Tarpukario Kauno ir Vilniaus Lietuva fotografijoje: Balio Burao ir Jano Bulhako darbai

Tarpukario Lietuvos fotografijoje buvo populiari tautin, kultrin ir etnin tematik. Nors
temos panaios Lietuvos tautinio sjdio men temas, tada jau nebereikjo gaivinti Lietuvos,
krjus sieja kitas tikslas: ilaikyti esam kultr, isaugoti nors menkus tuomet dar apiuopiamos
senovs likuius ir pasirpinti, jog ateityje ji nebus pamirta. Taiau tuomet Lietuva nra visikai
vieninga: netrukus, po nepriklausomybs atgavimo, lietuviai patiria traum, kuri dar bent imtmet
jus irdyse Lietuva praranda Vilni ir is tenka Lenkijai. Todl, ko gero, galime skirti dvi
fotografijos tarpukariu akas: buvusios ir naujos sostins, Vilniaus ir Kauno. Pirmjai atstovauja
kone vienintelis to meto vilnietis fotografas Janas Bulhakas, o antrjai vienas i etnografins
fotografijos pradinink Balys Buraas. io mano darbo tikslas palyginti i patriotik krj
darb pobd, rasti j skirtumus ir panaumus.
Pirmiausia nagrinsiu Balio Burao kryb. Pats menininkas, jau nuo maums domjosi
senovs lietuvi kryba, dalyvavo liaudies meno parodose, be to, anksti m domtis fotografija.
Dvideimt ketveri met Buraas baig mokytoj kursus, taiau savo darb irjo kaip
galimyb aplankyti naujas vietoves, rasti ten nauj etnografini vertybi, todl vienoje vietoje ilgai
neusibdavo, o ir bdamas danai pamokas vluodavo arba neatvykdavo Tad galiausiai Buraas
met mokytojo amat, nes, pasak jo laisvamanik pair mokytojui dirbti nemanoma, o pakeisti
savo pasaulvalgos negaliu. Po savo atsistadinmo, fotografas pagaliau pilnai pasinr kratotyr.
Burao kryboje matyti, kad jam rpi isaugoti etnokultrin paveld, atskleisti tautos mentalite,
pabrti jos savitum. Nuotraukose danas darbo motyvas, amatininkai fotografuojami usim
savo amatu, tarsi bt fotograduojama tik viena j darbo akimirka. Tiesa, tai, dl to meto
fotoaparat technologini trkum buvo sudtinga, todl Buraas, nordamas sukurti veiksmo,
akimirkos iliuzij, pasitelkdavo reisr, kuri kartais ir neatitikdavo darbo realybs, taiau paddavo
sukurti autentikumo pojut. Fotografas stengsi parodyti ir vidin ry, tarp portretuojamojo ir jo
profesijos, pavyzdiui dievadirbi nuotraukose pasirenkama tokia kompozicija ir apvietimas, jog
tiek amatininko, tiek jo rankose laikomo dievuko veidai apviesti, taip sudoroma iliuzija, jog
amatininkas mato skulptrlje pats save. Mano manymu, domu tai, jog Balys Buraas fotografavo
ir kryius bei koplytstulpius, taiau juose mat ne tiek krikionikos ,kiek liaudikos simbolikos,
apskritai, pats Buraas i religji peik: ...su katalikybe visur plito niekuo ne geresn monms
religija, bet pats blogiausias dalykas plito tai visikas lietuvi nutautinimas ir pavergimas pon
junge, taip pat is pasisakymas atskleidia ir Burao kairisias pairas ir kitur savo ekspedicij
aprauose jis peikia dvar ir baudiav. Taiau baudiavos neneig, atvirkiai, laik j neatsiejama
lietuvos istorijos dalimi. Jau dirbdamas M. K. iurlionio muziejui jis ypa vertino potencialius
eksponatus, jei jie buvo lik dar i baudiavos laik. Fotografas stengsi ir fotografuoti tok
senovin kaim, iekojo dar etnokulrins verts nepraradusi vietovi: tuo metu dl reform kaimai
buvo skirstomi vienkiemiais, o tai, fotografo nuomone kone naikindavo kultrin kaim vert.
Galbt tai prisidjo prie Balio Burao krybai bdingo laiko paradokso: jo fotografijos objektai
paveriami tarsi eksponatais, kurie tarsi laukia, kol netrukus juos pasieks modernizacija, kuri
galutinai sugriaus j kultr ir kasdienin ritm. Taigi nesunku suprasti, kodl Burao kryba i
esms yra kultrinio ir tautinio gyvenimo sanklodos dokumentacija.
Kitas fotografas, kur noriu aptarti Janas Bulhakas. Nors lietuviu nacionalistu, koks buvo
Buraas, jo nepavadinsi, nes jis buvo lenkas, taiau is fotografas buvo ne menkesnis patriotas.
Taiau jam rpi ne senasis kaimas, o dvaras. Todl, mes jo negalime vadinti lenkikojo Vilniaus
fotografu, jis greiiau LDK tradicijos tsjas. Bulhako kryba glaudiai susijusi su Vilniaus
paveldosauga. Taiau jo kultros paveldo supratim diktuoja valstyb paveldosaugos politika
atitiko tautin valstybs politik. Fotografas turjo aik porpagandos tiksl: kelti pasididiavim
savo alimi, gilinti inias apie savo tvyn. Tad Jano Bulhako nuotraukose matomas tipikas
senovinis, jo sivaizdavimu Vilnius. Fotografas nevaizduoja juddi gatvi, moni , jo nuotraukose
nejauiame artjanio moderno. Atvirkiai, vaizduojamos didingos banyios, katedra, rotu,
tuios gatvs. I kai kuri nuotrauk netgi paalinti elektros laidai. Nuotrauk autorius man, kad
geriausia motyvas, keliantis paminklo vert, tai toks motyvas, kuris bus lygiai taip pat suprastas ir
po imto met. Bulhakas ypa vertino senovs lietuvi dvar. Pat Vilni jis vaizdavo kaimiku,
provincialiu miestu, taiau dvaro atvilgiu. Jis nefotografuoja tuo metu vilniuje jau esani
modernios architektros pavyzdi, tarsi bandyt nuslpti ne bajorik jo pus. Todl itin svarbi
fotografui buvo katalikyb, tad, nepaisant to meto Vilniaus daugelio konfesij, nuotraukos grietai
katalikiko turinio. Nepaisant Bulhako lenkikumo Vilniuje propagavimo, jo fotografijos tiek
nepriklausomoje, o vliau ir soviet okupuotoje Lietuvoje. Nors i pirmo vilgsnio tai atrodo gana
ironikai, i ties is paradoksas nesunkiai paaikinamas. Pirmiausia Bulhako nuotraukos, ypatingai
albumas Vilnius: 20 vaizd i J. Buhako fotografij, buvo labiausiai platinamos ir lengviausiai
pasiekiamos. Antra, lietuvi vertybs nesikirto su Bulhako vaizduojamomis vilniei vertybmis.
Taigi, matome, kad tarpukario Lietuva buvo nevienalyt, taiau abi puss, nors ir turjo
ideologini skirtum, vertybi poiriu smarkiai nesiskyr. Todl abiej pusi dka, liko isaugotos
skirtingos praeities lietuvos puss tiek bajorika, tiek kaimika senovs Lietuva. Toks vertybi
saugojimas mums atskleidia ir matyt tuo metu jauiam modernizacij, kylani i vakar, taiau
matome, kad jai nra aktyviai prieinamsi, tik pasyviai sutinkama ir su ja susitaikoma.

ALTINIAI
Viktorija Kurien Jano Bulhako Vilniaus fotografiniai vaizdai tarpukario Vilniaus paveldosaugos
kontekste.
Vykintas Vaitkeviius Pastamas ir nepastamas Balys Buraas.
Rta Statuleviit Balio Burao anrin fotografija.