5 Tema Teisėkūra

Kad žmogus galėtų savo interesus paversti visiems privaloma elgesio taisykle reikia: 1)
pirmiausiai savo interesus performuoti į teisines idėjas – tam tikrą pageidaujamo elgesioprojektą.
2) kad šios idėjos galėtų daryti realų poveikį žmonių elgesiui, jos turi peržengti teisinės sąmonės
ribas ir virsti teisės normomis. 3) idėjų “perdirbimo” į teisės normas procedūrų sistema ir yra
teisėkūra.
TEISĖKŪRA - tai visuomenės ar įgaliotų institucijų veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba
panaikinti teisės normas. Teisėkūra – procesas, apimantis:- teisėkūros iniciatyvų pareiškimą,
teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą,- pasirašymą ir skelbimą. Teisėkūros tikslas -
Sukurti vientisą, darnią teisės normų sistemą, reguliuojančią įvairius visuomenės santykius.
Teisėkūros principai
Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje
dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės
sistemą. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto
projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų
negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio
reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti
teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3)
pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir
negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų
asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi
būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami
visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio
reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir
interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros
stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus
parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio
reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, - rengiant teisės akto projektą turi
būti:- įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų,
-teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą
leisiančios pasiekti priemonės, -turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti
pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad
teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas,
suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos
turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės
galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip,
kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
TEISĖKŪROS SUBJEKTAI
Pagrindinis teisėkūros subjektas – tam įgaliotos valstybės institucijos: parlamentas, prezidentas,
vyriausybė, ministerijos, ministrai, savivaldybių tarybos, teismai (Lietuvoje teismai nėra
teisėkūros subjektas), tauta, Kitos valstybės institucijos ir piliečių susivienijimai gali būti
teisėkūros subjektai tik kompetentingoms valstybės institucijoms sankcionuojant jų kuriamas
elgesio taisykles.
Teisėkūros būdai: Remiantis valstybės aktyvumu kuriant teisę, skiriami keli teisės normų kūrimo
būdai: 1.Originalioji kūryba – kai sukuriama nauja, visuomenėje dar neegzistavusi teisinio
reguliavimo priemonė - elgesio taisyklė 2.Sankcionavimas – kai kompetentinga valstybės
institucija patvirtina jau esamą elgesio taisyklę, jei suteikiant teisės normos statusą – visuotinį
privalomumą. 3. Ratifikavimas – speciali sankcionavimo rūšis, kai parlamentas patvirtina
tarptautinės sutarties, deklaracijos ar konvencijos nustatytą elgesio taisyklę, suteikdamas jai
įstatymo galią ir kartu įtraukdamas į nacionalinės teisės sistemą.
Teisėkūros rūšys: Pagal teisės normų kūrimo būdus teisėkūra skirstoma į: - originaliąją teisėkūrą
- sankcionuotą teisėkūrą.
Originalioji teisėkūra - Tai kompetentingų valstybės institucijų kūrybinė veikla, kuria sukuriama
nauja elgesio taisyklė – teisės norma.Pagal subjektą originalioji teisėkūra gali būti: - tautos (
referendumas) - kompetentingų valstybės institucijų.
REFERENDUMAS – tai tokia teisėkūros rūšis, kai pati tauta visuotiniu balsavimu priima
konstitucijos ir konkretaus įstatymo nuostatas. Referendumu sprendžiami svarbiausi valstybės
bei tautos klausimai.Referendumo esmę nusako du požymiai: 1) tautos suverenių galių
tiesioginis pareiškimas 2) priimtų aktų speciali juridinė galia.
Referendumai gali būti skirstomi: 1. Sprendžiamieji – kai tauta visuotiniu balsavimu priima
įstatymus ar jų nuostatas; 2. Patariamiej-kai tautai teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo
klausimai, kuriuos valdžia rengiasi reglamentuoti. 3. Ratifikacinia -kai tauta išreiškia pritarimą (
nepritarimą) išleistam įstatymui arba pasirašytai tarptautinei sutarčiai, konvencijai, deklaracijai.
Nuo 1994 m. LR referendumo įstatymas neskirsto referendumo į rūšis.
Deleguota arba įgaliota teisėkūra- Tai tokia originalios teisėkūros rūšis, kai kompetentinga
valstybės institucija ( pvz. parlamentas) paveda kitai valstybės institucijai (prezidentui,
vyriausybei) išleisti įstatymo galią turintį teisės normų aktą. Lietuvos Konstitucija nenumato
deleguotos įstatymų teisėkūros.
Sankcionuota - Ji nesukuria originalios teisės normos, o tik sankcionuoja ( patvirtina) jau
egzistuojančią elgesio taisyklę, t.y. skelbia ją teisės norma ir įpareigoja garantuoti jos vykdymą
valstybės prievarta. Valstybė gali sankcionuoti ne tik papročius, bet ir visuomeninių organizacijų
ar žemesnių įstaigų sukurtas elgesio taisykles. Pvz. LTU Statuto patvirtinimas.
Teisėkūros stadijos yra dvi: 1) Teisės normų akto parengimas: pirmosios stadijos procedūros: a)
Įstatymų leidybos teisės iniciatyvos įgyvendinimas (pirminis akto projekto parengimas, arba
teisinis siūlymas, projekto registravimas); b) Projekto svarstymas pagal tam tikras procedūras c)
Projekto priėmimas. 2) Teisės normos aktos priėmimas ir paskelbimas – antrosios stadijos
procedūros: a) Norminio teisės akto pasirašymas ir paskelbimas; b) teisės akto įsigaliojimas.
Teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant:
šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.
Įstatymų iniciatyvos teisė - Tai leidimas siūlyti Seimui priimti ir išleisti tam tikrą norminį teisės
aktą. Pagal konstituciją ši teisė priklauso:1) Seimo nariams;2) Prezidentui;3) Vyriausybei;4) LR
piliečiams ( 50 t. turinčių rinkimų teisę piliečių gali teikti Seimui įstatymo projektą).Šių subjektų
pasiūlytus įstatymų projektus Seimas privalo svarstyti. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas (1998 m.).
LIETUVOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ INICIATYVOS TEISĖS ĮGYVENDINIMO
PROCEDŪRA: 1) Organizaciniams klausimams spręsti sudaroma ne mažesnė 10 žm.
Iniciatyvinė grupė;2) Parašams surinkti skiriamas 2 mėn. laikotarpis; 3) Parašų autentiškumą
tikrina Vyriausioji rinkimų komisija, kuri ir pateikia savo išvadas Seimui.
PROJEKTO ĮREGISTRAVIMAS IR SVARSTYMAS SEIMO KOMISIJOJE IR
KOMITETUOSE. Šiame etape vyksta projekto teiginių patikrinimas įstatymų leidybos technikos
požiūriu: a) ar tekste vartojami teiginiai, sąvokos vienas kitam neprieštarauja; b) atliekama
kriminogeninė, ekonominė ir kt. ekspertizės; c) projektas toliau derinamas su Vyriausybe,
teisingumo ministerija, partijomis, visuomeninėmis organizacijomis.
PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO POSĖDYJE: Įstatymo projektą pateikia iniciatorius (
Seimo narys, Vyriausybės narys ir t.t.). Kartu supažindinama su Seimo kanceliarijos teisės
departamento, Seimo pagrindinio komiteto išvadomis; Projekto tekstas svarstomas aptariant
kiekvieną jo straipsnį; Už kiekvieną Seimo nario pasiūlytą projekto pataisą balsuojama atskirai;
Projektai ¼ visų Seimo narių daugumai pritarus gali būti pasiskelbiami visuomenei svarstyti.
Detalią įstatymų leidybos procedūrą reglamentuoja Seimo Statutas.
Įstatymo priėmimas: Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už jį balsavo dauguma Seimo narių,
dalyvavusių Seimo posėdyje ( paprasta dauguma) – K. 69 str. Konstituciniai įstatymai priimami,
jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažiau kaip 3/5 visų
Seimo narių dauguma. Įstatymo nuostatos gali būti priimtos ir referendumu ( K. 69 str.3 d.)
Esant skubiam reikalui, įstatymai gali būti paskelbti specialiuose Seimo leidiniuose arba šalies
laikraščiuose, per ELTA. Tokiu atveju jie įsigalioja po to arba kitą dieną po jų paskelbimo.
Konstitucijos str. nurodoma, kad galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo įsigaliojimas: Įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo LR Prezidentas ir paskelbia
TAR ( jeigu įstatyme nenumatyta kita data); Jeigu per 10 d. po įteikimo Prezidentas nepasirašo
įstatymo ir jo negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį
pasirašo Seimo pirmininkas ir jis paskelbiama TAR. Prezidento motyvuotai grąžintas ir
pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas gali būti priimamas daugiau kaip puse visų Seimo
narių balsų dauguma, o už grąžintą konstitucinį įstatymą – 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Referendumo priėmimo tvarka: Pagal Referendumo įstatymą (2002 m.), referendumo paskelbimo
iniciatyvos teisė priklauso piliečiams (300 t. parašų); Siūlymą paskelbti referendumą turi ir ne
mažesnė kaip ¼ visų Seimo narių grupė. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo
ne mažiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Referendumo
priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dienas turi pasirašyti Prezidentas. Jam to nepadarius tai
padaro Seimo pirmininkas.
Vidinių teisės aktų iniaciatyvos pareiškimas
Teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant:
šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.
Teisėkūros iniciatyvos (TPĮ -8 str.) 1.Įstaigos iniciatyvas planuoja rengiamuose strateginio
planavimo dokumentuose ir jas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos:
- siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus;
- preliminarų siūlomo teisės akto pavadinimą, rengimo priežastis ir tikslą,
- gali nurodyti projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, rengėją.
2. Atsižvelgdamos į visuomenės ar atskirų asmenų pasiūlymus, taip pat reaguodamos į
pasikeitusias teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes,
įstaigos gali parengti ir paskelbti teisėkūros iniciatyvas, kurios nėra numatytos strateginio
planavimo dokumentuose. 3. Įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje
būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.
TAIS uždaviniai: 1. sukurti centralizuotą, vientisą, patikimą ir saugų teisėkūros duomenų
tvarkymą elektroninėje erdvėje; 2. valdyti teisės aktų projektų rengimo darbo eigą; 3. vykdyti
teisėkūros duomenų mainus; 4. pateikti teisėkūros subjektams visuomenės atsiliepimus apie
teisėkūros duomenis.
TA laikomas įregistruotu nuo to momento, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir
TA suteikiamas identifikacinis kodas. Teisės akto identifikacinio kodo struktūra: 1) pirmasis–
ketvirtasis simboliai – teisės akto registracijos metai; 2) penktasis simbolis – brūkšnys; 3)
šeštasis–dešimtasis simboliai – teisės akto registracijos eilės numeris per metus.
TA įsigaliojimas: Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų
registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.Konstitucijos keitimo
įstatymas įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo.LR mokesčių įstatymai,
nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už
mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu
tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau
kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų
metų valstybės biudžeto ir Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu
susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams ir teisės
aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise. Teisės aktai,
keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą,
paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip
po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.Ši nuostata netaikoma, kai teisinis
reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus
įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas
ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.Teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų
registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo
akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Seimo nutarimas dėl Konstitucijos 74 straipsnyje
nurodytų asmenų pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso
tvarka, taip pat Seimo nutarimas, kuriuo įforminamas apkaltos proceso nutraukimas asmeniui
atsistatydinus, įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir (ar) visuomenės
informavimo priemonėse. Seimo nutarimas, kuriuo skelbiama mobilizacija ar demobilizacija,
įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir
(ar) visuomenės informavimo priemonėse. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo Pirmininkui
pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo
Teisės aktų registre.Kiti šio straipsnio 1–8 dalyse nenurodyti Seimo priimti teisės aktai įsigalioja
kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose
nenustatyta kita įsigaliojimo tvarka. . Respublikos Prezidento dekretas dėl Respublikos
Prezidento laikino pavadavimo įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Respublikos Prezidento dekretas dėl mobilizacijos paskelbimo, karo ar nepaprastosios padėties
įvedimo įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre ir (ar) visuomenės informavimo
priemonėse. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir
įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
Teisės akto projektas rengiamas vadovaujantis:- teisėkūros principais (TPI -3str.) - TPĮ
nustatytais reikalavimais:- teisės akto projekto formai, - struktūrai,- turiniui ir kalbai.
Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo
teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje:- pateikiama esamos padėties analizė, - nurodomos
spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos,
galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, - numatomą teisinį
reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.Numatomo teisinio reguliavimo
koncepciją tvirtina subjektas, kuris priima sprendimą dėl koncepcijos rengimo.
Poveikio vertinimas.Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol
nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą,
privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Sprendimą dėl
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.Atliekant
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas:- galimas teigiamas ir neigiamas
poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas
numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio
reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis :- ekonomikai, valstybės finansams,
socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai,
korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims. Rengiant
teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų
antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos (TPĮ
-14.1 str.); Teisės akte nevartotini bendriniai kitų kalbų žodžiai, išskyrus kai kuriose srityse iš
tradicijos vartojamus nelietuviškus žodžius ar jų junginius (dažniausiai lotyniškus). Prireikus
kitos kalbos žodis (dažniausiai terminas) gali būti nurodomas skliaustuose greta lietuviškojo (R.
6.2). Svetimžodžiai keičiami lietuviškais atitikmenimis, laikantis Svetimžodžių keitimo
lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo (LR Vyriausybės 2000.11. 6 d. nutarimas Nr. 1340
„Dėl tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos ir Svetimžodžių
keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“,) reikalavimų (R. 6.3) Vartojami
tik sunorminti vietovardžiai (R. 6.4)