You are on page 1of 157

nana cecxlaZe

mzia xaxutaiSvili

stilistika
(saxelmZRvanelo)
II gadamuSavebuli gamocema

Tbilisi
2014

1
nana cecxlaZe, mzia xaxutaiSvili: stilistika sarCevi

Sesavali----------------------------------------------------------- 7
Tavi I. zogadi stilistika
§1. stilistikis istoriidan---------------------------------9
§2. stilistika, rogorc enaTmecnierebis dargi.
stilistikis sagani, wyaroebi da amocanebi ----- 13
wigni gankuTvnilia umaRlesi saswavleblis student- 2.1. stilis raoba ------------------------------------------- 16
TaTvis, maswavlebelTaTvis, filologebisaTvis, Jurnal- § 3. stilistikis dargebi ----------------------------------- 19
istebisa da sakiTxiT dainteresebul pirTaTvis. naSromis § 4. stilistikis kavSiri momijnave dargebTan ---- 20
TiToeul Tavs erTvis codnis Sesamowmebeli kiTxvebi, sa- §5. stilistikis Seswavlis Teoriuli da
varjiSoebi da testebi. praqtikuli mniSvneloba ------------------------------- 24
§ 6. stilistikuri da enobrivi norma ------------------ 24
§ 7. enobrivi stilis gageba. subieqturi
da obieqturi stili ------------------------------------- 28
7.1. stilis cneba ------------------------------------------- 28
redaqtori: mamia faRava 7.2. subieqturi da obieqturi stili --------------- 31
recenzentebi: meri cincaZe § 8. stilistikuri minimumi da maqsimumi -------------- 32
naTia fartenaZe codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 34

Tavi II. funqciuri stilistika


§ 1. funqciuri stilis gagebisaTvis -------------------- 35
§ 2. funqciuri stili - enisa Tu metyvelebis
saxesxvaoba ------------------------------------------------- 38
§ 3. metyvelebis forma da stili ------------------------- 39
§4. funqciuri stilis saxeebi ----------------------------- 39
§ 5. stilis saxeobaTa saerTo da
ganmasxvavebeli niSnebi-------------------------------- 44
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 45
gamomcemloba `iverioni~. Tbilisi. 2014. II.1. samecniero stili ----------------------------------- 46
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 54
ISBN - 978-9941-9297-4-8 II.2. oficialur-saqmiani stili ---------------------- 58

2 3
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 68 Tavi V. mxatvruli stilistika
II. 3. publicisturi stili -------------------------------- 70 V.I. stilistikuri kategoriebi ---------------------- 182
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 78 §1. Sedareba----------------------------------------------------- 183
II. 4. mxatvruli literaturis stili ----------------- 78 §2. epiTeti ------------------------------------------------------ 189
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------- 81 §3. metafora ---------------------------------------------------- 191
II. 5. sasaubro stili---------------------------------------- 82 §4. gapirovneba (gasuliereba, personifikacia) --- 193
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------ 86 §5. simbolo ----------------------------------------------------- 195
§6. alegoria --------------------------------------------------- 198
Tavi III. leqsikuri stilistika §7. perifrazi -------------------------------------------------- 198
§1. sinonimi da misi stilistikuri funqcia ---------- 95 §8. metonimia --------------------------------------------------- 200
§2. antonimi da misi stilistikuri funqcia -------- 106 §9. sinekdoqe --------------------------------------------------- 202
§3. omonimi da misi stilistikuri funqcia --------- 112 §10. hiperbola ------------------------------------------------- 203
§4. arqaizmi da misi stilistikuri funqcia -------- 113 §11. litotesi -------------------------------------------------- 205
§5. neologizmi da misi stilistikuri funqcia ---- 115 V.II. stilistikuri figurebi-------------------------- 206
§6. dialeqtizmi da misi stilistikuri funqcia -- 117 §1. elifsisi ---------------------------------------------------- 206
§7. barbarizmi da misi stilistikuri funqcia ----- 120 §2. gradacia ---------------------------------------------------- 207
§8. nasesxebi sityvebi da maTi §3. antiTeza ---------------------------------------------------- 208
stilistikuri funqciebi ----------------------------- 121 §4. paralelizmi----------------------------------------------- 210
§9. frazeologizmi da misi §5. inversia ----------------------------------------------------- 211
stilistikuri funqcia -------------------------------- 123 §6. gameoreba --------------------------------------------------- 212
§10. andaza da misi stilistikuri funqciebi ------- 132 §7. paronomazia ----------------------------------------------- 214
§11. aforizmi da misi stilistikuri funqciebi --- 134 codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------ 223
§12. evfemizmi da tabu;
maTi stilistikuri funqciebi --------------------- 135 Tavi VI. tipobrivi Secdomebi
§13. Jargoni da argo; maTi stilistikuri funqciebi-- 139 sityvaTxmarebisas
§14. vulgarizmebi da maTi stilistikuri funqciebi -- 140 VI.1. sityvis gamoyeneba arazusti mniSvnelobiT -- 224
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------ 145 VI.2. sityvis (problema, dueti, avtori, starti,
finiSi) mniSvnelobis gafarToeba --------------- 233
Tavi IV. gramatikuli stilistika VI.3. paronimia ------------------------------------------------- 240
§1. morfologiuri stilistika -------------------------- 146 VI.4. frazeologizmTa paronimia ----------------------- 249
§2. sintaqsuri stilistika -------------------------------- 162 VI.5. darRvevebi frazeologizmTa xmarebisas ----- 249
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------ 181 VI.6. darRvevebi sinonimTa xmarebisas ---------------- 252

4 5
VI.7. `yurebadi~ tipis formebi --------------------------- 254 Sesavali
VI.8. darRvevebi Serwymulsa da
rTul winadadebebSi ---------------------------------- 259 stilistika metad aqtualuri filologiuri discip-
Semajamebeli testi ----------------------------------------- 260 linaa, dargia enaTmecnierebisa, romelsac dRemde ar
VI.9. pleonazmi ------------------------------------------------- 264 daukargavs Rirebuleba. piriqiT, rac dro gadis, metad
VI.10. tavtologia -------------------------------------------- 267 gvWirdeba igi, gacilebiT didi mniSvneloba eniWeba „uk-
VI.11. Stampi ----------------------------------------------------- 273 eTesad Tqmis xelovnebas“, radgan stilistikur xarve-
VI.12. kalki ------------------------------------------------------ 275 zebs vxvdebiT sxvadasxva asakis Tu profesiis adamianTa
VI.13. atrofia -------------------------------------------------- 281 metyvelebaSi. gansakuTrebiT TvalSi sacemi da dasanania
VI.14. paraziti sityvebi ------------------------------------ 284 JurnalistTa metyvelebis gaumarTaoba. dasanania imde-
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi ------------------------ 296 nad, ramdenadac amas antikuri epoqidanve eqceoda sagan-
gamoyenebuli literatura da wyaroebi ------------- 297 gebo yuradReba, dRes ki meorexarisxovania. aseTi paTo-
SemoklebaTa ganmartebani ------------------------------- 308 siTaa gamsWvaluli winamdebare wigni, romelic erTgul
SUMMARY--------------------------------------------------------- 310 samsaxurs gauwevs yvelas, vinc darwmundeba, rom stilis-
tikis codna metad aucilebelia metyvelebis kulturis
asamaRleblad, komunikaciis gasaioleblad da miznis ad-
vilad misaRwevadac. igi daexmareba abiturientsac, stu-
dentsac da maswavlebelsac.
`stilistika“ mravalmxrivi daniSnulebis wignia. pir-
vel TavSi ganxilulia zogadi stilistikis sakiTxebi: sti-
listikis mokle istoria, misi ganviTarebis etapebi, sagani
da wyaroebi, mimarTeba sxva disciplinebTan. aqve garkve-
ulia stilis raoba, misi Tavdapirveli da Tanamedrove
mniSvnelobani; mocemulia enobrivi stilis bunebis garkve-
vis cda; gansazRvrulia enobrivi da stilistikuri norma,
stilistikuri minimumi da maqsimumi.
II Tavi eTmoba funqciuri stilis diferenciaciis auc-
ileblobas da stilTa aRrevas; stilis saxeobaTa daxasi-
aTebas stiluri niSnebiTa da xarvezebiT.
III TavSi ganxilulia leqsikur saSualebaTa (sinonimis,
antonimis, dialeqtizmis, arqaizmis Tu sxvaTa) gamomsaxve-
lobiTi funqciebi, stilistikuri daniSnuleba qarTulSi.
IV TavSi mocemulia gramatikuli stilistikis sakiTxebi:

6 7
paralelur morfologiur da sintaqsur saSualebaTa ga- Tavi I. zogadi stilistika
moyeneba meti gamomsaxvelobis misaRwevad.
V TavSi ganxilulia mxatvruli stilistikis sakiTxebi:
tropis saxeebis stilistikuri funqciebi; stilistikuri §1. stilistikis istoriidan
figurebi da maTi gamoyeneba.
VI Tavi eTmoba tipobrivi Secdomebis analizs. calkeuli stilistika, rogorc enaTmecnierebis dargi, XIX saukun-
sakiTxi ganxilulia sinqroniul da diaqroniul WrilSi, is II naxevarSi Camoyalibda, Tumca stilze jer kidev Cvens
axsnilia maTi gamomwvevi mizezebi da dasaxelebulia Ta- welTaRricxvamdec msjelobdnen.
vidan acilebis gzebi; mocemulia Tanamedrove qarTuli antikur epoqaSi stili zemoqmedebis, darwmunebis um-
saliteraturo enis aqtualuri sakiTxebi, romlebSic gan- Tavresi saSualeba iyo. Zvel saberZneTsa da romSi yvela
vixilavT arsebul mdgomareobasac da vaviTarebT Cveneul sazogadoebrivi sakiTxi wydeboda saxalxo krebebze, sadac
Tvalsazrissac. wamyvani roli orators ekisreboda. misi saubris damaje-
naSromis TiToeul Tavs erTvis mravalferovani savar- reblobaze iyo damokidebuli sakiTxis gadaWra. mTavari
jiSoebi, codnis Sesamowmebeli kiTxvebi, testebi da dasa- iyo ara imdenad Sinaarsi, ramdenadac moxdeniloba. orat-
muSavebeli literaturis CamonaTvali. oris mizani iyo saTqmelis sainteresod da mimzidvelad
sailustracio masala aRebulia qarTvel klasikosTa gadmocema.
Semoqmedebidan, JurnalistTa metyvelebidan, telegada- mokled, adamianze fsiqologiuri zemoqmedebisTvis sa-
cemebidan, qarTuli presidan. rac Seexeba qarTvel klasi- Wiro iyo saTanado enobrivi saSualebebis Zieba. arsebobda
kosTa nawerebs, am sakiTxTan dakavSirebiT gasaTvaliswine- specialuri oratoruli kursebi, ritorikuli skolebi,
belia ramdenime garemoeba: jer erTi, gaumarTlebelia Ta- sadac mWevrmetyvelebas aswavlidnen. ritorikis mamamTa-
namedrove qarTuli saliteraturo enis normebis mixedviT vari iyo demosTene (384-322), Teoretikosebi ki _ aristo-
gasuli saukunis nawerebis Sefaseba; meorec, amgvari for- tele (384-322) da misi mowafe Teofraste (372-287).
mebi teqstSi SeiZleba sagangebo daniSnulebisa iyos. azris kargad gamoTqmis codna gansakuTrebiT cudad
vsargeblobT SemTxveviT da madlobas vuxdiT profeso- mowyobil saxelmwifoSia saWiro, sadac imarjveben ara is-
rebs: m. cincaZes, m. faRavas da n. fartenaZes naSromis gul- ini, vis mxarezec simarTlea, aramed isini, vinc kargi lapa-
dasmiT wakiTxvisa da sagulisxmo SeniSvnebisTvis. raki ician, - wers aristotele `ritorikaSi“. igi did mniS-
wigni, bunebrivia, dazRveuli ver iqneba Secdomebisgan, vnelobas aniWebs saTqmelis naTlad da moxdenilad gadmo-
amitom nebismier saqmian SeniSvnas madlierebiT miviRebT. cemas:`saTqmelis Rirsebaa, iyos naTeli, magram ara tlan-
qi“ (aristotele 1979:194). `Tu saTqmeli Sedgeba metafore-
avtorebi. bisagan, gamocanaa, Tu ucxo sityvebisgan _ barbarizmia“, _
azustebs is (iqve:196). stilis umTavres Tvisebad aristo-
tele miiCnevs grZnobebis gamoxatvisas zomierebis dacvas,
naklad ki _ maRalfardovan frazebs, azris bundovnebas.

8 9
„Sesabamisoba da zomiereba- ai, ori arsebiTi mniSvnelobis rikis nayofni movwyvite gacilebiT uCinar adgilas, vidre
moTxovna, rasac is uyenebs metyvelebis stils“, _ wers gr. es Cveni adgilia, ara wynarsa da elinur adgilas, aramed
kiknaZe (kiknaZe 1957: 1-9). pontos boloSi, fazisis maxloblad, sadac argom, Tesali-
Teofrastes Sromam „stilis Sesaxeb“ mxolod sxvaTa idan wamosulma, daisadgura - rasac poetebi gakvirvebiT
naSromebSi Semonaxuli citatebis saxiT moaRwia. avtors mogviTxroben - da cam igi aRitaca. da ai, barbarosuli da
yvelanairi stilisTvis aucilebel moTxovnad miaCnia pirquSi adgili erTi kacis sibrZnem da saTnoebam gaxada
sicxade, saTqmelTan Sesabamisoba da moxdeniloba. elinuri da aqcia muzebis taZrad; im erTi kacis, romelic
Zvel romSi ritorika umaRles safexurze aiyvana cice- damkvidrda kolxebisa da armenielebis qveyanaSi da aswav-
ronma (106-43). is mWevrmetyvelad imas miiCnevda, vinc fo- lida ara isarT tyorcnas da horolT srolas an jiriTs
rumebsa da samoqalaqo procesebze ise ilaparakebda, rom mezobel barbarosTa wesebis mixedviT, aramed imas, Tu ro-
asiamovnebda, daarwmunebda da daatyvevebda kidec msme- gor gaiwvrTna ritorikul xelovnebaSi da rogor brwyi-
nels. amnairi stilis daufleba SesaZlebeli iyo. navda elinTa dReobebze“ (xidaSeli 1988 : 33).
Sua saukuneebSi mWevrmetyveleba RvTismetyvelebam S. xidaSelis azriT, zemoxsenebuli saswavlebeli sa-
Secvala. eklesias xalxis darwmuneba ki ar sWirdeboda, ar- qarTveloSi qristianobis saxelmwifo religiad gamocxa-
debamde daarsebula: `SeiZleba vifiqroT, rom aRniSnuli
amed igi morCilebas moiTxovda. ritorikas is warmarTebi-
skola bevrad ufro adre unda yofiliyo daarsebuli da
sa da mwvaleblebis winaaRmdegac iyenebda. amrigad, orat-
Tu III saukunis miwurulSi ara, yovel SemTxvevaSi, IV saukun-
orulma xelovnebam saeklesio wreebSi sqolastikur-for-
is pirvel aTeul wlebSi misi arseboba ueWvel faqtad unda
maluri da dogmatikuri xasiaTi miiRo.
miviCnioT“ (xidaSeli 1988:34).
TandaTanobiT ritorikam literaturazec moaxdina
ritorikis ganviTarebas didad Seuwyves xeli qarTuli
gavlena. jer kidev antikur ritorikaSi gamoikveTa mimar-
kulturis iseTma kerebma, rogorebicaa: ierusalimis (IV s.),
Tulebani, romlebic Semdeg safuZvlad daedo stilisti- aTonis iverTa (X s.), sinas mTis (X s.), petriwonis (XI s.) mo-
kis damoukidebel disciplinad Camoyalibebas. nastrebi.
oratorul xelovnebas saqarTveloSic didi xnis isto- ritorika iswavleboda daviT aRmaSeneblis mier daar-
ria aqvs. romael istorikoss, tacituss (55-120), Semounax- sebul gelaTis akademiaSi. ritorikis Teoriis sakiTxebi
avs iberTa mefis _ farsman I-is sityva, warmoTqmuli brZo- ganxilulia ioane petriwis SromaSi - „ganmartebaჲ prok-
lis dawyebis win (I s.). lesaTvis diadoxosisa da platonisa filosofiisaT-
IV saukuneSi moRvaweobda qarTveli filosofosi da or- vis“, anton I-is „wyobilsityvaobasa“ da ioane batoniSvi-
atori, bakuri. IV saukuneSive kolxeTSi, foTis maxlob- lis „kalmasobaSic“. 1828 wels ki solomon dodaSvilma
lad, yofila filosofiur-ritorikuli skola, sadac gamosca ritorikis saxelmZRvanelo. metad mniSvnelovania
ucxoelebic swavlobdnen Turme. IV saukunis ritori da ucnobi avtoris `mokle retorika gina mWevrmetyveleba“.
filosofosi, Temistiosi provinciel axalgazrdas swers igi `xelad saxmari“, praqtikuli daniSnulebis wignia, ro-
(am ukanasknels misTvis swavlis misaRebad sataxto qalaqSi melic konstantinepolSi petre xarisWiraSvilis mier da-
dasasaxleblad daxmareba uTxovia): „mec, Cemo kargo, rito- arsebul monasterSi daubeWdavT 1879 wels.

10 11
winasityvaobaSi weria: „dRemdin ar yofila rigiani xe- kiTxebma adgili unda daikavos enaTmecnierebaSi. es TviT
lad saxmari mWevrmetyvelebis wigni dedaenazeda da rom poetikisTvisac sasargebloa (iqve).
aravis miuqcevia yuradReba imisTvis, raTa sazogadoebas XIX saukunis I naxevarSi ritorikisgan poeturi stilis
miscemoda raime saSvali swavlis gaadvilebisa“. calke gamoyofis Sesaxeb msjelobdnen m. belinski (1811-
aqve dasmulia erTi metad mniSvnelovani sakiTxi, romel- 1848) da misi Tanamoazreebi. XIX saukunis II naxevarSi poet-
sac dResac ar daukargavs aqtualoba, piriqiT, is mTeli uri stilistika ukve gamoeyo ritorikas.
simwvaviT swored axla dgas, magram igi XIX saukunis bolo- poeturi stilistikis sagani mxatvruli, gamomsaxve-
sac awuxebdaT qarTuli enis gulSematkivrebs. dResdRe- lobiTi xerxebi iyo, xolo enaTmecnieruli stilistika am
obiT Zlieria ucxo eniT gataceba maSin, roca qarTvelma periodSi jer kidev yalibdeboda (a. potebnia, ovsianikov-
qarTuli rigianad ar icis. qarTveli kacis damabrkole- kulikovski). misi Rrma Seswavla daiwyo XX saukuneSi b. to-
beli dawinaurebaSi gaxlavT is, rom man ar icis Tavisi enis maSevskis, v. vinogradovis, n. bulaxovskis, a. gvozdevis, d.
gramatikuli kanonebi, ritorika da logika. rozentalis, m. mixailovisa da sxvaTa SromebiT.
amrigad, ritorikam, rogorc gamomsaxvelobiTi metyve- rogorc aRvniSneT, antikur saberZneTSi stilistika
lebis, oratoruli xelovnebis Teoriam ganviTarebis di (igive `poetika“), arsebiTad mxolod mxatvruli enis speci-
di gza ganvlo, magram `am periodSi stili umTavresad es- fikas Seiswavlida, xolo saliteraturo (saerTo-saxalxo)
modaT, rogorc mxolod lamazi metyveleba, e. i. rogorc enis gamoyenebis praqtikul sferos - ritorika. droTa gan-
mxolod garegnuli mxare“ (basilaia 1991: 8-9). ritorikaSi mavlobaSi ufro da ufro gafarTovda saliteraturo enis
enis kulturis yvela niSans ganixilavdnen, maT Soris, gan- funqcionirebis areebi. `calkeulma mecnierebebma Tavis-
sakuTrebul enobriv SesaZleblobebsac. Tavadi saxe miiRo, rac pirvel rigSi am sferoebis enobriv
Sua saukuneebSi ritorika agrZelebda antikur tradi- TviTmyofadobas gulisxmobs. Sesabamisad, ufro xelSesa-
ciebs. XVIII saukunis dasawyisSi igi literaturis, poetika xebi gaxda is sazRvrebi, romlebic erTi mxriv, mxatvruli
ki antikuri ritorikis gavlenis qveS moeqca. poeturi xe- enisa da stilis problematikas asaxavda, xolo meore mxriv,
lovnebis daufleba TiTqmis SeuZlebeli iyo, amitom rito- saliteraturo enis gamoyenebis calkeuli sferoebis,
rikas darCa mxolod zepiri metyveleba. calkeul funqciur areTa specifikas gansazRvravda“ (ar-
mokled, Sua saukuneebSi da Semdegac stilistika metwi- abuli 2005:188-189).
lad sityvieri xelovnebis nimuSebs Seiswavlida, amitomac
miiCnevdnen mas mxatvruli nawarmoebebis enis Semswavlel
mecnierebad. „poeturi ena“, metyvelebis gansakuTrebuli Se- §2. stilistika, rogorc enaTmecnierebis dargi.
saZleblobebi ki TandaTanobiT poetikis kvlevis sagnad iqca. stilistikis sagani, wyaroebi da amocanebi
`poetikam STanTqa stilistika, rogorc enis gamomsaxve-
lobiT saSualebaTa Semswavleli dargi“, - wers al. gvenca- stilistika aris enaTmecnierebis dargi, romelic swav-
Ze (gvencaZe 1971:16). mkvlevris azriT, „e. w. „poeturi enis“ lobs enis gamomsaxvelobiTi saSualebebis stilistikur
yvela sakiTxi unda ganixilebodes stilistikaSi; enis sa- funqciebs.

12 13
imdenad, ramdenadac stilistika enis imave mxareebs mo- g. vinokuris azriT: `stilistikaze gadavdivarT ara fo-
icavs, romlebSic sxva lingvisturi disciplinebi, zogi netikidan, gramatikidan, semasiologiidan, aramed am sami-
mecnieri Tvlis, rom mas sagani ar aqvs. sinamdvileSi igi ve disciplinidan, romlebic moiazreba, rogorc erTiani
kompleqsuri disciplinaa, romelic Seiswavlis leqsikuri, mrTeli“ (vinokuri 1959:224). es iZleva imis safuZvels, rom
gramatikuli, fonetikuri da saerTod enobrivi saSualeb- stilistikas lingvistur disciplinebs Soris gansakuTre-
ebis SerCevis principebs sxvadasxva situaciaSi azrebis da buli adgili mivuCinoT.
emociebis gadmosacemad. g. vinokurisave azriT, stilistikas ainteresebs ara sa-
specialur literaturaSi stilistikis sxvadasxvagvari kuTriv enis bgeriTi Semadgenloba (an sityva, an winadade-
gageba arsebobs. kirion arqimandritisa da grigol yifSi- bebi), aramed maTi stilistikuri gamomsaxveloba, `stilis-
Zis „sityvierebis TeoriaSi“ (1898) vkiTxulobT: „is nawili tikuri elferi“.
sityvierebis Teoriisa, romelic gvaswavlis, ras unda mi- stilistikis amocanaa ara marto Tavidan aicilos en-
vaqcioT yuradReba, rom Cveni ena da wera-laparaki, Cve- obrivi Secdomebi, daicvas enis siwminde, aramed miaRwios
ni sityva-pasuxi, stili iyos kanonieri da lazaTiani, aris formisa da Sinaarsis erTianobas, naTqvams mianiWos emoci-
stilistika“. uri elferi.
arn. Ciqobavas ganmartebiT, `gadmosacemi Sinaarsisa stilistika erTmaneTs upirispirebs enis paralelur Se-
(saTqmelisa) da gadmomcemi enobrivi saSualebebis (Tqmu- saZleblobebs, ikvlevs maT Soris gansxvavebebs emociuri
lis) urTierToba - esaa stilistikis ZiriTadi problema. elferis mixedviT, mas amitomac uwodeben metyvelebis da-
sxvagvarad rom vTqvaT, stilistika Seiswavlis enobriv sa- matebiTi Seferilobebis, eqspresiul-gamomsaxvelobi-
Sualebebs maTs mimarTebaSi gadmosacem SinaarsTan“ (Ciqo- Ti saSualebebis Semswavlel mecnierebas. enaSi msgavs Se-
bava 1952:312). saZleblobaTa arseboba wamoWris problemas, sinonimTa da
akad. a. SaniZis mixedviT, enaTmecniereba Sedgeba sami variantTagan romeli Seesatyviseba konkretul sametyve-
dargisagan: leqsikologia, gramatika da stilistika. es uk- lo situaciasa da miznebs.
anaskneli `swavlobs leqsikuri maragidan da gramatikul a. gvozdevis mixedviT, `stilistika ganixilavs enobriv
formaTagan ama Tu im saWiroebisaTvis ufro Sesaferisi ma- movlenebs mniSvnelobisa da eqspresiis mxriv, Tu rogor
salis SerCevisa da gamoyenebis xerxebs“ (SaniZe 1980: 5). SeiZleba enaSi mocemul saSualebaTa ukeTesad gamoyeneba;
enobrivi erTeulebi ganixileba gramatikis sxvadasxva afasebs, ramdenad gamosadegia isini azris zustad, cxadad
dargSi _ morfologiaSi, sintaqsSi, leqsikologiaSi, sema- da naTlad gamosaxatavad“ (gvozdevi 1955:11).
siologiaSi da a. S., magram maT stilistikur Tvisebebs mar- S. balis mosazrebiT, „stilistika swavlobs enobri-
to enaTmecnierebis is dargi ganixilavs, stilistika rom vi sistemis eqspresiul faqtebs maTi emociuri Sinaarsis
ewodeba. maSasadame, enas fonetikur, leqsikur da sxva do- TvalsazrisiT. e.i. metyvelebaSi grZnobaTa sferos movle-
neebTan erTad aqvs stilistikuri „done“, gacilebiT maRa- nebis gamoxatulebas da enobrivi faqtebis grZnobebze moq-
li, vidre danarCenia. stilistika enas Seiswavlis struq- medebas“ (bali 1961: 33).
turis yvela WrilSi. amrigad, stilistika aris enaTmecnierebis dargi, ro-

14 15
melic Seiswavlis stilis raobas, saxeebs; enis gamomsax- li, saxviTi xelovnebis stili, msaxiobis TamaSis stili,
velobiTi saSualebebis gansakuTrebul SesaZleblo- metyvelebis (enis) stili... musikaSi ganarCeven saeklesio
bebs da konkretul situaciaSi maT sworad SerCeva - ga- da saopero stils, ferweraSi - istoriulsa da Janruli
moyenebas azris zustad, lakoniurad da eqspresiulad ferwerisas.
gadmosacemad. rokoko aris arqiteqturuli da dekoratiuli stili,
romelic warmoiSva XVIII saukunis safrangeTSi. mas axasiaT-
ebs rTuli da natifi formebi. baroko XVI- XVIII ss. evropuli
2.1. stilis raoba xelovnebis (gansakuTrebiT arqiteqturis) mxatvruli sti-
lia, romelic gamoirCeva dekoratiuli wvrilmanebis siWar-
termini stilistika ukavSirdeba stils (berZn. stylos, biT. yvelanair stilSi igulisxmeba Taviseburebani, romle-
laT. Stylus). `stili“ Zvel saberZneTSi erqva rkinis patara biTac sagani gansxvavdeba imave rigis sxva sagnebisagan.
joxs, romliTac qaRaldis gamogonebamde berZnebi da ro- XIX saukunis bolos aqtualuri gaxda termini moderni,
maelebi werdnen gasanTlul dafaze. wvetiani TaviT wer- arqiteqturisa da gamoyenebiTi xelovnebis dekadenturi
dnen, blagviT ki Slidnen, raTa palimfsesti xelmeored mxatvruli stili, romelsac maneruloba da ekleqtizmi
gamoeyenebinaT. axasiaTebs. am tipis ramdenime nageboba baTumSicaa (Toji-
`ganviTarebis momdevno safexurze stili lamaz xels, nebis Teatri, aWaris televiziis nageboba, yofili erovnu-
nawarmoebis kaligrafiul xasiaTs aRniSnavda, riTac cnob- li bankis Senoba).
dnen, asxvavebdnen ama Tu im piris xelnawers“ (SamelaSvili rusul enaSi omonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneboda
1975). SemdgomSi igi aRniSnavda weris xerxebs da mxolod „stili“ da „Stili“ (am ukanasknels lomonosovi iyenebda).
weriTi metyvelebiT Semoifargleboda. pirvelad sityva „stili“ gamoiyena cnobilma mRvdelTmsa-
horaciusi avtorebs urCevda, „xSirad etrialebinaT xurma _ ioniki galiatovskim 1659 wels kievSi gamocemul
stili“, anu waeSalaT dawerili, ar dakmayofilebuliyvnen homiletikur traqtatSi. sityva „Stili“ (germ.) petres ep-
pirvelad gamoxatuli azriT, daexvewaT gamoxatvis xer- oqaSi gaCnda.
xebi, e. i. stilze emuSavaT. laTinur enaSi gaCnda stilis mokled, `stili warmoadgens erTi rigis saganTa da
metonimiuri mniSvnelobac _ „weris manera, gadmocemis sa- movlenaTa mkveTrad ganmasxvavebel niSanTa erTobli-
Sualeba“ (gadmocemis unari). SemdegSi es sityva adamian- obas“ (gvencaZe 1974: 4). rom ara mkveTri gansxvaveba, maSin
is nebismieri saqmianobis Sesrulebis xerxs gamoxatavda. stilze arc SeiZleboda gvesaubra. roca amboben, vimuSaoT
„yvelgan, sadac aris saqmianoba da am saqmianobis Sedegad axali stiliTo, es imas niSnavs, rom gadavideT axal reJim-
iqmneba forma, miRebulia stilis gagebac“, _ wers v. kaiz- ze, raRac gansakuTrebuli SevitanoT muSaobaSi.
eri (kaizeri 1958:7). amrigad, erTi rigis sagnebis an movlenebis dapirispire-
XVIII saukunidan `stilis“ mniSvneloba gafarTovda. igi bisas Tu gamovlinda raime gansakuTrebuli niSani, SegviZ-
miemarTeboda literaturas, xelovnebas, musikas da amit- lia visaubroT stilur niSnebze da davadasturoT stilis
omac gaCnda gamoTqmebi: tansacmlis stili, cekvis sti- arseboba.

16 17
J. l. bufonis azriT, „stili TviT adamiania“ [Le style c/ ucnobi avtoris `mokle retorikaSi“ stili asea ganmar-
est l/ home meme]. am gamoTqmis mixedviT, stili ewodeba saer- tebuli: `Sesaxedaoba sityvisa, azrisaebr Seferebuli da
Tod subieqtis Taviseburebas, romelic vlindeba misi ga- mowyobili, aris stili“.
moTqmis wesSi, mis metyvelebaSi, qcevaSi da a. S. `stili nawarmoebis sisxlicaa, kalapotic da Semoqme-
fon rumori (italiuri gamokvlevebi I) piriqiT, cdi- dis, ase vTqvaT, TiTis anabeWdic“, - wers j. qarCxaZe (qar-
lobs stili axsnas, rogorc `masalis Cveulebad qceuli CxaZe 2005: 96).
damorCileba Sinagani moTxovnebisadmi, masalisa, romel- n. basilaias mixedviT, `stili“ aris Tavisebur enobriv
Sic moqandake Tavis figurebs namdvilad aqandakebs, xolo saSualebaTa erTianoba, romelic erTmaneTisagan ganasxva-
fermweri mas gamoavlens“ (vimowmebT hegelis mixedviT) (he- vebs adamianTa metyvelebas sxvadasxva situaciasTan, sagan-
geli 1973: 340). Tan, movlenasTan, mecnierebisa da xelovnebis dargebTan
qegl-Si mocemulia stilis ramdenime mniSvneloba. is dakavSirebiT. sxvaobas qmnis gansakuTrebuli leqsika, swo-
aRniSnavs: 1. xelovnebaSi ama Tu im epoqis, eris, mimarTu- rad SerCeuli gramatikuli formebi, saTanado gamomsaxve-
lebis an calkeul SemoqmedTa damaxasiaTebel gamomsaxve- lobiTi enobrivi elementebi da am saSualebaTa gamoyene-
lobiT xerxTa, mxatvrul TaviseburebaTa erTobliobas, bis Taviseburi xerxebi.zepiri metyvelebis dros aRniSnul
rac Sepirobebulia ideuri sazogadoebriv-istoriuli Si- enobriv saSualebebs emateba intonacia (zogjer mimika da
naarsis erTianobiT; Jestic)“ ( basilaia 1991: 27).
2. enobriv Taviseburebebs, romlebic axasiaTebs ama Tu
im mwerals, literaturul mimdinareobas, Janrs;
3. gadataniT: qcevis an moqmedebis Taviseburebebs, ma- § 3. stilistikis dargebi
neras (muSaobis stili; TamaSis stili);
4. welTaRricxvis sistemas (Zveli stili iuliusis ka- stilistikis dargebad gamoyofen:
lendars mihyveboda, axali ki grigorianulia) (qegl). 1. funqciur stilistikas, romelic ganixilavs calke-
dRes stilis mniSvneloba gafarTovda, `magram am uli stilis (samecniero, publicisturi, oficialur-saq-
sityvasTan raRac gansakuTrebulis gamoxatva mainc aris miani, mxatvruli literaturis, sasaubro) specifikur niS-
dakavSirebuli“ (gvencaZe 1974: 3). misi aseTi farTo gamo- nebs.
yeneba aZnelebs metyvelebis stilis gansazRvras. sityva 2. leqsikur stilistikas, romelic Seiswavlis sityve-
`stili“ TandaTan metyvelebis sferos sakuTreba xdeba. bis SerCevas mniSvnelobis mixedviT. aq ganixileba sinoni-
amas isic adasturebs, rom stilistikis cnebaSi ZiriTadad mis, omonimis, antonimis, barbarizmis, dialeqtizmis, Jar-
saenaTmecniero disciplinis Sinaarsia Caqsovili. swored gonizmis da sxvaTa stilistikuri funqciebi.
aman gansazRvra stilistikis, rogorc enaTmecnierebis da- 3. gramatikul (morfologiursa da sintaqsurs) sti-
moukidebeli disciplinis Camoyalibeba. XX saukunis II na- listikas.
xevridan gaCnda termini lingvisturi stilistikac (lin- morfologiuri stilistika swavlobs enis morfologi-
gvostilistika). ur saSualebaTa, metyvelebis nawilTa sinonimuri gramati-

18 19
kuli formebis (brunvebis, afiqsis, Txzvis, uRlebis, dro- romlebsac gramatika, Tumca is swavlobs metyvelebaSi maTi
is, kilos, mwkrivis da a. S.) SerCeva-gamoyenebas. sintaqsur gamoyenebisa da funqcionirebis Taviseburebebs, Sesabamiso-
stilistikaSi ganixileba sityvaTa SekavSireba, wyoba, wina- bas ama Tu im situaciasTan, emociurobasa da eqspresiulobas.
dadebaTa saxeebi, bunebrivi Tqmebi, sxvaTa naTqvamisa da si- a) fonetikasTan kavSiri. fonetikidan stilistikas um-
nonimuri sintaqsuri konstruqciebis SerCevis sakiTxebi. Tavresad ainteresebs metyvelebis evfoniis sakiTxebi. po-
4. mxatvruli enis stilistikas, romelic Seiswavlis eziaSi logikuri maxvili, keTilxmovneba, harmoniuloba,
tropis saxeebsa da ritorikul figurebs (epiTeti, Sedare- riTma, ritmi, da saerTod, musikaloba emociis gasaZliereb-
ba, metafora, metonimia, alegoria, hiperbola, litotesi). eli saSualebebia. isini stilistikis sferos ganekuTvneba.
S. bali gamoyofs zogad (ganixilavs saerTo enobriv sa- b) morfologiasTan kavSiri. morfologiur sinonimika-
Sualebebs, stilis raobas) da kerZo stilistikas (swavlobs Si ganixileba morfologiuri inventari, saxelur da zmnur
konkretuli enis stilur sakiTxebs da calkeuli pirovne- kategoriaTa paraleluri formantebi (brunvis, ricxvis,
bis metyvelebis eqspresiul Taviseburebebs) (bali 1961:17). zmnis piris, kontaqtis, gvaris, abstraqtul, mqoneblobis,
v. deriagini gamoyofs gramatikul, funqciur da teq- uqonlobis saxelTa Tu mimReobaTa mawarmoeblebi), rom-
stis stilistikas. lebic xSirad sxvadasxva stilistikur elfers atarebs.
v. vinogradovis mixedviT, stilistika sami saxisaa:1. g) sintaqsTan kavSiri. stilistika ukavSirdeba sintaq-
struqturuli (funqciuri stili); 2. metyvelebis, rom- ssac. stilistika gansazRvravs konkretul enobriv situ-
lis sagania sxvadasxva Janris semantikuri da eqspresiul- aciaSi saTqmelis gadmosacemad martivi winadadeba um-
stilistikuri metyvelebis saxeebi; 3. mxatvruli lite- jobesia Tu rTuli, parataqsi Tu hipotaqsi, aqtiuri kon-
raturis. am ukanasknelSi Seiswavleba literaturuli na- struqcia Tu pasiuri da sxva. stilistikuri daniSnulebiT
warmoebis, mwerlis stilis, literaturuli mimarTulebis SeiZleba sityvaTa rigic Seicvalos da sasveni niSnebis xma-
Taviseburebani (vinogradovi 1963:5-93). rebis wesebic.
arn. Ciqobava gamoyofs poetikur da enaTmecnierul d) metyvelebis kulturasTan kavSiri. stilistika
(arapoeturi ena) stilistikas (Ciqobava 1952: 313). mWidrod ukavSirdeba metyvelebis kulturas. orive maTga-
ni afasebs metyvelebaSi sityvebisa da gramatikuli forme-
bis gamoyenebis SesaZleblobebs, magram pirvels aintere-
§ 4. stilistikis kavSiri momijnave dargebTan sebs maTi mizanmimarTuli gamoyeneba da gamomsaxvelobis
xarisxi, meores ki - maTi enobrivi gamarTuloba.
stilistika araa ganyenebuli mecniereba, igi mWidrod stilistika uaRresad aqtualuri mecnierebaa. enis gan-
ukavSirdeba enis struqturis Semswavlel dargebsac da sakuTrebul SesaZleblobaTa codna da maTi marjve, mox-
humanitaruli ciklis bevr sxva disciplinasac: pedagogi- denili gamoyeneba amdidrebs adamianis metyvelebas, aad-
kas, fsiqologias, logikas, esTetikas, gansakuTrebiT ki vilebs komunikacias da miznis miRwevasac ki. metyvelebis
poetikas (literaturis Teorias) da ritorikas. kultura saerTo kulturis Semadgeneli nawili da adami-
stilistika Seiswavlis enis struqturis imave elementebs, anis sulieri samyaros srulyofis aucilebeli pirobaa.

20 21
e) saliteraturo enis istoriasTan kavSiri. stilis- amitomac ganixileboda enis gansakuTrebuli SesaZleblo-
tika ukavSirdeba saliteraturo enis istoriasac. is gvi- bani ritorikasa da poetikaSi, is gvian gaxda enaTmecnier-
advilebs stilistikis Camoyalibebasa da ganviTarebis sa- ebis Seswavlis sagani. stilistikuri kategoriebi Seiswav-
fexurebis garkvevas, ama Tu im periodis enobrivi stilis leba litTeoriis kursSic, ramac warmoSva dava, Tu rome-
Seswavlas. li maTganis kvlevis obieqtia igi. stils swavlobs litera-
saliteraturo enis istoria gviqmnis warmodgenas mSob- TuraTmcodneobac (poetika). `Tu is aRniSnavs mxatvruli
liuri enis ganviTarebis istoriuli xazis, misi normali- saxis raobas, stilistika arkvevs, romeli stilistikuri
zaciis, Tanamedrove enobrivi tendenciebis Sesaxeb, rac kategoriaa aq gamoyenebuli gamomsaxvelobiT saSualebad“
aRvivebs misi Seswavlis interess; ayalibebs da zrdis sti- (gvencaZe 1974: 9).
listikaSi miRebuli codnis realizebis pasuxismgeblobas. i) stilistikis, ritorikisa da pragmatikis urTier-
v) teqstis lingvistikasTan kavSiri. stilistika uk- TmimarTeba
avSirdeba teqstis lingvistikasac. `Tu es ukanaskneli ik- `kargad Tqmis xelovnebas da kargad Tqmis mecnierebas“
vlevs teqstis arss, funqcias, struqturas, parametrebs, praqtikuli daniSnuleba aqvs. Sesabamisad, stilistiki-
sazRvrebs, teqstis stilistika, rogorc damoukidebeli sa da ritorikis problemebi pragmatikis sferoSic Sedis.
pragmatika (berZ. Pragmatos _ saqme, moqmedeba) Seiswavlis
disciplina, arkvevs, Tu sad da rogor funqcionireb-
enobrivi niSnebis funqcionirebas metyvelebaSi. is aris
en teqstis kategoriebi da parametrebi, rogor Seasrula
„mecniereba enis gamoyenebis Sesaxeb“.
teqstma Tavisi funqcia sxvadasxva Janrsa da stilSi“ (ser-
ritorika, stilistika da pragmatika erTmaneTSi garda-
gia 1989:28).
mavali mecnierebebia. ritorikuli amocana stilSi real-
z) leqsikologiasTan kavSiri. stilistika axlos dgas
izdeba, pragmatikas orive ainteresebs (amis Sesaxeb dawvri-
leqsikologiasTan. orive dargis amosavalia leqsikuri
lebiT ixileT barbaqaZe 2003).
erTeulebi, magram Tu leqsikologias ainteresebs maTi `mokle ritorikaSi“ dasmulia erTi metad mniSvnelo-
pirdapiri mniSvnelobani, stilistikis sagani eqspresiul- vani sakiTxic - jer gramatika unda viswavloT da Semdeg ki
obis misaRwevad sityvaTa gadataniTi mniSvnelobiT gamoye- ritorika da filosofia, rom SegveZlos `mSvenieri da gam-
nebaa; Tu leqsikologiaSi Seiswavleba sinonimis, omonimis, kveTi laparaki“, rom gavarCioT sicrue WeSmaritebisgan da
antonimis raoba, maTi stilistikuri funqciebi leqsikur simarTle davamtkicoT. aqve ikveTeba gramatikis mimarTeba
stilistikaSi ganixileba. ritorikasa da filosofiasTan. mokled, verc mWevrmetyve-
stilistika kvleva-ZiebisaTvis iyenebs enaTmecnierebis li da verc filosofosi gramatikis ucodinrad ver miaR-
sxva dargebis monacemebsac, magram igi damxmare dargicaa weven mizans.
iseTi disciplinebisaTvis, rogorebicaa: kritika, litera- k) esTetikasTan kavSiri. sityvieri xelovnebis nimuSe-
turis Teoria (poetika), esTetika, ritorika da a.S. bis esTetikuri daxasiaTeba SeuZlebelia misi enis stilis-
T) literaturis TeoriasTan da poetikasTan kavSiri. tikuri mxaris gauTvaliswineblad. amaSi literaturis es-
antikuri epoqis saberZneTsa da romSi, rogorc ukve aRin- Tetikoss exmareba zogadi stilistikis codna. `aq stilis-
iSna, didi yuradReba eqceoda `ukeTesad Tqmis xelovnebas“, tika mxarSi udgas poetikas“ (gvencaZe 1974 :20).

22 23
§5. stilistikis Seswavlis Teoriuli da mihyveboda raRac wesebs, irCevda enobrivi variantebidan
praqtikuli mniSvneloba ZiriTads, socialurad upiratess. aseTnairad arCeuli
varianti ki ukve norma xdeboda; yoveli momdevno avtori
stilistikis codnas aqvs rogorc Teoriuli, ise praq- ki iTvaliswinebda arsebul enobriv gamocdilebas da ner-
tikuli mniSvneloba. jer erTi, vecnobiT Teoriul sa- gavda mas. adrindeli epigrafikuli da xanmeti mwignobru-
kiTxebs: stilis raobas, stilis calkeuli saxeobis msgav- li Zeglebi im saliteraturo eniT aris Seqmnili, romelic
seba-gansxvavebas; saTqmelis zustad, konkretulad gadmo- arsebiTad mTeli eqvsi saukunis ganmavlobaSi inarCunebs
cemis, mSobliuri enis bunebis dacvis mniSvnelobas. stabilurobas“ (arabuli 2005:10).
stilistikis praqtikuli daniSnulebaa enisadmi Segne- aTonis da petriwis saliteraturo skolebSi ukve arse-
buli damokidebulebis Camoyalibeba, sinonimur formebSi bobda enisadmi Segnebuli midgoma. `sityvis konas“ sulxan-
gansxvavebis danaxva da konkretuli situaciisTvis morge- sabam waumZRvara `anderZnamagi“: `rameTu qarTulTa enaTa
ba. stilis saxeebisa da maTi specifikuri niSnebis safuZ- leqsikoni arRara ipoeboda, rameTu JamTa viTarebiTa uC-
vliani codna gvexmareba konkretul situaciaSi maT mizan- ino qmnil iyo... vinaTgan patiosani ese wigni dahkargodaT,
Sewonil gamoyenebaSi. ena qarTuli TvisTa nebazed gaeryvnaT“.
`stilistika gvaswavlis enobriv ostatobas, gvimuSavebs Zveli qarTuli gramatikuli traqtati `sityuaჲ ar-
Segnebul damokidebulebas enisadmi, umTavresad aanaliz- TronTaTჳs“ (XI s-is ucnobi avtori) mowmobs, rom `Zveli
ebs mniSvnelobis sxvadasxva elfers maTi gamoyenebis Tval- mwignobrebi kargad erkveodnen enis sakiTxebSi, icnobdnen
sazrisiT, gvexmareba msgavsi mniSvnelobis enobrivi xer- berZnul gramatikas da amasTan erTad cdilobdnen qarTu-
xebis SerCevaSi, romlebic erTnairi ki ar aris, aramed gan- li enis bunebisa da gramatikuli wesebis Seswavlasac“ (Sa-
sxvavebulia ama Tu im elferiT da zogjer Znelad misaxved- niZe 1990: 6).
ria. aseTi SerCeva umTavresad ostatobis saqmea“ (gvozdevi norma yvela enobriv erTeuls ver moicavs; is gani-
1955:11). praqtikuli stilistikis codniT gamogvimuSavdeba sazRvreba iq, sadac formaTa variantuloba iCens Tavs. a.
azrisa da grZnobis zustad da naTlad gadmocemis Cveva, sa- arabuls mohyavs aseTi Sedareba: iurisprudenciaSi cnobi-
xovani metyveleba da enis siwmindis aucileblobis Segneba. lia formula: dasaSvebia is, rac akrZaluli ar ariso.
enis ganviTarebis procesSi Tavs iCens mocile, parale-
luri formebi. Tu ar iarsebebs alternativa, variantebi,
§ 6. stilistikuri da enobrivi norma arc romelime maTganis arCevis saWiroeba dadgeba; an Tu es
arCevani TviT subieqtis, individis nebaze iqneba damyare-
stilistikisTvis amosavalia normatiuli gramatika, igi buli, maSin ena ver mowesrigdeba. `mocile formaTagan up-
eyrdnoba gramatikul normebs. iratesoba eniWeba imas, romelic Seesabameba enis ganviTa-
saliteraturo ena mowesrigebuli, normirebuli, reg- rebis ZiriTad xazs, mis bunebriv tendenciebs da perspeq-
lamentirebulia. a. arabuli wers, rom `TviT pirveli mwig- tiulia enobrivad“ (arabuli 2005:35).
nobruli Zeglic ki normatiulia, radgan misi Semqmneli metad sainteresoa normis realizaciis, normisa da uz-

24 25
usis sakiTxebi. uzusi laTinuri sityvaa (uzus) da niSnavs k) metaforebis, andazebis, aforizmebis uadgilod xma-
Cvevas, Cveulebas, gamoyenebas. igi aris sayovelTaod gav- reba;
rcelebuli, ualternativo enobrivi erTeuli, igive norma l) Seusabamo terminebis gamoyeneba;
(normatiuli da uzualuri formebi mocemulia orTogra- m) mocemuli situaciisaTvis Seuferebeli sityvebisa da
fiul leqsikonSi). gamoTqmebis gamoyeneba (sanikiZe 1998: 5-6).
stilistika metyvelebis xelovnebaa, Tumca misi normebi n. miqelaZe stilistikuri normis darRvevis ZiriTad mi-
zogjer gansxvavdeba kidec saliteraturo enis normaTa- zezebad asaxelebs:`a) gadmosacemi Sinaarsis sust codnas;
gan. zogi ram gramatikulad dasaSvebia, magram stilisti- b) leqsikuri maragis siRaribes; g) gramatikuli kanonebis
kurad dauSvebelia. arasrulfasovan codnas; d) azrovnebis dabal dones; e)
stilistikuri norma aris metyvelebis kulturis leqsikuri da gramatikuli sinonimiis arasakmaris marags“
mwvervali, sadac Tavs iyris enaSi arsebuli saSualebani. (miqelaZe 2009: 17).
misi darRveva abundovnebs saTqmels. hipokrates skolis stilistikuri niSnebi yovel enobriv faqtSi ar SeiZle-
mwerlebi antikur stilistikaSi miuTiTebdnen azris gama- ba arsebobdes. enobriv saSualebaTa stilistikuri dat-
bundovnebel uzustobebze, rogorebicaa: kavSirebis aR- virTva SesaZlebelia enaSi Camoyalibebuli orToepiuli,
reva, aRweriTi konstruqciebis gamoyeneba, orazrovani gramatikuli Tu leqsikuri normebis gamoyenebiT. salite-
sityvebiT, zogadi frazebiT metyveleba; arqaizmebi, dial- raturo enis normaTagan gadaxveva zogjer stilistikuri
eqtizmebi, barbarizmebi, kalkebi, Stampebi da a. S. xerxicaa.
SecdomaTa gamomwvevi mizezebia: stilistikur SecdomaTa danaxva advili araa, zogjer
a) qarTuli enis resursebis susti codna; igi ireva sxva tipis uzustobebSi. orTografiul-morfo-
b) enobriv-stilistikuri `ynosvis“ arasakmarisi floba; logiuri normebis gverdiT arsebobs sintaqsur-stilis-
g) funqciuri stilis ucodinroba da gansxvavebuli sti- tikuri da leqsikur-stilistikuri normebic. stilisti-
lebis erTmaneTSi aRreva; kuri Secdomebi metyvelebis kulturaSi daSvebuli Sec-
d) sityvis mniSvnelobis ucodinroba (socialuri// so- domebicaa. maT codnas aqvs rogorc Teoriuli, ise praqti-
cialisturi); kuli mniSvneloba.
e) sityvaTa araswori Sexameba: valdebuleba ikisra; ndo- stilistikuri normis dasaufleblad didi mniSvnelo-
ba gauwia; ba eniWeba enis Sinagani wesebisa da kanonebis aTvisebas, rac
v) paronimebis ucodinroba: diplomati// diplomanti; ZiriTadad miiRweva mxatvruli literaturis intensiuri
z) leqsikuri anaqronizmi: damlagebeli gaformebuli kiTxviT, aseve ganaTlebul adamianebTan xangrZlivi urTi-
hyavs damlageblad; erTobiT.
T) Stampebis gamoyeneba: axdens Sefasebas, awarmoebs mi-
Rebas;
i) paraziti sityvebis gamoyeneba: e. i., magaliTad, maSasa-
dame;

26 27
§ 7. enobrivi stilis gageba. subieqturi racionalizmisa da neoklasicizmis tradiciebs XX sauk-
da obieqturi stili uneSi agrZelebda Jenevis skola (S. bali). mas uamravi mim-
devari gamouCnda, romelTa azriTac stili aris avtoris
piraduli Taviseburebebis gamovlena. f. Selingis mixed-
7.1. stilis cneba viT, `stilis Seswavla SeuZlebelia, mas unda davakvirdeT
da SevadaroT sxva stils“ (Selingi 1966).
stilis cnebis, misi arsis garkvevas xangrZlivi istoria i. stepanovi „enaTmecnierebis safuZvlebSi“ ganmartavs
aqvs. mecnierTa erTi nawilis azriT, stili obieqturi mo- metyvelebis stils. `metyvelebis saxes, adamianebis mier ga-
nacemia, sxvaTa azriT, - subieqturia. arsebobs misi sinTe- moyenebuls tipobriv sazogadoebriv situaciaSi, ewodeba
zuri (subieqtur-obieqtur) gagebac. metyvelebis stili anu metyvelebis funqciuri stili“. igi
daviwyoT iqidan, rom Tavdapirvelad stili esmodaT, gamoyofs stils ramdenime Tvalsazrisis mixedviT:
rogorc werisa da metyvelebis manera. am gagebiT es sityva 1. geografiuli Tvalsazrisi: sxvadasxva dialeqtis war-
Sevida evropul enebSi. antikuri stilistikis amocana iyo momadgenlebi gansxvavebulad metyveleben;
msmenelze zemoqmedeba. ritorikas ainteresebda gamamar- 2. asakobrivi: bavSvebis metyveleba icvleba;
Tlebeli, damarwmunebeli, saqebari da Semkobili metyve- 3. sqesTa mixedviT: qaluri, mamakacuri;
leba. saamisod ki stilistikuri figurebis swavla iyo sa- 4. sakuTriv socialuri: neitraluri, wignuri, sasaubro,
Wiro. mokled, aseTi ramis daufleba savsebiT SesaZlebeli Sinauruli, sada metyveleba, Jargonebi.
iyo, Sesabamisad, stili obieqtur kategoriad miiCneoda. 5. Janruli principi (Camoayaliba a.efimovma „rusuli
ritorika antikur tradiciebs Sua saukuneebSic agrZe- enis stilistikaSi“. mas bevri momxre hyavs).
lebda. XVIII s-is dasawyisidan miiCneoda, rom poetikis swav- T. benfeis azriTac stils gansazRvravs Semdegi faqtore-
la, daufleba SeuZlebeli iyo. bi: Janri, erovnuloba, epoqa, individualuri fsiqologia.
germanistikaSi XVIII-XIX saukuneebSi Camoyalibda ramde- v. Sereris mixedviT, `stili waritacebs mTel process
nime koncefcia stilis Sesaxeb. i. adelungma SromaSi - `ger- nedli masalidan, am masalis SerCevidan gansakuTrebul ga-
manuli enis stilis Sesaxeb“ pirvelad gamoyo formobrivi formebamde da enobriv da metrul formaTa gamoyenebamde,
nawili calke disciplinad da mas stilistika uwoda. mec- erTi sityviT, unda gavisigrZeganoT mTeli SemoqmedebiTi
nieris SexedulebiT, stili Tavisi bunebiT obieqturia da procesi da gamovavlinoT Taviseburebani yvelgan da yve-
igi normatiuli stilistikis sagania. masve emxrobian k. re- laferSi“ (Sereri 1988: 43).
ingardi, k. hofmani, i. vendeli, x. sneli, v. vakernageli. j. peterseni wers, rom `stili adamianis tipis, rogorc
k. xaize SromaSi `enaTmecnierebis sistema“ gamoyofs gansazRvruli sazogadoebisa da drois warmomadgenlis
stilis or saxesxvaobas - subieqturs (ganisazRvreba in- sulieri, fsiqikuri, ideologiuri da mxatvruli Tavise-
dividis fsiqologiiT, ganaTlebiT, aseve mocemuli enis burebebis erTianobaa“ (peterseni 1939:11).
bunebiT) da obieqturs (ganisazRvreba nawarmoebis Sinaar- a. Seftsberis (plotinis mimdevris inglisSi) azriT,
siTa da JanriT). pirveli stilistikis sagania, meore - ri- stilis gagebaSi gamoikveTeba sami koncefcia: 1. forma-
torikisa. lur-obieqturi; 2. genetikur-fsiqologiuri da 3. orga-

28 29
nuli (formalur-fsiqologiuri). pirveli koncefciis dividualuri stili arsebobs da arc individualuri ena.
mixedviT, stils gansazRvravs dro. magaliTad, SevadaroT arsebobs mxolod enis SesaZleblobaTa gamoyenebis indivi-
renesansisa da barokos stili. dualuri xerxi. Tu mainc vsaubrobT calkeuli pirovnebe-
stilis genetikur-fsiqologiuri koncefciis Tanaxmad bis enis stilis Sesaxeb, amiT gvinda maT metyvelebaSi gan-
(elsteri 1913), is, rogorc kanoni, mimarTuleba, arCevis sakuTrebuli SesaZleblobebis arsebobis an ararsebobis
meTodi, individualuria. am Teorias ainteresebs ara imde- dadastureba“ (gvencaZe 1971:12- 13).
nad esTetika, ramdenadac avtoris fsiqologia. `stilis obieqturi xasiaTi swored isaa, rom enobrivi
stilis organuli formalur-fsiqologiuri koncef- arCevani SesaZlebelia subieqturad maqsimalurad neitra-
ciis mixedviT, nawarmoebis garegan formas gansazRvravs lur viTarebaSic ganxorcieldes. am SemTxvevaSi aseve Se-
Semoqmedis fsiqologiuri Taviseburebani da Tavad Sina- iZleba vilaparakoT enobrivi gamoxatulebis optimalur
arsi. Tu avtori tradiciebs mihyveba, misi Semoqmedeba or- Sesabamisobaze gamosaxatav SinaarsTan, oRond am dros
iginalobas moklebulia, xolo Tu avlens SemoqmedebiT arsebiTad gamoiricxeba am gamoxatulebis subieqtur-eq-
maneras, igi am originalobiT SeZlebs Cvens gancvifrebas. spresiuli mxare. aqedan ki is daskvna gamomdinareobs, rom
stili avtoris genetikis, temperamentis, ganwyobilebisa stilis amocana optimalur enobriv SesaZleblobaTa Zi-
da gemovnebis organuli mTlianobaa. ebaa yovelgvar viTarebaSi, enis funqcionirebis yovel-
m. brandesi samarTlianad SeniSnavs, rom arc erTi kon- gvar sferoSi“ (arabuli 2005: 213).
cefcia amomwuravi araa: `stilis arsis garkvevisas yvela frangi bunebismetyvelisa da mwerlis, J. l. bufonis
maTgani gasaTvaliswinebelia, Tanac am koncefciebis aseTi sityvebi - „stili TviT adamiania“, migvaniSnebs, rom stil-
mkveTri gamijvna gaumarTlebelia“ (brandesi 1971: 43). Si vlindeba metyvelis msoflmxedvelobrivi damokidebu-
stilis bunebis gasarkvevad unda amovideT enis, ro- leba gadmosacemi Sinaarsisadmi; yovelgvari stiluri va-
gorc socialuri movlenis, gagebidan. stilic, upirveles riacia msoflmxedvelobiTs ar warmoadgens, magram yovel-
yovlisa, obieqturi monacemia. aq igulisxmeba enis sakomu- Tvis axasiaTebs molaparakis cnobierebas.
nikacio funqcia. stili mTlianad subieqturi rom iyos, ena miiCneven, rom subieqtur stils adamiani iseve Znelad
ver gamodgeboda urTierTobis saSualebad. igi ar iqnebo- gamoicvlis, rogorc azrovnebas.
da yvela molaparake individisTvis gasagebi da misawvdo-
mi. marTalia, nebismieri individi Taviseburad iyenebs en- 7.2. subieqturi da obieqturi stili
obriv saSualebebs, magram igi maT ver Secvlis. mxatvruli
literaturis stilSi ki yvelaferi mwerlis individual- funqciuri stilis saxeebi SeiZleba davyoT or ZiriTad
ur mxatvrul SesaZleblobebzea damokidebuli. saxed: obieqturad da subieqturad. obieqturi stilis
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom stili Tavisi arsiT obi- (oficialur-saqmiani, samecniero) nimuSebi neitraluria,
eqturia, gansxvavebulia misi moxmareba: `individs SeuZlia ar Seicaven iseT sityvebsa da gamoTqmebs, romlebic gamo-
enis SesaZleblobebi moimarjvos, SeamCnios, piradi unaris xatavs emocias, eqspresias. subieqturi stili (sasaubro,
Zala gamoaCinos, magram saSualebebis gamoyenebis indivi- mxatvruli literaturis) sazemoqmedoa.
dualuri elferi ar SeiZleba stilad miviCnioT, arc in- „grZnobiTi ieri sityvis mniSvnelobis Semadgeneli nawi-

30 31
lia“ (Ciqobava 1952: 222). emociuroba, eqspresiuloba, into- xasiaTebeli niSnebis gamovleba iseve Znelia, rogorc vin-
nacia da keTilxmovneba ganasxvavebs subieqtur stils obi- mes xmis tembris TaviseburebaTa daxasiaTeba“ (WumburiZe
eqturisagan. 1956: iqve).
obieqturi stilis normaTa farglebSi subieqturi sti-
li aaSkaravebs im amouwurav SesaZleblobebs, romelTa sa-
§ 8. stilistikuri minimumi da maqsimumi fuZvelicaa gadmosacemi Sinaarsisadmi metyvelis damoki-
debuleba, misi sxvadasxva TvalsazrisiT daxasiaTeba... `ara
stilis gagebas organulad ukavSirdeba stilistiku- Tu ori mwerlis stili ara aris erTi da igive, ori maTema-
ri minimumisa da maqsimumis sakiTxi. obieqturi stili tikosis enac gansxvavebulia xolme; yoveldRiur metyve-
gulisxmobs enobriv da stilistikur normaTa dacvas, sa- lebaSi calkeul pirTa stili iseve ganirCeva erTmaneTis-
literaturo enis normalizacias. obieqturi stilis da- gan, rogorc siaruli, xmis tembri da naweris xeli“ (Ciqoba-
nergva stilistikuri minimumis dasacavad zrunvacaa. Se- va 1952: 317).
iZleba iTqvas, obieqturi stili stilistikuri minimumis `idealuri stili gulisxmobs saTqmelis TqmulTan Se-
farglebs ar scildeba... fardebas, rac mecnieruli naSromis enaSi metyvelebis kla-
`Tu saTqmelsa da naTqvams Soris sizuste darRveulia, sikur simartivesa da azris sicxades moiTxovs; mxatvruli
stilistikuri minimumic araa wesrigSi“ (Ciqobava 1952: 315). nawarmoebis enaSi ki - eqspresiuli maqsimumis miRebas“ (mi-
stilistikuri minimumi igivea, rac norma: azris gadmo- qelaZe 2009:14).
cemis siswore, sizuste, sicxade. mTqmels saliteraturo yuradReba unda gavamaxviloT enis Sinagan normaze, en
ena uyenebs Tavis moTxovnebs. poetur metyvelebaSi mas is grZnobazec. is komunikaciis Rrma fenebs exeba da ara
meti Tavisufleba aqvs, Tumca yvela SemTxvevaSi msmenels zedapirul gramatikul kodeqss - marTlwerasa da mar-
(mkiTxvels) azri iseve unda esmodes, rogorc mTqmels (av- Tlmetyvelebas. esaa imis SegrZneba, rom qarTulad `es ase
tors). ar iTqmis“ da codnac imisa, rom `es ase iTqmis“ , `qarTveli
aseTi darRveva gulisxmobs sityvaTa araswor Sexamebas: ase ityoda, an ar ityoda“. mTavari isaa, rom sityvis SerCeva
pedagogad ver Sedga, maRali stumari, maRali fasi, ar- yovelTvis ar aris motivirebuli. magaliTad, vambobT xma-
Semdgari Jurnalisti, pirveli pirmSo, xandazmuli mo- li iSiSvla da ara ititvla. am or sityvas Soris gansxvave-
xuci, moulodneli siurprizi. stilistikuri minimumis ba marto fonetikuri ki ara, stilistikuricaa.
darRveva SedarebiT advili SesamCnevia. aq umTavresi mniS- Tu obieqturi stili stilistikis minimumis farglebs
vneloba aqvs naTqvamis sizustes, mis Sesatyvisobas gadmo- ar scildeba, samagierod, individualuri anu subieqturi
sacem SinaarsTan, orazrovnebis Tavidan acilebas. stilis stili gulisxmobs calkeuli mwerlis, nawarmoebis da a. S.
sicxade da sisadave aucilebelia mecnierul naSromebSi, damaxasiaTebel stils.
iuridiul dokumentebsa da kanonebSi. poeturi metyvelebis ZiriTadi funqciaa esTetikuri
`subieqturi stilis xvedriTi wona gansakuTrebiT zemoqmedeba mkiTxvelze (Tu msmenelze), xolo sada stilis
TvalsaCinoa mxatvrul nawarmoebebSi, sadac didia sityvis daniSnulebaa msmenelisTvis azris gagebineba.
eqsperimentuli gavlena, magram subieqturi stilis dama-

32 33
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi Tavi II. funqciuri stilistika
1. ra funqcia ekisreboda antikur epoqaSi saTqmelis mim-
zidvelad gadmocemas? § 1. funqciuri stilis gagebisaTvis
2. daasaxeleT ori ZiriTadi moTxovna, romelTac aris-
totele uyenebs metyvelebis stils; funqciuri stilis cneba Tanamedrove stilistikis aq-
3. mokled gadmoeciT stilistikis istoria; tualuri sakiTxia. funqciuri daniSnulebiTs niSnavs, Se-
4. romeli saukunidan daiwyo saqarTveloSi ritorikis sabamisad, funqciuri stilistika swavlobs enis funqcion-
ganviTareba? irebis sxvadasxva sferos, mis masStabebs ama Tu im mecnier-
5. ras Seiswavlis stilistika? ras swavlobda igi Tavda- ebaSi, sainformacio urTierTobebsa Tu saqmis warmoebaSi.
pirvelad? igi enobriv erTeulebs Seiswavlis ara rogorc mudmivad
6. ratom uwodeben stilistikas enis eqspresiul- emoci- Seferil elementebs, aramed rogorc dinamikursa da sxva-
ur saSualebaTa Semswavlel mecnierebas? dasxva daniSnulebis mqone enobriv saSualebebs.
7. gadmoeciT stilis Tavdapirveli da Tanamedrove `funqciuri stilistika swavlobs enis gansakuTrebul
mniSvnelobani; SesaZleblobebs yvela tipis enaSi, agreTve yvela piris, ep-
8. rogor gesmiT gamoTqma `stili TviT adamiania?“ oqis, calkeuli nawarmoebis nimuSebis ena da sxva“ (gvencaZe
9. riT gansxvavdeba erTmaneTisgan enobrivi da stilis- 1974:12).
tikuri norma? teqstis stili ganisazRvreba konkretuli situaciis,
10. stilis bunebis axsnis ra Teoriebi arsebobs speci- adresatis asakis, misi ganaTlebis, codnis donis, social-
alur literaturaSi?; Tqven romels emxrobiT da ratom? uri statusis, interesTa sferos gaTvaliswinebiT. aris-
Tqveni Tvalsazrisi daasabuTeT; totele wers: `stili ar unda iyos arc amaRlebuli, arc
11. rogoria stilistikisa da gramatikis dargebis urTi- mdabali, aramed mizanSewonili. Seuferebelia, roca mo
erTmimarTeba? na lamazi sityvebiT laparakobs umniSvnelo sagnebze.
12. gadmoeciT stilistikisa da pragmatikis urTier- msmenels egoneba orators Cemi motyueba surs, rogorc
TkavSiri; meRvines Sereuli RviniTo. Tu alisferi wamosasxami ux-
13. ra igulisxmeba stilistikur minimumsa da maqsi- deba axalgazrdas, maSin raRa Sehferis moxucs? maT xom
mumSi? erTnairi tansacmeli ar uxdebaT. roca vinme ginda Seam-
14. ra iwvevs enobriv da stilistikur Secdomebs? rogor ko, unda Seadaro imave gvarSi saukeTesos, magram roca
gesmiT enobrivi ynosvis uqonloba? ginda aZago, maSin uaress unda Seadaro. kargi stilis si-
15. gadmoeciT stilistikis Teoriuli da praqtikuli tyva an nawarmoebi mizanSewonili, e.i. sagnis Sesabamisi
daniSnuleba. unda iyos“, - askvnis oratori (aristotele 1981:168-169).
funqciuri stilistika Seiswavlis saliteraturo enis
dasamuSavebeli literatura: № 2, 3, 4, 16, 18, 31. funqcionirebis sferoebs, im nairgvar saSualebebs, rom-
lebic funqciur diferenciacias emsaxureba da gamoxatavs

34 35
maT. aqve Seiswavleba calkeul stilTa saerTo da ganmas- erT romelime stilSi gvxvdeba da ar gamoiyeneba meoreSi.
xvavebeli niSnebic. erTi da igive niSani SeiZleba Segvxvdes ramdenime stilSi,
`Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis mravalpla- magram erTisTvis niSandoblivi iyos igi, meorisTvis - auc-
nianoba da polivalentovneba TavisTavad ganapirobebs mis ilebeli. mag.: logikuroba gvxvdeba samecniero stilSic da
mravalmxriv funqciur da stilistikur gantotebas. sali- oficialur-saqmianSic. pirvelisTvis igi aucilebelia, sa-
teraturo enis funqciebis amgvari diferenciacia Sepiro- valdebuloa meorisTvisac, sasaubro stilSi ki sasurvelia.
bebulia im rTuli da araerTgvarovani amocanebiT, rasac `saerTo qmnis erTi funqciuri stilis farglebSi mis
is sruliad gansxvavebul profesiul sferoebSi gamoyene- stilur xasiaTs, xolo gansxvavebuli amave farglebSi da-
bis dros asrulebs. swored, funqciuri areebis gafarToeba nawevrebis saSualebas iZleva“ (kuxalaSvili... 2010: 28).
da garTuleba iwvevs saliteraturo enis mkveTr stilisti- mokled, stilTaSorisi sazRvrebi moZravia, esa Tu is
kur diferenciacias. rac ufro ganviTarebuli da poli- stiluri niSani erTi stilisTvis dominanturia, meoris-
valentovania saliteraturo ena, miT ufro gamokveTilia Tvis - ara. erTi da igive niSani sxvadasxva stilSi gansxva-
funqciuri stilistikis sferoebi“ (arabuli 2005: 192). vebul stilistikur funqcias asrulebs. Tu mas es funqcia
i. galperini gamoyofs wamyvan da daqvemdebarebul sti- ar akisria, maSin es gadaxraa.
lur niSnebs. samecniero stilisTvis wamyvani da mudmivi ni- stilTaSorisi sazRvrebis aRreva Tanamedroveobis me-
Sania terminologia. gamomsaxveloba gvevlineba mxatvru- tad aqtualuri problemaa. mravalstilianoba azrs abun-
li literaturis enis wamyvan niSnad da fakultatiuria sa- dovnebs. aristotele sagangebod msjelobs stilTa di-
mecnieroSi, terminebi _ piriqiT. sizuste da lakoniuroba ferenciaciis Sesaxeb: `axlac bevr gaunaTlebel adamians
aris samecniero stilis niSanic, oficialur-saqmianisac hgonia, rom poetebi lamazad laparakoben. sinamdvileSi ki
da mxatvruli literaturisac, magram am ukanasknelSi mas es ase araa, radgan sruliad gansxvavebulia Cveulebrivi sa-
sruliad gansxvavebuli funqcia aqvs. laparako da poeziis stili. es cxadia Semdegidan: tragedi-
amrigad, funqciur stilTa farglebSi erTisa da imave is mwerlebi aRar iyeneben am stils. isini tetrametrebidan
niSnis arseboba ki araa wamyvani, aramed maTi dominantoba. iambebze gadavidnen, romlebic sxva metrebTan SedarebiT
`gasaTvaliswinebelia aseve gamomsaxvelobiT saSualebaTa ufro metad hgavs salaparako enas. aseve ukuagdes yvela ga-
zomiereba (`momWirneoba“), akademizmi da amgvari figure- monaTqvami, romlebic ar iyo axlos salaparako enasTan. am
bis standartizacia“ (arabuli 2005:192). gamonaTqvamebiT pirvelad poetebi alamazebdnen TavianT
stilis saxeobebze saubrisas, Cveulebriv, gansakuTre- nawarmoebebs da zogi poeti, romelic hegzametrebiT wers,
bul yuradRebas aqceven maT ganmasxvavebel niSnebs, im spe- axlac iyenebs mas, amitom sasacilo iqneboda migvebaZa im
cifikas, romelic aniWebs maT avtonomiurobas, rac qmnis xerxebisaTvis, romlebsac poetebic ki aRar iyeneben... yo-
maT TavisTavadobas. unda gaviTvaliswinoT isic, rom am sa- vel gvarSi ixmareba am gvarisTvis damaxasiaTebeli stili,
xeobebs Soris Cinuri kedeli ar arsebobs, jer erTi, saer- radgan erTi da igive araa werilobiTi da sakamaTo, samosa-
Toa enobrivi resursebi, meorec, TiTqmis ar arsebobs iseTi marTlo da sajaro sityvebi. pirveli gulixmobs berZnuli
enobrivi gamomsaxvelobiTi saSualeba, romelic mxolod enis karg codnas, meore ki imas, rom ar iyo iZulebuli dumde

36 37
maSin, roca ginda, vinmes raime uTxra. sajaro sityva ferwe- § 3. metyvelebis forma da stili
ras hgavs, sadac Suq-Crdilia gamoyenebuli. samosamarTlo
ufro zustia, mimarTulia erTi mosamarTlisadmi, masSi nak- metyveleba gansxvavdeba rogorc formis (zepiri da we-
lebad aris gamoyenebuli oratoruli xerxebi“ (aristote- riTi), ise stilis (sasaubro da mwignobruli) mixedviT.
le 1981:167-168). marTalia, zepir metyvelebas Seesabameba sasaubro stili,
funqciuri stilebi warmoSva sazogadoebrivi cxovre- weriTs ki - mwignobruli, magram maTi identifikacia ar Se-
bis moTxovnebma, misma mravalmxrivma ganviTarebam. iZleba: mwignobruli stilis nimuSi zepiradac gadmoicema.
sasaubro metyveleba gulisxmobs araformalur garemo-
Si nacnob adamianebs Soris informaciis uSualo gadacemas.
§ 2. funqciuri stili - enisa Tu metyvelebis misi maxasiaTeblebia: araoficialuroba, bunebrioba, da-
saxesxvaoba ugegmavoba, yofiTi Sinaarsi, dialoguroba an polilogu-
roba, enobriv saSualebaTa ekonomia, aranormirebuloba,
funqciur stils zogi mecnieri enis kategoriad miiC- eqspresiul-emociuri leqsika, usruli winadadebebi.
nevs, zogi - metyvelebisad. sakiTxi ukavSirdeba enaTmecni- mwignobruli stilis maxasiaTeblebia: saliteratu-
erebaSi TviT enisa da metyvelebis mimarTebis sxvadasxvag- ro enis normaTa dacva, neitraluri leqsika, winaswar
var gagebas. `Tu enas gamoviyenebT zogadi mniSvnelobiT, dagegmva, monologuroba, logikuroba, moculobiToba,
maSin funqciuri stili enis saxesxvaobaa, miT umetes, rom sruli, metwilad rTuli qvewyobili winadadebebi.
isini misi ZiriTadi funqciuri mravalsaxeobaa“ (barlasi sasaubro metyvelebaSi gamoiyeneba Semdegi enobrivi
1978: 55). Tu enas SevupirispirebT metyvelebas da am ukan- saSualebani: eqspresiuli zmnebi, emociurobis gamomxat-
asknelSi vigulisxmebT enobriv erTeulTa gamoyenebas ko- veli zedsarTavi saxelebi, Sorisdebulebi; mwignobrul-
munikaciis dros, maSin funqciuri stilic metyvelebis sa- Si _ abstraqtuli saxelebi, saxelzmnebi, terminologia,
xeoba iqneba. m. koJinas mixedviT, funqciuri stilis formi- msazRvrel-sazRvrulis inversiuli wyoba.
rebaSi monawileobs ara marto enobrivi, aramed funqciur- metyvelebis stiluri saxesxvaobani Sepirobebulia sa-
sametyvelo saSualebani, romlebic aseTebad urTierTobis ubris mizniT, TemiT, sferoTi, konkretuli situaciiT, ga-
gansazRvrul sferoSi eqstralingvisturi faqtorebis ze- remo pirobebiT, metyvelebis formiT Tu mosaubris indi-
gavleniT funqcionirebisas gvevlinebian, radgan enobrivi vidualobiT.
sistema da misi moqmedeba dialeqtikurad erTiania, rameTu
metyveleba enis funqcionirebaa, am ukanasknelis elemen- §4. funqciuri stilis saxeebi
tebis funqcionireba ar SeiZleba iyos wminda enobrivi an
sametyvelo (vimowmebT barlasis mixedviT, 1978: 56). funqciuri stilis saxeebis Sesaxeb azrTa sxvadasxva-
amrigad, funqciur-enobrivi stili es aris metyvelebis obaa. zogi mecnieri aRniSnul sakiTxSi eyrdnoba enis fun-
saxeoba, romelic adamianis saqmianobis tipobrivi sferos qciebs, zogi kidev _ enis funqcionirebas.
Sesabamisad gansazRvrul funqciebs asrulebs. `enis funqciebze dayrdnobiT funqciur stilTa dife-

38 39
renciacias sicxade aklia, vinaidan urTierTobis ama Tu zebulobiT arsebiTad gansxvavdebian rogorc mxatvru-
im sferoSi gamoyenebisas ena xSirad ramdenime funqcias li literaturis, ise sasaubro enisgan. v. levini ki aseT
asrulebs, ris gamoc am funqcionirebis Sedegi SeiZleba Tvalsazriss aviTarebs: `mxatvruli literaturis ena ara
erTdroulad sxvadasxva stils ekuTvnodes. stilTa gamo- stilistikurad erTgvarovani movlenebis sistema, mas-
yofisas siZneles qmnis eqstralingvistur faqtorTa sim- Si enobriv erTeulTa stilistikuri CarCoebi Caketili
ravle da siWrele, rac specialur literaturaSicaa miTi- araa. mxatvruli literaturis stili warmoadgens prin-
Tebuli“ (kuxalaSvili... 2010: 27). cipulad gansxvavebul movlenas, vidre enobriv stils.
funqciuri stilis saxeebis gamosayofad sxvadasxva mec- mravalstilianobis gamo igi ar miiCneva damoukidebel
nieri gansxvavebul saklasifikacio niSans gvTavazobs da stilad“ (levini 2001: 413).
Sesabamisad, klasifikaciac nairgvaria. a. arabuli wers: `funqciur stilTa rigSi zogjer moix-
a. efimovi gamoyofs stilis Semdeg saxeobebs: 1. mxat- senieben mxatvruli literaturis stilsac, rogorc enis
vrul-beletristuls; 2. sazogadoebriv-publicisturs; 3. funqcionirebis erT-erT sferos, Tumca umjobesia mxat-
samecnieros; 4. profesiul-teqnikurs; 5. oficialur-do- vruli da funqciuri stilebi gaimijnos maTi principuli
kumenturs; 6. epistolaruls (efimovi 1969: 14- 20). Sinaarsobrivi gansxvavebis gamo, imdenad, rom isini arse-
a. gvozdevis mixedviT, stili xuTia: 1. saqmiani; 2. mxat- biTad damoukidebel samecniero sferoebs warmoadgenen“
vruli; 3. publicisturi; 4. samecniero-popularuli; 5. sa- (arabuli 2005:193). iqve vkiTxulobT, rom `stilistiku-
saubro (gvozdevi 1955: 24). ri niSnebis TvalsazrisiT yvelaze ufro gamokveTilia
r. budagovi gamoyofs 1. zepir da werilobiT 2. samecni- mxatvruli stili, magram misTvis damaxasiaTebeli tipob-
ero da mxatvrul stilebs (budagovi 1958: 396). rivi mxatvruli saSualebebis gamovlena ar gamoiricxeba
v. murati ganasxvavebs stilis Semdeg saxeebs: sxva stilTa farglebSi“ (iqve: 191).
1. sasaubro-literaturuls; a. arabulisave azriT, umjobesia, gamoviyenoT termini
2. poeturs; `praqtikuli stilistika“, romelic funqciurisgan gan-
3. oficialur-saqmians; sxvavebiT mxolod enis gamoyenebis praqtikul sferoebs
4. samecnieros; gulisxmobs, da amdenadve, TavisTavad gamoricxavs kavSirs
5. profesiul - teqnikurs; enis gamoyenebis SemoqmedebiT (mxatvrul) mxaresTan“ (iq
6. ubralo sasaubro - familiaruls (murati 1957: 20-21). ve:193). amrigad, aq saubaria enis gamoyenebis praqtikulsa
yvela es saxesxvaoba daiyvaneba stilis xuT saxeobamde: da SemoqmedebiTs mxareebze.
samecniero, oficialur-saqmiani, publicisturi, mxat- mxatvruli literaturis stilis gamoyofa sakamaTod
vruli literaturis da sasaubro. miaCniaT sxva avtorebsac: `mwerlebi TavianT nawarmoebeb-
rusul enaTmecnierebaSi i. Smeliovma SemoiRo enis Si enobrivi saSualebebis palitras iyeneben. amdenad, mxat-
funqciuri saxesxvaobebis tipologia, romlis mixedvi- vruli ena ar warmoadgens erTgvarovani enobrivi movle-
Tac stilis saxeebia oficialur-saqmiani, samecniero nebis mTlianobas, metic, mas ar axasiaTebs raime stiluri
da publicisturi stili, radgan isini enobrivi organi- Caketiloba, mis specifikas mTlianad individualur-saav-

40 41
toro stili gansazRvravs“ (gafrindaSvili... 2005: 51). tis arsebobas. am koncefciis momxreTa azriT, erTi dial-
l. barlasis mixedviT, mxatvruli literaturis enas eqtis gadasvla meoreSi imdenad mravalferovania da maTi
stilTa sistemaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs. mra- sazRvrebi imdenad gamoukveTelia, rom SeuZlebelia saub-
valferovan, xSirad gansxvavebul enobriv erTeulTa ari maTi arsebobis Sesaxeb“ (budagovi 2001: 392).
(vulgarizmebi da amaRlebuli leqsika) erTobliobis sti- enobrivi stilis istoria SeuZlebelia ganvixiloT sa-
listikuri Seferiloba gansakuTrebiT farTo da mraval- xalxo enis istoriisgan mowyvetiT, radgan saerTo-saxal-
ferovania. stilistikuri funqciiT SeiZleba gamoiyen- xo ena aris enobriv stilTa Camoyalibebis safuZveli.
ebodes ara calkeuli elementebi, aramed sxva stilTa ni- qarTul saliteraturo enas funqciur stilTa srul-
muSebi, Jargonizmebi da dialeqtizmebic. ase da amgvarad, yofili, kargad ganviTarebuli sistema aqvs. TiToeuli
mxatvruli literaturis ena mTlianad gamoavlens sali- maTgani emsaxureba sazogadoebrivi saqmianobis sxvadasxva
teraturo enas Tavisi stiluri mravalsaxeobiTa da aral- sferos: mecnierebas - samecniero stili, administraci-
iteraturuli ganStoebebiT. mxatvruli literaturis ena ul-samarTlebriv sferos - oficialur-saqmiani, sazoga-
stilistikurad mkveTrad gansxvavebulia da damokidebu- doebriv-politikur moRvaweobas - publicisturi, yofiT
lia mwerlis individualur maneraze. urTierTobebs - sasaubro. stilis sxva saxeobani Sedare-
rusul lingvistikaSi stilis saxeobebis gamoyofis sa- biT Caketili sistemebia. amaTgan gansxvavebiT, mxatvruli
kiTxSi ikveTeba principulad gansxvavebuli mosazrebani. literaturis stili ar ukavSirdeba adamianis praqtikul
ufro metic, zogi mecnieri scdeba stilistikis CarCo- moRvaweobas da akisria esTetikuri funqcia. is arc Cake-
ebs da stilis calkeuli saxeobis Seswavlas mecnierebis til sistemas qmnis. amdenad, igi aucileblad unda miviC-
sxva dargebs akisrebs. i. sorokinis SexedulebiT, `mwerlis nioT funqciuri stilis saxeobad Tavisi specifikurobis
stilur ostatobas swavlobs stilistikac da literatu- gamo. Tu stilis danarCeni saxeobebis gamoyofis safuZve-
raTmcodneobac, xolo mecnieruli gadmocemis Tavisebu- li adamianis saqmianobis praqtikuli sferoebia, es ukanas-
rebebs Seiswavlian Sesabamisi dargis specialistebi, mag.: kneli enis mxatvrul realizebas ukavSirdeba.
politikuri ekonomikis traqtatis Rirsebebis Sesaxeb maSasadame, calkeul stils aqvs enobriv saSualebaTa
unda imsjelon politekonomistebma, maTematikis Txzvis gansakuTrebuli sistema. amrigad, funqciuri stili xasi-
Taviseburebebze - maTematikosebma“ (vimowmebT budagovis aTdeba ori ZiriTadi kuTxiT - eqstralingvisturiT da sa-
mixedviT 2001: 390). kuTriv lingvisturiT. eqstralingvisturia urTierTobis
i. sorokinis Sexeduleba sayovelTao ganxilvisa da kri- sferoebi, sazogadoebrivi saqmianobis saxe, sazogadoebri-
tikis sagnad iqca. budagovis azriT, `ar SeiZleba aRreva vi cnobierebis forma, funqcia; sakuTriv lingvisturia ga-
stilis saxeobebisa da im interesebisa, romlebic mecnier- movlenis forma, enobriv-stilistikuri da funqciur-sti-
ebis sxvadasxva dargis warmomadgenlebs aqvT“ (iqve: 391). luri niSnebi.
stilTaSoris urTierTobas r. budagovi adarebs dial-
eqtebis urTierTmimarTebas: `XIX saukuneSi dialeqtolo-
giaSi ugulebelyofdnen calkeuli adgilobrivi dialeq-

42 43
§ 5. stilis saxeobaTa saerTo da 7) sityvaTa wyoba - didi mniSvneloba aqvs sityvaTa wyo-
ganmasxvavebeli niSnebi basac. marTalia, qarTulSi sityvaTganlageba Tavisufa-
lia, magram eqvemdebareba garkveul kanonzomierebebs.
gamarTuli metyvelebisa da swori werisaTvis aucileb- yovel stils garda saerTo niSnebisa, moepoveba speci-
elia ramdenime niSani: fikuri maxasiaTeblebi - sagangebod SerCeuli enobrivi
1) azris gamoxatvis siswore - winadadebaSi azris gamo- SesaZleblobebi. is niSnebic, romlebic saerToa sxvadasxva
saxatavad saWiro sityvebi Sinaarsobrivad da gramatiku- stilisaTvis, aq gansxvavebul funqciebs iZens.
lad sworad unda ukavSirdebodes erTmaneTs. r. budagovis mixedviT, `enobrivi stili es aris saerTo-
2) metyvelebis sizuste - metyveleba zustia, Tu oraz- saxalxo enis nairsaxeoba, romelic Seqmnilia istoriulad
rovnebisa da gaugebrobisagan dazRveulia. `orazrovani da xasiaTdeba garkveuli niSnebis erTobliobiT, romelTa
sityvebi ar unda vixmaroT rogorc im SemTxvevaSi, rode- nawili Taviseburad meordeba sxva enobriv stilebSi, ma
sac adamianebs saTqmeli ara aqvT ra, magram Tavi ise uWir- Ti garkveuli saxiT Sewyoba-Sefardeba ki ganasxvavebs erT
avT, TiTqos rames ambobdnen. isini am dros poeturad ga- stils meorisagan. ganmeorebisas isini, Cveulebriv, yovel-
moTqvamen azrs“ (aristotele 1981:175). Tvis iZenen sxva funqciebs“ (budagovi 2001: 395).
3) metyvelebis sicxade - `Tu stili naTeli araa, verc rogorc ukve aRvniSneT, funqciuri stilis sxvadasxva
mizans aRwevs“ (aristotele 1981:168). metyveleba mkafioa, saxeobaSi gamoiyofa saerTo enobrivi saSualebebi, magram
Tu sityvebi garkveviT da Sesabamisi intonaciiTaa warmoT- isini TiToeulSi gansxvavebul funqciebs iZens, sxvadas-
qmuli, daculia pauza, logikuri maxvili sworia, weris xvagvarad realizdeba. mag.: sasaubro da mxatvruli lite-
dros ki sasveni niSnebi sworadaa gamoyenebuli. raturis stilSi mdabio metyveleba, vulgarizmi Tu Jar-
4) lakoniuroba - metyveleba lakoniuria, Tu saTqmeli goni sruliad gansxvavebulad damoiyeneba.
moklea da tevadi [Sdr.: `grZeli sityva mokled iTqmis, Sa- saliteraturo enisa da cocxali metyvelebis, wignuri
iria amad kargi - SoTa rusTaveli~]. da sasaubro, mxatvruli da samecniero stilis gaudifer-
lakoniurobas yuradReba miaqcies jer kidev Zveli dro- encirebloba adamianis saqmianobis yvela sferos gavlenis
is berZnebma da es sityvac maTgan momdinareobs. isini mas Sedegia da dabal wignierebaze miuTiTebs. igi zogadsaka-
enis samkaulad miiCnevdnen. cobrio, da amasTan, metad aqtualuri problemaa.
5) siwminde (normatiuloba) - metyveleba sworia, Tu
daculia saliteraturo enis normebi, saWiro sityvebi da
TviT winadadebebi Sinaarsobrivad da formobrivad gamar- codnis Sesamowmebeli kiTxvebi
Tulia. metyveleba wmindaa, Tu igi ar Seicavs barbarizmebs, 1. ra aris stili da rogor iqmneba igi?
dialeqtizmebs (provincializmebs, Jargonizmebs, kalkebs). 2. ras swavlobs funqciuri stili?
6) bunebrioba - bunebrioba niSnavs iseTi Tqmebis gamo- 3. daaxasiaTeT stili, rogorc istoriuli kategoria;
yenebas, romlebic mocemuli enisaTvis niSandoblivia. xe- 4. ra aris stilTa diferenciaciis da transformaciis
lovnuri formebi enas amZimebs. safuZveli?

44 45
5. daasaxeleT mwignobruli stilis enobrivi niSnebi; ras niSnavs samecniero stilis floba? `Tu mkvleva-
6. rogor gesmiT gamoTqma: stilis calkeul saxeobebs ri-avtori Tavisi kvlevis Sedegebs gadmogvcems Sesabami-
Soris ar arsebobs Cinuri kedeli? si stiliT, es stilis aqtiur flobad iTvleba, Tu avto-
7. riT aixsneba erTisa da imave niSnis sxvadasxva stilSi ri ukve nacnob samecniero masalas didaqtikurad alagebs
realizeba? (saswavlo-meToduri literatura), es samecniero stilis
8. raze miuTiTebs stilTa gaudiferencirebloba? naxevradaqtiuri flobaa. axali informaciis ukritikod
9. ras uwodeben stilTaSorisi sazRvrebis darRvevas? mimRebi samecniero stilis pasiuri mflobelia. igi cod-
10. ra iwvevs azrTa sxvadasxvaobas stilis saxeobaTa ga- nis dagrovebis Semdeg xdeba misi aqtiuri mflobeli“ (vasi-
moyofaSi? lieva 1976:17).
samecniero stilis saxeebi. funqciisa da miznis mixed-
viT gamoiyofa samecniero stilis Semdegi saxeobebi: sa-
II.1. samecniero stili kuTriv samecniero, saswavlo-samecniero (saganmanaT-
leblo) da samecniero-popularuli.
samecnieroa gamokvlevebis, saxelmZRvaneloebis, moxse- sakuTriv samecniero naSromi (monografia, diserta-
nebebisa da misTanaTa enobrivi stili, maTi ena. am stilis cia, moxseneba) gankuTvnilia konkretuli dargis an mona-
nimuSebia akademiuri (monografia, gamokvleva, statia, sa- Tesave sferos specialistTaTvis. masSi mecnieruli ter-
xelmZRvanelo) da informaciul-referatuli teqstebi minebi ganmartebuli araa, radgan igulisxmeba, rom mkiTx-
(anotacia, referati, aseve recenzia, gamoxmaureba). vels (adresats) aqvs sabaziso codna. samecniero-popu-
samecniero stilis umTavresi funqciaa inteleqtual- laruli naSromis daniSnulebaa araprofesionalTaTvis
uri komunikacia. igi „specialuradaa gankuTvnili adami- samecniero miRwevebis gacnoba, amitom naSromi ar unda iy
anTa optimaluri samecniero urTierTobebisaTvis. mecni- os gadatvirTuli specialuri terminebiT, Tu aseTi aris,
ereba samyaros Sesaxeb axali, maRalproduqtiuli codnis maSin mas unda axldes ganmarteba.
mopovebis, gamocdilebis dagroveba-gadacemis yvelaze samecniero-popularuli stili mecnieruli kvlevis
srulyofili da ekonomiuri sistemaa. mas calkeuli faq- Sedegebis popularizacias emsaxureba. saamisod gamoiy-
tebi ainteresebs zogadi kanonzomierebebis gamosavlenad, eneba emociuri leqsikur-frazeologiuri da sintaqsuri
amitomac igi koncentrirebul da ganzogadebul codnas saSualebebi. is ki ar gvimtkicebs sinamdviles, aramed sa-
iZleva. sxvaTa dauRalavi codnis Sedegi mkvlevars `suf- mecniero informacias SerCeviT gvawvdis. sakuTriv samec-
Ta eqstraqtis saxiT“ (vasilieva 1976:6) eZleva. es zogavs niero stilSi specialisti mimarTavs specialists, samec-
mkvlevris Zalebs, amoklebs axlis aRmoCenis gzas. niero-popularulSi ki specialisti _ araspecialists.
`samyaros Sesaxeb axali codna sxvebisaTvis misawvdomi rom saswavlo-samecniero naSromSi vlindeba orive tipis
gaxdes, araverbaluri azrovneba verbalurad unda gadaiq- SromaTa maxasiaTeblebi. sakuTriv samecniero stilTan
ces“ (vasilieva 1976 :15). araverbaluri informaciisTvis ver- mas akavSirebs terminologiis gamoyeneba, sistemuroba,
baluri formis SerCeva samecniero stilis Seqmnas niSnavs. logikuroba da argumentireba, popularulTan _ enobriv

46 47
saSualebaTa misawvdomoba, ilustrireba. saswavlo-samec- Sinaarsis organizebaSi logikuri principis priorit-
niero qvestilis adresati ukve flobs garkveul codnas, eti gansazRvravs emociebis, subieqturobis ugulebelyo-
romlis gaTvaliswinebiTac avtori meTodurad alagebs fas, radgan misi mTavari funqcia sinamdvilis obieqturi
saswavlo masalas. konstataciaa.
l. barlass miaCnia, rom samecniero stilis upirvelesi logikuri azrovnebis ZiriTadi formebia: cneba, msje-
funqciaa ara marto logikuri informaciis gadacema, aram- loba da daskvna. cnebaSi moiazreba sagnis arsebiTi, obi-
ed mis siaxlesa da faseulobaSi darwmuneba, misi meoreuli eqturi niSan-Tvisebebi. azris dasabuTebis an uaryofis
funqciaa mkiTxvelis an msmenelis logikuri azrovnebis logikur ganviTarebas msjeloba ewodeba. igi amtkicebs
gaaqtiureba. samecniero-popularuli qvestilis funqcia an uaryofs raRacas: adgens subieqtsa da predikats Soris
sxvaa _ araspecialistis daintereseba samecniero infor- urTierTobis pirobebs, mizezs, dros da a. S. igi warimar-
maciiT (barlasi 1978: 59). Teba induqciis an deduqciis gziT da gamoitaneba daskvna.
samecniero stilSi realizdeba ama Tu im dargisTvis da- msjelobis agebis etapebia:
maxasiaTebeli Taviseburebani, aseve Janrobrivi specifi- faqti (ra?) - mTavari movlena an azri, romelic unda
ka. mecnierebis sxvadasxva dargis ena gansxvavebulia: mag.: uarvyoT an davamtkicoT;
maTematikuri da istoriuli naSromebis ena sruliad gan- motivi (ratom?) - ratom moxda es movlena an ratom vav-
sxvavebulia, pirveli zustia, meore ki ufro publicisti- iTarebT am azrs;
kas uaxlovdeba. argumenti (saidan Cans es?) - damadasturebeli magali-
fizika-maTematikur mecnierebaTaTvis damaxasiaTebeli Ti, faqti;
Txzvis wesi ucxoa istoriisa da litmcodneobis dargebi- Sejameba (ris Tqmis saSualebas gvaZlevs argumenti?);
saTvis. polemikur statiebsa da monografiebis sakamaTo daskvna (ra SeiZleba davaskvnaT?) (SabaSvili ... 2008:7).
nawilSi dasaSvebia sasaubro leqsikisa da eqspresiuli el- 1. leqsikuri sistemis Taviseburebani. samecniero
ementebis gamoyeneba. stilSi ugulebelyofilia subieqtur-emociuri leqsi-
samecniero stilis specifika Sepirobebulia ramdenime ka, sityvebi monosemiuria, metafora demetaforizebulia.
niSniT: mudmiv da aucilebel cnebaTa sistema qmnis terminologi-
1. formobrivi mxare: igi werilobiTia (aseTi forma as, romelic SeiZleba iyos:
didxans inaxavs informacias, ekonomiuria da iZleva SesaZ- saerTomecnieruli: sistema, funqcia, elementi, dro,
leblobas, mkiTxveli bevrjer miubrundes mas); moxseneba sibrtye, klasifikacia, diferenciacia, sinqronia, diaqro-
zepiria, magram iqmneba samecniero stiliT, uqveteqstoa, nia, monografia.
nawarmoebis forma monologia. dargobrivi: vakuumi, veqtori, generatori, Termuli.
2. Sinaarsobrivi mxare: samecniero stilis Sinaarsob- viwrospecialuri: autogamia, biogenuri, ujredovani
rivi maxasiaTeblebia: sizuste, logikuroba, Tanmimdev- (biol.) sufiqsi, afiqsi, fonema, morfema, abreviatura (gra-
ruli msjeloba, obieqturoba, mtkicebiToba, ganzoga- matika).
deba, daskvna. TiToeul dargs specialuri terminologia aqvs.

48 49
nomenklaturuli hqvia ama Tu im dargisTvis niSandob- Tu sxva stilSi sinonimia azrebis gradaciisa da esTe-
liv terminologias. mag. geografiis nomenklaturaSi Se- tikisaTvis gamoiyeneba, igi erTferovnebas gvacilebs Ta-
dis: mdinareebis, tbebis, mTebis, zRvebis saxelwodebebi; vidan, samecniero terminologiaSi ki negatiuri movlenaa.
literaturaTmcodneobaSi mweralTa da nawarmoebTa, bo- samecniero stilSi daculia sityvaTa sagnobrivi war-
tanikis nomenklaturaSi mcenareTa, anatomiaSi - organoeb- modgena; aq iSviaTad SevxvdebiT sityvaTa gadataniTi mniS-
is da sxeulis nawilebis, fonetikaSi - fonemebis saxelebi. vnelobiT gamoyenebas. mag.: ena - abstraqtuli, algoriT-
sakuTriv cnebiTi terminologia (depolarizacia, sin- muli, manqanuri anda saketelas, berketis ena. aq praqti-
Tezi, eleqtrolizi) uSualod ar ukavSirdeba moqmed sag- kulad ar gvxvdeba iseTi frazeologizmebi, rogorebicaa:
nebs. Tavidan gamouvarda, cxovreba duRs.
terminisaTvis aucilebeli niSnebia: am stilis niSandoblivi Tvisebaa metaforis demetafo-
rizacia: terminTa umravlesoba Tavdapirvelad metafora
1. simokle; iyo. mag.: mkurnalobis taqtika, sisxlZarRvTa kedlebi,
2. simartive da sicxade; manqanis tvini, Tvalis broli, TviTmfrinavis kudi, mzis
3. terminis gamoyenebis sixSire; gvirgvini, frTiani fraza, magnituri qariSxali, mxat-
4. mudmivi mniSvneloba: erTi aRsaniSni _ erTi cneba; vruli qsovili.
5. sizuste, simkveTre; g. kvaracxelia sagangebod aRniSnavs, rom `eqspresiul
6. sinonimis uqonloba; saSualebaTa mniSvnelovani nawili ganekuTvneba ara emoci-
7. neitraluroba - emociuri Seuferadebloba. ursa da miT ufro, ara subieqtur-emociur sferos, aramed
inteleqtualur eqspresias, rac ama Tu im azris, debule-
polisemia da omonimia terminologiuri sistemis naklia. bis mniSvnelovnebis gaxazvas ukavSirdeba. am mizniT gamo-
samecniero stilSi gavrcelebulia polisemiis ori saxe: yenebulia kliSe-frazebi, Srifti, xazgasma, kursivi, rub-
1) erTi da igive termini gvxvdeba sxvadasxva dargSi - `re- rikacia CamoTvlisas da a. S. agreTve leqsikuri erTeulebi
aqcia“ qimiasa da politikaSi, `asimilacia“ - fonetikasa da da ganzogadebuli gamoTqmani: aRsaniSnavia, sayuradRe-
eTnologiaSi. maT saerTo niSnebi aqvT. ganvixiloT termin boa, sainteresoa, gavrcelebuli azria, aRiarebulia,
inversiis [laT. inversio - gadasma] mniSvneloba: 1. qarTul fiqroben, rom... da sxva“ (kvaraxelia 1987: 14).
gramatikaSi is aris zmnis piris niSanTa SeqceviT xmareba - 2. morfologiuri sistemis Taviseburebani. samecni-
realuri subieqti gamoxatulia obieqtis niSniT, xolo re- ero stilSi morfologiac leqsikas eqvemdebareba. gamoye-
aluri obieqti- subieqtis piris niSniT: vakeTeb - gamikeTe- nebis sixSiriT pirvel adgilzea arsebiTi saxeli.
bia; 2. (literaturaSi) - winadadebaSi sityvaTa Cveulebrivi samecniero stilSi axlandeli drois formebic udrooa.
rigis Secvla stilistikuri mizniT; 3. atmosferos haeris aq niSandoblivia xangrZlivi statikuri mdgomareobis ga-
temperaturis mateba (nacvlad klebisa) qvevidan zeda fe- momxatveli formebi: yofna, qona, mdebareoba, Semcvelo-
nebisken; 4. (qim.) rTuli Saqrebis daSla martivebad mJave- ba, SenarCuneba.
bisa da fermentebis gavleniT (ucxo sityvaTa leqsikoni). vinaidan logikuri msjeloba moiTxovs faqtebis axsnasa

50 51
da dasabuTebas, samecniero stilSi xSiria damxmare zmnebi, ani; Sorisi - ujredSorisi, neknTaSorisi; Sua- laviwTSua,
nawilakebi, nacvalsaxelebi, aseve zmnizedebic. axsna-gan- falangTaSua; ebr- vazisebri; nair- gvimranairebi, obobas-
marteba moiTxovs maigivebel kavSirebs: anu, ese igi; das- nairi... .
kvna - CarTul sityvebs: amrigad, maSasadame, rasakvirve- 3. sintaqsuri Taviseburebani. samecniero stilis sin-
lia, rogorc Cans, rogorc dadasturda; wina naTqvamTan taqsi saerTomecnierulia, wignuri xasiaTisaa. winadadeba
dakavSireba - amis Sedegad, amdenad, msgavsad amisa; Tan- logikur principzea agebuli. is ar SeiZleba iyos saxelde-
mimdevruloba - jer erTi, meore, mesame, erTi mxriv, me- biTi. metwilad gamoiyeneba rTuli qvewyobili, sruli wi-
ore mxriv. gamoiyeneba numeracia, cifrebi, sqemebi, for- nadadebani.
mulebi, diagramebi, naxazebi. am stilis specifikuri niSnebia:
sityvawarmoebiTi sistemis Taviseburebani. samecni- 1. sizuste;
ero stilSi produqtiulia sxvadasxva daboloebis saxel- 2. logikuroba (mizez-Sedegobriobis gadmocema);
zmna: -a Seswavla, qceva, cvena; -cia (halucinacia, modifi- 3. teqstis mtkicebiTi xasiaTi;
kacia, artikulacia), -oba, -eba (ganusazRvreloba, daSve- 4. savaldebulo cifrebis, simboloebisa da niSnebis
buloba), -ika (simbolika, sinonimika), -izm (darvinizmi). gamoyeneba;
sasaubro stilSi ZiriTadad mSobliuri enis sityvebi
5. zmnebis nakleboba;
gvxvdeba, samecnieroSi ki - internacionaluri fuZeebi da
6. enis simSrale da lakoniuroba;
morfemebi: di, dia, izo, anti, cia, izm, at, it, iod... .
7. specialuri leqsikis, terminologiis mizanmimar-
-it sufiqsi produqtiulia mineralogiasa (nefriti,
Tuli gamoyeneba;
aleqsandriti, apatiti) da medicinaSi (nefriti, otiti, he-
8. azris gadmocemisas subieqturi momentebis ugul-
patiti, qolecistiti).
ebelyofa;
-oz sufiqsiT iwarmoeba sneulebebis saxelwodebebi:
sklerozi, nevrozi, avitaminozi; amave funqciisaa forman- 9. mxatvruli elementebis maqsimaluri SezRudva;
ti oma: mioma, fibroma, sarkoma. 10. saliteraturo enis normaTa dacva.
gavrcelebulia ucxoenovani winsarTebi: alo- (alom- samecniero naSromi unda Sesruldes akademiuri sti-
orfi, alofoni), mikro-, makro- anti-, inter-, eqstra, su- liT. samecniero stilis xarvezebia:
per-, hiper-, mini- sub- da a.S. 1. Sinaarsobrivi mxare - 1) axali samecniero informa-
qarTul samecniero enaSi sityva-terminTa sesxebis ciis deficiti; 2) faqtobrivi Secdomebi; 3) ganzogadebaze
gverdiT farTod gamoiyeneba terminebi, warmoiqmnili qa- daufuZnebloba da usafuZvlo paralelebi;
rTuli afiqsebiT: -oba, -eba, -ur-oba, -ul-oba, -ian-oba, 2. Sinaarsobriv-sametyvelo - araa daculi sizuste
-ier-oba, -ovan-oba, ed-oba, iT-oba, ad-oba, iv-oba, iz-eba, terminologiaSi, darRveulia logika, arasworad gamoiy-
ir-eba, ebriv, obriv. eneba enobrivi forma;
TandebulebiTa da brunvis niSnebiT warmoqmnili saxe- 3. stilistikur-enobrivi - sxva stilis formebis umar-
lebia: ze- zebunebrivi, zepirovnuli; Tana- Tanazomieri, Tebulo gamoyeneba;
Tanafardoba, mraval- mravaldargovani, mravalujredi- 4. stilistikur-komunikaciuri - adresatis ganaT-

52 53
lebis, socialuri statusis, asakis gauTvaliswinebloba. intervius organizebulobis erT-erTi forma scenaru-
adresatze mimarTebis gaTvaliswinebiT zogi detali gav- lobaa. intervius monawileTa winaswari scenari mis ganxor-
rcobas iTxovs, zogi _ Semoklebas. cielebas gulisxmobs. masSi ukve adreve aris nagulisxmevi
amrigad, samecniero stili SemecnebiTi informaciis ga- SekiTxvebisa da pasuxebis sabazo elementebi. respodenti
dacemis logikurad organizebuli formaa. codnis struqturas warmoadgens, interviueri _ arcodni-
sas. profesionalma publicistma TiTqmis yovelTvis icis,
ras upasuxebs mas respodenti da damatebiTi SekiTxvebic
aqvs mofiqrebuli. esaa intervius monawileTa winaswari
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi scenaruli SeTanxmeba, maT mier apriorulad miRebuli Ta-
1. daasaxeleT samecniero stilis funqciebi; maSis wesi. interviuers realurad rom ar hqondes im cod-
2. riT gansxvavdeba sakuTriv-samecniero naSromi samec- nis nawili, romelic respodents aqvs, komunikaciis aqti
niero-popularulisgan? ver ganxorcieldeba. interviuerma erTdroulad icis da
3. riT gansxvavdeba sakuTriv-samecniero naSromi saswav- ar icis, igi TamaSobs scenarSi. intervius dros yvela cdi-
lo- samecnierosgan? lobs daarRvios TamaSis wesi, procesi arascenaruloba-
Si gadaizardos; SeiZleba iTqvas, rom amjerad isini wesis
4. ras niSnavs samecniero stilis aqtiuri, pasiuri da na-
darRvevas TamaSoben, cdiloben procesis gabunebrivebas.
xevrad aqtiuri floba?
Tu mkiTxveli gadaWarbebad ar CaTvlis, am niSniT inter-
5. ra aris cneba? msjeloba?
viu gvagonebs im situacias, romelSic msaxiobebi piesis mi-
6. daaxasiaTeT samecniero stilis leqsikuri sistemis
xedviT speqtakls asruleben da surT mayurebeli scenaze
Taviseburebani;
momxdaris sinamdvileSi daarwmunon, oRond gansxvaveba
7. ratom gvxvdeba samecniero stilSi iSviaTad fraze-
isaa, rom msaxiobebs gamogonil sinamdvilesTan aqvT saqme,
ologia? ras niSnavs metaforis demetaforizacia? intervius monawileni ki realur sinamdviles sakuTari so-
8. daasaxeleT terminisTvis aucilebeli niSnebi; cialuri statusisa da rolebis Sesabamisad warmoaCenen.
9. daaxasiaTeT samecniero stilis Sinaarsobrivi, Si- interviusa da TamaSs Soris arsebiTi gansxvavebebic ar
naarsobriv-sametyvelo da stilistikur-komunikaciuri is. mag.: TamaSi Caketili sistemaa, wesebis darRveva TamaSis
xarvezebi; CaSlas iwvevs. interviu, piriqiT, Ria sistemaa. TamaSis we-
10. riT aixsneba, rom terminTa raodenoba saerTo moxma- sebis darRveva aucilebelic ki aris, Torem igi marTlac
rebis leqsikaze metia? TamaSad gadaiqceva. rac mTavaria, TamaSi TviTmiznuria,
intervius mizani ki TviT masSi ar moiazreba, aramed im saq-
savarjiSo №1. gansazRvreT teqstis morfologiuri meSi, romelic misi saSualebiT unda ganxorcieldes. saqmis
da sintaqsuri Taviseburebani. samyaro aris is, rasac TamaSis samyaro upirispirdeba. am-
mecnierul literaturaSi samarTlianad amaxvileben gvarad, interviu saqmea, saqme ki TamaSi ar aris.
yuradRebas im garemoebaze, rom interviu, rogorc Janri
Taviseburi `gaTamaSebaa“.

54 55
savarjiSo № 2. gamoyaviT teqstis yvela maxasiaTeb- espaneTs umuSevrobis maRali done aqvs. 20 wlis axalgaz-
eli, stiluri niSnebi da SeurCieT saTauri rdebis 40 % umuSevaria, rac maT samuSaos sazRvargareT
globalizaciisa da recesiis fonze espanelebi sul uf Zebnisken ubiZgebs.
ro metad cdiloben inglisuris aTvisebas. yvelaze aSka-
rad es tendencia espaneTSi SeimCneva, romelic yovel- savarjiSo №3. waikiTxeT samecniero teqsti da gaxa-
Tvis sakmaod CamorCeboda sxva qveynebs inglisuri enis zeT frazeologizmebi
codnaSi, magram dRes espanelebi cdiloben inglisuris
aTvisebas. ai, ras iuwyeba amis Sesaxeb madrididan `amer- TeTri xalaTis hipertenzia
ikis xmis“ korespodenti loren freieri. riCard voni diabetian pacientebs xSirad aReniSnebaT arteriuli
texasidanaa. igi ukve 35 welia espaneTSi cxovrobs da sa- wnevis donis momateba eqimTan vizitisas, amitom maT gansa-
TaveSi udgas espaneTSi umsxviles lingvistur kompanias, kuTrebuli midgoma sWirdebaT. pacientma xSirad unda ga-
romelic inglisuri enis Seswavlas emsaxureba. espanele- izomos wneva rogorc saxlSi, aseve eqimTan vizitisas. ar-
bi inglisur enas kulturuli mosazrebebiT ar swavlo- teriuli wnevis ambulatoriuli monitoringis meTodi ga-
ben. inglisuri enis Seswavlis 99% profesiuli miznebis- moavlens wnevis ufro zust maCveneblebs. kontroli aseve
Tvisaa. espaneTSi inglisurs ZiriTadad isini swavloben, saWiroa hipotenziuri mkurnalobis efeqturobis Sesafa-
vinc cdilobs ucxoeTSi ipovos samsaxuri, gansakuTre- seblad. amrigad, arteriuli wnevis monitoringi gvaZlevs
biT ki britaneTsa da aSS-Si, Tumca arian iseTebic, rom- metad saWiro informacias mkurnalobis efeqturobis da
lebic cdiloben espaneTSi samsaxuri ucxour kompani- usafrTxoebis TvalsazrisiT.
ebSi ipovon. dRes mravali kompania moiTxovs sul mcire diabetian pacientebs xSirad aReniSnebaT miokardiumis
ori enis codnas. domenik kembeli amerikelia, romelic munji iSemia da usimptomo munji infarqti, radgan infar-
madridSi cxovrobs. igi inglisurs aswavlis. ai, ra Tqva qtis dros viTardeba sensoruli neiropaTia - Semcirebu-
man CvenTan saubarSi: `dRes bevri kompania sul mcire ori lia tkivilis SegrZneba. amis gamo iSemiuri daavadeba at-
enis codnas moiTxovs da ZiriTadad es minimumi Seexeba ipiurad mimdinareobs. aucilebelia skriningi am daavadeb-
espanursa da inglisurs, Tumca bevr kompaniaSi espanurs, is gamosavlenad.
inglisursa da frangulsac moiTxoven, gansakuTrebiT, Tu pacients xandazmuli diabeti aqvs da aris 45-60 wlis,
aviakompaniebSi“. gul-sisxlZarRvTa daavadebebi genetikuria da erTvis qve-
espaneTi sxva evropul qveynebs yovelTvis CamorCeboda da kidurebis daavadebebic, droulad unda mimarTos kar-
inglisuri enis codnaSi, radgan espaneTSi ar iyo amis auc- diologs. daavadebis prevencia xangrZlivi sicocxlis sa-
ilebloba. msoflios mosaxleobis erTi mexuTedi espanu- windaria.
renovania. aqedan gamomdinare, espanelebi askvnidnen, rom
sadac ar unda moxvedriliyvnen, espanuri eniT gavidodnen
fons, magram dRes es mdgomareoba mkveTrad Seicvala- 5
espanelidan sul mcire, erTi umuSevaria. mTel evropaSi

56 57
davaleba. SeavseT qvemomoyvanili cxrili samecniero 1. oficialur-dokumenturad da 2. yoveldRiur-saqmi-
stilis maxasiaTeblebiT anad (samsaxurebrivi mimowera, saqmis qaRaldebi).
oficialur-saqmiani stilis qvestilebia:
1. sakuTriv oficialur-saqmiani (administraciul-
formobrivi sakancelario) dokumentebis [gancxadeba, mindobiloba,
mxare avtobiografia, xelwerili, daxasiaTeba, oqmi] stili;
2. iuridiuli (kanonSemoqmedebiTi) dokumentebis [ka-
noni, brZaneba, wesdeba, konstitucia, aqti] stili;
3. diplomatiuri sabuTebis [nike, nota, konvencia, memo-
randumi, saerTaSoriso SeTanxmeba] stili.
Sinaarsobrivi S. bali ase ganmartavs oficialur-saqmiani stilis spe-
mxare cifikas: „administraciul stili samecniero xasiaTisaa da
amasTanave exeba yofierebas, yoveldRiur cxovrebas“ (bali
1961:274).
oficialur-saqmiani enis calke stilad Camoyalibeba
xangrZlivad mimdinareobda. sxvadasxva qveyanaSi oficial-
uri wreebi stilurad gardaqmnidnen xolme saqmis qaRal-
II.2. oficialur-saqmiani stili debs. petre I-s specialuri brZanebac gamoucia, rom weri-
lobiTi Txovna punqtebad CamoeyalibebinaT.
oficialur-saqmiani hqvia saqmiani urTierTobisaTvis XIX saukuneSi Semodis rusuli sakancelario stili, ro-
gankuTvnil oficialuri dokumentebis, saqmiani qaRalde- melic Tavad rusulisaTvisac nasesxoba. saWiro gaxda mi-
bis enas. mas uwodeben konservatiul, sakuTar TavSi Cake- marTvis formebis: yd usamRvdeloeso mwyemsmTavaro...
til stilsac (deriagini 1978: 86). kvalad da kvalad gawuxebT TxovniT, adresatis gaforme-
oficialur-saqmiani stilis funqcionirebis sferoebia bis, drois da adgilis miTiTebis stilis Secvla.
administraciul-samarTlebrivi, samoqalaqo da saxelmwi- qarTul istoriul sabuTebs didi mniSvneloba aqvs enis
foebrivi urTierTobani. is gamoiyeneba saxelisuflebo istoriis TvalsazrisiTac, radgan isini xalxuri eniT iw-
organoebTan, calkeul pirTan, organizaciebTan, qveyneb- ereboda. enobrivi cvlileba yvelaze adre da zustad swo-
Tan saqmiani urTierTobebis dasamyareblad. am stilis ni- red aq aisaxeboda. maTSi araa kalkebi da sxva ucxoenovani
muSebia: kanoni, brZaneba, xelSekruleba, miTiTebeba, gan- elementebi. miiCneven, rom „istoriuli sabuTebis Tavise-
karguleba, molaparakeba, moxseneba, aqti, wesdeba, prog- burebaa enis bunebrioba, radgan masSi yvelaferi aRiwer-
rama, nota, mindobiloba, anderZi da a. S . eboda xalxuri, sasaubro eniT... mas ganaTlebuli mwignob-
oficialur-saqmian stils Tematikis mixedviT yofen or rebi adgendnen, zogjer karnaxiTac ki awerinebdnen sxva
Janrad: erovnebis pirebsac ki... radganac istoriul Zeglebs far-

58 59
To sazogadoeba ar icnobda da ar swavlobda, amitom igi en ruleba, xelwerili, aqti, oqmi, saangariSo moxseneba, ko-
is ganviTarebaze ver axdenda gavlenas. saliteraturo ena deqsi, instruqcia, recenzia, anotacia, ganaCeni) Sedgena-
ki konservatiulia Tavisi bunebiT, aq metia wignuri tradi- gaformeba specialur codnas moiTxovs.
ciis Zala da gavlena“ (qavTaraZe1964: 26). 1. leqsikuri sistemis Taviseburebani. leqsika neit-
istoriuli sabuTebis (T. Jordanias, s. kakabaZis, l. mus- raluria, araa subieqtur-Semfasebluri. sityvebi gamo-
xeliSvilis, n. berZeniSvilis, i. doliZis da sxvaTa mier ga- iyeneba pirdapiri mniSvnelobiT, ar gvxvdeba sametyvelo
mocemuli) enaSi SeimCneva garkveuli yalibi: jer miTiTe- stilis elementebi. amiT oficialur-saqmiani stili uax-
bulia tituli, Semdeg - saxeli, misi socialuri statusi lovdeba samecnieros, magram gansxvavdeba misgan imiT, rom
(tyve, rodis, vin daatyveva), TariRi da dokumentis Sedge- samecniero naSroms hyavs avtori (an avtorebi) da gamokve-
nis adgili. Tilia individualoba.
`qarTuli istoriuli dokumentebis korpusebis enob- am stilSi terminologia naklebad abstraqtulia, vidre
rivad da stilurad Seswavla gvaZlevs imis Tqmis uflebas, samecnieroSi. gansxvavebuli xasiaTisaa obieqturobac. igi
rom oficialuri stili Tavis simwyobresa da konotaci- ukavSirdeba samarTlebriv normas, gaxazavs mtkicebiToba-
ur zomierebas xangrZlivi praqtikis safuZvelze SeimuS- sa da imperatiulobas. sxva stilTagan gansxvavebiT mas ax-
avebda da es gamocdileba dRes am stilis damaxasiaTebeli asiaTebs oficialuri toni. ganzogadeba misi mTavari niSa-
niSnebis gamoyofis uflebas gvaZlevs“ (tabiZe 2010: 260). nia, riTac is uaxlovdeba samecniero stils.
esenia: rekvizitebis standarti (saTauri, organizaciis mwarmoeblur, mmarTvelobiT, samosamarTlo da sxva do-
dasaxeleba, piris Tanamdeboba, wodeba; gvari, inicialebi, kumentebSi gvxvdeba nomenklaturuli da terminologiuri
teqstis daTariReba da oficialuri damowmeba), termino- xasiaTis iseTi myari Sesityvebani, rogorebicaa: piradi Se-
logia, teqstis etiketi da stiluri Taviseburebani, kli- madgenloba, materialuri Rirebulebani, fuladi niS-
Seebi (dasawyisi da dasasruli). nebi, savaWro wertili, satransporto saSualebani. ar
2. formobrivi mxare. vinaidan saqmis qaRaldebi ofici- gvxvdeba Jargoni, dialeqtizmi da misT.
aluri mimowerisa da xelSekrulebebis saxisaa, ZiriTadad sakmaodaa gavrcelebuli cifruli monacemebi, profe-
werilobiTia. zogierTi maTgani zepirad gadmoicema. es- sionalizmebi da standartuli Tqmebi anu kancelaruli
enia: saangariSo moxseneba, daxasiaTeba, biografia, gancxa- Stampebi: dRis wesrigi, moismines, daadgines; gancxade-
deba da a.S. gancxadebis formaSi, anketasa Tu sxva saqmian bebSi - gacnobebT, gTxovT miiRoT mxedvelobaSi, amasTan
qaRaldebSi yvelaferi emorCileba formasa da standarts. gaaxlebT, gancxadebas Tan erTvis... kancelaruli Stampe-
trafareti gvexmareba maT zust klasifikaciaSi. azri gad- bisa da kliSeebis xSiri gamoyenebis gamo am stilSi avtoris
moicema ramdenime abzaciT, rigobiTi numeraciiT. zogier- individualizmi minimumamdea dayvanili. `Stampebi metyve-
Ti maTganis warmoebis gasaadvileblad SemoRebulia spe- lebaSi _ es aris gamzadebuli frazebiT laparakis Cvevis
cialuri blankebic. Sedegi, es aris azris sizarmace“ (mixailovi 1968:321). `ro-
saqmis qaRaldebis anu dokumentebis calkeuli saxeobis gorc wesi, maT axali araferi SeaqvT gamonaTqvamis Sinaar-
(gancxadeba, cnoba, mowmoba, wesdeba, mindobiloba, xelSek- sSi, mxolod `anagvianeben“ winadadebas. am Stampebis amoR-

60 61
ebiT teqstis SinaarsSi, mis mier mowodebul informaciaSi 8. martivi konstruqciebisa da aRweriTi formebis ga-
araferi Seicvleba“ (gafrindaSvili ... 2005:61), magram sa- moyeneba;
kancelario enisTvis isini Cveulebrivi movlenaa; presisa 9. statistikuri monacemebis xSiri miTiTeba;
Tu sasaubro enaSi, miT ufro mxatvrul literaturaSi ki 10. rekvizitebi: organizaciis dasaxeleba, piris Tanam-
maTi gamoyeneba araa mizanSewonili. deboba, wodeba; gvari, inicialebi (mobinadre, moqalaqe,
2. morfologiuri Taviseburebani. oficialur stil- klienti, pacienti) saTauri, xelmowera, TariRi, teqstis
Si zmnis piriani formebis nacvlad saxelzmnebi gamoiyen- damowmeba.
eba (miReba, gagzavna, dadgena, gatana, Semozidva, miRebuli, oficialur-saqmiani stilis xarvezebia:
gagzavnili, dadgenili... .); upiratesoba eniWeba aseve aRwe- 1. eqspresiuloba;
riT warmoebas: monawileobs _ monawileobas iRebs, mosTxo- 2. etiketis daucveloba;
ves _ moTxovna wauyenes, gaigzavna _ gagzavnil iqna. 3. alogikuroba;
dokumentebSi gamoiyeneba mravlobiTi ricxvis formebi, 4. familiaruli stili- sasaubro stilis elementebis
miuxedavad imisa, vis egzavneba. nomenklaturul dasaxele- SeWra;
baTa siWarbe am stilis niSandoblivi Tvisebaa. 5. dokumentis daumowmebloba;
sintaqsuri Taviseburebebi. oficialur-saqmian stils 6. dauTariRebloba;
axasiaTebs rogorc martiv, ise Serwymul da rTul winada- 7. standartis daucveloba.
debaTa gamoyeneba, CarTuli Tqmebis (Cemi azriT, garda am-
isa, Cans, rasakvirvelia, rogorc aRvniSneT... ) sixSire.
winadadebebi srulia, TxrobiTi intonaciisa. aq ar icvleba gancxadeba
saxelebi nacvalsaxelebiT. sityvaTa wyoba pirdapiria. gancxadebaSi mokledaa Camoyalibebuli Txovna an saCi-
saqmiani qaRaldebis stilSi SeaqvT epistolaruli anu vari da dasabuTebulia mizezi. marjvniv mieTiTeba adresa-
mimoweris stilic. a. basilaias azriT, `igi Tavisi ZiriTa- tis da adresantis vinaoba, xazis gamotovebiT, SuaSi dayo-
di niSnebiT naklebad gansxvavdeba dokumentebis enobrivi fiT iwereba gancxadeba.
niSnebisgan, amitom misi calke saxed gamoyofa mizanSeuw- isev xazis gamotovebiT abzaciT iwereba Sinaarsi. Tu
onelia“ (basilaia 1991: 46). dokumenti survils, Txovnas, nebarTvas gadmoscems, iwyeba
am stilis maxasiaTeblebia: sityviT „gTxovT“. marcxniv iwereba TariRi, marjvniv- xe-
1. Temisa da azris konkretuloba; lismowera.
2. miznis gamoxatvis sizuste da sicxade;
3. lakoniuroba (enobriv saSualebaTa ekonomia); sazogado gancxadeba aris mokle, informaciuli teq-
4. standartuloba; sti, romelic akonkretebs sad, rodis, ra tipis RonisZieba
5. enobrivi formulebi (kliSe, Stampi); imarTeba. gancxadeba iwereba SuaSi, ganmcxadeblis statu-
6. saliteraturo enis normaTa dacva; si - marjvniv.
7. emociebisa da eqspresiis SezRudva;

62 63
a x s n a-g a n m a r t e b i T i b a r a T i davaleba №1. dawereT axsna-ganmartebiTi baraTi Sem-
degi 4 sityvis gamoyenebiT: dagvianeba, avadmyofoba, Ta-
axsna - ganmartebiTi baraTi imiT gansxvavdeba moxse- riRi, prezentacia.
nebiT baraTisgan, rom is iwereba ara avtoris iniciativ-
iT, aramed xelmZRvaneli piris an zemdgomi instanciis
moTxovniT da masSi dasaxelebulia momxdari faqtis (sam- avtobiografia iseTi dokumentia, romelSic avtori
saxurSi dagvianebis, gacdenis, kanonis, wesis darRvevis da zmnis pirvel pirSi gadmogvcems Tavisi cxovrebis mniSvne-
a.S.) gamomwvevi mizezebi. lovan momentebs. esenia: saxeli, gvari, mamis saxeli; rodis
axsna-ganmartebiTi baraTis pirveli bloki moxsenebiTi sad, vis ojaxSi daibada. mSoblebi sad, ra Tanamdebobaze
baraTisnairia, ZiriTad blokSi ki mokled da konretula- muSaoben; aqvs Tu ara miRebuli raime jildo, aris Tu ara
daa gadmocemuli momxdari faqtis gamomwvevi obieqturi daojaxebuli. vin aris meuRle, Svili (Svilebi) saxeli, gva-
Tu subieqturi mizezebi. moxsenebiTi baraTis msgavsad am ri, asaki, statusi, specialoba.
dokumentis dawyebac SeiZleba Semdegi fraziT: mogaxse-
nebT, rom... , gacnobebT, rom... , minda gauwyoT, rom...
xelwerili mokle oficialuri dokumentia. teqsti un
da Seicavdes finansuri, materialuri an moraluri Sinaar-
sis informacias. mas adasturebs Tavad Semdgeneli. vinaoba
bsu humanitarul mecnierebaTa iwereba marjvniv. xelismowera unda damowmdes sxva piris an
fakultetis dekans - qalbaton ... notariusis mier.
amave fakultetis
I kursis jgufxelis ...
mindobiloba sabuTia, romliTac organizacia an pirov-
moxsenebiTi baraTi neba sxva pirs aZlevs uflebas isargeblos piradi nivTiT an
miiRos misi kuTvnili xelfasi. igi piradia an oficialuri
mogaxsenebT, rom saswavlo programiT inglisuri enis (gascems dawesebulebis xelmZRvaneli). mindobilobiT Se-
swavlebas eTmoba kviraSi mxolod ori akademiuri saaTi, iZleba sabanko operaciebis Sesruleba, fuladi saxsrebis
rac kursis studentTa absoluturi umravlesobis azriT miReba, satransporto saSualebaTa marTva.
araa sakmarisi ucxo enis safuZvlianad dasaufleblad. mindobilobis rekvizitebia: saxelwodeba, mrwmuneblis
gTxovT, damatebiT gamogviyoT saaTebi da SegvidginoT ax- gvari, saxeli, mamis saxeli, piradobis mowmobis №, rwmune-
ali cxrili. bulis vinaoba, Sinaarsi, TariRi, xelismowera, beWedi.
mieTiTeba mindobilobis gacemis adgili, TariRi, moqme-
25. 09. 2014 ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... debis vada.

64 65
mindobiloba davaleba 2. individualuri muSaoba. SeadgineT xelwe-
rili Semdegi sityvebis gamoyenebiT: avtomanqana, biZaSvi-
me, nino baramiZe, Cems manqanas (marka) vandob da misi sar- li, sargebloba, xelfasi.
geblobis uflebas vaZlev Svils - anano maisuraZes.
davaleba 3. gamarTeT Sinaarsobrivad moxsenebiTi ba-
(xelis mowera) raTi
nino baramiZe
xelmoweras vadastureb notariusi:
(xelis mowera) bsu saerTaSoriso urTierTobebis,
l. Wedia biznesisa da samarTalmcodneobis
fakultetis dekans
beWedi ...................
amave fakultetis
daxasiaTeba samarTalmcodneobis
SuaSi iwereba d a x a s i a T e b a, abzaciT teqsti, damaxa- specialobis me-2 kursis
siaTebeli Tvisebebi, avtoris vinaoba da monacemebi - mar- jgufxelis ................ .
jvniv xelismowera, marcxniv - TariRi.
moxsenebiTi baraTi
10.10.2014 ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
gTxovT gaiTvaliswinoT Cveni Txovna, vinaidan davasru-
savarjiSo № 1. jgufuri muSaoba. mimarTeT saxelmwi- leT saqarTvelos istoriis sruli kursi da didi interesi
foebriv organos, rom didTovlobis dros dazianda sof- gvaqvs tao-klarjeTis istoriuli adgilebis monaxulebi-
lis skola; a. daasabuTeT misi aSenebis aucilebloba; b. sa, gTxovT dagvifinansoT eqskursia. Tanac, kursis umrav-
mTavrobisagan moiTxoveT saTanado daxmareba. lesoba iq namyofi araa. semestruli gamocdebi 25 ivlisis-
Tvis gvimTavrdeba.
savarjiSo № 2. wyviluri muSaoba 1. daaxasiaTeT Tqveni
mewyvile Semdegi sityvebis gamoyenebiT: muyaiTi, STambeW- 1. 07. 2014 ... ... ... ... ... ... ... ...
davi, ganawyobs, alali, spetaki.

savarjiSo №3. SeudgineT rekomendacia mewyviles Sem-


degi sityvebis gamoyenebiT:
ganviTareba, pedagogi, vuwev, unari, dajildoebuli,
swrafva, gaiara, siaxle, gamoirCeva.

66 67
savarjiSo № 5. gamarTeT Sinaarsobrivad, formobri- 8. riT gansxvavdeba erTmaneTisgan axsna-ganmartebiTi
vad da enobrivad Semdegi dokumenti da moxsenebiTi baraTebi?
9. ra Sinaarsisaa xelwerili?
moxsenebiTi baraTi 10. daasaxeleT oficialur-saqmiani stilis xarvezebi.

bsu turizmis fakultetis dekans,


baton ..................... epistolaruli Janris nimuSi
amave fakultetis
studentis, .................... juzepe garibaldi anitas
gwer da minda gacnobo, rom Tavs kargad vgrZnob, rom ko-
mogaxsenebT, rom var maRalTiani aWaridan. paraskevs wa- lonasTan erTad anagnisken mivdivar, sadac, SesaZloa xval
vedi sofelSi mSoblebis mosanaxuleblad. kviras diliT Sevide. ramden xans davrCebi iq, jer amis Tqma ar SemiZlia.
moulodnelaT gawvimda da gzebi daimewyra, risTvisac ukan anagniSi Tofebs miviReb da tansacmels jarisTvis. manam-
davbrundi. am mizeziT ver daveswari Semajamebel testire- de ver davmSviddebi, sanam Sengan werils ar miviReb, rome-
bas turizmis menejmentSi. gTxovT , momceT ufleba xelme- lic damarwmunebs, rom nicamde bednierad miaRwie; momwere
ored gaviaro testireba raTa mimdinare Sefasebaze es did dawvrilebiT, Zvirfaso anita, Sengan cnobebs unda vRebu-
gavlens moaxdens. lobde; momwere ra STabeWdileba datova Senze genuasa da
toskanaSi momxdarma ambebma. Sen Zlieri gmiri qali xar!
ra zizRiT unda Sescqerode qalaCuna italielTa tomebs,
15. 05.2011.w. ... ... ... ... ... ... ... ... Cems Tanamemamuleebs, romelTaTvisac ase xSirad mindoda
sulieri keTilSobileba STamegonebina da romlebic amas
odnav Tu imsaxureben. marTalia, Ralatma yovelnairi vaJ-
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi kacuri gzneba Seasusta. rogorc ar unda iyos, pativayri-
1. ganmarteT oficialur-saqmiani stili; li varT; italielis saxeli mTeli qveynisTvis gasakicx da
2. sad, ra funqciiT viyenebT oficialur-saqmian stils? dasacin sagnad iqca. aRSfoTebuli var, rom amis Sedegad
3. daasaxeleT oficialur-saqmiani stilis formobrivi simamace maklia, rom Cemi samSoblos momavlis Taobaze sa-
niSnebi; sowarkveTili var, piriqiT, meti imedi maqvs, vidre odesme.
4. gadmoeciT oficialur-saqmiani stilis leqsikuri dausjelad SeiZleba erT adamians ahyaro pativi, magram ar
Taviseburebani; SeiZleba pativi ahyaro xalxs - moRalateebi cnobili ari-
5. ras ewodeba Stampi? an. italiis guli feTqavs da Tumca igi sruliad jansaRi
6. daasaxeleT oficialur-saqmiani dokumentebis saxeebi; ar aris, mainc Zala Seswevs dasneulebuli adgilebi ukuag-
7. daasaxeleT oficialur-saqmiani stilis specifikuri dos, romlebic mas aavadmyofeben.
niSnebi; reaqciam RalatiTa da TaRliTobiT SeZlo xalxi SeeSin-

68 69
ebina, magram... xalxi arasodes daiviwyebs reaqciis Ralat- eqturi viTarebis warmodgena da sasurveli mimarTulebiT
sa da TaRliTobas, Tu ki igi Tavisi SiSisgan gaTavisuflda. sazogadoebrivi azris formireba; moqalaqeTa interesisa
igi saSineli gaafTrebiT aRdgeba da amjerad Tavisi Ser- da aqtiurobis gamowveva, socialuri procesebis waxali-
cxvenis mizezs anadgurebs. seba. am stilis mizania, propaganda gauwios cxovrebis aq-
werili momwere, isev gimeoreb am Txovnas. me unda mqon- tualur sakiTxebs, xeli Seuwyos sazogadoebrivi Segnebis,
des cnobebi Senze, dedaze, bavSvebze. Cemze sadardebeli ganaTlebis donis amaRlebas. ganasxvaveben propagandis sam
araferi gaqvs, Tavs ukeTesad vgrZnob, vidre odesme vyo- saxes: TeTrs, ruxs da Savs.
filvar da Cemi Tormeti aseuli SeiaraRebuli xalxiT Tavi TeTri propagandis wyaros dadgena advilia, igi gadas-
daumarcxeblad mimaCnia. cems namdvil informacias. rux propagandaSi informaci-
romi axla STamagonebeli sanaxavia; yvela mamaci romis is sizuste saeWvoa. Savi propaganda gulisxmobs cru, fab-
maxloblad erTiandeba da RmerTi Segveweva. Cemi mokiTxva rikaciuli informaciis gavrcelebas. is emsaxureba gan-
gadaeci augustos, galis, gustavos, kurtis ojaxebs da sazRvrul ideologias.
yvela megobars. usazRvrod miyvarxar da gTxov, ar Sewux- bulvarul presaSi mocemulia informacia katastro-
de. Cem magivrad akoce bavSvebs da dedas, romelsac Sens febis, Zaladobis faqtebis, anomaliebis Sesaxeb. es pub-
mzrunvelobas vandob. likaciebi asaxaven ra cxovrebiseul realiebs, exmianebian
iyavi kargad. mkiTxvelTa erTi nawilis interess.
Seni juzepe. publicisturi stilis Sinaarsobrivi mxare gani-
sazRvreba cxovrebis sxvadasxva sferosTan, mizansa da mis-
wrafebasTan dakavSirebuli mravalferovani TematikiT.
II. 3. publicisturi stili `Txroba zustia da cxadi, faqtebi aisaxeba adekvaturad,
msjeloba logikurad Tanamimdevruli da ideurad gamar-
publicisturi ewodeba perioduli gamocemebis mra- Tulia, movlenebi ganzogadebuladaa warmodgenili, gamo-
valferovani masalis enobriv Taviseburebebs, maT stils. xatulia saTqmelisadmi emociuri damokidebuleba, riTac
am stilis nimuSebia: narkvevi, Canaxati, mowodeba, cno- miiRweva mkiTxvelze fsiqologiuri zegavlena, Seqmnan mas-
ba, feletoni, pamfleti, politikuri statia, reporta- Si sagnisa Tu movlenisadmi Sesaferisi dadebiTi an uaryo-
Ji, mimarTva, reklama. fiTi ganwyobileba“ (basilaia 1991: 55-56).
publicisturi masala nabeWdia, werilobiTia, Tumca formobrivi niSnebi: publicisturi stili werilobi-
igi zepiradac gadmoicema krebebze, sazeimo sxdomebze. Tia; is mravalstiliania, gvxvdeba sxvadasxva stilis ni-
zepiria politikuri moxseneba, agitacia, propaganda. muSebi. mag.: sainformacio xasiaTisaa cnoba, gancxadeba,
publicisturi teqstebis mizania moqalaqeTa jgufis reportaJi, interviu, recenzia, biografia, nekrologi. ze-
informireba sazogadoebriv cxovrebaSi momxdari axali moqmedebiTi anu emociur-eqspresiulia feletoni, pam-
faqtebis, movlenebis, kulturis, mecnierebisa Tu teqni- fleti, Canaxati, mowodeba, lozungi, mimarTva, polemiku-
kis axali miRwevebis (komunikaciuri funqcia) Sesaxeb; obi- ri werili.

70 71
1. leqsikuri Taviseburebani. publicisturi stili `feletonSi SeiZleba gamoviyenoT xalxuri sasaubro
mravalferovania leqsikuri SemadgenlobiTac. publicis- metyveleba, komikuri efeqtis misaRebad karg Sedegs iZle-
turi stilis leqsika ambebisa Tu movlenebis socialur Se- va sxvadasxva stilis aRreva, informaciul JanrSi ki enob-
fasebas gamoxatavs da momwodebluri, deklaraciuli xasi- rivi saSualebebis siWrele gamarTlebuli ar aris“ (gaf-
aTi aqvs. rindaSvili ... 2005: 62).
mkiTxvelze zemoqmedebis mosaxdenad aucilebelia leq- 2. morfologiuri Taviseburebani. zmnis organul
sikis emociuri Seferiloba. didi adgili uWiravs sazoga- formaTa nacvlad gamoiyeneba aRweriTi formebi; aq zmnis
doebriv-politikur leqsikas da sityvaTa myar SenaerTebs: pirveli piris forma ufro xSirad gvxvdeba, vidre mxat-
dapyrobiTi politika , Tanaarseboba, TeTri saxli, civi vruli literaturis stilSi (Sdr. samecniero stili).
omi, Tavdadebuli Sroma, aqtiuri monawileoba, maRali sityvawarmoeba. publicistur stilSi gansakuTrebiT
maCvenebelebi. popularulia nasesxebi sityvebi, nawarmoebi: - ia, -cia,
interviuSi, korespondenciasa Tu reportaJSi bevria na- -izacia , -izm, -ist, -ant. sufiqsebiT da anti-, kontr,
sesxebi, ucxo sityva da internacionalizmi; axali infor- dez-, ultra-, de-, pol- da misTana winsarTebiT (orga-
maciis operatiuli miReba-gadamuSavebiTaa gamowveuli nizacia, aqtivizacia, komunikanti, anticikloni, dezor-
enobrivi kalkebis SemoWrac. mravlad gvxvdeba samecniero, ganizacia, dezinfeqcia, demobilizacia, ultraiisferi).
profesiuli terminologia, dawesebulebebis, organizaci- dasturdeba aseve kompozitebi (sazogadoebriv-politi-
ebis, perioduli gamocemebis saxelwodebani. kuri, socialur-demokratiuli, agitacia-propaganda).
publicisturi metyveleba yovelTvis miiswrafvis im- `sityvaTSemoqmedeba am stilSi SeuzRudavia da arc Tu
gvari enobrivi formebisaken, romlebic TvalSi mosaxved- iSviaTad saerToenobrivi normebisagan gadaxveviTac ga-
ri, mimzidveli da ucxoa mkiTxvelisa Tu msmenelisaTvis. moirCeva“ (miqelaZe 2009: 32).
sagazeTo masalis enobrivi gamomsaxveloba miiRweva sti- 3.sintaqsuri Taviseburebani. publicistur stilSi
listikuri efeqtebis, siaxleTa Ziebis uCveulo, gaucveTe- metwilad martivi an mokle rTuli winadadebebi gamoiyen-
li sityvaTSemoqmedebis gziT, riTac igi mxatvrul lite- eba; modalobis mixedviT isini Zaxilis, kiTxva-Zaxilis, an
raturas emsgavseba. brZanebiTia. niSandoblivia winadadebis wevrTa inversi-
publicisturi stilis leqsikur mravalferovnebaze uli wyoba.
mkvlevrebi sagangebod miuTiTeben: `sagazeTo leqsika Se- publicistur stilSi sagangebo yuradReba eqceva sa-
icavs wignuri sityvebis did raodenobas. aq ixmareba sasa- Taurs. efeqturi saTauri teqstis erT-erTi umniSvne-
ubro stilis nimuSebic, oRond rogorc wesi, stilistiku- lovanesi detalia. igi mkiTxvels exmareba, gamoicnos pub-
ri miznebiT. gazeTisTvis tipobrivia sityvaTa zogi jgufi. likaciis Tema da misi mTavari idea, avtoriseuli pozicia.
mag.: sazogadoebriv-politikuri terminologia, gazeTis saTauris SerCeva kargad dafiqrebas, ostatobas moiTxovs
specialuri profesiuli leqsika, aseve bevri nasesxebi Jurnalistisgan, romelic, marTalia, droiT SezRudulia,
ucxo sityva da internacionalizmi. ukanasknelis sixSire magram valdebulia is ostaturad moargos teqsts.
aq ufro mniSvnelovania, vidre metyvelebis sxva stilSi“ saTaurs ekisreba mkiTxvelis 1. pirdapir da uSualod
(koJina 1977:186). informireba (`silamazidan Sidsamde“); 2. daintereseba

72 73
(`Cven vagrovebT, daagroveT Tqvenc“); 3. azrovnebis gaaq- pozicia uSualod da aSkarad gamoixateba, mxatvrul litera-
tiureba (`Tu gwams, rom iesom Tavisi sikvdiliT sikvdili turaSi ki is Sefarulia da gaazrebas moiTxovs.
daTrguna, maS, ra gatirebs, adamiano?!“ ). publicistis ostatoba interpretaciis xelovnebaa.
saamisod mas unda axasiaTebdes: „TviT publicistikis cnebis safuZvelSive devs, pirvel
a) teqstTan bmuloba _ saTauri unda ukavSirdebodes yovlisa, komentari, analizi da gansja sazogadoebri-
ZiriTad saTqmels pirdapiri an iribi gziT; vad saintereso saWirboroto sakiTxebisa. Tanamedrove
b) lakoniuroba _ saTauri unda iyos mokle, tevadi, mkvlevrebi publicistikas zogjer ganixilaven, rogorc
sxarti, moqnili, stilis ganmsazRvreli; „damarwmunebeli komunikaciis Teorias“. `publicisturi
g) informaciuloba _ saTauri amomwuravad unda gad- teqsti orkuzian aqlems mogvagonebs, pirveli kuzi faqtia,
mogvcemdes naSromis ideas; meore _ avtoris mimarTeba faqtisadmi“ (tyebuCava 2010:82).
d) saTauri unda iyos interesis aRmZvreli, magram ar- aucilebelia konkretulSi zogadis xedva, individualur-
askandaluri; sa da kerZoSi drois niSnis gamovlena, SemTxveviTi movle-
`skandaluri saTauri xSir SemTxvevaSi eTikuri norme- nebis SejerebiT dadgenil kanonzomierebaTa analizi.
bis darRvevas, sazogadoebis garkveuli nawilis gaRizian- mkiTxvelze zemoqmedebis strategia efuZneba Sinaarsis
ebas iwvevs da mkiTxvels negatiurad ganawyobs“ (goCitaS- detalebze aqcentis gakeTebas. Sinaarsi 1) implicituria
vili... 2009:11). (bundovani, arapirdapiri gamoxatuli azri, Sinaarsi); an
mkiTxvelis dasaintereseblad skandaluri saTaurebis 2) eqsplicituri (gasagebi, naTeli, orazrovani, pirdapir
Seqmna araeTikuria. gamoxatuli azri, Sinaarsi).
saTauri ar unda iyos datvirTuli specialuri termine- publicisturi teqsti metwilad miemarTeba konkretul
biT, romlebic farTo auditoriisaTvis gaugebari iqneba; adresats, avtori mas grZnobebsa Tu sinamdvilis miseul
igi unda iyos kargad morgebuli, ar unda iyos Zalian zo- models STambeWdavad awvdis.
gadi, roca avtori konkretul sakiTxs ganixilavs. publicistika viTardeba sazogadoebis ganviTarebasTan
saTauri SeiZleba Camoyalibdes SekiTxvis saxiTac (`ra erTad. sabWouri media direqtiuli, calsaxad ideologiz-
gvijdeba sakuTari Svili“?), rac mkiTxvels met interess ebuli iyo, Tanamedrove ki azrobrivad da stilistikurad
aRuZravs. metad efeqturia sityvaTa TamaSze agebuli sa- Tavisufali, CarCoebdamsxvreulia. `faqtTa Tu movlenaTa
Taurebi: „sul yvelaferze Tavis kanturi saqcielia sindi- Sefasebis ideologizebul maneras Caenacvla konkretuli
katuri“, „ezos Tu ar dagvi, momravldeba Tagvi“ (saTauris avtoris (avtorTa) Semfasebluri damokidebuleba sinam-
tipebis Sesaxeb dawvrilebiT ixileT nadareiSvili 1999). dvilisadmi“ (tyebuCava 2010: 82). dRevandel mediaSi arCeva-
publicistikisTvis naklad iTvleba moWarbebuli negati- nisa da gadawyvetilebis miRebis ufleba moipova mkiTxvel-
uri informaciis gadacema an piriqiT, miCqmalva. Tanamedrove mac.
presisaTvis aqtualuria informaciis sandooba. informaci- publicisturi stilis damaxasiaTebeli niSnebia:
ulobis garda am stilis umTavresi funqciaa zemoqmedeba. es 1. sxarti da dinamikuri Txroba;
funqcia aramxolod aerTianebs mas mxatvruli literaturis 2. Temis aqtualuroba, informaciis siaxle da eqsklu-
stilTan, aramed asxvavebs kidec misgan: publicisti avtoris ziuroba;

74 75
3. axali leqsika-terminologiis, slengis aqtiuri ga- Cvenis cxovrebis Sesaxeb. es garemoeba amiT aris usiamovno,
movlena; Cvenis warmatebis damabrkolebeli, da gviCvenebs Cvenis gone-
4. politikuri paTosi; bis gauwvrTnelobas, Cvens gaufrTxileblobas da daukvireb-
5. enobrivi Stampebis, kliSeebis Camoyalibebis tendencia; lobas. ai, aq aris umTavresi mizezi imisa, rom yoveli keTili
6. sazogadoebrivi poziciis aqtiuri gamovlena; sazogado saqme CvenSi erTob neli nabijiT midis win.
7. sityvebisa da gamoTqmebis metaforuli mniSvnelo- Cvena vTqviT, rom kritikuli azri ver dagvidgenia Cve-
biT gamoyeneba; ni viTarebis Sesaxeb, samarTlianad ver dagvifasebia Cveni
8. Semoklebebi da abreviaturebi; warsuli da awmyo. kritikuli azris uqonloba imodenad Se-
9. efeqturi da saprezentacio frazebis win wamoweva. samCnevia CvenSi, rom ar SeiZleba yuradReba ar mivaqcioT,
publicisturi stilis xarvezebia: Tu cotaTi mainc ar CavukvirdiT Cvens azrovnebas. ai, sxva-
1. sinamdvilis subieqturi asaxva; Ta Soris, aris imis mizezi, rom verc Cveni istoriis Seswav-
2. negatiuri informaciis Sefarva; la da kvleva ver damdgara jerjerobiT namdvils gzaze da
3. Warbi negatiuroba; verc sazogado azris mimdinareoba.
4. saTqmelis zedmeti politizeba;
5. saTqmelis bundovnad gadmocema; agvistos omi `saxlSi“
6. rTul, gaugebar terminTa gamoyeneba; `preskafeSi“ poloneli reJisorebis _ doreTa petru-
7. aRweriTi formebis gabatoneba; sisa da bogdan leCnaris film `saxlis“ Cveneba gaimarTa.
8. enis vulgarizacia; `omis SiSi omze uaresia,“ _ ase iwyeba dokumenturi filmi,
9. sasaubro stilis formebis mizanSeuwoneli gamoyeneba. romelic 2008 wlis agvistos oms exeba.
filmis mTavari gmiria poloneTSi mcxovrebi qarTveli ma-
nana gronerti-cucqiriZe. igi 2009 wlis agvistos omis dros
publicisturi stilis nimuSebi gorSi mSoblebis sanaxavad iyo Camosuli. im periodSi goris
mosaxleobis naxevarze meti atenis xeobaSi gaixizna. mana-
ilia WavWavaZe nas ojaxmac sofel bobnevs miaSura. aRsaniSnavia, rom isini
kritikuli azris uqonloba soflamde micvalebulTa specialuri manqaniT, katafalkiT
midian. bobnevSi erT-erT qarTul-osur ojaxSi 60 adamiani
Tu Cvens mwerlobasa da sazogadoebas CavufiqrdebiT, Sev- poulobs TavSesafars. erT WerqveS cxovroben sxvadasxva
niSnavT erTs arasasiamovno garemoebas, romelic xels uSlis erovnebis adamianebi: qarTvelebi, osebi, rusebi da somxebi,
erTis da meoris warmatebasac. arc mwerlobasa da arc sazo- romlebic Tanabrad iyofen mcireoden saWmels da erTad izi-
gadoebas ar aRmouCenia namdvili gza, romliTac unda msvle- areben omisa da devnilobis mZime xvedrs. am dros man ana cuc-
lobdes azri da goneba, ar daudgenia namdvili azri Cvenis qiriZe samoyvarulo kameriT maT yofa-cxovrebas iRebs. fil-
warsulis da awmyos viTarebis Sesaxeb da samarTlianad ver mis Seqmnas swored es kadrebi daedo safuZvlad. erTi wlis
dagvifasebia, ver gamogvikvlevia Cveni yofa-cxovrebao. er Semdeg igi polonel reJisorebTan erTad gorSi dabrunda,
Ti sityviT, ver dagvidgenia samarTliani kritikuli azri Sexvda im adamianebs, visTanac devnilobis dReebi gaatara da

76 77
maTTan erTad bobnevSi gaemgzavra. saxlSi Sekrebili yofili ni - saxeebiTa da suraTebiT, orive ki ambobs erTsa da imav-
devnilebi ixseneben agvistos omis dReebs. filmis didi nawi- es... erTi amtkicebs, meore aCvenebs, orive ki arwmunebs, oR-
li am mogonebebTan aris dakavSirebuli. gadaRebebi gorsa da ond erTi logikuri sabuTebiT, meore suraTebiT“, - wers b.
bobnevSi mimdinareobda. filmis erT-erTi reJisori, bogdan belinski (belinski 1948: 298).
leCnari ambobs, rom filmis xarisxiT da misi mxatvruli Ri- „mecniereba sinamdviles asaxavs cnebebiT, logikuri
rebulebiT kmayofili ar aris, magram am filmiT man qarTve- msjelobiT, xelovneba ki mas warmogvidgens mxatvrul sa-
lebs madloba gadauxada da Tqva, rom tankebis, bombebisa da xeebSi enis gamomsaxvelobiTi saSualebebiT. erTi gamoxa-
sisxlis garda omi stresia. tavs mxolod azrebs, mtkicebas, daskvnas, meore - azrebs
emociur da eqspresiul formebSi; erTi gavlenas axdens
(gazeTi `baTumelebi“, 2011 wlis 20- 27 ivnisi) gonebaze, meore - rogorc gonebaze, ise grZnobaze da aqvs
rogorc sakomunikacio, ise esTetikuri mniSvneloba“, - aR-
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi niSnavs n. basilaia (basilaia 1991:65).
1. daasaxeleT publicisturi stilis funqcionirebis literatura sityvieri xelovnebaa, misi specifikuri ma-
sferoebi; sala sityvaa, magram specialur literaturaSi sagangebod
2. ra aris publicisturi teqstebis mizani? miuTiTeben imaze, rom SeuZlebelia im Sexedulebis Sewyna-
3. rogoria am stilis leqsika da frazeologia? ratom reba, romelic mxatvruli literaturisTvis damaxasiaT-
Warbobs masSi neologizmebi? ebel mxatvrul formas enasTan aigivebs. es Sexeduleba is-
4. daasaxeleT efeqturi saTauris maxasiaTeblebi; eTive Seusabamoa, rogoricaa, magaliTad, ferwerisaTvis
5. romeli stilis elementebi iyris Tavs publicisturi niSandoblivi mxatvruli formis ferTan gaigiveba.
stilSi? mokled, samecniero stils axasiaTebs cnebebiT azrov-
6. daaxasiaTeT propagandis saxeebi; neba, mxatvruls ki - saxeebiT.
7. daaxasiaTeT bulvaruli presa; mxatvruli stilis Janrebia: beletristika (moTxroba,
8. ras da ratom amgvaneben publicistur teqsts? novela, romani, feletoni, pamfleti, Canaxati); poezia (po-
9. ras miiCneven publicisturi nawarmoebis xarvezebad? ema, leqsi); dramaturgia (drama, komedia, tragedia); ium-
10. rogor gamoixateba publicistur stilSi avtorise- oristul-satiruli nawarmoebebi.
uli pozicia? am stilis funqciebia esTetikuroba, gamomsaxvelobi-
Toba da eqspresiuloba.
Sinaarsobrivi mxare. mxatvruli literaturis stilSi
II.4. mxatvruli literaturis stili aisaxeba cxovrebiseuli dadebiTi da uaryofiTi movlene-
bi, misabaZi da mankieri mxareebi; sxvadasxva adamianis ti-
mxatvrulia stili, romelic emsaxureba sinamdvilis pobrivi saxe, misi sulieri samyaro Tu sxva adamianebTan da
mxatvrul gardasaxvas. samecniero da mxatvrul stilTa garesamyarosTan urTierTdamokidebuleba.
SedarebiTi analizi warmoaCens maT Soris msgavseba-gan- formobrivi daxasiaTeba - metyvelebis mTavari forma we-
sxvavebas. „filosofosi laparakobs silogizmebiT, mgosa- rilobiTia, metyvelebis saxeebia monologic da dialogic.

78 79
leqsikuri Taviseburebani - neitraluri stilis leq- ba („arwivi“, `omi da mSvidoba“, `wiTeli da Savi“, `kikoliki,
sikasTan erTad gamoiyeneba eqspresiuli sityvebi, emoci- Cikoliki da kudabzika“, `xmeli wifeli“, `mTis wyaro“,ja-
uri leqsika (romelic gadmogvcems sixaruls, aRtacebas, yos xiznebi“, `viRacam gugulis budes gadaufrina“, `kaci,
gakvirvebas, aRSfoTebas, zizRs, dacinvas), TvalSi sacemia romelsac literatura Zalian uyvarda“, `kapiki gakapike-
arqaizmebi, profesionalizmebi da ucxo sityvebi. bula, anu evropaSi ra mindoda?“). igi saTqmels pirdapir an
am stilisaTvis niSandoblivia rogorc sityvaTa arap- metaforulad gadmogvcems.
irdapiri mniSvnelobiT xmareba, ise tropebis (metaforis, mxatvruli literaturis stilis maxasiaTeblebia:
metonimiis, gapirovnebis, alegoriis, sinekdoqes, hiperbo- 1. eqspresiuloba;
lis, litotesis, perifrazis) gamoyenebac, aseve epiTeteb- 2. avtoris maqsimaluri individualizmi;
is, sinonimebis, omonimebis, antonimebis sixSire. 3. mxatvruli xerxebis siWarbe;
mxatvruli literaturis stilSi dialeqtizmebi, barba- 4. mxatvruli saxeebiT azrovneba;
rizmebi, Jargonebi da a. S., stilizaciis saSualebebia. 5. sityvaqmnadoba;
fonetikuri daxasiaTeba. amave stilisaTvis damaxasi- 6. sasaubro stilis nimuSebis gamoyeneba.
aTebelia bgeraTa harmoniuloba, ritmi, riTma.
morfologiuri daxasiaTeba. gramatikuli niSnebidan
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi
aRsaniSnavia kninobiT-alersobiTi afiqsebis gamoyeneba,
1. rogor aisaxeba sinamdvile mxatvruli literatur-
mravlobiTi ricxvis formaTa gamoyeneba mxolobiTis mniS-
is stilSi?
vnelobiT, mxolobiTisa - mravlobiTis gagebiT da a. S. 2. daasaxeleT mxatvruli literaturis Janrebi;
sintaqsuri daxasiaTeba. am stilSi yvela tipis winadade- 3. daasaxeleT mxatvruli literaturis funqciebi da
ba gamoiyeneba, isini modalobis mixedviT TxrobiTi, kiTxvi- SeadareT sxva stilebisas;
Ti an brZanebiTia. gvxvdeba sityvaTa rogorc pirdapiri, ise 4. ra rols asrulebs mxatvruli literaturis stilSi
iribi wyoba; gamoiyeneba sintaqsuri figurebi: ritorikuli dialeqtizmi, barbarizmi, arqaizmi?
kiTxvebi, mimarTva, SeZaxili, gradacia, elifsi, antiTeza. 5. ra mizniT iyeneben mxatvruli literaturis stilSi
enobriv saSualebaTa momarjveba damokidebulia pirov- sasaubro stilis nimuSebs?
nebis individualobaze, mis mxatvrul niWze. `unda aRiniS- 6. razea damokidebuli mxatvruli literaturis
nos isic, rom SesaZlebelia arsebobdes poeturi nawarmoeb- stilSi gansakuTrebul enobriv saSualebaTa gamoyeneba?
ebi, romlebSic mxatvruli gamosaxvis arcerTi xerxi (tro- 7. aris Tu ara SesaZlebeli mkiTxvelze zemoqmedeba
pis saxe) ar gvxvdebodes, magram aseTi Txzuleba sityvieri Cveulebrivi enobrivi saSualebebiT?
xelovnebis nimuSad SeiZleba CaiTvalos“ (gvencaZe 1974: 21). 8. gramatikulad daaxasiaTeT mxatvruli nawarmoebis
`erTi sityviT, mkiTxvelze esTetikuri zemoqmedeba Cve- saTauri;
ulebrivi enobrivi saSualebebiTac aris SesaZlebeli“ (mi- 9. riT gansxvavdeba mxatvruli literaturis saTauri
qelaZe... 2005: 24). samecniero naSromisa da sagazeTo statiis saTaurTagan?
mxatvruli nawarmoebis saTauri SeiZleba iyos marti- 10. ratom ar vsaubrobT mxatvruli literaturis
vi, erT- an orsityviani nominanti, an kidev mTeli winadade- stilis xarvezebis Sesaxeb?

80 81
II. 5. sasaubro stili ro metyveleba ufro STambeWdavia, vidre werilobiTi in-
formacia.
sasaubro stili Tavisi specifikuri niSnebiT upiris- fonetikuri Taviseburebani. am stilSi bevrad ufro Se-
pirdeba mwignobruls. Tu kodificirebul teqstebSi da- samCnevia xmovnebis da Tanxmovnebis jgufebis reduqcia. mas-
culia enobrivi wesebi da normebi, sasaubro stilis wesebi Si did rols asrulebs tempi, ritmi, tembri, pauza, maxvili.
da normebi ki araa fiqsirebuli. pauza metyvelebis erT-erTi elementia da frazis dana-
am stilis Janrebia: saubari, dialogi, kamaTi, Txroba. wevrebisTvisaa aucilebeli. tempi SeiZleba iyos Cqari, zo-
misi eTika ganisazRvreba misalmeba-damSvidobebis formu- mieri da neli. saliteraturo metyvelebisaTvis damaxasi-
lebiT, saTqmelis evfemizaciiT, Tavaziani formebiT Tu aTebelia frazis ritmuli mowesrigebuloba.
saubris SewyvetinebiT anda Semxvedri replikebiT. tembri adamianis xmis Seferilobaa, JReradobaa. metyve-
sasaubro stilis ZiriTadi funqciaa azrTa gaziareba. lebis tembri gansxvavebulia, Tu saTqmels ironiulad
igi qmnis garkveul sistemas, romelic enobrivi ierarqiis gadmovcemT an vesaubrebiT Tanatols anda vkiTxulobT
yvela doneze specifikuri niSnebiT xasiaTdeba. moxsenebasa Tu leqcias, intonaciac mravalferovania. igi
zepiri metyvelebis dros molaparakes winaswar ar aqvs sul sxva azrobriv elfers Seicavs.
mofiqrebuli saTqmeli, an misi gadmosacemi enobrivi saSu- leqsikuri Taviseburebani. sasaubro stilisTvis ni-
alebani. mokled, sasaubro stili situaciuria, romelic Sandoblivia mravalferovani sayofacxovrebo leqsika,
erTgvarad avsebs da azustebs mosaubris metyvelebas, am- familiaruli (Sinauruli, mouridebeli), emociis, eqspre-
itom aq upiratesoba eniWeba mokle formebs. siisa da SefasebiTi ieris sityvebi (Sorisdebulebi, nawi-
gamoyofen sasaubro stilis or saxes: sasaubro-lite- lakebi), Taviseburi frazeologia (fexebze daikida, kise-
raturuls da sasaubro- familiaruls. zepirmetyvele- ri amoigdo, mis ybaSi Cavarda, papaCemis mosakiTxad wavi-
bas ganekuTvneba: leqcia, moxseneba, sajaro sityva, romle- da, marilze gavida, Sabze gavida, fexebi gafSika... ).
bic gadaicema werilobiTac da teqnikuri saSualebiTac, saliteraturo enis normebi aq metwilad ugulebelyo-
magram maTi stili wignuria, didi yuradReba eqceva sali- filia da farTo gasaqani aqvs dialeqtizmebs, Jargonebs,
teraturo enis normebis dacvas. barbarizmebs da a. S. gvxvdeba iseTi sityvebic, romlebic
sasaubro stili ZiriTadad dialoguria an polilogu- erTi individis metyvelebis Taviseburebaa da araa sxvaTa
ri, igi uSualoa, Tumca aq gvxvdeba mokle monologebi an metyvelebaSi. sasaubro stilSi gamoiyeneba e. w. sityva-pa-
gabmuli Txroba. razitebic, romlebic mxolod zepiri metyvelebis naklia.
mxolod sasaubro stilSi gvxvdeba iseTi eqstralin- am stilSi mSobliuri yalibis mixedviT nawarmoebi
gvisturi elementebi, rogorebicaa Jestebi da mimika. sityvebi gvxvdeba. misi erTi gansakuTrebuli Tvisebaa is,
Jestebi kidurebis moZraobas ewodeba, mimika ki - saxis nak- rom sasaubro formebis nacvlad SeiZleba gamoviyenoT li-
vTebisas, maTi zomieri gamoyeneba metyvelebas eqspresi- teraturuli, magram aman ar daarRvios stiluri mTlian-
ulobas sZens, gadaWarbeba ki naklad iTvleba. araenobrivi oba. amdenad, zepiri teqsti ZiriTadad arakodificireb-
(eqstralingvisturi) faqtorebis gamoyenebis gamo sasaub- ulia, magram es araa misi savaldebulo niSani.

82 83
sityva gamoxatavs erT mniSvnelobas, ZiriTadad gamoiy- am stilis sintaqsi emyareba sityvaTa leqsikur mniSvne-
eneba konkretuli arsebiTi saxelebi, Tumca arc abstraq- lobas. zogjer gamotovebulia wevri, magram mis magivro-
tulia gamonaklisi. sasaubro stilis leqsika gansxvavdeba bas eweva sufiqsi, romelic xSirad araqarTulia. mag. mar-
wignuri, normatiuli leqsikisgan. cocxali metyvelebis Srutka (nacvlad samarSruto taqsisa), gazirovka (nac-
nimuSebi farTod gamoiyeneba mxatvrul literaturaSi, vlad gaziani sasmelisa).
publicistikasa da mWevrmetyvelebaSi. metyvelebis zepiri formebis maxasiaTeblebia: sinqro-
gramatikuli Taviseburebani. morfologiaSi savalde- niuloba, operatiuloba da adresatis konkretizacia.
buloa zmnis aqtiuri formebis gamoyeneba, sintaqsSi qar- zepiri yofiTi dialogi urTierTobis idealuri formaa.
TulisTvis bunebrivi Tqmebis dacva, maSin roca rusulSi igi, rogorc yovelgvari urTierToba, ormxrivi aqtia. di-
niSandoblivia saxelzmnis - sawyisisa da mimReobis forme- alogSi mudmivad monawileoben da icvlian molaparake da
bi, inglisurSi kidev mravladaa frazuli zmna. msmeneli rolebs.
sintaqsuri Taviseburebebidan aRsaniSnavia martivi, dialogs da monologs erTmaneTisgan ganasxvavebs avto-
elifsuri da usruli winadadebebi. pasuxSi gamotovebu- matizmi, daugegmavoba da usruli xasiaTi.
li sityvebi kiTxvaSi aris mocemuli. sasaubro stils ax- saubarSi gansakuTrebul rols asrulebs pragmatika.
asiaTebs rogorc TxrobiTi, ise kiTxviTi, brZanebiTi da komunikaciis struqturaze gavlenas axdens adresatis da-
Zaxilis winadadebis simravle, xSiria rTuli winadadebis xasiaTeba, adresanti da situacia. saubris motivacia damo-
Senacvleba martiviT. winadadebaSi niSandoblivia sityva- kidebulia mosaubreTa socialur rolebze, maT fsiqikur
Ta gameoreba, gankerZoebuli wevrebi, CarTuli Tqmebi, mi- Taviseburebebsa da emociur mdgomareobaze. mosaubreni
marTva, Sekvecili sityvebi. icnoben erTmaneTs, e. i. maT aqvT erTmaneTis Sesaxeb infor-
sasaubro stilSi moqmedebs sametyvelo saSualebebis ek- macia.
onomiis kanoni: msazRvrel-sazRvruli iSviaTadaa warmod- aqve unda ganvixiloT warmatebuli saubris xelovnebis
genili srulad, sazRvruli xSiradaa gamotovebuli. mag.: sakiTxi da saubris warumateblobis mizezebic. warmate-
diplomi - sadiplomo Sroma, dekreti - sadekreto Svebule- buli saubris sazomia gageba, romelic ormxrivi procesia.
ba; Cabareba - universitetSi Cabareba, damTavreba - univer- igi damokidebulia msoflmxedvelobriv siaxlovezec, da
sitetis damTavreba, moxsna - samsaxuridan gaTavisufleba. imazec, Tu ramdenad axerxebs mosaubre msmenelis dainte-
amave stilSi vxvdebiT sityvaTa gamotovebis sxva Sem- resebas. gageba gulisxmobs mosaubris guneba-ganwyobile-
Txvevebsac: mag.: rusTavelze vcxovrob (rusTavelis gam- baze zemoqmedebas, rac miiRweva enobriv saSualebaTa op-
zirze vcxovrob); vaJaze dagelodebiT (vaJa-fSavelas timaluri SerCeviT.
gamzirze dagelodebiT); maTematika modis (maTematikis metyvelebis emociuroba adamianze fsiqikuri zemoqme-
maswavlebeli modis); maTematika gagvicda (maTematikis debis mniSvnelovani saSualebaa. igi axasiaTebs mxatvrul
gakveTili gagvicda). ukanaskneli magaliTebidan Cans, rom literaturas, samagierod, ucxoa samecniero stilisaTvis.
gamotovebulia sxvadasxva wevri, magram es sulac ar uSlis aseTi metyveleba mkiTxvelSi iwvevs saTanado ganwyobi-
xels gagebinebas. lebas (simpaTias an antipaTias), dadebiT (siamovnebas, mo-

84 85
wonebas, sixaruls, aRtacebas) an uaryofiT grZnobebs (usi- 3. daasaxeleT sasaubro stilis eqstralingvisturi niS-
amovnebas, mwuxarebas, gakvirvebas, aRSfoTebas, dacinvas). nebi;
emocia gamoixateba intonaciuradac. mSvidi toni msme- 4. daaxasiaTeT sasaubro stilis saxeebi da Janrebi;
nels aRuZravs dadebiT emociebs. sagnisadmi moubris ke- 5. ra rols asrulebs komunikaciaSi pauza? xmis tembri?
Tilganwyoba gamoixateba kninobiT-alersobiTi sityvebiT. metyvelebis ritmi?
uaryofiT emocias iwvevs: daviTa, arCila da misT. formebi, 6. sasaubro stilis nimuSebi kodificirebul teqstad
neitraluria: daviT, giorgi da a. S. rom aqcioT, ra cvlilebebis Setana dagWirdebaT maTSi?
zogjer uxeSi sityvebiT SeiZleba gadmoices dadebiTi 7. ra kazusamde SeiZleba migviyvanos ise saubarma, ro-
emocia, anda piriqiT, alersobiTi sityvebi ironiuli mniS- gorc vwerT da piriqiT, ise weram, rogorc vmetyvelebT?
vnelobiT gamoviyenoT. am stilSi gvxvdeba Semoklebuli 8. razea damokidebuli gageba? daasaxeleT warmatebuli
formebic (de... , ma... , go... , gio... , nan... ). da warumatebeli saubris mizezebi;
metyvelebis eqspresiuloba miiRweva sityvaTa gameor- 9. ratom eniWeba am stilSi upiratesoba Sekvecil for-
ebiT, ormagi uaryofiT, intonaciiT, sityvaTa gadasmiT mebs?
(inversiuli wyobiT). 10. ratom ar gamoiyeneba sasaubro stilSi aRweriTi
sasaubro stilis stiluri niSnebia: formebi?
1. araoficialuroba;
2. situaciuroba;
3. spontanuroba, myisiereba; stilis Semapirobebeli faqtorebi

4. saliteraturo enis normaTa daucveloba;


sazogadoeb- metyvele- urTierTo
metyvelebis
5. dialoguroba; funqc. dominanti rivi
mTavari
bis bis
stili funqcia Semecnebis tipobrivi wamyvani
6. enobriv saSualebaTa ekonomia; forma
forma
saxe saSualeba

7. replikaTa Serwyma, usruli winadadebebi; masobrivi,


8. eqspresiul-emociuri leqsika. samecniero informaciuli mecniereba werilobiTi monologi distanciuri
iribkontaqturi

oficial- masobrivi,
samarTlebrivi
ur- informaciuli werilobiTi monologi kontaquri da
cnobiereba
saqmiani ukontaqto
dasamuSavebeli literatura № 2, 18, 60, 87.
mxatvruli Se
emoqmedebiTi, masobrivi,
esTetikuri; werilobiTi monologi
literatu- mxatvruli distanciuri
zemoqmedebis dialogi
ris iribkontaqturi

codnis Sesamowmebeli kiTxvebi publicis-


masobrivi,
informaciuli; ideologia, kontaqturi
turi werilobiTi;
1. ratom gaCnda hipoTeza am stilis gansakuTrebulobis zemoqmedebis politika
zepiri
monologi da iribkon-
taqturi
Sesaxeb?
saerTo
2. ra gavlenas axdens sasaubro teqstebze situacia da sasaubro
azrTa gacvla-
gamocvla
azrovneba,
zepiri
dialogi,
polilogi
uSualo,
kontaqturi
cnobiereba
fonuri codna?

86 87
savarjiSo № 1. waikiTxeT informacia da SeqmeniT a. sa- I. aravisTvisaa ucxo SemTxveva, roca ama Tu im adamianTan
saubro ; b. publicisturi g. oficialuri stilis teqstebi saubari ar agwyobiaT, xSirad Tavad Tanamosaubrea rTu-
2012 wlis 26 dekembers, 2:45-sa da 3:00 saaTze saqarTvelo- li „dasalaSqri“, amitom SemogTavazebT ramdenime rCevas,
Si orjer dafiqsirda miwisZvra. misi epicentri saqarTve- romlebic TanamosaubreTa moxibvlaSi dagexmarebaT. ai,
los sanapiro zolidan Sav zRvaSi Tavdapirvelad 29, Semdeg isinic: 1. mosaubres dausviT kiTxvebi: ratom da rogor.
ki 32 km_Si dafiqsirda. miwisZvris simZlavrem 5,5- 5.0 magni- isini xels uwyoben dialogis ganviTarebas. amavdroulad
tuda Seadgina. baTumSi miwisZvriT SeSinebuli xalxi quCeb- saWiroa dasvaT `saubris gansaviTarebeli“ iseTi kiTxvebi,
Sic gamovida, zogierTs Tan hyavda mcirewlovani bavSvebic. romelTa pasuxic mxolod „xo“ da „ara“ ar iqneba da saSu-
bolo dReebis ganmavlobaSi saqarTveloSi es Zlieri mi- alebas mogcemT, raime Tema ganavrcoT; 2. smenis kultura
wisZvris meore SemTxvevaa. miwisZvra moxda 23 dekembersac, aqtualuri problemaa dRes, roca adamiani gesaubrebaT
roca miwisZvris epicentri saqarTvelos sanapiro zoli- da Tqven mas ar eTanxmebiT, upirveles yovlisa, daacadeT,
dan 46km_Si dafiqsirda, miwisZvris simZlavre ki 5.7 magni- Tqvas Tavisi saTqmeli da mxolod Semdeg moiyvaneT Tqve-
tuda iyo. miwisZvram mcire masStabis ngreva gamoiwvia sa- ni argumentebi. im SemTxvevaSi, Tu mosaubres ar eTanxmebiT
qarTvelos sxvadasxva regionSi, Tumca ngrevas msxverpli an eTanxmebiT da gsurT, kargi mosaubris STabeWdileba da-
tovoT, yuradRebiT usmineT mis yovel winadadebas, Zali-
ar mohyolia.
an rom ar gadaiRaloT, mosaubris saxidan mzera SigadaSig
miwisZvris Semdgomi biZgebi SesaZloa ramdenime dRis gan-
Tqven axlo gadaitaneT da Semdeg isev mas miubrundiT; 3.
mavlobaSi gagrZeldes, gvauwyebs seismologiuri centri.
aqtiuri msmeneli - mniSvnelovania CarTva Tanamosaubris
seismuri centris vebgverdze ganTavsebulia sasargeblo
monologSi. SegiZliaT CarTva Tavis daqneviT an situaci-
rCevebi imis Sesaxeb, Tu rogor unda moiqces adamiani miwis-
is Sesaferisi SorisdebulebiT gamoxatoT. misasalmebelia
Zvris dros: „Tu Tqven imyofebiT Senobis SigniT, daweqiT
kiTxvebic, oRond saWiro adgilas da zomieri raodenobiT;
iatakze magidis an sxva romelime avejis qveS da magrad moeW- 4. yuradReba - roca muSaobisas vinme daxmarebas gTxovT
ideT, sanam rxeva Sewydeba. im SemTxvavaSi Tu axlomaxlo ar an kiTxvas gisvamT, miatoveT saqme da gaRimebuli miub-
aris arc magida da arc merxi, daifareT Tavi da saxe mkla- rundiT, gaeciT pasuxi da mxolod mas Semdeg gaagrZeleT
vebiT da miwaze daweqiT Senobis Sida kuTxeSi. Tavi Sors da- saqmis keTeba; 5. kargi warmodgenis gamanadgurebeli qceva
iWireT fanjrisgan, gasasvleli karisgan, yvelafrisgan, rac - samwuxarod, mec xSirad minaxavs msgavsi saqcieli. ai, ras
SeiZleba Camovardes. karebis Sesasvleli mxolod im Sem- vgulisxmob, roca romelime oficialur an araoficial-
TxvevaSi gamoiyeneT TavSesafrad, Tu is TqvenTan yvelaze ur Sexvedraze vinme im skamze jdeba, sadac wina Sexvedra-
axlosaa“, - gvafrTxilebs seismologiuri centri. ze Tqven ijeqiT an sul axlaxan adeqiT da gaugebrobis gamo
skami sxvam daikava, am dros `skamis mepatrone“ gaRimebuli
savarjiSo № 2. gansazRvreT qvemomoyvanili teqste- an seriozuli saxiT amxileT - „es Cemi adgilia“ Tu Tqven
bis stili, gamoyaviT misi leqsikuri, morfologiuri, „adgilebis mepatroneTa“ ricxvs miekuTvnebiT, icodeT,
sintaqsuri maxasiaTeblebi da stiluri niSnebi, SeurCi- rom, yovel aseT Sexvedraze TanamSromlebisa da Tanakur-
eT saTauri selebis uxerxuli xiTxiTi Tqveni misamarTiTaa.

88 89
II. pedagogTa sasertifikacio gamocdas ukve erTwliani profesiuli SesaZleblobebis testia, Cveni fsiqologi-
istoria aqvs... Tumca, kamaTi imaze, rom gvWirdeba Tua ara uri mdgradobis gadamowmebacaa, amave dros pasuxismgeb-
igi, jerac ar wydeba. yofna-aryofnasaviT daumZimda sa- lobacaa skolis winaSe, romelsac brendirebisaTvis sWir-
zogadoebas am kiTxvaze pasuxi, miT ufro rom statistika deba sertificirebuli maswavlebeli, amitom pasuxismgeb-
TvalismomWreli ar aris. didi ambiciiT daxunZluli xeli- lobas ar gaveqceviT.
sufleba 11%- iT Tavs ver moiwonebs, namdvilad cotaa da sruliad calke saubris Temaa ganaTlebis saministros
vfiqrob, arc realobas asaxavs. im gamocdaze gasuli, war- mier mowodebuli inovaciebi inglisur enasTan dakavSire-
matebulic da warumatebelic, absurduli istoriis gmi- biT, misi groteskiT gajerebuli winapirobebiT da savara-
ria, radgan dabejiTebiT SemiZlia vTqva: kargi maswavlebe- udo SedegebiT... me aq movxsnidi yvela gulisamaCuyebel
li am gamocdis gareSec karg maswavleblad darCeba. cudze pirobiT niSans, davtovebdi mxolod erTs da gavixsenebdi
arafers vityvi, egonos mavans, rom Tu daimaxsovre kogni- muxran maWavarians - ki, magram, RmerTi aRaraa, bnela...
turi ganviTarebis stadiebi, an socialuri daswavlis Te-
oria, ukve profesionali xar. arada, Tu CavuRrmavdebi, me-16 sajaro skolis qarTuli enisa da
mivxvdebi, rom Tvisebrivad es arafers cvlis, radgan Cemi literaturis specialisti,
Taobis pedagogebisTvis, vgulisxmob imaT, vinc 20-25 weli naira janeliZe
skolaSi gaatara, amgvari gamocdis gareSec problemas ar gazeTi `baTumelebi“, 20-27 ivnisi, 2011 weli.
warmoadgens arc gakveTilis srulfasovnad organizeba,
arc moswavleebTan urTierToba, arc profesiuli saqmian-
obis Canawerebis saxiT gaformeba, romelzec ase aqcenti-
vici minda vicode viswavle
rebulia zogadi unarebis testi. imis Tqma minda, rom Cems
Taobas ufro didi omi aqvs mogebuli. saganmanaTleblo
sistemis axalgazrda mesveurebs albaT ar axsovT, rogor
gamostaca umZimes periods mxolod enTuziazms mindobil-
ma uRalato maswavlebelma skola, gamostaca da gadaarCi-
na. arc axsovT imitom, rom isini albaT prestiJul skoleb-
Si swavlobdnen. Tu xelisuflebas am procesiT zedmeti
maswavleblis problemis gadaWra surs, maSin gamodis, rom
uzneo maraTonis monawile varT... ufro zneobrivad meCve-
neba gviTxran: `gmadlobT da naxvamdis“... Tanac, verc imaSi
vxedav logikas, roca meubnebian: procesi nebayoflobi-
Tia, ar aris sadamsjelo, magram Tu ver Caabareb, waxval...
es kazusia! miuxedavad amgvari gancdisa, Tavad gamocdaSi
tragizmis elementebs ver vxedav, radgan igi aramxolod

90 91
Semajamebeli testi 6. CamoTvlilTagan romeli niSani ganasxvavebs of-
icialur-saqmian stils samecnierosagan?
1. romel stilTaTvisaa damaxasiaTebeli eqspresiuloba? a) saliteraturo enis normaTa dacva b) azris logiku-
a) samecnierosTvis b) salaparakosTvis g) publicistu- roba g) simSrale d) sizuste
risTvis d) mxatvruli literaturis stilisTvis
1. b. 2. a, g. 3. a, b, g. 4. a, b . 5.g. 6. b, g, d.
1. b. 2. a, g. 3. a, b, g. 4. a, b. 5. g, d 6. b, g,d.
7. CamoTvlilTagan romelia mxolod oficialur-saq-
2. romeli stilisTvisaa damaxasiaTebeli rogorc miani stilis specifikuri niSani?
mwignobruli, ise sasaubro stilis niSnebi? a) sityvaTa pirdapiri mniSvnelobiT gamoyeneba b) tra-
faretuloba g) lakoniuroba d) sizuste
a) sasaubrosTvis b) oficialur-saqmianisTvis g) publi-
cisturisTvis d) samecnierosTvis
1. a . 2. a, b. 3. b. 4. a, b, g. 5. b, g . 6. a, g, d.
1. a. b. 2. a, g. 3. a, g, d. 4. a. 5. d. 6. b, g, d. 8. CamoTvlilTagan romelia oficialuri dokumenti?
a) leqcia b) moxseneba g) gankarguleba d) arcerTi pasuxi
3. romel stilTaTvisaa niSandoblivi zmnis aRweriTi araa swori
formebi?
a) sasaubrosTvis b) oficialur-saqmianisTvis g) publi- 1. a . 2. a, b 3. g. 4. a, b, g. 5. b, g . 6. a, g, d.
cisturisTvis d) samecnierosTvis
9. CamoTvlilTagan romeli araa samecniero stilis
1. a, b 2.b, d. 3. g, d. 4. a, b. 5. a, g, d. 6. a, b, d. funqcia?
a) komunikacia; b) zemoqmedeba g) esTetikuroba d) arc
4. romeli stilisTvisaa aucilebeli logikuroba? erTi pasuxi araa swori
a) sasaubrosTvis b) oficialur-saqmianisTvis g) publi-
cisturisTvis d) samecnierosTvis 1. a . 2. a, b 3. b. 4. a, b, g. 5. b, g . 6. a, g.

1. a. 2. a, b 3. d 4. a, b, g. 5. b, d. 6. a, g, d 10. romel stilSi gamoiyeneba sasaubro stilis nimuSebi


stilistikuri funqciiT?
5. CamoTvlilTagan romeli araa oficialur-saqmiani a) samecnieroSi b) oficialur-saqmianSi g) mxatvruli
stilis stiluri niSani? literaturis stilSi d) publicisturSi
a) sizuste b) eqspresiuloba g) standartuloba d) ar-
1. a. 2. a, b. 3. g. 4. a, b, g. 5. g, d. 6. a, g, d.
cerTi pasuxi araa swori

1. a . 2. a, b . 3. b. 4. a, b, g. 5. b, g . 6. a, g, d.

92 93
Tavi III. leqsikuri stilistika listikuri elferisaa da piriqiT. magaliTad, putkunas da
pawuas (sasaubro stili) axlavs dadebiTi stilistikuri
sityva SeiZleba gamoviyenoT neitraluri mniSvnelobi- elferi. amaRlebuli stilis leqsikuri erTeulebi SeiZ-
Tac (tipobrivi gamoyeneba) da mas mivaniWoT emociur-eq- leba Segvxvdes ironiuli mniSvnelobiTac.
spresiuli Seferilobac. es ukanaskneli aRsaniSni sagnisa
Tu movlenisadmi metyvelis damokidebulebas gamoxatavs.
`ukavSirdeba ra tipobrivi gamoyenebis sferoebs, igi axasi- § 1. sinonimi da misi stilistikuri funqcia
aTebs metyvelebasac da misi wyalobiT urTierTobis mona-
wileebsac“ (barlasi 1978 : 17). sinonimika, rogorc enis gansakuTrebul SesaZlebloba-
stilistikuri Seferilobis mixedviT sityvebs sam jgu- Ta gamoyenebis sfero, didi simdidrea adamianis azrebisa da
fad yofen. esenia: amaRlebuli (wignuri, poeturi), neit- grZnobebis gamosaxatavad. `sinonimebis SerCeva mkveTrad
raluri (nulovani Seferilobis, stilTaSorisi) leqsika atarebs mTqmelis SemoqmedebiTi xasiaTis, ideur-esTeti-
da dabali (sasaubro, uSualo, araoficialuri). sityva- kuri mrwamsis elfers; enis faqtSi amaxvilebs zegavlenis
Ta umetesoba neitraluria. leqsika, romelic emociurad Zalas, amaRlebs eqspresiul mxares, amkveTrebs metyvele-
araa Seferili, stilistikurad araa markirebuli, nebismi- bis sakomunikacio funqcias da sxva“ (gvencaZe 1974: 63).
er stilistikur registrSi gamoiyeneba. saTqmelze emoci- sinonimebis Sesaxeb msjelobas jer kidev antikur epoq-
urobis miniWeba mxolod konkretul sametyvelo situaci- aSi vxvdebiT. termini sinonimi dasturdeba aristoteles-
aSia saWiro, Sesabamisad, gansazRvrulia maTi gamoyeneba Tan. igi aRniSnavs: „enaSi omonimebis arseboba sasargebloa
calkeul stilSic. sofistisaTvis, vinaidan maTi saSualebiT is mimarTavs fan-
leqsikuri stilistikis mizania uamravi leqsikuri sa- debs, xolo sinonimebi sasargebloa poetebisTvis“. cice-
Sualebidan amoarCios is, romelic semantikiTac da sti- roni aRniSnavda: „ise gveCveneba, TiTqos sityvebs erTi da
listikuri elferiTac zustad miesadageba konteqsts. igive mniSvneloba aqvT, magram rogorc sagnebi, ise maTi sa-
nebismierma erTeulma SeiZleba konteqstis Sesabamisad xelebi ganirCevian erTmaneTisgan“.
SeiZinos dadebiTi an uaryofiTi emociuri elferi. yove- sinonimebi (Zv. berZn. sin `~ - plus; onoma `όνομα~ - sa-
live zemoTqmuli sityvis esTetikas ukavSirdeba. am kuTx- xeli) identuri mniSvnelobis, ise igi sagnobrivi mimarTe-
iT kvleva Tanamedrove filologiis aqtualuri sakiTxia, biT erTgvari, magram sxvadasxva sityvebia.
mxolod marTlmetyvelebiT esTetikurobas ver mivaRwevT: `sinonimebi ewodeba iseT sityvebs, romlebic bgeriTad
`sityvis esTetika pirdapir ukavSirdeba mis eqspresiul gansxvavebuli arian, mniSvneloba ki erTnairi aqvT“ (Ciqo-
funqcias, radgan am ukanasknelisgan daclili sityva ubra- bava 1952: 188).
lod aRmniSvnelia faqtis, movlenis, moqmedebis an mdgoma- `sinonimi ewodeba iseT or an met sityvas, romelnic
reobisa“ (sanikiZe 2010: 349). sxvadasxvani arian, magram erTgvari da msgavsi mniSvneloba
stilistikuri Seferiloba cvalebadia. ise ar unda ga- aqvT“ (kvaWaZe 1969 : 27).
vigoT, TiTqos sasaubro stilis leqsemebi uaryofiTi sti- `sxvadasxva bgerobrivi modeliT gadmocemul erTi mniS-

94 95
vnelobis sityvebs sinonimebi hqvia. bgerobrivi samoslis kuri sinonimebi konotaciiT ganirCevian erTmaneTisgan
sxvadasxvaoba, Sinaarsis erToba, ai, ra niSan-Tviseba aqvT da sxvadasxva stils ganekuTvnebian.
maT“, - wers al. Rlonti (Rlonti 1972: 51). swored es ukanas- sinonimebis gamoyenebis mizani SeiZleba iyos rogorc
knelia sinonimis zemomoyvanili ganmartebebis amosavali. sityvis mniSvnelobisgan romelime elfer-niuansis gamok-
enaTmecnierebi eWvis TvaliT ucqerian ori absolutu- veTa, ise im saerToze xazgasma, romelic maT mniSvnelobebs
rad Tanxvdenili sityvis arsebobis SesaZleblobas enaSi. Soris arsebobs (lixaCovi 2001: 448_449).
arn. Ciqobavas azriT, obieqturi, an subieqturi momenti iZ- sinonimTa warmoSobis ZiriTad wyaroebad miCneulia: a)
leva sxvaobas. k. jorjaneli sinonimTa zemomoyvanil gan- evfemizmebi; b) sityvis tabu; g) sesxeba.
martebebs mavnes uwodebs (jorjaneli 1974:253). swored sinonimebis funqciebia: 1. azris mkveTrad da zustad
amgvari midgomaa stilistikisTvis saintereso, misi sagani gadmocema; 2. erTisa da imave sityvebis gameorebis Tavidan
sinonimTa stilistikuri niuansebis anu maTi markirebis acileba; 3. garkveuli stilistikuri elferis gamoxatva.
kvlevaa. mocemuli mniSvnelobis gamosaxatavad gamoyenebul pa-
sinonimebi msgavsi mniSvnelobis sityvebia, magram er- ralelur saSualebaTa kompleqsi qmnis sinonimur rigs. si-
TmaneTisgan gansxvavdebian stilistikuri niuansebiT, em- nonimur rigSi arsebobs erTi dominanti sityva, romelic
ociurobiT. saTqmeli zustad da eqspresiulad rom gad- yvelaze mkveTrad gadmogvcems amave rigis sxva sityvebis
movceT, sinonimTagan unda SevarCioT is, romelic yvelaze saerTo mniSvnelobas. es aris stilistikurad neitralu-
mkafiod da xatovnad gamoxatavs azrs. sagnis an movlenis ri sityva, misi sinonimebi ki ufro eqspresiulia. mag.: Savi
srulyofilad dasaxasiaTeblad mwerali xSirad erTmane- _giSrisferi, mayvlisferi, yornisferi, kunapeti, kup-
Tis gverdigverd ramdenime sinonims iyenebs. riviT Savi, Rameuli feris.
`ganviTarebuli sinonimika, mniSvnelobiT erTmaneT- sinonimTa rigSi zogjer ramdenime sityvaa: eqimi, mkurna-
Tan axlos mdgomi, magram nairnairi damatebiTi azrobrivi, li (Zv. qarTuli), dastaqari (spars.), janaozi (spars. ganTqmu-
eqspresiul-emociuri elferisa da stilistikuri ieris li eqimi), jara eqimi (Zv. eqimbaSi), medikosi (zogadi saxeli,
sityvebis siuxve SesaZleblobas iZleva amovarCioT saWiro laT.) da eskulapi. `es ukanaskneli momdinareobs Zveli ro-
sityva azris, grZnobis gamosaxatavad, gamosaxatavi obieq- mauli miTologiidan, erqva mkurnalobis RmerTs, dRes aqvs
tisadmi molaparakis an mwerlis damokidebulebis gadmo- ironiuli, saxumaro mniSvneloba“ (deriagini 1978 :49).
sacemad... semantikurad diferencirebuli sinonimebi, uw- Zvel qarTulSi sinonimebad gamoiyeneboda: saWmeli//
inares yovlisa, azrobrivi elferis, zogjer metad faqizi sanovage, saswauli // niSi, ubralo // wmida, umrwemesi //
niuansebis zustad gadmocemis saSualebebia (moreni... 1960: uWabukesi, kacadkacadi //TiToeuli, uxucesi // ufrosi,
192-193). wrfeli //wmida, daemkvidra // daeSena, wargzavna // wa-
gamoyofen sinonimebis or jgufs: semantikurs (ideog- ravlina, daamtkica // daadgina, lalva // brZola, glova
rafiuls) da stilistikurs (eqspresiuls). Tu semanti- // godeba.
kuri sinonimebi erTmaneTisgan gansxvavdebian Tvisebis sinonimTa rigis sityvebi SeiZleba iyos: 1. stilistiku-
gamovlenis xarisxiT, aRsaniSnis moculobiT, stilisti- ri elferiT gansxvavebuli: 2. mSobliuri da ucxouri; 3.

96 97
wignuri da sasaubro stilis; 4. neitraluri da emociurad b) sinonimuri zedsarTavi saxelebi da saxelzmnebi
Seferili; 5. sityva da Sesityveba; 6. sityvis literaturu- zed iwva sneuli, qveSageblad Cavardnili, damdnari, mi-
li da kuTxuri variantebi; 7. moZvelebuli da axali for- leuli da TiTqmis sasikvdilod mixrwnili (ilia); es deda-
mebi; 8. sityva da misi evfemisturi Sesatyvisi; 9. sityva da kaci cota uxeiro, undili ram iyo (iqve); yovelgvari siy-
misi perifrazi; 10. idiomi da misi Sesatyvisi sityva. varuli frTxilia da mSiSara (iqve); icodnen, rom ojaxis
sinonimTagan erTi SeiZleba zogadi mniSvnelobisa iyos, Svili xar da ara euli, vinme bogana (iqve); dedisgan tuq-
meore _ konkretuli. mag.: Zvel qarTulSi TiToeuli ixma- svas, Serisxvas moeloda (iqve); imisma Tvalma, kesos miqce-
reboda yvela tipis saxelTan, kacadkacadi _ mxolod vin ulma, ufro sTqva xvewna da vedreba, vidre enam da xmam (iq
jgufis saxelTan. ve); axloc Turme aRar gauara oTaraanT qvrivs ridisa da
XI- XII saukunemde taZari saero nagebobas, sasaxles aR- krZalvisagan (iqve).
niSnavda, ase gamoiyeneboda is `SuSanikis wamebaSi“, `ab g) sinonimuri zmnebi
os wamebaSi“... `abuserisZe tbelis TxzulebaSi `saswaul- Svils guneba ecvala, ufro daiRvrima, ufro guli da-
ni wmidisa giorgisni“ eklesia da taZari sauflo saxlis ixura, ufro Caiketa, ufro danaRvlianda (ilia); kesosac
mniSvnelobiT TiTqmis Tanabari sixSiriT gamoiyeneba; SeiZ- elda eca, gafiTrda, gaSra, gaSterda (iqve); rogorRac ex-
leba iTqvas, rom am droisTvis eklesiisa da taZris sino- amuSa, eucxova amisTana tol-amxanaguri qceva (iqve).
nimia ukve gaformebulia da semantikuri daaxloebis pro- sinonimuri zmnebisa da gamoTqmebis erT frazaSi Tav-
cesic bolomdea ganxorcielebuli“ (Turqia 2009: 437). moyra yuradRebas migvaqcevinebs personaJis qcevis, gan-
relatiuri sinonimebia gabeduli, Tamami, Seupovari, cdasa Tu mdgomareobaze. vaJas poezia am kuTxiT Seiswavla
guladi. ver vityviT man mamaci, Seupovari an guladi l. sulxaniSvilma (sulxaniSvili 1973).
azri gamoTqvao. azri SeiZleba iyos gabeduli an Tamami. dambadebelo, damifare (Seminaxe), unayofo kldeze da-
maSasadame, sinonimebis xmareba gansakuTrebul dakvirve- kidebuli quCi ( `quCi“);
bas iTxovs. yvela sinonimur sityvas Tavisi elferi, mniS- mec damenana (Samebrala) Tavisi Tavi da tirili daviwye
vneloba, niuansi, eqspresia axlavs, romelic mxolod erTi, (`patara mwyemsis fiqrebi“).
konkretuli situaciisTvisaa niSandoblivi. mag.: sinoni- d) sinonimuri zmnizedebi
mebia gaWra da gakafva, magram ver vityviT maswavlebelma gegonebodaT hloculobso, ise guldasmiT, krZalviT
gza gamiWrao, unda vTqvaT gamikafa. da sasoebiT dauwyebda xolme wmendasa (ilia); hRaRadeb-
sinonimi metyvelebis yvela nawils moepoveba. isini xSi- da uTqmelad, utyvad, xma-amouReblad (iqve); elguja ki
rad erTmaneTis gverdigverdac gamoiyeneba, rac aZlierebs wynarad, Cumad emzadeboda (yazb.).
emocias: `isini erTmaneTs avseben, azusteben, maT gansxvave- absoluturi sinonimebi gvaqvs, roca:
bul Seferilobas usvamen xazs“ (iakobsoni 1975: 238-239). 1. saliteraturo enaSi Tavs iyris sxvadasxva dialeq-
a) sinonimuri arsebiTi saxelebi tidan Semosuli sityvebi: TaTara _ felamuSi, cema _ ga-
giorgi saxlsa da ojaxSi pirvelobas ar Seecila dedasa laxva, komSi _ bia, nigozi da kakali;
(ilia); adamians Wiri da varami alaparakebs (iqve). 2. Zveli da axali formebi: avadmyofi da sneuli, usta-

98 99
ri, werili da baraTi, Toki da sabeli, sve da bedi, icis da rac SeiZleba male mecno, rac ki mqonda saTqmeli da sa-
uwyis, uimedo da usasoo; uwyebeli (gams.).
3. ucxouri da mSobliuri warmoSobis sityvebi: mWede- 1. kavSiriani sinonimuri paralelizmis nimuSebia: mar-
li da nalbandi, mgosani da poeti, Semowmeba da kontroli. tviri da mowame, mwiri (qarT.) da msxemi (berZn.), mutribi
Zvel qarTulSi sinonimebis siuxve ganpirobebuli (arab.) da momRerali (qarT.), niSati (spars.) da sixaruli
iyo naTargmni literaturiTac. paralelur redaqcieb- (qarT.), xvewna da mudara (arab.), bedi da iRbali (arab.)...
Si erTmaneTs cvlida ucxo enidan uTargmnelad Semosu- moviyvanT magaliTebs mxatvruli literaturidan:
li sityvebi da maTi qarTuli Sesatyvisebi. mag.: sanTeli `fatman-xaTun Tvalad marjve,
da bazmaki; dResaswauli, zatiki (somx.) da pasqa (berZn.); ar ymawvili, magra mzmeli,
mcveli, ebguri, mstuari da mჴumili; sarwyuli, Cafi da nakvTad kargi, Sav-gremani,
takuki (fal.); samoseli da Teristroჲ (berZn.). pir-msuqani, ar pir-xmeli.
mutribTa da momReralTa
1.1. sinonimuri paralelizmi. xSirad mSobliuri da na- moyvaruli, Rvinis msmeli“ (`vt.“);
sesxebi sityvebi paralelurad gamoiyeneba enaSi. S. ZiZigu- mecnierebaTa iswavlian da zogni niSatsa da sixarulsa
ri am movlenas ase xsnis: „rodesac ucxouri enidan Semodis ukan udgebian (`visr“. 252);
sityva da mas xvdeba imave mniSvnelobis sityva, ekvivalen- da manca warmouTxra amisve pasuxisa amisve pasuxisa
ti, erT xans isini erTad ixmarebian, paralelurad (da ga- msgavsad Rirsis yrmisa da Wabukisa efremisTჳs yoveli
moxataven erT cnebas). enaSi am bunebrivad gamomuSavebuli (`grigol xanZTelis cxovreba“);
formulis mizania gaavrcelos es ucxouri termini, er- 2. ukavSiro sinonimuri paralelizmi:
Tgvarad ganmmarteblis funqcia ikisros adgilobrivma ek- „Sen ar-gatexa kargi gWirs, zenaarisa, ficisa“ (`vt.“);
vivalentma ucxouri sityvis mimarT, „Semoiyvanos“ igi axal 3. kompozituri sinonimuri paralelizmi:
enobriv sinamdvileSi da rodesac ucxouri sityva moqala- xvewna-mudara (arab.), alal-marTali (spars.), tanjva-
qeobas moipovebs „mimReb“ enaSi, Semdeg Camoscildeba mas wameba, cekva-TamaSi (spars.), igav-araki (somx.), bed-iRba-
es „gziri sityva“. am movlenas sinonimuri paralelizmi li (arab.), ambavi-xabari (arab.). aseTi sinonimuri wyvilebi
ewodeba. sinonimebis wyvilad xmarebis gramatikuli saSu- enaSi Semonaxulia, rogorc reliqturi formebi.
alebebia:1. maT Soris da kavSiris Casma; 2. sinonimebis kom- amrigad, sinonimuri paralelizmi, erTi mxriv, sti-
poziturad xmareba; 3.sinonimebis Tanaarseboba“ (ZiZiguri listikuri xerxia, meore mxriv, enis adreul safexurze mis
1960 : 66_67). gamoyenebas wminda enobrivi aucilebloba gansazRvrav-
sinonimebi erTmaneTis gverdigverd emociis gasaZlier- da. „sinonimiis erT-erT gansxvavebul formas iZleva gan-
eblad gamoiyeneba: mezoblebi aCerebdnen, mwiri adgilia, sazRvrul teqnikur nomenklaturebSi mSobliuri da ber-
boSi miwaaa, aq araferi ar mova, Citi brdRvnad ar eRirebao, Znul-laTinuri warmoSobis sityvebis Tanaarseboba“ (ul-
da isic Tavs ikavebda (dad.); amayad, medgrad, mrisxaned mani 1977:142). zogjer internacionalizmis Semosvlas enaSi
idga es qali Cems winaSe da utyvi mzeriT moiTxovda Cemgan, sdevs misi „gaerovnulebac“, zogjer xdeba pirukuc.

100 101
erTi cnebis gamosaxatavad sinonimuri wyvilebi- e.w. hen- struqturuli an maTematikuri lingvistika, paralin-
diadisebi (hendiadys) uxvad gamoiyeneba ioane petriwis enaSi. gvistika, lingvostatistika, lingvostilistika. samagi-
`am mxriv is „epoqis stils“ misdevs, rodesac e.w. hendiadisi erod, gvaqvs iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba da ara
friad gavrcelebul maneras warmoadgenda“ (ZiZiguri 1960: iberiul-kavkasiuri lingvistika.
634). gvaqvs lingvisturi // enobrivi alRo // garemo, an
da sazogadoeba, samyaro, samagierod, ar SeiZleba vTqvaT
1.2. absoluturi sinonimebis stilistikuri funqciebi studenti-enaTmecnieri, studenti-lingvisti ki dasaS-
absolutur da relatiur sinonimTa kvlevisas aucil- vebia.
ebelia imis garkveva, Tu rogori toloba an niuansobrivi mecnierebi miuTiTeben, rom `referenciis igiveoba aris
sxvaobaa sakmarisi maT gasamijnavad. calkeuli niSniT da sinonimiis aucilebeli, magram ara sakmao piroba“ (lionsi
niuansiT erTmaneTisgan gansxvavdeba absoluturi sinoni- 1977:452). „namdvili sinonimebi fiqciaa, raimegvari gansxva-
mebic (leqsikuri dupletebic) ki. `sinonimTa kvlevisas ga- veba ar SeiZleba ar iyos an imis gamo, rom erTisa da imave
sarkvevia, gansxvavdebian Tu ara isini sxva sityvebTan ur- sagnis dasaxelebisas amosavalia sxvadasxva momenti, anda
TierTobis TvalsazrisiT, monawileoben Tu ara erTsa da imis gamo, rom gansxvavebulia subieqtis damokidebuleba
imave konteqstSi, aqvT Tu ara erTgvari sityvawarmoebis sityvaSi aRniSnuli obieqturi monacemebisadmi“ (Ciqobava
SesaZleblobani, emTxvevian Tu ara erTmaneTs xmarebis six- 1939:184).
Siris mixedviT“ (afridoniZe 1988: 287) . s. ulmani aRniSnavs, rom absoluturi sinonimebis uqon-
unda aRiniSnos, rom absoluturi sinonimebi erTmane- lobaze msjeloba mainc umarTebuloa, teqnikur nomenkla-
Tisgan gansxvavdebian sixSiriTac. magaliTad, Cibuxi da turaSi „amgvar dupletebs mxolod sagnobrivi mimarTebis
yalioni absoluturi sinonimebia, magram pirveli ufro identuroba akavSirebs, arc emociuri elferisa da arc
xSirad gvxvdeba, vidre meore. funqciuri stilis mixedviT isini markirebuli ar arian“
zusti ekvivalentis cneba avtomaturad ejaWveba sino- (ulmani 1977: 141).
nimiis sakiTxs. wyvilis aseT calebs xSirad dupletebsac gansxvavebulia internacionalizmTa saderivacio Se-
uwodeben. aseTebia: literatura // mwerloba, orTog- saZleblobanic (Sexamebadoba anu e.w. distribucia). gvaqvs
rafia // marTlwera, defeqti // nakli, progresi // win- marSruti da svlagezi (kalkirebuli qarTuli Sesatyvi-
svla, obieqti // sagani, argumenti // sabuTi (foCxua 1974: si). marSrutisagan iwarmoeba samarSruto, magram ar gvaqvs
238_239). arc sasvlagezo da arc svlagezuri.
qarTulSi gvaqvs erTaderTi kompoziti, romlis meore miCneulia, rom `internacionalizmebisa da maTi erovnu-
komponentadac gvaqvs mecniereba _ es aris enaTmecnier- li Sesatyvisebis dupletebad miCnevas TiTqos xels araf-
eba, igi rusul Targzea Seqmnili (языкознание-языковедение). eri uSlis, magram funqcionirebis TvalsazrisiT (Sexame-
termini lingvistika ufro gviandeli SenaZenia, magram badoba, Canacvleba, warmoeba da misT.) sxvaobac TvalsaCi-
enaTmecnierebis anda Sereuli disciplinebis aRsaniSna- noa“ (afridoniZe 1988: 287).
vad produqtiulia: arsebobs aRweriTi, gamoyenebiTi, aviRoT sinonimebi: obieqti da sagani. geografia da ge-

102 103
ologia Seiswavlian dedamiwas, magram sxvadasxva kuTxiT, re- rebuli, magram arsebobs Sesityvebebi samsaxiobo (da ara
aluri obieqti _ dedamiwa erTia, mecnierebis sagani ki_ ori. artistuli) fakulteti da artistuli (da ara samsaxiobo)
babua da papa absoluturi sinonimebia, magram gvaqvs Sesruleba.
floronimi babuawvera da ara papa wvera, samagierod, gvaq- zemoTqmulidan gamomdinare SeiZleba davaskvnaT, rom
vs mama- papa, mamapapuri. maSasadame, `semantikurad tol- enaSi savsebiT erTnairi sityvebis arseboba mxolod mcire
fasi ori for ma enobrivi analizis sintaqsur da kombina- xniTaa SesaZlebeli, maT Soris mainc gamoCndeba raime gan-
torul doneze SeiZleba kombinatoruli ar aRmoCndes - sxvaveba ara mxolod emociuri Seferilobis, aramed gamo-
babua ver Seva yvela im kombinaciaSi, romlebic dasaSvebia yenebis sixSiris, azrobrivi Sexamebadobisa da saderivacio
babua fuZisTvis da piruku“ (maWavariani 1968: 130). SesaZleblobebis mixedviTac, rac stilistikis kvlevis sa-
S. ZiZiguri wers: ` cneba kaci Zvel qarTulSi gamoxatu- gania.
lia ori sityviT: kaci, adamiani. pirveli Zireuli qarTu-
lia, meore - ucxouri, adamisgan momdinare, nawarmoebi qar- 1.3. konteqsturi sinonimebi. Cven zemoT ganvixileT
Tuli sufiqsiT. Zvel qarTulSi mxolod kaci ixmareboda, SemTxvevebi, roca TviT absoluturi sinonimebic ki gan-
aRniSnavda adamistomeulobas. igi mamrobiTobaze ki ar sxvavdebian erTmaneTisgan. es sakiTxis erTi mxarea; meore
miuTiTebda, aramed adamiseulobaze zogadad. mxolod ax mxriv, mxatvrul literaturaSi sinonimebad SeiZleba ga-
al qarTulSi miuTiTebs kaci mamrobiTobasac. meTerTmete moiyenebodes iseTi sityvebic, romlebic mniSvnelobiT er-
saukunidan moyolebuli kaci, adamiani sinonimebia“ (ZiZi- Tob scildebian erTmaneTs. `sinonimebi msgavs an miaxlo-
guri 1971: 113- 114). ebiT mniSvnelobas konteqstis mixedviT iZenen da amgvari
aviRoT dupletebi: sazogadoebrivi da socialuri. konteqstis Secvlis Sedegad, SesaZloa, sinonimis mniSvne-
formacia, wyobileba, struqtura sazogadoebrivia, san- loba dakargon“ (popiaSvili 2009: 240). isini xSirad avto-
qcia SeiZleba iyos sazogadoebrivic da socialuric, rismieria.
magram motivi mxolod socialuria, sakuTari saxelic so- magaliTad:
cialuri niSania da ara sazogadoebrivi, gvaqvs enis so- `ca isea mowmendili, ca isea SeumkrTali,
cialuroba da ara sazogadoebrioba. rom angelozs dainaxavs modaraje kacis Tvali,
saerTaSoriso // internacionaluri SeiZleba iyos si- kiparisi ise Relavs, ise Relavs, ise Relavs,
tyva, magram erTi mxriv gvaqvs: saerTaSoriso viTareba / ise tokavs, ise tokavs, roca qari gadaTelavs“ ( gal.).
mdgomareoba / daZabuloba / simpoziumi / kongresi/ mi-
momxilveli / asparezi / sarbieli / aRiareba da meore mx- savarjiSo №1. waikiTxeT sinonimuri rigebi da imsje-
riv: internacionaluri suli / suliskveTeba / aRzrda. leT, riT gansxvavdebian sinonimebi erTmaneTisgan:
nacionaluri // erovnuli SeiZleba iyos politika, sa- a. sevda, dardi, mwuxareba, Wmunva, naRveli, kaeSani...
kiTxi, tansacmeli, cekvebi, magram saqme / motivi / siamaye b. sikvdili, gardacvaleba, aRsasruli, gansveneba, su-
mxolod erovnulia. lisa da xorcis gayra, marilze wasvla, Sabze wasvla, sulis
msaxiobi//artisti SeiZleba iyos saxalxo // damsaxu- gafrTxoba, mzis dabneleba...

104 105
g. gabrazeba, gajavreba, gacecxleba, gulis mosvla, baTa dapirispirebas (Raribi da mdidari, mSrali da sveli)
wyroma, gaalmaseba, gaguliseba, afeTqeba, gaaveba... (bulaxovski 1953: 44-45).
d. siaruli, laslasi, CanCali, RerReti, wowiali, bo- ganasxvaveben sami saxis opozicias: privatuls, gradu-
diali, zlazvna, cunculi, xetiali, jagjagi, TraxaTruxi, alurs da ekvipolenturs. privatuli gulisxmobs iseT
gogmani, boteba... opozicias, romelSic erTi wevri pozitiuria, meore- nega-
e. laparaki, saubari, baasi, laqlaqi, WiWyini, jajRani, tiuri. gradualuri opoziciis wevrebi erTisa da imave niS-
roxroxi... nis sxvadasxva xarisxs anu gradacias warmoadgens. ekvipo-
lenturi opozicia logikuria, misi wevrebi arc privatu-
savarjiSo №2. SeurCieT sityvas perifrazuli anu aR- lad miemarTebian erTmaneTs da arc gradualurad.
weriTi sinonimi da piriqiT: antonimebad mxolod erTganzomilebiani privatuli op-
a. moxuci, avdari, gabrazeba, SeSineba, gamwareba, Tqma, oziciis wevrebi miiCneva. momwaro da umwaresi antonimebi
ganzraxva, sikvdili; ki araa, erTisa da imave niSnis sxvadasxva xarisxebia. aqed-
b. kovzi nacarSi Cauvarda; enas kbili daaWira, Savi dRe an gamomdinare, antonimebi hqvia sapirispiro mniSvnelobis
daaTena, ca qudad ar miaCnia da dedamiwa qalamnad; pirSi sityvebs: nacnobi da ucnobi, keTili da boroti, maRali _
wyali Caiguba. dabali, xeliani da uxelo, naswavli da uswavleli. amave
avtoris mixedviT, antonimia fardobiTi cnebaa da misi ab-
soluturi gansazRvra SeuZlebelia - igi ar warmoadgens
erTxel da samudamod mocemul movlenas. sayovelTaod
§2. antonimi da misi stilistikuri funqcia gaziarebulia, rom tkbili da mware antonimebia, magram
gasaTvaliswinebelia isic, Tu romeli erTganzomilebi-
antonimis Sesaxeb specialur literaturaSi ramdenad- ani opozicia igulisxmeba, mag.: tkbili ena da mware wiwaka
me gansxvavebuli mosazrebani arsebobs. araa antonimebi, radgan safuZveli sxvadasxvaa.
arnold Ciqobava antonimebad miiCnevs iseT sityvebs, antonimebi ilia WavWavaZis enaSi specialurad Seiswavla
romelTac `sapirispiro mniSvnelobebi aqvT. es sityvebi al. gvencaZem (al. gvencaZe, antonimebi ilia WavWavaZis en-
SeiZleba iyos sxvadasxva fuZisa (maRali - dabali); SeiZle- aSi: i. gogebaSvilis sax. Telavis pedinstitutis Sromebi, II,
ba erTi fuZidan iwarmoos uaryofis TavsarT-bolosar- 1957: 323-330).
TebiT (gemrieli - ugemuri, normaluri - aranormaluri)... antonimebi, Cveulebriv, kontrastuli suraTebis dasa-
uaryofis aRniSvnisas orive varianti SeiZleba miviRoT er- xatavad, antiTezis, rogorc gamomsaxvelobiTi stilisti-
Tisa da imave sityvis (dadebiTis) sapirispirod“ (Ciqobava kuri saSualebis Sesaqmnelad gamoiyeneba. aseTnairad azri
1952:190-191). ufro mkafio, efeqturi da emociuri xdeba. antonimias ef-
l. bulaxovski antonimebad miiCnevs ara iseT sityvebs, uZneba andazebi da aforizmebi: `mwifes esvrodnen, mkvaxe
romlebic gansxvavdebian uaryofis nawilakiT (хороший- cviodao“; `goniersa mwvrTneli uyvars, ugunursa gul-
нехороший) aramed sxvadasxva ZiriT aRniSnul mniSvnelo- sa hgmirdes“...

106 107
enobrivi antonimia, sinonimiisgan gansxvavebiT, yvela rodesac sulxan-sabas igav-arakTa wignze saubrobs: `zRa-
sityvas ar aerTianebs. pari mogonili ambavia, aramarTali, maSasadame, sicruea.
a)antonimuri arsebiTi saxelebi `aramarTali“ xelovnuri antonimia marTalisa da xelov-
yinuli da cecxli erTi-erTmaneTs ar dahleven? (ilia); nuri sinonimi tyuilisa, magram misi gamoyeneba am konkre-
es wuTisofeli codo da madlis Widilia (iqve); mze da tul-stilistikur konteqstSi aucilebeli Seiqna“ (iqve).
Crdili, naTeli da bneli, tkivili da ameba erTmaneTSi Ca- k. lorTqifaniZe Tavisi personaJis Sesaxeb wers: `omis
eba da Caewna (iqve). xifaTian gzaze es ver-biWi didi veraferi xviTo iyoo“.
b) antonimuri zedsarTavi saxelebi da saxelzmnebi `verbiWi saocari sityvaa. masSi yvelaferia: jabanic, gul-
egec icodeT, Zmebo, zarmacebsa da mSiSarebs umal ew- dedalic, Zabunic, mxdalic, qalaCunac, bevri sxva sityvac,
veva igi, vidre mamacebsa da gamrjelebs (gams.); uniWo ma- - magram verbiWi mainc sxvaa, metia. verbiWs garewarze, av-
qebars niWieri maZagebeli sjobia xandaxan (iqve); siciliT kacze ver ityvi. gebraleba kidec is kaci - kai ymoba unda,
mokvda tiriliT naSobi (ilia). biWoba unda, magram biWi veraa, verbiWia. ise organulad, ise
d)antonimuri zmnizedebi sisxlxorceulad zis es sityva frazis qsovilSi, rom yurs
`kargad Tu avad Cven mas vinaxavT“ (ilia). ar gWris da samudamod gamaxsovrdeba“ (TiTmeria 1979: 47).
e) antonimuri kompozitebi antonimebis sawarmoeblad gamoiyeneba uaryofiTi na-
mTa-bars, tye-mindors dil-dilaobiT Wirxli edeboda wilaki ara, mawarmoeblebi: u-; u-o; u-ur; ucxouri afiq-
(ilia); aqa-iq atarebda Tavis Tvaluwvdenels sigrZe-siga- sebia: a-(logikuri, alogikuri), anti (erovnuli-antier-
neze, siRrme-simaRleze (iqve). ovnuli); dez-(informacia- dezinformacia); de-(forma-
cia, deformacia).
2.1. xelovnuri antonimebi. SeiZleba antonimi Seiqmnas Cveulebriv, ara nawilakiT nawarmoebi antonimebi xe-
maSinac, roca is ar arsebobs da amis saWiroeba Seiqneba. amis lovnuria, amnairi sityvebi xSirad terminebia da amdenad,
Sesaxeb sagangebod msjelobs a. arabuli: `es tendencia gan- damkvidrebulia: arawrfivi, aramarTebuli, aramecnier-
sakuTrebiT SeimCneva Tanamedrove enebSi, romlebSic cne- uli, arajansaRi, aranaklebi, araealuri, ararsebuli,
bebisa da terminebis Camoyalibebis safuZveli umTavresad arasaxarbielo, arasimetriuli, arasrulwlovani, araw-
dapirispirebul mniSvnelobaTa erTianobaSi mdgomare- esieri, araCveulebrivi, arawminda, araWeSmariti, arax-
obs... Tuki arsebobs samarTlianobis cneba da misi pozi- elsayreli, magram mxatvrul literaturaSi isini aZlier-
tiuri gamomxatveli samarTliani, aucileblad iarsebebs ebs emocias:
sapirispiroc - usamarTlo da arasamarTliani; Tuki ar- amisTana kacis ar-xsovna momakvdinebel codvad unda
sebobs simarTlis cneba da arsebobs marTali, mosalodne- CaeTvalos ersa (ilia); magis mizezi aris namdvili mizezis
lia Seiqmnas aramarTali (miuxedavad imisa, rom organuli ar-yola (barn.); darCena-ardarCenaze ki araa saqme, saer-
antonimi tyuili arsebobs)“ (arabuli 2005: 224). Tod, Tqven, cirkis xalxi cotas kiTxulobTo, Seamsubuqa
mkvlevari ilias SemoqmedebaSi amnairi formis gamoye- sayveduri Wolam (miSv.).
nebas ase xsnis: `amitomac ver uvlis gverds ilia WavWavaZe, aseTi dapirispireba gansakuTrebiT efeqturia poeziaSi:

108 109
poeziaSi: `Seni yoliT da ar-yoliT ar gvibedenebs Za- are, davtiri Cems dakarguls naxevarsa. is Cemgan mokveTi-
lao“ (vaJa); li naxevaria, me - imisgan. me dakarguli naxevari menaneba,
`gadagvifasda dRes yvelaferi, mebraleba da ar memarTleba ki. glexi uwminduria Tavis
mSvenieri da armSvenieri“ (qeb.). tyapuWiT ki ara, zogjer Tavis gulisTqmiTac. esec vici,
an: `visac svamdi piriqiT da piraqeT swyurodi“ (gorg.); magram Cven ki ukeTesni varT? am wminda da umtvero Tov-
an kidev: `sad wesdeba mesia, saiT garbis mesia, lsaviT spetaks perang-qveS gana Cven imazed metni varT?
qvesknelebis wyvdiadi, zesknelebis Riobi“ (iqve). isini menanebian, mebralebian-meTqi, me ki Cemi Tavi mZags
zogjer amnairad nawarmoeb antonims sruliad gansxva- da mezizReba. ara, naxevar kacad, naxevar guliT cxovreba
vebuli mniSvneloba aqvs: aviRoT Cveulebrivi da araCve- sikvdilia, kvdomaa.
ulebrivi: - kvdoma xrwnaa da xrwnas marto Cirqi sdis, es Tu unda
`es Taviseburi sportia, Cveulebrivi sportis yvela- geTqva.
ze araCveulebrivi saxeoba, romelic SeiZleba havaelTa - Sen damaswar. magram or totad ki. erTi toti- Cveni mk-
zRvaze ficrebiT seirnobas Seedaros“ (v. baraTaSv.). vdris naxevrisaa da nu gikvirs, rom erTmaneTs uCirqod ver
gadavurCebiT, roca erTmaneTs movxvdebiT xolme. kargs
vizamT rasme da erTmaneTs mkvdaris naxevriT guls vuCx-
2.2. konteqsturi antonimia rekT, amitomac kargis mqneli, -imaTia Tu Cveni, -an suleli
sinonimiisa da antonimiis cnebebi Cveulebriv farTov- gvgonia, an matyuara. mkvdari cocxals ver dainaxavs, ver
deba mxatvrul literaturaSi, ramdenadac aq niSandobli- gaikiTxavs cocxlurad...
via rogorc individualuri SemoqmedebiTi moxmareba, as- - maS, wasulia Cveni saqme, Tu marTla egrea!
eve antonimuri neologizmis Seqmna: - vin giTxra? CvenisTanisa- iqnebao, magram imaTi ki- ara.
`saxiT mRvdeli da saqmiT mgelia, erTxel Tu amogigdo - ar mesmis. aki oriveni, - Cvenca da isinic, -erTnairad
gulidan, aRar gadaTqvams (miSv.)“. mkvdarni varT, Senis sityviT.
mRvdeli da mgeli, calke aRebuli, antonimebi araa, mag- - egrea, magram Sen is cocxali naxevari gaviwydeba, ro-
ram aRniSnul konteqstSi isini sapirispiro semantikisaa. melic SerCenili gvaqvs. gansxvaveba aq aris. Cven raca varT,
gakeTebulni varT, isini ki - Seqmnilni. Cven dablandulni
savarjiSo №1. waikiTxeT teqsti da amoiwereT sinoni- varT, isini ki gviristiT Sekerilni, im gviristiT, romelic
mebi da antonimebi. imsjeleT, konteqsturia Tu ara is- marto bunebam icis da buneba - xom ici, ra ostatia. isini Ca-
ini da ra stilistikuri datvirTva aqvT maT: kirulni arian, Cven - dondloni, duneni, aba, imaTs simReras
- eg, Cemo sayvarelo, Zveli moTxrobaa axlad naambobi: uyure: erTi grZeli kvnesaa da simRera ver dagvirqmevia
aqao - da glexia, yovelTvis marTali unda iyos. (ilia).
- mag sulelobas rada mwameb, Cemo kargo? me glexkacs
guSindel balRsaviT ki ar Sevxari. angelozia-meTqi, me
vsinjav, me vCxrekav da, rogorc Wkva-damjdari mglovi-

110 111
§3. omonimi da misi mzeman sxivi momafina maSina,
stilistikuri funqcia sicocxle vgrZen, sikvdilma ver maSina“ (akaki).
`amnairi darebiT,
omonimi berZnuli warmoSobis sityvaa (homo erTnairi, kidiT-kide darebiT,
nomos _ saxeli) da niSnavs bgeriTi SedgenilobiT erTnair, feris ferTan darebiT,
xolo mniSvnelobiT gansxvavebul sityvebs. maT sxvadasxva Senobebis Senoba“ (gal.).
warmomavloba aqvT. gamoiyofa omonimTa sami jgufi: leqsi-
kuri, gramatikuli da sintaqsuri.
leqsikuria omonimebi, Tu maTi fuZeebi erTi da igive
metyvelebis nawilia: nari _ anbanis erT_erTi aso, nari_ §4. arqaizmi da misi
ekliani balaxi, nari _ mamali aqlemi; stilistikuri funqcia
motivi _ raime moqmedebis reaqciis gamomwvevi mizezi,
motivi _ melodia, kilo, hangi; arqaizmi (berZn. archaios - Zveli) moZvelebuli, xmarebi-
bari _ samuSao iaraRi, bari _ dablobi adgili, bari _ pa- dan gasuli sityva da gamoTqmaa. igi stilistikurad marki-
tara restorani, bari _ wnevis sazomi erTeuli; rebulia. arqaizmebs mwerali warsuli drois aRsadgenad,
bali _ xili, bali _ maskaradi, bali _ qula, bali _ miwis- misi koloritis Sesaqmnelad mimarTavs. `arqaizmebi mwe-
Zvris siZlieris sazomi erTeuli; rals imaSi exmareba, rom dakarguli Tu moZvelebuli sag-
xerxi _ samuSao iaraRi, xerxi _ moxerxeba, fandi; nebisa da movlenebis specifika da maTi dro ufro mkveTr
boqsi _ qromiT gamoyvanili erTgvari tyavi, boqsi _ ig- ferebSi asaxos. yovelive es mwerals exmareba, rom mkiTx-
ivea, rac krivi, boqsi _ calke sadgomi, boqsi _ calke ga- vels gauadvilos asaxuli epoqisa da movlenebis cxovel-
moyofili adgili zogi avadmyofisTvis, boqsi _ mamakacis myofeli aRqma“ (zandukeli 1960 : 220):
Tmis gakreWis modeli. sityva `erTguli“ samsWvaliviT SeerWo mamazes gulSi
doli - dasartyami instrumenti; doli - batknis mogebis (gams.); mwiri varo, taoeli, artanujis cixidan movdivaro
dro. saroWikod (iqve); merme xnarcvidan axalgazrda qali am-
pasteli - 1. rbili feradi fanqrebi ferwerisaTvis; 2. ovida, mxarze koka hkidia (javax.); saamma iSiSvla xmali da
ferweris teqnika, romelic emyareba pastelis gamoyenebas; gamoatriala taiWi (barn.); saams Wmunva etyoboda, radgan
3. aseTi fanqrebiT Sesrulebuli naxati. qalaqidan kaci jer ar amosuliyo da cnobebi ara hqonda mi-
omoformebi gramatikuli omonimebia, romlebic erTna- Rebuli (iqve).
ir bgeriT Sedgenilobas mxolod erT an or kategoriaSi `..nasrolsa nadirs, mun Sefarebuls,
inarCuneben, mere ki scildebian erTmaneTs. omoformebi monadirec ki ver axlebs xelsa“ ( ilia);
gvaqvs Semdeg striqonebSi:
`aRmarT-aRmarT mivdiodi me nela, `mTels saqarTvelos ferxTa qveSe mCvarebr hqelvida“
serzed Sevdeq, Wmunvis ali menela (ilia);

112 113
`ikmare saRvTod maT patiJni da sisxlis ZRveni, vai maT, visac ieremiasebri godeba wilad xvdes, samSoblo-
Tu ram Segcodes, - Seisyides tanjviT Sendoba“ (ilia); is Tvisis drois darRveul godolTa da nacixvarTa Soris.
uSjuloeba moZalebul ars saqristeanosa zeda. aseT
`cac aimRvra da ucisfres ferTa dros Sjulis simtkice da sxeulis sispetake Tu ver Sevi-
natvra rad CarCa bavSvobis wiaR?“ (qeb.); narCuneT, veras gviSvelis is cixeebi, romelTa meoxebiTac
mefisaTa aSeneb, zviad batono, Sen.
`vpove taZari, miusafari, udabnod mdgari, qveyana Tavze dagvemxoba, iavarqmnian saqristeanos, da
mun enTo marad uqrobeli, wminda lampari, verc is cecxlismfrqveveli xatebi gaawyoben rames, gior-
angelosTagan ikroda mun daviTis qnari, gi mefe rom awrTobinebs farsmans, uSjulosa da mucliT
da ganismoda ciur dasTa galobis zari“ (n. baraTaSv.). mezRapres, radgan yovelTa dambadeblisa da yovlis mxilve-
lis Tvali sufevs, zviad batono, yovelgan da mdogvis mar-
mwerali Tu romelime arqaul formas uneblieT iyenebs, cvalic versad daecema Tvinier nebisa da xedvisa misisa“.
maSin mas ar aqvs stilistikuri datvirTva. k. gamsaxurdi- (k. gamsaxurdia, `didostatis marjvena“).
as enaSi ki arqaizms gansakuTrebuli funqcia ekisreba, misi
Semoqmedeba, faqtobrivad, preqarTuli enis rekonstruq-
ciis cdaa, Tanamedrove qarTulis arqetipis Ziebaa, rasac §5. neologizmi da misi stilistikuri funqcia
ganapirobebda miTisqmnadobis paTosi. ` `win- merCulisa-
ken!“ aseTi iyo misi lozungi. merCulisdroindeli ena uZ- ena mudmivad cvalebadi kategoriaa, igi icvleba sazoga-
velesi qarTuli enis fuZeebs, ritms, intonacias da sintaq- doebrivi cxovrebis ganviTarebasTan erTad: masSi Cndeba
ss inaxavs. Zveli qarTuli ena aris erT-erTi placdarmi axali leqsikuri erTeulebi, romelTac neologizmebi ew-
praqarTuli enis sawvdomad“ ( sigua 1989: 135). odeba.
`neologizmebad iwodeba is axali sityvebi, romlebic
savarjiSo №1. waikiTxeT teqsti, gamoyaviT arqaizme- jer kidev ver iqcnen Sesatyvisi cnebebis Sesabamis dasa-
bi da SecvaleT axalqarTuli SesatyvisebiT. imsjeleT, xelebebad da amitom SeinarCunes siaxlis elferi; aseTi
ratom gamoiyeneba isini aq: sityvebi jer kidev ar moxvedrilan leqsikonebSi, adami-
`janmrTeloba Cemi friad Seryeulia zviad batono, uflis anebic jer ar arian SeCveulni am `siaxles“. praqtikulad
nebaa egec. arc me mwadis, saqarTvelos daqcevis mowme rom yvela `axalSobili“ sityva dasawyisSi neologizms warmo-
gavxde. umal damvsebia eg Tvalni da yurni damgmanvia, smenad adgens; Semdeg, droTa ganmavlobaSi isini kargaven stilis-
boZebulni uflisa mier. rameTu netar arian igini, visac sik- tikuri siaxlis efeqts da zog SemTxvevaSi arqaizmebadac
vdili umal uwevs, vidre sakuTaris TvaliT ixilavdnen sam- ki gadaiqcevian“ (gafrindaSvili... 2005: 89).
Soblois Tvisis iavaryofas. netar arian iginica, vinca gul- 1. uavtoro neologizmebi (maTi enaSi Semotana ar ukav-
marTal winaparTa aCrdilebs Soris landad qcevas arCeven, Sirdeba konkretul pirs) da 2. individualur-saavtoro
gadaSenebis gzaze damdgar TanamemamuleTa wiaRSi yofnas. neologizmebi.

114 115
bunebrivia, esa Tu is neologizmi konkretulad viRa- savarjiSo № 1. waikiTxeT magaliTebi, ganmarteT ne-
cam moigona, magram vin, es ucnobia. cnobilia, rom iliam ologizmebi da imsjeleT maTi stilistikuri funqcieb-
daamkvidra wodeba, msoflmxedveloba, dedaazri, Tval- is Sesaxeb:
Taxedva, mTavroba; k. gamsaxurdiam - cargvali, Sinabera, 1. mosamsaxure sajinibosken miCqarnabijobda (WeiSv.);
qvemexi, didostati; n. nikolaZem - liandagi, orTqlma- 2. roca ormocis Sesruldebi, modi CemTan da erTmaneTi
vali; g. nikolaZem - gantoleba, tanvarjiSi, msaji; akak- CavaportretoT (iqve);
im - gaiZvera, bobola; d. uznaZem - aRqma, ganwyoba, ganwyo- 3. daxuWa Tvali, natken fiqrSi SeTvalbrmavda (iqve);
bileba, msaji; v. beriZem - mivlineba, Svebuleba, saSvi... . 4. mamamisis portsigari momitana da germanulad Cemsaxe-
(gafrindaSvili ... 2005: 90-91). lamoqarguli cxvirsaxoci (miSv.);
Tu neologizmi enaSi damkvidrda, zogadsaxalxoa, Tu 5. Cakostum-Cagalstukebuli kaci xels miqnevs (miSv.);
igi Seiqmna raime SemTxvevis gamo, konkretuli konteqstis- 6. erTs vuculisyuebdi im gaxrekils ukanalze! (miSv.);
Tvis, mas okazionaluri ewodeba (laT. casus - SemTxveva). 7. moiTmineT, vnaxav Tu aris, mSvidad Cautelefona mdi-
zogjer okazionalizmebs bavSvebi qmnian: amoylape, amom- vanma (miSv.);
iyide (miyide da amomitane). am ukanasknelT sayofacxovrebo 8. filtri miuyen-miuqanC-miumontaJes (miSv.);
okazionalizmebi ewodeba. isini arsad fiqsirdeba, poetur-
9. lukianas Tumca Tvali dahkleboda, mainc amCnevda,
individualuri ki mxatvruli literaturis kuTvnilebaa.
qmari rom raRacas CirTibirTobda (gariy.);
moviyvanT poeturi neologizmebis magaliTebs:
10. xandaxan vxvdebi, Tu raoden vSoreuldebi... (qeb.).
`JRers qvis harmonia,
darobs ramdi-dari“ (gal.);
... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ..
§ 6. dialeqtizmi da misi stilistikuri funqcia
`viTom vforiaqobT,
viTom vbedmzianobT,
viTomda ocneba gvaqvs dialeqtizmebi erTi romelime kuTxisTvis damaxasiaT-
frTebad“ (qeb.); ebeli sityvebia. bevri maTgani saliteraturo enis kuTvni-
... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... leba gamxdara. mxatvrul literaturaSi maTi gamoyeneba
`ca pastelis ferebiT, stilistikuradaa Sepirobebuli- am Tu im kuTxis kolori-
imnairad ferferobs, tis Sesaqmnelad gamoiyeneba. miuTiTeben sxva faqtoreb-
cao, miwav, naZvebo, zec: `a) saliteraturo enaSi ar moipoveba ama Tu im dial-
sul minda rom geferoT“ (iqve); eqtSi gamoyenebul formaTa ekvivalentebi- dialeqtizmi
... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... . am SemTxvevaSi avsebs saliteraturo enis xarvezebs; b) di-
`var mowyenili, viT zamTarSi nazi beRura, aleqtizmebi gamoiyeneba adgilobrivi koloritis Sesaq-
viT Semodgomis RameebSi nazi versali, mnelad, am dros maT wminda mxatvruli daniSnuleba aqvT;
Sens silamazes Cemi trfoba esafexura, g) mwerals ereva saliteraturo da dialeqturi formebi
var mowyenili, viT zamTarSi nazi beRura“. anda Segnebulad amjobinebs dialeqtizmebs normiT gaTva-

116 117
liswinebul formebs. zogjer amas dadebiTi efeqtic aqvs- nia. misi poezia `mamis mjiRsa“ da `dedis majaSi“ gadarCeni-
xdeba trafaretad qceuli gamoTqmebis ganedleba, gaxali- li qarTuli sityvis cocxali matianea:
seba... “ (kuxalaSvili... 2010: 104).
dialeqtizmebi ZiriTadad mxatvruli nawarmoebis per- `derdebs gulSi vibeqsnidi,
sonaJTa metyvelebaSi gvxvdeba da migviTiTebs maT kuTxur aWareli viyav gana
warmomavlobasa Tu ganaTlebaze. Sig WikWikiT moWuWkuli, am sirTebis sevda Tana“ (gorg.);
molodinis sapirispirod, ilias mxatvrul prozaSi, Ti-
To-orola gamonaklisis garda, dialeqtizmebi ar gvevli- `kaxabrel, feriel biWebs
neba avtorisa da personaJebis metyvelebis madiferenci- ablayvebs eSxiT da ablayvebs bwkeniT“ ( iqve);
rebel saSualebad.
dialeqtizmi uxvadaa mxatvrul literaturaSi, prozasa `qals Sevxede...
da poeziaSi: gavbeCdi da siyvaruli daibada“ (iqve).

- `ali xom ar Semogyria, Wov?“ ( gams.); savarjiSo №1. moZebneT arqaizmebi da dialeqtizmebi
da imsjeleT maTi stilistikuri funqciebis Sesaxeb
roca Sevedi, is alami SeaJRaruna da sazeimod gaiWima.
`radgan trialebs wreSi yoveli
jer ufxo SeZaxiliT momesalma:
da drois ferfliT ar ibureba,
- mogvixve mSvidobiT, mogvixve! wyaloba gudanis jvrisa,
rogorc sulisTqmas, ise mogeli-
wyalobaჲ! waRm magegebas Cveni davlaTi!
neta reiza ar geyureba?“ ( qeb.);
merme mogviseburi darigeba mogvca:
- fic-vercxl naWam Zmas ar eRalatebis.
`sad xar netav...
Zmad-naficebi namdvili Zmebi arian. orives viTom er
frTebi gaqvs Tu fexSiSveli iarebi, Ti ZuZu uwovniaT. erTi sisxlic meoresia, Wiric saerToa,
axla Cvenc xom Cveulebriv mdinarebas, lxinic da sicocxlec.
cxovrebisas, varT ukve naziarebi“ (iqve). Semdeg iamzem Tasi moitana. Sig cotaodeni rZe idga. To-
Tiam xanjris wvers TasSi vercxli Caafxika, oriveni dagva-
sagangebod unda aRiniSnos dialeqturi leqsikis ro Coqa da cal-calke dagvamwyalobna:
li zurab gorgilaZis SemoqmedebaSi. misi poezia aWaruli - orTav mogcasT wyalobai gudanis jvarma, orTav nu ma-
dialeqtis cocxali saunjea. dialeqtur leqsikas moaqvs giSalas mterTan xmali da gamarjveba! Tu Cemis xelisa ge-
mSobliuri kuTxis surneleba, mSobliuri keriis siTbo da kadrebodas, Sagindnas es Tas, Sagargas da magaxmaras (ja-
simyudrove, rac andamativiT izidavs mkiTxvels. xalxur vax.)
metyvelebasTan siaxlove, frazis mdinareba, sinedle z.
gorgilaZis poeturi stilis mTavari ganmsazRvreli niSa-

118 119
§7. barbarizmi da misi stilistikuri funqcia gr. orbelianis enaSi dafiqsirebuli rusuli leqsikuri
nasesxobani monawileoben qarTul sityvawarmoebaSi paxo-
leqsikur erTeuls, romelic ucxo enidan ufunqciodaa doba, skuCnoba, uSkoloni, ubibliotekoni. awarmoeben
Semosuli da mSobliur enaze moepoveba mkvidri sinonimi, mravlobiT ricxvs: planebi, zamkebi, voennebi...
barbarizmi ewodeba. arsebobs misi ramdenime jgufi. rusicizmebi Tanamedrove qarTulSic gvaqvs, Tumca
1. armenizmebi: somxuridan Semotanili sityvebi (to, ax dResdReobiT anglizmebs mieca farTo asparezi.
Ci, cavatanem); mxatvrul literaturaSi barbarizmebis gamoyenebiT
2. rusicizmebi: rusuli enidan Semosuli sityvebi; mwerali qmnis mxatvrul saxes, gviCvenebs personaJis ganaT-
3. galizmebi: franguli enidan Semotanili sityvebi ( ma- lebas, socialur statuss, damokidebulebas mSobliuri
dam, bon Jur); enis normebisadmi.
4. germanizmebi: germanuli enidan Semotanili sityvebi
(kaput, hende xox);
5. anglizmebi: inglisuri enidan Semotanili sityvebi §8. nasesxebi sityvebi da maTi
(mag.: seili- fasdakleba, biznesi, hobi); stilistikuri funqciebi
6. italizmebi: italiuri enidan Semotanili sityvebi
(mag.: Cao). qarTuli enis leqsikur maragSi mniSvnelovani adgili
XIX saukuneSi rusifikatorulma reJimma qarTul enaSi uWiravs nasesxeb, sxva enidan Semosul sityvebsa da gamoT-
bevr barbarizms gauxsna gza - stoli, Skafi, ramka, maSina, qmebs.
truba da a. S. yovel konkretul enas aqvs leqsikis gamdidrebis da
`kalmasobidan“ moyolebuli rusul sityvebsa da gamoT- Sevsebis gzebi da xerxebi. esenia: sakuTari resursebisa da
qmebs met-naklebad sistemuri xasiaTi aqvs romantikosTa sityvasawarmoebeli modelebis gamoyeneba da sxva enebTan
enaSi, kerZod, arapoetur qmnilebebSi. miiCneven, rom es kontaqtebi - sesxeba da Targmna. sakuTari leqsikuri fon-
sakiTxi gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs, `imdenad dis gamdidrebis gzis arCeva damokidebulia konkretul
ramdenadac am Janris TxzulebaTa ena da stili edeba sa- enobriv situaciaze. samwuxarod, dResdReobiT qarTuli
fuZvlad qarTuli publicistikisa Tu mecnierebis enas“ enis leqsikuri fondi `mdidrdeba“ ara sakuTari fondiT-
(miqiaSvili 2003: 141). sityvawarmoebiT, aramed sxva enidan sesxebiT da TargmniT.
moviyvanT barbarizmebis magaliTebs qarTvel romanti- ena socialuri movlenaa, masSi yovelTvis aisaxeba xal-
kosTa Semoqmedebidan: xTa Soris kontaqtebi, amitomac ar arsebobs `wminda, Se-
`Sekrebiloba Tu hxadis saWirod umodgenasa Cven ker- ureveli ena“, purizmis Teoriis dacva praqtikulad Se-
Zo romelisame mefeTagan boZebulis Rramotisa; `inebos uZlebelia, magram saWiroa garkveuli zomierebis dacva.
moTxovad eqspediciisgan sudis da raspravis kopia“ (al. TviT nasesxebi leqsika SeiZleba davyoT sakuTriv nasesxeb
WavW.); `saydari, biblioteka da bolnica aris mdidrad Sem- (saukuneebis ganmavlobaSi SeTvisebuli sityvebi) da ucxo
kobili; Cemi Zma zaqariac iq misula otpuskSi“ (gr. orb.). sityvebad, romelTa ucxooba aSkaraa. pirvel jgufSi er-

120 121
Tiandeba sityvebi, romelTa sesxeba mizanmimarTuli, mi- moiyeneba, rogorc stilistikuri saSualebani da persona-
zanSewonili gaxldaT, esenia internacionalizmebi, ter- Jis wignierebaze miuTiTebs.
minebi da a. S. meore jgufSi Semavali sityvebis gavrcele-
bas raime mizani ara aqvs, garda modurobisa, amitom maTi savarjiSo №1. moZebneT barbarizmebi da nasesxebi
Secvla qarTuli leqsikuri erTeulebiT sasurvelicaa da sityvebi, imsjeleT maTi stilistikuri funqciebis Sesa-
aucilebelic. xeb da sadac saWiroa, SecvaleT qarTuli SesatyvisebiT:
nasesxebi sityvebi mecnierebis, kulturis, politikis 1. qalaqSi modnicebi ar gvyavs;
sferoebs ganekuTvneba; swored maTi ganviTareba aisaxeba 2. rusis pir-daubanelma da Tma-dauvarcxnelma iamSCikma
leqsikaSi. esenia: hiti, investicia, legitimuri, impiCmen- foStis povoska miayena (ilia);
ti, konfidencialuri, brifingi, inauguracia, forpos- 3. diambegs da naCalniks usudod SeeZloT, raca surdaT,
ti, nonsensi, fobia, monstri. is eqmnaT (yazb.);
qarTulSi bevria internacionalizmi, romelTa gavrce- 4. diRmel vanuas Tavi daedo rulze da eZina (doCanaSv.);
leba da damkvidreba ganapiroba mecnierul-teqnikurma 5. meria `marSutkebis“ mZRolebis gatyavebasac iwyebs?!
progresma da globalizaciam. 6. modiT da yvelaferi gavaiasnoT;
zemodasaxelebul bevr sityvas moeZebneba qarTuli Se- 7. xels uSlidaT mag ambavSi venoki samgloviaro (gelaSv.);
satyvisi, romelic SesaniSnavad gamoxatavs saTqmels en 8. igeTi CurCxelebi da Cirebi, igeTi Rvino da viCina (iqve);
is normebisa da esTetikis dacviT. esenia: rimeiqi, feSen- 9. kvitanciebi zemodan Catenes feCSi;
viqi, uiqendi, ivenTi, farTi da sxva mravali. umjobesia 10. sarkesaviT gaaprila patalokic da polic.
vixmaroT: gadamuSaveba, modis kvireuli, SabaT-kvira,
RonisZieba, wveuleba. brifingi xanmokle TaTbiria Jur-
nalistebisaTvis; voiaJi - mogzauroba; monstri - urCxu- § 9. frazeologizmi da misi stilistikuri funqcia
li; fobia - SiSi; kuratori - mzrunveli, meurve, romelsac
davalebuli aqvs raime saxis meTvalyureoba; skolis, sas- frazeologizmebi didi gamomsaxvelobiTi Zalis mqone
wavleblis mesiji - xedva, koncefcia, ZiriTadi principebi stilistikuri saSualebebia. `maTi gamoyeneba metyvelebis
da mizani; gzavnili - mTavari saTqmeli, dekodireba - ga- eqspresiul-emociur bunebas amaRlebs da amdidrebs“ (ef-
Sifvra, garCeva, refleqsia - asaxva, analizi; latenturi - imovi 1968:70). magaliTad: miznis misaRwevad iSviaTi Zalis-
gamoumJRavnebeli, faruli; interpretacia - risame azris xmeva qarTulSi gadmoicema frazeologizmiT - nemsis yun-
axsna-ganmarteba; relaqsacia - simSvide, moduneba; non- wSi Zvreba; gamwareba- buxarSi mkvdris atanineba da a. S.
sensi - Seusabamoba, sisulele; insaiTi - ucabedi, ucnauri stilistikis kvlevis obieqtia sinonimuri frazeol-
wvdoma; silabusi - saswavlo gegma, kurikulumi - saswav- ogizmebi, myari gamoTqmebi, romelTac erTnairi an msgav-
lo kursebis erToblioba. si mniSvneloba aqvT, sinamdvilis erTsa da imave movlenas
amrigad, nasesxeb sityvaTa xmarebaSi zomierebis dacva asaxaven, magram gansxvavebul emociur elfers aniWeben; an
aucilebelia, mxatvruli literaturis stilSi ki isini ga- erTsa da imave semantikas neitralurad, evfemisturad Tu

122 123
disfemisturad gadmogvcemen. iseve rogorc relatiur si- sikvdilis semantikis gamomxatvel frazeologizmTa
nonimebs, amnair myar gamoTqmebsac gansxvavebuli funqci- umravlesoba aRZravs uaryofiT emocias: pirnaTlad, gul-
ebi aqvT, isini stilistikurad markirebulia. dasvenebiT civ samareSi Cavida (vaJa); movkvdebi, erTi dRe
sinonimur frazeologizmebs leqsikurisagan gansxvave- mmarTebs; miwa meqneba batonad (iqve); waiRo Savma miwam Ce
biT ar aqvs semantikuri dominanti, e. i. ZiriTadi sinonimi- mi Tevdore (ilia) (cecxlaZe ... 2011: 228-239).
sinonimuri rigis birTvi. disfemisturi frazeologizmebia: dResa Tu xval Cemi
qarTvel muhajirTa metyvelebaSi uazro, usagno lapa- sulTamxuTavi mova da suls gamafrTxobinebs (ilia); samsa-
raks gadmogvcems frazeologizmebi: laparakSi kata daam- xuridan daiTxoves da malec suli gaacxo (kldiaSv.); mTeli
tria (gaglija), jixriki daamtria, Wvavis Wiboni da Tik- ori kvira asmevda da mesame kviras ki darejans fexebi gaaW-
nis davli, rZem gadmeiara. imvina (ilia); morCebian Wamas da maSinve esenic fexebs gaf-
kata daamtria _ niSnavs daufiqrebeli, mouzomavi la- Seken (T. razikaSv.); me dambaCa davcale, iman ki Subli SeuSvi-
parakiT viRacas awyenina an saidumloeba gasca; inegolSi ra tyvias da papaCemis mosakiTxad wavida (javax.).
ityvian, laparakSi jixriki daamtriao. muhajirTa metyvelebaSi gvaqvs aseve weixura miwis saba-
maWaxelSi Sahinma daadastura uazro, uTavbolo lapa- ni, Savi murgvi muugorda; lextze Tavi miartya, Cenge mi-
rakis gamomxatveli frazeologizmebi: `win-ukan lapari- egrixa (an Cieklita), suli dieglija (maW.), suli gaSpa (in).
kobs, `kaWa-kuWaia laparakobs“. iqve dasturdeba gansxva- aWarulSi amave mniSvnelobiT gamoiyeneba fexis TiTebSi
vebuli stilistikuri konotaciis frazeologizmi - `Zem gaWitinebac.
gadmeiara“ (molaparakes am ambisa araferi gaegeba, mize- amave semantikis evfemisturi frazeologizmebia: mivdi-
zi ki moxucebulobaa): `Zema gadmeiara, nenes xeberi ar aq“ varo, miTxra da RmerTs miabara alali suli (ilia); jvebe
(maW.). (xeberi- arab. ambavi) (cecxlaZe 2009:18). avad iyo, amitom pupis bedi da patara duqani Caabara, xolo
yvelaze meti frazeologizmiTaa gadmocemuli sikvdi- suli RmerTs dauloca (javax.); Suagzaze rom mivida, su
lis semantika. arsebobs sikvdilis biologiuri, religi- li gagzavna caSi (p. umik.); bunebisagan daCagruls da gan-
uri, filosofiuri gageba. `warmodgena sikvdilze, ro- wiruls sikvdili migiRebs siyvaruliT, miwa Cagikravs
gorc movlenaze, universaluria mravali xalxis samyaros gulSi, rogorc satrfos nanatrs (v.barn.).
enobriv suraTSi, Tumca yoveli nacionaluri kulturis metad sainteresoa sxvisi gamwarebis, datanjvis gamom-
(rwmena, tradicia, rituali, warmodgena da a. S. TviTmyo- xatveli frazeologizmebi samxrul metyvelebaSi:
fadoba ganapirobebs TiToeuli eTnosis enobrivi cnobi- `dedamTilsa ar duuJda WkvaSi da da Zali lemsi(s) yur-
erebis unikalurobas. sinonimur mniSvnelobaTa simravles wSi gaaZrumla“; `buxarSi SaaZrumla zavali“; `imsoi saq-
swored am cnebis gansxvavebuli gageba, mis mimarT sxvadas- me uyo, rom buxridan ktari aatania“; `amden saqmeSi suli
xvagvari damokidebuleba, gaazreba ganapirobebs“ (kiko- gaaSpuna“; `Saaqanebia Cenge, fena zori mica bersa“; `kibi-
niSvili... 2010:86-87). frazeologiaSi xalxis rwmenisa da li tvinebi gaayrevnia“ (Cveneb.)
warmodgenebis gamoxatvis Sesaxeb sagangebod msjelobs b. nemsis yunwSi gaZvrena sxvis ukidures gaWirvebaSi Cag-
jorbenaZe (jorbenaZe 1997: 62). deba, Zaldatanebaa. aq saTqmeli ufro gazviadebulia, vid-

124 125
re buxarSi gaZvrenaSi. aWarulSi gavrcelebulia trubaSi raT, riT gagxaroT?“) [ara daSTes qvaჲ qvasa zeda, romeli
gaZrumlebac, romelSic aSkaraa rusulis gavlena. aranak- ara dairRues].
leb eqspresiulia buxridan mkvdris ataninebac. sulis `b-n yifians bewvi daunaxavs da Zeli ki ara (`Sinauri
gaSpumleba da Cenges (Turq. yba) Seqaneba sikvdilis Tva- mimoxilva“) [Sdr. anu viTar xel-gewifebis Tqumad Zmisa
liT danaxvaze miuTiTebs. sastik gamwarebazeve miuTiTebs Senisa: `Zmao, miteve da aRmogiRo wueli Tualisagan Se-
kbilis tvinebis gayrevinebac, oRond aq tkivilis semanti- nisa, da diresa Tualisa Senisasa ara hxedav? orgulo,
kaa wina planze wamoweuli (cecxlaZe... 2010: 232). aRmoiRe pirvelad dirჱ Tualisagan Senisa da merme ix-
ilo aRmoRebad wueli Tualisagan Zmisa Senisa (l. 6, 42)].
9.1. frazeologizmis individualur-avtoriseuli glaxaks aravisgan sakmao nugeSi ar eZleva da sCivis: me
gardaqmna da misi stilistikuri funqcia purs vsTxovo, is qvas midebs xelSio (`werilebi qarTul
`Tu uCveulo konteqstSi vlindeba frazeologizmis literaturaze“) [Sdr. anu vin ars Tquengani kaci, romeli
komponentebis semantikuri Tu struqturuli Tavisebure- sTxovdes Ze misi pursa, nu qvaჲ misces mas? m. 7, 7].
bani, es aris individualuri avtoriseuli gardaqmna“ (Sad- `mainc kidev sikvdilia imisTvis, rom visTvisac WirSia,
rini 1991: 145-146). visTvisac ibrZvis, visTvisac itanjeba, is pirveli esvris
gansakuTrebiT sainteresoa bibleizmebis denotaci- qvas sxvaTa Soris“ (iqve :604).
ur-konotaciuri aspeqtebi, struqtura da stilistikuri specialur literaturaSi miTiTebulia, rom saeklesio-
funqciebi. isini TavianTi xatovanebiTa da Rrma semanti- wignuri frazeologia. `arqauli gamoTqmebi organulad ar
kiT warmoadgens darwmunebis saukeTeso saSualebas. araiS- is Caqsovili ZiriTad teqstSi da Zveli qarTuli ornamen-
viaTad maT okaziuradac iyeneben, rac `raRac damatebiTi tebiviT amSvenebs mas“ (SalamberiZe 1966:274). bunebrivia,
informaciis miwodebasac gulisxmobs. rac ufro moulod- am gamoTqmebs ilia arqaizaciisTvis iyenebs, Tumca isini
nelia okaziuri mniSvneloba, miT ufro Zlieria `gacrueb- pirvel rigSi gamoiyeneba (roca ucvleli saxiTaa damowme-
uli molodinis efeqti“ (Cxvimiani 2004: 87). buli), rogorc yvelaze mtkice, sarwmuno argumentebi, Sem-
eqspresiulobis misaRwevad, sazogadoebaze zegavle- deg ki unda vimsjeloT maT stilistikur funqciebsa Tu
nis mosaxdenad, naTqvamis WeSmaritebaSi dasarwmuneblad, niuansebze.
mis zneobrivad asamaRleblad, TviTnebobis da utifrobis `xe xilisagan, xili xisgan naTqvamia, _ icnobebao“
gasakritikeblad zogjer ilia Tavis publicistikaSi mi- (`qvaTa RaRadi“); ukanasknel magaliTSi bibleizmi gaxal-
marTavs bibleizmis gramatikul transformacias - `meore xurebulia, momdevnoSi ki gaTanamedrovebuli: adamiani
dResao, imave Tavmjdomarem gamoucxada yrilobas, - brZa- da metwilad eri, ara marto puriTa erTiTa cocxal ars“
nebs b-ni yifiani: - iyav neba Tqvenio, TiTon Cven daginiS- (`Sinauri mimoxilva“) [Sdr. `ara puriTa xolo cxondebis
navT kamisiaso; ram gamoiwvia? nuTu iman, rom `iyavn neba kaci“m. 4,4.].
Cemio!“ . bibleizmebis gamoyenebis met dinamizmze migviTiTebs
zogjer TvalSi sacemia maTi dinamizmi: da aRa-mahmad-xa- bibliuri sityvebisa da siuJetebis gadaqceva teqstis or-
nebma pirqve dagvamxes, qva-qvazed ar dagviyenes (`ra giTx- ganul nawilad. `lafi CamovirecxoT, WuWyi moviSoroT,

126 127
rom mxolod margalitebi dagvrCes Cvenis cxovrebis sasa- frazeologizmebis nimuSebi
xelod“ (`saqarTvelos moambezed“) [Sdr. nu miscemT siwmi-
desa ZaRlTa, nuca daufenT margalitsa Tquensa winaSe avguris Rimili
RorTa].… avguris Rimili sicruisa da TvalTmaqcobis sinonimia.
ilia bibleizmebs iyenebs saTauradac: `vis naTessa vm- Zvel romSi avgurebi anu qurumebi morwmuneebs umartav-
kiT?, `ras veZiebdiT da ra vpoveT?“amgvari kiTxviTi sa- dnen religiur wesebs, mravalricxovani RmerTebis ne-
TaurebiT igi adresats an uzneobaSi sdebs brals, an kidev ba-survils, uwinaswarmetyvelebdnen momavals da a. S. ci-
raRac Seusabamobaze miuTiTebs. ceronis gadmocemiT, uvici xalxis matyuara Sarlatanebi
erTmaneTTan Sexvedrisas Zlivs ikavebdnen sicils. sazo-
gadoebaSi axlac moipovebian iseTi adamianebi, romlebic
9.2. aqve unda aRiniSnos bibliur frazeologizmTa prag- saidumloebiT mosaven viTomda Rrma codnas, TvalTmaqco-
matikuli aspeqtebis Sesaxebac: me-20 saukuneSi aTeizmis ben da Segnebuli aqvT, rasac Cadian.
mZvinvarebam bibleizmebi aRmofxvra qarTvelebis mexsier-
ebidan. m. javaxiSvilis SemoqmedebaSi naCvenebia, Tu rogor balzakis asaki
ityvian mowifulobaSi Sesul qalze, warmodgeba frangi
daukargavT Sinaarsi eklesiur saidumloebebs da praqti-
mwerlis, onore de balzakis romanidan: `qali ocdaaTi wlisa“.
kuli daniSnuleba SeuZeniaT. isini moqmedeben principiT:
`kbili kbilisa wil“. Teimurazi mxolod maSin dainteresda
gantevebis vaci
Segonebis- `nu daufenT margalitsa Tquensa winaSe RorTa“
gadataniTi mniSvnelobiT gantevebis vacs uwodeben is
mniSvnelobiT, roca amave sibrZnis ZaliT cxovrebidan ga-
eT adamianebs, romlebsac sxvis codvebs abraleben da sxve-
iriya, nakacarad iqca. igive frazeologizmi uCveulo kon-
bis mier Cadenili danaSaulisaTvis agebineben pasuxs. uZve-
teqstSi gvxvdeba `visramianSi“: `ra viroman visisagan ese les droSi ebraelebs aseTi wesi hqondaT: weliwadSi er-
Seuwoneli sityva moismina, margaliti Rorsa winaSe ra da- Txel, saSemodgomo dResaswaulze `codvebisagan ganwmen-
yara“ (visr.103: 13). dis dRes, mTeli Temi Seikribeboda velze. uxucesi jer
ilia erTsa da imave bibleizms mxatvrul literaturasa wirvas gadaixdida, Semdeg ki gamoiyvanda vacs, daakisrebda
da publicistikaSi gansxvavebul funqcias akisrebs. luar- mas mTeli wlis ganmavlobaSi mrevlis mier Cadenil cod-
sabs mwerali ase mimarTavs: `Sen imisTvis cxovrob rom Wamo vebs da miuSvebda tyeSi mglebis dasaglejad.
da sva da ara imisTvis sWam da svam, rom icxovro, e. i. ecado,
viTa mama zecisa, iyav Sen sruli“. aRniSnul konteqstSi geTsimaniis baRi
bibliuri fraza sarkastulad gamoiyeneba, maSin roca pub- mSvenieri, myudro, wynari adgili, gadataniT ki niSnavs
licistikaSi dakonkretebulia misi moraluri faseuloba: mZime gancdaTa adgils. saxarebis mixedviT, ierusalim-
viTa mama zecisa, iyav Sen sruli”- ai, Tavi da bolo adami- is maxloblad mdebare geTsimaniis baRSi uyvarda qristes
anis cxovrebisa“ (`Sinauri mimoxilva“). ganmartoeba da locvebSi drois gatareba. aqve gasca iudam
qriste Tavisi amboriT.

128 129
hanibalis fici winamZRvari. monasterTan maranis yofila da guluxvi beri
hanibalis fici samudamod, samaradisod dadebuli, RviniT umaspinZldeboda mlocvelebs. legendis gadmoce-
mtkice, gansakuTrebiT mniSvnelovani aRTqmaa. miT, qvevrebSi Rvino uleveli yofila, isini zenaaris wya-
lobiT mudmivad ivseboda Turme.
xma mRaRadeblisa udabnosa Sina
es gamoTqma figuralurad niSnavs vinmes naTqvamis, Se- puri Cveni arsobisa
niSvnis, mowodebis uyuradRebod datovebas. es gamoTqma amoRebulia locvidan `mamao Cveno“. mor-
wmune mimarTavs RmerTs da gamosTxovs mas yoveldRiur
ZaRlis Tavia Camarxuli lukmapurs. gadataniTi mniSvnelobiT mas xmaroben iseTi
raime gaugebari sakiTxis gamocnobis, mis dedaarsSi Caw- ramis aRsaniSnavad, rac sasicocxlo saWiroebas, saarsebo
vdomisas ityvian, ai, sad yofila ZaRlis Tavi Camarxulio. moTxovnilebas warmoadgens.
gadmocemis Tanaxmad, es gamoTqma germaniaSi warmoiSva me-
Teqvsmete saukuneSi. vinme mxedars sayvareli ZaRli mouk- orpirovani ianusi
vda, romelmac erT dros igi sikvdilisgan ixsna. madlierma ianusi Zveli romaelebis RvTaeba iyo. erT sxeulze ad-
patronma Tavis sayvarel ZaRls lamazi Zegli augo saflav- amianis ori saxe iyo: erTi gaxldaT Wabukisa, meore- moxu-
ze. cnobas amis Sesaxeb Soreul raionebamde miuRwevia. Zeg- cis. simbolurad pirveli niSnavda momavals, meore- war-
lis sanaxavad Soridan mosulni adgilobriv mcxovreblebs suls, ganvlil dros. ianuss xelSi skiptra da didi gasaRebi
ekiTxebodnen, sad aris ZaRlis Tavi Camarxulio. eWira; iTvleboda karebis, WiSkris yovelgvari saqmis da-
sawyisisa da dasasrulis RvTaebad. romSi mis saxelze taZa-
CineTis kedeli ri iyo agebuli.
CineTis kedeli gankerZoebulobis, gancalkevebulo- Tanamedrove gagebiT, gamoTqma `orpirovani ianusi“ fi-
bis, karCaketilobis simboloa. Cinelebi ZvelTaganve ga- guralurad aRniSnavs niRabs, orpirobas, erTis Tqmas da
nuwyvetliv eomebodnen momTabare tomebs, hunebis winap- meoris gakeTebas, dapirebas, magram dapirebulis sawinaaR-
rebs, romlebic CineTis CrdiloeTiT tramalebSi cxov- mdego moqmedebas.
robdnen. maT mexuTe saukuneSi SiSis zari dasces evropas,
amitomac aages Cinelebma 214 wels didi (2500 km. sigrZis, 10 Tvali Tvalisa wil, kbili kbilisa wil
m. simaRlis, 6 m. sisqis) kedeli. es aris samagieros migebis devizi, mocemuli ebraelTa
kanonmdeblis- moses aT cnebaSi, rac niSnavs moyenebuli
Sios marani zianisTvis samagiero zianis miyenebis debulebas. qristian-
Sios marani uleveli simdidrisa da uxvi dovlaTis sim- ulma moralma mas morCilebis principi daupirispira: mar-
boloa. mcxeTis raionSi mdinare mtkvris gaRma mTebSi Si cxena ybaSi dagartyan, marjvena miagebeo.
om mRvimis monasteri mdebareobs. gadmocemis Tanaxmad, igi
wminda Siom aago meeqvse saukuneSi da TviTonve gaxda misi

130 131
danaelebis ZRveni os, gaalamazos da gaamkveTros azris garegnuli samoseli
danaelebis ZRveni aris saCuqari, romelSiac ifareba ara maRalfardovani da oCofexebze Semdgari sityvebiTa,
mtruli zraxvebi, Ralati, safrTxe, ubedureba. aramed xalxuri gamoTqmebiT, `sayoveldReo, Sinauruli“
sasaubro frazebiT, romlebic farTo masisaTvis gasagebi,
netar arian morwmuneni axlomdgomi da gulSi Camwvdomia“ (SalamberiZe 1966: 283).
netar arian morwmuneni, - uwyinari ironiiT ityvian gu- ilia andazebis perifrazirebas, modernizacias mimar-
lubryvilod damjer adamianze. Tavs Sesadareblad, analogiisTvis, azris alegoriulad
gadmosacemadac: `katasaviT Zexvs ver Seswvdenian da meti
ra darCeniaT, Tu ar iZaxon paraskeviao“; `nacvlad imisa,
§ 10. andaza da misi stilistikuri funqciebi rom Tqvas, CvenTvis miuwvdomeli ram ariso, romelsac mSi-
eri kata ver Seswvda da Tavi imiT inugeSa, rom paraskeviao“;
xalxis mier saukuneebis ganmavlobaSi dagrovebuli sib- `amaTi Seyra swored imasa hgavs, rom mkvdari mkvdars aek-
rZne WeSmariti sarwmuno wyaroa. rogorc sasaubro stil- ida, saflavamde wamiReo“.
Si, ise publicistikasa da mxatvrul literaturaSi anda- g. SalamberiZes imis saCveneblad, Tu raoden moqnilad
zas argumentis funqcia ekisreba: msmenelisa Tu mkiTxve- da marjved iyenebs ilia andazebs, misi publicisturi nawe-
lis darwmuneba naTqvamis WeSmaritebaSi. aseT dros avtori rebidan mohyavs erTi andazis - `wyalwaRebuli xavss ekid-
andazas urTavs komentarebs: imaT codna aqvT, xerxi ician. ebodao“ cxra varianti:
`xerxi sjobia Ronesao“, - ZvelTaganve Tqmula da marTalic 1. visac saqme ese esmis, imas anbanis Teoretikac veras
aris (ilia); `rogoric mRvdelia, iseTic eriao“, - ambobs uSvelis, rogorc wyalwaRebuls - xavsi; 2. me da Tqven kar-
qarTuli andaza, rogori poema iyo naTargmni, imisTanac ... gad viciT, rom xavsi veras uSvelis, mainc wyali waiRebs; 3.
gamxilavic Sexvda (ilia IV:26); marad WeSmaritia qarTuli wyalwaRebuli xavss ekidebodao, naTqvamia; 4. mebatone fiq-
andaza: `kargs mTqmels kargi gamgoni undao“ ( iqve, IV: 305). robs, raki wyals mivyavaro, xavss mainc moveWidoo; 5. dah-
andazas mwerlebi xSirad mimarTaven eqspresiulobis mi- bRauWebia Cveni umecari mecnieri, rogorc wyalwaRebuli,
saRwevad: ana samagieros gadauxdida _ adgeboda da vis fa- xavssa, raki sxva ilaji da Rone ar hqonia; 6. igi aramc Tu um-
cers mouwnavda, vis bades aTxovebda, vis ra samsaxurs gauw- ecari, qarafSutac yofila, wyalwaRebulsaviT yovel xav-
evda, iqneb sikeTes qveynis guli moelbo, magram naTqvamia: ss eWideba, magram vai, Sens mters, xavsma, vera uSvelos- ra;
dagorebul qvas gamarjoba ver SeaCerebso (k. lorTq.); 7. igi mogvagonebs xavss, romelsac wyalwaRebuli eWideba
momavalSi ki… Cemi xiznoba nu adgia yelze,… axsovdes, rom xolme, roca meti gza ara aqvs 8. albad es aris is xavsi, ro-
cxvari cxvaria, magram Tu gacxarda, cxareao (dad.). melsac Cveni wyalwaRebuli avtori CasWidebia; 9. sxva gza
gamomsaxvelobis misaniWeblad ilia mzamzareuli anda- rom ara aqvs, xavss eWideba darCobisagan Tavis dasaRwevad“
zebiT ki ar kmayofildeba, `aramed cdilobs gadaamuSaos, (vimowmebT SalamberiZis mixedviT, gv. 289-290).
gadaaxalisos igi, gaavrcos misi moqmedebis are, raTa amiT amrigad, andazebSi eqspresiuloba naTqvamis WeSmarite-
gaaZlieros enis gamomsaxvelobiTi Zala, ufro gaamSvenier- baSi darwmunebas emsaxureba.

132 133
§ 11. aforizmi da misi stilistikuri funqciebi § 12. evfemizmi da tabu;
maTi stilistikuri funqciebi
aforizmi zepirsa da weriTs metyvelebaSic imave rols
asrulebs, rasac andaza, im gansxvavebiT, rom am ukanas- enaSi aris iseTi sityvebi da gamoTqmebi, romlebic Sina-
knels avtori hyavs da rac meti avtoriteti aqvs mas, miT arsiT saTakiloa, rwmenis gamo ar gamoiTqmis, anda uxeSia
ufro sarwmunoa naTqvami. mxatvrul literaturaSi arc da uxerxulobas qmnis. es garemoeba ganapirobebs maT Sec-
Tu iSviaTad imowmeben winamorbedTa naazrevs: ilia gansa- vlas evfemizmebiT.
kuTrebiT xSirad moixmobda rusTvelur aforizmebs: iyen-
ebda an Txzulebis teqstSi, an werilis bolos: 12.1. evfemizmi berZnuli sityvaa da niSnavs `keTilad
guli krulia kacisa, xarbi da gauZRomeli (ilia VIII: 181); metyvelebas“, `zrdilobian laparaks“. ucxo sityvaTa leq-
kokasa Sigan raca sdgas, igive warmodindebis (iqve); rasaca sikonis mixedviT, evfemizmi sityva an gamoTqmaa, romli-
gascem Senia, rac ara- dakargulia (iqve); qmna marTlisa sa- Tac Secvlilia sxva, raime TvalsazrisiT miuRebeli, uxer-
marTlisa xesa Seiqms xmelsa nedlad (iqve); yvavi ra vardsa xuli sityva an gamoTqma (fexmZime orsulis nacvlad, sapir-
iSovis, Tavi bulbuli hgonia (iqve). fareSo - fexisadgilis nacvlad) Tu sityvis an gamoTqmis
ilia arc Tu iSviaTad imowmebs sxvaTa brZnul gamonaT-
pirdapiri mniSvneloba uxerxulobas gviqmnis, igi unda Sev-
qvamebsac: `brZeni arc iSvebs friada, arc dia Sewuxdebisa;
cvaloT `keTiliT“, `zrdilobianiT“. amdenad, gamosaxata-
sjobs siglaxake simarTliT, crus didsa gamdidrebasa“
vi Sinaarsi ar icvleba, icvleba mxolod garegnuli saxe.
(arCili) (iqve); `gogra ver gaxdeba Sirazis SuSad, rac ginda
ena uSualod ukavSirdeba eris kulturas, is enobrivi
maRal Taroze dasvaTo“ (saiaTnova).
etiketis gaamoxatulebaa. `evfemizacia kulturul-mwig-
mxatvrul literaturaSi zogjer aforizmi perifra-
nobruli enebisTvisaa damaxasiaTebeli. enobrivi etiketi,
zirebulia. mag.: iliasTan vxvdebiT rusTveluri aforiz-
mebis perifrazirebas: ` lodini xsnilsac daabams, igi TviT Tavazianobis garkveuli formulebi da formebi, am kul-
ebis, vin ebis (VI: 175) [Sdr.: `uxvi axsnilsa daabams, igi TviT turasTan Tanaziarobaa, xolo darRveva misi ucxoobis
ebis vin ebis“]; `zogjer siwynare gmobili sjobs siCqaresa erT-erTi niSania“ (arabuli 2005 : 236).
qebulsa“ (V: 149) [Sdr.: Tqmula, siwynare gmobili sjobs siC- evfemizmebia: mkbenari (tili), micvalebuli (mkvdari),
qaresa qebulsa“]. xelcivi, xelmrudi (qurdi), usaxelo, uxsenebeli, ur-
`piradobis Jinsve vabralebT quTaTuris gazeTis `Sro- wmuno (gveli); axlomxedveli (beci), Seuxedavi, ulamazo
mis“`aRma xvnas da daRma farcxvas“ yovels saqmeSi, saca ki (maxinji), moxuci, mxcovani, drouli, xandazmuli (bebe-
quTaisis saadgilmamulo banki urevia“ (iliaV:212); gaxare- ri); SeuZlodaa, uqeifodaa (cudadaa); simarTle damima-
bis gaxSireba da, maSasadame, gaiefeba veraferi Tamasuqia la, ar miTxra (momatyua).
CemTvis. vici, kargad vici, rom odes turfa gaiafdes, aRara evfemizmebadaa miCneuli Tavaziani gamoTqmebic: brZa-
Rirs arca Cirad“ (iqve, IX : 269). na (Tqva), miirTva (Wama), mobrZanda (movida); brZana (Tqva),
aforizmebiT metyveleba damajerebeli, sarwmunoa da gardaicvala (mokvda) gaxlavs (aris), daberda (moxucda,
STambeWdavi, amasTanave, miuTiTebs metyvelis wignierebazec. mokvda- gardaicvala, inebeT, geTayva) da a. S. aqve unda da-

134 135
vasaxeloT mxolobiTi ricxvis nacvlad mravlobiTis ga- mniSvnelovani naSromi gaxlavT qarTuli samarTlis isto-
moyeneba: dabrZandiT, gaxlavarT... riaSi. unda iyos es metad mniSvnelovani naSromi aris.
evfemisturia aseve: SeniWirime, genacvale, Semogevle. saTqmelis evfemizacia sazogadod damaxasiaTebelia
zogi sityva garkveuli socialuri statusis aRmniSvne- mwignobruli enebisTvis, kulturuli adamianisTvis, maRa-
li iyo, dRes amaze igi aRar miuTiTebs, magram Tavazianobis leTikuri sazogadoebisTvis.
aRniSvna daekisra. mag.: batono, qalbatono... `batoni od- `enobrivi etiketi gulisxmobs metyvelebis kulturas,
esRac konkretul sagans aRniSnavda, sityvis istoriuli igi ganekuTvneba eTikis sferos. individis mier warmoTqmu-
ganviTarebis Sedegad igi ganzogadda da Tavaziani mimar- li nebismieri sityva, gamoTqma, romelsac mohyveba msmene-
Tvis formad iqca“ (ZiZiguri 1965: 270). lisTvis usiamovno emocia, araeTikurad, eTikur normaTa
qarTulSi arsebobs evfemizmis sxvadasxva saxeoba. maT darRvevad aRiqmeba. amdenad, eTikur normaTa dacvas sazo-
iyeneben: a) sakuTar janmrTelobaze saubrisas: `Sen jva- gadoebaSi udidesi mniSvneloba eniWeba“ (saRinaZe 2012: 354).
ri geweros“, `Sen ar SemogCivleb“; b) cudi ambis xsenebisas:
`Sors iyos“, `piri qvisken miqnia“; g) madlierebis gamoxat- 12.2. Tu evfemizmi eTikas miekuTvneba, tabu rwmenas uk-
visas: `didi madloba“, `madloba momixsenebia“, `uRrmesi avSirdeba da religiuri rwmenis safuZvelze warmoSobil
madloba“; d) ojaxSi stumrobisas: `aqa mSvidoba“, `keTili akrZalvas niSnavs. igi polineziuri sityvaa, qarTulad ar
iyos Cemi fexi am ojaxSi“; e) `SenaZenis milocvisas“: `ax- iTargmneba, megrulSi ki misi ekvivalentebia `vaSiners“ da
al-axal mSvidobaSi“ (kaxeTSi ityvian, -mziT gacviTeo); v) `veSilebe“. pirveli adamians uSlis Cveulebriv moqmede-
mobodiSebisas: `mapatieT“, `bodiSi“, `ukacravad“; z) dam- bas an laparaks, meore ki animistur warmodgenas ukavSir-
Svidobebisas: `kargad menaxe“, `kargad iyavi“ T) Zilis win: deba. tabuirebis pirveladi arsi iyo totemis moukvlelo-
`Zili nebisa“, `tkbili Zili“… i) gamgzavrebisas: `gza mSvi- ba. k. gamsaxurdiasTan gamoiyeneba orive sityva- tabu da
dobisa“, `bednieri mgazavroba“, morCilebisa da Tanxmobis vaSiners. novela `tabuSi“ vecnobiT vaSinersiT saxelde-
gamomxatvelia: `kargi“, `keTili“, `keTili da patiosani“ k) bul cxovelebs, `mTvaris motacebaSi“ - svanur samonadi-
moferebis, Txovna-mudaris gamomxatveli - `geTayva“, `ge- reo vaSinerss, personaJTa mravalsaxelianoba ki mTel mis
nacvale“, `Semogevle“ (saxokia 1979: 89). prozaSi gvxvdeba.
evfemizms SeiZleba ironiuli elferi dahkravdes: Cemi `vicodiT, ras moaswavebda yvavis daCxavleba, boloqan-
goSia gardaicvala; nikora Sin mobrZanda; Sen wisqvilSi qalas Semojdoma, wiTuras Sexvedra, kurdRlis, melis da
wabrZandi, me qorwilSi waveTrevi. miwis kacis orani.
evfemizacia Cinebuli saSualebaa naklsa an xarvezze, si- bukioti daikivlebda - kudiani axlo modgeboda, yuri
marTleze delikaturad misaTiTeblad. mag.: nacvlad imisa, daifarfalebda - cuds ambavs gaigonebdi, marcxena Tvali
rom adamians uTxran, matyuara xaro, eubnebian, Tqveni naT- daifarfalebda - marjvenas gaaxarebda, wvivze mogefxane-
qvami simarTles ar Seeferebao. boda, win gza unda gdeboda, ofofi Semogeyreboda-cudi
gaxlavT, inebeT da misTana sityvebis gamoyeneba mizan- ambavi moxdeboda, cas varskvlavi moswydeboda- didi kaci
Sewonili araa samecniero stilSi. magaliTad: es metad mokvdeboda.

136 137
gavrcelebuli warmodgeniT, TiTqos saxelis xseneba 8. - Tqven ras inebebT?
aRizianebda suls, amitomac mavnes saxels arasodes davu- - Cais, geTayva;
ZaxebdiT. daTvs `uwmindurs“ veZaxdiT, turas `kvaldawyev- 9. ra mogarTvaT, batono Cemo! brZaneT, nu mogeridebaT!
lils”, Tagvs - `kbilebmoWedils“, WinWvelas - `kuzians“, 10. zedmeti ZiliT xom ar gadaiRaleT?! aucileblad un
qors - `zemavals“, yvavs - `duduCas“, gvels - `SavCoxians“, da daisvenoT, sxvagvarad SeuZlebelia!
`mavnes“, `usaxelos“.
naWyvedlebs ar esmodaT, rom `Tqma qmnaze didia“. sadac
moriels axsenebda, isic iq gaCndeboda da xalxs geslavda, §13. Jargoni da argo; maTi stilistikuri funqciebi
xocavda. diakvnis TqmiT, morielisTvis tabu rom daedoT,
sofeli gadarCeboda. saliteraturo enis leqsikur maragSi gamoiyofa plas-
tabu zogjer crurwmenasac ukavSirdeba. avadmyof bav- tikis ramdenime fena, romlebic ar Sedis normirebul, sa-
Svebs saxels gadarqmevdnen imis rwmeniT, rom daavadeba maT erTo-saxalxo zepirsa da weriTs metyvelebaSi. maT aran-
veRar ipovida. ormatiuli sityvebi, formebi da gamoTqmebi ewodeba, ro-
arsebobs sikvdilis tabuc: mokvdas nacvlad ityvian, - melTa Seusabamo gamoyeneba migvaniSnebs adamianis dabal
gardaicvalao, gardacvlili gansvenebuli, cxonebulia. kulturaze, mizanmimarTuli xmareba ki piriqiT, alamazebs
amiT sikvdilis, rogorc gamanadgureblis arsi gauferul- enas, ufro mkafios da gamomsaxvelobiTs xdis mas.
ebulia, Semsubuqebulia. Jargoni aris mcire socialuri jgufis, ama Tu im profe-
tabu da evfemizmi adamians sazogadoebaSi moqcevas as- siis adamianTa metyveleba. Jargonis Tavisebur sityvebsa
wavlida. da Tqmebs Jargonizmi ewodeba. Jargonizmebs, argotizmebs
da profesionalizmebs socialur dialeqtebsac uwodeben.
savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi da miuTiTeT, ax- socialuri dialeqtebi upirispirdeba teritoriuls:
lavs Tu ara evfemizms ironiuli elferi: gadmogvcems adamianTa ama Tu im socialuri jgufis (ar-
1. kargia mxiaruli Wkua! araferze idardeb, araferze in- tistebis, mezRvaurebis, eqimebis) metyvelebas.
aRvleb, yvelafers mzamzareuls mogarTmeven; Jargonuli leqsikidan gamoiyofa Taviseburi sityvebi,
2. jer Tqven miirTviT, mec axlave SemogierTdebiT; romlebic mxolod adamianTa viwro jgufisTvis (xuligne-
3. mogarTmev! Sen manamde araferi agtkivdes, rom me Seni bisTvis, qurd-bacacebisTvis) aris gasagebi.
gasakeTebeli me gavakeTo; Jargonizmebia: bazari _ laparaki, msjeloba (`bazari
4. inebeT, inebeT, nu geridebaT! araa“ - ulaparakod, ra Tqma unda).
5. kidev miirTviT, ar mogeridoT, xaWapurebsac mogar- gabazreba _ raime ambavis gavrceleba; banZi _ binZuri,
TmevT; xelmocruli an arasimpatiuri adamiani; gabanZeba _ sa-
6. didi madloba, ukve bevri geaxeliT; xelis Selaxva; blati _ (rus.) _ araformaluri kavSirebi,
7. misi da erTi ulamazo, Seuxedavi qali iyo, magram fri- kontaqtebi, nacnoboba, xSirad meqrTameobasTan an proteq-
ad didbunebovani; cionizmTan kavSirSi; gamazva _1. miznis ver miuRwevloba,

138 139
acdena; 2. raRacis Sovna; gaCiTva _ raRacis Sovna; gaCi- Tad, oTaraanT qvrivis metyveleba, romelic mdidaria uk-
Tuli _ maRali statusis mqone adamiani; daTreva _ raimes mexi sityvebiT, es is pimpilia, qvrivi madls rom moayrida
Sovna; zmani _ tansacmeli; masti _ pirovneba; damuRameba _ xolme: ar-dasarCeno, Se adre da male dasamarxavo, Se pir-
alRos aReba; ponti _ 1. mdgomareoba, situacia 2. `ra pon- Savo, Sena! Se ardasacalebelo, Se oyrayo, Se ubeduris dRi-
tia?“ igivea rac raSia saqme? tasaoba _ siaruli; Sarafi _ sav, Se dasaRupavo; ai,Se damiwdi, damiwdi, ai, mexi ki dagaya-
qeifi, Rreoba; xipiSi _ SfoTi. re!
a. arabuli sagangebod miuTiTebs, rom `Jargonuli `wyevlisgan miRebul STabeWdilebas kidev ufro zrdis
metyvelebisTvis damaxasiaTebelia leqsikis gaRaribeba, uaryofiTi epiTetebi da SedarebiTi msgavsebis sityvebi:
barbarizmebis moZaleba, akviatebuli frazeologiis gaba- eg dasamiwi xelebi, eg barZayisodena mklavebi, samgle goW-
toneba. gansakuTrebiT gaifarTova asparezi sityva `prob- saviT gaTxvirula, ai, mogikvdes eg ugulo guli, Sen ki mo-
lemam“. igi yovelgvari dabrkolebis, siZnelis Seferxebis gikvda eg uxeiro Tavi; ai, mexi ki dagayare mag qecian Tavze!
gamosaxatavad gamoiyeneba... aseTi tendenciebi ara mxolod risTvis gasxia egeni mag mutruks tanzed? eg briyvis Tavic
aRaribebs saliteraturo enas, aramed safuZvlianad ar- inaxo? daexetebi, Rvinos ar Cagacecxleb, barem Sen Cas-
Rvevs ukve ganmtkicebul enobriv sistemas, qmnis serioz- cecxlo da misT.“ (afridoniZe 1989: 62).
ul safrTxes, saerTod daukargos saxe saukuneTa ganmav- sagangebod miuTiTeben Tanamedrove qarTulSi vul-
lobaSi erT-erT mTavar kulturul memkvidreobas, amit- garizaciis tendenciis zrdaze. `Tanamedrove salitera-
omac aris aucilebeli saliteraturo enis ganviTarebis turo enis uaxlesi tendenciebi swored am mimarTulebiT
tendenciebze yuradRebis gamaxvileba“ (arabuli 2005 : 238). warimarTa. amas Sida procesebTan erTad dasavluri, e. w.
Jargonizmebs mxatvrul literaturaSi personaJis maskulturis farTod SemoWramac Seuwyo xeli. enis vul-
mxatvruli saxis Sesaqmnelad iyeneben. garizaciis aRniSnulma tendenciam, oficialuri urTi-
erTobebis familiarizaciam ara mxolod saxelisuflebo,
saparlamento da satelevizio metyvelebaSi iCina Tavi, ar-
§14. vulgarizmebi da maTi amed centraluri gazeTebis iseT publikaciebSic gamom-
stilistikuri funqciebi JRavnda, romlebic oficialur-saqmiani stilis CarCoebSi
unda Tavsdebodnen“ (arabuli 2005: 237).
vulgarizmebi uxeSi an uwmawuri sityvebia, mas ukultu- vulgarizmebs publicistur stilSi statiis saTaureb-
ro da gaunaTlebeli adamianebi iyeneben, mxatvrul lite- adac SevxvdebiT, rac stilTaSorisi sazRvrebis darRvevaa:
raturaSi ki stilizaciis mizniT gamoiyeneba. vulgariz- `ratom epotineba qeTa putins“ `aTianSi gavartyi“; `xuli-
mebSi erTiandeba rogorc ucenzuro da familiaruli (Si- gani stiqarosani?!“ (vulgarizmi); `arian Tu ara `gaRleti-
nauruli da gaubraloebuli), ise Jargonuli da quCuri lebi?!“; `nagvis qalaqi“ anu nagavsayreli qaTqaTa baTumis
sityvebi Tu gamonaTqvamebi. fonze“. publicisturi stilis erT-erT funqcias - Txro-
mxatvrul literaturaSi vulgarizmi gamoiyeneba per- bis sisxartesa da dinamikurobas ewireba mTavari kultu-
sonaJis mxatvruli saxis Sesaqmnelad. gavixsenoT, magali- ruli memkvidreoba - enis siwminde.

140 141
amrigad, vulgarizmebi mxatvrul literaturaSi sti- 14. aseTebi marto urcxvad, unamusod ki ar Semogcicine-
lizaciis mizniT, personaJis ukulturobasa da gaunaT- ben, gelizRebian (iqve);
leblobaze, mis socialur dialeqtze misaTiTeblad ga- 15. rodis iyo, biWo, sicxiani da avadmyofi reCs urtyam-
moiyeneba. da scenidan?! (miSv.).

savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi, amoiwereT Jar- savarjiSo №2. waikiTxeT magaliTebi, gaxazeT vulga-
gonebi, vulgarizmebi, barbarizmebi, arqaizmebi Tu di- rizmebi, Jargonebi da imsjeleT, sad, ra funqciiT iyen-
aleqtizmebi da imsjeleT maTi stilistikuri funqcieb- eben mas; mouZebneT maT Sesabamisi neitraluri stilis
is Sesaxeb: sityvebi da evfemizmebi:
1. ZaRlur sicocxles uSnod davaTrev da TviTon si- 1. kai Toxlaoba ki uyvars, muSaoba ki ejavreba;
cocxle Wirian mZoriviT mimaTrevs (javax.); 2. jigaro, Cveni Santraba SenTan movdivarT saqeifod;
2. oTxfexs kiara, Sen unda amogdos kacma alikapi, Tu 3. ra goimi vinme yofilxar, yvelaferze avardebi xolme!
cxvaris da Zroxis movlis Tavi ar gaqvs, aiyare da mausvi aq- 4. me iq blatebi maqvs, nu geSiniaT;
edan, Seni patroni qveyanacao (miSv.); 5. SenisTana arifebi da yurianebi bevri ubalaxebia spi-
3. vin mamaZaRli amoiRebda xmas! (iqve); ridons!
4. me sahobavod da saRadavod ara mcalia (iqve); 6. magari siafanti vinmea, ormag TamaSs TamaSobs;
5. erTi weli vxexe, 1945 wlis ianvarSi damiWires da 1946 7. SayiriT da RlabuciT mayuTs ver iSovi, Zama!
wlis TebervalSi gamiSves (iqve); 8. Sarafistebis garda iq aravin ar iyo;
6. yvelafers laiTad unda Sexedo, ufro metic, fexebze 9. kai dacentrili vinmea, yvelaferze ucnaur reaqciebs
unda daikido da gulze mogeSveba; akeTebs;
7. am saqmeze Turme dabro ar miucia; 10. kargad etyoba vincaa, sul mudam daZmaruli sifaTiT
8. yvelaferi kargad midis,magram Toremze viWedebiT; dadis.
9. Tu saqmes gamiCmaxebT, saerTodac movtydebi aqedan da
Cems duxsac ver naxavT; savarjiSo №3. waikiTxeT magaliTebi da SecvaleT na-
10. sul imas meblataveba, feSenebelur korpusSi binas sesxebi sityvebi da barbarizmebi qarTuli Sesatyvise-
viSenebo; biT, Jargonebi da vulgarizmebi - saliteraturo sityve-
11. mogeces lxena, Tu es seroka, Tu raRac Cemi fexebia, biT:
sadme movixelTe, daWrilic rom iyos, RoriviT gamovSignav 1. televiziis rebrendingi sapasuxismgeblo saqmea;
mag Rorisdasmuls; 2. goga niqabaZis butiki male TbilisSi gaixsneba, dizain-
12. axla mainc ar amevso xvimira - sinanuliT Tqva da ukve erTan Cacma pret-a protes xaziT 100-dan 500 laramde Rirs;
Segubebuli wyali larSi gauSva (iosel.); 3. Sopingebze siaruli sxva qalbatonebiviT gsiamovnebT?
13. naucbaTevad mogayrian goroxebs, natex qvasac aravin 4. amJamad serfingi Zalian popularuli sportia miun-
dagadebs (iqve); xenSi;

142 143
5. es `nou haud“ ver CaiTvleba; 23. erTi panRuri am daRrekils, amas! am sacodavs, amas (iqve);
6. ani da gigi Seyvarebulebi iyvnen da daqorwinebasac ap- 24. Slego, regveno, es Sen gCvevia yoveli arsis zereled
irebdnen, magram yvelaferi hefi endiT ar damTavrebula; Wvreta (gams.);
7. apekunobas Tavi daanebe, biZia, Tvara miyvebi magas Sen- 25. rac naklebi gaigonebs Tqvens layafs, ukeTesia, ner-
co! (miSv.); vebi mainc Seenaxeba xalxs (miSv.).
8. mainc ar minda mamaCemis saxe gamiuferulon, gamipus-
tiakon (iqve); codnis Sesamowmebeli kiTxvebi
9. bage uTrTis da safeTqelSi sisxli barabaniviT ur- 1. rogor gesmiT, rom sinonimTa gavrcelebuli ganmar-
tyams (iqve); tebani mavnea?
10. vmuSaobdi provodebSi, mantiori kaci viyav (WeiSv.); 2. riT gansxvavdebian erTmaneTisgan absoluturi sino-
11. bazris SesasvlelTan qsenias butkamde Cemi adgilia nimebi?
(gvet.); 3. riT gansxvavdebian erTmaneTisgan sinonimTa rigis
12. iseTi filmi ar unda gadaiRo, qsenias, romelic `Cer- wevrebi?
nuxaSi“ gadava da gamouvalobis SegrZnebas dautovebs ad- 4. daaxasiaTeT sinonimuri paralelizmi, rogorc wminda
amianebs; enobrivi aucilebloba da stilistikuri xerxi;
13. gamofenis mTavari muRami is iyo, rom namuSevrebi uax- 5. sad da riTvis iyeneben konteqstur sinonimebs? xelov-
loesi ori wlis ganmavlobaSi unda yofiliyo Seqmnili; nur antonimebs?
14. sul eSpilkaveba am biWs; 6. ra stilistikuri funqcia ekisreba arqaizmebs da di-
aleqtizmebs mxatvrul literaturaSi?
15. dagikrebia gulzed es dasamiwi xelebi! risTvis gasxia
7. rodis da ra funqciiT iyenebT andaza- aforizmebs?
egeni mag mutruks tanzed! (ilia).
8. ras gamoxatavs evfemizmi, romelsac ironiuli elfe-
16. dagibriyvebia CemisTana suleli dedakacebi, rom ag-
ri axlavs?
iRia Tavi da daexetebi saTxovrad (iqve);
9. moZebneT laparakis Sesabamisi evfemizmebi, barbariz-
17. - ase aris meTqi, Se mkvdarZaRlo, ra gamixdi iseTi,
mebi, Jargonebi, moifiqreT magaliTebi da daakvirdiT eq-
rom sityva veRar miTqvams (inan.);
spresias;
18. - iih, Se wvintliano, Sena! - miaZaxa maSinve petrem da
10. daasaxeleT siyvarulis aRmniSvneli frazeologiz-
Sindis joxi mouqnia (javax.) mebi da moZebneT maT Soris stilistikuri gansxvavebani.
20. aq ras dawanwaleb, Se wuwko, Sena! - (javax.);
21. amdeni xania saswavlebelSi gdixar da kiTxvac ar ici dasamuSavebeli literatura: № 2, 6, 12, 18, 113, 127, 151,
jer. ra TqvenisTana gamoyruebulebis saqmea saswavlebe- 162.
li?mexreebad unda eyarneT, mexreebad (barn.);
22. xan aRmarTs miadgeba da xan ki ToxarikiT CaidaRmar-
Tebs! (dad.);

144 145
Tavi IV. gramatikuli stilistika ori varianti SeiZleba Seenacvlos erTmaneTs: sxvaTa So-
ris eswreboda, sxvaTa Soris (sxvebs Soris) ismenda. sxva-
§1. morfologiuri stilistika Ta Soris ualternativo formaa, Tu igi CarTulia. mag.: el-
enes, sxvaTa Soris, araferi gamohparvia.
morfologiuri stilistika paraleluri gramatikuli zedsarTavi saxeli „Zveli“ SeiZleba gasubstantivdes da
formebis stilistikuri TvalsazrisiT Sedareba-Sepiris- mravlobiT ricxvSi Caisvas. Zvelni//Zvelebi: Zvelebis-
pirebas gulisxmobs. aseTi morfologiuri variantebi Ta- gan gamigonia, -iTqmeba winaprebze; ZvelTagan (odiTgan)ki
naarseboben enaSi, magram gamodgebian mxolod konkretul zmnisarTia da miuTiTebs droze, periodze.
enobriv situaciaSi azrobrivi niuansebis zedmiwevniT ricxviT saxelTa narTaniani formebi - orni, samni,
zustad gadmosacemad. oTxni adamianebze iTqmis, -eb sufiqsianni - orianebi, sami-
morfologiur stilistikaSi ar SeiZleba Semovifar- anebi ki codnis Sefasebis aRniSvnaa.
gloT mxolod paraleluri enobriv-stilistikuri saSu- piris nacvalsaxelebs SeiZleba daerTos mravlobiTo-
alebebiT. morfologiur saSualebaTa nawili Warbad gamo- bis -eb niSani: Cemebi, Senebi, Tqvenebi, imaTebi. igi naTesa-
iyeneba erT stilSi, sxvebi _ meoreSi. uri, axloblebis wris aRmniSvnel formantad gvevlineba,
amitom CvenTagan da Cvenebisgan gansxvavebul mniSvnelo-
1.2. mravlobiTi ricxvis sufiqsebis stilistikuri bebs gamoxataven.
funqciebi amrigad, narTaniani mravlobiTi ZiriTadad gamoiyeneba
qarTulSi orgvari mravlobiTi gvaqvs: narTaniani da a) poeziaSi, b) saTqmelis lakoniurad gadmosacemad; g)
ebiani. pirveli Zvelia, meore-SedarebiT axali. erT rome- zogierT SesityvebaSi, saTaurSi da a. S.; d) arqaizaciis
lime niSans gamoviyenebT Tu meores mravlobiTi ricxvis mizniT.
sawarmoeblad, es gadmosacem Sinaarss ar Secvlis, magram
isini nebismier situaciaSi Tanabari stilistikuri Zalisa 1.3. nacvalsaxelTa paraleluri formebis stilisti-
ar aris. kuri funqciebi
Taniani mravlobiTi ixmareba myar SesityvebebSi: qalTa a) is da igi mesame piris nacvalsaxelebia, pirveli Cve-
dRe da ara qalebis dRe. qalTa sazogadoeba niSnavs erTi nebiTi nacvalsaxelicaa, meore ufro Zvelia da Zvel qar-
sazogadoebrivi ideiT gaerTianebul organizacias, qale- TulSi nawevradac gamoiyeneboda. Tanamedrove qarTulSi
bis sazogadoeba ki gadataniTi mniSvnelobiT aRniSnavs arsebiTi mniSvneloba ar aqvs, romels gamoviyenebT piris
qalebis Tavmoyras. narTaniani mravlobiTi Seucvlelia nacvalsaxelad, poeziaSi ki igi arqaizaciis mizniTac ga-
saxelwodebebSi, saTaurebsa da organizaciebis dasaxele- moiyeneba da metris saWiroebiTac. amrigad, is da igi er-
bebSi: bavSvTa saavadmyofo, qalTa konsultacia, vaJTa TmaneTisgan gansxvavdeba siZvele-siaxliTac da marcval-
gimnazia. TraodenobiTac.
Ta- sufiqsiani mravlobiTis micemiTi brunvis formaa b) misi da Tavisi
gamoTqmaSi sxvaTa Soris. es igivea, rac sxvebs Soris. es misi da Tavisi kuTvnilebiTi nacvalsaxelebia, orive

146 147
mesame piris kuTvnilebas gamoxatavs, magram sxvadasxvag- mawarmoebelTagan naklebad produqtiulia. „-oba saxelebs
var viTarebaSi. `Tu obieqti zmniT gamoxatuli moqmedebis awarmoebs iseT saxelTa fuZeebisagan, romlebic sagans aR-
subieqts ekuTvnis, anu subieqtis sakuTars gulisxmobs, ma- niSnaven, xolo si-e awarmoebs iseTebisagan, romlebic sa-
Sin unda gamoviyenoT Tavisi, xolo Tu obieqti sxvisi kuT- ganTa Tvisebas an niSans gamoxataven“ (SaniZe 1953:133). mag:
vnilebaa da ara subieqtis, maSin misi nacvalsaxeli iqneba si_alal_e, si_brZn_e, si_glaxak_e, si-mxec-e, si-ymawvil-e,
Sesaferisi“ (arabuli 2005:116-117). mokled, misi aRniSnavs si-Wabuk-e, si-briyv-e, si-viwrov-e, si-gril-e, si-lamaz-e,
sxviss, mflobeli mesame piria; Tavisi- sakuTars (mflobe- si-mSvid-e, si-yviTl-e, si-Zvel-e da a.S.
lis kuTvnilebas). si_e afiqsi ganyenebuli Sinaarsis saxelebs awarmoebs
Tavisi/Tჳsi nacvalsaxelis nacvlad misi gvxvdeba we- vnebiTi da saSuali gvaris mimReobebisgan: si_mdgrad_e,
rilobiT teqstebSi, klasikur ZeglebSic, radgan es nac- si_mkrTal_e, si_mTvral_e, si_dampl_e, si-mdidr-e, si-
valsaxelebi imTaviTve ar iyo gamijnuli. mniSvnelobaTa gamxdr-e. Tanamedrove qarTulSi mkveTradaa gamoxatuli
refleqtoruli Sinaarsi maT Semdgom daerTo, miuxedavad sufiqsuri warmoebis gabatonebis tendencia. umravles
amisa, es movlena farTodaa gavrcelebuli cocxal metyve- SemTxvevaSi si_e morfemiT nawarmoeb abstraqtul saxe-
lebaSi. `kaxurSi upiratesad gamoiyeneba Tavisi. amis sapi- lebs moepoveba sufiqsiani variantebi, mas ZiriTadad en-
rispirod, gurulSi ukuqceviTobis funqciiT misi gamoiy- acvleba _oba sufiqsi: sikoxtave//koxtaoba, simxneve//
eneba: misi kvidri Svili“ (goguaZe 1960:50). mxneoba, sidamwvre//damwvroba.
amgvar SemTxvevebs vxvdebiT qarTvel klasikosTa nawe- Sdr.: sikoxtave naias imTaviTve uyvarda, magram im dRes
rebSic: gansakuTrebiT kopwiaobda; koxtaoba da keklucoba unda
`inalifa mis bedaurs ar dauTmobs nebiT gamCens“ (akaki); daiwyos, rogorme TvalSi rom mouvides mas.
`luarsabs gaecina da mis meuRles xelmeored hkiTxa“ simxneviT da sulieri siZlieriT dedaCems veravin Se-
(ilia). edreboda; axladdawuruli saferavis dalevam erTob Sem-
SesaZlebelia poeziaSi misis da Tavisis monacvleoba mata mxneoba da gambedaoba.
marcvalTraodenobiTac iyos ganpirobebuli. si_e//_eba monacvleobis SemTxvevebi iSviaTia: sifxvi-
ere//fxviereba, simxurva-le//mxurvaleba, siZliere //
1.4. warmoqmnil saxelTa paraleluri formebis sti- Zliereba da a.S. am paralelur wyvilTagan upiratesoba
listikuri funqciebi sufiqsur warmoebas eZleva. mag. Tanamedrove mwerlobaSi
a) abstraqtuli saxelebi ixmareba formebi: veragoba, mxneoba, ampartavnoba, mxne-
Tanamedrove qarTulSi abstraqtuli saxelebi saxele- oba, sazizRroba, mSveniereba, Zliereba, vidre Sesabamisi
bisagan, zmnisarTebisagan, nawilakebisa da Sorisdebulebi- fuZeebisagan si_e_Ti nawarmoebi formebi: siverage, siam-
sagan eba, oba da si_ e afiqsebiT iwarmoeba. partavne, simxneve, sisazizRre, simSveniere da a.S.
am sufiqsTa ganawileba amgvaria: si-e morfema uZvelesi siWabuke da Wabukoba sinonimebia, magram ukanaskneli
afiqsia, is nazmnari da abstraqtuli saxelebis saziaro ma- krebiTobasac gamoxatavs, amitom isini ver Secvlis erTma-
warmoebladaa miCneuli. igi ganyenebul saxelTa sinonimur neTs.

148 149
ramdenadme gansxvavebulia -eba da -oba sufiqsiani for- moqmedi) da xelosani (raime xelobis mcodne); mSvildiani
mebi: ubraloba (udanaSauloba) da ubraloeba (sisadave); (mSvildis matarebeli) da mSvildosani (mSvildis kargi
urjuloba (rjuli visac ar aqvs) da urjuloeba (uRmer- msroleli); frTiani (gamonaTqvami) da frTosani; xmiani,
To saqcieli). ampartavneba da ampartavnoba formaTagan xmovani (signali, bgera) da xmosani; Zlieri (mowinaaRmde-
pirveli arqaulia, gamoiyeneba arqaizaciis mizniT, meore ge), Zalosani (sportsmeni) da Zalovani (struqtura); rqi-
ki axalia. ani, rqosani (pirutyvi) da rqovani (Tvalis rqovani garsi).
analogiuria: madliani (vinc madls, sikeTes akeTebs),
savarjiSo №1. gaxazeT abstraqtul saxelTa araswori madlieri (visac madls, sikeTes ukeTeben); Zvliani (xorci,
formebi da axseniT, ratomaa isini umarTebulo: naWeri) da Zvlovani (spec. Zvlebisgan Sedgenili); CanTiani
1. misi simSveniere exla ufro Zriel mitacebda (barn.); (moswavle) da CanTosani (ZuZumwovari); mankiani (adamiani,
2. xarbobam mTlad gaitaca sese (barn.); visac raRaca fizikuri nakli aqvs) da mankieri (Tviseba);
3. ampartavneba miutevebeli codvaa; Wedadi (liTonis Tviseba) da Weduri (WedviT gamoyvanili).
4. siverage da mSveniereba erTmaneTTan SeuTavsebelia; avguli, didguli, orguli, erTguli, orpiri, oTxfe-
5. es malamo Seucvlelia nebismieri xarisxis damwvrobis xi kompozitebia. SevadaroT maTgan nawarmoebi -a sufiqsi-
samkurnalod; ani formebi:
6. es Rumeli metismetad did simxurvales gamoscems; didgula - didguliani; didguli - mediduri, amayi, am-
7. aqaur niadags sifxviere ar aklia, magram uxvmosavli- partavani;
ani araa; orgula - orguliani Txili; orguli - moRalate, muxa-
8. iubilars usurves bevri ram, maT Soris, yvelaze Zvir- naTi.
fasi - janmrTeloba da sulieri simxneve; orpira - dana; orpiri - flidi, gautaneli, sityvis gam-
9. es patara naiarevi qalis simSvenieres verafers aklebda; texi.
10. falavnis ZlierebaSi eWvi aravis epareboda.
g) uqonlobis saxelTa paraleluri formebis stilis-
b) mqoneblobis saxelTa paraleluri formebis sti- tikuri funqciebi
listikuri funqciebi uqonlobis sawarmoeblad qarTulSi gamoiyeneba u-pre-
mqoneblobis -ian, -ovan, -osan sufiqsTa Soris sxvaoba fiqsi, u-o da u-ur prefiqs- sufiqsebi, magram maTi, iseve
stilistikuria, erTmaneTisgan gansxvavdeba: kldiani da rogorc sxva mawarmoeblebis darTviTac icvleba stilis-
kldovani; qudiani da qudosani; jvriani da jvarosani; tikuri niuansebi, amitomac gansxvavdeba ugono (gonebada-
weboiani da webovani; balaxiani da balaxovani; cxeniani, karguli) da ugunuri (visac saerTod ara aqvs Wkua- gone-
cxenosani da cxena, yvaviliani da yvavilovani; fexiani ba); usaqmo (usaqmod darCenili) da usaqmuri (zarmaci, uq-
da fexosani; saqmiani da saqmosani; Taviani da Taosani... nara); usaxo (rasac saxe, moxatuloba ar aqvs) da usaxuri
aseT formaTa Soris gansxvaveba Zneli SesamCnevi araa: (uSno, ulamazo, maxinji); ufaso (rasac gasamrjelos gare-
xeli, xeliani (xelis an saxeluris mqone), xelovani (Se- Se iZlevian) da ufasuri (gaufasurebuli, mniSvnelobada-

150 151
karguli); umado (visac mada daekarga, ar aqvs) da umaduri 1.5. zmna. piris niSnebis stilistikuri funqciebi
(vinc araa madlieri); uCino 1. (visac TvalisCini ara aqvs); Tanamedrove qarTuli enis normebis mixedviT iribobi-
2.visac (samsaxurebrivi xarisxi, wodeba ar aqvs) da uCinari eqturi piris niSnebi h da s erTpirian da orpirian gardama-
(TvaliT SeumCneveli); ukaco (saxli, sadac kaci ar cxov- val zmnebSi zedmetia, sampirianSi-aucilebeli. es niSnebi
robs) da ukacuri (dausaxlebeli adgili); uwvero (visac ar iwereba v, r, l, m, n, z, s, J, S, R, x bgerebiT dawyebul
wveri ar aqvs) da uwveruli (visac wveri jer ar amosvlia); zmnebTan.
ucodinari (is, vinc uswavleli mivida mecadineobaze) da niSniani da uniSno formebi ganxvavdeba pirianobiTac.
uvici, umecari (gaunaTlebeli); uwigno (wignis gareSe mo- mag.: dawera (mweralma wigni) da daswera (mRvdelma wyvils
suli, uwignod darCenili) da uwignuri (gaunaTlebeli). jvari); mowyvita (elenem yvavili) da moswyvita (bedma qe
`uqonlobis zogi sxva forma metad gansxvavebuli seman- To mSobliur garemos); dasdo (man mas pativi) da dado (man
tikisaa. aseTebia: unaxavi da arnaxuli; uimedo da arasa- wigni); gadasdo (man mas seni) da gadado (man saqme); dahki-
imedo; usruli da arasruli“ (basilaia 1991:183). da (man mas medali) da dakida (man palto); atexa (Cxubi) da
magaliTad: qalaqis bevri RirsSesaniSnaoba unaxavi dam- astexa (kunZs qerqi); gakriWa (man balaxi) da gahkriWa (man
rCa; misma gamoCenam arnaxuli mxiaruleba gamoiwvia xal- mas Tma); Camohglija (man mas niRabi), Camoglija (man far-
xSi. an kidev: wers, texs, grexs usruli aspeqtis formebia; da); Camostexa (mas kakalma kbili), Camotexa (man yinuli);
sia warmogidgineT, magram arasruli. tyorcna (sportsmenma badro) da styorcna (mzem fanjaras
d) daniSnulebis da xelobis saxelTa paraleluri sxivi), kveTs is mas (gzas), hkveTs is mas mas.
formebi gamonaklisebia: aswia, sZinavs, dasZina, gastana, gamosca... .
daniSnulebis saxelebi iwarmoeba sa, sa- e, sa- o for- mxatvrul literaturaSi mwerlis nebaa, gamoiyenos Tu
mantebiT, magram paraleluri formebi mniSvnelobiTac ara obieqturi piris aRsaniSnavad h, s prefiqsebi. konstan-
gansxvavebulia. mag.: tine gamsaxurdia erT-erTi leqsis saTauris Sesaxeb aR-
sapilote da sapiloto niSnavda, rom „hyvavis guria“ ki ara, „yvavis guriaa“ swori
sapilote - pilotisTvis gankuTvnili (sapilote for- forma, gurulebi ki samarTlianad misayvedurebdnen: gu-
ma); sapiloto - risi pilotirebac unda moxdes, rac unda ria yvavis ki ara, saqarTvelosiao. mis SemoqmedebaSi ki `h, s
gamoicados, Semowmdes (sapiloto programa). piris niSnebi sityvis ornamentebadaa qceuli, rogorc taZ-
sacole da sacolo rebisTvis nairsaxovani CuqurTmebi“ (jorbenaZe 1987:183).
sacole qalia, sacolo ki - colmosayvani vaJi. isini stilizacias, kerZod, arqaizacias emsaxureba da
mesazRvre da mosazRvre amdenad, saWiro da aucilebelia. am prefiqsebis xmareba
mesazRvre - sazRvris mcveli jariskaci; mosazRvre - sa- TvalSi sacemia qarTveli romantikosebis, ilias, al.yaz-
xelmwifo, kuTxe, disciplina. begis, m. javaxiSvilis, k. gamsaxurdias SemoqmedebaSi: mami,
mevale da movale dahberdi, meurmobaSi veRar gamodgebi (ilia); rom win ga-
mevale - visi valic marTebT; movale - visac vali mar- uZRves WeSmariteba, ukan hrCes kvali ganaTlebuli (ilia);
Tebs. uecrad astyda ram niav-qari (iqve); astydeboda Civili,

152 153
vaWroba, Rijini (javax.); RviniT SebruJebuli jayo Sesdga axlandeli dro SesaZloa warsulSi momxdar moqmedeba-
da uaresad ayvirda (iqve); TaTris simRera stiris, hkvnesis zec miuTiTebdes: isini didi xania erTad dadian eqspedi-
da unugeSo moTqmiT hglovobs (iqve.). ciaSi; erTxel vnaxe, rom Cvens beRelTan tura dgas! vuyu-
amrigad, mxatvrul literaturaSi h, s Tu prefiqsebi reb da ras vxedav! mTeli samezoblo Cvenken modis!
gramatikulad araa Sepirobebuli, stilistikuri funqcia axlandeli drois formam SeiZleba momavali droc gad-
ekisrebaT. mosces: or kviras aq vrCebi da Semdeg isev qalaqSi mivdivar.
b) warsuli drois formam SeiZleba awmyo drois moqme-
savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi da imsjeleT, sa- debac gadmogvces: -
daa piris niSnebi gramatikulad Sepirobebuli da sad patiosani sityva momeci.
stilurad: - momicia ( e. i. gaZlev).
1. ara, mSveniereba mas ara sjobia (leon.); Tu Sen ver morevixar mag ulays, gavcvaloT cxenebi
2. netavi aravin Seswyvitos is uxilavi sabeli (javax.); (gams.2).
3. kargia gaRviZebuli adamiani! magram ufro ukeTesia warsuli drois formas SeiZleba momavali drois gage-
adamiani, romelsac ZilSiac ar sZinavs qveynis ubedurobiT bac daekisros: aba, wavediT...
gul-aRtyinebulsa (ilia); -aba, swored! wavsulvar da gamikeTebia, am winadadeba-
4. buRaltris molodinSi zedized moswia sami sigareti Sic warsuli drois zmnebi momaval dros gamoxatavs: arc
(doCan.); waval da arc gavakeTeb!
5. yvela gaCumda, daswynarda; g) myofadis forma axlandel drosac gamoxatavs:
6. am sityvebze aCiko daRondeba da bebos Soridan gas- xan asec xdeba, daiyvirebs da guls gagixeTqavs; mis sa-
cqeris (bibil.); kuWnaoSi ras ar naxav, ras ar iRonebs, ras ar gaakeTebs,
7. jayom ramdenime qaTami da indauri dahkla, qvevrsac ki oRond yvelafris Tadarigi daiWiros, yvelaferi hqon-
Tavi ahxada da Tavis stumrebis saCveneblad (javax.); des! nemsis yunwSi gaZvreba da aravis arafers ar mosTxovs;
8. yvelaferi TofraSi Casdo (goT.); Zroxebs mowveli, yvels amoiyvan da dro ise gadis, xmiadis
9. bevri sZinavs Cvens dedakacebs, almasgir (qiaC.); watexvac gaviwydeba (miSv.).
10. mavalebma im or adamians ahxed-dahxedes da gaiRimes
(javax.). 1.7. kilos formaTa stilistikuri funqciebi
brZanebiTi kilo. gansxvavebuli stilistikuri elferi
1.6. drois formaTa stilistikuri funqciebi axlavs akrZalviTi brZanebiTis winadadebebs, romlebSic
a) axlandeli dro, Cveulebriv, gadmogvcems saubris sxvadasxva nawilakia gamoyenebuli: amis Sesaxeb nurafers
momentSi mimdinare moqmedebas, magram man SeiZleba gamoxa- hkiTxav, uxerxulia! ar hkiTxo amis Sesaxeb rame, uxerxu-
tos ganzogadebuli droc: aq mudam mze anaTebs da Tan saam- lia; ar aCveno Cveni axali foto! Cvens axal fotos nu aC-
uri sioc qris- am winadadebaSi zmnis dro axlandelia, mag- veneb! an kidev: hkiTxe rame; gekiTxa rame! SehkiTxebodi,
ram ganzogadebulia. ra iqneboda!

154 155
TxrobiTi kilos formebi SeiZleba kavSirebiTis fun- ram momwifebas ityvian yrmis an situaciis Sesaxeb, Semwif-
qciebsac asrulebdes. mis nimuSebi uxvad gvaqvs wyevlis das - xilis Sesaxeb.
formulebSi: dageqca dabadeba! dageqces dabadeba! ar ga-
uTenda dila! ar gauTendes dila! 1.9. vnebiTi gvaris paralelur formaTa stilistiku-
gansxvavebuli stilistikuri Zala aqvs uaryofis ga- ri funqciebi
momxatvel konstuqciebs, zmnis organul da aRweriT for- av TemisniSniani moqmedebiTi gvaris „wvavs“ zmnas ori
mebs: ar waval da wamsvleli ar var; ar vityvi da arafris mniSvneloba moepoveba: 1. cecxls ukidebs, bugavs, cecxliT
mTqmeli ar var. ukanasknel formebs kategoriulobis be- spobs; 2. cecxlze Zalian aficxebs. igi vnebiTSi or varian-
Wedi azis. mag.: magaT sindisze iyos, yovel SemTxvevaSi, me- ts iZleva: iwvis da iwveba. qegl_is mixedviT isini sruli
ored Camomvleli rom ar var, xatze davificebi (miSv.). sinonimebia, magram maT Soris maincaa semantikuri sxvaoba:
Cveni saxli iwvis... Cven gvwvavdnen da Cven ar viwodiT, Cven
1.8.zmniswinis stilistikuri funqciebi mtris daxvedra vicodiT (iwvis- горит; iwveba _ жарится).
zmniswinTa gamartivebis Semdeg maT fonetikur varian- xorcze, kartofilze, erbokvercxze Tanamedrove qar-
tebs zog sityvaSi mniSvnelobaTa ganmasxvavebeli funqcia TulSi mxolod maSin iTqmis iwvis, roca isini zedmeti wviT
mieniWa: gandideba da gadideba; warmateba da wamateba; ga- saWmelad gamousadegari xdeba. sxvaTa Soris, rusulSic
datexa da gardatexa, warsuli da wasuli, ganvlili da горит swored am SemTxvevaSi iTqmeba xorcsa da da misTaneb-
gavlili, waruSleli da wauSleli; gandideba da gadide- ze.
ba; gansveneba da gasveneba, aRdgoma (religiuri dResaswa- iq, sadac zmniswinis gamoyeneba xdeba SesaZlebeli, mniS-
uli) da adgoma. vnelobaTa gansxvaveba swored mas akisria: iwvis_daiwva,
gaaviTara da ganaviTara; aikveTa da aRikveTa; gaaxor- magram iwveba _ Seiwva. Sdr.: iwvis_ daiwvis_daiwveba_Se-
ciela da ganaxorciela; aimaRla da aRimaRla; gaacal- iwveba...
keva da ganacalkeva wyvilebis pirveli calebi axalia, me- mniSvnelobisTvis „iwveba“, Cveulebriv, Se- zmniswini ga-
ore- Zveli, magram ufro eqspresiulia, isini arqaizaciis moiyeneba, iSviaTi xmarebisaa _ moiwveba. mniSvnelobisTvis
mizniTac gamoiyeneba. „iwvis“ am mxriv ufro farTo arCevania: daiwvis, Caiwvis,
mniSvnelobiT gansxvavebulia sxvadasxva zmniswindar- gadaiwvis, amoiwvis. Sesabamisad: daiwveba, Caiwveba, gada-
Tuli formebi: Sesveneba, gasveneba da dasveneba; ageba iwveba, amoiwveba.
(saxlis), mogeba (fulis, sargebeli), wageba (zarali), Cage- analogiuria: iwirvis (wirva mimdinareobs) da iwireba
ba (qarqaSSi xmlis), wamogeba (ankesze), gadageba (xaliCis, (msxverpli edeba); esxmis (ilaSqrebs vinmes winaaRmdeg) da
kacis gadageba- gardacvaleba). esxmeba (esxmeba rameze), isxmeba (vinmesTvis). qegl_Si es
gaaxura da Seaxura, daeZina da mieZina, miexuta da Ca- ori forma sinonimuria, magram gansxvaveba xelSesaxebia:
exuta; damwifda da Semwifda moqmedebis xarisxiT gan- esxmoda jari Tavs; nami esxmoda mwvane foTlebs.
sxvavdebian. vnebiTis paraleluri, prefiqsuli da sufiqsuri
mo- da Se- zmniswinebi odnaobiTobas gadmogvcemen, mag- formebic dapirispirebulia: exerxeba (nias cxoba) _ da

156 157
xerxdeba (gadaadgileba); gainazeba da ganazdeba (nazi gax- SekiTxvas miaceminebs, vinmesTvis akiTxvinebs rames. anal-
deba), iJangeba (JangiT ifareba) da Jangdeba (Jangiani xde- ogiuria asunTqebs da asunTqvinebs, ayvinTebs da ayvin-
ba); moemzada (studenti gamocdisTvis) da momzadda (pro- Tvinebs, aylapebs da aylapvinebs...
eqti). sufiqsuri warmoebis formebi gamoxataven gardaq-
ceviTobas, prefiqsuri - instrumentativs. 1.12. mimReobis paraleluri formebis stilistikuri
funqciebi
1.10. Temis niSanTa monacvleoba da maTi stilistiku- qarTuli gansakuTrebiT mdidaria mimReobis parale-
ri funqciebi luri formebiT. arsebobs tendencia mimReobis mawarmoeb-
erTmaneTisgan gansxvavdeba sxvadasxva TemisniSanmonac- lebi ganawildes fuZeebis mixedviT, magram xSirad erTi da
vle formebi. mag.: eb//_ob acxebs (zeTs) _ acxobs (qadas); igive fuZe sxvadasxva mawarmoebliTaa gaformebuli, rac
daiwyebs (swavlas) _ daiwyobs (suraTebs, wignebs); Seig- gvaZlevs mimReobis paraleluri anu sinonimuri warmoebis
rZnebs (is raRacas) _ SeigrZnobs (igrZnobs). formebs. a. SaniZe werda: `arsad ar aris erTmaneTSi ise are-
moqmedebs _ moqmedobs zmnebi erTpirianebia, magram -eb uli sxvadasxva kilosa da epoqis qoneba, rogorc mimReobis
sufiqsiani varianti aSkarad aqtiur Sinaarss, raRac obieq- formebSi“ (SaniZe 1953: 588). monacvle formebs Soris gan-
tze zemoqmedebas gulisxmobs (moqmedebs masze), xolo obi- sxvaveba kargad Cans jer kidev Zvel qarTulSic:
ani varianti pasiuri Sinaarsisaa: moqmedobs ara vinmeze, 1. monacvleobs a. zmniswiniani da uzmniswino forme-
aramed TavisTvis saqmianobs. bi: werili da dawerili; samoseli da Sesamoseli (gam. 29,
av//eb marTavs (ana manqanas) da marTebs (is m as raRacas, 21); pyrobili da Sepyrobili (i, 20, 23); sacavi da dasacavi
an mas misi vali). (levit. 22, 9).
Sxamavs da aSxamebs formebs Soris gansxvavebas arsebi- uzmniswino samoseli, pyrobili (patimari), sacavi da
Tad a- prefiqsis qoneba-uqonloba qmnis: Sxamavs (SxamiT misTana bevri mimReoba gaarsebiTebulia, gamonaklisia Se-
moqmedebs) instrumentativs gamoxatavs, aSxamebs (Sxamad sawiravi.
uqcevs) - gardaqceviTobas. b. monacvleobs aseve sxvadasxva zmniswindarTuli for-
gansxvavebulia aseve formebi: av //ob wamlavs (sawamla- mebi: aRwerili da dawerili (i, 21,25); Seracxili da aR-
vi kacs) da wamlobs (eqimbaSi daavadebas); av //i xravs (Tag- racxili; aRgebuli da dagebuli (ezek. 23, 41). Seracxili
vi kakals) _ xris (frTebs); ev //ob aWdevs (Wdes ukeTebs, am- didebuls, miCneuls, mTavars niSnavs, aRracxili ki daTva-
okveTs, aCnevs) da aWdobs (or sagans erTmaneTSi mWidrod lierebuli, daTvlilia.
svams, amagrebs, xelebs, TiTebs erTmaneTze amagrebs). 2. monacvleoben prefiqsuli da sufiqsuri warmoebis
mimReobebi:
1.11. kauzativis paraleluri formebis stilistiku- Sesyiduli (mamuli)// nayidi (Rvino); naswavli kaci da
ri funqciebi swavluli; nanaxi da naxuli; nacnobi da cnobili.
kauzativis paraleluri formebi erTmaneTisgan ramde- uxsovari droidan erTmaneTis gverdigverd ixmareba
nadme gansxvavdeba: akiTxebs wigns, werils, akiTxvinebs _ formebi: Svili (gaarsebiTebulia), Sobili da naSobi, mag-

158 159
ram maT nebismier konteqstSi ver SevunacvlebT erTmaneTs. 4. prefiqs-sufiqsian mimReobaTa monacvleoba
3. prefiqsuli da sufiqsul-sufiqsuri warmoebis mo- paraleluri mimReobebi - msajuli da mosajuli Tavda-
nacvleoba pirvelad erTi da imave semantikisa iyo, Semdeg ki gaimijna:
saCeCi (rac unda CeCon) da saCeCeli (riTac unda CeCon); msajuli Zvel qarTulSi mosamarTles niSnavs, mosajuli
saTali (rac unda gaiTalos) da saTleli (riTac unda _ momCivans.
gaiTalos); iyav marTl ganmzraxvel mosajulisa SenisaTჳs adre,
saWari (rac unda daiWras) da saWreli (riTac unda da- vidre gzasaRa iyo mis Tana, nuukue migces mosajulman man
iWras); msajulisa (m. 5, 25 C).
saxnavi (rac unda moixnas) da saxnisi (riTac unda moixnas). m-el//ma-el prefiqs-sufiqsiT nawarmoebi mimReobebi:
aqve ganvixilavT saWmelsa da Wamadsac: `saWmelica da mSenebeli da maSenebeli stilistikurad gansxvavebul
Wamadic mniSvnelobiT TiTqos erTnairia, magram ... saWmeli elfers atareben. Sdr. damaxasiaTebeli (Tviseba)_ damxa-
aris is, rasac Wamen, Wamadi _ rac iWmeva“ (aqvs potencialis- siaTebeli (piri). analogiuria masesxebeli (vinc asesxa) da
is gageba) - wers ek. osiZe (osiZe 1956: 167). msesxebeli (vinc isesxa).
paraleluri formebis arsebobiT xsnida ivane imnaiSvi- 5. monacvleoben TviT sufiqsuri warmoebis (-il da
li im faqts, rom ` Wamadma>Wadma mniSvneloba daiviwrova -ul sufiqsiani) mimReobebic:
da igi marto simindisgan gamomcxvar saWmels niSnavs“ (imna- Cakerili (rac Cakeres) da Cakerebuli (rac Caakeres);
iSvili 1967: 167). Segrovili (vinc, rac Segrovda) da Segrovebuli (vinc,
Sesavali - dasawyisi nawili; Sesasvleli- adgili, said- rac Seagroves);
anac SeiZleba Sesvla; gamoZaxili (eqo, gamoxmaureba) da gamoZaxebuli (vinc
Semosasvleli - kari; Semosavali- fuladi an material- gamoiZaxes);
uri saxsari. Sefaruli (dafaruli SiSi) da Sefarebuli (Sekedlebuli);
mosavali - Wirnaxuli; mosasvleli- vinc an rac unda dafaruli 1. rac dafares an daifara; 2. damaluli, gaux-
movides. maurebeli 3. gadaxdili vali, sesxi; dafarebuli - rac da-
gasasvleli - adgili, saidanac SeiZleba gasvla; gasava- afares, an afaria; daxuruli sabani, saxuravi;
li - xarji. daSaqruli (rac daSaqres, SaqriT daatkbes) da daSaqre-
buli (rac daSaqrda).
macxovrebeli da mcxovrebi aviRoT mimReobebi gasaTxovari da gauTxovari. arc
macxovrebeli SeiZleba vixmaroT mxolod material- erTi maTgani ar niSnavs daqorwinebuls, magram maT Soris
uri welgamarTulobis aRsaniSnavad. `kargi macxovrebe- gansxvaveba didia: gasaTxovari aris is, visac gaTxovebis
lia“ niSnavs, rom SeZlebuli ojaxia. xolo Tu romelime asaki aqvs, gauTxovari ki xanSi Sesulia, Sinaberaa. amrigad,
dasaxlebuli punqtis mcxovreblebze vsaubrobT, asec un gasaTxovari da gauTxovari ver Seenacvleba erTmaneTs.
da vTqvaT - qalaqis an soflis mcxovrebiao. amrigad, konteqstSi mimReobis sworad gamosayeneblad
aucilebelia yvela niuansis zedmiwevniT codna.

160 161
savarjiSo № 1. waikiTxeT magaliTebi da SemoxazeT im Tu iSviaTad amZimebs konstruqcias saxelzmnebiT, Tande-
winadadebaTa rigiTi nomrebi, romlebSic mimReoba kon- bulebiT, maSin roca qarTuli enisTvis bunebrivia aqtiuri
teqsts ar Seesabameba: frazebi, saTqmelis zmnis piriani formebiT gadmocema da
ara upiro formebiT da Tuki orive winadadebas erTnairi
1. iseTi kargi mawonia, daniT saWreli; Zala aqvs, `stilistikurad Tanabari Zalis winadadebaTa-
2. Tqveni atami Cemsas jobia, saxleCia; gan romelime erTis SerCeva ki ukve gemovnebis, metyvelebis
3. sakuTari keriis gamaniavebels yvela almacerad uyurebs; Taviseburebis sakiTxia, iseTi sakiTxi, rogoricaa, magali-
4. sacodavs mxolod CiTis zewari hqonia dafarebuli; Tad, sinonimuri mniSvnelobis sityvebis SerCeva“ (basilaia
5. oblebs tanisamosze sakereblebi hqondaT dakerili; 1991: 262).
6. daSaqruli da gayinuli marwyvi saukeTeso desertia; rogorc viciT, stilistikis safuZveli aris sinonimika,
7. Seni muraba ukve daSaqrula; sintaqsuri stilistikisa ki - sintaqsuri sinonimebi:
8. fuli ramdenicaa Segrovebuli, imdeni gadavuxadoT. 1. erTmagi da ormagi uaryofis gamomxatveli formebi:
9. imdroindeli studentoba Zeglis garSemo iyo Segro- 2. dadebiTi mniSvnelobis gamosaxatavad warTqmiTi da
vebuli; ukuTqmiTi formebi;
10. damnaSave guSin prokuraturaSi iyo gamoZaxili. 3. meSvelzmniani da umeSvelzmno formebi;
4. organuli zmna da Sedgenili Semasmeneli;
5. mizezis gamomxatveli formebi;
§ 2. sintaqsuri stilistika 6. erTgvari formebis Secvla kompozitiT;
7. genitiuri da atributuli msazRvrelebis Senacvleba.
sintaqsuri stilistikis erT-erTi ZiriTadi sakiTxia
winadadebaTa SerCeva ragvarobis mixedviT. TxrobiTi, 2.1. sityvaTa rigis stilistikuri funqcia
kiTxviTi, brZanebiTi, Zaxilis, kiTxva-Zaxilis winadadeba- qarTuli ar miekuTvneba im enaTa ricxvs, sadac sityvaTa
ni erTmaneTisgan gansxvavdeba azrobrivi elferiTac da rigs gramatikuli funqcia ekisreba. Zvel qarTulSi, roca
emociur-eqspresiuladac. erTisa da imave azris gamosaxa- sakuTari saxeli moTxrobiT brunvaSi ar dairTavda niSans,
tavad martiv winadadebas avirCevT Tu rTuls, esec sintaq- subieqti winadadebaSi pirvel adgilze unda mdgariyo - ab-
suri stilistikis sagania. moubars uamravi SesaZlebloba raam Sva isaak. Tanamedrove qarTulSi sityvaTa wyoba araa
eZleva airCios ukeTesi forma saTqmelis gadmosacemad, mkacrad normirebuli, magram arsebobs wesebi, romelTa
magram saqme isaa, rom sxvadasxva agebulebis winadadebiT dacva ramdenadme aucilebelia. kerZod, `mokle winadade-
erTnair sicxades ver mivaRwevT, zogjer azri martivi wi- baSi (or-sam, oTxwevra) Semasmeneli bolokidur pozicias
nadadebiT ufro naTlad da eqspresiulad gadmoicema, amjobinebs. winadadebis zrdasTan erTad zmna TandaTan
vidre rTuliT, zogjer ki - piriqiT. es konkretul viTa- misi dasawyisisken miiwevs, Tumca am `svlas“ ramdenadme af-
rebazea damokidebuli. saerTod, umjobesia azris mokled, erxebs zmnis bunebrivi ltolva bolosken“ (afridoniZe
lakoniurad, martivi winadadebiT gadmocema, magram es arc 1986:13).

162 163
qarTulSi sityvaTa wyoba umTavresad stilistikuri gebuliyo: afeTqebis Sedegad reportiorma sxeulis da-
daniSnulebisaa: wevrTa transpozicia yovelTvis ar cvlis zianeba miiRo“ (bregaZe 2004:19).
azrs, aramed calkeul niuansebs, mxolod azrobriv el- sityvaTa rigs SeuZlia gramatikuli mniSvnelobis Sec-
fers ganasxvavebs. gadasmuli sityva gamoiyofa azrobri- vlac: giorgi nanas eZaxis dedas da giorgi dedas nanas eZaxis.
vad, logikuri maxvilis saSualebiT, rac aZlierebs emoci- zogjer sityvis gadaadgileba abundovnebs azrs, mag.:ub-
as: ralo damatebis gadaadgilebiT aseT winadadebas miviRebT:
me xval aucileblad waval universitetSi; male yvela daavadebuli simsivniT ganikurneba. unda iyos:
xval me aucileblad waval universitetSi; yvela simsivniT daavadebuli ganikurneba.
aucileblad waval xval me universitetSi; mxatvrul literaturaSi sityvaTa wyoba SeiZleba Seic-
aucileblad waval me xval universitetSi; valos stilistikuri funqciiT. am xerxs inversia ewodeba.
universitetSi xval me aucileblad waval. specialur literaturaSi samarTlianad miuTiTeben, rom
zogjer wevrTa transpozicia ramdenadme cvlis gad- `sintaqsi Semoqmedis sulis originaluri gamonaTebaa. si-
mosacem Sinaarssac. aviRoT winadadeba: dakargulia ori tyva, rogorc damoukidebeli erTeuli, aravis ekuTvnis.
wlis bavSvi. Tu gadavanacvlebT wevrebs, Seicvleba cal- SeiZleba k. gamsaxurdiasTan X Tu Y sityva iyos aqcentire-
keuli niuansebic: ori wlis bavSvi dakargulia an bavSvi buli, rac mis ganumeorebel xasiaTs avlens, riTac upir-
ori wlis dakargulia. ukanaskneli magaliTidan ki Cans, ispirdeba Sablons da erTferovnebas, magram mwerals am-
rom ori weli gasula bavSvis dakargvidan. JRavnebs sintaqsi... . k. gamsaxurdiam Secvala frazis agebis
l. bregaZe wers: `erT satelevizio arxze sensaciuri ma- wesi, uaryo bunebrivi metyvelebis forma“ (sigua 1989: 138).
sala anonsirebisas ase daasaTaures: preistoriuli cxo- moviyvanT saTanado magaliTebs:
velis ConCxi ukve napovnia. sinamdvileSi sityvaTa amgvari `saCixeSi Seiyvana girSeli mefem“; `qossa hkres qorsa-
wyoba iyo saWiro: napovnia preistoriuli cxovelis ConCxi. tevelas cixeSi“; `me bedi maqvs aseTi, Cemi siyvaruli ganwi-
erTi da imave, magram sxvadasxvagvarad dalagebuli sityve- ruls ekuTvnoda mudam“... `velis yayaCosaviT SeuwiTlda
bisgan Sedgenili es frazebi gansxvavebul elfers gamoxa- Rawvebi qals“. Tvalebidan ielva zRvisferma silurjem“.
tavs. preistoriuli cxovelis ConCxi ukve napovnia, niS- zemomoyvanil winadadebebSi k. gamsxurdias Semasmeneli
navs, rom am ConCxs eZebdnen da bolos da bolos, rogorc win gadmoaqvs, riTac iqcevs mkiTxvelis yuradRebas, maSin
iqna, ipoves kidec. xolo napovnia preistoriuli cxove- roca qarTulSi normaa Semasmenlis postpozicia: `imis ga
lis ConCxi gvauwyebs, rom ConCxi SemTxveviT upoviaT (as mo, rom Semasmeneli winadadebis azrobrivi da formobrivi
ec iyo). enaSi informacia marto sityvebiT ki ara, sityvaTa RerZia, rogorc gamonaTqvamis mizani, winadadebis bolos
TanmimdevrobiTac, dalagebis wesiTac gadmoicema. amjobinebs yofnas“ (afridoniZe 1986: 13).
erTi anonsi sxva arxze ase JRerda: afeTqebis Sedegad `gr. robaqiZis enaSi ki, roca gamonaTqvamis mizani aris
sxeulis dazianeba reportiorma miiRo. es gaxlavT pa- ara moqmedeba, aramed moqmedi, qvemdebare bolokiduria.
suxi SekiTxvaze: vin miiRo afeTqebis Sedegad dazianeba? am SemTxvevaSi moqmedebs martivi fsiqologiuri momen-
anonsisTvis momzadebul frazaSi sityvebi ase unda dala- ti - bolo ufro gvamaxsovrdeba, yuradReba masze Cerdeba.

164 165
maSasadame, inversiuli rigi, Semasmeneli+qvemdebare Sesa- lavrenti Sin aris, ZaRls vis dautovebs, sad wava!
niSnavi enobrivi saSualebaa avtoris Canafiqris gansaxor- (miSv.) [Sdr.: lavrenti Sin aris, ZaRls veravis dautovebda,
cieleblad“ (injia 2004: 15). versad wavidoda.].
mxatvrul literaturaSi stilistikuri datvirTva aq amrigad, sxvadasxva modalobis winadadebebs gansxvave-
vs Semasmenlisa da viTarebis garemoebis gaTiSvasac: saWi- buli emociuri elferi axlavs da Sesabamisad, isini erT
rod dainaxes, ecnobebinaT rogorme es ambavi qalisTvisac konkretul konteqsts Seefereba.
(barn.); Strafilma aRuTqva, ecnobebina rogorme qalis-
Tvis, rom saams Tavi gadaudvia misTvis (iqve). savarjiSo № 1. waikiTxeT magaliTebi, SecvaleT wina-
dadebebis modaloba da daakvirdiT eqspresias:
2.2. gansxvavebuli modalobis winadadebaTa stilis- 1. iqneb mogvSvelebodiT bogis dasufTavebaSi (miSv.);
tikuri funqciebi 2. neta egre ar anebivrebde mag gogis! (barn.);
modalobis, anu ragvarobis mixedviT ganasxvaveben wi- 3. Se kai kaco, gana adamianis sacxovrebeli aris es nan-
nadadebis sam tips: TxrobiTs, kiTxviTsa da brZanebiTs. grevebi? (iqve);
`TiToeul maTgans SeiZleba axldes esa Tu is emociuri 4. ra gaRrialebs! me amoviRe! _ karebSi mxatvris meuRle,
ieri an gamoxatavs sakuTriv mTqmelis Zlier grZnobas. am qalbatoni lola gamoCnda (miSv.);
is mixedviT gamoiyofa Zaxilisa da kiTxva-Zaxilis winada- 5. nu masxaraob, Sen ra imnairi xom ar ggonivar? (iqve);
debani. TiToeul tipSi kidev ramdenime saxeobaa: brZanebi- 6. jer erTi, me amis gakeTeba ra mexerxeba!
Ti winadadeba SeiZleba gamoxatavdes ara marto sakuTriv 7. kabeli unda gamoicvalos, didi damcvelebi unda da-
brZanebas, aramed Txovnas, rCevas, gafrTxilebas, mowvevas“ yendes da saerTod Skafi gasaremontebelia, -- Tqva eleq-
(kvaWaZe 1966: 24). saTqmelis gamosaxatavad romeli moda- trikosma (miSv.);
lobis winadadebas avirCevT, es Cvenzea damokidebuli, mag- 8. nuTu ase gaugebrad vlaparakob? Cven Cveni mogviva (iqve);
ram maT Soris gansxvavebas TvalnaTliv davinaxavT, Tu Sev- 9. Sen magis javri nu gaqvs (iqve);
cvliT ragvarobas, an raime niuanss. mag. winadadebani: neta 10. Tqveni avtoritetis awevisTvis cixeSi vijdeT, Cven,
agre ar anebivrebde mag bavSvs; ar gaanebivro bavSvi! da udanaSaulo adamianebi? (iqve).
nu gaanebivreb bavSvs erTsa da imave saTqmels sruliad
sxvadasxvagvarad gadmogvcems. 2.3. Serwymuli winadadebis stilistikuri funqcia
uaryofa SeiZleba gamoixatos warTqmiTi formiTac: uk- Serwymul winadadebaSi erTgvar wevrebad xmaroben si-
uTqmiTi TxrobiTi winadadebebis nacvlad stilistikuri tyvebs, romlebic erTgvari arian sintaqsurad da erTi da
daniSnulebiT gamoiyeneba Zaxilis winadadebebi, raTa uf igive metyvelebis nawilebia: igi namdvili moxucia gareg-
ro emociurad da eqspresiulad gadmoices uaryofa: aba, nuladac da asakiTac. es stilistikuri Secdomaa, magram
erTi Tu miTqvams, warbSexriT Tu Semixedavs, wyena Tu ga- mxatvrul literaturaSi gamoiyeneba stilistikur saSu-
mivlia gulSi! (miSv.) [Sdr.: arasodes miTqvams, warbSexriT alebad: ase xmaurobs poezia, vefxvi da qari (gal.). aseTi
arasodes Semixedavs, wyena arasodes gamivlia gulSi]. ram xSirad komikur elfersac atarebs: yvelaferi kargad

166 167
daiwyo, magram bolos erTmaneTSi airia yvelaferi: TefSe- 2.4. rTuli winadadebis stilistikuri funqcia
bi, yvavilebi, kivili, cekva, sadRegrZeloebi, gineba. rTul qvewyobil winadadebaSi gasaTvaliswinebelia 1.
specialur literaturaSi sagangebod miuTiTeben er- damokidebuli winadadebis adgili; 2. gansazRvrebiTi da-
TgvarSemasmenliani Serwymuli winadadebebis stilisti- mokidebuli winadadebis asaxsneli wevris adgili mTavar-
kur funqciebze: `erTgvarSemasmenliani Serwymuli winada- Si; 3. qvemdebaris adgili; 4. nacvalsaxelis gamoyeneba qvem-
debebis uxvad gamoyeneba SemTxveviTi ar unda iyos. aseTi debared mTavar winadadebaSi; 5. moqmedebaTa erTdroul-
winadadebebi Txrobas ufro dinamikurs xdis, xolo dina- oba; 6. damokidebuli winadadebis buneba; 7. kavSirebisa da
mikuri TxrobiT avtori met emociurobas aniWebs da sura- sakavSirebeli sityvebis marTebulad gamoyeneba.
Tovnebas matebs gadmosacem azrs“ (SalamberiZe 1966: 142). sinonimuria ukavSiro da kavSiriani rTuli qvewyobi-
mkvlevari amas imiTac xsnis, rom ilia zmnas gansakuTrebul li winadadebani. `qari qroda, Tovda, namqeri trialebda“.
rols aniWebda: `gansakuTrebuli Tviseba Cveni enisa, rome- Sdr.: ` qari qroda, Tovda da namqeri trialebda.“
lic Cvenis fiqriT enis warmatebulobis momaswavebelia, gansakuTrebiT farTod aris warmodgenili sinonimia
Cveni zmnebia da nametnavad misi marTla-da gasakvirveli rTuli winadadebis martivad Senacvlebisas. aviRoT anda-
formebi“ (ilia V:93). za: mCxavana kata Tagvs ver daiWerso. gadavakeToT rTul
qvewyobil winadadebad: kata, romelic Cxavis, Tagvs ver da-
aRsaniSnavia isic, rom amgvar winadadebaTa siuxve gansa-
iWerso. amnairad agebuli winadadeba moklebulia im gamom-
kuTrebiT damaxasiaTebelia personaJTa metyvelebisaTvis:
saxvelobas, rac pirvelSi TvalnaTliv Cans.
rac mamisagan dedul-mamuli gvqonda, ... sul maminacvalma
`qarTulisTvis orive saxis winadadeba bunebrivia, oR-
wagvarTva, dagviyida, micval-mocvala da Cven carielze
ond isini Tanabari raodenobiT ar gamoiyeneba“, - wers r.
dagvsva (ilia `sarCobelazed“); maminacvalma mogviSora
SamelaSvili (SamelaSvili 1988: 109).
Tavidam, migvabara saldaTis SkolaSi TuqurmiSazed (iqve);
es sakiTxi daamuSava v. Tofuriam. is wers: ` amgvar wina-
xeliT hbaravs, sToxnis, hmarglavs, sTess da hkrefs xol- dadebaTa Semcveli Txroba ufro ekonomiuria, cocxali da
me (ilia `oTaraanT qvrivi“). sakiTxavad saxaliso, samagierod, dasamaxsovreblad ufro
is arc avtoriseuli metyvelebisTvisaa ucxo: yovel kvi- Znelia. aseTi Txrobis stili Taviseburia, gansxvavebulia
ras korkotsa da wandils hxarSavda imis sulis sacxoneb- cocxali salaparako enisgan“ (Tofuria 1960: 13-14). unda aR-
lad da yovelwliv awirvinebda (iqve); darejanmac moixeda iniSnos isic, rom rTuli qvewyobili winadadebis martiviT
am xumrobazed da dainaxa kneina elisabedi da imis CiTmer- Senacvlebam SesaZlebelia fraza daamZimos saxelzmnebiT.
diniT darbeuli, guldaCagruli gogo (`kacia-adamiani?!“).
gvxvdeba sxva tipis Serwymuli winadadebebic: gamovediT 2.5. pirdapiri da iribi naTqvamis stilistikuri funqcia
orni obolni am trial dedamiwazed upurod, ufulod, sxvisi naTqvamis gadmocema winadadebaSi azris emociur-
ubinaod, unugeSod, uTvistomod (`sarCobelazed“); gada- ad gamoxatvis mniSvnelovani saSualebaa. mas umTavresad
vemtereT usamarTlo qveyanas, gadavemtereT yvelas, mami- axasiaTebs: 1. sxvisi azris, gancdisa da sityvebis gadmoce-
nacvals, dedas, avsa, kargsa, Sena da sxvasa (iqve); gulqva mis sizuste; 2. emociuroba da eqspresiuloba; 3. damxmare
mefe metad zviadi da Tvinieria Sorenasadmi (gams.). sityvebisa da mimarTvis gamoyeneba.

168 169
pirdapir naTqvams iyeneben citatad, mas aqvs mxatvruli 3. ukve mimelian meTqi Cvenebi, - movaxsene armiis gene-
mniSvnelobac, igi irib naTqvamTan SedarebiT emociuria da rals (gams.);
gadmoscems metyvelis stils, dialeqts; gviCvenebs mis re- 4. amas yovelives igi akeTebda iseTis artistuli simsu-
alur saxes: `meti gamomsaxvelobiTi Zala, saerTod pirda- buqiT, kacs egoneboda, an giJiao, an TavzexelaRebuli, sik-
pir naTqvams aqvs da ara iribs, romelic SedarebiT Raribia vdilis maZebari Cauqi vinme (gams.);
da uferuli. is emociuroba, ferebi, riTac esoden mdida- 5. aqamde, ver moviTmineo, sxva rom metyoda, sicils da-
ria pirdapiri naTqvami, xSirad arc ki SeiZleba gadmoices vayridi (iqve);
iribiT, anda `Tu gadmoicema, mxolod daaxloebiT, erTob 6. Tqveni ase marjved yofna zanzareTis imperiis bralic
Secvlili saxiT“ (kvaWaZe 1950:113). ariso (iqve);
pirdapiri sxvisi naTqvami gadmoicema nawilakiT da unaw- 7. hkiTxes, Tavi sadme xom ar migirtyamTo da daSavebu-
ilakod. sxvisi naTqvamis gadmosacemad nawilakebis gameor- lebi gaamweses stacionarSi (iqve);
eba tavtologiaa; amasTan, isini unda daisvas winadadebis 8. daketeT kari, ar gacivdeTo, - miaZaxa Svilebs da wavida;
bolos da ara SigniT. ukanaskneli wesis darRveva Secdomaa, 9. meo, - aravisTvis araferi ar wamirTmevia da arc aras-
k. gamsaxurdiasTan ki stilistikuri xerxia: `giorgis Seeb- dros wavarTmevo, ificebda ivane;
rala da brZana: saseirnod mainc wamoiyvaneTo yurSai, To- 10. meo, gabrazebiT miaxala, - araviso Cems javrs ar Se-
kiT atareTo tyeSi“. vaWmevo.
imave movlenas vxvdebiT v. barnovis SemoqmedebaSic:
`meo, Tqva iman, aq damdgomi mainc ara var, qveynis saqmec 2.6. gankerZoebuli sityvebisa da gamoTqmebis stilis-
da Cemi piradi movaleobac miwevs tfilisSi da uTuod unda tikuri funqciebi
wavideo“ (barn.). `gankerZoebuli sityvebis saerTo niSani ganukerZoeb-
amrigad, pirdapiri naTqvami irib naTqvamTan SedarebiT lisgan gansxvavebiT is aris, rom maT meti semantikuri wona
emociuria da gadmoscems metyvelis stils, Tu romeli di- aqvT, gamoyofen, xazs usvamen detals, romelsac isini aR-
aleqtis warmomadgenelia igi, rogoria misi ganaTlebis niSnaven“ (gvozdevi 1955: 357).
done da a. S. unda aRiniSnos isic, rom mas yovelTvis ver ga- damokidebuli winadadebiT gadmovcemT saTqmels Tu
moviyenebT, misi perifrazireba aucilebeli gaxdeba Tavad gankerZoebuli gansazRvrebiT, es individualuria da kon-
naweris stilis gasamarTavad. kretul enobriv situaciazea damokidebuli. mag.: ilia
wers: kaci, sicxisagan daosebuli, Zlivs suls iqcevda
savarjiSo №1. daakvirdiT, metyvelebis ra nawils da- (`sarCobelazed“); xalxi, wuTis winad sulganabuli, exla
erTvis sxvaTa sityvis nawilakebi da imsjeleT maT sti- mxiarulad hyayanebda (iqve); dainaxa isev is nabadSi gaxve-
listikur funqciebze: uli, tanad maRali ymawvili biWi, Tvalebze qudCamofxatu-
1. iqneb mere sxva kursi gaxdes saWirovo (miSv); li (iqve).
2. batono rezovo, - amas winaT erTma mkiTxvelma momwera SevcvaloT es winadadebebi gansazRvrebiT damokidebu-
(miSv); li winadadebebiT da davakvirdeT eqspresias: kaci, romelic

170 171
sicxisagan iyo daosebuli, Zlivs suls iqcevda; xalxi, rome- (ilia, `glaxis naambobi“); mec, rogorc mogexsenebaT, ga-
lic wuTis winad sulganabuli iyo, exla mxiarulad yayaneb- Tamamebul kacis ambavi, vkiTxavdi (iqve); me, swored na-
da; dainaxa isev is nabadSi gaxveuli, tanad maRali ymawvili dirobis trfials rom ityvian, isa var (iqve); mogaxseneT,
biWi, romelsac Tvalebze qudi hqonda Camofxatuli. jamagiri didi bedena ar aris (`oTaraanT qvrivi“); oTara-
zogjer gankerZoeba Seucvleli Cans. mag.; `Cven, mZimed anT qvrivma gamoutana gasakiTxad erTi uSvelebeli SoTi,
daWrilebi, davrCiT“ (gams.). rasakvirvelia - Taviseburi pimpilic moayara zed (iqve).
g. SalamberiZe wers: `gankerZoebuli gansazRvreba Tavi- CarTul sityvebs da winadadebebs mwerali personaJ-
si SinaarsiT uaxlovdeba gansazRvrebiT damokidebul wi- Ta metyvelebaSi ufro iyenebs. vidre sakuTarSi. saerTod,
nadadebas. ase rom, avtors gankerZoebulgansazRvrebian isini sasaubro stilisTvis ufroa damaxasiaTebeli, maTi
winadadebebSi SeeZlo gankerZoebuli gansazRvrebis nac- gamoyenebiT ki avtori xalxuri metyvelebis tradicias
vlad gansazRvrebiTi damokidebuli winadadebebi gamoey- ganagrZobs. amnairad agebuli winadadebebi metad eqspre-
enebina, magram winadadeba rom SekumSuli da lakoniuri iy siulia: abJandaZe profesionali loTi gaxldaT da rasak-
os, igi swored gankerZoebul gansazRvrebebs amjobinebs“ virvelia, mis karebs arc saWvreti hqonda, arc zari (gams.);
(SalamberiZe 1966: 147). Calas da Tivas ise gemrielad axramunebda, Seni mowonebu-
SalamberiZiseuli mosazreba zustad miesadageba Cvens li (miSv.); adamianebi, marTalia, mZimed, yoymaniT, magram ma-
saanalizo masalasac- gankerZoebulgansazRvrebiani wina- inc ise uaxlovdebian erTmaneTs (qarCx.).
dadebebi metad efeqturia, vidre gansazRvrebiTi damoki- CarTuli sityvebi sagangebo rols asrulebs j. qarCxa-
debuli winadadebebi. magaliTad: Zis publicistikaSi (amis Sesaxeb ix. qacarava 2011).
`petre erT-erT maTganTan mivida, Tvalebi eSmakurad
mowkura da uTxra: - avtomati Tu gaqvs, kalaSnikovis? _ 2.8. sasveni niSnebis stilistikuri funqciebi
gvqonda, guSin gagviTavda, im kviraSi miviRebT, ironias mi- sasveni niSnebis sworad gamoyenebaze didadaa damokide-
uxvda Cofura gamyidveli da karga xans oriveni gulianad buli winadadebaSi azris, grZnobis zustad gamoxatva, mag-
ZigZigebdnen. saerTod, petres wesad hqonda, Raribul ma- ram arsebobs subieqturi momentebi, alternativa, avtorma
Razias rom naxavda, aucileblad ikiTxavda - `kalaSniko- individualurad gadawyvitos, romeli niSani airCios; mas
vis avtomati xom ar gaqvTo“ (miSv.). SeuZlia survilisamebr: a) mZimis nacvlad ixmaros Zaxilis
amrigad, gankerZoebulgansazRvrebian da gansazRvre- niSani mimarTvasTan, SorisdebulTan an migebiT nawilak-
biTs damokidebul winadadebebs Tanabari stilistikuri Tan; b) mZimis nacvlad ixmaros tire gankerZoebul sityveb-
Zala ar aqvs. Tan; g) orwertilis magivrad ixmaros mZime an tire sxvisi
naTqvamis gamosayofad; d) mZimis nacvlad wertili an wer-
2.7. CarTuli sityvebis stilistikuri funqciebi til-mZime an piriqiT, wertilis nacvlad mZimis dasma wina-
CarTuli sityvebi da winadadebebi cocxlad warmogvid- dadebaTa CamoTvlisas.
gens mTqmelis damokidebulebas naTqvamisadmi. kacebi ki, maSasadame, `imis mixedviT, Tu ra azris gamoxatva surs,
rogorc mogexsenebaT Cveni adaTi, jgufad Segrovdnen avtori irCevs rogorc winadadebis Sesaferis konstruq-

172 173
cias, ise dasasmel sasven niSansac“ (basilaia 1991: 365). sas- 2. amis magaliTs gviCvenebs daviT guramiSvili, avtori
veni niSnebis dasmiT SeiZleba Seicvalos winadadebis Sina- `daviTianisa“, meTvramete saukunis mwerali (iqve);
arsic, amitom maTi gamoyenebisas didi sifrTxilea saWiro. 3. vifiqroT, rom ilia WavWavaZe, avtori `kacia-adamian-
ilias publicistur werilebSi danarTTan ZiriTadad isa“, kargi, gulkeTili da mSvidi mama aris Tavisi Svilebisa
mZimea dasmuli: (iqve);
`tfilisi, Cveni sataxto qalaqi,... jer kidev darRveul- 4. saidanRac gaCnda melania, oTxmoci wlis beberi dedaka-
sa da dangreuls qveyanas warmoadgens“; `Cven, qarTvelebs, ci, romelsac ukvdav- uberebels eZaxdnen da av-kacs (vaJa);
samarTlianad mogvaqvs Tavi imiT, rom eg didebuli poema ... 5. deda, xoSia, eSveleboda Svils da cdilobda daexsna
. Cveni kacisgan da Cvens enazed dawerila; jer kidev balTa- gaWirvebuli mdgomareobidan (vaJa);
Si dahxvedria erTi aficeri artileriisa, SuSeli somexi“. 6. xoSia da misi rZali anuka mimsxdariyvnen erT kuTxeSi
iSviaT SemTxvevaSi winadadebis bolos danarTi sxva wev- (iqve);
rebisgan tireTia gamoyofili: `mis naSTis namtvrevebisgan 7. pirveli mkiTxavis piriT wminda giorgi - laSaris jva-
patar-patara xuxulebi avaSeneT, romelsac sazogado saxe- ri - kurats Txoulobda (iqve);
li - mamuli davarqviT; ... ispahanis gverdiT aris erTi pata- 8. maxarem da RvTisom, karaxelis Svilebma, Tma mouSves
ra saxelmwifo- portugalia“. niSnad glovisa (iqve);
iliasTan gamoikveTa erTi stilistikuri xerxi - gan- 9. RmerTi Seewios da es Cveni adgilis deda, wminda gior-
kerZoebuli danarTis frCxilebSi Casma: `am erma (somxobam) gi Cems Zmiswulebs - gamaxares RvTisos (iqve);
saukuneTa ganmavlobaSi daamtkica Tavisi Seuryeveli er- 10. samegrelos ukanaskneli mTavari, daviT dadiani, moy-
Tguleba marTlmadidebel aRTqmebisao; amboben, rom es sa- varuli iyo qarTuli mwignobrobisa (akaki).
zafxulo sadgomi iyoo qadeSis mefeebisa (xettebis satax-
to qalaqia)“ [amis Sesaxeb dawvrilebiT ixileT axvlediani 2.9. ormagi uaryofis stilistikuri funqcia
2009]. winadadebaSi uaryofiTobis ZiriTadi gamomxatveli,
amrigad, sasveni niSnebis xmarebis Taviseburebani avto- cxadia, uaryofiTi nacvalsaxelebi da zmnizedebia: aravin,
ris stilis Semadgeneli nawilia, erTgvari stilistikuri arara, araferi, veravin, nuravin, arsad, versad, arasodes,
xerxia. verasodes, nurasodes... rodesac mxolod isinia warmodge-
nili winadadebaSi, calmagi uaryofa gveqneba.
savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi, gaanalizeT sas- winadadebaSi uaryofiT saxelTan da zmnizedasTan er-
veni niSnebis xmarebis SemTxvevebi da imsjeleT maTi sti- Tad uaryofiTi nawilakis gamoyenebas ormagi uaryofa ew-
listikuri funqciebis Sesaxeb; Tu saWiroa, SecvaleT odeba. misi gavrceleba gamoiwvia iman, rom winadadebaSi
isini alternatiuli niSniT da daasabuTeT amis aucil- am funqciiT saxelisa da uaryofiTi zmnizedis gamoyeneba
ebloba: aRar iyo sakmarisi da saWiro gaxda damatebiT uaryofiTi
1. sakvirvelia, rom es hazri meore Cvenma sasiqadulo mwe- nawilakis darTvac. ase miviReT erTmagi da ormagi uaryo-
ralmac Tavadma WavWavaZem sxva sityvebiT gamoTqva (akaki); fa. emociis kidev ufro gasaZliereblad iyeneben orze met

174 175
uaryofasac. amiT winadadeba ufro gamomsaxvelobiTi xde- bi ariano“ (gams.); `visac SimSili an siyvaruli ar awuxebda,
ba. amrigad, ormagi da orze meti uaryofa stilistikuri mas arc araferi Seuqmniao odesme“ (iqve); `ase yofila: ad-
xerxia: aq arasdros aravis araferi ar unaxavs. amians arasodes ar SerCeba xelSi, rac uyvars“ (iqve). ukan-
zogjer ormagi uaryofa aucilebelia: araviTari, nu- askneli magaliTi metad eqspresiulia.
raviTari, veraviTari, arc erTi, verc erTi uaryofiTi
nawilakis gareSe arc gamoiyeneba: veraviTari gansacdeli savarjiSo №1. daakvirdiT, erTmagi da ormagi uaryo-
mas ver SeaSinebs, arc erTi ar daSavebula; verc erTi ver fis magaliTebs da imsjeleT, es ukanaskneli risTvis, ra
mova. amasTan dakavSirebiT l. bregaZe wers: `amiT surT, funqciiT gamoiyeneba:
TiTqosda uadgilo ormagi uaryofa aicilon Tavidan, mag- 1. iaponelebis wasvlis dRidan xeliT aravis Sexebia
ram enaSi maTematikuri logika ar moqmedebs. enobriv mov- (miSv.);
lenebSi ormagi uaryofa aucileblad dadebiT Sedegs ar 2. CaTvale, rom SenTvis araferi miTqvams (iqve);
iZleva. arc erTi movida logikuri ki aris, magram enobri- 3. qarTuli Rvinoebi fineTSi arsad ar iyideba (v.bara-
vi TvalsazrisiT simaxinjea. erTi uaryofa, marto saxelis TaSv.);
uaryofa aq ar kmara. Tu zmnasac ar davurTavT uaryofiTi 4. me darwmunebuli viyavi, rom veraviTari ubedureba mas
nawilaks, fraza dadebiTi Sinaarsis gamomxatvel winadade- ver SeaSinebda (barn.);
bas emsgavseba. Tu vityviT - veraviTari Zala Seakavebs, ise 5. aRaraviTar simdablesa da WuWysa ar eridebodnen, oR-
gamodis, TiTqos Sekavebazea saubari da ara verSekavebaze“ ond SeeZinaT rame (iqve);
(bregaZe 2004: 17-18), magram arcTu iSviaTad amgvarad gamo- 6. ra vici, iqneb xvdebodnen, magram arafers meubnebod-
xatuli uaryofis gasaZliereblad gamoyenebulia uaryo- nen (miSv.);
fiTi nawilakebic: ar, ver, nu (aRar, veRar, nuRar). Cveul- 7. sxvagan arc gemze, arc romelime bareliefze aseTi mo-
ebisamebr, TiToeuli am nawilakTagani im uaryofiT nac- tivi arasodes minaxavs;
valsaxelsa Tu zmnizedas Seewyoba (mosdevs mas), romlis 8. arc me da arc dedaCems erTmaneTis garda arvin ar gve-
SemadgenlobaSic igive uaryofiTi nawilaki Sedis: aravin bada (javax.);
ar, veravin ver, nuravin nu, arsad ar, versad ver, nursad 9. sasamarTlom arcerTi maTganis Cveneba ra gaiziara;
nu, arasodes ar, verasodes ver da misT. 10. Rirebulebebis gadafasebis epoqaSi aravisgan araf-
rogorc dadgenilia, calmagi da ormagi uaryofis ur- eri ar unda gagikvirdes.
TierTmonacvleoba Tavisufalia da stilistikis sferos
ganekuTvneba. amrigad, gemovnebisamebr SeiZleba gamoyenaba 2.10. zmnis organuli da aRweriTi formebis stilis-
winadadebebisa, rogorc: mas sityvas verasdros veravin ver tikuri funqciebi
gadaaTqmevinebda an: mas sityvas veravin gadaaTqmevinebda. vnebiTi gvaris zmnaTa organuli da aRweriTi formebis
ormagi uaryofa erTgvari stilistikuri xerxia, rome- monacvleoba Zvel qarTulSic dasturdeboda. perifras-
lic aZlierebs eqspresias. davakvirdeT magaliTebs: `mas tuli vnebiTi mxolod werilobiT ZeglebSi gvxvdeba. igi
poetebis bedis arasodes SehSurebia, ... isini sityvis loTe- niSandoblivia oficialur-saqmiani dokumentebisaTvis,

176 177
gavrcelebulia samecniero literaturaSi. mas kancelari- ala, daiSala, moixsna, gamoiyo); an kidev donian vnebiTebTan
uli elferi dahkravs da moklebulia mxatvrulobas. aRwe- ( gamosworda, garemontda, Semowmda, gakeTda).
riTi vnebiTi saerTod ar gvxvdeba cocxal metyvelebaSi, presaSi vnebiTis formaTa gaxSirebis mizezi aTasgvari
amitomac ar dasturdeba igi andazebis enaSi. mxatvrul li- cnobis, informaciis, dadgenilebisa Tu sxva dokumentebis
teraturaSi Zalian iSviaTia da Tu aris, mxolod stilis- enaSi aRweriTi formebis aucileblobiTaa gamowveuli. Tu
tikuri funqciiT. aseTi dokumenti ar gvaqvs, gaumarTlebelia maTi gamoyene-
dResdReobiT vnebiTis perifrastuli tipi gansakuTre- ba. Tu ar arsebobs aRweriT formaTa gamoyenebis gramati-
biT TvalSi sacemia presis enaSi. isini TiTqmis cvlian zmnis kuli safuZveli, maSin irRveva qarTuli enis frazis sis-
aqtiur formebs, rac ewinaaRmdegeba qarTuli enis bunebas. xarte da dinamikuroba.
`unda aRiniSnos isic, rom aseTi warmoeba SeiZleba grama- amrigad, Tu aRweriTi warmoeba araa gramatikulad Sepi-
tikulad iyos Sepirobebuli: robebuli, maSin umjobesia is SevcvaloT organuliT, Tum-
1. zmnas an saerTod ar moepoveba Sesabamisi organuli va- ca analizur formebs meore kavSirebiTSi aqvs kategori-
rianti, an meore seriisTvis iyenebs aRweras; ulobis, SesaZleblobis, sasurvelobis da aucileblobis
2. zogjer aRweriTi formis gaCena ganpirobebulia moq- semantika: satendero mosakrebeli Setanil unda iqnes Sem-
medebiTi da vnebiTi gvaris formaTa damTxveviT da maTi deg angariSze... aucilebloba-kategoriulobis semantika
gamijvnis aucileblobiT. `Tu iniani vnebiTisTvis moqme- dadgenilebebis, brZanebebis enaSi metad saWiroa da aseTi
debiTi gvaris saTaviso qcevis forma SeiZleba CaiTvalos formebic Seucvlelia: mowveul iqnes, daSvebul iqnes...
mizezad, maSin donianisTvis aseTi safuZveli ar arsebobs“ i. imnaiSvili ase afasebs vnebiTis organuli formebis
(RvinaZe 1989: 128). mag.: aucilebelia dasrulebul iqnes nacvlad aRweriTis gabatonebas: `Zveli vnebiTis moSliT
dawyebuli samuSao (unda iyos: dasruldes); Cvenma enam aramciredi gamomxatvelobiTi unari dakarga,
3. aRweriTi vnebiTis formaSi saxelad nawilad rTuli an magram meore mxriv, orazrovneba da orWofoba gaqra, mag-
ucxo sityvisgan nawarmoebi mimReobis fuZe gvxvdeba, ris ram dagvekarga agreTve iniani, martivi, didi gamomsaxve-
gamoc organuli warmoeba mouxerxebelia: uzrunvelyo- lobiTi Zalis formebi“ (imnaiSvili 1987: 90-91).
fil iqna, represirebul iqnen... `aRweriTi vnebiTis formebi vnebiTis organuli for-
Zalian xSirad vnebiTis perifrastuli tipi gamoiyeneba mebis msgavsad SesaZleblobisa da ukuqceviTobis funqci-
maSinac, roca Tavisuflad SeiZleba is Seicvalos organu- iT itvirTeba da amdenad, saliteraturo enaSi arsebobis
liT: auditi Catarebul iqna saerTaSoriso standartebis uflebac moipoves, oRond aRweriTi vnebiTis formaTa
mixedviT da gacemul iqna upirobo daskvna, romelic daTa- gamoyenebis yvela SemTxveva ver CaiTvleba erTnairad ga-
riRebulia 2010 wlis 29 apriliT. marTlebulad. isini zog sferoSi aSkara upiratesobiT
perifrastuli vnebiTi axal qarTulSi iseT zmnebTanac sargeblobs. ganzogadebulsubieqtiani aqtiuri formebis
gvaqvs, romelTa organuli formebic ar iwvevs orazrov- (gaiRes) nacvlad isini ufro mosaxerxebeli aRmoCnda da
nebas, roca zmnas meore seriaSi aqvs organuli Sesatyvisi saliteraturo enamac es SesaZlebloba gamoiyena stilis-
(moevlina, moismina, Seiswavla, gadaitana, ganixila, daiS- tikuri funqciiT“, - wers T. RvinaZe (RvinaZe 1989: 269).

178 179
aRweriTi vnebiTis formas meti SesaZlebloba aqvs, rom 8. daviT aRmaSenebeli xalxis mier iqna aRiarebuli wmin-
gamoiyenebodes aqtiur formaTa magivrad, Tumca pasiur- danad;
obis semantika da misi formaluri niSnebic masSi metia. amis 9. es samxilebi gamoyenebuli iqneba saqmis gamoZiebis-
mizezi ki is unda iyos, rom aRweriT formaSi realuri su- Tvis;
bieqtis monawileoba aSkaraa, winadadebis konstruqciaSi 10. mwerlis mier aRweril iqna gaRatakebuli aznaurebis
ramenairi formiT kidec rom ar iyos warmodgenili (mier cxovreba.
an gan Tandebuliani naTesaobiTiT, instrumentalisiT).
dajildoebul iqna, gaTavisuflebul iqna formebSi ga- codnis Sesamowmebeli kiTxvebi
xazulia ufro metad faqti dajildoebisa. analogiuria 1. daasaxeleT magaliTebi, sadac gamokveTilia narTani-
gaaTavisufles da ara gaTavisuflda. mier Tandebulian ani mravlobiTis stilistikuri funqciebi;
formebSi aSkarad Cans moqmedebis aqtiuroba. 2. dasaxeleT magaliTebi, sadac Cans mqoneblobis sufiq-
da bolos, organuli warmoebis vnebiTebi (iniani, doni- sTa stilistikuri funqciebi;
ani) aRweriTisgan gansxvavebiT sxva semantikur niuansebsac 3. daasaxeleT stilistikurad gansxvavebuli eniani da
gamoxatavs: CveulebiTobas, gardaqceviTobas, dawyebiTo- doniani vnebiTis nimuSebi;
bas. SeiZleba davaskvnaT, rom vnebiTis aRweriTi da orga- 4. gadmoeciT uaryofiTi azri erTmagi da ormagi uaryo-
nuli formebi nebismier konteqstSi sinonimebad ver gamog- fiT da SeadareT eqspresia;
vadgeba. 5. aqcieT gansazRvreba gankerZoebulad da daakvirdiT
espresias;
savarjiSo №1. daakvirdiT aRweriT formebs, gaaswo- 6. SeadareT erTi da imave zmnis organuli da aRweriTi
reT Secdomebi da axseniT; sadac mizanSewonilia maTi vnebiTebis stilistikuri funqciebi;
gamoyeneba, datoveT: 7. gadmoeciT erTi da igive azri sxvadasxva kilos for-
1. Cveni kolegebis mier am dargSi miRweul iqna mniSvne- miT da daakvirdiT eqspresias;
lovani warmatebebi; 8. aiReT erTi winadadeba, SecvaleT wevrTa wyoba da da-
2. Tamada bolos iqnas nadRegrZelebi; akvirdiT eqspresias;
3. sapatriarqo orive mxares daTmobisken mouwodebs, 9. aiReT erTi winadadeba, SecvaleT sasveni niSnebi da
rom Tavidan iqnes acilebuli samoqalaqo dapirispireba; daakvirdiT eqspresias;
4. profesor- maswavlebelTa da administraciis xel- 10. aqcieT pirdapiri naTqvami iribad da SeadareT maTi
mZRvanelTa mxridan araerTi kiTxva iqna dasmuli; stilistikuri funqciebi.
5. yvelaferi detalurad gaweril iqnes;
6. RonisZiebis gegmaSi Setanil iqna mniSvnelovani cvli- dasamuSavebeli literatura: № 9, 91, 119,159, 160.
lebebi;
7. germaneli jariskaci da meTauri Tamar mefis ordeniT
iqna dajildoebuli;

180 181
Tavi V. mxatvruli stilistika miuxedavad imisa, rom stilistikuri saSualebani indi-
vidualurad gamoiyeneba, `mxatvruli metyveleba warmo-
V.I. stilistikuri kategoriebi adgens enobrivi Semoqmedebis umaRles safexurs, TviT am
adamiani sakomunikaciod sityvebs pirdapiri mniSvnelo- SemTxvevaSic ki sityvis ostati - mwerali Taviseburad aer-
biT iyenebs. erTisa da imave azris gamosaxatva sxvadasxvag- Tianebs enobriv elementebs, ar arRvevs mocemuli enis ka-
vari enobrivi saSualebiT SeiZleba, emociis gasaZliereb- nonebs, ar gamodis masSi daSvebuli sazRvrebis gareT“ (Sa-
lad ki sityvebs gadataniTi mniSvnelobiT, metaforula- raSeniZe 1971: 43).
dac iyeneben, amitom ukeTesad Tqmis xelovneba gulisxmobs n. koJevnikovas mosazrebiT (koJevnikova 1979), Sedareba
ufro Zlieri saSualebis SerCevas. aseT SesaZleblobebs gadaiqceva metaforad, metafora perifrazad da a. S. ar-
stilistikur kategoriebsac uwodeben. sebobs metaforuli epiTetebic. xSirad tropis ramdenime
stilistikur kategoriebad miiCneva yvelaferi, rac Cve- saxeoba erTdrouladaa warmodgenili.
ulebrivi (pirdapiri) daniSnulebis araa, e.i. enis gansakuT- tropis saxeebia: epiTeti, Sedareba, metafora, metoni-
rebuli SesaZleblobebia. aseTebia: tropebi (omonimia), si- mia, sinekdoqe, hiperbola, gapirovneba da a. S.
nonimia, gameorebebi, modaluri saSualebebi da sxva. isini
gamoiyenaba emociis gasaZliereblad, subieqturi ieris ga-
mosaxatavad, saTqmelisTvis silamazis misaniWeblad da ro-
gorc al. gvencaZe miuTiTebs, sagnebisa Tu movlenebis su- §1. Sedareba
bieqturi obieqtivizaciis mizniTac“ (gvencaZe1974:15). amiT
upirispirdeba enis gansakuTrebuli SesaZleblobebi Cve- Sedareba tropis erT-erTi saxea, eqspresiulobis mi-
ulebrivs. saRwevi erT-erTi saSualebaa. masSi erTi mxare nacnobia,
`tropi berZnuli sityvaa da niSnavs Sebrunebas, Seqcevas, meore- ucnobi da es ukanaskneli daxasiaTebulia meoris
sityvis xmarebas gadataniTi (arapirdapiri) mniSvnelobiT di (xSirad kargad nacnobis) saSualebiT; `Sedareba igive meta-
di mxatvruli gamomsaxvelobis mizniT“ (axmanova 1966). foraa, oRond metaforisgan gansxvavebiT mas damateba aq
trops gansakuTrebuli adgili eWira antikuri drois vs. roca poeti ambobs aqilevsze, rom is rogorc lomi, ise
berZnul da romaul ritorikebSi: `tropi aris sityvis, an ekveTa, esec Sedarebaa, magram Tu vityviT, lomi ekveTa, es
sityvieri gamoTqmis sakuTari mniSvnelobis Secvla meor- metaforaa, radgan orive mamacni arian, amitom poetma aq-
iT, romliTac mniSvneloba mdidrdeba“, - vkiTxulobT `en- ilevss gadataniTi mniSvnelobiT lomi uwodao“, - wers ar-
isa da stilis antikur TeoriebSi“ (215). istotele (aristotele 1981: 174).
trops omonimsac uwodeben, magram igi sakuTriv omon- mokled, SedarebaSi gamoiyofa 1.Sedarebis subieqti
imTagan gansxvavebulia. `tropisTvis gamoyenebulia Cve- (Sesadarebeli sagani); 2. Sedarebis obieqti (rasac vada-
ulebrivi mniSvnelobis sityva raime saerTo niSnis safuZ- rebT); 3. Tviseba, rasac emyareba Sedareba.
velze, amitom erTi Ziris sityva gvevlineba sxvadasxva n. baraTaSvili Sesadareblad xSirad iyenebs sityva mij-
mniSvnelobiT“ (gvencaZe 1974: 43). nurs:

182 183
mag.: 3. sulieri sagani Sedarebulia usulosTan:
`mosdevs mTovares, viTa mijnuri, `me saavdro RrubeliviT daZenZili viyav maSin,
varskvlavi marto misa amara“ (`SemoRameba mTawmindaze“); da mizgiTi mibnelebda xatis Rimils, qoxis lampars“
(gorg.).
`da momdinare xar zvirTcemiT, xan nelad mtkvari,
mooxravs SoriT, viT mijnuri, JamT moCivari“ (`Rame ya- 4. sulieri Sedarebulia sulierTan:
baxzed“); `miwa ar minda da rogorc qriste,
me vemzadebi gafrenisaTvis“ (ter.).
`viTa mijnuri satrfos amaysa,
mtkvari mas norCsa ferxTa evlebis“ (`Cinari“). Sedareba advili amosacnobia gramatikuli agebuleb-
iT: masSi gamoiyeneba a) Tandebulebi (viT, ebr,): `vsvam gem-
Sesadareblad gamoiyeneba a) sazogadoebrivi xasiaTis riels da oxers, jojoxeTiviT yavas“ (gorg.).
movlenebi, adamianTa moqmedebisa da urTierTobis nayofi;
b) bunebis movlenebi, cxovelTa samyaro, mcenareTa samya- an:
ro da sxva. `suli gafrinda TeTri mtrediviT,
mxatvrul literaturaSi SeiZleba Sesadarebeli sagani sxeuli darCa codvil miwaze“ (ter.);
da is, rasac vadarebT, erTi da igive iyos:
an kidev:
`Sen Ralati RalativiT gZulda, ...man xmaliviT Seageba mzera isrimisfer Tvalebs, da-
rac amkobs da axurdavebs qals“ (gorg.). fanCvul, TeTr warbebqveS TriTinasaviT awrialebulT“
(gams.).
1. usulo sagani Sedarebulia usulosTan b) sakavSirebeli sityvebi (ise, ase, rom, TiTqos, ro-
`gamokonili aris maradis gorc):
viT TavsafarSi Zvirfasi ganZi, aqamde gulSi miRvivis [tkbili naRveli], rogorc nacris
droSi - sayvarel qalis Ralati, qveS Senaxuli naRverdali (iqve); rogorc kokori mzisagan,
brboSi - niWi da wuxili kacis“ (gorg.) guli ise gadameSala da amiyvavda (iqve); Tu wuTisofels
erT bewo xans Tvali mouxuWe, ise gagTelavs, rogorc di-
2. usulo sagani Sedarebulia sulierTan doeli leki nabadsa.
`feri gaukrTa rogorc orsul qals, seqtembers“ zogjer SedarebaSi gamoiyeneba `rom“ kavSiric (ise rom,
(qeb.); aseTi rom):
`gogo iyo, Seni Wirime, rom Tvali zed dagrCeboda (iq
`dgas alubali gazafxulis dResaswaulze kabaqaTqaTa ve,); is berikaci aseTi gamorboda, rom ocis wlis biWi gego-
dedofaliviT“ (iqve); neboda“ (iqve).

184 185
Sedareba sxvagvaradac gadmoicema: bas m. javaxiSvili. mwerali `arsena marabdelSi“ maior ar-
`gamWvirvale blondi ebura pirze, broweulis yvavi- lovis portrets ase gvixatavs: `arc maior arlovs daeg-
lisdari, siTviT amoqarguli“ (gams.). viana: isic karebTan mogorebuliyo, xis saldaTiviT ga-
an kidev: CaCxuliyo, doinji Semoeyara, wylisferi pawawina Tvalebi
`Cveni sicocxle im cicqna nams hgavs, saaxalwlo basilasaviT daeWyitna da TiTonac zizil-pipi-
mze rom daaWers da aorTqldeba“ (qeb.). lebiT aWrelebul basilas hgavda: Tav-piri gaberil gog-
Sedareba metad popularuli mxatvruli xerxia sagmiro ras miugavda da im ayiro Tavze wiTeli Tma da wver-ulvaSi
eposSi: `obiymianT banze videq, davxede aremaresa, ufrosi gacveTili WilobiviT eyara, xolo Txilisodena abzekili
rZali mzesa hgavs da SuaTana- mTvaresa“ (akaki2). da wiTel- lurji cxviri ise oblad gamoiyureboda gapen-
poetur folklorSi Sedareba sariTmo erTeuladac ga- til wver-ulvaSidan, TiTqo CalaSi maJalo vaSli Caegdo-
moiyeneba: To“.
`zogierTi patarZali xes exveva verxviviTa, an kidev:
dedamTils kargad eqceva da mamamTils RmerTiviTa, `marabdaSi sisxli daiRvreba... es sami sityva siCumeSi pa-
imas ise Seinaxven ugunur mtrediviTa“ (xalx. sibr.). naSvidiviT Camowva“ (javax.).
Sedareba SeiZleba formobrivad arc Candes. magaliTad: gavrcobili Sedareba SeiZleba moicavdes sxva tropeb-
`mas hqonda wvniani, Zlieri xma, sanam is mReroda, megona, sac an piriqiT, Sevides metaforis SemadgenlobaSi, iseve,
mwife nesvs vWamdi“. zogjer Sedareba sufiqsiTac gamoix- rogorc metonimiasa da gapirovnebaSi:
ateba: miwurSi marTla miwuri dumili Camowva“ (javax.).
al. gvencaZe sagangebod miuTiTebs imaze, rom iliam `aravin iyo... xolo cecxla-pirs
luarsab TaTqariZis ezos dasaxasiaTeblad Semdegi Seda- qals daRalulsa misZineboda
reba Seqmna: `Sig ezo iseTi uwminduri iyo, rogorc Zveli da cecxlis Suqi mis turfa saxes,
Cinovnikis gulio“. sxva mwerals SeeZlo ase eTqva: Sig ezo viT sayvarelsa, zed dahxaroda...
iseTi uwminduri iyo, rogorc didi xnis gausufTavebeli TiTqo TviT madlsa Svenebisasa
boselio. `iliasTvis Sedareba ki ar iTvleba individual- Tvisi saunje aq dahbnevia
ur Taviseburebad, aramed Sedarebis sityvieri inventaris da eSxsa, viTa iadons vardzed,
SerCeva da Sedarebis ori komponentis iseTnairi Sexameba, suli mis Rawvze daulevia“ (ilia).
rom naTqvamma gamoamJRavnos avtoris ideur-esTetikuri
mrwamsis mizandasaxuloba“ (gvencaZe 1974: 27). mkvlevari savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi, gaanalizeT Se-
imowmebs fosleriseul sityvebs, rom `stili aris indivi- darebani Sesadarebeli obieqtis mixedviT; daakvirdiT
dualuri enobrivi moxmareba saerTosgan gansxvavebiT“ (iq maT stilistikur funqcias:
ve: 27). amdenad, SedarebaSi Cans SemoqmedebiToba da indivi-
dualoba. 1. `Svilebis Cemis lurji Tvalebi
originaluri SedarebebiT iqcevs mkiTxvelis yuradRe- Tbil talRasaviT gadamdis gulze“.

186 187
2. `magram sikvdili kivis busaviT, 10. `rogorc zRvis xetiali, rogorc bedis triali,
magram sikvdili brmaa brbosaviT, Cqari grgvinva-grialiT qrian lurja cxenebi!“
Tanac lamazi salambosaviT... “

3. `me Seni klerta da iebi momelian, §2. epiTeti


qaliviT morcxvi da qaliviT lamazebi“.
epiTeti berZnuli sityvaa da TandarTuls niSnavs. igi
4. `moagonda Soreuli bavSvoba, Soreuli da uTavbolo, mxatvruli gansazRvrebaa, Cveulebrivi msazRvrelisgan
rogorc gamoutaneli sizmari“ gansxvavebiT eqspresiulia: `epiTeti aris gansazRvrebis
saxesxvaoba, Cveulebrivisagan eqspresiulobiT da gadata-
5. `me mjera Seni misan qaliviT, niTi, tropuli xasiaTiT gansxvavebuli“ (axmanova 1966).
anaTebs mTvare... epiTeti stilistikuri amxsnelia, igi xazs usvams sagnis an
brwyinavs mTvare... movlenis romelime erT mxares. mas xSirad iyeneben mxatvrul
ZvelqarTuli minanqariviT... “ literaturaSi. igi gvxvdeba publicistikaSic, naklebad ga-
moiyeneba samecniero literaturaSi, Tu gamoiyeneba, aq da-
6. `momwyurdi exla, ise momwyurdi, mazustebeli funqcia akisria da ara mxatvrul-gamomsaxve-
viT ubinaos - yofna binaSi, lobiTi. epiTetSi, rogorc stilistikur kategoriaSi, Cans
TeTri tyemlebis momyveba gundi mTqmelis SefasebiTi damokidebuleba sagnebisa da movlene-
da kvlav marto var me Cems winaSe“. bisadmi. aratropuli epiTetebia gansazRvrebani da garemo-
ebani, romlebic sagnis ferze, sunsa da gemoze miuTiTeben.
7. `var mowyenili, viT zamTarSi nazi beRura, SegrZnebaTa aRqmis sinTeziT miRebul epiTetebs sinesTeti-
viT Semodgomis RameebSi nazi versali, kurs uwodeben. zogjer sagans iseTi Tvisebebic miewereba,
Sens silamazes Cemi trfoba esafexura, romelic mas sinamdvileSi ar aqvs da arc SeiZleba hqondes.
var mowyenili, viT zamTarSi nazi beRura.“ `metaforuli epiTeti sagnobriv-fsiqikuria da aRniS-
navs ararealur niSans, msgavsebis mixedviT gadatanils
8. `me Zlier miyvars iisfer Tovlis sxva saganze“ (meSCeriakovi... 2003: 97).
qalwulebiviT xididan fena, `Semodgomisa velur hangSi
mwuxare grZnoba qrolis, mimovlis Wkneba foToli,“ - wers galaktioni.
da siyvarulis ase moTmena“. mocemul konteqstSi veluri epiTetia. hangis veluro-
ba poeturi aRqmaa, mxatvrulia, arabunebrivia da uCveulo.
9. `ese yoveli, erTad reulni, igi galaktioniseulia da poeti mas sxvaganac iyenebs, oR-
hgvandnen ciT vlenils risxvas RvTisasa“. ond gansxvavebul konteqstSi: veluri vardebi, veluri xma,
veluri kivili, veluri svavi.

188 189
amave poetTan T. sanikiZem sityva `nazi“ epiTetad 299- me minda, sul viyo SenTan,
jer daadastura Semdeg sityvebTan: pepela, yvavili, xma, rogorc es mTebi da nisli!“
furceli, amuri, hangi, sio, sevda, Rimili, Semodgoma,
dideba, saxe, mxare, samosi, gazafxuli, simRera, bindi, 5. ` movardeba Slegiani qari,
ocneba, daraji, mze, feria, gogona, haeri, burusi… Seciebul palmebs daafeTebs“.
gapirovneba-epiTetebi gvaqvs Semdeg magaliTebSi:
`maradis RviZavs miviwyebul simRerebs yrmobis, 6. `me SemiZlia movusmino qaraoc qarsac,
fexSiSvel dReebs, netarebis uames wamebs“ (gorg.); me SemiZlia mivayuro gatrunul mindvrebs“.
`aq Cadrebi mZuani, iq Sortebi meZavi“ (gorg.);
`qalwul kabaSi orsul dedofals ara vqna, fembulav, 7. `vici, vuyvarvar, magram qaria,
ver vuTamadeb“ ( iqve). qari qenqera, qari cerceti“.
aristotele sityvis sicives uwodebda epiTetebis xSir
gamoyenebas. is werda: `saWiroa didi sifrTxile, radgan ep- 8. `axla sulerTia, ra dRe, ra ricxvia,
iTetebis windauxedavi xmarebisas saziano xdeba. alkiman- oRond siCumea, munji darebia“.
ditis sityva civad gveCveneba, radgan epiTetebs xmarobs
ara rogorc saWmlis sakmazs, aramed rogorc saWmels“. 9. `pirisferi abreSumis yabaCa umSvenebs patara jiSian
amrigad, epiTeti stilistikuri xerxia, erTgvari sam- Tavs“ (gams.2)
kaulia azrisa, magram misi gamoyenebisas zomierebis dacva
aucilebelia. 10. `tao-klarjeTis bokveri var bRezi bewvebiT,
saqarTveloSi qarTvelobas ar vixvewebi“.
savarjiSo № 1. waikiTxeT metaforuli epiTetis maga-
liTebi da gaarkvieT maTi stilistikuri funqciebi
1. `Slegi ferebis faruli SfoTi idumalebas dastyuebs §3. metafora
bgerebs“.
`metafora tropis saxea, erTi sagnis Tvisebebis meor-
2. `Sriala tyemlebs eTamaSeba eze gadatanaze an maT msgavsebaze dafuZnebuli“ (meSCeri-
TavSalwakruli TeTri aprili“. akovi... 2003: 89).
metafora `tropia, romelic mdgomareobs sityvaTa da
3. `gamokveTili beber qvebSi Jamis nusxuriT gamoTqmaTa gadataniTi azriT gamoyenebaSi msgavsebis, an-
momabezrebel siCumeSi var galursuli“. alogiis safuZvelze“ (axmanova 1966).
`maTematikur gantolebaSi ramdenime ucnobia, rogorc
4. `movediT samadlos xevTan... wesi, magram erTi cnobilia, am erTis saSualebiT xerxde-
nislebSi danTqmula isic... ba danarCenebis amocnoba. metaforul winadadebaSi TiT-

190 191
qmis yvela sityvis Sinaarsi amosacnobia, amosaxsnelia“ (Wi- §4. gapirovneba
laia... 1984: 257). (gasuliereba, personifikacia)
enisa da stilis antikur TeoriebSi vkiTxulobT: `me-
tafora tropis yvelaze rTuli saxeobaa da amasTan, yvela- `poeturi gapirovneba iqmneba bunebis movlenaTa moZra-
ze esTetikuric: mas umaRlesi xarisxiT axasiaTebs sicxade, obis, formis, xmisa da sxvaTa mkveTri gamovlinebis safuZ-
sasiamovno siaxlis mSveniereba da misi gadmoReba sxvisagan velze, rac iwvevs sicocxlis iluzias; bunebis movlenebi
ar SeiZleba“ (1936:221). gvevlineba, rogorc TviTneburi, Segnebuli moqmedeba, ro-
`metafora aZlierebs enis dasrulebuli faqtis azrs, melSic monawileobs movlenisa Tu sagnis nebisyofa, survi-
amkobs enas da aseve gamoxatavs mTqmelis Tvalsazrissac li, mizandasaxuloba“ (zandukeli1960: 71).
sagnebsa da movlenebze, amitom is enis erT-erT saukeTeso gapirovnebas vxvdebiT nikoloz baraTaSvilis Semoqme-
saSualebad iTvleboda yovelTvis“ (gvencaZe 1974:45). debaSi. igi vaJa-fSavelas sayvareli poeturi xerxia:
`erTmaneTisgan ganarCeven individualur-saavtoro `ras fiqrob, nislo tialo,
(`wyaros Cavida mwuxare, vardi vardis wyliT nabani“) da en- Semjdaro goris fxazeda?
obriv metaforebs (vnebaTa qariSxali, cremlis zRva). in- gana Senc rame gawuxebs
dividualur-saavtoro metaforebi xasiaTdebian siaxliT, am oxer qveyanazeda?“
moulodnelobiT da gamoirCevian maRali gamomsaxvelo- gasulierebis nimuSebs Tanamedrove poetebis Semoqme-
biT“ (meSCeriakovi… iqve). debaSic vxvdebiT:
metafora xSirad erwymis tropis sxva saxeobebs. Sesa- `zecam Caicva ZaZa,
bamisad gvaqvs: metaforuli epiTeti (Rrubliani axalgaz- veRar ikavebs cremlebs“ (qeb.);
rdoba), metafora-perifrazi, metafora-gapirovneba, me- ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
tafora-simbolo, metafora-alegoria. `cas ukeTia Rrublis saTvale da dabneuli ieriT dadis
(iqve);
`... ra giTxra Svilo, suli tkbilia, ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
igi tyve aris wuTi-soflisa `axla mTaSi gazafxuli fafxurobs,
da eg yoveli mis borkilia“ (ilia); xundebs lewavs da Zvel ZonZebs albobs“ (iqve);
... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
`vxedav, gazafxuls Semoaskda yelze sayelo“; `gamge- SoriT Srialebs tye dabinduli,
belma Sens tablaze eg ra gvema Semodga“ (gorg.); `sulis mTvarem Caxeda tbas lurj TvalebSi (iqve).
velebze yayaCo yvavis“ (qeb.).
savarjiSo №1. waikiTxeT gapirovnebis magaliTebi da
davaleba. amoiwereT qarTvel klasikosTa Semoqmede- imsjeleT, ra udevs safuZvlad gasulierebas:
bidan metaforebi, ganmarteT maTi mniSvnelobani da im- 1. `vardisferad aelewa Rawvni ciskars,
sjeleT stilistikur funqciebze horizonti abrialda oqros aliT“.

192 193
2. `vgoneb, mzes daaviwyda samyaro, 10. `sizmrebsa hgvanan misi Tvalebi,
clis wvimis notio Tasebs“. da rogorc mTvrali mezRvaurebi,
ise dadian zRvaSi navebi.
3. `mze Cawva morCilad Sors caTa bandebSi, lurji TovliviT,
mimwuxri yru sevdas yvelafers gadasdebs“. lurji TovliviT,
TvalismomWreli wynari talRebi...
4. `xiTxiTebs naZvi, ebriceba tuCi siciliT“. me, rogorc sila, gamomyolia
misi tuCebis bairaRebi“.
5. `frTebdanamuli mowyda foToli,
etkina guli- sulanaTrToli,
Zala ar eyo dardis moyolis, §5. simbolo
gardaicvala ise foToli“.
simbolo tropis erT-erTi saxea, igi metaforulobiT
6. `Camoiglija zecam niRabi, xasiaTdeba, rac xSirad xdeba misi metaforaSi aRrevis sa-
mSvidi niRabi, fuZveli. erTgvarad Taviseburia sityvis an gamoTqmis sim-
yalbi niRabi, bolod gamoyeneba. `sityva-simbolo ufro metaforaa, is
da dauSina miwas gundebi raimes sinonims warmoadgens, magram ufro ganzogadebulia
setyvis, Tovlis da wvimis“. da niSandoblivi“ (gvencaZe 1974:48). simbolos funqciiT Se-
iZleba gamoiyenebodes sityvac da gamoTqmac. mag.: mtredi
7. `sityvebs vugdebdi Sexvedril Saras: mSvidobis simboloa, Savi yorani - ubedobis.
terfebs foTlebiT ver damiameb, simbolo xSirad gamoiyeneba miTologiasa da mxatvrul
monastris zemoT vxedavdi Savad literaturaSi. arsebobs saxe-simbolo, romlis mniSvne-
sivrceSi gakrul adamianebs“. loba yvelasaTvis nacnobia, Tumca gvxvdeba iseTic, ro-
melTac gansxvavebuli emociuri mniSvneloba aqvT. erTi
8. `Saras iRliidan dasxltomia bilikebi, aseTia nisli. igi sxvadasxvagvarad gaigeba sxvadasxva xal-
yanebSi Separulan, dakargulan mere, xis SemoqmedebaSi da TviT erTsa da imave eTnosSic (amis Se-
xeebi xiTxiTeben, rasme qilikoben, saxeb dawvrilebiT ixileT barbaqaZe 2009).
viRacas uqneven koJrebian xelebs“. aRmosavlur-aziur lirikaSi nisli aris umTavresad Se-
modgomis da aforiaqebuli gancdebis, avi sulebis simbo-
9. `mouwyeniaT SensaviT baRebs, lo, evropul zRaprebSi ki - momavlis da imqveyniuris Cake-
tkivili sulSi ufro cxaddeba... .. tilobisa, rac mxolod sinaTliT SeiZleba gaixsnas.
me viRviZeb da darabebs vaReb, nisli aferxebs moZraobas; nislis qaosidan Semoqmedi
da sizmars vatan am Secxadebas“. (mwerali) qmnis „axal wesrigs“... nislisgan ibadebian mon-

194 195
strebi, demonebi, urCxulebi da aseve angelozebi, RvTis- savarjiSo. waikiTxeT magaliTebi da ganmarteT, ra se-
mSobeli... . gardacvlilis sulma unda gaiaros sibnelisa mantika igulisxmeba TiToeul simboloSi:
da nislis mdgomareoba da gasxivosndes, gavides sicxadeSi.
qarTuli frazeologizmebi: Tvalebze nisli gadamekra 1. `me var: gorze rom loculobs nisli,
// nisli gadamefara, nislSi wavedi ... cnobierebis droeb- Ramis siCume Cemi fiqria,
iT dakargvas gamoxataven. wyaroa Cemi cremli da sisxli,
paulo koelios SemoqmedebaSi nislidan ibadeba sik- Tma aris, kldes rom quCi mihkvria“.
vdilic da misgan qalRmerTic gamodis. amgvari magaliTe-
bi msoflio literaturaSi mravladaa da niSandoblivia, 2. `nislauro, nisli xaro,
rom nisli erTsa da imave dros aRniSnavs sikvdilsa da si- gamiqrebi: mzisi xaro...
cocxles, keTilsa da borots, dadebiTsa da uaryofiTs. is me aragvze davrCebodi,
aris koncepti, romelic bevrnairi interpretaciis saSu- magram, ra vqna, sxvisi xaro“.
alebas iZleva.
nisli dabrkolebaa, gaurkvevlobaa, nisli adamianiv- 3. `me var: gorze rom loculobs nisli,
iT sulieria, rogorc vaJa-fSavela ambobs: „nisli fiq- Ramis siCume Cemi fiqria,
ria mTebisa“. wyaroa Cemi cremli da sisxli,
nislidan ibadebian galaktionis usasrulobisaken da Se- Tma aris, kldes rom quCi mihkvria“.
ucnoblisaken mswrafi „lurja cxenebi“ da missave TareSSi“
dahqrian: 4. `TeTri feriT, mkveTri feriT
`mxolod nislis TareSSi, samudamo mxareSi, daifara yvelaferi.
zeviT Tu samareSi, wyevliT SenaCvenebi, TrTviliT, TovliT, TeTri nisliT
rogorc zRvis xetiali, rogorc bedis triali, gamovlinda feri misi“.
Cqari grgvinva-grialiT qrian lurja cxenebi!“
`nislis gza“ rCeulTa gzaa, amitom poetebi „avad arian“ 5. `nislis svetebi idgnen garSemo,
nisliT, „msoflio sevdiT“. nislebs SuadRec ver aTenebda.
amrigad, nisli ambivalenturi leqsemaa, romelic erTsa guli iwvoda da lurji kvamli
da imave dros aRniSnavs dadebiTsac da uaryofiTsac, Tum- msxvilad mdioda bnel Tvalebidan... “
ca dadebiTi emocia Warbobs. nisli asocirebulia idumal-
ebasTan, rac RvTaebrivis niSania.

196 197
§ 6. alegoria perifrazi gvaqvs Semdeg gamoTqmebSi: lomi - cxovelTa
mefe; arwivi - frinvelTa mefe, akaki - saqarTvelos bulbu-
alegoria (berZn. allegoria _ gadakrulad Tqma) _ gadakru- li.
lad naTqvami sityva Tu sityvaTa rigi, romelSic movlenis `saqarTvelo beWedia bajaRlo,
Sinaarsi konkretuli saxiTaa warmodgenili. masSi naTqva- da Tbilisi - Sig Casmuli badaxSi“ (griS.);
mia erTi da igulisxmeba meore (andaza, gamocana, igav-araki ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
da sxv.). misi mizania avtoris azris SeniRbva. an: `viS, es qveyana, xmeleTis Tvali,
„sibrZne_sicruisaSi“ paeqroba umTavresad warmarTu- didi samoTxis kuTxe patara“ (ilia);
lia igav_arakebis saSualebiT. am nawarmoebSi igavebis moq- ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
med pirebad Cveulebriv gamoyvanilia frinvelebi, cxove- `Tuki cxovreba brmis ynosvaa, munjis Jinia,
lebi da misTanani. aq alegoriulad aisaxeba adamianTa ur- mec mivabijeb da arafris ar meSinia“ (gorg.)
TierTobisa da yofa-cxovrebis mankieri mxareebi. ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
saTqmelis alegoriulad gadmocema metad efeqturi `amaoebaTa bazris uiRblo mkvidrebi, mivdivarT, miv-
stilistikuri xerxia. divarT“ (qeb.).
mxatvrul literaturaSi gamoyenebuli originaluri
perifrazi mkiTxvels didxans amaxsovrdeba.
§7. perifrazi
savarjiSo №1. waikiTxeT teqstebi da moZebneT perif-
perifrazi (Peri - irgvliv, Sesaxeb, phrazo _ vsaubrob) razis magaliTebi
mxatvruli tropis erT_erTi saxe, sagnis an moqmedebis da- 1. peterburgi... . xom ginaxavT peterburgi? ruseTis
saxelebis Secvla misi arsebiTi, ganmsazRvreli niSan-Tvi- gulia. marTalia, aqamdisin mTeli ruseTi fiqrobda, rom
sebis aRweriT, rac Cvens warmodgenaSi mkveTr cxovrebise- guli moskovia, magram mTels ruseTs me gavufante eg cru
ul suraTs qmnis (timofeevi... 1963: 113). da ugunuri azri... me davamtkice, rom peterburgia mTe-
perifrazi gamoTqmaa, msazRvrel-sazRvrulis iseTi Se- lis ruseTis guli. izleris baRi xom ginaxavT? - ginaxavT?,
xamebaa, romelic erTi sityvis funqcias asrulebs. Cveul- maS, Tqven ganaTlebulebSi fexi CagidgamT. friad moxaru-
ebrivi msazRvrel-sazRvrulisgan imiT gansxvavdeba, rom li var, izleris baRi? rogori baRia, ha, feriebiT savse sa-
saTqmels pirdapir ki ara, gadataniT gadmogvcems. mas ase moTxe is aris, ai! feriebi xom iciT ra aris? eg samecniero
ganmartaven: perifrazs axasiaTebs `Cveulebriv saxelwo- sityvaa, iqneba ar icodeT. eg mdabiurad rom vTargmnoT, im-
debaTa nacvlad metyvelebis iseTi xatovan-eqspresiuli asa niSnavs, rom is baRi savsea JuJunaTvalebian qalebiTa.
saSualebebis gamoyeneba, romelTa meSveobiT gveZleva ginda erTs Caavle xeli, ginda meores. ai, ganaTlebas ra Se-
mxatvruli aRweriloba da iqmneba sagnis an movlenis xato- uZlian. Tqveni qalebi ki kacs dainaxaven Tu ara, imalebian.
vani daxasiaTeba“ (efimovi 1961:273); `perifrazi sxvagvarad ara, peterburgi ... didi qalaqia, friad ganaTlebuli, iz-
Tqmis saSualebaa“ (galperini 1958:158). leris baRi ganaTlebis gvirgvinia, aseTi baRia, `mwu“...

198 199
2. `cxovreba udabnoa, udabnoa... metonimia aris is, roca erTi sagnis saxelwodebis magi-
veli uxnavi da urwyuli,... er meore sagnis saxelwodebaa naxmari. mag.: yvela mwerali
cxovreba udabnoa, udabnoa... (naweri) gadavikiTxe, momeciT Cemi xirimi (Tofi), sami jami
da klde udabnoSi aRmarTuli... . SevWame (saWmeli); Sen Tu am jams dalev... (Rvino).
cxovreba udabnoa, udabnoa... metonimia efuZneba enobriv saSualebaTa ekonomi-
samoTxe samudamod dakarguli. as, Semokleba-SekumSvas: nabeRlavi miyide. aq igulisxme-
cxovreba udabnoa, udabnoa... ba mineraluri wyali, sinamdvileSi nabeRlavi toponimia.
miraJTa livliva nakaduli“ `vefxistyaosnidan“ viciT, rom tariels Savi cxeni hyavda.
rusTveli xSirad metonimiiT moixseniebs am cxens: `naxa,
3. `qari Camohkravs xeebis arfas Savi SambTa pirsa dga sadave-ukuyrili“. aq metonimia emya-
da Semodgomas sxva rame arc surs, reba sagansa da fers Soris damokidebulebas - cxenis magiv-
rom nekerCxlebis toti miarTvas, rad dasaxelebulia misi mTavari gamosacnobi niSani.
seqtembers, Tavis mtirala asuls“. metonimia xSirad gvxvdeba sasaubro stilSi da komikur
efeqts qmnis: maTematika (maTematikis maswavlebeli) mo-
4. `monastris senakT Sefarebulni dis, qimia (qimiis maswavlebeli) avadaa, Tanamedrove poet-
Tavsafriani saTno dedani, ebi (poetebis Semoqmedeba) gadavikiTxe; modi da dagbeWdav
deda matrona da deda ana (dagibeWdav nawerebs), modi da gadagiReb (suraTs).
ori RuRuna uflis qedani“. metonimia aZlierebs enis gamomsaxvelobasac da saerTo
azrsac. `metonimiis mxatvruli funqciaa gamoTqma sxarti
5. `... da myinvars, maRal zraxvaTa mefes, da lakoniuri gaxados. metonimiis dros gamoTqma moklde-
maisi aliT aazambaxebs, ba, ikumSeba sityvaTekonomiis wyalobiT, mtkice mxatvrul
viT Seyvarebuls da meocnebes“. erTeulad ikvreba da myisve aRibeWdeba mkiTxvelis cnobi-
erebaSi“ (kuxalaSvili ... 2010: 188).
§8. metonimia metonimiis gansakuTrebul saxed miiCneven antonomazi-
as, sakuTari saxelis ganzogadebuli mniSvnelobiT gamoye-
metonimia tropis erT-erTi saxea, romelic sityvis mniS- nebas. magaliTad: kvazimodo, alfonso, otelo, TaTqariZe,
vnelobis gadatanas emyareba. igi `iqmneba ara msgavsi sagne- jayo, kvaWi da a. S. antonomaziis wyaroebia antikuri miTo-
bisa da maTi niSnebis, aramed erTimeorisgan gansxvavebuli logia da mxatvruli literatura.
sagnebis siaxlovis gziT, romlebic erTmaneTTan garegan savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi, gaxazeT metoni-
Tu Sinagan kavSirSi arian“ (abramoviCi1970 :180). miis nimuSebi da imsjeleT maTi stilistikuri funqciis
metonimia berZnuli sityvaa da niSnavs gadarqmevas-mov- Sesaxeb; sadac saWiroa, CaasworeT:
lenis, cnebis, an sagnis erTi saxelwodebis meoriT Secvlas 1. soflebs vswavlobT da sadac bavSvTa kontigenti di-
maTi mezoblobis Sedegad. dia, naRebs vxsniT;

200 201
2. yoveldRiurad goga niqabaZe ar macvia, Tumca Cemi aq- `kaliasaviT moedo
sesuari yovelTvis mikeTia; mTels aremares arabi,
3. yoveldRe Tu sam jams mainc SeWam, avadmyofoba vera- qarTvelis cremliT Seivso
fers dagaklebs: Cveni mtkvari da aragvi“ (abaS.).
4. farmacevtuli maqvs damTavrebuli da skolebSi sanhi- sinekdoqesgan unda ganvasxvavoT mxolobiTi ricxvis
gienas vaswavli (miSv.); formaTa xmareba ganzogadebuli mniSvnelobiT, rac eq-
5. gadmokida rqebiT qarafze jixvi beri papas nasrolma spresiulobas moklebulia. mag.: ZaRli adamianis megobaria.
xirimma (miSv.);
6. da roca yirimulma iWeqa, mtris qveiT nawils erTi ja-
riskaci gamoaklda (gariy); §10. hiperbola
7. pirvel rigSi ekipaJi mainteresebs (v. baraTaSv.);
8. paskali advilad ikiTxeba, arc misi ena aris rTuli; hiperbola warmodgeba berZnuli sityvidan (hiperbole) da
9. kanti wavikiTxe, magram bevri veraferi gavige; gadaWarbebas, zedmetobas, gazviadebas niSnavs. masSi mTqme-
10. axla rusTavels gavdivarT, Semdeg ki sulxan-saba un lis subieqturi ganwyobis romelime momenti iCens Tavs. hi-
da SeviswavloT. perboluri SeiZleba iyos Sedareba, metafora, perifrazi
da sxva. hiperbolebiT gansakuTrebiT mdidaria sagmiro ep-
osi, sadac gmiris fizikuri Zala Tu sxva Tvisebebi gazviad-
§9. sinekdoqe ebuladaa warmodgenili, realuri da fantastikuri erTma-
neTTanaa Sezrdili:
sinekdoqe warmodgeba berZnuli sityvidan (syn - Tan; de- `Cveni batoni erekle
chomai - viReb). igi tropis erT-erTi saxea da niSnavs saxel- erTi patara kaxia,
wodebis gadatanas nawilidan mTelze. romaelebi sinekdo- jaWvis perangi Caacves,
qes eZaxdnen pars pro toto-s an totum pro parte-s. `Tu metonimi- gahkra xeli da gaxia“.
aSi mimarTeba-damokidebulebaa piroba sityvis gadataniTi anda:
mniSvnelobiT gamoyenebisa, sinekdoqeSi TiTqos ricxobri- `aqeT gorasa wixlsa vkrav, iqiT gorasa Zvras vuzam,
vi Sepirispireba qmnis am safuZvels. zogjer mxolobiTSi adidebulsa dids mtkvarsa, davayeneb da Zvras vuzam,
igulisxmeba simravle, an, piriqiT, mravlobiTi aRniSnavs as litrsa rkinas davReWav keviviTa da ylaps vuzam“.
erTeuls; aseve nawili - mTels da piriqiT“ (gvencaZe 1974: erT-erT hiperbolur metaforaSi qali mzedaa warmod-
47). genili. amiT gamoxatulia misi momajadoebeli silamaze:
sinekdoqes metonimiis saxedac miiCneven: `gvarovnuli `mindvridan moxval Sen qalo, amomavali mze xaro,
saxelwodeba icvleba saxeobriviT, mravlobiTi ricxvi - netai imis dedasa, romlis mklavzedac wevxaro“ (umik.).
mxolobiTiT, mravlobiTi ricxvi-ganmazogadebeli saxel- hiperbolizacia zogjer komikur elfers qmnis:
wodebiT (an piriqiT)“ (SCepilova 1956:130). `cxviri aqvs muStis odena, muceli - gogrisxelao,

202 203
... eqvsi sartyeli uyide, meSvide Wiaferio, `Seirya mTeli ca da qveyana
Sevsvi da wamoviyvane, cxens momiwyvita welio, ima WeqiT da ima quxiliT,
sul erTianad SeWama qila, qoco da qvevrio“ (kotet.). ca airia, dabnelda uceb
gazviadebuli Txroba SoTa rusTvelis sayvareli xer- da wamovida setyva SxuiliT.
xia. poeti ucxo moymis Zlierebas ase warmogvidgens: `mona- quxva da Weqa, elva da setyva,
Ta xeli gamarTes mis ymisa Sesapyrobelad, arev-dareviT Rrublebis srbola,
`man, glax, igini daxadna mterTaca sawyalobelad, qarTa, aw griglad radme qceulTa,
hkra erTmaneTsa, daxocna Tavsa xel-aRupyrobelad, zariT da zaTqiT kldeebSi qrola, -
zogsa gadahkris maTraxi qve mkrdamdis gasapobelad“. ese yoveli, erTad reulni,
hiperbolis nimuSia: hgvandnen ciT vlenils risxvas RvTisasa“.
`mtris javri gulSi midgia aq hiperbolaSi Caqsovilia gapirovnebis, epiTetisa da
Savs alazanis gubeda“ (vaJa). gradaciis niuansebi.
hiperbola xSirad gvxvdeba poeziaSi: saTqmeli xSirad gazviadebulia poetur frazeolog-
`imdeni vsvi, qobuleTi tans im RviniT daibanda“ izmebSic. hiperbolizaciis iSviaTi nimuSebia `visramianSi“
(gorg.). Senman sulTqmaman haeri gaaSavis, Senisa gulisa kvamlman
`Svilo, ra uceb gamezarde, mTvare daabnelis (visr. 265:3).
lomis bokveriviT momeswari“ (qeb.).
hiperbola maSinaa gamarTlebuli, roca is mkiTxvels ki §11. litotesi
ar aSorebs sinamdviles, aramed, piriqiT, xels uwyobs, rom
mkveTrad, zustad ganicados da Seimecnos igi. roca mwera- litotesic tropis saxeTagania da niSnavs sagnis damci-
li sagnis an movlenis xilviT Tu gancdiT zomaze metad aR- rebulad, dakninebulad warmodgenas: sut-kneina ise moik-
tacebuli, gancvifrebuli an aRSfoTebulia, is hiperbo- unta, rom muStis odena gaxda (ilia); Cven, uCinoni, Tqven,
lis saSualebiT axerxebs mkiTxvelSic gadaitanos Tavisi CinianTa, buzad ggonivarT (iqve); roca meore vaSli SeWama,
ganwyobileba da masSiac igive gancda da gageba gamoiwvios... moikakva, dapataravda, ai, am TiTiviT (iqve); aba, ra qalaqia
`hiperbola aZlierebs mkiTxvelis mier gansaxierebuli Tqveni qalaqi? erTi Tavidam rom gadaafurTxo, furTxi qa-
sagnisgan Seqmnil STabeWdilebas, miRebul emocias inten- laqis boloSi daecema (iqve).
siurad acxovelebs, amZafrebs. mkiTxvels uWirs hiperbo- hiperbola da litotesi zogjer erTmaneTis gverdig-
lis saSualebiT gansaxierebuli sagani Tu movlena naTlad verdac gvxvdeba. antiTezuroba aZlierebs STabeWdilebas:
warmoidginos, magram masSi Caqsovili poetis emocia-aR- `siciliT vkvdebi, vxarxareb da meleva qanci,
frTovaneba imdenad Zlieria, rom igi aSkarad ganicdis yo- roca ekranze zvinisxela gamodis kaci
velives. marTalia, gansaxierebuli sagani Tu movlena ar da curclisxelas kiTxulobs leqsebs“ (gorg.);
Seesatyviseba sinamdviles, magram misi tolZalovani mainc an: `zogjer bartyiviT umweo xar, zogjer arwiviviT as-
aris“ (zandukeli 1968: 259). afreni“ ( qeb.).

204 205
V.II. stilistikuri figurebi § 2. gradacia

§1. elifsisi gradacia STabeWdilebaTa TandaTanobiTi gaZlierebis


elifsisi berZnuli sityvaa da gamotovebas niSnavs. igi xerxia, miRebuli sityvaTa Tu winadadebaTa gaerTianebis
ewodeba iseT gamoTqmas, romelSic garkveuli emociisa Tu gziT.
ganwyobilebis gamowvevis mizniT gamotovebulia sityva an gradaciis mizania romelime cnebis, sagnis, movlenis
sityvaTa jgufi. maT adgilas tire iwereba. sityvaTa ekon- Tu Sexedulebis win wamoweva: `ai, aTas xuTasi weliwadia, am
omiis TvalsazrisiT elifsisi yuradRebas iqcevs, radgan Zal-RoniT qristianobam Segvinaxa Cveni miwa-wyali, Cveni
fraza lakoniuria da moqnili. ena, Cveni erovneba.
`amiran darejanis Ze moses uqia xonelsa, 1. STabeWdilebaTa TandaTanobiTi gaZlierebis mizniT
abdul-mesia - SavTelsa, leqsi mas uqes romelsa, meordeba sinonimuri sityvebi:
dilargeT - sargis Tmogvelsa, mas ena- dauSromelsa“... `dRedaRam locviT, godebiT, gvemiT,
meore taepSi gamotovebulia sityva- uqia. xorci sulisTvis uwamebia,
`gulo, ocnebas malav, saiqiosTvis es saaqao
cao, lurjdeba zoli, dauTmia da ganSorebia“ (ilia);
vaJi- daica, qalav! 2. gradacias qmnis sagnis Tvisebebis an movlenis Tan-
qali- dagibrma Toli“. daTanobiTi ganviTarebis aRwera;
aq gamotovebulia sityvebi - ambobs da pasuxobs. `daesxa reti, TvalT daubnelda,
`grZnobas oqrosa fasad hyidian, gaSra, gaSeSda zardacemuli,
mTavris Rimilze- patiosnebas erTi saSinlad SehbRavla RmerTsa
da daJangebul borkilze cvlian da iqve sxiv-qveS uteva suli“ (ilia).
Tavis mamulis Tavisuflebas“ (ilia); 3. STabeWdilebas aZlierebs sityvaTa gameoreba:
aq gamotovebulia sityva hyidian. `Cven unda Cveni vSvaT myoobadi,
elifsisi zogi mwerlis stilistikuri xerxia: Cven unda mivsceT momavali xalxs“ ... (ilia).
`mokvda Cemi politruki. 4 kamandiri daiWra. 4. STabeWdilebas aZlierebs gradaciisa da gameorebis
22 ivlisi - vawyobT abaronas: erToblioba:
imave dRes hospitalSi. `zRva Relavs da talRa napirebs askdeba,
25 ivlisi - eSeloni Rrma zurgSi. ruxdeba Rrubeli da cremli waskdeba,
aoxrebuli sadgurebi. armaviridan davrCiT orni; mze Cadis, iSleba dRis yvela suraTi... .
30 - baqo. vapirebT TbilisSi. da mogoneba da tkivilic bacdeba...
31- mSobliuri qalaqi, Tbilisi“ (gelaSv.) bacdeba... bacdeba... “ (qeb.).
frazis lakoniurobiT da moqnilobiT elifsisi metad
efeqturi stilistikuri saSualebaa.

206 207
§3. antiTeza sibneles aqrob naTeliT,
sikvdiliT hbadav cxovrebas“ (gr. orb.);
antiTeza berZnuli sityvaa da niSnavs sawinaaRmdego de- `ratom ar ZaluZs kacTa modgmas moiqces ise,
bulebas. igi ewodeba erT winadadebaSi erTmaneTis sawina- maRali mdabals moeferos anda piriqiT“ (qeb.);
aRmdego movlenis, gancdis gaerTianebas. `Wkvianebi ise aWaxrakeben TavianT danaSauls, maT magiv-
antiTeza emyareba antonimias. antonimebi calkeuli rad sulelebi gaebmebian xolme maxeSi~ (gams.); ramdenadac
sityvebia, antiTeza ki - stilistikuri daniSnulebiT maTi sazizRaria daSinebuli mamakaci, imdenad mSvenieria Sem-
gaerTianeba. `es erTaderTi gza hosa da aras dapirispire- krTali qali (iqve); nuravis dazogavT: nurc dids, nurc pa-
baa“ (ilia). taras, nurc bebers da nurc ymawvils! (akaki).
antiTeza efeqturi stilistikuri xerxia. `dapirispire- antiTezaSi gamoiyeneba hiperbolisa da litotesis da-
ba mimzidveli metyvelebis aucilebeli pirobaa,“ - wers ar- pirispirebac: `yvavis baxalad ram aqcia Cveni arwivi“ (qeb.).
istotele. misi azriT, oratoruli sityvis agebis mTavari dapirispireba SeiZleba gamoviyenoT nawarmoebis asageb-
principi antiTezuri unda iyos. ad (`stumar-maspinZeli“). kontrastuli SeiZleba iyos na-
antiTezazea agebuli xalxuri leqsebi da andaza-afor- warmoebis saTauric. mag.: stendalis `wiTeli da Savi“.
antonimia gamoiyeneba oqsimoronSic (berZn. oxis - mZaf-
izmebi:
ri, maxvili, mWreli,  - sibriyve, sisulele, ugunureba;
mwifes esvrodnen, mkvaxe cviodao;
sityvasityviT: gonebamaxviluri sibriyve). is antonimur
maZRari mSiers purs ufcqvnida da Tan ayvedrida, ra
sityvaTa SeerTebaa, efuZneba enobriv da konteqstur en-
Rorulad Wamo;
obriv antonimias.
borotsa sZlia keTilman, arseba misi grZelia;
`oqsimoroni kontrastuli cnebebis SeerTebas niSnavs
garedan mters uyenebs Tvals da Signidan- moyvares;
axali, moulodneli cnebis SeerTebis mizniT: cocxali le
SeuCvevel lxins SeCveuli Wiri jobiao; Si, axalgazrda moxuci, Tavisufali monebi, patiosani qur-
bevris mdomi cotasac dakargavso; di“ (gafrindaSvili... 2005: 99).
moyvares pirSi uZraxe, mters - pirs ukanao; mxatvrul teqstSi oqsimoroni qmnis moulodnelobis
Svili mtrulad gazarde da moyvrulad gamogadgebao. gancdas:
xalxur leqsSi vkiTxulobT: `am sityvaze me Tvalwin midgeba usulo adamiani, cocxa-
`es Cemi guli sarkea, li micvalebuli“ (lomT.).
erTSi wvims, erTSi daria, gansakuTrebiT eqspresiulia igi poeziaSi:
avtirde- Sevyri Rrubelsa, „Sen silamazis nazo grigalo, Sengan arodes momesvene-
rom gavicino - daria“ (xalx.). ba“ (leon.);
antiTeza, rogorc popularuli stilistikuri figura ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...
farTod gamoiyeneba mxatvrul literaturaSi: „Tvalno lamazno, vin uZls Tqvensa Zliers basrobas,
`RmerTo, vin miswvdes Sengan qmnils, Tu ara sWvretdes Tqvengan sikvdilSi TviT ukvdavebas“
mis feruTvalavs mSvenebas, (n. baraTaSv.).

208 209
savarjiSo #1. waikiTxeT nawyveti da gaanalizeT, ra paralelizmi aramarto aZlierebs emociurobas, aramed
mxatvrul saSualebebzea agebuli antiTeza: leqsis ideur Canafiqrsac met sinaTles hfens:
cxovreba calke adamianisa, Tu mTelis erisa, ufro wew- `adgilze fetvi damebna, ra akrebs wiwilis meti,
va-glejis bazaria. dRes esea mowyobili da ras izam? cxov- me da Sensa siyvarulsa ra gahyris sikvdilis meti“.
reba marto aReb-micemobaa erTmaneTis Wkuisa, Tu xelis sayofacxovrebo poeziaSi gvxvdeba mravalwevriani, Tu
nawvav-nadagisa, naamagar-naSromisa, naomar-narbevisa. igi SeiZleba iTqvas, kibiseburi paralelizmic, sadac gamoto-
is moedania, saca WianWvelasaviT ireva didi da patara, saca vebulia zogierTi wevri:
maZRari mSiers wvrilad ufxvnis, gamarjvebuli damarcxe- `cxvaro, gamSvenebs vac-verZi, vac-verZo - Tav-rqianoba,
buls fex-qveSa sTelavs, Zlieri uZlurs etaneba SesaWme- saxlo, gamSvenebs WurWeli, WurWelo - yanwianoba,
lad, uZluri Zliers gaurbis da orniv ki - damwevic da gam- qalo da zalo Wkva-goni, Zma-zalSi gemnieroba“ (xevs.).
qcevic- erTsa da imave dros RmerTs exvewebian- xeli momi- `paralelizmi xSirad reliefurad aCvenebs mkiTxvels
marTeo (ilia). movlenaTa erTianobasac da uSualo Sepirispirebasac. as-
eTi saxis paralelizmebi damaxasiaTeblad aferadebs ilia
WavWavaZis Semoqmedebas“ (zandukeli 1966: 265).
§4. paralelizmi `da ra ixila kvlav igi mwirma,
daucxra suli aqoTebuli,
paralelizmi berZnuli sityvaa da niSnavs gverdiT mde- da raRac ZaliT qalze kvlav darCa
bares. SinaarsiT igi axlosaa SedarebasTan, kompoziciiT Tvali tyvedqmnili, gaSterebuli“ (ilia).
ki sintaqsuri movlenaa. paralelizmi, iseve rogorc Seda-
reba, gulisxmobs msgavsi movlenebis urTierTSefardebas.
iseve rogorc SedarebaSi erTi mxare nacnobia da meore - § 5. inversia
ucnobi, paralelizmis nawilebic SeiZleba TanabarmniSvne-
liani iyos. aq erTi sruliad damoukidebeli movlena meor- inversia laTinuri sityvaa da gadaadgilebas niSnavs.
es, aseve TavisTavads, ufro naTlad warmogvidgens. `Senman igi romelime sityvaze sagangebo yuradRebis misaqcevad
gulman neba da Tevzman wyali poa“ (visr.114: 4). gamoiyeneba. sinTezur enebSi aseTi ram dasaSvebia, magram
paralelizmi gamoiyeneba sayofacxovrebo leqsis kom- aris enebi, sadac sityvaTa gadaadgilebas mohyveba semanti-
poziciur saSualebad. mag.: kuri cvlilebani.
`fanduri kargad iZaxebs, Tu Zalni Seuxdebian, inversiis magaliTebia:
ZmaTa ar gaxyris cal-calke, Tu rZalni Sauxdebian“ `ar Sehkadrebs RmerTs igi samduravs,
(xevs.). ar gaswiravs suls Sevedrebulsa,
simboluri nawilia `fanduri kargad iZaxebs, Tu Zalni viT ar ikmarebs RvTisa kurTxevas
Seuxdebian“, realuri nawilia:` ZmaTa ar gaxyris cal-cal- masze guluxvad momadlebulsa“.
ke, Tu rZalni Sauxdebian“. sityvaTa bunebrivi wyobis Secvla iwvevs siaxlis gan-

210 211
cdas, emociuri maxvili modis swored gadaadgilebul dasxva sityva: `Cveni akvani saqarTveloa, Cveni mama-papis
sityvaze da mkiTxvelis sagangebo yuradRebas iqcevs: saflavi saqarTveloa, Cveni enis qveyana es aris. Cvenis
`saCixeSi Seiyvana girSeli mefem“ (gams.); `yayaCoebi daaT- sityva-pasuxis gamgoni es aris, Cveni mze aq aris da Cveni
ova mwvervalebs cam“ (iqve). mTvare, Tu guli gaqvs, _ gulic aq aris, Tu siyvaruli gaq-
vs _ siyvarulic aq Tu iqneba, Torem sxvagan sada?“ (ilia).
gansakuTrebiT eqspresiulia sityvaTa ganmeoreba leq-
§ 6. gameoreba sSi:
`ver moaswreb Cais dasxmas…
gameoreba erTisa da imave sityvis Tu frazis yoveli Sem- Caidani mReris _
degi winadadebis, striqonis Tu abzacis dasawyisSi gameor- es-me,
ebaa. mas xSirad iyeneben publicistikaSi, mxatvruli lite- es _Sen,
raturis stilSi. mag.: `studenturi wlebi yvelaze saukeT- es _sxvas,
eso wlebia adamianis cxovrebaSi“; `asea Tu isea, Zalauf- da sxvas,
lebismoyvare adamianebisTvis Zalauflebismoyvare wi- dedas - araferi“ (Carkv.).
Teli feri pirvelobas aravis uTmobs“; `Sromas da garjas, leqsSi striqonis an strofis dasawyisi sityvis ganme-
codnas da xerxs veravinRa gauZlebs, Tu Sromas da garjas orebas anafora hqvia, bolo sityvisas - epifora.
codna da xerxi win ar mivagebeT, win ar davaxvedreT, win ar `saqarTvelos zeca
davuyeneT“ (ilia); `baTumi rogorc erTi cocxali arseba, saqarTvelos mTvare,
erTi pirovneba, ise miyvarda“ (g.fanj.). saqarTvelos kvnesa,
mxatvrul literaturaSi sityvaTa ganmeorebas sti- saqarTvelos mxare
listikuri funqcia ekisreba _ meordeba is sityva, romel- saqarTvelos kvnesa,
zec surs avtors mkiTxvelis yuradRebis miqceva. amrigad, saqarTvelos mxare,
sityvaTa ganmeoreba stilizaciis xerxia. mag. `arsenam mo- saqarTvelos zeca,
aswro da xelebi CasWida, CasWida da daiTria, daiTria da saqarTvelos mTvare“ (ter.).
ise moswia, kisris Zvlebi moumtvria da ZarRvebi dauwyvi- anafora gansakuTrebiT popularulia didaqtikur-fi-
ta“ (javax.). losofiuri xasiaTis Tu sayofacxovrebo leqsebSi:
`wignSi es danaxuli gvaqvs, enazedac xom gvakeria da gva- `kargi ymisa colobasa,
keria“; `modi da amisTana Wkvianuri sabuTi sxva sabuTiT kargni undan qalobani,
daurRvie Cvens darRveuls qarTvelobas“; `yoveli misi kargni adgom- dajdomani,
brwyinvalebis brwyinvale fexis brwyinvale gadadgma- kargni saqcielobani“.
zed ise lamazad aboldeboda xolme, kaci yurebiT ver gaZ-
Reboda“ (ilia).
erTsa da imave winadadebaSi SeiZleba meordebodes sxva-

212 213
§ 7. paronomazia galstukgamobrunebuli kacebi. jer prezidiumi gaivsebo-
da, mere darbazSi daCndebodnen axalnayar skasaviT erT ad-
paronomazia erT cnebis gamoxatvaa zmnis ori formiT gilas abzuebuli msmenelebi. iqaqanebdnen, iqaqanebdnen,
(pirianiT da upiroTi), rac mkiTxvelSi emocias iwvevs. igi oTx saaTs da iseTi saxeebiT daiSlebodnen, kacs egoneboda,
moqmedebis intensivobas gamoxatavs da mis namdvilad, WeS- axla ki daawyves qveyana, ar unda laparakio. weliwad-na-
maritad Sesrulebaze miuTiTebs. is axasiaTebs semitur xevari vimuSave klubSi da samjer Tu meqneba magaTi kre-
enebs, gansakuTrebiT ki ebrauls. es movlena dasturdeba ba-TaTbiri aqa-iq yurCakrulad mosmenili. qurdebis na-
Zvel qarTulSic da axalSic. paronomaziiT gadmocemuli xevar-ybiT da bebra-terminebiT naTqvams vigeb, kaco, da
azri metad eqspresiulia da damajerebeli: am krebaze baiyuSiviT vijeqi kulisebSi. me ki ara, mgoni,
aRarc iqneba cocxali, Tavisi sikvdiliT mokvdeboda TviTonac ar esmodaT erTmaneTis. gangeb agebdnen azrs ise,
(miSv.); zaJigalkebs da cariel boTlebs agrovebs, magram rom erTmaneTi daebniaT. ase iyo namdvilad. ise, Cvens So-
daZraxviT maTac aravin Zraxavs (iqve); jerjerobiT daS- ris darCes da oratoroba nametari Sorsaa wasuli. romel
liTac aravin miSlis (iqve); lodiniT aravis veli, magram saukuneSi da romel qveyanaSi moaxerxebdnen miTxari, oTx
wuxandeli xma ver damiviwynia (iqve); gagonebiT ki gamigo- saaTs elaparakaT da erTi pawawkintela azric ar gaparvo-
nia, magram ra! (barn.). daT; saqmes rom waadgeboda, iseTi.
amrigad, paronomazia erTgvari stilistikuri xerxia, es magaTi layaf-musaifi ise mawuxebda, rogorc katas qa-
romelic saTqmels sarwmunos da eqspresiuls xdis. Raldis fxriwini. magidas wiTel mauds rom gadavafarebdi,
scenis siRrmeSi beladis biusts davdgamdi da mikrofonebs
davaleba: waikiTxeT teqsti da daakvirdiT, tropis ra uzurSi moviyvandi, vijeqi CemTvis da vTvlemdi. xandaxan
saxeobebi da stilistikuri xerxebia gamoyenebuli: taSs rom gaaxurebdnen, avwevdi Tavs da `netai Tqvens xasi-
rogorc sakuTar Zvals ar gavtkvirav, is ar mindoda am aTs meTqi,“ - Cavilaparakebdi CemTvis.
krebaze gamosvla, magram xandaxan eSmaki Cagijdeba xolme im dRes pirvelad mimtyuna mikrofonma. Sevamowme sa-
janSi da Tavis nebaze agatrokebs. ra Cemi saqme iyo sxve- nam kreba daiwyeboda, orive muSaobda. sami winadadeba ar
bis datuqsva-dajanjRareba, romeli solomon moZRvari hqonda wakiTxuli momxsenebels da maincdamainc tribunis
da goRa-qadagi me viyavi. aqamde, ver moviTmineo, sxva rom telefoni gamoirTo, is dasawvavi. imaze ufro sazizRari
metyoda, sicils davayridi. vermoTmenis Wkuaze mterma wuTi ar arsebobs, roca metribune mikrofonze TiTs uk-
raRa dRes damayena! mTeli cxovreba viTmen da am erTxe- akunebs da da Senken iyureba, Tavmjdomare fexze rom dgas
lac momeTmina. ra bzikma mikbina, TviTonac ar vici, magram da imasac Senken mouRrecia kiseri, prezidiumSi msxdom-
rogorc Cans, im erTxelaa kaci swored sabediswero Wku- ni dros rom iSovian da qirqils atexaven. Sen ki xafangSi
aze! grovdeba, grovdeba gulSi boRma-varami da im erTxel gamomwydeul virTxasaviT askdebi iqeT-aqeT. swored am
amoxeTqavs vulkaniviT. dReSi Cavvardi. mikrofons Tavi movuWire, kontaqti Se-
ra kreba iyo, raSi mainteresebda. yoveldRe iyo amna- vamowme, Snurs gamovyevi, arsadaa gawyvetili, ra qva gav-
iri kreba Cvens klubSi. Semolagdebodnen kiserdasiebuli, texo, ar vici. vstace xeli magidis mikrofons da tribunas-

214 215
Tan mivarbenine. dadumebuli mikrofoni orive xeliT Cav- mokled, rac rom salanZRavi sityva arsebobs, ar damak-
bRuje da droSasaviT gamovitane scenidan. momxsenebelma lo caxocaZem. dezadoriviT damafrqvia lanZRva-TaTxvis
kiTxva ganagrZo. me mikrofons vukirkiteb. ar gasula xuTi korianteli. viTmine, viTmine, viTmine da yelSi burTiviT
wuTi, rom meore mikrofonma mozveriviT daizmuvla da is- rom momawva naRveli, wamovdeqi, Tavmjdomare mjiRiT gan-
ari nolze Camovarda. isev sicili darbazSi, isev Cemken mo- ze gavwie da guldagul gavedi scenaze. tribunis siaxlo-
marTuli mwyrali saxeebi. civma oflma damasxa. vijaxire, ves rom gavCerdi, doinji gavikeTe da darbazs mivmarTe:
rac SemiZlia, magram araferi gamodis. maincdamainc Cveni `ra iyo meTqi, ra aJivJivdiT beRurebiviT, mikrofo-
direqtori Tavmjdomareobda im dRes, gecodineba, caxo- ni gamoirTo, daiqca -meTqi qveyana? ise gaikvirveT da Se-
caZe - erTi uJmuri da ujigro kaci. Sesaxedavad miwas Zlivs icxadeT, TiTqos sxva yvelaferi wesrigSi iyos da mikro-
aCnia, tanad mococo da dafsxrikulia, magram raki ufrosi fonis gamorTvam mogvWra Tavi mTel duniaze meTqi. moS-
mqvia, xom unda gavamwaro viRacao da maSinac ki, Cumad rom lili araa meTqi yvelaferi? mikrofoni, Torem, guSin da
zis, ybis Zvlebi uTamaSebs. etyoba, Signidan laparakobs, guSinwin rom muSaobda, xom wagvwieT mSromelebi asi Tum-
uenod eCxubeba viRacas. sul ukmayofilo, sul kudabzu- niT win! rad gindaT mikrofoni, umikrofonodac xom mSve-
ebuli eg romaa, Cemi mteri iqna ase. CemsaviT patar-fuxara nivrad atyuebT meTqi erTmaneTs! meTqi, rac naklebi gaig-
kacs Tu moereva, Torem did RlavebTan, albaT, finiasaviT
onebs Tqvens layafs, miT ukeTesia, nervebi mainc Seenaxeba
kuTxeSi wkmutunebs. CemTan, icocxle, yaraman yanTelia.
xalxs meTqi. sircxvili daikarga am qveyanaze, Torem tri-
weliwad-naxevari stambolSi nayidi munjiviT vemsaxure da
bunaze dasadgomi da sxvebisTvis dasarigebeli piri ro-
madloba raa, erTi sityvieri madlobac ar uTqvams. arada,
mels gaqvT axla mag darbazSi-meTqi. me rom me var, marto
klubis saqme xom ici, rogoria. RonisZiebaao, getyvian da
am mikrofons rom viyo SeCerebuli, SimSiliT damiwydebo-
morCa. risi rvasaTiani samuSao dRe! sanam sxdoma ar damTav-
da col-Svili meTqi. aqedan gasuli raRacas rom ar vCali-
rdeba, fexs ar moicvli. me Sen getyvi, aginazRaurebs vinme
zedmet saaTebs. ra da `RonisZiebebs” magaT ra gamoulevs! Cobde, ras meyofa Tqveni mocemuli jamagiri _ 83 maneTi
RmerTma gaZleba mogces, mSvenier grZel laparaks miveC- meTqi! rava yvelam aiSviT da me momerieT, me damajeqiT ki-
vieT. sityvis saZebrad jibeSi, xom xedav, xels mec ar viyof. serze meTqi. romeli cxovrobT sufTad da xelfasze, adges
erTi sityviT, wamoxta caxocaZe da gamomenTo kuliseb- aba fexze, Tu kacia meTqi! mTavari qurdebi aq brZandebiT,
Si. isedac cecxli mikidia, Sevrcxvi kaci da es kidev navTs darbazSi da, vin daijerebs mglis naqadagebs- balaxi rom
masxams: raSi gaZlev amxela xelfass, Se yurumsaRo, Sen. ukeTesia xorcze, roca TviTon mgeli balaxs pirs ar akar-
eg mikrofoni gabaria, meti xom araferi, ase fexebzem- ebs meTqi. axla es direqtori rom momdga da cuRlut mowa-
kidia rogor unda iyo cocxali adamiani! sxvas rom yvela- fesaviT yuri amaxia, TqveniT Segulianebuli akeTebs amas,
fers Tavi daanebo, Tavmoyvareoba mainc sad dakarge, Sen- Torem Tqven rom ar yavdeT, gavaZvrendi skamis qveS, mama-
xela kacma. roca ar varga adamianiSvili, ar varga arafer- Cemsa aqvs cxoneba meTqi. momxseniT, Torem jiRa-gvirgvi-
Si, morCa da gaTavda. rom mcodnoda, amnairi zarali hyavdi ni ar momxadoT da cixe-darbazebi ar damatovebinoT. ha, es
gamCens, rogor gagakarebdi klubs. Seni duxi ar vnaxo xva- atverka, romelsac gagixardebaT da Tqven mouareT Tqvens
lidan am teritoriazeo. danjRreul mikrofonebs meTqi (r. miSvelaZe, `amrevi“).

216 217
Semajamebeli testi 7. `- Cemo imedo!
savarjiSo № 1. waikiTxeT teqstebi da gamoyaviT tro- nuTu dRemde ar mogbezrda
pis saxeebi: Sens bagaSi Senive qeri,
sxvisi saxeliT monaTluli,
1. `sinamdviles ar vemduri, navnebieri?
ar yofila TiTqmis, - ras izam, baba dauZaxe,
aryofilze sayveduri Tuki daTvi Segxvda Zlieri; “
arasodes iTqmis“ (gal.);
8. `daRamda, magram me mainc stanciis gareTa var da da-
2. `Tvalno lamazno, vin uZls Tqvensa Zliers basrobas, JinebiT yurdacqvetili gonebas vadevneb Tergis Tavzexe-
Tu ara sWvretdes Tqvengan sikvdilSi TviT ukvdavebas“; laRebulis denis xuilsa. yvela dadumda da Sen ara sdumob,
Tergo! merwmuneT, me mesmis am xmagakmendils qveyanaSi Ter-
3. ` aprilis savse mTvare anaTebs, gis dauCumari Civili. arian adamianis cxovrebaSi imisTana
gazafxulis pirvel yvavilebs, wuTni martoobisa, roca bunebas Sen TiTqos Sensas agebin-
eb da igi Tavisas Sen gagebinebs, amitomac SegiZlian sTqva,
dgas alubali
rom matoobaSic arsad marto ara xar, hoi, orfexa cxove-
gazafxulis dResaswaulze,
lo, romelsac adamians geZaxian.
kaba-qaTqaTa dedofaliviT“.
am Rames vgrZnob, rom Cemis fiqrebisa da Tergis Civilis
Sua aris raRac idumali kavSiri, aris raRac Tanxmoba, guli
4. `oqrosferi Semodgoma daesizmra qars,
mitoks da mklavi miTrTis, risTvis? dros davacaloT amis
daeria baRSi xeebs, gadaTela quCa,
pasuxis micema“.
zecas TeTri Rrublebi
saswaulad uxdeba, 9. `magram kontrasti aris am bedis
TiTqos lurji kabidan gulcivi, mkacri da gamyidveli
TeTri muxli uCans“; mSieri saxiT kafeSi Sedis
bavSvebis gundi SiSvel-titveli“.
5. `oh, fiqri, fiqri... WrelqaTiba, mtanjvelic egzom, moZebneT am strofSi epiTetebi da sinonimebi.
naTeli Sublis galiaSi mborgavi Citi...
brma ocnebaTa sasaflaos nacnob ezoSi, 10. `maT natyviari akravT warbebze,
sulis darabebs rom awydeba miwyiv da miwyiv“; guli savse aqvT Sxamis wveTebiT,
am dros darbazi aris molxeniT,
6. `Cven - uCinoni, Tqven, CinianTa, buzad ggonivarT“; orkestri grgvinavs TavgametebiT“.
moZebneT am strofSi sityvaTa myari Sexameba da gan-
marteT igi.

218 219
11. `me Zlier miyvars iisfer Tovlis 18. `Sexede, dastkbi! Cemi Tvalebi, winaT rom feTqdnen
qalwulebiviT xididan fena, cvrebiT, iebiT, RamenaTevi da namTvralevi, savsea crem-
mwuxare grZnoba qrolis, mimovlis lTa SurisZiebiT“;
da siyvarulis ase moTmena“;
moZebneT poeturi epiTeti da aRniSneT, ras niSnavs 19. `sadRac ikeravs gamxdari qvrivi, kabas trauruls da
igi. uRaribess“
moZebne barbarizmi.
12. ` jer arasdros ar Sobila mTvare ase wynari!
mdumarebiT Semosili SeRamebis qnari, 20. `ca mowyalebiT Tavze damcqeris, ar memeteba movikla
qrolviT iwvevs cisfer landebs da xeebSi aqsovs, Tavi“;
ase Cumi, ase nazi jer ca me ar maxsovs!“
ra mxatvruli xerxia I da IV taepebSi? moZebneT poet- 21. `erTi giorgis xeluri Znad Seikvriso, - ambobdnen
uri epiTetebi glexebi, bars dakravs, ggonia, dedamiwa unda Suagulamde
Caangrioso“...
13. `aq, Cems axlos moxucis lands sZinavs mefur ZiliT,
aq, mwuxare sasaflaos vardiT da gviriliT, 22. `im dRis nalaparakevma aTasnair fiqris morevSi at-
efineba varskvlavebis krToma mxiaruli“... riala nafotsaviT imisi Wkua da goneba“...

14. `mTidam amayad gadmomzirali, - 23. `mzem adgoma mainc ver daaswro, oTaraanT qvrivi tan-
srul saqarTvelo moCanda Sorsa, Cacmuli da pirdabanili iyo, rom mzem maSin Zlivs amoyo
igi moxuci mas daacqerda; Tavi mTis wveridam da gadmohxeda qveyanas Tavis erTad er-
qveynis margalits maga obolsa“; Tis oqrosaviT brWyviala TvaliTa“;

15. `saqarTvelo aqrolda, viT foTlebSi qaria, 24. `Reles Cavida mwuxari, vardi, vardis wyliT nabani“;
sad arian Svilebi, qaria, ar arian“...
ris simboloa qari? 25. `kaci kacsa Semovtyorcne, cxen-kacisa davdgi gori,
kaci, Cemgan ganatyorcni, brunavs viTa tanajori“;
16. `laSTxverSi kaxTa awve ueno, munji zaria,
qarebi misTa CumTa naRvelTa ganekrZalvian“; 26. `sut- kneina ise moikunta, nekisodena gaxda“ ;

17. `cremliT ar inameba samudamo baliSi, 27. `ubralod miyvars sityva `ubralo“
gaqra tanjva- wameba, rogorc Ramis zmaneba“; ubralod yvela miyvars ufalo,
guls tkivilebi rom davuTvalo,

220 221
gavgiJdebodi albaT, ufalo! 34. mTvarec gamosuliyo Rrublebis jebirebidan, rZeSi
ubralod gvtkiva guli Zalian gavlebul megrul sulguniviT TeTri (gams.);
ubralod vtiriT an gvixaria,
ubralod is, rac Ceni bralia, 35. gamovidnen katasaviT tanmorCil cxenebze Semsxdari
gvikvirs, Tu sxvebi rad gvabralian. afxazebi (gams.2).
ubralod Cndeba suyvela brali,
ubralod vwuxvarT kaci Tu qali,
ubralod vxvdebiT dardisgan mTvrali, codnis Sesamowmebeli kiTxvebi
da mere cisken miWiravs Tvali“ (qeb.); 1. ganmarteT tropi da daasaxeleT misi saxeebi;
2. venis diagramiT gamosaxeT Sedarebisa da metaforis
28. `vici, rom fSavlis sofeli msgavseba-gansxvavebani;
wmindaa, maRal mTisao, 3. sad, romel stilSi gamoiyeneba epiTeti?
ena- metyveli simarTlis, 4. rogor gesmiT epiTetis `ara sakmazad, aramed saWmlad
gul-mkerdi _ foladisao“ (akaki); gamoyeneba“?
5. daasaxeleT metaforuli epiTetebi;
29. `silamaziT pepela xar xatisa, 6. ras efuZneba metonimia da sad gvxvdeba igi yvelaze
mixvra- moxvra da qceva gaqvs katisa, xSirad?
dReSi asjer Seicvlebi martiviT, 7. ra mizniT iyeneben antiTezas andazebis enaSi?
rom moxiblo guli andamatisa“ (akaki); 8. rodis miiCneven sityvaTa gameorebas stilistikur
xerxad da rodis Secdomad?
30. `ukuRmarTo bediswerav! 9. rodis da ra mizniT iyeneben hiperbolas da litotess
ra siberes gadamkide? erTmaneTis gverdigverd?
rac RimiliT miTesia, 10. ratom miiCneven metaforas poeturi niWis sazomad?
aw cremlebiT unda vmkide?“ (akaki);
dasamuSavebeli literatura: № 3, 4, 28, 54, 55, 91, 149, 155.
31. kvercxis naWuWSi amboxebula patara wiwila da kruxs
SehkamaTebia (gams.2);

32. idgnen gulamayi Wadrebi da iSmuSnebodnen amao zefi-


ris alersiT gulaCvilebulni (gams.2);

33. aqa-iq gabneulia Soreul ocnebasaviT TeTri, marma-


ris Rrubeli (gams.2);

222 223
Tavi VI. tipobrivi Secdomebi da iyos mowafe), moswavlis CanTa. gadataniTi mniSvnelobiT
sityvaTxmarebaSi mowafe visisme moZRvrebis an praqtikuli saqmianobis mimde-
varicaa: piTagoras mowafe, d. uznaZis mowafe.
zepirsa Tu weriTs metyvelebaSi mravalnair enobriv mowafe niSnavs Segirdsac (vinc raime xelobas swavlobs
darRvevas vxvdebiT. Secdomebs, romlebic xSirad meorde- SegirdTan). mowafis da Segirdis mniSvnelobiT moswav-
ba, „tipobrivs“ vuwodebT. isini ZiriTadad ori saxisaa: lis gamoyeneba mizanSewonili ar aris.
I. a. sityvebis araswori gamoyeneba;
b. sityvebis semantikuri SeuTavsebloba; pedagogi da maswavlebeli
g. saliteraturo enis sityvaTa mniSvnelobis gadaazri- pedagogi internacionalizmia, maswavlebeli ki qarTu-
aneba; li sityva, gaarsebiTebuli mimReoba. Tu gvinda dasaxele-
d. axali sityvis Seqmnis cda; ba, romel sagans aswavlis esa Tu is pirovneba, maSin unda
e. erTnairi an msgavsi fuZis sityvebis gameoreba; gamoviyenoT maswavlebeli, Tu zogadad vsaubrobT, ar vu-
z. enobrivi Stampebi; TiTebT, maSin _ pedagogi. ar aris swori inglisuris peda-
T. zedmeti sityvebis gamoyeneba; gogi, unda iyos: inglisuri enis maswavlebeli.
II. a. gansxvavebuli stiluri plastebis aramotivireb- mesveuri da Tavkaci
uli gamoyeneba; xSirad sityva mesveurs viyenebT Tavkacis Tu xel-
b. darRveva frazeologizmTa gamoyenebaSi; mZRvanelis mniSvnelobiT. mag.: qalaqis mesveurebi; sawar-
d. anaqronizmebi; moos mesveurebi; raionis ganyofilebis mesveurebi...
e. emociur-SefasebiTi sityvebis aramotivirebuli ga- unda iyos: qalaqis Tavkacebi; sawarmoos xelmZRvane-
moyeneba (sulimenko 1966: 33). lebi; raionis ganyofilebis xelmZRvanelebi...
Zalisxmeva Tu Zala? mecadineoba Tu energia?
aseve Secdomaa Zalisxmevis gamoyeneba Zalis nacvlad,
VI.1. sityvis gamoyeneba arazusti mniSvnelobiT mecadineobisa _ energiis magivrad, ar aris swori: Zalis-
xmevas moaxmars; udidesi mecadineoba moaxmara.
sityva zustad unda Seesabamebodes gadmosacem Sinaar- sworia: Zal_Rones moaxmars; udidesi energia moaxmara.
ss. zogi sityvis arazusti mniSvnelobiT gamoyeneba sakma-
od gavrcelebuli enobrivi faqtia. maRali Tu uxvi/kargi/ Cinebuli/keTili?
a) saxeli Tanamedrove qarTulSi, gansakuTrebiT presis enaSi,
mowafe da moswavle; zedsarTavma saxelma maRalma gansakuTrebuli stilisti-
moswavle aris is, vinc swavlobs skolaSi an umaRles sas- kuri datvirTva miiRo. igi lamis daSordes Tavis ZiriTad
wavlebelSi. mowafe aris viRacis gawvrTnili, momzadebuli, mniSvnelobas da Warb eqspresemad iqces. qegl-is mixedviT,
mimdevari. am ukanaskneli sityvis mniSvnelobiT yvelgan ga- misi mniSvnelobebia:
moiyeneba moswavle. magaliTad: arn. Ciqobavas moswavle (un maRali -1. didi simaRlis;

224 225
2. didi cifrebiT gamoxatuli - maRali wneva, temperatu- maRali starti, maRali mijna an maRali zRude.
ra, Zabva;
3. wkriala xma; religiuri da morwmune
4. didi, mniSvnelovani; religiuri SeiZleba iyos moZRvreba, seqta. is usulo
5. Tanamdeboba; saganTa msazRvrelia, amitom Secdomaa metad religiuri
6. wig. sapatio, sasaxelo; kacia. unda iyos: RvTismosavia, morwmunea.
7. Rirseuli, diadi;
8. maRali grZnoba, suliT maRali. martivi Tu ioli, advili? rTuli Tu Zneli?
Tanamedrove qarTulSi maRali gamoiyeneba 1. rogorc martivi- 1. rac Semadgenel nawilebad ar SeiZleba daiS-
konkretuli, ise abstraqtuli arsebiTi saxelis msazRvre- alos; 2. advili gasagebi, ubralo (amocana, magaliTi, wina-
lad, roca surT xazi gausvan sagnis sidides, gansakuTre- dadeba). Sesabamisad, rac nawilebad iSleba, is rTulia, rac
bulobas, riTac devnis xmarebidan Semdeg zedsarTavebs: ara- Zneli.
kargi, keTili, Cinebuli, uxvi, didi da udidesi, ukeTesi,
saukeTeso. maRali mosavali (uxvi mosavali); maRali hono- magari Tu mtkice, gamZle; Zlieri
rari an avtoriteti (didi); maRali maCvenebeli an Sedegi magari- 1. Znelad gasatexi, Znelad dasangrevi, myari,
(saukeTeso). mkvrivi, mtkice, gamZle; 2. Zlieri, Ronieri (magari guli-
2. xmaroben msazRvrelad iseT arsebiT saxelebTan, rom- guladi, magari zurgi- Zlieri, gavleniani, magari Zili-
lebic asaxaven mniSvnelovan sazogadoebriv movlenebs, Rrma Zili); 3. bevri spirtis Semcveli.
gancdebsa da miswrafebebs. maRali garja, ndoba, miznebi.
am sityvebTan maRali zedmetia, ndoba SeiZleba iyos mkacri da mtkice
mxolod didi. mkacri SeiZleba iyos adamiani Tavisi xasiaTiT, misi
3. maRali aRniSnuli stilistikuri datvirTviT xSirad mniSvnelobebia ulmobeli, sastiki, amitom Secdomaa mkac-
Caenacvleba zedsarTav saxels - sapatios da qmnis daStam- ri woliTi reJimi an mkacri sicxe. unda iyos: mtkice wo-
pul gamoTqmebs: maRali movaleoba, jildo, stumari [unda liTi reJimi, didi sicxe.
iyos sapatio an sapasuxismgeblo].
amrigad, sityva maRali arasworia Semdeg sityvebTan: b) zmna
mosavali, honorari, stumari, avtoriteti, tempi, Sedegi, Zalian xSirad erTmaneTis sanacvlod viyenebT zmnebs,
pasuxismgebloba. romelTac gansxvavebuli semantika aqvT. aseTebia: ezareba
sworia: uxvi mosavali; didi honorari; sapatio stu- da ejavreba; gaixada Tu gaiZro; ewia da ewvia da a. S.
mari, keTili, kargi Tvisebebi; didi avtoriteti; Cqari
tempi, kargi Sedegi; didi pasuxismgebloba... ezareba da ejavreba
daStampul gamoTqmebs qmnis maRali iseT saxelebTan, ezareba- risame Sesrulebis survili ar aqvs, xaliss ar
rogoricaa mijna, zRude, starti. iCens sizarmacis gamo; ejavreba- sZuls.

226 227
gaixada da gaiZro risxSi aiyvana, amocana, magaliTi gamoiyvana, wiladebi
gaxda niSnavs Cacmulis mocilebas, moSorebas, gaZro- aTwiladebSi gadaiyvana da a.S.
ba ki - kanis, tyavis gaclas, sasaubro stilSi - tansacmlis meore mxriv gvaqvs: kaci weram aitana, gogona SiSma ait-
gaxdasac, rac mwignobruli enisTvis Secdomadaa miCneuli. ana, manqanam kaci gaitana da a. S.
amrigad, sityvaTa swori Sexamebebia: mohyavs, mohyavda
ewia da ewvia magaliTi, ilustracia, citata; zemomoyvanili magali-
ewia beds; ewvia stumrad. Ti, ilustracia, citata, azrebi (afridoniZe 2011: 21).

naxa da ipova acvams da acmevs


povna SeiZleba dakarguli nivTisa, naxva- axali filmis acvams jvars, magram acmevs kabas.
an Tundac didi xnis unaxavi adamianisa.
gaaCnia, aqvs da moepoveba
gaigo da Seityo tareba zmna xSirad umarTebulod cvlis kanonier xma-
gageba gonebiT wvdoma, mixvedra, gaazreba, Segnebaa, reba, keTeba, gamoyeneba zmnebs. sworia saaTi ukeTia; saT-
Setyoba ki- axali informaciis miReba. vales xmarobs da ara saaTs // saTvales atarebs.

laparakobs da ambobs moqmedebs da aris, arsebobs, muSaobs


laparakobs aris erTpiriani, gardauvali zmna, mas ar Se- moqmedebs zmna xSirad cvlis aris, arsebobs, muSaobs
iZleba hqondes obieqturi piri, amitom misi gamoyeneba or- zmnebs.
piriani gardamavali zmnis mniSvnelobiT Secdomaa; is unda moqmedebs: 1. eweva raime saqmianobas, akeTebs rames,
ixmarebodes im SemTxvevaSi, roca samoqmedo obieqti ar ig- moRvaweobs… am zmnas xSirad iyeneben arsebobs, aris
ulisxmeba: is qarTulad laparakobs, man bevri ilaparaka zmnebis mniSvnelobiT, rac Secdomaa: muzeumTan moqmedebs
amis Sesaxeb. laparakobs zmnis orpiriani formaa gardauv- samecniero biblioTekac; skolaSi bevri sxva wrec moqme-
ali elaparakeba. misi sampirianad gamoyeneba ar SeiZleba, debs.
aseT SemTxvevaSi marTebulia uambobs (is mas simarTles).
atarebs Tu marTavs an awyobs?
moitana da moiyvana, hyavs da aqvs Catareba zmna umarTebulod cvlis gamarTva da mowyo-
rogorc viciT, moiyvana, hyavs miemarTeba mxolod su- ba zmnebsac. sworia: saRamo// konkursi gamarTa an moawyo.
lier sagnebs, magram sulier da usulo sagnebze msjeloba Secdomaa Sexvedra/viziti Sedga. ajobebs vTqvaT vizi-
myar gamoTqmebTan dakavSirebiT am SemTxvevaSi ar gamog- ti ar gamovida, Sexvedra gaimarTa. analogiuria: Jurna-
vadgeba, vinaidan myari gamoTqmebi Cveulebrivi logikis listad ver Sedga. unda iyos: misgan Jurnalisti ver ga-
wesebs ar emorCileba, kerZod: gvirabi, sinaTle, arxi ga- movida.
iyvana, yveli amoiyvana, kaba welSi gamoiyvana, ricxvi xa-

228 229
gaWirvebas// marcxs ganicdis Tu uWirs// marcxdeba? ramdeni xani Tu ramden xans?
gancda adamianis emociebs ukavSirdeba, amitom stilis- rogorc wesi, iTqmeba an iwereba: ori dRe grZeldeboda, sa
tikuri Secdomaa misi gamoyeneba iseT sityvebTan, romle- mi weliwadi (da ara weli) grZeldeboda. davsvaT kiTxva. ro-
bic ar aRniSnaven sulier mdgomareobas. mag. Secdomaa: ga- gor ikiTxavT: `ramdeni xani grZeldeboda“ Tu `ramden xans
Wirvebas ganicdis, marcxs ganicdis. sworia: marcxdeba, grZeldeboda?~ sworia: or dRes grZeldeboda, sam weli-
uWirs. wads grZeldeboda. gamonaklisia: vaJa dRedaRam muSaobda.

g) saxelzmna savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi da axseniT, aris


ganawileba Tu ganweseba? Tu ara sworad naxmari zedsarTavi saxelebi martivi da
sityva ganawilebas arasworad viyenebT, roca vambobT, rTuli:
samuSaod gaanawiles. ganawileba SeiZleba fulis, qonebis... 1. siyvaruli arsebiTad erTgvarovani, martivi grZnobaa
aq ki unda iyos samuSaod gaaweses. yoveli suldgmulisaTvis erTnairad misawvdomia da gasa-
gebi;
miniWeba da dakisreba 2. maSin studentoba cota rTuli iyo (iqve);
miniWeba SeiZleba wodebis, xarisxis, dakisreba - mova- 3. gza abiturientobidan studentobamde Zalian rTuli,
leobis. emociuri da bolos warmatebuli aRmoCnda;
4. rTuli saTqmelia, ver davasaxelebT konkretul pi-
dazaralebuli, daSavebuli da dazianebuli rebs;
zarali materialuri danakargia, danaklisia, dazara- 5. cxovrebis gamartiveba arc Tu ise advilia;
lebuli isaa, visac zarali mouvida; daSavebuli ki aris, 6. mTavrobis argumenti martivi da gasagebia _ Tu arse-
is, visac fizikuri ziani miayenes. dazianeba zianis miyeneba, bobs opoziciuri arxebi, unda iyos saxelisuflebo tele-
gafuWeba, waxdenaa; dazianebulia is, rasac ziani mouvida: viziebic;
mxedvelobis dazianeba. 7. mediis Tavisufleba sakmaod rTuli sakiTxia da ram-
denime sakiTxisgan Sedgeba;
d) zmnizedebi 8. maT xelovnurad gavumartivebT situacias;
ganmavlobaSi da manZilze 9. saqarTvelos mTavrobam didi samuSao gaswia investi-
Secdomaa drois monakveTebTan `manZilis“ gamoyeneba. rebis martivad, daubrkoleblad warsamarTavad;
ara `wlis manZilze“, aramed `wlis ganmavlobaSi“, ara `mTe- 10. samedicino statistikis Tanaxmad, zafxulSi iolad
li am drois manZilze“, aramed `mTeli am drois ganmavloba- SeiZleba sxvadasxva infeqciiT an virusiT daavadeba;
Si“, ara `misi sicocxlis manZilze“, aramed `misi sicocxlis 11. mesijSi martivad Cans adamianis damokidebuleba am
ganmavlobaSi“. sakiTxisadmi;
12. yvelaferi Zalian rTulia da Zalian martivia (saub-
aria politikaze);

230 231
13. es yvela mozardisaTvis rTulia, amitomac uZnelde- 11. elit-eleqtroniqsSi dReidan aqcia daiwyo: aq saoj-
ba klasikis Sesruleba; axo teqnikaze yvelaze magari fasebia.
14. am konkursSi asakovani profesorebis sakiTxia yvela-
ze rTuli; savarjiSo №3. SeadgineT winadadebebi Semdegi sityve-
15. qalma evadan Tanamedroveobamde sakmaod rTuli gza bis gamoyenebiT: teqnika, produqti, praqtika, favoriti,
gamoiara; orbita, fronti Semdeg ki moZebneT maTi zusti mniSvnelo-
16. rogor fiqrobT, dRes kariera rTuli gasakeTebe- bani ucxo sityvaTa leqsikonSi da daakvirdiT, ramdenad
lia? sworad iyenebT maT.
17. Tevzeuli, iogurti, Txileuli am problemisagan Tav-
dacvis martivi saSualebaa;
18.Tu uaris Tqma ar SegiZlia, maSin imaze rTul saqmes VI.2. sityvis (problema, dueti, avtori, starti,
itvirTeb, vidre SegiZlia; finiSi) mniSvnelobis gafarToeba
19. mas Zalian rTuli xasiaTi aqvs da amitomac uWirs
sxvebTan urTierToba; leqsikuri saSualebebi didi sifrTxiliT unda gamovi-
20. Znelia xalxi davajero, rom politikasTan araferi yenoT. gansakuTrebuli yuradReba sWirdeba sityvis gada-
makavSirebs; ratom xdeba es da ris gamo, amis axsna Znelia. taniTi mniSvnelobiT, metaforulad xmarebas. metaforu-
lad naxmar sityvas an gamoTqmas eqspresema hqvia. `eqspre-
savarjiSo №2. waikiTxeT magaliTebi, moZebneT gan- semebi yovelTvis ver aRwevs mizans, jer erTi, imis gamo,
martebiT leqsikonSi sityvaTa rom yovelTvis ver aris daculi zomiereba maT gamoyene-
zusti mniSvnelobani da arasworad SerCeuli sityva baSi, meorec, yovelTvis ar aris gaTvaliswinebuli sityvis
SecvaleT adekvaturiT: semantikuri SesaZleblobani. eqspresemad naxmari sityva,
1. fulze rom problema ar mqondes, am CanTas aucileb- Tuki igi TviTneburad da daukvirvebladaa gamoyenebuli,
lad viyiddi; mizans ver miaRwevs. metaforulad naxmari sityva erT kon-
2. Tu droulad ar imkurnalebT, seriozuli problemebi kretul SemTxvevaSi SeiZleba moxdenili da moxerxebuli
SegeqmnebaT; iyos, arc misi mniSvneloba iyos gabundovnebuli, magram
3. mopovebuli maqvs ramdenime seriozuli granti; roca igi Semdeg uamravjer meordeba... ekargeba gamomsax-
4. mas seriozuli daxmareba aRmouCines; velobiTi Zala, agreTve, rac mTavaria, xSirad maxinjdeba
5. rogorc wesi, seriozuli mwerlebi amas Tavs arideben; misi mniSvneloba“ (RvinaZe 1980: 19). sityvis farTo mniSvne-
6. ayvavilebuli xexili setyvam daazarala; lobiT gamoyenebis saukeTeso magaliTebia: starti, avto-
7. avtoavariaSi ramdenime moxucma dazianeba miiRo; ri, dueti, problema da a. S.
8. gakveTilze urTierTdaswrebis praqtikam gviCvena sityva starti momdinareobs berZnuli sityvidan start,
swavlebis efeqturoba; romelic niSnavs im adgils Tu xazs, saidanac iwyeba spor-
9. is yvelaze magari ministria; tuli Sejibreba: startzea - pirdapiri mniSvnelobiT niS-

232 233
navs startis - dawyebis xazze yofnas; Sesityveba startis bas da mis gamoyenebas Jargonuls uwodebs.
aReba ixmareba yvelanairi sportuli Sejibrebis dawyebis aRniSnul sityvas araerT kontestSi SevxvdebiT: kuW-
momentis aRsaniSnavad. am sityvis gamoyeneba yovlad Seuf- nawlavis problemebi, Zvlis problemebi, uproblemod
erebelia iseT Temebze saubrisas, sadac sporti ar igul- iyideba; mosvlaze problema aqvs, CemTan problema ar
isxmeba. mag.: janmrTelobis startebi, gamofenis starti, geqnebaT, problemuri bavSvia, saproblemo darCa; yve-
sagazafxulo starti. laferze problemas qmnis; problema moixsna; uproble-
kidev ufro gaumarTlebelia am sityvasTan epiTeteb- mod Sevida da a. S.
is (kargi, cudi, Cinebuli, Rirseuli, tkbili) gamoyenebac: problema berZnuli sityvaa da sazogadod niSnavs rTul
mag.: `es tkbili startis moyvarulebs exebaT“; `tkbili Teoriul an praqtikul sakiTxs, romelsac axsna, Seswav-
startisTvis maS ra aris saWiro?“. la, gamokvleva sWirdeba. saubarSi, cocxal metyvelebaSi
sityva finiSic (ingl. finish) sports ukavSirdeba da niS- igi Znelad gadasawyvet, Znelad gansaxorcielebel rames
navs Sejibrebis an distanciis ukanasknel punqts; gamoiy- niSnavs. cocxali metyvelebidan es cvlilebebi SeWrilia
eneba iseTi sportuli Sejibrebis Sesaxeb saubrisas, roca presis, Jurnal-gazeTebis enaSi. sityva problema araerTi
manZilia gadasalaxavi. leqsemis semantikas dauflebia. erT-erTi publikaciis sa-
dResdReobiT am sityvis mniSvneloba ganzogadebulia Tauria `sayviTlos problema qalaqSi“. umjobesi iqnebo-
da niSnavs saerTod dasasruls. gaumarTlebelia am sityvis da yofiliyo sayviTlos daavadeba. erT-erT statias hqvia
xmareba arasportul Temebze saubrisas, miT ufro Tu mas `cofiT daavadebis problema“„aq problema zedmetia. an
epiTetic (kargi, saamayo, sasurveli, sasaxelo) axlavs. kidev- `kapitalizmi Tu socializmi? problema aqtual-
amrigad, sityvis metaforulad gamoyenebisas misi Zi- uri gaxda“. ajobebda Tema an sakiTxi.
riTadi mniSvneloba ar unda davamaxinjoT. igive SeiZleba ganvixiloT sxva magaliTebic: `TargamaZis ofisi mos-
iTqvas duetis, kvartetis, avtoris da bevri sxva leqse- kovSia da naxva problemas ar warmoadgens“ (unda iyos:
mis Sesaxeb. dueti da kvarteti musikaluri terminebia da Zneli araa// advilia).
xSirad maTi mniSvneloba ganzogadebulia: eqimebis dueti, `marTalia, mxatvars simyudrove sWirdeba, magram me xma-
CempionTa dueti... isini maSinac gamoiyeneba, roca saub- urSic uproblemod mixatia“ (unda iyos: xmauric ar miS-
aria or an oTx adamianze, rac gaumarTlebelia. lis xels //arc xmaurSi meSleba xeli).
avtori (laT. au(c)tor) aris literaturuli, mxatvruli, `skeiti CemTvis erTaderTi gzaa gaveqce problemebs“
musikaluri an mecnieruli nawarmoebis Semqmneli, gamom- (unda iyos: siZneleebs, winaaRmdegobebs, sirTuleebs, dab-
gonebeli. umarTebuloa gamoTqmebi: burTis, golis, dar- rkolebebs);
tymis an kidev tortis avtori. `holandieli specialistebis wyalobiT yvela proble-
sagangebo yuradRebis Rirsia sityva problemis far- ma aRmoifxvra“ (siZnele daiZlia);
To mniSvnelobiT gamoyeneba, romelsac xSirad mivyavarT `rogorc ki me Semeqmna problema, maSinve aRmoCnda, rom
semantikis ganzogadebamde da gabundovnebamdec ki. avTan- CemTvis aravis ecala“ (wavawydi winaaRmdegobas; Semeqmna
dil arabuli sagangebod amaxvilebs am sityvaze yuradRe- sirTuleebi);

234 235
`piradad me vapireb, TveSi erTxel vestumro da is prob- kidev: problema araa, magas uproblemod gagikeTeb. ukanas-
lemebi movugvaro, aq rom eqmnebaT“. aq saubaria wyalmoma- kneli magaliTi kalkia da es movlenac sxva enaTa gavlenis
ragebis da gzebis da ara Teoriuli sakiTxebis Sesaxeb. Sedegia (es sityva gabatonebulia inglisurSi, rusulSi,
`14 wlis mixo Cveulebrivi biWi iyo Tavisi problemebiTa TurqulSi). zemoTqmuli ise ar unda gavigoT, rom sityva
da sixaruliT“ (unda iyos sawuxariTa da sixaruliT, an Wi- problema arsad ar gamoviyenoT, unda aRiniSnos isic, rom
riTa da lxiniT). amnair formaTa primati enis ekonomiurobis princips emsa-
`mniSvnelovani problemebia saqarTvelos hidroener- xureba, magram TavisTavad aRebuli es movlena negatiuria.
getikul bazarze monopolizaciis TvalsazrisiT“ (saqar- am procesebis Sedegad sityvebis mniSvneloba viwrovdeba
Tvelos uZneldeba hidroenergetikul bazarze monopoli- da SeiZleba gaqrobamdec mivides, ris Sedegadac ena gaRa-
zacia); ribdeba da dakargavs gamomsaxvelobas.
`amjerad bavSvebis erTaderTi problema ganaTlebis mi-
Rebaa“ (unda iyos sazrunavi). savarjiSo №1. ipoveT, aris Tu ara Secdomebi da gaas-
Tanamedrove qarTulSi sityva problema xSirad ganzo- woreT
gadebul Sinaarss atarebs: mag.: Savi zRvis problemebi; 1. wlis bolos bevri problema dagvigrovda;
ekologiuri problemebi; janmrTelobis problemebi; 2. es namdvilad gardatexis asakis problemebi iqneba;
globaluri problemebi; religiuri problemebi, wylis 3. samzareulo metad didi problemaa;
problemebi; mxedvelobis problema. zogjer Tavisuf- 4. problemas is qmnis, rom emeritusis wodebis mosapo-
lad xerxdeba maTi Secvla ufro konkretuli, qarTulis- veblad profesorebma jer konkursSi unda gaimarjvon;
Tvis bunebrivi frazebiT: wylis problemis mogvareba niS- 5. raime problema xom ar SegxvedriaT im dRis Semdeg?
navs, rom wyliT momarageba ar ferxdeba; janmrTelobis 6. rTuli droa da zedapirze devs uamravi problema,
problemebi xom igive avadmyofobaa. aRniSnuli sityva zog- Tumca jerjerobiT bolo dros Seqmnili arcerTi filmi
jer Stampadac qceula, misi amogdeba Tavisuflad SeiZle- am problemas ar asaxavs;
ba da arc azri irRveva: mag.: gomardulSi kotejebis aSeneba 7. gaTbobis problema aqvT kvaStis skolaSic;
migraciis problemebs SeaCerebs (unda iyos: migracias Se- 8. gamaTboblebze problema maSin daiwyo, roca skola ga-
aCerebs). remontda;
zemoganxiluli magaliTebidan Cans, rom sityva prob- 9. roca yvela Sens winaaRmdegaa, mgoni, problema SenSia;
lema semantikurad aviwroebs araerT Zireul qarTul si- 10. metad problemuri bavSvia giorgi, mudmivad avadmyo-
tyvas. esenia: sakiTxi, Tema, winaaRmdegoba, satkivari, fobs, amitomac eqmneba problemebi swavlaSi.
dabrkoleba, xarvezi, Seferxeba... problemebi maqvs - ig-
ulisxmeba finansuri, yofiTi gaWirveba. sainteresoa Sem- savarjiSo №2. ipoveT, aris Tu ara Secdomebi da gaas-
degi magaliTi: `verasodes davdgebi im adamianTa gverdiT, woreT
romlebsac miaCniaT, rom erTi kacia problema (unda iyos: 1. ekologiur problemebs Cven xSirad zereled vucqe-
erTi kaci qmnis winaaRmdegobas, erTi kacia winaaRmdegi). an riT;

236 237
2. repeticia rom daiwyeboda, saocari sevda Seipyrobda Semajamebeli testi
(miSv.);
3. auaram marTlac mokle, magram ucnauri sityva Tqva 1. ver gaviziareb, - mSralad uTxra gamomZiebelma;
(miSv.); 2. tkbili startisTvis maS, ra aris saWiro?
4. mSoblebs ar gaugiaT Cveni ambavi (iqve); 3. Tqveni swori arCevani maRali codnis miRebisa da bed-
5. mcire iyo wuTisofeli, magram raoden sikeTis moTave! nieri momavlis garantiaa;
6. wleuls Cvens sofelSi maRali mosavali moiwies; 4. sasmlis amerikuli varianti farTod aris tiraJire-
7. es kari wripiniT iReba, gasakeTebelia. buli vesternebSi;
5. es sibrZne maRal filosofiasTanac gaaxlovebs da Tan
savarjiSo №3. SecvaleT arasworad gamoyenebuli si- sulierad gamxnevebs;
tyva konteqstisTvis adekvaturiT: 6. Jurnalistebi am gancxadebas gulkeTili buzRuniT
1. kiparisebisa da nestiani tubarozebis baRSi mkvdruli gamoexmaurnen;
siCume sufevda; 7. ara xar swori, saqmes marto Seni mxridan rom uyureb!
2. Zlivs moaswres ori saukunis manZilze sagvareulos 8. sacxovrebeli saxlis krizisi TandaTan gamodis mdgo-
daSlis da dacemis narCenebis, uamravi arafris maqnisi niv- mareobidan;
Tis Calageba; 9. misi axali kostiumi magari momewona!
3. Tu damavaleben, ulaparakod daveTanxmebi (v. bara- 10. amis Semdeg sazogadoeba mas ndobas aRar gauwevs;
TaSv.); 11. im dRes magari qari qroda;
4. egeb intuiciiT, smeniT an raRac zebunebrivi mkiTxve- 12. daufasebelia maTi Rvawli qarTuli filosofiis is-
luri sensorebiT mainc migvexvedrebina mkiTxveli, rom ma- toriaSi;
gar teqstebs vkiTxulobT; 13. xuT saaTamde dakavebuli var;
5. Tu sizarmace regularulia, ufro mniSvnelovan prob- 14. yoveli qarTveli valdebulia daicvas mSobliuri en
lemebs warmoSobs; is sisufTave;
6. gemrieli sityva icoda im dalocvilma; 15. wels misi umcrosi Svili saqarTvelos universitet-
7. ucnauri cxovelia kenguru, saxelic ucnauri Seur- Si moewyo;
qmeviaT (v. baraTaSv.); 16. is maRalmTian raionSi gaunawilebiaT samuSaod, misi
8. cximebi da kibos ujredebi didi megobrebi arian; momavali meuRlec swored iq gaicno;
9. rac mobiluri telefoni SeiZina, eka saaTs aRar atar- 17. nel-nela vuTvalTvaloT aqidan, aravin ar SegvamCnios;
ebs; 18. am filmSi uCaneiSvili mTavar rols TamaSobs;
10. katebi RrialiT iklebdnen iqaurobas. 19. naTiam misi saqme droze moagvara;
20. sami saaTis manZilze unda mogitanon sabuTebi;
21. Tu es ase gagrZelda, SeiZleba qveynis ekonomika Camo-
iSalos;

238 239
22. silabusSi yvela sakiTxi CaSlili unda iyos; nimebad unda CavTvaloT saerTo Ziridan momdinare msgav-
23. leqsikuri maragis arqona ki Tavis mxriv Jurnalistis sic da SemTxveviT garegnulad damsgavsebuli sityvebic,
ganaTlebis dabal maCvenebels usvams xazs; romelTa gamoyenebisas enaSi dasturdeba aRreva. aRreva
24. Cveni saxelovani mamuliSvilebi enis rols maRal Se- SeiZleba davadasturoT sxvadasxva sferoSi; wignis enaSi,
fasebas aZlevdnen; publicistikaSi, moswavleTa da abiturientTa nawerebSi“
25. gza dabali statusidan maRal statusamde Zalian (RvinaZe1981: 64).
rTuli savali gzaa; paronimiis mizezi SeiZleba sxvadasxva iyos. amasTan, is
26. dRes Jurnalistebis mier gaJRerda es arasasiamovno gansxvavebulia calkeuli enisTvisac. ucxo sityvaTa pa-
informacia; ronimiis safuZveli SeiZleba iyos maTi mniSvnelobebis
27. qarTulis pedagogi rom ase imetyvelebs, sxvebs raRa susti codna. qarTuli, nawarmoebi sityvebisTvis paroni-
unda vuTxraT; miis dros ki semantikuri niuansebis gauTvaliswinebloba,
28. namdvili maswavlebeli mTel Tavis Zalisxmevas unda angariSgauwevloba an isev ucodinroba. paronimiis mizezi
axmardes axalgazrda Taobebis aRzrdas; zogjer sityvaTa Sinaarsobrivi siaxlovec SeiZleba iyos.
29. sawarmos mesveurebi darwmundnen, rom am skolis mo-
wafeebs SeeZloT marTlac kargi RonisZieba CaetarebinaT; a) ucxour sityvaTa paronimia
30. moqalaqeTa dacvis saukeTeso saSualebaa maTi sof-
lad ganlageba; adresati da adresanti
31. patara giorgi manqanas atarebs; adresati - [germ. Aadressat] 1. piri, romelsac egzavneba
32. Cveni organizacia kvalificiuri kadrebis naklebo- werili, depeSa da misT.; 2. piri, vis saxelzec adresia Sed-
bas ar ganicdis; genili. adresanti - [germ. Adressant] 1. piri, romelic gzav-
33. sasowarkveTili qvrivi guls amiTRa inugeSebda; nis werils, depeSas da a. S.
34. am ugemrielesi tortis avtoric is gaxlavT;
35. qarTvel xalxs gaaCnia udidesi unari qvas misces si- diplomati da diplomanti
cocxle. diplomati - [frang. diplomate] _ 1. Tanamdebobis piri, ro-
melic diplomatiur moRvaweobas eweva, romelsac akisria
sxva saxelmwifoebTan urTierToba; 2. (saub. gadat. ityvian
VI.3. paronimia adamianze, romelic moxerxebulad iqceva, moqmedebs;
diplomanti - studenti, romelic sadiplomo Sromas
saxelwodeba paronimi momdinareobs berZnuli  (ax- amzadebs.
los) da , (saxeli) sityvebisgan. am saxelwodebiT aR-
iniSneba SinaarsiT sxvadasxva, magram bgerobrivad msgavsi emigracia da imigracia
sityvebi, romelTa gamoyenebisas xSiria aRreva. `paronimi emigracia [laT. emigro - gadavsaxldebi] 1. iZulebiTi an
sityvebi yvela ganviTarebul enas SeiZleba hqondes. paro- nebayoflobiTi gadasaxleba sxva qveyanaSi; 2. sxva qveyanaSi

240 241
cxovreba. imigracia- [laT. imigro - Sevsaxldebi] ucxoelTa penalti (ingl. penalty) - TerTmetmetriani sajarimo dar-
Sesvla ama Tu im saxelmwifoSi mudmiv sacxovreblad. tyma.

kampania da kompania teqnika da teqnologia


kampania [frang. campagne] -1 (samx.) saerTo strategiuli teqnika - manqanebis, kompiuterebis, meqanikuri iaraR-
mizniT gaerTianebul saomar operaciaTa erToblioba; ebisa da mowyobilobaTa erToblioba, romlebsac iyeneb-
laSqroba; 2. muSaoba, romelic tardeba garkveul period- en sazogadoebriv warmoebaSi; 2. profesiuli xerxebis er-
Si raime mniSvnelovani sazogadoebriv-politikuri an same- Toblioba (Wadrakis TamaSis teqnika); teqnologia - ned-
urneo amocanis Sesasruleblad. mag.: saarCevno kampania; 3. leulis, nakeTobaTa, naxevarfabrikatebis damuSavebis
teq. agregatis, manqanis. meqanizmis ganuwyveteli moqmede- ostatoba.
bis dro. mag.: brZmedis kampania; 4. xomaldis ganuwyveteli
curvis periodi. magistri- magistranti da magistrati
kompania [frang. campagnie] - 1. jgufi adamianebisa, rom- magistri -1. samecniero xarisxi an am xarisxis mqone pi
lebic erTad atareben dros; 2. kapitalistur qveynebSi sa- ri; 2. ist. Sua saukuneebSi bermonazvnuri an rainduli or-
vaWro an samrewvelo amxanagoba. denis meTauris tituli; am titulis mqone piri.
magistranti - piri, romelic umaRlesi saswavleblis
konfeti da kanfeti magistraturaSi swavlobs; magistrati - dasavleT evro-
konfeti [ital. konfetti] - ferad-feradi qaRaldis patara paSi - qalaqis mmarTveloba; Zvel romSi - Tanamdeboba an am
wreebi, romelTac gasarTobad Tavze ayrian erTmaneTs ba- Tanamdebobaze myofi piri.
lebsa da maskaradebze;
kanfeti-sakonditro nawarmi, tkbileuli. koreqtuli/ koreqturuli
koreqtuli - swori, mosawoni, taqtiani (koreqtuli
noti da nota qceva); koreqturuli - koreqturasTan dakavSirebuli
noti [laT. nota - niSani]- 1. musikaluri bgeris pirobiTi (koreqturuli Secdoma).
grafikuli niSani. notebi- aseTi niSnebiT Cawerili musika-
luri nawarmoebis teqsti; aseTi teqstebis Semcveli rve- konieqtura da koniunqtura
uli, wigni. 2. TviT bgera musikaSi, simReraSi. konieqtura (laT. conjectura) - mixvedra, varaudi, teqstis
nota [laT. nota - niSani, SeniSvna] - erTi qveynis mTavro- dazianebuli adgilebis aRdgena;
bis werilobiTi mimarTva meore qveynis mTavrobisadmi. koniunqtura (conjunctura) - Seqmnili viTareba, garemoeba;
2. im niSan-TvisebaTa erToblioba, romlebic axasiaTebs sa-
penali da penalti saqonlo meurneobas.
penali - (germ. pennal < penne-kalami) grZeli da viwro
kolofi fanqrebis, saSlelebis, saTlelebis Casawyobad;

242 243
faqti da faqtori sinqroniuli da sinqronuli
faqtori - (laT. factor) - raime movlenis ganmsazRvreli sinqroniuli - lingv. sinqroniasTan dakavSirebuli,
an procesis mamoZravebeli Zala; sinqroniis Semswavleli, enis statikuri mdgomareobis aR-
faqti (laT. factum) - momdinare, gakeTebuli 1. rac sinam- mniSvneli (sinqroniuli kvleva); sinqronuli - spec. sin-
dvileSi moxda, namdvili, ueWveli; 2. esa Tu is monacemi, ma- qronizmis xasiaTisa, erTsa da imave dros mimdinare, warmo-
sala, raime daskvnis gamosatanad an mosazrebis dasadastu- ebuli (rxeva, Targmani).
reblad.
sinonimia da sinonimika
b) warmoqmnil saxelTa paronimia sinonimia - lingv. sxvadasxva sityvis msgavseba mniSvne-
xelismowera da xelwera lobis mixedviT; sinonimika - 1. ama Tu im enis sinonimTa er-
xelismowera aris raime teqstis bolos saxelisa da gva- Toblioba; 2. leqsikologiis nawili, romelic swavlobs
ris erTad dawera. mag.: daiwyes xelmowerebis Segroveba; sinonimebs.
axaldaqorwinebulebi xelis mowerisTanave qalaqidan ga-
emgzavrnen. xelwera aris weris, asoebis gamoyvanis Tavise- masiuri, masobrivi da masuri
bureba; xeli (lamazi xelwera). masiuri - didi moculobis mqone, mZime (masiuri aveji);
masobrivi- mosaxleobis farTo fenebis mier ganxorciel-
uebari da uebro ebuli ram; masuri - fizikuri masis mixedviT (masuri wona).
uebari - wamali, malamo, saSualeba; uebro - Seudareb-
eli (megobari, adamiani, mosaubre). faqtiuri Tu faqtobrivi?
qegl-is mixedviT erTaderT swor formad miCneulia
stiluri - stilistikuri - stilisturi; faqtobrivi.
stiluri ama Tu im stilisa (mag.: publicisturi stilis
xarvezi); mwerlis enis Tavisebureba, maxasiaTebeli; sti- samwerlo da samwerlobo
listikuri - kategoria, Secdoma; stilisturi-alRo. samwerlo - asparezi, samwerlobo ena.

srulad da sruliad ekonomikuri da ekonomiuri


srulad igivea, rac srulyofilad. yvelaferi srulad ekonomikuri - ekonomikaze damyarebuli, ekonomikasTan da-
Caibara; sruliad - savsebiT, sruliad ar eSinia. kavSirebuli; ekonomiuri- ekonomiis momcemi, momWirneobiTi.

sistemuri da sistematuri g) Sinaarsobrivad axlo mdgomi sityvebis paronimia


sistemuri - sistemisTvis damaxasiaTebeli, sistemis mi- piri da pirovneba
xedviT; sistematuri- regularuli mecadineoba. piri - adamianis ama Tu im zogadi statusis maCvenebeli
(sasuliero an saero piri);

244 245
pirovneba - adamianis individualuri Tvisebebis aR- uwyvet moqmedebaze [muSaoba, cxovreba, Sejibreba ganag-
mniSvneli. rZo, gza, mogzauroba gaagrZela].

cneba da mcneba SeiZleba da SesaZloa, SesaZlebelia


cneba - erTi sityvis mniSvneloba (tolerantobis cneba); SeiZleba niSnavs rom nebadarTulia, SesaZlebelia, Se-
mcneba - didaqtikuri azris (zneobrivi xasiaTis) Semcveli saZloa miuTiTebs albaTobaze. `SeiZleba es moxdes~ ki ara,
winadadeba (uflis aTi mcneba). `SesaZloa es moxdes“.

axlobeli da maxlobeli ucxo da ucxouri


axlobeli - mokeTe, naTesavi; maxlobeli - punqti, af- ucxo ucnobs niSnavs, ucxouri imas, rac araa mSobliuri.
Tiaqi.
savsebiT da sruliad
daRi da damRa savsebiT gamoiyeneba dadebiTi Sedegis, daTanxmebis
daRi risame kvali, niSania, damRa - saqonelze dakruli dros, xolo sruliad - uaryofis dros. magaliTad: savse-
sasaqonlo niSani an beWedi. biT SesaZlebelia, sruliad SeuZlebelia; savsebiT veTan-
xmebi, sruliad miuRebelia; savsebiT samarTlianad, sru-
Seiqna da Seiqmna liad usamarTlod.
Seiqna - 1. atyda, daiwyo; gaimarTa 2. cudad gaxda.
Seiqmna - gakeTda, aigo, daarsda. savarjiSo №1. gaasworeT Secdomebi:
1. zafxulobiT uamravi adamiani stumrobs Cvens qalaqs,
Targmani da Targmna swored am faqtorma gamoiwvia Cveni daintereseba;
Targmna aris moqmedeba, erTi enidan meoreze gadaReba; 2. qarTuli sofeli dRes faqtiurad kulturisa da ci-
Targmani ki am moqmedebis Sedegi, erTi enidan meoreze ga- vilizaciis TiTqmis yvela sikeTes mowyvetilia; .
daRebuli, naTargmni (mxatvruli, mdare, Tavisufali Tar- 3. profesia fsiqologia dRes Zalian popularulia;
gmani). amrigad, Targmna aris procesi, Targmani- dargi. 4. deidas arc faqtiurad swams `WriWinas“ coloba, arc
calke gamoyofen paronimiis iseT sityvebs, romlebic ideurad (javax.);
istoriulad paronimebs warmoadgenda, magram dRes daka- 5. profesiad Jurnalistika avirCie;
nonebulia. mag.: movale da mevale, sacolo- sacole, gana- 6. romantikosebi warmoaCenen imas, rac iSviaTia, realis-
Ceni da ganCineba, daaCens da daaCnevs. tebisTvis WeSmaritia tipuri ram;
7. metadoni erTaderTi gamosavalia imaTTvis, visac nar-
gaagrZelebs Tu ganagrZobs; orive zmna niSnavs dawye- kotiki avadmyofobad eqca;
bulis ganaxlebas, oRond gagrZeleba moqmedebis procesis 8. universiteti axal saswavlo wels ganaxlebuli teq-
drosa da sivrceSi gaWianurebaze miuTiTebs, ganagrZva ki- nologiebiT xvdeba;

246 247
9. es saswavlo programa filologiis magistrebisTvisaa 19. daRlili qvrivi suls ZlivsRa Rafavda;
gankuTvnili; 20. am adamianidan yovelTvis dadebiTi energetika modis.
10. ioTame SeSliliviT Seiqmna da gavarda (barn.).

savarjiSo 2. ipoveT, Tu aris Secdomebi da gaasworeT: VI. 4. frazeologizmTa paronimia


1. aReb-micemoba ekonomiuri politikis nawilia (qarCx.)
2. gaciebuli ar aris, angina ar aqvs, xixini ar aqvs... (qarCx.); madloba mouxada Tu madloba gadauxada?
3. texnikuri codna SeiZleba ra gaqvT, magieraT Tqven `am ori gamoTqmis zmnuri nawili (uxdis) axlandel dro-
sworeT sjiT (lorTq.); Si erTmaneTs emTxveva, radgan maT ar daerTviT mniSvne-
4. `elguja“ iyo faqtiurad pirveli didi mxatvruli ti lobis ganmasxvavebeli elementebi: zmniswinebi, romelTac
lo, sadac konkretulad mefis ruseTis politikis barba- enam Tav-Tavisi adgili miuCina. amis Sedegad miviReT, erTi
rosuli xasiaTi; mxriv, bodiSis moxda, meore mxriv ki - madlobis gadaxda.
5. SiSi davZlie da gza didi sifrTxiliT ganvagrZe (javax.); gvaqvs aseve madlobis moxseneba, madlobis Tqma, madlo-
6. sanam Tinikos sxva raRacas acmevdnen da amzadebdnen, bis/ madlis Sewirva, magram umarTebuloa madlobis mox-
eqimi guls umagrebda (javax.); da“ (afridoniZe 2009: 17).
7. baqteriebi sinjaraSi frTxilad daluqa da saeqsper- paronimia sxva frazeologizmebTanac gvxvdeba, mag.:
tizod gagzavna; wvlili miuZRvis - wili udevs [mcdaria: wvlili udevs,
8. es ki sakvlevi sakiTxis erT-erTi damadasturebeli wili miuZRvis]; Rvawli dasdo - wvlili Seitana [Secdo-
faqtori iyo; maa: Rvawli Seitana, wvlili dasdo]; pasuxismgeblobas ix-
9. masSi naTlad ixateba axalgazrda mwerlis mxatvruli snis- valdebulebas ixdis [arasworia: pasuxismgeblobas
aRTqmis Zala; ixdis; valdebulebas ixsnis]; Rirsebis grZnoba- mundi-
10. problema aqtualuria Targmnis Teoriis Tvalsazri- ris Rirseba; ar epueba- ver egueba [Secdomaa: ver epueba];
siTac; xeldasma- xelis dasma [arasworia: xelis dasxma]; suls Ra-
11. gavagrZelo axla pirveli siyvarulis es lamazi amba- favs- suls Zlivs iTqvams [Secdomaa: suls Zlivs Rafavs];
vi? (miSv.); danasisxlad gadakideba - mamasisxlad gayidva [araswo-
12. siyvaruli da gamarjveba erTad ewvia bednier Wabuks ria: danasisxlad gayidva; mamasisxlad gadakideba].
(v. baraTaSv.);
13. navsadgurs araviTari meqanizacia ar gaaCnia (iqve);
14. amiT man safuZveli daudo kritikul azrovnebas; VI. 5. darRvevebi frazeologizmTa xmarebisas
15. xelebs nu CamouSveb da yvelaferSi gagimarTlebs;
16. am saqmeSi dedakacs lomis wili miuZRvis; cocxal metyvelebas da qarTuli presis enaSi arc Tu iS-
17. stumrebs maspinZelma Rame nebisa usurva; viaTad vxvdebiT darRvevebs frazeologizmTa xmarebisas,
18. CvenTan yvelaferi danasisxlad iyideba, aq ki ra iafia! kerZod, misi erT-erTi komponenti Secvlilia, uCveulo

248 249
konteqstSi gamoiyeneba an gafarToebulia misi mniSvnelo- savarjiSo №1. waikiTxeT magaliTebi, amoiwereT fra-
ba (amis Sesaxeb ix. m. cincaZe ... 2012). zeologizmebi da imsjeleT, romel frazeologizmTa
avtorebi ajgufeben SemCneul uzustobebs: SerwymiTaa miRebuli isini:
1. Secvlilia gamonaTqvamis erT-erTi komponenti: 1. es olimpiuri Cempioni parlamentSi arcerT Cxubs ar
susti adgili// viwro adgili; sisruleSi moiyvana// ZalaSi mohklebia;
moiyvana; arc Rvinoa, arc marili// arc Rvinoa, arc wya- 2. am qveyanam erT-erTma gauwia daxmarebis xeli Cvens qve-
li; wauvida saqme// moeqca saqme; moTminebidan gamoiyvana// yanas;
mdgomareobidan gamoiyvana; 3. mis naTqvams baiburSic ar agdebs;
2. frazeologizmi miRebulia sxvadasxva mniSvnelo- 4. brZolis velze sikvdili iqnevs ulmobel xels, iRvre-
bis gamonaTqvamTa kontaminaciiT: ba norCi sicocxle;
zRvispira trotuari ise iyo gadatenili, rogorc ityvi- 5. am sasikeTo brZanebas sasikeTo piri unda mohyoloda;
an, nemsis yunwi ar Cavardeboda; xalxi didi xania wirvas ga- 6. cxovrebis niris SeSla uaryofiTad moqmedebs mozar-
moutanda; monopoliebis gamowvevas didi xania fexi aubes; dis fsiqikaze;
3. gafarToebulia frazeologizmis gavrcelebis are: 7. amdeni muSaobiT sadacaa qanci gaZvreba;
vcekvav gagania omis droidan; gagania mitingebs mo-
8. elisabedi zamTrisTvis mzadebas zafxulidanve iWers;
awyobs.
9. pretenzia erTi yuriT moismina, meoreTi daiviwya;
4. frazeologizmi araa gamoyenebuli Sesabamis kon-
10. am mizezebma kvali daasva qarTul prozas da poezias.
teqstSi:
saSualebas miscems gverdi auaros moskovis mier Semu-
savarjiSo №2. waikiTxeT magaliTebi, amoiwereT fra-
Savebul embargos;
zeologizmebi, miuwereT Sesabamisi mniSvnelobani da
5. Cans avtorTa (JurnalistTa) survili, cnobili,
tradiciuli frazeologizmi `moargon“ TavianT saT- daakvirdiT, xom araa isini transformirebuli:
qmels: male, albaT, okupaciis samarcxvino muzeumis `ok- 1. eqimebi yuridan yurSi uSvebdnen gubernatoris wuwuns
upaciaSi“ moaqceven, Tu saerTod ar aRgaves pirisagan go- (miSv.);
risa; ara biznesmen hkla (saTauria) (iqve, 176: 177). 2. Sveicarulma gamgem Tavisi kvali vera da ver daatyo
Zalian gaxSirda frazeologizmebSi (Tavi gaarTva, xeli fermas (miSv.);
SeuSala, Tavi gaaneba, mxari dauWira) erT-erTi komponen- 3. rava gekadrebaT `ra unda CvenSi gaficvaso“ -, qva aag-
tis gamotoveba: man am saqmes ver gaarTva (Tavi ver gaarTva); do da Tavi SeuSvira (miSv.);
misma moulodnelma avadmyofobam Zalian SegviSala (xels 4. Sen qe mixvdebodi, unagirze da cxenze Wipi gaqvs miWri-
ar amboben); Cven yvelam amas davuWireT (mxars aRar amboben) li (miSv.);
(bregaZe 2004:19). 5. rac meti drois mtveri daeyreba am ambavs, TqvenTvisac
frazeologizmebi myari formulebia, amitom maTi tran- ukeTesia da CvenTvisac (miSv.);
sformacia darRvevaa, igi mxolod mxatvrul literatura- 6. Sevxede Tu ara gamomZiebels, imedis wyali gadamesxa
Sia dasaSvebi. (miSv.);

250 251
7. axalma xelobam kmayofileba ver mianiWa (miSv.); ni, Jangi da msgavsi ram ar aqvs, da Tu aqvs, baniT, recxviT,
8. sacodavi suls Zlivs Rafavs; wmendiT moscildeba, higienuri saSualebiT moSordeba.
9. Rirs ki amisTana umniSvnelo rameze danasisxlad gada- wmindaa ucodveli, faqizi, Seureveli, Seuryvneli, kamka-
kideba? ma, darCeuli“ (Tofuria 1972).
10. iseT raSebze isxdnen, Tvali zed dagrCeboda (barn.); Sesabamisad, marTebuli Sesityvebebia: erTi mxriv: wmin-
11. qveynis simdidre Calad mimaCnia uSenod (barn.) da gamarjveba, wminda grZnoba, wminda guli, wminda ena,
12. exla giCveneb, rom fefena biabrud gaxdas aravis Se- wminda qarTuli, wminda mogeba, wminda movaleoba, wmin-
arCens (iqve); da savane, wminda sanTeli, wminda taZari, wminda fici,
13. trfobis sabeliT miaba is darikom da mere ra mokled! wminda wyaro, wminda xma; meore mxriv: sufTa ezo, sufTa
(iqve); zewari, sufTa logini, sufTa oTaxi, sufTa perangi, suf-
14. Zalas vervin ixmarebs Cemze, radgan sikvdili xelTa Ta fexsacmeli, sufTa xeli, sufTa qaRaldi, sufTa wera,
maqvs (iqve); sufTa WurWeli.
15. ganaTlebuli adamiani xar da ver Segignia, rom mxo- aseve umarTebulod cvlis gadataniTi mniSvnelobiT
lod eCooba, Tavisken Tla, mxolod TavisTvis zrunva da naxmari sityva zedapiruli zereles. orive sityva Tavi-
sxvisi miwasTan gasworeba arc sakadrisia, arc sasargeblo anTi Zireuli mniSvnelobebiT axlos dgas erTmaneTTan da
(barn.). orives antonimia Rrma, magram maTi sinonimebad gamoyene-
16. mis nawerebSi uamravi stilisturi Secdomebia; ba gaumarTlebelia, radgan: zedapirulia (spec.) is, rac 1.
17. Cveni yofa yiraze dadga aramarto politikurad, ek- rac zedapirzea, zedapirs exeba; gadataniT igivea, rac ze-
onomiurad da socialurad; rele.
18. araviTari simdidre magas ar aqvs; zerele aris zeda fenebSi, zeviT myofi, zeviTa; gadata-
19. Tavmoyvare kaci Rirsebis Selaxvas ver epueba; niT: iseTi, rac saqmis arsebiT mxares ar exeba, araarsebiTi,
20. am programis farglebSi ucxo enebis Seswavlas yvela- araseriozuli, fuqsavati (amis Sesaxeb vrclad ixileT ko-
ze meti krediti eTmoba. baxiZe 1989: 304-308). sworia zerele codna da ara zedapi-
ruli.
a. arabuli miiCnevs, rom sinonimTa swori SerCeviT mivaR-
VI.6. darRvevebi sinonimTa xmarebisas wevT stilistikur gamomsaxvelobasac da enasac vixsniT
gaRaribebisgan: `sinonimuri erTeulebis nakleboba, maTi
v. Tofuriam sagangebo yuradReba miaqcia Tanamedrove saerTo fondis Semcireba ara mxolod sxvadasxva xasiaTis
qarTulSi gamokveTil erT tendencias - wmindasa da suf- teqstis `damWlevebas“, aramed enis saerTo gaRaribebasac
Tas sinonimebad gamoyenebas da enaSi mcdari Sesityvebe- iwvevs“ (arabuli 2005:221). amrigad, sinonimTagan konteq-
bis gaCenas: `sufTa xma; `sufTa gamarjveba“, `sufTa guli“ stis Sesaferisi sityvis amorCeva metad mniSvnelovania.
da sxva mravali.. yovelTvis unda gvaxsovdes, rom sufTaa,
rac araa binZuri, WuWyiani, rasac mtveri, talaxi, WuWyi, qo

252 253
davaleba. ipoveT, aris Tu ara Secdomebi da gaasworeT am tipis formebi Zalian produqtiulia, mkvlevrebi sagan-
1. ai, es aris sufTa qarTuli xasiaTi; gebod miuTiTeben ad/d mawarmoeblis sityvasawarmoebeli
2. igi modis samSobloze Tavdadebuli samsaxurisTvis funqciis gaaqtiurebaze [a. SaniZe, r. RambaSiZe, g. kvaracxe-
sisufTavisTvis; lia]. aseTi formebi saliteraturo enaSic gamoiyeneba da
3. sufTa xelebiT da sufTa guliT movedi Tqvenamde; mas aqvs stilistikuri Seferilobac: gansjadi saqme, amoR-
4. sufTa safeTqelze erTi xali ejda, sabediswero xali ebadi Tanxa, ganviTarebadi qveynebi, mogvarebadi prob-
(javax); lema, Sesrulebadi moTxovnebi, mirTvadi gza, anazRaur-
5. mas zedapiruli codna hqonda, vercerT sakiTxSi siR- ebadi dro, maRalanazRaurebadi samuSao, marTvadi adami-
rmiseulad ver erkveoda; ani, SeTavsebadi wamali (alkoholTan) kontrolirebadi
6. Cemo kargo, perangi ucabedad gamerRva, wminda Zafi teritoria, cnobadi saxe, yurebadi filmi, SeRwevadi sfe-
aiRe da momikere, gTxov. ro, araprognozirebadi situacia, milevadi specialoba
7. gulgriloba misi udidesi nakli iyo: yvelafers zeda- da mravali sxva...
pirulad akeTebda; axalgaCenili formebi araerTgvarovnebis gamo iyofa
8. mxolod ariTmetikas ver dasZlia da jer-jerobiT jgufebad:
sufTa qarTulsac ver moeria (javax.); I. ganxorcielebadi (proeqti, programa, idea, Canafiq-
9. Tormeti wlis igori wyalSi Sevarda da sufTa, damuSa- ri), gakeTebadi (saqme, samuSao, telegadacema), Sesruleba-
vebuli mklavuriT gacura; di (dapireba, gegma, Canafiqri), mogvarebadi (urTierToba,
10. misi azrovneba zedapirulia, mas kritikuls ver da- problema, konfliqti), axsnadi (qmedeba, movlena, nabiji),
arqmev. moswrebadi (samuSao, saqme).
II. am tipis formebSi Cans sxva mniSvnelobac. gayidvadia
produqti, romelic ara Tu SeiZleba gaiyidos, aramed kar-
VI. 7. `yurebadi~ tipis formebi gad gaiyideba, gasavliania, bevri myidveli eyoleba; yure-
badi SeiZleba iTqvas araTu karg filmze, aramed iseTze,
Tanamedrove qarTulSi farTodaa gavrcelebuli sawyi- romelsac bevri mayurebeli hyavs. aq wamyvania mayureblis
sis viTarebiTi brunvis formisgan nawarmoebi mimReobebi: simravleze miTiTeba. smenadi musika - aq ki msmenelTa sim-
cnobadi, yurebadi, anazRaurebadi, kontrolirebadi da ravlea dominanturi; kiTxvadic iseTi nawarmoebia, ro-
a.S. maT aqvT momavali droisa da erTgvari kategoriulob- melsac bevri mkiTxvelis hyavs. abiturientebisTvis wera-
is, aucileblobis gageba: daklvadi aris is, rac unda daik- dia is Tema, romelsac bevri irCevs dasawerad.
las, daikvleba, ganxrwnadi aris is, rac unda gaixrwnas, ga- III. am jgufSi erTiandeba iseTi formebi, romlebSic moqme-
ixrwneba [iv. imnaiSvili]. aseTi formebi uxvad gvqonda Zvel deba ganxorcielebis procesSia. mag.: moxmarebadia produq-
qarTulSi daSdomadi (fasi), dacvivnebadi (yvavili), gan- ti, romelic ukve moixmareba (da ara momavalSia SesaZlebeli
xrwnadi (xorci), cnobadi (xe), Wamadi (saWamadi, SeWamadi). misi Sesruleba) da Tan bevri momxmarebeli hyavs. moTxovnad
teqnikur terminologiasa da mTel samecniero stilSi produqtSic asaxulia moTxovnis intensiuroba.

254 255
am tipis formebi sxvadasxva Sinaarsobrivi elferiT antonimadaa gamoyenebuli: `saqarTvelos... ganviTarebad,
farTodaa gavrcelebuli Tanamedrove qarTulSi. `xSiri ufro sworad ki ganuviTarebel qveynad miiCneven“; `gan-
xmarebis gamo zogs eCveva Cveni smena, zogi uCveulod da viTarebad qveynebSi informaciaze moTxovna ufro metia,
ucnaurad gveCveneba, aseTebia: yurebadi, kiTxvadi, migri- vidre ganviTarebul qveynebSi“ (cincaZe ... 2009:15).
rebadi, minelebadi, moTmenadi da a. S. romlebic gvesmis aqve unda ganvixiloT kontrolirebadi teritoriac.
teleekranidan, kaTedrebidan da romlebic TandaTan if- kontrolirebadi niSnavs ukve gakontrolebuls an kon-
arToeben gavrcelebis ares“ (cincaZe... 2009:16). trolqveS myofs: es teritoria ruseTis mier kontro-
gazeT `saqarTvelos respublikaSi“ (28. 05. 2008 w.) daib- lirebadia.. mtrisgan kontrolirebad haerSi SevafrineT
eWda mkiTxvelis werili, sadac enobriv darRvevaTa Soris TviTmfrinavi (iqve, 15). rac Seexeba cnobad saxes, is ukve
dasaxelebulia am tipis formebic: `moTmenadi, ganxorci- nacnobs niSnavs. man nacnobic Caanacvla da cnobilic.
elebadi, warmodgenadi“ da a. S. gansakuTrebuli kritikis mkvlevrebi xSirad eZeben gamosavals da gvTavazoben uk-
sagnad iqca `yurebadi filmi“ (ix. `literaturuli saqar- eTes variantebs. zogi formis mniSvneloba SeiZleba vnebi-
Tvelo“, 1-7. 02. 2002). Ti gvaris momavali drois mimReobiT gadmoices, ase maga-
Tanamedrove qarTulSi dasaxelebul formaTa gaCena liTad: amoRebadis nacvlad ajobebs gamoviyenoT amosaR-
ukavSirdeba ramdenime mizezs: ebi, gansjadis nacvlad_ gansasjeli.
1. SesaZleblobis gamoxatvis survils (enaSi warsuli da amosaRebi da amoRebadi, gansasjeli da gansjadi mniS-
momavali drois mimReobebi da zmnis piriani formebi yo- vnelobiT gansxvavebulia.
velTvis ver gamoxataven aRniSnul niuanss, ris gamoc am pirveli calebi mxolod momavali drois semantikas Se-
formebs posibiliturebs uwodeben); icavs, meoreni ki _ amasac da SesaZleblobasac. gasayidsa
2. gamosaxatavi Sinaarsi vrceli konstruqciebiT ki gad- da gayidvads Soris sxvaoba ufro didia, amitom ukanaskne-
moicema, magram ekonomiurobisaken swrafva erTwevra er- li formebis Secvla gaumarTleblad gveCveneba.
Teuls aniWebs upiratesobas; zog SemTxvevaSi Tavisuflad SeiZleba zmnis pirian for-
3. gasaTvaliswinebelia ucxo enaTa gavlenac. bevr evro- maTa gamoyeneba. mag.: yvelaferi iqneba asrulebadi - yvela-
pul enaSi Sesabamisi semantikis gamosaxatavad kompaqturi feri asruldeba; gza mirTvadi iqneba samxreTis gzasTan...
mimReoburi formebi arsebobs“ (omiaZe 2009: 166). miuerTdeba samxreTis gzas. es ganxorcielebadi iqneba -
aRniSnuli sakiTxisadmi araerTgvari damokidebuleba es ganxorcieldeba. migvaCnia, rom zemodasaxelebul maga-
aqvT mkvlevrebs da mkiTxvelebs. mecnierTa umravlesoba liTebSi amgvar formaTa gamoyenebis araviTari saWiroeba
amgvar formaTa gavrcelebas uaryofiT enobriv tendenci- ar arsebobs. momaval droze aq iqneba zmnac miuTiTebs. Tu
ad miiCnevs (n. naTaZe; m. cincaZe, baramiZe). enis ekonomiurobis principiT vxelmZrvanelobT, aq piri-
mkvlevrebs ar gamohparviaT is faqtic, rom amgvari for- qiT, uxvsityvaoba gamodis.
mebi xSirad sruliad gansxvavebul semantikas gadmogvcems. Zveli qarTuli enis teqstebSi amgvar formaTa semanti-
mag.: ganviTarebadi ganviTarebis procesSi myofs aRniS- ka savsebiT naTelia, isini kontrasts qmnis: `daamtkicnis
navs sazogadod, magram masmediis enaSi igi ganviTarebulis ufalman yovelni dacemadni da aRhmarTnis dacemulni“

256 257
(fsalm. 144, 14); Setyueba Cas anu yofilTa saqmeTaTvis anu 7. alerteki SeTavsebadia alkoholTan, amitom mkurna-
yofadTaTvis“ (Satb. kreb. 231, 4); `anu viTar emsgavsos gan- lobis procesSi SegiZliaT dalioT kaTxa ludi an erTi Wi
xrwnadi uxrwnelsa da Secvalebadi Seucvalebelsa?“ qa Rvino;
(iqve, 93, 20). 8. Cems ZmisSvils giorgi hqvia, qarTul tradiciebTan as-
amgvar formaTa mimarT gasaTvaliswinebelia araerTi ocirebadi saxeli;
niuansi: `rekomendebuli alternativebi yovelTvis adek- 9. k. buaCiZis naTeli xsovnis gamoxatva advilad axsnadia;
vaturi ar aris: xan wamyvani semantikuri niuansia dakargu- 10. Cems TanamSromels feTqebadi xasiaTi aqvs, amitom
li, xan kidev mravalkomponentiani struqturaa SemoTava- yvela erideba masTan urTierTobas.
zebuli“ (omiaZe 2009: 166)
amrigad, dResdReobiT esoden farTod gavrcelebul
yurebadi tipis formebSi ramdenime semantikuri jgufi VI.8. darRvevebi Serwymulsa da
SeiZleba gamoiyos. zogi maTgani enis ekonomiurobis prin- rTul winadadebebSi
cips emorCileba, magram zogierTis Sinaarsi erTob gabun-
dovnebulia, aSkarad ucxouria, an xelovnuri, qarTuli en Serwymul winadadebaSi gasaTvaliswinebelia: 1. sityva-
is bunebisTvis Seusabamo, TumcaRa Zalian moduri da popu- Ta wyoba; 2. wevrTa erTgvarobis dacva; 3. CamoTvlis dam-
laruli. maTi Secvlisas yuradReba unda mieqces imas, rom Tavrebis gamoxatva; 4. Tandebulis marTebulad xmareba; 5.
romelime niuansi ar gamogvrCes mxedvelobidan; aRniSnul kavSiris sworad gamoyeneba.
konteqsts romeli forma ukeT miesadageba, amas didi dak- rTul Tanwyobil winadadebaSi gvxvdeba Semdegi saxis
virveba sWirdeba. jer semantikaa gasaTvaliswinebeli, Sem- stilistikuri Secdomebi: 1. Tanwyobil winadadebaSi martiv
deg ki - ekonomiurobis principis dacva. da Serwymul winadadebaTa Soris Tanadroulobis darRveva;
2. am winadadebaTa arasworad dalageba; 3. mTavari wevrebis
savarjiSo № 1. waikiTxeT magaliTebi, imsjeleT, aR- - qvemdebarisa da Semasmenlis bunebrivi wyobis Secvla rTu-
niSnul konteqstSi sworad aris Tu ara gamoyeneuli -ad li Tanwyobili winadadebis Semadgenel nawilebSi.
sufiqsiani formebi; Tu saWiroa, SecvaleT isini zmnebiT
savarjiSo № 1. waikiTxeT magaliTebi da aRniSneT, ra
1. Cemi brendi cnobadi da moTxovnadia; tipis darRvevebia mocemul winadadebebSi:
2. es cota rTuli proceduraa, magram Sesrulebadi; 1. haagaSi Zalian uyvarT da afaseben yvavilebs (v. bara-
3. dasaxuli RonisZiebebi unda iyos praqtikuli, droSi TaSv.);
gansazRvruli da miRwevadi; 2. arsad Canda napiri, zRva, talRebi, qari da sicxe (iqve);
4. Cvens universitetSi Jurnalistikis specialoba mile- 3. orSabaTs yvelani iq viqnebiT, anu Cven, mosamsaxure
vadia; personali, radgan RonisZieba davgegmoT;
5. es teritoria ruseTis mier kontrolirebadia; 4.modioda lamazad, tanis rxeviT, welSi gamarTuli,
6. situacia araprognozirebadi gaxda; tankenari (miSv.);

258 259
5. gamwarebuli nadiri xan wylidan amoxteboda, mere 6. warmoeba SeiZleba a. tansacmlis b. qslis g. selis d.
TiTqos daiRalao, wylis zedapirze gawva (v. baraTaSv.); sursaTis
6.yvela gogonas surs lamazad gamoiyurebodes, magram 1. a, b 2. a, g, d 3. a, b 4. b, g, d. 5. a 6. b.
zRvars ar unda gadavcdeT;
7.es is qalia, romelic aristokratiul Tvisebebs aras- 7. romelia swori a. inglisuri enis pedagogi b. ingli-
dros Ralatobda; suri enis maswavlebeli g. qarTuli enis pedagogi d. in-
8. yvela qalis cxovrebaSi dgeba momenti, roca grZnobT, glisuris maswavlebeli
rom Tqvens Tavs raRac xdeba; 1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b.
9. zogierTTan mec damirekavs, magram xmas ar viRebdi;
10. am yvelafers moqalaqeebi qmnian, anu, Cven, sazogadoeba.
8. romel winadadebaSia zedmeti ambavi? a. amas ar un
Semajamebeli testi da bevri ambavi b. xval getyviT mis ambavs g. amis gakeTeba
ar aris ioli ambavi; d. yvelas ewyina misi gardacvalebis
1. romeli araa swori: a. fuli aqvs b. fuli gaaCnia g. ambavi
fuli moepoveba d. azri gaaCnia 1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. g, d 5. a 6. g.
1.a, b 2. a, d 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b.
9. romel winadadebaSia gamoyenebuli sityva atarebs
2. romelia araswori gamoTqma a. axali ambavi gamagebi- arasworad? a. Cveni bevri leqtori saTvales atarebs b.
na b. axali ambavi Sematyobina g. axali ambavi macnoba d. Cveni organizacia saaxalwlo zeims yovelwliurad at-
cudi ambavi gavige arebs g. universiteti konkurss atarebs d. elene Tavis
1.a, b 2. a, d 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b. pirmSos sul xeliT atarebs
1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b.
3. romelia swori Sesityveba: a. proeqtis avtori b. pi-
cis avtori g. teqstis avtori d.xaWapuris avtori 10. romelia araswori a. maRali kedeli b. maRali stu-
1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, d. 5. g 6. b. mari g. maRali fasi d. maRali kibe
1.a, b 2. a, g, d 3. b, g 4. b, g, d. 5. a 6. b.
4. romelia araswori: a.miwis aTviseba; b. fondis aTvi-
seba g. farTobis aTviseba; d.masalis aTviseba 11. romelia swori: a. Semosavals zrdis b. Semosavals
1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b, d amravlebs g. Semosavals adidebs d. STamomavlobas am-
ravlebs
5. koreqturuli SeiZleba iyos a. qceva b. Secdoma g. 1.a, b 2. a, d 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b.
moqmedeba d. naweri
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b.

260 261
12. ra SeiZleba iyos wminda? a. wigni b. miwa g. ezo d. wyaro 20. romelia swori? a. warumateblobas ganicdis b. uf-
1.a, b 2. a, g 3. a, b, d 4. b, g. 5. a 6. b. ulobas ganicdis g. naklebobas ganicdis d. marcxs ga-
nicdis
13. romeli araa wmindas mniSvneloba? a. Seureveli b. 1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. a, b, d;
viwro g. Seuryvneli d. gaurecxavi
1.a, g 2. a, b 3. a, b, g 4. b, g. 5. d 6. b 21. romelia swori: a. miRwevis avtori b. teqstis avto-
ri g. scenaris avtori d. tortis avtori
14. amocana SeiZleba iyos a. advili b. ioli g. Zneli d. 1. a, b 2. a, d 3. b, g, d 4. b, g. 5. d 6. a, b, g.
rTuli
1. a, g 2. a, b 3. a, b, g 4. b, g. 5. d 6. b. 22. romelia araswori? a. saocari gemo b. saucxoo gemo
g. ucnauri gemo d. momwaro gemo
15. masiuri SeiZleba iyos a. aveji b. oqro g. gamosvla 1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4 a, g. 5. d 6. a, b, d;
d. wigni 23. romelia araswori? a. wminda adgili b. wminda fici
1.a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. d 6. b. g. sufTa guli d. sufTa dafa
1. a, b 2. a, d 3. b, g, d 4. b, d. 5. g 6. a, b, g.
16. romelia swori: a. zerele codna b. zerele xvna g.
zedapiruli msjeloba d. zedapiruli codna 24. romeli araa sufTas mniSvneloba? a. ganbanili b.
1.a, g 2. a, b 3. a, b, g 4. b, g. 5. a 6. b. WuWyiani g. faqizi d. spetaki
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, d 5. b 6. a, b;
17. romelia araswori: a. ioli saqme b. advili saqme
g.rTuli xasiaTi . d. Zneli xasiaTi 25. romelia swori? a.saSineli msuqani b. saSineli mxe-
1.a, g 2. a, b 3. a, b, g 4. b, g. 5.d 6. b. ci g. saSineli zarmaci d. a. saSineli ampartavani
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. a, g. 5. b 6. a, b, d;
18. romelia araswori? a. seriozuli granti b. serioz-
uli daxmareba g. seriozuli kaci d. seriozuli sayveduri 26. rogori ar SeiZleba iyos codna? a. zerele b. zeda-
1. a, b 2. a, g 3. a, b, d 4. g, d. 5. a. 6. d. piruli g. safuZvliani d. myari
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. a, g. 5. b 6. a, b;
19. romelia araswori? a. unaris amaRleba b. kvalifi-
kaciis amaRleba d. xelfasis amaRleba d. jebiris amaR- 27. romeli SeiZleba iyos sufTa? a. ezo b. kaba g. wera
leba d. guli
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. b, g. 5. d 6. a, b. 1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. a, g. 5. d 6. a, b, d.;

262 263
28. romelia swori: a. Rvawli dasdo b. wvlili Seitana; pleonazmebia: 1. zeviT avida, qveviT Cavida, SigniT Se-
g. Rvawli Seitana d. wvlili dasdo vida. asvla TavisTavad niSnavs qvemodan zemoT moZraobas,
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. a, g. 5. b 6. a, b; iseve rogorc Casvla-zemodan qvemoT gadaadgilebas, anda
Sesvla - garedan SigniT svlas. am zmnebSi mimarTulebas
29. romelia araswori: a. mamasisxlad gayida b. dana- zmniswini gamoxatavs, amitom maTTan zedmetia amave seman-
sisxlad gadaekida; g. mamasisxlad gadaekida d. danasis- tikis zmnizedebiT gadmocema. analogiuria: saxls irgvliv
xlad gayida Semouara. aq zedmetia `irgvliv“, radgan imave semantikas
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. g, d. 5. b 6. a, b; gadmogvcems `Semouara“.
pleonazmebia: `odnav Semwifda“ an `Zalian gadamwif-
30. romelia araswori: a. suls Zlivs iTqvams b. suls da“. Se zmniswini odnaobas gamoxatavs“, gada ki - gadaWarbe-
Rafavs g. suls Zlivs Rafavs d. suls ver iTqvams bas, amitom aq zedmetia zmnizedebi: odnav da Zalian.
1. a, b 2. a, g 3. a, b, g 4. a, g 5. g 6. a, b. 2. aqve unda davasaxeloT iseTi gamoTqmebic, sadac erTi
da igive semantika (romelime moqmedebis mimarTuleba) gad-
moicema saxelis Tandebuliani formiTac da zmnizediTac:
`SigniT saxlSi aRaravin iyo“, `ymawvili zed Robeze am-
VI.9. p l e o n a z m i
Zvraliyo“.
3. pleonasturia kuTvnilebiTi nacvalsaxeli Semdeg
winadadeba azrs zedmiwevniT zustad, lakoniurad da
magaliTebSi: man am saqcieliT Tavisi Tavic gailanZRa da
sxartad unda gamoxatavdes. masSi ar unda iyos zedmeti
mSoblebic Searcxvina“. unda iyos - Tavi gailanZRa. zmnaSi
sityvebi.
amazeve miuTiTebs saTaviso qcevis niSani „i“ -c. Secdomaa
zedmetia sityva, romelic imeorebs sxva sityvis mniS-
aseve: „igi Tavisi fexiT wavida saxlSi“. unda iyos - fexiT
vnelobas ise, rom arc azustebs da arc xsnis mas. sityvaTa wavida an TviTon wavida.
aseT umizno gamoyenebas mravalsityvaobas, uxvsityvaobas, pleonazmebia: „es wigni Cemi sakuTari biblioTekidan wa-
fuWsityvaobasac uwodeben. uxvsityvaobis gavrcelebuli moviRe“; „es Cemi piradi mosazrebaa“. sityvebi - „Cemi“, „pi-
saxeebia: pleonazmi da tavtologia. radi~, „sakuTari“ kuTvnilebaze miuTiTebs da erTi rome-
pleonazmi berZnuli sityvaa pleonasmos da niSnavs wi- lime unda davtovoT.
nadadebaSi erTisa da imave cnebis gadmosacemad erTnairi 4. pleonasturia piris nacvalsaxelTa gamoyenebac,
mniSvnelobis, logikurad zedmeti sityvebis gamoyenebas. radgan zmnis forma qarTulSi pirebs organulad gadmog-
amrigad, erTisa da imave sagnis dasaxasiaTeblad logi- vcems: `Sen me es saqme male gamikeTe“ an `me Sen amas gamogig-
kurad zedmeti, erTnairi mniSvnelobis sityvebis gamoyene- zavni“. aq Sen da `me“ nacvalsaxelebi zedmetia, subieqti da
ba stilistikuri xarvezia. obieqti zmnaSi piris niSnebiTaa gamoxatuli (ga-m-i-keTe-
pleonazmis gamoyeneba miuTiTebs sityvis mniSvnelobis Sen, me, is; gamo-g-i-gzavni-me, Sen, mas).
ucodinrobaze. metyvels ar esmis sityvis mniSvneloba, am- 5. pleonazmebs qmnis zedsarTavi saxelis ufroobiTi xa-
itomac iyenebs mis gverdigverd imave semantikis leqsemas. risxis formebis gamoyeneba. mag.: Zalian ulamazesi, ufro

264 265
uaresi, ufro ukeTesad da a. S. aq zedmetia sityvebi: ufro, pleonasturi Sesityvebebis erT-erT komponentad xSi-
Zalian, radgan zedsarTavi saxelis ufroobiTi xarisxis rad gvxvdeba auto-Ti Sedgenili kompozitebi. berZnuli
formebi: ulamazesi, uaresi an ukeTesi amave semantikaze autos igivea, rac TviT, Tavisi. mag.: avtobiografia, avtog-
miuTiTebs. rafi, avtomanqana, avtoportreti.
6. pleonazmis erT-erT wevrad xSirad gvxvdeba kompozi- avtobiografia vinmes mier sakuTari cxovrebis, Tavga-
ti: `pirveli pirmSo“; `mTavari dedaqalaqi“. pirmSo pir- dasavlis aRweraa, avtografi ki aris - 1. nawarmoebis xel-
veli Svilia, dedaqalaqi ki - mTavari qalaqi (ar arsebobs naweri, avtoris xeliT Sesrulebuli, an 2. xelmowera; av-
mTavari da aramTavari dedaqalaqi). toportreti - mxatvris mier daxatuli sakuTari portre-
pleonazmebia: `moxuci dedaberi, `xanSi Sesuli mxco- ti; avtomanqana - kerZo, sakuTari manqana, amitom maTTan
vani“ anda `xandazmuli moxuci“. kuTvnilebis aRmniSvneli sityvebis gamoyeneba zedmetia.
7. pleonasturia gamoTqmebi: `pirveli debiuti“, „pir- avtobiografiasTan aseTi sityva maSinaa aucilebeli, Tu
veli premiera“, adgilobrivi aborigeni“, `mkvidri abor- igi sxvas ekuTvnis: man Tavisi avtobiografia moitana.
igeni“, `moulodneli siurprizi“, `sasiamovno siurprizi“, siurprizi (frang. surprise) moulodneli saCuqari an sa-
`axalgazrda Tineijeri“. Secdomas ucxo sityvaTa semanti- siamovno ambavia. am sityvaSi Serwymulia orgvari semanti-
kis ucodinroba udevs safuZvlad. stilistikuri xarvezis
ka: moulodneli da sasiamovno, amitom pleonasturia: mo-
am tips zogjer farul tavtologiasac uwodeben.
ulodneli, kargi an sasiamovno siurprizi.
premiera (frang. premiere) Teatraluri piesis, operis,
pleonasturia `patara an axalgazrda vunderkindi“.
baletis pirveli warmodgenaa, amitom masTan sityva „pirve-
vunderkindi (germ. Wunderkind - saocari bavSvi) araCve-
lis“ gamoyeneba umarTebuloa, iseve rogorc `debiutTan“,
ulebrivi niWis mqone bavSvia, amitom masTan Secdomaa pata-
romelic aseve franguli sityvaa (debut) da misi ZiriTadi
ras an axalgazrdis gamoyeneba.
mniSvneloba Teatrs ukavSirdeba, magram semantika gafar-
Toebulia da niSnavs sazogadoebriv asparezze pirvel ga-
mosvlas.
aborigeni laTinuri warmoSobis saerTaSoriso sityvaa VI.10. tavtologia
(ab origene-dasabamiTgan, Tavidan); Tavdapirvelad aborig-
ens uwodebdnen laTinelebiT dasaxlebul mxares - laci- tavtologia erT winadadebaSi, abzacsa Tu axlo kon-
ums. Semdgom am sityvam gaifarTova mniSvneloba da ama Tu teqstSi erTisa da imave sityvis an Tqmis, ganmartebis Tu
im qveynis mkvidri mosaxleobis zogad saxelad iqca. msjelobis ramdenjerme gamoyenebaa.
amrigad, es sityva TavisTavad Seicavs adgilobrivis se- tavtologia metyvelebis siRaribis niSania. igi TiT-
mantikas da Secdomaa masTan `adgilobrivis“ an `mkvidris“ qos azrs arafers vnebs, magram enas arTmevs silamazesa da
gamoyeneba. zogjer es cneba daSlilia da sinonimuri wyvi- sicxades. igi advilad dasaZlevi stilistikuri xarvezia,
lebi - `mkvidri“ da `adgilobrivi“ meqanikurad Serwymia magram yvelaze metadaa gavrcelebuli. tavtologiurad
erTmaneTs -`adgilobrivi mkvidri“. aq orive sityva qar- gamoiyeneba TiTqmis yvela metyvelebis nawili. mag.: `mas
Tulia da erTsa da imave Sinaarss gadmogvcems. warmatebebi usurves rogorc pirad cxovrebaSi, ise sazo-

266 267
gadoebriv cxovrebaSi“. am winadadebaSi tavtologiur- 2. am saqcieliT man Tavisi Tavic Seircxvina da sakuTari
adaa gamoyenebuli sityva `cxovreba“. unda iyos: `rogorc mSoblebic Searcxvina;
pirad, ise sazogadoebriv cxovrebaSi“. 3. samSoblos siyvaruli Cveni yvelaze wmindaTawminda
`es ambavi iqca rogorc garTobis sagnad, ise sayovelTao movaleobaa;
ganxilvis sagnadac. unda iyos: `rogorc garTobis, ise sayo- 4. es perangi Cems perangze odnav mozrdilia;
velTao ganxilvis sagnad“ `maT imsjeles rogorc calkeuli 5. axalgazrda Tineijeri dRes debiutantia- pirvelad
saenaTmecnero sakiTxebis, ise organizaciuli sakiTxebis gamodis scenaze;
Sesaxebac“. unda iyos: …`rogorc calkeuli saenaTmecni- 6. abo misabaZi magaliTi unda gamxdariyo rwmenaSerye-
ero, ise organizaciuli sakiTxebis Sesaxebac“. uli qarTvelebisTvis;
tavtologia Tavidan rom aviciloT, sityva sinonimiT an 7. bolodroindel xanebSi kidobanSi obmodebul sulis
nacvalsaxeliT unda SevcvaloT. purs iSviaTad Caxedavs vinme;
8. brZolaSi daRlils Tavisi piradi simarTlis rwmena
savarjiSo № 1. gaasworeT Secdomebi: dahkargvoda;
1. avadmyof pacientebs am klinikaSi axali meTodebiT 9. Cemi xasiaTis cud maxasiaTeblad vTvli imasac, rom mi-
Wirs sxvebisTvis Secdomis patieba;
mkurnaloben;
10. ojaxis idiliiT Seqmnil garemoSi Zalian mSvidi ad-
2. nino Tavis TanatolebSi yvelaze ulamazesia;
amiani gavizarde.
3. giorgi samSeneblo firmis mTavar menejerad daniSnes;
4. am movlenebis mTavari epicentri atlantikis okean-
savarjiSo №3. gaasworeT Secdomebi:
eSia;
1. es wamali uebroa, bevr daavadebas Svelis;
5. es sruliad moulodneli siurprizi gangebas mivawere; 2. rusTavelis saxelmwifo universitetsa da erzrumis
6. am proeqtiT bevr socialurad gaWirvebul adamians aTaTurqis universetets Soris memorandumi gaformda;
gauwies daxmareba; 3. sxvadasxva gemos aRmqmeli receptorebi enaze sxvadas-
7. qalbatoni manana kargi avtoritetiT sargeblobs ko- xva adgilas aris moTavsebuli;
legebSi da nacnob-megobrebSi; 4. kanoni yvelasaTvis uzenaesi unda iyos, aravin ar unda
8. giorgim Tavisi sakuTari avtomanqaniT wagviyvana wve- arRvevdes kanons da Tu aseTi ram moxda, damnaSave kanonis
ulebaze; dacviT unda isjebodes;
9. am stilis funqciuri daniSnulebaa komunikacia; 5. aq ikveTeba misi potenciuri SesaZleblobebi;
10. metismetad ecodeboda dedas am gansacdelisTvis Ta- 6. es misi specifikuri Taviseburebaa;
visi pirmSo Svili. 7. patara baiebi gemrielad ilukmebodnen;
8. bolo dros saqarTvelos jandacvis sistemaSi gan-
savarjiSo №2. ipoveT, aris Tu aris Secdomebi da ga- viTarebulma sakadro cvlilebebma TviTmmarTvelobiTi
asworeT: cvlilebebi ganapiroba;
1. axalgazrda ymawvili cxovrebis auxsnelma paradoq- 9. im dRes mTavari sefe sityvac TviTon Tqva;
sebma mTlad daabnia; 10. saRamoze bevri sasacilo kuriozi gavixseneT.

268 269
savarjiSo №4. waikiTxeT magaliTebi da gaasworeT 4. romelia umarTebulo: a) efeqturi saSualeba b)ef-
Secdomebi: aRniSneT, ra tipisaa isini: eqturi xerxi g)efeqturi Sedegi d) arcerTi pasuxi araa
1. ucxouri kapitalis mozidva qveynebs gamoiyvans mZime swori.
ekonomikuri krizisidan; 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. a, d 5. b, g 6. g.
2. zogjer aseTi muSaobis Sedegi efeqtiania; 5. romelia swori: a) yvelaze ulamazesi b) yvelaze la-
3. avtors gansakuTrebiT axarebs mTieli kacis myari mazi g) yvelaze umSvenieresi d) yvelaze maRali.
tradicia, rom gaufrTxildes bunebas; 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. b, d.
4. adamiani mxolod mondomebiT SeiZleba gaxdes Tavisi
saqmis namdvili profesionali; 6. romelia araswori: a) xelaxla dawera b) xelaxla ga-
5. codnasa da energias uSualod uZRvnis momavali axal- dawera g) xelaxla daibana d) xelaxla gadaixada
gazrda Taobis swavla-aRzrdis saqmes; 1. b 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, d 6. a, g.
6. misi muSaobis stilisaTvis ucxo iyo piradi an kerZo
interesebidan gamomdinare moqmedebebi; 7. romelia marTebuli: a) odnav momcro b) odnav mopa-
7. Jurnal-gazeTebSi misi aTeulobiT samecniero da pub- tarao g) odnav patara d) odnav mcire
likaciuri statia ibeWdeboda; 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. g 5. b, g 6. a, g.
8. nino maTematikosia, xolo zviadi ki - meqanikosi;
9. ufro xerxianada scnes, moetacnaT qali sadme soRan- 8. romelia marTebuli: a) odnav motkbo b) odnav mot-
luRidan dawyebuli vidre iaRlujamdis (barn.); kbilo g)odnav tkbili d) odnav modido
10. aRmosavleTi gvicinis, bnel wyvdiads suli xdebao 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. g 5. b, g 6. a, g.
(xalx.).
9. romelia swori: a) yvelaze utkbilesi b) yvelaze ut-
testi № 1. kbesi g) yvelaze tkbili d) Zalian utkbesi.
1. romelia araswori: a) Zalian umniSvnelovanesi b) Za- 1. g 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, g.
lian mniSvnelovani g) yvelaze mniSvnelovani d) yvelaze
umkacresi
1. a 2. a, d 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, g 10.romelia marTebuli: a) mTavari eqimi b) mTavari cen-
tri g) mTavari epicentri d) mTavari sazrunavi
2.romelia swori: a) momavali weli b) momavali bedi g) 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d.
momavali sasiZo d) momavali sarZlo.
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, g.

3.romelia pleonazmi: a) rTuli sakiTxi; b) rTuli da-


valeba; g) rTuli labirinTi; d) Zneli davaleba
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. g 5. b, g 6. a, g.

270 271
testi № 2 9. romelia pleonazmi a) odnav moSlili b) odnav moxa-
luli g) odnav Semwifebuli d) odnav moTuSuli
1. romelia umarTebulo a) adgilobrivi mcxovrebi b) 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. g 5. b, g 6. a, d.
adgilobrivi aborigeni g) adgilobrivi mosaxleoba d)
adgilobrivi mkvidri 10. romelia marTebuli a) kargi avtoriteti b) cudi
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d. avtoriteti g) kargi siurprizi d) arcerTi pasuxi araa
swori
2. romelia swori:a) pirveli premiera b) pirveli debi- 1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d
uti g) pirveli respodenti d) pirveli mercxali
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. g, d.
3. romelia umarTebulo:a) ZiriTadi koncefcia b) Ziri-
Tadi xazi g) ZiriTadi Semosavali d) ZiriTadi problema VI.11. Stampi
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d.
Stampi iseTi sityvaa an sityvaTa SenaerTia, romelic
4. romelia pleonazmi: a) odnav gadidda b) odnav Seic- ucvlelad ixmareba zepirsa da weriTs metyvelebaSi. igi
vala g) odnav moizarda d) arcerTi pasuxi araa swori xSirad gamoiyeneba oficialur-dokumentur stilSi. ma-
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. g 5. b, g 6. a, d galiTad: awarmoebs miRebas, axdens Sefasebas, krebam da-
saxa garkveuli RonisZiebani; saTanado simaRleze dgas;
5. romelia marTebuli: a) piradi avtobiografia b) pi- brZola gamoucxades; daxmarebas uwevs; jerovani yu-
radi saqme g)piradi avtografi d) arcerTi pasuxi araa radReba eqceva, gamoyeneba aqvs, zrunvas ar iCens, zrda
swori mimdinareobs, brZolas awarmoebs.
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d msazRvrelebi: garkveuli da saTanado xSirad ufun-
qcioa.
6. romelia pleonazmi: a) yvelaze lamazi b) yvelaze Zve- Zalian xSirad gavigonebT araswor frazebs: fizikur
li g) yvelaze saukeTeso d) arcerTi pasuxi araa swori varjiSs eweva; autanel Sromas eweoda; samuSaos saWiro si-
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d zustiT ar eweva... sworia: fizikurad ar varjiSobs; aut-
anel pirobebSi Sromobda; samuSaos saWiro sizustiT ar
7. romeli araa pleonazmi a) piradi avtomanqana b) pir- asrulebs...
veli pirmSo g) pirveli mekvle d) pirveli saswavlebeli ar aris swori: efeqtianobis // Sromis nayofierebis//
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. a, d xelfasis amaRleba... sworia: efeqtianobis zrda, Sromis
nayofierebis zrda, xelfasis gazrda. Zalian xSirad Stam-
8. romelia swori: a) Zalian gadaWarbebuli b) Zalian ga- purad xSirad gamoiyeneba axdens zmna: Semowmeba //Setana//
damwifebuli g) Zalian gadaxrili d) Zalian gaSavebuli aRzrda moaxdina. magaliTad: droulad moaxdina wesrigSi
1. a 2. a, b 3. a, b, g 4. d 5. b, g 6. g, d moyvana; moaxdines Sxamqimikatebis Setana; bavSvis aRzrdas

272 273
moaxdenen. sworia: droulad moawesriga; Sxam_qimikate- 4. qarxanam fuladi saxsrebis mobilizaciis saqme dro-
bi Seitanes; bavSvs aRzrdian. ulad moaxerxa;
Stampuria aseve gamoTqmebi: awarmoebs miRebas; mimdi- 5. mokle droSi ganaxorcieles sasoflo_sameurneo
nareobs darigeba; axdens Sefasebas. warmoeba niSnavs ma- kulturebis aReba;
terialuri sagnebis damzadebas, Tumca ukanasknel xans mas 6. uamindobam daaziana eleqtrogadamcemi xazebi, axla
zogadi moqmedebis aRsaniSnavadac iyeneben: molaparakeba mimdinareobs aRdgena;
// gamoZieba // mosavlis aReba awarmoa, rac Secdomaa. swo- 7. mosaxleobam Sinagan saqmeTa saministros xeli Seuwyo
ria: sworia: iRebs, miiReba, rigdeba, afasebs, moelapar- danaSaulis gaxsnis saqmeSi;
aka, gamoiZia, mosavali aiRo. 8. gvalvam mniSvnelovani zarali miayena mosaxleobas;
qarTuli aqtiuri formebis enaa, amitom bunebrivia at- 9. sakrebulos gadawyvetilebiT xeebis moWras axorci-
kina, daWra da ara tkivili miayena an Wriloba miayena. ri elebs soflis gamgeoba;
si gamartivebac saWiroa, unda gavamartivoT:magaliTad, 10. aq uxvadaa mlaSe wylebi, saidanac Zvelad xelovnu-
aviRoT `gasul wels“. sjobs `SarSan“. `momaval wels“ rad awarmoebdnen marilis miRebas.
sjobs `gaisad“. eseni mainc da mainc Secdomebi ar aris,
Tumca stilis TvalsazrisiT, `gasul wels“ ukeTesia dav-
weroT mxolod maSin, roca `SarSan“ Zalian xSirad gvxvdeba VI. 12. kalki
da tavtologiaa asacilebeli). `mimdinare wels“, an `wels“
sjobs `wleuls“. `wels“ SeiZleba davweroT TariRis aRniS- kalki franguli sityvaa niSnavs 1. sagangebod damuSave-
vnisas, mag., 2013 wels, magram mimdinare wels sjobs `wle- bul gamWvirvale qaRalds an qsovils, romlis saSualebiT-
uls“. aris gamonaklisebic: mimdinare wlis bolos, gasuli ac iReben naxazis pirs; livs; 2. aseT masalaze gadaRebul
wlis bolos, momavali wlis bolos. naxazis pirs; 3. (lingv.) sityva an gamoTqma, romelic ageb-
Stampebi metyvelebas moqnilobas, silamazes ukargavs, ulia sxva enis sityvis an gamoTqmis mixedviT.
aqveiTebs metyvelebis gamomsaxvelobas, amZimebs winadade- kalki sxva enis sityvis an gamoTqmis sityvasityvi-
bas arafrismTqmeli sityvebiT, amitom maT ar iyeneben sasa- Ti Targmania. kalki hqvia raime dokumentis zust aslsac.
ubro stilSi. aq daculia frazis bunebrivi mdinareba. erTi enis kalkirebuli erTeuli meore enis struqturu-
li aslia. ar arsebobs ena, romelSic kalki araa, igi misi
savarjiSo №1. waikiTxeT qvemomoyvanili winadadeba- cvlileba-ganviTarebis mudmivi da aucilebeli Tanam-
ni da Stampebi SecvaleT marTebuli formebiT: gzavria. kalki, Cveulebriv, Targmnis procesSi SemoiW-
1. sadazRvevo kompaniebi sxvadasxva mizniT Tanxebis reba xolme. bevri maTgani qarTulma enam SeiTvisa. aseT-
srulad anazRaurebas ar axdenen; ebia: Jangbadi (кислород), wyalbadi (водород), TviTmfrina-
2. wignis avtori wuxs, roca aseTi wonasworobis darRve- vi (самолет), airwinaRi (противогаз), wyalqveSa (подводный)
va adamianis xeliT xdeba; TviTkritika (самокритика); gramatikuli terminebi: nac-
3. iq mxolod xmeli totebisagan an waqceuli xeebisgan valsaxeli (местоимение), damateba (допольнение), garemo-
xdeba gawmenda; eba (обстоятельство), gansazRvreba (определение) qvemdebare

274 275
(подлежащее) da a.S. miuxedavad qarTuli samwerlobo enis amgvar kalkebs yovelTvis moepovebaT Sesabamisi Se-
monoliTurobisa da mdidari, mravalsaukunovani tradi- satyvisi qarTul enaSi: gayidvaSia_ iyideba an yidian; Sexe-
ciebisa, sxvadasxva enasTan kontaqts da amis Sedegad gaCe- baSia _ exeba; xmarebaSia _ ixmareba; SetevaSia _ utevs. ru-
nil kalkebs sakmao sarbieli hqonda. msesxebeli enisTvis sulis kalkia sakiTxis dayeneba (поставить вопрос). qarTulia
sxva enis kalkebi SeiZleba ase Tu ise misaRebi da sasargeb- - sakiTxis dasma. sakiTxi dasva da ara sakiTxi daayena an wa-
loc iyos, an kidev sruliad miuRebeli da Seuferebeli. moayena. aseve rusulis kalkia `CaTvla“ mosazrebis Sesaxeb
kalki zogjer enis Sinagan SesaZleblobaTa wyarodac SeiZ- (считать). ase mimaCnia, ase miiCnevs da ara ase vTvli da ase Tv-
leba iqces. qarTulSi kalkirebis gziTaa Semosuli iseTi lis. kalkia aseve rame RonisZiebis Catareba. yriloba, kon-
sityvebi, rogoricaa _ Tanamzraxveli, Tanamdeboba, zed- certi Tu arCevnebi ki ar tardeba, aramed ewyoba an imarTe-
wodeba, garemocva, winamZRvari, winamorbedi, winaswar- ba: moewyo koncerti, gaimarTa arCevnebi..
metyveli, pirmSvenieri, mxolodSobili da a.S. rusulis kalkebia aseve gadarekva (перезвонить), gada-
kalki maSinaa dasaSvebi, roca Semodis axali cneba, rom- beWdva (перепечатать), gadafaseba (переоценить), gadajgufe-
lis Sesabamisi mimReb enaSi ar iZebneba. ba (перегруппировать). `gada“ zmniswini miuTiTebs moqmedebis
qarTuli aqtiuri formebis enaa. swored am Tvisebis wya- ganmeorebaze, xelaxla Sesrulebaze. es funqcia qarTu-
lobiTaa qarTuli fraza moqnili da saxovani. zmnis piriani lisTvis organuli ar aris da igi am zmniswins rusuli enis
forma azrs sxartad gadmogvcems, maSin roca sxva enebi up- gavleniT ganuviTarda. gadarekva faqtobrivad niSnavs xe-
iratesobas aniWeben upiro formebs: sawyissa da mimReobas. laxla darekvas: gadmomireke [axla xom me girekav mere
farTod gavrcelebuli kalkebia: gayidvaSia, xmarebaSia, Sen damireke].
SexebaSia, SetevaSia. gayidva, xmareba, Sexeba, Seteva moq- kalkuria aseve mTvral mdgomareobaSi, arafxizel mdgo-
medebis aRmniSvneli saxelebia. moqmedebis saxelebi for- mareobaSi yofna (в пьяном состоянии, в нетрезвом состоянии).
mobrivadac da mniSvnelobiTac ufro axlos dgas zmnebTan, qarTulisTvis bunebrivi frazebia: mTvralia, araa fxize-
vidre saxelTan. davakvirdeT sityvebs: gayidva-Si, xmare- li. kalkia `saubari midis“ (речь идет). unda iyos: saubari
ba-Si, Sexeba-Si, Seteva-Si... pirveli nawili aris moqmedebis aris, saubari mimdinareobs. aqve unda davasaxeloT `faq-
saxeli (gayidva, xareba, Sexeba, Seteva), xolo meore nawili ti saxezea“ (факт на лицо).unda iyos: faqtia, TvalsaCinoa,
_ -Si Tandebuli. Tandebuli umetesad arsebiT saxels da- aris…... `raSia saqme“ в чем дело“ -s kalkia.
erTvis. `adgili aqvs“ Sesityveba rusulis gziT Semosuli kal-
reklamaSi xSirad gavigonebT `ukve gayidvaSia“ (`в kia (имеет место) da niSnavs raime faqtis dadasturebas, ra-
продаже“). esa Tu is Jurnali da gazeTi, wamali Tu produq- ime SemTxvevas. igi qarTulisTvis bunebrivi imitomac araa,
ti. sportuli komentatorebi xSirad amboben :`SetevaSia“ rom sawyiss ukavSirdeba: adgili aqvs klebas, matebas xar-
esa Tu is fexburTeli, rac aseve Secdomaa. Tu surT ori jvas, dazianebas da a. S. umjobesia: iklebs, imatebs, ixar-
msgavsi sakiTxis an movlenis dakavSireba, amboben:`es ori jeba, ziandeba …
sakiTxi SexebaSia“. sworia: `iyideba ukve“ `utevs“ `exeba“... `gagebiT ekideba“ rusuli с пониманием относится _s pir-
amis mizezi aris rusuli gamoTqmis sityvasityviT gadmo- dapiri Targmania. moqmedebiT brunvaSi dasmuli saxeli
tana qarTul enaSi. viTarebis garemoebis funqcias asrulebs. qarTulisTvis

276 277
ufro bunebrivia msgavs konteqstSi viTarebiT brunvaSi savarjiSo № 1. miuwereT kalkebs da Stampebs qarTu-
dasmuli saxelis -zmnizedis gamoyeneba. umjobesia: gulis- lisTvis bunebrivi Sesatyvisebi
xmierad ekideba.
qarTuli zmnisTvis niSandoblivia unebliobis gamo-
filmis gaxmovanebaze
xatva. ukanasknel xans Zalian gavrcelda uxeSi kalki `dav- muSaobdnen
karge“. adamiani gangeb ki ar kargavs rames, ramed ekargeba
uyuradRebobis an sxva raime mizezis gamo, amitomaa, ufro kanoni ZalaSi Sevida
bunebrivi zmnebi: daekarga, dahkargvia. analogiuria da-
vagvianec. unda iyos damagvianda. amrigad, unebliobis ga- asparezobaSi xuTive
sportsmeni monawileobda
moxatva qarTuli zmnis specifikaa da igi sxva enaTa niSan-
doblivi formebiT ar unda SevcvaloT.
es sakiTxi yvela
sakmaod gavrcelebulia gamoTqma: `Secdoma dauSva“ studentamde unda daviyvanoT
(Он допустил ошибку). misi Sesatyvisebia: Secdoma mouvida
an Secdoma gaepara. damnaSave ayvanilia
kalkuria ori wlis ukan, ukana weli da a. S. wina viTa- patimrobaSi
rebis gamosaxatavad qarTulSi gamoiyeneba sityva win da
ara ukan, rogorc es rusulSia: два года назад. sworia ori wels yvelaze metma
pirvelklaselma
wlis win [Sdr. wina weli].
gaiara registracia

aTi welia qorwinebaSi imyofeba


sisruleSi moiyvana Seasrula, aRasrula
wesrigSi moiyvana moawesriga am welSi evropaze gavediT

Secdoma dauSva Secdoma mouvida// gaepara mas korufciaSi adanaSauleben


SecdomaSi Sevida Secda
damnaSave miecema sisxlis
saswavlebelSi moewyo saswavlebelSi Cairicxa, Sevida samarTlis pasuxismgeblobaSi

yuradRebis gareSe uyuradRebod babuaCemi pensiaze gavida


samuSaod gaanawiles samuSaod gaaweses
ziani miayena daaziana
xmarebaSi SemoiRes gamoiyenes

278 279
savarjiSo №2 miuwereT kalkebs da Stampebs qarTu- 4. wesrigSi moiyvanes samuzeumo eqsponatebi, arqivi (v.
lisTvis bunebrivi Sesatyvisebi baraTaSv.);
5. mas ukan mxolod orjer viyavi winwkilaReleSi (miSv.);
daxmareba aRmouCina
6. samagierod, me politikuri moRvawe var da meti Sor-
smWvreteloba maqvs (miSv.);
mosaxleobaze 7. aRSfoTebaSi mohyavs qmris uvicobas (gariy.);
dakisrebuli 8. xsovnaSi isev ise damrCa moelvare Savi TvalebiT (iqve);
valdebuleba
9. eqimi saqmis kursSi unda CavayenoT;
saqme imaSia, rom 10. samocdaaT weliwads ukan kidev oci generali mogema-
tebaT (ilia).
deputati sityvaSi gamovida

larTan mimarTebaSi VI.13. atrofia


dolari gaZvirda

Tavi unda Seikavon atrofia samedicino terminia da niSnavs romelime or-


TanamSromlobaze ganos dasustebas, gadagvarebas, gadataniT ki risame unar-
is daClungebas, dakargvas. stilistikaSi atrofia niSnavs
TavdebSi Caudga sityvis grZnobis dasustebas, mis araswor da umarTebulo
gamoyenebas. atrofiis nimuSebia: CurCuliT gadasZaxa,
muq ferebSi daxata cudi avtoriteti, usiamovno siurprizi, avi bedi, sir-
saubari mSvid
biliT seirnobs...
tonSi warimarTa sityva saocari gansacvifrebels, sakvirvels niSnavs;
sastiki ulmobeli, daundobeli, Seubralebelia; saSine-
pirdapir kavSirSia li _ SiSismomgvreli. stilistikurad gaumarTlebelia:
saSinlad unda, saSinlad moswons; saocrad ar moswons,
zrunvas ar iCens saocrad ar uxdeba; sastikad ar moswons da a.S. saSinlad
uyvars; saocrad ar uxdeba; sastikad ar moswons.
savarjiSo №3. gaasworeT Secdomebi: ar aris swori: autanlad moswonda; autanlad minda
1. aRmoCnda, rom igi srul wesrigSi kidev ar iyo (v. bara- mand yofna; autanlad undoda wasvla...
TaSv.); sworia: Zalian moswonda; Zlier minda mand yofna; metis-
2. win ramdeni rame aris mosalodneli (v. baraTaSv.); metad undoda wasvla..
3. kaco, SecdomaSi ar Semiyvano da udanaSaulo adamiani ar aris swori: saocrad ar uxdeba; saocrad aintereseb-
ar daisajos (gariy.); da; saocrad gauxarda.

280 281
sworia: sruliad ar uxdeboda; Zalian ainteresebda; Za- 4. mefe bolomde darCa qristianuli orTodoqsaluri
lian gauxarda. marTlmadidebluri sarwmunoebis erTguli;
atrofiis magaliTebia aseve: sastikad irRveva; sastikad 5. win mravali aseTi Sejibreba gvelis;
icaven; sastiki buCqnari.. 6. studentebi gacvliTi programis farglebSi praqti-
sworia: metismetad irRveva; mkacrad icaven; xSiri, ga- kas baTumis universitetSi gaivlian;
uvali buCqnari... 7. angelozuri sawyisi Tavdapirvelad yvela adamianSia
wyaloba, Semweoba, meoxeba dadebiTi semantikis sityve- Casafrebuli;
bia. maT xSirad umarTebulod iyeneben uaryofiTi seman- 8. isini pasuxismgebelni arian TavianTi saqmianobis Sede-
tikis sityvebTan: avadmyofobis wyalobiT; udardelobis gebze;
wyalobiT. Tu saTqmelisadmi ironiuli damokidebuleba 9. ganaTlebis politika orientirebulia samarTlian-
ar igulisxmeba, Secdomaa: uyuradRebobis wyalobiT; da- obis, efeqtianobisa da realurobis ganxorcielebis piro-
udevrobis wyalobiT; ukontrolobis wyalobiT; uamindo- bebze dayrdnobiT;
bis wyalobiT. 10. profesiis arCevisas saWiroa codnisa da SesaZleb-
unda iyos: uyuradRebobis gamo; daudevrobis gamo; uk- lobebis SesabamisobaSi moyvana.
ontrolobis gamo// Sedegad; uamindobis gamo.
savarjiSo №3. gaasworeT stilistikuri Secdomebi:
1. es faqti sauniversiteto cxovrebis umniSvnelovanesi
savarjiSo №1. gaasworeT Secdomebi:
sakiTxis fundamentaluri aRrevaa;
1. ninos saSinlad mounda sayvareli adamianis naxva;
2. Cvenma aqtivistebma Camoayalibes klubi `oxunjebis“
2. ereklem CurCuliT gadasZaxa megobars;
saxelwodebiT;
3. saocrad momwons eleganturi Cacmuloba;
3. eseni arian saSineli glexebi (lorTq.);
4. amis meti raRa unda! kargi avtoriteti daimkvidra 4. yvelaferi gakeTdeba saqonlis xarisxis srulyofis
ucxo qalaqSi, maRal stumarad Tvlian iq. mimarTulebiT;
5. es filmi ganwirulia warmatebisTvis; 5. hidroenergetikuli resursebis flobis Tvalsazri-
6. misi daudevrobis wyalobiT yvelaferi wyalSi Caiyara; siT saqarTvelo marTlac mdidari qveyanaa, magram aramiz-
7. aRmoCnda, rom am qalbatonma saocari xumroba icoda; nobrivad xdeba misi gamoyeneba;
8. gamwarebuli qvrivi Tavis av beds dastiroda; 6. Turqulma mxarem Tanxmoba gamoacxada saqarTvelos
9. romeli ufro Znelia: keTili saqmis Cadena Tu _ avisa? damoukideblobis mxardaWeraze;
10. barbares sastikad moSivda, is saSinlad daiRala. 7. ekas politikaSi wasvlaze Zmas saSineli reaqcia hqonda;
8. universiteti axal saswavlo wels ganaxlebuli teq-
savarjiSo №2.gaasworeT Secdomebi nologiebiT xvdeba;
1. gonebagafantulobis wyalobiT yvelgan moscarvoda xeli; 9. Jurnal-gazeTebSi misi aTulobiT samecniero da pub-
2. im dros TbilisSi saSineli gaWirveba iyo; likaciuri statia ibeWdeboda;
3. dRemde mocvis damzadeba kustarulad xorcieldeba; 10. male es mowyobiloba warmoebaSi CaeSveba.

282 283
VI.14. paraziti sityvebi 12. adamianis organizmi isea mowyobili, rom yvela Semad-
geneli komponenti kavSirSia erTmaneTTan;
sityva-parazitebi zepirmetyvelebis naklia, mxolod 13. narkotikebis momxmarebelTa sruli aRricxvis war-
cocxal metyvelebaSi gvxvdeba. roca mosaubre enis leqsi- moeba SeuZlebelia;
kur fondSi ver poulobs saWiro sityvas, saTqmeli uwyde- 14. ekologiuri samarTali farTo kompleqsuri problemaa;
ba, xarvezis Sesavsebad imeorebs xmovnebs anda warmoTqvams 15. aRmoCnda, rom dedamiwis biosfero imyofeba radiaq-
akviatebul sityvebs: maSasadame, ese igi, gesmis, aa, ee. as- tiuri naleqebis gavlenis qveS;
eTi sityvebi azrobrivad ar miesadageba gadmosacem Sina- 16. am problemebis gadawyvetis efeqturoba bevrad gan-
arss, maT azrobrivi kavSiri ar aqvT saTqmelTan. sazRvravs kacobriobis kacobriobis xvalindeli dRis beds;
sityva-parazitebis daZleva sityvaTa maragis gamdidre- 17. globaluri cvlilebebis Seuferxeblobis Sedegad
biTaa SesaZlebeli. es ki aucilebelia metyvelebis kultu- dedamiwam SeiZleba arseboba Sewyvitos;
ris asamaRleblad. 18. klimatis cvlilebebs zogjer atmosferuli cvli-
lebebic ganapirobebs;
gaasworeT Secdomebi: 19. gazrdili temperaturisa da Semcirebuli naleqebis
pirobebSi niadagi gamoSreba, rac gaarTulebs sasoflo-
1. saqmes bolomde rom daamTavreb, gadmomireke!
sameurneo kulturebis moyvanas;
2. am korpusis funqciuri daniSnuleba iqneba garToba da
20. epidemiam Tavis pikur dones miaRwia;
dasveneba;
21. mcenareebi mniSvnelovan rols asruleben atmosfe-
3. qarTuli enis ganmartebiT leqsikonze dayrdnobiT
ruli naxSirorJangis raodenobis Semcirebis saqmeSi;
vgebulobT, rom wminda niSnavs Seurevels, xalass, sufTas,
22. mkvlevarma Tavis monografiaSi bevri saintereso sa-
spetaks, umwikvlos, iTqmis adamianze; kiTxis analizi mogvca;
4. gaxdomis msurvelTa Secdoma imaSi mdgomareobs, rom 23. Sromismoyvareoba sazogadod damaxasiaTebelia aqa-
maT cnobierebaSi gaxdoma asocirebulia SimSilobasTan; uri glexisTvis;
5. T. buaCiZem qarTul kulturas SeunarCuna qarTuli 24. Cenma kolegebma Tavi unda Seikavon opoziciur par-
filosofiisTvis damaxasiaTebeli maRali filosofiuri tiebTan TanamSromlobaze;
gemovneba; 25. aqaur viTarebas avtori metad muq ferebSi gvixatavs;
6. viTxovT eTerSi sasaubrod erT saaT dros; 26. es organizacia axla mosavlis aRebas awarmoebs;
7. dandalos xidi sofel dandalos amSvenebs; 27. Cems megobars mxedveloba ar uvarga da saTvales at-
8. gomarduli baTumidan yvelaze uaxloesi zamTris ku- arebs;
rorti iqneba; 28. mainteresebs, Cems mezobels ra kavSiri aqvs am saqmesTan?
9. `SuSanikis wameba“ dawerili iqna SuSanikis gardacva- 29. nino da nana maswavleblebia, xolo daviTi da lali ki
lebidan varsqenis mokvdinebamde periodSi; eqimebia;
10. mas Semdeg, rac kokaini evropaSi Seitanes, mis gavrce- 30. yvelaze ukeTesi saWrisi gamitexavs Turme;
lebas win aRudga eklesia; 31. isini pasuxismgebeli arian TavianTi saqmianobis Sede-
11. narkomani pacienti mudmivi kontrolis qveS unda iyos; gebze;

284 285
32. Tavad ruseTi eleqtroenergiis imports Cveni qvey- 53. gasul kviras vaJa-fSavelas gamzirze mersedesis mar-
nidan iRebs; kis avtomobilma Setakeba moaxdina amave markis avtomo-
33. rom giTxraT, finansur policiaSi Cemi Tavia amovwu- bilTan, policiam devna ganaxorciela damnaSavisadmi, mag-
re meTqi, ar viqnebi marTali; ram igi am wuTamde mimalvaSia;
34. nini qmris gadawyvetilebas yovelgvari yoymanis ga- 54. rac Seexeba gamomwvev mizezebs, es iyo gaugebrobebis
reSe emorCileboda xolme; mTeli jeris Sedegi;
35. man ver SeZlo codnisa da praqtikuli SesaZleblobe- 55. wyaltubos saavadmyofos mTavari eqimi axdenda fex-
bis SesabamisobaSi moyvana; mZime qalebis mSobiarobas da SemdgomSi Cvil bavSvTa ga-
36. samuSaoebis dasrulebis Semdeg mwyobrSi Seva wyalsa- yidvas;
deni sistema; 56. gogonas TvalebSi mSobliuri nostalgia ubrwyinavda;
37. xarjebis xarjvasTan araviTari Sexeba ar mqonia; 57. jer kidev Riad rCeba eleqtroenergiis tarifebis
38. am naSromma bevri kritika ganicada; regulirebasTan dakavSirebuli sakiTxebi;
39. arada, regionisTvis gardauvali samedicino-profi- 58. es Cvens amocanebSi ar Sedis;
laqtikuri RonisZiebebia saWiro jandacvis sistemis mxriT; 59. SeiZleba es procesebi gamovides kontrolidan;
40. sportsmens gulis SekumSvis sixSire normaSi 50-55 un 60. filialis saaqcio kapitali TiTqmis mTlianad meTa-
da hqondes; uri kompaniis kuTvnilebaa;
41. gamonayari TiTqmis mTeli saxis ares moicavda; 61. yoveli wlis dasawyisSi informacias vgebulobT, Tu
42. regionisTvis gardauvali samedicino profilaqti- ramdeni studenti unda mivlindes universitetSi;
kuri RonisZiebebia saWiro; 62. ganaTlebis politika orientirebulia samarTlian-
43. Tu dazaralebulma ar iCivla, saqmis aRZvra ar xdeba; obis, efeqtianobis da ganxorcielebis realurobis prin-
44. am proeqtebis dafinanseba universitetis bazaze xde- cipebze dayrdnobiT;
ba administraciis mier; 63. adamians dabadebidanve yovelTvis Tan axlavs sikvdili;
45. mosaxleobis pozicia am delikaturi sakiTxis ir- 64. me arasodes ar waval Jurnalistikidan;
gvliv araerTgvarovania; 65. trenaJorebi da dieta Cemi Janri araa;
46. prezidenti bodrums sasaTbure meurneobis gacnobis 66. am maRaziaSi yvelafers iafSi iyidi, sami cali winda
mizniT ewvia; larSi mogiva;
47. amis Semdeg SavebSi Cacmuli dadis; 67. aqamde Tqveni ideebi sayovelTao mxardaWeriT ar
48. rom didia Sansi maTi interesebi erT sqemaSi Cajdes; sargeblobda;
49. im dRidan igi CvenSi kargi avtoritetiT sargeblobda; 68. Cems Tavs yovelTvis xelovnebaSi vxedavdi;
50. sxva partiebisTvis miuRebelia misi gadayenebis sa- 69. dietaze dajdoma imas SeuZlia, visac myari nebisyofa
kiTxis dayeneba; aqvs;
51. igi oficialuri vizitis farglebSi inglisSi miem- 70. mzrunvelobamoklebul bavSvTa problema nomer pir-
gzavreba; veli sazrunavia;
52. is imitom moevlina adamianebs, rom Tavisi cxovrebis 71. Jurnalistebi saubarSi uamrav Secdomas uSveben, ro-
magaliTze eCvenebina mimtevebluri siyvaruli; gorc gramatikuls, ise stilurs;

286 287
72. am programis farglebSi araerTi saintereso Sexved- Sromeli daiWra;
ra Sedga; 93. xuTive Jiuris wevrma maRali Sefaseba misca baTumel
73. Cveni viziti am kviraSi ar Sedga, momavali kvirisTvis konkursants;
gadaido; 94. moswavleebis mier yvelaze rTuli davalebebi amox-
74. maRalmTiani raionebis bevr soflebSi xalxi mZime ma- snil iqna;
terialur gaWirvebas ganicdis; 95. es dRe Zalian ar miyvars;
75. direqtorma Tavisi sakuTari pozicia daafiqsira am 96. saomar situacias swori Sefaseba misces ucxoelma eq-
siaxlis mimarT; spertebma;
76. sazogadoebam SeSfoTeba gamoTqva am saSineli inci- 97. gamosasvlel dReebSi mSoblebTan mivemgzavrebi
dentis gamo; xolme;
77. saswrafo samsaxuris muSakebma droze gauwies daxma- 98. mxedvelobaSi unda viqonioT pirovnebis pirovnuli
reba dazaralebulebs; Taviseburebani;
78. axla amis gakeTebis saSualeba ar gvaqvs; 99. rom adgeba, maSinve yavas dalevs xolme;
79. axla ukve Semdgari deda da maswavlebeli aRarafrad 100. vidre manqana remontSia, manamde versad ver waval;
Tvlis imas, rom saqmisadmi erTgulebas ewireba Tavisuf- 101. Zalian mSvidi qalia eleonora, nervebi mudam wes-
leba da axalgazrdoba; rigSi aqvs;
80. am matCSi Cvenma gundma marcxi ganicada; 102. rac rom mogivida, Sen TviTon xar bralSi;
81. Cvens mezoblad udidesi giganturi sastumro Sendeba; 103. rom davbadebulvar, babuaCems Tofi samjer gausro-
82. pirvel rigSi unda moxdes misi Sexvedra saqarTve- lia Turme;
losTan; 104. sityvis dalagebis stilistikur daniSnulebasTan
83. faqti saxezea, aqauri adgilobrivi mkvidrni gagebiT uSualo kavSirSia iribi an pirdapiri wyoba;
ekidebian kanonis moTxovnebs; 105. yvelafers ise dawerda xolme, nabeWdi gegoneboda;
84. saqme imaSia, rom aseTi pirobebi me saerTod ar mawyobs; 106. es qvabi axalia, jer xmarebaSi ar maqvs;
85. universitetis proreqtori sityvaSi gamovida enis 107. ori kaba SeviZine, erTi gamosasvleli, meore- yovel-
siwmindis dacvaze; dRiuri;
86. wyalgayvaniloba ukve wesrigSi moiyvanes, axla saub- 108. yoveldRiuri rutina damRleli da mosabezrebelia;
ari midis mimdebare teritoriebis ganaSenianebaze; 109. am daavadebis mkurnaloba ZiriTadSi medikamento-
87. niSadurs gamoyeneba aqvs medicinaSi da kosmetologiaSi; zuria, iSviaT SemTxvevebSi - qirurgiulic;
88. zafxulis periodSi mamapapiseul saxlSi visvenebT; 110. siamaye tutucia da mudam zeviT TavaRerili dadis;
89. konferenciis yoveli monawile registraciaSi unda 111. cximebis gadaWarbebuli raodenobiT miReba qoles-
gatarebuliyo; terinis dagrovebas axdens;
90. arafxizel mdgomareobaSi myofi mZRoli amis Sesaxeb 112. yovelive aman wamlekavi zegavlena iqonia xalxis
sarwmuno cnobebs ver mogvcems; metyvelebaze;
91. damnaSavis monaTxrobs eWvis qveS ayenebdnen; 113. am ambavma yvela moZraobaSi moiyvana, TviT yvelaze
92. am arasasiamovno incidentis dros ori dacvis Tanam- uzarmacesic ki;

288 289
114. konkursantma mTavari gran pri miiRo; 135. mxedvelobaSi unda iqonioT, rom gayidvaSi jer ar-
115. banki iZleva 15 % mogebas larSi; cerTi ekzemplari araa;
116. usworo Tqmebi, ucxour yaidaze agebuli winadade- 136. igi emociebiT gamowveul aRSfoTebas ver malavda;
bebi amaxinjebs enas; 137. Tu cxraTavianma devma mogitaca, nervuli stresi
117. bostneuls bazarze vyidulob, mxolod mwvanilebs dagemarTeba, meti araferi! (miSv.);
vTesav bostanSi; 138. rac ufro asakSi Sevida, sulierad ufro dabeCavda
118. axla gzaSi var, saxlSi rom mival, movnaxav da Tu vna- (k. lorTq.);
xe, gadmogirekav; 139. ngrevaSia es Cixi da Cems ZmiSvils gadavucvale sa-
119. erTob udardeli kacia zviadi, araferze zrunvas ar burTaloze erToTaxianSi (miSv.);
iCens; 141. isini Tavisufali arian imaSi, ganagrZon Semoqmede-
120. axlaa mimdinareobs yvelafris gadayvana avtomatur biTi saqmianoba;
marTvaze; 142. am saqmis kursSi ukve unda iyoT; amaze me Tqven ori-
121. studenturi organizacia 50- ze met moxalises iT- ode wlis win gauwyeT;
vlis; 143. vaxSmis ukan rad waicden? (ilia);
122. kepian quds rom atarebs, swored isaa misi vaJi; 144. erT-erTi sakiTxi, rac dagvrCa gansaxilveli, aris
123. davaleba momces, gavigo, sad imalebian patara onav- Seferxeba wyalmomaragebis sitemaSi;
rebi; 145. madloba minda mogixadoT im RvawlisTvis, rac Tqven
124. siyvaruloba da suliskveTeba yvelaze ukeTesad SeitaneT Cveni saswavleblis aRmavlobis saqmeSi.
qarTul sufraze gamoixateba; 146. gasaocari bedi swvevia am wigns (gams.2);
125. meore dRes guduia cota SegvianebiT, magram mainc 147. laslasiT garbodnen sivrceSi camdis alanZuli
gavida samuSaod (dad.); mTebi (gams.2);
126. SemdegSi xSirad igonebda am Tavis pirvel nabijs 148. mTeli Cemi sicocxle cxenebis movlis ambavi mainte-
(dad.); resebda (gams.2);
128. Cveneburi maswavlebeli yvelaze usawylesia amqvey- 149. yoveli adamiani am qveyanaze wawydeba sakuTari cxov-
nad; rebis wyalobiT (gams.2);
129. nel-nela sxvadasxvagvar qvelmoqmedebasac eweoda 150. SesTxova wylis sulebs, mwed hyoloda mis rZals
da studentobis xom didi damxmare iyo (dad.); mSobiarobis, garjis, abreSumis miyvanis saqmeSi (gams.2);
130. karga xmamaRali yayani gamovida (dad.); 151. man gasaocari sinaTliT daamtkica Tavisi simarTle;
131. aseTi myar sintaqsur formulebs dRes stilistur 152. adgilobrivi mosaxleoba, rasakvirvelia, stumar-
Secdomebad Tvlian; Tmoyvareobas gauwevs ucxo stumrebs;
132. esec Cvevis ambavia (miSv); 153. damnaSaves samudamo patimroba ergo;
133. gaunaTlebeli adamianebis angariSze isini kapikebad 154. natos pozicia saqarTvelosTan mimarTebaSi ucvle-
yidulobdnen miwebs da mere maRal fasebSi yiddnen (v. bara- lia;
TaSv.); 155. mTavaria misi miswrafebebi da SesaZleblobebi Sesa-
134. saWiro Seiqmna ramdenime danadgaris warmoebaSi CaSveba; bamisobaSi modiodes;

290 291
156. odnav mogvianebiT misi gamosworebac moxda; arturis mamas daJinebiT urCevs Camoayalibos mgvali ma-
157. maT sruli sicxadiT uCvenes xalxs kompetenturoba; gidis raindTa orderi. misi wevrebi mefesTan wveulebis
158. arsebuli mdgomareoba maT daCqarebiT unda Seiswav- dros mgval magidas una Semojdomoden da amrigaT, acil-
lon; ebuli iqneboda usiamovno dava an Suri ufro ukeTesi adgi-
159. im sofelSi qviani riye iyo da siaruli gagvirTulda; lis gamo. mgvali magida diplomatiuri eTiketicaa, rac sa-
160. daxeul konkebSi Semosils etyoboda, erT dros dar- gangeboT usmevs xazs moTaTbireTa erTnair Tanabar ufle-
baiseli qali unda yofiliyo; bebs. fTiani gamoTqma mgvali magida miCneuli iqna azrTa
161. mayari bedauri cxenebiT movida; imgvari gaziarebis simboloT, sadac yvelas aqvs ufleba
162. am xelnaweris pirvel dedanSi ramdenime fragmenti dabkolebis gareSe gamosTqvas Tavisi piradi Sexeduleba.
waSlilia; II. barambo mravalwliani mcenarea limnis damaxasiaTeb-
163. sinoptikosTa winaswari prognoziT ianvris bolom- eli surneliTa da datotvili fesuriT. xarobs buCqnareb-
de cudi amindia mosalodneli; Si, meCxer tyeebSi, balaxovan da qvian adgilebSi, gzis piras.
164. orsulma bunebrivad naturaluri tansacmeli unda nedleulad xdeba foTlebisa da Reros kenweros gamo-
ataros; yeneba. mis SemcvelobaSi Sedis 0,3 procentamde eTer-zeTi,
165. biZaCems enamaxvili ena aqvs; tanini.
166. es sufTa sisxlisaaa?- vkiTxe Cems gverdiT (miSv.); xalxur medicinaSi barambos gamoyeneba xdeba iseTi da-
167. Cveni sadgomis fanjrebidan sCanda sakmaod uwmin- avadebebis dros, rogorebicaa: nervozi, nervuli gulis-
duri ezo (barn.); cema, klimaqsi, dismenoria, melanxolia, bronxuli astma,
168. ratom gitydebi ici? sxva kaci Canxar, sufTa da gem- pir Rebineba orsulobis dros. avicena barambos iyenebda
rieli; Tavis tkivilis sawinaaRmdegod.
169. maSin movixedav, deda-Svilis duetSi mSfoTvare xma barambo gamoiyeneba, rogorc damamSvidebeli, spazmo-
rom gaereva (iqve); lituri saSualeba. igi aris madis gamaumjobesebeli, ku-
170. is-is iyo, manqanaSi unda Cavmjdariyavi, rom saocrad Wis wvenis sekreciis gamaZlierebeli. barambos gamoyenebis
nacnobma melodiam ukan momaxeda. dros avadmyofs exsneba xuTvis SegrZneba, sustdeba, an sul
ispoba taxikardiis movlenebi da tkivilebi gulis areSi,
savarjiSo № 1. waikiTxeT teqsti da ipoveT Secdomebi; klebulobs gulis sixSire, dabla swevs sisxlis wnevas.
aRniSneT, ra tipisaa isini da gaasworeT mas iyeneben muclis areSi simZimis SegrZnebis, piris
I. gamoTqmas gedis simRera aseve ukavSireben ezopis sa- RruSi cudi sunisa da kbilis tkivilis dros, agreTve nev-
xels. mas ukana fonad daedo mtkiceba, TiTqos sikvdilis uk rozuli mdgomareobis drosac, rasac Tan axlavs Tavbrus
an gedi mRerodes. gedis simRera gvxdeba esqile da ciceron- xveva.
Tanac. sxvaTa Soris, uamrav zoologebs miaCniaT, rom sik- barambos nayenis misaRebad 2 sufris kovzi nedleuli
vdilis win gedi marTlac gamocems raRac musikalur xmebs. moaTavseT mominanqrebul WurWelSi, daasxiT 400 ml mdu-
adreuli Sua saukuneebis raindul literaturaSi cno- Rare wyali, zemodan daaxureT Tavsaxuri, gaaCereT, gawu-
bilia romanebis cikli mefe arturze da mrgvali magidis reT. erTi dRis doza miiReT mTeli dRis manZilze. nayeni
raindebze. am ciklis erT erT romanSi jadoqari merlini Senaxul unda iqnas bnel, gril adgilas ara umetes 2 dRisa.

292 293
saqarTveloSi didi mowonebiT sargeblobs germanuli androginebma Cvenc ar gvajobon, aqidan ar gagvaZeon da
preparati `novo-pasiti~, romlis SemadgenlobaSic Sedis Cveni adgiliTiTon ar daikaono. sworad amitom, RmerTebma
barambo. zevss STaagones, rom androginebi mas olimpodan Camogde-
garda samkurnalo Tvisebebisa, barambo ganTqmulia, ro- bas upirebden. gamZinvarebulma zevsma am tomis yvela wevri
gorc Taflovani mcenare. barambos foTlebs sasiamovno Suaze gaxliCa da maTi nawilebi dedamiwis sxva da sxva mxa-
surnelis gamo iyeneben kulinariasa da parfiumeriaSi. reebSi mimofanta, raTa isini arasdros aRar SeerTebuliy-
III. adgilobriv (teritoriul) dialeqtikasa da „klasob- vnen. im droidan yoveli nawili eZebs mis dakargul naxe-
riv“ dialeqtikas anu Jargonebs Soris ZiriTadi gansxvave- vars, raTa klav SeuerTdes mas da aRidginos erTiani mTli-
ba imaSi mdgomareobs, rom adgilobriv dialeqtebs Tavian- anoba. sworad es swrafva aris ltolva siyvarulisa.
Ti gramatikuli wyoba da ZiriTadi leqsikuri fondi aqvT, aki yovelTvis uWirda adamians axsna imisa, Tu ratom Se-
xolo Jargonebs ki _ ara. gramatikuli wyoba Jargonebs uyvarda mainc da mainc es piri da ara sxva, amden adamianSi
saerTo_saxalxo enisa aqvT mTlianad. kiTxva imaSia, ra mi- ratom mainc da- mainc erTisken aqvs bunebrivi miziduloba.
marTebaSia erTi dialeqtis gramatikuli wyoba da leqsi- `biologiuri maRniti“ moqmedebas iwyebs mxoloT maSi, roca
kuri fondi meorisasTan? saerTo_saxalxo enasTan erTad adamiani alRoTi xdeba, rom sworad es aris is erTaderTi,
dialeqtizmebic arseboben, magram maT imorCilebs da maT- visTanac mas SeuZlia harmoniuli mTlianobis Sedgena. es er-
ze batonobs saerTo_saxalxo ena. igi saerTo da gasagebia Tad erTi wyviladi refleqsia, radgan moqmedebisTvis saWi-
tomebisa da xalxebisaTvis. aqedan gamomdinare, gansxvaveba roebs or arsebas _ mdedrsa da mamrs, dedakacsa da mama kacs.
saerTo_saxalxo enasa da dialeqtebs Soris arsebobs, mag- adamianTa Soris urTierToba marto oden bunebrivi in-
ram es gansxvaveba saerToobisa da gasagebis farglebs ar stiktebis doneze ar myardeba. instiqti aris mxolod mexa-
SeZleba scildebodes, winaaRmdeg SemTxvevaSi saerTo_sa- nizmi, romelic warmoqmnis Sinagan impulss _ survils. ur-
xalxo ena gagebinebis saSualebad gamosadegi aRar iqnebo- TierTobis procesSi ki sabolo sityva ekuTnis adamianis
da dialeqtze molaparakeTaTvis. fsixikas. ori adamiani erTmaneTs uaxlovdeba sulieradac
IV. jer kidev Zalian uZveles droSi solomonis taZaris da xorcieladac. yalibdeba cxovrebis axali modeli, zne-
mTavar SesasvlelTan mTlianobaSi iyo gamosaxuli dRe da obrivi normebi, gansazRvruli qcevebi, emociuri foni. ro
Rame, angelozi da demoni, qali da mama- kaci. ca adamiani qorwildeba, unda flobdes informacias am sa-
qali da mamakacis erToba, misi mTlianobaSi warmosaxva kiTxebis irgvliv, raTa male SeeTvisos mis partniors.
harmoniis Taviseburi simboloa. Zala am erTobisa yvelaze fsixologiuri harmonizaciis gzaze erTerTi sirTulea
udidesia, simdidre auwereli, xolo brZnuli arsi- ojaxi, e. w. `niRabis“ problema. adamiani sazogadoebriv cxovreba-
misi sameba: deda, mama da Svili, adamianis modgmis gameoreba Si yovelTvis TamaSobs garkveul rols, romelic garkve-
bunebaSi da droSi SenarCuneba. uli niRbis tarebas moiTxovs. am niRbis iqeT adamiani ar-
berZnuli miTi gvamcnobs, ro zevsma sxva tomTa Soris avis axedebs. satrfos winaSe mijnuris roli daqorwine-
Seqmna androginebis tomic, romlis yoveli TiTeuli wevri bisTanave sruldeba. mijnuris niRabis tareba erTgvarad
erT droulad qalic iyo da kacic, sul mokle xanSi es to momqancvelicaa da adamiani mas iSorebs, radgan daisvenos.
mi dawinaurda. igi imdenad gamorCeuli gaxda silamaziTac, iSorebs iseT wreSi, rogoric ojaxia, radgan niRbis tareba
vaJkacobiTac da gonebiTac, rom RmerTebic ki SeSfoTden savaldebuloT aRar miaCnia.

294 295
V. udidesi SemoqmedebiTi niWiT dajildoebuli geniosi gamoyenebuli literatura da wyaroebi
adamianebi xSirad araadekvaturni arian. isini sxvagvarad
aRiTqvamen ferebs, xmebs, geometriul figurebs da dro- 1. abramoviCi 1970: Абрамович Г. Л., Введение в литературове-
is dinebas. am movlenis pirveli aRmomCeni italieli sasa- дение. М.;
marTlo fsiqiatri da kriminalisti Carlz lombrozoa. am 2. arabuli 2005: qarTuli metyvelebis kultura. Tb.;
sakiTxTan mimarTebaSi is werda: `me Seviswavle mogonebe- 3. aristotele 1981: aristotele, ritorika, Zvelber-
bi mama - baxze, Sopenze, mendelsonze, Caikovskize da dav- Znulidan Targmna, Sesavali werili, SeniSvnebi da saZieb-
rwmundi imaSi, razec adre veWvobdi _ niWs fsiqikuri jan- eli daurTo Tamar kukavam; redaqtori - akaki uruSaZe, Tb.;
mrTeloba ewireba. gamoCenili piris tvini uiSviaTesi unik-
4. aristotele 1979: aristotele, poetika, prof. s. da-
alurobaa. saqme imaSia, rom gamoCenili geniosebi waramara
nelias Targmani, winasityvaoba da komentarebi II gamocema.
sxva realobebSi gadadian, iqidan isrutaven srulyofile-
Tb.;
bas, romelsac saCuqrad Cven gvCuqnian. uniWieres genioseb-
5. arnoldi 1973: Арнольд И. В., Стилистика современного
Tan urTierToba Zalian umartivesia, magram rodesac maT
английского языка. Л.;
SemoqmedebiTi wva emarTebaT _ nuravin nu miekareba. ojax-
is wevrebTan mimarTebaSic ki gaucxoeba ewyebaT, konfliq- 6. afridoniZe 1988: afridoniZe S., absoluturi sinoni-
turni da uRmerToni xdebian. isini SemoqmedebiTi aRmaf- mebi. qsks VIII. Tb;
renisaTvis TavianT sakuTar Tavsac ki Seswiraven. 7. afridoniZe 2011: afridoniZe S., Cveni ena qarTuli, Tb.;
8. afridoniZe 1979: afridoniZe S., sityvaTganlageba
codnis Sesamowmebeli kiTxvebi martiv TxrobiT winadadebaSi Tanamedrove qarTulSi. qsks
1. SeadgineT winadadebebi Semdegi sityvebis gamoyene- II Tb.;
biT: bevri, mravali, uamravi; 9. afridoniZe 1986: afridoniZe S., sityvaTganlageba ax
2. rodis ekargeba eqspresemas Zala? al qarTulSi. Tb.;
3. rodisaa sityva problemis gamoyeneba kanonzomieri 10. axlediani 2009: axvlediani d., `erTi tipis danarTis
da rodis Secdoma? marTlwerisaTvis ilias publicistur werilebSi“, humani-
4. ra Sedegi mohyveba sityvis mniSvnelobis gafarToebas? taruli mecnierebebi informaciul sazogadoebaSi, I saer-
5. ra aris sityvaTa pleonasturad gamoyenebis mizezi? TaSoriso konferenciis masalebi, baT.;
6. romel stilSia Stampebis gamoyeneba niSandoblivi? 11. axmanova 1966: Ахманова О. С., Словарь лингвистических
7. rodisaa kalkireba dasaSvebi? терминов; М.;
8. rogor unda aviciloT Tavidan tavtologia? 12. babunaSvili 1958: babunaSvili e., sinonimebi ilia Wav-
9. ratomaa kalkebi davkarge da davagviane? WavaZis enaSi, Tsu Sr. t. 71, Tb;
10. rodis ar miiCneva Secdomad sizarmacis wyalobiT 13. bali 1961: Балли Ш., Французская стилистика, М.;
tipis formebi? 14. baramiZe 2010: baramiZe m., Tanamedrove qarTuli pre-
sis ena da saliteraturo qarTuli, saerTaSoriso samecni-
dasamuSavebeli literatura: № 7, 14, 18, 23, 47, 48, 51, 58, ero konferencia „ena da kultura“, quT.;
65, 67, 73, 75, 121,148. 15. barbaqaZe 2009: barbaqaZe c.; enis fascinaciuri(magi-

296 297
uri) funqcia da nislis semiotika; saqarTvelos semiotikis 33. gvozdevi 1955: Гвоздев А. Н., Очерки по стилистике рус-
sazogadoeba, semiotika, 2009-5; ского языка М.;
16. barbaqaZe 2003: barbaqaZe c.; ritorikis, pragmatikisa 34. goguaZe 1960: goguaZe n., `nacvalsaxeli `Tavisi“ qar-
da stilistikis urTierTmimarTebisaTvis, saenaTmecniero TulSi, smam II Tb.;
Ziebani, Tb.; 35. goCitaSvili... 2009: goCitaSvili q., SabaSvili g., Sara-
17. barlasi 1978: Барлас Л. Г., Русский язык. Стилистика. М.; SeniZe n., akademiuri wera, Tb.;
18. basilaia 1991: basilaia n., qarTuli enis praqtikuli 36. deriagini 1978: Дерягин В. Я., Беседы о русской стилисти-
stilistika, Tb.; ке М.;
19. belinski 1948: Белинский Б., Полн. собр., соч. III. М.; 37. enisa da stilis antikuri Teoriebi 1936 - Античные те-
20. budagovi 2001: Будагов Р. А., К вопросу о языковых стилях. ории язика и стиля, М.;
Кулътура русской речи, М.; 38. elsteri 1913: Elster. E., Prinzipien der Literaturwissenschaft (
21. budagovi 1958: Будагов Р. А., Введение в науку о языке. М.; Leipzig);
22. brandesi 1971: Брандес М. П., Стилистический анализ. М.; 39. efimovi 1969: Ефимов А. И., Стилистика русского языка. М. ;
23. bregaZe 2004: bregaZe l., ena- ulmobeli msajuli. ge- 40. vasilieva 1976: Васильева А., Н., Курс лекции по стилисти-
laTis mecnierebaTa akademiis Jurnali № 11. noemberi 2004. ке русского языка М.;
Tb.; 41. vinogradovi 1963: Виноградов В. В., Стилистика. Теория
24. bualo 1957: Буало Н., Поэтическое исскуство, М.; поэтической речи, Поэтика М.;
25. bulaxovski 1953: Булаховский Л. А., Введение в языкозна- 42. vinogradovi 1955: Виноградов В. В., Итоги обсуждения во-
ние, Часть II. М.; просов стилистики. Журн. Вопросы языкознания. М.;
26. galperini 1958: Гальперин И. Р., Очерки по стилистике 43. vinogradovi 1981: Виноградов В. В. Проблемы русской
англиского языка, М.; стилистики. М.;
27. gafrindaSvili... 2005: gafrindaSvili n., TvalTvaZe 44. vinokuri1959: Винокур Г. О., О. задачах истории языка.
d., ritorikis Sesavali, Tb.; Избранные работы по русскому языку. М.;
28. gafrindaSvili… 2008: gafrindaSvili n., miresaSvili 45. zandukeli 1960: zandukeli m., ilia WavWavaZis mxat-
m., literaturaTmcodneobis Sesavali. Tb., vruli ostatoba, Tb.;
29. geleniZe 1979: geleniZe l., dasamzadebeli Tu damam- 46. zurabiSvili 1981: zurabiSvili T. Semasmenlis erTi
zadebeli manqana? qsks II Tb.; saxeobis gamoyenebisaTvis Tanamedrove qarTulSi. qsks IV.
30. geldiaSvili 2011: geldiaSvili n., konstantine gamsa- Tb.;
xurdias novelebis enisa da stilis sakiTxebi, Jurnali ena 47. zurabiSvili 1984: zurabiSvili T. sityva da Sesityve-
da kultura № 5, quT.; ba. qsks VI. Tb.;
31. gvencaZe 1974: gvencaZe al., zogadi stilistikis sa- 48. zurabiSvili... 1980: zurabiSvili T., kalaZe c., mniS-
fuZvlebi, Tb.; vnelobis TvalsazrisiT Seuferebeli sityvaTSexamebani
32. gvencaZe 1971: gvencaZe al., stilistikis safuZvlebi, Tanamedrove qarTuli presis enaSi qsks III. Tb;
Tb.; 49. TiTmeria 1979: TiTmeria j., dro, fiqri, sityva. Tb.;

298 299
50. Tofuria 1960: rTuli qvewyobili winadadebis marti- 65. kikoniSvili... 2010: kikoniSvili m., abalaki, m., kon-
vi winadadebiT SenacvlebisTvis qarTulSi, qarTuli enisa cept sikvdilis sinonimur mniSvnelobaTa lingvokultu-
da literaturis swavlebis sakiTxebi skolaSi, kreb. me- 10- rologiuri aspeqtebi. I saerTaSoriso simpoziumi leqsi-
11; Tb.; kografiaSi. masalebi. baT.;
51. Tofuria 1972: Tofuria v., wminda da sufTa qsks I. Tb.; 66. kobalaZe 2003: kobalaZe m., brunvis niSnebis saderi-
52. Turqia 2009: Turqia T., sinonimebi Tu damoukidebeli vacio daniSnulebisaTvis, saenaTmecniero Ziebani XIV. Tb.;
leqsemebi? saerTaSoriso samecniero konferencia `tbe- 67. kobaxiZe 1989: kobaxiZe al.,zerele Tu zedapiruli,
loba“ 2009 wlis oqtomber- noemberi (masalebi); qsks IX. Tb.;
53. iakobsoni 1975: Якобсон Р., Лингвистика и поэтика, М.; 68. koJevnikova 1979: Кожевникова Н. А., Лингистика и
54. injia 2004: injia T., qvemdebare-Semasmenlis inversia, поэтика. М.;
fiqsirebuli formis darRvevis saSualeba gr. robaqiZis 69. koJina 1977: Кожина М. Н., Стилистика русского языка. М.;
SemoqmedebaSi. saenaTmecniero Ziebani XVI. Tb.; 70. kuxalaSvili... 2010: kuxalaSvili m., lomTaZe T., miqa-
55. injia 2004: 1. injia T., sintaqsuri elipsisis erTi sa Ze m., rusaZe i., qacarava m., fxakaZe n., Tanamedrove qarTuli
xe gr. robaqiZis SemoqmedebaSi, saenaTmecniero Ziebani XVI. ena (praqtikuli stilistika), quT.;
Tb.; 71. levini 2001: Левин В. Д. , О некоторых вопросов стилисти-
56. imnaiSvili 1987: kidev erTxel vnebiTi gvaris zmnebis ки. Кулътура русской речи, М.;
TaviseburebaTa Sesaxeb qarTulSi. akaki SaniZe- 100. Tb.; 72. leJava 1980: leJava l., stilistikuri Secdomebi
57. imnaiSvili 1967: mWadisa da mwvadis etimologiisaT- sityvaTganlagebisas qarTuli presis enaSi. qsks wigni III Tb.;
vis. `orioni“ - a. SaniZis dabadebis 80 wlisTavisadmi miZ- 73. leJava 1980: leJava l., rTul winadadebaSi zmnisarT-
Rvnili saiubileo krebuli. Tb; kavSirTa marTebulad gamoyenebis sakiTxebi. qsks V. Tb.;
58. kakitaZe 1986: kakitaZe k., -ad sufiqsian saxelTa erTi 74. literaturis Teoriis safuZvlebi, meoTxe Sevsebu-
jgufis istoriisaTvis qarTulSi, ike XXV. Tb.; li gamocema, avtorTa koleqtivi, 1995.
59. kvaracxelia 1990: kvaracxelia g., qarTuli enis fun- 75. lixaCovi 2001: Лихачев Д. С. Поэтика древнерусской
qciuri stilistika Tb.; литературы; Кулътура русской речи, М.;
60. kvaracxelia 1987: kvaracxelia g., funqciuri stilis 76. lomTaTiZe 1988: lomTaTiZe q., kalkebTan dakavSire-
zogadi daxasiaTeba, ike XXVI Tb.; buli zogi sakiTxi qarTulSi qsks VIII Tb.;
61. kvaWaZe 1950: kvaWaZe l., rTuli winadadebis swavlebis 77. mamardaSvili 2003: mamardaSvili T., sasubieqto mim-
meTodika, Tb.; Reobis paralelur m-el //ma-el da m-// m-el afiqsian for-
62. kvaWaZe 1988: kvaWaZe l., qarTuli enis sintaqsi, Tb.; maTa Sesaxeb. saenaTmecniero Ziebani XIV. Tb.;
63. kvaWantiraZe 1981: kvaWantiraZe T .,stili da mwerali“ 78. martirosovi 1964: martirosovi a., nacvalsaxeli qar-
cda erTi stilistikuri xerxis analizisa. qarTuli ena da Tvelur enebSi, Tb.;
literatura skolaSi, 1981 № 3; 79. maWavariani 1968: maWavariani g., saliteraturo enis
64. kiknaZe 1957: kiknaZe gr., metyvelebis stilis sakiTxe- normirebis zogierTi sakiTxi, Jurnali `ciskari“ 1968 № 12.
bi Tb.; Tb.;

300 301
80. meSCeriakovi... 2003: Мещчеряков В. П., Козлов А. С., Куба- renciis masalebi 2009. oqtomber-noemberi);
рева Н. П., Сербул М. Н., Основы Литературоведения. Под общей 95. Jurnalistis orTografiul-stilistikuri leqsi-
редакцией В. П. Мещчерякова. Учебник для вузов. М.; koni, I- II 2011 Tb.;
81. miqelaZe... 2005: miqelaZe n., faRava m., qarTuli enis 96. ramiSvili 1966: ramiSvili v., stilistikis swavleba
praqtikuli kursi da stilistikis sakiTxebi. baT.; da metyvelebis stilze muSaobis sakiTxebi, Tb.;
82. miqelaZe 2009: miqelaZe n., qarTuli enis stilistika, 97. rozentali... 1976: Розентал Д. Э. , Теленков М . Практиче-
baT.; ская стилистика русского языка. М.;
83. miqiaSvili 2003: miqiaSvili o., rusicizmebi qarTvel 98. rusuli metyvelebis kultura. Кулътура русской речи,
romantikosTa SemoqmedebaSi. saenaTmecniero Ziebani XIV. Учебник для вузов 2001. М.;
Tb.; 99. sanikiZe 1998: sanikiZe T., qarTuli enis praqtikuli
84. mixailovi 1968: Михаилов М. М.; Стилистика русской stilistika, Tb.;
речи. М.; 100. sanikiZe 2010: sanikiZe i., sityvis esTetikuri da em-
85. moreni... 1960: Морен М. К., Тетеревникова Н. Н.,Стилистика ociur-eqspresiuli funqciebisa Tvis qarTulSi, saerTa-
современного французского языка М.; Soriso samecniero konferencia „ena da kultura“, I. quT.;
86. murati 1957: Мурат В. П., Об основных проблемах 101. saxokia 1979: saxokia T., qarTuli xatovani sityva-
стилистики. М.; Tqmani, Tb.;
87. nadareiSvili 1999: nadareiSvili m., saTauris mraval- 102. saRinaZe 2010: saRinaZe r., enobrivi etiketi da qar-
saxeoba amerikul presaSi, Tb.; Tuli sinamdvile, saerTaSoriso samecniero konferencia
88. naTaZe 1962: naTaZe n., SesaZleblobis mimReobaTa war- „ena da kultura“, I, quT.;
moebisaTvis Tanamedrove qarTulSi, ike, XIII. Tb.; 103. sergia 1989: sergia v., teqstis lingvistika, Tb.;
89. omiaZe 2009: omiaZe s., ad/d mawarmoeblis sityvaTwar- 104. sigua 1989: sigua s. k. gamsaxurdias prozis struqtu-
momqmneli funqciis gaaqtiureba Tanamedrove masmediis ra. Tb.;
enaSi, ike XXXVII Tb.; 105. sulimenko 1966: Сулименко Н. Е. Стилистические ошибки
90. osiZe 1956: mimReobis warmoeba qarTulSi (sakandida- и пути их устранения Л.;
to disertacia), Tb.; 106. sulxaniSvili 1973: sulxaniSvili l., vaJa- fSavelas
91. papiZe 1981: papiZe, a., II kavSirebiTis nakvTis funqci- poeturi leqsikis sakiTxebi; axali qarTuli literaturis
ebi da gamoyeneba Tanamedrove saliteraturo qarTulSi, sakiTxebi, me- 4, Tb.;
qsks IV. Tb.; 107. suxitaSvili 1988: suxitaSvili n., idiomebis ganmar-
92. papiZe 1989: papiZe a., zmnur formaTa droul-kilouri teba mixeil javaxiSvili romanebSi, Tb.;
mniSvnelobisaTvis zogierTi tipis SesityvebebSi, qsks IX. Tb; 108. tabiZe 2010: tabiZe m., qarTuli enis oficialuri
93. peterseni 1939: Petersen J., Die Wissenschafl Von der Dichtung. stilis Camoyalibebis istoriidan, lingvisturi qarTve-
system und methodenlehre der literaturwissenschaft, Том I. Berl. 1939; lologiisa da afxazologiis problemebi, soxumis saxel-
94. popiaSvili 2009: popiaSvili n., sinonimebi poeturi mwifo universiteti, qarTveluri enaTmecnierebis insti-
metyvelebis diskursSi (tbeloba, saerTaSoriso konfe- tuti, afxazuri enisa da kulturis instituti, Tb.;

302 303
109. timofeevi ... 1963: Тимофеев А. И., Венгеров Н., Перифраза 127. SamelaSvili1988: SamelaSvili r., Tanamedrove qar-
и перифраз, М.; Tuli enis leqsika IV. Tb.;
110. tyebuCava 2003: tyebuCava d., publicisturi Sefase- 128. SaniZe 1953: SaniZe a., qarTuli enis gramatikis safuZ-
bis verbalizaciis zogierTi stiluri Tavisebureba Tana- vlebi, Tb.,
medrove mediaSi, Jurnalisturi Ziebani IV, Tb.; 129. SaniZe 1980: SaniZe a., qarTuli enis gramatikis safuZ-
111. ulmani 1977: Ullmann St., Semantics An instruction to the Sci- vlebi, Txzulebani 12 tomad. t. III. Tb.;
ence of Meaning, Oxf.; 130. SaniZe 1990: SaniZe mz., sityuaჲ arTronTaTჳs - Zveli
112. foCxua 1974 : foCxua b., qarTuli enis leqsikologia, Tb.; qarTuli gramatikuli traqtati, Tb.;
113. foCxua 1979: foCxua b., Cibuxi da yalioni qsks II Tb.; 131. SaraSeniZe 1971: Шарашенидзе Т.С., Проблема взаимоот-
114. qarTuli enis paronimTa leqsikoni, Tb. 2011; ношения языка и речи, Тб.;
115. qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi wigni II - 1979; 132. Selingi 1966: Шеллинг Фридрих Вильгельм Йозеф фон.,
III - 1980; IV - 1981; V - 1983; VI - 1984; VII- 1985; VIII - 1988; IX- 1989; Философия исскуство. М.;
X - 1993; XI - 1998. 133. Sereri 1988: Sherer W. Scheerer Poetik (Berlin);
116. qavTaraZe 1964: qavTaraZe i., qarTuli enis istoriis- 134. SCepilova 1956: Щепилова Л. В., Введение в литературо-
aTvis XVII-XVIII ss. I.Tb.; ведение, Москва.;
117. qarCxaZe 2005: qarCxaZe j., publicistika, Tb.; 135. Ciqobava 1936: Ciqobava arn., saxelis fuZis uZvelesi
118. qacarava 2011: qacarava m., j. qarCxaZis publicistu- agebuleba, Tb.;
ri nawerebis enisaTvis Jurnali ena da kultura №6. quT.; 136. Ciqobava 1952: Ciqobava arn., enaTmecnierebis Sesava-
119. RvinaZe 1980: RvinaZe T., vnebiTis formaTa gamoyene- li, Tb.;
bisaTvis Tanamedrove presis enaSi. qsks III. Tb.; 137. Ciqobava 1939: Ciqobava, a., propedevtikuli nawili, Tb.;
120. RvinaZe 1981: RvinaZe T., paronimia qarTul sityva- 138. Cxvimiani 2004: Cxvimiani s., frazeologizmebis tran-
warmoebaSi qsks IV. Tb.; spoziciis problema mxatvrul TargmanSi, saenaTmecniero
121. RvinaZe 1980: RvinaZe T., leqsikur normaTa darRve- Ziebani, XVI. Tb.;
vebi Tanamedrove qarTuli presis enaSi qsks III. Tb; 139. cecxlaZe 2006: cecxlaZe n., mimReoba Zvel qarTul-
122. Rlonti 1972: Rlonti al., qarTuli leqsikologiis Si, baT.;
safuZvlebi, Tb.; 140. cecxlaZe ... 2011: cecxlaZe n., xaxutaiSvili m., ucno-
123. SabaSvili... 2008: SabaSvili g., SaraSeniZe n., weris bi avtoris `mokle retorika, gina mWevrmetyveleba“ - sti-
teqnika, Tb.; listikis sakiTxebi, samecniero Jurnali ena da kultura №
124. Sadrini 1991: Шадрин Н. Л., Перевод фразеологических 6. quT.;
единиц и сопоставительная стилистика М.; 141. cecxlaZe... 2010: frazeologiuri sinonimebis mar-
125. SalamberiZe 1966: SalamberiZe g., ilia WavWavaZis ena, kirebisaTvis samxrulSi, saerTaSoriso samecniero konfe-
Tb.; rencia didaWaroba. xulo, didaWara; 2010 wlis maisi, (masa-
126. SamelaSvili 1975: SamelaSvili r., enaTmecnierul lebi);
terminTa mokle leqsikoni, Tb.; 142. cecxlaZe 2009: cecxlaZe n., frazeologiuri sinoni-

304 305
mebi samxrul metyvelebaSi. SoTa rusTavelis saxelmwifo 156. WumburiZe 1956: WumburiZe z., qarTuli salitera-
universiteti, Sromebi XIII. baT.; turo enisa da stilis sakiTxebi, Tb.;
143. cecxlaZe... 2011: cecxlaZe n., kikvaZe m., fartenaZe n., 157. WumburiZe 1962: WumburiZe z., saliteraturo ena da
sikvdilis semantikis gamomxatveli frazeologizmebi qar- mwerloba, Tb.;
TulSi `kulturaTSorisi dialogebi“. Sromebi. Telavi; 158. xidaSeli 1988: xidaSeli S., qarTuli filosofiuri
144. cecxlaZe 2009: cecxlaZe n, frazeologiuri sinoni- azrovnebis istoriidan Tb.;
mebi samxrul metyvelebaSi. SoTa rusTavelis saxelmwifo 159. jorbenaZe1985: jorbenaZe b., qarTuli enis fakul-
universiteti, Sromebi XIII. baT.; tatiuri gramatikis sakiTxebi,Tb.;
145. cecxlaZe... 2011: cecxlaZe n., kikvaZe m., fartenaZe n., 160. jorbenaZe 1988: jorbenaZe b., Temis niSanTa ganawi-
sikvdilis semantikis gamomxatveli frazeologizmebi qar- lebisaTvis qarTulSi, ike XXVII Tb.;
TulSi. I saerTasoriso samecniero konferencia `kultu- 161. jorbenaZe 1987: jorbenaZe b., balavari mwerlobisa, Tb.;
raTSorisi dialogebi“ Sromebi. Tel.; 162. jorjaneli 1974: jorjaneli k., sinonimTa sakiTxi-
146. cincaZe... 2009: cincaZe m., baramiZe m., - ad sufiqsi- saTvis, Tsu Sr. 8_9. Tb.;
an sawyisTa sakiTxi Tanamedrove qarTulSi, humanitaruli 163. hegeli 1973: hegeli georg vilhelm fridrix, esTe-
mecnierebebi informaciul sazogadoebaSi, I saerTaSoriso tika, t. I Tb.
konferenciis masalebi, baT.; www.oxfordscholarship.com
147. cincaZe ... 2012: cincaZe m., baramiZe m., sityvaTa myari http://www.nplg.gov.ge
Sexamebani qarTuli presis enaSi. II saerTaSoriso simpozi- www.spekali.tsu.ge
umi leqsikografiaSi. baT.; http://lib.ge/book.
148. cqitiSvili 1980: cqitiSvili n., uzustobani winada- http://menaki.wordpress.com
debaTa agebis TvalsazrisiT Tanamedrove qarTuli presis http://www.lingua.ge/
enaSi qsks III. Tb.; www.lingua.ge/normalizacia.
149. cqitiSvili 1981: cqitiSvili n., gankerZoebuli gan- geowomen.wordpress.com
sazRvrebis erTi stilistikuri funqciisaTvis, qsks IV. Tb.
150. ZiZiguri 1961: ZiZiguri S., cneba sinonimuri parale-
lizmisa, smam, me_2, Tb.;
151. ZiZiguri 1960: ZiZiguri S., saenaTmecniero saubrebi, Tb.;
152. ZiZiguri 1965: ZiZiguri S., ena da literatura, Tb.;
153. ZiZiguri 1971: ZiZiguri S., qarTvel klasikosTa en-
obrivi memkvidreoba. Tb.;
154. WabaSvili 1986: WabaSvili m., kvlav zogi enobrivi
Seusabamobis Sesaxeb presaSi, radio- da telegadacemebSi.
qsks VI. Tb.;
155. Wilaia ... 1984: Wilaia a., Wilaia r., literaturaT-
mcodneobis cnebebi. Tb.,

306 307
SemoklebaTa ganmartebani 22. xevs.: a. SaniZe, qarTuli xalxuri poezia, 1-li, xevsu-
ruli, tf.1931;
1. akaki: akaki wereTeli, lirika, Tb. 1990; 23. SeT.: g. SeTekauri, sayofacxovrebo lirikis mxatvruli
2. akaki 2: `akakis krebuli“. gany. III tf. 1897,; enis sakiTxebi, qarTuli literaturis sakiTxebi, Tb. 1968;
3. n. baraTaSv.: nikoloz baraTaSvili, leqsebi, `bedi qar- 24. Carkv.: jansuR Carkviani, tomi I. leqsebi, poemebi, Tb. 1991;
Tlisa“, avtografebi, Tb. 1968; 25. Cveneb.: S. futkaraZe, Cveneburebis qarTuli. baT. 1993;
4. v. baraTaSv.: vaxtang baraTaSvili, `zRvidan danaxuli 26. qeb.: bela qeburia, modiT gaRimebuls momiswariT,
msoflio“. Tb. 1972; baT., 2005;
5. barn. vasil: barnovi, Txzulebani. t. I. Tb. 1961 ; 27. xalx.: sibrZne xalxuri sibrZne, t. VI. Tb.1965;
6. gams.: konstantine gamsaxurdia, rCeuli Txzulebani, 28. javax.: mixeil javaxiSvili, moTxrobebi, Tb. 1985.
t. VIII. Tb. 1968;
7. gams.2: konstantine gamsaxurdia, `mTvaris motaceba“.
Tb. 1990;
8. gariy.: mariam gariyuli, `saidumlo“. Tb. 1963;
9. gorg.: zurab gorgilaZe, leqsebis krebuli, baT. 1991;
10. dad.: Salva dadiani, `gvirgvilianebis ojaxi“ Tb. 1960;
11. doC.: guram doCanaSvili, `iqamde“, Tb. 1991;
12. vaJa.: vaJa-fSavela, TxzulebaTa krebuli aT tomad,
Tb.1964;
13. vt.: SoTa rusTavelis `vefxistyaosani“. saiubileo
gamocema 1966 w;
14. ilia.: ilia WavWavaZe, TxzulebaTa krebuli aT tomad, p.
ingoroyvas redaqtorobiT; ilia WavWavaZe, rCeuli nawarmo-
ebebi 5 tomad, t.V. 1955; publicisturi werilebi V. Tb. 1991;
15. ios. otia: ioseliani, rCeuli Txzulebani or tomad,
t. II. Tb. 1991;
16. kotet.: vaxuSti kotetiSvilis folkloruli rveul-
ebi, krebuli I. i. baiaSvili. Tb. 1991;
17. lorTq.: konstantine lorTqifaniZe Txzulebani 4
tomad, t. II ;
18. maW.: maWaxela. `Sahini~, Macacheli net, dejimler;
19. miSv.: revaz miSvelaZe, elda. novelebi, Tb. 1987;
20. ter.: terenti graneli, leqsebi or tomad, t. I. Tb. 1991;
21. umik.: p. umikaSvili, xalxuri sityviereba, me-2, Tb. 1864;

308 309
SUMMARY and such question as mixing of style boundaries; mixing of colloquial and
formal styles, not keeping scientific and colloquial style boundaries is very
Stylistics is very important philological discipline, the branch of Lin- acute problem and points to the low literacy level. Lexical, morphological,
guistics, which has not lost its significance so far. It becomes more neces- syntactic characteristics of styles are given here, and also stylistic features
sary in the course of time; the art of expressing one’s ideas in better way and problems connected to each of them. It is necessary to avoid the last
is becoming more important, as stylistic mistakes can be met in the speech ones.
of people of any age and profession. Incorrectness of journalists’ speech is Chapter III is dedicated to functions of lexical means (synonymy, ant-
especially vivid and regretful. We say “regretful” as special attention was onymy, dialectisms, archaisms, etc.) and their stylistic function in the Geor-
paid to stylistics from antique period, but today it has become something gian language.
secondary. This is the pathos of the present book which will be useful for The questions of grammar Stylistics are given in Chapter IV: appli-
everybody who is sure that knowledge of stylistics is very important in cation of parallel morphological and syntactic means for the purpose of
order to increase standard of speech; for school-leavers, students and teach- reaching higher level of expressiveness. Particularly, the question how
ers. words with different suffixes for the purpose of giving different stylistic
“Stylistics” is a multifunctional book. The questions of General Sty- colouring differ from each other, prefix, voice, parallel forms of Participles
listics are discussed in Chapter I: short history of Stylistics, the fact that are discussed.
Stylistics was established as a branch of Linguistics in the second half of The questions of artistic Stylistics: figures of speech (comparison, epi-
XX century, but there were discussions of styles even in B.C. Style was thet, metaphor, and allegory), stylistics functions, stylistic figures, ellipse,
the most important means for influence and persuasion in antique period. gradation, etc. and their application are discussed in Chapter V.
All public problems were solved at public meetings in ancient Greece and Chapter VI is dedicated to analysis of typical mistakes. Separate ex-
Rome, where the orators had leading role. The solution of the problem de- amples of violation of lexical norms, pleonasm, tautology, calques, etc.
pended on how convincing his speech was. Properness was even more im- are given here. Different questions are discussed from the viewpoint of
portant than the contents. In the Middle Ages Rhetoric continued antique synchrony and diachrony, their causes and ways how to avoid them are
traditions. It was influenced by literature in XVIII century and Poetics was explained; actual questions of modern literary Georgian language by means
influenced by antique Rhetoric. It was almost impossible to master poetry, of which we discuss existing state and develop our own point of view are
therefore only oral speech was the subject of Rhetoric. given.
In the Middle Ages and in the period after it the samples of speech art Each chapter is followed by different exercises, knowledge checking
were generally the subject of Stylistics. Therefore, it was considered to questions, tests and the list of literature to be worked on.
be the discipline studying the language of fiction. “Language of Poetry”, The illustrating material is taken from works of Georgian classics, jour-
special power of speech have gradually become the subject of research of nalists’ speeches, television broadcasts and Georgian press. As for works
of Georgian classics, one must take several things into consideration: first,
Poetics.
it is not justified to evaluate works of previous century according to the
Synonymy as source of stylistics, its relation to other disciplines is dis- norms of modern literary Georgian language; second, such forms may have
cussed in the same chapter. The essence of style is defined, its original and specific function in the text.
contemporary meanings, the attempt to study the nature of language style;
definition of language and stylistic norms, stylistic minimum and maxi-
mum are also studied here.
Chapter II is dedicated to necessity of functional style differentiation

310 311
sagamomcemlo uzrunvelyofa:
gamomcemloba `iverioni~

direqtori: zaur naWyebia

teqnikuri redaqtori: levan boWoriSvili

operatori: sofo qilifTari

misamarTi: Tbilisi, Zm. zubalaSvilebis q. #36

ტელ: 291-14-61
E-mail: info@iverioni.com.ge

312

You might also like