DETERMINIZMO PROBLEMA

Ar egzistuoja pasaulyje Ar egzistuoja tai, kas

griežta ir visuotinė vadinama dėsniais ir
tvarka? dėsningumais?

DETERMINISTAI: INDETERMINISTAI:

Taip, egzistuoja! Ne, neegzistuoja!

(KOSMOSAS) (CHAOSAS)

Visuotinės ir griežtos Tikrovėje apstu

tvarkos betvarkės, atsitiktinumų,
buvimą įrodo kurie nepaklūsta jokiems
priežastiniai ryšiai dėsniams.
ir
objektyvūs dėsniai,
kurių dėka Žmogus turi laisvą valią,
žmogus sugeba kurios dėka gali
ne tik tvarką, „dėsnius“ pažeisti.
pažinti tikrovę,
bet ir atrasti
iki tol nežinomus dalykus. Determinizmas neigia
stebuklų galimybę,
VISKAS TURI o mes tvirtiname,
kas stebuklai egzistuoja!
SAVO PRIEŽASTIS!
 „LAPLASINIS DETERMINIZMAS“
(KAUZUALIZMAS, PRIEŽASTINIS DETERMINIZMAS)

Determinizmas – iš lot. determinare – apibrėžti, nuspręsti, n u s t a t y t i.

Sąvoka siejama su P.S. Laplace (1748-1827) vardu.

Tikrovėje egzistuoja g r i e ž t a v i e n a r e i k š m ė ir neišvengiama

tvarka.
Žinant gamtos dėsnius ir pradines sąlygas,
galima apskaičiuoti viską, kas buvo ir bus.

Atsitiktinumai – tai tik žmogaus menko žinojimo pasekmė.

Gal žmogui ir atrodo, kad tas ar kitas įvykis yra atsitiktinis,
bet taip tik atrodo -
iš tiesų atsitiktinumų nėra ir negali būti.

Kauzualumas (lot. causa – priežastis) – priežastingumas.

Kiekvienas įvykis (priežastis) turi būtinas savo pasekmes.

Įvykis visada ankstesnis už pasekmę.
Pasekmė ir priežastis susiję genetiškai.
Priežastys ir pasekmės susijusios „daiktiškai“, materialiai.

ARISTOTELIO TEIKTI PRIEŽASTINGUMO TIPAI:

1. Materialioji priežastis - pvz., mano pastatymui būtina medžiaga, materija
2. Formalioji priežastis - pvz., namo pastatymui būtina „forma“ , planas

3. Veikiančioji priežastis - pvz., namo pastatymui būtinas veiksmas, darbas

4. Tikslo priežastis - pvz., namo pastatymui pirmiausiai būtinas tikslas
 TIKSLO (TIKSLINĖ) PRIEŽASTIS

DAŽNAI VADINAMA:

 TELEOLOGINIU PRINCIPU (gr. teleos – tikslas)

 FINALISTINIU PRINCIPU (lot. finis – tikslas)

Filosofai pozityvistai ir dauguma mokslininkų

teleologinio principo nepripažįsta
tardami,
jog negyva gamta jokių tikslų neturi.

Teleologinį principą
į gamtos mokslus sugrąžino
kibernetikos pradininkai.

Jie šį principą pavadino

teleonominiu principu.

Teleonominis principas
tvirtina,
kad kryptingą (tikslingą) įvykių eigą lemia
sistemos pradinė programa ir grįžtami ryšiai.

Teleonominis principas imanentiškas sinergetiniams procesams.

 TIKIMYBINIS (STOCHASTINIS) PRIEŽASTINGUMAS

Mikropasaulyje „laplasinis determinizmas“ negalioja.

Jame įmanoma apskaičiuoti tik įvykių tikimybes,

t.y., kiek tikėtina, kad tas ar kitas įvykis įvyks.

Tą lemia W. Heisenbergo neapibrėžtumo principas:

iš principo neįmanoma vienu metu nustatyti ir elementarios dalelės
koordinačių, ir jos buvimo tose koordinatėse laiko.
VIENAREIKŠMIS TIKSLUMAS NEĮMANOMAS!

Iki šiol diskutuojama, ar t i k i m y b ė yra

nepriklausoma nuo žmogaus mąstymo.

Egzistuoja manymas,
kad įvykių tikimybinis aprašymas
yra tik žmogiškojo nežinojimo pasekmė,
subjektyvus spėjimas ar įsitikinimas.

Tai, kad tikimybinis priežastingumas yra objektyvus, o ne žmogiško

tikėjimo ar įsitikinimo matas,
rodo įvykio dažnio charakteristika.

Tikimybė parodo, kaip dažnai pasikartoja

vienas ar kitas įvykis.
 DIACHRONINIS IR SINCHRONINIS
PRIEŽASTINGUMO TIPAI.

DIACHRONINIS SINCHRONINIS
(dia – chronos) (sin – chronos)
(du – laikas) (vienas, bendras – laikas)
DVILAIKIS VIENALAIKIS

Priežastis ir pasekmė Du ar daugiau įvykių

eina laike viena po kitos, vyksta vienu metu,
priežastis nors
visad ankstesnė už fiziškai
pasekmę. jie nesusiję.

H G

T
O

B
E
D
C