Professional Documents
Culture Documents
გემის დიზელის ძრავას თბური გაანგარიშება - გ. მიქაძე, ზ. ბოგველიშვილი PDF
გემის დიზელის ძრავას თბური გაანგარიშება - გ. მიქაძე, ზ. ბოგველიშვილი PDF
bogveliSvili
`teqnikuri universiteti”@
saqarTvelos teqnikuri universiteti
g. miqaZe, z. bogveliSvili
registrirebulia stu-s
saredaqcio-sagamomcemlo
sabWos mier
Tbilisi
2009
uak 629.113.073
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto,
ilustracia Tu sxva) aranairi formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu
meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis werilobiTi nebarTvis
gareSe.
saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
sarCevi
winasityvaoba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
Sesavali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1. zogadi cnobebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2. gemis dizelis Zravas ZiriTadi maxasiaTeblebi . . 11
3. sawvavi dizelis ZravebisaTvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
4. cilindrebis Sevsebis procesi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
4.1. muxtis wneva da temperatura SemSveb
sarqvelTan . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.2. narCeni airis parametrebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
4.3. airis wneva da temperatura Sevsebis
dasasruls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
5. kumSvis procesi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
6. wvis procesi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
6.1. wvis produqtebis Sedgeniloba . . . . . . . . . . . . . . 34
6.2. airis saSualo moluri Tbotevadoba . . . . . . . . . . . . 35
6.3. airis wneva da temperatura wvis
dasasruls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
7. gafarToebis da gandevnis procesebi . . . . . . . . . 39
8. Zravas efeqturi maCveneblebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
8.1. meqanikuri danakargebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
8.2. efeqturi margi qmedebis koeficienti
da sawvavis efeqturi kuTri xarji . . . . . . . . . . . . . . . 44
9. indikatoruli diagramis ageba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
10. Zravas siTburi balansi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
11. gare maxasiaTeblis ageba . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
literatura . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
3
winasityvaoba
4
Sesavali
6
1. zogadi cnobebi
7
1892 wlidan, rodesac germanelma inJinerma rudolf
dizelma miiRo patenti Zravze, romelsac Semdgom misi
saxeli ewoda, am Zravebma ganviTarebis didi gza ganvlo
da maTi meqanizmebis umravlesobam udides srulyofas
miaRwia. Tu magaliTad, eqspluataciisaTvis gamosadegi
pirveli Zravas simZlavre iyo daaxloebiT 3 cxenis Zala
(cx.Z.), axla gvxvdeba dizelebi, romelTa efeqturi
simZlavre anu muxla lilvze ganviTarebuli sasargeblo
simZlavre Seadgens ramdenime aTas cxenis Zalas.
simZlavris mixedviT Tanamedrove Zravebi iyofa: mcire
simZlavris _ 73,5 kvt-mde (100 cx.Z.), saSualo simZlavris
_ 73,5…735 kvt (100…1000 cx.Z.), mZlavr _ 735…7350 kvt
(1000…10000 cx.Z.) da zemZlavr _ 7350 kvt-ze meti (10000
cx.Z.) Zravebad.
Zravas daniSnulebisa da eqspluataciis pirobebis
mixedviT did farglebSi icvleba Zravas muxla lilvis
brunTa ricxvi (n). Zravas muxla lilvis brunTa ricxvis
mixedviT Zravebi SeiZleba iyos dabali brunTa ricxviT _
10…25 wm-1 (100…250 br/wT), saSualo brunTa ricxviT _
25…60 wm-1 (250…600 br/wT), gazrdili brunTa ricxviT _
60…100 wm-1 (600…1000 br/wT) da maRali brunTa ricxviT _
100 wm-1-ze meti (1000 br/wT). gemebze gavrcelebul dabal
brunTa ricxvebian dizelebs gemis maZravi moZraobaSi
moyavT uSualod, xolo danarCens _ reduqtoris
saSualebiT. axali sazRvao dizelebi ZiriTadad
saSualo da gazrdili brunTa ricxvis mqone Zravebia.
swrafsvlianobis (dguSis saSualo siCqaris) mixedviT
Zravebi pirobiTad iyofa nelsvlian da swrafsvlian
Zravebad. yvela oTxtaqtiani da ortaqtiani dizeli,
romlis dguSis saSualo siCqare (cm) ar aRemateba 6,5 m/wm
miekuTvneba nelsvlian Zravebis kategorias. xolo
Zravebi, romelTa dguSis saSualo siCqare aWarbebs 6,5
m/wm iTvleba swrafsvlian Zravad. swrafsvliani gemis
dizelebis brunTa ricxvi meryeobs 600-dan 2000 br/wT-mde.
didi miRwevebia sawvavis kuTri xarjis _ Semcirebis
da efeqturi margi qmedebis koeficientis (m.q.k.) gazrdis
mxriv. isini gamoiyeneba Zravas ekonomiurobis
SefasebisaTvis. Tanamedrove oTxtaqtiani ukompresoro
dizelebisaTvis sawvavis kuTri xarji Seadgens 165…190
g/cx.Z.sT, xolo efeqturi m.q.k. _ 0,33…0,40; ortaqtiani
8
ukompresoro dizelebisaTvis sawvavis kuTri xarji
Seadgens 170…200 g/cx.Z.sT, xolo efeqturi m.q.k. _
0,32…0,38.
pirvel dizelebSi sawvavis Sefrqveva cilindrSi
xdeboda maRal wnevamde SekumSuli haeris gamoyenebiT,
romlis misaRebad Zravas hqonda kompresori (xSirad or
an samsafexuriani) da balonebi haeris Sesagroveblad. am
Zravebs ewoda dizelebi sawvavis pnevmaturi SefrqveviT
an kompresoriani dizelebi.
miuxedavad imisa, rom SekumSuli haeriT sawvavis
Sefrqveva sakmarisad maRalxarisxianad xdeba,
kompresorebi da balonebi zrdis Zravas gabaritebsa da
saerTo masas, amas isic emateba, rom kompresori Tavisi
aZvrisaTvis xarjavs Zravas sasargeblo muSaobis
mniSvnelovan nawils. swored es naklovanebani gaxda
ukompresoro Zravebis Seqmnis mizezi. ukompresoro
ZravebSi sawvavi cilindrSi miewodeba maRali wneviT
200…1500 at (20…150 mpa) specialuri maRali wnevis
tumboTi. sawvavi narevis misaRebad SekumSul haerSi
sawvavi Seifrqveva 0,25…0,5 mm diametris patara
naxvretebiani frqvevanebiT.
dizelebis ganviTarebisaTvis didi mniSvneloba
hqonda axali muxtiT cilindris Sevsebis xerxis _
Cabervis da gansakuTrebiT ki turboCabervis SemoRebas.
Caberva anu, sxvagvarad, Zravas cilindrebSi haeris
iZulebiTi daWirxvna, iwvevs sawvavi narevis muxtis
gazrdas, cilindrebis Sevsebis gadidebas da Sesabamisad,
Zravas simZlavris mniSvnelovan matebas. Zravebs CaberviT
SeuZliaT ganaviTaron simZlavre 1,5…2-jer meti, vidre
Cabervis gareSe. Cabervis dros haeris SeSveba cilindrSi
xdeba saqrevi tumboTi, specialur damWirxnSi
(kompresorSi) atmosferulze umniSvnelod momatebuli
1,2…1,5 at wneviT. amasTan, Tu Caberva airturbinulia da
turbokompresoris aZvrisaTvis gamoiyeneba Zravas
cilindrebidan gamomavali namuSevari airi, maSin
simZlavris zrdasTan erTad iklebs sawvavis kuTri
xarjic.
Tanamedrove gemis dizeli warmoadgens kombinirebul
energetikul danadgars, romelic Sedgeba Cabervis mqone
dizelisagan, airis turbinisa da kompresorisagan.
9
miuxedavad imisa, rom dizelebma ganviTarebis didi
gza ganvlo da gamoirCevian ekonomiurobiT da
xangamZleobiT, sxva Sigawvis ZravebTan SedarebiT
naklebad abinZureben garemos toqsikuri narCenebiT, jer
kidev arsebobs maTi gaumjobesebis rezervebi. Aam
TvalsazrisiT aRsaniSnavia: Cabervis wnevis gadideba,
sawvavi narevis momzadebis procesis gaumjobeseba,
cilindrebSi airis SemSvebi da gamomSvebi sistemebis
srulyofa, axali masalebis (maT Soris keramikuli
masalebis) gamoyenebiT Zravas muSaobis xangrZlivobisa
da saimedoobis gadideba, marTvis da regulirebis
avtomatizacia sxv.
did saokeano da sazRvao gemebze gamoiyeneba dabali
brunTa ricxvis 10≤n<25 wm-1 (100≤n<250 br/wT) mqone,
nelsvliani cm≤6,5 m/wm dizelebi. maT aqvT didi efeqturi
simZlavre Ne≥500 ef.cx.Z., agreTve cilindrebis didi
diametri. amitom eqspluataciaSi saimedoobis
uzrunvelsayofad aseT ZravebSi kreickofuli
mrudmxara-barbaca meqanizmia gamoyenebuli.
sazRvao da samdinaro gemebze, saniCbav amZravTan
uSualo mierTebiT an reduqtoruli gadacemiT,
gamoiyeneba saSualo brunTa ricxvis 25≤n<60 wm-1
(250≤n<600 br/wT) mqone, saSualo swrafsvlianobis c >6,5
m
m/wm dizelebi. maT aqvT saSualo efeqturi simZlavre
25≤Ne<800 ef.cx.Z. da Zravebi igeba tronkuli mrudmxara-
barbaca meqanizmiT
samoqalaqo gemebze, saniCbav amZravze reduqtoruli
gadacemiT, xolo specialuri daniSnulebis gemebze _
saniCbav amZravze uSualo gadacemiT, gamoiyeneba
gazrdili brunTa ricxvis 60<n<100 wm-1 (600<n<1000 br/wT)
mqone, swrafsvlianebi cm≥8,5 m/wm dizelebi, Zravas
efeqturi simZlavris farTo diapazoniT 25<Ne<600 ef.cx.Z.
katarRebze, wyalqveSa frTian da specialuri
daniSnulebis gemebze ZiriTadad gamoiyeneba maRali
brunTa ricxvis n≥100 wm-1-ze (n≥1000 br/wT) mqone,
swrafsvliani 8,5<cm<12 m/wm dizelebi. isini xasiaTdeba
gazrdili forsirebiT, mcire gabaritebiT da woniT.
10
2. gemis dizelis Zravas ZiriTadi
maxasiaTeblebi
11
V V + Vc Vh
ε= a = h = +1 . (3)
Vc Vc Vc
kumSvis xarisxi ε geometriuli sididea da mocemuli
ZravisaTvis yvela pirobaSi ucvleli rCeba.
Sevsebis koeficienti ηv _ dizelebisTvis aris
Sefardeba cilindrSi namdvilad moxvedrili haeris
masisa haeris im masasTan, romelic moTavsdeboda
cilindris muSa moculobaSi garemos wnevisa da da
temperaturis pirobebSi. Sevsebis koeficienti ηv
axasiaTebs haeriT cilindrebis Sevsebis xarisxs. Tu
Zrava CaberviT muSaobs, maSin saWiroa cilindrSi
namdvilad moxvedrili haeris masa SevufardoT haeris im
raodenobas, romelic moTavsdeba cilindris muSa
moculomaSi damWirxnidan gamomavali haeris wnevisa da
temperaturi pirobebSi.
haeris siWarbis koeficienti α warmoadgens
cilindrSi namdvilad moxvedrili haeris raodenobis
Sefardebas haeris im raodenobasTan, romelic
Teoriulad saWiroa cilindrSi miwodebuli sawvavis
sruli wvisaTvis. es parametri gamoiyeneba sawvavi narevis
xarisxis Sesafaseblad.
Zravas litraJi Vl aris Zravas yvela cilindris (i)
muSa moculobaTa jami, gamosaxuli litrebSi:
Vl = Vh i . (4)
Zravas indikatoruli simZlavre Ni ewodeba Zravas
cilindrebSi ganviTarebul simZlavres.
Zravas efeqturi simZlavre Ne Zravas muxla lilvze
ganviTarebuli sasargeblo simZlavrea. igi mudam
naklebia Ni indikatorul simZlavreze, radgan
gansazRvruli muSaoba ixargeba xaxunis daZlevasa da
damxmare meqanizmebis muSaobaze.
Zravas litruli simZlavre Nl aris efeqturi
simZlavre, romelic modis muSa moculobis erT litrze:
Ne
Nl = . (5)
Vl
12
litruli simZlavre Nl axasiaTebs Zravas
srulyofilobis xarisxs, gviCvenebs ra litraJis
erTeulis gamoyenebis efeqturobas. swored litruli
simZlavris sididiT da ara simZlavris absoluturi
mniSvnelobiT SeiZleba erTi da imave tipis Zravebis
konstruqciaTa Sedareba. Swrafsvliani dizelebis
litruli simZlavre Seadgens 15…22 kvt/l.
Zravas meqanikuri margi qmedebis koeficienti (m.q.k.) ηm
ewodeba efeqturi da indikatoruli simZlavreebis
fardobas. is gamoiyeneba Zravas meqanikuri danakargebis
SefasebisaTvis.
Zravas efeqturi m.q.k. ηe aris Zravas mier
ganviTarebuli sasargeblo muSaobis fardoba daxarjul
siTbosTan. igi gamoiyeneba Zravas ekonomiurobis
SefasebisaTvis.
mniSvnelovani maCvenebelia Zravas saSualo efeqturi
wneva (pe). saSualo efeqturi wnevis pe da dguSis saSualo
siCqaris cm sidideebi SeirCeva Zravas daniSnulebis, misi
simZlavris, muSa procesis Taviseburebebis, Cabervis
gamoyenebis da sxva faqtorTa gaTvaliswinebiT. amasTan
mxedvelobaSi miiReba arsebuli, analogiuri tipis
Zravebis monacemebi, maTi ganviTarebis tendenciebi,
damxmare meqanizmebis, momavalSi gamosayenebeli
masalebis, sawvavisa da SemzeTi masalebis TvisebaTa
gaumjobesebis perspeqtivebi. Pe-s da cm-is sidideebi
warmodgenilia cxrilSi 1.
cxrili 1
13
Zravas ZiriTadi zomebis (cilindris diametri D da
dguSis svla S) gasaangariSeblad Tavdapirvelad unda
ganisazRvros Zravas litraJi:
N eτ
Vl = , (6)
pe n
sadac τ taqtianobis koeficientia, oTxtaqtiani
ZravebisaTvis τ=4, ortaqtiani ZravebisaTvis τ=2.
dguSis saSualo siCqare cm imdenad mniSvnelovani
parametria, rom misi sididis mixedviT afaseben Zravas
swrafsvlianobas:
Sn
cm = . (7)
30
am kriteriumis mixedviT asxvaveben nelsvlian (cm<6,5
m/wm) da swrafsvlian (cm>6,5 m/wm) Zravebs.
dguSis saSualo siCqaris ricxviTi mniSvnelobebis
dadgenis dros zemoaRniSnul faqtorebTan (meqanikuri da
Tburi daZabuloba, motoresursi da sxv.) erTad
mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli is garemoebac, rom
swrafsvlianobis amaRlebiT izrdeba Zravas muSaobiT
gamowveuli xmauris done.
dguSis saSualo siCqaris c SerCeuli mniSvnelobisa
da brunvis sixSiris mocemuli sididis n mixedviT,
SeiZleba ganisazRvros dguSis svla:
cm
S= . (8)
2n
cilindris diametri gamoiTvleba gantolebidan:
4Vh
D= . (9)
πSi
Semdeg ki moiZebneba dguSis svlis S fardoba
S
cilindris diametrTan D, an piriqiT. fardobis
D
sididisagan damokidebulebiT asxvaveben moklesvlian
S S
( <1) da grZelsvlian ( >1) Zravebs. Tanamedrove
D D
14
Zravebis umravlesobisaTvis am fardobis mniSvneloba
axlosaa erTTan. gamonaklisia gemis nelsvliani mZlavri
ortaqtiani kreickofuli dizelis Zravebi, romlebSic
S
fardobis sidide uaxlovdeba 2-s.
D
windeniTi gamoqrevis mqone ortaqtian dizelebSi
S
fardobis sidide ufro metia, vidre konturuli
D
gamoqrevis mqone dizelebSi.
S
gemis Tanamedrove dizelebSi miRebuli fardobis
D
mniSvnelobebi warmodgenilia cxrilSi 2.
cxrili 2
S
fardobis mniSvnelobebi gemis dizelebSi
D
Zravas tipi S
fardoba
D
nelsvliani 1,25…1,85
gazrdili swrafsvlianobis 1,00…1,50
msubuqi swrafsvliani 1,18…1,30
15
maRalxarisxiani masalebis, gaumjobesebuli Tvisebebis
mqone zeTebis gamoyeneba sxv.
cilindrebis raodenobis SerCevis dros
gaTvaliswinebuli unda iqnes:
_ samanqano ganyofilebis gabarituli zomebi;
_ Zravas moZravi nawilebis mier Seqmnili inerciis
Zalebis da momentebis Sewonasworebis saWiro xarisxi;
_ Zravas mabruni momentis cvalebadobis saWiro
siTanabre;
_ Zravas amuSavebis SesaZlebloba muxla lilvis
nebismieri mdgomareobisaTvis.
amisaTvis cilindrebis raodenoba ar unda iyos
naklebi: ortaqtiani ZravebisaTvis – oTxze, oTxtaqtiani
ZravebisaTvis ki – eqvsze.
gemis Tanamedrove dizelis ZravebSi cilindrebis
raodenoba i, moyvanilia cxrilSi 3.
cxrili 3
gemis dizelis ZravebSi cilindrebis
raodenoba i
Zravas tipi cilindrebis
raodenoba, i
nelsvliani:
ortaqtiani 4,5,6,7,8,9,10,12
oTxtaqtiani
6,8
gazrdili swrafsvlianobis:
ortaqtiani 6,8,9,10
oTxtaqtiani 6,8,10,12
msubuqi swrafsvliani:
ortaqtiani 4,6,12
oTxtaqtiani 6,8
16
mimarTulebiT da mis sawinaaRmdego mxaresac brunvis
SesaZleblobis mqone muxla lilviT). P aRniSvnis ar
arsebobisas Zrava arareversiulia; C _ gemis reversiuli
quroTi; П _ reduqtoruli gadacemiT; K _ kreickofuli.
K aRniSvnis ar arsebobisas Zrava tronkulia; H _
CaberviT momuSave. H aRniSvnis ar arsebobisas Zrava
muSaobs Cabervis gareSe. cifri asos win aRniSnavs
cilindrebis raodenobas, xolo wiladis mricxveli
asoebis Semdeg cilindrebis diametrs santimetrebSi,
mniSvneli ki _ dguSebis svlas santimetrebSi.
15
magaliTad, dizelis dasaxeleba 6ЧСП niSnavs
18
Semdegi tipisa da daniSnulebis Zravs: eqvscilindriani,
oTxtaqtiani, gemis reversiuli quroTi da reduqtoruli
gadacemiT, cilindrebis diametri 150 mm, dguSebis svla
180 mm.
standartul aRniSvnasTan erTad gamoiyeneba, agreTve,
damamzadebeli qarxnis mier SemoRebuli aRniSvnebi.
17
3. sawvavi dizelis ZravebisaTvis
18
sawvavis umaRlesi Tbounarianoba ewodeba siTbos im
raodenobas, romelic gamoiyofa erTeuli raodenobis
sawvavis sruli wvis dros im pirobiT, Tu sawvavis wvis
produqtebi gacivdeba sawyis 15 °C-mde.
udablesi, anu muSa Tbounarianoba ewodeba umaRlesi
Tbounarianobisa da im siTbos sxvaobas, romelic wylis
aorTqlebaze ixarjeba. aorTqlebuli wylis raodenobaSi
igulisxmeba sawvavis wyalbadis daJangviT miRebuli
wyali, sawvavSi uSualod Sereuli wyali da procesSi
monawile haeris teni.
sawvavis umaRlesi Tbounarianobis gamoyeneba
SeiZleba mxolod maSin, rodesac xerxdeba wvis
produqtebSi myofi wylis orTqlis kondensacia da,
maSasadame, aorTqlebaze daxarjuli siTbos ukan
dabruneba.
Sigawvis Zravas Tburi gaangariSebis dros saWiroa
gaviTvaliswinoT mxolod udablesi Tbounarianoba,
radgan cilindridan gamomavali namuSevari airis
temperatura wylis orTqlis kondensaciis temperaturaze
bevrad metia da amitom SeuZlebelia Zravas cilindris
SigniT wylis aorTqlebaze daxarjuli siTbos ukan
dabruneba.
sawvavis Tbounarianobas, Cveulebriv, eqsperimentulad
arkveven. miaxloebiT udablesi Tbounarianoba SeiZleba
gamoiTvalos d.i.mendeleevis formuliT:
Hu=8100C+30000H – 2600O– 600(H2O+9H) kkal/kg, (10)
an
Hu=33900C+125700H – 1090O – 2500(H2O +9H) kj/kg. (11)
dizelis sawvavis udablesi Tbounarianoba
daaxloebiT aris 10150 kkal/kg an 42530 kj/kg.
Zravas Tburi gaangariSebisaTvis arsebiTi
mniSvneloba aqvs gamoyenebuli sawvavisagan Semzadebuli
sawvavi narevis Tbounarianobas (Hnar.). sawvavi narevi
Sedgeba sawvavisa da haerisagan. dizelisaTvis:
Hu
H nar. = , (12)
αA 0
an
19
Hu
H nar. = . (13)
α L0
sadac α aris haeris siWarbis koeficienti; ℓ0-1 kg sawvavis
sruli wvisaTvis Teoriulad saWiro haeri kg-Si,
kg ⋅ haeri ; L -1 kg sawvavis sruli wvisaTvis Teoriulad
0
kg ⋅ sawvavi
saWiro haeri kmolebSi, kmoli ⋅ haeri .
kg ⋅ sawvavi
sawvavis sruli wvisaTvis saWiro haeris raodenobas
ewodeba Teoriulad aucilebeli da ganisazRvreba
sawvavis elementuri SedgenilobiT.
1 kg sawvavis sruli wvisaTvis Teoriulad saWiro
haeri masis erTeulebSi:
1 ⎛8 ⎞
A0 = ⎜ C + 8H − O ⎟ , (14)
0, 23 ⎝ 3 ⎠
sadac 0,23 Jangbadis masuri Semcvelobaa 1 kg haerSi.
1 kg sawvavis sruli wvisaTvis Teoriulad saWiro
haeri moculobiT erTeulebSi:
1 ⎛C H O⎞ , (15)
L0 = ⎜ + − ⎟
0,208 ⎝ 12 4 32 ⎠
sadac 0,208 Jangbadis moculobiTi Semcvelobaa 1 kmol
haerSi.
ℓ0 da L0 erTmaneTTan dakavSirebulia gamosaxulebiT:
ℓ0=μhL0 (16)
sadac μh=28,96 haeris molekuluri masaa.
faqtobrivad sawvavis masur an moculobiT erTeulze
mosuli haeris namdvili raodenoba SeiZleba iyos meti,
toli an naklebi sruli wvisaTvis saWiro haeris
Teoriul raodenobasTan SedarebiT. 1 kg sawvavis wvis
procesSi monawile haeris namdvili raodenobis A (an L)
Sefardebas wvisaTvis saWiro haeris Teoriulad
aucilebel raodenobasTan ℓ0 (an L0) haeris siWarbis
koeficienti α ewodeba:
A L
α= = . (17)
A0 L
0
20
Zravas am erT-erT umniSvnelovanesi parametris α-s
sidideze gavlenas axdens Zravas muSaobis pirobebi,
simZlavris regulirebis meTodi, narevwarmoqmnis tipi,
wvis procesis mimdinareoba. α-s Semcireba dasaSveb
zRvrebamde forsirebis (litruli simZlavris zrdis)
erT-erTi mniSvnelovani faqtoria, Tumca amasTan erTad
izrdeba detalebis (gansakuTrebiT dguSis jgufis)
TbodaZabuloba, namuSevari airebis kvamlianoba.
dizelebisaTvis mudam α>0. nominaluri simZlavris
reJimze Cabervis gareSe momuSave Tanamedrove
dizelebisaTvis α=1,4…1,5; Cabervis mqone dizelebisaTvis
α=1,6…1,8.
sawvavi narevis (axali muxtis) raodenoba M1,
kmoli sawv.nar.
dizelis ZravebisaTvis Seadgens:
kg sawvavi
M1=αL0 . (18)
21
4. cilindrebis Sevsebis procesi
22
Ta-s mniSvneloba ZiriTadad damokidebulia muSa
sxeulis temperaturaze, narCeni airebis koeficientze,
muxtis SeTbobis xarisxze, narCeni airebis temperatura
ki masze nakleb gavlenas axdens.
Cabervis gareSe momuSave oTxtaqtiani dizelebisaTvis
Ta=310...350 K, Cabervis gamoyenebis SemTxvevaSi ki
Ta=320...400 K.
Sevsebis koeficienti ηv Sevsebis procesis yvelaze
metad mniSvnelovani parametria. igi warmoadgens
cilindrSi erTi ciklis ganmavlobaSi namdvilad
moxvedrili axali muxtis Gn masis fardobas im muxtis
Teoriul GT masasTan, romelic SeiZleba moTavsebuliyo
cilindris muSa moculobaSi garemos wnevisa da
temperaturis pirobebSi:
Tk (εp a − p r )
ηv =
(T
k )
+ ΔTk (ε − 1) p k
. (22)
23
4.1. muxtis wneva da temperatura
SemSveb sarqvelTan
24
'
SeTboba. muxtis temperatura T0 , cilindrSi Sesvlis win,
romelic damyardeba SemSveb sarqvelTan, SeiZleba
gamoisaxos tolobiT:
Tk' = Tk + ΔT = 361 + 10 = 371 , (24)
sadac ΔT temperaturis namatia SeTbobis gamo,
dizelisaTvis ΔT=10…25 °C. axali muxtis bunebrivi
SeTbobis temperatura Cabervis mqone dizelisaTvis
SeiZleba miRebul iqnas ΔT=10 °C.
25
CaberviT momuSave arsebuli dizelebisaTvis, sruli
datvirTviT maTi muSaobis dros, aiReba pr=(0,75…0,98)pk
da Tr=600…900 K zRvrebSi.
26
pk
ρk = ⋅ 10 6 , (27)
Rh Tk
sadac Rh kuTri airis mudmivaa haerisaTvis . igi tolia:
R
Rh = kj/(kg·grad), sadac R aris airis universaluri
μh
mudmiva, R=8315 kj/(kmoli·grad); μh-haeris molekuluri
masa, μh=28,96.
amrigad:
pk
ρk = ⋅ 10 6 , (28)
R h Tk
( β 2 + ξ k )ω k2 ρ k
Δp a = ⋅ 10 −6 . (29)
2
oTxtaqtiani CaberviT momuSave dizelebisTvis
Δpa=(0,03…0,10)pk mpa.
pa = pk _ Δpa . (30)
temperatura Sevsebis procesis dasasruls Ta
ZiriTadad damokidebulia muSa sxeulis temperaturaze,
narCeni airebis koeficientze, muxtis SeTbobis xarisxze
da naklebadaa damokidebuli narCeni airebis
temperaturaze. igi gamoiTvleba formuliT:
Tk' + γ r Tr
Ta = , (31)
1+ γ r
sadac γr narCeni airebis koeficientia. igi axasiaTebs wvis
produqtebisagan cilindris gawmendis xarisxs da
SemoRebulia imis Sesafaseblad, Tu ramdenadaa
dabinZurebuli axali muxti narCeni airebiT da
warmoadgens narCeni airebis raodenobis Sefardebas axal
muxtTan. γr-s gazrdiT mcirdeba Sevsebis procesSi
cilindrSi miwodebuli axali muxtis raodenoba. igi
gamoiTvleba formuliT:
Tk' pr
γr = ⋅ . (32)
Tr εp a − p r
27
dizelebisaTvis narCeni airebis koeficienti icvleba
zRvrebSi γr=0,03…0,04.
amrigad, temperatura Sevsebis procesis dasasruls
iqneba:
Tk' + γ r Tr
Ta = K (33)
1+ γ r
oTxtaqtiani ZravebisaTvis CaberviT Ta=320…400 K.
metad mniSvnelovan sidides, romelic axasiaTebs
Sevsebis process warmoadgens Sevsebis koeficienti ηv.
igi axasiaTebs cilindris axali muxtiT Sevsebis xarisxs
da warmoadgens cilindrSi erTi ciklis ganmavlobaSi
namdvilad moxvedrili axali muxtis masis Sefardebas im
muxtis Teoriul masasTan, romelic SeiZleba
moxvedriliyo cilindris muSa moculobaSi garemos
wnevisa da temperaturis pirobebSi. Sevsebis koeficienti
gamoiTvleba formuliT:
Tk (εp a − p r )
ηv = . (34)
Tk' (ε − 1) p k
CaberviT momuSave Tanamedrove dizelebSi Sevsebis
koeficienti Seadgens ηv= 0,80…0,97.
28
5. kumSvis procesi
29
imis gaTvaliswinebiT, rom kumSvis procesi sakmaod
swrafad mimdinareobs (0,015…0,005 wm nominalur reJimze),
jamuri Tbogadacema muSa sxeulsa da cilindris
kedlebs Soris Sevsebis procesis ganmavlobaSi
umniSvneloa da sakmarisi sizustiT sidide n1 SeiZleba
Sefasdes adiabatis saSualo maCvenebliT k1. kumSvis
politropis n1-is mniSvneloba k1-is Sesabamisad
dizelebisaTvis dgindeba zRvrebSi: n1≈(k1+0,02)…( k1_0,02).
nax.1-ze warmodgenili nomogramis mixedviT, mocemuli
ε da Ta-Tvis ganisazRvreba k1-is sidide.
kumSvis procesis dasasruls wneva pc da temperatura
Tc ganisazRvreba politropis gantolebebidan:
p c = p a ε n1 , (35)
Tc = Ta ε n1 −1 . (36)
muSa sxeulis saSualo Tbotevadoba warmoadgens
siTbos im raodenobas, romelic saWiroa mivaniWoT
nivTierebas raTa misis erTeuli raodenobis temperatura
Seicvalos erTi gradusiT.
Tbotevadobis sidide damokidebulia sxeulis wnevasa
da temperaturaze, mis fizikur Tvisebebze da procesis
xasiaTze.
Zravebis muSa procesebis gaangariSebis dros
Cveulebriv gamoiyeneba saSualo moluri Tbotevadobebi
mudmivi moculobis dros mcv da mudmivi wnevis mcp dros.
maT Soris arsebobs damokidebuleba: mcp=mcv+8,315
kj/(kmoli·grad). unda aRiniSnos, rom wnevebis diapazonSi,
romelsac adgili aqvs satransporto Sigawvis ZravebSi,
wnevis gavlena saSualo molur Tbotevadobaze SeiZleba
ugulvebelyofil iqnes.
Tbotevadobis sidides arkveven eqsperimentuli gziT.
yvelaze zustad unda CaiTvalos speqtroskopuli meTodi.
sxvadasxva airis saSualo moluri Tbotevadobebis
gansazRvrisaTvis temperaturisagan damokidebulebiT,
gamoiyeneba an empiriuli formulebi, an cxrilebi da
grafikebi specialuri cnobarebidan.
30
nax.1. kumSvis adiabatis k1 maCveneblis
gansazRvris nomograma
31
gaangariSebebis dros dizelebSi kumSvis dasasruls
axali muxtis saSualo moluri Tbotevadoba (mcv ) ttc0
kj/(kmoli·grad), miiReba haeris Tbotevadobis toli
(sawvavis orTqlis gavlena ugulvebelyofilia) da
ganisazRvreba Semdegi formuliT:
(mcv' ) ttc0 =
1
1+ γ r
[(
mcv' )
tc
t0
t
]
+ γ r (mcv'' )tc0 . (38)
32
cxrili 5
33
6. wvis procesi
34
kmoli O2
_ Jangbadis M O2 = 0,208L0 (α − 1) . (42)
kg sawvavi
35
narCeni airebisgan Mr anu wvis produqtebis nawilisgan,
romlebic ar iqna gamobolqvili cilindridan gandevnis
procesSi, anu wvis dasawyisSi cilindrSi axal muxtTan
erTad imyofeba narCeni airi, romelic wvis ganmavlobaSi
ucvleli rCeba. airis molTa ricxvis cvalebadobaze
sruli warmodgenisaTvis, saWiroa mxedvelobaSi iqnes
miRebuli narCeni airebi (miuxedavad imisa, rom maTi
molekuluri cvalebadoba ar xdeba).
muSa narevis (sawvavi narevi+narCeni airebi)
moculobis cvlilebas wvis dros iTvaliswinebs sawvavi
narevis molekuluri cvlilebis namdvili koeficienti μ,
romelic warmoadgens wvis dasasruls airis moluri
mTliani raodenobis M2+Mr fardobas wvis dasawyisSi
molebis raodenobasTan M1+Mr:
M2 + Mr
μ= , (45)
M1 + M r
sadac γ r narCeni airebis koeficientia, romelic
axasiaTebs narCeni airebis fardobiT raodenobas.
dizelebisaTvis μ icvleba zRvrebSi μ=1,01…1,06.
radgan wvis procesSi monawileobs ara sawvavi,
aramed muSa narevi (sawvavi narevi+narCeni airebi), amitom
dizelebSi muSa narevis Tbotevadoba H muSa nar. kg/kmoli
muSa nar., Cabervis dros gamoiTvleba formuliT:
Hu
H muSa nar. = . (46)
M 1 (1 + γ r )
wvis produqtebis saSualo moluri Tbotevadoba
mudmivi moculobis dros Seadgens:
[ ]
(mcv'' )tt0z = M1 M CO2 (mcvco'' 2 )tt0z + M H2O (mcvH'' 2O )tt0z + M O2 (mcvO'' 2 )tt0z + M N2 (mcvN'' 2 )tt0z
2
(47)
wvis produqtebis saSualo moluri Tbotevadoba
mudmivi wnevis dros Seadgens:
(mc ) = (mc )
'' t z
p t
0
'' t z
v t0 + 8,315 . (48)
maqsimaluri wvis wneva dizelisaTvis CaberviT
Seadgens:
36
pz = λpc , (49)
sadac λ wnevis zrdis koeficientia, romelic dgindeba
cdiseuli monacemebiT da ZiriTadad damokidebulia
cilindrSi miwodebuli sawvavis raodenobaze, wvis
kameris formasa da sawvavwarmoqmnis saxeze. garda amisa,
λ-s sidideze gavlenas axdens sawvavis aalebis dayovnebis
periodi, romlis gazrda iwvevs wnevis xarisxis gazrdas.
dizelebisaTvis gauyofeli wvis kamerebiT da
moculobiTi narevwarmoqmniT λ=1,6…2,5; Wavlurkameriani
da winakameriani dizelebisaTvis, agreTve dizelebisaTvis
gauyofeli kamerebiT da afskuri narevwarmoqmniT
λ=1,2…1,8; dizelebisaTvis CaberviT λ ganisazRvreba wnevis
da temperaturis dasaSvebi sidideebiT wvis procesis
dasasruls. Zravas mrudmxara-barbaca meqanizmis
detalebze airovani datvirTvebis Semcirebis mizniT
mizanSewonilia wvis maqsimaluri wneva iyos ara umetes
11…12 mpa. am mizniT dizelisaTvis CaberviT wnevis zrdis
pz
koeficienti miiReba: λ= .
pc
37
SemTxvevaSi Zravas TbodaZabulobis zrdis gamo da wvis
procesis mimdinareobis SedarebiT kargi pirobebis
SeqmnisaTvis miiReba ξz=0,86.
wvis gantolebas dizelebisaTvis, romlebic
muSaoben siTbos miwodebiT Sereuli ciklis mixedviT,
roca V=const da p=const, aqvs saxe:
[(
ξ z H muSa nar. + mc v' )
tc
t0
] (
+ 8,315λ (Tc − 273) = μ mc 'p' ) (T
tz
t0 z − 273) , (50)
saidanac miiReba meore rigis gantoleba:
ATz2 + BTz − C = 0 , (51)
sadac A, B da C cnobili sidideebis ricxviTi
gamosaxulebebia.
am gantolebis amoxsnaa:
− B + B 2 + 4 AC
Tz = . (52)
2A
38
7. gafarToebis da gandevnis procesebi
39
gafarToebis politropis saSualo maCvenebelze ng
matulobs siTbos gamoyenebis koeficientis ξ, dguSis
S
svlis cilindris diametrTan fardobis , gagrilebis
D
intensiurobis zrdiT. datvirTvis, swrafsvlianobis,
S
cilindris xazovani zomebis (fardobis mudmivobisas)
D
zrda ki iwvevs ng-is Semcirebas.
sxvadasxva Zravebis gafarToebis procesis ZiriTadi
maCveneblebis ng, pb da Tb ricxviTi mniSvnelobebi, maTze
gavlenis mqone faqtorebis gavleniT, icvleba cxril 6-Si
warmodgenil zRvrebSi.
cxrili 6
gemis nelsvliani
1,20…1,30 0,25…0,35 900…1000
dizelebi dguSebis
gagrilebiT
40
maCvenebliani politropuli procesi (iseve rogorc
kumSvis procesis dros). gafarToebis politropis
saSualo maCvenebeli n2 analogiurad kumSvis politropis
saSualo maCveneblisa n1, ganisazRvreba gafarToebis
adiabatis saSualo maCveneblis k2-is mixedviT nax.2-ze
warmodgenili nomogramis daxmarebiT.
muSa sxeulis wneva pb da temperature Tb gafarToebis
dasasruls ganisazRvreba politropuli procesis da
dizelebisaTvis, romlebic muSaoben siTbos miwodebiT
Sereuli cikliT, ganisazRvreba gamosaxulebebiT:
pz
pb = , (55)
δ ng
Tz
Tb = , (56)
δ ng −1
Vb
sadac δ = Semdgomi gafarToebis xarisxia.
Vz
dizelebisaTvis pb=0,2…0,4 mpa, Tb=800…1300 K.
gandevnis procesi iwyeba gafarToebis procesis
dasasruls, gamomSvebi sarqvelis gaRebis momentidan da
grZeldeba dguSis mTeli svlis ganmavlobaSi. gandevna
mTavrdeba gamomSvebi sarqvelis daxurvis momentSi, rac,
Cveulebriv, zeda mkvdari wertilis Semdeg xdeba.
41
nax.2. gafarToebis adiabatis k2 maCveneblis gansazRvris
nomograma dizelebisaTvis
42
8. Zravas efeqturi maCveneblebi
43
dizelebisaTvis nominaluri datvirTvis reJimze
pe=0,4...0,85 mpa.
pe-s sididis zrdiT umjobesdeba cilindris samuSao
moculobis gamoyenebis pirobebi, rac ufro msubuqi da
kompaqturi Zravebis Seqmnis SesaZleblobas iZleva.
meqanikuri margi qmedebis koeficienti ηm warmoadgens
saSualo efeqturi wnevis fardobas indikatorulTan:
pe 1 − pm
ηm = = . (58)
pi pi
ZravaSi danakargTa zrda iwvevs ηm-is Semcirebas.
karburatorian ZravaSi datvirTvis SemcirebiT ηm
mniSvnelovnad izrdeba airmimocvlis procesebze
danakargebis zrdis gamo. uqmi svlis dros pi =pm da ηm=0.
meqanikuri margi qmedebis ηm koeficientis sidide
izrdeba xaxunze da damxmare meqanizmebis aZvraze
danakargebis SemcirebiT. ηm izrdeba agreTve datvirTvis
zrdiT garkveul zRvrebamde. nominalur reJimze
muSaobis dros dizelis ZravebisaTvis ηm=0,35…0,40.
44
sadac Ld aris efeqturi muSaobis ekvivalenturi siTbo,
mj mj
; Hu-sawvavis wvis udablesi siTbo, .
kg ⋅ sawvavi kg ⋅ sawvavi
efeqtur da meqanikur margi qmedebis koeficientebs
Soris kavSiri gamoisaxeba damokidebulebiT:
η e = η i ⋅ηm . (60)
efeqturi margi qmedebis koeficienti ηe axasiaTebs
ZravSi siTbos gamoyenebis xarisxs yvela danakargis _
siTburis da meqanikuris gaTvaliswinebiT. igi dizelis
ZravebisaTvis nominalur reJimze muSaobisas icvleba
zRvrebSi: ηe=0,35…0,40.
ηe-s ufro maRali mniSvnelobebi dizelis ZravebSi
karburatorian ZravebTan SedarebiT ZiriTadad
ganpirobebulia α haeris siWarbis koeficientis da ε
kumSvis xarisxis ufro didi mniSvnelobebiT da
maSasadame, sawvavis ufro sruli wviT.
Txevadi sawvavis kuTri xarji:
3600
ge = , (61)
H uη e
dizelebisaTvis ge=210…280 g/(kvt·sT):.
45
9. indikatoruli diagramis ageba
46
wvis kameris moculobis Sesabamisi monakveTia
AB OA
OA = . dizelebisaTvis monakveTi z ′z = . wnevis
ε −1 ρ −1
masStabi Mp rekomendebulia ise SeirCes, rom 1 mm-s
Seesabamebodes wneva: 0,02; 0,025; 0,04; 0,05; 0,07…1,10 mpa.
Tburi gaangariSebis monacemebis Sesabamisad
SerCeuli masStabiT diagramaze aRiniSneba
damaxasiaTebeli wertilebi, romlebSiac pirobiT erTi
romelime procesi mTavrdeba da iwyeba meore, momdevno
procesi.
kumSvisa da gafarToebis politropaTa asagebad
sargebloben braueris meTodiT, romelic SemdgomSi
mdgomareobs: koordinatTa saTavidan atareben abscisTa
RerZTan kuTxiT daxril sxivs OC. politropebze
wertilTa sakmao raodenobis misaRebad rekomendebulia
aRebul iqnas α=15°. ordinatTa RerZTan koordinatTa
saTavidan atareben garkveuli β1 da β2 kuTxeebiT daxril
OD da OE sxivebs. es kuTxeebi α kuTxisagan
damokidebulebiT ganisazRvreba Semdegi
gamosaxulebebidan:
tgβ 1 = (1 + tgα ) 1 − 1 ,
n
(62)
tgβ 2 = (1 + tgα ) − 1 .
n2
(63)
kumSvis politropa aigeba sxivebis OC da OD, agreTve
koordinatTa RerZebis mimarT 45°-iT daxrili sxivebis
daxmarebiT Semdegnairad. wertilidan C ordinatTa
RerZis gadakveTamde atareben horizontals. gadakveTis
wertilidan _ vertikalTan 45°-iani kuTxiT daxril xazs
OD sxivis gadakveTamde. am wertilidan ki atareben meore
horizontalur xazs (abscisTa RerZis paralelurs).
Semdeg C wertilidan atareben vertikalur xazs OC
sxivis gadakveTamde. gadakveTis wertilidan avleben
vertikalTan 45°-iani kuTxiT daxril swor xazs abscisTa
RerZis gadakveTamde. am wertilidan ki meore vertikalur
xazs (ordinatTa RerZis paralelurs) meore
horizontaluri xazis gadakveTamde. am xazebis
47
gadakveTis wertili 1 iqneba swored kumSvis politropis
saSualedo wertili. Semdeg wertil 1-s Rebuloben
agebis sawyisad da analogiurad pouloben wertils 2.
aseve Rebuloben kumSvis politropis sxva saSualedo
wertilebsac.
gafarToebis politropis agebas iwyeben z wertilidan
OC da OE sxivebis daxmarebiT kumSvis politropis
agebis analogiurad Sevsebisa da gandevnis xazebs ageben
wnevebis mixedviT. koordinatebSi gamosaxulma
Teoriulma indikatorulma diagramam Sekruli saxe rom
miiRos erTmaneTTan aerTeben wertilebs saTanado
Tanmimdevrobisa da Sesabamisi wesebis dacviT.
Teoriuli saangariSo indikatoruli diagramis
daxmarebiT SeiZleba ganisazRvros indikatoruli wneva:
F ′M p
Pi′ = , (64)
AB
sadac F ′ aris diagramis farTobi, mm2; Mp-wnevis
masStabi, mpa mm-Si; AB-monakveTis sigrZe, mm.@
Teoriuli indikatoruli diagrama namdvil
indikatorul diagramasTan miaxloebis mizniT saWiroebs
saTanado momrgvalebas _ gadasvlis wertilebs.
«momrgvalebuli» anu nadvili indikatoruli diagramis
farTobi naklebia Teoriul indikatoruli diagramis
farTobTan SedarebiT, rac ganpirobebulia realur
ZravaSi mimdinare procesTa TaviseburebebiT.
48
10. Zravas siTburi balansi
49
gavlenas axdens muSa ciklis ganxorcielebis wesi,
kumSvis xarisxi, Zravas datvirTva da brunTa ricxvi,
gamagrilebeli siTxis temperatura, muSa detalebis
damuSavebis da morgebis xarisxi da a.S. Tburi energiis
danakargebi damokidebulia agreTve eqspluataciis dros
Zravas mdgomareobaze.
Amrigad, Sigawvis Zravas cilindrebSi wvis Sedegad
gamoyofili siTbos mxolod garkveuli nawili
gardaiqmneba sasargeblo muSaobad. siTbos danarCeni
raodenoba ki danakargebis saxiT: miyveba cilindrebidan
gandevnil namuSevar airebs; gadaecema gagrilebis
sistemasa da zeTs; ixarjeba Zravas damxmare meqanizmebis
aZvraze, xaxunisa da sxva saxis winaaRmdegobaTa
daZlevaze. siTbos nawili garemos gamosxivebis saxiT
gadaecema. sawvaviT cilindrebSi Setanili siTbos nawili
SeiZleba saerTod arc gamoiyos arasruli wvis gamo.
Zravas siTburi balansi warmodgenas iZleva,
cilindrSi sawvavis wvis dros gamoyofili Tburi
energiis ganawilebis da calkeuli Semdgenlebis
sidideTa Sesaxeb. siTburi balansis calkeuli
mdgenelebis mniSvnelobaTa codna saSualebas iZleva
Sefasebul iqnas: siTbos gamoyenebis srulyofilobis
xarisxi; Tburi danakargebi da maTi Semcirebis
SesaZleblobani; namuSevari airebis gamoyenebis
efeqturoba; dasaxul iqnes Zravas muSaobis maCveneblebis
gaumjobesebis gzebi; gaangariSebul iqnes gagrilebis
sistema.
siTburi balansi, rogorc wesi, gantolebis saxiT
Caiwereba. am gantolebis erT mxares Cveulebriv
warmoadgens, wvis Sedegad gamoyofili siTburi energia,
meore mxares ki _ balansis zemoTaRniSnul calkeul
mdgenelTa (sasargeblo muSaobad gardaqmnil da
dakargul siTbur energiaTa) jami. swored am mdgenelTa
ricxviTi mniSvnelobebi axasiaTebs siTburi energiis
saboloo ganawilebas, rogorc ganxorcielebuli samuSao
procesis Sedegs.
siTburi balansis Sedgena SeiZleba Zravas muSaobis
nebismieri reJimisaTvis, Tumca ufro xSirad mas adgenen
nominaluri (maqsimaluri) simZlavris reJimisaTvis da
50
gamosaxaven procentebSi 1 saaTSi daxarjuli sawvavis
Tburi energiis saerTo raodenobidan.
siTburi balansis gaangariSeba warmoebs siTbos
absoluturi erTeulebiT Zravas muSaobisaTvis erTi
saaTis ganmavlobaSi an im droisaTvis, romlis
ganmavlobaSic ixarjeba 1 kg sawvavi. xSirad balansi
dgeba fardobiT erTeulebSi, procentebSi _ calkeul
mdgenelTa SefardebiT wvis Sedegad gamoyofili siTbos
mTlian raodenobasTan. balansis procentebSi gamosaxva
iZleva SesaZleblobas ufro TvalsaCinod iqnas
Sefasebuli ganxorcielebuli samuSao procesis
efeqturoba.
siTburi balansis gantoleba siTbos erTeulebSi
zogadi saxiT SeiZleba gamoisaxos Semdegi saxiT:
Q0 = Qe + Qg + Qair. + Q ′ , (65)
sadac Q0 aris Zravas cilindrebSi Setanili siTbo,
romelic Seesabameba daxarjuli sawvavis Tbounarianobas;
Qe -miRebuli Zravas efeqturi muSaobis ekvivalenturi
siTbo; Qg -gagrilebis sistemaSi gadacemuli siTbo; air. -
namuSevari airebis mier waRebuli siTbo; Q′ -yvela sxva
danakargis Sesabamisi siTbo, romelic ar aris
gaTvaliswinebuli balansis sxva wevrebSi.
siTbur balansSi calke wevrad ar Sedis meqanikur
winaRobaTa daZlevaze siTbos danakargi, radgan ZravaSi
arsebuli xaxunis gadalaxvisaTvis daxarjuli siTbos
garkveuli nawili gadaecema gagrilebis sistemas da
daemateba balansis Qg wevrs, danarCeni ki Seva balansis
bolo Q′ wevrSi. balansis Q′ wevri iTvaliswinebs
agreTve damxmare meqanizmebis aZvraze daxarjul,
gamosxivebisa da yvela sxva danakargTa Sesabamis siTbos.
Tu (65) formulis orive nawils gavyofT Q0 da
gavamravlebT 100-ze, maSin siTburi balansis gantoleba
gamosaxuli iqneba procentebSi. cilindrebSi Setanili
siTbo Seadgens 100%-s. igi SeiZleba aRiniSnos q0-iT,
balansis mdgenelebi ki Sesabamisad qe , qg , qair. , qa.wv. da
51
q′ asoebiT. procentobiT gamosaxul siTbur balanss,
romelic ufro TvalsaCino warmodgenas iZleva samuSao
procesis srulyofilobaze, aqvs Semdegi saxe:
q 0 = 100% = q e + qg + qair. + qa.wv. + q ′ , (66)
Qe Qg Q Q′
sadac q e = 100 ; qg = 100 ; qair. = air. 100 ; q ′ = 100 .
Q0 Q0 Q0 Q0
cxadia, rom q0 aris Zravas efeqturi m.q.k.
gamosaxuli procentebSi.
siTburi balansis calkeuli mdgeneli wevrebis
miaxloebiTi mniSvnelobani SeiZleba Semdegnairad iqnas
gansazRvruli.
Zravas cilindrebSi erT wamSi Setanili siTbos
raodenoba konkretuli sawvavis udablesi
Tbounarianobis Hu da muSaobis mocemul reJimze sawvavis
saaTobrivi xarjis Gs mixedviT iqneba:
H u Gi
Q0 = , (67)
3,6
erT wamSi Sesrulebuli efeqturi muSaobis
ekvivalenturi siTbo:
Qe = 1000 N e , (68)
sadac Ne efeqturi simZlavrea, kvt.
gagrilebis sistemaSi gadacemuli siTbo:
1
Qg = ciD 1+ 2 m n m , (69)
α
sadac C aris proporciulobis koeficienti, oTxtaqtiani
ZravebisaTvis C=0,45…0,53; D-cilindris diametri, sm;
n-Zravas muxla lilvis brunvis sixSire, wT-1; m-xarisxis
maCvenebeli, oTxtaqtiani ZravebisaTvis m=0,6…0,7; i-
cilindrebis raodenoba.
namuSevari airebis mier waRebuli siTbo (namuSevari
airebis siTbos nawili gamoiyeneba airis turbinaSi):
Qair. =
Gs
( )
M 2 mc′p′
tr
t
t0 r
− M 1 (mc p )tk tk ,
t
(70)
3,6 0
52
sadac M1, M2 aris Sesabamisad, axali muxtisa da wvis
produqtebis saerTo raodenoba; t0, tr-garemo atmosferuli
haerisa da namuSevari airebis temperatura; mc p , mc ′p′ -
Sesabamisad, axali muxtisa da namuSevari airebis
saSualo moluri Tbotevadobebi (maTi mniSvnelobebi
SeiZleba ganisazRvros literaturul wyaroebSi
mocemuli cxrilebidan).
balansis Q ′ wevri iTvaliswinebs gamosxivebiT
dakargul siTbos, damxmare meqanizmebis aZvraze
daxarjul siTbos da siTbos danakargs arasruli wvis
gamo. Misi sidide SeiZleba gamoiTvalos siTbos balansis
tolobidan:
(
Q = Q0 − Qe + Qg + Qair. . ) (71)
siTburi balansis mdgenelTa mniSvnelobebi
procentebSi dizelebSi daaxloebiT Seadgens: qe=30...38%;
qg=25...35%; qair.=20...30%; q′ =10...15%.
calkeul wevrTa sidideebis gansazRvris Semdeg
Tburi balansi SeiZleba warmodgenil iqnas cxrili 7
saxiT.
cxrili 7
Zrava Tburi balansi
Tburi balansis mdgenelebi Q, q ,%
j/wm
efeqturi muSaobis ekvivalenturi siTbo, Qe
gagrilebis sistemaSi gadacemuli siTbo, Qg
namuSevari airebis mier waRebuli siTbo, Qair.
yvela sxva danakargis Sesabamisi siTbo, Q′
ZravSi Setanili siTbos mTliani raodenoba, Q0 100
53
11. gare maxasiaTeblis ageba
nx ⎡ ⎤
2
nx⎛n ⎞
N ex = Ne ⎢0,87 + 1,13 − ⎜⎜ x ⎟⎟ ⎥, (72)
ne ⎢ ne ⎝ ne ⎠ ⎥⎦
⎣
_ winakameriani dizelebisaTvis
nx ⎡ ⎤
2
nx ⎛n ⎞
N ex = Ne ⎢0,6 + 1,4 − ⎜⎜ x ⎟⎟ ⎥, (73)
ne ⎢ ne ⎝ ne ⎠ ⎥⎦
⎣
_grigalur kameriani dizelisaTvis
nx ⎡ ⎤
2
nx ⎛n ⎞
N ex = Ne ⎢0,7 + 1,3 − ⎜⎜ x ⎟⎟ ⎥, (74)
ne ⎢ ne ⎝ ne ⎠ ⎥⎦
⎣
sadac Nex aris efeqturi simZlavre siCqariTi
maxasiaTeblis saZiebel (saangariSo) wertilebSi, kvt; Ne-
nominaluri efeqturi simZlavre, kvt; ne-muxla lilvis
brunvis sixSire nominaluri simZlavris dros, wT-1; nx-
muxla lilvis brunvis sixSire siCqariTi maxasiaTeblis
saZiebel (saangariSo) wertilebSi, wT-1.
efeqturi mabrunebeli momenti:
54
3 ⋅ 10 4 N ex
M ex = N ex = 9554 . (75)
πn x nx
sawvavis efeqturi kuTri xarji:
⎡ nx ⎛ nx ⎞ ⎤
2
cxrili 8
siCqariTi maxasiaTeblis asagebad saWiro
parametrTa saangariSo wertilebis mniSvnelobebi
muxla lilvis brunvis siCqariTi maxasiaTeblis parametrebi
sixSire wT-1 Ne , kvt ge , Me , nm G0 ,
g/kvt.sT kg/sT
55
literatura
56
ibeWdeba avtorTa mier warmodgenili saxiT