Kroatija

Sostinė – Zagrebas

Didžiausias miestas – Zagrebas

Prezidentas - Zoranas Milanovičius

Kroatija Plotas – 56 594 km²

Gyventojų skaičius – 3 888 529

Gyventojų tankis - 73 žm./km²

BVP ( Bendras Vidaus Produktas) – 68
mlrd.
 Kroatijos Klimatas
• Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir
vidutinė žemyninė. Viduržemio pajūrio, arba subtropinio, klimato zona
apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos
ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro
temperatūra +24 laipsniai Celsijaus. Dienomis paprastai būna 27-30, naktimis
20-22 laipsniai šilumos. Sausio naktimis vidutiniškai būna +5, dienomis +12
laipsnių šilumos.
• Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio
pajūrio klimatą turinčių kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai
dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant
vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų, kritulių kiekis
sudaro apie 100 mm, arba daugiau nei 30 mm per mėnesį. Žiema Kroatijos
pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrenta virš 100 mm kritulių per
mėnesį, dažniausiai tai būna lietus.
 Kroatijos Ekonomika
• Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika
atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis;
derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų; Kroatijos
ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos
perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.
 • Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas,
esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso

Kroatijos Kultūra pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir

yra globojami, bei saugomi
tarptautinės UNESCO organizacijos.
• Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni
nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi
didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis
turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies
istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos
imperijos dalis.
• Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi laikantis
senovinių vyndarystės tradicijų.
• Žymiausias Kroatijos ypatumas
yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų ir
istoriniais Dubrovniko, Splito ir Zadaro miesta
is.
 Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai
dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami
ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir
Kroatijos dėl sėklų, iš kurių spaudžiamas aliejus.

Žemės Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo

Ūkis plyti Zagorjės regionas − kalvų kraštas, o rytuose
derlingą dirbamos žemės
regioną Panonijos lygumoje
riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau
kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.
 Kroatijos Politinė Sistema
• Kroatijos parlamentas – vienerių rūmų įstatymų leidžiamasis organas, kurį sudaro 160 narių,
visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai.
• Derybos dėl Kroatijos narystės ES šiuo metu yra baigtos. Kroatijos Stojimo į ES sutartis
pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 dieną.
• 2012 m. sausio 22 dieną. Kroatijoje baigėsi referendumas dėl narystės ES.
• Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad 66% rinkėjų pasisakė už Kroatijos
narystę ES.
• 2013 m. liepos 1 dieną – Kroatija tapo 28-ąja ES šalimi nare.
• Ji tapo antra buvusios Jugoslavijos respublika, tapusi ES nare, po Slovėnijos.
 Kroatijos Istorija
• Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes –Dalmatiją ir Panoniją.
• Apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste,
valdoma karaliaus Tomislavo.
• 1463 m. Kroatija kare su Osmanų imperija neteko Bosnijos, o po turkų pergalės Mohačo mūšyje 1526 m. saboras,
Kroatijos parlamentas, vengdamas osmanų okupacijos, pasirinko Habsburgų globą.
• Napoleonmečio metu Kroatija priklausė Prancūzijai kaip ilyrų provincijos, vėliau šalį vėl okupavo austrai.
• Po Pirmojo pasaulinio karo Kroatija atiteko Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei.
• Antrojo pasaulinio karo metu gyvavo trumpalaikė marionetinė Nepriklausoma Kroatijos valstybė, pavaldi Italijai,
vėliau Vokietijai.
• Karui pasibaigus, Kroatija priklausė Jugoslavijai, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę.
• Kroatija yra NATO ir Europos Sąjungos narė.
 Dalmatija

Zagrebas
Kroatijos Centrinė Kroatija
Regionai
Slavonija ir Baranija

Šiaurinės apygardos
Kroatijos Architektūra
• Kroatijos dabartinėje teritorijoje išliko senovės
romėnų statinių:
• Puloje – triumfo arka ir amfiteatras.
• Splite – Romos imperatoriaus Diokleciano
rūmų kompleksas.
• 15–16 a. Šiaurės Kroatijos architektūroje
vyravo gotikinis stilius.
• Po 1667 žemės drebėjimo 17 a. pabaigoje
atstatytas Dubrovnikas. 16–17 a. plėtota baroko
stiliaus architektūra.
• Nuo 18 a. plėtotas klasicizmas
 Kroatijos Gyventojai
• 90 % Kroatijos gyventojų yra kroatai.
• 10% - Serbai, Bosniai, Vengrai, Slovėnai.
• Valstybinė kalba – Kroatų.
• Katalikybę išpažįsta 86,3 % gyventojų, stačiatikybę 4,4 %, islamą 1,5 %.
• 8,8% - Kitus tikėjimus.
 Lietuvos ir Kroatijos Santykiai
• 1991 - 07 - 03 - Lietuva pripažino Kroatijos nepriklausomybę.
• 1991 - 08 - 03 - Kroatija pripažino Lietuvos nepriklausomybė.
• 1992 - 03 - 18 užmegzti šalių diplomatiniai santykiai.
• 1999 – 2001 m. Pirmoji Lietuvai Kroatijoje atstovavo nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė G. B. Damušytė.
• 1994 – 1996m. Pirmasis Kroatijos ambasadorius Lietuvoje buvo Damiras Perincicius.
• 2005m. Kroatijoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
• 2015m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
• 2011m. Lietuvoje lankėsi Kroatijos Prezidentas Ivo Josipovičius.
• 2016m. Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.
 Kroatijos konstitucinė santvarka

• Konstitucine Kroatija – parlamentinė respublika. Valstybės vadovas –

prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams ne daugiau
kaip 2 kadencijoms. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas Saboras, kurį
sudaro 151 deputatas, iš jų 140 renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal
proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Vykdomoji
valdžia priklauso Ministrų Tarybai, kurios narius tvirtina parlamentas ministro
pirmininko siūlymu. Ministrą pirmininką skiria prezidentas, tvirtina parlamentas.
 Kroatijos muzika

• Kroatų liaudies muzika kilusi iš pietų slavų genčių muzikinio folkloro.

Ritualinėms, epinėms, šokių, lyrinėms ir kitoms dainoms būdinga šalies sričių
ypatumai. Daugiausia nacionalinio stiliaus bruožų išliko centrinių rajonų dainose.
Adrijos jūros pakrančių gyventojų dainos panašios į italų dainas. Istrijos
pusiasalio gyventojų folkloras autentiškiausias. Kroatijos dainos pagrįstos
septynialaipsnėmis diatoninėmis dermėmis. Populiariausias dainuojamųjų šokių
žanras – kolo.
 Kroatijos Sprūdiniai ( neaukšti ) kalnai:
• Papukas (953 m)
• Medvednica (1035 m)
• Ivančica (1061 m)
• Didžioji Kapela (1533 m)
• Mažoji Kapela (1280 m)
• Velebitas (1758 m)
• Dinara (1831 m)
• Svilaja (1508 m)
• Mosoras (1339 m)
• Biokovas (1762 m)
 Kroatijos Vidaus Vandenys
• Daugiausia upių Kroatijos šiaurinėje ir rytinėje dalyje priklauso Juodosios
jūros baseinui. Kroatijai Dunojaus tenka 188 km.
• Į Adrijos jūrą teka kelios trumpos ir sraunios upės: Mirna ir Cetina.
• Ežerai - Vransko, Proklijansko, Peručos, Novigrado, Krušcičko,
Lokvarsko.