposable (im-poz'ii-b'l), adj. uždeda Impracticable (im-priik'ti-ka-b'l), adj.
mas. nevykdomas; neišpildomas; negali-
Impose (im-poz'), r.a. uždti; antdeti: mas; nepritaikomas; nesuvaldomas.
užkrauti; typ. formas uždaryti. |
|| ||
— ness, «. =
Impracticability. |

w.n. — on, upon, prigaudinti. Impracticably, adt\ nevykdomai: ne-

Imposer (im-poz'or), s. uždetojas; | išpildomai.
prigaudinetojas. Imprecate (im'pri-ket), v. a. šaukti pra-

Imposing (im-poz'ing), adj. imponuo- keikimo, bausmes ant ko; keikti;

js; kvepis godone, baime; išdi- •prakeikti.
dus; prisakomas; prigavingas. — || |
Imprecation (im-pri-ke'šion), ». šauki-
stone; —table, {typ.) akmeninis sta- mas bausmes, prakeikimo ant ko;
las skiltims laužyti. keiksmas; prakeikimas.
Imposition (im-po-zi"šion), s. uždji- Imprecatory (im'pri-ka-to-ri), adj. šau-
mas; antdejimas; sakymas; paliepi- kis bausmes, prakeikimo ant ko;
mas; apmokesiavimas; mokestis; keikiamas; kenksmingas.
duokle; U
apgavyste; suktybe. Impregnable (im-preg'na-b'l), adj. ne-
Impossibility (im-pos-si-bil'i-ti), <v. kas prieinamas; neimamas; neveikia-
negalima; negalimas daigtas. mas; užvaisinamas. — ness, «. ne-
|| ||

Impossible (im-pos'si-b'l), adj. negali- prieinamumas; neveikiamumas.

mas. I
Impossibly, adv.
Impost (im'post), s.
mokestis; muitas: yž.
Imposthumate (im-post'hju-met), v.n.
augti, tvinkti, darytis (sak. apie
skaudul).
Imposthumation (im-post-hju-me'šion),
s. pritvinkimas; skaudulio pasida-
rymas; pritvinks skaudulys.
Imposthume (im-post'hjum), r. n. Im-
negalima Impregnate (im-preg'net), r.a. už-, ap-
apmokesiavimas; vaisinti; I mirkyti; prigirdyti; pri-
košdinti; primaišyti.
Impregnation (im-preg-ne'šion), s. ap-
vaisinimas; I mirkymas; prikošdi-
nimas; priemaiša.
Impresario (im-pre-sa'ri-o), & impresa-
rio.
Imprescriptible (im-pri-skrip'li-b'l), adj.
= nepažeidžiamas; neatimamas;
prigulmingas; savistovus.
ne- ||

posthumate. — skaudulys;||
, .v.
Impress (im-prs'), r.a. spausti: sp-
pritvinks spaugas; geluonys.
Impostor (im-pos'tor), .v. prigaudineto-
d
(pa)daryti; rinkti; per prievart
||

jas; apgavikas; vyliugis.

imti; verbuoti. ||
— (im'pres), .v. -
spaudimas; atspaud; ženklas: sp-
Imposture (im-pos'tjur), s. apgavyste:
dis: rinkimas (wemimas) per prie-
suktybe; vyliugyste; vylius. ||

vart: verbavimas; privertimas tar-

Impotence, Impotency (im'po-tens. -ten-
nyston.
si), s. negaljimas; negale: silpnu-
Impressibility (im-pres-i-bil'i-ti), a. sp-
mas; lytiškas nusilpnjimas. dingumas.
Impotent (im'po-tent), adj. silpnas: ne Impressible (im-pr§s'i-b'l), adj. spdin-
galingas; nusilps; lytiškai nusilp- gas. —ness, x. spdingumas.
||

njs; I nesuvaldomas; nesusi val- Impression (im-prš'šin), s. spaudi-

ds. |]
—
ly, adv. negalingai. mas; spaud; atspaud: spdis.
Impound (im-paund'), v. a. gardan su- Impressionable (im-preš'šion-ii-b'l), adj.
varyti; garde uždaryti: uždaryti: spdingas; priimblus. ||
— ness, t,

užrakinti. spdingumas; priimblumas.

 Impressive 830 Imputable

Impressive (im-)ros'iv), adj. spd da- Improvement (im-prv'monn, a pageri-

rs: graudus; spdingas, f — ly, adv. nimas; patobulinimas; pasigerini-
spdingai. |—ness, *. nuojiega sp- mas; pasitobulinimas; išsitobulini-
d daryti; spdingumas. mas; pasididinimas: pasiklimas;
Impressment (im-pres'ment), a mimas tarpa.
per prievarta (tarnyxton. etc)\ pri- a neap-
Improvidence (im-prov'i-dens),
vertimas tarnauti. sižirjimas; neapžvalgumas.
Imprest (im'prst), a rankpinigiai. | — Improvident (im-prov'i-dent), adj. neap-
(im-prst'), v. a. ant rankos duoti. sižiurs; neapžvalgus; neatsargus.
Imprimatur (im-pri-me'tor), a paveliji- Improvisate (im-prov'i-set). v. a. Im- =
mu spaudinti (tcnyya). I'KOVrsK.
Imprint (im-print'), r. a. spausti: at- Improvisation (im-prov-i-se'šion), a im-
spaudinti; giliai galva, šird d- provizavimas: improvizacija.
ti. J
— (im'print), a spaudimas: at- Improvisator (im-prSv'i-se-t6r), *. im-
spaud; (knygos) antgalvis. provizatorius.
Imprison (im-priz"n), r. a. apkalint i: Improvisatore (im-pro-vi-za-to're), s. =s
kaljiman pasodinti, u/daryti. Improvisator.
Imprisonment (im-priz"n-ment a ka- i, Improvise (im-pro-vaiz'), v.a.n. impro-
linimas; uždarymas kaljime: kal- vizuoti; be prisirengimo kalbti,
jimas; sdjimas kaljime. veikti.
a ne-
Improbability (im-prob-a-bil'i-ti), Improviser (im-pro-vaiz'or), #. improvi-
išrodymas ant teisybes: nepanašu- zuotojas: improvizatorius.
mas teisyb. Imprudence (im-pr'dens), s. nišmintis:
Improbable (im-prob'ii-b*l), adj. ntike- neprotingumas; nišmintingumas:
tinas; nepanašus teisybe; vargiai nišmanymas.
bau galimas tikti, g — ness, a Im- = Imprudent (im-pr'dent), adj. neprotin-
probability. Improbably, adv. var-
| gas:nišmintingas. | — ly, adv. niš-
giai bau teipbutu,: ntiketina. .. mintingai.
Improbity (im-prob'i-ti),a stoka doros, Impudence (im'pju-dens), s. begdyste.
teisingumo: bedoringumas; neteisu- Impudent (im'pju-dent), adj. gdos ne-
mas. turs; begdiškas: an —
person, be-
Impromptu (im-promp'tju), adv. be pri- gdis. |
— ly, adv. begdiškai.
sirengimo. | — , s. kas be prisirengi- Impugn (im-pjn'), v. a. užpuldinti;
mo padaryta, atlikta. ginyti; priešginiauti.
Improper (im-prop'6r), adj. netinkamas: Impulse (im'pols),s. pastmimas; spau-

nepritinks; neatsakomas; netiks: dimas; varymas; varomoji pajiega:

klaidingas. } — ly, adv. netinkamai; veikme; palinkimas.
nepritinkaniai neatsakaniai klai-
; : Impulsion (im-p6Tši6n), s. Impulse. =
dingai. Impulsive (im-pol'siv), adj. stumis: va-
Impropriety (im-pro-prai'i-ti), a netin- rs; varomas; veikias po tekme ju-
kamumas; nepritikimas; neatsako- dinamos (ar varomos) spkos. | — ly,
mumas; netinkamas dalykas; nepri- adv. po spaudimu; per veikme: pa-
deringumas. stm j imu.

Improvability (im-prv-a-bil'i-ti), s. da- Impunity (im-pj'ni-ti), s. bebausme;

vimasi pagerinti, patobulinti. benuobauda.
Improvable (im-prv'a-b'l), adj. galimas Impure (im-pjr'), adj. negrynas; mai-
pagerinti, pataisyti; pagerinamas: šytas su kuo; nevalus; purvinas; ne-
panaudojamas; naudingas. 1 —ness, valytas; nevalyvas. | —
ly, adv. ne-
*. =
Improvability. grjmai; nevaliai; purvinai; nevaly-
Improve (im-prv'), r. a. gerinti; page- vai. | —ness, s. =
Impurity.
rinti; patobulinti; pataisyti; apdirb- s. negrynumas:
Impurity (im-pju'ri-ti),
ti. | v. n. gerintis; pasigerinti; tobu- nevalumas; nevalyvumas.
lintis; pasitobulinti; pasitaisyti: pa- Imputable (im-pjt'a-b'l), adj. priskai-
sididinti; pakilti {vertj, etc.); tarpti. tomas; primetamas.
 Imputation 340 Inappropriate

Imputation (im-pju-te'šion), *. priskai- veiklus; vangus. | — ly, adv. be veik-

tymas: prirokavimas; primetimas mes; vangiai.
(kam koki ypatybi); kaltinimas: Inactivity (in-ak-tiv'i-ti), s. neveiklu-
peikimas. mas; neveikme; vangumas.
Imputative (im-pjt'ii-tiv), adj. priskai- Inadequacy (in-ad'i-kua-si), s. neganeti-
tomas; primetamas. numas; neužtektinumas.
Impute (im-pjt'), v. a. priskaiiyii: pri- Inadequate (in-ad'i-kuet), adj. neganti-
rokuoti kam k; versti k ant ko; nas :neužtektinas. — ly, adv. negan- ||

kaltinti: pakaltinti. tinai, j —ness, x. — Inadequacy.

Imputer (im-pjt'or), a. priskaitytojas; Inadmissibility (in-ad-mis-si-bil'i-ti), -v.

primetejas; vertjas ko aut ko; kal- nedaleistinumas.

tintojas. Inadmissible (in-ad-mis'si-b'l), adj. ne-
Imputrescible (im-pju-trVsi-b"l). adj. daleistinas; nedaleidžiamas.
nepuvas; nesupudomas. Inadvertence, Inadvertency (in-iid-vort'-
In (in), prep, lietuviškai išguldo mus vie- ens, -en-si), .". neatida: neatsargu-
nu vietininku, teipgi prielinks- mas.
niai: ; ant; iš: per; po. a* much — Inadvertent (in-iid-vort'ent), adj. neat-
as, to dlei kad; kadangi; juo kad. sargus: neatidus. | ly, adv. neati- —
— that, kadangi. — order, idant. džiai; be jokios atidos.
— so far, pakolei kolaik. — the
; Inaffability (in-iif-fii-bil'i-ti), *. nedrau-
name varde; vardan. — an
of, In, u r. gingumas; nepriplaikumas.
per valanda. — a year, permetus. Inaffable (in-iif fa-b'l), adj. nedraugin-
To be (ar keep) — with, laikyt art is i gas: nepriplaikus.
ko; prisilaikyti ko; sebrautis su kuo; Inalienable (in-el'jen-a-b'l), adj. neper-
bti geruose santikiuose su kuo. j;
duodamas; neperleidžiamas; nepa-
— , adv. viduj; vidun. — s. ypata |j
, vedamas; neužleidžiamas; nepaver-
turinti urd, valdži; užkaboris: ||
ži amas.
kamputis. The ins and out*, visi Inalterable (in-oTtor-ii-b'l), adj. neper-
kampai ir užkampiai; Jig. visos mainomas: neat mainomas.
smulkmenos. Inamorata (in-a-mo-ra'ta), sf. simyl-
nepajiegumas:
Inability (in-a-bil'i-ti), *. jusioji.
negaljimas; silpnumas; stoka pajie- Inane (in-en'), adj. tušias: seklus.
Inanimate (in-an'i-met), adj. be gyva-
Inabie (in-e'b'l), v. a. = Enable. sties; negyvas.
Inaccessibility (in-ak-ses-i-bil'i-ti), s. ne- Inanition (in-a-ni"šion), *. sukudimas;

prieinamumas. sunykimas; sublogimas.

Inaccessible (in-ak-seVi-b'l), adj. nepri- Inanity (in-an'i-ti), s. tuštumas; niekin-
einamas; nepasiekiamas. ||
— ness, «.
gumas; niekyste.
= Inaccessibility. ||
Inaccessibly.
Inapplicability (in-ap-pli-ka-bil'i-ti), s.
adv. neprieinamai.
nepritaikomumas.
Inaccuracy (in-iik'kju-ra-si), s. nerpe-
Inapplicable (in-iip'pli-kii-b'l), adj. ne-
stingumas; nestropumas: nedavad-
pritaikomas; neatsakomas; netinka-
ningumas; klaidingumas: klaida:
mas.
yda.
Inapplication (in-iip-pli-ke'šion), s. ne-
Inaccurate (in-ak'kju-ret), adj. nerpe-
stingas; nestropus; nedavadningas:
atida; neatbojimas; nerpestingu-
klaidingas. U ly, —
adr. nerpestin- mas.
gai. Inappreciable (in-ap-pry'ši-a-b'l), adj.

Inacquaintance (in-ak-kuent'ens), i.
neapiprkiuojamas.
nepažintis; neapsipažinimas; nepa- Inappropriate (in-ap-pro'pri-et), adj. ne-
sipažinimas. atsakomas; nepritinks; nepritinka-
Inaction (in-iik'ši8n), s. neveikme. mas. | — ly, adv. neatsakomai: nepri-
Inactive (in-uk'tiv), adj. neveikias; ne- tinkamai.
 Inapt 341 Incendiarism

Inapt (in-apt adj. neatsakomas; ne-

i. Incalculable (in-kil'kju-la-b'l), adj. ik-
tinks: negabu*: nestengis. — ness. \
suskaitomas.
s. netikimas: neatsakomumas: ne- incalescence, lncalescency(in-kii-l'
gebsnumas. -sen-si), ••. šlimas: besididins kar-
Inaptitude (in-iipt 'i-tjd), *. nesabu- -li>.

mas; negebsnumas: netinkamu- Incalescent (in-kii-les'sent ), adj. šls:

mas; netikimas: neatsakomumas. kai-
'••'.
Inarch (in-art'), priiepyti neati- Incandescence (in-kiin-ds'sens), *. kai-
dalinant nuo šakny. timas iki baltam.
Inarching (in-ar'ing), •*. prifiepijimas. Incandescent in-kiin-des'sent), adj. kai-
i

Inarticulate (in-ar-tik'ju-let\ adj. nena- tes baltam: žibs: žvilgs.

riuotas:neaiškus: nerei^kus. | ly, — Incantation (in-kin-t'šion), *. žavji-
aš». neaiškiai.| —ness, a neaišku- mas; apžavejimo žodžiai; burtai.
mas: neaiškus ištarimas. Incantatory (in-kiint'ii-to-ri), adj. veikis
Inarticulation (in-ar-tik-ju-le'šion), *. su pagelba burt, žavjimo: raganiš-
neaiškumas: neaiškus ištarimas. kas.
Inartificial (in-ar-ti-fi"šel), adj. neprie- Incapability (in-ke-pii-bil'i-ti), •*. nega-
moniškas: nenuduotas; paprastas: bumas: nenuojiejjumas.
prastas. Incapable (in-ke'pii-b'l), adj. negabus:
Inasmuch (in-iiz-moc'), adr. kadangi: nenuojiegus; netinks; nstengis;
juo kad. jur. neturs tiesos. | — , s. nenujie-
Inattention (in-iit-ten'šion). s. neatida: gelis.
neatidumas: nerpestingumas. Incapacitate (in-kii-pas'i-tet), c. a. (pa)-
Inattentive (in-iit-tn'tiv), adj. neatidus: daryti negabiu, nenuojiegiu, netin-
nerpestingas. | — ly, ad r. neatidžiai: kamu.
be atidos: nerpestingai. (in-ka-pas'i-ti), *.
Incapacity negabu-
Inaudible (in-o'di-b'l), adj. negirdimas. mas: nenuojiegumas: nenuojiega:
|
— bly, adv. negirdimai. nstengimas: jur. neturjimas tie-
Inaugural (in-o'gju-rel), adj. atsinešs sos.
prie pašventimo. šventinimo: šven- Incarcerate (in-kar'sbr-et), v. a. kaleji-
tinamas. man uždaryti; kalinti.
pasodinti,
j —
Inaugurate (in-o'gju-ret), t. a. pašvsti adj. kalintas: uždarytas.
,

(ant urdo); šventinti. [—,<>dj. šven- Incarceration (m-kar-sor-e'šion), *. už-

tintas: pašvstas (ant urdo). darymas, pasodinimas kalejiman;
Inauguration (in-o-gju-re'šion), s. pa- kalinimas: kaljimas.
šventimas: šventinimas. Incarnate (in-kar'net), v. a. knyti.
Inauguratory (in-o'gju-ra-to-ri), adj. = — , adj. knytas.
\

L\\rGt"KAL. Incarnation (in-kar-ne'šion), s. kniji-

Inauspicious (in-os-pi"šios), adj. neger mas; siknijimas.
lemis: nepalaimingas; grasins ne- Incase un-kes'>. makštis.
t.a. dti
palaima, nepasisekimu. |
— ly, adr.
dž: dti: tverti: statyti: taisyti:
nepalaimingai. | —ness, s. nepalai- apdaryti: rišti: apdengti kuo.
mingumas; nepalaima.
Incasement(in-kes'ment), s. apdarymas:
Inborn (in'born), adj. gimtas; prigim-
statymas: aptaisymas: apdarai:
tas.
makštis.
Inbreathe (in-brydA'), r. a. kvpti.
Incautious (in-ko'šios), adj. neatsargus.
Inbred (in'bred), adj. prigimtas: gim-
j _|y ,nh\ neatsargiai; be atsargu-
;
tas.
Inbreed (in-bryd'), r. a. kvpti: pasti mo. \ —ness, neatsargumas.
•«.

dusioje gimimo valandoj. Incavation (in-kii-ve'šion), s. išskaptavi-

Inca (in'ka), s. inka (peruiijonii valdo- mas: iškasimas: dubimas; duobe:

not). ola.
Incage (in-kedi'), r. a. kletkon pasodin- Incendiarism (in-s8n'di-a-riz'mt. a pa-
ti, patupdyti; kalinti. degejyste: padegimas.
 ,

Incendiary 342 Incitement

Incendiary (in-sen'di-a-ri), s. padegjas: Inchoative (in-ko'ii-tiv), adj. pradinis;

fig. kurstytojas; gundytojas; maišta- pradetinis; parodas pradži; prade-
daris. ||
— , adj. padegikiškas; fig.
damas.
maištingas. Inchvvorm (inc'uorm), s. kirmle.
Incense (in-sSns'), v.a. uždegti; siutin- Incidence (in'si-dens), s.phys. puolimo
ti.
linkme.
Incense (in'sens), kodylas; rukylas.
s.
Incident (in'si-dent), adj. puols ant; ||

— , v.a. rkyti; smilkyti {kodylu); pasitaiks; netiktas; netyus; pri-

kvpinti. klauss kam, nuo ko. fl

— , s. atsitiki-

(in-sen's6r), kurstytojas;
mas; incidentas.
Incenser s.
Incidental (in-si-den'tel), adj.netiktas;
gundytojas.
Incension (in-s8n'šion), s. uždegimas;
priegadingas; pašalinis. — , s. atsi- ||

tikimas; pi. —s, ypatingi, netikti

degimas. — ly, adv. netiktai.
išleidimai.
Incensive (in-s6n'siv), adj. gundomas; ||

Incinerate (in-sin'or-et), v.a. sudegin-

uždegamas. ti; pelenus paversti.
Incensor (in-sen'sor), s. padegjas; kur- Incineration (in-sin-6r-e'šion), s. sudegi-
stytojas; sugundytoj as. nimas; pavertimas pelenus.
Incentive (in-sn'tiv), adj. raginamas; Incipience, Incipiency (in-sip'i-ens, -en-
paragins; pastumis veikmen. — ||
si), s. prasidjimas; pradžia; pasiro-
s.tas, kas pažadina, kas pastumia dymas; atsiradimas.
veikmen; paragintojas; kibirkštis; adj. prasideds;
Incipient (in-sip'i-ent),
akstinas. gemas; pradeds rodytis, apsireik-
Inception (in-sep'šion), *. pradjimas: šti, f — ly, adv. prasidedant.
pradžia. Incise (in-saiz'), v.a. piaustyti; piau-
Inceptive (in-sep'tiv), adj. pradinis; ti; išpiaustyti; karbuoti; iškarpyti.
pradedamas. Incised (in-saizd'), adj. išpiaustytas;
Inceptor (in-sSp'tor), pradedantysis; s. iškarpytas; karbuotas.
rengiantysis gauti bakaliauro laip- Incision (in-si"žion), s. piovimas; kar-
sn (Ang. universitetuose). bas.
(in-sor'ti-tjd), nežinoji- Incisive (in-sai'siv), adj. piaujs; kapo-
Incertitude
mas ištikro; buvimas ant abejo; abe-
s.
jas;ržias; aštrus; kands. — tooth,
pryšakinis dantis.
jas; abejone.
Incisor (in-sai'zor), s. pryšakinis dan-
Incessancy (in-seVsen si), s. nesiliovi-
tis.
mas; nepaliova; nepaliaujamas tsi-
mas.
Incisory (in-sai'so-ri), adj. = Incisive.
Incisure (in-siž'jur), s. piovimas; kar-
Incessant (in-s§s'sent), adj. nepaliaujs; bas.
nepaliaujamas; vienvalinis. — ly, ||
Incitant (in-sait'ent), adj. sujudins;
adv. be paliovos. stimuliuojs. —
sujudintojas;
||
, s.

Incest (in'sst), s. nuodme dlei su- stimuliuotojas; akstinas.

maišymo kraujo tarp artim gimi- Incitation (in-si-te'šion), s. sujudini-
ni; kraujageda. mas; paraginimas; pastumejimas
Incestuous (in-seVtju-Ss), adj. krauja- veikmen; sujudinamoji priežastis;
gediškas. ||
— \y,adv. kraujagediškai. sujudintojas; paragintojas; pastu-
— ness, s. kraujagedyste. metojas; akstinas.
—
||

Incite (in-saif), v.a. raginti; paraginti;

Inch (in), s. colis. By es, palengva;

laipsniškai. — , adj. colinis.

paakstinti; sujudinti; sukelti; su-
||

kurstyti: sugundyti.
Inchmeal (in'myl), s. colio ilgis. By Incitement (in-saif ment), s. paragini-
— , coliais; pamažliu.
mas; paakstinimas;
sujudinimas;
Inchoate (in'ko-et), adj. vos pradtas; sugundymas; pastumejimas; tas,
pradeds; pradedamas. kas sujudina, kas pastumia veik-
Inchoation (in-ko-e'ši6n), s. pradji- men; sujudintojas; pastumetojas;
mas; pradžia. akstinas.
 Inciter 343 Incompassionate

Inciter (in-sait'6r), *. ragintojas: kur- Incoherent (in-ko-hyrent), adj. nesiri

stytojas: paakstintojas; sugundyto- šs; palaidas; neturs sanryšio; ne-
jas: sujudintojas. rišlus; nenuoseklus. |
— ly, adv. be
Incivility (in-si-vil'i-ti), *. nemandagu- sanryšio; be nuoseklumo.
mas. Incombustibility (in-kom-bos-ti-bil'i-ti),
Incivilization (in-siv-i-li-ze'šion), «. ne- x. nedegumas: nesudeirinamumas.
civilizuotumas: stoka civilizacijos. Incombustible (in-kom-bos'ti-b'l), adj.
v.a. apimti: apka-
Inclasp (in-klitsp'), nedegs; nesudegs: nesudeginamas.
| — ness, s. =.rxcoHBrsTiBrMTY.
binti.
Inclaudent (in-klo'dent), adj. neužsida-
Income (in'kom), $. eiga: emimas: už-
rs.
darbis: pelnas. — tax, •«. mokesiai
Inclavated (in'klii-ve-td), adj. aptaisy-
tas; tvertas.
nuo emim. nuo pelno.
Incomer (in'kom-dr), einantysis. -*.

Inclave (in-klV), adj. sparuotas.

Incoming (in'kom-insri. adf. eins; ei-
Inclemency (in-klm'en-sii, s. nemiela-
širdingumas: nemielaširdyste: r-
mamas; stojs. | —,s. jimas: pri-
stumas; žiaurumas. buvimas; atkeliavimas.
Inclement (in-klem'ent), adj. neviiela- Incommensurability in-kom-mSn-šu-ra-
(

širdingas; rstus: žiaurus. —\y,ad>\ nesidavimas bendru ma-

bil'i-ti), $.
|

nemielaširdingai: rsiai: žiauriai. iu matuotis, bendru saiku seikin-

Inclinable (in-klain'ii-b'l), adj. links: tis; neproporcijonališkumas.

palinks; turs palinkim. Incommensurable (in-kom-mn'šu-rii-

Inclination (in-kli-ne'šion), *. palenki- nesiduods bendru maiu
b'l), "ii.
mas; palinkimas: noras. matuotis, bendru saiku seikintis;
Incline (in-klain'), v. n. (pa)krypti: link- nebendramatuojamas; nebendrasei-
ti; palinkima turti; pa-, nulinkti: kinamas; neproporeijonališkas.
pasilenkti. ||
r. a. lenkti: pa-, nu- Incommensurate (in-kom-men'šu-ret),
lenkti.| — *. palenkimas;
, palinki- ailj. neturs bendro maiaus, bendro
mas; linkme; nuolaidumas; šlaitas. saiko; nebendramatuojamas: neben-
Inclined (in-klaind'), adj. links: pa- draseikinamas.
links; nuolaidus. Incommode (in-kom-mod'), v.a. nepa-
Inclip(in-klip'), v.a. apkabinti; apimti. rankumus daryti; sunkinti; varžyti;
Inclose (in-kloz'), v.a. apsiausti: apsup- kenkti; varginti.
ti: aptverti; apjuosti: d^ti. Incommodious (in-kom-mo'di-6s), adj.
Incloser (in-kloz'or), s. tas, kurs apsu- nesmagus; neparankus; keblus. \
pa, aptveria, patalpina; detojas. — ly, adv. nesmagiai; nesmagu: ne-
Inciosure (in-klo'žjur), s. aptvrimas:
parankiai. —ness, s. nesmagumas:
||

apgaradijimas; aptverta vieta: ap-

neparankumas; keblumas.
tvaras; tas, kas yra dta, patalpin-
Incommunicable (in-kom-mj'ni-ka-b'l),
ta.
adj. nepranešamas: nesuteikiamas:
Include (in-kljd'), v.a. talpinti: glau-
neperdaviamas.
stisavyj apimti.
:

Incommunicative (in-kom-mj'ni-kii-
Inclusion (in-klj'žion), s. talpinimas
savyj; apmimas: with the pri- — ,
tiv), ailj. nešnekus; tylus; nedrau-
gingas.
skaitant tai: drauge su.
Inclusive (in-klj'siv), adj. talpins sa- Incomparable (in-kom'pa-ra-b'l), adj.

vyj: apims; priskaitomas draug: nepalyginamas. i| —ness, s. nepaly-

talpinamas. |
— ly, adv. priskaitant ginamumas. ||
Incomparably, adv. ne-
tai. palyginamai.
Incognito (in-kog'ni-to), adv. po sveti- Incompassionate (in-kom-paš'šion-t ).
mu vardu; nežinioms. \ — , s. nepa- adj. neturs pasigailjimo; nesacgai-
žstamas; ypata po svetimu vardu. lestingas; nemielaširdingas. | — ly,
Incoherence, Incoherency (in-ko-hyr'ens, adv. be gailesties; nemielaširdingai.
-en-si), s. nerišlumas; stoka sanry- D
—ness, s. negailestingumas: ne-
šio: nenuoseklumas. mielaširdvste.
 Incompatibility 344 Inconsistent

Incompatibility (in-kom-pat-i-bil'i-ti), a. Inconclusive (in-kon-klj'siv), adj. ne-

nesutaikomumas; neatsakomumas; nuoseklus; neperliudijs. J — ly, adv.
nesutikimas su kits-kitu. neperliudi j aniai. —ness, s. nenuo- ||

Incompatible (in-k6m-pat'i-b'l), adj. ne- seklumas; stoka perliudijimo. '

sutaikomas; nesusitaiks; neatsako- Incondensable, Incondensible (in-kon-

mas; nesutinks; nepritinkamas. | dn'sa-b'l, -si-b'l), adj. nesutiršti-
— ness, s. =
Incompatibility. In- |)
namas.
compatibly, adv. nesutaikomai; nesu- Incongealable (in-kon-džyl'a-b'l), adj.
tinkamai; neatsakomai. nesušaldomas.
Incompetence, Incompetency (in-kom'pi- Incongruence, Incongruity (in-kon'gru-
tens, -ten-si), nekompetentisku-
s. ens, -gru'i-ti),nesutikimas; neat-
s.

mas; negebsnumas; nenuojiegumas: sakymas; nepritikimas; nesanvaiz-

nederi ngumas; nederejimas; netur- dumas.
jimas atsakomos galios, atsakomos Incongruous (in-kon'gru-os), adj. neat-
tiesos; netikimas. saks; netinks; nepritinks; neatsa-
Incompetent (in-kom'pi-tent), adj. ne- komas; nepritinkamas; nesanvaiz-
kompetentiškas; neturs atsakomos dus. ||
— ly, ado. neatsakaniai; ne-
(ar reikalaujamos) tiesos, atsakomos pritinkaniai: nepritinkamai; ne-
galios; neatsakomas; neders; ne- sanvaizdžiai. -
fl
—ness, s. nesutiki-
tinks; nenuojiegus; negals; neuž- mas; neatsakomumas; nepritikimas;
tenkamas. — ly, adv. nekompeten-
||
nesanvaizdumas.
tiškai; neatsakomai; netinkamai: Inconsequence (in-kon'si-kuens), s. ne-
neužtenkamai. nuoseklumas; nesanvaizdumas.
Incomplete (in-kom-plyt'), adj.nepil- Inconsequent (in-kon'si-kuent), adj. ne-
nas; neužbaigtas; netobulas, ly, — nuoseklus.
=
fl

adv. nepilnai. | —ness, s. Incom- Inconsequential (in-kon-si-kuen'šel),«<ž/.

pletion.
Incompletion (in-kom-ply'šion),
numas; netobulumas.
Incomprehensibility
nenuoseklus; nelogiškas: nesvarbus.
s. nepil- Inconsiderable (in-kon-sid'or-a-b'l), adj.
nepažymus; nedidelis; nesvarbus;
(in-kom-pri-hn-si- menkas, —ness, s. menkumas; ne-
fl

bil'i-ti), nesuprantamumas;
s. ne- svarbumas, Inconsiderably, adv.
fl

permanytinumas. menkai; nedaug.

Incomprehensible (in-kom-pri-hen'si- Inconsiderate (in-kon-sid'or-et), adj.
b'l), adj. nesuprantamas; neperma- neapsimislijs; neapsvarsts; niš-
nomas, Incomprehensibly, adv. nesu-
fl
mintingas; neatsargus, — ly, adr. fl

prantamai. be apsimislijimo; neapsvarstant; ne-

Incomprehension (in-kom-pri-hen'šion), paisant; neatsargiai, —ness, s. ne- fl

s. nesupratimas. apsimislijimas; nesvarstymas; neat-

Incomprehensive (in-kom-pri-hšn'siv), sargumas.
adj.nesuprantamas; nesupratingas: Inconsideration (in-kon-sid-6r-e'šion), *.

neapemingas; aprubežiuotas. neapsimislijimas; stoka apsvarsty-

lncompressibility(in-k6m-pr6s-i-bil'i-ti), mo, atsargumo; neapsižirjimas.
s. nesuspaudžiamumas: nesidavimas Inconsistence, Inconsistency (in-kon-sist -

suspausti. ens, -en-si), nesutikimas; nesi ri-

s.

Incompressible (in-kom-pres'i-b'l), adj. šimas; nesanvaizdumas; nenuosek-

nesuspaudžiamas. lumas; bepamatingumas; netvirtu-
Incomputable (in-kom-pjt'a-b'l), adj. mas.
nesuskaitomas; neaprokuojamas. Inconsistent adj. ne-
(in-kon-sist'ent),
Inconcealable (in-kon-syl'a-b'l), adj. ne- sutinks; nesirišs; nesanvaizdus:
paslepiamas. priešginingas; nenuoseklus; bepa-
(in-kn-sy v' a-b'l), adj. ne-
Inconceivable matingas; netvirtas, — ly, adr. ne- fl

suprantamas; nepermanomas: ne- sutinkaniai: nesan vaizdžiai; netvir-

pasiekiamas (protui). tai.
 ,

Inconsolable 345 Incredible

Inconsolable (in-kon-sol'a-b'l). adj. ne- Incorporation (in-kor-po-re'šioin, t. su-

suraminamas: nenumaldomas: ne- vienijimas; sujungimas: susivieniji-
palinksminamas. Inconsolably, adv.
||
mas: susijungimas: korporavimas:
be suraminimo: nesuraminamai. užtvirtinimas statymais (draugy-
Inconsonance, Inconsonancy (in-kon'so- ste*, etc. ).

nens, -nen-si), s. nesutarimas. Incorporator (in-kor'po-re-tor). ». kor-

Inconsonant (in-kon'so-nent adj. ne- >. poruotojas.
sanlydus: nesutaris. Incorporeal (in-kor-po'ri-el), adj. beku-
Inconspicuous (in-kon-spik'ju-6s), <"'/'. niškas; nemedegiškas.
nežymus. —
ly, mlc. nežymiai.
||
Incorporeity lin-kor-po-ry'i-ti), f. bek-
Inconstancy (in-kon'sten-si i. •>. nepasto- ni škumas: nemedegiškumas.
vumas: netvirtumas. Incorrect (in-kor-rkf), adj. neteisin-
Inconstant (in-kon'stent >. ml), nepasto- gas: klaidingas. |j
— adv. neteisin-
ly,

vus: netvirtas. \ — ly, adt. nepasto- gai: klaidingai. \

— ness, *. neteisin-
viai: be pastovumo: netvirtai. gumas; klaidingumas.
Incontestable (in-kon-test'a-b'li, mlj. Incorrigibility (in-kor-ri-dži-bil'i-ti), $.

neužginijamas: neužginamas. | In- nepataisomumas; nesidavimas pa-

contestably, adt neužginijamai; n<-- taisymui.
užginamai. Incorrigible (in-kor'ri-dži-b'l). adj. ne-
Incontinence, Incontinency (in-kon'ti- pataisytinas; nepataisomas. | —ness,
nens, -nen-si), nesusilaikymas:
». s. = Incorrigibility. | Incorrigibly,
nesivaldymas; pasileidimas adc. nepataisomai.
Incontinent (in-kon'li-nent), adj. nesu- Incorrupt (in-kor-ropt'), adj. nesugeds:
silaiks; nesivalds; pasileids. | — nesugadintas; nesupuvs; teisingas:
doras; nepaperkamas.
t. pasileidlis. — ly, adr. be susilai-
||

kymo; nesusi valdomai; | mai: tuo- Incorruptibility (in-kor-ropt-i-bil'i-ti), #.

jau. nesidavimas gadinimui, darkymui,

Incontrovertible (in-kon-tro-vor'ti-b'l). tvirkinimui, papirkimui: nepaper-
adj. neužginamas: neužginijamas. kamumas.
Incontrovertibly, adv. neužginija- Incorruptible (in-kor-ropt'i-b'l), adj. ne-
1

mai. sugadinamas; neišt virkinamas: ne-

Inconvenience, Inconveniency (in-kon- paperkamas: teisingas. —ness, *.
vyn'jens, -jen-si), s. nesmagumas: = Incorruptibility.
j|

v. nege-
neparankumas: keblumas. | — , v. a.
Incorruption (in-kor-rop'šion),

nesmagumus daryti; ramumo ne- dimas: nesugedimas; nepaperkamu-

mas.
duoti; apsunkinti; varginti.
Incrassate (in-kriis'set), v. a. sutirštinti.
ad. ne-
Inconvenient (in-kon-vyn'jent),
smagus; neparankus; keblus. — ly, |
||
'.//. sutiršteti. \ — , adj. sutirštin-
adv. nesmagiai. tas; sutirštjs.
Inconvertibility (in-kon-vort-i-bil'i-ti), Incrassation (in-krjis-se'šion), s. sutir-
*. nepaveriamumas: neperkeiia- Štinimas; sutirštejimas.
mumas: nepermainomumas. Increase (in-krys'), r. a. padidinti; pa-
Inconvertible (in-kon-vort'i-b'l), ad. ne- dauginti. D r. n. didintis; daugintis:
paveriamas k; nepermainomas: pasididinti: pasidauginti. |— (in'krys
neperkeiiamas. J
— ness, t. = In- ir in-krys'), ». besi-, pasididinimas:
convertibility. besi-, pasidauginimas: prieaugis.
Incorporate (in-kor'po-ret), adj.inkor- Increasingly (in-krys'ing-li), adv. kas
poruotas; knytas: sujungtas: su- syk padidinant, padauginant: labiau
vienytas; susivienijs; nekorpo- ||
ir labiau; daugiau ir daugiau.
ruotas: nesusirišs korporacijon: g Incredibility (in-kred-i-bil'i-ti), s. neti-
nemedegiškas; bekuniškas. \ —,v.a. ktinumas.
suvienyti: sujungti; knyti; kor- Incredible 'in-kred'i-b'l), adj. netikti-
poruoti. | r. n. jungtis; susijungti; nas; vargiai bau galimas tikli. ||

susivienyti. —ness, «. =
Incredibility.
 ,

Incredulity 346 Indecorum

Incredulity (in-kri-dju'li-ti), t. netikji- Incurable (in-kjiir'a-b'l), adj. neišgydo-

mas; skeptiškumas. mas. ||
—ness, .*. =
Incurability. ||

Incredulous (in-kred'ju-los), adj. neti- Incurably, adv. neišgydomai.

ks; neištiks. |— ly, adv. su neišsiti- Incuriosity (in-kju-ri-6s'i-ti), & nežin-
kjimu. ||
— ness, s. = Incredulity. geidumas.
Increment (in'kri-ment), s. padidini- Incurious (in-kj'ri-os), adj. nežingei-
mas; augimas; pasididinimas; pasi- dus. I
—
ly, adi\ be žingeidumo.

dauginimas; prieaugis. Incursion (in-kor'šion), «. begimas;

Incriminate (in-krim'i-net), v. a. apkal- puolimas: siveržimas: sibriovi-
tinti. mas; užpuolimas.
Incrust (in-krost), v. a. apdengti pluta: Incurvate (in-kor'vet), r. a. išlenkti; iš-
||
dailoje: inkrustuoti; išsodinti. kraipyti; iškreipti; sulenkti. J
—
Incrustation (in-kros-te'šion), s. apden- adj. lenktas; išlenktas: sulenktas;
gimas ffrapsidengimas pluta; pluta; kreivas.
prievaros (ant katilo sien); dailoje: j|
Incurvation (in-kor-ve'šion), s. lenki-
inkrustavimas: išsodinimas; išsodas. mas; linkimas: išlinkimas; sulinki-
Incubate (in'kju-bet), v.n.a. ant kiauši- mas.
ni tupti; perti. Indebt (in-def), v. a. skolas traukti,
Incubation (in-kju-be'šion), s. tupeji- stumti; skolingu padaryti.
mas ant kiaušini: perjimas. Indebted (in-det'6d), adj. prasiskolins;
Incubator (in'kju-be-tor), s. inkubato- skolingas; kaltas. ||
—ness, s. prasi-
rius; perinyia. skolinimas; skolos.
Incubus (in'kju-bos). ». velnias: | slo- Indecency (in-dy 'sen-si), s. nepatogu-
gutis; slegele. mas; nepadorumas.
Inculcate (in-kol'ket), r, a. mokinti: Indecent (in-dy'sent), adj. nepatogus;
galva, kalti. negražus; nepadorus. ||
— ly, ado. ne-
Inculcation (in-kol-ke'šion), *. kalimas gražiai; nepatogiai.
galv. Indeciduous (in-di-sid'ju-os), adj. nenu-
puols; nenubrs (sak. apie augme-
Inculpable (in-kol'pii-b'l), adj. nekaltas:
nepakaltinamas; nepabariamas.
n lapus); visada žaliuojs.
Indecipherable (in-di-sai'for-a-b'l), adj.
Inculpate (in-kol'pet), P.O. kaltinti; ap-
neperskaitomas; nereiškus.
kaltinti; barti.
Indecision (in-di-si"žion), *. nesumany-
Inculpation (in-kSl-pe'ši6n), s. kaltini-
mas (k daryti); stoka pasiržimo;
mas; apkaltinimas; barimas. abejojimas; sviravimas.
Inculpatory (in-kol'pa-to-ri), adj. peikia-
Indecisive (in-di-sai'siv), adj. nenuspr-
mas; kaltinamas. stas; neišrištas; neišrišs; nesuma-
k daryti;
||

Incumbency (in-kom'ben-si), s. gulji- ns sviruojs; abejojs:

mas ant ko; sunkenybe; našta:||
abejingas. | — ly, adv. neišrištai; |
prideryste; priederme; | valdymas; abejingai; abejodams. | —ness, ».
uredyste. buvimas neišrištu, nenusprstu; sto-
Incumbent (in-kom'bent), adj. guls; už- ka pasiržimo; nesumanymas; abe-
guls ant; spaudžias; uždtas (ant. jojimas; abejingumas.
ko kaipo priederme, e<c.);prideringas. Indeclinable (in-di-klain'ii-b'l), adi
| — ,kurs užima koki viet;
s. tas, gram, nelinksniuojamas. ||
— , x. ue-
kurs naudojasi užlaikymu. linksniuojamas žodis.
Incumber (in-kom'bor), = Encum-
v. a. Indecorous (in-di-ko'ros w-in-d§k'o-r6s),
ber. adj. nepatogus; negražus; nemanda-
Incumbrance (in-kom'brens), = En- ». gus; nepritinks. — ly, ade. negra-
||

cumbrance. žiai; nepatogiai. I —ness, ». nepato-

Incur (in-kor'), v. a. užsitraukti ant sa- gumas; nepadorumas.
ves; užsipelnyti. Indecorum (in-di-ko'rom), ». nepatogu-
Incurability ( i n-k j Qr-a-bil ' i-ti), *. neiš- mas: nemandagus pasielgimas; ne-
gydomumas. padorumas.
 .

Indeed 347 Index

Indeed (in-dyd'), Ctdt. i-iikro: Uteisy- mas: atleidimas; dovanojimas: am-

bes. nestija; atlyginimas (už pragaišt);
Indefatigability (in-di-fat-i-ga-bil'i-tii. •«. atpild.
nenuoalsumas. Indent (in-de>.f), '•.'/. ramtyti: karbuo-
Indefatigable (in-di-fat'i-gii-b'l), adj. ne- ti;iškarbuoti: išrinioti: užkirsti. |
nualsinamas; nenuoalsus. — ness. ||
karbuotis; vingiuotis; | lygtis:
*•.//.

». nenuoalsumas. Indefatigably. ads.

| dertis. | — *. ramtis; rintis; kar-
,

nenuoalsiai bas: kirtimas; užkirtimas.

Indefeasibility (in-di-fy-zi-bii'i-ti), $. ne- Indentation (in-d6n-te'šion), $. ramty-
pažeidžiamumas: nepajudina m u - mas; karbavimas; ramtis: rintis:
mas; neatmainomumas. karbas: kirtimas.
Indefeasible (in-di-fy'zi-b'l). adj. nepa- Indenture (in-den'tjur), ramtis: rintis:
.y.

žeidžiamas; nepajudinamas: aest- kirtimas: sulygintas; suderjimas:

mainomas; neatimamas: nepanai- kontraktas. | —
r. n. ramtyti; kar-
,

kinamas; neužginijamas. buoti: | atiduoti mokslan pa<ral

Indefectibility(in-di-fekt-i-bil'i-ti). •«. ne kontrakt. | r. n. karbuotis: vingiuo-
kliaudingumas: negendamumas: ne- tis.

pragaišti ng u m as. Independence (in-di-pend'ens), s. nepri-

Indefectible (in-di-fekt'i-b'l). adj. ne- klausymas: neprigulmyste; savisto-
kliaudingas; negendamas: nepra- vyste.
gaištingas. Independent (in-di-pend'ent), adj. ne-
Indefensibility (in-di-fen-si-bil'i-ti), .*. priklauss; nepriklausomas: nepri-
buvimas negalimu apginti, išteisin- gulmingas; savistovus. — ly, adv. |

neapginamumas.
ti; nepriklausomai neprigulm ingai
: ;

Indefensible (in-di-fen'si-b'l), adj. neap- savistoviai".

ginamas: neišteisinamas. Indescribable (in-di-skraib'ii-b'l), adj.
neap-
Indefinable (in-di-fain'ii-b'l), adj. neaprašomas. 9 Indescribably, adi.
sklembiamas; neapibriežiamas: ne- neaprašomai.
išreiškinamas; neišaiškinamas: ne- Indestructibility (in-di-strok-ti-bil'i-ti),
aprašomas. *. nesunaikinamumas.
Indefinite (in-dT i-nit),
adj. neap- Indestructible (in-di-strok'ti-b'l), adj.

sklembtas; neaprybotas; neiireiš- nišnaikinamas; nesunaikinamas: ne-

kintas; nereiškus; neaiškus. — ly, suardomas; nesupustijimas. —ness, |

adv. neapsklembtai: neaiškiai.

||

|
». =
Indestructibility.
neapsklembtumas: neaiš- Indeterminable (in-di-tor'mi-nii-b'l), adj.
—ness, s.

kumas. neapsklembiamas; neapsprendžia-

mas; neužbaigiamas.
Indelibility (in-del-i-bil'i-ti), g. nišdildo-
Indeterminate (iu-di-tor'mi-net), adj.
mumas.
neapsklembtas; neapsprstas; neuž-
adj. nišdildo-
Indelible (in-del'i-b'l),
baigtas: netikras; abejingas. | ly, —
mas; neištrinamas. | Indelibly, adm.
adr. neapsklembtai; be tikro ap-
nišdildomai.
sprendimo; abejingai; neaiškiai. |
Indelicacy (in-dšl'i-ka-si), . nedelikat-
—ness,s. stoka apsprendimo, pasir-
numas; šiurkštumas.
žimo; abejingumas.
Indelicate (in-deTi-ket), adj. nedelikat- (in-di-tor-mi-ne'šion),
Indetermination
nas: stambus; šiurkštus: nepatogus. $. nepasiržimas; nesumanymas; abe-
|
— ly, adv. nedelikatnai: šiurkšiai. jojimas.
Indemnification (in-d6m-ni-fi-ke'šion), s. Index (in'dks), s. [pi. indexes ir in-
apsaugojimas; atlyginimas (vi pra- dices], rodyklas; rodykla; anat.
gaišt); atpildymas. smilius; mat/t. rodyklis; eksponen-
Indemnify (in-d6m'ni-fai), v.a. apsau- tas. —
expurgatorius; prohibito- —
goti (nuo pragaišti?*, n m pateidimo) ;
rius,surašs knyg, Romos-katali-
atlyginti (ui pragaišt). kiškos kurijos uždraust katali-
Indemnity (in-dšm'ni-ti), *. apsaugoji- kams skaityti.
 India 348 Indispensable

India (in'di-ii), *. Indija. — ink, t. chi- Indigested (in-di-dž6st'd), adj. nesuvi-

niški juodylai. — rubber, 0. kauu- rintas; nesužlebiotas; f betvarkus:
kas. netvarkingas: med. nepritvinkes
||

Indiaman (in'di-ii-man), s. indiškas pir- (sak. apie skaudul).

klybos laivas. Indigestible (in-di-džst'i-b'l), adj. ne-
Indian (in'di-en), adj. indiškas: indijo- suvirinamas: nesužlebiojamas.
niškas. H
— , «. indijonas. | — corn, Indigestion (in-di-džes'ion), .<.. skilvio
s. maišas; kukurzas. nemalimas, nežlebiojimas, neviri-
Indicant (in'di-kent), adj. pa-, nurods: nimas.
nurodomas. Indignant (in-dig'nent), adj. piktas: už-,
Indicate (in'di-ket), r.a. pa-, nurodyti. supyks: rstybe parjs; ap-
Indication (in-di-ke'šin), §. pa-, nuro- maud puols; apmaudingas. ||
— ly,
dymas; ženklas. adv. su apmaud; piktai.
Indicative (in-dik'a-tiv), adj. pa-, nuro- Indignation (in-dig-ne'šion), s. apmau-
dys;nurodomas: reiškiamas.— mood, d; rstybe; didelis pasipiktinimas.
{gram.) reiškiamasis sakymas. — ly, | Indignity (in-dig'ni-ti). s. išniekinimas:
adv. pa-, nurodaniai: nurodomai; apšmeiža; žeidimas.
reiškiamai. Indigo (in'di-go), s. mlis; indija (da-
Indicator (in'di-ke-tor,) s. pa-, nurody- žas).
toj as. Indirect (in-di-rekf), adj. nestaias; ne-
Indicatory (in'di-ka-to-ri), adj. parodas; tiesioginis. |]
— ly, adc. netiesiog; ne-
ženklins; reiškias; nurodomas; reiš- staiai; apylankoms, — ness, *. ne- fl

kiamas. tiesumas; užuolankumas;^ff. netei-

Indices (in'di-syz), s. pi. nuo Index. sumas; nepadorumas.
Indict (in-daif), r.a. sksti: apsksti. & užuolan-
Indirection (in-di-rek'šion),
Indictee (in-dai-ty'j, s. apskstasis: ka; apylanka; neteisus, nepadorus
skundžiamasis. pasielgimas.
Indicter, Indictor (in-dait'or), skun- .*. Indiscernible (in-diz-z6rn'i-b'l\ adj. ne-
djas; skundikas. žirimas; neatskiriamas; nežymus.
Indiction (in-dik'šion), s. indiktas; pen- Indiscreet (in-dis-kryt'), adj. neprotin-
kiolikmetis. gas; nišmintingas; neapmislytas:
Indictment (in-dait'ment), s. apskundi- neatsargus; paikas. J — ly, adv. niš-
mas. Bill of — , skundžiamasis (ar mintingai: be apsimislijimo.
apskundimo) aktas. Indiscrete (in-dis-kryf), adj. neatskir-
Indifference (in-dif for-ens), s. beskirtiš- tas; išvien susijungs: vienodas.
kumas; abejutiškumas; šaltumas: Indiscretion (in-dis-kre"šion), *. nepro-
bepusyste. tingumas; nišmintingumas: nepado-
Indifferent (in-dif f 6r-ent), adj. beskir- rus pasielgimas; prasikalbejimas:
tiškas; nieko sau iš to nedars; abe- nemokjimas liežuvio valdyti.
jutiškas; šaltas; bepusiškas: ne ypa- Indiscriminate (in-dis-krim'i-net) adj.
tingai geras, ne blogas; vidutiniš- nieku nesiskirtas; nieko neskiris:
kas. | — ly, adr. beskirtiškai; abeju- nedars jokio skirtumo: sumaišytas:
tiškai; bepusiškai. neaiškus. | — ly, adv. be skirtumo;
Indigence (in'di-džens), s. neturtas; neaiškiai.
skurdas. Indiscrimination (in-dis-krim-i-ne'šion),
Indigene (in'di-džyn), s. iabuvis. nieko neskyrimas; nedarymas jo-
.*.

Indigenous (in-didž'i-nos), adj. ianyk- kio skirtumo; bešalyste.

štis; vietinis; prigimtinis; prigim- Indispensability (in-dis-pn-sa-bil'i-ti), s.

tas. btinas reikalingumas; btinas rei-

Indigent (in'di-džent), adj. neturtingas; kalas.

vargingas; biednas; skurdus; skur- Indispensable (in-dis-pen'sii-b*l), adj.
dingas. | —Vi, adr. vargingai: skur- btinai reikalingas; neapseinamas.
džiai. ||
—neSS, S. = iNDTSIM'.N-AniI.ITY. I
 Indispensably 34U Inducible

Indispensably, (in-dis-pen'sa-bli), adv. Indocible (in-dos'i-b'l), adj. nesupratin-

btinai reikalinga: neapseinamai. gas; sunkus išmokinti, išlavinti: ne-
Indispose (in-dis-pz p.a. padaryti
>. mokslus. | —ness, s. = Ixdocibil-
negabiu, netinkamu: atkreipti ITY.
nuo ko; atitraukti: atgrasinti: atim- Indocile Un-dos'il ir -do'sil), adj. ne-
ti nor; daryti truput negalingu,' mokslus; nepaklusnus: nepalankus.
sergaliuojaniu. To be d. truput — Indocility (in-do-sil'i-ti), ft. nemoklu-
sergaliuoti. mas; nepaklusnumas; nepalanku-
Indisposition (in-dis-po-zi"Ši6n), *. sto- mas.
ka palinkimo, noro: pasibodejimas: Indoctrinate(in-dok'tri-net), r. a. mokin-
atgrisimas: nesveikata;
j|
negale: ti: supažindyti su mokslo principais.
sergaliavimas. Indoctrination (in-dok-tri-ue'šion), *.

Indisputable(in-dis'pju-ta-b'l), adj. apie mokinimas.

k negali but gin; neginijamas: Indolence (in'do-lens), s. vangumas:
neužginijamas, —ness,*. buvimas
j
tiinrumas: rambumas; neveiklumas.
neužginijamu: nusidavimas u /gin- Indolent (in'do-lent), adj. vangus: ram-
yti, Indisputably, adv. neginija-
i. bus; nieko neveikis: neveiklus: ne-
mai; neužginijamai. rpestingas; | mažai skaudas: ne-
Indissolubility (in-dis-so-lju-bil'i-ti), t. skaudus. [ — ly, adr. nieko neveik-
nesutarpinamumas: netarpumas: |
dams; nerpestingai; | be skaudji-
nesuardomumas: tvirtumas. mo.
Indissoluble (in-dis'so-lju-b'l), adj. ne- Indomitable (in-dom'i-ta-b'l), adj. nesu-
sutarpinamas: | nesuardomas: tvir- valdomas.
tas. |
— ness, t. = Inuissollbilii v. Indoor (in'dor), amt. ess viduje: vi-
Indistinct (in-dis-tinkf), adj. neaiškus. daus; kambarinis: naminis.
| -ly, adc. neaiškiai. J —ness, #. ne- Indorse (in-dors'). p.a. padti paraš
aiškumas. ant antros puses perduodamojo ki-
Indistinction (in-dis-tink'šion), $. neaiš- tam vekselio, kvitos, etc.; patikrin-
kumas; stoka skirtumo. ti: patvirtinti: paremti.

Indite (in-dait'), v. a. n. rašyti: sustatyti: Indorsee (in-dor-sy"), i. ypata, ant ku-

ant rašto išdti; diktuoti. riosvardo padaryta perduodamoji
Inditement (in-dait 'ment), s. raštas: su-
kvit, vekselis, ete.
statymas, sutaisymas {vokalo): dik- Indorsement (in-dors'ment), *. parašas
tantas. ant antros puses perduodamojo vek-
Individual (in-di-vid'ju-el), adj. Atski- selio, kvitos, etc. ; patvirtinimas:
ras: pavienis; ypatinis; individuališ- patikrinimas; parmimas.
kas. | , —c. ypata: individuumas: Indubious <in-dj'bi-6s), adj. neabejo-
atskiras daigtas. — ly, jamas: tikras: neabejojs.
|pavie- adr.
Indubitable (in-dj'bi-ta-bl), adj. ne-
niai: atskirai: individuališkai.
Individualism
abejojamas: neabejotinas: tikras;
(in-di-vid'ju-el-iz'm). $.
individualizmas. neužginamas: aiškus. —ness,*. bu- ||

Individuality (in-di-vid-ju-al'i-ti), *. in-

vimas neabejojamu; tikrumas; aiš-
dividuališkumas; ypatiškumas. kumas. J
Indubitably, adr. neabejo-
Individualize
jamai; be abejones: tikrai.
(in-di-vid'ju-el-aiz), c. a.
individualizuoti. Induce (in-djs'), v. a. patraukti prk
Indivisibility (in-di-viz-i-bil'i-ti),
ko; pamasinti; prikalbinti; prigun-
*. ne-
dalomumas. dyti; priversti; | gimdyti; duoti
priežast; padaryti; | daryti išvedi-,
Indivisible (in-di-viz'i-b'l),
jamas: nepadalomas.
Indivisibility.
|
adj. nedali-
—ness,*. = m iš išgali;
Inducement (in-djs'ment),
išvesti.
| Indivisibly, adv. *. pamasi-
nedalomai; nepadalomai. nimas: paakinimas; pagundymas:
Indocibility (in-dos-i-bil'i-ti),
#. nesupra- pagunda.
tingumas; nesidavimas mokinimui: Inducible (in-dj'si-b'l), adj.
prigundo-
neišlavinamumas: nemokslumas. mas: padaromas: išvedamas.
 ,

Induct 35(1 Inelaborate

Induct (in-d6kf), v. a. vesti; vesdinti; Industrious (in-dos'tri-os), adj. darbštus;

paskirti (ant urdo); pastatyti. stropus; rpestingas, fl
— ly, adc.
Inductile (in-dok'til), netsus: ne- adj. darbšiai.
siduodas tsti; netamprus. Industry (in'dos-tri), s. darbštumas: |

Inductility(in-dok-til'i-ti), s. netsumas: išdarbyste; pramone.

netamprumas. Indwell (in'duel), v.a.n. tvyloti kuriu;
Induction (in-dok'šion), s. vedimas; gyventi, rastis viduj; sigyventi.
žengimas; ženga; pradžia; philos.: Indweller (in'duel-6r), s. gyventojas.
indukcija; išvedimas visuotin id- Indwelling (in'duel-ing), s. tvylojimas
j nuo išgali; phys.: perdavimas kame; gyvenimas viduj; buvimas
elektros vieno elektrizuoto ki- kno dšioj, širdyj. D — adj. viduj ess, ,

tam be tiesioginio susidrimo. j tvylas, gyvuojs, besirands.

Inductive (in-dok'tiv), adj. veds prie Inebriant (in-y'bri-ent), adj. apgirds;
ko;gunds: traukis; veds nuo | svaigins, — s. apgirds (ar svai-
fl
,

išgali prie visuotino; indukty vis- gins) vaistas.

kas. ||
— ly, adv. induktyviškai. Inebriate(in-y'bri-et), v. a. apgirdyti
Inductor (in-dokt'6r), $. vedejas; sta- (svaiginaniais gerymais); apkvaitin-
tytojas ( urd, etc.); elektr. in- fl
ti, fl
—
adj. pasigers: girtas; ap-
,

duktorius. kvaits. ||
— , s. girtuoklis.
Indue (in-dj'), v. a. apvilkti: aprdyti; Inebriation, Inebriety (in-i-bri-e'šion,
aprpinti; apteikti; apdovanoti. -brai'i-ti), s. pasigrimas; girtybe;
Indulge (in-doldž'), v. a. duoti vali, pa- apkvaitimas.
tuk; pataikauti; daug pavelyti; le- Inedited (in-ed'it-Sd), adj. neišleistas:
pinti; tenkinti: ganedinti (uksigeidi- neatspaudintas.
mams); nevaldyti. To one's self — Ineffable (in-ef'fa-b'l), adj. nišpasako-
with (in), pavelyti sau k; atsiduoti mas; neapsakomas. ||
Ineffably, adc
kam. v.n. atsiduoti kam; pasively-
fl
neapsakomai. .

ti sau; nesivaldyti; leistis; pasileisti Ineffaceable (in-ef-fes'a-b'l), adj. nišdil-

[k. domas; neištrinamas.
Indulgence (in-d6Tdžens), *. davimas Ineffective, Ineffectual (in-ef-f6kt'iv,
valios,patukos; pataikavimas; pa- -fšk'tju-el), adj. nepadars (ar neiš-
tuk: tenkinimas; ganedijimas (no- duods) reikalaujamos veikmes, rei-
rams, užsimanymams); atsidavimas kalaujamos pasekmes; veltas; ne-
kam; \ indulgencija: atlaidas. naudingas; bergždžias; bepasekmin-
Indulgent (in-dol'džent), adj. patuk gas. — ly, adv. veltai: be pasekmes:
fl

(ar valia) duods; pataikaujs; nu- be naudos.

laidus; pakantrus; malonus. \ — ly, adj. ne-
Inefficacious (in-f-ri-ke'šios),
adv. patuk duodams: nulaidžiai;
veikis; neveikmingas; nepadars
pakantriai; meiliai; švelniai.
reikalingos veikmes: nepasek min-
Induli, Indulto(in-dSlf, -dol'to), *. pri-
gas; nepajiegis; silpnas, — ly, adv. fl

vol§; pavelijimas (popiežiaus duotas).

nepasek mingai; veltai. — ness. * ||

Indurate (in'dju-ret), adj. supentejs;

sukietjs; kietas; užkietjs. | — = Inefficacy.
Inefficacy (in-eTfi-ka-si), s. neveikmin-
u. kietu (pa)daryti; užkietinti; ne-
r.
gumas; neveiklumas; nepajiegu-
jausliu (pa)daryti; atbukinti. r. n.
mas; nepasek m ingumas; veltumas.
||

kietu darytis, tapti; kieteti; sukie-

Inefficiency (in-ef-fi"šen-si), s.= Ineffi-
teti; supenteti.
Induration (in-dju-re'ši6n), *. užkietini- cacy.
Inefficient (in-ef-ft"šent), adj. neveik-
mas; sukietejimas; užkietjimas;
supentejimas; kietumas. mingas; neveiklus; nepasek m ingas:
Industrial (in-d6s'tri-el), adj. pramoni- nenaudingas; nenuojiegus; silpnas.
nis: pramoniškas; pramones {s.geh.)\ Inelaborate (in-i-lšib'o-ret), adj. neap-
išdarbystes (». gen ).
dirbtas; neaptašytas; šiurkštus.
 Inelegance 351 Inextricable

Inelegance, Inelegancy (in-Ti-gens, Inexcusable (in-ks-kj/.'ii-b'l >. ttd. ne-

--i:en-si), a nedailumas: stoka ele- dovanotinas: ništeisinamas. Inex- ij

gancijos. cusably, adr. nedovanotinai: neištei-

Inelegant (in-el'i-irent). adj. nedailus: sinamai.
nedegant iškas. | — ly, adv. nedai- Inexhaustible un-i.r z-<~>st'i-b'l). adj. ne-
liai: be jokio skonio: neeleirantiš- miamas.
kai. Inexistence (in-gz-ist'ens), a nebuvi-
Ineligibility (in-d-i-d/.i-bil'i-th, a netu- mas: nebtybe.
rjimas ties ar ypatybi reikalin- (in-egz-ist'ent), adj. ness:
Inexistent |)

gu,tam, idant tapti išrinktu {ant gyvuojs, besirands katae: gimtas.

urdo); buvimas neatsakomu išrin- Inexorability (in-eks-o-ra-bil'i-ti). *. ne-
kimui. permaldaujamumas.
Ineligible (in-šl'i-dži-bl), adj. neturs Inexorable (in-ks'o-rii-b'l), adj. neper-
ties ar ypatybi tam.reikalingi] maldaujamas. | —ness, *. = Inex-
idant tapti išrinktu (ami undo): ne- orability. I
Inexorably, adv. neper-
išrenkamas: neparankus: negeisti- maldaujamai; be pasigailjimo: be
nas. susimylejimo.
Ineloquent (in-el'o-kuent), adj. niškal- Inexpedience, Inexpediency (in-eks-py'di-
bus. ens, -en-sh, a neatsakymas tikslui:
Includible (in-i-ljd'i-b'h. adj. nišven- neatsakomumas: nepritikimas; ne-
giamas. prideri ogu mas; nepageidautinumas.
neatsaks: neatsa-
Inept (in-ept'i. adj. Inexpedient(in-eks-py'di-ent), adj. neat-
komas; netinkamas: kvailas: pai- saks tikslui: neatsakomas: netinka-
ku. | — ly, adr. neatsakomai: pai- mas: nepritinkamas: nepageidauja-
kai. I —ness, a =
Ineptitude. mas: negeistinas: nenaudingas.
Ineptitude (in-pt'i-tjd), adj. neatsa- Inexperience (in-eks-py'ri-ens), s. nepa-
komumas: netikimas: negebsnumas; tyrimas: stoka patyrimo; stoka pa-
| paikybe. žinties.
Inequality (in-i-kuol'i-ti). a nelygumas: Inexperienced (in-eks-py'ri-enst), adj.
nelygybe; skirtumas. nepatyrs; neišsilavins: nežins:
Inequitable (in-k'ui-tii-b'l), adj. netei- negabus.
singas; neteisus. Inexpiable (in-6ks'pi-a-b'l), adj. negali-
Inequity (in-k'ui-ti), v. neteisybe: ne- mas atiteisti, atpirkti: neišperka-
teisingumas. mas; nedovanotinas.
Inerrable (in-er'ra-b'l), adj. neklystas: Inexplicability (in-ks-pli-ka-bil'i-ti). a
neklaidus; neklaidingas. J
—ness, v. neišaiškinanti urnas.
neklaidumas: neklaidingumas. U
In- Inexplicable (in-eks'pli-ka-b*l), adj. ne-
errably, adv. neklaidingai. išaiškinamas. | —ness, s. = Ixex-
Inert (in-orf), adj. neveiklus: sunkus: plicability Inexplicably, adv. ne-
|

nerangus. | -ly, adv. neveikliai; ne- išaiškinamai.

rangiai. | -ness, a neveiklumas: Inexplicit (in-ks-plis'it). adj. nesupran-
nerangumas. tamas; neaiškus.
Inertia (in-or'Ši-ii), s. phys. inercija: | Inexpressible (in-6ks-prs'i-b'l), adj. ne-
neveikme. išreiškiamas; neapsakomas.
Inestimable (in-es'ti-rna-b'l), adj. neapi-
Inexpressive (in-eks-pres'iv), adj. ne-
prekiuojamas. | Inestimably, adv. ne-
reiškus; be reikšmes.
apiprekiuojamai.
Inevitable (in-ev'i-ta-b'l), Inextinguishable (in-eks-tin'gurš-ti-b*l
adj. nišven- /.

giamas; turs tikrai vykti. —ness.

adj. neužgesinamas: neužgesomas:
J

x. nišvengiamumas. neišnaikinamas.
||
Inevitably, ode.
nišvengiamai; tikrai. Inextirpable (in-eks-tor'pii-b'l), adj. ne-
Inexact (in-egz-akf), adj. nevisiškai išnaikinamas.
toksjau; netikras: nepilni n?as. n •• Inextricable (in-eks'tri-ka-b'l), adj. ne-
rpestingas. išpainiojamas: neišrišamas.
 Ineye 352 Infirmity

Ineye (in-ai'), v. a. iepyti {med). Inferior (in-fy'ri-6r), adj. žomosnis.

Infallibility (in-fal-li-bil'i-ti), s. neklai- mažesnis; menkesnis; silpnesnis;
dingumas; neriklumas; tikrumas. niekesnis.
Infallible (in-fal'li-b'l), adj. neklaidin- Inferiority (in-fy-ri-6r'i-ti), s. buvimas
gas; neriklus; neapsirinks; neabe- žemesniu, menkesniu, niekesniu;
jotinas; tikras. ness, s. Infal- ||
— = žemesnis laipsnis; žemesne (ar men-
libility. ||
Infallibly, adv. neklaidin- kesne) verte.
gai; be apsirikimo; be abejones; tik- Infernal (in-for'nel), adj. pekliškas;
rai. pragariškas. ||
— ly, adv. pragariškai.
Infamous (in'fa-mos), adj. begedingas; Inferrible (in-for'ri-b'l), adj. = Infer-
begdiškas; biaurus. — ly, adv. be- ||
able.
gdiškai; biauriai. Infertile (in-for'til), adj. nevaisingas;
Infamy (in'fa-mi), s. negoda; geda; be- nenašus; nederlingas. ||
— ly, adv. ne-
gdyste. vaisingai.
Infancy (in'fen-si), s. kdikyste; vaiky- Infertility (in-for-til'i-ti), s. nevaisingu-
"ste. mas; nederlingumas; nenašumas;
Infant (in' f ent), s. kdikis; vaikas; ne- bergždumas.
metis. J
— , adj. kdikiškas. Infest (in-fesf), v. a. didžiu skaiiumi
Infanticide (in-fiin'ti-said), s. vaikžudy- užpuldinti; apssti; užpildyti; už-
ste; ||
vaikžudys. tvenkti; ramumo neduoti; varginti:
Infantile, Infantine (in'fen-tail, -tain, kankinti.
teipgi: -til, -tin), adj. kdikiškas; Infestation (in-fes-te'šion), e. užpuldin-
kdikystes (s. gen.). jimas; varginimas.
Infantry (in'fen-tri), a. mil. infanterija; Infidel (in'fi-dl), adj. &s. netiks; ne-
psioji kariauna; pstininkai. tiklis; netikys; laisvamanis.
Infatuate (in-fat'ju-et), r. a. sukvailinti; Infidelity (in-fl-del'i-ti), s. netikjimas:
galv {ar prot) susukti; prot atim- netikyste; laisvamanyste; ||
neteisu-
ti. mas; ništikimumas; prigavingumas.
s. sukvai-
Infatuation (in-fat-ju-e'ši6n), Infiltrate (in-nTtor, -tret),
Infilter, r. n.

linimas; pakvailimas; proto neteki- sunktis; prasisunkti.

mas; apjakimas. Infiltration (in-fil-tre'šion), s. prasisun-
Infect (in-fškf), v. a. užkrsti; užter- kimas.
šti ; užnuodyti. Infinite (in'fl-nit), adj. begalinis. |
— ly,
Infection užkrtimas;
(in-fek'šion), s. adv. begalo. ||
— ness, s. begale; be-
užnuodijimas; užsikrtimas: limpa- galybe; begališkumas.
moji liga. Infinitesimal (in-fln-i-tSs'i-mel), adj. be-
Infectious (in-fek'šios), adj. limps; galo mažas.
limpamas; užkreiamas. — ly, adv. ||
(in-fin'i-tiv), adj. neaprybo-
Infinitive
limpaniai; limpamai. — ness, s. |
neapsklembtas. —mood, (gram.)
tas;
buvimas limpamu, užkreiamu. nereiškiamasis sakymas. —,s.gram. ||

Infecundity (in-fi-kon'di-ti), s. nevaisin-

nereiškiamasis sakymas.
gumas; bergždumas.
Infinitude (in-fin'i-tjd), h. begalybe;
Infelicitous (in-fi-lis'i-tos), adj. nelai-
begališkumas.
mingas.
Infinity (in-fin'i-ti), s. begalybe; bega-
Infelicity (in-fi-lis'i-ti), s. nelaime; ne-
palaima. liškumas; begalinis skaiius.
Infer (in-for'), v. a. išvedžioti; išvesti; Infirm (in-form'), adj. nedrtas; netvir-
išvedimus daryti. tas; silpnas; negalingas. ||
— ly, adv.
Inferable (in-for'a-b'l), adj. galimas iš-
netvirtai. || —ness, s. = Infirmity.
vesti; išvedamas. Infirmary (in-form'ii-ri), s. negaletuve:
Inference (in'for-ens), s. išvedimas. ligonbutis.
Inferential (in-for-n'šel), adj. išvesti- Infirmity (in-form'i-ti), s. netvirtumas;
nis: išvestas. negale; silpnumas.
 ,

Infix ."{•V! Infrugal

Infix (in-fiks), r.a. ki

besti smeig-
~-t i : : Influencen'flju-ensi. $.
i tekm. | —
ti; terpti: sprausti; kalti; taisyti: ra. tekme (pa daryti: tekme veik-
tverti. ti, veikti ant ko; valdyti, vesti, (pa)-
Inflame (in-tiem'), r. a. uždegti. | r. n. traukti, stumti, pastmti k savo
užsidegti. tekme: paakinti: pagundyti.
Inflamer (in-flem'or), *. uždegjas. Influential (in-flju-en'šel), adj. tekmin-
(in-flam-ma-bUi-th,
Inflammability .«. gas. |
— ly, adr. tekmingai; per tek-
buvimas greitai uždegamu: veiku- m.
mas užsideirti: dtumas. Influenza (in-flju-en'zii), .*. med. influ-
Inflammable (in-fliim'mii-b'l). adj, grei- enca; gripas: sloga.
tai uždegamas: irreitai užsidegs; Influx (in'Hoks), f. plaukimas: bgi-
degus, j
— ness, i. = IxKi.AMMAr.n.- mas; pripludimas: pasidauginimas:
ITY. [gabenimas {duteHam tka&thijt).
Inflammation (in-flam-me'šioni. .». užde- Infold (in-fold'), r. a. vynioti: apvynio-
gimas; užsidegimas. ti: apsiausti: apsupti: apkabinti:
Inflammatory (in-niim'ma-to-ri), adj. apglebti.
uždegs; sukurstas: sugundas; mai- Inform (in-form'). t.a. gaivinti: suteik-
Štiškas: maištingas. ti gyvyb, form: | pasakyti; pra-
Inflate (in-nV i, v. a. išpusti. | r. n. p- nešti: žini suteikti: supažindyti:
stis: išsipsti; pasipsti. | — , —d. mokinti. To —
aga&ntt, persergti
adj. išpustas: išsipts: pasipts. prieš k; susksti.
Inflation (in-rie'šion), s. išptimas: išsi- Informal (in-form'el), adj. nesulystam
ptimas; pasiputimas; putnumas. tikros formosar taisyklas darytas,
Inflect (in-flkt'), r. a. lenkti: lankstyti: iškryps nuo paprast taisykl; ne-
gram, linksniuoti {daifftvard); san- formiškas: neformališkas; becere-
jungoti (veikxiiiaiodi). moniškas.
Inflection (in-flšk'šion), s. lenkimas: Informality (in-for-mal'i-ti), s. neužlai-
palenkimas; lankstymas: gram. |
kymas tam tikros formos: neformiš-
linksniavimas; sanjungojimas. kumas, neformališkumas.
Inflective (in-flek'tiv), adj. lankus: lank- Informant (in-form'ent), t. pranešjas:
stomas; linksniuojamas: sanjungo- nurodytojas.
jamas. Information (in-for-me'šion), s. praneši-
Inflexibility (in-flks-i-bili-ti). », nelan- mas: nurodymas: supažindymas:
kumas; nepalankumas. gytos žinios, pažintys: danešimas;
Inflexible(in-nks'i-b 1), adj. nelankus; skundas.
nelinksts; nepalankus; nepajudi- Informer (in-form'6r), *. pranešjas; nu-
namas. \ —neSS, f. =
INFLEXIBILITY. rodytojas; danešikas: suskundejas.
j Inflexibly, adv. nelankiai: nepalen- Infraction (in-frak'šion), ». laužymas:
kiamai; nepalankiai: nepajudina- neužlaikymas.
mai; tvirtai. Infractor (in-friikt 'or), *. laužj-tojas.
Inflexion (in-flek'šion), ». = Ixflec- Infrangible (in-fran'dži-b'l), adj. nesu-
tiox. laužomas.
Inflict (in-flikt'). r. a. užgauti; užduoti: Infrequence, Infrequency (in-fry'kuens,
uždti; palytti. — blows, mu- To
-kuen-si), *. retumas.
šti;plakti; pliekti. — a wound, To Infrequent (in-fry'kuenn, adj. retas; ne-

To — — ly,
padaryti žaizd: sužeisti. tankiai (»//• retai) pasitaiks. |
adr. netankiai: retai.
punishment, uždti bausme.
Infringe (in-frindž"). r.a.n. laužyti: per-
*. užgavimas:
Infliction (in-tiik'šion),
žengti; nepildyti.
uždavimas: uždjimas; palytjimas: Infringer (in-frin'džor), *. laužytojas:
bausme: kanios. nepildytojas; peržengejas (tie*,
Inflorescence (in-fio-res'sens), s. žied etc. ).

sukrovimas, susikrovimas; žydji- Infrugal (in-fr'gel), adj. netaupus; ne-

mas. spulus.
 ,

Infucate 354 Inharmonious

Infucate (in'fju-ket), v.a. teplioti; mo- Ingot (in'got), s. Lietas metalo stukis;
zoti. štanga.
Infula (in'fju-la), s. infula. Ingraft (in-griift'), r. a. iepyti; iepyt i.

Infumate (in'f ju-met), v. a. rkyti; džio- Ingraftment (in-gritft'ment), s. iepiji-

vinti (durnuose). mas; iepas.
Infumation(in-fju-me'šion), t, rkymas: Ingrain (in'gren),adj. vilnomis dažy-
džiovinimas. tas;kiaurai dažytas. carpet, sto- ||
—
Infuriate (in-fj'ri-et), r. a. erzinti; ras dvigubas kauras. | —,v.a. vil-
pykdyti; siutinti; pasiutim at- nomis dažyti; primirkyti: giliai
||

vesti. I
— , adj. baisiai pyks; siu- skverbti; skiepyti.
ts; niršs. Ingrate (in'gret), s. nedkingas žmogus.
Infuse (in-fjz'), v. a. pilti'; užpilti: Ingrateful(in-gret'ful), adj.nedkingas.
pilti; ||
suteikti; priduoti; kvpti; Ingratiate (in-gre'ši-et), gyti kam r. a.

pripildyti; | -, ap-, pamerkti. keno malone, meile. To one'* —

Infusibility (in-fj-zi-bil'i-ti), «. nesu- self with, sigauti keno malonen: gyt i

tarpinamumas; netarpumas. sau keno prilankum.

Infusible (in-fj'zi-b'l), adj. nesutarpi- Ingratitude (in-grat'i-tjd), a. nedkin-
namas; netirpsts; netarpus. gumas.
Infusion (in-fj'žion), s. pylimas; lie- Ingredient (in-gry'di-ent), #. sudtine
jimas, užpylimas; nuosunka; iš- ||
dalis; sudtinis; priprova.
sunka; |
kvpimas; pripildymas. Ingress (in'grs), s. jimas; žengimas:
Infusoria (in-fju-so'ri-a), h. pi. infuzori- prijimas.
jos. Ingression (in-grš'šion), s. jimas.
Infusorial (in-fju-so'ri-el), adj. infuzo- Inguinal (in'gui'-nel), adj. ariat, kirkš-
riškas. ninis.
Ingathering (in'giidA-or-ing) .s. jav (ar Ingulf (in-golf), r. a. ryti; praryti.
vaisi) valymas; piutis. Ingurgitate (in-gor'dži-tet), v. a. ryti.
Ingeminate (in-džem'i-net), v. a. atkar- Inhabit (in-hab'it), r. a. gyventi; apgy-
toti: antrinti. | , adj. atkartotas: — venti; užgyvendyti.
paantrintas. Inhabitable (in-hiib'i-tii-b'l), adj. gyve-
Ingemination (in-dž6m-i-ne'šion), *. at- namas.
kartojimas. Inhabitance, Inhabitancy (in-hiib'it-ens,
Ingenerate (in-dž6n'6r-et), v. a. užvai- -en-si), s. gyvenimas; gyvenimo vie-
sinti; pagimdyti; pagaminti. | — ta.
adj. užvaisintas; gimtas. Inhabitant (in-hab'it-ent), s. gyventojas.
Ingeneration(iu-džn-or-e'šion), v. už- Inhabitation (in-hiib-it-e'šion), s. gyve-
vaisinimas; gimdymas. nimas.
Ingenious (in-džyn'jos), adj. rasmingas; Inhabitativeness, Inhabitiveness (in-hiib'-
išmislus; sumanus; gabus; buklus. it-e-tiv-nes, -it-iv-nes), s. palinki-
|
— ly, adc. rasmingai; sumaniai; mas ant vietos gyventi; prisirišimas
gabiai; gudriai. 1 — ness, s. Inge- = prie savo gyvenamosios vietos.
nuity. (in-ha-le'šion), s. kvepavi-
inhalation
Ingenuity (in-dži-nju'i-ti), s. rasmingu- mas; traukimas su kvapu.
mas; išmislumas; sumanumas; ga- Inhale (in-hT), v. a. kvpuoti; kvpti;
bumas; sumislumas; buklumas. su kvapu traukti.
Ingenuous (in-džen'ju-6s), adj. nuošir- Inhaler (in-hel'or), s. kvepuotojas;
dus; atviros širdies; kiltas; prakil- garams
prietaisas etc. save kvepi i
;

nus; garbingos kilmes. ly, adv, ||

— kveptuvas.
nuoširdžiai; prakilniai. Inharmonic, Inharmonical (in-har-m6n'-
Inglorious (in-glo'ri-os), negarbin- adj. ik, -el), adj. nesutaris; neharmo-
gas; negarbus; begedingas; gdiš- niškas.
kas. — ly, adv. negarbiai; su negar-
||
Inharmonious (in-har-mo'ni-6s), adj. ne-
be; begdi ngai. | —ness, *. negarbe. sutaris: nesanlydus; neharmoniž-
 ,

Inharmony 353 Injury

kas; nesutinks. ode. nesuta- H

— ly, duodamas. | —ness, a = Inimita
rianiai. bility. I
lnimitably ode. ;
nepamegz-
inharmony (in-har'mo-ni), «. nesutari- domai.
mas; nesutikimas. Iniquitous (in-ik'ui-tos), adj. neteisin-
inhere (in-hyr'), v. n. gyvuoti, rastis gas; neteisus: nedoras. |
— ly, adr.
k'i/fu'; tvyloti kanu . neteisinsrai; nedorai.
Inherence, Inherency (in-hyr'ens. -en-si), Iniquity (in-ik'uT-t i), *. neteisingumas:
t, radimsi, vylojimas kanu
t ; {gim- neteisybe: nedorybe.
ta ypatybe. Initial (in-i'-'šel). adj. pradinis: pirmu-
Inherent (in-hyr'eni), adj. tvylas; gim- tinis. | —«. pradine (ar pirmutine)
,

tas. raide.
Inherit (in-hr'it). r. a. n. paveldti. Initiate (in-i"Ši-et),
r. a. pradSti; supa-
Inheritable (in-hr'it-ii-b'li. adj. pavel- žindyti su pradiniais (ar paprasiau-
dejamas. Inheritably, adv. per pavel- siais) principais: vesdinti: pašv-
•

djim. sti (ki paslapt*); šventinti. | —

Inheritance (in-hV it-ens). *. paveldji- adj. tf-«. pradtas: naujai priimtas,
mas; paveldejyste. pašvstas, šventintas.
Inheritor (in-hr'it-or), a paveldtojas; a primimas:
Initiation (in-i-ši-e'šion),
tevonis. vesdinimas: pašventimas; šventi-
Inheritress, Inheritrix (in-her'it-rs, nimas.
-riks), «/. paveldtoja; tevone. Initiative (in-i"ši-e-tiv), adj. pradinis:
Inhesion (in-hy'žion), s. = Ixhkkkxck. pradedamas: vesdinamas: šventi-
Inhibit (in-hib'it), r. a. (su)stabdyti: su- mo (•*. gen.). | — , *. pradžia: iniciati-
laikyti; uždrausti: užginti. va.
Inhibition (in-hi-bi "šion), a sulaiky- Initiatory (in-i"ši-ii-to-ri), adj. žengia-
mas; uždraudimas; drausme. mas; pradedamas: pradinis.
Inhibitory (in-hib'i-to-ri), adj. drau- Inject (in-džškf), r. a. leisti: šmirk-
džias; (už)draudžiamas. šti: irkšti.
Inhive (in-haiv'), r. a. avilin dti, (pa)- Injection (in-džk'šin), *. leidimas:
talpinti, suleisti. irškimas: šmirkštimas: šmirk- |

Inhospitable (in-hos'pi-ta-b*l), adj. ne- šiamas vaistas.

svetingas. |
— ness, a nesvetinjru- Injector (in-džkt'or), $. imirkštejas:
mas. Inhospitably, adv. nesvetingai | šmirkšle; irškyne.
|

Inhospitality (in-hos-pi-tal'i-ti),,a nesve- Injudicious (in-džju-di"Šios). adj. ne-

m
tingu as. protingas; nišmintiniras. |
— ly, adr.
Inhuman (in-hj'men), adj. nežmoniš- nišmintingai. | —ness, t. neprotin-
kas; beširdiškas. |
— ly, adv. nežmo- gumas; nišmintingumas: neišmin-
tis.
niškai.
Injunction (in-džonk'šion). ». uždraudi-
Inhumanity (in-hju-miin'i-ti), s. nežmo-
niškumas; mas; drausme; teismo padavadiji-
beširdiškumas: žiauru-
mas. mas, reikalaujs sustabdymo daly-
ku, bgio.
Inhumate (in-hj'met), v.a. = Inhume.
Injure (in'džjur), p. a. pažeisti; žeisti:
Inhumation (in-hju-me'šion), ». (palai-
užgauti; užkenkti; nuskriausti: ble-
dojimas.
Inhume (in-hjm'), r. a. (pa)laidoti.
d padaryti.
Injurious (in-džj'ri-ds), adj. žeidin-
Inimical (in-im'i-kel), adj. neprietelin-
gas: vodingas; Medingas: pragaištin-
gas; neprieteliškas. j
— ly, adc ne- — ly,
gas. | adv. bldin- žeidinsrai:
prietelingai.
gai. | žeidingumas: vo-
—ness, a
Inimitability (Jn-im-i-ta-bil'i-ti), s. buvi- dingumas; bledingumas: pragaištin-
mas negalimu pamegzdyti, pasekti, gumas.
nuduuti. Injury (in'džju-ri), žeidimas: užgavi-
•«.

Inimitable (in-im'i-tii-b'h. adj. nepa- mas; žaizda; skriauda: blf-dis: pra-

megzdomas; nepasekamas: nenu- gaištis.
 Injustice 356 Inoperative

Injustice (in-džos'tis), s. neteisybe; ne- Innocuous (in-nok'ju-6s), adj. nevodin-

teisingumas. gas; nepavojingas. | — ly, adv. nevo-
Ink (ink), s. rašalas; atramentas: juo- dingai. —ness, *. nevodingumas.
k naujo ves-
||

dylai. ||
— , v.a. atramentuoti; juo> Innovate (in'no-vet), r. n.

dylais sutepti. dinti; padaryti naujus vedimus,

Inkhorn (ink'horn), juodylnyia. s. naujas atmainas.
Inkiness (ink'i-nes), juodumas. s. Innovation (in-no-ve'šion), s. nauji ve-
Inkling (ink'ling), s. tolus priminimas; dimai.
pamojimas; mosteljimas. Innovator (in'no-ve-tor), š. vesdintojas
Inkstand (ink'stand), s. juodylnyia. nauju, atmain.
Innoxious (in-nok'šios), adj. nebledin-
Inky (ink'i), adj. rašalinis; kaip juody-
lai; juodylais suteptas; juodas. gas; nevodingas. — ly, adv. nevo-
||

Inlace (in-les'), v. a. šnireliais išpinti,

dingai. —ness, s. nevodingumas.
||

apsiuvinti; iškarbatkuoti apkar- ;

Innuendo (in-nju-en'do), *. davimas
batkuoti. numanyti, suprasti; priminimas:
nurodymas.
Inlaid (h\-\ed'), pp. nuo Inlay..
Innumerability (in-nju-mor-a-biri-ti), <<.
Inland (in'lend), adj. šalies vidaus;
buvimas nesuskaitomu; nesuskaito-
ess (ar gulintis) šalies viduriuos:
naminis; vietinis. — š. šalies vi- ma daugybe.
,
Innumerable (in-nj'mor-a-b'l), adj. ne-
||

duriai. — adv. šalies viduryj.

||
,
suskaitomas. I —ness, $. Inni- =
Inlay (ia-lei'), r. a. iškloti (rid); išso-
mehability. | Innumerably, adv. ne-
dinti; iškaišyti. J
— (in'lei), s. iš-
suskaitomai; be skaiiaus.
klojimas: išsodinimas; iškaišymas: (in-nju-tri"šion), nemai-
Innutrition ».
išsodas; mozaika. tingumas.
s. išklotojas: išsodin-
Inlayer (in-lei'or), Innutritious, Innutritive (in-nju-tri"ši6s,
tojas: iškaišytoj as. -nj'tri-tiv), adj. nemaitingas.
Inlet (in'let), s. prajimas: | užtaka: Inobservable (in-ob-zorv'ii-b'l), adj. ne-
užtvanka. temijamas; nežymus; neužlaiko-
Inly (in'li), adj. vidaus; vidurinis: slap- mas.
tas. ||
— , adr. viduj; širdyj: mintyj. Inobservance (in-ob-zih-v'ens), *. neuž-
Inmate (in' met), s. gyventojas; nam laikymas; nepildymas; neatkreipi-
gyventojas; namis. mas atidos.
Inmost (in'most), adj. giliausias: toli- Inobservant (in-6b-zorv'ent), adj. neuž-
miausias viduje: pats vidurinis. laiks; nepilds; nerpestingas:
Inn (in), *. viešbutis: aline; užeiga; k;ir- neatidus.
iama. Inoculate (in-6k'ju-let), c. a. iepyti;
Innate (in'net), adj. gimtas; prigimias. iepyti; skiepyti.
||
—
ly, adc. pagal prigimim. — ness. || Inoculation (in-6k-ju-le'ši6n), *. iepiji-
s. prigimtos ypatybes; prigimt urnas. mas.
Inner (in'nor), adj. vidurinis; vidaus Inoculator (in-6k'ju-le-tor), «. iepyto-
(.t. gen.); slaptas; paslptas. jas; ieporius.
Innermost (in'nor-most), adj. = In- Inodorous (in-o'dbr-6s), adj. neturs
most. kvapsnio; nekvepis.
s. viešbuio
Innholder (in'hold-6r), šei- Inoffensive (in-6f-fn'siv), adj. nevodin-
myninkas; kariamninkas. gas; nebledingas; nžeidingas. — ly, |

Innings (in'ningz), s. pi. nuslugusi j- adv. nevodingai; nežeidinjrai. j

ri palikta žeme; I
erga; kaleina. —ness, s. nevodingumas; nžeidingu-
Innocence, Innocency (in'no-sens, -sen- mas.
si), s. nekaltybe. Inofficial (in-6f-fi"šel), adj. neurediš-
Innocent (in'no-sent), adj. nekaltas: ne- kas; neoficiališkas. J
— ly, adv. ne-
suteptas; be nuodmes: nekaltos oflciališkai.
širdies; prastas; paikas. s. ne- ||
— , Inoperative (in-6p'6r-e-tiv), adj. nevei-
kaltasis; | paikius. | — ly, adv. ne- kis; ne(pa)dars veikmes; neveik-
kaltai. lus.
 Inopportune 857 Insentient

Inopportune (in-op-por-tjn'i, adj. ne- neprotingas: beprotiškas: pašls

taikiais; neparankus. | — ly, m pasiuts: | tušias; išsvajotas. | ly, —
laiku. beprotiškai.
.

Inordinate (in-or'di-net). adj. nepapra- Insanity (in-s;in'i-ti), *. proto nesveiku-

stas: nereguliariškas. | —ly, ad< . ne- mas: beprotyste; pasiutimas.
paprastai. Insatiable (in-se'ši-ii-b'1), adj. nepasoti-
Inorganic (in-6r-giin'ik), adj. neorganiš- namas. | —ness, ». besotyste. | In-
kus. satiably, adv. nepasotinamai.
Inosculate (in-os'kju-let ). r.a. sujungti: Insatiate (in-se'ši-et), adj. Insati- =
suvienyti. | r. n. jungtis: susi j unirt i. able.
Inosculation (in-6s-kju-le'šion), *. besi- Insatiety (in-s;i-tai'i-ti), *. besotyste.
jungimas; susijungimas. Inscribe (in-skraib'), r. a. rašyti: užra-
Inquest (in'kuest), *. ištyrinjimas: i.š- šyti: para-yti: | aukauti; p.
jieškojimas: J ištyrinejamoji komi- (kar reikah, etr.); |
giliai spausti,
sija. skiepyti ( šird. atmint,).
Inquietude (in-kuai'i-tjd). *. neramu- Inscriber (in-skraib'or), *. už-, rašyto-

mas; nerimastis. jas: aukautojas; pašventejas.

Inquire (in-kuair'j, c. a. n. teirautis: Inscription (in-skrip'šion), s. rašas; už-
klausti; klausinti; i.Šj ieškojimus rašas; parašas; paaukavimas (reika-
daryti; ištyrinti. by.
Inquirer (in-kuair'or), s. klausjas: Inscriptive (in-skrip'tiv), adj. turs už-
klausinetojas; išj ieškotojas. raš.
Inquiry (in-kuair'i), s. klausinjimas: s. bu-
Inscrutability (in-skr-tii-bil'i-tn.
išklausinjimas; ieškojimas. išj vimas ništardomu, neištiriamu, ne-
Inquisition (in-kuT-zi"šion\ išklausi- .*. ištyrinejamu, neišaiškinamu.
njimas; ištyrinjimas; išjieškoji- Inscrutable (in-skru'tii-b'l), adj. ništar-
mas; | inkvizicija. domas; neištyrinejamas; ni-tiria-
Inquisitional (in-kul-zi"ši6n-el), adj. = mas: neišaiškinamas. | —ness, •*. =
Inquisitorial. Inscrutability, Inscrutably, adv.
j

Inquisitive (in-kuiz'i-tiv), adj. domus: ništiriamai: nišaiškinamai.

žingeidus. |
— ly. mdm. žingeidžiai: Insect (in'skt). & vabalas: musulas:
su žingeidumu. |
— ness, s. žingei- inzektas.
dumas; domumas. Insectivorous (in-sk-tiv'o-ros), adj. va-
Inquisitor (in-kuiz'i-tor), s. tyrintojas: balus ds: vabalais mintas, besimai-
išjieškotojas: inkvizitorius.
tins.
|

Inquisitorial (in-kuTz-i-to'ri-el),
Insecure (in-si-kjr'), adj. ništikimas;
adj. i>-
jieškomas; išjieškojimo (s. gen.);
nesaugus; neatsargus; pavojingas. \
|
inkvizicijinis; inkvizitoriškas. |
— ly, —ly,adr. ništikimai; nesaugiai; ne-
atsargiai.
adv. inkvizitoriškai.
Insecurity (in-si-kj'ri-ti), s. ništiki-
Inroad (in'rod), užpuolimas: siver-
s.

žimas; sibriovimas [prit

mumas: nesaugumas; neatsargu-
mas; pavojingumas.
Insalubrious (in-sa-lj'bri-6s), adj. ne-
Insensate (in-sen'set), adj. neišmanin-
sveikas.
gas; paikas; kvailas.
Insalubrity (in-sa-lj'bri-ti), s. nesvei-
Insensibility (in-sn-si-bil'i-ti), *. nejaus-
kumas.
lumas; (protiškas) atbukimas, atši-
Insalutary (in-sal'ju-te-ri), adj. nesvei- pimas; apatija.
kas.
Insensible (in-sen'si-b"l), adj. jausm
Insanability (in-san-a-bil'i-ti), s. nišgy- neteks; nejauslus; nejausmingas:
domumas. nejauiamas: nežymus, Insensibly. j
Insanable (in-siin'u-b*l), adj. nišeydo- adv. be jausm: nejausliai: nežy-
mas. ] —ness. ». = Instability. J miai.
Insanably, adv. ai&gydoinai. Insentient (in-sšn'ši-ent ), ad. nejaus-
Insane (in-sen'), adj. nesveiko proto: mingas; nejauslus.
 Inseparability 358 Insolent

Inseparability (in-s6p-ii-ra-bil'i-ti), s. vas besiterpimas, sigriebimas: si

buvimas neatskiriamu, neatidalo- gavimas keno malonen; simeilini
mu. mas; landumas; priminimas; kv- |

pimas; šnabžd jimas; gundymas,

?

Inseparable (in-s6p'a-ra-b l), adj. neat-

skiriamas; neatidalomas. ||
— ness, ». Insinuative (in-sin'ju-e-tiv), adj. lan-
= Inseparability. \ Inseparably, dus; moks simeilinti, gyti keno
((dr. neatskiriamai. prilankum, malone; duods pri- J

Insert (in-sorf), statyti: dti;

v. a. minima.
talpinti: terpti: sprausti; kišti. Insipid (in-sip'id), adj. neturs skonies;
Insertion (in-sor'šion),
*. talpinimas; nusistelbs; nustalbes; fig. be gryvu-
terpimas; statymas; statas; dlis; mo; neužims; seklus. — ly, adv. be |

pri(si)jungimas. skanumo; be skonies: be gyvumo. |

Inset (in'sel), s. dlis; statas: dji- —ness, s. = Insipidity.

mas; statymas. Insipidity (in-si-pid'i-ti), *. beskonis:
Inside (in'said), vidaus (•*. yen.);
adj. stoka gyvumo; tuštumas; seklumas.
vidujinis; ess {ar besitalpins) vi- Insipient (in-sip'i-ent), adj. nišminlin-
duje, j — , adv. vidun; viduj. | — s. , gas; paikas; kvailas.
vidus; vidurine puse; vidurine da- Insist (in-sist'), v. n. [to — on, upon,
lis; pi. —s, viduriai; žarnos; fig. pa- that), tvirtai stovti prie ko; tvirtai
slptos mintys, jausmai. laikytis (ar pasilikti) prie ko; bti-
Insidious (in-sid'i-6s), adj. pasalus: vy- nai reikalauti; užsispirti.
hugingas; išdavi ngas; išdavikiškas. Insistence (in-sist 'ens), s. stovjimas,
| —ly, adv. pasalia i; išdaviniai: išda- laikymsi reikalavimas:
prie ko;
vikiškai. | —ness, t. pasalumas; vv- tvirtas reikalavimas; užsispyrimas.
liugyste; išdavingumas. Insistent (in-sist cnt), adj. pasiremis
Insight (in'sait), s. žvilgis. ant ko; tvirtai stovs prie ko; bti-
Insignia (in-sig'ni-a), s. pi. ženklai: ;ti- nai reikalaujs; užsispyrs.
sižymejimo (ar garbes) ženklai. Insition (in-si"šion), s. iepijimas.
Insignificance, Insignificancy (in-sig-nif- Insnare (iu-sner'). c. a. painioti kil-
i-kens, -ken-si), ». nežymumas: men- pas, žabangus; spstus varyti:
kumas; nesvarbumas; niekingumas. spstuose sugauti.
Insignificant (in-sig-nif i-kent), adj. ne- Insnarer (in-snSr'or), $. kurs spstus
žymus: ne/.naiinus: nesvarbus: men- varo, kurs kilpas painioja.
kas. I — ly, (dr. nežymiai; menkai; Insobriety (in-so-brai'i-ti,, s. neblaivu-
nepriduodant svarbos. mas; neblaivyste; nenuosaikumas.
Insincere (in-sin-syr'),adj. nenuošir-
Insociable (in-so'šii-b'l), adj. Unso- =
dus; neatviros širdies; neširdingas: ciable.
veidmainingas; melagingas. ly, —
||

Insolate (in'so-let), v.a. ant saules iš-

adv. nenuoširdžiai; neatvirai; veid-
statyti; ant saules džiovinti, nokinti.
mainingai; melagingai.
s. išstatymas
Insolation (in-so-le'šiori),
Insincerity (in-sin-ser'i-ti), h. neširdin-
ant saules; džiovinimas, nokinimas
gumas; nenuoširdumas: melagingu-
ant saules; | saules užgavimas: sau-
mas; klastingumas; veidmainingu-
line maudyne.
mas.
r. a. palengva
Insole (in'sol), s. vidurinis padas (kur-
Insinuate (in-sin'ju-et t,

pes).
leisti, terpti, pasodinti; kvpti:
duoti suprast i
;
pri minti ; to — one's Insolence (in'so-lens), *. biaurus nesi-

self into, palengva sigauti, sigrieb- drovejimas; begedingumas; begdy-

ti, slinkti; eiti (keno malonen, etc.): ste; žeidimas.
simeilinti. v. n. palengva eiti, si- Insolent (in'so-lent), adj. nieko nesidro
gauti, si^riebti, tekti; simeilinti: vs; begdingas: begdiškas: žeidin-
stengtis keno malonen eiti. gU. — ly, adc. nieko nesidrove-
B

Insinuation (in-sin-ju-e'šin), 8. paleng- dams: begSdingai; žeidingai.

 Insolubility 350 Instill

Insolubility (in-sol-ju-bil'i-ti). *. buvi- Installment (in-stoTmeiu 1, .v. sodini-

mas neištirpinamu; netarpumas: mas (uredan); išmokamoji sko!>>,
j

buvimas nišrišamu: nesidavimas

J

dalis. To pay by s, išmokti da- —

išrišti. limis.
Insoluble (in-sdTju-b*l), adj. nesutarpi- Instance (in'stens), #. neatlaidus prašy-
namas; netarpus: nišrišamas.
| mas, reikalavimas: užsispyrimas: j

Insolvable (in-solv'ii-b'h. "'//'. niirwi- pamatas; priežastis: aplinkyb: atsi-

mas; neišpainiojamas; | neišrnnka- tikimas: I paveizda: pavyzd Ii
mas. — paveizdon: ] in the first
, pir- — ,

Insolvency (in-s61'ven-si), t. nesteinri- miausia; K ženklas: | instancija.

mas (ar negaljimas) išmokti sko- of first
' —
pirmos instancijos
,

teismas. —
court, admiralystes
adj. nstengis
Insolvent (in-sol'vent), teismas. | — r. a. privesti paveik-
,

išmokti skol. — s. nstengis , slan: privesti: nurodyti.

išmokti skol skolininkas. Instant (in'stent), adj. neatlaidus: užsi-
Insomnia (in-som'ni-ii), t. nemiga. spyrs: verste verias: mus: veikus:
Insomuch (in-so-mo'), adr. teip: tiek: dabartinis; (mnuo), |— , bgs
iki tokiam laipsniui: teip kad: tokiu a valandl; minuta: akymirka. j

bdu. bganio (ar šio) mnesio diena: on

Inspect (in-spekt'l, r. a. apžvalgyti: ap- the fourth —
ketvirt šio mnesio
,

žirti; prižirti: peržirti. dien. | — ly, adr. mai; tuojau: kaip

Inspection (in-spk'ši6n), s. apžirji- bematant: ant pd: | neatlei- t
mas; pri-, peržirjimas. džiai; prisispyrus: prisimygus.
Inspector (in-spkt 'or), s. prižirtojas; Instantaneity (in-stan-tii-ny'i-ti), ». mu-
inspektorius. mas vykimo, pasidarymo: veiku-
Inspectorship (in-spkt 'or-šip), t. in- mas.
spektoryste. Instantaneous (in-stitn-t'ni-os), adj.
Insphere (in-sfyr'), c. a. (pa)talpinti mai vyksts, pasidars: viename
sferoje, skraite. akies mirksnyj padarytas: akies
Inspirable (in-spair'a-b'l). adj. kvpuo- mirksn patenks: veikus; mus. H
jamas; kvepiamas. — ly, adr. urnai: akymirkoj: kaip be-
Inspiration (in-spi-r'šin), ». kvepavi- matant. J
—
ness, a =s Ixstaxtaxk-
mas: kvpimas. ITT.
Inspiratory (in-spair'ii-to-ri), adj. kv- Instanter (in-stiin'tor). adr, mai: ant
puojamas. ti pd; kaip bematant; akymir-
Inspire (in-spair'), r. a. n. kvpuoti: ko j.
kvpti. Instar (in-star'), v. a. žvaigždmis išso-
Inspirer (in-spair'or), s. kvpjas. dinti; kaišyti; puošti.
Inspirit (in-spir'it), r. a. drsos kvpti: Instate (in-stf), r. a. patalpinti: paso-
drsumo priduoti; pagosti: atgai-
dinti; pastatyti (ant urdo, etc.).
vinti.
Instauration (in-sto-re'šion), s. atnauji-
Inspissate (in-spis'st), r. a. sutirštinti.
nimas; restauracija.
Inspissation (in-spis-s'šion), s. sutiršti-
Instead (in-stŽd'), adr. vietoj; ažuot.
nimas: sutirštjimas.
Instability (in-st;i-bii'i-ti). nepastovu- ».
Instep (in'stp), s. letena.
mas; netvirtumas; atm-ainingumas. Instigate (in'sti-gt;, r. a. raginti; kur-
Instable (in-ste'b'l), adj. nestovus: ne- styti; gundyti: siundyti.
pastovus; netvirtas; atmainingas. Instigation (in-sti-g'šion), s. kursty-
Install (in-stol'), v. a. (pa)talpinti; so- mas; gundymas; skaidymas.
dinti (uredan). Instigator (in'sti-g-tor), s. kurstytojas,
Installation (in-stol-le'šion), *. patalpi- gundytojas; siundytojas.
nimas: sodinimas (uredan): šventi- Instill (in-stil'), r. a. varvinti: lašinti:
mas. pilti; I šnabždeti: kvpti.
 Instillation 360 Insuperable

Instillation (in-stil-le'šion), h. lašini- Instrumentary (in-stru-men'ta-ri), adj.

mas: tas, kas lašinama; ||
šnabžde- = Instrumental.
jimas. Instrumentation (in-stru-men-te'šion), s.

Instillment (in-stil'ment), s. [lašinimas; rankiai; pragumai; muzikos su- ||

varvinimas; pylimas; ||
šnabždeji- rengimas; instrumentacija.
mas; kvpimas. Insubjection (in-sob-džk'šion), s. ne-
Instinct (in-stinkf). adj. trauki- gimto nuolankumas; nepaklusnumas.
mo žadinamas; apgaivintas; gaivus; Insubmission (in-sob-miš'šion), $. nepa-
gyvas. klusnumas; nenuolankumas.
Instinct (in'stinkt), s. prigimtas trauki- Insubordinate (in-sob-or'di-net), adj. ne-
mas; instinktas. paklusnus; nenuolankus.
Instinctive (in-stink'tiv), adj. instinkty- Insubordination (in-sob-or-di-ne'šion), s.

viškas. ||
— ly, adv. instinktyviškai. nepaklusnumas; nenuolankumas.
Institute (in'sti-tjt), v. a. kurti; reng- Insubstantial (in-sob-stiin'šel), adj. =
ti; steigti; taisyti; uždti; sutverti; I'XSUBSTANTIAL.
užvesti; pradti. ||
— , s. rengimas; Insufferable (in-sof for-a-b'l), adj. ne-
užvedimas; redne; institutas; pi. pakeniamas. I
Insufferably, ado. ne-
—s, padavadijimai; statai; tiesos. pakeniamai.
Institution (in-sti-tj'šion), s. steigi- Insufficience, Insufficiency (in-sof-fi"-
mas; rengimas; steiga: užvedimas: šens, -šen-si), s. neganetinumas;
redne. stoka; netinkamumas; netikimas;
||

Institutive (in'sti-tju-tiv), adj. rengia- negebsnumas.

mas; steigiamas. Insufficient (in-sof-fi"šent), adj. nega-
Institutor (in'sti-tju-tor), s. rengjas: ntinas; neužtenks; netinks; ne- |

steigjas. kompetentiškas. D — ly, adv. nega-

Instruct (in-strokf), v. a. mokinti; la- ntinai.
vinti; instrukcijas duoti. / am >o Insular (in'sju-lbr), adj. šalinis: fig.
— ed, mane teip mokino; man teip siauras; aprubežiuotas; siaur pa-
sakyta. žir. ||
— ly, adv. siaurai.
Instructer, Instructor (in-strokt'br), *. Insularity (in-sju-lar'i-ti), s. išsisalavi-
mokintojas; instruktorius. mas; ||
siaurumas; aprubežiuotu-
Instruction (in-strok'šion), s. mokini- mas.
mas; pamokymas; patarme; nurody- Insulate (in'sju-let), v. a. atskirai staty-
mas; sakymas; instrukcija. ti, dti; paskirstyti; atidalyti nuo
instructive (in-strokt'iv), adj. tarnaujs kits-kito; izoliuoti.
pamokinimui; pamokins; duods Insulated (in'sju-le-ted), adj. atskirai
pamokinim. — ly, adv. pamoki-
fl
stovs; atskirtas; atidalytas; izoliuo-
naniai. tas.
Instrument (in'stru-ment), rankis; 8. Insulation (in-sju-le'šion), s. izoliavi-
nagis; pabklas; instrumentas; | mas; atidalymas; atskiras padji-
dokumentas; raštas. mas.
Instrumental (in-stru-men'tel), adj. tar- Insulator (in'sju-le-tbr), s. atidalytojas;
naujs rankiu, nagiu; panaudoja- izoliatorius.
mas kaipo rankis; gelbsts; pagel- Insult (in-solt'), v. a. žeisti; apjuodinti.
bingas; naudingas; muz. instrumen- | — (in'sblt),
žeidimas. s.

tinis; — case, (gram.) rankininkas. Insulter (in-solt'6r), *. žeidjas.

|
— ly, adv. su pagelba rankio; kai- Insulting (in-s61t'ing), «. žeidimas. |

po rankis; su muzikališkais instru- — adj. žeidingas; žeidžis. — ly,

, ||

mentais. —ness, s. Instrumen-

||
= adv. su žeidimu; že id ingai.
tality. Insuperability (in-sju-por-ii-bil'i-ti), t.

Instrumentality (in-stru-mšn-tal'i-ti), t. neveikiamumas; nepergali mumas.

panaudojimas kaipo rank; tarna- Insuperable (in-sj'por-ii-b'l), adj. ne-
vimas rankiu; veiklius; pragumas. veikiamas; nepergalimas, f
—ness,
 Insupportable 361 intemperate

*. = Insuperability. Insuperably, Integral (in'ti-grel), adj. ielas- visas:

adr. neveikiamai; nepergalimai. pilnas: math, integralinis. | — , t.

Insupportable (in-sop-port'ii-b'b, adj. ielybe; ielas skaitlius; math, in-

nepakeliamas; nepakeniamas. tegralas. |
— ly, adr. pilnai; visiškai.
— ness, s. buvimas nepakeliamu, ne- Integrant (in'ti-grent), adj. tveris dal
pakeniamu. I
Insupportably, ad*. ielo. parts, — sudedamosios da-
nepakeliamai; nepakeniamai. lys ielo.
#. apsaugojimas:
Insurance (in-Šr'ens), Integrate (in'ti-gret), r. a. sutverti ar
apsergjimas; pirkimas; asekura- padaryti iel: parodyti iel: duoti
cija. sum: math, integruoti.
Insure (in-šr'), r. a. n. apsaugoti: ap- Integration (in-ti-gre'šion), s. sudary-

sergeti; pirkti; asekuruoti; užtik- mas ielo; math, integracija.

rinti. Integrity i in-tgr'ri-ti), *. ielybe: pilnu-
Insurer (in-Šr''">r), apse rget o j as ^pir-
s. mas; | teisingumas; dorumas; |
kjas; asekuruotojas. grynumas.
Insurgent (in-sor'džent), s. maištinin- Integument (in-tg'ju-ment), s. plekšnis:
kas: pasikelelis. | — , adj. maištin- plve; apsiautalas.
gas: maištininkiškas. Intellect (in'tl-lkt), s. pažinties sp-
lnsurmountable(in-s6r-maunt'ii-b'l),arfy. kos; protas; išmintis: supratimas.
neapveikiamas: nepergalimas. Intellection (in-tl-lek'Šin). s. suprati-
Insurrection (in-s6r-ršk'Šion\ s. sukili- mas; išmanymas.
mas; pasiklimas; maištas. Intellective (in-tl-16k'tiv), adj. protinis:
Insurrectional, Insurrectionary (in-sor- protiškas; protin<ras.
rk'Šion-el, -ii-ri), maistinis:
adj. Intellectual (in-tel-lk'tju-el), adj. pro-
maištiškas; maištingas; revoliuci- tinis: protiškas; dvasiškas: intelek-
jiškas. tuališkas. | — ly, adr. protiškai: inte-
Insusceptibility (in-s6s-sp-ti-bil'i-ti), .«. lektuališkai.
nelinkimas priimti, atjausti; nepri- Intelligence (in-tel'li-džens), *. protas:
imblumas; nejauslumas. supratimas; išmintis; pažintis: nuo-
Insusceptible (in-sos-sp'ti-b'l), adj. jiega išmanyti; inteligencija; | ži-
neveikus (ar nelinks) priimti, at- nia; pranešimas. | — office, biuras
jausti; nepf einamas jausmui: ne- darbo sujieškojimui.
jauslus; njusius; negebsnus; a Intelligencer (in-tTli-džen-sor), s. žini
heart —
of pity, nepažstanti pasi- pranešjas.
gailjimo širdis; nesugailinama šir- Intelligent (in-tel'li-džent adj. protin-
i,

dis. gas; išmintingas: inteligentiškas. \

Inswathe (in-suedA'), t. a. su-, vystyti: — ly, adr. protingai; išmintingai.
vynioti: apsupti. Intelligibility (in-tel-li-dži-bil'i-ti), s. su-
Intact (in-t;ikt'), adj. nepalyttas; ne- prantamumas: aiškumas; lengvu-
paliestas; nepajudintas. mas suprasti.
Intactable,lntactible(in-tiikt'a-b'l,-i-b'l), Intelligible (in-tl'li-dži-b'l), adj. su-
adj. nepalieiamas. prantamas: lengvas suprasti: aiš-
«. piaustymai ant
Intaglio (in-tal'jo), kus. | —ness, *. =
Intelligibility.
brangakmenio; piaustytas brang- { Intelligibly, adr. suprantamai.
akmenis. Intemperance (in-tšm'por-ens), *. nenuo-
Intangibility (in-tan-dži-bil'i-ti), s. buvi- saikumas; perdjimas; nesusilaiky-
mas nepakrutinamu, nepalieiamu, mas; stoka blaivumo; neblaivyste.
nesuiuopiamu. Intemperate (in-tem'por-et), adj. benuo-
Intangible (in-tan'dži-b'l), adj. nepakru- saikus; pereins paprast saik, ru-
tinamas; nepalieiamas; nesuiuo- bežii; perdeds; perdtas; neblai-
piamas. vus: pasileids girtyben. | — ly, adt.
Integer (in'ti-džor), *. ielybe: iela benuosaikiai: perdaug; pervirš: per-
skaitline. mier. | ness, s. —benuosaikumas:
 Intend 3f>2 intercommunication

perdjimas; girtybe; ||
žiaurumas Interbreed (in-t6r-bryd'), v. a. n. veisles
(oro). kryžuoti; veisti kryžiuojant veisles.
Intend (in-t6nd'), v. a. manyti (k noru Intercalar, Intercalary (in-tor'ka-lor, -le-
daryti, k nors pradti); užmanius ri), adj. priedinis; pribuišinis.
turti; užmanyti; ketinti; žadti; Intercalate (in-tor'ka-let), v. a. pridti
rengtis; energiškai panaudoti.
||
(dien prie kalendoriaus); terpti:
Intendancy (in-tend'en-si), s. užžiura; brukti.
valdžia: viršininkyste. Intercede (in-tor-syd'), v.n. tarpinin-
Intendant (in-tend'ent), t. vyriausias už- kauti: užtarauti už k.
veizdetojas; viršininkas; intendan- Interceder (in-tor-syd'or), s. tarpinin-
tas. kas; užtarytojas.
Intended (in-tSnd'6d), adj. užmanytas; Intercellular (in-tor-seTlju-lor), adj.
žadtas. ||
—, s. pažadtasis; sužiedo- tarpcelinis; tarpkamarinis.
tinis, /.-ne. Intercept (in-tor-sepf), v. a. perimti:
Intense (in-tns'), adj. temptas; neat- perkirsti; užkirsti keli; sustabdyti:
laidus; perdidelis; nesvietiškas; ne- sulaikyti; math, talpinti tarp.
išpasakytas; smarkus; aštrus. ly, ||
— Interceptor (in-tor-sSpt'6r), s. perm-
adv. smarkiai; be atlaidos; su tem- jas: sustabdytojas.
pimu. ||
— ness, s. = Intensity. Interception (in-tor-sep'šion), ». permi-
Intensify (in-ten'si-t'ai), v.a. vis labiau mas: perkirtimas; užkirtimas kelio.
tempti; vis labiau didinti; smar- Intercession (in-tor-s8š'ši6n), s. tarpi-
kesniu daryti. ||
v.n. labiau didin- ninkyste; užtarymas.
tis; smarkyn eiti. Intercessor (in-tor-sVsor), ». tarpinin-
Intension (in-ten'šion), s. tempimas; kas; užtarytojas.
pasididinimas: spka. Intercessory (in-tor-seVso-ri), adj. tar-
Intensity tempimas;
(in-ten'si-ti), s. pininkiškas; talpins savyj užtary-
smarkumas; didumas; spka. m: užtariamas.
Intensive temptas;
(in-ten'siv), adj. Interchange (in-tor-endž'), v. a. sumai-
tempiamas; padidinamas; tarnau- nyti; perkeisti: permainyti; pamai-
js pridavimui didesnes spkos, nyti; pakariui mainyti. | v.n. kei-
svarbos. ||
— ly, adc. su tempimu; stis: mainytis: pasimainyti; pakar-
be atlaidos. tempimas; ||
—ness, s. iui mainytis. ||
—
(in'tor-endž), .v.

tempt mas; smarkumas; didumas. mainas; apsimainymas; pakaita; sa-

adj. links; turs pa-
Intent (in-tenf), vitarpiniai susisiekimai.
linkim, patraukim; turs atkreip- Interchangeable (in-tor-endž'ii-b'l), adj.
t atid ant ko; atidus: stropus; r- mainomas; pamainomas; kits-kit
pestingas. I
— , s. užmanymas; sie- pamains; pakariui besimains.
kimas; tikslas. — ly, adv. stropiai: ||
Interclude (in-tor-kljd'), v. a. perimti:
su tempta atida; akis smeigus. ||
perkirsti; pertraukti.
—ness, s. tempta atida; stropumas; Interclusion (in-t6r-klj'ži6n), s. per-
atidumas; rpestingumas mimas; perkirtimas; pertraukimas.
Intention (in-ten'šion), s. tempimas Intercolonial (in-tor-ko-lo'ni-el), adj.
(proto); ||
užmanymas; mieris. tarpkolionijinis; tarpkolioniali^kas.
Intentional (in-ten'šion-el), adj. su mie- Intercolumniation (in-tor-ko-16m -ni-e'-
riu darytas: tyus. ||
— ly, adr. ty- ši<5n), s. tarpas tarp piliori: tarppi-

ioms; su mieriu. lioris.

Inter (in-tor'), v. a. žemn užkasti: pa- Intercommunicate (in-tor-kom-mj'ui-
laidoti. ket), v.n. turti savitarpin susinsi-
Interact (in-trir-akt'), s. tarpaktis: an- m; tarp saves susinešineti; susiži-
traktas. | —,v.n. ant kits-kito veik- noti.
ti. Intercommunication (in tor-kOm-mj-ni-
Interaction (in-tor-iik'šion), veikimas ». ke'šin). .«. savitarpinis susisieki-
ant kits-kito; ||
tarpine veikme. mas, susinsimas, susižinojimas.
 Intercommunion Interloper

Intercommunion (in-tor-kom-mjn'juni. Interfuse iin-tor-1' .jz'i. v.a. palieti, pa-

x. savitarpinis apsimainvmas: savi- pilti tarp: praplatinti.
tarpinis susisiekimas, ryšys. Interim (in'tor-im), C laiko tarpas;
Intercostal (in-tor-kos'tel), *dj. tarp- tarpiai k is.
grobinis. Interior (in-ty'ri-or;, <nlj. vidurinis:
Intercourse (in'tor-kors), ». susisieki- vidujinis; vidaus («. f/en.). j — , ».

mas; susinsimas: apsimainvmas vidus; šalies viduriai. — ly. adr. vi-

(mixliu, ct<\). duj išvidaus.
:

Intercross (in-tur-krs'), r. a. n. tarp sa- Interjacent (in-tor-dže'sent), adj. gul'

ves kryžiuoti, kryžiuotis; besikry- "/ ess tarp ko; tarpinis.
žiuoti. Interject (in-t<3r-dž6kt'), r. a. sprausti:
Interdependence (in-tor-di-p6nd'ens>. t. terpti: patalpinti tarp. | r. n. si-
priguljimas nuo kits-kito. sprausti: siterpti.
Interdict (in-tor-dikt), r. a. užginti: už- Interjection (in-tor-džšk'šion), *. terpi-
drausti; iškeikti: nuo bažnyios at- mas; statymas: |
gram, jausmažo
skirti. | — (in'tor-dikt), s. atskyri- dis.
mas nuo bažnyios: iškeiki mas. Interlace (in-tor-leV), r. a. išpinti; per-
uždrau-
Interdiction (in-tor-dik'šion), •*.
pinti. | r. n. pintis: persipinti.
dimas; drausme; iškeikimas; atsky- Interlard (in-tor-lard), '•.". prikaišioti:
rimas nuo bažnyios. kaityti: pridlioti: primaišyti.
Interdictive, Interdictory (in-tor-dikt'iv, Interlay (in-tor-lT), r. a. tarpan dti:
-o-ri), ailj. turs gali uždrausti, už- perdlioti.
ginti; drausminis; draudžiamas. Interleaf (in'tor-lyf), s. tarplapis: y-
Interest (in'tdr-est), r.a. interesuoti: stas lapas (knygoj).
užinteresuoti; užimti; sukelti kino
Interleave (in-t(')r-lyv'), r. a. tarp spau-
žingeidum. | s. —
interesas; nau-
,
dim dti ystus lapus: rišti tarp
da; pelnas; labas; \ palukis; pal- spaudim (knygos) lap nespaudin-
kanos; nuošimtis; to lend moneg on tus.
— skolinti pinigus ant palkan,
,
Interline (in-tor-lain'), r. a. tarp eili
antnuošimi: compound — , nuo- rašyti; tarpeiliuose rašyti; išbrukš-
šimiai nuo nuošimi; | dalis; | niuoti.
užsižingeidavimas kuo; nesirpini-
Interlineal, Interlinear (in-tor-lin'i-el,
mas kuo; dalyb mimas kame; da- -or), adj. tarpeilinis.
lybos; to hare an —
in, bti užinte-
Interlineation (in-tor-lin-i-e'šion), ra-
resuotu kame; to take an in, imti — šymas tarpeilyj: prirašymas tarp
s.

dalybas kame; interesuotis, rpintis

eili.
/.no; bti užimtu kuo.
Interlink (in-tor-link'), r. a. sukabinti:
Interested (in-tor-st'šd), adj. užintere-
sujungti; sukergti: suvienyti.
suotas; užgautas; dalyvas; nebe^a-
Interlock (in-tor-16k'), v.a. surakinti:
liškas. — ness, *. buvimas užinte-
sujungti.
resuotu;nebešališkumas:saunaudiš-
Interlocution (in-tor-lo-kj'ši6n), s. pa-
kumas.
šneka; pasišnekjimas; \jur. užbai
Interesting (in-t<">r-est'ing),
adj. intere-
singas; užims: žingeidus; akyvas,
giamiejie ginai.
— ly, adr. interesingai: užimaniai.
j
Interlocutor (in-tor-lSk'ju-tor), s. daly-
vautojas pašnekoj.
| —ness, s. interesingumas; akyvu-
mas. Interlocutory (in-tor-16k'ju-to-ri), ad}.
Interfere (in-tor-fyr'), r. n. simaišyti: priguls prie pašnekos; pašnekoj
sikišti: kolizij pareiti: priešgi- vartojamas.
|
niauti. Interlope (in-tor-lop'), r. n. gadinti tur-
simai-
Interference (in-t<">r-fyr'ens),
šymas; sikišimas;
». g ar pirklyst kitam:
aki; kontraband
užbegioti u/,
stabdymas: | varyti: | kištis:
klitis; | phys. spinduli susitiki- maišytis: briautis.
mas; interferencija. Interloper (in'tor-lo-p6r), *. tas, kurs
 Interlude 364 Interposal

kitam turg gadina; sibriovejas; Intermixture (in-tbr-miks'tjur),t, miši-

mekleris. nys; priemaiša.

nterlude (in'tor-ljd), s. tarpžaisme. lntermontane(in-t6r-m6n't6n), adj. tarp-
nterlunar, Interlunary (in-tor-lj'nor, kalninis.
-na-ri), adj. tarpmenesinis. Intermural (in-tor-mj'rel), adj. tarp-
ntermarriage (in-tor-mar'ridž), t. savi- sieninis.
tarpinis moterystes ryšys. Intern (in-torn'), r. a. paslpti.
ntermarry (in-tor-mar'ri), v. n. sueiti Internal (in-tor'nel), adj. vidurinis; vi-
savitarpin moterystes ryš. duj ess: naminis. ly, adv. viduj:
||
—
ntermeddle (in-tor-med'd'l), v. n. mai- išvidaus; savyj: širdyj; dšioj.
šytis kit reikalus); kištis; skverb-
( International (in-tor-ne'šion-e!), adj.
tis. tarptautinis; tarptautiškas: interna-
ntermeddler (in-tor-mšd'dlor), .*. kurs cionališkas. | — s. internacionalas;
,

svetimus reikalus kišasi. tarptautiška darbinink draugyste.

ntermedial (in-tor-my'di-el), adj. tar- Interne (in-torn'), s. viršininkas, gyve-
pinis. nantis ligonbutyje.
ntermediary (in-tor-my'di-e-ri), adj. Internecine (in-tor-ny'sin ir -sain), adj.

tarpinis; tarpininkiškas. , — s. tar- kits-kitam pražtingas; kits-kit

||

naikins; savitarpinis.
pininkas.
=- Internuncio (in-tor-non'ši-o), s. tarpi-
ntermediate (in-tor-my'di-et), adj.
ninkystes pasiuntinys; popiežiškas
Intermediary. | — , v. n. eiti tar-
pasiuntinys.
pa; tarpininkauti. | — ly, adv. per
Interoceanic (in-tor-o-ši-an'ik), adj.
tarpininkyste; per prisidjim.
tarpoceaniškas.
ntermediation (in-tor-my-di-e'šion), h.
Interpellation (in-tor-pel-le'šion), s. per-
sikišimas; tarpininkavimas; tarpi-
traukimas; | užsistojimas už k;
ninkyste. užtaravimas: pareikalavimas išsi-
||

nterment (in-t6r'ment), s. palaidoji- teisinimo; užklausimas.

mas. Interplay (in'tor-plei), n. bendras veik-
nterminable (in-tor'mi-nii-b'l), adj. be- smas ar tekme; bendras darbas.
galinis; nepabaigiamas; nepabaig- Interplead (in-tbr-plyd'), v. n. tarp saves
tas. leistis, atsirokuoti (pez. dlei skoli-
ntermingle (in-tor-min'g'l), v.a. sumai- ninko skolos, jeigu skolininkas lygiai
šyti; supinti. ||
D.». susimaišyti; su- kaltas ir vienam ir kitam).
sipinti. Interpleader (in-tor-plyd'or), *. savitar-
ntermission (in-tor-miš'šion), ». per- pine pretenduojanij byla (prz-
trauka: protarpis: tarpas. dlei skolininko mantos, esant skoli-
ntermissive (in-tor-mis'siv), adj. = In- ninkui lygiai ir vienam ir kitam pra-
termittent. sikaltusiu).
ntermit (in-tor-mif), v.a. pertraukti; Interpolate (in-tor'po-lt), v.a. kišti
sustabdyti. ||
r. n. persit raukti; su- (nereikaling žod tekst); perkei-
stoti; perstoti. sti autoriaus žodžius, brukant
ntermittent (in-tor-mit'tent), adj. tar- juos k nors savo: | math, interpo-
pais atsikartojs, užeins; laikinis: liuoti.
periodiškas. —
fever, {met.) liga su Interpolation (in-tor-po-le'šion), kiši-
.*.

atsikartojaniais karšiais; drugys; mas nereikaling žodži tekstan:

— spring, kartas nuo karto
šaltinis, (su)darkymas teksto, kišant naujus
pasirods ir išnyksts.
vel |
— ly, (ar savo) žodžius; kaišioti svetimi
adv. tarpais; protarpiais; su pertrau- žodžiai; math, interpoliacija.
||

komis. Interpolator (in-tor'po-le-tor), s. tas,

Intermittingly (in-tor-mit'ting-li), adr. kurs tekstan kaišioja savus žo-

tarpais: protarpiais. džius; darkytojas teksto.
Intermix (in-tor-miks'), v. a. n. = Intkr- Interposal (in-tor-poz'el), s. = Inter-
MINGLE. position.
 Interpose Intimate

Interpose (in-tur-poz'), tarpan sia-

r.a. Interstate (in'tor-stet). adj. tarpviešpa-
tyti, dlioti, dti; kišti: sprausti. tystinis; tarpvalstiškas.
v. n. tarpan stoti; sikišti. Interstellar, Interstellary (in-tdr-stTlor,
I

Interposer (in-tor-poz'on. *. tas. kurs -lii-ri), adj. tarpžvaigždinis.

tarpan sikiša: tarpininkas. Interstice (in-tor'stis), #. tarpas; pro-
Interposition (in-tor-po-zi"ši6n). t. si- tarpis; plyšys.
kišimas: tarpininkvste: tas, kas siu- Intertexture (in-ttir-tks'tjur), *. audi-
vi tarpe. mas: pynimas.
Interpret (in-tor'pret), r.a. MguldinSti: Intertwine (in-tor-tuain'), r. a. supinti:
išguldyti: (iš)aiškinti: išversti ( ki- išpinti. \
r.h. pintis: susipinti: si-
tf kalb). painioti.
Interpretation (in-tur-pri-te'šion). •. iš- Intertwist (in-tor-tuisf), r. a. supinti:
guldinejimas; išguldymas: (iš)aiški- išpinti.
nimas: išvertimas: prasme. Interval (in'ti'ir-vel), *. tarpas; protar-
Interpretative (in-tor'pri-te-tiv), adj. iš- pis, at —
tarpais.
«,
guldomas. Intervene (in-ior-vyn' i, r. n. rastis tarp
Interpreter (in-tor'prt-on. s. išguldine- ko; atsitikti, vykti tarp; sikišti,
tojas: išguldytojas; vertjas. simaišyti tarpan; užsistoti už k:
Interpunction (in-tor-ponk'šioni. .<. ati- tarpininkauti.
dalymas raštženkliais: pastatymas Intervener (in-t6r-vyn'6r), s. tas. kurs
raštženkli. tarp stoja: si maišytojas; tarpi-
Interregnum (in-tor-rg'nom), *. laiko ninkas.
tarpas, bgyje kurio viešpatyste pa- Intervention (in-tor-ven'šion), s. stoji-
silikusi be karaliaus, be valdytojo: mas tarpan: sikišimas: simaišy-
bekaralmetis. mas; užsistojimas ui k; tarpinin-
Interrer (in-tor'ror), s. laidotojas. kyste.
Interrex (in'tiir-reks), «. tuotarpinis ka- Interview (in'tor-vj), *. susitikimas;
ralius; tuotarpinis valdytojas. susiejimas; pasimatymas. | r. a. ma-
Interrogate (in-tor'ro-get), r.</. klausi- tytis su kuo; teirautis pas k.
nti; kvosti. Interviewer (in'tor-vj-or), #. pasiteirau-
Interrogation (in-tor-ro-ge'šion). klau-
*. to j as; kvotjas.
sinjimas; kvotimas; | klausiamasis Interweave (in-tor-uyv'), v.a. [pret. in-
ženklas [?]. terwove; pp. interwoven], au-
Interrogative (in-tor-rog'a-tiv), adj. sti: pinti; adyti: supinti; ankštai
klausiamas. |
— \y, adr. klausiamai; sujungti: sumaišyti.
klaustinai. nepalikimas
Intestacy (in-ts'ta-si),
*.

Interrogator (in-tor'ro-ge-tor), s. klau- testamento; neturjimas jokio pa-

sinetojas: kvotjas. likto testamento.
Interrogatory (in-tor rog'a-to-ri), s. kvo- Intestate(in-ts'tet), adj. nepaliks
timas. \ — , adj. talpins savyj klau- [mirdams] užraš, testamento; ne-
sim: klausiamas. užrašytas testamente.
Interrupt (in-tor-ropt'), v. a. pertraukti.
Intestinal (in-tes'ti-nel), adj. žarninis.
Interruption (in-tor-rop'šion), s. pertrau- Intestine (in-tes'tin), adj. vidurinis- na-
kimas: pertrauka.
minis. | —, s. žarna; pi. žarnos: vi-
Intersect (in-tor-skt'), v.a. perkirsti;
duriai.
perdalyti. | r. n. kits-kita perkirsti,
Inthrall (in-Mrol'). v.a. pavergti.
dalyti; persikirsti.
Inthrallment (in-Mrol'ment), ». pavergi-
Intersection (in-tor-sek'šion), *. perkir-
timas: persikirtimo vieta. mas: vergyste.
Interspace (in'tor-spes), s. tarpas: pro-
Inthrone (in-t/tron'), v.a. = Enthrone.
tarpis. ankštas ryšys;
Intimacy (in'ti-mii-si), s.

Intersperse (in-tor-spors'), v.a. šen ir ankšta biiulyste; artima pažintis.

ten pridestyti: prikaišioti: išbarsty- Intimate (in'ti-met), adj. ankštas: ar-
ti tarp (kit dalyk); pribarstyti. timas; artimiausias- nuoširdus; šir-
 Intimate 366 Intromission

dingas. — ». nuoširdus draugas.

||
, namasis veiksmažodis. — ly, <ulr. ||

— |y,
adv. nuoširdžiai; labai arti. nepereinamu bdu; nepereinamoje
r. a. misl paduoti:
Intimate (in'ti-met), formoje.
nurodyti; ištolo duoti suprast. Intransmissible (in-trans-mis'si-b'l), adj.
Intimation (in-ti-me'ši6n), s. nurody- neperduodamas; neperdaviamas.
mas; mislies padavimas: davimas Intransmutable(in-trans-mjt'ii-b'l),"f//.
ištolo susprast; apskelbimas. nepermainomas: neperkeiiamas.
Intimidate baime
(in-tim'i-det), v. a. Intraparietal (in-trii-pa-rai'i-tel), adj.
kvpti gsdi n t baugint grumot
j
i ; i ;
i . paslptas (nuožinoni akh): slaptas.
Intimidation (in-tim-i-de'šion), >. gsdi- Intrench (in-tren'), r. a. išvagoti: ap- ||

nimas; bauginimas; grmojimas. juosti apkasu; apkasti; apšancuoti.

Into (in't), prep. ; ing; int. To burti v. n. užgrobti; prisisavinti.
— tears, ašaromis apsilieti.
H

Intrenchment (in-tren'ment), s. apka-

Intolerable (in-tol'or-ii-b'l), adj. nepa- sas: užgrobimas; prisisavinimas.

||

keniamas. — ness, s. buvimasH

ne- Intrepid (in-trep'id), adj. nenusigstas:
pakeniamu. Intolerably, adv. I
ne- nieko nesibijs; drsus. \ — ly, adc.
pakeniamai. nieko nesibijodamas; be baimes:
Intolerance (in-tol'or-ens), .s. nekenti- drsiai.
mas; neapkentimas. Intrepidity (in-trep-id'i-ti), s. nebailu-
Intolerant(in-tol'or-ent), adj. nekenis; mas; drsumas.
nekentimo pilnas; nekenis kitaip Intricacy (in'tri-ka-si), *. painumas.
manani, kitaip tikini. — ly, ||
Intricate (in'tri-ket), supainiotas: adj.
adv. su nekentimu. painus: pinklus; keblus, y — ly, ado.
Intoleration (in-tol-or-e'šion), .*. neken- painiai. J —ness, s. painumas; pink-
ti mas. lumas; keblumas.
Intomb (in-tm'), v. a. = Entomb. Intrigante (in-tri-gant'), sf. intrigante.
Intonate (in'-to-net), mus. into- v. a. n. Intrigue (in-tryg'), v. n. intriguoti; suo-
nuoti; giedoti; giedamu balsu skai- kalbininkauti; spsti. —, s. intriga: \

tyti; ošti; gausti. spendimai; spstai; suokalbis: kla-

Intonation (in-to-ne'šion), s. intonavi- sta; f meiles ryšys.
mas; giedojimas; intonacija. Intriguer (in-tryg'or), s. intrigantas:
Intone (in-ton'), v.a.n. Intonate. = suokalbininkas; vaidvaikis.
Intoxicant (in-toks'i-kent), s. svaigins Intrinsic (in-trin'sik), adj. vidurinis:
gerymas. tikras; btinas. ||
— value,
tikra ver-
Intoxicate (in-toks'i-ket), nugirdyti; v. a. te. ||
—ally, adv. viduj: išvidaus: tik-
girtu padaryti; apsvaiginti. | —,adj. rai ; btinai.
girtas; pasigers; pasvaiges. Introduce (in-tro-djs'), vesti; ves- v. a.

Intoxication (in-toks-i-ke'šin), nu- s. dinti; leisti; gabenti; suvesti

pa-
girdymas; pasigrimas: girtumas; žint; perstatyti; supažindyti.
apsvaigimas. Introducer (in-tro-dj'sor), s. vedejas:
Intractability (in-trakt-ii-bil'i-ti), s. kiet- vesdintojas: gabentojas: perstaty-
sprandingumas; atžagarumas; nara- tojas; kurs pažint suveda.
vingumas; nepaklusnumas. Introduction (in-tro-dok'šion),
s. vedi-
Intractable (in-triikt'a-b'l), adj. su ku- mas; gabenimas; perstatymas; su-
riuo negali susišnekti; su kuriuo pažindymas; ženga; prakalba:
||

negali rodos gauti; nepalankus: ne- pratarme.

paklusnus; naravingas. —ness, j
••*.
Introductive, Introductory (in-tro-dok'tiv,
= Intractability. ||
Intractably."'/', -to-ri), adj. vedamasis; žengiama-
nepalankiai; naravingai. sis; žengtinis.
Intramural (in-trii-mj'rel), adj. esantis Introit (in-tro'it), s. jimas; žengia-
viduj sien; tarpsieninis. moji malda ar giesme.
Intransitive (in-tran'si-tiv), ad. neper- Intromission (in-tro-miš'šion), s. leidi
einamas. — verb, (grain.) neperei- mas: prileidimas.
 Intromit 367 Inveigler

Intromit (in-tro-mit), r.a. leisti : pri- Inurbanity (in-or-biin'i-ti), «. šiurkštu-

leisti: perleisti. mas: nemandagumas.
Introspect (iu-tro-spekt'), r.a. žvelgti: Inure (in-jr'). t.a. pripratinti. | r. n.
žirti vidun: ištirti vidurius. turti vert.
Introspection (in-tru-spk'šin), ». žir- Inurement (in-jr'ment), s. papratimas:
jimas vidun: žvilgis vid: ištiri- pripratimas; paprotys.
nejimas savs-pat: sigilinimas Inurn (in-orn'), r. a. urn sudti: pa-
savo-pat. laidoti.
Introspective (in-tro-spšk'tiv), adj. žvel- Inutility (in-ju-til'i-ti), s. nenaudingu-
gis vid:
savižint iškas. mas.
Introversion (in-tro-vor'Šion), .». pakrei- Invade (in-ved'), c. a. n. užplaukti: už-
pimas, pakrypimas vidurlink. pulti: apvaldyti; užgrobti: apimti.
Introvert (in-tro-vort'), r.a. vidurlink Invader (in-ved'on, *. užpuolikus.
kreipti: žvelgti. Invalid (in-viil'id), adj. neturs vert. -s:
Intrude (in-trd'), t. n. lsti: veržtis: neturs spkos: silpnas.
skverbtis: briautis: eiti be paveliji- Invalid (in'vii-lid), s. invalidas: suožei-
mo, be užprašymo. da: palieglis. | — , adj. nesveikas:
Intruder (in-trd'or), •«. tas, kurs lenda, ligotas: paliegs. j — , c. a. nesveiku
briaujas: sibriovejas; neprašytas (pa)daryti: priskirti prie paliegli,
sveias. prie suožeid.
Intrusion (in-tr'žion), s. besibriovi- Invalidate (in-viU'i-det>, r.a. padaryti
mas: siveržimas: sibriovimas: ji- neturiniu vertes: panaikinti.
mas be užprašymo, be pavelijimo. Invalidation (in-viil-i-de'šion), *. pada-
Intrusive <in-tr'sivi, adj. turs bd rymas beveriu: nužudymas vertes.
lsti, briautis: landus: kirus. | ly, — Invalidity (in-vii-lid'i-ti), *. neturji-
adr. lste lendant briaustinai: ne-
:
mas spkos; neturjimas vertes.
prašytai; kiriai. i
— ness, s. briovi- Invaluable (in-val'ju-a-b'l). adj. neapi-
masi; landumas: kirumas. prekiuojamas.
Intrust (in-trosf), t.a. patikti, pavesti Invariability (in-ve-ri-ii-bil'i-ti i. $. neat-
(kam k). mainingumas.
Intuition(in-tju-i"šion), *. tiesioginis Invariable (in-vg'ri-a-b'l), adj. neatmai-
(ar betarpinis) žinojimas, suprati- nomas: neatmainingas. j s. math.
mas; tiesiogine žvalga; intuicija. neatmainingas skaitlius. —ness, ». |

Intuitive (in-tj'i-tiv), adj.

aiškus; aiš- = Invariability. Invariably, adr.
|

kiai mats; betarpiškai žins, pa-

|
neatmainingai; neatmainomai.
žsts, numans: gyjamas (pasiekia- Invasion (in-ve'žion), s. užplaukimas:
mas ar gytas) betarpišku žinojimu, siveržimas; sibriovimas: užpuoli-
tiesiogine pažintim, tiesioginiu nu- mas: užgrobimas: apvaldymas.
manymu ar žvalgumu; intuityviš- Invasive (in-ve'siv). adj. užpuolikiškas.
kas. |
— ly, am.
intuityviškai. Invective (in-vek'tiv). adj. koliojamas:
Intumesce (in-tju-mes'), r. n. pstis; žeidingas: satiriškas. j — , s. kolio-
kilti. jimas: kolione: apšmeiža; satira.
Intumescence (in-tju-m6s'sens), $. besi-
— ly, adr. su koliojimu: žeidingai:
putimas: išsiptimas: sutinimas. satiriškai.
Intwine (in-tuain'), r.a. = Extwink. Inveigh (in-vei'), v. n. (to against), —
Intwist (in-tuisf), r.a. = Bfl T WIBT. kolioti; barti: lojoti: užsipulti.
Inuendo (in-ju-6n'do), = hnrtnnrDo. *. Inveigher (in-vei'or), *. koliotojas: ba-
Inundate (in-6n'det), r.<i. aptvindvti; rejas; užsipuldinetojas.
aptvenkti; užlieti: pripildyti. Inveigle (in-vy'g'l), r. a. spstus vilio-
Inundation (in-6n-de'šion), s. patvinys; ti: privilioti; suvilioti; apgauti.
tvanas: užliejimas; pritvinimas: pri- Inveiglement (in-vy'g'1-ment), s. vilio-
plaukimav jimas; suviliojimas: spstai: vylius.
Inurbane (in or-ben), adj. šiurkštus: Inveigler (in-vy'glor). t. suviliotojas;
nemandagus: neapsitašs. vylhigis.
 ,

Invent 368 Invoice

Invent (in-venf), r.a. išrasti. mas; nelemtas; papiktins; biaurus.

Inventer, Inventor (in-vent'or), *. išrad- ||
— ly, adv. papiktinaniai; biauriai.
jas. —ness, s. niaurumas; nelemtumas.
Invention (in-ven'šion), s. išradimas; Invigilance, tnvigilancy (in-vidž'i-lens,
išmislas; pramanymas. -len-si), s. nesargumas.
Inventive (in-všnt'iv), adj. gabus ant iš- Invigorate (in-vig'or-et), v. a. priduoti
radimo; rasmingas. spk, energijos, gyvumo; pastip-
Inventory (in'ven-to-ri), s. mantos su- rinti; sudrutinti; (at)gaivinti.
rašs; inventaras. | — v. a. padaryti , Invigoration (in-vig-or-e'šion), s. pastip-

mantos suraš; manta surašyti. rinimas; sudrutinimas; atgaivini-

Inventress (in-vent'ršs), sf. išradja. mas; gaivumas.
Inverse (in-vors'), adj. atbulas; atžaga- Invincibility (in-vin-si-bil'i-ti), s. buvi-
ras. ||
— ly, adv. atbulai ; atžagarai. mas neapgalimu, nveikiamu.
Inversion (in-vor'šion), s. apgržimas: Invincible (in-vin'si-b'l), adj. neapgali-
apkreipimas; perkreipimas; persta- mas: nveikiamas. | —ness, s. In- =
tymas {žodži). vincibility. | Invincibly, adv. neap-
Invert (in-vort'), v. a. apkreipti; apver- galimai; nveikiamai.
sti; perkreipti; perstatyti; permai- Inviolability (in-vai-o-la-bil'i-ti), s. bu-
nyti. vimas nepalieiamu, nepažeidžia-
Invertebral (in-vor'ti-brel), adj. = In- mu, neperžengiamu.
vertebrate. Inviolable (in-vai'o-la-b'l), adj. neper-
Invertebrata (in-vor-ti-bre'ta), s. pi. be- žengiamas; nesulaužomas; nepalie-
nugarkauliniai gyvnai. iamas; nepažeidžiamas. —ness, s. I

Invertebrate (in-vor'ti-bret), adj. neturs = Inviolability. Inviolably, adv. |

nugarkaulio; benugarkaulinis. — | neperžengiamai; nesulaužomai; ne-

s. benugarkaulinis gyvnas. pažeidžiamai.
Inverted (in-vort'ed), adj. apkreiptas; Inviolate, Inviolated (in-vai'o-let, -le-
apverstas; atbulas; išvirkšias. |
td), adj. nepalyttas; nepaliestas;
— ly, ado. atbulai; išvirkšiai. nepažeistas; nesužagtas; ystas.
Invest (in-v6sf), v. a. apvilkti (rbais): s. stoka vyriš-
Invirility (in-vai-ril'i-ti),
aprdyti; apteikti (valdžia, urdu); kumo.
apsiausti; apgulti (pil, etc.); dti Invisibility (in-viz-i-bil'i-ti), s. nemato-
(kapital, pinigus). mumas; nežvelgiamumas.
Investigate (in-ves'ti-get), v. a. ištyrin- nematomas;
Invisible (in-viz'i-b'l), adj.
ti; ištirti; išjieškoti. nežirimas; nežvelgiamas. —ness, ||

Investigation (in-v&s-ti-ge'šion), s. išty- s. = Invisibility, fl

Invisibly, adv.
rinjimas; ištyrimas; išj ieškojimas. nematomai.
Investigative (in-ves'ti-ge-tiv), adj. žin- Invitation (in-vi-te'šin), s. pakvieti-
geidingas; nors ištirti, iškvosti. mas; užprašymas.
Investiture (in-vest'i-tjr), s. apredy- Invitatory (in-vai'ta-to-ri), adj. talpins
mas; apteikimas (valdžia, urdu, savyjužprašym; užprašomas; kvie-
garbe, etc.). iamas.
Investment (in-vest'ment), s. apredy- Invite (in-vaif), v. a. kviesti; pakviesti;
mas; apgerbimas; rbai; | apteiki- užprašyti.
mas kuo; apsiautimas; apgulimas Inviter (in-vait'6r), s. kvietjas; kvies-
(pilies, etc.); idejim&s (kapitalo); de lys.
tas kapitalas. Inviting (in-vait'ing), adj. patraukis;
Inveteracy (in-vet'or-a-si), sisenji- s. gunds.
mas; sišaknijimas; sivyravimas. Invocate (in'vo-ket), Invoke. v. a. =
Inveterate (in-vt'or-et), adj. sisenejs; Invocation (in-vo-ke'šion), šaukimas; #.

sišaknijs; sivyravs. — ness, ». ||

atsišaukimas; meldimas: malda;
= Inveteracy. jur. pašaukimas; pareikalavimas.
Invidious (in-vid'i-6s), adj. neapkenia- Invoice (in'vois), .v. pirkly b. siuniam
 ,

Invoke 369 Iridescent

tavori rokunda: daugis antsy k siun- drinis: ess širdyj, dšioj: —/» au-
iam (ar gaut) tavor: faktra. |
ti/, širdies (ar dšios) patogumas. j

— , (pa)daryti suraš, rokunda

c. a. — f. tas, kas viduj randasi; vidus:
,

(tnrori): fakturuoti. pi. viduriai. — ly, adr. vidun: vi-

J

Invoke (in-vok'), r. a. šauki i: maldauti: duj: gilumoj; širdyj: dšioj: mintyj.

melsti: prašyti. I
—ness, vidurine puse; nuoširdu-
••*.

Involucel (in-vl'ju-sgl), #. bot. antrieji** mas.

(arba mažiejie) apvalkeliai. Inward, Inwards (in'uordz), adr. vidun:
Involucre (in'vo-lju-kor), s. bot. apval- vidurius: širdin: dušion: protan.
kelis (xketihiu any men). Inweave (in-uyv'), r. a. austi: pinti;
Involuntarily (in-vol'on-te-ri-li), adr. išpinti kuo.
nenorint; nenoroms; priešais nor: Inwrap (in-riip'), r. a. vynioti; suvynio-
netyia. ti; apsupti; apsiausti.

Involuntary (in-vol'dn-te-ri), adj. neno- Inwreathe (in-ry</A'), v.a. vainiku ap-

rtas: vyks (ar padarytas) visai juosti; (ap)vainikuoti.
nenorint, priešais nor; paeins ("/ Inwrought (in-rof), adj. dirbdintas:
paejes) ne iš savo noro. dirbtas; papuoštas.
Involute (in'vo-ljt), adj. 'susiraits, lo (ai 'o),s. džiaugsmo, pasididžiavimo

susivyniojs, susisuks vid. \ — šauksmas.

s. geom. išvyniojamoji kreivoji lini- Iodic acid (ai-6d'ik as'id), s. chem. jodi-
ja- ne rgštis.
Involuted (in'vo-lju-teu), adj. = Invo- Iodide (ai'o-did <>-daid), s. chem. jodos
lute. sanjunga.
Involution (in-vo-lj'šion), .«. su-, vy- Iodine (ai'o-din), -i. chem. jod.
niojimas: I susipainiojimas; susiki- Iodoform (ai-od'o-form), n. chem. jodo-
vinkliavimas: sumizgimas: | apval- formas.
kalas; apsiautalas: gram, terpia- | Ionian (ai-o'ni-en), adj. joniškas. | — , s.

masis sakymas; math, paklimas

||
jonietis.
laipsnin. Ionic (ai-6n'ik), adj. joniškas.
Involve (in-volv'), -, apvynioti:
r. a. lota (ai-o'tii). s. jota (raide); fig. trupi-
apsiausti: apsupti; apdengti: | (pa)- nlis: krislelis.
daryti painiu; supainioti; painioti; Ipecacuanha (ip-i-kak-ju-an'ii), s. bot. &
traukti, stumti (beda, etc.): to in — med. ipecacuanha; vemdomoji šak-
debt, traukti skol; | jungti su nis.

kuo; talpinti *avyj; apimti; math. Irascibility (ai-ras-si-bil'i-ti), 8. palinki-

||

pakelti laipsnin. mas greitai širsti, užsidegti; piktu-

mas; apmaudingumas.
Involved (in-volvd'), adj. painiotas:
Irascible (ai-ras'si-b'l), adj. greitai
trauktas: apimtas; | susiraits; su-
sivyniojs.
piktum pareins; greitai širstas;

Involvement (in-vlv'ment), -, apvv-

piktas: apmaudingas. | —ness, s. =
f. Irascibility.
niojimas: api-, supainiojimas; susi-
Irate (ai-ref), adj. širds; tžs; py-
painiojimas; painumas; keblus pa- ks; siuts.
djimas. Ire (air), *. rstybe; piktumas; apmau-
Invulnerability (in-vol-nor-ii-biri-ti), ». d: padukis.
nepažeidžiamumas. Ireful (air'ful), adj. rstybes (ar ap-
Invulnerable (in-vol'nor-a-b'l). adj. ne- maudos) pilnas; užsidegs; siuts;
pažeidžiamas; | neatsakomas; neper- tžs.
tikrins. | — ness, s. Invulner- = Iridal (ai'ri-del), adj. orarykštinis.
ability. Iridescence (ir-i-ds'sens), s. žibjimas
Inwall (in-uol'), r. a. mru (ar sieno- orarykštes dažais.
mis) apjuosti; apmryti. \ — (in'- turs ora-
Iridescent (ir-i-dVsent), adj.
uol), s. vidurine siena. rykštes dažus; žibs orarykštes da-
Inward (in'uord), adj. ess viduje; vi- žais.
 ,

Iridium 370 Irrefragability

Iridium (ai-rid'i-6m), ». iridium {meta- Ironsmith (ai'6rn-smi<A), s. kalvis.

las). Ironware (ai'orn-uer), s. geležiniai iš-
Iris (ai'ris), ». orarykšt; ||
lle (akies); dirbiai; geležiniai padarai; geleži-
| bot. vilkdalgis; kalavij. niai rykai.
Irish (ai'riš), adj. airiškas. — potato, Ironwood (ai'orn-ud), s. bot. kietasis
airiška bulve. | — , .*. airys: airiška medis.
kalba. Ironwork (ai'orn-uork), .*. geležinis pa-
Irishman (ai'riš-man), s. airys. daras.
Irk (ork), v. a. erzinti; užgauti: žeisti; Irony (ai'6rn-i), adj. geležinis: kaip ge-
varginti; kankinti. ležis.
Irksome (ork'som), adj. nuobodus; ki- Irony (ai'ron-i), s. ironija: pamkle:
rus; vargins; alsins. — ly, adc. ||
pasityiojimas; apjuokas.
nuobodžiai: kiriai; alsinaniai. | iTadiance, Irradiancy (ir-re'di-ens, -en-
— ness, s. nuobodumas; kirumas. žibjimas; spindjimas.
si), s.

Iron (ai'orn), s. geležis; geležinis pada- Irradiant (ir-re'di-ent), adj. žibs; spin-
ras; prosas; pi. —s, paniai; retežiai. ds; spinduliuojs.
Bar — grynoji kalamoji geležis.
, Irradiate (ir-re'di-et), v. a. švies mesti:
Cast — lieta geležis; špyžius. Pig —
, ap-, nusviesti; gaivinti su pagelba
gabalus sulieta geležis. Smoothing šilumos ar šviesos; blizgesiais (pa)-
— prosas. Wrought — grynoji kala-
, ,
puošti. I
r. n. šviesti; spinduliuoti:
moji geležis. | — , adj. geležinis. An spindti. | — adj. apšviestas: švie-
,

— will, geležine valia; tvirta valia. is; žibs; spinduliuojs.

— worhs, geležiniai darbai geležies ;
Irradiation (ir-re-di-e'šion), .*. metimas
išdirbimai; geležies dirbtuve. — šviesos, spinduli; švietimas: žibji-
foundry, geležies lietuve. Iron-cased, mas; spinduliavimas; fig. apšvieti-
adj. geležimi kaustytas; geležimi ap- mas.
kaltas. Iron-fisted, adj. šykštus. Iron- Irrational (ir-ra/'šion-el), adj. neišmin-
hearted, adj. turs geležine šird; tingas; neprotingas; math, irracio-
beširdiškas; žiaurus.
nališkas. | —
ly, adi\ neprotingai.

Irrationality (ir-ri-šion-al'i-ti), s. niš-

Iron (ai'orn), v. a. prosyti; geležimi
||
mintingumas: neprotingumas.
apkaustyti, apkalti.
Irreclaimable (ir-ri-klem'j-b'l), adj. ne-
Ironclad (ai'orn-kliid), adj. geležimi ap- pataisomas.
kaltas: geležimi kaustytas. \ ->*• Irreconcilable (ir-rek'6n-sai-lii-b"l). adj.
kariškas geležimi kaustytas laivas; nenumaldomas: nepermaldaujamas:
šarvuoius. nesuderinamas: nesutaikomas. |

Ironing (ai'orn-ing), prosijimas: pro- s. —ness, buvimas nenumaldomu,

*.

savimas prosytos drapanos. board,

;
— nepermaldaujamu, nesuderinamu,
ptosijamoji lenta; prosykla. nesutaikomu.
Iron-gray (ai'om-gre/), adj. geležies da- Irreconciliation (ir-rek-6n-sil-i-e'ši6n), s.

žo; geležotas; širmas. — , s. geležies nesutikimas.

||

širmaplaukis; širmis lrrecoverable(ir-ri-k6v'6r-a-b'l), adj. ne-

dažas; ||
(<tr-

klys).
atlyginamas; nesugržinamas: ne-
pataisomas. Irrecoverably, adv. ne-
Ironic, Ironical (ai-ron'ik, -el), adj. iro-
||

ironiškai: su atlyginamai; nepataisomai; negrž-

niškas. ||
—ally, adv.
— alness, imai.
ironija; su pasityiojimu. ||

Irredeemable (ir-ri-dym'a-b'l), adj. m-

s. ironiškumas.
išperkamas; neatperkamas; neišmo-
Ironmonger (ai'6rn-m6n-gor), ». gelež- kamas.
ninkas; geležius; pirkliautojas gele- Irreducible (ir-ri-dj'si-b'l). adj. nesu-
žiniais tavorais. mažinamas: nesutrumpinamas.
Ironmongery (ai '6rn-m6n-gor-i), s. gele- Irrefragability (ir-r6f-ra-ga-bil'i-ti), *.

žiniai tavorai; geležiniai išdirbiai. buvimas nepapriešijamu, neužgin-

Ironsides (ai'Srn-saidz), s. kirasierius. ijamu*
 Irrefragable 371 Irrevocable

Irrefragable (ii-rfrii-ira-bli, <t<lj. nepa- Irreproachable (ir-ri-pro'ii-b'l), adj.

prieSijamaa; nesumuftamas; neuž- nepabariamas: nepapeikiamas. |

ginijama*. Irreproachably, adr. nepapeikiamai.

Irrefutable (ir-ri-fjt'ii-b'l), adj. neuž- Irresistance(ir-ri-zist'ens). a stoka atsi-
ginijamas: neužeinamas. spyrimo, pasipriešinimo: pasidavi-
Irregular (ir-rg'ju-lor), adj. iškryps mas: paklusnumas.
iš paprastu, taisykl; nesutinks su Irresistibility (ir-ri-zist-i-bil'i-ti), s. bu-
paprastoms taisykloms: netaisyklin- vimas negalimu pasipriešinti, atsi-
gas; nereguliariškas; nevienodas: spirti.
netvarkus: bet varkiškas. — ly. adm. |j
Irresistible (ir-ri-zist'i-b'n. adj. negali-
nereguliariškai; betvarkiškai. mas pasipriešinti, atsispirti; neper-
Irregularity (ir-rg-ju-liir'i-ti), .<. netai- galimas. — ness, a = Ikkksistibm.-
syklingumas: nereguliari ^kumas; itv. I Irresistibly, '"/'. nepapriešina-
nevienodumas: netvarkumas. mai: nepergalimai.
Irrelative (ir-rl'ii-tiv), adj. neturs at- Irresolute (ir-r/.'o-ljt), adj. neveik su-
sitiesimo prie ko; neturs susirišimo, mans k daryti: nedrsus; abejin-
sanryšio u kuo. gas. |
— ly, adr. nedrsiai; abejingai.
Irrelevance, Irrelevancy (ir-rl'i-vens, jj
—ness, t. nedrsumas: abejingu-
-ven-si), s. buvimas nepritaikomu mas.
prie ko, svetimu kam. Irresolution
(ir-rez-o-lj'šin). a stoka
Irrelevant (ir-rl'i-vent), adj. nepritai- pasiržimo; neržmumas; sviravi-
komas; svetimas. mas; nedrsumas; abejingumas.
adj. nepa-
Irrelievable (ir-ri-lyv'ii-b'l), Irrespective (ir-ri-spek'tiv), adj. nebo-
lengvinamas; nepagelbiamas: nepa- js; nepaiss: bešališkas. — of, ne-
taisomas. paisantis; nežirintis ant. |— ly, adr.
Irreligion (ir-ri-li"džion), *. stoka tiky- be paisejimo; bešališkai.
bos; betikyste: bedievyste. Irrespirable (ir-res'pi-rii-bl), adj. ne-
nišpaž-
Irreligious (ir-ri-li"džios), adj. kvepuojamas: netinks kvpavimui.
sts jokio tikjimo; netiks: bedie- Irresponsibility (ir-ri-spdn-si-bil'i-ti), *.

viškas. |
— ly, adj. bedieviškai. neatsakomumas; neatsakymas.
Irremediable (ir-ri-my'di-a-b'l), adj. ne- Irresponsible (ir-ri-sp6n'si-b'l), adj. ne-
išgydomas; nepataisomas. |
— ness, atsaks; neatsakomas.
».buvimas neišgydomu, nepataiso- Irretentive (ir-ri-ten'tiv),
adj. nepalai-
mu. | Irremediably, adr. nišgvdo- ks; nstengis palaikyti; silpnas.
mai; nepataisomai. Irretrievable (ir-ri-tryv'a-b'l), adj. neat-
Irremissible(ir-ri-mis'si-b"l), adj. neat- lyginamas; neatpildomas.
leistinas; neatleidžiamas: nedovano- Irreverence (ir-rev'6r-ens), *. negodoji-
tinas. mas; nepagodone.
Irreparability (ir-rep-a-ra-bil'i-ti), t. ne- Irreverent (ir-rev'or-ent), adj. negodo-
pataisomumas. js; neturs pagodojimo; nepagodo-
Irreparable (ir-rp'ii-rii-b'l). adj. nepa- js. | — ly, adr. be pagodojimo.
taisomas. || —ness, *. nepataisomu- Irreversible (ir-ri-vors'i-b'l), adj. neap-
mas.ij Irreparably, adr. nepataisomai. grgžiamas; neapsukamas: | neatšau-
Irrepealable (ir-ri-pyl'a-b'l), adj. neat- kiamas; neatmainomas. | —ness, a
mainomas; neatšaukiamas. buvimas neapsukamu: buvimas ne-
Irrepentance(ir-ri-pnt'ens), *. nesigai- atmainomu. | Irreversibly, adv. ne-
lejimas (už nuodme*); nemetavon. apgrgžiamai; neatšaukiamai: neat-
Irreprehensible(ir-r6p-ri-h6n'si-b'l )./"(/. mainomai.
nebartinas; nepeiktinas; nepapeikia- Irrevocability (ir-rv-o-ka-bil'i-ti), *. ne-
mas. | —
ness, s. nebartinumas: ne- atšaukiamumas; neatmainomumas.
papeikiamumas. | Irreprehensibly. Irrevocable (ir-ršv'o-ka-b'l), adj. neat-
adr. nebartinai; nepapeikiamai. šaukiamas; neatmainomas. —nes?. J

Irrepressible (ir-ri-pres'i-bl), adj. nesu- s. =

Irrevocability. Irrevocably, |

valdomas. adr. neatšaukiamai; neatmainonuii.

 ,

Irrigate 373 Item

Irrigate (ir'ri-gt), r.a. laistyti: šlapin- Isomeric (ai-so-mer'ik), ad. vienokio

ti; vandenimi aplieti. sudjimo; izomeriškas.
Irrigation (ir-ri-g'šin), s. laistymas; Isometric, (ai-so-mt'rik,
Isometrical
šlapinimas ar drginimas (Jauk); -el), adj.vienokios {ar lygios) mie-
irigacija. ros; izometriškas.
Irritability (ir-ri-ta-bil'i-ti), s. arzumas. Isopod (ai'so-pod), adj. zool. turs vie-
Irritable (ir'ri-ta-b'l), adj. aržus: grei- nokio sudjimo kojas.
tai erzinamas; jauslus. Isosceles (ai-ss'si-lyz), adj. geom. ly-
Irritant (ir'ri-tent), erzins: udre-
adj. giašonis; turs lygios mieros šonus.
jima gimdas. H — s. erzins, udrji-
m Isotherm (ai'so-/iorm), ». geogr. izoter-
,

gimdas vaistas. Counter vai- — .

mas.
stas pagimdymui lengvesnes opos Isothermal (ai-so-Aor'mel), adj. izoter-
vienoj vietoj, kad atleisti skausm miškas; vienokios temperatros.
kitoj. izraelitas: žy-
Israelite (iz're-el-ait), s.
Irritate (ir'ri-tt), r.a. erzinti; pykdyti. das.
Irritation (ir-ri-t'šion), s. erzinimas: Issuance (iš'šju-ens), e. išleidimas;
suerzinimas; suirzimas; susierzini- išdavimas.
mas; kiršimas; apmaud. Issue (iš'šju), 8. išjimas; išbgimas;
Irritative (ir'ri-t-tiv), adj. erzins; er- išsiliejimas; ištekjimas; ištekm;
zinamas. išeiga; pasekm; galas; ||
išleidimas:
Irruption (ir-rop'ši5n), s. siveržimas: laida; išdavimas; išsiuntimas; U vai-
sibriovimas. kai; ainiai; gino dalykas. At —
—
||

Irruptive (ir-rop'tiv), adj. siveržis.

ess gine; to be at ginytis; gin-
—
,

Is (iz), [3. ypata nuo be], yra; esti. us vesti; to join (arba take) with,
Isabella color (iz-a-bel'la kol'or), s. rus-
ginyti; nesusitaikyti; to die wit h -
vai geltonas dažas.
out — mirti nepaliekant vaik; —
—
,

s. lygiakerte figra.
Isagon (ai'šii-gon),
of blood,kraujo nutekjimas: of
Ischial, Ischiatic (is'ki-el. -at'ik), adj.
an order, išleidimas padavadijimo,
str^ninis.
sakymo.
Ishmaelite (iš'm-el-ait), s.bibl. izmaeli-
Issue, v. n. išeiti; išbgti; ištekti; lie-
tas: fig. draugijos nevidonas; drau-
tis iš; paeiti (iš &t nuo ko); baigtis;
gijos išmata; pabludelis; valkata; ||
pasibaigti. ||
v. a. išleisti.
eccl. izmaelietis (šalininkas Mahometo Issueless (iš'šju-les), adj. bevaikis; ne-
ben Izmaelio).
paliks ar nepalieks vaik.
Isinglass (ai'zin-glas), s. žuvies klijas;
Isthmus (is'- ir ist'mos), s. tarpjuris;
min. mika.
sausžemio susmauga.
Islam (iz'liim), s. islamas: mahometo-
n tikyba.
išpažintojas
lt (it), pron. tai; jis, ji (kalbant apie
negyvus daigtus, teipgi apie gyvulius,
(iz'lam-ait),
Islamite
islamo; mahometonis.
*.
jeigu j gimtis nežinoma, ir apie ma-
Kaipo bevardis išvar-
sala.
žus taikus).
Island (ai'lend), s.

salos gyvento- dis: it snows, sninga; it rainu. lja.

Islander (ai'lend-or), s.

jas; salietis. Italian (i-tal'jen), adj. itališkas. D

— , s.

italas; itališka kalba.

Isle (ail), 8. sala.
salute; salele; saliuke. Italic (i-tal'ik), adj. itališkas: 1 typ. —
Islet (ai'let), s.
type, kursivas.
Isochronal, Isochronous (ai-sok'ro-nel,
Itch (i), v. n. niežti; labai geisti;
-nos), adj. vienlaikinis. fig.

Isoclinal (ai-so-klai'nel), adj. vienodo

turti didel nor. — , ». niežai;

palinkimo. niežjimas; geidimas.

is'o-lt), r.a. at- Itchy (ic'i), adj. niežuotas; nunižgs;
Isolate (ai'so-let ir
nuo kit; pavieniui statyti, nuparkfs.
skirti
valyti. Item (ai'tSm), adv. teipgi; teipjau.
dti, talpinti; izoliuoti; |

Isolation (ai-so-l'šion ir is-o-), *. at- —

, s. straipsnis: skirsnelis; paragra-
fas. 1—, t'."- paženklinti: padaryti
skyrimas nuo kit; atsiskyrimas
nuo kit: apvienejimas. trumpa užraš.
 j ,

Itemize 373 Jacobite

Itemize (ai'tem-aiz), v.o. parodyti su Jonpalaikis; jig. Molio Motiejus:

nuodugnumu, smulkmeniškai. paikius, paik-as: kalpas; bernas;
iterant (it'or-ent), adj. atkartojas. vaikezas; vargšas; | jreivis; juri-
Iterate (it '6r-et), r. a. atkartoti. ninkas (vadinamas teipgi: Jack tar.
Iteration (it-or-e'ŠiSn), s. atkartojimas. Jack ajloat); | užvardijimas kai-ku-
Iterative iit'or-ii-tiv), adj. atkartojantis. ri gyvuli patino: — ass, asilas;
Itineracy, Itinerancy (ai-tin'or-ii-si, -en- — rabit, triušis; |
yvairios ršies
si), s. persikilnojimas: keliavimas iš prietaisai, padarai, rankiai: ožiai
vietos viet; atlikimas priedermi (medžiams piauti); žirgelis (kurpem-s
laike kelioni. numauti); spaudimo, klimo ran-
Itinerant (ai-tin'or-ent), adj. keliaujs; kis; keltuvas: buomas; medinis pa-
besibasts. | s. —
keliaujantysis;
, kalas; kalpas; žemukas (kori
|

keliauninkas: keleivis. mar. vielukas; | jauna lydeka; |

Itinerary (ai-tin'or-e-ri), adj. Itiner- = Šikšninis švarkas. | Jack-a-dandy,
ant. I — , s. vadovas keleiviams puošnius; gražnius. Jack-a-lent, Už-
(knyga). gavni bobute; gavenas; jig. mul-
Itinerate (ai-tin'6r-et), r. n. keliauti: ba- kis; paikšas. Jack-at-a-pinch, žmo-
stytis. gus laikomas visada po ranka atli-
Its (its), pron.poss. jo; jos (kalbant apie kimui visoki reikal ant greito;
negyvus daigtus, gyulius, jeigu
gimtis nežinoma, ir mažus vaikus).
j nusamdomas kunigas. Jack-at-all-
trades, žmogus, kurs prie visko tin-
It's (its), sutrump. iš It is. ka; meistras ant visko. Jack-in-office,
Itself (it-self), pron. pats; pati; save netiks uredninkpalaikis. Jack-on-
(kalbant apie negyvus daigtus, teipgi both-sides, bepusiškas, ar norintis
apie gyvulius, jeigu gimtis nežino- j but bepusišku, žmogus. Jack-with-
ma, ir mažus vaikus). By itself, pats a-lantern; Jack-o'-lantern, klyst ug-
per save; skyrium. nis, žaltvyksle. Jack boots, ebatai
I've (aiv), sutrump. iš I have. su antauliais; botfortai. Jack plane,
Ivory šlapio kaulas. |
(ai'vo-ri), s. — baronas (oblis).
adj. šlapio iš šlapio kaulo
kaulo; Jackal (džiik'el), s. zool. šakalas.
(dirbtas); baltas it šlapio kaulas. Jackanapes (džiik'ii-neps), s. beždžione:
Ivy (ai'vi), *. bot. parstupas; slanka. pliuškis; žioplys.
Ground —, bot. budre. luy-mantled, Jackass (džak'as), s. asilas; mulkis:
adj. parstupu apžls. paikšas.
Jackdaw (džak'do), s. kuosa.
Jacket (džiik'et), s. žakietas; trumpa
sermgle; kuzas.
J Jackknife (džiik'naif), s. lenktinis peilis.
Jaal goat (džal got), s.zool. nubiška ož- Jackscrew (džak'skr), s. keliamas
ka. (spaudžiamas ar veržiamas) sriubas.
Jab (džab), v. a. durti; bakstereti. | — Jackslave (džiik'slev), *. vergas: niek-
s. baksterejimas. šas.
Jabber (džiib'bor), r. a. n. plepti: iauk- Jacksnipe (džak'snaip), *. orn. lukutis.
Št i : iauškti ; liežuviu malti pliauk- :
Jackstraw (džiik'stro), s. baidykla: ne-
šti: vambryti. | — , s. plepjimas; naudlis.
iauškjimas; vambrijimas. Jacobin (džiik'o-bin), s. dominykonas
Jabberer (džab'bor-6r), s. plepetojas; (zokoninkaš); |
jakobinietis; maišti-
iaušketojas; plepalas; paiauška. ninkas.
guls; iš-
Jacent (dže'sent\ adj. išilgai Jacobinic, Jacobinical (džiik-o-bin'ik.
sitiess. -el), adj.jakobiniškas.
Jacinth (dže'sinth), s. = Hyacinth. Jacobite (džiik'o-bait), s. jakobitas (Ša-
Jack (džak), s.[paprastoje kalboj riet' lininkas Jokbo II; teipgi xanarisja-
John], Jonas; Joniukas; Jonelis; kobiti sektos).
 374 Jealous
Jaconet

Jaconet (džiik'o-net), . žakoneias (<>>(• Janty (džan'ti), adj. = Jaunty.

dimas). January (džan'ju-e-ri), t. sausis (mnuo).
Jactation (džak-te'ši6n), a. tsymas; Janus-faced (dže'nos-fest), ad). dvivei-
tampymas; blaškymas. diškas; prigavingas.
Jaculate (džak'ju-let), v.a. svaidyti; Japan (džii-pan'), Japonija; | japo- s.

sviesti; blaškyti; blokšti; paleisti; niškas darbas; japoniškas išdirbi-

išleisti. mas; japoniškas liakeris. | — , adj.
Jaculation (džak-ju-le'šion), *. svaidy- japoniškas; liakeriuotas. \ — v.a. ,

mas: blaškymas; mtymas; leidi- liakeriuoti.

mas. Japanese (džap-a-nyz'), adj. japoniškas.
Jaculatory (džak'ju-l-to-ri), adj. staiga |
_ ? g. japonietis; japonieiai; japo-
išmetantis; pasakytas trumpais sa- niškoji kalba.
kiniais. Jar (džar), s. puodas; puodyne; uzbo-
Jade (džd), prastas arklys ar kume-
s. nas; grakšejimas; girgždesis; miš-
le; kuinas, kevinas; keve, šebeika; rus garsas; nesutikimas; vaidai: 1
||
moterpalaike; mergpalaike; | min. virpjimas; švitavimas. J — , v. n.
žaltakmenis; nefritas. \ —, t. a. nu- grakšeti: barškti; išduoti nepriim-
varginti; nualinti; nualsinti. \
r. n. n gars; |
priešintis; nesusitaikyti:
nuvargti; pailsti. bartis; 'gincy 1 ^- | v.a. drebinti:
Jadish (džed'iš), adj. pagadintas; neti- krutinti; sukrutinti.
ks; ištvirks; paleistu vingas. Jargon (džar'gSn), s. darkyta kalba:
Jag (džag), «. karbas; rintis; dantis žargonas. | — , v.n. darkyta kalba
(piuklo); krvele. —,v.a. karbuoti;
| kalbti.
riniuoti; dantis pieluoti. Jashawk (džiis'hok), s. vanaglis.
Jagged (džag'ged), adj. karbuotas: rin- Jasmine (džiis'min), s. bot. jasminas.
iuotas; dantuotas. ness, *. kar- ||
— Jasper (džas'por), s. min. jaspis.
buotumas; rinciuotumas. Jaundice (džan'dis), s. gelta; geltlige. |

Jaggy (džag'gi), adj. Jagged. = — , v.a. geltlige užkrsti; fig. nepri-

Jaguar (džii-guar'), 8. zool. jaguaras; lankiu padaryti: kvpti neprilan-
Amerikos tigras. kum.
Jail (džel), s. kaljimas. Jaundiced (džan'dist), adj. geltlige ser-
Jailer, Jailor (džel'or), s. kaljimo sar-
gs; pavydus; neprilankus.
|
gas. Jaunt (džant), v.n. bastytis: vaikštinti:
Jakes (džks), s. reikiaviete.
trump kelione atlikti. ||
— , *. trum-
Jako (džak'o), *. papga. pa kelione; ekskursija.
Jalap (džal'ep), *. med. jalapa; vidurius Jauntily (džan'ti-li), adr. linksmai; sma-
liuosuojanti žole. giai gaiviai.
;

Jam (džam), s. krva; kamša; | koše

Jauntiness (džan'ti-nes), s. linksmumas;
(iš uog arkitokivai); marmelia- gaivumas; gražumas.
dai. " —
, v.a. spausti; kimšti: su-
Jaunty (džan'ti), ad;. linksmas; smagus:
kimšti: sprausti: nuspausti: nubroz- gaivus: gražus; malonus.
dinti.
Javelin (džav'lin), s. metamoji jetis.
Jamb (džamb), s. šulas; stulpas.
Jaw (džo), s. žandas; žandkaulis: pi.
Jangle (džiin'g'l), v. a. n. barškti plep-
—s, nasrai žiotys.
ti: bartis; ginytis; vaidytis. | — , *.
;

Jawbone (džo'bon), s. žandkaulis.

plepjimas; tauškjimas; barškji-
Jay Ul/.ei), s. or n. žagata.
mas; | barniai; vaidai.
tušiakalbis: Jealous (džeTos), adj. skauges pilnas:
Jangler (džiin'glor), *.
skaugus; pavydus; neišsitiks; nuo-
zaunytojas; plepalas; valdininkas;
vaidvaikis. žiurus; ||
susirpins; rpestingas:
Janitor (džan'i-tor), s. nam sargas; uolus. Q
—
ly, adv. su skauge; su pa-

vartininkas. vydu; su neišsitikjimu; rpestin-

Janitress, Janitrix (džiin'i-tres, -triks), gai; uoliai; su uolumu. — ness, |
•*•

sf. nam sarge; vartininke. = Jealousy.

 Jealousy 375 Jimp

Jealousy (džTds-i), s. skaugi-: pavydas; Jesuitic, Jesuitical (diez-ju-it'ik, -el)

ni-Mtikejimas; nužirjimas: | uo- jzuitiškas: fig. kytras: veid-
adj.
lumas: rpestingumas. mainingas; pasalus. | —ally, adz
Jeer (džyn. r.n.a. tyiotis; Šaipytis, jzuitiškai.
juoktis U k;>: ap-. išjuokti. | — , *. Jet (džt), *. striukle: sriove (iššmirk-
pasityiojimas: apjuokas: apšiepi- f&amo randtnx, tjazo, etr.); | min.
mas. gagatas; juodgintaris. | «-, r. n. ky-
Jeerer (džyr'or), #. apjuokejas: Šypla. šoti. | r. a. iššmirkšti. | Jet-black,
Jeeringly (džyr'ing-li), adv. su pasity- adj. juodas kaip gagatas.
iojimu: su apjuok. Jetsam, Jetson (džt'sem. -son^. a sken-
Jehovah (dži-ho'vii), s. Jehova: Dievas. damiejie ta vorai.
Jejune (dži-džjn'), adj. tušias: bergž- Jettison (džet'ti-som, t. tavorai metami
džias; sausas. | ly, ad>\ tušiai: — nuo laivo jres laike audros: sken-
sausai. | —
ness, s. tuštumas: bergž- damiejie tavorai.
dumas; sausumas. Jetty (džt'ti), adj. gagatinis: padarytas
Jelly (džeTli), *. drebuiai; košeliena; iš juodgintario: juodas kaip gaga-
uog kisielius. | t. n. sutiršteti ki- tas. | —,«. sienos išsikišimas: tiltas
sieli. (nutzta-i jres); dambis.
Jellyfish(džTli-nš), s. zool. medza. Jew (džj), a šydas.
Jemmy (džem'mi), adj. puošnus. | — *. ,
Jewel (džj' ei), *. brangakmenis: brang-
trumpas buomas: dalba. akmeni grazna: kleinotas; žemi-
Jennet (džn'nt), #. mažas ispaniškas gas. — | , r. a. brangakmeniais kai-
arklys. šyti, puošti.
Jenny (džn'ni), s. verpiamoji mašina. Jeweler (džj'šl-or), *. jubilierius;auk-
Jeopard, Jeopardize (džp'ord, -aiz), r.
sorius.
a. ant pavojaus, ant pragaišties iš-
Jewelry (džj'61-ri), s. jubilieryste; |
statyti; rizikuoti. brangakmeniai; kleinotai: graznos.
Jeopardous (džp'ord-6s). adj. drsus; Jewess (džj's), žyde: žydelka. .*.

pavojingas; pragaištim grasins. Jewish (džj' iš), adj. žydiškas.

Jeopardy (džep'6rd-i), s. pavojus: rizi- Jewry (džj'ri), *. žydija.
ka.
Jew's-harp (džjz'harp), s. dambras
Jeremiad, Jeremiade (džr-i-mai'ed). .«.
(muz. instr.).
begaliniai skundai; dejavimai.
Jib (džib), 8. mar. kliveris. | — , r. n.
Jerk (džork), r. a. bakstereti: stuktere-
trypti (sak. apie arkl).
ti; trinktereti: krestelti: | sviesti:
Jibe(džaib), r. a. perkelti kit puse
blokšti; mesti; [ piaustyti plonus (buor). | r. n. sutikti: sutarti.
griežinius ir džiovinti ant saules. |
Jiffy (džif fi), *. akymirka; valandle.
— baksterejimas; stukterejimas:
, s.
Jig (džig), s. kazokas (šokis); \ metali-
trinkterejimas; bloškimas; pašoki-
mas; šokterejimas, trukterejimas.
ne žuvyte (meškere*). \ — saui, piu-
klas išpiaustymui rašt. i| — , c. n. ka-
Jerkin (džor'kin), s. trumpa sermesra.
zok šokti. v. a. apgaudinti;
\ | si-
Jersey (džor'zi), s. geriausios ršies
joti (nauges).
vilnos: vilnone megstine bliuz;
megstinis kuzas.
Jigger (džig'gor), s. naugi sijotojas.

= sietas naugems sijoti; puodžiaus

Jessamine (džes'sa-min), s. Jasmink. j

ratas.
Jessant (džs'sent), adj. iššoks: išlen-
ds. Jigging (džig'ging), *. naugi sijoji-

Jest (džst), 8. juokas; štukavimas: mas.

štuka. | , —
v. n. juokauti: juoktis;
Jiggle (diig'g'l), r. n. negražiai šokti;
juokus krsti. kresnoti.
s. viliokle; kokiete. | — , v.
Jilt(džilt),
Jester (džst'or), s. juokorius: šutna:
šmutas. kokietuoti; vilioti; apgaudinti.
n. a.

Jesuit (džz'ju-it), *. jzuitas: fig. kyt- Jimmy (džim'mi), s. laužtuvas (ragies).

ruolius: vyliugis; pasalnas. Jimp(džimp), adj. dailus: gražus.
 370 Joint
Jingle

skambti. r.«. juoksmingas; juokingas; komiškas:

Jingle (džin'g'l), t>.n. \

skambinti. -, skambjimas: linksmas. — ly, adr. juoksmingai:

— ness, t.
||
||
«.

skambesis. juokaudamas; linksmai. ||

Jingo (džin'go), «. užkeikimo

žodis: juoksmingumas; linksmumas.
by jingo, dievaž. Jocosity (džo-kos'i-ti), s. juoksmingu-
Jinnee (džin'ni), s. pikta dvasia. mas; juokai; linksmumas.
Job (džob), s. kirtis; duris; to do the
— Jocular, Jocularity (džok'ju-lor, -lar'i-ti),
for one, nugaluoti, nužudyti, už- = Jocose, Jocosity.
mušti k; \ darbas; sudertas dar- Jocund (džok'ond), adj. linksmas; sma-
bas arba darbo stukis; vieši darbai || gus. — ly, adv. linksmai. | —ness,".
||

paveriami privatiškam pasipelny- linksmumas.

mui; pelninga vieta. By the pa- — ,
Jocundity (džo-kn'di-ti), *. linksmu-
gal sudert prekuž vis darbo mas; smagumas.
stuk, už vis darb. — lot, daugis Jog (džog), r. a. stuktereti;kumštereti;
vairios ršies pirkini, apskritai kumšioti: kratyti; priminti. v.
||
||

parduodam už paskirt preke. - n. [to — on, over}, eiti, slinkti, vaik-

master, persamdytojas arkli, veži- šioti; einant po truput šokioti:
m. Odd —s, vairus menki darbai; kratytis; kresnoti. | -, *. kumštere-
visokios ršies darbeliai, —printer, jimas;stukterejimas:kresterejimas;
vairi smulkesni spaudini spau- kratymas; kresnojimas; stabdy-
—
||

dintojas. -printing, spaudinimas mas; sulaikymas: klitis. trot,

vairi spaudini; vairi spaudini lengva ristele: kresnojimas; fig. pa-

spaustuve. prastas bdas.
kir-
Job (džob), r. a. n. durti; smeigti; Jogger (džog'gor), ». stuktertojas:
sti; 1 dirbti nuo stukio:
nusamdyti kumšteretojas; trinkteretojas; tas,

darb; atlikinti smulkius darbus: kurs sunkiai, palengva eina.

pelninkaul is po priedanga tarnavi- Joggle (džog'g'l), r. a. kratyti;
kum-
mo viešiems reikalams; išnaudoti šioti; arch, sunerti. | r. n. kratytis;
viešus reikalus; persamdineti fl
:
kresnoti; ||
išsprsti. 1 -, *. sunri-
persamdyti ant laiko; pirkinti ir || mas.
parduolioti; perpirkliauti: užsiimi- Join (džoin), v. a. suvienyti; sujungti;
nti perpirkliavimu (meklerysta); surišti; prisidti; pristoti prie
ko; to
mekleriauti. — battle, stoti: pradti.
kov kov
Jobber (džob'bor), s. mekleris; perpirk- v.n. vienytisTjungtis; rištis; susi-
||

lis; išnaudotojas vieš reikal;

|| durti su kuo. ||
-, *. susidrimo taš-
kyši gaudytojas. kas.
Jobbery (džob' bor-i), s.
perpirkliavimas; suvienytojas: pri-
Joiner (džoin'or), s.
perpirklysta; meklerysta; ypatiš- ||
sidedantysis; ||
staliorius.
kas besipelnavimas po priedanga Joinery (džoin'6r-i), ». stalioryste; sta-
tarnavimo viešiems reikalams; ky- lioriškas darbas.
ši gaudvmas. *. narys: snaris;
Joint (džoint),
sunri-
(džob'bing), atlikinejas
adj.
Jobbing mas; kflys. outtf—, iSsinarins. 1
smulkesnius, kokie pasitaiko, dar- sujungtas: ben-
besinaudojs proga ypatiškai
— , adj. suvienytas;
bus: ||
dras. - committee, komisija suside-
pasipelnyti po priedanga tarnavimo danti iš snari dviej nam
sta-
viešiems reikalams. — house, per- tymdariško kamieno, —session, su-
pirkliavimo namai.
jo- eiga dviej yvairi pusi. - resolu-
Jockey (džok'i), «. profesionališkas priimta y-
tion, rezoliucija vienlaik
jikas; žokejas; arklininkas; arkli
||

vairi šak statymdarystgs. i -,

pirkliautojas; \ sukius.
-,v.a.n. ||

v.a. sujungti; suvienyti:

sunerti:
sukti; prigaudinti. -ly, odv.
profesiona- sunariuoti; išnarstyti. ||

\ockeyism (džk'i-iz'm), .«.

sp-
išvieno; bendrai: sujungtomis
lišk jojik užsimimas, darbas.
adj. juoksmi^kas: komis.
Jocose (džo-kos'>.
 , ,

Jointer .iTT Judicature

Jointer Mlžoint 'or), s. laistuva*: |

gele- Joviality (džo-vi-al'i-t i i, *. linksmumas:
žiniai šulai mrui sujungti, suver- linksmybe.
žti. Jowl (džo?/l), i. žandas: skruostas.
Jointress (džoint'rs), *f. našle, valdy- Jowler (džo«r6n. *. gonas i>u>). <

toja išimtines. Joy (džoi), s. džiaugsmas: linksmybe:

Jointure (džoin'tjur). s. našles išimtine. palaima, j
— . v.n, džiaugtis: link-
| — ,paskirti (našlei) išimtin.
r. a. smintis.
Joist (džoist), s. skersinis; skersbalkis. Joyance (džoi'ens), *. linksmybe:
| — , skersinius dti.
r. a. džiaugsmas.
Joke (džok), s. juokas: Štuka. | — r. a. . Joyful (džoi'fub, adj. džiaugsmingas:
n, juokauti. linksmas. | — ly. <idr. džiauirsmin-
Joker (džok'or), *. juokautojas: juok- gai; linksmai. | —ness. «. džiaug-
daris; šutna. smingumas: džiaugsmas: linksmy-
Jollily (cižol'li-li), ad>-. linksmai: džiaug- b.
smingai. Joyless (džoi'les), adj. nelinksmas:
Jolliness, Jollity (dž61'li-nes. -t ii. $. lidnas. |
— ly, adr. nelinksmai:
linksmumas; linksmybe: džiaug- lidnai.
smas. Joyous (džoi'os), adj. linksmas: džiaug-
Jolly (džl'li), adj. linksmas: smagus; smingas. | ly, —
adr. linksmai: su
džiugus; džiaugsmingas. Jolly- I džiaugsmu, j —ness, *. džiaugsmas:
boat, s. valtis. linksmybe.
Jolt (džoit), c. a. kratyti. [
'-./<. kraty- Jubilant (džj'bi-lent), adj. ii džiaug-
tis. | — , s. kratymas; kresterejimas. smo škaujs; džiaugsmingas; tri-
Jonquil, Jonquille (džon'kuil), *. žoly- umfuojs.
nas, narciz veisles; narcizas. Jubilation (džju-bi-le'šion), *. džiaug-
Joss (džos), chiniikas dievstabis.
s. smo rkavimas; džiaugsmas: trium-
Jostle (džos"l), r. a. n. stumdyti: stum- favimas.
dytis; kumšiotis; grstis. — *. su- .
Jubilee (džj'bi-ly), *. jubilejus: iškil-
sigrdimas; susirmimas. me; linksmybe.
Jot (džot),s. jota; fig. trupinlis. ] — Judaic, Judaical (džju-de'ik, -el), adj.
'•
paženklinti: pažymti [rai
<i.
judaiškas; žydiškas.
Jounce (džauns), c. a. u. kratyti: tran- Judaism (džj'de-iz'm), s. judaizmas:
kyti. | — , s. kratymas. žydiškasis tikjimas.
Journal (džor'nel), s. žurnalas: dien- Judas (džj'des). «. Juda; Judošius:
knyge: laikraštis. fig. judošius; pardavikas: išdavikas.
Journalism (dior'nel-iz'mt, *. žurnali- Juddock (dždd'dok), s. orn. lukutis.
stika.
Judge (džodž), s. sudžia; teisdaris. | —
Journalist (džor'nel'ist), s. žurnalistas. r. '(.n. teisti; sdyti: sprsti; manyti.
Journalize (džor'nel-aiz), r. a. žurnalan
Judger (džodž'or). *. teisjas; sudyto-
užrašyti. | v. n. bendradarbiauti: jas: sprendjas.
sa ndarbini nkaut i ( la ikraiu i) .
Judgment (džodž'ment), *. teisimas; su-
Journey (džor'ni), s. kelione. \—,r.n. dijimas; sprendimas; supratimas:
keliauti.
išmanymas; nusprendimas; nuo-
Journeyman (džor'ni-man), s. išmoks —
sprendis: sudas; day, paskutinio
amato darbininkas: gizelis.
teismo diena; —
of God, Dievo tei-
Journeywork (džor'ni-uork), »- amati-
smas (rid u r amžiuose).
ninko darbas.
Joust (džost), *. raiteli dvikova jet i-
Judicative (džj'di-ke-tiv), adj. .Tr- =
mis. | t.n. muštis jtimis. DICIAL.
Judicatory (džj'di-kii-to-ri), adj. teis-
Jov (džov), a. Jupiteris. Bird of—,
erelis. miškas; teisdariškas. | — ,«. teismas:
Jovial (džo'vi-el), adj. linksmas; džiaug- sudas; tribunalas; teisdaryst.
smingas. |
— ly, ndr.
linksmai, j Judicature (džj'di-ka-tjur), *. teisdary-
— ness, t. linksmumas; linksmybe. st; teismas.
 Judicial 378 Jurisdictional

Judicial (džju-di"šel), adj. teismiskas; Junction (džonk'šion), v. suvienijimas,

teisdariškas; teisdarystinis: spren- sujungimas: sujunga; susibgimas:
džiamas. susikryžiavimas (geležinkeli).
Judicious (džju-di"šios), adj. sveiko Juncture (džonk'tjur), s. sujunga; su-,
proto; protingas: išmintingas. ly, |)
— jungme: sujungimo vieta; suleidi-
adv. protingai: išmintingai. ness, |{
— mas; narys: snaris; ||
laikoaplinky-
s. protingumas; išmintingumas: be; atsitikimas: kritiškas padji-
sveikas protas. mas.
Jug (džg), 8, siaurakaklis puodas; uz- June (džjn), s. sjos mnuo; berželis.
bonas: | kaljimas; kaza. — r. a. ||
, Jungle (džon'g'l), s. tankumynas; tan-
šutinti (puode); | kalejiman kišti; kyne; tankus krmynas.
kazapasodinti. | v. n. iulbti: Jungly (džon'gli), adj. tankiais krmais
giedoti (suk. apie lakštingal). (ar tankia giria) apžls: susideds
Juggle (džg'g'l), v.n.a. monininkauti: iš tanki krmyn.
monelninkauti: klastuoti; sukti: Junior (džjn'jor), adj. jaunesnis; ma-
apgaudinti. — 8. monai: klasta; ||
, žesnis; žemesnis. ||
— , s. jaunylis;
apgavyste. jaunesnysis.
Juggler (džog'glor), ,•*. monininkas: Juniority (džjun-jor'i-ti), s. jaunesnis
klastorius; prigaudinetojas: apgavi- amžius.
kas. Juniper (džj'ni-por), s. bot. kadugys.
Jugglery (džog'glor-i), v. monai: apga- Junk (džonk), s. plušai, pakulos (nuo
vyste. išpluxyt sen virvagali); užvardij i-
Jugular (džj'gju-lor), adj. <;erklinis: mas sen, nudvt padar: gelež-
kaklinis. j|
— , ». gerkline kraujagys- galiai, virvagaliai, popiergaliai etc.:
le. šlamštas. | džiovinta jautiena;
Juice (džjs), s. sultys; syvai. vienbuoris laivas (chinieci). bottle, — ||

Juiceless(džjs'les), adj. neturs suli; stora bonka iš tamsaus ar žaliojo

neturs syv; sausas. stiklo. —dealer, pirkliautojas vir-
Juiciness (džjs'i-nsi. n. sultingumas; vagaliais, geležgaliais, etc.; šlamšta-
syvingumas. pirklis.
Juicy (džjs'i), adj. sultingas: syvin- Junker (jn'kr), s. junkeris ( Vok,).
gas; syvuotas. Junket (džon'ket), s. saldumynai; gar-
Juke (džjk), v. n. sprand, galv nu- dumynai; pokilis; puota.
||
—,r.a. ||

lenkti.
smilauti; puotauti; puot kelti.
n.
Junketing (džon'ket-ing), s. smilavimas:
Julep (džj'lšp), *. vsins gris.
puot klimas; puota.
Julian (džjul'jen), adj. julijoniškas (ka-
Juno (džj'no), s. myth, dbstr. Junona.
lendorius).
July (džju-lai'), s. liepos mnuo.
Bird of —
povas.,

Junta (džon'ta), «. duma; rod (Išpan.).

Jumble (džom'b'l), r. a. maišyti; jaukti: Junto (džon'to), s. slaptas politiškas
sujaukti. — , v. n. maišytis; susi-
||
suokalbis.
maišyti. \ —,x. mišinys; jovalas. Jupiter (flžj'pi-tor), s. myth. & tutr.
Jump (džomp), r. n. šokinti: šokti: pa- Jupiteris; Dideji Žvrine (žvaigžde).
šokti. To — at, šokti prie; prišokti. Juridic, Juridical (džju-rid'ik, -el), adj.
To — down, nušokti. To — up, pa- juridiškas; teismiškas; teisdarysti-
šokti užšokti. To
;
— over, peršokti. nis; statymiškas. —ally, adc. juri-
To — with, tikti; taikytis; susitai-
1

diškai; teismiškai.
kyti; sutikti. \ v. a. peršokti; šok- Jurisconsult (džju-ris-kon'slt), s. juri-
dyti. | —,*. šokinjimas; šokis; pa- stas; žinovas statym.
sišokejimas. Jurisdiction (džju-ris-dik'sioo), r. teis-
Jumper (džomp'or), s. šokikas; šokine- miška vyriausybe, valdžia; teismiš-
tojas; ||
drilius (mrinink, akmen- kas skritys; jurisdikcija.
skaldži); ||
roges; H
skranda. Jurisdictional (džju-ris-dik'šion-el ),ad).
 379 Keel
Jurisdictive

teisminis: Juvenility (džj-vi-nil'i-ti), '. jaunyb:

priklauss jurisdikcijai:
teisdarystinis. jaunysta.
Juxtaposit (džoks-tii-poz'.
Jurisdictive (džju-ris-dik'tiv), adj. 'turs
Juxtapose,
-poz'iO, ''.". šaligreciais statyti, su-
jurisdikcij.
ju- statyti.
Jurisprudence (džju-ris-pr'densi. >.

(džoks-ta-p<>-zi"ši6n). *.
risprudencija: tiesažinyste. Juxtaposition
juristas: žinovas matymas-//- stovjimas šaligre-
Jurist (džj'rist), ».

ties: advokatas. iais; šaligreta.

Juror (džj'rdr), *. prisiegdint*
džia; lovininkas.
Jury(džjrii, *.

prisieirdintiejie sudžios.
prisiegdintjt'iMna>:
K
Juryman <džj'ri-man>. ». = Jot >u.
Kaaba (ka-e'ba), *. mažas ir kuone ku-
Just (džost), udj. teisingas: tikras. | biškas akmeninis namas M^kkoje.
—, adr. tikrai: lytriai: visiškai: kaip- kurio link visi mahometonai turi
tik; vos-tik: tik-k. —Wee, lygiai melstis.
toks; visai panašus. >w»« tik — Kabook (ka-bk'), x. min. ceilioniškas
dabar; tik-k. \ - » d-r. JousT. = gelžakmenis.
Justice (džos'tis), s. teisybe: teisingu- Kadder (kiid'don. $.em. kuosa.
mas: teisdaryste: sudžia. — »j the
Kadi (ke'di), *. = Cadi.
peace, taikos sudžia. Kaffir (kaf for), Kafir (ka' for), r.etknel
Justiceship (džos'tis-šip), s. teisdar>Mf- kafras.
{k' lipi) wii Kail, Kale (kel), ». begalvis kopstas:
Justifiable (džs'ti-fai-a-b"!), adj. ištei- begalvi kopusi.
sriuba iš
sinamas. Kaleidoscope (ka-lai'do-ikop), *.opt.
Justification (džos-ti-fi-ke'šion), t'-isi-
••<.
kaleidoskopai
nimas: išteisinimas: typ. išlygini- Kaleidoscopical (kii-lai-
\
Kaleidoscopic.
mas (ruii). do-skop'ik, -el), adj. kaleidoskopiš-
Justificative, Justificatory Miž6s-tii"i-kii-
ka>.
tiv, -to-ri), adj. parodas nekaltyb; Kalendar (kal'to-dor), s. Calexdak. =
išteisinamas. Kali (k'li), s. bot. druskažol.
Justifier (džos'ti-fai-6r), *. (iš)teisinto- kalifas.
Kalif (ke'lif), «.

jas: apgynjas. Kangaroo (kiin-gii-ru"), t. zooL kangaru:

ištei-
Justify (džos'ti-f ai), r. a. teisinti: kengr.
sinti: | typ. išlyginti {eOutte). Kaolin, Kaoline (ke'o-lin), c mm. kaoli-
Justle (džos"l), t. n. susitrenkti: susi-
nas.
mušti. | c a. stuktereti: pastumti. Katabolic (kat-a-bol'ik), adj. physial
| — , s. sutrenkimas: stukterejimas. kataboliškas.
Justly (džost'li), adr. teisingai: tikrai. Katabolism (ka-tab'o-liz'm), ». phytiol.
Justness (džosl'ns), •*. teisingumas; katabolizmas: išsidstymas.
teisumas: tikrumas. Katydid (ke'ti-did>, *. žiogas, Cyrtophyl-
Jut(džot), v. n. išsikišusiu bti: kyšoti. lus concars.
| —
, s. išsikišimas. Kayak (kt'ak), s. eskimos luotas.
Jute(džjt), «. indiškoji kanap: in-
Keckle (kk'k'l), P.O. war. lyn senomis
dišk kanapi plušai. virvmis apvynioti; lyn retežiais
Jutting (džot'tintr), adj. ky^iv: i^ikišes. apsukti.
Juvenescence (džj-vi-nes'si'nsi. «. jau- ». virkšia (a ketini au-
Kecksy (kk'si),
nejimas; jaunybe. gab).
Juvenescent (džj-vi-ns's»'iii). adj. jau- Kedge (kdž), *. mažasis karas. | — , c
ne jas; jaunas. a. ant karo vilkti (lair).

Juvenile (džj'vi-nil), adj. jaunas: jau- Keel (kyl), t. kylius (lairo). | — , v.n.

nystes (s. gen.); jaunumeniškas. |

kyliumi vanden skrodinti, vagoti,
— ness, ». = Juvenility. plaukyti: kyli aueštyn apversti.
 380 Kermes
Keeler

Keeler (kyl'or), ». rekut. To -

off, nuošalyj
(atstu ar ištolo)

indas skystimams laikyti; stabdyti; neprileisti; atstu

Keelfat (kyl'fat), #.
(ar nuošalyj) laikytis; šalintis:
vedinti.
trauktis; pasitraukti; —off! atstu!
maudyti, pra-
To — off
Keelhaul (kyl'hol), t.a.
šalin' traukis! pasitrauk!
velkant kyliaus apaia {bdas bau-
from, nukreipti: sulaikyti; susilai-
dimo jurinink). — tsti; testis;
kyti nuo ko. To on,
Keelson (kel'son), s. mar. balkis pa-
nesustoti; nepaliauti. To —
out,
dtas ant aslini laivo balki vir-
atstu, nuošalyj laikyti, laikytis; ne-
šum kyliaus ir jungiantis grindis
prileisti; neleisti: to — out of the
prie kyliaus.
way, nuošalyj laikytis; slapstytis:
Keelvat (kyl'vat), s. = Keelfat. slptis. To -to, laikytis, prisilai-
Keen (kyn), adj. aštrus (tikroje ir prily- kyti^; laikytis prikibus prie k<>;
ginamoje prasmje), — ly, adv. ašt- fl
'

t — to one' s promise, laikytis duoto

riai. ||
— ness, *. aštrumas. prižadjimo; to —
to old custom*.
Keep (kyp), v. a. [pret. &pp. kept], prisirišusiu bti prie sen paproi:
laikyti; užlaikyti; palaikyti; turti; laikytis sen paproi. To — to-
sergti; daboti; pildyti; vesti (rokun- gether, išvien laikytis. To up,—
das, knygas); valdyti: užmus tur- tiesiai laikyti, laikytis; palaikyti:
ti. To —
company with, sebrautis laikytis; pasilaikyti; tsti; tstis;
su; dažnai suseiti; draugauti kam. nepaliauti.
To —
house, savo namus turti; na- Keep (kyp), s. laikymas; užlaikymas:
mus laikyti; nam
reikalus vesti; apsauga; sarg; t virty ne; drutviete:
šeimyninkauti. To holiday, šven- — kaljimas.
te švsti. To —
one's word, žod Keeper (kyp'or), s. laikytojas: užlaiky-
laikyti, pildyti. To — silence, tyl tojas; valdytojas: užveizdtojas:
užlaikyti; tylti. To one's temper, — prižirtojas; saugotojas: sargas.
savo up
valdyti; valdyti save. To
— Keeping (kyp'ing), s. laikymas; užlai-
— time, {muz.) laikyti takt. To kymas; sergjimas; sutikme; su-
a užlaikyti paslapt.
secret, To — tarimas. To be in —, susitaikyt
fl

i :

good hours, laiku namo pareiti; eiti sutikti.

anksti gult. To late hours, vlai — Keepsake (kyp'sek), s. paminkline do-
namo pareiti; ilgai vakaruoti. To — vana; atminimo ženklas; paminklas.
open house, visiems atviras durislai- Keeve (kyv), s. rka; kubilas. 1
— ,
'."•

kyti; svetingu bti. To the peace, — kubilan pilti.

užlaikyti taik. v. n. laikytis; at-, iš-
|| Keg (keg), s. bakute.
laikyti; užsi-. pasi-, prisilaikyti bti ; ;
Kelp (kelp), s. bot. jri
žole, Lamina-
liktis; pasilikti. To silent, tylti. — ria saccharina; chem. degint j- ||

To — atadistance, ištolo laikytis; ša- ri žoli pelenai.

lintis. To — near, arti laikytis; arti Ken (k6n), r. a. žinoti; pažinti. | -, «.
bti. J
To — away, nuošalyj laikytis; pažintis; pažinimas.
šalintis; pasitraukti. To — bach, užpa- Kennel (kn'nl), ». šuns bda; lindyne:
kalyj, nuošalyj laikyti, laikytis; su- urvas; šun ruja, gauja; H
ryna. |

laikyti; užlaikyti; slpti. To— down, —,v.n. bdoj ar urve lindti. ||

r. a.

žemai, apaioj laikyti, laikytis; val- bdoj laikyti.

dyti; suvaldyti; sulaikyti. To —from, Kentle (ken't'l), s. šimtas svar: šimt-
laikyti atstu nuo ko; užlaikyti, su- s vari s.
laikyti nuo ko; sergti; nuošalyj lai- Kept (kept), pret. &pp. nuo Keep. |
kyti; šalintis;susilaikyti nuo ko. — mistress, s. sugulove.
To — in, laikyti kame, kur; viduj Kerchief (kor'if), s. skepeta: skepetai
laikyti; viduj laikytis, pasilikti, te; skarele.
bti. To — in with, bti geruose Kerf (korf), «. karbas; ramtis.
santikiuose su kuo; sutikti su ku<>. Kermes (kor'myz), s. aržuoline blake
 Kern 381 Kindliness

Kern (kornj, «. pstininkas [airi ka- Kickshaws (kik'šoz), s. kas-nors nepa-

riaunoj): valkata: valkiozas: D ran- prasto, naujo, stebtino; niekniekis;
kinis malnas; girnos; | typ. raides bova; gardumynai.
galvute. Kid (kid), s. ožkutis; oželis; ožiukas:
Kernel (kor'nšli, *. branduolys: kan- fig. vaikas: ožkos oda. | , r. n. ož-
|
—
duolys: grdas. J
— , v. n. branduol kuotis; apsiožkuoti; ožkuius patu-
brsti; kieteti. rti.
Kernelly (kor'nl-li), adj. branduolin- Kidnap (kid'niip), r. a. vogti (raikus,
gas: kaip branduolys. žmones).
Kerosene (ker'o-syn), a. kerosinas. Kidnapper (kid'nap-pon, *. vaikvagis;
Kersey (kor'zi), *. storas vilnonis audi- žmogvagis.
mas. Kidney (kid'ni), s. inkstas; fig. ypaty-
Kerseymere (kor'si-myr), t, kazimiras be: bdas: palinkimas. J
Kidney-
inudimas). form; Kidney-shaped, turs inksto
Kestrel (kes'tršl), s. vanaglis. Fa Iro pavidal: inkst panašus.
alaudariu*. Kidneywort (kid'ni-uort), *. bot. bamba-
Ketchup (ke'op), s. = Catch t r. žole.
Kettle (kt't'I). s. katilas. Kilderkin (kil'dor-kin), s. pusbakis.
Kettledrum (kt't'l-drom), s. katilinis Kili (kil), v. a.užmušti; nužudyti: pa-
bgnas; pauka: timpanas. piauti; nugaluoti: naikinti. To —
Key (ky), s. povandenines uolos: žema time, praleisti laik.
sala; antkranio grindimas: mrytas Killer (kil'or), s. užmušjas: užmuši-
antkrantis. kas: žudytojas: naikintojas.
Key (ky), .*. raktas (visose ioeJsO pras- Kiln (kil), s. peius; deglyia; jauja.
ms); | mus. raktas: kliavišas: kla- Kiln-dry (kil'drai), v. a. peiuje džio-
pas; [keynote] pamatinis tonas. |
vinti.
— bit, rakto spurgas. — r. a. sura- | , Kilogram, Kilogramme (kil'o-gram), s.

kinti: suveržti. To — up, (fig. gimdy- )

kilogramas (tkstantis gram).
ti nerv tempim: tempti nervus. Kiloliter. Kilolitre (kil'o-ly-tor «r ki-161-
Keyage (ky'edž), s. mokestis už naudo- i-tor), s. kilolitras
(tuksiantis litr).
jimsi uostu. Kilometer (kil'o-my-tor ir ki-lom'i-tor),
Keyboard (ky'bord), s. kliaviatuia. s. kilometras (tkstanti* metr,).

Keyhole (ky'hol), s. raktaskvle. Kilt (kilt), s. trumpas, škot-kalnieii

Keytone (ky'ton), s. mus. raktas: pama- dvimas, sejonas.
tinis tonas. Kimbo (kim'bo). Akimbo. =
Keystone (ky'ston), s.arrh. jungiamasis Kin (kin), giminyste; gimine; gimi-
s.

akmuo. naitis, /. giminaite. — adj. irimi- 1 ,

Khaliff (ke'lif), s. =
Caxiph.
ningas.
Kind (kaind), s. gimtis: gimine: pa-
Khan (kan), *. chanas (tutar. etc. vai-
derme; bdas: ršis: skyrius.
donas): viešnamis: karavan susto-
||

Kind (kaind), adj. maloningas: malo-

jamoji vieta: karavanserajus.
nus; meilus; mandagus. Kind-heart-
Khanate (kan't), s. chano valdyba:
ed, adj. geros širdies; mielaširdin-
chanatas.
gas. |
— ly, adj. malonus; švelnus:
Khedive (ke-dyv'), *. chedivas, khedi-
vas (titulas Egypto valdytoj).
geradejingas. — , adr. maloniai.
— ness, s. malonumas: malone.
\

Kib (kaib), s. psle (ant odos >t>/,, no. Kindergarten(kin'dor-gar-tšn), *. mo-

xiilimo).
kykla mažiems vaikams: aukletuve.
Kick (kik), v. a. spirti: skardyti. | r. n.
Kindle (kin'd'l), v. a. degti; uždegti.
spardytis; atgal trenkti sakoma apie './'.degti; užsidegti.
||

*<i>/d.ykl). | -, paspyri-
s. spyris: Kindler (kin'dlor), s. uždegjas; kur-
mas; atgal mušimas, trenkimas. stytojas.
Kicker (kik'or), s. spyrejas: spardyto- Kindliness (kaind'li-nšs). $. malonu-
jas. mas: malone.
 ,

Kindling 382 Knap

Kindling (kin'dling), s. uždegimas ;fig. Kirmess (kor'mes), s. kermošius.

\xž.&givaa,s(jausmi,); suerzinimas;^?. Kirtle (kor't'l), s. viršutinis rbas;
—s, prakuros. plošius.
Kindly, Kindness, zr. po Kind. Kismet (kis'met), s. likimas; dalis.
Kindred (kin'dred), giminyste; gimi-
s. Kiss (kis), v. a. buiuoti. v.n. buiuo- ||

nes; gimine. ||
— , adj. giminingas. tis. ||
— , s. buinys; pabuiavimas:
Kine (kain), s. pi. karves; galvijai. pasibuiavimas.
Kinematic, Kinematical (kin-i-mat'ik, katyte; kaiukas: | skrip-
Kit (kit), s.
-el), adj. kinematiškas. kute; didele bonka; ||
viedrelis: ||

Kinematics (kin-i-mat'iks), s. phys. ki- poška; skrynia su darbo rankiais:

||

nematika; mokslas apie judjim. darbo rankiai. The whole visa — ,

Kinetic (ki-net'ik), adj. phys. judjimo krva.

(s. gen.); judinamas; gimds judji- Kitchen (ki'en), s. virtuve. — garden,
m; veikis. s. daržovi daržas. — stuff, s. nu-
King (king), s. karalius; viešpats; [kor- graibomi riebumai; nuograibos (nuo
tose ir kitokiose žaismse] karalius. puod).
— of The —'s Eng-
terrors, mirtis. Kite (kait), s. orn. peslys; vanagas; fig.
lish, gryna angliška kalba. 's — godišius; ||
laknas (paik or lei-

evil,(med.) skrofula. džiamas): I

klastingos popieros pa-
Kingbird (king'bord), s. orn. karalelis, klimui pinig arba palaikymui
Tyrannus tyrannus, arba T. Garoli- kredito (pirkly stej). — v.n. palai- || ,

nensis. kyti kredit klastingomis popiero-

Kingdom (king'dm), s. karalyste. mis.
Kingfisher (king'fiš-6r), «. žuvdra Kith (kith), s. pažstamiejie; gimines.
(paukštis). — and kiti, mažiau ar daugiau toli-
Kingliness (king'li-nes), s. karališku- mi gimines.
mas. Kitten (kit't'n), s. katyte; kaiukas. H
Kingly (king' Ii), adj. karališkas. ||
— —,v.n. kaiuotis.
adv. karališkai. Kittenish (kit't'n-iš), adj. panašus
Kingship (king'šip), s. karalyste [kaipo kaiuk; žaislus; smagus.
urdas). Kittiwake (kit'ti'-uek), s. orn. šiaurjuri
Kink (kink), s. garankštis; narple; meva.
susisukimas; | — upas; užmaia. ||
Kleptomania (klep-to-me'ni-si), s. klep-
v.n. garankšiuotis; narpletis; susi- tomanija; vagystes liga.
sukti. Kleptomaniac (klep-to-me'ni-ak), s. klep-
Kinky kink'i), adj. garankšiuotas: su- tomaniakas; sergs kleptomanija.
sinarplejs: susisuks. Knack (niik), s. žaislas; tite; niekniekis;
Kino (kai'no), s. smala tl tropišk |
gabumas; buklumas; sumanumas:
augal. sumislas; išmislas.
Kinsfolk (kinz'l'ok), gimines. *. Knacker (niik'or), bov, žaisl dirb- ,v.

Kinship (kin'šip), s. giminyste. jas; tarškuiai (tarškinami tarp

||

Kinsman (kinz'miin). s. giminaitis; gi- piršt); tas, kurs perka senus ark-
j ms pardavinja šunims
||

minietis. lius ir
Kinswoman (kinz'uum-en), sf. giminai- maitinti.
te; giminiete. Knag (nag), s. gembe; gumbas (ant me-
Kiosk (ki-osk'), s. kioskas; palapyne džio); ||
vagis; gembe; kuolas: rag ||

(pas turkus). šaka (briedžio).

Kip (kip), s. = Kipskin. Knaggy (nag'gi), adj. gembetas; gum-
Kipper (kip'p5r), s. išsinerštusi lašiša; buotas; šiurkštus.
džiovintas (ar rkytas) vašilas. ||
— Knap (nap), s. gembe; gumbas; iškili-
v. a. rkyti; džiovinti (tuv). mas; viršne; ||
užgavimas; smgis;
Kipskin (kip'skin), s. veršio oda. kirtis. | — , v.a.n. suduoti; užgauti;
Kirk (kork). s. škot bažnyia: kirke. smogti; kirsti.
 ,

Knapsack Knottiness

Knapsack (niip'siik), ». krepšys: tarba Knit (nil I,

<\". [pret- •''/'/' "< NI '' "
(kareivio). knitted], mgsti {virbalais); ri^ti:

Knapweed (niip'uyd), «. bot. trydažole. jungti: raukti; to one'sbroir, kak- —

Knarl (nar), ». gemb: gumbas:
Uauga. t raukyti, suraukti. | r. n. mgsti:
Knarled (narld). adj. gembetas; gum- mezgimu užsiimti: jungtis: rištis:
buotas; gumburiuotas. megstis. f
— , *. mezgimas: meztri-
Knave (nv), *. nenaudlis: šelmis: pri- n\ s.

gavikas: sukius: | žemukas: kalpas Knitter (nit 'tor). *. mezgjas.

(kortose). Knitting (nit'ting). mezgimas; mez-
->.

Knavery (nev'or-h, *. ielmyst: sukty- ginys. — needle, t. mezgamas vir-

b. balas.
Knavish (nv'iš), adj suktas; nenaud- Knives (naivz), * pi. nuo Knife, pei-
liškas; šelmiškas: vyliugi<kas. ly, — liai.
adv. šelmiškai; nenaudeliškai. |j
Knob (nob). *. bumburas: guzulas: gu-

—ness, šelmyste; suktyb: vyliu-

•*. zas; gumbas; kupra: buož: spurgas.
gyst. Knobby (nob'bi), adj. gužuotas: gum-
Knead (nyd), r. a. minkyti. buotas: kalnuotas.
Kneader (nyd'Sr), *. minkytojas. Knock (nok), v. a. smogti: užgauti; su-
Knee (nyt. *. kelys. | Knee-deep, adj. duoti: supliekti; belsti. | — , v. n. su-
iki keli
gilus; siekis iki keli. simušti: susitrenkti; belstis; balado-
Kneecap (ny'kap), s. kelio rop; kelio tis. | To —
down, numušti; parmu-
girna. Šti; parblokšti (ant žem*); sumušti:
Kneel (nyl), v. n. [pret. d- pp. kxblt i> prisudy t i (kam k
an t licitacijos). To
kneeled], klpti: klpoti: klaup- — off, numušti; darb pamesti; per-
tis. stoti dirbti. To — out, išmušti. To
Kneeler (nyl'or), «. kluptojas: klupo- — under, pasiduoti; prisipažint ap-
tojas. galtu esant. To — up, pakelti, pa-
Kneepan (ny'pan), s. kelio rop; kelio budinti baladojimu; nuvarginti: nu-
girna. vargti; pajieg netekti.
Knell (nei), skambinimas varp už
s.
Knock (nok), s. užgavimas; smgis:
numirl. — i>.n. gausti; skambti.
||
,
kirtis: baladojimas; beldimas, j
Knelt (nTt), pret. d- pp. nuo Kneel. Knock-kneed, adj. šleivakojis.
Knew (nj), pret. nuo Know. Knockdown (nok'daun), s. parmušimas
Knickerbockers (nik'6r-bok-orz>. pi.
ant žems. | — adj. parmušs.
*.
,
trumpos kelins.
Knocker (nok'or), s. mušjas: baladoto-
Knicknack (nik'nak), s. tit: blizgutis;
menkniekis: niekniekis. jas; beldikas (prie duri).

Knife (naif), [pi. knives], peilis.

s. Knoll (nol), s. kalnelis; kalvut; kalvos
War to the —
mirtina kova. — c. a.
, ||
,
viršn. \ — r. a. skambinti
, (varpus).
piaustyti: piauti: genti (medžius su v. n. skambti: gausti.
i

peiliu). Knop (nop), s. bumburas.

Knight (nait), s. ricierius; vytis; raite- Knosp (nosp), Knop. •*. =
lis. | — , (ar ricierius)
v.a. vyius Knot (not), s. mezgs: mazgas; užmez-
pašvsti. | Knight-errant, s. keliau- gimas; ryšys; \ krva; kuopa; gau-
js ricierius. Knight-errantry, s. ri- ja; pulkas; guzas; gumbas; | mar.
|
cieriška kelion; jieškojimas ricie-
mazgas (jrine mylia); | orn. slan-
rišk nuotiki.
ka, Tringa canutus. | —, r. a. maz-
Knighthood (nait'hd), *. ricieryst; ri-
cieriai: vyiai.
guoti; mgsti; mazg padaryti; su-.
užmegsti: surišti; užrišti. | v. n. maz-
Knightliness (nait'li-ns), «. ricierišku-
guotis; megstis: rištis; jungtis.
mas; ricieryst; ricieriškos pridor-
ms. Knotted (not'td), adj. = Knotty.
Knightly (nait'li), adj. ricieriškas. | — Knottiness (not'ti-nes), ». mazguotu-
adv. ricieriškai. mas; Jig. painumas.
 ,

Knotty 384 Laceman

Knotty (not'ti), adj. mazguotas: gužuo-

tas; gumbuotas; ||
painus: pinklus:
keblus.
Know (now), x.a.n. [pret, knew; pp.
known], žinoti; pažinti: mokti. Label (le'bšl), s. laiškelis; koriuke;
To let — , žinia duoti; pranešti. ||
bilietlis; ženklelis. —,v.a. pririšti J

Know-all, s. žinunas; tas, kurs sten- (ar prilipdyti) laiškel, koriuke,

giasi nuduoti save daug žinaniu. bilietl; paženklinti ženkleliu.
Knowable (no«'ii-b'l), adj. galimas žino- Labial (le'bi-el), adj. lupinis. H
— » *• lu-
ti; sužinomas; žinotinas. pinis garsas: lupine raide.
Knowing (now'ing), s. žinojimas; pažin- Labiate (le'bi-et), adj. turs lup pavi-
tis; mokjimas. žins; žino- ||
— , adj. dalo dalis.
damas; mokas; išmokintas; moks-
li
Labor (le'bor), s. darbas; trisas; |
gim-
lus; sumanus; gudrus. — ly, adr. ži- ||
dymo kanios; gimdymas, y
—,f.n.<i.
nant; sužiniai; mokaniai: gabiai: dirbti; triustis: kankintis; bti gim-
gudriai. | — ness, s. žinojimas; mo- dyme, šešiose. ||
Labor-saving, adj.
kjimas; mokslumas; sumanumas: darb užediias: sumažins darb.
gudrumas. Laboratory (lab'o-rii-to-ri), s. laborato-
Knowledge (noTedž), žinojimas; žinia: *. rija.
pažintis; mokslas; mokjimas: išma- Labored (le'bord), adj. gerai (ar stro-
nymas; carnal—, lytiškas susinsi- piai) apdirbtas.
mas. Laborer (le'bor-or), $. darbininkas.
Known (no»n), pp. nuo Know, žinomas: Laborious (lii-bo'ri-os), adj. darbštus:
pažstamas. krutus; sunkus; reikalaujs daug
Knuckle (nok'k'l), . narys; krumplys triso. — \y,adi\ darbšiai. | ness, —
—
||

(piršt); kulkšnis {gyvulio), joint, t. darbštumas.

sunrimas. — v. n., to |j
down, , — to, Laborless (le'bor-les), adj. nereikalau-
under, pasiduoti; nusileisti kum. js daug triso; lengvas
Knur, Knurl (nor, nori), *. gembe, gum- Labour (le'bor), s. = Labor.
bas {išaugs ant medžio); šaka. Labyrinth (lab'i-rinM), ». labirintas;^,
Knurly (norl'i), adj. gembetas; gum- dideli painumai; keblus, neišeina-
buotas; šakotas. mas padjimas; anot. ausies olos iš-

Kobalt (ko'bolt), s. = Cobalt. sisukiojimai.

Kobold (ko' bold), s. kaukas. Labyrinthal, Labyrinthian, Labyrinthine
Koodoo (k'd), s. zool. antilopa, Strep- (lab-i-rin7Ael, -thi-en, -thin), adj.
siceros kudu. labirintinis; labirintiškas; painus.
Kopeck (ko'pek), s. kapeika. Labyrinthodon (lab-i-rin7Ao-don), s.pa-
Koran (ko'ren ir ko-ran'), s. koranas leont. labirintodontas.
(mahometon šventraštis). Lac (lak), s. liakas (s?nala).
Kotow (ko-tau'), s. mušimas žemes kak- Lace (les), s. šnirelis: juostele; shoe —
ta (chinieH bdas atidavimo garbes). aparte; karbatkai. | —, v. a. šni-
||

Koumis (k'mis), s. kumisas (tatar reliu (ar šnireliais, juostelmis)

gris). surišti, sutraukti, suraukti ;(su)šniu-
Kowtow (kau-tau'), s. = Kotow. ruoti; šnireliais (ar juostelmis) iš-,
Kraal (kral ir krol), s. aptvertas kai- apsiuvinti; karbatkuoti; karbat-
mas; grintele ( piet. Afrikoj). kais papuošti, apsiuvinti; mušti; ||

Kraken (kre'ken), *. pasakiškas jri išpliekti; išdryžuoti (kam kail).

baisnas. Laced (lest), adj. surištas šnireliais,
Kreosote (kry'o-sot), = Creosotk.
s. juostelmis; papuoštas šnireliais,
Kumiss (k'mis), s. = Koumis. juostelmis, karbatkais; šniuruotas;
v. a. kyanizuoti;
Kyanize (kai'iin-aiz), karbatkuotas.
apsergeti (med) nuo puvimo, išmir- Laceman (les'miin), *. pardavintojas
kant gyvsidabrinio chlioro ištarpoje. šnireli, juosteli, karbatk.
 ,

Lacerat* Ladybug

Lacerate (las'<"»r-fM ). r.n. draskyti: pl- Lactation (liik-te'šion), •*. žindymas.

šyti. Lacteal (lak'ti-el), adj. pieninis. | — , *.

Laceration (liis-or-e'šin), *. draskymas: (ihiit. piensudynis.

plešymas: drskimas; plšta žaiz- Lactean, Lacteous (liik'ti-en, -6s), adj.
da. pieninis: turs pieno pavidal: pie-
Lacerative (liis'or-a-tiv), cuff, drasks: n panašus.
draskomas. Lactescence(lak-ts'sens), gaminimas
.*.

Lacerta (lii-sor'ta),žvynuotas driežas.

t. pieno: pienavimas; pienuotumas.
Lacewing (les'ulng), muse, Okrjpopa .«. Lactescent (lak-tV sent), adj. pieningas:
orulutn. pienuotas fmmgmtMo).
Lache, Laches (liiš liiš'šz), t. apsileidi- Lactic (liik't ik), adj. pieninis.
mas; nerpestingumas: nestropu- Lactiferous (lak-tit"or-6s), adj. gamins
mas. (ar duods) pien: talpins savyje
Lachrymable <l;ik'ri-ma-bT). adj. ap- pien.
verktinas. Lactose (lak'tos), t. chem. piencukris.
Lachrymal (liik'ri-mel). "<lj. ašarinis. Lacustral, Lacustrine (lii-kos'trel, -trint.
Lachrymation (Iiik-ri-me'šiom. $. ašaro- adi. ažerinis.
jimas: verksmas. Lad (Hid), vaikas; vaikinas: jaunas
.*.

Lachrymatory (lak'ri-mii-to-ri), a^ar- .*. vaikinas: berniukas.

puodis.
Lachrymose (liik'ri-mos), adj. ašarin-
gas; ašarotas; verksmingas. |
adv. ašaringai.
Lacing (le'sing), s. šniuravimas; apsiu-
vinejimas šnireliais, juostelmis,
karbatkais; karbatkavimas; karbat-
Ladder (lad'dor), *. kopios.
Lade (led), v. a. [pp. laden], krauti:
ly, — ap-, pri-. užkrauti: semti; pri-, iš-
semti.
Laden (led' 'n), adj. ap-, prikrautas:
apsunkintas: sunkus.
Lading (led'ing),*. krovimas; prikro-

kai. vimas: krova.

Lack(lak), s. stoka. | — , r. a. n. stokuoti; Ladle (l'd'l), s. samtis: semtuvas. | —

trukti; neturti. r. samstyti: semti.

a.
Lackadaisical (lak-a-de'zi-kel), adj. sen- Ladrone (la-dron'), *. plšikas.
timentališkas. Lady (le'di), s. pone; žiupone; dama:
Lacker (lak '6r), s. &i. Lacquer. = pana: mergele; mylimoji. of the —
Lackey (liik't), s. kalpas: pakalikas, j—, house, šeimyninke; a young jau- — ,

i-.ii.n. tarnauti: kalpauti;^. steng- na moteriške, pana: panele; merge-

tis tikti; vergintis. le. —M waiting, karalienei (kuni-
Lackluster, Lacklustre (lak'los-tor), *. gaikštienei ar šeip augštai ypatai)
stoka skaistumo, žvilgjimo: tam- pritarnaujanti dama. My .malo- —
sumas. | — adj. neturs žvilgjimo:
, ni pone! Our — Mergele Marija.
,

aptems; tamsus. | —
, adj. moteriškas; mergiškas. |
Laconic, Laconical (la-kon'ik, -el), adj. — Day, eccl. Gandrines (Blociešriai).
lakoniškas; trumpas; grieštas. J
—'s bedstraiv, bot. [Pabr.] kimbara,
Laconically, adv. lakoniškai: trum- Gidiniii strum, —s bower, bot. vy-
pai. niokla. Clematis ritalba. — s hair,
Laconicizm (la-kon'i-siz'm), *. = Lac- bot. [Pabr.] tripule, Briz, —'s
onism. mantle, bot. [Pabr.] raskila, Akhe-
Laconism (liik'o-niz'm), s. lakonizmas: miU.ii vulgari*, —'s slipper, bot. kur-
trumpumas (išsitarimo, pasakymo). pute, Cypripfdiniu. —s smoch, bot.
Lacquer (lak'or), s. liakeris. — , r. a. Šarkesnakis. —'s thimble, bot. var-
liakeriuoti. pelis, —'s thumb, bot. pelevirkšte.
Lacrymal (liik'ri-mel), = Lachry-
s. Lady-killer, s. užvaldytojas moteri
matory, f
—, adj. = Lachrymal. širdži.
Lactate (liik'tet ), s.chem. pienrugštine Ladybird, Ladybug (le'di-bord -bog), s.
druska. zool. Dievo Maryte.
 ,

Ladylike 386 Lanca

Ladylike (le'di-laik), adj. kaip žiupone; jaut; šlubuodams: fig. nekaip; blo-
žiuponiškas; moteriškas; mergiškas; gai. ||
— ness, x. šlubumas; raišumas.
švelnus; mandagus; delikatnas. Lamella (la-mel'la), ». lustelis; plotve-
Ladylove (le'di-lov), ». mylimoji merge- le; žvynute.
le. Lamellar, Lamellate, Lamellated (lam'el-
Ladyship (le'di-šip). *., your garbin- — ,
lor, -let, -le-ted), adj. plokšias ir
ga [ar maloninga) pone. plonas; . žvyn panašus; žvyn, pa-
Lag (lag), adj. paskutinis; vliausias, vidalo; žvynuotas.
j — , s. žemiausioji luom; prastoji Lament (la-ment'), r. a. n. verkti: rau-
liaudis; sšlavos; išrankos; ||
vlavi- doti; apgailistauti; aimanuoti. — ||

mas; užtrukimas; ||
šulas, —screw, s. verksmas; rauda; apgailistavimas.

sriubas. —,«.//. vluotis; gaišuoti;

||
Lamentable (lam'en-ta-b"l), adj. apverk-
trukti; liktis (užpakalyj); atsilikti. ||
tinas; apgailtinas; verksmingas:
v. a. uždengti šulais. gailestingas. ||
Lamentably, adv. verk-
Laggard (lag'gord), s. gaisas; gaištas; smingai; apgailtinai.
gaišuotojas. — , adj. užpakalyj pa-
||
Lamentation (lam-en-te'šion), s. verk-
silieks; tingus; vangus. smas; rauda; raudojimas: dejavi-
Lagger (liig'gor), s. tinginys; gaištas. mai; aimanavimas.
Lagoon, Lagune (lii-gn' -gjn'), «. la- Lamenter (lii-mnt 'or), ». raudotojas;
gna; tvenkinys; seklus kanalas, apraudotojas; aimanuotojas.
ažeras. Lamina (liim'i-na), t. lustelis; plotvele;
Laic (le'ik), ». svietiškis; svietiška y pa- žvynute; bot. lapo lakštas.
la. ||
— , adj. svietiškas [t. y. ne-kuni- Laminable (liim'i-na-b'l), adj. galimas
giškas, ne-dvasiškas] . išploti lap.
Laical (le'ik-el), adj. svietiškas. ||
— ly, Laminai, Laminar, Laminary (liim'i-nel,
adv. svietišku bdu. -nor, -ne-ri), adj. susideds iš luste-
Laicality (le-ik-al'i-ti), s. svietiškumas. li, plotveli, lakšteli; lakšteliuo-
Laid (led), pret. &pp. nuo Lay. tas.
Lain (len), pp. nuo Lie. Laminate (liim'i-net), adj. apdengtas
Lair (ler), gulykla; guolis.
s. lusteliais, plotvelemis, žvyneliais.
Laird (lerd), s. dvarponis (Škotijoj). ||
— , v. a. ploti; išploti; dalyti, skir-
Laity (le'i-ti), s. svietžmones; svietiški- styti j.
sluogsnelius. | v. n. skirstytis
ja. lakštelius, žvynelius.
Lake (lek), s. ažeras; ||
teplioriaus lia- Lamination (liim-i-ne'-šion), s. skirsty-
kas (datas). mas, besi skirstymas lustelius,
Lama (la'mii), s. lama (buddist kuni- žvynus.
gas). Lammas (liim'mes), s., — day, rugpiu-
Lamaism (la'mii-iz'm), *. lamaizmas io pirma diena.
(buddwty tikjimus). Lammergeir, Lammergeier (lam'mor-
Lamb (liim), s. eras; avinlis. | — , v. n. gair, -gai-6r), s.orn. barzdotasis vul-
apsieriuoti; paturti (sak. apie av). turas.
Lambent (lam 'bent), adj. paviršium Lamp (liimp), s. liampa; žiburys.
iuožis, skriejs; mirguojs; mir- ||
Lampblack (lamp'bliik), s. suodžiai.
guliuojs. Lampoon (liim-pn'), s. raštiškas žei-
Lambkin (lam'kin), s. riukas. dimas, apšmeižimas; kandžiojas ra-
Lamblike (liim'laik), adj. kaip eras: šinys; paskvilis. ||
—,v.a. kandžioti:
kaip avinlis; švelnus; nekaltas. šmeižti raštu.
Lambskin (liim 'skin), *. ero kailis; ero Lamprey (liim pri), *. icht. nge;devyn-
oda. ake.
Lame (lem), adj. šlubas; raišas; fig. Lanary (le'nii-ri), s. viln krautuve.
šlubuojs; turs (šiokias ar tokias) Lanate, Lanated (le'net, -ne-ted), adj.
ydas; nekoks. ||
— , v. a. ap.šlubinti: vilnuotas; vilnomis apdengtas.
raišu padaryti. |
— ly, adv. šlubuo- I Lance (ljins), 8. ragotine; jetis; perste-
 Lanceolate 381 Lank

ke; jtininkas {kareiv). —,r.a. \ Landowner (land'on-or}, žemes savi- .«.

(su) ragotine {ar jtimi) durti, per- ninkas; žemlionis; žemvaldis.

verti. Landpoor (liind'pr), adj. ess blogame
Lanceolate (liin'si-o-lt), adj. turs jties pinigiškame padjime del to, kad
pavidal {lipa*); jeties pavidalo. turi perdaug nederlingos žemes.
Lancer (lan'sor), s. jtininkas. Landscape (liind'skp), s. žemvaizdis:
Lancet (liin'st), .«. rhir. kirstukas: ker- landšaftas; peizažas.
steklis: \ geležinis pasraikštis. Landslip, Landslide (liind'slip, -slaid). ».

Lanch (liini, c. a. = Lainch. žemes slinkimas, griuvimas {kalnuo-

Lancinate (lan'si-nett, r.a. draskyti; se); slenkanioj i žeme.
plšyti: durti: smeigti. Landsman (liindz'miin), t. sausžemiškis:
Land (land), s. žeme; sausžemis: šalis: jurininkas pirm syk kelionj; |
kraštas. — force, sausžemin ka- vienžemietis; bendratautis.
riauna. — meaxure, matavimas že- Landsturm (lant'strm), s. rezervine
mes; matininkyst. | — •.* išso-
, kariauna ( Vokietijoj).
dinti {žmones) ant sausžemio: iš- Landward (liind'uord), adi. kranto lin-
krauti (UF laivo). r. n. išlipti
||
{i* ni- kon.
ro)ant sausžemio, ant kranto. Lane (ln), s. ulyait; siauras praji-
Landamman (liuYdam-man), s. kantono mas; trakas.
viršininkas {Šveicarijoj). Language (liin'gudž), *. liežuvis; kal-
Landau (liin'do), *. atlošiamoji karieta. ba; tarme.
Landed (liind'd), adj. priplauks prie Languageless (lan'guedž-ls), adj. netu-
kranto; išsds ant sausžemio; | tu- rs kalbos; nekalbs: bekalbis.
rs žemes; valds uk. Languid (lan'guld), adj. alpsts nuo pa-
Landfall (liind'fol), s.jur. paveldjimas ilsimo, nuo nuovargio: neteks pa-
ks po savininko miriai: | mar. jieg; pavargs; nusilps: silpnas:
pamatymas sausžemio. pusgyvis; labai palengvas; nuobo-
Landgrave (liind'grv), s. landgrafis, dus. | —
ly, adr. silpnai; pusgyviai:

landgrovis ( Vokietijoj). palengvle; sunkiai; nuobodžiai. |

Landgraviate (liind-gr'vi-t), land-

,«. — ness, s. nusilpimas; nuovargis:
grafyst, landgrovyste. spk netekimas: stoka gyvumo:
Landholder (liind'hold-or), s. žemval- palengvumas; nuobodumas.
dis; uktveris. Languish (liin'guiš), r. n. silpti: alpti:
Landing (land'ing), s. išlipimas^/- išso- vysti; nykti; džiti; kankintis; il-
dinimas ant kranto; prieplauka. gtis.
Landlady (liind'l-di), sf. žemvalde; uk- Languishing (liin'guiš-ing), adj. vysts:
tvere; šeimynink. džiusts; besikankins: išsilsimo,
Landless (land' ls), adj. neturs žemes; geidavimo pilnas; geidulingas.
bežemis. Languishment (liin'gulš-ment), *. nusil-
Landlock (land'lok), c. a. apsiausti, ap- pimas; alpimas; nykimas; džiuvi-
supti sausžemiu. mas; ilgsis: geidavimas.
Landlocked (land'lokt), adj. apsuptas Languor (lan'guor), *. nusilpimas: nuo-
sausžemiu; apiprudytas. vargis; spk
apleidimas: silpnu-
Landloper, Landlouper (liind'lo-por), *. mas; nenuojieira.
valkata; svieto pereiva; parejunas. Laniary (l'ni--n), adj. drasks: tar-
Landlord (liind'lord), ». 'dvarponis; že- naujs draskymui. | — , s. iltinis
mes savininkas; šeimyninkas. dantis.
Landlubber (liind'16b-bor), s. prsk I
Laniferous (la-nif 6r-6s), adj. vilnas ga-
vandeni laivininkas. minas, duods.
Lank(liink). adj. lainas: laibas; plonas:
Landman (land'man), s. sausžemiškis:
—
liesus; subliušks. \y,adr. lainai:
||

sausžemietis. plonai: menkai; silpnai. \ — ness, •«.

Landmark (land'mark), a kaišus; kap- laimimas; plonumas: liesumas; ku-
ius; antkranio ženklas. dumas; subliuškimas.
 Lanky :iSS Larynx

Lanky (liink'i), adj. lainas; plonas; lai- Lapse (laps), s. slinkimas; bgimas:
bas. begis (laiko, etc.); perjimas ( kok
Lantern (lan'torn), *. liktarng; žibin- padjim, stov); iškrypimas: sukly-
ius; žibintuvas. ||
Lantern-jawed, dimas; klaida; the oi. atpuolimas; at-
adj. su dubusiais veidais; liesaus, skalunyste. \—,v.n. slinkti; bgti;
pailgo veido. praeiti; iškrypti (iš tiesos kelio);
||

Lanuginous, Lanuginose (la-nj'dži-nos), pulti; nupulti (doriškai); suklysti: \

adj. apaugs (ar apdengtas) plauke- pereiti ( kitas rankas).
liais; pkuotas. Lapstone (lap'ston), s. akmuo odai iš-
Lanyard (liin'jord), *. mar. viržis; vir- daužyti (pas kurpius).
ve. Lapwing (lap' ulng), s.orn. pempe.
Lap (lap), *. skvernas, pi. skvernai; |
Lar (lar), s. sergianti dvasia; sentvio
sterble; skretas; keliai; prieglobstis; dvasia.
||
išsikišimas; skvetas; sparnas; Larboard (lar'bord), s. kairinis laivo
skvernas, dim. skvernelis; ratas ||
šonas.
(arklio daromas lenktynse); laki- Larcenous (lar'si-n6s), adj. vagiškas. |
mas [nuoverbo laktij. — c. a. | ,
—
ly, adv. vagiškai.

padti; paguldyti ( sterbl, ant ke- Larceny (lar'si-ni), s. vagyste.

li); lankstyti; sulankstyti; apvy-
||
Larch (lar), s. bot. maumedis; terpen-
nioti; apsupti; apsiausti; ||
kloti [ar te (Larix).
dengti) vien kitu, paliekant apati- Lard (lard), s. taukai (lydyti). — v. a. ||
,

niojo gal prasikišusiu; lakti. r. || ||

su taukais sutaisyti; tauk pridti:
n. užsilenkti; užsilenkusiu bti; ant taukais aptepti; taukuoti.
kits-kito skverneliais gulti; prasi- Larder (lard'or), *. viraline: kamara.
kišusiu bti; kyšoti. Lardy (lard'i), adj. taukinis; taukuo-
Lapboard (lap'bord), $. stalo sparnas. tas.
Lapdog (lap'dog), s. ant keli laikomas Large (lardž), adj. didelis; platus; ap-
šunytis. emingas; ruimingas; gausus; apstus.
Lapei (la-pl'), s. atraitas (drabužio). —
At , ant laisves; laisyai: liuosai:
Lapful (lap'ful), s. pilna sterble. plaiai; apemingai; abelnai. — ly, (|

Lapidary (lap'i-de-ri), k. brangakmeni adv. dideliai; plaiai; iš didesnes

piaustytojas; jubilierius. | — "'//'. , dalies; apsiai; gausiai. Q — ness, *.
liapidariškas; antkapinis (parašas, dydis; didumas; platumas; ruimin-
etc. ). gumas; apemingumas: storumas.
Lapidescence (lap-i-ds'sens), .*. (suak- Largess, Largesse (lar'džes), s. dovana.
menjimas. Lariat (liir'i-at), s. iryla; vilpŠtyne. ||

akme-
Lapidescent (lap-i-des'sent), adj. —, v. a. iryl užmesti (gyvuliui ant
nejs; suakmeniuodijs. — s. me- | , kaklo); vilpštyne gaudyti.
dega turinti ypatybe suakmeniuo- Lark (lark), s. oru. vieversys; vyturys;
dti kitus knus. I
linksmas laiko praleidimas; juo
Lapidific, Lapidifical (lap-i-dif'ik, -ei), kavimai; štukavimai. — , v. n. vy-
j|

adj. paveris akmen; suakme- turius gaudyti; J juokauti; siausti:

niuodijs. linksmintis.
Lapidification (la-pid-i-fi-ke'ši6n), s. pa- Larkspur (lark'spor), s. bot. pentinelis:
vertimas akmen; suakmeniavi- si na vadas.

mas. Larrup (lar'rdp), v.a. pliekti: bubyti.

Lapidify (la-pid'i-fai), r. a. suakme- Larva (lar' va), s. peras; gniusas; kir-
niuoti; suakmeniuodti: akmen mlaite.
paversti, f
r. n. akmen pavirsti; Laryngeal, Laryngean (lar-in-džy'el, -en).
suakmeneti. adj. koserinis.
Lapidist (liip'i-dist), a. = Lapidary. Laryngitis (liir-in-džai'tis), *. med. kose-
Lappet (liip'pt), ». skvetelis; skverue- res uždegimas.
lis; sparnelis. Larynx (lar'inks), s. anat. kosere.
 Lascivious 389 Laudable

Lascivious (liis-siv'i-6s), adj. paleist u- Later (let 'or), comp. nuo Late, vles-
vingas; gašlus: goslus. — ly, adc. nis; vliau.
gašliai: su goslumu. | — ness, «. pa- Lateral (lat'or-el), adj. šoninis. | — ly,
leistuvyste; goslumas; goslyb. adc. šonais: iš šono.
Lash (liiš), s. botagas; | kirtis: smgis: Latest (let st), sup. nuo Late, vliau-
pliekimas: | (= B/dath) blakstienos. sias; vliausiai.
| — , lupti: aižyti: ka-
r.'i. pliekti: Lath (\iith), s. lota: lentel; balana;
poti (botagu): surišti: pririšti. dronyia. | — c. a. lotomis (bala- ,

Lasher (liišTin, t. plickjas: I viržis. nomis ar dronyiomis) išmušti.

Lashing (liiš'ing), *. lupimas: plieki- Lathe (ledh), s. tkilas (tekoriauxi
mas; baudimas. Lather Qmdh'or), s. putos (muilo, pra-
Lass, Lassie (las, las'si), *. mergše: kaito). | — , c. a. muilinti: putoms ap-
mergaite; mergel. dengti. | r. n. putoti: putomis apsi-
Lassitude (las'si-tjd), *. pailsimas: dengti.
nuovargis: nusilpimas. Lathy (Yiith'i), adj. kaip balana; ilgas
Lasso (liis'so), s. iryla: vilpštyne: kil- ir plonas.
pine. | —
, v. a. su iryla gaudyti: pa- Latin (liit'in), adj. lotyniškas.!—,'.
gauti. lotyniška kalba: lotynas.
Last (last), adj. paskutinis: galinis: Latinism (liit'in-iz'm), s. lotynismas;
galutinis: pereitas. ant galo: At — , lotyniškas sakymo bdas: lotyniškas
ant galo pasalios. To the iki ga- — , ištarimas.
lo; iki paskutinio. butone, prieš- — Latinist (lat'in-ist), *. lotynistas: žino-
paskutinis. but two, treias nuo — vas (or tyrintojas) lotyn kalbos.
galo. — night, pereit nakt: vakar Latinize lotynizuot!.
vakare. — year, pereit uos metuos;
( litt'in-aiz), r. a.
Latish (lt'iš), adj. truput vlus: api-
pernai. To breathe one' — numirti. s ,
vlis; vlokas.
| — , ad c. paskutin syk: antgalo: Latitude (liit'i-tjd), ». platuma: plotis;
galutinai. adr. ant galo: ant
|
— ly, erdv: erdva vieta: laisv (krutji-
užbaigos; antgalo: galiausiai. mui, rtikmei).
Last (liist), *. kurpalis, kurpalius;
| Latitudinal (liit-i-tj'di-nel), adj. atsi-
sunkenybe: našta: krova. | — , v. a. nešs prie platumos: platuma imtas.
ant kurpalio tempti.
Latitudinarian (liit-i-tju-di-n'ri-en), adj.
Last (liist), v. n. tstis: trauktis: laiky-
tis; laikyti; gyventi.
laisvamaningas: laisvamaniškas. |

Lasting (last'ing), s. tsimas; laikymas;

— , s. laisvamanis.
Latitudinarianism liit-i-t ju-di-ne'ri-en-
tvirtumas: | lastingas: lak^tinsas
(

(audim*), —,adj. besitsis; ilgai

iz'm), «, laisvamanyst.
g

laikas; — Latten (lat'ten), s. bleke; blta: skar-

tvirtas. | ly, adr. ilgai;
tvirtai. dis.

Latch (la), klemka: klaba-

*. klingis; Latter (lat'tor), adj.paskesnis: vles-
tas. —
ant klingio uždaryti.
, v. a.
nis; paskutinis: naujasnis. | — ly,
|

Latchet (la'et), s. aparte; apyvaras. adc. paskiaus: vliaus: neseniai:

Late (let), adj. [comp. later// latter; 1 paskutiniame laike.
superl latest ir last], vlus: vly- Lattice (liit 'tis ). s. žirgiai: grotai; gro-
vas; neseniai buvs; neseniai mires: teliai. | — , c. a. ž i rgius daryti; gro-
paskutinis. Of , neseniai: iki — teliais aptverti.

neseniai. | , —
adr. vlai: neseniai. Latticework (lat'tis-uork), s. žirgiai:

| —
ly, adc. neseniai. | — ness, s. vlu-
grotai.
mas. Laud (lod), *. garbinimas; liaups:
Latency (le'ten-si), s. slaptumas; slap- garbe. | — , c. a. garbinti: liaupsinti.
tyb. Laudability (lod-a-bil'i-ti), *. pagirtinu-
Latent (le'tent), adj. besislepis: pa- mas.
slptas; slaptas. — ly, adv. slaptai: Laudable (lod'ji-b'l), adj. garbs vertas:
paslptu bdu. garbintinas: pagirtinas: | med. svei-
 Laudably 390 Lay

kas. U — ness, s. = Laudability. |

dyti. 1 v. 7i. mazgotis; maudytis;
Laudably, adv. pagirtinai. plautis.
Laudanum (lo'da-nom), s. tinctura opii. Lavender (lav' en-dor), s. bot. liavendra.
Laudation (lo-de'ši6n), s. garbinimas; Laver (lev'or), s. mazgojamasis (ar
liaupsinimas; liaupse. prausiamasis) sudynas; mazgotuve;
Laudatory (lod'a-to-ri), adj. garbina- prausinyia; prausykla.
mas; liaupsingas. Lavish (lav'iš), v. a. eikvoti; barstyti:
Laugh (laf), v. n. juoktis. To — at, metyti. |j
— , adj. išlaidus; turs bda
juoktis iš ko; išjuokti: apjuokti. eikvoti, metyti, barstyti (turtq,etc.);
To — in the sleeve, sau tyloms {ar gausus; prabangus. — ly, adv. išlai-
slapta) juoktis iš ko. To — out, džiai; gausiai. |
— ness,
|

s. išlaidu-
prasijuokti; juokais pasileisti. v. a. mas; gausumas.
— away,
||

išjuokti. To juokais pra- Law (lo), *. statymas, pi. statymai;

šalinti, išvyti. ||
— , s. besijuokimas; tiesos; I
tiesažinyste; byla; prova. ||

juokas; juoksmas. To go to — , byluotis; provotis; byla

Laughable (laf'a-b'l), adj. juokingas. | užvesti.
—ness, s. juokingumas. Laughably, ||
Lawbreaker (lo'brek-or), s. laužytojas
adv. juokingai. statym.
Laugher (laf or), s. besijuokiantis; šyp- Lawful (lo'ful), adj. statymiškas.
la. — ly, adv. statymiškai. | —ness, ».
||

Laughing (laf ing), s. besijuokimas; juo- statymiškumas.

kas. ||
—,adj. besijuokis; linksmas. Lawgiver (lo'giv-6r), s. statymdavejas.
||
— gas, jukdomas gazas. —
(chem.) Lawless (lo'ls), adj. nestatymiškas;
hyena, šlakuotoji hijena.
(zool.) ||
sauvališkas; savarankiškas; palei-
— ly, adv. juokdamasi; besijuokiant; stuvingas; ištvirks; bedoriškas. f
juokais. — ly, adv. nestatymiškai; savaran-
Laughingstock (laf ing-stok), s. iš ko visi kiškai; sauvališkai. —ness, *. ne- ||

juokiasi; svieto pašaipa. statymiškumas; sauvalia: ištvirki-

Laughter (laftor), a. besijuokimas: mas.
juokas; juoksmas; kvatojimas. Lawmaker (lo'mek-or), «. statymdave-
Launch (lan), v. a. mesti; blokšti: svie- jas: tiesdaris.
sti; paleisti; I nuleisti (luir van- Lawn (Ion),*, veja: pievele; pievokšnis:
den); išleisti; išsisti; pradti. v. ||
aria; šyras; šydas. J

n. leistis; pasileisti k. | — , s. nu- Lawsuit (lo'sjt), ». byla.

leidimas (laivo vanden); valtis. \\
Lawyer (lo'jor), *. advokatas: juristas.
Launder (lan'dor), v. a. mazgoti; plauti; Lax (liiks), <idj. palaidas: liuosas; silp-
skalbti. nas; gležnas. ||
— , s. liuosumas (vi-
Launderer (lan'dor-6r), s. mazgotojas; duri); viduriavimas. |
— ly, adv.
plovjas; skalbikas. liuosai; palaidai; gležnai. | —ness,
Laundress (lan'drs), */. mazgotoja; s. = Laxity.
plovja; skalbja. s. paliuosavimas:
Laxation (liiks-e'šion),
Laundry (lan'dri), s. mazgotuve; skal- paleidimas; liuosumas; palaidumas.
binyia; skalbiniai. Laxative (lšiks'a-tiv), adj. liuosuojas
Laureate (lo'ri-et), adj. liaurais vaini- (vidurius). ||
— , «. vaistas viduriams
kuotas. | — , s. liaurais vainikuotas suliuosuoti.
dainius, fl
— , v. a. liaurais vainikuoti. Laxity (laks'i-ti),*. palaidumas: liuo-
Laurel (lo'rel), .*. liauras; liaur medis; sumas; silpnumas: gležnumas.
liaur vainikas. Lay (lei), imp. nuo Lie, gulti.
Lava (la'vii), s. lava. Lay (leO. «dj- s vietinis; svietiškas (t..
Lavatory (liiv'ii-to-ri), adj. mazgoja- ne-kunigiškas; ne-dvasiškas] — .

mas; plau jamas. — , s. ||

mazgotuve; brother, svietbrolis; — sister, sviet-
plovinycia; skalbinyia. sese. ||
— , s. daina: giesme: meliodi-
Lave (lev;, v. a. plauti; mazgoti; mau- ja; ||
eile; sluogsnis: preke: pelnas:||
 ,

Lay 381 Leaning

užstatas: laižybos. I —figure, t. ma- vesti. To — astray, klaidingu keliu

nek nas: lle.
i vesti: (pa)klaidinti: suvedžioti. '/'<>

Lay (leO, ''•"• [pret. & pp. laid], gul- — the way, keli vesti. | —,s. vedi-
dyti: paguldyti; dti: padti: pri- mas; vada: vadovyst: pirmutinyst:
dti: uždti: išdti: statyti: pasta- pirma vieta: pirma ranka.
tyti: užstatyti: parengti; kloti: pa- Leaded (lSd'd), adj. švinuotas.
kloti: užkloti: užtiesti: ištiesti: nu- Leaden (ld'"n), adj. švininis: sunkus
tildyti: nuraminti. To — asleep, kaip švinas.
paguldyti; užmigdyti. To bare, — Leader (lyd'or). t. vedjas; vadas: va-
apnuoginti. To —before, perstatyti: dovas: viršininkas: galva: J žengia-
išdti kam k
To — by, atidlioti;
. masis straipsnis {laikraštyj); \ typ.
atidti: taupyti: atmesti. To — down, taškeli eilute.
paguldyt i : padt sudt i : i : perst at y t i : Leadership (lyd'or-šip), s. vada: vado-
pavesti: atiduoti. To — hold of, (on), vyst.
pagriebti; pagauti: apvaldyti. To Leading (lyd'ing), *. vedimas; vadova-
— on, uždti;
užkrauti: to on — vimas. —,adj. veds; vadovaujs:
|

blows, pliekti; perti: mušti. To — užims pirm viet: svarbiausias:

open, atidengti: apreikšti. To —out, pirmutinis; vyriausias.
išdti; išstatyti: išleisti; užvesti. Leady (ld'i), adj. švininis: švin pa-
To —over, uždti; uždengti; užkloti. našus.
To — to, pridti: priskaityti: priro- Leaf t lyf), t. [pi. leaves], lapas; lak-
rokuoti kam k. To —under, padti: štas: laiškas. | — , r. n. lapuoti; la-
pastatyti po kuo; priversti. To —up, pus leisti.

sukrauti; sudti: paguldyti; užda- Leafage (lyf'edž), s. lapai.

ryti. To — wait for, tykoti. To — Leafless (lyf 'ls), adj. neturs lap; be-
waste, išpustyti: išnaikinti: tyrus lapis.

paversti. Leaflet (lyf let), s. lapelis; lakštelis.

Lay, (li), r. n. dti {kiautiniu*); der- Leafstalk (lyf stok), s. lapo kotelis.
tis: laižintis. To —about, muštis: me- Leafiness (lyf i-ns), s. lapuotumas.
tytis; To — at, mušti:
blaškytis. Leafy (lyf i), adj. lapuotas.

kirius, smgius atkreipti k/. To League (lyg), *. lyga; susivienijimas:

— on, muštis: plakti. To — out, tu- | lyga (Jurt mylia). | — v.a. n. su- ,

rti mier: užmanyti; rengtis. vienyti; lyg

sutverti: susivienyti.
Layer (lf or), *. eile; karta: sluogsnis. Leak (lyk), š. prakiura: skyl (pn> ku-
Layman (legman), s. svietiškis.
ri vanduo sunkiasi, teka); tekji-
mas: besisunkimas. j —, v. n. sunk-
Lazar (l'zar), t. lozorius; raupuoius.
tis;tekti.
Lazaret (laz-li-rf ), «. lozorietas; rau-
Leakage (lyk'dž), s. tekjimas; besi-
puotj ligonbutis. sunkimas: patakos.
Lazily (l'zi-li), adv. tingiai.
Leaky (lyk'i), adj. teks; kiauras: fig.
Laziness (l'zi-ns), s. tingumas ting-
greitai išpasakojs. išpleps: nemo-
jimas.
ks slaptos užlaikyti.
Lazy (le'zi), adj. tings; tingus: van-
Leal (lyl), adj. ištikimas: teisingas.
gus. — tongs, .v. nariuotos žnypls.
I
Leam (lym), s. saitas: pavadis {iuniui
Lazybones (l'zi-bonz), s. Tinginys: vei- vesti).
verys. Lean (lyn), v. n. [pret. <&pp. leaxkd ir
Lea (ly), *. lanka: pieva. •

leant], rymoti; remtis: atsiremti:

Leach (lyc), v.a. šarmui mirkyti {pele- gldti; glaustis; šlietis. | v.a. remti:
nu*, etc.): šarma daryti; ištarpinti. atremti: glausti: prišlieti.
| — s. šarmo pelenai; pašarms. Lean (lyn), adj. liesus; kudas: sudžiu
Lead (16d), s. švinas. Black grafi- — .
ves. Lean-to, s. prielip (triobos).
tas. —
pen t-//, paišelis; paišiukas. |
— ness, s.
|

liesumas: kudumas.
\

— e.a. švinuoti: pripildyti Švinu.

,
Leaning (lyn'ing), *. atsi-, besirmimas:
Lead (lyd), p.a.n. [pret. d- pp. led], linkimas: palinkimas.
 Leap 392 Left

Leap (lyp). v.n. šokinti; strakineti; Leaven (lv"n), s. raugas; užraugas;

šokti: pašokti. v. a. šokinti; šokdy- mieles. | —
v. a. ap-,,užraugti; rau-
ti. J—,*, šokinjimas; šokimas; šo- ginti; fig. užkrsti k kuo; užteršti.
kis; šuolis; pasišok j imas. —year, || Leavening (lv"n-ing), s. rauginimas:
pribuišiejie (ar prakilniejie) metai. raugimas; raugas.
Learn (lorn), v. a. n. [pret. &pp. learn- Leaves (lyvz), s. pi. nuo Leaf, lapai.
ed ir learnt], mokintis; išmokti; Leavings (lyv'ings), s. pi. likuiai lie- ;

gyti žinia; dasižinoti. kanos.

Learned (lorn'ed), adj. mokintas. ||
— ly, Lecher (l'or), s. palaidnas; kekšius:
adv. mokintai. kekšininkas. —,».». paleistuvauti:
||

Learning (lorn'ing), s. mokinimasi; kekšauti: kurvintis.

mokslas; pažintis. Lecherous (le'6r-6s), adj. paleistuvin-
Lease (lys), r. a. randuoti: paranduoti; gas; bedoriškas: goslus. — ly, adv. ||

atiduoti ar paimti randon. — s. ||

, paleist u vingai; gosliai. ||
— ness,*. pa-
randavimas; parandavimas; samdas; leistuvingumas; goslumas; goslybe.
randa; arenda. Lechery (le'6r-i), s. goslybe; paleistu-
Leasehold (lys'hold), ad. arenduoja- vyste.
mas. I — s. arenduojama uke, že-
, Lectern (Sk'torn), s. Lecturn. =
me. Lection (lk'šion), s. lekcija; skaity-
Leaseholder (lys'hold-or), *. arenduoto- mas.
jas; arendorius. Lecture (lek'tjur), s. lekcija; prelekci-
Leash (lys), s. saitas: šniras: H
treje-
ja; pamokslas.
kalba; — , ai. n.
K
tas y — , T.a. surišti: ant saito lai-
skaityti lekcijas: kalbti; kalb lai-
kyti.
kyti; pamoksl
sakyti.
ad. mažiausias.
Least (lyst), ||
— , adt.
Lecturer (lek'tjur-6r), s. lektorius: pre-
mažiausiai. At ; At the — — , maž- legentas; pamokslininkas.
mažiausiai; bent; bent -gi.
Lecturn (16k'tSrn), s. skaitomas stale-
Leather (lerfA'or), s. oda (išdirbta); sk-
lis.
ra; šikšna. ||
— , <(dj. iš odos; odinis:
Led (led), pret. nuo Lead, vesti.
šikšninis.
šik-
Ledge (ldž), s. eile; karta: sluogsnis:
Leatherback (letf/t'or-biik), $. zool.
briauna; išsikišimas; | eile povan-
šnanugaris jri želvys, Sphargii |

coriacea.
denini uol.
Leathern (ldh'om), adj. iš odos: odinis;
Ledger (lšdž'or), s. dideji rokundi
šikšninis. knyga.
Leathery (\dh'or-\), adj. šikšninis; Lee (ly), s. užveja; užvejis; pavejis.
kaip šikšna. — , adj. pavjinis; užvejinis. — |

Leave (lyv), v. n. lapus leisti; lapuoti. shore, pavjinis krantas.

Leave (lyv), v. a. [pret. & pp. left], Leech (ly), s. diele; siurble. t, v. a. ||

palikti; apleisti; atsiskirti: atsisvei- dieles statyti.

kinti; išeiti; iškeliauti. \ v. n. pa- Leek (lyk), ». bot. poras; builys.
liauti; perstoti. ||
To — alone, vien Leer (lyr), s. žvairas pažirjimas: žvil-
palikti: palikti viena sau: neliesti: gis žvairoms; žvairas pamerkimas,
nejudinti. To —behind, užpakalyj mirkteljimas. | — , v. n. žvairoms
palikti. To —for, iškeliauti kur; žirti; žvairoms merkti kam.
išeiti. To— off, palikti; (pa)mesti: Lees (lyz), s. pi. nuosdos; padugnes:
užmesti; apleisti; paliauti; perstoti. mieles.
To —out, praleisti; iš-, apleisti. To Leeward (ly'uord ir lj'ord), adj. pav-
— to one's self, palikti vien sau : jinis; užvejinis. pavjine pu- | — , s.

perstoti rpintis («rpaiseti)apie k. se; pavejis. —,adv. pavjui.

||

Leave (lyv), s. pavelijimas; leidimas: Leeway (ly'uei), plaukimas pavjui..<*.

daleidimas; palikimas; apleidi-

||
Left(18ft), imp. (t pp. nuo Leave.
mas; atsiskyrimas; atsisveikinimas. Left Heft), adj. kairinis. | — , s. kaire.
To take — , atsisveikinti. Left-hand, adj. kairinis; po kaires
 ,

Leg 303 Length

ess. Left-handed, adj. kairiarankis. Legist (ly'džist), ties žinovas. *.

Leg (leg), *. koja; blauzda. «. statymiš

Legitimacy (li-džit'i-mii-si),
Legacy (lg'ii-si), s. užrašytus turtas: kmas: statymiškas gimimas; tei-
palaiks; palikta dalis. singumas: tikrumas.
Legal (ly'gel), adj.statymiškas: t«*is.- c.a. padaryti
Legitimate (li-džit'i-met),
miškas: lesjališkas. { — ly, adv. teis- ar pripažinti statymišku, tikru. |
miškai; lerališkai. — , adj. statymiškas: statymiškai
Legality (li-gal'i-ti), $. statymiškumas. [t. y. tikrojmoterystj] gims: tik-
teismiškumas; legališkumas. ras; teisingas. |
— ly, adr. statymiš-
Legalize (ly'gel-aiz), r. a. statymišku, kai. | —ness, *. —
Legitimacy.
legališku (pa)daryti. Legitimation 'li-džit-i-me'šion), *. pada-
Legate (leg'et), legatas: pasiuntinys.
s. rymas ar pripažinimas statymišku:
Legatee (leg-a-ty'), s. tas, kuriam užra- pripažinimas piln ties.
šytas turtas: paveldtojas; tevonis. Legitimatize (li-džit'i-mii-taiz), D. a. =
Legateship (le-r'^t-šip), «. pasiuntinyste. Legitimate.
Legatine (letr'ii-tain), adj. leirat iškas. Legitimist. Legitimatist (li-džit'i-mist.
Legation (li-g-e'šion), s. legacija: pa- a legitimistas; šalininkas
-mii-tist),
siuntinyste: pasiuntiniai. statymiškos valdžios: šalininkas
*. užrašytojas (tur-
Legator (lg-ii-tor'), statymiškos pdinystes.
to): palikejas. Legitimize (li-džit'i-maiz), c.a. LE- =
Legend (lšdž'nd), 9. legenda: sakme: GITIMATE.
pasaka; padavimas: j
paraš- Legume (leg'jum ir li-gjm'), «. bot.

pinigo). ankštis.
Legendary (ledž'Šn-de-ri), adj. pusakiš- Leguminous (li-gj'mi-nos), adj. ank-
kas: sakmiškas. | — ». rinkinys pa-
, štinis: ankštiniuotas.
sak, legend. Leisure (ly'žjur), ". pataika: liuoslai-
Leger (ldž'or), adj. vis ant vietos ess. kis; atspjamas (atliekamas, liuosas
| —line, (*hm.) priedine linija. nuo darbo) laikas; sptas: laikas;
Legerdemain (ledž-or-di-men'>. .*. štuka: paranki proga. At — liuosame <<//•
,

klasta; monas. atspjamame; laike: liuosas nuo už-

Legged (ley'gd irlgd), adj. kojuotas: simimo: neužimtas {darbu). | —
turs kojas. Long-legged, ilgakojis. adj. liuosas: neužimtas: atspjamas
Two-legged, dvikojis. (laika*). | — ly, adj. palengvas: ne-
Leggin, Legging (leg'gin, -ging), *. ant- skubus. | , —
adr. neskubindams-
blauzdis. išpalengvo: palengvle.
(ldž-i-bil'i-ti),
Legibility buvimas .*. Leman (ly'man ir lm'en), s. mylima-
galimu (per)skaityti: aiškumas. sis,/, mylimoji.
Legible (ldž'i-b'l), adj. galimas (per- Lemon (lem'on), *. citrina; citrin me-
skaityti: perskaitomas: aiškus. dis.
— ness, x. = Legibility. Lemonade (lem-6n-ed'), s. limonadas.
Legion (ly'džon), s. legionas: pulkas. Lemur (ly'mor), ». zooL lemura (beždžio-
Legionary (ly'džn-e-ri), adj. legioniuis. ne).
j — , s. legionistas. Lend (lend), v.a. [pret.d-pp. lent],
Legislate (16dž'is-let), r. n. išdavinti skolinti: pas .olinti; ant paskolos
statymus. duoti; persamdyti: suteikti: duoti.
Legislation (ldž-is-le'šion), *. statym- To —
omittance, pajrelb suteikti;
davyste. pagelbti; padti. To an ear, iš- —
statym-
Legislative (16dž'is-le-tiv), adj. klausyti.
davystinis: statymus duods. Lender (lend '(ir), *. skolintojas; dav-
Legislator (ledž'is-le-tor), .«. st'atymda- jas.
vejas. Length (lengM), a ilgis; ilgumas. At
Legislature (led/'is-le-tjur), *. statym- — išilgai; visu ilgiu; po ilgo laiku:
,

davvste; legisiiatura. tntgalo.

 Lengthen :S04 Lettered

Lengthen (length" n), r.a. ilginti: testi: Lessee (ls-sy'), nusamdytojas; aren-
s.

tiesti; ištiesti. ||
v. n. ilgintis: ilgyn duotojas; arendorius.
eiti; tiestis; išsitsti. Lessen (16s"n), c. a. mažinti. | v.?i. ma-
Lengthways, Lengthwise (length' nei'/., žintis; mažti.
-uaiz), adv. išilgai. Lesser (ls'or), adj. mažesnis.
Lengthy (length'i), adj. gantinai ilgas: Lesses (lSs'sšz), s. pi. mšlai (gyvuli).
ilgokas; perilgas. Lesson (les's'n), 8. lekcija: užduotis:
Lenience, Leniency (ly'ni-ens, -en-si), 8. pamokinimas. f
— , v. a. mokinti;
švelnumas; malonumas. lekcijas duoti.
Lenient (ly'ni-ent), adj. švelnijs; su- Lessor (leYsor), s. arenduotojas; tas.
minkštinas; palengvins; švelnus; kurs ant arendos duoda.
malonus; malonios širdies. — ly, j| Lest (18st), conj. idant ne; kad ne; iš
adv. minkštinaniu, švelnijaniu baimes kad ne.
bdu; švelniai; maloniai. Let (let), v. a. stabdyti; trukdyti; už-
Lenify (len'i-fai), suminkštinti; v. a. trti; sulaikyti. ||
— , s. stabdymas:
sušvelnyti; palengvinti; nuraminti. trukdymas; užtrukimas.
Lenitive (len'i-tiv), adj. palengvins; Let (l§t), t. a. [pret. &pp. let], leisti:

raminas (skausm, etc.). — s. ra- , velyti; pavelyti; samdyti ;(pa)aren-

—
|| ||

minas vaistas; vaistas viduriams duoti. To see, leisti pamatyti

—
;

suminkštinti. parodyti. To know, žini duoti:

Lenity (ln'i-ti), s. švelnumas; malonu- pranešti. To —
hear, duoti kam iš-
mas. girsti; pranešti. —
mgo, leisk ma-
Lens (lenz), s. lensa; lekštve; plot ve. ne eiti; išleisk mane. us go, ei- —
Lent (lent), pret. &pp. nuo Lend, sko- kime. — him speak, tegul jis kalba:
linti. duok jam kalbt. To — alone, pa-
Lent (18nt), s. gavnia. ||
—lily, (bot.) likti; ramum duoti; neliesti; ne-
narcizas. trukdyti: nemaišyti kam. To —
Lenten (16nt"n), adj. ga veninis; gav- down, nuleisti. To in, — (into), lei-
nios (s. gen.); \ padorus; rimtas; pra- sti; kišti; statyti. To —loose, pa-
stas. leisti; paliuosuoti; atrišti. To off, —
Lenticular (len-tik'ju-16r), adj. lešiuki- nuleisti; išleisti; paleisti; paliuosuo-
nis; lšiuko pavidalo; gaubtas iš ti. To —out, išleisti; išduoti; pa-
abiej, pusi. arenduoti kam; persamdyti.
Lentil (len'til), s. bot. lšiukas. . Letch (S), s. et- r. =
L EACH.
Leonine (ly'o-nain), adj. litinis: litiš- Lethal (ly'tJiel), adj. marus; mirtinas:
kas. pražtingas.
Leopard (lep'ord), *. zool. leopardas. Lethargic, Lethargical (li-/7iar'džik, -el),
Leper (lep'or), s. raupuotasis: raupu o- adj. letargiškas.
ius. Lethargy (leM'jir-dži), s. letargiškas
Leporine (lep'o-rain ir -rin), adj. zuiki- miegas; letargija.
nis; zuikiškas. Lethe (ly'thi), s. myth. Leta (uimirŠties
• Leprosy (lep'ro-si), s. raupai. upe); fig. užmirštis.
Leprous (lšp'ros), ad raupuotas. ;
||
Lethiferous (li-thii' or-6s), adj. pražtin-
— ness, s. raupuotumas. gas; pragaištingas.
Lernean (lor-ny'en), s. zool. lukSt'iotas Letter (lt'tor), s. leidjas; leidikas:
parazitas. persamdytojas; ||
trukdytojas.
Lese-majesty 'lyz-madž'6s-ti), 8. = Letter (let'tor), s. litera; raide: ||
raš-
Leze majesty. tas; laiškas: gromata; —s, rašte- pi.
Lesion (ly'žin), s. pažeidimas: žaizda; nybe: rašliava; literatra: man »/'
| bledis; pragaištis. s, literatas; raštininkas. v.n. ||
— ,

Less (16s), adj. mažesnis. | —,mlr. ma- paženklinti literoms; literas išspau-
žiau; be. , s.||
—
mažesne dalis: ma- sti.
žesnysis. Lettered (let'tord), adj. mokintas; pa-
 Lettering Liable

žstas rast a: j moksliška*: literatiš- Leviable (lVi-a-b'l), adj. renkamas:

kas; turs išspaustas
!| literas; pa- surenkamas.
ženklintas literomis. Leviathan (li-vai'a-tAen), a leviatanas
Lettering (lt'tor-ing), «. isspaudimas (biblijoj ntiiiiiitii* baisnas)*, didžim-.

liter, titulo (knj/goa); titulas iš- Levigate (lev'i-get ). -v. sutrinti smul-
spaustas ant knygos nugaros. kiausius miltelius; švelniu padaryti:
Letterpress (It'tor-pres), «. spauda: gerai sumaišyti.
typografiškas spaudimas. Levite (ly'vait), *. levitas.
Lettuce (let 't is;, i, but. salota: laktukas. Levitical (li-vit'ik-.-l), adj. levitiškas.
Hare's —, {but.) piene: pienune. Leviticus (li-vit'i-kos). f. treioji Ifai-
Levant (li-viint '), *. Ryt šalys; Rytai: žiešiaus knyga.
Saultekiai; Levantas. — fl
, r.u. nuo Levity (lev'i-ti), a lengvumas: /#. leng-
skol, pabgti; pasprukti. vaman> -

Levant (ly'vent), adj. besikelis, atsi- Levy(lev'i), a. rinkimas: mimas (kar-

kls (iš miego). eivi, iiiokisi'-i): rinkliava. — v. a.
| ,

Levanter (li-viint'or), $, ryt vejas: |

rinkti, imti. {karowiu$)', uždti, rink-
pabglis. ti (mokesiu.*).
Levantine (li-vant'inlv'en-tain). ir Lewd (ljd), adj. goslus: ištvirks; pa-
adj. rytinis; sauletekinis. | s. Le- — , sileids; paleistuvingas: begdiškas:
vanto (t. y. Ryt, Saulteki) gy- biaurus. J ly, adc. —
gosliai; palei-
ventojas; H levantinas (rxix šilk stuvingai; begdiškai. | — ness, •*.
audimo). goslumas; ištvirkimas; paleistuvy-
Levee (leVi ir lev-y'), s. atsiklimas: ste.
pakilimas (i* mieg): rytmetinis pri- Lewis. Lewisson (lj'is, -son), s. vindas:
mimas svei; | supilti kriaušiai sparvindis.
(upes); kriaušius. \ —,r.n. kriaušius Lexical (leks'ik-el), adj. žodyniškas.
supilti; supiltais kriaušiais vagoj Lexicographer (lks-i-kog'rii-for), *. lek-
laikyti (up). sikografas: rašytojas žodyno.
s. lygus paviršis; lyguma:
Level (lv'61), Lexicographic (lks-i-ko-graf'ik), adj.
lygmala; lygia; | lygintuvas: tiesy- leksikografiškas.
kla; niveliatorius. To be upon the — Lexicography (leks-i-kog'ra-fi). a leksi-
irith, stovti ant lygios su kuo. — kografija; rašymas žodyno.
of the sea, jri vandens lygmala. Lexicology (leks-i-kol'o-dži), s. leksiko-
Plumb — , švinliude. Spirit — , spir- logija; mokslas apie išvedim ir
ting tiesykla. Water — , vandens ženklinim žodži.
lygmala. ||
— , adj. lygus; lygmalas: Lexicon (lks'i-kn), s. leksikonas; žo-
tiesus; lygiai horizontališkas; vie- dynas.
nodai augštas;^. rimtas; nesviruo- Leyden jar; Leyden phial (lai'd'n džar:
js. I — , v. a. lyginti; niveliruoti: — fai'el), s. elektr. Leydeno bonka.
iš-, sulyginti; prilyginti prie ko; ant Leze majesty (lys mlidž'es-ti), *. žeidi-
lygios pastatyti su kuo; lygiai nu- mas viešpaties garbes.
statyti; nutaikyti. Liability (lai-ii-bil'i-ti), s. buvimas at-

Leveler, Leveller (lšv'el-or), lyginto- *. sakomu už k; pagabumas papulti,

jas; sulygintojas; niveliruotojas. patekti kam, k; linkimas. Lia-
Leveling, Levelling (lev'l-ing), s: lygi- bilities, pi. privalumai; prideringu-
nimas; niveliravimas. •
mai; skolos.
Levelness (lv'el-ns), s. lygumas; ly- atsakomas; pri-
Liable (lai'iL-b'l), adj.
gyb. valus; papuols; papuolamas: pa-
Lever (ly'vor ir lev'or), s. buomas; tenkamas kam; kuriam kas gali pri-
dalba. sieiti, pasitaikyti, atsitikti. — to "
Leverage (lev'or-edž), *. buomo veikme; tax, apmokjimui yžs:
privalus
klimas su pagelba buomo. papuols muito apmokjimui; turs
Leveret (lšv'or-et), s. zuikutis; kiškelis. muit mokti. Horses are — te t*Up,
 Liar 396 Liek

arkliams prisieina (ar pasitaiko) Libertinism (lib'or-tin-iz'm), sauva- s.

kartais suknupti. Even the sagacious lia; pasileidimas; ištvirkimas: pa-

are — to make mistake*, net ir iš- leistuvyste.
mintingiemsiems pasitaiko apsirik- Liberty (lib'6r-ti),liuosybe; laisve.
s.

ti, suklysti. |
— ness, s. = Liabil- Libidinous adj. goslus;
(li-bid'i-nos),
ity. gašlus; paleistu vingas. —ness, ». ||

Liar (lai'or), s. melagis. goslumas; goslybe; paleistu vingu-

Lias (lai'es), s.geol. kietasis kalkakme- mas.
nis; liaso sluogsnis. Librarian (lai-bre'ri-en), s. knygius;
Libation (lai-be'ši6n), *. užliejimas vy- knygininkas; bibliotekorius.
no (aukavimas). Library (lai'bre-ri), s. knygynas; bib-
Libel (lai'bl), s. raštiškas apšmeiži- lioteka.
mas; šmeižiamas raštas; paskvilis; Librate (lai'bret), v. n. sviruoti; lygsva-
jur. raštiškas besiskundžianiojo ap- roj laikytis. ||
— , v. a. (pa)sverdinti:
skelbimas, parodymas. — , r. a. ||
atvesti lygsvarum; lygsvarume
šmeižti (raštu); jur. paduoti skunda laikyti.
ant ko; teismo keliu j ieškoti. Libration (lai-bre'ši6n), s. sviravimas:
Libelant (lai'bel-ent), s. šmeižejas; jur. besilaikymas lygsvarume; lygsvara.
skundjas; skundžiantysis. Libratory(lai'bra-to-ri), adj. sviruojas.
Libeler (lai'bel-dr), s. rašytojas šmei- Librettist (li-brt'tist), s. libretistas.
žiam rašt; šmeižejas. Libretto (li-bršt'to), s. libretto (operos
žodžiai).
Libelous (lai'bel-6s), adj. šmeižias:
šmeižiamas; apšmeižingas. Lice (lais), s.pl. nuo Louse.
Liberal (lib'or-el), adj. prakilnus; duos- License (lai'sens), leidimas; paveli-
s.

ningas; duosnus; gausus; apstings: jimas; leidimo raštas;

| ant pikto
platus; liuosas; laisvas; laisvama- sunaudojama laisve; sauvalia; pasi-
ningas; liberališkas. education, — leidimas; palaidunyste. J— ,v.a. lei-
platus apšvietimas. A—
translation, sti; pavelyti; duoti pavelijim, tie-

liuosas išguldymas. The arts, — s ant ko; autorizuoti.

Licensed (lai'senst), adj. turs paveliji-
laisviejie mokslai. s. liberalas.
||
— ,
m,
ties ant ko; pavelytas.
|
— ly, adv. prakilniai: duosniai; gau-
Licensee (lai-sen-sy'), *. ypata, kuriai
siai; apstingai; plaiai; liuosai; lais-
duotas ant ko pavelijimas.
vai; liberališkai.
Licenser (lai'sens-6r), s. leidjas; pave-
Liberalism (lib'6r-el-iz'm), s. liberaliz-
lyto j as.
mas. Licentiate (lai-s6n'ši-et), s. licensiatas
Liberalist (lib'or-el-ist), s. liberalistas; (universitete).
liberalas. Licentious (lai-sen'šios), adj. paleist u-
Liberality duosningu-
(lib-or-al'iti), *. vingas; pasileids; ištvirks; nepa-
mas; duosnumas; dovana: libera- | dorus. | — ly, adv. paleistuvingai; iš-
liškumas. tvirkusiu bdu. —ness, s. pasilei-
Liberalize (lib'6r-el-aiz), c. a. liberali- dimas; ištvirkimas; nepadorumas.
zuoti: daryti liberališku; išliuosuoti Lichen (lai'ken), s. bot. kerpes; \med.
nuo prietar. dedervine.
Liberate (lib'6r-et), v. a. paliuosuoti: iš- Licit (lis'it), adj. leistas; pavelytas:
liuosuoti; paleisti ant liuosybes. statymiškas.
Liberation (lib-6r-e'šion), a. pa-, išliuo- Liek (lik), v. a. laižyti; lakti; | pliekti;
savimas. mušti; daužyti: sumušti. To the —
Liberator (lib'or-e-tor), s. pa-, išliuo- dust, užmuštu tapti; pražti (kovoje).
suotojas. To — into shape, priduoti atsakom
Libertine (lib'or-tin), s. paliuosuotas išveizd, form. To — up, sulaižyti:
vergas; pasileidlis; ištvirklis,
|| jj
suryti; praryti. | — , s. lyžterejimas:
— , adj. pasileids; ištvirks; palei- liežis; laižymas: | druskuota vieta;
stuvingas. |
pliekimas: aužymas. i
 ,

Lickerish ::<..; Lift

Lickerish (lik'or-iš), adj. skanus: | smi- Lieutenancy (lju-tn'en-si), *. lieute-

lus; godus, i —
ly,,ad>\ smiliai.
nant y st e.
Lick-spittle (lik' spit-fl), t. palaižnas. Lieutenant (lju-tn'ent), s. lieutenantas.
Licorice (lik'o-ris), *. saldymedis. Lieutenantship (lju-tn'ent-šip), *. lieu-
Lictor (lik'tor), s. liktoras (men. Rom. i. tenantyste.
Lid (lid), c viršus: dangtis; antvožas: Life (lai f), s. [pi. lives], gyvenimas;
vokas (akies). gyvastis; gyvybe: gamta. For —
Lie (lai), r. n. [pret. d- pp. lied: p. pre*. ant viso gyvenimo. To draw from
&8. lying], meluoti. | — , *. melas: — piešti (pareikxla) nuo gamtos.
melagyste. To gire the — to. sugauti
,

To lose one's -^, netekti gyvasties;

Apmeluojant; parodyti, kad netei- (pra)ž dyti savo gyvast. To seek
sybe, kad melas. the —
of, kesetis ant Leno gyvasties;

Lie (lai), t. n. lay: pp. lain: p.

[pret. tykoti užmušti.k To the teip — ,

pre*. &*. lying], gulti; stovti; kaip gyvas (nupiešta* keno pareik*-
bti; rastis. To —
at the door of lax). High —
aukštasis svietas:
,

gulti ant h>; the blame lie* at your augitoji draugija. Lous žemosios — ,

door, kalte ant tavs (jus) guli. To žmoni luomos; žemiausios kliasos.
— at the neart, ant širdies gulti. — estate, valdyba ypatos valdoma
To — at the mercy of, bu t i hemo ga- tik tol, kol ta ypata gyvena: paam-
lioj; priklausyti nuo keno malones. žine valdyba. —
guard, leibgvardi-
To — hard (ar heaey), sunkinti: slo- ja. —
insurance, apsergjimas gy-
ginti. To — in the way, gulti ant vasties. — interest, paamžinis pel-
kelio; stabdyti: trukdyti. To — ra nas: paamžine valdyba. Life-giving,
iril*, pasislpus laukti ko; tykoti. gyvast duods. Life-preserver, prie-
To — by, bti prie ko; bti po ranka: tais apsaugojimui (ar gelbjimui)
gulti pas kj silstis: pertraukti gyvasties. Life-preserving, tarnaujs
darb. To — down, gultis: atsigulti. apsaugojimui gyvasties. Life-sav-
To —in, gulti gimdymo patale; bti ing, gyvast apsaugojs; gyvasties
gimdyme. To— in one, bti keno apsaugojamas. Life-size, naturališ-
galioj; priklausytinuo ko. To — on, ko (ar prigimto) didumo. Life-
(upon), prigulti nuo ko; remtis ant weary, gyvenimo nuvargintas: a life-
ko; gulti ant ko. To — over, pasi- woarjf fM r*on, pavarglis.
likti neužmoketu; atidtu tapti. To Lifeblood (laif blod), s. gyvasties krau-
— under, priklausomu bti: priva- jas: gyvastis.
lyti. To — with, gulti su kuo; pri- Lifeboat (laif bot), s. valtis skendan-
derti kam. tiems gelbti.
Lie (lai), s. guljimas; padjimas. Lifeful (laif fui), adj. gyvybes pilnas.
Lief (lyf), ado. noriai; mielai. I had Lifeless (laif ls), adj. be gyvasties; be
as — go as not, man vistiek buvo ar gyvybes; begyvis; negyvas, | — ly,
eiti ar ne. adr. be gyvasties; be jokio gyvumo:
Liege (lydž), adj. nepriklausomas: ne- negyvai. | — ness, s. stoka gyvumo,
prigulmingas; | tarnaujs nepri- gyvybes; begyvumas.
klausomam ponui; privals mokti Lifelike (laif laik), adj. gyv panašus:
lenine duokle; ištikimas; lojališkas. kaip gyvas.
| — , s. vyriausias ponas; valdytojas Lifelong (laif long), adj. besitesis vis
leno; vasalas. gyvenim.
Liegeman (lydž'man), s. vasalas; valdi- Lifetime (laif taim), s. gyvenimo lai-
nys. kas; gyvenimas. For — , ant viso
Lien (lyn ir lai'en), s. statymiška tie- gyvenimo.
sa; užareštavimas; užgrebimas. Lift (lift), t: a. kelti; pakelti; |
pavog-
Lier (lai'or), s. guletojas. ti. | v. n. keltis: pasikelti: pakilti.
Lieu (lj), t. vieta. In — of vietoj; — , s. paklimas; pakilimas: J keltu-
|

ažuot. vas; keliamoji mašina. — bridge,

 Lifter :wg Likewise

pakeliamas tiltas. — gate, pakelia- Lighten (laif'n). e.a. Sviesti; nušviesti:

miejie vartai. — lock, šliuže (ka- apšviesti; iliuminuoti; g (paleng-
nalo). vinti; | (pa)linksminti. fl
v.n. žai-
Lifter (lift'or),kelikas; keltuvas.
s. buoti; šviestis; giedrytis; ||
nulipti:
Ligament (lig'a-ment), s. raištis; ryšys; nusileisti.
saitas. Lighter (lait'or), s. švietjas; žibinto-
Ligamental. Ligamentous (lig-ji-mn'tel, jas; | mar. važmos laivas; važmalai-
-tos), adj. saitinis: raistinis: riša- vis.
mas. Lighterage (lait'or-edž), s. mokestis už

Ligation (lai-ge'šion), s. surišimas: ry- panaudojim važmalaivio.

šys. Lighthouse (lait'haus), *. jri žibin-
Ligature (lig'a-tjr), s. raištis; ryšys; ius; žibintuvas.
surišimas; mus. ligatra: typ. dvi- Lightly (lait'li), adv. lengvai.
lypuota raide. Lightness (lait'nšs), s. šviesumas; švie-
Light (lait i. s. ugnis;
šviesa; žiburys; sybe; lengvumas; lengvamanyste;
||

fig. šviesa; apšvietimas. To bring lengvaširdyste.

to — šviesa išvilkti; atidengti; ap- Lightning (lait'ning), žaibas. — con-
s.

— rod, perkuntraukis.
,

reikšti. To come to šviesa išeiti; — ,

ductor;
pasirodyti; apsireikšti. To stand in Lights (laits), s. pi. plauiai (gyvuli).
one's own —
sau paiam šviesa už-
, Lightsome (lait'som), adj. šviesus; |

stoti; fig. sau paiam kenkti. To linksmas. | — ness, s. šviesumas:

—
|j

seethe pamatyti dienos šviesa;

,
linksmumas.
pasirodyti ant svieto. — , adj. švie- ||
Lightwood (lait'ud), s. darvokšne.
sus. Q — v. a. [pret. dbpp. lighted
, Ligneous (lig'ni-6s), adj. medinis: me-
ir lit], žibinti; degti; užžibinti; už- dpanašus.
degti; šviesti; pa-, nu-, apšviesti. ||
Ligniform (lig'ni-form), adj. medžio pa-
v.n. žibti; degti; iš-, nulipti; nu- vidalo.
—
||

ssti: nusileisti; nutpti; to on, Lignify (lig'ni-fai), a. med

r. paver-
(upon), (nu)pulti ant ko; atsitikti; sti. | v.n. med pavirsti.
pasitaikyti. Lignin (lig'nin), s. chem. medmedege.
Light (lait), adj. lengvas (tikroj ir prily- Lignite (lig'nait), *. lignitas; iškasamo-
ginamoj prasmj) lengvos mislies ne- ; ; ji medine anglis.
pastovus; smagus; mitrus; greitas;
||
Lignose (lig'nos), s. medmedege.
J
menkas; nesvarbus; plonas; || |
Lignum-vitae (lig'nom-vai'ty), *. gyva-
purus; kiugnus; lengvas (sak. apie sties medis, Ouaiacum officinale.
žeme). To make —
mažai atkreip- of, Like (laik;, adj. lygus; vienoks; pana-
ti ant ko atydos; mažai paiseti ant šus; galimas (daigtais). \ —, s. kas
ko; niekinti. To set by, nebran- — nors panašaus; kopija; to give for —
— of foot,
ginti; nepaiseti; niekinti. — , tuo patim atmokti; megesis:
lengvo žingsnio; greitas. — of heart,
||

pasimgimas; palinkimas. ||
— , adv.
linksmas; smagus. —,adv. lengvai. ||
lygiai; lygiu bdu;
panašiai: pana-
\ Light-armed, adj. lengvai ginkluo- šu; rodos. ||
—,v.a.n. mylti; mgti:
tas; lengvai apsiginklavs. Light- norti; patikti.
-fingered, adj. gabus vogti; moks Likelihood (laik'li-hd), s. panašumas.
mitriai pavogti. Light-footed, adj. Likeliness (laik'li-nes), *. panašumas.
lengv koj; lengvakojis (s. ); beg- tiktinas; galimas:
Likely (laik'li), adj.
štus. Light-headed, adj. kvaištel- panašus; tiespanašus; pritinkamas;
js; pasvaigs; lengvamaningas; ne- priimnus; mgus. | — , adv. rodosi:
pastovus. Light-hearted, adj. lengvos visai gali but.
širdies; liksmas; smagus. Light- Liken (laik"n), v. a. lyginti; palyginti.
-minded, adj. lengvaprotis («.); leng- Likeness (laik'nšs), lygumas; pana- *.

vamaningas; nepastovus. Light- šumas; pavidalas; paveikslas.

-loinged, adj. lengvasparnis («.). Likewise (laik'uaiz), adj. dbeonj. pana-
 ,

Liking 399 Line

šiai; tolygiai; panašiu bdu; teipgi; Limitless (lim'it-les), adj. neturs rube-
teipjau. ži; neaprybotas: begalinis.
Liking (laik'ing), *. megesis; mgimas: Limn (lim), v. a. piešti: paišyti; iliumi-
noras; palinkimas. nuoti (knygas, etr.).

Lilac (lai'lek), s. bot. alyva; alyv me- Limner (lim'nor), *. piešjas: iliumi-
dis. nuotojas.
Liliaceous (lil-i-"š6s), adj. lelijinis: Limp (limp), v. n. šlubuoti. | — s. šlu- ,

priguls prie lelij šeimynos. bavimas. | — adj. lankus; gležnas;,

'

Lilied (lil'idj, adj. lelijomis (papuo- minkštas.

štas; lelijomis apsodintas. Limper (limp'or), s. šlubis.
Lilliputian (lil-li-pj'šen), «. liliputas: Limpet (lim'pšt), s. smalžiakaušis.
mažas žmogutis. —,adj. mažiukas.
| Limpid (lim'pid), adj. vaiskus: šviesus;
Lilt (lilt), v. ii. raliuoti: linksmai dai- tyras: permatomas. —ness, s. =
nuoti. | — , s. linksma dainele. Limpidity.
Lily (lil'i), — of the valley,
s. bot. lelija. s. vaiskumas:
Limpidity (lim-pid'i-ti),
bot. pakalnute; gegutes
konvalija; tyrumas; permatomumas.
abruselis. Lily-liuered, adj. nublan- Limpsy, Limsy (limp'si, lim'si), adj.
ks; išblyšks; bailus. lankus; minkštas: gležnutis.
Liman (lai'men), s. suonašos (ties upes Limy (laim'i), adj. klijuotas: klijin<ras:
taka). | kalkinis; kalkiuotas; kalkius pa-
Limation (lai-me'šion), s. pielavimas. našus.
Limb (lim), s. šaka (medžio); snaris: Lin (lin), s. vandens duobe: vandens-
dalis (kno): kraštas; briauna. kritis.
Limber (lim'bor), s. kanuoles dviraiai. Linament (lin'a-ment), s.chir. pakulai-
| — , v. a. ant dvirai už-
kanuol tes: korpija.
dti; | padaryti lankiu, liaunu. | — Linchpin (lin'pin), *• kuolas: tlis:
adj. lengvai palenkiamas; liaunas: kaištis (ošit-*).

lankus, — ness, s. liaunumas: lan-

jj
Linden (lin'den), s. bot. liepa.
kumas. Line (lain), s. linija; ruožas; brkšnys:
Limbo, Limbus (lim'bo, -bos), *. pra- | eile; eilute (rašto, etc.); raštelis; |
garo prieangis; vieta, kur numiru- eile; glit; | ršis; dalis; skyrius; |
si dšios laukia paskutinio teismo: linija (gelzkelio, telegrafo); linija (dvy-
fig. kaljimas. likta dalis colio);
| linija; siena; ryba;
Lime (laim), s. klijas; | kalkiai: kal- rubežius; | geogr. ekvatorius; meri-
kes; \ bot. liepa; | bot. citrina, Cit- dian —
meridianas; | lynas; virve:
,

rus medica. \— ,v.a.

pai- klijuoti; | virvute šniras; />Z. vadeles; vadžios;
;

nioti; | kalkiais tršti; U cementuoti.

Limekiln (laim'kil), s. kalki degly&a.
fishing —
meškeres (teipgi palaidi-
,

nio) šniras; | linas; lino valakna,

Limestone (laim'ston), s. kalkakmenis. pluoštas.|
—
of business, užsimimo
Limewater (laim'uo-tor), s. kalki van- ršis; užsimimas; profesija; specia-
duo.
Limit (lim'it), s. ryba; rubežius: galas.
liškumas; it is not in my tai ne — ,

mano dalykas; aš tuo neužsiimu;

| —,v.a. apryboti; aprubežiuoti; ru-

bežius paženklinti; užbaigti.

tai ne mano speciališkumas. of —
descent, gimines eile; genealogija.
Limitable (lim'it-a-b*l),
žiuojamas; aprybojamas.
adj. aprube-
— of conduct, pasielgimo bdas. —
Limitary pastatytas
(lim'i-te-ri), adj. of battle, kovos eile; mšio linija.
ant rubežiaus; rubežinis; 'aprube-
Ship of the —
linijinis laivas. To
,

žiuotas; rubežiuojas. cross the —

pereiti per ekvatori.
,

Limitation (lim-i-te'šion), *. aprybavi- To write a —

parašyti eilute; para-
,

mas; aprubežiavimas; rubežius; ga- šyti kelet žodži. Hard lines, var- j|

las; raks (paskirto laiko). gas; nelaime.

Limited (lim'it-ed), adj. aprybotas: ap- Line (lain), v. a. duoti pamušal; pa-
rubežiuotas; siauras. mušti (pamušalu): išmušti (vidkuo);
 Lineage 400 Liquescense

I
pripildyti; sudrutinti;sustiprinli;
fl
Lining (lain'ing), s. pamušalas; | pa-
| linijuoti;išlinijuoti;išbrukšniuoti; kastas.
sustatyti . linija, j.
eilg. Link (link), s. darvokšne; | grind:
Lineage (lin'i-edž), s. gimines eile; rinke; narys; ryšys; sujungimas. |

gentkarte. — , sujungti; sukergti; suvienyti.

v. a.

Lineal (lin'i-el), adj. linijinis; linijuo- | v. n. jungtis; sujungtu bti.

tas; paeins tiesia

U
linija nuo ko; Linnet (lin'nt), s. am. semenele; ek-
ess giminystje po tiesia linija, y
lele.
— ly, ado. pagal tiesi linij; tiesioj Linoleum (li-no'li-6m), s. linoleja.
linijoj. Linotype (lin'o-taip), s. typ. lieta rai-
Lineament (lin'i-a-ment), s. ruožas; vei- dži eilute; typografiška liejama
do išreiškimas; gymis. mašina; linotypas.
Linear (lin'i-or), adj. linijinis; eins Linseed (lin'syd), *. smenys.
tiesia linija; siauras (sak. apie
||
bot. Linsey-woolsey (lin'si-ul'si), s. pusvil-
lapus), —measure, linijine miera; nonis audimas. — , adj. darytas iš
||

išilgine miera. pusiau lin, pusiau viln; pus vil-

Lineman (lain'man), s. matininko pa- nonis.
gelbininkas, velks šnir ar retež: Linstock (lin'stk), s. degtukas ikanuo-
darbininkas, kurio darbas yra ap-
||
lei uždegti).

žiurinti ir sutaisyti gelžkelio lini- Lint (lint), s. linai; chir. pakulaites;

jos senis; darbininkas užsiims pra- korpija.
vedimu, jungimu ir taisymu tele- Lintel (lin-tel), s.arch. skersšulis; ant-
grafo viel. staktis.
Linen (lin'šn), adj. lininis; drobinis. U Lintseed (lint'syd), s. = Linseed.
— , s. drobe; apatines drapanos. Lion (lai'on), s. liavas; litas.
Liner (lain'or), *. reguliariškai vaik- Lionced (lai'onst), adj.her. galvo- lit
šiojs laivas. mis puoštas.
Ling (ling), s. icJit. Molva vulgaris; \ Lionei (lai'6n-l), s. dim. lito vaikas.
bot. šilojis (CaUuna vulgaris). Lioness (lai'on-6s), *. lite; lito patai-
Linger (ling'gor), r. n. gaišuoti; vilkinti; te.

i atidlioti; ilgai ant vietos pasilikti: Lionize (lai'on-aiz), v. a. rodyti visus

abejoti; ilgtis; bodtis; kankintis; domiausius dalykus; rodyti visus
vysti. domumus.
Lingerer gaišuotojas;
(ling'gor-or), s. s. lupa; zubas.
Lip (lip), g — , v. a. lupas
vilkintojas; besikankinantis ilgji- pridti; buiuoti.
mu. Lipothymy (lai-po</<'i-mi), s. apalpimas.
Lingering (ling'g6r-ing), adj. gaišuojs: Lipped (lipt), adj. lupuotas.
ilgas; ilgai besitgsis; nuobodus. 1 Lippitude (lip'pi-tjd), s. aki traška-
—
, s. gaišavimas; vilkinimas; besi- nojimas.
kankinimas; besibodejimas. Liquable(lik'ua-b'l), adj. sutirpinamas.
v. a. tirpinimu at-
(lai'kuet),
Lingo (ling'go), s. kalba; tarme. Liquate
Linguadental (ling-gua-d6n'tel), adj. iš- skirti tirpstanius metalus
(greitai

tariamas su pagelba sujungtos veik- nuo nelabai tirpstani).

mes liežuvio ir dant. Liquation (lai-ku'šion), *. tirpinimas;
Lingual (ling'guel), adj. liežuvinis. tirpimas; atskyrimas greitai tirp-
Linguist (ling'gulst), s. žinovas kalb; stani metal nuo nelabai tirpstan-
kalbininkas; lingvistas. i.
Linguistic, Linguistical (ling-guls'tik, Liquefaction (lik-ul-fak'šion), s. tirpi-

-el), adj. kalbiškas; lingvistiškas. nimas; tirpimas.

Linguistics (ling-guts' tiks),*. lingvisti- Liquefy (lik'ui-fai), v. a. tirpinti; j sky-
ka. stim paversti; sutarpinti. ||
v. ji.

Lingwort (ling'uort), s. bot. strebule. tirpti; sutirpti; skystim pavirsti.

Liniment (lin'i-ment), s. skystmostis; Liquescency (lai-ku8s'sen-si), s. tarpu-
tepalas. mas.
 .

Liquescent 401 Litter

Liquescent (lai-kues'sent), «dj tirpstas-. Literalism (lit'or-el-iz'm), 0. sekimas

tarpus. literos; mimas literos prasmj; li-

Liqueur (li-kor'), s. Liquor. = teralizmas.

Liquid (lik' uld), adj. skystas: | mink- Literary (lit 'or-e-ri), adj. literatiškas:
štai ištariamas; minkštas: švelnus. literatros (s. gen.); mokytas.
I —
, s. skystis; skystimas: ||
gram. man, mokytas žmogus; literatas.
minkštoji pusbalse. Literate (lit or-et\ adj. mokintas. '•
—
Liquidate (lik' ui'-det uždengti. U- i, r. a. s. literatas; raštininkas.
r
mok€ti(«&0&H, etc.); likviduoti. Literati (lit-i-re tai), 8. pi. mokinti žmo-
Liquidation (Hk-uT-de'šiSn), *. išmokji- nes; literatai: raštininkai.
mas {skol); likvidacija. Literatim (lit-i-re'tim), adc. žodis žod.
Liquidator (lik'ul-de-tor), *. likvidato- Literature (lit'6r-ii-tjr), *. literatra:
rius. raštenybe: rašliava.
Liquidity (li-kuld'i-ti), skystumas. s. snaris.
Lith (lith), s. dalis:
Liquidize (lik'uld-aiz), r. a. skystu pa- Litharge (li^A'ordž), s.chem. švinglete.
daryti; skyst paversti. Lithe (l&idh), adj. lankus; palankus:
Liquidness (lik'uld-ns), s. skystumas. liaunas. \ —ness,*. lankumas; liau-
Liquor (lik'or), s. likeris; gris. numas.
Liquorice (lik'iir-is), s. Licorice. = Lithesome (l&idh'som), adj. liaunas:
Liriodendron (lir-i-o-den'dron), s. bot. lankus.
liriodendronas; tulpi, medis.
Lithic (lith'ik), adj. akmeninis.
Lisp (lisp), r. ii.u. Švepliuoti: švepleti:
Lithium (hth'i-om), s.chem. lithium.
švebeldžiuoti; kuždti; patyloms Lithograph (lifA'o-griif), c. a. litografuo-
kalbti. | — , s. šveplejimas; kužd- ti. | — , s. litografija.
jimas.
Lithographer (lif/<-6g'ra-for;, •*. litogra-
Lisper (lisp'or), s. švepletojas;šveplys:
fuotojas; litografas.
kuždetojas.
Lithographic, Litbographical (\ith-o-grXV-
List (list), 8. lista; surašs: j šalis: kra-
k, -el), adj. litografiškas.
štas; rubežius; apkraštis; juosta: |
Lithology (li-rA6To-dži), *. litologija:
pakrypimas ant šono (laico); \ ap-
mokslas apie akmenis.
tvaras; aptverta vieta; pliacius. |
Lithotomy (li-Mot'o-mi), s.chir. išplovi-
— , v. a. traukti surašan; rašyti:
mas akmens iš psles.
verbuoti; apjuosti; aptverti; kas-
Lithotripsy (lif/t'o-trip-si), s.chir. sutru-
pinu apsiti; | klausyti. | t. n. pri-
pinimas akmens puslej.
sirašyti; pastoti ( rekrutus); | pa-
Lithotrity (li-fA6t'ri-ti), s.chir. suskaldy-
virsti ant šono (sak. apie lair); pa-
krypti; | mgti; norti; geisti. mas akmens puslej.

Listel (list'el), s. arch, juosta.

Litigant (lit 'i-gent), adj. dbs. besiprovo-
jantis; bylininkas.
Listen (lis"n), klausyti; tylti.
v. n.
Litigate (lit'i-get), v. a. provoti (k). |
Listener (lis"n-or), *. klausytojas.
Listless (list'ls), adj. neturs noro,
v. n. bylintis; provotis; po sudus
palinkimo; nerpestingas; neatidus: tsytis.
neparangus. ly, adc. —
nerpestin-
||
Litigation (lit-i-ge'šin), s. besiprovoji-
gai; be atidumo. H ness, s. neati- — mas; prova; byla.
dumas; nerpestingumas; nerangu- Litigious (li-ti"džios), adj. mgsts
mas. provotis, vaidytis; valdingas; gini-
Lit (lit), pret. nuo Light. jamas; gininis. | — ly, ud>\ valdin-
Litany (lit'a-ni), s. litanija. gai. | —ness, *. megimas provotis.
Liter, Litre (ly'tor), s. litras. po sudus tsytis; valdingumas.
Literal (lit 'or-el), adj. literinis; raidi- Litmus (lit'mos), s. chew, lakmus.
nis; raidiškas; seks sulyg literos, Litre (ly'tor), *. = Liteh.
žodžio; in a —
sense, tikroj prasmj: Litter nešykla; našiai; |
(lit'tiir), s.

sulyg literos. | — ly, adr. literiškai: traknai: pakratai (ffjfyuHmmt); pa-

sulyg literos, žodžio; žodis žod. draikos: sšlavos: šiukšlos: visokis
 , ,

Llitle 402 Loathful

šlamštas; | skaitlius ant syk patu- Lives (laivz), s. pi. nuo Life.
rt vaik {kiaules, kales, etc.). | — Livid (liv'id), adj. pilkai mlynas;
v.a. pakratyti (gyvuliams) traknij, melsvas. ||
—ness, s. melsvumas.
pakrat: ||
kreikti; prikreikti (asl); Lividity (li-vid'i-ti), s. pilkai-melyna
|
paturti (sak. apie kiaul, etc.). spalva; melsvumas.
Little (lit't'l), adj. [comp. less; sup. Living (liv'ing), adj.gyvens; gyvena-
least], mažas; menkas; mažytis: mas; gyvas; gaivus; veiklus; karštas:
menkutlis; smulkus; trumpas. |j
degantis; ||
teks (vanduo). J
— , s.

—,s. mažas skaiius; truputis; bis- gyvenimas; gyvenimo bdas; gyve-

kis; nedaugelis. — adv. maža: ||
, nimo reikmenys; užsilaikymas.
mažai: menkai: bisk; truput. ||
Livre (ly'vor), s. livr (franc, pinigas,
— ness, *. mažumas; menkumas. 20 sous).
Littoral (lit'to-rel), adj. krantinis. Lixivial, Lixivious (liks-iv'i-el, -6s), adj.
Liturgic. Liturgical (li-tor'džik, -ei), šarminis; šarmuotas; kaip šarmas.
adj. liturgiškas. Lixiviate (liks-iv'i-et), v.a. šarm (iš)-
Liturgy (lit'or-dži), s. liturgija; mišios; virinti (iš pelenu); šarme mirkyti.
dievmaldyste. Lixiviation (liks-iv-i-e'šion), s. išvirini-
Live (liv), v.n. gyventi; gyvuoti; bti; mas šarmo: mirkymas šarme.
rastis. To — on, (upon, by), gyventi Lixivium (liks-iv'i-5m), s. šarmas.
kuo; maitintis; misti. To — to see, Lizard (liz'ord), s.zool. driežas; driežle.
begyvenant sulaukti; dagyventi. |j
Llama (la'mii), s. zool. lama.
v.a. gyvenim vesti. To — down, Lo (lo), interj. štai! žiurek! regk!
pergyventi; pragyventi. To — out, matai!
išgyventi. Loach (lo), s.icht. šližis.
Live (laiv), adj. gyvas; ||
degs; kar- Load (lod), s. našta; krova; sunkenybe:
štas; veiklus.
||
— stock, naminiai I
švis (daugis ant syk imamo parako
gyvuliai; galvijai. ir šruoty, šaudyklai užtaisyti); mech. ||

Livelihood (laiv'li-hd), s. gyvenimo nuveikiamas darbas garines maši-

reikmenys; maistas; užsilaikymas. nos, veikianios pilna pajiega. — ||

gyvumas; gy-
Liveliness (laiv'li-nšs), s. r. a. lioduoti; krauti; pri-, užkrauti:
vingumas; linksmumas. užtaisyti (šaudykl).
Livelong(liv'long), adj. visas; ilgas; Loadstar, Lodestar (lod'star), s. šiaur-
nuobodus (sak. apie laik). žvaigžde; poliariškoji žvaigžde.
Lively (laiv'li), adj. gyvas; gaivus; gy- Loadstone, Lodestone (lod'ston), s. mag-
vumo pilnas; smagus; linksmas. ||
netine geležies nauge; magnetas.
— , adv. su gyvumu; smagiai; link- Loaf (ldf), s. [pi. loaves (lovz)], ke-
smai. palas; gabalas; šmotas. D — v.n. ,
||

Liver(liv'or), s. gyventojas: anai.

|
laik ant niek leisti; bastytis; val-
kepenys; jaknos.
kiotis.
Liverwort (liv' 6r-uort), s. bot. balas.
Loafer (lof or), s. valkata valkiozas.
;

Livery (liv'6r-i),perdavimas valdy- s.

Loam (lom), moline žeme; molis.
s.
bos; paliuosavimas (nuokeno globos):
|j

—,v.a. moliuoti; moliu nukrsti.

|livrja (ypatingi tarn rbai): ru-
Loamy (lom'i), adj. moliuotas.
bai; | užlaikymas ant mityb; mi-
tybos; laikymas arkli ant persam-
Loan (Ion), s. paskola. | — , v.a. skolin-
ti; ant paskolos duoti.
dymo; to keep horses at —, laikyti
Loath (\oth), adj. labai nemegis; pil-
arklius persamdymui. stable, — pasibodejimo. — ly,
nas priklumo, ||

vieta, kur laiko arklius persamdy-

adv. nenoriai; su pasibodejimu.
mui.
Liveryman (liv'or-i-man), s. livrja ap- Loathe (lodh), /•.«. neapksti; bodtis:
priklintis; biaUretis.
rdytas tarnas; valstietis, turis
ties deveti korporacijos rbus Loather (loVZA'or), s. tas, kurs ko neno-
(Londone); užlaikytojas arkli per- ri, ko bodžias, priklinas.
||

samdymui. Loathful (\od/i' fui), adj. pilnas nenoro,

 Loathing 108 Lodge

pasibodejimo, nekentimo: priklu»: kabinti: sujungti: sunerti: sunarin-

pasibiauretinas; biaurus. ti: apkabinti: to up, užrakinti: —
Loathing (lotf//'ing), s. besipriklinimas: kalejiman pasodinti: kalinti: U

besibodejimas: pasibiaurejimas. aprpinti šližmis, užtvarais (ka-

Loathsome (lorf^'som), adj. biaurus: ži al): šližje iškelti, nuleisti (lai r, iv.
priklus. I —
ness. ». biaurumas: prik- |
f. n. raki utis: užsirakinti: susira-
lumas. kinti: susinerti: sukibti: susikabin-
Loaves (lovz), s. pi. nuo Loaf. ti.

Lob (16b\ s. liurba; drimba: drimelis: Lockage (lok'edž), t. šliužiniai darbai:

kas nors storas ir sunkus. — t.a, | . BMdega šliži dirbdinimui: moke-
numesti: nuleisti (galv). stis už naudojim šliži.
Lobate, Lobated (lo'bet, -be-ted), adj. Locker (lok'or), s. stalius: šupleda:
bot. turs skve melius: skvetuotas. šepuke.
Lobby (lob'bi), ». priemene: prieangis: Locket ;iok'6t), s. spynute: sajrute: d-
priesienis: koridorius. žute; medalionas.
Lobe (lobi, s. skvernelis: skvetelis: Lockjaw (lok'džo), t. žand užverimas
skvetas. —
of the ear, ausies padriba. (liga).
Lobed (lobd), adj. skvetuotas: turs Lockout (lok'aut), *. uždarymas dirb-
skvernelius. tuves, fabriko; prašalinimas vis
Lobelia (lo-by'li-a), s.bot. lobelija. darbinink nuo darbo.
Lobster (lb'stor), s. jri vžys: fig. Locksmith (ldk'smifA), s. spynininkas:
nenaudlis. spynius: sliesorius.
Lobule (lob'jul), *. skvernelis: skvete- Lockup (lok'op), s. kaza; policijos ka-
lis. ljimas.
Local (lo'kel), adj. vietinis. [
— ly, adv. Locomotion (lo-ko-mo'šion), s. judji-

sulyg vietos; vietomis. mas iš vietos viet; judjimo pa-

Locality (lo-kal'i-ti), s. vieta: aprube: jiega.
apygarda; apielinke. Locomotive (lo'ko-mo-tiv), s. lokomoti-
Localization (lo-kel-i-ze'šion). c pritai- va: garvežys. D — , adj. gals judti
kymas prie vietos; apgyvendymas iš vietos viet; judins; vars; ju-
\kokiqj nors) vietoj. dinamas; varomas.
Localize (lo'kel-aiz), v. a. pritaikyti prie Locus (lo'kos), s. [pi. loci], vieta; ge-
vietos; apgyvendyti vietoj: padaryi i ometriška vieta.
vietiniu. Locust (lo'kost), *. zool. skeris; žiogas.
Locate (lo'ket), patalpinti (kokioj
v. a. \ — tree, bot. netikroji akacija (Ro-
nors vietoj); padti: pastatyti: apgy- binia pseudacacia).
vendyti; viet paskirti: paženklinti Locution (lo-kj'šion), s. kalbjimas:
rubežius. kalba: ištarimas; išreiškimo bdas.
Location paskyrimas
(lo-ke'šion),
s. Lode (lod), s. vandens srove; gysla ||

vietos;apgyvendymas; patalpini- (na gi, etc.).

mas; padjimas: vieta: paženklini- Lodestar (lod'star), s. = Loadstar.
mas rubeži. Lodestone (lod'ston), s.= Loadstone.
Locative (lok'a-tiv), s. gram, vietinin- Lodge (lodž), namelis; butas; prie-
.*.

kas. glauda; guolis; gulykla; D draugy-

Loch (lok), *. ažeras; užlaja (jurt). stes susirinkim butas; loža (maso-
Lock (lok), s. spyna; jutri'na; fig. už- n, etc.): I
loža (teatre). | — , >\o..

raktas; to keep under — and key, po duoti prieglaud, nakvyne; priimti

užraktu laikyti; | spyna (Sa udykhs): ( namus); priglausti; paslpti; pa-
\ šliuže (kanalo); užtvaras; prdas: dti; patalpinti; paguldyti; \ kišti:
j apkabinimas; sukabinimas; suki- smeigti; sodinti; varyti. To an —
bimas (kovojani); \ kuokšt; kuš- information, paduoti skund. | r. n.
kis; snarpslis(ptoi/l ^, viln, etc.). |
-
gyventi; kvatieruoti; stovti; nak-
— , t. a. rakinti; už-, surakinti; su- voti: gulsti; J lsti: stripti.
 Lodgement 404 Longevity

Lodgement (lodž'ment), ». Lodo- = Logwood (log'ud), kraujamedis.

s. bot.
me N T. Loin (loin), a. melmuo; strnos.
Lodger (lodž'or), ». gyventojas; kvatie- Loiter (loi'tor), r. n. pataikauti: gai-
rantas. šuoti; slankioti be užsimimo; žiop-
Lodging (ldž'ing), a, kvatieravimas: linti.
kvatiera; gaspada: nakvyne; guly- Loiterer (loi'tor-or), s. pataiknas: gai-
kla; guolis; a -- for the night, nak- štas.
vyne. Loll (161), v. n. tingiai veikti tinginiaut
; i :

Lodgment (lodž'ment), s. gyvenimas: vartytis; voliotis: |j

kabaluoti. v.a. ||

kvatieravimas; kvatiera; patalpini- iškišti, nukarti {liežuv).

mas; surinkimas; sukrovimas; rin-
||
«. cukrine.
Lollipop (161'li-pop),
kinys; I mil. laikymas pozicijos: ap- Lombar-house (lom'bor-haus), $. lom-
kasas; supila. bardas: namai skolinimo pinig už
Loft (loft), •*. a nirštas: lubos: užlos: užstatus.
krautis. Lombard (lom'bord), *, pinig skolin-
Loftily (loft'i-li), adv. išautršto: išdi- tojas; I lombardas. Lombard-house, ||

džiai; su išdidumu. s. namai skolinimo pinig už užsta-

Loftiness (loft'i-nes), .*. augštumas: di- tus; lombardas.

dumas; išdidumas. Loment (lo'ment), s.bot. ankštis; sekla-
Lofty (loft'i), adj. augštas; didus: išdi- deže.
dus; didybes pilnas; puikus. Lone (Ion), adj. pats vienas: vienui-
Log (log), s. rstas; sienojis; kalade, vienas; vienstypis; neveds; atski-
strampas: mar. logas {ranki* laivo
||
ras; apvienejes; nuošalus.
greitumui matuoti). — book, laivo Loneliness (lon'li-nes), s. vienastis: ap-
užraš knyga. — house, trioba iš vienejimas; nuošalumas.
netašyt rastu statyta; rastine
,
Lonely (lon'li), adj. pats vienas; vienas
irioba. — line, log-lynas. Log-chip, sau; apvienejes; nuošalus; apleistas.
Log-ship, lo<r-lente. ||
— , r. a. rašyti Lonesome (lon'som), adj. nuošalus: ap-
laivo užraš knyg. vienejes; apvienejime besirands. |j

Logarithm (log'a-rid/i'm), s. logaritmas. — ly, adv. apvienejime esant. ||

— ness,
Logarithmic, Logarithmical (16g-ii-rif//- s. apvienejimas; nuošalumas.

mik, -el), adj. logaritmiškas: loga- Long (long), adj. ilgas: tolus; ištisas:
ritminis. attday , —
ištis dien; vis dien.
Loggerhead (log'gor-hd), s. mulkis; \ — , adv. ilgai; ilg laik; senei; —
paikšas; geležine buože smalai ago, senei; not — ago, nesenei: how
kaitinti; J zool.
||

želvys. jri — , kaip ilgai; kaip senei; ar ilgai;

Logging (log'ging), s. kirtimas ir gabe- as — as; so —pakolei; pakolaik;

as,

nimas rst, sienoj. ikikol. — dozen, trylika.

||
meas- —
Logic (lodž'ik), s. logika. ure, ilgumo miera. Long-headed,
Logical (16dž'ik-el), adj. logiškas. |
gudrus; kytras. Long-lived, ilgam-
— ly, adv. logiškai. žis. Long-sighted, toli mats: nuo-
Logician (lo-dži"šen), *. logikas. žvalgus. Long-suffering, ilgas kent-
Logman (log'man), & malkius. jimas; pakantrumas. Long-tongued,
Logotype (log' o-taip), *. dvilipuota li- ilgaliežuvis. Long-winded, gals il-
tera. gai užlaikyti kvap; perdaug ilgas:
Logroll (log'rol),
v. a. gabenti medžius nuobodus (pasakojimu*, etc.).
(rstus) upg, leidimui paskirt j Long (long), v. n., to —for, after, ilgtis
ko; geidauti; trokšti.
viet; remti politikoje.
Logrolling (log'rol-ing), #. gabenimas Longboat (long'bot), *. dideji valtis
medži (rst, kaladži, sienoj) (ant laivo).
upe, leidimui j| paskirt viet; Longe (16ndž), *. Luxge. =
susisebravimas politikieri kits-ki- Longevity (16n-dž6v'i-ti), t. ilgas amžius-
tam remti politikoje. ilgamžyste.
 ,

Longevous 106 Lopsided

Longevous (lon-džy'vosi, adj. ilgai gy- r <>tis;

L sertretis. To —over, žirti
vens: ilgramžinis. per: pažirti; peržirti; peržvelgti.
Longing (lng'ing). *. ilgjimas: iiul- To —
through, žirti kiaurai per:
gimas: |
geismas: geidavimas: troš- peržirti. To — to, (unto), žirti:
kimas. temyti; daboti; saugoti; kreiptis
Longipennate (lon-dži-pn'net >, adj. il- prie; laukti. To — up, akis pakelti
gasparnis. : surasti; sujk-škoti. To — up to,
Longiroster (lon-dži-ros'tiir). *. ilsjasna- žirti : žirti k su pagodone:
pis. godoti.
Longish (long'iš), adj. ilpokas: pusti- Look (luk), .*. pažirjimas; žvilgis: iš-
nai ilgas. veizdis: išžira.
Longitude Oon'dži-tjdK ». ilgis; Looker (lk'ort, s. žirtojas. Looher-
ilguma. on, žirtojas: prisižiuriftetojas.
Longitudinal (lon-dži-tju'di-nel). adj. Looking-glass (lk'ing-glas), *. veidro-
atsinešs prie ilgumos: išilginis. |
dis.
— ly, adr. išilgai. Lookout (lk'aut), laukimas; lke- s.

Longshore (long'šor). adj. pakrantinis: stis; žirjimas; iš kurios ži- vieta

pamarinis. rima, temijama, sergiama; sargyba:
Longshoreman (long'šor-man), t. pama- sargas. To be on the ant sargy- — ,

riškis: uosto darbininkas. bos bti; sergtis.

Longways (long'ui'z), adr. išilgai. Loom (lm), s. stakls; | irklo kotas:
Longwise (long'uaiz), adr. išilgai. | neaiškus kvšojimas, stuksojimas:
Loo (l), s. bdas lošimo kortomis. neaiškiai stkss, dluojs daigtas.
Loobily (l'bi-li), adr. gramzdiškai: | —,r.n. stksoti: neaiškiai kyšoti:
nešvankiai. | — , adj. nešvankus: gra- dluoti; šmkšoti.
mzdiškas. Loon (ln), 8. oru. šiaurjuriu. naras.
Looby (l'bi), s. sudriblis: drimba; ne- Loop (lp), s. vilksne; kilpa; sa; sky-
švanklis. lute. | — , v. a.(pa)daryti vilksne.
Loof (lf), s. priešvjinis šonas (lairo): kilpa.
išlinkimas laivo sien. Loophole (lp'hol), s. skyle; šaujamoji
Look (lk), r. a. n. žirti: veizti: žval- skyle (sienoj ttirtynes, etc.).
gyti; rodytis; išrodyt!; išžirti. To Loose (ls), adj. liuosas: palaidas: pa-
— about, žvalgytis: dairytis; apsi- sileids. | — , v. a. paleisti; paliuo-
žirti. To —
after, daboti: priži- suoti; atrišti. |
— ly, adr. liuosai: pa-
rti; temyti; laukti: lkuriuoti. To laidai. |
— ness, *. liosumas; palai-
— at, žirti k; pažirti. To — dumas; pasileidimas.
bach, atgal žirti; atsižirti atgal. Loosen (ls"n), v. a. paliuosuoti; palei-
To — down, žemyn žirti; akis nu- sti; atveržti; atrišti. | t. n. pasiliuo-
leisti. To —down on, (upon),
išaugšto suoti; pasileisti.
(ar su paniekinimu) žirti ant ko; Loot(lt), s. piešimas: išplš; išvarža;
niekinti. To —for, jieškoti; dairy- grobis. | —,v.a.n. plšti; naikinti.
tis; laukti. To —forth, žirti pro Lop (lop), r. a. genti; apgenti; | nu-
k; žirti tolyn, paakiui; grmoti lenkti; nuleisti (gab. etc. \. | r. n.
išeiti, pasirodyti. To — in, žirti nusvirti; nukarti; nusvirusiu bti:
| —
kur; užeiti ant valandles pas k. kaboti. s. nupiauta šaka. | —
,

To — into, žirti k; prisižirti: adj. nusvirs: kabantis; nukars.

temyti; eiti k; sigilinti; to into — Lope (lop), r. n. šokinti; šokti; šuo-
the works of nature, prisistebti gam- liuoti; lapatoti; suole bgti. | — *. ,

tos darbams; the window looks into šuol; zovada.

the garden, langas išeina sod. To Lopeared (lop'yrd), adj. nudribausis;
— on, žirti ant ko; atkreipti akis nulpausis (*.).
ant rokuoti, skaityti
; kuo; manyti k Lopsided (lop'said-šd). adj. nusvirs
a pu k. To — out, žirti iš; sau- vien pus: pakryps.
 ,

Loquacious 406 Louver

Loquacious (lo-kue'šios), adj. kalbus: beišmanyti k daryti; galvos netek-

šnekus; mgsts daug šnekuti. |
ti.

— ness, s. = Loquacity. pamestas; prarastas;

Lost (lost), adj.
Loquacity (lo-kuas'i-ti), ». kalbumas: prapuldytas; praloštas; prapuols;
šnekumas. dings; pražuvs; paklyds; sigili-
Lord (lord), s. lordas; ponas; valdyto- ns ( dalyk); paskends (mintyse,
jas; viešpats: Dievas. — v.n. po- ||
, etc.).

nauti; viešpatauti; valdyti. Lot (lot), s. burtas; | likimas; dalis; lai-

Lordlike (lord'laik), adj. kaip koks lor- me; ržis; sklypas (žemes); didelis
I fl

das; poniškas; išdidus. skaiius; daugelis; daugybe. To

s. poniškumas;
Lordliness (lord'li-nes), cast —
s, burtus mesti. To draw *, —
prakilnumas; didybe; išdidumas. burtus traukti. To spend a of —
Lordling (lofd'ling), s. dim. ponelis. money, daug pinig išleisti. Lots
Lordly (lord'li), poniškas; viešpa-
adj. of people, daugybe žmoni..
tiškas; prakilnus; puikus; išdidus. Lote(lot), s.bot. dilgeli medis; J
icht.
1—,adr. poniškai; puikiai; išdidžiai. kvape.
Lordship (lord'šip), s. ponyste: viešpa- Loth (loth), adj. = Loath.
tyste; lordyste; lordo titulas. Your Lotion (lo'šion), s. mazgojimas; apmaz-
— js
,
mylista. gojimas; mazgojamas vaistas.
Lore(lor), s. pažintis; mokslas; išmin- Loto (lo'to), s. Lotto. =
tis. Lotos (lo'tos), s. =t Lotus.
Lorgnette (lor-njef), s. liornieta; žiro- Lottery (16t'tor-i), s. lioterija.
nas. Lotto (lot'to), s. loto (bdas lošimo kor-
Lorica (lo-rai'ka), s. serdokas. tomis).
Loricate (lor'i-ket), v. a. apdengti (luo- Lotus (lo'tos), s. bot. vandenine lelija;
bu, pluta, sluogsniu ko nors). ||
— , adj. ||
bot. dilgeli medis.
apdengtas (pluta, lukštu, etc.). Loud (laud), adj. balsus; balsingas; gar-
Loriot (lo'ri-6t), s.orn. volunge. sus. 1 — —
, ly, adv. balsiai; garsiai.
Lorn (lorn), adj. apleistas; pamestas: —ness, s. baisumas; balsingumas;
užmestas. garsumas.
Lose (lz), v. a. [pret. & pp. lost], žu- Lough (lok), s. = Loch.
dyti; pamesti; prapuldyti; nužudyti: Lounge (laundž), v. n. pataikauti; dyki-
prastoti; prarasti; eikvoti. To — nti; slaugstytis; gulti, —, s. pa- ||

ground, žudyti atspirt; nebeatlai- taikavimas dy kine j mas besislaug-

; i ;

kyti pozicijos; susimaišyti; sumišti. stymas; pasilsis; pasilsio vieta;

—
|| ||

To heart, žudyti drs; netekti sdyne; sofa; šezliongas.

drsos. To —
one's head, galvos ne- Lounger (laun'džor), s. pataiknas;
tekti. To — one's paklysti; už-
self, tinginys.
simiršti. To — sight of pamesti , iš Lounging (laun'džing), adj. tarnaujs
aki; paliauti matyti k; pražirti; guljimui, pasilsiui; gulimas; silsi-
pražiopsoti; užmiršti. To be lost, mas. ||
— , s. guljimas.
prapuolusiu bti; prapulti; pražti. Louse (lauš), s. [pi. lice], utele. | —
To get lost, paklysti; prapulti. v. n. ||
c. a. uteliauti; išuteliauti.
žudyti; pralošti; panešti bled, pra- Lousewort (laus'uort), s.bot. ogle.
gaišt. Lousiness (lauz'i-ns), s. utelingumas.
Loser (lz'or), s. žudytojas; pralaim- Lousy (lauz'i), adj. uteli pilnas; ute-
tojas. lingas;uteliuotas; nususs. — knare,
Losing (lz'ing), adj. žuds; suteikis utlius; uteli nuogriauža.
pragaišt, bled. Lout (laut), s. nešvanklis; šmutas;
Loss (16s), s. bl dis; pragaištis; pralai- neapsitašelis.
mjimas; žudymas. of time, žu- — Loutish (laut 'iš), adj. nešvankus; ne-
dymas laiko. To bear a panešti — , apsitašes; šiurkštus.
bled, pragaišt. To be at a ne- — , Louver, Louvre (l'vor), *. augštinis.
 ,

Lovable 4"~ Loyal

Lovable (16v';i-b'l), adj. myltinas: my- atvelykis: pravadai. —

ivines, pir-
limas: mielas. mosios vyno patakos. Low-minded,
Lavage (lov'edi), s.bot. liubystras; lip- siauro proto; žem
mini: nedoras.
Štukas. Low-spirited, dvasioj nupuols; nu-
Love (lov), v.a.n. mylti; myltis. lids; lidnas; nusimins. Low-
Love(lov), s. meile; | mylimasis, /.-mo- thoughted, žem, nieking mini;
ji; numyltasis, /.-toji. In — frith, siauro proto.
simyljs . To be in — icith, si- Lowbell (lou'bl), a. varpelis: skamba-
myljusiu bti; myltis su kuo. To las.

fallin simylti. To make — to,

— ,
Lowborn (lou'born), adj. žemo gimimo;
pirštis kam; meilintis. To lose oru'* žemos kilmes.
— netekti keno meiles; netekti my-
, Lowbred (ldVbrd), adj. blogai išauk-
limos ypatos. | —apple, (bot.) meiles ltas; šiurkštaus apsiejimo: Šiurk-
obuolys; tomate: pomdamura. — štus.
broker, piršlys. — child, meiles k- Lower (low'or), adj. [compar. timolowJ,
dikis; kdikis gims nestatymiško- žemesnis: žemiau, j , —
r. a. žemyn

je moterystje. — drink, meiles g- leisti; žemyn nuleisti; (nu)mažinti:

ralas. — lass,
mylimoji. — letter, (nu žeminti: pažeminti. | t. n. žemyn
meilgs laiškas. — match, apsivedi- nusileisti: nupulti: nuslugti:
eiti;
mas iš meiles, —potion, meiles g- nusekti: mažintis; sumažti; žemin-
ris; meiles apgirds. Love-making, tis; nusižeminti.
besimeilinimas: besipiršimas. Love- Lower (lau'on, r. n. temti; niauktis; ap-
sick, meiles kankinamas: meiles siniaukti; apsiblausti: kakt rauky-
troškim pilnas. ti, (su)raukti; užsirstinti. | , *. —
Loveless (lov'ls), nemyls: netu-
adj. apsiniaukimas; apsiblausimas; su-
rs meiles, pamgimo, nepatraukis siraukimas; rstumas.
ant savs niekeno
meiles. Lowermost (lou'or-most), adj. žemiau-
Loveliness (lov'li-ns), s meilingumas: sias; pats žemutinis.
meilumas; dailumas. Lowery (lau'6r-i), adj. apsiniauks: ap-
Lovelorn (lov'lorn), adj. mylimojo (ar siblauss; susirauks: paniurs: pik-
mylimosios) apleistas. tas.
Lovely (lov'li), adj. meilus: meilingas: Lowing (lou'ing), *. baubimas; bliovi-
puikus; dailus mas.
Lover (lov'or), s. myltojas, /.-ja. Lowland (lof/'lend), *. slnis: klonis:
Loving (lov'ing), adj. myls, meilus: lyguma.
meilingas. Loving-kindness, miela- Lowliness (lo»/'li-nes),s. žemumas; nu-

širdyste: malonumas. |
—ly, adr. sižeminimas; nužeminta širdis.
maloniai; su meile. | — ness, *. ma- Lowly (lou'li), adj. žemas; mažas; nu-
lonumas; meilumas; meilingumas. sižemins; nužemintos Širdies. | —
Low (lov), p.m. baubti; bliauti. | — *. , adr. nužemintai; su nusižeminimu:
baubimas; bliovimas. prastai.
Low (lo«), adj. žemas; mažas; žemai Lowness (lou'nes), s. žemumas; men-
ess; žemutinis; | žemas (vandinj, kumas; prastumas; negražumas; ne-
etc.); nuslgs; nuseks; gilus; | že- padorumas; biaurumas: seklumas:
mas; tylus; silpnas (balsas, garsas): nusižeminimas.
| žemas; vulgariškas; prastas; biau- Loxodromic (16ks-o-drom'ik), adj. loks-
rus; | žemas (sak. apie prek, moke- od romiškas.
st): pigus. | — adv. žemai; giliai:
, Loxodromics (16ks-o-dr6m'iks), s. lokso-
tyliai; pigiai; nužemintai; prastai; dromija; kypas laivo bgimas.
biauriai: vulgariškai. | — ,«. žemiau- Loyal (loi'el), adj. lojališkas: ištiki-
sia kozyra; dviake (kortose). \ —life, mas. | — ly.arfr. lojališkai; ištikimai.
vargingas gyvenimas. — spirits, nu •
| —ness, s. lojališkumas: ištikimu
lidimas; lidnumas. — Sunday, mas.
 Loyalty 408 Lumbar
Loyalty (loi'el-1 i), «, lojališkumas; išti Lucubrate (lj'kju-bret), v.n. dirbti.
kimumas; teisingumas. mokintis naktimis, prie žiburiu. ||

Lozenge (loz'endž), s.geom. rombas; | r. išmokti,

a. išdirbti prie žiburio,
vaistine cukrine. naktimis.
Lubber (lob'bor), *. liurba; stulbis; vei- Lucubration (lju-kju-bre'šion), s. nakti
verys. nis užsimimas; mokinimasi prie ži
Lubberly (lSb'bor-li), adj. nerangus; brio; veikalas {ar raštas) atliktas
liurbiškas. — adv. nerangiai: liur-
||
, prie žiburio, naktimis;^, raštiškas
biškai veikalas.
Lubricant (lj'bri-kent), adj. teps: pri- Luculent (lj'kju-lent), adj. šviesus:
duods sliduma. ||
— , s. tepalas, pii- vaiskus; permatomas; aiškus.
duods slidum. Ludicrous (lj'di-kros), adj. juokingas:
Lubricate (lj'bri-ket), v. a. tepti: daryli komiškas. 1 — ly, adv. juokingai. ||

slidžiu: slidinti. —ness, s. juokingumas; komiškumas:

Lubrication (lju-bri-ke'šion), *. tepi- kas nors juokingo; juokai.
mas; (pa)darymas slidžiu. Luff (16 f), *. priešvjinis šonas (latro):

Lubricator (lj'bri-ke-tor), ». tepjas; žegliavimas priešvejin. — v.n. |j ,

teptuvas. priešvejin žegliuoti: priešvej

Lubricity (lju-bris'i-ti), s. slidumas; kreipti (laiv).
glitumas; ||
nepastovumas; netvir- Lug (log), s. ausis; sa; vškar; —pole,
tumas; I
gašlumas. kablys (katilui etc. ant ugnies paka-
Lubricous (lj'bri-kos), adj. slidus; gli- binti); I kaladle; pasparas; f našta:
tus. sunkenybe. | —,v.a. tempti: traukti:
Lucent (Ij'sent), adj. šviesus; skaistus; vilkti. ||
v.n. vilktis.
žibs.
c
Luggage (log'gedž), «. pundai: bagažas;
_
Lucern (lju'sorn), s. bot. sraige. krova.
Lucid (lj'sid), adj. šviesus; skaidrus: Lugger (log'gor), *. liugeris (nedideli*
skaistus; aiškus; permatomas. ly, ||
— laivas).
adv. šviesiai; skaisiai; aiškiai. ||
Lugsail (log'sel), s. kreivoji (vetrine)
— ness, *. =
Lucidity. buore.
Lucidity (lju-sid'i-ti), *. šviesumas; Lugubrious (lju-gj'bri-os), adj. gaile-
skaidrumas; skaistumas; aiškumas. stingas; graudus; verksmingas; lid-
s. liuciperius; što-
Lucifer (lj'si-for), nas, y —
ly, adv. gailestingai; grau-
nas; astr. aušrine; aušros žvaigžde. džiai. —ness,*. graudumas; gaile-
— mateli, degutis; briežiukas.
U
stingumas; lidnumas.
Luciferous (lju-sif'or-6s), adj. duods Lukewarm (ljk'uorm), adj. drungnas:
švies; apšvieis. vasarašiltis ;,/&#. abejutiškas; nekar-
Luciform (lj'si-form), adj. turs švie štas. — ly, adv. drungnai: nekarštai;
||

sos ypatybes; j švies panašus. abejutiškai. ||

—ness,*. drungnumas:
Luck (lok), s. laime; laimikis; pasise- nekarštumas; abejutiškumas.
kimas. Lull (161), r. a. liliuoti; migdyti: (nu-
Luckily (16k'i-li), adv. laimingai; ant malšinti; (nu)ramdyti. I v.n. nurim-
laimes. ti; nutilti. | — *. nutylimas; rom. ,

Luckiness (16k'i-n8s), *. laimingumas: Lullaby (161'ii-bai), *. liliavimas; lop-

laime: pasisekimas; laimingas atsi- šine dainele; iuia-liule.
tikimas. Luller (161'or), *. liuliuotojas; (nura-
Luckless (lok'les), adj. neturs laimes, mintojas.
pasisekimo; nepasekmingas; nelai- Lum (lom), *. dmtraukis; ventiliuoja-
mingas. mas kaminas (kastynese).
Lucky (Sk'i), adj. laimingas: pasek- Lumbago (lom-be'go), s.med. skaudji-
mingas. mas pusiau; stivii diegimas.
Lucrative (lj'krii-tiv), adj. pelningas. Lumbal, Lumbar (16m 'bei, -biir), adj.
Lucre (Ij'kor), ». pelnas; nauda. steninis; juosmeninis.
 ,

Lumber 1"'.» Lust

Lumber (Idm'bor), s. seni, suluž bal- Luncheon (16n'6n). *. užkandis.

ilai gnunead&i;
:
Q medžiai trioboms Lune (ljn), .v. kas nors, turintis pus
.statyti: rastai, lentos, sulai, etc ||
menulio pavidal; atom, pusmnu-
— , r. a. gramozdyti; netvarkiai su- lis.

versti, sukrauti. | r. n. sunkiai eiti; Lunette (lju-nf), s fort, liuneta; prie-

vilktis; \ medžius kirsti: statymui šaneis: |
gaubtas stiklas: | antaki>
medeg gaminti. irizijilu).
». kirtjas me-
Lumberer (16m'bor-or), Lung (long s.anat. plautys: jd. —s,
i,

gamintojas (ar užlaikytojas)

džiu.; plauiai.
medegos trioboms statyt i. Lunge (londž), *. kirtis, duris {kardu).
Lumbering (16m'bor-inir>. ft. kirtimas | — , v. n. smeigti: durti; kirsti.

medži; gaminimas medines stato- Lungwort (long'uort), s. bot. kerpe: plau-

mos medegos. te.
Lumberman (lom'bor-miin), *. = Lum- Luniform (lj'ni-form), adj. turs me-
berer. nulio pavidal; menulio pavidalo.
Lumbrical (16m'brik-el), adj. panašus Lunisolar (lj'ni-so'lbr), adj. astr. me-
sliek; turs slieko pavidal. nesio-saulinis; paeins nuo sujung-
Luminary (lj'mi-ne-ri), s. š'vietylas: tos veikmes saules ir mnesio.
Šviesuolius. Lunular (lj'nju-lor), adj. turs pavi-
Luminiferous (lju-mi-nif 6r-6s), adj. iš- dal menulio rago; kaip menulio ra-
duods, gaminas švies: perduodas gas.
švies. Lupine (lju'pin), s.bot. lupynas; vilk-
Luminosity (lju-mi-nos'i-ti). $. šviesu- vikis. J — , adj. vilkiškas; kaip vil-
mas; skaistumas. kas.
Luminous (lj'mi-nos), adj. šviesus: Lurch (lor), v. n. šalintis;sleptis; tnoti
skaistus; šviesiai žibs. | — ly, adr. (prisiglaudus): tykoti; | klastuoti:
šviesiai; skaisiai. — ness, *. Lu- j|
= vyli panaudoti: sukti; | mur. ant
minosity. šono pakrypti, pavirsti. |—, cmor.
Lump (lomp), s. šmotelis; šmotas; stu- pakrypimas; pavirtimas ant Šono
(niro).
kis; gabalas. — , v. a. mesti krv:
j|

imti abelnai, visa krva; sykiu Lurcher (lor'or), s. tykotojas: | me-

visus kalbti. džiojamas šuo.
Lumpish (lomp'iš), adj. sunkus; neran- Lure (ljr), s. viliojimas; vilione. | —
gus; paikas; atbuks. J — ly, adr. u. n. vilioti; privilioti.
v.

sunkiai; nerangiai: mulkiškai: pai- Lurid (lj'rid), adj. pagelts; nublan-

— ness, ks; išblyšks; blyškus.
kai. | ». sunkumas; nerangu-
mas; atbukimas; paikumas. Lurk (lork), v. n. gldti; slptis: ty-
koti.
Lumpy (lomp'i), adj. susideds iš -mo-
Lurker (lork'or), ». tykotojas: slapu-
teli, iš stuki, iš gabal.
kas.
Lunacy (lj'na-si), s. pakvaišimas; be- Lurking (lork'ing), adj. besislapsts:
protyste.
besislepis; tykojs. \ —, s. tykoji-
Lunar (lj'nor), adj. mnesinis:
lio (s.gen.).
menu- mas; besislepimas. hole; — — place,
pasislpimo vieta; kur kas slepiasi:
Lunate, Lunated (lj'net, -led), adj. tu- slepykla; urvas.
rs pusmnulio pavidal. Luscious (loš'ios), adj. saldus; persal-
Lunatic (lj'na-tik), adj. pakvaišs: be- dus: šlykštus. \ ly, adr. saldžiai: —
protiškas. | — , s. pakvaišlis; bepro- šlykšiai. —ness, *. saldumas: per-
||

tis. didis saldumas; šlykštumas.

Lunation (lju-ne'šion), *. menulio me- Lusern(lj'sorn), s.zool. lšys.
nesis (laikas vokuojamas nuo vieno Lush (16š), adj. sultingas.
jaunaio iki kitam). Lust (lost), pageidimas; gašlumas:
8.
Lunch (lone), užkandis. | *. — , r. n. už- goslybe. v. n. |—
geisti; turti k-
,

ksti; užsikasti; perkasu. niškus pageidimus; goslumu degti.

 Luster 410 Macadamize

Luster, Lustre (16s' tor), s. žvilgesis: Luxuriation(16gz-ju-ri-e'ši6n), s. puikus

žvilgjimas; blizgjimas; garsas; |
augimas, užderejimas; bujojimas:
garbe; liktorius; žibinius: penk-
|| ||
gyvenimas gausoj, perteklyj.
metis. Luxurious (!6gz-j'ri-6s), adj. puikus;
Lustful (lost 'fui), adj. geidulingas: gaš- visko perteks; perteklingas; gau-
lus; goslus. ||
— ly, adv. geidulingai; sus. ||
—
ly, adv. puikiai; gausiai; su

su goslumu. —ness, s. geidulingu-

||
pertekli. | — ness, s. puikumas; per-
mas; goslumas; goslybe. teklingumas.
Lustily (los'ti-li), adr. tvirtai; drtai; Luxury (lok'šu-ri), s. lepumas; pertek-
stipriai. lis; gausa; lepyste: lepystes, pertek-
Lustiness (16s'ti-n6s), s. tvirtumas: lio dalykas.
stiprumas; drtumas; spka. Lyceum (lai-sy'om), s. licjus; moksla-
Lustral (los'trel), adj. valomas; valymo viete; mokykla; moksliška draugy-
(s.gen.). ste.
Lustrate(los'lret), r. a. valyti. Lye (lai), s. gailusis šarmas.
Lustration (los-tre'šion), #. valymas; Lying (lai'ing), s. melavimas; |
gulji-
apvalymas. mas. ||
—
meluojs; meluoda-
, adj.
Lustre (los'tor), s. žr. Luster. mas; J guls: guldamas. Lying-in,
Lustring (los'tring), ». liustrinas {Silki- guljimas ant gimdos patalo; gim-
nu audimas). dymas.
Lustrous (los'tros), adj. žvilgs; žibs; Lymph (limf), x.med. &anat. lymfa:
žvilgjimo pilnas. kraujarase.
Lustrum (los'trom), s. apsivalymas Lymphatic (lim-fiit'ik), adj. lymfatiš-
(sen. Horn.); penkmetis. kas. , s.||
—
lymfatiškas sudynas.
Lusty (los'ti), adj. tvirtas; stiprus: dru- Lynch (lin), v. a. lynuoti; pakarti be
tas; sveikas. sdo. — law, s. lyno sudas; sava-
||

Lutation (ljute'šioii), n. aptepimas; už- rankiškas baudimas myriu.

kitavimas. Lynx (links), *. zool. lšys.
Lute (ljt), s. liuta (muzik. instrum.): Lyrate, Lyrated (lai'ret, -re-ted), adj.
||
tepalas; kitas. | —
v. a. ant liutos, turs lyros pavidal; lyros pavidalo.
skambinti; ||
tepti; užtepti; užkituo- Lyre (lair), s. lyra (miizik. instrum.); \

ti. astr. Lyra (žvaigždynas).

Luteous (lj'ti-6s), adj. gelsvas; gelto- Lyric (lir'ik), adj. lyriškas. | — , * ly-
nas. rika; lyriška poema.
Lutheran (lj'Aor-en), adj. liuteroniš- Lyrical (lir'ik-el), adj. = Lyric. |
— ly,
kas; liuteriškas. —,s. liuteronis. ||
adv. lyriškai.
Luthern (lj'Aorn), s. arch, stoglangis. Lyrism (lair'iz'm), s. lyrizmas; žaidi-
Luting (ljt'ing), s. tepalas; kitas. mas ant lyros.
Luxate (loks'et), v. a. išsukti (iš snario); Lyrist (lair'ist), s. lyristas; lyrikas:
išnarinti. rašytojas lyrišk eili.
Luxation (loks-e'šion), s. išsukimas (tf

snario); išnarinimas.
Luxuriance,
-en-si), s.
Luxuriancy (logz-j'ri-ens,
gausa; gausumas; apstu-
mas; tršumas; buinumas; puiku-
M
mas. Ma (ma), s. mama; mamute.
Luxuriant (logz-j'ri-ent), adj. gausus; Ma'am (mam
ir mam), s. [sutrump. iš

tršus; buinus; puikus. ||

— ly, adv. madam], pone.
gausiai: tršiai; buiniai; puikiai. Macadam (miik šid'am), — road, s. plen-
Luxuriate (logz-j'ri-et), r. n. puikiai tas.

augti; gausiai derti, augti; bujoti; Macadamize (mak-ad'em-aiz), v. a. nu-

puikiai, perteklyj gyventi; naudotis pilti (keli) grstais akmenimis: tai-

pertekli. syti plent.

 ;

Macaroni 411 Magnanimous

Macaroni (mak-a-ro'ni), .«. makaronai. Madcap (miid'kap), s. pasiutlis: pad-

Macaroon (mak-ii-rn'), s. migdalinis kelis: nutrktgalvis.
saldainis. Madden (mad'd'n), r. a. pasiutim
Macaw (ma-ko'), s. amerikiška papga. varyti: iš proto vesti; širdyti: už-
Maccaboy (mak'ka-boi), #. makuba (ri- pykdyti. ||
r. n. siusti; dkti; pa-
Š18 uostomo tabako). siutim pareiti: pasiusti; padkti:
Mace (mes), s. lazda; kuoka: buože: širsti.
valdžios (ar galybes) lazda: skep- Madder (miid'dor), s. bot. kundrotas.
tras: J muskatiniai žiedai. Made (med), imp. & pp. nuo Make. \

Macerate (mas'or-St), v.a. užmarinti: — , adj. padirbtas-; padarytas.

{kn); \ mirkyti: išmirkyti. Madeira (mii-dy'ra), s. Madeiros vynas.
Maceration (mas-6r-e'šion), s. užmari- Madhouse (mad'haus), #. beproi na-
nimas (kno); | mirkymas; išmirky- mai: beprotnamis.
mas. Madman (mad'miin), *. pasiutlis; be-
Machiavelian (miik-i-a-vyl'jen), adj. protis.
machiaveliškas; gudrus; kytras; kla- Madonna (mil-donna «. madona: Mer- t.

stingas. sreles Marijos paveikslas.

Machiavelism (mak'i-a-vel-iz'm), #. ma- Madrepore (mad'ri-pon, ». madreporas
chiavelizmas: gudrumas: kytrumas. (rsis koral).
Machicolation (miik-i-ko-le'Šion), ». Pau- Madrigal (mad'ri-gel), s. madrigalas
jamoji skyle (pilus .«unoj). {eiles).

Machinal (ma-Švn'el), adj. mašininis. Magazine (mag-ii-zyn'). t. magazinas: |

Machinate (miik'i-net ), c. n. n. pliamis laikraštis (a*ittvo$ pavidale); žurna-

daryti: spensti. las.
Machination (mak-i-n^'šidni, maclii- .». Magdalen (miig'da-16n). *. sugržusi ant
nacija: pasalingi užmanymai: spen- doros kelio paleistuve.
dimai; suokalbiai: intrigos. Maggot (mag'got), 8. muses peras: kir-
Machine (mli-Šyn'), s. mašina. mlaite: upas: užmaia.
Machinery (ma-šyn'or-i), s. mašinerija. Maggoty (mšig'got-i), adj. kirmlaii
Machinist (mii-Šyn'ist), s. mašinistas. pilnas; | visoki užmai pilnas.
Mackerel (mak'6r-61), s.icht. makrele. Magic (madž'ik), adj. magiškas; raga-
Mackintosh (mak'in-toš), s. makintošas; niškas; burtininkiškas. | , s. ma- —
lytaus nepermerkiamas plošius. gija; žynyste; raganyste: burtinin-
Macrocosm (mak'ro-koz'm), *. didpa- kyste.
saulis; visata. Magical (miidž'ik-el), adj. magiškas;
Macrometer (ma-krom'i-tor), *. makro- stebuklingas. | ly, adv. —
magiškai
metras. Magician (ma-dži"šen), «. magikas; žy-
Macron (me'kron). «. ilgumoženklas[-]. nys; burtininkas: raganius.
Maculate (mak'ju-let), r. a. sutepti. |
Magister (mii-džis'tor), s. magistras.
— adj. suteptas.
, Magisterial (miidž-is-ty'ri-el), adj. ma-
Macule (mak'jul), s. dme. J — >\a. , gistratiškas; vyriausybiškas; urediš-
dme padaryti; sutepti. kas; autoritet iškas; diktatoriškas.
Mad (mad), adj. iš proto išjs; pasiu- ||
— ly, adc. urediškai: vyriausybiš-
ts; padks; pašls; beprotiškas; kai; diktatoriškai: autoritetiškai.
širds; užpyks: piktas: to get — Magistracy (madž'is-trii-si), s. magistra-
to run — pasiusti: širsti: už-, pa-
, tyste; magistratas.
pykti. | — , v.a. pasiutim varyti: Magistrate (madž'is-tret), s. sudžia:
širdyti. | — ly, adr. beprotiškai; pa- viršininkas.
siutiškai; su pasiutimu; piktai. J
Magna Charta (mag'nii kar'tii), s. dideji
— ness, pasiutimas; padkimas:
«. chartija (Anglijoj).
beprotyste: širdimas; užpykintas; Magnanimity (miig-na-nim'i-ti), .*. šir-
piktumas. dies kiltumas; dvasios prakilnumas.
Madam (mad'em), pone. .«. Magnanimous (mag-niin'i-mos), adj. kil-
 Magnate 412 Maintenance

tos širdies; prakilnios dvasios. || —ly, Mahogany (ma-hog'ii-ni), s. bot. raudon-

adv. su dvasios prakilnumu; su medis.
augšta širdim. Mahomedan, Mahometan (ma-hom'šd-en,
Magnate (mag'net), s. magnatas; di- -et-en), adj. &s. Mohammedan. =
džinas; didponis. Maid (med), s. merga; mergaite: mer-
Magnesia (mag-ny'ži-a), *. chem. mag- gele.
nezija. Maiden (med"n), s. merga: mergaite:
Magnesium (mag-ny'ži-6m ir -ši-6m), .«. mergina; mergele. | —,adj. mergiš-
chem. magnis. —
sulphate, karioj i kas; nesuteptas; neveds; švie- || ||

druska. žias; naujas.

Magnet (mag'net), s. magnetas. Maidenhair (med"n-her), s. bot. papartis.
Magnetic, Magnetical (mag-net'ik, -ei), Adiantum pedatum. \\
— tree, bot.
adj. magnetiškas. [ —ally, adv. mag- ginkgo.
netiškai. Maidenhood (med'"n-hd). s. mergvsic
Magnetics (mag-net'iks), t. mokslas Maidenlike (med"n-laik), adj. mergiš-
apie magnetizm. kas; kaip mergele; mergišk ypaty-
Magnetism (mag'net-iz'm), .v. magnetiz- bi.
mas. Maidenly (med"n-li), adj. mergiškas:
Magnetist (m;g'n6t-ist), s. magnetistas. kaip mergele. ||
— , adv. mergiškai.
Magnetize (mag'nt-aiz), v. a. magneti- Maidservant (med'sdrv-ent), t. tarnaite.
zuoti. Maihem (me'hem), *. nukirtimas, nu- .

Magneto-electricity (mag'net-o-y-lk- plovimas (.^/wn'o);sukane veikim as.

tris'i-ti), s. magneto-elektrybe. Mail (mel), t. žygne; pato siuntiniai:
Magnetometer (mag-net-om'i-tor), t. krasa; pactas; serdokas. v. a.
| ||
— ,

magnetometras. paiu sisti; serdoku apvilkti.

||

Magnifiable(mag'ni-fai-a-b'l), adj. padi- Mailable (mel'a-b'l), adj. galimas patu

dinamas; paaugštinamas. sisti; patu siuniamas.
Magnific (miig-nif'ik), adj. = Magnif- Maim (mem), v. a. atimti, nukirsti (s
icent. nar); raišu padaryti; sužeisti; suka-
Magnificence (mag-nif'i-sens), s. puiku- neveikti. — ||
nukirtimas (sna-
, .<*.

mas; puikybe; didybe; iškilmingu- rio);sužeidimas; sukaneveikimas.

mas; gražybe. Main (men), s. svarbiausioji, didžiau-
Magnificent (mag-nif i-sent), adj. didei sioji dalis; diduma; | didmaris; ||

puikus; iškilmingas; garbingas. | sausžemis; kontinentas; | svarbiau-

— ly, adv. su didžiu puikumu; iškil- sias kanalas. — adj. svarbiausias;
||
,

mingai; puikiai. vyriausias; didžiausias. — ly, adv. ||

Magnifier (miig'ni-fai-or), (pa)didin-

*. svarbiausiai; ypatingai.
tojas; augštintojas; garbintojas; Mainland (men'land), s. sausžemis; kon-
||

padidinamas stiklas. tinentas.

Magnify (mag'ni-fai), v. a. (pa)didinti: Mainmast (men' mast), s. vyriausias
stiebas.
augštinti; garbinti.
Mainsail (men'sel),s. vyriausioji buore.
Magniloquence(mag-nil'o-kuens), $. did-
Mainspring (men'spring), s. svarbiau-
kalbyste; putlumas; bombast išku-
sioji plunksna (mechanizme).
rns.
Mainstay (men'steO, »• svarbiausias
Magniloquent (mag-nil'o-kuent), adj.
stulpas; svarbiausias ramtis.
didkalbingas; didkalbiškas; bomba-
Maintain (men-ten'), v. a. tvirtinti; ||

stiškas; putlus. palaikyti; užlaikyti; ginti.

Magnitude (mag'ni-tjd), 8. dydis; di- Maintainer (men-ten'or), s. tvirtintojas:
dybe; didumas: svarbumas.
1 palaikytojas; užlaikytojas; apgy-
Magnolia (mag-no'li-ii),
s. bot. magnoli- njas.
ja. Maintenance (men'ti-nens), s. tvirtini-
Magpie (miig'pai), %.om. Šarka. mas; palaikymas; užlaikymas; gy-
J

Maguey (miig'iH"'/), t. bot. agava. nimas.

 Maize m Matconteit

Maize (mzi, *. kukurzas: turkiškas To —as though, nuduoti, buk.. ;

kvietys. apsimesti, kad. To —after, pas

. .

Majestic (ma-džšs'tik), adj. viešpat iš- kui sekti. To —

at, mestis, pulti
kas; didybes pilnas; išdidus. — ally. ;
ant ko. Te — away with, nunešti;
adv. viešpatiškai; su didybe; išdi- prašalinti; išeikvoti; išnaikinti; pra-
džiai. —alness, s. viešpatiškumas: gaišinti; užmušti. To — off, prasi
didybe. šalinti: išnykti. To out, stengti:—
Majesty (miidž'6s-ti). didybe: viešpa-
s. pavykti; pasisekti. To — up, susi
tyste (titulax). His —
jo didybe. , taikyti. To — up for, užvaduoti.
Majolica (mii-džol'i-ka), s. majolika To —up to, prisiartinti; tpioti
(m, itali.il.-nx fujamas). apie k;
meilintis kam. To up with, —
Major (me'džor), adj. didesnis; vyres- susitaikyti.
nis, —,s.mil. majoras; | pilname-
fl
Make (mek), s. pavidalas; sudjimas;
tis: vyresnysis; | pirmasis (ar vyres- padarymas: darbas; išdirbimas. |
nis) tarinys (sylloyizme). Mahe-belieue, s. apsimetimas; nuda-
Majority (ma-džor'i-ti). s. diduma: di- vimas; adj. nuoduotas. Make-up, *.

desneji dalis; ||
pilnametyste; ma- padarymas: padarymo, sudjimo
joryste. bdas: pasirdymas.
Make (mek), r. a. [pret. d: pp. made], Maker (mek'or), s. dirbjas; tvrjas:
daryti; dirbdinti: dirbti: tverti; su- sutvertojas.
tverti; padaryti: sudaryti: sutaisyti; Makeshift (mek'šift), s. užvadas iš b-
sustatyti; išdirbti; parengti; par- dos; kuo galima tuo tarpu pasigel-
pinti. To —
a loss, bled panešti: beti: pragumas; nagis.
prakišti. To —
a profit, pelnyti. To Makeweight (mek'ue/t), s. kas nors pri-
— a speech, kalba laikyti. To — dedamas svarumui papildyti: papil-
angry, pykdyti: užpykdyti. To — dymas.
believe, kalbti; nuduoti. To bold, — Making (mek'ing), «. darymas- dirbi-
išdrsti; drs turti. To choice — mas: išdirbimas; sudjimas: sutai-
of, pasirinkti. To default, ne- — symas.
pributi, neateiti d sd). To free, — Malachite (mal'a-kait), s.min. malachi-

paliuosuoti: išliuosuoti. To haste, — tas.

skubintis. To —
known, pagarsinti: Malacology (mal-a-kol'o-dži), s. mok-

apskelbti: pranešti. To little of, — slas apie moliuskus (smalžius).

mažai paiseti; nepriduoti svarbos; Maladministration (mal ad min-is-tre'-

lengvai pasiekti To — money, pi-
šion), x netiks valdymas: blogas
vedimas reikaf..
nigus daryti: pelnyti. To much — Maladroit (miil ;i-droil'), adj. negabus:
of, priduoti didel svarb; branginti :
nerangus: nemitrus.
augštai statyti. To no difference, — Malady (maTii-di), ». liga.
nedaryti skirtumo; nepriduoti (ar Malapert (mal'a-port), adj. begdiškai
neturti) svarbos. To no doubt, — drsus: prašmatus.
neabejoti. To — water, teketi; šla- Malapropos (mal-ap'ro-po), adv. ne
pintis. To — one's
way, keli da- laik; neatsakomam laike; neatsa-
rytis; paakiui žengti. To — away, || komai.
nudaigoti; nugalabinti; nužudyti; Malar (me'lor), s. anat. skruostkaulis.
užmušti; atsikratyti nuo ko. To — — adj. skruostkaulinis; skruosti-
k |] ,

of. suprasti: daryli ii ko. To — nis.

out, suprasti: išskaityti: darodyti: Malaria (mii-le'ri-a), s. užterštas oras:
išdaryti: padaryti. To — over, per- vodingi išgaravimai ;med. maliarija.
duoti; perleisti. To— up, padaryti; Malarious (m;i-le'ri-6s), adj. užkrstas
surinkti: sudaryti:sudeti: sustatyti: vodingais išgaravimais; maliarijos
sutaikyti; to — up one's mind, su- užkrstas
mislyti: nutarti. — | ke-
, v. n. eiti: Malcontent (miil'kon-tnt), adj. neužga-
liauti; leistis: siektis. To — m if; nSdytas.
 Male 414 Mammillary

Male (ml), adj. vyriškas; vyriškos Mallard (mal'lord), t. gaigalas: | lauki-

gimties. —,s. vyriškis: patinas.
||
ne antis.
Malediction (mal-i-dik'ši6n), s. piktžo- Malleability (mal-li-a-bil'i-ti), *. kalu
džiavimas; keiksmas. mas (metalo); tsumas.
Malefactor (mal-i-fak'tor), s. piktada- Malleable (mal'li-a-b'l), adj. pasiduods
ris. kalimui; kalus; tsus. |
— ness, s. =
Maleficent (mii-lef'i-sent), adj. dars Malleability.
pikt; kenkis; vodingas. Malleate (mal'li-t), v. a. ploti; kalti.
Malevolence (ma-lv'o-lens), «. linkji- Malleation (mal-li-'šion),*. kalimas;
mas pikto; nelabumas. plojimas.
Malevolent (ma-lev'o-lent), adj. linkis Mallet (mal'lt), s. kujalis; medin k-
pikto; nelabas; nevidoniškas. H ly, — l.
adv. nevidoniškai; piktai. Mallow, Mallows (mal'low, -lowz), s. bot.
Malfeasance (mšil-fy'zens), s. nelabas malva; pilerož.
darbas; piktadaryste. Malmsey (mam'zi), s. kanariškas vy-
Malformation (mal-for-m'šion), *. blo- nas; malvazija.
gas sudjimas; anormališkas sudji- Malnutrition (mal-nju-tri"šion), «. neti-
mas. ks besimaitinimas; sunykimas d-
Malice (mal'is), s. piktybe; nelabumas; lei blogo besimaitinimo.
nedorybe. Malodorous (mal-o'dor-os), adj. turs
Malicious (ma-li"šios), adj. nedoras; nepriimnu. kvap; smirds; dvokis.
piktas; paeins iš piktumo, iš piktos Malpractice (mal-prak'tis), s. netiks
valios; darytas su piktais mieriais. darbas; nedoras pasielgimas; netiks
||
— ly, adv. nedorai; piktai; su pik- apsijimas.
tumu; su piktais mieriais. — ness, ||
Malt (molt), s. selyklas. J
— , adj. selyk-
s. piktumas; nelabumas; nedoru- linis; iš selyklo darytas. ||
— , >\a. se-
mas. lykl daryti; daiginti.
Malign (ma-lain') adj. piktas; nedoras;
; Maltreat (mal-tryt'), v. a. biauriai, ne-
nelabas; neprilankus; pragaištingas. dorai apsieiti su kuo.
\ — , v. a. biauriai apkalbti; šmeižti; Maltreatment (mal-tryt' ment), s. biau-
garbg piešti; apžodžiuoti. rus, nedoras apsijimas su kuo.
Malignancy (ma-lig'nen-si), s. piktu- Malvaceous (mal-v'šos),_«d/. bot. mal-
mas; nelabumas. vainis; pilerožinis; priklauss prie
Malignant (ma-lig'nent), adj. piktas; malv šeimynos.
piktos širdies; nedoras; nelabas: Malversation (mal-vor-s'šion), s. nedo-
pragaištingas. — , s. nelabas žmo-
||
ras pasielgimas; suktyb: balvinin-
gus; nedorlis. \ —
ly, adv. piktai: su kyst.
nelabumu. Mamma (ma'ma), s. mama: motina; |

Maligner (ma-lain'6r), *. nelablis; ap- krtis; papas; tešmuo.

žodžiuotojas; (ap)šmeižejas. Mammal (mam'mel), s. pienžindis su-
Malignity (ma-lig'ni-ti), s. piktybe: ne- tvrimas; žinduolius.
dorumas; nelabumas. Mammalian (mam-m'li-en), adj. pien-
Malinger (ma-lin'gor), v.n. nuduoti li- žindis; priklauss prie žinduoli.
g; apsimest serganiu. Mammary (miim'ma-ri), adj. krtinis;
Malingerer (ma-lin'gor-6r), s. kareivis, tešmenims.
kurs apsimeta sergani ant išliki- Mammifer (mam'mi-for), s. pienžindis
mo nuo tarnystos. gyvnas; žinduolius.
Malison (mal'i-z'n), piktžodžiavimas;
s. Mammiferous (miim-mif'or-os), adj.
keikimas; keiksmas. pienžindis; turs krtis, tešmenis.
Malkin (mo'kin), s. pagaikštis {kakaliui Mammilla (mam-mil'la), s. krtis; spe-
šluostyti); \ baidykla. nys.
Mali (mol), s. kle; šlga; kjis; buože; Mammillary (mam'mil-l-ri), adj. kr-
žaisme bolemis ir buožmis. H — r. a. , tinis; turs krties spenio pavidal:
(su) kle mušti; (su) kju pliekti. speninis.
 Mammon 115 Mania

Mammon (mam'mon), mamonas: .«. Mandrake (miin'drek), $.bot. mandra-

turt dievaitis; fig. turtas; pinigas. gora.
Mammoth (mam'mo^), s. zool. mamu- Mandrel (miin'dršl), s. tekilo varpste.
tas. | — adj. kaip mamutas; milži-
t
Mandrill (man'dril), s. zool. mandrile
niškas. (Afrikos beždžione).
Man (miin), #. [pi. mes], žmogus; vy- Mane (men), s. kariai (arklio, etc.).
ras. — of raštininkas; lite-
letters, Maned (mend), adj. turs karius; kar-
ratas. — of war, kariauninkas; kar- iuotas.
eivis. | Man-eater, s. žmogedis: ka- Manege (ma-než'), *. raitelyste: raiti-
nibalas. Man-of-war, s. kariškas lai- ninkyste; lavinimas jojimui; jodin-
vas. | — , t. u. aprpinti žmonmis, jimas; jojimo mokykla.
kareiviais; apginkluoti; aptvirtinti. Manequin (miin'i-kin), s. Maxikin\ =
Manacle (man'ii-k'l). r. a. uždti pan- Mans (me'nyz), s. pi. vels; numirli
ius ant rank; surakinti rankas re- dvasios.
težiais. Maneuver, Manoeuvre (ma-n'vor;. s.
Manacles (man'ii-k'lz), s. pi. paniai, manevras; krutjimas: judjimas.
retežiai rankoms apkalti. | —,v.a.n. manevruoti.

Manage (man'edž), r. a. n. valdyti; vesti Maneuverer, Manceuvrer (ma-nfi'vor-or,

(dalykus, reikalu.*); veikti: pildyti; -vior), *. manevruotojas.
mokti imtis už ko; mokti apsieiti Mantui (mlin'ful), adj. vyriškas; dr-
xu kuo; sumanyti. sus; šaunus. | ly, —
adr. vyriškai;
Manageable (miin'edž-a-b'l), adj. kuriuo drsiai: šauniai. I — ness, *. vyriška
galima valdyti: nu valdomas; pa- drsa: vyriškumas: drsumas: šau-
klusnus. numas.
Management (miin'edž-ment), s. valdy- Manganese (man-gii-nys'), *. ehem.
mas; vedimas; mokjimas valdyti manganas.
kuo; uiveizdas; valdžia; vyriausybe. Mange (mendž), $. Šašas: susas (pa*
Manager (man'e-džor), s. valdytojas; "
ff/ r
užveizdetojas; perdetinis; direkto- Mangel-wurzel (man'g'1-uor-z'l), s. bot.

rius; šeimyninkas. svyklas.

Manatee (man-ii-u '
i, s. zool. jri kar- Manger (men'džor), *. džios; prakar-
ve. tas.
Manciple (man'si-p"l), *. priveizdeto- Manginess (men'dži-nžs), s. nušašimas:
jas; užžiuretojas. nususimas.
Mandamus (miin-de'mos), s.jur. aug- Mangle (man'g'l), v.a. koioti; mog-
štesniojo teismo raštiškas sakymas, liuoti; darkyti; sukapoti: sudras-
\

pareikalavimas. kyti; sukaneveikti. | —, s. koiolai:

Mandarin (man-dii-ryn'), s. mandarinas mogliai.
(r/iin uredninkas, bajoras). Mangier (man'glor), s. koiotojas; |
Mandatary (man'da-te-ri), s. ypata, ku- draskytojas; darkytojas.
riai kas sakyta, pavesta nuveikti: Mango (man'go), s. mangomedžio vai-
pilnavalis. sius. — tree, s. bot. mangomedis.
Mandate (man'det), s. sakymas: palie- Mangonel (man'go-nl), *. kariškas
pimas; pilnavalyste; mandatas. prietaisas akmenims metyti.
Mandatory (man'da-to-ri), adj. talpins Mangrove (man'grov), *. bot. medis,
savyj sakym, paliepim. | — s. , = veisles RhizopJiora.
Mandatary. Mangy (men'dži), adj. šašuotas: nuša-
Mandible (man'di-b'l), s. žandkaulis: šes; nususs.
žandas. Manhood (man'hd), s. vyryste: vyriš-
Mandibular (man-dib'ju-lor). adj. žan- kumas; vyriška prigimtis; subren-
dinis. ds amžius.
Mandolin, Mandoline (man'do-lin), s. Mania (me'ni-a), s. beprotyste; pasiuti-
mandolina (muz. in.itr. \. mas; manija.
 Maniac 416 Manufacturer

Maniac (me'ni-ak), adj. beprotiškas: Mannerly (man'nor-li), adj. mandagus:

pasiuts. —,s. beprotis; pasiutlis. viežlybas. —,<idv. mandagiai.
||

Maniacal (me'ni-iik-el), adj. Maniac = Mannish (miin'niš), adj. vyriškas; pa-

I
— ly, adv. beprotiškai; pasiutiškai. našus vyr.
Manicure (man'i-kjur), s. rank gydy- Manoeuvre (ma-n'vor),*. =
Maneuver.
tojas. Manor (man'or), s. uke; dvaras; dvaro
Manifest (man'i-f6st), s. surašs laivo valdyba.
krovos, tavor. l — , adj. aiškus; Manorial (ma-no'ri-el), adj. priguls
aiškiai matomas. ||
— , v.a. apreikšti; prie ukes, prie dvaro, prie dvaro
aiškiai parodyti. —
ly, adc. aiškiai.
||
valdyb.
Manifestation (man-i-fs-te'šion), «. ap- Mansard roof (man'sard rf). s. stogas
reiškimas; apsireiškimas. su dviem nuleidumais ant kiekvieno
Manifesto (mlin-i-fes'to),*. manifestas; iš keturi šon.
viešas apskelbimas. Manse (miins), s. butas: gyvenamiejie
Manifold (man'i-fold), adj. daugeriopas: namai; klebonija.
visokeriopas; yvairus. | — ly, adc. Mansion (man'šion), f, dideli namai:
daugeriopai; y vairiai. palocius; dvaras.
Manikin (miin'i-kin), s. žmogutis: ma- Manslaughter (man'slo-tor), s. žmogžu-
nekinas; kartoninis žmogaus kno dyste.
dali modelis. Manslayer (man'slet-or), s. žmogžuda;
Manioc (me'ni-6k), s. maniokas (tropiš- žmogžudys.
kas augmuo). Manstealer(man'styl-or), ». žmogvagis.
Maniple (man'i-p'l), s. kareivi brelis; Manstealing (miin'styl-ing), $. žmpgva-
||
eccl. manipula. gyste.
Manipulate (ma-nip'ju-let), v. a. n. ran- Mantel (man't'l), s. gzimsavone; lenty-
komis veikti, daryti: apsieiti su fiziš- naite (kablio priekaktyj).
kais rankiais; kontroliuoti; mani- Mantelpiece, Mantelshelf, Manteltreei m iin' -

puliuoti. t'l-pys, -self, -try), s. =.Mastkl.

Manipulation (ma-nip-ju-le'ši6n), s. vei- Mantelet (man'tel-et), s. mantile; skrai-
kimas, darymas rankomis; išdary- stele.
mas; manipuliacija. Mantilla (man-til'lii), t, mantile; ap-
Manipulator (ma-nip'ju-le-tor), s. veik- siautalas.
jas; manipuliuotojas; manipuliato- Mantle (man-t'l), s. plošius; skraiste:
rius. apsiautalas; uždangalas; danga. \
Mankind (man-kaind'), s. žmones; žmo- —,T.a. apsiausti; apdengti; apvilkti.
nija; žmoni gimine. išsksti sparnus; išsiskesti; iš-
v.n.
|
Manlike (man'laik), adj. žmogiškas; sidriekti; apsidengti (putomis, etc.).
||

vyriškas.
Mantuamaker (miin'tu-a-mek-or), s. siu-
Manliness (man'li-ns), s. vyriškumas;
vjas; /.-ja.
vyriškas bdas; drsumas: šaunu- Manual (man'ju-el), adj. rankinis; ran-
mas.
Manly (man'li), adj. vyriškas: drsus;
ka darytas ar daromas; work, —
rank darbas. J — , s. rankvedis:
šaunus. | —,adv. vyriškai; drsiai.
maldaknyge; mus. kliaviatura.
Manna (man'na), s. manna.
|

— ly, adv. rankomis; su rank pagel-

Manner (mšin'nor), s. bdas; pavidalas:
ba.
papratimas; pi. —8, apsiejimas: b-
Manufactory (man-ju-fak'to-ri), s. dirb-
das apsiejimo, pasielgimo.
tuve; manufaktra; fabrikas.
Mannerism (man'nor-iz'm), *. prisilai-
Manufacture (man-ju-fiik'tjur), *. išdh-
kymas ypatingo budo; perdtas pri-
silaikymas form; manierizmas. byste; fabriko išdirbimas. -%•««
manieristas; n. išdirbinti; išdirbti; užsiimti iš-
Mannerist (miin'nor-ist), s.

kurs perdeda formose. dirbiniu.

Mannerliness (man'nor-li-n8s), *. man- Manufacturer (mšin-ju-fak'tjur-or), -•*. iš-

dagumas: viežlybumas. dirb j as; fabrikantas.

 ,

Manumission 417 Marketable

Manumission (man-ju-miš'šion), *. pa- Margarite (mar'ga-rait), t.min. marga-

liuosavimas; suteikimas liuosj bSs. ritas.
Manumit (miin-ju-mit'), v.a. paliuosuo- Margay (mar'gef), tjooi. amerikiška
ti; suteikti liuosybg. laukin kate: tigrakatS.
Manure (ma-njr'), ». tršimo medega: Marge (mardžj, .*. — Makgin.
tršalas; mšlas. | —,v.a. tršti; m- Margin (mar'džin), s. kraštas: kraštelis;
žti; krsti {iem . išlaid (knygos). —, v.a. uždti ar\

Manuscript (miiu'ju-skript), *. rankra apsiti kraštelius: aprpinti kra-

štiš. —,adj. ranka rašytas.
| štais: užrašinti ant išlaid, ant kra-
Many (m"ni), adj. daug; daugelis; a* št (k h i/;/"*).

— an, tiek kiek; twice an , du syk — Marginai (mar'džin-H), adj. kraitinis:

tiek; dvigubai; —
a time, ne syk; pažymtas, parašytas ant išlaidos.
daug sykiij; —
a man. daugelis; daug Margravate, Margraviate
(mar'gri-vPt,
žmoni; —
a one, daugelis. Many- -gre' vi-t),*. mart k )gro vyst :mar(k;-
ways, yvairiai; visokiais budais. ||
grafyst.
—,s. didelis skaiius: daugybe; dau- Margravine (mar'gra-vym, f. mar(k)-
gelis; minia. groviene; mar(k)prafiene.
Manyplies (m"ni-plaiz), anai. knj'ga .*. Marguerite (mar'iri-rit), *.b<>t. martel
(gruži pilve). Marigold (mar'i-gold), t.bot. auksažiede,
Manywise (me"ni-uaiz), adv. y vairiais Marinate (mar'i-net), v.a. marinuoti-
keliais; visokiais budais: yvairiai; rauginti.
visaip. Marine (mii-ryn'), adj. marininkiškas:
Map (map), s. žemlapis. J— r. u. žem-, jreiviškas: jureivinis: jrinis. | —
lap piešti; ant žemlapio paženklin- s. laivyns kareivis: jure'vysts da

ti. lykai: jreivyst: marininkyst.

Maple (me'p'l), t.bot. medliepis; klia- Mariner (miir'i-nor), * jreivis: juri-
vas. ninkas: marininkas.
Mar (mar), v.a. gadinti:žeisti:darkyti. Mariolatry (m-ri-ol'a-tri). t. garbini-
| — , s. pažeidimas; pažeista vieta: mas Mergeles Marijos.
dme. Marionette (mar-i-o-nt'), «. krutanioji
Marabou (miir-a-b'i, *. <>rn. marabu; lle; marionet.
didysis gandras." Marish (miir'iš), adj. pelkinis, augs
Marasmus (ma-raz'mos), s. med. džis- pelkse, balose.
na: džiova. Marital (mar'i-tel), adi. vyriais; vyro
Maraud (ma-rod'), v. n. užpuldinti; (s.gen.):priguls vyrui.
piešti; naikinti (žal). Maritime (miii'i-tim), adj. pajrinis: ju
Marauder (ma-rod'6r), s užpuolikas; rinis; jreiviškas. eemtmerc* : —
plšikas. trade, jrin pirklyst. service, —
Marble (mar'b'l), s. marmoras; mar- jreiviška tarnysta.
morine figra. | — , adj. marmorinis; Marjoram (mar'jo-rem), s. bot. kalnšvi-
Jig. šaltas; kietas; nejauslus. | — , r. ta; merunas; raudel.
a. marmoruoti; išmarginti. JKIark (mark), *. ženklas; žym; pažy-
March (mar), s. kovas (mnuo); J ryba; mjimas: \ tikslas; cielius; | mark
rubežius; | kelione; maršas: mn/t, (vok. pinigas). [ —,v.a. žymti; pa-
maršas. | —,r.a. maršuoti; traukt': žymti; paženklinti; tmyti; patr>-
keliauti; eiti. | v.a. maršuodinti. myti. '-'•"•
8 atid atkreipti: pat>--
Marcher (mar'or), *. maršuotojas: J myti.
rubežiaus viršininkas. Marker (mark'or), s. žymtojas: pažv-
Marchioness (mar'šion-s), tf. markiz. mtojas; knygženklis.
Mare (mer), s. kumele. Mare' s-r, est, .*. Market (mar'ket), t. rinka: prekyviet,
nebtas daigtas. turgaviet; turgus. | — v. a. n. pirk- ,

Margarin (mar'ga-rin), s.rhem. marga- liauti; turgavoti.

rinas. Marketable (mar'kt-a-b'l), adj. tinkas
 Marketer 418 Martinet

pirkimui, pardavimui; perkamas, Married (mar'rid), adj. veds:/ vedu-

parduodamas; turgavojamas. ištekjusi; išjusi už vyro.
si;

Marketer (mar'ket-or), .f. turgaus lan- Marroon (miir-rn'), s. &r. Makoon. =

kytojas; tas, kurs gabena ant rink Marrow (miir'ro'/), *. kaul smegenys.
tavorus. Marrowbone (mar'roM-bon), s. smegeni-
Marksman (marks'man), g. gabus šau- nis kaulas: pi. —s, keli kaulai; ke-
lys. liai.
Mari (mari), s. margelis. | , v. a. (su) — Marrowfat (mar'rou-fat), *. 'ypatinga
margeli tršti, krsti (žem). žirni atmaina.
Marline (mar'lin), s. mar. marlynis. — Marrowless (mJir'row-les), adj. be sme-
spike, buorininko adata. | — , r. a. gen.
(su) marlyniu apvynioti. Marrowy (miir'ro«-i), adj. smegeniuo-
Marlpit (marl'pit),margelio'kast vih\
*. tas; smegen pilnas.
Marmalade (mar'ma-led), *. marmelia- Marry (miir'ri), v. a. surišti moterystes
dai. ryšiu; apipaiuoti; išleisti už vyro.
Marmoraceous(mar-mo-re'šos), adj. pa- j v. n. vesti (moter); apsivesti; apsi-
našus marmora; mavmoro pavida- paiuoti; imtis sau vyra; išeiti už
lo; marmorinis. vyro; ištekti.
Marmoreal, Marmorean (mar-mo'ri-el, Mars (marz), s. myth. Marsas (kari, die-
-en), adj. marmorinis. vas); | astr. Marsas: Mažoji Žvrine
Marmoset (mar'mo-zet), t.zooL maža (žvaigžde).
gauruota beždžione. Marsh (marš), s. pelke; bala; lieknas:
Marmot (mar'mot), s.zool. marmota; klampyne. — gas, chem. pelki ga-
kaln pele. zas. — mallow, bot. ybiške. — mari-
Maroon (ma-rn') s. pabgs vergas; gold, bot. karvažole; žinginis; žsyt-
pabglis; rudai raudonas dažas.
||
kojis. — trefoil, bot. puplaiškis.
||
— adj. rudai raudonas; kaštaninis.
,
Marshal (mar'šel), s. maršalas; maršal-
I— t v. a. palikti (ž?nog) ant neap- ka. , ||
—
v. a. sustatyti (ar suvesti)

gyventos salos. tvarka; sustatyti eiles.

Marplot (mar'plot), s. tas, kurs savo Marshalship (mar'šel-šip), ». maršaly-
simaišymu suardo keno užmany- ste; maršalkyste.

mus, suokalb; ardytojas darbo. Marshiness (marš'i-nes), s. pelket urnas:

klampotumas: klampumas.
Marque (mark), s. pavelijimas pereiti
šalies rubeži su atkeršijimo mie-
Marshy (marš'i), adj. pelktas: klam-
of — / Letters of — and
potas; pelkinis.
riais. Letters
Marsupial (mar-sj'pi-el\ adj.zool. krep-
reprisal, pavelijimas privatiškam
laivui gaudyti prieši laivus.
šiuotas. , s.zool.||
—
krepšiuoius:
krepšiuotas gyvnas.
Marquee (mar-ky'), s. didele štra; vir-
Marsupialia (mar-sju-pi-e'ii-a,), s.pl.zool.
šininko štra.
krepšiuotiai.
Marquess (mar'kues), s. = Marquis. Mart (mart), s. rinka; prekyviete: tur-
Marquetry (mar'kt-ri), s. kaišytas dar- gus.
bas; mozaika. Marten (mar'ten), s.zool. kiaune: |

Marquis (mar'kuts), s. markizas. kiaunes kailis.

Marquisate (mar'kulz-et), *. markizo Martial (mar'šel), adj. kariškas; karžy-
valdyba; markizatas; markizo titu- giškas. — law, kares tiesos; to put
las. under — law, pastatyti po kares tie-
Marriage (mar'ridž), s. apsivedimas; somis. |
—Yf,adv. kariškai; karžygiš-
vestuves; vedly bos; moterystes ry- kai.
šys. —
favors, rišuliai iš balt kas- Martin (mar'tin), s.orn. murine kregž-
pin arba balt kvietk, nešiojami de.
laike vestuvi. —
license, teismi- Martinet (mar'i i-net), $. aštrus viršinin-
nis pavelijimas apsivesti. kas.
 Martingal 419 Mastership

Martingal, Martingale (mar tin-ire 1>, a besislepimas: slaptumas, f — a a. ,

diržas, eins po krutin nuo paspre- maskuoti. \ c. n. maskuotis: nuduo-

stes iki žsl ir neleidžias arkliui ti; apsimesti.

galv užriesti. Mass(mas), s. masa; didelis skaiius:
Martinmas (mar'tin-masi, a 5v. Marty- daugybe: didumas; krva. meet- —
no diena. ing, skaitlingas viešassusirinkimas.
Martyr (mar'tor), a kankintinis: kan- The masses, pi. paprastiejie žmones:
kinys. | , —
v. a. kankinti: nukan- liaudis. J
— r. a. rinkti krv:
kinti. kuopinti: krauti.
Martyrdom (mar'tor-dom), kankinti- •«. Mass(miis), s. mišios; high rieda- — ,

nyste; kankinyste: J kankynes; kan- mos mišios; law skaitomos mi- — ,

ios. šios.
Martyrology (mar-t6r-61'o-dži), s. apra- Massacre (miis'sa-kor), s. galabijimas:
šymas kankintini gyvenimo. žudymas; nužudymas: skerdimas:
Marvel (mar' vl), a stebuklas; d was: skerdyne. J
— e. a. galabinti; sker-
,

pastebtinas daigtas. | —,v.n. steb- sti;paskersti; nužudyti.

tis; dyvytis. Massage (miis'sedž, ma-saž'), s. masa-
Marvelous (mar'vel-os), adj. gimds nu- žas: braukymas: gniaužymas {kno).
sistebjim; pastebtinas: dyvnas; a anai. žandinis
Masseter (miis'si-tor),
stebuklingas, — ly, adr. pastebti-
j raumuo.
nai; dyvnai; stebuklingai. | — ness, Massiness (mas'i-nes), a masyvišku-
y. dyvnumas; stebuklingumas. mas; stambumas; sunkumas.
Mascot, Mascotte (mas'kt), a ypata Massive (mas'siv), adj. masyviškas:
atnešanti laime namams. stambus; stangus; drtas; sunkus.
Masculine (mas'kju-lin), adj. vyriškos \ —ness, s. =
Massiness.
gimties; vyriškas. |
— ly, adv. vyriš- Massy (miis'i), adj. Massive. =
kai. |
—ness,* vyriškumas: vyriškas Mast (miist), *. stiebas {laito); | lauki-
bdas. ni medži vaisius: gile, riešutys,
Masculinity (mas-kju-lin'i-ti>, a vyriš- etc. | — , i'.K. apstiebuoti(&M'r<2).
kas bdas, charakteris: vyriškumas. Master (mlis'ttJr), a ponas: valdytojas:
Mash (maš), s. misa; mentalas: putra. šeimyninkas: meistras: mistras; ma-
| —, v. a. maišyti: daryti mental, gistras. — key, raktas visoms spy-
putr, brog, buz. noms atrakinti. — stroke, svarbiau-
Masher (maš'or), s. maišytojas: dary- sias nuveikimas; gabus padarymas,
tojas mentalo, misos: mašina men^ išpildymas. | — a o. tapti ponu ko:,

talui daryti. apgalti; apveikti: apvaldyti; pa-

Mashy (miiš'i), adj. kaip putra; kaip siekti k; gyti žinias, moksl.
buza; putrotas. Masterful (mas'tor-ful), adj. valdoniš-
Mask (mask), s. maska; liyna: lerva: kas; prisakomas; | mitrus; suma-
|maskaradas. \ — v. a. maskuoti: , nus; gabus; meistriškas. H — ly, adv.
liyna uždt ;fig. slpti.
i r. n. mas- ||
valdoniškai: | meistriškai; gabiai:
kuotis: maskarade dalyvauti. mitriai.
Masker (mask'or), s. maskuota ypata: Masterless (mas'tor-16s), adj. neturs
maska. pono, valdono; nepripažsts ant
Mason (m's'n), .*. mrininkas: j ma- saves pono; nesuvaldomas.
sonas. Masterly (mas'tor-U), adj. meistriškas:
Masonic (mii-son'ik), adj. masoni&kas. prašmatnus; gabus: buklus: val- ||

Masonry (me's'n-ri), murininkyst: .?. doniškas: despotiškas. —,*dv. mei- |j

mras; | masonyste. striškai; gabiai; prašmatniai.

Masque (mask), s. maska: maskara- l| Masterpiece (mas'tor-pys), a vis-šau-
das. niausias veikalas; arciveikalas.
Masquerade (mas-kiir-ed' maskara- ). .*. Mastership (mas'tor-šip), s. meistryste;
das; fig. nudavimas; apsimetimas: mokytojo urdas: viršvste: viršeny-
 Masterwort 4?G Matin

be; augšiausias išmanymas, suma- ženyti. v. n. susirišti moterystes

numas. ryšiu; apsivesti su; poruotis; susipo-
i Masterwort (maVt6r-uort), t.bot. barz- ruoti; ||
tikti poron: tikti prie kits-
dis; dzingelis. kito; pritikti prie; atsakyti, bti at-
Mastery (mas'tbr-i), 8. viršyste: virše- sakomu kam.
nybe; valdymas: nuodugnus pažini- Matchless (ma'ls), udj. neturs sau
mas ko. lygaus; nesulyginamas. |
— ly, adv.
Mastful (miist'ful), adj. pilnas gili, nesulyginamai.
riešut, etc. Matchlock (miie'lok), «. deguiu užde-
Masthead (miist'hed), s. mar. stiebo vir- damašaudykla.
šne. Matchmaker (ma'mek-or), *. degui
Mastik (mas'tik), «. mastika (smala ir dirbjas: | piršlys.
medis). Matchmaking (ma'mek-inir), «. dirbi-
Masticate (miis'ti-ket), r. a. kramtyti: mas briežiuk, degui: ||
piršlyste:
piršlybos.
atrajoti.
kramty- Mate (met), s. sbras; bendras; san-
Mastication (mas-ti-ke'šion), g.

mas. draugas; pats; pati; patinas; pa-

||

kram- taite; mur. kapitono pagelbinin-

Masticatory (mas'ti-ke-to-ri), udj. ||

tomas, — , s. kramtomas vaistas kas; styrininkas; mat {šachmat ||

seilms išdirbti.
lošoje). —, v. a. rišti moterystes ry-
||

šiu; suporinti; sutaikyti: | priešintis

Mastiff (mas'tif), ». didelis šuo; vilk-
šunis.
kam; pajiegomis lygintis. ||
r. n.

draugautis; sebrautis: susisebrauti.

Mastodon (mas'to-don), s.paleont. ma-
stodontas. Material (mii-ty'ri-el), t. medega: ma-
Mastoid (miis'toid), udj. spenio pavi- terijolas. ||
— , adj. medegiškas; ma-
dal teriališkas; kniškas; svarbus. ||

Mastology (mis-tol'o-dži), t. mokslas

— ly, medegiškai: kniškai:
adv. |

apie žinduolius.
sulyg savo esmens: savoesmenyj; ||

Mat (mat), s. pintine gune; ragaže; g-

svarbiai. ||
— ness, ». medegiškumas:
svarbumas.
nele; pyne. — t-. a. uždengti (su)
||
,
|

Materialism (mii-ty'ri-el-iz'm), s. mate-

ragaie, (su)gune: supinti. | v. n. pin-
rializmas.
tis; susipinti; susipainioti.
Materialist (ma-ty'ri-el-ist), .*. materia-
Matador, Matadore ( mat 'a-dor), s. mata- listas.
doras (kovejusbulii imtynse, Išpa?i.). Materialistic, Materialistical (ma-ty-ri-el-
Match (ma), s. briežiukas: degutis; is'tik, -el), adj. materialistiškas.
degtukas; tas, kurs kam gali ly-
Materiality (ma-ty-ri-al'i-ti), s. materia-
gintis, kurs kam lygus, panašus, at- liškumas; medegiškumas; knišku-
saks; lyge; bendras parinkimas; mas; svarbumas.||

pririnkimas; pririnkta pora; you Materialize (mii-ty'ri-el-aiz), v. a. mate-

can't find his —
jam lygaus nerasi: , rializuoti. | v. n. materializuotis.
he has not his —
jis neturi sau ly- , Maternal (ma-tor'nel), adj. motiniškas;
. gaus; jam lygaus nra; | sutarimas;
Ii
— ly, udc. motiniškai.
sulygimas; sutartis: lenktynes: ||
Maternity (ma-tdr'ni-ti), a. motinyste:
varžybos: kova; laižybos; partija motiniškumas.
(lošoj); | moterystes ryšys; apsivedi- Mathematic, Mathematical (ma7/(-i'-miit ik.
mas; ženybos; partija {imybote). || -el), matematiškas.
adj. | —ally,
— , v. a. lyginti kam k; lygintis, ly- adv. matematiškai.
giu bti kam; prilyginti; pa-, pri- Mathematician (ma///-i-mii-ti"šen), .v.

rinkti prie ko; pritaikyti; sutaikyti; matematikas; žinovas matemati-

suleisti (lentas, šulus, etc.); ||
pasek- kos.
mingai priešintis kam; kovoti *u Mathematics (mitfA-i-mat'iks), s. mate-
kuo; kovoj atstovti: fl
piršti; su- mat ka. i

piršti; atiduoti, išleisti (už vyra); ap- Matin (mat 'in), adj. rytinis; rytmet
 ,

Matinee 121 Maugre

nis. —S, *. pi. ryt metines maldos:

| For tki - -
"f that, kas palyti šito:
ankstyvosios minios. kas atseina to. What iš the -f ka- —
Matinee (tošt-i-nC), «. perstatymas me dalykas? kas daros? kas yra?
(žaismes, rt*.) dienos laike; dieninis Upon the whole — , imant visk abel-
perstatymas. nai; ant gal-galo. There is no —
Matrass (miit'ras «r ma-tras'), ». shem. •ifi-nmpliint, nra priežasties skst is.
ilgakakle bonka. A — of seven miles, septynios mylios
Matress (miit'rs), a Mattkj = tolio.
Matrice (me'tris «r miit'ris), a as Ma- Matter (mat'tor), t. n. ženklinti: svar-
trix. bum, verte turti. It — * not. lai
Matricidal (mat'ri-sai-del), adj. motin- nieko nedaro; tai nieko nereiškia;
žudingas; motinžudišk ne apie tai einas.
Matricide (miit'ri-said), s. motinžudys: Mattery (miit'tor-i), adj. pliuotas; p-
motinžudyste. li pilnas.
Matriculate 'mii-trik'ju-let), t.a. natri- Matting (mat 'ting), s. pynimas, audi-
kuliuoti: rašyti student surašau: mas gni, ragaži: medega gu-
užrašyti studentu. | r. n. užsimatri- :ims, ratražems dirbti: gunes, rag
kuliuoti: užsirašyti studentu. | — žes {boUktgviškai).
adj. dla Imatrikuliuotas: simatri- Mattock (mat'tok), *. matikas: kirka.
kuliavs: užsirašs studentu Mattress (mat'trs), *. šienikas: mad-
Matriculation (ma-trik-ju-16'aion), $. raca.
matrikuliavimas: rašymas studen- Maturant (miit'ju-rent), *.med. vaisias
t užsimatrikuliavimas:
sura^an: galbias skaudulio pritvenkimui.
užsirašymas studentu. Maturate unat'ju-ret ). r. a. brandinti:
Matrimonial (mat-ri-mo'ni-el). adj. mo- nokinti: nunokinti: mod. gimdyti
terystes {s. gen.): vedlybinis: svod- greitesn pritvenkima (skaudulio). \
binis. r. n. brsti: pribrsti: nunokti: [med.

Matrimony (miit'ri-mo-ni), a motery- pripuliuoti: pritrenkti.

stes ryšys: moteryste; vedlybos. Maturation (mat-ju-re'ši6n), $. brandi-
Matrix (me'triks), s. anai. voiai: j typ. nimas: nokinimas; nunokimas: pri-
matrikas; formele: kriesas: | min. brendimas; | med. pripuliavimas:
yšciai. |
pi. Matrices, pamatiniai pritvenkimas {skaudulio).
dažai: juodas, baltas, mlynas, rau- Maturative (mSt'ju-re-tiv'). adj. gimds
donas ir geltonas. brendim, pritvenkima. — a vai- | ,

Matron (me'tron), s. matrona: aukštai stas suskubins skaudulio pritven-

godojama moteris: Šeimynos moti- kima.
na. Mature (mii-tjr'), adj. subrends: nu-
Matronage(me'tr6n-edži>mat'r6n-edž). noks; mod. pribrends; pritvenks.
k. matronvste: matronos {kolektjfvii- | — , t.a. (pri)brandinti;(nu)nokinii.

kai). 5 >-.n. brsti: nokti; nunokti; | už-

Matronai (me'tron-el ir miit'ron-el). adj. stoti: pareiti (suk. apie laik). | ly, —
matroniškas: tinks godojamai mo- ode. subrendusiai: rimtai. | — ness.
teriai: | motiniškas. s. = Maturity.
Matronlike (me'tron-laik adj. matro- . Maturity (mii-tj'ri-ti), s. subrendimas:

niškas: kaip matrona. | sujimas, užstojimas laiko {moko-

Matronly (me'tron-li), 'adj. senvva: su- .etc. mokti); raks.
silaukus žilo plauko (takoma "pie Matutinal (mat-ju-tai'nel), adj. rytme-
moteris). tinis; ankstv
Matter (miit'tor), medega; J pliai;
.*. Maudlin (mdd'lin), adj. baisiai senti-
| dalykas; daigtas: priežastis: tolis: mentališkas: raudulingas; verks-
daugis; aoa —
effaet, kaipo tikra mingas. | paikas: kaušs: sigrs.
teisyb€. A'oma menkniekis. . Mauger. Maugre (mo'gor), prop, neži-
No — tai niekis: tai nieko nedaro.
, rint ant; nepaisant ant.
 ,

Maul 422 Mean

Maul (mol), medinis kjis; kle. H —
s. Mayor (mi'or), s. majoras; miesto gal-
v. a. mušti su kju, su kle; pliekti: va; miesto viršininkas.
velti (su pagaliu). Maulstick, s, \\ Mayoralty (mf 6r-al-ti), s. miesto vir-
teplioriaus lazda. šininko urdas; majoratas.
Maund, Maunder (mand ir mond, -or), Mayweed (mt'uyd), s. bot. šunramule.
v.a.n. murmti; murmlenti; niurz- Mazama (ma-za'ma), s. zool. laukine
gti. Uolini kaln ožka (Saplocerus
Maunderer (mand'6r-or ir mond'-), s. montanus).
murmtojas; murmulis. Mazard (maz'ord), s. bot. juodvyšn.
Maundy Thursday (mon'di Aorz'de*). » Maze (mez), s. klystkelis; painus išji-
Vli Velykos; Didysis Ketvergas. mas; pinklus padjimas; misli su-
Mausoleum (mo-so-ly'6m), s. mauzole- simaišymas. —,v.a. pastatyt pink-
||

jus; puikus antkapinis paminklas. liame padjime; paklaidinti; supai-

Mauve (mov), s. violetinis dažas. nioti.
Mavis (me'vis), s. oru. giedantis straz- Maziness (m'zi-ns), *. pinklumas;
das. klaidumas; pinklus padjimas.
Maw (mo), s. pilvas: gurklys: ||
orn. Mazy (m'zi), adj. pinklus; supainio-
mva. tas; keblus; klaidus.
Mawk, Mawks (mok, moks), s. nešvar- Me (my), pron. mane; man.
le; apsiteršele. Meed (myd), s. midus (gris); \
pieva.
Mawkish (mok'iš), papriklijs:
adj. Meadow (med'ov), s. pieva. | — , adj.
priklus; greitai pasipriklijs; ga- pievinis; pievose randamas; ant pie-
nus. | — ly, adv. prikliai; ganiai. | v augs.
— ness,s. pasipriklijimas; priklumas; Meadowy (md'ou-i), adj. pievinis; pie-
ganumas. votas; susideds iš piev.
Mawworm (mo'uorm), s. viduri kir- Meager, Meagre (my'gor), adj. liesus;
mle; lisnikas. sudživs; menkas; blogas; bergž-
Maxilla (maks-il'la), s. auat. žandas: džias; sausas, ly, adv. ||
— liesiai;
žandkaulis. menkai; blogai; bergždžiai; sausai.
Maxillar, Maxillary (maks'il-lor, -le-ri), ||
— ness, s. liesumas; sudživimas;
adj. žandinis. menkumas; sausumas; bergždumas.
Maxim (maks'im), 8. maksima; taislius; Meal (myl), s. valgis; miltai, i -, ||
r.

taisykla; principas; ||
priežodis; pa- a. miltuoti; miltais pabarstyti;
tarle. miltus sutrinti.
Maximum (miks'i-mom), s. maksi- Mealiness (myl'i-nes), s. miltuotumas:
mum;augšiausias laipsnis. ||
—,adj. miltingu m as.
didžiausias; augšiausias. Mealtime (myl'taim), s. valgymo lai-
May (met), s. gegužis (mnuo); fig. pa- kas.
vasaris; — of youth, gyvenimo pa- Mealy (myl'i), adj. miltus panašus;
vasaris; jaunyste, f — apple, bot. miltinis; miltingas; miltuotas: ap-
mandragora. — beetle, — bug, zool. dulkjs. | Mealy-mouthed, adj. sal-
karkvabalis. — Day, gegužine šven- džiakalbis; kalbs švelniais žodžiais.
te. — lily, bot.
konvalija: gegutes ab- Mean (myn), v.a. [pret. & pp. meant],
ruselis.—queen, pavasario karalaite. norti; norti pasakyti; mintyj tu-
May(mei), r.axxil. [pret. might], ga- rti; manyti; ženklinti; reikšti. It
lti; but leista; be, gali bti.— If
—
s, tai reiškia. What do you by —
I— ask, jeiguteip but leista
man that? k
norite tuomi pasakyti? I
(arpavelyta) klausti, prašyti. —
business, aš ia ne juokus pasa-
Maybe (mz'bi), adv. gal; gali but. koju.
Mayflower (m fflau-or), s. bot. konvali- Mean (myn), adj. prastas; žemas; ne-
ja; ||
bot. gudobel. lemtas; biaurus; begdiškas; niekin-
Mayhem (mefhm), *. apiuoJinimas: gas; niekšiškas: šykštus: J viduti-
sužeidimas. nis: vidutiniškas: paprastas. — , s- \
 Meander 423 Meddlesome

vidus; vidurys: pi. —s, vaistas; na- snius. | Measures, s. plgeol.) sluog-

gis; rankis; bdas; pragumas; |

sniai; kartos; eiles.
turtai; pinigai. By all — *, visokiais Measure (meTjur), v. a. mieruoti; ma-
budais; visais pragumais. By no tuotijseikinti; saikuoti To tmordt —
— s, jokiu bdu; jokiam atsitikime: icithone, bandyti kits-kito miklum
visiškai ne. —
By s of su pagelba. valdyme kardo; bandyti kardus su
A man of — s, žmogus prie turto; kuo. | r. n. turti (tam tikr did, *t<>r.
turtingas žmogus. ilg, daug); talpinti savyj: tilpti.
Meander (mi-iin'dor), s. išlinkimas; už- This bucket —
s ten quart*, šiame ki-
sivingiavimas; išlanka; vinge; už- bire telpa dešimt kvort.
sisukimas. | , —v. a. vingiuoti; iš- Measured (mž'jurd), adj. numatuotas;
lankstyti. | r. n. vingiuotis; išsivin- nuseikintas; saikus; vienodas; ly-
giuoti; užsisukti. gus.
Meandrous (mi-;in'dros), adj. vingiuo- Measureless (mž'jur-lšs), adj. neturs
tas; išsi vingiavs. mieros, saiko; neišmatuojamas.
Meaning (myn'ing), s. norjimas: no- Measurement (mež'jur-ment), *. miera-
ras; tikslas; | ženklinimas; reiški- vimas; matavimas; išmatavimas:
mas; reikšme; prasme. | — ly, adr. saikavimas; miera; saikas.
su mieriu; daugženklinaniai. Measurer (m6ž'jur-6r), s. mieruotoja.s:
Meaningless (myn'ing-ls), adj. neturs matuotojas; saikuotojas; matinin-
jokio ženklinimo; beprasmiais; be kas.
reikšmes. Meat (myt), s. mesa: maistas. T<> tU "t
Meanly (myn'li), adv. prastai; niekin- — , valgyti. | — market, msos par-
gai; niekšiškai; nelemtai; biauriai: duotuve; mesinyia. — offering,
šykšiai. (bibl.) aukavimas maisto.
Meanness (myn'ns), s. prastumas; že- Mechanic (mi-kan'ik), t. mechanikas.
mumas; niekingumas; niekšišku- | — , adj. mechaniškas.
mas; nelemtumas; biaurumas; šyk- Mechanical (mi-kan'ik-el), adj. mecha-
štumas. niškas; machinališkas. | — ly, adr.
Meant (ment), pret. &pp. nuo Mean. mechaniškai ;machinališkai. j—ness,
Meantime (myn'taim), adv. tuo tarpu. s. mechaniškumas: machinališku-
Meanwhile (myn'uail), adv. tuo tarpu. mas.
Mease (myz), *. penki šimtai. Mechanician (mek-a-ni"š8n), s. mecha-
Measle (my'z'l), s. inkstiras; viras. nikas; mašinistas.
Measles (my'z'lz), s. pi. tymai; jadros: Mechanics (mi-kan'iks), s. mechanika.
| tet.med. inkstirai; virai. Mechanism (mek'en-iz"m), *. mechaniz-
Measly (my'zli), adj. tymais sergs; \ mas; prietaisas.
inkstiruotas; viruotas. Mechanist (mšk'en-ist), *. mechanikas:
Measurable (mež'jur-ii-b'l), adj. (iš)ma- mašinistas.
tuojamas: (iš)mieruojamas; viduti- Medai (med'el), s. medalius. 3 — v. a. ,

niškas. | — ness, s. (iš)matuojamu- medaliumi apteikti.

mas; (iš)mieruojamumas. \ Measur- Medalist (med'el-ist), s. žinovas meda-
ably, adv. vidutiniškai. li; rinkjas medali; medalium
Measure (mež'jur), s. miera; saikas; apteiktasis.
maius; fig. daugis; skaiius; dydis; Medallion (mi-dal'jon), t, medalionas.

laipsnis; skale; fig. žingsnis; bdas; Meddle (med'd*l), v. n. maišytis: kištis:

| mus. taktas; | poez. ritmas; pda. lsti (j nesavo dalykus).
Beyond —permier. In some
, t- — , Meddler (md'dlor), s. tas, kurs sveti-
lame laipsny j iki tlo laipsnio; iš
; mus dalykus maišosi; landukas; ne-
dalies. In a great —
didesnj da- , prašytas tarpininkas.
lyj;išdidesnes dalies; daugiausia. Meddlesome (m6d'd'l-som), adj. kirus:
To take proper —
s, griebtis atsakan- mgsts svetimus dalykus maišy
io budo; priimti atsakanius žing- tis, visur savo nos kišti.
 ,

Meddling 424 Megatherium

Meddling (med'dling), adj. = Meddle- Meditative (med'i-te-tiv), adj. apmasti-

some. nejs; užsimsts. 1
— ly, adv. su už-
Mediaeval (my-di-y'vel), adj. viduram- si mstymu.
žinis. Mediterranean (md-i-ter-re'ni-en), adj.
Medial (my'di-el), adj. vidutinis: vidu- tarpžeminis. — Sea, Tarpžemines
tiniškas. jres.
Median (my'di-en), adj. vidurinis. — | Medium (my'di-6m), s. vidurys; tarpi-

s. (jeoia. vidurine linija. nis veiklius; tarpininkas; mediu-

Mediate (my'di-St), adj. vidurinis; gu- mas (spiritist, magnetizieri); pra-
ls viduryj; tarpinis; tarpiškas. J—, gumas; rankis; vaistas; bdas; ke-
r. a. n. tarpininku bti; tarpinin- lias. At —
vidutiniu skaitliumi: vi-
,

kauti. — ly, ad v. tarpiškai; tarpiš-

||
dutiniškai. By (arba through) the —
ku bdu; per tarpininkyste; su pa- of, per tarpininkyste. By this su — ,

ge lba. pagelbato; tokiu bdu. —,adj. vi- ||

s. tarpininka-
Mediation (my-di-e'ši6n), dutinis; vidutiniškas.
vimas; tarpininkyste; užtarymas. Medlar (mSd'lor), bot. šliandra.
Mediator (my'di-e-tor), s. tarpininkas. Medley (med'li), s. mišinys; šiupinys.
Mediatorial, Mediatory (my-di-a-to'ri-el, —,adj. maišytas; visokeriopas.
ji

my'di-a-to-ri), adj. tarpininkiškas; Medulla (mi-dol'lii), s. ariat, smegenys

tarpininkystes (s. gen.). (kaul); ||
bot. šerdis.
Mediatorship (my'di-e-tor-šip), *. tarpi- Medullar, Medullary (mi-dol'lor, m§d'61-
ninkyste. le-ri), adj. smegeninis; H šerdinis.
Mediatress, Mediatrix (my-di-e'trs, Medusa (mi-dj'sa), s.zool. medza.
-triks), sf. tarpininke. Meed (myd), s. atlyginimas; užmoke-
Medicable (mšd'ika-b'l), adj. gydomas; stis; nuopelnas; užsitarnavimas.
išgydomas. Meek (myk), adj. švelnus; minkštas:
Medical (med'ik-el), adj. gydyklinis; priplaikus; romus. | — ly, adv. švel-
mediciniškas; medikališkas. \ — ly, niai; minkštai; romiai. | — ness, s.
adv. mediciniškai. švelnumas; minkštumas; romumas.
Medicament (m6d'i-ka-ment), s. gyduo- Meerschaum (myr'šom), s. jri putos:
le; gydomas vaistas. pypke iš jri put.
Medicate (mSd'i-ket), v. a. sutaisyti su Meet (myt), v. a. [pret. <&pp. met], su-
gyduolmis; gydyti. tikti; užtikti; rasti. v. n.
||
susitikti:
Medication (med-i-ke'šion), -s. sutaisy- pasitikti; suseiti: susirinkti.
mas su gyduolmis; primaišymas Meet (myt), s. susirinkimas; susejimo
gyduoli; gydymas. vieta. —,adj. atsaks; atsakomas;
||

Medicinai (mi-dis'i-nel), gy-

#. gyds; tinkamas; pritinks. — ly, adv. at- ||

domas; vaistiškas; mediciniškas. ||

sakaniai; atsakomai. —ness, *. ||

— ly, adv. mediciniškai; vaistiškai; tinkamumas; pritikimas.

gyduoles pavidale.
Medicine (med'i-sin), s. medicina (gy-
dymo mokslas); gyduole: vaistas.
Medieval (my-di-y'vel), adj. Med ;e-
VAL.
Mediocre (my'di-o-kor), adj. vidutiniš-
kas; pustinas.
Mediocrity (my-di-6k'ri-ti), s. vidutiniš-
kumas; pustinumas.
Meditate (med'i-tet),r. n. a. apmstineti;
apmstauti; apsvarstineti; dmoti.
Meditation (med-i-te'šion), s. apmsti-
nejimas; apmstymas; apdmoji-
mas.
Meeting (myt'ing), s. sutikimas: susiti-
kimas; susejimas; susirinkimas; su-
eiga; susirinkimas ant maldos.
= Meetinghouse (myt'ing-haus), s. maldos
'
namai; bažnyia.
Megalosaur, Megalosaurus (mg'ii-lo-sor,
-so'ros), s.paleont. megalosaurus.
Megaphone (mg'a-fon), s. megafonas:
triuba balsui padidinti.
Megameter, Megametre (meg'a-my-tor
ir mi-giim'i-t<">r), s. milijonas metr.
Megathere, Megatherium (mg'a-Myr.
-CAy'ri-om), s.paleont. megatheii-
um.
 .

l
.'.")
Mend

Megrim imy'irriinj, ». migrena; galvos tarpinti- fig.

suminkštinti (kino «•>•
skaudjimas. d[): pajudinti; sugraudinti, j t.H
Melancholic (mel'an-kol-ik), ad) me- tirpti; sutirpti; pasileisti: fir/, apsi-
lancholiškas; nulids; lidnus. lieti (aiaromt.i);
susigraudinti; su-
Melancholily (mel'an-kol-i-h), adv. me- minkštti; fig. pranykti.
lancholiškai; su lidnumu: lidnai. Melter (melt'or), s. tirpintojas; tarpiu
Melancholiness^meTan-kol-i-nes), a me- toj as.
lancholiškumas; melancholija. Melting(mlt' in?), r tirpinimas; tarpi-
Melancholy (mel'iin-kol-i), *. melancho- nimas; tirpimas
lija: nulidimas; lidnumas. — Melton (mel'ton), i. storas vilnonas.
adj. melancholiškas; lidnas. Member (raem'bi'.r), *. snarys: (ialis.

Melee (me-le'), s. peštynes; susikirti- Membership (mem'bor-šip). ». snary -

mas; mišri kova.

Meliorate (myl'jo-ret), v.a. gerinti: pa- Membranaceous (mem-bra-ne'Sos), adj.
derinti. I
r. n. gerintis; pasigerinti. — Memihiankoi s.

Melioration (myl-jo-re'šion), «. (pa)ge- Membrane (mm'bren), a plonute oda:

rinimas: pasigerinimas. plve; putilas.
Melliferous (mel-lif 6r-6s), adj. duods Membraneous, Membranous (mem-br'
med.. ni-6s, mem'brii-nos), adj. pleviuotas:
Mellifluence (ml-lif'lju-i-ns), a saldu- pievinis; plve panašus: plonutis.
mas (bako). Memento (mi-men'to), s. atmintis; at-
Mellifluent, Mellifluous (mel-liflju-ent, minimas: koks nors daigtas ant at-
-6s), adj. saldžiai plaukis: saldus: minties.
saldžiai skambs. Memoir, Memoirs (mem'uor, -uorz), s.

Mellow (mel'lo?/), a dj- nunoks: pilnai memuarai: užrašai.

išsirps: minkštas (sak. apie totmu); Memorable (mem'o-rii-b'l), adj. atmini-
kiugnus; purus; minkštas ($ak. opu mo vertas: mintinas: neužmiršti-
žeme); švelnus; saldus; priimnus: nas. | Memorably, adc. mintinai; ne-

skanus; kaites; kaušs,

||
— v. a. j , užmirštinai.
nunokinti; padaryti minkštu; pu Memorandum ( mm-o-ran'dom), s. už-
renti (žeme). \ r. n. nunokti; išsirpii: rašas: pažymjimas(atminimui).
minkštu tapti; papursti. Memorial (mi-mo'ri-el), adj. atminti-
Mellowness (mel'lo«-nes), s. nuuoki- nis; atminty] (už)laikomas: atmini-
mas: minkštumas; švelnumas: sal- mo | —,
(s.gen.). s. paminklas; raš-
dumas; priimnumas; purumas. tiškas perstatymas dalyk, memo
Mellowy(meTlov-i), adj. minkštas: Ivel rialas.
nus. Memorialist (mi-mo'ri-el-ist), t. memo-
Melodeon (mi-lo'di-on), t. meliodeonas rialistas: rašytojas memorial.
(muz. instrumentai); muzikos svetai- Memorialize (mi-m'ri-el-aiz), r. a. su-
ne. rašyti, paduoti memorial.
Melodic (mi-16d'ik), adj. meliodi&kas. Memorize (mem'o-raiz), v.a. perduoti
Melodious (mi-lo'di-6s), adj. meliodi- atminiai; sidti galv; išmokti iš
kas; saldžiai skambs. | — ly, adt. ?al vos.
meliodiškai. I
—ness, s. meliodišku- Memory (mem'o-ri), a omenis: atmin-
mas. tis; atminimas.
Melodize (m81'o-daiz), v.a. meliodišku Men (men), a pi nuo Man, žmones:
(pa)daryti. | v. n. meliodij sutveri i. vyrai.
Melodrama (meTo-dra-ma), s. melodra- Menace (menes, v. grmojimas: gra-
ma. sinimas; grasa; grsme. | — , r. a. n.
Melody (mel'o-di), s. meliodij: gaida; grmoti; grasinti.
skambjimas; balsas. Menagerie (men-ai'or-i), *. Žvrynas:
Melon (ml'on), ».bot. dynas. žvrincius.
Melt (melt), v.a. tirpyti; tarpinii; su- Mend (mnd), t.a. lopyti; taisyti: pa
 ,

Mendable 426 Merciless

taisyti; pagerinti; pagelbti parem- Mental (men'tel), adj. protinis; protiš-

ti. | v. n. gerintis; pasigerinti: pasi- kas; mintyse daromas. \ ly, ado. —
taisyti ;
pagerti. protiškai; mintyse.
Mendable (mSnd'a-b'l), adj. pataiso- Mention (men'šion), s. minjimas: pa-
mas; pagerinamas. minjimas; priminimas. | — , v. a.
Mendacious (m6n-de'ši6s), s. melagin- minti; paminti; priminti.
gas; prigavingas. | — ly, adv. mela- Mentionable (men'šion-a-b'l), adj. mi-
gingai; prigavingai. | ness, s. me-— ntinas.
lagingumas; prigavingumas: vyliu- Mentor (men'tor), .<*. išmintingas rodi-
gingumas. ninkas.
Mendacity (men-das'i-ti), s. melagyste; Menu (me-nj'), s. surašs paduodam
melagingumas. valgi.
Mendicancy (men'di-ken-si), t. elgeta- Mephitic, Mephitical (mi-fit'ik, -el), adj.
vimas; elgetyste. dvokis; vodingas; nuodingas.
Mendicant (men'di-kent), adj. elgetau- Mephitis (mi-fai'tis), s. dvokianti išga-
js; ubagaujs; ubagiškas. | — , s. ravimai; puvsiai.
elgeta; ubagas. Mephitism (mef i-tiz'm), s. dvokianti
Mendicity (men-dis'i-ti), *. elgetavi- smarve.
mas; elgetyste; ubagyste.
Mercantile (mor'kan-til), adj. vaisbiš-
Menhaden (men-he'd'n), s. icht. kaula- kas; vaisbuniškas; pirklybinis.
žuve.
Mercenarily (mor'si-ne-ri-li), adv. peln-
Menial (myn'jel), adj. naminis; kiemi-
godingai; parsiduodaniai.
nis; priguls prie tarn: tarninis:
Mercenariness(mor'si-ne-ri-n6s), peln-
tarniškas; vergiškas. | —
s. naminis ,
godyst; parsidavyste; paperkamu-
».

tarnas; tarnaitis; bernas.

mas.
Meninges (mi-nin'džyz), s. pi. anat.
Mercenary (mor'si-ne-ri). adj. samdyti-
smegenis apsiauianios plves: sme-
gen plves. nis; nusamdomas; už pinigus gau-

Meningitis(men-in-džai'tis), s.med. sme- namas; paperkamas; pelngodingas.

gen plvi uždegimas. | — , s. samdytinis.

Meniscus (mi-nis'kos), s. opt. gaubtai- Mercer (mor'sor), s. prekejasaustiniais

duobtas stiklas. pirkiniais.
Mensal (men'sel), adj. priguls prie Mercery (mor'sor-i), s. pirklyste austi-

stalo; stalinis; mnesinis. j|

niais pirkiniais; austiniai pirkiniai.
Menses (men'syz), s.pl. mnesines: ant- Merchandise (mor'en-daiz), s. tavoras;
drapanes {pas moteris). pirkiniai; pirklyste; vaisba.
|| ||
—
Menstrual (men'stru-el), adj. mnesinis; x.a.n. pirkliauti.
— discharges, mnesines {pas mote- Merchant (mor'ent), s. vaisbius; pirk-
ris); chem. tarpins.
||
lys; prekejas. — , adj. vaisbinis:
||

Menstruate (mn'stru-et), t. n. mene- pirklybinis; pirkliškas. service, —

siuoti; antdrapanes turti.
tarnysta pirklystes laivynej. —tailor,
Menstruation (men-stru-e'šion), s. me- siuvjas pirkliaujs audiniais.
nesiavimas; antdrapanes.
Merchantable (mor'ent-a-b'l), adj. tin-
Menstruum (men'stru-6m), s. chem. tar-
pins vaistas.
ks pardavimui; parduodamas.
Merchantman (mor'ent-man), s. pirk-
Mensurability (men-šu-ra-bil'i-ti), s. (iš)-
liškas laivas.
matuojamumas; išmieruojamumas.
(men'šu-ra-b'l), adj. (iŠ>
Merchantry (mor'ent-ri), ». vaisbi
Mensurable
mieruojamas; išmatuojamas, —ness,
(= pirkli) luom: pirkliai.

=
j]

Merciful (mor'si-ful), adj. mielaširdin-

s. Mensurability.
gas; malonus; maloningas. — ly, <ulr.
Mensural (mn'šu-rel), adj. mierinis: ||

atsinešantis prie mieravimo, prie mielaširdingai. —ness, *. mielašir-

||

matavimo. dingumas; mielaširdyste.

Mensuration (men-šu-re'šion), *. miera- Merciless (mor'si-ls), adj. nemielašir-
vimas; matavimas: seikinimas. dingae; beširdiškas. |
— ly, adv. ne-
 .

Mercilessness Messiah

mielaširdingai be mielaširdysts: ; Merman (mor'man), a jri vyras.

be pasigailjimo. — ness, ». nemie- Merrily (mr'ri-li), adt. linksmai.
laširdyste: žiaurumas. Merriment mer'ri-ment
i *. linksmu-
),

Mercurial (mor-kj'ri-el adj. atainešas >, mas: linksmybe; pasilinksminimas.

prie gyvsidabrio gyvsidabrinis, gj v- Merriness (mr'ri-nesi, t. linksmumas.
sidabrio pagimdytas; fig. vikrus: Merry tnr'ri). adj. linksmas; smagus:
(

greitas. | — *. vaisias sudarytas bu

. iššaukis linksmum, juoksm: juo-
gyvsidabriu. kingas. | Merry-andrevu, *. juokda-
Mercury (mir'kju-ri), * gyvsidabris: j
rys: šmutas. Merry-go-round, a ka
attr. Merkuras (planeta). ruseliai.
Mercy (mor'sh, mielaširdyste; malo-
••<. Merrymake (mr'ri-mek), s. linksmu-
ne; susimylejimas: pasigailjimas. mas: linksmas susirinkimas. | — r. ,

Mere (myr), a tvenkinys: ažeras: | sie- n. linksmintis.

na; rubežius. Merrymaking (mr'ri-mek-ing), s. besi-
Mere (myr), adj. grynas: visiškas: vie- linksminimas: pasilinksminimas:
nintelis: vienas tik: paprastas. | ly, — linksmumas, — adj. linksmas:
j ,

'ir. visiškai: vienlik: tiktai. linksmins: juokdas.

Meretricious (mer-i-tri"Ši6s), adj. palei- Merrythought (mr'ri-f//ott. a rageliai
stuvingas: kekšiškas. \ — ly, <k(i\ pa- ( paukšio krtinkaulis).
leistuvingai: kekšiŠkai: kaip kekše. Meseems (mi-symz'), c. impert. man
J
—ness, t. kekšiški apsiejimai, my- rodosi rodos.;

lavimai: kekšiškumas. Mesenteric (mes-en-ter'ik), adj. anai.

Merganser (mor-gan'sor). *.<>rh. naras: pilvaplevinis.
narantis. Mesentery (ms'n-ter-i), s.anat. pilva-
Merge (mordž), r. a. paskandinti: pa- plve; žarnapleve.
smerkti. | v.n. pasksti: pasinerti: Mesh (meš). a akis (tinklo); tinklas: \
pranykti. meek, susijungimas rat dant. — Ij

Merger (mor'džor), s.jur. paglemžimas: v. u. tinklan sugauti. r. n. jungtis

|
prarijimas.
(sakoma apie dantuotu* rot"*).
Meridian (mi-rid'i-en), a meridianas: Mesial (my'žel), adj. anai. vidurinis.
pusiaudienis; fig. augšiausias laip-
Mesmeric, Mesmerical mz-mor'ik. -ei i.

snis. | — ,meridionališkas: pu-

adj.
adj. mesmeriškas:
(

gyvulio-magne-
siaudieninis; fig. augšiausias. tiškas.
Meridional (mi-rid'i-o-nel), adj. meridi-
Mesmerism (mez'mor-iz'm). a mesme-
onališkas: pietinis. rizmas: gyvulio-magnetizmas.
Merino (me-ry'no), s. ispaniška avis: | Mesmerize (mz'mor-aiz), v.a. mesme-
audimas iš ispanišk avi viln. rizuoti; užmigdyti.
s. nuopelnas: užsitarna-
Merit (mer'it), Mesne (myn), adj. tarpinis: tarpinin-
vimas: užmokestis; alga. \ — r.n. , kaujs.
užpelnyti; užsitarnauti; vertu bti. Mesozoic(mes-o-zo'ik), adj. geol. meso-
Meritorious (mr-i-to'ri-6s). adj. užsi- zoiškas.
tarnaujs atlyginimo, garbes; nuo- Mess (ms), s. valgis: bendras stalas,
pelningas; pagirtinas: vertingas, j
prie kurio valgo keletas ypat drau-
— ly, adv. pagirtinai: vertingai, j
ge; | mišinys; jovalas: putra. J — r. ,

—ness, a pagirt numas: vertingu- i n. valgyti drauge su kitais prie vie-

mas; vertybe. no stalo. | r. a. sodinti, valgidinti
Meri, Merle (morl), s.orn.- juodasis straz- prie bendro stalo.
das. Message (mes'sedž), s. pranešimas: ži-
Merlin (mbr'lin), s.orn. žvirbli vana- nia.
glis. Messenger (mes'sen-dziir), s. pasiunti-
Merlon (mor'ln),fort, mras tarp s. nys: žygnas: pranešjas: poet, pra-
Šaudomj sprag: muro užkarpa. našas.
Mermaid (mor'med), a. sirena ar sira- Messiah (mšs-sai'ii). s. Mesijas: Mesi-
na: jri merga. jošius.
 Messieurs 428 Methyl

Messieurs (mš'jorz), s. pi. ponai. Metaphysics (niei-i-fiz'iks), s. metafizi

Messmate (mes'met), e. tas, kurs drau- ka.
ge prie vieno stalo valgo: bendra- Metaplasm (met'a-plaz'm). s. perstaty-
stalietis. mas liter ar skiemen žodyje.
Messuage (mes'suedž), s. kiemas: sdy- Metathesis (mi-tiiM'i-sis), perstaty-
t.

ba; uke. mas liter arba skiemen žodyje.

Met (mt), prct. &pp. nuo Mket. Mete (myt), r. a. matuoti: saikuoti:
Metabolism (mi-tab'o-liz'm), s. phfrioL mieruoti. ||
— , s. miera: saikas: ru-
metabolizmas. bežius.
Metachronism (mi-tak'ro-niz"m). v. me- Metempsychosis (mi-temp-si-kd'sis), ».
tachronizmas; klaida metskaitlyje: dši persikilnojimas.
chronologiška klaida. Meteor (my'ti-or), ». meteoras: apsireiš-
Metai (mt'el\ s. metalas: skaldyti ||
kimas ore.
akmenys (keliui išpilti). |— , v.a. ke- Meteoric (my-ti-dr'ik), adj. meteorinis;
li akmenimis išpilti. meteoriškas.
Metallic (mi-tiil'lik), adj. metalinis. Meteorite (my'ti-dr-ait), s. meteoritas:
Metalliferous (mt-el-lif'or-6s), adj. ga- aerolitas; orakmenis.
minas, duodas metalus. Meteorolite (my-ti-6r'o-lait), <*. orakme-
Metalliform (mi-tal'li-form), adj. meta- nis; meteorolitas: aerolitas.
linio sudjimo; metalo pavidalo. Meteorologic, Meteorological (my-ti-6r-o-
Metallist (met'el-list), s. žinovas meta- lodž'ik, -el), adj. meteoroloiriškas.
l; metaliurgas. Meteorologist (my-ti-dr-61'o-džist >, *.

Metalloid (mt'el-loid), s. metaloidas; meteorologas.

ne-metalas. ||
—
adj. turs metalo
, Meteorology (my-ti-dr-ol'o-dži), t. mete-
pavidal; turs ne-metal ypatybes. orologija; mokslas apie or ir jo ap-
Metaliotherapy (mi-tal-lo-Mr'a-pi), .v. sireiškimus.
med. metaloterapija: gydymas lig Utter (my 'tor), g. mieruotojas: miera-
su pagelba metalini lenteli, deda- vimo rankis;
m ant kno paviršiaus.
Metallurgic, Metallurgical (mt-el-lor'
Meter, Metre(my'tor),
miera); ritmas: pda {eilse).
saikrodis.
». metras {franc.

||

džik, -el), adj. metaliurgiškas. Meterage (my'tor-edž), s. mieravimas;

Metallurgist (met 'el-lor-džist), •«. meta- mokestis už išmieravim.
||

liurgas. Methane (met/i'en), s. chem. pelki ga-

Metallurgy (met'el-lor-dži), .*. metaliur- zas.
gija. Metheglin (mi-/teg'lin), ». midus (gry-
Metamorphic (met-ii-mor'nk), adj. per- bum).
simains; atmainomas; perkeiia- Methinks (mi-Minks'), r. impers. man
mas; gimds persi mainym. rodos; aš manau man matos. ;

Metamorphize, Metamorphose (mt-a- Method (m&A'5d), s. metod; bdas.

mor'faiz, -fos), r. a. paversti k; Methodic, Methodical (mi-thM'ik, -el),
permainyti; perkeisti.
adj. metodiškas; systematiškas.
Metamorphose, Metamorphosis (mt-ii-
Methodism (meM'o-diz'm), ». metodiz-
mor'fos, -fo-sis), $. metamorfoza;
mas; metodist mokslas ((tkjimUka
persimainymas: persikeitimas: pa-
sekta).
virtimas k.
Methodist (metA'o-dist), ». metodistas
Metaphor (mt'ii-for), «, metafora: pri-
(relig. sektantas).
lyginimas.
Methodize (meM'od-aiz), r. a. sutvarkyti
Metaphoric, Metaphorical (mt-ii-for'ik.
-el), adj. metaforiškas; prilygina-
pagal tam tikr rd; systemati-
mas. zuoti.

Metaphrase (mt'a-frez), s. metafrazis: Methol (mth'ol), s. chem. medspiritis.

vertimas žodis žod. Methought (mi-thot'), pret. nuo Me-
Metaphysic, Metaphysical (met-a-fizik. thinks, man rods; aš maniau.
-el), adj. metafiziškas. Methyl (ra&M'il), s. chem. metylius. |
 Metonymy Midshipman

— alcohol, •luiii. medinis spiritas; Mice I

mai>>. f. j><. nuo lf(

medspiritis. Michaelmas (mik'l-miisi, *. Mikolines;

Metonymy (mi-ton'i-mi), «. rhet. meto- Šventas Mikolai Jig.ruduo.
nimija; atvadavimas vieno žodžio Mickle (mik'k'li, adj. didelis; daug.
kitu. Microbe (mai'krob),s. biol. mikrobas:
Metre (my'tor), *. tr. Meter. mikroskopiškas organizmas.
Metric (mt'rik), adj. metrUkas. Microcosm (mai'kro-'koz'm), *. mikro-
Metrical (met'rik-el), metrinis:
adj. kosmas: mažytis svietas: žmogus.
metriškas. |
— ly, ndc. metriškai. Micrometer (mai-krm'i-tor), *. mikro-
Metropolis imi-trop'o-lis), *. sostapile. metras.
Metropolitan (inet-ro-pol'i-ten), adj. so- Microscope (mai'kro-skop), s. mikro-
stapilinis: | metropolitiškas: epar- skopas: padidins stiklas.
ehiališkas. | — , *. sostapilietis: |
Microscopic, Microscopical (mai-kro-
metropolitas: arei vyskupas. skop'ik, -el), mikroskopiškas: adj.
Mettle (met'tl), *. karštis; užsidegi- mažytlis; matomas tik per padidi-
mas: energija: drsa. nanius stiklus.
Mettled (mt't*ld), adj. karštas: užside- Microscopy imai-kros'ko-pi), *. tyrinji-
gs: uolus: drsus. mas su mikroskopu.
Mettlesome (mt't'1-som), adj. karštas: Mid mid), adj. vidurinis: ess, randa-
i

pilnas užsidegimo; pilnas ugnies: mas viduj, vidur. | —,prep. tarp: vi-
drsus. | — ly, adr. karštai. — ness. | dur.
*. karštumas: degimas: užsidegimas. Midday (mid'deO, s. dienvidis: vidur-
Mew(mj), s.orn. meva: | kletka: l- dienis. | —
adj. vidurdieninis.
,

sta: jig. kaljimas: | kniaukimas Midden (mid'd'n), s. sšlavynas; mš-

{kates, etc.). | — r. a. n. plunksnas , lynas.
mesti: Šert is: jig. keistis; persimai- Middle (mid'd'l), adj. vidurinis: vidu-
nyti; | kniaukti. tinis; pustinas. viduriniai— ages,
Mewl (mjl), v. n. klykti: rkti (sak. amžiai: viduramžiai. vidurys. | — , s.

n p ir kudti | Middle-age, adj. viduramžinis. '

Mewler (m jTor), s. rksnys (raiks). Middle-aged, adj. vidutinio amžiaus.

Mews (mjz), s. sing, d- p!, tvartai: ar- Middleman (mid'd'1-man), s. tarpinin-
klides; tvart ulyaite: siauras pra- kas: agentas.
jimas. Middlemost (mid'd'1-most), adj. pats
Mexican (mks'i-ken), s. meksikonietis. vidurinis: ariausias vidurio.
| — ,meksikoniškas.
adj. Middling fmid'dling), adj. vidutinis:
Mezzanine (mz'za-nin), s. arch, entre- vidutiniškas, j ly, —
adr. vidutiniš-
solius; mezaninas kai.
Mezzo-relievo (nz'zo-ri-ly'vo), s. pu- Middlings (mid'dlingz), s. pi. pasijos;
siau prakili figra. slenos.
Mezzotint (mšz'zo-tint), *. juodbraižis Midge (midž), s. musulas.
ant vario. | —
, r. a. juodai braižyti. Midget (midž't), s. musulelis: | žmo-
Mezzotinto (mz-zo-tin'to). s. d- <•. = gytis.
Mezzotint. Midland (mid'lend), adj. vidurinis:
Miasm. Miasma (mai'iizm, -iiz'ma), s. ess šalies viduryj : viduršalinis. |

miazma; vodingi išgaravimai: ma- — , s. viduršalis.

liarija. Midmost (mid'most), adj. = Middle-
Miasmal. Miasmatic (mai-az'mel, -mat'- most.
ik), add. miazmati^kas: maliariškas: Midnight (mid'nait), *. vidurnaktis.
užkreiamas. —,adj. vidurnakio (s.gen. ; vidur-
Miaul (mi-aul'), r. n. kniaukti. | — , #. naktinis; tamsus kaip naktis.
kniaukimas. Midrib (mid'rib), s.bot. vidurine gysla
Mica (mai'ka), *. min. mika. (lapo).
Micaceous (mai-ke'šosi, adj. mikinis; Midshipman (mid'šip-man), s. žemiau-
mikuotas: turs mikos pavidal. sias oficieras (ant kartiko laito).
 ,

Midst 430 Millennial

Midst (midst), s. vidurys; in the — of, Miliary (mil'jii-ri), adj. turs sor gru-
viduryj. | — ,
prep. & adv. viduryj; d pavidal. ||
— , s.med. išbrimas;
tarp. mažas spaugutis.
Midsummer (mid'som-mor), s. vidurva- Militant (mil'i-tent), adj. kariaujs.
saris; Jonines. Militarily (mil'i-te-ri-li), adv. kariškai;
Midway (mid'uee), *. vidurkelis; pusiau- karišku bdu.
kelis. —,adv. pusiaukelyj: ant pu-
||
Military (mil'i-te-ri), adj. kariškas; ka-
siaukelio. reiviškas. ||
—»»• kariauna.
Midwife (mid'uaif), s. bobmotere; bo- Militate (mil'i-tet), v. n. kariauti.
bute; pribuvja; akušere. Militia (mi-li"ša), milicija; valstie
i
s.

Midwifery (mid'uaif-ri iV-uIf-ri), *. aku- kariauna.

šeryste. Militiaman (mi-li"šii-man), s. milicio-
Midwinter (mid'ui'n-tor), viduržiemis. s. nierius.
Mien (myn), *. mina; išžira. Milk (milk), pienas,
a. —fever, (med.)
Miff (mif), s. susivaidijimas; vaidas; piendrugis. —
sugar, (ehem.) pien-
supyki mas; apmaud ant ko. ||
— cukris. —
tooth, piendantis. v. j! — ,

v. a. užgauti; apmaudon varyti. a. milžti; žsti: pien duoti; pieno

Might (mait), pret. nuo May. f «. — , pridti.
spka; pajiega; galia. Milker (milk'or), s. melžjas; fl
melžia-
Mightily (mait'i-li), adv. galingai; stip- mas gyvulys.
riai; drtai; smarkiai; labai; gan- Milkiness (milk'i-nes), s. pieningumas;
tinai. pienuotum as; pieno ypatybes.
Mightiness (mait'i-nes). s. galingumas; Milkmaid (milk'med), sf. pienininke;
stiprumas; galybe; didybe. melžja.
Mighty (mait'i), adj. galingas; tvirtas; Milkman (milk'man), *. pienininkas:
drtas; didelis; didis. | — adv. la- ,
pienius.
bai.
Milksop (milk'sop), s. piene mirkyta
Mignonette (min-jon-ef), s. bot. rozeta.
duona; fig. išlepelis; lepnas: išteže-
Migrate (mai'gret), v.n. keliauti: per-
lis; boba —
ne vyras.
sikilnoti (iš vietos viet): lkti, skri-
Milkweed (milk'uyd), s.bot. piene.
sti ( kitas šalis).
Milky (milk'i), adj. pieningas; pienuo-
Migration (mai-gre'šion), s. persikilno-
tas; kaip pienas; J?//, ltas; nedrsus.
jimas; keliavimas; kelione ( kitas
— Way, (astr. ) paukši kelias.
I
šalis).
Mill (mil), .«. malnas; fabrikas. —
Migratory (mai'gra-to-ri), adj. besikil- ||

pick, girnukalio plaktukas. — pond,

nojs; keliaujs.
Milage (mail'edž), s. = Mileage.
malno tvenkinys, —race, sriove
Milch (mil), adj. pien duodas; mel-
malno ratui sukti. — tail, vanduo
puolantis nuo malno rato. | —,r.a.
žiamas.
romus; pri- malti; užkarpyti, riniuoti (pini-
Mild (maild), adj. švelnus: ||

go kraštus); mušti (pinigus); velti

imnus; nestiprus; lengvas (gerymas,
tabakas). — ly, adv. švelniai ; leng-
(audin, etc.); ruliuoti (gelež, plien).
Milldam (mil'dam), s. malno dambis.
||

vai. J
— ness,«.
švelnumas; gerumas;
Milled (mild), adj. veltas; veltinis; ru*
priimnumas; lengvumas.
liuotas.
Mildew (mil'dj), s. rdys (ant augme-
n); amaras. | — v. a. rdimis ap- ,
Millenarian (mil-li-ne'ri-en), adj. tk-
stantmetinis. U — , s. sektantas, ti-
traukti, pažeisti (augmenis).
kintis, kad Christus ypatiškai vieš-
Mile (mail), s. mylia.
mokestis nuo my- patausis ant žemes tkstant met.
Mileage (mail'edž), s.
Millenary (mil'li-ne-ri), adj. tkstanti-
lios; abelnas myli skaiius.
Milepost (mail'post), *. stulpas my- nis; tkstantmetinis. | — , s. tk-
lioms parodyti. stantmetis.
Milfoil (mil'foil), *. bot. sravžole: gaju- Millennial (mil-len'ni-el), adj. tkstant-
te. metinis.
 ,
.

Millenialist 431 Mindless

Millenialist (mil-ln'ni-el-ist), #. = Mu.- Mimic (mim'ik), mimiškas; udj. pa-

IENARIAN. megzdžiojantis; pamegzdytas. | —
Millennium (mil-16n'ni-6m), s. tkstant- s. pamegzda: šutna. | — , r. a. pa-
metis. megzdžioti: nuduoti.
Milleped (mil'li-pd), *. šimtakojis (k ir- Mimicker (mim'ik-or), s. mimikas; pa-
mele). megzda.
Millepora (mil-li-po'rii), *. mileporai Mimicry (mim'ik-ri), *. mimika; pa-
(koralai). megzdžiojimas.
Miller (mil lor), s. maluninkas. |
— 's Mimosa (mai-mosii), s. mimoza.
bot.
thumb, gobis (žuris).
s. Minaret (min'a-ret), *. minaret: bok-
Millesimal (mil-lVi-mel), adj. tkstan- štas.
tinis. Minatory (min'a-to-ri), adj. grmojs:
Millet (mil'let), s.bot. sora. grasins.
Milliard (mil'li-ard), *. milijardas. Mince (mins), r. a. smulkiai piaustyti.
Milligram, Milligramme (mil'li-gram), s. kapoti; smulkinti; susmulkinti: |
miligramas: tkstantine gramo da- švelninti, minkštinti (ioišku, »aJt§-
lis. m); pusiaužodžiais kalbti. | r. n.
Milliliter, MilNlitre (mil'li-ly-tor), s. mi- stypioti; | iaupytis. | Mince-meat;
lilitras; tkstantine litro dalis. Minced meat, kapota mesa.
Millimeter, Millimetre (mil'li-my-tor), #. Mincing (min'sing), adj. smulkinantis:
milimetras: tkstantine metro da- smulkus; fig. binus. | — ly, adc.
lis. smulkiai: išlengvo; fig. biniai.
Milliner (mil'li-nor), •*. modiste; mote- Mind (maind), *. protas; fig. suprati-
rišk galvos pared dirbja. mas: mislis; atmintis; atida; noras;
Millinery (mil'li-n6r-i), s. moterišk palinkimas: pasimgimas. Of sound
galvos pared pirkiniai: moteriški — sveiko proto. Presence of
, ne- — ,

galvos pardai. žudymas proto (kritiškame padjime):

Milling (mil'ing), «. malimas; | vli- šaltas kraujas. To change one's —
mas (audimi): ruliavimas (.>.- perkeisti savo misl: apsimislyti.
fr\);užkarpymas: mušimas (pinig). To hate a great —
turti didel no-
,

Million (mil'jon), s. milijonas. r; labai norti, geisti. To lose one's

Millionaire (mil-jon-er'), s. milijonie- — , prot žudyti; galvos netekti; iš
rius. proto (iš^eiti. To make up one's —
Millionth (miVjoiith), adj. milijoninis, j sumislyti; nutarti. To put in —
— , s. milijonine dalis. priminti. This is not to my tas — ,

Milliped (mil li-pd), *. = Milleped. man nepatinka: aš to nemegiu.

Millistere (mil'li-styr ir -str), s. kubiš- With one —
visi sutardami; vienu
,

kas decimetras; litras. balsu. I

— , v.a.n. daboti; žirti: te-
Millstone (mil'ston), s. girna; girnak- myti; rpintis; klausyti:
paiseti;
menis. geisti; norti; manyti; mislyti. To
Millwork (mil'uork), s. malno mecha- — one's oicn business, žirti savo
nizmas: pastatymas malno. darbo; rpintis apie savo reikalus.
Millwright (mil'rait), statytojas mal- To —
parents, klausyti tv.
n. — tai niekis; nra kas paiseti; ne-
,

Milt(milt), s. pienai (ž>"-ie*):aaat. bluž- atkreipk atidos; ne nemislyk.

nis. | — , t. a. užveisti, užvaisinti Minded (maind'ed), adj. turs palinki-
(ikrus pienai*). m; links; palinks. To be no- — ,

Milter (milt'or), s. žuvis su pienais. rti; geisti.

Mime (maim), s. mimiškas, komiškas Mindful (maind'ful), adj. atidus: rpe-
perstatymas; | mimikas; šutna. stingas; atmens: užlaiks atmintyj.
Mimetic, Mimetical (mai-met'ik, -ei), |
— ly, adc. su atida: rpestingai. |
"<?/. mimiškas: pamegzdžiojamas; — ness, ». atidumas; rpestingumas.
nuduotas. Mindless (maind'ls). adj. neatidus: ne-
 ,

Mine 432 Minute

rpestingas; (už)maršus; negalvojus; Ministration (min-is-tre'šion), s. tarny-

paikas. sta.
Mine (main), pron. mano; manas. Ministry (min'is-tri), s. tarnysta; ||
san-
Mine (main), s. kastyne; kasykla; viii. veiksmas; tarpininkyste; | kunigy-
myna; pakass; fig. šaltinis. | — , r. ste; D
ministerija.
a.n. kasti (kasty tiese); kasty nese Mink (mink), s. zool. nurke; žebenkštis.
dirbti; | pakasti; pakas (pa)daryti. Minnow (min'now), s. icht. gružas.
Miner (main'or), s. kalnakasys; mil. Minor (mai'nor), adj. mažesnis; žemes-
mynkasis. nis. | — s. nemetis; nepilnametis:
,
||

Mineral (min'6r-el), mineralas. s. | — antrasis (ar mažesnysis) tarinys

adj. mineralinis; minerališkas. (syllogizme); franciškonas (miny-
fl

Mineralization (min-6r-el-i-ze'šion), s. kas).

mineralizavimas; mineralizacija. Minority (mi-nor'i-ti), s. mažuma; ma-
r. a. minera-
Mineralize (min'or-el-aiz), žoji dalis; ( buvimas nepilnuose
lizuoti. metuose; nepilni metai.
Mineralogical (min-or-el-6dž'ik-el), adj. Minotaur (min'o-tor), s. minotauras:
mineralogiškas. baisnas: pusiau žmogus, pusiau bu-
Mineralogist (min-or-al'o-džist), s. mi- lius.
neralogas. Minster (min'stor), s. klioštoriaus baž-
Mineralogy (min-or-iil'o-dži), s. minera- nyia; klioštorius.
logija. Minstrel (min'strl), s. keliaujs dai-
Mingle (min'g'l), r. a. maišyti; sumai- nius; dainininkas: muzikorius.
šyti; sujaukti. r. ?i. maišytis; susi-
||
Minstrelsy (min'strel-si), s. daininink
maišyti; fig. susibiiuliauti. amatas; dainininkysle: dainininkai.
Mingledly (min'g'ld-li), adv. mišriai; Mint (mint), s. pinig kalve; fig. ver-
maišytai; sumaišytai. sme; | bot. meta. J — , v. a. pinigus
Miniature (min'i-a-tjr), s. miniatira. mušti, kalti; pramanyti; išmis-
fig.
| — ,miniatiriškas; mažytis.
adj. lyti; padirbti; kalti.
Minikin (min'i-kin), adj. mažas; smul Mintage (mint'edž), s. pinigas; | moke-
kus. stis už kalima pinig.
Minim (min'im), s. karia; nykštukas; y Minter (mint'or), s. kaljas pinig; fig.
lašas (mažiau s ia s skysi saikas); \ pramanytojas.
m u s. puse notos. Minuend (min'ju-end), s.arith. pamaži-
Minimize (min'i-maiz), r. a. sumažinti namasis skaiius.
iki mažiausio laipsnio, iki mažiau- Minuet (min'ju-et), s. minuetas (Šokis).
sios proporcijos.
Minus (mai'nos), math, minus (atmimo
Minimum (min'i-mom), s. minimum; ženklas).
mažiausias; mažiausias laipsnis. Minute (min'it), s. minuta; geografiš-
|
Mining (main'ing), s. kalnakasyste;
ka mylia; užrašas; protokolas.
| ||

kastynes; mil. darymas pakas, — f v. a. paženklinti; užrašyti; trum-

myn. pai pažymti. — book, s. užrašym ||

Minion (min'jSn), s. myletinis: prie- —

(ar protokol) knyga. ly, adi\ kas
meila; typ. ršis smulkesni sta-
||

minuta.
tom raidži.
Minish (min'iš), v. a. = Diminish. Minute (mi-njt'), adj. mažytis; smul-

Minister (min'is-tor), ministras: s.

kutlis; I smulkmeningas; smulk-
meniškas; smulkmen prisilaiks;
||

kunigas; rankis; veiklius: tarnas,

,—
||

v. a. suteikti; priduoti; par-

smulkmen žirintis. ||
— ly, adc.
fl

pinti. | t. n. tarnauti; pritarnauli:

smulkiai; smulkmeniškai: su viso-
pagelb suteikti. ,
mis smulkmenomis. — ness, s. ma- ||

Ministerial (min-is-ty'ri-el). adj. mini- žumas; smulkumas: smulkumelis: ||

steriškas; | kunigiškas. dabojimas smulkmen; prisirišimas

Ministrant (rnin'is-lrent), adj. pavaldi- prie smulkmen: smulkmeningu-
jiis: tarnaujantis. mas: smulkmeniškumas.
 Minutiae 433 Miscarriage

Minutiae (mi-nj'^i-y), *.pL smulkme- /Arop'ik, -el), adj. mizantropiškav

nos. neapkenis žmoni,.
Minx (minks'). *r. išdykle (merg Misanthropist (mis-aii7Aro-pist), *. =
Miocene (mai'o-syn>. x.geol. mioceno Ml-.VNTHROI'K.
perijodas. | — adj. mioceninis: mi-
, Misanthropy (m is-iin7//ro-pi), s. mizan-
oceniškas. tropija: neapkanta žmoni.
Miracle (mir'ii-k'l), *. stebuklas. Misapplication (mis-iip-pli-ke'šion). ».

Miraculous (mi-riik'ju-lost, adj. stebu- blogas pritaikymas: blogas vartoji-

klingas. | — ly, adv. stebuklingai. mas; netiks panaudojimas.
— ness, s. stebuklinirun Misapply (inis-lip-piai. r.a. blogai pri-
Mirage (mi-raž'), *. miražas: paveiksl taikyti: blogai panaudoti: neatsa-
atsimušimas ore. kaniai vartoti.
Mire (mair), s. purvas: dumblas: pur- Misapprehend (mis-iip-pri-hnd'), r.a.
vynas. I — r. it. klampinti i purvy-
, blojrai. klaidingai suprasti.
n, dumblyn: (su purvinti. | r. n. Misapprehension mis-iip-pri-hn'šion),
<

nuklimpti purvyn. š. klaidingas,supratim

Mirific. Mirifical (mi-rif'ik, -el>, adj. Misappropriate (mis-iip-pro'pri-et\ r.a.

stebuklus darantis; stebuklingas. klaidingai panaudoti: apversti ant
Miriness (mair'i-ns), *. purvinumas: netinkani mieri.
dumblinumas. MisaDpropriation(mis-ap-pro-pri-e'Ši6m.
Mirk (murki. t. tamsa: tamsumas. c. klaidinffas panaudojimas; blogas

Mirk. Mirky (mork, -'i), adj. tamsus: suvartojimas.

klaikus. Misarrange (mis-iir-rendž'), r.a. klai-
Mirror (mir'nir), veidrodis. |
.*. r.a. — . dingai sustatyti, surengti.
atmušti {kaip teidrodgf). Misarrangement (mis-ar-rendž'mnt). ».
Mirth (m<"">r?//>, .?. linksmumas: link- klaidingas sustatymas: blogas su-
smybe. rengimas.
Mirthful (morM'ful), adj. linksmas. Misbecome (mis-bi-kom'), r.a. nepri-
— ly, adr. linksmai. | —ness, link- •*. tikti.
smumas. Misbecoming (mis-bi-kom 'ing), adj. ne-
Mirthless (morM'les), adj. be linksmu- pritinks.
mo: nelinksmas: nuobodus. —ness, | Misbegotten (mis-bi-gt't'n), adj. nesta-
s. stoka linksmumo: nuobodumas. ty miškai gims.
Miry (mair'i), adj. dumblinas: purvi- Misbehave (mis-bi-hV), r. n. blogai
nas. elgtis.
Misacceptation (mis-iik-sep-te'šion). .*. Misbehavior (mis-bi-hVjor), s. blogas

klaidus supratimas. pasielgimas.

Misadventure <mis-ad-vn'tjur). *. nelai- Misbelief (mis-bi-lyf ), *. klaidingas ti-
mingas (ar nepriimnusi atsitikimas: kjimas: klaidingas persitikrinimas.
nelaime. Misbelieve (mis-bi-)yv'). r. n. klaidinsrai
Misadventurous (mis-au-ven'tjur-6s), tikfti: prisilaikyti klaidingo tikji-
adj. nelaiminjra.s: nepalaimin. 8
mo; netikti kam.
Misadvise (mis-iid-vaiz'), r.a. bloir pa- Misbeliever (mis-bi-lyv'or), «. klaidin-
tarme duoti. gai tikintysis: atskalnas.
Misallegation (mis-al-li-ge'šion), *. klai- Misborn (mis'born), adj. gims nelai-
dingas parodymas. mms: nelaimingas.
Misallege (mis-iil-ldž'), r.a. klaidingai Miscalculate (mis-kal'kju-let).
parodyti, priduoti. klaidingai aprokuoti: suklysti išro-
kavimuose.
Misalliance (mis-iillai'eiis.
». apsivedi-
Miscall (mis-koT), r.a. klaidingai va-
mas su žemisnes luomos ypata.
dinti.
Misanthrope (mis'. in-Mrop), *. mizan-
:

Miscarriage (mis-kiir'ridž), *. nepasise-

tropas; neapkentejas žmoni. kimas: blogas pasielgimas; | pa-
|
Misanthropic, Misanthropical (mis-an- gimdymas pirm laiko.
 , ,

Miscarry 434 Misemployment

Miscarry (mis-kiir'ri), v.n. nesisekti: v.n. blogai elgtis. — (mis-kon'dokM.

|

nenusisekti; dingti; nenueiti (apie

||
s. negeras vedimas (dalyk); netiks
laiškus); pražti; |
pirm laiko gim- valdymas; blogas pasielgimas.
||

dyti; išsimesti. Misconjecture (mis-kon-džk'tjur), ».

Miscellaneous (mis-sel-le'ni-6s), adj. klaidingas spjimas. — v.a.n. ||

,

maišytas; y vairus. klaidingai spti.

Miscellany (mis'sl-la-ni), «. mišinys: Misconstruction (mis-kn-strok'šion), ».
maišyti dalykai; margumynai. klaidingas išguldymas.
Mischance (mis-cans'), s. nelaime; ne- Misconstrue (mis-kon'str), r. a. klai-
laimingas atsitikimas; nepasiseki- dingai išguldineti; blogai išguldyti.
mas. I —,v.n. nepasisekti; per nelai- Miscorrect (mis-kor-rekf), t.a. klaidin-
me atsitikti. gai pataisyti.
Mischarge (mis-ardž'), v. a. klaidingai Miscounsel (mis-kaun'sl), v. a. blogas
parokuoti; klaidingai surokuoti. f patarmes duoti.
— , s. klaida rokavime, rokundoje; Miscount (mis-kaunt'), v.a.n. klaidin-
klaidus parokavimas. gai rokuoti; blogai išrokuoti. | —
Mischief (mis'if), s. piktas; nedoras s. klaidinga rokunda.
darbas; | pragaištis. To be in da- — , Miscreant (mis'kri-ent), *. netiklis:
ryti pikta; kenkti. To play the — nenaudlis; niekšas; nevidonas.
iškirsti kam biauri štuk. Misdate (mis-def), s. klaidinga data.
Mischievous (mis'i-vos), adj. vodingas: ||
—,r.a. klaidingai datuoti; paduoti
piktas; nedoras; pragaištingas. |
klaiding dat.
— |y, adv. nedorai; piktai. | — ness, ». Misdeal (mis-dyl'), r. a. klaidingai iš-

piktybe; nedorumas; pragaištingu- dalyti (korta*). ||

— , .*. klaidingas iš-

mas. dalijimas (kort).

Mischoose (mis-V), r. a. blogai iš-
rinkti.
Miscitation (mis-sai-te'šion), ».
gas (ar melagingas) citavimas; klai-
dingas privedimas.
Miscite (mis-saif), v. a. klaidingai ci-
tuoti; duoti klaidingus privedimus.
Misclaim (mis-klem'), s. neteisingas
reikalavimas.
Miscolor (mis-kol'lor), r. a. priduoti
klaidinga spalva; perstatyti netei-
singoj šviesoj.
Miscomprehend (mis-kom-pri-lind'), r.
a. klaidingai suprasti.
Mlscomputation (mis-kom-pj-te'šion),
a. klaidingas surokavimas; klaida
išrokavime.
Miscompute (mis-kom-pjt'), r. a. klai-
dingai (su)rokuoti; padaryti klaid
rokavime.
Misconceive (mis-kon-sy v), r.a.n. klai-
dingai sau perstatyti; klaidingai
suprasti; klaidingai sprsi i.
Misconception (mis-k6n-sep'šion),
klaidingas supratimas; klaidingas
sprendimas.
Misdeed (mis-dyd'). s. nedoras darbas:
piktadaryste; prasižengimas.
klaidin- Misdemean (mis-di-myn'), v. a., to —
out'xxelf, blogai pasielgti; biauriai
apsieiti.
Misdemeanor (mis-di-myn'or), *. nedo-
ras pasielgimas; prasižengimas.
v. a. klaidingai
Misdirect (mis-di-rekt'),
nurodyti; klaidingai vesti; klaidin-
gai adresuoti.
Misdirection (mis-di-rek'šion), g. klai-
dingas nurodymas: klaidingas vedi-
mas; negeras adresas; blogas vedi-
mas (dalyk).
Misdivide (mis-di-vaid'), v. a. klaidingai
dalyti.
Misdo (mis-d'), r. a. n. klaidingai da-
ryti; blogai daryti.
Misdoer(mis-d'or), g. tas, kurs nege-
rai daro; blogdaris: piktadaris.
Misdoing (mis-d'ing), t. klaida; pra-
sižengimas: piktadaryste.
Misemploy (mis-in ploi'), r. a. netin-
*. kamai panaudoti; ant pikto suvar-
toti; ant pikto apversti.
Misemployment (mis-Sm-ploi'ment ». ),

Misconduct (mis-kon-dokt'), /•.". blogai netinkamas suvartojimas: panaudo-

vesti (dalyku*); negerai užžiureti. | jimas ant pikto.
 Misentry 135 Misogynist

Misentry (mis-en'tri), klaidinga ro- «. gai pranešti: suteikti klaidingai ži

kunda; klaida rokundoje. nias.

Wiser (mai'zor), s godišius; šykštuolis. Misinformation (mis-in-for-mešiom. •».

Miserable (miz'or-a-b'l), adj. nelaimin- suteikimas klaiding žini: klai-

gas; vargingas; skurdingas: skur- dingos žinios.
dus; I biaurus; nelemtas. | Miser- Misinformer (mis-in-form'nn. *. sutei-
ably, adv. vargingai; skurdžiai: fne- kjas klaiding žini.
lemtai: biauriai. Misinstruct (mis-in-stroki '>. p. a. klai-
Misericorde. Misericordia (miz'6r-i-kord, dingai mokinti.
-kor'di-a), «. mizerikordas: durklas. Misinterpret (mis-in-tor'prt v.a. klai- i.

Miserly (mai'zor-li), adj. godinsas: šyk- dingai išguldinii; negerai išgul-

štus. dyti
Misery (miz'6r-i), *. nelaime: vargas; Misinterpretation(mis-in-tor-pri-te'Ši6n),
skurdas; sielvartas. g. klaidingas išguldymas.
Misesteem (mis-s-tym'). «. nesrodoji- Misinterpreter (mis-in-tor prt-or), *.

mas; nepagodone. tas, kurs klaidingai iSgnldo; klai-

Misexplanation (mis-6ks-plii-ne'šion), *. dingas išguldinetojas.
klaidingas išaiškinimas. Misjudge (mis-džodž'), t. a. n. klaidingai
Misfaith (mis-fe7A') t s. netikjimas. sprsti; neteisingai teisti.
Misfeasance (mis-fy'zens), «. prasižengi- Misjudgement (mis-džodž'ment), ». klai-
mas: padarytas piktas. dingas (ar neteisingas) sprendimas.
Misfit (mis-fit'), s. nepritikimas: neti- Mislay (mis-lei'), r. a. j ne savo viet
kimas. (pa)deti: kasžin-kurpadeti: užmesti:
Misfortune (mis-for'tjun), *. nelaime. pamesti; | mesti, versti {bed, ft'-.
Misgive (mis-giv'), v. a. kvpti abejon, ant ko).
baim. | r. nugstauti.
n. bijotis; Misle (miz''l),c. n. [pret.&pp. misled].

Misgiving (mis-giv'ing), s. nugstavi- darganoti; dulkti (aofc, apie lt/t >). ,

mas; baime; ništikejimas. — , 8. smulkus lytus; dargana.

Misgotten (mis-gt't'n), adj. neteisin- Mislead (mis-lyd'), t. a. [pret. d- pp.

gai gytas. misled], klaidinti; pa-, suklaidinti:
Misgovern (mis-gov'orn), r. a. nelemtai, iš kelio išvesti; apgaudinti; apgau-
netikusiai valdyti. ti; suvedžioti.
Misgovernment (mis-gov'orn-ment), s. Misletoe(miz"l-to), s. =Mistletoe.
biaurus, nelemtas valdymas; netiks Misly (miz'li), adj. dulksts; smulkiai
red as. linojs; darganotas.
Misguidance (mis-gaid'ens), s. klaidin- Mismanage (mis-man'edž), r. a. blogai
gas vedimas; paklaidinimas. vesti; blogai valdyti, rdyti.
Misguide (mis-gaid'), v. a. klaidingai Mismanagement (mis-man'edž-ment). *.
vesti; paklaidinti. blogas vedimas, valdymas.
*. nelaime; nepasi-
Mishap (mis-hap'), Mismatch (mis-ma'), v. a. netinkamai
sekimas; nelaimingas atsitikimas. suporuoti, supiršti.
Mishappen (mis-hap'p'n), v. n. nelai-
Misname (mis-nem'), v. a. klaidingu
mingai atsitikti; nepavykti; nepa- vardu šaukti: klaidingai vadinti.
sisekti. Misnomer (mis-no'mon, s. klaidingas,
netikras vardas.
Mishear (mis-hyr'), r. a. n. klaidingai
Misobserve (mis-ob-zorv'i, r. a. klaidin-
nugirsti.
gai temyti; daryti klaidingus temi-
Mishmash (miš'maš), «. mišinys; jova-
jimus.
las.
Misogamist (mi-sog'a-mist), *. neap-
Misimprove (mis-im-prV), r. a. ant
keniantis moterystes.
blogo panaudoti.
Misogamy (mi-sog'a-mi), s. neapkenti-
Misimprovement (mis-im-prv'ment), *. mas moterystes.
panaudojimas ant blogo. Misogynist (mi-sodž'i-nist). *. naapken-
Misinform (mis-in-form'), v. a. klaidin- tejas moteriy.
 Misogyny 436 Misstep

Misogyny (mi-sodž'i-ni), *. neapkenti- | — , s. netiks valdymas; j

netvar-
mas moteri. ka; neredas: sumišimai.
Mispersuasion (mis-por-sue'žion). . Miss (mis), pana; panele; mergele:
.v.

klaidingas persitikrinimas. nepataikymas; apsirikimas; su-

jj

Misplace (mis-pies'), v.a. ne savo vie- klydimas; klaida. — v.a.n. nepa- || ,

ton padti; kasžin-kur nudti. taikyti (tikslan); apsirikti; suklysti-,

Mispractice (mis-priik'tis). s. blogas pa- H
pasigesti; pamesti; ant vietos ne-
pratimas. rasti; neužtikti; praleisti; pasiv-
Misprint (mis-print'), v.a. klaidingai linti. To —
the opportunity, pralei-
(at)spaudinti. H — s. klaida spaudoj.
, stiprog. To — the train, nesu-
Misprision (mis-pri"žion), s. nepaisy- spti (nr pasivlinti) ant trkio.
mas; niekinimas; jur. neapreiški- Missal (mis'sel), s. mišiolas (knyga).
mas keno prasikaltimo. —
of treason, Missend (mis-send'), v.a. klaidingai
neapreiškimas (užslepimas) išdavy pasisti; klaidingai (už)adresuoti.
stes. Misshape (mis-šep'), r. a. subiaurinti:
Mispronounce (mis-pro-nauns'), r. a. sudarkyti.
klaidingai (iš)tarti (žodžius). Misshapen (mis-šep' 'n), adj. sudarky-
Mispronunciation(mis-pro-n6n-si-e'šion), tas; darkus; biauriai išžiurintis. ||

s. klaidingas ištarimas. — ly, adv. darkiai. | — ness, 8. darku-

Misquotation (mis-kuo te'šion), *. klai- mas.
dingas citavimas; neteisinga citata. Missile (mis'sil), adj. metamas; meti-
Misquote (mis-kuof), v. a. klaidingai mui panaudojamas. — s. meta- J
,

cituoti; klaidingus privedimus duo- mas ginklas: metamas nagis; meti-

ti. nys.
Misrate (mis-ref), v. a. klaidingai api- Missing (mis'sing), s. stokuojs: truk-
prekiuoti. sts: nesantis; dings; prapuols.
Misread (mis-ryd'), v.a. klaidingai su- Mission (miš'šion), .*. pasiuntimas; pa-
prasti skaitym. siuntinyste: misija; pašaukimas.
Misreceive (mis-ri-syv'), v.a. blogai pri- Missionary (miš'šion-e-ri), s. misijonie-
imti. rius. ||
— , adj. misijonieriškas
Misreckon (mis-ršk"n), r. u. n. klaidžiai Missive (mis'siv), adj. siuniamas: ||

suskaityti, surokuoti. metamas; metimui panaudojamas.

Misrelate (mis-ri-let'),v.a. klaidingai —,*. siuntinys; laiškas.
||

pasakoti; blogai papasakoti. Missound (mis-saund'), v.a. klaidingai

Misremember (mis-ri-mem'bor), v.a.n. ištarti.
klaidingai atminti: klysti atmintyj. Misspeak (mis-spyk'), p. a. klaidingai
Misrepeat (mis-ri-pyf), v.a. klaidingai pasakyti.
atkartoti. Misspell (mis-speT), r. a. klaidingai
Misreport(mis-ri-port'), v.a.n. klaidin- (su)siliabuoti; klaidingai rašyti; da-
gai (ar melagingai) pranešti; duoti* ryti klaidas rašyboje.
klaiding pranešim. | — , s. klaidin- Misspelling (mis-spel'ing), *. klaidingas
gas (ar melagingas) pranešimas; (su)siliabavimas; klaidingas rašy-
klaidinga paskala. mas; klaidinga rašyba.
Misrepresent (mis-rep-ri-zSnt'), v.a.n,. Misspend (mis-spend'), v.a. eikvoti;
klaidingai perstatyti; perstatyti ne- ant niek praleisti.
tikroj šviesoj. Misstate (mis-stef), v.a. klaidingai pa-
Misrepresentation (mis-rep-ri-zn-te'- duoti, apreikšti, pranešti; duoti
šin), klaidingas perstatymas:
s. klaiding parodym.
perstatymas netikroj šviesoj. Misstatement (mis-ste^'ment), s. klai-
Misrepute (mis-ri-pjf), v.a. klaidingai dingas parodymas, pranešimas.
paskaityti; klaidinga X,ert § priduoti Misstep (mis-step'), r. n. (pa)daryti
kam. klaiding žingsn; paklysti. \ — , s.

Misrule (mis-rl'), v.a. blogai valdyti. klaidingas žingsnis.

 , ,

Mist 437 Mitre

Mist (mist), migla; kas; rkas.

a. |
su neužtikejimu. |
—ness, ». neuž-
—,v.a. migla aptraukti, apkloti. tikejimas.
'.'i. dulkti (suk. apie lyt). Mistune(mis-tjn'), r. a. negerai nusta-
Mistake (mis-tek'), v.a. [pret. mistook: tyti (styga*, t",

pp. mistaken], klaidingai suprasti; Misty (mist'i), adj. miglotas: kanotas;

nesuprasti tikrai: | per klaid pri- tamsus.
imti, palaikyti ui k. .,— , c. n. klysti: Misunderstand (mis-6n-d6r-stand'), r. a.
suklysti; apsirikti; klaid padaryti. negerai (ar klaidingai) suprasti:
| — s. apsirikimas: klaida. blogai permanyti.
Mistaken (mis-tek'"n), adj. klysts: klai- Misunderstanding (mis-6n-dor-stand-
dingai sprendžis: klaidingas. |
— ly, klaidingas supratimas: ne-
ing), k.

adr. klaidingai. susipratimas.

Mistaking (mis-tek'ing>. *. klaida: ap- Misusage (mis-jz'edž), s. neatsakomas
sirikimas. |
— ly, ode. klaidingai ;
vartojimas: panaudojimas ant pik-
klaidžiai. to; | kaneveikimas; biaurus, nedo-
Mistaught (mis-tot'), adj. blogai išauk- ras apsiejimas, pasielgimas su kuo.
ltas; blogai išmokintas. Misuse (mis-jz'), r. a. neatsakaniai
Misteach (mis-ty'), r. a. blogai auklti: panaudoti; ant pikto apversti: | ka-
blogai mokinti. neveikti; biauriai apsieiti. | — , *.
Mistell (mis-teT), v.a. klaidingai (pa)- neatsakomas panaudojimas: panau-
sakyti: negerai (pa)pasakoti. dojimas negeriems tikslams.
Mister (mis'tor), s. \raite paprastai Misvalue (mis-val'j), v.a. klaidingai
vartojama sutrumpintu forma: Mr.], apiprekiuoti: maž vert priduoti:
ponas. nebranginti.
Misterm (mis-torm'), r. a. klaidingai Miswrite (mis-raif). r. u. klaidingai
vadinti; negerai užvardyti. pa-, surašyti.
Mistful (mist'ful). udj. miglotas: ka- Miswrought (mis-rot'), adj. blogai pa-
notas. darytas.
Mistily (mist'i-li), adv. miglotai; tam- Misyoke (mis-jok'), r. a. negerai pa-
siai. jungti.
Mistime (mis-taim'i. r. a. neatsakania- Mite (mait), *. mažyte kirmlaite: |
me laike daryti. grašelis: skatiklis: | trupinlis:
Mistiness (mist i-nes). $. miglotumas; kruopele.
tamsumas. Miter, Mitre (mai'tor), .<. mitra: infula:
Mistle (miz"l), r. u. darganoti: dulkti | žambi kertis; kerties suleidimas.
{tai, apie lyt). j — , v.a. mitr uždti: | žambia
Mistletoe (miz''l-to), s. bot. amalas. kert (pa)daryti: kert suleisti.
Mistook (mis-tk'), pret. nuo Mistake. tramins: su-
Mitigant (mit'i-gent), adj.
Mistral (mis'trel), s. smarkus šiaurva- minkštins; sumažins (skaudjim,
karinis vejas. etc. ).

Mistranslate (mis-trans-lef), v.a. klai- Mitigate (mit'i-get), v.a. traminti: su-

dingai išversti, išguldyti. minkštinti; sušvelninti; sumažinti:
Mistranslation (mis-trans-le'šin), *. klai- palengvinti.
dingas vertimas; klaidus išvertimas. Mitigation (mit-i-ge'šion), $, tramini-
sf. [rait paprastai
Mistress (mis'tres), mas: palengvinimas; sumažinimas.
vartojama sutrumpinta forma: Mrs. ] tramins:
Mitigative (mit'i-ge-tiv), adj.
pone: | šeimyninke; gaspadine: | palengvins: sumažins (skaudji-
mokintoja; | myletin: sugulove. m, etc.).
Mistrust (mis-trosf), v.a. neužtiketi Mitigator (mit'i-ge-tor), s. tramintojas:
kam; nužirti; prijausti k. \—,s. palengvintojas: tas, kas palengvina,
neužtikejimas; nužirjimas. tramina; vaistas skaudjimo suma-
Mistrustful (mis-trost'ful). adj. neužti- žinimui.
ks: neužtikejimo pilnas. |
— ly, adr. Mitre (mai'tor), §, d- <•. = Miter.
 ,

Mitt MS Moderation

Mitt (mit), *. bepiršte pirštine: puspir- Moccasin (mok'kii-sin), mokasinas •<.

štine. (indijon avalas).

Mitten (mit'ten), pirštine (nepiržtuo-
s. Mock (mok), v.a.n. megzdžioti; pa-
ta). To give the —
to, {fig.) besiper- megzdžioti; šydyti; erzinti; tyiotis
šaniam jaunikiui atsakyti. ko; juoktis: prigaudinti; ap-
||

Mity (mait'i), adj. kirmeliuotas. vilti; apgauti. — «• apjuokas: pa- »

Mix (miks), v. a. maišyti; sumaišyti. | sityiojimas. | — adj. netikras: me-

,

v.n. maišytis; susimaišyti. lagingas; nuduotas.

Mixed (mikst), ad), maišytas; sumaišy- Mockbird (mok'bord), $. orn. devynlie-
tas; mišrus. ly, adv. maišytai;
||
— žuve.
mišriai. Mocker (mok'or), *. pamegzda; pašyda:
Mixen (miks"n), s. mšlynas. apgavikas.
||

Mixtilineal, Mixtilinear (miks-ti-lin'i-el, Mockery (mok'or-i), s. apjuoki m as; ap-

-or), adj. susideds iš maišyt lini- juokas; pamegzdymas; pasityioji-
mas; f apjuokimo auka; svieto pa-
Mixture (miks'tjur), s. maišymas; su- šaipa.
maišymas; mišinys; aptiek, mikst- Mocking (mok'ing), adj. pamegzdžio-
ra. jas;pamegzdžiojamas. — bird, orn.
Mizzen (miz'z'n), adj. mar. galinis; už- devynliežuve; amerikoniškas straz-
pakalinis. — , s. mar. užpakaline
||
das. J — ly, adv. pamegzdžioj aniai:
buore. su pasityiojimu.
Mizzle (miz'z'l), v.n. darganoti; dulkti; Mockingstock (mok'ing-stok), s. svieto
smulkiai linoti; pasprukti; išbgti. ||
pašaipa; apjuokimo auka.
| — , s. dargana; dulkas; kas. Modal (mo'del), adj. atsinešs prie iš-
Mnemonic, Mnemonical (ni-mon'ik, -ei), žiuros, pavidalo; pavidajiškas; turs
adj. geibias atminiai; mnemoniš- tik pavidal. —
ly, adv. pavidališ-
||

kas. kai.
Mnemonics (m-mon'iks\ s. mnemoni- Modality (mo-dal'i-ti), s. pavidališku-
ka; mokslas atminiai gelbti. mas; pavidalas; ypatybe.
Moan (mon), r.a.n. vaitoti; dejuoti; Mode (mod), s. bdas; pavidalas; for-
aimanuoti; apgailistauti. | — ,s. vai- ma; i mada; gram. Mood. =
tojimas; dejavimas; apgailistavi- Model (mod'l), s. modelis; pavyzdis.
mas. — adj. modelinis; tarnaujs (ar
|]
,

Moanful (mon'ful), adj. gailestingas; gals tarnauti) pavyzdžiu. | —v r.n./i.

graudus. — ly, adv. gailestingai.
|| modeliuoti; dirbti pagal pavyzd:
Moat (mot), 8. fort, griovis; grabe. \ —, daryti model, form kam; lipdyti
v. a. grabe aplinkui nukasti; grioviu (figras).
apjuosti. Modeler, Modeller (mod'šl-6r), s. mode-
Mob (mob), s. goveda; gauja; minia; liuotojas; lipdytojas.
tuntas; prastiejie žmones; liaudis. Modeling, Modelling (mod'el-ing), s. mo-
— law, minios teismas. Swell — deliavimas; lipdymas (figr).
poniškai pasird plšikai. Q r. a. — ,
Moderate (mod'6r-et), adj. vidutiniš-
netvarkia gauja susirinkti; visa gau- kas; vidutinis; saik laiks; nuosai-
ja užpulti. kus; miernas. | — ly, adv. vidutiniš-
kai; nuosaikiai; miernai. | — ness.
Mobbish (mob'biš), adj. govediškas;
netvarkus; sauvalingas.
s. vidutiniškumas; miernumas; nuo-
Mobcap (mob'kap), s. epius.
saikumas.
Mobile (mo'bil), adj. judinamas; kruti-
Moderate (m6d'6r-et), v.a. sumažinti;
namas; kruts; krutus.
apsilpninti; aptildyti; apstabdyti; 1
Mobility (mo-bil'i-ti),krutumas. s.
vesti (susirinkim, etc.). v.n. aptil-
s. mobi-
||

Mobilization (m6b-i-li-z'šion),
ti; aprimti; apstoti; susilpnti; |
lizavimas (kariaun).
mobilizuoti; pirmsedžiauti.
Mobilize (mob'i-laiz), v. a.
Moderation (md-or-e'šin), s. saiko
karen rangti (kariaunas).
 Moderator 439 Moldiness

laikymas: nuosaika; nuosaikumas; Modiste (mo-dist), •</. modiste.

prisiturejimas: | ramumas; dvasios Modulate (mod'ju-let), r. o. n. moduliuo-
rom. ti; taikyti ( prie tono, balso, etc.);
Moderator (inod'or-e-tor), s. tas, kurs pereiti iš vieno tono kit; mainyti
sulaiko, savaldo, nuramina: suval- (tafcf).
dytojas: nuramintojas: | pirmsedis Modulation (mod-ju-le'šin), *. modu-
[tmtinmkumo); | mech. reguliatorius. liavimas: mainymas (balso); taiky-
Modern (mod'orn), adj. naujagadyniš- mas prie.
kas: dabartinis; dabarnykštis: Šio- Modulator (mod'ju-le-tor), *. moduliuo-
laikinis. to j as; tas, kas gimdo atmain (balso,
Modernism (mod'orn-iz'm), *. moder- etc.).

nizmas: naujagadyniškas bdas: Module (mod'jul), *. modelis: pavyzdis;

naujas vedimas: naujai vestas žo- | miera.

dis. Mogul (mo-gol'), x. mongolas; | garve-

Modernist (md'orn-ist), šalininkas
t. žys. | Great — ; Grand —, mongol
naujagadyniško budo: šalininkas valdonas; jig. ponas; didikas.
naujosios srioves literatroj: nauja- Mohair (mo'her), *. audimas iš A ngoros
gadynietis: modernistas. ožk viln.
Modernization (m6d-orn-i-ze'ši6n), s. Mohammedan (mo-ham'mšd-en), adj.
pritaikymas prie naujosios gadynes mahometoniškas — *. mahome- | ,

budo; padarymas naujagadynišku. tonas.

Modernize (mod'orn-aiz), ».«. (pa)dary- Mohammedanism, Mohammedism (mo-
ti naujagadynišku: pritaikyti prie ham'med-an-iz'm, -mšd-iz'm), s.
naujagadyniško budo: perdirbti su- mahometoniškas tikjimas.
lyg naujos gadynes budo: moderni- Moiety (moi'i-ti), s. puse.
zuoti. Moil (moil), v. a. teršti: purvinti; su-
Modest (mod'est), adj. kuklus; pado- purvinti. | r. n. sunkiai dirbti; tri-
rus; mandagus; mandagiai užsilai- ss; vargintis, j —,s. dme.
ks; nuosaikus. |
—\y,adr. kukliai: Moist (moist ). adj. drgnas: šlapias. |

padoriai; mandagiai. —ness, s. drgnumas; Šlapumas.

Modesty (mod s-ti), s. kuklumas: pa- Moisten (mois"n), >:.<i. dreginti: vilgin-
dorumas; mandagumas. ti; šlapinti.
Modicum (mod'i-kom), k. truputis: Moisture (mois'tjur), s. drgnumas:
šmotelis: trupinlis. šlapumas.
Modifiable (mod'i-fai-ii-b'l), adj. atmai- Molar (mo'lor), adj. krminis. | — , s.

nomas; perkeiiamas. krminis dantis.

Modification (mod-i-fi-ke'šin), s. at- Molasses (mo-las'sez), s. sirapas.
mainymas; perkeitimas: atmainyta Mold, Mould (mold), *. juodžemis; že-
forma; atmaina; pertais. mes medega; | pelsiai; msai; |

Modificative (mod'i-fl-ke-tiv), adj. at- kriesas; kvarma; liejamoji forma; j

mains; perkeiias. forma; pavidalas. —,t.h. kriesuo- |

Modifier (mod'i-fai-6r), s. atmainyto- ti; formuoti: daryti; žiesti: lieti; |

tas; pertaisytojas. minkyti; | apipeledinti. | r. n. pe-
Modified (mod'i-faid), adj. atmainytas; lti; apipeleti: apmusyti.
perkeistas formoje. Moldboard, Mouldboard (mold'bord), *.

Modify (mod'i-fai), r. a. atmainyti: pelyia; vertyklas (žagres).

perkeisti form; | sušvelninti: su- Molder, Moulder (mold'or), s. dirbjas
minkštinti; sumažinti; apryboti. liejam kries; kriesius; kvarmi-
Modish (mod'iš), adj. madingas; madi- ninkas; liejikas. | —,t.a. sutrupinti:
nis;sulyg madai darytas. |
— adr.
ly, dulkes paversti. | v. n. sutrupti;
madingai; sulyg madai. | —ness, •*. subyrti; dulkes pavirsti.
prisirišimas prie mados; madingu- Moldiness, Mouldiness (mold'i-nes), s.

mas. apipelejimas; pelsiai; msai.

 , ,

Molding 440 Monarchy

Molding, Moulding (mold'ing), b, dary- Moloch (mo'lok), s. Molochas (dievaiti.

mas liejam kries, kvarm; krin- reikalaujs žmogišk auk).
savimas; kvarmavimas; liejimas; fl
Molt, Moult (molt), r. a. n. šertis; mesti
arch, skaptuoti padailinimai; gzim- (plauk, plunksnas, od, ragus). \ —
savones. *. besišerimas; metimas (plauko,
Moldwarp, Mouldwarp (mold'uarp), s- plunksn, odos, rag).
zool. kurmis. Molten (mol't'n), adj. suvirs; ištirps:
Moldy, Mouldy (mold'i), adj. apipelejs; (iš)tirpintas; suvirintas; lietas. fl

apipleks; suplks. Moment (mo'ment), s. valandle; aky-

Mole(mol), s. apgamas: intapas; prie- mirka; pajiega; varomoji spka;
||

gamas; ||
prieplaukos dambis; ||
zool. svarba; svarbumas; ženklinimas.
||

kurmis. —
v. a. rausti: vagoti.
||
, Momentarily (mo'm6n-te-ri-li), adv. kas
Molecast (mol'kast), *. kurmrausis. valandle.
Molecular (mo-18k'ju-lor), adj.phys. & Momentary (mo'men-te-ri), adj. padaro-
chem. molekulinis; molekuliariškas. mas (ar padarytas) valandle,
— weight,
j.

(chem.) molekulos svaru- minut, akymirkoj; besitsis vien

mas. valandle, akymirk; trumpalaiki-
Molecule (mol'i-kjl), r, molekula; ma- nis.
žiausia nedaloma medegos dalele. Momently (mo'ment-li), adv. ant valan-
Molehill (mol'hil), s. kurmrausis. dles; kas valandle; valandl:
Moleskin (mol'skin), s. parkimas (au- akymirkoj.
dimas). Momentous (mo-men'ts), adj. svarbus:
Molest (mo-18st'), v. a. ramumo neduo- daug reiškis. ||
— ly, adv. svarbiai. ||

ti; varginti; kvaršinti; kankinti. — ness, s. svarbumas.

Molestation (mSl-6s-te'šion), s. kvarši- Momentum (mo-mn'tom), s.mech. b-
nimas; varginimas; neramumas; ||
gio greitumas; judjimo pajiega.
nerimastis; sipriklijimas; apmau- Monachal (mon'a-kel), adj. miny kiškas:
d. zokoninkiškas.
Molester (mo-16st'6r). *. kvaršintojas; Monachism (mn'a-kiz'm), s. minyky-
varginto j as. ste; zokoninkiškas gyvenimas.
Molewarp (mol'uarp), s. zool. kurmis. Monad (mon'iid), s. monada; nedalija-
Moline (mo'lin), s. pumpure (girn). ma dalele; mažytis nedalijamas or-
Mollient (mol'jent), adj. suminkštins; ganizmas: pirmaprade cele.
palengvins. Monadic, Monadical (mo-mid'ik, -ei),
Mollifiable (m6Tli-fai-a-b'l), adj. su- adj. monadiškas; turs monad ypa-
minkštinamas; palengvinamas. tybes.
Mollification (mol-li-fi-ke'šin), s. su- Monandry (mo-nan'dri), s. vienvyryste.
minkštinimas: palengvinimas. Monarch (mon'ark), s. monarch; vien-
s. suminkštin
Modifier (m61'li-fai-6r), valdis viešpats; valdonas; ciesorius.
tojas; apmalšintojas; nuramintojas;
palengvins (skaudjim) vaistas.
I
—, adj. vyriausias; augšiausias.
Monarchai (mo-nar'kel), adj. monar-
minkštinti; su-
Mollify (mdl'li-fai), v. a.
chiškas; ciesoriškas.
minkštinti; traminti: malšinti; nu-
Monarchic, Monarchical (mo-nar'kik.
raminti; palengvinti.
-el), adj. monarchiškas; monarchi-
Mollusca (m61-16s'ka), s. pi moliuskai;
stiškas; vienvaldiškas. —ally, adv.
smalžiai; minkštgyviai; bekauliai
||

gyvnai. monarchiškai; kaip koks vienvaldis

viešpats.
Molluscan (m61-16s'ken), adj. atsinešs
prie moliusk. s. moliuskas. — Monarchism (mon'ark-iz'm), s. monar-
||

Molluscoid (m61-los'koid), adj. mo- chizmas; vienvaldyste.

liusk panašus. | —,s. moliuskoidas; Monarchist (mn'ark-ist), *. monarchi-
moliusk panašus gyvnas. stas; šalininkas vienvaldystes.
l
Mollusk (mol'losk), s.zool. moliuskas; Monarchy (mSn'ark-i), s. monarchija:
smalžys: minkštgyvis. ciesoryste.
 Monasterial 441 Monogram

Monasterial (mdu-iis-n ri-el . adj. klioš- kinamas. | — s. graudenimas, per-

,

torinis. sergjimas.
Monastery (mn'as-tSr-i), *. klioštorius. Monk (monk), *. minykas: zokoninkas.
Monastic (mo-nas'tik). adj. Monas- = Monkery (m6nk'<">r-i), «. minykyste:
tical. | , 8.—minykas. minyk gyvenimas, bdas.
Monastical(mo-nas'tik-el), adj. kliošto- Monkey (mon'ki), *. beždžione. I—,''.
rinis; minykiškas: zokoninkiškas. |
a. n. bezdžionkuoti. To irith, už- —
— |y, adv. minykiškai; zokoninkii- siimti kuo; ruoštis apie k. | —
kai. wrench, s. Šriubins reples: raktas.
Monasticism (rno-nas'ti-siz'm). *. miny- Monkhood (mnk'hd), s. minykyste:
kiškas, zokoninkiškas gyvenimas. | minykai.

Monday (mon'de/), s. panedelis. Monkish (mnk'iš), adj. minykiškas:

Monera (mo-ny'rii), s.pl.zool. moneros. zokoninkiškas.
Monetary (mon'i-te-ri), adj. piniginis. Monkshood (monks'hd), *. bot. liavo-
Monetization (mn-i-ti-ze'šion), #. pa- našas.
vertimas pinigus. Monoceros (mo-n6s'i-ros), s. vienragis
Monetize (mn'i-taiz), t. a. paversti sutvrimas.
pinigus. Monochromatic (mon-o-kro-mat'ik), adj.
Money (mn'i), s. pinigas: pinigai: fig. viendažinis: vienadažis.
turtas, —broker; —changer, pinig- Monochrome (mon-o-krom'), *. vienu
mainis. — order, krasos piniglaiš- dažu pieštas paveikslas.
kis. Money-maker, pinigdirbis: ta>. Monochronic(m6n-o-kron'ik), adj. vien-
kurs ant ko pinigus pelnos; kurs pi- laikinis: vienlaikiškas.
nigus krauna. Money-making, dir- Monocle (mon'o-k'l), s. monoklius; sti-
bimas pinig: krovimas turt. klas vienai akiai.
Moneyed (mon'idi, adj. piniguotas; pi- Monocotyl (mon'o-ko-til), *. bot. vien-
nigingas: turtingas: pralobs: | pi- sk3r ltis augmuo.
niginis; susideds iš pinig; pi- Monocotyledon (mon-o-k6t-i-ly'd6n), *.
|

nigus paverstas. bot. vienskyltis augmuo.

Moneyless (mon'i-lšs), adj. neturs pi- Monocotyledonous (m6n-o-kSt-i-lšd'6n-

nig: bepinigis. 6s), adj. bot. vienskyltis.

Monger (mn'gor), *. pirkliautojas; Monocracy (mo-nok'ra-si), ». vienvaldy-

prekejas. | — , v. a. pirkliauti. ste.

Mongol, Mongolian (mon'gol, -go'li-en), Monocular, Monoculous (mo-nk'ju-lor.

mongoliškas. | — , -los), adj. turs vien ak; vienakis.
adj. s. mongolas.
Mongrel (mdn'grl), adj. dts. maišyto Monodactylous (mon-o-dak'til-6s), adj.
vienapirštis.
kraujo.
Monied (mn'id), adj. = Moneyed. Monodic,
adj.
Monodical (mo-nod'ik,
monodiškas: vienu balsu gieda-
-ei).

Monism (mn'iz'm ir mo'niz'm), *.

mas.
mttaph. monizmas.
Monodrama, Monodrame (mon'o-dra-mli.
Monition (mo-ni"ši6n), s. mokinimas;
-drm), s. monodrama.
persergjimas; (pa)graudenimas.
Monody (m6n'o-di), s. monodija; gies-
Monitive (m6n'i-tiv), adj. graudens:
me vienam balsui.
graudenamas.
Monoecious (mo-ny'šioš), adj. biol. ben-
Monitor (ma'i-tor), s. graudentojas: J
dralytiškas; hermafroditiškas.
vjosrosias mokinys užvaduojs mo-
Monogamist (mo-n6g'a-mist), $. prisi-
kintoj; | zool. driežas, Vara n "* in'-
laikantis ar šalininkas vienpatysts.
loticus; | šarvalaivis (kariška* lalrax).
Monogamous (mo-n6g'a-mds), adj. pri-
Monitorial (m6n-i-to'ri-el), adj. graude- silaiks vienpatysts.
ns; pamokins; | vyriausio moki-
Monogamy (mo-ng'a-mi), s. vienpaty-
nio atliekamas. st.
graudens:
Monitory (m6n'i-to-ri), adj. Monogram (mn'o-gram), *. monogra-
graudenamas: persergiamas; pamo- mas.
 Monograph 442 Moonstone

Monograph (m6n'o-graf), s. monografi- Monstrosity (mon-stros'i-ti), s. baisu-

ja; aprašymas vieno dalyko arba mas; baisybe; biaurybe.
vienos ršies dalyk. Monstrous (mn'stros), adj. baisuniš-
Monography (mo-nog'ra-fi), ». monogra- kas; baisingas; baisus; biaurus. f
fija; nupaišymas {ar paišinys) lini- — ly, adv. baisingai; baisiai. — ness, ||

jomis, be daži. s. baisingumas; baisumas.

Monolith (mon'o-liA), s. monolitas; Montanic (mon-tiin'ik), adj. kalninis;
stovyla {ar stulpas) iš vieno akmens. kalnuotas.
Monologue (mon'o-log), s. monologas. Month {month), s. menesis; mnuo.
Monomania (mon-o-me'ni-a), *. mono- Monthly (month'li), adj. mnesinis. D

manija: pakvaišimas viename daly- — , s. mnesinis laikraštis. | •<-, adv.

ke. kas menesis; syk mnes.
Monometallic (mon-o-mi-tal'lik), adj. Monticte (mon'ti-kl), x.diu>. kalnelis.
susideds iš vieno metalo; vienme- Monument (mon'ju-mnt), s. monumen-
talinis. tas; paminklas.
Monomial (mo-no'mi-el), adj. algebr. Monumentai (mon-ju-m6n'tel), adj. pa-
viensnarinis. minklinis: monumentinis.
Monopetalous (mon-o-p6t'al-6s), adj. bot. Moo (m), v. n. baubti. | — s. baubi- ,

turs viena žiedo lapel. mas.

Monopolist, Monopolizer (mo-nop'o-list, Mood (md), s. urnas; upas: bdas; ||

-laiz-6r), s. monopolistas; monopo gram, bdas; sakymas.

lizuotojas. Moodily (md'i-li), adv. su nesmagiu
Monopolize (mo-nSp'o-laiz), r. a. mono- upu; piktai; rsiai.
polizuoti; suimti vienas rankas; Moodiness (md'i-nfis), s. nenusiteiki-
laikyti vienose rankose. mas; upo nesmagumas; susirauki-
Monopoly (mo-nop'o-li;, s. monopolius. mas; rstumas; piktumas.
Monoptote (mn'op-tot), s. gram daigt- Moody (md'i), adj. nenusiteiks; ess
vardis turs tik viena linksn. nesmagiame {ar piktame) upe; su-
Monospermal, Monospermous (mon-o- sirauks; piktas; rstus
spor'mel, -mos), adj.bot. vienaseklis. Moon (mn), s. menulis; mnuo; me-
Monostich (mon'o-stik), s. vieneilis. nesis. Moon-eyed, adj. truput ne-
I

Monosyllabic (mon-o-sil-lab'ik), adj. primats.

vienaskiemenis; susideds iš vieno Moonbeam (mn'bym), 0. mnesio spin-
skiemens. dulys.
Monosyllable (mon'o-sil-la-b'l), žodis
s. Mooncalf (mn'kaf). »• išgama; biaury-
susideds iš vieno skiemens; viena- be; I paikšas; mulkis.
skiemenis žodis. Moonflower (mn'flau-or), .*. bot. balt-
Monotheism (mon'o-^i-iz'm), s. vien- galve.
dievyste. Moonless (mn'ls), adj. menulio ne-
Monotone (mon'o-ton), s. vienodas bal- apšviestas; tamsus.
sas. Moonlight (mn'lait), s. menulio švie-
Monotonous (mo-n6t'o-n6s), adj. mono- sa; mnesiena. |j
— , adj. menulio
toniškas; vienodas; nuobodus. I — ly, apšviestas; mnestas.
adv. monotoniškai; vienodai; nuo- Moonlit (mn'lit), adj. menulio apšvie-
bodžiai. stas; mnestas.
Monotony (mo-n6t'o-ni), s. monotonija; Moonrise (mn'raiz), s. menulio tek-
vienodas balsas, skambjimas; vie- jimas, užtekjimas.
nodumas; nuobodumas. Moonset (mn'sSt), s. mnesio nusilei-
Monsoon (mn-sn'), s. musonas {vejas). dimas.
Monster (m6n'st6r), s. baisybe; bais- Moonshine (mn'šain), ». menulio švie-
nas; siaubnas. sa; mnesiena.
Monstrance (mon'strens), b monstran- Moonstone (mn'ston), *. selenitas (ak-
cija. muo).
 ,

Moonstricken 443 Morel

Moonstricken, Moonstruck (nr.n'strik'n, Mopsey, Mopsy (mop'si), 1818; fig. •*.

-strok), adj. menulio užgautas: lu- apsileidle: nevala.

natiškas. Mopsical (mop'si-kel), adj. apžlibs.
Moony (mn'i), adj. mnesinis; mne- Moraine (mo-ren'), 8. geol. morena:
stas; (pa)puoštas menulio pavidalu. gleter suneštos eiles ir akmen
Moor (mr), s. ethnol. mauras; | šilia: žemi.
šilynas: lieknas. | — , t. a. pastatyti Morai (mor'eli. <idj. morališkas; doriš-
ant karo; pritvirtinti lair. etc.). | kas; doros mokins | — *. moralas: ,

'•.n. stovti ant karo: tvirtai sto- doriška prasme. — \y,adr. doriškai.
vti. Moralist (mor'el-ist ), i. moralistas:
Moorage (mr'edž), t. vieta laivui ant doros mokintojas:
karo stovti. Morality (mo-riil'i-t i), ••<.
dora; doros tai-
Mooring (mr'ing), ». pritvirtinimas syklos: etika.
(bro) prie vietos: pi. —s, rankiai Moralize (mor'el-aiz. c.a. moralizuoti;
panaudojami laivui pritvirtinti: doros mokinti.
karai, lynai, retežiai, etc Moralizer (mor'el-aiz-on. .«. doros mo-
Moorish (mr'iš), adj. lieknuotas: kaip kintojas: moralizuotojas.
lieknas; \ mauritoniškas. Morais (mor'elz), *. pi. dora; doriškas
Moorland (mr'liind), #. lieknuota šalis: pasilaikymas.
lieknynas. Morass(mo-ras'), *. lieknas: klampyne:
Moory (mr'i), adj. lieknuotas. pelk- bala.
tas. Moravian (mo-re'vi-em. adj. rnoraviš-
Moose (ms), x.zmil. šiauri Amerikos kas. | —
, 8. moravijonis.

briedis. Morbid (mor'bid), adj. nesveikas: lig-

Moot (mt), r.tt.n. apšnekti, apsvar- stas. — ness, *. lio'ustumas: nesvei-
||

stineti, perkratinti {gin klausi-

kumas.
Morbific, (mor-bif'ik, -ei),
Morbifical
m); debatuoti: diskutuoti: giny-
adj. gimds
lig.
tis. | — s. sueiga apšnekejimui vie-
,
Morbose (mor-bos'), adj. Morbid. =
š reikal; ginijamas klausimas;
Mordacious (mor-de'šios), adj. kands:
ginai; debatai. | — adj. ginija- ,
kandus; skaudus; aštrus: žeidi ngas.
mas. | — case; — point, daly- gin — adr. kandaniai: kandžiai:
kas; ginijamas klausimas. — court, | |y,
skaudžiai: žeidingai.
sale, kur studentai-juristai susirin-
Mordacity (mor-diis'i-ti), kandumas:
k lavinasi bylas vesti. aitrumas: žeidingumas.
*.

Mop (mop), s. ražas; mazgylius (grin-

Mordant (mor'dent), adj. edas: kands:
di na 8 plauti); \ iškraipytas veidas: aštrus; kandus: žeidingas. | — , ».
grimasa. | — , t. a. (su) ražu šveisti, danti medega: !|
pritraukianti (da-
mazgoti, j v. n. zubus kraipyti; rau- ž) medega: kandanios žoles. | —
kytis. <\a. ksti; kzdinti; pritraukti (da-
Mopboard (mop'bord), s. sienlente. ž, etc.).
Mope (mop), *. liurba; mulkis: snau- More (mor), adj. d adr. daugiau; la-
dalius. | — r. n. lidti; nuobodauti;
,
biau; | da: juo. Any — , kas-nors
nos pakabinus turti; paniurusiu daugiau; daugiau ne. No .dau- —
bti; murksoti. giau ne; daugiau nieko: nra dau-
Mopish (mop'iš), adj. atbuks: paikas; giau; nebra. No no le«8, ne dau- —
mulkiškas; | nos pakabines: nuli- giau ne mažiau. and daugiau — — ,

ds; lidnas; paniurs. |

— ly, adv. . ir daugiau; labiau ir labiau. Ona
paikai;
— ness,
nos nuleids; lidnai. | — ,da syk. So much the juo — ,

*. atbukimas; paikumas: \ daugiau; juo labiau. The juo: — ,

nulidimas; lidnumas: suniuri- juo kad; juo labiau.

mas; nosies nuleidimas. Morel (mor'el), *. briedelis (grg
Moppet (mop'pt), t. lle; lliuke; | le- hid. karklavija. Great —, (bot.) vilk-

pinamas šunytis.
 ,

Moreland 444 Moss

Moreland (mor'land), *. Mookland. = Mortar (mor'tor), s. grstuve; piesta; |
Morel le (mo-reT), s. bot. vilkvyšne. mortira (kanuole); | laists; mri-
Moreover (mor-o'vor), adv. apart to; ninko koše (maišyti kalkiai, cemen-
be to. tas, smiltys, etc. s a vandeniu). —,r. ||

Moresque (mo-r6sk'), adj. mauritoniš- košes užkrsti (mrijant).

a. laistyti ;

kas. H —i »• mauritoniškas stylius; Mortgage (mor'gedž), s. uždelis; užsta-

pagražinimai mauritoniškame sty- tas (nekrutinamo turto); hypoteka. (|

liuje. —,v.a. užstatyti (nekrutinam tur-

Morganatic (mor-gii-niit'ik), adj. mor- t<l).

ganatiškas; kaires rankos (sak. apie Mortgagee (mor-ge-džy'), s. skolintojas

apsivedim su žemesnes luomos mote- už užstatom nekrutinam turt.
rim). Mortgageor, Mortgagor, Mortgager (mor-
Morgue (morg), s. lavonbulis; lavon- ge-džor), *. skolininkas, užstatas
viete. savo nekrutinam turt už paskola.
Moribund (mor'i-bond), adj. miršts: Mortiferous (mor-tif'6r-6s), adj. mirti-
besiskirias su šiuo svietu. nas; pražtingas.
Morion (mo'ri-6n), s. kalpokas. Mortification (mor-ti-fi-ke'šion), *. med.
Mormon (mor'mon), s. mormonas. gangrina; marinimas kno, kniš-
Mormonism (mor'mon-iz'm), s. mormo- k ||

pageidim; kankinimas; besi-

nizmas; mormon tikjimas. kankinimas; susikrimtimas; apmau-
Morn (morn), s. rytas. d.
Morning (morn'ing), s. rytas; rytmetis. Mortify (mor'ti-fai),r. a. gangrina pa-

U
— adj. rytinis; rytmetinis. Morn-
, ||
gimdyti; užgangrinuoti; marinti ||

ing-glory, (bot.) rietena, Ipomain pur- (kniškus pageidimus); kankinti; už-

purea. gauti šird; susikrimtimo padaryti:
Morocco (mo-rok'ko), s. šapijonas: ma- krimsti. ||
v. n. gesti; gangrinuoti:
rokinas (oda). gangrina paeiti; | metavoti; kankin-
Morose (mo-ros'), adj. susirauks; pa- tis; krimstis.
niurs; rstus; piktas. |
— ly, adv. Mortise (mor'tis), s. loma; pozas: po-
šiurkšiai; piktai. — ness, s. susi-
zijimas. | , v. a.— (pa)daryti; lom
pozyti; pozyti; j poz statyti.
raukimas; piktumas; rstumas; su-
rugimas. Mortmain (mort'men), s. valdymas ne-

parduodamu, nejudinamu turtu.

Morphia, Morphine (mor'fi-a, -fyn), s.

chem. morfin. Mortuary (mor'tju-e-ri), s. pinigai, ku-

Morphology (mor-fol'o-dži), s. morfolo- riuos mirdams parapijonas užrašo
gija; mokslas apie sudjim gyvuli
kunigui; | lavonviete; kapines. | —
adj. šermeninis; kapinis.
ir augmen.
Morphosis (mor-fo'sis), s. išsivystymas Mosaic (mo-ze'ik), *. mozaika: mozaiš-
(snario). kas darbas; mozaiškas paveikslas. ||

Morris (mr'ris), s. mauritoniškas šo- — , adj. mozaiškas: J maižiešinis;

kis. Maižiešiaus (s.gen.).
Morrow (m6r'ro«), s. rytojus; rytdie- Mosk (mosk), s. Mosque. =
na. To-morrow, ryto; rytoj. Moslem (moz'lm), musulmanas: ma- s,

Morse (mors), s.zool. moržas: jri ar- hometonas. — musulmaniš-

||
, adj.
klys; | saga (drabužio krtinei tuteg- kas; mahometoniškas.
ti). — alphabet, s. Morse'o telegra-
||
Mosque (mosk), s. mahometon bažny-
fine abcle. ia.
Morsel (mor'sel), s. ksnelis: truputis. Mosquito (mSs-ky'to), s. uodas.
Mortai (mor'tel), adj. mirtinas; marus. Moss (mos), s. samana, pi. samanos; fl

| — miruoklis; žmogus.
, *. ||
— ly, adv. pelke; lieknas. —berry, spanguole. j|

mirtinai; mariai. — land, samanyne. — rose, sama-

Mortality (mor-tal'i-ti), *. mirtinumas: nine rožS. f
— , r. a. samanoti: sa-
marumas: [ mirtis: | žmonija: mi- manomis iškloti; samanomis ap-
ruokliai. želti.
 , ,

Mossiness 4 »•"> Mount

Mossiness (mos'i-ns), •<. samanotu- Mothery (mtM'or-i), adj. musuotas:

mas: samaningun. apipeljs: pelsiais apsitrauks:
Mossy (mos'i), adj. samanotas: sama- apiplkes.
ningas: samanomis apžls. Mothy (mbth'i), adj. kandži pilnas:
Most (m osti, adj. [xuper. nuo much], kandži susta>.
daugiausias: didžiausias. For th> Motile (mo'til). adj. pats per save kru-
— part, iš didesnes dalies: didesnj ts: | gimdas judjim; judins;
daly j. | , —
8. dauguma: diduma. | judinamas.
—, adt. daugiausiai; labiausiai; j Motion (mo'šiom, *. krutjimas: jud-
prieš bdvardžiu*, most HrrHkia jimas: krutjimo pajiega; jimas;
augšiausij laipsn ir gali b>'ti iš- bgis; ypat iškas patraukimas,
guldytas žodžiai*: vis-; pats: the — pagundymas:
|

|
nešimas { pmduota*
wicked man, vis-nedoriausias (arba: susirinkimui); užmanymas. Topui
pats n.) žmogus: the btautiful — a —
, nešti: nešim
(ar užmanym)
vis-patogiausia (</rpati p.)
'n. paduoti. To second a nešim — ,

moteris. — ly, adr. daugiausia pa-

( : paremti. | — , r. a. n. mostelti: (pa)-
prastai: tankiausia: iš didesnes da- moti: parodyti (galvos ar rankos)
lies: didesnj dalyj. mosteljimu, mojimu.
Mot (mo), s. taikus žodis: gudrus žode- Motioner (mo'šion-or), *. tas, kurs pa-
lis. | — (mot), r. [sing.pres.ind. duoda nešim, užmanym susirin-
MOT, MOTE, MOOTK: pi. MOT, MOTE, kimui: nešjas.
moote] (/< KM*.) gali. So mote it be,
, Motionless (mo'šion-ls), adj. nekruts:
tebnie teip: amen. be judjimo.
Mote (mot), s. dalele: krislelis: taške- Motive (mo'tiv). t. motyvas: pamatas:
lis; .šlakelis. priežastis. — , adj. judins: vars:
Moth imotf<), s. trandis: kandis: fig. judinamas. — power, judinamoji
kirml. Moth-eaten, adj. kandži pajiega.
sustas: sutrnijs. *. judinamoji (ar
Motivity (mo-tiv'i-ti).
Mother (mddh'or), s. motina: gimdyto- varomoji) pajiega.
ja; | msai: plkai: pelsiai. | — Motley (mot 'Iii, adj. margas. | — , *.
adj. motiniškas; gimtinis; prigim- marginiai; paikiaus drabužiai.
tas. — country, gimtin t- šalis: Motor (mo'tor), s. judinamoji (ar varo-
vyn. — tongue, prigimtas liežuvis: moji) pajiega; judintojas: varyto-
prigimta kalba. | — r. a. priimti už , jas: motoras.
sn, už dukter: tapti kam, kerno Motor, Motory, MotoriaI (mo'tor. -to-ri,
motina. | r. h. musyti; api pelti: judins: judinamas;
-to'ri-el), adj.
pelsiais apsitraukti. | Mother-in- varomas.
law, s. anyta: uošv: šešiur. Mother- Motorman (mo'tor-man), s. žmogus
of-pearl, s. perlamot; perlmuteris. valds motor: motorninkas.
Mothered (morfA'ord), adj. tirštas: gli- Mottle (mot't'l), r. a. marginti: šlakuo-
tus: apipeljs: apiplkes. tu daryti.
Motherhood (morfA'or-hd), *. motiny- Motto (mot 'to), ai užrašas: reiškinys;
st. prasmežodis: motto.
Motherland (morfA'or-l;ind>. $. tv že- Mould (mold), ir. Mold.
m: tvyn. Moult (molt), žr. Molt.
Motherless (mMA'or-ls), adj. neturs Mound (maund), s. kalnelis: kalva: pi-
motinos. lekalnis; pylimas; volas. — , v.a. |

Motherliness (m6'//('(")r-li-nes), *. moti- apsaugoti pylimu, volu.

niškumas. Mount (maunt), s. kalnas; kalva. | —
Motherly (mW/i'f>r-lh. ad. motiniškas. r. a. n. lipti (augštyn); užlipti: užeiti:
| —
, adr. motiniškai: kaip motina. užssti (ant arklio); | užsodinti: už-
Motherwort fm6<///'or-uort). s. bot. širda- kelti; | iškelti: | aptaisyti: apsodin-
žol. ti: | siekti: nešti (vertj): kilti.
 ,

Mountain 446 Much

Mountain (maun'tin), s. kalnas. | — Movable (mv'a-b'l), krutinamas: adj.
ad;', kalninis: kaln {s. gen.): kaip judinamas; perkeliamas: krutus. |

kalnas. —ash, (bot.) šermukšnis.

||
Movables, s. pi. krutinamasis turtas.
— blue, (rain. ) azuritas. — crystal, | —ness, s. judinamumas: krutumas.

(turn.) kalnkristalis; put nagas. — Move (mv), v. a. judinti; krutinti:

rose, (bot.) alprože. pajudinti; sujudinti; sukelti: pa- ||

Mountaineer (maun-tin-yr'), «. kaln raginti; pagundyti; sujudinti; su-

gyventojas; kalnnas: kalnietis. graudinti; J kraustyti: perkraustyti
Mountainous (maun'tin-6s), adj. kal- (iš vienos vietos kit); j nešti; ne-
nuotas; J milžiniškas. | ness, t. — šim paduoti (susirinkimui). r. n. |

kalnuotumas: milžiniškumas. judti; krutti; kilnotis: persikelti;

Mountebank (maunt'i-biink), *. Šundak- persikraustyti. H
— , ». judjimas;
taris; šarlatanas. vaikšiojimas; žingsnis. To make a
Mounted (maunt'd), adj. raitas: už- fl
— pasijudinti. To be on the
, kru- — ,

keltas; apsodintas: sodintas: taisy- tti; bruzdti.

tas ( renius etc. ). Movement (mv'ment), s. judjimas:
Mounting (maunt'ing), «. lipimas: užli- krutjimas; | sujudimas; mecha- |

pimas; aptaisymas: aptaisas.

||
nizmo sudjimas; mechanizmas.
Mourn (morn), r. n. a. raudoti: apgai- Mover (mv'or), *. judintojas: krau-
lestauti; lidti; gedti; geduli r- stytojas; judintojas; motoras;
|| ||

bus deveti. nešejas; užmanytojas.

Mourner (morn'or), *. raudotojas: ap- Moving (mv'ing), adj. judins; gim-
gailautojas; gedtojas. ds judjim; juds: kruts; | |

Mournful (morn'ful), adj. graudus: pa-,sujudins; sugraudins. — s. ||

,

lidnas. ||
— ly, adv. graudžiai. ||
judjimas; persiklimas {ii vienos
f

—ness, s. graudumas; lidnumas. vietos kit); persikraustymas.

Mourning (morn'ing), s. verksmas; de- Mow (mau), s. strekis; daržines galas
javimas; apgailavimas; nuliudi (prikrautas šieno, jav ped): darži-
mas; gedjimas; geduliai. \—,adj. ne; j iškraipytas veidas: grimasa.
verksmingas: graudus; lidnas; ge- —,v.a. daržinen gabenti; daržinj
dulingas. Q —\y,adv. graudžiai; lid- krauti. H
v. n. zubus kraipyti; gri-
nai. masas daryti.
Mouse (maus), s. [pi. mice (mais)], Mow (mow), v. a. n. piauti (šien): šie-
pele; Q mazgas. ||
- (mauz), v. n. k. nauti. To —
down, pakirsti (it su
peliauti pelineti peles gaudyt fig.
; ;
i :
dalgiu); naikinti.
tykoti. | Mouse-ear, (bot.) žiurkause. Mowburn (mau'born), v. n. kaisti; degti
Mousehole (maus'hol), s. peles urvas. (sak. apie sukraut, negerai išdžio-

Mousekin (maus'kin), s. dim. peliuke. vint, šien).

Mouser (mauz'or), *. peliautojas; peli- Mower (mou'or), s. šienpiovejas: šien-
netojas; tykotojas.
fig.
piuvis: rankine mašina šienui
||

Mouth (maui/i), «. burna; nasrai: snu- piauti.

kis; gerkle; žiotys; | atvar; | taka Mowing (mow'ing), s. piovimas (Šieno);
(upes). To stop one's burn (vulg: — ,
šienavimas; nušienauta pieva. |
snuk) uždaryti. ||
— (va&udh), v. a. — machine, mašina šienui piauti. —
apžioti imti
; burn, nasrus; griebti time, Šienpiutis.
su snukiu; kramtyti; esti;ryti; lai- ||
Mown (mown), adj. nupiautas; nušie-
žyti; 1 garsiai sakyti, rkti. 1 r. n. nautas.
saukti; rkti; zubus kraipyti. Moxa (moks'ii), s.chir. moksa; vilnelg
Mouthful (mau^'ful), s. pilna burna: deginama ant odos pslei sutraukti.
ksnis: gurkšnis. Mr. sutrump. iš Mister, ponas.
Mouthpiece (mauA'pys), s. burn Mrs. sutrump. iš Mistress, pone.
imamas galas; cibukas; ||
kalbto- Much(mo), adj., adv. &s. [eomp. more:
jas, kurs kit varde kalba. superl. most], daug; labai; beveik.
 Mucid Multiparous

//""• , kick. . 1* </.•>. tick kiek. Muffle (mdffl), t. apvalkalas: skepeta

80 tin better, Too tuo geriau. (kam non mpvyniefi); \ rankmaut;
perdaug. Tomuke of. priduoti — l
kakalys (naugn>x, naMniaiax in-
fcai» didel verte; branginti; augitai ,l,i,i, s, te deginti); snukio viršne: j

statyti: ant rank nešioti. -nipas; snukys. — '•.". apsupti; ap- .

Mucid (mj'sidi, adj. gleivtas: apipc- vynioti: aprišti. | r.». murmti.

ljs; apiplks. Muffler (mof'tior), ». Šyras: apvalkalas:
Mucilage (mj'si-ledž), *. lipni medega; raištis.
augmeniniai klijai. Mug (m6g), *. puodelis: | rulg. snukis.
Mucilaginous (mj-si-liidž'i-nos). adj. Muggy (mdg'gi), dj. drgnas: šlapias:
glitus: lipnus. ness, •*. glitumas;
I|
— sii^vinkes.
lipnumas. Mughouse (mog'haus), *. kariama:
Muck (mok), mšlas, — adj. mš-
*. fl
, girt u ve.
linis \ —,v.(t. mžti: tršti; mžti. Mugwort (mog'uort), s. bot. kietis.

Muckiness (mok'i-nes), k. mšluotu- Mulatto (mju-lat'to), •. mulatas {smogtu

mas: mšlinumas: purvinumas. maišyto juodosios ir battdtioa rat
Muckworm (mok'uorm), * mšline kir kraujo).
mele: fiff. godišius: biaurus šykštuo- Mulattress (mju-liit'trs), *f. mulate.
lis. Mulberry (mol'br-ri), a bot. Šilkmedis:
Mucky (moki adj. mšluotas: mšli-
1, moras.
nas; dumblinas: purvinas: biaurus. Mulch (mol), s. patrašos: patrš šiau-
Mucoid (mj'koid), adj. gleives pa- dai. I
— , t. a. pat rašom is apdengti
našus. (auf/iiu /t> šaknis).
Mucosity (mju-kos'i ti). t. gleivetumas; Mulct (molkt), *. pinigin bausm:
glitumas. Štriuopa. | — , r. a. uždti pinigin
Mucous(mj'kos), adj.gleivtas: gliau- bausm: nuštriuopuoti.
mtas; glitus. | —ness,". glitumas. Mule (mjl), s. mulas; | verpiama ma-
Muculent (mj'kju-lent), ndj. glitus. šina; verptuvas.
Mucus (mj'kM, a gleive: gliaum; Muleteer (m j-li-tvr'), *. varvtojasmu-
glite: glitimedega.
Mud (mod), *. dumblas: dumblynas, j
Mulish (mjul'iš), adj. kaip mulas.
— r. a. dumblinti: sudumblinti: su-
, Mull(mol), s. plonperkalis {audim*);
teršti. I
salava. | — r. a.
, šildyti vyn su
Muddily (mod'di-li), adr. dumblinai: prietaisomis; krupnik daryti.
purvinai; biauriai: tamsiai. ||
Mullein (mol'lin), s. bot. devynmac.

Muddiness (mod'di-nes), s. dumblinu- Muller (moTor), s. grstuvas: triniklis.

mas: purvinumas: drumzlimimas: ||
Mullet (mol'lt), s.icht. mugil.
tamsumas. Mullion (mol'jon), s. plius.
Muddle (mod'd'l), v. a. aptemdyti: ap- Multangular (mol-tan'gju-lor), adj.
kvaišinti (prot); nugirdyti; | su- daugkertinis; daugekertis.
maišyti: sujaukti. I r. n. kvaituliuo- Multifarious (mol-ti-f'ri-6s), adj. yvai-
ti; kvaisti. | — , .«. apkvaitimas: rus; daugeriopas. |
— ly, adv. yvai-
proto aptemimas. riai. |
— ness, s. yvairumas; dauge-
Muddy (mod'di), adj. dumbltas: dum- riopumas.
blinas: purvinas :drumzlus: sudrum- Multifid (mol'ti-fid), adj. daugsnarinis.
stas: j aptems; tamsus. | — , r. a. Multiform (mdl'ti-form), adj. daugpa-
dumblinti: purvinti: drumsti (ran- vidalinis; y vairus; yvairiopas.
den); aptemdyti {prot). Multiformity (mol-ti-form'i-ti), s. dau-
Mudsill (mod'sil), *. pamatinis sieno- geriopumas pavidal; yvairumas.
jas. Multilateral (mol-ti lat'or-el), adj.da.ug-
Muff (mof), s. muve; rankmaute: j
šoninis; daugešonis.
meeh. rinke; | paikšas; mulkis. Multiparous (mol-tip'a-rs), adj. daug
Muffin (m6f fin), *. pyraglis. ant syk gimdas.
 Multipartite 448 Muriatic

Multipartite (mol-tip'ar-tait), adj. pa- Mumper (momp'or), •«. elgeta.

skirstytas (ar padalintas) daug da- Mumpish (momp'iš), adj. susiraukus;
li; daugdalinis. piktas. rsiai. — ness,
||
— ly, adv. |

Multiped (mol'ti-ped), adj. turs daug s. piktumas; rstumas.

koj. — s. šimtakojis.
||
, Mumps (momps), s. pi. negeras (ar pik-
Multiple (mol'ti-p'l),adj. daugeriopas; piktumas; med. paausi
tas) upas; |

sudtinis. | — , s. math, skaitline da- uždegimas.

loma ant kitos be lykio; sudtine Munch (mon), v. a. krimsti; kramtyti.
skaitline. Mundane (mon'den), adj. pasaulinis;
Multipliable, Multiplicable (mol'ti-plai-ii- svietinis; svietiškas: žemiškas.
b'l, -pli-ka-b'l), adj. padauginamas. Mundificant(mon-dif i-kent). adj. vals;
Multiplicand (mol'ti-pli-kand), s. math. gyds. ||
— , 8. gyds tepalas, pl-
dauginamasis. št ras.
Multiplicate (mol'ti-pli-ket ir mol-tip'li- Mundification (mon-di-fi-ke'šion), s. va-
ket), v. a. dauginti; padauginti. lymas.
Multiplication (mol-ti-pli-ke'šion), a. Municipal (mju-nis'i-pel), adj. munici-
dauginimas; padauginimas. pališkas; miestinis; visuomeniškas.
Multiplicative (mol'ti-pli-ke-tiv), adj. Municipality (mju-nis-i-pali-ti), s. mu-
(pa)dauginas; (pa)dauginamas. nicipališkas apskritys; miestvaldy-
Multiplicator (mol'ti-pli-ke-tor), s. = ste.
Multiplier. Munificence (mju-nif'i-sens), *. duoslu-
Multiplicity (mol-ti-plis'i-ti), s. dauge- mas; duoslybe; gausumas.
riopumas; daugumas. Munificent (mju-nif i-sent), adj. duos-
Multiplier (mol'ti-plai-or), s. dauginto- lus; duosnus: gausus. — ly, adv. ||

jas; math, daugininkas. duosliai: gausiai.

Multiply (mol'ti-plai), dauginti:
v. a.
Muniment (mj'ni-ment), s. parama:
padauginti. ||
v. n. daugintis; besi-,
paspirtis; apsauga; tvirtyne; ra-
|| ||

pasidauginti.
dokumentas. —house; —room,
štas; ||

Multitude (mol'titjd), s. daugybe; di

kambarys, kuriame užlaikomi do-
delis skaiius; minia; goveda.
kumentai; archivas.
Multitudinary, Multitudinous (mol-ti-tj'-
Munition (mju-ni"šion), s. amunicija.
di-neri, -n6s), adj. skaitlingas.
Murai (mj'rel), adj. sieninis; kaip sie-
Multivalve (mol'ti-valv), adj. &s. zool
na.
dauglukštis.
Murder (mor'dor), s. užmušimas; už-
Multivalvular (mol-ti val'vju-lor), adj.
dauglukštis. mušyste; galvažudyste; žmogžudy-
Mum (mom), ste. —, v. a. užmušinti; užmušti:
adj. nebylys (s. ); nekalbs: ||

tyls; tylus. 1 —,interj. tylk! cit! galabinti; žudyti; žavinti; U kane-

veikti; darkyti.
Mumble (mom'b'l), v. n. a. murmti lu-
pas suiaupus; kramtyti; gromu- Murderer (mor'dor-or), s. užmušjas:
|

liuoti. galvažudys: žmogžudys; galabinio-

Mumm (mom), v.n. rdytis; persiredy- jas; žudytojas; žavintojas.
ti;apsimaskuoti. Murderess (mor'dor-es), */'. užmušja;
Mummer (mom'or), s. persiredelis; ap- žmogžude.
simaskavus ypata; maska. Murderous (mor'dor-6s), adj. galvažu-
Mummery (mom'nior-i), *. maskaradas. dingas; galvažudiškas; pragaištin-
Mummify (mom'mi-fai), v. a. balsamuo- gas; kruvinas. — ly, adr. galvažu ||

ti; \ mumij paversti. diskai.

Mummy (mSm'mi), s. balsamuotas ir Mure (mjr), v. a. apmryti.
išdžiovintas lavonas; mumija. Muriate (mj'ri-et), s.chem. hydrochlio-
Mump (momp), r. n. a. kramtyti lupas riiies rgšties druska.
suiaupus; gromuliuoti; murmti; ||
Muriatic (mju-ri-iit'ik), adj. che m. liv-
niurzgti: f apgaudinti; veidmai- drochlioriškas. \\—acid, hydrochlio-
niauti: eljret a nuduoti; elgetauti. rine rgštis.
 ,,

Muricafe 440 Musty

Muricate, Muricated imj'ri-ket, ke- muzikališkas: meliodiškas. | — ly,

tSd), adj. spygliuotas: akstinuotas. <"/<•. muzikališkai. — ness. f. muzi- |

Murk (mork), adj. Murky. | — , w. kališkumas.

= Mirk. Musician (mju-zi"Šen), *. muzikas:
Murkily (m6rk'i-li», adv. tamsiai; klai- muzikantas.
kiai. Musk(mosk). s. muskus. j —deer, {tool.)
Murkiness (mork'i-ns), *. tamsumas: muskusine stirna, —orchis, (bot.)
klaikumas. medauninkas.
Murky (mork'i), adj. tamsus: klaikus. Musket (mos'kt). s. muškieta: | arn.
Murmur (mormon, murmlenimas: .*. žvirbli vanaglis {paHnat).
iurkšlenimas: | murmjimas. | — Musketeer (mos-kt-yr), *. muškieto-
i-.ii. murmlenti: iurkšlenti: ošti: |
rius: muškietninkas.
murmti. Musketry (mos'kšt-ri\ *. muškietos
Murmurer (mor'mor-br), *. murmeto- (abelnai); | šaudymas iš muškiet.
jas. Muskiness (mosk'i-nesi. *. muskaus
Murmuring (mor'm6r-ing>. <. murmle- kvapas.
nimas: iurkšlenimas: | murmji- Muskmelon (mosk'mel-Sn). ».bot. kanta-
mas. | — , adj. murmlens: SiurkSle- lupa.
ns: j murms. Muskrat (mfek'rat), *.zool. muskvebris.
Murrain (mor'rin), «. gyvuli maras. Musky (mosk'i), adj. muskusinis: turs
Murre (mcir). s. balandis. jri muskaus kvap.
Murrey (mor'ri), adj. tamsiai raudonas. Muslin (moz'lin),*. muslinas.

Musang (m-sancr' i, *.zool. kavine žiur- Musquash (mos'kuoš). Muskkat. .». =

ke. Musquito (mos-ky'to), *. Mosquito. =
Muscat (mos'kiit). ». muskatai {vynuo- Muss (mos), t. iširimas: netvarka; be-
gi rifu). sigrumimas.
Muscatel (mos'ka-tl), adj. muskatinis. Mussel (mos's'l), s.zool. mušelis.
i|
— , s. muskatinis vynas. Mussulman (mos'sol-man), s. musulma-
Musele (mos'l). x. iinui. raumuo: mus- nas; mahometonas.
kulas. Must (most), v. n. turti: btinai reik-
Muscled (mos' 'Id), adj. raumen uotas: ti. You— know, jus turite žinoti.
raumeningas. He — hare been inmne, turjo but jis
Muscovado (mos-ko-ve'do), *. nedirbtas beprotis, — away, aš turiu
i" eiti:
cukrus. man reikia eiti, keliauti.
Muscovite (mos'kovait ». maskolius: i, Must (most), *. jaunas vynas: J msai:
maskvietis: maskvitiškis. pelsiai. | —,r.a. pelsiais aptrauk-
Muscular (mos'kju-lor), adj. rau meni- ti: suplekdinti. | r. n. apipHethapi-

nis; raumeningas. plekti; suplekti.

Muscularity (mos-kju-lar 'i-tih ». raume- Mustache (mos-tliš'), *. sai.
ningumas. Mustang (mos'tiing), *. meksikoniškas
Muse (mjz), s. gilus užsimstymas; | arklys.
spraga; skyle: j myth. mza. | , r. — Mustard (mos'tord), *. garstyia: pi
a. h.apmstineti; mstyti; užsim- garstyios.
styti; mintyse pasinerti. Muster (mos'tor), s. muštras: peržir-
Museful (mjz'ful), adj. užsimsts: jimas kariaun: | skaitlingas susi-
svajoni pilnas. rinkimas. Topas* (Jig.) laimin- — ,

Muset (mj'zšt), s. spraga: skyle. gai prasprsti: išlikti be nubarimo.

Museum (mju-zy'om), k. muzejus. be bausmes. | — , r. a. muštruoti nu-
Mush (mosi, koše; putra. .v. rinkti: sušaukti { krm). g r. n. su-
Mushroom (mSš'rm), s. grybas. | — sirinkti.
adj. grybinis; iš gryb darytas. Mustiness (mos'ti-nSs), *. suplekimas;
Music (mjii'zik), s. muzika. apipelejimas; pelsiai.
Musical (mj'zik-el), adj. mužikiškas: Musty (mos'ti), adj. suplks: supel".
 ,

Mutability 450 Mythic

j's; apipelejs; fig. pasens; nud- Muzzy (moz'i), adj. apkvaišs; supai-
vtas; fig. nerangus; sudribs. kejs.
Mutability (mj-ta-bil'i-ti), s. atmainin- My (mai), adj. d- pron. pons, mano: ma-
gumas; nestovumas; nepastovumas. nas; manasis, /.-noji.
atmainomas:
Mutable (mj'ta-b'l), adj. Myography (mai-6g'ra-fi), s. aprašymas
atmainytinas; ||
aimainingas; ne- raumen; mokslas apie raumenis.
stovus: nepastovus. |
— ness, s. = Myology (mai-61'o-dži), s. raumen
n
M ABILITY. anatomija.
Mutation (mju-te'sion), s. atmainymas; Myope (mai'op), trumpakis: trum- .*.

atmaina paregis.
Mute (mjt), adj. nekalbas; tyls; ne- Myopia, Myopy (mai-o'pi-it, mai'o-pi),
bylys (s-. s. nebylys, /.-le: |
). s. nud. t rumpakysle trumparerysl 6. :
J

gram, kurioji litera. — ly, <i>Jr. be* ||

Myriad (mir'i-iid), s.miriadas; dešimt
žado; tyliai. | —ness, *. tylumas; ne tkstani; fig. nesuskaitoma dau-
bylyste. gybe.
Mute (mjt), r. a. n. dergti (šok "///, Myriagram,Myriagramme(mir'i-a-griim),
paukšius) fl
—,.<<. mšlas (pauki.). s dešimt tkstani gram.
Mutilate (mj'ti-let). r. a. nupiauti, nu Myrialiter, Myrialitre (mir'i-ii-ly-tor), s.

kirsti (kam kok snar); baisiai su- dešimt tkstani litr.

žeisti; supiaustyti; sukapoti; suka- Myriameter Myriametre(mir'i-a-my-t(">r),
neveikti; sudarkyti. — adj. su nu- ||
, s. dešimt tkstani metr.
piautu, nukirstu kokiu nori snariu; Myriapod (mir'i-ii-pod), s.zool. šimtako-
supiaustytas; sukapotas; sukane- jis.
veiktas; sudarkytas. Myrmidon (mor'mi-don), s. beširdis: ne-
Mutilation (mj-ti-le'šion), *. nuplovi- vidonas.
mas, nukirtimas (snario); sužeidi- Myrrh (mor), s. myra.
mas; sukaneveikimas: sudarkymas. Myrtle (mor't'l), s. bot. mirta.
Mutilator (mj'ti-le-tor), sužeidejas; s.
Myself (mai-self), pron. aš pats: /. aš
kaneveikejas; darkytojas. pati.
Mutineer (mj-ti-nyr'), s. maištininkas. Mysterious (mis-ty'ri-os), adj. slaptas:
Mutinous (mj'tinos), adj. maištingas. slaptingas; nesuprantamas. ly, ||
—
||—ly, adi\ maištingai. U —ness,*. adv. slaptingai; nesuprantamu b-
maištingumas.
du. I
—ness, s. slaptingumas.
Mutiny (mj'ti-ni), s. maišatis: maištas:
Mystery (mis'tor i), *. paslaptis; slap-
sukilimas. |j
— , v. n. maišt kelti;
tos tikejimiškos apeigos; | misterija
||

sukilti (prieš k).

(dramatiškas veikalas ar perstatym*,
Mutter (mot'tor), *.a.n. murmti. | — semtas iš Šventrašio); amatas; už-
x. murmjimas. fl

Mutterer (mot'tor-6r), s. murmetojas.

simimas.
Muttering (mot'tor-ing), s. murmji-
Mystic (mis'tik), adj. = Mystical, fl

mas. 1
— ly,
adv. su murmjimu.
—
, *. myšti kas.
Mystical (mis'tik-el), adj. mystiškas;
Mutton (mot't'n), s. aviena; aviniena.
Mutual (mj'tju-el), adj. abipusinis:
slaptingas, fl
— ly, adv. mystiškai:
abišališkas; savitarpinis; kainas.
slaptingai. ||
— ness, s. mystiškumas:
||

— ly, adv. abišališkai; kainai; kits-

slaptingumas.
kita. Mysticism (mis'ti-siz'm), s. misticiz-
c
Mutuality (mju-tju-aTi-ti), s. abipusy- mas.
ste; savitarpyste. Mystification (mis-ti-fi-ke'šion), s. misti-
Mutule (mj'tjul), s. arch, mutulas; fikacija; aptemdymas; apdumimas.
modilionas. Mystify (mis'ti-fai), r. a. mistifikuoti:
Muzzle (moz'z'l), s. snukis; j apynasris: temdyti; kvailinti.
gaganius: abraška. — r. a. snuk | , Myth (m'it/i), #. mytas: pasaka.
užrišti: abraška uždti: fig. nutildy- Mythic, Mythical (mith'ik, -el), adj. my-
ti. \ r. n. snuk kaišioti, kišti. tiškas: pasakiškas; sakmiškas.
 Mythologic 4.">1 Narrow

Mythologic, Mythological (mith-o lodž'ik, Nameless (nem'les), adj. neturs vardo;

-el), adj. mytologiSkaa. bevardis.
Mythologist (mi-fAol'o-džisO. *. mytolo- Namely (nem'li), adv. btinai; btent:
gas: žinovas mytologijos. kaip antai.
Mythology (mi-Mol'o-dži). », mytologi- Namesake (nem'sek), *. vienvaldis:
ja: pasakos apie dievus. bendravardis.
Mythoplasm (mifA'o-plaz'mi. ». sekimas Nankeen (nan-kynM. t. nankinas {amdi-
pasakos. | Nankeens, pi. kelines iš nan-

Mytilus (mit'i-los), x.zool. dvilukštis kino sitos.

mušelis. Nap(niip), s. pagulis: snusteljimas:
to take a —
truput nusnsti: pri-
,

N gulti pagulio; | pkai: gaurai: var-

sa (audimo, augmen). \ — r. n. sn- ,

Nab (niib), r.a. griebti: pagriebti: pa- duriuoti; snausti.

gauti. I
— , s. viršne (kalno); | gai- Nape (nep), *. sprandas.
dys (iaudykl Naphtha (n;ii"//,; ir niip'r/tjii, *. nafta:
Nabob (ne'bob), s. puskaralis ( //. akmeninis aliejus.
|
pralobelis; didžturtis. Napiform (ne'pi-form), adj. turs ropes
Nacre(ne'kor), perlamote. s. pavidal; rope panašus.
Nadir (ne'dor), t.attr. nadiras {dang- Napkin (nap'kin), *. stalskepete; ser-
skliauio taiku* guls priešprieša i u - veta.
nito): fig. žemiausias laipsnis; lai- Napless (nap'les), adj. neturs pk:
kas didžiausio nupuolimo. su nudilusiais (ar nudvtais) p-
Nag (niig), *. arkliukas. | — r. a. u. ko- , kais; bepukis (a t.

lioti; bartis. Nappiness (nšip'pi-ns), *. pukuot urnas

Naiad (ne'jiid), s. myth, najada (rande- (*ak. apie audim); gauruotumas.
nine deire); | zool. upes varlekaušis. Nappy (niip'pi), adj. rrauruotas; pkuo-
Nail (nei), s. nagas; | vinis. | — , r. a. tas (audimas); | miegstas.
prikalti (rinimix); sukalti; apkalti: Narcissus (nar-sis'sos), s. but. narcizas.
sugauti. To —
a lie, išrodyti mela-
|

Narcotic (nar-kot'ik), adj. narkotiškas:

gyste ir tuomi sustabdyti jos besi- migds; svaigins. | — , s.med. nar-
platinim. kotiškas vaistas.
Nailer (nel'or), s. vinius; vini kalvis: Narcotine (nar'ko-tyn), t. ehem narko-,

kalikas. tinas.
Nailery (nel'6r-i), s. vini dirbtuve. Narcotize (nar'ko-taiz), r.a. narkoti-
benagis
Nailless (nei 'les), adj. zuoti; migdyti su pagelba narkotiš-
k vaist.
|

Naive (na'yv), adj. nayviškas; prasta-

širdiškas; nevylingas. | — \y,adc. nay- Nard (nard), s.bot. nard; | nard alie-
viškai. jus.
Naivete' (na-iv-te'), s nayviškumas: Nargile (nargil), s. nargilius (turkiška
prastaširdyste: nenuduotas atviru- pypka).
mas; bevylyste. Narrate (nar-ret'n c. a. pasakoti; sekti
Naked (ne'kšd), adj. plikas; nuogas; (pas,ikac \.

apnuogintas; | atviras; grynas; aiš- Narration (niir-re'šion), *. pasakojimas.

kus. | — ly, n ii r. plikai; nuogai; | Narrative (nar'rii-tiv), *. pasakojimas:
aiškiai. [|
— ness, plikumai; nuo-
••<. pasaka. | — , adj. apipasakojantis:
gumas: | atvirumas: aiškumas; gy- pasakojamas; mgsts daug pasa-
vumas. koti. | — ly, adj. pasakojamu bdu. .

Namby-pamby (nam'bi-pam'bi), s. pai- Narrator (nar-re'tiir), .*. pasakotojas.

kai sentimentališkas raštas, kalba. Narratory (nar'rii-to-ri), adj. pasako-
Name(nem), «. vardas. | — r. a. vard , jantis; pasakojama^.
duoti; užvardyti: vadinti: paskirti; \
Narrow (nar'rou), <"(/• siauras: ankštas:
paženklinti. aprubežiuotas: | skurdus; menkas:
 Narrowly 452 Nausea

| šykštus; skupus; | rpestingas; Nationality (na"šion-al'i ti), *. tautyste;

atidus. To have a — escape, vos-vos tauta.
. išsigelbti. —
search, rpestingas Nationalize (na"šion-el-aiz), r. a. nacio-
išjieškojimas. — , s., zr. Narrows ||
nalizuoti; sutautinti.
| —,v. a. siaurinti; susiaurinti; ap- Native (ne'tiv), adj. gimtinis; prigim-
rubežiuoti. ||
v.n. siaurintis; susi- tas; I
ia gims; vietinis; |
gims
siaurinti. ||
Narrow-minded, adj. kur; sulig gimimo paeins iš. — s. J
,

siauraprotis (.v.); siauraširdis (#.); iabuvis; iagimis. — ly, adv. sulig ||

šykštus. Narrow-mindedness, $. gimimo; pagal gimim.

siauraprotyste; siauraširdyste; šyk- Nativism (ne'tiv iz'm), s. ypatingas pri-
štumas. lankumas savo tautos (arba iagi
Narrowly (niir'row-li), adv. siaurai; miems) žmonms.
ankšiai; rpestingai:
||
skupiai: ||
Nativity (nii-tiv'i-ti), s. gimimas; gimi-
menkai; su vargu; vos; vos-vos.
||
mo vieta; gimimo laikas
Narrowness (nar'roM-nes), s siaurumas: Natty ("nat'ti), adj. švarus; iuinus.
ankštumas; aprubežiuotumas; ||
||
Natural (niit'ju-rel), adj. gamtiškas:
šykštumas. gamtinis; gamtos (s.gen.); naturahš-
Narrows (nar'rowz), spl. siauruma; kas; prigimtas; tikras; nenuduo-
siaura prataka. tas: ||
nelegališkai gims. ||
— , i. pai-
Narwal, Narwhal (nar'ual, -huiil), s.zool. kius; paikšas; idijotas.
vienrage bangžuve. Naturalism (niit'ju-rel-iz'm), s. gamtiš-
Nasal (ne'zel), adj. nosinis. | —,s.graia. kumas; prigimtumas.
nosinis garsas. Naturalist (nat'ju-rel-ist), s. gamtinin-
kas.
Nasality (ne-zal'i-ti), s. nosinis ištari-
mas. Naturalization (niit-ju-rel-i-ze'šion), *.

Nascent (niis'sent), adj. gemas. naturalizavimas; natralizacija; pri-

Nastily (nas'ti-li), adv. biauriai.
mimas šalies valstieius; apteiki-
Nastiness (nas'ti-n6s), s. biaurumas; mas ukesystes tiesomis.
purvinumas. Naturalize (niit'ju-rel aiz), r. a. natra-
lizuoti; apteikti (svetimžem) valstie-
Nasturtion, Nasturtium ( mis-tor' šion,
-ši6m), s.bot. nasturka: uzarelis. io tiesomis; ||
pripratinti prie nau-

Nasty (nas'ti), adj. purvinas; biaurus:

jos vietos, prie naujo klimato. ||
v.n.

nepadorus. naturalizuotis; iabuviu tapti.

Natal (ne'tel), adj. gimtinis.

Naturally (nit'ju-rel-li), adv.pagal pri-
Natant (ne'tent), adj. plaukiojus: pl- gimim: kaip prigimta; naturališ-
kai; tikrai; be nudavimo.
duriuojs. |—Ay, adv. plduriuojant;
Naturalness (niit'ju-rel- ns), s. natura-
pluduriuodams.
liškumas; prigimtumas.
Natation (na-te'šion), s. plaukiojimas;
Nature (ne'tjur), a. gamta; prigimtis:
plduriavimas.
prigimimas; natra; bdas; pob-
Natatorial (ne-ta-to'ri-el), adj. plaukio-
dis; ypatybe.
jus: plaukiojamas; plaukiamas. Naught (not), s. niekas; zero To set at
Natatory (ne'ta-to-ri), adj. plaukioja- — , niekinti; paniekinti. ||
— , adj.
mas; plaukimui tarnaujs; plauki- neturs vertes; niekam nevertas. |
mui panaudojamas. —
adv. visai ne: jokiu
, bdu.
Natch (nši), s. pasturgalis; strnos Naughtily (no'ti-ly), ""V. ištvirkusiai;
(galvijo).^ su ištvirkimu; nedorai; nepaklus-
Nation (ne'šion), ». tauta; nacija: žmo niai.
ni gimine; žmones. Naughtiness (no'ti-nšs), s. ištvirkimas;
National (nii"ši6n-el), tautiškas: adj. nepaklusnumas; nedorumas.
nacionališkas. | — ly, adv. tautiškai. Naughty (no'ti), adj. ištvirks; nepa-
Nationalism (na"šion-el-iz'm), s. tauty- klusnus; nedoras.
ste: nacionalizmas; tautiškos ypa- Nausea (nd'ši-li), s. koktumas: širdies
tybes. supykimas: vertimas vemti.
 j

Nauseate 4r>'.\ Necromancy

Nauseate (no'si-r-o, r.a.n. šird pykinti: Nearsighted (nyr'sait-ed), adj. trumpo

priklinti; priklintis: vemti versti: regjimo. | —ness, *. trumpas reg-
koktu darytis. jimas: artiregystf-.
Nauseous (no'šs), adj. koktus: šird Neat(nyt), *. galvijas: pi. galvijai.
pykinas; papriklijantis: priklos. | Neat(nyt), adj. Švarus: grynas: dailus:
— ly, adc. su pasipriklijimu; su prik- padorus. | — ly, adc. Švariai, —ness, j

lumu: su pasibiaurejimu. | — ness. •*.svarumas; dailumas.

*. koktumas: priklumas: niauru- 'Neath (nydft it nyt/i). nttnunp
mas. n'k.ath, apaioj: žemai.
Nautical (no'tik-el). adj. jreiviškas: Neb (nb), s. nosis; snapas.
jurininkiškas; jrinis. Nebula (nb'ju-la), s.antr. miglotas taš-
Nautilus (no'ti-los), s.z<>,,l. nautilius. kas.
Naval (ne'vel), adj. laivinis: laivynes Nebular (nb' u-lor), adj. miglotas.
(s.geii.): jreiviškas. Nebulosity (nb-ju-16s'i-ti), *. miglotu-
Nave (nev), s. stebule: | bažnyios vi- mas.
d raslis. Nebulous (nb'ju-los), adj. miglotas:
Navel (ne'v'l). s.anat. bamba. debesiuotas.
Navelwort (ne'v'1-uort). *.b<d. bamba- Necessarily (ns'§s-s-ri-li), adr. bti-
žole. nai; neatbtinai: nišvengiamai.
adj. panašus
Navicular (nii-vik'ju-lor), Necessariness (ns's-se-ri-ns^. a. bti-
laivel; turs valties pavidal. numas; reikalingumas.
•. buvi-
Navigability (niiv-i-gii-biri-ti). Necessary (nšs's-se-ri), '"'/'. reikalin-
mas tinkamu laivams plaukioti: ti- gas: btinas: neatbtinas: oisven-
kimas laivams plaukioti. giamas. J—,*., y 1-- Necessaries, reik-
Navigable (niiv'i-ga-b'l). adj. tinkamas menys.
laivams plaukioti: laiv plaukuoja- Necessitate ini-ses'si-tet), ca. reikalin-
mas. —ness, s. Navigability.= gu daryti; btinai reikalauti: versti:
Navigate (niiv'i-geti, c. a. a. plaukyti: spirti.
plaukioti {laivais); valdyti (lam). Necessitous (ni-ss'si-tos). ad. vargin-
Navigation (n;iv-i-ge'ši6n), t. plauky- gas. | —
ly, adv. vargingai. | —ness, fc

mas; jreivyste. vargingumas; neturtas: skurdas.

Navigator (nliv'i-ge-tor), s. jreivis. Necessity (ni-ss'si-ti), s. neatbutinu-
Navvy (nav'vi), *. žemkasis (dirb* prie rnas; reikalingumas: reikalas: beda.
nukasimo kanal, praredimo geležin- Neck (nk), s. kaklas; sprandas.
keli, etc.). Neckband (nek'band), a kaklaraištis.
Navy (ne' vi), s. laivyne; kariška laivy- Neckcloth (nk'kloA), *. kaklaraištis:
ne. šalik.
Nay (nei), adc. ne; j ne tik, bet ir; ne Neckerchief (nšk'or-if), «. skepetaite
vien teip, bet ir. | — ,*. sakymas kad kaklui aprišti.
ne: atsakymas; užgynimas; užsigy- Necklace (nk'les'). •. karieliai.
nimas. Necktie (nk'tai). *. kaklaraištis: kra-
Nazarene (naz-ii-ryn'), s. nazarenietis: vatas.
/.-te. Neckwear mk' uer), *. kaklo pardai:
Naze (nez), *. salava. kravatai, kalniereliai, etc.
Neap(nyp>, *. dyselis; | — , —tide, j- Necrolatry (ni-kroTa-tri), s. garbinimas
ri nusi-kimas: atlajus. | — , adj. že- numirusij.
mas: žemai stovs: nuseks (vanduo). Necrology (ni-krol'o-dži), s. nekrologi-
Near (nyr), &prep. arti;
adc. netoli: ja; surašs numirusij: žodis apie
prie. To come —
; To draio — ,
pri- velion.
siartinti; prieiti. | , adj. ess arti: Necromancer (nk'ro-man-sor), burti- .*.

artus: artimas. | — , r. a. n. artintis: ninkas; raganius.

prisiartinti. |
— ly, adr. arti: netoli: Necromancy (n6k'ro-m;in-si), s. žavji-
beveik. J
—ness, *. artumas; artybe. mas: raganyste; burtininkyste.
 Necromantic 454 Negotiation

Necromantic (nk-ro-man'tik), adj. bur- Ne'er (ner), sutrump. iš Never, nieka-

tininkiškas; raganiškas. da.
Necrophagan (ni-krof'si-gen), s. zool. ne- Nefarious (ni-fe'ri-6s), adj. baisiai iš-

krofagas; lavonais besimaitins va- tvirks; nedoras; nelemtas; baisus;

balas. biaurus; žiaurus. | — ly, adv. nedo-
Necrophagous (ni-krof ii-gos), adj. lavo- rai; nelemtai: biauriai; žiauriai:
nais mintas, besimaitins (rabatas). baisiai. —ness, ». baisus nedoru-
||

Necrophobia (nek-ro-fo'bi-:i), 8. baime mas; žiaurumas: baisumas.

numirli. Negation (ni-ge'šin). $, negacija: ne-
Necropolis (ni-krop'o-lis), s. fig. kapi- pripažinimas; užginijimas; užgyni-
nes; kapinynas. mas.
Nectar (nek'tor), *. nektaras; diev g- Negative (ng'ii-tiv). adj. užginijamas;
ris. užginamas; negatyviškas; chem. ne-
Nectareal, Nectarean, Nectareous, Nectar- metalinis; nemetališkas. — sign.
ous (nek te'ri-el,-en, -6s, nk'tor- minus. — s. užginamas tarinys ar
||
,

os), adj. nektarinis; nektariškas; sakymas; užginamoji prasme; grant.

kaip nektaras; saldus. užginamoji dalele; photogr. negaty-
Nectarine (nek'tor-in), *. bot. švelnaode vas. ||
—
sakyti kad ne; užgin-
, v. a.

armniška slyva. yti; užginti; parodyti kad ne; at-

Nectary (nek'ta-ri), s. bot. melisa. mesti, f —
ly, adv. užginijamai; už-
Need (nyd), s. reikalas; | neturtas; ginamoj prasmj; negatyviškai.
skurdas; vargas. | — r. a. n. turti , Neglect (neg-lškf), r. a. nepildyti kaip
reikal; reikalauti; reikti. reikia: nesirpinti apie; atidos ne-
Needful (nyd' fui), adj. reikalaujs; rei- atkreipti; neboti: nepaiseti; niekin-
kalingas; neatbtinas. ly. adv. ||
— ti; pražirti k; praleisti. |— , s.

reikalingai. —
ness, *. reikalingu-
||
nepaisejimas: nebojimas: neatida;
mas; reikalas. nerupest ngumas: apsileidimas ;(pa>.
i

Needily(nyd'i-li), adv. vargiai; vargin- niekinimas.

gai; ||
btinai. Neglectful (neir-lkt'ful), adj. nerpe-
Neediness (nyd'i-nea), •*. vargingumas; stingas; apsileids; netvarkus; ne-
vargas; skurdas; neturtas. bojs; nepaiss; niekins. H — ly. ode.
Needle (ny'd'l), «. adata: bot. spyglis. nerpestingai: bepaisejimo; netvar-
Knitting —
mezgamas virbalas.
,
||
kiai.
Needle-pointed, ad), smailus kaip Negligee (neg-li-žg'), *. negliže': ryti-
adatos viršne. niai rbai.
Needlecase (ny'd'l-kes), s. adatnyia. Negligence (ng'li-džens), s. nerpestin-
Needleful (ny'd*l-ful), ». silas vertas gumas; nebojimas: neatidumas.
i adat. Negligent (neg'li-džent), adj. nerpe-
Needier (ny'dlor), s. adatninkas. stingas; neatidus: nieko nepaiss:
Needless (nyd'ls), adj. nereikalingas; apsileids. | — ly, ado. nerpestingai :

bereikalingas. — ly, adv. bereika-||

be pais j mo. i

lingai —ness, ». bereikalingumas.

||
Negotiability (ni-go-ši-a-bil'i-ti), s. l>u-
Needlewoman (ny'd'l-um'en), s. siu- vimas galimu parduoti, perduoti,
vja. perleisti kitas rankas.
Needlework (ny'd'1-uork), siuvinys; .<. Negotiable (ni-go'si-a-b'l), adj. galimas
išsiuvinejimas. parduoti, perduoti, perleisti kitas
Needly (ny'dli), adj. adatuotas; aksti- rankas; parduodamas; perleidžia-
nuotas. mas.
Needs (nydz), adv. btinai; neatbti- Negotiate (ni«go'ši-el). r.a.n. lygtis; de-
nai. Must — btent reikia; bti- rtis; tarautis: tartis; tarybas vesti:
nai turi c
daryti, veikti .
,

Needy (nyd'i), adj. neturtingas; vargin-

||
parduoti;
Negotiation (ni-go-ši-e'šin),
perleisti j.
kitas rankas.
s. besita-
gas. ravimas; tarybos.
 ,

Negotiator (50 Neurology

Negotiator (ni-go'ši--tor), s. besider- Nerve inorv), i. nervas; dirksn: | tvir-

tojas; derybas, tarybas vedantis: tumas; pajiega: tvirtas bdas: j bot.
negociantas. gysliuk. | —
r. a. sustiprinti;
, tvir-
Negress (ny 'grs), t. ntrr. tumo priduoti.
Negro (ny'gro), «. negras; juodveidis. Nerveless (tnirvls '. '/'(/'. be nerv: be
| —,adj. negriškas; juodas. dirksni: | silpnas; neturs pajieg.
Negus (ny 'gos), $. Degiu (c,', tvirtumo.
Neigh (n*'), r. n. žvengti. | — t. žven- , Nervine (norv'in), adj. veikis ant oer
irimas. v. | — , *. vv aistas nervams sudru-
Neighbor (ne/'bor), Busiedas; kaimy-
•<. tinti.
nas; /.-myn, -mink; fig. arty mas. Nervous (norv'os), ddj. nervuotas; ner-
—,adj. susiedinis; kaimyniškas. | vinis; nerviškas; silpn nerv:
— r. a. rubežiuotis:
, susisiekti (rybo- jauslus; | tvirtas; drtas; smarkus.
mCt); susiedami. |
—
ly, adr. nerviškai: tvirtai. |

Neighborhood (ne/'bor-hud), ». kaimy- — ness, *. nerviškumas; nerv suir-

nyste; susiedija. | kaimynai; | apie- zimas; tvirtumas; spka.
|

link; apygarda. Nervure (norv'jurl, i, but. gysliuk.

Neighborly (nei'bor-li), adj. kaimyniš- Nervy (norv'i), adj. gysltas: | tvirtas:
kas: draugiškas. ] —,adv. kaimyniš- stiprus.
kai; draugiškai. Nescience (neš'ens), s. nežinojimas;
Neither (ny'dhor), adj. ne vienas: n nežinyst: nežinia.
katras; ne tas, ne kitas. — cm, j. ||
, Nest(nst), s. gžta; lizdas. | — , c. a. n.
ne-gi. Neither. . . nor, n . . ne. gužtsuktis; lizd kraulis: Užduotis:
Neologism (ni-61'o-džiz"m), s. neologiz- lizd turti kur; gyventi: lindoti
mas; naujas žodis: naujas ištarimas. kur. \— egg, s. padlys (kiautini*).
Neology (ni-61'o-dži), s. neologija: [ve- Nestle (ns'*l), r. n. lizduotis: tupti:
dimas nauj žodži. gldti: glaustis. | /•.". (paHupdyti:
Neophyte (ny'o-fait), & naujas atsiver- (pa)talpinti; priglausti: glamonti:
tlis; fig. naujokas: pradedantysis. myluoti.
Neoteric, Neoterical (ni-o-tr'ik. -ei), Nestling (nes'ling), .*. paukštytis. | —
adj. dabartinis; dabarnykštis: nau- adj. tik-k išpertas.
jagadyniškas. Net (net), *. tinklas. — , r. a. tinkl
Nepenthe (ni-pn7M), *. sielažol: vai- mgsti, gaudyti, pa-
austi; tinklu
stas nuo visoki skausm. gauti; tinklan varyti, vilioti: |
Nephew (nTju), s. sesernas: brolnas. duoti gryna peln: grynai pelnyti.
Nephrite (nef rait), s. min. inkstakme- J
— adj. pirki, grynas: n e 1 1 o.
,

nis; nefritas. Nether (nedA'or), adj. apatinis: žemuti-

Nephritic (ni-frit'ik), adj. inkstinis: nis.
sergs inkst liga: gyds inkst Nethermost (nWA'or-most), adj. pats
lig. | —,s. vaistas inkst ligai gy- apatinis; apatiniausias: žemutiniau-
dyti. sias.
Nephritis (ni-frai'tis), s.med. inkst Netting (nžt'ting). #. dirbimas tinkl:
uždegimas. I
tinklas; tinklelis.
Nepotism (np'o-tiz'm), s. perdaug di- Nettle (nt't'l), s. bot. dilg: dilgl:
delis prisirišimas prie savo gimini: dilgin. | —,r.a. dilginti: gilti.
besiglobjimas vien giminmis. Network (net'ui'irk), *. tinklas.
Neptune (nep'tjn), m. myth. Neptnas Neural (nj'rel), udj. nervinis.
U'"'i' tUevas); j eutr. Neptnas. Neuralgia (nju-riil'dži ii), #.med. neural-
Neptunian (nep-tj'ni en), adj. oceani- gija.
nis;jrinis; vandeninis: vandenis. Neuralgic (nju-riil'džik), adj. oeuralgiš-
Nereid (ny'ri-id), ». myth. Nerelda (ju- kas.
rh nyiiij'n): z<»>/. nereida (jurt Neurology (nju-rdl'o-dži), ». neurologi-
kirmle). ja; mokslas apie nervus.
 Neuropter 456 Nictation

Neuropter (nju-rop'tor), 8.zool. tinkla- News (njz), s. naujienos; žinios.

sparnis (vabalas). Newsboy (njz'boi), *. išnešiotojas (ar
Neurotic (njurot'ik), adj. nervinis; su-
pardavintojas) laikraši.
drutins nervus. Newsmonger (njz'mon-gor), s. nešioto-
adj. bendras; bevar- jas naujien; laikraši pardavin-
Neuter (nj'tor),
— s. beša- tojas.
dis; begimtis; belytis. ||
,

Newspaper (njz'pe-por), s. laikraštis;

liškas žmogus; nesilaiks ne vienos,
gazieta.
ne kitos puses; ||
bevardes gimties
Newt(njut), s.zool. gonys.
žodis.
Next (nškst), adj. [superl. nuo Nigh],
Neutral (nj'trel), adj. neutrališkas;
ariausias; pirmutiniausias; pirmu-
bepusiškas; bešališkas; vidutiniš- fl
tinis; sekas; sekantis; busimas.
kas. — ly,
adv. neutrališkai; bepu-
—
||

||
He sat her side, jis sedejo šalia
siškai; nesilaikant ne vienos, ne ki- —
jos. year, sekanti metai; sekan-
tos puses; vidutiniškai.
iuos metuos. door, šalins —
Neutrality (nju triil'i-t i), *. neutrališku-
[= kitos] durys. kinsman, ar- —
mas; bepusyste; neutralitetas. iausias gimine. — , adv. paskui;
Neutralization (nj-trel-i-ze'ši6n), *.
tuojau. What f kas daugiau — ||

-
'

neutralizavimas; neutralizacija. kas da?

Neutralize (nj'trel-aiz), v. a. neutrali-
Nib (nib), viršne; smailuma; gale-
s.
zuoti; priešveikti; naikinti priešin- lis; virbalas; snapas. \—,v.a.
|
I
gas ypatybes. nusmailinti (plunksn).
Never (nVor), adv. niekados; jokiu
Nibble (nib'b'l), v. a. n. kramtyti griau- ;

bdu; ne. žti; griaužineti; apgriaužineti; jig.

Nevermore (nev'or-mor), adv. niekada -, ».
kandžioti; jig. kritikuoti. ||

daugiau; daugiau niekados. kandimas; kandžiojimas.

Nevertheless (nev-dr-Me-lY), adv. ne- Nibbler (nib'blor), s. griaužejas; kan-
žirint ant to visko; vienok; vienok- djas; kandžiotojas.
Nice (nais), adj. dailus; gražus; puikus;
New (nju), adj. naujas; | jaunas; švie- rpestingai apdirbtas; ganus; de-
žias;^, da neapsipažins; nepaty- likatnas; smulkus; plonas; geras;
rs. I
— naujai; išnaujo.
, adv. — ||
priimnus. ||
— ly, adv. dailiai; pui-
land, s. piešinys; pirm syk išdirbta kiai; ganiai; delikatnai; smulkiai:
žeme. — moon, s. jaunatis; jaunas plonai; gerai. — ness, s. Nicety. =
—
||

mnuo. world, s. naujasvietis. Nicety (nai'si-ti), s. dailumas; puiku-

— Year, Nauji Metai. ly, adr. ||
— mas; ganumas;delikatnumas.
naujai; šviežiai; neseniai. ||
— ness, Niche (ni), s. niša; loma (sienoj).
s. naujumas: naujybe; ||
neapsipa- Niek (nik), s. ramtis; ramtelis; šukele.
žinimas; nepažintis. — of time, pats laikas; atsakaniau-
Newborn (nj'born), adj. naujai gims. sioji valanda. — , v. a. ramtyti; ||

Newcomer (nj'kom-or), s. naujai pri- ramtyti; karbuoti; pataikyti.

||

buvs; atjnas; pribuvelis. Nickel (nik'el), s. nikelis (metalas); ||

Newel (nj'el), s.arch. varpstis (trepu). penkcentis (pinigas Suv. Valst.).

Newfangled (nj'fan-g'ld;, adj. naujai Nicknack (nik'niik), s. Knickknack. =
išrastas, pramanytas, padarytas: ||
Nickname (nik'nem), s. prievarde; pra-
links ant naujybi; mgsts pasi- manytas vardas (duotas kam ant ap-
gaut k nors naujo. juokimo, etc.). —,v.a. pravardžiuo-
fl

Newfashioned (nj-faš'iond), adj. naujos ti; pramanytu vardu vadinti; pra-

mados; pagal naujausi dary- mad manyt vard duoti.
tas. Nicotine (nik'o-tin), s. chem. nikotinas.
Newish (nj'iš), adj. beveik naujas: Nictate, Nictitate (nik'tet, -ti-tet), t.n.

apinaujis. merktis; mirkioti.

Newly, Newness (nj'li, -nes), ir. po Nictation, Nictitation (nik-te'šion, -ti-te'-
Nk\v. šion), s. mirkiojimas.
 ,

Nidificate 7 Nitrogen

Nidificate (nid'i-fi-ket), c.n. suktis liz- Nimbose (nim-bos <tdj. audrotas.

,1,

d. Nimbus (nim'bos), *. spinduli vaini-

Nidification (nid-i-fi-k^'sion), #. sukimas kas (apie šventj galvas): lytaus j

lizdo. debesis.
Niece (nys),s. seseryria; broliadukte. Nincompoop (ninkm-pp), •<. paikšas:
Niggard (nig'gord), •«. šykštuolis. | — mulkis.
adj. šykštus. | — ly, adj. šykštus: Nine (nain), adj. devyni. \ — , *. devy-
skupus. | —
adr. šykšiai. , ness. |
— ni: devynetas.
a šykštumas. Ninefold (nain' fold), adj. devynlinkas:
Niggardliness (nig'gord-li-nes). ». šyk- devyneriopas.
štumas. Ninepins (nain'pinz),-*. kerpla: kgliai
Nigger (nig'gor), *. negras. (žaisme).
Nigh (nai), arf/."arti stovs, ess: artus: Ninescore (nain'skon. adj. d- m. devynis
artimas. J — adr. arti: netoli: be-
, sykius po dvidešimt: trys kapos.
veik. Nineteen (nain'tyn). adj. d-s. devynioli-
Night (nait), s. naktis: vakaras: jig. ka.
tamsa. — by — — after — kas- ; , Nineteenth (nain'tyn^. adj. devynio-
nakt. To — šinakt: š vakar:
. liktas; devyniolikis; devyniolikin-
šiandien vakare. | — walker, s. mieg- tas.
eivis; naktibalda. — watcher, s. pa- Ninetieth (nain'ti-67A), adj. devynias-
naktinis. dešimtas.
Nightcap (nait'kiip). .». naktine kepure. Ninety (nain'tii, adj. d-*, devvnios-de-
Nightdress (nait'dres), ••«. naktiniai dra- Šimtys.
bužiai. Ninny, Ninnyhammer(nin'ni. -hiim-mor),
Nightfall (nait'fol), ». nakties užsloji- s. kvailys: paik-a^.

mas. Ninth (nain^A). adj. devintas.

Nightgown (nait'gaun;. s. naktsermege: Nip (nip). ». srnybis; žnybis:gnybteleji-
naktiniai rbai. mas; gnybimas: nujrnybimas; nu-
Nightingale (nait'in-gel), s.orn. lakštin- plovimas; nukirpimas {viriunet ko);
gala. I
nušalnojimas (augmen): | kan-
Nightish (nait'iš), adj. naktinis. džiojimas {Jodžiau); \ gurkšnelis:
Nightjar (nait'džar), s.orn. tikutis. lašelis. J — r. a. nugnybti: nukirpti:
,

Nightless (nait'les), adj. benaklis. nupiauti (cirxunele): | kandžioti (žo-

Nightly (nait'li), adj. naktinis: kasnak- džiais); I
nušalnoti: nuksti (tok.
tinis. — , adr. kasnakt: naktimis. apie šaln).
|

Nightmare (nait'mer), $. slogutis. Nippers (nip'porz), s. pi. žnyples; rep-

les.
Nightshade (nait'šed), s. bot. karklavija:
Nipple (nip'p'l), s. krties karpa; spe-
kiauluoge.
nys; dim. spenelis.
Nightshirt (nait'šort), s. naktiniai marš-
Nit (nit). a. glinda.
kiniai.
Niter, Nitre (nai'tor), s.chem. salietra.
Nighttime (nait'taim), *. nakties laikas:
Nitrate (nai'treti, $. ehem. azotrutr^te
naktis.
druska.
Nihilism (nai'hil-iz'm), a nihilizmas; Nitric (nai'trik), adj. azotinis; nitriš-
netikjimas niek.
kas. —acid, (<-hem.) azotine rgštis.
Nihilist (nai'hil-ist), s", nihilistas.
Nitrification (naitri-fi-ke'šion), ».eam.
Nihility (nai-hil'i-ti), ». niekybe. pavertimas azotine rgšt.
Nil (nil), s. & adj. niekas. Nitrify (nai'tri-fai), v. a. ehem. sujungti
Nill (nil), v. n. nenorti. | — , s. kibirk- su nitrogenu: primirkyti nitrogenu;
štis.
paversti azotin rgšt.
Nimble (nim'b'l), adj. greitas; vikrus: Nitrite (nai'train, s.chem. salietruotos
smagus. I —ness, greitumas: vik- -v. rgšties druska.
rumas: smagumas. \ Nimbly, adr. Nitrogen (nai'tro-džen), *. ehem. azotas;
vikriai; smagiai. nit romnas.
 ,

Nitrogenous 458 Nomadic

Nitrogenous (nai-trodž'i-nos), adj. azo- Noddie (nod'd'l), a. (Jam.) galva.

tinis; nitrogeninis. Noddy (nod'di), ». mulkis; paikšas: |

Nitroglycerin (nai-tro-glis'or-in), s.ehem. mažas dviratis vežimlis; | om.

nitroglycerinas. šiaurjuriu. meva.
Nitrous (nai'tros), adj. salietruotas; sa- Node (nod), s.mazgas; guzulas"; bot.

lietringas. kelys; fl
geom. vieta persikirtimo
Nitty (nit'ti), adj. glind pilnas. kreivos linijos.
Niveous (niv'i-6s), adj. snieg pana- Nodose (no-dos'), adj. mazguotas; gu-
šus; baltas kaip sniegas. žuotas.
No (no), adj. ne vienas; joks; jokis; /. Nodosity (no-dos'i-ti), s. mazguotamas:
jokia. I —, adv. ne. — , *. [pi. noes | mazgas.
(noz)] ne; priešingas balsas (batea ri-
,
Nodular (nod'ju-lor), adj. mazguotas:
muose). turs mazgo pavidal; painus. Jig.

Nob (nob), s. (rulg.) galva; buože; ||

Nodule (nod'jul), *. mazgelis; ^uzule-
(vulg.) didikas; ponas. lis; grumullis.

Nobby (nob'bi), adj. naujausios mados: Nog (nog), s. =

Noggin; 1 kaladle
puikus; poniškas. {mrijama sic /t vinims kalti).
Nobility (no-bil'i-ti), s. prakilnumas: ||
Noggin (nog'gin), s, puodelis.
bajoryste; bajorija; ponija; ponybe. Nogging (nog'ging), .*. muravone.
Nobly (no'b'l), adj. prakilnus: garbin- Noils (noilz), it.pl. viln pakaršos.
gas; kiltas; šaunus; puikus; augšto Noise (noiz), *. balsas: riksmas; klege-
gimimo; augštos kilmes. — *. ba- || , sis; dundjimas; užims; beldimas:
joras. — ness, ». prakilnumas: šau-
||
traškjimas: triukšmas: lermas. To
numas; puikumas. make —
rkauti; riksm, triukšm
,

Nobleman (no'b'1-man), t. bajoras: po- daryti: baladotis. —, c.n.a. triuk- ||

nas; garbus vyras. šm, lerm daryti; leisti (paskal,

Nobless, Noblesse (no-bles'), ». bajorija; gand).
ponija. Noiseless (noiz' les), adj. tylus, f
— ly,
Noblewoman (n<Tb'l-um-en», ». bajore; adv. tylomis: tyliai. ||
—ness.*. tylu-
pone; žiupone; garbinga moteris. mas.
Nobly (no'bli), adr. iš augštos gimines: Noisily (noiz'i-li), adv. garsiai: rk-
|
prakilniai; šauniai: puikiai. smingai; triukšmingai; su dideliu
Nobody (no'bod-i), x. niekas; nevienas. beldimu, baladojimu, užimu, tarš-
Nocent (no'sent), adj. kenkis; bledin- kjimu.
gas; vodingas. Noisiness (noiz'i-nes), $. garsu mas;rek-
Noctambulation(n6k-titm-bju-le'ši6n), ».
smingumas; triukšmingumas.
miegeivyste; somnambulizmas. Noisome (noi'som), adj. nesveikas; Me-
Noctambulist (nok-tšim'bju-list), t.
dingas; vodingas; pragaištingas; D
miegeivis. biaurus; priklus. — ly, adv. Medin- ||

Nocturn (nok'tiirn), s. nokturna: nakti- gai; pragaištingai; biauriai; dvo- ||

nes maldos, apeigos.

kianiai. | —ness, š. nesveikumas:
Nocturnal (nok-t in-' nei), adj. naktinis.
bledingumas; pragaištingumas:
». mitu. nokturna;
||

Nocturne (nok-torn' i,

biaurumas; priklumas.
serenada.
Noisy (noiz'i), adj. garsus: rksmingas:
Nod (nod), v.a.n. linguoti {galv): link-
u m triukšmingas; labai baladojas, tarš-
ioti; linktelti: | snausti ;/«/«.
—
gaivos linktel- ks, žis.
ses gaudyti. | , *.

jimas, linkiojimas. The kind of — Nolition

nenoras.
(no-li"šion), *. nenorjimais;

(Jig.) miegas.
Nomad (nom'ed), *. nomadas; pi. no-
Nodal (nod'el), adj. mazginis; centrah-
nis: nejudamas. madai; besikilnojanti iš vietos vie- j.

Nodding (odd'ding), adj. linguojs; nu- ta gentis, tauta. ||

— , adj. = Nomad-
links; linguodamas. ||
— , ». linga- ic.

vimas: linkiojimas. Nomadic (no-mad'ik), adj. nomadiškas;

 Nomadize t.v.i Nonobedience

besikilnojas i- vietos piet; keliau- beskirtiškas: abejutiškas. \ — ly, adti.

js iš virinis vietos kita. šaltai; beskirtiškai; abejutiškai.
Nomadize (nom'ed-aiz), r. n. nomadišk Noncombatant (non-kom'bat-ent), $.mff.
gyvenim vesti; kilnotis iš vietos nedalyvaujs karj; nekariaujs.
viet; bastytis. Noncommissioned (non-kom-miš'šiond t.

Nombles(n6m'b'lz), s. pi. bleka.\ (elnio). '"(/•» —<>Jfi>''>\ unteroficieras.

Nombril (nom'bril), s. skydo vidurys. Noncommittal (non-kom-mit'tel). 9. ne-
Nome(nom), s. provincija; pavietis. pasidavimas; neatsidavimas.
Nomenclator (no'men-kle-tor), s. dav- Noncompliance (non-kom-plai'ens), *
jas vard: technišk vard žodynas. nepalankumas: nepaklusnumas: ai-
Nomenclature (no'mšn-kle-tjr), s. no- sisakymas klausyti.
menkliatura; techniški vardai. Nonconcur (non-kon-kor:, /-./<. nesusi-
Nominal (nom'i-nel), adj. nominališkas; taikyti; nesutikti.
vardiškas; išvardinis; ess tik pairai Nonconcurrence (non-kon-kor'rens), *.

vard. | — , s. veiksmažodis padary- nesusitaikymas; nesutikimas.

tas iš daigtvardžio. | — ly, adv. var- Nonconductor (non-kon-dok' t or). t.pkf*.
diškai: ppgal vard. ne-perdavejas: blogas perdavjas
Nominate (nm'i-net), <•</. nominuoti; (karsfio, elektros, tttfsa,
paskirti. Nonconformist (non-kon-form'ist >. *. at-
Nomination (n6m-i-ne'ši6n), s. nomina- skalnas (Ang. bažn.).
vimas; paskyrimas. Nonconformity (non-k6n-form'i-tii. ».
Nominative (nom'i-nii-tivK x.gram. var- atskalunyste.
dininkas. Nondescript (n6n'di-skript), adj. neap-
Nominator (nom'i-ne-tor\ .«. skyrejas; rašytas: fig. ypatingas; nepaprastas.
paskyr j as. Nondevelopment (non-di-veT6p-ment ), ••<.

Nominee (nom-i-ny'), *. nominuotasis: neišsivvstymas; stoka išsivystymo.

paskirtasis. None (non), adj. &pron. ne vienas:
Non- (non-), priejunga: ne. niekas; joks; —
of, visai ne; ne kiek.
negalji-
Nonability (non-a-bil'i-ti), *. Nonentity (non-en'ti-ti), s. nebtybe:
mas; negebsnumas; nenuojiega. nebuitis; nebtasdaigtas; niekai.
Nonacceptance (non-ak-sšpt'ens), *. ne- Nones(nonz), *.pl. nonos (Rom.kalend.).
primimas. Nonessential (non-es-sšn'šl), adj. ne
Nonadmission (non-ad-miš'šion), ». ne- btinas; ne btinai reikalingas; ap-
prileidimas: neprimimas. seitinas.
Nonage (non'edž), *. nepilnametyste: Nonesuch (non'so), s. nepalyginamas

nesubrendimas: vaikyste. daigtas; tas, kuriam nra lygaus,

Nonagenarian (non-a-dži-ne'ri-en), *. de- panašaus.
vyni dešimi met senelis, bobu- Nonexistence (non-Sgz-ist'ens), *. neb-
te. tybe.
Nonagon (n8n'S-g6n), *. geom. devvn- Nonexistent (non-gz-ist'ent), adj. ne
kertis; devynšonis. gyvuojs; ness.
Nonappearance (non-iip-pyr'ens), s. ne- Nonfulfillment (non-ful-fil'ment), *. ne-
pasirodymas; išpildymas.
nepribuvimas (teis-
man). Nonjuring (non-džj'ring), adj. atsisa-

Nonattendance (non-at-tnd'ens), *. ne- ks sudti ištikimumo prisiega.

buvimas; nepribuvimas. Nonjuror (non-džj'ror), *. neprisiege-

Nonce (nons), s. šis tarpas; šis laikas; lis; atsisaks duoti ištikimumo pri-

tuotarpinis tikslas. For the tam — ,

siega.
Nonmetal (n6n'm8t-el), s.chem. neme-
tarpui; šiam laikui; tam tikslui:
talas.
tam tyia.
Nonmetallic (non-mi-tal'lik), ad. neme-
Nonchalance (n6n-ša-lans"), *. šaltumas; talinis; nemetališkas.
abejutiškumas; beskirtiškumas. Nonobedience (non-o-by'di-ens), *. ne-
Nonchalant (non-šii-lan'), adj. šaltas: paklusnumas.
 Nonobservance 460 Northerner

Nonobservance (n6n-6b-zorv'ens), s. ne- Noonday (nn'de**), s. pusiaudienis: vi-

užlaikymas; nepildymas. durdienis; pietus. 1 — adj. vidur- ,

Nonpareil (non-pii-rT), nonpa- *. typ. dieninis; pietinis.

reils; H tas, kuriam nra kito lygaus Nooning (nn'ing), *. perpieio pagu-
ar panašaus. — adj. nepalygina-
||
, lis.

mas; neturs sau lygaus. Noontide (nn'taid), s. perpietis; vidur-

Nonpayment (nSn-pei'ment), s. nemo- dienis.
kjimas; neužmokejimas. Noose (ns ir nz), s. vilksne; kilpa. |

Nonplus (non'plos), *. sumizgimas: — , v. a. padaryti kilp, vilksne; už-

galvos žudymas, netekimas; nesu- mesti kilp; kilpoj sugauti.
manymas k
daryti; biauriai keblus Nor (nor), conj. ne; ne-gi- nei.
padjimas; galvasuktis; minkle. Noria (no'ri-a,), s. vandeninis ratas
—,v.a. mintis sumaišyti; prot (ar (laukams laistyti).
galv) susukti; biauriai kebl pa- Norm, Norma (norm, nor'mši), s. nor-
djim pastatyti. ma; saikas; taisykla; typas; pavvz-
s. negy-
Nonresidence (non-rz'i-dens), dis.
venimas; nebuvimas gyventoju (ko- Normal (nor'mel), adj. normališkas;
kios nors vietos). sutinks su tam tikrais reikalavi-
Nonresident (non-rez'i-dent), adj. ne mais, su tam tikromis taisyklomis;
ia gyvens. | — , s. ne ia gyvenan- taisyklingas; geom. perpendikulia-
tysis; ne vietinis gyventojas. riškas. , s. geom. ||
—
perpendikulia-
Nonresistance (non-ri-zist'ens), s. nesi- ras. H — school, mokintoj semina-
priešijimas; paklusnumas. rija.
Nonresistant (non-ri-zist'ent), adj. <Sbs. Norse (nors), adj. senovs skandinaviš-
nesipriešijs; pasiduods; paklus- kas. |j
— , *. senovs skandinav kal-
nus. ba.
Nonsane (non-sen'), adj. nesveikas. North (north), s. šiaure; šiauriai; žie-
Nonsense (ndn'sens), s. dalykas neturs miai. —,adj. šiaurinis; žieminis;
sav yj jokios prasmes; absurdas; — pole,
j|

šiaurinis žemgalis; — star,

paikybe; niekai; menkniekis. šiauri žvaigžde; šiauržvaigžde. j

Nonsensical (non-sen'si-kel), adj. be- —,adv. šiaurius; šiaurilink. |

prasmiškas: absurdiškas; paikas; — , šiaurius krypti.

v.n.
tušias. — ly, adi\ paikai.
||
ness, ||
— Northeast (norA-ysf), s. šiaurryiai. ||

*. beprasmiškumas; paikumas: pai- , —

adj. šiaurrytinis; šiaurryi (*.
kybe. gen.).
Nonsexual (non-seks' j u-el), adj. belytiš- Northeaster (nortA-yst'or), f. smarkus
kas; belytinis. šiaurryi vejas.
Nonsolvency (non-sol'ven-si), s. In- = Northeasterly (norA-yst'or-li), adj. šiaur-
solvency. rytinis. —,adv. šiaurryius.
\
Nonsubmission (non-sob-miš'šin), s. ne-
Northeastern (norA-yst'orn), adj. šiaur-
nulankumas; nepaklusnumas.
rytinis.
Nonsuit (non'sjt), s.jur. paliovimas
Northeastward, Northeastwardly {north-
(ar pertraukimas) bylos. , v. a. ||
— yst'uord, -Ii), adv. šiaurryius:
paliauti byl; atsakyti, iš sdo pu- šiaurryi linkon.
ses, skundjui vesti toliau jo byl.
Norther (nordh'or), s. šiaurys {ejas).
Nonunionist (non-jun'jSn-ist), s. neuni-
Northerly (nor<žA'6r-li), adj. šiaurinis:
jistas; nepriklauss prie darbinink
unijos.
žieminis. — > a dv. šiaurius; šiau-
rilink.
Noodle (n'd'l), *. lakšiniai: | paikšas;
mulkis. Northern (nordh'om), adj. šiaurinis:
Nook (nk), s. kampas, dim. kamputis; žieminis; —
lights, šiauri šviesa:

užkampis. šiaurstulpiai.
Noon (nn), *. pusiaudienis: pietus. Northerner (nonZA'6rn-or), s. šiauri
|

— , adj. pusiaudieninis; pietinis. gyventojas; šiaurietis.

 8 e

Northernmost 161 Noticeable

Northernmost (nor<//t'onwnsi >. adj. t. nosies skyle: šniurk

Nostril inos'tril),
ess toliausiai šiaurius. -nerve (gyvulio).
Northing (nordh'ing), s. tolis šiauri- Nostrum (nos'trom), *. slapta gyduol
link. paslaptyj laikomas vaistas.
Northman (noTth'm'an), ». šiaurietis: J Not (not a<lr. ne; ne; nei.
>,
-- at oil.
normanas; skandinavas. visai ne; ne kiek.
Northward (nortA'uord), adj. eins šiau- Notability (not-a-bil'i-ti), s. pastebeti-
rilink: ess, guls šiaurius. numas; žymumas; žymi ypata.
Northward, Northwards (nortft'udrd, Notable inot'ji-b'l), adj. temytinas: pa-
-uordz). adv. šiauriui ink: Šiaurius. stebtinas: žymus; pagarsjs. |

Northwardly (nortA'uord-li), adj. eins — ness, pastebetinumas; žymu-

s.

Šiaurius. | , —
adv. šiaurilink: mas. | Notably, adr. lemytinai: pa-
šiaurius. stebtinai; žymiai.
Northwest (nor<A-ust'), s. šiaurvaka- Notables (not'ii-blz), s. pi. žymiejie.
riai. | —,adj. šiaurvakarinis; šiaur- pagarsj žmones; didikai.
vakari (s.gen.). | — , adr. šiaurva- Notai (no'tel), adj. nugarinis.
karius. Notary (no 't ii- r i), *. notarius. —public,
Northwester (norA-uest'or), t. smarkus notarius; rejentas.
šiaurvakari vejas. Notation (no-te'šion), *. ženklinimas:
Northwesterly, Northwestern (nor^-usf paženklinimas: pažymjimas žen-
6r-li, šiaurvakarinis.
-orn), tuff, klais; ženklai.
Northwestward, Northwestwardly (norr7<- Notch (n6), s. ramtis: karbas: šuke:
ust'uord, -Ii), adv. šiaurvakarius: spraga; siauras tarpas: plyšys (kal-
šiaurvakari linkon. nuose). | —
, v. a. karbuoti; ramtyti:
Norwegian (nor-uy'dži-en), adj. norve- -, užramtyti.
giškas. | — , s. norvegas; norveg Note (not), s. ženklas; žyme; pažymji-
kalba. mas: pasarga; prierašas; užra-as: |

Nose (noz), s. nosis; jig. snukis: šner- dipliomatiška nota; | raštelis; bile-
ves; uosle. — of icax, (jig.) žmogus tas: kvit; | atida; | garbe; pagars-
ant visko sutinks, viskam pasiduo- jimas; | mus. nota; nata. | — p.« .

ds; silpnadušis; šiaudadušis. To (pa)temyti; pasergti; (pa )dary t i pa-

blow one' —
nos nušnypšti; nusi-
, sarg: užženklinti; paženklinti: pa-
šnypšti. To hold (put, bring) one" t žymti.
— to the grindstone,engti; sloginti: Notebook (not'bk), s. užraš knygele.
vergo vietoj laikyti; verginti. To Noted (not'ed), adj. žinomas; pagars-
lead, by the —
už nosies vedžioti,
, js, i —ness, s. pagarsjimas
vesti. To put one's out of joint, — Noteworthy (not'uor-rfM), adj. pasteb-
nužeminti keno puikybe: išgriaužti jimo vertas; pastebtinas.
k iš kur. To thrust one's into, — Nothing (noth'ing), s. niekas; menk-
nos kaišioti, kišti kur. To wipe niekis. |— ,adv. nieko: nekiek: visai
one's —
of, atimti nuo; apiplšti. k ne. — but, tik; niekas (ar nieko)

| — , v.a.n. uostyti; uosti; suuosti; daugiau kaip tik.

šnipinti; nos kaišioti, kišti; nos Nothingness (n6?A'ing-nes), s. niekyste:

riesti: puikauti. niekai.
Nosebag (noz'bag), s. abrakine (tarba). s. patemijimas; paser-
Notice (no'tis),
Nosebleed (noz'blyd), s. kraujobegimas gjimas; atida; pranešimas; žinia:
iš nosies; | bot. sravžole; sravanose. persergjimas. To take of, at- —
Nosegay (noz' get), *. kvietk ryšelis. kreipti atid; temyti. | r. a. te — ,

Noseless (noz'ls), adj. neturs nosies; myti; patemyti; pasergti; atkreipi i

benosis. atid; daryti patemijim, pasarg;

Nosology (no-sol'o-dži), s. nosologija; pažymti.
mokslas apie ligas. Noticeable (no'tis-ii-b'l), adj. temyti-
Nostalgia (nos-tal'dži-a), liga del di-
s. Uas: veik patemijamas: akis puo-
delio nam (ar tviškes) išsiilgimo. las.
 ,

Notification 462 Nullify

Notification (n5-ti-fi-ke'ši6n), ». prane- nai. f

na; o; bet.
conj. and again, —
šimas. kartas nuo karto; kartais. and —
Notify (no'ti-f ai), v. a. pranešti; apreik- then, laikas nuo laiko; kartas nuo
šti; pagarsinti. karto; kartais; sykiais. Noid . . .

Notion (no'šion), s. supratimas: mintis: now, tai tai; high,

. . loir, tai
.
— —
idja; nuomone; noras; palinki- | augštai, tai emai. 1 — s. dabartis: . ,

mas; mieris. Notions, pi. mažmo-

||
dabartinis laiki..s.
žiai; smulkmenos; graznos. Nowadays (nau'ii-aei'z), adv. šiose die-
Notional (no'šion-el), adj. mintinis; nose; šiuose lrakuose; šiandien.
mintiškas; ideališkas; | tariamas; Noway, Noways (no'ue«, -uet'z), adv. jo-
svajojamas; išsvajotas; ||
svajonms kiu bdu; niekaip.
atsidavs. — ly, adv.
||
mintiškai: Nowel (now'el), ». giesme. kald
svajonje. Nowhere (no'huer), adv. niekur.
Notoriety (no-to-rai'i-ti), $. pagarsji- Nowise (no'uaiz), adv. jokiu bdu.
mas; garsumas. Noxious (nok'šios), adj. vodingas; ble-
Notorious (no-to'ri-6s), adj. plaiai ži- dingas; pragaištingas. — ly, adr. ||

nomas: pagarsjs; paskilbes; gar- bledingai; pragaištingai. —ness, ». ||

sus, y
— ly, adv. atvirai; visiems ži- vodingumas; bledingumas; pragai-
nant. — ness, s. = Notoriety. štingumas.
Notwithstanding (n6t-uWA-stiind'ing), Nozzle (noz'z'l), s. nosis; snukis; | d-
adv. &conj. nežirint ant; vienok. dele ( prie dumpli).
Nought (not), s. &adv. = Naught. Nucleate (nj'kli-et), adj. turs bran-
Noun (naun), gram, daigtvardis.
s. duol. —,v.a. rinkti {apie branduo-
||

Nourish (nor'iš), v. a. penti; maitinti: l, apie centr ko).

auginti; užlaikyti- auklti. v./i. Nucleus (nj'kli-6s), ». branduolys;

||

kanduolys.
maitintis; misti.
Nudation (nju-de'šion), ». apnuogini-
Nourisher (nor'iš-or), s. pentojas; mai-
.

mas.
tintojas; užlaikytojas; augintojas;
Nude(njd), adj. nuogas; apnuogintas:
aukltojas. — iy,
plikas. | adv. nuogai; plikai. ||

Nourishing (n6r'iš-ing), adj. maitingas.

—ness,*. nuogumas; plikumas.
Nourishment (nor'iš-ment), s. maitini-
Nudge (nodž), v. a. kumšioti; kumšte-
mas; maistas.
— reti. I
— , «. kumšterejimas.
Novel (nv'el), s. novele; apysaka. |
Nudity (nj'di-ti), s. nuogumas; pliku-
adj. naujas; nepaprastas; keistas.
mas; nuogybe; apnuogintos dalys.
Novelist (nov'el-ist), s. novelistas; rašy-
Nugatory (nj'ga-to-ri), adj. paikas;
tojas noveli.
tušias; bergždžias.
Novelty naujiena; kas
(nov'el-ti), s.
Nugget (nog'get), s. gabalas; šmotas;
nors naujo, nepaprasto. stukis (aukso, etc.).
November (no-v&m'bor), s. lapkritys Nuisance (nj'sens), s. kas nors, kas
(mnuo). yra vodinga, nepakeniama; kas
Novenary (n6v'i-ne-ri), adj. devintas;
kenkia sveikatai; kas vargina, kan-
devintinis. D — , s. devyni; devyne-
kina, apsunkina; kas ardo tvark,
tas. daro nešvarum, etc.
Novennial (no-v8n'ni-el), adj. daromas Null (nol), adj. bevertis; neturs svar-
(ar atsitinks) kas devinti melai; bos. ] — , s. niekas; zero.
devynmetinis. Nullification (nol-li-fi-ke'šin), s. (pa)-
Novice (nov'is), naujai pradedanty-
s. darymas beveri; panaikinimas.
sis; naujokas; mokinys; | naujai Nullifidian (nol-li-fid'i-en), s.netiklis.
prisivertes; naujas perkrikštas: no- Nullifier (nol'li-fai-or), s. panaikinto-'
viciantas (klioštoriuje). jas.
Novitiate (no-vi"ši-t), s. mokinyste: Nullify (nol'li-fai), v. a. panaikinti sta-
eccl.noviciatas; noviciantas. tymišk vertg; panaikinti; paka-
Now (nau), adv. dabar; šiandien; nu- suoti.
 Nullity 463 Nutty

Nullity (nl'li-ti), *. niekyb; beverty- t iv ir non'kju-p-tiv, -to-ri). adj. iš-

be: niekai. burninis: neraštiškas; žodinis.

Numb (n6m), adj. sugrubs: susti n irs: Nunnery (n6n'n<">r-i), s. minyki klio-
pastyrs. | —
sugrubinti: su-
, r. a. štorius.
stingdyti; nt-jausliu(pa)daryii: atbu- Nuptial (np'šel), adj. svodbinis: šliu-
kinti. J
— ness,". sugrubimas; sustin- binis.
gimas: past yrimas. Nuptials (nop'šel/.t, *. svodba: vestuvs.
Number (nm'bon. skaiius: skait- .*. Nurse (nors), t. nešiot; aukl: daboto-
lius; skaitlin: numeris. j|
— , r. a. ja; sesuo (Kgonbutgf). \ — r. a. auk- ,

skaityti; rokuoti: numeriuoti. lti: penti: žindyti: prižirti: da-

Numberless (nm'bor-ls), adj. neturs boti (ligon); auginti.
skaiiaus; nesuskaitomas. Nursemaid (nors'md), ». aukle; nešio-
Numbers (nom'borz), s. pi. bill, ketvir- t.
ta MaižieŠiaus knyga. Nurser (nors'or), s. aukltojas; augin-
Numbness (nom'ns), *. ir. po Ncmb. tojas.
Numerable (nj'mor-ii-b'l), adj. suskai- Nursery (nors'or-i). s. aukltuv; augi-
tomas: surokuojamas. nyia.
Numeral (nj'mor-el), adj. skaitlinis. | Nursling (nors'ling), s. žindomas kdi-
— s. skaitlin: skaitženklis. | — ly f
, kis: Ji;/, myltinis; lepintinis.
'id r. skaiiumi: skaitlium; pagal Nurture (nor'tjur), *. aukljimas: | pe-
skaitliu. nas: maistas. | — , v. a. penti; auk-

Numerary (nj'mor--ri), adj. skaitli- lti.

nis: priguls prie tlo skaiiaus: ro- Nut (n6t), $. riešutys: | meek, muterk:
kuojamas prie skaitliaus. muter. | — , r. a. riešutauti.
Numerate (nj'mor-t), r. a. rokuoti: Nutant (nj'tent), adj. linguojs; pa-
skaitliuoti; skaidyti. links;
o
nusvirs.
c
Numeration (nj-mor-e'šion), ». rokavi- Nutation (nju-l'šin), s. lingavimas:
mas; skaitliavimas: (pajskaidymas. palinkimas; axtr. krutjimas žems
Numerator (nj'mor--tor), *. math. ašies: bot. besigrežimas (augmen)
skaitliarodis. sauls linkui.
Numeric, Numerical (nju-mšr'ik, -el). Nutcracker (n6t'krak-6r), s. spaustuvai:

adj. skaitlinis. | Numerically, ad>- spaudukai; spaustukai (riešutam*

skaiiumi; pagal skaitli. spaudinti); | om. riešutin varna.
Numerous (nj'mor-s), adj. skaitlin- Nutgall (not'gol), *. aržuolo obuollis.
gas. \
— ly, adv. skaitlingai, jj
— ness, Nuthook (not'hk), s. kablys lazdyno
s. skaitlingumas. šakoms palenkti; | vagis; vagišius.
Numismatic, Numismatical (nju-miz- Nutmeg (nt'mg), *. muskatinis rie-
mat'ik, -el), adj. numizmatiškas; šutys.
atsinešs prie pinig, prie medali. Nutrient (nj'tri-ent), adj. maitingas.
Numismatics (nju-miz-mat'iks), s. nu- | —penas; maistas.
, s.

mizmatika; mokslas apie senovs Nutriment (nj'tri-ment), s. maistas:

pinigus penas.
ir medalius.
Nutrimental (nju-tri-mn'tel), adj. mai-
Nummary (nom'ma-ri), adj. piniginis ;pi-
tingas.
nigiškas.
Nutrition (nju-tri"šiSn), s. maitinimas:
Nummular, Nummulary (nom'mju-lor,
penjimas; | maistas.
-l-ri), adj. piniginis; .turs pinigo
Nutritious, Nutritive (nju-tri"ši6s, nj'-
pavidal.
tri-tiv), adj. maitingas. | —ness, s.
Numskul (nom'skl). s. žioplys; vpla; maitingumas.
mulkis. Nutshell (not'šl), s. riešuio kevalas.
Nun (nn), s. minyk; zokonink. Nutting (nt'ting), *. riešutavimas.
Nuncio (non'ši-o), #. popiežiaus pasiun- Nutty(not'ti), adj. riešutingas: riešui
tinys: nuncius. pilnas; kaip riešutys; turs riešu-
|
Nuncupative, Nuncupatory (nn-kj'pii- io skon.
 ,

Nux vomica 404 Objective

Nux vomica (noks vom'i-ka), *. grybe- Obdurate (ob'dju-ret), adj. užkietjs:

lis; iniberis. kietas; kietširdiškas; nepermal-
Nuzzle (nz'z'l), v. a. =
Nestle. v.n. ||
daujamas; šiurkštus; žiaurus. | — ly,
knaisioti; knisti; knistis; f glaustis; adv. su užkietjimu; kietširdiškai;
galv slpti. nepermaldaujamai; šiurkšiai. ||

Nye s. peras; buris (paukši).

(nai), —n ess,*. = Obduracy.
Nymph (nimf), s. myth, nymfa; J graži Obedience (o-by'di-ens), s. paklusnu-
mergele; U
zo °l- pupe. mas.
Nympha (nim'fii), s.zool. pupe. Obedient (o-by'di-eiit), ai?;, paklusnus:
Nymphal, Nymphean (nimf'el, -fy'en), nulankus. | — ly, ^adv. sa paklusnu-
adj. nymfinis; nymf
(s. gen.). mu; paklusniai.
Nymphish (nimf iš), adj. nymfiškas:^. Obeisance (o-by'- ir o-be'sens), *. nu-

mergiškas. silenkimas; nusižeminimas; manda-

Nymphlike (nimf laik), adj. panašus gumas.
nymfa. Obelisk (ob'e-lisk), s. obeliskas; ketur-

Nymphomania (nim-fo-me'ni-a), s. med. kampis stulpas; typ. kryžiukas.

nymfomanija; nesuvaldomas lytiš- Obese (o-bys'), adj. nutuks; storas. ||

kas pageidimas ( pas moteris). —ness, s. = Obesity.

Nyula (ni-j'la), s. zool. nyula (Herpes- Obesity (o-bes'i-ti), s. nutukimas; ne-
tes nyula). paprastas storumas.
Obey (o -bei'), t. a. klausyti; pasiduoti

O kino viršenybei. 1 r>.». klausyti; bti

paklusniu.
(o), interj. o! ak! Obeyer (o-bei'or), s. tas, kurs klauso.
Oaf (of ), *. laumes vaikas;^, mulkis: Obeyingly (o-bei'ing-li), adv. paklu-
žioplys. sniai.
Oafish (of iš), adj. mulkiškas; paikas: Obfuscate (ob-f6s'ket), v. a. ap-, užtem-
nesumaningas. dyti; aptamsinti; sumaišyti: sujauk-
Oak (ok), s. bot. aržuolas. 1
— gali, s. ti.

aržuolo obuolelis. Obfuscation (6b-t6s-ke'šion),s. aptem-

Oaken (ok"n), adj. aržuolinis. dymas: aptamsinimas; sumaišymas.

Oakum (ok'm), s. pakulos; užkamša- Obit (o'bit ir ob'it), s. mirtis; mirimo
las. diena.
Oaky (ok'i), adj. aržuolinis; tvirtas Obituary (o-bit'ju-e-ri), surašs nu-
s.

kaip aržuolas. mirusi j ; žodis apie numirusj:

Oar (or), s. irklas. 1 —,v.a.n. irkluoti: nekrologas. | — , adj. palieis mi-
irti; irtis. rusioj o ar m ir usi j : nekrologiškas ;

Oared (ord\ adj. irkluotas. šermeninis.

Oarsman (orz'man), *. irejas; irkluoto- Object (6b-dž6kt'), v.a.n. papriešinti:
jas. prieštarauti; priešintis; užmetineti:
Oary (or'i), adj. irkl panašus; turs kaltinti. — (ob'džekt), s. dalykas:
||

irklo pavidal. daigtas; tikslas; objektas; gram.

Oasis (o'a-sis ir o-e'sis), *. oazas. darinys.
Oat (ot), s. aviža. Objection (6b-džek'šion), *. turjimas
Oatcake (ot'kek). s. avižinis blynelis. k nors priešais; papriešinimas:
Oaten (ot"n), adj. avižinis. prieštaravimas; užmetinejimas: 1
Oath (oth), s. prisiega; prisiegavimas. keblumas; klitis. To have no —
Oatmeal (ot'myl), s. avižiniai miltai; neturti nieko priešais; joki kli-
valgis iš aviž.
Obcordate (Sb-kor'det), s. bot. turs šir-
i nestatyti; nesipriešinti.
Objectionable (ob-dž6k'ši6n-a-b'l), adj.
dies pavidal {lapas). papriešinamas: neprileistinas: peik*
Obduracy (ob'dju-ra-si), *. užkietji- tinas: nelemtas.
mas; kietširdystS. Objective (6b-džek't iv), adj. daigtinis;
 ,

Objectivity 46a Obsecration

objektyviškas. | — , *. gram, prieki- Obliterate (6b-lit'6r-t), v.a. ištrinti: iš-

ninkas (linksnis). | — ly, adv. objek- dildyti; panaikinti.
objektyvišku- Obliteration (6b-lit-or-e'ši6n), 8. ištryni-
tyviikal | -ness, *.

mas. mas; išdildymas: panaikinimas: nu-

Objectivity (6b-dž6k-tiv'i-ti), s. objekty- sitrynimas: išdlimas: išnykimas.
viškumas. Oblivion (6b-liv'i-6n), s. užmiršimas:
Objectless (6b'džkt-16s), adj. betiksli- užmarštis.
nis: betiksliškiiv maršus: už-
Oblivious (6b-liy'i-6s), adj.
Objector (ob-džkt'or), ». prieštarauto- maršus; užmaršingas. | — ly, o4b.
jas: priešininkas. užmaršiai: užmaršingai. — ness, ». |

Objurgate (6b-dž6r'get), r. a. išmetinti; maršumas; užmaršinsimas.

barti: kolioti. Oblong (6b'16ng), adj. pailgas. | -. *..

Objurgation (6b-džor-g'ši8n), *. bari- pailga figra. | —

ly, adr. pailgai.

mas; koliojimas: išmetinjimas. Obloquy (8b'lo-kuI). s. apkalbejimas:

Objurgatory (6b-džor'gii-to-ri), <edj. bar- apkalba: liežuviai.
ningas; koliojamas. Obnoxious (6b-nok'ši6s), adj. peiktinas:
Oblate (6b-let' trob'let), adj. plokšia- bartinas; nepadorus; bledingas: vo-
galis: suplotas: | pašvstas. dingas; I pavaldingas: priguls n»»:
Oblation (6b le'Šion), s. aukavimas; papuolas kam. |
— ly, adr. bartinai:
auka. nepadoriai: neapkeniamai: Medin-
Obligate (ob'li-get), cn. uždti pareig gai; | pavaldingai: papuolant. |
ant k<>; surišti pareiga; versti. —ness,*. nepadorumas:- biaurumas:
Obligation (b-li-ge'šiom, c pareiga; bledingumas: |
pavaldingumas; pri-
priederme: prideryste; privalumas. gulmingumas nuo ko.
Obligatory (6b'li-ge-to-ri), adj. priderin- Oboe(o'boi iro'bo-e), s. oboja (puia-
gas; privalomas. mas muz. i)t*tr.).
Oblige (o-blaidž'), r. a. uždti pridery- OBoval. Obovate (6b-o'vel, -vet), adj.
ste; versti: priversti; | daryti kam turs pavidal kiaušinio, apversto
malon, malon patarnavim. To smailgaliu žemyn.
be obliged to, bti kam kaltu, dkin- Obscene (6b-syn'), adj. nepadorus; be-
gu. I am much obliged to you, esmi gedingas; biaurus: nešvarus. | ly, —
jums labai dkingas. adv. nepadoriai; nešvariai; biauriai.
Obligee (6b-li-džy'), s. tas, kuriam kas | —ness, *. =
Obscenity.
kitas yra kaltas: skolintojas. s. nepadorumas:
Obscenity (6b-sen'i-ti),
Obliger (o-blai'džor), s. tas, kurs kam begedingumas; nešvarumas; biau-
k prideryslen stato, kurs k
veria, rumas.
kurs kam malon daro. Obscurant (6b-skjr'ent), *. temdyto-
Obliging (o-blai'džing), adj. uždeds jas; obskurantas: trukdytojas ap-
prideryste; prideringas; meilingas: švietimo.
malonus. ly, —
adi. meilingai. j Obscurantism (ob-skjr'ent-iz'm), s. ob-
—ness,*. prideringumas; meilingu- skurantizmas.
mas. Obscuration (6b-skju-r"šion), s. aptem-
Obligor (6b-li-gor'), s. tas, kurs ima dymas; ap-, užtemimas.
ant savs prideryste. Obscure (6b-skjr'), adj. aptems; tam-
Oblique (6b-lyk'), adj. strižas: pra- sus; neaiškus. | , — r. a. tamsinti:
žambus; kreivas; netiesus: netiesio- temdyti; ap-, užtemdyti. |
— ly, adr.
ginis. | — s. pražambi linija.
, | — tamsiai; neaiškiai. 5 —ness, ». = Ob-
r. n.pražambiai eiti. | — ly, adr. stri- SCTJRTTY.
žai; pražambiai; kreivai. | —ness, ». aptemimas;
Obscurity (6b-skj'ri-ti), ft.

strižumas: pražambumas: kreivu- tamsumas; neaiškumas; tamsa.

mas. Obsecrate (b'si-kret), r. a. melsti; mal-
Obliquity pražumbu-
(ob-lik'ul-ti), *. dauti.
mas: iškrypimas: pražambi linija; Obsecration (6b-si-kre'šion), ». meldi-
fg. kreiva^irdystr-. mas; maldavimas.
 Obsequies 466 Obvert

Obsequies (ob'si-kui'z), s -pl- egzekvijos; reksmingsfi; su triukšmu. | —ness, s.

šermenines apeigos. reksminjrumas; riksmas; triukšmas.
Obsequious (6b-sy'kul-6s), adj. vergiš- Obstruct (ob-strokf), v. a. užkimšti;
kai nulankus, paklusnus; vergiškai stabdyti; trukdyti; sulaikyti; klitis
lipšnus; perdtai mandagus. ly, ||
— statyti; keli užkirsti.
adv. su vergišku lipšnumu; su per- 0bstructer(6b-strokt'6r), t. stabdytojas;
dtu mandagumu. ||
— ness, ». vergiš- trukdytojas; statytojas klii.
kas lipšnumas; perdtas mandagu- s. užsikim-
Obstruction (ob-strok'š.'n),
mas. šimas: stabdymas; klitis: obstruk-
Observable (6b-zorv'a-b'l), adj. temyti- cija.
nas; patemijamas. Obstructionist (6b-str6k"i6o-ist).$. ob-
\^\
Observance (6b-zorv'ens), užlaiky- t. strukcijonistas; stabdytojas pirm-
mas; pildymas; I apeiga; paprotys. eivystes; statytojas klii. | —,adj.
Observant (6b-z6rv'ent), adl. atidus; obstrukcijonist iškas.
temingas; dabotingas; paklusnus. Obstructive (6b-strok'tiv), adj. stabds;
Observation (ob-zor-ve'šion), s. temiji- trukds; trukdomas.
mas; patemijimas. Obstruent (ob'stru-ent), adj. stabds;
Observatory (ob-zorv'a-to-ri), s. teminy- trukds; užkemšs. |
— ,s. užkamš;
ia; observatorija. užsikimšimas.
Observe (ob-zorv'), v.a.n. temyti; pate- Obtain (6b-ten') ( gauti; aplaikyti;
v. a.
myti; daboti; užlaikyti; pildyti. gyti; pasiekti. si viešti; išsi-
||
v. n.
Observer (6b-zorv'or), s. temytojas; da- laikyti; viešpatauti.
botojas; užlaikytojas; pildytojas. Obtainable (6b-ten'i-b'l), adj. aplaiko-
Observing (6b-zorv'ing), adj. temijs; mas; gyjamas; pasiekiamas.
temingas; pilds; užlaiks. ||
— ly, Obtainment (ob-ten'ment), #. gijimas;
adv. temingai. pasiekimas.
Obsess (6b-seV), v. a. apssti; apgulti. Obtrude (6b-trud'), v. a. brukti; kišti;
Obsession (ob-s6š'šion\ s. apgulimas: užkarti (k ant ko). ||
v. n. bruktis;
apsdimas; velnio apsdimas. kištis; briautis; antsi karti.
Obsidian (ob-sid'i-en), s. min. vulkaniš- Obtruder (6b-trd'6r), s. landukas; lan-
kas stiklas. da; kirus žmogus.
Obsolescence (6b-so-16s'sens), s. nusene- Obtrusion (6b-tr'žion), s. besibriovi-
jimas. mas; lindimas; kišimsi.
Obsolescent (6b-so-16s'sent), adj. eins Obtrusive (ob-tr'siv), adj. landus; ki-
iš vartojimo; beveik nusenejgs. rus. |
— ly, adv. landžiai: kiriai.
Obsolete (ob'so-lyt), adj. nusenejgs; Obtund (ob-tond'), v. a. (at)bukinti: (at-
nudvtas; išejgs iš vartojimo; ne- šipinti; fig. prigesinti; sumažinti;
bevartojamas. —ness, *. nuseneji-
||
nuraminti.
mas; buvimas nebevartojamu. Obtuse (6b-tjs'), adj. budus; atbuks;
Obstacle (6b'sta-k'l), s. klitis. fig. atbukusio proto. Obtuse-angled; ||

Obstetric, Obstetrical (6b-slgt'rik, -el), Obtuse-angular, adj. turs buki ker-

adj. atsinešs prie (ar palyts) gelb- t; bukiakertis. | —
ly, adv. bukiai. ||

jimo moterims prie gimdymo. —ness, s. bukumas.

Obstetrics (6b-stšt'riks), s. mokslas gel- Obtusion (6b-tj'ži<5n), «. atbukinimas;.
bjimo moterims laike gimdymo. atbukimas.
Obstinacy (b'sti-nii-si), h. atkaklumas; Obverse (6b-vors'), adj. bot. turs apati-
kietsprandyste. ne dal siauresne negu viršutine.
Obstinate(6b'sti-net), adj. atkaklus: Obverse (ob'vors), s. paveiksline puse
naravingas kietsprandingas sunk u s
; ;
( pinigo).
veikti, prašalinti. ||
— ly, n<lr. at- Obversion (6b-vor'ši6n), s. apvertimas;
kakliai. J —ness, *. = Obstinacy. atkreipimas kitos puses.
Obstreperous (6b-str6p'or-6s), adj. rk- Obvert (6b-vort'), v. a. apversti; atkreip-
smingas; triukšmingas. ||
— ly, adv. ti.
 Obviate 167 Oculist

Obviate (6b'vi-5t), t.a. Dukreipti; u/- Oceanic (<~ -ši-iin'iki, adj. okeaninis
gti už akiu.: neprileisti. oceano (s. gen.); jrinis.
Obvious (6b'vi-6s„ tuff, aiškus: aiškiai Ocellated (o-sTle-tšd), adj. raibas: ka-
matomas; akylandus. g — ly, <"lr. naptas.
aiškiai. ||
— ness, *. aiškumas: aky- Ocelot (o'si-lot), *. zool. meksikoniškas
landumas. leopardas: pardelis.
Occasion (6k-ke'ži6n), $. atsitikimas; Ocher, Ochre (o'kbr), $. min. okra.
vyksnis; proga; priežastis; reikalas. Ocherous. Ochreous, Ochery (o'kdr-s.
On — , reikale; reikalui atsitikus. j|
-i), adj. okruotas; okrinis.

— , v. a. gimdyti; duoti priežast; bti Octagon (6k'ta-g6n),s. geom. aštuonker-

priežasia. tine figra: aštuonkertis.
Occasional (6k-ke'žion-el), adj progi- Octagonal (6k-tag'o-nel), adj. aštuon-
nis: prie progos nusidavs, darytas ki-rtinis.
ar daromas; netiktas. | — ly, adv. Octahedral (ok-tii-hy'drel), adj. aštuon-
prie progos; progai atsitikus; neti- šoninis.
ktai. Octahedron (5k-ta-hy'dr6n), *. geom.
Occident (ok'si-dent), vakarai. », aštuonšonine figra; aštuonšonis.
Occidental (6k-si-den'tel), adj. vakari Octangular (6k-tan'gju-16r), adj. aštuon-
nis; vakar (s. gen.). kertinis.
Occipital (6k-sip'i-tel), adj. pakaušinis: Octave (6k'iev), *. oktava.
pakaušio (s. gen.). j
— bone, (anat.) Octavo (6k-te'vo), adj. & s. aštuonis
pakaušio kaulas. lakštus lenkto arkušo (knyga).
Occiput (ok'si-pot), s. anat. pakaušis. Octennial (6k-tšn'ni-el), adj. aštuonme-
Occlude (6k-kljd'), t.a. uždaryti: tinis.

chem. sugerti. October (6k-to'bor), s. spalinis: spalius

Occlusion (6k-klj'žion), uždarymas: ir.
(mnuo).
užsidarymas; užsikimšimas. Octodecimo (ok-to-ds'i-mol, adj. & *.
Occult (ok-kolf), adj. slaptas: paslp- aštuoniolika lakšt lenkto arkušo
(knyga).
tas; tamsus. | , v. a. —
(pa)slepti: ap-
Octogenarian (6k-to-dži-ne'ri-en), s. aš-
temdyti.
Occultation (6k-kol-te'šion), $. (pa)sle-
tuoni dešimi met
senelis ar se-
nele.
pimas, uždengimas (vieno dangiško
Octogenary (6k-t6dž'i-ne-ri), adj. aštuo-
knno kitu); užtemdymas: užtemi-
mas.
ni dešimi met
senas.
Octopod (ok'to-pod), s. zool. aštuonko-
Occupancy (ok'kju-pen-si). s. apmi-
jis.
mas: apvaldymas; valdymas.
Octopus (ok'to-ps), s. zool. aštuonkojis:
Occupant (ok'kju-pent), t. apemejas; velniažuvis.
valdytojas: gyventojas; namis. Octoroon (6k-to-rn'), s. vaikas, gims
Occupation (6k-kju-pe'ši6n), *. apmi- iš europieio ir penktos padermes
mas; apvaldymas; valdymas: i
užsi- mulates.
mimas; amatas. Octosyllabic, Octosyllabical (dk-to-sil-
Occupier (6k'kju-pai-6r), t. apemejas; lab'ik, -el), adj. susideds iš aštuo-
valdytojas; gyventojas. ni skiemen; aštuonskiemenis.
Occupy (ok'kju-pai), r. a. užimti: ap- Octosyllable (6k'to-sil-la-b*l), ». žodis,
imti; valdyti; apgyventi; | duoti susideds iš aštuoni skiemen:
užsimim, c1
darb,o j r. n. užsiimti. aštuonskiemenis žodis.
Occur (ok-kor'), v. n. persistatyti; apsi- Octuple (ok'tju-p'l), adj. aštuonlinkas.
reikšti; pasirodyti; pareiti ( galea, Ocular (6k'ju-16r), adj. akinis; aki
ml); užeiti (ant mislies): rastis; (s. gen.); savomis akimis mats, j

pasitaikyti: atsitikti. — ,akies stiklas, g

s. —ly, adv. savo-
Occurence (6k-kor' ens), s. atsitikimas. mis akimis (mats).
Ocean (o'šen), s. oceanas; didjuris: j- Oculist (ok'ju-list), s. okulistas; aki
res. daktaras.
 ,
.

Odd 468 Offense

Odd (6k), adj. lyšnas; ne poringas; ne- sutrump. iš Ovek.

O'er (or),
lygus; pavienis; atskiras; atliks: Oesophagus (i-s6f a-gos), s.
'
= Esopha
atliekamas; keletas viršaus; nepa- ||
GUS.
prastas; keistas; na vatnas. — fellow, Of (6v), prep. a) kiltininku išreikšti;
— mine,
||

s. keistas žmogus; keistutis; snarys b) iš; nuo; apie. A friend

slaptos susišelpiamos draugystes, vienas iš mano draug; mano drau-
t. v. „Nepriklausomos Keistui gas; the gates —
heaven, daugaus
Brolijos" {Independent Order of Odd vartai; city —
Rome, Romos mie-
Fellows). | — ly, adv. neporingai: pa- stas; Koma; tempted thadecU, vel- —
vieniai; nelygiai: navatnai: kei- nio gundytas; a sword steel, plie- —
—
||

stai. — ness,
neporingumas; lyš-
s. no kardas; aman courage, žmogus
—
||

numas; nelygumas; keistumas; Q drsos pilnas; drsus vyras; one's

navatnumas. own savo locna valia; iš savo
will,
Oddity (6d'i-ti), s. keistumas; navatnu- locnos valios; to talk kalbti apie — ,

mas; keistas dalykas. kt; to receive —

gauti nuo ko.
,
—
—
||

Odds (odz), s. sing. &pl. skirtumas: ne- n, n .sequence, svarbus. itself, pats

lygumas; nelygybe; persvara; virše- per save; savaimiai. late, nese- —

nybe (vieno prieš kitus); priešgynia- nei. — old, iš seno; nuo senei; se-
vimas; ginai: vaidai; barnys. To
||

novje; senei; senovs (*. gen. ). —

be at —
ginytis; vaidytis; kiviry-
,
right, pagal ties.
tis. —
and ends, likuiai; visoki Off (of), adv. šalin; tolin; toliau; ato-
maišyti dalykai. kume; netoliese; {prie veiksmažo-
Ode (od), s. oda; lyriška daina. dži): at-; nu-. Far — , toli; a mile
Odeon (o-dy'6n), s. muzikos {ar teatro) — mylios atokume;
, to be — ,
prasi-
butas. šalinti; išeiti; išvažiuoti; to cut—
Odious (o'di-os), adj. neapkeniamas; nupiauti; nukirsti; nukirpti; su-
priklus; biaurus. ly, adv. biau-
||
— trumpinti; užbaigti; to eonu , nu- —
riai. | —ness,*. biaurumas: priklu- eiti; to fall—, nupulti; atpulti; at-
mas. simesti;tobeicell — bti gerame ,

Odium (o'di-6m), «. neapkentimas: ne- padjime, gerose apystovose; lai-

apkanta. mingai išsisukti nuo; to be l—
Odometer (o-dom'i-tor), t. rankis per- badly — , bti blogame padjime. |

eitam keliui matuoti; odometras. —,prep. nuo; iš. H

— , interj. šalin!
Odontology (o-d6n-tol'o-dži), s. mokslas lauk! Hands —/ nekišk rank.
apie dantis. Keep —
/šalinkis! šalin! pasitrauk!
Odor (o'dor), s. kvapas; kvapsnys. nelsk! — adj. tolimesnis; po de-
,

Offensive , smarve. — šines ess;

||

—
horse, parankis arklys.
Odorant (o'dor-ent), adj. kvepis. Offal (6T fel), s. likuiai; atmatos; iš-

Odoriferous (o-dor-if 6r-6s), adj.

'
išduo- matos; sšlavos; maita. ||

das kvepjim; kvapsningas; kve- Offence (6f-ffins'), *• = Offense.

piantis, i
— ly, adv. kvapsningai. ||
Offend (6f-fend'), v. a. užgauti (šird,
—ness, s. kvapsninjrumas; kvapu- etc.); žeisti; skriausti; nuskriausti:
mas. papiktinti; užrstinti; užpykdyti. ||

Odorless (o'dor-les), adj. neturs jokio v. n.nusi-, prasikalsti; nusidti.

kvapo; nekvepis. Offender (6f-f6nd'6r), s. žeidjas;
Odorous (o'dor-6s), adj. kvapus: kvap- skriaudjas; prasikaltlis; kaltinin-
sningas; kvepis. | — ly, adv. kve- kas.
piant; kvapsningai. —ness,*. kva- ||
Offense (6f -f fins'). *• prasikaltimas; nu-
pumas; kvepjimas. sidjimas; žeidimas; užgavimas;
Oeconomy (i-kn'o-mi), s. = Economy. skriauda; papiktinimas; pasipikti-
Oecumenical (fik-ju-mfin'ik-el), ad. = nimas; piktumas; rstybe. To take
Ecumenical. — pasijausti užgautu; užsirstinti-,
,

Oedema (i-dy'ma), s. med. putmenis. užpykti.

 ,

Offensive 4ti!t Oilstone

Offensive (ol'-fen'siv), adj. užgauns: Official (6f fi"šel), adj. urediškas; ofi-
žeidžis: žeidingas: ||
iiepriimnus: ciališkas.—,s. urdninkas: ypata
||

priklus; užpuoliugas; užpuolamas:

||
užimanti urd. | ly, adr. urediš- —
užpuolimui vartojamas; weapons, — kai; oficiališkai.
užpuolimo ginklai; war, užpuo- — Officialism (6f-fi"šel-iz'm), s. biurokra-

lamoji kare. | — s. užpuolimas; už- , tizmas; urediškas rutinizmas.

puolimo žingsniai — ly, adr. žei-
'

|j
Officiate (of-fi 'š-i-et;, r. n. pildyti tarny-
dingai; | nepriimniai. |
— ness. «. sta; uredauti; uredninkauti.
žeidingumas; | nepriimnumas; Officinal (6f-fis'i-nel), adj. vaistinyiose
priklumas; biaurumas. laikomas: nepriimtas oficiališkai
Offer (of f ir), v. a. aukauti;
j silyti: farmakopeja.
pa-, prisiulyti; piršti; duoti; teikti: Officious (6f-fi"ši6s), adj. kirus (mm
suteikti; ||
perstatyti; | bandyti. ||
ruošumu patarnauti); grasus: lan-
r. n. silytis; prisisiulyti: pirštis: dus. | — ly, adv. kiriai; landžiai. \

teiktis; prisitelkti; papulti po ranka: — ness, s. kirumas; grasumas; lan-

pasisukti; pasipinti; | stengtis:ban- dumas.
dyti. To —
an opinion, perstatyti Offing (6f ing), s. atviros jres.
(= paduoti) savo nuomone. To — Offish (of iš), adj. nedrsus.
a present, duoti dovan. To a — Off let (of 1st), s. dda
vandeniui nulei-
resistance, priešintis. To violence, — sti.

pagrmoti; panaudoti spkas prieš. Offscouring (6f skaur-ing), s. nuovalos:

Whenever the occasion offers, kada tik srutos; sšlavos.
prisitelks (pasitaikys, pasipins) pro- Offset (of set), *. atžala: J išsikišimas:
ga. To —
to land, stengtis (bandy- ||
atrokavimas. | — (of-st'i. r.a.
ti) prisiirti {ar priplaukti) priekran- atrokuoti; rokundas sulyginti.
te Offshoot (of št), s. atžala; šaka.
Offer (of for), *. teikimas; pasilymas: Offspring (of spring), s. vaisius: pader-
pasisilymas; ||
bandymas: pasisten- me; vaikas;^, vaikai; ainiai.
•

gimas. Oft (6ft), adr. tankiai. , adj. tan- —

||

Offerer (6f'for-6r), «. teikjas; silyto- kus.

jas; aukautojas.
|
Often (of "n), adv. tankiai; dažnai: ne-
Offering (6f for-ing), s. teikimas; pasi- retai; nesyk. | —ness, s. tankumas.
lymas; | aukavimas; auka; dovana.
Oftentimes, Ofttimes (of'n-taimz), adv.
Offertory (off 6r-to-ri), s.eccl. offerto-
tankiai; dažnai.
rium (dalis miši prieš Paklim);
Ogee (o-džy'), s. arch, augiva.
Paklimas.
Ogle (o'g'l), v. a. skersai žirti: akutes
Offhand (6f hand), adj. mus; greitas:
daryti. | —,s. skersas pažirjimas;
atliekamas padarytas) be prisi-
(a?-
rengimo. — adv. be prisirengimo; ,
akui darymas.
ant t pd; tuojau.
||

Ogler (o'glor), s. tas, kurs kam akutes

daro.
Office (offis), s. prideryste; pareiga;
užduotis; tarnysta; urdas;
Ogre (o'gor), s. žmogedis milžinas:
konto- ||

baisnas.
ra; biuras; raštinyia. Lawyer's —
advokato kontora. Post pato — ,
Ogreish (o'gor-iš), adj. baisuniškas.
Ogress (o'grs), sf. baisne.
kontora; patas. Printing spau- — ,

Oh (o), interj. o! ak!

stuve.
Officeholder (5f fis-hold-6r), *. urdnin- Oil (oil), s. aliejus. ||
— , v. a. aliejuoti.
kas. | — cake, semensike.
s.

Officer (6ffis-6r), s. urdninkas; mil. Oilcloth (oil'klA), s. cerata.

oficierius. Church — bažnyios ,
Oiler (oil'or), s. aliejuotojas; aliejinin-
urdninkas. Police — ,
policistas; kas.
policijantas. | , v. a. paskirti ured-— Oilery (oil'6r-i), aliejinyia. s.

ninkus, oficierius; aprpinti urd- Oiliness (oil'i-nes), *. aliejuotumas.

ui nkais, oficieriais. Oilstone (oil'ston), s. bndS.
 Oily 470 Onager

Oily (oil'i), adj. aliejuotas; fig. Švel- ženklas; pranašavimas. | — , e.a. pra-
nus. našauti: lemti.
Ointment (oint'ment), *. tepalas; mo- Ominous (om'i-nos), adj. pranašaujs:
stis. pranašingas; pranašaujs pikt; bai-
Oker (o'kor), s. = Ocher. sus. — \y,adr. pikt p anašaujant;
||

Old (old), adj. senas: senovs (s. gen.). baisingai. | —ness. s. pranašingumas;
||
—
age, s. senatve. Nick; — — blogai lemis ženklas; baisingumas.
Scratch, 8. velnias; kipšas. maid, — Omissible (o-mis's>b*l), adj. galimas
8. senmerge. Old-fashioned, adj. ap-, iš-, praleisti; ap-, iš-, pralei-
senos mados; senoviškas. Old-maid- džiamas.
senmergiškas; kaip senmer-
ish, adj. Omission (o-miš'šin), ». ap-, iš-, pra-
ge. Old-womanish, adj. kaip sena leidimas.
boba; bobiškas. Omit (o-mit'), r. a. ap-, iš-, praleisti:
Olden (old"n), adj. senas; senovinis: pražirti.
senovs (s. gen.). | —, v.n. senti; se- Omittance (o-mit 'tens), t. ap-, iš-, pra-
nti. leidimas.
Oldish (old'iš), adj. senokas; apysenis. Omnibus (om'ni-bos), s. pasažierinis
Oldness (old'nSs), s. senumas; senatve. vežimas.
Oleaginous (o-li-adž'i-n6s), adj. aliejuo- Omnifarious (om-ni-fe'ri-os), adj. viso-
tas; aliejingas; aliejinis; kaip alie- keriopas; y vairus; y vairios rišies.
jus. H —ness, s. aliejuotumas; alie- Omnific (om-nif ik),adj. visk-t veris.
jingumas. Omnipotence, Omnipotency (Sm-nip'o-
Oleander (o-li-iin'dor), s. bot. oleandr. tens, -ten-si), s. visagalybe; visaga-
Oleaster (o-li-as'tor), s. bot. laukine aly- lingumas.
va. Omnipotent (6m-nip'o-tent), s. visaprals;
Oleomargarine (o-li-o-mar'gii-ryn), s. visagalingas. — ly, adv. visagalin-
||

gyvuli tauku, aliejus; priemoniš- gai.

kas sviestas, suktas iš tokio aliejaus Omnipresence (om-ni-preVens), s. vi-
ir pieno. surbuvimas; visurbutybe.
Oleometer (o-li-6m'i-tor), s. oleometras. Omnipresent (6m-ni-pr6z'ent). adj. vi-
Olfactory (61-fiik'to-ri), adj. uostomas; suresantis.
uostymo (s. gen.). \\
— , s. ariat, uosty- Omniscience (6m-niš'ens), *. visažinyste;
mo snarys. visažinia.
Olibanum (o-lib'a-nom), s. arabiškas Omniscient (6m-niš'ent), adj. visažinan-
rukylas. tis.

Oligarch (61'i-gark), s. oligarchas. Omnivorous (Sm-niv'o-r6s), adj. visk

Oligarchai, Oligarchic, Oligarchical (ol-i- ds.
gar'kel, -kik, -kik-el), adj. oligar- Omoplate (om'o-plet), s.anat. mente.
chiškas. On (on), prep, ant; prie; apie; po; ; iš;
Oligarchy (61'i-gar-ki), s. oligarchija. — earth, ant žemes; — the coast,
Olio (o'li-o), mišinys.
s. prie kranto; — Sunday, nedelioj;
Olive (61'iv), s. bot. alyva. \ — adj. aly- , — a journey, kelionj; — the right,
vinis; alyvinio dažo. branch, aly- — po dešines; — my part, mano pu- iš
vos šakele: jig. vaikas. ses; — pain of death, baimes mir- iš
Olympiad (o-lim'pi-ad), s. olympiada; ties. An esxay — the and writ- life
ketvirtmetis {ten. Oraik.). ings of Homer, piešinys apie Homero
Olympian, Olympic (o-lim'pi-en, -pik), gyvenim raštus. Shame — you,
ir
adj.o\y mpinis olympiškas. :games, — geda tepuolie ant jus; geda jums. \
olympiškos žaismes {sen. Graikijoj). —,adr. ant: viršuje; pryšakin; pir-
Omega (o-my'ga). s. omega (graik. rai- myn; veikmj; pro-
tolyn, toliau; y

dš): fig- pabaiga; galas. grese. And —

teip toliau.
so , ir
Omelet (om'i-lšt), *. kiaušiniene. Onager (on'ii-džor), s.zool. laukinis asi-
Omen (o'mfin), ženklas; pranašaujs
••<. las.
 ,

Onanism 471 Ophicleide

Onanism (,o'nitn-iz"m , t. onanumas; Oory (z'i), adj. dumblinas: mulvinas.

patžagyste. Opacity (o-piis'i-ii), t. nepermatomu-
Once (nons), adr. syk; kart: vien- mas: tamsumas.
syk. At , tuojau; su sykiu.— Opake (o -pek';, adj. = Opaqbk.
<//!</ again, syk kit: nesyk.
ir Opal (o'piil), opalas (brangakmtitix).
*.

upon a time, kadaisi; kitkart :senei- Opalesce (o-pal-es'i, v. n. žibti opalo

senei. Šviesomis.
One(uon), adj. vienas. | —,*. vienas: Opalescence (o-pal-s'sens), s. žibjimas
viena ypata av daigtas. Th< Uttie opalo šviesomis.
anen, mažiejie; maži vaikai; vaike- Opalescent (o-piil-s'sent), adj. žibs
liai. In — , išvieno. — by — ,
pa- opalo šviesomis.
vieniui; vienas paskui kit. | — Opaline (o'piil-in), adj. opalinis.
iuilef. pron. tlas: kas-toks: tas Opaque (o-pk'), adj. nepermatomas:
pats: toks-pat. f
One-sided, adj. vien- tamsus. | — ness. f. nepermatomu-
pusinis: vienpusiškas. One-sidedness, mas; tamsumas.
$,vienpusiškumas: vienpusyste. Ope (op), adj. d- r. = Open.
Oneberry(uon'bšr-ri), s. bot. gyvatuore. Open (o'p'n), t. a. atidaryti; atverti:
Oneness (uon'ns), s. vienumas; vienv- atvožti; skleisti: at-, išskleisti: at-

be. Irižti (jb tmk, tie.), j r. n. atsidaryti:

Onerous (6n'6r-6s), adj. sunkus; slogi- atsiverti: prasidti. | —,adj. atviras:
ns: spaudžias. atidarytas; atvožtas; atkištas; | at-
Oneself (uon-sšlf ), pron. save. viras: atviros širdies; | atviras; vie-
Onion (on'jon), s. cibulis: svognas. šas. | Open-handed, adj. duoslus; ne-
On-looker (6n']uk-6r), s. žirtojas: pri- skupus. Open-hearted, adj. atviros
sižiurinejantis. širdies; nuoširdus: Širdingas. Open-
Only (on'li), adj. vienatinis: vieninte- heartedness, t. Širdies atvirumas:
lis. | — , adv. tik: tiktai: vientik: nuoširdumas. | — ly. adv. atvirai. ^

vieninteliai. —ness, A atvirumas.

Onset (on'st), s. užpuolimas. .
Opener (o'p'n-or), *. atidarytojas; ran-
Onslaught (n'slot), *. smarkus užpuo- kis kam nors atidaryti.
limas. Opening (o'p'n-ing), atidarymas; pra- .v.

Onto (on't), prep. ant: ant virkaus:

džia: | atvar: skyle.
viršuj.
Opera (6p'6r-a), #. opera. |
— glass, c
žironai.
Ontogeny (6n-t6dž'i-ni), «. istorija indi-
Operate (6p'6r-et), v.n.a. veikti; dirbti:
viduališko organizm išsivystymo:
daryti veikme: operuoti.
individuališkas gaivalo išsivysty-
Operatic, Operatical (op-or-šit'ik, -ei),
mas. adj. operinis.
Ontology (6n-t6To-dži). s. ontologija:
Operation (6p-cr-e'ši6n), s. veikimas:
mokslas apie btyb. veikme: veiksmas; operacija.
Onward (on'uord), adj. eins pirmyn. j
Operative (6p'6r-e-tiv), adj. veikias:
— adv. pirmyn; tolyn; paakiui: pry-
,
veiklus; padars pageidaujam veik-
šakin; progresyviškai.
= me. | — , s. gabus darbininkas:°amat-
Onwards (on'uordz), adv. Onward. ninkas.
Onyx (o'niks), s. oniksas (akmuin.
Operator (6p'6r-e-tor), s. veikjas: ope-
Ooidal (o-oi'del), adj. kiaušinio pavi- ratorius.
dalo. Operetta (6p-6r-št'ta), s. operete.
Oolite (o'o-lait), s. geol. oolitas (akm tu). Operose (6p'6r-os), adj. darbštus; rei-
|
Oology (o-61'o-dži), *. mokslas apie kalaujs daug darbo; alsinantis: al-
kiaušinius. sus; sunkus. |
— ly, adv. padedant
Ooze (z), s. dumblas; mulvg; raugas J daug darbo; sunkiai. \ —ness. «. al-
(kaili). | — , v. n. sunktis; išlengvo sumas: sunkumas.
teketi; koštis. | v. a. išlengvo tekin- Ophicleide (6T i-klaid), *. ofikleida (»-"-
ti, sunkti, košti. zik. i><xtr.).
 Ophidian 472 Opule.it

Ophidian (o-fid'i-en), adj. priguls prie narys priešingos valdžiai partijos;

angi. I
—
angis; gyvate., tt. oppozicijonistas.
Ophthalmia (of-Aal'mi-a), «. med. aki Oppositive (op-poz'i-tiv), adj. galimas
uždegimas. kam priešais statyti: priešais pasta-
Ophthalmic (6f-tfMl'mik), adj. akinis. tomas; papriešjuarras.
Opiate (o'pi-et), s. migdomas vaistas. Oppress (op-pres'), 'c.a. spausti; pri-
| — , adj. migds; migdomas; narko- spausti; sloguti; sunkinti; engti.
tiškas. Oppression (op-p/eš'šin), *. prispaudi-
Opine (o-pain'), v.a.n. manyti; sprsti. mas; slogirimas; priespauda; ap-
Opinion (o-pin'jon), s. nuomone; opini- sunkinimas.
ja. Oppressive (op-pršs'iv), adj. slogins;
Opinionate, Opinionated (o-pin'jon-et, spaudžias; sunkus. ly, adv. slogi-||
—
-ted), adj. atkakliai prisilaiks savo naniu bdu. I —ness, s. sunkumas:
nuomones; atkaklus. sunkenybe; priespauda.
Opinionative (o-pin'jon-ji-tiv), adv. = Oppressor (op-pršs'6r), s. slogintojas;
Opinionate. — ly, adv, atkakliai,||
prispaudjas; engjas.
j — ness, s. atkaklus prisilaikymas Opprobrious (op-pro 'bri-6s), adj. nepa-
savo nuomones; atkaklumas; kiet- dorus; begdiškas; biaurus. ly. ||
—
sprandyste. adv. nepadoriai; begdiškai. |
— ness,
8. chem. opium.
Opium (o'pi-6m), x. nepadorumas; begdiškumas.
Opodeldoc (6p-o-dTdk), *. muilinis Opprobrium (6p-pro'bri-6m), s. kolione;
tepalas. nepadori kalba; negarbe; geda.
Opossum (o-pos'som), s.zool. didelphys. Oppugn (6p-pjn'), v. a. priešginiauti:
Oppidan (op'pi-den), adj. miestinis. ||
priešintis; kovoti prieš; sumušineti.
— , s. miestelnas; miesionis. Oppugnancy (6p-pog'nen-si), s. kovoji-
Opponent (op- po'nent), s. priešininkas; mas prieš; besipriešinimas; priešgi-
opponentas. | — , adj. priešingas. niavimas.
Opportune (op-por-tjn'), adj. paran- Oppugner (6p-pjn'6r), «. priešininkas.
kus; tinkamas; pataikytas laik. ||
Optative (op'ta-tiv), adj. geidžiamas. H
— ly, adv. laik.
tinkamai; — mood, (gram.) geidžiamasis saky-
Opportunism (6p-por-tjn'iz'm), 0. op- mas.
portunizmas; besinaudojimas iš pro- Optic (op'tik), adj. žirimas: akinis:
gos, iš apystov. optiškas. I
— , s. regjimo snarys;
Opportunist (op-por-tjn'ist), s. oppor- akis.
tunistas. Optical (op'tik-el), adj. = Optic.
Opportunity (6p-pSr-tj'ni-ti), s. atsa- Optician (6p-ti"šen), *. optikas.
kanti (ar gera) proga. Optics (op'tiks), s. optika: mokslas apie
Oppose (6p-poz'), v.a.n. priešais išsta- ypatybes šviesos ir matymo.
tyti; rodyti; ||
priešintis; priešta- Optimism (op'ti-miz'm), s. optimizmas:
rauti; pasipriešinti; opponuoti. matymas visame vien gero.
Opposer (6p-poz'6r), s. priešininkas. Optimist (6p'ti-mist), s. optimistas.
Opposite (Sp'po-zit), adj. priešais ess: Optimistic (6p-ti-mis'tik), adj. optimi-
priešais stovs; priešingas. , s.
|| j|
— stiškas.
dalykas, turs priešingas kitam ypa- Option (op'šion), s. pasiskyrimas: pasi-

tybes. \ —\y,adr. priešais; priešingai. rinkimas; valia pasirinkti.

—ness, s. stovjimas priešais; Optional (6p'šion-el), adj. pasirenka-
I ||

priešingumas. mas; duodamas (ar duotas) pasirin-

Opposition (6p-po-zi"ši6n), *. stovji- kimui; nepri verstinas.
mas priešais, prieš kits-kit; besi- Opulence (op'ju-lens), s. apstumas; pil-
priešini mas; prieštaravimas; prie- nis; gausa; perteklis; turtai.
šingumas; priešginybe; priešinga Opulent (p'ju-lent), adj. turtingas;
(valdžiai) partija; oppozicija. gausus; perteks. ||
— ly, '/'/*'. turtin-
Oppositionist iop-po-zi"šion-ist), t. sa- gai: pilnai.
 ,

Opuscle j;:? Ordinarily

Opuscle. Opuscule (6-p6s"l. -kjal), «. Orchard (or'ordi, ». daržas; vaisinis

darbelis; veikallis. sodas.
Or (or), conj. ar; arba. Orcharding (or'ord-in^.. Bodaonui- •>.

Orach, Orache (or'e), #. bot. balanda. kavimas; sodauninKyst.: daržinin-

Oracle (6r'ii-k*l), #. orakulas; diev pra- kyste.
našyste; žinyia, kur dievai, lupo- Orchardist (or'ord-ist), *. daržininkas:
mis žyni, duodavo atsakymus: | sodauninkas.
Dievo apreiškimas pranašams; | vi- Orchestra (or' ks-tra), *. orkestr.
sšveniausioji vieta {ten. žyd dkr- Orchestrai (or'kšs-trel), adj. orkestri-
iiimyj). nis.
Oracular (o-riik'ju-lor), adj. orakuliš- Orchid (or'kid), *.boi. augmuo, r>i>-s
kas; pranašiškas: pranašaujamas; Orrhidaceee.
dviprasmiškas; tamsus. | — ly, adr. Orchis (or'kis), *. bot. gegužraibe.
orakuliškai; dviprasmiškai. Ordain (or-dn'), v. a. rengti; parengti:
Oral (o'rel), adj. išburninis; žodiškas: surengti: padavadyti; paskirti; |

| burninis. |
— ly, adr. žodiškai; žo- šventinti ( kunigus).
džiais. Ordainer (or-den'or), t. parengjas; pa-
Orange (or'endž), s. apelsin; pamarin- davadytojas; šventintojas.
ius: pamarini dažas. — adj.
| | ,
Ordal (or'di-el), s. Dievo teismas (ri-
pamarini (*. gen.); pamarininis :
duramžiuose); | mginimas: kanki-
pamarini dažo. nimas.
Orangeade (6r'6ndž-ed), s. gerymas su- Order (or'dor), s. tvarka; redas; syste-
taisytas su pamarini sultimis. ma; sured}*mas; sutaisymas; pa-,
Orangery (or'n-džor-ii, *. oranžereja; surengimas; pad vadi j imas; | lie-
pamarini pliantacija. pimas; -, prisakymas; | užsakymas:
Orang-outang (o-rang'--tiing). c. orang- pasteliavimas: J stovis :pasilaikymas:
utangas (beždžione). | sritis; kliasa; eile; laipsnis; orderis:

Oration (o-re'šion), .<*. kalba (taikoma ranga; | brolija; ordenas; zokonas.

susirinkime). \ —, v. u. kai beti laikyti
:
To put in — , tvarkon suvesti. Mad*
kalb. to — , ant užsakymo darytas. | In —
Orator (6r'a-tor), oratorius: kalbto-
*. to, idant; kad. Money—, ir. Mo-
jas: prašytojas; maldautojas. ney.
|

Oratorical (or-a-tor'ik-el), adj. oratoriš- Order (or'dor), v. a. tvarkon suvesti;

kas. |
— ly, adr. oratoriškai. sutvarkyti; surengti; padavadyti:
Oratorio (6r-a-to'ri-o), s.muz. oratorija. (pa)liepti; sakyti; užsakyti: paste-
Oratory (6r'a-to-ri), *. maldaune: | iš- liuoti. | t. n.sakymus davinti,
duoti.
kalba; iškalbumas.
Orderer (or'dor-or), s. sutvarkytojas;
Orb (orb), s. apskritas knas: kamuo-
lys: gumulas; paliepejas; sakytojas: užsakytojas;
| ratas, planetos api-
bgamas. pasteliuotojas.
Orderless (or'dor-ls), adj. betvarkin-
Orbed (orbd), adj. turs gumulo pavi-
gas; be tvarkos.
dal; sferiškas; apskritas; skrietas.
Orderliness (or'dor-li-n6s), *. tvarku-
Orbicular (or-bik'ju-16r), adj. apvalus:
mas; tvarka.
apskritas; apvalainas. | — ly, adr. ap-
Orderly (or'dor-li), adj. tvarkingas
valiai; apvalainai; aplinkui.
tvarkus. | —,adv. tvarkiai; tvarkin-
Orbiculate (or-bik'ju-lt); adj. turs ap-
gai.
skrit ar apval pavidal; apvalai-
nas.
Ordinal (or'di-nel), adj. paeilinis. | —
Orbiculation
*. paeilinis skaitlius; | eccl miši
(or-bik-ju-le'šion). t. ap- surašs.
valumas; apskritumas; apvalainu- Ordinance (or'di-nens), s. padavidiji-
mas. mas; statutas; statai: taisyklos.
Orbit (or'bit), s. planetos kelias; orbi- Ordinarily (or'di-ne-ri-li). ,i,'h-. papra-
ta; anot. akies loma. stai.
 Ordinary 474 Ornate

Ordinary (or'di-n6-ri), adj. papraslas. Orientalism (o-ri-n'tel-iz'm), s. ryt

II
— , paprastas dalykas; kas nors
s. šali budai, supratimas, charakte-
ejgs paprastan vartojiman; abel- ||
ris, etc.

nas, bendras stalas {prie kurio visi Orientalist (o-ri-en'tel-ist), *. rytžemie-

drauge valgo); bažnytinis sudžia tis; I
orientalistas; žinovas ryt ša-
(J.»<^.);kalejimokapelionas(J.>ir£); li kalb, literatros, etc.

deputuotas sudžia. In paprastoj, — ,

Orientate (o'ri-en-te1), v.a. rytlink
nuolatinj tarny stoj. Physician in kreipti. ||
v. n. rytlink kreiptis: o-
— nam
, gydytojas; leib-medikas. rientuotis.
Ordinate (or'di-net), adj. tvarkus; tvar- Orientation (o-ri-en-te'šion), s. kreipi-
kingas; taisyklingas; reguliariškas; mas ar krypimas rytlink; suži-
metodiškas. -r-, s. geom. ordonata. nojimas svieto dali pagal kompas;
H
— , v. a. paskirti; taikyti; reguliuo- besiorientavimas.
ti. — ly, a/r. tvarkiai; davadningai;
]j Orifice (or'i-fis), s. atvar; gerkle (vamz-
taisyklingai. džio, etc.).
Ordination vor-di-ne'šion), s. paskyri- Origin (or'i-džin), s. pradžia; prasidji-
mas; statymas: šventimas. mas; pajimas; paeiga.
Ordnance (ord'nens), s. kanuoles: arti- Original (o-ridž'i-nel), adj. pradinis;
lerija. pirmapradinis; pradmeniškas: origi-
Ordonnance (or'don-nens), ». sustaty- nališkas. , ||
—
s. pradmuo; pradžio-

mas figr (ant paveikslo). veikslis; originalas. \y,adv. prad-||

—
Ordure (or'djur), s. nevalumai: mšlas. meniškai; originališkai.
Ore (or), s. ruda; nauge. Originality (o-ridž-i-nal'i-ti), s. origina-
Organ (or'gen), s. organas: snarys; liškumas.
rankis; mus. vargonai. Originate (o-ridž'i-net), v.a, duoti pra-
Organdie, Organdy (or'gen-di), s. plonas dži; .pradti; (pa)gimdyti. ||
r. n.
muslinas. imti pradži; prasidti.
Organic, Organical (or-gan'ik, -ei), adj. Origination (o-ridž-i-ne'šion), s. prad-
organiškas. —ally, adv. organiškai:
||
jimas; prasidjimas; pradžia.
su pagelba organ. Originator (o-ridž'i-ne-tor), s. pradeto-
Organism (or'gen-iz'm), .*. organizmas; jas.
organiškas knas.
Oriole (o'ri-ol), s.orn. volunge.
Organist (or'gen-ist), s. organista; var- astr. Orionas (žvaigž-
Orion (o-rai'6n), s.
gamistra.
dynas).
Organization (or-gen-i-ze'šion), s. orga-
Orison (or'i-zon), ». malda; meldimas:
nizacija; sutaisymas; sustatymas.
prašymas.
Organize (or'gen-aiz), v. a. organizuoti.
Orlop (or'lop), s. mar. apatinis denis.
Organography (or-gi-nog'ra-fi), s. apra-
Ormolu (or-mo-l'), s. paauksas; moza-
šymas organišk dali.
iškas auksas.
Organzine (or'gen-zin), s. sukti šilkai.
Ornament (or'na-ment), s. pagražini-
Orgasm (or'gaz'm), s. med. didelis susi-
judinimas. mas; papuošalas. — v.a. gražinti:
||
,

migdalinis sirapas. puošti; papuošti.

Orgeat (or'žat), s.

s. pi. orgijos; garbini-

Orgies (or'džiz), Ornamentai (or-na-m6n'tel% adj. tar-
mas girtuoklystes dievaiio: fig. pa- naujs pagražinimui, papuošimui.
leistuvinga puota; girtavimas; lba- H
— ly, adv. pavidale pagražinimo.
vimas. Ornamentation (or-nii-mn-te'šin), s.
Oriel (o'ri-el), s. arch, iškištas langas. pagražinimas; papuošimas; papuo-
Orient (o'ri-ent), s. rytai; saulteki šalas.
šalys. ||
— , adj. rytinis; saulteki Ornate (or-nef), adj. (pa)puoštas; puoš-
(«. gen.pl); šviesus; skaistus; ži- ningas; dailiai apdirbtas: dailus. j
fig.
bs. — ly, adv. puošningai;dafiai. |
— ness,
Oriental (o-ri-6n'tel), adj. sauletekinis: t.išpuošimas: puošningumas: dai-
rytinis. £ "»*• rytžemietis: rytietis. lumas.
 ,

Ornithic 475 Ossification

Ornithic (or-ni/A'ik), ad. paukštinis. Orthographer. Orthographist ior-?A6g'ra-

Ornithichnite(or-ni?/(-ik'nait i, -.paleont. for, -fist), s. tas, kurs moka teisin-
paukšio pedženklis. gai rašyti: žinovas rašybos.
Ornithologic, Ornithological (or-ni-f//o- Orthographic, Orthographical (or-tho-
lodž'ik, -el), adj. ornitologiškas. graf'ik, -el), adj.ortografiškas: ra-
Ornithologist (or-ni-M61'o-džist), ^or- šybinis: rašybiškas. —ally, adr. or- J

nitologas. tografiškai.
Ornithology (or-ni-^l'o-dži >. ». ornito- Orthography (or-f7<dg'ra-fi\ «. ortografi-
logija; zoologijos dalis apie pauk- ja: rašyba.
šius. Orthopedy (or-r7<6p'i-di\ t. ortopedija;
Ornithorhynchus (or-ni-Mo-rin'kosi. •<. ištaisymas kno darkum.
tOL aniasnapis. Ortive (or'tivi, ad. astr. užtekjimo
Orography (o-rogrii-rii. *. = ()r<>i.<><;\. (s. gen.); rytinis.
Orological (6r-o-16dž'ik-el), adj. orolo- Ortolan (or'to-len). s. orn. starta.
sri^kas. Oryx (o'riks), s. antilopa.
z<»d.

Orology (o-rol'o-dži), *. orologija: mok- Oscillate (os'sil-let), v. n. švituoti: sup-

slas apie kalnus; aprašymas kaln. tis.

Orotund (o'ro-tond). adj. tvirta^, ai-- Oscillation (6s-sil-le'šion), t. švitavi-

kus, gludus {mik. apie balsai. | — , *. mas: besisupimas; judjimas: kru-
tvirtas, aiškus ir gludus balsai tjimas.
Orphan or' fen i, s. našlaitis, ./'.-te. | — Oscillatory (os'sil-lii-to-ri), ad. švituo-
adj. na.Šlaitinis: našlaitiškas: našlai- js; besisups; švituokliškas.
i
daryti.
(s.gen.). \ —, r. a. našlaiiu pa- Oscitancy (6s'si-ten-si),
žiovulys: miegustumas: sutintrimas.
s. žiovavimas:

Orphanage (or'fen-edž), *. našlaityste: Oscitant(os'si-tent), ad. žiovaujs:

collect. našlaiiai: | našlaii prie- miegstas: sutings; tingus.
glaudos namai. Oscitate (os'si-tet), t. ji. žiovauti.
Orphancy (or'fen-si), *. našlaityste. Osculate (os'kju-lt), r. a. buiuoti: pa-
Orphanet (or'fen-6t), t.im. našlaitlis. lytti: paliesti. | r.«. buiuotis.
Orphanhood (or'fen-hd). *. našlaity- Osculation (6s-kju-le"ši6n), s. buiavi-

ste. mas; besibuiavimas: pabuiavi-

Orphean, Orphic (or- f y 'en ir or'fi-en. mas: palytjimas.
or'fik), adj. orfeinis: orfeiškas. Osier (o'žor), s.bot. karklas. | — . adj.
Orpiment (or'pi-menO, *.rhem. auripig- karklinis.
mentas. Osmanli (oz'man-lii. ». turk urednin-
Orrery (6r'ri-ri), s. planetaras (prietai- kas.
x ,ix d>/ixbš pavyzdi planttinex ftto Osmic (oz'mik), adj. e hem. osminis: os-
mos). miškas.
Orris (or'ris), s. bot. vilkdalgis (Tris Osmium (6z'mi-om). *. chem. osmis
Flarentina). (mitalas).
Orthodox (or7Ao-doks). adj. teisatikin- Osmund (z'mond), ••<.
bot. karališkas
gas: staiatikiškas. J — ly, adr. teisa- papartis.
tikingai; staiatikiškai. 5 ness, •*. — Ospray. Osprey (os'pren. *. oru. jri
= Orthodoxy. erelis.
Orthodoxy (or7Ao-doks-i), ». teisatiky- Osselet (os'si-let i. ». kaulelis; kaulu-
ste; staiatikyste. kas.
Orthoepist (or7Ao-i-pist). s. ortoepistas; Osseous (5s'si-6s), ad. kaulinis: kau-
žinovas ortoepijos. luotas.
Orthoepy (or'Mo-i-pi), s. orloepija: tei- Ossicle (6s'si-k*l), j*, kaulelis.
singas ištarimas žodži. Ossiferous (6s-sif'6r-6s>, ad. duods
Orthogon (or'^o-gn), ».geam. tiesaker- kaul: kauluotas.
tis: tiesakerte figra. Ossific (6s-sif'ik). adj. gamins kaul.
Orthogonal (or-r^dg'o-nel), ad. ii.--.a- Ossification (6s-si-fi-ke'ši6nK ». kaulo
kertis. pasi darymas: sukaulejimas.
 ,,

Ossify 476 Out

Ossify (os'si-fai), v. a. paversti kaul. Otic (o'tik), adj. ausinis; girslinis.

||
r. n. pavirsti j kaul; sukauleti. Otology (o-toTo-dži), s. otologija; mok-
Ossivorous (6s-siv'o-ros), adj. ds kau- slas apie ausis ir ji ligas.
lus; kaulais besimaitins. Ottar (ot'tor), s.= Attar.
Ossuary (6s'šju-e-ri), s. kaulinyia; Otter (ot'tor), s. dra; dras.
zool.
kaulaviete. Otto (ot'to), s. = Attak.
Osteal (os'ti-el), adj. = Osseous. Ottoman (ot'to-man), adj. turkiškas. ||

Ostensible (6s-ten'si-b'l), adj. rodomas: — s. turkas; minkštas suolelis.

, ||

regimas; aiškus. ||
Ostensibly, adc. Ouch (auc), s. olute (žiede, kuri w-
regimai; del aki. dina brangakmen); Ag. grazna.
Ostensive (6s-ten'siv), adj. rods: reiš- Ought (ot), v. imp. turti; priderti:
kis; ženklins. reikti. , s.||
—
Aught. =
Ostent (os'tent ir 6s-tent'), s. išžira; Ounce (auns), s. unci ja (svarsti*): f tool.
ženklas. irbis; Azijos jaguaras.
Ostentation (os-ten-t e šion), adj. puikavi- Our (aur), pron. ms.
mas; parodavimas; besigyrimas: be- Ouretic (au-reVik), adj. Ukic. =
sididžiavimas; išdidumas; didybe; Ours (aurz), pron. msiškis: ms:
pagyrunyste. msiškiai.
Ostentatious (os-tn-te'šios), s. puikau- Ourselves (aur-s81vz'), pron.pl. mes pa-
js; besididžiuojs; išdidus; puikus. tys; save.
||
— ly, adv. su pasididžiavimu; su Ousel ('z'l), s. orn. juodasis strazdas.

išdidumu; išdidžiai. — ness, s. išdi- || Oust (aust), v. a. prašalinti; ištuštinti:

dumas; puikumas; girpelnyste. išstumti; išvyti; išmesti.
Osteogeny (os-ti-6dž'i-ni), s. kaulo pasi- Ouster (aust'or), s. išmetimas iš valdy-
darymas. bos; prašalinimas.
Osteology (os-ti-ol'o-dži), s. osteologija: Out (aut), prep. &adr. iš; išlauk; lau-
mokslas apie kaulus. ke; laukan; už: prasmj: išjs ||

Osteoplastic (6s-ti-o-plas'tik), adj.phy-

lauk, pavirši; išsikišs; išjs;
siol. padars ar gamins kaul. pasibaigs; pabaigtas; atliktas; už-
Osteotomy (6s-ti-6Vo-mi), s. piausty- po veiksmažodži,
gess; užgesintas: I
mas kaul; anatomija kaul. OUT išguldoma prikergimu prie reik-
Ostosis (6s-to'sis), s. sukaulejimas. smažodžio daleli: iš-, išsi-; pa-, pasi-:
Ostracism (os'tra-siz'm), s. ostrakiz-
per-, pra-, etc. The time is laikas — ,

mas; ištrmimas (sen. Atnuose). pasibaig. The wine is vynas — ,

Ostracize (6s'tra-saiz), v. a. ištremti iš

pasibaig (t. y. visas vynas išpar-
tvynes (visuomenišku bali):
mesti, prašalinti iš draugijos.
jig. iš-
duotas ar išgertas). The story is —
pasaka pasibaig; pasaka pabaigta.
Ostrich (os'tri), *. orn. strusis.
The fire is —
ugnis užgesinta; ug-
,

Otacoustic
girdjimui.
(6t-ii-kaus'tik), adj. geibias
nis užgeso. He was jis buvo iš- — ,

au-
jes; jo nebuvo namie. To hear —
Otalgia, Otalgy (o-tal'dži-ii, -dži),
glimas.
s.
išklausyti. To read perskaityti. — ,
sies
nuo au-
To smoke —
išrkyti., To sleep —
Otalgic (o-tal'džik),
sies glimo.
». vaistas
pramiegoti. To speak balsiai — ,

Other (odh'br), &pron. kitas; an-

adj.
pratarti. To laugh garsiai pra- — ,

tras. Each —
kits-kit; kas antras. sijuokti, kvatoti. To throw iš- — ,

Every —
,

day, kas antr dien. The mesti. Day in, day diena die- — ,

— day, andais; neseniai. ||

— , adv. non; kasdiena. ||
—and—, visiškai:

kitaip. pilnai; atvirai; adj. visiškas; pabaig-

Otherwhere (ddh' or-huer), adv. kitur; tas; pilnas. of, iš; nuo; be; iš-—
— of breath,
||

kitur kur. js iš; pranyks; kva-

Otherwise (orf/Air-uaiz), adv. kitaip: po neteks; be dvasios; užduss; —
kitokiu bdu; kitokiose apystovose; of ecus, permier: pervirš: perdauir:
priešingam atsitikime; priešingai. - of conceit, neturs pasi metrinio-
 Out i;; Outhouse

nemgsts: — of eurioxity, žingei- iš mestas: išvytas: netiks. — x. iš- ,

dumo; — of date, išjs laiko, iš iš vytasis: ifitremtinys; išmata: atma-

mados; nusens: senas: išjs var- iš ta.
tojimo; nebegeras; — of door; — of Outcome (aut' kom), s. išeiga: pasek-
doors, už duri: ne namuose; ne me.
trioboj; lauke: ant oro: — of doubt. Outcrop (aut'krp), s. geol. išjs pa-
neabejojamas: be abejones; — of viršsluogsnio galas. | — faut-krop'),
favor, i-ejs keno malones: nužu-
iš r. n. išeiti žemes pavirš (*ak. apie
ds keno malon: — offrame, išjs temis sluogsnius).
iš tvarkos: suirs: išjs upo; — iš Outcry (aut'krai), s. riksmas: Šauk-
of hand, tuojau: ant t pd; — of smas: | aukcijonas: licitacija.
-js atminties: neatme-
'. i iš Outdare (aut-der';, r. a. viršyti drsu-
namas: užmirštas: — oforder, išjs mu.
iš tvarkos; netvarkus: iširs: suge- Outdo (aut-d'i. <-.a. viršyti; pereiti.
ds; — be vietos: nevieto-
ofpfrice, Outdoor (aut 'dor), adj. daromas ar e>as
je: — of print, išsisems, išparduo- lauke, ant oro (t. y. ne trioboj); už-
tas (xpatizdinyx): — of reach, nepa- durinis.
siekiamas; — of season, išejes iš lai- Outdoors (aut'dorz). </</r. lauke; ant
ko, sezono; — of
iš pranyks sight, oro.
iš aki; — of nepilnas; neuž-sort*, Outer (aut'or), adj. išlaukinis: viršuti-
gandintas: nesijauis gerai: išejes nis.
iš upo; piktas: — of temper, sjs i iš Outermost (aut'or-most), adj. pats vir-
upo; piktas; suirzs: — of time, ne- šutinis.
laikinis: išjs laiko; neatsako- iš Outface (aut-feV). r.</. su begdišku
mame laike: ne laik: — oj t>ine. drsumu atstovti k. priešintis:
išjs tono: — iš išejes <>f u*e. iš drsumu virš imti, veikti.
vartojimo; nebevartojamas; nuse- Outfall (aut'fol), s. taka: vandens nu-
ns; — oftheicay, kelio; nuoša- iš leidimas.
lyj neatsakomas: blogas: nepapra-
:
Outfield (aut 'fyld), *. laukas.
stas: put — oftheir.ty,
to kelio iš Outfit (aut'flt), *. išrengimas: aprengi-
prašalinti: nužudyti: užmušti; — to
mas; ištaisymas.
— skersai išilgai: — Wont, Va-
, ir
Outfitter (aut'fit-ton.
taisytojas.
x. Krengejas: iš-

karus; Vakaruose: vakarinse val-

Outflank (aut-flank'i. <•../. mil. ištiesti
stijose (Su r. Valst.).
kariaunos sparn: apeiti sparnu.
Out (aut), neturs, neteks vietos: |
s.

typ. išlaid; praleistas žodis; | vir-

Outflow (aut'flou), %. ištaka. | — (aut-
flo«'), r. n. ištekti.
Šutineji puse; | kampas: užkampis.
Outfly(aut-flai'),c. a. pralenkti.
| — , r. a. išvyti: i-varyti: prašalinti.
Outgeneral (aut-džen'dr-el), v. a. viršyti
virš: pasirody-
|

ti.
r. n. išeiti: išeiti

| — , interj. lauk! laukan! šalin!

I

k kariška taktika.
— upon (ar on) you.' šelauk! šalin!
|

Outgo (aut-go'),
— (aut'go),
a. pralenkti: viršyti.
t.

išleidimai; iškašiai.
s.
|
Outbalance (aut-bal'ens), r. a. persverti:
Outgoing (aut'go-ing), s. pralenkima-s:
viršyti.
Outbid (aut'bid). r. a. daugiau už kit
išjimas: išeiga. | — , adj. išeins.
Outgrow (aut-gro«'), peraugt it pra-v. a.
pasilyti: persi ulyti.
augti: išaugti.
Outbound (aut'baund), adj. paskirtas
Outgrowth (aut' grouth), s. išaugimas:
užrubež: einas užsien. išauga: fig. pasekme.
Outbreak (aut'brek), *. išsiveržimas: su- Outguard (aut'gard), s. nuošaline sar-
kilimas: išbrimas. gyba.
Outbuilding (aut'bfid-ing), «. prienamis; Out-Herod (aut-h>'dd), r. a. nedoryb-
^alinamis. mis ar žiaurumu viršyti (Her
Outburst (aut borst V ». i-siveržimas. Outhouse (aut'haus). s. šaline trioba:
Outcast (aut'kiisn. ml) išmestas; at- kltele: svirnelis.
 ,

Outing 478 Outspread

Outing (aut'ing), išjimas; pasivaik- s. les; žiaurus: nuožmus; smarkus. |

šiojimas; pasivažinjimas: ekskur- — ly, adv. biauriai; pašlusiai; su pa-
sija. siutimu; žiauriai. D
— ness, 8. nedo-
Outlandish (aut-land'iš), adj. svetimša- rumas; nedoryb; ištvirkimas; paša-
liškas; svetimas; užsieninis: Ji<j. limas; biaurumas; nuožmumas:
šiurkštus; nešvankus. smarkumas.
Outlast (aut-lasf),v. a. pragyventi; il- Outrank (aut-rank'), v. a. viršyti; sto-
giau už kita laikyti, išlaikyti. vti augšiau ui k.
Outlaw (aut'lo), s. ištremtinys, išskirtas Outreach (aut-ry'), v. a. toliau siekti:
iŠ-po statym globos; betieselis: pereiti.
žmogžudis. ||
— , v. a. išskirti iš-po Outride (aut-raid'), r. a. jojimu pra-
statym globos; prasudyti; atimti lenkti.
statymišk galia. Outrider (aut'raid-6r), *. raitas palydo-
Outlawry (aut'lo-ri), išskyrimas iš-po
s. vas.
statym globos; prasudijimas: be- Outrigger (aut-rig'gor), t. vindak&rte;
tesyst. | plautas (eldijos).
Outlay (aut'lt), s. išleidimai: kaštai. Outright (aut'rait), adv. tuojau; kaip
Outlet (aut'let), s. išlaid; išjimas: iš- bematant; visiškai; pilnai.
bgi m as. Outroot (aut-rf), v. a. išnaikinti.
Outline (aut'lain), s. kraštine linija: Outrun (aut-ron'), v. a. pralenkti (bgi-
kontras; paviršutinis nupaišymas, mu): viršyti.
nubraižymas; braižinys: paišinys. |
praplaukti; pra-
Outsail (aut-sl'), v. a.
—,11. a. nubraižioti; nupaišyti. lenkti (sak. apie laiv).
Outlive (aut-liv'), v. a. pergyventi; pra- Outsell (aut-sT), v. a. parduoti daugiau
gyventi. ui; viršyti preke, verte.
s. žirjimas; apsi-
Outlook (aut'lk), Outset (aut'sšt), *. pradjimas: pra-
žirsimas; atsargumas; sargyba; ||
džia.
regvaizdis; išžvalga; išžira. Outshine (aut-šain'), v. a. viršyti spin-
Outlying (aut'lai-ing), adj. išlaukinis: djimu. ||
v.n. spindti; spindulius
guls iš lauko puses; tolus; tolimas: mesti; praspsti.
atokus. Outside (aut'said), s. viršutine, išlau-
Outmaneuver, Outmanoeuvre (aut-ma-n'- kin puse; oro puse; laukas; oras:
vor), v. a. viršyti manevravimais: he wa# standing on the jis stovjo — ,

fig.apgauti. lauke [= už duri]; labiausia, di-

Outmarch (aut-mar'), v. a. pralenkti. džiausia, daugiausia; visa; it may
Outmeasure(aut-mež'jur), r. a. pereiti, lasta week at the daugiu-dau- — ,

viršyti miera. giausiai gali tai prasitsti sanvait.

Outmost (aut'most), adj. Outkk- = —
, adj.
||
išlaukinis; viršutinis, j —
MOST. adv. d; prep, išlauk; lauke; laukan.
Outnumber (aut-nom'bor), r. a. pereiti, Outsider (aut-said'or), s. pašalinis; pa-
viršyti skaiiumi. šalietis.

Outpost (aut'post), s. mil. avanpostas. Outskirt (aut'skort), s. pakraštis; paša-

Outpour (aut-por'), r. a. išlieti: išpilti. lis; kraštas.
Output (aut'put), s. daugis pagamint Outspan (aut-span'), v.a.n. nukinkyti;
(jduot laik) išdirbim ar produk- iškinkyti.
Outspeak (aut-spyk'), t. a. perkalbti,
H-
Outrage (aut'redž), *. nedoras, begdiš- perrkti, užrkti (kit); sakyti dau-
kas darbas; nedorybe; ištvirkimas: giau negu; drsiai, garsiai kalbti.
skriauda; žeidimas; išniekinimas. Outspoken (aut-spo'k'n), adj. drsiai
| — , v. a. skriausti; žeisti jbegedinti. saks; drsiai, atvirai, garsiai pasa-
| v.n. ištvirkauti. kytas.
Outrageous (aut-re'dž6s), adj. nedoras: Outspread (aut-spred'), p.«. išskleisti;
nelemtas; biaurus; ištvirks; paš- ištiesti; išplsti; išpltoti.
 .

Outstand WB Overbearing

Outstand (aut-stind'), r.«. kyšoti. | r.n. Oven (ov in, x. kakahs: i»ius.
atstovti: i-stoveti: išlaikyti: iš- Over v6r), prep. viršuj: viršum; aug-
i

gyventi liau; ant; per: apie, po; už; dau-

Outstanding (aut -stand 'intr. adj. kcySo- giau: su viršum: to tcalk afield. —
js: kyšs: | neužmoketas: nesurink- vaikšioti po lauk: tu leap a —
tas. brook, peršokti per upel: to keep —
Outstay (aut-stt'), t.a. prastovti: pra- night, —
winter, laikyti per nakt.
bti ilgiau ui k; ilgiau (iš)laikyti. per žiema: it c->*t* hedaUan, ta.s —
Outstretch (aut-str'), r. a. ištiesti. prekiuoja daugiau per penkis dole-
Outstrip (aut-strip'), v. a. pralenkti (b- rius: t<> mourn a deadfriend, ge- —
gi' dti (apgailauti) numirusio drau-
Outtalk (aut-tok'), v.a. užrkti; perrk- go: —
our heads, viršum gal- ms
ti; perkalbti. v: ant galv: ms
head and —
Outthrow (aut-/Aroi/') % p.«. iim ears, iki aus: iki kaklo. | — , adr.
metime viršyti. nuo vieno krašto iki kito: nuo galo
Outvote (aut-vot'), r. -t. viršyti balsais: iki galo: iš vienos puses kit: kitoj
perbalsuoti: apgalti daugumu pa- pusj; ant antros puses: anapus:
duot bals. skersai; perdm: pervirš: viršaus:
Outwalk (aut-uok), >\n. viršyti jime: dautriau: galop; povisam: pabaigta:
pralenkti. pasibaig; paliov: nustojo: prajo:
Outwali (aut'uol), •*. viršutine, išlauki- (pri>. dii:) ap-, at-, nu-.
ne siena: viršutine puse. pa-, par-, per-, už-: a board a foot
Outward (aut'uord), adj. išlaukinis: iš- — , lenta pdos ploio; the boat i." —
viršinis: vidutiniškas: viršutinis: valtis yra anapus: the feast is po- — ,

užsieninis. | —
adr. iš vidaus: i- vi-
, kilis —
pasibaig: the rain is lytus ,

daus oro pus, lauk, virš: paliov : it is all — , viskas pasibai-

viršun: laukan: oran; svetur: svet- g: viskas pabaigta: —a t>> sail sea,
šalin: užsienin: —
bound, keliaujs perplaukti mares: come — to , ateiti:
svetšalin. užsienin. J— ly, adr. išlauk: atvykti: atkeliauti: pribti: to delir-
išvirs: lauko pusn; lauko pusj; er — perduoti: persisti:
. go — to to
lauke. the enemy, pereiti prieši pus: to
Outwards (aut'uordz), adr. = Out- do — Do: girt —
, ir. Give: to . ir.
ward. to read — perskaityti. Ali— visas:
, | ,

Outwear (aut-uer'), v.a. nunešioti: nu- visur; povisam. —again, iŠ naujo:

dvti: I pradeveti; ilgiau laikyti, da syk. —against, priedais, —and
išlaikyti.
— , vel ir vl. — and above, apart :

Outweigh (aut-uet'), v.a. persverti: sver- be to: prie to.

ti daugiau ui. Overact (o-vor-iikt'), r. a. n. veikti, da-
Outwit (aut-uit'), v.a. pergudruoti; gu- ryti daugiau negu reikia: perdti.
drumu viršyti: apgauti. Overalls (o'vor-olz), *. pi. valkai (keli-
Outwork (aut-uork'), r. a. dirbti daugiau nes).
ui; darbe viršyti. | — (aut'uork). *. Overarch (o-v5r-ar'), r. a. daryti skliau-
fort, išlaukine tvirtyne: išlaukines tus ant; dengti skliautais. | r. n. ka-
supilos. boti viršuj; dengti (it skliautais).
Ouzel ('z'l), *. = Ousel. Overawe (o-vor-o'), r. a. laikyti didelj
Oval (o' vel), adj. apvalainas. | — , *. baimj; kvpti didel baim.
apvailanas knas: apvalaina figra. Overbalance (o-vor-bal'ens), r. a. per-
I
— adc. apvalainai.
ly, sverti: viršyti. | — (o'vor-bal-ens),
Ovary (o'va-ri), s. anat. d: bot. užmaz<ra. *. persvara.
-v-tšd), adj. turs
Ovate, Ovated (o'vet, Overbear (o-vor-ber'), v.a. apveikti: ap-
kiaušinio pavidal: kiaušinio pavi- galti: patrempti: sloginti.
dalo. Overbearing i
o-v(')r-ber'ing), adj. apga-
Ovation (o-ve'ši6n). *. iškilmingas pri- ls: veikis: slogins: | išdidus: iš-
mimas; ovacija. didumo pilnas: puik'us.
 ,

Overbid 480 Overflow

Overbid (o-vor-bid'), r.a. persiulyti; Overdare (o-vor-der'), r.tt.n. perdaug

perdaug silyti. išdrsti: perdrsiu bti.
Overblow (o-vor-blow'), v. a. išpukštyti: Overdaring(o-vor-der'ing), adj. perdaug
išnešioti. drsus.
Overboard (o'vor-bord), adv. per laivo Overdo (o-vor-d'), v. a. perdaug dary-

krašt; nuo laivo vanden. To ti; perdti: perdaug apsunkinti; nu-

throw — , mesti nuo laivo vanden; varginti; nualinti; išsemti (spkas):
fig. apleisti ;
pamesti. pervirinti; perkepinti. v. n. per- ||

Overboil (o-vor-boil'), v.n. pervirti. daug dirbti; persidirbti.

Overbold (o'vor-bold'), adj% perdrsus; Overdose (o'vor-dos). s. perdidele doza.
begdiškai drsus. —
ly f adv. per-
||
H
— (o-vor-dos'), v. a. duoti perdaug
drsiai; perdaug drsiai; begdiš- didelg dož.
kai. Overdraw (o-vor-dro'), v. a. padaryti
Overbuilt (o-vor-bilf), adj. perdaug už- veksel ant sumos viršijanios kre-
statytas triobomis. dit (banke); perdti.
Overburden (o-vor-bor'd'n), v. a. perdaug Overdress (o-vordreV), v. a. perdaug
apkrauti; perdaug apsunkinti. aprdyti, išpuošti.
Overbuy (o-vor-bai'), v. a. perdaug pri- Overdrink (o-vor-drink'), v. a. n. perdaug
pirkti; ||
permokti. prigerti; prisigerti.
Overcast (o-vor-kasf), v. a. apdengti; Overdrive (o-vor-draiv'), v. a. n. perdaug
apniaukti; aptemdyti; perdaug ro- ||
varyti; pervaryti; nualsinti; peral-
kuoti; peraugšt preke statyti; at- ||
sinti: perdaug toli nueiti.
metyti; atsiuvineti (kraštus audimo). Overdry (o-vi)r-drai'). r.a. perdžiovinti;
Overcautious (o'vor-ko'šios), adj. per- perdaug išdžiovini i.
daug atsargus. Overdue (o'vor-dj'), adj. senei mok-
Overcharge (o-vor-ardž'), v. a. perdaug tinas; pavlintas; neišmoktas lai-
apsunkinti; perpildyti; perdaug di- k.
deliu šviu užtaisyti (šaudykl); ||
Overeager (o'vor-y'gor), adj. perdaug
peraugšt preke statyti; perdaug pa- smalsus; peruolus; perdaug nepa-
rokuoti; perrokuoti; perdti. — ||
kantrus. — ly, «tfr. peruoliai; su di-
j|

(o'vor-cardž), s. persunki našta; per- deliu nepakantrumu. | — ness, ».

didelis apsunkinimas; perdidelis perdidelis uolumas: perdaug didelis
švis (duotas šaudyklai); perdidelis nepakantrumas.
parokavimas; perrokavimas. Overeat (o-vor-yf), v.a.n. perdaug pri-
v. a. aptraukti
Overcloud (o-vor-klaud'), valgyti; persivalgyti; persiesti.
debesimis; apniaukti; užtemdyti. Overest (o'vor-6st). ad. [nuperi, nuo
Overcloy (o-vor-kloi'), v. a. perdaug pri- over], viršutiniausias: pats viršuti-
kimšti pilv: perdaug privalgyti. nis; augšiausias.
s. plošius; viršu-
Overcoat (o'vor-kot), Overestimate (o-vor-es'ti-met), v. a. per-
tinis žiponas. branginti; perdaug branginti. | —
Overcold (o'vor-kold'), adj. perdaug s. perdidis branginimas: perbrangi-
šaltas; peršaltas. nimas.
Overcome (o-vor-kSm'), v. a. veikti; Overexcite (o-vor-ks-sait/), v. a. per-
apgalti: apvalioti. | v. n. virš tu- daug ^judinti.
rti; viršyti. Overfatigue (o-vor-fa-tyg'), r. a. perdaug
Overconfidence (o'vor-kn'fi-dens), s. nuvarginti. | — , s. perdidelis nu var-
perdidelis užsitikejimas. gi m as; pervargimas.
Overcount (o-vor-kaunt'), v. a. perdaug Overfeed (o-vor-fyd'), v. a. perpeneti. [

rokuoti; perbranginti. v. n. persiesti.

Overcover (o-vor-k6v'6r), v. a. apdengti; Overfill (o-vbr-fiT), v. n. perpildyti.

uždengti. Overflow (o-vor-flow'), v a užlieti; už- - -

Overcrowd (o-vor-kraud'), v. a. perpil- tvindyti. r. n.||

išsilieti; užtvinti;
dyti; perdaug apkrauti; užkimšti. perteketi; perpilnai turti; gausti.
 ,

Overflow 481 Overmagnify

Overflow (o'vor-fl5u), *. užliejim*; išai- t>) viršijs pati kapital, ar kredit.

liejimas, užtvinimas; pertekli I — » r "- perdaug išleisti.
gausa. Overjoy (o-vor-džoi'i, r. a. perdaug nu-
Overflowing (o-vor-fiVing), *. išsilieji- džiuginti. I (o'vor-džoi), — *. perdi-
mas: užtvinimas; perpilnis. | — dis džiaugsmas.
adj. besiliejs per kraštus: išsiliejs: Overlade (o-vor-led'), r. a. perdaug ap-

paplds: |
perteks: perteklingas, krauti; perdaug apsunkinti.
— ly, adr. perpilnai: pertektinai: Overland (o'vor-liindi. adj. sausžeminis:
perteklingai. atliekamas (ar daromas) sausžemiu.
Overfond (o'vor-fond' adj. turs per-
>. sauskeliu. | — adv. sauskeliu: saus-
,

daug didel pasimgim: perdaug žemiu.

m egi as, myls k. Overlander (o'vor-liind-or), .«. keliaujan-
Overfree (o'vor-fry). adj. besinaudojs tysis sausžemiu.
perdaug didele laisve: perdaug liuo- Overlap (o-vor-lap'), r. a. ant viršaus
sas. kloti, dengti, j — (o'vor-lap), t. ant-
Overfrequent (o'vor-fry'kuent). adj. dangtis.
pertankus. Overlarge (o'vor-lardž'), adj. perdauir
Overfull (o'vor-ful'), adj. perpilnas. didelis; perdidelis.
Overgorge (o-vor-gordž), c. a. perrydy- Overlate (o'vor-lef), adj. pervelus.
ti: persiryti. Overlay (o-vor-lei'), v. a. apdengti: už-
Overgreat (o'vi>r-gret'). adj. perdaug kloti: apkrauti: (ap)sunkinti: (nui-
didis; perdidis. stelbti: nugulti.
Overgrow (o- vor-gro«'), r. a. n. peraugti: Overleap (o-vor-lyp'), v. a. peršokti.
apaugti: apželti. Overlearned (o'vor-lorn'di, adj. per-
Overgrowth {o'v'dr-grouth), perdidelis
.s. mokintas: perdaug mokintas.
augimas: peraugis; jig. perpilnis. Overliberal (o'vor-lib'6r-el). adj. per-
Overhand (o'vor-hand), s. pirmyste: pir- duoslus: pergausus: perdaug libera-
mutinyste: viršyste. | — adj. per- , liškas.
dm abikrašiai (stutou); daromas Overlie (o-vor-lai'), v.a. gulti ant: nu-
augštyn pakeltomis rankomis. gulti; nugulti.
Overhang (o-vor-hang'), r. a. 71. kaboti: Overlight (o'vor-lait), s. perdaug didele

kyšoti I —
(o'vor-hang), «. išsikiši- šviesa. | — , adj perlengvas: perdaug
mas. lengvos širdies: perdaug vetragalvis.
Overhasty (o'vdr-hes'ti), perdaug adj. Overlive (o-vor-liv'), v. a. = Outlive.
greitas; perskubus; neapmstytas: Overload (o-vor-lod'), v. a. perdaug ap-
neatsargus. krauti: perdaug apsunkinti. | —
Overhaul (o-vor-hol'), su atida per-
v. a. (o'vor-lod), perdidelis apkrovi-
s.

žirti, perkratyti; mar. pavyti ir mas, apsunkinimas: perdidele na-

pralenkti. | — (o'vor-hol), *. atidus šta.
peržirjimas. Overlong (o'vor-long'), adj. perdaug
Overhauling (o-vor-hol'ing), s. atidus ilgas: perilgas. adv. perilgai. \

peržirjimas. Overlook (o-vor-lk'), r. a. išviršaus že-

Overhead (o-vor-hed'), adv. viršuj gal- myn žirti; apžvalgineti; temyti:
vos: viršuj. nutemyti; nužvelgti; | peržirti: |

Overhear (o-vor-hyr'), v. a. išgirsti dau- nepatemyti: praleisti nepatemijus:

giau negu tikta; slapta ar nety- jig. pro pirštus žirti: atidos neat-
iom! nugirsti, nusiklausyti: vel iš- kreipti.
girsti. Overlord (o'vor-lord), s. vyriausias po-
Overhung (o'vor-hong'), adj. nusvirs: nas, viešpats.
pasikabins; krs; | apkarstytas: Overlying (5-vor-lai'ing), adj. viršuj
apkabintas; apdengtas. •

guls.
Overissue (o-vor-iš'šju), ». perdaug di- Overmagnify(o-vor-mag'ni-fai). r. a. per-
dis išleidimas; išleidimas (b<i/t/.K<>- daug padidinti; perdaug išaugti i. m
 Overmaster 482 Overshade

Overmaster (o-vor-mas'tor), v.a. apga- augSiau, toliau siekti;

prigauti; jj

lti; veikti; valdyti. prigriebti. ||

r. n. persisiekti;
pertoli
Overmatch (o-vor-ma'), v.a. viršyti; siekt is; užgauti pirmuting koj pa-
apgalti. —
(o'vor-ma), s. viršyto-
||
skutine (wtk. apie arklius). | (o'- —
jas; apgaletojas; ||
viršyste. vor-ry), s. užgavimas pirmutines
Overmeasure (o-vor-mž'jur), v.a. per- kojos paskutine.
mieruoti; perbranginti. — (o'v<">r-
| ||
Overreacher (o-viir-ry'or), s. apgavi-
mšž-jur, s. perdidele miera; perdi- kas.
delis saikas; priedas {prie svaro, prie Overrich (o'vor-ri'), adj. perdaug tur-
saiko); viršsaikis; viršsvaris. tingas.
Overmuch (o'vor-mo'), adj. dhadv. per- Override (o-vor-raid'), v.a. perjoti; per-
didis: perdaug, g — , s. tai, kas vir- važiuoti; sujodineti; suvažinti: fig.
šaus; viršus. mindžioti; trempti; naikinti; už- ||

Overnice (o'vor-nais'), adj. perdaug jodineti; užvažineti; perdaug nu-

binus, delikatnas; permeilus: pr- varginti jodinjimu, važinjimu
lipšnus: perdaug išdailintas. (arkl).
Overnight (o'vor-nait), adv. išvakaro: Overrighteous (o'vor-rai'eos), adj. per-
.er nakt. daug teisingas.
Overpass (o-vor-pas'), v.a. pereiti: per- Overrigorous (o'vor-rig'or-6.s), adj. per-
žengti; peršokti; praleisti: nepate- daug aštrus, rstus; peraštrus.
myti. Overripe (o'vor-raip'), adj. perdaug nu-
Overpassionate (o'vor-paš'šion-et adj. i, noks; persirpes.
perdaug užsidegs; perkarsts; per- Overrule (o-vor-rT), v.a. viršininkauti;
uolus. ||
— ly, adr. perkarštai; per» viešpatauti ant; valdyti; priešin- ||

uoliai. gai sprsti, nusprsti; priešingai už-

Overpay (o- vor-pef), v.a. permokti. girti; atmainyti; atmesti; panaikin-
Overplus (o'vor-plos), s. perviršis. ti. The decision was d by the —
Overponderous (o'vbr-p6n'd6r-6s), adj. court, nutarimas likos teismo atme-
perdaug svarus; persunkus. stas. v. n.
||
turti augšiausi val-
Overpower (o-vor-pau'6r), v.a. veikti; dži; viešpatauti.
apgalti. Overrun (o-vor-ron'), v.a. pralenkti; |
Overpowering (o-vor-pau'or-in^), adj. užpuldinti; apimti; aprpti; ap-
veikis; apgalintis; neatlaikomas: dengti; užpildyti; perpildyti: už-
nesuvaldomas. tvenkti: H toliau prasikišti, nusit-
Overpraise (o-vor-prez'), v.a. perdaug sti, nusidriekti; H perbgti per; su-

garbinti; perdaug branginti: per- mindžioti; typ. perkelti (eilute). \ r.

daug augštai statyti. n. lietis, bgti per; prasikišti; ky-
||

Overpress (o-vor-prV), v.a. perdaug šoti.

spausti; prislgti; sloginti. Over-sea (o'vor-sy'), adj. užjurinis; sve-
Overprize (o-vor-praiz'), v.a. perdaug timos šalies.
branginti: perbranginti. Oversea, Overseas (o'vor-sy',-syz'), adv.
Overproduction (o'vor-pro-dok'šion), s. užmaryj užmarin; svetur.
:

viršprodukcija: išdirbim perviršis, Oversee (o-vor-sy'), v.a. užveizdeti; už-

Overproud (o'vor-praud'), adj. perpui- žiureti; praleisti: nepatemyti.
kus; perdaug išdidgs, besididžiuo- Overseer (o-vor-syr'), s. užveizdtojas:
js. užžiuretojas.
Overrake (o-vor-rek'), v.a. mar. persi- Overset (o-v6r-sef), v.a. apversti: ap-
tekšti (per laiv, kaip kad vilny*); vožti; | suardyti; panaikinti,
daužytis; skalauti. apsiversti: apsivožti.
Overrate (o-vor-ref), v.a. perdaug bran- Overshade, Overshadow (o- vor-šed', -šad'-
dinti; perbranginti: perdaug augštg ou). r. a. šešl mesti; (ap)tamsinti:
preke statyti. iu/. iifnidyti:%. globoj laikyti: glo-

Overreach (o-vor-ry'), v.a. persiekti; bei is kuo.

 Overshoe 483 Overween

Overshoe (o'vitr-š), *. antkurpiai: ka- Overthrow (o-vor-MroV), r.a. parblok-

liošai. šti:parmesti; paversti: apversti: ap-
Overshoot (o-vor-šV v.a prašauti: :, vožti; | sumušti; apgalti: suardyti;
nepataikyti; fig. prašauti; greitai panaikinti. | — (o'v6r-//<ro«), s. par-
prabgti: pereiti; viršyti. T" — bloškimas: pavertimas; apvertimas:
ant'* tef, pertoli nueiti. suardymas: panaikinimas; sumuši-
Overshot (o 'vi">r-š6t I, adj. pertoli nujs. mas; numetimas; nupuolimas; su-
| —wheel, *. vandens sukamas ra- irimas.
tas; malunratis. Overthwart (o'vdr-£Anort')i odj- guls
užveizdejimas;
Oversight (o'vor-sait), •«. skersai: skersas; ess priešais, prie-
užveizda: | pražiurejimas: nepate- šingoje pusje ;fig. priešingas; prieš-
mijimas; praleidimas. giningas: atbulai dars: atbulas: ne-
Overskip (o-vor-skip'), r.a. peršokti. nusiteikes: keistas. J — <tdc. &• pnp. ,

Overslaugh (o-vor-sl' i, r.a. klitis sta- skersai.

tyti; stabdyti: trukdyti. (o'vor- |— Overtime (o'vor-taim), s. viršlaikis:
slo), *. užtvara {ant upes). darbas atliekamas viršum paskirto
Oversleep (o- v(ir-slyp'), r.a. pramiegoti. laiko.
| t. n. persimiegoti. Overtire (o-vor-tair), r.a. perdaug nu-
Overslip (o-vor-slip'), r.a. praslysti: fig. alsinti,nuvarginti. J
r. n. perdaug
praleisti {prog, laik): pražiopsoti. nuvargti.
Oversman (o'vorz-miin). s. užveizdeto- Overtly ('vort-iii, adr. atvirai; viešai.
jas: tarpininkas.
| Overtoil (o-vor-toil' ), c. a. perdaucr nu-
Oversoon (o'vor-sn'i, adr. pergreitai. varginti darbu. | r. n. perdaug nusi-
Overspeak (o-vor-spyk'), r. a. n. perdaug dirbti: persidirbti.
kalbti. Overtop (o-vor-top'), r.a. augšiau sto-
Overspread (o-vor-spred'>. r.a. apdeng- vti; praviršvti; | peržengti; | už-
ti; apkloti; užtiesti. temdyti ( puiku m n.
Overstate (o-vor-stet). r.a. perdti. Overtrade (o-vor-tred't, c. n. pertoli nu-
Overstatement (o'vor-stet'ment), *. per- eiti pirklysteje; pirkliauti ne pagal
dtas parodymas; perdta atskaita, savo kapital: užversti turg pirki-
rokunda. niais.
Overstay (o-vor-stei'), r.a. perilgai pa- Overtrust (o-vor-trost'). r. a. n. perdaug
silikti; prabti (paskirt laik). užsitiketi.
Overstep (o-vijr-stp' i, v. a. peržengti. Overture (o'vor-tjun, $. pasilymas:
Overstock (o-vor-stok'), r. a. užpildyti užmanymas: propozicija: mux. žen-
( pirkiniais, etc.). j
— (o'vor-stok), s. giamoji muzika: uvertira.
perpilnis {pirkini, xande'.iu). Overturn (o-vor-torn'), r.a. apversti:
Overstore (o-vor-stor'), r. a. perdaug už- nuversti: nugriauti: numesti; su-
pildyti, užkrauti.
griauti: suardyti ; išnaikinti: apga-
Overstrain (o-vor-stren'), r.a. perdaug lti. — (o'vor-torn),
nuvertimas: .*.
|
tempti. |
r. n. perdaug savo spkas nugriovimas; numetimas; suardy-'
tempti: sireižti.
mas; išnaikinimas.
Oversupply (-vor-sop-plai'i, r.a. per-
Overvalue (o-vor-val'j), r.a. perdaus:
pilnai aprpinti. | (o'vor-sop- —
branginti; peraugštai statyti: per-
plai), s. perpilnis.
branginti.
Overt (o'vort <"ij. viekas; atviras; aiš-
>.

kus. Overveil (o-vor-vT), r.a. uždengti.

Overtake (o-vur-u-k' r.a. pavyti: pasi-

i.
Overwary (o'vor-ue'ri), adj. perdaug at-
vyti; užtikti: pagauti: suiupti. sargus.
Overtask (o-vor-tlišk ,-_,,, perdaug ap-
.
Overweak (o'vor-uyk')i adj. perdaug
sunkinti. silpnas; persilpnas.
Overtax (-v.'.r-tiik- perdaug ap- Overweary (o'vor-uy'rh. t.a. perdaug
sunkinti mokesiais: uždti perdaug nuvarginti.
didelius mokesius. Overween (-vor-uyn), r. n. peraugštai
 Overweening 484 Ozonic

apie save manyti; perdaug didžiuo- nio pavidalo. — ||

, s. apvalainas,
tis; pstis. kiaušinio pavidalo, knas.
Overweening (o-vor-uyn'ing), adj. per- Ovolo (o' vo-lo), s. arch, apvalainas pa-
daug sau užsitiks; perdaug didus; gražinimas.
arogantiškas. — ly, adr. su perdaug
|| Ovule (o'vjul), *. biol. kiaušinlis: ge-
dideliu užsitikejimu sau; perdaug malas.
išdidžiai; su dideliu puikumu. Ovum (o'vm), s. biol. kiaušinis
Overweigh (o-v6r-ue»') v. a. svarumu
f Owe (du), v. a. skolingu, kaltu bti:
viršyti; persverti. skelti; fig. skelti; dkingu bti;
Overweight (o'vor-ueit), s. viršsvaris: pasidekavoti.
persvara. Owing (o^'ing), adj. kaltas; skolingas:
Overwhelm (o-vor-huelm'), r. a. po sa- fig. paeins nuo; — to, pasidekavo-
\\

vim palaidoti; užpilti; užlieti; ap- jant; del; dlei.

dengti; pasmerkti; prislgti; nuslo- Owl (aul), s. or n. pelda.
pinti; apveikti; apgalti. Owlery (aul'or-i), *. peledyne.
Overwhelming (o-vor-huelm'ing), adj. Owlet (aul'št), s. peledele; mažoji pe-
galintis; apveikis; sloginantis; ne- lda.
atlaikomas; nepapriešinamas. I — ly, Owlish (aul'iš),adj. panašus peld;
adv. visu svarumu; veikianiai: ap- kaip pelda ar peldos.
galiniai; nepa priešinamai: nesu- Own (on), v.a. suteikti; pripažinti; J

valdomai. valdyti (savast, turt). \ — , adj. sa-

Overwise (o'vor-uaiz'), adj. perdaug iš- vas; savo paties; locnas.
mintingas; permandrus. Owner (on'or), s. savininkas.
Overwork (o-vor-uork'), r. a. nualinti Ownership (on'or-šip), s. savastis; sa-
darbu. r. n.
||
perdaug nusidirbti: vybe.
persidirbti. — (o'v6r-uork), s. per- 0x (oks), *. [pi. oxen], jautis. Tu
||

sidirbimas; darbas atliekamas vir- hate the black —

tread on one's foot.
šum paskirto laiko; viršdarbis. pažinti, kas yra nelaime, vargas.
Overwrought (o-vor-rot'), adj. perdaug Oxalis (6ks'a,-lis), s. bot. rgštyne.
nuvargintas (darbu); nualintas; nu- Oxhide (oks'haid), s. jauio oda.
sidirbs; persidirbs. Oxidation (6ks-i-de'šion), s. chein. jun-
Overzeal (o'vor-zyl), s. perdaug didis gimas, besijungimas su oxygenu;
uolumas. oxidavimas.
Overzealous (o'vor-zeTos), adj. perdaug Oxide (oks'aid), s. chem. oxidas.
uolus; peruolus. Oxidize (Sks'i-daiz), v.a. jungti su oxy-
Ovicular (o-vik'ju-lor), adj. biol. kiauši- genu; oxiduoti.
ninis. Oxygen (oks'i-džen), s.chem. oxygenas:
Oviduct (o'vi-dokt), *. dtis (pauks&o). *degis.
Oviform (o'vi-form), adj. kiaušinio pa- Oxytone (oks'i-ton), adj. turs aštr
vidalo. skambjim. —, s. aštrus garsas.
\

Ovine (o'vain), adj. avinis: avi (*. Oyer (o' j 6r), s.jur išklausymas; tardy-
(jen.). mas.
Oviparous (o-vip'a-ros). adj. kiaušinius Oyez (o'jšs), interj. nutilkite! klausy-
dedas. kit!
Oviposit (o-vi-poz'it), c.a.n. kiaušinius Oyster (ois'tor), s. zool. austfris. fl
—
dti. bed, austeryne; vieta, kurausteris
s.

Oviposition (o-vi-po-zi"ši6n), *. djimas augina.

kiaušini. Ozone (o'zon ir o-zon'), *. chem. ozonas.
Ovipositor (o-vi-pSz'i-tor), *. dtis (ra- Ozonic, Ozonous (o-zon'ik. o'zo-nos).
bat). > hem. ozoninis; ozoniškas: kaip ozo-

Ovisac ('vi-siik), *. a imt. kiaušinkrep- nas; turs savyje ozon.

šis.

Ovoid (o'void), adj. apvalainas; kiauši-

 .

4&-> Pegeantry

Packet (piik'et), s. pakietas: pakelis;

pundelis: | pakietlaivis. | , v. a. —
Pa (pa), *. [autr. iš papa], tete. (su)pakuoti; sisti (su) pakietlaiviu.
Pabular (piib'ju-lor), adj. maistinis: Packhouse (piik'haus), *. pakaune: ta-
maitingas. voryne: pund kraunamoji trioba:
Pabulum (piib'ju-ldm), *. maistas. sankrova.
Paca(pa'kii ir pe'kii), *. zool. paka(C«- Packing (piik'ing), s. pakavimas: supa
luf/tiiI/x piira). kavimas: pakuojama medega. | —
Pace (pes), ». žingsnis; |eisena: bgi- box, #. pakuojama dže, skrynia. —
mas bgsena
; : suole. To keep — with, house, s. pakaune. —press, *. pa
nepasilikti užpakalyje. | , r./<. eiti; — kuojamas presas. — sheet, a pa-
bgti suole. | r.-i. žingsniais matuo- kuojama, vyniojama marška, pa-
ti: žingsniuoti; | duoti jim, bg. klode.
pakraipa. Packman (piik'man), s. keliaujs kro-
Pacer (pe'sor), s. suole arklys. bgs mininkas: krepšelninkas.
Pacha (pii-ša'i, #. Pasha. = Paot(pakt), *. sutarimas: sutartis; der-
Pachyderm (piik'i-dorm), $. zool. stora- me.
odis (gy r "
Pad (piid), a paduškaite: lengvo b-
Pachydermata (pak-i-dor'mii-ta), *. pi.
gimo arklys: | plšikas: vagis. — |
tool pachydermatai: storaodži try-
prikimšti: iškimšti: padti pa-
vun grupa. duškaite.
Pacific (pii-sif ik), adj. tylus: ramus:
Padding (piid'ding), *. iškimšimas; me-
romus. — — Ocean, Didysis ar
Ramusis oceanas.
| , s.
dega kam nors iškimšti, nors už- k
pildyti: iškamšalas: užkamšalas.
Pacification (pii-sif-i-k'šion), s. nura-
Paddle piid'd'l). a».teškytis;tala&info-
minimas: nutildymas; sutaikymas. i

tis: | kastis, irtis. | r. a. patekšenti:

Pacifier (piis'i-fai-or), s. sutaikytojas:
kasti: irti. | — *. irklas; lopetle;
nuramintojas: nutildytojas. | ,

Pacify sutaikyti:
mente: šližes durys.
|
(piis'i-fai). <.</. nu-
raminti: nutildyti. Paddock (pad'dok), «. rupže; gardas j

Pack (piiki. r.,i. punduoti: pakuoti: Paddy (piid'di), a vardas, kuriuo aiv.'
krauti; apkrauti; dti, kimšti ; k lai pravardžiuoja airius: nekru
ryžiai. | — adj. netiks: niekingai
| t

sukimšti; rišti: vynioti; suvynioti: ,

| klastingai supašyti (kortas); vyliu-

nelemtas.
gingai parinkti (gdžia*, etc.); | iš- Padlock (pad'lk), s. spyna. | — r. a. ,

sisti. | v. n. punduotis; duotis pa- su spyna užrakinti: surakinti.

kavimui; pakuotis; klotis; | rinktis Padnag (piid'nag), *. lengvai betras ar-
kuop. To off, away, išsi-— klys.
nešdinti; pabgti; pasprukti. Padow (piid'ou), s. rupže.
T"
send packing, išvyti: išvaryti. Paean py'ent, *. hymnas: triumfo gie-
Pack (pa k), *. pakas; pundas; pundu- sme Graik. k
(ten.

lys: fiff- glebis; plakas; našta: kr- Pagan (pe'gen), s. pagonis: stabmeldis.
va; daugybe: sunkenybe: | gauja: — adj. pagoniškas.
j ,

pulkas; ruja; | kalade (kort): \ Paganism (pegen-iz"m), *. pagonyst.

marška; paklode (ligoniui vynioto); Paganize (pe'gen-aiz), r.</. pagonis pa-
versti.
| lytys plaukianio ledo. —animal, |

f. gyvulys panaudojamas pundams Page (pedž), *. puslapis: šalis (knyy»*v.

nešti, —cloth, s. stora marška. — |
pazius: tarnaitis. | v. a. nume- — ,

thread, s. šniras. ruoti puslapius.

Package (piik'edž), *. pakavimas: | pa- Pageant (pe'džent), *. spektaklis; regy-
kietas; pundas: pundulys: J moke- kla: puiki paroda: iškilme. | , adj. —
stis už supakavima. puikus; parodingas: iškilmingas.
Packer (piik'or), a punduotojas; pa- Pageantry (p'dž»'iit-ri\ .«. puikumas:
kuot o j as. iškilme: puiki paroda.
 ,

Paginal 480 Palindrome

Paginal (piidž'i-nel), adj. susideds iš Palatable (pal'a-ta-b'l), adj. skanus:

puslapi. priimnus.
Pagination (padž-i-ne'ši6n), .*. numera- Palatal (pal'a-tel), adj. gomurinis. | —
vimas puslapi. s. gram, gomurinis garsas.
Pagoda (pa-go'da), ». pagoda (Ind, ži- Palate (pal'et), s. gomurys: | skonis.
nyi). Palatial (pa-le'šel), adj. palocinis; ka-
Paid (ped), imp. d; pp. nuo Pay, užmo- rališkas; puikus.
ktas. Palatinate (pa-lat'i-net), s. palatinatas:
Pail (pel), s. kibiras; viedras. vaivadyste.
Pailful (pel' fui), *. pilnas viedras. Palatine (paTa-tain), s. palatinas; vai-
Pain (pen), bausme; s. ||
skaudjimas: vada; | anot. gomurio kaulas. fl
—
skausmas: kania; rpestis; susi- H
adj. palocinis; karališkas; | anai.
krimtimas, f Pains, s. pi. trisas; gomurinis.
darbas; rpestis; pasistengimas. To Palaver (pii-la'vor), s. tušia kalba:
take — rpintis: pasistengti; pasi-
. tauškimas, \ —,v. a. n. plepti; tauk-
imti ant saves darb. — t. a. skau- ||
, šti; vyliugingaigirti;saldliežuvauti.
djim daryti; kankinti; varginti; Pale (pel), adj. palšas; blankus; nu-
surpinti; nulidinti. blanks; išblyšks. | — t. a. nublan- ,

Painful (pen'ful), adj. suteikis skau- kinti. v. n. nublankti; išblykšti.

j|
|

sm; skaudus; kankins; vargin-

||
— ly, adv. blankiai. —ness, *. blan- |

gas; sunkus. 1
— ly, adv. skaudžiai: kumas: išblyškimas.
sunkiai, f
— ness. s. skaudumas; Pale (pel), *. baslys; kuolas: | aptvara:
skausmas; .kania; susikrimtimas; tvora; Jig. rybos; laukas; skraitas. |

nerimastis; f
sunkumas; vargingu- — r. a. aptVert 'kuolais; jig. apjuo-
,

mas. sti; apsupti.

Painim (pe'nim), s. pagonis; stabmel- Paleograph (p'li-o-graf), s. senovs
dis. rankraštis; senovs raštai.
Painless (pen'lšs), adj. neskaudus; ne- Paleography (pe-li-6g'ra-fi), *. paleogra-
skaudamas; nesunkus; lengvas,
| fl
fija; pažinimas senovs rašt; seno-
— ly, adv. be skaudjimo; be vargo; vs raštai.
lengvai. Paleology (pe-li-61'o-dži), s. paleologi-
Painstaker (penz'tek-or), *. tas, kurs ja; mokslas apie senovybe.
noriai ima ant saves trisa; trisus Paleontography (pe-li-6n-t6g'ra-fi), t.

žmogus. aprašymas iškasyn.

Painstaking (penz'tek-ing), adj. trisus: Paleontology (pe-li-on-tol'o-dži), *. pa-
darbštus; rpestingas. | — , s. darb- leontologija;mokslas apie seniai
štumas; rpestingumas. ant žemes gyvenusius gyvulius ir
Paint (pent), v. a. teplioti; maliavoti; augmenis.
dažyti; piešti. r. n. teplioriauti: Paleozoic (pe-li-o-zo'ik), adj. geol. pale-
parvuotis (reid). \ — , s. tepylai; ozoiškas.
maliava; parva. Palestra (pa-ls'trii), *. gimnastikos mo-
Painter (pent 'or), ». tepliorius; malio- kykla; imtyn6s (*en. Graik.).
rius: |j
saitas (laivo). Paletot (pal'i-to i, #. plošius.
Painting (pent'ing), a. teplione; teplio- Palette (pal'et), *. paleta (teplioriaus
ryste. lentute).
Pair (per), *. pora; jungas. | — v. a. , Palfrey (pol'fri), *. jojamas arklys: pa-
poruoti; suporuoti, v. n. poruotis. f
rodinis žirgas; moter jojamas ar-
Pal (pal), «. sbras; biiulis. klys.
Palace (pal'es), *. palocius; dvaras. Palimpsest (pal'imp-sst), s. pergami-
Paladin (pal'a-din), *. keliaujs ricie- nas su paantrintu ant jo raštu, pir-
rius; vytis. mam raštui nusitrynus.
Palanquin (pal-an-kyn'), *. palankinas; Palindrome (paTin-drom), *. žodis (ar6«i
nešykle. sakymas) turs t pai reikšm
 Pulinq 193 Paltriness

skaitant lybiai nuo kaires dešine, Palmaceous (pal-mS'sos . adj. palmi-

kaip ir atbulai, nuo dešines kairi'. nio: panašus i palm.
Paling (peTing), f. kuol tvora. Palmar (pal'mor), adj. delninis; delno
Palinode (pal'i-ndi, atšaukimas (ta- .*. platumo; pasparninis.
dži'i, etc.). Palmary (piil'mii-ri), adj. Palmar: i =
Palisade (piil-i-s^d'), s. palisada: stati- svarbiausias; pagarsjs; garsus.
ni tvora. | — , v.a. statiniais ap- Paimate, Palmated (puTmt, -me-id'.
tverti. adj. bot. turs pavidal delno su iš-
Palish (pCl'iš), adj. truput blankus, skstais pirštais: | orn. turs plve
'
išblyšks. sujungtos pirštus.
Pali(pol), ». rbai; pallija: pala: j
Palmer (pCm'or), $. apgavikas; prigau-
grabdengt. — r. n. stelbtis; išsi-
||
, dintojas; |
piligrimas.
kvpti; žudyti skanum, stipruma. Palmerworm (pam'or-uorm), $. kirmle;
I
r. <t. stelbti; silpninti; atšipinti: | gniusas.
pa-, prisotinti. Palmetto ipal-met'to), s.bot. palmele.
Palladium (pal-le'di-6m). *. palladija Palmigrade (piil'mi-gred), adj. mins
{dit. elites Pallid,,* ttovya)\ Ji;/, sar- visa pda.
g; sargyba: | ehem. palladium (me- Palmiped (pal'mi-ped), adj. <&s. pleve-
talas). pedis.
Pallah (pal'la),s. eoel. Afrikosantilopa, Palmistry (pal'mis-tri), «. chiromantija:

^Epyceros meletmptu. brimas pagal delno briežius: delna-

Pallas (pal'les ». myth. Pallada: Athe-
i, žynyste.
ne. Palmy (pam'i), adj. palm uotas: palmi-
Pallbearer (pol'ber-or), $. lydtojas: nio: | žyds; garbingas.
grabnešis. Palp (palp), x. sas (rubal>).
Pallet (piil'let), .*. šiaudine lova: iruo- Palpability (piil-pa-bil'i-ti), s. iupnu-
lis; paleta (teplioria us); | suktuve
[
mas; fig. aiškumas: akyvaizdumas.
(puodžiaus); J auksoriaus peilis: Palpable (paTpii-b'l), adj. iupnus; jig.
buomvašis (laikrodžio). aiškus; akyvaizdus. \
—ness, s. =
Palliate (piil'li-et ), v.a. dangstyti išlep- Palpability. | Palpably, adc. iup-
ti (neger darb); teisinti: | švelnyti; niai; jig. aiškiai: akyvaizdžiai.
silpninti: mažinti (skaudjim, etc.); Palpation (piil-pe'šion), *. iupinejimas;
palengvinti. palytjimas.
Palliation (pal-li-e'Šion), t. sumažini- Palpebral (pal'pi-brel), adj. anat. b!ak-
mas; sušvelnijimas; palengvinimas. stieninis.
Palliative (pal'li-a-tiv), adj. sumažins, Palpitate (pal'pi-tet), c. h. plakti: dre-
palengvins (skaudjim). | —,s.med. bti
vaistas skaudjimui sumažinti. Palpitation (pal-pi-te'šion). *. plakimas:
Pallid (piil'lid), adj. blankus: nublan- drebjimas (Urdiea .

ks; išblyšks. |
— ly, adc. blankiai. Palpus (pal'pos), s. Palp. =
\
— ness, *. blankumas; išblyškimas. Palsgrave (polz'gfSv), «. falcgrovis
Pallidity (pal-lid'i-ti), s. blankumas. (vok. Pfalzgr af .

Pallium (piil'li-om), s. pallija. Palsy (pol'zi), *. paraližius. | — , v.a.

Pall-mall (pel-mel'), s. varymas skriti- paraližiuoti; paralizuoti.
nio pro lank (žaism); kujalis (skri- Palter (pol'tor), c. n. klastuoti: sukti:
tiniui varyti). klastas panaudot i: stengtis išsisukti.
Pallor (pal'lor), *. blankumas; išblyš- Palterer (pol'tor-or), t. klastorius: suk-
kimas. ius.
Palm (pam), ». delnas; | bot. paima. Paltrily (pol'tri-li), adc. blogai: nelem-
J

— v.a. apgniaužti: paciuopti; pa-

, tai.

šluoti. To —upon, užkarti; užmesti Paltriness(pdTtri-nes), $. blogumas:

k ant ko; prigaudinti, j —Sunday, nevertumas: nelemtumas: niekingu-
s. Verb nedelia; Verba. mas.
 ,,

Paltry 488 Pant

Paltry (pol'tri), adj. pasigailjimo ver- Panduriform (piin-dj'ri-form), adj. =

tas; blogas; netiks; nelemtas; ne- Pandukate.
vertingas; niekingas. Pane (pen), s. šyba, rta (lango); dalis;

paskaidytas
Paly(pel'i), adj. her. ke- sklypelis; langelis, kletkute; arch. ||

turias {ar daugiau) perpendikulia- šonas.

riškas juostas. Paned (pend), adj. su kletkutemis:klet-
Pampas (piim'paz), s. pi. pampasai; ly- kuotas; languotas.
gumos (piet Amer.). Panegyric (pan-i-džir'ik), *. pagyrimo
Pamper (piim'por), r. a. prisotinti: pri- žodis; panegirika. — , adj. pauegi- ||

rydyti; ||
pilnai ganedinti kam; au- riškas; pagyrimo (.v. gen. ).
klti; lepinti. Panegyrist (piin'i-džir-ist), s. panegiri-
Pamphlet (pam'flet), s. pamfletas; bro- stas; laikantis pagyrimo'?." pagarbi-
šira. nimo žod; rašytojas panegirik.
Pamphleteer (piim-flet-yr'), *. rašytojas Panegyrize (piin'i-dži-raiz), r. a. girti:
pamflet; raštininkpalaikis. — v. |j
, garbinti.
n. rašinti pamfletus. Panel (piin'61), s. pratarpe, kltkele
Pan(piin), s. skaurada; | džele (-šau- (sienoj, lubose); lenta statyta r-
dyklos); anat. kiaušas (galvos); geol. mus; lenta, ant kurios nutepliotas
kietoji karta (žemes pavirsto); | auk- paveikslas; ||
plokštis, sonsm (tašyto
so ar sidabro lakštas; ||
myth. Pan, akmens); juostele; lištvele (prie ino-

\ —, v. a. [ pret. & pp. panned], ter. drabuži); ||

surašs prisiegdi n-
plauti; praplauti (auks). t. n., to tj; prisiegdintiejie (sudžios). —
—
|| ||

out, duoti auks (sak. apie pra- v. a.pratarpes daryti; langeliais,

plaujam auksin žeme); fig. išeiti kletkutemis išmušti kletkuoti. — ; ||

(gerai ar blogai); duoti (ger, blog) game, s. apiplšimas, atmimas pi-

pasekme. nig paleistuvystes namuose. —
Panacea (pan-a-sy'ii), s. panacja; vai- house, s. paleistuvystes namai su
stas visoms ligoms, etc. gydyti; vai- slaptomis durimis kambarius pl-
stas nuo visko. šikams eiti apvogimui lankytoj;
Panada, Panade (pa-ne'da, -nd'), s. plšik lizdas. — saw, s. piuklelis
duonine buza. lentutms išpieluoti. — thief, s.

Pancake (pan'kek), s. blynelis; pam- plšikas paleistuvystes namuose.

puška. Paneless (pen'ls), adj. be kletkui.
Pancreas (piin'kri-es), s. anat. saldžioji Panelwork (pan'l-uork), *. arch, klet-
gile. kuotas darbas; iškletkavimas.
Pancreatic (pan-kri-at'ik), adj. ariat. Pang (pang), s. skausmas; kania; mer-
atsinešs prie saldžiosios giles. djimas.
Panda (piin'dii), s. zool. panda. Panic (piin'ik), s. panika; didelis išg-
Pandean (pan-dy'en), adj., — pipes, stis;mus nusigandimas, baime. ||

vamzdine; surma. — adj. paniškas; mus (išgsti*).

,

Pandects (piin'dekts), s. pi. pandektai Panicle (pan'i-k'l), s. bot. skaruota var-

(ciesor. Justiniano statymai). pa.
Pandemonium (pan-di-mo'ni-6m), s. vi- Pannel (pan'nšl), .*. balnas; J
gurklys
s demon (velni) susirinkimas, (vanago).
rodos; visa velniava. Pannier (pan'jor, -ni-or), s. karklinis
Pander (piin'dor), s. suvedjas; kekše- gurbas, doklas; karklinis skydas. ||

piršlis; patarnautojas. — v. u. n. ||
, Panoply (pan'o-pli), s. šarvai.
parpinti kekšes; kekšepiršliauti; Panorama (pan-o-ra'mii), s. panorama.
patarnauti. Pansy (piin'zi), s. bot. našlute.
Panderage (pan'dor-edž), s. kekšepir- Pant(piint), v. n. ptuoti; alsuoti: tan-

šlystr-. kiai kvpuoti; dsuoti; dvasi gau-

Pandurate (pitn'dju-ret), adj. smuiko dyti; I
smarkiai plakti («<ik. apie Šir-
pavidalo. d); f
trokšti: geidauti;' geisti. | —
 .

Pantalets 180 Paragogic

*. putavimas: alsavimas: kvapo gau •

adj. speniuotas: turs spenelio pavi
dymas; smarkus širdies plakimas.
i| dal.
Pantalets (pan-tii-lts'), it.pl. kelin.~>s .*. susukta
Papillote (piip'il-lot , dde-
(vaik, moter). lpopiera plaukams raityti.
Pantaloon (pan-tii-ln), v. pantalonai: Papist ipe'pist). $. popiežninkas.
kelines; | šmutas; šutna. Papistic. Papistical (pf--pis'tik, -el i. tu.
Pantheism (pan'lai-iz'm), ». panteiz- popiežinis: katalikiškas.
mas; dievinimas gamtos. Papoose, Pappoose (pii-ps'. piip-ps'),
Pantheist (p:in7/n-ist i, .«. panteistus. ••<. kdikis (indijaioi).
Pantheistic, Pantheistical (pan-r7d-is'tik, Pappose (piip-pos' ndj, pkuotas. i,

-el), adj. pateist iškas. Pappus (piip'pos). .x. but. pkas.

Pantheon (piin-My'on, pan'f/<i-6ni. *. Papyrus (p:i-pai'ros), *. papyrus (//».'/-
panteonas. ntuii, teipyi daryta i.ijo jtnpiera): ra-

Panther (pan'ttdr), x.z<>ol. pantera. štas rašytas ant papyraus.

Pantile (pan'tail), s. riesta erpe <»/«/- Par (par), s. pora; lygia. At—, ant
yni dt/i : lygios: lygioj vertj. Above au.ir- — ,

Pantofle (piin-t'fl), ». pantaplis; šliu- št iau. Below žemiau. — On a

, —
re; kurpe. ant lygios. —
value, nominališka
Pantograph (pan'to-griif), *. pantogra- verte.
fas. Parable (par'ii-b'l), *. prilyginimas.
Pantography (pan-td.sr'rii-fl), c panto- — .
prilyginimu.
'-.-'. išreikšti
grafija; abelnas aprašymas, nupaišy- Parabola (pa-rab'o-lii), s.geoia. parabo-
mas viso dalyko. la.

Pantomime (pin'to-maim), «. pantomy- Parabolic, Parabolical (par-ii-boTik, -el).

ma. adj. prilyginamas: alegoriškas://"'//'.
Pantomimic, Pantomimical (pan-to-mim'- paraboliškas. | —ally, adr. prilygini-
ik, -el), adj. pantomymiškas: išreiš- mais; alegoriškai: yeom. paraboliš-
kiamas krutjimais, ženklais. kai.
Pantry (piin'tri), s. viraline: kamara. Parachute (piir'ii-št), .<*. parašiut: or-
Pap (piip), * papas; spenys: košele laivio sktis.
j|

(caikam*): kalva turinti papo pa- Paraclete (piir'a-klyt), a palinksminto-

vidal; | minkštimai (vafy). jas; Šventoji Dvasia.
Papa (pa'pii, pii-pa'), t. ttis: tte. Parade (pii-red), #. paroda vi as: pa m
Papacy (pe'pii-si), t. popiežyste: popie- rod: iškilme: parodaviete. — v.a. J
.

n. paroduoti; puikauti.
žija.
Papal (pe'pel), adj. popiežiškas: popie- Paradigm (piir'ii-dim), *. yram. paveik-
slas: pavvzdis.
žinis: popiežiaus (*. yen.).
Papaverous (pa-pav'i')r-6s), adj. aguoni-
Paradise (piir'a-daiz), s. rojus. Bird
nis;turs aguonos pavidal. of —
rojpaukštis.
,

Paradox (piir'a-doks), s. paradoksas:

Papaw (pa-po'), *• bot. dynmedis; papa-
ja.
nuomone priešinga abelnai priim-
tam supratimui.
Paper (pe'por), *. popiera; | popura: Paradoxical (piir-ii-doks'ik-el ),adj. para-
raštas: dokumentas; | laikraštis. \
doksiškas: paradoksaliŠkas: priešin-
—,adj. popierinis. \ —,r.a. išmušti
gas abelnai priimtam supratimui:
popieromis. | —
hanger, s. popieri
išrods paiku, neteisingu, bet fak-
lipdytojas, —hangings/x. popieros
sienoms išmušti; sienines popieros.
tiškai gals but teisingu. | ly, adv. —
paradoksiškai; paradoksališkai.
Papilio (pa-pil'i-o), *. zool. peteliške.
Paraffin, Paraffine (par'af-fin), s.chem.
Papilionaceous (pa-pil-jo-ne'šos), adj. parafinas.
kaip peteliške; turs peteliškes pa- Paragoge (par-ii-go'dži), *. yrarn. prie
vidal. junga.
Papilla (pii-pil'lii), «. spenelis. Paragogic (piir-ii-godž'ik), adj. prijun-
Papillary, Papillose (piip'il-le-ri. -lGs). giamas.
 ,

Paragon 490 Pariah

Paragon (par';-gon), s. modelis; pa vyz- šmotelis: gabalas: | skaiius; dau-

dis. gis; krva; kuopa: pundelis: pa-
Paragraph (par'a-graf ), #. paragrafas. ||
kietas;rišulys. Bill of
|

— *, rokunda:
—,v.a. paragrafuoti. faktra. ||
— , adj. <£ adv. pusiau ;

Parallax (par'el-laks), s. astr. paraliak- puse; dal; —,v.a. dalyti:

iš dalies. |

sa. išdalyti dalis: surišti pundelin; ||

Parallel (par'el-lel), s. paralelis; para- punduot i; pakuoti; pakietuoti.

leliška linija. H
— , adj. paralel iškas. Parcenary (par'si-ne-ri), s.jur. santevo-
I
— , v.a. pravesti paralel; pralygin- nija.
ti. Parcener (par'si-nor), s. santevonis;
Parallelogram (par-el-lel'o-gram), *. bendratevonis.
geom. paraleliogramas. Parch (pare), v.a. svilinti; gruzdinti:
Parallelopiped (piir-el-lel-o-pai'pšd), ». prikepinti; prideginti: išdžiovinti;
geom. paraleliopipedas. sukepinti. v. n. svilti; gruzdti:
Paralogism, Paralogy (pa-ral'o-džiz*m, kepti; džiti; išdžiti.
||

ed lips, su- —
-dži), klaidingas protavimas.
s. kepusios lupos.
Paralysis (pa-ral'i-sis), *. med. parali- Parchment (par'ment), *. pergaminas.
žius. Pard (pard), s. zool. = Leopard.
Paralytic, Paralytical (piir-a-lit'ik, -ei), Pardon (par'd'n), s. atleidimas; dova-
adj. med. paralitiškas; suparaližiuo- nojimas. I beg your atleiskite, — ,

tas. dovanokite man; meldžiu dovanoti

Paralyze (par' a-laiz), v.a. paraližiuoti: man. ||
— , v.a. dovanoti; atleisti.
paralizuoti. Pardonable (par'd'n-a-b'l), adj. dovano-
Paramount (par'a-maunt), adj. vyriau- tinas; atleistinas. J
— ness, s. dova-
sias; svarbiausias. ||
— ,s. vyriausias: notinumas.
galva. Pare (per), v.a. lupineti: lupti: nulupti
Paramour (par'a-mr), t. mylimasis: (obuolio, etc. žieve);nuskusti; nudro-
/.-moji; priemeila. žti;nupiaustyt i: išdrožti (arklio kn-
Parapet (piir'a-pet), .«. spar; paramtis. nop); sumažinti. ||

Paraphernalia (par-a-for-ne'li-a), s. pi. Paregoric (piir-i-gor'ik), adj. med. su-

paios savastis; moteries pardai. mažins skaudjim; ramins. ||
—
Paraphrase (par'a-frez), s. išguldymas: 8. med. raminas vaistas.
aiškinimas. H v.a. —
išguldineti;
, Parent (per'ent), *. ,<iimdytojas, /'.-ja;
aiškinti. pi. —s, gimdytojai: tvai.
Paraplegy (par'a-ply-dži), s. paraližius Parentage (per'ent-edž), #. pajimas:
apatines kno dalies. kilme.
Paraquet, Paraqueto (par-a-ket' -ky'to), Parental (pa-rn'tel), adj. tviškas. |

s. = Parkakeet. — ly, adv. tviškai.

Paraselene (par-a-si-ly'ni), s. meteor. Parenthesis 'pii-ren'<Ai-sis), g. gram.
klystmenulis. kabintas šulelius (ar kabes) sak\ -

Parasite (par'ii-sait), s. parazitas: velt- mas; kabes, šuleliai [()].

edis; gyvnas (arba augmuo) gyve- Parenthetic, Parenthetical (par-en-M6t 'ik,
ns ant kit gyvn (arba augme- -el), adj. kabinamas (or kabintas)
n) kn. kabes. | —ally, adv. kabse.
Parasitic, Parasitical (piir-a-sit'ik, -el), Parentless (per'ent -les), adj. neturs t-
adj. parazitiškas; mintas kaštais v; be tv.
kit. Parget (par' džet), r. o. tinkuoti; laisty-
Parasol (par'ii-sol), s. parasolius; sk- ti;baldyti (sienas). — ». tinkas:
||
,

tis. laists; baltylai.

Parboil (par' boil), t.a. truput apvirint i . Pargeter (par'džet-or), .v. tinkuotojas;
Parbuckle (par'bok-k'l), s. keliamas ly- laistytojas; baldytojas.
nas. Parhelion (par-hyl'jon), ». klystsaule.
Parcel (par'sl), •«. dalis, dim. dalele: Pariah (pa'ri-a), s. parijas (žemiausios
 ,

Parietal lit i Part

Imcmošgpata /"'••>• uuhutuy, draugijos Paronym i pur'o-uim i. « giminingas ki-

išmala. tam žodis.
Parietal (pit-rai'i-teb, adj. si«minis. |
Paronymous (pa-ron'i-mos). adj. tos-paJ
— bone, anot. viršugalvio kaulas. -aknies (joduv. tolygaus skambji-
Paring (perinai. lupinjimas: nulu-
.«. mo, bet yvairios prasms ir kitaip
pimas: nuskutimas: | nuluptažiev: lomai <" ;

lupynos: Bk Utenos. Paroquet (par'o-kt). *. =Pahkakkki

Parish (p&r'ii.),parapija. |
••<. , adj. — Parotid (pa-rot 'id), adj.. —gland, aunt.
parapijinis: parapijos <*. f/en.). paausin gil.
Parishioner (pii-riš'i6n-6r), *. parapijo- Paroxysm (piir'oks iz'm) f x.med. parok-
nas. sizmas: pripuolimas (ligo*).

Parisyllabic <piir-i-sil-liib'ik), adj. turs Parquet (parke', par-kt'i, *. parket*.

lygu. skiemen, skaii: lygiaskie- (te<r
menis. Parquetry ipar'kt-ri), s. parketas: klo-
lygumas: vienoke-
Parity (piir'i-ti), *. tos grindys.
riopumas: panašumas. Parrakeet (par'rii-kyt). s.orn. papug-
Park (park), parkas: sodas. | — <-.//.
t. . lis.

apsupti parku: uždaryti parke. Parricidal (piir'ri-sai-deli. adj. tvažu-

Parker (park Tu). <. užveizdtojas par- diškas: tvažudingas.
ko. Parricide (piir'ri-said i. •. tvažudys: |

Parlance (par'lensi. *. kalba: pasikalb- tvažudyst.

jimas: pašneka. Parrot (pii r rot), *. orn. papga.
Parley (par'li). *. pasišnekjimas; pa- Parry (par'rii. (-.'/./(.atkirsti, atmušti
šneka (*>( pritii m): derybos. | — r.
ii , (kirt): atsikirsti: vengti: išsisukti.
n. Šnektis, dertis (m prieitum); ta- | — , s. atkirtimas, atmušimas (kir-
rybas laikyti. : atsikirtimas.
Parliament (par'li-ment), *. parlamen- Parse (pars), r. a. gramatiškai išdsti-
tas: viešpatystesseimas. nti; analizuoti (sakym).
Parliamentarian (par-li-mn-t'ri-en). Parsee (par'sy), s. garbintojas ugnies.
adj. parlamentinis. | — , s. parla- Parseeism (par'sy-iz"m), *. garbinimas
mento šalininkas (viešpatavime Ka- ugnies.
rolio us I). Parsimonious (par-si-mo'ni-os), adj.
Parliamentary (par-li-men-ta'ri-li). adv. spulus: taupus: Šykštus. | — ly, adr.
parlamentariškai . spuliai: taupiai: šykšiai. | — ness,
Parliamentary (par-li-men'ta-ri), adj. *.spulumas: taupumas: šykštumas.
parlamentinis: parlamentariškas. Parsimony (par'si-mo-ni). s. taupumas:

Parlor (par'lor), s. viešruimis: svetly- spulumas: Šykštumas.

ia; seklyia. Parsley (pars'li), s. bot. petruška.
Parochial (pii-r'ki-el), adj. parapiji- Parsnip (pars'nip), s.bot. pasternokas:
nis. burkantas.
Parodic, Parodical (pa-rod'ik-el <, udj, Parson (par's'n), s. prabašius: klebo-
pa rod iškas. nas.
Parodist (par'o-dist),*. parodistas. Parsonage ipar's'n-dž). .<. klebonija.
Parody (par'o-di), s. parodija; juokin- Part (part), *. dalis; skyrius; | šalis:

gas pamgzdymas. | — , r. a. daryti kraštas: pus: dalyvumas: | rol; | ]

parodij; parodiruoti. užduotis: pareiga. For my dl — ,

Parol, Parole (pa-rol'). ». prižadjimo mans; kas atseina mans. For tlie
žodis; garbes žodis; apreiškimas žo- most — , is didesns dalies. In good
džiais; mil. parole; slapyžodis. | — — maloniai:
, prilankiai; iš geros
adj. žodinis: išburninis: rašytas, bet puss. In ill — ,nemaloniai; nepri-
neužtvirtintas antspaudžiu. [ Parole. lankiai: piktai. In.—, iš dalies. —
r. n. atleisti, paliuosuoti ant duoto and parcel, btinoji dalis; esmuo.
garbes žodžio. To take — , dalyvauti. To tai*
 ,

Part 493 Pass

— , laikyti keno pust*. | Parts, pi. I

—, s. dalijimas; skyrimas; atskyri-
gabumai; || šalys; kraštai; skraitai. mas; atidalymas; atsiskyrimas: ||

Part (part), v. a. dalyti; skirti; at-, per- persiskyrimas; atsisveikinimas.

skirti; skleisti. H
v. n. skirtis; atsi- Partisan (par'ti-zen), s. šalininkas:
skirti; persiskirti; iškeliauti. prisirišelis; mil. partizanas; ||
j et is.
Partake (par-tek'), v.a.n. [pret. par- I
— , adj. šalininkiškas; mil. partiza-
took; pp. partaken], dalyvauti; niškas; priguls prie partizan sky-
dalyvuma imti. riaus.
Partaker (par-tek' or), s. dalyvautojas; Partisanship (par'ti-zen-šip). s. šalinin-
dalyvini kas; sandalyvautojas. kyste; prisirišimas.
Parter (part'or), s. dalytojas; skyrejas. Partition (par-ti"šion), .*. atidalymas;
Parterre (par-tV), s. kvietkynas; f perdalymas: pertvara: mux. partit-
parteras; parketas (teatre). ra. ||
—,v.a. dalyti; ati-, perdalyti:
Partial (par'šel), adj. dalinis; palieias pertverti.
ar užgriebis tik dal; nepilnas; |
Partitive (par'ti-tiv), adj. dalijamas;
partijiškas; vienpusiškas; vienšališ- dalomas. ||
— , s. gram, dalomas žo-
kas. ly, adv.
||
—
iš dalies; | vienša- dis.
liškai; partijiškai. Partly (part'li), adv. iš dalies; ne visiš-
Partiality (par-ši-al'i-ti), vienpusiš- s. kai.
kumas; vienpusyste; partijiškumas. Partner (part/nor), *. sbras; bendras:
Partibility (part-i-bil'i-ti), s. dalijamu- bendrininkas.
mas; dalomumas; buvimas galimu Partnership (part'nor-šip), s. sebryste:
at-, perskirti. bendrove; draugyste; bendrininky-
dalijamas; da-
Partible (part'i-b'l), adj. ste.
lomas; padalomas; perskiriamas. Partridge (par'tridž), tm, kurapka.
Participant (par-tis'i-pent). adj. daly- Parturient (par-tj'ri-ent), adj. gimdan-
vaujs. ||
— , s. dalyvautojas. ti; nšia; vaisinga.
Participate (par-tis'i-pet), v. n. dalyvau- Parturition (par-tju-ri"šion), s. gimdy-
ti: dalyvuma imti. mas.
Participation (par-tis-i-pe'šion), $. daly- Party (par'ti), šalininkyste;
s. partija;
vavimas: dalvvumas. I
šalis; puse (besibyluoj ani);
par- ||

Participator (par-tis'i-pe-tor), s. daly- tija; skyrius; buris (kareivi); pa- ||

vautojas; dalyvininkas. silinksminimo partija; pasilinksmi-

Participial (par-ti-sip'i-el), adj. gram. nimo vakaras; ypata; pi. ypatos.
—
||

veiksmavardinis. A dinner pietus.—A dancing

,

Participle (par'ti-si-p'l), s. gram, veik- šoki vakaras; vakaruškos. The

smavardis. parties concerned, užinteresuotos y-
Particle (par'ti-k'l), s. dalele. patos. I Party-colored, adj. margas.
Particular (par-tik'ju-lor), adj. ypatin- Parvenu (par'vi-nj), s. prasisiekelis:
gas; ||
smulkmeningas; atkreipis prasitrynelis.
atid; atydus; rpestingas. — *. ||
, Pasch,Pascha(pask, piis'ka), s. velykos.
ypatybe; smulkmena. In ypa- — Paschal (piis'kel), adj. velykininis; ve-
tingai. To go into s, gilintis — ,

lyk-.
smulkmenas. ||
— ly, adv. ypatingai. Pasha (pa-ša'), s. paša (pan turk.).
Particularity (par-tik-ju-liir'i-ti), ypa- s. Pasquin (piis'kul'n), «. kandžiotojas:
tingumas; ypatinga aplinkybe; | rašytojas paskvili; ||
= Pasquin-
smulkmeningumas; smulkmena. ade.
Particularize (par-tik'ju-lor-aiz), v.a.n. Pasquinade (pas-kuln-ed'), s. paskvilis;
su visomis smulkmenomis paduoti; kandžiojas raštas; satyra, r. u.
jj
— , .

gilintis smulkmenas; apsistoti ant rašyti paskvilius; kandžioti.

smulkmen. Pass (piis), r. n. eiti; praeiti; pereiti:
Parting (part' ing), adj. skiriamas; ski- pasibaigti; paliauti; išnykti; numir-
rias: atsiskirias; atsiskyrimo (x.gen.). ti; D
atsitikti: vykti; ||
eiti u/, irera
 ,,

Pass 493 Past

[apie pinig, etc); J

lest it; ; išlaikyti Passible tpas'sib'li, -"/y. jautrus: jau-
{bandym, etc.); \\
pasuoti (Aortose). slus; juslus.
| v. a. praeiti: leisti: praleisti: par- Passing (pas'ing), «. jimas; prajimas.
leisti; leisti: paleisti: \
pereiti: vir- —,adj. bgs; pereins; \ nepapra-
|

šyti: J
išlaikyti: pereiti (bandym, stas: šaunus; puikus. | —,adc. ne-
etc.): duoti; paduoti [kam k):
J
paprastai; labai; šauniai: puikiai. |
perduoti; išduoti (nuapren 4tm); —
bell, s. skambinimas, ar varpai,
nusprsti: užkirti: užtvirtinti. To už numirus.
bring to — ,
padaryti; išpildyti: gy- Passion (piiš'Šion), s. kentjimas; kan-
vendinti. To com e to atsitikti: — , ia: | didelis- pageidimas,
ajstra:
vykti: pareiti. To let praleisti: — ,
patraukimas; užsidegimas; geidu-
leisti te-einasau; už gera leisti. lys: karšta meile. To be in a —
To —away, praeiti; išnykti; dingti: karšiuoti; rstauti: pykti; apmau-
atsiskirti su šiuo svietu; numirti: d degti. To hare a for, turti —
praleisti. To — by, praeiti pro; pra- didel patraukim; baisiai mgti,
leisti; atidos neatkreipti; atleisti: mylti; meile degti prie ko. To fly
dovanoti. To— into, eiti; tilpti: iiitn a —
užsidegti; pulti apmau-
,

pavirsti k. To — off, nuduoti don. | —flower, bot. Kristaus kan-

kuo, ui k. To —on, toliau eiti: to- ios (kcietka). —week, s. Didžioji
liau žengti. To — ouer, pereiti: pra- nedelia.
eiti: pasibaigti; paliauti; perleisti: Passionate (paš'šion-et), adj. degte de-
praleisti. To —
through, pereiti: k%o; aistrus: karštas; greitai
perleisti per, kiaurai. To — upon, užsidegs: greit supyksts; širdus.
atsitikti; ištikti; palytti. —ly, <"/'-. su aistrumu; karštai:
j|
j|

Pass (piis), s. perjimas; prajimas: su piktumu; su širdimu. | — ness, •*.

siauras prajimas; susmauga; | kir- aistrumas: karštumas; užsidegimas;

tis (rapieriumi); | braukymas; per- širdumas.
braukimas (m ranka); | leidimas: Passionless (piiš'šiSn-les). adj. liuosas
perleidimas; J biletas; pasportas; | nuo užsidegimo: nekarštas: šaltas:
padjimas; apystova. | — book, s. ramus; ltas.
rokund knyga. check, s. biletas; — Passive (pas'si v), adj. pasy viskas; ne-
kontramarka. veiklus: neveikis; neveikiamas:
Passable (pas'a-b'l), adj. praeinamas: nesipriešijs. — obedience, aklas
pereinamas: D
vaikšiojs; turs ver- paklusnumas. — rerb, (gram.) ne-
te (pinigas, etc.); | vidutiniškas. veikiamasis veiksmažodis. — || ly,
Passably, adv. vidutiniškai. adr. pasyviškai. — ness, = Pass- jj s.
Passage (pas'sedž), s. perjimas; pra- ivity.
jimas: prajimo vieta; kelias; ta- Passivity (pas-siv'i-ti), s. pasyvišku-
kas; | keliavimas; kelione; | ji- mas; neveiklumas: neveikme; iner-
mas; begis; | mokestis už jim, cija.
važiavim, keliavim; skirsnys: Passover (piis'o-vor), s. velykos; vely-
J

skyrius; straipsnis (knygoje): para- kavinlis (pas žydus).

grafas; | primimas; užgyrimas Passport (piis'port), .*. pasportas.
(statym, etc.). Qf — , keliaujs. Password (pas'uord), *. slapyžodis; pa-
Birds oj — , keliaujanti paukšiai? role.

Passenger (pas'sšn-džor), s. .keleivis: Past (piist), adj. prajs; pereitas. | —

pasažierius. s. praeitis. J
—
po; už; per:
,
prep.
Passer (pas'or), s. praeivis; keleivis. daugiau negu; augšiau negu. —
Passer-by (pas'or-bai'), s. praeivis. two o'clock, po dviej laikrodžio; po
Passeres (pas'si-ryz), s. pi zool. zvirbiu antros valandos; half one, puse —
gimine. po pirmos; —
netiktinas; belief, —
Passerine (pas'sor-in), adj. žvirblinis. danger, nepavojingoj vietoj; toli
Passibility (pas-si-bil'i-ti). *. jautrumas; nuo pavojaus; —
doubts, be abejoji-
jauslumas. mo. | —, adv. pro; pro šal.
 ,

Paste 494 Patriarchate

Paste (pest), *. tešla; ||

košele; klijai; Paten (pat'n), a. eccl. patynas.
I
nuduotas brangakmenis. ||
— , v. a. Patent (pe'tent ir pat'ent), *. patentas;

lipdyti; lipinti. dipliomas; privilegija. — adj. aiš- ||

,

Pasteboard (pest'bord), s. popierinis kus; atviras; viešas; privilegiruotas:

luobas: papka. patentuotas. —,v. a. patentuoti; ap-
Pastel (pas'tl), s. pastele; parvinis saugoti patentu.
paišelis; ||
bot. mele (Isatis tinctoria). Patentee (piit-ent-y'), s. valdytojas pa-
Paster (pest'or), *. lipintojas; lipdyto- tento; tas, kurs turi ant ko ypatin-
jas. gas tiesas, privilegija.
Pastern (pas'torn), s. riešas (arklio)-, f
Paternal (pa-tor'nel), adj. tviškas. |

paniai. — ly, adc. tviškai.

Pastil, Pastille (pas'til, -tyl'), *. rko- Paternity (pii-tor'ni-ti), *. tviškumas;
moji žvakele; smilkylas; ||
vaistine tvyste.
cukrine. Paternoster (pe'tor-nos-tor), s. poteriai:
Pastime (pas'taim), laiko praleidi- s. Tve ms; ||
arch, paternoster (k((-
mas; pasilinksminimas; bova. rieliniai papuošalai).
Pastor (pas'tor), s, piemuo; ga- dši Path (path), s. takas; kelelis.
nytojas; kunigas; pastorius. Pathetic adj. sujudins:
(pa-£/t6t'ik),
Pastoral (pas'tor-el), adj. piemeniškas; sugraudins; graudus; patetiškas. 1
]| kunigiškas. ||
— , s. piemeniška po- —ally, adv. graudžiai.
ema. |
— ly, adv. piemeniškai. Pathless (paM'les), adj. neturs pra-
Pastorate (pas'tor-et), s. pastoryste; minto tako; be kelio.
pastoratas. Pathogeny (pii-Modž'i-ni), s. atsiradi-
Pastorship (piis'tor-šip), s. pastoryste. mas ir išsivystymas ligos.
Pastry (pes'tri), s. pyragai. | —cook, s. Pathologic, Pathological (pa/t-o-16dž'ik,
-el), adj. patologiškas.
pyragius.
Pathologist (pa-M61'o-džist), s. patolo-
Pasturage (piis'tjur-edž), «. ganykla;
gas.
ganeva.
Pathology (pi-Mol'o-dži), s. patologija:
Pasture (pas'tjur), s. ganykla. ||
— , v. a.
mokslas -apie ligas.
ganyti. v. n. ganytis.
||

Pathos (pe'thos), s. tai, kas sukelia

Pasty (pes'ti), adj. tešlotas; kaip tešla.
jausm ar širdies sujudim; kar-
||
— paštetas; pyraglis su mesa.
, s.
štumas jausm, žodži, veikmes;
Pat (pat), v. a. išlengvo padaužyti (su
patos.
ranka); pateškenti; paplakti. — s. ||
,
Pathway (p&th'uei), s. takas; kelelis.
lengvas užgavimas (su ranka): ku- ||
Patience (pe'šens), s. kantrumas; kan-
kulelis; r>lotelis. adj. tinkas; ||
— ,
trybe.
tinkamas; atsakas: atsakomas. — Patient (pe'šent), adj. kantrus; pakan-
adv. tinkamai; atsakomu bdu; at- trus, — , s. ligonis; pacientas. J
f
sakomame laike. — ly, adc. kantriai.
Patch (pa), s. lopas; fig. sklypelis; Patin, Patine (pat'in), s. = Patek.
šmotelis (žemes); lopelis (ant veido, Patina (piit'i-na), s. pažaliavimas (ant
atkreipimui atidos ar pasipuošimui). senovs pinig, žalvario ind, etc.).
| —,v.a. lopyti; lopel lipdyti (ant tinkamai; kaip rei-
Patly (pat'li), adv.
—
||

•veido). To up a quarrel, nutildyti kia; atsakomame laike; laik.

barnius. Patness(pat'n&s), s. tinkamumas; at-
Patcher (pa'or), s. lopikas. sakomumas; pritikimas.
Patchouly (pii-'li), s. bot. paule; | Patois (pii-taa'), .v. darkyta kalba, tar-
pauli kvepylai. me.
Patchwork (pji'uork), s. lopymas; lo- Patriarch (pe'tri-ark), s. patriarch. .

pinys. Patriarchal (pe-tri-ar'kel), adj. patriar-

Patchy (pa'i), adj. lopuotas. chiškas; patriarchališkas.
Pate (pet), s. galva; makaule. Patriarchate (pe-tri-ar'ket), s. patriar-
Patella (pii-teTla), s. anat. kelio rop". chatas.
 , ,.

Patriarch ic 495 Pay

Patriarchic (pe-tri-ar'kik). adj. = Pa- deliuoti; kopiruoti; | pavyzdžiu b-

triarchal. ti. To — after, pamegzdžioti: sekti
Patriarchy (pe'tri-ark-i), •». patriarchy- {kimo pa
ste: patriarchija. Pattyipa! ti . i pyraglis: blynelis.
Patrician (pi-tri"fien), *. patricijus Paucity (po'si-ti i, ». mažuma: mažas
R»m.). | — , adj. patricijinis; skaiius: neužtektinumas.
patricijiškas. Paunch (pon, pan), s. pilvas.
Patricidal (pat'ri-sai-del>, adj. tevažu- Pauper (po'piir), s. nuskurdlis: bied-
dingas; tvažudiškas. niokas; ubagas: elgeta.
Patricide (pat'ri-said), *. tvažudys: | Pauperism (po'p6r-iz*-m). ». elgtyste:
tevažud> -
biednyste.
Patrimonial (piit-ri-mo'ni-el), adj. tvo- Pauperize (po'pdr-aiz), c. a. nubiednin-
niškas. ti; prie elgetystes privesti: elget
Patrimony (pat'ri-mo-ni), *. tvonija: paversti.
tevonyste. Pause (poz), s. pertrauka: pauza. | —
Patriot '
i>»-
t ri-ot ;, t. tvynainis; myl- r. n. apsistoti; pertrauk padaryti:
tojas tvynes; patriotas. palaukti. To upon, apmstineti.—
Patriotic (pe-tri-6t'ik), adj. patriotiš- Pave (pev), t. a. grsti; akmenimis klo-
kas, jj
—ally, adr. patriotiškai. ti.

Patriotism (pe'tri-6t-iz'm), *. meile t- Pavement (pev'ment), *. grindimas:

vynes: patriotizmas. grstas takas: šalygatve.
Patristic, Patristical (pii-tris'tik, -el), Paver. Pavier (pev'or. -jor), *. grind-
adj. priguls bažnyios tvams: baž- jas.
nyios tv (*. gen.). Pavilion (pa- vii' jotu. *. štra: pavilio-
Patrol (pii-trol'), r. a. n. patroliuoti; nas; | vieliava: | anat. kremzline
vaikšioti ant sargos: daboti. | — ausies dalis.
s. pat role; sarg. Paving (pev'ing), *. grindimas.
Patrolman (pa-trol'man), s. patroliuo- Pavior (pev'jon, *. grindjas; | akme-
lojas; patrolinis policistas. nys grindimui.
Patron (pe'tron), s. apgynjas: užtar- Pavonine pav'o-naini, adj. povinis; tu-
jas: globjas: rmjas:
šelpjas: pa- rs povo uodegos pavidal.
tronas. — saint,
patronas. Paw (po), s. letena (su nagais); jig. na-
Patronage (piit'ron-edž), *. besiglobeji- gai. | — , T.ii.n. krapštyti, glostyti,
mas; rmimas; parama: globa: | vartyti, kasyti su nagais; žem kasti
tiesa paskyrimo ant urdo. su pirmutine koja (sak. apie arklius).
Patroness (pe'tron-s), *f. užtarja; Pawl (pol). s. rnerh. užstuma; brklys.
globja; remeja; šelpja. Pawn (pon), s. užstatas; uždelis. | —
Patronize (piit'ron-aiz), t. a. globetis duoti užstat: užstatyti.
bmo; remti: šelpti: palaikyti. Pawnbroker (pon'bro-kor), #. skolinto-
Patronymic (piit-ro-nim'ik), adj. teva- jas pinig už užstat.
vardinis; nuo tvo vardo paeins Pawner (pon'or), s. užstatytojas.
(vardas, užvardijimas). | — teva- , .*. Pawpaw (po-po'), s. = Papa.it.
vardis. Pay (pet), r. a. n. [pret. & pp. paid].
Patten (pat'tn), s. klumpe. mokti; užmokti: atlyginti; atsily-
Patter ipat'tor), r. n. plakti: barškinti ginti;apsimokti; | išpildyti: atlik-
(sak. apie lyt. ledus). v. a. murm- ti. To —
attention, atkreipti atid.
ti; murmenti; poteriauti. | ,
\

— s. To —
a visit, atlankyti. To — away,
plakimas; barškjimas: | murme- išmokti. To — bach, atmokti: ati-
duoti; sugržinti. To — down, už-
nimas:darki kalba.
' mokti; grynais pinigais užmokti.
Pattern( piit t <">rn), *. modelis: pavida- To —for, užmokti ui; fig. nuken-
las: pavyzdis: praba: | spalva: ra- tti. To —
off, atmokti: išmokti:
štas (lindimi,, etc.): I stukis {audimo) atsirokuoti su kuo; atstatyti (n>i» k
vienai drabuži eilei. | — , r. a. mo- >). To —
out, išmokti.
 Pay 496 Peculation

Pay mokestis; užmokestis; at-

(pea"), s. Pearl (p6rl), g, perlas: žemigas.
lyginimas; alga. f — day, s. diena Mother of perlamote. — , ||
— , adj.
išmokjimo algos ((larbininkams). perlinis; žemiuginis. — |
, t. a. per-
— office, s. mokamoji kontora. — lais papuošti; žemigais kaišyti.
surašs ypat, kuriems turi
roll, s.
||
r. n. panšti perl; bti pana-
but išmoktos algos, drauge su pa- šiu i
žemig.
ženklinimu, kiek kuriai priguli. Pearlash (porl'aš), s. chem. perlašius.
Payable (pefa-b'l), adj. mokamas: ap-, Pearly (porl'i), adj. perlinis; kaip per-
išmokamas; turs but apmoktas. las; turs žemigo pavidal, išži-
Payee (pei-y'), s. ypata, kuriai turi ra.
c
but išmokta. Pearmain (per'men), s. obuoli ršis.
Payer (pea'or),moktojas. s. Peart (pyrt), adj. smagus; mitrus.
Payment (pTment), s. mokestis; už- Peasant (pez'ent), s. bras; kaimietis.
mokestis. Peasantry (pez'ent-ri), s. brai; kaimie-
Pea (py), s.bot. [pi. peas ir pease] žir- ,
iai (abelnai).
nis. I Pea-jacket, s. vilnonis žake- Peascod (pyz'kod), s. žirnio ankštis.
tas; kuzas (jurininko). Pease (pyz), s. pi. žirniai.
Peace (pys), s. taika; sutikimas: san- Peat (pyt), s. durpe. moss, s. dur- ||
—
dara; tyla; rom; ramumas; tvarka. pynas; durpine pelke.
Peaceable (pys'a-b'l), adj. sandaringas; Peaty (pyt'i), adj. durpinis; durpetas.
taikus; tylus; ramus. ness, s. ||
— Pebble (pSb'b'l), s. akmuo; plikakme-
sand aringu m as; ramumas; tylumas. nis.

||
Peaceably, adv. sandaringai; taikos Pebbly (pSb'bli), adj. akmeniuotas.
keliu; ramiai; tyliai. Peccability (p6k-ka-bil'i-ti), s. nuod-
Peacebreaker (pys'brek-6r), *. taikos, mingumas.
tvarkos ardytojas. Peccable (pek'ka-b'l), adj. nuodmin-
Peaceful (pys'ful), adj. ramus; romus; gas.
tylus. ||
— ly, adv. tyliai; ramiai, j
Peccadillo (pek-ka-dil'lo), s. mažas pra-
— ness, s. ramumas: tylumas: rom. sižengimas.
Peaceless (pys'les), adj. neramus. Peccancy (p6k'ken-si), s. prasižengimas;
Peacemaker (pys'mek-6r), s. taikos da- nuodme.
rytojas; taikytojas; tildytojas. Peccant (pek'kent), adj. prasikalts;
Peach (py), s. bot. persiškoji slyva; prasižengs; kaltas; | bledingas; ne-
persikas. — v. a. Impeach. | v.
||
, = sveikas.
n. išdaviku tapti: išduoti. Peccary (pžk'ka-ri), s. zool. braziliškas
Peachick (py'ik), s. povo vaikas; po- šernas.
vutis. Peck(pšk), s. bertainis bušelio; aštuo-
Peacock (py'kok), s. orn. povas (pati- nios kvortos (saikas); jig. labai
nas). daug; daugybe; kapojimas; kale- ||

Peafowl (py'faul), s. povas; pov, nimas. I — r. a. n. kapoti; kalenti;

,

Peahen (py'hn), s. pov (pataite). kalti (su snapu); lesti.

Peak (pyk), s. viršne; smailuma. ||
Pecker (pek'or), s. = Woodpecker.
— , v. a. nusismailinti: turti su- ||
Pectinal, Pectinate, Pectinated (pek'ti-
dživusi, ligsta išžira. nel, -net, -ne-t8d), adj. turs šuk
Peal (pyl), s. skambjimas; dundji- pavidal: kaip šuk dantys.
mas; žvangjimas; gaudimas (tar- Pectoral (pk'to-rel), adj. krutins (s.

p); trenkimas; trenksmas (kanuo- f/en.);geras nuo krutins (ar plau-

li, perkno, etc.). — v. n, skam- f
, i) lig. — s. serdokas krtinei
|| ,

bti; dundti; žvangti; gausti; uždengti; vaistas nuo krutins (ar

||

griausti. plaui) lig.

Pean (py'en), .v. = Psban. Peculate (pek'ju-let), v. n. (iš) vogt i vie-
Peanut (py'not), a. bot. žemriešutis. š turt; (iš)eikvoti viešus pinigus
Pear (per), m. bot. kriauše. Peculation (pek-ju-le'šion), s. (Ifi)vogi-
 Peculator 497 Pell-mell

mas, (iš)eikvojimas vieš pinig: na; rankis parodymui skaitliais

vagyste. praeit žingsni.
Peculator (pSk'ju-le-tor), *. vagis (va- Peduncle (pi-dn'k'l), s. bot. virkštele;
gis vie*i turt, pin ir/ us).
riešiu* kotelis; | kojele, pritvirtinanti slic-
Peculiar (pi-kjTjon, adj. ypatingas; k dže prie kit daigt; anat. šal-
keistas: nepaprastas. | — s. ypaty- , telia, jungias vvairias smegen da-
be; ypatingumas; savybe. \—\y,"ifr. lis.
ypatingai. Peek (pyk), r. n. prisimerkus žirti:
Peculiarity (pi-kjl-jiir'i-ti), «. ypatin- pro plyš žirti.
gumas; ypatybe. Peel (pyl), v. a. lupti: nulupinti; nu-
Pecuniary (pi-kjn'j-ri), adj. piniginis: lupti (Here); bielyti: nubielyti. \v.n.
pinigiškas. luptis: bielytis. | — *. lupyna; žie- ,

Pedagogic, Pedagogical (pd-a-g6dž'ik, v: | mente.

liže;
-el), adj. pedagogiškas. Peeler (pyl'or), *. lupjas; bielytojas;
Pedagogics (pd-ii-godž'iks), s. pedago- Jig. lupikas; plšikas.
gika: mokslas aukljimo vaik. Peen (pyn), s. smailgalis: ašmenys (k-
Pedagogue (ped'e-gog), s. pedagogas; jo).
mokintojas; aukltojas: pedantas. ||
Peep (pyp), r. n. pypioti; pypti; | ro-
Pedagogy (pd'a-go-dži), «. pedagogija: dytis; pasirodyti; aikšt išlsti; j|

aukljimas; mokinimas. skleistis (sak. apie žiedus); žirti

Pedal (py'del), adj. kojinis; koj (*. pro skylute, pro plyš. — pyp- , •*.

geri.). iojimas; | pasirodymas: apsireiš-

Pedal (pd'el), s. pakoja: pedalius. kimas; žvilgis: žvilgterjimas;
||
—
Pedant (pšd'ent), pedantas.
.*. of day, brkšta.
Pedantic, Pedantical (pi-dan'tik, -ei), Peeper (pyp' or), š. pyplys; Vištytis; ]

adj. pedantiškas. žirtojas; šnipukas: colloq. akis.

Pedantry (pd'ent-ri), a. pedantyste: Peer (pyr). i\n. Peep, =
— s. lygia; y ,

jedantizmas. bendras: sbras; peras (titulas). j

Pedate (pd'et), adj. bot. skaldytas Peerage (pyr'dž), s. peryste; perai

dalis (lapas). (collect.).
v. n. pirklinti; kro-
Peddle (ped'd'l), Peerless (pyr'ls), adj. nepalyginamas;
mininkauti: pabuiais vaikšioti, neturs sau lygaus.
važinti su tavorais: Jig. nieknie- Peevish (py'viš), adj. susirauks: su-
kiauti. rgs; piktas. |
— ly, adr. piktai; r-
Peddler (ped'dlor), s. pirklinetojas, siai, g
— ness, *. susiraukimas; su-
važiojas, ar nešiojas, tavorus pabu- rugimas; piktumas; rstumas.
iais. Peg (p§g), *. kuolas; dim. kuolelis:
Peddlery (p6d'dl6r-i), ». pirklinejimas va'gis; Jig. priežastis; priekabe; |
pabuiais. žingsnis; laipsnis. J , ra. prikalti —
Pedestal (pd's-tel), *. papde; pasto- kuoleliais, vinutmis; kuolais su-
v. kalti; užkalti. \ v. n., to — at, on,
Pedestrian (pi-des'tri-en), adj. psias; away, triustis; nipryti.
pkšias. | — , s. pstininkas. Pelagian, Pelagic (pi-le'dži-en, -ladž'ik),
Pedicel, Pedicle (pšd'i-sel. -k'l), $. bot. adj. jrinis; peliagiškas.
kotelis. Pelf (pelf), s. turtas; manta; pinigai.
Pedigree (pd'i-gry). •*. gimines eile; Pelican (pšl'i-ken), s. oru. pelikanas.
gentkarte; genealogija. Pelisse (pe-lyV), skranda. s.

Pediment (pšd'i-ment), t. arch, stogelis Pell (pšl), s. oda; kailis; pergaminas.

(viriui lango, duri); frontonas. Pellet (pel'lt). s. gumullis; kulka.
Pedlar, Pedler (pdd'lor), ». = Peddler. Pellicle (pel'li-k'l), *. plonyte oda; pl-
Pedobaptism (py-do-biip'tiz'm), ». krik- ve.
štijimas vaik. Pellitory (pel'li-to-ri), s. bot. seiltek.
Pedometer (pi-ddm'i-tor), #. pedomet- Pell-mell (pl-mšl'), s. = Pali,-mai.l.
 Pellmell 498 Pennon

Pellmell(pl-mT), adv. netvarkiai: Penetrability (pn-i-tra-bil'i-ti), s. per-

kaip papuol; smarkiai. landumas; buvimas kiaurai pereina-
Pellucid (pel-lj'sid), adj. šviesus; vais- mu, perduriamu.
kus; permatomas. |
— ness, s. = Penetrable (p6n'i-tra-b'l), adj. perlan-
Pellucidity. dus; pereinamas. ||
— ness, s. = Pen-
Pellucidity (pel-lj-sid'i-ti), s. šviesu- etrability.
mas; vaiskumas; permatomumas. Penetrate (pn'i-tret), v.a.n. kiaurai
Pelt (pelt), s. kailis; užgavimas (meta- ||
perdurti; perverti; perlsti; pereiti:
mu daigtu). I
—,v.a. metyti; mesti: persisunkti; prasiveržti; lsti; eiti:
užgauti (mestu daigtu). siveržti; permanyti; suprasti:
|| ||

Peltate, Peltated (pel'tet, -te-td), adj. užgauti; pajudinti (jausmus, etc.).

bot. turs skydo pavidal. Penetrating (pn'i-tre-ting), adj. kiaurai
Pelter (pel 'tor), *. mty to j as; svaidy- pereins, perveds; aštrus; suma-
tojas; užpuolikas. nus; žvalgus.
Peltry (pelt'ri), s. kailiai. Penetration (pn-i-tre'šion), s. perveri-
Pelvic (pel'vik), adj. anat. strentauri- mas; perlindimas: persisunki mas:
nis. — arch; — girdle, (anat. ) stren- perjimas: lindimas: permany- |

kaulio žiedas. mas; sumanumas; žvalgumas.

Pelvis (peTvis), s. anat. strentaure; Penetrative (pn'i-tre-tiv), adj. kiaurai
strenkaulio žiedas. pereins, persiveržis: užgauns; ||
|

Pemmican (pem'mi-ken), s. ypatingas aštrus; sumanus; žvalgus.

skylandis. Penguin (pen'guin), s. or n. pingvinas.
Pen (pen), s. plunksna (rašymui): |
Penholder (pen'hold-or), s. kotelis (ra-
gardas; tvartas. — , v. a. rašyti;|| ||
šomos plunksnos).
uždaryti (tvarte, garde, etc.). Peninsula (pn-in'šju-la), s. pussalis:
Penal (py'nel), adj. Sausminis; baudžia- pusiausalis.
mas. Peninsular (pen-in'šju-lor), ad). pusiau-
Penalty (pn'el-ti), s. bausme; bauda; salinis; pussalio (s. gen.).

kora. Penitence (pen'i-tens), s. gailestis (už

Penance (pen'ens), s. metavone; paku- nuodmes, etc.); metavone.
la. Penitent (pn'i-tent), adj. & s. besigai-
Pence (pšns), s. pi. nuo Penny. ls; metavojs.
Pencil (pSn'sil), s. paišelis; teptukas Penitential (pen-i-t8n'šel), adj. gaile-
||

(teplioriaus). —,v.a. rašyti paišeliu; sties; metavones (*. gen.).

\

piešti. Penitentiary (pn-i-tn'še-ri), s. pataisos

Pend (pšnd), r. n. abejoti; bti ant abe- namai; kaljimas; dvasiška ypata, ||

jo. turinti valdži nuodmes atleisti

Pendant (pend'ent), kabalas; kabu- .-*. (r.-katal. bat). \\
—, adj. gailesties:
tis; pakaba; priekaba; |
priedas metavones (*. gen.): | bausminis:
(knygoj); | arch, karone; pritaiky- ||
pataisomas; pataisos (s. gen.).
tas prie kito paveikslas; pora. Penitently (pen'i-tent-li), adv. su gaile-
Pendency (pšnd'en-si), s. kabojimas; ||
siu; besigaildamas.
besitsimas (bylos). Penknife (pn'naif), s. peiliukas.
Pendent (pSnd'ent), adj. kabs: pasika- Penman (pšn'miin), s. mokantis dailiai
bins; kyšs: išsikišs. rašyti; kaligrafas: | raštininkas.
Pending (pnd'ing), adj. nenusprstas; Penmanship (pC>n'man-šip), s. rašymas:
besitsis; ess da perkratinejime kaligrafija: ||
raštas: parašas.
(sak. apie byl, etc.). | — , ctdv. bSgyj; Pennant (pen'nent), ». vielukas.
laike; besitsiant. Pennate. Pennated (pen'nt. -ne-t6d),
Pendulous (p6n'dju-16s), adj. kabas: adj. sparnuotas: plunksnuotas.
karojs; pasikabins; nusvirs, Penniless (pVni-ls), adj. nelurs ai
—ness,*. kabojimas: nusvirimas. skatiko; biednas.
Pendulum (p6n'dju-16m), s. švituoklas Pennon (pn'nn), s. sparnas; | vielu-
(laikrodžio). kas.
 .

Penny 499 Perceive

Penny (pen'ni), a. [pi. rnmi "" Penumbra pi-nom'brii).

I
*. pasSel
i'knck], penas (an gi. pinig*), skati- Penurious (pi-nju'ri-os), adj. skupus:
kas. šykštus: nenašus: nuskurds: men-
|

Pennyroyal (pn-ni-roi'el), *. bot. pole- kas. I — ly. "dr. šykšiai. | —ness. «

ja. šykštumas.
Pennyweight (pen'ni-uiti. *. dvidešim- Penury (pšn'ju-ri), *. skurdas: skur-
ta dalis uncijos \xrnrxtis). sna: neturtas.
Pennyworth (pen'ni-uorfAi. *. peno ver- Peon ipy'on), «. pstininkas: žygnas:
te: \ ertes už viena pen: | mažmo- | darbininkas samdomas ant die-
žis. nos: pridienis.
Penology pi-ndl'o-dli), baudimo mok- Peony py I
o- ni i, *. bot. bij unas.
slas: bausmines tiesos. People (py'p'l), *. žmones: gyventojai:
Pensile (pn'sil), adj. kabs: pasikabi- liaudis. | — , r. a. apgyvendinti.
ns. Pepper (pep'por), *. pipiras: collect, pi-

Pension (pn'šin), *. pensija: alga: | pirai. | —, r.a. pipir pridti: pipi-

pansijonas. | — , r.a. paskirti, duoti rais pabarstyti, j
— box: — caster. $.

pensij. pipirnyia.
Pensionary (pn'šion-e-ri>. •. ypata gau- Peppercorn (pp'por-korn), *. pipiro
nanti pensij: pensijonierius: | mie- grdas: Jig. menkniekis.
sto viršininkas Holandijoj). | ,adj.
i — Peppergrass (pp'por-gras), *. bot. pi-
gauns pensij: pensijinis. piržole.
Pensioner pn'šion-or), s. pensijonie- Peppermint (pep'por-mint), *. šaltmte.
rius. Pepperwort (pep'por-uort), *. pipiržole.
Pensive (pen'siv), adj. užsimsts; m- Peppery (pep'por-i>, adj. pipirinis: kaip
stingas; rimtas; lidnas. | 1> — pipiras: jig. aitrus: karštas; greit
rimtai: lidnai: su užsimstymu. | užsidegs: mus: piktas.
—ness, rimtumas: mstingumas:
*. Pepsin (pp'sin ), s. phynol. chem. pep-
užsimstymas. sinas.
Penstock (pn'stoki. ". vandens laida: Peptic (pep'tik), adj. palieis žlebio-
vandens pravada. jim; žlebiojamas.
Pent pnti. adj. uždarytas.
< Per(p«.) r pnp. per; nuo: už.
'i. an- —
Pentachord (pen'tii-kord), s. penkiasty- num, kas metai; per metus; ant me-
ges kankles: penkiaearsis. t. —
rent, už šimt: nuo šimto:
Pentagon (pen'ta-gon), *. geom. penkia- nuošimtis. Šiem, už dien: nuo —
kertis. dienos: dien.
Pentagonal fpen-tag'o-nel), adj. penkia- Peradventure (per-ad-vntjur), adc. d-
kertis. -v//, netiktai: gal. | — , s. atsitiki-
Pentahedron (pen-tii-hy'dron), *. geom. mas: nuotikis: Jig. abejone.
penkiašonis. Perambulate (por-iimbju-let), r.a. ap-
Pentameter (pen-tam'i-tor). penkia- vaikštineti: apvaikšioti: apžirti.
pedis {eiles). | r. n. vaikšioti; valkiotis: bastytis.

Pentateuch (pn'tii-tjk). *. penkiakny- Perambulation (por-am-bju-le'ši6n), *.

gis. apvaikšiojimas: apžirjimas.

Pentecost (pen'ti-kosn. *. Sekmines. Perambulator (p6r-am'bju-le-tor), *. ap-
Pentecostal (pen-ti-kos'teh. ail), sekmi- vaikšiotojas: apžiurinetojas: | ma-
ni — tininko ratas tolumams matuoti: j

Penthouse (pent'haus;, *. stogelis (mr- vaik vežimlis.

fmm duri, lango): pastogle. Perceivable (por-syv'a-b'l), adj. mato-
Pentroof (pent'rf ), *. = Pexthocse. mas: aiškus: jauiamas, j Perceiv-
Penult, Penultima py 'n61t, pi-ndTti-ma).
i ably. adr. matomai: aiškiai.
ft. priešpaskutinis skiemuo (ii Perceive (por-syv'), r.a. jausti: žirti:
Penultimate (pi-nol'ti-met), adj. prieš- matyti: regti: suprasti: išmanyti:
paskutinis. permanyti.
 Perceiver 500 Perfidious

Perceiver (por-syv'or), ». tas, kur jau- Perdu, Perdue (por-dj'), adj. nemaio-
ia, atjauia, žiri, mato, išmano, mas: pasislps: atkaklus; pasiu-
||

supranta. ts: ant visko pasirengs: prapuols;

Percentage (por-snt'edž), *. nuošimtis: dings.
procentas. Peregrinate (pr'i-gri-net), v. n. keliauti
Perceptibility (por-s6p-ti-bil'i-ti), t. ma- (iš vietos viet, u vienos šalies kit) ;

tomumas; žiurimumas: atjauia- persikilnoti.

mu mas. Peregrination (pe>-i-gri-ne'šion), *. ke-
Perceptible (por-sep'ti-b*l), adj. mato- liavimas; persikilnojimas.
mas; žirimas; jauiamas; atjau- Peregrinator (pr'i-gri-ne-tor), s. ke-
iamas; numanomas; numanytinas. liautbjas.
||
— ness, s. = Perceptibility. ||
Peremptorily (pr'6mp-to-ri-li), adv. ga-
Perceptibly, adr. matomai; jauia- lutinai; be paprie-šinimo; be išsikal-
mai. bjimo; grieštai; staiai.
Perception (por-sep'šion), s. suprati- Peremptoriness (per'emp-to-ri-nes), s.

mas; pažinimas; numanymas; jauti- nepapriešinamumas; tvirtas nutari-

mas; atjautimas; žvilgis. mas; grieštumas.
Perceptive (por-sšp'tiv), adj. suprants; Peremptory (per'emp-to-ri), adj. status;
pažstas; numans; atjauis; turs grieštas; galutinas; nepajudinamas;
gali suprasti, permanyti, jausti; nepapriešinamas; neleidžis priešta-
supratimo (s. gen.); permanymo (*. ravimo; dogmatiškas.
gen.). Perennial (per-en'ni-el), adj. metinis; |

Perceptivity (por-sep-tiv'i-ti), s. nuojie- nuolatinis; nepasibaigis; amžinas:

ga suprasti, permanyti, numanyti, ||
bot. daugmetinis. ||
— , s. daugme-
pažinti, atjausti. tinis augalas. |j
— ly, adv. nuolatai:
Perch (pore), a. smaigas; kartis; | lak- be pertrkio; visuomet.
ta (rištoms, etc. tupti); (mat rime:) ||
Perfect (por'fekt), adj. tobulas; pilnas:
kartis (5 jardo); ešerys (z u vis). \
|| pabaigtas; ||
pilnai apsipažins; ge-
—,».». nusileisti; nutpti; tupti rai žins; gabus.
—tense, {grant.)||

(sak. apie paukš.). ||

v. a. tupdyti. pereinamas atliktasis laikas. — |j

Perchance (por-jins'), adr. išnetyi; (por'fekt ir por-fkt'), v. a. tobu-

netiktai; gal. linti; pa-, ištobulinti; tobulu pada-
Percipience, Percipiency (por-sip'i-ens, ryti; pabaigti.
-en-si), nuojiega pažinti, numa-
s. Perfecter (por'f6kt-6r), s. tobulintojas:
nyti, suprasti; supratimas; perma- pa-, ištobulintojas.
nymas; numanymas; pažinimas. Perfectibility (por-fekt-i-bil'i-ti), s. pa-
Percipient (por-sip'i-ent), adj. išmans; gabumas išsitobulinti ar ištobulinti;
išmintingas; supratingas; nuoregus. tobulingumas.
Percolate (por'ko-let), r. a. sunkti: ko- Perfectible (por-fekt'i-b'l), adj. pagabus
šti. | r. n. koštis; sunktis. išsitobulinti; ištobulinamas; tobu-
Percolation (por-ko-le'šin), a. sunki- li ngas.

mas; košimas. Perfection (p<">r-fek'šion), s. tobulumas:

Percolator (por'ko-le-tor), s. koštuvas. tobulybe.
Percuss (p6r-kos'), v. a. daužyti: mušti; Perfectionate (por-fk'ši6n-et), r. a. to-
sutrenkti. bulinti; ištobulinti.
Percussion (por-k6š'šion), s. užgavi- Perfective (por-fekt'iv), adj. tobulins;
mas; sutrenkimas; susitrenkimas: tobulu dars.
sudrebinimas. —cap, s. pistonas
|| Perfectly (por'fškt-li), adv. tobulai; pil-
(karabino), —lock, s. gaidys (kar- nai: visiškai.
bino). Perfectness (por'fekt-ns), s. tobulu-
(por-di"ši6n), s. išnaikini-
Perdition mas: tobulybe.
mas; prapuolimas; prapultis; pra- adj. vyliugin-
Perfidious (por-fid'i-6s),
gaištis; paskanda. gas; neteisus; išdavingas; išdaviki -
 :

Perfidy SOI Perispheric

J — ly,
kas. adv. vyliugingai; išda- Pericarp (pr'i-karpi, t. hot. seklinyia.
vingai; išdavikiškai. —ness,*. vy-
j|
Pericranium (per-i-kre'ni-6m), *. "/,,//.

liu^ingumas: neteisumas: išdavin- galvos kiaušo apsiautalas.

gumas. Perigee. Perigeum (per'i-džy, -džy'6m».
Perfidy (por'fi-di), s. vyliugyste; netei- *. >i*tr. perijreja {riet ariausio ato-
sumas; išdavingumas: išdavyste. kumo menulio nu<> žemes).
Perforate(por'fo-ret), r. a. išgržioti, Perihelion, Perihelium (pšr-i-hyl'jon.
išbadyti {kiaurai); perdurti. -hy'li-6m), *. attr. taškas ariausio
Perforate. Perforated (por'fo-ret, -re- atokumo planetos nuo saules.
td), adj. išgržiotas, išbadytas kiau- Peril (pšr'il), #. pavojus. | — , r. a. pa-
rai: skyltas: kiauras. vojuje (pa)statyti.
Perforation (por-fo-re'šin), *. išgržio- Perilous (pr'il-6s), adj. povojingas:
jimas: pragriimas: pradrimas: pragaištingas. |
— ly, adr. pavojin-
skyle: kiaurumas. gai.| —ness, s. pavojingumas: pra-
Perforative (p6r'fo-re-ii\), <tdj. pragr- gaištingumas.
žias, praduris kiaurai perveriant is
: Perimeter (pr-im'i-tor), *. geom. apy-
perimantis. ryba (Jigurv*, kno).
Perforator (por'fo-re-t6r), *. grštuvas; Period (py'n-6d), *. perijodas: mdy
grštas. eile;gadyne; laikas; | retor. pilnas
Perforce (por-fors'), adr. per spk; sakymas; perijodas; | gram, taš-
priverstinai. kas [.].

Perform (por-form'), v. a. daryti: pildy- Periodic (py-ri-6d'ik), adj. = Period-

ti: išpildyti: atlikinti; atlikti:
perstatyti; lošti: griežti.
Performable (por-form'a-b*l). adj. atlie-
kamas: išpildomas.
Performance (p6r-form'ens), #. pildy-
mas; išpildymas: atlikimas; | per-
statymas: lušimas: griežimas: | vei-
kalas: darbas.
Performer (por-form'or), *. pildytojas:
atliekantis; veikjas; aktorius; loš-
jas: griežjas.
Perfume (por-fjm'), r. a. kvepianiu
padaryti; kvpinti: kvepylais smil-
kyti, j —
(por'fjm), s. saldus kve-
|
ical.
Periodical (py-ri-6d'ik-el), adj.
perijo-
diškas; atliekamas, pasirods ar ap-
sireiškis tam tikram laike, f — , *.
perijodiškas išleidimas; laikraštis.
| — ly, adr. perijodiškai; paženklin-
tame laike. J —ness, s. periodišku-
mas.
Periodicity (py-ri-o-dis'i-ti), *. perijodiš-
kumas.
Peripatetic (p6r-i-pa-tt'ik), adj. keliau-
js; | aristoteliškas; atsinešs prie
Aristotelio filosofijos. | , *. psti- —
ninkas; Aristotelio mokintinis.
|

pjimas; aromatas; kvapsnys: kve- Periphery (pi-rif 6r-i), ». paviršis. pa-

pylai; kvepalai. viršius; geom. apskritys.
Perfumer (por-fjm'or), s. kvepintojas: Periphrase (per'i-frez), s. retor. perifra-
\
pirkliuotojas kvepylais. za; aplinkžodžiai. \ — r. a. perifra- ,

Perfumery (por-fjm'or-i), s. kvepylai: zuoti; aplinkžodžiais išreikšti.

kvepalai. Periscopic (pr-i-skop'ik), adj. opt. pe-
Perfunctorily (por-fnk'to-ri-lh, adr. riskopiškas.
bet-kaip; apgraiboms; paviršutiniš- Perish (pr'iš), v. n. žti; nykti; dingti:
kai; nerpestingai. mirti.
Perfunctory (por-fonk'to-ri), adj. atlie- Perishable (p6r'iš-a-b'l), adj. žustas:
kamas (ar atliktas) bet-kaip: pavir- nykus; marus.
šutiniškas; nerpestingas. Perisome (pr'i-som), s. zool. apsiauta-
Perhaps (pdr-haps'), adr. gal; gali but. las (benugarka ulini, gyrun).
Perianth (pr'i-am'A), s. bot. žiedo lape- Perisperm (p6r'i-sp6rm), ». bot. balty-
liai; vainiklis. mas (sekios).
Pericardium (per-i-kar'di-6m), s. anat. Perispheric, Perispherical (pr-i-sfr'ik,
širdies apsiautalas. -el), adj. apvalus; apskritas.
 Peristaltic 502 Perplex

Peristaltic (pr-i-stal'tik), adj. phyšiol. stas. I

— ly, adv. pavelijaniai: lei-
turs kirmles pavidal; vinguotas džiamai pavelytai. ;

(žarn judjimas). Permit (por-mif), v. a. n. leisti; pavely-

Peristyle (pVi-stail), s. piliori eile. ti; pavesti; atiduoti. — (por'mit),
I ||

Peritoneum (per-i-to-ny'6m), s. anat. $. pavelijimas: pavelijimo raštas ar

pilvaplve. ženklas; leidžiamas biletas.

Periwig (per'i-ulg), s. perukas. \\—,v.a. Permittance (por-mit 'tens), s. leidimas:
peruku (pa)puošti; peruk uždti. pavelijimas.
Periwinkle (pVi-ui'n-k'l), s. zool. jri Permitter (por-mit'tor), .«. leidjas: pa-
kriauklys; kriaukliadeže; ||
bot. rie- velytojas.
tena. Permutation (por-mju-te'šion), «. ap-
Perjure (por'džjur), v. a. prisieg laužy- mainymas; apkeitimas; perkeiti-
ti; neteisiai (ar kreivai) prisiegauti, mas.
prisiegti. Permute (por-mjt'), r. a. apmainyti;
perkeisti.
Perjurer (por'džjur-or). s. kreivapri-
siegis.
Pernicious (por-ni"šios), adj. pražtin-
Perjury (por'džju-ri), s. laužymas pri-
gas; pragaištingas; vodingas. ||
— ly,
siegos; kreiva prisieg. adv. pragaištingai; vodingai. ||
— ness,
Perk (pork), v. a. puošti; riesti (galea,
s. pragaištingumas; vodingumas.
etc.). v.n. puikauti; didžiu statytis. Peroration (per-o-re'šion), s. užbaigia-
||

— puošningas; pasipuošs:
, adj. moji kalbos dalis; užbaigiamiejie
J
žodžiai.
pasipts; puikus.
Perky (pork' i), adj. = Perk. Perpendicular (por-p6n-dik'ju-16r), adj.
perpendikuliariškas; staiai krints.
Permanence, Permanency (por'ma-nens,
-nen-si), s. nuolatinis besilaikymas | — , 8. perpendikuliaras; staiai
krintanti linija; statkritys. — ly,
tame-pat stovyj tverme patekimas:
: ; ;
||

adv. perpendikuliariškai; staiai.

neatmainingumas; stovumas: tvir-
Perpendicularity(por-pn-dik-ju-lar'i-ti),
tumas.
*. perpendikuliariškumas; statu-
Permanent (por'ma-nent), adj. nuolati-
mas.
nis; ilgalaikinis; patenks; stovus:
Perpetrate (por'pi-tret), -v. a. papildyti
pastovus; neatmainingas; tvirtas. | (pikt darb).
— ly, adv. patenkaniai; tvirtai; ne-
Perpetration (por-pi-tr'šion), s. papil-
paliaujamai; nuolatai; visada. dymas; papildytas darbas; piktada-
Permeability (por-mi-a-bil'i-ti), s. per- ryste; prasižengimas.
landumas; pereinamumas. Perpetrator (por'pi-tre-tor), *. papildy-
Permeable (por'mi-ti-b'l), adj. perlan- tojas pikto darbo: prasikaltlis; pra-
dus; pereinamas; galimas pereiti, siženglis.
perlsti, persikošti, persisunkti, per- Perpetual (por-pgt'ju-el), adj. nepaliau-
siskverbti. js; nepaliaujamas; begalinis; am-
Permeate (por'mi-et), v. a. perlsti; per- žinas. ||
— ly, adv. nepaliaujamai;
eiti; persisunkti; persikošti; persi- amžinai.
skverbti. Perpetuate (por-pet'ju-et), -v. a. padaryti
Permeation (por-mi-e'šiSn), *. persisun- nepaliaujamu, amžinu; paamžinti.
kimas; persikošimas; persiskverbi- Perpetuation (por-pšt-ju-e'šion), s. pa-
mas. darymas nepaliaujamu, amžinu:
Permiscible (por-mis'si-b'l), adj. sumai- paamžinimas; amžinas besitsimas.
šomas. Perpetuity (por-pi-tju'i-ti), s. nepaliau-
Permissible (por-mis'si-b'l), adj. lei- jamumas; amžinumas; amžinybe.
džiamas; pavelijamas; pavelytinas. Perplex (por-pleks'), v. a. sumaišyti:
Permission (por-miš'šion), «. leidimas; supainioti; sujaukti; daryti pinkliu,
pavelijimas. kebliu; kebluman pastatyti; suteik-
Permissive (por-mis'siv), adj. pavelijs: ti neramum; rpinti; varginti;
leidžis; leidžiamas; pavelytas; lei- kankinti.
 Perplexed 503 P;-rspiration

Perplexed (por-plekst',), adj. sujauktas: — ly, adr. pastoviai: tvirtai prie savo
painus; kebluman pastaty-
keblus; stovedams; | neatleidžiai; su užsi-
tas; susimaišs; susirpins; abe- spyrimu.
jon parjs. —ly, adv. painiai:
| Person (por's'n), $. ypata; persona. In
kebliai; neramiai; nerimastingai; — ypatiškai: pats.
,

nesumanydamas. |
— ness, *. = Per- Personable (por's6n-a-b'l), adj. gražus:
Pi ESITY. dailus: J turs ties.
s. keblumas;
Perplexity (por-plšks'i-ti), Personage tpor'son-edž), *. ypata; per-
susimaišymas; sumizgimas: nesu- sona: |
paviršutine išžira; figra.
manymas k daryti: nerimastis: Personal adj. ypatinis:
(por'son-el),
abejone. ypatiškas: asabiškas; | judinamas
Perquisite (por'kul-zit), *. priedas prie [turtas), f —
ly, adr. ypatiškai.

algos: pa viržis: pi. savu trisu gy- Personality (pdr-son-al'i-ti), s. ypata:

tas turtas. ypatiškumas: asabiškumas: ypatiš-
Perquisition (por-kuT-zi"ši6n), *. išjieš- kas užpuldinjimas.
kojimas. Personalty (por'sSn-al-ti), s. judinama-
Perroquet (pšr-ro-kt'), «. = Parra- sis turtas.

KEET. Personate (por'son-et), r. a. n. perstatyti

Perry (pr'ri), s. kriauši gira. (sava ypata k
kit); užimti keno
Perscrutation (por-skru-te'šion). t. r- viet: lošti role: priimti ant savs
pestingas išjieškojimas, kamantin- pobd: nuduoti; apsimesti: | apra-
jimas. šinti.
Persecute (por'si-kjt),v. a. persekioti:
Personation (por-son-e'šion), #. persta-
varginti: kankinti. tymas {sra ypata ko kito): primi-
Persecution ipor-si-kj'Ši6n), *. perse-
mas ant savs pobdžio.
Personator (por'son-e-tor), s. perstaty-
kiojimas.
tojas; nudavejas: lošiantis rol.
Persecutor (pur'si-kju-tor), *. persekio-
Personification (p6r-son-i-fi-ke'ši6n), s.
tojas.
Perseverance (por-si-vyr'ensi, *. išsilai-
ypatinimas: knijimas: suteiki-

kymas; ištrivojimas; tvirtumas: pa- mas ypatos pavidalo; perstatymas

ypatos pavidale.
stovumas.
Personify (por-son'i-fai), ypatinti:
Perseverant (por-si-vyr'ent), adj. = impersonuoti.
v. a.

Pek.se YER'NG.
Personnel (por-son-nšl'), personalas. s.
Persevere (por-si-vyr'). r. n. tvirtai lai-
Perspective (por-spk'ti v), perspekti- s.
kytis, stovti: išlaikyti: ištrivoti.
Persevering (por-si-vyr'ing), adj. tvirtai
va: išvaizdis. |)
—
adj. perspektiviš-
,

kas. | — ly, adv. perspektiviškai.

besilaiks; tvirtai pasilieks prie ko;
Perspicacious (por-spi-ke'Šios), adj. nuo-
tvirtas. \ — ly, adv. su ištrivojimu: regus; žvalgus. |— \y,adv. žvalgiai:
tvirtai.
su žvalgumu. | —ness, s. žvalgu-
Persian (por'šen). adj. persiškas; pers mas; nuoregumas.
(*. gen. ). J —
, s. persas. Perspicacity (por-spi-kas'i-ti), t. žval-
Persiflage (por'si-flaž). s. juokavimas: gumas; nuoregumas: nuorega.
apjuokas. Perspicuity (por-spi-kju'i-ti), *. aišku-
Persist (por-sisf), r. n. tvirtai stovti: mas; suprantamumas; | sumanu-
tvirtai prie savo laikytis: nepasi- mas; nuoregumas.
duoti. Perspicuous (por-spik'ju-6s), adj. aiš-
Persistence, Persistency (por-sist'ens, kus; reiškus; suprantamas. | —ly
-en-si),s. pastovumas; neatlaidu- adr. aiškiai. | —ness, s. aiškumas:
mas; tvirtas besilaikymas prie savo: suprantamumas.
tvirtumas; kietsprandyste. Perspirable (p6r-spair'ii-b*l), adj. išpra-
Persistent (por-sist'ent), adj. pastovus: kaituojamas.
tvirtas; tvirtai prie
savo besilaiks, Perspiration (por-spi-re'ši6n), *. (iš)pra-
pasilieks: užsispyrs; neatlaidus!" i kaitavimas: prakaitas.
 Perspire 501 Pesthouse

Perspire (por-spair'), v.a.n. prakaituoti; Peruse (pi-rz'), v.a. su atida skaityti:

prakaitu išprakaituoti.
išeiti; perskaityti; peržirinti.
Persuade (piir-sued'), v.a. pertikrinti; Peruvian ^pi-r'vi-en), adj. peruvijoniš-
perkalbti. kas. I —
s. peru vi jonas.
, — bark, .*. ||

Persuadedly (por-sued'6d-li), adv. per- cinchona.

tikrinaniai; su pertikrinimu. Pervade (por-ved'), v.a. perdm pereiti,
Persuader (por-sued'or), *. pertikrinto- persisunkti; perdm perimti; apim-
jas; perkalbetojas. ti; išsiplatinti.
per-
Persuasibility (por-sue-si-bil'i-ti), s. Pervasion (por-ve'žion), s. perjimas:
feikrinamumas; besidavimas pertik- apmimas; išsiplatinimas.
rinti; lengvatikyste. Perverse (por-vors'), adj. iškreiptas; iš-

Persuasible (por-sue'si-b'l), adj. pertik- kryps; paklyds; nelemtas; nedo-

rinamas; lengvai pertikrinamas; ras; piktas; sauvalingas; priešginin-
lengvatikingas. | — ness, t. Per- = gas; kietsprandingas; atkaklus. |

suasibility. — ly,adv. iškreiptai; išvirkšiai; ne-

Persuasion (por-sue'žion), *. pertikrini- lemtai; nedorai; priešginingai; at-
mas; persitikrinimas: persiliudiji- kakliai. | —ness, s. Perversity.=
mas; tikjimas. s. iškrypimas
Perversion (por-vor'šion),
Persuasive (por-sue'siv), adj. pertik- sugedimas; ištvirki-
iš tiesos kelio;
rins. ||
—
ly, adv. pertikrinaniai; mas; iškraipymas; darkymas.
su pertikrinimu. ||
—ness, s. nuojie- Perversity (por-vor'si-ti), s. ištvirkimas:
gumas pertikrinti. nedorybe; sugedimas.
Persuasory (por-sue'so-ri). adj. == Per- Perversive (por-vor'siv), adj. nelemtas;
suasive. tvirkds; gadins; darks.
Pert (port), adj. perdrsus; begdiškai Pervert (por-vorf), v.a. iškreipti iŠ tie-
drsus; kirus. ||
— ly, adv. su beg- sos kelio; t virkdyti; tvirkinti; ga-
dišku drsumu. —ness, ||
•*. begdis dinti; darkyti; iškraipyti (?>ist, žo-
kas drsumas; kirumas. džius). j|
— (por'vort), *. išklydelis
Pertain (por-ten'), v.n. prigulti; pri- (iš tiesos kelio); paklydlis.
klausyti; liestis ko. Perverter (por-vort'or),s. darkytojas:
Pertinacious (por-ti-ne'ši6s), adj. kiet-
gadintojas; iškraipytojas.
sprandingas; užsispyrs; kietas; at- Pervertible (por-vort'i-b'l), adj. iškrai-
kaklus. — ly, adv. kietsprandingai;
||
pomas; sudarkomas.
su užsispyrimu; atkakliai. |
— ness, Pervious (por'vi-6s), ad. perianius;
s.= Pertinacity.
persigriebiamas: pereinamas; per-
Pertinacity (pdr-ti-nas'i-ti), s. užsispy-
leidžis; prieinamas; atviras; per-
rimas; atkaklumas; kietsprandyste.
matomas; kiauras. —ness, s. per- ||

Pertinence, Pertinency (por'ti-nens, -nen-

landumas; pereinamu mas; prieina-
si), s. atsakomumas; tinkamumas:
mumas; permatomumas.
pritikimas; priplaikumas; manda-
Pesky (ps'ki), adj. kirus.
gumas.
Pessimism (pes'si-miz'm), s. pesimiz-
Pertinent (por'ti-nent), adj. priplaikus;
mas; matymas visame vien blogo.
atsaks; atsakomas; tinkamas; pri-
— Pessimist (p6s'si-mist), s. pesimistas.
tinks, ly, adv. priplaikiai; atsa- |
g

komai; tinkamai; pritinkaniai.

— , adj. pesimistiškas.
Pessimistic (ps-si-mis'tik), ad. pesi-
Perturb (por-torb'), v.a. drumsti, ardyt i

mistiškas.
ramum; neduoti ramumo; kvar-
šinti; varginti. Pešt (pešt), s. maras; jig. sloga; plega.
susiju- Pester (p&s'tor), v.a. erzinti; kvaršinti;
Perturbation (por-t6r-be'ši5n), #.

sujudimas,; neramumas: varginti.

dinimas;
nerimastis. Pesterer (p6s'tor-6r), s. kvaršintojas:

Peruke (per'uk), s. perukas. vargintojas.

Perusal (pi-rz'el), *. atidus skaitymas; Pesthouse (pest'haus), s. maro butas;
perskaitymas: peržiri liejimas. ligonbutis maru sergantiems.
 ,

Pestiferous .*)! C) Pharisaism

Pestiferous (ps-tif <">r-6s). adj. gimdas Pettifog (pt'ti-fog., r.,,, šunadvoka-
mar; Ii m pas: vodingas: pragaištin- iauti.
gas. Pettifogger (pt t i-fog-irur i, «. šunadvu-
Pestilence (ps'ti-lens), *. maras: lim- katis.
panti liga; epidemija. Pettifoggery (pt 'ti-f6g-g(ir-i), *. šunad-
Pestilent (ps'ti-lent >, adj. kaip lim- vokatyst.
panti liga: bledingas: pragaištinga v Pettily (pt'ti-li). adr. menkai.
|
— ly, adr. pragaištingai. Pettiness (pt'ti-ns), .<. mužumas:
Pestilential (ps-ti-ln'šel). adj. kaip menkumas.
maras: užkrsis: limps: vodingas: Pettish (pt iš), adj.
t pus; piktav
pražtingas; piktas: ištvirks. apmaudingas. — ly, adr. upai: ap-
|

Pestillation(ps-til-l'Šion). x. grudimas maudingai. — ness, *. upumas: pik-

|

Ipietjf). tumas; apmaudingumas.

Pestle (pes"l), *. grstuvas. J
— , ».«.». Pettitoes (pt ti-tz). s. pi. kiauls pir-
grsti: krušti. štai; nagos.
Pet (pt), s. mylimas: lepintinis: my- Petto (pt'to), x. krtin: Jig. paslap-
ltinis; | supykimas; apmaudos už- tis. In — , slapta; slaptoj: paslap-
sidegimas. |— , r. a. lepinti. tyj.

Petal (pet'el), žiedo lapelis.

«. bot. Petty (pt 'tii. adj. mažas: menkas:
Petalous (pt'el-6s), adj. turs žiedo la-
menkutis: menkos verts; žemesnis:
pelius; su lapeliais. pavaldingas.
Petard (pi-tard'), t, mil. petarda. Petulance, Petulancy (pt'ju-lens, -len-
Petiole (pt'i-ol), s. bot. lapo kotelis. si), s. apmaudingumas; upumas: ar-
Petit (pet i), mažas; menkas. | —
adj.
zumas.
jury, s, teismas iš dvylikos prisai- Petulant (pt'ju-lent), adj. pus; ap-
kintj; mažasis teismas, —larceny, maudingas: piktas; aržus. | -t,adt.
8. menkesne vagyste. apmaudingai; su upumu.
Petunia (pi-tj'ni-ji), petunija.
Petition (pi-ti"Šion), s. prašymas. | — s. bot.

r. a. paduoti prašym: prašyti: mal- Pew(pj), lonkos (bažnyioj).

s.

dauti. Pewee(py'uy), *. orn. musegaudis.

Petitionary (pi-ti"Šion-e-ri), adj. Pewit (py 'uiti, $. orn. pemp.
pra>s:
maldaujs: prašomas. Pewter (pj'tor), ». angliškas cinas:
indai iš angliško cino.
Petitioner (pi-ti"ši6n-6r), *. padavjas
prašymo; prašytojas: prašantis. Phaton (f'i-ton), *. faetonas(rež*'/»<w).

Petitioning (pi-ti"šion-ing), Phalanstery (fal'an-ste-ri), s. falansteri-

*. davineji-
mas prašym; prašymas. ja (komunistiška bendri/a); falanste-
rijos snari butas.
Petrei(pt'rl), s. orn. jurvarnis.
Phalanx (f'lanks ir fal'anks), *. falan-
Petrescence (pi-trs'sens), .«. suakmen-
jimas. ga; | anat. pirštakaulis; | = Phal-
anstery.
Petrescent (pi-tres'sent). udj. pavercias
Phantasm (fiin'taz'm), s. prisivaidini-
j akmen; akmenejs.
mas; vaidyla; svajon.
Petrifaction (pt-ri-fak'šion), «. paverti- Phantasmagoria (fan-taz-ma-go'ri-a). *.
mas (ar pavirtimas) akmen: suak- opt. fantasmagorija; fig. prisivaidi-
menjimas: Jig. kietumas: užkiet- nimai.
jimas.
Petrifactive, Petrific
Phantasy (fan'ta-si), s. = Fantasy.
(pt-ri-fak'tiv. pi- Phantom (fan'tom), s. prisivaidinimas:
trif'ik), adj. paveris akmen. vaidyla; šmkla.
Petrify (pt'ri-fai), v.a. paversti ak- Pharisaic, Pharisaical (far-i-se'ik, -el),
men; suakmenedinti. | — , r. n. pa- adj. farizejiškas; veidmainiškas:
virsti akmen; (su)akmeneti. veidmainingas. J —ally, adr. fariz-
Petroleum (pi-tro'li-6m), s. akmeninis jiškai; veidmainingai.
aliejus; nafta. Pharisaism (far-i-s'iz'm), .*. farizSjy-
Petticoat (pt 't i-kot), s. sejonas. st; veidmainyst.
 Pharisee 506 Phosphoric

Pharisee (fari-sv), *. farizejas. Philologist (li-161'o-džist), «. filologas.

Pharmaceutic, Pharmaceutical (far-mii- Philology (fi-161'o-dži), ». filologija:
sj'tik, -el), adj. farmaceutiškas; kalbažinystc
aptiekoriškas; vaistininkiškas. Philomel, Philomela (fil'o-mel, -my'lii),
Pharmaceutics (far-ma-sj'tiks), s. far- s. lakštingala.
maceutika; vaistininkystes mokslas; Philosopher (fi-los'o-for), s. filosofas.
vaistininkyste. Philosophic, Philosophical (fi'-o-sof'ik,
Pharmaceutist, Pharmacist (far-ma-sj'- -el), ad}, filosofiškas.
tist, far'mii-sist), * farmaceutas: Philosophist (fi-los'o-fist), s. filosofistas;
aptiekorius; vaistininkas. nepašauktas filosofas.
Pharmacology (far-mii-kol'o-dži), s. far- Philosophize (fi-16s'o-faiz), r. n. filoso-
makologija; mokslas apie vaistus. fuoti: protauti.
Pharmacopoeia (far-ma-ko-py'ji), s. far- Philosophy (fi-los'o-fi), s. filosofija.
makopeja: vaistininkystes knyga. Philter (fil 'tor), s. meiles apdavai.
Pharmacy (far'mii-si), s. vaistininkyste; Phiz (fiz), s. (rulg.) veidas; snukis.
aptiekoryste vaistin\ia;aptieka.
; ||
Phlebotomy (fli-bot'o-mi), s. atidarymas
Pharos (fe'ros), s. jri
žibintuvas. gyslos; kraujo leidimas.
Pharyngeal (far-in-džy'el ir fa-rin'dži- Phlegm (Hem), s. glite; skrepliai; fleg-
el), adj. kosergalinis. ma; I šaltaširdyste; beskirtiškurnas.
Pharyngitis (far-in-džai'tis), s. med. ko- Phlegmatic (fleg-mat'ik), adj. flegma-
sergalio uždegimas. tiškas; glituotas; skreplinis; ||
fleg-
Pharynx (fiir'inks), s. anat. kosergalis. matiškas; šaltaširdingas; šaltas. ||

Phase, Phasis (fz, f e 'sis), attr. fa- .<*. —ally, ad>\ flegmatiškai.
za; fazis; vaizdomaina; atsimainy- Phlogiston (flo-džis'ton), t. ugnmedege.
mas; atmaina. Phlox (floks), s. bot. liepsnote..
Pheasant (fez'ent), s. oru. fazanas. Phonetic (fo-net'ik), adj. garsinis; fo-
Phenix (fy'niks), s. myth, feniksas. netiškas.
Phenomenal (fi-n6m'i-nel), adj. fenome- s. fonetika;
Phonetics (fo-net'iks), mok-
nališkas; nepaprastas; pastebtinas. apie garsus.
slas
Phenomenon (fi-nom'i-non), s. fenome- Phonic, Phonics (fon'ik, -iks), <*. =
nas; pastebtinas apsireiškimas. Phonetic, Phonetics.
Phial (fai'el), s. bonka; plekut. Phonograph (fo'no-graf), «. fonografas.
Philander (fl-lan'dor), suktis (apiev. n. Phonography (fo-nog'ra-fi), s. fonografi-
mergin, moter); meilautis; meilin- ja; išreiškimas gars ženklais.
tis. Phonology (fo-nol'o-dži), s. fonologija:
Philanthropic, Philanthropical (fil-fin-
mokslas apie garsus.
<Arop'ik, -el), adj. filantropiškas; Phonotypy (fo-not'i-pi), s. bdas išreiš-
žmones myls. kimo gars ženklais.
Philanthropist (fi-lan'Aro-pist), .<*. filan-
Phosphate (fos'fet), s.chem. fosfatas:
tropas. fosfororugšte druska.
Philanthropy (fi-lan'tfAro-pi), s. filantro- Phosphor (fos'for), s. aušros žvaigžde.
pija; meile žmoni; žmogmylyste. Phosphorate (fos'for-et), r. a. fosforuoti:
Philately (fi-lat'i-li), *. rinkinys kraso- fosforizuoti.
ženkli. Phosphoresce (fos-for-es'), r. n. išduoti
Philharmonic (fil-har-mon'ik), adj. my- f os f oriška švies; šviesti kaip fosfo-

ls muzika. ras.

Philippic (fi-lip'pik), *. filipika; aštri Phosphorescence (fos-for-es'sens), s. fos-

kalba. foriška šviesa; spindjimas fosforine
Philistine (fi-lis'tin), $. filistinietis: fig. šviesa.
filistras. Phosphorescent (fos-for-eVsent), adj.
Philologer (fi-161'o-džur), *. filologas; spindas f osf oriška šviesa: f osf or iš-
žinovas kalb. kas.
Philologic, Philological (fil-o-lSdž'ik, Phosphoric (fos-for'ik), adj. fosforinis;
-el), adj. filologiškas. fosforiškas.
 Phosphorize 50' Pica

Phosphorize (fos'f6r-aiz), r.a. fosfori- Physical (fiz'ik-el), adj. fiziškas; kniš-

zuoti. kas; medegiškas; mediciniškas. !|

Phosphorous (fos'fr-s), adj. fosforini- — ly, ade. fiziškai.

nis: fosforuotas. Physician (fi-zi"šen), .«. gydytojas: dak-
Phosphorus (f6s'for-6s), s. fosforas; \
= taras.
Phosphor. Physicist (fiz'i-sist), *. fizikas.
Photo (fo'to), s. srttr. iš Photograph. Physics (riz'iks), s. fizika.
Photograph (fo'to-griif), s. fotografija; Physiognomy (fiz-i-6g' no-mi), s. fiziog-
fotografiškas paveikslas. J—, r.n.n. nomija: veido išreiškimas; gymis.
fotografuoti. Physiography (fiz-i-6g'ri-fih $. fiziogra-
Photographer ( f o-tog'rji-for), s. fotogra- fija: aprašymas žemes gamtos ir jos
fas. atmain.
'
Photographic, Photographical (fo-to-graf Physiologer, Physiologist (fiz-i-61'o-dž6r,
ik, -el), adj. fotografiškas. -džist), s. fiziologas: žinovas fiziolo-
Photography (fo-tog'ru-fi), ». fotografi- gijos.
ja. Physiologic, Physiological (fiz-i-o-16dž'ik.
Photolithograph (fo-to-liM'o-griif). t, fo- -el), ailj. fiziologiška^.
tolitografija: fotolitografiškas pa- Physiology (fiz-i-ol'o-džh. «. fiziologija:
veikslas. | — , v.a. fotolitografuoti. mokslas apie gyvybs apsireiškimus
Photolithography (fo-to-li-MSg'rii-fi), «. organizmuose: mokslas apie orga-
fotolitografija; fotolitografavimo niškus knus.
mokslas. Physique (fi-zyk), .*. kno sudjimas.
Photometer (fo-tom'i-ton, s.phf*. foto- Phitivorous (fai-ti\ 'o-ros), adj. žole
metras: šviesomaius. mintas, besimaitins.
Phrase (frez), «•<. fraza: tarinys: ištari- Phytography (fai-tog'ra-fi), s. systema-
mas: sakymo bdas. | — , r. a. išreik- t aprašymas augmen.
iškas
šti; vadinti. Phytology (fai-tol'o-dži), s. mokslasapie
Phraseology (fre-zi-61'o-dži), s. frazeolo- augmenis; aprašymas augmen:
gija; išreiškimo bdas: stylius. botanika.
Phrenologic, Phrenological (fren-o-16dž' Phytophagous (fai-tf'a-gos), adj. žole
ik, -el), adj. frenologiškas. (ar augmenimis) mintas, besimaiti-
Phrenologist (fri-n6To-džist),s. frenolo- ns.
gas: žinovas frenologijos. Phytotomy (fai-tot'o-mi), .*. augmen
Phrenology (fri-noTo-dži), s. frenologi- anatomija.
ja; mokslas apie ypatingus smegen Pi (pai), s. krva sumaišyt statom
dali veikimus. raidži. |— ,v.a. suversti, sumaišyti
Phrensy (fržn'zi), *. tfcr. = Frexzv. {raides).
Pia mater (pai'IL m'tiJr), s.anat. sme-
Phthisical (tiz'ik-el). adj. džiovos
gen.); džiovulingas.
(.*.
gen plv.
Pianist (pi-iin'ist),
s. pianistas.
Phthisis (Mai'sis), s. med. džiova.
Piano (pi-a'no), adt.miu. pamaži; iš-
Phycology (fi-kol'o-dži), s. mokslas apie lengvo: patyliai.
jri maurus.
Piano, Pianoforte (pi-an'o, -for-te), *.
Phylactery (fi-lak'tor-i), *. agnaselis: ta- piano: fortepiano.
lismanas; poteriai (žydi pririšami Piaster (pi-jis'tor),
| s. piastras (išpan.
prie kaktos, prie rankos): j relikvij pinigas).
dže. Piazza (pi-iiz'za), *. rinka: j arch, ve-
Phylloid (fil'loid), adj. panašus lap. randa: skliautuota galerija.
Phylloxera (fil-loks-y'ra), s. zool. vynva- Pibroch (py'brok), *. kariška gaida
balis. (iikot i).
Physic (fiz'ik), *. gydymo mokslas; Pica (pai'kii), s. om. šarka: J
typ. cice-
medicina: gyduol: gyduole vidu- ro (ršis statoin i raidži): j)
med. no-
riams suliuosuoti. | — r., r. gydyti; , ras valgyti nevalgomus daigtus,
suliuosuoti (rid>tri>tx). kaip tat: anglis, kreida, etc.
 , ,

Picaroon 508 Piece

Picaroon (pik-a-rn'), s. plšikas. mas: rinkimas; skynimas; rašky-

Piccalilli (pik'ka-lil-li), *. indiški piku- mas; pešioj imas; tas, kas parinkta,
liai. paimta; rinkinys; parankos; vogi- ||

Piccolo (pik'ko-lo), s. mažoji fleita mas; tas, kas pavogta; J perdaug iš-
(muz. instr.); nedidelis piano. deginta plyta.
Pick (pik), v. a. lesinti; lesti; kapoti Pickle (pik'k'l), s. srymas; raugas;
|

(su snapu); knebenti; griaužti (kau- raugintos daržoves; rauginys; piku-

l); ||
durti; badyti;
krapštyti; pe- j|
liai; | kirus vaikus; | nesmagus
šti; atrakinti (spy-
pešioti; kedenti; —
padjimas. | ,v.a. raugti; raugin-
n
||

vinimi, etc.); J rankioti; rinkti; ti; marinuoti; priduoti senoviška

||

parinkti; surinkti; raškyti; skinti; ||

išžira (paveikslams); kopijuoti se-
imti: išimti; išvogti; iškraustyti nus artistus.
J

(kino kišeni., etc.). To a bone — Pickled (pik'k'ld), adj. raugintas; ma-

irith, stis; varžytis; vaidytis. To rinuotas.
— a quarrel, pradti vaidus, barnis. Picklock (pik'lok), s. vitnkas: fig. va-
\ To — off, nuraškyti; nuskinti; nu- gis; plšikas.
pešti; nupešioti; išpešioti; nušauti Picknick (pik'nik), s. = Picnic.
viena po kitam iššaudyti. To — out, ; Pickpenny (pik'pen-ni), s. godišius;
išrankioti; išrinkti; išsirinkti; iškal- šykštuolis.
t i iškapoti išjieškoti išgaudy t iš-
; ; ; i : Pickpocket (pik'pok-et), ». kišenvagis:
marginti. 7b —up, pakelti, paimti kolyius.
nuo; surankioti; surinkti. H r. n. Pickpurse (pik'pors), s. kišenvagis.
knebinti; knebenti; pamaži kram- Pickthank (pik'Aiink), *. palaižnas:
tyti; vaginti; vogti.
||
To — up, ||
saldliežuvis.
taisytis; sveikyn eiti; pasveikti: at- Picnic (pik'nik), *. pasilinksminimas
sigauti; atsigriebti. ant šviežio oro; piknikas. \—,v.n.
Pick (pik),s. krapštukas; badyklis: ||
keliauti ant pikniko; piknik laiky-
matikas; kirka; girnukalio plaktu- ti; piknikauti.

kas; rinkimas: pasirinkimas; pa-

||
Pictorial (pik-to'ri-el), adj. vaizdingas;
rinktinis; geriausias; | typ. skrete- paveikslinis; paveiksluotas; iliu-
na. struotas. — ly, adv. vaizdingai; pa-
||

Pickaback (pik'si-bak), adv. ant kupros; veiksliniu bdu; paveiksliškai; su

ant sprando. paveikslais.
Pickaninny (pik-a-nin'ni), s. vaikas (ne- Picture (pik'tjur), s. paveikslas; vai-
yri); negriukas; negriuke. zdas: abrozas; teplione. , v. a.
||
—
Pickax, Pickaxe (pik'aks), *. matikas: teplioti; piešti (paveiksl).
kirka. Picturesque (pik-tjur-sk'), adj. persta-
Picked (pikt ir pik'ed), adj. smailus: | tas puik paveiksl; vaizdingas;
parinktas; parinktinis. \
— ness, •>. gražus.
smailumas. Piddle (pid'd'l), v.n. užsiiminti niek-
Picker (pik'br), *. tas, kurs skina, raš- niekiais; | lepauti.
ko, krapšto, lesa, kutena, knebena, Pie (pai), s. paštetas; \ orn. šarka; J

kala, renka, etc.; | matikas; kirka; typ. krva sumaišyt raidži:

| vagišius. maldaknyge.
Pickerel (pik'6r-61), s. lydeka (žuvis). Piebald (pai'bold), adj. margas; | mai-
Picket (pik'et), s. kuolas; baslys; D
viii. šytas.
pikieta; sarg. U —fence, s. kuol Piece (pys), s. šmotas; gabalas; dalis;
tvora. — guard, s. mil. sarg. ||
— stukis; di?«. šmotelis; | stukis; kiek-

r. a. aptverti kuolais; pririšti prie vienas; pluoštas (poezijos, muzikos,

g

baslio (arkl): mil. pikietuoti; serg- etc.); \ šaudykla :kanuole; | pinigas.

ti. —
A of news, naujiena. All of a —
Picking (pik'ing), kalimas; kasimas:
*. vienos ršies. H — r. a. lopineti: lo- ,

kapstymas; krapštymas; rankioji- pyti; (su)jungti; (su)vienyti. | v.n

 , ,

Pieceless ")09 Pillory

vienytis: susivienyti: susijungti. | Piggish (pig'giš), adj. kiauliškas.

— goods, s. pirkiniai, parduodami Pigment (pig'ment), s. dažyve: panine
stukiais. — work, s. darbas nuo stu- medega; parva.
kio. Pigmy (pig' mi), s. Pygmy. =
Pieceless (pys'ls), adj. ne i- šmot: iš Pigpen, Pigsty (pig'pn. -štai), s. kiau-
vieno šmoto: ielas: visas. litvartas: kiaulide.
Piecemeal (pys'myl), adj. susideds {ar Pigskin (pig'skin), *. kiauls oda.
padarytas) jš šmot: atskiras. | — Pigtail (pitr'tel), *. kiauls uodega:
|
adr. šmotus: šmotais: stukiais: biza; kasa; | susuktas tabakas.
dalimis: vien po kitam. Pik (pai'ka), s. zool. tibetoniškas triu-
Piecer (pys'or), #. lopytojas: lopikas; |
mezgiotojas. Pike (paik), *. pike: jetis: | smailuma:
Piecework (pys'uork), s. darbas nuo | lydeka.
irht.
stukio. Piked (paikt ir pik'd), adj. smailus: |
Pied (paid), adj. margas. |
—ness, •».
pike apšarvotas, apsišarvojs.
marsrumas. Pikeman ipaik'man). s. jtininkas.
Pieplant (pai'pliint), *. bot. rabarboras. Pikestaff (paik'staf), *. jties kotas:
Pier (pyr), s. paramtis: stulpas: tilto
jiešmas.
stulpas: | prieiros tiltas: prieira:
Pilaster (pi-las'tor), *. areh. piliastr:
prieplauka. | — glass, s. tarplangio sienpilioris.
veidrodis. — table, *. tarplangio Pilchard (pil'ord), *. idU. sardel.
stalas.
Pile (pail), s. polius: kuolas; stulpas: |
Pierce (pyrs), r.rt. pradurti: perdurti:
krva: šutis; stirta: laužas; | dideli
persmeigti; perverti: p«>rsiveržti:
prasimušti pro; fig. pajudinti. | r.
namai; krva nam: plaukai; pu- |

n. lsti: siveržti: siskverbti: si-

šai: varsa. — r. a. kalti. kalti po-
| ,

laužti.
lius, kuolus; | dti krv: krauti:
sukrauti.
Piercing (pyr'sing), adj. perverias; aš-
trus: perimas.
Piles (pailz), *. pi. med. raudonoji gy-
sla; hemorrhoidal.
Pietism (pai'i-tiz'm), s. maldingumas:
Pilfer (pil'for), v.n.a. vagišiauti: vagi-
dievotumas.
nti; vogti.
Pietist (pai'i-tisn, s. pietistas (reforma-
Pilferer (pil'for-or), s. vagišius; vagi-
torius); dievašnikas.
lius.
dievotumas: dievo-
Piety (pai'i-ti), s.

baimingumas; atsidavimas Dievui; Pilgarlic (pil-gar'lik), *. plikšius; nu-

pli kelis.
nulankumas: padorumas.
Pilgrim (pil'grim), s. keleivis; šventke-
Pig (pig), s. par,as: kiaule: | stukis
leivis; piligrimas.
lietos geležies, Švino, etc. |— , v.a.n.
paršiuotis: apsiparšiuoti:
Pilgrimage (pirgrim-edi), s. kelion:
| voliotis
kaip kiaule. —bed, šventkelion.
| liejama gra-
s.
s. krovimas;
be. — iron, s. lietos geležies gaba-
Piling (pail'ing), | poliai.

las. med. piliul; pil; fig. ne-

Pili (pil), 8.

Pigeon (pi"dž6n), s. balandis; karvelis. priimnumas: priklumas. | — , r. a.

| — v. a. skusti: prigaudinti (loši-
lupti; piešti. | r. n. luptis.
me). | —English,
angliškas žar- s.
Pillage (pil'ledž), *. plšimas: vagyst:
gonas. Pigeon-hearted, adj. bailus. išplš. | , —
t.a.n. vogti; plšti;
Pigeonhole (pi"dž6n-hol), '#. staliukas; apiplešinti; apiplšti: naikinti.
dže (rašomam stale). | — , v.a. dti Pillager (pil'le-didr), s. vagis; plšikas.
staliukan;/^. atidti šal. Pillar (pil'lor), s. piliorius; stulpas:
Pigeonry (pi"džon-ri), s. karvelinyia. ramstis.
Piggery (pig'gor-i), s. kiauli tvartas; Pillion (pil'jdn), s. balno paduškait:
kiaulide. moteriškas balnas.
Piggin (pig'gin), *. medinis kaušas: Pillory (pil'lo-ri), #. gdos stulpas:
semtuvas. [Kr.] prangalis \rok-. praxoer]. |
 Pillow 510 Pintis

— , sprausti gdos stulpan: iš-

v. a. Pinchfist (pin' fist), s. šykštuolius; go-
statyti viešam apjuokimui. dišius.
Pillow (pil'low), s. pagalve; priegalvis: Pinching (pin'ing), adj. žnybs; gnai-
paduška. — ,r.a. guldyti ant pa-
|| bs; gnybs; ||
aštrus; skaudus (r-
duškos; paremti. jas, etc.); | neatidedamas; verste
Pillowcase, Pilowslip (pil'lo«-kes, -slip), verias (reikalas, etc.); | šykštus.
s. priegalvio užvalkalas. Pine (pain), *. bot. pušis.
Pillowy (pil'loM-i), adj. kaip priegalvis; Pine (pain), v. n. kankintis (išsiilgimu,
minkštas. rupesniais); ilgtis; trokšti; džiti;
Pilose (pai-los'), <«U- plaukuotas; gau- vysti; nykti.
ruotas. Pineal (pai'ni-el), adj. skujinis; kaip
Pilosity (pai-los'i-ti), s. plaukuotumas; skuja.
gauruotumas. Pineapple (pain'ap-p'l), s. bot. ananas;
Pilot (pai'lot), styrininkas; lieškerys
s. valgomoji skuja.
[J/z.] vadas.
; —,v.a. styryti; val-
|| Pinery (pain'6r-i), s. pušynas; | anana-
dyti laiv; jig. valdyti; vesti. \ — s auginyia.
bread, s. dziovinys. cloth, s. sto- — Pinfeather (pin'f6d/*-6r), s. spaiglys;
ras audimas; milas. padaiga.
Pilotage (pai'lot-edž), s. styrininko al- Pining (pain'ing), adj. besikankins:
ga; valdymas laivo; jig. valdymas; besikankins troškimu, išsilgimu;
vedimas. nyksts; vysts; naikins.
Pilous (pai'los), adj. Pilose. = Pinion (pin'jon), s. plunksna; sparno
Piment, Pimento (pi-mšn'ta, -to), k. viršne; sparnas; ||
paniai rankoms
indiškas pipiras. surakinti; ||
mech. šeštame. ||
—,v.a.
Pimp (pimp), *. parupintojas kekši: sparnus surišti; sparnus prikirpti:
kekšepiršlis. — v. n. užsiimti paru-
||
, rankas surakinti, sukalti; jig. suri-
pinimu kekši; kekšepiršliauti. šti; surakinti; apkalti.
Pimpernel (pim'por-nel), s. bot. pryše- Pink (pink), v. a. bedžioti; išbadyti; iš-

ra. karpineti; iškarpyti; karbuoti (kra-

Pimple (pim'p'l), s. spuogutis; pukas; štelius); durti; perdurti; perverti. ||

viras. — , s. durimas; duris; perverimas;

j

Pimpled, Pimply (pim'p*ld, -pli), adj. bot. gvaizdikas; baltai raudonas ||

pukuotas; viruotas. dažas; rožine spalva; jig. kas nors

Pin (pin), s. sagute; špilka; ||
kuolas; vis-geriausio, patogiausio; žiedas
dim. kuolelis. prisegti (su
||
— , v. a. ko nors; tobulybes iukuras; | pink
sagute, su špilka); susegti; | užda- (laivas). ||
— , adj. baltai raudonas:
ryti. baltai raudono dažo. (med. ) ||
— eye,
Pinafore (pin'a-for), s. žiurstelis (vaiko). akies uždegimas. Pink-eyed, adj. su
Pincers (pin'sorz), s. pi. žnyples; rep- mažoms akutmis ;primerktakis(*.).
ls. Pinnace (pin'nes), s. nedidelis žeglinis
Pinch (pin), t. a. žnaibyti; gnaibyti; laivas.
gnybti; žnybti; sužnybti ;./?#. veržti; Pinnacle (pin'nii-k'l), s. bokštas; | vir-
spausti; kandžioti; sloginti; kankin- šne; smailuma; iukuras.
ti; varginti. H *'•"• žnybti ;spausti; Pinnate, Pinnated (pin'net, -ne-t8d),
|

šykštauti; godišiauti. J—, s. gnybis; adj.plunksnuotas; bot. susideds iš

spaudimas; žiupsnys; žiupsnelis;
|| ||
atskir lapeli abipus lapo kotelio;
skausmas; suspaudimas; vargas; | turs abipus kaklo kuodelius.
buomas. Pinnatiped (pin-nat'i-pSd), adj. dks.zool.
Pinchbeck (pin'bfik), s. tambakas (me- plevepedis.
talas). | — adj. prastas; nuduotas;
, Pinnock (pin'nk), s. orn. zyle.
nelemtas. Pint (paint), s. puskvorte.
Pinchers (pin'orz), s. pi. žnyples; rep- Pintie (pin't'l), s. spilkute; \ varpstf-:
les. begunas.
 ,

PinwOrm oil Pit

Pinworm (pin'uorm), s. lisniklis (kir- Jiy.autoriaus Depavelytai perspau-

mlaite). dinimas, etc., jo veikalo; literatiška
Piny (paini), adj. pušuotas; pušimis vagyste.
apaugs. Pirate (pai'ret),.». piratas; plši- jri
Pioneer (pai-o-ny r'), *. kelio taisytojas: kas; Jig. literatiškas vagis, — ca. j ,

pionierius. | , —
t. a. pravesti keli: n. užsiimti piešimu ant jri; fig.

taisyti kelia (paskui sakantiems). papildyti literatišk vagyste.

Piony (pai'o-ni), s. = Pkony. Piratic, Piratical (pai-riit'ik, -el), adj.
Pious (pai'os), adj. padorus; dievobai- piratiškas; plšikiškas. ] Piratically.
mingas: maldingas; dievotas. | — ly, adc. plšikiškai.
adv. padoriai; dievobaimingai. Pirl ( p«">rl ), P.O. sukti; vyti.
Pip (pip), *. pieputis {pa$ pamMSfhu); Pirogue (pi-rog'), #. piroga; luotas (lau-
akis (kartote); skla: grdas. |— , r. n. kini).
pypioti; pypti. Pirouette (pir-u-Y), s. besisukimas ant
Pipe (paip), a dda: vamzdis; | pypk: piršt gal (*<>kyj). — , c. n. suktis
| gerkle; |
baka (126 galionai). To ant piršt gal \.
dinuke the —
of peace, rkyti dermes Piscary (pis'ka-ri), s. žvejojimo tiesa.
pypke. | — , r. a. n. dduoti; vam- Piscator (pis-ke'tor), s. žvejotojas; žve-
zdžiuoti; švilpauti; švilpti; taisy- jys.
|

ti vamzdžius, ddas; aprpinti Piscatorial, Piscatory (pis-k;i-to'ri-el,

vamzdžiais. | — clay,
molis pyp- s. pis'kii-to-ri), adj. žuvininkiškas; žu-
kms, moliniams indams, etc. lip- vinis.

dyti. — fitter, s. taisytojas, dto- Pisciculture (pis'si-kl-tjur), *. augini-

jas ar jungjas vamzdži, dd. — mas žuvi: žuvininkyste.
fitting, s. taisymas, jungimas vam-
Piscivorous (pis-siv'o-rs), adj. žuvimis
zdži. mintas.
Pish (piš), interj. tfiu! fe!
Piper (paip'or), duduotojas: vam-
s.

zdžius; vamzdininkas. To jiay the Pismire (pis'mair), s. skruzdle.

— ,
panešti kaštus.
Pisolite (pai'so-lait),
nis.
*. min. žirnakme-

Piping (paip'ing), adj. dduojs; | švil-

Piss (pis), r. a. n. myžti; šlapintis. —
|
pias; šnvpšias; verds; I romus; 8. šlapumas: mižalai.
mgsts tyl. | — «. dudavimas; ,
Pissabed (pis'a-b6d), 8. bot. piene.
švilpavimas; | apsitas Šnirelis; Pissasphalt (pis'as-falt), a min. kaln
apsiuva; | ddos, vamzdžiai (kollek- smala.
tyr.); | augalo nupiauta šakele sodi- Pistachio (pis-te'šo), s. bot. pistacija.
nimui. Pistil (pis'til), s. bot. mote.
s. šikšnotsparnis.
Pipistrel (pi-pis'trel), Pistol (pis'tl), 8. pistolius. | — , v.a.
Pipit (pip'it), orn. vyturys.
8.
šaudyti, šauti iš pistoliaus.
Pipkin (pip'kin), s. molinis puodelis. Pistole tpis-toT). s. pistole (pinigas).
Pippin (pip'pin), *. obuolys iš grdo Pistolet (pis'to-lel), a pistolietas; pi-
užaugusios ir neiepytos obelies. stolius.
Piquancy (py'ken-si), s. aštrumas; ait- Piston (pis'tn), s. mech. grstuvas; pi-
rumas. stonas.
Piquant (py'kent), adj. aštrus: aitrus. Pit (pit), *. duobe, dim. duobute: šuli-
j —
ly, adv. aštriai; aitriai. nys; ola; loma; fig. kapas; | kasty-
Pique (pyk), *. neužganedijimas; pa- n; | bedugne; prapultis: parteras j

pykis; apmaud. | —,t.a. garbe už- (teatre); aptvara gaidžiams, šu-

gauti; gilti; žeisti; užgauti; sukelti nims, etc. kautis; kaulelis (vaisiu-
|

apmaud; sujudinti. To one's — je). | — v. a. duobti; duobutes

, da-
self, didžiuotis; pstis. | r. n. erzinti. ryti; duobn dti; sugundyti; | su-
Piquet (pi-kšt' ir pik't), #. pikietas piudyti. | —coal, 8. akmenine ar
(kortavimo budas). kasamoji anglis. — saw, 8. lent pi u-
Piracy (pai'ra-si), s. piešimas ant jri: kl.
 , ,

Pitapat 512 Place

Pitapat (pit'a-pat), adv. drebedams: verias: apgailtinas. ||

— ness, «. ap-
plakdams. The heart went širdis — , gailetinumas. I
Pitiably, adv. apgai-
pradjo drebti, smarkiai plakti. ltinai.
Pitch (pi), s. darva; smala; pikis. ||
— Pitiful (pit'i-ful), adj. gailestingas; ap-
v. a.smaluoti; juodinti. Pitch-blach, ||
gailtinas; vargingas; nelemtas. |
adj. juodas kaip smala. — coal, s. ||
— ly, adv. gailestingai; apgailtinai:
iškasamoji anglis; minkštoji akme- nelemtai. —ness, s. gailestingu-
||

nine anglis. — pine, s. darvine pu- mas: apgailetinumas- nelemtumas.

šis. Mineral —, s. kaln smala. neturs pasigai-
Pitiless (pit'i-ls), adj.
Pitch (pic), s. mtymas; blaškymas; ljimo; nemielaširdingas. — ly, adv. ||

bloškimas; augšiausias laipsnis:

||
be pasigailjimo; nemielaširdingai.
pati augštuma; iukuras; fig. rube- I
—ness, s. stoka pasigailjimo; šir-
žius; puolis; puolimas; nusileidi-
||
dies užkietjimas; nemielaširdingu-
mas; nuolaidumas; nuožulnumas; mas.
šlaitas; mus. pamatinis tono aug-
||
Pitman (pit'man), s. kastyni darbinin-
štis; mech. laipsnis krumpliuota
||
kas; lentpiovis, stovs apaioj kala-
rat susikabinimo; ilgis vieno gvin- des.
to apsisukimo. — pipe, s. kamerto- Pittance (pit'tens), s. porcija valgio
nas. H
—
metyti;, blaškyti;
v. a. duodama beturiams; truputis; da-
blokšti (su Šakmis); H smaigyti lele.
žemg (kuolus, baslius); ištempti (š- Pituitary (pi-tj'i-te-ri), adj. glitinis.
tr); mus. nustatyti (ton). | v. n. Pituitous (pi-tj'i-tos), adj. = Pitui-
apsistoti (ant atsilsio); nusileisti nu- ; tary.
tpti; I žemyn pulti, kristi; nardy- *. pasigailjimas.
Pity (pit 'i), It is a
tis (sak. apie laiv); nuolaidžiai že- —; a thousand pities, gaila; la-
It is
myn eiti. To — into, užpulti; užsi- bai gaila. — ,v,a.n. gailti; gail-
I

pulti. To— on, upon, pasirinkti; tis; sangailauti; turti pasigailji-

pasiskirti. m.
Pitcher (pi'or), s. soius; uzbonas; Pityingly (pit'i-ing-li), adv. su pasigai-
puodas. ljimu.
Pitchfork (pi'fork), s. šakes; šienšakes. Pivot (pi v'ot), s. varpste; begunas. ||
—
I
— ,šienšakemis mesti, krauti.
v. a. v.a.n. ant varpstes sukti, suktis.
Pitchiness (pi'i-ns), s. juodumas. Pixy (piks'i), s. laume; deive.
Pitchy (pi'i), adj. smaluotas; kaip Placability (ple-ka-bil'i-ti), *. permal-
smala; juodas. daujamumas; numaldomumas; at-
Piteous (pit'i-6s), adj. pasigailjimo laidumas.
vertas; apgailtinas; vargingas; gai- Placable (ple'ka-b'l), adj. permaldau-
lestingas; gailingas. ||
— ly, adv. ap- jamas; numaldomas; atlaidus. |j

gailtinai; gailestingai. ||
— ness, s. —ness, s. =
Placability.
apgailetinumas; pasigailjimas. Placard (pla-kard' ir pliik'ard), s. išlip-
Pitfall (pit'fol),
s. vilkduobe; fig. sla- dytas viešas apgarsinimas; lipdomas
stai. ar dalinamas apgarsinimas. ||
— , v.

Pith (pith), s. šerdis; | anat. kaul a. išlipdyti apgarsinim; apskelbti

smegenys; Ag. gyvasties spkos; fig. per išlipdytus apgarsinimus.
branduolys; esmuo. v. a. maldyti; permal-
Placate (ple'ket),
Pithily (pith'i-li), adv. tvirtai; energiš- dauti; numaldyti; sutaikyti; sude-
kai. rinti.
Pithiness (piiA'i-nšs), s. tvirtumas; Place (pies), s. vieta: | vieta; tarnyste;
energija. urdas. In the first ant pirmos — ,

Pithless (pilies), adj. silpnas. vietos; pirmas. In the next pas- — ,

Pithy (pith'i), adj. smegeningas; fig. kui; po to. In some tloj vietoje; — ,

tvirtas; energiškas. kur-nors. latake vykti; — , atsi-

Pitiable (pit'i-a-b'l), adj. pasigailjimo tikti. To give —
duoti viet; , užlei-
 Placeman 513 Plano-convex

sti viet. Out of — . ne vietoj; be šird mas. Plain-spoken, adj. at vi-

vietos. | —,r.a. talpinti; patalpinti: rai kalbs; atvirai pasakytas.
padti; pastatyti. Plainly (plen'li), adr. atvirai; aiškiai:
Placeman (pies' man), s. urdninkas. be nudavimo.
Placenta (plii-sn'ta), «. anat. epeius. Plainness (plen'ns),a. plynumas: ly-
Placer (plstir), s. (pa)talpintojas; pa- gumas: aiškumas; atvirumas: pra-
detojas; pastatytojas. stumas: nuoširdumas.
Placer (plas'or), «. aukso (ar kitoki Plaint (plent),*. dejavimas; nuoskun-
brangi metal) šaltinis. da.
Placid (pliis'id), adj. ramus; tylus; l- Plaintful (plent'ful). adj. dejavimo pil-
tas; švelnus, j
— ly, adr. ramiai: švel- nas: besiskundžis.
niai. \
— ness, .*. = Placidity. Plaintiff (plen'tif), n.jur. skundjas.
Placidity (pla-sid'i-ti), s. ramumas: Plaintive (plen'tiv), adj. gailingas:
švelnumas; ltumas: tylumas: ro- graudus. |
— ly, adr. gailingai; grau-
m. džiai.
Placket (plak't), spraga (« s. raukšle; stulpas:
Plait (plet ir plyt), t.
prajierka; moteriškas kišenius. kvoldas; | kasa. | — , c. a. daryti
Plagiarism (pl'džii-(j> -dži-a-)riz'm), *. raukšles; stulpuoti; | pinti.
literatiška vagyste: leidimas sveti- Plan (plan), s. plianas; projektas; už-
mo veikalo už sav: pasavintas sve- manymas. J
— , r. a. plian daryti:
timas veikalas; pliagiatas. plianus statyti; projektuoti; msty-
Plagiarist (ple'dža-(dži-a-)rist), *. plia- ti.

giatorius. Planchet (plan'št), s. ripkute (metali-

Plagiarize (ple'dža-raiz ir -dži-a-raiz), ne).
vogti svetimus raštus: sveti-
r. n. n. Plane (plen), s. lyguma; plokštis: I

mus raštus leisti už savus: papildyti oblis; | bot. platonas. | — , adj. ply-
literatiška vagyste. nas; lygus; plokšias. | — , r. a. ly-
Plagiary (ple'dža-(«>-dži-a-)ri), s. litera- ginti; obliuoti.
tiškas vagis; pasisavintojas svetim Planer (plen'or), s. lygintojas; obliuo-
rašt; pliagiatorius. | , adj. dars — tojas; typ. lygintuvas.
literatišk vagyste. Planet (plan't), s. eutr. planeta.
Plague (pleg), s. plega; kankyne; koro- Planetarium (plan-i-t'ri-om), s. plane-
ne; bausme; limpanti liga: maras. taras.
| —, t. a. užkrsti limpania liga, Planetary (plan'et-e-ri), adj. planetinis.
maru; kankinti: varginti. Planimeter (pla-nim'i-tor), s. rankis
Plaguily (ple'gi-li), adc. baisiai; biau- plokštims mieruoti; plianimetras.
riai. Planimetry (pla-nim'i-tri), s. plianime-
Plaguy (ple'gi), adj. biauriai neramus: trija.
kirus; biaurus. | — , adj. baisiai; Planish (plan'iš), v. a. lyginti; šlipuoti:
biauriai. poliruoti.
Plaice (pies), *. icht. plekšte. Planisher (plan'iš-or), s. lygintojas: Šli-
Plaid (plad), *. skraiste; | kletkuotas puotojas; poliruotojas.
audimas. — , adj. kletkuotas. Planisphere (plan'i-sfyr), n. plianisfera;
Plain (plen), adj.plynas; lygus; plok- ant plokšties išreikštas kamuolys
šias; | atviras; lygus; aiškus; | pa- ar puskamuulis.
prastas; prastas; nepadailintas; ne- Plank (plauki, s. planka; lota;storlente;
nuduotas: | atviras; atviros širdies: sija; 1 paramtis. | — ,v.a. sijomis gr-
tiesmokas. \ , adr. —
Plainly. | = sti, iškloti; | padti.
— , *. lyguma; lyge. | —,v.a. aiškin- *. plian darytojas.
Planner (pliin'nor),
ti; aiškiu daryti; išaiškinti. | Plain- Plano-concave (ple'no-kon'kev). adj. ly-
hearted, adj. prastaširdinsras: atvi- gus iš vienos ir doubtas iš kitos pu-
ros širdies; nuoširdus. Plain-heart- ses.
edness, s. širdies atvirumas; nuo- Plano-convex (ple'no-k6n'v§ks), adj. ly-
 Plant 514 Play

gus iš vienos ir gaubtas iš kitos pu- plotve. — , r. a. pavilkti; pavaik

—
||

ses. duoti; to with silver, sidabru pa-

Plant (plant), *. augmuo; augalas: |
vilkti; pasidabruoti; to with gold, —
staiga; tais; užvedimas (isdirby- paauksuoti; aptaisyti, apmušti
||

stes, pramones). — v. a. sodinti ||

, auksu, sidabru, etc.; apkalti (šar-
(augmenis); apsodinti; sodinti; sta- vais); išploti.
tyti; rengti; kurti; nustatyti; nu- Plateau (pla-to'), s. augšta lyguma; J

cieliuoti. papuošimo bliudas; taure.

Plantain (plan'ten), s. bot. gyslapis; gy- Plated (plet'ed), adj. pavilktas (auksu,
sloius; bot. rojaus fyga. udabru, etc.).
Plantation (plan-te'šion), s. sodinimas; Plateful (plet'ful), s. pilna torielka.
||
apsodintas augmenimis žemes plo- Platen (plat'n), s. typ. spaustuvas.
tas; pliantacija; sdyba; kolionija. Platform (plat'form), s. pastolius; plat-
Planter (plant'br), s. sodintojas: plan- forma; programas (polit. partijos).
tatorius; kolionistas. Platina (plat'i-na ir pla-ty'na), s. plati-
Planticle (plant'i-k'l). s. diegas. na (metalas).
Plantigrade (plan'ti-gred), adj. <<•*. tool Plating (plet'ing), s. pavilkimas; pavai-
minantis visa pda. ks (metalo); ||
šarvai.
Plantlet (pliint'let), s. augallis. Platinum (plat'i-nom ir plii-ty'nom), s.

Plaque (plak), s. ritinis; medalionas. platina.

Plash (plas), s. ligas; bala; tašky- || Platitude (plat'i-tjd), *. plokštumas;
mas; teškimas (vandens); J medžio lkštumas; seklumas.
šaka susipynus su kitomis šakomis. Platonic, Platonical(pla-ton'ik, -el), adj.

U
—,v.n. taškytis; talaškuotis. | r. a. platoniškas; grynas; liuosas nuo k-
supinti šakas (medžio). nišk pageidim; love, platoniška —
Plashy (plaš'i), adj. šlapias; baluotas; meile.
taškuotas; šlakuotas.
j|
Platoon (pla-tn'), s. mil. pelotonas;
Plasm, Plasma (plaz'm, -ma), «. tain. rota (kareivi).
pliazma; žaliasis putnagas:|| biol. šy- Platter (plat'tor), s. pinejas; bliudas. ||

vas. Plaudit (plo'dit), s. ranku plojimas.

Plaster (plas'tor), s. med. plestras: 1 tin- Plausibility (plo-zi-bil'i-ti), s. pagirti-
kas; ( —
of Paris) gipsas. — p. a. , numas; panašingumas teisybe;
uždti plestr; laistyti: tinkuoti; ||
tiespanašumas.
jig. užtrinti (yd); pridengti. Plausible (plo'zi-b'l), adj. pagirtinas:
Plasterer (plas'tdr-br), s. laistytojas: beveik gaumas už teisybe priimti:
tinkuotojas. tariamai teisingas; tiespanašingas:
Plastering (pliis'tor-ing), s. tinkavimas; pustinai išrods. |— ness,". Plau- =
laistymas; ||
tinkas. sibility. 1 Plausibly, adr. pagirtinai;
Plastic (pliis'tik), adj. pliastiškas: tve- tiespanašingai: su tariamu teisin-
ris; žiedžias; žiedžiamas: lipdomas. gumu.
Plasticity (plas-tis'i-ti), s. pliastišku- Play (ple«), v.n. bovytis; lošti; žaisti;
mas. griežti (ant muzik. instr.); linksmin-
Plastron (plas'tron), s. antkrtinis. tis; siausti; išdykauti; juokauti: ap-
Plat (pliit), s. pyne; kasa; sklypelis ||
sieiti su kuo; veikti; judti: linguo-
(žems). ||
— , r. a. pinti; | sklypuoti. ti; suptis; sibuoti; plasnoti; plev-
Platband (pi iii 'band), *. kvietkomis iš- suoti; mirguoti; švituoti; spindu-
sodintas pasienis; ||
kraštas; pakra- liuoti; blizguliuoti (sak. apie žiban-
štis. ius brangakmenius). To off, nu- —
Plate (plt), plota: skardis; metaline
s. duoti; apsimesti; klastuoti. To —
lenta; | šarvas; | taure; torielka; U upon, daryti juokus iš ko; prigaudi-
auksiniai (ar sidabriniai) indai; ||
nti; žaisti; lošti. j v. a. paleisti veik-
metaline kliše; atspaud nuo meta- rnen; lošti; žaisti; griežti; perstatyti:
lines klišes; fotografiška lentute; nuduoti. To — the cannon, šaudyti
 Play 515 Plebeian

iškanuoles. To — the organ, griežti Plead (plyd), r. n. a. ginti: stoti apgyni-

ant vargon. To — a comedy, lošti me; vesti byl;
stengtis perkalbti:
komedij. To — tricks, varyti kla- maldauti; prašyti; užtaraut i; atsa-
stas. To — apart, lošti rolg. To — kinti ant užmetinejim, ant kalti-
the fool, lošti paikiaus rol; persi- nim (skundjo); suteikti teisinan-
statyti kvailiu.To the fool with — ius davadus; teisinti; teisintis. To
prigaudinti; vedžio-
one, kvailinti; — guilty, prisipažinti kaltu. To —
ti už nosies. To pranks, išdy- — for the life, ginti kriminališk byl.
kauti. To — away, pralošti. To — To —
one's age, teisintis savo am-
off, rodyti; išstatyti matymui, paro- žiumi.
dymui; to — off tricks, iškirsti štuk Pleader (plyd'or), s. apgynjas; o-isin-
kam, | Played out, visai nuvargs; tojas; advokatas.
nusialins; visai išsisems; nusidv- Pleadings (plyd'inir/.i. s.pl.jur. bylos
js; nudvtas. ginai; procedra.
Play (plei), s. loša; žaisme; žaislas; Pleasance (pleVens), *. priimnumas.
griežimas; žaidimas; lošimas; teat- Pleasant (ple/'ent), adj. priimnus:
rine žaisme; komedija; perstatymas: —
smagus. | ly, adr. priimniai; sma-
spektaklis; mech. judjimas: jimas. giai. | —ness, *. priimnumas; sma-
To give full —
duoti piln
, pa- bg; gumas.
leisti liuosai. A—
upon the words, Pleasantry (plz'ent-ri), s. smagumas;
loša žodžiais. Afoul biaurus — , linksmumas; juokavimas: juokas;
darbas. juokingas patemijimas; aštrus žode-
Playbill (plTbil), s. lošimo programas. lis.

Playbook (ple*'bk), s. teatrini persta- Please (plyz), v. a. n. patikti; tikti; pri-

tym myga; komedij knyga. imnum duoti; užgandinti; malo-
Playday (pleV'deO, s. liuosa nuo užsi- nti; norti; mgti; pasi mgti: telk-
mim diena; šventadienis. tis. If you —
jeigu jums (tau, ta-
,

Player (plexor), s. lošjas: žaidjas; mistai) tai patinka; jeigu ma- js

muzikantas; aktorius. lone; bukite malonus: teikits. To
*. bendrai
Playfellow (plei'fel-lo), lo- be pleased, bti užgandintu; džiaug-
sis; sanlošejas; bendras lošoj, žai- tis; pasimgim rasti; mgti.
smj. Pleased (plyzd), adj. užgandintas;
Playful(plefful), adj. linksmas; sma- linksmas.
gus; žaislus; žaidingas; štukaunas. Pleasing (plyz'ing), adj. priimnus; pa-
J
— ly, adv. linksmai; žaisliai; štu- togus; smagus. | —ness, s. priimnu-
kaunai. |
— ness, s. smagumas: žai- mas; patogumas.
slumas; žaidingumas; štukaunu- Pleasurable (plež' j ur-a-b'l), adj. priim-
mas. nus. I —ness, s. priimnumas.
Playgoer (plei'go-or), *. teatr lankyto- Pleasure (plež'jur).s. užganedinimas:

jas. priimnumas; | linksmumas; link-

Playground (plei'graund), s. žaismevie- smybe; džiaugsmas; pasilinksmini-
te. mas; | pasimgimas; noras; nusitei-
Playhouse (plei'haus), s. teatras. kimas. At —
pagal pasimgim;
,

Playmate (plei'met), s. Playfellow. = kaip patinka. To take in, rasti —

Plaything (pl7'f/dng), s. žaislas; tite. priirnnum kame. | — , v. a. duoti,
Playwright (pleTrait), $. dramaturgas. suteikti, daryti priirnnum; gane-
Playwriter (plef rait-6r>, *. rašytojas dinti; patikti. | v. n. turti, rasti
dram, komedij; dramaturgas. priirnnum; j ieškoti priimnumo,
Plea (ply), s.jur. atsakymas ant užme- pasilinksminimo.
tinejim; besiteisinimo žodžiai: bc- Plebeian (pli-by'jen), adj. atsinešs prie
siteisinimas; išsiteisinimas; išsikal- prast žmoni; plebjiškas; prastas:
bjimas; gynimas bylos: byla: | ne- vuljrariškas. | — , *. plebjas; pra-
atlaidus prašymas; maldavimas. siokas; prastuolius.
 ,

Plebiscite ;->lG Ploughland

Plebiscite (plb'i-sit), s. visuomeniškas

!
Plexiform (plfiks'i-form), adj. tinklo
žmoni nubalsavimas. pavidalo; pinklus.
Pledge (pledž), 3. užstatas; uždelis; pa- Plexus (plks'ds), *. anat. dirksnii tin-
ranka; užtikrinimas; |
prižadjimas; klas.
prisižadejimas; to put in užstaty- — , Pliability (plai-a-bil'i-ti), *. liaunumas:
ti; duoti kaipo paranka; grimas ||
lankumas; palankumas.
ant keno sveikatos; užgrimas. — ||
adj. liaunus; lan-
Pliable (plai'a-b'l),
v. a. užstatyti; parank duoti; lai- kus; palankus; paklusnus. | —ness,
duoti; užtikrinti; prižadti; [to — t. =s Pliability.

one's self] prisižadti; duoti žod; || . Pliancy (plai'en-si), s. lankumas.

gerti už sveikat to, kurs pirmas už- liaunus; lankus:
Pliant (plai'ent), adj.
geria; užgerti. palankus; Jig. nulankus; paklusnus.
Pledgee (pledž-y'), s. užstato prim- ||
—ness, s. lankumas; fig. pa-, nu-
jas. lankumas; paklusnumas.
Pledger (pledž'or), s. užstato davjas; Plicate, Plicated (plai'ket, -ke-ted), adj.
užstatytojas; parankininkas; užtik- panašus vedykl.
rintojas. Pliers (plai'orz), s. pi. žnypliukes; rep-
Pledget (pledž'et), *. kompresas. liukes.
Pleiades (ply' jJi-dyz), s.pl.astr. siety- Plight (plait), s. padjimas; stovis: de-
nas. stis; H
paranka; laidas; užstatas. |

Plenarily (ply'na-ri-li), adv. pilnai; vi- —,v.a. parank duoti; laiduoti: ran-
siškai. ytis; ||
(pa)žadeti.
Plenary (ply'na-ri), adj. pilnas; visiš- Plighter (plait'or), s. laiduotojas; ran-
kas. ytojas; prižadetojas. ||

Plenipotence, Plenipotency (pli-nip'o- Plinth (plin/t), s. arch, plinta.

tens, -ten-si), s. pilnavalyste; pleni- Pliocene (plai'o-sy n), adj. geol. pleoce-
potencija. ninis; pleoceniškas; pleoceno — .
||

Plenipotentiary (plen-i-po-t6n'ši-e-ri), t. — ,pleoceno peri j odas.

s.

plenipotentas; pilnavalis. Plod (plod), v. n. a. išlto, su vargu eiti;

Plenitude (pl6n'i-tjd), s. pilnis; pilnu- palengva pirmyn eiti, siektis, ka-
mas; gausumas; gausa. stis; be pasilsio triustis, galv lau-
Plenteous (plen'ti-6s), adj. gausus; tur- žyti.
tingas. I — ly, adv. gausiai. ness, ||
— Plodder (plod'dor), s. darbštus žmogus.

8. gausumas; gausa; pilnis. Plot (plot), sklypas {žemes); garden

s.

Plentiful (plen'ti-ful), adj. gausus: ap- — , darželis; grass veja; pievok- — ,

stus; našus; vaisingas. ||

— ly, adv. šnis: plianas (lauko, triob, etc.);
|| ||

gausiai; našiai. —ness, j|

s. gausu- suokalbis; konspiracija; intriga; už-
mas; apstumas; našumas: pilningu- maia; I siekimas; mieris; užmaz- fl

mas. ga (dramos, komedijos, etc.). —,«.«. ||

Plenty (pleri'ti), s. pilnis: gausa; skal- n. giežti; suokalbininkauti; tarau-

sa. I
— , adj. gausus: pilnas: užtekti- tis; konspiruoti; plianus daryti; in-
nas. triguoti; spensti.
Pleonasm (ply'o-naz'm), g. rtor. pleo- Plotter (plot'tor), *. suokalbininkas.
nazmas. Plough, Plow (plau), *. plgas; arklas:
Plethora (plWA'o-rii), *. 7/ied. perpilnis žagre; žambas; pozijamas oblis. \ ||

kraujo. — , v.a.n. arti (žeme); vagoti.

Pleura (plj'ra), s. atutt. krutins pl- Ploughable, Plowable (plau'ii-b'l), adj.
ve. ariamas.
Pleurisy (plj'ri-si), .•>. med. krutins Ploughboy, Plowboy (plau'boi), f. vai-
plves uždegimas. kas-artojas; pusbernis.
Pleuropneumonia (plj-ro-nju-m'ni-a), Plougher, Plower (plau'or), s. artojas.
g. med. plaui ir krutins plves Ploughland, Plowland (plau'liind). t, ari-
uždegimas. mas; ariama žeme; dirva.
 Ploughman 7 Pluperfect

Ploughman, Plowman (pl;iu'miin>, .«. ar- Plumbing (plm'ingi, *. švinoryste; |

tojas: kininkas; žemdirbis. švininiai padarai.
Ploughshare, Plowshare plan -.-r, i .». no- Plume (pljm), s. plunksna; plunksn
ru iras. kuodas (ant skrybles). | —, v. a.
Ploughtail, Plowtail (plau'tl), ». ranke- plunksnas sutaisyti, suglostyti;
na: ragožius ( plgo). plunksnomis (pa)puošti. To one's —
Ploughwright, Plowwright (plau'raiti. t. self, pstis; didžiuotis; girtis.

dirbjas plusr. žagri. Plumelet (pljm'lt), s. plunksnele.

Plover (plov'or), #. orn. sjikas: tilvi- Plumiped (plj'mi-ped), adj. turs
kas. plunksnomis apžlusias kojas; tu-
Plow (plau), v. &s. zr. Plochh. botas. | — *. tubotas paukštis.
,

Pluck (plok), r. a. rauti: pešti; pešioti: Plummet (plom'met), *. liude.

To — away,
piešti; išpiešti; skinti. Plumose, Plumous (plju-mos', plj'-
nupešioti; nupiešti. To down, — mos), adj. plunksnuotas; kaipplunk-
nuskinti; nupiešti; nutraukti; su- sna.
naikinti; pažeminti. To off, nu- — Plumosity (plju-mos'i-ti), *. plunksnuo-
draskyti; nupiešti; nurauti. To — tumas
up, išrauti; išnaikinti. — , s. rovi-
Plump (plomp), adj. išpustas: pilnas;
|

mas; pešimas; piešimas; skynimas: tuklus; sutuks; storas: papamps;

| viduriai; kogalviai (xirdis, kepeny* pasipts. | —, r. n. tukti; pstis;

ir plauiui gyvuli); drsa. pampti; išsi-, pasipsti: | plumpte-
|

Plucker (plok'or), rti; nu-, padribti; parpulti: | bal-

s. pešiotojas; pešr*-
suoti už vien tik kandidat; ati-
jas; rovjas: skynjas.
duoti (balsi) tik vienam kandidatui.
Pluckily (plok'i-Ii), adr. drsiai: nar-
| r. a. išpusti; pripildyti; prikimšti:
siai.
pripampinti: nutukinti; | plumpte-
Pluckiness (plok'i-ns), . drsumas:
narsumas: drsa. lti: mesti: blokšti. | — adr. urnai; ,

tiesiog; staiai.
Plucky (plok i i, mlj. drsus; narsus.
Plumper (plomp'Or), *. tas, kas išpuia,
Plug (plog), *. kuolas; kamštis: žvikr-:
padaro storu; iškamša: | begdiškas
pakalas; | griežiny* (kramtomo taba-
melas; idavejas balso už viena
at
ke)', | kuinas; kevinas. | , r. a. už- — |

tik kandidat; balsavimas už viena

kišti; užkalti (su kuolu).
kandidat.
Plum (plom), *. slyva; | džiovintos vyn-
uoges; | gražus turtelis; šimtas tk-
Plumpy (plomp'i), adj. = Plump.
Plumule (plj'mjul), *. bot. plunksnele;
stani svar sterling. diegas.
Plumage (pljm'edž), s. plunksnos. Plumy (pljm'i), adj. plunksnuotas.
Plumb (plom), s. švinliude; pliomba. J Plunder (plon'dor), v. a. vogti; piešti;
— line, s. liude gruntvoga. —rule,
;
apiplešineti; api-, išpiešti; naikinti.
s. tiesykie. | —,adj. staiai krints:
| — s. plsimas; api-,
, išpiešimas;
vertikališkas; perpendikuliariškas. apvogimas; išplš.
| — , adc. staiai; perpendikuliariš- Plunderer (plon'dorKJr), s. plšikas; va-
kai. | — t. a. nutaikyti pagal tiesy-
, gis.
kie, pagal gruntvoga; matuoti su Plunge (plondž), t. a. panerti; pa-
pagelba lids; atrasti jri gilu- smerkti; smeigti; | krikštyti pane-
m; | pliombuoti: užpliombuoti. riant vandenyj. | r. n. pasinerti; me-
Plumbaginous (plom-bildž/i-nos), adj. stis; pulti; šokti. | — , s. pasinri-
susideds iš grafito; talpins savyj mas; puolimas; metimas; šokimas.
grafit. Plunger (plon'džor), s. neri kas; naras;
Plumbago (plom-be'go), *. grafitas. grstuvas (pompos).
|
Plumber (plm'or), tvinorius; ••<.
Svi- Plunket (plon'kt), s. šviesiai-melynas
nius: švinliejis. dažas.
Plumbery (plom'or-ij. n. avinlietuvg; Pluperfect (plj'por-fekt), adj., —tense,
švino išdirbyst. s.gram. pereitas atliktasis laikas.
 ,

Plural 518 Point

Plural (plj'rel), adj. daugskaitlinis; minkštos, drgnos žemes). ||

v.n. vog-
skaitlingas. ||
—
,s. daugskaita. — ly, |j
tinai medžioti, žvejoti (ant svetimos
adv. daugskaitoi- skaitlingai. žemes); vogti; ||
dumbl pavirsti;
Plurality (plju-ral'i-ti), *. daugumas; tapti minkštu kaip dumblas.
dauguma. Poached (pot), pp., — eggs, virti, van-
Plus (plos), math, plius {pridjimo denyj paleisti, kiaušiniai.
ženklas). Poacher (po'or), s. tas, kurs vogtinai
Plush (pl6š), s. pliušas (audimas). medžioja, žvejoja (ant svetimos že-
Plutocracy (plju-tok'ra-si), s. didžturi mes); vagišius.
valdymas; valdanioji didžturi Poachy (po 'i), adj. šlapias, minkštas,
luom; pliutokratija. patižs (suk. apie žem); klampus.
Plutocrat (plj'to-kriit), s. pliutokratas. Pock (pok), *. med. rauple.
Plutonic, Plutonian (plju-ton'ik, -to'ni Pocket (pok't), s. kišenius; kolyta;
en), adj. plutoniškas; požeminis; |
krepšys, —,v.a. kišeniun dti, ki-
j]

ugnainis. šti; | nematant imti k; vogti.

Pluvial (plj'vi-el), adj. geol. lytaus pa- Pocketbook (pok'6t-buk), s. kapšys; ko-
darytas, sutvertas. lyta; mašnele; kišenine knygele.
Pluvious (plj'vi-6s), adj. lytingas; ly- Pocketknife (pok'et-naif), *. kišeninis
tinis. peilis; lenktinis peilis.
Ply (plai), v. a. n. prigulti; prikibti; pri- Pockmark (pok' mark), s. rauples duo-
simygti; užsispirti; prisimygus veik- bute.
ti k; uoliai veikti, dirbti, triustis; Pockmarked (pk'markt), adj. reiuo-
panaudoti darban; paleisti darban; tas. •

bgioti, vaikšiotijten ir atgal. To Pocky (pk'i), adj. raupltas.

— one
I

with solicitations, užversti k Pod (pod), s. ankštis. — v.n. ankšio- ||

prašymais; prisimygus prašyti. To ti.

— one with drink, prisispyrus prašy- Podagra (pod'a-gra), s. med. podagra:

ti kad gert. To —
one with blows, koj glimas.
paleisti k smgius: pliekti, talžy- Podded (pod'dšd), adj. ankšiuotas;
ti k. To — one's oars, smarkiai ankštingas.
irtis; prinikti prie irkl. To one's — Podge (pdž), s. ligas.
work, uoliai dirbti. To one s arms, — 1
Poem (po'žm), s. poema; eiles.
paleisti rankas darban; rankomis Poesy (po'i-si), *. poezija; parašas
—
||

dirbti. To the needle, imtis už (ant žiedo, etc.).

adatos; su adata dirbti. To a — Poet(po't), s. poetas; dainius.
boat, valdyti luot, valt. TJie steam- Poetess (po'8t-8s), sf. poete.
er plies between ports A. and B., gar- Poetic, Poetical (po-6t'ik, -el), adj. po-
laivis vaikšioja tarp port A. ir B. etiškas. —ally, adv. poetiškai.
||

Ply (plai), s. sulinkimas; rukšl; apva- Poetics (po St'iks), s. poetika; eiliavi-
ja; palinkimas; pakraipa; linkme.
||
mo statymai.
Plyer (plai'or), s. buomas (tiltui pa- Poetize (po'St-aiz), v.n. rašyti eiles;
kelti). rašyti kaip poetas.
Pneumatic, Pneumatical (nju-mat'ik, -ei), Poetry (po'6t-ri), s. poezija.
adj. orinis; pneumatiškas; varomas Poh (po), interj. et! tfiu!
su pagelba suspausto oro. Poignancy (poin'en-si), s. aštrumas; ai-
Pneumatics (nju-miit'iks), s.phys. pneu- trumas; kartumas.
matika; mokslas apie oro ypatybes Poignant (poin'ent), adj. aštrus; aitrus:
ir paj iegas. kartus.
Pneumonia (nju-mo'ni-ii), s. med. plau- Point (point), aštrus galas: smailu-
i uždegimas.
Poach (po), v. a. virti paleistus vande-
ma; viršne;
s.

taškas; punktas; vie-

||

ta; D punktas; dalykas; daigtas; tik-

nyj (kiaušinius); vogti (sparnuoiu*); slas; mieris; galas; kraštas; laipsnis;
išminti (dumbl); palikti pdas (ant J
valanda: akymirka (kokio nors at-
 , —

Point 519 Policy

sitikimo, luiitaiiymo, pasirengi Poisoner (poiVn-or), nuodytojas. s.

akis (lo-iwmo kauluko, kortos). of — Poisonous (poi'z'n-6s), adj. nuodingas.

land, žemes smailuma; priežemis; — ly» (,l!r nuodingai. | —ness, i
-

sala va. —
of honor, garbes dalykas.
I

nuodingumas.
— of sight; — of ri, ,r, akyrege; at- Poke(pok), s. krepšys: tarba; mainas:
žvilgis;regjimo punktas. Muin | stukterjimas; baksterejimas; |

svarbiausias dalykas. At all — k, branktas (itidedanuu galvijui kad

visiškai; iš vis atžvilgi; iš vis tvor nelaužyt); fig.it; rulg. liurba:
pusi; visoms pusmis. At —: Tn tinginys: bot. strutis. | — , r.*/, bak-
— / At the — ; In the ; On tin- — snoti: badyti: judinti; žarstyti (ug-
prie pat ... esant visai pasiren-
;
n): grabalioti; apirraiboms jieškoti.
gsi. . valandoj kada.
. ; At the . . Poker (pok'dr), s. kaiarga; pagaikštis:
— of death, mirties valandoj; prie | pokeris (amerik. kortavimo budos);

pat mirimo; he ivn* on the of — j šmkla.

speaking, jis kaip tik jau buvo pasi- Pokerish (pok'or-iš), adj. šmkliškas:
rengs kalbti; in <>ffa<-t, ištik- — baisus.
rj. To come to the prieiti prie — ,
Pokeweed (pok'uyd),
Polander (po'lend-dr),
*.

lenkas.s.
bot. strutis.

patiesdalyko; prieiti prie galo. To

carry one's — pasiekti savo tiksl.
,
Polar (po'lor), adj.
—
poliariškas: polia-
To make a —
of, pastatyti (ar pri-
rinis. bear, zool. poliariška (ar
baltoji) meška.
imti) sau už tiksl; priduoti kam
ypating svarb. of concurrem-e, — *. poliariškumas:
Polarity (po-liir'i-ti),
besismelkimas polilink.
susibgimo punktas, vieta. Boiling
— virimo laipsnis. Freezing
, su- .
Polarize (po'lor-aiz), v.a.ptiy*. poliari-

šalimo laipsnis. Melting tirpimo — ,

zuoti,
Pole (pol),
i

*. polius; baslys; kuolas;

laipsnis.
kartis: smaigas: | dyselys; |
geogr.
Point (point), v. a. smailinti, aštrinti:
&phy*. polius; [ of the earth] žem-
nusmailinti, užaštrinti: taikyti
kuo k;
|
galis; I
lenkas. | — v. a. statyti po-
,
rodyti; paro
cieliuoti; |
lius: bedžioti smaigus;
kaišioti,
dyti; nurodyti; paženklinti. | r. n.
nešti ant kari: stumti kartimis
rodyti. | To at, nutaikyti; paro-— (laivei).
dyti; fig. pirštais badyti k. To —
Poleax, Poleaxe (pol'aks), ». karakirvis.
out, paženklinti; parodyti: nurodyti.
Polecat (pol'kat), šeškas. s.
Point-blank (point-bliink), s. cielius;
Polemic (po-lem'ik), adj. polemiškas:
—,adj. tiesiog nutaikytas:
tikslas. |

tiesus; status; tiesmokas. —

gin (s.gen.). \ —,s polemikas; ra-
fig. |
šytojas polemišk rašt.
adv. tiesiai; tiesiog; staiai.
Pointed (point'šd), adj. smailus; aštrus;
Polemical (po-16m'ik-eI). adj. = Po-
lemic.
fig. taikus; tikslingas. |
— ly, adv. Polemics (po-lem'iks), polemika; li-
smailiai; aštriai; taikiai; tikslin- teratiški ginai.
gai. | —ness, *. smailumas; aštru- Polestar(poTstar), s. šiauržvaigžde;^.
mas; taikumas; tikslingumas. keliarodis; vedjas.
Pointer (point'or), s. rodyklas; | pauk- Police (po-lys'). *. policija. |
— , t. a.
ši šuo; vižlas. laikyti tvarkoje; daboti tvark.
Pointless (point'ls), adj. be viršnes: Policeman (po-lys'man), s. policistas:
bukus; fig. seklus; paikas. policijantas.
Poise (poiz), s.svarumas; sunkenybe: Policy (pol'i-si), s. valdymo bdas, sy-
svartlius; lygsvarumas. | — t. a. , stema; dalyk
vedimas; valdj mas; r

sverti; ant lygios nusverti ; lygsva- valdžia: politika: sumanumas; gud-

rume laikyti. | r. n. lygsvarume lai- rumas; | biletas ant esani vieša
kytis; sviruoti;./?# sviruoti; abejoti. me fonde pini s: : pirkimo ar si-
Poison (poi'z'n), *. nuodai. |— r. a. , pirkimo (asekuraeijos) kontraktas:
nuodyti; ap-, užnuodyti; nunuodyti. lioterijos biletas.
 Polish 520 Polysyllabic

Polish (pSl'iš), v. a. šveisti; poliruoti; Pollock (pol'lok), *. palioke (žuvis).

gludenti; glitinti; dailinti; išpato- Pollute (pol-ljt'), biaurinti; šmei-
v. a.

ginti; sušvelninti (budus). v. n. glu- ||

žti; teršti; žagti; žaginti; darkyti.
dentis; blizgintis; i veistis :nusišvei- Polluter (pol-ljt'or), *. darkytojas:
sti. | — s. glud; politra; blizgji-
, (su)žagejas; žagintojas.
mas; fig. budo švelnumas; patogu- Pollution (pol-lj'šion), s. darkymas:
mas. biaurinimas; biaurojimas: (su)žagi-
Polish (pol'iš), adj. lenkiškas. |j
— , *. mas; biaurumas; nevalumas; nešva-
lenkiška kalba. , rmas; med. semens išbegimas:
||

Polished nugludintas:
(pol'išt), adj. poliucija.
gludus; poliruotas;./?^, gerai apdirb- Polly (pol'li), *. papga.
tas; išlavintas; mandagus; švelnus. Pollywog (pol'li-uog), s. Polliuk;. =
Polisher (pol'iš-6r), *. gludentojas; švei- Polonaise (po-lo-nez'), s. polionezas
tjas; poliruotojas. (lenkiškas Šokis; moteriškas paredn-
Polishing (pol'iš-ing), .v. gludenimas; las); lenkiška kalba. | —,adj. len-
šveitimas; poliravimas; /</. apdirbi- kiškas.
mas; išlavinimas; sušvelninimas b- Poltroon (pol-trn'), s. bailys: silpna-
d, etc. dušis. f
—, aaJ. bailus; nelemtas:
Polite (po-lait'), adj. švelnus; manda- niekingas.
gus. ||
— ly, adv. mandagiai. \
— ness, Poltroonery (pol-trn'or-i), s. bailumas:
8. švelnumas; mandagumas. baugštumas.
Politic (pol'i-tik), adj. išmintingas; su- Polyandry (pol-i-iin'dri), *. daugvyryste.
manus gudrus ; ; klastingas. |
— ly , adv. Polyclinic (pol-i-klin'ik), s. poliklinika.
gudriai. Polygamist (po-lig'a-mist), s. poligami-
Political (po-lit'ik-el), a(lj. politiškas. stas; prisilaiks (ar šalininkas) daug-
||
— ly, adv. politiškai. patysts.
Politician (pol-i-ti"šen), e. politikas: Polygamous (po-lig'a-mos), adj. poliga-
politikierius. miškas; daugpatystinis.
Politics (pol'i-tiks), s. politika. Polygamy (po-lig'a-mi), s. poligamija;
valstijos sutaisymas;
Polity (pol'i-ti), s. daugpatyste.
konstitucija; valdymo bdas; val- Polyglot (pol'i-glot), adj. & s. dauglie-
dymas; redas. žuvis; žinovas daugelio kalb.
Polka (pol'ka), s. polka (šokis). Polygon (pol'i-gon), s. geom. daugeker-
Poli (pol), *. = Polly. tis.

Poll (pol), galva; pakaušis; \pol. su-

*. Polygraph (pol'i-griii), s. poligrafas: ko-
rašs galv; surašs rinkj, balsuo- piruojama mašina; g bibliogr. surin-
toj; balsavimai; rinkimai (urednin- kimas yvairi veikal.
k); rinkim (ar balsavimo) vieta. Polyhedron (pol-i-hy'dron), s. geom. dau-
| — ,nukapoti galvas, viršnes;
r. a. gešonis.
nukarpyti; nupiauti viršne: piauti; Polynomial (pol-i-no'mi-el), adj. & s.

kirpti: j mokti (pagalves); traukti daugvardis; daugevardis.

suraš: rašyti; atiduoti (bals); ro- Polyp (pol'ip), s. tool polypas.
kuoti (balsus). «.». balsuoti. | — f|
Polypetalous (p61-i-pet'el-6s), adj. bot.
tax, s. pagalves (mokesiai). dauglapelinis (žiedas).
Pollard (pol'lord), s. medis su nupiau- Polypous (pol'i-pos), adj. turs polypo
ta viršne; pukys(swm); beragis
||
||
pavidal.
gyvulys; buolius. \—,v.a. nupiau- Polypus (pol'i-pos), s. Polyp. =
styti viršnes. Polysepalous (pol-i-sšp'el-6s), adj. bot.
Pollen (pol'len), *. bot. dulkutes: vai- turs atskirtus nuo kits-kito palape-
siadulkes. lius.
Poller (pol'or), *. balsuotojas. Polysyllabic, Polysyllabical (p61-i-sil-lab'-
Polliwig. Polliwog (pol'li-uTg, -iio.-. ». ik, -el), adj. daugrskiemeninis: dau-
tool. buožsalvf-. jreskiemenis.
 . ,

Polysyllable •V_'l Pop

Polysyllable (pol-i-sil'lii-bii. *. dauge- Pongo (pon'go), *. zooL pongo (bt:

skiemenis žodis. ne).
Polytechnic (pol-i-t§k'nik), adj. poli- Poniard (pdn'jord), *. durklas, j
—
technikas. durti; smeigti: nudurti.
Polytechnics (pdl-i-t6k'niks), *. poli- Pontifex (pon'ti-fks), *. =
Pontiff.
technika. Pontiff (pon'tif), *. aukšiausias kuni-
Polytheism (pol'i-Mi-iz'm), •*. daugdie- gas; popiežius.
vyste: politeizmas. Pontine (pon-tif'iki. adj. pontiriška^
Polytheist (poTi-fAi-isi), *. daugdievis: popiežinis: popiežiškas.
politeista^. Pontifical (pon-tif ik-el), adj. Pox- =
Polytheistic, Polytheistical (p61-i-Mi-is' TiFic. | — , s. pontifikalas {knyga).
tik, -el), adj. daugdieviškas: polite- —S, s. pi. urediški vyriausi kunig
ist iškas. (ar popieži) rbai.
Pomace (pom 'es), s. obuoli išsunkos. Pontificate (pon-tif 'i-ket). *. pontifika-
Pomaceous (po-me'š6s), adj. obuolinis; tas; popiežyste.
kaip obuoli išsunkos. Ponton, Pontoon (pon-tn'j, f. lekšta-
Pomade (po-med'), s. pomada: tepalas dugnis laivas: pontonas. | — bridge.
(plaukams). «. laivatiltis: tiltas iš lekštadugni
Pomatum (po-me'tom), *. = Pomade. laiv^
| — , v. a. tepti: pomaduoti. Pony (po'ni). *. mažas arkliukas; | ma-
Pome (pom), *. vaisius (obelies, kriau- žas stiklas (alau*, ryno.
>tc). Poodle (p'd'l), s. pudlius (*uo).
Pomegranate (pom'i-gran-et). *. pome- Pooh (p), interj. et! tata! fu!
granatas. Pool (pl), s. vandens duobe; liuiras:
Pomiferous (po-mif 6r-6s), adj. ne-s bala; klanas; | statymas; pastatas
obuoli pavidalo vaisius. (biiijj); loša ant biliardo. | — , r. a. n.
Pommel (pom'ml), *. bumburas (kar- statyti; statymus sudti (lošoj). \
—
d<>kriiiun); guira (bal/w). | — , r. a. table, s. biliardinis stalas; biliardas.
daužyti; mušti: pliekti. Poop (pp), s. užpakalinis 'iems(laico).
Pomology (po-moi'o-džii. *. mokslas | — t. a. užgauti
, užpakal (lair).
apie vaisius. Poor (pr). adj. biednas: neturtingas:
Pomp (pomp), *. pompa; parodavimas: vargingas; nelaimingas; | silpnas:
iškilme; iškilmingumas; puikybe. menkas; prastas. The poor, s. be- |

Pomposity (pom-pos' i ti), t. parod,ingu- turiai; varguoliai. Poor-spirited,

mas; iškilmingumas: puikumas; su- adj. menkadvasis (*.): silpnadušis
drumas: girpelnyste. (*.); ubagas dvasioj: bailus: niekin-
Pompous (pomp'os). adj. parodingas; gas- I -ly»
a(^ r vargingai; menkai:
-

puikus; iškilmingas: sdrus: išdi- prastai. adj. truput nesveikas.

dus. | — ly, adr. parodingai: iškil- |
— ness, t.
neturtingumas: vargin-
mingai; išdidžiai: puikiai. | ness, — gumas; menkumas; prastumas: silp-
s. = Pomposity. numas.
Pond (pond), s. tvenkinys; prdas. Poorhouse (pr'haus), s. beturi na-
Ponder (pon'dor), t. a. n. svarstyti; ap- mai.
svarstineti; apmstineti; apmastyti; Pop (pop),*. spragejimas; pyškjimas:

apsverti; dmoti apie. poškjimas; pokšterejimas: pykšte-

Ponderable (p6n'dor-a-b'l), dj. pasve- rejimas; | šnypšis gerymas. | —
riamas; svarus. r.». pyškti: pykštereti: poškti:
Ponderosity (pon-dor-6s'i-ti), *. svaru- tuzgeti: spratreti; sproginti. | t. a.
mas; \ svarbumas. spraginti: pyškinti, j To —in, (into),
Ponderous (p6n'd6r-6s), adj. svarus; staijra (ar netiktai) pasirodyti, ei-
sunkus; | svarbus. |
— ly, adv. sun- ti, lsti, kišti. To — off, greitai
kiai; svarbiai. | —ness, *. = PON- nueili, išnykti: nustumti. To— out,
DEROSITY. netiktai pasirodyti, išlsti; greitai
 Pope 2 Porterage

k nors daryti; vamptelti (žod). |

skylui; skyltas; akytas; išakijs.
— adv. mai; staiga; netiktai.
,
||
— ly, adv. akytai, fl
— ness, s. =
Pope (pop), s. papa; popiežius; popas ||
Porosity.
(maskoli). Porphyry (por'fl-ri), s. porfyrius (ak-
Popedom (pop'd6m), s. popiežyste; po- muo).
piežija. Porpoise (por'pos), s. zool. jri kiaule;
Popeling (pop'ling), », popiežpalaikis; delfinas.
popiežninkas.
||
Porridge (por'ridž), *. sriuba.
Popery (pop'or-i), *. papizmas. Porringer (por'rin-džor), s. bliudas:
Popgun (pop'gfin), s. pyškalas (eaik bliudelis; puodukas.
šaudykla). Port (port), s. portas; uostas; — charg-
Popinjay (pop'in-džei), s. papga; es, mokestis už besinaudojim por-
—
||

puošnius; pliuškis. tu; portines mokestys; free (com.

— of entry,
. )

Popish (pop'iš), adj. popiežiškas: po- porto-franko; portas su

piežinis. H — ly, adv. popiežiškai. muitinyia gabenamiems tavorams:
Poplar (pop'lor), s. bot. popelis; topelis. vartai; prajimas; atvar:
|| skyle:
Poplin (pop'lin), s. poplinas (audi?nas). mar. porta; šaujamoji skyle (laivo
Popliteal, Poplitic (pop-lit'i-el, -ik), adj. šone); ||
užsilaikymo bdas: užsilai-
pakinklinis. kymas; pastov; išžira; ||
kairinis
Poppy (pop'pi), s. bot. aguona. šonas (lairo); ||
portvynis; portuga-
Populace (pop'ju-les), *. gyventojai; liškas vynas. | — ,r. a. mil. imti ky-

žmones; liaudis. pai (šaudykl); mar. kreipti kaire.

Popular (p6p'ju-lor), adj. populiariš- Portable (port'ji-b'l), adj. gabenamas;
kas; liaudinis; tinkamas paprastai nešamas; panešamas; pakeliamas.
liaudžiai: suprantamas paprastiems Portage (por'tedž), m. "-alinimas: per-
žmonms; plaiai tarp žmoni žino- gabenimas; mokestis už pergabeni-
mas; paprastas; prieinamas: pigus. m; transportas. | —,v.a.n. gabenti:
|
— ly, adv. populiariškai; žmonms transportuoti.
prieinamai; suprantamai. s. augštiejie vartai; di-
Portal (por'tel),

Popularity (pop-ju-lar'i-ti), s. populia- dysis jimas; vartai; durys.

riškumas. Portcrayon (port-kri'on), s. portkrajo-
v. a. popu-
nas.
Popularize (pop'ju-lor-aiz),
liarizuoti: daryti prieinamu, supran- Portcullis (port-kol'lis), t. fort, nulei
džiamiejie vartai.
tamu liaudžiai.
Porte (port), s. augštoji Porta: Turki-
Populate (pop' j u-let), r. a. apgyvendin-
jos valdžia.
ti.
Portemonnaie (port'mon-ne), s. portmo-
Population (pop-ju-le'šion), s. visas gy-
neta; kapšys: kolyta.
ventoj skaitlius; gyventojai.
Portend (por teud'), r. a. pranašauti;
Populous (pop'ju-]6s), adj. skaitlingai lemti; grumoti.
apgyventas; žmoningas. Portent (por-tent'), s. ženklas: blogai
Porcelain (por'si-lin),s. porcelenas.
pranašaujs ženklas; blogas prana-
Porch (por), *. prieduris; prieangis. šavimas.
Porcine (por'sain), adj. kiaulinis; kiau- Portentous (p6r-t6nt'6s), adj. pikt
liškas. pranašaujs; grsmingas: baisingas.
Porcupine (por'kju-pain), s. zool. d\r- — 'y» a(^ r pikta pranašaudamas:
II
-

liakiaule. grsmingai; baisingai. —ness, ». ||

Pore (por), s. skylute. J

—,v.n. žirti gresmingumas; baisi ngumas.
spyrus akis. Porter (por' tor), s. durininkas; varti-
Pork (pork), s. kiauliena. ninkas; H
nešiotojas; J
porteris (ypa-
Porker (pork'or), *. kiaule. tinga* alus).
Porosity (po-r6sT-li), s. skylei u inas; Porterage (por'tor-edž), *. durininko
išakijimas; akytumas. darbas; vartininkyste: y nešiojimas;
Porous (por'os), adj. pilnas smulki mokestis už nešima.
 Portfolio 523 Post

Portfolio (port-fol'jo), *. portfelius: fig.

tikrai. |
—ness, *. pozity\ iškurns:
ministeriškas portfelius: ministry- tikrumas; neabejotinumas: tvirtu-
mas.
Porthole (port'hol), *. mar. porta: Pau- Positivism (p6z'i-tiv-iz'm>, *. pozitiviz-
jamoji skyle (litro i
mas.
Positivist (p6z'i-tiv-ist), s. pozitivistas.
Portico (por'ti koi, *. nrrh. portikas.
Portiere (por-tjer'), s. portiera: duri —,adj. pozitivistiškas.
|

užlaida. Posse (pos'si), *. pulkas: goveda. |

—
Portion (por'šin), *. dalis: kraitis.
comitatus, s. pavieio ukesai, vy-
J |

— , '•'. dalyti dalis: iš-, padalinti: riausybes pašaukti pagelbon ko-

| duoti krait: aprpinti kraiiu. kiam nors sukilimui ar maištui ge-
syti.
Portioner (por'šion-or),s. dalinto
Possess (pos-ses' t'rp6z-zs'), r. a. turti:
Portionless (pr'šin-ls), adj. neturs
valdyti: ap%-aldyti; apssti; possessed
dalies; neturs kraiio.
with deril, velnio apsstas.
Portliness (port'li-ns), s. puikumas:
Possession (pos-sš'šion, poz-zš'šion).
kiltumas: didumas; stuomeningu-
*. valdymas; valdyba: savastis; tur-
mas.
tas; | velnio apsdimas; pasiutimas.
didus: puikus: pa-
Portly (port'li). adj.
Possessive (pos-ss'iv, pdz-zs'r.
žiurtinas; drtas: stuomeningas.
valds, valdomas: savinamas. | — ,*.
Portmanteau (port-man'to), *. krepšys:
gram. [— case], kiltininkas: [—
kelionkrepsis.
pronoun], savinamasis išvardis.
Portrait (por'trt), s. portretas: paveik-
Possessor (p6s-ss'6r, pdz-zs'or), *.
slas.
valdytojas: savininkas.
(por'tr-tjr),
Portraiture *. portretas:
Possessory (p6s-ss'or-i, poz-zšs'or-i).
piešimas portret. adj. valdomas: valdantis.
Portray (por-tref). r. a. portretuoti:
Posset (pos'st), s. gry mas sutaisytas
piešti. iš pieno su vynu.
Portrayal (por-trfel), portretavimas: *.
Possibility (pos-si-bil'i-ti), s. galimu-
aprašymas: nupiešimas. mas; galjimas: galimas daigt as.
Portress (por'tr>i, *f. durininke: var- Possible (pos'si-b'l), adj. galimas.
tininke. Possibly (pos'si-bli), adr. galimai; gali-
Portuguese (por'tju-gyz), adj. portuga- ma: gali but; kaip galima.
liškas; Portugalijos (*. gen.\ | , ». — Possum (pos'som), *. Opossum. To =
portugalas: pi. portugalai. play (ar act) —
nuduoti nieko neži-
,

Portulaca (por-tju-l'ka), s. bot. portu- nani; apsimesti.

liaka. Post (post), *. stulpas; piliorius; | vie-

Pose (poz), s. poza. j — , v.a. pastatyti ta: urdas; | stovykla: stote; stacija:
atsakom poz; | užduoti kebl m. varta; | žygnas: žygne; k rasa:
klausim; kebluman pastatyti. | r. patas; —
office, pato kontora; pa-
n. pozuoti. tas; krasa. | — , v.a. lipdyti, kalti
Poser (poz'Sr), #. tas, kas kebluman (apgarsinimus); apskelbti; fig. išsta-
pastato; keblus klausimas: keblu- tyti ant gdos; | pastatyti; paskirti:
mas. |
traukti surašan: rašyti; | atiduo-
Posit (pz'it), v.a. tvirtai -, pastatyti. ti ant pato: patu sisti; | supažin-
Position (po-zi"šion), *. pozicija: pad- dytisu dalyku; pranešti. | r. n. pato
jimas; stovis: stovene; vieta. arkliais važiuoti, žygiuoti: fig.
Positive (poz'i-tiv), adj. pozityviškas: smarkiai bgti, važiuoti; dumti. |
tikras; neabejotinas: neabejojs: — , adv. pato
arkliais :fig. smarkiai,
pilnai persitikrins; tvirtas: patvir- greitai: kaip tik kerta. | Post-
tins; nepapriešijamas. | s. tikry- — , mortem, adj. po mirties; examina- —
be; phot.&electr. pozityvas; gram. tion, revidavimas lavono. Post-obit;
nelyginamasis laipsnis. |
— ly, adr. — bond, išmokjimas po keno gal-
pczity viškai visiškai absoliutiškai
; ; : vos.
 , ,

Postage 524 Potent

Postage (post'edž), s. tnokestis už siun- Postliminy (post-lim'i-ni), *. sugržimas

tim patu; — stamp, krasoženklis; tvynn (ištremtinio, nelaisvio); su-
marke. gržinimas nelaisvi.
Postal (post'el), adj. patinis: krasos Postman (post'man), s. žygnas; pato-
(s. gen.); — card, kraskorte. rius.
Postboy (post'boi), s. žygnas: gromat- Postmark (post' mark), *. krasoženklis.
nešys. Postmaster (post'mas-tor), s. užveize-
Postdate (post'dt), v.a. paženklinti v- tojas pato stacijos; pato direkto-
lesne data. | — , s. vlesne data. ||
— rius.
adj. vlesnes datos. Postmeridian (post-mi-rid'i-en), adj. po-
Postdiluvial (post-di-lj'vi-el), adj. po- pietinis; po pusiaudienio.
diliuviališkas; potvaninis. Postpaid (post'ped), adj. apmoktas.
Postdiluvian (post-di-lj'vi-en), adj. = Postpone (post-pon'), v.a. atidlioti;
Postdiluvial. ||
— ,*. potvaninis gy- atidti.
ventojas. Postponement (post-pon'ment), s. ati-
Poster (post'or), s. lipdytojas apgarsi- dliojimas; atidjimas; nutsimas.
nim; išlipdytas apgarsinimas; ||
Postposition (post-po-zi"ši5n),s. gram.

žygnas; patinis arklys. pastatymas daleles žodžio gale.

Posterior (pos-ty'ri-or), adj. vlesnis; Postscript (post'skript), *. prierašas.
paskesnis; užpakalinis. ||
— ly, adr. Postulant (pos'tju-lent), prašytojas; s.

paskiau; vliau. reikalautojas: kandidatas.

Posteriority (pos-ty-ri-6r'i-ti), s. vles- Postulate (pos'tju-let), s. reikalavimas;
nis laikas; busimas laikas. postuliatas; daleidimas. ||
— , v.a.
Posteriors (p6s-ty'ri-6rz), s. pi. pastur- daleisti; rokuoti: manyti; ||
prisa-
galis; sturples (paukšio). vinti; priimti; reikalauti.
vlesne gent-
Posterity (pos-ter'i-ti), s. Postulation (pos-tju-le'ši6n), s. prašy-
karte; busimoji gentkarte; ainiai. mas; reikalavimas; mena; daleidi- ||

Postern (pos'torn), s. užpakalines du- mas; primimas; prisavinimas.

rys; fort, slaptas požeminis išji- Postulatory (pos'tju-lii-to-ri), adj. dalei-
mas. ||
—
, adj. užpakalinis; slaptas. džiamas; priimamas.
Postfix (post-fiks'), v.a. prikergti prie Posture (pdVtjur), s. padjimas; pasto-
galo. ||
— (post'fiks), s. gram, gal- v; poza; pozitra. —,v.a. statyti ||

nes prie junga. (pozoj); pastatyti; priduoti pastov,

Posthaste (post-hesf),s. ypatingas grei- poz. | v.ti. pozuoti; priimti poz.
tumas. | — , adv. greitai; su dideliu Posy (po'zi), s. atmintinis žodis; para-
greitumu. šas (ant žiedo); \\
kvietku. ryšelis.
Posthumous (post'hju-mos), adj. pomir- Pot (pot), puodas; puodelis. — v.a.
s. ||
,

tinis; gims
po tvo mirties; išimtas dti puodan, puodus; laikyti puo-
iš negyvos motinos kno. — ly, adi\ ||
duose; sodinti puodus (kvietkas,
po mirties. etc.). ||
Pot-bellied, adj. storapilvis (.«.)
Postil (ps'til), s. užrašas (ar pažym- Potable (po'ta-b'l), adj. geriamas. ||
—
jimas) knygos (ar rankrašio) pa- 8. gerymas; geris.
krašiuose; patemijimas. —,v.a.n. Potale (pot'el),s. putra.
||

daryti pažymjimus knygos kra- Potash (pot'aš), t. diem, potašius.

štuose; išguldineti, aiškinti pažy- Potassium (po-tas'si-6m), *. chem. kalis
mjimais ant knygos krašt. (metalas).
Postilion (pos-til'j6n), s. raitasis važny- Potation (po-te'šion), s. gerymas: geris
ia; pajojikas. ||
gurkšnis.
Postulate (ps'til-let), v.a.n. daryti pa- Potato (po-te'to), s. bulve; ropute.
žymjimus knygos kraštuose: išgul- Potency (po'ten-si), «. galingumas; ga-
dineti, aiškinti Šventrašt. lybe; stiprumas; tvirtybe; pajiega;
Postillation (pos-til-le'šion), s. išguldi- spka.
nejimas Šventrašio pamoksluose. Potent (po'tent), adj. galingas; stiprus
 ,

Potentate 525 Powwow

drtas: tvirtas. \—\y,</dr. galingai; gardas (užgrbtum* ggtutlamt Kfcfo*
drtai; tvirtai, j
— ness, •«. = Poten- ruti): | ventaris (tinklas). | —,«.//.
cy. daužyti; mušti; grsti; trinti; | už-
Potentate (po'ten-tt ), «. galinas: val- grbti(gyvulius); gardan suvaryti:
donas; viešpats. garde uždaryti.
Potential (po-ten'šel), adj. galimas; ga- Poundage (paund'edž), s. nuošimtis nuo
ls but; virtuališkas. |
— mood, svaro: | mokestis užgrebejui {fltea-
(gram.) tariamasis sakymas. |
— ly, iluojitid nuo jo užgrbtus gyvuliu*):
adt. galimai; gal. grebežius.
#. galimu-
Potentiality (po-ten-ši-aTi-t i), Pounder (paund'or), s. grudejas; gr-
mas; galjimas; virtuališkumas; vi- stuvas; | daigtas ar ypata, sverianti
duj besislepianti pajiega. tiek ir tiek svar; ten dešimt- — ,

Pother (pdA'or), s. neramumas; ne- svaris.

tvarka: triukšmas; sumišimas. | — Pour (por), v. a. pilti; lieti (vanden,
c. n. nerimauti: nerimti: trankytis: etc.); barstyti; berti: | r. n. lietis: pil-
triukšm daryti. | v. a. ramumo ne- tis; pasipilti; teketi; byrti; bertis;
duoti; varginti. pasiberti; pabirti.
Pothook (pot'hk), «. vškar. Pourparty (pr-par'ti), *. dalis; sklypas.
Potion (po'šifin), *. gralas; gris; ge- Pout put), s. višiukas; kurapkutis.
t

rvmas sutaisytas su gyduolmis; ge- Pout (paut), r. n. lupas pusti; zubus

riamos gyduoles; apgirds. statyti; pstis. | — , s. zub staty-
Potluck (pot'lok), 8. valgis, koks yra mas; besiputimas; | icht. ment-uza.
puode ar kok galima sugriebti; to Pouter (paut 'or), *. pasiptlis.
take — pasivalgyti ko Dievs dav.
, «. neturtas; biedny-
Poverty (pov'6r-ti),
Potpourri (po-pu-ry'), s. mišinys: šiupi- ste;skurdas.
nys. Powder (pau'dor), s. milteliai; dulkes;
Potsherd (pot'šord), .*. puodo šuke. pudra; | parakas. | — , v. a. sutrinti
Pottage (pot' tedž), s. sriuba. miltus; sugrusti; barstyti milte-
Potter (pot'tor), s. puodžius. 1 — r. n. , liais; pa-, apibarstyti: (ap)dulkinti:
niekniekiauti: niekais užsiiminti; pudruoti. | t. n. pavirsti miltelius;
pataikauti; dykinti. | pudruotis.

Pottery (pt'tor-i), s. moliniai indai; Powderflask, Powderhorn (pau'dor-flask,

puodai; | puodinyia. -horn), s. parako ragas; paraknyia.
Pottle (pot't'l), 8. dvi kvorti (saikas); |
Powdermill (pau 'dor-mil), s. parako
gurbelis. fabrikas.
Pouch (pau), *. krepšys: tarba; maš- Powdery (pau'dor-i), adj. lengvai sutru-
na; kolyta. | Pouch-mouthed, adj. pinamas, subrs; purus; kaip mil-
storalpis. tai; milteliais apibarstytas; dulk-
Poult (polt), s. vištytis. tas.
Poulterer (pol'tor-or), s.višius; višti- Power (pau'or), s. pajiega; spka: ga-
ninkas; prekejas naminiais pauk- lia; galybe; | pilna valia; | kariška
šiais. spka; kariauna: valdžia; viešpaty-
Poultice (pol'tis), s. priekaita: prievil- ste; math, laipsnis.
gas. | — , v. a. uždti priekaita (ant Powerful (pau'or-ful), adj. galingas;
opos). drtas; tvirtas; stiprus. | ly, adv. —
Poultry (pol'tri), s. naminiai paukšiai: galingai; tvirtai; stipriai. | —ness,
vištos. s. galingumas; tvirtumas; stipru-
Pounce (pauns), s. dulkeles; ponsa; mas; spka.
anglines dulkes; U nagas (draskanio Powerless (pau'or-ls), adj. bepajiegin-
paukšio). | —,v.a. ponsuoti; dulke- gas; neturs pajiegos; silpnas. | ly, —
lmis barstyti. \ v. n. griebti su na- adv. bepajiegingai; silpnai.
gais; nagus leisti. Powwow (pau'uau), s. žynius (pas Šr.
Pound (paund), s. svaras; J
tvartas: Amer. indij&nus); g triukšmingas
 n

Pox 520 Prebend

susirinkimas; triukšmas. | — , r. mas; išdykumas; sauvalia; sfuka. |

triukšm daryti; rkauti. — v.a. puošti; puikiai pardyti,

, j

Pox (poks), «. med. brantai; sifilis. v. n. puikauti.

Poy (poi), s. kartis; gaire. Prankish (prank'iš), adj. mgsts siau-
Practicability (prak-ti-ka-bil'i-ti), *. vy- sti, išdykauti; išdyks; sauvalingas.
kinamumas; gyvendina m urnas; iš- Prate (pret), v.n.a. plepti: taukšti:
pildomumas. niekus šnekti. ||
— , s. tušia kalba:
Practicable (prak'ti-kii-b'l), adj. išpil- plepalas.
domas; gyvendinamas; vykina- Prater (pret'or), s. plepetojas; plepa-
mas; galimas; vartojamas; naudoja- las; paiauška.
mas; —ness, s.
||
Practicability. = Pratique (prat'yk), s. pavelijimas lai-

Practical (prak'ti-kel), adj. paremtas
ant patyrimo; patirtas; pritaikomas;
naudingas; turs patyrim; praktiš-
kas. |
— ly, adv.
vui išleisti pasažierius ten, kur yra
kvarantana.
Prattle (prat't'l), v.a.n. šnekuiuotis:
praktiškai; ištikro; iauškti; plepti. —,s. iauškji- ||

tikrai. ||
—ness, s. praktiškumas. mas; plepjimas.
Practicality (prak-ti-kal'i-ti), *. praktiš- Prattler (prat'tlor), s. iaušketojas; pa-
kumas. iauška; plepalas.
Practice (priik'tis), s. praktika; patyri- Pravity (prav'i-ti), s. ištvirkimas; suge-
mas; darbas; veikme; papratimas; dimas; nedorybe.
bandymas; vartojimas; lavinimsi: Prawn (pron), s. palemonas (jri v-
išsilavinimas. || — , v.a.n. lavinti; žys).

lavintis; praktikuoti; paprastai^ Praxis (praks'is), s. praktika.

nors daryti; užsiimti kuo; pildyti Pray (pre«), v.a.n. prašyti; maldauti;
k; bandyti ;
pratintis. melsti; melstis.
Practiced (prak'tist), adj. gabus; buk- Prayer (prefor), s. prašytojas; maldau-
lus; išbandytas. tojas; meldjas.

Practicer (priik'ti-sor), s. tas, kurs k Prayer (preir), s. malda; meldimas;

prašymas; poteriai. \—book, s. mal-
nors paprastai daro, kuo paprastai
užsiima; praktikuotojas. daknyge. —
meeting, s. susirinki
Practician (prak-ti"šen), s. praktikas.
mas ant maldos.
Practise (prak'tis), v.a.n. = Practice. Prayerful (prar'ful), adj.
— ly, adv. maldingai.
maldingas. |

Practitioner (prak-ti"ši6n-6r), s. prakti-

nesimeldžis;
Prayerless (preir'ls), adj.
kas; praktikuojs gydytojas, advo-
nepasimeldgs; be maldos; be pote-
katas, praktikantas.
etc. ;
riu,-
Pragmatic, Pragmatical (prag-mat'ik,
Preach (pry ), v. n. a. skelbti; garsinti:
-el), adj. pragmatiškas; ant tikrumo
mokinti (Dievo žodžio) sakyti pamo- ;

paremtas; praktiškas; kirus; lan- ||

ksl.
dus; begdiškas. | -ally, adv. prag- Preacher (pry' or), s. skelbjas: pamo-
matiškai; kiriai. kslininkas; kunigas.
Prairie (pr'ri), s. šiurkšia žole apže- Preaching (pry'ing), s. skelbimas; mo-
lus lyguma; Stepas; prerija. kinimas; pamokslas.
Praise (prez), atiduoti garbe;
v. a. girti; Preadamite (pri-ad'em-ait), s. žmogus
garbinti; liaupsinti. s. garbini- ||
— , gyvengs prieš sutvrim Adomo.
mas; garbe; liaupse; pagyrimas. Preadmonish (pry-ad-m6n'iš), v.a, iš-
Praiser (prez'or), s. garbintojas; gyre- anksto pagraudenti, persergti.
jas. Preadmonition (pry-ad-mo-ni"ši6n), s.
Praiseworthy (prez'uor-dAi), adj. (pa)- persergjimas išanksto.
girtinas. Preamble (pry'am-b'l), s. ženga; pra-
Prance (prans), v. n. piestu šokinti, kalba.
šokti; U puikauti; vaikšioti it gai- Prebend (prgb'nd), s. prebenda (dalia
dys pasipts. bažnytinio turto, paskiriama dvasiš-
Prank (prank), *. siautimas; išdykavi- kamjam).
 Prebendal S2*i Precision

Prebendal (pri-bn'del), adj. gauns <"/-. brangiai. | —ness, *. brangu-

prebend: prebendinis. mas.
Prebendary (preb'n-de-rh. *. preben- Precipice (prs'i-pisi. ». status kriau-
daras: dvasiška ypata besinaudo- šius: skardas: prapulties kraštas:
janti prebend. prapultis: bedugni.
Precarious (pri-ke'ri-OM. adj. priguls Precipitable (pri-sip'i-tii-b'l\ adj. ehem.
nuo kito malones; neištikimas; abe- nusesdinamas.
jotinas.|
— ly. adr. prigulint nuo ki- Precipitance, Precipitancy (pri-sip'i-tens,
t; neištikimai; abejotinai. | — ness, -ten-si), c statumas; staigumas; per-
*. priguljimas nuo progos, nuo ma- didelis greitumas, skubumas.
lones kit: neištikimumas; abejoti- Precipitant (pri-sip'i-u-nt), //'(/.staiai
numas. puols; status; staigus: mus: per-
Prication (pri-ke'Ši6ni, •*. meldimas: daug skubus, j — *. che-
greitas, ,

prašymas. miškas reagentas gimds nuosdas.

Precaution (pri-ko'ši6n>. •«. persergji- — ly, adr. staiai; staigiai: urnai:
mas: atsargumas. | — , r.</. perser- kulviriais.
gti. Precipitate (pri-sip'i-tet).r. a. mestista-

Precautional, Precautionary (pri-ko'šion- iagalviais; nublokšti; numesti: |

el, -e-ri), adj. persergis; perseriria- priskubinti; | chem. nusesdinti. | r.
mas; persergjimo (*. gen.); atsargu- n. nusisesti. j — , #. nusisedimai:
mo (s.gen.). nuosdos. | — , adj. perskubus: per-
Precautious (pri-ko'šis), adj. atsargus. daug greitas ir neapmstytas: stai-
|
— ly, adr. atsargiai. gus: smarkus. | — ly, adr. skubiai:
Precede (pri-syd'), t. a. pirmtakauti: staigiai: kulviriais; galvatrk-
pranokauti; pirma eiti: pirmiau iais; staiagalviais.
vykti, apsireikšti, rastis: turti pir- Precipitation (pri-sip-i-te'šion), *. nu-
mutinyb; praviršyti. To — tcith. metimas: nubloškimas; puolimas:
by. pradti kuo; padaryti ženg. skubumas: staigumas; smarkumas:
Precedence, Precedency (pri-sydVns. chem. nusisedimas.
-en-si), s.pirmutinybe; viršyste. Precipitator (pri-sip'i-te-tor), *. skubin-
Precedent (pri-syd 'ent), adj. pirmta- tojas; numetejas.
kaujs; pranokaujs; pirmelesnis: Precipitous (pri-sip'i-tos), adj. skardus:
pereitas, j — (pres'i-dent), s. pirma status; staigus: skubus; greitas:
buvs paveikslas: precedentas. smarkus. |
—
ly, adr. staiai: stai-
Precedently(pri-syd'ent-li), adr. pirma; giai: skubiai; smarkiai; staiagal-
pirmiau; prieš tai. viais. | — ness, skardumas; statu-
.".

Precentor (pri-seri'tor). x. choro ved- mas; staigumas; skubumas.

jas.
Precept (pry'spti,$. padavadijimas;
prisakymas; priesakas; nurodymas;
taisykla.
Preceptive (pri-sšp'tiv), adj.
Precise (pri-sais'), adj. varžus; ank-
šiai aprybotas, apsklembtas; tik-
ras; aiškus: rpestingas; davadnin-
gas; punktuališkas; ganus; smulk-
pamokins. meningas. —ly, adr. ankšiai: var-
|

Preceptor (pri-sp't6r), s. mokytojas; žtai; tikrai; aiškiai; rpestingai:

vyriausias mokytojas; perdetinis. punktuališkai. | —ness, varžumas: ft.

Preceptory (pri-sep'to-ri). adj. = Pre- ankštumas; tikrumas; aiškumas:

ceptive. rpestingumas; punktuališkumas:
Preceptress (pri-sp'tres), *f. mokinto- ganumas.
ja. Precisian (pri-si"žen), *. tas, kurs per-
Precession (pri-sš'šion), *. pirmtaka- daug ankšiai honors prisilaiko; for-
vimas: pranokavimas. malistas; pedantas.
Precinct (pry 'sinkt), *. rubeži us ; | ap- Precision (pri-si"ži6n), x. varžumas:
skritys; pavietis: skritys. ankštumas: tikrumas: rupestinsru-
Precious (pršš'ios), ",lj. brangus. |
— ly, mas: davadningumas.
 ,

Precisive 528 Predominate

Precisive (pri-sai'siv), adj. varžus; ank- Predestinator (pri-deVti-ne-tor), *. pa-

štus; apsklembtas. skyrejas; U tikintysis paskyrim,
Preclude (pri-kljd'), v. a. išskirti; ne- prilikim.
prileisti; stabdyti; trukdyti; užstoti Predestine (pri-dšs'tin), v. a. = Pre-
kelia. destinate.
Preclusion (pri-klj'ži6n), s. išskyri- Predeterminate (pri-di-tor'mi-net), adj.
mas; neprileidimas; trukdymas; už- išanksto paskirtas, priliktas.
stojimas kelio. Predetermination (pri-di-tor-mi-ne'šion),
Preclusive (pri-klj'siv), adj. trukdan- s.išaugšto paskyrimas; prilikimas:
tis; užstojas keli. nusprendimas.
Precocious (pri-ko'šios), adj. anksty- Predetermine (pri-di-tor'min), v. a. iš-
vas; peranksti subrends; ne pagal augšto paskirti, prilikti; išaugšto
—
laik išsivysts. D ly, adv. perank- nusprsti.
sti. f
— ness, *. = Precocity. Predial (pry'di-el), adj. žeminis; žemiš-
Precocity (pri-kos'i-ti), s. ankstyvumas; kas.
perankstus išsivystymas, subrendi- Predicable (pršd'i-ka-b'l), adj. priskai-
mas. tomas; prirašomas, — s. kas kamfl
,

Preconceit (pry-kon-syf), *. išanksto priskaitoma; priskaitoma ypatybe;

priimta nuomone; prietartis. atributas.
Preconceive (pry-kon-syv'), v. a. išank- Predicament (pri-dik'a-ment), t. kate-
sto sutverti sau nuomone; c
išanksto gorija; skyrius; fig. stovis; padji-
sprsti. mas.
Preconception (pry-kon-sep'šion), s. = Predicate (pred'i-ket), r. a. tvirtinti; pa-
Preconceit. tvirtinti; prireikšti.—, s. patvirti-
j|

Preconcert (pry-kon-sorf), v. a. išank- nimas; prireiškimas; gram, tarinys.

sto tarautis, susitarti. ||
— (pri-kon' Predication (prM-i-ke'šion), s. tvirtini-
sort), s.išanksto padaryta sutartis. mas; patvirtinimas.
Precontract (pry-kon-trakf), r.a.n. iš- Predicatory(pred'i-ka-to-ri), adj. patvir-
anksto susitarti; išanksto padaryti tins.
sutart. — (pri-kon'trakt), *. ank-
|| Predict (pri-dikf), v. a. pranašauti.
siau padaryta sutartis. Prediction (pri-dik'šion), «. pranašavi-
Precursive (pri-k6r'siv), adj. = Pre- mas; pranašyste.
cursory. adj. pranašau-
Predictive (pri-dik'tiv),
Precursor (pri-kor'sor), s. pirmtaku- js; pranašaujamas; pranašingas.
nas: pranokjas; pranešjas; prana- Predictor (pri-dik'tor), *. pranašauto-
šas.
jas; pranašas.
pirmta-
Precursory (pri-kor'so-ri), adj.
Predilection (pry-di-16k'šion), s. ypatin-
kaujantis; pranašaujantis.
gas megimas; nebešališkumas.
Predaceous (pri-de'šos), adj. mintas
Predispose (pry-dis-poz'), v. a. išanksto
piešimais, draskymais; drasks: pl-
šikiškas.
k ant ko palenkti, patraukti pa- ;

linkimao duoti.
Predatory (pred'a-to-ri), adj. plšikiš-
Predisposition (pri-dis-po-zi"šion), s.
kas; draskantis; zool. draskantis;
palinkimas.
mesa besimaitins.
Predominance, Predominancy (pri-dom'i-
Predecessor (prSd-i-sVsor), *. pirmta-
kunas; pranokjas. nens, -nen-si), s. viešpatavimas:
Predestinarian (pri-d6s-ti-ne'ri-en), s. ti- viešpataujanioji pajiega, tekme;
kintysis paskyrim. viršenybe.
Predestinate (pri-dVti-net), r. n. išank- Predominant (pri-dom'i-nent), adj. vieš-
sto paskirti, prilikti, prilemti. — pataujs; turs didžiausi persvar.
ad. išanksto paskirtas, priliktas, H
— ly, adv. viešpataujaniai; dau<
lemtas. giausiai labiausiai.
;

Predestination (pri-des-ti-n*:''>i6u). '». kas Predominate (pri-dom'i-net), t.n. vieš.

kam lemta; paskyrimas; pritikima*. pa! aut i: turti viršenybe.
 Predomination 329 Prejudice

Predomination (pri-dom-i-n'šioiu, •». Preferential (prf-or-n'Šeli. adj. turs

viešpatavimus: viršenybe. pirmutinybe: privilegiruotas.
Predoom (pri-dm'i. P.O. i-au?Što nu- Preferment (pri-for'ment), s. paaugšti-
sprsti. nimas; paklimas ( augte*n ur-
Prelect (pry-i-lki <•.</. pirmiau (ar
. d); garbs urdas; garb.
anksiau) išrinkti. Prefigurate (pri-fig'ju-rt), r. * Pre-
Preelection (prv-i-lk šiom, •«. pirmiau k avnoL
padaryti rinkimai. Prefiguration (pri-tir-ju-re'šion). .«. at-
Preeminence (pri-m'i-nens), *. virše- vaizdinimas: atvaizdis.
nyb; pirmutinybe: pirmybe. Prefigurative (pri-fi?'jur-ii-tiv). adj. at-
Preeminent (pri-m'i-nenn. adj. virši- vaizdins:
"
atvaizdinamas; atsivai-
jantis (kitus); [žymiausias; kiliau- zdins.
sias; viršiausias. |
— ly, atlr. žymiau- Prefigure (pri-fig'jun.r. a. atvaizdinti:
siai;ypatintrai. at-ešlinti; duoti atvaizd k>>.
Preemption (pri-mp'šiont. *. tiesa pir- Prefigurement (pri-fig'jur-ment ), *. =
kimo pirma kit. Prefiguration.
Preen (pry n), r. a. genti: | plunksnas Prefix (pri-fiks'), r. a. prijuiurti: pri -

taisyti, valyti ("ak. apie pauki.). j kergti. |

— (pry'fiks), *. priejunga:
— & Šakes (audimfabrik.).
,
prijungiamoji dalele.
Preengage (pry-n-gdž'), t. a. išanksto Pregnancy (prg'nen-si). *. nštumas:
prižadjim imti: išausršto surišti jig. našumas: vaisingumas: svarbu-
k prižadjimu, apsimimu, parei- mas: pribrendimas.
ga. Pregnant (prg'nent), adj. nšia: vai-
Prengagement (pry-en-gdž'ment), *. kinga: fig. vaisingas: gausus: našus:
ankstesnis apsimimas, prižadji- pribrends: svarbus. | ly, adc. vai- —
mas. singai; gausiai; našiai: svarbiai.
Preestablish (pry 6b tib'liž), >\a. ank- Prehensible(pri-hen'si-b*l). adj. pagau-
siau steigti, vesdinti, rengti. namas.
Prestablishment (pry-s-tiib'liš-ment). Prehensile (pri-hen'sil), adj. tinks
x. ankstesnis steigimas, rengimas. kampagriebti, nustverti.
r. n. pirma bti:
Preexist (pry-egz-isf), Prehension (pri-hen'sion), *. griebimas:
anksiau gyvuoti, gyventi. stvrimas: pastvrimas.
Prehistoric (pri-his-tor'ik), adj. prieš-
Preexistence (pry-gz-ist'ens), ank- *.
istoriškas.
stesnis buvimas, gyvavimas, gyve-
Prejudge (pri-džodž'i, r., . n. išaugšto
nimas.
sprsti, nusprsti.
Preface (prf's). «. ženga; prakalba.
Prejudgment (pri-džodž'ment). s. nu-
| — r.a.ti. padaryti ženir: pradti.
,
sprendimas išaugšto: nusprendimas
Prefatory (pref'a-to-ri), adj. pradeda- pirm ištyrimo.
masis: žengiamas; ženirtinis. Prejudicate (pri-džj'di-kt), adj. išank-
f ekn, *. prefektas; perd-
Prefect (pry'
sto priimtas (xprendiiua*, etc.)* su-
tinis.
statytas pirm atsakanio ištyrimo:
Prefecture (pry'fek-tjur), *. prefektra. prietaringas, —
j , r. a. n. išanksto
Prefer (pri-f6r'), labiau mgti: ge-
r. a. sprsti.
riau velyti k; | ant augštesnio ur- Prejudication (pri-džj-di-k'šidn), s.
do statyti; paaugštinti: garbe pa- sprendimas išanksto, be atsakomo
kelti: | teikti; perstatyti. dalyk ištyrimo.
Preferable (pref or-a-b'l), adj. labiau Prejudice (predž'ju-dis), *. sprendimas
geidžiamas, velijamas ar velytinas. sudarytas be atsakanio ištyrimo:"
j
— ness, buvimas labiau geidžia-
•".
nuotarios: prietartis; prietaras: J
mu, velijamu. bldis; pragaištis. | — r. n. pagim- ,

Preference (pr&f'dr-eos), x. pirmybe: dyti kame prietar pasti. kvpti;

pirmutinybe: tas, kas labiau mgia- prietaring nuomon: J kenkti: ga-

ma. dinti; užgauti: pažeisti.
 ,

Prejudicial 530 Preponderant

Prejudicial(prdž-ju-di"šel), adj. ble- Premonition (pry-mo-ni"ši6n), .*. per-

dingas; pragaištingas. — ly, adr. ||
sergjimas išanksto.
pragaištingai. ||
—
ness, s. bledingu- Premonitory (pri-mon'i-to-ri), adj. per-
mas; pragaištingumas. sergiantis; prasergiamas.
Prelacy (prel'a-si), «. pralotyste. Premorse (pri-mors'), adj. bot. staiai
Prelate (prTet), a. pralotas. bukus; lig kste nukstas.
Prelection (pri-lšk'šion), *. viešas skai- Preobtain (pry-6b-ten'), v. a. išanksto ar
tymas; vieša kalba; prelekcija. pirmiau aplaikyti.
Prelector (pri-lk'tor), s. lektorius; pre- Preoccupancy (pri-6k'kju-pen-si;, *. ap-
legentas. mimas ar užvaldymas pirm kit.
Preliminarily (pri-lim'i-ne-ri-li), adj. Preoccupation (pri-6k-kju-p'šion), s.

pirmto; prieš tai. apmimas, apvaldymas pirm kit:

Preliminary (pri-lim'i-ne-ri), adj. pri- pirmesnis valdymas; ankstesneji
rengiamas; žengiamas; pradinis; valdyba; prietartis.
||

tuotarpinis; pirmto padarytas, pri- Preoccupy (pri-ok'kju-pai), c. a. apimti,

imtas, etc. —,s. prirengimas; žen-
||
apvaldyti pirma kit; išanksto {

ga; žengiamiejie veiksmai. kvpti nuomone; pagimdyti (ar

Prelude (pry'ljd), s. žengimas; pre- pasti) kame prietart.
liudija. |
— (pri-ljd'), v.a.n. preliu- Preopinion (pry-o-pin'j6n), s. išanksto
diruoti; griežti žengiamja dal: priimta (ar susitverus) nuomone:
daryti žengim; tarnauti žengimu. prietaras; prietartis.
Prelusive (pri-lj'siv), adj. vesdina- Preordain (pry-or-den'), r. a. išanksto
mas; žengiamas; žengti nis. paskirti, prilikti, nusprsti.
Prelusory (pri-lj'so-ri), adj. = Prelu- Preordinance (pri-or'di-nens), *. pasky-
sive. rimas (išanksto); nusprendimas.
Premature (pry-ma-tjr'), adj. anksty- Preordination (pri-or-di-ne'ši6n), *. =
vas; pirmlaikinis; perankstus. — ly, ||
Preordinance.
adv. pirm laiko; peranksti. —ness, |
Prepaid (pry-ped'), pp. ir. Prepay.
t. = Prematurity. Preparation (prep-a-re'šion), s. sutaisy-
Prematurity (pry-ma-tju'ri-ti), *. per- mas; parengimas; prirengimas; pa-
ankstumas; ankstyvumas; buvimas sirengimas; prisirengimas; I prietai-
pirmlaikiniu. sas; preparatas; sutaisytos gyduo-
Premeditate (pri-m6d'i-tet), v.a.n. iš- les.

anksto apmstineti. Preparative (pri-par'a-tiv), adj. priren-

Premeditation (pri-mšd-i-te'šion), s. ap- giamas; žengiamas. |
— ly, adc. pri-
mstinejimas išanksto; išanksto pri- rengiamu bdu.
imta mintis. Preparatory (pri-par'a-to-ri), adj. pri-
Premier (pry' mi-6r), s. vyriausias mi- rengis; prirengiamas.
nistras; ministr perdetinis. | — Prepare (pri-per'), v. a. rengti; pa-, pri-
pirmutinis; vyriausias. rengti; sutaisyti; parpinti. | v.n.
Premiership (pry'mi-or-šip), *. ministr rengtis; pasi-, prisirengti; pasiruo-
perdetinio urdas. šti.

Premise (pr6m'is), *. log. pradinis sa- Preparer (pri-pr'or), .*. pa-, prirenge-
kymas; pasisiuntimas. | —s, s. pi. jas; sutaisytoj as.
triobos; namai su žeme; sdyba; Prepay (pry-pef ), v. a. [pret.&pp. pre-
uke. paid] išaugšto užmokti: apmokti.
Premise (pri-maiz'), v.a.n. statyti kaipo Prepayment (pry-pe/'ment), *. apmok-
vedim; daryti pasisiuntimus: pa- jimas: užmokjimas išaugšto.
sisisti. Prepense (pri-p6ns'), adj. išaugšto ap-
Premiss (prgm'is), s. = Premise. mstytas.
Premium (pry'mi-dm), s. premija; do- Preponderance, Preponderancy (pri-pon'
vana. dor-ens, -en-si), s. persvara.
Premonish (pri-m6n'iš), v. a. išankslo Preponderant (pri-pon'dor-ent), adj. per-
persergti. svertas ims virš; (per)viršijs.
;
 Preponderate 531 Presentation

Preponderate (pri-pon'dor-t), r. a. n. Prescience (pry 'si-ens >, *. žinojimas iš-

persverti: turti persvara; viršyti. augšto; prajauta.

Preponderation (pri-pon d<>r-e'ši6n), s. Prescient (prr'U-eat), adj. žins Haag-
persvara: viršijimas. što; permals.
Preposition (prp-o-zi"Šion), *. gram. Prescribe (pri-skraib'), r. a. n. paliepti;
prielinksnis. patarti; paskirti: nurodyti: tted. už-
Prepositive (pri-pdz'i-tiv), adj. prijun- rašyti (gyduole*): nurodyti (vaist);
giamas: pristatomas pryšakyj. \jur. reikalauti, pasiremiant ant
Prepossess (pry-pds-sV. -poz-zV), v. vartojimo ar naudojimo nuo seno
n. pirmiau užimti, apvaldyti; iš- laiko.
anksto patraukti (keno šird, prot): Prescript (pry'skript). *. nurodymas:
gimdyti, kvpti prietart. taisykla.
Prepossessing (pry-pos-sVing, -pdz- Prescription (pri-skrip'šion), *. užrašy-
zs'-), adj. patraukiantis. | —\y,adr. mas: receptas; [jur. tiesa sryta var-
patraukianiai. tojimu ar naudojimu nuo senei.
Prepossession (pry-pos-seš'šion, -pz- Prescriptive (pri-skrip'tiv), adj. gytas
zeš'-), apvaldymas: pirmesnis
*. il<rlaikiniu vartojimu, naudojimu.
valdymas: patraukimas:
j
anks- Presence (pršz'ens), buvimas: *. ia
iau gyta nuomone: prietartis: prie- buvimas akyvaizdoje; akyvaizda:
taras. kaimynyste: priebutis; | augšta ypa-
Preposterous (pri-pos'tor-s), adj. ne- ta; viešpats; | susirinkimas (augšt
lemtas: paikas: besme<reniškas. \
ypat); | pastov: išžira. of —
—\y,adr. nelemtai: paikai. | — ness, mind, dvasios susigriebimas: nežu-
s. nelemtumas: paikumas. dymas proto; šaltas kraujas. |
—
Prepotent (pri potent), adj. galingiau- chamber, s, priimamas kambarys.
sias; labai tvirtas: viešpataujs. Present (prz'ent). adj. ia ess: esan-
p repuce (pry'pjs), s.prieode. tis; esamas; dabar esantis: dabarti-
Prerequisite (pri-rk'uT-zit), adj. pir- nis; dabarnykštis: | mus: greitas.
miausiai reikalingas; reikalingiau- To be —
bti. | —tense, {gram.)
,

sias. | — , *. kas pirmiausiai reika- pereinamasis laikas. | — , s. dabar-

linga: pirmiausiai reikalingas daly- tis; dabartinis laikas: pereinamas
kas. laikas: at — , dabar; šiandien; for
Prerogative (pri-rog'a-tiv), s. ypatinga the—, šiuo sykiu: šiam kartui; |
tiesa; prerogatyva. dovana, a Christmas — Kald
,

Presage (pry'sedž),s. pranašaujs žen- dovana; as a —

kaipo dovana; | ,

klas; širdies prijautimas: prajauti- pi. raštiškas pranešimas, apskelbi-

mas; prajausme. | —
(pry-sedž'), r. mas. Know all men by these t, —
a.n. pranašauti: lemti; prijausti. šiuomi težino visi žmones; šiuomi
Presageful (pri-sedž'ful), adj. pranašin- pranešame (arba apreiškiamo) vi-
gas. siems žmonms.
Presager (pri-se'džor), *. pranašauto- Present (pri-zent'), r. a. perstatyti:
jas; žynius. teikti; teikti; suteikti; apteikti:
Presbyter (prz'bi-tbr), *. prezbiteras: apdovanoti; mil. prezentuoti: pri-
vyresnysis (pirm. laik. katal. bažn.): statyti (ginkl prie krutins). To —
kunigas. arms, prezentuoti ginklus; atiduoti
Presbyterian (prez-bi-ty'ri-en), adj. prez- garbe. To — one's self, persistatyti
biterijoniškas. | , —
s. prezbiterijo- kam.
nas. Presentable (pri-zšnt'a-b'l), adj. persta-
Presbyterianism (prez-bi-ty'ri-en-iz'm), tomas; vertas perstatyti, teikti.
*. prezbiterijon tikjimas, mok- Presentation (prez-šn-te'ši6n), s. persta-
slas. tymas; išrodymas; apreiškimas: tei-
Presbytery (pr6z'bi-t6r-i), *. bažnyios kimas; apteikimas; apdovanojimas:
vyresniejie. eccl. perstatymas kandidato ant d v«-
 Presentative 532 Presumptive

siško urgdo; tiesa perstatyti {kuni- Press (pres), spaustuvas: spaudina-

v.

g) ant dvasiško urdo. moji mašina; presas; spauda: pres:

Presentative (pri-zšnt'a-tiv), adj. eccl. I
spaudimas; prisibriovimas; kam-
turs ties perstatyti kandidat ant ša; vertimas, spyrimas; verste ver-
||

dvasiško urdo; perstatomas min-

||
ias reikalas; I
spinta.
tyje; suprantamas. Presser (prs'or), ». spaudejas; f
pro-
Presentee (pršz-6n-ty'), s. perstatomas sytojas.
ant dvasiško urdo kandidatas. Pressing (prs'ing), adj. spaudžias; ver-
Presenter (pri-znt'or), perstatytoj as.
s. ste verias; spirte spiris; neatide-
Presentient (pri-sn'šent), aj. prijau- damas; btinas; neatlaidus: \
prosi-
iantis. jamas. | — ly, adr. verstinai; labai:
Presentiment (pri-sen'ti-ment), «. pra- su prisimygimu: be atlaidos.
jautimas; prajausme; nuojauta. Pression (preš'šion), *. spaudimas.
Presently (pršz'ent-li), adr. dabar; tuo- Pressman (prs'miin), «. spaudintojas:
jau; urnai. prosytojas.
I
Presentment (pri-znt'ment), s. persta- *. spaudimas; su-,
Pressure (preš'šur),
tymas; pridavimas; išrodymas; iš- prispaudimas: sloginimas; priespau-
veizdis; jur. apskundimas; apkalti- da; sunkus padjimas; spaud;
|
nimas. ||

vertimas; spyrimas; verste verias

Preservable (pri-zorv'a-bTy, adj. gali-
reikalas.
mas užlaikyti; užlaikomas.
Presswork (pr&s'uork), s. spaudinimas:
Preservation (pr6z-6r-ve'ši6n), s. užlai-
spaustuves darbai.
kymas; apsaugojimas.
Prestidigitation (pr&s-ti-didž-i-te'šion),
Preservative (pri-zorv'a-tiv). adj. apsau-
#. monelninkavimas; monelninky-
gojs: apsaugojamas. ||
— , s. apsau-
ste; monai.
gojamas vaistas, mone.
Preservatory (pri-zorv'a-to-ri), adj. = Prestidigitator (pres-ti-didž'i-te-tor),
monelninkas; monininkas.
*.

Preservative. ||
— , *. apsaugoja-
moji vieta ar mone. Prestige (pres'tidž), .?. svarba; tekme:
Preserve (pri-zorv'), sergti; apser-
r. a. |
(nusen.) apgavyste; iliuzija.
geti; apsaugoti; užlaikyti; užlaiky- Presto (prs'to), adv. greitai; spariai:
mui sutaisyti (uogax, otmus); konser- skubiai; urnai.
vuoti; daryti konservus. , *. vi- ||
— Presumable (pri-zjm'a-b'l), adj. dalei-
rinti su cukrum vaisiai; konservai; džiamas; menamas; tariamas. Pre- |
||

draudžiamoji (nuo medžions, žvejo- sumably, adr. manomai: gali but.

nes) vieta; draustyne. Presume (pri-zjm'), r.a.n. daleisti:
Preserver (pri-zorv'6r),«. apsaugotojas; manyti; dingotis: pavelyti sau; at-
išgelbtojas; darytojas konserv.
||
sidrsinti; išdrsti; atsidti ant ko;
Preside (pri-zaid'), v. n. pirmsedžiauti; pasitikti.
vadovauti; užveizti. Presumer (pri-zjm
r
6r), s. tas, kurs k
Presidency (pržz'i-den-si), *. pirmsedy- mano, daleidžia: kurs ant ko'atside-
ste; prezidentyste; prezidentra. da; kurs dingojas vislab geriausiai
President (pršz'i-dent), s. pirmsedis; išmans: išdidus, saupasitiks žmo-
prezidentas. gus.
Presidential (pršz-i-dn'šel), adj. pirm- Presumingly (pri-zjm'ing-li), adr. iš-
sedžiaujs; pirmsediškas; preziden- didžiai; su dideliu saupasitikejimu.
tinis; prezidentiškas. Presumption (pri-zomp'šin), *. dalei-
Presidentship (prgz'i-dent-šip), t. pirm- dimas; manymas; nusitikjimas; |

sedyste: prezidentyste. didybe: išdidumas; didelis apie save

Presider (pri-zaid'br),s. pirmsedis. manymas.
Press (pr6s), spausti; su-, prispau-
v. a. Presumptive (pri-zdmp'tiv), adj. mano-
sti; spaudinti; traiškyti: trekšti;|| mas; menamas; daleidžiamas; ||
iš-
prosyti; versti; spirti; varu varvi i.
|| didus: daug apie save mans. |
— ly.
yv.n. spaustis: veržtis: briautis. adv. manomai; rodos; gal.
 Presumptuous 533 Preventer

Presumptuous pri-zomp'tju-os).
I tuff. Pretor (pryton. *. gretoms (sen. Rom.).
drsus: saup.'sitiks: išdidus: sauno- Pretorian (pri-to'ri-en), adj. pret oriš-
ringas; | manomas: daleidžiamas; kas: pretorijoniškas. 5 — , ». pretori-
nusitikiamas. | —
ly, adv. drsiai; iš- jonas (kareivis).
didžiai: su dideliu saupasi tikjimu: Prettily (prit'ti-li), adr. dailiai; pui-
saunoringai. — ness, ». didelis sau- kiai.
pasitikejimas: išdidumas: didybe. Prettiness (prit'ti-ns), s. gražumas;
Presuppose (pry-s6p-poz"i. r. a. rokuoti: gražumlis: puikumas; dailumas.
manyti: daleisti. Pretty (prit'ti), adj. gražus: dailus;
Presupposition (pri-sdp-po-zi"ši6n), s. puikus. | — adr. gantinai: pusti-
,

mena: daleidimas: manymas: roka- nai: gangreit: beveik; cold iceath- —

vimas. i r. rana šaltas oras.
Pretence (pri-tens'), h. = Pketense. Pretzel (pret'sel), s. kringelis.
Pretend fpri-tend'), v. a. n. pretenduoti: Prevail (pri-vT), r. n. turti virš ant
turti priekab: savintis: tvirtinti: ko; viršyti: ap-, pergalti; J
viešti;
reikalauti: jieškoti: \\
apsimesti: nu- viešpatauti: ponauti. To — on, (up-
duoti. on, with), pertikrinti: kalbti: pa-
Pretendant (pri-tšnd'ent), *. = Pre- daryti tekm;
patraukti.
tender. Prevailing (pri-vTing), adj. viešpatau-
Pretended (pri-tend'ed), adj. nuduotas. js: galingas.
Pretender (pri-t6nd'6r), s. tas, kurs turi Prevalence (pršv'ii-lens), s. viešpatavi-
prie ko priekabe: kurs ko sau jieš- mas; viršenybe; persvara: didesn
kos, reikalauja, k savinas; preten- tekme: spka.
dentas. Prevalent (pršv'a-lent), adj. viršinin-
Pretendingly (pri-tnd'ing-li), adr. su kaujs; viešpataujs; labiausiai išsi-
pretenzija: išdidžiai. platins; viršijantis: veikiantis; ga-
Pretense (pri-tns'), *. pretenzija; prie- lingas. | — ly, adv. su didele persva-
kabe: pretekstas: priedanga: nuduo- ra; daugiausia: plaiai: abelnai.
ta priežastis. Prevaricate (pri-viir'i-ket), v.n. vyliu-
Pretension (pri-ten'šion), *. pretenzija: giauti: klastuoti; panaudoti klastas:
priekabe: reikalavimas. žodžius (teipgi: pdas) pinti, paistyti:
Pretentious (pri-ten'šios), adj. turs di- stengtis išsisukti; \jur. turti susi-
deles pretenzijas: perdaug reikalau- žinojim su viena ir kita (besibyluo-
js. j ani) puse.
Preterhuman (pry-tor-hj'man), adj. Prevarication (pri-var-i-ke'ši6n), s. kla-
viršžmogiškas. stavimas: besisukimas: panaudoji-
Preterist (prt'or-ist), s. žmogus gyve- mas kreiv keli; klasta: suktybe:
ns praeiia: theol. tas, kurs tiki šv. vyliugyste.
Jono Apreiškimams esant jau išsi- Prevaricator (pri-var i-ke-tor), f
s. kreva-
pildžius. dušis; sukius: vyliugis.
Preterit (pret'or-it).adj. pereitas {lai- Prevenient (pri-ven'i-ent), adj. perspe-
kas). | — pereitas laikas.
, s. js.
Pretention (pry-tor-i"ši6n), *. praeitis: Prevent (pri-venf), v. a. perspti: nelei-
| prajimas {ko tyljimu): aplenki- sti; neprileisti; nukreipti; užstoti
mas; praleidimas. keli: trukdyti.
Pretermit (pry-tor-mit'), r. a., praeiti: persp-
Preventable (pri-vnt'a-b'l), adj.
ap-, praleisti; užtylti. jamas: nukreipiamas; galimas ne-
Preternatural (pry-tor-nat'ju-rel), adj. leisti.
viršgamtiškas: nepaprastas. |
— ly, Preventer (pri-vnt'or), s. tas, kurs per-
adv. viršgamtiškai. —ness, *. virš- spja, neleidžia: kurs klitis daro;
k
||

gam t iškurns. kurs nukreipia, atgraso, sutruk-

Pretext (pry' tkst ir pri-tekst'). ••*. prie- do; apsergetojas: mar. paeelbinis
žastis: pretekstas; priedanga. lynas.
 Prevention 534 Prime

Prevention(pri-vn'šion), s. perspji- Prickliness (prik'li-us), s. dygumas;

mas; nukreipimas: neprileidimas: aštrumas.
sutrukdymas; klitis. Prickly (prik'li). adj. dygus: aštrus:
perspejs;
Preventive (pri-vent'iv), adj. akstinuotas.
nukreipis: neprileidžis; apsergis; Prieky (prik 'i), adj. dygus.
kelia užstojas; panaudojamas kam Pride (praid), s. besi-, pasididžiavimas:
nors neprileisti, k nors nukreipti, puikybe; didybe: išdidumas: to take
atgrasyti. | — , s. mone kam nors — in, didžiuotis, f
—,v.a., to — one's
neprileisti, trukdyti; vaistas ligai self, didžiuotis.
nukreipti. Prier (prai'or), s. i šj ieškotojas; (iš)ty-
Previous (pry'vi-6s), adj. pirmtakaujs; rinetojas.
pirmeins; prieš tai ess; pirmto Priest (pryst), kunigas: popas (st«-
s.
buvs, padarytas; pirmesnis; pirme- riutiki). kuni-
Priest-ridden, adj.
lesnis; pirmykšias; to, prieštai: — g
||

spaudžiamas, išnaudojamas.
pirmto; pirmiau. | — ly, adv. pirma; Priestcraft (pryst'kraft), s. kunig gu-
pirmiau: pirmto. J — ness, *. pirmes- drybes, klastos.
nis laikas; pirmybe. Priestess (pryst's), sf. kunige.
Prevision (pri-vi"žin), s. permatymas: Priesthood (pryst'hd), s. kunigyste:
prajautimas. kunigija.
Prey (prei), s. išplš: auka. Beast of
Priestly (pryst'li), adj. kunigiškas.
— , drasks žvris. Bird of dra- — ,
Prig (prig), v.a.paiuopti; pavogti. |
skas paukštis. —,v.n. piešti; dra-
|i
— , s. šmutas; prašmata: vagišius.
skyti. To —on, (upon), medžioti;
Priggery, Priggism (prig'gor-i, -giz'm),
tykoti: Jig. naikinti: ardyti; drasky-
s. šmutyste;prašmatyste.
ti; griaužti; krimsti.
Priggish (prig'giš), adj. prašmatingas;
Preyer (prei'or), s. plšikas; draskyto-
begedingas.
jas.
Price (prais), *. preke; vertybe, — Prim (prim), adj. dabingas; puošnus:
biznus. | — v.a. puošti; dabinti;
f

current; — list, surašs pirkini ,

puikiai pardyti.
(= tavor) preki; preiskurantas. y
Primacy (prai'ma-si), s. pirmybe; | pri-
— , v.a. apiprekiuoti; statyti prek.
(prais'l&s), adj. neturs sau matyste; arcivyskupyste.
Priceless
prekes; neapiprekiuojamas. Prima donna (pry'madn'na), s. vyriau-
sioji giesmininke (operoj); primado-
Prick (prik), s. aštri viršne; badyklis;
adata; yla; akstinas; gylys; duris; na.
||

durimas; diegimas; širdies gli- Primage (prai'medž), s. priedine mo-

mas; susikrimtimas; pakramta:
|

— kestis už pergabenim tavor.

Primal (prai'mel), adj. pirmas; pirmu-
of conscience, sanžines griaužimas. \
tinis.
—,v.a. durti; durti: gilti; besti;
smeigti; nu- Primarily (prai'ma-ri-li), adv. išpradži;
bedžioti; išbedžioti; H

ženklinti; paskirti; pintinais spir- pirmiausiai.

1

paspirti {arkl); Jig. raginti: ver- Primariness (prai'ma-ri-n6s), s. pirma-

ti,

pastatyti (ausis); to pradyste.

sti; varyti;
— up the ears, pastatyti ausis; klau-
||

Primary (prai'ma-ri), adj. pirminis:

sytis ausis pastaius. r. n. durti; pirmiškas; pradinis; pirmutinis. \
1

diegti; gelti; smarkiai pirmyn joti; —, s. vyriausias dalykas; pats svar-

||

biausias: pi. pirminis valstiei

pirmyn dumti; \ rgšiu tapti; su- ||

rgti; Q taikytis: cieliuotis. susirinkimas paskyrimui kandida-

Pricker (prik'or), *. yla; badyklis; ak- t, etc. = Caucus; ||
ilgiausios spar-
stinas; | lengvas raitelis. nines plunksnos (paukšio).
Pricking (prik'ing), s. durimas; duris; Primate (prai'met), s. primas; arcivys-
durimas; gylimas; glimas. kupas.
Prickle (prik'k'l), s. dyglys; akstinas. Prime (praim). adj.. pirminis; pirma-
|— , v.a. durti; gilti. pradinis; pradinis; pirmutinis; pir-
 ,, ,

Primely 535 Pristine

mas; vyriausias: svarbiausias. | — kas. | — , adv. kunigaikštiškai; kaip

*. pradžia; pirmoji dalis; Jig. aušra: koks kunigaikštis.
pavasaris; patsai žydjimas, gražu- Princess (prin'ss), *. kunigaikšte; ku-

mas; pati jaunybe; the of youth, — nigaikšiute; kunigaikštiene.

gražiausioji jaunybe; | tai, kas ge- Principal (prin'si-pel), adj, vyriausias:
riausia; visigeriausioji dalis; arith. svarbiausias. | — , s. galva; perdli-
pirmoji skaitline; | colis. | — , v. a. nis; principalas; | kapitalas. | — ly,
užtaisyti su paraku (šaudykl): pri- adv. svarbiausiai: ypaiai; ypatin-
rengti šviui- | pakasta duoti (tep- gai.
lionj); | pamokinti: primokinti. Principality (prin-si-piil'i-ti), s. auk-
Primely (praim'li), adv. išpradžiu/. |
šiausioji valdžia; kunigaikštyste. |

puikiai; šauniai. Principle (prin'si-p'l), *. pirmutine pra-

Primeness (praim'ns), s. pirmybe; |
pamatine priežastis:
džia; šaltinis;
puikumas; šaunumas. pamatas; pagrindas; pamatinis sta-
Primer (prim'or), s. mald
knygele: j
tymas; pamatine teisybe; principas:
lementorius. | Long —, (typ.) korpus | persitikrinimas; nuomone; | tai-
(raides). Great —, (typ.) tercija (rai- slius; elementas.
des). Prink (prink), v.a.n. = Praxk.
Primer (praim'or), s. užtaisas famdy- Print (print), spaudinti; spau-
v.a.n.
&&n);kapsiule. zdinti;atspaudinti; atspausti. | —
Primeval (prai-my'vel), adj. pirmapra- s. atspaud; spaud; spauda; spau-

dinis; pradinis. zdinys. In —

spaudoj: spaudintas;
,

Primigenial. Primigenous
Primigenious, atspaudintas. Out of laida išsi- — ,

(prai-mi-džy'ni-el, -6s, -midž'i-nos), smus, išparduota.

adj. = Primogenial. Printer (print 'or), s. spaudintojas:
Priming (praim'ing), s. uždegamasis spaudejas (knyg, etc.); spaustuvi-
parakas; |
pakastas. ninkas. | Printer's devil, s. jauniau-
Primitive (prim'i-tiv), adj. primityviš- sias mokinys spaustuvj.
kas; pradinis; pirmapradinis. | ly, — Printing (print'ing), s. spaudinimas:
adv. primityviškai; pradžioj: išpra- knygaspaudyste. | —house; — office,
dži. |
— ness, s. primityviškumas: 8. spaustuve, —press,*, spaudina-
pirmapradyste. moji mašina; presas.
Primly (prim'li), adv. biniai. Prior (prai' or), adj. pirmesnis: ankste-
Primness (prim 'nes), s. bicnumas. snis. | — , *. preoras: perdetinis (klio-
Primogenial (prai-mo-džy'ni-el), ad. štoriuj).
pirmagimis; pirmutinis; pirmapra- Prioress (prai'6r-s), tf. minykii per-
dinis; pradinis. detine.
Primogenitor (prai-mo-džšn'i-tor), s. Priority (prai-6r'i-ti), ••*. pirmybe; pir-
pratevis. mutinybe.
Primogeniture (prai-mo-džšn'i-tjur), s. Priory (prai'o-ri), s. preoratas; kliošto-
pirmagimyste; pirmagimystes tie- rius.
sos. Prism (priz'm), s. geom. prizma.
Primogenitureship (prai-mo-džšn'i-tjur- Prismatic, Prismatical (priz-mat'ik, -ei),
šip), s. pirmagimystes tiesos. adj. prizmatiškas.
Primordial (prai-mor'di-el), adj. pirma- Prismoid (priz'moid), s. prizmos pavi-
pradinis; pradinis; pirmutinis. | — dalo knas; prizmoidas.
s. pradžia; pradinis elementas; pir- Prison (priz"n), s. kaljimas. | — , v. a.
mutine priežastis. pasodinti kalejiman; laikyti kalji-
Primrose (prim'roz), s. bot. pavasarge. me.
Prince (prins), s. kunigaikštis. Prisoner (priz"n-6r), s. kalinys; nelai-
Princedom (prins'dom), *. kunigaik- svis.
štyste; kunigaikštiška garbe. Pristine (pris'tin),adj. pirmapradinis-
Princely (prins'li), adj. kunigaikštiš- primityviškas; senoviškas
 Pritchel 536 Proboscis

Pritchel (pri'el), s. kalvio duršlikas. kas. ||

— , 8. dalyvininkas; saninteri'-
Prithee (pridh'y), interj. [sutr. iš pkay santas; ||
reikiaviete.
thee] meldžiu! meldžiamasi Prize (praiz), laimjimas; laimikis;
s.

Prittle-prattle (prit't'l-prat't'l), s. tušia išloša; atlyginimas; dovana; to makt

kalba. — of, pagauti; pagriebti; buomas; ||

Privacy (prai'va-si), *. apvienjimas; dalba. — , v.a. prekiuoti; apipre-

||

vienysta; nuošalis; slaptyne; slapta; kiuoti; branginti; augštai statyti;

paslaptis; privatiškas dalykas. rokuoti; J kelti, stumti su pagelba
Private (prai' vet), adj. ypatiškas; ypa- buomo. —fight, s. kova del laim-
||

tinis; nuosavas; privatiškas; ne- vie- jimo dovanos; kumšiakova. —fight-

šas; ne- visuomeniškas; ne-urdiš- er, s. kovjas del laimjimo dova-
kas; atskiras; pašalinis; slaptas; — nos; kumšiakovis.
property, ypatin savastis; ypatiškas Pro (pro), prep. už; and con, už ir —
turtas; — room, nuosavas kamba- prieš.

rys; gabinetas; — person, privatiška Probability (prob-a-bil'i-ti), s. išrody-

y pat; — paprastas kareivis.

soldier,
mas ant teisybes; tiespanašumas;
— , s. mil. paprastas kareivis; —s,
buvimas galimu; to all probabilities.
I ||

8. pi. lytiški snariai. In private,

greiiausia gali bti.
||

slapta. |
— ly, adv. nuosavai ; nuoša- Probable (prob'a-b'l), adj. išrods ant
teisybes; tiespanašus; beveik gali-
liai; slapta; privatiškai; ypatiškai.
—ness, 8. = Privacy. mas tikti; galimas; gals but. J
H
Probably, adv. rodos; gali but.
Privateer (prai-va-tyr'), s. privatierius
Probate (pro'bet), *. urdiškas [oficia-
[ privatiškas ginkluotas laivas, turs
liškas] parodymas, da vadas; oficia-
valdiios pavelijim užpuldinti prie-
ši] ; privatieriaus komandantas.
liškai patvirtintas testamentas. |
—
|
— ,v.n. plaukioti; kreisuoti.
Court; Court of —, s. teismabutis
Privation (prai-ve'ši6n), s. atmimas; peržirjimui testament.
išpiešimas; trukumas; stoka; nebu-
Probation (pro-b'šion), s. bandymas;
bandas.
vimas.
Probational, Probationary (pro-be'šiSn-el,
Privative(priv'a-tiv), adj. atimamas;
talpins savyj stok, nebuvim ko; -e-ri), adj. bandomas: mginamas.
Probationer (pro-be 'šion-6r), *. bandyti-
užginamas; negatyviškas. | — «. ne- ,
nis.
btis; gram, užginamoji dalele ar
Probative (pro'ba-tiv),
adj. tarnaujs
priejunga. | —ness, *. trukumas;
bandymui, mginimui; bandomas;
stoka.
mginamas.
Privet (priv'št), s. bot. karpis (Ligustrum
Probator (pro-be'tor), s. bandytojas;
vulgare).
jur. prasikaltlis išd uodas savo sb-
Privilege (priv'i-lSdž), «. privilegija; rus.
ypatinga tiesa; išimtine; privole. | tarnaujs
Probatory (pro'ba-to-ri), adj.
— , v. a. duoti privilegij; išskirti; bandymui, darodymui; bandomas;
paliuosuoti. darodomas.
Privileged (priv'i-lšdžd), adj. privile- Probe (prob), v.a. išjieškoti; ištyrinti
gi r uotas. (žaizd, etc.). \ —, s. chir. sonda; iu-
Privily (priv'i-li), adv. nuošaliai; slap- pinjamas virbalas.
ta. Probity (prob'i-ti), s. teisumas; teisin-
Privity (priv'i-ti), *. slaptyb: paslap- gumas.
tis; slaptas susižinojimas: sužinia. Problem (pr6b'16m), s. klausimas; už-
H Priuitiea, 8. pL lytiški snariai. duotis; uždavinys; problema.
Privy (priv'i), adj. ypatiškas; privatiš- Problematic, Problematical (prob-lgm-
kas; nuosavas; nuošalus; atskiras; at'ik, -el), adj. problematiškas;
slaptas; paslaptin pašvstas; drauge klausiamas; abejotinas; netikras.
žins;— chamber, nuosavas kamba- Proboscis (pro-b6s'sis), s. gylys (vabalo);
rys; — councilor, slapfas rodinin- snapas; snukis.
 Procedure Produce

Procedure (pro-sy'djur), •*. pasielgimas: Proctor (prok'iori. *. proktoras: užva-

apsieumas; veiksmas; veikimo b- das; juriskonsultas.
das; dalyk, begis; procedra. Procumbent (pro-kom'b«'ut i. adj. knip-
Proceed (pro-syd'), v.n. toliau eiti, sias.
žengti, traukti, tsti; paeiti nn>>, Procurable(pro-kjr'ii-b'l adj. galimas i.

iš ko; | veikti apseiti. To

; against,
|

— gauti; gaunamas; parpinamas.

pakelti ar vesti byl prieš; patrauk- Procuracy (prok' j u-rii-si;. t. proktory-
ti po sudu. ste; vedimas kito reikal.
Proceeding (pro-syd'ing), *. apsiejimas Procuration (prok-ju-re'šion), ». uriji-
m kuo; veiksmas; veiksmo bdas: mas: parupinimas: vedimas kito
priimtas žingsnis. | —s, s. pi. bylos dalyk; atstovyste; plenipotencija:
begis; tardymai; procedra. To | mokestis, kunigo mokama savo
take — s against, pradti byl prieš. dvasiškam viršininkui.
— i of a society, draugystes protoko- Procurator (prSk'ju-re-ton. *. vedjas
las. kito dalyk: atstovas: veitininkas;
Proceeds (pro'sydz), 8. pi. pasekmes: prokuratorius.
vaisiai. Procure (pro-kjr'), r. a. gauti: gyti:
Process (pros'es), s. procesas; begis: parpinti; pagaminti.
veikme; byla. | Procurement (pro-kjr'ment), #. gavi-
Procession (pro-sš'ši6n), s. begis: | iš- mas: gijimas; parupinimas; | vedi-
kilmingas jimas; apeiga; iškilme; mas dalyk: veikimas; tekme.
procesija. Procurer (pro-kjr'or). *. parupintojas;
Processional (pro-sšš'šion-el), adj. ap- kekšepiršlis.
eiginis; procesijinis. — , *. apeisr | Procuress (pro-kjr'es), */. parpint o-
knyga; procesijonalas; apeigin gie- ja: kekšepiršle.
sme. Prod (prod), *. durtuvas; badyklis:
Proclaim (pro-klem')» v. a. apskelbti: yla; akstinas; | durimas: duris. |
apreikšti; apgarsinti; apšaukti. —,v.a. durti; badyti.
Proclaimer (pro-klem'or), *. apskelbe- Prodigal (pr6d'i-gel), adj. perdaug iš-
jas. laidus; be saiko gausus; — son, pa-
Proclamation (prok-lii-me'šion), s. ap- klyds suns. | — , s. eikvotojas; le-
skelbimas; atsišaukimas: proklia- bauninkas. | — ly, adc begalo . išlai-
macija. džiai; be saiko gausiai.
Proclivity (pro-kliv'i-ti), s. palinkimas; Prodigality (prod-i-gal'i-ti), s. išlaidu-
patraukimas. mas; eikvojimas.
Proconsul (pro-kon'sol), s. prokonsulis. Prodigious (pro-di"dži6s), adj. milži-
Procrastinate (pro-kras'ti-net), t. a. n. niškas; nepaprastas: pastebtinas:
nutsti; atidlioti; vilkinti; gaišuo- baisus. | —
ly, adc. milžiniškai: pa-
ti. stebtinai; baisiai. | — ness, s. milži-
Procrastination (pro-kras-ti-ne'šion), *. niškumas; milžiniškas didumas: pa-
vilkinimas; atidliojimas: nutsi- stebetinumas; baisumas.
mas. Prodigy (pr6d'i-dži), s. kas nors nepa-
Procrastinator (pro-kras'ti-ne-tor), s. prasto; nuostebus daigtas; stebu-
vilkintojas: atidliotojas: gaišias klas; | baisnas.
Procreate (pro'kri-et), r. a. gimdyti: Produce (pro-d js'), v. a. gaminti; gim-
veisti; paveisti. dyti; veisti; daryti; išdirbinti; pro-
Procreation (pro-kri-e'šion), s. vaisini- dukuoti; rpinti; duoti; result.: pa-
mas; veisimas: paveisimas: (pagim- pagaminti; pagimdyti; padaryii:
dymas. parpinti; išdirbti; išprodukuoti:
Procreative (pro'kri-e-tiv), adj. veisia- išduoti; | nutsti; pratsti; prailgin-
mas; gimdomas. ti; | priteikti; pristatyti: apreikšti;
Procreator (pro'kri-e-tor), *. gimdyto- perstatyti. | — (prod'jus), *. išdirbi-
jas; veisjas. mas; vaisius; produktas.
 Producer 588 Progenitor

Producer (pro-dj'sor), s. gamintojas: Professorship (pro-fes'or-šipi, s. profe-

gimdytojas; išdirbejas. sorvste; profesra.
adj. gami-
Producible (pro-dj'si-b'l), Proffer (prof'for), v.". silyti. — , s.

namas; pagaminamas; išdirbamas; pasiulijimas; pasila.

išprodukuojamas; pratsiamas. Profferer (prof'for-tir), s. silytojas.
Product (prod'okt), *. išdirbimas; vai- Proficience, Proficiency (pro-fi"šens.
sius; produktas. -šen-si), s. lavumas; buklumas; jr
•

Productile (pro-dok'til), adj. pratsia- ras prasilavinimas; geras žingsnis

mas; prailginamas. pirmyn.
Production (pro-dok'šion), s. išdirbi- Proficient (pro-fi"šent), adj. gabus; bu-
mas; vaisius; produktas; veikalas; klus; gerokai prasilavins, prasisie-
jj
pristatymas; suteikimas: apreiški- ks. H
— , *. žmogus pasieks geroka
mas; perstatymas; prailginimas; j
išsilavinim, gabum; meistras, j
pratesimas. — ly, adv. bukliai; gabiai.
Productive (pro-dok'tiv), adj. vaisingas; Profile (pro'fail ir -fyl), s. šonvyzdis;
našus; produktyviškas. U — ly, adv. profilius. —, v. a. perstatyti šon vyz-
produktyviškai. ( — ness, *. Pro- = džiu.
ductivity. Profit (profit), s. pelnas; užpelns; už-
Productivity (pro-dok-tiv'i-tij, pro- s.
darbis; nauda. | — , v. a. gelbti; pri-
duktyviškumas; vaisingumas; na- gelbeti; padti; suteikti naud, j v.
šumas. n. pelnytis; naudotis; turti naud;
Proem (pro'Sm), s. prakalba; ženga.
pasinaudoti.
Proemial (pro-y'mi-el), adj. žengia-
Profitable (prof'i-ta-b'l), adj. pelningas;
mas.
naudingas. | —ness, s. pelningumas;
Profanation (pr6f-a-n"šion), s. ap-, su-
nauda.
teršimas; apibiaurinimas: pažemini-
Profitless (prof'it-ls), adj. nepelningas;
mas.
nenaudingas.
Profane (pro-fen'), v. a. šmeižti; teršti;
Profligacy (prof'li-ga-si), s. ištvirkimas;
žeminti (Šventyb, Die to vard, etc.).
pasileidimas; paleistuvyste.
| — , žemiškas; svietiškas; ne-
adj.
Profligate (prof 'li-get), adj. paleistuvin-
šventas: nevalus; nevalyvas; teršis;
gas; ištvirks; pasileids; nedoras. H
žeminas; bedieviškas. J — ly, adv. ne-
valyvai; bedieviškai. —ness, s. = — , s. ištvirklis; paleistuvis; nedor-
lis. | — ly, adc. paleistuvingai; nedo-
||

Profanity.
Profaner (pro-fen'or).s. negodotojas, rai. —ness, s. Profligacy. =
teršjas šventybes: biaurintojas; že- Profound (pro-faund'), adj. gilus; že-
mintojas. mas, j — , s. gelme; bedugne. ||
— ly,

Profanity (pro-fan'i-ti), s. negodojimas adv. giliai; žemai. \ —ness,*. = Pro-

ar žeminimas šventybes; nevalyvu- fundity.
mas; bedieviškumas. Profundity (pro-fon'di-ti), s. gilumas:
Profess (pro-fV), v. a. skelbti; garsinti; giluma.
išpažinti; mokinti. Profuse (pro-fjs'), adj. perdaug duo-
Professedly (pro-fšs'ed-1 i), adv. atvirai; sius; išlaidus; turtingas; apstings:
viešai. gausus. ||
— ly, adv. duosliai; apstin-
Profession (pro-feš'šiSn), s. išpažinimas; gai; gausiai, fl
—ness,*. duoslumas;
| užsimimas; profesija. turtingumas; apstingumas; gausu-
Professional(pro-fš'šion-el), adj. pro- mas.
fesionališkas. | ly, —
adr. profesi- Profusion (pro-fj'židn), s. išlaidumas,
jonališkai; sulig profesijos, užsimi- duoslumas; gausumas; gausa: per-
mo. pilnis.
Professor (pro-fšs'or), *. išpažintojas Prog (prog), v.n. elgetauti; vagišiauti:
(tikjimo); mokytojas; profesorius.
\\
vogti. | — , 8. išmalda; \ elgeta; val-
Professorial (pro-fs-so'ri-el), adj. pro- kata.
fesoriškas. Progenitor (pro-džn'i-tor), s. pratevis.
 Progeny 539 Prolonger

Progeny (pr6dž'i-ni), s. paderme; ai- Projectile (pro-džekt'il), adj. metamas.

niai; gentkarte: gentis. | — kas metama ar šaujama: vi-
, s.

Prognathous (pr6i:'n:i-fA6s>, adj. turs lyeia, kulka, akmuo, etc.; metinys.

išsikišusius žandus. Projection (pro-džk'šion), «. metytnas:
Prognosis (prog-no'sis), a. med. prana- metimas: išsikišimas; projektavi-
|

šavimas (Ugox). mas: projekcija; plianas: nubraižy-

Prognostic (pr6<r-n6s'tik), adj. prana- mas.
šaujs. —,8. pranašavimas: prana-
| Projector (pro-džkt'or), s. darytojas
šaujs ženk las; wted. symptomai, nu- projekt: fig. svajotojas.
rodanti ligos beir. Projecture (pro-džk'tjur), a. išsikiši-
Prognosticate (prog-ns'ti-ket), e.a. pra- mas.
našauti; lemti. Prolate (pro'let), adj. pailgas.
Prognostication (prg-nos-ti-ke'Šion). s. Prolegomenon (prol-i-gom'i-non), *.

pranašavimas: prana-ysta: prana- žengiamas patemijimas. paaiškini-

šaujs ženklai. mas.
Prognosticator (pr6g-n6s'ti-ke-u>r), ». Proletaire (pro-le-ter'), .. proletaras:
pranašautojas. proletarijai; vargdieniai.
Program, Programme (pro'griim), *. pro- Proletarian (prol-i-te'ri-eni, adj. prole-
gramas. tariškas; net urs savasties ir <ry venas
Progress (prg'res), *. pirmei vyste; iš savo rank darbo; vargdieniškas.
pirmynžengyste: progresas. [—(pro- | — , s. proletarijas; beturtis.
gress'), r. ?i. pirmyn eiti, žengti; ge- Proletariat (prol-i-te'ri-iitj, *.proletari-
rintis; tobulintis. jatas: beturi luom.
Progression (pro-gres'šion), *. iengi- Proletary (prol'i-te-ri), *. proletarijas:
mas pirmyn: begis; laiko tarpas: beturtis; vargdienis.
math, progresija. Prolicide (prol'i-said), s. nunaikinimas
Progressional (pro-grš'šin-el adj. i, vaisiaus.
pirmei vingas:pirmynžengiškas:pro- Prolific (pro-lif ik), adj. vaisingas; na-
gresy viskas. šus. | —ness, s. vaisingumas; našu-
Progressive (pro-grs'iv), adj. einas pir- mas.
myn; pirmeivingas; pirmynžengiš- Prolificacy (pro-lif ik-a-si), s. = Pro-
kas; progresyviškas. J — \y,adr. pirm- lificness.
eivingai; progresyviškai. | — ness, ». Prolifical (pro-lif 'ik-el), adj. = Prolif-
nuolatinis jimas pirmyn: pirmei- ic. — ly,
adr. vaisingai: našiai.
I

vingumas; progresyviškumas. Prolix (pro-liks'), adj. platus; ilgas: iš-

Prohibit (pro-hib'it), r. a. drausti: už- tstas; su visomis smulkmenomis
drausti; užginti; neleisti. pasakojamas; nuobodus. | — ly, adv.
Prohibiter (pro-hib'it-Sr), s. (už)drau- plaiai: smulkmeniškai: nuobodžiai.
dejas. 1—ness, s. Prolixity. =
draudi-
Prohibition (pro-hi-bi"šion), *.
Prolixity (pro-liks'i-ti), 8. platumas;
mas;uždraudimas; užgynimas: drau- daugžodyste; nuobodumas.
sme. Prolocutor (prol-o-kj'tor), *. tas, kurs
Prohibitionist (pro-hi-bi"šion-ist), s. ša- už kit ar kit varde kalba; pirm-
lininkas uždraudžiamosios systemos sedis (susirinkimo).
(pirklystoj); .šalininkas uždraudimo Prologue (pro'log), s. žengimas: pra-
svaiginani gry m u.. kalba.
Prohibitive, Prohibitory (pro-hib'it-iv, Prolong (pro-long'), f. a. prailginti; nu-
-o-ri), adj. (už)draudžis; (už)drau- tsti; atidti.
džiamas. Prolongation (pro-lon-ge'šion), s. prailgi-
Project (prodž'Skt), *. užmanymas:
pro- nimas; nutsimas: atidjimas.
jektas. | — (pro-džškt'),
r. mesti; 't.
Prolonge (pro-londž'), kanuoles .«. sai-
|
projektuoti: daryti plianus: už- tas.
manyti; | nubraižyti; nubriežti: nu- Prolonger (pro-16ng'6r), t. prailginto-
žymti. | v. n. išsikišti; kyšoti. jas.
 Prolusion 540 Propaganda

Prolusion (pro-lj'židn), *. bandymas; Promptuary (prm'tju-e-ri), s. sankro-

mginimas; žengimas; preliudija. va; magazinas.
Promenade (prom-i-nad', -ned'), *. pa- Promulgate (pro-mSl'get), v. a. apreik-
sivaikšiojimas; vieta pasivaikšio- šti; apgarsinti; apskelbti.
jimui. I — r. n. vaikšioti.
, Promulgation (pro-mol-ge'šion), s. ap-
Prominence, Prominency (prom'i-nens, reiškimas; apskelbimas; apgarsini-
-nen-si), *. išsikišimas; iškilimas; mas.
išsikelimas; ženklyvumas; prakilnu- Promulgator (pro'mol-ge-tor), s. apskel-
mas; kiltumas. bejas; (ap)garsintojas.
Prominent (prom'i-nent), adj. išsikišs; Promulge (pro-mldž'), v. a. = Promul-
iškils; žymus; ženklyvas; kiltas; gate.
prakilnus. ly,
||
—
adv. išsikišusiai: Promulger (pro-m61dž'6r), = Pro- s.

žymiai; kiltai; prakilniai. mulgator.

Promiscuous (pro-mis'kju-6s), adj. miš- Pronate (pro'net). adj. truput palin-

rus; bet varkingas; netvarkus. — ly, ks.

||

Prone (prom, adj. palinks, pasvirs

adv. betvarkingai; netvarkiai.
— ness, *. mišrumas; netvarkingu-
||

pryšak; Jig. links ant ko; palinks:

| nuolaidus; pašliodnus; y perpuo-
mas; netvarkumas.
les; sikniaubs; knipsias. |
— iy,
Promise (prom'is), s. prižadjimas; pa-
žadai; pasižadjimas, —,v.a.n. ža-
adv. knipsioms.
palinkusiai; ||

—ness, s. palinkimas; palinks pad-

dti prižadti vilt paduoti.
; ;

jimas; knipsias padjimas.

Promisee (prom-is-y'), s. tas, kuriam
Prong (prng), s. virbalas; šake.
kas nors žadta.
Pronghorn (prong'horn), s.zool. Uolini
Promiser (prom'is-or), s. žadtojas;
prižadto j as.
kaln antilopa.
Pronominal (pro-nom'i-iiel), adj. išvar-
Promissory (prom'is-so-ri), adj. talpi-
ns savyj prižadjim; žadamas. dinis. I —
ly, ad e. išvardžio pavidale.

Pronoun (pro'naun), s. gram, išvardis.

Promontory (prom'6n-to-ri), s. prieže-
Pronounce (pro-nauns'), v. a. tarti; iš-
mis; salava.
tarti.
Promote (pro-mot'), v. a. ugdyti; paug-
Pronounced (pro-naunsf), adj. reiškus;
dyti; pirmyn pastmti; kelti; pa- aiškus.
kelti; paaugštinti. Pronunciamento (pro-n6n-si-a,-men'to),
Promoter (pro-mot'or), s. ugdytojas; s. apreiškimas; apskelbimas; mani-
globjas; pastumetojas pirmyn; pa- festas.
augštintojas; paakintojas; gundyto- Pronunciation (pro-non-si-e'ši6n, ir -ši-
jas; kurstytojas {maišto, etc.). e'-), s. ištarimas.
Promotion (pro-mo'ši6n), *. ugdymas; Proof (prf), s. darodymas; bandy- ||

paklimas; paaugštinimas. mas; bandas; tvirtumas; pastovu-

||

Promotive (pro-mo'tiv), adj. ugds; pa- mas; typ. korektra. —,adj. ban-
|| ||

kelis; paaugštins past mis pir- domas; bandymui panaudojamas;

myn. išbandytas; turs spk
kam priešin-
Prompt (promt), adj. veikus; mus: tis, prieš k
atstovti, atlaikyti; k
spartus; veiklus; stropus. — , s. ra- || tvirtas; stiprus. —reader, s. korek-
||

ks; terminas. —,v.a. raginti; pa-

|| torius.
raginti; paakinti; kvpti; padavi- (prf les), adj. neturs užtek-
Proofless
nti (žodžiu*); sufliuoti. ||
— ly, adv. tin darodym; nedarodytas. — ly, ||

veikiai; mai; spariai. ||

— ness, *. adt. be darodymo.
veikumas; mumas; spartumas; Prop (prop), s. ramstis; stulpas; pilio-
stropumas. rius. I —
, v. a. remti; paremti.

Prompter (prdmt'or), h. ragintojas; ug- Propagable (prop'ii-ga-b'l), adj. prapla-

dytojas; padavjas žodži; sufleris. tinamas; privaišinamas.
Promptitude (promt 'i-tjd), *. veiku- Propaganda (pr6p-ii-gan'da), ». propa-
mas; spartumas; stropumas. ganda.
 Propagandism Ml Propose

Propagandism (prop-ii-giin'diz'm), *. Propitiate |

pro-pi "ši-et), r. a. permal-
platinimas nuomoni, idj: propa- dauti: numaldyti: stengtis gyli
ganda. malon.
Propagandist (prop-a-gan'dist), *. pla- Propitiation (pro-pi-Ši-e'ši6n), s. permal-
tintojas nuomoni, idj. davimas: perprašymas; theol. atpir-
Propagate (pfdp'a-ge~t), >•.«. vaisinti: kimo auka.
veisti: auginti: dauginti: platinti. | Propitiator ( pro-pi "ši-e-tor), *. permal-
veistis: daugintis: augti; pla- dautojas; suderintojas.
tintis. Propitiatory (pro-pi"ši-a-to-ri), adj. tu-
Propagation iprop-ii-i:P'ši6n), *• vaisini- rs spk permaldauti, suderinti:
mas; veisimas: auginimas: platini- permaldaujamas; suderinamas: at-
mas. perkamas.
Propagator (prop'ii-ge-ior), *. vaisinto- Propitious (pro-pi" šios i, adj. prilankus:
jas: augintojas; platintojas. patogus: malonus'. | — ly, ad r. pri-
Propel (pro-pel'), r. a varyti: ginti lankiai; maloniai. | —ness, *. prilan-
(pirmyn): ne^ti. kumas: malonumas.
Propeller (pro-peTlor), «. varytojas; ju- Propolis (pro'po-lis), *. bii klijai.
dintojas: | Šri ubinis garlaivis. Proponent (pro-po'nent >. adj. d- *. duo-
Propense (pro-pens'), adj. palinks: tu- ds užmanym: proponuojs:propo-
rs palinkima: links ant ko. \
— ness, nuotojas.
.«. palinkimas. Proportion (pro-por'šion), s. proporcija:
Propension, Propensity (pro-pen' šin, sanlygumas: sanlyga; math, propor-
-si-ti), s. linkimas; palinkimas; bu- cija. | — , v. a. daryti atsakom pro-
vimas linkusiu ant ko; besisiekimas. porcij: užlaikyti sanlyg: (pa)daly-
Proper (prop'or), adj. savas; locnas: ti proporcijonališkai; proporcijo-
tikras: savodas: savodiškas; ypatin- nuoti.
gas; priguls: priders: atsaks; at- Proportionable (pro-por'šin-a-b'l), adj.
sakomas; tinkamas: padorus; — galimas padaryti proporcijonališku
—
;

name, tikras vardas: Greece , tik- sanlygingas; proporcijonališkas. |

roji Graikija. | — , adr. labai. |
— ly, Proportionably. adr. sanlygingai: pro-
adv. atsakaniai; priguliniai: atsa- porcijonališkai.
komai: kaip priguli: tikrai: tikroje Proportional (pro-por'šion-el), adj. san-
prasmje. | —ness, s. tinkamumas: lygingas; proporcijonališkas. | — , *.

prideringumas. math, proporcijonališkas skaiius.

Property (prop'or-ti), s. ypatybe; savy- |
—ly, adr. sanlygingai; proporcijo-
be; savastis: turtas. nališkai.
Prophecy (prof i-si), *. pranašavimas: Proportionality (pro-por-šin-al'i-ti), *.

pranašyste. proporcijonališkumas; sanlygingu-

Prophesier (prof i-sai-dr), #. pranašau- mas.
tojas. Proportionate (pro-por'šion-et), r. a. =
Prophesy (prof i-sai), t. a. n. pranašau- Propobtion. I
— , adj. mnlygingas;
ti; | aiškinti, išguldineti(*r«ft^rrt^'i: proporcijonališkas. | ly, adr. pro- —
mokinti. porcijonališkai. | —ness, s. propor-
Prophet (prof št), s. pranašas. cijonališkumas.
Prophetess (prof t-es), n/, pranaše. Proportion less (pro-por'šion-ls), adj.
Prophetic, Prophetical (pro-ft'ik, -el), neturs sanlygumo; neproporcijona-
adj. pranašiškas: pranašingas. | liškas.
— ally, adr. pranašiškai. Proposal (pro-poz'el), «. užmanymas:

Prophylactic, Prophylactical (prof-i-lšik'- pasilymas; propozicija; besi-, pasi-

tik, -el), adj. apsaugojamas; apser- piršimas.
giamas (nuo ligos). Propose (pro-poz'), r. a. n. proponuoti:
Propinquity (pro-pin'kul-ti), *. artumas: užmanyti kam k; pasilyti:
persta-
artvbe. tyti: nešti, paduoti (ant opxrarxty

>
 -

Proposer 542 Prospector

mo); turti užmanym, mier: piršti: dijimas (myriop, ant ištrmimo); api-
pirštis. prekiavimas galvos; ištrmimas; už-
Proposer (pro-poz'or), s. užmanytojas: draudimas; drausme.
silytojas; jnešejas; besipiršejas: Proscriptive (pro-skrip'tiv), adj. prasu-
piršlys. dijs: prasudijamas.
Proposition (pr6p-o-zi"šion), s. užma- Prose (proz), proza. \ —, adj. proza-
s.

nymas; pasilymas; propozicija; iškas. ||

— , rašyti proza; fig.
v.a.n.
gram.dk log. sakymas: sakinys; math. nuobodžiai pasakoti.
užduotis. Prosector (pro-sek'tor), s. prosektorius.
Propound (pro-paund'), v. a. užmanyti Prosecute (pros'i-kjt), r. a. persekine-
kam k; silyti perstatyti. ; ti; persekioti; stengtis pasiekti (tik-
Propounder (pro-paund'or), s. tas. kurs t, užmanym); ur. jieškoti teismo
kam k užmano, pasilo, paduoda keliu: varyti byl; kaltinti.
ant apsvarstymo. Prosecution (pr6s-i-kj'šion), s. perse-
Proprietary (pro-prai'i-te-ri), s. valdy- kinjimas; persekiojimas; besisten-
tojas; savininkas; savininkai.
collect, gim as pasiekti; jur. kaltinimas:
I
— , adj. priklauss savininkui; ess jieškojimas teismo keliu; vedimas
savasia; rokuojamas kaipo savastis. bylos prieš; byla.
Proprietor (pro-prai'i-tor), s. valdyto- Prosecutor (pros'i-kj-tor), s. perseki-
jas; savininkas. netojas; persekiotojas; jur. kaltin-.
Proprietress (pro-prai'i-tršs), sf. valdy- tojas; skundjas: jieškotojas teisy-
toja; savininke. bes.
Propriety (pro-prai'i-ti), a. pritikimas; Proselyte (pros'i-lait), s. atsivertlis;
mandagumas; padorumas. prozelitas. | — , v a. atversti (tikeji-
Propulsion (pro-pol'šion), s. varymas, man).
stmimas (pirmyn); pastumejimas. Proselytism (prds'i-li-tiz'm), ». prozeli-
Propulsive (pro-pol'siv), adj. vars; va- tizmas; uolumas versti k tikeji-
romas; stumiamas. man.
Pro rata (pro re'ta), adv. sanlygiai; Proselytize (pros'i-li-taiz), v. a. = Pros-
proporcijonališkai; atsakomai kiek- elyte.
vieno daliai. Proser (proz'or), s. nuobodus pasako-
Prorate (pro-ret'), r. a. sanlygingai, tojas.
proporcijonališkai dalyti. Prosily (proz'i-li), adv. prazaiškai; nuo-
Prore (pror), s. pryšakys (laivo). bodžiai.
Prorogation (pro-ro-ge'šion), s. atidji- Prosiness(proz'i-ns), *. prozaiškumas;
mas (parlamento sesijos ant tolesnio nuobodumas.
laiko). -sod
Prosodial, Prosodical (pro-so'di-el,
Prorogue (pro-rog'), v. a. atidti (ant ik-el), adj.prozodiškas.
tolesnio laiko) užbaigti ( parkam n t>>
; Prosody (pros'o-di), s. prozodija; eilia-
sesij). vimo statymai.
Prosaic, Prosaical (pro-ze'ik, -el), adj. Prosopopoeia (pros-o-po-py'ja), s. retor.
prozaiškas; fig. nuobodus. —ally, ||
prozopopeja.
adv. prozaiškai. Prospect (pros'pškt). s. išvaizdis; vai-
Prosaist (pro'ze-ist), s. prozaikas. zdas; regykla; perspektiva; pažvil-
Proscenium (pro-sy'ni-6m), s. scenos gis; lkestis; viltis. ||
— , v.a.n. jieš-
pryšakys; avanscena. koti; daryti išj ieškojimus.
Proscribe (pro-skraib'), v. a. prasudyti Prospection (pro-sp6k'šion), s. apsiži-
(ant nuiudymo, ant ištrmimo); iš- rsimas; apsirpinimas.
skirti iš po statym globos; išguit i
; Prospective (pro-spk'tiv), adj. toli ma-
uždrausti; užginti. tas: nuožvalgus: atsargus; busi-
Proscriber (pro-skraib'or), s. prasudy- mas; laukiamas.
tojas; ištremejas; uždraudejas. Prospector (pros'pekt-or), *. ištyrinto
Proscription (pro-skrip'šion), ». prasu- jas.
 548 Protractive
Prospectus

Prospectus u^'-sp^k'tos), •«. prospek- Protective (pro-tkt 'i\\ adj. apsaugo-

t*; pliana-. jamas.
Prosper (pros'pon, r.a. gelbti pasie- Protector (pro-tkt'or), * apgynjas:
kimui, žydjimui, gerbviui: daryt i globjas; protektorius.
pasekmingu: laiminti. | r. n. žydeli: Protectorate (pro-tkt'dr-et), *. protek-
klestti: klezdeti: sektis: turti pa- toratas: globa.
sisekim. Protectorship (pro-tkt'or-šip), «. pro-
Prosperity (pr6s-per'i-ti). *. žydjimas: tektoryste; globa.
klezdejimas: palaima: gerove: ger- Protectress, Protectrix (pro-tkt rs.
bvis. -riks), *f. apgynja: globja: protek-
Prosperous (
pros' p6r-6s), adj. pasek- tore.
mingas: palaimingas; prilaukus: žy- Protege, Protegee (pro-te-že'), *. prote-
ds; klezds. j — ly, adr. pasekmin- guojamasis.
gai; palaimingai.— ness, a pasek-
\ Proteles(pro'ti-lyz), s. zool. Piet. Afri-
mingumas: palaimingumas. kos vilkas.
Prostitute (pros'ti-tjt), r.a. stumti (ar Protest (pro-tst'), v. n. a. protestuoti:
traukti) paleistu vystn: duoti kek- iškilmingai ar viešai apskelbti, ap-
šinimui; kekšinti: pašvsti nedo- garsinti; šaukti, imti liudininkus.
riems tikslams; žaginti:žagti: teršti: |
— (pro'tsU *. iškilmingas apskel-
biaurinti.| —
adj. paleistu vingas:
,
bimas, paliudijimas; protestas.
pasileids. | , —
s. paleistuve: pasi-
Protestant (prdt's-tent), s. protestan-
leidle; kekše; ištvirklis: misa rudu- tas; protestonas. | —,adj. protestuo-
mas niekšas; pašlemkas. jantis: protest oniškas.
Prostitution (pros-ti-tj'šion). *. palei- (prot-s-t'šion), a iškil-
Protestation
stuvyste; prostitucija; ištvirkimas: mingas liudijimas, išpažinimas.
pasileidimas: sugedimas. (ap)skelbimas: protestavimas.
Prostitutor (pros'ti-tju-tor). •«. žaginto- pro-tst 'or), (ap)skelbjas:
Protester i .?.

jas: kekšininkas: pasileidlis: ištvir-

liudytojas; protestuotojas.
klis.
Prothonotary (pro-M6n'o-t-ri), t. proto-
Prostrate (prs'trt), adj. padriks: gu-
notaras: vyriausias raštininkas.
ls ištiestas, išsitiess: ant keli par-
pi. zool. protistai.
Protista (pro-tis'ta), s.
puols; Jt</. ess didžiame nulidime: (pro'to-kol), originalas: |
Protocol s.
didžiai nulids, nusimins. — ,'".". J
protokolas.
ištis paguldyti, parblokšti: naikin-
Protomartyr (pro'to-mar-tor). a pirma-
ti; sunaikinti: išardyti; atimti pa-
sis kankintinis.
jiegas. To —
oneself, parpulti: ant
Protoplasm (pro'to-pliiz'm), s.biol. pro-
keliu, pulti.
topliazma.
Prostration (pros-tre'šion), *. parbloš-
Protoplast (pro'to-plast), *. protoplia-
kimas; parpuolimas; priklaupimas:
stas: pradžioveikslis; pradžiovyzdis:
klupiojimas; dvasiškas slogini
|
pradinis tvarinys.
mas; dvasios nupuolimas: didis nu-
Prototype (pro'to-taip), s. prototypes;
lidimas, nusiminimas: med. nu-
vargintas; nusilpimas.
pradžiovyzdis; pradin forma.
Prosy (proz'i), adj. prozaiškas; nuobo- Protozoa (pro-to-zo'ii), s. pi. zool. proto-
dus. zoonai: vienceliai gaivalai.
Protean (pro'ti-en), adj. labai y vairus: Protract (pro-triikt'i, <•.<?. nutsti; pra-
priims y vairius pavidalus. ilginti: atidti: užvilkinti; J nubrai-

Protect (pro-tkt'), v. a. ginti: apginti: žioti; nupiešti: | iškišti: ištiesti (na-

(ap)saugoti; sergti. gu*).
Protection (pro-tk'šion), s. apsauga; Protraction (pro-triik'šion), a nutsi-
• globa: apsaugojamas laiškas; polit. mas; prailginimas; užvilkinimas;
ekon. apsaugota pirklyst. atidjimas: | nupiešimas {pitono);
Protectionist (pro-tšk'šion-ist), s. apsau- piešinys: plianas.
gotos pi rklystes šalininkas. Protractive (pro-triikt 'iv), adj. užvilki-
 Protractor 544 Proximate

ns; nutsis; ilgai tsiamas; ilgai gas; rpestingas; atsargus: išmintin-

besitsis. gas.
Protractor (pro-trakt'or), s. transporti- Providential (prov-i-den'šel), adj. apvei-
ras; laipsniarodis {matematiškas zdinis;apveizdingas; paeins nuo
rankis kertims matuoti). dieviškos Apveizdos valios. ly, |
—
Protrude (pro-trd'), v. a. iškišti. | v. n. adv. pagal dieviškos Apveizdos va-
prasikišti pryšak; išsikišti; kyšoti. li.
Protrusion (pro-tr'žion), s. kišimsi Provider (pro-vaid'or), s. parupintojas;
pryšakin; išsikišimas; kyšojimas. aprpintojas.
Protrusive (pro-tr'siv), adj. varas pir- Province (prov'ins), i. provincija; apy-

myn; iškišamas. garda; apskritys: skraitas; urfidas; ||

Protuberance (pro-tj'bor-ens), s. išsiki- užsimimas; reikalas; dalykas.

šimas; iškilimas; kupra; guzulas: Provincial (pro-vin'šel), adj. provincia-
guzas; gumbas. liškas. I
— , s. provincialas.
Protuberant (pro-tj'bor-ent), adj. išsi- Provincialism (pro-vin'šel-iz'm), ». pro-
kišs; kyšs; iškils; pasipts; pa- vincializmas.
tines. s. aprpinimas:
Provision (pro-vi"žion),
Protuberate (pro-tj'bor-et), v.n. išsiki- apsirpinimas; apsižiurejimas; pri-
šti; išsikelti; iškilusiu bti; kyšoti; sirengimas; sandelis; proviantas:
||

ppsoti. provizija; maistas; išlyga. | — ,v.a. ||

Protuberation (pro-tj-bor-e'šin), s. iš-

aprpinti maistu.
sikišimas; kyšojimas; iškilimas; gu- Provisional (pro-vi"žion-el), adj. tuo-
zulas; kupra. laikinis; tuotarpinis. ||
— \y,a<lr. tam
tarpui: tuo tarpu.
Proud (praud), adj. didus; išdidus;
puikus; besididžiuojs: to be — of,
Provisionary (pro-vi"žion-e-ri), adj. =
— ly, Provisional.
didžiuotis kuo. \ adv. pasidi-
Proviso (pro-vai'zo), s. išlyga; pasarga.
džiuodamas: su pasidižiavimu; iš-
Provisory (pro-vai'zo-ri), adj. išlyginis;
didžiai; puikiai.
kondicijonališkas; ||
tuolaikinis.
Provable (prv'a-b'l), adj. darodomas.
Provocation (prov-o-ke'šion), s. gundy-
Prove (prv), v. a. (iš)bandyti; daro- fl
mas; erzinimas; suerzinimas; suju-
dyti; patvirtinti; paliudyti; kent-
f
dinimas; paakinimas.
ti; nuksti;' patirti. v. n. rodytis;
Provocative (pro-vo'ka-tiv), adj. gun-
pasirodyti.
domas; sukelis piktum; erzins:
Proven (prV'n), adj. darodytas.
erzinamas.
Provender (pr6v'6n-dor), s. pašaras;
Provoke (pro-vok'), v. a. iššaukti; suju-
maistas.
dinti; pykinti; gundyti; erzinti.
Proverb (prov'orb), s. patarle; priežo-
Provoker (pro-vok'6r), s. gundytojas:
dis.
sukiršintojas; kurstytojas; sujudin-
Proverbial(pro-v6r'bi ei), adj. ejes to j as.
priežod; priežodinis; visur žinomas. Provost (prov'ost), s. galva; perdetinis.
|
— ly, adv. priežodžio pavidale; fig. Prow (prau), $. pirmgalis {laivo).
paprastai. Prowess (prau'es), s. narsa; narsumas;
Provide (pro-vaid'), v. a. aprpinti kuo; drsa.
parpinti; suteikti; padavadyti; už- Prowl (praul), r. a. n. valkiotis: tykoti:
girti. v.n.I
rpintis; pasirpinti; j ieškoti piešim: vogti, f
— , ». besi-
apsirpinti: išanksto apsižirti; valkiojimas; tykojimas k nort pa-
apsisaugoti. griebti, pavogti.
Provided (pro-vaid'6d), conj. jeigu; jei Prowler (praul'or), *. valkata; vagišius:
tik; su sanlyga, jei. plšikas.
Providence (prov'i-dens), s. aprpini- Proximate (pr6ks'i-met), adj. ariaiiT
mas; apveizdejimas; apveizda; Die- šias; artymiausias; betarpinis; be-
vo Apveizda. tarpiškas \ — ly, adr. ariausiai; be-
Provident (prov'i-dent), adj. apveizdin- tarpiškai.
 Proximity 5 .~> Publication

i). «. artumas.
Proximity (proks-im'i-t Psalm (siim). f. psalmav
Proximo (proks'i-mo), šokanio mne- Psalmist (sam'ist). $. psalmist as; rašy-
sio dien. tojas psalm.
Proxy (proks'i), t. atstovystf-; vietinin- Psalmodist (sal'- ir sam'o-dist), t. psal-
kyste: pilnavalyste; | atstovas; vie- mist as.
tininkas: pilnavalis. Psalmody (sal'- ir sam'o-di), *. psalmo-
Prude (prd), sf. dievašnike: dorinin- dija; giedojimas psalm:
ke. psalm ai.
Prudence (pr'dens), išmintingumas:
•«. Psalter (sl'tor), #. psalm knyga.
protingumas: atsargumas: taupu- Psaltery (sTtor-i), *. kankles.
mas. Pseudonym (sj'do-nim), s. pseudony-
Prudent (pr'dent), adj. protingas: iš- mas slapyvardis.
:

mintingas; atsargus; taupus. —ly, |

Pseudonymous (sju-d6u'i-ms), adj.
protingai: išmintingai.
.
pseudonymiškas; anonym iškas.
Prudential (pru-den'šel adj. protingas: t, Pshaw (Šo), interj. et! gana jau gana!
išmintingas: apžvalgus; taupus. | eik jau eik!
— ly, adr. protingai. Psittaceous, Psittacid (sit-te'šos. sit'tii-

Prudentials (pru-den'šel/. >. *. pi. išmin- sid), adj. priguls prie papg vei-
tingumo statymai, taisyklos. sles.

Prudery (prd'or-i), s. dievašnikyste: Psychic, Psychical (sai'kik. -el), adj.

nuduota (ar perdta) dorybe: perd- psychiškas; dvasiškas: protiškas.
tas binumas. Psychics (sai'kiksi, s. psychologies.
Prudish prd'io. adj. dievašnikiškas; Psychologic, Psychological (sai-ko-16dž'-
kaip kokia dievašnike: perdtai do- ik, -el), adj. psichologiškas.
ringas; perdtai binus. |
— ly. adr. Psychologist (sai-kol'o-džist), s. psycho-
su perdtu dorumu: dievašnikiškai. logas.
Prune fprn), r. a. genti: gerbti: puo- Psychology (sai-kl'o-dži), *. psycholo-
šti. | t. n. gerbtis; puoštis.
Prune (prn), s. džiovinta slyva. Ptarmigan (tar'mi-gen), s. orn. jerube.
Pruning (prn'ing), s. genjimas: ger- Pterodactyl (ter-o-dak'til), s.paleon. pte-
bimas: puošimas. | — knife, *. gene- rodaktilius; skraidžiojs driežai.
jamas peilis. — shears, *. genjamos turs sparno
Pterygoid (ter'i-goid), adj.
žirkles. pavidal; sparno pavidalo.
Prunella (pru-nTla), *. prunele (audi- Ptyalism (tai'a-liz'm), *. seili bgi-
mas); | med. gerkles uždegimas: ša- mas.
mas. Puberty (pj'bor-ti), *. subrendimo me-
Prurience, Pruriency (pr'ri-ens, -en-si), tai:subrendimas.
s. dilginimas: niežjimas; goslingas Pubes(pj'byz), *. kušys; rietai.
žingeidumas; geidulingumas: goslu- Pubescence (pju-bs'sens), s. subrendi-
mas. mas; |
pkai (a7ita>/g)iu)t>).
Prurient (pr'ri-ent), adj. pageidimu pasieks
Pubescent (pju-bes'sent), adj.
degs; geidulingas; goslingas. subrendimo metus; subrends; | ap-
Prussian (proš'šen fr pr'šen), adj. pr- dengtas pkais; pkuotas.
siškas; . | prs —
, *. prsas. — |
— Public (pob'lik), adj. žmoni — visuo- ;

blue, (ehem.) prsiškas (ar berlyniš- meniškas; viešas. | — s. visuomene:

,

kis) mlis. žmones: publika. In — , viešai: at-

Pry (prai), s. žingeidus žirjimas: virai. Public-minded; Public-spirit-
|

biaurus žingeidumas; | buomas. |

ed, adj. trokšts labo visuomenei :

—,'•./«. žingeidžiai žirinti: stengtis besitriusis visuomenes labui.

visk pamatyti: visur nos kišti. }
Publican (pdb'li-ken), *. muitininkas:
r. a. (su) buomu kelti. | kariamninkas.
Prying (prai'ing), adj. begalo žingei- Publication (pob-li-ke'Šion), s. viešas
dus; visur nos kišas. apgarsinimas; apskelbimas; išlei-
 Publicist i M Pullet

dimas {knygos, laikrašio); knyga; puikuoti; pliuškuoti; perdaug gir-

laikraštis. ti:

Publicist (pob'li-sist), s. publicistas. Puff ball (pof bl), s. skustbezdalis.

Publicity (pob-lis'i-ti), .v. viešumas: vi- Puffer (pof'for), s. tas, kurs perdaug
suotinumas; visuomeniškumas. k giria; gy runas.
Publicly (pob'lik-li), adv. viešai: visuo- Puffery (p6f'f6r-i), s. perdtas gyrimas.

menes varde. Puffin (pof fin), s. or n. storasnapis pin-

Publicness (pob'lik-nes), s. = Public- gvinas; I pampotaukšlis.
ity. Puffiness (pof'ri-nes), s. išsiptimas:
Publish (pob'liš), r. a. garsinti: apgar- pasiputimas; puikumas; išdidumas.
sinti; išleidinti; išleisti {knyyi, Puffy (pof fi), adj. išpustas: išpuikin-
laikrašt). tas; išsi-, pasipts; didus.
Publisher (pob'liš-or), s. (ap)garsinto- Pug (pog), v. a. minkyti (mol); laistyt i

jas; išleistojas; išleidjas. moliu —, s. minky-

{grindis, etc.). ||

Puceron (pj'si-ron), s. augmen utele. tas molis; beždžione; šunytis.

|| || |

Puck (pok), s. špukas; kaukas. — nose, s. buki nosis.

Pucker (pok'or), v. a. raukyti; raukti; Pugging (pog'ging), *. minkymas mo-
rukšlenti; smulkiai stulpuoti. To lio; molinis laists.
— up, suraukti; suraukšleti. *. ||
— , Pugh (p), inter), etltfiu!
raukas; raukai ;./?</. susipainiojimas: Pugilism (pj'džil-iz'm), *. kumšiako-
sumišimas; neramumas. va.
Pudding (pud'ding), s. pudingus (<<//- Pugilist (pj'džil-ist), s. kumšiakovis:
gis); dešra. pugilistas.
Puddle (pod'd'l), «. ligas; bala; | min- Pugilistic (pju-džil-isf ik), adj. atsine-
kytas molis. | — r. a. mulvinti; , šs prie kumšiakovos; pugilistiš-
dumblinti; moliu užlipdyti:
||
kas.
metai, pudlinguoti {gelež). Pugnacious (pog-ne'šios), adj. valdin-
Puddling (pod'dling), $. lipdymas mo- gas. ||
— ness, s. — Pugnacity.
liu; | metai, pudlingavimas. Pugnacity (pog-n;is'i-ti), s. valdingu-
Pudenda (pju-dn'da), s. lytiškos kno mas.
dalys. Puisne (pj'ni), adj. jaunesnis; mažes-
Pudgy (podž'i), adj. trumpas ir storas: nis {urdu, etc.). | — , *. mažesnysis;
tuklus. žemesnis sudžia.
Pudic (pj'dik), adj; priguls prie lytiš- Puissance (pj'is-sens), *. pajiega: sp-
k kno dali; lytinis. ka: galia; galybe.
Pudicity (pju-dis'i-ti). s. gdingumas: Puissant (pj'is-sent), adj. galingas:
drovumas. stiprus; tvirtas. |
— ly, adr. galingai.
Pueblo (pueb'lo),s. pueblo {komunutiš- Puke(pjk), v. n. a. vemti; išvemti. ||

kas indijont, butas); indijon kai- — , s. vemdomas vaistas.

mas. Pule (pjl), ».». pypioti; pypti.
Puerile (pj'6r-il), adj. vaikiškas. Pull(pul), r. n. n. traukti; vilkti; temp-
Puerility (pj-br-il'i-ti), s. vaikyste; ti: tampyti; draskyti; rauti; pešti;

vaikiškumas. piešti; skinii: irkluoti; irtis. To —

Puerperal (pju-or'pir-el), adj. gimdo- and haul, tsyti; tampyti; valkioti.
mas. I
— s. traukimas; vilkimas; terpi-
,

Puff (pof), s. atdusis; atsidusimas: mas; tampymas: imtynes: vaidai;

kvpteljimas; ||
kas nors lengvas ir kova; smgis; kirtis; | rankena, et*.,
išpustas: lengvas pyraglis; ||
skust- už kurios kas traukiama; irklavi- |

bezdalis; pampotaukšlis; |
pudrine mas; besiirimas; malkas; gurkš- j

šluotele; Q
perdtas, tušias išgyri- nys; pirmybe: persvara; tekme.
||

mas, apgarsinimas. |— r. n. a. p- , Pullback (pul'biik), *. klitis; paine:

tuoti: pukšioti; pukšti; pusti: pu- keblumas.
:tis; perdaug išpuikinti, puikintis: Pullet (pul'let), ». višiukas.
 ,:

Pulley T Pungent

Pulley (pul'li;, blokas; strike: pajie-

». Pun (pon), a žodžaida: dviprasmingas
g perduods tekinys. sakymas. — r. n. žodžiais žaisti:
| ,

Pullman car (pul'miin kan, s. pulman- panaudoti dviprasmingus sakymus,

karis; miegamasis vagonas (£hn. žodžius.
Valst.). Punch (pon), s. duršlikas; kaltukas:
Pulmonary (pol'mo-ne-ri), adj. plau- Štempelis; — plier*.
žnyplesskylems
i—. išspausti; | užgavimas; smusris: kir-
Pulmonic (pol-mon'ik), adj. plaui — tis; | nedidelis storas žmogus ^krem-
palieis plauius: džioviais. — | , s. blys: bukis: | šmutas: | resnas ar-
vaistas nuo plauio, ligos. klys: |
punšas {gerui). | — , r.", i--,

Pulp (plp). & koš panaši masa: pramušti, iškalti su duršliku: iš-
minkštimai: mesa {raist). kirpti; išspausti {*kylr); užjrauti:
Pulpit (pul'pit), k. pamokslinyia; sa- mušti: kumšioti: kumštereti; bak-
kykla: ambonas; fig. kunigija. stereti.
Pulpiteer (pul-pit-yr'), s. pamokslinin- Puncheon (pon'on). s. kaltukas: ~-wm-
kas. pelis; | stulpelis; | baka (tmhat).
Pulpous, Pulpy (plp'os, -y), adj. mink- Puncher (pon'or), t. tas, kas ar kuo
štas; kaip ko- pramuša, iškala, iškerpa skyl; kal-
Pulsate (pol'set), r. n. mušti; plakti. tukas: žnyplaites skylei išspausti,
Pulsatile (pol'sii-til), adj. užgaunamas: i -kirpti.
mušamas: mušs: plakas. Punchinello (pon-i-nšl'lo), a juokda-
Pulsation (p61-se'ši6n), s. mušimas: rys; šmutas.
plakimas. Punchy (pon'i), adj. trumpas ir storas:
Pulsative, Pulsatory (poTsa-tiv, -to-ri). resnas.
adj. plaks; mušs. Punctate. Punctated (pftnk'tSt, -te-td).
Pulse (pols), pulsas; | ankštinis vai-
s. adj. smailus: bat. taškuotas: kana-
sins. | —
, r. n. plakti: tvinkioti. ptas.
Pulseless (pols' ls), adj. be pulso: be Punctilio (p6nk-til'joi. *. perdidis for-
gyvasties; negyvas. mališkumas; punktuališkumas.
Pulsometer (pol-som'i-tor), *. pulsomet- Punctilious (ponk-tiljos), adj. punktu-
ras. aliŠkas; perdaug formališkas; ga-
Pulverization (pol-vdr-i-ze'šion), .«. su- nus. |
— ly, adr. punktuališkai; su
malimas, sutrinimas, pavertimas perdtu formališkumu: ganiai. |

miltelius: dulkinimas: pulverizavi- —ness, s. punktuališkumas: perd-

mas. tas formališkumas: ganumas.
Pulverize (p61'v6r-aiz), r. a. sumalti, su- Punctual (ponk'tju-el), adj. punktuališ-
trinti, sugrusti miltelius: dulkinti: kas. | ly, —
adr. punktuališkai. |
pulverizuoti. | r. n. sutrupti, pa- —ness. a punktuališkumas.
virsti miltelius. Punctuality (ponk-tju-al'i-ti), *. punktu-
Pulverous (pl'vor-os). adj. susideds ališkumas.
iš milteli, išdulkiu: dulktas. Punctuate (pnk'tju-et), v. a. statyti
Pulverulent (pl-ver'ju-lent), adj. dul- raštženklius; atidalyti raštženkliais.
ktas; paveriamas miltelius. Punctuation (ponk-tju-e'šion), *. staty-
Puma (pj'mas «. zool. amerikoniškas mas raštženkli.
litas: puma. Puncture (ponk'tjun, .*. pradrimas:
Pumice,— stone (pom'is, -ston), ». mtn. skylute. | , r. a. -, —
pradurti.
pumika. Pundit (pon'dit), s. mokslinius: moky-
Pumiceous (pju-mi"šos), adj. pumiki- tas bramynas.
nis; kaip pumika. Pung (pong), *. šlajos.
Pump (pomp), *. pompa; | knrp. | — Pungency (pon'džen-si), s. aštrumas
r. a. pompuoti: Ji;/, kvosti. {krupo, ataftio); aitrumas.
Pumpkin, Pumpion (pomp'kin, -jon>. $. Pungent (pon'dženn, adj. aštrus; ds:
bot. dynas. kands: aitrus. |
— ly, adr. aitriai.
 ,

Punic 548 Purple

Punic (pj'nik), adj. puniškaš; fig. v\ - tikrai; vieninteliai; kaip tik; visiš-
liugingas; išdavingas. kai.—ness,*. grynumas: nekaltu-
|

Punish (pon'iš), v.a. bausti; nubausti. mas; nekaltybe; tikrybe.

Punishable (p6n'iš-a-b'l), adj. bausti- Purgation (por-g'šion), .v. valymas:
nas. jur. išsiteisinimas.
Punisher (pon'iš-or), s. baudjas. Purgative (por'gj-tiv), adj. vals; liuo-
Punishment (pon'iš-ment), s. nubaudi- suojs {vidurius). I
—, s. vaistas vi-
mas; bausme; bauda. duriams išvalyti.
Punitive, Punitory (pj'ni-tiv, -to-ri), Purgatorial (por-ga-to'ri-el), adj. y-
adj. bausminis; baudžiamas. šiaus {s.gen.).
Punk (pnk), s. pusras; | kempine; Purgatory (p6r'gii-to-ri), s. yšius;švei-
pintis; ||
kekše. staine. , adj.
||
—
vals: valomas.
Punster (pon'stor), s. žodžaida. Purge (pordž), v.a. valyti; šveisti; iš-
Punt (pont), t. lekštadugne valtis; |
plauti; iš-, apvalyti: liuosus vidu-
loša. | — , v.a. stumti {valt kurtmis); rius turti; tankiai laukan eiti.

I
spirti {sviedin). | v. n. lošti. Purger (pordž'or), s. valytojas.
Punter (pont'or), s. stmjas valties; |
Purification (pj-ri-fi-ke'šion), s. valy-
lošikas. mas; apvalymas.
Puny (pj'ni), adj. menkas; menkutis. Purificatory (pju-rif'i-ka-to-ri), adj. va-
Pup (pop), s. šunytis. — v. n. šuniuo- ||
, ls; apvals; valomas.
tis; šunyius vesti; apsišuniuoti. Purifier (pj'ri-fai-or), *. valytojas.
Pupa (pj'pii), *. zool. pupe; chrysalis. Purify (pj'ri-fai), valyti. v.a. | r. n.

Pupil (pj'pii), *. anat. akies vyzys; valytis; apsi-, nusivalyti.

lle; ||
mokinys: mokintinis. Purim (pj'rim), s. purimas {žyd Šven-
Pupilage (pj'pil-edž), s. mokinyste: te).

vaikyste. Purism (pjr'iz'm), s. purizmas; kalbos

Pupillary (pj'pil-le-ri), mokiniš-
adj. grynumas.
kas; vaikiškas; ||
unut. vyzinis; lles Purist (pjr'ist), s. puristas; valytojas
{s.gen.). kalbos.
Puppet (pop'pet), s. lle; lliuke. Puritan (pj'ri-ten), s. puritanas {veli;/.

Puppy (pop'pi), s. šuniukas; šunytis. ||

sektantas); dievašnikas.
jig. — |

—,v.n. šuniuotis; šunyius vesti. adj. puritaniškas.

Puppyish (pop'pi-iš), adj. kaip šunytis; Puritanic, Puritanical (pj-ri-tan'ik, -el),
šuniškas. adj. puritaniškas.
Puppyism (pop'pi-iz'm), s. šuniškumas; Puritanism (pj'ri-ten-iz'm), *. puritan
šunyste. mokinimas, mokslas; puritanizmas.
Pur (por), v.n. puruoti; parpti. ||
— , s. Purity (pj'ri-ti), s. grynumas; valu-
puravimas; parpimas {kates). mas; nekaltumas.
Purblind (por'blaind), ^'.aklas; žlibas; Puri (porl), v.n. iurkšlenti; srioventi.
apžlibs. — ness, s. apžlibimas.
||
||
v.a. spurguoti; makruoti; apsiuvi-
Purchasable (por'es-a-b'l), adj. perka- nti makrais. ||
— , s. iurkšlenimas:
mas; nuperkamas. ||
makrai; brinda: ||
šildytas alus su
Purchase (por'es), v.a. pirkti; nupir- prieskoniais.
kti; gyti. — , *. pirkimas: nupir-
||
Purlieu (pir'lj), *. apielinke; aplinki-
kimas; pirkinys; gijimas; mecha- ||
ne; pakraštis; par be.
niška pajiega, panaudojama sunku- Purlin, Purline (por'lin), s. skersbalkis.
mams kelti, gabenti iš vietos vie- Purloin (por-loin'), v. a. n. nematau!
t, etc imti; vaginti; vogti: pavogti.
Purchaser (por'es-or), s. pirkjas: gyi Purloiner (por-loin'or), s. vagišius: va
jejas. gis.

Pure (pjur), adj. grynas; tyras; nesu- Purple (por'p'l). *. purpuras; purpuri-
biaurintas; nesuteptu; nekali as; nis dažas; purpuriniai rbai; vied.

tikras; visiškas. ly, udv. grynai: ||

— raudoni šlakai {ant odos). | — , adj.
 Purplish 5 19 Pustule

purpurinis. | — , r. a. purpuruoti: Pursuivant (pnr'sui-v.-nt). «. pranešjas;

dažyti tamsiai raudona parva: tg. pasiuntinys.
sukruvinti. Pursy (por'si), adj. išpustas: išsipts:
Purplish (piir'pliš). adj. })urpuruotas; nutuks: pukšiojs; sunkiai kv-
tamsiai raudonas. puojs.
Purport (por'port).siekimas: tikslas:
«. Purulence (pj'ru-lens). *. med. puliavi-
prasme; ženklinimas. | — r.<i. žen- , mas; pripuliavimas; pliai.
linti:reikti. Purulent (pj'ru-lent). <idj. pliuotas:
Purpose (por'posl, *. mieris; siekis: pripuliavs.
tikslas: dalykas. In —; Of—; On—, Purvey (por- vef), v. a. n. parpinti: ap-

tyia: su mieriu idant. | —

; , r. n. ke- rupinti: apsirpinti (maistu); gauti:
teti: ketinti: turti tiksl. [gyti.
Purposeless (por'p6s-ls), adj. betik- Purveyance (piir-vei'ens), *. aprpini-
tlingas. mas; sandelis: maistas.
Purposely (por'p6s-li), adv. su tikslu: Purveyor (por-veTor), t. ap-, parupinto-
tyia. jas; pristatytojas; | kekšepiršlis.
Purpurea! (por-pj'ri-el), adj. purpuri- Purview (por'vj), *. statym kamie-
nis. nas; fig. apemis; rybos: sritys 'vtU-
Purr (p6r), *. d- r. =Pur. iliios).

Purse (pors), s. tarbele;kolyta:kapšys: Pus (pos), s. pliai.

mašna, dim. mašnele; eraslas: f<;. Push (puš), r.u.n. stumdyti: stumti:
turtas: pinigai. Public viešpa- — , stumtis; durti; badyti (ragais): pa-
tystes iždas. | — r.n. dti
. kapš, stumti; pastmti; varyti: versti:
mašn, tarb: j "suraukti. | Purse- spausti: ramumo neduoti: kvaršinti:
proud, adj. besididžiuojs savo tur- varginti. | To —
down, nustumti:
tais. parblokšti: nuversti. To — on, stum-
Purser (pors'or), s. iždininkas; mar. ti, varyti, ginti pirmyn: spariai
rokundininkas. pirmyn beirti, irtis, kastis; dumti.
*. išptimas:
Pursiness (por'si-nsi, iš- Push (puš), s. stmimas; pastumeji-
siptimas; nutukimas. mas; pastmimas; durimas; duris:
Purslane (pors'len), s. bot. portuliaka. bakst erj i m as: užgavimas: paragi-
Pursuance (por-sj'ens), .«. persekioji- nimas; pasistengimas; fig. patsai
mas; tolesnis tsimas; pasekme. In veikimo laikas. To give a pa- — .

— sekant tai :sutikmej su: pagal:

of, stmti; pastumti.
sulig; dlei. Pusher (puš'or). *. stmjas; pastm-
Pursuant (por-sj'ent), adj. sekas; su- to j as.
tinks*?/. | — ly, adv. sutikmej su: Pushing (puš'ing), adj. stumisis. besi-
dlei. vars, besisiekis pirmyn; [landus:
Pursue (por-sj'), r. a. n. persekineti: drsus: veiklus; energiškas.
persekioti: paskui sekti; vaikyti: dva-
Pusillanimity (pj-sil-la-nim'i-ti), •«.

vyti: vytis; gintis: jieškoti; siektis: sios silpnumas, menkumas: bailu-

smelktis; žengti: stengtis pasiekti mas; baugštumas.
(tiksl); paimti (kelii. linkme); ke- Pusillanimous (pj-sil-lan'i-mos), adj.
liauti; toliau tsti; toliau varyti: | silpnos dvasios; bailus: baugštus.
jieškoti teisdarystes keliu. —
ly, adr. bailiai.

Pursuer (p6r-sj'or), *. .tas, kurs k Puss (pus), s. kaiuke; kate: | zuike-

persekioja, paskui k
vejasi, prie lis.
ko stengiasi, ko jieško: persekineto- Pussy (pus'i), s. katele: kaiuke; kate:
jas; jur. skundjas. | bot. žirginys.
Pursuit (por-sjt'), *. besivijimas; besi- Pustulate (pos'tju-let), v. a. apdengti
ginimas; j ieškojimas: siek imasi: be- pukais, pusliukemis; nuberti pu-
sistengimas pasiekti: | dalyki} b8- kais.
iri>: veikimas: užsimimas. Pustule (pos'tjul), s. pukas; pusliuke.
 Pustulous 550 Putrefactive

Pustulous (pos'tju-los), psltas; adj. to — to akame, sugdinti; to — /"

pusliukemis apdengtas; pukais nu- silence, nutildyti; to — to death, nu-

bertas; pukuotas. žudyti; to —
to the *tct>rd, kardu nu-
Put (put), v. a. [pret. &pp. put], deli; žudyti, užmušti; to —
to a stand, su-
padti (pa)statyti (pa)guldyti (pa )- : stabdyti; sulaikyti; to —
to rights,
—
; ;

talpinti; vesti: privesti; atvesti; tvarkon suvesti; sutvarkyti; to to

versti; spirti. To — a question, sta- trial, bandyti; mginti. To— to it,

lyti klausim; užduoti klausim; kankinti; varginti; apsunkinti. To
klausti. To —
cases, daleidineti: — up, sukelti: pakelti; sisti augštyn
daleisti; samprotauti. To in fear, — (mald, etc.); išstatyti; pastatyti; ati-
gsdinti; iš-, nugsdinti. To — Greek dti; paslpti; patalpinti; pagundy-
in Latin, versti iš graikiškos loty- ti kprie ko; sudti; sukrauti. To
nišk kalb. To —
one's self'aboard. — upon, žr. To — on.
sstis ant laivo. To — about, pasuk- Put (put ir pot), r. a. eiti; žengti: ka-
ti, pakreipti (latr). To — away, stis; irtis. To — about, mar. permai-
prašalinti; išvyti; persiskirti {su mo- nyti kelione; pasukti kit pus:
terim). To — bach, atgal pastatyti, nusisukti. To — back, mar. gržti
padti, atstumti; sutrukdyti; atid- atgal; sugržti. To —forth, gius
ti; užginyti; užginti. To — by, ati- leisti; augti; skleistis (sak. apie la-
dti šal; atidti taupojimui; at- pus, žiedus); iškeliauti. To — in,
mušti; atkirsti. To — down, padti; eiti, plaukti ( tto.it). To in for, —
paguldyti; pastatyti: nužeminti jieškoti; reikalauti; silytis. To —
( preke) paras y t
; prašalint i panai-
i
; ; off, iškeliauti; išplaukti; nusiirti.
kinti. To —forth, ištiesti; leisti (la- To — on, skubintis; skrieti: dumti:
pus, žiedus); apreikšti; užduoti (klau- smarkiai bgti. To— over, plaukti
sim, etc.); išleisti (knyg). To — per; perplaukti. To — to sea, mar.
forward, pastmti, pastumti pir- leistis, iškeliauti jres. To — up,
myn; paskubinti; paraginti; pama- apsistoti, apsibti, apsigvventi; si-
sinti. To —in, dti; statyti; kišti: lytis, pirštis. To —up with, kantriai
nešti. To — off, nuimti; nuvilkti ksti; kentti; nesipriešinti: palikti
(drabužius) nusivilkti numauti nu-
; ; ; be jieškojimo atlyginimo.
auti: nusiauti; nustumti; nusistum Put (put, pt), 8. užgavimas; pas p.\ ri-
ti; atidlioti; atidti.
nusiirti; To mas; pastumejimas; fig. reikalas: j

— on, upon, uždti; užvilkti; apsi-, ypatingas kortavimo bdas. Put- |

užsivilkti; apmauti; apsimauti; ap- off, s. klasta; besisukimai; išsisuki-

siauti; priimti (pavidal, išžir); mai; išsikalbjimai: besiteisini mai.
primesti kam k; mesti, versti (bed, Putage (pj'tedž), t. goslybavimas: pa-
kalt ant ko): apgauti; remtis; pasi- leistuvyste (moti'•/•*).
remti ant ko. To — out, išdstyti; Putamen (pj u-l e' men), ». kevalas: luk-
išdti; išstatyti; išleisti; išduoti pra- : štas.
šalinti; išmesti; išvyti; atstatyti k Putanism (pj'ten-iz*m), *. goslybavi-
nuo ko; užgesinti (ugn, žibur); at- mas: kekšyste: prostitucija.
kišti; ištiesti (rank); išnarinti; ii- Putative (pjn'ta-tiv), adj. tariamas; me-
sukti (koj, rank); pertraukti; su- namas; teip vadinamas.
trukdyti ;sx\va&vhyti(kamkalb, etc.): Putid (pj'tid), adj. supuvs; dvokis:
atiduoti ant procent (pinigus). To smirds; niekam nevertas. — ness,
— over, ^^X^\\(kaantkovirsesniu, a. supuvimas; smarve.
r irkininku); atidti (ant kito sykio); Putlog (put'log), f. balkelis; paramstis:
pergabenti; perkelti; perduoti. To paspara.
— to, pridti; prijungti; pajungti: Putrefaction (pj-tri-fak'ši6n), s. puvi-
pakinkyti; (pa)statyti (pavojuje, mas; supuvimas.
etc.); išstatyti k
ant ko; versti; to Putrefactive (pju-tri-fiik'tiv), adj. p-
— to flight, priversti bgti; nuvyti; das: pdomas; supuvs.
 , .

Putrify 551 Quad rantai

Putrify (pj'tri-fai), r.<i. pdyti, j

'•.//. Pyrometer (pai-rom'i-tor), t, rankis
puti; kirmyti. ugnies karštumui matuoti; pirome-
Putrescence (pju-tr&s'sens), *. supuvi- tras.
mas; puvsiai. Pyrotechnic, Pyrotechnical (pir-o-tk'nik,
Putrescent (pju-trs'sent), adj. puvs; -el), adj. pirotechniškas.
supuvs. Pyrotechnics (pir-o-tek'niks), s. piro-
Putrid (pj'trid), adj. supuvs: dvo- technika: mokslas darymo priemo-
kis, j
— ness,
supuvimas. s. nišk ugni, feierverk.
Putridity (pju-trid'i-ti), k. supuvimas. Pyrotechny (pir'o-tek-ni), = Pyrotec-
Putter (put'tor), a. tas, kurs stato, k NICS.
deda, etc. | vežikas angli (kast y n e- Pyrrhonism (pir'ro-niz'm), s. abejone:
se). | Putter-on, s. gundytojas; kur- skepticizmas.
stytojas. Python (pai'ASn), *. milžiniška angis:
Puttock (pot'tdk), s. orn. peslys; vana- | žynys.
gas. Pythoness (pi^'o-ns), s. žyne; burti-
Putty (pot'ti), s. kitas (stiklioriaus). \
ninke.
— , n.* kituoti. Pythonic (pi-rASn'ik), adj. pranaši n<ras.
Puzzle (poz'z'l),8. minkle; msle; susi- Pythonist (piM'o-nist), ». žynys: burti-
maišymas; sumišimas; sumizgimas: ninkas: žavtojas; raganius.
keblumas. | — t. a. sumaišyti; su- , Pyx (piks), s. puška; dže.
trikdyti; statyt dideliame keblume: i

iralv {ar prot) apsukti; daryti kam

iralvasukio. To — (pa-
out, išrišti
slapt, minkle). J
v. sumišti: dide-
n.
liame keblume bti; galvos netekti; Quab (ku6b), «. da plunk-
paukštytis,
iralv sukti, laužyti. To — one'* snomis neapaugs; kas nors ne-
fig.

bruins, galv laužyti, sukti.

užbaigto, nesubrendusio.
Puzzling (poz'zling), adj. galvasukt i il-
Quack (kuiik), v. n. kvaksti: kvarksti:
girtis; nuduoti didel žinov gydy-
gas. |

Pygmean (pig-my'en), adj. pigmjiškas: me lig. | — *. kvaksjimas; | pa-

,

mažas. gyrnas; šundaktaris: šarlatanas. |

Pygmy (pig'mi), adj. Pygmean. | — = — adj. begalo giriamas ar išgirtas:

,

s. pigmjas; karia; nykštukas.

šarlataniškas.
Pykar (pik'or), s. žvejojama valtis. Quackery (kuak'6r-i), *. pagyrunyste:
šarlatanyste.
Pyramid (pir'a-mid), *. pyramida.
Quad (kuod), *. typ. [sutr. iš quadrat]
Pyramidal, Pyramidic, Pyramidical (pi-
sprage.
riim'i-del, pir-a-mid'ik, -el), adj.
Quadragenarious (kuod-ra-dži-ne'ri-6s),
pyramidinis; pyramidiškas; pyra-
adj. susideds iš keturi dešimii:
midališkas.
turs keturiasdešimt met.
Pyre (pair), s. laužas; stirta {n umir -
Quadragesima (ku6d-ra-džs'i-ma), s.
liams deginti).
gavnia.
Pyriform (pir'i-form), adj. turs kriau- Quadragesimal (kuod-rii-džes'i mel), adj.
šes pavidal; kriaušes pavidalo. ga veninis; gavnios —
Pyrite, Pyrites (pir'ait, pi-rai'tyzt. ».
Quadrangle (ku6d'nin-g'l), s. keturker-
min. piritas. tis.
Pyrogenous (pai-r6dž'i-n6s),.<frf/. ugnies Quadrangular (kuod-ran'gju-lor), adj.
pagamintas; ugnainis. keturkertinis: keturkertiškas.
Pyrolatry (pai-rol'a-tri), s. garbinimas Quadrant (kuod'rent), *. rato bertainis;
ugnies. kvadrantas (ranki* aagšt ma- mams
Pyrology(pai-rol'o-dži), *. mokslas apie tuoti).
ugn. Quadrantal (kud-riin'tel), adj. geoni.
Pyromancy (pir'o-miin-si), .*. brimas užims viena rato bert ain: kvadran-
su ugnim. tinis.
 Quadrat 552 Qualmish
Quadrat (kuod'ret), *. typ. sprage. Quagmire (kuag'mair), *. lieknas; klam-
Quadrate (kuod'ret), adj. ketvirtainis; pyne.
turs keturis lygius šonus ir keturias Quahog, Quahaug (kuo'h6g), s. zool.
tiesias kertis;gautas per padaugini- kiautvarle.
m ant savespat; kvadratinis; kva- Quail (kuel), v.n. žudyti spkas, drs;
dratiškas, f — s. ketvirtainis; kva-
,
iš baimes drebti, alpti.
dratas. I —,v,n. sutikti; atsakomu Quail (kuel), #. orn. putpela.
bti; atsakyti. Quaint (kuent), adj. dailiai, sumaniai
Quadratic (kuod-riit'ik), adj. kvadratiš- padarytas; dailus; keistas; dyvnas; ||

kas; ketvirtainis. —s, s. alg. kva- ||

nuostebus. ||
— ly, adi\ keistai; nuo-
dratiniai lyginimai. stebiai. ||
— ness, s. keistumas; dyv-
Quadrature (kuod'ra-tjr), s. math, kva- numas.
dratu ra. Quake (kuk), v.n. virpti; drebti. |

Quadrennial (kuod-ren'ni-el), adj. ke- — s. drebjimas; virpjimas.

,

turmetinis. Quaker (kuek'or), s. drebetojas; ||

kva-
Quadrilateral (kuod-ri-liit'or-el), adj. ke- keris (relig. sektantas).

turšoninis. — Quakerism (kuek'or-iz'm), s. kvakeri

||
, s. keturšonis.
mokslas; kvakeryste.
Quadriliteral(kuod-ri-lit'6r-el), adj. su-
Quakerlike, Quakerly (kuek'or-laik, -Ii),
sideds iš keturi liter.
adj. kaip kvakeris; kvakeriškas.
Quadrille (kuii-dril' ir ka-dril'), t. ka-
Qualifiable (ku6Ti-fai-a-b'l), adj. pritai-
drilius (šokis, teipgi kortavimas).
Quadrillion (kuod-ril'jon), s. kvadrilijo-
komas; padaromas tinkamu, atsa-
nas. komu; suminkštinamas; perkeiia-
mas.
Quadrisyllable, Quadrisyllabical (kuod-ri-
Qualification (kuol-i-fi-ke'šion), s. pada-
sil-liib'ik, -el), adj. keturskiemenis.
Quadrisyllable (kuod-ri-sil'lii-b'l),
rymas atsakomu, tinkamu, gabiu;
*. ke-
kvalifikacija; reikalaujama ypaty-
turskiemenis žodis.
be; reikalingas gabumas; apryba-
Quadroon (kuod-rn'), *. paderme iš
vimas; sumažinimas; suminkštini-
mulates ir baltveidžio; kvarteronas,
/.-ne.
mas.
Quadrumane (kuod'ru-men), s. ketur- Qualified (kuol'i-faid), adj. turs reika-
rankis sutvrimas.
laujamas ypatybes, gabumus; tin-
Quadrumanous (ku6d-r'ma-nos), adj.
kamas; išlavintas; I aprybotas.
keturrankis. Qualify (kuol'i-fai), v. a. padaryti atsa-
Quadruped (kuod'ru-pšd), adj. ketur-
komu, tinkamu; suteikti reikalin-
kojis. gas ypatybes, gabumus; prirengti;
Quadruple (kuod'ru-p'l), adj. keturgu- išlavinti; ] apryboti; suminkštinti;
bas; paketveriopintas; ketveriopas. sumažinti. v.n. gyti reikalingas
||

g — , ».«. (pa)ketveriopinti; keturis ypatybes, gabumus; tapti atsako-

sykius padauginti. mu; išsilavinti; turti tiesas užimti
Quadruplicate (kuod-r'pli-ket), v. a. kok nors urd ar tarnyste, sude-
paketveriopinti. H — adj. paketve- ,
dant prisiega.
riopintas; keturgubas. Qualitative (kuol'i-te-tiv), adj. kokybi-
Quadruplicate (ku6d-ru-pli-ke'šion>, x. nis; kokybiškas.
paketveriopinimas. s. kokyb; ypatybe;
Quality (kuol'i-ti),
Quaere (kuy'ri), v.iinper. pasiteirauk; ršis; stovis. Person of prakil- — .

klauskis; žiurek. nios arba augšto stovio ypatos; po-

Quaff (kuaf;, v.a.n. gerti visa burna; nybe.
maukti; girtuokliauti. •
Qualm (kuam), s. alpimas; merdjimas;
Quaffer (kuaf'or), s. girtuoklis. pasipriklinimas;
||
susikrimtimas; ||

Quagga (kuag'ga), s. zool. quagga [lau- griaužimasi; -— of conscience, sanži-

kinis asilas). nes griaužimas; pakramta.
Quaggy (kuii^'fri), «dj. klampus: lium- Qualmish (kuam'iš), adj. jauis kok-
puojs; minkštas. tum, bloguma ant širdies.
 Quandary 558 Quell

Quandary (ku6n'dii-ri), «. keblumas: Quartermaster (kuor'tor-mas-tcir), *.

abejone. kvatiermeistris'.
Quantitative (kuon'ti-te-tiv), adj. kieky- Quartern (kuor'torn), «. bertainis: 6er=
binis; kiekybiškas. kl: I duonos kepalas, sveris ke
Quantity (kuon'ti-ti),». kiekybe; skai- turis svarus.
ius, skaitlius; daugis; dydis. Quarterstaff (kuor'tor-stiif), *. lazda
Quantum (kuon'tom), ». skaiius: dau- kuoka.
gis: suma. Quartet, Quartette (kuor-tt'), *. kvarte-
Quarantine (kuor'en-tyn), «. kvaranta- tas.
na. |— , v. a. uždti kvarantan: po Quarto (kuor'to), $, cfe adj. j keturis la-

kvarantana laikyti. pus lenkto arkušo (knyga).

Quarrel (kuor'rl), s. barnys: ginai: Quartz (kuorts), s. min. kvarcas: put-
vaidai; nesutikimas; | kortuotas nagai,
stiklo šmotelis; stikliaus dieman- Quash (kuo.š), r. a. panaikinti; sumušt i:
tas. —,r.n. bartis; ginytis: vaidy-
| sutriuškinti; nuslopinti: užgesyti
tis; stis: peštis; muštis; kautis. (maišt). [ v. n. siausti; daužytis:
Quarreler (kuor'rl-or), #. barnininkas: banguoti.
valdininkas. Quasi (ku'si), lig; tartum; lig koks:
Quarrelsome (kuor'rel-som), adj. bar- beveik.
ningas: valdingas. | — ly, adr. bai- Quassia (kuoš'ši-a), s. bot. kvasija; kar-
ningai. |
—ness, s. barningumas; ty medis.
valdingumas. Quaternary (kuii-tor'na-ri), adj. suside-
Quarrier (ku6r'ri-6r), s. akmenskaldis: ds iš keturi: geol. ketvirtinis; ket-

akmenorius. virteilinis. | — , s. keturi; geol. ket-

Quarry (kuor'ri), s. akmen skaidiny - virteiline gadyne, formacija.
ia: akmenyia; j medžiojamas žv- Quaternion (kua-tor'ni-6n), s. keturi;
ar paukštis; krva medžionje ketvertas.
ris
užmuštos žvrienos, paukštienos: Quaver (kue'vor), c. n. drebti; virpti:
dalis užmušto žvries viduri, ati- \ treliuoti; ryliuoti. | — , s. trliai.

duodama šunims. |— v. a. imti iš

Quay (ky), s. antkrantis; antkranio
,
grindimas.
akmen skaldinyios. | v. n. me-
Queachy (kuy'i), adj. liumpuojs:
džioti.
klampus.
Quart (kuort), *. kvorta (taika*).
Quean (kuyn), s. mergpalaike; išjoda:
Quartan (kuor'ten), adj. atsitinks,
kekše.
vyksts kas ketvirt dien. | — , g.
Queasiness (kuy'zi-ns), s. koktumas:
med. liga, atsinaujinanti kas ketvir-
širdies supykimas; ganumas.
t dien; | saiko bertainis. Queasy (kuy'zi), adj.
|

jauis koktum,
Quarter (kuor'tor), bertainis: ketvirt-
s.
širdies supykinta, vertim vemti;
dalis; kvartalas; of a year, — met ganus.
|

bertainis; —
of a town, miesto kvar- Queen (kuyn), karaliene; pana,
talas; — to an enemy, pardonas. augštukas
s.

(kartoxe). — bee,
|

s. biti-
From all quarters, iš vis šali; iš nas, Queen-post, (arch.) šelmenpe
j
vis pusi; pi. | —s, apsistojimo de.
vieta; stovykla; kvatiera; gyveni- Queenly (kuyn'lij, adj. kaip kokia ka-
mas. raliene; tinks karalienei.
Quarter (kuor'tor), v. a. dalyti ketu- Queer (kuyr), adj. keistas; nevatnas:
riasdalis; bertainiuoti; | pastatyti, nepaprastas: ypatingas. — ly, m!,-. ||

patalpinti ant kvatieros; iskvatie- keistai: navatnai; ypatingai. | —ness,

ruoti (kareivius). | r. n. kvatieruoti. x. keistumas: navatnumas; ypatin-
Quarterly (kuor'tor-li), adj. bertaioinis. gumas.
| — , ». laikraštis, etc. išleidžiamas Quell (kuel), veikti; apgalti ;(nu)-
c. a.
kas met bertain. — | , adv. bertai- stelbti: patrempti: nu-
(už)gesyti;
niais; kas bertain. malšinti; nuraminti.
 ,

Quench 55 1 Quiet

Quench (ku§n), t*. a. gesyti; užgesyti: kantrus; J nšia. | — , adv. greitai:

numalšinti; nuraminti. skubiai; spariai, mai. — , s. gy-
Quenchable (ku6n'a-b'l), adj. užgeso- vis; jausliausioji dalis; gyvonis (na-
mas; užgesinamas. go); gyvas augmuo (medis, kruma.*)
Quencher (kun'or), *. gesytojas; už- ||
Quick-sighted, adj. akylas; nuo-
gesytojas; numalšintojas. žvalgus. Quick-sightedness, s. aky-
Quenchless (kuen'ls), adj. neužgeso- lumas; nuožvalgumas.
mas; neužgesinamas. Quicken (kulk"n),
v. a. daryti gyvu;
Quercitron (kuor'sit-rn), s. geltonojo gaivumo priduoti; (at)gaivinti; ra-
aržuolo luobas. ginti; paraginti; priskubinti. v. n.

Querimonious (kuer-i-mo'ni-6s), adj. atgyti gyvu tapti krutti sukrusti

: : :
;

nuolatai besiskundžias. skubetis; suskubti; greitai bgti;

Querist (kuy'rist), *. klausinetojas; plakti: tvinkioti.
kvotjas. Quickener (kuik"n-6r), s. {atgaivinto-
Quern (kuom), s. girnos. jas; suskubinto j as: paragintojas.
Querulous (kuer'ju-los), adj. nuolatai Quicklime (kuik'laim), s. negesytos
besiguodžis, besiskundžias, dejuo- kalkes.
js; netinkamas; niurzgs; neužga- Quickly (kulk'li), adv. greitai; spariai;
ndintas; graudus. — ly, adv. besi-
|| tuojau.
guosdamas; besiskundžiant; grau- Quickness (kuik'nSs), s. greitumas;
džiai. |
— ness, s.nuolatinis besi- spartumas; mitrumas; gyvumas;
guodimas, besiskundimas, dejavi- gaivumas; aštrumas; jauslumas;
mas; graudumas. jautrumas.
Query (kuy'ri), s. klausimas. | 9,a, — , Quicksand (kuTk'sand), s. bganioji ar
klausinti; klausti; kvosti. slenkanioj i smiltis.
Quest (kuest), s. jieškojimas; išjieško- Quickset (kulk 'set), s. gyvas medis,
jimas; ištyrinjimas; (collect.) jieš- krmas; gyva tvora, — , adj. pada-
krm; —
|| j|

kotojai; išjieškotojai rytas iš gyv medži,

Question(kueVion), s. klausimas; už- hedge, gyva tvora. ||
— , v. a. apsodinti
klausimas; abejone. In ess ap- — , gyva tvora.
šnekejime; apie kur šnekama. Out Quicksilver (kulk'sil-vor), s. gyvasis si-

of — neabejojamas; be abejones.
,
||
dabras; gyvsidabris.
—,v.a.n. klausinti; klausti; kvosti: Quickstep (kuik'step), s. greitas žing-
jig. abejoti. snis; greitas maršas.
Questionable (kus'ion-a-b'l), adj. klau- Quid (kuld), *. atrajus (tabako). \ — ,
/•.

stinas; abejotinas; abejojamas. a. išmesti iŠ nasr nesuatrajot(«aA;.

Questionary (kues'ion-e-ri), adj. klau- apie arklius).
siamas; talpins savyje klausim. Quiddity (kuTd'di-ti), *. esmuo; esybe;
Questioner (kues'ion-or), s. klausjas: |
gudravimas; priekabe.
klausinetojas. Quiddle (kuld'd'l), v. n. niekniekiauti;

Questor (kues'tor), *. kvestoras (xen. niekniekiais užsiiminti. | — , s. =

Rom.); iždininkas. QUIDDLER.
Queue (kj), s. kasa; biza; uodega; eile Quiddler (kuld'dlor), s. niekniekiauto-
laukiani žmoni. užsiims niekniekiais.
jas:
Quibble (kulb'b'l), h. vylius; klasta: Quidnunc (kuld'nnk), s. myltojas (ar
gudravimas; žodžaida. ||
—,v.n. gu- medžiotojas) naujien; žinunas.
drauti; žodžiais žaisti; stengtis išsi- Quiesce (kuai-es'), /-.".tylti; be žado
sukti; vyliugiauti. bti: neturti garso.
Quibbler (kuTb'blor), s. gudrautojas; Quiescence, Quiescency (kuai-es'sens,
vyliugiautojas; sofistas. -sen-si), », tyla: tyluma; ramybe.
Quick (kulk), adj. greitas; skubus; Quiescent (kuai-es'sent), adj. tylus: ne-
spartus; mitrus; gyvas; gaivus: vei- kruts; ramus: bebalsis.
klus; aštrus; jautrus; jauslus; nepa- Quiet (kuai't i, ad). tylus: ramus. | —
 ,

Quieter 565 Quixotic

*. tyla; tyluma: ramumas: rom. Quintal (kuln'tel), * . šimtsvaris: cent-

-, r.<i. (nu)tildyti: (nu)raminti. | /•. neris.
n. nutilti: nurimti. | |y. mlr. \\. — Quintessence (kuln-ts'sens), *. kvinte-
liai: tyloms: ramiai. |
— ness, *. t\- sencija: pats esmuo: branduolvs
luma: tylumas: ramumas. Quintet, Quintette (k uin-tt), t. kvinte-
Quieter (kuai't-i'.n, t. tildytojas: mi tas.
tildytojas: nuramintojas. Quintillion (kuln-til'jdn), *. kvintilijo-
Quietism ikuai'et-iz'm), *. dvasios ra- DAg,
mumas. Quintuple (kuln'tju-p'h, adj. penkis sy-
Quietude (kuai'i-tjd), *. tyla; tyluma: kius padaugintas; penkiagubas:
tylumas: ramumas. penkiariopas. | -, r. a. penkis sy
Quietus (kuai-y'tds), *. paskutinis aisi- kius padaugin.i: papenkiariopinti.
rokavimas; ji;/, ramumas: atsilsis; Quip (kuip), *. aitrus apjuokimas: kan-
mirtis. džiojimas: kandimas. | —,r.a. aš-
Quill (kuli), *. sparnine plunksna: |
triai išjuokti: kandžioti: gilti.
adata, spy^lis (ežio.
dfcUaJeiavlm); j Quire (kuair). t libra: knyga (8 arku-
Šeiva; | imi*, plaktukas. | -. i'ii popieros); | choras.
smulkiai stulpuoti: vynioti ant Šei- Quirite (kuai'rait), t. kviritas: Romos
vos; trinti Šeiva. valstietis.
Quilling (kuil'ing), stulpeliai: Quirk (kuork), s. gudravimas; klasta:
.*.
šu-
st ulpavimas. išsisukimas: gudrumas: aštrus žo-
Quilt (kuilt), s.
delis: mus. varijacija.
vatine užklote: kaldra.
| — , v. a. adyti: medvilnmis pamu-
Quirky tkuork'i), adj. moks pasigauti
šti: medvilnmis iškimšti: išsiuvin- žodžiu; moks išsisukti ;'
gudrus.
ti: peltakiuoti. Quirt (kuort), ». biznas: kanius.
Quilting Quit (kuit), v.a.n.
užbaigti; paliauti:
(kullt'ing), x. pamušimas: iš-
kimšimas: išadymas: perstoti: palikti; apleisti: užmesti:
išsiuvineji- j

mas: išpeltakiavimas. paliuosuoti (nuo skolos, etc. atleist , i ;

Quinary dovanoti; atiteisti: atmokti: atly

(kuai'nii-ri), adj. susideds
"
iŠ
'—
penki: paskaidytas po penkis. ginti; atsiteisti: atsirokuoti. To
Quince (kutas), s. bot. kvite: cidonija.
<-ost, užmokti, sugržinti kaštus.
Quincunx (kunVkonks), *. susodinimas
To — scores, pilnai atsilyginti, atsi-
(medži) strižomis eilmis, po pen- teisti. To — oneself, laikytis; dr-
siai statytis.
kis j kvadrat [:•:].
Quit (kult), adj. kvit: liuosas: nesko-
Quinine (kuai'nam ir kui-nyn'), t. chi-
nin. lingas; visame atsilygins, atsitei-
fc
ss.
Quinnat (kuln'nat), *. ieht. kaliforniš-
kas vašilas.
Quitch (kul), s. dme; negoda; piktas.
Quinquagesima
| — grasa, (bot.) varputis: varpis.
(kuln-kua-džs'i-mat, Quitclaim (kuit'klm), s. atsisakymas
adj. penkiasdešimtas; penkiasde-
nuo save ties, nuo pretenzij. —
šimtims; —
Sunday, Užgavni ne-
r.a. atsisakyti nuo savo ties,
|

delia. nuo
pretenzij.
Quinquangular (kuin-kuan'gju-lor), adj.
Quite (kuait), adt. visiškai: labai.
penkiakertis.
Quinquefoliated
Quitrent(kurt'rent), s. yž.
(kuln-kui-fo'li-e-ted^. Quits (kultsi. interj. kvit.
adj. penkialapis.
Quittance (kult tens), s. atsikvitavimas:
Quinquennial (kuin-kun'ni-el), adj. pen-
atsirokavimas: paliuosavimas (»><.
kiametinis: penkiametis.
skolos, etc.);
pakvitavimas; kvit.
Quinquennium (kuln-kušn'ni-6m), *. Quiver (kulv'or), r. n. drebti. | -, *.
penkmetis.
drebjimas; drebulys; | dklas (ci-
Quinsy (kuln'zi), s.med. gerkles užde- lyioms); seidokas.
gimas. Quixotic (kulks-dt ik), adj. don-Kišotiš-
Quint (kulnu n. kvinta. kas; beprotiškas.
 ,

Quiz 556 Rack

Quiz (kui'z), .y. minkle; | bandomiejio Rabbi, Rabbin (riib'bai ir -bi;-bin\ i

kvotimai (Suv. Valst. mokyklose); \

viešpats; mokytojas; rabinas.
pašyda; juokorius; šypla; šmutas; Rabbinic, Rabbinical (rab-bin'ik, -el).
keistas žmogus. D — v. a,, lavinti; , adj. rabiniškas.
kvosti (Suv. Valst.); gydyti: tyio- ||
Rabbit (rab'bit), s. zool. triušis.
ko; pajuokti; šaipytis iš ko; su
tis iš Rabble (riib'b'l), s. nerami, rksminga
pasityiojimu, akis smeigus žirti žmoni minia; goveda; gauja. The
i
k. — ,žemiausios luomos žmones; go-
Quizzer (kuiz'zor),
šypla; pašyda;
s. veda: minia. t 9.a.
kolioti: rik-
||
—
pajuok j as; apšaipytojas; šmutas. smais ir koliojimaislydeti. | Rabble-
Quizzical (kuiz'zik-el), adj. juokingas. rout, s. goveda; gauja; minia.
Quod (kuod), s. vulg. kaza; cyp. Rabblement (riib'b'1-ment), s. = Rab-
Quodlibet (ku6d'li-b6t), s. gudravimas; ble.
sekupasaka; mus. mišinys. Rabid (rab'id), adj. siauis; duksts:
Quoin (kuoin ir koin), s. sspara: pa- fl
pasiutiškas; pašls; pasiuts; at-
kalas: kylys. kaklus. — ly, adv. pasiutiškai; su
||

Quoit (kuoit ir koit), s. ripka; ritinys; padkimu. ||

— ness. s. pasiutimas.
disk. H —,v.n. ripkas, ritinius me- Rabies (re'bi-yz), s.med. pasiutimas.
tyti, mesti; ritiniais žaisti. Raccoon (rak-kn'), s. zool. šunluokis.
Quondam (kuon'dam), adj. andainyk- Race (res), s. rasa; veisle; paderme; gi-
štis; buvs; kadasi buvs. mine; gentis; gentkarte; begis; b- ||

Quorum (kuo'rom), s. reikalaujamas gimas; bgimas lenktynmis; beg-

ar užtenks skaiius (snari). tynes: lenktynes; gyvenimo begis;
Quota (kuo'tii), *. dalis. sriove; tkme; | šaknis; atžala; |

Quotable (kuot'ii-b'l), adj. galimas pri- ypatinga skonis. course, s. bgi- ||

—
vesti, cituoti; privedamas; cituoja- mo ar lenktyni vieta; hipodromas.
mas. — horse, s. greitas bgimu arklys:
Quotation (kuo-te'šion), s. privedimas; arklys panaudojamas lenktynms.
citavimas; citata; com. apgarsini- Race (res), v.n. smarkiai bgti; lenkty-
mas stovio preki pirkiniams, pini- ni bgti; lenktiniuoti. f
v. a. smar-
gams, etc.; biržine preke. —marks, ||
kiai varyti; begdinti.
s. svetimžodžio ženklai Raceme (ra-sym'), s. bot. keke (žied).
Quote (kuot), v. a. privesti; cituoti; com. Racemiforous(ras-i-mif'or-ds), apkrau-
apgarsinti preke. ns kekmis (žiedus).
Quoter (kuot'or), s. cituotojas. Racer (re'sor), s. lenktyninkas; bgti-
Quoth (kuoth ir kuoth), v.n. tarti; sa- nas; H zool. amerikoniška juodoji gy-
kyti [vartojamas tik pirmoj ir treioj vate.
ypatoj vienskaitos, pereito laiko] J, .
— Racial (re'šel), adj. rasinis; veislinis.
aš tariau; —
he, she, jis, ji tare. Raciness (re'si-n6s), s. skonis; kvap-
Quotha (kuoth'&), interj. tikrai; ištikro; snys (vyno); gaivumas; spka (žo-
išteisybes. džio).
Quotidian (kuo-tid'i-en), adj. kasdieni- Rack (rak), s. tampymo rankis; kan-
nis; kasdien atsitinks, atsikartojs. kinimo kde; kankyne; to be onjig.
Quotient (kuo'šent), s. arith. išdale. the —kankintis; to put to the
, —
Quran (ku-ran'), s. =
Koran. atiduoti ant kankinimo; kankinti:
U
ožiai (kam pasatyti, uždti); kripes
(vežimo); drabynos; gredos; džios:
R to live at
timo
— and manger,
verpiamas vindelis:.
lovio; |
misti iš sve-

Rabbet (rab'bt), v. a. pozyti; išpiauti mech. krumpliuota senis; J sprandas

rint; suleisti rinius. — s. pozas; ||
, (avienos, veršienos): — of bones, gro-
rintis. \
— plane, s. riniuojamas bias; arakas (vyncu): bgiojanti ||

oblis. skysti debesliai; prapuolimas; |

 ,

Rack 557 Ragman

pragaištis: —
and ruin, visiška pra Radiation (re-di-e'šion), *. žibjimas:
iraisi is: gyva prapultis: išnaikini- leidimas spinduli; skaistumas.
mas; to žti: pražti: pra-
go to — , Radiator (re'di-e-tor), *. tas, kas iširi
gaišti: zovada. | Rack-rent,
I
suole: džia spindulius šviesos, karšio; ra-
s. peraugšta randa. v.a. uždti per- diatorius; šildytuvas.
augšt rand. Rack-renter, s tas, Radical (rad'i-kel), adj. šakninis; pa-
ant kurio perdautr augSta randa už- matinis; radikališkas; pradinis. | —
dta: mokantis perdaug augšt ran- a Šakninis žodis; šaknis; 0*4*1. pa-
d. matinis elementas: p<>lit. radikalas.
Rack (nik), r. a. tampyti: tempti; iš- |
—
ly, adr. radikališkai.

tempti; kankinti: to one's brainx. — Radicalism (nid'i-kel-iz'm), s.polit. ra-

laužyti sau galv; j sunkti (ryn). { dikalizmas.
n. bgioti (sak. apie $kfttu* d,h,-
>•.
Radicate (riid'i-ket), v.a. šaknydinti:
xi-t, etc.): Šuoliuoti; zovada beirti. giliai skverbti; sodinti. | r. n. šak-
Rackabones (riik'a-bonz), s. prakaulis nis leisti: sišaknyti. J — adj. šak- ,

arklys: škaroblas. netas: šaknis leids.

Racker (rlikTir), a tampytojas; kan- Radication (riid-i-ke'sion), s. šakn lei-
kintojas: budelis; | sunkjas (vyno); dimas; šaknijimas: sišaknijimas.
| suole bgs
arklys; šuoliuotojas. Radicle (rad'i-k*l), s. šaknele: diegas.
Racket (riik'et), $. užims; dundjimas: Radish (rlid'išl. .*. ridikas: redisas. |

triukšmas: | samtelis {gaudymui ar Horse-radish, s. krienas.

atmuSimui sviedinio); | paiuoža Radium (re'di-6m), *. chem. radium.
(vaikšiojimui po snieg); \ rksmin- Radius (re'di-6s), x. geom. radius: anot.
ga puota; lbavimas, j —, r. a. atmu- pryšakine šeiva (rankos kaulas); bot.
šti (sviedin) su samteliu. | t. n. dun- žiedo ratelis.
dti; žti; rkauti; linksmintis; gir- Radix (re'diks), s. philol. & math, šak-
tuokliauti. nis.
Rackety (rak'et-i), adj. rksmingas; Raff (raf), s. krva: sšlavynas.
triukšmingas. Raffle (raff 1), s. traukimas burt: lio-
Raconteur (ra-kon-tor'), s. pasakotojas; terija. | — , v.a. n. burtus traukti:
sekupasaka. leisti ant lioterijos.
Racquet (riik'k6t), s. Racket. = Raft(rSft), s. troptas; pervažas; | gau-
Racy (re'si), adj. skanus; turs ger sko- ja. | — , r. a. leisti (vandeniu): gaben-
n ar kvapsn; stiprus; gaivus; tur- ti (troptu).
tingas. Rafter (raft'or),s. gegne.

Raddle (rad'd'l), s. virbas; virbine tvo- Rag (rag), s. skuduras; ryzas: lupata:
ra. | — , v.a. pinti. skiaute; fig. driskius: nuplyšelis.
Radial (re'di-el), adj. spindulinis; spin- Ragamuffin (rag-a-mof fin), *. driskius;
duliuotas. nuskarelis; nenaudlis.
Radiance, Radiancy (re'di-ens, -en-si), s. Rage (redž), s. padkimas: pasiutimas:
spindjimas; žibjimas. baisus nirtimas, širdimas: didele
Radiant (re'di-ent), adj. spindulius lei- rstybe; piktumas; užsidegimas;
džis; spinduliuojs; spinds; žibs; siutimas; šlimas; dukimas: smar-
skaistus.|
— ly, adv. su spindjimu, kavimas. | — , v. n. siusti; dkti;
žibjimu; skaisiai. smarkauti; siautoti; siausti.
Radiata (re-di-e'ta), s. pi. zool. spindu- Ragged (rag'ged), tuff, nudrisks; nu-
liuoiau plyšs: nuskars; | nelygus; šiurk-
t. n. spindulius leisti;
Radiate (re'di-et), štus; gauruotas. | — ly, adv. skudu-
spinduliuoti; spindti; žibti. | v.a. ruose. | — ness, s. nu plyšimas; nu-
leisti, mesti (žrini švies); pada- skarimas; nuskurimas; | nelygu-
ryti šviesiu, žibaniu, skaisiu ;(ap)- mas; šiurkštumas; gauruotumas.
š\ ii-sti. | — , adj. spindulingas; ži- Ragman (riig'miin), s. ryžius: ryznin-
bs: žrs. kas.
 ,

Ragout 558 Ramous

Ragout (rii-gu'), . smulkiai kapota Rajah, Raja (ra'dža, re'džii), t. radža

mesa, sutinta su visokiomis prietai- (indiškas kuiiigaikštis).
somis. Rak (rek), *.greblys; kapsts; pagaik-
Raid (red), s. siveržimas; užpuolimas. štis; I
šlaitas; nuožulnumas; palin-
||
—,v.a. siveržti; užpulti. kimas; J ištvirklis; nedorlis. | —
Raider (red'or), & užpuolikas. grbstyti; grbti; akti (su gre-
v. a.

Rail (rel), s. garada; lota; skersinis: bliu); kapstyti; kasti; žarstyti; ran-
skersbalkis; šina; senis: rele; orn.
|| ||
kioti; krauti (turtu*, etc):
rinkti:
lukutis; tilvikas. Land —, (orn.) rausti; jieškoti; krsti (su mieriu k
put pel. J — v.n. aptverti lotomis,
, nors atrasti); mil. išilgai laivo šau-
grotais. ||
v. n., to — at, against, bar-
||

dyt i. I t. n. raustis; jieškoti: smar- ||

tis; kolioti; dergti. kiai prabgti, prasinešti, pražti: ||

Railer (rel'or), s. koliotojas. pasvirus, palinkus kaboti; | palei-

s. lotine tvora ;žirgiai;
Railing (rel'ing), stuvauti; nedor gyvenim vesti:
grotai; paramtis; atloš; collect, lo-
U
ištvirkauti.
tos; garados; šenys; koliojimas; ||
Rakehell (rek'hSl), s. ištvirklis; palai-
dergimas. —,adj. koliojamas; ap-
||
dnas.
šmeižingas: žeidingas. D — ly, adv. Raker (rek'or), s. grbjas; g
grebiamo-
apšmeižingai; su koliojimu. ji mašina; ||
pagaikštis.
Raillery (riil'lor-i ir rel'-), s. išjuoki- Rakery (rek'6r-i), s. ištvirkimas; palei-
mas; apjuokas; juokai. stuvyste.
Railroad, Railway (rel'rod, -uei), s. ge- Rakestale (rek'stel), s. grbliakotis.
ležinkelis. Rakish (rek'iš), adj. ištvirks; paleistu-
Raiment (re'ment), s. rbai; drabužiai. vingas. U —
ness, s. ištvirkimas; pa-
Rain (ren), s. lytus. ||
— ,v.n. lyti. | v. sileidimas; paleistuvyste.
a. pilti; lieti; išlieti. Rally (ral'li), v. a. (su)rinkti; (su)vie-
Rainbow (ren'bow), s. orarykšte; laumes nyti; sutvarkyti; H lydyti; išjuoki-
juosta. neti. I
v.n. rinktis; susirinkti; tvar-
Rainfall (ren'fol), s. lytaus išpuolimas; kon sueiti; susivienyti; ||
atsigeiva-
lytus. liuoti; atsigauti; sustiprti;! lydy-
Raininess (ren'i-nšs), s. lytingumas. tis; tyiotis; šaipytis (iš ko). ||
— , *.

Rainless (ren'ISs), adj. belytingas; sau- surinkimas; susirinkimas; |

juoka-
sas. vimas; juokai.
Rainy (ren'i), adj. lytingas. Ram (ram), s. tekis; avinas; mech. ta- j|

Raise (rez), v. a. kelti; pakelti; prikelti; ranas. —,«.«. smarkiai mušti; pri-
||

iškelti; sukelti; padidinti; iš- ||

mušti; mušti; kalti; prigrsti.
šaukti (dvasi); | pastatydinti; iš- Ramble (riim'b'l), v.n. bastytis; valkio-
budavoti; steigti; supilti (pylim); tis; vaikštinti. — s. pasivaikšio- ||
,

I rinkti (pinigus, mokesius, karei- jimas; besi valkiojimas; besibasty-

vius); U auginti; veisti (gyvulius, ja- mas.
vus); (pa)gimdyti; sutverti. To a — Rambler (ram'blor), s. valkata; paba-
blockade, (mil.) nukelti (nuimti ar sta.
prašalinti) bliokad. To a siege, — Ramification (ram-i-fi-ke'šion), s. išsiša-
(mil.) nuimti apgulima. To a — kojimas; šakele; šakute.
report, paleisti gand. To expect- — Ramify (ram'i-fai), v. a. dalyti, skirstyti
ations, atgaivinti vilt. To a — šakas, f v.n. šakotis; išsišakoti; da-
paste, tešl išrginti, putnia pada- lytis šakas.
ryti. Rammer (riim'mor), s. šlega; pluktu-
Raiser (rez'or), tas, kurs kelia; pa-
s. vas.
augštintojas; padidintojas; \ stei- Rammish (ram'miš), adj. nepriimnus.
gjas; krjas; augintojas (gyvu- ||
tekiu smirds; goslus.
li, etc.); rinkjas mokesi.
|| Ramose, Ramous (rši-mos', rg'mos), adj. j
Raisin (re'z'n), s. rozinka. šakotas; išsišakojgs.
 Ramp :>59 Rapid

Ramp (ramp), šokinti: -okti:

r.n. | | taksius (šuo); | medjas: medinin-
riestis: vyniotis: augštyn lipti (suk. kas.
apie benrr ntgntenu). | —, *. Rank (rank), *. glit: eil: laipsnis: ran-
pasišokjimas: šokis. ira: sluogsnis (draugijos): augštas
Rampage (riimp't'il/ smarkavimas: 1. •«. stovis. | — , r. a. stat'ti elit: statyti
lbavimas. greta; gretinti: priskaityti k prie
Rampancy (nimp'en-si), *. išbujojimas: ko. | stovti greta*".
r.n. gretintis:
-

buinumas. užimti (augšt ar žem) viet: sto-

Rampant (ramp'ent), adj. išbujojs: vti; siekti.
buinus; | nesuvaldomas: siuntas: Rank (rank), adj. puikus: buinus: tar-
Šoks augštyn: pašoks ant paskuti- pus: tršus: našus: derlingas: stam-
ni koj- | besi vyniojas; besirieis: bus: didelis; | padviss: gaižus. |

besiraits. — ly, ad r. tarpiai: buiniai: tršiai:

Rampart (riim'part), *. supils: pyli- stambiai; dideliai. | —ness, •*. pui-
mas; volas. | — , r. a. apsergeti pyli- kumas: tarpumas; buinumas: tršu-
mu, volu; apkasti vol. mas; stambumas; didumas: gaižu- |

Ramrod (ram'rod), *. grstuvas: stum- mas.

plis (ša udyklti prim uiti). Rankle (ran'k'l), r.n. vietrytis: stryti:
Ramshackle (riim'Šak-k'l), adj. suirs: deginti: degti.
sugeds: aplžs. Ransack (riin'sak), r.«. išjieškoti: iš-
Ran (riin), imp. nuo Run. krsti: | plšti: vogti: apvogti.
Ranch franc- t. ganykla
. [Su r. Vaisi. Ransom (ran'sm), ». išpirkimas (netau-
V' ikaruose]. ri); išvadavimas (užgrbto turto):
Ranchero (riin-'ro), *. piemuo. vaduotpinigiai. | , r. a. išpirkti: iš- —
Rancho (riin'o). s. = Raxch: |
pirk- vaduoti.
tel [S. V. Vak.). Ransomer (ran'som-or), *. išpirkjas:
Rancid (ran'sid), adj. gaižus. |
— ness. išvaduotojas.
*. = Rancidity. Rant (riint), r.n. burnoti: gerkluoti:
Rancidity (ran-sid'i-ti i, *. gaižumas. putniais žodžiais kalbti. | , *. —
Rancor (ran'kor), s. didele neapkanta: burnojimas; tušti žodžiai.
sisenejs piktumas. Ranter (rant'or), s. burnotojas; tušia-
Rancorous (ran'kor-ds), piktumo, adj. kalbis.
neapkantos pilnas: neapkant us; gie- Ranunculus (ra-non'kju-16s), s.bot. de-
žias. dervin; vištakoja; gaidpirštis: ved-
Random iran'dom), *. prietikis; priega- rin.
da. At —
ant nuomones; ant abejo;
. Rap (rap), r. a. pagriebti; nunešti. | r.
akyplotu. | — udj. priegadingas:
, a. n. belsti; pabelsti; pabildenti: pa-
daromas ar padarytas ant nuomo- sibelsti.| — *. pabeldimas: belste-
,

nes, ant abejo, be apmstymo. ljimas; užgavimas.

Range (rendž), *. eile; | skyrius: kliasa; Rapacious (ra-p'šios), adj. godus ant
| virtuves peius: | kelione; | lau- plšimo: plšikiškas: drasks: rajus.
kas; plotas: apmis: dydis: | švio I
—ly> a ^ r - plšikiškai: godžiai. |

tolis. | —
r. a. , eil statyti, susta- —ness, *. = Rapacity.
tyti: suglituoti: | paskirstyti, pa- Rapacity (ra-pas'i-ti), *. godumas ant
skaidyti ( kliasas): | perkeliauti: plšimo, draskymo: rajumas; godu-
pervaikšioti; keliauti, plaukti išil- mas.
gai, paraleliškai. | r.n. bastytis; Rape (rp), *. pavogimas: vagyst; | iš-
valkiotis; I testis- driektis: nulkti; kaneveikimas, išžaginimas (moters):
nešti; siekti; | stoti eiles: stovti | bot. rope; vynuogi išspaudos.
eilse; | bti; rastis; gyventi. To — | — , r. a.
|

kaneveikti: žagti: išža-

along, keliauti išilgai, pakrašiu. ginti.
To — from,paeiti iš. Rapid (rjp'id), adj. greitas: smarkus, j
Ranger (rndž'or), *. valkata: plšikas: —s, *.pl. sriautynai. | ly, ndr. grei- —
 Rapidity 560 Rational

tai;smarkiai. |— ncss,*. = Rapidity. Rashr (raš'or), s. plonas lašini ržys.

Rapidity (ra-pid'i-ti), s. greitumas; Rasp (rasp), v. a. pielyti (raspeiliv); fig.
smarkumas. šiurkšiai, nemandagiai apseiti (su
Rapier (re'pi-6r), s. rapierius. kuo), f
— , 8. rašpeilis.
Rapine (rap'in), s. piešimas. ||
— , v. a. Raspberry (raz'br-ri), s. bot. aviete.
piešti vogti.
; Rasure(re'žjur), #. grandymas; tryni-
Rapparee (rap-pa-ry'), s. plšikas (Airi- mas; ištrynimas.
M- Rat (rat), s. žiurke; jig. renegatas; dar-
Rappee (riip-py'), *. uostomas tabakas. bininkas, dirbs už mažesn alg
Rapper (riip'por), s. beldejas; beldikas. negu darbo unijos užgirta. fl
— , v.n.
Rapt (riipt), adj. pagriebtas. žiurkiauti.
Raptorial (riip-to'ri-el), adj. iš drasky- Ratable (ret'a-b'l), adj. apiprekiuoja-
mo mintas; drasks. mas; privals mokti mokesius.
Rapture (riip'tjur), s. pagavimas; jau- Ratafia (rat-a-fy'a), t. vyšni degtine.
sm uždegimas; užsidegimas; didis Ratch, Ratchet (ra, -'et), s. sprage. |

džiaugsmas; eksta/a. — wheel, s. spragiuojamas tekinys.

adj. jausmus
Rapturous (riip'tjur-os), Rate (ret), *. rata; porcija; saikas;
uždegs; dvasi užims; (apsvaigi- laipsnis; preke; mokestis; — offood,
ns. valgio porcija; — of interest, nuo-
Rare (rer), adj. retas; retai užeinamas: šimi dydis; — of speed, greitumo
nepaprastas; begalo puikus; ||
retas; laipsnis; greitumas. At any už — ,

skystas; apižalis; ne visai išvirin-

||
koki nebk preke; kad kasžin
ir
tas, iškeptas. | — ly, adv. retai; pui- kas but. At this — , todl; tokiu
kiai. ||
— ness, s. = Rakity. bdu. At the — of, po. Town — s,

Rarefaction (rar-i-fak'šion), s. prareti- miesto mokesiai.

nimas; praskiedimas; suskysteji- Rate (ret), v. a. prekiuoti; apiprekiuoti;
mas; praretejimas. apmokesiuoti: fl
kolioti. J
v.n. bti
Rarefy (riir'i-f ai), v. a. praretinti; pra- prirokuotu, priskirtu prie ko; ro-
skiesti; skystesniu padaryti. ||
v.n. kuotis.
prareteti; suskystti; prasiskiesti. Rater (ret'or;, s. prekiuotojas; apipre-
Rareripe (rer' rai p), adj. anksti nunok- kiuotojas; koliotojas. ||

sts ar nunoks; ankstyvas. Rather (r&dh'br), adv. greiiau; noriau;

Rarity (riir'i-ti), s. retumas; skystumas; geriau; labiau; velyk; teisingiau: ||

H
užeinama (randama, patin-
retai geriau sakant; gantinai; pusti- ||

kama) tokele retmena brangmena.

: ; nai.
Rascal (riis'kel), šelmis; tri virve: ne-
s. Ratification (rat-i-fi-ke'šion), s. užtvirti-
naudlis; rakalis. adj. niekin-||
— , nimas; užgyrimas.
gas; žemas; niekam nevertas. Ratifier (rat'i-fai-or), s. užgyrejas; už-
Rascality (riis-kal'i-ti), s. šelmyste. tvirtintojas.
Rascallion (ras-kal' jon), s. niekšas; ne- Ratify (rat'i-fai), v. a. užgirti; užtvir-
naudlis. tinti.
Rascally (ras'kel-li), adj. šelmiškas; Ratio (re'ši-o ir re'šo), s. prielyga; pro-
suktas. porcija.
Rase(rez), v. a. ištrinti; sunaikinti; su Ratiocinate (ra-ši-6s'i-net), v.n. svarsty-
žeme sulyginti. ti; galvoti; išvedžioti.
Rash (raš), 8. med. išbrimas; pukas. Ratiocination (rii-ši-os-i-ne'šin), s. išve-
Rash (raš), adj. pergreitas; perstaigus; džiojimas; išvedimas.
neatsargus; neapsimsts; neapm- Ration (re'šion), s. porcija.
stytas; beprotiškas. \
— ly, adv. stai- Rational (ra"šion-el), adj. protinis; pro-
giai; be apmstymo: gal vatrukiais. tiškas; protingas; išmintingas; ra-
1 —ness,.''. perdidelis staigumas; ne- cijonališkas. ||
— ly, adr. racijonališ-
atsargumas; neapsimstymas; neap- kai: protingai. | —ness,*. racijona-
mstytas žingsnis. liškumas.
 Rationale 561 Reaccess

Rationale (rii-šion-e'li), s. išaiškinimas jus; nepasotinamas: alkanas. ly. 1

—
princip; principai. adv. godžiai. | — ness, *. godumas:
Rationalism (ra"ši6n-el-iz'm), *. the"!. rajumas.
&philo*. racijonalizmas. Raver (rev'or), *. klajotojas; svajoto-
Rationalistic, Rationalistical (rii-šion-el- jas.
is'tik, -el), adj. racionalistiškas. Ravin, Ravine (rav"n), §. išplš.

Rationality (rii-sion-al'i-ti), *. racijona- Ravine (ra-vyn'), s. dauba; griovis; gi-

liškumas; protingumas. lus rvas.
Ratlines, Ratlins (riit'linz), s. pL mar. Ravish (pagrob-
(riiv'iš), v.a. (iš)plešti;

virvines pakopos. ti; nugabenti; | žaginti:

(pa) vogt i;
Ratsbane (rats'ben), *. žiurkžoles. sužagti (moter); j pripildyti dideliu
Rattan (rat-tan'), s. indiškoji lendre. džiaugsmu; apžavti.
Ratteen (riit-tyn'), s. ratina (storas vil- Ravisher (riiv'iš-or), s. plšikas; | ža-
nonis audimas). gintojas; sužagejas; | tas, kurs k
Ratten (rat't'n), r. a. sugadinti (arba džiaugsmu pripildo, kurs keno šir-
pavogti) darbo rankius. dis patraukia, apžavia: apžavetoja-s.
Rattle (rat't'l), r. n. barškuti: tarškti. Ravishment (r;iv'iš-ment\ *. (iš)ple>i-
| r. a. barškinti: tarškinti: baladoti. mas; pagrobimas; pavogimas; | ža-
j — , s. barškjimas: tarškjimas: ginimas;sužagimas: didelis džiaug-
baladone; | barškalas. smas: apžavejimas.
Rattlesnake (rat't'1-snek), s. barškan- Raw (ro), adj. žalias; nišsirpes; nenu-
ioji angis. noks; neišdirbtas; Jig. neišlavintas:
Rattoon (rat-tn'), s. cukrines lendres šiurkštus: nešvankus; žiaurus: šal-
atžala. tas; plikas; oda neapdengtas. | ly, —
Raucity (ro'si-ti), s. šiurkštumas (balm): adv. žaliai; | šiurkšiai: nešvankiai.
užkimimas; kimumas. ] —ness, s. žaliumas; | žiaurumas:
Raucous (ro'kos), adj. šiurkštus: užki- šaltumas; drgnumas; 1 nešvanku-
ms; kimus. J — ly, adr. šiurkšiai: mas.
kimiai. Rawboned (ro'bond), adj. sudživs:
Ravage (rav'edž), s. draskymas: naiki- liesus.
nimas; pustijimas. | r. a. drasky- — , Rawhide (ro'haid), s. šikšninis biznas.
ti; naikinti; pustyti. Ray (ret), *• spindulys; | icht. skatas.
Ravager (rav'edž-or), s. naikintojas: j —,v.a.n. spindulius leisti: spind-

draskytojas: plšikas. ti.

Rave (rev), v. n. klajoti; svajoti: svaisr- Rayless (rei'lšs), adj. nišleidžis spin-
ti; dkti. duli; be spindjimo.
Ravel (rav"l), v.a. (at)narplioti; (at)- Raze (rz), v.a. ištrinti: išnaikinti: su
raizgyti; | painioti; su-, painioti. žeme sulyginti.
| r. n. išsipainioti atsinarplioti išsi- : :
Razee (ra-zy'), s. pripjautas (f. y. iš di-
raizgyti; atplušyti. delio perdirbtas ant mažesnio) ka-
Raveler (r;iv'"l-6r), s. narpliotojas;raiz- riškas laivas.
gytojas; painiotojas. Razor (re'zor), s. skutyklis: britva; |
Ravelin (riiv'lin),s. fort, ravelinas. šerno iltis.
Raven (re'v'n), s. juodvarnis. | —,adj. Razure (re'žjur), s. ištrynimas: ištrina.
juodvarnio dažo; žvilganiai juodas. Razzia (ra'zi-a), s. sibriovimas: užpuo-
Raven (riiv"n), s. išplš: godumas limas.
draskyti, piešti. | t. a. pagriebti: — , Re- (n-, ry-), prieiung, reiškianti atsi-
išpiešti: draskyti: ryti. kartojim, paantrinim, gržim; iš-
Ravener (riiv'*u-or), s. plšikas. guldoma lietuv. priejunga: at-, atsi-,
Ravening (rii\ "n-ing), *. godumas ant arba pritr,tk*m.: atgal, išnaujo, vel.
plsimo, draskymo, rijimo: raju- Reabsorb (ry-iib-sorb'), v.a. išnaujo <tr
mas. | —
adj. draskas: rajus.
, atgal sugerti: vgl sugerti.
Ravenous (riiv"n-6s), adj. godus; ra- Reaccess (ry-ak-sV) s. paantrintas
 Reach 562 Ream
prisiartinimas, prijimas; sugrži- Readjust (ry-iid-džosf), v. a. išnaujo (m-
mas. vel) pataisyti, surengti, sutvarkyti,
Reach (ryS), r. a. siekti; pasiekti; pa- pritaikyti.
duoti; I užgauti: palytti. | t. n. Readjustment (ry-ad-dž5st'ment), s. pa-
ranka ištiesti; siektis; stengtis pa- II
taisymas; pertaisymas.
siekti; testis; nusitsti; nusidriek-
|| Readmission (ry-ad-miš'šion), s. paan-
ti; siekti. —,s. pasiekimas; nuojie-
|| trintas {ar antru sykiu) prileidimas,
ga pasiekti; atokumas; tolis; plo- ||
primimas.
tas; apmis; pastanga; nuojiega: ||
Readmit (ry-ad-mit'), v. a. išnaujo pri-
spka; siekimas; tikslas; U nusi- leisti, priimti.
=
||

driekimas; upes dalis tarp d vie j iš- Readmittance (ry-ad-mit'tens), s. Re-

sihnkim. Beyond nepasiekia- — ,
admisston.
mas; it is beyond my tai man ne- — ,
Ready (rd'i), adj. gatavas: paruoštas;
pasiekiama; to aš negaliu pasiekti: pilnai pasiruošs, pasirengs; grei-
it is beyond the— of my power, tai tas; noringas; smagus; buklus; mi-
ne mano pajiegoj. Within of — trus; lengvas. Ali —
visiškai pasi- ,

cannon shot, atokume (ar tolume) rengs; visai gatavas; jau. money, —
kanuoles švio. To know one's own gryni pinigai. — , adc. visai; visiš-
||

— žinoti savo nuojiegas, savo sp-

,
kai; pilnai; gatava. Ready-made, ||

kas. Men of deep — es, žmones su adj. gatavai padarytas; gatavas.

augštais gabumais, su augštais sie-
kimais.
Reachable (ry'a-b'l), adj. pasiekiamas.
Reachless (ry'ls), adj. nepasiekiamas;
augštas.
React (ry-akt'),
sykiu perstatyti (žaism, etc.). v. u.
Ready-witted, adj. greitai susigrie-
bis; rasmingas; sumanus. | The
ready, s. gryni pinigai.
Reaffirm (ry-if-form'), v. a. išnaujo pa-
tvirtinti.
v. a. atkartoti; antru Reagent (ri-e'džent), s. chem. reagentas.
Real (ry'el), adi. tikras; teisingas; re-
aliskasj./wr. nejudinamas; — estate;
jj

priešveikti; priešintis; ant kits-kito

veikti; gimdyti reakcij. — property, nejudinamas turtas.
Reaction (ri-ak'šion), s. priešingas vei- Realism (ry'el-iz'm), *. realizmas.
kimas; veikimas atbul puse; reak- Realist (ry'el-ist), s. realistas.
cija; chem. veikimas ant kits-kito Realistic (ry-el-is'tik), adj. realistiškas
chemišk san jung. Reality (ri-al'i-ti), s. tikrumas; reališ-
Reactionary (ri-ak'šion-e-ri), adj. prie- kumas.
šingai veikis; gimds priešing Realizable (ry'el-ai-zji-b'l), adj. vykdo-
veikme. — s. reakcijonierius;
|]
, mas; vykinamas; išpildomas; gy-
pirmeivystes priešininkas. vendinamas.
Read (ryd), v. a. [pret. & pp. read Realization (ry-el-i-ze'šion), s. gyven-
(red)], skaityti. ||
r. n. skaitymu už- dinimas; vykinimas; vykimas; iš-
siimti; mokintis; skaitytis. sipildymas.
Read (r6d), adj. apsiskaits. Realize (ry'el-aiz), v. a. gyvendinti;
Reader (ryd'or), s. skaitytojas; pra- |
vykinti; tikrame pavidale persta-
dine skaitymo knyga; lementorius. tyti; realizuoti; paversti nekru-
||

Readily (red'i-li), adr. tuojau; veikiai: tinam turt; paversti pinigus.

mai su noru noriai lengvai sma-
; : ; ;
Really (ry'el-li), adc. tikrai; ištikro.
giai; linksmai. Re-ally (ry'-iil-lai'), v. a. išnaujo sujung-
Readiness (ršd'i-nes), s. veik urnas; grei- ti,suvienyti.
tumas; ruoš mas; gatavu mas; leng- Realm (r81m), s. viešpatyste; karalyste.
vumas. To be in bti pasiren- — ,
Realness (ry'el-nšs), s. Reality. =
gus. —
of wit, sumanumas; mitru- Realty (ry'el-ti), nejudinamas turtas.
s.

mas. Ream (rym), s. rymas (20 knyg popu -

Reading (ryd'ing), skaitymas; lekci- *. ros). |— v. a. padaryti didesn; di-

,

ja; išguldinejimas; apsiskaitymas. desn pragržti (skyle); ištsyti; |

J
— , adj. skaitomas; skaitydamas. ištempti.
 ,

Reamer 563 Recall

Reamer (rym'iir lirštuvas.

i, *. Reassemble (ry-as-sm'b*l), r. a. išnaujo
Reanimate (ri-an'i-met), r.n. atgaivinti. sukviesti, surinkti. | r. n. vel susi-
Reannex (ry-iin-nks'), r. a. išnaujo pri- rinkti; išnaujo susieiti.
jungti, prikergti; vel suvienyti. Reassert (ry-as-sorf), r. a. išnaujo (pa)-
Reap (ryp), •** piauti (Jarus): rinkti. tvirtinti.
Reaper (ryp'iir), *. piovejas; | magina Reassertion (ry-as-sor'šidn), *. atkarto-
javams piauti. tas (pa)tvirtinimas.
Reappear (ry-iip-pyr'), v. n. vel pasiro- Reassure (ry-iiš-šr'), r. a. vel užtvir-
dyti, apsireikšti. tinti; | išnaujo pirkti, apsergeti.
Reappearance (ry-iip-pyr'ens), s. pasiro- Rebate (ri-bet'), r. a. (at)bukinti; pj.
dymas išnaujo, antru sykiu. mažinti: silpninti; | nutraukti; at-
Reapplication (ry-ap-pli-ke'šin), #. pri- rokuoti; | išpiauti rint, poz; išpo-
djimas, pritaikymas išnaujo; pa- zyti. | ,—s. rabatas: nutraukimas:
antrintas atsišaukimas prie ko. atrokavimas; sumažinimas; | rintb;
Reapply (ry-ap-plai'), t.<i. išnaujo pri- pozas.
taikyti, c. n. išnaujo kreiptis, atsi-
j Rebatement (ri-bet'ment), s. nutrauki-
šaukti. mas; atrokavimas: sumažinimas: su-
Reappoint (ry-iip-point'), v. a. vel pa- silpninimas.
skirti; vel išrinkti. Rebec (ry' bk), s. tristygis smuikas.
Reappointment (ry-iip-point 'ment), *.
Rebel (ršb'61), s. maištininkas; pasik-
paskyrimas, išrinkimas antru sy- lelis. | —, adj. mai>tinsras. | — (ri-
kiu. bT), r.n. pasikelti, sukilti prk*;
Rear (ryr), užpakalis. |
*. , adj. užpa- — mai>t kelti: priešintis.
kalinis. — admiral, s. kontr-ad-
| Rebellion (ri-bTjon>, s. sukilimas:
miralas. — guard, s. užpakaline ka- maištas.
riaunos dalis; ariergardas. Rebellious (ri-bTjos), adj. maištingas:
Rear (ryr), t. a. pakelti; | (pa )statyt i :
nenulankus. | — ly, adr. maištingai.
(su)tverti; (steigti; | auginti; auk- | —ness, *. maištingumas.
"

lti. | v. n. piestu šokti. Rebound (ri-baund'), r. n. atšokti.

Rearmost (ryr'most), adj. pats užpaka- atmušti. | —, s. atšokimas; atmuši-
linis; pats paskutinis. mas.
Rearward (ryr'uord), s. užpakaline ka- Rebuff (ri-bof), s. atstmimas: atmuši-
riauna. | —
(ryr'uord), adt. užpa- mas. | —T.a. atmušti: atstumti.
kal. Rebuild (ri-bild'), r. a. išnaujo atstatyt i.
Reason (ry'z'n), protas; išmintis;
s. perstatyti.
pamatas; priežastis: | teisybe; tiesa. Rebuke (ri-bjk'), t.a. barti; subarti:
By —
of, del tos priežasties; todl sudrausti; papeikti; išbarti: iško-
kad; kadangi. In ; In all —
pagal — ,
lioti. | —
, s. pabarimas; išbarimas.
teisyb; išteisybes; ištikro. | — , r. u. Rebus (ry bos), s. msle; minkle.
protauti; galvoti. | v. a. apsvarsti- Rebut (ri-bot'), r. a. atmušti; atkarti;
neti; apšnekti; pertikrinti. To — jur. atsakinti ant užmetinejim.
down, protu pergalti; protu virš Rebuttal (ri-bot'tel), 8. jur. sumušineji-
paimti. mas kaltinamojo davad.
Reasonable (ry'z'n-a-b'l), adj. protin- s. jur. kaltinamo-
Rebutter (ri-bot 'tor),
gas; išmintingas; teisingas: | nuo- jo atsakinjimas ant skundjo už-
saikus: vidutiniškas; neperdidelis metinejim.
|
—ness, s. protingumas; teisingu- Recalcitrant (ri-kiil'si-trent), adj. spi-
mas; nuosaikumas. | Reasonably. nas atgal: atspiris; atstumtas.
ad r. protingai teisingai nuosaikiai
: : : Recalcitrate (ri-kiil'si-iret), t.a. atspirt:
vidutiniškai. atstumti: atmušti.
Reasoner (ry'z'n-6r), s. protautojas. Recalcitration (ri-kiil-si-tre'šion), s. at-
Reasoning (ry'z'n-ing), s. protavimas. spyrimas; atmušimas: atstmimas.
Reasonless (ry'z'n-les), adj. neprotau- Recall (ri-kol'), r. a. atšaukti: atmin- |

js: neprotingas: bepriežastinis. ti. | — , #. atšaukimas.

 ,

Recant 564 Reciter

Recant (ri-kjint'), r.a.n. atimti atgal sišalinimas; nuošali vieta; užkam-

||

(duot žod, prižadjim); atšaukti: pis; prieglauda; apvienejimas; vie-

išsižadti. nyste; | pertraukimas (uiiiimimo);
Recantation (ri-kan-te'šion), ». atšauki- pertrauka: \ dauba; giluma; loma
mas; išsižadjimas. (sienoj). — r. a. padaryti daub,
\ ,

Recapitulate (ri-ka-pit'ju-let), v.a.n. lom.

trumpai atkartoti; trumpai papasa- Recession (ri-seš'šion), s. atsitrauki-
koti. mas; prasišalinimas; ||
užleidimas;
Recapitulation (ri-ka-pit-ju-le'šion), *. sugržinimas atgal.
trumpas atkartojimas. Recharge (ri-ardž'), v.a. atpenc kal-
Recaption (ri-kap'šion), *. užgrobimas, tinti: atpen sksti;
išnaujo už- ||

pagriebi m as išnaujo. pulti; atnaujinti užpuolim; iš- ||

Recapture (ri-kiip'tjur), v.a. išnaujo naujo užtaisyti (Šaudykl).

pagriebti; vel atimti. | , — *. pagrie- Recharter (ri-ar'tor), s. atnaujinimas
bimas išnaujo; atmimas. chartijos; atnaujinta chartija. — ||

Recast (r i-kšist'), v.a. išnaujo mesti; |

v.a. atnaujinti chartij.
išnaujo lieti; perlieti; perdirbti: | Recipe (reVi-py), s. receptas.
išnaujo perrokuoti. Recipience, Recipiency (ri-sip'i-ens, -en-
Recede (ri-syd'), v. n. pasitraukti atgal: si), s. primimas: priimblumas.
atsitraukti; H
atsisakyti nuo ko; at- Recipient (ri-sip'i-ent), adj. priims. \

sižadti. ||
v.a. vel užleisti; atiduoti — , s. primjas.
atgal; gržinti. Reciprocal (ri-sip'ro-kel), adj. kainas:
Receipt primimas; jemi-
(ri-syf), s.
abipusinis; abipusiškas; abišalinis;
mas; jimas; plaukimas (itdan); gram, gržtamas, — ly, adv. kainai: |

pakvitavimas; kvit; | receptas.

\

|
abipusiškai; kits-kit. — ness, s. |
=
— , pakvituoti; išduoti kvit.
v.a. Reciprocality.
Reciprocality (ri-sip-ro-kal'i-ti), s. kai-
Receivable (ri-syv'a-b'l), adj. priima-
mas; imamas. numas; abipusyste.
Reciprocate |ri-sip'ro-ket), v. n. pramai-
Receive (ri-syv'), v.a. priiminti: pri-
imti; talpinti.
nu krutti, veikti; pasivaduojant
||

Receiver (ri-syv'6r), «. primjas; phys. veikti. | v.a. kainai atiduoti; tuo

pneumatiškos pompos varpas. pati m mokti atgal.
Reciprocation (ri-sip-ro-ke'ši6n), s. pra-
Recency (ry'sen-si), s. šviežumas; nau-
jumas; nesenumas. mainus judjimas; j|
kainas atida-
Recension (ri-s6n'ši6n), s. peržirji-
vimas; apsimainymas.
mas; peržvalga; recenzija. Reciprocity (res-i-pr6s'i-ti), s. kainu-
mas; abipusyste.
Recent (ry'sent), adj. paskutinio laiko;
Recision (ri-si"ži6n), nupiovimas. *.
dabartinis; naujausias; šviežias. ||

— Recital (ri-sait'el), pasakojimas; at- s.

ly, adv. nesenei; paskutiniam lai-
kartojimas (sretim žodži, etc.);
ke; šviežiai. |
— ness, s. = Recency. pranešimas: atskaita: mus. vienos
Receptacle (ri-sp'ta-k'l), *. indas; su-
ypatos atliekamas dainavimas, grie
dynas: rykas; rezervoaras; landa.
žimas.
Receptibility(ri-s6p-ti-bil'i-ti), s. paslan-
Recitation atkartoji-
(res-i-te'šion),
s.
kumas ant primimo; priimtinu- mas ar pasakojimas galvos; pasa- iš
mas.
kojimas; viešas skaitymas; praneši-
Receptible (ri-sšp'ti-b'l), adj. paslankus
mas.
priimti: priimtinas; priimamas.
Recitative (ršs-i-ta-tyv'), *. mus. recita-
Reception (ri-s&p'šion), *. primimas. tiva.
Receptive (ri-s6p'tiv), adj. priimblus: Recite (ri-sait'), v.a.n. pasakoti: iš gal-
priims. J
—ness, s. = Reckptivity. vos sakyti, pasakoti; atkartoti; pra-
.

Receptivity (ršs-6p-tiv'i-ti), *. priim- nešim laikyti.

blumas; nuojiega priimti. Reciter (ri-sait 7>r), *. pasakotojas; pra-
Recess (ri-sV;, *. pasitraukimas: pra- nešjas.
 Reck 56S Recommittal

Reck (rk), /•.</./<. rpintis apie k; bo- nuo svietu; viensdyst; apvienji-
ti; paisti. mas: nuošalumas.
Reckless (rk nerpestingas;
ls).
</<//'.
Reclusive (ri-klj'siv), adj. nuošalus;
neatsargus: nieko nebojs, nepai- apvienjs: pustelninkiškas.
ss. | — ly, adr. nerpestingai; neat- Recognition (rk-6g-ni"šion), «. pažini-
sargiai; nieko nepaisdamas. j— ness, mas; pripažinimas.
s. nerpestingumas; neatsargumas; Recognizable (rk'og-nai-za-b'l), adj.
visiškas ant nieko nepaisejimas. galimas pažinti: pripažstamas.
Reckon (rk"n), r. a. n. rokuoti; skai- Recognizance (ri-kog'ni-zens), *. pažini-
tyti. To —for, atsakyti už k; už- mas; pripažinimas: | ženklas: sym-
mokti kuo ui k(. To — on, upon, bolas; | teismo uždta ant ko pride-
pasitikti, atsidti ant ko. To — ryste; raštiškas teismo sakymas; |
with, suvesti rokunda su kuo; atsi- prisiegdintuji nusprendimas.
rokuoti su kuo. Recognize (rek'og-naiz), r. a. pažinti:
Reckoner (rk"n-6r), *. rokuotojas. pripažinti.
Reckoning (rk"n-ing), #. rokavimas: Recognizer (rk'6g-nai-zor), s. pažinto-
išrokavimas: apskaitymas; rokunda. jas; pripažint ojas.
Reclaim (ry-klm'j. r. n. atgal reika- Recoil (ri-koil'), v. n. atšokti: atgal at-
lauti: atgal šaukti; stabdyti: steng- pulti. atkristi; atgal sugržti; atsi-
tis sulaikyti: |
pataisyti: padaryti traukti; | atgal mušti, trenkti (*uk.
geresniu: pagerinti: | prijaukinti, j
apie Šaudykl, etc.). | , #. —
atšoki-
t. n. priešintis; prieštarauti. mas; atpuolimas; trenkimas atgal
Reclaimable (ri-klm'ii-b"l), adj. gali- \*<iudykl»*, etc.).
mas atgal pareikalauti, atšaukti: Re-collect (ry-k61-l§kt'), v.". išnaujo
pataisomas; pagerinamas; prijauki- rinkti: vl
surankioti, surinkti.
namas. Recollect (rk-ol-lkf), r. a. atminti.
Reclaimant (ri-klm'ent), s. priešinin- To —
one's self, atsiminti: susival-
kas; prieštarautojas. dyti: nurimti; atgauti prot; atsi-
Reclaimer (ri-klm'5r), s. reikalautojas griebti.
atgal: stabdytojas: prijaukintojas: Recollection (rk-61-lek'šion),
s. atmi-
pagerintojas; | priešininkas: prieš- nimas; atmintis.
tarautojas. Recommence (ry-kom-mens'), v. a. iš-
naujo pradti.
Reclaimless (ri-klem'ls), adj. nepatai-
somas. Recommencement (ry-k6m-m6ns'ment),
s. pradjimas išnaujo; vl prasidji-
Reclamation (rk-la-m'šion), s. reika-
mas.
lavimas atgal: | prieštaravimas; |
Recommend (rk-6m-mnd'), r. a. re-
pataisymas.
Reclinate (rk'li-net), adj.
komenduoti: teikti kam k; patarti:
palinks. prisiulyti; piršti.
Reclination (r6k-li-ne'ši6n), *. palinki- Recommendation (ršk-6m-men-de'šion),
mas; atsilošimas; atlašumas. s. rekomenkavimas; rekomendaci-
Recline (ri-klain'), t. a. palenkti: at- ja; piršimas.
remti: atlošti. | v. n. palinkti; atsi- Recommendatory (rek-6m-mend'ši-lo-ri ..

remti: atsilošti. rekomenduojamas.

adj.
Reclined (ri-klaind'), adj. palinks: at- Recommender (rk-6m-mnd'6r), s. re-
silošs. komenduotojas; piršjas.
Recluse (ri-kljs'),
adj. uždarytas; už- Recommission (ry-k6m-miš'ši6n), rt«r,
sidars; nuošalyj gyvens, besilai- išnaujo paskirti {tarnyston).
ks; nuošalus: apvienjs: pustel- Recommit (rv-kom-mif), v. a. atgal ati-
ninkiškas. | — , s. užsidarlis; vien- duoti, sugržinti: teikti atgal ko-
sdis; pust elninkas. | — ly, adc. nuo- misijai.
šaliai: kaip pustelninkas. | — ness, t. Recommitment, Recommittal
(ry-kSm-
= Kachvsios. mit'ment, atidavimas, tei-
-tel;, $.
Reclusion Oi-klj'ži6n), s. užsidarymas kimas atgal komisijai, komitetui.
 Recompense 588 Recreate

Recompense (r6k'6m-p6ns), v.a. atitei- Record (ri-kord'), c. a. rašyti; užrašyti:

sti; atlyginti. — s. atlyginimas;
||
, traukti knygon; rekorduoti; regi-
užmokestis. struoti.
Recompose (ry-kom-poz'), v.a. išnaujo Record (rek'ord), s. užrašas; protoko-
sudstyti, sudti, sustatyti, sudary- las; pranešimas: | aktai: dokumen-
ti; nuraminti; nutildyti.
||
tas: memorialas; metrašiai; arch - i

Reconcilable (rk'on-sai-la-b'l), adj. su- vas; I

liudijimas; žinia. To break
taikomas; suderinamas; numaldo- (ar beat) the — , viršyti; pereiti.
mas. Recorder (ri-kord'6r), s. archivarius; f
Reconcile (r6k'6n-sail), v.a. sutaikyti; registruotojas: registratorius.
suderinti; numaldyti. Recount (ri-kaunt'), r. a. išnaujo rokuo-
Reconcilement (rek'on-sail-ment), s. su- ti; perrokuoti; pasakoti; išpasa-||

taikymas; suderinimas; numaldy- koti. — s. rokavimas išnaujo; per-

||
,

mas. rokavimas.
Reconciler (rek'on-sai-lor), s. sutaiky- Recoup, Recoupe (ri-kp'), v.a. palai-
tojas: suderintojas; numaldytojas. kyti (ar nutraukti) dal; užlaikyti
Reconciliation (rk-on-sil-i-e'šion), s.
dal nuo pragaišties; atlyginti sau; ||

sutaikymas; suderinimas; sandara. atlyginim gauti.

Reconciliatory (rek-6n-sil'i-a-to-ri), adj. Recourse (ri-kors'), *. kreipimsi prie
sutaiks; suderins; suderinamas. ko; jieškojimas&fto globos; prieglo-
Recondite (rek'6n-dait ir ri-kn'dit), ba; prieglauda; Jig. viltis. He died
adj.neprieinamas žmogaus suprati- in a time of great unto him, jis —
mui; paslptas; nesuprantamas; mire laike, kada ant jo didžiausios
tamsus: gilus. viltys buvo padtos. To have —
Reconnoissance, Reconnaissance (ri-kon'- unto one' s protection, maldauti keno
nis-sans), s. iš j ieškoji m as; ištyrin-
globos.
jimas; apšnipinejimas; apžvalgy-
Recover (ri-kov'6r), v.a. atgal atgauti;
mas.
atjieškoti; sugržinti; atvaduoti; iš-
Reconnoiter,Reconnoitre(rek-6n-noi'tor),
v.a. apšnipineti; iššnipineti; ištyri-
gelbti; atgaivinti. To one' s self, —
atsigauti; atsigriebti pasitaisyti. To
nti; apžvalgyti. ;

Reconquer (ry-kon'kor), v.a. išnaujo

—
lost time, atpildyti sugaišta laik.

| v. n. atsigauti; atsigriebti; pasveik-

(ar vel) užkariauti.
ti.
Reconsider (ry-k6n-sid'or), v.a. išnaujo
Recoverable (ri-kov'or-a-b'l), adj. at-
apsvarstyti, apmstyti; išnaujo per-
žirti. gaunamas; atjieškomas; sugržina-
Reconsideration (ry-kon-sid-or-e'ši6n), mas; atgaivinamas.
s. apsvarstymas (apmstymas, per- Recovery (ri-kov'6r-i), s. atgavimas; at-

žirjimas) išnaujo. jieškojimas; sugržinimas; išgydy-

Reconstruct (ry-k6n-strokt')» »•«• per- mas: atgaivinimas; atsigavimas; at-
dirbti. sigaivinimas; pasveikimas: pagiji-
Reconstruction (ry-k6n-strok'šion), s. mas.
pertaisymas; perdirbimas. Recreancy (rek'ri-en-si), *. bailumas;
Reconvene (ry-kon-vyn'), v.a. išnaujo menkaširdyste.
sušaukti susirinkim. H v. n. išnau- Recreant (rSk'ri-ent), adj. bailus; baug-
jo susirinkti. štus; silpnos širdies; nelemtas; niš-
Reconvert (ry-k6n-vort'), v.a. išnaujo tikimas; neteisus. J
— s. nelemtas ,

paversti k. bailys; menkadušis; niekšas; nenau-

Reconvey (ry-kon-vgi'), v.a. atgal nu- dlis.
gabenti; atgal gržinti; atgal per- Re-create (ry-kri-gf), v.a. išnaujo (su >-

duoti, užleisti kam k. tverti.

Reconveyance (ry-k6n-vei'ens), s. grži- Recreate (ršk'ri-et), v.a. gaivinti; ža-

nimas atgal keno ranka*; atidavi- dinti; linksminti. | v. n. linksmintis:
mas atgal. silstis.
 Recreation 587 Redden

Recreation (rek-ri-e'šion), *. atgaivini- Recumbent (ri-km'b.nt), adj. prigul*:

mas; nubovijimas; nusibovijimas: gulsias; ryms; besisilsis. | — ly,
laiko praleidimas; pasilinksmini- adv. gulsiai; gulsiam padjime.
mas; pasilsis. Recuperate (ri-kj'p6r-et), r. a. n. at-
Recreative (rk'ri-e-tiv), adj. gaivins; gauti sveikat: atsigauti: atsigrieb-
palinksmins. ti: pasveikti.
Recrement (rk'ri-ment), *. skretenos: Recuperation (ri-kj-por-e'šin), s. atsi-
nuovalos: atmatos. gavimas; atsigriebimas; pasveiki-
Recriminate (ri-krim'i-net), r.,i. atpen mas.
apkaltinti, apsksti. Recuperative, Recuperatory (ri-kj'por-
Recrimination (ri-krim-i-ne'ši6n), s. at- a-tiv, -to-ri), adj. atgaivinamas; gr-
pen apkaltinimas: apskundimas žins (8reikat).
neštas priešingos puses. Recur (ri-kor'), v.n. gržti; sugržti: at-
Recriminative, Recriminatory (ri-krim'i- eiti (galc); atsikartoti; | kreiptis
nii-tiv, -to-ri), adj. atgal kaltina- prie ko.
mas; atpen skundžiamas. Recurrence, Recurrency (ri-kijr'rens,
Recriminator (ri-krim'i-ne-tor), *. tas, -ren-si), s. sugržimas; atsikartoji-
kurs savo skundja atpen skun- mas; atsinaujinimas; | griebimasi
džia. ko; panaudojimas. To hare to —
Recruit (ri-krf), t. a. pastiprinti: su- force, panaudoti spk; griebtis prie-
drutinti; atgaivinti; |
papildyti ka- vartos.
riaun rekrutais: rinkti rekrutus. | Recurrent (ri-kor'rent), adj. gržts; at-
v.n. atsigauti; sustiprti: sudruteti. sikartojs: atsinaujins.
| — , s. sudrutinimas; | rekrutas. Recurvate (ri-kor'vet), r. a. užlinkti: už-
Recruitment (ri-krt'ment), *. rekrut riesti. | —,adj. užriestas; riestas.
rinkimas, verbavimas. Recurvation (ry-kor-ve'šion), s. užrieti-
Rectangle (rk'tan-g'l), s. geom. tiesia- mas.
kertis. Recurve (ri-k5rv'), t. a. užriesti.
Rectangular (rek-tan'gju-lor). adj. tie- Recurvity (ri-kor'vi-ti), užrietimas.
s.

siakertis. Recurvous (ri-kor'vSs), adj. riestas; už-

Rectification (ršk-ti-fi-ke'šion), *. patai- riestas.
symas; |
geom. ištiesimas kreivos li- Recusancy (ri-kj'zeu-si), s. priešginy-
nijos. ste; nepripažinimas karaliaus virši-
Rectifier (rek'ti-fai-6r), s. pataisytojas. ninkystes tikjimo dalykuose.
Rectify (rek'ti-fai), v. a. pataisyti: |
Recusant (ri-kj'zent adj. priešginin-
i,

chem. valyti. gas; nepalankus; atkakliai priešin-

Rectilineal, Rectilinear (ršk-ti-lin'i-el, gas; ( AngL istor.) nepripažsts ka-
-or), adj. tiesialinijinis; tiesus. raliaus viršenybes tikjimo daly-
Rectitude (rk'ti-tjd), s. teisingumas: kuose. | — ,8. priešgina; {Ang. istor.)
teisumas. nonkonformistas, nepripažsts ka-
Rector (rek'tor), s. klebonas; rektorius. raliaus viršenybes tikjimo daly-
Rectorate (rek'tor-et), s. rektoryste: kuose; atkaklus katalikas; popiež-
klebonyste. ninkas.
Rectorial (rek-to'ri-el), adj. rektorinis. Red (rSd), adj. raudonas. | — , s. rau-
Rectorship (rek'tor-šip), s. rektoryste: donas dažas. | Red-gum, s. (med.)
klebonyste. raudoni išbrimai (pas kdikius).
Rectory (rek'tor-i), s. parapija: | kle- Red-hot, adj. raudonai kaitintas:
bonija; karštas. Red-tape, adj. biauriai for-
Rectum (rek'tom), s. anat. šikiniame: mališkas. Red-tapism, s. paikas for-
mšline. malizmas.
Recumbence, Recumbency (ri-k6m'bens, Redan (ri-dan'), s. fort, redantas.
-ben-si), s. gulsias padjimas: sil- Redbreast (ršd'bršst). s.orn. dagilis.
se j imasi. Redden (rd'd'nt. r. a. raudinti; daryti
 '

Reddish 568 Redwing

raudonu: nudažyti raudonai. | r. u. Redressive (ri-drs iv), adj. pagelbin-
rausti; raudonuoti. gas; palengvins; nuramins.
Reddish (red'diš), adj. rausvas; rusvas. Redskin (rd'skin), *. raudonodis; rau-
|
— ness,
rausvumas; rusvumas.
». donveidis (užvard. Amer. indijon).
Reddition (rd-di"šion),
s. sugržini- Redstart (red'start), s. orn. raudonuo-
mas; atidavimas atgal. dege.
Redeem (ri-dym'), v.a. atpirkti; išpirk- Redtop (rd'top), s. bot. smilga.
ti;atvaduoti; išvaduoti; išgelbti; j| Reduce (ri-djY), v.a. pamažinti, su-
išpildyti {duot žod, prižadjim). mažinti; sutrumpinti; susilpninti:
Redeemable (ri-dym'ii-b'l), adj. iš-, at- nužeminti; degraduoti: paversti
perkamas; išvaduojamas.
at-, k; vesti prie, k.
||

To — to dust,
Redeemer (ri-dym'or), $. atpirkjas; iš- dulkes paversti (sutrinti, sumalti).
vaduotojas; išgelbtojas. To — to nothing, niekus paversti.
Redemption (ri-dmp'šion), «. atpirki- To — to order, tvarkon suvesti; su-
mas; išpirkimas; at-, išvadavimas; tvarkyti. To —to an extremity, prie
išgelbjimas. .

pastaros privesti, privaryti. To —

Redemptioner (ri-dšmp'ši6n-or),
pirkelis.
t. išsi-
fo distress, varg stumti. To — to
practice, išpildyti; tvarkon suvesti;
Redemptive (ri-demp'tiv), adj. atvaduo- ||

sutvarkyti; sutaisyti; chir. statyti

jamas; išperkamas; išganingas.
(išsukt snar); tverti; | apveikti:
Redemptory (ri-demp'to-ri), adj. atva-
duojamas; atperkamas; išperkamas.
apvaldyti. To —
a fort, tvirtyn
imti; chem. prašalinti oxygena;
||

Redfinch (red'fin), s. orn. eklele.

deoxiduoti; paversti metal.
Redintegrate (ri-din'ti-gret), adj. atnau-
jintas. | , v. a. —
atnaujinti.
Reducer (ri-dj'sor), s. tas, kurs su- k
mažina, sutrumpina, susilpnina,
Redintegration (ri-din-ti-gre'šion), s. at-
naujinimas. paveria, priveria, užkariauja.
Reducible (ri-dj'si-b'l), adj. sumažina-
Redivide (ry-di-vaid'), v. a. išnaujo pa-
dalyti. mas; sutrumpinamas; paveriamas:
Redly (red'li), adv. raudonai. užkariaujamas.
Redness (red'n&s), s. raudonumas. Reduction (ri-dok'šion), s. sumažini-
Redolence, Redolency (red'o-lens, -len- mas; sutrumpinimas; pavertimas;
si), *. kvepjimas; saldus kvapas. apveikimas; užkariavimas: chir. su-
Redolent (rd'o-lent), adj. kvepis; tvarkymas; tverimas; arith. paver-
kvapsningas; kvapus. timas; sutrumpinimas (vardint
Redouble (ri-do"b'l), v.a. padvigubinti: skaitlini).
dvigubai padauginti. v. n. pasidvi- ||
gals paver-
Reductive (ri-dok'tiv), adj.
gubinti; dvigubai pasidauginti. sumažinti, sutrumpinti; suma
sti,

Redoubt (ri-dauf), 8. fort, redutas; su- žinamas; sutrumpinamas.

pila. Redundance, Redundancy (ri-dSn'dens,
Redoubtable (ri-daut'a-b'l), adj. baisus; -den-si), s. perpilnis.
nuožmus; narsus. Redundant (ri-don'dent), adj. perpilnas;
Redound (ri-daund'), v.n. atpulti atgal; pergausus; naudojas daugiau žodži
atsimušti; atkristi; atšokti; atgal negu reikia. ||
— ly, adv. perpilnai:
gržti vesti prie ko; prisidti gel-
; || ;
perplaiai.
bti; ||
gausti; pervirš rastis. Reduplicate (ri-dj'pli-kt), v.a. dvili-
Redress (ri-drs'), pataisyti; atitei-
r. a. puoti; padvigubinti. ||
— , adj. pa-
sti; palengvinti; sušelpti; nuraminti; dvigubintas; dvilipuotas.
| išnaujo
aprdyti, aprengti; pri- Reduplication (ri-dj-pli-ke'ši6n), *. pa-
rengti. —,*. pataisymas: palenvi-
\ dvigubinimas.
nimas; nuraminimas; pašelpa; pa- ||
Reduplicative (ri-dj'pli-ka-tiv), adj.
lengvintojas; nuramintojas. padvigubintas; dvigubas; dvilipuo-
Redresser (ri-dres'6r), s. pagelbetojas; tas.
nuramintojas; užtarjas. Redwing (red'ulng), s. urn. strazdas.
 Redwood 569 Refine

Redwood (red'ud). *. bot. raudonme- Reenter iri-n'tor). c.a. vel (ar išnaujo)
dis: seuoja: velingtonija. eiti, stoti.
Reecho (ri-Sk'o), c.a. atmu&ti jrars. \
Reenthrone (ry-en-<Aron'), r. n. i>naujo
•.n. atgarseti; garsti: skambti. ;
pasodinti ant sosto.
— ,aido aidas; ataidis; atgarsis.
s. Reentrance (ri-n'trens), *. jimas iš-

Reed (ryd), s. nendre; švendre; | vam- naujo: jimas ar stojimas atgal.

zdelis; birbin; | liežuvlis (antstifoi Reentrant (ri-n'trent), udj. atiral ei-
iii.itrui/ttnto); \ skietas. \
— grass, ns.
švendre. — pipe, $. vamzdine:
(bot.) Reentry (ri-en'tri), s. = Reenti:an< k.

vamzdelis. Reestablish (ry-s-tiib'livi, r../, išnaujo

Reeden (ryd"n), adj. nendrinis; šven- taisyti: išnaujo steigti: atitaisyti:
drinis. atstatyti.
Reedy (ryd'i), adj. nendrmis ar Šven- Restablishment (ry-es-tab'liš-ment), *.
drmis apžls. išnaujo taisymas. steigimas; atk-
Reef (rvf), s. povandenine uola: r- rimas; atstatymas: atitaisymas.
va: neva; | mar. rieva (buore*\. Reeve (ryvi, r. a. [pret. d; pp. rove],
Reefy (ryf'i), adj. rievotas; pilnas po- verti; perverti. | — s. šaltyšiuv. ,

vandenini uol. viršininkas.

Reek (ryk), s. rkas; smalkas; garas: Reexamine (ry-egz-am'in), v. a. išnaujo
garai; dmai. | — , r. n. garuoti: peržirti: peregzaminuoti.
rkti; smalkti. Reexport ry-eks-port), c.n. ateal išcra-
i

Reeky (ryki), adj. ap-, suruks: suter- Henti. | — ry-šks'port), *. atgal ga-
(

>ta>: | ruksts; garuojs. benami tavorai.

Reel (ryli, lanktis; vytuvai: vindas.
8. Refection (ri-fek'šion), *. pasilsis; už-
|— , t. a. vyti (silus, etc.). |
lenkti, kandis.
i-.n. svirduliuoti; sviruoti; | suktis: Refectory (ri-f§k'to-ri), s. pasilsio ar
svaigti. užkandžio kambarys; valgomoji.
Reelect (ry-i-lkt'), v. a. išnaujo išrink- Refer (ri-for'), r. a. nurodyti: privesti:
ti. pasisti: | perduoti; pavesti: atiduo
Reelection (ry-i-lek'šiSn), *. i-rinkimas ti; | priskaityti; priskirti. | t. n. at-
išnaujo, antru syk. sinešti prie; remtis; kreiptis prie;
Religible(ry-el'i-dži-b'l), adj. gals bti nurodyti; paminti.
antru sykiu išrinktas. Referable (ref'or-a-b'l), ad. nurodo-
Reem (rym), v. a. praskiepti (btiro iu- mas: atnešamas; priskaitomas.
Referee (r6f-6r-y'), *. tarpininkas:
Reembark(ry-m-bark'), r. n. n vel so-
sprendjas.
dinti, ar ssti, laiv.
Reference (rf'or-ens), *. nurodymas:
Renact (ry-n-akt'i, v. a. išnaujo už- |

santikis; prielyga; atžvalga; atžvil-

statymu padaryti;
girti, atnaujinti
—
statym. gis. In to, atžvalgoj ant; atsi-
žvelgiant ant; kas palyti; sulig: j
Reenactment (ry-en-akt'ment), s. pa-
tas, kas gali suteikti reikalingas ži-
naujintas užgyrimas; atnaujinimas
statym. nias apie k;
tas, kas gali duoti apie

Reenforce (ry-en-fors'), v. a. sudrutinti: k paliudijim: rekomendacija; |

sustiprinti. jur. atidavimas bylos tarpinink
Renforcement (ry-8n-fors'ment), *. su- sprendimui.
drutinimas; pa-, sustiprinimas: j Referendum (ršf-6r-en'd6m), *. referen-
naujos spkos. dum (imoni tiesa vintemtmiBcu bal-
Reengage (ry-n-gedž'), v.a.n. [= rk- savimu priimti arba atmesti tiesdaty-
Vl, išnaujo, -j- ENGA.GE,Žr.EsGAGK], stes sudarytas tiesas).
išnaujo pradti, atnaujinti kov; Referrible (ri-for'ri-b'l), ad. = Refer-
stoti vel kov. able.
Rengagement ry-gn-gedž'ment), s. at- Refine (ri-fain'\ r. a. valyti: veisti:
naujinimas kovos; atnaujinta kova. gryninti; rafiniruoti (eukry. išdirb-
 Refined 570 Refrigerate

Ii: išdailinti; išpuikinti; ištobulinti; Reformation (ršf or-mc'šion), s. pataisy-

išgludinti. |)
v.n. išsivalyti: tapti mas; reformavimas; reformacija.
grynu, skaisi: išsidirbti; išsito- Reformative (ri-form'a-tiv), adj. RE- =
bulinti. FORMATORY.
Refined (ri-faind'), adj. tyras; grynas; Reformatory (ri-form'a-to-ri), adj. tar-
išdirbtas; ištobulintas; išgludintas: naujs pataisymui; pataisomas; re-
išpuikintas; dailus. formatoriškas. ||
— , s. pataisymo
Refinement (ri-fain'ment). ». valymas; namai ( paxikalteliams).
valumas; tyrumas; išdirbimas; išto- Reformer, Reformist (ri-form'6r, — ist),
bulinimas; gludumas: dailumas: s. atitaisytojas; reformuotojas: re-
puikumas. formatorius.
Refinery (ri-fain'or-i), s. valinyia; ra- Refound (ry-faund'), v.a. išnaujo (nu),
finerija; cukraus dirbtuve.
lieti; perlieti; išnaujo, vel steigti.
||

Refit (ri-fif), v.a. vel parengti, pritai-

Refract (ri-frakf), r. a. užlaužti; (per-
kyti; pataisyti; išnaujo aprpinti, laužti {spindulius, etc.).
išrengti. išnaujo pasirengti,
\ v.n.
s. perlaužimas:
Refraction (ri-friik'šion),
apsirpinti; pataisytu tapti. persilaužimas {spinduli).
Reflect (ri-flekf), v. a. atmušti {Švies,
Refractive (ri-frakt'iv), adj. gimds per-
spindulius, etc.). [ atsimušti;
v.n.
silaužim; perlaužtas.
atsispindti; ||
apmastineti; mstyti; Refractor (ri-frakt'or), s. perlaužejas:
bti paskendusiu mintyse; mesti ||
opt. refraktorius.
apšmeiž a/i£ &o; užpuldinti: teršti. Refractorily (ri-friik'to-ri-li), adv. stan-
Reflection (ri-flSk'šion), s. atmušimas; giai; nepalankiai; priešginingai.
atsimušimas; atspindis;atspindulis; Refractoriness (ri-frak'to-ri-nšs), s.
||
apmstinejimas, gilus užsimsty- stangumas; nepalankumas; priešgi-
mas; papeikimas; žeidimas; ap-
||
ningumas.
šmeiža.
Refractory (ri-frak'to-ri), adj. stangus:
Reflective (ri-flekt'iv), adj. atmušs: U
nepalankus; priešginingas. \ —,s.
gals mstyti, protauti; protaujs:
priešgina; neklaužada.
užsimsts; gržtamas; veikis ant
Refragable (reTrii-ga-b'l), adj. galimas
kits-kito.
atmesti, užginti; užginijamas.
Reflector (ri-flškt'or), s. atmušejas
Refrain (ri-fren), v.a. sulaikyti; suval-
(sriesos, etc.); reflektorius.
dyti. v.n. susilaikyti; susivaldyti.
adj. atgal atkreiptas;
Reflex (ry'fleks),
||

| — , s. priegaida.
atgal veikis; atgal atmuštas. — ,s. |j

Refrangibility (ri-friin-dži-bil'i-ti), s.
atspindulis.
Reflexible (ri-flks'i-b'l), adj. atmuša- gebsnumas persilaužti {sakoma apie
mas. spindulius).
Reflexive (ri-flks'iv), adj. atgal atkreip- Refrangible (ri-fran'dži-b'l), adj. geb-

tas; atsinešs praeit; praeitinis; snus persilaužti; persilaužis {sak.

||

praeitas; gram, gržtamas.

||
apie spindulius). ||
—ness, s. = Re-
Refluence, Refluency (rTlju-ens, -en-si), frangibility.
s. tekjimas atgal; atlaja. Refresh (ri-frs), v.a. (at)vedinti; (at)-

Refluent (reTl j u-ent), adj. atgal teks; gaivinti; pastiprinti; sudrutinti; ||

atgal gržts. pataisyti; atnaujinti.

Reflux (ry'flks), s. tekjimas ar grži- Refreshment (ri-fršš'ment), s. atgaivi-
mas atgal; atlaja {jri). nimas; pastiprinimas; sudrutinimas;
Reform (ri-form'), v. a. atitaisyti; patai- ||tas, kuo galima pasistiprinti: už-
syti: daryti permain; reformuoti. kandis, gris; pavilgas.
| v.n. taisytis; pasitaisyti; refor- Refrigerant (ri-fridž'6r-ent), adj. vedi-
muotis. H — s. atitaisymas: pataisy-
, nas; vsinas. II — , s. vsinas vaistas,
mas; reforma. vedintojas.
Re-form (ry-form'), v.a. išnaujo sutai- Refrigerate (ri-fridž'or-et), v.a. vedinti;
syti, sudaryti; pertaisyti. vsinti: šaldvti.
 *

Refrigeration 571 Regenerator

Refrigeration (ri-fridž-or-e'šidn), •<. vdi- Regal (ry'gel), adj. karališkas. |

— ly,
<"/'. karališkai.
nimas; atvedinimas; atšaldymas.
Refrigerative (ri-fridž'or--tiv), adj. d-*. Regale (ri-geT), r. a. vaišinti: Jig. džiu-
= Refrigerant. ginti: glamonti,
—
j
r.

vaišes: puota.
n. kelti puot:
Refrigerator (ri-fridž'6r-e-tor), *. vdi- lbauti. | . s.

vedy- Regalement (ri-<reTment), •». vaišinimas:

nimo ar šaldymo prietaisas;
vaišes.
tuvas; šaldytuvas.
Refringency (ri-frin'džen-si), s. kn Regalia (ri-ge'li-a),
klai karališkos garbes;
s. pi. regalijos;
karališkos
žen-

ypatybe laužyti spindulius: perlauži-

tiesos ir pri voles.
mo pajiega.
Regality (ri-giil'i-ti), s. karališka garbe;
Reft (reft), pret. d; pp. nuo Reavk. |
karalyste.
— , s. = Rikt. Regard (ri-gard'), r. a. žvelgti: žirti:
Refuge (ref j udž), s. prieglauda.
boti: paiseti: atkreipti atid: | gerb-
Refugee (ref-ju-džy' i,
v. bglys: pabe-
ti; godoti: | laikyti; rokuoti; to
—
trelis.
it as a duty, rokuoti (ar laikyti) už
Refulgence, Refulgency (ri-fol'džens,
pareig: to —
as onenimy, laikyti
-džen-si), s. spindjimas: žibjimas. už nevidon; | užlaikyti (švent, ga-
Refulgent(ri-fol'džent), adj. blizgs; vejim, etr.); | apseili su kuo; trak-
žibs: spinds: skaistus. | — ly, adv. tuoti; to —
one with favor, maloniai
sužibjimu; su spindjimu: skai- su kuo apseiti: | lytti; paliesti; tu-
siai.
rti atsinešim; it doe* not the —
Refund (ri-f6nd'), t. a. atgal atiduoti;
fuoštion, tas neatsineša prie klausi-
(su)gržinti {pinigus).
mo; tas nepalieia klausimo; as —
Refusal atsakymas: at-
(ri-fjz'el), s.
Mm, kas atseina šito; kaslink šito.
metimas: atsisakymas; | tiesa pasi-
rinkti; pasirinkimas: to hare the — Regard (ri-gard'), s. žvilgis; atida: at-
žvilgis; godojimas; godone; pagar-
of an employment, turti tie^ pasi- ba: pagodone. In — to, iš atžvilgio
rinkti sau darb, užsimim. ant; kaslink; sulig.
Refuse (ri-fjz'), v. a. atsakyti kum k; Regardful (ri-gard'ful), adj. atidus: r-
atmesti: užginti, užginyti. | v.n. pestingas; ims atid. |
— ly, adv
atsisakyti. su atida.
Refuse (rfif jus), atmatos;
s. išmatos: Regardless (ri-gard 'ls), adj. neatidus:
sšlavos; pamazgos: padugnes: sru- nebojas: nepaiss. | —ly, adv. nebo-
tos. \—,adj. atmestas: nekam ne- jant: be paisejimo. | — ness, s. neati-
reikalingas; nekam netiks. dumas; nepaisejimas: nebojimas.
Refuser (ri-fjz'dr), s. tas, kurs kam (ri-o-iit'ta), s. laiv lenktynes.
Regatta
atsako, kurs k
atmeta, nepriima. Regency (ry'dž6n-si), *. valdymas; val-
Refusion (ri-fj'žion), s. pertirpinimas; džia.
perliejimas; | atsigaivinimas; prisi- Regeneracy di-džen'6r-a-si), s. atgimdy-
klimas. mas; atnaujinimas: atgimimas.
Refutable (ri-fjt'ii-b*l), adj. sumuša- Regenerate (ri-džn'or-t), adj. atgim-
mas; užginijamas. dytas; atnaujintas: atgaivintas; at-
Refutal (ri-fjt'el), s. = Refutation. gims. | — , r. a. atgimdyti; atgai-
Refutation (rf-ju-te'šion), parody- s. vinti: atnaujinti. | — ness, s. = Re-
mas neteisingumo; sumušinejimas; UK N E RACY.
sumušimas; užginijimas. Regeneration (ri-džn-i'tr-e'šion), s. at-
Refute (ri-fjt'), v. a. parodyti neteisin- jrimdymas; atgimimas; atsinaujini-
gum; sumušineti; sumušti: užgin- mas: ataugimas.
yti." Regenerative (ri-džšn'or-a-tiv i, adj. at-
Refuter (ri-fjt'or), s. sumušinetojas: gimdomas; atgaivinama--.
sumušjas: užginytojas. Regenerator (ri-džn'or-e-tor). *. atgim-
Jin (ri-gen'). r. a. atgal ryti: at- dytojas; atgaivintojas: atnaujinto-
"•auti. jas.
 ,

Regent 572 Reimbursement

Regent (rv'džent), adj. viešpataujs; Regret (ri-gref), r.n. apgailauti; gai-

valds. ||
—
valdytojas; regentas.
, ,v. lti; gailtis. apgailavimas; | — , *.

Regentship (rv'džent šip), s. valdymas; pasigailjimas; pagaila; gailestis.

valdžia. Regretful (ri-gršt'ful), adj. pasigailji-
Regerminate (ri-džor'mi-net), v.n. iš- mo pilnas; gailestingas; apgailti-
naujo želti, dygti; išnaujo diegus nas. ||
—
ly, adv. su pasigailjimu; su
leisti. gailesiu; apgailtinai.
Regicide (redž'i-said), * užmušjas ka- Regrettable (ri-gr6t'ta-b'l), adj. apgail-
raliaus; I
užmušimas karaliaus. tinas.
Regime (re-žym'), s. valdžia. Regular (reg' j u-l or), adj. taisyklingas;
Regimen (redž'i-mšn), s. valdymo b- tikras; tvarkus: reguliariškas. | ,s. —
das; administracija; med. užsilai- ||
zokoninkas; kareivis stovinioje
||

kymo bdas: užlaikymas dietos: \ kariaunoj pi. —s, reguliariškos ka-

;

gram, valdymas; valdomas žodis. riaunos. — ly, adv. reguliariškai.

|| ]|

Regiment (redž'i-ment), s. mil. regimen- — ness, s. = Regularity.

tas. | — v. a. sudaryti ar paskaidyti
, Regularity (rg-ju-lar'i-ti), s. taisyklin-
j regimentus. gumas: reguliariškumas.
Regimental (rdž-i-mn'tel), adj. regi- Regulate (reg'ju-lt), r. a. reguliuoti;
ni entinis. tvarkoj (pa)laikyti; tvarkyt i.

Regimentals (redž-i-men'telz), s. pi. re- Regulation (reg-ju-le'šion), s. reguliavi-

gi m ento uniforma; kariški rbai. mas; palaikymas tvarkoje; tvarky-
Region (ry'džon), s. šalis; kraštas; apy- mas: tvarka; taisykla; padavadiji-
garda; skraitas. mas.
Register (ršdž'is-tor), s. registras; sura- Regulator (reg' j u-le-tor), s. reguliuoto-
šs; užrašytojas; registraras.
I — ||
jas; reguliatorius.
v. a. užrašyti suraš; rašyti; regis- Regurgitate (ri-gor'dži-tet), r. a. atgal
truoti. išblokšti, išvemti. ||
v.n. atgal išsi-
Registrar (redž'is-trar), s. užrašytojas; veržti; tapti atgal išvemtu.
registraras. Regurgitation (ri-g6r-dži-te'ši8n), s. iš-
Registration (redž-is-tr'šion), s. užrašy- vemimas; išsiveržimas.
mas; traukimas suraš; rašymas. Rehabilitate (ry-ha-bil'i-tet), v. a. sugr-
Registry (redž'is-tri),užrašymas; ra- s. kam pirmykšias
žinti tiesas, pir-
šymas-.registravimas; užraš knyga; mykšt urd.
užrašai: vieta, kur kas užrašoma. Rehabilitation (ry-ha-bil-i-te'šiSn), s. su-
Reglement (re-g"l-ment), *. = Regu- gržinimas pirmykši ties, pir-
lation. mykšios valdžios, pirmykšio ur-
Reglet (reg'let),.s. arch, lankelis {stulpo); do.
| šulukas: šulelis.
typ. Rehear (ri-hyr'), r. a. išnaujo klausyti
Regnant (ršg'nent), adj. valds; viešpa- (byl): išnaujo perkratinti, teisti.
taujs. Rehearsal (ri-hors'el),s. pasakojimas:

Regorge (ri-gordž'), v. a. atryti; išvemti : atkartojimas: bandymas; repeticija.

I išnaujo praryti. Rehearse (ri-hors'), v. a. atkartoti; pa-
Regrate (ri-gref), v. a. nutarkuoti: nu- sakoti papasakoti bandyti, mgini
;
; i

grandyti; supirkti dideliam skait-

||
(žais)n perstatymui); daryti repeti-
liuje {{produktus, etc.), idant paskui cij.
parduoti brangiau. Rehearser (ri-hors'6r), s. pasakotojas;
Regress (ri-greV), v.n. atgal gržti: su- atkartotojas.
gržti. — (ry'grgs), s. gržimas at-
||
Reigle (ry'g'l), s. vaga; pozas.

gal; sugržimas; atgaleivyste. Reign (ren), s. viešpatavimas; valdžia.

Regression (ri-grš'šin), *. gržimas at- | —,r.n. viešpatauti; valdyti.

fiiil : sugržimas. Reimburse(ry-im-bors'), r. a. sugražinti:

Regressive (ri-grers'iv), adj. gržts: grž- atmokti; atpildyti.
tamas. Reimbursement (ry-im-bors'ment), •«. at-
 Reimport Relegate

mokjimas; sugržinimas: atpildy- Rejuvenation (ri-džj-vi-ne'šin), s. at-

mas. jaunijimas: atjaunejimas.
Reimport (ry-im-porf), v.a. atgal par- Rejuvenescence (ri-džj-vi-nes'sens), ».

gabenti; išnaujo gabenti. atjaunijimas; atsijaunijimas; atjau-

Reimprison (ry-im-pri/"n), v.a. vel ap- nejimas.
kalimi; vel mesti kaljim. Rejuvenescent (ri-džj-vi-nžs'sent), ad.
Rein (ren), .v. pavadis:
vadeles; va- pi. atjaunijs; atsijaunijs.
džios. I—, v.a. valdyti; laikyti va- Relapse (ri-laps'), v. n. atkristi; atpulti

džias. | — , s. atkritys: atpuolimas.

Reindeer (ren'dyr), s. zool. renas; brie- Relate (ri-lef), r. a. pasakoti; sekti. ||

dis. t. n. atsinešti prie ko; priklausyti,

Reinforce (ry-in-fors'), v.a. = Reex- prigulti prie; lytetis ko; giminyst
force. turti su; giminiuotis.
be pavadžio;^,
Reinless (ren'les), adj. Related (ri-let'd), adj. giminingas: sto-
nepažabotas: palaidas. vs giminystj su; | papasakotas.
Reins (ren/. , ». pi. inkstai; melmenys; Relater, Relator (ri-let'6r), s. pasakoto-

| geismai; pageidimai. jas.

Reinstate (ry-in-stef), v.a. išnaujo sta- Relation (ri-le'šion), «. pasakojimas; |

tyti,sodinti (uredan, etc.); išnaujo atsinešim as prie ko; prielyga; santi-

padaryti valdytoju. kis; ryšys; giminyste; gimine.
Reinstatement(ry-in-stet'ment), s. pada- Relational (ri-le'šion-el), adj. giminin-
darymas valdytoju išnaujo; sugr- gas; rods giminyst, atsineši ma
žinimas (caldžion, uredan). prie ko.
Reinsure (ry-in-šr'), v.a. išnaujo ap- Relationship (ri-le'ši6n-šip), s. giminy-
sergeti, pirkti. ste.

Reinvest (ry-in-vesf), v.a. išnaujo ap- Relative (rTa-tiv), adj. turs sanryš
vilkti; išnaujo statyti {uredan, etc.); su, atsineši m .prie;
atnašus; atsine-
išnaujo apgulti {miest, pil); išnaujo —
šs prie; pronoun (gram. ) apsako-
dti, apyvarton leisti (pinigus).
'
masis išvardis. — s. gimine; gimi- ||
,

Reissue (ry-iš'šj), v.a. išnaujo, vel iš- nietis, /.-te; \

gram, apsakomasis
\ r. n. išnaujo
leisti. išeiti. — , s. išvardis. j — ly, adv. atnašiai; kas-
naujas išleidimas; nauja laida. link; sulig.
Reiterate (ri-it'or-t), r. a. kartoti; vel Relator (ri-lt'6r), s. žr. Relater.
ir vel atkartoti; atkartoti: paantrin Relax (ri-laks'), suliuosuoti; at-,
v.a.
ti. paleisti; susilpninti; suminkštinti:
Reiteratedly (ri-it'6r-e-t6d-li), adj. at- | suteikti pasils; atgaivinti. | v. n.
kartotinai. atsileisti:suliuoseti; Ii uosesniu pasi-
Reiteration (ri-it-or-e'šion), s. kartoji- daryti; susilpnti; atsilsti.
mas: atkartojimas. Relaxation (ry-liiks-'šion), s. atsileidi-
Reject (ri-džekf), v. a. atmesti; nepri- mas; suliuosejimas; suminkštji-
imti. mas; pasilsjimas: pasilsis.
J
Rejection (ri-dž6k'šion), s. atmetimas. Relay (ri-lef), s. permainomiejie ar-
Rejoice (ri-džois'), v. n. linksmintis; permainymas pavargusi (ar-
kliai;
džiaugtis. | v.a. džiuginti: link- kli, šun. medžionje, žmoni, ete.)
sminti. ||
— , s. džiaugsmas. ant švieži; | electr. pagelbine srio-
Rejoicing (ri-džoi'sing), s. besidžiaugi- ve. | — išnaujo dti, kloti.
, v.a.
mas: džiaugsmas; linksmybe. Release (ri-ly s'), v.a. paliuosuoti; pa-
Rejoin (ri-džoin'), v.a.n. vel suvienyti, leisti; išliuosuoti; išgelbti. | — , *.
susivienyti, suseiti; vel prisidti paliuosavimas; palengvinimas; /«/\ <
prie; atsakyti; atsiliepti.
||
atsisakymas nuo savo ties.
». atsakymas;
Rejoinder (ri-džoin'dor), Releaser (ri-lys'or), #. paleidjas: iš-
atsakymas ant atsiliepimo. liuosuotojas.
Rejuvenate (ri-džj'vi-net), v.a. išnaujo Relegate (reTi-gt), a.
r. perkelti; išva-
jaunu padaryti; at jaunti. ryti; ištremti.
 Relegation 574 Remanent

Relegation (rel-i-ge'ši6n), *. perklimas; Relinquish (ri-lin'kulš), r. a. apleisti:

išvarymas; ištrmimas. palikti; pamesti; užmesti; paliauti;
Relent (ri-lnf), v. n. suminkštti: atsi- atsisakyti nuo.
leisti; švelnesniu tapti. Relinquisher (ri-lin'kuft-dr), «, tas, kurs
neatlaidus:
Relentless (ri-lšnt'16s), adj. k palieka, pameta, apleidžia; pa-
nepermaldaujamas; žiaurus. ly, ||
— liauja; kurs nuo ko atisisako.
adv. be pasigailjimo; nepermal Relinquishment (ri-lin'kui'š-ment), g. ap-
daujamai ; žiauriai. leidimas; palikimas; pametimas;
Relevance, Relevancy (rTi-vens, -ven- paliovimas; atsisakymas.
gi), s. atsinešimas prie dalyko; pri- s. relikvij
Reliquary (rel'i-kue-ri), d-
deringumas; atsakomumas; svarba. ž.
Relevant (rel'i-vent), adj. atsi nešs prie Relique (ri-lvk), s. = Relic.
dalyko; atsakomas: pritinkamas; Relish (reTiš), v. a. su priimnumu ra-
priders. gauti; priimnum rasti; grtis Amo;
Reliability (ri-lai-a-bil'i-ty), s. buvimas H
suteikti, duoti skanum kam; ska-
galimu atsidti «»£ &o; ištikimumas: ninti; daryti skaniu. ||
v. n. turti
užtikimumas. priimni skon; skaniu bti; skane-
ant kurio ga-
Reliable (ri-lai'a-b'l), adj. ti. — , t. skonis; priimni skonis;
lima pasitikti; užtikimas; ištiki- skanumas; priimnumas; megesis;
mas, f — ness, s. ištikimumas. J Re- pasimgimas; prieskoniai; skanu- ||

liably, adr. su užsitikejimu; užtiki-

mynai.
mai.
Relishable (reTiš-a-b'l), adj. skanus;
Reliance (ri-lai'ens), s. užsitikejimas;
gardus; priimnus.
atsidjimas ant ko; viltis. Reluct (ri-16kt')) v.ti. kovoti prieš k;
Relic (reTik), s. palaiks; liekana: re-
priešintis.
likvija.
Reluctance, Reluctancy (ri-16k'tens, -en-
Relict (rel'ikt), s. našle.
nenoras; širdies pasibodeji-
si), s.
Relief (ri-lyf ), s.palengvinimas; sura-
mas; atgrisimas; besipriklinimas;
minimas; sušelpimas; pašelpa; pa-
priklumas.
gelba; atleidimas, paliuosavimas
||

Reluctant (ri-lok'tent), adj. besiprieši-

(nuo larny stos, etc.); sculpt, relief as;
|
js; priešingas; veikis su nenoru,
prakilumas.
su pasibodejimu, su priklumu; gra-
Reliefless (ri-lyf ISs), adj. bepagelbin-
gas; nepagelbiamas; nepalengvina-
sus; pagrisgs: ||
paeins iš nenoro, iš

mas. prievartos; priverstas. ||

— ly, adc.
Relieve (ri-lyv'), v. a. palengvinti (ska u- su nenoru; su priklumu; su pasibo-
smus); suraminti; sušelpti; suteikti dejimu.
pagelb; pagelbti; atleisti: paliuo- Relume (ri-ljm'), c. a. i.šnaujo uždegti,
||

suoti; pavaduoti; vesdinti atmai- užžibinti.

||

na, vairum; iškelti; daryti pra- Rely (ri-lai'), v. n. atsidti, pasitikti

||

kilum; priduoti riliefi.šk pavidal. ant ko.

Reliever (ri-lyv'or), 8. palengvintojas; Remain (ri-men'), v. n. liktis; pasilikti.

sušelpejas; gelbtojas: paliuosuoto- | — , s. žr. Remains.

jas; užvaduotojas. Remainder (ri-men'dor), s. kas lieka;
Religion (ri-li"dži6n), s. religija; tik- liekana; lykis.
jimas: tikyba. Remains (ri-menz'), s. pi. liekanos; la-
Religiosity (ri-lidž-i-os'i-ti), s. religiš- vonas.
kumas. Remand (ri-mand'), v. a. atgal (pasi-
Religious (ri-li"džiSs), adj. religiškas; sti. ||
— , s. (pa)siuntimas atgal; sa-
tikejimiškas; tiks; dievotas; die- kymas atgal sisti.
= Re-
||

vobaimingus; teisus; sanžiniškas. Remandment (ri-mand'ment), s.

— ly, adv. dievotai; dievobaimingai;

||

mand.
teisiai; sanžiniškai. H —ness, *. = Remanent (rem'a-nent), ». liekanos. |

Religiosity. — adj. liekamas.

,
 Remark Removable

Remark (ri-mark'), r.a. pa.emyti: ipai- susilpninti; atleisti: paliuosuoti; |

daryti patemijim. | — , *. patemiji- atleisti; dovanoti. | r. n. atleisti; at-

mas. sileisti sumažti susilpnti.
; ;

Remarkable (ri-mark'a-b'l i, adj. temy- Remitment (ri-mit'ment), *. atleidimas;

tinas: pastebtinas; nuostebus; ne- | apkalinimas išnaujo.
paprastai. | — ness, «. temytinumas. Remittal (ri-mit'tel), s. atidavimas; su-
| Remarkably, temytinai: nuo-
<i<lt. gržinimas.
stebiai: pastebtinai: labai. Remittance (ii-mit'tens), s. pasiuntimas:
Remediable (ri-my'di-ii-b'l), adj. patai- persiuntimas (pinig, rekseiio, etc.);
somas: išgydomas. siuntinys.
Remedial (ri-my'di-el). adj. gyds: gy- Remittent (ri-mit'tent), adj. med. kartas
domas: pataisomas. nuo karto atleidžis, sumožtas. t. <.

Remediless (ri-md'i-lsf'rrm'i-di-lsj, Remitter (ri-mit'tor), s. siuntjas (pini-

adj. nepataisomas; neišgydomas. g): atleidejas; dovanotojas.
Remedy (rm'i-di švaistas: gyduole.
i. Remnant (rm'nent), adj. liekas: lieka-
|— , T.i*. pataisyti: (iš)gydyti. mas; atliekamas: atliks. | — , s. kas
Remember (ri-mem'bor), r. a. atminti: atlieka: atlikimas; atlikusi (</ratlie-
atmintyj laikyti: priminti kam k. kama) dalis; lykis; pi liekanos; liku-
Rememberer (ri-mem'bor-or), s. tas, iai.
kursatmena. Remodel ri-md'61), v.a. pertaisyti per-
< :

Remembrance (ri-mem'brens), s. atmin- dirbti: permodeliuoti.

us: atminimas: paminjimas; atmi- Remold, Remould (ri-mold'), v.a. perli-
nimo ženklas. pinti; pertaisyti.
Remembrancer (ri-mm'bren-s6r), s. Remonstrance (ri-mon'strens), s. rstus
priminjas. (pa)graudenimas. persergjimas: pa-
Remind (ri-maind'), v. a. priminti. barimas.
Reminder (ri-maind'6r), #. priminjas. Remonstrant (ri-mon'strent), adj. pilnas
Reminiscence (rm-i-nis'sens), s. atmi- rsi graudenim, privedžiojim:
nimas: paminjimas; atmintis. graudens; graudenamas.
Reminiscent (rm-i-nis'sent), adj. at- Remonstrate (ri-mon'stret), v. n. rsius
mintinis; atmens: primens: prime- persergjimus daryti; rsiai grau-
namas. denti; privedžioti.
Remise (ri-maiz), v.a. atgal atiduoti; Remonstrator (ri-mon'stre-tor), s. grau-
sugržinti. | , *. —
atidavimas atgal; dent oj as; privedžioto j as.
sugržinimas. Remorse (ri-mors'), s. sanžines griauži-
Remiss (ri-mis'), adj. nerpestingas; mas; susikrimtimas; pakramta; |
nestropus; nerangus; vangus. | — ly, gailestis; pasigailjimas.
adr. nerupestinirai; nerangiai; van- Remorseful (ri-mors'ful), adj. susikrim-
giai. | —ness, *. nerpestingumas; timo pilnas; susikrimts; gailesio
nestropumas; nerangumas; vangu- pilnas.
mas. Remorseless (ri-mors'les), adj. nejauis
Remissible (ri-mis'si-b'l), adj. atleisti- sanžines graužimo; neturs pasigai-
nas: dovanotinas. ljimo; negailestingas; žiaurus; ne-
Remission (ri-miš'šion), *. dovanoji- mielaširdingas. | — ly, adr. be pasi-
mas; atleidimas; atlaida; | ined. at- gailjimo; nemielaširdingai.
leidimas, susilpnjimas (ligos, skau- Remote (ri-mot'), adj. tolymas; tolus;
djimo); sumažjimas; |
prisiunti- — times, seniai praejusiejie laikai.
mas mokesties. |
— ly, adr. toli. | —ness, s. tolumas.
Remissive (ri-mis'siv), adj. atleidžis; Remount (ri-maunt'), v.a.n. vel užssti
atlaidus. (ant arklio, etc.); išnaujo užlipti, už-
Remit (ri-mif), v.a. atgal atiduoti; su- eiti. | , s. —
persdimui parengtas
gržinti: atiduoti; pavesti; | persi- naujas (t. y. nepavargs) arklys.
sti; pasisti: perduoti; | sumažinti: Removable (ri-mv'ii-b'l), adj. nuima-
 n

Removal 576 Rent

mas; prašalinamas; nuo vielos at- ku*, c/r.); laistyti (sienas). To —

statomas. a sen- iri',,
J

patarnauti. To — ven-
Removal (ri-mv'el), s. atitolinimas: geance, atkeršyti, f — s. mokestis. ,

prašalinimas; atstatymas (nuo vie- Renderable (ren'dor-a-b*l), adj. atiduo-

tos); perklimas; pergabenimas; nu- damas; atmokamas; suteikiamas; iš-
valymas (jav nuo lauko): atsitoli- ||
veriamas.
nimas; prasišalinimas; persiklimas s. (su)teikimas:
Rendering (ren'dor-ing),
( kit viet); persikraustymas. | vertimas; išvertimas; išguldymas;
Remove (ri-mV), v. a. nuimti; atito- I
perstatymas; išreiškimas; lai- ||

linti; prašalinti; atstatyti {nuo vie- stymas (sien); laists; | spirgini-

tos); perkelti; pergabenti; perkrau- mas.
styti ( kit viet). D
v. n. prasišalinti; Rendezvous (r8n'd-v, ran'-), s. susi-
persikelti; persikraustyti. ||
— ,s. per- ejimo, pasimatymo vieta; susieji-
klimas; persiklimas; ||
tolumo mas: pasimatymas.
laipsnis; laipsnis; žingsnis. Rendition (rn-di"šion), s. atidavimas:
Remover (ri-mv'or), s. prašalintojas; išdavimas; | išvertimas; išguldy-
perkeltojas; pergabentojas. mas.
Remunerable (ri-mj'nor-a-b'l), adj. at- Rendrock (rend'rok), *. dinamitas ak-
lyginimo, atpildos vertas; apdova- menims skaldyti.
notinas. Renegade (ren'i-ged), s. renegatas: at-
Remunerate (ri-mj'nor-et), v. a. atly- skalnas; pabglis.
ginti; atpildyti; atiteisti; apdova- Renew (ri-nj'), v. a. atnaujinti. |
r.

noti. atsinaujinti.
Remuneration (ri-mj-nor-e'šion), s. at- Renewable (ri-nj'ii-b'l), adj. atnauji-
lyginimas; atpild; užmokestis. namas.
Remunerative, Remuneratory (ri-mj'nor- Renewal (ri-nj'el), s. atnaujinimas.
a-tiv, -to-ri), adj. atlyginamas; tar- Renewer (ri-nj'6r), s. atnaujintojas.
naujs atlyginimu, užmokesiu. Reniform (ržn'i-form), adj. turs inksto
Renaissance (ri-ne-sans'), s. atgimimas; pavidal; inksto pavidalo.
atsigimimas. Renitence, Renitency (ren'i-tens, -ten-si).
Renal (ry'nel), adj. anat. inkstinis. s. besipriešijimas; stangrumas.
Renard (rn'ord), s. lape. adj. besipriešijs:
Renitent (ren'i-tent),
Renascence (ri-nas'sens), s. atgimimas. stangus; nepasiduods.
Renascent (ri-nas'sent), adj. atgems; Rennet (rn'net), s. pieninis (teliuko)
atgims. pilvelis.
Rencontre (rSn-kn'tor), s. = Ren- Renounce (ri-nauns'), v. a. atsisakyti;
COUNTEK. išsižadti; užsiginti.
Rencounter (ren-kaun'tor), s. susitiki- Renouncement (ri-nauns' ment), s. atsi-
mas; susirmimas; kolizija. ||
— , v. sakymas; išsižadjimas; užsigyni-
a.n. sutikti; susitikti; susiremti; su- mas.
seiti kolizija; susikirsti. Renouncer (ri-nauns'or), s. tas, kurs ko
Rend (ržnd), v. a. [pret. & pp. kent] , atsisako, išsižada, užsigina.
draskyti; ardyti; skaldyti; suskaldy- Renovate (ren'o-vet), v. a. atnaujinti.
ti; sudraskyti; suplšyti; perpiešti; Renovation (ršn-o-ve'šion), s. atnaujini-
iš-, nuplšti. H v. n. (su)plyšti; (su- mas; atsinaujinimas.
skilti; perplyšti; perskilti. Renown (ri-naun'), v. a. garsiu (pa)da-
Render (ren'dor), v. a. atiduoti; atmo- ryti. | — , s. garsas; garbe.
kti; duoti; priduoti;
atlyginti; ||
Renowned (ri-naund'), adj. pagarsjs;
suteikti; perstatyti; pristatyti; pa- garsus. — ly, adv. garsiai; su garbe.
||

rpinti; | padaryti daryti kad bu- ; Rent (rent), pret. &pp. nuo Rend.
tij; versti; išversti; išguldyti (iš
|| Rent (rent), s. plyšys; spraga; praply-
vienos kalbos kit); perduoti; per- šimas; atplyšimas; atsklimas: per-
statyti; išreikšti; ||
išspirginti (tau- siskyrimas; nuoma: randa; rentas
||
 Rentable Repetend

I
— nuomuoti: arenduoti; pa-
, r.«. Repayment (ri-peTrmuit •, 9. atmokjr
arenduoti; ant randos išduoti: am mas; užmokestis.
randos paimti. t.n. nuomuotis: ||
Repeal (ri-pyl'), v.m. atšaukti; panai-
arenduotis; ant paarendavimo duo- kinti. I
— , s. atšaukimas: panaiki-
tis. | —roll, s. surašs jim, pel- nimas.
no. Repealable (ri-pyl'a-b'l), adj. panaiki-
Rentable (rnt'a-b'l), adj. nuomuoja- namas.
mas; arenduojamas. Repealer (ri-pyl'or),
*. panaikintojas:
Rental (rnt'el), surašs or rokunda
ft.
šalininkas panaikinimo ar at mai-
jim, pelno; visa suma pelnamos nymo kokio-nors statymo.
randos; pelnas. Repeat (ri-pyf), t.h. atkartoti; (paan-
Renter (rent'or), s. nuomuotojas: aren- trinti. I —
*. (pa)antrinimas: atkar-
,

duotojas; rentininkas. tojimas; 7nu.i. atkartojimo ženklas.

Renunciation (ri-non-si-e'šiom, «. atsisa- Repeatedly (ri-pyt'6d-li), adv. atkarto-
tinai.
kymas; užsigynimas: išsižadjimas.
Reopen (ry-o'p'n), r. a. vel atidaryti.
" Repeater (ri-pyt'or), *. atkartotojas:
c u. vel atsidaryti. (pa)antrintojas.
Reorganization (ri-or-gan-i-ze'ši6n), •<.
Repel (ri-pT), r.<t. atgal nuvyti: at-
perdirbimas; reorganizavimas; reor- stumti: atmušti; atkarti; sulaikyti.
ganizacija. Repellence, Repellency (ri-pTlens, -ien-

Reorganize (ri-or'gen-aiz), r. a. perdirb- atmušimas: atstmimas;

si), s. at-

ti; reorganizuoti. mušimo, atstmimo pajiega.

Rep (rep), s. ruožuotas šilkinis </r vil-
Repellent (ri-pTlent), adj. atstumtas:

nonis audimas. atmušs. | —

kas atstumia,
, s. tas,

Repair (ri-per'), t. n. taisyti: su-, patai-

atmuša; med. vaistas išskirstymui
syti. T.n. eiti; vykti; keliauti.
skysi iš sutinimo.
| J
Repeller (R-pl'16r), s. atstumejas; at-
— , s. pataisymas.
mušejas.
Repairable (ri-per'a-b'l>, adj. pataiso-
Repent (ri-pent'), v. n. a. gailtis (už
mas; sutaisomas.
nuodmes); apgailauti. J — (ry'pent),
Repairer (ri-per'or), *, taisytojas: su-,
adj. bot. besidraiks pagal žeme.
pataisytoj as.
Repentance (ri-pent'ens), s. gailestis (už
Reparable (rp'a-ra-b'l), adj. pataiso-
nuodmes); pakramta.
mas.
Repentant (ri-pent'ent), adj. besigrails:
Reparation (rp-S-re'šion), s. pataisy-
mas; atitaisymas.
gailesties pilnas. | — , s. gulintysis;
metavojantysis.
Reparative (ri-par'a-tiv), adj. taiss: tai-
Repeople (ri-py'p'l), t. a. išnaujo apgy-
somas; tarnaujs pataisymui. | — *. ,
vendinti; apžmoniuoti.
tas, kuo galima pataisyti: atly- k Repercuss (ry-por-kos'), t. a. atminti
ginimas; atpild. (šcits, etc.); atirrenkti.
Repartee (rep-ar-ty'), s. mitrus atsaky-
Repercussion (ry-por-koš'šion), s. atmu-
mas; atšovimas. šimas (šviesos, garso, etc.); atsimuši-
Repartition (ry-par-ti"ši6n), s. paskir- mas.
stymas; paskaidymas. Repercussive (ry-pbr-kos'iv), udj. at-
Repass (ry-pas'), t. a. vel pereiti, per- mušs; atgars atiduods; atmu-
|
keliauti. | T.n. atgal gržti: gržtant štas; atitrenktas.
pro šal praeiti. Repertoire (rp'or-tuar), *. repertuaras
Repast (ri-pasf), *. valgymas: užkan- (surašs parengt perstatymui dram >,
dis: pasistiprinimas; pasilsis. oper, etc.).
Repay (ri-pe/'), t. a. atmokti: suiria- Repertory (rp'or-to-ri), surašs: ro- .*.

žinti (pinigus); atlyginti: | antru syk dykla; | sudetuve; sukrova: | =

mokti. Repertoire.
Repayable (ri-pei'a-b'l), adj. atmoka- Repetend (rp-i-tend'), c. math, perijo-
mas; turs but užmoktas. das (dtcimališkuose trupiniu
 Repetition i i
> Repressive

Repetition (rp-i-ti"šion), .*. atkartoji- M'lis; laikytis ant ko. ||

— , x. besisi.
mas; H
papasakojimas iš galvos, iš sjimas; pasilsis; ramumas; rom.
atminties. Reposit (ri-poz'it), v. a. dti; talpinti
Repetitious (rep-i-ti"ši6s), adj. atkarto- padti.
jamas; talpins savyj atkartojim. Reposition (ry-po-zi"šion), s. djimas
Repine (ri-pain'), v. n. ružyti; murmti; padjimas.
apmaudauti; tužytis. Repository (ri-poz'i-to-ri), s. vieta kam
Repiner (ri-pain'6r), s. ružytojas: miir- padti; padtu ve; pastotkas.
metojas. Repossess (ry-p6s-ss\ -pz-zšs'), v.a.
Repiningly(ri-pain'ing-li), «dr.suružiji- išnaujo gyti, apvaldyti, užimti.
mu; tužbingai. Repossession (ry-pos-seš'šion, -poz-zeš'-
Replace (ri-plV), v.a. atgal pastatyti: šion). t. apvaldymas, užmimas iš-
atstatyti pirmja viet; sugržint i naujo: valdymas išnaujo.
kam k; užvaduoti k kuo; pastatyt i Reprehend (rep-ri-hend'), v.a. barti;
kitoj vietoj; perkelti; prašalinti. bausti; pabarti; subausti.
Replacement (ri-ples'ment), *. pa-, at- Reprehensible (rp-ri-hn'si-b'l), adj.
statymas pirmj viet; sugržini- bartinas; baustinas. ness, s. bar-
||
—
nimas; užvadavimas; prašalinimas tinumas; baustinumas. Reprehen- ||

(nuo vietos). sibly, adr. bartinai; baustinai.

Replenish (ri-pl6n'iš), v. a. užpildyti; Reprehension (rep-ri-h6n'šion), *. bari-
pripildjT ti. mas; išbarimas; pabaudimas; papei-
Replenishment (ri-plen'iš-ment), . už- kimas.
pildymas; pripildymas; tas, kas pri- Reprehensive, Reprehensory (rep-ri-h6n'-
pildo. siv, -so-ri), adj. pilnas barimo, pa-
Replete (ri-plyf), adj. pripildytas; pil- peikimo; baramas.
nas. Represent (rep-ri-znt'), v.a. perstatyti:
Repletion (ri-ply'ši6n),s. pilnumas; per- reprezentuoti; perstatyti; (nu)pie-
|j

pilnis; med. kraujo perpilnis. šti;aprašyti; išreikšti.

Replevin (ri-plVin), s.jur. numimas Representation (rep-ri-zen-te'šin), *.
arešto (nuo uzareštuoto turto); sugr- perstatymas: išreiškimas; nupieši-
žinimas neteisiai užgrbtos sava- mas; paveikslas; perstatymas; re-
||

sties. ||
— , v. a. = Replevy. prezentavimas; reprezentantai;
Replevy (ri-pl6v'i), t. a. (jur.) nuimti perstatytoj ai; atstovai.
arešt; sugržinti užgrbt savast. Representative (rep-ri-zšnt'a-tiv), adj.
| — , s. = Replevin. perstatas; apteiktas atstovo valdžia;
Replication (r6p-li-ke'ši8n), s. atsaky- rdomas žmoni paskirtais atstovais
mas; atsiliepimas. ar reprezentantais: \ typiškas. \ —,

Reply (ri-plai'), v.n. atsiliepti ant /,<>; s. perstatytojas; atstovas; reprezen-

atsakyti. | , s. —
atsiliepimas; atsa- tantas.
kymas; replika. Repress (ri-pr&s'), v.a. nuslopinti; pa-
Report (ri-port'), v.a.n. repo rtuot i, pra- tremti; sulaikyti: suvaldyti; nustel-
nešti; apskelbti; garsinti; skelbti: bti; užgesyti (maišt).
pasakoti. It is reported, pasakoja- Represser (ri-pr&s'or), *. patremejas;
ma. U
—
gandas; paskalas; garsas;
, s. suvaldytojas; nuslopintojas; numal-
žinia; pranešimas; raportas. šintojas.
Reporter (ri-port'or), s. pranešjas: pa- Repressible (ri-pres'i-b'l), adj. patre-
davjas žini; reporterius. miamas; suvaldomas; užgesinamas.
Reposal (ri-poz'el), s. pasilsis; |
pasiti- Repression (ri-preš'šion), s. patremi-
kjimas; padjimas ant ko).
(vilties mas; sulaikymas; suvaldymas; pri-
Repose (ri-poz'), v, a. paguldyti; pa- spaudimas; priespauda.
dti; sudti. To — one's pri- self, Repressive (ri-pr6s'iv), adj. patremia
gulti; silstis. To — one's conjideure mas; prispaudingas: slopinamai
in, pasitikti kuo. \ v. n. gulti; sil- varžomas; žiaurus; represyviškas. j
 ,

Reprieve 579 Repulsive

— |y,adv. prispaudingai; slopinan- Reptant (ršp'tent), adj. besidraiks prie

iai: žiauriai. žemes: slankiojs.
Reprieve (ri-pryv'). v. a. atidti išpildy- Reptile (rep'til),s. slankiojs sutvri-

m bausmes; atidlioti nubaudim;

suteikti tuotarpin palengvinim:
mas; kirmle; angis;
adj. slankiojs.
reptilija. | —
sumažinti ant tlo laiko skausmus. Reptilian (ršp-til'i-en), adj. atsinešs
kanias. — s. atidjimas nubaudi-
, prie reptilij; anginis: — age, (geol.)
mo; tuotarpinis palengvinimas. reptilij gadyne. | — , *. reptilija:
Reprimand (rp'ri-mand), v. a. barti: iš- angis.
barti; duoti vjo. | — , s. išbarimas; Republic (ri-pdb'lik), s. republika.
skaudus pabarimas. Republican (ri-pob'lik-en), adj. republi-
Reprint (ry'print), s. antras spaudimas; kinis; republikoniškas. | — , *. repu-
antra laida; perspaudinimas. | — blikonas.
(ry-print'), r. a. perspaudinti ; antru Republicanism (ri-pob'lik-en-iz'm), #. re-
syk atspaudinti. publikonizmas.
Reprisal (ri-praiz'el), *. atlyginimas, Republication (ri-pob-li-ke'šin), b. an-
atmokejimas tuo patim; atgieža. tras išleidimas;perspaudinimas.
Reproach (ri-pro'), v. a. išmetinti: Republish (ri-pob'liš), r.<>. išnaujo at-
barti; kaltinti. | — , *. išmetinji- spaudinti; perspaudinti; išnaujo
mas; barimas; baudimas; kaltini- išleisti {knyg, etc.).
mas; |
geda; apšmeiža. Repudiate (ri-pj'di-et),
r. a. atmesti:
Reproachful (ri-pro'ful), adj. užsitar- atsisakyti nuo ko; išsižadti; persi-
naujs papeikimo; begdiškas; be- skirti (#W pai); atsisakyti nuo mo-
gedingas: žeidingas; biaurus. | — ly, kjimo {sk»!, etc. i.

adr. begdiškai: žeidingai. Repudiation (ri pj-di-e'šion),

s. atmeti-

Reproachless (ri-pro 'ls), adj. negali- mas; atsisakymas; išsižadjimas:

mas peikti; nepapeikiamas. persiskyrimas {*u paia); atsisaky-
Reprobate (rep'ro-bet), r. a. atmesti: vi- mas nuo mokjimo {skol).
siškai nupeikti, paniekinti; amžinai Repudiator (ri-pj'di-e-tor), s. atmete-
nukaitinti; prakeikti. | — , adj. iš- jas; atsisakyto j as; išsižadetojas; pa-
tvirks; nedoras; nelabas; prakeik- metejas {paios).
tas. | — , s. išmata; nedorlis; pra- Repugn (ri-pjn'), r. a. priešais kovoti:
keiktas. priešintis; priešginiauti.
Reprobation (r6p-ro-be'ši8n), *. atmeti- Repugnance, Repugnancy (ri-pog'nens.
mas; nupeiki m as; paniekinimas; -nen-si), pasipriešijimas; priešin-
s.
prakeikimas.
gumas; priešginyste; nenoras; at gr-
Reproduce t. a. išnaujo
(ry-pro-djs'),
simas; pasipriklinimas; priklumas:
išvesti, išnaujo duoti,
perstatyti;
grasumas.
gaminti; išnaujo padaryti, gimdyti,
Repugnant (ri-pog'nent), adj. priešin-
sutverti; reprodukuoti.
gas; priešginingas; grasus; biaurus:
Reproduction (ry-pro-dok'šion), s. repro-
priklus. | —ly, <HŽr. priešingai; prieš-
dukavimas: reprodukcija; kopija.
giningai; su nenoru; su priklumu.
Reproductive, Reproductory (ry-pro-dok'
Repulse (ri-pols'), B.m. nuvyti; atmušti
tiv, -to-ri), adj. reprodukuojamas:
{prieši, e(c); atstumti. | — , s. at-
išnaujo padaromas, pagimdomas,
sutveriamas .
mušimas {priešinus, užpuolimo); at-
Reproof (ri-prT ), s. papeikimas; išba- stmimas; atsakymas kam ko.
rimas. Repulsion (ri-poTšion), s. atstmimas:
Reprovable (ri-prv'a-b'l), adj. vertas atmušimas; atkirtimas; atstmimo
papeikimo; peiktinas; bartinas. pajiega.
Reproval (ri-prv'el), *. papeikimas: iš- Repulsive (ri-pdi'siv), adj. atstumis:
barimas. atmušas; J
atstumis: neprilankus:
Reprove (ri-prv'), r. a. (pa)peikti: pa- šaltas; grasus; priklus. |
— ly, adv.
barti: išbarti. atstumianiai; neprilankiai; šaltai:
 Repurchase 580 Reserved

šiurkšiai. — ness, *. tas, kas atstu-

||
Rescribe (ri-skraib'), r. atgal atrašy
mia; grasumas; neprilankumas: šal- ti; perrašyti.

tumas. Rescript (ry'skript), s. reskriptas: gro-

Repurchase (ri-por'es), t. a. atgal at- in ata; nutarimas.
pirkti; vl nupirkti. — , s. atpirki- Rescue (rVkj u), v. a. išgelbti; išliuo-
—
||

mas atgal.
suoti: išvaduoti. | , s. išliuosavi-

Reputable (r8p'ju-ta-b'l), adj. garbes

mas; išgelbjimas; išvadavimas.
vertas; godojamas; garbingas. Rep- ||-
Rescuer (r6s'kju-6r), s. išliuosuotojas:
išgelbtojas.
utably, adv. su garbe; garbingai.
Research (ry-sor'), v. a. išnaujo išjieš-
Reputation (rSp-ju-te'šion), s. vardas;
koti; ištyrinti; naujus išj ieškoji-
geras vardas; garbe; reputacija.
Repute (ri-pjt'), v a. skaityti; rokuoti;
mus daryti. | —,s. stropus išjieško-
parokuoti. He was d for a man — jimas; ištyrinjimas; jieškojimas.
Reseat (ry-syf), t. a. vel pasodinti; at-
most prudent, j rokavo išmintin-
gal pasodinti; aprpinti naujomis
giausiu žmogumi. — , s. vardas; re-
||

sdynmis, kdmis.
putacija; garbe.
Reseda (ri-sy'da), s. bot. rozeta
Reputedly (ri-pjt'ed-li), adv. pagal abel-
Resell (ry-seT), v. a. vel parduoti.
nai priimt nuomone; kaip visi pa-
Resemblance (ri-zem'blens), s. panašu-
sakoja.
mas; f paveikslas.
Request (ri-kusf), v. a. prašyti; mal-
Resemble (ri-zšm'b'l), v. a. panašiu b-
dauti: melsti; reikalauti. —,s. pra- |j
ti; panašum turti; lygintis.
šymas; maldavimas; meldimas; rei-
Resent (ri-zenf), v. a. n. atjausti; už
kalavimas. pikta palaikyti; žeistu pasijausti:
Requester (ri-ku§st'6r), s. prašytojas. apmaud pareiti; apmaud rodyti:
Requiem (ry'kul-em), s. requiem; „am- pagiežauti.
žinas atsilsis"; mišios už numirusio- Resentful (ri-z8nt'ful), adj. jautrus;
jo dusi. greitaiužgaunamas: žeidus; piktas:
Requin (ry'kuln), s. zool. rekinas. pagiežingas, i — Vi, adv. su piktumu:
Requirable (ri-kuair'a-b'l), adj. reika- pagiežingai.
laujamas; prašomas. Resentment (ri-zžnt'ment,, s. jautru-
Require (ri-kuair'), v. a. reikalauti: pra- mas; žeidumas; pagiežingu m as;
šyti. piktumas; rstybe; apmaud.
Requirement (ri-kuair'ment), s. reikala- Reservation (rez-or-ve'šion), s. užlaiky-
vimas; reikalas. mas {ko reikalui); užslepimas; kas
Requisite (rek'ui-zit), s. reikalingas užlaikyta, užslpta; susilaikymas: ||

daigtas; reikalas. ||
— , adj. reikalau- atsargumas; 1 išmimas; išlyga; |
jamas; reikalingas: neatbtinas. ||
viešos žemes plotas paskirtas ypa-
— ly, adv. neatbtinai. | —ness, s. rei- tingam reikalui {mokyklai, indijon
kalingumas: reikalas. gyvenimui [Sav. Valst.]). Mental—,
Requisition (rek-ul-zi"šin), s. reikala- neišreikšta mintis; užtylejimas.
vimas; pareikalavimas; ||
pašauki- Reserve (ri-zorv'), r. a. palikti: laikyti:
mas (susirinkiman). ||
— , B. a. reika- palaikyti (zopoxtui). —, s. sandelis; ||

lauti: pareikalauti. sampilas; zopostas; D išmimas; iš-

Requital (ri-kuait'el), t. atlyginimas: lyga; ||
susilaikymas; atsargumas;
atmokejimas. drovumas; kuklumas; žemes plo- ||

Requite (ri-kuaif), v. a. atlyginti: at- tas paskirtas ypatingam reikalui: |

mokti. rezerv; rezervine kariauna.

Reredos (ryr'ds), *. pertvara už alto- Reserved (ri-zorvd'), adj. rezervinis; |
riaus; I
užpakaline ugnakuro siena. atsargiai užsilaiks; atsargus; dro-
Rescind (ri-sind'), r. a. panaikinti: pa- vus; kuklus. 1 ly, —
adv. atsargiai;
kasuoti. droviai; kukliai. ||
— ness, *. atsargus
Rescission (ri-siž'/iom. ». panaikini- užsilaikymas: atsargumas; drovu-
mas: pakasavimas. mas: kuklumas.
 Reservoir 581 Resort

Reservoir (rfcj'or-vuor), «. rezervoaras. Resistible (ri-zist'i-b'l), adj. galimas

Reset (rv-set'), r.a. i^naujo -, sustaty- pasipriešinti: pasipriešinamas. |

ti; vel sodinti; perstatyti; persodin- — ness, s. =

Resistibility.
ti.
I
— (ry'st), išnaujo statymas,
«. Resistless (ri-zist'les), adj. neatlaiko-
sustatymas: perstatymas. mas: nepapriešinamas; nesulaiko-
Reside (ri-zaid'), r. n. gyventi: turti mas; neveikiamas. |
— ly, adr. nepa
buvein. priešinamai; neatlaikomai; nesulai-
Residence (rez'i-dens), s. gyvenimas; komai; neatstovimai.
gyvenimo vieta; buveine; rezidenci- Resoluble (r6z'o-lju-b'l), adj. ištirpina-
ja. mas.
Resident (rez'i-dent), adj. gyvenas; tu- Resolute (rz'o-ljt), adj. pasiržimo
rs nuolatine savo buveine. | — , *. pilnas; pasiržs; drsus; tvirtas; ne-
gyventojas; rezidentas: dipliomatiš- atlaidus. | — ly, adr. su pasiržimu:
kas agentas. drsiai; tvirtai. J — ness, *. tvirtas
Residentiary (rz-i-den'šS-ri), tl. gyve- pasiržimas; drsumas: tvirtumas:
ns. I — , s. gyventojas; kunigas už- neatlaidumas.
silaiks savo parapijoj. Resolution (rez-o-lj'šion), e. išdsty-
Resider (ri-zaid'or), t. gyventojas. mas { sudtiniu*); išrišimas (užduo-
Residual, Residuary (ri-zid'ju-el, --ri), ties, etc.); | tvirtas pasiržimas; tvir-

adj. atlieks; atliekamas; atliks. tumas; drsumas; J užgyrimas: nu-

Residue (rez'i-dj), s. kas atlieka; lie- tarimas; rezoliucija; | med. prany-
kana. kimas (karšio, sutinimo, etc.).

Residuum (ri-zid'ju-6m>, s. liekanos; li- Resolvable (ri-zlv'a-b'l), adj. išriša-

kuiai; nusisedimai; nuosdos, pa- mas.
dugnes. Resolve (ri-zolv'), p.o. ištirpinti: išde-
Resign (ri-zain'), v. a. atsisakyti (nuo sty ti (
xxdetiniux); išrišti (užduot';
meto*, nuo urdo); sudti urd; re- išaiškinti; išguldyti; prašalinti (abe-
zignuoti; atsiduoti; pasiduoti kam; jone); pertikrinti: | nutarti; užgini:
apleisti; pamesti; užleisti kitam. | med. išskirstyti (sutinim). \ r. n.
Resignation (ršz-ig-ne'ši6n\ s. atsisaky- ržtis; pasiržti: | išsidstyti; pasi-
mas {nuo rieto*, nuo urdo); sudji- leisti; ištirpti.
mas urdo; atsidavimas (ant ken<> Resolve (ri-zolv'), *. išrišimas; [ užgy-

valios); atsidavimas ant Dievo valios; rimas; nutarimas; rezoliucija.

rezignacija. Resolvedly (ri-zolv'ed-li), adv. su pasi-
Resigned (ri-zaind'), adj. nulankus; nu- ržimu; tvirtai; drsiai.
žemintos širdies. — \y,adv. nulan-
||
Resolvent (ri-zolv'ent). adj. išdests:
kiai; su nužeminta širdžia. (iš)tirpins; med. išskirstas. | — , *.
Resilience, Resiliency (ri-zil'i-ens. -en- vaistas sutinimams, etc. išskirstyti.
si), s. šokimas atgal: atšokimas. Resonance (rez'o-nens), s. skambji-
Resilient (ri-zil'i-ent), adj. šoks atgal: mas: atgarsis.
atšoks. Resonant (rz'o-nent), adj. skambs:at-
Resin (rz'in), sakai; smala.
s. muŠs gais, skambjim.
Resinous (rez'in-6s), adj. sakinis; sa- Resorb (ri-zorb'), c.a. praryti.
kuotas; smaluotas; smalingas. Resort (ri-zort'), r. n. kreiptis prie ko;
Resist (ri-zisf), r.a./i. priešintis; laiky- nusiduoti pas k;lankytis; pasigau-
tis: stengtis nepasiduoti kam, atsto- ti ko; griebtis ko; panaudoti, , s. jj
—
vti prieš. kreipimsi nusidavimas; lankymas:
;

Resistance (ri-zist'ensi, •*. priešinimsi: |

griebimasi ko; panaudojimas: to
besipriešinimas. have —to force, panaudoti spk: |
Resistant (ri-zist'ent). od. besiprieši- lankoma vieta; sukeliavimo, susieji-
ns; stangus. mo, susirinkimo vieta; \ sukelis i

Resistibility (ri-zist-i-bil'i-ti), $. stangu- mas: susiejimas; susirinkimas: |;

mas; besipriešinimas. prieglauda: fig, nusitikjimas^ vii-

 Resorter 582 Restive

tis. Last —
paskutinji instancija;
, Respire (ri-spair'j, c. n. a. kvpuoti; at-
fig. paskutine viltis. sikvpti.
Resorter (ri-zort'6r), *. tankus lankyto- Respite (rs'pit), atidjimas: pertrau-
s.
jas: tankus sveias. ka; pasilsis. -, v. a. atidti (ant to-
j

Resound (ri-zaund'), r. n. skambti; at- lesnio laiko); pertraukti: duoti pasil-

skambti; atgarsti. | v. a. atkartoti, st.
atmušti (gars); garsiai garbinti. ||
Respiteless (res'pit-lšs), adj. be pasil-
— , s. atgarsis; aidas. sio; be pertraukos.
Resource (ri-sors'), s. pasigelbjimo Resplendence, Resplendency (ri-splen'-
nagis: rankis; vaistas; pi. —s, tur- dens, -den-si), *. spindjimas; žib-
tas; pinigai.
jimas.
Respect v. a. godoti; boti;
(ri-spekt'),
Resplendent (ri-spl6n'dent),ad;. puikiai
paisti; lytti; liestis ko. As
|| s, — žibs, spinds; skaistus. | — ly, adv.
kas palyti; kas atseina; kaslink. | su žibjimu; skaisiai.
— ,godone; pagodojimas;
8. atžvil- Respond (ri-spond'), v.n.a. atsiliepti:
— —
|j

gis. In to; With to, iŠ atžvil-

atsakyti: bti atsakomu.
gio ant; kas palyti; sulig. In this Respondence, Respondency (ri-spSnd'ens.
— šitame atžvilgyj; šiame atsitiki-
,
-en-si), s. atsiliepimas; atsakymas.
me. To pay one's —s, atiduoti kam Respondent (ri-sp6nd'ent), adj. atsaks;
pagodong.
atsakomas. —, s. atsakytojas:
||

Respectability (ri-spekt-a-bil'i-ti), go- s.

skundžiamasis.
dojamumas; garbes vertumas; gar-
Response (ri-spns'), *. atsiliepimas:
bumas.
atsakymas.
adj. godo-
Respectable (ri-spkt'a-b'l),
Responsibility (ri-spon-si-bil'i-ti), *. at-
jamas; garbus; garbes vertas; ga-
sakomumas; atsakymas.
=
||

ntinas; pustinas. | — ness, Re-

Responsible (ri-spon'si-b*l), adj. atsa-
spectability. Respectably, adv. su
garbe; vertai: pustinai.
I
ks; ess atsakyme; atsakomas. J

Respectful (ri-spkt'ful),
||

adj. godons —ness, s. =

Responsibility. Re-
— ly, adv. su go- sponsibly, adv. atsakomai.
pilnas; nulankus. ||

Responsive (ri-spon'siv), adj. atsako-

done; su pagarbe; su nulankumu:
mas.
nulankiai. ||
—ness, *. godons pil-
numas; nulankumas. Responsory (ri-spSn'so-ri), adj. talpins
Respecting (ri-spškt'ing), prep. kas at- savyj atsakym: atsakomas.
seina; kas lieiasi; kaslink. Rest (rst), s. neveikm;besisilsjima»:
Respective (ri-spek'tiv), adj. atžvalgi- pasilsis -
atsilsis; ramumas; rom:
nis; turs atsinešima prie; atnašin- tyla; f
pertrauka; \ paramtis; atra-
ma; kas lieka; likusis; atlikimas:
gas; atnašus; atsakomas; ypatingas:
nuosavas; they returned to
savas; lykis.
|

— , v. n. neveikmj bti: sil

their —
places, jie sugržo kiekvie- ssis; gulti; stovti;rymoti;remti;>:
nas j savo vieta. | ly, adv. atnašin- — atsidti ant ko; pasitikti kuo; | lik-
gai; atnašiai; sulygmiai; atsakomai. tis; pasilikti. To — with, prigulfti
(ri-spškt'les), adj. neturs
Respectless
nuo ko; it —
s with hint to decide, tas

pagodojimo; nebojs; nepaiss. priguli nuo jo nusprendimo; da- t

Respell (ry-speT), v. a. persiliabuoti. lyk tik jis gal nusprgsti. | v. a. duoti
Respirable (ri-spair'a-b'l ir rs'pi-rii- atsils; nuraminti; guldyti; remti.
b'l), adj. kvpuojamas. Restaurant (rs'to-rant), s. valgyt u vf-:
Respiration (res-pi-r'šin), s. kvpavi- restoranas.
mas: atsikvpimas. Restful (rest'ful), adj. ramumo pilnas:
Respirative, Respiratory (ri-spair'a-tiv ramus.
ir ršs'pi-ra-tiv, -to-ri), adj. kvpuo- Restitution (rs-ti-tj'šidn), *. sugrži-
jamas; tarnaujs kvpavimui. nimas; atlyginimas; atitaisymas.
Respirator (res'pi-re-tor), *. respirato- Restive (re-st'iv), adj. užsinaravi je»; na-
rius. ravingas; neramus.
 Restless 583 Retention

Restless (rst'ls), adj. neramus: ne- Resumption (ri-zdmp'šien\ a atmimas

kantrus: nenuoalsus. | — ly, adr. ne- atgal: vel pamimas: tsimas toliau:
ramiai; nekantriai; nenuoalsiai. | atnaujinimas (ko nors pirmiau pra-
— ness, s. neramumas; nekantrybe. dt* ir pertraukto).
Restorable (ri-stor'ii-b'l), adj. atgrži- Resumptive (ri-zornp'tiv), adj. atgal
namas; atitaisomas; atsteigiamas. ims; atims.
Restoration (rs-to-r'šion), s. sugrži- Resupine (ry-sju-pain'), adj. augštieni-
nimas; atitaisymas; atsteigimas; at- kas.
naujinimas; atgaivinimas; | sugr- Resurrection (r&z-Sr-rk'šiSn), *. prisi-
žimas; atsinaujinimas; atgijimas: klimas (iš numirujdi).
atsigaivinimas; istor. restauracija; Resuscitate (ri-sds'si-tet », v. a. atgaivin-
theol. atpirkimas: išganymas. ti. | v.n. atsigaivinti; atgyti: atsi-
Restorative (ri-stor'a-tiv), adj. atgaivi- gauti.
ns; atgaivinamas. | — , s. gaivins Resuscitation (ri-s6s-si-t'ši6n), s. atsrai-
vaistas. vinimas; atsigaivinimas; atsigavi-
Restore (ri-stor'), t. a. sugražinti; atly- mas; atgijimas.
ginti; atitaisyti; atgaivinti; atnau- Resuscitative (ri-s6s'si-te-tiv), adj. at-
jinti: atstatyti: atsteigti. gaivins; atgaivinamas.
Restorer (ri-stor'6r), *. sugržintojas: Ret(ršt), v. a. mirkyti (linus).
atgaivintojas; atstatytojas; atnau- smulkmeniškas par-
Retail (ry'tel),
s.

jintojas; atsteigejas. davinjimas: pardavinjimas iš an-

su-
Restrain (ri-stren'), t. a. sulaikyti; tr rank. |— (ri-tT), r. a. parda-
valdyti; apryboti; varžyti; susiau- vinti po maža; pardavinti nuo
rinti. saiko, nuo masto; | (iš)pasakoti; ne-
s. sulaikytojas:
Restrainer (ri-stren'6r), šioti kalbas.
suvaldytojas; susiaurintojas (tun, Retailer (ri-tel'or), s pardavintojas nuo
ate.). masto, nuo saiko; | (iš)pasakotojas;
Restraint (ri-st rent), *. sulaikymas; ap- nešiotojas (kalb).
sunkinimas varžymas paniojimas
: : : Retain (ri-ten'), r. a. sulaikyti; pasilai-
paniai; žslai; klitys. kyti k: | nusamdyti.
t. a. aprubežiuoti:
Restrict (ri-strikt'), Retainer (ri-ten'or), s. sulaikytojas: f

apryboti; (su)mažinti; (su)siaurinti: samdininkas; tarnas: šalininkas:

(su)varžyti. nusamdymas advokato; rankpini-
Restriction (ri-strik'šin), s. aprubežia- giai, duodami advokatui.
vimas; aprybavimas; varžymas; su- Retake (ry-tek'), t. a. atgal (pa)imti;
siaurinimas.
atimti.
Restrictive (ri-strikt'iv), adj. apryboja-
— Retaliate (ri-tal'i-et), v.a.n. tuo paiu
mas; varžomas; siaurinamas. ly,
|
atmokti; atlyginti; atkeršyti.
adv. varžomu bdu. Retaliation (ri-tal-i-e'Ši5n), s. atmokeji-
Result (ri-zdlf), v. n. baigtis; pasibaigti
mas; atlyginimas (piktu vi pikt).
kuo; paeiti. | — , *. pasekme; išeiga;
Retaliatory (ri-taTi-a-to-ri), adj. panau-
rezultatas.
dojamas atmokejimui; atmokamas.
Resultance (ri-z61t'ens), s. išeiga; pa-
sekme. Retard (ri-tard">, r. a. vlinti; trukdyti:
gaišinti; sulaikyti; atidlioti: užvil-
Resultant (ri-zSlt'ent), adj. paeins. |

— , s. mech. sudtine pajiega. kinti.

Resultless (ri-zolt'ls), adj.- bepasekmi- *. trukdy-

Retardation (ry-tar-de'ši6n),
nis. mas; sulaikymas;^, klitys.
Resumable (ri-zjm'Ji-b'l), adj. galimas Retarder (ri-tard'6r), /». trukdytojas:
vel imti, paimti; galimas išnaujo sulaikytojas.
pradti, toliau tsti. Retch (r
t> ry), r. n. stengtis pra-
Besume (ri-zjm'), t. a. atgal imti: at- vemti; kriaukM-ii.
imti; vel paimti, užimti; išnaujo Retention (ri-ten'šioii
*. užlaikymas: i.

pradgti; tsti toliau. sulaikymas; areštavimas; areštas.

 ,

Retentive 584 Retrograde

Retentive (ri-t8n'tiv), adj. sugiebis už- Retractation (ry-trak-te'šion), s. užsigy-

laikyti; sulaikomas. nimas (saro žodži).
Retiary (ry'ši-e-ri), adj. turs tinklo pa- Retractile (ri-trakt'il), adj. traukia-
vidal; tinklus audžias (sak. apie mas.
voru*). (|
— , s. voras. Retraction (ri-trak'ši8n), s. sutrauki-
tyljimas; už-
Reticence (ršt'i-sens), s. mas; traukimas; sutrumpinimas:
tyljimas; tylumas: nešnekumas. susitraukimas; sutrumpejimas; už- ||

Reticent (ret'i-sent), adj. užtyls; tylus; sigynimas (savo žodži); atšaukimas

nešnekus. kas buvo sakyta, daryta, etc.).
(to,

Reticle (ršt'i-k'l), adj. tinklelis; ranki- Retractive (ri-trakt'iv), adj. traukia-

nis krepšelis. mas; atitraukiamas.
Reticular (ri-tik'ju-16r), adj. turs tin- Retreat (ri-tryt'), s. besitraukimas at-
klo pavidal; tinklinis; tinkluotas. gal; atsitraukimas (kariaunos, etc.);
Reticulate, Reticulated (ri-tik'ju-let, -le- pasitraukimo vieta; prieglauda, fl

ted), adj. panašus j tinkl; tinkluo- — ,atgal trauktis; atsitraukti;

v.n.
tas. pasitraukti.
Reticulation (ri-tik-ju-le'šion), s. tin- Retrench (ri-tr§n'), v.a. nupiaustyti;
klas. nugenti; sumažinti; sutrumpinti;
D

Reticule (r8t'i-kjl), s. rankinis krep- apryboti; apkasti apkasu.

i
fort,
šelis (moter). v.n. sumažinti savo išleidimus: tau-
Retiform (rct'i-form), adj. panašus piai gyventi.
tinkl; tinkluotas. Retrenchment (ri-tr8n'ment), s. nupiau-

Retina (r8t'i-na), s. anat. retina (akie*). stymas; sumažinimas; sutrumpi-

||

Retinue (ret'i-nj), s. lydtojai; drau- nimas; aprybavimas (išleidim, etc.);

gauto j ai; svita. I
fort, apkasas.
Retire (ri-tair'), v.n. nueiti; atsi-, pasi- Retribution (ret-ri-bj'šiSn), s. užmoke-
traukti; prasišalinti; eiti ant alsil- stis; atlyginimas.
sio. | v. a. atitraukti; atimti; praša- Retributive, Retributory (ri-trib'ju-tiv,
linti. -to-ri), adj. atmokamas; atlygina-
Retirement (ri-tair'ment), s. pasitrauki- mas.
mas; prasišalinimas; | nuošalumas; Retrievable (ri-tryv'a-b'l), adj. sugrži-
nuošalus gyvenimas; apvienejimas. namas; atjieškomas; atgaunamas.
Retiring (ri-tair' ing), adj. nedrsus; at- Retrieval (ri-tryv'el), s. atj ieškojimas;
sargus; J
nuošalus; prasišalinamas. atgavimas.
Retort (ri-tort'), s. mitrus atsakymas; Retrieve (ri-tryv'), v.a. atjieškoti; at-
at(si)kirtimas; chem. retorta. | —||
gauti; sugržinti; atitaisyti.
v.a. užlenkti; užriesti; J atmušti; at- Retriever (ri-tryv'6r), s. atj ieškotojas;
plieksti (šilum, etc.); atkreipti H
medžiojamas šuo, išmokintas su-
k
||

prieš jo paties užmetinejimus, jieškoti užmuštus paukšius.

kaltinimus, etc. \ v.n. aštriai ar mi- Retroact (ry-tro-akf ir rt-ro-akt'), v.n.
triai atsakyti; atšauti. atpen veikti; veikti priešingai.
Retouch (ry-t6'), v.a. vel paliesti; per- Retroaction (ry-tro-ak'ši6n), s. atbulas
žirti; pataisyti. veikimas.
Retrace (ri-trV), v.a. prasekti; atsekti; Retroactive (ry-tro-akt'iv), adj. atbulai
(su)gržti tomis paiomis pdomis; veikis.
perjieškoti; išnaujo apipiešti. Retrocede (ry'tro-syd ir ret'ro-), v.a.
j

Retract (ri-triikt'), v.a. sutraukti; atgal kam k

užleisti, atiduoti, y v.
traukti (nagus); atitraukti; at- ||
n. atgal gržti.
šaukti; atmainyti (sakym, etc.). \\
Retrocession (ry-tro-s§š'ši6n ir ršt-ro-).
v.n. susitraukti; | užsiginti; vel at- atgal atidavimas; sugržinimas.
s.

sisakyti. Retrogradation (ry-tro-grii-de'šin ir

Retractable (ri-trakt'a-b'l), ttdj. sutrau- rt-ro-), s. jimas atgal.
kiamas: traukiamas. Retrograde (ry'tro-gred ir ršt'ro-), v.n
 ;

Retrogression Reverent

atgal eiti: atbulai eiti. | — adj. at- , Reveille (r-vTje ir rev-ii-ly'), *. W&
bulai einas; at galei viskas; atžagar- rytmetinis signalas.
eiviškas. Revel (rev'l), *. rksminga puota; l-
Retrogression (ry-tro-grfiš'šin ir ret- bavimas. | — , r. n. lbauti.
ro-), jimas atgal; jimas
s. atbu- Revelation (rv-i-le'šion), s. apreiški-
l pus: atgalei vyste. mas.
Retrogressive (ry-tro-gres'siv/rret-ro-), Reveler (rev'61-or), *. lbautojas; lbau-
adj. atgal eins; atsraleiviniras. ninkas: myltojas rksming puot
Retrospect (ry'tro-spkt ir rt'ro-), r. n. Revelry (rev'61-ri), s. rksminga puota:
atgal atsižvelgti: atsižvelgti pra- lbavimas.
eit. | —
s. atsižvelgimas atgal: at-
, Revenge (ri-vndž'), r. a. atmonyti; at-
žvilgis. keršyti: atgiežti. | — , *. atkeršiji-
Retrospection (ry-tro-spk'ši6n ir ret- mas; kerštas; pagieža.
ro-), atsižvelgimas (prueitp.
9. Revengeful (ri-vndž'ful), adj. pagie-
Retrospective(ry-tro-spk'tivi>rt-ro-). žingas; kerštingas. | ly, adr. pagie- —
udj. ž velnias atgal; atsižvelgiamas: žingai; kerštingai. | ness, *. ker- —
atbulai veikis. štingumas: pagiežingumas.
Retroversion (ry-tro-vor'ši6n ir rtt-ro-), Revenger (ri-vendž'or), «. keršytojas:
«.užlenkimas; užrietimas; užsirieti- at keršytojas.
mas. Revenue (rev'i-nj), s. emimai; plau-
Retrovert (ry'tro-vort
užlenkti; užriesti.
ir ret'ro-), r. a. kimai
mokestis.
(ji ftlij )
Public
HJitMlB; užmokestis:
— , viešas turta>.
Retting(rt 'ting), s. mirkymas (linr. Reverberate (ri-vor'b6r-et\ r. a. atmušti
marka; linmarka. (gars, Švies, etc.). \ r. n. atsimušti;
Return (ri-torn'),v.ti. gržti; sugržti: |
garsti; skambti.
išnaujo prasidti, apsireikšti; [at- Reverberation (ri-vor-bor-§'ši6n), s. at-
siliepti: atsakyti. | r. a. gržinti: su- mušimas ("pinduli, garso, etc.);&t-
gržinti; atlyginti: atmokti; | pra- plieskimas:atsimušimas; garseji-
nešti; apreikšti: suteikti. To —an mas; skambjimas.
atuwer duoti atsakym; atsakyti. Reverberative, Reverberatory (ri-vor'b6r-
To — ,

thanks, sudti padekavon: atmušas; atmuša-

a-tiv, -to-ri), adj.
padka vot i: atidekavoti. To -— the mas; atplieskiamas.
rexi/ltof an election, pranešti apie Reverdure (ry-vor'djur), v.a. vel žalu-
rinkim išeiga. mu apdengti.
*. gržimas; sugrži-
Return (ri-torn'), Revere (ri-vyr'), v.a. godoti; atiduoti
mas; sukakimas; \ sugržinimas: didel pagodoj im.
atlyginimas; atpildymas; atmokeji- Reverence (rv'or-ens), *. godojimas:
mas; kainas atsimokejimas k>t<>: už- godone: didelis pagodojimas; pagar-
mokestis; nauda; pelnas; užpelns: ba; garbe: nusižeminimas; nulanku-
| atsakymas; pranešimas; atskaita: mas. Hit ( Timr) Jo (Js) Myli- — ,

surašs. In —
iš savo puses; atly-
, sla (kunig. titulas). To do ati- — ,

ginimui. duoti garb; nusilenkti. | —,r.a.

Returnable (ri-torn'a-b'l), adj. sugrži- godoti; atiduoti pagodon, garbe.
namas; gržintinas. Reverend (rev'or-cnd), adj. augštos go-
Retuse (ri-tjs'), adj. bot. turs apvali dones vertas: godotinas; godojamas
viršn su karbuiu. (kunig. tit u lax); very ; right — —
Reunion (ri-jn'jon), s. suvienijimas most —
dauggodojamas, augštaigo-
,

išnaujo; susivienijimas vel. dojamas (ryskvpiir kit augitesni

Reunite (ry-ju-naif), v. a. išnaujo su- dcaxi.ikijt titului).
vienyti, sutaikyti. | r. n. vel susi- Reverent, Reverential (r5v'5r-ent, -en'-
vienyti, vienyben suseiti. augštos godones, nusižemi-
Šel), adj.
Reveal (ri-vy 1' ),t. a. apreikšti: atideng- nimo pilnas; nužemintas: nusižemi-
ti; išduoti (paslapt, etc.). ns; nulankus; šventas; recerentil
 Reverie 580 Revolutioner

fear, šventa baimS. \ — ly, adv. su Reviewer (ri-vj'6r), s. apžvalgytojas:

didžiu pagodojimu; su nusižemini- peržirtojas; kritikas.
mus; nužemintai; su šventa baime. Revile (ri-vail'), v. a. n. biaurinti; teršti:
Reverie (rev'6r-i), s. klajojimas: mini šmeižti; kolioti.
svajojimas; svajone. Reviler (ri-vail'6r), s. biaurintojas:
Reversai nukreipimas;
(ri-vor'sel), s. šmeižejas; koliotojas.
apsukimas; apkreipimas atbul Revisal (ri-vaiz'el), s. peržirjimas,
puse; perkeitimas; atmainymas: pa- revizija.
naikinimas. Revise (ii-vaiz'), t. a. peržirti; per-
Reverse (ri-vors'), v. a. nukreipti; ap- žirti ir pataisyti. j — , s. peržiure-
kreipti; apsukti; apversti; apvožti: jimas; peržvalga; typ. | antr syk
permainyti; atmainyti (nusprendi- atspausta korektra.
m); panaikinti. To a machine, — Reviser (ri-vaiz'6r), s. peržirtojas:
varyti mašina atbul puse. korektorius.
Reverse (ri-vors'), adj. atkreiptas at- Revision (ri-vi"ži6n), .«. peržirjimas:
bul pusg; atbulas; atžagaras; iš- peržvalga; revizija.
virkšias; priešingas. — s. atbulas , Revival (ri-vaiv'el), s. atgijimas; atsi-
(ar antras) galas; atbuloji (išvirk- gaivinimas; ||
atgaivinimas; atnau-
šioj i ar antroji) puse; tas, kas || jinimas.
tiesiog kam kitam priešinga; prieš- Revive (ri-vaiv'), v. n. atgyti; atsigai-
pryšumas; ||
atmainingumas (liki- vinti; atsigauti. ||
r. u. atgaivinti:
mo); visiškas dalyku, stovio persi- atnaujinti.
mainymas (ant blogesnio); laimes Reviver (ri-vaiv'or), s. atgaivintojas.
persikeitimas; nelaime. ly, adv. ||
— Revivification (ri-viv-i-fi-ke'šin), s. at-
atbulai; priešingai. gaivinimas.
apveria-
Reversible (ri-vors'i-b'l), adj. Revivify (ri-viv'i-fai), r. a. atgaivinti.
mas; atmainomas; panaikinamas. Reviviscence (rev-i-vis'sens), s. atgiji
Reversion (ri-vor'ši6n), s. sugržinimas mas; atsigaivinimas; atgaja.
(valdybos, turto) tevonii rankas: Reviviscent (rev-i-vis'sent), adj. atgai-
tevonystes tiesa; tevonyste; U biol. vins; atgaivinamas.
atavizmas. Revocable (rev'o-kj-b'l), adj. atšaukia
Reversionary (ri-vor'ši5n-e-ri), adj. grž- mas; atmainomas. D ness, s. atšau- —
ts; gržtamas; tevoniškas; pavel- kiamumas; atmainom mas.
dejamas.
Revocation (rev-o-ke'šion), s. atšauki-
Reversioner (ri-vor'šin-or), «. tas, ku- mas; atmainymas; panaikinimas.
riam priklauso paveldjimo tiesos;
Revoke (ri-vok'), v. a. atšaukti; atimti:
paveldtojas; tevonis.
panaikinti. |]
v. n. neduoti mostin
Revert (ri-vorf), v. a. apsukti; apgrešt i
;
(kortavime).
atgal atkreipti; | atmušti (Sviet,
Revolt (ri-volf ir -v6\t'), v. n. sukirsti:
gars). v. n. gržti; sugržti.
||

Revertible(ri-vort'i-b'l), adj. (su)grži-

sukilti, pasikelti prieš k; maišt
kelti; priešintis: biauretis. »./?.
namas ( tvoni rankas). || ||

sukiršinti; sukeldinti; pripilei \

apgržiamas;
Revertive (ri-vort'iv), adj.
t i

atkreipiamas; gržtamas. pasibiaurejimu. ||

— , s. sukilimas:
Revery (rev'or-i), s. =REv ERirc.r maištas.
Revest (ry-v6sf), r. a. išnaujo apvilkti: Revolter (ri-vlt'6r), s. maištadarys:
aprdyti; išnaujo apteikti (urdu, maištininkas.
||

•valdžia). ||
t. n. (su)gržti ( rankas Revolution (rev-o-lj'ši5n), s. sukimsi:
pirmutinio valdytojo). besisukimas; apsisukimas; | persi-
Revet (ri-vef), v. a. fort, iškloti km>\s- keitimas; perversmas: revoliucija.
lauking supilos pusg. Revolutionary (rev-o-lj'šion-e-ri), adj.
Review (ri-vj'), v. a. apžvalgyti; per- revoliucijinis: n-vnliuci jiškas.
žirinti; peržirti. | — , *. perži- Revolutioner, Revolutionist (rev-o-lj'-
rjimas: peržvalga. šion-or, -ist), *. revoliucijonierius.
 Revolutionize 587 Rich

Revolutionize frov-o-lj'šion-aiz), r. a. Rhinoceros (rai-nos'i-ros), t. tool rag

revoliucijonizuoti visiškai perkei-
; nosis; rinocerav
sti. Rhinoplasty (rai'no-pliis-ti), «. chirtii
Revolve (ri-voiv'i, v.n. suktis. | r.a. giškas pritaisymas priemonišk<»-
suk\i;ftg. apmastineti; apsvarstineti nosies.
iš vis pusi. Rhizoma, Rhizome (rai-zo'mii, -zom'i.
Revolver (ri-volv'on, a. revolveris. §. bot. diegus leidžianti šaknis.

Revolving (ri-vlv'inir), adj. suksis: Rhizopod (riz'o-pod .ir rai'zo-), .*. wool
besisuks. šakniakojis.
Revulsion (ri-vl'šion), *. traukimasat- Rhodium (ro'di-6m), «. chem. rodiu:n
gal: atitraukimas: j mus
persikei- (meta b x). t

timas: staigi RtmnuvA('tp>>,j<ni*>ni). Rhododendron (ro-do-dn'dron), g. but.

Reward (ri-uard'), v.a. atlyginti: atitei- rododendronas; rododendras.
sti; atmokti; užmokti. | — , s. at- Rhomb (romb), #. geom. rombas.
lyginimas; užmokestis. Rhombic (rom'bik), adj. rombinis: rom-
Rewardable (ri-uard'a-b'l), adj. atl\-gi- biškas.
nimo vertas: atlyginamas. Rhombohedron (rom-bo-hy'dron), s.

Rewarder (ri-uard\">r), c atlygintojas. geom. rombohedras.

Rewrite (ry-rait'), v.a. perrašinti: per- Rhomboid (rom'boid), s. geom. romboi-
rašyti. das. | — , adj. = Rhomboidal.
Reynard (reTnord ir ren'ord), *. lape. Rhomboidal (rom-boid'el), adj. romboi-
Rhapsodic, Rhapsodical (riip-sod'ik, -el), dališkas.
adj. rapsodiškas \fig. mišrus: neriš- Rhombus (rom'bos), s. = Rhomb.
lus. Rhubarb (r'barb), s. bot. rabarboras.
Rhapsody (rap'so-di), t. rapsodija; epiš- Rhumb (rm), *. mar. rumbas.
kos poemos pluoštas. Rhyme (raim). .«. rimas; eile; jig. eiles.
Rhea (ry'ii), *. bot. chiniška dilgele; | Neither —
7ior reason, ne minties ne
or n. Amerikos strusis. išminties. | — , v.n.a. rimuoti; ei-
Rheometer (ri-6m'i-tor), «. rankis elek- liuoti ; rašyti eiles.
tros tkmi pajiegai matuoti: reo- Rhymer (raim'or), s. rašej as eili: eili-
metras. ninkas.
Rheoscope (ry'o-skop), s. rankis elek- Rhythm (rith'm), s. ritmas.
tros tkmms susekti; reoskopas. Rhythmic, Rhythmical (rith'mic, -el),
Rheostate (ry'o-stiit), s. mone elektros adj. ritmiškas.
tkmi pajiegai reguliuoti; reosta- Rib (rib),s. grobas; šonkaulis; mar.
tas. grobas; branga (laico); | arch, spa-
Rheotome (ry'o-tom), s. rankis per- ras; | bot. gysla (lapo). | — , v.a. iš-
traukimui elektriškos srioves. sparuoti; išvedžioti juostomis, dry-
Rhetoric (ret'o-rik), «. retorika: iškal- žiais; apsiausti; uždaryti.
bumo mokslas; iškalbumas. Ribald (rib'eld), s. nepraustaburnis:
Rhetorical (ri-tor'ik-el), adj. retoriškas. paleistliežuvis; pasileidlis; ištvir-
[
— ly, adr. retoriškai. klis.
Rhetorician (ret-o-ri"šen), retorikas;
s. *. piktžodžiavimas:
Ribaldry (rib'eld-ri),
žinovas retorikos; retorikos mokin- nepadori kalba; nepadorumas; vul-
tojas; oratorius. gariškumas.
Rheum (rm), s. glite; ašaros. Ribbon (rib'bn),s. kaspinas; stuka.
Rheumatic (ru-mat'ik), adj. reumatiš- | — ,T.a.
kaspinais puošti; dryžuoti
kas. juostelmis.
Rheumatism (r'ma-tiz'm), *. reumatiz- Rice (rais), s. bot. ryžiai.
mas. Rich (rie), adj. turtingas;
j gausus; na-

Rheumy (rm'i), adj. glii pilnas, aša- šus; brangus; puikus; maitingas:
| |

rotas. skanus; sultingas: riebus; tirštas: '

Rhino (rai'no). *. au-ksas: pinigai. gaivus; skaistus. |

— ly, adv. turtin-
 Riches 588 Righteous

gai; gausiai;apsiai; puikiai: (ir- Ridicule (rid'i-kjl), s. apjuokimo au-

stai. |
— ness,
turtingumas; s.gau- I
ka; apjuokas; juokai. Tu turn- in/<>
sumas; našumas: sultingumas; rie- — ,juokus paversti; ant juoko pa-
bumas: tirštumas; gaivumas: vais- |j
statyti, — r. a. juoktis iš ko; ap-,
,

kumas; skaistumas. išjuokti.

Riches (ri'z), s. pi turtai; gausa; pil- Ridiculous (ri-dik'ju-16s), adj. juokin-
nis. gas.
Riek (rik), s. stirta. | — , v.a. stirton Rife (raif), adj. sigyvens; viešpatau-
krauti. js; paprastas; tankus: gausus. ]|
— ly,

Rickets (rik'Sts), s. pi. ined. kaul su- , adv. gausiai; tankiai: paprastai. |
minkštjimas. —ness,*. gausumas; tankus atsikar-
Rickety (rik'et-i), adj. sergs kaul su- tojimas; tankumas.
minkštjimu; silpnas; šleivas; luo- Riffraff (rif'riif), s. sšlavos; draugijos
šas; iširs. išmatos.
Rickrack (rik 'rak), * vingiuotas išady- Rifle (rai'f 1), s. vintine šaudykla: ka-
mas kaspinliais rabinas; I medine pustykla (dal-
Ricochet (rik-o-še' ir rik'o-š8t), s. šoki- giams pustyti). The rifles, s. pi. ka-
njimas (iššautos pažemiu kulkos a)'- rabinieriai. K
— , v.a. vintuoti: iš-
ba pavandeniu smarkiai paleisto ak- plauti spirališk grabut; | pustyti
mens). (dalg); paiuopti; nunešti; api-
||

Rid (rid), v.a. paliuosuoti; prašalinti; plšti; apvogti.

apvalyti k nuo ko m To get — of, Rifleman (rai'f '1-man), $. karabinierius.
atsikratyti ko; pasiliuosuoti. Rifler (rai'flor), s. plšikas; vagis.
Riddance (rid'dens), s. paliuosavimas; Rift (rift), s. plyšys; spraga; j seklu-
pasiliuosavimas; atsikratymas. ma; brasta, f
— , r. a. plšyti; skal-
Ridden (rid'd'n), pp. nuo Ride. dyti; ardyti. \ v.n. plyšti; suplyšti:
Riddle (rid'd'l), s. msle; minkle; H
r- (su)skilti.
tis; sietas. |
— ,v.a msle atminti, Rig ("g). »•«• aprengti; aprdyti. v.n. J

išrišti; | reiu sijoti; siausti; ret siausti; žaisti. , s. aprengimas ||

—
paversti. ||
šnekti.
v. n. mslmis (laivo); paredalas; | šelmyste. To
Riddler (rid'dlor), kurs mslmis s. tas, run a —
šelmystes daryti; prašma-
,

šneka, kurs msles užduoda; | sijo- tauti; štukas krsti.

tojas. Rigger (rig'gor), *. apreng'jas; apredy-
Ride (raid), v.n. [pret. rode; pp. rid- tojas; mar. takelmeistris.
den], joti; važiuoti; j mar. stovti Rigging (rig'ging), s. apredalas; mar.
(ant karo). To hard, {mar.) sto- — lynos; takeliažas.
vint ant karo blaškytis, metytis Right (rail), adj. tiesus; ||
teisus; teisin-
(sak. apie laivq). | v.a jodinti; aut gas;teisyb turs; tikras; atsako-
arklio nešti; vežti| — ,#. jojimas; mas; dešinis. You are tamista — ,

važiavimas; pasijodinjimas; pasi- teisyb; tamistos

turi (ar jus turite)
važinjimas; |
jojamas kelias. (js) teisybe. | —,adv. tiesiai; tie-
Rider (raid'or), s. jojikas; raitelis: \ siog; staiai; tuojau; J teisiai; tei-
važiuotojas; | priedas prie doku- singai; tikrai; gerai; | labai; didžiai.

mento. H
— , s. teisybe; tiesa; geras; | deši-
—
||

Ridge (ridž), s. nugaros viršne; nugar- ne. On the dešinj pusj po de-
,
;

kaulis; | kaln nusidriekimas, rete- šines. To

(put) to rights, sutvar-
set
žis;kaukar; viršne (kaln); krai- kyti; pataisyti. I —,r.a. ištiesti: ati-
kas (stogo); | vaga; ežia. | — v.n. , taisyti; pataisyti; kam teisybe ati-
rimbuoti; vagoti; raukšlti. duoti; išteisinti; sugržinti kam tie-'
Ridgepole (ridž'pol), s. kraikinis gre- sas. f
v.n. išsitiesti: atsitaisyti.
bstas. Righteous (rai'Ss), adj. teisus; teisin
Ridgy (ridž'i), adj. kaukarotas; iškils gas. J —
ly, adv. teisingai. —ness, a ||

it skiautere; \ vagotas. teisumas; teisingumas.

 Rightful 589 Ripply

Rightful i rail 'fui i, ad. statymiškas: I

v.n. skambti. | — , «. skambji-
teisingas. ,
— ly, statymiškai,
-"/'-. mas; gaudimas (varp.
teisybes keliu. Ring (ring), s. žiedas; grind; rinke; ra-
Rightly (rait 'Ii), '/'/'•. teisingai; tikrai; tas. | — , v.a. apjuosti žiedu, ratu:
ištikro. verti grind ( nos, etc.).

Rigid (ridž'id), adj. pastiras; styrus: Ringbolt (ring'bolt), s. mar. ringboltas.

stangus; nelankus; rstus; žiaurus: Ringdove (ring'dov), s. orn. laukinis
skaudus. | — ly, adr. nepalankiai: balandis; keršutis.
šiurkšiai; rsiai: žiauriai. ncss, j
— Ringleader (ring'lyd-or), s. ratelio va-
s. = Rigidity. das; šaikos vadas; pravadyrius: va-
«. stangumas; ne-
Rigidity (ri-džid'i-ti>. dovas.
lankumas; styrumas; | rstumas: Ringlet (ring'lt), s. žiedelis; ratelis;
skaudumas; žiaurumas. garbana (plauk).
Rigmarole (rig'mii-rol), a tušias pasa- Ringworm (ring'uorm), s. med. dedervi-
kojimas; tušia kalba. | — adj. tu- , ne.
šias; paikas. Rinse (rins), v.a. skalauti; plauti.
Rigor (rig'or), pastyrimas; stangu-
*. Rinser (rins'or), *. skalautojas; plov-
mas; tvirtumas; nelankumas; | r- jas.
stumas; žiaurumas; aštrumas. Rinsing (rins'ing), *. skalavimas; plovi-
Rigorism (rig'or-iz'm), s. rigorizmas; mas.
princip aštrumas. Riot (rai'ot), s. maištas; maišatis; su-
Rigorist (rig'or-ist), s. rigoristas; prisi- mišimas; triukšmas. | — , v. n. mai-
laikytojas aštri princip. št daryti; sumišim, triukšm kel-
Rigorous (rig'oros), ad. rstus: žiau- ti; | lbauti.
rus; skaudus; aštrus. | — ly, adc. r- Rioter (rai'6t-or), s. maištadarys; mai-
siai; aštriai; skaudžiai. | ness, š. — štininkas; neivarkelis; | lebaunin-
rstumas; žiaurumas; aštrumas: kas.
skaudumas. Riotous (rai'6t-6s), adj. maištingas; ne-
Rigour (rig'or), s. =
Rigor. tvarkus; ištvirks; paleistuvingas. |
Rile (rail), t. a. drumsti; sudrumsti; — ly, adr. maištingai; triukšmingai:

sujudinti. netvarkiai paleistuvingai. ;

Rill (ril), s. upelis. Rip (rip), v.a. perardyti; perskrosti:

Rily (rai'li), adj. drumzlinas; mulvi- perpiešti; nupiešti; nudrksti; at-
nas. verti; atidengti; j išilgai pieluoti. |
Rim (rim), *. kraštas; apkraštis; lankas: — , s. skyle; spraga; | nelemtelis: ne-
žiedas (apie k nor), \ —, v. t. ap- vertelis; -palaikis (enklitiškai prie
krašius duoti; apjuosti žiedu. daigtvardiio).
Rime (raim), s. šarma: šerkšnas: | ply- Ripe (raip), adj. išsirps; nunoks;
su-
šys; | virbalas; pakopa (kopi): |
brends; prijs. |
— ly, adc. subren-
= Rhyme. | —
v. n. šarmoti: Šerkš-
, dusiai. | —ness, *. išsirpimas; su-
ny t i. brendimas; nunoki mas.
Rimose (rai-mos'), adj. plyšiuotas; su- Ripen (raip"n), v. n. sirpti: nokti; br-
plaišiojs. sti. | v.a. sirpinti; brandinti; no-
Rimple (rim'p'l), s. rukšle. | — , v.a. kinti.
rukšlti; rukšlenti. | r. n. rukšlen- Ripple (rip'p'l), smulkiai vilniuoti; r. n.
tis. rukšlentis apie vandens pavir-(,*ak.
Rimy (raim'i), adj. šarmotas; apšerk- š); iurkšlenti. | r. a. rukšlenti. |
šnijs. — , *. besirukšlenimas (vandens);
Rind (raind), s. žieve; oda. smulkios Vilneles; | iurkšlenimas;
Rinderpest (rin'dor-pst), s. galvij | karštuvai (lin, etc. galvoms nu-
maras. karšti).
Ring (ring), v.a. [pret. rant, ir rung: Ripply (rip'pli), adj. smulkiai vilniuo-
pp. wxg], skambinti (rjrpu*, etc.); tas: besirukšlenas; iurkšlenas.
 ,

Riprap 590 Rode

Riprap (rip'rap), «. grindimas i> net vai- Road (rod), s. kelias; vieškelis.
kiai priversta akmen {vandenyj «r Roadbed (rod'bed), s. gelžkelio lova.
šeip minkštoj žemje). Roadstead (rod'std), *. mar. reid.
Rise(raiz), v. n. [pret. rose; pp. kiskxJ ,
Roadster (rod'stor), s. važinjamas ar
keltis; kilti; pakilti; sukilti; atsikel- klys.
ti; pasikelti; prisikelti; teketi (apie Roam (rom), t. n. vaikštinti; vaikšio-
saule). g — , s. kilimas; pakilimas; ti; valkiotis; bastytis. J
— , s. vaik-
pasiklimas; | užtekjimas {tauts); štinjimas; besibastymas.
|
pajimas; kilme; pradžia: šaltinis. Roamer (rom'or), s. vaikštintoj as: pa-
Risen (riz"n), pp. nuo Rise. basta; valkata.
Riser (raiz'or), s. tas, kurs keliasi: | Roan (ron), adj. šerkšnas (arklys). f —
pakopa; laiptas. s. šerkšnas arklys; šerkšnokas: de-
Risibility (riz-i-bil'i-ti), s. nuojiega ar rešius; H
šerkšna spalva; jierka ||

palinkimas juoktis; juoksmingu- (knyg apdarams).

mas. Roar (ror), v. n. rkti; staugauti; staug-
adj.
Risible (riz'i-b'l), gals juoktis; ti; kriokti; žti; dundti; griausti.
links ant juokimosi; juoksmingas; | — riksmas; staugimas; krioki-
, s.

juokingas; gimdas juok. — ness,*. | mas; dundjimas; griovimas.

= Risibility. Roast (rost), v. a. kepinti; kepti. —,
Rising (raiz'ing), adj. kls; augs; adj. keptas. | —, s. kepsnys.
priaugs; teks; fig. kls augštyn, Rob (rob), v.a.n. vogti; pavogti; apvog-
garbje; —
generation, priauganioji ti; apiplšti; atimti.
gentkarte. | — , s. kilimas; atsikli- Robber (rob'bor), s. vagis; plšikas.
mas; prisiklimas; pasiklimas; su- Robbery (rob'bor-i), s. vagyste; pieši-
kilimas; tekjimas (saules). mas.
Risk (risk), s. rizika; pavojus. To run Robe (rob), s. ruba.; | kailis. ||
— , v. a.

—
a , rizikuoti. | , v. a. pavojuje — apvilkti (rbais); aprdyti.
statyti; rizikuoti; atsidrsinti; ban- Robin (rob'in), *., — redbreast, orn.
dyti. rudgurkle; dagilis.
Risky (risk'i), adj. pavojingas. Robust (ro-bosf), adj. resnas; tvirtas;
Rite (rait), s. dievmaldyste; pamalda; drtas; stiprus, j
— ly, adi\ tvirtai;
apeiga. stipriai. — ness, s. resnumas;
||
tvir-
Ritual (rit'ju-el), adj. apeiginis; ritua- tumas; drtumas.
liškas. I
—, s. ritualas; bažnytini Rochet (ro'et), s. kamža.
apeig knyga. Rock (rok), s. uola; | vindelis; varpste.
Ritualism (rit'ju-el-iz'm), s. aštrus pri- | — , v. a. supioti; supti; linguoti. |

silaikymas bažnytini apeig; ritu- v. n. suptis.

alizmas. Rockaway (rk'a-uei), s. dengtas veži-
Ritualist (rit'ju-el-ist), s. ritualistas. mas; karieta.
Rival (rai'vel), s. bendrapriešis: san- Rocker (rok'or), s. sup j as, /.-ja; | lin-
lenktyninkas; konkurentas. —,adj. ||
ge; | supamasis krslas.
bendrapriešiškas sanlenktyniuojs. ; Rocket (rok'et), s. rakieta; J bot. lau-
|— , v. a. bendrapriešiauti sanlenk- ; kine garstyia.
tyniuoti; konkuruoti. Rockiness (rok'i-ns), s. uoluotumas;
Rivalry (rai'vel-ri), s. bendrapriešyste; uolingumas.
sanlenktyniavimas; konkurencija. Rocking (rok'ing), s. supimas; besisu-
Rive (raiv), v. a. skaldyti; plšyti. | r. pimas. I Rocking-chair, s. supamasis
n. skaldytis; skilti; plyšti. krslas.
River (riv'or), s. upe. Rocky (rok'i), adj. uolingas; uoluotas-;
Rivet (riv'St), s. nitas. \—,v.a. nituoti; fig. kietas kaip uola.
sunituoti; fig. sudrutinti. Rod (rod), s. rykšte; žalga; lazda; |
Rivulet (riv'ju-16t), s. upelis. rykšte (ilgumo mastas, 16\ pd).
Roach (ro), s. icht. mekšra. Rode (rod), pret. nuo Ride.
 .

Rodent 501 Rookery

Rodent (ro'dentj, adj. griaužis. | , *. — Romance (ro-miins' s. romanas: apy-

i,

(zuol.) gruiys. saka; | romaniška kalba. | — adj. ,

Rodomont (rod'o-mont;, *. piryrunas. romaniškas. | — r. a. sekti pasakas;

,

Rodomontade (rod-o-mon-ied'). *. pagy- pasakoti nebtus daigtus.

runyste. | — , en. girtis. Romancer (ro-mlin'sor ), s. rašytojas ro-
Roe (ro), s.zool. stirna; | ikrai (i man: pasak pasakotojas: mela-
Roebuck (ro'bok), s.zooL stirna (pati- gis.
na*). Romanesque (ro-men-esk'), adj. rom-
Roedeer (ro'dyn. *. tool, stirna. niškas.
Rogation (ro-ge'šin), *. maldavimas; Romanic (ro-man'ik;, adj. romaniškas.
prašymas. Romanism (ro'men-iz'm), s. Romos-ka-
Rogue (rog), *. sukius; apgavikas; ne- talik bažnyios dogmatai; Romos-
naudlis; pašlemkas: valkata; išdy- katalik tikyba.
klis. Romanist (ro'men-ist), *. Romos-kata-
Roguery (rog'or-i), s. šelmyste; apgavy- likas.
suktybe: | išdykavimas. Romanize (ro'men-aiz), r. a. versti ka-
Roguish (rog'iš), adj. apgavikiškai talikyst.
šelmiškas; palaiduniškas: išdyks. Romantic (ro-miin'tik), adj. romantiš-
|
— |y, ade šelmiškai. . ness, s. šel- — kas. | —ally, adr. romantiškai.
miškumas; išdykumas. Romanticism (ro-man'ti-siz'm>. s. ro-
Roil (roil), t. a. drumsti; Jig. erzinti: mantizmas.
pykinti. Romany (rom'a-ni). *. igonas, /.-ne;
Roister (roist'oi), v.n. girtis; pstis; di- isron kalba.
džiuotis. | — , s. = Roisterer. Romish (rom'iš). adj. romiškas: Ro-
Roisterer (roist'6r-6r), s. pagyrnas. mos —
Role (rol), *. role (Mdb Romp (romp), r. n. ba-
garsiai siausti:
Roll (rol), t. a. risti; ridenti; volioti: ladotis; šokinti; trempti: trypti. |
versti; sukti;susukti; suvynioti; ko- — , s. trempimas; baladone; | mer-
ioti; ruliuoti. To ont's eyes, akis — gaite siauianti lygiai kaip vaikinai:
vartyti. | r. h. riedti; ristis: verstis; vjavaike.
suktis; vyniotis; voliotis; koiotis: | Rompish (romp'išl, adj. išdyks; sau-
suknupti; parpulti; | suptis (sak. valingas. | — ly, adr. su išdykimu. |
apie lair); J barškti; barbti (sak. —ness, s. išdykumas.
apie bgn). Rood (rod), *. nukryžiuotas; kryžius:
Roll (rol), 8. riedjimas; besiritimas; | muka; šešiolika ir puse
| (ma- pd
ritinys; rulis; velanas; volas; | su- stas); viena ketvirtdalis akro.
rašs; registras; dokumentas; py- | Roof (rf), s. stogas; skliautas. | — , r.
raglis; bulka; | besivartymas (lai- a. uždengti stogu; fig. duoti prie-
to); | dundjimas; bgno mušimas. glaud.
Roller (rol'or), s. rulis: velanas; volas; Roofing (rf'ing), s. stogo dengimas;
koiolas: | raištis; bandažas; | dide- medega stogui; stogas; pastoge;
le vilnis; banga; | orn. šilvarnis. prieglauda.
Rollic (rol'lik), r. n. siausti; žaisti. Roofless (rf'les), adj. be stogo; | pa
Rolling (rol'ing), adj. besiveris; besi- stoges neturs; be prieglaudos.
vartas: besiritas: rieds. I mill, s. — Rooftree (rf'try), s. stogbalkis; fig.
koiotuve metal. plant; —stock, — stogas; pastoge; prieglauda.
s. lokomotyvos, vagonai, etc. ant Rook (rk), s. orn. kranklys; | klasto-
geležinkelio. Rolling-pin, s. koio- rius; vyliugis; sukius; bokštas
[

las (tešlai koioti). (šachmatuose). | — , v. a. apgaudinti;

Romaic (ro-me'ik), adj. naujagraikiš- sukti.
kas. | —
, g. naujagraikiška kalba. Rookery (rk'or-i), kur kran-
s. vieta,
Roman (ro'men), adj. romiškas; rymiš- kliai periasi; kur suskrenda
vieta,
kas. | — , *. romietis; rymietis. jri paukšiai peretis; vieta, kur
 Room 592 Rotatory

roniai vaikus veda; pusiau sugriu- | Rose (roz), *. rože; eršktrože; eršktis;
v namai, tarnaujanti prieglauda | med. rože; rožinis dažas. — ||

visokiems valkatoms ir vagiams; ||

window, arch, rožlangis; ratlangis.
kekšnamis. Roseate (ro'zi-et). adj. rožinis; kvepis
Room (rm), s. vieta; ruimas; kam- J
(ar žyds) kaip rože.
barys. — v.n. užimti ruim, kam-
H
, Rosebud (roz'bod), s. rožes bumburas;

bar; gyventi kambaryj. neišsiskleides rožes žiedas.

Roomful (rm' fui), s. kiek gali kamba- Rosebush (roz'buš), s. roži krmas.
ryj tilpti; pilnas kambarys. Rosedrop (roz'drop), s. med. karpa ant
Roomily (rm'i-li adv. erdvai. i,
nosies (pas girtuoklius).
Roominess (rm'i-ngs), s. erdvumas; Rosehead (roz'hed), *. pyramidališka
ruimingumas. vinies galva; vinis su pyramidališka
Roommate (rm'met), s. bendrakamba- galva.
rietis; gyvenantis viename kamba- Rosemary (roz'me-ri), s. bot. razmari-
ryje su kitu. nas.
Roomy (rm'i), adj. erdvas; ruimingas. Rosery (roz'or-i), s. rožynas.
Roost(rst), s. lakta. | — , v.n. tupti Rosette (ro-zef), s. priemoniška rože;
ant laktos; fig. turti prieglaud; papuošimas rožes pavidale.
silstis. Rosewood (roz'ud), s. rožmedis.
Rooster (rst'or), s. gaidys. Rosied (roz'id), adj. rožmis papuoštas;
Root (rt), s. šaknis, f , v.n. šaknis — roži spalva dažytas.
leisti; sišaknyti: | knaisioti; knisti; Rosin (roz'in), s. smala; koliofonija.

knistis; raustis. | v. a. giliai sodinti, — , smaluoti; pasmaluoti.

v.a.
skverbti. To — up, (out, away), su Rosiny (roz'in-i), adj. sakingas; sma-
šaknimis išrauti: išnaikinti. lingas.
Rootlet (rt'let), šaknele. s. Rosland (rs'lend), s. šilas.
Rootstock (rt'stok), s. diegus leidžian- Rosmarine (roz'mii-ryn), s. jri bais-
ti šaknis. nas.
Rooty (rt 'i), adj. šakningas. Ross (ros), s. šiurkštus, suplaišiojs
Rope(rop), s. virve; lynas; virtyne. ||
||
medži luobas.
Ropes, pi. viduriai; žarnos (pauk- Roster (ros'tor), s. surašs; surašs, pa-

ši). J
— ,v.n. tsti; driektis. ||
r. a. rodas kokioj eilj šaukiami karei-
(su) virve surišti; rišti; jungti; (su) viai tarnyston.
virve atidalinti. Rostral (ros'trel), adj. snapinis; nosi-
Ropeband (rop'biind), *. mar. rabantas. nis; snapo pavidalo.
Ropedancer (rop'diin-sor), s. vaikšiot o- Rostrate, Rostrated (ros'tret, -tre-ted),
jas virve; šokikas ant virves. adj. snapo pavidalo; snapuotas.
Roper (rop'or), s. virvininkas. Rostrum snapas; nosis
(ros'trom),
*.

Ropery (rop'or-i), s. virvi dirbtuve; (laivo); katedra; sakykla.

\

virvinyia. Rosy (roz'i), adj. rožinis; raudonas.

Ropewalk (rop'uok), s. virvinyia. Rot (rot), v.n. kirmyti; puti. \ v.a. p-
Ropewalker (rop'uok-or), s. Rope- = dyti. | —
puvimas; supuvimas;
, s.

dancer. puvsiai; susna (pas avis).

||

Ropiness(rop'i-nes), *. tsumas. Rotary (ro'tii-ri), adj. ratu suksis; ra-

Ropy (rop'i), adj. tsus (safe, apie lipni telinis.
medeg). Rotate (ro'tet), v.n. suktis; ratu suktis.
Rorqual (ror'kuel), *. didžuve Balamo- | v.a. sukti. | — , adj. rato pavidalo.
ptera physalus. Rotation (ro-tg'šion), s. sukimsi; besi-
Rosaceous (ro-ze'šs), adj. rožinis; pri- sukimas; aplinkbegis; f atmaina;
guls prie roži šeimynos. permaina. By ant atmainos: — ,

Rosary (ro'zit-ri), *. rožynas; roži lys- pakariui.

VS; S
rožanius. Rotative, Rotatory (ro'tii-tiv, -to-ri), adj.
Rose (rzi. pret. nuo Risk. besisuks; ratu sukasis.
 ,

Rotche 593 Round

Rotche (ro), s. jri balandis. -

darytis Šiurkšiu, nelygiu: al-
./(.

Rote ( atkartojimas žodži be

rot), s. sišerpetuoti: atspurti: | vilnis mety-
atkreipimo atidos ant prasmes; j ti: sibuoti (sak. apie randu
*
mokinimasi iš galvos: | ypatinga Roughhew (rof hj), r. a. paviršutinis-
gitara: | užims plakani i krant kai aptašyti.
vilni. Roughhewn (rof hjn), ad. paviršuti-
Rotgut (rt'gdt), *. prastas alus; gira. niškai aptašytas: fig. šiurkštus: ne-
Rother (rddh'or), s. = Rudder. apsitašs; nepažsts mandagumo.
Rotifer (ro'ti-fbr), s. mikroskopi-ka- Roughleg (rof leg), s. tubotasis vana-
prsk vanden kirminlis. gas.
Rotten (rot 't 'n), adj. supuvs; sugeds. Roughly (rof Ii), adr. šiurkšiai.
|
—ness, s. supuvimas; puvsiai. Roughness (rfnes), s. šiurkštumas; ne-
Rotund (ro-tond'), adj. apvalus: apskri- lygumas; grubumas; šaižumas: aš-
tas. | —ness, *. Rotundity. = trumas (garso): žiaurumas: rstu-
Rotunda (ro-ton'da), *. arch, apvali trio- mas; nešvankumas; | sujudimas:
ba. neramumas (jri); \ neapdirbtas
Rotundity (ro-tond'i-ti), *. apvalumas: stovis.
apskritumas. Roughrider (rof raid-ir), *. lavintojas
Rouble (r'b'l), s. Ruble. = arkli (jojimui, važiavimui): prajo-
Rouche (rš), s. Ruche. = dinetojas; mil. raitelis liuosnori
Rouge (rž), c raudai: tepylai (reidui). kavalerijos ( £>/ c. Vabt.),
| —
, adj. raudonas. | —,r.a. raudais Roughscuff (rof skof), s. draugijos s-
tepti. | r. ?i. raudais teptis, parvuo- šlavos.
tis. Roughshod (rof š6d), adj. kaustytas su
Rough (rof), adj. Šiurkštus; nelygus: aštriomis pasagomis. To ride —
grubus; rupus; storas; gauruotas: stengtis k
gyti, pasiekti, nors su
neapdirbtas; neaptašytas; neapsita- skriauda kit: kit galvomis jodi-
šs: nemandagus; šiurkštus: rstus; nti.
žiaurus; skaudus: aštrus: šaižus: — Roughwrought (rof rot), adj. šiurkšiai
sea, sujudusios, besiblaškanios j- padarytas; lig kirvi aptašytas.
res: —
weather, žiauri pagada; — Roulade (r-led'), s. mus. ruliada.
wine, aitrus vynas: sound, aštrus — Roulette (r-let'), s. rulet (loša).
balsas: —
diamond, neapdirbtas, ne- Rounce (rauns), s. rankena (spaudina-
tašytas diemantas. | , *. neapsi- — mos rankines m a žinos).
tašelis; nešvanklis. In tlie , ne- — Round (raund), adj. apskritas: apvalus:
apdirbtam stovyje; neapdirbtas: ne- 3 atviras; status; tyras; tikras: —
aptašytas. | , adr. Roughxy. | — = number, apskritas skaiius; an- —
— <\<7. daryti šiurkšiu, nelygiu: j
.
-
suser, status (ar grieštas) atsakymas:
išmokinti, išlavinti (arkl jojimui. — robin, koks nors prašymas (ar
etc.). To — it, priprasti prie sun- protestas) ant kurio ypatos pasirašo
kaus gyvenimo. To out, ant grei- — ne apaioj, bet aplinkui, idant to-
to, bet-kaip nutapyti, padaryti. kiu bdu neparodyti kas pirmutinis
Roughcast (rof kast), r. a. paviršutiniš- pasiraš. To go at a raiši, —
spar-
kai nubraižioti, nupaišyti, aptašyti : iai eiti. | —,adv. aplink; aplinkui:
| nukrsti tinku iš kalki ir akme- ratu. To bring one —
peršneketi, ,

nli. —
paviršutiniškas paiši-
, *. perkalbti k. All —
visur aplin-,
|

nys: šiurkšiai aptašytas ar nudreb- kui. J —,prep. aplink: apie; po. —

tas modelis: | tinkas iš kalki ir about, aplink; aplinkui.
akmenli. Round (raund), *.apskritys; ratas; run-
Rougndraw (rof'drow). paviršutiniš- v.a. das; žygis; jimas ratu, aplinkui:
kai nubraižioti, nupaišyti. aplinkbegis; apsisukimas: j šoki>
Roughen (rf'n), v. n. daryti Šiurkšiu, ratu; giedojimas ar dainavimas ra-
nelygiu: ai Verpetuoti: atbrizgiuti. '
tu: | pakopa, laiptas (k»p?i): sker-
 ,

Round 594 Royalty

sinis {jungis kdes kojas); mil. su- f

kymas {prieši); J
triukšmas: rik-
vis; šuvinys; sarg; kulšis, šlau- | smas; sumišimas; netvarka; | didele
—
||

nis {jautienos). of applause,

| draugyste; pokilis; vakaras. To
smarkus rank plojimas. put to — ,
priversti bgti {priešius).
Round (raund), v. a. daryti apvaliu, ap- ||
— , r. a. išardyti; išblaškyti; sumu-

skritu; | apjuosti; apsiausti iš vis šti; priversti bgti; | išgremžti; iš-

pusi; apskrieti; apeiti, apsukti ap- skaptuoti; išržyti. | v. n. knisti;
link; užeiti už; užbaigti. | v. n.
|| knaisioti; raustis.
apskritu darytis; jig. tobulintis: | Route (rt ir raut), s. kelias; kelione.
suktis; suktis aplink. Routine (r-tyn'), s. rutina; priprati-
Roundabout (raund' ii-baut), adj. aplin- mas.
kinis; — way, aplinkkelis; | apjuo- Rove (rov), v.n. vaikšioti; bastytis:
siantis; apsiaubiantis | platus; pla- ; valkiotis; klaidžioti: klajoti. v. a.
iai apims; in a sense, plaioje — verti; ||
pešioti, (stul ver-
leisti
||

prasmje. — s. ratas; karuseliai;

||
, piant). ||
— , s. besibastymas; klai-
| trumpsermege; kuzas; 1 šokis ra- džiojimas.
tu; suktinis {šokis). Rover (rov'or), s. klaidžiotojas; paba-
Roundel, Roundelay (raun'del, raund'i- sta; valkata; vjavaikis. At —s,
let),*. daina, dainuojama ratu šo- akyplotu; ant abe^o; kaip paklik.
kant; šokis ratu; ratas. Row (row), s. eile; irklavimas; pasi- ||

Roundhead (raund'hd), s. apskritgal- važinjimas luotu. | v. a. n. ir- — ,

vis {pravardžiavimas puriton). kluoti; irti; irtis.

Roundhouse (raund'haus), s. mar. užpa- Row (rau), s. triukšmas; sumišimas;
kaline kajuta; J lokomotyv trio- vaidai; peštynes, muštynes. To
ba. kick up a —
triukšm sukelti; , vai-
Rounding (raund'ing), adj. apvalainas; dus pradt.
apvaliu besidars. , s. virvute, ||
— Rowboat (row'bot), s. iriama valtis.
raištelis {virvi galams aprišti kad Rowdy (rau'dij, s. valdininkas; peštu-
nespurt). kas; triukšmadaris.
Roundish (raund'iš), adj. truput ap- Rowdydow (rau'di-dau), s. triukšmas:
skritas; apvalainas. sumišimas.
Roundlet (raund'lt), s. ratelis. Rowdyish (rau'di-iš), adj. triukšmin-
Roundly (raund'li), adv. apskritai; ||
gas; valdingas.
staiai; tiesiog; atvirai; spariai. ||
Rowel (rau'šl), s. akstinuotas ratelis
Roundness (raund'nes), s. apskritumas; {pentino); ||
veter. var. ||
— , v. a.
apvalumas; H pilnumas {garso); ly- verti var
(arkliui).
gumas; švelnumas {kalbos, sakymo): Rowen (rau'en), s. atolas; rugienos. ||

D
statumas; tiesmokumas; atviru- Rower (row'or), s. irkluotojas; irejas.
mas. Rowlock (rott'lok), irklakabe. .*.

Roundsman (raundz'miin), s. policijos Royal (roi'el), dj. karališkas; ||

prakil-
sargas; policistas. nus; puikus; šaunus; garbingas. ||
—
Rouse (rauz), v. a. pabudinti; pakelti; s. ypatingo didumo popiera; mar. |[

sukelti; sujudinti. v. n. pabusti; ||

viena iš mažesnij buori; nedi- ||

atsikelti; pakilti; | mar. visi sykiu dele kanuole. | ly, adv. karališkai; —
traukti {virve). \ —, s. puota; lbavi- | šauniai; puikiai.

mas. Royalism (roi'el-i/.'m), s. prisirišimai?

Rousing (rauz'ing), adj. pakelis; suke- prie karaliaus; rojalizmas.
lis; sujudins; | didelis; smarkus. Royalist (roi'el-ist), s. karaliaus šalinin-
Roustabout (raust' ii-baut), s. darbinin- kas; rojalistas.
kas ant upinio garlaivio; | pabasla. Royalty (roi'el-ti), s. karališkumas; ka
Rout (raut), *. netvarki, maištinga mi- rališka garbe: karališka didybe; ka-
nia; goveda; gauja; iširimas; beg- ||
rališkos tiesos ir privoles; Jig. vien-
šta {kariaunos); sumušimas; išblaš- patyste; skraitas.
 Rub 595 Rugate

Rub (rob), c.a. trinti. To nu- — down, Rudder (rod'don, styras; vairas. .v.

innti; nuvalyti; nugludinti. To — Ruddiness (rod'di-nes), .«. raudonumas.

off, nutrinti. To —
out, ištrinti. To Ruddle (rod'd'l), s. min. raudonžeme:
— up, nušveisti; nuvalyti; nuglu- raudonoji kreida. | ,v.a. raudonai —
dinti; sukelti; sujudinti; pažadinti; nukreiduoti.
atgaivinti {atmint, etc.). J c. n. trin- Ruddy (rod'di), adj. paraudonavs; rau-
tis. To — along, —
on, sau keli da- donas.
rytis; stumtis pirmyn. | — *. tryni- ,
Rude (rd), adj. šiurkštus: nepatogus:
mas; besitrynimas; | keblumas; neviešlus: nešvankus: žiaurus: nuož-
klitis; | nelygumas (paviriio): | mus. | — ly, adr. šiurkšiai; nešvan-
skaudus apjuokas. kiai: žiauriai. g
— ness, s. šiurkštu-
Rubadub (rob'a-db), *. bgno trenki- mas; nepatogumas; neviešlumas:
mas; fig. riksmas; baladonc. žiaurumas: tamsumas: nuožmumas.
Rubber(rob'bor), s trynjus; t rintuvas; Rudiment (r'di-ment), «. pradmuo:
triniklis; | galstuvas: | pielyia: pradmena: pradžia: pamatas.
|

gumas; gumeliastikas; | guminis Rudimentai, Rudimentary (ru-di-m§n'tel.

kaliošas. India —
kauukas; gu-
,
-tii-ri), adj.
elementariškas.
pradinis: pamatinis:
mas.
Rubbing (rb'bing), t. trynimas.
Rue (r), s.bot. rta; | kartumas: gai-
lestis; susikrimtimas. | —,v.a., ap- : .
Rubbish (rb'biš), *. atmatos; šiukšlos;
gailauti; gailtis; krimstis.
skudurai; šlamštas: griuvsiai; ros.
Rueful (r'ful), adj. gailingas; gaile-
Rubble (rob'b'l), *. skeliauda: skaldyti
stingas. |— ly, adv. gailingai. J— ness,
akmens; žvirgždas. gailingumas; gailestingumas.
*.
Rubescence (ru-bs'sens), *. raudonavi- Ruff (rof), *. kruzai; karbatkai: karbat-
mas; raudonumas.
kinis kalnierius; | didybe: | bgno
Rubescent (ru-bes'sent), ad. raudonuo-
dundjimas; | paukštis Paroncella
js; rausts; parauds. pugnaz; [ icht. =
Ruffe; | kozyra-
Rubican (r'bi-ken\ adj., — horse, de- vimas; mušimas kozyra. | — r. a. ,

rešius.
Rubicund (r'bi-kond),
raukšlti; | daryti neramiu; bg- |
adj. rausvas; nyti; J kozyruoti; mušti kozyra.
apiraudonis. Ruffe (rof), 8. icht. pukys; jegžlys.
Rubicundity (r-bi-kon'di-ti), #. rausvu- Ruffian (rof jen ir -fi-en), s. latras; gal-
mas. važudys. | — adj. žiaurus; žvriš-
,

Rubific (r-bif ik), adj. dars raudonu. kas; galvažudiškas. | — ly, adv. žiau-
Ruble (r'b'l), *. rublis. riai;žvriškai.
Rubric (r'brik), s. rubrika; antgalvis. Ruffianism (rof jen-iz'm), s. latryste:
Rubric, Rubrical (r'brik, -el), adj. rau- galvažudyste.
donas; I rubrikuotas. Ruffle (rof f 1), v.a. kruzuoti; kvolduo-
Rubricate (r'bri-ket), adj. raudonai ti; raukšlti; lamdyti: glamžyti:
dažytas; paženklintas raudonu da- rukšlenti; sujudinti; sukelti (vande-
žu. J — r. a. raudonu dažu pažen-
, nis); pašiaušti {ptunkintu)', darvti
klinti; rubrikuoti. neramiu; išvesti iš tvarkos: sujauk-
Ruby (r'bi), s. rubinas (brangakmen i»); ti; | mil. mušti bgn. | v. n. plasno-
raudonis; | typ. ršis smulkij ti; plazdenti; | kivirytis; vaidytis:
statom raidži. J
— , adj. raudonas. |
puikauti. | -, s. kruzai: kvolde-
Ruche (rš), s. apkarbatkavima-; kar- liai; | neramumas; netvarka; suju-
batkai. dimas; | ?nil. bgno barškjimas.
Ruck (rok), v. a. rukšlti; surukšleti: Ruffler (rof flor), s. netvarklis; ištvir-
suglamžyti. —,s. rukšle; | papra- klis; latras.
stoji ršis. Rufous (r'fos), adj. rausvas; rusvas.
Ructation (rok-te'šin), s. raugj imas: Rug (rog)^ s. gune; kauras; uždamru.
atsiraugjimas; atsirugimas. Rugate (r'gt), adj. rupltas: rukšlo-
Rudd (r6d), s. ieht. kuoja. tas.
 ,

Rugged 596 Run

Rugged (rog'gd), adj. grubluotas; gru- Rump (romp), s. strgnos (gyvulio); pa-
bus; nelygus; šiurkštus; H gauruo- sturgalis.
tas; kudlotas; U žiaurus; aštrus; r- Rumple (rm'p'l), r. u. raukšlti; su-
stus. | — ly, adv. šiurkšiai; nelygiai; rukšleti; suglamžyti. f — *. rukšle; ,

rsiai.
žiauriai; aštriai; šaižiai; ||
raukšle.
— ness, s. grubluotumas; grubumas; Rumpus (rm'ps), *. netvarka; sumiši-
šiurkštumas; gauruotumas; žiauru- mas; triukšmas.
mas; aštrumas; rstumas. Run (ron), v. n. [pret. ran ir run; pp.
Rugose (ru-gos'), adj. rukšltas; rauk- run], bgioti; bgti; lkti; plauk- ||

šltas. ti; teketi: varvti; eiti; krutjime

||

Rugosity (ru-gos'i-ti), s. rukšletumas. bti; dirbti; the factory * day and —

Ruin (r'in), s. puolimas; suardymas; night, fabrikas dirba dien ir nakt:
išdraskymas; išnaikinimas; iširi- | leistis; tirpti; U garsti; skambti;

mas; prapultis. Ruins, pi. griuv- the letter thus laiškas teip
thus,
siai; ros; liekanos (ko nors ii&rattoj- skamba [= teip parašytas] par-
to, išnykusio). ||
— , v. a. suardyti: iš- eiti; tapti; virsti; pasidaryti; to
; ||

—
draskyti; sunaikinti; nubankrutyti. mad, (iš)eiti iš proto; (pa )siusti;(su)-
Ruinous (r'in-6s), adj. pragaištingas: pykti; širsti; to —
short, pristigti;
suirs: sugriuvs. ] — ly, adv. pra- nesutekti; D testis; turti verte lai-
gaištingai, y —ness, s. pragaištingu- ke; this note ran SO days, ši k vita
mas. buvo išduota ant 30 dien. To ||
—
Rule (rl), taisykla; statymas; tie-
s. against, užbgti, užšokti ant ko; su-
sos; I valdžia; | tiesykla; linija. As sidaužti. To — down, žemyn bgti,
a —, paprastai, v.a.n. valdyti; ||
— , teketi; sustoti (sak. apie laikrod):
viešpatauti; vesti; davadyti; lini- susilpnti (spkose, sveikatoj). To —
—
||

juoti; rastis: bti. Prices

||
loiter, for (an office), varytis (aut urdo i;
prekes truput nupuol. kandiduoti. To —
in, f in to), besti:
Ruler (rTor), s. valdytojas; valdonas; eiti; lsti; smigti; pulti; patekti:
| tiesykla; linija. to — into debt, pulti skolas; si-
Rum (rom), s. rmas
(geryma*), \ — skolinti; to — into bad habits, persi-
adj. senoviškas; keistas; navatnas. imti blogu papratimu; gyti blog
Rumble (rm'b'l), v. n. grumenti; dun- papratim. To— on, To — tstis.
dti; murmti; murmlenti. — , *. ||
out, baigtis; pasibaigti; išsisemti;
grumenimas; dundjimas; murmle- išsipltoti; išsišakoti. To over, —
nimas; tarnams sdyne vežimo
||
per kraštus bgti; išsilieti
lietis,
užpakalyje. (sak. apie up); perbgti pervaži not i. ;

Ruminant (r'mi-nent), adj. atrajojs. To — through, perbgti. To — up,

||
— , s. atrajotojas (gyvulys). augti; kilti; didintis.
Ruminate (r'mi-net), v.a.n. atrajoti; Run (ron), r. a. varyti; \ lieti (kulka.%
kramtyti; fig. apmstineti. etc.); pravesti; paženklinti (linij,
Rumination (r-mi-ne'šion), *. atrajoji- etc.); slapta gabenti (ko?itraband);
||

mas; apmstinejimas.
fig. statyti kandidatu; | iš savs (iš)-
Ruminator (r'mi-ne-tor), s. apmstine- leisti,mesti, šmirkšti; vesti; val-
—
||

tojas. dyti (steig). To the rink, rizi-

—
||

Rummage (rom'medž), v.a.n. jieškoti; kuoti. To one hard, privaryti

vartyti; versti; jaukti; rausti: rau- prie pastaros, prie striukes. To — ||

stis;knistis. | —,s. jieškoj imas; var- aground, užvaryti, išmesti ant sek-
tymas; vertimas; jaukimas. lumos (laiv). To down, bevai- —
Rummager (rom'medž-6r), s. jieškoto- kant paalsinti; užvaikyti; paskan-
jas; besirausejas; knisius. dinti (laiv); pažeminti; paniekinti:
Rumor (r'mor), s. gandas; paskala; patrempti. To — into, varyti; ki-
garsas. | — , r. a. leisti gand; gar- šti; smeigti; verti. To— out, - i

sinti; skelbti. stumti; išeikvoti. To — over, per-

 —
,

Run 597 Rusticate

begti, pervažiuoti per kj jig. aki- pertraukti; | r. n. (per)lužti: (per)-

mis perbgti: peržvelgti. To — trukti: meti. patrukti; gauti patr-
through, perverti; perdurti. To kim.
up, smeigti: padidinti: išaugštinti; Ruptured (rop'tjurd), udj. patruks;
ant greito pastatyti (triob). kuiluotas.
Run (ron), s. bgimas: begsena; bgis; Rural (r'rel), adj. kaiminis; kaimiš-
tekjimas: | eigis; apyvarta: | pa- kas; laukininkiškas. | — ly, adr. kai-
miškai.
sekme; | keliavimas: kelione: | upe-
lis; | prisimygs reikalavimas; ap-
Ruse (rz), s. klasta: vylius: gudrybe.
spitimas bankos su reikalavimais Rush (roŠ), s. bot. meldas; | niekniekis:
išmokjimo depozit: | mu*. rulia- niekai. It is not worth a , tai ne —
da; | pora girn. In the long ||
— išgriaužto k'aušinio neverta.

bgyje ilgo laiko; per ilg laik: ant Rush (roš), s. smarkus bgimas, tek-
gal galo. The common papra- — ,
jimas; skriejimas: didele skuba: be-
sismelkimas; pripludimas. | — r./,.
stiejiežmones; paprasti dalykai. ,

Runaway (ron'ii-ue**), a bglys; pabg- smarkiai begti: veržtis: smelktis:

lis; pabgimas. — adj. pabgs; mestis; pulti. To — in, siveržti:
|

atliktas po pabgimo: marriage,

| ,

— pulti; to —
in >><>n tne, užpulti ant
ko; užklupti k. \ c a. smarkiai pir-
vestuves pabgusi is tv nam myn varyti, ginti.
jaunj.
Rusher (roš'or), .*. tas, kurs smarkiai
Rundle (ron'd'l), •«. pakopa; laiptas: |
bga; kurs skubinas, briaujas. puo-
tekinys.
la.
Rune (rn), s. runa (runilkoi h$ora).
Rushlight (roš'lait), *. meldžvake: fig.
Runes, pi. runos. silpnas žiburlis.
Rung (rong), pret. d- pp. nuo RlHe. Rushy (roš'i), adj. meldomis apžls:
Rung (rnir), t.nutr. grindinis balkis meldinis; iš meld (pa)darytas.
(laivo); \ laiptas: pakopa (kopi); Rusk (rosk), *. gruzds: pyraglis.
kuolas. Russ (rs ir rosi. a & adj. Russian. =
Runic (r'nik), adj. runiskas. Russet (ros'st), adj. rusvas, —,«. rus-
j

Runlet, Runnel (ron'lt, -nei), s. upelis.

vas dažas: | rusvos spalvos audimas
Runner (ron'nor), s. bgimas; takunas: ar drapana: | ypatinga atmaina
žygnas; | atžala; glis: | bgimas obuoli ir kriauši.
((/im); pavaža {rogi).
| Russety (ros'set-i), adj. rusvas.
Runnet (ron'net a Rennet. ), = Russeting (ros'set-ing), s. ypatinga at-
Running (ron'ning), adj. bgs; teks: maina obuoli ir kriauši.
vars; bgamas; bglus. | — *. b- ,
Russia (roš'Šii ir r'šii;, s. Rusija: Mas-
giojimas;bgimas: tekjimas; var- kolija. | —leather, s. juktas.
vjimas. | — ly, adr bgant; bgda- Russian (roš'šen ir r'šen), adj. rusiš-
mas. kas. | , s. —
rusas; maskolius.
Runround (ron'raund), ». med. landonis. Rust(rost), s. rdys. J — , v. n. rudyti.
Runt(r6nt), *. neužauga; kep r/a; ne- | t. a. gimdyti rdijim; aptraukti
naudlis. • rdimis; rudydinti.
Rupee (ru-py'), s. rupija (Hgf. Indijos Rustic (ros'tik), adj. kaimiškas: kai-
pinigas). mietiškas; briškas: nepatogus;
Rupicola (ru-pik'o-lii), *. orn. kaln gai- prastas, j — , s. kaimietis: bras: fig.
dys; rupikola. šmulas. j —ally, adr. kaimiškai: kai-
Ruption (rop'šidn), s. = Ruptcke. mietiškai: briškai; nemandagiai:
Rupture (rop'tjur), lžis; -, perlži- s. šiurkšiai.
mas; sutrukimas; perplyšimas; su- Rusticate (ros'ti-ket), r. n. pasitraukti
skylimas; | trkimas vienybes, kaim; kaime gyventi. | r. a. isva
draugystes ryšio; parjimas nesu- ryti ant gyvenimo kaim; išsisti
tikim; | med. patrkimas: kyla: kaim: Jig. išvyti (ant tlo laiko)
kuila. | — , r.rt. laužti; perlaužti; iš mokyklos.
 ,

Rustication 598 Sacrificial

Rustication (ros-ti-ke'šion), s. kaimo Sable (se'b'l), s. zool. sabalas; | sabalo

gyvenimas; tuotarpinis prašalini- kailis; ||
geduliai; geduli rbai. ||

mas iš mokyklos. — , adj. sabalinis; juodas; gedulin-

Rusticity (ros-tis'i-ti), s. kaimietišku- gas.
mas; prastumas; šiurkštumas; ne- Sabot (sa-bo'), t. klumpe; kurpe".
viešlumas. Sabre (se'bor), s. S\bek. =
Rustily (rost'i-li), adv.surdijusiai. Sabulous (siib'ju-los), adj. smiliuotas.
Rustiness (rost'i-n6s), s. surudijimas. Sac (siik), 8. tarba; krepšys; mašnelf':
Rustle (ros''l), v. n. šlamti; ošti. ||
— $. krepšelis; ethnol., ir. Sacs.
||

šlamjimas; ošimas. Sacchariferous (siik-ka-rif'or-Ss), adj.

Rusty (rost'i), adj. aprdijs; surdijs; gamins, duods cukr.
rdimis aptrauktas, apaugs. Saccharine (siik'ka-rain, -rin), adj. cuk-
Rut (rot), 8. vež; praveža; rujoji- | rinis; saldus.
mas; ruja. ||
— , v.n. rujotis. Sacerdotal (siis-or-do'tel), adj. kunigi-
Ruta-baga (r-ta-be'ga), s. bot. švediška nis; kunigiškas.
rope. Sachem (se'm), s. genties viršininkas
Ruth (rt7i), sanjausmas; pasigailji- ( /><(* Amer. indijonus).
s.

mas. Sachet (sii-še'), s. kvepyl džute,

Ruthless (rth'ls), adj. nemielaširdin- krepšelis.
gas; beširdiškas; žiaurus; žvriškas. Sack (siik), s. maišas; tarba; krepšys:
D
—ly, adv. be mielaširdystes; bešir- Žakas; f moteriškas plošius [=
diškai; žvriškai, y — ness, s. nemie- sacque] plošius; apsiautalas; J is-
;

laširdingumas; beširdiškumas: žv- paniškas vynas; išpiešimas; išpu- [|

riškumas. stijimas (miesto). To give the at- — ,

Rutilant (r'ti-lent), adj. skaistus: ži- statyti nuo vietos, nuo darbo. To
bs. get the —
tapti atstatytu nuo dar-
,

Rutty (rt'ti), adj. pravežuotas; duob- bo. I —

, v. a. dti maiš, j krepš;
tas (kelias); f goslus; besirujojs. piešti; pustyti (miest).

Rye (rai), *. bot. rugys; collect, rugiai; Sackbut (siik'bot), s. mus. ypatingas
— bread, rugine duona; ichisky, — trombonas.
rugine degtine. — grass, (bot.) dir-
||
Sackcloth (sak'klo^), s. stora drobe:
marškonas.
se.
Sacker (sak'or), plšikas. s.
Rynd (raind ir rind), s. pumpure (gir-
Sackful (sak'ful), pilnas maišas. s.
n).
Sacking (siik'ing), * storas audeklas
Ryot (rai't), s. kaimietis; kininkas:
(maišams, etc.).
laukininkas (Indijose).
Sacque (siik), s. moteriškas plošius.
Sacral (se'krel), adj. anat. Kryžinis.
Sacrament (sak're-ment), *. sakramen-
tas; šventoji vakarte.
Sacramental (sak-rii-men'tel), adj. sa-
Saan (san), s. pi. ethnol. bušmenai. kramentinis; sakramentiškas; eu-
Sabaoth (sžb'e-dth ir s'.-be'6th), 8. bibl. charistiškas. ly, adv. ||
— sakramen-
kariaunos. tiškai; eucharistiškai.
Sabbatarian (sab-ba-te'ri-en), s. tas, Sacramentary (sak-rii-m6n'ta-ri), adj.
kurs subat švenia; subatninkas. sakramentinis; eucharistiškas.
Sabbath (sab'beM), *. subata; septint- Sacred (se'kršd), adj. šventas; pašv-
dienis; šabas; švente. stas. — ly, adv. šventai. —ness, ».
||

Sabbatic, Sabbatical (sab-bat'ik, -el), šventumas.

adj. subatinis; šabasinis. Sacrifice (pa)aukavi-
(siik'ri-faiz),
s.

Saber, Sabre (se'bor). šoble; kalavi- s. mas; auka. —,v.a.n. aukauti; pa-
||

j. J —
v. a. šoble kapoti, kirsti
, aukauti; pašvsti.
Sabian (se'bi-en), adj. sabiškas. — s. ||
Sacrificial (siik-ri-fi"šel), adj. aukavi-
sabietis; išpažintojas tikybos. Sab mo (x. ge?i.).
 ,
,

Sacrilege BW Saint

Sacrilege (siik'ri-ledž), t. šventvagyste. Saff ron (saf f ron

bot. šepronas; ty-
), .«.

Sacrilegious (sak-ri-ly'džis), adj. švent- mas;tamsiai geltonas dažas. |

vagingas; šventvagiškas. |
šventvagiškai.
Sacrilegist (sak'ri-ly-džist),
gis.
| —
ly, "d>\ — adj. tamsiai geltonas.
Sag (sag), v. n. linkti; dubti; %. ne-
s. šventva- atlaikyti; neatsverti; pasiduoti. | —
linkimas: dubimas; pasidavi-
s.

Sacristan (sak'ris-ten), s. zakristijonas. mas.

Sacristy (sak'ris-ti), $. zakristija. Sagacious (sa-ge'šios), adj. sumanus:
Sacs (šoks), s. pi. sauksai ( Amer. indi- gudrus; protingas; nuoregus; | ju-
jon gentis). trus; uosius {tok, apie šun). \ ly, —
Sad (sad), adj. lidnas; nulids; ne- adv. sumaniai; protingai; gudriai;
smagus; nelinksmas; | tamsus (du- jutriai. | —ness, s. sumanumas; pro-
bas). I am — , man lidna; man ne- tingumas: gudrumas; huoregumas;
smagu. jutrumas.
Sadden (sad'd'n), v. a. (nu)liudinti. Sagacity (sii-gas'i-ti), s. sumanumas;
lidnu daryti. protingumas; gudrumas; nuoregu-
Saddle (sad'd'l), s. balnas. S r. a. — , mas; jutrumas; uoslumas.
balnoti; pabalnoti; Jig. apkrauti: Sagamore (siig'ii-mor), s. genties virši-
apsunkinti. ninkas (pas Amer. indijonu*).
Saddlebags (siid d'1-biigz), s.pl. pasve Sage (sedž), s. dideles išminties žmo-
riami ant arklio maišai. gus; protuolius; protmylis; | bot.
Saddlebow (sad'd'l-bo«)> *• kulbokas. šalavij. | — adj. protingas; išmin-
,

Saddler (sad'dlor), s. balnius: balno- tingas. \ —

ly, adl. išmintingai; pro-
rius. tingai. | —ness, s. protingumas; iš-
Saddlery (sad'dlor-i), s. medega bal- mintingumas; didele išmintis.
nams, plškms, etc.; | balnoryste. Sagittal (sadž'it-tel), adj. turs vilyios
Saddletree (siid'd'1-try), s. balno rmai. pavidal.
Sadducean (sad-dju-sy'en) adj. saduce- ; Sagittarius (sadž-it-te'ri-os), s.astr. Šau-
jinis:saducejiškas. lys.
Sadducee (sad'dju-sy), *. saducejas. Sagittary (sadž'it-te-ri), adj. vilyios
Sadiron (sad'ai-orn), s. prosas. pavidalo.
Sadly (siid'li), adr. lidnai; su nulidi- Sagittate (sadž'it-tet), adj. turs vily-
mu: nesmagiai. ios galvos pavidal.
Sadness (sad'ns), s. lidnumas; nuli- Sago (se'go), s. sago, —palm, sago
dimas. paima.
Safe (sef), adj. sveikas; ielas; nepažei- &pp. nuo Say. |
Said (sed), pret. adj.
stas; | kuriam joks pavojus negre- mintas; pamintas; augšiau pri-
sia; ess saugioj vietoj; apsaugotas; vestas.
saugus: sargus; pavojaus nedars; Sail (sel), «. buore; | sparnas (vjinio
nepavojingas; nevodingas; palai- malno); \ laivas; plaukiojimas,
|

mingas; ištikimas. | — , s. špa; spin- kelione laivu. | —,v.n.a. plaukti:

tas; bankspintis. Safe-conduct, *.| plaukioti; keliauti.
sargyba; apsergiamoji gromata; pa- Sailable(sT;i-b']), ad. plaukiojamas.
sportas. Safe-keeping, s. sergji- Sailboat (sel'bot), *. žeglinis botas.
mas; sauga. Sailcloth (seTkloJA), s. buorinis aude-
Safeguard (sef gard), s. apsauga; sargy- klas.
ba; apsergiamoji gromata; paspor- Sailer (sel'Sr), s. žeglinis laivas.
tas. Sailor (sel'or), jurininkas; jreivis.
s.
Safely (sef Ii), adv. sveikai; ielai; sau- Saint (sent), s. šventasis.
| ,v.a. Šven- —
giai; be pavojaus; palaimingai. tu padaryti; prie šventj priskai-
Safeness (sef ns), s. saugumas; nepa- tyti; kanonizuoti, j —Anthony's fire,
vojingumas; palaimingumas. (med.) rože. — John's-wort, (bot.)
Safety (sef ti), s. saugumas; apsauga; joninžole. — Vitus's dance, (»ied.)
saugi vieta. švento Vito šokis.
 , ,

Sainted 600 Saltish

Sainted (sent'Sd), adj. prie šventj Salify (sal'i-fai), v. a. chem. sujungti su

priskaitytas; dang nujs; šven- druska; drusk paversti.
tas. Saline (se'lain ir sa-lain'), adj. druski-
Sainthood (sent'hiid), s. šventybe; | nis; druskuotas; srus. ||
— , s. drus-
šventieji e. kos šaltinis.
Saintlike (sent'laik), adj. šventj pa- Salival(sa-lai'va), s seile; pi. seiles.
našus; kaip koks šventasis. Salival, Salivary (sa-iai'vel, sal'i-ve-ri),
Saintiiness (sent'li-ns), s. šventumas. adj. seilinis.
Saintly (sent'li), adj. šventas; pritinka- Salivate (sal'i- vet), v. a. gimdyti seili
mas Šventam. bgim.
Saintship (sent'šip), s. šventybe. Salivation (sal-i-ve'ši6n), s. med. seili
Sake (sek), «. siekis; tikslas; priežastis. bgimas; seilejimas.
For — del, delei. For her —
the of, Salivous (sa-lai'v6s), adj. seilinis; seil-
del jos. For the — of God; For tas.
God's — del Dievo; del Dievo mei-
, Sallow (sal'lott), s. gluosnis; žilvitis.
les. Sallow (sal'low), adj. pagelts; išblyš-
Sal (sal), s. chem. druska. ks. — ness.s. pageltonavimas;
|| iš-
Salable (sel'a b'l), parduodamas; adj. blyškimas; blyškumas.
tinkas pardavimui; rands pirkjus Sally (sal'li), v. n. išsiveržti; iššokti;
{sak. apie pirkinius). —n ess, s. ti- !j
išpulti; išbgti; išeiti; mil. išeiti iš
kimas pardavimui; turgun jimas. tvirtynes ir užklupti ant prieši. |
Salacious (sa-le'šios), adj. gašlus; gos-
— , s. išsiveržimas: išsišokimas; iš-
lus; geidulingas. $—\y,adi\ gašliai; krypimas; ekskursija; mil. išpuoli-
geidulingai. H
— ness,s. = Salacity. mas, užklupimas iš tvirtynes.
gašlumas; goslu-
Salacity (sa-las'i-ti), s.
Salmagundi (sal-ma-gon'di), s. šiupinys
mas; geidulingumas. iš kapotos msos ir rgint silki;
Salad (sal'ed), s. salotai.
šiupinys; mišinys.
Salamander (sal'a-man-dor), s. zool. sa-
Salmon (sam'on), s. icht. vašilas; lašiša.
lamandra.
|
— trout, {icht.) lašišaite.
Salamandrine (sal-a-man'drin), adj. sa-
Saloon (sa-ln'), s. salionas; sale; sve-
lamandrinis; salamandriškas; ug-
taine; | kariama; sinkius; girtuve.
n
||

atlaiks; nedegs.
Salsify (sal'si-fi), s. bot. austeržole.
Salaried (sal'a-rid), adj. gauns alg;
apmokamas. Salt (solt), s. druska; fig. skonis; | se-

Salary (sal'a-ri), s. alga; mokestis. 1 — nas jurininkas. —,adj. druskinis;

||

e. a. alg mokti; alg paskirti. druskuotas; sdytas; srus ;fig. kar-

Sale (sel), pardavinjimas; pardavi- tus; aštrus; fig. gašlus; geidulingas.
s.

mas; pardoža;^. turgus. — water, srus vanduo; van- jri

Saleable (sel'a-b'l), adj. Salable. = duo; fig. ašaros. — v. a. sdyti;||
,

Salesman (slz'man), s. pardavintojas; druska apibarstyti druskuoti. ;

pardavjas. Saltant (sal'tent), adj. šokinjs; šoks.

Salic.(sal'ik), adj. šališkas. — law, ša- Saltation (sal-te'šion), s. šokinjimas;
liški statymai {teskirianti moteris plakimas {gyslos).
nito paveldjimo tvonijos arba sosto). adj. šokinjs;
Saltatory (sal'ta-to-ri),
Salience (se'li-ens), s. šokimas; pašoki- šoks; šokimus dars; turs ypatyb
mas; užpuolimas; ||
išsikišimas. daryti šokius ar šuolius.
Salient (se'li-ent), adj. šokinjs; šo- Saltcellar (solt'sl-lor), s. druskine;
ks; strakio j s: | kyšs; išsikišs; druskinyia.
jig. akis puols, metsis. Salter (solt'or), s. druskininkas; drus--
Saliferous (sa-lif or-6s), adj. druskinis; kius; sudytojas.
(iš)duods drusk. Saltern (solt'orn), s. druskinyia; drus-
Salification (siil-i-fi-ke'šin), s. chem. kos virtuve.
pavertimas drusk; padarymas Saltish (solt'iš), adj. apisuris; truput
drusk. srus. |
— ly, adv. apisuriai.
 ,

Saltless 801 Sandalwood

Saltless (solt'les), adj. n.'turs druskos; Same (sm), adj. tas pats; toksjau: to-
be druskos. lygu; | tik-k mintas; augšeiai.
Saltly (solt'li), adr. sriui. mintas. It is all tfu tome, man —
Saltness (solt'ns), s. srumas. vis tiek-pat.
Saltpeter, Saltpetre (solt-py'tor), *. sa- Sameness (sem' nes), *. tapatybe; pana-
lietra. šumas; vienodumas.
Salty (solt'i), adj. apisuris; surokas. Samiel (se'mi-el), *. samumas (vejas).
Salubrious (sa-lju'bri-os). adj. sveikas. Samp (samp), s. putra iš rupiai skaldy-
| — ly, adr. sveikai. |
— ness, *. svei- t
maiš ir pieno.
kumas. Samphire (sam'fair), s. bot. kra- jri
Salubrity (sa-lj'bri-ti), *. sveikumas; pas.
sveikata. Sample (siim'p'l), s. pavyzdis; pavida-
Salutariness (sal'ju-te-ri-ns), s. sveiku- las; paveiksllis.
mas ;pagelbingu mas; naudingumas. Sampler (sam'plor), #. modelis; iškir-
Salutary(siil'ju-te-ri), adj. gyds; gy- pimas; adymo pavyzdis.
domas; pagelbingas; sveikas; nau- Sanable (san'a-b'l), adj. išgydomas.
dingas. Sanative (san'a-tiv), adj. gyds; gydo-
Salutation (s;il-ju-te'ši5n), *. sveikini- mas.
mas; pasveikinimas. Sanatorium (san-a-to'ri-6m), *. sanato-
Salutatorian (si-lj-ta-to'ri-en), s. stu- rija; gydinyia.
dentas laiks pasveikinimo kalb Sanatory (san'a-to-ri), adj. palaiks
prasidedant mokslameiui. ov^ikat; gyds; gydomas.
Salutatory (sa-lj'tii-to-ri), adj. sveiki- Sanctification (sank-ti-fi-ke'šion), s. pa-
namas; pasveikinimo {s. gen.). — |
šventinimas; pašventimas; padary-
s. pasveikinimo kalba {pradžioj mas šventu.
mokslameiio). Sanctifier(sank'ti-fai-6r), s. pašventin-
Salute (sii-ljt'),
r. a. sveikinti; garbe tojas; pašventejas; | šventoji Dva-
atiduoti; saliutuoti. | —,«. sveikini- sia.
mas, pasveikinimas; pabuiavimas: Sanctify (siink'ti-fai), švsti; pa-
r. a.

mil. saliutas. švsti; pašventinti; apvalyti (nuo

Saluter (sa-ljt'6r), *. sveikintojas. nuodmi); apšviesti (?r. Dvasia).
Salvable (sal'va-b'l), adj. gals but iš- Sanctimonious (sank-ti-mo'ni-ds), adj.
gelbtu; išganomas. šventas; dievotas; veidmainiškai
Salvage (sal'vedž), s. gelbjimas nuo dievotas; veidmainingas. | — ly, adr.
paskendimo; atlyginimas už išgel- dievotai; su nuduotu dievotumu;
bjim nuo paskendimo; išgelbta veidmainingai. | —ness, s. = Sanc-
dalis laivo krovos. timony.
Salvation (sal-ve'šiSn), s. (iš)gelbejimas: Sanctimony (sank'li-mo-ni), s. šventu-
išganymas. — Army, išganymo ar- mas; dievotumas; nuduotas šventu-
mija (sekta). mas; veidmainiškas dievotumas;
Salve (sa v), «. most is; tepalas; | vai- veidmainyste.
stas; priešnuodžiai. | — , v. a. mosty- Sanction (sank'šion), s. patvirtinimas:

ti; tepti; |
gydyti; gelbti. | — (sal'- užtvirtinimas; sankcija. J ei. — ,

vi), interj. sveikas! buk pasveikin- pa-, užtvirtinti; sankcijonuoti.

tas! Sanctity (sank'ti-ti), s. šventumas.
Salver (sal'vor), s. skardis (valgiams Sanctuary (sank'tju-e-ri), *. šventiny-
ant stalo paduoti). ia; šventviete; jig. prieglauda.
Salvo (sil'vo), ». išmimas; išskyrimas: Sand (siind), *. smlis; smiltis; pieska.
išsikalbjimas; išsiteisinimas; išsi- | — , v. a. smiltimis apibarstyti, api-
sukimas: | mil. švis šaujamas ant berti, apipilti.
syk iš vis ginkl; šuvinys, salva. Sandai (san'del),
s. sandalius; nagine.

Salvor (sal'vor), s. gelbtojas skendi- Sandalwood (san'del-ud), *. bot. sanda-

ni. lius: sandali medis.
 ,

Sanded 602 Sapsago

Sanded (siind'ed), adj. smilciuoiax: |

Sanitation (siin-i-te'šion), s. padarymas
smili spalvos; smulkiai kanap- sveiku; mokslas palaikymo sanita-
tas. rišk sanlyg; sveikatos užlaiky-
Sanderling (sin'dor-ling), s. orn. jri mas.
tilvikas. Sanity (siin'i-ti), s. sveikumas; sveika-
Sandiness (sand'i-nes), .<*. smiliuotu- ta ; sveikas protas.
mas; pieskuotumas. Sank (siink), pret. nuo Sink.
Sandpiper (sand'pai-por), s. orn. tilvi- Sanskrit (siin'skrit), adj. sanskritiškas.
kas. f
— , s. sanskrit kalba.
Sandstone (siind'ston), s. pieskinis ak- Sap sultys; syvai; sula; | bra-
(siip), s.
muo. zdas; paikšas; ||
mil. pakass. — || |

Sandwich (siind'ui), ». dviriekuti duo- v. a. pakas daryti; pakasti; fig, ne-

nos su sviestu, tarp kuri dtas r- tvirtu daryti; susilpninti. v. n. ka- |

želis msos, srio, etc. f

— , r. a. d- stis pirmyn; eiti požeminiu urvu;
lioti tarpus. pasikasti po.
Sandy (sand'i), adj. pieskinis; smilti- Sapajo, Sapajou (siip'ii-džo, -dž), s.

ms; smiliuotas; | smili spalvos; sapažu (beždžione).

šviesiai geltonas. Saphead (sap'hed), s. minkštprotis;
Sane (sen), adj. sveikas; sveiko proto. paikšas.
I
— ness, s. sveikumas; sveikata. Sapid (siip' id), adj. skanus.
Sang (sling), pret. nuo Sing. Sapidity (sa-pid'i-ti), s. skanumas; sko-
Sangaree (san-ga-ry'), s. indiškas mi- nis.

dus. Sapience (se'pi-ens), s. išmintingumas;

Sang-froid (san-frua'), ». šaltas kraujas; išmintis.
šaltkraujyste; ramumas. Sapient (se'pi-ent), adj. išmintingas;
Sanguiferous (siin-guif'or-os), adj. phy- protingas. |
— ly, adv. išmintingai.
siol. krauj nešiojas. Sapiential (se-pi-n'šel), adj. pamoki-
Sanguification (san-guT-fi-ke'šion), ».
nantis; suteikis išmint.
gaminimas kraujo. Sapless (siip'les), adj. neturs syv,
Sanguify (san'gu'f-fai), v. a. (pagaminti suli: sausas; jig. išdžiuvs; suvy-
krauj. ts.
Sapling (sap'ling), s. jaunas medelis.
Sanguinary (san'gui'-ne-ri), adj. kruvi-
Saponaceous (sap-o-ne'šos), adj. muili-
nas; kraujageriškas; galvažudingas.
nis; muiluotas; kaip muilas.
Sanguine (san'gui'n), adj. kraujo dažo;
Saponification (sii-pon-i-fi-ke'šion), *.
raudonas; | kraujingas; karštas; ||

uolus; I vili pilnas. —ly, adv.

padarymas muilo; pavertimas
||

muil.
karštai; uoliai; su pasitikjimu. |
Saponify (sii-pon'i-fai), v. a. paversti
—ness, kraujingumas; | karštu-
s.
muil.
mas; uolumas; J didelis pasitikji- skanumas; skonis.
Sapor (se'por), s.
mas. adj. suteikis
Saporific (sap-o-rif'ik),
Sanguineous (siin-guin'i-os), adj. kraujo
skanum; veikis ant ragavimo or-
pilnas; kraujuotas; kruvinas; | rau- gan.
donas kaip kraujas. Sapper (sap'por), s. mil. sapierius.
Sanhedrin, Sanhedrim (siin'hi-drin, Sapphic (siif'ik), adj. safiškas (sak. apie
-drim), s. sinedrijonas (augšciausias eiles).
žyd teismas). Sapphire (siif air ir -or), .<*. safyras
Sanies (se'ni-yz), s. rasele (tekanti iš (brangakmenis). | — , adj. safyriškas;
žaizdos): ai m e. mlynas.
Sanitarium (san-i-t'ri-om), s. = Sana- Sappiness (siip'pi-nes), *. sultingumas.
torium. Sappy (siip'pi), adj. sultingas; jau- |

Sanitary (san'i-te-ri), adj. atsinešs nas; silpnas; silpno proto.

prie užlaikymo sveikatos; hygieniš- Sapsago (siip'sii-go), s. šveicariškas su-
kas; sanitariškas. ris.
 Sapwood M8 Saturnalia

Sapwood (sap'ud), s. brazdas. Satanic. Satanical (sa-tiin'ik, -e]), adj.

Saraband (sar'ii-biind), *. ispanii -'"toniškas. !) —ally, adr. štoniškai.
kis. Satchel (sii'el), .«. krepšys: valizaite.
Saracen (s;ir'a-s8n), s. saracnas: ara- Sate (set r. a.
i. sotinti; pasotinti. | —
bas. (siit), pret. nuo Sit.

Sarcasm (sar'kaVm), *. kandus apjuo- Satellite (sat'el-lait >, t. satelitas: lyd-

kimas; sarkazmas. tojas: palydovas.
Sarcastic, Sarcastical (sar-kiis'iik. -el). Satiate (sr-M-r-t ,
,-.,i. pasotinti: pri-
adj. žeid miras: kandus: sarkaMiš- sotinti. \— 7
adj. pilnai prisotintas:
kas. | Sarcastically, adt. sarkastiš- sotus.
kai. Satiation (sP-Ši-e'šion •. t. sotumas.
Sarcenet (sars'n&t), .*. taftas (tengovtS&i Satiety (sii-tai'i-ti >, * sotumas: sotis:
iilkini* a ml in. persisotinimas.
Sarcocarp (sar'ko-karp), .». ninkitimai Satin (siit'in), s. itl—in (ruffli'tnm)
{k<inliiraixii_\. Satinet (siit-i-net'), .v. allaselis: pusatla-
Sarcology(sar-koTo-dži), .<. sarkologija: sis; | erkasas.
anatomija minkštj kno dali. Satiny (slit 'in-i), adj. atlasinis; švelnus
Sarcophagous (sar-kof a-gfe), adj. mesa kaip at l:t

besimaitin-;: mesaedis (*.). Satire (siit'air), a satira: apjuokas.

Sarcophagus (sar-kof ii-gos), *. sarko- Satiric, Satirical (sii-tir'ik, -el), adj. sa-

fagas: akmeninis karstas. tiriškas; kandus; išjuokimo pilnas.

Sard (sard), min. sarda.
f.
II —ally, adr. satiriškat
Sardel (sar'dSl), $. min. sardis (brang- Satirist (siit'or-ist), a satirikas.
a km, Satirize (siit'or-aiz), juoktis tiko ; e.o.

Sardine (sar-dyn't, .*. iehi. saldina; vir-

juokais kandžioti: satyriškai kriti-
kuoti.
dinka.
*. pakaki-
Satisfaction (sat-is-fiik'šion),
Sardonic (sar-don'ik), adj. sardoniškas;
nimas; užgandinimas; ganapadary-
kartus; žeidingas; sarkastiškas.
Sardonyx (sar'do-niks), «. min. sardoni-
mas; pasikakinimas; pasiganedini-
mas.
kas.
Satisfactorily (sat-is-f;ik'to-ri-li), adr.
Sargasso (sar-giis'so), s. bot. jri vyn-
užgandinaniai gantinai. :
uoge.
Satisfactoriness (sat-is-fiik'to-ri-nSs), *.
Sarking (sark'ing), s. stoglentn.
Sarment (sar'mnt), ». bot. pažemiu be-
ganetinumas; pakaktinumas.
sidriekis glis. Satisfactory (sat-is-flik'to-ri), adj.užga-
Sarmcntose (sar-men'tds). adj. leidžias ndins; gantinas: pakaktinas.
besidriekianius glius: ilgas: nusi- Satisfy (siit'is-fai), r. a. ganedinti; už-
drieks ir be lap. gandinti: pakakinti; pertikrinti. |
Sarplar (sar'plor), s. pundas, svarias r. n. užganedinim suteikti; gane-

vien tona. dintis; pasiganedinti; pasikakimi.

Sarsaparilla (sar-sa-pii-riria), s. bot. Satrap (s'triip ir sat'riipi, s. satrapas.
sarsaparile. Satrapy (siit'rap-i), s. satrapija.
Sarsenet (sars'nt), *. = Sarcenkt. Saturable (siit'ju-ra-b'l), adj. mirko-
Sash (saš), s. juosta; diržas; |
peliai; mas; primirkomas.
rmai (lango). |j
— , r. a. su-, apjuosti: Saturate (sat'ju-ret), r. a. [mirkyti: pri-
uždti juost; | aprpinti peliais, mirkyti. | —,adj. primirkytas: pri-
rmais. mirks; prisigers.
Sasin (se'sin), s. zool. indiška antilopa. Saturation (s;it-ju-re'Šion). $. primir'ky-
Sassafras (siis'sa-fras), s. bot. sasafras. mas: primirki'mas: prisigrimas.
Sassorol, Sassorolla (sas'so-rol, -rol'lii), Saturday (siit'or-dVi. ». subata.
s. orn. uolinis balandis. Saturn (sat 'orn), a myth, d-a*tr. Satur-
Sat <siil), pret. nuo Sit. nas.
Satan (se'ten), *. štonas; tamsybi Saturnalia (siit-or-ne'li-ii). .-.pi. saturna-
viešpats. lijos: Hg. lbavimai.
 ,

Saturnalian 604 Sawfish

Saturnalian (siit-or-ne'li-en), adj. satur- išganyti; taupyti; tausoti; edyti;

|

nališkas; lebauninkiškas. pa-, užedyti;

J
paliuosuoti: apsau-
Saiurnian (sa-tor'ni-en), adj. saturninis; goti; nedaleisti; nepraleisti; pasi-
—
||

saturniškas. naudoti. To appearances, užlai-

Saturnine (sat'or-nain), adj. gims (ar kyti mandagum. v.n, taupiu b- ||

ess) po Saturno planetos tekme; ti; užsiedyti.

fig. rstus; lidnas; sunkios širdies. Save (sev), prep. & eonj. išskiriant;
Satyr (se'tor), s. myth. Satyras. apart nebent negut.
; ;

Satyric, Satyrical (sa-tir'ik, -el), adj. sa- Saving (sev'ing), s. gelbjimas; išgelb-

tyriškas; juokingas; komiškas. jimas; taupymas; kas sutaupyta:

—
||

Sauce (sos), s. sunka; sriuba; dažinys; taupinys; sutaupytiejie pinigai; s

dažalas; padažalas; rašalas; | beg- , bank, taupomas bankas; išmi- ||

diškas drsumas; akyžagumas. j — mas; išskyrimas. — , adj. gelbsts; ||

v.a. sutaisyti su skanumais; paska- geibias; gelbiamas; taupomas: fl

ninti; priduoti skon;

priduoti fig. taupus; paedus; nepelningas, bet
yvairum; padaryti labiau pritrau- ir nepragaištingas; | dars išmi-
kianiu, užimaniu; daryti (ar ||
m; — clause, išimtine sanlvga iš-
šnekti) kam priklumus; akis žagti. mimas. —,prep. išskiriant, apart:
||

Saucebox (sos'boks), s. begdis: akyža- iš atžvalgos ant. — ly, adv caupiai ;

ga. paedžiai; | išganingai. —ness, s.

Saucer (so'sor), s. spotkelis; torielkele. taupumas; paedumas; \ išganingu-
Saucily (so'si-li), adv. subegdišku dr- mas.
sumu; begdiškai; akyžagingai. Savior (sev'jor), s. gelbtojas; išgelb-
Sauciness (so'si-nes), s. begdiškas dr- tojas; Išganytojas (Christus).
sumas; begdyste; akyžagingumas. Savor (se'vor), s. skonis; kvapsnys;^.
Saucy(so'si), adj. begdiškai drsus; charakteristiška ypatybe; spalva. |j

begdiškas; akyžagingas; nelemtas. — , v.n. turti skon, kvapsn; kvep-

Sauerkraut (saur'kraut), s. rgštus (ar ti kuo.
rauginti) kopstai. Savorily (se'vor-i-li), adv. skaniai; gar-
Saunter (san'tor), v.n. vaikštinti slan- ; džiai; su pasigerjimu; su priimnu-
kioti; bastytis ||
— , *. vaikšiojama mu.
vieta. Savoriness (se'vor-i-nSs), s. skanumas.
Saunterer (san'tor-6r), s. vaikšiotoj as; Savorless (se'vor-18s), adj. neturs jo-
besibastytojas; pabasta. kio skanumo, jokio kvapsnio; nu-
Sauntering (san'tor-ing), s. vaikštinji- stalbgs.
mas; besibastymas. Savory (se'vor-i), adj. turs priimn
Saur (sor), s. sutros; srutos. skon ar kvapsn; skanus; priimnus.
Sausage (so'sedž), s. dešra. Savory (se'vo-ri), 8. bot. iobras.

Sauterne (so-tem'), s. baltasis francu- Savour (se'vor), s. = Savor.

ziškas vynas. Savoy, —
cabbage (sii-voi', -kiib'bedž),
Savable (sev'a-b'l), adj. galimas išgel- 8. bot. garbiniuotasis kopstas.

bti, apsergeti; gelbetinas. Saw (so), pret. nuo See.

Savage (sjiv'edž), adj. laukinis; nuož- Saw (so), s. piuklas; piela; | sakymas:
mus. — , s. laukinis žmogus; fig.
||
priežodis; patarle. | , r. a. n. (su) —
barbaras. — ly, adv. nuožmiai. f
||
piuklu piauti; pieluoti; pieluotis. ||

— ness, 8. nuožmumas. Saw-set, s. raktas piuklo dantims

Savagery, Savagism (sav'edž-ri, -e- išlyginti. Saw-toothed, adj. turs
džiz'm), nuožmumas; nuožmybe;
8. panašius piuklo dantis.
nuožmybes stovis. Sawdust (so'dost), s. piaulai; pielavi :
Savanna (sii-van'na), s. savana; plati, nosj žiogspiros.
žole apžlusi, lyguma. Sawer (so'or), s. pieluotojas; dielinin-
Savant (sa-van'), #. mokslinius. kas.
Save(sev), v.a. gelbti; išgelbti; theol. Sawfish (so'flš), s. icJit. piuklažuvis.
 Sawhorse 605 Scamp

Sawhorse (so'hors), s. ožys Scalade, Scalado (skii-led', -le'do), *.

pieluoti); žirgis. = Escalade.

Sawmill (s'mil), •. lent piovinyia; Scalawag (skal'ii-uag), s. nenaudlis;
t art okas. niekšas; šelmis.
Sawyer (so'jor), s. pielininkas; dielinin- Scald (skold), r. a. plikyti; nuplikyti:
kas. Šutinti. | — , s. nuplikyta vieta; žai-
Saxifrage (siiks'i-fredž), s. bot. kuliar- zda; | šašai (galvoj); \ skalds (skan-
da; uolplai>a. dinaviškas dainius). J
— , adj. nuša-
Saxifragous (sliks-if ra-gos), adj. vied. šs; nususs. | —head, (med.) galvos
sutrupins akmen. nušašimas.
Say (sei), r. it. [pr<t.
said] sa- & pp. , Scale (skel), *. svarstykli torielius;
kyti: tarti; kalbti; pasakyti; pasa- svarstykle; pi. svarstykles; | žvynas
koti; papasakoti. It is said; They (žuvies, etv.); žvynainis sluogsnelis;
say, pasakojama; sakoma; kalbama. lupena; lustelis; | kriaun geležle;
That is to —
tai yra; kitais žodžiais
, | laipsnis; maštabas; skale; mus.
tariant. You don't so, ištikro? — balsolaipsnis; gamma. | , v. a. svar- —
negali but! | — s. kalba; (pasaky- , styti; sverti; mieruoti; laipsniuoti;
| kopiomis lipti; kopti; | lupin?
1 *,
mas; žodis; priežodis.
Saying (sefing), s. (pa)sakymas; išsita- lupti plonais žvyneliais, luste^a.^.
rimas; priežodis. nuskuiineti, nuskusti (žvynus). | 9
Scab (skab), s. šašas; veter.susna; wig. n. plonais lusteliais lupinetis. iu&
suskis; nususlis; tarp darbinink: t is; žvynais nueiti.
|

,, šašas" — tas, kurs dirba už mažes- Scalebeam (skel 'by m), s. svarstykli
n, negu darbininkišk ryši užgir- buomas; bezmenas.
t, mokest, arba kurs dirba, ki- Scaleless (skel'les), adj. neturs žvyn.
tiems darbininkams,, streikuojant". Scalene (skii-iyn'), adj. geom. nelygia-
šonis (trikertis).
| —,T.n. nušašti; šašu apsidengti.

Scabbard (skab'bord), s. makštis (kar- Scaliness (skTi-ns), s. žvynuotumas;

do).
šiurkštumas.
Scabbed (skab'bed ir skiibd), adj. ša- Scall (skol), s. šašai; nušašimas (galvos).
šuotas; nuŠašs; nususs. Scallion (skiil'jon), s. bot. svognlis.
Scabbiness (skiib'bi-ns), s. šašuotu- Scallop (skol'lop), skiauterdeže;
s. zool.

mas; nušašimas; nususimas. skiauterims mušelis; | iškarbavi-

Scabby (skiib'bi), adj. šašuotas; nuša- mas; karbai. | , —
v. a. (iš)karbuoti

šs; nususs. apvaliais karbuiais; | kepti riniuo-

Scabies (ske'bi-yz),
žai.
Scabious (ske'bi-os), adj. šašuotas; nu-
šašs; nuparks. | , s. bot. bajore.
Scabrous (ske'bros), adj. šiurkštus:
s. med. parkos; nie- tuose bliudeliuose.
Scalp (skalp), s. galvos oda su plau-
kais; skalpas; nulupta nuo priešiaus
— galvos oda su plaukais (ženklas per-
gales pas Atner. indijonus). J — nu- ,

rupltas; nelygus. lupti nuo galvos su plaukais: od

Scaffold (skaf fold), s. žeglione; pasto- chir. nulupti od; skalpuoti.
las:pastolas prasikaltliams žudyti. Scalpel (skal'pel), *. chir. skalpelis;
| —
, v. a. pastatyti pastol, žeglio- chirurgiškas peilis.
nes. Scaly (skel'i), adj. žvynuotas; panašus
Scaffolding (skaf fold-ing), s. past olas; žvynus; žvynainis; fig. biaurus;
žegliones; medega žeglionems sta- niekingas; žemas.
tyti. Scamble(skam'b'l), v. n. rangy tis;grioz-
Scaglia (skid'ja), *. min. raudonasis tis; puldinti; stumdytis.
kalkakmenis. Scammony (skam'mo-ni), s. bot. pele-
Scagliola (skiil-jo'la), s. nuduotas mar- virkšte; skamonija
moras. Scamp (skamp), s. nenaudlis: niekšas:
Scalable (skel'a-b'l), adj. prilipamas; sukius. I — v. a. nerpestingai,

prieinamas; lengvas*. dirbti; bet-kaip dirbti.

 ,

Scamper 606 Scarlet

Scamper (skam'por), v.n. greitai lak- Scapegallows (skep'giil-los), s. žmogus

styti; bgioti; bgti kiek kojos neša. vos ištruks nuo kartuvi; pakarai-
To —
away, — off, greitai šalin (pa)- la.
begti; nubgti. ||
—
, s. greitas bgio- Scapegoat (skep'got), s. atleidimo ožys;
jimas; pabgimas. fig. tas, kurs turi už kit kaltes
Scampish (skamp'iš), adj. nelemtas; kentti.
ištvirks; nedoras; niekšiškas. Scapegrace (skep'gres), s. kartuve; pa-
Scan (skšin), v. a. lipti; kopti; perkra- ||
karaila
tinti: lukštenti; skanduoti (eiles).
||
Scapple (skiip'p'l), v. a. tašyti; aptaši-
Scandal (skiin'del), t. skandalas; nepa- neti (akmeni).
dorus pasielgimas; didis papiktini- Scapula (skiip'ju-la), s. anai. mente;
mas; apšmeiža; geda. peiomente.
Scandalize (skan'del-aiz), t. a. žeisti Scapular, Scapulary (skap'ju-lor, -le-ri),
(keno jausmus, etc.); padaryti ged; adj. mentinis; petinis. , s. chir. ||
—
šmeišti; teršti. per pet;
raištis škaplieriai. ||

Scandalous (skiin'del-os), adj. žeidin- Scar (skar), t. randas (užgijusios žai-

gas; papiktins; šmeižis; teršis; zdos); skardas; rieva.
||
— v. a. ran- ||
,

biaurus. — \y,adv. žeidingai; biau-

||
duoti; randus daryti; randais ap-
riai; šmeižianiai. —ness,*. žeidin-]|
dengti.
gumas; biaurumas; apšmeižingu- Scarab, Scarabee (skar' eb, -ši-by), s.zool.
mas; begedingumas; nepadorumas. vabalas.
Scandent (skan'dent), adj. bot. besirie- Scarce (skers), adj. retas; menkas: ne-
is. užtektinas. To make one's self —
Scandinavian (skšin-di-ne'vi-en), adj. (fig.) pabgti; pasprukti. | — — ly, ,

skandinaviškas. | — , s. skandina- adv. vos; vos-vos; su vargu. —ness, ||

vas. s. = Scarcity.
Scansion (skan'šion), *. skandavimas Scarcity (sker'si-ti), s. neužtektinas
(eili). daugis; neišteklius; stoka; retumas.
Scansorial (skan-so'ri-el), adj. orn. be- Scare (sker), v. a. baidyti; gzdinti; iš-

si raiiojs; gals ar tinks raiiotis. gzdinti. To— away, nubaidyti.

Scant (sksint), adj. menkas; neužtekti- Scarecrow (skSr'krou), s. baidykla.
nas; negantinas; knapus; skupus; Scarf (skart), s. šalik; šarpa; sunri- ||

šykštus. | —,v.a. apryboti; susiau- mas; sudurimas; sujungimas (bal-

rinti; sustriukinti; sumenkinti; su- ki). | — v.n. užmesti {šalik ant
,

mažinti. I v.n. (su)menketi; (su)ma- kaklo); apsupti; apdengti; fl

padaryti
žeti. |
—
ly, adv. menkai; mažai; sunrim: sunerti (bmkiu*).
knapiai; skupiai; šykšiai. | ness, — Scarfskin (skarf'skin), s. odos pievute;
s.menkumas; negarietinumas; ma- pry ode.
žumas; knapumas; skupumas. Scarification (skiir-i-fi-ke'šin), s. chir.
Scantily (skant'i-li), adv. negantinai; piovimas odos.
menkai; mažai; knapiai; šykšiai. Scarificator (skar'i-fi-ke-tor), s.chir. kir-
neganetinu-
Scantiness (skant'i-ns), s. steklis.
mas; menkumas; mažumas; šykštu- Scarifier (skar'i-fai-6r), s. prakirtejas
mas. odos; | agric. ran-
chir. kirsteklis; g

Scantling (skant'ling), s. truputis; bis- žemei pajudinti, sukiugninti.

kis
kelis; ||
kaladaite; šulelis; statinis; Scarify (skiir'i-f'ai), v. a. chir. kapoti
| paišinys. (od) su kirstekliu; | agric. paju-
negantinas: ne-
Scanty (skant' i), adj. dinti, sukiugninti (žem).
užtektinas; menkas; mažas; knapus: Scarlatina (skar-lii-ty'na), s. med. škar-
šykštus. letina.
Scape (skep), s. bot. stembas: stembras; Scarlet (skar'lšt), s. škarlatas; šarlio
| kamienas (pilioriaus). | — v. &s. , tas. 1 — , adj. škarlatinis. || —fever,
= Escape. (med.) škarletina.
 ,

Scarp tffi Schoolmaid

Scarp (skarpi, s.fort. volo šlaitas. | — Schism (siz'm), r. tetiL schizma: atska-
r. a. staiai nukirsti. la.
Scath (skit/// pažeidimus: bISdis;
1, .*. Schismatic isiz-miit'ik), adj. sohizma-
pragaištis. iškas; atskalniškas.
i —, *. schiz-
Scath, Scathe (skit///. sk&tt), t.n. pa- matikas: atskalnas.
žeisti; bledies padaryti; sunaikinti. Schismatical (siz-miit'ik-el), adj. =
Scathful (ska^A'ful), adj. bledingas; s. iiismatic. i
— ly, ado. schizmatiš-
pragaištingas. kai; atskalniškai. ||
— ness. *. schiz-
Scathless(ska//i'les), adj. nepažeistas. matiškumas; atskalunyste.
Scatter (skat'tort. v.a. barstyti: išbar- Schist (Šist), s. min. skala.
styti: išsiautoti; išskirstyti; išvai- Scholar (skol'or), #. mokintinis; moki-
kyti. | c. n. išsiskirstyti. | Scatter- nys; moksleivis; mokslininkas;
brain, vejasraudis; vjavaikis.
s. mokslinius.
Scattered (skiit'tord). adj. išbarstytas: Scholarly (skol'Or-li), adj. moksleivinis:
išmtytas; bot. išdraikytas: išsidrai- moksleiviškas; mokytas; apšviestas.
ks. | —,adr. moksleiviškai; mokytai.
Scaur skn. •, skardas: kriaušius. Scholarship (skol'or-Šip), », mokinyste:
Scavage (skiiv'edži, $. muitas. mokslingumas: apšvietimas: mok-
Scavenge (skav'šndž), v.a. valyti; Šluoti slas; \ stipendija.
(
ulyitt*). Scholastic (sko-liis'tik), adj. scholastiš-
Scavenger (skav'6n-džor), s. u lyi va- kas: pedantiškas. | — , #. scholasti-
lytojas. kas.
Scene (syn), s. scena. Scholasticism (sko-lšis'ti-siz'm), s. scho-

Scenery (syn'6r-i), *. scenerija: vai- lasticizmas: scholastiškos doktrinos;

zdas. scholastiškoji filosofija.
Scenic, Scenical (sri'- ir syn'ik, -ei), Scholiast (sko'li-iist), s. scholiastas; iš-
adj. sceninis; sceniškas: teatriškas. guldinetojas, aiškintojas senovs
Scenography (si-nog'ra-fi). s. scenogra- autori.
fija. Scholiastic (sko-li-as'tik), adi. scholia-
Scent (sent), r. a. uostyti; suuosti; jau- st iškas.
sti; | kvpinti. | — , *. kvapas: kvap- Scholium (sko'li-om), t. pažymjimas;
snys; kvepjimas; j pdai; pdsa- paaiškinimas.
kas; | uosle. School (skl), *. mokykla; mokslaine;
Scentful (sent fui), adj. kvepjimo pil- buris; daugybe (žuvi). J — v.a.
| ,

nas; kvapus: 1 uosius.

mokinti; mokyti; lavinti.
Scentless (sent 'ls), adj. nekvepis: be Schoolbook (skl'bk), *. mokslaknyge.
jokio kvepjimo.
Schoolboy (skl'boi), *. mokinys; mok-
Scepter, Sceptre (sep'tor), «. sceptras
sleivis.
(ar skeptras): jig. vyriausia valdžia.
| ,—v.a. teikti sceptra; apteikti
Schooldame (skl'dem), *. = School-
mistress.
augšiausia valdžia.
Sceptic (skp'tik), adj. &s. = Skeptic. Schoolfellow (skTfi-lo?/),
draugas; bendramokslis.
s. mokslo
Schedule (skžd'jul), lakštas; lista; s.

surašs. —
, v.a. surašyti; rašyti.
Schoolgirl (skl'gbrl), s. mokine; mo-
||

kintine.
Scheme (skym), «. systema; plianas;
projektas: sumanymas; | braižinys:
Schoolhouse (skl'haus), s. mokyklos
trioba; mokykla.
paišinys. —,v.a.n. daryti plianus:
|

projektuoti; suokalbininkauti; suo-

Schooling (skl'ing). s. mokinimas: la-

kalbiauti. vinimas; mokestis už moksl; |

Schemer (skym'or), s. darytojas plia- pabarimas. | — , adj. besirenkanti,

nij, projekt; suokalbininkas; intri-
keliaujanti dideliais briais {tok.
gantas. apie žuvis).
Schilling (šil'ling), s. vokiškas šilingas Schoolmaid (skl'med), s. = School-
( pinigas). girl.
 Schoolman G08 . Scoot

Schoolman (skl'man), s. scholastikas, j

Scirrhous (skir'ros), adj. med. sukiet-
Schoolmaster (skl'mas-tor), s. mokin- js; užkietjs.
tojas. Scirrhus (skir'ros), s. med. sukieteji-
Schoolmate (skl'met), s. = School- mas; sukietjs guzulas.
fellow. Scissel (sis'sel), s. metal nuokarpos,
Schoolmistress (skl'mis-trSs), s. mo- druožles.
kintoja. Scission (siž'žion), s. perpiovimas; per-
Schoolroom (skl'rm), s. mokinamas dalymas.
kambarys; kliasa. Scissor (siz'zor), v. a. karpyti; kirpti.
ichoolward (skl'uord), adv. mokyklos Scissors (siz'zorz), s. pi. žirkles.
linkui; mokykl.
j.
Scissorsbill (siz'zorz-bil), s. oru. žirkla-
Schooner (skn'or), *. škuneris(frm?«*): snape.
| didelis alinis stiklas. Scissure (siž'žjur), s. plyšys; spraga;
Schorl (šori), s. min. šorlas. prarežimas.
Schottish, Schottische (šot'tiš), s. ško- Sciurine(sai'ju-rin), adj. voverinis; vo-
tiška polka {Šokis). veri veisles.
Sciagraphy (sai-ag'ra-fi), s. nubraižymas Sclav, Sclave (sklav), *. = Slav.
šešelii; ||
arch, profilius (triobos); Sclerosis (skli-ro'sis), *. med. sukiete-
skerspjvis. jimas.
Sciatic (sai-at'ik), adj. ariat, kulšinis; Sclerotic (skli-rot'ik), adj. sukietjs;
streninis. ||
— , s. = Sciatica. kietas. ||
— , s. ariat, kietasis akies
Sciatica (sai-at'i-ka), s. med. strendieg- apsiaut ai as.
lis. Scobs (skobz), s. piaulai (metal, kau-
Science (sai'ens), s. mokslas. l, etc.); sankrekos; graužai (metal).
Scientific (sai-en-tif ik), adj. moksliš- Scoff (skof ), s. apjuokas; apjuokimas;
kas; mokslus; mokslingas. patyios; pamegzdžiojimas. ||
— , v.

Scientifical (sai-šn-tif ik el), adj. = a.n. juoktis iš ko; išjuokti; ant juo-
Scientific. — ly, adv. moksliškai;
||
ko laikyti; mgdžioti; šydytis.
mokslingai. Scoffer (skof or), s. apjuokejas; šypla;
Scientist (sai'6n-tist), s. mokslo vyras; dant rodytojas.
mokslininkas; mokslinius. Scoffingly (skof ing-li), adv. su išjuoki-
Scilicet (sil'i-sšt), adj. taigi; btinai; mu; su pasityiojimu.
btent. Scold (skold), v. a. barti; kolioti; j v. n.
Scimiter, Scimitar (sim'i-tor), s. kreiva bartis; koliotis. , *. barnis; ko- fl
—
šoble palošius.
;
lione; koliotojas, /.-ja; barninga
||

Scintillant (sin'til-lent), adj. kibirkštis moteris; raila.

leidžias; kibirkšiuojs. koliotojas; keike-
Scolder (skold'or), s.
Scintillate (sin'til-let), v. n. kibirkštis
jas.
leisti; kibirkšiuoti; mirguoti.
Scollop (skol'lop), v. & s. — Scallop.
Scintillation (sin- til-le'šion), kibirk- s.
Sconce (skons), *. tvirtyne; \ triobele;
šiavimas; mirgavimas; kibirkštys. prieglauda; šalmas; jig. galva:
||

Sciolism (sai'o-liz'm), *. paviršutinis

makaule; smegenine; pinigine ]|

žinojimas; paviršutiniška pažintis.

bausme; štriuopa; žibinius; likto- |

Sciolist (sai'o-list), s. tas, kurs žino

rius; | plaukianio ledo gabalas; ly-
daug, bet vis paviršutiniškai; pu-
tis.
siau mokintas.
Scoop (skp), s. semtuvas; samtis:
Scion (sai'6n), s. bot. šakute; strela; at-
kaušas; piltuvas; duobe: loma;
žala; iepas (medžio); jig. ainys. || ||

J
ola; J kirtis; užpuolimas. —net, .v.

Sciopticon (sai-6p'ti-k6n), s. magiška jj

liampa. žvejojamas samtis. \—,v.a. semti;

iš-, pasemti; skaptuoti; kasti; iš-
Scious (sai's), adj. žins; moks; su- ||

manus. kasti.
Scirrhosity (skir-rs'i-ti), 8. med. sukie- Scoot (skt), v. n. colioq. skubintis-
tejimas. bgti.
 .,

Scope <H)9 Scragged

Scope (skpi. tikslas: siekimas: | il-

s. Scot iskot), x. škotas: | dalis užmokt
ruimas: laukas liuosam
gis: plotas; pinig: mokestis: duokle: baudpini-
krutjimui, liuosam veikimui: lais- iriai —and lot, mokesiai. Scot-
:

ve. free, ad}, liuosas nuo mokesi: fig.

Scopiform sko'pi-form). adj. turs šluo- sveikas.
tos pavidal. Scotch (sko), adj. škotiškas: škot
Scorbutic. Scorbuticahskor-bj'tik, -ei), (x.i/en.). | — ,*. škot
tarme; (collect.)
adj. škorbutinis: skorbutiškas: ^kor- škotai: | pHspars.:s\)ra.ge (xukiikymui
butuotas. xlydimo): bržimas; piovimas.
ft j|

Scorch (skor), r. gruzdinti:

a. svilinti: — , r. a. paspar padti: užspragiuoti:
deginti: ap-, prideginti: prikepinti. J
lengvai piauti. ržti: lengvai pa-
To be scorched by the šun, bti saules žeisti.
nudegtu. | r. n. svilti: degti: apdeg- Scotchman (sko'man), *. škotas.
ti. Scottish (skot'tiš), adj. škotiškas.
Scorching (skor 'ing), adj. svilins: de- Scoundrel (skaun'drel), «. nenaudlis:
gins. ledokas: latras. — adj. netiks: ||
,

Score (skor), s. ramtis: rintis: -, už- niekšiškas: niekam nevertas.

ram tymas: rokunda: skola: | prie-
| Scoundrelism (skaun'drl-iz'm), f. le-
žastis: motyvas: | dvi dešimti: dvi- dokyst: latryst.
dešimt. Three šešios-dešimtys:
, Scour (skaur), '.'/./;. širuoti: šveisti:
||
pi. —s, daugybe: didelis skaiius: | trinti: valyti; | liuosus vidurius tu-
bržys: linija; | mux. partitra. | — rti: J perbgti: aplakstyti; apib-
'•.'/. ramtyti: ramtyti: braižioti; gioti: greitai bgti.
išbraižioti: užbriežti; užrašyti: - Scourer (skaur'or), s. šiuruotojas: švei-
traukti rokunda; parokuoti: mux. tjas: valytojas: B bgikas: | paba-
surašyti partitra; orkestruoti. To stunas: valkata.
— out, išbraukti. Scourge (skordž), *. biznas: kanius:
Scorer (skor'or), s. užbriežjas; užžy- botagas; jig. rykšt: bausm. | — ,r.
m et o j as. a. aižyti; plakti: bausti.

Scoria (sko'ri-a), s. šlakas: sankrekos: Scourger (skordž'or). s. aižytojas: pla-

suovaros {metal): graužai vulkaniš- : kjas: baudjas.
ki pelenai. Scout (skaut), $. mil. špiegas; žvalgas,
Scoriaceous (sko-ri-'šs), adj. turs j— , špieguoti: apžvalginti.
v. a. n.
metal sankrek pavidal: šlakinis: I
c. a. su paniekinimu atmesti: juok-

graužuotas. tis iš ko; išjuokti.

Scorification (sko-ri-fi-k'šion). s. pa- Scovel (skov'l), *. ražas: šluota (kaka-
vertimas sankrekas, graužus: at- liui xluoxtyti).
skyrimas (naugi) nuo pašalini Scow (skau), x. lkštadugnis laivas:
medeg. vazas: vytin.
Scorn (skorn), s. paniekinimas; panie- Scowl (skaul), v. n. raukytis: blaustis:
ka; apjuokas. To think rokuoti — , rstybe gražoti: rsiu išrodyti. |

nevertu ko; niekinti. To laugh to — — ». rstus veidas; rsti išžira.

,

išjuokti; su paniekinimu juoktis u Scowlingly (skaul'ing-li), adv. kakt

ko. \ — v. a. n. niekinti: už niek lai-
, raukydama; rsiai.
kyti; juoktis. Scrabble (skršib'b'l), r.n.a. draskyti
Scorner (skorn 'or), *. niekintojas: iš- (nagais); kabintis nagais; ristis: lip-
juokjas. ti; | rašyti: krevezoti. | , s. dras- —
Scornful (skorn'ful), adj. paniekinimo kymas nagais: besikabinimas: besi-
pilnas; niekins. |
— ly, adv. su pa- ritimas; J krevezojimas: krevezon.
niekinimu. — ness, 1 «. paniekos pil- Scrag (skrag), «. škaroblas; grobias:
numas: panieka. avienos sprandas; kaklas.
Scorpion (skor'pi-6n), ». zool. skorpijo- Scragged (skrag'ged), adj. Scraggy. =
nas. S
—ness,*. Scraggink>s. =
 ,

Scragginess 610 Scriptural

Scragginess (sknig'gi-nes), *. šiurkštu- vezoti; kreizoti. || — , s. krevezoji-

mas; grubluotumas: kudumas: su- mas; krevezone.
dživimas. Scrawler (skrol'or), •*. prastas rašyto-
Scraggy (skrag'gi), adj. šiurkštus; gru- jas; krevezotojas.
bluotas; kdas; sudživs. Scrawny (skro'ni), adj. kudas; liesus:
Scramble (skram'b'l), v.n. ristis; ka- sudživs.
bintis: kibti visoms keturioms; var- Screak (skryk), v.n. girdždeti. —,s.
fl

žytis. ||
r. a. prisiplšti
prisirinkti; girgždjimas.
ko; suplakti {kiaušinio baltym su
|| Scream (skrym), rkti; klykti:
v.n.
tryniu). —,s. ritimsi: besiritimas:
\\
krykšti; krykštauti, — s. riksmas: fl
,

besi varžymas (del ko); ristynes; var- klyksmas; krykštavimas; krykšti-

žybos. mas.
Scrambler (skram'blor), s. tas, kurs ri- Screech (skry), v.n. rkti; klykti:
tasi; tas, kurs stengiasi pirmiau k krykšti. — s. riksmas: klykimas: ||
,

už kita gyti, pagriebti. krykštimas: krykštavimas, fl

—owl,
Scrambling (skriim'bling), adj. mišrus; (orn.) pelda.
netvarkus; griozdinas. Screed (skryd), s. pratinkavimo juo-
Scranch (skriin), v. a. krimsti; triuš- stos; fl
lžis; lužimas: riksmas: fl

kinti (dantimis). šauksmas; ||

plati kalba; ilgas išve-
Scrap (skriip), s. šmotelis; sklypelis; džiojimas.
nuoreža; atkarpa; pi. —s, liekanos; Screen (skryn), s. uždanga; tvorele;
likuiai, —iron, s. gelžgaliai; gele-
fl
sienele (prie lovos, kakalio, etc.): prie-
žies nuokarpos; šlamštgeležis. danga; —,v.a. uždengti:
||
sietas. ||

Scrapbook (skrap'bk), s. albumas; iš- pridengti; apsaugoti.

karp knyga. Screw (skr), s. sriubas: šriubinis fl

Scrape (skrep), v. a. n. grandyti; krap- garlaivis; fig. išnaudotojas: lupi- fl

štyti; žarstyti; ||
irpinti (ant smui- kas, — r. a. šriubuoti; veržti (su
fl
,

ko); trinti, zulinti (kojomis grindis). sriub); sukinti; sukti; fig. sloginti:
To — acquaintance, j ieškoti pažin- spausti; engti; išnaudoti, Screw- fl

ties; stengtis susipažinti. To— off, driver, s. kaltas šriubams sukti:

nugrandyti; nukrapštyti; nužerti. šriubasukis. Screw propeller, s. gar-
To —
together; To up, (su)rinkti — ;
laiv vars sriubas; šriubinis garlai-
(su)krauti; (su)žarstyti; (su)žerti. vis.
||

— s. grandy mas;
, trynimas; zulini - Scribble (skrib'b'l), v.a.n. rašyti; kre-
mas; irpinimas: | nepriimnumas; vezoti. fl
— , s. krevezojimas; kreve-
keblumas. zone.
Scribbler (skrib'blor), s. rašytojas; kre-
Scrapepenny (skrep'pen-ni), s. godišius;
vezotojas.
šykštuolis.
Scribe (skraib), s. raštininkas; sekre-
Scraper (skrep'Sr),s. grandytojas; fl
torius; notarius; rašto mokytojas
grandykle; skutyklis; taikoia; fl ||
(pas žydus), —,v.a. prileisti (lent).
irpintojas; godišius. fl
fl

Scrimmage (skrim'medž), s. muštynes:

Scraping (skrep' ng), i s. grandymas; besiniovimas.
skutimas; pagrandos.
||
Scrimp (skrimp), v. a. perdaug suma-
Scratch (skrii), draskyti: drk-v. a. n.
žinti; sustriukinti; sutrumpinti.
sti; drksti:
krapštyti; grandyti: ||

kasyti; kasti (nagais žeme);

— , adj. trumpas; menkas, fl
— , s.
trinti; ||
šykštuolis; godišius.
ištrinti; išbraukti; ant greito brie- ||
Scrip (skrip). *. raštelis; kvit: krep-
— s. drs-
||

žti, pabriežt i; parašyti, šelis; kolyta.

fl

kimas; nubruožimas: fl
linija atida- Script (skript), s. typ. rankraštines rai-
lijanti kumšiakovius; drsumo, des; Ijur. originališkas dokumen-
spk
fl

bandymas; negeras kliudy- fl

tas; ||
rašymo bdas.
mas (biliarduose). Scriptural (skrip'tjur-el), adj. šventra-
Scrawl (skrol), r.a.n. prastai rašyti; kre- šio (s. gen.); bibliškas.
 Scripture 611 Scurfy

Scripture (skrip'tjur), s. raštas; užrašas; skraidyti, fl

— , «. bgimas; skrieji-

I
šventraštis; biblija. mas; plaukiojimas: Q vjo gainioja-
Scrivener (skriv'nor), *. raštininkas; mi skysti debesliai.
notarius. Scuff (skof), />. vaikšioti
>•. nekeliant
Scrofula (skrof'ju-lii), med. škrofula. •*. koj; kojas vilkti; vilktis.
Scrofulous (skrof ju-16s), adj. škrofula Scuffle (skof fl), '-.n. ristis: imtis; niau-
sergs: škrofulinis: škrofuluotas. tis; kautis. \ — s. imtyns; , galti-
Scroll (skrol), *. ritinlis (popieros); ns; kova.
surašs. Scuffler (skof fldr), $. imtynininkas: ko-
Scrotum (skro'tm), s. anat. kle; ma- vjas: peštukas: | arklas.
šna. Sculk (skolk), v. n. = Skulk.
Scrub (skrob), v. u. n. širuoti; šveisti; Scull (skol), s. luotas; | irklas: vairas:
fig. sunkiai triustis. | , *. širuo- — ||
žuvi buris. | , — r. a. n. vairuoti:
jamas šepetys; ražas: vargo pele; ||
irkluoti: irti.

vargšas: | tankyne: tankus krmai. Sculler (skol'or), s. vairuotojas: irkluo-

| —
, adj. biaurus: purvinas. tojas.
Scrubbed, Scrubby (skrob'bd, -bi), adj. Scullery (skol'lor-i), s. indinyia: plau-
menkas; nustelbtas: sunyks. tuv; užpakaline virtuv.
Scrubber (skrob'bor), s. šiuruotojas; Scullion (skol'jdn), s. ind plovjas;
širuojamas šepetys: ražas. virtuvs tarnas.
Scruff (skrof), s. sprando nudribimas: Sculptor (skolp'tor), s. skulptorius;
nudribs sprandas. vaizdakalis.
Scrunch (skron), r. a. Scrasch. = Sculptural (skolp'tjur-el), adj. skulpt-
Scruple (skr'p'l), s. skrupul (20 gra- riškas.
nii)> fiy- truputlis; trupinlis; ||
Sculpture (skolp'tjur), s. skulptra:
abejone: nišsitikejimas: sanžinišku- vaizdakalyst; skulptriškas dar-
mas. To make abejoti. —,r.n.— , I| bas. H
—,v.a. skaptuoti: išpjaustin-
drovtis: nišdrsti: neatsidrsinti. U ti; iškalinti (skulptrišku* paveik-
r. a. suabejojimu žirti: neišsitike- slu*).
ti kuo. Sculpturesque (skolp-tjur-esk'), adj.
Scrupler (skrop'lor), s. abejojantis: abe- skulptriškas.
jotojas: nišsitiketojas. Scum (skom), *. puta: nuovaros:
Scrupulosity (skru-pju-16s'i-ti), ». nišsi- suovaros; sankrekos. —,v.a. nugrai- ||

tikejimas: abejone: ||
sanžinišku- binti, nugraibyti nuovaras. v. n. |

mas; rpestingumas. apsitraukti putomis, nuovaromis.

Scrupulous (skr'pju-los), adj. nišsiti- Scumble (skom'b'l), v. a. plonai nutep-
ks; abejojs; abejingas; | sanžiniš- lioti (paveikslo pavirsi): pridengti
kas; rpestingas. — ly, adv. abejin- ||
plonute dažo eile.
gai; | rpestingai. \
sanžiniškai; Scummer (skom'mor), *. samtis nuova-
— ness,
Scrupulosity.
s. roms graibyti.
Scrutineer (skr-ti-nyr'), s. Scruti- = Scummy (skom'mi), adj. apdengtas ar
neer. apsidengs putomis, nuovaromis;
Scrutinize (skr'ti-naiz), v. a. nuodug- graužuotas.
nius ištyrinjimus daryti; nuodug- Scup (skop), s. jri žuvis, Stenotomus
niai (iš)tyrineti; gvildenti; nagrinti. ehrifsops.
Scrutinizer (skr'ti-nai-zor), *. ištyrine- Scupper (skop'por), s. mar. denio ryna.
, tojas; gvildentojas. Scurf (skorf), s. pleiskana; šašas; plei-
Scrutiny (skr'ti-ni), s. nuodugnus iš- skanomis besilups šašas.
tyrinjimas, išj ieškojimas. Scurfiness (skorf i-ns), *. šašuotumas;
Scrutoire(skru-tuar'), t. rašomasis sta- pleiskanuot urnas.
las. Scurfy (skorf i), adj. šašuotas; nušašs;
Scud (sk6d), r. n. smagiai bgti; sma- pleiskanuotas: pleiskanomis besilu-
giai plaukioti, plaukti; nešiotis: ps.
 ,,

Scurrile 612 Seapiece

Scurrile (skor'ril), adj. šiurkštus; ne- ronis. —fight, s. mušis ant jri.
pritinks; nepadorus. — foam, s. jri putos, —fowl, s.

šiurkštumas;
Scurrility (skor-ril'i-ti), «. jri paukštis. jri — green, adj.
nepadorumas; nepadorus juokas. vandens žalumo; žalias it jri van-
Scurrilous (sk6r'ril-6s),adj. nepritin- duo. — hog, (zool.) jri kiaule. —
ks; nepadorus; vulgariškas. — ly, ||
horse, (zool.) jri arklys; moržas.
adv. nepadoriai; vulgariškai. — ness, ||
— level, jri lygmala. —lion,
s.

s. = Scurrility. (zool. ) ronis. —nettle, (zool.) med-

Scurry (skor'ri), v. n. skubiai bgti; za. — risk, s. jri pavojai, —room,
skrieti. ||
— , s. greitas bgimas. s. atviros jres, —serpent, s. jri
Scurvily (skor'vi-li), adv. nelemtai; ne- žaltys. — term, s.jrininkystes žo-
vertai: biauriai; niekingai. dis. — turtle, (zool.)jri želvys. —
šašuotumas;
Scurviness (skor'vi-nes), s. wall, s. išpiltas jri krantas.
nušašimas; biaurumas; nelemtu- ||
Seaboard, Seacoast (sy'bord, -košt), s.
mas; niekingumas. jri
krantas; pajurys. | —,adj. pa-
Scurvy (skor'vi), adj. šašuotas; nušašes; jrinis.
škorbutu sergs; P nelemtas; biau- Sea-born (sy'born), adj. jri pagim-
rus; niekingas; niekšiškas. 1 s. — , dytas; gims ant jri.
med. škorbutas; dis. Seafarer (sy'fer-or), s. jurininkas; jr-
Scut (skot),s. striuka uodegaite (zui- eivis.
kio, etc.). Seagoing (sy'go-ing), adj. plaukiojas
Scutate (skj'tet), adj. panašus apva- ant jri.
l skyd; ||
zool. apdengtas dideliais Seal (syl), s. antspaudis; pevietis; ||

kauliniais žvynais. zool. ronis. ||

— , r. a. antspaud pri-
Scutch (sko), r. a. plukti; brukti; brau- spausti; kleimuoti; užpeetyti; už-
kti (linus, etc.); daužyti; išdaužyti. lipdyti; užkimšti.
||
— , s. bruktuvas; ||
nuobraukos; Sealer (syl'or), s. primušejas antspau-

spaliai. džio; peetytojas; gaudytojas ro- ||

Scutcheon (sko'on), s. skydas; šarva- m-

skydis; gelažte ant raktaskyles.
||
Sealing (syl'ing). s. prispaudimas ant-
Scutiform (skj'ti-form), adj. turs sky- spaudžio; peetijimas. ||
—wax, lia-
do pavidal. kas.
Scuttle (skot't'l), s. liuk; augštinis; Seam (sym), sile; susiuvimas; rum-
s.

augštinio dureles; ||
gurbas; doklas bas; suleidimas; | randas; geol. ||

(anglims); ||
greitas jimas; greitas sluogsnis: gysla. — t. a. susiti; ||
,

žingsnis. | — v. a. išpiauti liukas

, padaryti sile, rumba; rumbuoti;
(laivui); skandinti (laiv) išpiaujant suleisti; randuoti; randais apdeng-
||

dugne skyles. | v.n. smarkiai bgti: ti.

lkti. Seaman (sy'miin), s. jurininkas; jrei-

Scythe (saidA), s. dalgis. vis.
Scythestone (saidA'ston), s. pustykla: Seamanship (sy'miin-šip), s. jrininky-
sedoklis. ste.
Scythian (si^'i-en), adj. skytiškas. | — Seamark (sy'mark), s. jurkaištis; jur-
*. skytas; skyt kalba. ženklis.
Sea(sy), «. mares; jres; jri vil- Seamless (sym'ls), adj. be siui: be
—
||

nys; bangos. At ant , jri: fig. susiuvimo; be rumbo.

ant aplinkybi malones. At full — Seamstress (sym 'stres), sf. siuvja.
laike augšto vandens; fig. jri Seamy (sym'i), adj. siuletas; rumbuo-
ant iukuro. Heavy , smarkus — tas.
jri bangavimas. Short trum- — , Seance (se-ans'), s. sueiga; susirinki-
jri
pos vilnys. —breach, s. j- ||
mas (spiritist).
ri išsiveržimas. — chart, $.jri Seapiece (sy'pys), «. jri paveikslas,
žemlapis. — dog, (zool.) jri šuo; vaizdas.
 , ,

Seaport 613 Secondary

Seaport (sy' port), *. pajrinis uostas: sodyba: buveine: vieta: | kde: suo-
port as. las: sostas: | bdas sdjimo ant ar-
Sear (syr), r.a. sudžiovinti: apdeginti: klio. | — ,pasodinti:
r. u. sodinti:
apgruzdinti. | —
adj. sausas: su-
, patalpinti. To one'x self, sstis: —
dživs: apgruzdes; apdegs. | s. — , atsissti: apsissti; apsigyventi. T<>
at a u ža ( Id u dyklo* ga idiio).
1 be seated, sedeti.
Search (sort), r., t. n. jieškoti: išjieško- Seating (syt'ing). ». aprpinimas sdyne
jimus daryti: išjieškoti: krat (pa)- ar sdynmis: darymas sdyni: me-
daryti: iškristi: ištyrinti: ištirti. dega sdynms daryti.
To — out, surasti: suj ieškoti. | — , s. Seaward (sy'uord). adj. jres nukreip-
jieškojimas: išjieškojimas: apjieš- tas. | adr. jurilink.
kojimas: ištyrimas: krata. war- J
— Seaweed (sy'uyd), s. augalas; j- jri
rant, teismiškas pavelijimas kratai ri maurai.
padaryti. Seaworthiness (sy'uor-rfAi-ns), s. buvi-
Searchable (sore'li-b'l), «<{/. galimas iš- mas tinkamu keliauti jrmis; bu-
jieškoti: išjieškomas; iškratomas. vimas tinkamu jreivystei.
Searcher (sor'or), s. jieškotojas: tyri- Seaworthy (sy'uor-d/ii), adj. tinkamas
ntojas: rankis kam nors ištirti, iš- jrmis keliauti: tinks jreivystei.
mginti. Sebaceous (si-be'šos), adj. taukinis:
Searching (sor'ing), adj. jiešks: kvo- taukuotas: panašus taukus.
iamas: fiy. aštrus: kiaurai perims. Secant isy'kent), adj. (per)kerts. ,*. —
1 — ly, adr. kvoiamu bdu: aštriai: geom. kertanioji linija: sekant.
perimaniai. Secede 'si-syd'), r. n. skirtis; atsiskirti:
Searcloth (syr'kloM), .*. angliškas ple- atpulti : pasitraukti; prasišalinti.
stras. Seceder <si-syd'6r), pasitraukelis: at- •*.

Seared (syrdi. adj. sukietjs: fig. ne- siskyrlis: atpuolelis.

jauslus. — ness,
|j
t. sukietjimas; ne- Secession (si-sš'Šionl.s. atsiskyrimas;

jauslumas. atpuolimas: pasitraukimas.

Seashore (sy'šor), s. jri pakrantis: Secessionist (si-sš'šin-ist), s. šalinin-
pajurys. kas atsiskyrimo: Sur. Valst. uier.t
Seasick (sy'sik). adj. sergs jri liga. Šalininkas liuoso atsiskyrimo valsti-
Seasickness (sy'sik-ns), s. liga. jri jos nuo federacijos.
Seaside (sy'said), s. pajurys. Seckel <sek"l), s. ršis kriauši.
Season (sy'z'n), ». metlaikis: sezonas: Seclude (si-kljd'), r.a. atskirti: apvie-
laikas; atsakomas laikas. In — ,
nedinti: prašalinti.
laik: atsakomame laike. Out of — Secluded (si-kljd'ed), adj. apvienedin-
ne laike; išejes išlaiko. — c. a. pa- |
tas: atskirtas nuo kit; nuošalus. |
daryti tinkamu: pritaikyti: pripra- —
ly, adr. nuošaliai.

tinti: prijaukinti: | nokinti; džio- Seclusion (si-klj'žion), s. apvieneji-

vinti (medžiu*); \ sudaryti su kn<>; mas: nuošalumas: nuošali vieta.
paskaninti: užtrinti, uždaryti {val- Second (sk'ond), adj. antras: kitas. |«

g); | primirkyti ku<>; fig. kvpti, — , ». antrininkas: pagelbininkas; se-

skiepyti kam k; \ sumažinti: su- kundantas (dvikovoj); | sekunda:
švelninti. nokti: darytis tinka-
| v. n. ft'g. valandle: | pi. —s, antralakai.
mu; prisipratinti prie ko; priprasti; | — r.a. grelbeti: prigelbeti: sekun-
,

| džiti: išdžiti; sausu tapti. duoti: (pa)remti. To —

a motion,
Seasonable (sy'z'n-a-b'l). adj. ess kaip paremti nešim, j Second-class, adj.
tik laik: laikinis. —ness, t. bu- j|
antros kliasos: antnieilinis. Second-
vimas kaip tik laik. 1 Seasonably. <t,ij. antraeilinis: vidutiniškas.
rate,
'"Ir. laik: kaip tik laik. Second-sight, n. reiškngvste. Second
Seasoning (sy'z'n-ing), s. uždaras: už- thought, apsimislijimas.
-y.

trinas. Secondary (sk'6nd-e-ri adj. antrinis: i.

Seat(syt), t, sdyne; sedene; sdyba: antraeilinis. — *. antrininkas: vie-

| ,
 Seconder (>14 Sedition

tininkas; delegatas; atstovas; astr. Secular (sk' j u-16r), adj. svietiškas: že-
satelitas. miškas; šimtmetinis; amžinis: am-
||

Seconder (sk'6nd-6r), s. prigelbtojas; ži sutvertas. — s. svietiškas ku-

| ,

(pa)remjas. nigas; svietiškis. ||

— ly, adv. svietiš-
Secondhand (sek'ond-hand), adj. antra- kai. I
—ness, s. = Secularity.
rankis; iš antr rank; pavartotas; Secularity (sk-ju-lar'i-ti), s. svietišku-
apdvtas. mas.
Secondly (sek'6nd-li), adv. antra; ant Secularization (s6k-ju-16r-i ze'šin), s.

antros vietos. pavertimas svietišk; padarymas

Secrecy (sy'kri-si), s. slapta; slaptybe; svietišku; perjimas iš dvasiško [
paslaptis; | nuošali vieta; nuošalis. svietišk.
Secret (sy'krt), s. paslaptis; slapta; Secularize (sk'ju-lor-aiz), v. a. paversti
pi.—s, lytiški snariai. , adj. ||
— svietišk: svietišku (pa)daryti.
slaptas; paslptas; pasislps; užsi- Secundine (sk'on-dain), s. apsiautalas:
dars; vienas sau. ly, adv. slapta; — ||
pogimis.
slaptomis. |
— ness, *. slaptumas; Securable (si-kjr'a-b'l), adj. galimas
slaptybe. apsaugoti.
Secretary (sek'ri-t-ri), s. sekretorius: Secure (si-kjr'), apsaugoti apse r-
v. a. ;

raštininkas; (Suv. Valst.) ministras: geti; nors; gyti;

užtikrinti sau k
rašomas stalas; biuras. — bird, užimti; apvaldyti; tvirtai (a?- sanda-
—
|| ||

(orn.) Oypogeramus serpentarius. riai) uždaryti užrakinti. To

; seats,
Secretaryship (sek'ri-te-ri-šip), s. sekre- paimti (gyti ar užtikrinti) sau s-
toryst; ministro urdas. dynes, vietas. | — , adj. apsaugotas;
v. a. slpti: užslpti;
Secrete (si-kryf), saugus; ištikimas; pilnai užsitike-
||
pliysiol. atidalyti; išskirti. jes; persitikrins; tikras. — ly, adv. ||

Secretion (si-kry'šion), s. užslpimas; | saugiai; su pilnu užsitikejimu; be

physiol. atidalymas; išskyrimas (sy- baimes; rainiai. | —ness, t. saugu-
v); atidaloma, išskiriama medega. mas; pilnas užsitikjimas: saupasi-
Secretive (si-kryt'iv), adj. links ant tikjimas; nerpestingumas.
slpimo; slapus. — ness,*. linkimas ||
s. saugumas; iš-
Security (si-kj'ri-ti),
slpti; šlapumas. tikimumas: tikrumas; pilnas užsiti-
Secretory (si-kry'to-ri), adj. physiol. ati- kejimas; saupasitikjimas; nerpe-
dals; išskiris; išskiriamas. stingumas; apsaugojimas; apsau-
||

Sect (sekt), $.