You are on page 1of 160

sagamocdo testebi urgentul qirurgiaSi

mimarTulebis xelmZRvaneli sruli profesori nodar grigolia

\\\\ kiserSi miyenebuli Wrilobisas dazianda mxolod cdomili nervi.


rogoria qirurgis taqtika?
\\\ saswrafo operacia_nervis mTlianobis aRdgena;
\\\ traqeostomia;
\\\ intubacia;
\\\ Wrilobis pirveladi damuSaveba;

\\\\ kisris areSi miyenebuli daxuruli travmis Sedegad gamoixata hematoma,


romelic progresirebs. rogoria qirurgis taqtika?
\\\ konservatuli mkurnaloba;.
\\\ traqeostomia;
\\\ sauRle fososTan ganakveTis gatareba;
\\\ teniani Jangbadis miwodeba;

\\\\ kisris areSi miyenebuli daxuruli travmis Sedegad gamoixata kanqveSa


emfizema, romelic progresirebs. rogoria qirurgis taqtika?
\\\ konservatuli mkurnaloba;
\\\ traqeostomia;
\\\ sauRle fososTan ganakveTis gatareba;
\\\ teniani Jangbadis miwodeba;

\\\\ kisris romeli malis doneze mdebareobs inis Zvali (os hioideum )?
\\\ II;
\\\ III;
\\\ IV;
\\\ V;

\\\\ kisris romeli malis doneze mdebareobs beWdiseburi xrtili?


\\\ II;
\\\ III;
\\\ IV;
\\\ VI.

\\\\ avadmyofs xorxis daxuruli travmis Sedegad aReniSneba kisris


progresirebadi SeSupeba, qoSini, taqikardia, taqipnoe. rogori
iqnebaqirurgis taqtika?
\\\ teniani Jangbadis miwodeba;
\\\ intubacia;
\\\ traqeostomia;
\\\ konservatuli Terapia;

\\\\ avadmyofs gareTa saZile arteriis Wrilobis gamo gamoxatuli aqvs


mzardi mopulsire hematoma. pulsi 120; a.w. 80-20 mm.vwsv. rogor
davexmaroT avadmyofs?
\\\ sisxlisa da sisxlis Semcvelebis gadasxma;
\\\ hemostazuri konservatuli mkurnaloba;
\\\ operacia – saZile arteriis ligireba;
\\\ operacia – saZile arteries mTlianobis aRdgena;

\\\\ Semxebma cecxlnasrolma Wrilobam daaziana xorxis xrtili. ra


daxmareba aRmouCinoT avadmyofs?
\\\ Wrilobis pirveladi damuSaveba;
\\\ konservatuli Terapia;
\\\ traqeostomia;
\\\ hemotransfuzia;

\\\\ avadmyofma saylapavis kisris midamos WrilobiT mimarTa klinikas.


ra daxmareba unda aRmouCinoT?
\\\ dakvirveba dinamikaSi;
\\\ operacia_saylapavis dazianebuli adgilis aRdgena atravmatuli
nemsiT, nazogastraluri zondireba;
\\\ Wrilobis pirveladi damuSaveba;
\\\ gastrostomia;

\\\\ romeli versiaa gamarTlebuli kisris furunkulis mkurnalobaSi?


\\\ konservatuli;
\\\ gakveTa da drenireba;
\\\ furunkulis amokveTa;
\\\ onkologTan gagzavna;

\\\\ ra taqtikaa marTebuli kisris karbunkulis mkurnalobaSi?


\\\ konservatuli mkurnaloba;
\\\ koservatulis Semdeg operaciuli mkurnaloba;
\\\ karbunkulis amokveTa
\\\ infeqcionistTan gagzavna;

\\\\ romeli manipulaciaa gamarTlebuli kisris karbunkulis


mkurnalobaSi?
\\\ gakveTa da dreniriba;
\\\ naxevarmTvarisebri ganakveTi;
\\\ jvaredini an “H”-magvari ganakveTi nekrozuli ubnebis mocilebiT;
\\\ karbunkulis amokveTa;

\\\\ rogoria kisris midamos abscesis mkurnaloba?


\\\ konservatuli;
\\\ operaciuli(gakveTa drenireba);
\\\ konservatuls damatebuli operaciuli (gakveTa drenireba);
\\\ traqeostomia;

\\\\ rogoria kisris midamos flegmonis mkurnaloba?


\\\ konservatuli;
\\\ operaciuli (gakveTa drenireba);
\\\ konservatuls damatebuli operaciuli (gakveTa drenireba);
\\\ traqeostomia;

\\\\ rogor moviqceT Ria pnevmoToraqsis dros?


\\\ gavkeroT dazianebuli adgili da CavdgaT aqtiuri anBbilaus
drenaJi plevris RruSi;
\\\ gadaviyvanoT marTviT sunTqvaze;
\\\ traqeostomia;
\\\ Wrilobis pirveladi damuSaveba;

\\\\ rogor moviqceT daxuruli pnevmoToraqsis dros?


\\\ plevropunqcia da haeris evakuacia
\\\ gadaviyvanoT marTviT sunTqvaze;
\\\ traqeostomia;
\\\ Ria pnevmoToraqsSi gadayvana;

\\\\ rogor moviqceT sarqvelovani pnevmoToraqsis dros?


\\\ plevropunqcia da CavdgaT aqtiuri anBbilaus drenaJi plevris
RruSi;
\\\ gadaviyvanoT marTviT sunTqvaze;
\\\ traqeostomia;
\\\ Ria pnevmoToraqsSi gadayvana;

\\\\ rogor moviqceT hemoToraqsis dros?


\\\ plevropunqcia da sisxlis evakuacia, aqtiuri anBbilaus drenaJi
plevris RruSi;
\\\ gadaviyvanoT marTviT sunTqvaze;
\\\ traqeostomia;
\\\ konservatuli mkurnaloba;

\\\\ Sededebuli hemoToraqsis dros marTebulia Semdegi moqmedeba:


\\\ daavadebul adgilas hemolizuri fermentis Seyvana da SemdgomSi
evakuacia;
\\\ Torakotomia;
\\\ dekortikacia;
\\\ lobeqtomia;.

\\\\ ra ar SeiZleba ganviTardes gulmkerdis daxuruli travmis dros?


\\\ neknebis motexiloba;
\\\ Ria pnevmoToraqsi;
\\\ daxuruli pnevmoToraqsi;
\\\ hemoToraqsi;

\\\\ gulmkerdis Semavali Wrilobis dros organoebis dazianebis gareSe


ra SeiZleba ar ganviTardes?
\\\ daxuruli pnevmoToraqsi;
\\\ Ria pnevmoToraqsi;
\\\ perikarditi;
\\\ filtvis eqinokokozi;

\\\\ plevropunqciisas Seiqmna aucilebloba Spricis gamocvlisa ise rom


plevridan nemsi ar amoviRoT; rodis SeiZleba amis gakeTeba?
\\\ CasunTqvis dros;
\\\ CasunTqvis dasawyisSi;
\\\ amosunTqvis dasawyisSi;
\\\ amosunTqvis damTavrebisas;
\\\\ ra piroba unda daicvas qirurgma gulmkerdis daxurvisas?
\\\ daxuros drenaJis gareSe;
\\\ plevris RruSi Catovos aqtiuri drenaJi;
\\\ plevris RruSi Catovos pasiuri drenaJi;
\\\ WrilobaSi Catovos sawretebi;

\\\\ romeli sisxlZarRvebiT ikvebeba sarZeve jirkvali?


\\\ aa.mamaria interna, thoracalis lateralis, 3-7.intercostalis posterior;
\\\ aa.brionhialis, mamaria externa, thoracalis medialis;
\\\ aa.mamaria communis, thoracalis interna, 5-8 intercostalis anterior;
\\\ aa.mamaria interna, thoracalis medialis, , 3-7 intercostalis anterior;

\\\\ romelia krauzes simptomi?


\\\ dvrilis Cabruneba;
\\\ egzemismagvari gamonayari;
\\\ “limonis qerqis” magvari kani;
\\\ dvrilis naoWebis gaqroba;

\\\\ romelia kenigis dadebiTi simptomi?


\\\ ZuZus simsivneze xelis gulis daWeriT simsivnis gaqroba;
\\\ ZuZus simsivneze xelis gulis daWeriT simsivnis ar gaqroba;
\\\ egzemismagvari gamonayari;
\\\ dvrilis Cabruneba;

\\\\ ra aris Cirqovani mastitis gamomwvevi?


\\\ Esherihia coli;
\\\ Proteus mirobell;
\\\ Staphilococcus aureus;
\\\ Salmonela Typhinozum;

\\\\ ZuZus ZiriTadi funqcia?


\\\ barieruli;
\\\ rZis sinTezi da sekrecia;
\\\ autoimunuri;
\\\ rudimenti.

\\\\ rogor ganakveTs gaatarebs qirurgi retromamaruli Cirqovani


mastitis dros?
\\\ radialuri;
\\\ horizontaluri;
\\\ vertikaluri;
\\\ naxevradmTvariseburi qveda nakecis areSi;

\\\\ rogor ganakveTs gaatarebs qirurgi ara retromamaruli Cirqovani


mastitis dros?
\\\ radialuri;
\\\ horizontaluri;
\\\ vertikaluri;
\\\ naxevradmTvariseburi qveda nakecis areSi;
\\\\ ramdeni wili da segmentia marjvena filtvSi?
\\\ 2 wili 9 segmeti;
\\\ 3 wili 10 segmenti;
\\\ 2 wilin 10 segmenti;
\\\ 1 wili 8 segmenti;

\\\\ ramdeni wili da segmentia marcxena filtvSi?


\\\ 2 wili 9 segmeti;
\\\ 3 wili 10 segmenti;
\\\ 2 wili 10 segmenti;
\\\ 1 wili 8 segmenti.

\\\\ atmosferuli haeris romeli elementi aRagznebs sunTqvis centrs?


\\\ Jangbadi;
\\\ heliumi;
\\\ naxSirorJangi;
\\\ azoti.

\\\\ romeli elementia yvelaze meti atmosferul haerSi?


\\\ Jangbadi;
\\\ azoti;
\\\ heliumi;
\\\ naxSirorJangi;

\\\\ romeli kvlevis meTodia arainformaciuli filtvebis SefasebaSi?


\\\ gulmkerdis auskultacia;
\\\ gulmkerdis rentgenografia;
\\\ kompiuteruli tomografia;
\\\ filtvis artriis doplerografia.

\\\\ romel faqtors ar aqvs mniSvneloba filtvis abscesis


ganviTarebaSi?
\\\ infeqcias;
\\\ organizmis reaqtiulobis darRvevas;
\\\ filtvis drenaJuli funqciis darRveva;
\\\ kuWis wylulovani daavadeba;

\\\\ ras ar gamoiyenebs qirurgi filtvis mwvave abscesis sawyis etapze


mkurnalobisas?
\\\ antibaqterioTerapia;
\\\ aminomJavebisa da plazmis infuzia;
\\\ plevris punqcia;
\\\ lobeqtomia.

\\\\ mwvave Cirqovani Pplevritis mkurnalobaSi romeli mkurnalobis


meTodi ar gamogvadgeba?
\\\ antibaqterioTerapia;
\\\ dezintoqsikaciuri Terapia;
\\\ lobeqtomia;
\\\ plevris Rrus drenireba;
\\\\ ra ar aris damaxasiaTebeli mwvave Cirqovani plevritisaTvis?
\\\ heqtiuri temperatura;
\\\ eds-s aCqareba (40-60 mm/sT);
\\\ taqipnoe;
\\\ filtvis naTeli xmianoba.

\\\\ ra adgilze unda gavakeTod plevropunqcia totaluri empiemis dros?


\\\ wina aqsilaruli xazi, V1- V11 neknTaSua sivrce;
\\\ Sua aqsilaruli xazi X-X1 neknTaSua sivrce;
\\\ ukana aqsilaruli xazi V1- V11 neknTaSua sivrce;
\\\ wina aqsilaruli xazi 1X-X neknTaSua sivrce;

\\\\ ra ar aris swori adamianis gulis anatomiasTan mimarTebaSi?


\\\ ori sakani;
\\\ ori parkuWi;
\\\ ori winaguli;
\\\ ori koronaruli arteria.

\\\\ guli gamokvlevis meTods ar ekuTvnis:


\\\ koronarografia;
\\\ eqokardiografia;
\\\ kardiodilatacia;
\\\ eleqtrokardiograma;

\\\\ rogor ikereba gulis Wriloba?


\\\ mWreli nesiT;
\\\ swori nemsiT;
\\\ “Z” - magvari nakeriT;
\\\ “П”- magvari nakeriT sisxlZarRvebis moridebiT.

\\\\ romeli meTodi ar gamogvadgeba mwvave eqsudaciuri perikarditis


dasadgenad?
\\\ kompiuteruli tomografia;
\\\ rentgenografia;
\\\ eqokardiografia;
\\\ koronarografia.

\\\\ ra ar axasiaTebs eqsudatiur perikards?


\\\ yru tkivili gulis areSi;
\\\ venuri wnevis momateba 200 mm.wy.sv;
\\\ cianozi;
\\\ hipokrates saxe.

\\\\ ra ar gamoiwvevs eqsudatiur perikards?


\\\ revmatizmi;
\\\ tuberkuliozi;
\\\ sifilisi;
\\\ miokardiumis infarqti;

\\\\ rogor unda daamTavros qirurgma gulis operacia?


\\\ perikardis RruSi datovebs drenaJs;
\\\ perikards gakeravs yrud;
\\\ perikardis gakervisas datovebs e.w. “fanjaras”;
\\\ perikards miakerebs miokards;

\\\\ romeli organo ar Sedis wina SuasayarSi?


\\\ guli;
\\\ filtvis arteria;
\\\ Timusi;
\\\ gulmkerdis aorta.

\\\\ romeli organo ar Sedis ukana SuasayarSi?


\\\ gulmkerdis limfuri sadinari;
\\\ gulmkerdis aorta;
\\\ aswvrivi aorta;
\\\ zemo Rru vena.

\\\\ romeli arainvaziuri meTodi mogvcems informacias Suasayaris


Sesaxeb?
\\\ eqoskopia;
\\\ komputeruli tomografia;
\\\ aortografia;
\\\ pnevmomediastinografia;

\\\\ rogor SeiZleba ganviTardes travmuli mediastiniti?


\\\ daniT miyenebuli WrilobiT;
\\\ ybis Cirqovani procesiT;
\\\ nuSura Jirkvlebis anTebiT;
\\\ kvanZovani CiyviT.

\\\\ rogor SeiZleba ganviTardes hematogenuri mediastiniti?


\\\ daniT miyenebuli WrilobiT;
\\\ gulmkerdis daxuryuli travmiT;
\\\ ybis motexilobiT;
\\\ Sua yuris anTebiT;

\\\\ rogor SeiZleba ganviTardes postoperaciuli mediastiniti?


\\\ daniT miyenebuli WrilobiT;
\\\ gulmkerdis daxuruli travmiT;
\\\ filtvebze operaciis Semdeg;
\\\ Sua yuris anTebiT;

\\\\ romeli termini ar gvxvdeba Cirqovani mastitis klasifikaciaSi


\\\ subareoluri;
\\\ kanqveSa;
\\\ intramamaruli;
\\\ intraareoluri.

\\\\ ra sigrZisaa saylapavi?


\\\ 22-28 sm;
\\\ 40-45 sm;
\\\ 10-12 sm;
\\\ 15-35 sm.

\\\\ ramdeni nawilisagan Sedgeba saylapavi?


\\\ 5 nawilisagan;
\\ 3 nawilisagan;
\\\ 4 nawilisagan;
\\\ 2 nawilisagan.
\\\\ saylapavis romel nawils Seesabameba kisris VI da gulmkerdis I - II
M malis done?
\\ kisris nawils;
\\\ gulmkerdis nawils;
\\\ muclis nawils;
\\\ Suasayars.

\\\\ ramdeni santimetrisaa saylapavis kisris nawili?


\\ 5-6 sm;
\\\ 15-18 sm;
\\\ 10-13 sm;
\\\ 8-10 sm.

\\\\ ramdeni santimetria saylapavis TiToeuli nawili?


\\ 5-6; 15-18; 1-3;
\\\ 10-12; 18-21; 4-5;
\\\ 15-17; 7-10; 6-7;
\\\ 3-5; 8-10; 4.

\\\\ CamoTvlilidan romeli Seesabameba saylapavis meore anatomiur


Seviwrovebas:
\\\ krikofaringialuri;
\\ traqeis bifurkaciis are;
\\\ diafragmuli;
\\\ plevraluri.

\\\\ miuTiTeT saylapavis romeli nawilis sisxliT momaragebaSi iReben


monawileobas qvemofarisebri, faringealuri da e. w. luSkas arteriebi:
\\ kisris;
\\\ gulmkerdis;
\\\ abdominaluri;
\\\ filtvis.

\\\\ saylapavis gulmkerdis nawilis sisxliT momaragebaSi Rebuloben Tu


ara monawileobas qvemoT CamoTvlili sisxlZarRvebi:
\\ aortisgan gamomdinare saylapavis sakuTari arteriebi, bronquli
arteriebi, neknTaSua arteriebi;
\\\ plevraluri arteriebi;
\\\ elenTis arteria;
\\\ es sisxlZarRvebi ar kvebaven saylapavs.

\\\\ saylapavis travmuli dazianeba procentulad ZiriTadad ase


nawildeba: a) Wrilobebi; b) iatrogenuli; g) ucxo sxeulebiT:
\\\ a) 5%, b) 55%, g) 40%;
\\\ a) 5%, b) 80%, g) 8%;
\\\ a) 18%, b) 70%, g) 16%;
\\\ a) 2%, b) 45%, g) 36%;

\\\\ saylapavis travmuli dazianebis mizezi SeiZleba gaxdes:


\\\ ezofagoskopia, buJireba, Suasayris an gulmkerdis organoebze
Ooperacia;
\\\ sonografia;
\\\ kolonoskopia;
\\\ irigoskopia.

\\\\ saylapavis travmuli dazianebis dros yvelaze xSirad misi kedlis


romeli nawili ziandeba:
\\\ marcxena;
\\\ marjvena;
\\\ wina;
\\\ ukana.

\\\\ plevris Rrus punqciiT miRebul punktatSi sisxlis da sakvebi


nawilebis arseboba miuTiTebs:
\\\ saylapavis gulmkerdis nawilis tavmul dazianebaze;
\\\ kardiospazmis arsebobaze;
\\\ saylapavis damwvrobaze;
\\\ kuWis perforaciaze.

\\\\ operaciuli mkurnaloba absoluturad naCvenebia saylapavis paTologiuri


procesebis dros:
\\\ kardiospazmi;
\\\ damwvroba;
\\\ wylulebi;
\\\ saylapavis kedlis blagvi sagniT Ria an daxuruli sruli
dazianeba.

\\\\ saylapavis romeli nawilis dazianebis dros viyenebT madrenirebel


operaciebs (mediastinomia, mediastinotomia diafragmidan, plevris Rrus
drenireba):
\\\ saylapavis gulmkerdis nawilis dazianebis dros;
\\\ kisris nawilis dazianebis dros;
\\\ abdominaluri nawilis dazianebis dros;
\\\ perforaciis dros abdominalur nawilSi.

\\\\ ra uwyobs xels saylapavis spontanur gaxeTqvas?


\\\ saylapavSida wnevis uecari momateba;
\\\ saylapavSida wnevis uecari daqveiTeba;
\\\ wylulovani daavadebis arseboba;
\\\ naRvlkenWovani daavadeba.

\\\\ saylapavis spontanuri gaxeTqvisas ra simptomokompleqsi aris


damaxasiaTebeli?
\\\ mWreli uecari tkivili gulmkerdis areSi, maxvilisebr morCTan;
\\\ tkivili kisris areSi;
\\\ tkivili beWebis arSi;
\\\ tkivili ylapvis dros.

\\\\ saylapavis spontanuri gaxeTqvis dros emfizema kisris areSi ganviTardeba:


\\\ mogvianebiT;
\\\ im wamsve;
\\\ ar ganviTardeba saerTod;
\\\ dazianebidan 10 wuTis Semdeg.

\\\\ saylapavis spontanuri gaxeTqvis dros keTdeba:


\\\ marcxenamxrivi Torakotomia saylapavis gakerviT da plevris
Rrus aqtiuri drenirebiT;
\\\ tardeba konservatiuli mkurnaloba;
\\\ marjvenamxrivi Torakotomia;
\\\ laparaskopiuli operacia.

\\\\ saylapavSi moxvedrili ucxo sxeulis mosacileblad ZiriTad meTodad


iTvleba:
\\\ ezofagoskopia;
\\\ rentgenokontrastuli gamokvleva;
\\\ ulcerorafia;
\\\ saylapavis rezeqcia.

\\\\ arCeven saylapavis qimiuri damwvrobis Semdeg xarisxs:


\\\ 5;
\\\ 3;
\\\ 4;
\\\ 2.

\\\\ saylapavis damwvrobis dros ramdeni dRis Semdeg iwyeba meore periodis
klinikuri suraTi?
\\\ 7 dRis Semdeg;
\\\ ori kviris Semdeg;
\\\ erTi Tvis Semdeg;
\\\ 2 dRis Semdeg.

\\\\ romeli dRidan aris mizanSewonili buJirebis dawyeba saylapavis qimiuri


damwvrobis dros?
\\\ me-9-11 dRes;
\\\ me-3-4 dRes;
\\\ me-20-21 dRes;
\\\ 25-26-e dRes.

\\\\ im SemTxvevaSi, Tu saylapavis qimiuri damwvrobis Sedegad


Camoyalibebulia saylapavsa da bronqs an saylapavsa da traqeas Soris
fistula, mkurnalobis ra meTods mivmarTavT?
\\\ grZeldeba aqtiuri konservatuli medikamentozuri mkurnaloba;
\\\ grZeldeba medikamentozuri mkurnaloba da buJireba;
\\\ mivmarTavT operaciul mkurnalobas;
\\\ mivmarTavT endoskopiur meTods.
\\\\ ra ganapirobebs kardiospazmis ganviTarebas?
\\\ saylapavis inervaciis darRveva;
\\\ saylapavSi simsivnuri procesis arseboba;
\\\ simsivnuri procesis arseboba kuWis kardialur nawilSi;
\\\ kuWis wylulovani daavadeba.

\\\\ paTologoanatomiurad ramden stadias ganasxvaveben kardiospazmis dros?


\\\ 4 stadias;
\\\ 5 stadias;
\\\ 3 stadias;
\\\ ar axasiaTebs stadiuroba.

\\\\ aRniSneT mocemuli simptomebidan romelia kardiospazmisaTvis


damaxasiaTebeli pirveladi niSnebi:
\\\ disfagia, regurgitacia, tkivili, gaZlierebuli nerwyvdena;
\\\ aerofagia;
\\\ gulZmarva;
\\\ Ramis xvela.

\\\\ kardiospazmis diagnostikaSi upiratesoba eniWeba:


\\\ fagogastroskopias;
\\\ sonografias;
\\\ magnitur rezonanss;
\\\ kompiuterul tomografias.

\\\\ kardiospazmis mkurnalobisaTvis gamoiyeneba:


\\\ buJireba sxvadasxva zomis buJebiT;
\\\ pnevmokardiodilatatori;
\\\ blekmoris zondi;
\\\ nazogastraluri zondi.

\\\\ heleris operaciis dros kardioseromiotomiis sigrZea:


\\\ 5 - 7 sm;
\\\ 3 - 4 sm;
\\\ 10 - 12 sm;
\\\ 4 - 8 sm.

\\\\ romeli sisxlZarRvebi kvebaven kuWs?


\\\ kuWis marjvena da marcxena arteriebi, kuW-badeqonis marcxena
arteria, kuW-badeqonis marjvena arteria, kuWis mokle arteriebi;
\\\ Tirkmlis arteriebi;
\\\ neknTaSua arteriebi;
\\\ RviZlis arteria.

\\\\ romeli jirkvlebi ganapirobeben kuWis sekretorul funqcias?


\\\ kardialuri, fundaluri, piloruli, jirkvluri;
\\\ postbulbaruli;
\\\ eqstragastraluri;
\\\ pankreatuli.
\\\\ romeli jirkvlebi gamoimuSaveben hormon gastrins?
\\\ piloruli;
\\\ kardialuri;
\\\ fundaluri;
\\\ eqstragastraluri.

\\\\ rogoria kuWis PH-isa da mJavianobis Sefardeba?


\\\ PH dabalia, mJavianoba momatebulia;
\\\ PH maRalia, mJavianoba momatebulia;
\\\ PH dabalia, mJavianoba dabalia;
\\\ PH maRalia, mJavianoba normociduli.

\\\\ ra ganapirobebs kuWis barierul damcvel funqcias:


\\\ pepsinogeni;
\\\ lorwo;
\\\ kuWis lorwo + tute bikarbonatebi + intestinaluri hormonebi
(sekretini, enterogastrini) + prostaglandini;
\\\ duodenogastraluri refleqsi.

\\\\ aRniSnuli gamokvlevebidan romeli iZleva saSualebas ganisazRvros


kuWis forma, sidide, mdebareoba, peristaltikis xasiaTi, paTologiuri
procesis lokalizacia;
\\\ rentgenologiuri gamokvleva;
\\\ sonografia;
\\\ kompiuterul tomografia;
\\\ magnitur-rezonansuli gamokvleva.

\\\\ kuWis lorwovanis reliefis, misi xasiaTis da simkvrivis


gansazRvrisaTvis mimarTaven:
\\\ gastro-fibroskopias;
\\\ kuWis rentgenoskopias;
\\\ eqoskopias;
\\\ kompiuterul tomografias.

\\\\ kuWis travmuli dazianebisas, roca misi kedlis mTlianoba irRveva


gamoxatulia mwvave tkivili muclis areSi (mis zemo naxevarSi), Sokis
klinikuri suraTiT, ra niSandoblivi sindromiT vfiqrobT xsenebul
travmaze:
\\\ cvlilebebi sisxlis saerTo analizSi;
\\\ cvlilebebi Sardis saerTo analizSi;
\\\ muclis Rrus rentgenoskopiiT kloiberis fialebis arseboba;
\\\ RviZlis moyruebis gaqroba (perkusiiT).

\\\\ romeli niSnebis erTobliobaa paTognomuri Tormetgoja nawlavis


gaxeTqvis dros:
\\\ Soki, subiqterusi, Tavisufali airi muclis RruSi, defansi;
\\\ Rebineba, rbili rezinismagvari muceli, maRali temperatura;
\\\ Semcivneba, Rebineba, Savi ganavali;
\\\ movliTi tkivili mucelSi, gulisreva, boyini, Seberiloba.
\\\\ ra gziT SeiZleba moxvdes konkrementi naRvlis buStidan 12-goja
nawlavSi:
\\\ sanaRvle gzebidan;
\\\ pankreasis sadinaridan;
\\\ SigniTa fistuliT;
\\\ RviZlSigniTa sadinarebidan.

\\\\ kuWis ucxo sxeulebis dros misi diagnostikisaTvis mniSvnelovania:


\\\ kompiuteruli tomografiuli gamokvleva;
\\\ magnituri rezonansuli konografia;
\\\ sonografia;
\\\ gastroskopia

\\\\ bezoari aris:


\\\ keTilTvisebiani simsivne;
\\\ avTvisebiani simsivne;
\\\ ucxo sxeulebis gansakuTrebuli jgufi;
\\\ cist-adenomis saxe.

\\\\ bezoarebis diagnostikaSi garda anamnezisa da damaxasiaTebeli


simptomatikisa udidesi roli eniWeba:
\\\ rentgenologiur gamokvlevas;
\\\ aortografias;
\\\ sonografias;
\\\ kompiuterul tomografias.

\\\\ rentgenokontrastuli gamokvlevisas bezoaris rentgenologiur niSans


warmoadgens:
\\\ avsebis defeqtis arseboba, romelic dakavSirebulia kuWis kedelTan;
\\\ avsebis defeqtis arseboba, romelic araa dakavSirebulia kuWis kedelTan;
\\\ e.w. “niSis” arseboba;
\\\ lorwovani garsis mkveTri hipertrofia.

\\\\ ramdeni saxis wylulovani warmoSobis perforacia gvaqvs:


\\\ sami saxis;
\\\ erTi saxis;
\\\ oTxi saxis;
\\\ xuTi saxis.

\\\\ tkivili muclis areSi (delafuas niSani), muclis kunTebis daWimuloba


(defansi), RviZlis moyruebis gaqroba da rentgenoskopiurad haeris arseboba
diafragmis qveS damaxasiaTebelia:
\\\ perforaciisaTvis Tavisufal muclis RruSi;
\\\ penetrirebuli wylulisaTvis;
\\\ mwvave pankreatitisTvis;
\\\ kuWSi bezoaris arsebobisTvis.

\\\\ Tavisufal muclis RruSi perforirebuli wylulebis mkurnaloba


saWiroebs:
\\\ gegmiur operaciul Carevas;
\\\ konservatul mkurnalobas;
\\\ saWiroebs xangrZliv konservatul mkurnalobas;
\\\ gadaudebel operacias.

\\\\ mifarebuli perforaciis dros klinikuri suraTi Semdegia:


\\\ muclis wina kedeli mkveTrad daWimulia;
\\\ RviZlis moyrueba gamqralia;
\\\ RviZlis moyrueba SenarCunebulia;
\\\ avadmyofs aqvs Zlieri tkivili muclis areSi.

\\\\ Tavisufal muclis RruSi 12-goja nawlavis perforirebuli wylulis


dros upiratesoba eniWeba Semdegi saxis operaciul mkurnalobas:
\\\ kuWis rezeqcias;
\\\ gastro-entero anastomozis dadebas;
\\\ kuWis totalur rezeqcias;
\\\ ulcerorafias Rerovan an seleqciur vagotomiasTan kombinaciaSi,
piloroplastikasTan erTad.

\\\\ im SemTxvevaSi, rodesac saqme exeba mifarebuli perforaciis arsebobas


xolo perforaciidan gasulia didi dro da cvlilebebi umniSvneloa,
SeiZleba mkurnaloba gagrZeldes:
\\\ konservatuli mkurnalobiT (e.w. teiloris meTodiT)
\\\ gakeTdes operacia -- kuWis rezeqcia;
\\\ gakeTdes gastro-entero anastomozi;
\\\ gakeTdes operacia -- ulcerorafia.

\\\\ ramdeni xarisxis sisxldena gvaqvs wylulovani daavadebis dros:


\\\ 3 xarisxis;
\\\ 5 xarisxis;
\\\ 2 xarisxis;
\\\ 4 xarisxis.

\\\\ avadmyofs aReniSneba wylulovani xasiaTis sisxldena, misi zogadi


mdgomareoba aris damakmayofilebeli, adgili aqvs zomier taqikardias
(P 100’) TA-N, centraluri venuri wneva 5-15 sm-ia wylis svetiT, diurezi
normaluri, hemoglobinis Semcveloba 100 gr/l-mde, cirkulaciaSi arsebuli
sisxlis moculobis deficiti 20%-ia, romeli xarisxis sisxldenasTan gvaqvs
saqme?
\\\ I xarisxis;
\\\ II xarisxis;
\\\ III xarisxis;
\\\ am avadmyofs saerTod ar aqvs sisxldena.

\\\\ romeli gamokvleva gvaZlevs 95-98% SemTxvevaSi saSualebas zustad


davadginoT sisxldenis WeSmariti mizezi?
\\\ rentgenologiuri;
\\\ ezofagogastroduodenoskopia;
\\\ kompiuteruli tomografia;
\\\ sonografia.

\\\\ romeli formula gvexmareba cirkulaciaSi arsebuli sisxlis deficitis


martiv gamoTvlaSi?
\\\ zavgorodnis;
\\\ obrazcovis;
\\\ Jiraris;
\\\ basinis.

\\\\ sisxlmdeni wylulidan hemostazi saimedo ar aris:


\\\ roca kalozuri wylulis fskerze Cans wiTeli feris, an moyavisfro
an faSari wiTeli feris daTrombili pulsirebadi sisxlZarRvi;
\\\ roca kuWis amonarecxi moyavisfroa;
\\\ roca kuWis amonarecxi vardisferia;
\\\ roca kuWis amonarecxi Seferili ar aris.

\\\\ wylulovani msubuqi xasiaTis recidiuli sisxldenis dros, sisxldenis


SeCerebis Semdeg naCvenebia:
\\\ gegmiuri operacia;
\\\ saswrwfo operacia;
\\\ gadaudebeli operacia;
\\\ mizanSewonili ar aris operaciuli mkurnaloba.

\\\\ mZime da saSualo wylulovani xasiaTis sisxldenis dros naCvenebia:


\\\ gegmiuri operacia;
\\\ saswrwfo operacia forsirebuli winasaoperacio momzadebis
fonze;
\\\ gagrZeldes mxolod konservatuli mkurnaloba;
\\\ gakeTdes gadaudebeli operacia, forsirebuli winasaoperacio momzadebis
gareSe.

\\\\ romeli gegemiuri operacia aris yvelaze miRebuli 12-goja nawlavis


sisxllmdeni wylulis dros?
\\\ kuWis rezeqcia sisxllmdeni wylulis mocilebiT;
\\\ wylulis amokerva piloroplastikiT da vagotomiiT;
\\\ SPV (seleqciuri proqsimaluri vagotomia);
\\\ gastroenteroanastomozi.

\\\\ romeli saxis operacia aris mizanSewonili sisxldeniT garTulebuli


wylulis dros, wylulis kuWSi lokalizaciisas?
\\\ kuWis rezeqcia;
\\\ vagotomia;
\\\ gastroenteroanastomozi;
\\\ gastreqtomia.

\\\\ romelma endokrinulma daavadebam SeiZleba mogvces gastrointestinaluri


sisxldena?
\\\ endemiurma Ciyvma;
\\\ farisebri jirkvlis cist-adenomam;
\\\ colinger-elisonis sindromma;
\\\ Saqrianma diabetma.

\\\\ arawylulovani gastrointestinaluri sisxldenebis mizezi SeiZleba iyos:


\\\ melori-veisis sindromi;
\\\ mwvave apendiciti;
\\\ CaWedili Tiaqari;
\\\ mwvave pankreatiti.

\\\\ cirkulaciaSi asebuli sisxlis ramdeni %-iT Semcireba iwvevs


hemoragiuli Soks?
\\\ 5%-iT;
\\\ 10%-iT;
\\\ 20%-iT;
\\\ 30%-iT.

\\\\ kuW-naWlavis traqtidan mwvave sisxldenis dros kolafsis pirobebSi


winaaRmdeg Cvenebad ar iTvleba:
\\\ rentgenokontrastuli gamokvleva;
\\\ sonografia;
\\\ kolonoskopiuri gamokvleva;
\\\ endoskopia.

\\\\ kuW-nawlavis traqtidan sisxldenis saimedo SeCerebis endoskopiur niSnebs


miekuTvneba:
\\\ axali sisxlis ar arseboba kuWSi;
\\\ paTologiuri keris areSi pulsirebadi sisxlZarRvi;
\\\ TeTri feris fiqsirebuli Trombi;
\\\ kuWSi sisxlis koltebis arseboba.

\\\\ gastrointestinaluri sisxldenis mizezis dadgenaSi romeli gamokvleva


gvaZlevs saSualebas RviZlis da elenTis zomebis dadgenis:
\\\ muclis Rrus organoebis mimoxilviTi rentgenoskopia;
\\\ endoskopiuri gamokvleva;
\\\ arteriografia;
\\\ ultrabgeriTi gamokvleva.

\\\\ gastrointestinaluri sisxldenebis dros sisxldenis SeCerebis mizniT


SeiZleba gamoyenebul iqnes:
\\\ aortografia;
\\\ sonografia;
\\\ kompiuteruli tomografia;
\\\ lazeruli fotokoagulacia.

\\\\ im SemTxvevaSi, roca profuzuli sisxldena ganpirobebulia eroziuli


hemoragiuli gastritiT da igi konservatul mkurnalobas ar emorCileba,
mizanSewonilia gakeTdes:
\\\ gastreqtomia;
\\\ qolecisteqtomia;
\\\ qoledoqotomia;
\\\ gakerva sisxlmdeni ubnis, lorwovanis mxridan da Rerovani
vagotomiiT da piloroplastikiT an SPV madrenirebeli operaciis
gareSe.

\\\\ elenTa mdebareobs:


\\\ muclis RruSi marjvena ferdqveSa areSi;
\\\ muclis RruSi marcxena ferdqveSa areSi kuWis ukan da lateralurad;
\\\ muclis RruSi marcxena ferdqveSa areSi kuWis win da distalurad;
\\\ retroperitonealurad.

\\\\ elenTa fiqsirebulia peritoneumis Semdegi organoebiT:


\\\ diafragma-elenTis, kuW-elenTis, diafragma-kolinjis iogebiT;
\\\ RviZl-elenTis, Tormetgoja-elenTis iogiT;
\\\ kuWukana-elenTis iogiT;
\\\ kolinj-elenTis iogiT.

\\\\ ra funqcia aqvs elenTas Cvens organizmSi?


\\\ monawileobs imunur procesSi;
\\\ monawileobs eleqtrolitebis balansSi;
\\\ monawileobs cilovan balansSi;
\\\ aregulirebs vitaminebis cvlas.

\\\\ elenTaSi Trombocitebis ramdeni % iyris Tavs?


\\\ 30-50%;
\\\ 10-20%;
\\\ 60-80%;
\\\ 90-100%.

\\\\ elenTis paTologiuri procesis dadgenisTvis yvelaze mniSvnelovania:


\\\ sisxlis saerTo analizi;
\\\ RviZlis funqcionaluri sinjebi;
\\\ kolonoskopia;
\\\ eqoskopia.

\\\\ portuli sistemis gamokvlevisTvis mivmarTavT:


\\\ sonografias;
\\\ kompiuterul tomografias;
\\\ muclis Rrus mimoxilviT rentgenoskopias;
\\\ transparietul splenoportografias.

\\\\ elenTis travmuli dazianebis dros, misi gaxeTqvisas yvelaze


xSirad vxvdebiT:
\\\ mxolod kafsulis dazianebas;
\\\ kafsulis da parenqimis erTdroul dazianebas;
\\\ parenqimis dazianebas kafsulis SenarCunebiT;
\\\ kafsulis da parenqimis erTdroul dazianebas organos nawilis
moglejiT;

\\\\ avadmyofi muclis daxuruli travmis gamo itarebda konservatul


mkurnalobas; misi zogadi mdgomareoba Sefasda rogorc damakmayofilebeli da
gaewera klinikidan. xvelis dros uecrad igrZno tkivili epigastriumSi,
daasxa civma oflma, gafermkrTalda, P-120', TA 80/40 Hm/g, R-36, mizezi Semdegia:
\\\ mwvave plevropnevmonia;
\\\ miokardiumis infarqti;
\\\ diafragmuli Tiaqris CaWedva;
\\\ elenTis gaxeTqva.

\\\\ mkurnalobis romel meTods vaniWebT upiratesobas elenTis hiliusis


dazianebis dros?
\\\ spleneqtomias;
\\\ konservatiul mkurnalobas;
\\\ splenorafias;
\\\ elenTis rezeqcias.

\\\\ romelma daavadebebma SeiZleba ganapirobos elenTis abscesis


Camoyalibeba?
\\\ elenTis cistam, subkafsularulma hematomam, infeqciurma
daavadebebma (malaria, muclis tifi, salmonelozi);
\\\ kardiospazmma;
\\\ Suasayris anTebam;
\\\ kuWisa da 12-goja nawlavis wylulovanma daavadebam.

\\\\ elenTis abscesis klinikur suraTSi wamyvani mniSvneloba eniWeba garda


Semcivnebisa, temperaturis momatebisa, sisxlSi gamoxatuli maRali
leikocitozisa (formulis marcxniv gadaxriT), splenomegaliisa:
\\\ yru tkivils marcxena ferdqveSa areSi, romelic iradirebs gulmkerdis
marcxena mxris saxsris areSi;
\\\ SCotkin-blumbergis dadebiTi simptoms;
\\\ tkivils epigastriumis areSi;
\\\ tkivils mTels mucelSi.

\\\\ splenoTrombozuli splenomegaliis dros mkurnalobis yvelaze efeqtur


saSualebas warmoadgens:
\\\ spleneqtomia;
\\\ konservatiuli mkurnaloba;
\\\ Trombeqtomia;
\\\ muclis Rrus laparaskopuli revizia.

\\\\ splenoTrombozuli anu Tromboflebituri splenomegalia viTardeba:


\\\ venuri sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad;
\\\ kapilaruli sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad;
\\\ arteriuli sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad;
\\\ arterio-venuri sisxlis mimoqcevis darRvevis Sedegad.

\\\\ kounaudis mixedviT RviZlSi arCeven :


\\\ 2 wils; 4 seqtors; 6 segments;
\\\ 2 wils; 5 seqtors; 8 segments;
\\\ 2 wils; 6 seqtors; 8 segments;
\\\ 2 wils; 7 seqtors; 8 segments.

\\\\ RviZlis mTavari naprali gadis:


\\\ RviZlis kudiani wilidan qveda Rru venamde;
\\\ RviZlis kvadratuli wilidan RviZlis karamde;
\\\ RviZlis naRvlis buStis fosos Sua wertilidan qveda Rru venamde;
\\\ RviZlis venebis sagitaluri Wrilis Sua wertilidan karis venamde.

\\\\ karis vena warmoiqmneba:


\\\ jorjlis zemo venisa da elenTis venis SeerTebiT;
\\\ jorjlis zemo venisa da RviZlis venebis SeerTebiT;
\\\ jorjlis qvemo venisa da faSvis venis SeerTebiT;
\\\ TeZos gareTa da SigniTa venebis SeerTebiT.

\\\\ RviZls arteriuli sisxliT amaragebs:


\\\ jorjlis zemo arteria;
\\\ jorjlis qvemo arteria;
\\\ RviZlis centraluri arteria;
\\\ RviZlis sakuTari arteria.

\\\\ dRe-RameSi RviZli gamoyofs:


\\\ 400-600 ml. naRvels;
\\\ 500-700 ml. naRvels;
\\\ 700-1000 ml. naRvels;
\\\ 1500-2000 ml. naRvels.

\\\\ romeli ar miekuTvneba RviZlis daxuruli dazianebebis saxeebs:


\\\ RviZlis gagleja kafsulis dazianebiT;
\\\ subkafsuluri hematoma, centraluri gagleja;
\\\ RviZlgareTa sanaRvle gzebisa da sisxlZarRvebis dazianeba;
\\\ hemosorbcia.

\\\\ RviZlis funqciuri ukmarisobis adreul niSnad iTvleba:


\\\ urobilinuria;
\\\ gama globulinemia;
\\\ hiper aldosteronemia;
\\\ disproteinemia.

\\\\ meqanikuri siyviTlis dros adgili aqvs sisxlSi:


\\\ pirdapiri (SekavSirebuli) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ arapirdapiri (Tavisufali) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ pirdapiri da arapirdapiri bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ urobilinogenis koncentraciis klebas.

\\\\ parenqimuli siyviTlis dros adgili aqvs sisxlSi:


\\\ pirdapiri (SekavSirebuli) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ arapirdapiri (Tavisufali) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ pirdapiri da arapirdapiri bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ urobilinogenis koncentraciis klebas.

\\\\ hemolizuri siyviTlis dros adgili aqvs sisxlSi:


\\\ pirdapiri (SekavSirebuli) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ arapirdapiri (Tavisufali) bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ pirdapiri da arapirdapiri bilirubinis koncetraciis matebas;
\\\ urobilinogenis koncentraciis klebas.

\\\\ agresiuli qronikuli hepatitis dros sisxlis SratSi mkveTrad


matulobs:
\\\ α – globulinis raodenoba;
\\\ β – globulinis raodenoba;
\\\ γ– globulinis raodenoba;
\\\ δ– globulinis raodenoba.
\\\\ kriuvalie-baumgartenis daavadeba iwvevs portul hipertenzias da igi
ganpirobebulia:
\\\ RviZlis venebis obstruqciiT;
\\\ karis venis hipoplaziiT; ;
\\\ karis venis deqstrapoziciiT;
\\\ sinusoidebSi wvrili venulebis ageneziiT.

\\\\ gamoxatuli hipoalbuminemia gvxvdeba:


\\\ RviZlis cximovani distrofiis dros;
\\\ qronikuli hepatitisa da RviZlis cirozis dros;
\\\ hepatomegaliis dros;
\\\ RviZlis eqinokokis dros.

\\\\ sisxlSi proTrombinis indeqsi normaSi Seadgens:


\\\ 40-60 % ;
\\\ 60-80 % ;
\\\ 80-100% ;
\\\ 100-120%.

\\\\ meqanikuri siyviTlis adreul etapze proTrombinis indeqsi


\\\ mniSvnelovnad matulobs;
\\\ mniSvnelovnad klebulobs;
\\\ umniSvnelod icvleba;
\\\ ar ganicdis cvlilebas.

\\\\ Caildis klasifikacia iTvaliswinebs :


\\\ bilirubinis dones, albuminis dones, ascitis arsebobas,
nevrologiur simptomatikas;
\\\ bilirubinis dones, albuminis dones, tute fosfatazis dones,
amilazis koncentracias;
\\\ proTrombinis indeqss, bilirubinis dones, ascitis arsebobas,
qilomikronemias;
\\\ kaliumis, natriumis koncentracias, ascitis arsebobas, glikemiis
dones.

\\\\ pagis klacifikacia iTvaliswinebs :


\\\ bilirubinis dones, albuminis dones, tute fosfatazis dones,
amilazis koncentracias;
\\\ albuminis dones, bilirubinis dones, proTrombinis koncentracias,
INR--indeqss, ascitisa da encefalopaTiis xarisxs;
\\\ kaliumis, natriumis koncentracias, ascitis arsebobas, glikemiis
dones.
\\\ albuminis fraqciebis Tanafardobas, hematokritis dones, ascitisa da
encefalopaTiis xarisxs;

\\\\ RviZlis travmuli dazianebis dros hemobiliis mizezi ar aris:


\\\ travmis Sedegad RviZlSi Camoyalibebuli hematomis gaxsna
Tormetgoja nawlavSi;
\\\ RviZlis dazianebuli msxvil sisxlZarRvsa da sanaRvle gzebs Soris
kavSiris Camoyalibeba da hematomis drenireba sanaRvlegzebidan;
\\\ fateris dvrilis dazianeba masSi gaCxerili kenWis travmuli
Seryevis gamo da sisxldenis ganviTareba;
\\\ hemosorbcia.

\\\\ kulenkamfis simptomi mizezi da arsi mdgomareobs:


\\\ sisxlis CaRvrisas muclis RruSi aRiniSneba rbili muclis
fonze mtkivneuloba;
\\\ sisxlis CaRvrisas muclis RruSi aRiniSneba sartylisebri
tkivili;
\\\ sisxlis CaRvrisas muclis RruSi aRiniSneba muclis kanze
sisxlCaqcevebi;
\\\ sisxlis CaRvrisas muclis RruSi aRiniSneba daWimuli
muclis fonze mtkivneuloba.

\\\\ hemobiliis diagnostikaSi wamyvania:


\\\ rentgenologiuri gamokvleva;
\\\ kompiuteruli tomografia;
\\\ birTvul magnituri rezonansi;
\\\ endoskopiuri kvleva.

\\\\ RviZlis ameburi abscecis gamomwvevia:


\\\ Staphiloccocus aureus;
\\\ Streptoccocus hystolitia;
\\\ Entamoeba hystolitica;
\\\ Clostridia perfingens.

\\\\ naRvlis kenWebi Sedgeba Semdegi komponentebisagan:


\\\ biliverdini, magniumis marilebi, qolis mJava;
\\\ bilirubini, qolesterini, kalciumis marilebi;
\\\ bilirubini, qolis mJava, dezoqsiqolis mJava;
\\\ sterkobilini, bilirubini, kalciumis marilebi.

\\\\ naRvlis kenWebi ZiriTadad warmoiqmneba:


\\\ naRvlis buStSi;
\\\ RviZlis sadinrebSi;
\\\ naRvlis saerTo sadinarSi;
\\\ fateris dvrilSi.

\\\\ avadmyofi qali 51 wlis, Warbi wonis, klinikaSi Semosvlisas uCioda


temperaturis momatebas (38.7°©) tkivils marjvena ferdqveSa areSi,
romelic iradirebda beWqveSa midamoSi da romelic ukavSirdeboda
cximiani sakvebis miRebas. obieqturad: maja 92, sisxlSi leikocitozi
14X10 x9 . keris, merfis, ortneris, simptomebi dadebiTi. instrumentalur
kvlevemde Tqveni savaraudo klinikuri diagnozi:
\\\ Tormetgoja nawlavis wylulis perforacia;
\\\ mwvave gastriti;
\\\ mwvave qolecistitisaTvis;
\\\ mwvave enteriti.

\\\\ naRvlis buStis wyalmankis CamoyalibebisaTvis aucilebel


pirobas warmoadgens;
\\\ sanaRvle gzebis infeqcia;
\\\ sanaRvle gzebis Tandayolili manki;
\\\ naRvlis buStSi siTxis dagroveba;
\\\ naRvlis buStis sadinris okluzia;

\\\\ naRvlis buStis wyalmankis dros “TeTri naRvelis” warmoqmnis


ZiriTadi meqanizmia:
\\\ okluzirebul naRvlis buStSi TeTri pigmentis Calageba; .
\\\ okluzirebul naRvlis buStSi naRvlis Warbi produqcia;
\\\ okluzirebul naRvlis buStSi kenWis warmoqmna;
\\\ okluzirebul naRvlis buStSi naRvlis pigmentebis gawova da
lorwos Warbi produqcia.

\\\\ naRvlis buStis empiema ewodeba:


\\\ daxurul (okluzirebul) naRvlis buStis RruSi Cirqis
arsebobas.
\\\ RviZlis naRvlis buStis sarecelSi Cirqovan anTebas;
\\\ naRvlis buStis kedlebis wertilovan Cirqovan anTebas;
\\\ peritonitis Sedegan ganviTarebul naRvlis buStis flegmonas.

\\\\ qolemiuri sisxldena ganpirobebulia:


\\\ sisxlis Tandayolili daavadebebiT;
\\\ meqanikuri siyviTlis dros arsebuli intoqsikaciiT;
\\\ meqanikuri siyviTlis dros naRveli ver xvdeba nawlavebSi, ris
gamoc irRveva K vitaminis Sewova, romlis deficitic iwvevs
proTrombinis sinTezis darRvevas;
\\\ meqanikuri siyviTlis dros naRveli ver xvdeba nawlavebSi,
ris gamoc iwyeba heparinis Warbi producireba rac iwvevs
proTrombinis sinTezis darRvevas.

\\\\ aqoliis dros adgili aqvs:


\\\ naRvlovani xvrelmilidan naRvlis dakargvas da sisxldenas;
\\\ naRvlovani xvrelmilidan naRvlis Warb produqcias nawlavSi;
\\\ naRvlovani xvrelmilidan naRvlis gadasvlas sisxlSi;
\\\ naRvlovani xvrelmilidan naRvlis produqciis Semcirebas.

\\\\ qolangiti aris:


\\\ im arteriolebis anTeba romelSic naRvelia gadasuli;
\\\ RviZliSida da RviZlis gare sanaRvel gzebis anTeba.
\\\ naRvlis saerTo sadinris anTeba;
\\\ RviZlis sadinrebis anTeba.

\\\\ avadmyofi mamakaci 51 wlis klinikaSi Semosvlisas uCioda maRali


temperaturis arsebobas, Semcivnebas, tkivils marjvena ferdqveSa areSi.
obieqturad: maja 112, kani da xilul;i lorwovani garsebi yviTladaa
Seferili. sisxlSi leikocitozi 14X109 formulis marcxniv gadaxriT;
ultrasonografiulad gadidebuli RviZli da naRvlis saerTo sadinari
13 mm-mde. Tqveni savaraudo diagnozi:
\\\ mwvave qolecistopankreatiti, RviZlis ukmarisoba;
\\\ qoledoqoliTiazi, garTulebuli siyviTliTa da qolangitiT.
\\\ mwvave hepatiti;
\\\ naRvlis buStis empiema.

\\\\ RviZlis ameburi abscesis gamomwvevis RviZlSi SeWris gzaa:


\\\ nawlavidan karis venis sistemis saSualebiT RviZlSi;
\\\ nawlavidan RviZlis arteriis saSualebiT RviZlSi;
\\\ nawlavidan RviZlSi limfuri qselis gziT;
\\\ kuWis koronaluri venebidan.

\\\\ romelia swori debuleba RviZlis ameburi abscesis SigTavsis


aRwerilobisas:
\\\ abscesis SigTavsi moruxo feris blanti masaa;
\\\ abscesis SigTavsi TeTri feris myaye sunis Cirqia;
\\\ abscesis SigTavsi steriluri Sokoladisferi siTxea;
\\\ abscesis SigTavsi kazeozuri masaa.

\\\\ RviZlis ameburi abscesis medikamentur mkurnalobaSi arCevis


preparatia:
\\\ ornidazoli;
\\\ albendazoli;
\\\ oqsizoli;
\\\ salbutanoli.

\\\\ portul sistemaSi normaSi wneva Seadgens:


\\\ 25-50 mm. wy.sv;
\\\ 50-100 mm. wy.sv;
\\\ 150-200 mm. wy.sv;
\\\ 250-300 mm. wy.sv.

\\\\ romeli bunebrivi porto-kavaluri kavSirebi (anastomozebi) ar


arsebobs:
\\\ portul sistemasa da zemo Rru venas Soris kuWisa da
saylapavis kenti da naxevrad kenti venebis gavliT;
\\\ portul sistemasa da qvemo Rru venas Soris hemoroiduli
venebis saSualebiT;
\\\ Wipisa da paraumbilikaluri venuri qselis saSualebiT
portul sistemasa da muclis wina kedlis venebs Soris;
\\\ qveda kidurebze komunikaciuri venebi.

\\\\ bad-hiaris sindromisaTvis damaxasiaTebeli ar aris:


\\\ mwvave dasawyisi, maRali temperatura, tkivili, RviZlis gadideba,
asciti;
\\\ siyviTle, sisxldena, elenTis gadideba, Tirkmlebis ukmarisoba;
\\\ anoreqsia, masiuri sisxlCaqcevebi kanze, blefaroptozi;
\\\ plazmoferezi.

\\\\ ra saxis xelovnuri porto-kavaluri anastomozebi ar gamoiyeneba


portuli hipertenziis qirurgiul mkurnalobaSi:
\\\ porto-kavaluri;
\\\ mezenterio-kavaluri;
\\\ splenorenuli;
\\\ portokoronaluri.
\\\\ hartmanis jibe mdebareobs:
\\\ naRvlis buStis sadinrisa da naRvlis saerTo sadinris
SeerTebis adgilas;
\\\ RviZlis sadinrebis SeerTebis adgilas;
\\\ naRvlis saerTo sadinris TormetgojaSi CarTvis adgilas;
\\\ naRvlis buStis yelis sadinarSi gadasvlis adgilas.

\\\\ hemorargiuli sindromis ganviTareba SeiZleba mohyves:


\\\ mxolod qolemias;
\\\ mxolod aqolias;
\\\ SeSupebas;
\\\ rogorc qolemias ise aqolias.

\\\\ rokitansk-aSofis sinusebi warmoadgens:


\\\ naRvlis sadinris kunTovani garsis CaRrmavebebs;
\\\ naRvlis buStis lorwovani garsis eroziebs;
\\\ RviZlsa da naRvlis buSts Soris arsebul xvrelmilebs
\\\ naRvlis buStis lorwovani garsis CaRrmavebebs, romlebic
exeba serozul garss.

\\\\ naRvlis buStis sadinarSi arsebuli spiraluri anu sarqvlovani


nawili Seicavs
\\\ 3-5 finstereris naoWs;
\\\ 3-5 heisteris naoWs;
\\\ 3-5 herlaxis sarqvels;
\\\ 3-5 hebereris spirals.

\\\\ qoleciteqtomiis dros yelidan operaciis mniSvnelovani etapia


naRvlis buStis arteriis (a.cystica) gadakvanZva da gadakveTa. a.cystica
mdebareobs:
\\\ hunteris arxSi;
\\\ skarpas samkuTxedSi;
\\\ kalos samkuTxedSi;
\\\ RviZlis karSi.

\\\\ kalos samkuTxedis sazRvrebi warmodgenilia:


\\\ naRvlis buStis sadinari, RviZlis sadinari, naRvlis buStis arteria;
\\\ naRvlis saerTo sadinari, Tormetgoja nawlavi, karis vena;
\\\ naRvlis buSti, RviZlis saerTo arteria, RviZli;
\\\ naRvlis buStis sadinari, karis vena, qvemo Rru vena.

\\\\ saylapavis varikozulad gaganierebuli venebidan sisxldenis


SeCerebis mizniT gamoiyeneba:
\\\ plameris tipis pnevmodilatatori;
\\\ oTxarxiani kaufmanis zondi damwoli pnevmaturi baliSiT;
\\\ samarxiani blekmoris zondi;
\\\ petceris kaTeteri.

\\\\ transiugularuli portuli stentirebis (TIPS) dros xorcieldeba:


\\\ kanqveSa anastomozis Seqmna sauRle venasa da karis venas Soris;
\\\ karis venis seleqciuri Suntireba;
\\\ karis venis Senakadebis transpozicia da kanulacia;
\\\ sauRle venidan endovaskulurad stentis Cadgma RviZlSi arsebul
portul da kavalur venulebs Soris

\\\\ mwvave pankreatitis dros daavadebis gamosavlis prognozisaTvis


gamoiyeneba ranzonis skala, romelic erTdroulad moicavs Semdeg
kriteriumebs:
\\\ leikocitebis raodenoba, hematokritis maCvenebeli, glukozis,
kalciumis, glukozooqsalatacetat transaminazis koncentracia,
Jangbadis parcialuri koncentracia sisxlSi;
\\\ bilirubinis, amilazis, glukozis, albuminis koncentracia sisxlSi,
naxSirorJangis parcialuri koncentracia sisxlSi;
\\\ leikocitebis, Trombocitebis raodenoba, eds, kalciumis, natriumis,
kaliumis koncentracia sisxlSi;
\\\ tute fosfatazis, transaminazebis, albuminis fraqciebis done
sisxlSi, steroidebis fraqciebis koncentracia.

\\\\ pankreasis sisxliT momarageba ar xorcieldeba:


\\\ gastroduodenuri arteriiT;
\\\ pankreatoduodenuri arteriebiT;
\\\ elenTisa da jorjlis zemo arteriebis totebiT
\\\ kolinjis Sua arteriebiT.

\\\\ pankreasi dRe-RameSi gamoimuSavebs:


\\\ 600-700 ml. pankreasis wvens, romlis pH Seadgens 5.8-6.8;
\\\ 700-800 ml. pankreasis wvens, romlis pH Seadgens 6.8-7.2;
\\\ 800-850ml. pankreasis wvens, romlis pH Seadgens 7.2-7.4;
\\\ 800-1200 ml. pankreasis wvens, romlis pH Seadgens 7.8-8.4

\\\\ pankreasis wveni ar Seicavs;


\\\ lipazas, amilazas;
\\\ trifsins, qimotrifsins;
\\\ elastazas, fosfolipazas;
\\\ enterokinazas.

\\\\ ranzonis nebismier sam kriteriumTan erTad ra maCveneblebis


arsebobaa saWiro, rom dadgindes pankreonekrozis diagnozi:
\\\ hemorargiuli ascitis arseboba da SratSi methemoglobinis 5%-ze
meti koncentracia;
\\\ SeSupeba, Rebineba, saylapavis venebis varikozi;
\\\ miliaruli gamonayari mTel tanze, sklerebis siyviTle,
limfadenopaTia;
\\\ aqoliuri ganavali, amilazis maRali done pirveli 24 saaTia
ganmavlobaSi.

\\\\ pankreasis iatrogenul dazianebas uxSiresad adgili ar aqvs:


\\\ Tormetgoja nawlavis rTuli takvis daxurvisas; fateris dvrilis
midamoSi radikaluri Carevebis dros;
\\\ qolecisteqtomiis dros;
\\\ RviZlis marginaluri rezeqciebis dros;
\\\ polipeqtomiis dros.

\\\\ pankreasis travmuli dazianebisas uxSiresad ziandeba:


\\\ pankreasis is nawili, romelic axlosaa elenTasTan;
\\\ pankreasis kunZulakebi;
\\\ pankreasis xerxemalTan mimdebare nawili;
\\\ pankreasis kavisebri morCi.

\\\\ mwvave pankreatiti dros operaciis Cvenebaa:


\\\ pankreasis cista, steriluri nekrozi, Zlieri tkivili;
\\\ siyviTle, hipotonia, hiperamilazemia;
\\\ mwvave peritoniti, inficirebuli nekrozi, sisxldena arozirebuli
sisxlZarRvidan;
\\\ kenWi naRvlis buStSi, peripankreatuli qsovilis infiltracia,
koagulopaTia.

\\\\ pankreasis travmuli dazianeba SeiZleba ar garTuldes:


\\\ peritonitiT, abscesis formirebiT, retroperitoneuli
nekroziT;
\\\ postravmuli mwvave nekrozuli pankreatitiT;
\\\ pankreasis fistuliT; fsevdocistis CamoyalibebiT.
\\\ kardiomiopaTiiT.

\\\\ mwvave pankreatitis paTogenezSi wamyvania:


\\\ anTebiT-infeqciuri komponenti;
\\\ iSemiuri procesi;
\\\ autoimunuri da degeneraciuli cvlilebebi;
\\\ nervuli tofikis moSla.

\\\\ mwvave pankreatitis gamomwvevi mizezebi ar erTiandeba Semdeg jgufSi:


\\\ meqanikuri;
\\\ neirohumoruli;
\\\ toqsiur-alergiuli;
\\ kardiomiogenuri.

\\\\ mwvave pankreatitis gamomwvev meqanikur mizezTa jgufs ar


miekuTvneba:
\\\ mastenozirebeli papiliti;
\\\ papilis nevrogenuli an medikamenturi diskinezia;
\\\ pankreasis sadinris obstruqcia (kenWiT, parazitiT da a.S)
\\\ sistemur daavadebaTa fonze mimdinare pankreatiti.

\\\\ klinikuri klasifikaciiT arCeven mwvave pankreatitis Semdeg


formebs:
\\\ SeSupebiTi, Semofarglul nekrozuli da totalur nekrozuli;
\\\ hemorargiuli, ascituri da daCirqebiTi;
\\\ daCirqebiTi, ascituri, qolecistopankreatiti;
\\\ hemorargiuli, pankreonekrozi, daCirqebiTi.

\\\\ avadmyofi mamakaci 45 wlis klinikaSi Semosvlisas uCioda Zlier


tkivils muclis zeda naxevarSi, romelic daewyo uecrad alkoholis
miRebis Semdeg. tkivils aqvs sartyliseburi xasiaTi da iradirebs
welisa da gulis areSi. Aavadmyofs aReniSneba xSiri Rebineba, romelsac
Sveba ar moaqvs. Kkani fermkrTalia. obieqturad Zlieri mtkivneuloba
nekn-xerxemlis Sesaxsrebis adgilas. flankebze cianozuri elferis
sisxlCaqcevebi. Ppulsi 120 wuTSi. arteriuli wneva 80/50 vwy.sv. sisxlSi
leikocitozi 17X109/l. eozinopenia. aRiniSneba methemalbuminis
Semcveloba. Tqveni savaraudo klinikuri diagnozi:
\\\ Tormetgoja nawlavis wylulis perforacia;
\\\ mwvave mezenteriuli Trombozi;
\\\ mwvave hemorargiuli pankreonekrozi;
\\\ mwvave intersticiuli pankreatiti.

\\\\ ra aris paTognomuri gerfordis simptomisaTvis damaxasiaTebeli:


\\\ limfopenia;
\\\ anizocitozi;
\\\ eozinofilia;
\\\ Trombocitozi.

\\\\ mwvave pankreatitis laboratoriul diagnostikaSi mniSvnelovania:


\\\ amilazis koncentraciis momateba sisxlSi da SardSi;
\\\ proteazis koncentraciis momateba sisxlSi;
\\\ fosfolipazis koncentraciis momateba sisxlSi;
\\\ asparatamino transferazis koncentraciis momateba sisxlSi.

\\\\ mwvave pankreatitis dros sisxlis Srats specifiuri rZisferi


Seferiloba ganpirobebulia:
\\\ hiperlipidemiiT;
\\\ maRali leikocitoziT;
\\\ hiperkalcemiiT;
\\\ .hiperqolesterinemiiTa da hiperfosfatemiiT.

\\\\ romeli daavadebisaTvis aris paTognomuri stiuartis simptomi da


raSi mdgomareobs igi:
\\\ mwvave gauvalobis dros rentgenologiurad fialebis arseboba ;
\\\ biliodigestiuri xvrelmilis dros aerobilia;
\\\ mwvave pankreatitis dros aswvrivi da daswvrivi kolinjis
gadaberva da ganiv kolinjSi airebis ararseboba;
\\\ Tormetgoja nawlavis perforaciis dros haeri RviZlis qveS.

\\\\ mwvave pankreatitis romeli formis dros aRiniSneba sisxlSi


methemalbuminis momateba:
\\\ intersticiuli pankreatiti;
\\\ pankreonekrozi;
\\\ qolecistopankreatiti;
\\\ ascituri pankreatiti.

\\\\ mwvave pankreatitis diferenciuli diagnostika ar tardeba:


\\\ kuWisa da Tormetgoja nawlavis wylulis perforaciasTan;
\\\ nawlavTa meqanikur gauvalobasTan
\\\ mwvave apendicitTan;
\\\ mwvave eqsudaciur perikarditTan.
\\\\ mwvave pankreatitis simulacias ar iZleva:
\\\ kvebiTi toqsikoinfeqcia;
\\\ TeTri xazis CaWedili Tiaqari;
\\\ stenokardia;
\\\ kardiospazmi.

\\\\ mwvave pankreatitis dros tkivilis mkurnalobaSi ar gamoiyeneba:


\\\ promedoli;
\\\ spazmalgoni;
\\\ ketanoli;
\\\ morfini.

\\\\ raSi mdgomareobs kertes simptomi mwvave pankreatitis dros:


\\\ tkivili da kunTebis daWimuloba pankreasis saproeqcio areSi;
\\\ tkivili da kunTebis daWimuloba iliocekalur areSi;
\\\ gadaberili, Zexvisebri warmonaqmnis arseboba Wipis areSi;
\\\ daWimuloba da tkivili sigmuri nawlavis areSi.

\\\\ mwvave pankreatitis dros operacia ar aris Cveneba:


\\\ hemorargiuli pankreonekrozi an Cirqovani pankreatiti;
\\\ qolecistopankreatiti naRvlis buStis destruqciiT;
\\\ konservatuli mkurnalobis uSedegoba da peritonitis
progresireba;
\\\ intersticiuli pankreatitis dros.

\\\\ mwvave pankreatitis Cirqovani garTulebebis qirurgiuli


mkurnalobis dros aucilebelia:
\\\ antibiotikebiT muclis Rrus amorecxva;
\\\ abscesis RruSi antiseptikuri nivTierebebis Seyvana;
\\\ abscesis Rrus mikerebas nawlavTan;
\\\ Cirqgrovis gaxsna, narCeni Rrus drenireba da antiseptikuri
saSualebebiT gamorecxva.

\\\\ RviZlis atipiuri rezeqciis saxe ar aris:


\\\ napira, solisebri, ganivi rezeqcia;
\\\ centraluri, kaudaluri, spiraluri rezeqcia;
\\\ ventraluri, dorsaluri rezeqcia;
\\\ kardiomiotomia.

\\\\ RviZlis tipiuri rezeqciis saxe ar aris:


\\\ marjvenamxrivi hemihepateqtomia an gafarTovebuli rezeqcia;
\\\ marcxena mxrivi hemihepateqtomia an subtotaluri rezeqcia;
\\\ segmenteqtomia, Sua wilis rezeqcia;
\\\ RviZlis gadanergva.

\\\\ RviZlis rezeqciis dros mniSvnelovani momentia:


\\\ qolecisteqtomiis warmoeba;
\\\ naRvlis saerTo sadinris diseqcia;
\\\ RviZlis gvirgvinovani iogis gadakveTa;
\\\ RviZlis karSi portuli triadis sisxlZarRvebisa dasanaRvle
sadinris gadakvanZva.

\\\\ RviZlis romeli saxis dazianebis dros iqmneba muclis Rrus


gaxsnisas haerovani emboliis safrTxe?
\\\ RviZlis venebisa da qvemo Rru venis dazianebis dros;
\\\ parenqimis daCeCqva segmenturi sisxlZarRvebis dazianebiT;
\\\ karis venis dazianebisas;
\\\ RviZlis arteriis dazianebisas.

\\\\ portuli hipertenziis romeli stadiebs gamoyofen:


\\\ reaqtiuli, cru gaumjobesebis, terminaluri;
\\\ kompensirebuli, subkompensirebuli, dekompensirebuli;
\\\ ereqtiuli, fulminanturi, torpiduli;
\\\ hipotoniuri, normotoniuli, hipertoniuli.

\\\\ RviZlis cirozis fonze ganviTarebuli portuli hipertenziis


dros, saylapavis distaluri nawilisa da kuWis kardialuri nawilis
varikozulad gaganierebuli venebidan sisxldenis paTogenezSi wamyvani
ar aris:
\\\ hipertonuli krizi portul sistemaSi;
\\\ peptikuri faqtori;
\\\ darRvevebi koagulaciur sistemaSi.
\\\ siyviTle.

\\\\ RviZlis cirozis fonze ganviTarebuli portuli hipertenziis


dros, saylapavis distaluri nawilisa da kuWis kardialuri
nawilis varikozulad gaganierebuli venebidan sisxldenis
mkurnalobis romeli meTodi ar gamoiyeneba:
\\\ blekmoris zondi, vazopresini/somatostatini, varikozulad
gaganierebuli venebis endoskopiri klipireba; tipsi an
portosistemuri anastomozi (Sunti);
\\\ blekmoris zondi, portosistemuli anastomozi (Sunti);
\\\ blekmoris zondi, vazopresini/somatostatini, gastreqtomia;
\\\ kardiodilatacia.

\\\\ RviZlis cirozis fonze ganviTarebuli portuli hipertenziis


dros, saylapavis distaluri nawilisa da kuWis kardialuri
nawilis varikozulad gaganierebuli venebidan sisxldenis
SeCerebis mizniT romeli nivTiereba ar gamoiyeneba:
\\\ 96%-iani eTilis spirti;
\\\ 20 %-iani karbolis mJava;
\\\ 0.6-1.2%-iani holidokanoli;
\\\ botoqsi.

\\\\ wvrili nawlavi moicavs monakveTs:


\\\ treicis iogidan msxvili nawlavis dasawyisamde;
\\\ mliv da TeZos nawlavs;
\\\ pilorusidan msxvili nawlavis dasawyisamde;
\\\ pilorusidan sigmur nawlavamde.

\\\\ wvrili nawlavis sigrZe mozrdilebSi saSualod Seadgens:


\\\ 5-dan 7 metrs;
\\\ 8 metrs;
\\\ 3-dan 7 metrs;
\\\ 4-dan 9 metrs.

\\\\ wvrili nawlavis sigrZe saSualod sxeulis sigrZis:


\\\ 100%-s Seadgens;
\\\ 160%-s Seadgens;
\\\ 200%-s Seadgens;
\\\ 50%-s Seadgens.

\\\\ wvrili nawlavis diametri:


\\\ 1 _ 2,5 sm-ia;
\\\ 2 _ 4 sm-ia;
\\\ 5 _ 8 sm-ia;
\\\ 2,5 _ 3,5 sm-ia.

\\\\ Tormetgoja nawlavi Sedgeba:


\\\ sami nawilisagan;
\\\ ori nawilisagan;
\\\ oTxi nawilisagan;
\\\ xuTi nawilisagan.

\\\\ Tormetgoja nawlavis kedeli Sedgeba:


\\\ ori garsisagan;
\\\ sami garsisagan;
\\\ erTi garsisagan;
\\\ oTxi garsisagan.

\\\\ Tormetgojas daswvrivi nawilis ukana kedelze morgviseburi


SemaRlebaa, romelsac ewodeba:
\\\ treicis iogi;
\\\ bauginis sarqveli;
\\\ fateris dvrili;
\\\ falopis dvrili.

\\\\ mlivi da TeZos nawlavi wvrili nawlavis:


\\ Tavisuflad moZravi nawilebia;
\\\ fiqsirebuli nawilebia;
\\\ nawilobriv fiqsirebuli nawilebia;
\\\ mlivi nawlavi moZravia, TeZos nawlavi fiqsirebuli.

\\\\ Tormetgoja nawlavis momarageba xdeba:


\\\ pankreasis da Tormetgoja nawlavis zemo da qvemo arteriebiT;
\\\ Tormetgoja nawlavis zemo da qvemo arteriebiT;
\\\ Tormetgoja nawlavis sakuTari arteriiT;
\\\ jorjlis zeda arteriiT.

\\\\ mekelis divertikuli ileocekaluri kuTxidan mdebareobs:


\\\ 5 sm-is daSorebiT;
\\\ 25-30 sm-is daSorebiT;
\\\ 50-60 sm-is daSorebiT;
\\\ erTi metris daSorebiT.

\\\\ wvril nawlavs aqvs Semdegi fiziologiuri Tvisebebi:


\\\ sekrotoruli, Semwovi;
\\\ sekrotoruli, motoruli, Semwovi;
\\\ sekrotoruli, endokrinuli, motoruli, Semwovi;
\\\ sekrotoruli, endokrinuli, motoruli, Semwovi, gamomyofi.

\\\\ wvrili nawlavebis lorwovani garsis mier dRe-RameSi xdeba:


\\\ 4 litramde wvenis gamoyofa;
\\\ 5 litramde wvenis gamoyofa;
\\\ 3 litramde wvenis gamoyofa;
\\\ 2 litramde wvenis gamoyofa.

\\\\ wvril nawlavebSi xdeba mxolod:


\\\ 2 litri siTxis reabsorbcia;
\\\ 3 litri siTxis reabsorbcia;
\\\ 1 litri siTxis reabsorbcia;
\\\ 4 litri siTxis reabsorbcia.

\\\\ wvril nawlavebSi Seiwoveba:


\\\ wyali, eleqtrolitebi, cilebi, cximebi;
\\\ wyali, cilebi, cximebi, naxSirwylebi;
\\\ cilebi, cximebi,naxSirwylebi;
\\\ wyali, eleqtrolitebi, cilebi, cximebi, naxSirwylebi,
vitaminebi, mikroelementebi.

\\\\ wvrili nawlavis dazianeba SeiZleba iyos:


\\\ Ria
\\\ daxuruli;
\\\ daxuruli da Ria;
\\\ daxuruli, Ria da gamWoli.

\\\\ muclis travmuli dazianebis dros operaciis pirdapir Cvenebaa:


\\\ tkivili muclis areSi;
\\\ faRaraTi an Sekruloba;
\\\ temperaturis momateba;
\\\ Tavisufali haeris an sisxlis arseboba peritoneumis RruSi.

\\\\ wvrili nawlavis dazianebis SemTxvevaSi mkurnaloba aris:


\\\ operaciuli;
\\\ konservatiuli;
\\\ saWiroa mocdis taqtika;
\\\ saWiroa dakvirveba dinamikaSi.

\\\\ nawlavTa mkvebav romel arteriaSi ufro xSirad viTardeba


embolia:
\\\ qveda mezenterialur arteriaSi;
\\\ zemo mezenterialur arteriaSi;
\\\ faSvis ReroSi;
\\\ Tormetgoja nawlavis mkvebav arteriaSi.

\\\\ mwvave mezenterialuri iSemiis uxSiresi mizezia:


\\\ arteriuli embolia;
\\\ arteriuli Trombozi;
\\\ Sereuli saxis okluzia;
\\\ araokluziuri forma.

\\\\ nawlavTa meqanikuri gauvalobis saxeebia:


\\\ obstruqciuli da strangulaciuri;
\\\ obstruqciuli da invaginaciuri;
\\\ obstruqciuli, strangulaciuri da invaginaciuri;
\\\ strangulaciuri da invaginaciuri.

\\\\ nawlavTa dinamiuri gauvalobis saxeebia:


\\\ paralizuri da strangulaciuri;
\\\ spastiuri da invaginaciuri;
\\\ obstruqciuli da strangulaciuri;
\\\ paralizuri da spastiuri.

\\\\ nawlavTa gauvaloba, lokalizaciis mixedviT aris:


\\\ maRali da Sua;
\\\ dabali da Sua;
\\\ maRali da dabali;
\\\ maRali, Sua da dabali.

\\\\ nawlavTa gauvalobis dros intoqsikaciis mizezi ar aris:


\\\ nawlavis kedlis barieruli funqciis darRveva;
\\\ nawlavis imunuri faqtoris daTrgunva;
\\\ disbaqteriozi;
\\\ naRvlis buStis da pankreasis funqciis mkveTri darRveva.

\\\\ msxvili nawlavis marjvena naxevris mwvave simsivnuri obturaciuli


gauvalobis dros operaciuli mkurnalobis I etapze keTdeba:
\\ SemovliTi ileotransverzoanastomozi;
\\\ marjvenamxrivi hemikoleqtomia;
\\\ marcxenamxrivi hemikoleqtomia;
\\\ sigmuri nawlavis rezeqcia.

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis adreuli da mudmivi niSania:


\\\ tkivili;
\\\ temperaturis momateba;
\\\ faRaraTi;
\\\ Rebineba.

\\\\ nawlavTa invaginaciuri gauvalobis damaxasiaTebeli simptomebia:


\\\ tkivili muclis areSi, temperatures momateba;
\\\ swori nawlavis digitaluri gasinjviT TiTis wverze sisxli;
\\\ Zexviseburi warmonaqmni mucelSi;
\\\ movliTi tkivili mucelSi, swori nawlavis digitaluri gasinjvisas
TiTis wverze sisxli, Zexviseburi warmonaqmni mucelSi.
\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis klinikur mimdinareobaSi arCeven:
\\\ or periods;
\\\ sam periods;
\\\ oTx periods;
\\\ xuT periods.

\\\\ nawlavTa gauvalobisTvis damaxasiaTebelia Semdegi rentgenologiuri


niSnebi:
\\\ kloiberis fialebi da Tavisufali haeri muclis RruSi;
\\\ ascituri siTxe muclis RruSi;
\\\ “naTeli muceli” da ascituri siTxe;
\\\ kloiberis fialebi da “naTeli muceli”;

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis mkurnaloba iwyeba:


\\\ saswrafo operaciiT;
\\\ dakvirvebiT dinamikaSi;
\\\ muclis Rrus sonografiiT;
\\\ dasawyisSi konservatiuli RonisZiebebiT.

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis dros, avadmyofis mZime mdgomareobisas


saoperaciod momzadeba unda gagrZeldes:
\\\ 2-3 saaTi;
\\\ 6 saaTi;
\\\ 8 saaTi;
\\\ 24 saaTi.

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis dros operacia keTdeba:


\\\ adgilobrivi anesTeziiT;
\\\ epiduruli anesTeziiT;
\\\ venuri narkoziT;
\\\ endotraqealuri narkoziT.

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis dros, operaciis msvlelobisas,


nawlavebis Zlieri Seberilobis dros saWiroa misi dacla
SigTavsisagan:
\\\ nazogastraluri zondiT;
\\\ foleis kaTeteriT;
\\\ miler-ebotis zondiT;
\\\ reqtaluri zondiT.

\\\\ nawlavis kedlis sicocxlisunarianobaze mciredi eWvis


dros, saWiroa nawlavis rezeqcia jansaRi qsovilebis farglebSi. M
momtani maryuJi unda gadaikveTos dabrkolebidan:
\\\ 20 sm-iT zemoT;
\\\ 30 sm-iT zemoT;
\\\ 10 sm-iT zemoT;
\\\ 40 sm-iT zemoT.

\\\\ nawlavis kedlis sicocxlisunarianobaze mciredi eWvis dros,


saWiroa nawlavis rezeqcia jansaRi qsovilebis farglebSi.
wamRebi maryuJi unda gadaikveTos dabrkolebidan qvemoT:
\\\ 15 sm-ze;
\\\ 20 sm-ze;
\\\ 30 sm-ze;
\\\ 40 sm-ze.

\\\\ sigmuri nawlavis mwvave gauvalobis dros (gamowveuli


simsivniT) an misi gangrenis dros, pirvel etapze keTdeba:
\\\ keniu-mailsis operacia;
\\\ bilroTis operacia II wesiT;
\\\ heineke-mikolCis operacia;
\\\ hartmanis operacia.

\\\\ nawlavTa mwvave gauvalobis mkurnalobaSi sikvdilianobis


procenti:
\\\ 1-2%;
\\\ 6-9%;
\\\ 10-15%;
\\\ 20-30%.

\\\\ dinamiuri gauvaloba, gauvalobis saerTo raodenobidan gvxvdeba:


\\\ 1-2% Si;
\\\ 3-15% Si;
\\\ 10-20% Si;
\\\ 40-50% Si.

\\\\ letaloba dinamiuri gauvalobis dros operirebulTa Soris


Seadgens:
\\\ 5%;
\\\ 10%;
\\\ 13%;
\\\ 20%.

\\\\ msxvili nawlavi Sedgeba Semdegi anatomiuri nawilebisgan:


\\\ brma nawlavi, ganivi kolinji, sigmuri da swori nawlavisagan;
\\\ brma nawlavi, aswvrivi, ganivi, daswvrivi kolinjisagan;
\\\ brma nawlavi, aswvrivi, ganivi, daswvrivi kolinjisagan
da swori nawlavisagan;
\\\ brma nawlavisgan WianawlavTan erTad, aswvrivi, ganivi,
daswvrivi kolinjis, sigmuri da swori nawlavisagan.

\\\\ kolinjis sigrZe da diametria:


\\\ sigrZe 1-2 m, diametric 4-6 sm;
\\\ sigrZe 3 m, diametri 5 sm;
\\\ sigrZe 4 m, diametric 4-6 sm;
\\\ sigrZe 0.5 m, diametri 3 sm.

\\\\ msxvili nawlavis kedeli Sedgeba Semdegi garsebisagan:


\\\ gareTa serozuli da SigniTa kunTovani;
\\\ gareTa serozuli, Sua kunTovani, SigniTa lorwovani;
\\\ gareTa kunTovani, SigniTa lorwovani;
\\\ gareTa serozuli, SigniTa lorwovani.

\\\\ msxvili nawlavis marjvena naxevris sisxliT momarageba


xorcieldeba:
\\\ TeZo-kolinjis arteriiT da marjvena kolinjis arteriiT
\\\ TeZo-kolinjis arteriiT, Sua kolinjis arteriiT;
\\\ marjvena kolinjis da Sua kolinjis arteriiT;
\\\ TeZo-kolinjis arteriiT, marjvena kolinjis arteriiT da
Sua kolinjis arteriiT

\\\\ msxvili nawlavis marcxena naxevari daRmavali kolinji da


sigmuri nawlavi sisxliT maragdeba:
\\\ jorjlis qveda arteriis totebiT;
\\\ Sua kolinjis arteriiT;
\\\ daRmavali kolinjis arteriiT;
\\\ sigmuri nawlavis arteriiT.

\\\\ riolanis rkali iqmneba Semdegi arteriebis anastomoziT:


\\\ kolinjis marjvena arteriasa da marcxena arterias Soris;
\\\ kolinjis marcxena arteriasa da kolinjis Sua arterias Soris;
\\\ jorjlis zeda da qveda arteriebs Soris; TeZo-kolinjis
arteriasa da sigmuri nawlavis arterias Soris.
\\\ TeZo-kolinjis arteriasa da sigmuri nawlavis arterias Soris.

\\\\ msxvili nawlavis funqciebia:


\\\ saWmlis momnelebeli da rezervuaruli;
\\\ saWmlis momnelebeli da eqskretoruli;
\\\ rezervuaruli da eqskretoruli;
\\\ saWmlis momnelebeli, rezervuaruli da eqskretoruli.

\\\\ msxvili nawlavis travmuli dazianebisas yvelaze adreuli simptomi:


\\\ temperaturis momateba;
\\\ gulisreva, Rebineba;
\\\ hipovolemuri Soki;
\\\ faRaraTi.

\\\\ perforaciiT garTulebuli msxvili nawlavis simsivnis dros


operaciis arCeviT meTodaT iTvleba:
\\\ SemovliTi anastomozis formireba;
\\\ marjvenamxrivi hemikoleqtomia;
\\\ perforirebuli nawlavis rezeqcia;
\\\ marcxenamxrivi hemikoleqtomia.

\\\\ msxvili nawlavis dazianebisas, 6 saaTamde gakeTebuli operaciis


Semdeg, letaloba aris:
\\\ 2%;
\\\ 4%;
\\\ 6%;
\\\ 10%.

\\\\ ra saxis operaciaa mizanSewonili msxvili nawlavis perforaciis


dros:
\\\ mxolod perforirebuli xvrelis gakerva;
\\\ perforirebuli xvrelis gakerva da muclis Rrus drenireba;
\\\ perforirebuli xvrelis gamotana eqstraperitonealurad;
\\\ perforaciuli xvrelis gakervis Semdeg proqsimalurad unda
daedos orluliani ukana tani.

\\\\ msxvili nawlavis dazianebisas 6 saaTis Semdeg gakeTebuli


operaciis SemTxvevaSi, operaciis Semdgomi letaloba aris:
\\\ 10%;
\\\ 12%;
\\\ 20%;
\\\ 37,7%.

\\\\ msxvil nawlavSi Seiwoveba:


\\\ umniSvnelo raodenobiT eleqtrolitebi da glukoza;
\\\ cximebi da cilebi;
\\\ didi raodenobiT wyali;
\\\ cximebi, cilebi da vitaminebi.

\\\\ msxvil nawlavSi xdeba sakvebSi Semavali Semdegi nivTierebebis


daSla:
\\\ cximebis da cilebis;
\\\ cximebis da naxSirwylebis;
\\\ SemaerT.qsovilisa da celulozis;
\\\ cximebis, cilebis da naxSirwylebis.

\\\\ travmisas, msxvili nawlavis mTlianobis darRvevis dros,


muclis Rrus rentgenologiuri gamokvleviT SeiZleba aRmoCndes:
\\\ sisxli muclis RruSi;
\\\ e.w. “kloiberis fialebi”;
\\\ gadaberili msxvili nawlavi;
\\\ Tavisufali airi muclis RruSi.

\\\\ msxvili nawlavis dazianebaze eWvis dros umjobesia gakeTdes:


\\\ gamwmendi oyna;
\\\ nawlavTa medikamentozuri stimulacia;
\\\ saswrafo laparatomia;
\\\ Caidgas ukana tanidan gazgamyvani mili.

\\\\ msxvili nawlavis marjvena naxevris mravlobiTi dazianebisas


umjobesia gakeTdes:
\\\ marjvenamxrivi hemikoleqtomia an misi rezeqcia;
\\\ marcxenamxrivi hemikoleqtomia;
\\\ hartmanis operacia;
\\\ mikuliCis operacia.

\\\\ araspecifiuri wylulovani kolitis yvelaze xSiri da mZime


garTulebaa:
\\\ diarea;
\\\ septiuri cxeleba;
\\\ perforacia;
\\\ kaxeqsia.

\\\\ araspecifiuri wylulovani kolitis qirurgiuli mkurnalobis


absolituri Cvenebebia:
\\\ daavadebis xSiri gamwvaveba;
\\\ daavadebis fonze ganviTarebuli asTeniuri sindromi;
\\\ perforacia, sisxldena, msxvili nawlavis toqsiuri dilatacia,
malignizacia, gauvalobis ganviTareba;
\\\ Zlieri diarea.

\\\\ msxvili nawlavis kibos erT-erTi garTuleba_obturaciuli


gauvaloba, viTardeba avadmyofTa:
\\\ 20-25% Si;
\\\ 5-10% Si;
\\\ 1-5% Si;
\\\ 40-50% Si.

\\\\ msxvili nawlavis kibos perforacia gvxvdeba SemTxvevaTa:


\\\ 1-2% Si;
\\\ 3-5% Si;
\\\ 10-12% Si;
\\\ 15-20% Si.

\\\\ swori nawlavis sigrZea:


\\\ 12-16 sm;
\\\ 5-10 sm;
\\\ 20-25 sm;
\\\ 25-30 sm.

\\\\ swor nawlavSi gamoyofen:


\\\ or nawils;
\\\ sam nawils;
\\\ oTx nawils;
\\\ xuT nawils.

\\\\ swori nawlavis sisxliT momarageba xorcieldeba:


\\\ zemo hemoroidaluri arteria da qvemo hemoroidaluri
arteriebiT;
\\\ sigmuri nawlavis qveda arteria da zemo hemoroidaluri
arteriebiT;
\\\ zemo hemoroidaluri arteria, Sua hemoroidaluri arteriebiT;
da qvemo hemoroidaluri arteriebi;
\\\ zeda da qvemo hemoroidaluri arteriebiT.

\\\\ zemo hemoroidaluri veniT Cirqovani metastazebi xvdeba:


\\\ Tavis tvinSi;
\\\ filtvebSi;
\\\ mcire menjis organoebSi;
\\\ RviZlSi.
\\\\ Sua da qvemo hemoroidaluri venebiT Cirqovani metastazebi
xvdeba:
\\\ Tavis tvinSi;
\\\ filtvebSi;
\\\ RviZlSi;
\\\ ZvlebSi.

\\\\ swori nawlavis kedlis sruli dazianebis dros ZiriTad


manipulaciebTan erTad aucilebeli pirobaa kolostomis dadeba:
\\\ ori kviriT;
\\\ 1-2 TviT;
\\\ 3-4 TviT;
\\\ eqvsi TviT.

\\\\ gamoyofen daavadeba buasilis


\\\ or xarisxs;
\\\ sam xarisxs;
\\ oTx xarisxs;
\\\ xuT xarisxs.

\\\\ buasilisTvis ZiriTadi damaxasiaTebeli simptomia:


\\\ sisxldena;
\\\ diarea;
\\\ yabzoba;
\\\ disbaqteriozi.

\\\\ buasilis qirurgiul mkurnalobaSi yvelaze metad


gavrcelebuli meTodia:
\\\ novokainiT blokada;
\\\ masklerozirebeli nivTierebebis gamoyeneba;
\\\ miligan-morganis meTodi;
\\\ ligaturuli meTodi.

\\\\ divertikuliti gvxvdeba divertikuloziT daavadebul avadmyofTa:


\\\ 10% Si;
\\\ 15% Si;
\\\ 25% Si;
\\\ 40% Si.

\\\\ sisxldena divertikulidan divertikulozis erT-erTi mZime


garTulebaa da viTardeba SemTxvevaTa:
\\\ 5-10% Si;
\\\ 15-20% Si;
\\\ 20-25% Si;
\\\ 30-40% Si;

\\\\ araspecifiuri wylulovani kolitis dros perforacia viTardeba


SemTxvevaTa:
\\\ 6% Si;
\\\ 15% Si;
\\\ 20% Si;
\\\ 25% Si.

\\\\ araspecifiuri wylulovani kolitis dros profuzuli sisxldena


viTardeba SemTxvevaTa:
\\\ 3% Si;
\\\ 7% Si;
\\\ 15% Si;
\\\ 20% Si.

\\\\ araspecifiuri wylulovani kolitis qirurgiuli mkurnalobis


absolutur Cvenebas warmoadgens:
\\\ septuri mdgomareoba;
\\\ Seupovari faRaraTi;
\\\ zogadi intoqsikacia, kaxeqsia;
\\\ perforacia, sisxldena, msxvili nawlavis toqsiuri
dilatacia, malignizacia,nawlavis Seviwroeba-gauvaloba.

\\\\ swori nawlavis muclis Rrus gare nawilis lorwovani garsisa


da kunTovani Sris dazianebisas, roca anTebiTi procesi
parareqtalur sivrceSi aris gavrcelebuli, mkurnalobas viwyebT:
\\\ saswrafo laparatomiiT;
\\\ Wrilobis gakerviT;
\\\ orluliani sigmostomis formirebiT;
\\\ mikrooynebi antiseptiuri xsnarebiT,antibiotikebi

\\\\ swori nawlavis muclis Rrus gare nawilis lorwovani garsisa da


kunTovani Sris dazianebisas, anTebadi procesis parareqtalur
sivrceSi gavrcelebis SemTxvevaSi, mkurnalobas viwyebT:
\\\ mikrooynebi antiseptiuri xsnarebiT, antibiotikebi;
\\\ vakeTebT hartmanis operacias;
\\\ vkeravT swori nawlavis Wrilobas;
\\\ vadebT sigmostomas da vakeTebT parareqtaluri sivrcis drenirebas.

\\\\ rodesac swori nawlavis mTeli kedelia dazianebuli, mimarTaven


mis qirurgiul damuSavebas:
\\\ Sorisis mxridan midgomiT;
\\\ muclis mxridan midgomiT;
\\\ Torako-abdominaluri midgomiT;
\\\ swor nawlavze midgoma xorcieldeba uknidan, kudusunis
rezeqciis Semdeg.

\\\\ swori nawlavis intraperitonealuri nawilis dazianebis


SemTxvevaSi keTdeba operacia:
\\\ Sorisis mxridan midgomiT;
\\\ mimarTaven saswrafo laparatomias;
\\\ keTdeba keniu-mailsis ooperacia;
\\\ keTdeba swori nawlavis wina rezeqcia.

\\\\ klinikuri mimdinareobis mixedviT arCeven buasilis Semdeg


formebs:
\\\ mwvave da qronikuli;
\\\ garTulebuli da gaurTulebeli;
\\\ martivi da rTuli;
\\\ gareTa da SigniTa.

\\\\ buasilis garTulebul formebs ekuTvnis:


\\\ tkivili buasilis kvanZebis areSi;
\\\ lorwovani garsis maceracia kvanZebis areSi;
\\\ hemoroidaluri kvanZebis Trombozi da “CaWedva”;
\\\ analuri arxis SeSupeba.

\\\\ gareTa buasili gvxvdeba SemTxvevaTa:


\\\ 15%-Si;
\\\ 20%-Si;
\\\ 10%-Si;
\\\ 30%-Si.

\\\\ Sereuli xasiaTis buasili gvxvdeba SemTxvevaTa:


\\\ 10%-Si;
\\\ 20%-Si;
\\\ 30%-Si;
\\\ 40%-Si.

\\\\ lokalizaciis mixedviT arCeven mwvave paraproqtitis Semdeg


formebs:
\\\ kanqveSa(perianaluri);
\\\ sajdom-swornawlavis (iSioreqtaluri);
\\\ menj-swornawlavis (pulvioreqtaluri);
\\\ lorwqveSa.

\\\\ paraproqtitis formebidan yvelaze xSirad vxvdebiT:


\\\ kanqveSa forma;
\\\ sajdom-swornawlavis forma;
\\\ menj-swornawlavis forma;
\\\ lorwqveSa.

\\\\ mwvave paraproqtitis mkurnalobis ZiriTadi meTodi:


\\\ konservatiuli mkurnaloba;
\\\ qirurgiuli Careva;
\\\ lazeriT mkurnaloba;
\\\ fizioTerapiuli procedurebi.

\\\\ Wia nawlavis zomebi aris :


\\\ sigrZe 4-12 sm, diametri 3- 5 mm;
\\\ sigrZe 8-16 sm, diametri 6- 7 mm;
\\\ sigrZe 1-3 sm, diametri 1- 2 mm;
\\\ sigrZe 10- 18 sm, diametri 7- 10 mm.

\\\\ Wia nawlavis brma nawlavSi CarTvis areSi mdebareobs lorwovani


garsis naxevarmTvarisebri dublikatura, romelsac ewodeba:
\\\ herlaxis sarqveli;
\\\ haisteris sarqveli;
\\\ makburneis sarqveli;
\\\ vaslavis sarqveli.

\\\\ apendiqss kvebavs apendikularuli arteria, romelic aris toti:


\\\ gastroduodenaluri arteriis;
\\\ zemo mezenteraluri arteriis;
\\\ qvemo mezenteraluri arteriis;
\\\ kolinjis marjvena arteriis.

\\\\ apendikularuli vena Caedineba:


\\\ qvemo Rru venaSi;
\\\ TeZos SigniTa venaSi;
\\\ qvemo mezenteraluri venaSi;
\\\ zemo mezenteraluri venaSi.

\\\\ mwvave apendicitis formebia:


\\\ qvemwvave, putriduli da gangrenozuli;
\\\ kataraluri, flegmonozuri da destruqciuli;
\\\ zedapiruli, Cirqovani da qronikuli;
\\\ mwvave, flegmonozuri da perforaciuli.

\\\\ apendiqsis lorwqveSa Sre Seicavs peiferis limfuri folikulebis


\\\ 25%-s;
\\\ 35%-s;
\\\ 50%-s;
\\\ 75%-s.

\\\\ Wia nawlavis flegmonozuri anTebis dros adgili aqvs:


\\\ a) Wia nawlavi gadidebulia da hiperemiulia; b) dafaruliafibrinis
nadebiT; g) adgili aqvs mRvrie leikocitebiT mdidar gamonadens.
\\\ a) Wia nawlavi normaluria; b) sanaTurSi aRiniSneba Cirqovani
gamonadeni; g) peritoneumSi aris serozuli gamonadeni.
\\\ a) Wia nawlavis serozuli garsis sisxlZarRvebi gaganierebulia;
b) sanaTurSi aris lorwovani gamonadeni; g) peritoneumSi aris
hemoragiuli gamonadeni.
\\\ Wia nawlavi meoradad Secvlilia, b) Wia nawlavi Sreobrivad
mikroskopul cvlilebebs ar ganicdis, g) peritoneumis RruSi
ileocekalur kuTxeSi dagrovilia SigTavsi mJave suniT.

\\\\ Wia nawlavi gamsxvilebulia, daWimulia, kolbiseburad


gadidebulia misi mwvervali. rasTan unda gvqondes saqme:
\\\ Wia nawlavis kibosTan;
\\\ Wia nawlavis karcinoidTan;
\\\ Wia nawlavis empiemasTan;
\\\ Wia nawlavis tuberkulozTan.

\\\\ mwvave apendicitisTvis damaxasiaTebelia:


\\\ mRrRneli tkivili mucelSi, romelic gadaecema welis areSi
da mSieri xasiaTisaa;
\\\ tkivili mucelSi romelic iwyeba saRamos, RamiT an gamTeniisas
da uxSiresad lokalizebulia epigastriumis da Wipis areSi;
\\\ SeteviTi tkivili welis areSi, romelic iradirebs
sazardulisken da saTesle jirkvalSi;
\\\ qamriseburi tkivili mezogastriumis areSi iwyeba da Tan axlavs
Rebineba.

\\\\ mwvave apendicitis dros avadmyofis marcxena gverdze wolisas


ra simptomebi gamovlindeba tkivilis gaZlierebiT iliocekalur
areSi:
\\\ keris simptomi;
\\\ merfis sindromi;
\\\ sitkovskis simptomi;
\\\ pasternackis simptomi.

\\\\ mwvave apendicitis dros sxeulis temperatura uxSiresad aris:


\\\ 37ºC -- 37,5ºC;
\\\ 38ºC -- 38,5ºC
\\\ 38,5ºC -- 39ºC;
\\\ 39ºC -- 40ºC;

\\\\ mwvave apendicitis dros @”perangis “ anu voskresenskis simptomi


iliocekalur areSi ganpirobebulia:
\\\ gamonaJoni siTxis dagrovebiT;
\\\ Tirkmlis kolikiT;
\\\ peritoneumis gaRizianebiT da kanis hiperesTeziiT;
\\\ kronis daavadebiT.

\\\\ rovzingis simptomi ganpirobebulia:


\\\ zewoliT epigastriumis areSi;
\\\ zewoliT iliocekalur areSi;
\\\ zewoliT sigmur nawlavze;
\\\ zewoliT Sardis buStis saproeqcio areSi.

\\\\ barTomeie-mixelsonis simptomi dadebiTia da gamovlindeba


mwvave apendicitis dros:
\\\ swori nawlavidan digitaluri gasinjviT;
\\\ marcxena gverdze wolisas iliocekalur areSi palpaciis dros;
\\\ sigmuri nawlavis saproeqcio areSi palpaciis dros;
\\\ marcxena gverdze wolisas marjvena ferdqveSa areSi palpaciisas.

\\\\ mwvave apendicitis dros koupis simptomi gamovlindeba:


\\\ zurgze wolisas marjvena qveda kiduris zemoT awevis dros;
\\\ marjvena gverdze wolisas marcxena qveda kiduris ganzidvis dros;
\\\ swori nawlavis an saSos digitaluri gasinjviT.
\\\ marcxena gverdze wolisas marjvena qveda kiduris ganzidvisas
iliocekaluri fosos palpaciis dros.

\\\\ mwvave apendicitis dros “duglasis yvirili”gamovlindeba:


\\\ zurgze wolis dros mcire menjis palpaciisas;
\\\ marjvena gverdze wolis dros;
\\\ swori nawlavidan digitaluri gasinjvis dros;
\\\ marcxena gverdze wolis da qveda kiduris moxril
mdgomareobis dros.
\\\\ tipiuri retrocekaluri apendicitis damaxasiaTebeli simptomebia:
\\\ rouzingis simptomi;
\\\ barTomeie-mixelsonis simptomi;
\\\ marjvena menj-barZayis saxsris miogenuri kontraqtura;
\\\ SCotkin-blumbergis simptomi.

\\\\ ra simptomebia tipiuri menjiseuli apendicitis dros:


\\\ muclis mkveTri daWimuloba hipogastriumSi da rouzingis
simptomi;
\\\ kunTebis daWimuloba hipogastriumSi ar aris gamoxatuli,
adgili aqvs tenezmebs da xSir Sardvas;
\\\ mkveTri mtkivneuloba welis areSi da pasternackis dadebiTi
simptomi.
\\\ koupis simptomi.

\\\\ riTia ganpirobebuli mwvave apendicitis Tavisebureba bavSvTa


asakSi:
\\\ organizmis infeqciisadmi medegobiT, grZeli badeqoniT;
\\\ limfuri qsovilebis ganuviTareblobiT, mokle badeqoniT;
\\\ limfuri qsovilebis Warbi ganviTarebiT, grZeli cekumiT;
\\\ limfuri qsovilebis ganuviTareblobiT, grZeli apendiqsiT;

\\\\ riTia ganpirobebuli mwvave apendicitis Tavisebureba


xanSiSesulebSi da moxucebSi:
\\\ mkveTrad momatebuli leikocitoziT, kunTebis daWimulobiT
iliocekalur areSi, maRali temperaturiT;
\\\ leikocitebis raodenoba umniSvnelodaa momatebuli an normaSia,
kunTebis rezistentoba iliocekalur areSi sustadaa gamoxatuli
an saerTod adgili ar aqvs, saxezea bipolarobis simptomi;
\\\ sustadaa gamoxatuli tkivilis sindromi iliocekalur areSi,
leikocitozi mkveTradaa gamoxatuli, temperatura maRalia;
\\\ aRiniSneba Zlieri tkivili iliocekalur areSi, temperatura
normaluria, leikocitebis raodenoba momatebulia.

\\\\ riTi aixsneba xSirad apendikularuli infiltratis Camoyalibeba


moxucebSi mwvave apendicitis dros:
\\\ kuW-nawlavis traqtis qronikuli daavadebebis arsebobiT da
qronikuli apendicitis gamwvavebiT;
\\\ Raribi simptomatikis gamo dagvianebuli mimarTviT eqimisadmi;
\\\ bipolarobis simptomiT da badeqonis inoluciiT;
\\\ organizmis saerTo areaqtiulobiT da limfuri qsovilis Raribi
ganviTarebiT.

\\\\ riTia ganpirobebuli mwvave apendicitis Tavisebureba orsulebSi:


\\\ xSirad eklamfsiiT, pielitiT, zewoliT venur sistemaze;
\\\ badeqonis dagrZelebiT, saSvilosnos gadidebiT, organizmis
imunologiuri statusis momatebiT;
\\\ saSvilosnos gadidebiT, Sinagan organoebze zewoliT da
organoebis gadaadgilebiT;
\\\ organoebis gadaadgilebiT, orsulTa organizmis sisustiT,
badeqonis damoklebiT, limfuri qsovilebis ganuviTareblobiT.

\\\\ uxSiresad gamoiyeneba apendeqtomiis Semdegi meTodebi:


\\\ Ria wesiT apendeqtomia (makburneis ganakveTi) da laparaskopiulad;
\\\ Ria wesiT laparatomia Sua xazze;
\\\ lenanderi - parareqtaluri ganakveTi;
\\\ koxeris ganakveTi.

\\\\ ra msgavsi niSnebi aqvs mwvave apendicits da kuWisa da 12-goja


nawlavis wylulovani xasiaTis perforacias:
\\\ tkivili epigastriumSi daavadebis dasawyis fazaSi e.w. koxeris
simptomi;
\\\ delafuas simptomi;
\\\ Tavisufali haeris arseboba peritoneumis RruSi;
\\\ barTomeie-mixelsonis simptomi.

\\\\ CamoTvlili simptomebidan ra niSani araa tipiuri mwvave


apendicitisaTvis gansxvavebiT mwvave qolecistitisagan:
\\\ mwvave SeteviTi tkivili marjvena ferdqveSa areSi iradiaciiT
beWebSi, xSirad RebinebiT, xSirad tkivilis dawyeba emTxveva dietis
darRvevas;
\\\ yru mudmivi tkivili mucelSi, normaluri leikocitozi,
normaluri temperatura;
\\\ voskresenskis anu “perangis” simptomi;
\\\ “duglasis yvirilis simptomi.

\\\\ mwvave apendicitis dros meramdene dReze Camoyalibdeba


apendikularuli infiltrati:
\\\ meeqvse – meSvide dRes;
\\\ meoTxe – meeqvse dRes;
\\\ meore – meoTxe dRes;
\\\ 10 – 12 dRis Semdeg.

\\\\ ra niSnebiT gamovlindeba apendikularuli infiltratis


abscedireba:
\\\ temperatura normaluria, tkivilis momateba iliocekalur areSi,
Rebineba;
\\\ heqtiuri temperatura, mkveTri leikocitoziT formulis
marcxniv gadaxriT, tkivilis momatebiT infiltratis areSi;
\\\ faRaraTobiT, dizuriuli movlenebiT, sufebriluri temperaturiT;
\\\ leikopeniiT, gulis reviT, RebinebiT, welis tkiviliT.

\\\\ ra wamyvani simptomebiT ganirCeva apendikularuli infiltrati


da brma nawlavis simsivnuri procesi:
\\\ normaluri temperaturiT, simsivnuri warmonaqmnis arsebobiT
iliocekalur areSi, leikocitoziT;
\\\ heqtiuri temperaturiT, leikocitoziT, iliocekalur areSi
isinjeba mkvrivi nakleb mtkivneuli nakleb moZravi simsivnuri
warmonaqmni;
\\\ Rebineba, Zlier mtkivneuli, moZravi warmonaqmni iliocekalur
areSi, sufebriliteti;
\\\ mkveTrad dadebiTi rovzingis simptomi.

\\\\ gangrenozuli apendicitis fonze Camoyalibebuli apendikularuli


infiltratis dros naCvenebia:
\\\ saswrafo operaciuli Careva;
\\\ konservatuli mkurnaloba;
\\\ konservatuli mkurnaloba da infiltratis gawovidan 2-3 Tvis
Semdeg operaciuli mkurnaloba;
\\\ 2-3 dRe saTanado dezintoqsikaciuri mkurnalobis Semdeg
operacia.

\\\\ ra mkurnalobas mimarTaven apendikularuli infiltratis


daCirqebis SemTxvevaSi:
\\\ konservatuli mkurnaloba grZeldeba uaxlesi farTo speqtris
antibiotikebis gamoyenebiT;
\\\ gadaudebel operacias muclis Rrus drenirebas;
\\\ operacias, abscesis Rrus gaxsnas da drenirebas;
\\\ Sexorcebebis gaTiSvas, abscesis daclas, apendeqtomias da muclis
Rrus drenirebas.

\\\\ mwvave apendicitis dros sad gvxvdeba ufro xSirad Semofargluli


abscesebi:
\\\ marjvena subdiafragmul sivrceSi;
\\\ marcxena subdiafragmul sivrceSi;
\\\ mcire menjSi;
\\\ nawlavTa Soris sivrceSi.

\\\\ ras warmoadgens pileflebiti:


\\\ Tirkmlis venebis Tromboflebits;
\\\ elenTis venis Tromboflebits;
\\\ karis venis Tromboflebits;
\\\ qvemo Rru venis Tromboflebits.

\\\\ ra ganakveTs mimarTaven uxSiresad mwvave apendicitis operaciuli


mkurnalobis dros:
\\\ koxeris ganakveTi;
\\\ lenanderis ganakveTi;
\\\ makburneis ganakveTi;
\\\ meios ganakveTi.

\\\\ ra aris tamponis datovebis Cveneba mwvave apendicitis dros:


\\\ flegmonozurad Secvlili apendiqsi da peritoneumis RruSi
gamonadenis arseboba;
\\\ perforaciuli apendicitis da am dros ganviTarebuli
gavrcelebuli peritonitis Semdeg;
\\\ roca gangrenuli apendicitis dros ver xdeba takvis
srulyofili daxurva an periapendikularuli abscesis gaxsnis
dros;
\\\ apendikularuli infiltratis dros Tu operaciis dros daisva
apendikularuli infiltratis diagnozi.
\\\\ apendeqtomia apendikularuli infiltratis daCirqebis gamo
abscesis Rrus drenirebis Semdeg ramden xanSi keTdeba:
\\\ 1 Tvis Semdeg;
\\\ 2 Tvis Semdeg;
\\\ 3-4 Tvis Semdeg;
\\\ 6 Tvis Semdeg.

\\\\ difuzuri peritonitis dros ra ganakveTiT jobia apendeqtomiis


gakeTeba:
\\\ qveda Sua laparatomia;
\\\ Sua laparatomia;
\\\ makburneis ganakveTi;
\\\ lenanderis ganakveTi;

\\\\ ra ewodeba apendeqtomiis Semdgom garTulebas apendikularuli


arteriidan ligaturis moZrobas:
\\\ hidrocele;
\\\ hemoToraqsi;
\\\ hematoperitoneocele;
\\\ hemopiokardiumi.

\\\\ apendeqtomiis Semdgom periodSi nawlavTa mwvave gauvaloba


uxSiresad yalibdeba:
\\\ 15-25 dReSi;
\\\ 5-10 dReSi;
\\\ 10-15 dReSi;
\\\ 1 Tvis Semdeg.

\\\\ mwvave apendicitis garTulebul formebs miekuTvneba:


\\\ gangrenozuli apendiciti;
\\\ destruqciuli apendiciti;
\\\ apendikularuli infiltrati;
\\\ kataraluri apendiciti.

\\\\ perforaciuli apendicitis dros sikvdilianobis maCvenebeli tolia:


\\\ 1%;
\\\ 6%;
\\\ 15%;
\\\ 25%.

\\\\ mwvave apendicitis romeli formis dros ar mimarTaven muclis


Rrus drenirebas:
\\\ flegmonozuri;
\\\ perforaciuli;
\\\ gangrenozuli;
\\\ kataraluri.

\\\\ peritoneumis farTi Seadgens:


\\\ 80 sm²;
\\\ 1 m²;
\\\ 3 m²;
\\\ 2 m².

\\\\ peritoneumis Rrus naprali amovsebulia serozuli siTxiT, romlis


raodenobaa:
\\\ 100 ml;
\\\ 20 ml;
\\\ 200 ml;
\\\ 60 ml.

\\\\ klinikuri mimdinareobis mixedviT gamoyofen peritonits:


\\\ pirvelad da meorad;
\\\ serozul da Cirqovan;
\\\ mwvave da qronikul;
\\\ infeqciur da aseptiur.

\\\\ mwvave peritonitis mimdinareobaSi gamoyofen daavadebis Semdeg


fazebs:
\\\ pirvelad da meorad;
\\\ reaqtiul, toqsiur da terminalur;
\\\ serozul, hemoragiul da Cirqovan;
\\\ Semofarglul da difuzur.

\\\\ mwvave peritonitis toqsiuri faza moicavs:


\\\ pirvel 6 saaTs;
\\\ 24 – 72 sT;
\\\ 72 – 100 sT;
\\\ 100 – 120 sT.

\\\\ peritonitis dros organizmis energomoxmareba Seadgens:


\\\ 500 – 1000 kkal;
\\\ 1000 – 1500 kkal;
\\\ 2000 - 2500 kkal;
\\\ 3000 – 3500 kkal.

\\\\ peritonitis dros organizmis energoresursebis danaxarji


temperaturis 1°C-iT momatebisas izrdeba:
\\\ 15%-iT;
\\\ 25%-iT;
\\\ 50%-iT;
\\\ 45%-iT.

\\\\ difuzuri peritonitis kriteriumebia:


\\\ procesi ikavebs muclis Rrus ori sarTulis peritoneums;
\\\ procesi ikavebs muclis Rrus oridan xuT midamomde;
\\\ procesi ikavebs mTel peritoneums;
\\\ procesi ikavebs muclis Rrus erT sarTuls da Semofarglulia
SexorcebebiT.

\\\\ peritonitis garTulebaa:


\\\ duglasis fosos abscesi;
\\\ parareqtaluri abscesi;
\\\ pieliti;
\\\ retroperitonealuri abscesi.

\\\\ muclis Rrus qveda sarTulSi gamoyofen:


\\\ or midamos;
\\\ oTx midamos;
\\\ sam midamos;
\\\ erT midamos.

\\\\ araspecifiur gramdadebiT mikrofloras miekuTvneba:


\\\ stafilokokebi;
\\\ enterobaqteriebi;
\\\ klebsiela;
\\\ citobaqteriebi.

\\\\ pirveladi peritoniti viTardeba:


\\\ Rru organoebis perforaciis dros;
\\\ muclis kedlis Semavali Wrilobis dros;
\\\ peritoneumis limfogenuri, hematogenuri da falopis milis
dainficirebisas;
\\\ peritoneumis asepturi anTebisas ( mag. pankreatitis dros).

\\\\ romel paTologias SeuZlia gamoiwvios yalbi mwvave muceli:


\\\ kardiospazms;
\\\ mediastinits;
\\\ periodul daavadebas;
\\\ paraproqtits.

\\\\ qimiur toqsikuri peritonitis gamomwvevi mizezia:


\\\ nawlavis perforaciis dros SigTavsis moxvedra peritoneumis RruSi;
\\\ naRvelis, sisxlis, Sardis CaRvra peritoneumis RruSi;
\\\ limfis CaRvra peritoneumSi;
\\\ ascituri siTxis dagroveba.

\\\\ adgilobrivi peritonitis gavrcelebis kriteriumebia:


\\\ paTologiuri procesi ikavebs muclis Rrus erTi romelime
sarTulis amomfen peritoneums;
\\\ procesi ikavebs muclis Rrus araumetes or midamos;
\\\ procesi ikavebs muclis Rrus sam midamos;
\\\ procesi ikavebs muclis Rrus erTidan xuTamde anatomiur midamos.

\\\\ specifikur peritonits miekuTvneba:


\\\ stafilokokuri peritoniti;
\\\ streptokokuri peritoniti;
\\\ tuberkulozur peritoniti;
\\\ gonokokuri peritoniti.

\\\\ hemoperitoneumisaTvis damaxasiaTebelia:


\\\ bradikardia;
\\\ Sardvis gaxSireba;
\\\ muclis daWimuloba;
\\\ rbili muclis dros dadebiTi blumbergis simptomi (kulenkamfis
simptomi).

\\\\ muclis Rrus sarTulebs Soris sazRvari gadis:


\\\ ganiv kolinjze;
\\\ wvrili nawlavebis jorjalze
\\\ neknTa rkalis qveda doneze da TeZos Zvlis frTebze;
\\\ Sua xazze.

\\\\ mwvave peritonitis uxSiresi mizezi SeiZleba iyos:


\\\ mwvave qolecistiti;
\\\ mwvave pankreatiti;
\\\ mwvave apendiciti;

\\\ kuWisa da 12-goja nawlavis wylulis perforacia.


\\\\ peritoneumis funqciebs ar miekuTvneba:
\\\ rezorbciuli;
\\\ eqsudaciuri;
\\\ infeqciisagan dacva;
\\\ hemostazuri.

\\\\ peritonitis ganviTarebis fazebia:


\\\ peritoneuli, terminaluri, toqsiuri;
\\\ reaqtiuli, toqsiuri, terminaluri;
\\\ hemodinamiuri, reaqtiuli, atonuri;
\\\ hiperreaqtiuli, toqsiuri, hemodinamiuri.

\\\\ muclis RruSi abscedirebuli infiltratis dros naCvenebia:


\\\ farTo speqtris antibiotikoTerapia;
\\\ fizioprocedurebiT mkurnaloba;
\\\ operaciuli mkurnaloba;
\\\ woliTi reJimi, dieta.

\\\\ mwvave fsevdo peritoniti gamowveuli SeiZleba iyos:


\\\ infeqciuri daavadebebiT;
\\\ 70-ze meti sxvadasxva daavadebiT;
\\\ gulis mankebiT;
\\\ qvemo kidurebis emboliuri daavadebebiT.

\\\\ peritonitis dros nawlavis dekompresiis arCeviT meTodad iTvleba:


\\\ cekostomis dadeba;
\\\ enterostomis dadeba;
\\\ wvrili nawlavis nazointestinuri intubacia zondis SeyvaniT;
\\\ drenireba swori nawlavidan + davulsio.

\\\\ bavSvebSi peritonits axasiaTebs:


\\\ procesis neli evolucia;
\\\ gamoxatuli simptomuri gulis ukmarisoba;
\\\ gamovlena endokrinuli ukmarisobis saxiT;
\\\ zogadi simptomebis upiratesi gamovlena adgilobriv
simptomebTan SedarebiT. zogadi intoqsikaciis gamovleniT.
\\\\ aseptiuri peritoniti ar viTardeba im SemTxvevaSi, roca muclis
RruSi dagrovilia:
\\\ transudati;
\\\ qilozuri siTxe;
\\\ pankreasis wveni;
\\\ sisxli.

\\\\ peritonitis terminalur fazas axasiaTebs:


\\\ gamoxatuli Zlieri tkivili mucelSi;
\\\ bradikardia;
\\\ taqipnoe;
\\\ tkivilis gayuCeba, RviZlis da Tirkmlis ukmarisobis
gaRrmaveba, muclis Seberva.

\\\\ detoqsikaciis intrakorporaluri meTodia:


\\\ hemosorbcia;
\\\ plazmoferezi;
\\\ forsirebuli diurezi;
\\\ limfosorbcia.

\\\\ peritonitis dros gautkivarebis yvelaze miRebuli saxea:


\\\ spinuri anesTezia;
\\\ epiduraluri anesTezia;
\\\ operacia endotraqealuri narkoziT, miorelaqsantebis
gamoyenebiT;
\\\ adgilobrivi anesTezia.

\\\\ CamoTvlili paTologiebidan romeli ekuTvnis Tiaqris garTulebebs:


\\\ eventeracia;
\\\ dacurebuli Tiaqari;
\\\ Seusworebloba;
\\\ gamovardna (Prolapsus).

\\\\ qvemoT CamoTvlili paTologiebidan romeli ar ekuTvnis Tiaqris


garTulebebs:
\\\ CaWedva;
\\\ Tiaqris anTeba;
\\\ eventeracia;
\\\ Seusworebloba.

\\\\ qvemoT CamoTvlili paTologiebidan romeli ar ekuTvnis CaWedili


Tiaqris formebs:
\\\ elastiuri;
\\\ rixteris anu kedlismieri;
\\\ Seubrunebloba;
\\\ litres.

\\\\ ra ewodeba kidev retrogradul CaWedvas:


\\\ rixteris CaWedva;
\\\ litres CaWedva;
\\\ meios CaWedva;
\\\ maidlis CaWedva.

\\\\ ratom miiRo kedlismierma CaWedvam damatebiTi “veraguli”


CaWedvis saxelwodeba:
\\\ SeumCnevlad Camoyalibebis gamo;
\\\ xSirad dagvianebul SemTxvevaSi viTardeba CaWedili nawilis
nawlavis kedlis nekrozi, perforacia da peritoniti;
\\\ diagnozis dasmis sirTulis gamo;
\\\ xSirad gauvalobis ganviTarebis gamo.

\\\\ vis mier da rodis iqna aRwerili mekelis divertikulis CaWedva:


\\\ pirogovis mier 1863 wels;
\\\ meios mier 1893 wels;
\\\ litres mier 1700 wels;
\\\ ambruas pares mier 1672 wels.

\\\\ nawlavis romeli maryuJi ganicdis CaWedvas retrograduli


CaWedvis dros:
\\\ Tiaqris parkSi moTavsebuli erT-erTi maryuJi;
\\\ muclis RruSi moTavsebuli maryuJi;
\\\ muclis RruSi jorjlis mopirdapire mxares arsebuli
maryuJis kedeli;
\\\ Tiaqris parkSi arsebuli nawlavis mekelis divertikuli.

\\\\ ra niSani iTvleba gadamwyvet momentad CaWedili Tiaqrisagan


Seubrunebeli Tiaqris gansxvavebisaTvis:
\\\ koxeris niSani;
\\\ xvelis fenomeni;
\\\ anamnezi;
\\\ Rebineba da Zlieri tkivili Tiaqris areSi.

\\\\ wamyvani ra niSania SigniTa Tiaqrebis CaWedvisTvis


damaxasiaTebeli:
\\\ Tavisufali haeris arseboba diafragmis qveS;
\\\ gauvaloba;
\\\ voskresenskis niSani;
\\\ palpaciiT muclis RruSi isinjeba CaWedili nawlavi.

\\\\ ra ewodeba CaWedili Tiaqris dros parkSi dagrovil siTxes:


\\\ hidrocele;
\\\ transudati;
\\\ eqsudati;
\\\ Tiaqris wyali.

\\\\ CaWedili TiaqrisaTvis wamyvani simptomia:


\\\ tkivilis ar arseboba, Tiaqris SigTavsi muclis RruSi ar
swordeba, xvelis fenomeni dadebiTia;
\\\ muclis kedlis defansi, RviZlis moyruebis gaqroba;
\\\ SeteviTi tkivili sazardulis areSi iradiaciiT welisken;
\\\ tkivili, Seusworebloba, daWimuloba, zewoliT mtkivneuloba,
xvelis fenomenis gaqroba.
\\\\ ra taqtikas mimarTaven CaWedili Tiaqris dros:
\\\ CaWedili Tiaqris Sesworebas;
\\\ saswrafo operaciul Carevas;
\\\ dinamikaSi avadmyofze dakvirveba;
\\\ gegmiuri operacia.

\\\\ ra SemTxvevaSi keTdeba herniolaparatomia:


\\\ CaWedili Tiaqris Seusworebeli formis dros;
\\\ CaWedili Tiaqris SemTxveviT Casworebis dros;
\\\ Tiaqris parkis cru Casworebis dros;
\\\ gegmiuri operaciis dros.

\\\\ ra SemTxvevaSi SeiZleba axali CaWedili (1-3 saaTis Semdeg)


Tiaqris Sesworeba:
\\\ Tanmxlebi qveda kidurebis Tromboflebitis dros;
\\\ wylulovani daavadebis dros;
\\\ kenWovani qolecistitis dros;
\\\ gulis mwvave axali infarqtisa da Tavis tvinis mZime sisxlis
mimoqcevis moSlis dros.

\\\\ rogor gamovlindeba uxSiresad SigniTa Tiaqrebi:


\\\ rentgenologiuri gamokvleviT;
\\\ sisxlis analizSi anemiiT;
\\\ dizuriuli movlenebiT;
\\\ CaWedviT.

\\\\ CaWedili sazardulis marjvenamxrivi Tiaqris parkis flegmonis


dros, romelic gamoiwvia CaWedilma danekrozebulma nawlavma, keTdeba:
\\\ TiaqarkveTa sazardulis marjvenamxrivi Tiaqris areSi + nawlavis
rezeqcia
\\\ laparotomia, CaWedili nawlavis mimdebare nawilis rezeqcia da
SerTuli + flegmonis gakveTa da rezecirebuli nawlavis amoReba da
Tiaqris karis gakerva;
\\\ enterostoma;
\\\ nobles operacia.

\\\\ rogoria qirurgis taqtika im SemTxvevaSi Tu CaWedili Tiaqris


Sesworeba moxda uSualod saoperacio magidaze operaciis dawyebis
win:
\\\ unda gakeTdes Cveulebriv TiaqarkveTa da Tiaqris plastika;
\\\ aucilebelia TiaqarkveTa da Tiaqris plastika gakeTdes meore
dRes;
\\\ Tiaqris plastika gakeTdes gegmiurad;
\\\ gagrZeldes operacia herniolaparatomiuli midgomiT moinaxos
“Wedili”nawlavis maryuJi da Semdeg ganisazRvros taqtika.

\\\\ sazardulis gareTa CaWedili Tiaqris rgolis gaxsnis dros


romeli sisxlZarRvi SeiZleba daziandes:
\\\ barZayis;
\\\ TeZos;
\\\ qveda epigastraluri;
\\\ qveda mezenterialuri.

\\\\ ra mimarTulebiT unda gaikveTos Tiaqris rgoli barZayis CaWedili


Tiaqris dros:
\\\ wina mimarTulebiT;
\\\ ukana mimarTulebiT;
\\\ medialurad;
\\\ lateralurad.

\\\\ CaWedili nawlavi arasicocxlisunariania, nawlavis rezeqcia


keTdeba:
\\\ proqsimalurad 5-10 sm, distalurad 20 sm;
\\\ proqsimalurad 20-30 sm, distalurad 5-10 sm;
\\\ proqsimalurad 28-48 sm, distalurad 15-20 sm;
\\\ proqsimalurad 10-15 sm, distalurad 5 sm.

\\\\ romeli arteria SeiZleba daziandes im SemTxvevaSi Tu sazardulis


gareTa CaWedili Tiaqris dros Tiaqris rgoli gaikveTa
medialurad:
\\\ barZayis vena da arteria;
\\\ qveda epigastraluri arteria;
\\\ zeda epigastraluri arteria;
\\\ TeZos gareTa arteria da vena.

\\\\ raSi mdgomareobs “sasowarkveTis operacia” CaWedili Tiaqris


dros:
\\\ avadmyofis mZime mdgomareobis da Tiaqris parkis CaWedili
ganavlovani flegmonis dros parkis areSi ganakveTis gakeTeba;
\\\ laparatomia da organoTa revizia;
\\\ nawlavis rezeqcia laparatomiis fonze;
\\\ konservatuli mkurnaloba.

\\\\ avadmyofs aReniSneba tkivili terfsa da wvivSi, romelic daewyo


3 sT- is win. kiduri fermkrTalia, palpaciiT – kontralateralur
kidurTan SedarebiT grili, pulsacia terfis zurgisa da didi
wvivis ukana arteriebze ar isinjeba. winaswari diagnozi:
\\\ kiduris kritikuli iSemia;
\\\ kiduris mwvave iSemia;
\\\ gangrena;
\\\ qronikuli Semia.

\\\\ 60 wlis mamakaci mocimcime ariTmiis taqisistoluri formiT


klinikaSi Semovida CivilebiT marjvena qvemo kidurSi uecrad
ganviTarebul tkivilze, rac daewyo 3 sT-is win, amas Tan daerTo
kiduris gaciveba. klinikaSi daisva kiduris mwvave iSemiis diagnozi.
angiografiiT – marjvena muxlqveSa arteriis okluzia. aRiniSneba
kontrastis gavrcelebis Sewyvetis mkveTri sazRvari – arteriis
„amputacia”. ra SeiZleba iyos am SemTxvevaSi kiduris mwvave iSemiis
mizezi:
\\\ muxlqveSa arteriis Trombozi;
\\\ muxlqveSa arteriis embolia;
\\\ muxlqveSa arteriaze eqstravazaluri kompresia;
\\\ muxlqveSa arteriis gamskdari anevrizma.

\\\\ xangamoSvebiTi koWlobis mqone avadmyofs (fonteinis klasifikaciiT


IIb) 1 Tvis win diagnostirebuli barZayis arteriis mniSvnelovani
stenoziT 2 saaTis win daewyo terfis dabuJeba da tkivili. inspeqciiT
kiduri fermkrTalia, palpaciiT – grili. pulsacia muxlqveSa arteriaze
ar isinjeba. angiografiaze – barZayis arteriis okluzia. kontrastis
gavrcelebis Sewyveta TandaTanobiTia. ra SeiZleba iyos am SemTxvevaSi
kiduris mwvave iSemiis mizezi:
\\\ barZayis arteriis Trombozi;
\\\ barZayis arteriis embolia;
\\\ barZayis arteriaze eqstravazaluri kompresia;
\\\ barZayis arteriis gamskdari anevrizma.

\\\\ marcxena barZayis Zvlis motexilobis gamo xangrZlivi drois


ganmavlobaSi imobilizebul avadmyofs TabaSiris moxsnisa da fexze
dayenebis Semdeg ganuviTarda qoSini, romelic ar moixsna avadmyofis
dawolis Semdeg. qvemoT CamoTvlilidan romelia yvelaze savaraudo
diagnozi:
\\\ miokardiumis mwvave infarqti;
\\\ cximovani embolia;
\\\ filtvis arteriis Tromboembolia;
\\\ sisxlis diseminirebuli sisxlZarRvSida Sededebis sindromi

\\\\ sazardulis iribi Tiaqris TiaqarkveTis dros aRiniSna Zlieri


arteriuli sisxldena, ris gamoc operacia mniSvnelovnad gaxangrZlivda.
pacientma dakarga 700 ml-mde sisxli. romel sisxlZarRvebs Soris
anastomozi warmoadgens e.w. “sikvdilis gvirgvins” (corona mortis)?
\\\ zedapirul epigastralur arteriasa da TeZos Semomxvev gare
arterias Soris;
\\\ qveda epigastralur arteriasa da damxurav arterias Soris;
\\\ barZayis Rrma arteriasa da TeZos Semomxvev SigniTa arterias Soris;
\\\ muclis aortasa da qvemo Rru venas Soris.

\\\\ 20 wlis mamakacs kisris midamoSi daniT miyenebuli WrilobiT,


arteriuli sisxldenis SeCerebis mizniT gadaekvanZa marjvena saerTo
saZile arteria, ris Semdegac gadayvanil iqna specializebul klinikaSi.
klinikaSi Semosvlisas avadmyofis mdgomareoba damakmayofilebelia.
nevrologiuri deficiti ar aRiniSneba. romeli kolateralebi
uzrunvelyofen am SemTxvevaSi marjvena naxevarsferos arteriuli
sisxliT adeqvatur momaragebas
\\\ marjvena ukana SemaerTebeli da wina SemaerTebeli arteriebi;
\\\ marcxena ukana SemaerTebeli da marjvena kuTxis arteria;
\\\ marjvena kuTxis arteria da marjvena cxviris zurgis arteria;
\\\ marcxena xerxemlis arteriasa da marcxena laviwqveSa arterias
Soris.

\\\\ avadmyofs marcxena wvivis SigniTa zedapirze aReniSneba palpaciiT


mtkivneuli hiperemiis zoliseburi ubani. imave mxares sazardulis
midamoSi isinjeba Txilisodena mtkivneuli warmonaqmni. anamnezSi
sayuradReboa 1 kviris win miRebuli kanis mcire travma marcxena terfis
I TiTis areSi. romeli diagnozia yvelaze metad savaraudo am
SemTxvevaSi?
\\\ kanqveSa venis Tromboflebiti;
\\\ limfangiti, limfadeniti;
\\\ celuliti;
\\\ gangrena.

\\\\ avadmyofs aqvs qvemo kidurebis kanqveSa venebis varikozuli


gaganiereba. amJamad muxlsa da barZayis qvemo mesamedSi, medialurad
aRiniSneba mtkivneuli, hiperemiuli, mkvrivi zonriseburi warmonaqmni,
romlis gaCenasac avadmyofi ukavSirebs elastiuri bintis arasworad
daxvevas (aRniSnul ubanze kani mohyva elastiuri bintis or momdevno
spiralur naxvevs Soris). romeli diagnozia yvelaze metad savaraudo am
SemTxvevaSi?
\\\ kanqveSa venis Tromboflebiti;
\\\ limfangiti, limfadeniti;
\\\ celuliti;
\\\ gangrena.

\\\\ bronqogenuri karcinomis mqone avadmyofs ramodenime dRis


ganmavlobaSi TandaTanobiT ganuviTarda qoSini, saxis, zemo kidurebisa
da torsis zeda naxevris SeSupeba. aRniSneT yvelaze metad savaraudo
diagnozi:
\\\ mwvave respiratoruli distres-sindromi;
\\\ mediastiniti;
\\\ zemo Rru venis sindromi;
\\\ perikarditi da gulis tamponada.

\\\\ avadmyofi aRniSnavs Zlier tkivils marjvena qvemo kidurSi, romelic


daewyo 3 sT-is win. kiduri fermkrTalia, kanqveSa venuri qseli –
kontralateralur kidurTan SedarebiT metad gamokveTili.
dupleqsskanirebiT nakadi wvivis arteriebSi – magistraluri, barZayis,
muxlqveSa da wvivis venebi gadamcemiT ver kompresirdeba, maTSi sisxlis
nakadi ar fiqsirdeba. aRiniSneba kanqveSa venebis dilatacia, maTSi
sisxlis nakadis gaZliereba. diagnozi:
\\\ kiduris kritikuli iSemia;
\\\ kiduris mwvave iSemia;
\\\ venuri gangrena;
\\\ TeTri mtkivneuli flegmazia.

\\\\ avadmyofi aRniSnavs Zlier tkivils marjvena qvemo kidurSi, romelic


daewyo 5 sT-is win. kiduri cianozuri da SeSupebulia.
dupleqsskanirebiT nakadi wvivis arteriebSi – magistraluri, qvemo
kiduris Rrma da kanqveSa venebi gadamcemiT ver kompresirdeba, maTSi
sisxlis nakadi ar fiqsirdeba. diagnozi:
\\\ kiduris kritikuli iSemia;
\\\ kiduris mwvave iSemia;
\\\ venuri gangrena;
\\\ lurji mtkivneuli flegmazia.
\\\\ avadmyofs 5 dRis win daewyo Zlieri tkivili marjvena qvemo
kidurSi. kiduri SeSupebuli da cianozuria, terfisa da wvivis midamoSi
aRiniSneba kanis nekrozi. dupleqsskanirebiT nakadi wvivis arteriebSi ar
fiqsirdeba, qvemo kiduris Rrma da kanqveSa venebi gadamcemiT ver
kompresirdeba, maTSi sisxlis nakadi ar fiqsirdeba. avadmyofs aqvs
intoqsikaciis niSnebi. rogori unda iyos am SemTxvevaSi mkurnalobis
taqtika:
\\\ konservatiuli;
\\\ qirurgiuli – Trombeqtomia;
\\\ qirurgiuli – amputacia;
\\\ fitoTerapia.

\\\\ avadmyofs 5 dRis win daewyo Zlieri tkivili marjvena qvemo


kidurSi. kiduri SeSupebuli da cianozuria, terfisa da wvivis midamoSi
aRiniSneba kanis nekrozi. dupleqsskanirebiT nakadi wvivis arteriebSi ar
fiqsirdeba, qvemo kiduris Rrma da kanqveSa venebi gadamcemiT ver
kompresirdeba, maTSi sisxlis nakadi ar fiqsirdeba. diagnozi:
\\\ kiduris kritikuli iSemia;
\\\ kiduris mwvave iSemia;
\\\ venuri gangrena;
\\\ lurji mtkivneuli flegmazia.

\\\\ filtvis arteriis TromboemboliiT xSirad rTuldeba


\\\ kanqveSa venebis Tromboflebiti
\\\ proqsimaluri Rrma venebis Trombozi
\\\ distaluri Rrma venebis Trombozi
\\\ muclis aortis anevrizma

\\\\ simptomebis ra klasikuri triadaa damaxasiaTebeli filtvis


arteriis TromboemboliisTvis?
\\\ tkivili mkerdis areSi, subfebriliteti, xvela;
\\\ sisxliani naxveli, Tavbrusxveva, heqtiuri cxeleba;
\\\ sisxliani naxveli, qoSini, tkivili mkerdis areSi;
\\\ oflianoba, Tavbrusxveva, tkivili muclis areSi.

\\\\ filtvis arteriis Tromboemboliis simptomebis klasikuri triada


saxezea SemTxvevaTa
\\\ umciresobaSi;
\\\ naxevarSi;
\\\ umravlesobaSi;
\\\ ar gvxvdeba.

\\\\ kanqveSa venebis varikozuli gaganierebis mqone avadmyofs wvivze


arsebuli varikozis midamoSi daewyo tkivili, rasac Tan daerTo am
ubanze kanis hiperemia. palpaciiT isinjeboda mkvrivi konsistenciis,
mtkivneuli warmonaqmni. avadmyofs daeniSna konservatiuli mkurnaloba,
ris miuxedavadac procesi gavrcelda proqsimaluri mimarTulebiT
barZayis zemo mesamedamde. dupleqsskanirebiT aRniSnul midamoSi
gamoisaxa Trombirebuli didi kanqveSa vena. rogoria aRmavali
Tromboflebetis mkurnalobis taqtika am SemTxvevaSi?
\\\ konservatiuli;
\\\ qirurgiuli – veneqtomia;
\\\ qirurgiuli – didi kanqveSa venis gadakvanZva;
\\\ sxivuri Terapia.

\\\\ virxovis triadaSi, anu Trombogenezis ganmapirobebel faqtorebSi


Sedis yvela CamoTvlili, garda:
\\\ endoTeliumis dazianeba;
\\\ sisxlis nakadis siCqaris daqveiTeba;
\\\ sisxlZarRvis kedelSi elastinis ukmarisoba;
\\\ hiperkoagulacia.

\\\\ mocimcime ariTmiiT daavadebuli 62 wlis mamakaci klinikaSi


Semovida qvemo kiduris mwvave iSemiis diagnoziT. klinikaSi
angiografiiT daisva muxlqveSa arteriis emboliis diagnozi. sisxlis
mimoqcevis sistemis romeli ubani warmoadgens emboliis yvelaze metad
savaraudo wyaros?
\\\ aorta;
\\\ filtvis venebi;
\\\ marcxena guli;
\\\ marjvena guli.

\\\\ qvemo Rru venis sindromis gamomwvevi ZiriTadi mizezebia (miuTiTeT


yvelaze mniSvnelovani faqtori):
\\\ retroperitonealuri simsivneebi;
\\\ kuWukana jirkvlis simsivne;
\\\ qvemo Rru venis Trombozi;
\\\ muclis aortis anevrizma.

\\\\ Rrma venuri sistemis Trombozis mkurnalobis mizania Tavidan iqnes


acilebuli (miuTiTeT yvelaze mniSvnelovani faqtori):
\\\ filtvis arteriis embolia;
\\\ procesis gavrceleba proqsimalur venur segmentebSi;
\\\ qronikuli venuri ukmarisobis Camoyalibeba;
\\\ distaluri venuri hipertenzia.

\\\\ hipertoniiT daavadebuli 74 wlis mamakaci klinikaSi Semovida


CivilebiT tkivilze muclisa da welis areSi, sisusteze, Tavbrusxvevaze.
muclis palpaciiT qvemo epigastriumSi, Sua xazidan marcxniv isinjeba
mopulsire warmonaqmni, romlis auskultaciiT ismis Suili. arteriuli
wneva – 80/50 mm vwy sv. yvelaze metad savaraudo diagnozi am
pacientisTvis aris:
\\\ qvemo kidurebis arteriebis maoblitirebeli daavadeba;
\\\ muclis aortis gamskdari anevrizma;
\\\ zemo kidurebis arteriebis maoblitirebeli daavadeba;
\\\ barZayis arteriis anevrizma.

\\\\ avadmyofs aReniSneba tkivili terfsa da wvivSi, romelic daewyo 5


sT-is win. kiduri fermkrTalia, TiTebi – cianozuri. kiduri palpaciiT –
kontralateralur kidurTan SedarebiT grili, TiTebSi zerele
mgrZnobeloba dakargulia, Rrma mgrZnobeloba – SenarCunebuli., TiTebSi
moZraoba - SenarCunebuli. doplerografiiT wvivis arteriebze sisxlis
nakadi ar moismineba, venuri nakadi – Senaxulia. angiografiiT dadginda
muxlqveSa da wvivis arteriebis Trombozi. rogori unda iyos
mkurnalobis taqtika am SemTxvevaSi?
\\\ konservatiuli;
\\\ qirurgiuli – rekonstruqciuli operacia;
\\\ fasciotomia da konservatiuli mkurnaloba;
\\\ amputacia.

\\\\ avadmyofs aReniSneba tkivili terfsa da wvivSi, romelic daewyo 10


sT-is win. kiduri fermkrTalia, TiTebi – cianozuri. kiduri palpaciiT –
kontralateralur kidurTan SedarebiT grili, TiTebSi zerele da Rrma
mgrZnobeloba dakargulia, aqtiuri moZraoba ar aris, pasiuri moZraobis
sifarTe mkveTrad SezRuduli. wvivis kunTebi mkvrivi, palpaciiT Zalze
mtikvneuli. doplerografiiT wvivze arteriuli da venuri sisxlis
nakadi ar moismineba. angiografiiT dadginda muxlqveSa da wvivis
arteriebis Trombozi. rogori unda iyos mkurnalobis taqtika am
SemTxvevaSi?
\\\ konservatiuli;
\\\ qirurgiuli – rekonstruqciuli operacia;
\\\ fasciotomia da konservatiuli mkurnaloba;
\\\ amputacia.

\\\\ kanqveSa venebis varikozuli gaganierebis mqone avadmyofs didi


saCino venis aRmavali Tromboflebitis gamo gaukeTda operacia – didi
saCino venis gadakvanZva barZayis venaSi CarTvis doneze. ra mizans isaxavs
aRniSnuli operacia?
\\\ aRmavali Tromboflebitis mkurnaloba;
\\\ filtvis arteriis emboliis profilaqtika;
\\\ Tavis tvinis iSemiuri insultis profilaqtika;
\\\ gangrenis profilaqtika.

\\\\ 72 wlis mamakaci klinikaSi Semovida CiviliT tkivilze muclisa da


welis areSi. muclis palpaciiT qvemo epigastriumSi, Sua xazidan
marcxniv isinjeba mopulsire warmonaqmni. dupleqsskanirebiT inaxa
muclis aortis infrarenaluri nawilis anevrizma maqsimaluri
diametriT 56mm, ukana kedelze arsebuli defeqtiT, romlidanac ferad
reJimSi dafiqsirebuli mopulsire nakadiT ivseba 70X60mm zomis hematoma.
diagnozi am pacientisTvis aris:
\\\ qvemo kidurebis arteriebis maoblitirebeli daavadeba;
\\\ muclis aortis gamskdari anevrizma;
\\\ muclis aortis ganSrevebadi anevrizma;
\\\ barZayis arteriis anevrizma.

\\\\ qvemoT CamoTvlili diagnozebidan Cveulebriv, romeli gvxvdeba


saswrafo/gadaudebeli sisxlZarRvovani klinikis praqtikaSi:
\\\ muclis aortis gamskdari anevrizma;
\\\ muclis aortis ganSrevebadi anevrizma;
\\\ gulmkerdis aortis gamskdari anevrizma;
\\\ muxlqveSa arteriis gamskdari anevrizma;
\\\\ kiduris mwvave iSemiis dros ra niSani miuTiTebs Seuqcevad
procesebis dawyebasa da konservatiuli RonisZiebebis uefeqtobaze?
\\\ wvivis arteriebSi sisxlis nakadis gaqroba;
\\\ kunTovani kontraqturis gaCena;
\\\ Rrma da zedapiruli mgrZnobelobis gaqroba;
\\\ wylulis gaCena.

neiroqirurgia
1) SigniTa saZile arteriis monakveTs, romelic moTavsebulia
kavernozul wiaRSi ewodeba:
a) karotiduli sifoni
b) Tvalbudis toti
g) Sua cerebruli arteria
d) mRvimovani sinusi

2)SigniTa saZile arteria miekuTvneba


a) kunTuri tipis arterias
b) kunTur-elastiuri tipis arterias
g) elastiuri tipis arterias

3) xerxemlis arteriebiT iqmneba:


a) vertebro-bazilarul sifoni
b) kenti bazilarul arteria
g) ukana SemaerTebeli arteriis ZiriTad toti

4) viliziis wre iqmneba:


a) wyvili vertebruli arteriis totebiT
b) marjvena vertebruli arteriisa da saZile arteriebis totebiT
g) saZile da vertebruli arteriebis totebiT da wina SemaerTebeli
totebis meSveobiT
d) SigniTa saZile da vertebruli arteriebis sistemis dakavSirebiT
wina da ukana SemaerTebeli arteriebis meSveobiT

5) Tavis tvinis Rrma venebidan yvelaze msxvil venas warmoadgens:


a) golis vena
b) rozentalis bazaluri vena
g) rozenbaueris kenti vena
d) gardneris venuri sinusi

6)Ffakomatozis jgufis paTologiebis dros Tavis tvinis nivTierebaSi


gvxvdeba:
a) mravlobiTi, liqvoris simkvrivis ubnebi
b) mravlobiTi, moculobiTi, xSirad kalcinaciis Semcveli
warmonaqmnebi.
g) sxvadasxva saxis sisxlZarRvovani paTologiebi
d) agiria,alalia,afazia, adiodoxokinezia.

7) anencefaliis dros kt kvleviT vlindeba:


a) liqvoruli simkvrivis kistozuri ubani
b) kalcinaciis mravlobiTi ubnebi
g) konveqsze vlindeba likvoruli simkvrivis ovaluri pormis
kistozuri warmonaqmni, upiratesad marcxena Sublis wilSi

8) Tavis tvinSi me-5 parkuWi vlindeba:


a) verges Rrus gafarToebiT
b) gamWirvale Zgidis cisternis gafarToebiT
g) naTxemis subaraqnoiduli sivrceebis gafarToebiT
d) mxedvelobis borcvis doneze vlindeba samkuTxa pormis kisturi
warmonaqmni mas-efeqtis gareSe

9) tuberozuli sklerozi vlindeba:


a) ”liandagismagvari” kalcinirebuli ubnebiT metwilad subkortikalur
areSi
b) kalcinaciiT parkuWebis uSaualo siaxloves
g) mkafio konturebiani, hipodensiuri, momrgvalo formis
warmonaqmnebiT, mcired gamoxatuli perifokaluri SeSupebiT

10) centraluri damblisaTvis damaxasiaTebelia:


a) kan-kunTovani repleqsebis momateba, myesovanis Sekaveba
b) kan-kunTovani refleqsebis Sekaveba, myesovanis momateba, babinskidadebiTia.
g) kan-kunToveni repleqsebis momateba,myesovanis Sekaveba, babinskiuaryofiTi
d) kan-kunToveni repleqsebis momateba,myesovanis Sekaveba, babinskiuaryofiTi,
kunTuri atrofia

11) centraluri damblisas kunTTa SedarebiTi atrofia SeiZleba


gamoiwvios:
a) spastikis momatebam (garda mwvave stadiisa)
b) kunTis SedarebiTma umoqmedobam
g) wina rqebis dazianebam
d) sisxlis mimoqcevis moSlam wina arteriis auzSi

12) zurgis tvinis ukana svetebis dazianeba vlineba vlindeba:


a) spastiuri dambliT
b) sensitirui ataqsiiT
g) Sereuli sensomotoruli simptomatikiT
d) tetraplegiiT

13) nervul wnulTa dazianeba vlindeba:


a) spastikiT
b) monopareziT plegiamde
g) Sereuli sensomotoruli simptomatikiT
d) sensoruli simptomatikiT
e) motoruli simptomatikiT

14) hemiparezi SeiZleba gamoiwvios:


a) kunTebis atrofiam
b) Tavis tvinis hemisferos dazianebam
g) zurgis tvinis dazianebam Th-3 malis doneze
d) broun-sekaris sindromma

15) hemiparezi SeiZleba gamoiwvios:


a) kunTebis atrofiam
b) Reros dazianebam
g) zurgis tvinis dazianebam Th-3 malis doneze
d) broun-sekaris sindromma

16) hemiparezi SeiZleba gamoiwvios:


a) kunTebis atrofiam
b) Reros dazianebam, zurgis tvinis kisris regionis dazianebam
g) zurgis tvinis dazianebam Th-3 malis doneze,Reros dazianebam
d) broun-sekaris sindromma

17) Tavis tvinis hemisferos dazianeba vlindeba:


a) spastiuri pareziT, hipertonusiT, piramiduli simptomatiT
b) sensoruli mgrZnobelobis SenaxviT
g) damaxasiaTebeli mimikiT (gordonis niSani)
d) tkivilisa da temperaturuli mgrZnobelobis darRveviT
kontralateralur mxares

18) Tavis tvinis Reros dazianeba vlindeba:


a) spastiuri pareziT
b) sensoruli mgrZnobelobis SenaxviT
g) damaxasiaTebeli mimikiT (gordonis niSani)
d) tkivilisa da temperaturuli mgrZnobelobis darRveviT
kontralateralur mxares
e) ZiriTadad saxis nervis pareziT

19) para da tetra- parezi SeiZleba gamoiwvios:


a) broun-sekaris sindromma
b) gordonis sindromma
g) hemisferoTa ormxrivma dazianebam
d) gverdiTma amiotrofulma sklerozma

20) para da tetra- parezi SeiZleba gamoiwvios:


a) broun-sekaris sindromma
b) gordonis sindromma
g) hemisferos dazianebam
d) gverdiTma amiotrofulma sklerozma
e) kortikospinaluri gzebis dazianebam

21) ”Tojinis Tvalis” simptomi vlindeba:


a) axalSobilebSi, 10 dRemde
b) mozrdilebSi. TvalismamoZravebeli nervis dazianebisas
g) Tavis tvinSi sisxlis momoqcevis moSlisas hemoragiuli tipiT
d) Tavis tvinSi sisxlis momoqcevis moSlisas iSemiuri tipiT

22) SigniTa, okluziuri hidrocefalia SeiZleba gamoiwvios:


a) travmulma Sokma
b) subaraqnoiduli sivrceebis gafarToebam nebismieri mizeziT
g) silviis wyalsadenis stenozma
d) disbalansma liqvoris warmoqmnasa da rezorbcias Soris

23) liqvors gamoimuSavebs:


a) gverdiTi da me-3,4 parkuWTa sisxlZarRvovani wnuli
b) parkuWovani sistema
g) tvinis magari garsi
d) monros xvrelis amomfeni ujredebi

24) liqvorodinamika gverdiTi parkuWebidan me-3 parkuWisaken


xorcieldeba:
a) silviis napralebiT
b) maJandis xvreliT
g) luSkas wyvili xvreliT
d) monros xvrelebiT

25) liqvorodinamika me-3 da me 4 parkuWebs Soris xorcieldeba:


a) silviis wyalsadeniT
b) maJandis xvreliT
g) luSkas wyvili xvreliT
d) monros xvreliT

26) liqvorodinamika me-4 parkuWsa da cisternebs Soris xorcieldeba:


a) silviis napralebiT
b) vernike-manis xvreliT
g) luSkas wyvili da maJandis kenti xvrelebiT
d) monros xvreliT

27) hidrocefaliis qirurgiuli mkurnalobis arCevis meTods


warmoadgens:
a) ventrikulocisternostomia torkildsenis meTodiT
b) ventrikulo-plevraluri Suntireba
g) ventrikulo-venuri Suntireba
d) ventrikulo-peritonealuri Suntireba an ventrikulostomia - me-3
parkuWis fskeris perporacia

28) arezorbciuli hidrocefaliis qirurgiuli mkurnalobis arCevis


meTods warmoadgens:
a) ventrikulocisternostomia torkildsenis meTodiT
b) ventrikulo-plevraluri Suntireba
g) ventrikulo-venuri Suntireba
d) ventrikulo-peritonealuri an ventrikuloatriuli Suntireba

29) qala-tvinis mwvave travmis dros kvlevis neirovizualuri


meTodebidan upiratesoba eniWeba:
a) rentgenografias
b) spiralur kompiuterul tomografias
g) magnitur-rezonansul tomografias
d) encefalografias

30) Tavis tvinis Seryevisas liqvorSi vlindeba:


a) policitemia
b) leikocitozi
g) eritrocitozi
d) ar aris cvlilebebi
31) postkomociuri sindromi vlindeba:
a) hemiplegiiT
b) monopareziT
g) Tavis difuzuri tkiviliT
d) hipotoniiT

32) lumbaluri punqciis pirdapiri Cvenebaa:


a) hemoragiuli insulti
b) eWvi neiroinfeqciaze
g) gien-bares sindromi

33) mexsierebis moSla dakavSirebulia Semdegi anatomiuri struqturebis


ormxriv dazianebasTan
a) amigdala
b) hipokampi
g) dvrilisebri sxeulebi
d) wiTeli birTvi, dakbiluli birTvi

34) hipel-lindaus sindromisaTvis damaxasiaTebelia:


a. me-3 qromosomis defeqti
b. dominanturi damemkvidrebis wesi
g. Tvalis feradi garsis hamartomebi
d. Tirkmlis karcinoma

34) Tvalis kaklebis deviacia qveviT ufro xSirad gamowveulia


a. sisxlCaqceviT naTxemSi
b. lobaluri sisxlCaqceviT
g. sisxlCaqceviT xidSi
d. sisxlCaqceviT CenCoSi
e. sisxlCaqceviT TalamusSi

35) klasteruli Tavis tkivilisTvis naklebad damaxasiaTebelia


a. cremldena da rinorea
b. bilateraluri lokalizacia
g. gameoreba yovel or TveSi erTxel
d. xSiria mamakacebSi
e. lokalizacia TvalbudeSi

36) diencefalon – s miekuTvneba miekuTvneba Semdegi struqturebi garda


a. Savi substancia
b. hipoTalamusi
g. dvrilisebri sxeulebi
d. ruxi borcvi

37) Tvalbudis zeda napralSi gadian Semdegi nervebi


a. mxolod III, IV, da VI
b. mxolod III, IV, VI da V1 (pirveli toti)
g. mxolod III, IV, VI , V1 da V2
d. mxolod II, III, IV, VI, V1 da V2
e. mxolod II, III, IV, VI da V1
38) . medialuri maryuJis calmxrivi dazianeba iwvevs
a. tkivilis da da temperaturuli mgrZnobelobis moSlas
kontralateralurad
b. Rrma mgrZnebolebis moSlas kontralateralurad
g. tkivilis da da temperaturuli mgrZnobelobis moSlas
ifsilateralurad
d. Rrma mgrZnebolebis moSlas ifsilateralurad
e. tkivilis da da temperaturuli mgrZnobelobis moSlas
bilateralurad

39) tvinis SigniTa vena Rebulobs sisxls Semdegi venebidan garda


a. sisxlZarRvovani wnulis vena
b. kudiani birTvis vena
g. tvinis didi vena (Galen)
d. gamWvirvale Zgidis vena
e. Talamostriaruli vena

40) hemato-encefaluri barieri formirdeba


a. astrocitebis fexisebri morCiT
b. bazaluri membraniT
g. ependimis mfaravi ujredebiT
d. mikrogliiT
e. kapilarebis endoTeliumis mWidro kavSiriT

41) saxis nervi ainervirebs Semdeg kunTebs garda


a. ormucela (digastricus) kunTis wina naxevari
b. platizma
g. stapedius
d. sadgis-inis (stylohyoideus) kunTi

42) tvinis Reros gliomebis pirveladi gamovlinebaa


a. kranialuri nervebis parezi
b. Tavis tkivili
g. hidrocefalia
d. gulisreva da pirRebineba
e. Tvalis fskeris SeSupeba

43) mesame parkuWis koloiduri kistis yvela xSiri klinikuri


gamovlinebaa
a. Tavis tkivili
b. demencia
g. gulyrebi
d. uecari sisuste qveda kidurebSi
e. uecari sikvdili

44) meningiomebis recidivirebis yvelaze mniSvnelovani faqtoria


a. pacientis asaki
b. Zvlis invazia
g. histologiuro tipi
d. radikalobis xarisxi
e. pacientis sqesi.
45) trigonocefalia gamowveuli Semdegi nakeris naadrevi daxurviT
a. gvirgviniseburi (koronaruli) ormxriv
b. gvirgviniseburi (koronaruli) calmxriv
g. Subl-frTis (fronto-sphenoidalis)
d. lambdoiduri
e. metopiuri (Sublis)

46) wina qoroidaluri arteriis okluzia iwvevs


1. kontralateralur hemiplegias
2. hemihipesTezias
3. homonimur hemianofsias
4. cnobierebis daTrgunvas

47) endo-supraselaruli hipofizis adenomis dros romelic vlindeba


bitemporaluri hemianofsiiT da prolaqtinis donis momatebiT - (89)
romelia mkurnalobis swori taqtika
a. bromokriptini
b. bromokriptini, Semdeg operacia
g. dinamikaSi dakverveba (m.r.t. kontroliT)
d. sxivuri Terapia
e. operacia

48) intrakranialuri meningiomebis yvelaze iSviaTi lokalizaciaa


a. intraventrikuluri
b. olfaqtoriuli foso
g. ukana foso
d. ZiriTadi Zvlis frTa
e. Turquli kexis borcvi

49) gliomebis sxivuri Terapiis mkurnalobis protokolia


a. 80 grei - dReSi 4 grei fraqcionirebiT
b. 60 grei - dReSi 2 grei fraqcionirebiT
g. 60 grei - dReSi 1 grei fraqcionirebiT
d. 40 grei - dReSi 4 grei fraqcionirebiT
e. 40 grei - dReSi 2 grei fraqcionirebiT

50) pleomofuli qsantoastrocitomisTvis romelia yvelaze naklebad


damaxasiaTebeli
a. kalcifikacia
b. cistis arseboba
g. mravlobiTi kerebi
d. zedapiruli lokalizacia
e. lokalizacia safeTqlis wilSi

51) mozrdilebSi sisxlZarRvovani wnulis papiloma yvelaze xSirad


lokalizdeba
a. me- 4 parkuWSi
b. marcxena gverdiT parkuWSi
g. ganiv cisternaSi
d. me -3 parkuWSi
52) difuzuri aqsonaluri dazianebis dros ziandeba Semdegi
struqturebi
a) korZiani sxeuli
b) ruxi nivTierebis TeTr nivTierebaSi gadasvlis adgili
g) Sublis wili
d) safeTqlis wili

53) perivaskularuli fsevdorozetebi damaxasiaTebelia Semdegi


simsivnisTvis
a. oligodendroglioma
b. ependimoma
g. meduloblastoma
d. meningioma

54) Tavis tvinSi romeli simsivnuri paTologiis metastazs aqvs


yvelaze metad gamoxatuli midrekileba sisxlCaqcevisaken
a. sarZeve jirkvlis
b. qoriokarcinomis
g. Sard-sasqeso traqtis
d. sakvercxis
e. winamdebare jirkvlis

55) romeli Tavis tvinis sisxlZarRvovani malformacia ar moicavs


tvinis parenqimas (paTologiur sisxlZarRvebs Soris aresebul
tvinis qsovils)
a. arteriovenozuri malformacia
b. kapilaruli teleangeqtazia
g. kavernozuli angioma
d. kriptuli (faruli) arteriovenozuri malformacia
e. venuri angioma

56) tuberozuli sklerozi ufro xSirad asocirebulia


a. smenis nervis nevrinomasTan
b. qerqul kalcifikaciisTan
g. gigantur ujredovan astrocitomasTan
d. mxedvelobis nervis gliomasTan
e. Tirkmlis cistebTan

57) kuSingis sindromi yvelaze xSirad asocirebulia


a. acidofilur hipofizis adenomasTan
b. bazofilur hipofizis adenomasTan
g. xromofobul hipofizis adenomasTan
d. eqtopiur aktg- s produqciasTan
e. arahormon producirebad hipofizis adenomasTan

58) iSemiis irgvliv mdebare zonas, romlis metabolizmic eqvemdebareba


aRdgenas ewodeba:
a) demarkacia
b) izolaciuri zona
g) penumbra
d) iSemia

59) parkinsonizmis paTanatomiur substrats wrmoadgens:


a) neironTa ricxvis dakleba Sav substanciaSi da mkrTal birTvSi
b) neironTa ricxvis dakleba Talamussa da Sua tvinSi
g) neironTa ricxvis dakleba kudian birTvSi
d) neironTa ricxvis dakleba subTalamusSi

60 ) absansi (petit mal) xasiaTdeba:


a) gonebis uecari, xanmokle gamoTiSviT, saxis msubuqad
gamoxatuli miokloniiT
b) calmxrivi an ormxrivi xangrZlivi miokloniiT
g) tonuri krunCxviT
d) klonuri krunCxviT

61) etiologiis mixedviT epilefsiuri gulyra SeiZleba iyos:


a) idiopaTiuri, simptomuri, kriptogenuli
b) parciuli, generalizirebuli, epistatusi
g) Sublis, Txemis, safeTqlis wilTa dazianebiT gamowveuli

62) klinikuri surTis mixedviT epilefsiuri gulyra SeiZleba iyos:


a) idiopaTiuri, genetikuri, simptomuri, kriptogenuli
b) parciuli, generalizirebuli, epistatusi
g) Sublis, Txemis, safeTqlis wilTa dazianebiT gamowveuli

63) epileptogenuri keris mixedviT epilefsiuri gulyra SeiZleba iyos:


a) idiopaTiuri, genetikuri,simptomuri,kriptogenuli
b) parciuli,generalizirebuli,epistatusi
g) Sublis, Txemis, safeTqlis wilTa dazianebiT gamowveuli

64) zomis mixedviT gigantur anevrizmas miekuTvneba:


a) 25-45mm g) 54mm-ze meti
b) 12-19mm d) 25mm-ze meti

65) wina cirkulaciis anevrizmebidan yvelaze xSiria:


a) Sua arteriis anevrizma
b) wina SemaerTebeli arteriis anevrizma
g) SigniTa saZile arteriis supraklinoiduri nawilis anevrizma

66) anevrizmis gaskdomis SemTxvevaSi ufro xSirad viTardeba:


a) subaraqnoiduli sisxlCaqceva
b) parkuWovani sisxlCaqceva
g) subduruli hematoma
d) epiduruli hematoma

67) iSemiuri insultis uxSires mizezs warmoadgens:


a) intrakranialuri sisxlZarRvebis stenozi, okluzia, Trombozi
b) anevrizma, aarterio-venuri malformacia
g) tranzitoruli sisxlnakleboba

68) hemoragiuli kera kt kvlevaze vlindeba:


a) hiperdensiuri ubniT
b) hipodensiuri ubniT
g) ruxi nivTierebis simkvrivis ubniT
d) kalcinaciis Semcveli ubniT

69 ) spinaluri punqciis garTuleba SeiZleba iyos:


a) infeqcia, demielinizacia, Reros CaWedva
b) Reros dislokacia, infeqcia,
g) zurgis tvinis dazianeba, demielinizacia

70) lumbaluri punqcia tardeba:


a) L3-L4 doneze
b) L4-L5 doneze
g) L1-4doneze
d) L5doneze

71) Tanamedrove neiroqirurgiaSi yvelaze xSirad Ria operaciebis dros


gamoiyeneba:
a) rezeqciuli trepanacia
b) Zval-plastiuri trepanacia
g) rezeqciul-plastiuri trepanacia

72) dekompresiuli trepanaciis mizania:


a) qalasSida wnevis koreqcia
b) infeqciis prevencia
g) liqvorodinamikis aRdgena
d) sanacia

73) SigniTa hidrocefalia SeiZleba gamoiwvios:


a) monros, maJandis da luSkas xvrelebis, silviis wyalsadenis blokma
b) sinus Trombozma
g) demielinizaciam
d) liqvoris sekreciasa da rezorbcias Soris balansis darRvevam

74) gareTa hidrocefalia SeiZleba gamoiwvios:


a) monros, maJandis da luSkas xvrelebis, silviis wyalsadenis blokma
b) sinus Trombozma
g) demielinizaciam
d) liqvoris sekreciasa da rezorbcias Soris balansis darRvevam

75) hidrocefalia SeiZleba iyos:


a) SigniTa, gareTa, SeZenili, simptomuri, Tandayolili
b) Tandayolili, simptomuri
g) SigniTa, gareTa, simptomuri
d) SigniTa, gareTa, Tandayolili

76) Tandayolili hidrocefaliisas aRiniSneba:


a) didi yiflibandis momatebuli daWimuloba, pulsaciis ar arseboba
b) qalas Zvlebis gasqeleba
g) mcire yiflibandis ararseboba
d) momatebuli pulsacia didi yiflibandis proeqciaze
77) simptomuri hidrocefalia SeiZleba ganviTardes:
a) liqvoroproduqciis darRvevisas
b) liqvoroabsorbciis darRvevisas
g) liqvoroproduqciis da liqvoroabsorbciis darRvevisas
d) travmebis, infeqciuri procesebisa da simsivnis dros

78) ventrikuluri punqcia warmoadgens:


a) hidrocefaliis mkurnalobis radikalur meTods
b) hidrocefaliis mkurnalobis paliatiur meTods
g) hidrocefaliis genezis gamokvlevis meTods
d) liqvorocirkulaciis aRdgenis paliatiur meTods

79) okluziuri hidrocefalia klinikurad vlindeba:


a) TavbusxveviT
b) hemikraniiT
g) Tavis tkiviliT, gulisreviT
d) kerovani simptomatikiT

80) okluziuri Setevis mizezi SeiZleba iyos:


a) ICP (qalasSida wnevis) momateba
b) ICPdakleba
g) ICP momateba da Reros dislokacia.

81) gamadana (radioqirurgia) iwvevs:


a) simsivnis destruqcias
b) simsivnuri ujredebis dnm-is dazianebas
g) simsivnis liziss

82) radioqirurgia iwvevs:


a) avm-is (arterio-venuri malformaciis) dnm-is dazianebas
b) avm-is sisxlZarRvebis dazianebas
g) avm-is destruqcias
d) avm-is progresul obstruqcias

83) Ria qirurgias radioqirurgiasTan SedarebiT gaaCna Semdegi


uaryofiTi mxareebi:
a) anesTezia, hospitalizacia
b) intensiuri Terapiis saWiroeba
g) infeqciis, hemoragiis saSiSroeba
d) rekovalenscenciis gaxangrZlivebuli periodi
e) anesTezia, intensiuri Terapiis saWiroeba, infeqciis, hemoragiis
saSiSroeba, rekovalenscenciis gaxangrZlivebuli periodi

84) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) galenis venis malformacia
b) wina SemaerTebeli arteriis anevrizma(parkisebri)
g) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma(parkisebri)
d) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma(TiTistarisebri)

85) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) arterio-venuri malformacia
b) wina SemaerTebeli arteriis anevrizma(parkisebri)
g) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma(parkisebri)
d) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma(TiTistarisebri)

86) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) kavernozuli angioma
b) wina SemaerTebeli arteriis anevrizma (parkisebri)
g) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma (parkisebri)
d) ukana SemaerTebeli arteriis anevrizma (TiTistarisebri

87) radioqirurgiul mkurnalobas ufro eqvemdebareba:


a) vestibuluri Svanoma
b) oligodendroglioma
g) ependimoma
d) teratoma
e) primituiuli neiroeqtodermaluri simsivne - PNET

88)) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) teratoma
b) oligodendroglioma
g) ependimoma
d) hemangioblastoma
e) primitiuli neiroqtodermaluri simsivne - PNET

89) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) hipofizis adenoma
b) teratoma
g) ependimoma
d) oligodendroglioma
e) primitiuli neiroqtodermaluri simsivne - PNET

90) radioqirurgiul mkurnalobas eqvemdebareba:


a) primitiuli neiroqtodermaluri simsivne - PNET
b) teratoma
g) ependimoma
d) oligodendroglioma
e) samwvera nervis Svanoma

91) Tavis tvinis simsivne klinikurad xSirad vlindeba:


a) mialgiiT
b) nevralgiiT
g) qalasSida wneviT momatebiT
d) parkinsonizmiT

92) Tavis tvinis simsivne klinikurad ufro xSirad vlindba:


a) Tavis tkiviliT
b) nevralgiiT
g) mialgiiT
d) parkinsonizmiT
93) Tavis tvinis simsivne klinikurad ufro xSirad vlindeba:
a) parkinsonizmiT
b) nevralgiiT
g) mialgiiT
d) neirofsiqologiuri darRvevebiT

94) Tavis tvinis simsivne klinikurad ufro xSirad vlindeba:


a) parkinsonizmiT
b) gulyriT
g) mialgiiT
d) nevralgiiT

95) Tavis tvinis simsivne klinikurad ufro xSirad vlindeba:


a) parkinsonizmiT
b) kerovani simptomatikiT
g) mialgiiT
d) nevralgiiT

96) Tavis tvinSi simsivnuri procesis gamoricxva yvelaze sandoa:


a) magnitur-rezonansuli tomografiiT
b) eleqtroencefalografiiT
g) kompiuteruli tomografiiT
d) doplerografiiT

97) im SemTxvevaSi, Tu nevrologiuri simptomatika saeWvos xdis ukana


fosoSi simsivnuri procesis arsebobas, xolo kt monacemebiT Tavis
tvini paTologiis gareSea pacients unda Cautardes:
a) diagnostikuri trepanacia
b) mrt
g) kt-angiografia
d) eleqtroencefaligrafia

98) kt kvleviT SeiZleba ar gamovlindes simsivnuri procesi:


a) intrameduluri lokalizaciiT
b) TxemSi
g) safeTqlis wilSi
d) Sublis wilSi

99) kt kvleviT SeiZleba ar gamovlindes simsivnuri procesi:


a) safeTqlis wilSi
b) TxemSi
g) tvinis ReroSi
d) Sublis wilSi

100) Tavis tvinSi simsinuri procesis saukeTeso skrining meTods


warmoadgens:
a) mrt
b) eeg
g) kt
d) sonografia
101) cerebrospinaluri siTxe simsivnuri daavadebis dros:
a) ar ganicdis cvlilebas
b) vlindeba leikocitozi
b) SesaZlebelia gamovlindes hiperproteinemia
g) vlindeba eriTrocitozi

102) normaluri cerebro spinaluri siTxe:


a) moyviTaloa
b) qarvisferia
g) uferulia
d) suspenziaa

103) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) Sakiks
b) atrofiul process
g) cefalgias
d) encefalitebs

104) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) Sakiks
b) virusul paTologias
g) cefalgias
d) atrofiul process

105) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) neoplazias
b) Sakiks
g) cefalgias
d) atrofiul process

106) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) Sakiks
b) poliomielits
g) cefalgias
d) atrofiul process

108) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) Sakiks
b) atrofiul process
g) cefalgias
d) parazitul dazianebas

109) cilis momateba citozis matebasTan erTad liqorSi axasiaTebs:


a) baqteriul meningits
b) Sakiks
g) cefalgias
d) atrofiul process

110) kraniotomiisas myari fiqsacia ar gamoiyeneba:


Aa) mozrdilebSi
b) 2w-mde bavSvebSi
g) moxucebSi
d) 18w-dan zeviT

111) pacientis standartuli mgomareoba saoperacio magidaze


neiroqirurgiuli Carevis dros iTvleba:
a) zurgze, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT
b) pirdaRma pozicia
g) gverdze, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT

112) pacientis standartuli mdgomareoba saoperacio magidaze


neiroqirurgiuli Carevis dros iTvleba:
a) pirdaRma, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT
b) gverdze
g) gverdze, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT

113) pacientis standartuli mgomareoba saoperacio magidaze


neiroqirurgiuli Carevis dros iTvleba:
a) pirdaRma, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT
b) gverdze, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT
g) naxevradmjdomare

114) pacientis standartuli mgomareoba sao[pracio magidaze


neiroqirurgiuli Carevis dros iTvleba:
a) mjdomare
b) gverdze, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT
g) pirdaRma, ipfsilateraluri beWis qveS baliSiT

115) verteqsi ewodeba:


a) qalasarqvlis yvelaze maRal wertils
b) qalasarqvlis yvelaze dabal wertils
d) qalasarqvlis yvelaze Seweul wertils

116) mjdomare mdebareoba gamoiyeneba


a) pirebSi mokle kiseriT an kisris SezRuduli moZraobiT
b) paraverteqsuli midgomebisas
g) ukana fosoze Carevisas, xerxemlis kisris nawilze Carevisas

117) neiroqirurgiuli Carevisas kanze ganakveTidan sisxldenis


SemaCerebel (hemostazur) saSualebebad iTvleba:
a) specialuri tamponebi
b) momWerebi
g) hemostatiuri Rrubeli

118) neiroqirurgiuli Carevisas kanze ganakveTidan sisxldenis


SemaCerebel (hemostazur) saSualebebad iTvleba:
a) specialuri tamponebi
b) hemostatiuri Rrubeli
g) klipsebi

119) momWerebis dadebiTi mxareebia:


a) ar iwvevs dermisa da epidermisis kompresias.
b) yovelTvis miiRweva sruli hemostazi
g) ikavebs mcire adgils WrilobaSi, rac xels ar uSlis operators
manipulirebaSi

120) kraniotomia - qalas Zval-plastiuri trepanacia warmoadgens


Tanamedrove neiroqirurgiaSi oqros standarts, vinaidan;
a) mcirdeba postoperaciuli, epiduruli hematomis Camoyalibebis riski
b) mcirdeba postoperaciuli, subduruli hematomis Camoyalibebis riski
g) mcirdeba postoperaciuli, epiduruli da ventrikuluri
hematomebis Camoyalibebis riski
d) mcirdeba postoperaciuli, intrakranialuri hematomis Cyalibebis
riski

121) kraniotomia, qalas Zval-plastiuri trepanacia warmoadgens


Tanamedrove neiroqirurgiaSi oqros standarts, vinaidan;
a) mcirdeba postoperaciuli, intrakranialuri hematomis Camoyalibebis
riski
b) mcirdeba postoperaciuli, subduruli hematomis Camoyalibebis riski
g) mcirdeba postoperaciuli, epiduruli da ventrikuluri
Camoyalibebis riski
d) ar iwvevs kosmetikur defeqts

122) fterionaluri midgomisas avadmyofis mdebareoba saoperacio


magidaze:
a) gverdze mwoliaare
b) naxevradmjdomare
g) zurgze
d) pirdaRma

123) ra SemTxvevaSi gamoiyeneba bifrontaluri midgoma?


a) wina fosos simsivneebisas
b) wina fosos simsivneebisas, rodesac saWiroa simsivnis ormxrivi
vizualizacia
g) Sua fosos simsivneebze midgomisas
d) wina cirkulaciis anevrizmebTan misadgomad

124) bifrontaluri midgomisas maRalia riski:


a) qiazmis dazianebis
b) ynosvis nervebis dazianebis
g) hipokampis dazianebis
d) brokas centris dazianebis

125) Tavis tvinis dislokaciuri sindromis klinikuri niSnebia:


a) hipertenzia, normokapnia, izokoria
b) hipertenzia, bradikardia, anizokoria
g) nistagmi, hipotenzia, anizokoria
d) afazia, anizokoria

126) zurgis tvinSi arterio-venuri malformacia SeiZleba gamovlindes:


a) subaraqnoidaluri sisxlCaqceviT
b) broun-sekaris sindromiT
g) hemianofsiiT, ataqsiiT
d) apraqsia, adiodoqokineziiT

127) tvinis fiziologiis Sesaxeb marTebulia:


a) intrakranialuri wneva normaSi aris 10-15mm. vwy.sv
b) intrakranialuri wneva normaSi aris 32-33 mm. vwy.sv
g) intrakranialuri wneva normaSi aris1 3-16 mm. vwy.sv
d) intrakranialuri wneva normaSi aris 7-9 mm. vwy.sv

128) tvinis fiziologiis Sesaxeb marTebulia:


a) Tavis tvinis sisxlismimoqcevis gansazRvris umTavresi faqtoria
cerebruli perfuziuli wneva.
b) Tavis tvinis sisxlismimoqcevis gansazRvris umTavresi faqtoria
bazilaruli wneva
g) Tavis tvinis sisxlismimoqcevis gansazRvris umTavresi faqtoria
diastoluri wnevasa da saSualo wnevas Soris sxvaoba

129) cerebruli perfuziuli wnevis regulacia Tavis tvinis mier


xdeba;
a) humoruli meqanizmebiT
b) vegetatiuri sistemiT
g) autoregulaciiT
d) sistoluri wnevis maCveneblebze damokidebulebiT

130) cerebruli perfuziuli wnevis autoregulacia xdeba rodesac:


a) saSualo art.wnevis diapazonia 50-160 mm.vwy.sv
b) 65-120
g) 150-200
d) 70-140

131) cerebruli perfuziuli wneva gamoiTvleba:


a) saSualo art.wn. _ intrakraniuli wneva
b) saSualo art.wn. _ (intrakraniul wneva+diast.wn)
g) saSualo art.wn. _ diast.

132) qalasSida wnevis momatebis niSania:


a) cnobierebi daTrgunva
b) kisris kunTebis rigidoba
g) fotofobia
d) hiperkinezia

133) tvinis Reros dislokaciis niSnebia:


a) bradikardia, arteriuli hipertenzia
b) taqikardia
g) miozuri gugebi
d) nistagmi

134) tvinis SeSupebis Sesamcireblad ar gamoiyeneba:


a) manitoli
b) hiperventilacia
g) hipoTermia
d) deqsametazoni
e) 5%-iani glukoza

135) spinaluri Sokis ZiriTadi niSnebia:


a) bradikardia, hipovolemia, hipotonia,
b) bradikardia, hipervolemia, hipotonia
g) bradikardia, hipovolemia, hipertonia

136) qala tvinis travmis dros filtvebis xelovnuri ventilaciis


Cvenebaa:
a) komatozuri mdgomareoba
b) hiperventilacia
g) somnolencia

137) qala-tvinis travmis dros dehidrataciuli Terapiis Cvenebaa;


a) tvinis SeSupeba, dislokaciuri sindromi
b) tvinis SeSupebis prevencia
g) hiperkapnia
d) nevrologiuri deficiti

138) qala-tvinis travmisas antibaqteriuli mkurnalobisas


gasaTvaliswinebelia:
a) hepato-encefaluri barierSi SeRwevadobis unari
b) mosalodneli mikroflora
g) preparatis neirotoqsiuroba
d) moqmedebis speqtris sifarTe
e) yvela pasuxi sworia

139) qala-tvinis mZime travmisas pirvel rigSi unda aRdges:


a) aircvla da hemodinamika
b) spontanuri cvla
g) RviZlis funqcia
d) Tirkmlis funqcia
e) cnobiereba

140) gnozisi ewodeba:


a) saganTa mgrZnobelobiT aRqmas
b) sakuTari organoebis kidurTa moZraobis aRqmas
g) mxedvelobiTi aRqmas

141) autoregulaciis moSlisas, Tavis tvinis sisxlis mioqcevaze


gavlenas axdens:
a) saSualo arteriuli wneva
b) intrakranialuuri wneva
g) sxeulis mdebareoba
d) yvela zemod CamoTvlili

142) intrakraniuli wnevis Semcireba SesaZlebelia:


a) natriumis nitroprusidiT
b) ventrikuluri drenirebiT
g) izofluraniT
d) nimodipiniT

142) ukana fosoze operaciuli Carevisas ganviTarebuli haerovani


emboliis samkurnalod ar SeiZleba:
a) v.ugularis-is kompresia
b) marjvena winagulidan haeris aspiracia kaTeteriT
g) manitoliT dehidratacia
d) pacientis marcxena gverdze dawvena

143) qala-tvinis mZime travmis dros intrakranialuri


hipertenziis mkurnalobis meTodebia
a) hipoTermia
b) barbituratuli koma
g) marTvadi hiperventilacia
d) dekompresiuli trepanacia
e) yvela

144) intrakranialuri wnevis momatebis tipiuri niSnebia:


a) periferiuli mxedvelobis dakargva
b) gulisreva, mxedvelobis dvrilis SeSupeba
g) Tavbrusxveva, vertikaluri nistagmi

145) tvinis sisxlismimoqceva:


a) damokidebulia guliswuToculobaze
b) damokidebulia sxeulis mdebareobaze
g) mcirdeba hipotenziisas (art.wneva naklebia75mm.vwy.)

146) qala-tvinis mZime travmisas mwvave periodSi gadamwyvetia aRdges:


a) sasunTqi gzebis gamavloba da hemodinamika
b) spontanuri sunTqva
g) Tirkmlis funqcia
d) cnobiereba

147) hemoragiuli insultis mwvave periodSi naCvenebia:


a) heparini
b) manitoli
g) neiroenergetikebi
*d) hemostatikebi

148) Tavis tvinis mzardi SeSupebis likvidacisaTvis marTebulia Semdegi


RonisZiebani:
a) hiperventilacia
b) dehidratacia
g) hipertenzia
d) glukokortikoidebi

149) neiroqirurgiuli operaciisaTvis mzadebisas intrakranialuri wnevis


daweva SesaZlebelia:
a) glukokortikosteroidebiT
b) ganglioblokatorebiT
g) saluretikebiT
d) barbituratebiT da seduqseniT

150) mwvave subduruli hematomisTvis ar aris damaxasiaTebeli


a. hemiparezi
b. cnobierebis daTrgunva
g. Tavis tkivili
d. naTeli periodi

151) mwvave subduruli hematomis evakuaciis Cvenebaa:


a. Tavis tkivili
b. gulisreva
g. qala-sarqvlis motexiloba
d. Sua-mdebare struqturebi gamoxatuli cdoma

152. epiduruli hematomisTvis damaxasiaTebelia:


a. qala-sarqvlis motexiloba
b. liqvorea
g. naTeli periodi
d. smenis daqveiTeba

153. sisxlZarRvovan malformaciebs ar miekuTvneba


a. kavernozuli angioma
b. kapilaruli teleangeqtazia
g. hemangioblastoma
d. venuri angioma

154. arterio-venuri malformaciis qirurgiuli mkurnalobis Cvenebaa:


a. epilepsiuri gulyrebi
b. Tavis tkivili
g. malformaciis zomebi
d. pacientis axalgazrda asaki

155. gaumskdari arteriuli anevrizmis qirurgiuli mkurnalobis Cveneba


damokidebulia:
a. pacientis asakze
b. anevrizmis lokalizaciaze
g. anevrizmis zomaze
d. anevrizmis formaze

156. subaaraqnoiduli sisxlCaqcevis Sedegad arteriuli spazmi viTardeba


a. 24 saaTis Semdeg
b. 48 saaTis Semdeg
g. 72 saaTis Semdeg

157. parkisebri anevrizmis qirurgiuli mkurnalobis meTodebs miekuTvneba:


a. klipireba
b. radioqirurgia
g. Suntireba
d. mikrospiralebiT gamoTiSva
158. subduruli hematomisaTvis damaxasiaTebeli cvlilebebis gamovlena
SeiZleba:
a) kompiuteruli tomografiiT
b) angiografiiT
g) eqoenceflografiiT

159. qala-tvinis travmis Semdgeg pacients kerovani simptomatikis


gamovlenis gareSe ganuviTarda kisris kunTebis rigidoba da sinaTlis
SiSi. savaraudo diagnozia:
a) Tavis tvinis Seryeva
b) subaraqnoiduli sisxlCaqceva
g) intrakranialuri hematoma
d) tvinis daJeJiloba

160. subaraqnoiduli sisxlCaqcevis diagnostireba SesaZlebelia:


a) lumbaluri punqciiT
b) kompiuteruli tomografiiT
g) eleqtroencefalografiiT
d) doplerograiiT

161. premotoruli lokalizaciis simsivneebisaTvis upiratesad


damaxasiaTebelia:
a) hemiparezi
b) adversiuli epilefsiuri gulyrebi
g) mxedvelobis nervis atrofia simsivnis homolateralurad
d) mioklonuri gulyra

162. gliur simsivneebs ar miekuTvneba:


a. meduloblastoma
b. ependimoma
g. astrocitoma
d. ganglioglioma

163. hipofizis adenomisTvis ar aris damaxasiaTebeli


a. mxedvelobis daqveiTeba
b. hemiparezi
g. Tavis tkivili
d. akromegalia

164. vestibuluri Svanoma vlindeba:


a. smenis daveiTebiT
b. hemianesTeziiT
g. koordinaciis darRvevebiT
d. gulyrebiT

165. hipofizis adenomis mkurnalobis meTodebs ar miekuTvneba


a. qirurgiuli amokveTa
b. radioqirurgia
g. konservatuli Terapia
d. embolizacia
166. vestibuluri Svanomis mkurnalobis meTodia
a. qirurgiuli amokveTa
b. Suntireba
g radioqirurgia
d. embolizacia

167. Tavis tvinis avTvisebian simsivneebs ar miekuTvneba:


a. glioblastoma
b. pineoblastoma
g. kraniofaringioma
d. anaplaziuri astrocitoma

168. meningiomebi iSviaTad vlindebian:


a. Tavis tkiviliT
b. gulyrebiT
g. hemoragiiT
d. hemipareziT

169. meningiomebi ufro xSiria:


a. bavSvebSi
b. qalebSi
g. kacebSi
d. TeTrkanianebSi

170. glioblastoma ufro xSirad gxvdeba:


a. kacebSi
b. axalSobilebSi
g. mozardebSi
d. qalebSi

171. gvirabul neiropaTiebs miekuTvneba:


a. hemifacialuri spazmi
b. qiazmaluri sindromi
g. karpaluri sindromi
d. trigeminaluri nevralgia

172. majis gvirabuli sindromis dros kompresias ganicdis:


a. idayvis nervi
b. saSualo nervi
g. sxivis nervi
d. majis nervi

173. gvirabuli neiropaTiebis dros tkivili Zlierdeba:


a. diliT
b. RamiT
g. saRamos

174. xerxemlis svetis degeneraciul daavadebebs miekuTvneba:


a. spondilozi
b. spinaluri stenozi
g. spondilolisTezi
d. diskos Tiaqari
e. yvela CamoTvlili

175. spinaluri stenozis dros SeiZleba ganviTardes:


a. mielopaTia
b. neiropaTia
g. radikulopaTia
d. nevralgia

176. kisris doneze malTaSua diskos Tiaqari Yyvelaze xSirad viTardeba:


a. C3-C4 doneze
b. C4-C5 doneze
g. C5-C6 doneze
d. C6-C7 doneze

177. radikulopaTiis niSania:


a. tkivilis iradiacia xelSi
b. tkivilis iradiacia fexSi
g. dabuJeba
d. kunTebis atrofia
e. yvela

178. lumbaluri stenozis dros ar viTardeba


a. radikulopaTia
b. neirogenuli klaudikacia
g. mielopaTia
d. kunTebis atrofia

179. cervikaluri stenozis dros ar viTardeba:


a. mielopaTia
b. radikulopaTia
g. xangamoSvebiTi koWloba
d. Sardvis funqciis darRveva

180. spinaluri stenozis dros qirurgiuli mkurnaloba gulisxmobs


a. lamineqtomias
b. lateraluri jibis dekompresias
g. hemilamineqtomias
d. foraminotomias
e. yvela

181. qalasSida wnevis momatebas iwvevs:


a. qala-sarqvlis motexiloba
b. intracerebruli hematoma
g. qala-fuZis motexiloba
d. subduruli hematoma

182. intacerebruli hematomebis qirurgiuli mkurnaloba damokidebulia:


a. pacientis asakze
b. hematomis zomaze
g. hematomis lokalizaciaze
d. pacientis nevrologiur statusze
e. yvela maTganze

183. qala-fuZis motexilobis garTuleba:


a. liqvorea
b. hidrocefalia
g. meningiti
d. hemiparezi

184. trigeminaluri nevralgiisTvis ar aris damaxasiaTebeli


a. tkivili saxis naxevarSi
b. dabuJeba saxis naxevarSi
g. trigeruli zonebi
d. xSiria zandazmul asakSi

185. hemifacialuri spazmis mkurnalobis meTodia:


a. medikamentozuri
b. botoqsis ineqciebi
g. mikrovaskuluri dekompresia
d. yvela

186. trigeminaluri nevralgiis yvelaze efeqtur mkurnalobis meTods


miekuTvneba:
a. medikamentozuri
b. radioqirurgiuli
g. mikrovaskuluri dekompresia
d. rizotomia

187. epilepsiis qirurgiuli mkurnalobis meTods miekuTvneba:


a. hipokampeqtomia
b. kalozotomia
g. encefalotomia
d. cTomili nervis stimulacia
e. yvela

188. subaraqnoiduli sisxlCaqcevis dros pacientis mdgomareobis


Sefasebis mizniT gamoiyeneba:
a. specler-martinis Skala
b. fiSeris Skala
g. hant-hesis Skala
d. glazgos Skala

189. subaraqnoiduli sisxlCaqcevis intensivobis Sefasebis mizniT


gamoiyeneba:
a. hant-hesis Skala
b. glazgos Skala
g. denisis Skala
d. fiSeris Skala

190. arterio-venuri malformaciebis mkurnalobis meTodia:


a. qirurgiuli
b. medikamentozuri
g. radioqirurgiuli
d. endovaskuluri
e. yvela

191. ganviTarebis mankebs miekuTvneba


a. meningocele
b. encefalocele
g. mielomeningocele
g. dabmuli zurgis tvini
d. yvela

192. Spina bifida SeiZleba iyos:


a. Ria
b. martivi
g. rTuli
d. daxuruli

193. glazgos komis Skalis maqsimaluri maCvenebelia


a. 10 qula
b. 12 qula
g. 15 qula
d. 20 qula

194. glazgos komis SkaliT fasdeba


a. Tvalebis gaxela mtkivneuli gaRizianebisas
b. hemiparezis xarisxi
g. motoruli reaqcia
d. gugebis zoma

195. qalasSida wnevis monitoringis saxeebia:


a. parkuWovani
b. subgalealuri
g. subduruli
d. endovaskuluri

196. qalasSida wnevis monitoringi naCvenebia Tu pacientis mdgomareoba


glazgos komis SkaliT aris:
a. 12 qulaze naklebi
b. 9qulaze naklebi
g. 7 qulaze naklebi
d. 10 qulaze naklebi

197. zurgis tvinis dazianebis SefasebisaTvis gamoiyeneba


a. karnovskis Skala
b. frenkelis Skala
g. hant-hesis Skala
d. fiSeris Skala

198. intramedulur simsivneebs miekuTvneba:


a. meningioma
b. glioma
g. nevrinoma
d. ependimoma

199. eqstramedulur simsivneebs miekuTvneba:


a. meningioma
b. glioma
g. nevrinoma
d. ependimoma

200. siringomieluri cistebi viTardeba:


a. gliomis dros
b. meningiomis dros
g. ependimomis dros
d. nevrinomis dros

ÏÍÊÏËÏÂÉÀ
//// ÒÀ ÒÏËÓ ÀÓÒÖËÄÁÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀÍÈÄÁÀ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÛÉ:
// ÆÏÂÉÄÒÈÉ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀÍÈÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ;
/// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀÍÈÄÁÀ ÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÁÀ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÐÒÏÝÄÓÉÓ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÀÓ;
/// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀÍÈÄÁÀ áÄËÓ ÖÛËÉÓ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÐÒÏÝÄÓÉÓ ÛÄÌÃÂÏÌ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓ;
/// ÀÒÀÍÀÉÒÓ.
//// ÓÀÒÊÏÌÀ ßÀÒÌÏÉØÌÍÄÁÀ:
/// ÄØÔÏÃÄÒÌÉÃÀÍ;
// ÌÄÆÏÃÄÒÌÉÃÀÍ;
/// ÄÍÃÏÃÄÒÌÉÃÀÍ.
//// ÐÉÒÅÄËÉ ÀÃÂÉËÉ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ×ÀØÔÏÒÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÖÊÀÅÉÀ
/// ÈÀÌÁÀØÏÓ ÌÏßÄÅÀÓ;
// ÀÒÓßÏÒ ÊÅÄÁÀÓ;
/// ÒÄÐÒÏÃÖØÝÉÖËÉ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ ÌÄÔÀÁÏËÉÔÄÁÓ;
/// ÀËÊÏäÏls;
//// ÁÖÍÄÁÀÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÊÀÍÝÄÒÏÂÄÍÉÀ
/// 2-ÍÀ×ÔÀËÀÌÉÍÉ;
/// ÒÀÃÉÏÍÖÊËÉÃÄÁÉ;
/// ÍÉÔÒÉÔÄÁÉ, ÍÉÔÒÀÔÄÁÉ;
// ÁÄÍÆÐÉÒÄÍÉ
//// ÌÄÍÈÏËÉÀÍÉ ÓÉÂÀÒÄÔÉ
/// áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÐÉÒÉÓ ÙÒÖÓ ËÏÒßÏÅÀÍÉ ÂÀÒÓÉÓ ÊÉÁÏÓ ÛÄÌÝÉÒÄÁÀÓ
/// áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ×ÉËÔÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÛÄÌÝÉÒÄÁÀÓ
/// ÀÍÄÉÔÒÀËÄÁÓ ÈÀÌÁÀØÏÓ ×ÉÓÉÓ ÊÀÍÝÄÒÏÂÍÄÁÓ
// ÀÞËÉÄÒÄÁÓ ÂÀÌÀÂÒÉËÄÁÄË Ä×ÄØÔÓ ÃÀ ÀÌÝÉÒÄÁÓ ÍÉÊÏÔÉÍÉÓ ÓÖÍÓ
//// ÈÀÌÁÀØÏÓ ×ÉÓÉÓ ÊÏÌÐÏÍÄÍÔÄÁÉÃÀÍ ÚÅÄËÀ ÏÒÂÀÍÏÓÀ ÃÀ ØÓÏÅÉËÛÉ ÙÒÌÀà ÀÙßÄÅÓ
// ÄÈÄÒÆÄÈÄÁÉ;
/// ÊÏÊÀÍÝÄÒÏÂÄÍÄÁÉ;
/// ÒÀÃÉÏÍÖÊËÉÃÄÁÉ;
/// ÁÄÍÆÐÉÒÄÍÉ;
//// ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÏÒÂÀÍÉÆÌÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ ÀÅÔÏÍÏÌÉÖÒÉÀ
/// ÌÈËÉÀÍÀÃ;
// ÍÀßÉËÏÁÒÉÅ;
/// ÀÅÔÏÍÏÌÉÖÒÉÀ ÌáÏËÏà ÊÉÁÏ;
/// ÀÒ ÀÒÉÓ ÀÅÔÏÍÏÌÉÖÒÉ;
//// ÊÉÁÏ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ
/// ÊÖÍÈÏÅÀÍÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
/// ÓÉÓáËÞÀÒÙÅÏÅÀÍÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
// ÄÐÉÈÄËÖÒÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
/// ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ØÏÅÉËÉÃÀÍ
//// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ
/// ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÂÀÃÀÔÀÍÀ ÓÉÓáËÉÈ;
/// ÉÍÅÀÆÉÖÒÏÁÀ;
/// ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÀ;
// ÉÒÂÅËÉÅÌÃÄÁÀÒÄ ØÓÏÅÉËÄÁÉÓ ÝÃÏÌÀ ÃÀ ÀÔÒÏ×ÉÀ;
//// ÒÀÔÏÌÀÀ áÛÉÒÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉ ÙÅÉÞËÓÀ ÃÀ ×ÉËÔÅÄÁÛÉ
/// ÀÒ ÀÒÉÓ áÛÉÒÉ;
/// ÌÝÉÒÄ ÊÀËÉÁÒÉÓ ÅÄÍÖÒÉ ÓÀÃÉÍÀÒÄÁÉÀ;
// ÅÄÍÖÒÉ ÓÉÓáËÉÓ ÃÉÍÄÁÀ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÍÀÃÀÀ ÛÄÍÄËÄÁÖËÉ;
/// ÂÀÞËÉÄÒÄÁÖËÉÀ ÀÃäÄÆÉÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÉ
//// ÆÒÃÉÓ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÍÄËÉ ÔÄÌÐÉÈ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ
/// ×ÉËÔÅÉÓ ÊÉÁÏ;
// ÊÏËÏÒÄØÔÖËÉ ÊÉÁÏ;
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÊÉÁÏ;
//// ÃÉÓÐËÀÆÉÀ ÀÒÉÓ:
/// àÀÒÁÉ ØÓÏÅÉËÉÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀ;
// ÄÒÈÉ ÔÉÐÉÓ ØÓÏÅÉËÉÓ ÌÄÏÒÄ ÔÉÐÉÓ ØÓÏÅÉËÀÃ ÂÀÃÀØÝÄÅÀ;
/// ÁÀÆÀËÖÒÉ ÌÄÌÁÒÀÍÉÓ ÉÍ×ÉËÔÒÀÝÉÀ;
/// ØÓÏÅÉËÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÐÀÈÏËÏÂÉÖÒÉ ÐÒÏËÉ×ÄÒÀÝÉÉÈÀ ÃÀ
ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÀÔÉÐÉÉÈ;
//// ÒÀ ÓÉáÛÉÒÉÈ ÅËÉÍÃÄÁÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉ ÐÒÄÉÍÅÀÆÉÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
// ÀÒ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ;
/// 2%-ÛÉ;
/// 10%-ÛÉ;
/// 98%-ÛÉ;
//// ÃÉÓÐËÀÆÉÉÓ ÃÀ ÊÉÁÏÓ ÐÒÄÉÍÅÀÆÉÖÒÉ ×ÏÒÌÉÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÃÂÉÍÃÄÁÀ:
/// ÊÏÌÐÉÖÔÄÒÖËÉ ÔÏÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ;
/// ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÊÅËÄÅÉÈ;
/// ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÖÒÀÃ
// ÃÀÌÉÆÍÄÁÉÈÉ ÁÉÏ×ÓÉÉÈ
//// ÒÀ ÃÒÏ ÓàÉÒÃÄÁÀ ÓÀÛÖÀËÏà ÓÉÌÓÉÅÍÖÒ ÖãÒÄÃÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÃÀÍ ÊËÉÍÉÊÖÒ ÂÀÌÏÅËÉÍÄÁÀÌÃÄ
/// 6 ÈÅÄ;
/// 1 ßÄËÉ;
// 2-7 ßÄËÉ;
/// 10-15 ßÄËÉ;
//// ÌÉÊÒÏÉÍÅÀÆÉÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÉÓ ÌÀÜÅÄÍÄÁÄËÉÀ
// 98-99%;
/// 80-90%;
/// 50-60%;
/// 10-20%;
//// ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ ÏÍÊÏËÏÂÉÖÒÉ ÒÉÓÊÉÓ ãÂÖ×ÄÁÓ ÀÒ ÌÉÄÊÖÈÅÍÄÁÉÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ:
/// ÝáÉÌÏÅÀÍ-ÍÀáÛÉÒßÚËÏÅÀÍÉ ÝÅËÉÓ ÌÏÛËÉÈ;
/// ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÈ
// ÒÏÌËÄÁÉÝ ÊÏÍÔÀØÔÛÉ ÀÒÉÀÍ ÓÉÌÓÉÅÍÉÀÍ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÄÁÈÀÍ ;
/// ÒÏÌÄËÈÀ ÖÀáËÏÄÓ ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÓ äØÏÍÃÀÈ ÊÉÁÏ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÃÀÍ ÏÍÊÏËÏÂÈÀÍ ÓÀÅÀËÃÄÁÖËÏ ÂÀÓÉÍãÅÉÓ ÏÁÉÄØÔÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ:
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÀáÀËÀÆÉÀ;
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÃÉ×ÖÆÖÒÉ ÐÏËÉÐÏÆÉ;
/// ËÏÊÀËÖÒÉ ÐÍÄÅÌÏ×ÉÁÒÏÆÉ
/// ÒÄØÔÉÔÉ;
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÛÄÀÒÜÉÄÈ ÊÀÍÝÄÒÏÂÄÍÖËÉ ÀÂÄÍÔÉ ÌÄËÀÍÏÌÉÓÀÈÅÉÓ:
/// ÏÁÉÓ ÓÏÊÏ;
/// ÄÐÛÔÄÉÍ-ÁÀÒÉÓ ÅÉÒÖÓÉ;
// ÖËÔÒÀÉÉÓ×ÄÒÉ ÃÀÓáÉÅÄÁÀ;
/// ÌÀÉÏÍÄÁÄËÉ ÒÀÃÉÀÝÉÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÛÄÀÒÜÉÄÈ ÊÀÍÝÄÒÏÂÄÍÖËÉ ÀÂÄÍÔÉ ×ÀÒÉÓÄÁÒÉ ãÉÒÊÅËÉÓ ÊÉÁÏÓÈÅÉÓ:
// ÌÀÉÏÍÄÁÄËÉ ÒÀÃÉÀÝÉÀ;
/// ÄÓÔÒÏÂÄÍÄÁÉ;
/// ÖËÔÒÀÉÉÓ×ÄÒÉ ÃÀÓáÉÅÄÁÀ;
/// ÀÓÁÄÓÔÏÆÉ.
//// ÒÏÌÄË ÀÓÀÊÛÉ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÊÉÁÏ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀÃ
/// 15 ßËÀÌÃÄ;
/// 30 ßËÀÌÃÄ;
/// 30-40 ßËÀÌÃÄ;
// 60 ßËÉÓ ÛÄÌÃÄÂ;
//// ÓÉÌÓÉÅÍÄÈÀ ÄÔÉÏËÏÂÉÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÈÄÏÒÉÀ ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÊÏÍäÄÉÌÓ
/// ÁÉÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÃÀáÒÉÓ;
/// ÏÒÂÀÍÉÆÀÔÏÒÄÁÉÓ;
/// ÂÀÙÉÆÉÀÍÄÁÉÓ;
// ÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÜÀÍÀÓÀáÄÁÉÓ
//// ÅÉÓ ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÈÀ ÄÔÉÏËÏÂÉÉÓ "ÅÉÒÖÓÖË-ÂÄÍÄÔÉÊÖÒÉ" ÈÄÏÒÉÀ
/// ÐÏÃÅÉÓÏÝÊÉÓ;
/// ÒÀÖÓÓ;
// ÆÉËÁÄÒÓ;
/// ÁÉÔÍÄÒÓ;
//// ÓÉÌÓÉÅÍÄÈÀ ÄÔÉÏËÏÂÉÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÈÄÏÒÉÀ ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÅÉÒáÏÅÓ
/// ÐÏËÉÄÔÉÏËÏÂÉÖÒÉ;
/// ÁÉÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÃÀáÒÉÓ
/// ÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÜÀÍÀÓÀáÄÁÉÓ
// ÂÀÙÉÆÉÀÍÄÁÉÓ
//// ÅÉÓ ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÈÀ ÄÔÉÏËÏÂÉÉÓ "ÏÍÊÏÂÄÍÄÁÉÓ" ÈÄÏÒÉÀ
/// ÁÒÀÖÍ-ÐÉÒÓÓ
/// ×ÉÛÄÒ-ÅÀÆÄËÓÓ
// äÉÖÁÍÄÒÓÀ ÃÀ ÔÏÒÀÃÏÓ
/// ÛÀÁÀÃÓ
//// ÒÀÓ ÉßÅÄÅÓ ÖãÒÄÃÉÓ ÂÄÍÄÔÉÊÖÒÉ ÀÐÀÒÀÔÉÓ ×ÖÍØÝÉÖÒÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÓ ÌÚÀÒÉ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÉÈÉ
ÃÀÒÙÅÄÅÀ
/// ÖãÒÄÃÉÓ äÉÐÄÒÐËÀÆÉÀÓ
/// äÉÐÄÒÔÒÏ×ÉÀÓ
/// ÌÄÔÀÐËÀÆÉÀÓ
// ÍÏÒÌÀËÖÒÉ ÖãÒÄÃÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÀà ÔÒÀÍÓ×ÏÒÌÀÝÉÀÓ
//// ÅÉÍ ÀÙßÄÒÀ "ÁÖáÒÉÓ ÌßÌÄÍÃÀÅÄÁÉÓ" ÊÉÁÏ
/// ÐÄÔÒÏÅÌÀ
/// ÒÀÌÀÆÉÍÉÌ
// ÐÏÔÌÀ
/// ÅÉáÒÏÅÌÀ
//// ÒÏÂÏÒÉÀ ÉÍÔÄÒÅÀËÉ ÁËÀÓÔÏÌÏÂÄÍÈÀÍ ÊÏÍÔÀØÔÓÀ ÃÀ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÛÏÒÉÓ
/// ÒÀÌÏÃÄÍÉÌÄ ÃÙÄ ÉÍÔÄÍÓÉÖÒÉ ÊÏÍÔÀØÔÉ
/// ÒÀÌÏÃÄÍÉÌÄ ÊÅÉÒÀ ÓÉÓÔÄÌÀÔÉÖÒÉ ÊÏÍÔÀØÔÉ
/// ÒÀÌÏÃÄÍÉÌÄ ÈÅÄ ÄÐÉÆÏÃÖÒÉ ÊÏÍÔÀØÔÉ
// ÌÒÀÅÀËÉ ßÄËÉ áÀÍÂÒÞËÉÅÉ ÊÏÍÔÀØÔÉ
//// ÒÏÌÄËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÀ ÏÁËÉÂÀÔÖÒÉ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
/// ÔÒÏ×ÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉ
/// ÊÖàÉÓ ßÚËÖËÉ
/// ÐÉÂÌÄÍÔÖÒÉ ËÀØÄÁÉ
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ
//// ÒÏÌÄËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÀ ×ÀÊÖËÔÀÔÖÒÉ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ
/// ÊÖàÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ
/// äÉÐÄÒÊÄÒÀÔÏÆÉ
/// ÁÏÖÄÍÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
// ÀÔÒÏ×ÉÖËÉ ÂÀÓÔÒÉÔÉ
//// ÄÐÉÈÄËÖÒÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÀÒ ÀÒÉÓ:
/// ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
// ÏÓÔÄÏÓÀÒÊÏÌÀ
/// ÀÃÄÍÏÌÀ
/// ÁÒÔÚÄËÖãÒÄÃÏÅÀÍÉ ÊÉÁÏ
//// ÛÄÌÀÄÒÈÄÁÄËØÓÏÅÉËÏÅÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÀÒ ÀÒÉÓ:
/// ×ÉÁÒÏÌÀ
/// ËÄÉÏÌÉÏÌÀ
/// ËÉÐÏÌÀ
// ÐÀÐÉËÏÌÀ
//// ÛÄÌÀÄÒÈÄÁÄËØÓÏÅÉËÏÅÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÀÒ ÀÒÉÓ:
/// ØÏÍÃÒÏÌÀ
/// ÓÀÒÊÏÌÀ
/// ÏÓÔÄÏÌÀ
// ÀÃÄÍÏÌÀ
//// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍ ÃÀ ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÛÖÀËÄÃÖÒÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ ÖÊÀÅÉÀÈ:
/// ×ÉÁÒÏÌÀÓ
/// äÄÌÀÍÂÉÏÌÀÓ
/// ËÉÐÏÌÀÓ
// ÁÀÆÀËÉÏÌÀÓ
//// ÒÏÌÄËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÍÀÛÈÄÁÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ :
/// ÔÄÒÀÔÏÌÀ
/// ÍÄ×ÒÏÁËÀÓÔÏÌÀ
/// ÔÄÒÀÔÏÁËÀÓÔÏÌÀ
// ÊÀÍÉÓ ÊÉÁÏ
//// ÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÍÀÛÈÄÁÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÀ :
/// ÊÀÍÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÓÀÊÅÄÒÝáÄÄÁÉÓ ÊÉÁÏ
// ÔÄÒÀÔÏÁËÀÓÔÏÌÀ
//// ÌÀÉÏÍÄÁÄËÉ ÂÀÌÏÓáÉÅÄÁÉÓ ÛÈÀÍÈØÌÉÓ ÂÀÓÀÆÏÌÀà ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÄÒÈÄÖËÉ
/// ÒÀÃÉ
// ÂÒÄÉ
/// ÒÄÍÔÂÄÍÉ
/// ÁÄÊÄÒÄËÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÃÀÍ ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÓÀÃÌÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÄÀ
// ÁÒÔÚÄËÖãÒÄÃÏÅÀÍÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ×ÉÁÒÏÀÃÄÍÏÌÀ
/// ËÉÌ×ÀÍÂÉÏÌÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ Ö×ÒÏ ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÄ ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÓÀÃÌÉ
/// ËÉÐÏÓÀÒÊÏÌÀ
/// ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÔÀÍÉÓ ÊÉÁÏ
// ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ
//// ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÓÉÌÐÔÏÌÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÄÚÒÃÍÏÁÉÀÍ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÚÅÄËÀ
×ÀÆÀÛÉ
/// ÏÒÂÀÍÏÓ ×ÖÍØÝÉÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ
// ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÓ ×ÀØÔÉ
/// ÐÀÈÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
/// ÔÊÉÅÉËÉ
//// ÏÍÊÏËÏÂÉÖÒÉ ÓÉ×áÉÆËÉÓ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÓ ÄßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÄÁÀ
/// ÚÏÅÄËÉ ÐÀÝÉÄÍÔÉÓ ÃÄÔÀËÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ
/// ÜÅÄÅÀ ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÉ ÐÀÝÉÄÍÔÉÓ ÂÀÓÉÍãÅÉÓÀÓ ÅÉ×ÉØÒÏÈ ÊÉÁÏÓ ×ÀÒÖË ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÀÆÄ
/// ÏÍÊÏÓÀÌÓÀáÖÒÉÓ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÖËÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÓ ÝÏÃÍÀ
// ÐÀÝÉÄÍÔÉÓ ÂÀÓÉÍãÉÓÈÀÍÀÅÄ ÌÄÃÉÊÀÌÄÍÔÄÁÉÓ ÃÀÍÉÛÅÍÀ ex iv antibus - ÐÒÉÍÝÉÐÉÈ
//// ÊÉÁÏÆÄ ÄàÅÉÓ ÃÒÏÓ ÄØÉÌÓ ÐÀÝÉÄÍÔÉ ÀÙÒÉÝáÅÀÆÄ ÀäÚÀÅÓ
// I ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ
/// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ
/// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ
/// IV ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ
//// ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ ÏÍÊÏËÏÂÉÖÒÉ ÒÉÓÊÉÓ ãÂÖ×Ó ÀÒ ÌÉÄÊÖÈÅÍÄÁÉÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ : 1) ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÀØÅÈ
ÊÏÍÔÀØÔÉ
ÏÍÊÏÀÅÀÃÌÚÏ×ÄÁÈÀÍ, 2) ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÈ, 3) ÍÀáÛÉÒßÚËÏÅÀÍ-ÝáÉÌÏÅÀÍÉ ÝÅËÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÄÁÉÈ, 4)
ÒÏÌÄËÈÀ ÖÀáËÏÄÓ
ÍÀÈÄÓÀÅÄÁÓ äØÏÍÃÀÈ ÊÉÁÏ, 5) ÉÌÖÍÏÃÄ×ÉÝÉÔÖÒÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÄÁÉÈ
// 1
/// 2
/// 4
/// 5
//// ÆÏÂÀÃ ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ ØÓÄËÛÉ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÃÀÃÀÓÔÖÒÄÁÖËÀÃ ÜÀÉÈÅËÄÁÀ, ÈÖ
/// ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÃÀÃÂÄÍÉËÉÀ ÊËÉÍÉÊÖÒÀÃ
// ÌÉÙßÄÖËÉÀ ÌÏÒ×ÏËÏÂÉÖÒÉ ÅÄÒÉ×ÉÊÀÝÉÀ
/// ÛÄ×ÀÓÄÁÖËÉÀ ÓÔÀÃÉÀ
/// ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀ ÛÄ×ÀÓÄÁÖËÉÀ TNM-ÓÉÓÔÄÌÉÈ
/// ÃÀÃÂÄÍÉËÉÀ ÂÀÛËÉËÉ ÃÉÀÂÍÏÆÉ
//// ÊÉÁÏÓ ÀÃÒÄÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÀ ÓÀÛÖÀËÏà ÛÄÀÃÂÄÍÓ
// 80-100% - Ó
/// 60-80% - Ó
/// 50-60% - Ó
/// 30-40% - Ó
//// ÒÀÌÃÄÍÀà Ä×ÄØÔÖÒÉÀ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ ÍÀÝáÉÓ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ ÐÀÐÀÍÉÊÏËÀÖÓ ÌÄÈÏÃÉÈ (Pap-ÔÄÓÔÉ)
ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ
ÚÄËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÓÊÒÉÍÉÍÂÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÀÒÀÄ×ÄØÔÖÒÉÀ
/// Ä×ÄØÔÖÒÏÁÀ 20%-Ó ÀÒ ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ
/// ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÌÄÈÏÃÉÈ áÄÒáÃÄÁÀ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÀ
// Pap-ÔÄÓÔÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ ÊÉÁÏÓÀÂÀÍ ÓÉÊÅÃÉËÏÁÀ ÛÄÌÝÉÒÃÀ 70%-ÉÈ
//// ÒÀÌÃÄÍÀà Ä×ÄØÔÖÒÉÀ ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÀ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ ÆÖÓÔÉ ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÉÓÌÄÁÀ 97-98%-ÛÉ
// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ ÉÃÄÍÔÉ×ÉÝÉÒÃÄÁÀ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÈÀ 85-90%-ÛÉ
/// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÉÓÌÄÁÀ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÈÀ 70%-ÛÉ
/// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉ ÉÓÌÄÁÀ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÈÀ 30%-ÛÉ
//// ÊÉÁÏÓ ÌÄÓÀÌÄÖËÉ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ ÀÒÉÓ :
/// ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ãÀÍÓÀÙÉ ßÄÓÉÓ ÃÀÍÄÒÂÅÀ,
/// ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÝÉËÄÁÀ,
/// ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ,
// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓ ÀÃÄÊÅÄÔÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÒÄÝÉÃÉÅÉÓÀ ÃÀ
ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÓÀÝÉËÄÁËÀÃ.
//// ÊÉÁÏÓ ÌÄÓÀÌÄÖËÉ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ ÀÒÉÓ:
/// ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ãÀÍÓÀÙÉ ßÄÓÉÓ ×ÀÒÈÏà ÃÀÍÄÒÂÅÀ,
/// ×ÏÍÖÒÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÝÉËÄÁÀ,
/// ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÀ
// ÊÉÁÏÓ ÀÃÒÄÖËÉ ÃÀ ÊÖÒÀÁÄËÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÄÍÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ ÃÀ ÌÀÈÉ ÀÃÄÊÅÀÔÖÒÉ
ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ÒÄÝÉÃÉÅÉÓÀ
ÃÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÓÀÝÉËÄÁËÀÃ
//// ÒÀ ÀÒÉÓ ØÉÌÉÏÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ:
/// “ØÉÌÉÏÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ” ÍÉÛÍÀÅÓ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÛÄÌÃÂÏÌÉ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒÉ ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÉÓ ÊÖÒÓÉÓ
ÜÀÔÀÒÄÁÀÓ ÊÉÁÏÓ
ÒÄÝÉÃÉÅÉÓ ÀÍ ÂÄÍÄÒÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÓÀÝÉËÄÁËÀÃ;
/// “ØÉÌÉÏÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ” ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓÓÀßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏ ØÉÌÉÏÐÒÄÐÀÒÀÔÄÁÉÓ
ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀÓ ÊÉÁÏÓ
ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÓÀÝÉËÄÁËÀÃ;
// “ØÉÌÉÏÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ” ÍÉÛÍÀÅÓ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ãÂÖ×ÉÓ ÍÉÅÈÉÄÒÄÁÀÈÀ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀÓ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ
ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÓ ÃÀ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ
ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÝÉËÄÁÉÓ ÌÉÆÍÉÈ ÀÍ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÖÊÖÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ
ÌÉÓÀÙßÄÅÀà (ÌÀÂ. ÓÖËÉÍÃÀÊÉ
ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÉÓ ÈÀÅÉÃÀÍ ÀÓÀÝÉËÄÁËÀÃ),
/// “ØÉÌÉÏÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÀ” ÍÉÛÍÀÅÓ ÆÏÂÉÄÒÈÉ ØÉÌÉÖÒÉ ÄËÄÌÄÍÔÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀÓ ÊÉÁÏÓ ÓÀßÚÉÓÉ
×ÏÒÌÄÁÉÓ ÃÒÏÓ.
//// ÒÀ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÝáÉÌÉÀÍÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÏáÌÀÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÛÏÒÉÓ:
// ÝáÉÌÉÀÍÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÏáÌÀÒÄÁÀÓÀ ÃÀ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÛÏÒÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÐÉÒÃÀÐÉÒÉ
ÊÏÒÄËÀÝÉÖÒÉ ÊÀÅÛÉÒÉ - ÌÀÔÖËÏÁÓ
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÊÉÁÏÈÉ (ÞÖÞÖÓ, ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ, ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ãÉÒÊÅËÉÓ) ÀÅÀÃÏÁÀ
/// ÝáÉÌÉÀÍÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÏáÌÀÒÄÁÀ, ÌÀÒÈÀËÉÀ, áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÂÖË-ÓÉÓáËÞÀÒÙÅÈÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÓ, ÌÀÂÒÀÌ
ÀØÅÄÉÈÄÁÓ ÊÉÁÏÓ
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÒÉÓÊÓ
/// ÝáÉÌÉÀÍÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÏáÌÀÒÄÁÀÓÀ ÃÀ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÛÏÒÉÓ ÀÒÀÅÉÈÀÒÉ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀÒ
ÀÒÓÄÁÏÁÓ
/// ÝáÉÌÉÀÍÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÏáÌÀÒÄÁÀ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÀ ÊÉÁÏÓ ÀÃÒÄÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓ
ÖÊÖÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ
//// ÊÉÁÏ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ:
/// ÊÖÍÈÏÅÀÍÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
/// ÓÉÓáËÞÀÒÙÅÉÃÀÍ;
// ÄÐÉÈÄËÖÒÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
//// ËÉÌ×ÏÉÃÖÒÉ ØÓÏÅÉËÉÃÀÍ;
//// ÒÀÓ ÍÉÛÍÀÅÓ “Carcinoma in situ”:
// ÐÒÄÉÍÅÀÆÉÖÒ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓ;
/// ÌÉÊÒÏÉÍÅÀÆÉÖÒ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓ;
/// ÐÉÒÅÄËÉ ÓÔÀÃÉÉÓ ÊÉÁÏÓ;
/// ÊÉÁÏÓ ÛÏÒÓßÀÓÖË ×ÏÒÌÀÓ
//// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ;
// ÓÒÖËÉ ÀÅÔÏÍÏÌÉÖÒÏÁÀ;
/// ÉÍÅÀÆÉÖÒÉ ÆÒÃÀ;
/// ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÀ;
/// ÌÄÔÀÁÏËÉÔÄÁÉÓ Ö×ÒÏ ÀØÔÉÖÒÉ ÛÈÀÍÈØÌÀ;
//// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ:
/// ËÉÌ×ÏÂÄÍÖÒÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÀ;
/// äÄÌÀÔÏÂÄÍÖÒÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÀ;
/// ×ÀÒÃÏÁÉÈÉ ÀÅÔÏÍÏÌÉÖÒÏÁÀ;
// ÉÒÂÅËÉÅÌÃÄÁÀÒÄ ØÓÏÅÉËÄÁÉÓ ÝÃÏÌÀ;
//// ÊÉÁÏÓ ÐÒÄÉÍÅÀÆÉÖÒÉ ×ÏÒÌÀ ÃÂÉÍÃÄÁÀ:
/// ÊÏÌÐÉÖÔÄÒÖËÉ ÔÏÌÏÂÒÀ×ÉÉÈ;
/// ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÓÏÍÏÂÒÀ×ÉÉÈ;
/// ÒÀÃÉÏÉÆÏÔÏÐÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÉÈ;
// ÃÀÌÉÆÍÄÁÉÈÉ ÁÉÏ×ÓÉÉÈ
//// ÃÉÓÐËÀÆÉÀ ×ÏÍÖÒÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ:
// ÀÔÉÐÉÖÒÉ äÉÐÄÒÐËÀÆÉÉÈ;
/// ÖãÒÄÃÖËÉ ÄËÄÌÄÍÔÄÁÉÓ äÉÐÄÒÐËÀÆÉÉÈ;
/// ÁÀÆÀËÖÒÉ ÌÄÌÁÒÀÍÉÓ ÉÍÅÀÆÉÉÈ;
/// ÌÊÅÄÈÒÀà ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÖãÒÄÃÖËÉ ÐÏËÉÌÏÒ×ÉÆÌÉÈ
//// ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓ ÊËÀÓÉ×ÉÊÀÝÉÀ ÊËÉÍÉÊÖÒÉ ãÂÖ×ÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ:
/// ÐÒÏÝÄÓÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓ;
/// ÌÏÒ×ÏËÏÂÉÖÒ ÊÀÔÄÂÏÒÉÀÓ;
/// ÀÅÀÃÌÚÏ×ÉÓ ÆÏÂÀà ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓ;
// ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ-ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÖÒ ÔÀØÔÉÊÀÓ;
//// ÊÉÁÏÆÄ ÄàÅÉÓ ÃÒÏÓ ÄØÉÌÓ ÐÀÝÉÄÍÔÉ ÀäÚÀÅÓ:
// IÀ ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ;
/// IÁ ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ;
/// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ;
/// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×ÛÉ
//// ÊÉÁÏÆÄ ÄàÅÉÓ ÃÒÏÓ ÄØÉÌÉ ÅÀËÃÄÁÖËÉÀ:
// 10 ÃÙÉÓ ÅÀÃÀÛÉ ÂÀÌÏÉÊÅËÉÏÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×É;
/// ÚÅÄËÀ ÀÅÀÃÌÚÏ×É ÂÀÂÆÀÅÍÉÓ ÏÍÊÏÃÉÓÐÀÍÓÄÒÛÉ;
/// ÏÍÏÃÉÓÐÀÍÓÄÒÛÉ ÂÀÂÆÀÅÍÏÓ ÛÄÔÚÏÁÉÍÄÁÀ;
/// 3 ÃÙÉÓ ÅÀÃÀÛÉ ÂÀÌÏÉÊÅËÉÏÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×É;
//// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ, ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÛÏÒÓßÀÓÖËÏÁÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉ ÍÀÍÀáÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀ
ÂÀÉÂÆÀÅÍÀ ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖË
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÀÛÉ, ÒÏÌÄË ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó ÄÊÖÈÅÍÉÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×É?
/// I À ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// I Á ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
//// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÊÀÍÉÓ I ÓÔÀÃÉÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÜÀÖÔÀÒÃÀ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ. ÒÏÌÄË ÊËÉÍÉÊÖÒ
ãÂÖ×Ó ÄÊÖÈÅÍÉÓ
ÀÅÀÃÌÚÏ×É
/// I À ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// I Á ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
//// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÈ ÙÅÉÞËÛÉ ÂÀÖÊÄÈÃÀ ÓÀÍÀÙÅËÄ
ÂÆÄÁÉÓ ÂÀÍÌÔÅÉÒÈÀÅÉ ÏÐÄÒÀÝÉÀ.
ÂÀßÄÒÉÓ ÌÏÌÄÍÔÉÓÀÈÅÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÊËÉÍÉÊÖÒÉ ãÂÖ×ÉÓÀÀ ÐÀÝÉÄÍÔÉ?
/// I À ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// I Á ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
// IV ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
//// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÜÀÔÀÒÄÁÖËÉ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÃÀÍ 3 ßËÉÓ ÛÄÌÃÄ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ
ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÒÄÝÉÃÉÅÉ,
ÒÏÌÄËÉÝ ÄØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÀ ÓÐÄÝÉÀËÖÒ (ØÉÒÖÒÂÉÖË, ÓáÉÅÖÒ) ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀÓ. ÒÏÌÄË ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
ÌÉÄÊÖÈÅÍÄÁÀ
ÀÅÀÃÌÚÏ×É?
/// I ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// IV ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
//// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÜÀÔÀÒÄÁÖËÉ ÀØÅÓ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ. 2 ßËÉÓ ÛÄÌÃÄ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ
ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ
ÂÄÍÄÒÀËÉÆÀÝÉÀ. ÞÅËÄÁÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÃÀÍ ÄÒÈÄÒÈÆÄ ÔÊÉÅÉËÄÁÉÓ
ÌÏÓÀáÓÍÄËÀà ÔÀÒÃÄÁÀ ÓáÉÅÖÒÉ
ÈÄÒÀÐÉÀ. ÒÏÌÄË ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó ÌÉÄÊÖÈÅÍÄÁÀ ÐÀÝÉÄÍÔÉ?
/// I Á ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// II ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
/// III ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
// IV ÊËÉÍÉÊÖÒ ãÂÖ×Ó
//// ÒÄÍÔÂÄÍÉÓ ÂÀÌÏÓáÉÅÄÁÀ ÀÒÉÓ :
// ÄËÄØÔÒÏÌÀÂÍÉÔÖÒÉ ÂÀÌÏÓáÉÅÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÈÀÅÉÓÉ ÌÀÙÀËÉ ÄÍÄÒÂÉÉÈ ÉßÅÄÅÓ ÍÉÅÈÉÄÒÄÁÀÈÀ
ÉÏÍÉÆÀÝÉÀÓ,
/// ÖËÔÒÀÉÉÓ×ÄÒÉ ÓáÉÅÄÁÉ,
/// ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÔÀËÙÄÁÉ,
/// ÉÍ×ÒÀßÉÈÄËÉ ÂÀÌÏÓáÉÅÄÁÀ,
//// ÝÏÝáÀËÉ ÏÒÂÀÍÉÆÌÉÓ ØÓÏÅÉËÄÁÛÉ ÒÄÍÔÂÄÍÉÓ ÓáÉÅÄÁÉÓ ÌÀÙÀËÉ ÃÏÆÄÁÉ :
// ÉßÅÄÅÓ ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÃÀ ÃÍÌ-Ó ÃÀÆÉÀÍÄÁÀÓ,
/// áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÆÒÃÀÓ,
/// ÀÓÔÉÌÖËÉÒÄÁÓ ÍÄÉÒÏÍÄÁÉÓ ÂÀÚÏ×ÀÓ,
/// ÀÞËÉÄÒÄÁÓ äÄÌÏÐÏÄÆÓ,
//// ÚÅÄËÀÆÄ ÖÊÄÈ ÄËÄØÔÒÏÌÀÂÍÉÔÖÒ (ÒÄÍÔÂÄÍÉÓ) ÂÀÌÏÓáÉÅÄÁÀÓ ÛÈÀÍÈØÀÅÓ :
/// ÓÐÉËÄÍÞÉ,
/// ÏØÒÏ,
/// ÅÄÒÝáËÉ,
// ÔÚÅÉÀ,
//// ÂÒÄÉ ÀÒÉÓ:
// ØÓÏÅÉËÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÛÈÀÍÈØÌÖËÉ ÄÍÄÒÂÉÉÓ ÃÏÆÀ ÃÀ ÛÄÄÓÀÁÀÌÄÁÀ 1 ãÏÖË ÛÈÀÍÈØÌÖË ÄÍÄÒÂÉÀÓ 1 ÊÂ
ØÓÏÅÉËÆÄ,
/// ØÓÏÅÉËÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÛÈÀÍÈØÌÖËÉ 1 ÊÉËÏÊÀËÏÒÉÀ 1 ÂÒÀÌ ØÓÏÅÉËÆÄ,
/// 1 ÂÒÀÌÉ ÊÏÁÀËÔÉÓ ÉÆÏÔÏÐÉÓ ÌÉÄÒ 1 ßÖÈÛÉ ÂÀÌÏÚÏ×ÉËÉ ÄÍÄÒÂÉÀ,
/// 1 ÌÉËÉÂÒÀÌÉ ÒÀÃÉÖÌÉÓ ÌÉÄÒ 1 ßÖÈÛÉ ÂÀÌÏÚÏ×ÉËÉ ÄÍÄÒÂÉÀ,
//// ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÍÀÚÏ×É ÃÀÓáÉÅÄÁÉÓÀÃÌÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÄÀ :
/// ÌÄ-3-4-Ä ÊÅÉÒÀÓ,
// ÌÄ-8-15 ÊÅÉÒÀÓ,
/// ÌÄ-20-22-Ä ÊÅÉÒÀÓ,
/// 24-Ä-28 ÊÅÉÒÀÓ,
//// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÄÍÔÂÄÍÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ ÁÀÒÉÖÌÉÓ ×À×ÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÈ ÖÊÖÍÀÜÅÄÍÄÁÉÀ :
/// ÂÀÖÅÀËÏÁÉÓ ÃÒÏÓ,
// ÐÄÒ×ÏÒÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ,
/// ÂÀÓÔÒÏÃÖÏÃÄÍÖÒÉ ÓÉÓáËÃÄÍÉÓ ÃÒÏÓ,
/// ÀÍÈÄÁÄÁÉÓ ÃÒÏÓ

//// romeli qsovolodan viTardeba kibo:


/// kunTovani;
/// sisxlZarvovani;
/// epiTeluri;
/// limfuri;

//// kibos preinvaziuri forma SeiZleba dadgindes:


/// rendgenologiurad;
/// ultrasonografiiT;
/// endoskopiiT;
/// damiznebiTi biofsiiT.

//// romeli lokalizaciis kibosTvisaa upiratesad damaxasiaTebeli anemia, sicxianoba


da asTenia:
/// wvrili nawlavi;
/// kolinjis marjvena naxevari;
/// kolinjis elenTis nakeci;
/// daswvrivi kolinji;
//// onkodaavadebaTa struqturaSi qalebs Soris pirveli adgili ukavia:
/// saSvilosnos yelis kibos;
/// saSvilosnos tanis kibos;
/// sakvercxeebis kibos;
/// ZuZus kibos;

//// adamianis papilomavirusi asocirebulia:


/// RviZlis kibosTan;
/// leikemiasTan;
/// endometriumis kibosTan;
/// saSvilosnos yelis kibosTan;

//// onkodaavadebaTa struqturaSi qalebs Soris meore adgili ukavia:


/// saSvilosnos tanis kibos;
/// sakvercxeebis kibos;
/// kanis kibos;
/// kuWis kibos;

//// adamianis simsivneebs Soris yvelaze agresiulia:


/// hojkinis daavadeba;
/// melanoma;
/// jirkvlovani kibo;
/// brtyelujredovani kibo;

//// Zvlis avTvisebian simsivneebs Soris yvelaze xSiria:


/// iuingis sarkoma
/// osteogenuri sarkoma
/// xondrosarkoma
/// giganturujredovani simsivne

//// winamdebare jirkvlis simsivneebs Soris upiratesad vxvdebiT


/// kibos
/// adenomas
/// fibromas
/// leiomiomas

//// Tirkmlis kibos dros Soreuli metastazebi upiratesad gvxvdeba


/// RviZlSi
/// filtvebSi
/// meore TirkmelSi
/// Tavis tvinSi

//// Tirkmelis kibos pirvel gamovlinebas warmoadgens


/// tkivili welis areSi
/// palpirebadi didi Tirkmeli
/// anemia
/// hematuria

//// Sardis buStis simsivneebs Soris upiratesad vxvdebiT


/// sarkomas
/// fibromas
/// hematomas
/// papilomas da kibos

//// Sardis buStis kibos yvelaze xSiri simptomia


/// Sardis nakadis Semcireba
/// dizuria
/// tkivili
/// hematuria

//// Sardis buStis kibos dros metastazebi upiratesad viTardeba


/// RviZlSi;
/// filtvebSi;
/// TirkmelSi;
/// Tavis tvinSi;

//// saqarTveloSi onkologiuri avadobis struqturaSi romel adgilzea filtvis kibos:


/// pirvel
/// meore
/// mesame
/// meoTxe

//// ramdenad xSirad avaddebian mamkacebi qalebTan SedarebiT filtvis kiboTi:


/// 2 jer
/// 5-7 jer
/// 15-20jer
/// 40-50-jer

//// filtvis kibo Cveulebriv viTardeba:


/// alveolebis epiTeliumidan,
/// bronqis epiTeliumidan,
/// SemaerTebeli qsovilebidan,
/// plevridan

//// Tambaqos boli ar Seicavs


/// 3-4 benzpirens
/// aflatoqsins
/// poloniums
/// stronciums

//// filtvis centraluri kibo viTardeba:


/// mTavari, wilovani, segmenturi bronqebidan,
/// mTavari, wilovani, segmenturi, sumsegmenturi bronqebidan,
/// filtvis centralurad ganlagebuli nebismieri bronqidan,
/// nebismieri bronqidan, romelic mdebareobs filtvis karTan axlos

//// filtvis periferiuli kibo viTardeba:


/// mTavari, wilovani da segmenturi bronqebidan,
/// subsegmenturi bronqebidan da bronqiolebidan,
/// filtvis periferiuli nawilebidan,
/// bronqebidan, romlebic mdebareoben filtvis karTan axlos, 5) 2,3

//// ra aucilebeli pirobaa saWiro plevris Rrus punqciis warmoebis mizniT:


/// plevris RruSi filtvisagan Tavisufali sivrcis arseboba,
/// rentgenogramaze momrgvalo formis sworkideebiani Crdili,
/// Suasayris organoebis transpozicia,
/// filtvis gamWvirvalobis daqveiTeba rentgenogramaze, 5)tkivilebi gulmkerdis midamoSi

//// filtvis centraluri kibos niSnebia:


/// xvela+sisxliani naxveliT,
/// xvela, tkivilebiT saxsrebSi,
/// gulisreva, RebinebiT,
/// maRali sicxe oflianobiT

//// filtvis kibos yvelaze agresiuli histologiuri tipia:


/// brtyelujredovani garqovanebiT,
/// brtyelujredovanio garqovanebis gareSe,
/// jirkvlovaniadeno-karcinoma,
/// aradiferencirebuli wvrilujredovani,

//// filtis wilis ateleqtazs rentgenologiurad axasiaTebs pirdapir proeqciaze:


/// daCrdilva zeda horizontaluri sazRvriT,
/// samkuTxa formis daCrdilva mwvervaliT iRliisaken,
/// daCrdilva mwvervaliT iRliisaken,
/// erTgvarovani intensiuri daCrdilva araswori kideebiT,

//// filtvSi rentgenologiurad arsebuli mrgvali formis warmonaqmnis dros transTorakaluri


punqciis ukuCvenebaa, roca eWvia
/// metastazze filtvSi,
/// keTilTvisebian simsivneze,
/// eqinokokis kistaze,
/// periferiul kiboze,

//// filtvis periferiuli kibos diagnostikis ZiriTadi meTodebia:


/// bronqoskopia biofsiiT,
/// transTorakaluri biofsia,
/// mediastinoskopia,
/// radioizotopiuri gamokvleva,

//// filtvis kibos Soreuli metastazebis gamosakvlevad unda Catardes:


/// RviZlis da retroperitonuli sivrcis ultrabgeriTi gamokvleva,
/// Torakoskopia,
/// mediastinoskopia,
/// kuW-nawlavis tentgenoskopia,

//// filtvis centraluri kibos klinikuri minimumis amosacnobad saWiroa:


/// bronqoskopia, tomografia,
/// transTorakaluri biofsia, rentgenoskopia,
/// bronqografia, Torakoskopia,
/// mediastinoskopia, rentgenografia,

//// CamoTvlili daavadebidan sisxliani xvela axasiaTebs:


/// filtvis kerovan tuberkuliozs
/// filtvis kistozur daavadebas,
/// bronqogenur kibos,
/// bronqis adenomas,

//// arawvrilujredovani filtvis kibos radikaluri mkuranlobis meTodebia:


/// qirurgiuli,
/// sxivuri,
/// qimioTerapiuli,
/// qimio-sxivuri,

//// wvrilujredovani filtvis kibos mkurnsalobis meTodia:


/// qirurgiuli,
/// sxivuri,
/// qimioTerapiuli,
/// qimio-sxivuri,

//// filtvis kibos yvlaze xSiri kliniko-anatomiuri formaa:


/// centraluri kibo,
/// periferiuli kibo,
/// atipiuri formebi

//// filtvis kibos dros gamojanmrTelobis 5-wliani maCvenebelia:


/// 10%
/// 20%
/// 30%
/// 40%

//// filtvis kibos inoperabelobis niSnebi:


/// mbegravi iogebis dambla,
/// recidivuli pnevmoniebi,
/// SeteviTi Zlieri xvela,
/// sisxliani naxveli

//// filtvis kibos ganiTarebis risk-faqtors ar warmoadgens:


/// asbestozi,
/// filtis qronikuli anTebebi hipoventilaciiT,
/// nikelisa da dariSanis xangrZlivi zemoqmedeba,
/// filtvis kistozuri daavadeba

//// filtvis kibos dros ar gvxvdeba:


/// sisxliani naxveli,
/// bronqebis sruli obturacia,
/// ateleqtazi,
/// spontanuri pnevmoToraqsi

//// CamoTvlili niSnebidan filtvis solitaruli kvanZis keTilTvisebian xasiaTze miuTiTebs:


/// dazianebis ubanSi koncentrirebuli kalcinatebi,
/// warmonaqmnSi Rrus arseboba,
/// warmonaqmnis periferiuli lokalizacia,
/// horneris simptomi

//// filtvis kibos romeli histologiuri forma eqvemdebareba ZiriTadad qimio-sxivur mkurnalobas:
/// wvrilujredovani,
/// irkvlovani,
/// msxvilujredovani,
/// ardamavalujredovani

//// filtvis centraluri kibos gamokvlevis yvelaze ufro informaciuli meTodia:


/// rentgenologiuri, tomografiiT,
/// sonografia,
/// radioziotopiuri gamokvleva,
/// bronqoskopia, bioptatis morfologiuri kvleviT

//// filtvis romel paTologiasTanaa yvelaze xSirad saWiro filtvis periferiuli kibos
diferencireba:
/// tuberkulozTan,
/// filtvis araparazitarul kistasTan,
/// filtvis eqinokokozTan,
/// hamartomasTan

//// filtvis kibos romeli tipia xSirad dakavSirebuli Tambaqos wevasTan:


/// adenokarcinoma,
/// brtyelujredovani kibo,
/// vrilujredovani kibo,
/// msxvilujredovani kibo,

//// filtvis kibos mkurnalobis ZiriTadi meTodia:


/// qirurgiuli,
/// qimioTerapiuli,
/// sxivuri Tearpia,
/// Serwymuli qimio-sxivuri mkurnaloba,

//// filtvis kibos morfologiuri variantebidan qimiTerapiisadmi ufro mgrZnobiarea:


/// brtyelujredovani,
/// adenokarcinoma,
/// wvrilujredovani,
/// msxvilujredovani,

/// filtvis wvrilujredovani kibos mkurnalobis ZiriTadi meTodia:


/// sxivuri Terapia,
/// qirurgiuli,
/// qimioTerapia,
/// qimio-sxivuri mkurnaloba,

//// yvelaze xSirad filtvis arawvrilujredovani kibo metastazebs iZleva:


/// ZvvlebSi,
/// prostataSi,
/// TirkmelSi,
/// saSvilosnoSi

//// filtis I-II stadiis arawvrilujredovani kibos standaruli mkurnaloba:


/// qirurgiuli,
/// qirurgiuli+qimioTerapia,
/// qirurgiuli+sxivuriTerapia,
/// qimio-sxivuri,

//// filtvis romel simsivnes axasiaTebs ginekomastia:


/// adenokarcinomas,
/// brtyelujredovan kibos,
/// wrilujredovan kibos,
/// msxvilujredovan kibos,

//// CamoTvlili daavadebebidan sisxliani xvela damaxasiaTebelia ar aris:


/// bronqogenuri kibosaTvis,
/// bronquli asTmisaTvis,
/// bronqoeqtaziuri daavadebebisaTvis,
/// foltvis infarqtisaTvis

//// CamoTvlilidan filtvis kibos ganviTarebis risk-faqtors ar warmoadgens:


/// sigaretis moweva,
/// radioaqtiuri gamosxivebis zemoqmedeba,
/// qromis marilebis zemoqmedeba,
/// tenianobis pirobebSi cxovreba

//// penkostas kibosaTvis ar aris damaxasiaTebeli:


/// simsivnis Cazrda plevris gumbaTSi,
/// horneris simptomi,
/// pirveli neknis destruqcia,
/// jirkvlovanujredovani Seneba

//// qvemoTCamoTvlilidan filtvis pirveladi kiboiani avadmyofis qirurgiuli mkurnalobis


ukuCvenebas ar warmoadgens:
/// simsivne daSorebulia bifurkaciidan 1sm-ze,
/// simsivnis Cazrda gulmkerdis kedelSi,
/// metastazebis ganlageba simsivnis mxares filtvis karSi,
/// xmovani iogebis dambla,

//// filtvis wvrilujredovani kibos ZiriTadi mkurnalobis meTodia:


/// qimio-sxivuri,
/// sxivuri,
/// qirurgiuli,
/// qimioTearapiuli

//// 63 wlis mwevel mamakacs ganuviTarda dispnoe, qoSini, mSrali xvela. gulmkerdis rentgenografiam
ar gamoavlina cvlilebebi, magram kompiuteruli tomografiiT nanaxia traqeis distalur nawilSi
intramuruli simsivne. savaraudo morfologiuri diagnozia:
/// adenokarcinoma,
/// karcinoidi,
/// brtyelujredovani karcinoma,
/// mukoepidermoiduli karcinoma,

//// CamoTvlili faqtorebidan filtvis kibos inoperabelobaze migvaniSnebs:


/// recidiuli pnevmonia,
/// naxvelis citologiiT kibos ujredebze pozitiuri pasuxi,
/// filtvis perkutoruli xmianobis Semokleba,
/// marcxena xmovani iogis dambla,

//// 60 wlis mamakacs filtvis periferiaze rentgenologiurad daudginda 3X3sm-is zomis


solitaruli kvanZi. CamoTvliTagan romeli daavadebis diagnozs ar Seesabameba aRniSnuli monacemi:
/// tuberkulozs,
/// msxvili nawlavis metastazur kibos,
/// hamartomas,
/// sarkoidozs

//// avadmyofis mkurnalobis yvelaze misaRebis taqtika filtvis umetastazo kibos dros:
/// simsivnis qirurgiuli amokveTa, \
/// sxivuri Terapia,
/// qimioTerapia,
/// qimioTerapia+operacia,

//// 50 wlis mamakacs dadgenili aqvs filtvis kibo gavrcelebis niSnebis gareSe. mkurnalobis yvelaze
optimaluri meTodia:
/// simsivnis amokveTa qirurgiuli gziT,
/// sxivuri Terapia,
/// qimioTerapia,
/// qimioTerapia+operacia,

//// pacients intraoperaciulad daudginda 34sm-is zomis filtvis simsivne, romelic amoikveTa.
metastazebi nanaxi ar aris. histologiurad dadginda wvrilujredovani kibo. Semdgomi mkurnalobis
taqtika:
/// qimioTerapia bleociniT da cisplatiniT,
/// qimio+sxivuri mkurnaloba vepezidisa da cisplatinis gamoyenebiT,
/// qimioTerapia ciklofosfaniT, vinkristiniT, doqsorubiciniT, prednizoloniT, /// Semdgomi
mkurnaloba ar aris saWiro

//// 65 wlis mweveli mamakaci uCivis sunTqvis ukmarisobas, stridors, mSral sxvelas. gulmkerdis
rentgenograma cvlilebebis gareSe. bronqoskopiiT-traqeis sanaTurSi, distalur nawilSi
dawylulebuli moculobiTi warmonaqmni. amoirCierT yvelaze swori diagnozi:
/// adenokisturi karcinoma,
/// karcinoidi,
/// brtyelujredovani karcinoma,
/// mukoepidermoiduli karcinoma,

//// 30 wlis mamakaci uCivis moxrCobis SegrZnebas, sxeulis zeda naxevris SeSupebas, gaxSirebul
guliscemas. gasinjvisas gadidebulia kisris, laviwzeda fosos da iRliis limfuri kvanZebi.
romlebic SeamCnia 1,5 wlis winaT. isini TandaTanomiT matulobs zomaSi, magram raime gansakuTrebul
Civilebs ar iwvevdnen. 2 Tvis win ganviTarda qavili da oflianoba kiserze sayelosmagvarad.
savaraudo diagnozia:
/// Suasayaris simsivne,
/// limfogranulematozi,
/// limfosarkoma,
/// filtvis kibos mediastinuri forma,

//// filtvis kibos mediastinuri formis dros savaraudo paraklinikuri monacemebia:


/// rentgenologiurad Susayaris Crdilis gafarToeba orive mxares talRovani konturebiT,
/// sonografiulad elenTis gadideba mkvrivi ubnebiT parenqimaSi,
/// anemizacia eds-is aCqarebiT da limfopeniiT,
/// Sardis analizis normaluri maCveneblebi

//// filtvis kibos mediastinuri formis gavrcelebis dros mkurnalobis optimaluri meTodia:
/// qimioTerapia,
/// sxivuri Terapia,
/// qimiosxivuri Terapia,
/// anTebissawinaaRmdego mkurnaloba,

//// 45 wlis avdmyof qals, fluorografiiT marjvena filtvis Sua wilSi, subplevrulad daudginda
3sm diametris mrgvali Crdili. dawvrilebiTi gamokiTxviT Civilebi ara aqvs. avadmyofi praqtikulad
janmrTelia. savaraudo diagnozia:
/// periferiuli kibo,
/// tuberkuloma,
/// filtvis eqinokokozi,
/// hamartoma,

//// filtvis hamartomaze eWvis dros diagnosis dasazusteblad saWiroa:


/// detalurad rentgenologiuri, tomografiuli gamokvleva,
/// transTorakaluri punqcia citologiuri gamokvleviT,
/// kompiuteruli tomografia,
/// bronqoskopia bronqobioptatis gamokvleviT,

//// mkurnalobis optimaluri meTodi hamartomebis dros:


/// antibaqteriuli Terapia,
/// kortikosteroiduli Terapia,
/// simsivnis amokveTa,
/// sxivuri Terapia,

//// 55 wlis mamakacs ganuviTarda sisuste, oflianoba RamiT, tkivilebi gulmkerdis marcxena
naxevarSi, xveleba mcire naxveliT. naxvelSi orjer iqna nanaxi sisxliani minarevi. wonaSi daiklo
12kg. savaraudo diagnozia:
/// filtvis tuberkulozi,
/// abscedirebuli pnevmonia,
/// filtvis periferiuli karcinoma,
/// filtvis eqinokokozi,

//// pacients kliniko-rentgenologiurad udgindeba filtvis periferiuli kibo generalizaciis


niSnebiss gareSe. mkurnalobis adekvaturi meTodia:
/// qirurgiuli,
/// anTebissawinaaRmdego mkurnaloba,
/// sxivuri Terapia,
/// simptomuri mkurnaloba

//// penkostas kibos uwodeben:


/// filtvis zemo wilis centralur kibos,
/// periferiuli filtvis kibos Rru formas lokalizaciisagan damoukideblad,
/// filtvis msvervalis periferiul kibos,
/// peribronqul kibos

//// romeli histologiuri formis filtvis kibo gvxvdeba yvelaze xSirad?


/// brtyelujredovani,
/// msxvilujredovani,
/// adenokarcinoma,
/// wvrilujredovani

//// avadmyofs udgindeba 3sm diametris filtvis periferiuli kibo plevraSi Cazrdisa da regionuli
metastazebis gareSe. romelis stadiisaa simsivnea?
/// 1
/// 2
/// 3
/// 4

//// filtvis kibosaTvis damaxasiaTebelia triada, romelic unda amoirCioT CamoTvlili


simptomebidan:
/// xvela, sisxliani naxveliT, sunTqvis ukmarisoba,
/// saerTo sisuste, wonaSi mokleba, madis daqveiTeba,
/// xvela, saerTo sisuste, madis daqveiTeba,
/// xvela, wonaSi dakleba, sunTqvis ukmarisoba,

//// filtvis kibos romeli forma gamoirCeva yvelaze gamokveTili klinikuri suraTiT?
/// mrgvali simsivne,
/// endobronqquli kibo,
/// peribronquli gantotvili kibo,
/// pnevmoniiseburi

//// CamoTvlili simptomebidan romelia yvelaze damaxasiaTebeli filtvis periferiuli kibosaTvis?


/// tkivili gulmkerdSi,
/// sisxliani naxveli,
/// xvela sisxlnarevi Cirqiani naxveliT,
/// rentgenologiurda mrgvali Crdilo araswori konturebiT,

//// filtvis kibos romeli formis dros aRiniSneba horneris triada da tkivili mxris wnulis
gayolebiT?
/// endobronquli,
/// peribronquli,
/// pnevmoniiseburi,
/// penkostas

//// CamoTvlili niSnebidan filtvis kibos mediastinuri formis dros ar gvxvdeba:


/// akrocianozi,
/// xmis CaxleCva,
/// filtvis segmentis ateleqtazi,
/// saxis SeSupeba

//// CamoTvlili simtomebidan filtvis kibosaTvis sagangaSo signals ar warmoadgens:


/// mkveTri tkivili gul-mkerdSi Rrma CasunTqvisas,
/// 380-ze metad momatebuli temperatura ar klebulobs antibiotikebiT,
/// myari aramkveTri tkivili gulmkerdi,
/// sisxliani naxveli

//// romeli stadiisa filtvis centraluri kibo centralur bronqze gavrcelebiT?


/// I,
/// IIa,
/// IIb,
/// IIIa,

//// filtvis kibos romeli formaa yvelaze mgrZnobiare sxivuri Terapiisadmi?


/// jirkvlovani kibo,
/// brtyelujredovani kibo,
/// wvrilujredovani kibo,
/// msxvilujredovani kibo

//// filtvis kibos dros regionuli limfuri kvanZebia:


/// bronqopulmonuri,
/// laviwzeda,
/// kisris,
/// wina da ukana Suasayaris
//// filtvis kibos avadobisa da sikvdilianobis mkveTri mateba aRiniSneba:
/// 30 wlidan,
/// 40 wlidan,
/// 50 wlidan
/// 75 wlidan

//// filtvis kibos momatebuli riskis jgufs miekuTvneba:


/// avadmyofebi filtvis qronikuli abscesiT,
/// avadmyofi qronikuli bronqitiT,
/// avadmyofebi filtvis eqinokokiT,
/// avadmyofebii bronqoadenitiT

//// bronqis epiTeliumis metaplazia win uswrebs


/// wvrilujredovan kibos,
/// jirkvlovan kibos ganviTarebas,
/// brtyelujredovani kibos ganviTarebas,
/// msxvilujredovani kibos ganviTarenas

//// filtvis kibos ganviTarebis riski mcirdeba produqtebis miRebisas, romelic mdidaria
/// uxvi ujredebiT,
/// cximebiT,
/// vitamini A da beta-kaotiniT,
/// vitamin-B-Ti,

//// filtvis kibos romeli histologiuri varianti iZleva yvelaze xSirad metastazebs?
/// brtyelujredovani,
/// wvrilujredovani,
/// adenokarcinoma,
/// gardamavalujredovani

//// filtvis kibo yvelaze xSirad iZleva metastazebs:


/// ZvlebSi,
/// Tavis tvinSi,
/// RviZlSi,
/// TirkmelSi

//// avadmyofs dadgenili aqvs 6sm diametris filtvis periferiuli kibo, romelic ar aris Cazrdili
visceralur plevraSi, aRiniSneba erTeuli metastazebi bronqipulmonur linfur kvanZebSi. romeli
stadiisa simsivne?
/// Istadia,
/// IIa stadia,
/// IIb stadia,
/// IIIb stadia

//// filtvis kibos romeli formisTvisaa damaxasiaTebeli yvelaze metad usiptomo mimdinareoba:
/// endobronquli,
/// peribronquli,
/// mrgvali (sferoseburi),
/// penkostas kibo,

//// endokrinuli paraneoplaziuri sindromebi yvelaze xSirad vlindena filtvis:


/// brtyelujredovani kibos dros,
/// adenikarcinomis dros,
/// wvrilujredovani kibos dros,
/// bronqo-plevruli kibos dros

//// filtvis periferiuli kibo centraluri kibosagan gansxvavebiT mimdinareobs


/// xangrZlivi drois ganmavlobaSii usiptomod
/// gamoxatuli klinikuri simptomatikiT sawyisi stadiebidanve,
/// xvelebiTa da sisxliani naxveliT, romelic vlindeba daavadebis sawyis stadiaSi,
/// unTqvis ukmarisobis niSnebi dasawyis stadiaSi

//// filtvis centraluri kibos romeli formis dros viTardeba yvelaze adre bronquli gamavlobis
darRveva?
/// endobronquli,
/// peribronquli kvanZovani,
/// peribronquli gantotebuli,
/// bronquli gamavlebis darRvevis vadebi ar aris damokidebuli simsivnis zrdis formaze

//// filtvis mTavr wilovan bronqSi arsebuli simsivniT ganviTarebuli sarqvelovani emfizema
ukeTesad vlindeba
/// Rrma CasunTqvis dros,
/// Rrma amosunTqvis dros,
/// zerele CasunTqvis dros,

//// filtvis kibos dros gulmkerdSiga limfuri kvanZebis metastazuri dazianebis dasadgenad uvelaze
informaciulia:
/// rentgenografia pirdapir da gverdiT proeqciaSi,
/// tomografia,
/// kompiteruli tomografia,
/// bronqoskopia

//// bronqogenuri karcinomis dros xmis CaxleCva dakavSirebulia simsivnis CazrdasTan:


/// mbgerav iogSi,
/// xorxis zeda nervSi,
/// xorxis marcxena Sebrunebul nervSi,
/// xorxSi

//// filtvis romel simsivnes axasiaTebs hipokaliemia: L


/// adenokarcinomas,
/// brtyelujredovan kibos,
/// wvrilujredovan kibos,
/// metastazur kibos

//// 70 wlis qals aReniSneba marjvena zeda kiduris dabuJeba da sisuste 2 Tvis ganmavlobaSi, wonaSi
mokleba 20kg-iT; eweva 50 welia dReSi 1,5 kolof sigarets, ra diagnozia:
/// mezoTelioma,
/// penkostas kibo,
/// tuberkulozi,
/// filtvis fibrozi

//// kanis kibos etiologiaSi mniSvneloba ara aqvs;


/// ultraiisfer da maionizebul gamosxivebas,
/// qimiur kancerogenebs,
/// imunosupresias,
/// gadatanil infeqciur sneulebebs

//// CamoTvlili debulebebidan romelia swori kanis brtyelujredovani kibosaTvis


/// xSirad aqvT Savgvreman qalebs,
/// metastazebi vrceldeba hematogeniurad
/// metastazebi vrceldeba limfogenurad,
/// xSirad warmoiSoba kanis im nawilze, romlebic aqtiurad sxivdeba,

//// miuTiTeT sxeulis romel nawililis kani ufro xSirad ziandeba kiboTi;
/// saxis,
/// muclis midamos,
/// zeda kidurebis,
/// zurgis midamos

//// kanis kibos upirates lokalizacias warmoadgens:


/// saxe;
/// xelis mtevnebi;
/// sxeulis wina zedapiri;
/// kidurebi;

//// kanis kibos ganviTareba upiratesad dakavSirebulia:


/// navTobis gadamuSavebis produqtebTan;
/// naxSiris gadamuSavebis produqtebTan;
/// saRebavebTan;
/// mzis sxivebis insolaciasTan;

//// kanis kiboTi momatebuli riskis jgufebs ar miekuTvnebian:


/// Ria feris kanis da cisferi Tvalebis mqone adamianebi,
/// muqi feris kanis da Savi Tvalebis mqone adamianebi,
/// pejetis daavadebis mqone pirebi,
/// bouenis daavadebis mqone pirebi.

//// CamoTvlili daavadebebidan romeli ar warmoadgens obligatur kiboswina daavadebas:


/// pigmenturi qseroderma,
/// bouenis daavadeba,
/// kanis rqa,
/// keiris eriTroplakia

//// kanis CamoTvlili daavadebebidan romels uwyobs xels ultraiisferi gamosxiveba:


/// bazaliomas,
/// papilomas,
/// kondilomas,
/// limfomas

//// kanis kibo 3sm diametriT Cazrdilia kanis sisqeSi, aqvs erTi moZravi metastazi regionul
limfur koleqtorSi, miuTiTeT stadia TNM-klasifikaciis mixedviT:
/// T1N0MO,
/// T1N1MO,
/// T2NOMO,
/// T2N1MO

//// saqarTvelos romel regionSia yvelaze maRali kanis kiboTi avadobis maCvenebeli:
/// Sida qarTlSi,
/// mTian regionSi,
/// kaxeTSi,
/// imereTSi

////kanis kibos metastazirebaSi mniSvneloba ara aqvs:


/// simsivnis lokalizacias,
/// ZiriTadi simsivnis arsebobis xangrZlivoba,
/// genetikur faqtors,
/// bavSvobaSi gadatanil wiTuras

//// miuTiTeT romel organoSi iZleva ufro xSirad metastazebs kanis kibo:
/// RviZlSi,
/// filtvebSi,
/// ZvlebSi,
/// regionul limfur kvanZebSi

//// CamoTvlili inkologiuri daavadebebidan romlisaTvis ara aris damaxasiaTebeli metastazireba


regionul limfur kvanZebSi:
/// bazalurujredovani kibo,
/// brtyelujredovani kibo,
/// saofle jirkvlebis kibo,
/// pleomorfuli rabdosarkoma
//// kanis kibos mkurnalobis meTodebi:
/// krioqirurgia,
/// sxivuri Terapia,
/// qimioTerapia-Cvenebis mixedviT,
/// yvela pasuxi sworia

//// CamoTvlili qimiomedikamentebidan kanis kibos qimioTerapiisaTvis gamoiyeneba:


/// ftorafuri,
/// bleocini,
/// mitomicini,
/// merkaptopurini

//// CamoTvlili debulebebidan romeli ar aris swori bazaliomasTan mimarTebaSi:


/// bazalioma aris bazalujredovani kibo, romelic waagavs epidermisis bazalur Sris ujredebs,
/// bazalioma midrekilia adgilobriv recidivebisadmi,
/// xSirad iZleva metastazebs regional limfur kvanZebSi da filtvebSi,
/// mkurnaloba qirurgiul, sxivur, krioqirurgiul

//// bazaliomasaTvis damaxasiaTebelia ar aris:


/// infiltraciuli zrda,
/// adgilobrivi recidivi,
/// metastazireba,
/// brtyelujredovani kibodan transformacia

//// CamoTvliTagan romelia yvelaze damaxasiaTebeli kanis cvlilebebi limfomebisa da mravlobiTi


mielomis dros:
/// iqTiozi,
/// hipokeratozi,
/// hiperemia,
/// hiperpigmetacia,

//// gaavTvisebianebis dabali riskis mqone pigmenturi perineoplaziebia:


/// mosazRvrenevusi
/// giganturi Tmiani melanoiduri nevusi,
/// bekeris nevusi,
/// diubreilis melanozi

//// gaavTvisebianebis maRali riskis mqone perineoplaziebia:


/// Worfli,
/// lentiko,
/// Sereuli nevusi,
/// satonis nevusi,

//// melanomas kliniko-anatomiuri varianti araa:


/// edapiruli
/// sklerodermuli,
/// lentigiouri,
/// kvanZovani

//// melanomas histotipebs ar ekuTvniT:


/// epiTeloidu(mklanokarcinoma)
/// TiTistaraujredovani,
/// Sereuli,
/// giganturujredovani

//// melanomas klinikuri prognozirebisaTvis gamoiyeneba:


/// melanomas sisqis gansazRvra milimetrebSi (breslous klasifikacia),
/// melanomas mier kanis invaziis xarisxis gansazRvra (klarkis klasifikacia),
/// melanomas zomis gansazRvra sigrZe-siganeSi (misi udidesi ganzomileba),
/// satelituri kvanZebis raodenobis gansazRvra

//// melanomas histologiuri prognozirebisaTvis gamoiyeneba:


/// melanomas sisqis gansazRvra milimetrebSi (breslous klasifikacia),
/// melanomas mier kanis Sressbis invaziis xarisxis gansazRvra (klarkis klasifikacia),
/// avTvisebianobis xarisxis ganmsazRvreli histologiuri gradacia – G
/// morfometruli meTodi

//// SardSi melaninogenis gansazRvra (iakSis reqacia) efeqturia:


/// melanomas preklinikuri formebis gamosavlenad,
/// melanomisa da nevusebis sadifernciacioT,
/// melanomebis disiminirebuli formebis dros,
/// operaciis Semdgomi prognozirebisaTvis

//// vin da rodis aRwera pirvelad melanoma:


/// franc leidigma 1850w,
/// miSel landolfma 1810w.
/// rene laenekma 1806w
/// dominik lareim 1800w

//// melanomis diagnozi ismeva Semdegi gamokvlevebiT:


/// funqciuri biofsiiT,
/// ultrabgeriTi sonografiiT,
/// operaciuli masalis histologiuri kvleviT,
/// sisxxlis saerTo analiziT

//// melanomebis klasifikacias safuZvlad udevs:


/// simsivnis ujredul tipi,
/// simsivnis forma,
/// simsivnis diametri,
/// invaziuri zrdis siRrme,

//// nevusi SeiZleba iyos:


/// Tandayolili,
/// iatrogenuli,
/// moxucebulobiT,
/// travmuli

//// romeli debuleba ar aris swori cisfer nevusTan mimarTebaSi:


/// es aris dermis siRrmeSi melaninis maproducirebuli melanicitiuri nevusi,
/// melaninis Calageba kanis Rrma SreebSi ganapirobebs nevusis fers-cisfers, ruxs da Savs,
/// cisfer nevusi avTvisebian transformacias ar ganicdis,
/// cisferi nevusi SeiZleba gadagvardes avTvisebianad

//// bevri nevusisaTvis damaxasiaTebeli araa:


/// hiperpigmentacia da hipertriqozi,
/// xSirad Cndeba beWebze, zurgze da mkerdze,
/// ganicdis gaavTvisebianebas,
/// gaavTvisebianobis maRali riski

//// III stadiis melanomas (metastazebi, regional limfur kvanZebSi) mkurnaloba:


/// qirurgiuli,
/// imunoTerapiuli,
/// qimioTerapiuli,
/// kombinirebuli (operacia+medikamenturi Terapia)

//// IV stadiis melanomas (generalizebuli forma) mkurnaloba:


/// sxivuri Terapia,
/// imunoTerapia,
/// qimio-sxivuri,
/// qimio-imuno-hormonoTerapia

//// CamoTvlili qimiopreparatebidan melanomas mkurnalobisas yvelaze efeqturia:


/// ftoruracili,
/// mitomicini,
/// dakarbazini,
/// metotreqsati

//// CamoTvlili qimioTerapiuli sqemebidan melanomas mkurnalobisas yvelaze efeqturia:


/// dakarbazini+vinblastini+cisplatini,
/// ciklofosfani+vinkristini+doqsorubicini,
/// ftoruracili+mitoqsantroni+metotreqsati,
/// cotozari+merkapoturini+ciklofosfani

//// melanomebis imunoTerapiisaTvis gamoiyeneba


/// taqtivini,
/// Timalini,
/// dekarosi,
/// alfa-interferoni

//// melanomas dros prognozi naklebadaa damokidebuli:


/// limfuri kvanZebis mdgomareobaze,
/// simsivnis histologiur suraTze,
/// asakze,
/// melanomas lokalizaciaze

//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉÃÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÒÏÌÄËÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ
ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÝÉËÉÍÃÒÖËÉ ÊÉÁÏ
/// ÁÀÆÀËÖÒÖãÒÄÃÏÅÀÍÉ ÊÉÁÏ
// ÁÒÔÚÄËÖãÒÄÃÏÅÀÍÉ ÊÉÁÏ
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÒÏÌÄËÉ ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÓÀÚËÀÐÀÅÛÉ
/// ×ÉÁÒÏÌÀ
/// ÍÄÅÒÉÍÏÌÀ
// ËÄÉÏÌÉÏÌÀ
/// ÀÍÂÉÏÌÀ
//// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏ ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ×ÀØÔÏÒÄÁÉÃÀÍ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ
/// áÛÉÒ ÀÓÐÉÒÀÝÉÖË ÐÍÄÅÌÏÍÉÄÁÈÀÍ
/// ÒÄ×ËÖØÓ-ÄÆÏ×ÀÂÉÔÉÓ ÌÀÙÀË ÓÉáÛÉÒÄÓÈÀÍ ÃÀ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ØÅÄÃÀ ÌÄÓÀÌÄÃÛÉ ÃÉÓÐËÀÆÉÖÒ
ÝÅËÉËÄÁÄÁÈÀÍ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ØÉÌÉÖÒ ÃÀÌßÅÒÏÁÀÓÈÀÍ
// ÐÄÒÍÉÝÉÏÆÖË ÀÍÄÌÉÀÓÈÀÍ
//// saylapavis kedels ar gaaCnia
/// lorwovani Sre
/// lorwqveSa Sre
/// kunTovani Sre
// serozuli Sre
//// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀËÊÏäÏËÉÆÌÉÈ ÛÄÐÚÒÏÁÉËÉ 60 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÉ ÖÜÉÅÉÓ ÃÉÓ×ÀÂÉÀÓ ÌÚÀÒÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ
ÌÉÙÄÁÉÓÀÓ, ÚÄËÛÉ ÖÝáÏ
ÓáÄÖËÉÓ ÛÄÂÒÞÍÄÁÀÓ ÓÀÖÙËÄ ÀÌÏÍÀàÃÄÅÉÓ ÃÏÍÄÆÄ, ßÏÍÀÛÉ ÌÊÅÄÈÒÀà ÌÏÊËÄÁÀÓ ÃÀ ÓÉÓÖÓÔÄÓ.
ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉ:
/// ÃÉ×ÖÆÖÒÉ ÄÆÏ×ÀÂÏÓÐÀÆÌÉ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÀáÀËÀÆÉÀ
/// ÝÄÍÊÄÒÉÓ ÃÉÅÄÒÔÉÊÖËÉ
// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏ
//// ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓÈÀÍ
/// ÁÀÒÄÔÉÓ ÓÀÚËÀÐÀÅÉ
// ÃÉÀ×ÒÀÂÌÉÓ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ áÅÒÄËÉÓ ÈÉÀØÀÒÉ
/// ÓÉÂÀÒÄÔÉÓ ÌÏßÄÅÀ ÃÀ ÀËÊÏäÏËÉÓ àÀÒÁÉ ÌÉÙÄÁÀ
/// ÀáÀËÀÆÉÀ
//// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÈ ÓÒÖËÉ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÀ ÌÉÉÙßÄÅÀ
// 2-10%
/// 15-20%
/// 25-30%
/// 40-50%
//// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÏÐÔÉÌÀËÖÒÉ ÓØÄÌÀ
// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÏÐÄÒÀÝÉÀ+ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÓáÉÅÖÒÉ+ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ+ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ+ÏÐÄÒÀÝÉÀ+ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ
//// ÌÏÍÏØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÉÓ ÊÖÒÓÉÓ Ä×ÄØÔÉ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÂÒÞÄËÃÄÁÀ
// 2-3 ÈÅÄ
/// 4-6 ÈÅÄ
/// 6-8 ÈÅÄ
/// 12 ÈÅÄÌÃÄ
//// ÐÏËÉØÉÏÌÉÏÈÄÒÀÐÉÉÓ ÊÖÒÓÉÓ Ä×ÄØÔÉ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÂÒÞÄËÃÄÁÀ
/// 1 ÈÅÄ
// 2-3 ÈÅÄ
/// 4-6 ÈÅÄ
/// 6-8 ÈÅÄ
//// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÒÏÌÄËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÓÉÍØÒÏÍÖËÉ ÀÍ ÌÄÔÀØÒÏÍÖËÉ ÊÉÁÏ ÛÄÉÞËÄÁÀ
ÂÀÍÅÉÈÀÒÃÄÓ áÛÉÒÀÃ
/// ÊÖàÉÓ
/// ÊÏËÉÍãÉÓÀ ÃÀ ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ
// ×ÉËÔÅÉÓÀ ÃÀ ÈÀÅ-ÊÉÓÒÉÓ
/// ÈÉÒÊÌÄËÆÄÃÀ ãÉÒÊÅËÉÓ
//// ÒÏÂÏÒÉÀ ÂÀÌÏãÀÍÌÒÈÄËÄÁÉÓ 5-ßËÉÀÍÉ ÌÀÜÅÄÍÄÁÄËÉ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÉÍÔÒÀÄÐÉÈÄËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// 40%
/// 55%
/// 70%
// 85%
//// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÏÐÄÒÀÁÄËÖÒÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓ ÃÒÏÓ ÒÏÂÏÒÉÀ ÓáÉÅÖÒÉ ÃÀ ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ
ÛÄÃÄÂÉ
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÏÒÄÖËÉ ÛÄÃÄÂÉ ÖÊÄÈÄÓÉÀ
// ÓáÉÅÖÒÉ ÃÀ ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÄÃÄÂÄÁÉ ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ ÈÀÍÀÁÀÒÉÀ
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÓ ÛÄÃÄÂÉ ÖÊÄÈÄÓÉÀ ÓÉáËÃÄÍÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ Ö×ÒÏ Ä×ÄØÔÖÒÉÀ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÃÉÓÔÀËÖÒÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÃÒÏÓ
//// 68 ßËÉÓ ØÀËÉ ÖÜÉÅÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ ÌÊÄÒÃÉÓ ÞÅËÉÓ ÖÊÀÍ ÓÀàÌËÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ,
ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÌÊÅÒÉÅÉ ÓÀÊÅÄÁÉÓ
ÌÀÓÄÁÉÓ, ßÏÍÀÛÉ ÃÀÉÊËÏ 10-12 ÊÂ. ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÓ ÃÀÀáËÏÄÁÉÈ 4 ÈÅÄÀ. ÃÉÓ×ÀÂÉÉÓ ÌÏÅËÄÍÄÁÉ
ÈÀÍÃÀÈÀÍÀÁÏÈ ÌÀÔÖËÏÁÓ,
ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ äÉÐÄÒÀÝÉÃÖË ÂÀÓÔÒÉÔÓ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ËÄÉÏÌÉÏÌÀ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÀáÀËÀÆÉÀ
// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÃÉÀ×ÒÀÂÌÉÓ ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ áÅÒÄËÉÓ ÈÉÀØÀÒÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌËÉÓ ÃÒÏÓ ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ ÊÉÁÏÈÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÀÍÏÁÉÓ ÛÄÌÝÉÒÄÁÀ
// ÊÖàÉÓ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ
/// ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ãÉÒÊÅËÉÓ
//// ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ ÀÅÀÃÏÁÉÓ ÓÔÒÖØÔÖÒÀÛÉ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÓÉáÛÉÒÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÒÏÌÄËÉ ÀÃÂÉËÉ
ÖÊÀÅÉÀ
/// ÌÄÏÒÄ
/// ÌÄÓÀÌÄ
// ÌÄÏÈáÄ
/// ÌÄáÖÈÄ
//// ÒÏÂÏÒÉÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÈÉ ÀÅÀÃÏÁÉÓ ÔÄÍÃÄÍÝÉÄÁÉ
/// ÖÝÅÄËÄËÉÀ
/// ÊËÄÁÖËÏÁÓ
// ÊËÄÁÖËÏÁÓ ÊÖàÉÓ ÓáÄÖËÉÓ ÃÀ ÌÀÔÖËÏÁÓ ÊÀÒÃÉÏÄÆÏ×ÀÂÖÒÉ ÆÏÍÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÌÀÔÖËÏÁÓ ÐÉËÏÒÏÀÍÔÒÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉÓ ÊÉÁÏ
//// ÒÀ ÓÉáÛÉÒÉÈ ËÏÊÀËÉÆÃÄÁÀ ÊÉÁÏ ÊÖàÉÓ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒ ÍÀßÉËÄÁÛÉ (ÈÀÙÓÀ ÃÀ ÊÀÒÃÉÀÛÉ)?
/// 5-10% -ÛÉ
/// 20-25%-ÛÉ
// 30-40%-ÛÉ
/// 50-60%-ÛÉ
//// ÒÏÌÄË ÀÓÀÊÏÁÒÉÅ ãÂÖ×ÄÁÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ
/// 30 ßËÀÌÃÄ
/// 30-39 ßËÀÌÃÄ
/// 40-49 ßËÀÌÃÄ
// 60-69 ßËÀÌÃÄ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÐÏËÉÐÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÓ
/// äÀÌÀÒÔÏÌÖËÉ,
// ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÖÒ,
/// äÉÐÄÒÐËÀÆÉÖÒÉ,
/// ÂÒÀÍÖËÏÌÀÔÏÆÖÒÉ
//// ÊÖàÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀÃ ÒÏÌÄËÉ ÐÏËÉÐÉ ÂÀÍÉÝÃÉÓ ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÀÓ
/// ÂÒÀÍÖËÏÌÀÔÏÆÖÒÉ
// ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÖÒÉ
/// äÀÌÀÒÔÏÌÖËÉ
/// ÀÍÂÉÏÌÀÔÏÆÖÒÉ
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÒÏÌÄËÉ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÔÉÐÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÊÖàÛÉ
// ãÉÒÊÅËÏÅÀÍÉ
/// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ
/// ËÉÌ×ÏÌÖÒÉ
/// ËÄÉÏÌÉÓÀÒÊÏÌÖËÉ
//// ÌÉÖÈÉÈÄÈ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÓÔÀÃÉÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ, ÏÒÂÀÍÏÓ ÚÅÄËÀ ÛÒÄÄÁÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓÀÓ,
ÊÖàØÅÄÛÀ ãÉÒÊÅÀËÛÉ ÜÀÆÒÃÉÈ
ÃÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÈ ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ ÄËÄÍÈÉÓ ÀÒÔÄÒÉÉÓ ÂÀÓßÅÒÉÅ: 1) II, 2) III A, 3) III B, 4) IV A, 5) IV
B
/// 1
/// 2
// 3
/// 4
//// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÐÀÈÏÂÄÍÄÆÛÉ ÒÏÌÄË ÌÉÊÒÏÁÓ ÀØÅÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ
// äÄËÉÊÏÁÀØÔÄÒÉÄÁÓ
/// ×ÖÆÏÁÀØÔÄÒÉÄÁÓ
/// ÄÖÁÀØÔÄÒÉÄÁÓ
/// ÐÄÐÔÏÁÀØÔÄÒÉÄÁÓ
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ
/// ÊÖàÉÓ ÊÀÒÃÉÀËÖÒ ÍÀßÉËÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÓáÄÖËÛÉ
// ÐÉËÏÒÏ-ÀÍÔÒÀËÖÒ ÍÀßÉËÛÉ
/// ÊÀÒÃÉÏ-ÄÆÏ×ÀÂÖÒ ÓÄÂÌÄÍÔÛÉ
//// ÒÀÌÃÄÍÀà Ä×ÄØÔÖÒÉÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÀÛÉ ÏÍÊÏÌÀÒÊÄÒÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÀ
/// ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ ÌÀÙÀËÉ Ä×ÄØÔÖÒÏÁÉÈ
/// Ä×ÄØÔÖÒÉÀ ÀË×À-×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉ
// ÊÀÒÝÉÍÏÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÀÍÔÉÂÄÍÉÓ Ä×ÄØÔÖÒÏÁÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ 80%-ÌÃÄÀ
/// ÏÍÊÏÌÀÒÊÄÒÄÁÉ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ
//// ×ÉÁÒÏÂÀÓÔÒÏÃÖÏÃÄÍÏÓÊÏÐÉÉÈ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÊÖàÉÓ ËÏÒßØÅÄÛÀ ÛÒÄÛÉ ÖÃÂÉÍÃÄÁÀ 3 ÓÌ-ÌÃÄ ÆÏÌÉÓ,
ÓÀÃÀ ÊÉÃÄÄÁÉÀÍÉ
ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÃÉÍÀÌÉÊÀÛÉ ÓÀÊÏÍÔÒÏËÏ ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÖÒÉ ÊÅËÄÅÉÈ ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏà ÌÀÔÖËÏÁÓ
ÐÄÒÉ×ÄÒÉÖËÉ
ËÉÌ×ÖÒÉ ÊÅÀÍÞÄÁÉ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉ:
/// ÊÖàÉÓ ÄÍÃÏ×ÉÔÖÒÉ ÊÉÁÏ,
// ËÄÉÏÌÉÏÌÀ,
/// ËÏÒßØÅÄÛÀ ÊÉÓÔÀ,
/// ÀÁÄÒÀÍÔÖËÉ ÊÖàØÅÄÛÀ ãÉÒÊÅÀËÉ,
//// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÄÈÏÃÉ
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ
/// ÓáÉÅÖÒÉ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÖËÉ
/// ÉÌÖÍÏÈÄÒÀÐÉÖËÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÊÖàÉÓÀÈÅÉÓ
// äÉÐÄÒÀÝÉÃÖËÉ ÂÀÓÔÒÉÔÉ
/// ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉ
/// äÉÐÄÒÔÒÏ×ÉÖËÉ ÂÀÓÔÒÉÔÉ
/// ÊÖàÉÓ ÐÏËÉÐÉ
//// ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÀÒÀÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏÌßÅÄÅÉ ÒÉÓÊ-×ÀØÔÏÒÉ
// 2-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
/// ÊÖàÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ
/// ÐÄÒÍÉÝÉÏÆÖËÉ ÀÍÄÌÉÀ
/// ÊÖàÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÉÓ ÛÄÌÃÂÏÌÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÍÉÛÍÄÁÉÃÀÍ ÒÀ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓßÏÒÉ ÊÖàÉÓ àÄÛÌÀÒÉÔÉ ÐÏËÉÐÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈ
/// ÀØÅÓ ÌÉÃÒÄÊÉËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ áÀÓÉÀÈÉÓ
/// ÐÉÒÅÄËÀà ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÄÓ ÓØÄÓÏÁÒÉÅÉ ÌÏÌßÉ×ÄÁÉÓ ÐÄÒÉÏÃÛÉ
/// ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÉÈÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÂÀÌÏÅËÉÍÄÁÀ
// ÉÛÅÉÀÈÀÃ ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÃÄÁÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓßÏÒÉ
/// ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÓÉáÛÉÒÄ ÌÝÉÒÃÄÁÀ
/// ÃÒÏÖËÉ ÏÐÄÒÀÝÉÀ ÀÒÉÓ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÉÓ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏ ÛÀÍÓÉ
/// ÐÀÝÉÄÍÔÄÁÉÓ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÀÓ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀÈ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÛÏÒÓßÀÓÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉ
// ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÌÄÈÏÃÄÁÉÓ ÃÀÍÄÒÂÅÀÌ ÌÊÅÄÈÒÀà ÂÀÀÖÌãÏÁÄÓÀ ÛÏÒÄÖËÉ ÛÄÃÄÂÄÁÉ
//// ÌÉÖÈÉÈÄÈ ÒÏÌÄË ÏÒÂÀÍÏÛÉ ÉÞËÄÅÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà äÄÌÀÔÏÂÄÍÖÒ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÓ
/// ×ÉËÔÅÄÁÛÉ
// ÙÅÉÞËÛÉ
/// ÞÅËÄÁÛÉ
/// ÈÉÒÊÌËÄÁÛÉ
//// ÒÀ ÀÒÉÓ ÌÄÒÉ ãÏÆÄ×ÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ àÉÐÛÉ
/// ÊÖàÉÓÀ ÃÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓÀÆÀÒÃÖËÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓÀÊÅÄÒÝáÄÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÃÖÂËÀÓÉÓ ×ÏÓÏÛÉ
//// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÉÓ ÔÒÀØÔÉÓ ÆÄÃÀ ÓÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÓÉÓáËÃÄÍÉÓ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ
ÃÀÓÀÃÂÄÍÀà ÓÀàÉÒÏÀ
/// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÉÓ ÆÄÃÀ ÓÀÒÈÖËÉÓ ÓÄÒÉÖËÉ ÒÄÍÔÂÄÍÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ
/// ÓÀÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÏ ËÀÐÀÒÏÔÏÌÉÀ
// ÄÆÏ×ÀÂÏÂÀÓÔÒÏÃÖÏÃÄÍÏÓÊÏÐÉÀ
/// ÀÒÔÄÒÉÏÂÒÀ×ÉÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÛÄÃÄÂÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÐÉËÏÒÏÓÔÄÍÏÆÉÓÈÅÉÓ
/// ÀÒÔÄÒÉÖËÉ äÉÐÄÒÔÄÍÆÉÀ
// ÄËÄØÔÒÏËÉÔÖÒÉ ÃÀÒÙÅÄÅÄÁÉ
/// ÝáÄËÄÁÀ
/// ÙÅÉÞËÉÓ ×ÖÍØÝÉÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ
//// ÊÖàÉÓ ÐÉËÏÒÖËÉ ÍÀßÉËÉÓ ÓÔÄÍÏÆÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀÛÉ ÒÏÌÄËÉ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÀÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÓßÏÒÉ
// ÏÐÄÒÀÝÉÀ
/// ÌÄÃÉÊÀÌÄÍÔÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÉÍÔÄÍÓÉÖÒÉ ÔÒÀÍÓ×ÖÆÉÖËÉ ÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÆÏÍÃÖÒÉ ÊÅÄÁÀ
//// ÒÀ ÏÐÄÒÀÝÉÀ ÖÍÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÊÖàÉÓ ÐÉËÏÀÍÔÒÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÊÖàÉÓ ÓÄÂÌÄÍÔÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÅÀÂÏÔÏÌÉÀ ÃÀ ÀÍÔÒÖÌÄØÔÏÌÉÀ
// ÃÉÓÔÀËÖÒÉ ÓÖÁÔÏÔÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÔÏÔÀËÖÒÉ ÂÀÓÔÒÄØÔÏÌÉÀ
//// ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÒÏÂÏÒÉ ÌÏÝÖËÏÁÀÀ ÀÃÄÊÅÀÔÖÒÉ ÊÖàÉÓ ÊÀÒÃÉÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉÓ I ÓÔÀÃÉÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ÊÖàÉÓ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÂÀÓÔÒÄØÔÏÌÉÀ
/// ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÄËÄØÔÒÏÄØÝÉÆÉÀ
// ÊÖàÉÓ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÉ ÓÖÁÔÏÔÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
//// 60 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÓ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÂÀÖÊÄÈÃÀ ÃÉÓÔÀËÖÒÉ ÓÖÁÔÏÔÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
ÓÐËÄÍÄØÔÏÌÉÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ.
ÒÏÌÄËÉ ÃÀÓÀáÄËÄÁÀ ÛÄÄÓÀÁÀÌÄÁÀ ÀÙÍÉÛÍÖË ÏÐÄÒÀÝÉÀÓ
/// ×ÀÒÈÏ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÀÌÏÊÅÄÈÀ
/// ÄÊÏÍÏÌÉÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÆÄÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
// ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ ÄÒÈ ÁËÏÊÀÃ
//// 50 ßËÉÓ ØÀËÉ ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ ßÏÍÀÛÉ ÌÏÊËÄÁÀÓ, ÀÍÄÌÉÀÓ. ÒÄÍÔÂÄÍÏËÏÂÉÖÒÀà ÃÂÉÍÃÄÁÀ ÊÖàÉÓ
ÀÍÔÒÀËÖÒÉ
ÍÀßÉËÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ. ÒÊÉÍÀÃÄ×ÉÝÉÔÖÒÉ ÀÍÄÌÉÉÓ ÂÀÒÃÀ ÒÏÌÄË ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÓÈÀÍ ÀÓÏÝÉÒÃÄÁÀ ÄÓ
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ
/// ÍÀÌÂËÉÓÄÁÒÖãÒÄÃÏÅÀÍ ÀÍÄÌÉÀÓÈÀÍ
// ÐÄÒÍÉÝÉÏÆÖË ÀÍÄÌÉÀÓÈÀÍ
/// áÌÄËÈÀÛÖÀ ÆÙÅÉÓ ÀÍÄÌÉÀÓÈÀÍ
/// ÛÄÞÄÍÉË äÄÌÏËÉÆÖÒ ÀÍÄÌÉÀÓÈÀÍ
//// ÌÉÖÈÉÈÄÈ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÌÏÝÖËÏÁÀÆÄ ÊÖàÉÓ ÀÍÔÒÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉÓ ÐÏËÉÐÉÓ ÌßÅÄÒÅÀËÉÓ
ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ
(1 ÓÌ ÃÉÀÌÄÔÒÉ), ×ÖÞÉÓ ÉÍ×ÉËÔÒÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ËÏÒßÏÅÀÍÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ
/// ÃÉÓÔÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÀÍÔÒÖÌÄØÔÏÌÉÀ
/// ÓÖÁÔÏÔÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
// ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÖÒÉ ÐÏËÉÐÄØÔÏÌÉÀ
//// ÊÖàÉÓ ÊÀÒÃÉÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÉÓ ÛÄÌÃÄ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ
ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÄÔÀÐÉ
/// ÌÀÒÝáÄÍÀ ×ÉËÔÅÉÓ ØÅÄÃÀ ËÏÁÄØÔÏÌÉÀ
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÌÀÒÝáÄÍÀ ßÉËÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÉ ÄÆÏ×ÀÂÏÓÔÏÌÉÀ
// ÐÉËÏÒÏÐËÀÓÔÉÊÀ
//// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÄÔÉÏËÏÂÉÀÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÍÀÊËÄÁÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÄÍÉàÄÁÀ
/// ÏÐÄÒÉÒÄÁÖË ÊÖàÓ
/// ÀÔÒÏ×ÉÖË ÂÀÓÔÒÉÔÓ
/// ÐÄÒÍÉÝÉÏÆÖË ÀÍÄÌÉÀÓ
// ÊÖàÉÓ ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÓ
//// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÉÓ Ä×ÄØÔÖÒÏÁÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÓÀÛÖÀËÏà ÛÄÀÃÂÄÍÓ
// 25-30%
/// 50-60%
/// 70-80%
/// ÖÄ×ÄØÔÏÀ
//// ÒÏÂÏÒÉÀ ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÉÓ ÛÀÍÓÉ ÐÄÉÔÝ-ÄÂÄÒÓÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÃÒÏÓ ÀÒÓÄÁÖË ÊÖàÉÓ
ÐÏËÉÐÄÁÛÉ
/// ÐÒÏÀØÔÉÊÖËÀÃ ÀÒ ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÃÄÁÀ
// ÐÄÉÔÝ-ÄÂÄÒÓÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÃÒÏÓ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ, ÌáÏËÏà äÀÌÀÒÔÏÌÖËÉ ÐÏËÉÐÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀ
ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÀ ÉÒÂÅËÉÅÌÃÄÁÀÒÄ ÓáÅÀ ØÓÏÅÉËÄÁÆÄ ÌÄÔÀà ÀÒ áÃÄÁÀ
/// ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÀ áÃÄÁÀ ÚÏÅÄË ÌÄÏÒÄ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ
/// ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÃÄÁÀ, ÈÖ äÉÐÄÒÐËÀÆÉÖÒÉ ÐÏËÉÐÉÀ
//// ÊÒÖÊÄÍÁÄÒÂÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÀÒÉÓ:
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓÀÊÅÄÒÝáÄÛÉ
/// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÉÓ ÔÒÀØÔÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ àÉÐÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÃÖÂËÀÓÉÓ ×ÏÓÏÛÉ
/// ÊÖàÉÓÀ ÃÀ ÓÀÊÅÄÒÝáÉÓ ÐÉÒÅÄËÀÃÀà ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ
//// ÛÍÉÝËÄÒÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÀÒÉÓ:
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÃÖÂËÀÓÉÓ ×ÏÓÏÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓÀÊÅÄÒÝáÄÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÓßÏÒ ÍÀßËÀÅÛÉ
//// kuWis kiboTi daavadebisas romeli nawilis dazianebisas aRiniSneba disfagia:
// kardialuri nawili;
/// sxeuli;
/// mcire simrud;
/// piloruli;
//// kuWis kiboTi daavadebisas misi romeli nawilis dazianebisas aRiniSneba
sisxldena:
/// kardialuri nawili;
/// sxeuli;
// mcire simrude;
/// piloruli;
//// ÅÉÒáÏÅÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÀÒÉÓ:
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÌÀÒÝáÄÍÀ ËÀÅÉßÆÄÃÀ ×ÏÓÏÛÉ ÌÊÄÒÃ-ËÀÅÉß-ÃÅÒÉËÉÓÄÁÒÉ ÊÖÍÈÉÓ ×ÄáÈÀ
ÛÏÒÉÓ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÉÙËÉÉÓ ×ÏÓÏÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ×ÉËÔÅÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÓÀÆÀÒÃÖËÛÉ
//// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÆÄ ÄàÅÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÒÀÌÃÄÍÉ ÖÁÍÉÃÀÍ ÖÍÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÖÒÉ ÁÉÏ×ÓÉÀ
/// ÄÒÈÉ
/// ÓÀÌÉ
/// áÖÈÉ
// ÒÅÀ
//// ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÈÖ ÀÒÀ ÊÖàÉÓ ËÉÌ×ÏÌÉÓ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÀ ÖÏÐÄÒÀÝÉÏÃ
/// ÊÖàÉÓ ËÉÌ×ÏÌÉÓ ÓÒÖËÉ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÀ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÈ
/// ÊÖàÉÓ ËÉÌ×ÏÌÀ ÉÍÊÖÒÍÄÁÀ ÌáÏËÏà ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÏÐÄÒÀÝÉÉÈ
// ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÌáÏËÏà ÀÃÒÄÖË ÓÔÀÃÉÄÁÛÉ ÛÄÓÀÞËÄÁÄËÉÀ ÊÖàÉÓ ËÉÌ×ÏÌÉÓ ÂÀÍÊÖÒÍÄÁÀ ØÉÌÉÏ-
ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÈ
/// ÊÖàÉÓ ËÉÌ×ÏÌÄÁÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ÌáÏËÏà ÌÄÃÉÊÀÌÄÍÔÖÒÉÀ
//// ÒÀ ÓÉáÛÉÒÉÈ áÃÄÁÀ ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉÓ ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÀ
// ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÒ ÄÌÏÒÜÉËÄÁÀ ÊÏÍÓÄÒÅÀÔÉÖË
ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀÓ ÌÀËÉÂÍÉÆÉÒÃÄÁÀ 5-10%-ÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉ ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÀÓ ÂÀÍÉÝÃÉÓ 90-95%-ÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉ ÌÀËÉÂÍÉÆÉÒÃÄÁÀ 30%-ÛÉ
/// ÊÖàÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÉÓ ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÀ áÃÄÁÀ ÚÏÅÄË ÌÄÏÒÄ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ
//// ×ÉÁÒÏÂÀÓÔÒÏÃÏÖÃÄÍÏÓÊÏÐÉÉÈ ÛÉÃÓÉÈ ÃÀÀÅÀÃÄÁÖË äÏÌÏÓÄØÓÖÀËÉÓÔ ÌÀÌÀÊÀÝÓ ÖÃÂÉÍÃÄÁÀ ÊÖàÉÓ
ÓáÄÖËÛÉ
ËÏÒßÏÅÀÍÉÓ ÍÀÏàÄÁÉÓ ÛÄÓØÄËÄÁÀ ÌÏßÉÈÀËÏ - ÝÉÀÍÏÆÖÒÉ ÄË×ÄÒÉÈ. ÌÓÂÀÅÓÉ ÝÅËÉËÄÁÄÁÉ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ
ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÌÀÂÀÒ
ÓÀÓÀÆÄ ÃÀ ØÅÄÃÀ ÊÉÃÖÒÄÁÆÄ. ÀÅÀÃÌÚÏ×É ÖÜÉÅÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ ÌÖÝËÉÓ ÀÒÄÛÉ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ
ÃÉÀÂÍÏÆÉ:
/// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉ
// ÊÀÐÏÛÉÓ ÓÀÒÊÏÌÀ
/// ËÉÌ×ÏÌÀ
/// ÒÖÃÉÌÄÍÔÖËÉ ÄËÄÍÈÀ
//// 60 ßËÉÓ ØÀËÓ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ ÔÊÉÅÉËÄÁÉ ÄÐÉÂÀÓÔÒÉÖÌÉÓ ÀÒÄÛÉ ÙÀÌÉÓ ÓÀÀÈÄÁÛÉ ÃÀ
ÓÄÊÒÄÔÏÒÖËÉ ÃÉÀÒÄÀ. ÖÆÌÏÆÄ
ÂÀÓÔÒÉÍÉÓ ÃÏÍÄ ÓÉÓáËÉÓ ÛÒÀÔÛÉ ÌÊÅÄÈÒÀà ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉÀ, ×ÉÁÒÏÂÀÓÔÒÏÃÖÏÃÄÍÏÓÊÏÐÉÉÈ ËÏÒßÏÅÀÍÉÓ
ÍÀÏàÄÁÉÓ
ÃÉ×ÖÆÖÒÉ ÂÀÓØÄËÄÁÀ, äÉÐÄÒÄÌÉÀ, ÊÖàÉÓ ÀÍÔÀÒËÖÒ ÍÀßÉËÛÉ ÄÒÏÆÉÄÁÉ. ÁÉÏ×ÓÉÀ
ÀÒÀÉÍ×ÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÂÀÌÏÃÂÀ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ
ÃÉÀÂÍÏÆÉ:
// ÝÏËÉÍÂÄÒ-ÄËÉÓÏÍÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ
/// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉ
/// ÀÔÒÏ×ÉÖËÉ ÂÀÓÔÒÉÔÉ
/// ÂËÖÊÀÂÏÍÏÌÀ
//// 62 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ ÄÐÉÂÀÓÔÒÉÖÌÉÓ ÀÒÄÛÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÞËÉÄÒÃÄÁÀ ÓÀÊÅÄÁÉÓ
ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ, ÓÉÓÖÓÔÄ,
ÌÀÃÉÓ ÃÀØÅÄÉÈÄÁÀ, ßÏÍÀÛÉ ÃÀÊËÄÁÀ. ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ - ÊÖàÉÓ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ 5 ßËÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ.
ÒÀÌÏÃÄÍÉÌÄãÄÒ
ÌÊÖÒÍÀËÏÁÃÀ ÊÏÍÓÄÒÅÀÔÉÖËÀÃ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ÊÖàÉÓ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
/// ÒÄ×ËÖØÓ-ÂÀÓÔÒÉÔÉ
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÊÖàÉÓ ÐÏËÉÐÉ
//// ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÖËÉ ÊÅËÄÅÀ ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
// ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÀ
/// ÒÄÍÔÂÄÍÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ
/// ÓÏÍÏÂÒÀ×ÉÀ
/// ÀÍÂÉÏÂÒÀ×ÉÀ
//// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏÓ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÉÓ ÃÒÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÐÒÏÝÄÓÛÉ ÜÀÉÈÒÄÅÀ
// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉ
/// 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉ
/// ÙÅÉÞËÉ
//// 59 ßËÉÓ ØÀËÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ ÄÐÉÂÀÓÔÒÉÖÌÛÉ, ßÏÍÀÛÉ ÌÊÅÄÈÒ ÃÀÊËÄÁÀÓ, ÂÖËÉÓÒÄÅÀÓ,
áÛÉÒ ÐÉÒÙÄÁÉÍÄÁÀÓ, ÌÀÃÉÓ
ÃÀÊÀÒÂÅÀÓ. 18 ßËÉÓ ßÉÍ ÂÀÊÄÈÄÁÖËÉ ÀØÅÓ ÏÐÄÒÀÝÉÀ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÂÀÌÏ. ÂÀÓÉÍãÅÉÈ
ÄÐÉÂÀÓÔÒÉÖÌÉÓ ÀÒÄ
ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉ
// ÊÖàÉÓ ÔÀÊÅÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÌßÅÀÅÄ äÄÐÀÔÉÔÉ
/// ÀÍÀÓÔÏÌÏÆÉÓ ÍÀßÉÁÖÒÏÅÀÍÉ ÛÄÅÉßÒÏÄÁÀ
/// ÓÀÚËÀÐÀÅÉÓ ÀáÀËÀÆÉÀ
//// ÊÖàÉÓ ÔÀÊÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÛÄÓÀÞËÏ ÄÔÉÏËÏÂÉÖÒÉ ×ÀØÔÏÒÄÁÉ
/// ÃÄÌÐÉÍÂ-ÓÉÍÃÒÏÌÉ
/// ÀÂÀÓÔÒÀËÖÒÉ ÀÓÈÄÍÉÀ
// ÒÄ×ËÖØÓ-ÂÀÓÔÒÉÔÉ
/// ÀÍÀÝÉÃÖÒÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ
//// 42 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÌÖÃÌÉÅ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ ÄÐÉÂÀÓÔÒÉÖÌÛÉ ÉÒÀÃÉÀÝÉÉÈ ÆÖÒÂÛÉ, áÛÉÒÀÃ
ÔÊÉÅÉËÄÁÉ
ÓÀÒÔÚËÉÓÄÁÖÒÉ áÀÓÉÀÈÉÓÀÀ. ÔÊÉÅÉËÄÁÉ ÞËÉÄÒÃÄÁÀ ÓÀÊÅÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄÂ. ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ
ÐÉÒÙÄÁÉÍÄÁÀ ÀáËÀÃÌÉÙÄÁÖËÉ
ÓÀÊÅÄÁÉ ÌÀÓÄÁÉÈ. ÈÀÅÓ ÀÅÀà ÂÒÞÍÏÁÓ 8 ÈÅÄÀ. ßÏÍÀÛÉ ÃÀÉÊËÏ 12 ÊÂ-ÌÃÄ, ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ ÀÙÍÉÛÍÀÅÓ
ØÒÏÍÉÊÖË ØÏËÄÝÉÓÔÏÐÀÍÊÒÄÀÔÉÔÓ
6 ßËÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÐÀÍÊÒÄÀÔÉÔÉ
// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ ÐÀÍÊÒÄÀÓÛÉ ÜÀÆÒÃÉÈ
/// ÊÀËÊÖËÏÆÖÒÉ ØÏËÄÝÉÓÔÉÔÉ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÓÔÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÒÏÌÄË ÏÒÂÀÍÏÛÉ ÀÒ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ
// ÙÅÉÞËÉÓ ÐÀÒÄÍØÉÌÀÛÉ
/// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÛÉ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÛÉ
/// ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ãÉÒÊÅÀËÛÉ
//// ÛÀÒÃÛÉ ÒÏÌÄËÉ ÌÄÔÀÁÏËÉÔÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÉÈ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÄÁÀ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
/// äÉÃÒÏØÓÉÔÒÉÐÔÀÌÉÍÉÈ
/// ÓÄÒÏÔÏÍÉÍÉÈ
/// ÌÄÔÀÍÄ×ÒÉÍÉÈ
// äÉÃÒÏØÓÉÉÍÃÏËÀÝÄÔÀÔÉÓ ÌÑÀÅÉÈ
//// ÒÏÌÄËÉ ÌÀÒÊÄÒÉÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓÀÈÅÉÓ
// S - äÉÃÒÏØÓÉÉÍÃÏËÉÓ ÌÑÀÅÀ
/// CEA
/// PSA
/// CA - 19-9
//// ÒÏÌÄËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÓ ÃÒÏÓ ÀÒ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉ
/// ÊÀÍÉÓ äÉÐÄÒÄÌÉÀ
// ÊÖà-ÍÀßËÀÅÉÓ ÔÒÀØÔÉ (ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ)
/// ÁÒÏÍØÉÓ
/// ÈÉÒÊÌËÉÓ
//// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ-ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÄÁÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÌÄÃÉÊÀÌÄÍÔÖÒÉ
/// ÓáÉÅÖÒÉ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÖËÉ
//// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ
/// ÒÀÃÉÏÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÀÍÔÉÓÄÒÏÔÏÍÉÍÖËÉ ÐÒÄÐÀÒÀÔÄÁÉÈ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ
/// ØÉÒÖÒÂÉÀ ÃÀ ÒÀÃÉÏÈÄÒÀÐÉÀ
// ÍÀßËÀÅÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÍÀßÉËÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÓ ÀØÅÓ ÂÀÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÄÁÉÓ ÌÀÙÀËÉ
ÐÏÔÄÍÝÉÀËÉ
// ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÖÒÉ ÐÏËÉÐÉ
/// ÉÖÅÄÍÉËÖÒÉ ÐÏËÉÐÉ
/// ËÄÉÏÌÉÏÌÀ
/// ×ÉÁÒÏÌÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÀ ÓßÏÒÉ 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ
/// ÈÏÒÌÄÔÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÀ äÄÌÀÍÂÉÏÌÀ
/// ÈÏÒÌÄÔÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÉ ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÀ ×ÉÁÒÏÌÀ
/// ÈÏÒÌÄÔÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÄÈÉËÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉ ÌÏÉÈáÏÅÓ ÀÍÔÒÖÌÄØÔÏÌÉÀÓ
ÅÀÂÏÔÏÌÉÉÈ
// ÈÏÒÌÄÔÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÄÆÄØÔÀÁÄËÖÒÉ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÃÒÏÓ ÖÍÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓ
ÐÀÍÊÒÄÀÔÏÃÖÏÃÄÍÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÓßÏÒÉ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ
// ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÓ ÂÀÍÄÊÖÈÅÍÄÁÀ ÊÒÏÍÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ ÃÀ ÝÄËÉÀÊÉÀ
/// ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ ÐÒÀØÔÉÊÖËÀà ÀÒ ÂÅáÅÃÄÁÀ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ ÐÒÏÂÍÏÆÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÀ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÔÉÐÆÄ
/// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ áÛÉÒÀà ßÉÍ ÖÓßÒÄÁÓ ÌÄØÀÍÉÊÖÒÉ ÓÉÚÅÉÈËÄ ÃÀ ÔÊÉÅÉËÉ ÌÀÒãÅÄÍÀ
×ÄÒÃØÅÄÛÀ ÀÒÄÛÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ, ÒÏÌÄËÉÝ ÄáÄÁÀ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÀÃÉÀÝÉÖË ÃÀÆÉÀÍÄÁÀÓ (ØÒ.
ÒÀÃÉÀÝÉÖËÉ
ÄÍÔÄÒÉÔÉ), ÓßÏÒÉÀ :
/// ÍÀßËÀÅÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉ ÂÀÌÏÜÍÃÄÁÀ ÓáÉÅÖÒÉ ÆÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÃÀÍ 1 ÈÅÉÓ
ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ
/// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÀÃÉÀÝÉÖËÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÀ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÄÁÀ ÍÀßËÀÅÈÀ ÂÀÖÅÀËÏÁÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉÈ
// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÀÃÉÀÝÉÖËÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉ äÂÀÅÓ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÒÄÝÉÃÉÅÉÓ
ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÓ
/// ÂÀÌÏãÀÍÌÒÈÄËÄÁÉÓ 5 ßËÉÀÍÉ ÌÀÜÅÄÍÄÁÄËÉ 80%-ÆÄ ÌÄÔÉÀ
//// ÒÏÌÄËÉ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ßÅÒÉË ÍÀßËÀÅÛÉ
/// ÀÃÄÍÏÌÀ
// ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉ
/// ËÄÉÏÌÉÏÌÀ
//// ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÐÀÝÉÄÍÔÓ ÍÀßËÀÅÈÀ ÂÀÖÅÀËÏÁÉÓ ÂÀÌÏ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÈÄÞÏÓ ÍÀßËÀÅÉÓ
ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉ.
ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÄÁÖËÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÓßÏÒÉ:
/// ÀÖÝÉËÄÁËÀà ÖÍÃÀ ÃÀÈÅÀËÉÄÒÃÄÓ ÌÈÄËÉ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉ ÓáÅÀ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÄÁÉÓ
ÂÀÌÏÓÀÅËÄÍÀÃ,
// ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÀÌÏÊÅÄÈÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ ÖÍÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÀÐÄÍÃÄØÔÏÌÉÀ,
/// ÙÅÉÞËÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÃÒÏÓ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉ
//// 40 ßËÉÓ ØÀËÓ ÂÀÍÖÅÉÈÀÒÃÀ ÍÀßËÀÅÈÀ ÏÁÔÖÒÀÝÉÖËÉ ÂÀÖÅÀËÏÁÀ. ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ ÃÀÃÂÉÍÃÀ
ÈÄÞÏÓ ÍÀßËÀÅÉÓ
ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÉ 2,5 ÓÌ ÃÉÀÌÄÔÒÉÓ. ÜÀÌÏÈÅËÉË ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÀÈÀÂÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÓßÏÒÉ
/// ÙÅÉÞËÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀÓ ÀÆÒÉ ÀÒÀ ÀØÅÓ
ÝÖÃÉ ÐÒÏÂÍÏÆÉÓ ÂÀÌÏ
/// ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉ áÛÉÒÀà ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÌÄÊÄËÉÓ ÃÉÅÄÒÔÉÊÖËÉÓ ÃÒÏÓ ÊÖàÉÓ
ËÏÒßÏÅÀÍÉÓ äÄÔÄÒÏÔÏÐÉÖËÉ ÄÐÉÈÄËÉÃÀÍ
// ÀÖÝÉËÄÁËÀà ÖÍÃÀ ÃÀÈÅÀËÉÄÒÃÄÓ ÌÈÄËÉ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉ ÓáÅÀ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÄÁÉÓ
ÂÀÌÏÅËÄÍÀÃ
/// ÙÅÉÞËÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀÍÖÅÉÈÀÒÃÄÓ \
ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÍÃÒÏÌÉ
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÒÏÌÄËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÉÞËÄÅÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÓ ßÅÒÉË ÍÀßËÀÅÛÉ
// ÌÄËÀÍÏÌÀ ÃÀ äÉÐÄÒÍÄ×ÒÏÌÀ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ ÃÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÃÀ ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉÓ ÊÉÁÏ
/// ×ÉËÔÅÉÓ ÃÀ ÓÀÒÞÄÅÄ ãÉÒÊÅËÉÓ ÊÉÁÏ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ×ÀØÔÏÒÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÓ ÀÒÀ ÀØÅÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÙÅÉÞËÉÓ ÊÉÁÏÓ ßÀÒÌÏÛÏÁÀÛÉ
/// ÅÉÒÖÓÖËÉ äÄÐÀÔÉÔÉ
// ÙÅÉÞËÉÓ äÄÌÀÍÂÉÏÌÀ
/// ÏÐÉÓÔÏÒØÏÆÉ
/// äÄÌÏØÒÏÌÀÔÏÆÉ
//// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÉÓÅÍÄÄÁÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÔÉÐÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÙÅÉÞËÛÉ ÚÅÀËÀÆÄ áÛÉÒÀà :
/// ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÊÉÁÏ,
// ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÊÉÁÏ,
/// ÌÄÆÏÁÄËÉ ÏÒÂÀÍÏÃÀÍ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÜÀÆÒÃÀ,
/// ÓÀÒÊÏÌÄÁÉ,
//// ÒÏÌÄËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÌÀÒÊÄÒÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÀÛÉ
/// CA-125
/// CA-19-9
// a-FP
/// PSA
//// ÒÏÌÄË ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÓ ÖÊÀÅÛÉÒÃÄÁÀ ÐÄÒÏÒÀËÖÒÉ ÊÏÍÔÒÀÝÄÐÔÉÅÄÁÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÉ áÌÀÒÄÁÀ
/// ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ ÊÉÁÏÓ
// ÙÅÉÞËÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÓ
/// ÓÀÒÞÄÅÄ ãÉÒÊÅËÉÓ ×ÉÁÒÏÀÃÄÍÏÌÀÓ
/// ×ÀÒÉÓÄÁÒÉ ãÉÒÊÅËÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÓ
//// ÊËÉÍÉÊÖÒÀà ÃÀÓÌÖËÉ ÙÅÉÞËÉÓ äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÒÀ
ÓÉáÛÉÒÉÈ áÃÄÁÀ
äÉÐÄÒÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÀ ÃÀ ÓÉÍÀÌÃÅÉËÄÛÉ ÀÒÉÓ ÙÅÉÞËÉÓ ÝÉÒÏÆÉ?
/// 15-20%
/// 25-30%
/// 40-50%
// 60-80%
//// ÙÅÉÞËÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉ ÂÀÌÏÅËÉÍÃÄÁÀ áÛÉÒÀÃ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÌÖÝËÉÓ ÀÒÄÛÉ ÂÀÒÙÅÄÅÉÈ
// äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÀÒÖËÉ ÊÉÁÏ
/// äÄÌÀÍÂÉÏÓÀÒÊÏÌÀ
/// äÄÌÀÍÂÉÏÄÍÃÏÄÈÉËÉÏÌÀ
/// ØÏËÀÍÂÉÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÉÁÏ
//// ÙÅÉÞËÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÌÉÌÀÒÈ ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÐÏÓÔÖËÀÔÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÓßÏÒÉ
// ÙÅÉÞËÉÓ ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓÀÓ ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ ÍÀÊËÄÁÄ×ÄØÔÖÒÉÀ
/// ÊÖàÉÓ ÐÉÒÅÄËÀÃÉ ÊÉÁÏÓ ÌÉÆÄÆÉÈ ÙÅÉÞËÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓ ÃÒÏÓ
ÂÀÌÏãÀÍÌÒÈÄËÄÁÉÓ 5-ßËÉÀÍÉ ÌÀÜÅÄÍÄÁÄËÉ 50%-Ó ÀÙÄÌÀÔÄÁÀ
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓÀÓ ÌÀÙÀËÄ×ÄØÔÖÒÉÀ ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÊÏËÏÒÄØÔÀËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÌÉÆÄÆÉÈ ÙÅÉÞËÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÉÓÀÓ ÓÉÓáËÛÉ
ÌÊÅÄÈÒÀà ÌÀÔÖËÏÁÓ ÀË×À-×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉÓ ÊÏÍÝÄÍÔÒÀÝÉÀ
//// ÓÉÓáËÉÓ ÛÒÀÔÛÉ ÀË×À×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄÁËÉÀ
// ÙÅÉÞËÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ
/// ÊÒÏÍÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÊÖàØÅÄÛÀ ãÉÒÊÅËÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ
//// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÉÓ Ä×ÄØÔÖÒÏÁÀ ÙÅÉÞËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// 5%
/// 15%
// 25%
/// 40%
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÒÏÌÄË ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÓÈÀÍÀÀ ÓÀàÉÒÏ ØÏËÀÍÂÉÏÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ ÃÉ×ÄÒÄÍÝÉÒÄÁÀ
/// äÄÌÀÍÂÉÏÌÀÓÈÀÍ
/// äÄÌÀÍÂÉÏÓÀÒÊÏÌÀÓÈÀÍ
// ÌÀÓÊËÄÒÏÆÄÁÄË ØÏËÀÍÂÉÔÈÀÍ
/// äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓÈÀÍ
//// ÒÀ ÀÒÉÓ "×ÀÉ×ÖÒÉÓ" ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉ
// ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉÓ ÃÉ×ÖÆÖÒÉ ÊÀËÝÉÍÀÝÉÀ
/// ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÛÉ ×ÀÉ×ÖÒÉÓÄÁÒÉ ÊÏÍÊÒÄÌÄÍÔÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
/// ÊÄÒÀÌÉÊÉÓÀÂÀÍ ÃÀÌÆÀÃÄÁÖËÉ ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉÓ ÐÒÏÈÄÆÉ
/// ÀÓÄÈÉ ÒÀÌ ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ
//// ÒÏÌÄËÉ ÜÀÒÄÅÀ ÉÈÅËÄÁÀ ÀÃÄÊÅÀÔÖÒÀà ×ÀÔÄÒÉÓ ÃÅÒÉËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÓÀßÚÉÓÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÄÍÃÏÓÊÏÐÖÒÉ ÄËÄØÔÒÏÊÖÀÂÖËÀÝÉÀ
// ×ÀÔÄÒÉÓ ÃÅÒÉËÉÓ ÔÒÀÍÓÃÖÏÃÄÍÖÒÉ ÀÌÏÊÅÄÈÀ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÔÏÃÖÄÃÄÍÖÒÉ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÃÀÓáÉÅÄÁÀ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÈ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÀÜÅÄÍÄÁËÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÌÀÈÂÀÍÉ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ ÙÅÉÞËÉÓ äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ
ÀÒÓÄÁÏÁÀÆÄ
/// äÄÐÀÔÏÌÄÂÀËÉÀ ÔÖÔÄ ×ÏÓ×ÀÔÀÆÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÉÈ ÓÉÓáËÛÉ
// ÄÒÉÈÒÏÝÉÔÏÆÉ ÃÀ ÀË×À-×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÀ ÓÉÓáËÛÉ
/// ÀÓÝÉÔÉ ÃÀ ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ ÃÄ×ÄØÔÄÁÉ ÙÅÉÞËÉÓ ÒÀÃÉÏÆÏÔÏÐÖÒÉ ÓÝÉÍÔÉÂÒÀ×ÉÉÈ
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÝÉÒÏÆÉÓ ×ÉÆÉÊÀËÖÒÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ äÉÐÄÒØÏËÄÓÔÄÒÉÍÉÄÌÉÀÓÈÀÍ ÃÀ
L äÄÐÀÔÉÔÉÓ ÀÍÔÉÂÄÍÄÌÉÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ
//// 50 ßËÉÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ÙÅÉÞËÉÓ ÝÉÒÏÆÉÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉÈ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀËÊÏäÏËÉÆÌÉÓ ×ÏÍÆÄ
ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ
ÙÅÉÞËÉÓ ÌÀÒãÅÄÍÀ ßÉËÛÉ ÃÉÃÉ ÆÏÌÉÓ ÌÏÝÖËÏÁÉÈÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÃÀ ÓÉÓáËÛÉ ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ ÀØÅÓ ÀË×À-
×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉÓ
ÛÄÌÝÅÄËÏÁÀ . ÒÏÌÄËÉ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÒßÌÖÍÏ
// äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉ
/// ÝÉÒÏÆÖËÉ ÒÄÂÄÍÄÒÀÔÉ
/// ×ÏÊÀËÖÒÉ ÊÅÀÍÞÏÅÀÍÉ äÉÐÄÒÐËÀÆÉÀ
//// 65 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀËÊÏäÏËÉÆÌÉÓ ×ÏÍÆÄ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ ßÏÍÀÛÉ ÌÊÅÄÈÒÀà ÌÏÊËÄÁÀ ÃÀ
ÔÊÉÅÉËÉ ÌÀÒãÅÄÍÀ
×ÄÒÃØÅÄÛÀ ÀÒÄÛÉ. ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ ÙÅÉÞËÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÆÄ ÃÀ
ÃÀÂÄáÌÀÒÄÁÀÈ ÐÉÒÅÄËÀÃÉ
äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÀÛÉ
/// äÄÐÀÔÏÌÄÂÀËÉÀ ÊÀÒÝÉÍÏÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÀÍÔÉÂÄÍÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÉÈ, ÀÍÄÌÉÉÈ ÃÀ ÔÖÔÄ ×ÏÓ×ÀÔÀÆÉÓ ÌÀÙÀËÉ
ÌÀÜÅÄÍÄÁËÉÈ.
/// ÙÅÉÞËÉÓ ÝÉÒÏÆÉÓ ×ÉÆÉÊÀËÖÒÉ ÍÉÛÍÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ äÉÐÄÒØÏËÄÓÔÄÒÉÍÄÌÉÀÓÈÀÍ ÃÀ
ÀÅÓÔÒÀËÉÖÒÉ ÀÍÔÉÂÄÍÉÓ
ÌÏÌÀÔÄÁÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ
// ÄÒÉÈÒÏÝÉÔÏÆÉ ÃÀ ÀË×À-×ÄÔÏÐÒÏÔÄÉÍÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÀ
/// ÀÓÝÉÔÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
//// ÐÀÝÉÄÍÔÓ ÙÅÉÞËÉÓ ÌÀÒãÅÄÍÀ ßÉËÉÓ ÁÉÏ×ÓÉÉÈ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ äÄÐÀÔÏÝÄËÖËÖÒÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ. ÒÏÂÏÒÉ
ÉØÍÄÁÀ ÛÄÌÃÂÏÌÉ
ÔÀØÔÉÊÀ
/// ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ËÀÐÀÒÀÓÊÏÐÉÀ ÂÀÍÌÄÏÒÄÁÉÈÉ ÁÉÏ×ÓÉÉÈ ÙÅÉÞËÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉÓ
ÖÀÒÓÀÚÏ×ÀÃ
// ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÊÏÌÐÉÖÔÄÒÖËÉ ÔÏÌÏÂÒÀ×ÉÀ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÉÓ ÃÀÓÀÃÂÄÍÀÃ
/// ÂÀÂÒÞÄËÃÄÓ ÃÉÍÀÌÉÊÀÛÉ ÌÄÈÅÀËÚÖÒÄÏÁÀ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÐÒÏÂÒÄÓÉÒÄÁÉÓ ÔÄÌÐÄÁÉÓ ÛÄÓÀ×ÀÓÄÁËÀÃ
/// ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÂÀÖÊÄÈÃÄÓ ÓÀÃÉÀÂÍÏÆÏ ËÀÐÀÒÀÔÏÌÉÀ
//// ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀÃ ÒÏÌÄËÉ ÖãÒÄÃÄÁÉÃÀÍ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏ
// ÓÀÃÉÍÀÒÄÁÉÓ ÄÐÉÈÄËÉÃÀÍ
/// ËÀÍÂÄÒäÀÍÓÉÓ ÖãÒÄÃÄÁÉÃÀÍ
/// ÀÒÀÓÄÊÒÏÔÏÒÖËÉ ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÊÖÍÞÖËÀÊÄÁÉÃÀÍ
/// ÊÉÓÔÏÆÖÒÉ ÄÐÉÈÄËÉÖÌÉÓ ÖãÒÄÃÄÁÉÃÀÍ
//// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÖãÒÄÃÄÁÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÊÉÁÏÓ ÒÏÌÄËÉ ÅÀÒÉÀÍÔÉ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ
ÖÊÄÈÄÓÉ ÐÒÏÂÍÏÆÉÈ
/// ËÀÍÂÄÒäÀÍÓÉÓ ÖãÒÄÃÄÁÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÊÉÁÏ
/// ÀÒÀÓÄÊÒÏÔÏÒÖËÉ ÖãÒÄÃÄÁÉÓ ÊÖÍÞÖËÀÊÄÁÉÃÀÍ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÊÉÁÏ
// ÝÉÓÔÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÌÄÆÏÈÄËÖÒÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉ
//// ÒÀ ÀÒÉÓ ÊÖÒÅÖÀÆÉÄÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ
// ÐÀËÐÉÒÄÁÀÃÉ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ, ÂÀÃÀÁÄÒÉËÉ ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉÀ ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÄÒÈÏ
ÓÀÃÉÍÀÒÆÄ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÆÄßÏËÉÈ
/// ÌÊÅÄÈÒÀÃ ÃÉËÀÔÉÒÄÁÖËÉ ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÃÉÍÀÒÉ
/// ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉÓ ßÚÀËÌÀÍÊÉÓ ÐÀËÐÀÔÏÒÖËÉ ÂÀÌÏÅËÉÍÄÁÀ
/// ÌÊÅÄÈÒÀÃ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ ÐÀËÐÉÒÄÁÀÃÉ, ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉ
//// ÔÒÖÓÏÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ ÀÒÉÓ:
// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÉÁÏ ÂÀÒÈÖËÄÁÖËÉ ÓÉÓáËÃÄÍÉÈ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏ ÂÀÒÈÖËÄÁÖËÉ ÌÉÂÒÉÒÄÁÀÃÉ ÈÒÏÌÁÏ×ËÄÁÉÔÉÈ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏ ÂÀÒÈÖËÄÁÖËÉ ÐÏÒÔÖËÉ äÉÐÄÒÔÄÍÆÉÉÈ (ÀÓÝÉÔÉÈ)
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÉÁÏ ÂÀÒÈÖËÄÁÖËÉ 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÂÀÖÅÀËÏÁÉÈ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÊËÉÍÉÊÖÒÉ ÍÉÛÍÄÁÉÃÀÍ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÉÁÏÈÉ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉ ÌÄØÀÍÉÊÖÒÉ
ÓÉÚÅÉÈËÉÓ ÃÒÏÓ ÀÒ ÀÒÉÓ
ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ
// ÔÊÉÅÉËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÀÃÒÄÖË ÓÔÀÃÉÀÛÉ
/// ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉ ×ÉËÔÅÄÁÛÉ
/// ÔÒÏÌÁÏ×ËÄÁÉÔÉ
/// ÐÀËÐÉÒÄÁÀÃÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÀÒÄÛÉ
//// ÓÀÃÙÄÉÓÏÃ ÒÏÌÄËÉ ÌÄÈÏÃÉÀ ÏÐÔÉÌÀËÖÒÉ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÉÀÂÍÏÆÉÓ ÃÀÓÀÃÂÄÍÀÃ
/// ÓÉÓáËÛÉ ÛÀØÒÉÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀ
/// ÔÒÀÍÌÉÍÀÆÄÁÉ ÐËÀÆÌÀÛÉ
/// ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÀ
// ÄØÏÓÊÏÐÉÀ ÃÀ ÊÏÌÐÉÖÔÄÒÖËÉ ÔÏÌÏÂÒÀ×ÉÀ
//// ÒÏÌÄËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÌÀÒÊÄÒÉÀ ÏÒÂÀÍÏÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ
/// CEA
// CA-19-9 \
/// ÀË×À-FP
/// PSA
//// ÃÀÀÓÀáÄËÄÈ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÉ ÀÃÂÉËÄÁÉ
// ÙÅÉÞËÉ ÃÀ ÐÄÒÉÔÏÍÉÖÌÉ
/// ×ÉËÔÅÄÁÉ
/// ÓÀÊÅÄÒÝáÄÄÁÉ
/// ÈÉÒÊÌÄËÆÄÃÀ ãÉÒÊÅÀËÉ
//// ÒÀ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÖÍÃÀ ÀÌÏÉÊÅÄÈÏÓ ÖÉÐËÉÓ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉ ÃÀ 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉ ÌÈËÉÀÍÀÃ
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉ, ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÃÉÍÀÒÉ ÃÀ ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉ
// ÊÖàÉÓ ÃÀ ØÏËÄÃÏØÖÓÉÓ ÃÉÓÔÀËÖÒÉ ÍÀßÉËÉ, 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÃÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÉ
ÍÀáÄÅÀÒÉ ÅÀÂÏÔÏÌÉÀÓÈÀÍ
ÄÒÈÀÃ
/// ØÏËÄÝÉÓÔÏ-ØÏËÄÃÏØÄØÔÏÌÉÀ
//// ÔÊÉÅÉËÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÖËÉ ÐÒÏÂÒÄÓÉÒÄÁÀÃÉ ÓÉÚÅÉÈËÉÓ ÃÒÏÓ ÒÀÔÏÌ ÖÍÃÀ
ÌÉÅÉÔÀÍÏÈ ÄàÅÉ ×ÀÔÄÒÉÓ
ÃÅÒÉËÉÓ ÊÉÁÏÆÄ
// ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÉÓ ÃÀ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÊÀÒÂÉ ÐÒÏÂÍÏÆÉÓ ÂÀÌÏ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÌÀ ÀÒ
ÃÀÊÀÒÂÏÓ ÓßÏÒÉ
ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÀÍÓÉ
/// ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ÖÛÄÃÄÂÏÀ
/// ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÖÌãÏÁÄÓÉÀ ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÉÓ ÜÀÔÀÒÄÁÀ
/// ÉÌÉÔÏÌ, ÒÏÌ ÏÐÄÒÀÝÉÖË ÜÀÒÄÅÀÓ ÓãÏÁÓ ØÉÌÉÏ-ÓáÉÅÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ
//// ÒÏÌÄËÉ ÓÀÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÏ ÌÄÈÏÃÉÀ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ Ä×ÄØÔÖÒÉ ×ÀÔÄÒÉÓ ÃÅÒÉËÉÓ ÊÉÁÏÓ
/// ÒÀÃÉÏÉÆÏÔÏÐÉÖÒÉ ÓÝÉÍÔÉÂÒÀ×ÉÀ
// ×ÉÁÒÏÂÀÓÔÒÏÃÖÏÃÄÍÏÓÊÏÐÉÀ
/// ÄØÏÓÊÏÐÉÀ
/// ËÀÁÏÒÀÔÏÒÉÖËÉ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÀ
//// ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÃÉÍÀÒÉÓ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÏÁÔÖÒÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÃÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ
Ö×ÒÏ áÛÉÒÀÃ
ÒÏÌÄËÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ?
/// ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉ ÉÛÅÉÀÈÀÃÀÀ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ
// ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉ áÛÉÒÀÃÀÀ ÃÉËÀÔÉÒÄÁÖËÉ
/// ÂÀÌÏáÀÔÖËÉÀ ÛÄÔÄÅÉÈÉ áÀÓÉÀÈÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÉ
/// ÙÅÉÞËÉ ÉÛÅÉÀÈÀÃÀÀ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ
//// 60 ßËÉÓ ØÀËÓ ÀØÅÓ 2 ÊÅÉÒÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÉÓ ÓÉÚÅÉÈËÄ, ÒÏÌÄËÉÝ ÃÀÄßÚÏ ÈÀÍÃÀÈÀÍÏÁÉÈ,
ÖÌÔÊÉÅÍÄÖËÏÃ.
ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÊÅËÄÅÉÈ ÍÀÍÀáÉÀ ÍÀÙÅËÉÓ ÁÖÛÔÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÂÀÃÉÃÄÁÀ. ÒÀ ÀÒÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ
ÝÅËÉËÄÁÄÁÉÓ ÌÉÆÄÆÉ
/// ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÒÈÏ ÓÀÃÉÍÀÒÉÓ ÏÁÓÔÒÖØÝÉÀ ÐÀÍÊÒÄÀÔÉÔÉÈ
// ÍÀÙÅËÉÓ ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÃÉÍÀÒÉÓ ÏÁÓÔÒÖØÝÉÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÈÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÈ
/// ÌßÅÀÅÄ ØÏËÄÝÉÓÔÉÔÉÈ
/// ÀËÊÏäÏËÖÒÉ äÄÐÀÔÉÔÉÈ
//// ÒÏÂÏÒÉÀ ÐÀÍÊÒÄÀÓÛÉ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÖÐÉÒÀÔÄÓÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÀ
// ÈÀÅÛÉ
/// ÓáÄÖËÛÉ
/// ÊÖÃÛÉ
/// ÔÏÔÀËÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÀ
//// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÉÀÍÉ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÄÁÉ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÓÔÀÃÉÉÈ
áÅÃÄÁÉÀÍ ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖË
ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀÆÄ
/// I ÓÔÀÃÉÉÈ;
/// II ÓÔÀÃÉÉÈ ;
// III ÓÔÀÃÉÉÈ;
/// IV ÓÔÀÃÉÉÈ.
//// ÌÉÖÈÉÈÄÈ ÖÐÉÒÀÔÄÓÉ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ×ÏÒÌÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÊÀÒÝÉÍÏÉÃÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ;
// ÀÃÄÍÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ ;
/// ÁÒÔÚÄËÖãÒÄÃÏÅÀÍÉ ÊÉÁÏ ;
/// ÓÀÒÊÏÌÀ ;Ä) ÌÄËÀÍÏÌÀ
//// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÌÄÈÏÃÉÀ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ Ä×ÄØÔÖÒÉ
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ;
/// ÓáÉÅÖÒÉ ;
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÖËÉ;
/// ØÉÌÉÏ-ÓáÉÅÖÒÉ;
//// ÂÀÒÃÍÄÒÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ ÀÒÉÓ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ ÃÀ ÝáÉÌÏÅÀÍÉ ÊÉÓÔÄÁÉ;
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÉ;
// ßÅÒÉËÉ ÃÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÉ ;
/// ÊÖàÉÓ ÃÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÉ ;
//// ÏË×ÉËÃÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ ÀÒÉÓ
/// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ ÃÀ ÝáÉÌÏÅÀÍÉ ÊÉÓÔÄÁÉ ;
/// ÊÖàÉÓ ÃÀ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ ;
/// ÊÖàÉÓ ÃÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÉ;
//// ÔÉÖÒÊÏÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ ÀÒÉÓ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÃÀ ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÏÆÉ ;
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÃÀ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÊÉÁÏ ;
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÉ
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÃÀ ÝÄÍÔÒÀËÖÒÉ ÍÄÒÅÖËÉ ÓÉÓÔÄÌÉÓ ÄÒÈÃÒÏÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÃÀÆÉÀÍÄÁÀ; Ä
//// ÜÀÌÏÈÅÉËÈÀÂÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀÃ ÒÏÌÄËÉ ÐÏËÉÐÉ ÂÀÍÉÝÃÉÓ ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÀÓ
/// ÐÏËÉÐÉ ×ÄáÆÄ ;
// áÀÏÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ;
/// ÐÏËÉÐÏÉÃÖÒÉ ÀÃÄÍÏÌÀ;
/// ×ÓÄÅÃÏÐÏËÉÐÉ.
//// ÊÏËÏÒÄØÔÀËÖÒÉ ÐÏËÉÐÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÉ ÅÀÒÉÀÍÔÉÀ
/// áÀÏÉÀÍÉ ÀÃÄÍÏÌÀ;
/// ÀÍÈÄÁÉÓÛÄÌÃÂÏÌÉ ÐÏËÉÐÉ;
// ÔÖÁÖËÀÒÖËÉ ÀÃÄÍÏÌÀ;
/// ÉÖÅÄÍÉËÖÒÉ ÐÏËÉÐÉ;
//// nawlavTa gauvaloba upiratesad damaxasiaTebelia Semdegi
lokalizaciis kibosTvis
/// brma nawlavi
/// aswvrivi kolinji
/// kolinjis RviZlis nakeci
// kolinjis marcxena naxevari
//// msxvili nawlavis romeli nawilSi viTardeba upiratesad kibo
/// reqtosigmoiduri midamo
/// brma nawlavi
// ampularuli nawili
/// analuri arxi
//// msxvili nawlavis polipebs Soris malignizaciis SedarebiT naklebi indeqsi gaaCnia
Semdeg formebs
// hiperplastiuri
/// xaoiani
/// adenomatozuri
/// mravlobiTi adenomatozuri
//// kolinjis kibos garTulebas ar miekuTvneba
/// perforacia
/// nawlavTa mwvave gauvaloba
/// sisxldena
// mwvave pankreatiti
//// ÌÓáÅÉËÉ ÃÀ ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÉÖÅÄÍÉËÖÒÉ ÐÏËÉÐÏÆÉ ØÅÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉÃÀÍ ÀÒ ÉßÅÄÅÓ
/// ÓÉÓáËÃÄÍÀÓ ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ;
/// ÉÍÅÀÂÉÍÀÝÉÀÓ;
// ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÀÓ;
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÒÏËÀ×ÓÓ.
//// 15 ßËÉÓ ÂÏÂÏÍÀÓ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ ÐÄÒÉÏÃÖËÀà ÓÐÀÆÌÖÒÉ ÌÏÅËÄÍÄÁÉ ÌÖÝËÉÓ ÀÒÄÛÉ ÃÀ ÌÄËÄÍÀ.
×ÉÆÉÊÀËÖÒÀà ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ
ÔÖÜÄÁÉÓÀ ÃÀ ËÏÚÄÁÉÓ äÉÐÄÒÐÉÂÌÄÍÔÀÝÉÀ. ÌÉÓ ÃÀÓÀÝ ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÏÃÀ ÀÍÀËÏÂÉÖÒÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉ.
ÜÀÌÏÈÅËÉËÈÀÂÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ
ÚÅÄËÀÆÄ ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉ
/// ×ÓÄÅÃÏÐÏËÉÐÏÆÉ;
/// áÀÏÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ;
/// ÉÖÅÄÍÉËÖÒÉ ÐÏËÉÐÏÆÉ;
// ÐÄÉÔÝ-ÄÂÄÒÓÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉ.
//// ÏãÀáÖÒÉ ÐÏËÉÐÏÆÉÓ ÃÒÏÓ ÌÓáÅÉË ÍÀßËÀÅÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ
// ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÖÒÉ ÐÏËÉÐÄÁÉ;
/// äÀÌÀÒÔÏÌÄÁÉ;
/// ÝÉÓÔÀÃÄÍÏÌÄÁÉ;
/// áÀÏÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ
//// ÂÀÒÃÍÄÒÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÃÒÏÓ ÐÏËÉÐÄÁÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ
/// ßÅÒÉË ÍÀßËÀÅÛÉ
// ßÅÒÉË ÃÀ ÌÓáÅÉË ÍÀßËÀÅÛÉ ;
/// ÊÏËÉÍãÉÓ ÌÀÒãÅÄÍÀ ÍÀáÄÅÀÒÛÉ
/// ÊÏËÉÍãÉÓ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÍÀáÄÅÀÒÛÉ
//// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÏãÀáÖÒÉ ÐÏËÉÐÏÆÉ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉÀ:
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓÈÀÍ ;
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÓÈÀÍ ;
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÂÒÀÍÖËÏÌÀÔÏÆÈÀÍ
/// ÍÀßËÀÅÈÀ ÝÉÓÔÖÒÉ ÐÍÄÅÌÀÔÏÆÈÀÍ ;
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄË ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ
ÌÀÙÀËÉ ÒÉÓÊÉ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÂÒÀÍÖËÏÌÀÔÏÆÉÓ ÃÒÏÓ ;
/// ÐÄÒÉÀÍÀËÖÒÉ ×ÉÓÔÖËÉÓ ÃÀ ÀÁÓÝÄÓÉÓ ÃÒÏÓ
// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÊÏËÉÔÉ ;
/// ÐÄÉÔÝ-ÄÂÄÒÓÉÓ ÓÉÍÃÒÏÌÉÓ ÃÒÏÓ
//// ÒÏÌÄËÉ ÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÖËÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÒÄÝÉÃÉÅÉÓ
ÂÀÌÏÓÀÅËÄÍÀÃ
/// ÓÉÂÌÏÉÃÏÓÊÏÐÉÀ;
/// ÂÀÍÀÅËÉÓ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ ×ÀÒÖË ÓÉÓáËÃÄÍÀÆÄ;
// ÊÀÒÝÉÍÏÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÀÍÔÉÂÄÍÉÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀ;
/// ÊÏËÏÍÏÓÊÏÐÉÀ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉË ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÈÀÂÀÍ ÒÏÌËÉÓ ÃÒÏÓÀÀ ÌÀÙÀËÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÜÄÍÉÓ ÒÉÓÊÉ
/// ÊÏËÉÍãÉÓ äÀÌÀÒÔÏÌÄÁÉÓ ÃÒÏÓ;
/// ÉÖÅÄÍÉËÖÒÉ ÐÏËÉÐÉÓ ÃÒÏÓ;
// ÀÒÀÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÊÏËÉÔÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÀÍÂÉÏÌÀÔÏÆÖÒÉ ÐÏËÉÐÉÓ ÃÒÏÓ
//// ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÄÈÏÃÉÀ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÖËÉ;
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ;
/// ØÉÌÉÏ-ÓáÉÅÖÒÉ;
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ+ÏÐÄÒÀÝÉÀ
//// ÓÀÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÏ ËÀÐÀÒÏÔÏÌÉÉÈ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÂÀÍÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÀÒÀÏÁÓÔÒÖØÝÉÖËÉ ÊÉÁÏ
ÌÒÀÅËÏÁÉÈÉ
ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÈ ÙÅÉÞËÛÉ. ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÏÐÔÉÌÀËÖÒÉ ÔÀØÔÉÊÀÀ
/// ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÙÅÉÞËÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÄÁÉÓ ÁÉÏ×ÓÉÀ ÃÀ ÃÀÉáÖÒÏÓ ÌÖÝÄËÉ
/// ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÂÀÍÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ
/// ÃÀÄÃÏÓ ÔÒÀÍÓÅÄÒÆÏÓÔÏÌÀ
// ÀÌÏÉÊÅÄÈÏÓ ÊÏËÉÍãÉÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÍÀßÉËÉ ÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÙÅÉÞËÉÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÁÉÏ×ÓÉÀ
//// ËÀÐÀÒÏÔÏÌÉÉÓ ÃÒÏÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ, ÒÏÌÄËÉÝ ÉßÅÄÅÃÀ ÌÉÓÉ
ÓÀÍÀÈÖÒÉÓ ÏÁÓÔÒÖØÝÉÀÓ
ÃÀ ÂÀÖÅÀËÏÁÀÓ. ÙÅÉÞËÛÉ ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ ÏÒÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÖÒÉ ÊÅÀÍÞÉ. ÏÐÔÉÌÀËÖÒÉ ÏÐÄÒÀÝÉÀÀ:
/// ÙÅÉÞËÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÁÉÏ×ÓÉÀ ÃÀ ÌÖÝËÉÓ ÙÒÖÓ ÃÀáÖÒÅÀ;
/// ÌÖÝËÉÓ ÙÒÖÓ ÃÀáÖÒÅÀ
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ ÓÉÌÓÉÅÍÄÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ;
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ ÃÀ ÙÅÉÞËÉÓ ÒÄÆÄØÝÉÀ
//// áÀÍÃÀÆÌÖËÉ ØÀËÉ äÏÓÐÉÔÀËÉÆÉÒÄÁÖËÉÀ ÜÉÅÉËÄÁÉÈ ÓÀÄÒÈÏ ÓÉÓÖÓÔÄÆÄ, ÀÍÄÌÉÀÆÄ, ßÏÍÀÛÉ
ÃÀÊËÄÁÀÆÄ. ÌÖÝËÉÓ ÙÒÖÓ
ÐÀËÐÀÝÉÉÈ ÍÀÍÀáÉÀ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ. ÂÀÌÏÊÅËÄÅÄÁÉÈ ÃÀÃÂÉÍÃÀ ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ.
ÛÄÖÒÜÉÄÈ ÚÅÄËÀÆÄ
ÛÄÓÀÞËÏ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÀ
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉ ;
/// ÓÉÂÌÖÒÉ ÊÏËÉÍãÉ ;
/// ÂÀÍÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉ ;
// ÁÒÌÀ ÍÀßËÀÅÉ
//// ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÊÏËÉÔÉÓ ×ÏÍÆÄ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÓßÏÒÉÀ, ÂÀÒÃÀ
/// ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÉÓ ÓÉáÛÉÒÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÀ ÀÍÀÌÍÄÆÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀÆÄ ;
/// ÌÀËÉÂÍÉÆÀÝÉÉÓ ÓÉáÛÉÒÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÃÀßÚÄÁÉÓ ÀÓÀÊÆÄ ;
// ÍÄÏÐËÀÆÉÀ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ×ÓÄÅÃÏÐÏËÉÐÄÁÉÃÀÍ ;
/// ÐÒÏÂÍÏÆÉ ÝÖÃÉÀ
//// 57 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÓ ÀØÅÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÚÀÁÆÏÁÀ. ÉÒÉÂÏÓÊÏÐÉÉÈ ÃÀÓßÅÒÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÛÄÅÉßÒÏÅÄÁÀ.
ÚÅÄËÀÆÄ ÛÄÓÀÞËÏ
ÌÉÆÄÆÉÀ
/// ÃÉÅÄÒÔÉÊÖËÉÔÉ ;
// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ ;
/// ÒÀÃÉÀÝÉÖËÉ ÊÏËÉÔÉ;
/// ÀÒÀÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÊÏËÉÔÉ .
//// ÊÏËÏÒÄØÔÀËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÛÄÌÃÄÂ ÌÏÍÉÔÏÒÉÍÂÉÓÀÈÅÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÒÀÝÉÏÍÀËÖÒÉÀ
ÛÄÌÃÄÂÉ ÔÀØÔÉÊÀ
/// ÊÏËÏÍÏÓÊÏÐÉÀ ÚÏÅÄË 6 ÈÅÄÛÉ ;
// ÓÉÓáËÉÓ ÛÒÀÔÛÉ ÊÀÒÝÉÍÏÄÌÁÒÉÏÍÖËÉ ÀÍÔÉÂÄÍÉÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀ ;
/// ÀÆÖË×ÉÃÉÍÉ ÃÀ ÐÒÄÃÍÉÆÏËÏÍÉ ;
/// ÂÀÍÀÅËÉÓ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ ×ÀÒÖË ÓÉÓáËÃÄÍÀÆÄ
//// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓÀÈÅÉÓ ÏÁËÉÂÀÔÉÖÒÉ ÊÉÁÏÓßÉÍÀ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀÀ:
/// ÀÍÀËÖÒÉ ÀÒáÉÓ ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÍÀáÄÈØÉ
/// ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÒÄØÔÉÔÉ ;
/// ×ÓÄÅÃÏÐÏËÉÐÉ
// ÀÃÄÍÏÌÀÔÏÆÖÒÉ ÐÏËÉÐÉ
//// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÒÏÌÄËÉ ÍÀßÉËÉ ÆÉÀÍÃÄÁÀ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÊÉÁÏÈÉ
/// ÀÍÀËÖÒÉ ÀÒáÉ;
/// ØÅÄÃÀ ÀÌÐÖËÀÒÖËÉ ÍÀßÉËÉ;
// ÛÖÀ ÀÌÐÖËÀÒÖËÉ ÍÀßÉËÉ;
/// ÚÅÄËÀ ÍÀßÉËÉ ÈÀÍÀÁÒÀÃ
//// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ Ó×ÉÍØÔÄÒÛÄÌÍÀáÅÄËÉ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ ÃÀÓÀÛÅÄÁÉÀ
ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÌÃÄÁÀÒÄÏÁÉÓÀÓ ÀÍÀËÖÒÉ
ÀÒáÉÃÀÍ
/// 2 ÓÌ-ÉÈ ÆÄÅÉÈ;
// 6 ÓÌ-ÉÈ ÆÄÅÉÈ;
/// 8 ÓÌ-ÉÈ ÆÄÅÉÈ;
/// ÍÄÁÉÓÌÉÄÒ ÌÀÍÞÉËÆÄ
//// ßËÉÓ ÐÀÝÉÄÍÔÓ ÓßÏÒ ÍÀßËÀÅÛÉ Ó×ÉÍØÔÄÒÉÃÀÍ 6 ÓÌ-ÉÈ ÐÒÏØÓÉÌÀËÖÒÀà ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ 3 ÓÌ ÆÏÌÉÓ
áÀÏÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ.
ÁÉÏ×ÓÉÖÒÉ ÌÀÓÀËÉÓ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÊÅËÄÅÉÈ - áÀÏÉÀÍÉ ÀÃÄÍÏÌÀ. ÓßÏÒÉ ÔÀØÔÉÊÀÀ:
/// ÂÀÌÏÊÅËÄÖË ÉØÍÀÓ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÏÁÉÓ ÍÉÛÍÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÆÄ
/// ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÃÀÅÀÓáÉÅÏÈ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÀà ;
// ÂÀÊÄÈÃÄÓ ÓÉÌÓÉÅÍÉÓ ÄØÓÝÉÆÉÀ
/// ÜÀÅÀÔÀÒÏÈ ÃÉÓÔÀÍÝÉÖÒÉ ÂÀÌÀÈÄÒÀÐÉÀ
//// 39 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÌÝÉÒÄà ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÌÀÒãÅÄÍÀ ÈÄÞÏÓ ×ÏÓÏÓ
ÌÉÃÀÌÏÛÉ, ÌÖÝËÉÓ
ÛÄÁÄÒÅÀÓ, ßÏÍÀÛÉ ÃÀÊËÄÁÀÓ, ÚÀÁÆÏÁÉÓÀ ÃÀ ×ÀÙÀÒÀÈÉÓ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÀÓ, ÂÀÍÀÅÀËÛÉ ËÏÒßÏÓ
ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ. ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ ÄÒÈÉ ÈÅÉÓ
ßÉÍ ÂÀÊÄÈÄÁÖËÉ ÀÐÄÍÃÄØÔÏÌÉÀ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
// ÁÒÌÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÊÒÏÍÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ ;
/// ÌÄÊÄËÉÓ ÃÉÅÄÒÔÉÊÖËÉ
/// ÈÄÞÏÓ ÍÀßËÀÅÉÓ ÉÍÅÀÂÉÍÀÝÉÀ
//// ÁÒÌÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÉÀ
/// ÉÍÔÄÍÓÉÖÒÉ ÔÊÉÅÉËÉ;
/// ÌÓáÅÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÂÀÖÅÀËÏÁÀ;
/// ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ;
/// ÓÉÓáËÃÄÍÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÓÀÍÀÈÖÒÛÉ
//// ÚÅËÀÆÄ áÛÉÒÉ ÈÀÍÌáËÄÁÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ ÁÒÌÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// äÉÐÄÒÈÉÒÄÏÆÉ
/// ÛÀØÒÉÀÍÉ ÃÉÀÁÄÔÉ;
// ØÏËÄÝÉÓÔÉÔÉ;
/// 12-ÂÏãÀ ÍÀßËÀÅÉÓ ßÚËÖËÏÅÀÍÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
//// 62 ßËÉÓ ØÀËÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÌÄÆÏÂÀÓÔÒÉÖÌÛÉ, áÛÉÒ ÚÀÁÆÏÁÀÓ,
ÂÀÍÀÅÀËÛÉ ÓÉÓáËÉÓ ÃÀ
ËÏÒßÏÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ. 10 ßËÉÓ ßÉÍ ÂÀÊÄÈÄÁÖËÉ ÀØÅÓ ØÏËÄÝÉÓÔÄØÔÏÌÉÀ. ÌÖÝËÉÓ ÐÀËÐÀÝÉÉÈ
ÌÄÆÏÂÀÓÔÒÉÖÌÛÉ ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ
ÌÏÌÒÂÅÀËÏ ×ÏÒÌÉÓ, ÌÊÅÒÉÅÉ, ÍÀÊËÄÁÀà ÌÏÞÒÀÅÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÃÉÀÌÄÔÒÉÈ 7 ÓÌ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ÊÖàÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÐÀÍÊÒÄÀÓÉÓ ÊÉÁÏ;
// ÂÀÍÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ßÅÒÉËÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ
//// ÒÀ ÓÉáÛÉÒÉÈ ÅÉÈÀÒÃÄÁÀ ÌÓáÅÉË ÍÀßËÀÅÛÉ ÓÉÍØÒÏÍÖËÉ ÊÉÁÏ ?
// 5%;
/// 25%;
/// 35%;
/// 45%
//// ÂÀÍÉÅÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÞËÏ ÌÄÈÏÃÉÀ
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ;
/// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ+ËÀÆÄÒÏÈÄÒÀÐÉÀ
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ;
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ
//// 68 ßËÉÓ ØÀËÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÌÖÝËÉÓ ÛÄÁÄÒÅÀÓ, ÀÉÒÄÁÆÄ ÂÀÓÅËÉÓ ÂÀÞÍÄËÄÁÀÓ, ÓÉÓáËÉÓ ÃÀ ËÏÒßÏÓ
ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÂÀÍÀÅÀËÛÉ.
ÀÅÀà ÀÒÉÓ 15 ßÄËÉÀ. ÔÊÉÅÉËÄÁÉ ÈÀÅÉÃÀÍ ÃÀÄßÚÏ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÈÄÞÏÓ ×ÏÓÏÓ ÌÉÃÀÌÏÛÉ. ÁÏËÏ 3-4 ÈÅÄÛÉ
ßÏÍÀÛÉ ÃÀÉÊËÏ 6-7
ÊÂ. ÏÁÉÄØÔÖÒÀà - ÌÖÝÄËÉ ÆÏÌÉÄÒÀà ÛÄÁÄÒÉËÉ. ÌÀÒÝáÄÍÀ ÈÄÞÏÓ ×ÏÓÏÓ ÌÉÃÀÌÏÛÉ ÉÓÉÍãÄÁÀ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ,
ÍÀÊËÄÁÀÃ
ÌÏÞÒÀÅÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ, ÂÀÌÏÊÅÄÈÉËÉ ÓÀÆÙÅÒÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ÒÄØÔÏÓÉÂÌÏÉÃÉÔÉ;
// ÓÉÂÌÖÒÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÌÀÒÝáÄÍÀ ÈÉÒÊÌËÉÓ ÃÀßÄÅÀ;
/// ÒÄÔÒÏÐÄÒÉÔÏÍÖËÉ ÀÒÀÏÒÂÀÍÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ
//// ÓÉÂÌÖÒÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÉÀ
/// ÔÊÉÅÉËÉ ÌÖÝËÉÓ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÍÀáÄÅÀÒÛÉ
/// ßÏÍÀÛÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÃÀÊËÄÁÀ
// ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÈÄÞÏÓ ×ÏÓÏÛÉ, ÂÀÍÀÅÀËÈÀÍ ÄÒÈÀà ËÏÒßÏÓ ÃÀ ÓÉÓáËÉÓ ÂÀÌÏÚÏ×À
/// ÓáÄÖËÉÓ ÔÄÌÐÄÒÀÔÖÒÉÓ ÐÄÒÉÏÃÖËÉ ÌÏÌÀÔÄÁÀ, ØÀÅÉËÉ, ÙÀÌÉÓ Ï×ËÉÀÍÏÁÀ
//// ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÔÀØÔÉÊÀ ÓÉÂÌÖÒÉ ÊÏËÉÍãÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ;
/// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ+ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ ;
/// ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ+ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ.
//// 58 ßËÉÓ ØÀËÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÔÊÉÅÉËÄÁÓ äÉÐÏÂÀÓÔÒÉÖÌÛÉ, ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÂÀÞÍÄËÄÁÀÓ ÃÀ ÞËÉÄÒ
ÔÊÉÅÉËÄÁÓ, ÀÙÄÍÉÛÍÄÁÀ
ÍÀßËÀÅÄÁÉÓ ÀÒÀÓÒÖËÉ ÃÀÝËÉÓ ÂÒÞÍÏÁÀ ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÛÄÌÃÄÂ. ÂÀÍÀÅÀËÛÉ ËÏÒßÏÀ. ÀÅÀÃÌÚÏ×ÌÀ ßÏÍÀÛÉ
ÃÀÉÊËÏ 5-6 ÊÂ. ÈÀÅÓ
ÀÅÀà ÈÅËÉÓ 1 ßÄËÉÀ. ÏÁÉÄØÔÖÒÀà ÌÖÝËÉÓ ÌÏÝÖËÏÁÀ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉÀ, ÐÀËÐÀÝÉÉÈ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉÀ
äÉÐÏÂÀÓÔÒÉÖÌÉÓ ÌÉÃÀÌÏ.
ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
/// ÁÖÀÓÉËÉ;
// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÓÀÊÅÄÒÝáÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÐÏËÉÐÉ
//// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÀ
/// ÞËÉÄÒÉ ÔÊÉÅÉËÉ ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ;
// ÀËÉÓ×ÄÒÉ ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÃÀÍ ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÀØÔÉÓ ÂÀÒÄÛÄ;
/// ÌÖØÉ ×ÄÒÉÓ ÓÉÓáËÉ ÃÀ ËÏÒßÏ ÂÀÍÀÅÀËÛÉ;
/// ØÀËÄÁÛÉ ÀÝÉÊËÖËÉ ÓÉÓáËÃÄÍÄÁÉ ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÃÀÍ
//// 62 ßËÉÓ ÌÀÌÀÊÀÝÉ, ÖÜÉÅÉÓ ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÀØÔÉÓ ÂÀÞÍÄËÄÁÀÓ, áÛÉÒ ÔÄÍÄÆÌÄÁÓ, ÀÉÒÄÁÓ,
ÃÄ×ÄÊÀÝÉÉÓ ÛÄÌÃÄ ÍÀßËÀÅÉÓ
ÀÒÀÓÒÖË ÃÀÝËÀÓ, ÓÉÓáËÉÓ ÃÀ ËÏÒßÏÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÂÀÍÀÅÀËÛÉ, ÁÏËÏ ÀÈÉ ÈÅÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ ßÏÍÀÛÉ 7-8
ÊÂ-ÉÈ ÃÀÊËÄÁÀÓ.
ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ßÉÍÀ ÊÄÃÄËÆÄ ÉÓÉÍãÄÁÀ ÌÊÅÒÉÅÉ, ÍÀÊËÄÁÀà ÌÏÞÒÀÅÉ, ÏÃÍÀÅ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ.
ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ
ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ:
/// ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ãÉÒÊÅËÉÓ ÀÃÏÍÏÌÀ;
/// ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ãÉÒÊÅËÉÓ ÊÉÁÏ;
// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ;
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ áÀÏÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ
//// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ II-III ÓÔÀÃÉÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÌÄÈÏÃÄÁÉÓ
ÛÄÌÃÄÂÉ ÊÏÌÁÉÍÀÝÉÀ
/// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ+ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ;
/// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ+ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ;
// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ;
/// ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ+ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ+ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ;
//// ÒÏÌÄË ÀÓÀÊÏÁÒÉÅ ãÂÖ×ÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀÃ
/// 20 ßËÀÌÃÄ;
/// 20-40 ßËÉÓ ÀÓÀÊÛÉ;
// 50-70 ßËÉÓ ÀÓÀÊÛÉ;
/// 70 ßËÉÓ ÀÓÀÊÛÉ ÃÀ ÆÄÅÉÈ.
//// ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÀÃÄÊÅÀÔÖÒÉ ÌÄÈÏÃÉ ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ÌÄÃÉÊÀÌÄÍÔÖÒÉ;
// ØÉÒÖÒÂÉÖËÉ;
/// ÓáÉÅÖÒÉ;
/// ÄÍÃÏÓÊÏÐÉÖÒÉ ÀÌÏÊÅÄÈÀ;
ÞÖÞÖÓ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉ 45 testi
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉ ÌÀÈÂÀÍÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÒÉÓÊÉÓ
ÌÏÌÀÔÄÁÀÓÈÀÍ
/// ÓÉÌÓÖØÍÄ
// ÍÀÀÃÒÄÅÉ ÏÒÓÖËÏÁÀ
/// ÀÍÀÌÍÄÆÛÉ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
/// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÏãÀáÖÒÉ ÀÍÀÌÍÄÆÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ
//// ÞÖÞÖÓ ÁÉËÀÔÄÒÀËÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÒÉÓÊÉ ÌÀÔÖËÏÁÓ, ÈÖ ÄÒÈ ãÉÒÊÅÀËÛÉ ÀÒÉÓ :
/// ÊÏÌÄÃÏÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÊÀÒÝÉÍÏÌÀÔÏÆÖËÉ ÌÀÓÔÉÔÉ
// ËÏÁÖËÀÒÖËÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÐÄãÄÔÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÀ
/// ÚÅÄËÀ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÔÊÉÝÄÁÖËÄÁÀ ÌÀÓÔÏÐÀÈÉÉÓ (ÀÔÉÐÉÖÒÉ ÝÅËÉËÄÁÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ) ÛÄÓÀáÄÁ
ÓßÏÒÉÀ, ÂÀÒÃÀ
/// ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÁÉËÀÔÄÒÀËÖÒÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÄÁÉ ÌÄÍÓÔÒÖÀËÖÒÉ ÏÅÀÒÉÖËÉ ÝÉÊËÉÓ ÃÒÏÓ ÉÝÅËÉÀÍ
ÊÏÍÓÉÓÔÄÍÝÉÀÓ
/// ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ ÄØÏÓÊÏÐÉÀ 35 ßËÀÌÃÄ, ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÀ 35 ßËÉÓ ÛÄÌÃÄÂ
// ÌÀÓÔÏÐÀÈÉÉÓ ÃÒÏÓ ÊÉÁÏÓ ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÉÓ ÀËÁÀÈÏÁÀ 50-ãÄÒ ÉÆÒÃÄÁÀ
/// ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅ ÌÀÓÔÏÐÀÈÉÀ ÅËÉÍÃÄÁÀ 18-40 ßËÉÓ ÀÓÀÊÛÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄÄÁÉÃÀÍ ÈÀÅÉÓ ÔÅÉÍÛÉ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀÃ ÉÞËÄÅÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÓ
/// ÓÀÊÅÄÒÝáÄÄÁÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÊÀÍÉÓ ÊÉÁÏ
/// ÓßÏÒÉ ÍÀßËÀÅÉÓ ÊÉÁÏ
// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ËÉÌ×ÖÒÉ ÊÅÀÍÞÄÁÉÓ ÒÏÌÄË ãÂÖ×ÛÉ ÉÞËÄÅÀ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÓ Ö×ÒÏ áÛÉÒÀà ÌÄÃÉÀËÖÒÉ
ÃÀ ÝÄÍÔÒÀËÖÒÉ
ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏ
/// ÉÙËÉÉÓ ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ
/// ËÀÅÉßÆÄÃÀ ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ
/// ËÀÅÉßØÅÄÃÀ ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ
// ÐÀÒÀÓÔÄÒÍÀËÖÒ ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÉ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÔÉÐÉÀ:
/// ÃÅÒÉËÉÓ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
// ÌÀÉÍ×ÉËÔÒÉÒÄÁÄËÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÌÄÃÖËÀÒÖËÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
/// ÊÏËÏÉÃÖÒÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÀ
//// 58 ßËÉÓ ØÀËÓ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÓßÒÀ×ÀÃÌÆÀÒÃÉ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÉÍ×ÉËÔÒÀÔÉ ÞÖÞÖÛÉ. ÊÀÍÉ ÀÙÍÉÛÍÖË
ÖÁÀÍÆÄ ÛÄÛÖÐÄÁÖËÉÀ,
äÉÐÄÒÄÌÉÖËÉ ÃÀ äÉÐÄÒÈÄÒÌÖËÉÀ. ÉÙËÉÀÛÉ ÉÓÉÍãÄÁÀ ÂÀÃÉÃÄÁÖËÉ ËÉÌ×ÖÒÉ ÊÅÀÍÞÄÁÉ. ÀÅÀÃÌÚÏ×Ó 5
ÃÙÉÓ ÂÀÍÌÀÅËÏÁÀÛÉ
ÖÔÀÒÃÄÁÏÃÀ ÀÍÔÉÁÉÏÔÉÊÏÈÄÒÀÐÉÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÖÛÄÃÄÂÏÃ. ÈØÅÄÍÉ ÃÉÀÂÍÏÆÉ:
// ÞÖÞÖÓ ÀÅÈÅÉÓÄÁÉÀÍÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÊÀÍÉÓ ËÉÌ×ÖÒÉ ÓÀÃÉÍÀÒÄÁÉÓ ÁËÏÊÀÃÉÈ
/// ÐÄãÄÔÉÓ ÊÉÁÏ
/// ×ÏÈËÉÓÄÁÖÒÉ ×ÉÁÒÏÀÃÄÍÏÌÀ
/// ×ÏÈËÉÓÄÁÖÒÉ ÊÉÓÔÏÓÀÒÊÏÌÀ
//// 55 ßËÉÓ ØÀËÓ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÞÖÞÖÓ ÆÄÃÀ ËÀÔÄÒÀËÖÒ ÊÅÀÃÒÀÍÔÛÉ ÀÙÌÏÀÜÍÃÀ ÉÍ×ÉËÔÒÀÔÉ, ÒÏÌÄËÉÝ
ÐÀËÐÀÝÉÉÓÀÓ
ÌÏÞÒÀÅÉ ÃÀ ÖÌÔÊÉÅÍÄÖËÏÀ. ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉÃÀÍ ßÅÒÉËÉ ÍÄÌÓÉÈ ÀÓÐÉÒÀÝÉÉÓÀÓ ÓÉÈáÄ ÅÄÒ ÉØÍÀ ÌÉÙÄÁÖËÉ.
ÈØÅÄÍÉ ÛÄÌÃÂÏÌÉ
ÍÀÁÉãÉ
// ÐÖÍØÝÉÖÒÉ ÁÉÏ×ÓÉÉÓ ÜÀÔÀÒÄÁÀ ÝÉÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÉÈ
/// ÂÀÍÌÄÏÒÄÁÉÈÉ ÀÓÐÉÒÀÝÉÖËÉ ÁÉÏ×ÓÉÀ 6 ÈÅÉÓ ÛÄÌÃÄÂ
/// ÀÅÀÃÌÚÏ×ÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ ÌÏÃÉ×ÉÝÉÒÄÁÖËÉ ÌÀÓÔÄØÔÏÌÉÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÏÐÄÒÀÝÉÖËÉ ÁÉÏ×ÓÉÀ ÌÀÓÀËÉÓ äÉÓÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÛÄÓßÀÅËÉÈ
//// 35 ßËÉÓ ØÀËÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÒ ÖÃÂÉÍÃÄÁÀ ÐÀËÐÉÒÄÁÀÃÉ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÞÖÞÖÛÉ, ÀØÅÓ
ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ
ÃÅÒÉËÉÃÀÍ, ÒÀÝ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉÀ
/// ×ÉÁÒÏÆÖË-ÊÉÓÔÏÆÖÒÉ ÌÀÓÔÏÐÀÈÉÉÈ
/// ÞÖÞÖÓ ÀÁÓÝÄÓÉÈ
// ÉÍÔÒÀÃÖØÔÖËÉ ÐÀÐÉËÏÌÉÈ
/// ÌÀÉÍ×ÉËÔÒÉÒÄÁÄËÉ ÊÀÒÝÉÍÏÌÉÈ
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ ÒÏÌÄËÉ ÀÒÂÖÌÄÍÔÄÁÉÀ ÓßÏÒÉ äÏÒÌÏÍÖË ÒÄÝÄÐÔÏÒÄÁÈÀÍ ÌÉÌÀÒÈÄÁÀÛÉ
// ÄÓÔÒÏÂÄÍÖËÉ ÒÄÝÄÐÔÏÒÄÁÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ ÛÄÌÝÅÄËÏÁÀ ÂÀÍÀÐÉÒÏÁÄÁÓ ÖÊÄÈÄÓ ÐÒÏÂÍÏÆÓ
/// ÄÓÔÒÏÂÄÍ-ÖÀÒÚÏ×ÉÈÉ ÒÄÝÄÐÔÏÒÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÒÏÂÍÏÆÉ ÖÊÄÈÄÓÉÀ
/// ×ÀÒÉÓÄÁÒÉ ãÉÒÊÅËÉÓ äÏÒÌÏÍÄÁÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÉÓ ×ÏÍÆÄ ÐÒÏÂÍÏÆÉ ÝÖÃÉÀ
/// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÌÉÌÃÉÍÀÒÄÏÁÀÆÄ ÖÐÉÒÀÔÄÓ ÂÀÅËÄÍÀÓ ÀáÃÄÍÓ ÀÃÒÄÍÀËÉÍÉ
//// ÞÖÞÖÓ ÒÀÃÉÊÀËÖÒÉ ÓÄØÔÏÒÖËÉ ÒÄÆÄØÝÉÉÓ ÃÒÏÓ ÊÄÈÃÄÁÀ
/// ÔÏÔÀËÖÒÉ ÌÀÓÔÄØÔÏÌÉÀ ÉÙËÉÉÓ ØÅÄÃÀ ÓÄØÔÏÒÉÓ ËÉÌ×ÖÒÉ ÊÅÀÍÞÄÁÉÓ ÀÌÏÊÅÄÈÉÈ
// ÞÖÞÖÓ ÃÀÆÉÀÍÄÁÖËÉ ÓÄØÔÏÒÉÓ ÀÌÏÊÅÄÈÀ ÒÄÂÉÏÍÖËÉ ËÉÌ×ÀÃÄÍÄØÔÏÌÉÉÈ
/// ÞÖÞÖÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉÓ ÀÌÏÊÀÊÅËÀ
/// ÌÈÄËÉ ãÉÒÊÅËÉÓ ÌÏÊÅÄÈÀ ÃÅÒÉËÈÀÍ ÃÀ ÀÒÄÏËÀÓÈÀÍ ÄÒÈ ÁËÏÊÛÉ
//// 40 ßËÉÓ ØÀËÓ ÌÀÒÝáÄÍÀ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÌÏ ÂÀÊÄÈÄÁÖËÉ ÂÀ×ÀÒÈÏÄÁÖËÉ ÓÄØÔÏÒÀËÖÒÉ
ÒÄÆÄØÝÉÉÃÀÍ 4 ÈÅÉÓ ÛÄÌÃÄÂ
ÀÙÌÏÀÜÍÃÀ ÓÉÌÓÉÅÍÖÒÉ ÊÅÀÍÞÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÏÐÄÒÀÝÉÉÓÛÄÌÃÂÏÌÉ ÍÀßÉÁÖÒÉÃÀÍ 2 ÓÌ-ÉÈ ÌÄÃÉÀËÖÒÀÃÀÀ.
ÊÅÀÍÞÉ ÌÊÅÒÉÅÉÀ,
ÖÌÔÊÉÅÍÄÖËÏ, ÍÀÊËÄÁÀà ÌÏÞÒÀÅÉ, ÌÒÂÅÀËÉ ×ÏÒÌÉÓ, ÃÉÀÌÄÔÒÉ 1 ÓÌ. ÓÀÅÀÒÀÖÃÏ ÃÉÀÂÍÏÆÉÀ
// ÊÉÁÏÓ ÒÄÝÉÃÉÅÉ
/// ÞÖÞÖÓ ÌÄÔÀØÒÏÍÖËÉ ÊÉÁÏ
/// ×ÉÁÒÏÀÃÄÍÏÌÀ
/// ÞÖÞÖÓ ÊÉÓÔÀ
//// ÞÖÞÖÈÉ ÊÅÄÁÉÓ ÃÀÌÈÀÅÒÄÁÉÃÀÍ 2 ßËÉÓ ÛÄÌÃÄ ØÀËÓ ÞÖÞÖÛÉ ÂÀÖÜÍÃÀ ÞÖÞÖÛÉ ÃÉ×ÖÆÖÒÉ
ÂÀÌÊÅÒÉÅÄÁÀ, ãÉÒÊÅËÉÓ
ÂÀÃÉÃÄÁÀ, äÉÐÄÒÄÌÉÀ ÃÀ ÊÀÍÉÓ ÔÄÌÐÄÒÀÔÖÒÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÀ. ÀÉÒÜÉÄÈ ÓÀÃÉÀÂÍÏÓÔÉÊÏ-ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ
ÔÀØÔÉÊÀ:
/// ÈÁÉËÉ ÊÏÌÐÒÄÓÄÁÉ
/// ×ÉÆÉÏÈÄÒÀÐÉÀ
/// ÂÀÊÅÄÈÀ ÃÀ àÒÉËÏÁÉÓ ÃÒÄÍÉÒÄÁÀ
// ÐÖÍØÝÉÖÒÉ ÁÉÏ×ÓÉÀ
//// ÈÄÒÀÐÄÅÔÈÀÍ ÃÉÓÐÀÍÓÄÒÖË ÀÙÒÉÝáÅÀÆÄ ÉÌÚÏ×ÄÁÉÀÍ ØÀËÄÁÉ ÛÀØÒÉÀÍÉ ÃÉÀÁÄÔÉÈ,
äÉÐÄÒÔÏÍÖËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÈ,
ÓÉÌÓÖØÍÉÈ. ÒÏÌÄËÉ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÀÈÒÄÁÉÓ ÌÀÙÀËÉ ÒÉÓÊÉ ÀØÅÈ ÀÌ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÄÁÓ
/// ÁÒÏÍØÄÁÉÓ
/// ÊÖàÉÓ
/// ÐÀÒÀÈÉÒÄÏÉÃÖËÉ ãÉÒÊÅËÉÓ
// ÞÖÞÖÓ
//// ÈÄÒÀÐÄÅÔÈÀÍ ÃÉÓÐÀÍÓÄÒÖË ÀÙÒÉÝáÅÀÆÄ ÉÌÚÏ×ÄÁÉÀÍ ØÀËÄÁÉ ÛÀØÒÉÀÍÉ ÃÉÀÁÄÔÉÈ,
äÉÐÄÒÔÏÍÖËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÈ,
ÓÉÌÓÖØÍÉÈ. ÞÖÞÖÓ ÂÀÒÃÀ ÊÉÃÄÅ ÒÏÌÄËÉ ÏÒÂÀÍÏÓ ÊÉÁÏÈÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ ÒÉÓÊÉ ÀØÅÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÄÔÀÃ
ÀÌ ÊÏÍÔÉÍÂÄÍÔÓ
/// ÊÖàÉÓ
/// ÂÀÒÄÈÀ ÓÀÓØÄÓÏ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ
/// ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÚÄËÉÓ
// ÓÀÛÅÉËÏÓÍÏÓ ÔÀÍÉÓ
//// ÞÖÞÖÓ ØÓÏÅÉËÉÓ ÀÔÒÏ×ÉÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ
/// ÊÉÁÏÓ ÚÅÄËÀ ×ÏÒÌÉÓ ÃÒÏÓ
/// ÊÅÀÍÞÏÅÀÍÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
/// ÄÒÉÆÉÐÄËÏÉÃÖÒÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
// ãÀÅÛÀÍÉÀÍÉ ÊÉÁÏÓ ÃÒÏÓ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÃÀÍ ÒÏÌÄËÉÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÌÉÍÝÉÓ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓÀÈÅÉÓ
/// ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÓÉÌÓÉÅÍÄ, ÞÖÞÖÓ ÊÀÍÉÓ äÉÐÄÒÄÌÉÀ, ÓáÄÖËÉÓ ÔÄÌÐÄÒÀÔÖÒÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÀ
/// ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÄÒÏÆÖËÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ
// ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ
/// ÌÏÞÒÀÅÉ, ÌÊÅÒÉÅÉ, ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÌÊÀ×ÉÏÊÉÃÄÄÁÉÀÍÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÃÀÍ ×ÉÁÒÏÀÃÄÍÏÌÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ:
/// ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÄÒÏÆÖËÉ ÂÀÌÏÀÍÃÄÍÉ
/// ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ
/// ÃÅÒÉËÉÓ ÜÀßÄÅÀ
// ÌÏÞÒÀÅÉ, ÌÊÅÒÉÅÉ ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ ÂÀÌÏÊÅÄÈÉËÊÉÃÄÄÁÉÀÍÉ ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ
//// ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÓÉÌÐÔÏÌÄÁÉÃÀÍ ÊÉÓÔÏÆÖÒÉ ÌÀÓÔÏÐÀÈÉÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ : 1) ÌÔÊÉÅÍÄÖËÉ
ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÞÖÞÖÓ ÊÀÍÉÓ
äÉÐÄÒÄÌÉÉÈ ÃÀ ÔÄÌÐÄÒÀÔÖÒÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÉÈ, 2) ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÄÒÏÆÖËÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ, 3) ÃÅÒÉËÉÃÀÍ
ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ, 4)
ÃÅÒÉËÉÓ ÜÀßÄÅÀ
// 2
/// 1,3
/// 1,4
/// 1,3,4
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÀ ÖÐÉÒÀÔÄÓÀÃ
// ËÉÌ×ÏÂÄÍÖÒÉÀ,
/// äÄÌÀÔÏÂÄÍÖÒÉÀ,
/// ÉÌÐËÀÍÔÀÝÉÖÒÉÀ,
/// ÌÄÔÀÓÔÀÆÉÒÄÁÉÓ ÚÅÄËÀ ÂÆÉÈ ÈÀÍÀÁÒÀà áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ.
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÒÉÓÊÉ ÀÒÀ ÀØÅÈ ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ ØÀËÄÁÓ
/// ÓÀÊÅÄÒÝáÄÄÁÉÓ ×ÏËÉÊÖËÖÒÉ ÊÉÓÔÄÁÉÈ,
/// ÓÀÓØÄÓÏ ÃÀ ÛÅÉËÏÓÍÏÁÉÓ ×ÖÍØÝÉÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÉÈ,
/// ÛÀØÒÉÀÍÉ ÃÉÀÁÄÔÉÈ, ÓÉÌÓÖØÍÉÈÀ ÃÀ äÉÐÄÒÔÏÍÖËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÈ,
// ÌÒÀÅÀËÉ ÌÛÏÁÉÀÒÏÁÉÈ,
//// ÉÍÔÒÀÃÖØÔÖËÉ ÐÀÐÉËÏÌÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÔÉÐÉÖÒÉ ÓÉÌÐÔÏÌÉÀ:
/// ÌÊÅÒÉÅÉ, ÌÀÒÅËÏÅÀÍÉ ÆÄÃÀÐÉÒÉÓ ÌØÏÍÄ ÊÅÀÍÞÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀ,
/// “ËÉÌÏÍÉÓ ØÄÒØÉÓ” ÓÉÌÐÔÏÌÉ,
// ÃÅÒÉËÉÃÀÍ ÓÉÓáËÉÀÍÉ ÂÀÌÏÍÀÃÄÍÉ,
/// ÔÊÉÅÉËÉ ÀÒÄÏËÉÓ ÐÀËÐÀÝÉÉÓ ÃÒÏÓ,
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÛÄÛÖÐÄÁÉÈ-ÉÍ×ÉËÔÒÀÝÉÖËÉ ×ÏÒÌÉÓ ÃÒÏÓ ÌÉÆÀÍÛÄßÏÍÉËÉÀ:
/// ÌáÏËÏà ÓáÉÅÖÒÉ ÈÄÒÀÐÉÀ,
/// ÌáÏËÏà ØÉÌÉÏÈÄÒÀÐÉÀ,
/// ÊÏÌÁÉÍÉÒÄÁÖËÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ,
// ÊÏÌÐËÄØÓÖÒÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ.
//// ÒÏÌÄËÉ äÏÒÌÏÍÖËÉ ÐÒÄÐÀÒÀÔÉ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÉÓÀÈÅÉÓ ÌÏÌÀÔÄÁÖËÉ
ÒÉÓÊÉÓ ãÂÖ×ÉÓ ÐÉÒÄÁÛÉ:
/// ÌÄÈÉËÔÄÓÏÓÔÄÒÀÍÉ,
/// ÓÉÍÄÓÔÒÏËÉ,
/// ÆÏËÀÃÄØÓÉ,
// ÔÀÌÏØÓÉ×ÄÍÉ,
//// ÞÖÞÖÓ ÃÅÒÉËÉÓ ÌÏØÀÜÅÉÓÀÓ, ÓÉÌÓÉÅÍÄ ÂÀÍÉÝÃÉÓ ÝÃÏÌÀÓ ÌÏØÀÜÅÉÓ ÌáÀÒÄÓ. ÒÀ ÄßÏÃÄÁÀ ÀÌ
ÓÉÌÐÔÏÌÓ?
/// ÐÀÖËÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ,
/// ÐÀÉÒÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ,
/// ÐÉÊÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ,
// ÐÒÉÁÒÀÌÉÓ ÓÉÌÐÔÏÌÉ
//// ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒÉ ÂÀÓÉÍãÅÉÓ ÃÒÏÓ, ØÒÏÍÉÊÖËÉ ÀÃÍÄØÓÉÔÉÓ ÌØÏÍÄ ØÀËÓ ÃÀÖÃÂÉÍÃÀ ÖÌÔÊÉÅÍÄÖËÏ
ÌÊÅÒÉÅÉ
ßÀÒÌÏÍÀØÌÍÉ ÞÖÞÖÛÉ. ÒÏÂÏÒÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÈÄÒÀÐÄÅÔÉÓ ÔÀØÔÉÊÀ:
/// ÛÄÌÏÉ×ÀÒÂËÏÓ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ,
/// ÃÀÖÍÉÛÍÏÓ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÀ ÀÍÔÉÁÉÔÉÊÄÁÉÈ,
/// ÃÀÖÍÉÛÍÏÓ ÓÉÈÁÖÒÉ ÊÏÌÐÒÄÓÄÁÉ,
// ÂÀÀÂÆÀÅÍÏÓ ÊÏÍÓÖËÔÀÝÉÀÆÄ ÏÍÊÏËÏÂÈÀÍ
//// ÞÖÞÖÓ ÊÉÁÏÓ ÌÄÔÀÓÔÀÆÄÁÉÓ ÃÀÓÀÃÂÄÍÀà ËÉÌ×ÖÒ ÊÅÀÍÞÄÁÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ Ä×ÄØÔÖÒÉ ÌÄÈÏÃÉÀ:
/// ÐÀËÐÀÝÉÀ,
/// ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ,
/// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÀ,
// ÈÄÒÌÏÂÒÀ×ÉÀ,
//// ÞÖÞÖÓ ÉÍ×ÉËÔÒÀÝÉÖËÉ ÊÉÁÏÓ ÃÀÓÀÃÂÄÍÀà ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÄÁÉÃÀÍ ÚÅÄËÀÆÄ Ä×ÄØÔÖÒÉÀ:
/// ÌÀÌÏÂÒÀ×ÉÀ,
/// ÖËÔÒÀÁÂÄÒÉÈÉ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀ,
/// ÈÄÒÌÏÂÒÀ×ÉÀ,
// ÊÏÌÐÉÖÔÄÒÖËÉ ÔÏÌÏÂÒÀ×ÉÀ,
sagamocdo testebi bavSvTa qirurgiaSi

medicinis fakulteti, me-5 kursi.

\\\\ CamoTvlilTagan, romeli gziT xdeba infeqciis SeWra


axalSobilTa flegmonis dros?
\\\ Wipi
\\\ TeTri xazis Tiaqari
\\\ macerirebuli kani
\\\ kuW-nawlavis lorwovani garsi

\\\\ CamoTvlilTagan, romelia axalSobilTa flegmonis ZiriTadi gamomwvevi mikrobi


\\\ umartivesebi
\\\ stafilokoki
\\\ nawlavis Cxiri
\\\ streptokoki

\\\\ CamoTvlilTagan romelia tipiuri lokalizacia axalSobilTa flegmonis dros


\\\ gulmkerdis wina kedeli
\\\ saxe
\\\ sxeulis ukana zedapiri
\\\ sxeulis Tmiani adgilebi

\\\\bavSvTa sxeulis romel nawilebSi ar viTardeba flegmona


\\\ gulmkerdis midamo
\\\ kiserze
\\\ xelisa da fexis gulebze
\\\ Tavis Tmiani nawilSi

\\\\ axalSobilTa nekrozuli flegmonis upirvelesi adgilobrivi niSani


\\\ sisxlCaqceva
\\\ limfostazi
\\\ hiperemia
\\\ maceracia

\\\\ romelia axalSobilebSi mxris Zvlis osteomielitis adreuli klinikuri simptomi:


\\\ subfebriluri temperatura
\\\ bavSvi cudad swovs ZuZus
\\\ gamoxatulia kiduris `fsevdoparezi~
\\\ kanis hiperemia

\\\\Zvlis romeli nawili ziandeba uxSiresad axalSobilTa osteomielitis dros


\\\ epifizi
\\\ diafizi
\\\ metaepifizaruli zona
\\\ xdeba Zvlis totaluri dazianeba

\\\\ qronikuli osteomielitis Sedegad formirebuli sekvestraluri kafsulis


mkurnalobis romeli meTodia misaRebi:
\\\ dakvirveba
\\\ antibiotikebis Seyvana ZvalSi
\\\ fizioTerapia
\\\ sekvestreqtomia

\\\\ ra gansakuTrebul mdgomareobaSi gamoiyeneba


glukokortikostero-idebi Cirqovani daavadebebis dros?
\\\ septicemia
\\\ sefsis sawyisi stadia
\\\ septikopiemia
\\\ septiuri Soki

\\\\ Cirqovan-anTebiT daavadebebs bavSvTa asakSi yvelaze xSirad iwvevs:


\\\ streptokoki
\\\ stafilokoki
\\\ nawlavis Cxiri
\\\ koxis Cxiri

\\\\10 wlis bavSvma miiRo marjvena qvemo kiduris travma. 5 dRis Semdeg aReniSna
tkivili barZayis midamoSi. es midamo palpaciiT mtkivneulia,temperaturam moimata 400-
mde cnobiereba daebinda, CamoTvlilTagan yvelaze ufro romeli diagnozia savaraudo?
\\\ travmuli goniti
\\\ barZayis flegmona
\\\ Cirqovani arTriti
\\\ barZayis Zvlis osteomieliti

\\\\laboratoriuli cvlilebebi, romelic aReniSneba mwvave


hematogenuri osteomielitiT daavadebul pacients
\\\ eizonofilia
\\\ limfocitozi
\\\ leikocitozi
\\\ hiperbilirubinemia

\\\\mwvave hematogenuri osteomieliti pirvel rigSi rTuldeba:


\\\ hepatitiT
\\\ sefsisiT
\\\ amiloidoziT
\\\ kiduris pareziT

\\\\ ra daavadebaa hematogenuri osteomieliti


\\\ periostiti
\\\ Zvlis tvinis anTeba
\\\ panostiti (Zvlis mTeli struqturis anTeba)
\\\ Zvlis simsivnuri gadagvareba

\\\\ ra iwvevs pacientis sikvdils osteomielitis elviseburi formis dros


\\\ tkivili
\\\ didi raodenobiT Cirqi dazianebul ZvalSi
\\\ septiuri Soki
\\\ ZvalSida wnevis dacema

\\\\mwvave hematogenuri osteomielitis adgilobrivi formis


gamovlena iwyeba
\\\ umadobiT
\\\ dazianebuli Zvlis tkiviliT
\\\ RebinebiT
\\\ saxsrebis mfrinavi tkiviliT

\\\\upirvelesad romel daavadebasTan unda gatardes


diferencialuri diagnozi mwvave hematogenur osteomielitze
eWvis dros
\\\ osteoblastoklastomasTan
\\\ mwvave rematizmTan
\\\ Zvlovan fibroelastozTan
\\\ miozitTan

\\\\ Ddaavadebis gamovlenidan ramdeni dRis Semdeg aisaxeba lulovani Zvlis rRveviTi
procesebi rentgenogramaze mwvave osteomielitis dros?
\\\ 7-8
\\\ 14-21
\\\ 1-2
\\\ 25-30

\\\\romel daavadebas axasiaTebs Zvlis `sekvestracia~


\\\ mwvave hematogenur osteomielits
\\\ osteomas
\\\ iungis sarkomas
\\\ qronikul osteomielits

\\\\ra daavadebaa `brodis abscesi~


\\\ kolagenozi
\\\ osteomielitis atipiuri forma
\\\ epifizuri osteomieliti
\\\ dermatomioziti

\\\\ epifizuri osteomielitis mkurnalobis ZiriTadi principi


\\\ dazianebuli midamos gakveTa
\\\ osteoperforacia
\\\ saxsris punqcia da antibiotikis Seyvana
\\\ arTrotomia

\\\\romelia qronikuli osteomielitis yvelaze xSiri garTuleba


\\\ procesis metastazireba
\\\ Zvlis paTologiuri motexiloba
\\\ kunTebis distrofia
\\\ flebiti

\\\\mwvave apendicitis diagnostikaSi wamyvani simptomebia


\\\ muclis kunTebis pasiuri daWimuloba
\\\ diarea
\\\ Tavis tkivili
\\\ defekaciis gaZneleba

\\\\rogoria qirurgis taqtika araabscedirebuli apendikularuli infiltratis dros?


\\\ infiltratis gaxsna saswrafod
\\\ saswrafo apendeqtomia
\\\ konservatuli mkurnaloba
\\\ laparatomia

\\\\rogoria qirurgiis taqtika abscedirebuli apendikularuli


infiltratis dros
\\\ konservatuli mkurnaloba
\\\ laparatomia
\\\ gegmiuri operacia
\\\ abscesis gaxsna, Wrilobis drenireba

\\\\ ra asakSi vxvdebiT yvelaze xSirad mwvave apendicits bavSvebSi?


\\\ 3-6 Tve
\\\ 9-14 weli
\\\ 2-5 weli
\\\ 10-12Tve

\\\\mcire asakis bavSvis gasasinjad ra RonisZiebebis gatarebaa


saWiro mwvave apendicitze eWvis SemTxvevaSi
\\\ araviTari- gaisinjos miuxedavad mousvenrobisa
\\\ gaisinjos mZinare-bunebrivi an medikamenturi Zilis dros
\\\ gakeTdes sisxlis saerTo analizi
\\\ gaukeTdes gamwmendi oyna

\\\\mwvave apendicitisaTvis damaxasiaTebeli upirvelesi niSania


\\\ Rebineba
\\\ diarea
\\\ leikocitozi
\\\ muclis tkivili

\\\\mwvave apendicitis operaciuli mkurnalobis dros ra SemTxvevaSi


aris mowodebuli Sua laparatomia
\\\ kataruli apendiciti
\\\ flegmonuri apendiciti
\\\ difuzuri peritoniti
\\\ gangrenuli apendiciti

\\\\atipiurad mimdinare mwvave apendicitis dros romeli aparaturul-instrumentuli


gamokvleva dagvexmareba swori diagnozis dadgenaSi
\\\ splenoportografia
\\\ laparaskopia
\\\ kolonoskopia
\\\ gastroskopia

\\\\sisxlis saerTo analizSi mwvave apendicitis dros aris


\\\ leikopenia
\\\ edsis momateba
\\\ leikocitozi- marcxniv gadaxriT
\\\ cvlilebebi ar aris

\\\\romeli daavadeba gvxvdeba ufro xSirad 9-14 wlis asakSi:


\\\ mwvave qolecistiti;
\\\ nawlavTa mwvave meqanikuri gauvaloba;
\\\ RviZlis eqinokoki;
\\\ mwvave apendiciti;

\\\\romeli paTologiisaTvis aris damaxasiaTebali SCotkin-blumbergis simptomi


\\\ dizenteria
\\\ peritoniti
\\\ glomerulonefriti
\\\ hepatiti

\\\\riT aris ganpirobebuli mZime intoqsikacia peritonitis dros


\\\ peritoniumix zedapirze fibrinis warmoSobiT
\\\ maRali temperaturiT
\\\ anTebadi gamonadenis SewoviT peritoniumidan
\\\ hiperleikocitoziT

\\\\ ra aris yviTris sadinsris funqcia embriogenezis sawyis stadiaze


\\\ ufunqcio danamatia
\\\ asrulebs endokrinul funqcias
\\\ asrulebs embrionis kvebis funqcias
\\\ monawileobs nayofis sisxlis mimoqcevaSi

\\\\romelia yviTris sadinaris obliteraciis Seferxebis Sedegad


gamowveuli yvelaze xSiri paTologia
\\\ sveli Wipi
\\\ Wipis fungusi
\\\ mekelis divertikuli
\\\ Wipis Tiaqari

\\\\qirurgis taqtika, rodesac mwvave apendicitis flegmonuri an gangrenuli formis


dros aRmoaCens nawlavebis reviziis dros Seucvlel mekelis divertikuls
\\\ divertikulis CabrunebiT qisiseburi wesiT
\\\ divertikulis amokveTa soliseburi wesiT
\\\ divertikulis amokveTa ar SeiZleba
\\\ TeZos nawlavis rezeqcia mekelis divertikulTan erTad

\\\\ ra saxis gauvaloba SeiZleba gamoiwvios mekelis divertikulma


CamoTvlilTagan
\\\ nawlavTa dinamiuri gauvaloba
\\\ paralizuri gauvaloba
\\\ spastiuri gauvaloba
\\\ invaginacia
\\\\ xSiri garTuleba, romelsac iwvevs mekelis divertikuli
\\\ ileiti
\\\ enterokoliti
\\\ sisxldena nawlavidan
\\\ dinamiuri gauvaloba

\\\\sisxlis feri ukana tanidan mekelis divertikulidan sisxldenis dros


\\\ melena
\\\ alisferi
\\\ faruli sisxldena
\\\ muqi Sindisferi

\\\\aparatul-instrumentuli gamokvleva, romelic iZleva utyuar


diagnozs muclis RruSi travmuli sisxldenis dros
\\\ Termografia
\\\ reografia
\\\ laparaskopia
\\\ fibrogastroskopia

\\\\qirurgis taqtika `abscedirebuli~ apendikularuli infiltratis dros


\\\ gadaudebeli operacia
\\\ konservatuli mkurnaloba
\\\ gegmiuri operacia
\\\ dinamiuri dakvirveba stacionarSi

\\\\aqvs Tu ara raime funqcia Wiayela danamats bavSvis organizmSi


\\\ warmoSobs eriTrocitebs
\\\ gamoimuSavebs hormonebs
\\\ awarmoebs T da bB limfocitebs
\\\ rudimentia

\\\\rogoria mkurnalobis taqtika vizualurad araanTebadi


danamatis aRmoCenisas operaciis dros
\\\ apendeqtomia
\\\ muclis Rrus revizia. apendeqtomia
\\\ apendeqtomia. antibiotikebiT muclis Rrus amorecxva
\\\ apendeqtomia. muclis RruSi irigatoris datoveba

\\\\ mekelis divertikulis amokveTis ukuCvenebaa


\\\ sisxldena divartikulidan
\\\ flegmonuri divertikuli
\\\ peritoniti, intaqturi mekelis divertikuli
\\\ invaginacia divertikulis gamo

\\\\ mekelis divertikulis garTulebebia:


\\\ pilorospazmi
\\\ gauvaloba, sisxldena
\\\ duodenostazi
\\\ nawlavTa parezi

\\\\ romel nawlavze mdebareobs mekelis divertikuli


\\\ mliv nawlavze
\\\ 12-goja nawlavze
\\\ TeZos nawlavze
\\\ aswvriv kolinjze

\\\\romel daavadebaze migviTiTebs muclis wina kedlisa da sasqeso


organoebis SeSupeba axalSobilebSi:P
\\\ nawlavTa dinamiur gauvaloba;
\\\ pilorostenozi
\\\ mwvave pieloronefriti;
\\ peritoniti

\\\\ ZiriTadi mizezi, romelic iwvevs axalSobilTa peritonits:


\\\ nawlavis kedlebis ganviTarebis manki
\\\ wylulovan-nekrozuli enterokoliti
\\\ sisxlis SenacvlebiTi gadasxma dabadebisTanave
\\\ kalciumis deficiti sisxlSi

\\\\visi mowodebulia Tandayolili hipertrofiuli


pilorostenozis operaciuli mkurnalobis meTodi
\\\ bilrotis
\\\ koxeris
\\\ grosis
\\\ ramStedis

\\\\ Sadrevaniseburi~ pirRebineba axasiaTebs


\\\ hirSprungis daavadebas
\\\ mekonialur gauvalobas
\\\ pilorostenozs
\\\ swori nawlavis atrezias

\\\\ rentgenogramaze airis 2 done epigastriumis areSi axasiaTebs:


\\\ hirSprungis daavadebas
\\\ swori nawlavis atrezias
\\\ 12-goja nawlavis gauvalobas
\\\ pilorostenozs

\\\\ Tandayolil hipertrofiul pilorostenozs axasiaTebs


\\\ pirRebineba sisxlis koltebiT
\\\ naRvlovani pirRebineba
\\\ pirRebineba mxolod kuWis SigTavsiT
\\\ pirRebineba mwvane feris masebiT

\\\\ romeli organos funqciis daqveiTebiTaa ganpirobebuli mekonialuri gauvaloba


\\\ wvrili nawlavis
\\\ RviZlis
\\\ kuWukana jirkvlis
\\\ Tirkmelzeda jirkvlis

\\\\ bavSvebSi ZiriTadad gvxvdeba diafragmuli Tiaqris Semdegi forma


\\\ Tandayolili
\\\ SeZenili
\\\ travmuli
\\\ ormxrivi

\\\\cru diafragmuli Tiaqris dros


\\\ gulmkerdis organo gadanacvlebulia muclis RruSi
\\\ ar arsebobs Tiaqris xvreli
\\\ organo CaWedilia
\\\ Tiaqars ara aqvs parki

\\\\ diafragmis namdvili Tiaqris dros


\\\ Tiaqars aqvs parki
\\\ Tiaqars aqvs xvreli
\\\ elenTa imyofeba gulmkerdis RruSi
\\\ diafragmis defeqti Tandayolilia

\\\ Tandayolili diafragmuli Tiaqaris romeli lokalizacia gvxvdeba ufro xSirad


\\\ marjvenamxrivi
\\\ marcxenamxrivi
\\\ ormxrivi
\\\ saylapavis xvrelis
\\\\ marjvenamxrivi diafragmuli Tiaqris dros gulmkerdis RruSi xSirad imyofeba
\\\ RviZli
\\\ kuWi
\\\ elenTa
\\\ cekumi

\\\\ diafragmuli Tiaqris mkurnaloba


\\\ konservatiuli
\\\ operaciuli
\\\ kombinirebuli
\\\ sxiuri

\\\\ Tandayolili diafragmuli Tiaqris romeli formebi gvxvdeba ufroxSirad:


\\\ WeSmariti
\\\ cru
\\\ relaqsacia
\\\ saylapavis xvrelis

\\\\ saylapavis paTologiis gamosavlenad yvelaze informatiuli meTodia:


\\\ mimoxilviTi rentgenografia
\\\ tomografia
\\\ ezofagoskopia
\\\ pnevmomedistinografia

\\\\ ra aris gadamwyveti diafragmuli Tiaqrebis diagnostikaSi


\\\ anamnezi
\\\ rentgenologiuri kvleva
\\\ eqologiuri kvleva
\\\ bronqoskopia

\\\\ axalSobilTa qirurgiuli daavadebebidan yvelaze iSviaTia:


\\\ ganviTarebis mankebi
\\\ Cirqovan anTebiTi daavadebebi
\\\ avTvisebiani simsivneebi
\\\ siyviTleebi

\\\\ Tandayolili kunTTa hipertrofiuli pilorostenozisaTvis damaxasiaTebelia


\\\ siyviTle
\\\ cxeleba
\\\ wonaSi kleba
\\\ gamovlena 3 Tvis asakSi

\\\\ Tandayolili kunTTa hipertrofiuli pilorostenozis klinikuri niSnebi ZiriTadad


vlindeba:
\\\ dabadebisTanave
\\\ erTi kviris asakSi
\\\ 2-3 kviris asakSi
\\\ 2 Tvis asakSi

\\\\ Tandayolili kunTTa hipertrofiuli pilorostenozis klinikaSi wamyvani simptomia:


\\\ qoSini
\\\ krunCxva
\\\ Rebineba
\\\ Wirveuloba

\\\\ Rebineba pilorostenozis dros aris:


\\\ wamoqafebis saxiT
\\\ Sadrvaniseburad
\\\ SeuCerebeli
\\\ Rebineba mcire porciebiT
\\\\ amonaRebi masa pilorostenozis dros aris:
\\\ naRvlovani
\\\ xaWosmagvari rZiT
\\\ mekonialuri
\\\ mwvane feris

\\\\ yvelaze utyuari meTodi pilorostenozis diagnoscirebisa aris:


\\\ muclis palpacia
\\\ sisxlis laboratoriuli gamokvleva
\\\ endoskopia
\\\ ganavlis analizi

\\\\ pilorostenozis dros rentgenokontrastuli (bariumiT)


gamokvlevis Sedegad gvaqvs:
\\\ kontrasti kuWidan gadadis mcire porciebiT
\\\ kontrasti SeCerda kuWis kardialur nawilSi
\\\ kontrasti SeCerda kuWSi 1,5 saaTis manZilze
\\\ kontrasti 3 saaTis Semdeg. kuWSia

\\\\ axalSobili Tandayolili nawlavuri gauvalobiT gadahyavT samSobiarosaxlidan


qirurgiul klinikaSi spectransportiT,
mas sWirdeba yvelaferi CamoTvlili, garda:
\\\ oqsigenoTerapia
\\\ zondi kuWSi
\\\ gadacivebis profilaqtika
\\\ desensibilizacia

\\\\ romel daavadebaze migviTiTebs muclis wina kedlisa da sasqeso


organoebis SeSupeba axalSobilebSi:P
\\\ nawlavTa dinamiur gauvalobaze;
\\\ pilorostenozze;
\\\ mwvave piloronefritze;
\\\ Tandayolili peritonitze;

\\\\ Tandayolili mekonialuri gauvalobis ZiriTadi mizezia


\\\ nawlavTa peristaltikis darRveva
\\\ xSiri Rebineba
\\\ pankreasis fibrokistozi
\\\ samSobiaro travma (qala-tvinis)

\\\\ ledis sindromis ZiriTadi klinikuri niSnebia


\\\ wonaSi kleba
\\\ yazboba da gulisreva
\\\ faRaraTi
\\\ tkivili, naRvlovani pirRebineba

\\\\ ledis sindromis paTogenezSi wamyvania


\\\ muclis kunTebis ganuviTarebloba
\\\ nawlavebis brunvis darRveva
\\\ badeqonis simokle
\\\ beWdiseburi pankreasi

\\\\mekonialuri gauvalobis xSiri garTuleba daavadebis mkurnalobis dagvianebis


SemTxvevaSi aris:
\\\ intoqsikacia
\\\ nawlavTa perforacia
\\\ anuria
\\\ RviZlis ukmarisoba

\\\\ 12-goja nawlavis gauvalobis membranozuli formis dros naCvenebia


\\\ nawlavis rezeqcia
\\\ nawlavis membranis amokveTa,
\\\ SemovliTi anastomozis dadeba
\\\ braunis anastomozi

\\\\ kuWis kunTis `muSa~ hipertrofiiT gamowveuli axalSobilTa qirurgiuli


paTologia, romlis kardinaluri niSania Sadrevaniseburi Rebineba
\\\ 12-goja nawlavis membranuli gauvaloba
\\\ pilorostenozi
\\\ ledis sindromi
\\\ axalazia

\\\\ Tandayolili kunTTa hipertrofiuli pilorostenozis operaciuli mkurnalobis


meTodia
\\\ kuWis rezeqcia bilrotis wesiT
\\\ piloroplastika koxeris wesiT
\\\ gastro-enteroanastomozi
\\\ piloromiotomia ramStedtis wesiT

\\\\ piloromiotomiis dros SesaZlebeli yvelaze xSiri da uxeSi


qirurgiuli Secdoma
\\\ RviZlis dazianeba
\\\ naRvlis buStis dazianeba
\\\ pilorusis lorwovani garsis dazianeba
\\\ pankreasis Tavis dazianeba

\\\\ avadmyofs aReniSneba naRvlovani pirRebineba dabadebis meore dRidan.muclis


mimoxilviT rentgenogramaze siTxis ori donea epigastriumis areSi. ra daavadebasTan
gvaqvs saqme
\\\ pilorospazmi
\\\ 12-goja nawlavis atrezia
\\\ pilorostenozi
\\\ wvrili nawlavis atrezia

\\\\ avadmyofs aReniSneba pirRebineba (ufro wamoqafeba) dabadebis pirveli dReebidanve,


wonaSi cudad imatebs, spazmolituri saSualebebis micemis Semdeg mdgomareoba
gamosworda ra daavadebasTan gvqonda saqme
\\\ pilorostenozTan
\\\ ledis sindromTan
\\\ pilorospazmTan
\\\ 12-goja nawlavis atreziasTan

\\\\ axalSobils aReniSneba naRvlovani piRebineba, muclis Seberiloba, gamoxatulia


valis simptomi, rentgenogramaze kloiberis fialebi ra daavadebasTan gvaqvs saqme
\\\ ledis sindromi
\\\ TeZos nawlavis atrezia
\\\ pilorostenozi
\\\ pilorospazmi

\\\\ axalSobilma ar gamoyo mekoniumi, gazgamyvanis Seyvana swor


nawlavSi Rrmad SeuZlebelia. Tqveni diagnozi
\\\ hirSprungis daavadeba
\\\ ledis sindromi
\\\ anusis da swori nawlavis atrezia
\\\ mekonialuri gauvaloba

\\\\ 12-goja nawlavis gauvalobas axasiaTebs


\\\ pirRebineba mxolod kuWis SigTavsiT
\\\ sisxliani pirRebineba
\\\ pirRebineba `yavis naleqis~ msgavsi
\\\ naRvlovani pirRebineba

\\\\ 4 kviris asakis biWs, (daibada drouli, woniT 3000 g) me-2 kviridan gamouvlinda
wamoqafeba, Semdeg Rebineba, dasawyisSi 1-2 jer Semdeg yoveli kvebis bolos, naRebinebi
masa Seicavs rZes mJave suniT naRvlis gareSe. epigastriumis areSi Cans kuWis
peristaltika, aReniSneba yabzoba da Sardis iSviaTi gamoyofa, wonaSi daiklo 500 g.
savaraudo diagnozia
\\\ pilorospazmi
\\\ hirSprungis daavadeba
\\\ ledis sindromi
\\\ pilorostenozi

\\\\ nawlavTa Tandayolili maRali gauvalobis niSnebia:


\\\ Seberilia muceli, gamoxatulia peritonealuri simptomebi
\\\ mravaljeradi naRvlovani pirRebineba, Cavardnili muceli
\\\ mravlobiTi kloiberis fialebi wvrili nawlavis doneze
\\\ gaZlierebuli peristaltikuri xmianoba

\\\\ Tandayolili maRali gauvalobis saxeobaa:


\\\ TeZos nawlavis gaoreba
\\\ mekonialuri ileusi
\\\ ledis sindromi,
\\\ hirSprungis daavadeba

\\\\ Tandayolili dabali gauvalobis saxeobaa:


\\\ 12-goja nawlavis stenozi
\\\ ledis sindromi
\\\ beWdiseburi pankreasiT 12-goja nawlavis gauvaloba
\\\ TeZos nawlavis atrezia

\\\\ mkurnalobis ra taqtikas unda mivmarToT ledis sindromis dros


\\\ nawlavTa stimulacias
\\\ operaciuli murnalobas
\\\ msxvil nawlavSi haeris Seyvanas
\\\ kuW-nawlavis traqtis dekompresias

\\\\ saylapavis atreziis romeli forma gvxvdeba yvelaze xSirad:


\\\ saylapavis sruli ar arseboba
\\\ proqsimaluri segmenti bolovdeba brmad, distaluriSeerTebulia traqeasTan
\\\ proqsimaluri da distaluri segmentebi SeerTebulia
traqeasTan
\\\ proqsimaluri da distaluri segmentebi ar uerTdeba traqeas

\\\\ saylapavis atreziaze eWvis mitanis SemTxvevaSi upirveles yovlisa unda gakeTdes:
\\\ saylapavis kaTeterizacia
\\\ traqeis kaTeterizacia
\\\ mimoxilviTi rentgenografia
\\\ rentenoskopia

\\\\ qvemoT CamoTvlili romeli saxiT aris mizanSewonili sifonis oynis gakeTeba
hirSprungis daavadebis dros
\\\ natriumis qloridis 10% xsnari
\\\ natriumis qloridis 5% xsnari
\\\ natriumis qloridis 1% xsnari
\\\ sodiani xsnari

\\\\ agangliozuri zonis arseboba axasiaTebs


\\\ swori nawlavis atrezias
\\\ pilorostenozs
\\\ 12-goja nawlavis atrezias
\\\ hirSprungis daavadebas

\\\\ operaciuli mkurnalobis meTodi hirSprungis daavadebis dros aris


\\\ soaves operacia
\\\ vinkelmanis operacia
\\\ bilrotis operacia
\\\ ru-gercenis operacia

\\\\ 2.5 wlis biWi klinikaSi Semovida qron. Sekrulobis diagnoziT. aRniSnuli daewyo
dabadebidan pirvel dReebSi. TandaTan gaudidda muceli, bavSvi fizikur ganviTarebaSi
CamorCa, muclis palpaciiT SeigrZnoba nawlavTa maryuJebi. savaraudo diagnozia
\\\ ukana tanis naxeTqi
\\\ hipovitaminozi
\\\ sigmoiduri nawlavis dagrZeleba
\\\ hirSprungis daavadeba

\\\\ hirSprungis daavadebis diagnozis dazustebis mizniT saWiroa Catardes


\\\ laparaskopia
\\\ muclis Rrus rentgenologia
\\\ irigografia bariumis fafiT
\\\ eqoskopia

\\\\ hirSprungis daavadebis dros irigografiiT gamovlindeba:


\\\ avsebis defeqti
\\\ niSa
\\\ sigmoiduri nawlavis Seviwroeba
\\\ kloiberis fialebi

\\\\ mkurnalobis romeli konservatuli meTodia efeqturi invaginaciis mkurnalobisTvis


\\\ antibiotikoTerapia
\\\ nawlavTa stimulacia
\\\ haeris Seyvana nawlavSi rentgenoskopiis qveS
\\\ fizio-Terapia

\\\\ 5 Tvis biWi 8 saaTis win gaxda mousvenari, hqonda pirRebineba 2-jer,
marcxenasazardulis midamoSi aReniSneba simsivne, Txilis odenobis, kanis feri
Seucvleli, simsivne elastiuri konsistenciis, uZravi, umtkivneulo, zewoliT ar
icvleba, mdebareobs sazardulis arxis gareTa xvrelTan, perkusiis timpaniti.
savaraudo diagnozia
\\\ sazardulis CaWedili Tiaqari
\\\ sazardulis dacurebuli Tiaqari
\\\ saTesle bagirakis daWimuli kista
\\\ sazardulis limfadeniti

\\\\ hirSprungis daavadebis dros kuW-nawlavis traqts romel nawilSi aRiniSneba


intramuruli nervuli gangliebis deficiti
\\\ saylapavi mili
\\\ 12-goja nawlavi
\\\ wvrili nawlavi
\\\ msxvili nawlavi

\\\\ romeli simptomia ZiriTadi da wamyvani hirSprungis daavadebis dros


\\\ RviZlis gadideba
\\\ siyviTle
\\\ cianozi
\\\ qronikuli yabzoba

\\\\ romeli meTodi iTvleba hirSprungis daavadebis mkurnalobis radikalur meTodad


\\\ samkurnalo fizkultura
\\\ fizio-Terapia
\\\ medikamentozuri Terapia
\\\ operaciuli mkurnaloba

\\\\ konservatuli mkurnalobis romel meTods mimarTaven hirSprungis daavadebis


operaciis wina momzadebis mizniT
\\\ atropinizacia
\\\ gamwmendi oynebi
\\\ diaTermia
\\\ fizio-Terapia

\\\\ romeli simptomia yvelaze ufro damaxasiaTebeli analuri xvrelisa da swori


nawlavis atreziis dros
\\\ defekaciis ar arseboba
\\\ cianozi
\\\ Rebineba
\\\ maRali temperatura

\\\\ rentgenologiuri kvlevis romeli meTodi gamoiyeneba analuri xvrelisa da swori


nawlavis atreziis dros
\\\ irigografia haeriT
\\\ irigografia bariumis fafiT
\\\ muclis Rrus mimoxilviTi rentgenografia
\\\ rentgenografia vangestinis meTodiT

\\\\ kvlevis romeli meTodi gamoiyeneba swori nawlavis atreziis


xvrel-milovani formebis dros
\\\ reqtoromaniskopia
\\\ fistulografia
\\\ urografia
\\\ swori nawlavis zondireba

\\\\ msxvili nawlavis romeli daavadeba moiTxovs saswrafo


gadaudebel operacias
\\\ swori nawlavis gamovardna
\\\ swori nawlavis polipi
\\\ swori nawlavis atrezia
\\\ analuri xvrelis naxeTqi

\\\\ axalSobili (daibada dRenakluli, woniT 2250 g.). zogadi dmgomareoba saSualo
simZimis, aqvs Rebineba muceli Tanabrad Seberili, ukana tanis midamoSi SeiniSneba
gamoberiloba, SeigrZnoba `biZgis~ simptomi. savaraudo diagnozia
\\\ hirSprungis daavadeba
\\\ mekonialuri gauvaloba
\\\ swori nawlavis stenozi
\\\ analuri arxis da swori nawlavis atrezia

\\\\ mkurnalobis taqtika anusis atreziis dros


\\\ konservatuli
\\\ fizio-Terapiuli
\\\ saswrafo operaciuli
\\\ operaciuli- 6 Tvis asakSi

\\\\ rogor mdgomareobaSi unda gamovikvlioT avadmyofi rentgenologiurad nawlavTa


gauvalobaze eWvis SemTxvevaSi:
\\\ vertikalurad
\\\ marjvena gverdze dawolili
\\\ marcxena gverdze dawolili
\\\ zurgze mwoliare

\\\\ nawlavTa dinamiuri gauvalobis diagnozs adasturebs muclis mimoxilviT


rentgenogramaze:
\\\ airebis erTeuli, farTo doneebi nawlavebSi
\\\ mravlobiTi mcire doneebi nawlavebSi
\\\ kuWSi airis didi buSti
\\\ Tavisufali airi muclis RruSi

\\\\ rogor daviwyoT im avadmyofis gamokvleva, romelsac aReniSneba msxvili


nawlavidan alisferi sisxldena:
\\\ kolonoskopia
\\\ laparaskopia
\\\ iriografia
\\\ gastroduodenoskopia

\\\\ 12 wlis bavSvs daudginda kuWis wylulis perforacia. mizanSewonili Semdegi


operaciuli Carevaa:
\\\ wylulis gakerva
\\\ wylulis amokveTa
\\\ kuWis rezeqcia bilrotis I wesiT
\\\ kuWis rezeqcia bilrotis II wesiT

\\\\12 wlis bavSvs aReniSneba gastroduodenaluri sisxldenis klinika. riT daviwyoT


avadmyofis gamokvleva
\\\ kontrastireba bariumiT
\\\ gastroduodenoskopia
\\\ laparaskopia
\\\ eqoskopia

\\\\ RviZlgareTa portuli hipertenziis aucilebeli niSania


\\\ asciti
\\\ splenomegalia
\\\ hepatosplenomegalia
\\\ siyviTle

\\\\ nawlavTa invaginaciis gamomwvevi mizezebi Cvil bavSvTa asakSi


\\\ memkvidreobiTi faqtorebi
\\\ gacieba
\\\ nawlavTa peristaltikis darRveva
\\\ eqsudaciuri diurezi

\\\\ nawlavTa invaginaciis ZiriTadi xelSemwyobi pirobebia


\\\ xSiri cxeleba
\\\ damatebiT kvebaze araswori gadayvana
\\\ dRenakluloba
\\\ memkvidreobiTi faqtorebi

\\\\ romelia nawlavTa invaginaciis yvalaze xSiri forma


\\\ Canergva `wvrili-wvrilSi~
\\\ Canergva `msxvili-msxvilSi~
\\\ retrogradiuli Canergva
\\\ ileocekaluri Canergva

\\\\ rogori xasiaTisaa muclis tkivili invaginaciis dawyebiT stadiaze


\\\ yru
\\\ mudmivi
\\\ tkivili naTeli periodebiT
\\\ sartyliseburi

\\\\ nawlavTa invaginaciis mizezi 1-1.5 wlis asakis zemoT bavSvebSi


\\\ uxeSi sakvebi
\\\ alimenteruli intoqsikacia
\\\ mekelis divertikuli, polipi
\\\ gastroftozi

\\\\ razea damokidebuli qirurgis taqtika invaginaciis mkurnalobisas


\\\ bavSvis zogad mdgomareobaze
\\\ xSir Rebinebaze
\\\ daavadebis dawyebidan gasul droze
\\\ memkvidreobiT faqtorebze

\\\\ romel daavadebasTan unda gatardes invaginaciis dros diferencialuri diagnozis


qvemoT CamoTvlili daavadebebidan
\\\ koliti
\\\ infeqciuri hepatiti
\\\ mezoadeniti
\\\ dizenteria

\\\\ ras niSnavs `obuxovis saavadmyofos niSani~ invaginaciis dros


\\\ sisxldenas ukana tanidan
\\\ nawlavis Wvals
\\\ naRvlovan pirRebinebas
\\\ swori nawlavis ampulis sicarieles

\\\\ ras niSnavs `dansis niSani~ invaginaciis dros


\\\ ileocekaluri kuTxis mtkivneulobas
\\\ swori nawlavis gamovardnas
\\\ sicarielis SegrZnebas ileocekalur kuTxeSi palpaciisas
\\\ sisxldenas ukana tanidan

\\\\ kuW-nawlavis romeli infeqciuri daavadeba SeiZleba garTuldes


invaginaciiT
\\\ muclis tifi
\\\ infeqciuri hepatiti
\\\ koliti
\\\ dizenteria da salmonelozi

\\\\ daasaxeleT nawlavTa invaginaciis 3 ZiriTadi klinikuri niSnis Tanxvedra


\\\ temperatura, muclis tkivili, gamonayari kanze
\\\ muclis tkivili, yabzoba, siyviTle
\\\ yabzoba, pirRebineba, kefis kunTebis rigidoba
\\\ muclis movliTi tkivili, pirRebineba,sisxliani gamonadeni

\\\\ ra klinikuri niSniT SeiZleba pilorostenozis da 12-goja nawlavis nawilobrivi


gauvalobebis erTmaneTisagan gamorCeva
\\\ daavadebis manifestaciis vadebiT
\\\ muclis auskultaciiT da perkusiiT
\\\ muclis konfiguraciiT
\\\ amonaReb masebSi naRvlis arsebobiT

\\\\ nawlavTa maRali gauvalobebis erT-erTi upirvelesi klinikuri simptomia


\\\ valis simptomi
\\\ mravaljeradi pirRebineba
\\\ cxeleba
\\\ sisxldena ukana tanidan

\\\\ damaxasiaTebeli niSani, muclis mimoxilviT rentgenogramaze


12-goja nawlavis gauvalobis dros
\\\ kloiberis fialebi Tanabrad aris ganawilebuli
\\\ `namgali~ diafragmis qveS
\\\ `niSa~
\\\ haeris ori done epigastriumis areSi

\\\\ ra anatomo-topografiuli anomalia ganapirobebs Tandayolili 12-goja nawlavis


gauvalobis EerT-erT formas
\\\ aberentuli sisxlZarRvis zewola 12-goja nawlavze
\\\ 12-goja nawlavis zomis simcire
\\\ 12-goja nawlavis inervaciis moSla
\\\ didi zomis 12-goja nawlavi

\\\\ romeli organos anomaliuri ganviTareba iwvevs 12-goja nawlavis Tandayolili


gauvalobis erT-erT formas
\\\ kuWis
\\\ RviZlis
\\\ elenTis
\\\ pankreasis

\\\\ qvemoT CamoTvlilidan romeli aris obturaciuli gauvalobis mizezebi


\\\ nawlavTa parezi
\\\ nawlavis gaoreba
\\\ mekelis divertikuli
\\\ nawlavis Wvali

\\\\ nawlavTa meqanikuri gauvalobis saxeebia


\\\ spastiuri gauvaloba
\\\ paralizuri gauvaloba
\\\ dinamiuri gauvaloba
\\\\ obturaciuli gauvaloba

\\\\ ras niSnavs nawlavTa strangulaciuri gauvaloba


\\\ koprostazs
\\\ nawlavTa dinamiur gauvalobas
\\\ swori nawlavis agangliozs
\\\ nawlavTa Semogrexas

\\\\ nawlavTa dinamiuri gauvalobis dros viTardeba


\\\ invaginacia
\\\ volvulusi
\\\ strangulacia
\\\ atonia

\\\\ nawlavTa paralizuri gauvalobis ZiriTadi klinikuri niSania


\\\ valis simptomi
\\\ SCotkin-blumbergis simptomi
\\\ koxeris simptomi
\\\ peristaltikuri xmianobis ararseboba

\\\\ nawlavTa dinamiuri gauvalobis mkurnalobis ZiriTadi meTodi


\\\ operacia
\\\ enterostoma
\\\ nawlavis rezeqcia
\\\ parezis konservatuli mkurnaloba

\\\\ vis mieraa mowodebuli operacia Sua nawlavis arasruli Semobrunebis da amiT
gamowveuli gauvalobis SemTxvevaSi
\\\ rosis mier
\\\ leddis mier
\\\ kasais mier
\\\ palomos mier

\\\\ avadmyofs aReniSneba Sekruloba, tkivili defekaciis dros, defekaciis bolos


ukana tanidan gamoiyofa alisferi sisxli ra daavadebasTan gvaqvs saqme
\\\ mekelis divertikuli
\\\ nawlavTa invaginacia
\\\ kuWis wylulovani daavadeba
\\\ ukana tanis (anusis) naxeTqi

\\\\ avadmyofs normaluri defekaciis bolos aReniSneba alisferi sisxlis gamoyofa.


ra daavadebasTan gvaqvs saqme
\\\ mekelis divertikuli
\\\ nawlavTa invaginacia
\\\ kuWis wylulovani daavadeba
\\\ msxvili nawlavis polipi

\\\\ rogori tipis pirRebineba axasiaTebs wvrili nawlavis meqanikur gauvalobas?


\\\ momwvano feris masebiT
\\\ sisxlis koltebiT
\\\ mxolod kuWis SigTavsiT
\\\ ar axasiaTebs

\\\\ mkurnalobis romeli konservatuli meTodia efeqturi invaginaciis mkurnalobisTvis


\\\ antibiotikoTerapia
\\\ nawlavTa stimulacia
\\\ infuzuri Terapia
\\\ haeriT irigografia

\\\\ 1 wlis asakis zemoT bavSvebSi nawlavis invaginaciis xelisSemwyobi mizezebi


\\\ mwvave apendiciti
\\\ mwvave mezoadeniti
\\\ megakoloni
\\\ mekelis divertikuli, polipi

\\\\ nawlavis invaginaciis konservatuli mkurnalobis arasruli


efeqtis SemTxvevaSi naCvenebia
\\\ ganmeordes irigoskopia haeriT
\\\ darCes avadmyofi dinamikaSi dakvirvebis qveS
\\\ Cautardes sakontrasto rentgenologiuri gamokvleva
\\\ laparatomia-dezinvaginacia

\\\\ nawlavebidan sisxldeniT mimdinare qirurgiuli daavadebaa:


\\\ nawlavTa SexorcebiTi daavadeba
\\\ perioduli daavadeba
\\\ ileocekaluri invaginacia
\\\ megadolixosigma

\\\\ kuWisa da 12-goja nawlavis wylulovani daavadebis etiopaTogenezSi


wamyvani baqteriebia:
\\\ stafilokoki
\\\ streptokoki
\\\ helikobaqteria
\\\ nawlavis Cxiri

\\\\ kuWisa da 12-goja nawlavis wylulovani daavadebis


medikamentozuri mkurnalobaa:
\\\ adrenalini, noradrenalini
\\\ protonis tumbos inhibitori
\\\ heparini
\\\ organizmis aqtiuri da pasiuri imunostimulacia

\\\\ msxvili nawlavis polips axasiaTebs


\\\ melena
\\\ Sindisferi koltebiT sisxldena
\\\ vardisferi sisxldena defekaciis dros
\\\ tkivili defekaciis dros

\\\\ msxvili nawlavis polipis diagnostikaSi yvelaze efeqturia


\\\ kontrastuli gamokvleva bariumiT
\\\ fibrokolonoskopia
\\\ muclis Rrus eqoskopia
\\\ muclis Rrus palpacia

\\\\ msxvili nawlavis polipis mkurnaloba


\\\ laparatomia
\\\ endoskopiuri polipeqtomia
\\\ nawlavis rezeqcia
\\\ laparaskopia

\\\\ medikamentozuri mwvave wylulebi viTardeba


\\\ hormonaluri preparatebis, analgetikebis, aspirinis miRebiT
\\\ spazmolitikebis miRebiT
\\\ antibiotikebis miRebiT
\\\ antihistaminuri preparatebis miRebiT

\\\\ 12-goja nawlavis wylulovani daavadebis ganviTarebaSi, romeli faqtorebia wamyvani


\\\ duodeniti
\\\ sanaRvle gzebis daavadebebi
\\\ helikobaqteriuli invazia da marilmJavas hipersekrecia
\\\ araspecifiuri wylulovani koliti

\\\\ RviZlgareSe formis portaluri hipertenziis mkurnalobis


Tanamedrove radikaluri qirurgiuli meTodebi
\\\ spleneqtomia
\\\ RviZlis nawilobrivi rezeqcia
\\\ saylapavis varikozulad gaganierebuli venebis koagulacia
\\\ splenorenaluri anastomozi

\\\\ gamokvlevis romeli meTodi ufro efeqturia kuW-nawlavis traqtis maRali


sarTulebidan sisxldenebis dros
\\\ rentgenografia
\\\ portomanometria
\\\ laparaskopia
\\\ gastro-duodenoskopia

\\\\ avadmyofi bavSvi gamoyofs Sav kuprisfer ganavals (melena).


amoirCieT optimaluri gamokvlevis meTodi
\\\ reqtoromanoskopia
\\\ irigoskopia
\\\ kuW-nawlavis rentgenoskopia
\\\ ezofago-gastro-duodenoskopia

\\\\ `mwvaved ganviTarebuli~ funikuloceles diferencialuri diagnozi unda


gatardesupirvelesad:
\\\ kriptorqizmTan
\\\ mwvave apendicitTan
\\\ sazardulis midamos simsvnesTan
\\\ sazardulis CaWedil TiaqarTan

\\\ 5 Tvis biWi 8 saaTis win gaxda mousvenari, hqonda pirRebineba 2-jer,
marcxenasazardulis midamoSi aReniSneba simsivne, Txilis odenobis, kanis feri
Seucvleli, simsivne elastiuri konsistenciis, uZravi, umtkivneulo, zewoliT ar
icvleba, mdebareobs sazardulis arxis gareTa xvrelTan, perkusiis timpaniti.
savaraudo diagnozia
\\\ sazardulis CaWedili Tiaqari
\\\ sazardulis dacurebuli Tiaqari
\\\ saTesle bagirakis daWimuli kista
\\\ sazardulis limfadeniti

\\\\ sazardulis Tiaqars axasiaTebs:


\\\ gulisreva
\\\ hiperTermia
\\\ umadoba
\\\ elastiuri gamoberiloba sazardulis areSi

\\\\ upirvelesad sazardulis Tiaqari moiTxovs diferencirebas:


\\\ orqitTan
\\\ funikulocelesTan
\\\ varikocelesTan
\\ hidatidis SemogrexasTan

\\\\ uecrad ganviTarebuli wyalmankis yvelaze metad damaxasiaTebeli simptomia:


\\\ zogadi mdgomareobis gauareseba
\\\ sxeulis temperaturis aweva
\\\ hemoglobinis raodenobis Semcireba
\\\ saTesle parkis erTi naxevris Sesieba

\\\\ Wipis Tiaqris ganviTarebis mizezia:


\\\ Wipis venebis anTeba
\\\ samSobiaro travma
\\\ portaluri hipertenzia
\\\ Wipis rgolis aponevrozis Seuxorcebloba

\\\\ TeTri xazis Tiaqris yvelaze damaxasiaTebeli niSania:


\\\ tkivili muclis areSi
\\\ gulisreva da pirRebineba
\\\ dispepsiuri movlenebi
\\\ aponevrozuli defeqti TeTr xazze

\\\\ TeTri xazis Tiaqris saswrafo operaciuli Cvenebaa:


\\\ tkivilis simptomi
\\\ fizikur ganviTarebaSi CamorCena
\\\ kosmetikuri mizani
\\\ Tanmxlebi dispepsiuri movlenebi

\\\\ Wiplaris Tiaqris dros muclis Rrus organoebi dafarulia


\\\ kaniT
\\\ kunTiT
\\\ aponevroziT
\\\ amnioturi garsiT

\\\\ Wiplaris Tiaqris konservatuli mkurnaloba naCvenebia


\\\ mcire zomis dros
\\\ saSualo zomis dros
\\\ didi zomis dros
\\\ wagrZelebuli formis dros

\\\\ sazardulis CaWedili Tiaqris dros naCvenebia


\\\ saswrafo operaciuli mkurnaloba
\\\ konservatuli mkurnaloba
\\\ Sereuli mkurnaloba
\\\ sxivuri Terapia

\\\\ ras iwvevs yviTris sadinaris Seuxorcebloba bavSvTa asakSi


\\\ gastrits
\\\ mwvave apendicits
\\\ Wipis Tiaqars
\\\ mekelis divertikuls

\\\\ Wiplaris Tiaqris dros sad mdebareobs muclis Rrus


organoebis nawili
\\\ gulmkerdis RruSi
\\\ menjis RruSi
\\\ Wiplaris garsebSi, peritoneums gareT
\\\ retro peritonealur sivrceSi

\\\\ Wiplaris Tiaqris mkurnalobis meTodi


\\\ antibiotikebi
\\\ fizioTerapiuli saSualebebi
\\\ operaciuli da konservatuli saSualebebi
\\\ sxivuri Terapia

\\\\ Wipidan Sardis gamoyofa dakavSirebulia


\\\ Sardis buStis eqtopiasTan
\\\ uraxusis srul fistulasTan
\\\ ukana ureTris sarqvelTan
\\\ Sardis buStis divertikulTan

\\\\ 1 wlamde asakis bavSvs daudginda kriptorqizmi sazardulis eqtopiis formiT.


anamnezSi aReniSneba SeuCerebuli tkivili saTesle jirkvlis midamoSi, mizanSewonilia
\\\ dinamiuri meTvalyureoba
\\\ hormonuli Terapia
\\\ gadaudebeli operaciuli Careva
\\\ operaciuli Careva winaswari hormonoTerapiiT

\\\\ 2 Tvis biWs daudginda kriptorqizmi sazardulis retenciis


saxiT klinikurad gamoxatul TiaqarTan erTad, aucilebelia
\\\ hormonoTEerapia
\\\ operaciuli Careva
\\\ dispanseruli meTvalyureoba
\\\ dinamiuri meTvalyureoba

\\\\ rodis viTardeba funikulocele


\\\ budobrivi morCis distaluri nawilis Seuxorceblobisas
\\\ budobrivi morCis mTel sigrZeze Seuxorceblobisas
\\\ budobrivi morCis proqsimaluri nawilis Seuxorceblobisas
\\\ budobrivi morCis Sua nawilis Seuxorceblobisas

\\\\ funikoloceles samkurnalod naCvenebia


\\\ woliTi reJimi da siTburi procedurebi
\\\ antibiotikoTerapia
\\\ samkurnalo masaJi
\\\ operaciuli mkurnaloba

\\\\ sazardulis Tandayolili Tiaqris gamoberiloba:


\\\ sadaa, elastiuri da perkusiiT iZleva yru xmas
\\\ gamWirvalea da diafanoskopia dadebiTia
\\\ sadaa, elastiuri da brundeba muclis RruSi
\\\ mkvrivia, mtkivneuli da ar brundeba muclis RruSi

\\\\ sazardulis Tandayolili Tiaqris operacia sasurvelia gakeTdes


\\\ 1 wlamde asakSi
\\\ 1 wlidan 3 wlamde
\\\ 3 wlidan 10 wlamde
\\\ 10 wlis Semdeg

\\\\ ormxrivi kriptorqizmis mkurnalobisaTvis saWiroa:


\\\ operaciuli Careva
\\\ hormonoTerapia
\\\ hormonoTerapia da operaciuli Careva
\\\ samkurnalo masaJi

\\\\ kriptorqizmis operaciuli mkurnalobis optimaluri asakia:


\\\ 1-2 weli
\\\ 3-6 weli
\\\ 6-9 weli
\\\ 9-12 weli

\\\\ axalSobilTa qirurgiuli daavadebebidan yvelaze iSviaTia:


\\\ ganviTarebis mankebi
\\\ Cirqovan anTebiTi daavadebebi
\\\ avTvisebiani simsivneebi
\\\ siyviTleebi

\\\\ axalSobilTa flegmonis dros sad lokalizdeba pirveladi anTebadi procesi


\\\ kani
\\\ kanqveSa Sre
\\\ lorwovani garsi
\\\ kanis limfuri kvanZebi

testebi V kurselTaTvis integrirebuli gamocdebisaTvis


travmatologia-orTopeida

//// mkerd-laviw-dvrilisebr kunTTan mimarTebaSi, romeli midgomiT


xorcieldeba kisris nervuli wnulis blokada
/// Sua midamos ukana kedlidan
/// Sua midamos wina kedlidan
/// mkerdis ZvalTan mimagrebis adgilas
/// enisqveSa Zvlis doneze

//// mkerd-laviw-dvrilisebr kunTTan mimarTebaSi, romeli midgomiT


xorcieldeba kisris nervuli wnulis blokada
/// Sua midamos ukana kedlidan
/// Sua midamos wina kedlidan
/// mkerdis ZvalTan mimagrebis adgilas
/// kisris me-12 malis doneze

//// laviwis ZvalTan mimarTebaSi romeli wertilia prioritetuli mxris


wnulis blokadisaTvis
/// Sua wertilidan 4 sm.-iT zeviT
/// Sua wertilidan 4 sm.-iT qveviT
/// medialuri da Sua mesamedis sazRvridan 2 sm.-iT zeviT
/// Sua da gareTa mesamedis sazRvridan 2 sm.-iT zeviT

//// farkisris Reros gamoyofis adgilTan mimarTebaSi laviwqveSa


arteriis gadakvanZvisaTvis saukeTeso adgilad miCneulia aRniSnuli
arteriis Semdegi midamo
/// proqsimaluri
/// distaluri
/// Sua mesamedi
/// zemo Suamesamedis sazRvari

//// CamoTvlili kunTebidan romlis saSualebiT xdeba mxris saxsris


kafsulis gamagreba
/// – mxris
/// – qedzeda
/// – qedqveda
/// – beWqveda

//// CamoTvlilTagan, romeli mierviT xorcieldeba mxris orTava kunTs


inervacia
/// – SuaTana
/// – idayvis
/// – sxivis
/// – kan-kunTis

//// CamoTvlilTagan, romeli mierviT xorcieldeba mxris orTava kunTs


inervacia
/// – SuaTana
/// – idayvis
/// – kan-kunTis
/// – iRliis

//// pacients kisrisa da mxris sartylis midamos travmis Sedegad


aReniSneba ainervirebs mxris samTava kunTis motorikis darRveva romeli
nervis dazianebaze mivitanT eWvs
/// – SuaTana
/// – idayvis
/// – sxivis
/// – iRliis

//// pacients kisrisa da mxris sartylis midamos travmis Sedegad


aReniSneba ainervirebs mxris samTava kunTis motorikis darRveva romeli
nervis dazianebaze mivitanT eWvs
/// – SuaTana
/// – idayvis
/// – sxivis
/// – kan-kunTis

//// pacienti hospitalizirebuli mxris Sua mesamedis Zlier sisxlmdeni


cecxlnasroli WrilobiT, romelic proeqciulad emTxveva mxris
kunTovan arxs, Zvlovani paTologiis gareSe, romeli arteries dazianebaa
saeWvo.
/// – iRliis
/// – mxris Rrma
/// – sxivis kolateraluri
/// – idayvis

//// CamoTvlilTagan, romeli nervi gadis mxris kunTovan arxSi


/// – iRliis
/// – sxivis
/// – SuaTana
/// – idayvis

//// CamoTvlilTagan, romeli vena gadis mxris kunTovan


/// – iRliis
/// – sxivis da mxris
/// – SuaTana
/// – idayvis

//// ramdeni Sesaxsreba aqvs idayvis saxsars


/// – ori
/// - sami
/// – oTxi
/// – xuTi

//// ramdeni Sesaxsreba aqvs idayvis saxsars


/// – erTi
/// -- ori
/// – sami
/// – oTxi

//// idayvis saxsris punqcias uxSiresad axorcieleben


/// – idayvis morCsa da mxar-sxivis kunTs Soris
/// – samTava kunTis kidesa da sxivis idayvisaken momxrel kunTs Soris
/// – idayvis morCsa da mxris medialur zedaroks Soris
/// – idayvis morCis mwvervalTan

//// romeli fascialuri budeebi warmoiqmneba winamxarSi


/// – wina, gare da ukana
/// – wina, Sida da ukana
/// – medialuri, gare da ukana
/// – lateraluri, wina da ukana

//// pacients avtosagzao SemTxvevis Semdeg miRebuli aqvs mxris qvemo


mesamedis travma, klinikurad aRiniSneba `dakidebuli mtevani~, romeli
nervis dazianebaze migvaniSnebs aRniSnuli simptomi
/// – sxivis
/// – idayvis
/// – SuaTana
/// – iRliis

//// pacients avtosagzao SemTxvevis Semdeg miRebuli aqvs mxris Sua


mesamedis travma, klinikurad aRiniSneba `maimunis TaTi~, romeli nervis
dazianebaze migvaniSnebs aRniSnuli simptomi
/// – sxivis
/// – idayvis
/// – SuaTana
/// – iRliis

//// pacients avtosagzao SemTxvevis Semdeg miRebuli aqvs mxris Sua


mesamedis travma, klinikurad aRiniSneba `brWyalisebri TaTi~, romeli
nervis dazianebaze migvaniSnebs aRniSnuli simptomi
/// – sxivis
/// – SuaTana
/// – idayvis
/// – iRliis

//// TeZos, boqvenis da sajdomi Zvlebis erTian Zvlad SeerTeba xdeba


postembrionalur ontogenezSi, rac Seesabameba Semdeg anatomiur zonas
/// – tabuxis foso
/// – TeZos frTa
/// – sajdom Zvali
/// – boqvenis Zvlis totebi

//// did sajdom xvrelSi gadis kunTi, romlis dazianebis SemTxvevaSic


aRiniSneba barZayis gareTa rotaciis SezRudva. romel kunTzea saubari.
/// – TeZo welis
/// – msxlisebri
/// – dundulos didi
/// – TeZo-sukis
//// CamoTvlilTagan, romeli xvrelis gavliT gamodis menjis Rrudan
sajdomi nervi
/// – msxlisebr zeda
/// – msxlisebr qveda
/// – damxuravi
/// _ Ria

//// muxlis saxsris punqciis gansaxorcieleblad romeli wertilbia


marTebuli kviristavTan mimarTebaSi
/// – fuZis an mwvervalis doneze 1-2 sm.iT moSorebiT
/// – gverdiTi zedapirebidan 3-4 sm.-iT moSorebiT
/// – ukiduresad qveda polusTan
/// – ukiduresad zeda polusTan

//// xerxemlis svetis sxvadasxva midamos travmebs Soris romeli adgili


ukavia kisris midamos dazianebebs
/// – pirveli
/// – meore
/// – mesame
/// – meoTxe

//// kisris meore malis kbilis motexilobis diagnostikaSi


spondilogramis romeli proeqciaa informatiuli
/// – wina-ukana
/// – kontrastuli mielografia
/// – sami meoTxedi
/// – gverdiTi

//// kisris meore malis kbilis motexilobis diagnostikaSi


spondilogramis romeli proeqciaa informatiuli
/// – gverdiTi
/// – kontrastuli mielografia
/// – sami meoTxedi
/// – wina-ukana Ria piriT

//// VI da VII malebs Soris amovardnilobisas, romeli mala iTvleba


amovardnilad
/// _ VI
/// _ V
/// _ VII
/// _ V-VI

//// gulmkerdisa da welis malebis sxeulis motexilobisas operaciuli


mkurnalobis Cvenebebia
/// – zurgis tvinis dazianeba
/// – umniSvnelod gamoxatuli gibusi
/// – malTaSua diskis kompresia
/// – malis sxeulis simaRlis Semcireba 1/2¼-ze naklebad

//// xerxemlis travmebs Soris welis nawilis travmas ukavia


/// – I adgili
/// – II adgili
/// – III adgili
/// – IV adgili

//// welis malebis romeli anatomiuri struqtura ziandeba uxSiresad


/// _ wvetiani morCi
/// – ganivi morCi
/// – rkali
/// – sasaxsre morCi

//// menjis Zvlebis motexilobebidan romeli miekuTvneba paTologias


romelsac axlavs menjis rgolis mTlianobis darRveva
/// – TeZos Zvlis frTis
/// – tabuxis fosos ukana kidis
/// – erT mxares boqvenis da sajdomi Zvlebis
/// – erT mxares sajdomi da meore mxares boqvenis Zvlebis

//// kunTebis daWimulobas Cveulebriv axasiTebs


/// – gamoxatuli SeSupeba
/// – sisxlCaqceva
/// – limfadeniti
/// – funqciis darRveva

//// kunTis arasruli gaglejvis mkunaloba gulisxmobs yvela CamoTvlil


manipulacias garda
/// – imobilizaciisa
/// – gautkivarebisa
/// – dazianebuli midamos punqciisa
/// – kiduris masaJi dazianebis zemoT da qvemoT

//// kunTebis sruli gaglejvisaTvis damaxasiaTebelia


/// – kiduris gamoxatuli hipotonusi
/// – kidurSi mgrZnobelobis daqveiTeba
/// – kiduris garSemowerilobis Semcireba
/// – gaglejvis momentis dafiqsireba

//// kunTebis sruli gaglejvisaTvis damaxasiaTebelia


/// – kiduris gamoxatuli hipotonusi
/// – kiduris garSemowerilobis Semcireba
/// – kidurSi mgrZnobelobis daqveiTeba
/// – kiduris funqciis daqveiTeba

//// kunTebis sruli gaglejvisaTvis damaxasiaTebelia


/// – kiduris gamoxatuli hipotonusi
/// – kiduris garSemowerilobis Semcireba
/// – kidurSi mgrZnobelobis daqveiTeba
/// – CaRrmaveba gaglejvis midamoSi

//// aRniSnuli kunTis romel midamoSi viTardeba uxSiresad myes-kunTis


nawilis gaglejva
/// – mxris orTava grZeli Tavis
/// – mxris orTava mokle Tavis
/// – barZayis oTxTava
/// – barZayis orTava

//// aRniSnuli kunTis romel midamoSi viTardeba uxSiresad myes-kunTis


nawilis gaglejva
/// – mxris orTavas grZeli Tavis
/// – mxris orTavas mokle Tavis
/// – barZayis oTxTavas
/// – barZayis samTavas

//// romel adgilas iglijeba kunTebi uxSiresad mkveTri da ucabedi


daWimvis dros
/// – nervul-sisxlZarRvovani konis midamoSi
/// – myesovan nawilSi
/// – kunTebis Sua midamoSi
/// – myesis kunTSi gadasvlis

////romel adgilas iglijeba kunTebi uxSiresad mkveTri da ucabedi


daWimvis dros
/// – nervul-sisxlZarRvovani konis midamoSi
/// – myesovan nawilSi
/// – kunTebis Sua midamoSi
/// – ZvalTan mimagrebis

//// pacientma momarTa klinikas CivilebiT tkivilebze aqilevsis myesis


midamoSi klinikuri da anamnezuri monacemebidan sayuradReboa
/// – Tandayolili anatomiuri winaswarganwyoba
/// – terfis varusuli deformacia
/// – lokaluri infeqciis arsebobis Seufasebloba
/// – bavSvobis asakSi diagnostirebuli m/b saxsris displazia

//// pacientma momarTa klinikas CivilebiT tkivilebze aqilevsis myesis


midamoSi klinikuri da anamnezuri monacemebidan sayuradReboa
/// – Tandayolili anatomiuri winaswarganwyoba
/// – terfis varusuli deformacia
/// – sporcmenebSi arasworad SerCeuli fexsacmeli
/// – bavSvobis asakSi diagnostirebuli m/b saxsris displazia

//// pacientma momarTa klinikas CivilebiT tkivilebze aqilevsis myesis


midamoSi klinikuri da anamnezuri monacemebidan sayuradReboa
/// – Tandayolili anatomiuri winaswarganwyoba
/// – terfis varusuli deformacia
/// – aqilevsis myesis midamoSi xSiri mikrotravmebi
/// – bavSvobis asakSi diagnostirebuli m/b saxsris displazia

//// romel adgilas xdeba uxSiresad barZayis swori kunTis aglejva


/// – kviristavis zeda polusTan
/// – sajdom borcvTan
/// – TeZos Zvlis wina qveda wvetTan
/// – TeZos Zvlis wina zeda wvetTan

//// laviwis motexilobebi Zvlebis yvela motexilobebs Soris Seadgens


/// – 1-3%
/// – 3-5%
/// – 20-25%
/// – 25-30%

//// laviwis motexvis meqanizmebs Soris romelia uxSiresi dacemis


meqanizmis gaTvaliswinebiT
/// – guldaRma
/// – gulaRma
/// – muxlebze
/// – gaSlil xelze

//// laviwis motexvis meqanizmebs Soris romelia uxSiresi dacemis


meqanizmis gaTvaliswinebiT
/// – guldaRma
/// – gulaRma
/// – muxlebze
/// – saxis gverdiT zedapirze

//// laviwis motexvis meqanizmebs Soris romelia uxSiresi dacemis


meqanizmis gaTvaliswinebiT
/// – guldaRma
/// – gulaRma
/// – muxlebze
/// – idayvze

//// pacienti hospitalizirda saswrafo CvenebiT sayofacxovrebo travmis


Semdeg laviwzemoT aRiniSneba deformacia da Sesieba krepitaciis gareSe,
ra dazianebaze migvaniSnebs aRniSnuli paTologia.
/// – laviwis motexiloba
/// – laviwis samkerde bolos amovardniloba
/// – mxris Zvlis Tavis amovardniloba
/// – neknebis mravlobiTi motexiloba

//// pacienti hospitalizirda sasxwrafo CvenebiT sayofacxovrebo travmis


Semdeg laviwzeda foso gasadavebulia, krepitacia ar aRiniSneba, ra
dazianebaze migvaniSnebs aRniSnuli paTologia.
/// – laviwis motexiloba
/// – laviwis samkerde bolos amovardniloba
/// – mxris Zvlis Tavis amovardniloba
/// – neknebis mravlobiTi motexiloba

//// pacienti hospitalizirda sasxwrafo CvenebiT sayofacxovrebo travmis


Semdeg manZili xerxemlidan beWis medialur kidemde momatebulia
dazianebis mxares, krepitacia ar aRiniSneba, ra dazianebaze migvaniSnebs
aRniSnuli paTologia.
/// – laviwis motexiloba
/// – laviwis samkerde bolos amovardniloba
/// – mxris Zvlis Tavis amovardniloba
/// – neknebis mravlobiTi motexiloba

//// laviwis motexilobebis operaciuli mkurnalobis Cvenebebia


/// – Ria motexiloba sisxlZarRvovan nervuli konis dazianebiT an masze
zewoliT
/// – motexiloba cdomis gareSe
/// – repozicia da damakayofilebeli dogma sakontrolo
rentgenogramaze
/// – motexiloba mwvane ylortis tipiT

//// beWis motexilobis dros xSir SemTxvevaSi aRiniSneba iRliis nervis


dazianeba, rogor gamovlindeba aRniSnuli paTologia klinikurad
/// – mgrZnobelobis dakargva kidurSi
/// – mtevnis TiTebSi moZraobis moSla
/// – deltiseburi kunTis parezi
/// – kidurSi sisxlis mimoqcevis moSla

//// pacienti hospitalizirda beWis Zvlis saxsarSida motexilobiT


cdomis gareSe, romel saimobilizacio meTods mianiWebdiT upiratesobas
/// – Tavisufali naxvevs
/// – dezos rbili naxvevs
/// – dezos TabaSiris naxvevs
/// – ganmzidav artaSans

//// beWis Zvlis motexilobisas imobilizaciis vadebia


/// – 2 kvira
/// – 4-5 kvira
/// – 6-8 kvira
/// – 10 kvira

//// romelia uxSiresi mxris Zvlis proqsimalur motexilobebs Soris


/// – Tavis
/// – anatomiuri yelis
/// – qirurgiuli yelis
/// – borcvebis

//// mxris Zvlis qirurgiurli yelis motexilobisas fragmentebiT


Seqmnili kuTxe gaxsnilia
/// – SigniT da ukan
/// – gareT da ukan
/// – SigniT da win
/// – gareT da win

//// mxris qirurgiuli yelis motexilobebidan ar klasificirdeba


/// – abduqciuri
/// – adduqciuri
/// – eqstenziuri
/// – rotaciuli

//// mxris Zvlis qirurgiuli yelis motexilobis Semdeg Sromis unaris


aRdgenis saSualo vadebia
/// – 3-4 kvira
///– 5-6 kvira
/// – 8-10 kvira
/// – 10-12 kvira

//// mxris Zvlis qirurgiuli yelis motexilobis Semdeg Sromis unaris


aRdgenis saSualo vadebia
/// – 5-6 kvira
/// – 8-10kvira
/// – 10-12 kvira
/// – 12-14 kvira

//// mxris diafizaruli motexilobebis Secilebis xasiaTi samive doneze


(proqsimaluri, Sua da distaluri) damokidebulia
/// – travmis miRebidan gasul droze
/// – kunTovani qsovilis ganviTarebaze
/// – kunTebis dazianebis xarisxze
/// – gareSe Zalis moqmedebaze, romelmac daarRvia Zvlis mTlianoba

//// mxris diafizaruli motexilobebis Secilebis xasiaTi samive doneze


(proqsimaluri, Sua da distaluri) damokidebulia
/// – kunTebis dazianebis xarisxze
/// – kunTovani qsovilis ganviTarebaze
/// – travmis miRebidan gasul droze
/// – kunTebis garkveuli jgufis traqciaze, romlebic axdenen motexili
fragmentebis dislokacias Sesabamisi mimarTulebiT

//// mxris diafizaruli motexilobebis Secilebis xasiaTi samive doneze


(proqsimaluri, Sua da distaluri) damokidebulia
/// – kunTebis dazianebis xarisxze
/// – travmis miRebidan gasul droze
/// – kunTovani qsovilis ganviTarebaze
/// – inervaciis Taviseburebaze

//// mxris Zvlis diafizaruli motexilobisas rbili qsovilebis


interpoziciis niSnebia
/// – paTologiuri moZraoba motexilobis areSi
/// – erTmomentiani repozicia
/// – tkivili motexilobis areSi
/// – fragmentebis Secileba

//// mxris Zvlis diafizaruli motexilobisas rbili qsovilebis


interpoziciis niSnebia
/// – erTmomentiani repozicia
/// – paTologiuri moZraoba motexilobis areSi
/// – tkivili motexilobis areSi
/// – krepitaciis ar arseboba motexilobis doneze

//// mxris Zvlis diafizaruli motexilobisas rbili qsovilebis


interpoziciis niSnebia
/// – erTmomentiani repozicia
/// – paTologiuri moZraoba motexilobis areSi
/// – tkivili motexilobis areSi
/// – repoziciis mcdelobis uSedegoba

//// mxris Zvlis diafizaruli motexilobebis konsolidaciis vadebia


/// – 4-5 kvira
/// – 6-8 kvira
/// – 10-12 kvira
/// – 12-14 kvira

//// mxris Zvlis diafizaruli motexilobebis konsolidaciis vadebia


/// – 3-4 kvira
/// – 5-6 kvira
/// – 6-8 kvira
/// – 10-12 kvira

//// osteosinTezis romeli meTodi iTvleba prioritetulad mxris Zvlis


osteosinTezisaTvis
/// – derotaciuli firfitiT
/// – intramedularuli ReroebiT
/// – WanWikebiT
/// – metalis serklaJebiT

//// osteosinTezis romeli meTodi iTvleba prioritetulad mxris Zvlis


osteosinTezisaTvis
/// – derotaciuli firfitiT
/// – intramedularuli ReroebiT
/// – WanWikebiT
/// – arakerovani Rerovani aparatiT

//// mxris Zvlis diafizarul motexilobaTa konservatuli mkurnalobisas


uxSiresi Secdomaa
/// – umniSvnelo diastazis datoveba motexil fragmentebs Soris
/// – mniSvnelovani diastazis datoveba motexil fragmentebs Soris
/// – susti daWimva fragmentebis traqciis gareSe
/// – kiduris xangrZlivi imobilizacia TabaSiris naxveviT

//// ramdeni gradusi unda Seadginos mxris distaluri nawilis gaSliTi


motexilobis konservatuli mkurnalobisas winamxris moxris kuTxem
/// – 50
/// – 60
/// – 70
/// – 80

//// ramdeni gradusi unda Seadginos mxris distaluri nawilis gaSliTi


motexilobis konservatuli mkurnalobisas winamxris moxris kuTxem
/// – 60
/// – 70
/// – 80
/// – 90
//// mxris gaSliTi motexilobisas fragmentebs Soris kuTxe gaxsnilia
/// – win da gareT
/// – ukan da SigniT
/// – win da SigniT
/// – ukan da gareT

//// mxris qvemo mesamedSi motexilobisas sxivis nervis dazianeba


gamoiwvevs
/// – mtevnis daSvebas, mtevnis da TiTebis ZiriTadi falangebis aqtiuri
gaSlis SeuZleblobas
/// – anesTezias IV – V falangebSi
/// – mgrZnobelobis daqveiTebas winamxris momxrel nawilSi
/// – folkmanis kontraqturas

//// mxris qvemo mesamedSi motexilobisas sxivis nervis dazianeba


gamoiwvevs
/// – mgrZnobelobis daqveiTebas mtevnis sxivisken mxares
/// – folkmanis kontraqturas
/// – mgrZnobelobis daqveiTebiT winamxris momxrel nawilSi
/// – anesTezias IV – V falangebSi

//// mxris qvemo mesamedSi motexilobisas sxivis nervis dazianeba


gamoiwvevs
/// – mgrZnobelobis daqveiTeba winamxris gamSlel nawilSi
/// – anesTezias IV – V falangebSi
/// – mgrZnobelobis daqveiTebas winamxris momxrel nawilSi
/// – folkmanis kontraqturas

//// pacienti hospitaliziirebulia mxris Zvlis motexilobiT qvemo


mesamedSi, diagnostirebulia SuaTana nervis dazianeba mgrZnobelobis
darRvevis gamo, romel ubans moicavs aRniSnuli paTologia
/// – IV _ V TiTebs
/// – II TiTs
/// – mtevnis I, II, III TiTebsa da IV TiTis SigniTa zedapirs
/// – IV TiTis gareTa zedapirsa da V TiTs

//// mxris Zvlis motexilobisas folkmanis kontraqtura warmoiqmneba


/// – mxris wnulis dazianebis Sedegad
/// – arteriuli sisxlis mimoqcevis gaxangrZlivebuli mniSvnelovani,
magram arasruli moSlis gamo
/// – sisxlis mimoqcevis xanmokle ( ramodenime wuTiT ) sruli Sewyvetis
gamo
/// – diafizis ormagi motexilobis gamo

//// folkmanis kontraqturis ganviTarebisaTvis yvelaze saxifaToa mxris


Zvlis motexilobis lokalizacia
/// – proqsimaluri saxsarSida motexiloba
/// – zemo mesamedSi
/// – Sua mesamedSi
/// – qvemo mesamedSi
//// TabaSiris naxvevis dadebis Semdeg ganviTarda folkmanis
kontraqtura, CamoTvlilTagan romelma SeiZleba gamoiwvios aRniSnuli
paTologia
/// – kiduris adgilobrivi temperaturis momatebam
/// – SeSupebis momatebam
/// – TabaSiris mZime naxvevma
/// – nervis dazianebam

//// TabaSiris naxvevis dadebis Semdeg ganviTarda folkmanis


kontraqtura, CamoTvlilTagan romelma SeiZleba gamoiwvios aRniSnuli
paTologia
/// – TabaSiris mZime naxvevma
/// – naxvevis zewolam
/// – nervis dazianebam
/// – kiduris adgilobrivi temperaturis momatebam

//// TabaSiris naxvevis dadebis Semdeg ganviTarda folkmanis


kontraqtura, CamoTvlilTagan romelma SeiZleba gamoiwvios aRniSnuli
paTologia
/// – nervis dazianebam
/// – naxvevis an Zvlovani fragmentebis magistralur sisxlZarRvebze
zewolam
/// – TabaSiris mZime naxvevma
/// – kiduris adgilobrivi temperaturis momatebam

//// upiratesad motexilobis rogori xazia damaxasiTebeli sxivis da


idayvis Zvlebis motexilobebisaTvis
/// – iribi
/// – ganivi
/// – spiraluri
/// – gaswvrivi

//// winamxris Zvlebis motexilobis dros rotaciuli Secileba


damokidebulia
/// – ama Tu im sididis Zalis moqmedebaze
/// – kiduris gaSliT an moxriT poziciaze travmis momentSi
/// – motexilobis xazis lokalizaciis Tanafardobaze zemo, Sua da qvemo
mesamedSi
/// – rbili qsovilebis daJeJilobis xarisxze

//// sad xdeba sxivis Zvlis Tavis dislocireba montejios moxriTi tipis
motexilobisas
/// – winisaken
/// – ukan
/// – SigniT
/// – gareT

//// sad xdeba sxivis Zvlis Tavis dislocireba montejios gaSliTi tipis
motexilobisas
/// – winisaken
/// – ukan
/// – SigniT
/// – gareT

//// pacienti hospitalizirda saswrafo CvenebiT zemo kiduris travmiT,


klinikurad aRiniSneba idayvis saxsris midamos mkveTri deformaciiT,
winamxari damoklebulia, rentgenologiurad gamoxatulia sxivis Zvlis
motexiloba idayvis Tavis amovardnilobiT, romel dazianebas Seesabameba
mocemuli kliniko-rentgenologiuri suraTi.
/// – montejios
/// – galeacis
/// – kolesis
/// – smitis

//// mocemuli paTologiebidan romeli Seesabameba galeacis dazianebas


/// – idayvis Zvlis izolirebuli motexiloba
/// – sxivis Zvlis motexiloba idayvis Tavis amovardnilobiT
/// – idayvis Zvlis motexiloba da sxivis Zvlis Tavis amovardniloba
/// – sxivis Zvlis izolirebuli motexiloba

//// pacienti hospitalizirda saswrafo CvenebiT zemo kiduris travmiT,


klinikurad aRiniSneba idayvis saxsris midamos mkveTri deformaciiT,
winamxari damoklebulia, rentgenologiurad gamoxatulia idayvis
motexiloba sxivis Zvlis Tavis amovardnilobiT, romel dazianebas
Seesabameba mocemuli kliniko-rentgenologiuri suraTi.
/// – montejios
/// – galeacis
/// – kolesis
/// – smitis

//// mocemuli paTologiebidan romeli Seesabameba montejios dazianebas


/// – idayvis Zvlis izolirebuli motexiloba
/// – idayvis motexiloba sxivis Zvlis Tavis amovardnilobiT
/// – idayvis Zvlis motexiloba da sxivis Zvlis Tavis amovardniloba
/// – sxivis Zvlis izolirebuli motexiloba

//// CamoTvlilTagan romeli klinikuri simptomi axasiaTebs laviwis


akromialuri bolos amovardnilobas
/// – marqsis niSani
/// - `samkuTxovani baliSis~
/// - `klaviSis~
/// – mxris sartyelSi zambariseburi moZraoba

//// laviw-akromionis sruli an arasruli amovardnilobis


dasazusteblad aucilebelia mxarzeda midamos rentgenografia
/// – pacientis woliT mdgomareobaSi
/// – pacientis dgomiT mdgomareobaSi
/// – dgomiT da dazianebul mxares xelSi tvirTiT
/// – dazianebul mxares kiduris ganzidviT

//// laviwis samkerede bolos amovardnilobaTagan romeli gvxvdeba


uxSiresad
/// – mkerdzeda
/// – mkerdwina
/// – mkerdukana
/// – ormxrivi

//// mxris amovardnilobisas mxris Zvlis Tavis romeli dislokacia ar


diagnostirdeba
/// – zeda
/// – qveda
/// – wina
/// – ukana

//// statistikurad romeli saxsris amovardniloba gvxvdeba uxSiresad


/// – menj-barZayis
/// – muxlis
/// – mxris
/// – sxiv-majis

//// statistikurad romeli saxsris amovardniloba gvxvdeba uxSiresad


/// – menj-barZayis
/// – muxlis
/// – mxris
/// – idayvis

//// mxris sartylis romeli anatomiuri erTeulis motexiloba erTvis


uxSiresad mxris amovardnilobas
/// – mcire borcvis
/// – didi borcvis
/// – beWis niskartisebri morCis
/// – laviwis

//// kiduris rogori poziciaa damaxasiaTebeli mxris Zvlis Tavis


amovardnilobisaTvis
/// – mozidva
/// – ganzidva
/// – moxra
/// – gaSla

//// romeli klinikuri niSania damaxasiaTebeli mxris Tavis


motexilobaamovardnilobisaTvis
/// – mxris damokleba
/// – Zvlovani krepitacia araa
/// – `zambariseburi~ moZraoba
/// – mxari ganzidulia

//// romeli klinikuri niSania damaxasiaTebeli mxris Tavis


motexilobaamovardnilobisaTvis
/// – kiduri dagrZelebulia
/// – mxari ganzidulia
/// – `zambariseburi~ moZraoba
/// – pasiuri moZraobebis dros SeigrZnoba `Zvlovani krepitacia~

//// ramdeni kviriT xdeba mxris amovardnilobis Casworebis Semdegom


kiduris imobilizacia
/// – 2
/// – 3
/// – 4
/// – 5

//// ramdeni kviriT xdeba mxris amovardnilobis Casworebis Semdegom


kiduris imobilizacia
/// – 2
/// – 4
/// – 6
/// – 8

//// ramden Tves grZeldeba damzogavi reJimi da datvirTvis SezRudva


mxris Zvlis Tavis Casworebis Semdeg
/// – 1,5
/// – 2
/// – 3
/// – 4

//// romeli anatomiuri warmonaqmnis amovardniloba warmoadgens


gamonakliss, roca tradiciulad amovardnilobis dros amovardnilad
iTvleba periferiuli Zvlis sasaxsre bolo.
/// – mxris
/// – ZiriTadi falangis
/// – sxivis
/// – laviwis

//// zemo kidurebis cecxlnasroli motexilobebis mkurnalobis arCevis


meTodia
/// – intramedularuli osteosinTezi
/// – ConCxovani daWimva
/// – arakerovani osteosinTezi
/// – Zvalzeda osteosinTezi

//// barZayis yelis motexilobebis klasifikaciaSi arCeven Semdeg


motexilobas
/// – cibrutqveda
/// – didi cibrutis izolirebul
/// – kidura
/// – medialur

//// barZayis yelis motexilobebis klasifikaciaSi arCeven Semdeg


motexilobas
/// – cibrutqveda
/// – kidura
/// – didi cibrutis izolirebuli
/// – subkapitaluri
//// barZayis yelis motexilobebis klasifikaciaSi arCeven Semdeg
motexilobas
/// – cibrutqveda
/// – kidura
/// – didi cibrutis izolirebuli
/// – lateraluri

//// barZayis yelis motexilobebis klasifikaciaSi arCeven Semdeg


motexilobas
/// – cibrutqveda
/// – didi cibrutis izolirebul
/// – kidura
/// – cibrutTaSorisi da cibrutebze gamavali

//// pacienti hospitalizirebulia saswrafo CvenebiT CivilebiT


tkivilebze menj-barZayis saxsris midamoSi. klinikurad gamoxatulia
tkivili menj-barZayis saxsris midamoSi, kiduris damokleba, kiduris
gareTa rotacia, `miwebebuli quslis~ simptomi. romeli segmentis
motexilobas Seesabameba aRniSnuli klinikuri suraTi.
/// – tabuxis fosos
/// – didi cibrutis
/// – barZayis yelis
/// – mcire cibrutis

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis konservatuli meTodiT mkurnaloba
/// – menj-barZayis saxsris endoproTezireba
/// – TabaSiris koqsituri naxvevis dadeba
/// – adreuli aqtivacia
/// – reponirebuli fragmentebis imobilizacia TabaSiris naxveviT,
romelic edeba barZayis zemo mesamedamde.

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis konservatuli meTodiT mkurnaloba
/// – menj-barZayis saxsris endoproTezireba
/// – ConCxovani daWimva
/// – adreuli aqtivacia
/// –reponirebuli fragmentebis imobilizacia TabaSiris naxveviT,
romelic edeba barZayis zemo mesamedamde.

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis konservatuli meTodiT mkurnaloba
/// – menj-barZayis saxsris endoproTezireba
/// – funqciuri mkurnaloba
/// – adreuli aqtivacia
/// – reponirebuli fragmentebis imobilizacia TabaSiris naxveviT,
romelic edeba barZayis zemo mesamedamde.

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis operaciuli meTodiT mkurnaloba
/// – fragmentebis Ria repozicia da fiqsacia TabaSiris naxveviT
/// – daxuruli osteosinTezi metalo konstruqciebiT
/// – arakerovani fiqsacia ilizarovs aparatiT
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis operaciuli meTodiT mkurnaloba
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT
/// – Ria osteosinTezi metalo fiqsatoriT
/// – fragmentebis Ria repozicia da fiqsacia TabaSiris naxveviT
/// – arakerovani fiqsacia ilizarovs aparatiT

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis operaciuli meTodiT mkurnaloba
/// – arakerovani fiqsacia ilizarovs aparatiT
/// – osteosinTezi auto da alo transplantantebiT
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT
/// – fragmentebis Ria repozicia da fiqsacia TabaSiris naxveviT

//// qvemoT CamoTvlili meTodebidan romels gulisxmobs barZayis yelis


motexilobis operaciuli meTodiT mkurnaloba
/// – arakerovani fiqsacia ilizarovs aparatiT
/// – menj-barZayis saxsris endoproTezireba
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT
/// – fragmentebis Ria repozicia da fiqsacia TabaSiris naxveviT

//// menj-barZayis saxsris cecxlnasroli Wrilobis dros Cirqovani


garTulebis ganviTarebas xels uwyobs
/// – Wrilobis pirveladi mikrobuli dabinZureba
/// – arakerovani osteosinTezi
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT imobilizacia
/// –dagvianebuli imobilizacia

//// CamoTvlili faqtorebidan romeli uwyobs xels menj-barZayis saxsris


cecxlnasroli Wrilobis dros Cirqovani garTulebis ganviTarebas
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT imobilizacia
/// – Wrilobis meoradi dabinZureba
/// – arakerovani osteosinTezi
/// – dagvianebuli imobilizacia

//// CamoTvlili faqtorebidan romeli uwyobs xels menj-barZayis saxsris


cecxlnasroli Wrilobis dros Cirqovani garTulebis ganviTarebas
/// – dagvianebuli imobilizacia
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT imobilizacia
/// – Wrilobis arxis garSemo pirveladi nekrozis vrceli zonebis
arseboba
/// – arakerovani osteosinTezi

//// CamoTvlili faqtorebidan romeli uwyobs xels menj-barZayis saxsris


cecxlnasroli Wrilobis dros Cirqovani garTulebis ganviTarebas
/// – arakerovani osteosinTezi
/// – xangrZlivad ConCxovani daWimviT imobilizacia
/// – dagvianebuli imobilizacia
/// – Wrilobis gadavadebuli, araradikaluri damuSaveba

//// barZayis dazianeba matravmirebeli Zalis moqmedebiT SesaZlebelia


davardniT
/// – zurgze
/// – TeZos Zvlis frTaze
/// – barZayis midamoze
/// – gavis da dundulos midamoze

//// barZayis Zvlis diafizis motexilobisas romel midamoSi


lokalizaciisas aRiniSneba proqsimaluri fragmentis maqsimaluri
ganzidva da moxra.
/// – zeda mesamedSi
/// - Sua mesamedSi
/// - qvemo mesamedSi
/// – rokzeda midamoSi

//// barZayis zeda da Sua mesamedis motexilobis dros proqsimaluri


fragmenti Semdeg mdgomareobaSia
/// – mozidvis, moxris da SigniTa rotaciis
/// – ganzidvis, moxris da gareTa rotaciis
/// – mozidvis, moxris da gareTa rotaciis
/// – ganzidvis, moxris da SigniTa rotaciis

//// barZayis Zvlis daxuruli motexilobis romel ubanSi


lokalizaciisas aRiniSneba uxSiresad barZayis sisxlZarRvebis
gaWyletva
/// – zeda mesamedSi
/// – Sua mesamedSi
/// – qveda mesamedSi
/// – rokzeda midamoSi

//// barZayis Zvlis daxuruli motexilobis romel ubanSi


lokalizaciisas aRiniSneba uxSiresad barZayis sisxlZarRvebis
gaWyletva
/// – barZayis proqsimalur nawilSi
/// – diafizis zeda mesamedSi
/// – Sua mesamedSi
/// – rokzeda midamoSi

//// CamoTvlilTagan motexilobis repoziciisa da fiqsaciis romeli


meTodis drosaa uxSiresi iseTi garTulebebi rogoricaa Cirqovani
garTuleba, cru saxsari, cximovani embolia, posthemoragiuli Soki
/// – intramedularuli osteosinTezi
/// – arakerovani osteosinTezi
/// – erTmomentiani daxuruli repozicia
/// – xangrZlivi ConCxovani daWimva

//// CamoTvlilTagan romelia uxSiresi barZayis Zvlis distaluri bolos


travmuli epifiziolizis Semdgomi garTulebaTa Soris
/// – kiduris magistraluri sisxlZarRvis Trombozi
/// – Zvlis zrdis darRveva
/// – daxuruli repoziciis SeuZlebloba
/// – cximovani embolia

//// CamoTvlilTagan romelia uxSiresi barZayis Zvlis distaluri bolos


travmuli epifiziolizis Semdgomi garTulebaTa Soris
/// – kiduris magistraluri sisxlZarRvis Trombozi
/// – Zvlis zrdis darRveva
/// – daxuruli repoziciis SeuZlebloba
/// – sisxlZarRvovan - nervuli konis dazianeba

//// pacienti hospitalizirebulia saswrafo CvenebiT avtosagzao


SemTxvevis Semdeg. rentgenologiurad diagnostirebulia barZayis Zvlis
rokzeda motexiloba, klinikurad gamoxatulia sisxlZarRvovan-nervuli
konis dazianeba da moWyletva. gansazRvreT mkurnalobis optimaluri
taqtika.
/// – transfuziuli Terapia
/// – medikamentozuri sisxlis reologiis gasaumjobeseblad.
/// – operaciuli mkurnaloba
/// – ConCxovani daWimva daSvebuli kiduriT

//// pacienti hospitalizirebulia didi wvivis Zvlis medialuri rokis


dazianebiT, travmis meqanizmia gadametebuli adduqcia, qvemoT mocemuli
klnikuri simptomatikidan romeli paTologia Seesabameba aRniSnul
travmas
/// – muxlis orive gverdiTi iogis dazianeba
/// – orive jvaredina iogis dazianeba
/// – lateraluri meniskis dazianeba
/// – mcire wvivis gareTa iogis, wina jvaredini iogisa da medialuri
meniskis dazianeba

//// pacienti hospitalizirebulia didi wvivis Zvlis medialuri rokis


dazianebiT, travmis meqanizmia gadametebuli adduqcia, qvemoT mocemuli
klnikuri simptomatikidan romeli paTologia Seesabameba aRniSnul
travmas.
/// – muxlis orive gverdiTi iogis dazianeba
/// – jvaredina iogebis dazianeba
/// – orive meniskis daizaneba
/// – mcire wvivis gareTa iogis, wina jvaredini iogis da medialuri
meniskis dazianeba

//// pacienti hospitalizirebulia didi wvivis Zvlis lateraluri rokis


dazianebiT, travmis meqanizmia gadametebuli abduqcia, qvemoT mocemuli
klnikuri simptomatikidan romeli paTologia Seesabameba aRniSnul
travmas.
/// – gverdiTi iogebis dazianeba
/// – gverdiTi da jvaredini iogebis dazianeba
/// – medialuri gverdiTi iogis, wina jvaredini iogisa da meniskis
dazianeba
/// – meniskebis dazianeba

//// pacienti hospitalizirebulia muxlis saxsirs travmuli daziaebiT,


gamoxatuli hemarTroziT, rentgenologiurad diagnostirdeba didi
wvivis Zvlis rokTaSua SemaRlebis motexiloba. romeli anatomiuri
warmonaqmnis dazianebasTan gvaqvs saqme.
/// – medialuri gverdiTi iogis
/// – lateraluri gverdiTi iogis
/// – gverdiTi da jvaredina iogis
/// – wina jvaredina iogis

//// pacienti hospitalizirebulia muxlis saxsirs travmuli daziaebiT,


gamoxatuli hemarTroziT, rentgenologiurad diagnostirdeba didi
wvivis Zvlis rokTaSua SemaRlebis motexiloba. romeli anatomiuri
warmonaqmnis dazianebasTan gvaqvs saqme.
/// – medialuri gverdiTi iogis
/// – lateraluri gverdiTi iogis
/// – wina jvaredina iogis
/// – ukana jvaredina iogis

You might also like