Professional Documents
Culture Documents
konfucianoba
daoizmi
zoroastrizmi
sintoizmi
leqcia # 15
1. konfucianoba
konfuci _ es aris laTinizirebuli forma Cinuri saxelisa kun fu-czi (misi saxeli
sxva formebiTac gvxvdeba: kun-czi, kun-ciu, kun-juni). konfucianobis saxeliT
cnobilma swavlebam saukuneebis manZilze didi zegavlena moaxdina Cinuri
kulturisa da sazogadoebis Camoyalibebaze. is aseve mniSvnelovnad
gansazRvravda iaponiis, taivanis, koreis yoveldRiur yofa-cxovrebas.
konfucianoba warmoiSva Zv. w. VI-V ss-ebSi. misi damfuZnebeli gaxldaT
cnobili Cineli moazrovne konfuci. igi daibada mxedarTmTavris ojaxSi. miiRo
kargi ganaTleba da garkevuli periodi samefo karze ministard muSaobda,
amasTanave iyo samefo moxeleebis moZRvari da mrCeveli. Zv. w. 436 wlidan
igi 13 wlis ganmavlobaSi mogzauribs qveyanaSi, dadis sofel-sofel da
qadagebs Tavis sibrZnes, adamianebs mouwodebs humanurobis dacvisken.
mis mier SemuSavebuli filosofiur-eTikuri sistema ar gaxldaT meamboxe,
aramed iyo sakmaod konservatuli xasiaTisa. misi swavleba arsebuli eTikuri
normebis keTilsindisier dacvas gulisxmobda.
Tavidan konfucianoba ar warmoadgenda religias, aramed mxolod filosofiureTikur swavlebas, romelic mxolod aTas welze meti xnis Semdgom
gardaiqmna religiad. kerZod, ax. w. VI s-sTvis SeiTvisa ra erovnuli (anu
Cinuri) religiuri warmodgenebi, gansakuTrebiT winaparTa da bunebis
Tayvaniscemis kulti, konfucianoba religiad gadaiqca. pirvel rigSi,
konfucianobaSi yvelaze meti yuradReba eTmoba zneobrivi principebis
dacvas.
daoizmisgan gansxvavebiT (ix. qvemoT), konfucianobas ar hyavs sasuliero
pirebi (Tumca arsebobs konfucianuri taZrebi). yvela religiur rituals ojaxis
mamebi aRasruleben. konfucianoba poliTeistur religiad iTvleba. mis
panTeonSi umaRles RvTaebad cas Tvlian. gaRmerTebulia aseve Tavad konfuci
da misi mowafeebi. unda aRiniSnos, rom konfucis ar swamda sikvdilis
Semdgomi sicocxlisa.
konfucianoba sakmaod gavleniani religiaa CineTSi, magram am qveyanaSi
morwmuneebs SeuZliaT erTdroulad ori an sami religiis (budizmi, daoizmi,
konfucianoba) mimdevrad miiCnion Tavi. amitom konfucianobis mimdevarTa
1
2. daoizmi
daoizmi (konfucianobasTan da budizmTan erTad) warmoadgens CineTis erTerT religias. misi warmoSobis TariRad asaxeleben Zv. w. daaxl. VI-III ss.-ebs.
mis mTavar damfuZneblad ki miCneulia Zveli Cineli filosofosi lao-Zi (Cinur.
moxuci yrma). mas ekuTvnis traqtati dao de Zini, rac TargmanSi niSnavs
kanoni gzisa da saTnoebisa. es Txzuleba ZiriTad birTvs warmoadgens
daoisturi moZRvrebisa.
daoizmi Tavdapirvelad warmoiSva rogorc filosofiuri sistema da mxolod
mogvianebiT gardaiqmna religiad. daoizmis filosofiuri swavlebis centrSi dgas
moZRvreba dao-s Sesaxeb, romelic samyaros warmoSobis, misi
ganviTarebisa da dasasrulis mizezad iTvleba. lao-Zis filosofiis ZiriTad princips
umoqmedoba warmoadgens. mas borotebasTan brZolis saukeTeso meTodad
masTan (borotebasTan) arSewinaaRmdegeba miaCnda.
daoizmis Tanaxmad, sruli harmoniis misaRwevad saWiroa adamianis daosTan Serwyma. amis misaRwevad ki rekomendirebulia umoqmedoba,
mdumareba da simSvide. lao-Zis azriT, mefe es wminda da umoqmedo
mmarTveli unda iyos. Tavisi drois samefo Zalauflebisadmi ki lao-Zi uaryofiTad
iyo ganwyobili.
saxelmwifos wminda mmarTveli cdilobs, raTa brZenma
adamianebma raimes gakeTeba ar gabedon. rodesac yvela
umoqmedo iqneba, maSin am qveynad sruli simSvide
damyardeba.
is, vinc codnas flobs, ar saubrobs da vinc saubrobs, man araferi
icis.
vinc Tavisufalia yovelgvari codnisgan, is arasodes daavaddeba.
mieci adamians Tevzi da mas erTi dRe eqneba sakvebi. aswavle
mas Tevzis Wera da mas mTeli sicocxle eqneba sakvebi
2
lao-Zis gamonaTqvamebidan
(statia - // www.wikipedia.org)
3. zoroastrizmi
uZveles religiad iTvleba aseve zoroastrizmi, romelic warmoiSva Zv. w. pirveli
aTaswleulis pirvel naxevarSi sparseTis teritoriaze. mis damfuZneblad
miCneulia pirovneba, saxelad zaraTuStra (berZn. zoroastri). mas Semdeg,
rac zoroastrizmi sparseTis oficialur religiad gamocxadda, es religia aseve
vrceldeboda im qveynebis teritoriebzec, romlebsac sparseTis imperia
ipyrobda: Sua azia, kavkasiis aRmosavleT nawili, amJamindeli avRaneTis
teritoria da sxva. Tumca arabTa mier sparseTis dapyrobis Semdeg
zoroastrizmis poziciebic TandaTan Sesustda. muslimi arabebis mxridan devnis
gamo zoroastrizmis mimdevrebi VII s-dan indoeTSi gadavidnen.
zoroastrizms mkveTrad gamoxatuli dualisturi1 xasiaTi aqvs: misi doqtrinis
mixedviT, naTel (keTil) da bnel (borot) sawyisebs Tanabari Zala aqvT da isini
gamudmebul WidilSi arian, rac miwier samyaroSic aisaxeba. keTil RmerTs
ewodeba ahura mazda, romelmac es samyaro Seqmna: mosavliani miwa,
sasargeblo mcenareebi da cxovelebi, adamianebi da yovelive keTili am
qveynad. boroti RmerTs ki ewodeba ahrimani, romlis Seqmnilia sxvadasxva
saxis daavadeba, sikvdili, udabnoebi, gvalva, mavne cxovelebi da yovelive
boroti am qveyanaze. swored ahura mazdas saxelis mixedviT erqva sparseTis
imperiis uZveles religias saxeli mazdeizmi, romlis reformatoradac miiCneva
winaswarmetyveli zaraTustra.
zoroastrizmis mimdevrebi gansakuTrebul pativs scemen cecxls, romelsac,
maTi azriT, ganmwmendi Zala aqvs. amis gamo maT zogjer
cecxlTayvanismcemlebsac uwodeben. maT taZrebSi yovelTvis anTia cecxli.
zoroastrelebs swamT sulis ukvdaveba da sikvdilisSemdgomi arseboba.
dualizmi _ ori Tanabrad Zalmosili sulieri sawyisis (keTilisa da borotis) arsebobis aRiareba.
4. sintoizmi
Tu konfucianoba da daoizmi filosofiuri sistemebidan aRmocendnen, iaponiis
adgilobrivi religia, sintoizmi (sinto RmerTebis gza) iaponelTa uZvelesi
religiuri rwmena-warmodgenebidan amoizarda. am poliTeisturi religiis saboloo
formireba VII-VIII ss-ebSi moxda. sintos mimdevarTa rwmeniT mTeli samyaro
dasaxlebulia uamravi RvTaebiT. am RvTaebaTa panTeonis meTaurad ki
miCneulia mzis RmerTi.
iaponelTa rwmeniT, mzis RmerTis mier aris dafuZnebuli iaponuri
saimperatoro dinastia, Tumca meore msoflio omis Semdgom iaponurma
parlamentma gaauqma kanoni imperatorTa RvTaebrivi warmoSobis Sesaxeb.
sintoizmisTvis damaxasiaTebeli specifikuri niSania aseve omSi gardacvlil
meomarTa kulti (ix. Sesabamisi pasaJebi kamikaZe, samurai da
harakiris fenomenebze).
kamikaZe (iap. kami _ RvTaeba, kaZe qari) niSnavs
RvTaebriv qars. ase uwodes qariSxals, romelmac orjer (1274 da
1281 ww.) gaanadgura monRolTa xomaldebi iaponiis napirebTan.
me-20 s-Si kamikaZed moixseniebdnen iaponel mfrinavebs,
romlebic mzad iyvnen maTze dakisrebuli operaciebis (mtris
xomaldebis dabombvis) Sesrulebisas sakuTari sicocxlec Segnebulad
gaewiraT. dRes am sityviT ixsenieben zogadad TviTmkvlel
teroristebs. iaponuri aviacia arasodes ganicdida mfrinavikamikaZeebis ukmarisobas, piriqiT, moxaliseni, rogorc wesi, samjer
meti iyo, vidre TviTmfrinavebis raodenoba. kamikaZeTa ZiriTadi
Semadgenloba 20-22 wlis studentebi iyvnen. maTi motivacia
4