LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILINS TEISS TERMINO ETIMOLOGIJA[1] .

iuolaikin Europos civilin teis susiformavo Romos privatins teiss recepcijos (receptio Lot.- primimas)
pagrindu. I ten perimtas ir civilins teiss terminas[2], kuris susiformavo Klasikins romn civilins teiss
laikotarpyje (I-III imtmetis).

Pirmine prasme civilin (ius civile) reik teis, kuri buvo taikoma tik Romos pilieiams (lot. civis pilietis, civilis
pilietinis). Ius civile buvo prieinama ius gentium,kuri reglamentavo ne Romos piliei santykius. Be to, susiforma-
vo ius praetorium to meto teiss taikymo praktika. Vliau visos jos susiliejo Romos teis, kuri savo ruotu buvo
skirstoma privatin teis (ius privatum), kuri reglamentavo Romos gyventoj tarpusavio santykius, ir viej tei-
s (ius publicum), taikom Romos gyventoj santykiams su valstybs institucijomis. Taigi jau senovje pilietikumas,
kaip civilins teiss subjekto poymis, inyko. Inyko ir pagrindin termino civilin teis vartojimo prielaida. Todl
kur laik civilins ir privatins teiss terminai buvo vartojami kaip sinonimai. Laikui bgant, ekonomini santyki
pltra sudar prielaidas privatins teiss skaidymuisi kaip savarankikos privatins teiss akos susiformavo

____________________________________________________________

[1] Etimologija odio kilms ir jo santykio su kitais odiais nustatymas

[2] Terminas odis arba pastovus odi junginys, kuriuo vardijama mokslo, technikos, meno ar kitos visuomens
gyvenimo srities speciali svoka arba daiktas. r. Termin banko statym

2. CIVILINS TEISS PASKIRTIS

Civilin teis skirta reglamentuoti asmen turtinius santykius. Pagal savo pobd ie santykiai yra vairs. Vieni i
svarbiausi nuosavybs santykiai. Jie utikrina turto turjim kaip asmens nuosavyb ir sudaro prielaidas mogaus,
kaip laisvo ir nepriklausomo visuomens nario, saviraikai. Atsivelgiant iuos santykius nustatoma, kas yra teistas
konkretaus turto savininkas (valdytojas) ir naudotojas. Taiau turto savininkas turt danai naudoja ne tik savo asme-
niniams poreikiams tenkinti, bet ir pajamoms gauti. Siekdamas io tikslo savininkas savo turt naudoja civilinje apy-
vartoje (ileidia civilin apyvart). (I daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialins gry-
bs, kurie gaunami naudojant pagrindin daikt civilinje apyvartoje. CK 4.18 str.)

Pavyzdiui, turto savininkas ar jo galiotas asmuo turt perduoda (dovanoja ar parduoda) kito asmens nuosavybn,
inuomoja, suteikia naudotis neatlygintinai. Kiti santykiai kyla dl sipareigojim suteikti paslaugas, pagaminti daik-
tus, veti krovinius ar atlikti kitokius veiksmus kito asmens naudai.

Turtini santyki srityje nuolat kyla prielaid interes konfliktui, nes teisiniai (civiliniai) reikalavimai vieno asmens
kitam asmeniui daniausiai gyvendinami kitos civilinio teisinio santykio alies veiksmais arba lomis.

Pavyzdiui, nuomininkas naudojasi nuomojama patalpa. Patalpos savininkas turi interes gauti nuompinigius ir tikisi,
kad nuomininkas tinkamai naudosis patalpomis ir j negadins. Taiau ne visada santykiai klostosi btent taip. Pasi-
taiko atvej, kai laiku nesumokami nuompinigiai, kartais atsisakoma mokti nuompinigius todl, kad, pavyzdiui, nuo-
motojas negrino nuomininkui i jo skolint pinig.

Interes konflikto grsm danai kyla ir i nuosavybs santyki gyvendinimo. Kiekvienas asmuo turi nuosavyb. Va-
dinasi, jam rpi, kad niekas jo turimo turto neatimt bei netrukdyt juo naudotis. Taiau toks asmuo neturi umirti,
kad naudodamasis savo nuosavybe neturi teiss paeisti kito asmens teisi ir teist interes
. Pavyzdiui, gyvenamojo namo savininkas suman aptverti savo sklyp aukta tvora, taiau kaimynui tai nepatinka
jis teigia, kad tvora yra per daug aukta ir jam trukdys tinkamai naudotis savo sklypu, t. y. paeis jo teistus interesus.

Taigi matome, kad civilin teis reglamentuoja laisv asmen, turini prieingus interesus, santykius. Todl tiek pa-
prastus, tiek ir sudtingesnius turtinius santykius reikia sureguliuoti taip, kad tarp teiss subjekt, kurie yra laisvi ir sa-
varankiki savo valios reikjai, bt galima pasiekti socialin kompromis, utikrinant abiej ali interes gyvendi-
nim.
Taigi galime daryti ivad, kad civilins teiss paskirtis siekiant socialinio kompromiso sureguliuoti preki ir
pinig apyvartos santykius ir utikrinti apyvartos dalyvi, taip pat turto ir kitoki grybi savinink
(valdytoj) galimyb patiems tvarkyti savo reikalus, utikrinti j teisi ir interes apsaug ir gynim nuo kit
asmen nesining ir neteist veiksm alingo poveikio.

3. CIVILIN TEIS IR APYVARTA

Apyvarta pirmiausia tai ekonominis reikinys. Ekonomisto poiriu, apyvarta tai subalansuotas preki, paslaug ir
pinig srautas tarp atskirose kio segmentuose veikiani subjekt (fizini arba juridini asmen) gyvendinat turtini
grybi mainus. Taiau is turtini grybi apyvartos srautas manomas tik tuo atveju, kai pinig, preki ir paslaug
rinkos subjektai veikia tik kaip apyvart ileist grybi savininkai ar j galioti asmenys - atstovai.

Perduoti nuosavybs teis gali tik pats savininkas arba savininko galiotas asmuo. CK 4.48 str.

Kitas svarbus apyvartos poymis yra tai, kad apyvartos dalyviai (turto, ileisto apyvart, savininkai) yra visikai lais-
vi, vienas nuo kito nepriklausomi visus sprendimus dalyvaudami apyvartoje jie paprastai priima laisva valia,
ireikdami savo interesus Todl teisei ikeliamas udavinys utikrinti laisv (t.y. netakojam treij asmen
veiksmais) apyvartos dalyvi valios formavim ir teisikai reikming jos iraikos form. Veiksmai, kuriais apyvar-
tos dalyviai ireikia savo vali siekdami sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, CK vadinami san-
doriais. Be to, reikia pabrti, kad statymais gali bti apribota tam tikr objekt (daikt ar kito turto) apyvarta, o kai
kuri daikt apyvarta udrausta i viso. Tai daroma stengiantis utikrinti visuomens saugum arba kitus vieuosius
interesus. Taigi CK vartojamas civilins apyvartos terminas apibdina teisikai sunormint ekonomin apyvart. Civi-
lin apyvarta tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perjimas i vieno teiss subjekto kitam civilini san-
dori pagrindu.

Civilins apyvartos dalyviams labai svarbu turti pakankamai veiksming priemoni savo ekonominei veiklai pla-
nuoti. Socialistinje ekonomikoje vyravo administracinis planavimas, t. y. naudojantis valstybs administracinmis
galiomis buvo sudaromi valstybiniai planai, kurie turjo privalom gali kio subjektams. Jiems buvo konkreiai nu-
statyta, k ir kiek gaminti, kam realizuoti bei teikti tam tikras paslaugas ir kita. i planini pareigojim vykdymas
buvo utikrinamas administracinmis priemonmis. Laisvos rinkos ekonomikoje tokios ekonomikos planavimo prie-
mons tapo nepriimtinos. inoma, planavimas ir rinkos ekonomikoje yra neivengiamas, taiau jis vykdomas pai
rinkos dalyvi . Planavimas prasideda nuo galimybi studij, verslo plan sudarymo ir ubaigiamas sutari sudary-
mu. Sutartys, kurios susieja j dalyvius ilgalaikiais sipareigojimais ir efektyviomis sankcijomis u toki sipareigoji-
m nevykdym, utikrina apyvartos dalyvi teistus lkesius, sudaro prielaidas numatyti trumpalaikius ir ilgalaikius
tiek atskiros mons, tiek moni susivienijim, tiek tarptautini kio subjekt planus. Laisvos rinkos ekonomikos
valstybse civilin teis privalo taip reglamentuoti turtinius santykius, kad rinkos dalyviai, naudodamiesi civilini sta-
tym teikiamomis galimybmis, galt sudaryti patikimus verslo pltros planus. Todl Lietuvos statym leidjas,
remdamasis Vakar Europos valstybi patirtimi, CK tvirtino dvi svarbias nuostatas, utikrinanias ia aptariamos ci-
vilins teiss paskirties gyvendinim. Pirma, CK 1.2. straipsnis tvirtina teist lkesi princip, kuriuo turi bti
vadovaujamasi reglamentuojant turtinius santykius tiek norminiais teiss aktais, tiek sutartimis. Antra, CK 6.189
straipsnis nustato, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Be to, CK 4.49 str. tvirtino
galimyb apyvartoje sudaryti sandorius dl nuosavybs gijimo ir perleidimo bsim daikt (iskyrus registruotinus
daiktus) tuo dar labiau sustiprindamas sutari instituto reikm kins veiklos planavimui.

4. CIVILINS TEISS TIKSLAI

Civilins teiss tikslai tai civilins teiss paskirties konkretizavimas, atsivelgiant konkreius valstybs ekonomi-
ns ir socialins politikos udavinius, kuriuos vykdyti savo valstybs pilieiams (rinkjams) yra sipareigoj valstybs
politikai asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys statym leidyboje. Taigi civilins teiss tikslus lemia valstybs vykdoma
politika ir jos suformuota teisin ideologija.

XIX ir XX a. sandrai buvo bdinga socialini doktrin gausa ir bandymai jas pritaikyti atskir valstybi socialinei-
ekonominei raidai keisti. XX a. antrojoje pusje sukurti priemones praeityje ikilusioms problemoms sprsti ir prisitai-
kyti prie nauj socialini-ekonomini postindustrins visuomens reikini, kurie ypa irykjo praktikoje naujausius
mokslo ir informacini technologij laimjimus. Naujos, labai veiksmingos transporto, ryi priemons bei informaci-
ns technologijos paspartino tarptautini ekonomini santyki pltr. Prasidjo globalizacijos procesai, tarptautin
ekonomin ir politin integracija, kurie veik ir t valstybi, kurios siliejo iuos procesus, civilins teiss tiksl
utikrinti veiksming tarptautini ekonomini santyki reglamentavim. Kiekviena valstyb, siekdama ekonomins ir
politins paangos, turjo savo nacionalin civilin teis derinti su kit valstybi teise, kad teis nedaryt klii in-
vesticini ir prekybini santyki pltrai. Padidjo tarptautins privatins teiss reikm. Daugelis turtini santyki,
kuriuose yra usienio elementas, reglamentuojami ne nacionalins teiss, bet tarptautini sutari ir konvencij nor-
momis.

5. CIVILINS TEISS FUNKCIJOS

Civilins teiss paskirtis ir tikslai gyvendinami per civilins teiss funkcijas, kurias nagrinja teiss teorijos mokslas.
Pasiremsime prof. A. Vaivilos vadovlyje Teiss teorija pateikta teiss funkcij klasifikacija ir j turinio apibdini-
mu. Ms manymu, civilinei teisei bdingos dvi pagrindins funkcijos reglamentavimo (reguliavimo) ir valsty-
bs prievartos legalizavimo ir normavimo. Be i pagrindini funkcij, civilinei teisei bdinga papildoma, pagalbi-
nio pobdio informavimo funkcija. i funkcija laikytina papildoma todl, kad jos pobdis yra ne tik teisinis, bet ir
technologinis. Teisinje literatroje paplitusi nuomon, kad civilin teis turi apsaugin funkcij. Taiau reikt sutikti
su A. Vaivila, kuris pagrstai teigia, kad tai nra savarankika funkcija. Ji yra kit pagrindini funkcij sudedamoji
dalis. Civilins teiss paskirtis ir tikslai, kuriuos i esms slygoja jos reglamentavimo objekto pobdis, nulemia reik-
mingus i funkcij gyvendinimo ypatumus civilinje teisje.

5.1. Reglamentavimo funkcija

Reglamentavimo funkcija gyvendinama valstybs nustatytomis civilins teiss normomis, kurios nustato civilini tei-
sini santyki dalyvi privalomo ir leistino elgesio ribas. iuolaikinis poiris teis pakeit ir civilins teiss regla-
mentavimo priemones. iuolaikinms demokratinms valstybms bdinga, kad teisinio reglamentavimo poveikis civi-
lins teiss subjektams daromas pasitelkiant ne tik statymo normomis nustatytas visuotinai privalomas elgesio taisyk-
les, bet ir bendruosius teiss principus, teism praktik bei teiss doktrin. Btent tok poir teis ir teisin regla-
mentavim tvirtina naujasis Lietuvos CK. Civilins teiss reglamentavimo funkcijos ypatumas yra tas, kad statym
leidjas suteikia galimyb patiems teisinio santykio dalyviams neperengiant statymo nustatyt rib savitarpio susita-
rimu nustatyti patiems sau teises ir pareigas bei atsakomyb u j paeidim. Sutartis tampa reikmingu civilini san-
tyki teisinio reglamentavimo mechanizmo elementu. J sudariusiems asmenims sutartis turi toki pat gali kaip ir
statymas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad:

[] teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo gali. Sutartis pareigoja atlikti ne tik tai, kas tie-
siogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lemia sutarties esm arba statymai.

Todl civilinei teisei bdingas dispozityvij norm dominavimas. Dispozityviosios normos nustato teisinio santykio
dalyvi elgesio taisykles, kurios taikomos tik tuo atveju, kai patys santykio dalyviai nenori savo santyki sureguliuoti
sutartimi arba kai sutartimi sureguliuoti ne visi ia sutartimi nustatomi santyki aspektai. Civilin teis turi ir impera-
tyvij norm. Imperatyviosios teiss normos civilinio teisinio santykio alims nustato privalomas elgesio taisykles,
kuri teisinio santykio alys negali pakeisti. Taiau civilinje teisje imperatyviosios normos nustatomos ir taikomos
tik iimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio subjekto teises ir interesus nuo kitos alies neteist
veiksm sutampa su viej interes apsauga, taip pat siekiant utikrinti, kad privaiuose santykiuose bt laikomasi
siningumo, protingumo ir teisingumo reikalavim, nebt paeidiama vieoji tvarka. Todl civilinje teisje, skir-
tingai nei vieojoje, galioja principas, kad leidiama viskas, kas neudrausta. io principo esm ir jo gyvendinimo s-
lygas nustato CK 1.136 straipsnis. Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai nustato, kad:

Civilins teiss ir pareigos atsiranda io kodekso ir kit statym numatytais pagrindais, taip pat i fizini asmen ir
organizacij veiksm, kurie, nors ir nra statym numatyti, bet pagal civilini statym bendruosius pradmenis bei
prasm sukuria civilines teises ir pareigas.

Civilini teisini santyki dalyvi vaidmuo reglamentuojant j santykius tvirtintas ir CK 1.5 straipsnio 3 dalyje:

Kai statymai nedraudia civilini teisini santyki subjektams ali susitarimu nusistatyti tarpusavio teisi ir parei-
g, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais.

Imperatyvij ir dispozityvij norm derinimo bdas ir j santykis yra esminis civilinio teisinio reglamentavimo po-
ymis, skiriantis civilin teis kaip teiss ak nuo vieosios teiss. is poymis leidia suformuluoti vien i pa-
grindini civilins teiss postulat civilini santyki srityje leidiama viskas, kas neudrausta.

5.2. Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija

Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija civilinje teisje gyvendinama taip pat ypatingai, t. y. kitu
bdu nei vieojoje teisje. Laisvos ekonomikos rinkos slygomis valstyb minimaliai kiasi privai santyki srit.
Civilins teiss normomis reglamentuojam santyki paeidjui valstyb pasirengusi taikyti valstybs prievartos prie-
mones. Taiau t prievartos priemoni pobd ir mast paprastai nustato patys teisini santyki dalyviai, o valstybs
institucij, taikani tas prievartos priemones, veikimas taip pat priklauso nuo teisinio santykio dalyvio, kurio teiss
paeistos, valios, ireiktos jo iekinio pareikime teismui. Prievartos priemoni, taikom paeidjui, pobdis ir tikslas
taip pat yra specifiki prievartos priemon nukreipta ne paeidjo asmenyb, o tik jo turt. Pagrindinis prievartos
priemoni taikymo tikslas yra ne nubausti paeidj, o atlyginti nukentjusiajam padaryt al arba (ir) paskatinti
vykdyti savo sipareigojimus. Todl pagrindins sankcijos civilinje teisje yra turtinio pobdio nuostoli atlygini-
mas ir netesybos (bauda arba delspinigiai). Kadangi nukentjusysis yra privatus asmuo, teismo priteistas nuostoli at-
lyginimas ar netesybos sumokamos nukentjusiajam, o ne valstybei, kaip bna taikant sankcijas, kai paeidiami vie-
osios teiss reglamentuojami teisiniai santykiai. Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo ypatumai slygoja
civilinio teisinio reglamentavimo metodo ypatum paeist civilini teisi gynim pateikiant iekin ir turtin civili-
ns teisins atsakomybs pobd

5.3. Informavimo funkcija

ios funkcijos btinyb lemia kelios aplinkybs. Pirmiausia teiss aktai turi bti visiems vieai prieinami. Visi teiss
subjektai turi turti galimyb susipainti su statymais, kad j elgesys bt teistas ir racionalus. Todl civilinje teis-
je nusistovjusi imperatyvi norma, kad galioja tik statym nustatyta[1] tvarka paskelbti civiliniai statymai ir kiti ci-
vilinius santykius reglamentuojantys teiss aktai, o paskelbti civiliniai aktai neveikia atgaline tvarka (CK 1.7 str. Civi-
lini statym galiojimas). Antra vertus, civilinje teisje daroma prielaida, kad visi civilins teiss subjektai yra pro-
tingi ir rpestingi, todl jie tvarkydami savo reikalus turi susipainti su galiojaniais statymais, o prireikus kreiptis
teiss ekspertus dl j esms isiaikinimo ir taikymo. Todl CK 1.6 straipsnis nustato statym inojimo prezumpcij:

statym neinojimas ar netinkamas j nuostat suvokimas neatleidia nuo juose numatyt sankcij taikymo ir nepa-
teisina statym reikalavim nevykdymo ar netinkamo j vykdymo.
________________________________________________

[1] Apie statym ir kit normini akt skelbimo tvark raoma skyriuje Civilins teiss altiniai.

6 CIVILINS TEISS REGLAMENTUOJAM SANTYKI BENDRA CHARAKTERISTIKA IR J

RYS:

Civilins teiss reglamentavimo objekt, kaip tam tikr visuomenini santyki srit ir iai sriiai priskiriam santyki
ris, apibdina CK 1.1. straipsnio 1 dalis:

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius as-
meninius neturtinius santykius, taip pat eimos santykius. statym nustatytais atvejais is kodeksas taip pat reglamen-
tuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Remiantis iuo straipsniu galima teigti, kad civilins teiss reglamentavimo objekt sudaro trij ri visuomeniniai
santykiai:

turtiniai santykiai;
asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais santykiais ;
asmeninai neturtiniai santykiai , nesusij su turtiniais santykiais.

Analizuojant 1.1. straipsn galima susidaryti nuomon, kad ketvirtoji visuomenini santyki ris kaip savarankikas
civilinio teisinio reglamentavimo objektas yra eimos santykiai. Socialistinio laikotarpio civilins teiss doktrina ir
teiskra, taip pat ir Lietuvos, eimos santykius laik atskiru teisinio reglamentavimo objektu, o eimos teis savaran-
kika teiss aka, nes turtiniai santykiai eimoje buvo laikomi ivestiniais i asmenini sutuoktini santyki. Todl jie
nebuvo laikomi civilins teiss reglamentavimo dalyku. Taiau rinkos ekonomikos alyse sutuoktini ir kit eimos
nari santykiams buvo teikiama daugiau reikms. Suadtuvi ir vedyb sutartys, separacijos institutas, sutartys dl
sutuoktinio atskiro turto tvarkymo ir kt. aikiai parod turtini santyki eimoje reikm, j savarankikum ir poreik
reglamentuoti juos civilins teiss priemonmis. Naujasis CK tiek asmenini, tiek turtini eimos santyki reglamen-
tavim trauk CK reglamentavimo objekt, todl civilins teiss reglamentuojam santyki klasifikacijoje, ms
nuomone, jie nra savarankika santyki grup, o silieja anksiau nurodyt trij element klasifikacij. Taiau nega-
lima neatsivelgti eimos santyki specifik, todl eimos santyki reglamentavimui skirta atskira CK Treioji
knyga, kurios normos eimos santyki srityje yra specialiosios (lex spacialis), palyginti su kit CK knyg normomis.
CK 3.1 straipsnis nustato, kad:

Kit Civilinio kodekso knyg ir kit civilini statym normos eimos santykiams taikomos tiek, kiek j nereglamen-
tuoja ios knygos normos.

6.1. Turtiniai santykiai

6.1.1.Turto samprata ir jo formos

Turtinius santykius, kaip visuomenini santyki r, apibdina i santyki objektas turtas. Taiau turto apibri-
mas CK nesuformuluotas. Ekonomikos teorijoje vyrauja nuomon, turtu laikytina bet kas, kas turi vert ir yra asmens
nuosavyb . Finansininkai turt apibria taip: Turtas materialiosios, nematerialiosios ir finansins vertybs,
kuras valdo ir naudoja ir (arba) disponuoja mon, ir kurias naudojant tikimasi gauti naudos. Vadinasi, turo
svoka siejama su objekto naudingumu, t.y. galjimu gauti naudos, o ne su jo teisine forma. Todl toks turto apibdi-
nimas teis studijuojaniajam taps geriau suvokiamas tik tada, kai atskleisime odi bet kas, kas turi vert prasm
kaip civilins teiss objektas. Tik tokiu atveju turtas gali tapti apyvartos ir j aptarnaujani sandori objektu. Teiss
aktai, kurie reglamentuoja turtinius santykius, siekdami efektyvaus reglamentavimo tikslo, pateikia savo turto, kaip
teis objekto charakteristikas ir j klasifikacijas. Todl apibriant turto samprat reikia remtis ne tik ekonomikos
mokslo definicijomis, bet ir statym apibrimais

Turto terminas vartojamas tiek CK, tiek daugelyje kit statym. Taiau tik kai kuriuose i j pateikiama, pavyzdiui,
Valstybs ir savivaldybi turo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Turto vertinimo pagrind, Gyventoj pajam
mokesi statymuose pateikiami turto apibrimai ir jo formos. Turto prasm geriausiai atskleidia Gyventoj paja-
m mokesi statyme suformuluota turto svoka: Turtas kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popie-
riai ir ivestins finansins priemons, kitas nematerialus turtas.

Remiantis iuo apibrimu galima padaryti dvi svarbias ivadas: pirma, turtas yra ne tik daiktai, kurie naudojami mo-
gaus poreikiams tenkinti, bet ir tam tikros teisins-finansins priemons, ireikianios j savininko teises ir sukurian-
ios atitinkam mechanizm reikalauti kit asmen veikti j naudai, antra, turtas gali bti materialus ir nematerialus.
Turto skirstymas material res corporales ir nematerial res incorporales buvo inomas jau Romos privati-
nje teisje. Materialus turtas tai mogaus jutimo organais suvokiami daiktai, o nematerialus turtas yra ireiktas fi-
nansiniuose dokumentuose bei kituose intelektins veiklos produktuose, ir todl suvokiamas ne pojiais, o tik i s-
vok.

CK 1.97 straipsnio 1 dalis turt, kaip civilini teisini santyki objekt, taip pat apibdina kaip material ir kaip ne-
material:

Civilini teisi objektai yra daiktai, pinigai ir grybiniai popieriai, kitas turtas bei turtins teiss, intelektins veiklos
rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksm rezultatai, taip pat kitos turtins ir neturtins grybs.

Pagal CK 4.1 straipsn materialus turtas daiktai yra i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus
pasaulio dalykai, o nematerialus turtas ireiktas teisiniuose dokumentuose bei intelektins veiklos produktuose.

Pavyzdiui, kai komercinis bankas paskolina bendrovei tam tikr pinig sum, sudarytos sutarties pagrindu bankas
gyja teis reikalauti i skolininko nustatytu laiku mokti jam palkanas ir grinti atitinkamas paskolint l sumas.
ias teises bankas gali perleisti kitam bankui ir u tai gauti pinig. Akivaizdu, kad banko reikalavimo teiss yra turtas,
nes jos gali bti apyvartos sandori objektas.

I pirmo vilgsnio gali susidaryti spdis, kad aukiau cituotame CK 1.97 str. nurodyti civilini teisi objektai visi
yra lygiaveriai. I tikrj taip nra, nes vieni objektai yra konkreios grybs, kurios vartojamos moni poreikiams
tenkinti arba naudojamos kurti (gaminti) kitus grybes, kiti tik fikcijos arba juridins technikos priemons,
naudojamos tikrj grybi apyvartai aptarnauti.
Prie pirmj priskirtinas materialusis turtas (daiktai, daikt kompleksai) ir intelektinis turtas tai intelektins veiklos
rezultatai (meno, mokslo ir literatros kriniai, iradimai, dizainas ir pan.) bei monikieji itekliai. Apibendrintai is
nematerialusis turtas gali bti vadinamas intelektine nuosavybe arba intelektiniais itekliais. Taiau teisinje
literatroje intelektins nuosavybs terminas, susiformavo dar iki ini visuomens susiformavimo, todl
jis vartojamas apibdinti tik autori ir patent teiss saugomus intelektins veiklos rezultatus, taiau neapima
ekonomikos ir socialinei pltrai ypatingai reikmingus faktorius kaip monikuosius gebjimus arba monikj
kapital., kurie nepatenka intelektins nuosavybs apsaugos sistem. ini visuomens tyrintojai pastebi, kad
nepaisant to, kad pagrindinis turtas sukuriamas nebe materialiniu, o intelektiniu kapitalu, intelektiniai itekliai kaip
turto forma nesulauk visuotinio pripainimo[2].

Kiti objektai, kurie sukuriami kaip juridins technikos priemons nematerialus turtas (finansinis turtas): atsirado
siekiant palengvinti ir suaktyvinti finansinius reikalavimus paymini dokument apyvart ir siekis palengvinti
nuosavybs suvisuomeninim, t.y. jos koncentravim, valdym bei disponavim.

Pvz., keli asmenys nutar steigti akcin bendrov. Taiau, jei j na bendrovs kapital nepakanka pilnavertei
bendrovs veiklai, steigta bendrov kaip juridinis asmuo gali pasirinkti kelet bd kaip padidinti savo kapital
ileisti papildomas akcijas, ileisti obligacijas arba pasiskolinti i banko. Los, kurias sumoks akcij arba
obligacij pirkjai, taip pat pagal paskolos sutart gausios los taps akcins bendrovs nuosavybe, o akcij ir
obligacij pirkjai bei las paskolins bankas turs tam tik reikalavimo teises (gauti i bendrovs dividendus ar
palkanas ir pan.).

ios teiss turi vert, todl jos vadinamos finansiniu kapitalu ir gali bti perleistos kitiems, t.y. gali bti civilins
apyvartos savarankikas objektas.

Nuo daikt finansinis turtas skiriasi tuo, kad jis suvokiamas ne jutimais, kaip daiktai, bet svokomis, kurios
suformuluotos teisiniuose dokumentuose. is turtas neturi knikumo ir negali patenkinti mogaus vartojimo poreiki,
o tenkina tik apyvartos procedr poreikius. Todl daiktai ir intelektin nuosavyb visada ilieka svarbiausias
turtini santyki objektas, nes tik jie turi savybes, dl kuri gali bti tiek materialini, tiek dvasini poreiki
tenkinimo priemon ir tuo bdu reprodukuoti mogaus fizines ir krybines galias arba silieti nauj produkt
vert.

Tuo tarpu finansinis turtas tokios funkcijos atlikti negali, nes jis yra tik priemon gyti daiktus, arba kalbant
iuolaikine finansinink kalba civilins apyvartos finansinis instrumentas. Nors iuolaikinje civilinje apyvartoje
vyrauja ne daiktai, bet nematerialusis (finansinis) turtas, taiau jis niekada nepakeis daikt[3]. Vadinasi, nematerialus
turtas yra gryb tik todl, kad jis ateityje gali bti transformuotas materialj turt (t.y. gali bti panaudotas kaip
priemon turtinei naudai gauti bei ekonominms grybms kurti). Be daikt nebt nei nuosavybs, nei kitoki
teisini santyki, nes res incorporales prarast savo vert ir prasm. Todl daiktai ir intelektin nuosavyb
laikytini pagrindiniu (pirminiu) turtini teisi objektu, nematerialj turt galima vertinti tik kaip ivestin
(antrin) teisi objekt, kurio paskirtis aptarnauti pagrindini objekt apyvart.

________________________________________

[2] Intelektini itekli pragmatiniam pritaikymui dar nra abejoni nekelianios metodikos, todl ne ne visi
intelektiniai itekliai gali bti individualizuoti ir tapti apyvartos sandori objektu. Plaiau apie tai r.: Buraas
Antanas. Internetin finans ir investicij informacija.- Enciklopedinis finans ir ekonomikos inynas. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto leidybos centras, 2006. P. 226.

[3] Dl ios prieasties baudiamoji teis turto terminui suteikia kitoki, siauresn, reikm turtu laikomi tik daik-
tai. Apie tai plaiau: O. Fedosiuk. Nuosavyb ir turtas Baudiamajame ir Civiliniame kodeksuose. Jurisprudencija:
mokslo darbai. Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002, 28(20), p. 8087.

6.1.2. Turtiniai santykiai civilins teiss reglamentavimo objektas

Turtiniai santykiai tai santykiai, kurie susiklosto tarp asmen dl vienos ar kitos formos turto. Beveik visi turtiniai
santykiai yra teisinio reglamentavimo objektas, bet ne visi jie yra civilins teiss reglamentavimo objektas. Skirting
teisin turtini santyki prigimt lemia i santyki dalyvi teisinis statusas. Vieni j susiklosto privaiuose
santykiuose, tarp teisikai vienas kitam nepavaldi asmen, kiti vieosios teiss reguliuojamame visuomenini san-
tyki sektoriuje. Nors visuomenini santyki objektas taip pat yra turtas, bet tarp i santyki subjekt yra tarpusavio
teisin priklausomyb administracinis pavaldumas, pagrstas vieosios teiss normomis. Taigi iuo atveju vienas as-
muo kitam asmeniui turi perduoti turt, mokti pinigus (pvz., mokti mokesius) ne savo laisva valia, o todl, kad to-
ki pareig jam nustato statymas. i aplinkyb objektyviai reikalauja specialaus i santyki reglamentavimo metodo.
Todl pagal CK 1.1. straipsn turtinius santykius, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs insti-
tucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas)
arba statym nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko statym nustatytas administracines ar baudiam-
sias sankcijas, reguliuoja ne civilin, bet vieoji teis.

Ivada: civilin teis reguliuoja ne visus turtinius santykius, o tik tuos, kurie susiklosto tarp laisv, t. y. teisikai
vienas kitam nepavaldi asmen

6.2. Asmeniniai neturtiniai santykiai civilins teiss reglamentavimo objektas

6.2.1. Asmenini neturtini santyki samprata

Asmeniniai neturtiniai santykiai nuo turtini skiriasi savo objektu. Turtini santyki objektas yra daiktai ir kitas turtas,
kuris nra neatskiriamai susietas su jo savininku. Tai reikia, kad io turto savininkas gali savo nuoira iuos objektus
kaip savo turt perduoti kitiems asmenims. Perduodama vairiais bdais: parduodama, dovanojama, inuomojama, in-
vestuojama, suteikiama panaudai ir kitaip. ie bdai vadinami turto perdavimo teisiniu pagrindu. Visikai kitokios yra
asmenini neturtini santyki objekto savybs. Asmenini neturtini santyki objektas yra ne turtas, o tam tikra as-
mens nuo jo neatskiriama gimta arba gyta savyb. io objekto ypatumas yra tai, kad jis neatskiriamas nuo jo turto-
jo, nes jis yra jo substancija. Jis neturi ekonomins verts, t. y. jo negalima vertinti pinigais, todl asmenini neturti-
ni santyki objektas paprastai negali bti perleistas nei kit asmen nuosavybn, nei perduotas kitiems asmenims
naudotis pagal nuomos, panaudos sutartis arba kitaip.

Kiekviena asmens savyb yra jam paiam reikminga. Taiau civilin teis reglamentuoja tik tuos asmeninius santy-
kius, kurie yra reikmingi ne tik paiam asmeniui, bet ir visuomenei. Teis paprastai neturi kitis tuos asmeninius ne-
turtinius santykius. Todl asmenini neturtini santyki reglamentavimas yra iimtinis civilins teiss reglamen-
tavimo objektas , t. y. civilin teis reglamentuoja tik tuos asmeninius neturtinius santykius, kuriuos numato CK arba
kitas statymas. Vadinasi, jei statymai nenustato, kad vieni ar kiti asmeniniai neturtiniai santykiai yra reglamentuoja-
mi civilins teiss normomis, tai jie ir nepatenka civilins teiss reglamentavimo srit. Jeigu palyginsime asmenini
neturtini santyki ir turtini santyki priskyrimo prie civilins teiss reglamentavimo srities bdus, tai pastebsi-
me esmin skirtum civilin teis reglamentuoja visus turtinius santykius, kuri nereglamentuoja vieoji teis,
o asmeninius neturtinius ne visus, o tik tuos, kuriuos nurodo CK arba kiti civiliniai statymai.

6.2.2. Asmenini neturtini santyki rys

Civilins teiss reglamentuojami asmeniniai neturtiniai santykiai skirstomi dvi ris:

asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais;|

asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais.

Pirmajai riai priskiriam santyki objektas yra tokia asmenin gryb, kurios naudojimas gali sukurti turtinius san-
tykius. Tokios grybs yra autoryst, juridinio asmens pavadinimas, preks enklas. Pavyzdiui, literatros krinio au-
torius pagal sutart gali kitam asmeniui suteikti teis ileisti ir platinti krin. Sudarius toki sutart tarp autoriaus ir ki-
t asmen usimezga ne tik asmeninio pobdio, bet ir turtiniai santykiai. Civilin teis privalo visus tokius santykius
reglamentuoti, kad utikrint ne tik asmenini neturtini grybi apsaug, bet ir t grybi turtojo turtini interes
gynim nuo paeidim. Todl CK 1.1 straipsnis nustato taisykl, kad civilin teis reglamentuoja [] asmen turti-
nius santykius ir su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius []. Tokia statymo formuluot rei-
kia, kad statym leidjas ir turtinius santykius, ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su turtiniais, kaip civili-
ns teiss reglamentavimo objekt traktuoja vienodai. I to darome ivad, kad asmeniniai neturtiniai santykiai, susij
su turtiniais, kaip ir kiti turtiniai santykiai, patenka civilins teiss reglamentavimo srit.

Visikai kitaip nei civilins teiss reglamentavimo objektas apibriama antroji asmenini neturtini santyki ris
asmeniniai santykiai, nesusij su turtiniais. Anksiau nurodytame CK 1.1. straipsnyje formuluojama nuostata, kad
statym nustatytais atvejais is kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.i sta-
tymo nuostata reikia, kad tie asmeniniai santykiai, kurie nesusij su turtiniais, paprastai nra civilins teiss regla-
mentavimo dalykas. civilinio teisinio reglamentavimo srit tokie santykiai gali patekti tik pagal specialius statymo
nustatytus pagrindus. Pavyzdiui, garbs ir orumo bei kit asmens specifini asmenini grybi (vardo, atvaizdo, k-
no ir patalpos nelieiamumo, privaios informacijos ir kt.) gynimas tampa civilins teiss reglamentavimo objektu tik
todl, kad jie CK 2.202.27 straipsniuose apibrti kaip civilins teiss normomis saugomos grybs. Labai akivaiz-
diai asmenini neturtini santyki, kaip civilins teiss objekto, iskirtinum rodo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje tvir-
tinta nuostata, kad Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais.

7. CIVILINS TEISS APIBRIMAS

Pagrindiniai teiss teorijos postulatai apie teiss sistem, kuriais remdamiesi apibrime civilin teis kaip teiss ak
ir nustatysime civilins teiss viet joje, yra ie:

teiss sistema tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas;

visos teiss normos susietos junginius (institutus ir akas);

teiss normos yra susijusios tarpusavio priklausomybe ir garantuoja viena kitos veiksmingum;

baigiamoji teiss norm sisteminimo subordinacijos pagrindu riba yra teiss aka, kuri turi atskir teisinio regulia-
vimo objekt, principus ir metod.

Lietuvos CK 1 knygos 1 str. nustato, kad:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmen turtinius santykius ir su iais santykiais susijusius
asmeninius neturtinius santykius, taip pat eimos santykius. statym nustatytais atvejais is kodeksas taip pat
reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

2. Turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs institucijoms ir kurie
tiesiogiai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba statym
nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko statym nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas,
skaitant valstybs mokesi, kit privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto
santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, io kodekso normos taikomos tiek,
kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai, taip pat io kodekso sakmiai nurodytais atvejais.

3. Darbo santykius reglamentuoja specials statymai. io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek j
nereglamentuoja specials statymai.

Remdamiesi io straipsni analize galime teigti, kad Lietuvos civilin teis turi savo reglamentavimo objekt.

Pirma, turime aikiai apibrt, t. y. pagal CK suformuluotus kriterijus atskirt, teisinio reglamentavimo objekt -
turtinius santykius.

Antra, analizuojamo straipsnio 2 dalyje nustatomas santykis su vieosios teiss reglamentavimo sfera pagal bendr
taisykl turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu, CK normos netaikomos.

Treia io straipsnio 3 dalyje civilins teiss norm taikymo sfera atribojama ir nuo darbo teiss.

Tai, kad CT teis turi ne tik reglamentavimo objekt, bet ir savit metod patvirtina CK 1.2 str.

Civilini santyki teisinio reglamentavimo principai

1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis j subjekt lygiateisikumo, nuosavybs nelieiamumo,

sutarties laisvs, nesikiimo privaius santykius, teisinio apibrtumo, proporcingumo ir teist lkesi,
neleistinumo piktnaudiauti teise ir visokeriopos civilini teisi teismins gynybos principais.

2. Civilines teises gali apriboti tik statymai ar statym pagrindu teismas, jeigu toks apribojimas btinas vieajai
tvarkai, geros morals principams, moni sveikatai ir gyvybei, asmen turtui, j teisms ir teistiems interesams
apsaugoti.

io straipsnio analiz patvirtina, kad civilins teiss reglamentuot santyki pobdis objektyviai suformuoja prielaidas
rastis savitai i santyki reglamentavimo princip sistemai. ie principai savo ruotu slygoja prielaidas formuoti -
civilinio teisinio reglamentavimo metod, kaip specifinio poveikio bd ir priemoni sistem, kurioje vyrauja
dispozityviosios teiss normos.

Tolesniuose studij etapuose detaliau nagrinsime tiek civilins teiss dalyk, tiek metod ir principus. Taiau jau
dabar, remdamiesi CK 1,1 ir 1,2 str. analize galime suformuluoti CT apibrim:

Civilin teis tai savarankika teiss aka, sudaranti visos privatins teiss, kurios normos sveikauja su mo-
rals normomis, pagrind; prioritetikai taikydamos dispozityvj teisinio reglamentavimo metod ir ireikda-
mos bendruosius Lietuvos Konstitucijoje tvirtintus principus, reglamentuoja laisv, vienas kitam teisikai nepa-
valdi asmen turtinius bei asmeninius, susijusius su turtiniais, santykius, o specialiai statym numatytais atve-
jais ir kitus asmeninius (nesusijusius su turtiniais) bei turtinius santykius, kuriuos reglamentuoja vieosios tei-
ss normos.

8. OBJEKTYVIOJI IR SUBJEKTIN CIVILIN TEIS

ia pateikme objektyvios civilins teiss apibrim. Taiau teiss doktrinoje ir teiss aktuose civilins teiss termi-
nas vartojamas ir kitokia prasme, t. y. kaip asmens subjektins teiss apibdinimas. Subjektin teis tai civilinio tei-
sinio santykio elementas, kuris suteikia galimyb ios teiss turtojui atitinkamai elgtis ar reikalauti tam tikro elgesio
i kit asmen.

9. CIVILINS TEISS TAIKYMAS KIT TEISS AK REGLAMENTUOJAMIEMS SANTYKIAMS

9.1. Civilins teiss taikymas vieosios teiss reglamentuojamiems turtiniams santykiams

Poreikis naudoti civilins teiss metodus turiniams santykiams, susiklostantiems vieajame sektoriuje (mokesi sa-
vivaldybi ir valstybs biudetus rinkimas, biudeto l skirstymas bei j panaudojimas apmokti u valstybs ir sa-
vivaldybi staig bei institucij teikiamas viesias paslaugas ir kita) buvo vertintas Lietuvos Respublikos statym
leidjo. Civilins teiss santyk su kitomis teiss akomis tiek vieosios teiss (administracins, baudiamosios), tiek
privatins (darbo ir kt.) nustatytas CK 1.1. straipsnyje. Esmin io straipsnio nuostata yra ta, kad jame nustatyta, jog
civilin teis reglamentuoja visus turtinius santykius, kuri nereglamentuoja vieoji teis bei kitos privatins teiss
akos, ir tuo paiu nustato CK norm taikymo slygas ir tvark turtiniams santykiams, kurie priskirti kit teiss ak
reglamentavimui. Jame nustatyta ne tik tai, kad civilin, kad CK gali bti taikomas [...] turtiniams santy-
kiams [], kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos, []tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami sta-
tymai, taip pat io kodekso sakmiai nurodytais atvejais.

Taigi pagal CK Lietuvoje civilins teiss taikymo ribas i esms apibria vieoji teis. Tai daroma dvejopai. Pirma,
vieoji teis nustato turtinius santykius, kuriuos ji reglamentuoja, nes kaip jau minta vieosios teiss
reglamentuojam santyki subjektai savo valia negali nustatyti t teisini santyki, kuriuose jie dalyvauja, turinio.
Todl i teisini santyki turinys nustatomas tik valstybs valia, kuri ji ireikia priimdama statymus. Tuo bdu
nustatoma riba, u kuriuos esanius visus kitus turtinius santykius reglamentuoja privatin teis. Antra, nustatomos
slygos, kurioms esant civilin teis gali bti taikoma ir u jos reglamentavimo objekto rib esantiems santykiams, t.y.
santykiams, kuriuos reglamentuoja vieoji teis. iuo atveju, kai vieosios teiss reglamentuojamiems turtiniams
santykiams taikomos CK normos, darytina ivada, kad t santyki turinys jau nustatomas ne tik valstybs valia, kuri
buvo ireikta priimant statym, bet ir t santyki dalyvi valia.

Civilins teiss norm taikymas vieosios teiss reglamentuojamiems turtiniams santykiams gali bti dvejo-
pas: tiesioginis ir subsidiarinis.

Atkreikite dmes tai, kad ir subsidijavusis, ir tiesioginis CK norm taikymas kit teiss ak
reglamentuojamiems santykiams galimas tik tuo atveju, jei tie santykiai yra turtiniai.

Subsidiarinis CK norm taikymas. CK 1.1 nustato, kad CK normos kit teiss ak reglamentuojamiems turiniams
santykiams normos taikomos [] tiek, kiek i santyki nereglamentuoja atitinkami statymai, (r.: CK 1.1 str. 2 d.).
Subsidiarinio civilins teiss norm taikymo pavyzdiai gali bti tarp vietimo ir mokslo ministerijos ir universitet
sudaromos sutartys dl studij program finansavimo, sutartys tarp mokesi administratoriaus ir mokesi moktojo
dl nesumokt mokesi atidjimo slyg bei termin ir kitos.
Tiesioginis CK norm taikymas. CK 1.1 taip pat nustato, kad CK kit teiss ak reglamentuojamiems turiniams
santykiams normos taikomos ([] arba io kodekso sakmiai nurodytais atvejais). Tiesioginio CK norm taikymo
vieosios teiss reglamentuojamiems turtiniams santykiams taikymo pavyzdi galime rasti mokesi teiss
altiniuose. Pvz., tokie atvejai nustatyti Mokesi administravimo statymo 88 str., kai i mokesi moktojo, laiku
nesumokjusio mokestins nepriemokos, gali bti pareikalauta utikrinti atidtos mokestins nepriemokos
sumokjim utikrinti CK nustatyta tvarka (keitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija). To paties statymo 92 str.
nustatyta, kad mirusio fizinio asmens mokestin nepriemok privalo padengti io asmens turto paveldtojai CK
nustatyta tvarka.

9.2. Civilins teiss taikymas darbo teiss reglamentuojamiems santykiams

CK 1.1 straipsnis aikiai atriboja civilin teis nuo darbo teiss nustatydamas, kad:

Darbo santykius reglamentuoja specials statymai. io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek j ne-
reglamentuoja specials statymai.

Vadinasi, darbo santykiams civilins teiss normos gali bti taikomos tik subsidiariai.

Ivada: Civilins teiss taikymo sritis yra platesn nei tradicikai suvokiamas jos reglamentavimo objektas.

10. CIVILINS TEISS ATRIBOJIMAS NUO KIT TEISS AK

Toliau studijuojant civilin teis ir jos taikymo praktik btina isiaikinti civilins teiss atribojimo nuo kiekvienos
teiss akos, tiek vieosios, tiek privatins, kriterijus.

10.1. Civilins teiss atribojimas nuo vieosios teiss

Pagrindiniai vieosios (administracins, baudiamosios, procesins bei kit teiss ak) ir privatins teiss atribojimo
kriterijai yra suformuluoti CK 1.1 straipsnyje nustatant bendr taisykl, kad civiliniai statymai netaikomi:

Turtiniams santykiams, kurie pagrsti statym nustatytu asmen pavaldumu valstybs institucijoms ir kurie tiesio-
giai atsiranda, kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba statym nusta-
tytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko statym nustatytas administracines ar baudiamsias sankcijas,
skaitant valstybs mokesi, kit privalom rinkliav ar mok valstybei ar jos institucijoms, valstybs biudeto san-
tykius bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos [].

ia pateikiami poymiai, kurie bdingi vieosios teiss reglamentuojamiems santykiams ir pagal kuriuos nuo j atri-
bojame civilinius santykius. Svarbiausias i j yra tas, kad viena teisinio santykio alis statym nustatyta tvarka
yra pavaldi kitai aliai valstybs institucijai. iuo atveju statymas apibria pavaldiosios teisinio santykio alies
pareigas, kurias ji turi vykdyti pagal valdios institucijos reikalavimus. Kitas skiriamasis poymis vieosios teiss
reglamentuojami teisiniai santykiai atsiranda tiesiogiai , kai valstybs institucijos atlieka valdios funkcijas. Taigi san-
tykiai atsiranda ne laisva santykio ali valia, o statymo leidjo valia nustaius vienos teisinio santykio alies paval-
dum kitai aliai valstybs institucijai ir pareig vykdym remiantis statymu. Civilin teis yra visk apimanio po-
bdio. Vadinasi, ji reglamentuoja visus kitus turtinius santykius, kuri nereglamentuoja vieoji teis. Civiliniams tei-
siniams santykiams bdinga, kad jie gali susidaryti tik tarp vienas kitam nepavaldi subjekt ir tik jiems laisvai i-
reikus savo vali. Atribojant viej ir civilin teis reikia turti galvoje, kad tarp subjekt statymu nustatytas paval-
dumas neukerta galimybs jiems sudaryti civilins teiss reglamentuojamus santykius tokioje srityje, kurioje jie nra
vieni kitiems pavalds. Pavyzdiui, mon kaip mokesi moktoja yra pavaldi valstybs institucijai. mon privalo
mokti statymais nustatytus mokesius, o mokesi inspekcija turi teis kontroliuoti mon, taikyti jai sankcijas u
mokesi nemokjim. iuos santykius reglamentuoja vieoji teis. Taiau tarp t pai subjekt gali susiklostyti ir
kitokie, t. y. civiliniai, teisiniai santykiai. Pavyzdiui, mokesi inspekcija, kaip juridinis asmuo, perka i mons savo
veiklai btin rang, baldus. iuose santykiuose statymas nenustato mons pavaldumo valstybs institucijai, todl
bald pirkimo santykiai gali atsirasti tik susitarimo pagrindu, o ne tiesiogiai i statymo. Taigi bald pirkimo santykiai,
nors jie ir susiklosto tarp valstybs institucijos ir mons, patenka civilins teiss reglamentavimo srit.
10.2. Civilins teiss atribojimas nuo civilinio proceso teiss

Teiss akos skirstomos materialines ir procesines. Civilin teis glaudiausiai susijusi su civilinio proceso teise.
Civilinio proceso teis vieosios teiss aka, kurios normos reguliuoja asmen (teiss subjekt) gin, kylani dl
materialins teiss ak (daniausia privatins teiss) reglamentuojam santyki gyvendinimo, nagrinjimo ir spren-
dim primimo bei vykdymo tvark. Civilinio proceso teiss normos atlieka pagalbines (apsaugines) funkcijas civili-
ni santyki teisinio reguliavimo mechanizme. Civilin ir civilinio proceso teis sieja tai, kad, kilus ginui tarp civili-
nio (materialinio) teisinio santykio ali, jos tampa procesini santyki subjektais (alimis).

Privatins teiss sistema be civilins teiss sudaro komercin, eimos ir darbo teis, kurios isirutuliojo i civilins
teiss, todl ilaik funkcinius ryius su civiline teise ir faktikai nesiremdamos civilins teiss normomis negali
tinkamai funkcionuoti.

10.3. Civilins teis atribojimas nuo darbo teiss

Darbo teis i esms priskirtina privatinei teise. Darbo teis formavosi civilins teiss sistemoje, taiau nuo jos
atsiskyr. Darbo teiss atsiskyrim lm XIX a. pabaigoje XX a. pradioje susiformavusi nauja socialin politika, sie-
kianti utikrinti dirbani samdomj darb moni teises. Darbo sutartis svarbiausias darbo teiss institutas ir jai
bdingas poymis ypatingas jos objektas mogaus gebjimas atlikti tam tikr darb . Pagal darbo sutart darbuotojas
sipareigoja vykdyti tam tikr darbo funkcij nustatytu laiku bti darbo vietoje ir dirbti sutartyje sulygt darb pagal
darbdavio nurodym. i sutartis glaudiai siejasi su civiline rangos sutartimi, pagal kuri rangovas taip pat dirba usa-
kovo naudai. Taiau rangovas dirba savarankikai. Usakovui svarbu tik darbo rezultatas. Pagal darbo sutart darbuo-
tojas dirba vadovaujamas darbdavio. Darbo teiss atribojimo nuo civilins teiss kriterijus yra teisini santyki objek-
tas. Darbo teisini santyki objektas darbin funkcija, o civilini teisini santyki objektas konkreiai apibrtos
grybs (daiktai, teiss, veiksm rezultatai, kitos grybs). Roman-german teiss sistemos alyse darbo santykio
samprata buvo anksti susisteminta ir darbo teiss sritis suvienodinta. iuo metu jau beveik neginijamais darbo sutar-
ties atribojimo nuo civilins sutarties poymiais laikoma: a) darbo sutartyje apibrtas tstinis darbo procesas, kuris
nra siejamas su konkreiu rezultatu; b) pavaldumo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo; c) darbuotojo privalomas
paklusimas vidaus darbo taisyklms. Darbo sutartis tapo kriterijumi, apibdinaniu ios teiss taikymo srit[1]. Darbo
teisini santyki atribojimas yra labai reikmingas, nes atsivelgiant santyki priskyrim vieniems arba kitiems i es-
ms skiriasi gaunam pajam apmokestinimas, skirtingos atsakomybs u padaryt al slygos ir tvarka. Todl CK
1.1 straipsnis aikiai atriboja civilin teis nuo darbo teiss nustatydamas, kad:

Darbo santykius reglamentuoja specials statymai. io kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek j ne-
reglamentuoja specials statymai.

Taiau teiss taikymo praktikoje pasitaiko atvej, kai teisininkai nesugeba atriboti darbo santyki nuo civilini, todl
ilgai nagrinjamos teismins bylos ir tik kasaciniame teisme itaisomos teisj ir advokat teisini santyki kvalifika-
vimo klaidos.

Pvz., iekovas B E-ko kinink agroservisas nurod, kad atlikus revizij 1999 m. gruodio 24 d. paaikjo, kad
bendrov 1994 m. vasario 25 d. pagal veislini telyi pirkimo akt Nr. 243 pardav 13 gyvuli ir gavo 11 374 Lt, ta-
iau bendrovs kas neta tik 1000 lit. Gyvulius pardav tuometinis bendrovs vadovas atsakovas A. B. Jis, ie-
kovo teigimu, pinigus pasisavino, todl prao teismo i jo pinigus priteisti. Apylinks teismas priteis iekovui 10 374
Lt sum remdamasis senojo CK 512 str., nustataniu pareig grinti be pagrindo gyt ar sutaupyt turt. Lietuvos
Aukiausiasis Teismas nurod, kad buvo klaidingai pritaikytos materialins teiss normos, nes turi bti taikomos
darbuotojo materialin atsakomyb reguliuojanio akto Darbo statym kodekso, o ne CK normos (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartis, civilin byla Nr. 3K3106/2002).