XII tema. Ikiteisminis tyrimas.

A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos

1. IT samprata. Udaviniai
IT- proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. IT yra pirmoji stadija.
IT pradjimas reikia ir BP pradjim. Privataus kaltinimo bylos yra vienintel iimtis,kai tam tikrais retais atvejais byla gali bti
nagrinjama teisme prie tai neatlikus IT. (1961m. BPK turjo baud.bylos iklimo ir parengtinio tyrimo stadijas.)
Svarbu nustatyti,koks asmuo yra kaltinamas ir kuo kaltinimas yra grindiamas ( kyla i BPK 1str. ir 2 str. nuostat). Udaviniai:
1. greitai ir isamiai nustatyti visas reikmingas NV aplinkybes;
2. nustatyti t veik galimai padarius asmen;
3. sudaryti slygas tinkamam bylos inagrinjimui teisme;
4. imtis btin priemoni utikrinant proceso dalyvi teis alos atlyginim ir kitas teises.
Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti,kad buvo padaryta NV, turi bti pradedamas IT ir imamasi st. nustatyt
priemoni IT udaviniams pasiekti. Duomenys renkami ir kaltinantys, ir teisinantys veik galimai padarius asmen ar jo
atsakomyb lengvinantys.Kai vykdomi IT udaviniai, IT baigiamas ir procesas pereina antrj stadij. Jei IT metu paaikja,
kad procesas buvo pradtas nepagrstai ar atsiranda klii, dl kuri negalima proceso tsti, jei nra galimybi surinkti
pakankamai asmens kalt pagrindiani duomen, IT konkretaus asmens atvilgiu nutraukiamas ir procesas nepereina kitas
stadijas.

2. IT procesins prielaidos
IT procesins prielaidos- tai veiksmai, lemiantys IT pradjim. Yra dvi prielaidos:
1. tiktinos informacijos apie galimai padaryt NV buvimas;
2. aplinkybi, dl kuri procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)
Akcentai:
Veikos, turinios nusikaltimo ar baud.nusiengimo poymi nebuvimas reikia,kad : 1) visai nebuvo jokio vykio, apie kur
kaip apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nuudytasis pasirodo ess gyvas); 2) kakoks vykis, pasireiks prieingu teisei
elgesiu, buvo, bet to vykio negalima alaikyti NV ( padarytas adm.paeidimas); 3) buvo vykis, atsitiks be niekieno kalts.
Baud.atsak. nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 met baud. nusiengimo
padarymo atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.
Tais atvejais, kai baud.atsak.asmuo gali bti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu(turi imunitet) , IT gali bti
pradedamas ir nesant tokio leidimo. Taiau IT metu tokio leidimo negavus, IT nutraukiamas. st, aikiai nenustato tokio laiko
momento ar proceso etapo,kada leidimas turi bti gautas, taiau turi bti laikomasi nuostatos, kad toks leidimas vliausiai turi
bti gautas iki praneimo apie tarim tokiam asmeniui teikimo.Iki leidimo gavimo negali bti taikomos grieiausios
prievartos priemons. Nacionalin imunitet turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisjai, per rinkimus- ir kandidatai.
Kompetentingos institucijos- seimas, o tarp seimo posdi- ir prezidentas.
Susitaikymas reikmingas tik privataus kaltinimo procesui.
Mirusiam asmeniui, kuris,kaip manoma, galjo padaryti NV, IT nepradedamas. Taiau daniausiai IT pradedamas dar
neinant, kas galjo padaryti NV, todl i aplinkyb reikmingesn ne pradedant IT, bet j nutraukiant.

3. IT subjektai
IT subjektais vadinami proceso subjektai,kurie sprendia dl IT pradjimo, atlieka IT veiksmus ir priima sprendimus dl IT
ubaigimo. Jie ivardyti BPK 165 str.

3.1. Prokuroro galiojimai ( BPK 169, 170 str.):

IT organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucin prokuroro funkcija. IT pareignai veikia prokuroro pavedimu ar su jo
inia. Turi teis ir pareig naikinti neteistus ar nepagrstus IT pareign nutarimus; IT teisjas daniausiai proces traukiamas
prokuroro iniciatyva; sprendia dl IT pradjimo ( jei pradjo pareignas- dl pagrstumo), kas turi atlikti IT, kada kreiptis IT
teisj. Vadovauja tyrimui priimdamas sprendimus dl IT krypties ir apimties, duodamas pareignams privalomus nurodymus dl
konkr. IT veiksm atlikimo, priimdamas spredimus dl tolesnio proceso eigos.Bet kada gali atlikti IT pats; gali pradti pats,o
pavesti ubaigti pareignams; gali perimti ir ubaigti pats; gali atlikti tik tam tikrus veiksmus ir kt. 170str. 4d. nurodytus
sprendimus gali priimti tik prokuroras (tam tikrais atvejais juos turi patvirtinti IT teisjas). Taip pat tik prokuroras kreipiasi IT
teisj dl pastarojo komp. priskirt veiksm atlikimo. Plaiau reglamentuojama Generelinio prokuroro rekomendacijose Dl
prokuroro veiklos organizuojant IT veiksm atlikim (2004 m .vasario 25 d.)

3.2. IT pareign galiojimai(BPK 171,172str.):

BPK 165str. vardint staig darbuotojai, kuriems pavesta atlikti IT funkcijas. Jie procesikai pavalds prokurorui, bet neprivalo
prie atlikdami kiekvien veiksm laukti prokuroro nurodym, gali atlikti veiksmus, kuri atlikimas galimas, savo
iniciatyva.Nelaukdamas prokuroro nurodym IT pareignas gali: 1) atlikti procesinius veiksmus: apklausas,akistatas, parodym
patikrinim vietoje, eksperiment, apiras, kviesti specialistus ir pavesti objekt tyrim, praneti apie tarim; 2) taikyti
anonimikum, taiau prokuroras turi patvirtinti; 3) taikyti procesines prievartos priemones: laikin sulaikym, atvesdinim,
pavyzdi lyg.tyrimui pammim, fotografaim, filmavim, matavim, rank atsp. ir daktiloskop. pavyzdio pamim;
neatidliotinais atvejais gali pom ir krat, taiau reikalingas IT teisjo patvirtinimas vliau; sulaikant ar suimant, taip pat kai
asmuo gali slpti daiktus ar dokumentus- atlieka krat.

3.3. IT teisjo galiojimai (BPK 173str.):

skiria ir sankcionuoja tas prievartos priem. ,kurios negali bti taikomos pareigno ar prokuroro nutarimu (sumimas, nam
aretas, atidavimas sveikatos prie.staig, kratos, pomiai, telekomunikac.tinklais perduodamos inform. kontrol ir ra
darymas, prokuroro teis susipainti su inform., laikinas nualinimas nuo pareig ar teiss usiimti veikla sustabdymas, NV
imituojantys veiksmai, sekimas, bauda, aretas) skirdamas surao nutart. Tais atvejais, kai IT nutraukiamas dl atleidimo nuo
baud.atsak. aplinkybi egzistavimo arba 213str. pagrindu( kai buvo tirtos kelios skirtingo sunkumo NV)- tvirtina prokuroro
nutarimus. Kai IT buvo nutrauktas su IT teisjo pritarimu, j atnaujinti taip pat reikia patvirtinimo.Kiti (str.neminti)-dl taikant
nevieo pobdio proc.prievartos priem. surinktos informacijos panaudojimo kitose bylose, ekspertizs skyrimas, IT nutraukimo
ar ubaigimo termin nustatymas, j pratsimas ir kt. Visus veiksmus, iskyrus skund nagrinjim, atlieka gavs prokuroro
praym. Praym prokuroras teikia savo iniciatyva ar proc.dalyvi praymu. Atsisaks atlikti praom veiksm teisjas priima
motyvuot nutart.Tam tikrus veiksmus IT teisjas gali atlikti ir prasidjus teismo procesui.

4. IT veiksm atlikimas proceso dalyvi iniciatyva(BPK 178str.):

ratu pateikdami praym prokurorui, turi teis inicijuoti veiksm atlikim. Prokuroras pats atlieka, paveda pareignams
(staigoms) arba atsisako atlikti.Jeigu praoma atlikti veiksm, kur gali atlikti tik IT teisjas, teisjas, inagrinjs skund dl
prokuroro atsisakymo kreiptis teisj dl io veiksmo, gali pavesti prokurorui atlikti veiksm, o po to j atlikti. Jei prokuroro
organizavimas nereikalingas- gali atlikti ir i karto.Dalyviai turi teis dalyvauti j praymu atliekamuose veiksmuose, teikti
pastabas dl protokolo, jei atliekama apklausa- uduoti klausimus.

5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisykls

5.1. IT vieta:
BPK 174 str. J lemia NV padarymo vieta.Iimtiniais atvejais pavedama kitos vietovs prokurorui ar IT staigai.

5.2. Atskirieji pavedimai:

BPK 175str.Atskiras pavedimas formuluojamas ratu, nors BPK nebt paeistas ir duodant j odiu.Atskirasis pavedimas j
gavusiam prokurorui ar pareignui yra privalomas ir turi bti skubiai vykdytas.

5.3. IT terminai:
BPK 176 str.i nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. Nuostatomis taip pat 44str. 5d.kaltinamojo teise,kad jo byla bt
inagrinta per kuo trumpesn laik. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina IT kontrols termin eiga. tariamasis ar jo
gynjas pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisjui, reikalaudami nutraukti per ilgai trunkant IT.

5.4. IT duomen neskelbtinumas:

BPK 177str. Prieastys : 1) IT duomenys danai yra asmen privats duomenys; 2) duomen paskelbimas gali sutrukdyti
vykdyti IT udavinius ir (ar) tinkamai isprsti byl; 3) gali paeisti nekaltumo prezumpcij. Iimtiniais atvejasi prokuroras gali
nusprsti atskleisti dal IT duomen (pvz. skelbiama asmens paieka, norint informuoti visuomen ir pan., taiau tokiais atvejais
negali bti paskelbta informacija apie nepilnameius tariamuosius ar nukentjusiuosius. BPK numato atsakomyb u duomen
atskleidim (BPK 247str.).

5.5. Teis susipainti su IT duomenimis (BPK 181str.):

Teis susipainti su informacija yra viena i tariamojo, gynejo ir nukentjusiojo bei jo atstovo teisi. Taiau kol IT nra baigtas,
ji gali bti ribojama. Sprti, ar susipainimas su mediaga gali pakenkti IT eigai- diskrecin prokuroro teis.Prokuroras neturi
teiss neleisti susipainti su visais IT duomenimis, jei IT baigtas, yra raomas kaltinamasis aktas. i taisykl neturi joki
iimi,nes nebra pagrindo teigti, jog susipainimas galt pakenkti proceso eigai, prieingai, susipainimas tampa prielaida, jog
procese bus laikomasi ali rungimosi principo.

B. IT eiga

1. Ikitesminio tyrimo pradia

Ikiteisminis tyrimas turi bti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tiktina informacija apie galimai padaryt nusikalstam
veik ir nra BPK 3 str. numatyt aplinkybi. ios taisykls yra dvi iimtys, kurios yra susijusios su atskiromis byl
kategorijomis: 1. Privataus, 2. Privaiai vieo kaltinimo bylomis.
Privataus kaltinimo tvarka baudiamojon atsakomybn traukiama u BPT 407 str. ivardytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis
tyrimas dl toki veik i viso yra neatliekamas. Prokuroras gali pradti ikiteismin tyrim, jei yra BPT 409 str. aplinkybs.
Privaiai vieo kaltinimo veik, ivardyt 167 str., padarymo atveju ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas, bet jis pradedamas
tik tuo atveju, kai yra gaunamas nukentjusio skundas, jo teisto atstovo pareikimas ar prokuroro reikalavimas. Gavus
nukentjusiojo skund ikiteisminis tyrimas yra atliekamasbendra tvarka.

1.1. Subjektai, turintys teis pradti ikiteismin tyrim

Dl ikiteisminio tyrimo pradjimo turi bti sprendiama kai yra gautas skundas, pareikimas ar praneimas, kai ikiteisminio
tyrimo pareignai ir prokuroras, nustato nusikalstamos veikos poymius. Pagal BPK 166 str. 2. Ikiteismin tyrim gali pradti
prokuroras, ikitesminio tyrimo staigos vadovas, ikitesminio tyrimo staigos vadovo galiotas asmuo (juo gali bti bet kuris
staigos darbuotojas, kuriam suteikti galiojimai).

1.2. Ikitesminio tyrimo pradjimo tvarka ir fiksavimas

Prokuroras, ikitesminio tyrimo staigos vadovas ir jo galiotas asmuo sprendim pradti ikitesmin tyrim priima ant skundo,
pareikimo ar praneimo uraydami rezoliucij. Rezoliucijoje turinys yra nustatytas Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11
d. sakymu patvirtintoje rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo Kiekvienas ikitesminio tyrimo pradjimo
atvejis turi bti uregistruojamas. Apie pradt ikitesmin tyrim turi bti praneama skund, pareikim ar praneim pateikusiam
asmeniui.

1.3. Ikitesminio tyrimo subjekt veiksmai pradedant ikiteismin tyrim

Po sprendimo pradti ikiteismin tyrim primimo atliekam veiksm seka priklauso nuo to, koks subjektas, prokuroras ar
ikiteisminio tyrimo pareignas, pradjo ikiteismin tyrim. Jei pradjo prokuroras, tada jis arba pats atlieka visus reikalingus
ikitesminio tyrimo veiksmus arba paveda tai daryti ikitesminio tyrimo staigai. Jei ikitesmin tyrim pradeda ikitesminio tyrimo
pareignas, jis turi praneti prokurorui (BPK 171 str.). Kol prokuroras nenusprendia, ikitesminio tyrimo pareignas privalo atlikti
visus priskirtus jo kompetencijai veismus. Prokuroras, gavs ikiteisminio tyrimo pareigno praneim priima vien i BPK 171
str. 2 ir 3 d. nurodyt sprendim. Kitiprokuroro veiksmai nurodyti Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu
patvirtintoje rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo ir Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d.
sakymu patvirtintoje rekomendacijoje Dl nusikalstam veik paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms Policijai galima
paskirti tirti bet kuri veik.

1.4. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim

BPK 168 str. 1 d. Numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas gali atsisakyti pradti ikiteismin tyrim tik jei
pareikime ar praneime nurodyti faktai yra akivaizdiai neteisingi. Jei informacija yra tiktina, atsissakyti pradti pradti
ikiteismin tyrim negalima. Atsisakyti gali prokuroras ir pareignas. Turi bti suraomas motyvuotas nutarimas atsisakyti pradti
pradti ikiteismin tyrim. Nutarime turi bti nurodyta viena i BPK 3 str. nurodyt aplinkybi. Nutarimo nuoraas siuniamas
skund, pareikim ar praneim padavusiam asmeniui ir prokurorui. Asmuo gali apsksti nutarim prokurorui arba ikiteisminio
tyrimo teisjui. Ikiteisminio tyrimo teisjas neturi teiss pradti ikiteisminio tyrimo.

2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai

2.1. Ikiteismini veiksm svoka ir sistema

Ikiteisminio tyrimo stadij sudaro proceso veiksmai. Ikiteisminio tyrimo veiksmas - Ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujani
proceso subjekt, vykdant j pareigas ir besinaudojantiems j teismis (pareign, prokuroro, kiteisminio tyrimo teisjo)
atliekamas proceso veiksmas.
Visus ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyt :
Duomen rinkimo veiksmai (apklausos, apiros ir kt.)
Procesini prievartos priemoni paskyrimo ir taikymo veiksmai
Proceso eig lemiani ar proceso dalyvi status nustatani sprendim primimas (kaltinamojo akto suraymas, jo teikimas,
ikiteisminio tyrimo priimti nutarimai)
Praym ir skund pateikimas ir nagrinjimas
Atliekant apklausas, apiras yra raomi protokolai. Pateikti praymus ir skundus turi teis visi proceso dalyviai.

2.2. Apklausa
Apklausa veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai.
Iskiriamos apklausos:
1. Liudytojo ir nukentjusiojo
2. tariamojo
3. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro
4. Ikiteisminio tyrimo teisjo
5. Suaugusi asmen
6. Nepilnamei
7. Vieno asmens
8. Akistata

2.2.1. aukimas apklaus

aukimas galimas: 1. aukimu 2. Telefonu ar kitais bdais. BPK 182 str. numato aukimo turin. BPK 163 str. numato baud u
neatvykim apklaus. Jei aukta ne aukimu, tada bauda negalima.

2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa

Liudytojo apklausa atliekama pagal BPK 183 str.

2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentjusius. Jis tai atlieka, kai gauna raytin prokuroro praym
pagal BPK 184 str. Apklausos taisykls yra numatytos BPK 184 str.
Ikiteisminio tyrimo metu priesaika gali bti duodama Ikiteisminio tyrimo teisjui, kiti pareignai prisiekti reikalauti negali.
Priesaikos tekstas BPK 277 str. 2 d. Prisaikdinti negalima jaunesni kaip 16 m. asmen, tariamojo eimos nari ir artim
giminaii, kurie naudojasi teise neduoti parodym. Apie apklausos viet ir laik btina praneti tariamajam ir jo gynjui (BPK
184 str.). Organizuoti liudytojo ar nukentjusiojo apklaus pas Ikiteisminio tyrimo teisj galima ir tada kai joks asmuo nra
gijs tariamojo statuso.

2.2.4. tariamojo apklausa. Praneimas apie tarim

tariamj bent 1 kart gali apklausi Ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, Ikiteisminio tyrimo teisjas. Jis turi bti
apklausiamas prie paskiriant kardomj priemon. Duoti parodymus yra tariamojo teis o ne pareiga. Prie apklaus turi bti
teiktas praneimas apie tarim, nes tariamasis turi inoti, kuo jis yra tariamas. Praneimo apie tarim turinys numatytas BPK
187 str. Jei pasikeiia ivados apie faktines aplinkybes ar kitaip yra kvalifikuojama veika, turi bti teiktas naujas praneimas apie
tarim.

2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama tariamojo apklausa

Pradedant apklaus turi bti nustatoma asmenyb, patikrinti asmens dokumentai, tariamasis neprivalo duoti parodym, jis nra
spjamas dl atsakomybs u melaging parodym davim. Apklausos tvarka numatyta BPK 188 str.

2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama tariamojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisjas tariamj apklausia, jei to prao prokuroras. Prokuroras tok praym pateikia savo arba tariamojo ar
jo gynjo iniciatyva. Apklausa atliekama remiantis BPK 189 str. Apklausos tvarka yra tokia pati kaip tariamj apklausiant
Ikiteisminio tyrimo pareignui ar prokurorui, pagal BPK 188 str. Teisjui duoti paaikinimai nagrinjant byl teisme gali bti
vertinami kaip rodymai.

2.2.7. Nepilnamei apklausos ypatumai

Nepilnameiai liudytojai, nukentj ar tariamieji yra apklausiami pagal tas paias taisykles kaip ir suaug, iskyrus BPK 186 str.
ir 188 str. 5 d. numatytas specialias taisykles. BPK 186 str. nustato nepilnamei liudytoj ir nukentjusi apklausos ypatumus.

2.2.8. Akistata
Tai apklausos ris, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali bti organizuojama
tik tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas paias aplinkybes dav skirtingus parodymus. Kol
asmenys nra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali bti suvedami tok pat, tiek skirtingus proceso statusus turintys
proceso subjektai. Tyrimo veiksmo paskirtis bandyti isiakinti, kuris i asmen duoda teisingus parodymus. Akistata turi bti
organizuojama pagal BPK numatytas liudytoj ir tariamj apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.)
Parodymai yra fiksuojami akistatos protokole.

2.3. Parodym patikrinimo veiksmai (PPV)

2.3.1. Parodym patikrinimo veiksm samprata ir sistema

Parodym patikrinimo veiksmai IT veiksmai, kuri metu tikrinami apklaus metu gauti duomenys. Tai reikia, kad ie veiksmai
yra galimi tik tuo atveju, kai IT metu yra atlikta apklausa arba kelios apklausos.
Atlikti PPV nra privaloma. ie veiksmai yra atliekami tik tada, kai toks veiksmas gali padti vykdyti IT stadijos udavinius.
PPV gali bti atlikti tikrinant tik tam tikr apklausos metu gaut informacij, iskyrus eksperiment, kuris gali bti atliekamas ne
tik parodymams, bet ir tyrimo versijoms patikrinti. Be to,PPV gali bti atliekami, jei juos galima atlikti nepaeidiant
proporcingumo principo, nekeliant pavojaus veiksme dalyvaujanio asmens sveikatai ir gyvybei, neeidiant jo garbs ir orumo.
BPK numato TRIS PPV:
1) parodym atpainti (191-195 str.)
2) parodym patikrinim vietoje (196 str.)
3) eksperiment (197 str.)

2.3.2. Parodymas atpainti (PA)

PA PPV, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ir kt materials objektai ir prireikus atliekamas apklausto asmens
parodym apie tam tikr asmen, daikt ar kitok material objekt patikrinimas.
Tokiu veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo dav parodymus apie parodomus atpainti asmenis ir daiktus.Veiksmas yra
prasmingas tik tada, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepastam asmen. Kad PA rezultatai bt laikomi patikimais
ir reikmingais, prie pradedant PA procedr turi bti vykdomas BPK 191(2) numatytas reikalavimas.
PA skirstomas ris:
I. Pagal tai, kas pateikiama atpainti, skiriamas:
1) asmen 2) daikt ir kit objekt PA
II. Pagal atpainimo bd parodymas atpainti skirstomas:
1) atpainim gyvai parodant atpaintin asmen ar objekt
2) atpainim pagal nuotrauk, vaizdo raus ar i kolekcij bei kartotek.

Asmens PA nustatytas 192 str.

Taip pat jei tariamasis nenustatytas, liudytojui ar nukentjusiajam gali bt parodomos IT staigoje surinktos asmen nuotrauk
ar vaizdo ra kartotekos.

Daikt ir kt objekt PA nustatytas 193 str.

Jei atpaintino daikto ar kt objekto neturima ar jis tikrai nra inomas, liudytojui ar nuketjusiajam gali bti parodomos IT
staigoje surinktos daikt ir kit objekt kolekcijos. Tokiu bdu gali bti atpastamas nebtinai konkretus daiktas, bet tik tos
paios ries daiktas/objektas. Turi bti atliekama ir apklausa (195 str.)

2.3.3. Parodym patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.

PAV tai PPV kurio metu ivykus anksiau IT metu apklausto asmens nurodyt viet iaikinama, ar jo parodymai atitinka
realias aplinkybes toje vietoje.
Atliekant PAV gali bti siekiama papildomu tiksl surasti objektus, galinius turti reikms n.veikai itirti.
Parodym patikrinimas vietoje daromas, kai, pvz. parodymuose nurodoma svarbi info apie tam tikr vietov; nurodyta, kad tam
tikroje vietoje yra susijusi su byla n.veikos pdsak, daikt ar kt objekt; keli asmenys yra dav skirtingus parodymus apie
vykio viet ir svarbu nustatyti, kurie parodymai teisingi ir tt.

2.3.4. Eksperimentas
Eksperimentas IT (parodym patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo vykio
situacija, aplinka, tam tikr asmen veiksmai ar kitos aplinkybs ir atliekami bandymai.
Atliekant eksperiment galima patikrinti:
1) vykio ar reikinio suvokimo galimyb matomum, girdimum ir pan.
 2) tam tikr veiksm atlikimo galimyb, pavyzdiui, ar galima pasislpti tam tikroje vietoje, pralsti pro tam tikro dydio
ang arba ineti pro j kok nors daikt;
3) asmens gdius ar sugebjimus, pvz., ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seif, ijungti signalizacij ir pan.
4) n. veikos vykio detales bei pdsak (silauimo, spaudimo, trinties ir kt.) susidarymo mechanizm.
Atsivelgiant bandym r kartais gali kilti btinyb bandym darytu toje paioje vietoje, toje paioje aplinkoje, tomis paiomis
slygomis ir tt.
Jeigu E metu nepavyksta pasiekti max. eksperimentinio ir tikrojo vykio slyg panaumo, tai reikia atsivelgti vertinant io
proceso veiksmo rezultatus.
Atliekant E turi bti garantuojama, kad io veiksmo metu nebt eminamas jame dalyvaujani ar aplinkini asmen
orumas, nebus sudaromas pavojus j sveikatai, tai pat nebus daroma neproporcingai didel turtin ala.
Gali bti kvieiamas specialistas- organizuoja bandymus ir juos tinkamai atlieka. Patikimais pripaintini tik tokie
eksperimento rezultatai, kurie, darant bandymus kelet kart, nuolat pasikartoja.

2.4. Objekt tyrimas ir apira (OTirA)

OTirA yra skirtingi IT veiksmai. Vienais atvejais objekt reikia apirti, kitais atvejais jis turi bti tiriamas. Apira yra
paprastesnis veiksmas, kuris gali bti atliekamas ir neturint speciali ini, todl veiksm gali atlikti ne tik specialistas, bet ir IT
pareignas/prokuroras.

2.4.1. Objekt tyrimas (205-206 str.)

Tyrimas btinas, kai reikmingos aplinkybs gali bti nustatytos naudojant speciali kriminalistin ar kitoki technik ir (ar)
taikant specialias metodikas. Tyrimo objektais gali bti vykio vieta, mogaus knas, lavonas, vietovs, patalpos, dokumentai,
transporto priemons, rankiai ir pan.
BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kok tyrim atlieka, iskyrus 206 str. Kok specialist pasitelkti nusprendia IT
pareignas/prokuroras. Sudtingesniais atvejais t pat objekt gali tirti keli srii specialistai.

2.4.2. Objekt apira

Objekt apira atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objekt savybms ar poymiams, turintiems reikms n.veikos tyrimui,
nustatyti nereikia naudoti speciali technini priemoni ar taikyti specifini tyrimo metod, o tam utenka bendro pobdio ini
ir elementari priemoni.
Objektais gali bti: vykio vieta, daiktai, turintys reikms n.veikai tirti ir nagrinti, patalpos, vietovs ir pan.

2.5. Ekspertizs skyrimas

Pagrindai - BPK 208 str.,.
Ekspertiz paprastai skiriama, kai atliekant tyrim gali bti sugadinti objektai ir dl specialisto ivados patikimumo kilt
abejoni, kuri nebt galima paalinti. Eksp. gali bti skiriama ir tais atvejais, kai jau gauta specialisto ivada, bet dl jos
pagrstumo kyla abejoni, ji prietarauja kitiems IT metu nustatytiems duomenims.
Eksp. skyrimo tvarka 209.
209 1d-suinteresuoti proc. dalyviai nukentjusysis, kartais civil.iekovas, civil.atsakovas.
IT teisjas prokuroro pareikim gali nagrinti tiek vienasmenikai, tiek ekspertizs paskyrimo klausimu surengtame
posdyje, kur turt bti kvieiamas prokuroras bei suinteresuoti proceso dalyviai. Posdis gali bti reikalingas, kai prokuroro ir
proc. dalyvi nuomons dl eksp. isiskiria. Inagrinjs teisjas priima vien i dviej galim nutari :1) skirti eksp. 2)
atsisakyti skirti eksp. tik iimtinais atvejais.
Kiekvienas trauktas sra ekspertas yra prisieks, ino savo teises ir pareigas, atsakomyb, todl tik ekspertui
netrauktam sra reikia prisiekti (210str)
Atliks ekspertiz, ekspertizs akt ekspertas pateikia prokurorui, kurio praymu buvo atlikta ekspertiz.

2.6. Proceso veiksm su nukentjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimikumas, ypatumai (198-204 str)
Anonimikumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminti nukentjusiojo ar liudytojo ir vardinti j
numeriu. Liudytojo ar nukentjusiojo tapatyb nurodyti duomenys sudaro valstybs paslapt. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai
neturt galimybs nustatyti numeriu vardinto asmens tapatybs, kuri gali bti inoma tik teissaugos pareignams ir teismui.
Anonimikumo taikymas sumaina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimikumas, parodym
patikimum, riboja teises gynyb, rungimosi princip veikimo sferas, todl anon. suteikimas galimas tik itin retais atvejais, kai
tikrai nra joki kit galimybi apsaugoti liudytoj nuo jam kylani grsmi.
Btini pagrindai-199, taiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena i 200(2)
aplinkybi.

3. IT ubaigimas
Atlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendim dl tolimesns proceso eigos. Sprendimo primimas priklauso nuo IT rezultat,
IT metu surinkt duomen bei paaikjusi ar nustatyt aplinkybi.
3.1. IT ubaigimo bdai
Trys variantai:
1) bylos perdavimas pirmos instancijos teismui
2) IT nutraukimas
3) Perjimas prie priveriamj medicinos priemoni taikymo proceso.
Byla teismui perduodama, kai prokuroras nusprendia, kad IT metu surinkt duomen turi pakakti n.veikos padarymu
tariamo asmens kaltinimui rodyti.
3 bdai perduoti byl teismui:
1) suraant kaltinamj akt
2) suraant pareikim dl proceso ubaigimo teismo baudiamojo sakymo primimu.
3) suraant pareikim dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarka.
2)3)-supaprastintos proceso formos taikymas (XXI skyrius)
IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankam tariamojo kalts rodym arba atsiranda klii, dl
kuri procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs.
Perjimas priv.med. priemoni taikymo proces-jei IT metu paaikja, kad asmuo, tariamas nusikalstamos
veikos padarymu, yra nepakaltinamas/ribotai pakaltinamas ir dl to jo atvilgiu negali bti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
BK 18-ribotai pakaltinamas vienais atvejais atsako u padaryta nus.veik, o kitais-taikomos priv.med priemons. Kai turi atsakyti
u n.veik tokio asmens byla, pabaigus tyrim, turi bti perduodama nagrinti pirmosios instancijos teismui bendra tvarka.

3.2. IT ubaigimas proceso nutraukimu

3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)

1) 212(1) esant BPK 3 str. aplinkybms pats IT neturt bti pradtas, taiau pradedant IT kartais objektyviai negali
bti inoma, kad procesas konkreiu atveju negals bti vykdomas. Prieastys :a) priimant sprendim dl IT pradjimo neinoma
dl BPK 3 aplinkybs egzistavim (pvz. gavus praneim dl vagysts tik vliau nustatoma, kad tai padar nepilnametis,
nesulauks atitinkamo amiaus) b) pradedant IT neegzistavusi aplinkyb gali atsirasti vliau(pvz. sueina patraukimo
b.atsakomybn senaties terminas)
2) 212(2) iuo pagrindu nutrauktas IT gali bti vertinamas kaip netinkamas IT pareign darbas, nes nutraukus IT BPK
2 pareiga atskeisti n.veik, lieka nevykdyta.. Toks sprendimas gali bti priimamas tik inaudojus visus manomus reikming
tyrimui duomen rinkimo bdus.
Galimos situacijos, kad n.veikos padarymu buvo tariamas vienas asmuo, o vliau paaikja, kad veik galjo
atlikti kitas. iuo atveju IT nutraukimas vieno asmens atvilgiu nereikia IT nutraukimo i esms. Taiau tuo atveju, kai IT
nukreiptas konkret asmen (pvz. kyio pamimu) ir nra jokios tikimybs, jog n.veik galjo padaryti kitas asmuo, IT
nutraukimas konkretaus tariamojo atvilgiu reikia IT nutraukim bendrai.
3) IT nutraukimas dl BK numatyt atleidimo nuo baud.atsakomybs pagrind buvimo. BPK 212 (3-8) pagrindus
galima susikirstyti grupes:
1) BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai (BK 36-38;391, 40). BK 39 atleidimas negalimas IT, nes btina
perduoti i pradi byl teism.
2) nepilnamei atleidimo nuo b.atsakomybs pagrindai (BK 93)
3)pagrindai, numatantys atleidim nuo b.atsakomybs, atskir n.veik padarymo atveju- pvz. BK 114(3), 259 (3),
291 (2,3)
4) IT nutraukimas keli n.veik padarymo atveju (213)-tikslingumo principo veikimo Bprocese apraika. Jei padaryta ala, kuri
reikalaujama atlyginti, IT nutraukimas 213 str pagrindu galimas tik tuo atveju, jei dl alos atlyginimo susitariama savanorikai
(BPK 107).
5) BPK 212 (10) siekiant utikrinti proceso greitumo princip IT metu bei garantuoti ET konvencijos 6 str ir BPK 44. BPK
215 -6 mn. termino pradia siejama ne su IT pradia, o su pirmja tariamojo apklausa. Teisjas priima dl skundo nutart (215).
IT teisjas atmeta skund, jei nusprendia, kad IT ilgai trunka dl didels tyrimo apimties, btinybs atlikti daug
sudting tyrimo veiksm ar dl kt prieasi. Skundo atmetimas neatima i tariamojo, jo atstovo teiss pateikti pakartotin
skund dl IT vilkinimo. Pakartonini skund skaiius yra neribojamas. Kuo daugiau pakartoni skund-tuo didesn tikimyb,
kad skundas bus patenkintas, nes prokurorui kiekvien kart vis sunkiau pagrsti kodl It dar nra baigtas.

3.2.2. IT nutraukimo tvarka

Ji priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Procedros:
1) Kai yra BPK 212 (1,2) nutraukiama prokurorui suraius BPK 216 turinio numatyt nutarim.
2) Kai BPK 212 (3-9), 213-nutraukiama IT teisjui patvirtinus prokuroro surayt nutarim dl IT nutraukimo. LAT 2003-
07-02 konsultacija :IT prokuroro nutarim gali patvirtinti tiek priimdamas motyvuot nutart, tiek ant nutarimo
uraydamas rezoliucij.
3) Kai BPK 212 (10), 215 kai IT teisjas patenkindamas skund, priima nutart nutraukti IT. Prokuroras iuo atveju jokio
nutarimo nepriima.
Apie It nutraukim praneama 214(3).
3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217)
Bet kuriuo pagrindu nutrauktas IT, iskyrus nutraukim dl pernelyg ilgos IT trukms, gali bti atnaujintas. IT atnaujinamas
paaikjus aplinkybms, rodaniomis, kad jis turi bti tsiamas.
BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais gali bti atnaujinamas IT, kuris buvo nutrauktas iais pagrindais: BPK 212(1,2,
9), 213. Praktikoje IT atnaujinamas paaikjus, kad buvo klaidingai nustatytas IT nutraukimo pagrindas ar paaikjus naujiems
duomenims, pagrindiantiems btinyb tsti IT.
217 (2-4) IT nutraukimas atleidiant asmen nuo b.atsakomybs siejamas su tam tikromis slygomis. Jei buvs
tariamasis po IT nutraukimo nesilaiko tam tikr slyg, sprendiama dl IT atnaujinimo.
217(3) jei laiduotojas atsisako nuo laidavimo, klausimas dl It atnaujinimo inagrinjus atsisakymo nuo laidavimo
prieastis. Visais atvejais atnaujinti IT ioje situacijoje nra privaloma. Esant tinkamoms slygoms gali bti skiriamas kitas
laiduotojas.

3.3. IT ubaigimas kaltinamojo akto suraymu

Byla perduodama nagrinti pirmos instancijos teismui, jei atliekant IT neatsiranda pagrind nutraukti IT ir nenustatomas
tariamojo nepakaltinamumas. Byl galima perduoti silant nagrinti j supaprastinto proceso tvarka. Jei supapr. proceso formos
taikyti reikiam slyg nra, byla teismui perduodama suraius kaltinamj akt.

3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) suraymo momentas ir proceso dalyvi susipainimas su IT mediaga (218)
KA suraymo moment pasirenka prokuroras, kai nusprendia, kad IT udaviniai jau vykdyti: kai mano, kad n.veikos padarymo
aplinkybs yra iaikintos, jokio IT veiksm daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu turi pavykti rodyti tariamojo kalt.
Dalyviai gali reikti praymus dl IT papildymo. Juos isprendia prokuroras.

3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :

218 (5)- kai IT ar daugum jo veiksm atlieka IT pareignas, prokuroras, gali pareikalauti, kad IT pareignas apie IT veiksmus
pateikt trump atlikt IT veiksm ataskait ratu.
G. Prokuroro rekomendacijoje dl ataskaitos, pateikiamos baigus IT suraymo (2003-04-11), nurodyta, kad IT
pareignai ataskait privalo pateikti visais atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai prokuroras ratu nurodo, jos ataskaita jam
nereikalinga. Ataskaitos turinys r. rekomendacijoje, pvz. It pradia, pareigno, atlikusio IT pareigos, vardas, tariamojo
duomenys...ir tt.ioje rekomendacijoje nepakankamai tiksliai vadovaujamasi BPK 218, nes ataskaitos turinys beveik identikas
kaltinamajam aktui-palengvina darb prokurorui (jis gali nepakankamai sigilinti byl).

3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)

KA turi bti lakonikas, bet kartu informatyvus. KA be formali turini element (219) svaribiausia:1) aikiai aprayti veik,
kurios padarymu yra kaltinama
2) ivardinti visus duomenis, leidianius daryti ivad, kad t veik galjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo 3)
tiksliai kvalifikuoti veik, aikiai nurodant kokia BK norma(s) numato baud.atsakomyb. ie turinio elementai parodo ir
paaikina prokuroro pozicij, kurios prokuroras laikysis nagrinjant byl teisme, leidia sprsti dl nagrinjant byl teisme
atliktin veiksm, j apimties.

3.3.4. Kaltinamojo akto reikm

KA svarbiausias IT stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu teism prastine tvarka, dokumentas. KA fiksuoja IT rezultatus bei
lemia bylos nagrinjim teisme. Du aspektai:
1) Suraius KA tariamasis tampa kaltinamuoju. Gavs KA, kaltinamasis suino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus
nagrinjami teisme, kokiais duomenimis jie bus grindiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo
proceso metu neturdamas KA nuorao kaltinamasis neturt galimybs tinkamai naudotis konstitucine teise gynyb.
Apie veik, kurios padarymu yra tariamas, ir kaip ta veika kvalifikuojama tariamasis proc. metu suino anksiau BPK
187 gavs praneim apie tarim. Kol vyksta IT , tarimo turinys gali keistis.
2) KA nubria bylos nagrinjimo pirmos instancijos teisme ribas. Byla nagrinjama pagal nutart (BPK 233). Byla
nagrinjama tik dl ioje nutartyje nurodyt kaltinamj ir veik, taiau BPK nenumato galimybs teismui ioje nutartyje
nurodyti kitus kaltinamuosius ar kt veikas nei tai nurodyta KA.

3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220)

BPK nenustato joki termin per kuriuos IT mediaga turi bti perduodama teismui-laikydamasis proceso greitumo principo
prokuroras privalo siekti, kad tai bt padaryta kaip manoma greiiau. Iimtis-tariamj sumus- 220 (5).
220 (2) - Perduoda tik bylos nagrinjimui reikming mediag ptokuroras turi vertinti turim mediag ir
nusprsti kuri mediagos dalis bus reikalinga byl nagrinsianiam teismui. Bylos perkrovimas nereikalingais dokumentais (pvz.
apie nepasitvirtinusias versijas) apsunkina proc. dalyvi, teismo darb. Siekiant utikrinti proc.dalyvi teises- 220 (2). Taip pat
iame str. nurodoma kokia mediaga turi bti perduodama, kai kaltinamasis yra nepilnametis BK 91(2) aplinkybi mediaga.
220(3)- nemokaniam lietuvi k. asmeniui KA turi bti iverstas to asmens gimtj ar kit kalb, kuri asmuo
moka.