S.

Bukeviiaus ir tautinink koalicijos Prie korupcij ir skurd leidinys

Srao Nr. 4

Kodl tautininkai ir jaunalietuviai?

Stanislovo Bukeviiaus ir tautinink koalicija
Prie korupcij ir skurd, vienijanti Tautinink
sjung, Jaunosios Lietuvos partij ir visuomenininkus, engia Seimo rinkimus. Pergal ar pralaimjimas priklausys nuo Lietuvos piliei-rinkj.
K iuo atveju gali duoti politikas? Tik pasirinkim.
Ir tai dl ko verta rinktis i koalicij, skaitant
vienmandatininkus.
Tautininkai (toliau vartosime od visai
koalicijai apibrti) kalba ties, net kai tai nra
naudinga. ios koalicijos gretose patyr politikai
ir energingas jaunimas, politologai ir ekonomistai,
psichologai ir urnalistai, bendru mastu tiesiog
atviri ir nuoirds mons.
Tautininkai aikiai mato ikius tiek Rytuose,
tiek Vakaruose. Daugumai partij renkantis i
Vakar globalizmo ir Ryt imperializmo tautininkai
pasisako u savarankik Lietuvos valstyb
Vakar demokratij draugijoje, atmesdami visa,
kas griauna tautins valstybs model. Lietuvos
Respublikoje aukiausia teis turi priklausyti
Lietuvos Konstitucijai. Ne Briuselio direktyvoms.
Aktyviai dalyvaujant NATO bloke, ukardant Rusijos agresij ms geopolitinse erdvse, kvieiama
glaudiau bendradarbiauti su Latvija, Estija, Gudija
ir Ukraina, kuriant sav politin, strategin, kultrin
ir ekonomin jungin, kaip atsvar tiek Maskvai, tiek
Briuseliui.
Tautininkai pasisako u Lietuv Lietuvos
vaikams. Pirmiausiai tai reikia masins imigracijos
ukardym. Pavieniai mons migruodavo ir
migruos. Bet masin svetimali antpld kontroliuoti galima ir privalu. Ms alis nei gali, nei privalo
rpintis viso pasaulio monmis. Alternatyvi
visuomeni krimasis, kultriniai ir socialiniai
konfliktai, konkurencija darbo rinkoje ir ilaikytini
armijos, galiausiai banditizmas ir terorizmas
mums per didel prabanga.
Drauge tai reikia valstybins valdios grinim
pilieiams. Lengvesns slygos referendumui,
renkama seninij valdia, visuomens atstovavimas teism sistemoje tiktai svarbiausi akcentai,
siekiant tvirtinti pilietin valdi. Lietuvos
visuomens galinimas sprsti svarbiausius
statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins

valdios klausimus vienas i pagrindini bd

susieti piliet su valstybe, kad jis aikiai suvokt ess
jos dalis ir labai reikminga dalis.
Baisus visuomens isisluoksniavimas, didels
dalies piliei skurdas yra tai, kas silpnina valstyb
ir taut. Todl reikia ne laikytis liberalaus valstybs
nesikiimo principo, o panaudoti visas turimas
priemones ir grinti valstybei iuo metu jau
prarastas galias skurdui mainti.
Valstyb turi aktyviai dalyvauti kyje. Turi bti
atkurtas valstybinis bankas, steigtas prekybos
tinklas, utikrinantis prieinamas kainas btiniausiems produktams, panaudojamos kitos valstybins
mons, kuri pelnas ne savitikslis, o priemon
geriau tenkinti visuomens poreikius. Drauge
btina kontroliuoti pramons, prekybos ir finans
korporacijas, nustatant joms aikias taisykles, kaip
veikti Lietuvos valstybje darniai su visuomens
interesais.

Tautininkai pasisako u Lietuv Lietuvos

vaikams - drauge tai reikia valstybins
valdios grinim pilieiams.
Tautininkai siekia socialinio teisingumo.
Galimos priemons politika, skatinanti versl
didinti sukurto produkto dal, tenkani darbo
umokesiui, progresiniai pajam mokesiai,
atsivelgiant eimos nari skaii, taip pat
didelio turto ir prabangos apmokestinimas, i to
skiriant imokas eimoms, investuojant smulkaus
ir vidutinio verslo pltr, kuriant tvari socialin
struktr, puoseljant tautin kultr. Visa tai padt greitai ir efektyviai sumainti skurd Lietuvoje.
Tautininkai laikosi poirio, jog laimingas
pilietis svarbiau u piliet-vartotoj ar darbo
jg. Net jei statistinis gyventojas turs geriau
apmokam darb, taiau nuo to kents eimos
gyvenimas ar prasmingas laisvalaikis, visuomens
isivaikiojimas liks lemtinga alies problema. Gerai besijauiantis darbuotojas gali sukurti didesn
pridtin vert, nei inaudojamas baudiauninkas.

Tautininkai sipareigoja imtis vis (vis!) galim

priemoni korupcijai mainti nuo teiss norm
tikslinimo ir institucinio stiprinimo iki negailestingo
teisi-nio nusikaltim prie valstyb ir visuomen
persekiojimo.
Tautininkai u dor ir sveikat. Ikrypim
propaganda, smurtiniai nusikaltimai, korupcija
turi utraukti rimt baudiamj atsakomyb.
Drauge turi bti skatinamos dorybs, artimo meil,
asmens ir bendruomens darna, propaguojamas
sveikas gyvenimo bdas, vietimu stabdomas
piktnaudiavimas alkoholiu, rkalais, narkotini
mediag vartojimas. Taip pat siektina skatinti kno
kultr ir karin pasirengim, kurio gali prireikti bet
kada.
Natralus klausimas ar ias vertybes
teigiani politik nra kitose partijose? Tikrai yra.
Atskir politik, skatinani doros, tautikumo,
tautinio valstybingumo, demokratijos ir socialinio
teisingumo vertybes, rasime nuo Tvyns sjungos
iki Tvarkos ir teisingumo, nuo Valstiei ir alij
sjungos iki Darbo partijos. Deja, visose iose
partijose jie pramaiiui su liberalais, kultriniais
marksistais ar tiesiog monmis be jokio vertybinio
tapatumo.
Jei vis dlto rinksits i kit partij, gerai inagrinkite kiekvieno politiko biografij. Tarp j rasite
moni, pasisakiusi prie masin imigracij ir
kartu dalyvavusi valdios institucijose, kurios tam
atvr keli. Rasite politik, graiai pasisakiusi u
eim, bet sileidusi pragaitingas genderizmo
idjas. Taip pat pasisakiusi u verslo skatinim
ir ia pat pasmaugusi j kvailais mokesiais. Arba
teigusi darbo mogaus teises ir balsavusi u
baudiavin Darbo kodeks.
Nuosekliausiai remiantiems kompleksin tautos
ir valstybs gaivinimo plan rekomenduotina
balsuoti u S.Bukeviiaus ir tautinink koalicij
Prie korupcij ir skurd bei jos kandidatus. Nes
tik ia rasite bendr politini sprendim sistem,
kuria vargiai galt pasigirti bet kuri kita partija ar
koalicija. ie rinkimai Js proga. Nepraleiskite
jos veltui.
Tautininkai

Politin reklama apmokta i Tautinink sjungos politins kampanijos sskaitos. Usakymo nr. 2016-09-15. Spausdino: UAB Regrafas.

Tiraas 1000 vnt.

S. Bukeviiaus ir tautinink koalicijos Prie korupcij ir skurd leidinys

Ms vienmandatininkai
Ar galime valdyti savo valstyb?

Sakalas Gorodeckis
Tautinink kandidatas 2-oje Senamiesio apygardoje, Vilniaus
Senamiesio gyventojas, uupietis

Esu moni vadybos ir personalo konsultantas, aktyviai

dalyvauju bendruomeni veikloje. Kasdien tenka bendrauti
su vairiais Lietuvos bei Vilniaus monmis bei vairiausi
moni vadovais. Ariau gyvenantys ir pastantys Uupyje ir

Arnas Eigirdas

Tautinink kandidatas 1-oje Naujamiesio apygardoje

Kakas atsitiko?
Lietuvi tautos ilikimui kyla neslopstanios grsms: tai
lietuvi tautos nykimas, tiesiogins karins grsms pavojus,
masinio skurdo, apsprendianio asmens ir visuomens
degradavim, augimas.
Apmaudiausia, kad nors problem sprendimai neretai
yra inomi, nesimato pastang, kad jos bt sprendiamos
i esms. Susidaro spdis, kad trksta arba kompetencijos
arba paprasiausio noro, lyg bt galvojama: Kaip nors ir

Riardas ekutis

Tautinink Sjungos vicepirmininkas, kandidatas irmn

4-oje rinkim apygardoje

Esu urnalistas ir kiekvien dien susiduriu su Lietuvos

moni pasakojimais apie j patiriamas skriaudas. iame
straipsnyje pateiksiu atsakymus, kaip Lietuvos monms

Senamiestyje patys pas mane randa keli su savo rpesiais

ir problemomis. Bent kart savait tenka skirti laiko
laisvanorikai padedant kaimynams, tvarkantis su ms
netobulos valstybs reikalais. iame straipsnyje stengsiuosi
atsakyti, kaip sprsime Lietuvos problemas, o ne adsime,
ko negalsime.
Tautinink kandidatas 2-oje Senamiesio apygardoje,
Vilniaus Senamiesio gyventojas, uupietis.
Darbo santykius reikia liberalizuoti .. sako danas
klientas, moni vadovas. Negaliu rasti darbo u pador
atlyginim ... skundiasi sutiktas jaunimas.
Sumainsime ir diferencijuosime darbo santyki
administracin nat smulkiam ir vidutiniam verslui,
atpalaiduodami j nuo nereikaling popieri pildymo,
reikalaujam visose monse nepriklausomai nuo jo dydio
ir apyvart.
Stiprinsime darbuotoj socialin apsaug, isaugodami
galiojanio darbo kodekso nuostatas ioje srityje.
Stengsims, sudaryti verslui slygas, kad kuo daugiau
darbuotoj laiko bt skiriama pridtines verts krimui, o
ne bevertei biurokratijai, taip sudarydami galimybes atlygio
klimui.

NT vystytojai su savo planais nesiskaito su gyventojais,

o valstybs institucijos ir j tarnautojai nuolaidiauja ir
pataikauja, neatsivelgdami ms teistus interesus jau
ne pirm deimtmet gyvai girdimi tie patys nusiskundimai i
nuvilt tokiomis situacijomis Uupio, Senamiesio, vryno
ar nipiki gyventoj, prarandani savo turto vert bei
ramyb kaimynystje.
Silysime tautinink paruot valstybs tarnautoj
asmenins atsakomybs statym, kuri neleis konkretiems
prisidirbusiems asmenims pasislpti po bendra valstybs
institucij skraiste. Reikalausime ilginti valdinink veiksm
senaties termin, trumpinsime paeidim iaikinim trukm,
grietinsime bausmes kaltiesiems, udarant galimybes
pasinaudoti vairiomis vilkinimo landomis.
Inicijuosime parengt ypatingojo prokuroro statym,
prast daugelyje efektyvi teissaug turini valstybi,
kuriuo i tikrj bt gyvendinta prokuratros, kaip
nepriklausomos statym priirtojos institucijos, funkcija.
Teiksime paruotus silymus, kaip Lietuvos valstybje
sugrinti tikr savivald, rinkti seninus bei seninaiius
tiesioginiuose gyventoj rinkimuose, taip baigiant partij
parodijas ir naikinant vis didjant atotrk tarp valdios ir
piliei.

taip susitvarkys... Faktikai, turime nevisavertikai veikiani

valstybs valdymo sistem.
Kodl gi tai atsitiko?
Gerai inomas posakis, kad uvis pva nuo galvos.
Jei valstyb pavadintume uvimi, tai kas gi ta galva?
Demokratins valstybs srangos stabilum utikrina gerai
funkcionuojanti partin sistema. Tad ar tik ne ia ir reikt
iekoti ms vis bd prieasi?
Valdi gijusios partijos susikr iltnamio slygas:
pasiskyr sau nema finansavim i biudeto (pvz., 2015 m.
tam buvo skirta 5,5 mln. eur) ir ved didelius apribojimus
gauti finansin param i kit altini. Komfortika,
neskatinanti tobulti, padtis tvirkina: kad ir k bedarytum
(ar nieko nedarytum), gaunami pinigai garantuoja amin
partijos sdjim Seime. Tuomet svarbu tik isilaikyti partijos
virnlse, neprisileisti potenciali konkurent ir ramus
gyvenimas garantuotas. (
Kaip diagnozavo vienas inomas politikas, kai sigali
suvokimas, kad partijai tereikia post ir pergali, o pergalei
tereikia tik valdyti tam tikrus iorinius gdius ir gudrybes.
Pamau tampame partini broileri perykla. Tad kam
keisti ar naikinti toki sistem?
Vyksta nenumaldomas partij nususimas ir visos politins
sistemos degradacija. Todl ar bereikia stebtis, kad anot Jos
Ekscelencijos Prezidents ...prarandamas gebjimas mstyti
ir veikti valstybikai?
Ir vl rinkimai.
Ir vl 25 metus Lietuv valdiusios partijos muasi

krtin ir ada ... VISK sutvarkyti.

Ar pamenate barono Miunhauzeno pasakojim, kaip jis
itrauk save u kasos i pelks su visu irgu? O mes ar ir vl
patiksime, kad pati sistema, kaip tas baronas Miunhauzenas,
itrauks mus visus i itos balos?
Taiau, atrodo, kad kakas atsitiko: sistema nesijauia
tokia tvirta, o nusipelniusias gyventi geriau partijas
vargina STT dmesys. Biudetini partij gretose kyla
nerimas, kad ie rinkimai gali bti maiau nuspjami. To
nebuvo ankstesniuose rinkimuose, kai gerai pasirodydavo
eiliniai isiokliai (A.Valinskas, Drsos kelias...). Sisteminms
partijoms netgi labai patogu, kad tokie atsirast: sugeria
moni nepasitenkinim ir ... inyksta. Tokie niekuomet
negaljo tapti grsme sistemai. kart, atrodo, bus kitaip.
Ar dar galime laukti?
Suvejusi politin korupcija yra tik pasekm to, k
galima bt vardinti, kaip visos politins sistemos pagrind
supuvim. Tai jau tampa tiesiogine grsme Tautos ir Valstybs
ilikimui bei kiekvieno pilieio gerovei.
Todl reikia rytingai ir i esms pertvarkyti vis
politin sistem. Ir visiems turt bti aiku, kad pati
sistema niekuomet nesugebs savs pertvarkyti, nes ji tuo nesuinteresuota.
Tautinink Sjunga yra parengusi tokios pertvarkos
program bei turi moni, kurie gali j gyvendinti. Taiau
svarbiausia, kad mes tai ir padarysime, nes Tautos gerov
yra aukiausias ms tikslas ir vienintelis darb vertinimo
kriterijus.

palengvinti gyvenim.
Mano pensija nesiekia ir 200 eur, bet atjus bank tie
bankininkai i mans dar nuskaiiuoja kakokius mokesius...,
- guodiasi pensinink.
Steigsime valstybin bank ir visas imokas Lietuvos
monms per j moksime visikai nemokamai. Dabar rinkoje
dominuojantys skandinav bankai usiima plikavimu,
lupdami mokesius u bet kok veiksm. steigus valstybin
bank visos valstybins staigos privals savo sskaitas laikyti
tik jame, o usienio komerciniai bankai bus priversti paaboti
savo gobum.
I Lietuvos pabgo milijonas piliei, o valdikos staigos
tik pleiasi, tad k jos aptarnauja ar atstovauja, jeigu alyje
tiek sumajo gyventoj?, - klausia eilinis pilietis.
Mano sitikinimu, alyje btina panaikinti maiausiai 70
procent vastybini staig ir valdik etat. Tos staigos
viena kit dubliuoja, dirba neefektyviai, jose klesti biurokratija
ir popierizmas. Vien tik versl alyje administruoja bei
priiri 33 valdikos kontoros, o eilinis pilietis ten negauna
jokios pagalbos. Todl priimsime Valstybini staig statym,
kuriame bus grietai paskirstytos funkcijos bei atsakomyb, o
perteklins valdikos staigos bus panaikintos.

valdi iandien veriasi veikjai, kuri gyvenimo

tikslas prisivogti, o geriausia terp tokiai veiklai Viej
pirkim statymas, - konstatuoja vienas auktosios mokyklos
dstytojas.
Auksini aukt skandalas galutinai atskleid vis
alyje klestini korupcin sistem bei deimtmeius gyvuojanias pasipelnymo Lietuvos moni sskaita schemas.
Panaikinsime visus vieuosius pirkimus, statymu teisindami
nuostat, kad valstybs institucijos privalo pirkti jiems reikalingus daiktus bei paslaugas tiesiogiai rinkoje be joki
tarpinink paia maiausia kaina. T.y. su pinigais jos privals
elgtis taip, kaip elgiasi visi eiliniai pilieiai.
Mano eima jau 6 metus gyvena beviltikame skurde,
i gaunam paalp negalime sumokti net mokesi, o
maistui visai nelieka, iaip-ne-taip gyvuojame tik i labdaros,
- verkia 5 vaik vienia mama.
Daugiavaikms ir vienioms motinoms moksime ne
eminanias paalpas, o orius valstybinius atlyginimus, nes
vaik gimdymas, auginimas ir aukljimas yra svarbiausia
mogaus pareiga bei pats garbingiausias darbas. Pinigus
iam tikslui gausime naikindami biudeto las ryjanias
nereikalingas valstybines staigas.

Politin reklama apmokta i Tautinink sjungos politins kampanijos sskaitos. Usakymo nr. 2016-09-15. Spausdino: UAB Regrafas.

Tiraas 1000 vnt.

S. Bukeviiaus ir tautinink koalicijos Prie korupcij ir skurd leidinys

Stipri eima utikrinta ateitis

Vis sprendim pradia gldi mogaus
mstysenoje. Pirmiausiai btina apsibrti
aik eimos model: eimos pagrindas vyro ir
moters santuoka, o taip pat giminysts ryiai.
Lytis turi bti suvokiama santuokos, eimos ir
gyvybs tstinumo viesoje. Pagaliau eima turi
tapti populiari. Valstybs kultros, vietimo ir
iniasklaidos politika turi bti orientuota eimos
populiarinim. Vartotojiko poirio sklaida turi
bti apribota statymu, o ikrypim propagavimas
udraustas.

eima sudaro bet kokios visuomens

branduol. eimoje sprendiama tautos ir
valstybs ateitis. Tobuliausia valstybs santvarka,
paangiausia ekonomika, dvasingiausia kultra
Lietuvoje praras prasm, jei nyks lietuvi tauta.
Utai eimos stiprinimas pirmins svarbos
udavinys.
Marius Kundrotas
Tautinink Sjungos vicepirmininkas ideologijai

Jei lytikumas bus suvokiamas tiktai per

malonum prizm, o eima kaip trukdis darbui,
karjerai ar turt kaupimui, kol mediagins
vertybs turs pirmenyb, lietuvi tauta toliau
nyks. Pagrindin kova dabar vyksta vertybi
frontuose. Valstybs reikalas teisiniais ir piniginiais
svertais skatinti eimos vertybi pltr, formuojant
poir, kad gyvenimas eimoje yra aunu ir kieta.
Skming, tarpusavio meile ir pagarba grst eim
pavyzdiai turi bti visuomens dmesio centre.
inoma, siekiant utikrinti sveik, stipri
ir gausi eim pltr, btinos ir mediagins
slygos. Jos antraeils, bet reikmingos. Daugelis
jaun moni bijo kurti eimas, abejodami, ar
gebs imaitinti, uauginti, imokslinti, ileisti
mones savo bsimuosius vaikus. Valstyb gali
taupyti vairiose srityse, bet eimos gerov turi bti
utikrinta, net jei tekt mokti didel kain.

Kiekviena tvarkinga eima turi gauti orias

valstybs imokas u kiekvien vaik. Papildomas
bdas sudaryti eimai pinigini lengvat
skaiiuoti pajam mokest pagal vidutines pajamas
vienam eimos nariui, kitaip tariant, kuo daugiau
vaik tuo maesnis mokestis. Valstyb turi skatinti
eim kius ir verslus tiesiogine pinigine parama
arba mokesi lengvatomis. Visiems vaikams turi
bti utikrintas valstybs apmokamas gydymas ir
vietimas.

Vartotojiko poirio sklaida turi

bti apbribota statymu, o ikrypim
propagavimas - udraustas.
Pinig eim gerovs utikrinimui rasti galima.
Progresiniai pajam mokesiai, didelio turto
ir prabangos mokesiai, biurokratinio aparato
mainimas, veiksmingas korupcijos ukardymas
tiktai kelios detals i galimo priemoni
paketo. Vien per korupcij prarandami milijardai.
Uuot pirkus auksinius auktelius bei samius,
takius valstybs las ikrypli propagandai ar
pasaulio perjn globai galima paremti imtus ir
tkstanius Lietuvos eim.
Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona
sak: tauta tai eim eima. Diaukims eima,
didiuokims ja, sudarykime visas slygas jai
gyvuoti, augti ir klestti.

Lietuva nra pasmerkta skurdui - reikia tik tikro noro j nugalti

skurdu kovoti nra kaip.
O ms koalicija mano prieingai. Valstyb gali ir
privalo savo veiksmais mainti skurdo lyg Lietuvoje.
Tik tam reikia rytis nusisukti nuo beatodairiko
liberalizmo gyvendinimo, nuo tolesnio valstybs
gali siaurinimo ir grinti valstybei jos ekonominio
ir socialinio gyvenimo reguliavimo funkcijas.
Pagrindiniai tikslai kovoje su skurdu valstybei
yra siningas, atitinkantis iuolaikinius europins
civilizacijos standartus sukurto bendro vidaus
produkto (BVP) paskirstymas ir perskirstymas.

Kas trukdo daugeliui lietuvi gerai jaustis

savo valstybje? Skurdas. Skurdas kaip mes j
suprantame ir jauiame. Tai jis, tas skurdo ir
neteisybs jausmas, veria abejoti Lietuvos kaip
valstybs skme, lietuvi tautos, kaip gebanios
susitvarkyti savoje Tvynje, galimybmis,
pagaliau savo, kaip savo valstybs pilieio,
galumu.
Audrius Rudys
Tautinink Sjungos pirmininkas
Vyraujanti liberalizmo ideologija, kuri
realizuoja visos sistemins (esanios ir buvusios
valdioje), nesvarbu, kaip besivadinanios, partijos,
teigia, kad valstyb neturi kitis ekonominius ir
socialinius procesus visuomenje. Taigi, es, su

Paskirstymas iuo atveju yra BVP dalinimas

darbo umokest ir darbdavio pajamas. Dabar
Lietuvoje vienas darbuotojas sukuria BVP madaug
75 proc. nuo ES vidurkio, o jo darbo umokestis
sudaro apie 45 proc. atitinkamo ES rodiklio.
Vadinasi, Lietuvos darbuotojai nuvertinami 30
procentini punkt! Pasiekus vidutin ES darbo
umokesio dalies BVP lyg, darbuotojai udirbt
2,8 - 2,9 mlrd. eur daugiau. iems pinigams
pasiskirsius visuomenje, skurdo sumat.
Perskirstymas yra pinig sutelkimas valstybs
fonduose per mokesius. Dabar taip perskirstoma
maiau kaip 30 proc. BVP (ES vidurkis - apie 40
proc.). Valstybse, kuriose skurdas i esms visai
panaikintas, per mokesius perskirstoma: Danijoje
- apie 50, vedijoje ir Suomijoje - apie 45 proc.
BVP. Todl ir mes Lietuvoje, nordami sumainti
skurd, turime laipsnikai didinti per mokesius
perskirstom BVP dal bent iki 35 proc. Tai leist
valstybs rankose sutelkti apie 2 mlrd. papildom
eur, kuriuos galima bt skirti socialiniams
reikalams.
Mes pertvarkysime mokesi sistem, kuri
neproporcingai slegia i darbo pajam gyvenanius

asmenis ir eimas. Koalicijos pasilymai bt

tokie: sumainti darbo apmokestinim, grinti
18 proc. PVM tarif, padidinti didelio turto,
kapitalo pajam apmokestinim bei taikyti
specialius mokesius dideles apyvartas turinioms
paslaugas Lietuvos gyventojams bei monms
teikianioms kompanijoms ir sustiprinti mokesi
administravim.
Siekdama
sukurti
efektyvaus
poveikio
vartojimo kain lygiui, valstyb turt steigti
(arba sigyti) valstybin mamenins prekybos
tinkl, besiorientuojant ne maksimalaus pelno
gavim, bet reali kain pasirinkimo galimybs
utikrinim; i sistema turt traukti ir vaist, ir
degal prekyb.
Pagaliau pinigines skurdo mainimo galimybes
papildyt biudeto l panaudojimo gerinimas.
Reikia toliau tobulinti viej pirkim sistem,
kad nesikartot auksini aukt ir auksini
kruop socialinei alpai tipo skandalai, atsisakyti
dalyvavimo daugelyje tarptautini organizacij,
kuri veikla Lietuvai nra aktuali, daugiau prestio
reikalas, o ilaidos - realios, pergalvoti ar reikia leisti
ms las kai kuriems i iors primetamiems
projektams (pvz., kalini komforto, moniko
vit laikymo slyg utikrinimui ir panaiems
reikalavimams).
Kaip matome, skurdui Lietuvoje mainti
galimybs yra. Reikia tik dviej dalyk - politins
valios ir politins galios. S. Bukeviiaus ir
tautinink koalicijos Prie korupcij ir skurd
(rinkiminis sraas Nr. 4) dalyviai politin vali turi.
Neturi politins galios. Todl kvieiame Lietuvos
Respublikos pilieius mums i politin gali
suteikti.

Politin reklama apmokta i Tautinink sjungos politins kampanijos sskaitos. Usakymo nr. 2016-09-15. Spausdino: UAB Regrafas.

Tiraas 1000 vnt.

S. Bukeviiaus ir tautinink koalicijos Prie korupcij ir skurd leidinys

Korupcija, naikinanti Lietuv

Jau pripratome prie bauginanios statistikos: kasmet

i Lietuvos ivaiuoja po Marijampols ar Maeiki dydio
miest. Dar koki Raseini ar Anyki dydio miesto
netenkame dl natralios gyventoj kaitos neigiamo
miri ir gimim santykio. Kokia ieitis?

perduoti, bet kas iais laikais taip domisi politika, kad politines
inias tokiu bdu skleist? Politika yra sukompromituota ir
rinkjui sumaitinama tik per prievart kyria politine reklama,
apmokta i kandidato (partijos) rinkimins sskaitos.
Reikt pasakyti ir apie nesistemini partij viet toje
sistemoje. Jos yra visapusikai slopinamos. Kaskart vis
ribojamos j finansavimo galimybs. Kaskart vis didinami
reikalavimai minimaliam partijos nari skaiiui, kad ji galt
veikti (buvo 400 nari, paskui padidinta iki 1000, neseniai
iki 2000 nari). Pradti kelti nauji reikalavimai dl galimybs
dalyvauti rinkimuose reikia rinkti paraus, mokti nemaus
ustatus, kurie faktikai yra mokestis u dalyvavim
rinkimuose, nes negrinami nelaimjusiems.
Lietuvai reikia aiki ideologij turinios partijos, kuri
nesubyrt po rinkim, o, nuosekliai eidama savo keliu,
kaupt piliei pasitikjim ir galt iaugti iki realios
alternatyvos dabartinei politinei sistemai. Toki partij vienija
ne kokia nors viena problema, ne koks nors vienas lyderis j
vienija vizija, kaip bristi i to korupcijos ir abejingumo lino,
kuriame dabar esame atsidr. Tai politin jga, kuri mato
Taut ir jos interesus, o ne pabir Lietuvos moni mas,

kuri reikia tik pamaloninti per rinkimus graiais paadais.

Tauta, skirtingai nei iaip mons ar liaudis, yra istorin
bendrija, suvokianti save kaip bendruomen. Ji turi savo
kalb ir kultr, kurias reikia puoselti ir ginti. Ir btent tai
suteikia prasm visiems darbams ios bendruomens labui.
Tai suteikia motyv ginti Taut nuo iors pavoj. Suteikia
stimul kovoti su korupcija. Tai yra motyvas siekti socialinio
teisingumo, kad Tauta neisivaikiot. Matantiems tik apie
ekonomik, pinigus ir pelnus gerai yra ir tada, kai pigi darbo
jga atvaiuoja i alies, o savi tautieiai istumiami usien.
O tiems, kurie savo Lietuvos ateities vizijos centre mato Taut,
dl t dalyk negali neskaudti. Latvijos, Lenkijos, Vengrijos
pavyzdiai rodo, kad btent tokios politins jgos, gavusios
galimyb pasirodyti, toliau nuosekliai kaupia populiarum ir
pradeda keisti ger savo ali gyvenim.

Tokia politin jga iuose rinkimuose

yra tik viena. Tai S. Bukeviiaus ir
tautinink koalicija Prie korupcij ir
skurd.

Tomas Baranauskas
Tautinink Sjungos narys

Tokios statistikos nebemanoma nepastebti ir nesivalgant statistines lenteles. Tutja miesteliai, inyksta kaimai,
usidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima bt
susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo is procesas nesibaigia. Kodl
kitais metais turt bti kitaip?
iame kontekste valdios politika primena puot maro
metu. Pastaruoju metu skambantys skandalai ir skandaliukai
rodo, kad didiausias dano valdininklio ar net solidios
ivaizdos partinio boso rpestis kaip prisikimti kienes.
Parduodami statymai. U tai plaukia pinigai MG Baltic ir
kit firm dutse, perduodamose tiesiai i rank rankas.
Perkami stalo rankiai kariuomenei u deimteriop kain.
Skirtumas tarp ios ir tikrosios kainos atsiduria nesining
verslinink ir korumpuot valdinink rankose. Toki veikj
egzistencija ir verslas pagrsti buvimu valdioje. Be valdios
jie niekas. Su valdia jie gerbiami, nors ir vagys. Kai valdios
tikslas prisivogti, nebesinaudojama teise ir galimybe k nors
pakeisti ger priimti statymus, kurie padt Tautai, jeigu
jie trukdo kam nors lobti. Juk tie, kuriems trukdo, pinig
rinkimams ir kitiems reikalams tiekjai.
Neduokdie ir mesti ik Briuseliui, kai jis pareikalauja ko
nors, kas prietarauja Lietuvos interesams. Pavyzdiui, suelpti
dosniomis paalpomis ne lietuvius, o atvyklius veltdius ir
prievartautojus. Kad Vokietijai, dl praeities kompleks ir savo
keistos ideologijos, prisiaukusios alachakbarini minias,
bt lengviau. Surengti ikrypli demonstracijas sostinje.
Nes tokia dabar madinga ideologija, niekinanti visk, kas
dar neseniai sudar ms civilizacijos, jos etikos ir estetikos
pagrind. Tie, kurie tam prietarauja, rizikuoja likti be valdios.
Kartais ir be darbo jau yra Lietuvoje etatini skundik, kurie
nepatings kreiptis dl js pair js darboviet. Net jei
joje dirbate u minimal atlyginim. Tokia yra sistema.
Lietuvoje sukurtas brandus valdomos demokratijos
modelis. I pairos rinkimuose tai varosi 16 partij, 14
sra, daugyb vienmandatinink. Girdisi daug nuobodi
populistini kalb ypa i t partij, kurios garsiausiai skelbia
apie savo kov prie populizm. Nebesiklausantys t kalb
mons n neatkreipia dmesio, kad realiai girdisi tik gausiai
apmokti ir i valstybs biudeto finansuojam partij balsai.
I t bals jie galiausiai ir pasirenka kur nors, kuris pasirodo
maiausiai erzinantis. Arba i inercijos, nepaisant gausi t
neigiani fakt, tikdami, kad, tarkim, konservatoriai tai vis
dar tas kadaise Nepriklausomyb atveds Sjdis, budriai
saugantis mus nuo Rusijos ksl (na tai kas, kad per 4 savo
valdymo metus net ir Rusijos agresijos Gruzijoje akivaizdoje
n nepagalvojo grinti k tik socialdemokrat panaikintos
auktini kariuomens), ar socialdemokratai u darbo
mog (na tai kas, kad balsavo u t pat darbo mog
smaugiant naujj Darbo kodeks).
Kodl taip yra? Todl, kad girdisi tik tie, kurie u tai
susimoka. Ar inote, kad i biudeto finansuojamos tik
tos partijos, kurios jau yra valdioje? Kad kit partij ne
tik nefinansuoja i biudeto, bet ir daugybe apribojim
ukerta galimyb finansuoti i kur nors kitur? Kad rinkimins
kampanijos metu apskritai draudiama skleisti savo idjas ir
agituoti nemokamai? Nebent dar i lp lpas galima ini

Politin reklama apmokta i Tautinink sjungos politins kampanijos sskaitos. Usakymo nr. 2016-09-15. Spausdino: UAB Regrafas.

Tiraas 1000 vnt.