EGIPTAS

Darb atliko: 2f klass mokins Emilija Eimontait ir Gabriel Milinait

Geografin padtis
Egipto Arab Respublika (Egiptas, arab.
)yra valstyb iaurs Afrikoje ir Azijos Sinajaus
pusiasalyje. alis yra tarp Viduremio jros iaurje,
Gazos ruoo, Izraelio iaurs rytuose, Akabos lankos
rytuose, Raudonosios jros rytuose ir pietuose,
Sudano pietuose ir Libijos vakaruose. 88 mln.
gyventoj turintis Egiptas yra didiausia pagal
gyventojus iaurs Afrikos ir arab pasaulio alis,
taip pat Afrikoje tai treia, o pasaulyje penkiolikta
pagal gyventoj skaii alis. Didioji dalis gyventoj
gyvena palei Nilo up, madaug 40 000 kv.km
teritorijoje, kuri yra tinkama emdirbystei. Egiptui
priklausantys dideli Sacharos plotai yra menkai
apgyvendinti. Apie pus egiptiei gyvena
miestuose, kuri didiausi yra Kairas ir Aleksandrija.

Geografija
Didioji Egipto dalis yra iaurs Afrikoje,
Sacharos dykumoje, taiau aliai priklauso ir
Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakari
Azijos dalis. Sinajaus pusiasal nuo
pagrindins valstybs teritorijos skiria Sueco
kanalas, kurio ilgis 163 km.
Sien ilgis: 2689 km (i j 11 km su Gazos
ruou, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija,
1273 km su Sudanu). iaurje ribojasi su
Viduremio, o rytuose su Raudonja jra.
Pakrants ilgis 2450 km. Vienintel up
alyje Nilas.

Klimatas
alis yra subtropinio (iaurin dalis) ir tropinio (didioji dalis) klimato juostose,
vyrauja tropinis dykuminis klimatas. Egipto vasara labai karta, dienomis
temperatra vietomis priartja prie 50 laipsni, taiau naktimis visada gerokai
vsiau, bdingi dideli dienos ir nakties temperatr skirtumai. Tarpsezoniniai
temperatros skirtumai ne tokie dideli. Liepos mnes alyje dienos temperatra
pasiekia 31 C (Port Saidas), 35 C (Kairas) ir 41 C (Asuanas), taiau dl nedidelio
santykinio drgnumo (vasar apie 30 %) kartis lengvai pakeliamas. Vidutin liepos
mnesio temperatra iaurje bna 2526 C, o pietuose 3034 C. Nuo kovo iki
birelio puia kartasis chamsinas, i piet neantis sml ir dulkes. iemos Egipte
vsesns dienos temperatra sausio mn. paprastai svyruoja nuo 20 C (Port
Saidas, Kairas) iki 25 C (Asuanas). Naktys altos, temperatros vidutinikai siekia
10 C, dykumose ir Sinajaus kalnuose galimos ir nedidels alnos (iki 5 C).

Senovs Egiptas
Arabikas Egipto pavadinimas Mir yra semitikos
kilms ir reikia alis arba valstyb. Senovs
egiptieiai savo al vadino Msr (em, alis)
arba Kemet (juodas). Graikikasis pavadinimas
Aigyptos kilo i Memfio pavadinimo senovs
egiptiei kalba Chet Ka Pta Pta sielos rmai.
Arabikas Egipto pavadinimas Mir yra semitikos
kilms ir reikia alis arba valstyb. Senovs
egiptieiai savo al vadino Msr (em, alis)
arba Kemet (juodas). Graikikasis pavadinimas
Aigyptos kilo i Memfio pavadinimo senovs
egiptiei kalba Chet Ka Pta Pta sielos rmai.

Islamikasis Egiptas
642 m. arab Raidun kalifatas nukariavo Egipto provincij i Bizantijos ir ia paskyr
savo vietinink. Kalifato Egipto provincij vliau paveldjo Omejad kalifatas, o 750 m.
Abasid kalifatas. Kalifato sudtyje vietos krikionys koptai buvo spariai islamizuojami
ir arabizuojami. Arab kalba sitvirtino kaip pagrindin provincijos kalba ir istm
vietin kopt kalb (ji iuo metu vartojama tik liturginiams ratams). Islamas tapo
pagrindine provincijos religija, nors nema dal sudar ir krikionys (iuo metu jie
sudaro apie 10 proc. Egipto gyventoj).
Kadangi Abasid imperija IX a. gana greitai byrjo vis labiau sigalint vietos provincij
emyr dinastijoms, i tendencija pasiek ir Egipto provincij. 868905 m. ia vald
Egipto emyrai Tulunidai, tik nominaliai pripain Abasid valdi, ir viepatav taip pat
ir Palestinoje bei Sirijoje. Kur laik Abasid armija sugrino tiesiogin kontrol alyje,
taiau jau 935 m. Egipto provincijoje sigaljo Ikidid dinastija i Sogdo. Ikididai vald
iki 969 m., didiausios ekspansijos laikotarpiu trumpai kontroliuodami ir Palestin, Sirija,
Hidaz, Tripolitanij.

Politin sistema
Egiptas respublika. Valstybs galva prezidentas, kuris yra ir ginkluotj pajg vyriausiasis vadas.
Vyriausybs vadovas premjerministras. Aukiausij statym leidiamj gali turi Nacionalinis
susirinkimas. emesnieji parlamento rmai, Liaudies asamblja (Medlis A-aab), turi 518 nari, kuri
508 renkami pagal maoritarin sistem, o 10 skiriami prezidento; Liaudies Asambljoje yra kvotos
darbininkams ir valstieiams, taip pat moterims. 2011 m. sausio 29 d. atgaivintos 1981 m. de facto
panaikintos viceprezidento pareigos, kurias paskirtas buv valgybos vadovas Omaras Suleimanas.
2011 m. vasario 11 d. tuometinis prezidentas valdi perdav Aukiausiajai karinei tarybai. 2012 m.
vyko prezidento rinkimai, kuriuose gavs 51,73 % bals laimjo Muchamedas Mursi. 2012 m. birelio
21 d. jis pradjo eiti pareigas. 2013 m. liepos 3-4 nakt Muchamedas Mursi buvo nuverstas liaudies,
kuri paleik armija ir policija. Po to 2014 m. gegus 26-28 d. surengtuose rinkimuose prezidentu
tapo Abdelis Fatachas al-Sisis.
Svarbiausios opozicins jgos - Musulmon brolija (udrausta; jos aktyvistai politikoje dalyvauja kaip
nepriklausomi kandidatai) ir Naujoji partija Vafd.

Administracinis suskirstymas
Egiptas suskirstytas 27 muhafazas (provincijas; arab. muhafazat, vns. muhafazah).
2009 m. gruodio mnes buvo sukurta Luksoro muhafaza.

Turizmas
Turizmas yra svarbi Egipto ekonomikos aka. Egiptas
turistus traukia savo kultriniu paveldu, kur paliko
Senovs Egipto, romn, helenistin ir islamo
civilizacijos. Usienio turistai taip pat gausiai lankosi
kurortuose Sinajaus pusiasalio pietuose ir vakarinje
Raudonosios jros pakrantje, kurie yms savo
maloniu klimatu, papldimiais ir koraliniais rifais.[1]
Pagrindins turist lankomos Egipto ymybs yra
tkstantmei senumo monumentai, kuriais garsus Nilo
slnis. Svarbiausi j yra piramids ir Didysis Gizos
sfinksas, Abu Simbelo ventyklos pieiau Asuano bei
Karnako ventyklos kompleksas, taip pat Karali slnis
netoli Luksoro. Kaire yra garsus Kairo muziejus ir
Muhamedo Ali Paos meet.

Transportas
Oro uostai
Egipte yra devyni tarptautiniai oro uostai, kurie aptarnauja visus didiuosius alies miestus.
iaurs rytus nuo Kairo yra pagrindinis Egipto oro uostas Tarptautinis Kairo oro uostas. Trys
oro uosto terminalai priima lktuvus i vis didij pasaulio miest iaurs Amerikoje,
Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Kair i oro uosto galima pasiekti autobusu, taip pat u proting
kain miest ir jo viebuius vea taksi.
Centriniame Egipte esantis Luksoro oro uostas aptarnauja Nilo sln ir yra patogus tiems,
kurie lanko turist mgiamas vietoves regione. oro uost skraido lktuvai i Jungtins
Karalysts, Vokietijos, Rusijos, Pranczijos, Italijos ir Turkijos. Du atnaujinti terminalai
aptarnauja tarptautinius ir vietinius skrydius, jame veikia keli Egipto vejai, skaitant Air
Cairo ir Egypt Air. Oro uostas yra netoli miesto centro, j pasiekti galima reisiniais autobusais
ir taksi.
Tarptautiniai oro uostai taip pat yra alia Raudonosios jros pakrants kurort Hurgados,
arm el eicho, Tabos, Marsa Alamo.

Transportas (2)
Geleinkelis
Egipto geleinkeliai sudaro keleivinio transporto Egipte pagrind ir pervea 800 mln.
keleivi per metus.Traukiniai su oro kondicionavimu paprastai turi pirmos ir antros
klass vietas, o nekondicionuojami antros ir treios klass vietas. Didioji geleinkeli
tinklo dalis jungia tankiai gyvenamas Nilo deltos vietoves su Kairu ir Aleksandrija.
Aleksandrijos-Kairo-Luksoro-Asuano linija kasdien abi puses vaiuoja
kondicionuojami miegamieji traukiniai. i linija ypa patraukli turistams, nes jie gali
praleisti nakt traukinyje, kol jis vaiuoja nuo Kairo iki Luksoro. Prabangus ekspresas
taip pat jungia Kair su Mersa Matruhu vaiuojant link Libijos sienos.

Valiuta
Egipto valiuta yra Egipto svaras, paprastai trumpinamas kaip EGP, LE arba L.E.
Viena imtoji svaro yra piastra. Egipto sveiams nra ribojamas atsiveamas
valiutos kiekis, taiau perveamos Egipto valiutos kiekis neturt viryti 5000
Egipto svar.

Gyventojai
Egiptas yra labiausiai apgyvendinta alis Vidurio Rytuose ir antra pagal dyd Afrikos emyne. 2009 m.
duomenimis, Egipte gyvena madaug 83 mln. moni. Dl medicinos vystymosi ir aliosios revoliucijos
per paskutinius 40 m. Egipto populiacija smarkiai augo. 1798 m. Napoleono ygio Egipt metu alyje
gyveno tik apie 3 milijonus moni. Beveik visa Egipto populiacija yra susikoncentravusi ties Nilo
krantais, jo deltoje arba prie Sueco kanalo.
Egiptieiai yra didiausia alies etnin grup 98 % visos populiacijos. Didesns etnins maumos yra
arab beduinai, berberai ir senovs nubieiai, daugiausiai gyvenantys aplink Nilo up.
Egipte taip pat gyvena nemaas skaiius pabgli ir prieglobsio iekotoj i kaimynini ali. Tikslus
j skaiius neinomas, bet manoma, kad j yra nuo 500 000 ir 3 milijon. Apskaiiuota, kad tarp j yra
madaug 70 000 palestiniei ir 150 000 irakiei, bet didiausios pabgli grups sudaniei
dydis neinomas. Anksiau alyje buvo didels graik ir yd bendruomens, bet dabar jos yra
praktikai inykusios.
Pasak 2005 m. apskaiiavim, vyresni nei 15 m. moni ratingumas alyje yra 71,4 % (vyr 83 %,
moter 59,4 %). Anot 2009 m. apskaiiavim, vidutin numatomo gyvenimo trukm skaiiuojant nuo
gimimo Egipte yra 72,12 met (vyr 69,56 m., moter 74,81 m.). Gyventoj amiaus struktra:
014 met: 31,4 %,
1564 met: 63,8 %,
65 met ir vyresni: 4,8 % (2009 m. apsk.)

Religija
Nuo 1980 m. islamas yra valstybin alies religija ir, pasak Egipto
konstitucijos, kiekvienas naujas statymas turi sutikti su islamo
statymais. Islam ipasta 8090 % Egipto gyventoj, o dauguma
likusij yra krikionys. Beveik visi musulmonai yra sunitai, nors dalis
j taip laikosi sufizmo nurodym. Ateist, agnostik ir kit religij
atstov alyje yra labai maai. 2006 m. aukiausiasis Egipto teismas
grietai teisikai atskyr abraomiksias religijas (islam, krikionyb
ir judaizm) nuo vis kit religij. Dar neseniai, nepamelav apie savo
religij, kit tikjim mons negaljo gauti tapatybs korteli, pas,
gimimo liudijim ir kit dokument. Nuo 2009 m. iuose
dokumentuose vietoje vienos i trij pripastam religij leidiama
padti brkn. Krikionys taip pat skundiasi, kad valdia
nepakankamai atsivelgia j interesus ir kad jie dl religijos yra
diskriminuojami darbe. Daugeliui egiptiei religija yra labai svarbi.
Penkis kartus per dien girdimas adhanas (musulmon kvietimas
melstis) neformaliai reguliuoja tiek verslo, tiek iniasklaidos ir
pramog temp.

Svarbiausi miestai
Pagrindiniai miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahala el Kubra,
Hurgada, Luksoras, Kom Ombas, Safaga, Port Saidas, arm el eichas, ubra el
Chema, Edfu, Esna, Suecas.

domybs
Kleopatra nebuvo egiptiet. domu tai, kad pati populiariausia ir inomiausia Egipto valdov gim
Aleksandrijoje, o pavelg jos gimins med suprasime, kad i moteris buvo graik. domu ir tai, kad jos
gimin Egipt vald apie 300 met, taiau ji vienintel sugebjo imokti raikiai nekti egiptiei kalba.
Faraonai buvo nutuk. Ilik faraon sarkofag pieiniai, raiiniai ant sien ar itapyta keramika rodo
lieknus, sportikus Egipto valdovus. Moksliniai tyrimai t neigia - dauguma Egipto faraon buvo stipriai
nutuk, sirgo diabetu. inoma, tuo stebtis nereikt - diduomens dietos pagrind sudar medus, vaisiai,
saldi duona ir didelis alkoholio kiekis.
Egiptieiai myljo gyvnus. Egiptieiai yra viena seniausi gyvnus vardan pramogos ir kompanijos
auginani civilizacij - buvo tikima, kad gyvnai yra dievybi reinkarnacijos, tad jiems egiptieiai skirdavo
ypating dmes. Namuose buvo laikomi unys, litai, babuinai, vanagai, ibiai, taiau kats buvo ypa
mylimos - netek kats eimininkai nusiskusdavo antakius, o kat, kaip ir kitus nugaiusius augintinius,
mumifikuodavo.
Tiesa, gyvnai taip pat dirbdavo, yra ilikusios informacijos, kad tvark palaikantiems miesto sargams
paddavo dresuoti unys ir bedions.

domybs
Visi egiptieiai dasi. Tyrimai rodo, kad kosmetikos naudojimas buvo nesvetimas tiek Egipto vyrams,
tiek moterims. Buvo tikima, kad kosmetika gali apsaugoti nuo diev Horo ir Ra pykio. Egiptieiai akis
apsivesdavo daais i trinto malachito ir galenito, moterys rausvai rykindavo skruostus bei raudonai
da ne tik nagus, bet ir pirt galiukus.
Tiek vyrai, tiek ir moterys gausiai kvpinosi kvepalais, pagamintais i aliej, miros, cinamono.
Piramides stat patys egiptieiai. Filmuose neretai matome rimbais plakamus vergus, kurie priversti
statyti piramides, tapsianias valdov amino poilsio vieta. Graik istorikas Herodotas pirmasis, prie
daugiau nei 2000 met pateik toki hipotez, taiau iuolaikiniai mokslininkai j neigia.
Egipte randama nemaai pagarbiai, laikantis tradicij palaidot darbinink kn - pasikeitusi skeleto
sandara, artrito susukti kaulai parodo, kad ie mons dirbo sunk, fizin darb, labai tiktina, kad jie
galjo bti statybininkais, akmenskaldiais, neikais. i profesij mons, kaip ir kiti amatininkai,
buvo gerbiami, jiems buvo mokamas atlygis, yra duomen, kad jie net keldavo streikus reikalaudami
dar geresni darbo slyg, o valdovai tai atsivelgdavo.
Egipto piramidi tyrintojams pavyko aptikti plyt, kurias darbuotojai net pasira, nurodydami savo
vardus ar komandos pavadinin, pavyzdiui, Cheopso draugai.
Vergai Egipte egzistavo, taiau jiems buvo patikimi atskomybs ir gdi nereikalaujantys darbai
namuose arba ems kyje.

Ai u dmes