You are on page 1of 8

i beriidan palestinamde

pirveli qarTvelebi
wminda miwaze
daviTis koSki ierusalimSi. mis siaxloves mdebareobda saxelganTqmuli `iberTa monasteri~ (V-VI ss.)

saqristiano samyaroSi wminda ninos mier qarTlis


moqcevis istoria mefiswulma bakurma pirvelma
gaavrcela jer kidev IV saukuneSi
wminda miwasTan saqarTvelos urTierTobas mravalsaukunovani istoria aqvs.
is aq qristianobis oficialur religiad aRiarebamde didi xniT adre daiwyo
da dakavSirebuli iyo saqarTveloSi ebrauli Temis gamoCenasTan. adgilobrivi
istoriuli tradiciis Tanaxmad, devnili ebraelobis pirvelma nakadma kavkasiis
mTebs Tavi jer kidev Zv.w. VI saukuneSi Seafara, Zv.w. II saukunis pirvel naxevarSi
ki saqarTveloSi maTi meore nakadic Cndeba. imave tradiciiT, mcxeTasa da
mis SemogarenSi warmoiSva ebraelTa kompaqturi dasaxlebebi. wminda miwis
mtrebisgan Seviwroebulma Svilebma saqarTvelos miwa-wyalze axali samSoblo
ipoves, isini imdroindeli qarTlis (iberiis) samefos moqalaqeebad iqcnen.

qar­Tu­li we­ri­lo­bi­Ti wya­r o­e­bi gva­ Cnde­bi­an iudoq­ris­ti­a­no­bis mim­dev­re­bi,


uwye­ben, rom sa­qar­T­ve­lo­Si dam­k­vid­re­bul rom­le­bic Sem­d­gom­Si wmin­da ni­nos sa­mo­
eb­ra­el
­ o­bas Ta­vis is­to­ri­ul sam­Sob­los­ ci­qu­lo moR­va­we­o­bas aq­ti­u­rad uWe­ren
Tan ur­Ti­er­To­ba ar ga­uwy­ve­tia. sa­ek­le­sio mxars. ad­gi­lob­ri­vi sa­ek­le­sio we­ri­lo­
tra­di­cia swo­red ad­gi­lob­riv eb­ra­ul bi­Ti tra­di­cia (`wmin­da ni­nos cxov­re­
Tems ukav­Si­rebs jer elia wi­nas­war­mety­ ba~, `moq­ce­vaÁ qar­T­li­saÁ~, `qar­T­lis
ve­lis `xa­le­ni­sa~ da Sem­deg uk­ve jvar­c­ cxov­re­ba~...) qar­T­vel­Ta gan­ma­naT­leb­lis
mu­li macxov­ris _ iesu qris­tes kvar­Tis pi­rov­ne­ba­sac wmin­da mi­was­Tan, ieru­sa­lim­
mcxe­Ta­Si mo­ta­nis faq­tebs. ax.w. pir­vel Tan akav­Si­rebs. qris­ti­a­no­bis ofi­ci­al­ ur
sa­u­ku­ne­eb­Si­ve ad­gi­lob­riv eb­ra­ul Tem­Si re­li­gi­ad aRi­a­re­bis Sem­d­gom, sa­qar­T­ve­

12 istoriani . noemberi 2015


lo­sa da wmin­da mi­wis ur­Ti­er­To­ba axal aq­ti­u­ri mo­na­wi­le iyo 378 wels ad­ri­a­no­
etap­ze ga­da­dis. qris­tes rjul­ze moq­ce­ pol­Tan go­Te­bis wi­na­aR­m­deg ga­mar­Tu­li im
u­li qar­T­ve­lo­bis­T­vis macxov­ris mi­wi­e­ brZo­li­sa, ro­mel­sac, aTa­so­biT ro­ma­el
ri moR­va­we­o­bis as­pa­re­zi gan­sa­kuT­re­bul le­gi­o­ner­Tan er­Tad, Tvi­Ton im­pe­ra­to­ric
mi­zi­du­lo­bas iZens: iwye­ba ad­gi­lob­riv em­s­x­ver­p­la.
mor­w­mu­ne­Ta mom­loc­ve­lo­ba pa­les­ti­na­Si, axal­gaz­r­da ibe­ri­e­li prin­cis sam­xed­
ibe­ri­is im­d­ro­in­de­li sa­tax­to qa­la­qis ro-po­li­ti­ku­ri ka­ri­e­ra gan­sa­kuT­re­biT
te­ri­to­ri­a­ze Cnde­ba sa­xa­re­bi­se­u­li ad­ war­m a­t e­bu­l ad mom­d ev­n o im­p e­r a­t o­r is
gil-sa­xe­le­bi, ri­Tac mcxe­Ta da mi­si mi­da­ _ Te­o­do­si I di­dis (378-395 ww.) ze­o­
mo mi­iC­ne­va wmin­da mi­wis, uf­lis qa­la­qis bi­s as wa­r i­m ar­Ta. swo­red am dro­i­d an
er­T­g­var mik­r o­mo­de­lad. ad­gi­lob­ri­vi iwye­b a ba­k u­r is cxov­re­b a-moR­va­w e­o­b is
is­to­ri­u­li tra­di­ci­iT, uk­ve mi­ri­an me­fis e.w. pa­les­ti­nu­ri pe­ri­o­di. 382 wels is
ze­o­bi­sas qar­T­ve­lebs ieru­sa­lim­Si Se­u­ ig­zav­ne­ba wmin­da mi­wa­ze pa­les­ti­nis yo­
Ze­ni­aT mi­wis nak­ve­Ti, sa­dac mog­vi­a­ne­biT fi­li duq­sis (Dux Palestinae), fla­vi­us
da­fuZ­n­da jvris sa­xe­lo­bis qar­Tu­li sa­ qu­in­ti­a­nu­sis Sem­c­v­le­lad. pa­les­ti­nis
mo­nas­t­ro ke­ra (le­gen­de­biT, TiT­qos Ta­vad duq­sis daq­vem­de­ba­re­ba­Si am dros 5 650
mi­ri­a­nic swve­via uf­lis qa­laqs). yo­ve­li­ve qve­i­Ti ja­ris­ka­ci da 4 500 mxe­da­ri iyo.
es Ta­vis­Ta­vad gu­lis­x­mobs uk­ve im xa­neb­ duq­si ga­na­geb­da sam­xed­ro gar­ni­zo­nebs da
Si ibe­ri­is war­mo­mad­ge­nel­Ta stum­ro­bas me­Ta­u­r ob­da maT dac­vas bar­ba­r os­Ta­gan.
wmin­da mi­wa­ze. sam­wu­xa­rod, ma­Ti sa­xe­le­bi duq­sis uf­le­ba­mo­si­le­ba ar vrcel­de­bo­da
sa­is­to­rio ana­lebs ar Se­mor­Ce­nia. ad­gil­ze ar­se­bul ro­ma­ul sa­sa­mar­T­lo da
ucxo­u­ri (ber­Z­nul-ro­ma­u­li) we­ri­ aR­mas­ru­le­bel xe­li­suf­le­ba­ze. ba­kurs,
lo­bi­Ti wya­r o­e­bis cno­be­biT, pir­ve­li
mefe mirianis dakarguli freska jvris
qar­T­ve­li, vi­sac wmin­da mi­wa­ze Ca­suls
monastridan (Canaxatis avtori timoTe gabaSvili,
vxe­davT, aris mi­ri­an me­fis Svil­TaS­vi­li, XVIII s.)
ibe­ri­e­li me­fis­wu­li ba­ku­ri. mi­u­xe­da­vad
imi­sa, rom es ko­lo­ri­tu­li pi­r ov­ne­ba
ara­erT Ta­nad­ro­ul da Sem­d­go­mi pe­ri­o­
dis cno­bil ucxo­el mwe­ral­Ta Sro­meb­Sia
nax­se­ne­bi, mi­si bi­og­ra­fi­is sru­li su­ra­
Ti jer­je­ro­biT ma­inc uc­no­bia. 345-350
wlebs So­ris da­ba­de­bul ba­kurs 368 wels
ibe­ri­a­Si Seq­m­ni­li rTu­li po­li­ti­ku­ri
vi­Ta­re­bis ga­mo mouxda samSoblodan ga­
daxvewa da Sem­d­gom­Si TiT­q­mis me­oTxe­di
sa­u­ku­nis (368-394 ww.) gan­mav­lo­ba­Si aR­
mo­sav­leT ro­mis im­pe­ri­is sam­xed­r o-po­
li­ti­kur as­pa­rez­ze moR­va­we­ob­da. Wa­buk
ba­kurs sam­Sob­lo­dan gah­y­va uax­lo­e­si ada­
mi­an­ e­bi­sa da msa­xu­re­bis moz­rd
­ i­li ama­la.
is, ro­gorc mo­ma­val­Si qar­T­lis sa­me­fo
tax­tis Se­saZ­lo pre­ten­den­ti, sa­im­pe­ra­
to­ro kar­ze sa­Ta­na­do pa­ti­viT mi­i­Res; Tav­
da­pir­ve­lad im­pe­ra­tor va­len­tis (364-378
ww.) pi­ra­di mcve­lis (pro­tec­tor do­mes­ti­cus)
sta­tu­si mo­ir­go, xo­lo 377 wli­dan mas
uk­ve sa­im­pe­ra­to­ro ka­ris mcve­li ja­ris
qve­da­na­yo­fis (Scho­la pa­la­ti­na) tri­bu­nis
Ta­nam­de­bo­ba­ze vxe­davT. igi, ro­gorc va­
len­tis ja­ris erT-er­Ti sar­dal­Ta­ga­ni,

istoriani . noemberi 2015 13


i beriidan palestinamde

ro­gorc ro­mis am sa­sazR­v­ro pro­vin­ci­is


sat­raps, iqa­ur maR­lo­beb­ze mo­u­wia am­
bo­xe­bu­li mom­Ta­ba­re ara­be­bis wi­na­aR­m­deg
sas­ti­ki brZo­le­bis ga­mar­Tv­ a, rom­leb­Sic,
Ta­na­med­ro­ve­Ta cno­be­biT, man brwyin­va­le
ga­mar­j­ve­bas mi­aR­wia. es is pe­ri­o­di iyo,
ro­de­sac ad­ri­a­no­pol­Tan gan­c­di­li mZi­me
mar­cxis gaT­va­lis­wi­ne­biT, im­pe­ra­tor­ma
Te­o­do­si I did­ma pa­les­ti­na­Si ma­nam­de gan­
Tav­se­bu­li ro­ma­u­li le­gi­o­ne­bis na­wi­li
du­na­is­pi­reT­Si ga­da­is­ro­la. ba­kurs dro­
dad­ro ux­de­bo­da Te­o­do­si di­dis mxar­dam­
xar mniS­v­ne­lo­van brZo­leb­Si mo­na­wi­le­o­ba.
am brZo­leb­Si, ro­gorc ir­k­ve­va, mas Tan
ax­l­d­nen pa­les­ti­nis mom­Ta­ba­re arab­Ta­gan
(sar­ki­noz­ni) Sem­d­ga­ri raz­me­bic. sok­ra­te
sqo­las­ti­ko­sis (380-440 ww.) sity­viT, pa­
les­ti­nis sam­xed­ro na­wi­le­bis sar­d­lad
da­ye­ne­bis Sem­deg ibe­ri­e­li uf­lis­wu­li
`stra­ti­la­tob­da maq­si­me ti­ra­nis wi­na­
aR­m­deg war­mo­e­bul om­Si da Te­o­do­si me­fes
ex­ma­re­bo­da~. am da­pi­ris­pi­re­bam, ro­gorc
cno­bi­lia, kul­mi­na­ci­as 388 wlis ag­vis­
to­Si mi­aR­wia da Te­o­do­sis ga­mar­j­ve­biT
das­r ul­d a. ba­k u­r i sar­d­l is (ma­gis­ter
bakuris warwera bir el-qutidan (IV s.) mi­li­tum) ran­g­Si im­pe­ra­to­ris mxar­dam­xar

petre iberis
dakarguli warwera
bir el-qutidan
(V s.)

VI saukunis
warwera
bir el-qutidan

14 istoriani . noemberi 2015


ib­r­Zo­da fri­gi­du­sis cno­bil brZo­la­Sic bis Se­sa­xeb sru­li su­ra­Tis Se­saq­m­ne­lad.
(394 w.). is­to­ri­kos zo­si­mes (V-VI ss.) er­Ti Tum­ca, vi­ciT, rom es saq­mi­a­no­ba mxo­lod
bun­do­va­ni cno­biT, is am brZo­la­Si TiT­qos sam­xed­ro sfe­ro­Ti ar Se­mo­i­far­g­le­bo­da.
da­Ru­pu­la ki­dec, ra­sac sxva av­to­re­bi ar ase, ma­ga­li­Tad, 385 wels pa­les­ti­nis ke­sa­
adas­tu­re­ben. gi­or­gi amar­to­li (IX s.), ri­aS
­ i ak­ve­du­ke­bis ga­nax­le­bis faq­ti mas­Tan
ro­me­lic zo­si­mes Txzu­le­bi­dan kreb­da un­da iyos da­kav­Si­re­bu­li. ar­qeo­lo­gi­u­ri
cno­bebs, sa­ub­robs ti­ran ev­ge­ni­os­ is sik­v­ mo­na­ce­me­biT, mis dros Cans Se­ke­Te­bu­li
dil­ze da ara ba­ku­ri­sa­ze. am uka­nas­k­ne­lis Limes Arabicus-is (mom­Ta­ba­re ara­bu­li to­
fri­gi­du­sis brZo­la­Si da­Rup­va­ze ara­fers me­bis mo­sa­ge­ri­e­be­li sa­sazR­v­ro si­mag­re­
ityo­bi­ne­bi­an sxva me­ma­ti­a­ne­e­bic (sok­ra­te, e­bis sis­te­ma) gas­w­v­riv mde­ba­re zo­gi­er­Ti
er­mia so­zo­me­ne, pa­u­lus oro­zi­u­si...). ru­ ro­ma­u­li sa­sazR­v­r o sa­for­ti­fi­ka­cio
fi­nu­sis, ko­ri­u­nis, mov­ses xo­re­na­ci­sa da na­ge­bo­ba. `moq­ce­vaÁ qar­T­li­saÁs~ cno­biT,
ioane ru­fu­sis cno­be­bis mi­xed­viT, ba­kurs msgavs aR­m­Se­neb­lo­biT saq­mi­a­no­bas ba­ku­ri
IV sa­u­ku­nis bo­lo­sa da V sa­u­ku­nis pir­ mog­vi­a­ne­biT, uk­ve qar­T­lis me­fed myo­fi,
vel wleb­Si uk­ve qar­T­lis sa­me­fo tax­t­ze sam­Sob­lo­Sic mis­dev­da _ ker­Zod, mas ga­
mjdoms vxe­davT. nu­ax­le­bia ar­ma­zis si­mag­re­e­bi.
sa­me­fo gva­riS­vi­lo­ba Ta­na­med­r o­ve­Ta ba­ku­ris cxov­re­bis pa­les­ti­nu­ri pe­ri­
mxri­dan ba­ku­ris pi­rov­ne­bi­sad­mi in­te­ress o­di­dan Cven­T­vis yve­la­ze sa­in­te­re­so ma­inc
bu­neb­ri­vad zrdi­da, mag­ram ro­gorc ber­ wmin­da mi­wa­ze myof gan­sw ­ av­lul ada­mi­an­ eb­
Zen-ro­ma­el av­tor­Ta cno­be­biT ir­k­ve­va, Tan mi­si ur­Ti­er­To­bis epi­zo­de­bia. we­ri­
mis gar­Se­mo myof­Ta yu­radRe­bas ga­mor­ lo­bi­Ti wya­ro­e­bis cno­ba­Ta Ta­nax­mad, is
Ce­u­li pi­ra­di Tvi­se­be­bi­Tac im­sa­xu­reb­da. iq da­u­ax­lov­da as­ke­tur wres, sxva­das­x­va
mi­u­xe­da­vad ami­sa, we­ri­lo­biT wya­ro­eb­Si dros pi­ra­dad Sex­ved­ria iseT ga­mo­Ce­nil
da­cu­li cno­be­bi ma­inc sak­ma­od mwi­rad ga­ sa­ek­le­sio mwer­lebs, ro­go­re­bic iy­v­nen
mo­i­yu­re­ba ba­ku­ris wmin­da mi­wa­ze saq­mi­a­no­ ke­sa­ri­is epis­ko­po­si ge­la­si (†394 w.) da
virjilio korbos mier aRmoCenili wminda Teodores qarTvelTa monastris naSTebi bir el-qutSi

istoriani . noemberi 2015 15


i beriidan palestinamde

kesariis naqalaqari. ierusalimis kaTedris


rolis gazrdamde, palestinis qristianuli
samwysos meTauris rols kesariis episkoposi
asrulebda

ak­vi­li­e­li xu­ce­si tu­ra­ni­us ru­fi­nu­si.


ba­kur­ma maT mo­uTx­ro mSob­li­u­ri qvey­nis
gaq­ris­ti­a­ne­bis am­ba­vi. mis na­am­bobs ori­ve
av­to­ri TiT­q­mis iden­tu­rad gad­mog­v­cems;
gan­s­x­va­ve­ba mxo­lod is aris, ge­la­si ber­
Z­nu­lad iwer­da, ru­fi­nu­si ki la­Ti­nu­rad.
Ta­ma­mad Se­iZ­le­ba iT­qv­ as, rom ba­ku­ri aris
is pi­rov­ne­ba, ro­mel­mac xse­ne­bu­li mwer­
le­bis meS­ve­o­biT im­d­r o­in­del aR­mo­sav­
leT da da­sav­leT saq­ris­ti­a­no sam­ya­ro­Si
ga­av­r­ce­la wmin­da ni­nos mi­er qar­T­lis
moq­ce­vis is­to­ria. mis­ma am, ueW­ve­lad Seg­ `mefiswuli bakuri da kesariis episkoposi
gelasi, savaraudod, kesariaSi am midamoebSi
ne­bul­ma, qme­de­bam Sem­d­gom­Si gan­sa­kuT­re­ xvdebodnen erTmaneTs~ _ ambobs israeleli
bu­li Ri­re­bu­le­ba Se­i­Zi­na, `ke­Ti­li me­zob­ mxareTmcodne ilia mazia (suraTze: kesariis
le­bis­gan~ qar­Tv­ el­Ta moq­ce­vis WeS­ma­ri­ti eklesiis naSTebi)
is­to­ri­is ga­yal­be­bis mcde­lo­bis fon­ze.
ba­ku­ri­sa da ge­la­sis Sex­ved­ra ke­sa­ri­a­ tik­Ta kom­si~ (co­mes do­mes­ti­co­rum) ba­ku­ri
Si Sem­Tx­ve­vi­Ti ar yo­fi­la. es is dro iyo, am wres­Tan fri­ad da­ax­lo­e­bu­li yo­fi­la.
ro­ca pa­les­ti­nis qris­ti­a­nu­li sam­wy­sos me­la­nia uf­ro­sis sa­va­nis zus­ti ad­gil­m­
me­Ta­u­ris rols swo­red ke­sa­ri­is epis­ko­ de­ba­re­o­ba jer­je­ro­biT uc­no­bia. ele­o­nis
po­si as­ru­leb­da. rac Se­e­xe­ba ru­fi­nu­si­sa mTa­ze, macxov­ris amaR­le­bis ad­gil­Tan
da ba­ku­ris ur­Ti­er­To­bas, is ukav­Sir­de­ba ax­los ar­qe­o­lo­geb­ma or aTe­ul­ze me­ti
ieru­sa­lim­Si, ele­o­nis (ze­Tis­xi­lis) mTa­ze sa­mo­nas­t­r o ke­ris naS­Te­bi ga­mo­av­li­nes,
me­la­nia uf­ro­sis mi­er ga­Se­ne­bul mo­nas­ Tum­ca ro­me­li­me maT­ga­nis iden­ti­fi­ci­re­ba
ters. am sa­va­ne­Si, Zi­ri­Ta­dad, ro­ma­u­li me­la­ni­as sa­va­nes­Tan dRem­de ver mo­xer­x­da.
aris­tok­ra­ti­is wri­dan ga­mo­su­li pi­re­bi iyo mcde­lo­ba, ase­Tad mi­eC­ni­aT amaR­le­bis
mkvid­rob­d­nen. ru­fi­nu­sis cno­bis Ta­nax­ sa­xe­lo­bis ru­su­li mo­nas­t­ris te­ri­to­
mad, ieru­sa­lim­Si bi­nad myo­fi `do­mes­ ri­a­ze na­pov­ni na­ge­bo­be­bis naS­Te­bi. mag­ram

16 istoriani . noemberi 2015


es mo­saz­re­bac bo­lom­de ar ga­u­zi­a­re­bi­aT Tval­saz­riss me­ti sim­t­ki­ce Ses­Zi­na ele­ne
spe­ci­a­lis­tebs. met­re­vel­ma, ro­mel­mac im ga­re­mo­e­bas mi­
ba­ku­ris bi­og­ra­fi­is pa­les­ti­nur pe­ri­ apy­ro yu­radRe­ba, rom war­we­ra­Si ba­ku­ri
od­Tan Cans da­kav­Si­re­bu­li ieru­sa­li­mi­dan jer ki­dev cocx­lad myo­fi ix­se­ni­e­ba. Tu
beT­le­mis­ken mi­ma­va­li gzis si­ax­lo­ves, amas da­vu­ma­tebT im faq­t­sac, rom ba­ku­ri
bir el-qu­tad cno­bil ad­gil­ze, ga­su­li war­we­ra­Si sa­me­fo re­ga­li­e­bis ga­re­Sea mox­
sa­u­ku­nis 40-50-ian wleb­Si fran­cis­ka­ se­ni­eb­ u­li, sav­se­biT Seg­viZ­lia vir­wm­ u­noT
ne­li mec­ni­e­ris vir­ji­lio kor­bos mi­er is az­ri, rom war­we­rac da mo­nas­te­ric 395
gaTx­ri­li qar­Tu­li mo­nas­t­ris naS­Te­bi. wlam­de, ba­ku­ris wmin­da mi­wa­ze moR­va­we­o­
ga­ir­k­va, rom wmin­da Te­o­do­re ti­r o­nis bis pe­ri­od­Sia Seq­m­ni­li.
sa­xe­lo­ba­ze age­bul am sa­va­ne­Si qar­T­vel ba­ku­ris wmin­da mi­wa­ze moR­va­we­o­bis pe­
mo­we­se­ebs VII sa­u­ku­nis pir­vel wle­bam­de ri­od­sa­ve ukav­Sir­de­ba mi­si ur­Ti­er­To­ba
uR­va­wi­aT. ga­naTxar Zeg­l­ze Se­i­niS­ne­bo­da ga­mo­Ce­nil si­ri­el ne­op­la­to­ni­kos so­fis­
ara­er­T­je­ra­di ga­nax­le­bis kva­li (u­ka­nas­ t­Tan, li­ba­ni­os­Tan (314-393 ww.). Cve­nam­de
k­ne­lad _ VI sa­u­ku­nis Sua xans). ad­gil­ze mo­aR­wia li­ba­ni­o­sis 392 wliT da­Ta­ri­Re­
aR­mo­Ce­ni­li oTxi mo­za­i­ku­ri war­we­ri­dan bul­ma we­ri­leb­ma, sa­i­da­nac vi­gebT, rom
er­Ti spe­ci­a­lis­t­Ta mi­er uc­dom­lad da­ ba­kurs im dro­is aRi­a­re­bul brZen­kac­Tan
Ta­riR­da VI sa­u­ku­niT, da­nar­Ce­nis asa­ki ki, aq­ti­u­ri mi­mo­we­ra hqon­da da ima­ve wlis
rad­ga­nac Ta­vad mo­nas­t­ris age­bis faq­ti zafxul­Si pi­ra­dad swve­via li­ba­ni­oss
sa­xel­gan­T­q­mu­li pet­re ibe­ris pi­rov­ne­bas an­ti­o­qi­a­Si. aR­niS­nul­Tan da­kav­Si­re­biT,
da­u­kav­Si­res, V sa­u­ku­nis 30-40-iani wle­ war­sul­Si spe­ci­a­lis­tebs cxa­re ka­ma­Ti
biT gan­sazR­v­res. am mo­saz­re­bas sim­ya­re hqon­daT ba­ku­ris re­li­gi­u­ri mrwam­si­sa
Ses­Zi­na im faq­t­mac, rom am sa­mi war­we­ri­dan da msof­l­m­xed­ve­lo­bis ra­o­bis sa­kiTx­
erT-er­T­Si ma­mas­Tan (bur­zen-mihr//buz­mir) ze. mag­ram es cal­ke gan­xil­vis Te­maa da
er­Tad mox­se­ni­e­bu­lia Tvi­Ton pet­re ibe­ri wi­nam­de­ba­re we­ril­Si mas­ze mkiTx­ve­lis
eris­ka­co­bis dro­in­de­li sa­xe­liT (ma­ru­ yu­radRe­bas aRar Se­va­Ce­rebT. yve­la­ze ukeT
an//mur­van). aman, Ta­vis mxriv, xe­li Se­uwyo ba­ku­ris pi­rov­ne­bis sa­in­te­re­so da­xa­si­aT­ e­
im Tval­saz­ri­sis Ca­mo­ya­li­be­bas, rom sxva ba ru­fi­nu­sis la­ko­ni­ur cno­ba­Sia gad­mo­
war­we­ra, sa­dac pet­res pa­pa ba­ku­ria nax­ ce­mu­li. am cno­bis mi­xed­viT, ieru­sa­lim­Si
se­ne­bi vin­me gri-or­miz­d­Tan er­Tad, TiT­ myo­fi ibe­ri­el ­ i me­fis­wu­li Tur­me `Ta­nab­
qos ase­ve pet­res Sek­ve­TiT ga­keT­da ima­ve rad zru­nav­da ro­gorc mor­w­mu­ne­o­ba­ze, ise
pe­ri­od­Si. Tum­ca, sav­se­biT aS­ka­ra iyo, WeS­ma­ri­te­ba­ze~. Ta­ma­mad Se­iZ­le­ba iT­q­vas,
rom ba­ku­ris war­we­ra pa­le­og­ra­fi­u­li rom ba­ku­ri IV sa­uk­ u­nis yve­la­ze cno­bi­li
niS­ne­biT da­nar­Ce­neb­ze uf­r o ar­qa­u­lad qar­T­ve­lia ga­re sam­ya­ro­Si. am mxriv mas
ga­mo­i­yu­re­bo­da. Cans, es ni­u­an­si Ta­vis
dro­ze gi­or­gi we­re­Tel­mac Se­niS­na, ro­ca tipuri romauli forti Limes Arabicus-is xazze
aR­niS­nu­li war­we­re­bis qro­no­lo­gi­u­rad
daj­gu­fe­bas ad­gil­ze na­pov­ni nu­miz­ma­ti­
ku­ri ma­sa­lis Suq­ze Se­e­ca­da. ra­ki­Ra am
ma­sa­la­Si, sxveb­Tan er­Tad, im­pe­ra­to­re­bis
_ va­len­ti­ni­a­nus II-isa (375-392 ww.) da
anas­ta­si­us I-is (491-518 ww.) mo­ne­te­bi aR­
moC­n­da, gi­or­gi we­re­Tel­mac lo­gi­ku­rad
da­uS­va az­ri war­we­re­bis maT Ta­nad­ro­u­lad
Seq­m­na­ze. Sal­va nu­cu­bi­Zis das­k­v­na uf­ro
ka­te­go­ri­u­li iyo. is mo­nas­t­ris age­bas
ba­ku­ris sa­xels ukav­Si­reb­da, pet­re ki am
sa­va­nis mxo­lod gan­ma­ax­leb­lad esa­xe­bo­da.
ba­ku­ris war­we­ra­sac aR­niS­nu­li mec­ni­e­ri
IV sa­u­ku­niT aTa­ri­Reb­da. mog­vi­a­ne­biT am

istoriani . noemberi 2015 17


i beriidan palestinamde

mar­t­vi­lo­ba­Si~ mo­ce­mu­li er­Ti epi­zo­di


(keT­ro­va­ni spar­si qa­lis gan­kur­ne­bis am­ba­
vi) ki ima­Sic gvar­wm­ u­nebs, rom V sa­uk­ u­nis
Su­a­guls ibe­ri­i­dan So­re­ul pa­les­ti­na­Si
wmin­da ad­gi­le­bis mo­sa­lo­cad gam­g­zav­re­ba
uk­ve Cve­u­leb­riv mov­le­nad ga­ni­xi­le­bo­da.
dro ga­di­o­da da wmin­da mi­wa­ze qar­T­ve­li
mo­we­se­e­bis ricx­vic iz­r­de­bo­da. wmin­da qa­
laq ieru­sa­li­mis­ken sa­va­li gza uk­ve di­di
xnis gak­va­lu­li iyo. maT­T­vis es aRar iyo
uwin­de­li­viT So­re­u­li da ucxo mxa­re.
qris­ti­a­ni qar­T­ve­lo­ba mas uk­ve sa­ku­Ta­ri
sju­lis sam­Sob­lod aRiq­vam­da.

vax­tang gor­ga­sa­li da
mal­xe­li gur­je­bis is­to­ria
gad­mo­ce­miT, vax­tang gor­gas­lis ieru­
sa­lim­Si stum­r o­bas­Ta­naa da­kav­Si­re­bu­li
aw uk­ve na­sof­lar mal­xas da­ar­se­bis is­
to­ri­ac. de­da­sa da das­Tan _ sag­dux­t­sa
nazareTis xarebis kaTolikuri taZari, romelSic
da xu­a­ran­Zes­Tan er­Tad ieru­sa­lim­Si mi­
qarTuli piligrimuli grafitebi aRmoaCines sul vax­tang gor­ga­sals, jvris mo­nas­t­
ris mter­Ta­gan da­sa­ca­vad, mi­si Tan­m­x­le­
Se­iZ­le­ba mxo­lod mi­si sa­xe­lo­va­ni Svi­ bi raz­mis wev­re­bis­gan ad­gil­ze TiT­qos
liS­vi­li _ pet­re ibe­ri Se­va­da­roT. mci­re gar­ni­zo­ni Se­uq­m­nia. de­ka­noz pet­re
ro­ca wmin­da mi­wa­ze mox­ved­ril pir­vel kon­WoS­vi­lis cno­be­bis mi­xed­viT, swo­red
qar­T­ve­leb­ze vsa­ub­robT, uTu­od mxed­ve­ ma­Ti STa­mo­mav­le­bi iy­v­nen jvris mo­nas­ter­
lo­ba­Sia mi­sa­Re­bi fran­cis­ka­ne­li ar­qe­ Tan ax­los, e.w. var­dis Re­le­Si ar­se­bu­li
o­lo­gis, be­lar­mi­no ba­ga­tis mi­er ga­sul sof­lis _ mal­xis mkvid­r­ni, rom­le­bic
sa­u­ku­ne­Si na­za­re­Tis xa­re­bis ka­To­li­kur im dro­is­T­vis (XIX-XX sa­u­ku­ne­e­bis mij­
ta­Zar­Si aR­mo­Ce­ni­li qar­Tu­li pi­lig­ri­mu­ na) Tavs gur­je­bad mo­ix­se­ni­eb­d­nen, Tum­ca
li gra­fi­te­bic. spe­ci­al ­ is­te­bi maT zo­ga­ ki mSob­li­u­ri ena da sar­w­mu­no­e­ba uk­ve
dad V sa­u­ku­nis me­o­re me­oTxe­diT aTa­ri­ da­viwye­bu­li hqo­ni­aT. gar­Se­mo myof­Ta­gan
Re­ben. es gra­fi­te­bi mow­mo­ben qar­T­vel­Ta mxo­lod am mal­xe­lebs hqo­ni­aT mo­nas­tr ­ is
mxri­dan wmin­da mi­wa­ze mom­loc­ve­lo­bi­Ti kuT­v­ni­li min­d­v­re­bi­Ta da zvre­biT sar­geb­
tra­di­ci­is siZ­ve­le­ze, rom­lis sa­Ta­ve­e­bi lo­bis uf­le­ba. isi­ni mo­nas­ters Se­mo­sav­
uk­ve IV sa­u­ku­ne­Sia sa­gul­ve­be­li. pet­re lis mxo­lod me­sa­med na­wils aZ­lev­d­nen.
ibe­ris `cxov­re­ba­Si~ da­cu­li cno­be­biT 1948 wels, is­ra­el-pa­les­ti­nis sa­o­ma­
vi­gebT, rom ieru­sa­lim­Si mis­v­las geg­ ri da­pi­ris­pi­re­bi­sas, so­fe­li mal­xa omis
mav­da pet­re ibe­ris de­da, daq­v­ri­ve­bu­li Su­a­gul­Si mo­eq­ca, ris ga­moc mis­ma mkvid­
de­do­fa­li ba­kur­dux­ti; ima­ves nat­r ob­ reb­ma (sul 2 250 mcxov­re­bi) da­sax­le­ba
da qar­T­lis me­fe ar­Ci­li, um­c­r o­si Zma mi­a­to­ves da Ta­vi ior­da­ni­as Se­a­fa­res. mas
ze­mox­se­ne­bu­li ba­ku­ri­sa. Ta­vad pet­res Sem­deg, vid­re Cvens drom­de, mal­xe­le­bis
mi­er uf­lis qa­laq­Si qar­T­ve­li mom­loc­ kva­li aRar­sad Can­da.
ve­le­bis­T­vis sas­tum­r o sax­le­bis Se­ne­ aTi­o­de wlis win gri­gol fe­ra­Zis dRi­
bis faq­tic mrav­lis­mety­ve­lia. qar­Tul u­riT dak­va­li­a­ne­bu­li qar­T­vel mec­ni­er­Ta
sa­is­to­rio tra­di­ci­as ax­sovs vax­tang eq­s­pe­di­cia (xel­m­ZR­va­ne­li Ta­mi­la mga­
gor­gas­li­sa da sa­me­fo oja­xis sxva wev­ lob­liS­vi­li) beT­lem­Si ga­da­awy­da jvris
r­Ta ieru­sa­lim­Si stum­ro­bac. `Su­Sa­ni­kis mo­nas­t­ris uka­nas­k­ne­li mal­xe­li mek­li­

18 istoriani . noemberi 2015


israel-palestinis omis Sedegad daclili sofeli malxa (1949 w.)

tu­ris xan­daz­mul STa­mo­ma­vals, rom­lis­ mi­si wi­nap­re­bis sam­Sob­lo Turme sa­qar­


ga­nac eq­s­pe­di­ci­is wev­reb­ma sa­gu­lis­x­mo T­ve­lo yo­fi­la. ase iq­ca sa­ja al-ba­Sa
in­for­ma­cia Ca­i­we­res. sul ram­de­ni­me dRis `pir­vel mer­cx­lad~ be­dis ukuR­mar­To­biT
win ki, Cvenc gav­x­diT mow­me sa­si­am­ ov­no faq­ ga­u­Ci­na­re­bu­li mal­xe­li gur­je­bis qar­
ti­sa. ker­Zod, in­ter­net­q­se­lis meS­ve­o­biT Tul sam­ya­r os­Tan gawy­ve­ti­li kav­Si­ris
mo­i­Zeb­na 1948 wels sof­li­dan iZu­le­biT aR­d­ge­nis gza­ze...
ay­ri­li malxelebis STa­mo­ma­va­li go­go­na, be­sik xur­ci­la­va
sa­ja al-ba­Sa. pir­ve­li­ve kiTx­va­ze, ici­an stu doq­to­ran­ti, mos­wav­le axal­gaz­
Tu ara rai­me mis­ma uax­lo­es­ma wi­nap­reb­ma r­do­bis erov­nu­li sa­sax­lis is­to­ri­i­sa
(ba­bu­am an di­de­dam) sa­ku­Tar war­mo­mav­lo­ da eT­nog­ra­fi­is gan­yo­fi­le­bis gam­ge
ba­ze, iyo pa­su­xi: `i­si­ni am­bo­ben, rom ari­an
gur­je­bis STa­mo­mav­le­bi ior­da­ni­i­dan~!
malxeli
Sem­deg kiTx­va­ze, ic­nobs Tu ara is sxva gurjebis
msgavs mal­xe­lebs, pa­su­xi ase­ve da­de­bi­Ti STamomavali,
iyo. ga­ir­k­va, rom mSob­li­u­ri mxa­ri­dan ramaleli
ay­ri­li mal­xe­le­bis di­di na­wi­li dRes saja al-baSa
ior­da­ni­is mkvid­ria, zo­gi­er­Ti cxov­robs
pa­les­ti­nis av­to­no­mi­is qa­la­qeb­Si _ ra­ma­
la­Si, beT­lem­sa da be­iT sa­hur­Si, ev­ro­pis
qvey­neb­sa da ame­ri­kis SeerTebul Stateb­
Sic. am­Ja­mad mim­di­na­re­obs am ada­mi­a­ne­bis
ko­or­di­na­te­bis da­zus­te­ba. in­for­ma­ci­am
gur­ji­sa da qar­T­ve­lis cne­ba­Ta iden­to­bis
Se­sa­xeb ra­ma­le­li go­go­nas jer ga­o­ce­ba da
Sem­deg di­di aRel­ve­ba ga­mo­iw­via. man ima­ve
dRes Ta­vis nac­nob-ax­lob­lebs aRtacebiT
am­c­no, rom pa­les­ti­na­Si da­sax­le­bam­de

istoriani . noemberi 2015 19

You might also like