GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Karinės diplomatijos magistrantūros ištęstinių studijų IMKD19 grupė

„Tarptautinių konfliktų valdymo ir sprendimo analizės“ namų darbas

Studentas(-ė): kpt. Paulius SIRATAVIČIUS

Data: 2020-09-15

PILIETINIS KARAS MALYJE

2012– 2014
Konflikto  Tuaregų etninės genties pagrindu suformuotas judėjimas MNLA (Nacionalinis
pusės ir jų judėjimas už Azavado išsivadavimą. Šiaurinė Malio dalis). Pagrindinis interesas
interesai autonomija nuo centrinės valdžios šalies pietuose. MNLA rėmė radikalių islamistų
grupuotės - Al Quada ir MUJAO (džihadistų vienybės judėjimas).

 Centrinė Malio valdžia (šalies sostinė Bamakas ir pietinė Malio dalis). Pagrindinis
interesas centrinės valdžios išlaikymas visoje Malio teritorijoje. Centrinę valdžia
rėmė Prancūzija ir tarptautinės organizacijos – JT, ES, AS.
Konflikto 13 am. Susikūrė Malio imperija. Imperija garsėjo aukso resursais ir tuo metu
istorinė raida išgaudovo 50 % aukso išgaunamo visame pasaulyje. Geografiškai Malį į dvi dalis skiria
Nigerio upė. Šalies pietuose gyvena Mande etninė grupė, o šiaurėje Tuareg etninė grupė.
Aukso kasyklos buvo imperijos pietuose, o iškasamas auksas buvo transportuojamas į šalies
šiaurę, per miestus Gao ir Timbuku, tuomet per Saharą į Tripoli jūrų uostą iš kur pasiekdavo
Europą ir kitus žemynus. Tačiau vėliau besivystant laivininkystei ir atradus naujus jūros
kelius, iškasamą auksą paprasčiau buvo gabenti iš Malio imperijos Pietų, todėl prekybiniai
keliai vedę į šalies šiaurę sunyko, o šiaurinių miestų turėta galia ir turtai stipriai sumenko.
Nuo tų laikų ir prasidėjo šalies pietų ir šiaurės atskirtis. 19 am. Prancūzija kolonizuoja Malį,
tačiau labiausiai ją domina šalies pietūs ir aukso kasyklos, todėl taupydama resursus
Prancūzija savo pajėgų į šiaurę nesiunčia, o samdo vietines gentis, kurios padėtų išlaikyti
Prancūzijos įtaką regione. Nuo to laiko prasidėjo vietinių genčių kova tarpusavyje. Iki 2012
metų. Malis buvo apibūdinamas kaip demokratijos pavyzdys Afrikoje ir buvo laikomas
viena politiškai stabiliausių šalių regione. Tačiau Malis buvo susiskaldęs etnine, socialine ir
ekonomine prasme. Pagrindinis šalies susiskaldymas buvo tarp Tuaregų (etninės grupės
šiauriniame Malyje, Pietiniame Alžyre ir Vakariniame Nigeryje) ir tarp Mande etninės
grupės (Pietinio Malio gyventojų). Tuaregų genčių federacijos, kovojo dėl didesnės
autonomijos nuo sostinės, kai tuo tarpu Mande palaikė centrinę Bamako (šalies sostinės)
valdžią. Nuo 1960 metų šios gentys siekė daugiau autonomijos nuo centrinės valdžios
organizuodamos sukilimus (1960 m., 1990 m., 2007 m.), kurie buvo malšinami panaudojant
jėgą ir represijas. Dar 1970-1980 m. Libijos diktatorius M. Gadafi pakvietė Tuaregų
kovotojus kautis jo kariuomenėje. 2011 m. prasidėjus revoliucijai Libijoje M. Gadafi
reikėjo sąjungininkų tad jis pasamdė dar daugiau Tuaregų kovotojų. 2012 m. Gadafi
rėžimas žlugo, tad gerai ginkluoti Tuaregų kovotojai grįžo į Malį. Todėl 2012 m. sausio
menesį, Tuaregų sukilėliai šiauriniame Malyje pradėjo ketvirtą ir didžiausią sukilimą šalies
istorijoje. Sukilimo inciatoriai sukūrė naują politinį judėjimą MNLA (Mouvement National
pour la Liberation d’Azawad MNLA - Nacionalinis judėjimas už Azavado išsivadavimą). Iš
šios perspektyvos Malio krizę galima būtų vertinti kaip nenumatytas NATO intervencijos į
Libiją pasekmes.
Atsižvelgiant į politines priežastis, Malis kentėjo nuo centrinės valdžios
korupcijos, kuri nesirūpino gerbūviu šalies periferijoje. 2002 -2012 metų laikotarpyje
valdant prezidentui Amadou Toumani Toure, elito grupės sutelkė politinę ir ekonominę
galią savo rankose. Nors neišsivysčiusi Šiaurė ir buvo Tuaregų neapykantos priežastis,
pietiniai miestai už Bamako ribų taip pat buvo neišsivystę ir skurdūs. Malio kariuomenė
 taip pat kentėjo nuo korupcijos ir nespotizmo todėl sukilo kai MNLA pradėjo savo atakas.
2012 m. kovo menėsį, likus mėnesiui iki prezidento rinkimų ir šalies šiaurei paskendus
sukilime, dalis kariuomenės perėjo į MNLA pusę, taip užbaigiant 20 metų trukusį
demokratinį procesą. Sukilimas paspartino Malio kariuomenės griuvimą. Visi pagrindiniai
Šiauriniai miestai ir 2/3 šalies teritorijos buvo perimta sukilimo pajėgų. Atsižvelgiant į tai,
kad Malis nesugebėjo atstatyti vidinės tvarkos, MNLA sukilėliai užimtoje Šiaurėje įkūrė
savo valdžią vedamą etninių separatistų, prie kurių prisijungė radikalaus Islamo
organizacijos. MNLA 2012 m. susijungė su AL-Quada nariais, kurie buvo dislokuoti
islamiškame Magrebe (AQIM) taip pat su džihadistų vienybės judėjimu (MUJAO). Šios
prisijungusios grupės padėjo išplėsti Tuaregų separatistų galią. Nuo 2012 m. vasaros šios
trys islamistų grupės sėkmingai vykdė Šiaurinio Malio kontrolę.
Išoriniai - Prancūzija.
veikėjai ir jų Be deklaruotos pagalbos Malio centrinei valdžiai bei pagalbos tarptautinės taikos
interesai užtikrinimui Prancūzija turėjo savo vidinius tikslus. Prancūzijos pagrindiniai nacionaliniai
interesai Malyje buvo ekonominiai ir saugumo. Malio rytinė kaimynė Nigeris yra ketvirtoji
pagal dydį urano eksporto šalis pasaulyje. Urano kasyklos Arlite ir Akokoj šalia Malio
sienos buvo kontroliuojama Tuaregų. Nigerio iškasamas uranas sudarė 20 % Prancūzijai
reikalingų resursų, kurie buvo ypatingai svarbūs Prancūzijos pramonei, nes iš urano buvo
generuojama 75% Prancūzijos elektros. Šių kasyklų svarbą rodė dislokuotos Prancūzijos
spec. pajėgos, kurios saugojo kasyklas. Ši strateginė svarba taip pat buvo pastebėta ir
teroristinių grupių, kurios 2013 m. gegužės 23 d., vedamos MUJAO ir AQIM kovotojų
surengė savižudžių atakas Arlito kasykloje.Todėl Prancūzijos saugumo interesai Malyje
rėmėsi pastangomis užkirsti kelią teroristinių gupuočių iškilimui Šiaurinėje Afrikoje.
- Alžyras
Alžyras kaip kaimyninė Malio šalis buvo suinteresuota taikos užtikrinimu ir konflikto
pabaigimu, ypač po to kai Alžyras buvo užpultas AQIM kovotojų. Todėl Alžyras suteikė
Prancūzijai galimybę naudotis savo oro erdve, kas suteikė didelį pranašumą vykdant oro
atakas prieš sukilėlius.
- Čadas,Senegalas, Dramblio kaulo krantas, Burkina Faso. Veikė kaip Prancūzijos
pajėgų susitelkimo rajonai iš kūrių buvo vykdomos ar spec. pajėgų atakos į Malį. Šios šalys
leido naudotis savo oro erdve ir oro uostais.
- Jungtinės Tautos
Jungtinių tautų kaip organizacijos tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką bei saugumą ir imtis
veiksmingų kolektyvinių priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmei taikai ir ją pašalinti,
sustabdyti agresijos veiksmus arba kitus taikos pažeidimus bei taikiomis priemonėmis,
remiantis teisingumo ir tarptautinės teisės principais, sureguliuoti arba išspręsti tarptautinius
ginčus arba situacijas, dėl kurių gali būti pažeista taika. Visų pirma JT tikslas buvo
konflikto sprendimą deleguoti Afrikos sąjungai ir ją remti, dėl to JT priėmė rezoliuciją
įgalinančią AFISMA (African led international support mission Mali) dislokavimą.
- Europos sąjunga
Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, prisideda prie taikos išsaugojimo,saugumo
užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir
sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat
prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi,
todėl iniciavo EUTM misiją konfliktui sureguliuoti.
- Afrikos sąjunga
Kaip organizacijos tikslas yra ginti valstybių narių suverenitetą, teritorinį
integralumą ir nepriklausomybę, remti taiką, saugumą ir stabilumą visame kontinente ,
remti demokratijos principus ir institucijas, piliečių dalyvavimą ir gerą valdymą,
remti ir saugoti žmogaus ir tautų teises, užtikrinti darnų vystymąsi ekonominiu, socialiniu ir
kultūriniu lygmeniu, dirbti su tarptautiniais partneriais. Dislokavo ir vadovavo AFISMA
pajėgoms (apie 6000 tūkst. Karių).
- JAV
JAV nepalaikė Prancūzijos tikslų, tačiau kai teroristinės grupuotės įkaitais paėmė JAV
piliečius, JAV teikė labai svarbią logistinę oro paramą Prancūzijos oro pajėgoms.
Tarptautinės Kaip nuolatinė JT narė Prancūzija iniciavo derybas dėl taikos užtikrinimo Malyje. JT
konflikto Saugumo Tarybos 2012 m. liepos 5 d. rezoliucija 2056 išreiškė paramą saugumo
sureguliavimo užtikrinimui ir įgalino Afrikos sąjungą imtis veiksmų. Spalio mėn. rezoliucija
pastangos 2071 JT atsakė teigiamai į Malio prašymą dėl pajėgų įvedimo į Malį. JT ST gruodžio mėn.
rezoliucija 2085 buvo priimta anonimiškai ir įgalino AFISMA dislokavimą. Nors
rezoliucija 2085 ir nenurodė konkrečių karinių veiksmų, tačiau suteikė pagrindą Prancūzijos
interventicijos pateisinimui sukuriant tarptautinį susitarimą, kad saugumo klausimus Malyje
reikia spręsti. Taip pat ši rezolicija patvirtino AFISMA vienetus. 2013 m. sausio 16 d.
Prancūzijos vyriausybė priėmė sprendimą remti Malio kariuomenę ir padėti kovoje prieš
terorizmą aktyvuojant karinę operaciją Malyje.Ši operacija buvo pavadinta ,,Sevral“
(laukinė katė) ir buvo suskirstyta į tris fazes 1. Sustabdyti džihadistų puolimą, 2) atkovoti
šiaurę ir 3) sunaikinti sukillėlių įtvirtinimus. Dar prieš pradedant operaciją ,,Sevral“
Prancūzija jau turėjo savo spec. pajėgas Burkina Fasoj, taip pat Senegale, Dramblio Kaulo
Krante ir Čade iš viso apie 800 karių. Šios pajėgos buvo permestos į Malį ir suvaidino
svarbų vaidmenį pradinėje operacijos fazėje. Per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo Malyje
buvo dislokuota apie 5000 Prancūzijos karių. Kurie atkovojo pagrindinius oro uostus ir
šiaurinius miestus – Timbuktu, Kanno, Kidul ir Gao. Trečioji fazė teroristinių įtvirtinimų
valymas vyko kartu su Čado spec. pajėgomis ir truko nuo vasario 19 d. iki kovo 25 d.
Teroristinės grupuotės naudojo atsitraukimo taktiką ir mažų grupių puolimą panaudojant
savižudžių atakas. Per šią fazę Prancūzijos ir Čado pajėgos prarado apie 1000 karių
gyvybių. Operacija ,,Sevral“ buvo sėkmingai įvykdyta. Operacijos sėkmę įgalino
Prancūzijos bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis ypatingai Alžyru ir Čadu iš
kurių Prancūzija galėjo organizuoti savo oro ir spec. pajėgų atakas. Antras aspektas
logistika. Operacijos kasdieniai logistiniai poreikiai per dieną buvo 4500 maisto davinių, 45
t. vandens, 10 t. šaudmenų, 30 t. kuro ir 200 t. žibalo. Atsižvelgiant į šiuos kiekius, be
NATO krovininių lėktuvų paramos logistinis aprūpinimas būtų buvęs sudėtingas ir vėlavęs
savaitėmis. Papildomai be JAV ROM (refuel-on-the-move / kuro papildymas judėjimo
metu) oro operacijos būtų vėlavę ir taip nepasiekiant staigių strateginių taikinių. Kokybiška
žvalgybinė informacija, patyrus Prancūzijos kariuomenė ir apribotos žiniasklaidos
priemonės (priemonės buvo kontroliuojamos Prancūzijos arba Malio vyriausybės, todėl
žiniasklaida negalėjo fiksuoti žmogaus teisių pažeidimų, ar netiesioginės žalos civiliams)
taip pat buvo faktoriai įgalinantįs operacijos sėkmę. Operacija sėkminga buvo ir teroristų
padarytų strateginių klaidų. AQIM ataka Alžyro dujų komplekse privertė Alžyrą sudaryti
sąjungą su Prancūzija, kas leido pastarajai naudotis Alžyro oro erdve ir oro uostais.
Amerikiečių civilių pagrobimas ir laikymas įkaitais paskatino JAV paremti Prancūzijos
operacijas. Po operacijos ,,Sevral“ JT pradėjo tarptautinę operaciją MINUSMA (The United
Nations Multidimensional Integrated Stabilization Mission in Mali). MINUSMA įkurta
2013 m. balandžio 25 d., o pajėgos įvestos liepos 1 d. ir šiuo metu tai yra pati
pavojingiausia tarptautinė operacija pasaulyje, kurioje tarnauja virš 15000 karių iš 55
pasaulio valstybių. Be MINUSMA taip pat įkurtos dar dvi tarptautinės operacijos Malyje –
EUTM ir EUCAP.
2013 m. Europos saugumo taryba patvirtino mokymo misiją Malyje (EUTM), kurią sudarė
400-500 Europos instruktorių, kurių tikslas buvo atkurti Malio kariuomenę. Šiuo metu
EUTM Malis siejasi su EUCAP Sahel Mali ir MINUSMA misijomis taip pat operacija
Barkanas (vedama Prancūzijos) ir jos tikslas treniruoti ir patarti Malio kariuomenei.
Misijoje dalyvauja 22 ES šalys Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija,
Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksenburgas,
Lenkija, Portugalija Rumunija Slovėnija, Slovakija, Ispanija, Švedija ir 6 ne ES šalys
( Albanija, Gruzija, Moldova, Montenegro, Didžioji Britanija ir Serbija) Europos pajėgumų
kūrimas Malyje (The EU Capacity Building Mission in Mali -EUCAP Sahel Mali) buvo
sukurta 2014 m. balandžio 14 d. vadovaujantis Europos Sąjungos bendro saugumo ir
gynybos politika (CSDP) , tam kad treniruoti vietines saugumo pajėgas Malyje.
EUCAP Sahel Mali teikia paramą ir pataria nacionalinei pocijai, nacionaliniai žandarmerijai
ir savanorių pajėgoms.
Tinkamiausia Valstybinių vodaus konfliktų ir pilietinių karų teorijos padeda paaiškinti konflikto Malyje
teorinė priežastis.
prieiga Ekonominiai (politinės ekonomijos) modeliai
konfliktui –Nuoskaudų ( grievances ) modelis
paaiškinti –Godumo / naudos greed modelis
•„Palankių sąlygų“ opportunity ) modelis
• Psichologiniai / socialiniai psichologiniai modeliai
(etninio susipriešinimo / konflikto

- Nuoskaudų modelis

–Sektorinio (grupės) intereso gynimas panaudojant jėgą prieš valstybę tikėtinas tada, kai
visuomeniniai resursai ir ūkio prieaugis paskirstomi netolygiai (didelė pajamų atskirtis tarp
gyventojų), politinė sistema yra nereprezentatyvi, ilgainiui yra marginalizuojami /
neatstovaujami tam tikro sluoksnio /grupės asmenų interesai. Malio atveju centrinė
valdžia pietuose (Bamake) sukaupė savo rankose tiek ekonominę tiek politinę galią
elito grupėse. Šiaurinio Malio interesai nebuvo paisomi, nebuvo užtikrinamas
tinkamas saugumas ar ekonominis vystymasis.

–Kiekvienas (potencialus) sukilimo prieš valstybę dalyvis lygina individualią naudą, kurią
galėtų atnešti dalyvavimas sistemoje ir sistemos griovimas / perkūrimas. Šiaurinio Malio
etninė gentis Tuaregai, atsižvelgdami į ilgametį centrinės valdžios neveiksnumą,
įžvelgė didesnės naudos išsireikalaujant autonomijos ir skirstant resursus pagal savo
supratimą, o ne taip kaip mato centrinė valdžia, ypatingai kai ji korumpuota ir
resursų paskirstymas yra netolygus.

- „Palankių sąlygų“ modelis

–Valstybės valdžiai priešinamasi ginklu tik tokiu atveju, kai

tam susiklosto palankios išorinės sąlygos : 1) tarptautinėje sistemoje ar regione susiklosto
ideologinių / galios varžybų situacija, kurioje galima tikėtis išorinių veikėjų (užsienio
šalių) paramos finansiškai ar ginkluote; 2) vyriausybinės pajėgos yra silpnos dėl valstybės
struktūros trūkumų nesurenkamo biudžeto, administracinio silpnumo, žemų (žvalgybinės)
informacijos rinkimo pajėgumų, korupcijos ir mažo lojalių valstybės aparato darbuotojų
skaičiaus, ir pan., taigi didėja tikimybė įveikti vyriausybę mūšio lauke atžvilgiu ir pan.),
kuri skatina naudoti smurtą. Centrinė valdžia prieš 2012 m. sukilimą buvo silpna,
valstybės kariuomenė buvo pradėjusi byrėti. Tuaregai buvo gerai ginkluoti po Libijos
žlugimo todėl matė gerą galimybę panaudojant smurtą įgyvendinti savo tikslus.

- Grupinės tapatybės modelis socialinėje psichologijoje

–Individai tapatinasi su savo etnine, religine ar kitokia grupe per simbolius ir mitus (pvz.,
istorijos naratyvus), bei skirties nuo kitų grupių išlaikymą. Keičiantis vyraujančiam
naratyvui (dažnai dėl grupės lyderio retorinių gebėjimų) ir kitoms grupėms jame priskiriant
„grėsmės“, „piktavališkumo“ ir pan. bruožus, generuojama emocinė reakcija (baimė,
neapykanta kitai grupei, geranoriškumas savo grupės narių atžvilgiu ir pan.), kuri skatina
naudoti smurtą. Malio Šiaurinė dalis ir jos etninė grupė Tuaregai, istoriškai jautė
neapykantą šalies pietams, dėl aukso kasyklų ir jo transportavimo į Europą, kai
atradus naujus transportavimo kelius buvo nutrauktas bendradarbiavimas su šalies
Šiaure, ko pasekoje šiauriniai miestai nuskurdo. Tuaregai laikė save dykumų
gyventojais klajokliais, kariais, kai tuo tarpu pietiniai Mendes žmonės buvo
verslininkai, žemdirbiais.

- Clausewitz karo prigimties ,,karo trejybės“ modelis

-Įdomu paanalizuoti Clausewitz karo trejybės modelį, pagal, kurį galima paaiškinti
Prancūzijos intervervenciją į Malį 2013-2014 m. Clausewitz trejybė (smurtas, racionalus
tikslas ir sėkmė). Straipsnyje ,,Operation ‘Serval’: A Strategic Analysis of the French
Intervention in Mali, 2013–2014" apie Prancūzijos vykdytą karinę operaciją ,,Sevral"
pritaikomi Clausewitz karo koncepcijos principai. Prancūzija siekdama išlaikyti prieigą prie
urano kasyklų Nigeryje (racionalus tikslas) ėmėsi karinių veiksmų (smurtas) Malyje, tam
 kad pasiektų savo politinių ir ekonominių tikslų. Efektyvi politika ir diplomatija įtakojo
sėkmingą karinę operaciją (sėkmė).
Šiandieninė Nors ir po sėkmingos operacijos, bei teroristinių grupuočių puolimo sustabdymo, Malis
situacija toliau išlieka vienu konfliktų židinių. Karinė intervencija sustabdė teroristinių grupuočių
konflikto puolimą, tačiau nei tarptautinė bendruomenė nei vietos valdžia neišsprendė kompleksinių
zonoje ir politinių, ekonominių ir etninių problemų, kurios išlieka aktualios iki šių dienų. Tą rodo ir
ateities kariuomenės sukilimas 2020-09-18, kai kariuomenė jėga įkaitu paėmė dabartinį prezidentą
perspektyvos Ibrahimą Boubacarą Keitą, kuris vengdamas kraujo praliejimo atsistatydino iš pareigų. Šiuo
metu valstybės kontrolė lieka kariuomenės rankose. Kariuomenės atstovai savo
pranešimuose pareiškė, kad sieks pereinamosios koalicijos sudarytos iš kariuomenės ir
civilinių atstovų iki tol kol bus surengti demokratiniai rinkimai. Tuo tarpu tarptautinė
bendruomenė (Prancūzija, JAV, ES, JT) pasmerkė tokį jėgos panaudojimą ir įvedė
apribojimus šaliai. Apribojimai apima sienų ir oro erdvės uždarymą į Malį bei ekonomines
sankcijas. JT Generalinio sekretoriaus ofisas oficialiuose pranešimuose pareiškė, kad bus
siunčiama delegacija į Malį, kuri padės kuo greičiau stabilizuoti situaciją ir atstatyti
konstitucinę tvarką. Suprastėjusi saugumo situacija šalyje gali atverti aktyvesniai
teroristinių grupuočių veiklai kaip tai nutiko 2012 m. Dėl to nerimauja ne tik tarptautinė
bendruomenė, bet ir kariuomenė kuri organizavo sukilimą. Situaciją komplikuoja išorinių
veikėjų kišimasis į situaciją. Po sukilimo žiniasklaidos priemonėse pasirodė pranešimų, kad
keli sukilimo lyderiai, likus savaitei iki sukilimo grįžo iš karinio pasirengimo Rusijoje.
Daroma prielaida, kad sukilimas buvo planuojamas iš Rusijos, taip pat gauta parama ir jo
įvykdymui. Rusija savo įtakai plėsti Afrikoje pagrinde naudojasi samdomais kariniais
vienetais ir nelegalia ginkluotės prekyba. Kinijos investicijos į Afriką, karių skyrimas į
taikos palaikymą taip pat rodo Kinijos strateginius ir ekonominius tikslus Afrikoje. Todėl
Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos kova dėl įtakos Malyje ateityje gali pabloginti tiek saugumo
tiek enominę situaciją, o tai gali atverti naujas galimybes teroristinių grupuočių veiklai,
todėl situacija Malyje ateityje išliks įtempta.

Video šaltiniai:

https://www.youtube.com/watch?v=-NUw9idNpRY – Malio etninės geografinės krizės priežastys.

https://www.youtube.com/watch?v=DskV-A6Z5ho– Malio ekonominės krizės priežastys.

https://www.youtube.com/watch?v=IlCpaUt7DfY– Malio istorinės etninės krizės priežastys.

https://www.youtube.com/watch?v=bdLp3rd7DCI – 2020m. sukilimas Malyje ir šalies ateitis.

Literatūros šaltiniai:

,,Operation ‘Serval’: A Strategic Analysis of the French Intervention in Mali, 2013–2014"

https://eutmmali.eu/eutm-mali-mission/
https://minusma.unmissions.org/en/history

Toliau: vietoj koliokviumo (testo raštu), kurio nelaikėte, ir egzamino, kurio akivaizdu nelaikysite, reikės
parašyti ~10 psl. referatą (su išnašom footnote, ir literatūros & šaltinių sąrašu). Tema "Pilietinių karų
tarptautinė dimensija", kuriuose tiek teoriškai, tiek per konkretaus konflikto (ar kelių konfliktų) pavyzdį
(atvejo analizę) pristatysite šią problematiką. Turi būti įvadas, kuriame įvardinsite darbo tikslą, ir
išvados. Darbo atsiuntimo terminas - spalio 7 d.