VEIKSMO laikraštis

2020 m. spalio mėn. 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

UŽ valstybę, vertą mūsų energijos! Išleido Centro partijos - Tautininkų kandidatas į Seimo narius Sakalas Gorodeckis
2020 m. spalis. Vilniaus Senamiesčio - Žvėryno - Užupio apygarda Nr. 1

Kandidato į Seimo narius SAKALO GORODECKIO trumpas laiškas

Senamiesčio – Žvėryno – Užupio apygardos bendruomenėms, kiekvienam rinkėjui
pastebėjote, niekas nė Bet žymiai svarbiau –
nebesiūlo sieti politikos paskatinti, kad rinktu-
su teigiamais gyvenimo mėtės be inercijos. To
kokybės rodiklių poky­ mums visiems nuošir­
čiais. džiai ir linkiu. Pasijuskite
pagaliau politikų darb­
Suprantama, kad „nesis­
daviu ir pasisamdykite
teminis“ kandidatas vie­
jums dirbančius.
nas pats irgi nedaug te­
turės galimybių „ką nors
pakeisti“. Tačiau tikėtina,
kad jis bent jau norės tų
pokyčių ir jų sieks. Tad
jei abejojate dėl „nesis­
teminio“ kandidato ga­
limybių, pagalvokite ir
apie kiek­vieno kandida­ Vilniaus Žvėryno ben-
to, nesvarbu kokiai poli­ druomenės steigėjas,
kino režisierius Vytau-
nuotr. A. Lekevičiaus tinei jėgai jis priklausy­ tas Damaševičius:
Artėja diena, kai apygar­ ką jis išvis galės pakeis­ dami neefektyviai siste­ tų, dalykines ir darbines „Pažįstu Sakalą kaip akty­
doje gyvenantiems rin­ ti, jeigu būtų išrinktas. mai, kaip nors dar gali savybes, išmanymą ir vų Užupio bendruomenės
kėjams reikės pasirinkti Kartais net atrodo, kad paskatinti esminius po­ patirtį. Juk rinkėjai – tai žmogų, man labai priim­
tarp apygardoje iškeltų rinkimai tapo gan be­ kyčius politikoje. O svar­ tina jo veikla ir kova už
politikų darbdaviai. Gal­ bendruomenės interesus.
kandidatų į Seimo na­ prasmiškais ir rodos be­ biausią vertinimo kri­ būt ne vien politikai yra Jiems Sakalas – itin atsida­
rius. Pasirinkimas nėra lieka rinktis kokią nors terijų juk sudaro ryšys kalti dėl situacijos Lie­ vęs. Toks politikas Seime
lengvas, kadangi per mažesnę blogybę arba tarp siūlomos politikos tuvoje? Gal dėl to kalti labai praverstų Lietuvai!”.
pastarąsias kelias ka­ iš viso nedalyvauti rin­ siekių ir konkrečių rezul­ ir rinkėjai, kurie šiuos
dencijas jūsų išrinktieji kimuose (o taip tiktai di­ tatų. Šito ryšio nėra. Jei politikus renka pagal
akivaizdžiai nepateisino gražius reklaminius pa­
jokių lūkesčių. Lūkesčių,
deja, nepateisino ir vi­
Pasijuskite veiksliukus ir įvaizdžius,
sas, gana uždarą klasę pagaliau politikų o ne pagal tai, ką jie
daro ir sugeba, jų šeimą
sudarantis mūsų šalies
„politinis elitas“. darbdaviu ir ir gyvenimo kelią?
Todėl siūlau atidžiau
Jus dabar mėgina su­ pasisamdykite jums panagrinėti kiekvieno Vilniaus Senamiesčio
graudinti ir įtikinti, kad
visi nuo dabar ims rū­ dirbančius kandidato veiklą, pasi­
gilinti į jo realias verty­
bendruomenės steigėja
ir pirmininkė Asta Baš-
pintis piliečių gerove, kauskaitė:
bines nuostatas, apsi­
emigrantų sugrąžinimu dėja tikimybė, kad nie­ suoti už valdančiųjų ir „Senamiesčio bendruo­
dairyti, ką jis veikia savo menė daug metų ben­
ir tautos ateitimi. Tad kas ir nepasikeis). valdžiusių politinių par­ aplinkoje, kiek jam iš dradarbiauja su Užupio
pasirinkimas nėra leng­
vas būtent todėl, kad Noriu paprašyti, kad tijų atstovus. Tarp jų yra tiesų rūpi bendri pilie­ bendruomene. Sakalas
čių, bendruomenių rei­ padeda sukurti produkty­
piliečiui nebeaišku, kuo patys pagalvotumėte nemaža pagarbos vertų vų ir pozityvų bendravimą.
ir kitus paskatintumėte ir politiką išmanančių kalai. O svarbiausia, ar
dar galima tikėti, o jei Kad ir kokie skirtingi būtų
žodžiai tampa darbais.
kuris nors kandidatas daugiau pagalvoti apie žmonių, tačiau patirtis žmonės, jis visada suvieni­
ja juos kovai už bendrus
net ir atrodo vertas pa­ tai, ar sveikai protaujan­ parodė, kad nėra jokios Man išties labai svar­
interesus“.
sitikėjimo, tai neaišku, tis rinkėjas dar gali bal­ vilties, jog jie, priklausy­ bus jūsų pasirinkimas.

UŽ Valstybę, vertą mūsų energijos!

 2 VEIKSMO
Svarbiausi gyvenimo faktai
Esu Sakalas Gorodeckis, lietuvis iš
Užupio, Vilniaus Senamiesčio gy­
ventojas.
Užaugau Vilniaus krašte, Grigiškėse,
inteligentų ir antisovietinių disiden­
tų šeimoje. Kas yra KGB, mūsų šeima
žino iš asmeninės patirties. Laukta
Sąjūdžio atgimimo banga mūsų šei­
moje palietė visus narius, pačiam
teko ją kelti studijuojant Maskvoje –
tarp lietuvių tremtinių ir jaunimo.
Grįžęs į Lietuvą, tapau kariu sava­
noriu, vėliau – civiliu Krašto apsau­
gos ministerijoje NATO integracijos
srityje. Čia patyriau ir suvokiau, kad
Gimę vėtroje skraidyti,
išbandymų nesibaido!
Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos rezistencijos istorijoje
„Veiksmo laikraštis“ (VL): Pastarieji
keleri metai Lietuvos sostinėje buvo
pilni visuomenę įaudrinusių diskusi-
jų ir abejotinų veiksmų dėl istorinės
atminties įamžinimo ženklų. Kas
nulėmė, kad atsiradote daugelio šių
įvykių sūkuryje?
Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to,
kad Lietuvos žemaičių bajorų Goro­
Senelis Jonas Jaskelevičius, Merkinės viršai- svarbius įvykius šioje epochoje.
tis (kairėje), ir prezidentas Antanas Smetona
1935 metais
M. K. Čiurlionio muziejaus archyvo nuotr.
LAIKRAŠTIS
Tautininkų konferencijoje (nuotr. J. Vaiškūno)
lemiamas dalykas visų mūsų orga­
nizacijų vystyme yra žmonės ir jų
motyvacija. Tai atvedė į personalo
vadybos konsultacijų verslą, kurį iš­
auginau iki amerikiečių pasaulinės
kompanijos padalinio „HayGroup“.
Dirbau su daugiau nei 300 Lietu­
vos ir kitų šalių įmonių. Siekiau būti
praktiku, ne vien patarėju – krizės
išvakarėse priėmiau pasiūlymą per­
tvarkyti „Maximos grupės“ holdingo
Esu ne pažadų, o realių darbų žmogus!
deckių giminės atstovai visais laikais
neliko nuošalyje nuo Lietuvos vals­
tybės reikalų. Kiek domiuosi šeimos
genealogija, giminės atstovų daly­
vauta visuose įmanomuose sukili­
muose, ne kartą susilaukta skaudžių
represijų. Tad ši gija tęsiasi iki šiol,
neaplenkiant ir mano šeimos linijos,
įtraukiant taip pat ir mane į Lietuvai
VL: Gal galėtumėte daugiau papa-
sakoti apie sąsajas su istoriniais įvy-
kiais?
Pradėčiau nuo senelio Kosto Goro­
deckio, kuris dar lietuviškos spau­
dos draudimo metu, XX amžiaus
pradžioje, mokėsi Šiaulių berniukų
gimnazijoje kartu su broliais Biržiš­
komis, jau tuo metu būdami sąmo­
ningais lietuviais. Vėliau Kostas Go­
rodeckis mokslus pratęsė Maskvos
universitete, kur už lietuvišką veiklą
carinės valdžios buvo įkalintas. Bir­
žiškoms pavyko išsisukti nuo ilges­
nės bausmės, o seneliui teko keliau­
ti į tremtį ant Šiaurės Dvinos kranto
įmonių personalo vadybą. Per kele­
rius metus pavyko vadovus atvesti
iki supratimo, kas yra teisingas atly­
gis darbuotojams ir suvokimo, kad
be socialinės atsakomybės verslo
tvarumo nebus.
Vėliau, konservatorių kadencijos
metu, teko pertvarkyti Europos Są­
jungos finansinę paramą adminis­
truojančią Lietuvos verslo paramos
agentūrą prie Lietuvos Respublikos
ūkio ministerijos. Išskaidrinus jos
veiklą, sutvarkius procesus, sustip­
rinus darbuotojų motyvaciją ir me­
tams sustabdžius lengvatinį finan­
sinės paramos teikimą institucijai
palankiems subjektams, pavyko
sutaupyti daugiau nei 200 milijonų
litų valstybės lėšų. Deja, mūsų val­
džios atstovams to nereikia, nes tai
kelia didelį pavojų jų veiklai. Šiuo
metu teikiu personalo vadybos kon­
sultacijas dirbdamas su Lietuvos
įmonėmis, kurių dalis – strateginės.
Visuomeninė ir savanorystės veikla
buvo ir yra dalis mano gyvenimo
nuo pat mažumės. Nuo 1998 metų
įsijungiau į Užupio Respublikos kū­
rimą, tapdamas jos premjeru. Su
užupiečiais pavyko pakelti spar­
nus Užupio angelui, nors ne visi po
„šiais sparnais kilo aukštyn“. Ne vien
Prie Jono Noreikos (gen. Vėtros) atminimo lentos
Archangelsko gubernijoje. Paskui
Kostą Gorodeckį į tremtį pasiauko­
dama nusekė jo meilė – Ugionių
bajoraitė Elvyra Jagučianskytė, kur
jiems gimė mano tėvas (g. 1915) ir
dėdė. Per bolševizmo teroro apimtą
Rusiją į Lietuvą pavyko sugrįžti tik
1920 metų pabaigoje, kuriam lai­
kui įstrigus Maskvoje, kuriant vieną
pirmųjų Lietuvos atstovybių ir orga­
nizuojant visus įmanomus sutiktus
lietuvius sugrįžimui. Jei ne tremtis,
atskyrusi beveik dešimtmečiui nuo
aktyvios tautinės veiklos, senelis
galėjo atsirasti tarp Vasario 16-osios
akto signatarų kartu su kitais žy­
miais savo bendramoksliais. Gyve­
2019 m. vasario 16 d. deglų eitynės Vilniuje
(nuotr. A. Daugilio)
Užupio erdvėje neatlygintinai ginu
paveldosaugą ir žmonių interesus
nuo agresyvių statybų. Vadovauju
Vilniaus bendruomenių asociacijai,
telkdamas aktyvius vilniečius ben­
druomenininkus nepriklausomai
nuo jų partinių simpatijų, nes mano
patirtis įrodė, jog išrinkti sisteminių
partijų nariai, deja, nesistengia at­
stovauti piliečiams ir nenori ginti jų
interesų savo „juodu“ darbu.
Kėdžių gyvenime nekaitalioju. Se­
neliai ir tėvai buvo tautininkai, atro­
do liekame vieninteliai principiniai
tradicinių šeimos ir moralės verty­
bių gynėjais šiame beprotiškai tole­
rantiškame pasaulyje.
Į Užupį laimingai „atsikėliau“ 1993
metais, užkuriomis pas savo žmoną
Onutę, turime tris dukras ir vieną
sūnų.
nimo linijų spiralės taip tampriai
susisuko, kad tėvui teko nukeliauti į
stalininius lagerius beveik šalia savo
gimimo vietos, o man – Sąjūdžio at­
gimimo metais studijuoti Maskvos
universitete, keliauti senelio išvaikš­
čiotomis vietomis ir vėl, kaip jis, rink­
ti lietuvius sugrįžimui į Nepriklauso­
mybę atkūrusią Tėvynę.
VL: O kaip šis giminės užtaisas pa-
siekė Jus?
Pirmosios nepriklausomos Lietuvos
laikais mano tėvas Sakalas Gorodec­
kis aktyviai skautavo, buvo vienas
iš pripažintų vadų Kaune. Tačiau
Nukelta į 3 psl.

Kartu su Rimantu Matuliu (dešinėje), Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) atkūrėju bei pirmuo-
ju pirmininku, ir 2005-2008, 2011-2013 metų LTS pirmininku Gintaru Songaila (kairėje) Rasų
šventėje. (nuotr. R. Gorodeckio)
Atkelta iš 2 psl.
Europos geopolitiniai vėjai vis labiau
pradėjo pūsti ir Lietuvoje. Taip 1938
metais Lietuvai teko priimti Lenkijos
ultimatumą, sukeliant didelį patrio­
tiškai nusiteikusio jaunimo nusivy­
limą dėl valstybės negebėjimo ap­
ginti savo interesus ir garbę. Skautų
tarpe kilo jaunatviškas noras protes­
to būdu žadinti visuomenę ir kaip
nors keisti padėtį be išeities. Skautų
vadovybė nutarė, kad atėjus šaukia­
majam amžiui suaugę skautai viešai
atsisakys eiti į kariuomenę, reika­
laudami ją reformuoti ir pasirengti
visuotinei gynybai bei įtraukti visus
neabejingus piliečius. Pirmasis, kuris
viešai protestavo prieš sustabarėjusį
neveiklumą, buvo mano tėvas. Jis
atsisakė vykdyti karo prievolę, taip
norėdamas viešai atkreipti instituci­
jų dėmesį. Tėvą suėmė ir jam pasky­
rė karo lauko teismą. Pagal teismo
nuosprendį, kelis mėnesius pralaikė
Kauno IX-ajame forte, vėliau šauk­
tiniu paėmė į tarnybą ryšininkų ba­
talione. Tačiau įdomiausia, kad vals­
tybės kaltintojas teisme buvo tuo
metu dar niekam nežinomas karo
juriskonsultas leitenantas Jonas
Noreika. O kad tėvas susipažino su
J. Noreika dar iki II pasaulinio karo,
atradau tik po tėvo mirties, skaityda­
mas jo paliktus, jo paties aprašytus
jaunystės nuotykių prisiminimus.
VL: O kaip tai susiję su Lietuvos sos-
tine Vilniumi?
Atgavus Vilnių 1939 metais, sene­
lis Kostas, atsiliepdamas į kvietimą
tarnautojams vykti į atgautą sosti­
nę, tapo miško urėdu Jašiūnuose, o
tėvas Statys ir dėdė Zigmas ėmėsi
kurti bei mokytojauti apylinkių lie­
tuviškose mokyklose. Taip dirbda­
mas vienoje iš mokyklų šalia Die­
veniškių, tėvas, atėjus sovietams,
įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto
(LAF) veiklą. Kilus karui ir praradus
ryšį su likviduota LAF vadovybe
Vilniuje, jis ėmėsi veikti savarankiš­
kai ir, subūręs sukilėlių būrį, atkūrė
lietuvišką valdžią Dieveniškėse bei
aplinkiniuose bažnytkaimiuose (net
anapus dabartinės valstybinės sie­
nos su Gudija). Nepaklusęs atvyku­
VEIKSMO
tuvos kariuomenės karininkus su­
ėmė 1941 metais, įtarus juos veikla
LAF. Apie tikrąjį jų likimą taip teta
ir nesužinojo iki mirties. Tik jau po
1992 metų iš Rusijos archyvų nuo­
trupų sužinojome, kad jie buvo su­
šaudyti netrukus po suėmimo. So­
vietams užėjus antrą sykį, senelis ir
tėvas, kaip dirbę prie miškų, įgavo
šiokį tokį tarybų valdžios pasitikėji­
mą ir buvo priimti į valdišką tarnybą.
Gyvendami Vilniuje, gavo galimybę
legaliai judėti po okupuotą Lietu­
vą lankant urėdijas, taip susižinant
tikruosius sovietinio teroro mastus
bei užmezgant pirmus kontaktus su
kylančia ginkluota rezistencija. Neti­
kėtai tėvas, lankydamasis Vrublevs­
kių bibliotekoje, abiejų džiaugsmui
sutiko iš Štuthofo lagerių sugrįžusį
siai vokiečių vadovybei, slapčia su­ Joną Noreiką. Šis ėmė atsiprašinėti
kilėlius paleido, liepdamas vyrams kažkada teisto jauno skauto ir pri­
kiek įmanoma daugiau ginkluotės sipažino, jog jie buvo jaunatviškai
Oficialus Dalai Lamos XIV vizitas Užupyje (nuotr. K. Gandžiumian)
išsigabenti ateičiai ir savo šeimų ra­ teisūs, kad Lietuvos valstybė nebu­
mybės dėlei. Pats pasišalino į sosti­ vo pasirengusi šioms negandoms,
nę, slėpdamasis nuo galimo nacių o daugelis kadrinių karininkų šių
persekiojimo. Visi šie įvykiai yra liu­ pavojų net neįtarė, besirūpindami
dijimas to, kad net vieno žmogaus savo gerove.
aktyvus bei pasiaukojantis veikimas
neaiškiomis aplinkybėmis geopoli­ VL: Kaip išsivystė rezistencinė veikla
tiškai išsaugojo Lietuvai gerą gabalą pokaryje?
teritorijos. Susitikę jie suvokė, kas vyksta Lietu­
voje, ir ėmė burti rezistencijos orga­
VL: Kaip toliau klostėsi giminės isto-
rija Vilniuje?
Tėvo teta Regina Nurkienė-Goro­
deckaitė buvo Lietuvos kariuome­
nės karininkų žmona ir motina.
Jų autorinktinės dalinį 1939 metų
rudenį dislokavus dabartiniame
Olandų gatvės miestelyje, ji įsikūrė
dabartiniame Užupyje, Baltajame
skersgatvyje. Mamos Onos giminė
irgi sugrįžo į sostinę, iškart, kai tik
ji buvo atgauta 1939 metais. Tėvai,
būdami studentai literatai, 1945
metais susipažino tarybinių rašytojų
sąjungos suvažiavimo metu. Taigi,
esame senieji vilniečiai.
VL: Kaip sovietinė okupacija palietė
jūsų šeimą?
Tėvo tetos šeimai priklausiusius Lie­
LAIKRAŠTIS 3
nizaciją. Su planais supažindinę bū­
simą Helsinkio grupės steigėją Oną
Lukauskaitę-Poškienę, visi trys 1945
rudenį įsteigė Lietuvių tautinę tary­
bą (LTT), siekdami ją padaryti Lietu­
vos rezistencijos vadovybės centru.
LTT įkūrimo iniciatorius J. Noreika
generolo Vėtros vardu pasirašinė­
jo įsakymus ir instrukcijas kariniais
klausimais, veikdamas kaip Lietuvos
ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios
vadovybės vyriausiasis vadas. Sta­
sys Gorodeckis, veikdamas kaip ge­
neralinis sekretorius S. Radžiūnas,
paruošė kitus plačiai paskleistus
programinius dokumentus: teisi­
nes normas, nurodymus, įsakymus,
direktyvas, instrukcijas, verbavimo
tvarkas, žvalgybos ir politines ap­
žvalgas. Šie dokumentai, net ir likvi­
davus LTT, tapo norminiais ir buvo
tvirtas pagrindas tolesnėje kovoje.
Pagal juos buvo organizuojamas
tolesnis rezistencinis pasipriešini­
mas. Buvo užmegzti tamprūs ryšiai
su daugeliu tada veikusių partizanų
štabų, perėjusių į LTT pavaldumą.
Vykdant pareigas, Stasiui Gorodec­
kiui teko lankytis Žemaitijos ir Dzū­
kų partizanų apygardose, asmeniš­
kai tartis su jų vadovybe – majoru
J. Semaška - Liepa („Žemaičių legi­
ono” vadu), pulkininku J. Vitkumi -
Kazimieraičiu, išgarsėjusiu savo ko­
viniais žygdarbiais. Partizanų tarpe
buvo diegiama drausmė ir konspi­
racija, nepagrįstai kerštaujantiems
ir plėšikavimais susitepusiems par­
tizanams buvo vykdomi karo lauko
teismai. Išleistas ir „Atsišaukimas
į laisvąsias pasaulio tautas”, žino­
mas kaip memorandumas. Buvo
suburta diversinė partizanų grupė
veikimui Vilniuje, kuriai vadovavo
Z. Laukaitis-Šerkšnas, sėkmingai be
nuostolių „patvarkiusi“ daugelį oku­
pantų kontorų, perimant dokumen­
tų blankus, ginklus, spausdinimo
įrangą. J. Noreika ir tėvas, susikūręs
S. Radžiūno slapyvardį, abu puikiai
valdydami plunksną, pagal šių lai­
kų terminiją buvo puikūs „troliai“
sovietinės valdžios propagandos
erdvėje. Priešpastatydami Lietuvo­
je siautėjusiam MGB generolui Ve­
trovui, sukūrė J. Noreikai dabar jau
Nukelta į 4 psl.
 4 VEIKSMO LAIKRAŠTIS

pareigą. Pagrindinius kaltinimus pri­ niekada nesudomino jokių rezisten­

Atkelta iš 3 psl.
visiems, net neprieteliams, žinomą
generolo Vėtros slapyvardį, klaidi­
nusį tarybinius organus. Deja, LTT
išdavė tardymų neatlaikęs tėvo į šią
veiklą įtrauktas bičiulis, kuriuo tėvas
per daug pasitikėjo.
Suimti nariai beveik metus buvo
žiauriai tardomi KGB rūsiuose. LTT
rezistentų grupei, kurioje be 3 vadų
dar buvo teisiami 8 asmenys, sovietų
valdžia surengė parodomąjį teismi­
Vilniaus klubo susitikime
nį farsą, nes teisiamieji nepripažin­
dami tarybinio legitimumo, laikėsi
nuostatos, kad veikė teisėtai – kaip
tikri Lietuvos piliečiai, vykdę savo
Jokios vėtros nebaisios mūsų skrydžiui!
Būk realistas – tikslingai siek neįmanomo!
siėmė vadų trijulė. Stasio Gorodec­
kio bendražygiai Jonas Noreika  –
generolas Vėtra, atlaikęs tardymus ir
prisiėmęs visą kaltę sau, bei jo adju­
tantas Zigmas Laukaitis-Šerkšnas
buvo nuteisti myriop. Jonas Norei­
ka, būdamas juriskonsultu, teisme
pasakė sovietų valdžią kaltinančią
kalbą, kurios paviešinimas ir dabar
gąsdintų mūsų priešus. Kiti gavo
įvairias bausmes lageriuose ir teisių
suvaržymą. Etapuojant kalinius, tė­
vas buvo paskutinysis, matęs gyvą
J. Noreiką. Tik praėjus 45 metams,
plačiai pagarsėjusios Vilniaus inteli­
gentų bylos dalyviai 1991 m. buvo
reabilituoti.
Tėvas tikriausiai buvo vienintelis iš
partizanų vadų, sulaukęs Lietuvos
valstybės atkūrimo bei gyvai matęs
J.Noreiką, J.Vitkų, J.Semašką. Keista,
nors jo liudijimai svarbūs Lietuvos
istorinei atminčiai, bet visą tą laiką,
kol jis buvo gyvas ir sąmoningas –
iki pat gyvenimo galo 2002 metais,
cijos tyrinėtojų.
VL: Kaip Vėtros likimas paveikė jūsų
šeimą?
Mama ir tėtis vienas kito laukdami
susitiko tik po dešimties metų išsis­
kyrimo, praleidę ilgus metus lagery­
je. Grįžę į Lietuvą, jie šiaip ne taip įsi­
kūrė šalia Vilniaus, Grigiškėse. Mano
vyresniajai sesei davė Aušrinės var­
dą, kaip sugrįžtančios vilties simbo­
lį, broliui Aringui – „aro“ sinonimą, o
kai gimiau aš, jau buvo drąsu ir jie
nesislėpdami man suteikė partiza­
nų slapyvardžiams įprastą Sakalo
vardą.
Likimas lėmė, kad Užupiui, kuriame
gyvenu, buvo priskirta seniūnaitija,
kurios erdvėje yra pirmojo savanorio
Kazio Škirpos alėja ir čia pat, ant ribos
Vrublevskio biblioteka, kur pažymint
LTT įkūrimo vietą generolui Vėtrai,
Jonui Noreikai, yra jams skirta atmini­
mo lenta. Taigi, viskas šalia – čia pat,
po akyla mūsų priežiūra ir globa.

Tarnystė Lietuvai per amžius!

1793-2020 m. – dalyvavimas rezistencijos ko­ Kiekvienas išgelbėtas lietuvis nių praktikos Lietuvoje kūrimas, Užupio Respu­
vose ir lietuvybės tradicijų išsaugojimas kie­ brangus! blikos premjeras, savivalda veiksme, o ne kal­
kvienoje kartoje, dokumentuotas giminės da­ 1988-1991 m. – lietuviškos sekmadieninės mo­ bose.
lyvavimas 1794, 1831, 1864, 1905, 1918, 1941, kyklos Maskvoje įkūrėjas bei mokytojas. Tauta be paveldo ir kultūros –
1944-46, 1988-1991 m. kovose. Sugrįš iš užsienių Smetona ir liaudis be savasties!
Tėvas Stasys Gorodeckis, Generolo Vėtros (Jono vėl bus laisva Lietuva! Nuo 2002 m. – kultūros paveldo ir bendruome­
Noreikos) vadovaujamos Lietuvių tautinės tary­ 1989 m. – pirmasis lietuvis, Maskvoje pasitikęs nių interesų gynimas nuo akcijų iki baudžiamų­
bos štabo viršininkas, vienintelis likęs gyvas iš prezidento Antano Smetonos anūką, pirmą jų bylų.
aukščiausios pokario rezistencijos vadų, nieka­ sykį atvykstant į Lietuvą. Už visų tautų laisvę ir atgimimą!
da neišdavęs savo kovos idealų. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir 2015 m. – pirmoji Lietuvos savanorių pagalba
Tautos jėga – vienybėje! pripažinimas Maidano kovotojams Ukrainoje.
Esu trečiosios kartos tautininkas. 1990 m.– Kovo 11-osios akto išplatinimas Mas­ Nuo 1992 m. talka Gudijos bičiuliams, saugant
Žygeivystės dvasia gyvuos kvos diplomatams ir pasaulinėms agentūroms. savo tautiškumą.
Fanai, Energijos višūnė, 2008 metai Neišvengiama kompiuterizaci- Lietuva – lietuviams!
jos lituanizacija Tauta be istorinės atminties, len-
1994 m. – pirmoji gamykliniu būdu pagaminta gviausias grobis kosmoplitams!
kompiuterio klaviatūra su lietuviškai rašmeni­ Nuo 2012 m. – Kovo 11-osios ir Vasario 16-os­
mis, tapusi standartu Lietuvoje. ios patriotinių eitynių, akcijų ir mitingų už gen.
NATO stiprybė kartu Vėtros ir Kazio Škirpos istorinės atminties orga­
1997-1998 m. – administruotos pirmosios Lie­ nizatorius.
tuvos stojimo į NATO programos.
Tautinė valstybė – socialinė tei-
sybė!
Nuo 1984 m. – savanorystė vedant kalnų žy­ Nuo 1998 m. – socialiai teisingesnio atlygio val­
gius. dymo diegimas daugiau nei 300 Lietuvos įmo­
Su Sąjūdžiu – Už Lietuvą! nių.
1989 m. – pirmojo Sąjūdžio vadovų vizito į Mas­ Už bendruomenes, už savival-
kvą, pradėjusio sovietinės imperijos žlugimą, dos atkūrimą!
organizatorius. Nuo 2001 m. – stipriausios vietos bendruome­

Tauta ir šeima – valstybės pagrindas
Kad tai sukurtume, manęs laukia šie darbai:
Stiprinsime Lietuvos savastį, investuosime
į nacionalinę kultūrą ir mokslą.
Švietimo sistema ne pagal krepšelius, o
pagal valstybės užsakymą.
Valstybės finansuojamų studijų plėtra.
Grąžinsime valstybę piliečiams, o tautai
suvereno galias.
Įvesime asmeninę pareigūnų ir tarnautojų
atsakomybę, vertinimą pagal rezultatus
kuriant bendrąjį gėrį. Teismams – nešališką
visuomenės kontrolę.
Ypatingi prokurorai – korupcinėms,
ypatingoms byloms. Prokuratūra gins viešąjį
interesą.
Viešojo sektoriaus stiprinimas.
Sveikatos priežiūra ir kitos viešosios
paslaugos vienodai prieinamos visoje šalyje
nepriklausomai nuo socialinės padėties.
Atkursime sveikatos paslaugų apimtį,
buvusią iki karantino.
Mažinsime skurdą.
VEIKSMO LAIKRAŠTIS 5
Pensijos užtikrins orų pragyvenimo lygį.
Minimalus atlyginimas viršys pusę
vidutinio atlyginimo.
Mažesni mokesčiai neįgaliesiems,
šeimoms su vaikais ir jaunimui.
Išmokos vaikams, kurios realiai didins
gimstamumą. Imigracijos kontrolė.
Sugrįžimo į Tėvynę skatinimas.
Atleidimas nuo mokesčių pradedant
verslą.
Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas
per nacionalinį banką.
Žalioji ekonomika. Investicijoms palanki
aplinka. Kooperacija žemės ūkyje.
Monopolijų pažabojimas.
Energijos išteklių įvairovė.
Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose
nacionalinių interesų pagrindu.
Baltijos šalių vienybės stiprinimas.
Glaudesnis bendradarbiavimas su Vidurio
Europos šalimis.
 6 VEIKSMO
Kaip keisime Lietuvą?
Kartu su Sakartvelo ir Žvėryno bičiuliais Tbilisio skvere (Sakartvelo užsienio reikalų ministeri-
Lietuvoje pritrūko politinės va­
lios atkurti iki okupacijos bu­
vusias vietos savivaldos struk­
tūras, t.y. valsčių, apskričių ir
miestų savivaldybes. Mūsų
valstybėje, vienintelėje iš so­
vietinės imperijos išsivadavu­
sioje Baltijos ir Vidurio Europos
valstybėje, išliko mažai pakitu­
si sovietinės okupacijos laiko­
tarpiu suformuota ir griežtai
centralizuota administracinė
teritorinė struktūra.
Demokratinėse šalyse vietos
savivalda yra ne tik savaran­
kiško jos egzistavimo, bet ir
pilietiškumo ugdymo bei de­
mokratinės plėtros pagrindas.
Lietuvoje šis pagrindas yra silp­
nesnis nei kitose Europos Są­
Akcija už paveldosaugą Vilniuje
LAIKRAŠTIS
jos archyvo nuotr.)
Visuotinai pripažįstama, kad
jungos valstybėse. Mūsų šalis vietos savivalda gali veiks­ Kaip visuomenės atsakas į ne­
išsiskiria ne tik labai stambio­ mingai veikti tada, kai vienam užbaigtą teritorinę adminis­
mis savivaldybėmis, bet ir tuo,
jog turi tik vieno – subregio­
ninio – lygmens savivaldą. Nei
vietos, nei regioninės savival­
dos Lietuvoje nėra. Mes stipriai
atsiliekame decentralizuoda­
mi valdžią ir kurdami pilietinę
visuomenę.
Dar 2007 m. kovo 14 d. Lietu­
vos Respublikos Vyriausybės
nutarimu Nr. 28 buvo pareng­
ta Vidinė savivaldybių decen­
tralizacijos koncepcija. Ji buvo
rengta nedalyvaujant nei vie­
tos bendruomenėms, visuo­
meninėms organizacijoms bei
suinteresuotoms gyventojų
grupėms, nebuvo aptarta ir pri­
statyta visuomenei. Tačiau net
ir joje numatyti decentraliza­
cijos etapai nebuvo įgyvendin­
ti. Koncepcijos išvadose, beje,
nurodoma: „Kadangi valstybės
teritorijos administraciniai te­
ritoriniai vienetai, kuriems lai­
duota vietos savivaldos teisė,
yra labai dideli, Lietuvoje iki
galo neišnaudotos subsidiaru­
mo principo, numatyto Euro­
pos vietos savivaldos chartijoje
ir nustatyto Lietuvos Respubli­
kos viešojo administravimo
įstatyme, taikymo vietiniu (sa­
vivaldybių) lygiu galimybės“.
Lietuvybės išsaugojimas ir viešojo intereso gynimas – svarbiausi
municipalitetui priklauso 5000
gyventojų. Demokratinio pa­
saulio valstybėse tokia padėtis
ir yra (vidurkis 5-10 tūkst. gy­
ventojų). Lietuva – vienintelė,
turinti savivaldos teisę viduti­
niškai 61670 gyventojų! Pvz.,
Prancūzijoje – 1610 gyventojų;
Vokietijoje – 5088, Suomijo­
je – 10323, Danija -19276, Es­
tijoje – 5870, Latvijoje – 4350,
Kaliningrado srityje – 71 430,
Leningrado srityje – 58 620 gy­
ventojų.
Keistas sutapimas, kad Lietu­
vos teritorinis administraci­
nis padalijimas labai panašus
į Rusijos federacijos teritorinį
administracinį padalijimą, iš
esmės skiriasi nuo kitų Baltijos
ir Vidurio Europos bei apskri­
tai nuo demokratinio pasaulio
valstybių teritorinio adminis­
tracinio suskirstymo, savival­
dos struktūrų.
Valdančios politinės jėgos jau
keliolika metų blaškosi tarp
centralizuoto valdymo ir pla­
tesnės savivaldos ir vengia
nuoseklių sprendimų. Tuo tar­
pu visuomenė nėra patenkinta
dabartine vietos savivaldos sis­
tema ir norėtų ją stiprinančių
reformų. Apklausos rodo, kad
dauguma gyventojų mano,
jog savivaldybių priimti spren­
dimai turi menką poveikį jų gy­
venimui, o ir jie patys negali tu­
rėti jokios įtakos savivaldybių
sprendimams. Susirūpinimą
kelia ir didėjantys korupcijos
ir nepotizmo mąstai savivaldy­
bėse.
tracinę reformą ir savivaldos
seniūnijose stygių, Lietuvoje
masiškai ėmė kurtis vietos ben­
druomenės. Tai vėlgi unikalus
reiškinys Europoje, atkreipęs
užsienio mokslininkų dėmesį ir
jiems keliantis nuostabą.
Lyginant su kitomis pokomu­
nistinėmis valstybėmis, Lietu­
vos gyventojų pasitikėjimas
vietos valdžia yra vienas ma­
žiausių. Kuo toliau, tuo mažiau
žmonių ateina į rinkimus. Esant
tokiai situacijai, pasėjama abe­
jonė išrinktų atstovų legitimu­
mu.
Manome ir siekiame, kad bū­
tina iš esmės keisti Lietuvos
savivaldos modelį. Tačiau nei
diskusijos, nei konsultacijos su
visuomene šia tema nevyksta,
apsiribojama tik ES projektų fi­
nansavimo įsisavinimu, eksplo­
atuojant šią temą. Mokslininkų,
Nukelta į 7 psl.
 VEIKSMO
parengtų savivaldos reformos
projektą, apsispręstų dėl rinki­
mų modelio, administracinio
teritorinio valstybės sutvar­
kymo, o šį projektą pateiktų
LAIKRAŠTIS 7
visuomenės svarstymui. Tam
reikalinga tik politinė valia, nes
mokslinių ir kūrybinių pajėgų
Lietuvoje, manau, tikrai yra.

Atkelta iš 6 psl.

inteligentijos, bendruomenių Užtikrinant demokratiją būti­

lyderių argumentų papras­ na sudaryti reprezentatyvią ir
2018 m. vasario 16 d. nelegalios deglų eitynės (nuotr. V. Balkaus)
čiausiai nenorima girdėti. profesionalią darbo grupę, kuri

Viešojo
intereso
gynimo
laimėjimai:
Nuoseklus pasipriešinimas galimai ko-
rupcinių sprendimų įgyvendinimui dėl
„MG Valda“ („Darnu Group“) NT vysty-
mo Užupyje, Polocko g. 17 (eks „Skai-
teks“) sukūrė galimybes tarnyboms
atskleisti Eligijaus Masiulio kyšio bylą,
atskleidusią daromo poveikio mastą
Lietuvos valstybėje ir sostinės valdžioje.
Laimėta byla dėl Zarasų g. 15 monstro
šalia Bernardinų kapinių nelegalių sta-
tybų. Šioje byloje Vilniaus savivaldybės
teisininkai, atstovaudami mero Remi-
gijaus Šimašiaus poziciją, neraudonuo-
dami teigė, kad bendruomenės negali
ginti viešojo intereso. Bylos šalutinis
efektas buvo:
• atsirado bylos dėl dokumentų klas-
tojimo Vilniaus miesto plėtros departa-
mento darbuotojai;
• staiga vertingą postą paliko sostinės
vyr.architektas;
• pirmą sykį Lietuvos istorijoje buvo
panaikinta architekto atestacija;
• pirmą sykį VTPSI pilnai perėmė ben-
druomenių reikalavimus;
• pirmą sykį žymi advokatų kontora, NT
reikalų grandė Lietuvoje, liko ant ledo.
Tačiau valstybės neįgalumas tęsiasi, ne-
sugebant rezultatyviai įgyvendinti įsi-
teisėjusių sprendimų.
Balsuok atsakingai.
Dar liko laiko susigrąžinti valstybę!
Vietos
savivaldos
įtvirtinimui
būtina:
1. Įteisinti savivaldą vietos lygmeniu,
tam suteikiant dabar egzistuojančioms
seniūnijoms (apylinkėms) teritorinio
administracinio vieneto statusą. Tokia
pertvarka neprieštarauja Konstitucijai,
kuri nurodo 119 str: „Savivaldos teisė lai-
duojama įstatymo numatytiems valsty-
bės teritorijos administraciniams viene-
tams. Ji įgyvendinama per atitinkamas
savivaldybių tarybas“. Kartu išnagrinėti
ES didžiųjų miestų bei sostinių savival-
dos modelius ir juos pritaikyti Lietuvoje.
2. Įteisinant seniūnijų tarybų rinkimus,
juos rengti kartu su Savivaldybių tarybų
rinkimais. Tik seniūnų ir merų rinkimai,
esant dabartinei savivaldos sistemai, eg-
zistuojančių problemų neišspręs. Begalė
apklausų ir tyrimų parodė, kad didelė da-
lis gyventojų nori, kad seniūnijų valdžia
būtų renkama, jiems atskaitinga ir turėtų
daugiau galių tvarkyti vietos bendruome-
nių reikalus.
3. Parengti išsamią lyginamąją savival-
dos funkcionavimo ES valstybėse anali-
zę. Tokie bandymai buvo, tačiau tik epi-
zodiniai, bei rengti kitais tikslais ( pvz.,
rengiantis mero rinkimams ir pan.). At-
kreipti dėmesį, kaip sprendžiama savi-
valdos dideliuose miestuose bei sosti-
nėse įgyvendinimo praktika.
4. Svarstyti rinkimų į vietos savivaldos
institucijas modelio variantus, neatme-
tant mišrios rinkimų sistemos sugrąži-
nimo. Diskutuoti dėl skirtingų modelių
įgyvendinimo, remiantis ES valstybių
gera praktika.
Panaikinus apskritis Lietuvoje taip ir ne-
beaišku, ar jos tebėra, ar ne. Visuomenė
nebesupranta, kodėl valdžios sprendi-
muose vis dar nurodomas terminas aps-
kritis. Ką reiškia regioninė politika? Apie
kokius regionus Lietuvoje kalbame?
Kaip tai suderinama su ES nuostatomis?
Būtina nedelsiant sutvarkyti adminis-
tracinį teritorinį Lietuvos sutvarkymą ir
išspręsti jo valdymo ypatumus.
nuotr. A. Stričkos
8 VEIKSMO LAIKRAŠTIS

Pirmiausia – Lietuva ir jos interesai!

Rinkimuose dalyvauju vieningoje centristų ir tautininkų komandoje, kurioje kartu su viešojo intereso ir tau­
tinių vertybių gynimo kovose užgrūdintais visuomenės, mokslo ir inteligentijos atstovais sieksime esminių
permainų Lietuvoje.
Mūsų Valstybė ir Tauta gęsta, tačiau viešumo erdvę užvaldę klanai ir toliau suka piliečių mulkinimo ratą, tarsi
nieko esminio nereikia daryti, o masinė emigracija, socialinė atskirtis ir skurdas, politinės ir teisinės sistemos
korupcija pradings savaime.
Deja, Lietuvos valdžioje įsivyravo piliečių bendrajam gėriui abejingas elitas. Prisidengdamas tolerancijos ver­
tybių skraiste, realiai jis vykdo išvalstybinimo ir išlietuvinimo politiką.
Ar pajėgsime vėl susitelkti tikros valstybės atkūrimui?
Tapęs Seimo nariu sieksiu grąžinti suverenias Tautos galias, keldamas šiuos svarbiausius valstybės valdymo
uždavinius:
Investicijomis į kultūrą ir lavinimą stiprinti Tautos kūrybingumą ir pažangą, nacionalinį orumą ir savastį,
piliečių bendruomeniškumą ir atsakomybę.
Įvesti bešališką, bet veiksmingą teisėsaugos kontrolę, nutraukti nebaudžiamumą korupcinėse bylose.
Įvesti valdininkų asmeninę atsakomybę, jų veiklą nukreipiant į aiškų rezultatą.
Pažaboti monopolijas bei oligopolijas.
Vykdyti socialiai atsakingą atlyginimų ir pensijų reguliavimą, riboti darbo jėgos įvežimą iš užsienio.
Užkardyti brukamą genderizmo propagandą; remti ir ginti šeimas.
Skatinti sveiką gyvenseną; priešepideminės priemonės neturi trikdyti sveikatos apsaugos veikimo ir pilie­
čių gyvenimo.
Užsienio politikoje siekti pirmiausia nacionalinių interesų ir naudos savo piliečiams, nes jokie tarptautiniai
įsipareigojimai negali būti aukščiau LR Konstitucijos ir siaurinti Tautos suvereniteto.

1 4 5 9 13

Centro partijos-Tautininkų darbus galite paremti aukodami.

www.facebook.com/Sakalas Gavėjas: Centro partija-tautininkai. Sąskaitos Nr. LT347300010162155120. Paskirtis: auka rinkimams.
www.facebook.com/Uz.Sakala Politinė reklama apmokėta iš Centro partijos - Tautininkų rinkimų sąskaitos.
Spausdino UAB „Respublikos spaustuvė“. Užsakymo Nr. 3676. Tiražas 15 000 egz.