Professional Documents
Culture Documents
Ziebani
saqarTvelosa da axlo aRmosavleTis
istoriaSi
Gotcha Djaparidze
RESEARCHES
Into the History of Georgia
and the Near East
Volume I
Publishing House
MKHEDARI
Tbilisi 2012
goCa jafariZe
Ziebani
saqarTvelosa da axlo aRmosavleTis
istoriaSi
I tomi
mxedari
Tbilisi 2012
krebulSi Sesulia sxvadasxva dros, aRmosavluri wyaro-
ebis safuZvelze, dawerili statiebi saqarTvelosa da axlo
aRmosavleTis istoriis Sesaxeb; agreTve – recenziebi da mimo-
xilvebi. wigni gankuTvnilia saqarTvelosa da axlo aRmosavle-
Tis istoriiT dainteresebul pirTaTvis.
Ziebani
ISBN 978-9941-0-4626-1 (yvela tomis)
ISBN 978-9941-0-4627-8 (pirveli tomis)
tiraJi 250 cali
gamomcemloba `mxedari~
misamarTi: Tbilisi, rusTavelis gamziri 1, me-4 sad.
tel: 2 99 72 95
el-fosta: mkhedari@mkhedari.ge
avtoris winaTqma
Tbilisi,
2012 w.
sarCevi
avtoris winaTqma 5
Semoklebebi 8
wanarTa Sesaxeb 83
sxvadasxva
mimoxilvebi da recenziebi
Semoklebebi
М. Москва
HAA Народы Азии и Африки
НЭ Нумизматика и эпиграфика
ОИГ Очерки истории Грузии
ООН Отделение общественных наук
САДС Средняя Азия в древности и средневековье
(история и культура)
СВ Советское востоковедение
СНБ Страны и народы Востока
СПб Санкт Петербург
СЭ Советская этнография
Tб. Тбилиси
Труды ГИМ Труды государственного исторического музая
ЭВ Эпиграфика Востока
AI Ars Islamica
ANS MN American Numismatic Society Museum Notes
ANS NNM American Numismatic Society Numismatic Notes and
Monographs
AAS Les Annales archéologiques de Syrie
BÉO Bulletin des Études Orientales de l’Institut Français de Damas
BGA Bibliotheca Geographorum Arabicorum
BSOAS Bulletin of the School of Oriental and African Studies
BZ Byzantinische Zeitschrift
Georgica Georgica. A Journal of Georgian and Caucasian
Studies. Rustaveli Volumes
EI Encyclopaedia of Islam. WebCD Edition. Brill
Academic Publishers, 2003
EI1
Encyclopaedia of Islam, 1st ed., Leiden, 1913-1938
EI2
Encyclopaedia of Islam, 2nd ed., Leiden, 1954-2004
EIr The Encyclopaedia Iranica
HJAS Harward Journal of Asiatic Studies
HOS Harward Oriental Studies
10
IA Islâm Ansiklopedisi
IOS Israel Oriental Studies
IQ The Islamic Quarterly
JA Journal Asiatique
JAOS Journal of the American Oriental Society
JESHO Journal of the Economic and Social History of the Orient
JNSI Journal of the Numismatic Society of India
JRAS Journal of the Royal Asiatic Society
JRASGBI The Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and
Irland
MA Melanges Asiatiques
MESA Bulletin Middle East Studies Association Bulletin
MW The Muslim World
NC The Numismatic Chronicle
NCirc The Numismatic Circular
NENIEH Near Eastern Numismatics, Iconography, Epigraphy and
History, ed. D. D. Kouymjian. American University of Beirut, 1974
NZ Numismatische Zeitschrift
PO Patrologia Orientalis
RÉA Revue des Études Arméniennes, nouvelle série
RN Revue Numismatique
SI Studia Islamica
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli
saxelwodebebi*
1
al-Áa‘kubi. Ta’rix. baÁruT (TariRis gareSe), gv. 16811.
2
The Syriac Chronicle Known as that of Zachariach of Mitylene. London, 1899, gv. 328. siri-
uli gurzan momdinareobs saSualo sparsul waru´an-idan, rac mglis qveyanas
niSnavs. ix. g. wereTeli. saqarTvelos iranul saxelwodebaTa istoriisaTvis da
T. CxeiZe. saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli terminebi saSualo spar-
sulsa da parTul enebSi. – kr. saqarTvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli uc-
xouri da qarTuli terminologia, Tb., 1993, gv. 92-106 da gv. 107-120. damatebiT
ix. agreTve: i. abulaZe. termin „gurjis“ etimologiisaTvis. – kr. marqsistuli
enaTmecnierebisaTvis. tf. 1934, gv. 293-300; T. CxeiZe. narkvevebi iranuli ono-
mastikidan. Tb., 1984, gv. 42-43; Т. В. Гамкрелидзе. Вяч. Вс. Иванов. Индоевропейский язык
и индоевропейцы. т. II, Тб., 1984, gv. 496. J. Markwart. Iberer und Hyrkanier. – Caucasica, VIII,
1931, gv. 78.
3
al-balazuri. fuTuh al-buldan. baÁruT, 1398/1978, gv.19721.
4
iqve, gv.19812; Ibn Khordhadbeh. Kitab al-masalik wa’l-mamalik (BGA, VI), Ed. M.J.de Goeje.
Lugduni-Batavorum, 1899, gv. 1239; Ибн Хордадбех. Книга путей и стран. Перевод с арабско-
го, комментарии, исследование, указатели и карты Н. Велихановой. Баку, 1986, gv. 1099; Ibn
al-Fakih al-Hamadani. Compendium libri Kitab al-boldan (BGA, V), Ed. M.J.de Goeje. Lugduni-
Batavorum, 1885, gv. 2886; Ibn al-Athir. Al-Kamil fi’l-ta’rikh. vol. I, Editeurs Dar Sader, Dar Bey-
routh, 1965, gv. 4411.
5
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Said Antio-
chensis. Conjuncta opera ediderunt L. Cheikho, B. Carra de Vaux, H. Zayyat. Parisis, 1909, gv. 214
(Semdeg sa‘id b. bitriki, anda iahia antioqieli).
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 13
6
georgika. bizantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. IV, nakv. I,
berZnuli teqsti qarTuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s.
yauxCiSvilma. Tb., 1941, gv. 95.
7
al-balazuri, gv. 204.
8
al-Áa‘kubi, gv. 3181.
9
iqve, gv. 46322.
10
В. Ф. Минорский. История Ширвана и Дербенда X-XI веков. М., 1963, gv. 4541 (Targma-
ni); ۴13 (arabuli teqsti).
11
iqve, gv. 4530 (Targmani); ۴29 (arabuli teqsti).
12
al-balazuri, gv. 21320.
13
Ibn Rusta. Kitab al-a‘lak an-nafisa (BGA, VII), Ed. M.J. de Goeje. Lugduni-Batavorum, 1892,
gv. 10610; Ibn al-Fakih al-Hamadani, gv. 22.
14
Ibn Khordhadbeh, gv. 12213; Ибн Хордадбех, gv. 10829; al-balazuri, gv. 19716-17; Ibn
al-Fakih al-Hamadani, gv. 2877. arminiÁas oTx nawilad dayofa modis bizantielTa
xanidan. VI s-Si imperator iustinianes (527-565) dros imperiis mier dapyrobil
somxeTsa da mis mimdebare teritoriebze Camoyalibda oTxi administraciuli
erTeuli: I, II, III da IV armenia (Н. Адонц. Армения в эпоху Юстиниана. СПб, 1908, gv.
172-73). arabebma miiRes am erTeulebis mxolod saxelwodebebi, romelTa Semad-
geneli mxareebi da maTi sazRvrebi (IV armeniis garda) aRar Seesabameboda bizan-
tiurs (А. Н. Тер-Гевондян. Армения и арабский халифат, Ереван, 1977, gv. 157). bizanti-
is armeniaSi qarTli ar Sedioda.
15
Al-Mas‘udi. Kitab al-tanbih wa’l-ischraf (BGA, VIII), Ed. M. J. de Goeje. Lugduni-Batavorum.
14 Ziebani
1894, gv. 1848. v. minorski jurzans Targmnis rogorc saqarTvelos (Грузия), ise –
qarTvelebs (грузины). В. Ф. Минорский. История..., gv. 44, 4530.
16
al-mas‘udi. muruj az-zahab va l-ma‘adin al-javhar. I, baÁruT, 1978, gv. 22619.
17
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti,
qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 4221 (Tar-
gmani); 4611 (arabuli teqsti).
18
al-mas‘udi. muruj, gv. 22620.
19
iahia antioqieli, gv. 17119,22.
20
iqve, gv. 1847.
21
iqve, gv. 1693; g. jafariZe. erTi toponimis Sesaxeb iahia antioqielis „istori-
aSi“. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 87.
22
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, Beyrouth, 1966, gv. 4095,7.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 15
1072) da laS qra bi lad al-xa zar23 – xa zar Ta qve ya na, si nam dvi le Si
ki bi lad al-jurz, e.i. qar Tvel Ta qve ya na. ibn al-asi ri wers, rom
1121 w. is la mis qvey ne bis wi na aR mdeg ga mo vid nen qur je bi, rom le-
bic ari an al-xa zar/xa za re bi.24 ueW ve lia, rom ara bi is to ri ko sis
wya ro Si iq ne bo da al-jurz. XII s-is ano ni mi si ri e li ara bi is to-
ri ko si da viT IV-s xa zar Ta25 resp. jur zTa me fes uwo debs. ase ve
wers mu ham mad al-ha ma vi (XIII s-is I na xe va ri), ro me lic al-xzr/
xa za rebs qar Tvel Ta aR sa niS na vad xma robs XII s-is 60-70-ian wle-
bam de.26 ro gorc Cans, am pe ri od Si jurz jer ki dev ga mo i ye ne bo-
da ara bul Si qar Tve le bis aR sa niS nad,27 mag ram mom dev no xa ne bis
23
qiTab Ta’rix davla al saljuk, min inSa’ al-‘imad ad-din al-isfahani. ixTisar
aS-SaÁx al-imam al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-bundari. misr, 1318/1900, gv. 3012
(Semdeg: ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari).
24
Ibn al-Althir. Al-Kamil, vol. IX, 1966, gv. 5672. imaves imeorebs ibn al-‘ibri (Ta’rix
muxTasar ad-duval, baÁruT, TariRis gareSe, gv. 20120). mogvianebiT ad-dimiSki
(gard. 1327 w.) da ibn xalduni (gard. 1406 w.) ibn al-asiris aRniSnul cnobas xa-
zarTa da qurjTa naTesaobis TvalsazrisiT ganixilaven. ad-dimiSki ar eTanxme-
ba ibn al-asirs qurjTa da xazarTa igiveobis Taobaze (Ed-Dimishqui. Cosmography.
Texte Arabe, publié par M. A. Mehren. St. PBg,1866, gv. 263); ibn xalduni ki ibn al-asi-
ris damowmebisas aRniSnavs, rom xazarebi Turqmenebi arian da, SesaZloa, qurje-
bi maTi erT-erTi tomiao (ibn xaldun. Ta’rix. V, baÁruT, 1968, gv. 10411-13). aseTma
miTiTebebma SecdomaSi Seiyvana muraja d’ossoni (gard. 1807 w.), romelic Tvli-
da, rom qarTvelebs TavianTi saxeli xazarebma dautoves. x. m. frenma aRniSna am
Tvalsazrisis mcdaroba da miuTiTa, rom Secdoma ganapiroba abu l-farajis
(igive ibn al-‘ibri) `istoriaSi~ jurzis xazarad wakiTxvam (Description Géographique
de la Géorgie par le tsarévitch Wakhoucht publiée d’après l’original autographe par M. Brosset. St.
Pbg, 1842, gv. 55, Sen. 1; П. Иосселиани. Различные наименования грузинов. Тифлис. 1846, gv.
28). albaT, swored arabuli wyaroebis cnobaTa mcdar interpretacias emyareba
Turqi istorikosis m. balas gancxadeba, rom selCukTa xanaSi, mTel samxreT ami-
erkavkasiasTan erTad, saqarTveloc `xazarTa qveynad iTvleboda~. M. Bala. Gür-
custan. – IA, Cilt I. Istanbul, 1942, gv. 837-845; n. Sengelia, XI-XIII ss. saqarTvelos is-
toriis sakiTxebi Tanamedrove Turqul istoriografiaSi. – Tsu Sromebi, t. 290,
aRmosavleTmcodneoba, Tb., 1989, gv. 157.
25
Cl. Cahen. Une chronique syrienne du VIe/XIIe siècle: Le “Bustan al-Jami‘.” – BÉO, Années
1937-1938, Le Caire. 1938, t. VII-VIII, gv. 118.
26
Мухаммад ал-Хамави. ат-Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, пре-
дисловие и указатели П. А. Грязневича. М., 1960, gv. 78а3, 78б2, 83б2-3, 86.
27
aRsaniSnavia, rom eTnikuri termini `jurz~ “Jorsy”, “Jörsy”, “Jorsii”, “Jörste” da
“Jorschittes” formiT cnobili iyo ierusalimSi evropel piligrimTaTvis XV s-Sic
ki. G. Peradze. An Account of the Georgian Monks and Monasteries in Palestine. – Georgica. A
Journal of Georgian and Caucasian Studies. Rustaveli Volumes. Nos. 4 and 5, 1937, gv. 192, 195,
197; [Addenda: grigol feraZe. ucxoel piligrimTa cnobebi qarTveli berebisa da
16 Ziebani
31
iahia antioqieli, gv. 23914.
32
XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb (al-umari, al-muhibbi,
al-kalkaSandi) arabulidan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZiebeli daurTo
d. goColeiSvilma, Tb., 1988, gv. 53; sulTan jakmakis (1438-1453) 1440 wliT daTa-
riRebuli werili qarTvelTa mefisadmi (Addenda: B. Abu Manneh. The Georgians in
Jerusalem in the Mamluk Period. – Egypt and Palestine. Ed. by A. Cohen, G. Baer. New York, Jeru-
salem, 1984. gv. 1108). am eTnikur termins – “Jorjan”, “Jorgan”, qarTvelis mniSvnelo-
biT, icnobs XII-XVI saukuneebis evropuli sapiligrimo literaturac. G. Peradze.
dasax. naSr., gv. 186, 198.
33
[Addenda: J. Wansbrough. Venice and Florence in the Mamluk Commercial Privileges. –
BSOAS, 1965, vol. XXVIII, pt. 3, gv. 491, 502 (muxli XVI), 515 (inglisuri Targmani), gv.
515-516, Sen. 80. am dakvirvebis Suqze al-kalkaSandis (gard. 1418 w.) cnobaSi, rom
ierusalimisa da ramlas qristian piligrimTa Soris iyvnen al-faranj al-jur-
jan, igulisxmebian franki (evropeli) da ara qarTveli piligrimebi, rogorc
fiqrobda v. biorkmani (W. Björkman. Beiträge zur Geschichte der Staatskanzlei im islami-
schen Ägypten. Hamburg, 1928, gv. 166; XIV-XV ss. arabi istorikosebi..., gv 69]; aiubian-
Ta diplomatikis specialisti h.-a.heini jurjans, dausabuTeblad, grigorianad
Targmnis (H.-A. Hein. Beiträge zur Ayyubidischen Diplomatik. Freiburg, 1968, gv. 187).
34
[Addenda: es exeba 790/1388 w. barkukis brZanebulebaSi dasaxelebul `jurjan-
sac~, romlis qarTuli Targmani gamosca g. jafariZem - sulTan barkukis ori
brZanebuleba ierusalimis franciskelTa sameurveos arqividan. – qarTuli dip-
lomatia. weliwdeuli, 8, Tb., 2002, gv. 670-674].
35
as-saRani. al-‘ubab az-zahir va l-lubab al-faxir (stambolis aia sofias me-
CeTis nusxa. #2703), statia fls; misive, aT-Taqmila da z-zaÁl va s-sila, III, al-
kahira, 1973, gv. 403; g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-
XIV saukuneebSi. – macne (els), 1989, #4, gv. 77, Sen. 3.
18 Ziebani
36
al-jabarTi. Ta’rix ‘aja’ib al-asar fi T-Tarajim va l-axbar, I, baÁruT, 1978,
gv. 17322, 1758, 1966. D. Ayalon. Studies in al-Jabarti. I. – JESHO. 1960, vol. III, pt. 3, gv. 319-
320; amave dros, al-jabarTim icis, agreTve, termini al-qurj. cnobili leqsi-
kografis murTada az-zabidis nekrologSi (gard. 1791 w.) is wers, rom man icoda
qurjTa (qarTvelTa) zogierTi ena. al-jabarTi. ‘aja’ib al-asar, II, baÁruT, 1978,
gv. 10613.
37
r. gvaramia. qarTul-sinuri xelnawerebis arabuli minawerebi. – kr. mraval-
Tavi, IX, Tb., 1981, gv. 76, 77, 82.
38
Н. Марр. Крещение.., gv. 1143, 1346, 13614.
39
iqve, gv. 160-161.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 19
40
G. Garitte. Documents.., gv. 221. z. anCabaZe Tvlida, rom am TxzulebaSi warmodge-
nili geografiuli da politikuri viTareba asaxavda ara IV, aramed IX s. suraTs,
xolo masSi moxseniebuli abxazTa mefe iyo avtoris Tanamedrove mTeli dasav-
leT saqarTvelos (afxazeTis) mefe. З. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии
(VI-XVII вв.) Сухуми, 1959, gv. 49.
41
sa‘id b. bitriki, gv. 216.
42
erTi aseTi avtori SeiZleba iyos Teofane (georgika, t. IV, nakv. 1, gv. 95).
iraklis am laSqrobaSi afxazTa monawileobis Sesaxeb ix. Г. А. Амичба. Т. Г. Папуаш-
вили. Из истории совместной борьбы грузин и абхазов против иноземных завоевателей. Тб.,
1985, gv. 71-73.
43
al-balazuri, gv. 20021; aqve unda aRiniSnos, rom at-tabari da Semdeg ibn al-
asiri weren, rom VI s. 60-70-ian wlebSi xosro anuSirvanis (531-579) samflobe-
loSi – arminiaSi SeWrilan: banjarebi, balanjarebi, alanebi da abxazebi. imave
xalxebma Semdeg morCileba gamoucxades TurqTa xakans sinjibus (Al-Tabari. Tarikh
at-Tabari. Tome II. Edition critique par M.A. F. Ibrahim, Le Caire (TariRis gareSe), gv. 100-
101; Ibn al-Athir. Al-Kamil…,vol. I, gv. 436-37). CvenTvis saintereso eTnikuri termini
aq gadmocemulia ( ﺍﺑﺨﺰda ara )ﺍﺑﺨﺎﺯformiT. m. artamonovi SeuZleblad Tvlida Sa-
vi zRvispireTSi mcxovreb afxazTa monawileobas xosro anuSirvanis winaaRmdeg
laSqrobaSi da Tanac kaspiispireTSi mcxovreb xalxebTan (banjar, balanjar) er-
Tad. is uSvebda at-tabaris Txzulebis teqstSi kalmismieri Secdomis SesaZleb-
lobas da „abxazis~ nacvlad kiTxulobda „xazars~ (М. И. Артамонов. История хазар, Л.,
1962, gv. 126; А. Р. Шихсайдов. Книга Ат-Табари. “История посланников и царей” о народах
Северного Кавказа. – Cб. Памятники истории и литературы Востока. М., 1986, gv. 69, 81, 82).
44
terminebis „afxaz~ da „afsua~ urTierTmimarTebis Sesaxeb ix. Ш. Инал-Ипа.
Вопросы этно-культурной истории абхазов. Сухуми, 1976, gv. 355; T. gamyreliZe, Zveli
kolxeTis satomo saxelTa istoriidan. – macne (iexis), 1991, #2, gv. 7-16.
20 Ziebani
rezze aqtiurad Canan IX s-is Sua xanebidan. XII s-is dasawyisis anonimi
avtoris cnobiT, buRa Turqma Tbilisis aRebis (853 w.) Semdeg dalaS-
qra qurjebi da abxazebi da daamarcxa isini.45 al-mas‘udis Tanaxmad,
jurziebi da abxazebi jizias uxdidnen sanapiro olqis Tbilisis gam-
gebels arabTa mier am qalaqis dapyrobidan da muslimTa mier misi da-
saxlebidan – xalifa muTavaqilis (847–861) dromde.46 al-mas‘udisve
cnobiT (X s-is Sua xanebi), abxazebi arian qristianebi, maT hyavT me-
fe, cxovroben bab al-abvabis (darubandis) an al-kabkis (kavkasionis)
mTasTan da maT esazRvrebian alanebi da al-jurziÁas (qarTvelTa)
samefo.47 S. inal-ifas azriT, al-mas‘udis am cnobaSi igulisxmebian,
sakuTriv, afxazebi,48 magram, rogorc cnobilia, IX-X saukuneebSi af-
xazTa samefo ukve aerTianebda dasavleT saqarTvelos da, amdenad,
45
В. Минорский. История.., gv. 4630, (Targmani), ۵21(arabuli teqsti).
46
al-mas‘udi. muruj.., gv. 22622.
47
iqve, gv. 22619. misive, Kitab al-tanbih…, gv. 1847. IX-X saukuneebis sxva arabul ge-
ografiul TxzulebebSi afxazTa Sesaxeb sxva raime ueWveli cnoba ar moipoveba.
iyo cda, rom ibn rusTahis (X s.) naSromSi (Ibn Rustah. Kitab al-a‘lak an-nafisa (BGA, t.
VII), Ed. M.J. de Goeje. Ludguni-Batavorum, 1892, gv.139) damowmebuli eTnonimi – ﻟﻮﻏﺮ
lav-Rar waekiTxaT rogorc – ﺍﻭﻏﺰavRaz (afxazi) (J. Marquart. Osteuropäische und
ostasiatische Streifzüge. Leipzig, 1903, gv. 164-176; Ф. Вестберг. К анализу восточных источ-
ников о Восточной Европе. – Журнал министерства народного просвещения (н.с. ), 1908, ч.
XIII, февраль, отд. 2, gv. 388; W. Barthold, W. Minorsky. Abkhaz. – EI2 , vol. I, gv. 100; Dzh.
Giunashvili. Abkhaz. – EIr, Ed. by E. Yarshater. vol. I, fasc. 2. London, Boston, Henley (Tari-
Ris gareSe), gv. 223). magram amgvari identifikacia sadavoa (ix. В. В. Бартольд. Вве-
дение к изданию Худуд ал-алам. – В. В. Бартольд. Сочинения, т. VIII, М., 1973, gv. 542; Б.
Н. Заходер. Каспийский свод сведений о Восточной Европе, М., 1962, gv. 123); a. gadlo
Tvlis, rom lav-Rar aris damaxinjebuli gadmocema ungrelTa saxelisa mioger/
magor, muger (А. Б. Гадло. Этническая история Северного Кавказа, М., 1979, gv. 118).
garda amisa, IX-X saukuneebis arab geografTa Txzulebebis gamocemebSi gvxvde-
ba toponimi al-abxaz, romelic arranis (albaneTis) teritoriaze lokalizdeba
(Ibn Khordadhbeh, gv. 12311; Ибн Хордадбех, gv. 10912, 303, Sen. 212; al-istaxri. al-masa-
liq va l-mamaliq. al-kahira, 1961, gv.1109,1129,1138). magram igive toponimi sxva ga-
mocemebSi ikiTxeba rogorc al-abxÀn ( )ﺍﻻﺑﺨﺎﻥan al-laÁjan (( )ﺍﻟﻼﻳﺠﺎﻥIbn-Haukal. Opus
Geographicum, II, Ed. J.K. Kremers, Lugdini-Batavorum, 1939, gv. 3428, 34814. Al-Moqaddasi.
Descriptio imperii moslemici (BGA, III), Ed. M.J. de Goeje (Ed. Secunda). Lugdini-Batavorum, 1906,
gv. 3748, 37612, 38118); rogorc markvartma gaarkvia, am toponimis swori formaa ﺍﻟﻼﻳﺰﺍﻥ
/( ﺍﻟﻼﻳﺮﺍﻥlaÁzÀn/laÁrÀn) (J. Marquart. Eranšahr nach der Geographie des Ps. Moses Xorenac’i.
Berlin, 1901, gv.119; ix. agreTve, v. minorskis komentari wignSi: Hudud al-‘alam. Regions
of the World. A Persian Geography (372 A.H. – 932 A.D.). Translated and Explained by V. Minorsky.
London, 1937, gv. 407-409). mis adgilmdebareobas exeba n. velixanovac. Ибн Хордадбех,
gv. 303, Sen. 42.
48
Ш. Инал-Ипа. dasax. naSr., gv. 395.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 21
49
З. Анчабадзе. Из истории.., gv. 120. v. minorskis azriT: “Масуди видимо описывает
вместе народ абхазцев и связанную с его царским домом династию Западной Грузии” (В. Ми-
норский. История.., gv. 94).
50
iahia antioqieli, gv. 2508, 2525,11.
51
Садр ад-Дин Али ал-Хусайни. Ахбар ад-даулат ас-селджукиййа. Издание текста, перевод,
введение, примечания и приложения З. М. Буниятова. М., 1989, gv. 5439 (Targmani), 25b12,
27a6 (arabuli teqsti).
52
Ал-Хусайни, 5627 (Targmani), 27a6 (arabuli teqsti).
53
En-Nesewi. Histoire du sultan Djelal ed-Din Mankobirti, prince du Kharesm. Texte arabe publié d’apres
le manuscrit de la Bibliothèque Nationale par O. Houdas. Paris, 1891, gv. 12122, 12217, 11411; Ан-Насави.
Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Макбурны. Перевод, предисловие, комментарии, примеча-
ния и указатели З. М. Буниятова. Баку, 1973, gv. 16724, 16830, 1601.
54
ÁakuTis cnobebi, gv. 112-13 (Targmani), 28 (arabuli teqsti).
22 Ziebani
55
iqve, gv. 4020-23 (Targmani), 449-11 (arabuli teqsti).
56
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, gv. 54612, 55618; b. silagaZe. ibn al-asiris Txzu-
lebis „Tarix al-qamilis~ erTi adgilis dadgenisaTvis. – kr. qarTuli wyaroT-
mcodneoba, 1971, III, gv. 63-68; g. jafariZe. ibn al-asiris erT cnobis Sesaxeb. – kr.
saqarTvelos istoriis aRmosavluri masalebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 40-45.
57
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 2135-8. am cnobaSi igulisxmeba de-
metre I-is asuli rusudani, romelic, Tavdapirvelad, iyo sulTan mas‘udis
(1134-1152) coli.
58
Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep. Ed. S. Dahan. t. I. Damas, 1951, gv. 240.
59
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. IX, gv. 54612.
60
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv.3716 (teqstSi SecdomiT weria: )ﺍﺑﺨﺎﺑﻲ.
61
Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep. t. II Ed. S. Dahan. Damas, 1954, gv. 248-251.
62
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 1738.
63
iqve, gv. 17312.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 23
64
iahia antioqieli, gv. 33913, 2503.
65
iqve, gv. 24110, 24214-15.
66
iqve, gv. 2404,7, 24110, 24213, 15, 18, 20, 22, 2432.
67
sainteresoa aRiniSnos, rom aseve giorgi abazgs (afxazs) uwodebs qarTvel
mefes bizantieli istorikosi giorgi kedrene. georgika. bizantieli mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi mexuTe. teqstebi qarTuli TargmanebiTurT
gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma. Tb., 1983, gv. 58.
68
rogorc cnobilia, pirveli qarTveli mefe, romelic 978 w. ekurTxa „afxaz-
Ta mefed~, iyo bagrat III (975-1014). XI s-is dasawyisidan man miiRo `qarTvelTa
mefis~ titulic. amieridan, qarTvel mefeTa titulaturaSi `mefe afxazTa~ pir-
vel adgilze dgas (ix. j. stefnaZe. XI-XII saukuneebis saqarTvelos mefeTa ti-
tulebis gagebisaTvis. – kr. Ziebani saqarTvelosa da kavkasiis istoriidan, Tb.,
1976, gv. 156-57). swored es garemoeba, rogorc Cans, gaxda mizezi imisa, rom ucxo-
ur wyaroebSi `afxazma~ miiRo zogadad qarTvelisa da `afxazeTma~ saqarTvelos
mniSvneloba. m. lorTqifaniZe. afxazebi da afxazeTi. Tb., 1990, gv. 12; qarTul-
afxazuri urTierTobebis damaxinjebis gamo. Tb., 1991, gv. 11.
69
iahia antioqieli, gv. 2525, Ал-Хусайни, gv. 5536 (Targmani), gv.263 (arabuli teq-
sti); ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 3013.
70
veyrdnobiT XII s-is arabi istorikosis ibn al-azrak al-farikis maiafariki-
nis istoriis („Ta’rix al-maiÁafarikin~) im cnobebs, romlebic SeniSvnebis saxiT
daerTo amedrozis mier gamocemul ibn al-kalanisis `damaskos istorias~– Ibn
al-Qalanisi. History of Damascus. Ed. with Extracts from Other Histories and Summary of Contents
by H. F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 2059, 32818, 36132.
71
XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb, gv. 599.
72
badr ad-din al-‘aÁni. as-saÁf al- muhhanad fi siraT al-maliq al-mu’aiÁad
`SaÁx al-mahmudi~. hakkakahu va kaddama lahu f. m. salsuT. raja‘ahu m. m. ziÁada.
al-kahira, 1966–1967, gv. 25-27.
24 Ziebani
da, aq dasaxelebulia ÀbazÀc ()ﺁﺑﺰﺍ. al-‘aÁni wers, rom abazas enaze lapa-
rakoben, agreTve, tomebi: ﺳﻜﺎﻏﻮﺍ/sqÀRóÀ (savaraudoa: SqaRua – Sqaraua –
Sxaraua, e.w. Crdilokavkasieli abazebi) da – ﺟﻐﺎ/j.R›73 (SesaZloa, jiqebi,
romelTac icnobs qarTuli wyaroebic). momdevno saukuneebis osmalur
wyaroebSi swored abaza gaxda sakuTriv afxazis (afsua) aRmniSvneli sa-
xelwodeba. es icis antioqiis arabma patriarqma makarim, romelmac XVII
saukuneSi imogzaura saqarTveloSi.74 mas aRar Seaqvs abazebi (ab›z›/
)ﺍﺑﺎﺯﻯqarTvelTa (qurj) samflobeloebSi da aRniSnavs, rom am xalxs, ro-
melic mosaxleobda Savi zRvis aRmosavleTiT da damoukidebeli gaxda,
Cerqezebis msgavsad, Tavisi gamgebeli hyavda.75
3.9. XIX s-Si, muhajirobis Sedegad, osmaleTis imperiaSi gadasax-
lebul da arabul qveynebSi gansaxlebul afxazebs (afsua) ewodebo-
daT da dResac ewodebaT ab›za ()ﺍﺑﺎﻇﻪ. siriasa76 da egvipteSi am eTnikur-
ma terminma jer nisbas (warmomavlobis saxeli) da Semdeg, Cvens droSi
ki, gvaris funqciac miiRo. SeiZleba davasaxeloT, magaliTad, cnobi-
li egvipteli dramaturgi da poeti ‘aziz abaza77 (1889-1969), kinomsaxi-
obi ruSdi abaza, sirieli generali mamduh abaza (gard. 1980 w.)78 da sxv.
4. qarTvelebis aRsaniSnad arabulSi yvelaze gavrcelebuli kre-
biTi saxeli iyo al-qurj ()ﺍﻟﻜﺮﺝ. IX-X saukuneebis arabi geografebi ar
icnoben am eTnikur termins.79 ar Cans is wm. grigolis, wm. rifsimesa
73
iqve, gv. 2616, 271.
74
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia. Tb., 1949, gv.831; makari antioqieli. cnobebi sa-
qarTvelos Sesaxeb. arabulidan Targmna T. margvelaSvilma. – kr. armaRani. Tb., 1982,
gv. 91.
75
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 864-6; makari antioqieli. cnobebi, gv. 91, 92.
76
siriaSi abazTa/afxazTa kompaqturi dasaxleba iyo qveynis samxreT nawilSi,
kuneitras muhafazaSi. 1967 w. israelTan omis Semdeg isini CrdiloeT kavkasii-
dan gamosul sxva eTnikur jgufebTan erTad gadasaxldnen damaskoSi.
77
Арабская республика Египет. Справочник. М., 1990, gv. 279-280; БСЭ, т. IX, М., 1972, gv. 152.
78
me vicnobdi general mamduh abazas, prezident hafez asadis daaxloebul
pirs, romelsac gacnobierebuli hqonda Tavisi afxazuri warmomavloba. is da-
iRupa 1980 w. „muslimi Zmebis~ teroristuli organizaciis mier damaskoSi sam-
xedro-sahaero Zalebis afeTqebis dros. misi Zma Saraf abaza, cnobili Tavisi
antiqarTuli ganwyobilebiT, wlebis manZilze xelmZRvanelobda CerqezTa saq-
velmoqmedo organizacias damaskoSi.
79
XIII s. arabi avtori iakuTi, Tavis „geografiul leqsikonSi~, termin qurjis
ganmartebisas, imowmebs X s-is geografis al-mas‘udis cnobas kavkasionis mTebi-
sa da maTi mimdebare qveynebis Sesaxeb: „mosdevs jidanis (xaidaki, kaitaki – g.j.)
samefos kabkis (kavkasioni – g.j.) karebis mxridan mefe, romelsac ewodeba bar-
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 25
zinani da cnobilia misi qveyana qurjis saxeliT~ (ÁakuTis cnobebi, gv. 7836-37),
magram rogorc aCvena v. minorskim, al-mas‘udis am cnobaSi unda wavikiTxoT „al-
qarx~ ()ﺍﻟﻜﺮﺥ. В. Минорский. История.., gv. 203. igive iTqmis X s-is arabi geografis
al-istaxris erT cnobasTan dakavSirebiT, romelic exeba darubands. al-istax-
ri aRniSnavs, rom darubandi aris navsadguri xazarTa (e.i. kaspiis) zRvaze, sari-
risa da sxva urwmuno qveynebis mxridan, da jurjanis, tabarisTanisa da deilemis
navsadguric (al-istaxri, gv. 110). arabi geografis Txzulebis erT-erT nusxaSi
(gv. 109, Sen.1012) es cnoba ufro gaSlilia: „bab al-abvabi (darubandi) navsadgu-
ria xazarebis, sariris, alanebisa da urwmunoTa sxva qveynebis mxridan, rogore-
bicaa Sanzani, xizani, qrj-i, raklani, zariqarani, Rumuqi. da isaa, agreTve, nav-
sadguri jurjanis, tabarisTanis da deilamisa~. aq dasaxelebuli qrj ueWvelad
unda wavikiTxoT rogorc qarxi. magram es saxelwodeba al-istaxris Txzulebis
sparsul versiaSi mTargmnelma gaiazra rogorc gurji/qarTvelebi da Semdeg,
Cven droSi, aseve iTargmna qarTuladac (istaxri, hodud al-‘alami, hamdallah
yazvini. Targmani SeniSvnebiTa da saZiebliT v. fuTuriZisa. Tb., 1937, gv. 3, Tar-
gmani; gv. 6 (sparsuli teqsti).
80
В. Минорский. История..,gv. 4630, 4927 (Targmani),٥21-22, ٧25 (arabuli teqsti).
81
Ibn al-Azraq al-Fariqi. Tarikh al-Fariqi. Ed. by B.Awad. Cairo, 1959, gv. 979-10 (dawvrile-
biT ix. Cveni statia amave krebulSi: abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis.
gv.103-111).
82
Ibn al-Athir. Al-Kamil.., vol. X, gv. 653; Ibn al-‘Adim, II, gv. 24-25.
83
ÁakuTis cnobebi.., gv. 113-14 (Targmani), 28-9 (arabuli teqsti).
26 Ziebani
Taobaze (ix. 1.4) da wers: „me vambob, rom isini qurjebi arian~.84 magram
imaves ver vityvi yvela arabi avtoris (mag., ibn al-asiri, ibn xaldu-
ni) Sesaxeb. isini ara marto erTmaneTSi ureven jzr-xzrs, aramed, zog-
jer, qurjebs xazarebTan aigiveben (ix. zemoT, 1.5, Sen. 24). iahia antio-
qieli miiCnevda, rom al-qurj aris jurjanis Turquli saxelwodeba.85
4.2. XI s-idan arabul wyaroebSi eTnikuri termini al-qurj mkvidrdeba
saqarTvelos mefeTa titulaturaSi. „qurjTa mefea~ bagrat IV,86 „qurjTa
(da abxazTa) mefeebia~ daviT IV, demetre I, giorgi III87 da sxva xelmwifeebi,
romlebsac arabi avtorebi saxelis gareSe ixsenieben.
4.3. iakuTi wers, rom qurjebi tomia qristian xalxTagan, romle-
bic mosaxleoben kabkis (kavkasionis) mTebSi. maT aqvT TavianTi ena,
arian guladni, Zlierni, mravalricxovanni, aqvT qveyana, romlis
saxelwodebac dakavSirebulia maTTan.88 es aris bil›d al-qurj –
qarTvelTa qveyana, saqarTvelo. arabi avtorebi iyeneben am saxel-
wodebis sparsul formasac – qurjisT›n ()ﻛﺮﺟﺴﺘﺎﻥ. Tu ar vcdebiT, is
pirvelad gvxvdeba al-husaÁnisTan,89 Semdeg ki damowmebulia XIII-XV
saukuneebis avtorebis: ibn al-‘ibris,90 ibn al-fuvatis,91 abu l-fi-
das92 da al-kalkaSandis93 TxzulebebSi. mas asaxelebs egvipteli leq-
84
iqve, gv. 4221-22 (Targmani), 4611 (arabuli teqsti).
85
iahia antioqieli, gv.23914; gvaqvs iseTi SemTxvevac, roca gaigivebulia al-
qurj da al-qurd, e.i. qurTebi. [Addenda: es Tvalsazrisi momdinareobs XIV s-is
arabi enciklopedistis al-‘umaris (gard. 1349 w.) erTi cnobis araswori inter-
pretaciidan (ix. Cveni statia amave krebulSi: Sua saukuneebis arabTa warmodge-
nebi qarTvelTa warmomavlobis Sesaxeb. gv. 33-45)].
86
ал-Хусайни, gv. 4841 (Targmani), 22b12 (arabuli teqsti). mefis saxeli aq ar aris
moyvanili. teqstSi saubaria swored bagratze.
87
ix. Sen. 71; C. Cahen. La chronique abrégée d’al-‘Azimi. – JA, t. 230 (Juillet– Septembre),
Paris, 1938, gv. 3889, 3937.
88
ÁakuTis cnobebi, gv. 7829-32 (Targmani), 8215-17 (arabuli teqsti).
89
ал-Хусайни, gv. 27a6 (arabuli teqsti).
90
ibn al-‘ibri, gv. 25616, 26218.
91
ibn al-fuvati. Talxis al-adab fi mu‘jam al-alkab, IV/1; hakkakahu m. javvad,
dimaSk, 1962, gv. 406, Sen. 1.
92
Géographie d’Aboulféda publié… par M. Reinaud et Mac Guckin de Slane. Paris, 1840, gv. 402, 40314.
93
al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa, IV, al-kahira, 1963, gv. 36117, al-kalkaSandi imow-
mebs al-birunis (gard. 1048 w.) mas‘udis kanuns, magram am ukanasknelSi gvaqvs ara
qurjisTan, aramed – gurjian (qurjian). (Абу Райхан Беруни. Канон Мас‘уда. Вступи-
тельная статья, перевод и примечания П. Г. Булгакова и Б.А. Розенфельда. При участии М.М.
Рожанской (перевод и примечания) и А. Ахмедова (примечания). – Избранные произведения,
т. V, Ташкент, 1973, gv. 47126).
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 27
94
murTada az-zabidi. Taj al-‘arus, IV, misr, 1306/1888-89, gv. 116.
95
al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa..., V, gv. 35519.
96
Géographie d’Aboulféda, gv. 334.
97
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis sax. xelnawerTa institu-
tis dokumenti, AD:503.
98
aq viyenebT makari antioqielis mogzaurobis im pasaJebs, romlebic dabeWda g.
wereTelma (arabuli qrestomaTia. Tb., 1975, gv. 82-92) da, agreTve, am Txzulebis qar-
Tul Targmans. makari antioqieli. cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Tar-
gmna T. margvelaSvilma. – kr. armaRani. Tb., 1982, gv. 88-122, komentarebi, gv. 527-29.
99
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 827-6; makari antioqeli. cnobebi. gv.
527, Sen. 18.
100
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 9012,915. adreul (IX–X saukuneebis) ara-
bul wyaroebSi es saxelwodeba gvaqvs xÀxÒt ( )ﺧﺎﺧﻴﻂda hÀhÒt ( )ﺣﺎﺣﻴﻂformiT. al-ba-
lazuri, gv. 205; o. cqitiSvili. arabTa mflobelobis winaaRmdeg qarTveli xalxis
ganmanTavisuflebeli brZolis istoriidan. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 804, 8115.
101
g. wereTeli. arabuli qrestomaTia, gv. 9013, 913 (al-miqralar/megrelebi, ise-
ve rogorc al-miralar/imerlebi Turquli mravlobiTi ricxvis formaa).
102
iqve, gv. 827.
103
iqve, gv. 827, 868, 8714. amave dros, makari antioqieli imerlebs uwodebs aCik-
bÀSebs ()ﺍﭼﻖ ﺑﺎﺵ. im saxelwodebas, romelic gamoiyeneboda imdroindel osmale-
Tis imperiaSi.
28 Ziebani
104
n. yanCaveli. daRestnuri warmoSobis sami arabuli dokumenti. – mravalTavi,
VIII, Tb., 1980, gv. 121-25.
105
rizk allah hasun. an-nafasaT. londoni, 1868, gv. 72, beiTi 27-e; rizkala ha-
suni. mogzauroba kavkasiaSi. Targmna l. ruxaZem. Tb., 1982, gv. 124 (qarTul Tar-
gmanSia: kera qarTvelTa).
106
[Addenda: maRribis qveynebSi – alJirSi, libiasa da TunisSi, sadac adgilob-
riv dialeqtebSi SeimCneva „qaf~-is Canacvleba „kaf~-iT, qarTvelebs eZaxdnen
kurjs da ara – qurjs (Tunisis magaliTze ix. k. feraZe. qarTveli mamluqebi
TunisSi XVIII-XIX ss. (winaswari cnoba) – krebuli miZRvnili profesor arCil
CxeiZis 80 wlisTavisadmi. Tb., 2002, gv. 200-212)].
107
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. saqarTvelos
istoriis aRmosavluri wyaroebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 48, 49, 51.
108
muhi ad-din b. ‘abd az-zahir. TaSrif al-aiÁam va l- ‘usur fi siraT al-maliq
al-mansur. al-kahira, 1961, gv. 57.
109
X-XII saukuneebis ramdenime muslimi moRvawe am nisbiT gamovlenili aqvs o.
cqitiSvils. ix. o. cqitiSvili. arabeT-saqarTvelos kulturuli urTierTobis
istoriidan (X–XII ss.). – macne (iaexis), 1980, 4, gv. 109-111.
110
gasuli saukunis 70-iani wlebis miwurulis q. damaskos telefonebis cnobar-
Si figurirebda vinme hasan sa‘id qurjÒ.
111
Imad ad-Din al-Isfahani. Conquête de la Syrie et de la Palestine par Salah ed-Din. Publié par …C. de
Landberg, vol. I. Texte Arabe. Leyde, 1888, gv. 344; ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar ba-
ni aiÁub, II, al-kahira, 1957, gv. 354; abu Sama. Tarajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va
s-sabi‘, al-ma‘ruf bi z-zaÁl ‘ala r-ravdaTaÁn. baÁruT, 1974, gv. 5220-21.
qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi 29
makrizis (gard. 1442 w.) cnobiT, swored misi aSenebulia kairoSi ham›m
qurjÒ – qurjis abano,112 romelic mdebareobda qalaqis Crdilo-aR-
mosavleTiT, madrasa an-nabulusias maxloblad, al-xanaka as-salhias
karebTan. ar aris gamoricxuli, rom masve ukavSirdeba qurjis abano
damaskoSic, romelsac XIII s-Si asaxelebs ibn Saddadi.113 qurjÒsTan
dakavSirebul kidev or mikrotoponims kairoSi asaxelebs al-makrizi.
esenia jami‘ al-qurjÒ114 - e.i. qurjis meCeTi da hiqr qurji115- ijariT
qurjisTvis gacemuli miwis nakveTi. vin iyo es qurjÒ, ucnobia. XIII s-is
II naxevrisa da XIV s-is egviptis araerTi mamluqi amira atarebda am sa-
xels. esenia saif ad-din qurjÒ116 – burjel mamluqTa erT-erTi meTau-
ri (man 1299 w. mokla sulTani lajini da TviTonac mokles imave wels),
akuS qurjÒ al-hajibi damaskoSi117 (daiRupa 1300 w. homsTan, monRoleb-
Tan brZolaSi), ‘izz ad-din aibeq qurjÒ118– aTaseulis amira (gard. 1301
w. damaskoSi), saif ad-din asandamur qurjÒ – egviptis sulTnis naibi
tarablusSi, hamasa da halabSi119 (moaSTes sultnis brZanebiT qraqis
cixeSi1316 w.), amira qurjÒ aS-Samsi120 (moRvaweobda XIV s-is 70-80-ian
wlebSi) da sxv. am periodis egvipteSi eTnikuri terminidan xSirad
iwarmoeboda sakuTari saxeli, mag., jarqas, kifjak121 da sxv. amdenad,
is amirebi (yovel SemTxvevaSi, nawili mainc), romlebic atarebdnen
saxels `qurji, warmoSobiT, SesaZloa, qarTvelebi iyvnen.122
112
al-makrizi. qiTab al-mava‘iz va l-i‘Tibar bi-ziqr al-xitat va l-asar. II.
baÁruT (TariRis gareSe), gv. 8027-30; XV s-is I naxevarSi, al-makrizis dros, abano
ukve dangreuli iyo.
113
Ibn Šaddad. La Description de Damas. Ed. critique d’al-A‘lak al-]atira. Ed. par S.Dahan. Da-
mas, 1956, gv. 194, #41.
114
al-makrizi. qiTab al-mava‘iz.., gv. 32410-11.
115
iqve, gv. 1164; Die Chroniq aš-Šuğa’is’. Herausgegeben und überzetzt von B.Schäfer. Wiesba-
den, 1977, gv. 118. D
116
al-makrizi. qiTab as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq, I/3, al-kahira,
1970, gv. 8222; 8669, 8673, 86817, 8745; Moufazzal Ibn Abil-Fazail. Histoire des Sultans Mame-
louks. Texte Arabe publié et traduit en Française par E.Blochet. II, - PO, t. XIV, fasc. II, Paris, 1920,
gv. 609.
117
al-makrizi. qiTab as-suluq.., gv.88815-16,9053.
118
iqve, gv. 91721.
119
al-makrizi. qiTab as-suluq.., gv. 78518, 81613, 8861, 90019; al-makrizi. qiTab as-
suluq... II/1, al-kahira, 1941, gv. 7519-20, -16, 9016-91, 934,6,12,14, 10515.
120
al-makrizi. qiTab as-suluq.., III/1, al-kahira, 1970, gv.34416-17, 36418-19, 39412-13.
121
D. Ayalon. Names, Titles and Nisbas of the Mamluks. – IOS, 1975, vol. V, gv. 202, Sen. 45.
122
e. bloSesa da J. sovaJes Tanaxmad, saxeliT `qurji~ arabulad zogjer gadmoce-
30 Ziebani
127
samwuxarod, Tavis droze am pirTa vinaoba ar Caviwere.
128
A. Barthélemy. Dictionnaire Arabe-Français. Dialectes de Syrie: Alep, Damas, Liban, Jérusa-
lem. Quatrième fascicule. Paris, 1950, gv. 709.
129
[Addenda: qarTvelma eqimebma (col-qmarma) malxaz kereseliZem da lali stu-
ruam, romlebic 1979-80 wlebSi muSaobdnen TunisSi da saSualeba hqondaT, Sex-
vedrodnen qarTveli mamluqebis STamomavlebs, macnobes erTi maTganis, cnobi-
li qirurgis – prof. farxaTis naambobi: misi bebia, roca lamaz qals naxavda, it-
yoda, kurjiasaviT mSvenieriao. zogierTi monacemiT, TiTqos ase iyo TurqeT-
Sic. qarTvelma qvelmoqmedma levan saRaraZem (gard. 1989 w.) miambo erTi ambavi,
risi mowmec TviTon gaxda 1932 w. TurqeTSi, saqarTvelodan emigraciis dros,
erTi Turqis ojaxSi, sadac kvlav gogona gaCnda, gamwarebuli mama bebiaqalma ase
daamSvida: „unda gixarodes, Sexede namdvili gurjia SegeZinao~].
32 Ziebani
2
g. jafariZe. wanarTa Sesaxeb. – iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo
universitetis Sromebi, 1979, 328, gv. 29-41 (ix. amave krebulSi, gv. 83-96).
3
g. jafariZe. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi. – saqar-
Tvelosa da qarTvelebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia. Tb.,
1993, gv. 124-25 (ix. amave krebulSi, gv. 11-32).
4
es Tvalsazrisi momdinareobs XIV s-is arabi enciklopedistis ibn fadl al-
lah al-‘umaris (gard. 1349 w.) erTi cnobidan, romelic samecniero literatur-
aSi, Tavdapirvelad, Sihab ad-din al-kalkaSandis (gard. 1418 w.) Txzulebis meS-
veobiT Semovida (al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa fi sina‘aT al-inSa’, VIII, al-kahira,
1915, gv. 27; al-kalkaSandi. subh al-a‘Sa fi sina‘aT al-inSa’, I, al-kahira, 1913, gv.
369; В. Г. Тизенгаузен. Заметка Элькалкашанди о грузинах. – ЗВОИРАО, т. I, вып. 3, СПб, 1886,
gv. 208-16, 209-11; al-kalkaSandi. cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Tar-
gmna m. metrevelma. – armaRani. aRmosavluri mwerlobis nimuSebi. Tb., 1977, gv.
457; XIV-XV ss. arabi istorikosebi saqarTvelos Sesaxeb. arabulidan Targmna,
Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo d. goColeiSvilma. Tb., 1988, gv. 54; g.
wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1951, gv. 212). cnoba qurjTan da qur-
dTan dakavSirebiT gvxvdeba al-‘umaris Txzulebis „maRali terminologiis gan-
marteba~ im nawilSi, romelic exeba qarTvelTa samefos (al-‘umari. aT-Ta‘rif bi
l-mustalah aS-Sarif. misr, 1312/1894, gv. 53-55). aq saubaria qarTvelTa qveyana-
ze, hulaguianebTan da amira CobanTan qarTvelTa mefis bartilmas urTierTo-
baze, am ukanasknelis cdaze daexsna muslimTagan jvris monasteri; motanilia
saqarTvelos mefesTan egviptis sultnebis mimoweris nimuSi. al-‘umari exeba,
agreTve, qarTvelTa laSqars, romelic „hulaguianTa laSqris Zalasa da sim-
didres warmoadgens, romelsac isini endobian da eyrdnobian~ (XIV-XV ss. arabi
istorikosebi, gv. 51) da swored aq wers: „va amma ‘asqar al-qurj fa hum salibaT
din as-salib va ahl al-ba’s va n-najda minhum va iukalu fi l-muslimin al-qurd
va fi n-nasara al-qurj~ (al-‘umari. aT-Ta‘rif.., gv. 54). aRniSnul cnobaSi zmna
iukalu, romelsac ar axlavs „lahu~ („li~ windebuli+nacvalsaxeluri sufiqsi),
unda iTargmnos ara rogorc „ewodeba, romelsac hqvia saxelad~, rogorc es Cve-
ulebrivad gvxvdeba al-‘umarisa da al-kalkaSandis cnobebis rusul da qarTul
TargmanebSi (В. Г. Тизенгаузен. Заметка.., gv. 209; al-kalkaSandi. cnobebi.., gv. 457;
XIV–XV ss. arabi istorikosebi.., gv. 54), aramed „amboben, naTqvamia, iTqmis~ (g.
wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni, gv. 204-5). amitom, citirebuli cnoba me,
iseve rogorc d. eialons (D. Ayalon. Eunuchs, Caliphs and Sultans: A Study in Power Rela-
tionships. Jerusalem, 1999, gv. 145), ase mesmis: „da rac Seexeba qarTvelTa laSqars,
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 35
adamisa da evas Sesaxeb islamuri warmodgenebi ix. Е. А. Резван. Адам и бану Адам
7
10
В. П. Демидчик. Арабская литература, gv. 60.
11
mis Sesaxeb ix. П. А. Грязневич. Развитие исторического сознания, gv. 146-155; W.
Atallah. al-Kalbi, I. Hisham b. Muhammad b. al-Sa’ib al-Kalbi. II. Muhammad b. al-Sa’ib al-Kalbi.
– EI, vol. IV, gv. 494.
38 Ziebani
ные сочинения, т. IV, М.,-Л., 1957, gv. 121; ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis
Sesaxeb. nakv. I. arabuli teqsti qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. si-
xaruliZem. Tb., 1964, gv. 020.
13
ÁakuTis cnobebi, gv. 71.
14
muhammad b. al-sa’ib al-qalbi (gard. 763 w.) iyo arabi istorikosi - tradici-
onalisti, ekzegeti da genealogisti. gadascemda cnobebs genealogiis sxvadas-
xva sakiTxTan dakavSirebiT. W. Atallah. al-Kalbi, gv. 494.
15
iakuTis Tanaxmad, „armina ibn lanta ibn avmar ibn Áafis ibn nuhi iyo pirveli,
vinc Camovida da dasaxlda iq~ (ÁakuTis cnobebi.., gv. 12), e.i. arminiÁaSi, somxeTSi.
16
ÁakuTis cnobebi.., gv. 71; XIII s. arabi kosmografi zaqaria al-kazvini am in-
formaciis avtorad asaxelebs Tavad ibn al-qalbis. Zakariya’ b. Muhammad b.
Mahmud al-Qazwini. Atar al-Bilad. Beirut. Dar Sader (uTariRo), gv. 614.
17
ÁakuTis cnobebi, gv. 12; lanta SeiZleba gaigivdes TorgomasTan (qarT.
Targamosi). avmari a.ter-gevondianis azriT, gomeria. qasluximis identifika-
cia ar xerxdeba. А. Тер-Гевондян. Армения и арабский халифат. Ереван, 1977, gv. 258;
А.Тер-Гевондян. Арабский вариант предания о происхождении армян. – Вестник Ереванского
университета (Общественные науки), 1971, #1 (на армянском яз., резюме на русском яз.),
gv.159-165.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 39
18
ÁakuTis cnobebi.., gv. 8.
19
iqve, gv. 37.
20
aS-Sarki ibn al-kutami (gard. daaxl. 150/787 w.) gadascemda Zvel arabul po-
ezias, arabTa ambebs (axbar), leqsikografiul, geografiul, istoriul da genea-
logiur cnobebs. W. P. Heinrichs. Al-Sharki b. al-Kutami. – EI, vol. IX, gv. 353.
21
ÁakuTis cnobebi.., gv. 42.
22
g. jafariZe. qarTvelebisa da saqarTvelos arabuli saxelwodebebi, gv. 124.
23
qarTlis cxovreba, I. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixed-
viT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv.3-6; a. abdalaZe, „qarTlis cxovreba~ da sa-
qarTvelo-somxeTis urTierToba. Tb., 1982.; В. Цулая. Историческая концепция гру-
зинского историка XI века Леонтия Мровели (Этнокультурный аспект). – История СССР,
1987, #4. gv. 175-85; leonti mrovelis istoriuli koncefciis Sesaxeb Catarebu-
li diskusiis Sesaxeb masalebi. ix. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis mac-
ne, 1968, #1, gv. 317 da Smd.
40 Ziebani
●
ibn al-qalbi xSiradaa citirebuli Sams ad-din muhammad ibn abi
talib ad-dimiSkis (gard. 1327 w.) kosmografiul TxzulebaSi.24
Tavis genealogiur sqemas ad-dimiSki iwyebs semiti xalxebis
aRweriT. am sqemiT, noes vaJis – semisgan warmoiSvnen arabebi, spar-
selebi da rumelebi, romlebmac gainawiles dedamiwis centraluri
raionebi. iafetisgan warmodgnen iafetianebi, maT Soris, slavebi,
iajujis da majujis xalxebi. isini gansaxldnen dedamiwis aRmosav-
leTiT da CrdiloeTiT. hamisgan modian koptebi, berberebi, sudanis
xalxebi, romlebic gansaxldnen dedamiwis dasavleT da samxreT na-
wilebSi.
ad-dimiSki, Cans, icnobda ibn al-qalbis Tvalsazriss samxreTi
kavkasiis xalxebis warmomavlobis Sesaxeb, Tumca, ar moixsenia es av-
tori da ramdenadme Secvala misi informacia.
ad-dimiSkim icis lantas (igive Torgomas) sami (da ara ori) vaJi:
armina, qamaSixi da qasluximi. arminas vaJebia ardabili, dabili (dvi-
ni) da barda (bardavi). qamaSixis vaJebia: jurzani da mukani (muRani an
movakani), qasluximisa – arrani. am cnobaSi jurzanis mama qamaSixia
da ara qasluximi, magram am SemTxvevaSic samxreTi kavkasiis xalxebis
eTnarqebi (da amdenad es xalxebic) erTmaneTis naTesavebia. armina
jurzanis biZaa, Tumca, ara Cans, is jurzanis mamaze ufrosia, Tu –
umcrosi (ix. sqema II).
amrigad, ad-dimiSkis TxzulebaSi, garkveuli cvlilebiT, er-
Txel kidev gaiJRera samxreTi kavkasiis xalxebis, maT Soris, qar-
Tvelebis, iafetisgan warmomavlobis im koncefciam, romelic ekuT-
vnis ibn al-qalbis. magram arabul istoriul mwerlobaSi gvaqvs sxva
Tvalsazrisic, romelic qarTvelebs semis STamomavlad miiCnevs. da
qarTvelebisa da somxebis naTesaoba ufro maRal xarisxSi ahyavs.
●
gamoCenili arabi istorikosi ibn xalduni (gard. 1406 w.) Tavis
„istoriaSi~ (Ta’rix) ramdenjerme exeba qarTvelebisa da somxebis
naTesaobas. am sakiTxze arabi mematiane yuradRebas amaxvilebs ma-
Sin, roca mogviTxrobs XIII saukunis saqarTvelosa da kilikiis som-
25
ibn xaldun. Ta’rix. V, baÁruT, 1968, gv. 272.
26
iqve, gv. 833, 900.
27
marTalia, IX s-is arabi istorikosi abu hanifa ad-dinavari somxebs semis
STamomavlebad acxadebs, magram is qarTvelebs ar ixseniebs. abu hanifa ad-dina-
vari. axbar at-tival. Tahkik ‘abd al-mun’im ‘amir. baRdad, 1959, gv. 3.
28
k. kekeliZe. xalxTa klasifikaciisa da geografiuli ganrigebis sakiTxebi,
gv. 168-182, 171.
42 Ziebani
●
xalxTa warmomavlobis Sesaxeb werdnen arabulenovani qristi-
ani mwerlebic. aRniSnul sakiTxSi maTze didia bizantiuri lite-
raturis gavlena. uaRresad iSviaTad, magram mainc, arabulenovani
qristiani avtorebi ixsenieben qarTvelebsac.
davasaxelebT X s-is aleqsandriis melqit (marTlmadidebel)
patriarqs evtixis, imave sa‘id ibn bitriks (263/877-328/940), romelic
avtoria samedicino, istoriuli da apolegetikuri naSromebisa.29
sa‘id ibn bitriki gadmoscems samyaros Seqmnis bibliur istorias. ka-
cobrioba – 72 xalxi mas, aseve, noes sami vaJidan gamohyavs. maTgan 25
semis modgmaa, 32 – qamis, xolo 15 – iafetisa. iafetis STamomavlebi
dasaxldnen tigrosidan ukidures CrdiloeTamde. maT Soris arian
jurzan/qarTvelebi da al-abxaz/afxazebi. es ukanasknelni xalxTa
sxva arabul klasifikaciebSi ar Segvxvedria. jurzanTan da abxaz-
Tan erTad iafetis modgmisa arian somxebi, frankebi, alanebi, ruse-
bi, slavebi, Turqebi, paWanikebi, gogi da magogi, xazarebi, berZnebi,
bizantielebi, dailamelebi, bulgarebi da sxv.30
sa‘id ibn bitriki ar saubrobs samxreTi kavkasiis xalxebis, maT
Soris, qarTvelebis, im axlo naTesaobaze, rasac aRniSnaven ibn al-
qalbi da ad-dimiSki. amave dros, muslimi avtorebisgan gansxvavebiT,
sa‘id ibn bitriki wers, rom iafetis modgmidan eqvs xalxs aqvs anba-
ni. es anbanebia: iunani/berZnuli, rumi/bizantiuri, armani/somxuri,
andalusi/espanuri, ifranji/frankuli, anu laTinuri da jurzani/
qarTuli.31 aRniSnuli informacia exmianeba winare xanebis qristia-
29
F. Micheau. Sa‘id b. al-Bitrik. – EI, vol. VIII, gv. 853.
30
Eutychii Patriarchae Alexandrini Annales. – Corpus Christianorum Orientalium. Scriptores Ar-
abici. Textus. Series Tertia – Tomus VII. Conjuncta Opera Ediderunt L. Cheikho, B. Carra De Vaux,
H.Zayyat. Beruti– Parisis, 1909, gv. 18.
31
Eutychii Patriarchae Alexandrini Annales, gv. 18; n. doborjginiZe, Tavis saintereso naS-
romSi (n. doborjginiZe. qristianuli istoriografia da TxuTmeti samwerlobo enis
toposi. – Jurn. literatura da sxva. agvisto, 2005, gv.190–205), romelic exeba qris-
tianul istoriografias da TxuTmeti samwerlo enis toposs, a. guTSmidis mixedviT
(A. Gutschmid. Untersüchungen über Διαμερισμός τήςγής und andere Bearbeitungen der Mosaischen Völk-
ertafel. – A.Gutschmid. Kleine Schriften,V, Leipzig, 1894, gv. 585-717, 691), asaxelebs konstanti-
nopolel episkoposs – evtuxes, romelic igive sa‘id ibn bitrikia. misi Txzulebis
laTinur versiaSi damwerloba, romelic iafetis modgmis xalxebs aqvT, xuTia (nac-
vlad eqvsisa): berZnuli (Graeca), romauli (Romana), somxuri (Armenica), qarTuli (Gu(a)
rzanica/Jarzanica), espanuri (Hispanica) (n. doborjginiZe. dasax. naSr., gv. 195-96). arabulis-
gan gansxvavebiT, frankuli (Ifranji), anu laTinuri, am versiaSi ar aris.
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 43
sqema I
ibn al-qalbis da iakuTis Tvalsazrisi
32
n. doborjginiZe. qristianuli istoriografia, gv. 193-95.
44 Ziebani
sqema II
ad-dimiSkis Tvalsazrisi
sqema III
ibn xaldunis Tvalsazrisi
Sua saukuneebis arabTa warmodgenebi 45
arabi leqsikografebi as-saRani (gard. 1252 w.) da murTada az-zabidi (gard. 1790 w.)
ganixilavdnen TaflÒs da TiflÒs formebs. isini aRniSnavdnen, rom am sityvaSi pir-
veli Tanxmovani „T~ faThaTi, e.i. „a~-xmovniTaa, magram xalxi mas qasraTi, e. i., „i~-
xmovniT axmovanebso. rodesac is qasraTi xmovandeba sityva iqneba arabuli fi‘lilis
modelis msgavsi, magram, am msgavsebis miuxedavad, aq „T~ Zireulia, radganac sityva
Tiflis qarTulia (al-qalima jurjiÁa). xolo roca „T~ xmovandeba faThaTi, e.i., „a~-
xmovniT, maSin sityva nawarmoebia Taf‘il modelis mixedviT da arabulia (as-saRani.
al-ubab az-zahir va l-lubab al-faxir. – stambolis aia-sofias meCeTis biblioTekis
nusxa, #2703, damaskos arabuli enis akademiis fotopiri, statia fls; misive. aT-Taq-
mila va z-zaÁl va s-sila. hakkakahu m. abu l-fadl ibrahim va m.m. ‘allam, t. III, al-kahi-
ra, 1973, gv. 403; murTada az-zabidi. Taj al-‘arus, t. IV, misr, 1306, gv. 210).
4
[Addenda: Cvens xelT arsebuli yvelaze adreuli cnobiT, romelic ekuTvnis
abu l-haTim muhammad ibn hibban ibn ahmad aT-Tamimi al-busTis (gard. 354/965 w.),
TbilisSi dasaxlda abu l-kasim kais b. sa‘d b. ‘ibada al-xazraji, romelic ukve
10 wlisa emsaxureboda mociqul muhamads. sifinis brZolaSi (657 w.) iyo xalifa
‘alis mxareze – siriis gamgeblis, muavias winaaRmdeg. mogvianebiT, 58/677-78 w.
xalifa mu‘aviam is moikiTxa da abu l-kasim kais b. sa‘di gaiqca da dasaxlda Tbi-
lisSi. aq is ganmartoebiT cxovrobda da gardaicvala 85/704-5 w. ibn hibban. maSa-
hir ‘ulama’ al-amsar va a‘lam fukaha’ al-aktar. hakkakahu va vassakahu va ‘allaka
‘alaihi marzuk ‘ali ibrahim. al-mansura, 1991, gv. 101-102, #418].
5
amave dros, Tbilisel muslimebs SeeZloT etarebinaT sxva nisbebic. ix. g. ja-
fariZe. XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi. – macne (iae-
xis), 1984, #2, gv. 99-110.
48 Ziebani
maT Soris XII s-is gamoCenili mecnieri hubaiS ibn ibrahim aT-Tif-
lisi, XIII s-is sufi poeti najm ad-din aT-Tiflisi da sxv.,6 magram, am
mxriv, jer kidev bevria gasakeTebeli. isini dasaZebni da aRsanusxa-
via Sua saukuneebis uaRresad mdidar arabul da sparsul litera-
turaSi, gansakuTrebiT ki, biografiuli da genealogiuri Janrebis
TxzulebebSi. maTi cxovrebis Seswavlam, SesaZloa, mogvces axali
masala Tbilisis istoriisaTvis, Tbilisel muslimTa kulturuli
monapovrebis, maxlobeli da Sua aRmosavleTis qalaqebTan Tbilisis
kontaqtebis Sesaxeb da sxv.
amjerad SesaZlebloba gvaqvs, warmovadginoT VIII–XIV saukune-
ebSi mcxovrebi xuT aTeulze meti aT-Tiflisi, romlebic garkveul
rols TamaSobdnen rogorc Tbilisis, ise – maxlobeli aRmosavle-
Tis politikur, ekonomikursa da kulturul cxovrebaSi.
1. ‘abd allah ibn hammad aT-Tiflisi – suniti muhaddisi
(hadisebis – mociqul muhammadis Sesaxeb gadmocemebis – profesio-
nali Semgrovebeli da mcodne). mas ixseniebs al-xatib al-baRdadi
(gard. 1071 w.)7 da as-sam‘ani (gard. 1166 w.),8 romlebic aRniSnaven, rom
misgan hadisebs gadascemda muhammad ibn baiÁan aT-Tiflisi (ix. 3). am
miTiTebis safuZvelze SeiZleba vivaraudoT, rom ‘abd allahi cxov-
robda da moRvaweobda VIII s-is Sua xanebSi.
2. busr ibn baiÁan ibn humran aT-Tiflisi – zomier SiitTa,
imamitTa me-6 imamis ja‘far as-sadikis (732-765) mimdevari. mas ixseni-
ebs Siiti istorikosi at-tusi (gard. 1067 w.), romelic mokled aRniS-
navs, rom busri dasaxlebula q. madainSi (erayi).9
3. muhammad ibn baiÁan ibn humran al-mada’ini aT-Tiflisi
– suniti muhaddisi, Zma busr ibn baiÁanisa (2). is warmoSobiT iyo Tbi-
6
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. saqarTvelos
istoriis aRmosavluri masalebi, wigni I, Tb., 1976, gv. 45-53; Хубaйш Тифлиси.Опи-
сание ремесел (Байан ас-сана‘ат). Перевод с персидского, введение и комментарии Г. П. Ми-
халевич, М., 1976; g. jafariZe. najm ad-din aT-Tiflisi. Sa‘ir sufi min al-karn as-
sabi‘ al-hijri. – majalla majma‘ al-luRa al-‘arabiÁa bi-dimaSk, dimaSk, 1983, t.
58, IV, gv. 795-804.
7
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad av madinaT as-salam. t. II, misr, 1349/1931,
gv. 96.
8
as-Sam‘ani. al-Ansab, vol. III, Ed. by Abdur-Rahman b. Yahya al-Mu‘allimi al-Yamini. Haydera-
bad, 1963 (Beirut, 1980, reprinti), gv. 66; e. sixaruliZe. dasax. naSr., gv. 49.
9
at-tusi, abu ja‘far muhammad ibn al-hasan. rijal at-tusi. an-najaf,
1381/1961, gv. 160, #88.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 49
10
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad, t. II, gv.96; as-Sam‘ani, gv. 66; e. sixaruli-
Ze. dasax. naSr., gv. 47, 49-51.
11
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad. t.VII, misr, 1349/1931, gv. 111; misive.
al-muSTabih fi r-rijal. t. II, al-kahira, 1962, gv. 248.
12
as-Sam‘ani, gv. 66.
13
al-xatib al-baRdadi. Ta’rix baRdad, t. II, gv.96; as-Sam‘ani, gv. 66. dasaxele-
bul pirTa sruli saxelebi, romelTac al-xatib al-baRdadi SemoklebiT iZle-
va da maTi gardacvalebis wlebi motanilia ibn ‘imad al-hanbalis (gard. 1678 w.)
mixedviT – SazaraT az-zahab fi axbar man zahaba, t. I, baÁruT, 1399/1979, gv. 212,
306, 308.
14
al-barki, abu ja‘far ahmad ibn abi ‘abd allah. qiTab ar-rijal. Tehran, 1342,
gv. 34.
15
an-najaSi, ahmad ibn ‘ali ibn ahmad. qiTab ar-rijal (gamocemis adgilis gare-
Se), 1317/1899-1900, gv. 237. q. samandi azerbaijanSi ver moviZieT.
16
at-tusi. rijal..., gv. 271, #12.
17
iqve. am nisbis gareSe al-fadls ixseniebs kidev erTi Siiti avtori ‘ali ibn
SahraSub al-mazandarani (gard. 1192 w.). – ma‘alim al-‘ulama fi fihrisT quTub
aS-Si‘a va asma’ al-musannifina. TaTimma qiTab al-fihrisT li l-SaÁx abi ja‘far
at-tusi. Tahkik m. s. bahr al-‘ulum, an-najaf, 1380/1961, gv. 91.
50 Ziebani
ja‘far as-sadikis Sesaxeb ix. И. П. Петрушевский. Ислам в Иране, Л., 1966, gv. 250;
18
20
g. beraZe. Sua saukuneebis Tbilisis istoriisaTvis (erTi muslimuri gadmo-
cemis Sesaxeb). – axloaRmosavluri krebuli. Tb., 1980, gv. 54-60.
21
iqve, gv. 57.
22
at-tusi. al-fihrisT. sahhahahu va ‘allaka ‘alaÁhi al-‘alama as-saiÁd m. s.
al-bahr al-‘ulum. an-najaf, 1356/1937, gv. 125, #55.
23
at-tusis (al-fihrisT, gv.125; rijal, gv. 489) Tanaxmad, jaWvi im muhaddise-
bisa, romlebic al-fadlisgan gadascemdnen, ase gamoiyureba: husaÁn ibn sa‘id ibn
hammad al-ahvazi (IX s.), cnobili Siiti fakihi (samarTlismcodne), fikhis Sesaxeb
30 Sromis avtori, imamebis: ‘ali ar-ridas (gard. 818 w.) da muhammad al-javvadis
(gard. 835 w.) mimdevari – ibrahim ibn sulaÁman ibn ‘abd allah an-nihmi abu l-ishak
al-xazzazi al-qufi (gard. 883 w.), muhaddisi, istorikosi da literatori, avto-
ri Sromisa qiTab ar-rijal man rava ‘an as-sadik („wigni as-sadikisgan hadisebis
gadamcemTa Sesaxeb~) – humaÁd ibn ziÁad ibn hammad abu l-kasim ad-dihkan al-qufi
(gard. 922 w.), cnobili mecnieri, muhaddisi da biografi. an-najjaSis Tanaxmad
(ar-rijal, gv. 237), jaWvi im pirebisa, romlebic gadascemdnen hadisebs al-fad-
lisgan, aseTia: Sarif ibn sabik aT-Tiflisi (IX s.) – ‘ali ibn ishak ibn ‘imadi (IX s.)
52 Ziebani
– muhammad ibn ahmad al-qilabi (IX s.) – ahmad ibn muhammad ibn sa‘idi, igive ibn ‘uk-
da (gard. 944 w.), cnobili biografi, istorikosi, Siituri gadacemebis Semkrebi
da mcodne – muhammad ibn ja‘far ibn batta abu ja‘far al-kummi (X s.), didi avto-
ritetis mqone qufeli muhaddisi. yvela dasaxelebuli pirebis sruli saxelebi,
romelTac an-najaSi da at-tusi SemoklebiT iZlevian, aRdgenilia s. prozoro-
vis mixedviT (С. М. Прозоров. dasax. naSr., gv. 90, 104, 127, 133, 136, 175).
24
an-najaSi, gv. 148; at-tusi. rijal, gv. 476, #3; misive. al-fihrisT, gv. 82,
#344; al-qaSSi. rijal al-qaSSi. qarbala (TariRis gareSe), gv. 292, #183; ‘ali ibn
SahraSub al-mazandarani, gv. 91; Sdr. al-‘amili. a‘Áan aS-Si‘a, t. VII, naw. I, dimaSk,
1938, gv. 185, #919; at-tusi Sarifs asaxelebs im pirTa Soris, romlebic ar ga-
dascemdnen hadisebs romelime imamisgan. rogorc Cans, mas ar mousmenia imamiti
imamebisTvis da iyenebda sxva muhaddisebis, maT Soris al-fadl ibn abu kurras
informacias. mis kidev erT informators – hammad as-samandaris asaxelebs al-
qaSSi (rijal, 292).
25
an-najaSis Tanaxmad (ar-rijal, gv. 148), jaWvi muhaddisebisa, romlebic imow-
mebdnen am wigns, aseTia: mu‘aviÁa ibn haqim ad-duhni (XI s.) – muhammad al-barki
(gard. 835 w.) – misi vaJi, gamoCenili Siiti mecnieri da enciklopedisti abu ‘abd
allah ahmad ibn muhammad al-barki (gard. 887 an 893 w.) – al-hasan ibn hamza al-‘ala-
vi at-tabari (gard. 969 w.). miuxedavad amisa, ibn davud al-hilli (gard. 1339 w.) aR-
niSnavs, rom Sarifi iyo susti (da‘if) muhaddisi (al-hilli, ‘ali ibn davud. qiTab
ar-rijal. Tehran, 1342/1923-24, gv. 461, 225).
26
at-tusi. rijal, gv. 397, #17; al-hilli. gv. 569,#28. Siizmis istoriis mkvlev-
ris al-‘amilis Tanaxmad, abu muhammadi aris igive al-hasan ibn nadr al-armani
(a‘Áan aS-Si‘a, t. 2, dimaSk, 1365/1946, gv.124, #4021; t. 23, gv. 351-364, #4652), mag-
ram sxva raime damatebiT cnobas am pirovnebis Sesaxeb ar iZleva.
27
ishaki qarTul wyaroebSi moxseniebulia rogorc sahak (saak) ismaelis Ze (ma-
tiane qarTlisa. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955, gv. 255-256). aT-Tiflisis nisbiT
mas asaxelebs al-ia‘kubi (Ta’rix al-ia‘kubi, II, baÁruT (TariRis gareSe), gv. 464,
al-umavis nisbiT ki – as-safadi (Das Biografische Lexicon des Salah ad-din Halil ibn Aibak
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 53
as-Safadi. Teil 8, Hrsg. von N. Y. Najm. Wiesbaden, 1971, gv. 404). es ukanaskneli nisba gan-
pirobebulia imiT, rom ishaki (an misi winapari) iyo omaianTa mavali (klienti),
Tumca al-mas‘udi imis SesaZleblobasac uSvebda, rom is kureiSTa tomis omaian-
Ta sagvareulos ekuTvnoda. muruj az-zahab, va ma‘adin al-javhar. al-juz’ al-
avval, baÁruT, 1979, gv. 227.
28
ishak ibn isma‘ilis moRvaweobis Sesaxeb ix. matiane qarTlisa. gv. 255-256; al-
ia‘kubi, gv. 464, 475, 481, 489-490; al-balazuri. fuTuh al-buldan, baÁruT, 1978,
gv. 212. At-Tabari. Tarikh at-Tabari vol. IX, Ed. critique M. A. F. Ibrahim. Le Caire, 1976, gv. 192-
193; В. Ф. Минорский. История Ширвана и Дербенда. М., 1961, gv. 46; [Абу Бакр Мухаммад
ас-Сули. Китаб ал-аврак (Книга листов). Критический текст и перевод на русский язык В. И.
Беляева и А. Б. Халидова. Предисловие, примечания и указатели А. Б. Халидова, СПб, 1998,
gv. 46, 65, 106]; misi saxeli Sevida arabul poeziaSi, moxsenebulia poet ‘ali ibn
jahmis erT kasidaSi, romelic am poetma Tbilisis aRebasTan da ishakis sikvdil-
Tan dakavSirebiT miuZRvna xalifa muTavaqils (divan ‘ali ibn jahm. ‘ana bi-Tahki-
kihi x. mardam biq, dimaSk, 1949, gv. 174-175, #84; В. Минорский. История.., gv. 82). am
leqsis pirveli striqonebi, poetis dausaxeleblad, suRdabilis aRweris dros,
motanilia ÁakuTis geografiul leqsikonSi (ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da
kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti, qarTuli TargmaniTa da SesavliT ga-
mosca e. sixaruliZem, Tb., 1964, gv. 71). qarTul da ucxour samecniero litera-
turaSi ishak ibn isma‘ilis Sesaxeb bevri ram aris dawerili. davasaxelebT zogi-
erTs: a. menTeSaSvili. buRa Turqis laSqroba saqarTveloSi. – Tsu studentTa
samecniero Sromebis krebuli, 1955, #7, gv. 127-134; e. sixaruliZe. erTi cnoba
Tbilisis amira ishak ibn ismailis Sesaxeb. – Tsu Sromebi. aRmosavleTmcodneo-
ba),1976, t. 180, gv. 139-143; d. niniZe. bagrationTa sagvareulos istoriuli qro-
nologiidan – daTariReba „mohamedis gamoCinebis~ mixedviT. – istoriul-poli-
tikuri Ziebani, krebuli II, Tb., 1993, gv. 12-14; m. lorTqifaniZe. Тбилисский эмират.
– ОИГ, т. II, Тб., 1988, gv. 344-348; V. Minorsky. Tiflis. – E.J. Brill’s First Encyclopaedia of Islam,
1913–1936. vol. VIII, Leiden-New York-Köbenhaven, 1987, gv. 753; M. Canard. Les principalités
Arabes d’Arménie. – RÉA, nouvelle série, t. XI, Paris, 1975-1976, gv. 201-204.
54 Ziebani
(me-7 Taoba). mas ixseniebs Siiti genealogisti ibn ‘inaba (gard. 1424
w.).29 marTalia, is ar miuTiTebs hamzas moRvaweobis xanas, magram aR-
niSnavs, rom misi mama ‘ali ad-dinavari iyo imam muhammad al-javvadis
(812-832) Tanamedrove, romlis brZanebiTac damkvidrda q. dinavar-
Si.30 am cnobis mixedviT, hamza ibn ‘ali aT-Tiflisi IX s-is Sua xanebSi
cxovrobda.
9. abu ja‘far muhammad al-asRar aT-Tiflisi – alidi. ham-
za aT-Tiflisis vaJi. mas ixseniebs XI s-is Siiti genealogisti ibn ta-
bataba,31 romelic aRniSnavs, rom muhammadi damkvidrebula k. Tinnisze
(xmelTaSua zRvaSi damietasa da faramas Soris), rac kalmismieri Sec-
doma unda iyos, avtori zogjer wers Tinniss – Tiflisis nacvlad da
piriqiT.32
alidebis kavSirebi TbilisTan, rac dRemde ucnobi iyo, ar SeiZ-
leba interess ar iwvevdes.
VIII-X saukuneebSi xalifa ‘alis vaJebis hasanis, husainisa da ‘ab-
basis mravalricxovani STamomavlebi, romlebic opoziciaSi edgnen
jer omaianebs, Semdeg ki abasianebs, rogorc cnobilia, daifantnen
da dasaxldnen Crd. afrikaSi, maxlobeli da Sua aRmosavleTis qvey-
nebSi. omaianebi, bunebrivia, ar endobodnen loialurad ganwyobil
alidebsac ki, ar aZlevdnen maT saxelmwifo Tanamdebobebs da sicoc-
xles uswrafavdnen yvelaze saxifaToebs. ZiriTadad amave politi-
kas atarebdnen abaselebic, romlebic, Tavdapirvelad, Zalauflebis
ganmtkicebis mizniT, dauaxlovdnen alidebs. Tavis mxriv, hasanisa da
husainis STamomavlebi xSirad awyobdnen xolme ajanyebebs centra-
luri xelisuflebis winaaRmdeg da zogjer axerxebdnen kidevac Za-
ibn ‘inaba. ‘umda at-talib fi ansab abi talib. an-najaf, 1381/1961, gv. 345.
29
30
iqve.
31
ibn tabataba, abu isma‘il ibrahim ibn nasir. munTakilaT at-talibiÁa, Tah-
kik m. m. al-xurasan, an-najaf, 1388/1968, gv. 66. nisbis gareSe am pirovnebas asa-
xelebs ibn ‘inaba (gv. 345). ibn tabatabas abu ja‘far muhammadis genealogiaSi
gamotovebuli aqvs misi mamis saxeli (gv 102). Tanamedrove arab mkvlevars u.
r. qahhalas Tavis avtorTa leqsikonSi (mu‘jam al-mu’allifina, t. XI, dimaSk,
1960, gv. 174-175) aT-Tiflisis nisbiT Seaqvs hamzas da muhammadis erT-erTi
STamomavali, genealogisti muhammad ibn al-muhassini (gard. 1087 w.), magram
qahhalas mier dasaxelebuli wyaro (ix. at-tahrani, aRa buzurg. tabakaT a‘lam
aS-Si‘a va huva an-nabis fi l-karn al-xamis. baÁruT, 1971, gv. 183) am nisbas ar
iZleva.
32
ibn tabataba, gv. 101-102, 371 (gamomcemlis komentari). msgavsi aRrevebis Se-
saxeb ix. qvemoT, Sen. 34.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 55
33
alidebis Sesaxeb ix. C1. Huart. Alids. – Shorter Encyclopaedia of Islam. Leiden, 1961,
gv. 32-33; B.Lewis. Alids. – EI2 , vol. I, gv. 402.
34
ibn tabataba, gv. 66.
35
iqve, gv. 102. avtori aqac SecdomiT wers Tinniss – Tiflisis nacvlad. munTakilaT
at-talibiÁas gamomcemeli al-xurasani Seix muhammad ibn abu ja‘far al-‘ubaÁdlis
(gard. 437/1045-46 w.) Txzulebaze Tahzib al-ansab („genealogiaTa Semokleba~) day-
rdnobiT miuTiTebs (gv. 88, Sen. 2), rom kasim ibn kasimis STamomavlebi swored Tbilis-
Si da, garda amisa, maraRasa da bardavSic damkvidrebulan. ibn tabataba sxva SemTxve-
vaSi aRniSnavs, rom TbilisSi dasaxlebula ‘alis vaJis – hasanis STamomavalTa ori
Stoc (gv. 101). magram maTi moRvaweoba sinamdvileSi dakavSirebuli iyo iemenTan da
egviptesTan, kerZod ki, kunZul TinnisTan (al-xurasanis Sen. gv. 371). Tbilisisa da
Tinnisis, da maTgan nawarmoebi nisbebis aRreva gvxvdeba sxva SromebSic. mag. ibn TaR-
ri birdi (gard. 1470 w.) Tavis TxzulebaSi an-nujum az-zahir fi muluq misr va l-ka-
hira ixseniebs cnobili Teologis abu l-hasan ‘ali ad-daraktinis maswavlebels abu
baqr muhammad ibn ‘ali aT-Tiflisis (gard. 369/979-80 w.) (Abu l-Mahasin ibn Taghri Birdi’s
Annals entitled an-Nujum az-zahira.., vol. II, pt. 2, № 3, Ed. by W. Popper. Berkeley, 1912, gv. 26), ro-
melic sinamdvileSi cnobili iyo aT-Tinnisis nisbiT. ibn TaRri birdi. an-nujum az-
zahira fi muluq misr va al-kahira, t. IV, al-kahira, 1383/1963, gv. 137, Sen. 1; ibn ‘imad
al-hanbali. SazaraT az-zahab fi axbar man zahaba, t. III, baÁruT, 1399/1979, gv. 70.
36
al-isbahani, abu l-faraj. makaTil at-talibina. Sarh va Tahkik a.sakir, al-
kahira, 1368/1949, gv. 709. am naSromSi, romelic dasrulda 925 w., aRniSnulia, rom
husaini mouklavs xalxs, romelsac ewodeboda as-safariÁa. vfiqrobT, rom aq un-
da iyos as-sanariÁa, e.i. wanarebi.
56 Ziebani
37
e. sixaruliZe. ibn haukali Tbilisis Sesaxeb. – kr. saqarTvelos istoriis
aRmosavluri masalebi. wigni I, Tb., 1976, gv. 36.
38
ibn abi usaÁbi‘a. ‘uÁun al-anba’ fi tabakaT al-atibba’. t. II, 1299/1882, gv.140.
damatebiT mis Sesaxeb ix. ibn al-kalanisi. Ta’rix dimaSk. bi-Tahkik s. zaqqar, di-
maSk, 1403/1983, gv. 66; Ibn al-Qifti’s Ta’rih al-Hukama’. Auf Grund der Vorarbeiten Aug. Mül-
ler’s. Hrsg. J. Lippert. Leipzig, 1903, gv. 250 (aq ‘isa ar-rakkis nisbad dasaxelebulia an-
nafisi); H. Zuter. Die Mathematiker und Astronomen der Araber und ihre Werke. Abhandlungen
für Geschichte der Mathematischen Wissenschaften. Hrsg. M. Cantor, 10, Leipzig, 1900, gv. 61; Г.
П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы мусульманского средневековья
и их труды (VIII – XVIII вв.), 2, М., 1983, gv. 156, №133.
39
И. К. Эфендиев. История медицины в Азербайджане с древнейших времен до конца XIX
века. Баку, 1964, gv. 72 (mkvlevrebi aRniSnaven, rom ‘isa ar-rakki iyo astronomiis
mcodne). i. efendievis Tanaxmad, ‘isa ar-rakki (ur-raggi) siriulidan naTargmn
samedicino naSromebs amdidrebda Tavisi komentarebiT, rac gamoixateboda ma-
salis kritikul analizsa da sakuTari pozitiuri Sexedulebebis gadmocemaSi
(И. К. Эфендиев. dasax. naSr., gv. 72). mkvlevari ‘isa ar-rakkis azerbaijanel eqimTa
Soris asaxelebs da mis naSroms – at-tibbs miiCnevs „X s-Si azerbaijanis medi-
cinis mdgomareobis amsaxvel Cvenamde moRweul pirvel Zeglad~. samwuxarod, i.
efendievi ar miuTiTebs Tavisi informaciis wyaros da arc imas, Tu sad aris da-
culi at-tibb. aRvniSnavT, rom es Txzuleba ucnobi darCa k. brokelmanisa da f.
sezginisaTvis. qarTvel mkvlevarTagan ‘isa ar-rakki aT-Tiflisis (i. efendievze
dayrdnobiT) pirvelad Seexo g. ficxelauri. Г. З. Фицхелаури. Медицина и выдающи-
еся медики средневекового Востока. Тб., 1982, gv. 163-164.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 57
40
Abu Nu‘aim. Geschichte Isbahans. Nach der Leidener Handschriften hrsg. von. S. Dedering.
Bd. I, Leiden, 1931, gv. 240-241. abu nu‘aÁmi asaxelebs ramdenime muhaddiss (magali-
Tad, hamid ar-raffa, hamid ibn muhammad al-haravi...), romelTac eyrdnoboda
sabiTi. maTi moRvaweobis xanis gansazRvra, rasac amJamad ver vaxerxebT, saSua-
lebas mogvcemda ufro zustad dagvedgina sabiT ibn bundaris cxovrebis droc.
41
The Histories of Nishapur. Ed. by. R. N. Frye. Harvard Oriental Series, The Hague, 1965, gv.
40a.
42
Абу Рейхан Бируни. Индия. Избранные произведения, т. 2, перевод А.Б. Халидова и Ю.Н.
Завадовского, под редакцией В. И. Беляева, комментарии В. Г. Эрмана и Б. Халидова, 1963, gv.
58-59; П. Г. Булгаков. Жизнь и труды Беруни. Ташкент, 1971, gv. 201.
43
ibn al-kifti. inbah ar-ruvaT ‘ala anbah an-nuhaT. bi-Tahkik m. abu l-fadl
ibrahim, t. I, al-kahira, 1339/1950, gv. 290, 168.
44
zemoxsenebuli lakabiTa da quniiT ‘ali ibn ja‘fari ixsenieba monetebze (d.
kapanaZe. X saukunis Tbiluri drama ali ben jafarisa. – saqarTvelos saxelmwi-
fo muzeumis moambe. 1944, t. XII-B, gv. 185; misive. Клад монет начала XI в. Тбилиского
эмира Али ибн Джафара. – ЭВ, т. XIV, 1961, gv. 74; D. Lang. Studies in the Numismatic History
of Georgia in Transcaucasia (ANS NNM, No. 130). New York, 1955, gv. 14-15. ibn al-kiftis
inbah ar-ruvaTis gamomcemeli abu l-fadl ibrahimi am Txzulebis saZieblebSi
(t. IV, gv. 258) amira ‘ali ibn ja‘fars arasworad aigivebs niSaburel literator-
Tan (adib) ali ibn ja‘far al-qaTib abu l-hasan al-farisi an-nahavi aS-Sa‘irisTan.
58 Ziebani
45
ibn al-kifti. inbah..., gv. 190.
46
arabul poeziaSi poetur nasesxobaTa (an plagiatis) Sesaxeb ix. Su‘aÁb, mu-
hammad ‘abd ar-rahman. al-muTannabi baÁna nakidaÁhi fi l-kadim va l-hadis. misr,
1962, gv. 181-226 (Tavi III, $1, „literaturuli nasesxobebi~); А. Б. Куделин. Средневе-
ковая арабская поэтика (вторая половина VIII-XI вв.). М., 1983, gv.100-123.
47
magaliTad, as-sahab ibn ‘abbadi (gard. 995 w.), al-xaTimi (gard. 995 w.), ibn vaki‘
aT-Tinnisi (gard. 1003 w.), muhammad al-amidi (gard. 1042 w.) da sxv. maT Sesaxeb ix.
А. Б. Куделин. dasax. naSr., gv. 101-102.
48
al-hasan ibn bundar aT-Tiflisis Sesaxeb ibn al-kiftiseuli cnobebis Se-
moklebuli versia moipoveba ibn maqTumis (gard. 1348 w.) TxzulebaSi Talxis al-
axbar al-luRaviina („enaTmecnierTa mokle ambebi~), romlis avtografic dacu-
lia kairos erovnul biblioTekaSi (dar al-quTub al-vataniÁa. Ta’rix TaÁmur,
#3069, gv. 52). CvenTvis saintereso adgili am Txzulebidan gadaiRo da mogvawo-
da Tsu-s ufrosma maswavlebelma, egviptelma ‘abd ar-raufma.
49
magaliTad, Su‘aÁb. dasax. naSr., gv. 181-226; А. Б. Куделин. dasax. naSr., gv. 100–
123; R. Blacher. Un poète arabe du IVé siècle de I’Hégire (X siècle de J.-C. ), Abou-t-Tayyib al-
Motanabbi. Essai d’histoire litterature. Paris, 1935.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 59
50
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome septième, Le Caire, 1936, №2725.
51
as-Sam‘ani, gv. 65-66. Sdr. e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi, gv. 48, 50; az-zaha-
bi. saÁr an-nubala’, t. XII. – stambolis ahmed III-is biblioTekis nusxa, damaskos
arabuli enis akademiis fotopiri, gv. 3; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira...,
t. V, al-kahira, 1383/1963, gv. 131; ibn ‘imad al-hanbali. SazaraT az-zahab..., t. III,
baÁruT, 1399/1979, gv. 368; n. ma‘ruf. ‘urubaT al-‘ulama’ al-mansubina fi bilad
ar-rum va l-jaza’ir va Sahrazur ila buldan al-‘ajamiÁa, t. III, baRdad, 1979, gv.
232.
52
am pirTa Sesaxeb ix. ibn ‘imad al-hanbali. SazaraT az-zahab, t. III, gv. 181, 188,
193, t. IV (baÁruT, 1399/1979), gv. 139; damatebiT ix. as-subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa
al-qubra (gamocemis adgilis gareSe), t. III, 1388/1969, gv. 60.
53
as-Sam‘ani, gv. 66. Sdr. e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi..., gv. 49, 50 ibn ‘asa-
qir. Tahzib Ta’rix dimaSk al-qabir. hazzabahu va raTTabahu aS-SaÁx ‘abd al-ka-
dir badran, t. IV, baÁruT, 1979, gv. 20; ibn al-asir. al-lubab fi Tahzib al-ansab.
t. I, al-kahira, 1375/1938, gv. 178; Das Biographische Lexicon des Salahaddin Halil ibn Aibak
60 Ziebani
as-Safadi. Teil XI, Hrsg. von Š. Faisal, Wiesbaden, 1981, gv. 279-280; Jacut’s geografische Wörter-
buch. Hrsg. von F. Wüstenfeld. Bd. I, Leipzig, 1866, gv. 859.
54
am epiTetebs iyenebdnen gamoCenili mecnierebis daxasiaTebis dros (e. sixa-
ruliZe. as-sam‘anis cnobebi..., gv. 49, Sen. 8).
55
The Histories of Nishapur.., gv. 127b.
56
as-Sam‘ani. al-Ansab, vol. II, Haydarabad, 1963, (Bairut, 1980, reprinti), gv. 148-149; as-
subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa al-qubra. t. 9, al-kahira (TariRis gareSe), gv. 294, 988;
al-asnavi, jamal ad-din ‘abd ar-rahim. tabakaT aS-Safi‘iÁa. Tahkik a. al-jabbur,
baRdad, 1390/1970-71 (gv. 310, 282).
57
mahmud ibn Áusuf aT-Tiflisis maswavleblebis Sesaxeb ix. ibn xalliqan. va-
faiÁaT al-a‘iÁan. hakkakahu i.‘abbas, t. I, baÁruT, 1398/1977-78, gv. 29-31; ibn al-
-asir. al-qamil fi T-Ta’rix, t. X, baÁruT, 1966, gv. 52, 88.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 61
58
ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat dimaSk. Tahkik salah ad-din al-mu-
najjid, t. II, naw. I, dimaSk, 1954, gv. 76, #229; Sdr. A. Talass. Les mosquées de Damas
d’après Yousof ibn ‘Abdel-Hadi. Bairut, 1975, gv. 95, #236; ibn Saddadi wyaros nacvlad
asaxelebs aT-Tiflisis arxs, mdinares (nahr). S. Dahan. La Description de Damas d’Ibn
Šaddad, historien et géographe mort à Alep en 684/1285. Edition critique d’al-A‘laq al-Hatira. Da-
mas, 1956, gv. 124, #236; H. Sauvaire. Description de Damas. Tr. de l’arabe. – JA, 1885, VI, gv.
440. am wyaros Tavze aSenebuli iyo meCeTi, romelsac hyavda imami da hqonda vak-
fi (ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat., gv. 76, 229).
59
N. Elliséeff. La Description de Damas d’Ibn ‘Asakir (Historien mort à Damas en 571/1176).
Damas, 1959, gv. 137, #229, Sen.1. misive. Corporations de Damas sous Nur al-Din. Matériaux
pour une topographie économique de Damas au XIIe siècle. – Arabica, t. III/1, 1956, gv. 71, #28
60
ibn ‘asaqir. Ta’rix madina dimaSk, xitat..., gv. 138.
61
N. Elliséeff. La Description.., gv. 235, #23, Sen. 7.
62 Ziebani
68
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 620.
69
iqve, gv. 620-621.
70
haji xalifa. qaSf az-zunun, t. II, gv. 1379.
71
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 623.
72
C. Brockelmann. Geschihte der arabischen Literatur. Supplementbänd, I, Leiden, 1937, gv. 893.
73
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 623-624.
74
Г. П. Михалевич. Bведение.., gv. 18-49.
75
iqve.
64 Ziebani
77
baiÁan as-sana‘aT be Tashih va mukaddama-ie iraj-e afSar. – farxang-e iran-
zamin, Tehran, t. V, #4, 1336/1957, gv. 279–457. ix. o. vilCevskis recenzia: Абу-л
Фазл Хобейш Ибрагим Тифлиси. Биян ас-сана‘ат (описание технологии). – СЭ, 1959, №2,
gv. 180-182.
78
Хубайш Тифлиси. Описание ремесел…
79
Г. П. Михалевич. Bведение.., gv. 42.
80
haji xalifa. qaSf az-zunun, t. II, gv. 1310.
81
hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. kanun-e adab. be ehTemam-e Rulam-reza taher, t.
1-3, Tehran, 1350-51. am naSromis Sesaxeb ix: Г. Г. Зарин заде. Об арабско-персидском
словаре Хубейша Тифлиси “Канун ал-адаб”. – Вторая всесоюзная конференция семитологов,
14-18 июня, 1968. Sdr. ЭВ, 1971, ХХ, gv. 109.
82
Г. П. Михалевич. Bведение, gv. 44.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 65
83
iqve, gv. 45.
84
iqve.
85
abu l-fazl hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. vujuh-e kur’an be-sa‘i va ehTemam-e
mahdi muhakkik, Tehran, 1340/1961.
86
П. Михалевич. Bведение.., gv. 45.
87
iqve.
88
iqve.
89
iqve.
90
haji xalifa. qaSf az-zunun. t. I, gv. 479.
91
П. Михалевич. Bведение.., gv. 41
92
iqve.
66 Ziebani
93
iqve.
Ph. K. Hitti. N. Faris. B. Abd al-Malik. Descriptive Catalogue of the Garret Collection of Ara-
94
bic Manuscripts in the Princeton University Library. Princeton University Press, 1938, gv. 347,
#1108.
95
fihris al-maxtutaT dar al-quTub az-zahiriÁa. al-‘ulum va l-funun al-
muxTalifa ‘inda al-‘arab. vada‘a m. s. as-sabba‘, dimaSk, 1980, gv. 11.
96
aT-Tiflisi. Tahsil as-sihha bi-asbab as-siTTa, al-juz’ al-avval ma‘a l-jad-
val, dimaSk, 1333/1914.
97
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 41.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 67
98
iqve, gv. 42.
99
iqve, gv. 41.
100
M. Ulmann. Die Medizin im Islam. – Handbuch der Orientalistik, Bd. VI. Leiden-Köln, 1970,
gv. 169.
101
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 46.
102
m.-T. bahar. sabqSenasi ia Tarix-e Tatavvur-e nasr-e farsi, 1-3, Tehran, 1321-
1327.
103
Г. П. Михалевич. Введение.., gv. 46.
104
Ch. Rieu. Catalogue of the Persian Manuscripts in the British Museum, vol. II, 1881, gv. 512.
68 Ziebani
107
iqve.
108
hubaÁS ibn ibrahim Tiflisi. qamil aT-Ta‘bir be Tashih-e muhammad husaÁn
ruqnzad-e adamiÁaT. Tehran, 1348/1969. hubaÁSis am naSroms mniSvnelovani adgi-
li dauTmo N. Bland-ma: On the Mohammadan Science of Ta‘bir, or the Interpretation of Dreams.
– JRAS, 1856, t. XVI, gv. 118-171.
109
m. raiahi. piSagang-e farsi dar diÁar rum, gv. 624.
110
iqve.
111
iqve.
112
iqve.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 69
113
abu tahir...al-isbahani as-salafi aleqsandriaSi dasaxlda 511/1117-18 w.
546/1151 wlidan sicocxlis bolomde aswavlida specialurad misTvis gaxsnil
madrasaSi (ibn xalliqan. vafaiÁaT al-a‘iÁan. t. I, gv. 105-7).
114
al-munziri. aT-Tqmila li-vafaiÁaT an-nakla. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi
b. a. ma‘ruf, baÁruT, 1401/1981, t. III, gv. 63, #1850.
115
al-munziri, t. III, gv. 97, #1925; az-zahabi. al-muxTasar al-muhTaj ilaÁhi
min Ta’rix abi ‘abd allah muhammad ibn sa‘id ibn muhammad ibn ad-dubaÁsi. Tahkik
m. javvad, t. II, baRdad, 1963, gv. 147-148 (az-zahabi orjer ixseniebs am pirovnebas,
jer ‘abd allahis, mere ki anasis saxeliT). Das Biographische Lexicon des Salahaddin
Halil ibn Aibak as-Safadi. Teil IX, Hrsg. von G. Van Ess. Wiesbaden, 1974, gv. 423, #4358.
116
mis Sesaxeb ix. Дж. С. Тримингэм. Суфийские ордены в Исламе. Пер. с английского под
редакцией и с предисловием О. Ф. Акимушкина, М., 1989, gv. 39.
117
al-irbili. Ta’rix al-irbil. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi sami ibn as-saiÁd
xamas as-sakar, t. I (gamocemis adgilisa da TariRis gareSe), gv. 258-59; abu Sama.
Tarajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va as-sabi‘ al-ma‘ruf bi-zaÁl ‘ala r-rav-
daTaÁn. baÁruT, 1974, gv.162; al-munziri, t. III, gv. 366-367; Das Biographische Lexicon
des Salahaddin Halil ibn Aibak as-Safadi, Teil X. Hrsg. von A. Amara und J. Sublet, Wiesbaden,
1980, gv. 270 ; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va al-kahira. t.
VI, al-kahira, 1963, gv. 286.
118
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien de son temps. - BÉO, Damas, 1970,
70 Ziebani
t. XXIII, gv.123; g. jafariZe. axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos isto-
riisaTvis. – Jurn. ciskari, 1980, #1, gv. 137.
119
ibn vasils mohyavs zahir ad-dinis naambobi: „erT Tbilisels (muslims) uT-
qvams Tavisi SvilebisTvis: Tu ki allahi – maRalimc ars igi – daupyrobs Tbi-
liss muslimebs [da am dros me cocxali aRar viqnebi], dadeqiT Cems saflavTan
da CamomZaxeT: allahma - maRalimc ars igi – daapyrobinao Tbilisi muslimebs
da [marTlac], roca daipyro jalal ad-dinma [Tbilisi], am kacis erT-erTi Svili
mivida mamis saflavze da iZaxda mis win amas~ (ibn vasil. mufarrij al-qurub fi
axbar bani aiÁub, t. IV, baÁruT, 1972, gv. 18). ibn vasilTan damowmebuli es pasaJi,
vfiqrobT, kargad asaxavs XIII s. 20-ian wlebSi Tbilisel muslimTa erTi nawilis
antiqarTul da antiqristianul ganwyobilebebs, ramac gauadvila xvarazmelebs
Tbilisis aReba.
120
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome onziéme, deuxiéme fascicule. Le Caire,
1942, gv. 126, #4189; c. kaxiani. dmanisis arabuli warwerebi, Tb., 1965, gv. 13.
121
al-irbili. Ta’rix al-irbil. hakkakahu va ‘allaka ‘alaÁhi sami ibn as-saiÁd
xamas as-sakar, t. I (gamocemis dgilisa da TariRis gareSe) gv. 258-259. abu Sama. Ta-
rajim ar-rijal al-karnaÁn as-sadis va as-sabi‘ al- ma‘ruf bi-zaÁl ‘ala r-ravda-
TaÁn. baÁruT, 1974, gv.162; al-munziri, t.III, gv. 366-367; Das Biographische Lexicon des
Salahaddin Halil ibn Aibak as-Safadi, Teil X, Hrsg. von A. Amara und J. Sublet, Wiesbaden, 1980,
gv. 270; az-zahabi. Ta’rix al-islam va vafaiÁaT al-maSahir va l-a‘lam. hakkakahu va
sahhahuhu ad-duqTur baSSar ‘avvad ma‘ruf, SaÁx Su‘aÁb al-arnavuti, salih mahdi
‘abbas. at-tabaka ar-rabi‘a va s-siTTuna, hijris 611-625 w.w., baÁruT, 1988, gv. 45,
#16; ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va al-kahira. t. VI, al-
kahira, 1963, gv. 286.
122
az-zahabi. Ta’rix al-islam, gv. 45, #16.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 71
123
Sihab ad-din as-suhravardis Sesaxeb ix. Дж. С. Тримингэм. dasax. naSr. gv. 39-
40; A History of Muslim Philosophy. Ed. and introduced by M. M. Sharif. Wiesbaden, 1963, gv.
353-372.
124
amdenad, najm ad-din aT-Tiflisi SeiZleba CavTvaloT redaqtoradac Sihab
ad-din as-suhravardis cnobili naSromebisa: ‘avarif al-ma‘arif, jazb al-ku-
lub fi muvasalaT al-mahbub da nuRbaT al-baiÁan fi Tafsir al-kur’an .
125
sufizmSi Sari‘aTi da tarikaTi mistikuri „gzis~ pirveli da meore etapebia.
ix. Дж. С. Тримингэм. dasax. naSr., gv. 298, 302.
126
es leqsebi da narkvevi najm ad-din aT-Tiflisis Sesaxeb pirvelad davbeW-
deT arabul enaze damaskos arabuli enis akademiis JurnalSi 1983 w. najm ad-din
aT-Tiflisi. Sa‘ir sufi min al-karn as-sabi‘ al-hijri. – majalla majma‘ al-lu-
Ra al-‘arabiÁa bi-dimaSk, dimaSk, 1403/1983, t. 58/IV, gv. 795-804. mokled imave sa-
kiTxze ix. Cveni werili „siriuli Canaxatebi~. – gaz. ls, 9. VIII. 1985.
127
am avtorTa Sromebi dasaxelebulia zemoT, ix. sqolio #121.
128
al-kusis es leqsikoni, romelSic moxseniebuli iyo avtorisaTvis cnobili
muhaddisebi, ramdendac viciT, ar Semonaxula. al-kusis Sesaxeb ix. al-adfavi.
al-jami‘ al-asma’ al-fudala’ va ar-ruvaT. misr, 1966, gv. 157.
72 Ziebani
●
is simdidrea yvelaze cudi,
TviT rom ar ici, rogor moige,
Secode maSin, roca aiRe,
misi daxarjviT ver ixeire.129
●
Tu Cemi guli nugeSis Suqs dalandavs SenSi,
vneba maSinve waaqezebs Seni trfobisken,
magram Tu dacda samduravi, miugebs vneba,
numca yofila is mijnuri, vinc iwuwuna.130
●
dRes arvin icis, rogor modis sarCo dRiuri,
arams da alals erTurTisgan veRar vasxvavebT,
magram xeli xom zogs mokle aqvs da zogs – grZeli,
erTs didi lukma xvdeba wilad, meores – mcire.131
●
gamoiyene Seni dRe radgan,
is martooden aris stumari,
dRes moixveWe, rac ZalgiZs igi,
dro gaielvebs viTa maxvili.
wamebi am dRis ar dagekargos,
maTi dakargva codva iqneba,
daexsen mermiss, fiqrs momavalze,
sad ra iqneba, rogor iqneba.132
129
leqsi dawerilia ramalis poeturi zomiT.
130
leqsi dawerilia qamilis poeturi zomiT.
131
dawerilia sari‘is poeturi zomiT.
132
dawerilia ramalis poeturi zomiT.
133
Е. Э. Бертельс. Избранные труды. Суфизм и суфийская литература. М., 1965, gv. 37.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 73
134
al-irbili. Ta’rix al-irbil, gv. 258-259.
135
leqsi dawerilia mudari‘is poeturi zomiT.
136
dawerilia qamilis poeturi zomiT.
137
sufiebis am xanakas Sesaxeb ix. Ибн Джубайр. Путешествие. Пер. с арабского, всту-
пительная статья и примечания Л. А. Семеновой, М., 1964, gv. 208-209.
138
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. Mu‘am al-Sam‘t al-Dimaqiyya. Les certificates
d’audition à Damas, 550-750H./1155-1349. Damas,1996, gv.117.
74 Ziebani
139
iqve.
mis Sesaxeb ix. B. M. Weischer. Auhaduddin Kirmani und seine Vierzeiler. – Der Islam, Bd.
140
1979, 56/1, gv. 130-34. misive. Awhad al-din... al-Kirmani. – El2, vol. V, gv. 163-164.
141
Manaqeb-e Owhad al-Din Hamed ibn-e Abi-Alfakhri Kermani. Persian Text from the VII Cen-
tury A. H. Ed. by B. Forozanfar. Tehran, 1963, gv. 49, 50-51, 135-136. aqve (gv. 44) motanilia
avhad ad-dinisadmi miZRvnili Sams ad-dinis robaiebi. aRniSnuli naSromi mogva-
woda prof. m. Toduam.
142
o. cqitiSvili. sibt ibn al-jauzis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. – Tsu
Sromebi, 1967, t. 118, gv. 205.
143
g. jafariZe. XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi. – mac-
ne (iaexis), 1984, #2, gv. 99-110.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 75
144
zemoxsenebuli xuTi pirovneba (#30-34) dasaxelebulia jalal ad-din xa-
lil Sirvanis naSromSi nusxaT al-majalis, hijris VII/XIII s-is poetTa Soris.
cnoba amis Taobaze s. nafisis wignidan Ta’rix nazm va nasr dar iran va dar za-
man farisi (t. I, Tehran, 1344/1965, gv. 177-179) mogvawoda b-nma g. beraZem.
145
as-subqi. tabakaT aS-Safi‘iÁa al-qubra, t. VIII, al-kahira, 1971, gv. 355, #1249;
u. r. qahhala. mu‘jam al-mu’allifina. t. 13, dimaSk, 1961, gv. 415.
146
‘abd allah jabbur. fihris al-maxtutaT al-‘arabiÁa fi maqTaba avkaf al-
‘ama fi baRdad, I (al-kur’an va ‘ulumihi, al-hadis va ‘ulumihi, fikh), baRdad,
1973, gv. 57-58. aRniSnuli Txzulebis nusxa Sedioda im xelnawerTa koleqciaSi,
romelic ekuTvnoda warmoSobiT qarTvel erayis mamluq gamgebel daud-faSas
(1817-1831).
147
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 123.
148
iqve, gv. 34.
149
iqve, gv. 63.
76 Ziebani
an sibt ibn al-jauzi (gard. 1256 w.), abu Sama, al-Áunini (gard. 1326
w.) da sxva avtorebi.150 daibada TbilisSi 601/1204-5 an 602/1205-6
ww., axalgazrdobaSi Seiswavla yurani, hadisebi da fikhi. 1245-1259
wlebSi iyo siriis mTavari yadis (kadi al-kudaT) moadgile (na’ib)
da imave dros damaskoSi al-‘adiliÁas medreses maswavlebeli. mis
mowafeTa Soris asaxeleben cnobil hafizs, Seix muhi ad-din an-na-
vavis.
1259 w. siriis dapyrobis Semdeg ilxanTa yaenma hulagum qamal ad-
-din aT-Tiflisi daniSna siriisa da CrdiloeTi mesopotamiis qala-
qebis: mosulis, mardinisa da maiafarikinis mTavar yadid, magram male
Secvala is Siiti muhi ad-din ibn zaqiT da qamal ad-dins halabisa da
misi sanaxebis yadioba uboZa. miuxedavad didi avtoritetisa da sa-
marTlianobisa, Tanamedroveebma mas monRolebTan TanamSromloba ar
apaties da monRolTa gandevnisTanave, 1260 w., daapatimres. ganTavi-
suflebis Semdeg is gaemgzavra kairoSi, sadac aswavlida fikhs. garda-
icvala iqve, 672 w. 14 rabi‘ al-avvals/1273 w. 28 seqtembers da dakrZa-
les mukattamis mTis kalTaze.
41. sunkur ibn ‘abd allah Sams ad-din al-jamali aT-Ti-
flisi – ixsenieba 672 w. 2 rajabs/1274 w. 12 ianvars damaskos sakrebu-
lo meCeTSi sajaro leqciebis msmenelad damaskos leqtorebisa da
auditoriis Sesaxeb cnobebSi.151
42. qasir ibn ‘abd allah az-zahiri aT-Tiflisi – ixsenie-
ba 681 w. 24 rabi‘ II-s/1281 w. 1 agvistos kasiunis mTaze al-muzaffaris
meCeTSi sajaro leqciebis msmenelad.152
43. haSim ibn husaÁn ibn haSim Saraf ad-din aS-Safi‘i
aT-Tiflisi – ixsenieba 683 w. jumada I-isa da rajabis TveebSi
/1284 w. ivlisisa da seqtember-oqtombris TveebSi sajaro leqci-
ebis msmenelad kasiunis mTis kalTaze, erT-erTi msmenelis sax-
lSi.153
150
sibt ibn al-jauzi. miraT az-zaman fi Ta’rix al-a‘iÁan. t. VIII, haÁdarabad,
1371/1952, gv. 753. abu Sama, gv. 204, 206, 211-212. al-Áunini. zaÁl miraT az-zaman,
t. III, haÁdarabad, 1960, gv. 64-65; ibn tulun. kudaT dimaSk. dimaSk, 1956, gv. 70-
71; as-subqi, t. VIII, gv. 309-310; ibn kadi Suhba ad-dimiSki. tabakaT aS-Safi‘iÁa,
t. II, haÁdarabad, 1399/1979, gv. 182-183. pirvelad ‘umar ibn bundaris Sesaxeb ix.
g.jafariZe. Tanamedrove siria, Tb., 1979, gv. 49.
151
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 87.
152
iqve, gv. 40.
153
iqve, gv. 79, 122.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 77
154
S. Dahan. La Description de Damas d’Ibn Šaddad, historien et géographe mort à Alep en
694/1285. Edition critique d’al-A‘laq al-Hatira. Damas, 1956, gv. 157; H. Sauvaire. Description de
Damas. Tr. de l’Arabe. - JA, 1885, VI, gv. 469 (soveris Tanaxmad, es aris amin abu sa‘id
aT-Tiflisis meCeTi). am meCeTs ixseniebs ‘abd al-kadir an-nu‘aÁmic (daris fi
Ta’rix al-madaris, t. II, dimaSk, 1951, gv. 78, 99, 363, #15; ix. agreTve: A. Talass. Les
Mosquées de Damas d’après Yousof ibn Abd el-Hadi. Bairut, 1975, gv. 130, #16.
155
ibn al-fuvati. mu‘jam al-alakab. Tahkik ‘abd al-kadus al-hindi, lahur, 1932, gv.
589.
156
Répertoire chronologique d’épigraphie Arabe. Tome treizième. Le Caire, 1944, #4911.
157
S.Leder. Y. M. al-Sawws. M.al-‘ar. dasax. naSr., gv. 50, 110, 129.
158
Aksarayli Mehmed olu Kermüddn Mahmud. Müsmeret ül-Ahbr. Mukaddime ve haiyelerle
tashih ve nereden Osman Turan. Ankara, 1944, gv. 209-210, 216-217, 219-223; D’Ohsson. His-
torie des Mongols, depuis Tchinguiz-Khan jusqu’à Timour bey ou Tamerlan, t. IV. La Haye et Ams-
terdam, 1835, gv. 204; В. В. Бартольд. О некоторых восточных рукописях в библиотеках Кон-
стантинополя и Каира. - В. В. Бартольд. Сочинения, т. VIII, М., 1973, gv. 237-238; v. kiknaZe.
qarTvelebi monRolTa karze. – Jurn. mnaTobi, 1984, #10, gv. 164 (aq es qamal ad-
dini gaigivebulia siriis yadisTan - ‘umar ibn bundar aT-TiflisisTan (ix. #40)
romlis lakabic aseve qamal ad-dini iyo).
78 Ziebani
159
S. Leder. Y. M. al-Sawws. M. al-‘ar. dasax. naSr., gv. 40, 50, 73, 87, 100, 102, 129, 260.
160
ibn qasir. al-bidaiÁa va an-nihaiÁa. t. XIV, baÁruT, 1977, gv. 17.
161
ibn tulun as-salihi. al-kala’id al-javhariÁa fi aT-Ta’rix as-salihiÁa.
al-kism al-avval, dimaSk, 1980, gv. 336.
162
g. jafariZe. Tbileli mecnieri.., gv. 99-110.
163
ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-adab fi mu‘jam al-alkab, t. IV/2, dimaSk,
1963, gv. 1065, 1586.
164
ibn hajar al-‘askalani. ad-durar al-qamina fi a‘iÁan al-mi’a as-samina. I, gv.
362; A. J. Arberry. A Hanbali Tract on the Eternity of the Qur’an. - The Islamic Quarterly, 1956, vol.
III, No. 1, gv. 21.
165
Répertoire chronologique d’épigraphie arabe, tome XVIII (Années 784 à 800 de l-Hégire).
Établi par L. Kalus. Sous la direction de N. Élisséeff. D.Sourdel et J. Sourdel-Thomine. Institut Fran-
çais d’Archéologie Orientale du Caire, 1991, gv. 121-122, #791014.
166
iqve, #791015.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 79
●
jamal ad-din aT-Tiflisi Cvens siaSi ukanaskneli aT-Tiflisia.
XIV da momdevno saukuneebSi am nisbiT moRvawe kidev araerTi musli-
mia sagulvebeli, magram maT gamosavlenad da warmosaCenad saWiroa
wyaroebis axali wris Seswavla da analizi.
rogorc vnaxeT, aT-Tiflisis nisbas atarebdnen sruliad sxva-
dasxva profesiis adamianebi: muhaddisebi, RvTismetyvelebi, samar-
Tlismcodneni (maT Soris yadiebi), literatorebi, poetebi, eqimebi,
vaWrebi, xelosnebi da sxv. Tbiliseli literatoris (adib) al-hasan
ibn bundar aT-Tiflisis (#14) saxiT gamovlinda gamoCenili arabi
poetis al-muTanabis poeziis kidev erTi mkvlevari, romlis saxelic
ucnobi iyo arabi literaturis istoriis specialistebisaTvis. sain-
tereso poeti Cans najm ad-din aT-Tiflisi (#27), romelic damaskoSi
aResrula. magram Tbilisidan gamosul muslimTa Soris yvelaze did
figurad rCeba farTo diapazonis mecnieri hubaÁS ibn ibrahim aT-Tif-
lisi (#21), romlis memkvidreobis Seswavlac qarTveli orientalis-
tebis mier, vfiqrobT, uaRresad sasargeblo da saSuri saqmea.
Tbilisidan gamosul zemoxsenebul muslimTa eTnikuri kuTvni-
leba ucnobia. biografebi amaze Cveulebriv ar amaxvileben yurad-
Rebas, magram dasaSvebi da savsebiT mosalodnelia, rom maT Soris
araerTi qarTvelic iyo. ukve VIII s-is II naxevarSi, ioane sabanisZis
Tanaxmad, qarTlSi bevri qristiani ganudga qristianobas da islami
miiRo.167
aT-Tiflisis nisbas atarebdnen islamis sxvadasxva mimdinare-
obis warmomadgenlebi: upiratesad SafiitTa mazhabisa. ramdenime
Tbiliseli iyo cnobili sufi Seixebis: abu najib as-suhravardis,
Sihab ad-din as-suhravardisa da avhad ad-din qirmanis mimdevari. am
pirTa biografiebis Seswavlam mogvca axali masala TbilisSi isla-
mis ZiriTad mimdinareobaTa istoriis Sesaxeb.
Tbilisidan gamosul muslimTa moRvaweobis areali farTo iyo
da moicavda maxlobeli da Sua aRmosavleTis mniSvnelovan qalaqebs:
baRdads, damaskos, kairos, aleqsandrias, ierusalims, niSaburs, is-
fahans da sxv. XII-XIII saukuneebSi SeimCneva maTi migracia mcire aziis
qalaqebiskenac – koniaSi, sivasSi, divrigSi da sinopSi. bevri Tbili-
seli, romelic ganaTlebis misaRebad miemgzavreboda maxlobeli aR-
167
amis Sesaxeb ix. s. janaSia. araboba saqarTveloSi. – Sromebi, II, Tb., 1952, gv. 394.
80 Ziebani
168
naSromis ZiriTadi nawili Sesrulebulia 1979-1983 wlebSi, siriis arabTa
respublikaSi mivlinebis dros, roca saSualeba gvqonda gvemuSava am qveynis
mdidar wignTsacavebSi da, nawilobriv mainc, gavcnobodiT mravalricxovani
arabuli werilobiTi wyaroebis publikaciebs.
nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi 81
Ibrhm al-Tifls (No. 21), a scholar of diversified interests and scope, appears to
be the greatest.
The ethnic affinity of the above-mentioned Muslims is unknown; as a rule their
biographers never concentrated their attention on their origin, but possibly there were
quite a few Georgians among them. In any case, back in the second half of the 8th
century the Georgian writer Ioane Sabanisdze notes the presence of neophytes among
the Tbilisi population.
The al-Tifls nisba was used by the representatives of various trends of Islam:
Sh‘a’s - both “moderate” and “extremist” and Sunns - mainly of the Shafi‘ school
(Nos. 16, 18, 19, 34). Some of the Muslims from Tbilisi were followers of the well-
known Sūf Shaykhs Abã Najb al-Suhraward, Shihb al-Dn al-Suhraward and
AwÈad al-Dn Kirmn (Nos. 23, 27, 28). The study of the biographies of all these
persons supplied new material on the history of the main trends of Islam in Tbilisi.
It is not difficult to see that the number of Muslims with the al-Tifls nisba who
lived in Tbilisi proper in the 8th-14th centuries is not large. The history of Tbilisi under
the Muslim rule – a sort of local history (so common in Arabic historiography) which
always mentions all more or less important Muslims – has not come down to us. And
those works (mainly of biographical and genealogical genres) providing information
about them, were created far from Tbilisi in the large cultural centres of the Middle
East. It is but natural that their authors should have written only about persons
flourishing in those places.
The area of the activity of Muslims bearing nisba al-Tifls was vast, including
both Tbilisi and the main cities of the Middle East: Baghdad, Damascus, Cairo,
Alexandria, Jerusalem, Nishapur, Ispahan, and others. In the 12th-13th centuries they
started migrating to cities of Asia Minor as well: Konya, Sivas, Divrigi and Sinop.
Their migration was caused by various political, economic and cultural factors. Many
Tbilisi Muslims who went to be educated in the cultural centres of the Middle East
(Baghdad, Damascus, etc.) remained there forever, contributing to the development of
Islamic culture.
wanarTa Sesaxeb*
* pirvelad daibeWda 1999 w. – iv. javaxiSvilis sax. Tsu Sromebi. t. 328, gv. 29-
41.
1
m. lorTqifaniZe. axali feodaluri samTavroebis warmoqmna. – sin, II, Tb.,
1979, gv. 391-392 da Smd.; М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных государств.
– ОИГ, II, Тб., 1988, gv. 257, 261.
2
Ibn al-Fakih al-Hamadani. Compendium Libri Kitab al-Boldan (BGA, V), Ed. M .J. de Goeje.
Lugduni-Batavorum. 1885, gv. 294, Sen. b, Codd.
3
ibn manzur. lisan al-‘arab (gamocemis adgilisa da TariRis gareSe), gv. 2505
(Semdeg ibn manzuri).
84 Ziebani
4
Ibn Khordadhbeh. Kitab al-Masalik wa’l mamalik (BGA, VI), Ed. M.J.- de Goeje, Lugduni -
Batavorum. 1899, gv. 123.
5
ibn manzuri, gv. 2506.
6
Al-Kufi. Kitabu’l futuh, vol. VI, Hydarabad, 1972, gv. 233.
7
al-ia‘kubi. Ta’rix, II, baÁruT (uTariRo), gv. 422.
8
al-Mas‘udi. Kitab al-tanbih wa’l-ischraf (BGA, VIII), Ed. M.- J. de Goeje. Lugduni-Batavorum,
1894, gv. 227; X s-nis sparsuli anonimuri Txzulebis „hudud al-‘alemis~ cnobiT,
sanarias olqi gadaWimuli iyo Tbilissa da Saqs Soris, 20 farsangis, e.i., daax-
loebiT 120 km manZilze (Hudud al-‘Alam. The Regions of the World. A Persian Geography,
172A.H.–982A.D. Translated and explained by V. Minorsky. London, 1937, gv. 144).
9
al-istaxri. al-masaliq va l-mamaliq. al-kahira, 1961, gv. 113, Sen.
10
Hudud al-‘Alam, gv. 400.
11
Д. Мусхелишвили. Из исторической географии Восточной Грузии. 1982, gv. 37.
wanarTa Sesaxeb 85
12
T. mibCuani. dasavleT saqarTvelos qarTvel mTielTa eTnogenezis, gansax-
lebisa da kulturis istoriidan. Tb., 1989, gv. 102-103.
13
al-mas‘udi. muruj az-zahab va ma‘adin al-javhar. I, baÁruT, 1978, gv. 227.
14
Ibn Haukal. Opus Geographicum. II. Ed. J.K. Kramers. Lugduni-Batavorum. I, 1939, gv. 348.
15
al-balazuri. fuTuh al-buldan. baÁruT, 1398/1978, gv. 211; al-ia‘kubi.
Ta’rix, gv. 428, 457, 463, 475, 490; Al-Kufi. Kitabu’l futuh, gv. 233; o. cqitiSvili. arabTa
mflobelobis winaaRmdeg qarTveli xalxis ganmaTavisuflebeli brZolis isto-
riidan. – macne (iaexis), 1986, #1, gv. 73-82; m. lorTqifaniZe. axali feodaluri
samTavroebis warmoqmna, gv. 379-380.
16
al-ia‘kubi. Ta’rix, gv. 428.
17
iqve.
18
Al-Kufi. Kitabu’l futuh, gv. 234; b. silagaZe arabTa batonoba saqarTveloSi. Tb.,
1991, gv. 81.
86 Ziebani
19
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Sa‘id
Antiochensis. Conjuncta opera ediderunt L. Cheikho, B. Carra de Vaux, H. Zayyat. Beruti-Parisis,
1909, gv. 2.
20
moqcevaÁ qarTlisa. Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi.
wigni I (V-X ss.). Tb., 1964, gv. 94.
21
al-balazuri. fuTuh, gv. 205.
22
Ta’rikh at-Tabari. vol. IX. Le Caire, 1976, gv. 196.
23
Житие и мученичество святого мученика Константи грузина, который был замучен царем
Вавилонян Джафаром. Перевод с древнегрузинского, исследование и комментарии Н. З. Вач-
надзе и К. К. Куция. Тб., 1978, gv. 22, 26.
24
al-mas‘udi. muruj.., gv. 227.
25
Ibn Haukal. Opus Geographicum, gv. 348; V. Minorsky. Caucasica IV. – BSOAS, 1953, vol.
XV, pt.,3, gv. 519-520.
26
С. Какабадзе. О племени цанар. - saistorio krebuli. III. tf., 1928, gv. 109.
wanarTa Sesaxeb 87
27
А. Г. Мкртумян. Грузинское феодальное княжество Кахетии в VIII–XI вв. и его взаимо-
отношения с Арменией. Тб., 1983, gv. 37, Sen. 11.
28
T. papuaSvili. ranTa da kaxTa samefo. Tb., 1982.
29
Н.М. Велиханова. Изменение исторической географии Азербайджана в результате араб-
ского завоевания. – Сб. Историческая география Азербайджана. Баку, 1987, gv. 64.
30
Мовсес Калакантуеци. История страны Алуанк. Пер. с древнеармянского и комментарии
Ш. В. Смбатяна. Ереван, 1984, gv. 170.
31
g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-XIV saukuneebSi. –
macne (els), 1989, #1, gv. 84.
32
al-mas‘udi. muruj.., gv. 227, 228.
33
G. Rentz. Djazirat al-‘Arab – EI2, vol. I, gv. 544-45; H. Kidermann. Rabi‘a and Mudar. – EI2,
88 Ziebani
vol. VIII, gv. 352-53; G.Levi Della Vida. Nizar b. Ma‘add. – EI2, vol. VIII, gv. 82-83; W. Montgom-
ery Watt. Ma‘add. – EI2, vol. V, gv. 894.
34
Ph. K. Hitti. History of the Arabs, London and Basingstoke, 1979, gv. 280; G.Le Strange. The
Lands of the Eastern Caliphate. Cambridge, 1930, gv. 85.
35
К. Э. Босворт. Мусульманские династии. М., 1971, gv. 89-90.
36
n. lomouri. klavdios ptolemaiosis „geografiuli saxelmZRvanelo~. cno-
bebi saqarTvelos Sesaxeb. – mski, 1955, I, 32, gv. 44. koment. 55.
37
al-balazuri. fuTuh.., gv.198; Ibn al-Fakih al-Hamadani. Compendium, gv. 288; badr
ad-din al-‘aÁni. as-saÁf al-muhannad fi siraT al-maliq al-muaiÁad SaÁx al-mah-
mudi. al-kahira. 1966–1967, gv. 27-29.
38
Ed-Dimichqi, Chems-Ed-Din Abou Abdallah Mohammed. Cosmography. Texte Arabe, pub-
lie… par A.F. Mehren. St. Pbg. 1866, gv. 262.
wanarTa Sesaxeb 89
39
ibn manzur. lisan al-‘arab, gv. 2506; az-zabidi, murTada. Taj al-‘arus, t.
XIII, misr, 1306/1888-89, gv. 341.
40
m. lorTqifaniZe. axali feodaluri samTavroebis warmoqmna, gv. 391.
41
М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных государств, gv. 257.
42
TiTqos eWvs ar unda iwvevdes is, rom CeCnebsa da inguSebs, ZiriTadad, ukve Cvens
eramde ekavaT maTi axlandeli teritoria. А. И. Шавхелишвили. Из истории взаимоотно-
шений между грузинскими и чечено-ингушскими народами. Грозный, 1963, gv. 16.
43
Hudud al-‘Alam, gv. 402.
90 Ziebani
вестия императорской Академии Наук, 1916, gv. 1397-1398; А. Н. Генко. Из культурного про-
шлого ингушей. – Записки коллегии востоковедов. 1930, V, gv. 711;ôagreTveï1936 wlis 24
martiT daTariRebuli a. genkos werili v. minorskisadmi.
45
V. Minorsky. A History of Sharvan and Derbend. Cambridge, 1958, gv. 162, Sen.1; В. Минор-
ский. История Дербенда и Ширвана X-XI веков. М., 1963, gv. 210-11.
46
Н. Я. Марр. К истории передвижения яфетических народов, gv. 1397.
47
Н. Я. Марр. Племенной состав населения Кавказа. – Труды комиссии по изучению племен-
ного состава населения России Российской Академии Наук, 3, Петроград, 1920, gv. 19.
48
Н. Я. Марр. Из поездок в Сванетию. – Христианский Восток, II/1, 1913, gv. 32.
49
А. Н. Генко. Из культурного прошлого ингушей, gv. 706.
wanarTa Sesaxeb 91
50
C. Bosworth. al-Kabk. – EI2, vol. IV gv. 345 (It is possible that they were ethnically related
to the Cecens, even though in Mas‘udi’s time they allegedly claimed descent from the North Ara-
bian tribe Ukayl. dasaxelebulia al-mas‘udis muruj.., II, 67); kidev erT statiaSi,
romlis avtorebi arian v. minorski da k. bosvorTi, faqtobrivad ki – bosvorTi,
aRniSnulia, rom n. i. maris hipoTezis Tanaxmad, wanarebi identurni arian Tana-
medrove TuSebisa, romelTa enac CeCnuris monaTesavea (wanarebi “According to the
hypothesis of N. Y. Marr, were identical with the modern T‘ush, whose language is related to that
of the Cecens”. V.Minorsky. [C. Bosworth]. al-Kurdj. – EI2, vol. V, gv. 487). magram n. maris
aq damowmebul naSromSi (К истории передвижения яфетических народов, gv. 1397 da
Smd.) saubaria mxolod TuSuris siaxloveze megrul da Wanur enebTan; rom TuSe-
bi cxovrobdnen sadRac samxreTSi, Wanebis an megrelebis maxloblad da Semdeg
gandevnes CrdiloeTiT, kavkasiis mTebSi; da rom swored am raionSi, SedarebiT
axlo warsulSi, ukve arabebis dros, VIII–IX saukuneebSi cxovrobdnen wanarebi,
romlebic, saxelwodebis mixedviT, miekuTvnebodnen SiSina jgufs. Tu ras gu-
lisxmobda n. mari „SiSina jgufSi~, zemoT ukve iTqva. n. maris msjeloba Seesaba-
meboda mis mier Camoyalibebul iafetur Teorias.
51
А. Г. Мкртумян. К вопросу об образовании феодального княжества Кахетии. – Историко-
филологический журнал Армении, 1972, #1, gv. 231. a. mkrtumianis Tvalsazrisi, kaxe-
Tis mosaxleobis eTnikuri siWrelis Sesaxeb, romelic mis sxva naSromSic aris
gameorebuli (А. Г. Мкртумян. Грузинское феодальное княжество Кахетии), marTebulad
gaakritika m. lorTqifaniZem. М. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных го-
сударств, gv. 256, Sen. 37.
92 Ziebani
52
Н. Волкова. Топонимы и племенные названия Северного Кавказа. М., 1973, gv. 124-126.
53
В. Минорский. История Дербенда и Ширвана, gv. 210-111, Sen. 100.
54
V. Minorsky. A History of Sharvan and Derbend, gv. 162, Sen. 1.
55
Hudud al-‘Alam, gv. 400.
56
Н.Волкова. Топонимы.., gv. 126.
57
Худуд ал-алам. Рукопись Туманского. Введение и указатели В. В. Бартольда. Л., 1939.
58
А. П. Новосельцев. В. Т. Патушо. Л. В. Черепнин. Пути развития феодализма. М., 1972, gv. 40.
wanarTa Sesaxeb 93
59
А. П. Новосельцев. Страны Закавказья и Хазария в VIII- первой половине IX в.– kr. sa,
Tb., 1984, gv. 193.
60
misive. Хазарское государство и его роль в истории Восточной Европы и Кавказа. М.,
1990, gv. 107.
61
damowmebulia: А. Н. Генко. Из культурного прошлого...
62
n. papuaSvili. ranTa da kaxTa samefo. Tb., 1982, gv. 36.
94 Ziebani
63
iqve.
Дж. Гвасалия. Историческая география Восточной Грузии. Тб., 1991, gv. 155.
64
65
T. mibCuani. dasavleT saqarTvelos..., gv. 208.
66
b. silagaZe. arabTa batonoba.., gv. 126.
67
1988 wels moskovSi CrdiloeTi kavkasiis xalxebis istoriis Sesaxeb ga-
mocemul koleqtiur naromSi, iq, sadac ganxilulia vainaxTa istoria (Исто-
рия народов Северного Кавказа с древнейших времен до конца XVIII в., М., 1988., gv.
151-152), wanarebTan vainaxebis raime kavSiri ar ixsenieba. magram, ukanasaknel
xanebSi, CeCnur-inguSur samecniero da arasamecniero wreebSi, sruliad dau-
sabuTeblad, magram daJinebiT, acxadeben wanarTa vainaxuri modgmis Sesaxeb.
aris cdebi wanarebisa da osebis gaigivebisa. yovelive amis Taobaze sakmaod
didi informaciaa internetis saitebze, rasac axlo momavalSi ganvixilavT.
wanarTa Sesaxeb 95
* pirvelad daibeWda 1986 w. – macne (iaexis), #1, gv. 83-87; rusulad: Об ото-
ждествлении одного топонима в истории Яхйи Антиохийского. – Сб. Восточное источнико-
ведение и специальные исторические дисциплины. Вып. V, М., 1997, gv. 78-83.
1
iahia antioqielis Sesaxeb ix. Император Василий Болгаробойца. Извлечения из лето-
писи Яхъи Антиохийского, издал, перевел и объяснил В.Р. Розен. СПб, 1883, gv. 09-057; M.
Canard. al-Antaki, Yahya b. Sa‘id b. Yahya. – EI2, vol. I, gv. 516; sin, t. III, Tb., 1979, gv. 38-39;
b. silagaZe. iahia antioqielis cnobebi saqarTvelo-bizantiis urTierTobis Se-
saxeb X s-is bolo meoTxedsa da XI s-is pirvel meoTxedSi. – qw, VI, Tb., 1985, gv.
108-109.
2
Император Василий Болгаробойца (es naSromi 1972 w. xelaxla gamoica parizSi - M.
Canard-is winasityvaobiT).
3
iahia antioqielis Txzulebis sruli Targmani m. roSCinis informaciiT dacu-
lia ruseTis mecnierebaTa akademiis arqivSi, v. rozenis fondSi. ix. М. Ю. Рощин.
“Люди Писания” в государственной структуре фатимидского Египта. – Сб. Государственная
власть и обшественно-политические структуры в арабских странах. М., 1984, gv. 17, Sen. 2.
4
Eutychii Patriarchae Alexandrini. Annales. Pars posterior accedunt Annales Yahia Ibn Saïd An-
tiochensis. Conjuncta Opera ediderunt L.Cheikho, B.Carra de Vaux, H.Zayyat. Corpus Scriptorum
Christianorum Orientalium. Scriptores Arabici. Series tertia. Tomus-VII. Beruti-Parisis, 1909 (Sem-
deg: iahia antioqieli, 1909), gv. 91 da Smd. savaraudoa, rom, Tavdapirveli saxiT,
es Txzuleba modioda 458/1066 wlamde. Император Василий Болгаробойца.., gv. 054-
055; M. Canard. al-Antaki, gv. 516.
98 Ziebani
5
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘ïd d’Antioche continuateur de Sa‘id-ibn-Bitriq. Éditée et traduite en
Français par I. Kratchkovsky et A.Vasiliev. Fasc. I. PO, t. 18, fasc. 5, Parisis, 1924, gv. 701-833;
Fasc. II. – PO, t. 23, fasc. 3, Parisis, 1932, gv. 349-520 (Semdeg: Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id
d’Antioche, fasc. II). am gamocemis Sesaxeb ix. И. Ю. Крачковский. Предисловие к кн. Исто-
рия Йахйи ибн Са‘ида Антиохийского. – И.Ю. Крачковский. Избранные сочинения. т. 6, М.-
Л., 1960, gv. 460-462.
6
Император Василий Болгаробойца.., arabuli teqsti, gv. 22, 25, 29, 58-60, 61, 70. ru-
suli Targmani, gv. 24, 27, 41, 61-63, 65, 70. v. rozenis gamocemaze dayrdnobiT, es
cnobebi arabulidan qarTulad Targmna da komentarebiTurT dabeWda b. silaga-
Zem (dasax. naSr., gv. 114-120). iahia antioqielis „istoriis~ 1909 w. gamocemis gac-
nobam gviCvena, rom v. rozenis naSromSi, romelic, ZiriTadad, imperator basili
II-is moRvaweobiT ifargleba, ar Sevida ramdenime cnoba saqarTvelos Sesaxeb,
maT Soris, imperator basili II-is ZmisSvilze bagrat IV-is qorwinebis Taobaze
(iahia antioqieli, 1909, gv. 252).
7
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II. – Txzulebani Tormet tomad, t.
II, Tb., 1983, gv. 128, 130, 134-135; v. gabaSvili. saqarTvelo-egviptis urTierTo-
bis istoriidan (XI–XII ss.). – Tsu Sromebi, t. 125, 1965, gv. 55-81; o. cqitiSvili.
masalebi saqarTvelos sagareo politikis istoriisaTvis giorgi I-is mefobis
xanaSi. – saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis macne, 1968, #4, gv. 115-133; v.
kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTierToba 970–1070 wleb-
Si. Tb., 1969, gv. 7, 29-31, 36, 52-53 da Smd.; m. lorTqifaniZe. tao–klarjeTi („qar-
TvelTa samefo~). – sin, t. II, Tb., 1973, gv. 479-181; misive. saqarTvelos Sinapo-
litikuri da sagareo viTareba X s-is 80-iani wlebidan XI s-is 80-ian wlebamde.
– sin, t. III, Tb., 1979, gv. 174-179; S. badriZe. saqarTvelo da bizantia. – S. badriZe.
saqarTvelos urTierTobebi bizantiasa da dasavleT evropasTan. Tb., 1984, gv.
57-73; Н. Ломоури. К истории восcтания Варды Склира. – Tsu Sromebi, 1957, t. 67, gv. 36,
40; М. Лордкипанидзе. Из истории грузино–византийских взаимоотношений на грани X–XI
вв. – kr. saqarTvelos feodaluri xanis istoriis sakiTxebi, t. II, Tb., 1972, gv. 35,
36; Sh. Badridze. Contribution a’l’histoire des relations entre le Tao et Byzance (Les années 70 du X
siècle). Insurrection de Barda Skleros. – Bedi Kartlisa. t. XXXIII, Paris, 1975, gv. 162-203 da sxv.
erTi toponimis identifikaciis Sesaxeb 99
8
barda fokas ajanyebisa da masSi daviT kurapalatis monawileobis Sesaxeb ix.
S. badriZe. saqarTvelo da bizantia, gv. 67-68; m. lorTqifaniZe. tao-klarjeTi,
gv. 480-481; История Византии. II. М., 1967, gv. 218-219.
9
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424; Sdr. Император Василий Болгаро-
бойца.., arabuli teqsti, gv. 22.
10
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 429. zogierT nusxaSi (iqve, Sen. 5)
CvenTvis saintereso toponimi qalaqia (madina).
11
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 460; Sdr. Император Василий Болгаро-
бойца.., arabuli teqsti, gv. 39.
12
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 429, Sen. 6; gv. 460, Sen. 7.
13
iqve, gv. 429, Sen. 6.
14
iahia antioqieli (1909), gv. 170. sxva SemTxvevebSi CvenTvis saintereso topo-
nimi am gamocemis ZiriTad teqstSi ar Sedis. is Setanilia variantebSi (iqve, gv.
168, Sen. 11; gv. 184, Sen. 3).
15
Император Василий Болгаробойца.., rusuli Targmani, gv. 24, 25, 41.
16
iqve, arabuli teqsti, gv. 22, Sen. 17; gv. 71, Corrigenda.
17
Император Василий Болгаробойца.., gv. 208, Sen. 160.
100 Ziebani
18
iqve, gv. 439.
19
iqve, Corrigenda, gv. 71.
20
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424, 429, 460; В.П. Степаненко. К да-
тировке получения сана куропалата Давидом II, Багратидом Тао. – Tsu Sromebi (istoria,
xelovnebaTmcodneoba, eTnografia), t. 227, Tb., 1982, gv. 76.
21
b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 115.
22
Jacut’s geographische Wörterbuch. Hrsg. von Ferd. Wüstenfeld.. Bd. I, Leipzig, 1866, gv. 350.
ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv., I, arabuli teqsti qar-
Tuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1963, gv. 17.
23
muhammad al-hamavi. Ta’rix al-mansuri, abu l-‘id dudus red. dimaSk,
1302/1982, gv. 209, 213.
24
al-Áunini. zaÁl mir’aT az-zaman, II, haÁdarabad, 1955, gv. 410; З. М. Буниятов. Ма-
териалы по истории Грузии в сочинении Кутб ад-Дина ал-Йунини “Зайл мир’ат аз-заман”. –
macne (iaexis), 1972, #4, gv. 130, 131.
25
Die Chronik des Ibn ad-Dawadari. Achter Teil. Der Bericht über die frühen Mamluken. Hrsg.
von U. Haarmann. Kairo, 1971, gv. 141 (Semdeg: ibn ad-davadari).
26
ÁakuTis cnobebi.., gv. 17; Арабские источники об Армении и сопредельных странах
(Йакут ал-Хамави, Абу-л-Фида, Ибн Шаддад). Составил А.Т. Налбандян. Ереван, 1956 (som-
xur enaze. rusuli saTauri wignze moTavsebulia somxuris paralelurad), gv.
21, 136, #29.
27
Ш. Месхия. Города и городской строй феодальной Грузии. Тб., 1959, gv. 37; sin, t. II, gv.
349; m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 29.
erTi toponimis identifikaciis Sesaxeb 101
28
olTisi damowmebulia somxur, sparsul da Turqul wyaroebSic. somxur wya-
roebSi, k. Tumanovis Tanaxmad, is pirvelad gvxvdeba XI s-is istorikosTan aso-
RikTan (C. Toumanoff. Studies in Christian Caucasian History. Georgtown University Press, 1963,
gv. 455) uxtikis (Sdr. zemoxsenebuli arab. ﺍﻛﺘﻲ/uqTi) formiT. sparsulenovan is-
torikosTan ibn bibisTan (Akhbar-e Seljuqe-ye Rum. The Historical Texts about the Seljuqs
in Asia Minor with an Introduction and Appendixes by Dr. T. Mashkour. Teheran, 1971, gv.178)
gvaqvs ﺍﻭﻟﺘﻲ/olTi. Turqul wyaroebSia ( ﺍﻭﻟﺘﻲCildiris vilaieTis jaba davTari.
Turquli teqsti, qarTuli TargmaniT gamosacemad moamzada c. abulaZem, gamok-
vleva daurTo m. svaniZem, Tb., 1979, gv. 36 #10, 315 #119; Turquli wyaroebi XVI
s-is I meoTxedis samcxe-saaTabagos istoriisaTvis. Turquli dokumentebi qar-
Tuli TargmaniT, gamokvleviTa da SeniSvnebiT gamosca c. abulaZem. Tb., 1983, gv.
62, #108), anda ( ﺍﻭﻟﺖgurjistanis vilaieTis didi davTari. Turquli teqsti ga-
mosca, Targmani, gamokvleva da komentarebi daurTo s. jiqiam. wigni I, teqsti,
Tb., 1947, gv. 408-410).
29
es moxda 1001 w. (iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 128; sin,
III, gv. 158) an 1000 w. 31 marts, rasac mxars uWers iahia antioqielis informacia
(C. Toumanoff. The Bagratids of Iberia from the Eighth to the Eleventh Century. – Le Museon,
1961, t. LXXIV, 1-2, gv. 40; Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, перевод с
древнеармянского, вступительная статья, комментарии и приложения К. Н. Юзбашяна. М.,
1968, gv. 143, Sen. 13).
30
ibn ad-davadari, gv. 103, 180, 363.
31
v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis urTierToba, gv. 65; d. musxeliSvi-
li. saqarTvelos istoriuli geografiis ZiriTadi sakiTxebi. Tb., 1980, gv. 174;
misive. olTisi. – qse, t. VII, Tb., 1984, gv. 519.
102 Ziebani
vis saerTod ucnobi darCa. daviT kurapalati misTvis iyo maliq al-
jurzan, maliq [bilad] al-jurzia, anda maliq al-jurz,32 e.i. qarTlis,
qarTvelTa qveynis, qarTvelTa mefe da ara taos gamgebeli. arabi isto-
rikosi daviT kurapalats uwodebs davud al-jurzis33 – iveriels, qar-
Tvels da ara taoels. unda vigulisxmoT, rom swored ase icnobdnen am
did qarTvel saxelmwifo moRvawes maxlobel aRmosavleTSi.
The paper deals with a new conjectural reading of a vague toponym ﺍﻟﺘﻲquoted
several times in the “History” of the 11th century Arab-Christian author Yahya b. Sa‘id
al-Antaki. The great Georgian political figure and the ruler of the southern Georgian
province Tao, David Kuropalates, who is named on three occasions as the owner
(sahib) of ﺍﻟﺘﻲ, died in this city (ca. 1000). V. Rosen and later I. Krachkovski and A.
Vasiliev read ﺍﻟﺘﻲas al-Tai. V.Rosen considered that ﺍﻟﺘﻲ/al-Tai was a region of Tao
and believed it a mistake of the Arab historian who called al-Tai a city rather than a
region or country. He thought also that other medieval Arab authors were unaware of
this toponym. ﺍﻟﺘﻲis identified with Tao in the studies of other modern scholars.
The point of view of the mentioned scholars with respect to the meaning and
identification of the toponym ﺍﻟﺘﻲis unacceptable. First, in the “History” of Yahya b.
Sa‘id al-Antaki it is referred to as a city (madina) and not a region. Secondly, despite V.
Rosen’s opinion, Yahya b. Sa‘id al-Antaki was not the only Arab author familiar with
this term. The toponym ﺍﻟﺘﻲis also mentioned by the Arab geographer Yakut (d. in 1229)
who read it as Ulta and by the Arab historian Muhammad al-Hamawi (first half of the 13th
cent.) in his Ta’rikh al-Mansuri. The same toponym in the form of ﺍﻭﻟﺘﻲis documented in
the works of 13th-14th century Arab historians: al-Yunini and Ibn al-Dawadari.
Considering the above mentioned facts, the present author offers a new reading
of ﺍﻟﺘﻲ, as Ulta. This toponym is identified with the city of Oltisi in southern Tao
(southern Georgia), the region governed by David Kuropalates. One can only
presume that the city was his residence. According to Yahya b. Sa‘id al-Antaki, David
Kuropalates died in Oltisi, a fact not mentioned anywhere in the works of medieval
Georgian and Armenian historians.
32
Histoire de Yahya-Ibn-Sa‘id d’Antioche, fasc. II, gv. 424, 429, 460.
33
iqve, gv. 425.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis*
of Yahya b. Sa‘id al-Antaki (volumes I and II). The University of Michigan, Ph. D., 1977, gv. 400;
H. Kennedy. The Prophet and the Age of the Caliphates. The Islamic Near East from the Sixth to
the Eleventh Century. London and New York. 1986, gv. 262-264 (meore gamocema, 2004, gv.
259-264); S. Heidemann. A New Ruler of the Marwanid Emirate in 401/1010 and Further Consid-
erations on the Legitimizing Power of Regicide. – Aram. 9-10, 1997-1998, gv. 599-617; C. Hillen-
brand. Marwanids. – EI2, vol. VI, gv. 626; C. Hillenbrand. Mayyafariqin. – EI2, vol. VI, gv. 928.
4
ibn al-azrak al-fariki, gv. 20-36.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 105
5
S. Heidemann. A New Ruler of the Marwanid Emirate, gv. 601.
6
ibn al-azrak al-fariki, gv. 33.
7
iqve.
106 Ziebani
8
Я. П. Сикстулис, В. В. Матвеев, О. Б. Фролова, И. А. Амирьянц. Арабы. – Системы личных
имен у народов мира. М., 1989, gv. 44; Ism. – EI2, vol. IV, gv. 179; A. Schimmel. Islamic Names.
Edinburgh University Press. 1997, gv. 4-10; A. J. Wensinck. Kunya. – EI2, vol. V, gv. 395.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 107
9
g. jafariZe. ramdenime epizodi.., gv. 121-123.
10
n. SoSiaSvili. lapidaruli warwerebi, V-X ss. Tb., 1980, gv. 190-191; a. gogola-
Ze. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 149-150.
11
n. SoSiaSvili. abuleTi. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45; n. SoSiaSvili. abuleTisZe-
ni. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45.
12
cxoreba mefeT-mefisa daviTisi. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva,
leqsikoni da saZieblebi daurTo m. SaniZem. Tb., 1992, gv.177.
13
D. Ayalon. Malik. – EI2, vol. VI, gv. 261.
14
g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni. Tb., 1951, gv. 245.
108 Ziebani
15
a. gogolaZe. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 139-
150.
16
misive. Zagan-modistosis vinaobisa da abuleTisZeTa gvaris istoriisaTvis. –
Jurn. istoria da geografia skolaSi, 1990, 3 (98), gv. 87-94.
17
misive. daviT aRmaSeneblis anderZi.., gv. 149.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 109
18
iqve.
19
matiane qarTlisa. – qarTlis cxovreba dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. tomi I, Tb., 1955, gv. 279.
20
a. gogolaZe. daviT aRmaSeneblis anderZi SiomRvimisadmi. Tb., 2001, gv. 143.
110 Ziebani
●
al-fariki qarTveli maliqis Sesaxeb damatebiT arafers iuwye-
ba. es arcaa gasakviri, arabi avtori werda maiafarikinisa da amidis
da ara saqarTvelos istorias,21 magram misi zemomotanili lakonuri
cnoba udavod faseuli da sayuradReboa. zemoT iTqva, rom, qarTvel
maliqs – romlis saxelic iyo `ibn abÒ laÁs~, resp. [mavani] Ze abuleTisa,
abuleTisZe – maiafarikinSi gaeqca qarTveli amira. mizezs arabi av-
tori ar asaxelebs, magram ueWvelia, amira gaiqca maliqis SiSiT, raTa
Tavidan aecilebina raRac mizeziT gamowveuli Zlieri siuzerenis
risxva. unda vifiqroT, rom abuleTisZeTa feodaluri saxli XI sau-
kunis damdegs ara marto ubralod arsebobda, aramed is ukve sakmaod
Zlieri da gavlenianic iyo da es garemoeba, vfiqrobT, saTanadod
unda iqnas gaTvaliswinebuli am qarTuli feodaluri sagvareulos
istoriis kvlevis dros.
21
Tumca, isic unda iTqvas, rom al-farikis Txzuleba, romelic dRemde sruli
saxiT ar aris gamocemuli, Zvirfas cnobebs Seicavs XII s-is saqarTvelos isto-
riis (didgoris brZola, daviT aRmaSeneblis tolerantuli politika muslimTa
mimarT, demetre I-isa da giorgi III-is omebi mezobel muslim saamiroebTan, de-
metre I-is gardacvalebis TariRi da sxv.) Sesaxeb. ix. e. sixaruliZe. al-fariki sa-
qarTveloSi. – sZ, II, Tb., 1985, gv. 83-91; e. sixaruliZe. al-farikis cnoba demetre
I-is gardacvalebis Sesaxeb. – kr. axlo aRmosavleTi da saqarTvelo. II, Tb., 1999,
gv. 15-19; g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samya-
ro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 40-42, 51-54, 97-98, 103-106, 108-109,
113-114, 235-244.
abuleTisZeTa sagvareulos istoriisaTvis 111
4
М. В. Бибиков. Развитие исторической мысли. – Культура Византии, вторая половина
VII-XII вв. Ответственные редакторы З. В. Удальцова и Г. Г. Литаврин. М., 1989, gv. 108-
109; A.K(azhdan). A.C(utler). Scylitzes, John. – The Oxford Dictionary of Byzantium. Prepared at
Dumbarton Oaks. A.P. Kazhdan ed. in chief, vol. III, New York, Oxford. Oxford University Press,
1991, gv. 1914.
5
Ioannis Scylitzae Synopsis Historiarum. Ed. I. Thurn. Berolini et Novi Eborarci, 1973 (Semdeg:
skilice).
6
skilices Txzulebis didi nawili Sevida meore bizantieli istorikosis gi-
orgi kedrenes „istoriul mimoxilvaSi~, romelic Sedgenilia XI-XII saukuneebis
mijnaze. kedrenes cnobebi saqarTvelos, qarTvelebisa da, kerZod, liparit baR-
vaSis Sesaxeb (im dros, roca jer kidev ar arsebobda skilices naSromis mecni-
eruli gamocema), qarTulad Targmna s. yauxCiSvilma. ix. georgika. bizantieli
mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi mexuTe. teqstebi qarTuli Tar-
gmanebiTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma, Tb., 1963, gv. 75
(Semdeg: kedrene).
7
J. Shepard. Scylitzes on Armenia in the 1040s and the role of Catacalon Cecaumenos. – RÉ A,
nouvelle série, t. XI, Paris, 1975-1976, gv. 269-311.
8
skilice, gv. 452/kedrene, gv. 75.
9
dRisa da ricxvis amgvari Seusabamoba ubiZgebda mkvlevrebs, eZebnaT alter-
natiuli TariRi. ase, magaliTad, n. beneSeviCi brZolas aTariRebda 1048 wlis 10
seqtembriT, roca es dRe iyo SabaTi (Н. Бенешевич. Три анийские надписи.., gv. 7).
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 115
10
skilice, gv. 452/kedrene, gv. 75. araqarTul literaturaSi es fraza zogjer
isea gagebuli, TiTqosda, SabaTs qarTvelebi ar omobdnen. ix. J. Shepard. Scylitzes
on Armenia, gv. 276; С. Маркарян. О значении.., gv.122; misive. Сельджуки в Иране, gv.194.þ
11
B.C(roke). A.C(utler). Day. – The Oxford Dictionary of Byzantium. Prepared at Dumbarton
Oaks. A. P. Kazhdan ed. in chief, vol. I, New York, Oxford. Oxford University Press, 1991, gv. 591.
12
P. Orgels. Kékaumenos et la guerre pétchénègue. – Byzantion, XIII, 1938, gv. 403, Sen. 1.
13
Chronique de Matthieu d’Édesse, continuée par Grégoire le Prétre. Trad. en Français et accom-
pagnés de notes historiques et géographiques par E.Dulaurier. Paris, 1858, gv. 87.
14
Stéphannos Orbélian. Histoire de la Siounie. Tradiute de l’Arménien par M. Brosset. Première
Livraison. St.Pét., 1864, gv. 213-215; stefanos orbelianis „cxovreba orbelianTa~-s
Zveli qarTuli Targmanebi. qarTul-somxuri teqstebi gamosacemad moamzada,
Sesavali da saZieblebi daurTo e. cagareiSvilma, Tb., 1978, gv. 30, Sen. 2; Смбат
Спарапет. Летопись, пер. с древнеармянского, предисловие и примечания А. Г. Галстяна, Ере-
ван, 1974, gv. 26.
15
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, перевод с древнеармянского, вступи-
тельная статья, комментарии и примечания К. Н. Юзбашяна. М., 1968, gv. 86-90, 88.
16
iqve.
17
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 273, Sen. 12, 14; gv. 280-281, Sen. 31; К. Н. Юзбашян.
Армянские государства, gv. 222.âôûô÷
116 Ziebani
18
С. Маркарян. О значении.., gv. 127-128; misive, Сельджуки в Иране, gv. 109-112.
19
muhamad ibn ‘ali ibn muhamad abu ‘abd alah al-‘azimi aT-Tanuxi (1090-1161)
ekuTvnoda aT-Tanuxis did sagvareulos, romelic q. halabSi (Crd. siria) dam-
kvidrda. al-‘azimi am qalaqSi cxovrobda da aqve gardaicvala (C. Cahen. La chro-
nique abregée d’al-‘Azimi. – JA, 1938, t. 230, gv. 353-356; misive, al-‘Azimi.– EI2, vol. I,
gv. 823). is avtoria ramdenime istoriuli Sromisa, romelTagan Cvenamde moaRwia
mxolod erTma, msoflio istoriis tipis Txzulebam. masSi ambebi dalagebulia
qronologiur rigze, samyaros Seqmnidan hijris 538/1143-44 wlamde. am Txzu-
lebis erTaderTi nusxa, gadawerili 633/1235-36 w., daculia stambolSi, umumis
biblioTekaSi (Or. 398, yara mustafas xelnaweri). misi nawilobrivi gamocema (ro-
melic moicavs 1063–1143-44 ww.) Ta’rix al-‘azimis saxelwodebiT ekuTvnis kl. ka-
ens (C. Cahen, La chronique, gv. 357-446), xolo sruli, Ta’rix halabis saxelwodebiT
– i. za‘rurs (al-‘azimi al-halabi, muhammad b. ‘ali. Ta’rix halab, 483–556/1090-
1161. hakkakahu va kaddama lahu ibrahim za‘rur, dimaSk, 1984. Semdeg: al-‘azimi).
pasaJebi al-‘azimis Txzulebidan Setanilia i. ‘abbasis mier momzadebul kre-
bulSi „nawyvetebi istoriis Sesaxeb dakarguli wignebidan~ (SazaraT min quTub
mafkuda fi Ta’rix, isTaxrajaha va hakkakaha ihsan ‘abbas, baÁruT, 1984, gv. 49-74).
al-‘azimis Txzulebas, jer kidev srul gamocemamde, xelnaweris saxiT, iyeneb-
dnen kl. kaeni, m. h. inanCi, v. minorski, v. feliqsi (C. Cahen. La Syrie du Nord a l’époque
des croisades, Paris, 1940, gv. 42; M. H.Yinanç. Türkye tarihi. Selçuklular devri, I, Anadolunun
fethi, Istanbul, 1944, gv. 48; V. Minorsky. Studies in Caucasian History, London, 1953, gv. 62,
Sen. 2; W. Felix. Byzanz und die islamische Welt im früheren 11. Jahrhundert. Wien, 1981, gv. 23,
166.) v. minorskis mixedviT, misi erTi cnoba daimowma p. Tofuriam (p. Tofuria.
aRmosavleT amierkavkasiis politikuri erTeulebi XI–XII saukuneebSi, Tb., 1975,
gv. 194). al-‘azimis istoriaSi daculi ramdenime epizodi daviT IV aRmaSeneblisa
da demetre I-is zeobidan Seswavlilia Cem mier (ix. g.jafariZe. ramdenime epizo-
di demetre I-is zeobis xanidan arabul istoriul wyaroebSi. – macne (iexis) 1992,
#2, gv. 117, 119-120; misive. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi, Tb., 1995, gv. 49, 51). rac Seexeba ibn al-asi-
ris Txzulebas, romlis sxva saxelwodebaa Ta’rix al-qamil („srulyofili is-
toria~), is kargadaa cnobili qarTul istoriografiaSi da mis Sesaxeb sityvas
aRar gavagrZelebT.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 117
20
al-‘azimi, gv. 338, 339.
21
iqve, gv. 338.
22
C. E.Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 43.
23
Ibn al-Athir. al-Kamil fi’l - ta’rikh. Vol. IX, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth, Beyrouth, 1966,
gv. 546-47; П. К. Жузе. Материалы по истории Азербайджана из “Тарих ал-камил” Ибн ал-
Асира. Баку, 1940, gv. 116; n. Sengelia. dasax. naSr., gv. 190. ibn al-asiris Txzulebis
118 Ziebani
Translated from the Arabic by Mac Guckin de Slane, vol. III, Beirut, 1970, gv. 428) da al-jazi-
raSi TaRlibiani asfaris gamosvlasa da mis dapatimrebas (Ibn al-Athir, IX, gv. 540-
541).
25
ibn al-jauzi. al-munTazam fi Ta’rix al-muluq va l-umam. VIII, haÁdarabad,
1358, gv.136, 139; Ibn al-Athir, IX, gv. 547; M. Kabir. The Buwaihid Dynasty of Baghdad. Calcutta,
1964, gv. 111; H. Bowen. Abu Kalidjar al-Marzuban b. Sultan al-Dawla. – EI2, vol. I, gv. 132; C.
E. Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 45.
26
Ibn al-Athir, IX, gv. 536, 538-539; C. E. Bosworth. The Political and Dynastic History, gv.
44-45; M. Kabir. The Buwaihid Dynasty, gv. 111.
27
TvalsaCinoebisTvis movitan ibn al-jauzis cnobis Targmans: „[440 w.] mivida
mravali Ruzi maverannahridan inalTan da uTxra maT: viwrod varT imisTvis, rom
dadgeT CvenTan da rCevaa, wavideT rumis dasalaSqrad da viomoT. gaemarTnen da
wavida [inali] maT Semdgom da darCa massa da konstantinopols Soris 15 dRe da
120 Ziebani
daeufla 100 aTasze met tyves da nadavlad waiRo maTgan 4 aTasi jaWvis perangi.
datvirTes is, rac mas moutanes, 10 aTas uremze da dabrunda ukan~ (ibn al-jau-
zi, gv. 137).
28
qarTlis cxovreba, gv. 229.
29
iqve.
30
iqve, gv. 300.
31
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 297.
32
qarTlis cxovreba, gv. 300.
33
aRniSnuli ambebis qronologia qarTul istoriografiaSi ramdenadme sxvag-
varad aris warmodgenili. iv. javaxiSvilis Tanaxmad, „rodesac bagrats anisi
SeaZlies... am dros 1045 w. iyo. maSin irkveva, rom anakofiis cixis garemocva da
miwurva asaRebad 1046 wlis gazafxulis Jams unda momxdariyo~. Tbilisis daka-
vebas da isnisaTvis brZolas mkvlevari 1046 wlis farglebSi aTavsebda da bag-
ratis gadasvlas SavSeTidan qarTlSi zamTris buqSi, 1046 wlis damlevs, an 1047
wlis damdegiT aTariRebda (iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, gv. 144);
Tbilisis amiras gardacvalebas m. lorTqifaniZe 1046 wliT aTariRebs (saqar-
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 121
Tvelos istoriis narkvevebi, t. III, Tb., 1979, gv. 163; М. Лордкипанидзе. История
Грузии XI-начала XIII века, Тб., 1974, gv. 58). v. kopalianis azriT, saqarTvelos mefis
xelisuflebisaTvis anisis gadacema, qarTvelebis mier anakofiis gasaTavisuf-
leblad brZolis dawyeba, TbilisSi bagratis mowveva da qarTveli moxeleebis
gandevna anisidan erTi wlis ganmavlobaSi, kerZod, 1044 wlis miwurulidan 1045
wlis dasasrulamde unda momxdariyo (v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis
politikuri urTierToba, gv. 218).
34
iqve, gv. 300-301.
35
iqve, gv. 302.
36
iqve.
37
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 297-298.
38
al-‘azimi, gv. 337.
39
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 300.
40
iqve, gv. 303.
122 Ziebani
41
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 171.
42
J. Shepard. Scylitzes on Armenia, gv. 283. leonti Tornikis ajanyebis Sesaxeb ix. Г. Г.
Литаврин. Внутренняя и внешняя политика Византии в 1025-1057 гг. – История Византии в
трех томах, том 2, М., 1967, gv. 271-272.
43
qarTlis cxovreba, gv. 302.
44
iqve, gv. 446.
45
s. marqarianis azriT, „matiane qarTlisa~ mogviTxrobs ambebs, romlebic ar
gvaZlevs safuZvels TurqebTan liparitis brZola, ueWvelad, 1048 wliT dava-
TariRoT. is miiCnevs, rom 1048 w. zafxulsa da Semodgomaze lipariti samSob-
loSi sxva saqmeebiT iyo dakavebuli. mkvlevari fiqrobs, rom 1048 w., mas Semdeg,
rac bagrat IV-m daikava Tbilisi, TurqebTan brZolamde, lipariti orjer mainc
SeebrZola mefes, amasTan, erTxel – zamTarSi. 1048-49 wlebSi sasireTis Wala-
Si da aryis cixesTan man orjer daamarcxa bagrati. qarTveli mematianis cnoba,
rom mere lipariti ganmtkicda mesxeTSi, xolo Semdgomad weliwdisa moqcevisa
gamoCndes Turqni da lipariti SeebrZola ibrahim inals, marqarians miaCnia imis
sabuTad, rom brZola moxda 1049 da ara – 1048 wels. marTalia, man icis 1047 w.
dvinis kampaniaSi liparitis monawileobis Sesaxeb, magram ratomRac amis Semdeg
ganixilavs liparitisa da bagratis im dapirispirebas, rasac sinamdvileSi adgi-
li hqonda 1047 wlamde (С. Маркарян. О значении, gv. 125-126). maTe urhaeci da smbat
sparapeti kaputrus brZolaSi Turq-selCukTa erT-erT sardlad asaxeleben
yuTlumiSs. s. marqariani Tavisi Tvalsazrisis gasamtkiceblad aRniSnavs, rom
arsebobs cnobebi, rom 1048 wlis zafxulSi yuTlumiSi eomeboda kakveihian abu
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 123
qalijars, romelic flobda hamadans da amis gamo, albaT, ver SeZlebda, monawi-
leoba mieRo kaputrus brZolaSi. mkvlevari am SemTxvevaSi imowmebs kl. kaenis
statias Qutlumush et ses fils avant l’Asie Mineure (C. Cahen. Turcobyzantina et Oriens Chris-
tianus. Variorum Reprints, London, 1974, gv.17). magram aq saubaria mxolod yuTlumiSis
saomar moqmedebebze abu qalijaris winaaRmdeg 440 wlis dawyebamde, e.i., 1048 w.
16 ivnisamde.
46
P. Charanis. The Byzantine Empire in the eleventh century. – A History of the Crusades. K.M.
Setton General editor, vol. II, The First Hundred Year. Ed. By M. W. Baldwin. Madison, Milwaukee,
London, 1969, gv. 190.
47
vardanis cnobiT, ToRrul-begma liparits islamis miReba SesTavaza, magram
uari miiRo (Вардан Великий. Всеобщая история, перевел Н. Эмин. СПб, 1861, gv. 124-25).
liparitisadmi sulTnis ganwyobisa da tyveobaSi liparitis yofnis zogierTi
detalis Sesaxeb ix. mixail ataliatesa da maTe urhaecis cnobebi. georgika, bi-
zantieli mwerlebis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. tomi meeqvse, teqstebi qar-
Tuli TargmaniTurT gamosca da ganmartebebi daurTo s. yauxCiSvilma, Tb., 1966,
gv. 25-26; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 102.
48
skilice, gv. 453-454/kedrene, gv. 78. bizantiis yvela Temis mmarTvels hqonda
Tavisi kancelaria, romelSic SeeZloT emsaxuraT notarebs, hipogramateusebsa
da xartularebs. mdivnebi ara marto adgendnen da iwerdnen saqmian qaRaldebs,
aramed asrulebdnen sxvadasxva davalebas. erTi aseTi mdivani iyo giorgi dro-
sosi. Semonaxulia misi sabeWdavebi, romlebic, safiqrebelia, miekuTvneba vaspu-
raqanis Semdegdroindel periods. Н. С. Скабаланович. Византийское государство и
церковь. СПб, 1884, gv. 89; К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 181.
124 Ziebani
49
Ibn al-Athir, IX, gv. 557.
50
iqve, gv. 556.
51
iqve.
52
К. Э. Босворт. Мусульманские династии. М., 1971, gv. 87.
53
Ibn al-Athir. al-Kamil fi’l-tarikh. Vol. X, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth, Beyrouth, 1966,
gv. 28.
54
skilice, gv. 453-454/kedrene, gv. 78.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 125
55
georgika. bizantieli mwerlebis cnobebi, gv. 238. k. Tumanovi arasworad wers,
rom lipariti gaaTavisufla alf-arslanma. C. Toumanoff. Armenia and Georgia. – The
Cambridge Medieval History, vol. IV, The Byzantine Empire, pt. I. Byzantium and its Neighbours,
ed. by J. M. Hussey. Cambridge, 1966, gv. 622.
56
al-‘azimi, gv. 339. kl. kaeni, hamidulahis mier gamoqveynebuli dokumentis mi-
xedviT (zusti miTiTeba ar aris), wers, rom is aris Serifi nasir (najia?) ibn is-
ma‘il al-hasani. C. Cahen. La Diplomatie Orientale de Byzance face à la poussée Seldjukide.
– C. Cahen. Turcobyzantina et Oriens Christianus. Variorum Reprints, London, 1974, gv. 13.
57
Ibn al-Athir, X, gv. 509.
58
Sarif, mr. aSraf, rac sityvasityviT „didgvarovans~, „keTilSobils~ niSnavs,
iyo mociqul muhammadis STamomavalTa saerTo saxelwodeba. islamSi Siituri
propagandis wyalobiT muhamadis saxlisadmi (ahl al-baÁT) kuTvnileba gaxda
gansakuTrebuli gamorCeulobis niSani. muhamadis saxlisadmi siyvarulis mo-
valeobas gansazRvravda yurani (42:22/23). abasianTa saxalifoSi Sarifis wodeba
daumkvidrdaT muhammadis biZebis – ‘abbasis da abu talibis STamomavlebs, fati-
mianTa egvipteSi ki Sarifi SeiZleba yofiliyo muhammadis SviliSvilebis (‘alisa
da fatimas mxridan) – hasanisa da husainis STamomavlebi. marTalia, nasr ibn is-
maili iyo Siiti, magram es ar SeuSlida mas xels, Seesrulebina suniti ToRrul-
begis davaleba. selCukTa epoqaSi, rogorc sultnebis, ise abasiani xalifebis
karze, araerTi Siiti gvxvdeba. ix. magaliTad, A. Bausani. Religion in the Saljuq Period.
– The Cambridge History of Iran, 5, The Saljuq and Mongol Periods. Cambridge, 1968, gv. 292.
59
serif/Serifis zonaraseuli araswori ganmartebiT, „serifi uxucesia: es
aris imaTi iseTive (moxele) uZvelesi droidan, rogoricaa CvenSi sinkelozi (i.
abulaZis Tanaxmad, patriarqis TanaSemwe. – i. abulaZe. Zveli qarTuli enis leq-
sikoni, Tb., 1973, gv. 406) da rogorc sinkelozi patriarqis sikvdilis Semdeg mis
adgils daiWers, aseve serific – xalifas gardacvalebis Semdeg gardacvlilis
movaleobas asrulebs~ (georgika. tomi meeqvse, gv. 238).
126 Ziebani
60
georgika, bizantieli mwerlebis cnobebi, tomi meeqvse, gv. 238.
61
ibn al-asiri meCeTis agebas konstantinopolSi miawers cnobil arab sardals,
omaianTa xalifa abd al-maliqis (685–705) vaJs – maslama ibn abd al-maliqs (Ibn al-
Athir, X, gv. 28). maslama 716-17 wlebSi xelmZRvanelobda arabTa mier konstanti-
nopolis alyas, romelic, bizantiis dedaqalaqze arabTa ori winamorbedi Sete-
vis msgavsad, warumateblad dasrulda. am meCeTTan maslamas kavSirze mxolod
ibn al-asiri ar wers. konstantine porfirogenetis Tanaxmad, meCeTi konstanti-
nopolSi, pretoriumSi, maslama ibn abd al-maliqis TxovniT aSenda (Константин
Багрянородный. Об управлении империей. Текст, перевод и комментарий под редакцией Г. Г.
Литаврина и А. П. Новосельцева. М., 1989, gv. 719). konstantinopolSi meCeTis agebas
aseve maslamas miawers „meCeTTa baRis~ XVIII saukunis osmalo avtori (F. W. Has-
luck. Christianity and Islam under the Sultans, vol. II, Ed.by M. M. Hasluck, Oxford, 1929, gv. 719;
[igive naSromi, Istanbul, 2000, gv.560]). es cnobebi mcdaria. arabi sardali konstan-
tinopolSi ar Sesula, arabTa alya iyo warumatebeli da saeWvoa, rom maslamas
Txovna daekmayofilebinaT. saukeTeso SemTxvevaSi, meCeTi SeiZleboda agebuli-
yo konstantinopolis saxmeleTo galavnis miRma, an bosforis aziur nawilSi,
sadac moalyeebs banaki hqondaT gaSlili. TviT konstantinopolSi, pretorium-
Si, konstantines forumis maxloblad, meCeTis aSeneba, albaT, ukavSirdeba 860
wels arabTa elCobas, ramac maT, politikuri situaciis gamo, xelsayreli Se-
degebi moutana. meCeTi, rogorc Cans, aSenda muslimi tyveebis, mogzaurebisa da
vaWrebisaTvis da arsebobda 1204 wlamde, laTinTa mier konstantinopolis dap-
yrobamde. XIII-XIV saukuneebis arabi mogzaurebi (al-haravi, ibn batuta) bizan-
tiis dedaqalaqSi aRar ixsenieben muslimTa raime salocav saxls (F. W. Husluck.
Christianity and Islam, gv. 719-720; [igive naSromi, Istanbul, 2000, gv. 561]; M. Canard. Les
expeditions des Arabes contre Constantinople dans l’histoire Orient. – M. Canard. Byzance et les
musulmans du proche Orient. London, 1973, gv. 61-121, 69). aRsaniSnavia, rom g. Slumber-
Jes Tanaxmad, ToRrul-begma konstantine monomaxs mosTxova meCeTis aSeneba (G.
Schlumberger. L’épopée byzantine, gv. 564) da ara ganaxleba, rac arasworia. aqve dav-
ZenT, rom ibn al-asiris cnobebSi (ix. danarTi) erT SemTxvevaSi dasaxelebulia
konstantinopolis masjidi e.i. meCeTi, xolo meoreSi jami‘ – sakrebulo meCeTi.
xutbis aRvlena mxolod sakrebulo meCeTSi SeiZleboda. SeiZleba davuSvaT,
rom konstantinopolis meCeTi ganaxlebis Semdeg gaxda sakrebulo.
62
Ibn al-Athir, X, gv. 28.
63
iqve.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 127
64
[Addenda: maTe urhaelis cnobiT, lipariti tyveobaSi ori weliwadi iyo. tyve-
obaSi man sxvadasxva gmiroba Caidina, erTxel sulTnis winaSe Zlier eTiopels
SeeWida, sZlia da mokla `urwmuno~ metoqe. amis gamo sulTanma is gaaTavisufla
da didZali saCuqriT gaistumra bizantiaSi. Armenia and Crusaders. Tenth to Twelfth
Centuries. The Chronicle of Matthew of Edessa. Translated from Original Armenian with a Com-
mentary and Introduction by E. Dostourian. Foreworded by K. Maksoudian. London, 1993, gv. 79].
65
iv. javaxiSvili. sinis mTis qarTul xelnawerTa aRweriloba, Tb., 1947, gv. 105;
misive. qarTveli eris istoria, gv. 147.
66
al-‘azimi, gv. 339.
67
Ibn al-Athir, X, gv. 562.
128 Ziebani
68
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj, the Son of Aaron, the Hebrew Physician Commonly
Known as Bar Hebraeus being the first part of his Political History of the World, translated from the
Syriac by E.A.W.Budge, vol. I, Oxford University Press. London, 1932, gv. 205. am Txzulebis
inglisur TargmanSi arabuli (hijris) 442 wlis Sesatyvisad SecdomiT dasaxe-
lebulia 1048 weli. liparit baRvaSis Tavgadasavali bar hebreuss ramdenadme
sxvagvarad aqvs moTxrobili: 442 wels, roca sulTanma ToRrul-begma morCi-
leba mosTxova marvanian nasr ad-davlas, is dasTanxmda da sulTans, ZRvenTan
erTad, gaugzavna erTi didebuli bizantieli tyve. Semdeg bizantiis mefem kon-
stantinem sTxova nasr ad-davlas, eSuamdgomla sulTanTan, raTa mas gaeTavi-
suflebina es tyve, romlis saxelic ar ixsenieba, magram romelSic igulisxme-
ba lipariti. nasr ad-davlam misi Txovna Seasrula, xolo ToRrul-begma tyve
gamosasyidis gareSe gaanTavisufla. Semdeg bizantiis mefem aRadgina arabTa
meCeTi samefo qalaqSi (konstantinopolSi), dakida iq kandelebi, daayena arabi
mueZini da dauniSna mas regularuli xelfasi. man ToRruls gaugzavna didZali
saCuqari, romlis siac TiTqmis emTxveva ibn al-asirisas (ix. danarTi).
69
n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 193, 194.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 129
70
amas adasturebs kaputrus brZolis Semdeg bizantielTa laSqroba ganjaze,
romelzedac wlinaxevris manZilze yuTlumiSi iyo Semowyobili. al-‘azimi mog-
viTxrobs (gv. 338), rom rumis mefem daxmareba sTxova yvela mezobels da isini
daexmarnen mas. maT Soris iyo Tavad bagrat abxazi. man (sxva wyaroebSi daufiq-
sirebeli cnobiT) konstantine monomaxs mZevlebad Tavisi meuRle da qaliSvi-
li gaugzavna. mokavSireebis miaxloebisas, yuTlumiSi ukuiqca. bagratis mona-
wileobas am laSqrobaSi iuwyeba qarTuli wyaroc „matiane qarTlisa~ (qarTlis
cxovreba, gv. 296). ganjaze laSqrobas, iseve, rogorc liparitis datyvevebas,
al-‘azimi 439/28.VI.1047–15.VI.1048 wliT aTariRebs, magram marTebuli iqneba
440/1049-50, ufro zustad ki 1050 weli.
71
C. Cahen. La diplomatie Orientale , gv. 13.
72
g. beraZe. Tamuqi. – aRmosavluri filologia, III, Tb., 1973, gv. 82.
130 Ziebani
73
Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary, gv. 227; al-makrizi, Taki ad-din. iTTi‘az al-
hunafa’ bi-axbar al-a’imma al-fatimiin al-xulafa’, II, al-kahira, 1070, gv. 230;
Th. Bianquis. Damas et la Syrie sous la domination Fatimide (359-468/969-1076). Tome II, Damas,
1989, gv. 568.
74
es moxda, rogorc Cans, 1052 wels (ix. maqsime berZniSvili. turinos kompila-
ciis gamo. – kavkasiis xalxTa istoriis sakiTxebi, Tb., 1966, gv. 164; mamisa berZniS-
vili. „matiane qarTlisaÁ~-s erTi adgilis dazustebisaTvis. – qw, V, Tb., 1978, gv.
39-49). bagratis bizantiaSi gamgzavreba axlaxan 1051-1052 ww. mijniT daaTariRa
j. samuSiam (j. samuSia. XI saukunis saqarTvelos istoriis ramdenime movlenis
daTariRebisaTvis. – qd, weliwdeuli, 4, Tb., 1997, gv. 249).
75
skilice, gv. 454/kedrene, gv. 78.
76
v. kopaliani uSvebda imis SesaZleblobas, rom liparitma sulTans erTgule-
bis ficic misca (v. kopaliani. saqarTvelosa da bizantiis politikuri urTier-
Toba, gv. 255).
77
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 224.
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 131
78
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, gv. 97-100.
79
К. Н. Юзбашян. Армянские государства, gv. 225.
80
Повествование Вардапета Аристакеса Ластивертци, gv. 97; aristakes lastivert-
ci. istoria. qarTuli Targmani gamokvleviT, komentarebiTa da saZieblebiT ga-
mosca e. cagareiSvilma, Tb., 1974, gv. 87.
81
qarTlis cxovreba, gv. 304.
82
is, rom liparitis mimarT bizantiis damokidebulebis Secvlis mizezi, SesaZ-
lebelia, iyo kldekaris erisTavisadmi ToRrul-begis keTilganwyoba, SeniSnu-
li aqvs z. papasqirs (erTiani qarTuli feodaluri saxelmwifos warmoqmna, gv.
205).
83
am TariRis Sesaxeb ix. j. samuSia. XI saukunis saqarTvelos istoriis ramdeni-
me movlenis daTariRebisaTvis, gv. 297.
132 Ziebani
danarTi
ibn al-asiri selCukTa tyveobidan liparit
baRvaSis ganTavisuflebis Sesaxeb
84
Ibn al-Athir. IX, gv. 556-557.
85
4 seqtemberi iyo xuTSabaTi da ara paraskevi. magram es gansxvaveba advilad
aixsneba, Tu davuSvebT, rom ToRruli SeiZleba aResrula saRamos, rac ukve pa-
raskevis dadgomas moaswavebda. riCardsi upiratesobas aniWebs 5 seqtembers,
romelic iyo paraskevi [(The Annals of the Saljuq Turks, gv. 144)].
86
ibn al-asiri maliqs uwodebs bizantiis imperatorsac da liparitsac. maliqis
qarTuli Sesatyvisi aris mefe, mTavari (g. wereTeli. arabul-qarTuli leqsikoni,
Tb., 1951, gv. 245). amdenad am terminis Targmna damokidebulia konteqstze.
87
dinari muslimuri dinastiebis oqros monetaa (4,25 g). am SemTxvevaSi, SesaZ-
lebelia, rom dinarSi igulisxmeba bizantiuri oqros fuli – nomisma [riCar-
dsis inglisur TargmanSi SecdomiT dasaxelebulia 4 aTasi dinari (The Annals of
the Saljuq Turks, gv. 144)].
liparit IV baRvaSi bizantiisa da Turq-selCukTa 133
88
al-qurra‘ arabi leqsikografebis ganmartebiT cxenebis krebiTi saxelia
(al-fairuzabadi. al-kamus al-muhit, III, baÁruT, uTariRo, gv. 78; az-zabidi, Taj
al-‘arus min jamahir al-kamus, misr, 1306/1888-89, gv. 493); es mniSvneloba dafiq-
sirebuli aqvs, agreTve, XI s-is arab avtors abu muhammad al-a‘rabi al-asvad al-
Rundijanis (asma’ xaÁl al-‘arab va ansabiha va ziqr fursaniha li-abi muhammad
al-a‘rabi al-mulakkab al-asvad al-Rundijani. dimaSk, 1981, gv. 213), romelic
imasac wers (iqve), rom al-qurra‘ aris arabebTan saxelganTqmuli, jiSiani cxeni,
romlis saxelic ukavSirdeba amave saxelwodebis mTas, misi sididis gamo.
89
ix. E. W. Lane. Arabic English Lexicon, book I, part 4, New York, 1956, gv. 1612.
90
mani iyo wonis erTeuli Sua aRmosavleTis qveynebSi. kanonikuri mani Seadgen-
da 812,5 g-s.
91
muSki imdroindel aRmosavleTSi fufunebis sagans warmoadgenda da yvela-
saTvis xelmisawvdomi ar iyo. es surnelovani nivTiereba SemohqondaT tibeti-
dan da CineTidan da sakmaod Zvirad fasobda. 10 mani (8 kg) muSki Zvirfasi saCu-
qari iyo.
92
Ibn al-Athir, X, gv. 28; danarTSi motanili arabi istorikosis es cnobebi pirve-
lad iTargmna Cven mier (ix. g. jafariZe. ibn al-asiris erTi cnobis Sesaxeb, gv.
42-43; winamdebare werilSi Targmani dazustebulia). isini ar iyo Targmnili arc
frangulad da arc rusulad defremerisa da Juzes mier (C. Defrémery. Fragments de
géographes et d’historiens Arabes et Persans inédits relatifs aux anciens peulpes du Caucase et de
la Russie méridionale. – JA, XIII juin, 1849, 457-522; П. К. Жузе. Материалы...,), romlebmac
Targmnes saqarTvelos Sesaxeb ibn al-asiris cnobaTa mniSvnelovani nawili.
134 Ziebani
muhamads amis Semdeg aRar ucdia mis dasasjelad axali laSqris gag-
zavna. garegnulad aRarc il-Razi urCobda da roca 1118 w. muhamadi
gardaicvala, man aRadgina normaluri urTierTobebi axal sulTan-
Tan – mahmudTan (1118-1131). am periodisaTvis arTukiani, faqtobri-
vad, damoukidebeli iyo. man sagrZnoblad ganimtkica Tavisi pozi-
ciebi diar-baqrSi, xelT igdo maiafarikini (1118 w.)12 da al-jaziras
sxva qalaqebic: harani, nisibini da ra’s al-aini.13 il-Razis kargi ur-
TierTobebi hqonda, agreTve, or ZmisSvilTan: hisn qaifas gamgebel
daudTan da balaq b. bahramTan, romelic flobda q. xarputs (xarber-
di) – hanZiTis mTavar qalaqs diar-baqris Crdilo-dasavleTiT, ev-
fratis marcxena napirze.
1118 wlidan Seicvala il-Razis damokidebuleba yofil mokavSi-
reebTan – jvarosnebTan. ganxeTqilebis mizezi gaxda q. halabi (alepo).
halabi iyo CrdiloeTi siriis mniSvnelovani ekonomikuri cen-
tri, magram Sinaomebma da mmarTvelTa ganuwyvetelma cvlam daasus-
ta da gaapartaxa is. amasTan, qalaqi tripolidan da antioqiidan jva-
rosanTa mudmivi muqaris qveS moeqca. halabi mniSvnelovan strate-
giul punqtsac warmoadgenda da misTvis brZolas gadamwyveti mniS-
vneloba eniWeboda CrdiloeT siriaSi hegemoniisaTvis.14
511/1117-18 w. mokles halabis gamgebeli saWurisi lulu da mo-
saxleobam il-Razis qalaqis dakaveba SesTavaza. arTukianma miiRo es
miwveva, magram male imedebi gaucruvda. halabis Semosavali ver ak-
mayofilebda il-Razisa da misi Turqmenebis moTxovnebs. qalaqSi ar
iyo sursaT-sanovage, xazinaSi ki – fuli. il-Razi mcire xniT darCa
halabSi, Semdeg aq Tavisi vaJi TemurTaSi datova da mardinSi dab-
runda.15
halabis zonaSi il-Razis gamoCenam jvarosanTa SeSfoTeba gamo-
iwvia. 1119 w. roJer antioqielma mouxSira halabze Tavdasxmebs da
Seiqmna realuri safrTxe qalaqis dacemisa. SeSfoTebulma halabe-
lebma mas Semdeg, rac sulTnisa da sxva muslimi gamgeblebis daxma-
rebis imedi dakarges, erTxel kidev ixmes il-Razi.
k. hilenbrandi Tvlis, rom halabis saqmeebSi Careva il-Razis
pirveli Secdoma iyo, radganac amiT misi Zalebi gamoifita da sar-
12
C. Hillenbrand. The Career, gv. 266, Sen. 75.
13
iqve, gv. 266.
14
iqve, gv. 267.
15
Ibn al-Athir, X, gv. 531-533; Ibn al-‘Adim, gv. 180.
najm ad-din il-Razi 139
16
C. Hillenbrand. The Career, gv. 267, 169.
17
Ibn al-Athir, X, gv. 553; Ibn al-‘Adim, gv. 187.
18
roJers hyavda 3 aTasi mxedari da 9 aTasi qveiTi (Ibn al-Athir, X, gv. 554) an 20
aTasi meomari (sibt ibn al-jauzi, gv. 79).
19
Ibn al-‘Adim, gv. 189; Runiciman. A History..., gv. 150; A History of the Crusades, gv. 413.
20
Ibn al-Athir, X, gv. 555; Ibn al-‘Adim, gv. 193.
21
ibn al-kalanisi, gv. 320.
22
Ibn al-‘Adim, gv. 188; Hillenbrand. The Career, gv. 274-275.
23
Усама б. Мункыз. Книга назидания. М., 1958, gv. 195, 196.
140 Ziebani
24
iqve.
25
Ibn al-‘Adim, gv. 195.
26
iqve. gv. 200.
27
am sakiTxis Sesaxeb qarTul istoriografiaSi ix. z. avaliSvili. jvarosan-
Ta droidan. Tb., 1989; v. kopaliani. saqarTvelos urTierToba jvarosnebTan da
bizantiasTan. – Tsu Sromebi, t. 125, 1968, gv. 83-103; T. natroSvili (T. kaxiani).
movida idumal qarTls Sina, Jurn. droSa, 1971; igive naSromi ix. T. natroSvili,
maSriyiT maRribamde. Tb., 1974, gv. 13-22; S. mesxia, ZlevaÁ sakvirveli. Tb. 1972, gv.
72-81; S. badriZe, saqarTvelo da jvarosnebi, wignSi S. badriZe. saqarTvelos ur-
TierTobebi bizantiasTan da dasavleT evropasTan. Tb., 1984, gv. 112-142; q. Cxata-
raiSvili. didgoris brZolis istoriuli mniSvneloba, wignSi: q. CxataraiSvili,
i. SaiSmelaSvili. didgoris brZola. Tb., 1973, gv. 8-10; r. metreveli. daviT IV aR-
maSenebeli, Tb., 1986, gv. 290-298 da sxv.
najm ad-din il-Razi 141
28
Ibn al-Athir, X, gv. 338, 372.
29
ibn al-kalanisi, gv. 319.
30
Chronique de Michel le Syrien. tr. J. B. Chabot, t. III, fasc. 3, Paris, 1910, gv. 105; C. Hil-
lenbrand, The Career, gv. 271.
31
K. Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119; Hillenbrand. The Career, gv. 271.
32
C. Hillenbrand. The Career, gv. 271.
33
Ibn al-Athir, X, gv. 568; ibn xaldun. Ta’rix, V, baÁruT, 1968, gv. 488.
34
C. Hillenbrand. The Career, gv. 275.
142 Ziebani
35
ibn TaRri birdi. an-nujum az-zahira fi muluq misr va l-kahira, V, 1383/1963,
gv. 223.
36
amis maCvenebelia, Tundac, il-Razis mier jvarosani tyveebis gaJleta ha-
labSi (ix. zemoT).
37
amis Sesaxeb, usama ibn munkizis garda (ix. zemoT, Sen. 23), aRniSnavs ibn al-ka-
lanisic (gv. 305).
38
s. yauxCiSvilis ganmartebiT, dahmani moxerxebulia (qarTlis cxovreba, t. I,
gv. 433), magram am Zvel iranul sityvas (tahman, tahma, taxma) sxva axsna aqvs: gmiri,
mamaci, gambedavi. ix. M. Brosset. Histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’au XIX siècle.
Tr. du Géorgien, lre partie. St.-Pbg, 1849, gv. 365, Sen. 19; T. CxeiZe. narkvevebi iranuli
onomastikidan. Tb., 1984, gv. 15.
39
R. Röhricht. Geschichte des Königreichs Jerusalem. Innsbruck, 1898, gv. 136; R. Grousset.
Histoire des Croisades et du Royaume de Jérusalem. I, Paris, 1934, gv. 560; C. Hillenbrand. The
Career, gv. 252.
40
C. Hillenbrand. The Career, gv. 290.
41
K. Süssheim, Il-Ghazi, gv. 1119; C. Hillenbrand. The Career, gv. 277.
najm ad-din il-Razi 143
42
C. Cahen. Le Diayar Bakr, gv. 237.
43
A. Sevim. Artuk Oğlu Ilghazi. – Belletin, 1962, Cilt XXVI, Sayi 104, gv. 690; C. Hillenbrand.
The Career, gv. 283.
44
C. Hillenbrand. The Career, gv. 282-284.
45
iqve, gv. 290.
46
C. Hillenbrand. The Career, gv. 291.
47
The First and Second Crusades from an Anonymous Syriac Chronicle, Tr. by A. S. Tritton, with
Notes by H.A.R. Gibb. – JRAS, 1933, gv. 89. aq SecdomiT aris miTiTebuli, rom daudi
iyo il-Razis biZaSvili.
144 Ziebani
48
K. Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119.
49
arab istorikos ibn al-asirs mohyavs nawyveti al-‘azimis leqsisa, sadac poe-
ti ase mimarTavs il-Razis: „Tqvi, rac ki gsurs da Seni natvra asruldeba. Semoq-
medis Semdeg Sen xar sayrdeni. yuranma gaixara, odes daicavi da atirda saxareba
mimdevarTa daRupviT“. Ibn al-Athir, X, gv. 568, 555.
50
V. Minorsky. Caucasica in the History of Mayyafariqin – BSOAS, vol. XIII, pt. I, 1949, gv.14;
e. sixaruliZe, al-fariki saqarTveloSi, – sZ, t. II, Tb., 1985, gv. 87-88.
51
C. Hillenbrand. The Career, gv. 269.
najm ad-din il-Razi 145
52
natroSvili, maSriyiT maRribamde, gv. 20; mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 91;
CxataraiSvili. didgoris brZolis istoriuli mniSvneloba, gv. 10; metreveli.
daviT IV aRmaSenebeli, gv. 192.
53
XIV s-is arabi istorikosi al-‘aini, romelic agviwers didgoris brZolas,
aRniSnavs, rom mis win qarTvelebs daulaSqravT siria (‘ikd al-juman fi Ta’rix
ahl az-zaman, ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis in-
stitutis nusxa. C 350, t. III, gv. 311), magram al-‘ainis informacia mTlianad emya-
reba ibn al-asirisas, es ukanaskneli ki, siriis nacvlad, asaxelebs islamis qvey-
nebs. Ibn al-Athir, X, gv. 267.
54
natroSvili. maSriyiT maRribamde, gv. 20.
55
Brosset. Histoire de la Géorgie, gv. 364, Sen. 7, gv. 365, Sen. 8. arSarunia, igive eras-
xaZori mdebareobda airaratis provinciaSi, axurianis qvemo dinebis dasavle-
TiT, araqsis sanapiroze. movses xorenaci. somxeTis istoria. Zveli somxuridan
Targmna da SeniSvnebi daurTo a. abdalaZem. Tb., 1984, gv. 290, Sen. 216.
56
avaliSvili. jvarosanTa droidan, gv. 45.
146 Ziebani
57
v. gabaSvili. did selCukTa saxelmwifo –kr. nmai, Tb., 1957, gv. 125; misive, aR-
mosavleTi XI-XII saukuneebis qarTuli saistorio wyaroebis furclebze. – Tsu
Sromebi, t. 125, 1968, gv. 295.
58
gabaSvili. aRmosavleTi, gv. 295.
59
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 338, 339, 340, 344.
60
iqve, gv. 340.
najm ad-din il-Razi 147
61
dubaisi 1120 w. daqorwinda il-Razis asulze. Ibn al-Athir, X, gv. 561.
62
Ibn al-‘Adim, gv. 198.
63
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
64
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 340.
65
l. davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. –kr. sa-
qarTvelo rusTavelis xanaSi, Tb., 1966, gv. 244.
66
Extraits de la Chronique de Mathieu d’Édesse. – Reueil des Historiens des Croisades. docu-
ments Arméniens. Tome premier, Paris, 1869, gv. 127.
67
C. Cahen. Balak, –El2, vol. I, gv. 983.
68
garmianeli Turqebis Sesaxeb ix. C. Cahen, L’Origine des Garmyans” – JA, 1951, t.
239, gv. 349-354; g. alasania. „garmian“, „garmianelis“ ganmartebisaTvis. – macne
(els), #4, 1975, gv. 175-178.
148 Ziebani
69
Ibn al-Athir, X, gv. 547-548; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайджана, Баку,
1978, gv. 17-19; Bosworth. The Political and Dynastic History, gv. 120-121.
70
Ibn al-Athir, X, gv. 587.
71
iqve, gv. 597.
72
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
73
ibn al-kalanisi, gv. 269-70; Садр ад-Дин ал-Хусайни. Ахбар ад-даулат ас-сельджу-
киййа. Издание текста, перевод, введение, примечания и приложения З. М. Буниятова. М.,
1980, gv. 46b.
74
davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi, gv. 243-244.
75
ibn al-kalanisi, gv. 326. amdenad, daviTis am samxedro aqciis mimarT skepti-
cizmi (mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 86-87) usafuZvloa.
76
ToRrulis kavSiri dubaisTan grZeldeboda didgoris brZolis Semdegac,
amjerad sulTan mahmudis winaaRmdeg. Ibn al-Athir, X, gv. 626-628.
najm ad-din il-Razi 149
77
ibn al-kalanisi, gv. 326; Ibn al-‘Adim, gv. 199-200.
78
Ibn al-Athir, X, gv. 567.
79
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 340. mkvlevrebi Tvlian, rom wyaroSi dasaxelebu-
li sulTnis „Ze~ sinamdvileSi aris misi Zma – ToRruli. ix. mesxia. ZlevaÁ sakvir-
veli, gv. 97; metreveli. daviT IV aRmaSenebeli, gv. 193 .
80
magaliTad, ix. r. kiknaZe. XI-XII saukuneTa Tbilisis istoriidan, – iv. java-
xiSvilis sax. istoriis institutis Sromebi, t. V, nakv. I, Tb., 1960, gv. 121; saqar-
Tvelos istoriis narkvevebi, t. III, Tb., 1979, gv. 238-239.
81
Ibn al-Athir, X, gv. 592.
82
iqve.
83
iqve, gv. 568.
150 Ziebani
84
Ibn al-Athir, t. XII, gv. 452.
85
ibn al-jauzi. munTazam fi Ta’rix al-muluq va l-umam, X, haÁdarabad,
1359/1940, gv. 223-24.
86
sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 88.
87
marTalia, imaves wers sibt ibn al-jauzic (o. cqitiSvili. sibt ibn al-jau-
zis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb. – Tsu Sromebi, 1967, t. 118, gv. 205), magram
misi informacia il-Razis kampaniis Sesaxeb al-farikis parafrazia. am ori avto-
ris cnobebis urTierTmimarTebis Sesaxeb ix. C. Hillenbrand. Some Mediaeval Islamic
Approaches to Source Material. – Oriens, vol. 27-28, 1981, gv. 200, 205.
88
C. Cahen. La Chronique abrégée d’al-‘Azimi. – JA, 1938, t. 230, gv. 388.
89
davlianiZe. maTe urhaelis cnobebi, gv. 246.
90
ibn al-kalanisi, gv. 326.
91
Ibn al-‘Adim, 200; g. kutalia. qemal ad-dinis cnoba didgoris brZolis Sesaxeb.
– saq. ssr mecnierebaTa akademiis moambe, t. 74, 2, 1974, gv. 503.
najm ad-din il-Razi 151
92
Ibn al-Athir, X, gv. 567.
93
al-farikis cnobas sarwmunod miiCnevda v. minorski. ibn al-asirze dayrdno-
biT is Tvlida, rom ToRruli ver SeuerTda il-Razis da misi gegmebi CaiSala
imitom, rom sulTanma mis winaaRmdeg gagzavna jarebi. Minorsky. Caucasica, gv. 30,
magram, rogorc zemoT aRiniSna, ibn al-asiris Tanaxmad, konfliqti ToRrul-
sa da mahmuds Soris moxda didgoris omamde – ara ugvianes 1121 w. martisa da
maSinac saqme omamde ar misula. cxadia, es ambavi ver SeuSlida xels aranis gam-
gebels, monawileoba mieRo koaliciur laSqrobaSi. aseve miiCnevda S. mesxiac
(ZlevaÁ sakvirveli, gv. 99-100). miuxedavad imisa, rom mahmuds koaliciis inici-
atorad Tvlida, r. kiknaZem (XI-XII saukuneTa Tbilisis istoriidan, gv. 122-123)
gaiziara v. minorskis Tvalsazrisi.
94
avaliSvili, jvarosanTa droidan, gv. 39; CxataraiSvili. SaiSmelaSvili,
didgoris brZola, gv. 17, 31.
95
ibn al-kalanisi. gv. 326; Ibn al-‘Adim, gv. 200; kutalia. qemal ad-dinis cnoba,
gv. 503.
96
daviT aRmaSeneblis istorikosis Tanaxmad, muslimTa laSqari simravliT
iyo „viTarca qviSa[Á] zRÂsaÁ, romelTa ver itevda queyana~ (qarTlis cxovre-
ba, t. I, gv. 340-341), somxuri da evropuli wyaroebiT ki – 450–600 aTasi (mesxia,
ZlevaÁ sakvirveli, gv. 102-103). Tanamedrove qarTul istoriografiaSi miRebu-
lia 200-300 aTasi (sin, t. III, gv. 239). ufro mokrZalebulad gamoiyureba ibn al-
152 Ziebani
asiris cnoba, rom muslimTa laSqari `30 aTass aRwevda (ﻳﺒﻠﻐﻮﻥ ﺛﻼﺛﻴﻦ ﺍﻟﻔﺎ/“iabluRóna
salÀsÒna’alfan~, Ibn al-‘Athir, X, gv. 567). [Addenda: ibn al-asiris Txzulebis al-
qamil fi T-Ta’rix kritikuli teqstis gamocemamde, m. defremerim Tavis vrcel
naSromSi: C. Defrémery. Fragments de géographes et d’historiens Arabes et Persans inédits relatifs
aux anciens peuples du Caucase et de la Russie méridionale. – JA, XIII, Juin 1849, gv. 457-522, Se-
itana am istorikosis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb, mis xelT arsebuli xelnawe-
ris safuZvelze. didgoris brZolis aRweris dros (gv. 483) xelnawerSi il-Razis
laSqris raodenoba arasrulad iyo dasaxelebuli: `is aRwevda. . aTass~/ “....ﻳﺒﻠﻐﻮﻥ
”ﺍﻟﻔﺎ. nakluli cifri – `30~ defremerim aRadgina abu l-faraj ibn al-‘ibris cno-
biT, romelic daimowma sen-martenisa da d’ossonis mixedviT (J.Saint-Martin. Memoi-
res sur l’Armenie, t. II, Paris, 1828, gv. 265 da D’Ohsson, Voyage d’Abou-el-Cassim. Paris, 1828,
gv.166. asea ibn al-‘ibris Txzulebis `Ta’rix al-muxTasar ad-duval~ Tanamedro-
ve gamocemaSic (dar al-masira, ba¡ruT, TariRis gareSe, gv. 202). iv. javaxiSvils
eWvi Sehqonda defremeriseul aRdgenaSi (`Tavdapirvels ibn al-asiris dedanSi
iqneb 300 000, an 400 000 aqvs~, qarTveli eris istoria, II. Txzulebani Tormet to-
mad, t. II, Tb., 1983, gv. 202, Sen. 4; ix agreTve S. mesxia, ZlevaÁ sakvirveli, gv. 103.
magram `30~ kargad ikiTxeba ibn al-asiris Txzulebis erT-erT uZveles, 1287 w.
nusxaSi (ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis aRmosavleTmcodneobis institu-
tis xelnaweri, #373, paginaciis gareSe, 514 wlis ambebi, qveTavi: „islamis qveyne-
bis winaaRmdeg qarTvelTa gamosvlis moxsenieba~ da asea ibn al-asiris Txzule-
bis yvela gamocemaSi. amdenad skepticizmi arabi istorikosis cnobisadmi usa-
fuZvloa]. ibn al-kalanisisTvis da ibn al-‘adimisTvis koaliciuri laSqari iyo
„didZali~ (xalk ‘azim,‘alam ‘azim), ibn al-asirisTvis ki „mravalricxovani jari~
(‘asqar qasir) da es arc aris gasakviri. XI s-is miwurulisa da XII s-is pirveli
naxevris axlo aRmosavleTis samxedro operaciebSi 15-20 aTasiani jari mraval-
ricxovnad iTvleboda, 200-300 aTasian laSqars ki arabuli wyaroebi ar asaxele-
ben arcerT kampaniaSi. 100 aTasi meomari mxolod erTxel Seugrovda barqiaruks
(Ibn al-Athir, X, gv. 306) da orjer – sanjars (Ibn al-Athir, X, gv. 576; XI, gv.177; Lambton,
Continuity and Changes, gv. 8). Tavad il-Razis 1121 wlamde yvelaze didi jari – 20-
40 aTasi Turqmeni balatis brZolaSi hyavda. mogvianebiT, 524/1129-30 w. imad ad-
din zengis winaaRmdeg Seyrilma arTukianTa gaerTianebulma Zalebma Seadgines
didZali xalxi – 20 aTasamde Turqmeni (Ibn al-Athir, X, gv. 664), rogorc Cans, 20
aTasi meomris gamoyvana diar-baqris Turqmenebidan savsebiT realuri iyo. du-
bais b. sadakas saukeTeso SemTxvevaSi SeeZlo Seekriba 10 aTasi qveiTi da 15 aTa-
si mxedari (a. j. naji, al-imara al-maziÁadiÁa, baRdad, 1970, gv. 174). rac Seexeba
ToRruls, misi SesaZleblobebi ucnobia, magram mogvianebiT, arranisa da azer-
baijanis gacilebiT Zlier gamgebels aTabag Sams ad-din il-denizs gamohyavda
50 aTasi meomari (Ibn al-Athir, XI, gv. 388; Буниятов. Государство, gv. 50). es monacemebi,
vfiqrobT, gasaTvaliswinebelia didgoris omSi muslimTa koaliciis odenobis
gansazRvris dros.
97
Ibn al-‘Adim, gv. 200; g. kutalia, qemal ad-dinis cnoba, gv. 503.
najm ad-din il-Razi 153
98
C. Hillenbrand. The Career, gv. 280.
99
es cnoba ar aris al-farikis Txzulebis vrcel (Or. 5803) nusxaSi, saidanac
Sesrulda v. minorskis inglisuri da e. sixaruliZis qarTuli Targmanebi il-Ra-
zis kampaniis Sesaxeb. samagierod, is Sesulia meore, ufro mokle xelnawerSi (Or.
6310). g. wereTeli. arabuli qrestomaTia. Tb., 1949, gv. 70-71.
100
ibn al-kalanisi, gv. 326; al-‘azimi – C. Cahen. La Chroniques, gv. 388; C. Cahen. Une chro-
nique syrienne du Ve/XIIe siècle: “Le Bustan al-Jami‘”– BÉO, Années 1937-1938, t. VII-VII, Damas, 1938,
gv. 118-119; al-fariki (sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi, gv. 87-89; Ibn al-Athir, X,
gv. 567-568; Ibn al-‘Adim, gv. 200 (kutalia, qemal ad-dinis cnoba, gv. 503); sibt ibn al-ja-
uzi, VIII, gv.101 (cqitiSvili, sibt ibn al-jauzis cnoba, gv. 205); Мухаммад ал-Хамави.
Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, предисловие и указатели П. А. Грязневича,
М., 1960, gv. 162; ÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli
teqsti, qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 40; ibn
al-‘ibri. Ta’rix muxTasar ad-duval. baÁruT (TariRis greSe), gv. 202; Abu-l-Fida’. Al-
Mukhtasar fi akhbar al-bashar, II, Cairo (TariRis greSe), gv. 232; Al-Dahabi. Kitab al-‘ibar fi khabar
man gabar, IV, Ed. by Salah al-din Munajjid. Kuwait, 1983, gv. 31; al-‘aini, gv. 311b (ibn al-asi-
ris mixedviT), gv. 321b (sibt ibn al-jauzis mixedviT); ibn TaRri birdi, V, gv.104; ibn
xalduni, V, gv. 104-105 da sxv. garda arabulisa, aRsaniSnavia XIII s-Si siriul enaze
Sedgenili anonimuri qronikac: The First and Second Crusades, gv. 89 (es ukanaskneli, iseve
rogorc ibn al-kalanisisa da al-‘azimis Txzulebebi, aRniSnul sakiTxTan dakavSi-
rebiT qarTul istoriografiaSi dRemde ar yofila gaTvaliswinebuli). somxuri da
evropuli wyaroebis Sesaxeb ix. mesxia. ZlevaÁ sakvirveli, gv. 6-7, 11.
101
ix. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII-XIV saukuneeb-
Si.– macne (els), #1, 1990, gv. 171, Sen. 117.
102
am gamarjvebiT daviT aRmaSeneblis saxeli farTod gaxda cnobili musli-
mur aRmosavleTSi. arabul wyaroebSi aisaxa misi moRvaweobis sxvadasxva mxare
da gardacvaleba. aRniSnulia, rom daviTi iyo is mefe, romelmac daipyro Tbili-
si. C. Cahen. Une Chronique Syriene, gv. 118.
154 Ziebani
103
avaliSvili. jvarosanTa droidan, gv. 466; ibn TaRri birdi, V, gv. 223; The
First and Second Crusades, gv. 89.
104
C. Cahen. Le Diyar Bakr, gv. 240; Süssheim. Il-Ghazi, gv. 1119. il-Razis cxedari dak-
rZales maiafarikinSi (ibn al-kalanisi, gv. 330-31), sadac daasaflaves, agreTve,
1135 w. mokluli dubais b. sadakac [Addenda: il-Razis sikvdilis detalebis Sesa-
xeb ix. g. jafariZe. il-Razi, kaci dahmani da mravalRone. – gaz. eri. 14.VIII.1991].
105
il-Razis uSualo memkvidreebis moRvaweobis Sesaxeb ix. C. Hillenbrand. The Es-
tablishment of Artuqid Power in Diyar Bakr in the Twelfth Century.– SI, 1981, vol. 54, gv. 129-153.
106
C. Hillenbrand. The Establishment of Artuqid Power, gv. 142.
najm ad-din il-Razi 155
The paper deals with the activities of Najm al-Din Ilghazi (d. in 1122), the chief
of the Turkoman Artukid dynasty, ruler of the sizeable part of Diyar Bakr (in northern
Mesopotamia) and Halab (northern Syria). Najm al-Din Ilghazi’s campaign against
Georgia, which ended in the rout of the Muslims in the Didgori battle, near Tbilisi on
12 August 1121, is discussed.
107
Matthieu d’Édesse. Chronique. Tr. E. Dulaurier, 1858, gv. 146; maTeos urhaeli. qro-
nografia. erevani, 1973, gv. 244-245, 341 (somxur enaze). cnoba somxuri gamocemi-
dan gviTargmna da mogvawoda k. kuciam [ ix. agreTve Armenia and the Crusades. Tenth to
Twelfth Centuries. The Chronicle of Matthew of Edessa. Translated from the Original Armenian with
a Commentary and Introduction by Ada Edmond Dostourian. Forwarded by Krikor H. Maksoudian.
University Press of America. Lanham-New York-London. 1993, gv. 236].
108
am cnobas pirvelad yuradReba miaqcia m. brosem (M. Brosset, Additions et éclair-
cissements à l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en 1469 de J.-C. St. Pbg, 1851, gv.
231), magram Semdeg, ratomRac, miviwyes qarTul istoriografiaSi. mas Cveuleb-
riv imowmeben arTukianTa istoriis mkvlevrebi. C. Cahen, Le Diyar Bakr, gv. 242;
misive, Artukids, gv. 664; C. Hillenbrand. Establishment, gv. 143.
diplomatia 1123 wlis
Sarvanis konfliqtis dros*
2
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv. 343.
3
Ibn al-‘Imrani. Al-Inaba’ fi Ta’rikh al-Khulafa’. Ed. by Qasim al-Samarrai, Leiden, 1973. es
Txzuleba iwyeba mociqul muhammadis cxovrebiT da mTavrdeba xalifa al-mu-
sTanjidis zeobiT 560/1164-5 w. masala dalagebulia xalifebis zeobis wlebis
mixedviT. Tavad ibn al-‘imranis Sesaxeb mcire ramaa cnobili. viciT, rom iyo sa-
marTlismcodnec (fakih), cxovrobda abasiani xalifas – al-musTanjidis (1160-
1172) dros da jer kidev cocxali – 560/1164-5 w. am dros is ar imyofeboda eraySi.
ibn al-‘imranis Txzulebis gamocemis arabul garekanze miTiTebulia, rom is
gardaicvala, daaxl., 580 w., e.i., 1184-85 w. magram gamocemis SesavalSi, romelic
gamokvlevas warmoadgens, amis Sesaxeb kasim al-samarrai arafers wers.
158 Ziebani
4
g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII–
XIII s-is pirvel mesamedSi, Tb., 1995, gv. 53.
5
Sams al-mulq ‘usmani iyo did selCukTa sultnebis alf arslanisa da maliq-
Sahis saxelganTqmuli veziris – nizam al-mulqis (mokles 1092 w.) erT-erTi vaJi.
6
marhala Sua saukuneebis islamur samyaroSi iyo manZili, romelic mogzaurs
SeeZlo daefara erT dReSi. dasafari teritoriis Taviseburebebis gamo marha-
las zoma cvalebadi iyo daSeadgenda 6-7, zogjer 8 farsaxsac (Marhala. – EI2, vol.
VI, gv. 558-559).
7
farsaxi saSualod iyo 6 km.
diplomatia 1123 wlis Sarvanis konfliqtis dros 159
8
ibn al-‘imrani, 214.
9
qarTlis cxovreba, 344.
10
iqve. unda aRiniSnos, rom Sarvanidan ukuqceulma sulTanma mahmudma 517 w.
rabi‘ I-is bolos/ 1123 wlis maisSi Tavisi veziri Sams al-mulqi sikvdiliT da-
saja bailakanSi. arabi avtorebi sxvadasxva mizezs asaxeleben. ibn al-asiris Ta-
naxmad, roca qarTvelTa laSqari daiZra sulTnisken, vezirma urCia mas Seewyvi-
ta omi qarTvelebTan da ukan dabrunebuliyo. ‘imad ad-din al-isfahanis versi-
iT, sulTanma Sams al-muluqs daabrala Sarvanis Tavze datexili ubedurebebi.
ix. qiTab Ta’rix davla al saljuk min inSa’ ‘imad ad-din al-isfahani, ixTisar
al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-bundari al-isfahani. misr, 1318/1900, gv. 40; Ibn
al-Athir. Al-Kamil fi’l-ta’rikh. vol. X. Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 614;
160 Ziebani
The paper deals with the diplomatic demarches of the Georgian Royal Court and
Iraq’s Saljuq Sultan Mahmud b. Muhammad (1118-1131) during the confrontation
of the two sides in Shirwan in May 1123. The letter of Demetre, son of David the
Builder (1089-1125), preserved in Al-Inba’ fi Ta’rikh al-Khulafa’ of the 12th century
Arab historian Ibn al-‘Imran (ed. by Qasim al-Samarrai, Leiden, 1973, p. 214), has
been translated into Georgian and studied for the first time.
The Chronicle of Ibn al-Athir for Crusading Period from al-Kamil fi’l-ta’rikh. Part I. The Years 491-
541/1097-1146. The coming of the Francs and the Muslim Response. Translated by D. S. Richards,
Ashgate, 2006, gv. 247; В. Минорский. История Ширвана и Дербенда, gv.177; З. М. Буниятов.
Государство атабеков, gv. 150.
11
g.jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 53.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan
arabul istoriul wyaroebSi*
5
H. Masse. ‘Imad al-Din Muhammad b. Muhammad al-Katib al-Isfahani, EI 2, vol. III, gv. 1157-
1158.
6
magaliTad, XII s-is arab poetTa anTologia, romelSic uxvadaa warmodgeni-
li istoriuli realiebi (al-isfahani, ‘imad ad-din. xaridaT al-kasr fi jari-
daT al-‘asr. al-kahira, 1951; baRdadi, 1955; dimaSk, TariRis gareSe; Tunis, 1966),
salah ad-dinisadmi miZRvnili ori istoriuli naSromi (qiTab al-faTh al-kusi
fi faTh al-kudsi - ‘Imad ed-din el Katib el-Isfahani, Conquête de la Syrie et de la Palestine
par Salah ed-din, publié... par C. de Landbérg. Text Arabe, I, Leyde, 1888 da qiTab al-bark
aS-Sami, romelic Semoinaxa al-bundaris mier Semoklebuli versiiT: Sana al-bark
al-Shami pt. I, ed. R. Şeşen (TariRis gareSe) da qiTab al-bark aS-Sami, al-kahira, 1979),
‘imad ad-din al-isfahanis mier aris Sedgenili salah ad-dinisadmi Tamaris „fi-
cis wigni~, romelic mcire xnis winaT gaxda cnobili. ix. m. Todua. ori werili
(Tamar mefis werili salah ed-dinisadmi). – Jurn. saunje, 1975, 4, gv. 225-228; mi-
sive. qarTul-sparsuli etiudebi, Tb., 1979, gv. 26-27, 74-82 [j. giunaSvili [rec].
abu baqr ibn al-zaqi yunavi. „mweralTa baRnari~, teqsti daadgina da komentare-
bi daurTo m. iunesim. Tavrizi, 1970. – macne (els), 1975, 2, gv. 163-165; T. natroSvi-
li. g. jafariZe. Tamaris „ficis wignis~ Sesaxeb. – gaz. ls, 22. I. 1982; g. jafariZe.
saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro. XII–XIII s-is pirvel
mesamedSi. Tb., 1995, gv. 129-134.]
7
am Txzulebis Sesaxeb ix. В. В. Бартольд. Туркестан в эпоху монгольского нашествия.
– В. В. Бартольд. Сочинения, т. I, М., 1963, gv. 74; З. М. Буниятов. Государство атабеков
Азербайджана. Баку, 1978, gv. 9; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo XI saukuneSi.
Tb., 1968, gv. 10-11.
8
am nusxas gamosacemad amzadebda moskovis aRmosavleTmcodneobis institutis
werilobiTi Zeglebis ganyofilebis gamge g. kurpalidisi, magram is sacxovreb-
lad gadasaxlda saberZneTSi da misi am Sromis Semdgomi bedi CvenTvis ucnobia.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 163
9
В. В. Бартольд. Туркестан, gv. 74; Ч. А. Стори. Персидская литература, ч. II, М., 1972, gv.
746; n. Sengelia. selCukebi da saqarTvelo, gv. 10-11.
10
В. Розен. Арабские сказания о поражении Романа Диогена Алп-Арсланом. II. Имад ад-
дин Испаганский. – ЗВОИРАО. III, СПб, 1887, gv. 190; n. Sengelia. selCukebi da saqar-
Tvelo, gv. 11.
11
Recueil de textes relatifs à l’histoire des Seljoucides. II. Histoire de Seljoucides de l’Iraq par
al-Bondari d’après ‘Imad ad-din al-Katib al-Isfahani. Texte arabe publié ... par M. Th. Houtsma,
Leide, 1889. am gamocemidan aris Sesrulebuli Txzulebis Turquli Targmani: Iraq
ve Horasan Selçüklulari Tarihi ‘Imad ad-din al-katib al-Isfahanini al-Bondari tarafindan ihtisar Edi-
len Zubdat al-Nusra ve Nuhbat al-‘Usra adli Kitabinin tercümesi. M.Th. Houtsma terafindan 1889 da
Leiden’de nesredilen metindan tü1rkçeye çevirem Kivameddin Burslan. Istanbul, 1943.
12
qiTab Ta’rix davla al saljuk min inSa’ ‘imad ad-din al-isfahani, ixTisar aS-
SaÁx al-imam ‘imad ad-din al-isfahani. ixTisar al-faTh b. ‘ali b. muhammad al-
bundari al-isfahani. misr, 1318/1900 (Semdeg: ‘imad ad-din al-isfahani/al-bun-
dari).
13
unda aRiniSnos, rom amave avtorebs aqvT cnobebi saqarTvelos istoriis wina
periodebisaTvisac. al-‘azimi mogviTxrobs 489/1047 w. ibrahim inalis mier lipa-
rit kldekaris erisTavis datyvevebis Sesaxeb (V. Minorsky. Studies in Caucasian Histo-
ry, London, 1953, gv. 62, Sen. 2 [ ix. amave krebulSi „liparit IV baRvaSi bizantiisa
da Turq-selCukTa diplomatiur urTierTobebSi“, gv. 112-134], rac ar Sevida k.
kaenis gamocemaSi da agreTve, 1121 w. daviT IV-is mier muslimTa koaliciis da-
marcxebisa da mefis gardacvalebis Taobaze (C. Cahen. La chronique.., gv. 388, 393),
xolo ‘imad ad-din al-isfahani – XI s-is 60-ian da XII s-is 20-ian wlebSi saqarTve-
losa da selCukTa urTierTobaTa Sesaxeb (‘imad ad-din al-isfahani/al-bunda-
ri, gv. 30, 37).
164 Ziebani
14
C. Cahen. La chronique..., gv. 397.
15
Всеобщая история Вардана Великого, перевел Н. Эмин, М., 1861, gv. 150. amis Sesaxeb
ix. iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, Tb., 1963, gv. 223-224; r. metre-
veli. Sidaklasobrivi brZola feodalur saqarTveloSi (XII saukune), Tb., 1977,
gv.116-117; j. stefnaZe. saqarTvelos politikuri urTierToba kavkasiis xalxeb-
Tan, Tb., 1974, gv. 128, Sen. 88; misive. saqarTvelo XII da XIII s-is pirvel meoTxed-
Si. Tb., 1985, gv. 69-70; sin, t. III, Tb., 1979, gv. 185.
16
C. Cahen. Le chronique.., gv. 402.
17
iqve, gv. 404.
18
es is ToRrulia, romelic 1121 w. daviT aRmaSenebelma daamarcxa didgorSi.
ToRruli upirispirdeboda Tavis Zmas sulTan mahmuds. 1125 w. is iZulebuli
gaxda, Tavi Seefarebina xorasanSi did selCukTa sulTnisaTvis – sanjarisaTvis.
1127 w. ToRruli, mas‘udTan erTad, sanjaris mxardaWeriT, kvlav dabrunda ar-
ranSi. C. Bosworth. The Political and Dynastic History of the Iranian World. – The Cambridge
History of Iran. vol. 5. The Saljuk and Mongol Periods. Cambridge, 1968, gv. 124-125; Садр ад-
Дин Али ал-Хусайни. Аxбар ад-даула ас-селджукиййа. Издание текста, перевод, введение,
примечания и приложения З. М. Буниятова. М., 1980, gv. 95; З. М. Буниятов. Государство...,
gv. 23.
19
ToRruls sulTnis tituliT ixsenieben, magaliTad, al-fariki da sibt b. al-
jauzi. e. sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi. – semitologiuri Ziebani, II, Tb.,
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 165
1985, gv. 88; o. cqitiSvili. sibt ibn al-jauzis cnoba daviT aRmaSeneblis Sesaxeb.
– Tsu Sromebi, t. 118, Tb., 1967, gv. 204-205.
20
Всеобщая история Вардана Великого, gv. 150.
21
C. Cahen. La chronique.., gv. 402.
22
demetre I-mde, ioane batoniSvilis erTi cnobiT (kalmasoba, II, Tb., 1948, gv.
163), romlis wyaroc daudgenelia, trapizonSi pirvelad ilaSqra daviT aRmaSe-
nebelma. v. kopaliani. saqarTvelos urTierToba jvarosnebTan da bizantiasTan.
– Tsu Sromebi, t. 125, Tb., 1968, gv. 111-113; q. CxataraiSvili, daviT aRmaSeneblis
epoqis istoriisaTvis. – macne (iaexis), 1989, 3, gv. 18-19.
23
История Византии, т. 2, М., 1967, gv. 309; A. Bryer. A Byzantine Family: The Gabrades, –
Historical Journal (University of Birmingham), 1970,vol. XII, 2, gv. 164-187.
166 Ziebani
24
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari gv. 173. amave TariRs asaxelebs sibt
b. al-jauzi (mira’T az-zaman fi Ta’rix al-a‘iÁan, VIII, haÁdarabad, 1952, gv. 16-
69), stefanos orbelianis cnobiT (Histoire de la Siouine par Stéphannos Orbélian. Tr. de
l’Arménien par M. Brosset, St. Pbg., 1986, gv. 411), miwisZvra moxda somxuri eriT 587/15.
II.1138–14.II.1139 w., rac mxars uWers ‘imad ad-dinis cnobas.
25
The Albanian Chronicle of Mxit’ar Goš by C. J. F. Dowsett. – BSOAS, 1958, vol. XXI, pt. 3,
gv. 481-82; l. davlianiZe, mxiTar goSis „albaneTis qronika~. – qw, II, Tb., 1968, gv.
38; З. М. Буниятов. Новые данные о землетрясении в Гяндже 1139 г. – Доклады АН Азербайд-
жанской ССР, т. XXI, 1965, gv. 55-75. amave TariRs uWers mxars kirakos ganZakeci
(Киракос Гандзакеци. История Армении, пер. с древнеармянского, предисловие и коммента-
рии Л. А. Ханларян, М., 1976, gv. 95, 137) da vardani (Всеобщая история Вардана Велико-
го, gv. 151), arab avtorTagan ki – ibn al-asiri (Ibn al-Athir. Al-Kamil fi t-tarikh. vol. XI,
Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth,1966, gv. 77) da al-husaini (Ахбар ад-даулат. .,
gv. 105), romlebic asaxeleben hijris 534/28.VIII.1139–16.VIII.1140 w. ibn al-jau-
zi (al-mudhiS. baÁruT, 1973, gv. 70) ixseniebs or miwisZvras, rogorc hijris 533,
ise – 534 wlebSi.
26
yara-sonyuri 521/1127 w. dainiSna selCukiani ufliswulebis ToRrulisa da
mas‘udis aTabagad da arranSi gaigzavna (Садр ад-Дин Али ал-Хусайни, gv. 95; З. М.
Буниятов. Государство..., gv. 23). mokle xanSi man didi Zalaufleba moipova da Sem-
deg saSiSi gaxda mas‘udisTvis, romelic 1134 w. daeufla sulTnis taxts. somxur
wyaroebSi misi saxeli gvxvdeba Rara-senTuris an xaranguris formiT (l. dav-
lianiZe. dasax. naSr., gv. 39; mxiTar airivaneci. qronografiuli istoria, Zveli
somxuridan Targmna, Sesavali, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo l. davlianiZe-
tatiSvilma, Tb., 1990, gv. 80), yara-sonyuris mimdevrebs aRniSnavs qarTuli wya-
roebis yarasunRulianni, an yarssuRuliani (vaxuSti. aRwera samefosa saqarTve-
losa. – qarTlis cxovreba, t. IV, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1973, gv. 165; e. TayaiSvili. saistorio masala-
ni. – Zveli saqarTvelo. saistorio da saeTnografio sazogadoebis krebuli. II,
e. TayaiSvilis redaqtorobiT. tf., 1913, ganyofileba mesame, gv. 63), romlebic
demetre I-ma 1128 w. daamarcxa dmanisTan.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 167
27
ibn al-asiri (gv. 77) da sibt b. al-jauzi (gv. 169) daRupulTa ricxvs 230 aTa-
siT sazRvraven. am adgilis Turqul TargmanSi saqme isea warmodgenili, rom es
xalxi, TiTqosda, qarTvelebma gaJlites (Iraq ve Horasan, gv. 174).
28
zmna amarras am mniSvnelobis Sesaxeb ix. E. W. Lane. An Arabic-English Lexicon, Book
I, pt. 7. London, 1885 (reprinti, New York, 1956), gv. 2700.
29
arab. zalzala-s/miwisZvra (mr. zalazil) erT-erTi mniSvnelobaa „ubedure-
bebi~. P. Steingass. Arabic-English Dictionary. New Dehli, 1985, gv. 461.
30
e.i. muslimebma sZlies qristianebs. ‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv.
173.
31
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 173; Киракос Гандзакеци, gv. 95, 137.
32
l. davlianiZe. dasax. naSr., gv. 38-39.
33
Киракос Гандзакеци, gv. 95, 137.
168 Ziebani
34
Recueil de textes, gv. 190; ix. agreTve: h. margariani. ramdenime epizodi XII sau-
kunis meore meoTxedis saqarTvelos istoriidan. – Tsu Sromebi, t. 165, Tb., 1975,
gv. 83; abó l-laÁs arabuli saxelia – ﺍﺑﻮ ﺍﻟﻠﻴﺚda sityvasityviT lomis mamas niSnavs.
arabuli “ ” ﺙzepir metyvelebaSi xSirad gvaZlevs „T~-s. amis gamo abu l-laÁs
qarTulSi Semovida da damkvidrda abuleTis formiT. saerTod, kaxeTis didgva-
roan feodalTa abuleTisZeTa sagvareulos fuZemdeblad iTvleba is abuleTi,
romelic cxovrobda XII s-is I naxevarSi (n. SoSiaSvili. abuleTi; abuleTis Zeni.
– qse, t. I, Tb., 1975, gv. 45). Cven gvaqvs XII s-is arabi istorikosis ibn al-azrak
al-farikis erTi cnoba, romelic saSualebas iZleva, sul mcire, erTi sauku-
niT mainc `davaZveloT~ am sagvareulos asaki. al-fariki ixseniebs erT qarTvel
didebuls, romelic, ara ugvianes 1010 wlisa, maifarikinSi (diar-baqri) gaeqca
qarTvelTa maliqs (mTavari, erisTavi), romelsac erqva ibn abu-l-laisi, e.i. abu-
leTis Ze (Tarikh al-Fariqi by Ibn al-Azraq al-Fariqi. Ed. by B.A.L. Awad. Cairo, 1959, gv. 96) (
ix. Cveni statia amave krebulSi: abuleTisZeTa sagvareulos Sesaxeb, gv. 103-111).]
35
Всеобщая история Вардана Великого, gv. 151.
36
qarTlis cxovreba, t. I, teqsti dadgenilia yvela ZiriTadi xelnaweris mi-
xedviT. s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1955, gv. 367 (`demetre abuleTis Zesa ivanes
Tavi mohkveTa... meoce weliwadsa mefobisa misisa~). samuel anecis mixedviT, de-
metrem ivane mokla somxuri eriT 594/1145-1146 w. imave wels `amirapet~ jolis
auRia tavuSi da ganudevnia iqidan abas mefe (samuel aneci. krebuli istoriuli
nawarmoebebidan. vaRarSapeti, 1893 (somx. enaze), gv. 133; damowmebulia margari-
anis mixedviT: А. Г. Маргарян. К истории и хронологии внутриклассовой борьбы Грузии
и Cеверной Армении в 30-50-х гг. XII в. – Сб. Кавказ и Византия, вып. I, Ереван, 1979, gv.
62); mxiTar goSi adasturebs, rom amira Cavlim tavuSi aiRo 1144/45 w. (The Albanian
Chronicle, gv. 483). 1145 w. ivane abuleTis Zis sikvdiliT dasjis TariRad miRebuli
aqvs g. nadiraZes da h. margarians. g. nadiraZe. nikoloz urbneli – saqarTvelos
istoriis mkvlevari. Tb., 1973, gv. 64; А. Г. Маргарян. К истории.., gv. 62.
37
mxiTar goSi wers, rom ganjaze laSqrobisas qarTvelTa mxedarTmTavari iyo
ivane (The Albanian Chonicle, gv. 482). douseti ar iZleva mis identifikacias. l. dav-
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 169
lianiZe marTebulad aigivebs mas ivane abuleTis ZesTan (l. davlianiZe. dasax.
naSr., gv. 28), magram, amave dros, is ukritikod iRebs vardanis cnobas 1132 w. iva-
ne abuleTisZis sikvdiliT dasjis Taobaze (iqve, gv. 31) z. buniatovis mixedviT,
mxiTar goSTan dasaxelebuli ivane aris ivane mxargrZeli (!). З. М. Буниятов. Госу-
дарство..., gv. 192.
38
am sakiTxze gansxvavebuli Tvalsazrisi aqvs j. stefnaZes (demetre pirveli,
Tb., 1990, gv. 42-43).
39
Ibn al-Athir, gv. 77.
40
mxiTar goSi mogviTxrobs, rom yara-sonyurs orjer daulaSqravs saqarTve-
lo (The Albanian Chronicle.., gv. 483).
41
karebze amokveTili qarTuli warwera iuwyeba, rom is Camotanilia demetres
mefobis me-13, e.i. 1138 wels (M. Brosset. Rapports sur un voyage archéo1ologique dans la
Géorgie et dans l’Arménie exécuté en 1847-1848, 3e et dernière livraison, St.- Pét., 1851, gv. 40-
41). ganjis am karebze aris agreTve 8-striqoniani arabuli warwera, romlis mi-
xedviTac is gaukeTebia mWedel ibrahim b. ‘usman b. ‘anqavaihs, Sadadiani Savir b.
fadlis brZanebiT. Х. В. Френ. Железные (ганджийские) ворота. – Известия Азербайд-
жанской археологической комиссии, вып. II, Баку, 1926, gv. 39-48.
42
‘imad ad-din al-isfahanis cnobiT, yara-sonyuri mokvda hijris 535/17.
VIII.1140–5.VIII.1141 w. (gv. 173), mxiTar goSis mixedviT ki – somxuri eriT 589/15.
XI–1140-13.XI.1147 w. (The Albanian Chronicle.., gv. 483).
170 Ziebani
43
tuRan-iureqi iyo sulTan mas‘udis (1134–1152) hajibi, man didi gavlena moi-
pova saxelmwifoSi da bolos, msxverpli gaxda sulTnis mier mowyobili SeTqmu-
lebisa, romelSic monawileobda yofili veziri xass-beq falang-ari. Садр ад-Дин
Али ал-Хусайни, gv.109; З. М. Буниятов. Государство..., gv. 36.
44
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 197. tuRan-iureqis survilis Sesa-
xeb, daelaSqra saqarTvelo, mogviTxroben sxva istorikosebic. l. davlianiZe.
dasax. naSr., gv. 42; Садр ад-дин Али ал-Хусайни, gv. 109.
45
‘imad ad-din al-isfahani/al-bundari, gv. 212-213.
ramdenime epizodi demetre I-is zeobis xanidan 171
46
The Albanian Chronicle, gv. 485, da ara 1147-48 wlis Semdeg, rogorc amas fiqro-
ben mxiTar goSis Txzulebis qarTuli Targmanidan gamomdinare. l. davlianiZe.
dasax. naSr., gv. 30; j. stefnaZe. Tamaris mamida rusudani. – Jurn. mnaTobi, 1987,
7, gv. 155-161; misive, demetre pirveli, gv. 24.
47
qarTlis cxovreba, t. II, teqsti. dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mi-
xedviT s. yauxCiSvilis mier, Tb., 1959, gv. 115.
48
Жизнь царицы цариц Тамар. Перевод и введение В. Л. Дундуа. Исследование и примече-
ния М. М. Бердзнишвили, Тб., 1985, gv. 19-20, 53, Sen. 3.
49
s.kakabaZe. rusTaveli da misi `vefxistyaosani”, Tb., 1966, gv.107. rusudanis
SesaZlebel qmarTa Soris asaxelebdnen, agreTve, sulTan sanjars da kievis mTa-
vars iziaslavs. s. kakabaZe. rusTaveli rusTaveli, gv. 107; C. Т. Еремян. Юрий Бого-
любский по армянским и грузинским источникам. – Научные труды Ереванского гос. универ-
ситета, 1946, XXIII, gv. 400.
172 Ziebani
Georgian historical sources are laconic about the reign of King Demetre I (1125-
1156). Hence interest attaches to the evidence on Georgia in the reign of Demetre I
preserved in the works of medieval Arab authors. Of these authors, the present paper
presents the evidence of two Arab historians: Muhammad b. ‘Ali b. Muhammad Abu
‘Abd Allah al-Tanukhi al-‘Azimi (d. 556/1161) and Abu ‘Abd Allah Muhammad b.
Muhammad ‘Imad al-Din al-Isfahani (d. 1201). The latter’s work Nusrat al-fatra is
available through the abridged version of this work compiled in 623/1226 by al-Fath
b. ‘Ali b. Muhammad Kiwam al-Din al-Isfahani al-Bundari (d.1245), entitled Zubdat
al-Nusra wa nukhbat al-‘usra. Special attention is given to the 1138 campaign of
the Georgians against Ganja and to the wedding of the Sultan Sulayman-Shah to the
widow of his bother al-Mas‘ud, daughter of Demetre I, narrated by ‘Imad al-Din al-
Isfahani.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago
(XII s-is 60-iani wlebis damdegi)*
2
zengianTa istoriisa da kutb ad-din mavdudis moRvaweobis Sesaxeb ix. Ibn al-
Athir. Al-Kamil fi t-tarikh. vol. XI, Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 205, 214,
224, 255, 264, 306, 331 (Semdeg: Ibn al-Athir); Ibn Khallikan’s Biographical Dictionary. Trans-
lated from the Arabic by Mac Guickin de Slane. vol. III, Beirut, gv. 458-459; sa‘id ad-divahji.
Ta’rix al-mavsil (mosulis istoria), al-mavsil, 1982, gv. 288-292 (arabul enaze);
А. Мюллер. История ислама, т. III, СПб, 1896, gv. 141-142, 154-158; К. Э. Босворт. Мусуль-
манские династии, М., 1973, gv.169-170; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайд-
жана, Баку, 1978, gv. 40, 51, 63, 67; А. Семенова. Из истории средневековой Сирии. Сель-
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 175
джукский период. М., 1990, gv. 15-18; Ph. Hitti. History of the Arabs. London and Basingstoke,
1979, gv. 644-645; H. A. Gibb. Zengi and the Fall of Edessa. The Career of Nur ad-Din. – A His-
tory of Crusades. Kenneth M. Setton General Editor, vol. I. The First Hundred Years. Ed. by M.W.
Baldwin. The University of Wisconsin Press. Madison, Milwaukee and London, 1969, gv. 449-462,
513-527; K. V. Zettenstéern. Zengi. ‘Imad al-Din”, –E11, vol. IV, Leiden, 1936, gv. 417; N. Eliséeff.
Nur ad-Din, un grand prince musulman de Syrie au temps de croisades (511-569H/1118-1174), vol.
I-III, Damas, 1967; misive. Mawdud b. ‘Imad al-Din Zanki Kutb al-Din. – EI2, vol. VI, gv. 870;
C. E. Bosworth. The Political and Dynastic History of the Iranian World (A.D. 1000–1217). – The
Cambridge History of Iran. 5. The Saljuq and Mongol Periods. Ed. by J. A. Boyle, Cambridge, 1968,
gv.169, 178.
176 Ziebani
3
jamal ad-din al-isfahanis cxovrebis Sesaxeb ix. Ibn Khallikan’s Biographical Dic-
tionary, vol. III, 295-299; Al-Djawad al-Isfahani, Abu Dja‘far Muhammad b. ‘Ali. – EI2, vol. II,
gv. 489.
4
al-farikis Sesaxeb ix. e. sixaruliZe. al-fariki saqarTveloSi. – sZ, II, Tb.,
1985, gv. 83-85.
5
ibn al-azrak al-fariki, Ta’rix al-maiafarikin (didi britaneTis muzeumis
vrceli nusxa, OR. 5803), 185; V. Minorsky. Studies in Caucasian History, London, 1953, 91,
Sen. 4; r. kiknaZe. XI–XII saukuneTa Tbilisis istoriidan. – iv. javaxiSvilis sax.
istoriis institutis Sromebi, t. V, nakv. I, Tb., 1960, gv.126.
6
am pasuxis Semdeg mefe male dasneulda da gardaicvala (ibn al-azrak al-fa-
riki, Ta’rix al-maiafarikin, gv.185). moaswro Tu ara man bimarisTanis aSeneba,
ucnobia.
7
Ibn al-Athir, XI, gv. 309; jafariZe, saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis is-
lamuri samyaro, gv.105, Sen. 68.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 177
8
History of Damascus 363-555 AH by Ibn al-Qalanisi, Ed. with Extracts from other Histories and
Summary of Contents by A.F.Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 361; Minorsky. Studies,
gv. 91.
9
bar hebreusis cxovrebis da maTi Sromebis mokle daxasiaTebis Sesaxeb ix. A.
S. Atiya. A History of Eastern Christianity, London,1968, 201-208; Р. Гусейнов. Сирийские ис-
точники ХII-ХIII вв. об Азербайджане, Баку, 1960, gv.54-62;
10
Barhebraei Gregorii Chronicon syriacum, Ed. Bedjan. Parisiis, 1890.
11
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, the Son of Aaron, the Hebrew Physician Commonly
Known as Bar Hebraeus. Translated from the Syriac by E.A.Wallis Budge. vol. I, English Transla-
tion, Oxford University Press. London, 1932, gv. 286-287.
12
Gregorii Barhebræi, Chronicon ecclesiasticum. t. I-III, Ed. J. B. Abbeloos et Th. J. Lamy, Lova-
nii, 1872-1877. am elCobis Sesaxeb informacia bar hebreusis mixedviT damowmebu-
li aqvs sxvadasxva avtors: Minorsky, Studies, gv. 91; i. tabaRua. saqarTvelo evropis
arqivebsa da wignTsacavebSi, t. III, Tb., 1987, gv. 25 ; jafariZe. saqarTvelo da max-
lobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv.105, Sen. 69.
178 Ziebani
13
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, 286-287; Gregorii Barhebræi. Chronicon eccle-
siasticum, t. III, 354-356.
14
Ta’rix muxTasar ad-duval li-l-‘alama RriRurius al-malati al-ma‘ruf
bi- ibn al-‘ibri, ba¡ruT, 1415/1994.
15
Ignatius Ephrem I Barsoum, Patriarch of Antioch and all the East (1887–1957). History of
Syriac Sciences and Literature, Aleppo, 1987, gv. 380.
16
J. Prawer. Social Classes in the Crusader States: The “Minorities.” – A History of Crusades.
Kenneth M. Setton General Editor. vol. V. The Impact of the Crusades on the Near East. Ed. by N.P.
Zacour, H. W. Hazard. The University of Wisconsin Press, 1985, gv. 77.
17
Atiya. A History, 1968, gv. 220.
18
Ignatius Ephrem I Barsoum, History, gv. 502; Atiya. A History, gv. 220.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 179
19
Gregorii Barhebraeus. Chronicon Ecclesiasticum, gv. 354.
20
i. tabaRuas es TariRi arasworad aqvs dasaxelebuli, 1476 weli, nacvlad
1472 wlisa. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv. 25. mkvlevarma
yuradReba ar miaqcia arc imas, rom bar hebreusis laTinur TargmanSi am TariR-
Tan frCxilebSi motanilia qristianuli welTaRricxvis 1161 weli.
21
ix. Wüstenfeld-Mahler’sche Vergleichungs-Tabellen, unter mitarbeit von Joachim Mayr neu
bearbeiter vom Berthold Spuler. Wiesbaden, 1961, gv. 67.
22
winamdebare statiis pirvel gamocemasTan SedarebiT, TariRi dazustebu-
lia.
23
The Chronography of Gregory Abū’l Faraj, gv. 286; amasve mowmobs haldri kirk-tu-
Ris gaTavisuflebac, rasac ibn al-azrak al-fariki mogviTxrobs (ix. zemoT).
24
Gregorii Barhebraeus. Chronicon Ecclesiasticum, gv. 356; tabaRua, saqarTvelo evro-
pis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv.25.
180 Ziebani
25
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj, gv. 287; Gregorii Barhebraeus. Chronicon Eccle-
siasticum, gv. 356; tabaRua. saqarTvelo evropis arqivebsa da wignTsacavebSi, gv.
25. islamur samyarosa da bizantiaSi Subi arasabrZolo daniSnulebiTac gamoi-
yeneboda. Subis Tavze alamsac abamdnen xolme (ix. magaliTad, iv. javaxiSvili. ma-
salebi qarTveli eris materialuri kulturis istoriisaTvis. t. III-IV, Tb., 1962,
gv. 229).
26
bar hebreusi ar wers, magram a. fiei Tvlis, rom qarTvelebi mosulSi Sesu-
lan amxedrebulebi, rac islamis qveynebSi qristianebs, aseve, ekrZalebodaT. J.
M. Fiey. Nasara. – EI2, vol. IV, 1993, gv. 972.
27
The Chronography of Gregory Abu’l Faraj , gv. 287.
28
qristianul, maT Soris, qarTul ikonografiaSi, wmindanTa Subebi, romlebi-
Tac gmiraven satanas, xSirad jvriT bolovdeba. ix. magaliTad, Г. Н. Чубинашвили.
Грузинское чеканное искусство. Исследование по истории грузинского средневекового искус-
ства. Иллюстрации. Тб.,1959, №№ 34-35, 40-43, 183-184, 191, 193, 230 da sxv.
saqarTvelo da mosulis zengianTa saaTabago 181
On August 4, 1161 the Georgian King Giorgi III (1156-1184) routed a Muslim co-
alition led by Shah-Arman Sukman II (1128-1185) at Ani, taking numerous captives.
Following the defeat in the field, the diplomacy of neighbouring Muslim states took
action towards getting the captured troops released. Particularly active was Jamal al-
Din al-Isfahani, the vizier of the Zangid ruler of Mosul, Qutb al-Din Mawdud (1149-
1170). Jamal al-Din Isfahani sent the Maphrian of the East, the Jacobite Ignatius Laza-
rus II (1142-1164), as an envoy to Giorgi III. This was followed by a return embassy
of the Georgians to Mosul. These diplomatic contacts and their consequences for the
Muslims and the Christians are studied in the paper on the basis of Arab and Syrian
authors (Ibn al-Azraq al-Fariqi, Abu’l-Faraj Bar Hebraeus).
J. M. Fiey. Mossoul chrétienne. Beyrouth (uTariRo), 37; misive. Assyrie chrétienne, vol. 11,
29
6
swored am TariRs gulisxmobda i. javaxiSvili, rodesac werda: „daviT sosla-
nis sikvdilis TariRi cxadad arsad aris aRniSnuli, magram sxvadasxva wyaroSi
moipoveba erTi qronologiuri cnoba, romelic, ueWvelia, daviT soslanis sik-
vdils unda exebodes~. iv. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 279.
7
ibn al-asir. al-qamil fi T-Ta’rix. kairo, 1929-1938 (najjaris gamocema), t. IX,
gv. 289. vardani yarsis aRebas aTariRebs 1206 wliT. ix. Всеобщая история Вардана
Великого. Перевел Н. Эмин, М.,1861, gv. 169.
8
basili ezosmoZRvari gadmogvcems: „... ocdamesamed, gina-Tu meoTxed, aRmav-
lobasa mefobisa misisa weliwadsa ikiTxa saqme karisa“ (qarTlis cxovreba. teq-
sti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. II,
Tbilisi, 1959, gv. 143). misive sityviT, Tamari gamefda 1183 wels (iqve, gv.116). ma-
Sasadame, avtoris mier aRniSnuli ocdamesame da ocdameoTxe weliwadi Tamaris
mefobisa udris 1206/7 w.
9
ibn al-asiri, gv. 289.
10
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143.
11
ibn al-asiri, gv. 289.
12
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143-144.
13
ibn al-asiri, gv. 289.
184 Ziebani
14
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 144.
15
rogorc cnobilia, WalaSviliseuli nusxa, aRmoCenili 1923 wels iv. java-
xiSvilis mier, Sedgeba ori nawilisgan. pirveli nawili (XVI s. xelnaweri) wydeba
ruqn ad-dinTan omis uwinares ambavze da danaklisi Sevsebulia vaxtangis Sem-
degdroindeli erT-erTi nusxidan. dawvr. ix. iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli
saistorio mwerloba. Tb., 1945, gv. 394; qarTlis cxovreba, t. II, s. yauxCiSvilis
Sesavali werili, gv. 016.
16
iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli saistorio mwerloba, gv. 395; s. yauxCiSvili.
dasax. naSr., gv. 017.
17
s. yauxCiSvili. dasax. naSr., gv. 018.
18
i. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 395.
19
s. yauxCiSvili, dasax. naSr., gv. 019-020.
cda erTi TariRis dadgenisa 185
20
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 143.
21
iqve, gv. 144, Sen. 1; Sdr., qarTlis cxovreba, dasabamiTgan meaTcxramete sau-
kunemdis, naw. I, m. broses gamocema, peterburgi, 1849, gv. 326.
22
basili ezosmoZRvari, romelmac dagvitova Tamaris avadmyofobisa da gar-
dacvalebis vrceli aRweriloba, cxadia, oriode sityviT mainc aRniSnavda misi
meuRlis gardacvalebis faqts, magram Sevsebul „qarTlis cxovrebaSi“ Tamaris
pirveli istorikosis cnoba SeutaniaT, radgan erTi da igive epizodi erTnairad
iqneboda gadmocemuli. analogiur SemTxvevas miuTiTebs s. yauxCiSvili (dasax.
naSr., gv. 034-035).
23
albaT, aseve unda aixsnas vardaniseuli TariRi (1206 w.), romelsac imowme-
ben m. broses mixedviT. sxvaTa Soris, n. eminis TargmaniT, vardani aRniSnavs ara
Tamaris, aramed – misi meuRlis gardacvalebas (vardani, gv. 171). rac Seexeba la-
Sa-giorgisdroindel matianesa da kinklosur qronikebSi mocemul TariRs, isic
miCneulia daviT soslanis gardacvalebis TariRad. dawvrilebiT ix. iv. javaxiS-
vili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 279-280.
186 Ziebani
24
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 279.
25
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 103-109.
26
iqve, gv. 103; rom-guris Sesaxeb ix. v. gabaSvili. qarTuli wyaroebis „romgu-
ri“. – ssma macne, 1971, # 4, gv. 124-130.
27
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 107; sxvaTaSoris, k. kaeni ase axasiaTebs am laS-
qrobas: “…an almost lunatic escapade which once took a Georgian force up to the very borders of
Khorasan”– C. Cahen. The Turks in Iran and Anatolia before the Mongol invasions. – History of the
Crusades, ed. by K. M. Setton and M. W. Baldwin, vol. II, Philadelphia, 1962, gv. 665.
28
s. kakabaZe Tavdapirvelad amtkicebda, rom „sparseTze galaSqreba“, rome-
lic, faqtobrivad, laSa-giorgis dros SeiZleba momxdariyo, SecdomiT Tamaris
mefobaSia Setanili (saistorio moambe, t. I, gv. 289). mkvlevarma SemdgomSi gada-
sinja Tavisi mosazreba. igi aRniSnavs: „Tamaris dros 1206 wels CrdiloeT iran-
Si mowyobili laSqroba“. ix. s. kakabaZe. rusTaveli da misi vefxistyaosani, gv.
25. laSqrobis daTariReba, etyoba, gamomdinareobs mxolod da mxolod Tamaris
gardacvalebis im TariRidan, romelsac amtkicebda s. kakabaZe. 1206 weli namdvi-
lad Seusabamaso TariRia da araviTari sabuTi ar moepoveba.
cda erTi TariRis dadgenisa 187
29
iv. javaxiSvili. Zveli qarTuli saistorio mwerloba, gv. 395-396. Sdr. qar-
Tlis cxovreba, t. II, gv. 123-124.
30
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. I, Tb., 1955, gv. 104-107.
31
rogorc cnobilia, „istoriansa da azmanSi“ CamoTvlilia kidec qarTuli
mxedrobis mier aRebuli sparseTisa qalaqni: marandi, Tavrizi, miana, zangani, av-
hari, yazvini, gurgani. ix. qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104-107.
32
marandis aRebas sakmaod didi adgili aqvs daTmobili „istoriansa da azman-
Si“. qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104-105. swored q. marandTan yofila yvelaze
seriozuli brZola. iv. javaxiSvilis sityviT, marandis aRebam iseTi STabeWdi-
leba moaxdina Tavrizelebze, rom maT ubrZolvelad damorCileba arCies (iv.
javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. II, gv. 105-106). „istoriansa da azmanSi“
CamoTvlil qalaqTagan, Cans, marandis aRebas hqonia yvelaze didi gamoZaxili,
vinaidan, ucxouri wyaroebic, laSa-giorgisdroindeli mematianis msgavsad,
qarTvelTa mier marandis aRebas aRniSnaven.
33
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 107. analogiur gamoTqmas vxvdebiT farsadan
gorgijaniZis TxzulebaSi, sadac motanilia giorgi laSas sityva ivane aTabagi-
sadmi (ganjaze laSqrobis dros), romelic ar SemounaxavT sxva qarTul wyaro-
ebs; kerZod aRniSnulia „arasdros ar gagonilao sxvaTa saqarTvelos mefeebis
188 Ziebani
39
Fragments de géographes et d’historiens Arabes et Persans inédités, relatifs, aux anciens peuples
du Caucase et de la Russie méridionale traduits et accompagnés de notes critiques par C. Defrémery.
– JA, XIII, juin., 1849, gv. 520, Sen.1.
40
ibn xaliqani, gv. 490.
41
igi daibada 1211 wels (ix. ibn xaliqani, gv. IX).
42
ibn xaliqani, gv. 187, Sen. 5.
43
iqve, gv. 490.
190 Ziebani
44
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 104.
45
Defremery. dasax. naSr., gv. 520, Sen. 1.
46
M.-J. Saint-Martin. Mémoires historiques et géographiques sur l’Armenie, t. I, Paris, 1818, gv.
382. marTalia, m. CamCiani XVIII saukunis istorikosia, magram, l. babaianis sit-
yviT, misi naSromi dResac inarCunebs Tavis samecniero Rirebulebas, ZiriTadad
im mniSvnelovan wyaroTa wyalobiT, romelnic Tavis droze gamouyenebia m. Cam-
Cians da SemdgomSi dakargula. l. babaiani xazgasmiT aRniSnavs, rom m. CamCianis
naSromi erTgvarad pirvelwyaros warmoadgens da Seicavs Zvirfas faqtobriv
masalas (Л. О. Бабаян. Социально-экономическая и политическая история Армении в ХIII-
XIV веках, М., 1969, gv. 3); aqve unda davumatoT, rom kirakoz ganZakelic moixseni-
ebs q. marandis aRebas (dauTariReblad) da zaqaria mxargrZelis mier SurisZie-
bis motiviT Catarebul represiebs (ix. Kiracos de Gantzac. Histoire d’Armenie. Traduits
par M. Brosset. St.-Petersbourg, 1870, gv. 91). mis Txrobas, TiTqmis, sityvasityviT em-
Txveva vardanis TxzulebaSi aRwerili aReba – q. ardebilisa (vardani, gv. 171).
safiqrebelia, rom kirakozsac q. ardebilis aReba unda hqondes moTxrobili da
q. marands SecdomiT miuTiTebdes, vinaidan, Tamaris pirveli istorikosis Ta-
naxmad, SurisZiebiT gamowveuli represiebi Catarda swored ardebilSi. ix. qar-
Tlis cxovreba, t. II, gv. 102.
47
m. brose. saqarTvelos istoria, naTargmni da ganmartebuli s. RoRoberiZis
mier. gamocema n. RoRoberiZisa, Tfilisi, 1895, gv. 175; dasaxelebuli naSromi
warmoadgens Targmans m. broses xelnaweridan (Очерк критической истории Грузии),
romelic dawerilia 1855 wels, e.i. oTxi wlis Semdeg misive cnobili gamokvlevis
(“Additions”) gamoqveynebidan, sadac iranSi laSqrobis TariRad aRniSnuli hqonda
1211. ix. M. Brosset. Additions et eclaircissements à l’Histoire de la Georgie. St.-Petersbourg,
1851, gv. 297.
cda erTi TariRis dadgenisa 191
numizmatikuri masala
irkveva, rom Tamar mefe cocxalia 1210 welsac. amas TvalnaTliv
amtkicebs 1210 wels misi saxeliT moWrili spilenZis monetebi.
1210 w. Tamaris monetis detaluri aRwera zedmetad migvaCnia.
aseTi samuSao, ukve didi xania, Catarebulia mkvlevarTa mier. mxo-
lod movitanT am monetis damaxasiaTebel ZiriTad zedwerilebs,
romlebic Sesrulebulia qarTuli asomTavruliT da arabul enaze.48
Av. monetis centrSi moTavsebuli Tamaris xelrTvis garSemo
aris zedwerili asomTavruliT (daqaragmebulad): „saxeliTa RvTi-
saTa iqna Wedai vecxlisi amis qoronikonsa ul~ (1210 w.).
Rv. monetis centrSi moTavsebulia xuTstriqoniani arabuli
zedwerili: „didi dedofali/ dideba qveynisa da sarwmunoebisa/
Tamar asuli giorgisa/ mesiis Semwe/ anmtkicos RmerTman Zlevani
misi~. garSemo aseve arabulad: „amravlos RmerTman dideba misi,
gaaxangrZlivos misi mfarveloba da Semwe iyos misi warmatebisa~.
Tamaris 1210 w. moneta jer kidev XIX saukunis ocdaaTian wlebSi
iyo cnobili m. brosesTvis.49
SemdgomSi, 1210 w. Tamaris monetebi gamocemuli da damowmebu-
li aqvT J. barTolomeis,50 v. langluas,51 e. paxomovs,52 T. lomours,53
d. kapanaZes,54 d. lengs.55 Tamaris gardacvalebis TariRis dadgeni-
sas am monetebs iTvaliswinebdnen m. brose56 da m. janaSvili.57
48
monetis aRweras viZleviT Semdegi naSromis mixedviT: Е. Пахомов. Монеты Гру-
зии, Тб.,1970, gv. 91, #57.
49
literatura miTiTebulia e. paxomovis dasaxelebul naSromSi, gv. 91; garda
amisa, 1210 w. Tamaris moneta aisaxa m. broses Semdeg SromebSi: M. Brosset. Rapport
sur l’ouvrage intitulé Нумизматические факты грузинского царства et Revue de Numismatique
Géorgienne. St.-Petersbourg, 1847, gv. 67; misive Additions. gv. 298.
50
J. Bartholomei. Lettres sur la numismatique Géorgienne. – Mélanges Asiatiques, t. III. 1857,
gv. 83, 89, 99; #15.
51
V. Langlois. Essai de classification des suites Monetaires de la Géorgie. Paris, 1860, gv. 67, #27.
52
. Е. Пахомов. dasax. naSr. gv. 91, N 57.
53
T. lomouri. fuli SoTa rusTavelis epoqaSi. – SoTa rusTavelis epoqis ma-
terialuri kultura. Tbilisi, 1938, gv. 289.
54
Д. Капанадзе. Грузинская нумизматика, М., 1955, gv. 64; d. kapanaZe. qarTuli numiz-
matika, Tb., 1969, gv. 75.
55
D. Lang. Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia (ANS NNM, No. 130),
New York, 1955, gv. 25.
56
M. Brosset. Rapport, gv. 69. Sdr. misive, saqarTvelos istoria, gv. 176.
57
m. janaSvili. Tamar mefe. Tbilisi, 1917, gv. 74.
192 Ziebani
58
С. Какабадзе. Год смерти грузинской царицы Тамары Великой. – Известия Тифл. высших
женских курсов, 1914, т. I, gv. 167.
59
monetebze muSaobis neba dagvrTo ganyofilebis gamgem v. leqviniZem. muSao-
baSi yovelmxriv gviwyobda xels ganyofilebis TanamSromeli, istoriis mecnie-
rebaTa kandidati T. abramiSvili, risTvisac madlobas movaxsenebT.
cda erTi TariRis dadgenisa 193
очень явно и отчетливо, и видно, что гравер понимал то, что вырезывал...”60
yovelive amis gamo, s. kakabaZis skepticizmi Tamaris 1210 w. mone-
tis mimarT usafuZvlo da dausabuTebelia. saerTod ki, am monetis
TariRis sizusteSi arcerT sxva mkvlevars ar epareboda eWvi, dawye-
buli m. broseTi da damTavrebuli d. lengiT.
samoneto saqmis istoria icnobs SemTxvevebs, rodesac moneta iW-
reba gardacvlili da taxtidan Camogdebuli monarqis saxeliT. amas
ganapirobebs aRniSnuli movlenis dagvianebiT gageba centridan da-
Sorebul provinciebSi, anda politikuri situacia, brZola taxtis
memkvidreTa partiebs Soris. magram aseTi SemTxvevebic erTeulia, ar
atarebs masobriv xasiaTs da arc xangrZlivi drois manZilze xdeba.
amdenad, SeuZlebelia, rom Tamaris saxeli raime mizeziT gaCeni-
liyo 1210 wels moWril monetebze, Tuki is 1207 wels gardaicvala.
daskvna SeiZleba iyos erTaderTi da utyuari:
„didi dedofali~, „dideba qveynisa da sarwmunoebisa~ da „mesiis
Semwe~ – Tamari 1210 wels jer kidev cocxali iyo.
Tamar mefis gardacvalebis TariRis dasadgenad aucilebelia
misi epoqis sxva numizmatikuri masalebis gaTvaliswinebac. amjerad,
mxedvelobaSi gvaqvs giorgi laSas daTariRebuli monetebi.
numizmatebisaTvis ukve XIX saukunidan aris cnobili giorgi la-
Sas mier 430 qoronikons, e. i. 1210 wels, spilenZisgan moWrili aras-
wori formis monetebi.61
kidev erTxel vamaxvilebT yuradRebas am monetebis moWris Ta-
riRze. iseve, rogorc Tamaris monetebi, giorgi laSas monetebic da-
TariRebulia 1210 wliT.
giorgi laSas 1210 w. spilenZis araswori monetebis mravali tipi
arsebobs. ZiriTadad, maTze moTavsebuli zedwerilebi aseTi saxisaa.62
Av. centrSi, qarTuli asomTavruliT (daqaragmebulad) ikiTxe-
ba: „giorgi Ze Tamarisa~. garSemo ki – aseve asomTavruliT: „saxeliTa
RvTisaTa iqna Wedai vecxlisi amis qoronikonsa ul~ (1210 w.).
Rv. centrSi xuTstriqoniani arabuli zedwerilia: „mefeT mefe /
dideba qveynisa da sarwmunoebisa/ giorgi Tamaris Ze / mesiis maxvili/~.
60
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 94.
61
literatura motanilia e. paxomovis dasax. naSromSi, gv. 97.
62
aRweriloba mogvaqvs e. paxomovis mixedviT ix. Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 96;
am monetaTa tipebis saxesxvaobebze ix. iqve, gv. 97-98.
194 Ziebani
63
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 100, #65a.
64
iqve, gv. 101.
65
d. kapanaZe. qarTuli numizmatika, gv. 79.
66
es moneta amJamad daculia saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis
ganyofilebis fondSi, sainventaro #1956.
cda erTi TariRis dadgenisa 195
67
Д. Капанадзе. Грузинская нумизматика, gv. 63; misive, „giorgisa da Tamaris~ saxe-
liT moWrili fulis Sesaxeb. – ssm moambe, 1944, t. XII B, gv. 191-195.
68
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 94, #60; Д. Капанадзе. dasax. naSr., gv. 65, #64.
69
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 52, 55-56, 57-60, 61-70, 75-80, 80-85.
196 Ziebani
70
M. Brosset. Rapport.., gv. 69.
71
Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 98.
72
iqve, gv. 87.
73
М. Баратаев. Нумизматические факты Грузинского царства. СПб, 1844, gv. 98.
74
А. А. Быков. Грузинские монеты XII-XIII вв. – Сб. Памятники эпохи Руставели. Л., 1938, gv. 85.
cda erTi TariRis dadgenisa 197
75
D. M. Lang. dasax. naSr., gv. 25.
76
i. jalaRania. Tamaris fuli. – Zeglis megobari. krebuli ocdamesame, Tb.,
1970, gv. 22.
77
istoriam Semogvinaxa erTi saintereso da iSviaTi moneta, romlis erTi mxare
moWrilia Tamaris 1210 w. monetis aversis siqiT, meore ki – laSa-giorgis 1210 w.
monetis reversis siqiT (saqarTvelos saxelmwifo muzeumis numizmatikis gan-
yofileba, sainventaro #3155 ( ix. Е. Пахомов. dasax. naSr., gv. 101, 300; d. kapanaZe.
qarTuli numizmatika, gv. 78). d. kapanaZe amas imiT xsnida, rom erTsa da imave za-
rafxanaSi muSaobis dros xelosnebma siqebi aries. es daskvna savsebiT realuri
da marTebulia. xelosnebs siCqareSi, SesaZloa, areodaT axali mefis samoneto
siqebi. magram, rogorc Cans, Secdoma male gamosworda, radganac TviT moneta,
romelic, araviTar SemTxvevaSi, damoukidebeli samoneto tipi ar aris, unikums
warmoadgens.
198 Ziebani
78
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 151.
79
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis k. kekeliZis saxelobis xelnawerTa
instituti H-2140, f. 33; Sdr. iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, t. III, Tb.,
1966, gv. 9; r. kiknaZe, dasax. naSr., gv. 98.
80
vaxuSti. saqarTvelos istoria. ganmartebuli da Sevsebuli axlad SeZenilis
arxeologiuris da istoriulis cnobebiT d. baqraZis mier, nawili pirveli, Tbi-
lisi, 1885, gv. 216; marTalia, vaxuStis sityviT, Tamari gardaicvala 1201 wels,
magram unda vigulisxmoT, daaxl. 1211 w. (Sdr. qronikebi da sxva masala saqarTve-
los istoriisa, Sekrebili, qronologiurad dawyobili. axsnili da gamocemuli
T. Jordanias mier, Tbilisi, 1892, gv. 292). XV saukunis winare qarTul qronologi-
aSi daSvebul radikalur Secdomas, daaxloebiT, aTi wlis farglebSi, Tavis dro-
ze miuTiTebda sen-marteni. M.-J. Saint-Martin. Memoires, t. II, Paris, 1819, gv. 257, 292.E
81
qarTlis cxovreba, t. II, gv. 146, sqolio.
82
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 290.
83
ar aris gamoricxuli, rom „istoriansa da azmanSi~ aRweril mTiulTa amboxe-
basTan gavaigivoT is areuloba mTaSi, romelsac gadmogvcems ioane bagrationi
laSa-giorgis mefobisas. ix. k. kekeliZe. literaturuli wyaroebi laSa-giorgis
istoriisaTvis. – etiudebi Zveli qarTuli literaturis istoriidan, I, Tbili-
si, 1956. gv. 294. k. kekeliZe SeniSnavs, rom ioane bagrationis naSromi, ZiriTadad,
momdinareobs vaxuStis Txzulebidan; da, rac mTavaria, am naSromSi gansakuT-
rebiT zustad aris daculi vaxuStis qronologiuri gamoangariSebani da Tari-
Rebi (k. kekeliZe. dasax. naSr., gv. 284). vaxuStis qronologiaSi, daaxloebiT, aT-
wliani koreqtivis Setanis Sedegad, sagulvebelia, rom ioane bagrationis mier
aRniSnuli amboxeba momxdariyo 1216–1217 wlebSi.
cda erTi TariRis dadgenisa 199
84
iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. II, gv. 290. amave cnobebis gaTva-
liswinebiT, k. kekeliZem Tamaris gardacvalebis TariRi 1216 wlisaTvis gada-
itana. ix. istoriani da azmani SaravandedTani (cda teqstis aRdgenisa), akad. k.
kekeliZis redaqciiTa da gamokvleviT, Tbilisi, 1941, Sesavali werili, gv. 42, 43.
85
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. t. II, gv. 385, t. III, gv. 9.
86
M. Brosset. Additions..., gv. 297-298; Tamaris gardacvalebis savaraudo TariRad
1212-1214 ww. m. brosem mxolod imitom daaskvna, rom, misi azriT, zogierT somxur
warweraSi zaqaria cocxali Cans 1214 wels, ix. M. Brosset. Additions..., gv. 275-276.
87
qarTlis cxovreba, t. I, gv. 370.
88
laSa-giorgisdroindeli mematiane. gamosca iv. javaxiSvilma, Tb., 1927, gv. 8.
89
ix. T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRisa dadgenisa. – macne (els),
1974, #2, gv. 168-189.
90
[Addenda: winamdebare statiis pirveli gamocemis Semdeg Tamar mefis gar-
dacvalebis TariRad somxuri lapidaruli wyaroebis safuZvelze igive TariRi
miiRo SanSe darCiaSvilma (S. darCiaSvili. `XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos
qronologiis sakiTxisaTvis~, Jurn. mnaTobi, #2, 1975, gv. 151-158), didi xnis man-
200 Ziebani
3
M. Brosset. Additions et éclaircissements à l’histoire de la Géorgie. St.-Pét., 1851, gv. 296.
4
T. Jordania. qronikebi da sxva masala saqarTvelos istoriisa. wigni pirveli,
tf., 1892, gv. 292.
5
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. wigni meore. Tb., 1964, gv. 244, 266; j. odi-
Seli. mcire qronikebi (kinklosebis istoriuli minawerebi), Tb., 1968, gv. 93.
6
r. kiknaZe. farsadan gorgijaniZe da „istoriani da azmani, SaravandedTani~,
Tb., 1975, gv. 118.
7
n. Sengelia (rec. ). osman Turani. TurqeTi selCukTa xanaSi. – macne (iaexis),
1974, #1, gv. 196; g. alasania. basianis brZolis TariRisaTvis. – macne (iaexis),
1975, #1, gv. 89-92.
8
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 130.
9
iqve, gv. 131.
10
iqve.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 203
11
am dasaTaurebis Sesaxeb ix. k. grigolia. axali qarTlis cxovreba. Tb., 1954, gv. 285.
12
S. mesxia. vaxuSti da Zveli saqarTvelos saistorio mwerloba. – analebi (iv.
javaxiSvilis saxelobis istoriis institutis Sromebi). Tb., 1947, gv.19.
13
qarTlis cxovreba. tomi meore. teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelnawe-
ris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1959, gv. 1-114.
14
iqve, gv. 116.
15
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, Targmnili da ga-
mocemuli RvawliTa u. brosesi. nawili pirveli. Zveli moTxroba. 1469 wlamdis
qristes aqeT. sankt-peterburRi, 1849, gv. 277.
16
iqve, gv. 276.
17
T. Jordanias azriT, vaxtangis wyaroSi ewereboda tJid – e.i. 1184 w. da mcdari
tJd – 1174 w. aqedan warmodgeba (T. Jordania. qronikebi, gv. 268).
204 Ziebani
18
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 17.
19
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa, gv. 10.
20
iqve, gv.10
21
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 325. Sdr. qar-
Tlis cxovreba. tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 142-143.
22
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326; qarTlis
cxovreba, tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 99-100.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 205
23
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326.
24
Txroba unda modiodes Tamaris meore istorikosis Txzulebidan. yovel Sem-
TxvevaSi, ase gamoiyureba is iv. javaxiSvilis mier aRdgenil am Txzulebis teq-
stSi (qarTlis cxovreba, tomi meore, s. yauxCiSvilis gam., gv. 143).
25
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa, gv. 189.
26
yovel SemTxvevaSi, amis safuZvels ar iZleoda stratemanisa da baroniusis
Sromebi, romlebiTac sargeblobda vaxuSti (ix. straTemani. Teatro, anu aspa-
rezi matianuri. vaxuStis mier Sesrulebuli Targmani – saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis akad. k. kekeliZis sax. xelnawerTa institutis xelnaweri, S:420;
Деяния церковные и гражданские из летописании Кесаря Барония, собранная и переведенная
с польского языка на славянский. М., 1712).
27
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa. – saqarTvelos cen-
traluri arqivis xelnaweri. A:103, gv. 322.
206 Ziebani
28
iqve.
29
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 326-327.
30
iqve, 327; qarTlis cxovreba. tomi meore (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 100.
31
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 328.
32
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 128.
33
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 328.
34
qarTlis cxovreba. tomi II (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 103.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 207
iran Si laS qro ba sac ar de bi lis dar be vis Ta nad ro u lad mi iC nevs.
axali, savaraudoa, rom momdevno wlis ambebia: zaqaria mxargrZe-
lis sikvdili da mTielTa ajanyeba, ramac sami Tve: ivlisi, agvisto da
seqtemberi gastana.35 vaxuSti am Tveebs ar asaxelebs,36 magram, ueWvelia,
icoda isini.
Tamari gardaicvala mTielTa ajanyebis Semdeg.37 bunebrivia, rom
swored am movlenaTa Tanamimdevrobis gaTvaliswinebiT, 1199 wlis Sem-
deg gamotova ra 1 weli, vaxuStim Tamaris gardacvaleba daaTariRa 1201
wliT, is iZleva Tves da ricxvsac: 18 ianvars, rac mis ZiriTad wyaroSi
ar aris da, albaT, laSa-giorgisdroindeli mematianis Txzulebidan
momdinareobs.38
ase daaTariRa vaxuStim 1198 wlis „zeiTi~ movlenebi. daTariReba
movlenebis savaraudo Tanamimdevrobas emyareba.
jvarosanTa mier konstantinopolis aRebidan daviT soslanis sik-
vdilamde Sualedi TariRebSi, vaxuStis mixedviT, 1 welia, Tamaris gar-
dacvalebamde ki – 3 weli. r. kiknaZe, romelic konstantinopolis aRe-
bis mcdar TariRs realuri 1204 wliT asworebs, Tvlis, rom vaxuStis
Tanaxmad, daviT soslani gardaicvala 1205 w., xolo Tamari – 1207 w.39
es SeiZleboda asec yofiliyo, vaxuStis Secdoma mxolod kon-
stantinopolis aRebis mcdari TariRiT rom Semoifarglebodes.
magram, vaxuStis mixedviT, 1198 weli xom Tamaris zeobis 24-e weli,
yarsis aRebis welicaa. ibn al-asiris cnobiT, yarsi qarTvelebma ai-
Res 1206-7 w.40 sxva realuri TariRi am ambisTvis dReisaTvis mecni-
erebas ar aqvs.
vaxuStim, Tavisdauneburad, sxvadasxva wlis ambebi erT welSi
gaaerTiana da maT TanamimdevrobaSi amoagdo erTi rgoli, romlis
xangrZlivobis periodic 2-3 welia. aqedan gamomdinare, eqvswliani
koreqtivis Setanam vaxuStiseul TariRebSi ar SeiZleba sasurveli
Sedegi mogvces. damTxvevebs realur TariRebTan eqneba SemTxvevvi-
Ti da ara – kanonzomieri xasiaTi.
35
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 332-333.
36
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa (s. yauxCiSvilis gam.),
gv. 191.
37
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 336.
38
qarTlis cxovreba. tomi pirveli. teqsti, dadgenili yvela ZiriTadi xelna-
weris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tb., 1955, gv. 371.
39
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 131.
40
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els), 1974,
#1, gv. 152-153.
208 Ziebani
41
Tamaris gardacvalebis TariRis Sesaxeb, rogorc cnobilia, qarTul istoriog-
rafiaSi azrTa sxvadasxvaobaa. tradiciuli 1213 wlis garda, varaudoben 1207 wel-
sac (am sakiTxze literatura ix. T. natroSvili. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 151).
T. natroSvilTan erTad Cven SevecadeT dagvesabuTebina, rom numizmatikuri masa-
lebiT Tamari gardaicvala 1210 w. (T. natroSvili. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 164).
amave TariRs somxuri epigrafikuli wyaroebis safuZvelze gvTavazobs S. darCaSvi-
lic (S. darCaSvili. XIII saukunis dasawyisis saqarTvelos qronologiis sakiTxisaT-
vis. – Jurn. mnaTobi, 1975, #2, gv. 157). 1975 w. 24-28 marts n. berZeniSvilis xsovnisadmi
miZRvnil samecniero sesiaze aRniSnul TariRs mxari dauWires m. lorTqifaniZem, m.
dumbaZem, i. gagoSiZem da j. stefnaZem, xolo 1207 wels – b. silagaZem da j. odiSelma
da l. tuxaSvilma moxsenebaSi „aTabagobis saxelos garkvevisaTvis~ (l. beriaSvili. e.
orjonikiZe. n. berZeniSvilis xsovnisadmi miZRvnili samecniero sesia. – macne (iaexis)
1975, #3, gv. 164). r. metrevelma daicva tradiciuli 1213 w. (r. metreveli. erTi fur-
celi saqarTvelos istoriidan (mTielTa ajanyebis sakiTxisaTvis XIII saukunis aTian
wlebSi). – Jurn. ganTiadi, 1977, #2, gv. 173), xolo j. odiSelma – 1207 w. (j. odiSeli.
qarTuli istoriuli qronologiis erTi sakiTxi. XII–XIII ss. mijna. – Jurn. ciskari,
1976, #1, gv.120). j. odiSeli Seecada numizmatikuri masalis diskreditacias, magram
misi argumentebi moklebulia damajereblobas. ra Tqma unda, zogierTi, maT Soris,
qarTuli werilobiTi wyaro, marTlac asaxelebs Tamaris gardacvalebis TariRad
1207 w., magram maTze dayrdnoba, vidre numizmatikur faqtebs sxvagvar axsnas ar mo-
vuZebniT, saTuoa. Tamaris xanis qarTuli istoriuli wyaroebi, samwuxarod, Seryvni-
li saxiT aris Cvenamde moRweuli. kargad aris cnobili, Tu rogor aRadgina iv. ja-
vaxiSvilma Tamaris meore istorikosis Txzuleba, swored aq, erTi cnobiT, Tamari
cocxalia Tavisi mefobis 23-e an 24-e wels. meore, ufro kategoriuli cnobiT, riTac
Txzuleba mTavrdeba – gardacvlili mefobis 23-e, e.i. 1207 w. (Sdr. T. natroSvili. g.
jafariZe. dasax. naSr., gv. 94; j. odiSeli. qarTuli istoriuli qronologiis erTi sa-
kiTxi, gv. 120). ekuTvnis ki is basili ezosmoZRvars? k. grigolia am Txzulebis das-
kvniT nawils Tamaris mesame istorikoss (rusTavels) miakuTvnebs (k. grigolia. Tama-
ris kidev erTi mematiane istorikosi. Tb., 1977). laSa-giorgis droindeli mematianis
Txzuleba, romelic Tamaris gardacvalebis TariRad 1207 w. aRniSnavs da romelic
originalur Txzulebad iyo miCneuli, n. SoSiaSvilis Tanaxmad, dawerili Cans XVII
saukunis dasawyisSi (n.SoSiaSvili. „anaseuli qarTlis cxovrebis~ gadaweris TariRi.
– mravalTavi (filologiur-istoriuli Ziebani), V, Tb., 1975, gv. 55). yovelive es mi-
uTiTebs, rom Tamaris xanis qarTuli saistorio wyaroebis kritikuli Seswavla jer
kidev ar aris dasrulebuli da, amdenad, maT qronologiur monacemebs frTxilad
unda movekidoT, erTaderT WeSmaritad Tanadroul wyarod rCeba numizmatikuri ma-
sala, 1210 wlis is monetebi, romlebmac, SesaZloa, Tavad Tamaris xelSic ki gaiares.
42
qarTlis cxovreba, tomi II (s. yauxCiSvilis gam.), gv. 151.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 209
43
vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa (s. yauxCiSvilis gam.),
gv. 183-189; Sdr. qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv.
312-325.
44
qarTlis cxovreba dasabamiTgan mecxramete saukunemdis, gv. 292-298.
210 Ziebani
45
iqve, gv. 288.
46
iqve.
47
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, gv. 258.
48
r. kiknaZe. dasax. naSr., gv. 108.
vaxuSti da XII - XIII saukuneebis saqarTvelos istoriis 211
In the first part of “The History of Georgia”, covering the period up to the 14th
c. and being a non-original work, Vakhushti Bagrationi was the first among Georgian
historians who attempted to establish the chronology of the most important events
of the reign of Queen Tamar. The dates suggested by him (1174 to 1201) differ
considerably from the real ones. At first it was assumed that the difference was 10
years (T. Zhordania). Now it is considered that the error in Vakhushti’s chronology is
6 years (R. Kiknadze). It is however, impossible to specify the dates of Vakhushti even
with account of the difference of 10 and 6 years.
The methods used by Vakhushti in dating separate events and the causes of
inaccuracy of his chronology are studied in the paper.
`‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa da
saqarTvelos diplomatiuri urTierTobebis
erTi epizodis Sesaxeb*
* pirvelad daibeWda 1999 w. – qarTuli diplomatia. weliwdeuli. VI, Tb., gv. 126-
135. rusul enaze: По поводу сообщения ‘адж‘аиб ад-дунйа (Айюбидское посольство в Грузии).
– Центральная Азия (Источники, история, культура), М., 2005, с. 332-340.
1
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение XIII в. на персидском языке (Новый
источник по исторической географии Азербайджана и Армении). – Ученые записки Инсти-
тута востоковедения, т. IX, М.-Л., 1954, gv. 175-213.
2
iqve, gv. 180-184, 184-185.
3
iqve, gv. 196-210.
4
iqve, gv. 211-212.
5
iqve, gv. 185-190, 190-191.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 213
6
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение, gv.182-183.
7
sinamdvileSi es moxda 1187 w. 4 ivliss.
8
Н. Д. Миклухо-Маклай. Географическое сочинение, gv.190-191.
9
„samyaros sakvirvelebaTa~ cnobebi saqarTvelos da kavkasiis Sesaxeb. spar-
suli teqsti qarTuli TargmaniT, SesavliT da SeniSvnebiT gamosca r. kiknaZem.
Tb.,1978, gv. 14, Sen. 25.
10
‘Аджа’иб ад-дунйа (Чудеса мира). Критический текст и перевод с персидского, введение,
комментарий и указатели Л. П. Смирновой. М.1993.
214 Ziebani
11
‘Аджа’иб ад-дунйа, gv. 73.
12
ix. g.jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro
XII–XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 172-174.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 215
13
‘Аджа’иб ад-дунйа, gv. 367.
216 Ziebani
14
mexuTe jvarosnuli laSqrobis ambebis gadmocemisas gamoyenebulia: Van
Cleve. The Fifth Crusade. – A History of the Crusades. K. M. Setton General Editor. Vol. II. The
Later Crusades, 1189-1311. Ed. by R.L. Wolff and H.W. Hazard. Madison, Milwaukee, and Lon-
don, 1969, gv. 377-428.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 217
15
R. S. Humphreys. From Saladin to the Mongols. State University of New York Press Albany,
1977, gv. 158.
16
iqve, gv. 161.
17
iqve, gv. 163.
18
iqve, gv. 184; M. Sharon, The Ayyubid Walls of Jerusalem. A New Inscription from the Time of al-
218 Ziebani
Mu‘azzam ‘Isa. – Studies in Memory of Gaston Wiet. Ed.by M.Rosen-Ayalon. Jerusalem, 1977, gv. 188.
19
ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar bani aiÁub, IV, hakkakhu va vada‘a hava-
Sihi h. m. rabi‘. al-kahira, 1972, gv. 32.
20
M. Sharon. dasax. naSr., gv. 188.
21
iqve. garda ierusalimisa, daangries, agreTve, toronis, baniasis da safadis
fortifikaciebic.
22
ierusalimi, faqtobrivad, gaumagrebeli rCeboda sam saukuneze meti xnis
manZilze. misi fortifikaciebi aRadgina osmaleTis sulTanma – suleiman I-ma
947/1537–947/1540-41 wlebSi (M. Sharon. dasax. naSr. gv. 191).
23
M. Sharon. dasax. naSr. gv. 188.
24
al-makrizi. qiTab as-suluq li-ma‘rifaT duval al-muluq. sahhahahu va va-
da‘a havamiSahu muhammad mustafa ziÁada. I/1, al-kahira, 1934, gv. 204.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 219
25
abu Sama. Tarajim rijal al-karnaÁn as-sadis va s-sabi‘ al-ma‘ruf bi-zaÁl
‘ala r-ravdaTaÁn. baÁruT, 1974, gv. 115-116.
26
S. Runciman. A History of the Crusades. vol. III, Cambridge University Press, 1954, gv. 158.
220 Ziebani
27
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els), 1974,
#2, gv. 177-178.
28
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa, gv.179.
29
g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 176.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 221
30
Jacques de Vitry. History of Jerusalem. Tr. from the Original Latin by A. Stewart (Palestine
Pilgrims’ Text Society). vol. XI, London, 1896, gv. 83-84. T. natroSvili. maT ewodebaT
georgianebi. – T. natroSvili. maSriyiT maRribamde. Tb., 1974, gv. 37. cnobilia
isic, rom damietaSi myofi papis legat pelagiusisgan giorgi laSam miiRo romis
papis „didebuli rCeva da brZaneba~, daxmareboda qristianebs (m. TamaraSvili.
istoria kaTolikobisa qarTvelTa Soris. Tfilisi, 1902. i. tabaRua. saqarTve-
lo evropis arqivebsa da wignsacavebSi (XIII–XVI ss.), I, Tb., 1984, gv. 176. ix. ag-
reTve S. badriZe. saSinao da sagareo politika XIII s. 10-20-ian wlebSi. – sin, III,
Tb., 1979, gv. 341). aRsaniSnavia, rom pelagiusi 1219 wlis seqtemberSi Cavida da-
mietaSi (S. Runciman. dasax. naSr. gv. 155). Zneli saTqmelia, rodis gaugzavna man
papis mowodeba giorgi laSas, damietas alyis dros, Tu – misi dacemis (1219 wlis
5 noemberi) Semdeg.
31
Oliver of Paderborn. The Capture of Damietta. Christian Society and Crusades 1198-1299.
Sources in Translation...by J. Gavigan. Edited, with Introduction by E.Peters. University of Pennsyl-
vania Press. Philadelphia. 1991, gv. 91; T. Donovan. Pelagius and the Fifth Crusade. Oxford Uni-
versity Press, London, 1950, gv. 74. T. natroSvili. maT ewodebaT georgianebi, gv. 37.
222 Ziebani
32
ix. g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 179. iqve dasaxelebulia saTanado literatu-
ra (T. natroSvili, J. riSari). T. natroSvili miiCnevs, rom al-aSrafis egvipte-
Si wasvla mTlianad gauxsnida gzas damaskosken qarTul mxedrobas (ix. T. nat-
roSvili. maT ewodebaT georgianebi, gv. 38; Т. Натрошвили. От Машрика до Магриба,
М., 1978, gv. 33); J. riSaris azriT, qarTvelTa dawola „al-aSrafis samefoze iyo
ueWvelad is mizezi, romelmac xeli SeuSala mas efeqturi daxmareba aRmoeCina
al-qamilisTvis 1221 wlamde~. J. Richard. The Latin Kingdom of Jerusalem. vol. A and B. Tr.
from the French by J. Shirley. Amsterdam, New York, Oxford, 1979, gv. 296.
33
R. S. Humphreys. dasax. naSr., gv. 164.
34
iqve, gv. 165.
„‘aja‘ib ad-dunÁa~ aiubianTa saxelmwifosa 223
35
sainteresoa aRiniSnos, rom al-maliq al-aSrafi sulTan al-qamilis dasaxma-
reblad da jvarosanTa winaaRmdeg sabrZolvelad egvipteSi gaemgzavra mxolod
1221 w. Teberval-martSi, roca saqarTveloSi SemoWrilma monRolebma, jebesa
da subudais meTaurobiT, orjer daamarcxes qarTvelebi. man uari uTxra giorgi
laSas, Seeqmna koalicia (azerbaijanis aTabagTan erTad) monRolTa winaaRmdeg.
al-aSrafma moimizeza, rom frankebi ufro saSiSni iyvnen, vidre – monRolebi,
romlebic jer kidev uSualod ar emuqrebodnen aiubianebs (Ibn al-Athir. al-Kamil fi’t-
tarikh, vol. XII. Editeurs Dar Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv.99; g. jafariZe. dasax.
naSr., gv. 176-180). al-aSrafis gamgzavrebam da aiubianTa Zalebis gaerTianebam
jvarosanTa mexuTe laSqrobis marcxi ganapiroba.
224 Ziebani
* pirvelad daibeWda 2003 w. – kr. valerian gabaSvili, 90. Tb., gv. 501-510.
1
sin, t. III, Tb., 1979, gv. 348.
2
iqve, gv. 537.
226 Ziebani
3
Histoire de la Géorgie depuis l'antiquité jusqu'au XIXe siècle. Traduite du Géorgien par M.Brosset.
Ire partie, Iie livraison, St.-Pét.,1850, gv. 495-496, Sen. 3.
4
S. xanTaZe. giorgi IV laSa. – qse, III, Tb., 1978, gv. 160; j. stefnaZe. saqarTvelo
XII saukunesa da XIII saukunis pirvel meoTxedSi. Tb., 1985, gv. 153; r. metreveli.
bagrationebi. Tb., 1993, gv.10; m. surgulaZe. bagrationTa samefo saxli. genealo-
giuri tabulebi Seadgines m. surgulaZem da m. qavTariam. Tb., 1995, gv. 49; qarTu-
li diplomatiuri leqsikoni (mTavari redaqtori r. metreveli), t. I, Tb., 1997, gv.
122.
5
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. III, Tb., 1964, gv. 5.
6
n. berZeniSvili. saqarTvelo XI–XVIII saukuneebSi. – n. berZeniSvili. saqar-
Tvelos istoriis sakiTxebi. VI, Tb., 1973, gv. 96; saqarTvelos istoria. I, damxma-
re saxelmZRvanelo. Tb., 1958, gv. 220; s. kakabaZe. rusTaveli da misi vefxistyao-
sani. Tb., 1966, gv. 182; l. tuxaSvili. narkvevebi qarTuli diplomatiis istorii-
dan. Tb., 1994, gv. 225.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 227
7
qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. t. I, Tb., 1955, gv. 371; iv. javaxiSvili. dasax. naSr., gv. 5.
8
k. kekeliZe. Zveli qarTuli weliwadi. – k. kekeliZe. etiudebi Zveli qarTuli
literaturis istoriidan. I, Tb., 1956, gv. 121-123.
9
iqve, gv. 123.
10
v. guCua. qronologiuri SeniSvnebi. – kr. sa, Tb., 1984, gv. 102-103.
11
Histoire de la Géorgie, gv. 495-196, Sen. 3. samwuxarod, broses kalmismieri Secdoma
aqvs daSvebuli da wers, rom mefe iyo qali, Tumca mTeli misi msjeloba mowmobs,
228 Ziebani
rom mxedvelobaSi hyavda kaci. ibn al-asiri, romelsac brose imowmebda defre-
meris mixedviT (M. Defrémery. Fragments des géographes et d’historiens Arabes et Persans iné-
dits, relatifs aux anciens peuples du Caucase et de la Russie Méridionale. – JA, Novembre-Decembre
1889, t. 14, gv. 447-450; ix. agreTve: Ibn al-Athir. al-Kamil fi’t-tarikh, vol. XII, Editeurs Dar
Sader, Dar Beyrouth. Beyrouth, 1966, gv. 384. Semdeg ibn al asiri.) mefed asaxelebs swo-
red kacs.
12
Histoire de la Géorgie, gv. 495-496, Sen. 3; ix. agreTve, abu l-fida’. al-muxTasar fi
axbar al-baSar, III, al-matba‘a al-husainiÁa al-misriÁa, 1325/1907, gv. 133.
13
Histoire de la Géorgie, gv. 495-496, Sen. 3; werilis teqsti ix. m. TamaraSvili. isto-
ria kaTolikobisa qarTvelTa Soris. tf., 1902, gv. 7-8, 563-564; i. tabaRua. saqar-
Tvelo evropis arqivebsa da wignsacavebSi. I (XIII–XVI ss.). Tb., 1984, gv. 176-177,
#5. werilidan vigebT, rom romis papma mouwoda imperators (fridrix II-s) wmin-
da miwis dasaxsnelad siriaSi gamgzavreba. aq aSkarad igulisxmeba 1223 w. martSi
florenciis krebis dadgenileba, roca gadawyda, rom fridrixi Tavis laSqro-
bas daiwyebda 1225 w. 24 ivniss. am dadgenilebis safuZvelze evropis yvela kuT-
xeSi erTxel kidev daigzavna Sikrikebi mxardaWeris da daxmarebis misaRebad (В.
Билбасов. Крестовый поход императора Фридриха второго. СПб, 1863, gv. 30-32; Th.Van
Cleve. The Crusade of Frederic. – A History of Crusades, vol. II, The Later Crusades, 1189-1311.
Ed. by R.L. Wolf, H.W. Hazard. The University of Wisconsin Press. Madison, Milwaukee and Lon-
don, 1969, gv. 438; g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri
samyaro XII-XIII s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 184). es Sikrikebi, Cans, saqar-
TveloSic movidnen da es unda momxdariyo, ara uadres, 1223 w. gazafxulis miwu-
rulisa. am dros giorgi laSa ukve cocxali aRar iyo.
14
M. Brosset. Additions et éclaircissements à l’histoire de la Géorgie depuis l’antiquité jusqu’en
1469 de J.-C. St.-Pét., 1851, gv. 333. Addition IX, Tables généalogiques et statistiques des dynasties
Géorgiennes, gv. 624, No.61.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 229
15
Ibn al-Athir, gv. 381-385.
16
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien de son temps. – BÉO, Damas, 1970,
t.XXIII, gv. 125-126; g. jafariZe. axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos
istoriisaTvis. – Jurn. ciskari, 1980, #1, gv. 135-136.
230 Ziebani
17
qarTlis cxovreba, I, gv. 371.
18
С. Ашурбейли. Государство Ширваншахов (VI–XVI вв.). Баку, 1983, gv. 149; g. jafa-
riZe. saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 171, Sen. 42.
giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb 231
jer kidev cocxali iyo, xolo hijris 620 w., romelic daiwyo Cv. w.
1223 wlis 4 Tebervals, saqarTvelos samefo taxtze ukve qali ijda.
abu l-fidaze adre (romelsac imowmebda m. brose),19 amas iuwyeba ibn
al-asiric. 20 maSasadame, cvlilebebi saqarTvelos samefo taxtze
unda momxdariyo hijris 619 wels, e.i. drois monakveTSi, romelic
daiwyo 1222 w. 15 Tebervals da dasrulda 1223 w. 3 Tebervals. mag-
ram yovelive es mainc arapirdapiri argumentebia imis sasargeblod,
rom giorgi laSa ar momkvdara 1222 w. ianvarSi. yovelgvari eWvis ga-
safantad saWiroa pirdapiri cnoba da es cnobac SeiZleba movitanoT
XIII s-is pirveli naxevris aiubianTa mematianis muhammad al-hamavis
Txzulebidan „Ta’rix al-mansuri~ („mansuriuli istoria~).
muhamad al-hamavi, romelic saqarTvelosa da qarTvelebis Sesa-
xeb araerT saintereso cnobas gvawvdis, iuwyeba, rom hijris 619 w.
(romelic, rogorc iTqva, daiwyo 1222 w. 15 Tebervals), gardaicvala
saqarTvelos mefe da amis Sesaxeb qarTvelebma Seatyobines zemoxse-
nebul aiubian gamgebels al-maliq al-aSrafs.21
amrigad, wre Seikra. arapirdapiri da pirdapiri monacemebiT gi-
orgi laSa ar momkvdara 1222 w. 18 ianvars. laSa giorgisdroindeli
mematianis mier dasaxelebuli 442 qoronikonis 18 ianvris sabediswe-
ro oTxSabaTi dadga 1223 w. swored am dros daasrula sicocxle Ta-
maris memkvidrem, „lomma ZaliTa da umankom gonebiTa, moyuarulman
yovelTa kacTa didTa da mcireTa~ (laSa giorgisdroindeli memati-
ane).
19
ix. zemoT, sqolio 12.
20
Ibn al-Athir, gv. 412 da Smd.
21
Мухаммад ал-Хамави. Ат-Та’рих ал-Мансури (Мансурова хроника). Издание текста, пре-
дисловие и указатели П.А. Грязневича, М., 1960, gv. 142b; muhammad al-hamavi. aT-Ta’rix
al-mansuri. Tahkik abu l-‘id dudu, dimaSk, 1982, gv. 94.
232 Ziebani
There are different views among Georgian scholars on the date of death of the
Georgian King Giorgi Lasha, son of Queen Tamar. Two dates are offered – January 18,
1223 and January 18, 1222. The first was argued by M. Brosset and is supported by
numerous historians such as R. Metreveli, Sh. Badridze, Sh. Khantadze, J. Stepnadze
and others. The second date was proposed by I. Javakhishvili and it is also accepted by
a number of scholars – S. Kakabadze, N. Berdzenishvili, R. Kiknadze, L. Tukhashvili
and others. Based on new evidence, more specifically, that provided by Muhammad
al-Hamawi, Arab historian of the first half of the 13th century (Мухаммад ал-Хамави.
Aт-Та’рих ал-мансури/Мансурова хроника. Издание текста, предисловие и ука-
затели П. А. Грязневича, М., 1960, p. 142б; Muhammad al-Hamawi. Al-Ta’rikh al-
Hamawi. Ed. by Abu l-‘Id Dudu. Damascus, 1982, p. 94), it is demonstrated, that
Giorgi Lasha passed away on January 18, 1223.
axali arabuli wyaro XIII saukunis saqarTvelos
istoriisaTvis
2
S. de Sacy, Relation de l’Egypte par Abd al-Latif, Paris, gv. 1810.
3
J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”.., gv. 596-597.
4
iqve, gv. 597; C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 101-102.
5
‘abd al-latif al-baRdadi bevrs mogzaurobda. egviptis, siriis da maRribis
garda, somogis azriT, is imyofeboda monRoleTSic. erTaderTi arapirdapiri
sabuTi, rac mas moaqvs, aris Semdegi: ‘abd al-latifis biografiaSi aRniSnulia,
rom 626/1229 w. is gaemgzavra qimaxs, xolo iqedan – dairkSi. somogi, iakuTis mi-
xedviT, miiCnevs, rom qimaxi adgilia CineTis sazRvarze, Turquli mosaxleo-
biT, „saidanac Turqi xalxi, yivCayTa tomi warmodga~ (J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s
“Tarikh al-Islam”, gv. 598). magram es punqti, ufro savaraudoa, aris qemaxi anatoli-
aSi, mangujaqianTa samflobeloSi; rac Seexeba dairks (an deberkis), masSi unda
vigulisxmoT divrigi. amasTan, rogorc somogi werda, ueWvelia, ‘abd al-latif
al-baRdadi xvdeboda da iRebda informacias monRolTa Sesaxeb Sua aziis mkvid-
rTagan. J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”, gv. 597.
6
J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh al-islam”..., gv. 598.
axali arabuli wyaro 235
7
J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv.123-124; J. de Somogyi. Adh-Dhababi’s “Tarikh
al-islam”.., gv. 600-603.
8
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.. , gv. 111-128.
9
C. Cahen . Abdallatif al-Baghdadi et les Khwarazmiens, gv.150-166.
10
З. М. Буниятов. Еще одна неизвестная страничка из истории средневековой Грузии. –
macne (iaexis), 1982, #4, gv. 125-127.
11
az-zahabi. Ta’rix al-islam va vafaiaT al-maSahir al-‘alam. 601-610 hijri;
Tahkik ad-duqTur ‘umar ‘abd as-salam Tadmuri. baÁruT, 1422/2001 (Semdeg, az-
zahabi, 2001); igive, 611-620 hijri, bairuT, 2001; igive, 621-630 hijri. baÁruT,
1422/2002 (Semdeg, az-zahabi, 2002).
12
Al-Waraqq com. http://www. alwaraq. net/
13
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 125. az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 601-610 hijri, gv. 26.
236 Ziebani
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 125; az-zahabi. Ta’rix al-
14
15
asea az-zahabis Txzulebis didi britaneTis muzeumis nusxaSi:ﺍﻧﺸﻌﺐ ﻣﻦ ﺍﻟﺘﺘﺎﺭ ﻓﺮﻗﺘﺎﻥ
( ﻛﻤﺎ ﻳﻨﺸﻌﺐ ﻣﻦ ﺟﻬﻨﻢ ﻟﺴﺎﻧﺎﻥJ. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv. 126; az-zahabi. Ta’rix al-
islam. . . 611-620 hijri, gv. 47); aia-sofias nusxis mixedviT, k. kaenis gamocemaSi (C.
Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien..., gv. 125 ), `jojoxeTis~ ( )ﺟﻬﻨﻢnac-
vlad weria „maTi mxridan~ ()ﻣﻦ ﺟﻬﺘﻬﻢ, rac winadadebas („rogorc gamoiyofa ori
ena maTi mxridan~) gaugebars xdis .
16
am SemTxvevaSi weria bilad al-xzr/xazar, e.i. xazarTa qveyana, nacvlad al-
jzr/al-jurzisa. aseTi SemTxvevebi ‘abd al-latifis cnobaSi sxvaganac gvxvde-
ba. msgavsi aRrevebis Sesaxeb ix. amave krebulSi: g. jafariZe. qarTvelebisa da sa-
qarTvelos arabuli saxelwodebebi. gv. 11-32.
17
yuranis III suris 115-e aias perifrazi: „xolo rodesac marto rCebian, Tqveni
siZulviliT TiTebs iWamen~.
18
arabul teqstSia al-xzr/xazar al-jurz-is nacvlad.
19
ix. Sen. 20.
238 Ziebani
20
asea ( )`ﻓﻠﻤﺎ ﺇﺷﺘﺪﺕ ﺷﻮﻛﺔ ﺍﻟﻜﺮﺝaz-zahabis `Ta’rix al-islamis~ didi britaneTis muzeu-
mis nusxaSi (J. von Somogyi. Ein arabischer Bericht.., gv.126) da am Txzulebis kritikul
gamocemaSi (az-zahabi. Ta’rix al-islam ... 611-620 hijri, gv. 47). sxvagvaradaa kl.
kaenis mier gamocemul teqstSi (aia sofias nusxa: C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi,
portraitiste et historien.., gv. 126): “~ﻓﻠﻤﺎ ﺇﺷﺘﺪﺕ ﺷﻮﻛﺔ ﺍﻟﺤﺮﺝ/ `roca gaZlierda Zala danaSauli-
sa~, rac gaugebaria. amitom upiratesobas pirvel wakiTxvas vaniWebT.
21
albaT arzrumSi, rogorc fiqrobs kl. kaeni C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, por-
traitiste et historien.., gv. 126, Sen. 1.
22
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126. az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 611-620 hijri, gv. 47.
23
am ambebis qronologiis Sesaxeb ix. b. silagaZe. XII-XIII ss. saqarTvelos isto-
riis zogierTi sakiTxi ibn al-asiris cnobaTa Suqze. – saqarTvelo rusTavelis
xanaSi (rusTavelis dabadebis 800 wlisTavisadmi miZRvnili krebuli). Tb., 1968,
gv. 129-137; r. kiknaZe. monRolebi da maTi dapyrobiTi omebi. – sin, III, Tb., 1979,
gv. 532-536.
axali arabuli wyaro 239
24
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, tomi I, Tbilisi 1955, gv. 370.
25
ibn al-asir. al-qamil fi-T-Ta’rix. k. tornbergis gam. t. XII, 1853, gv. 245. [war-
modgenili statiis pirveli gamocemis Semdeg am sakiTxs dawvrilebiT SevexeT
orjer: saqarTvelos sagareo politikis istoriidan. – Jurn. mnaTobi, 1984, #12,
gv.147-151 da saqarTvelo da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII
s-is pirvel mesamedSi. Tb., 1995, gv. 176-179].
26
laSa giorgisdroindeli mematiane. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. tomi I, Tb., 1955, gv.
370.
240 Ziebani
27
ix. Sen.29.
28
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126. az-zahabi. Ta’rix al-
islam...611-620 hijri, gv. 48; damatebiT am sakiTxze ix. g. jafariZe. saqarTvelo
da maxlobeli aRmosavleTis islamuri samyaro, gv. 180-181.
29
g. jafariZe. giorgi laSas gardacvalebis TariRis Sesaxeb. – kr. valerian ga-
baSvili, 90. Tb., 2003, gv. 501-510 da amave krebulSi, gv. 225-232.
axali arabuli wyaro 241
30
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126-127; yivCayebTan
qarTvelebis konfliqtis Sesaxeb, sakiTxze dawvrilebiT ix. b. silagaZe. arabi
mwerali yivCaRTa Semosevis Sesaxeb amierkavkasiaSi XIII s-is 20-iani wlebis da-
sawyisSi. – qw,. VII, Tb., 1987, gv. 67-78; r. kiknaZe. monRolebi da maTi dapyrobiTi
omebi, gv. 537.
31
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 126-127.
32
iqve, gv. 127. az-zahabi. Ta’rix al-islam...611-620 hijri, gv.49.
33
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 127.
34
iqve; az-zahabi. Ta’rix al-islam...611-620 hijri, gv. 48-49.
35
C. Cahen. ‘Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 127-128.
242 Ziebani
●
‘abd al-latif al-baRdadi xvarazm-Sah muhamadis (1200-1220),
jalal ad-dinisa da, saerTod, xvarazmelTa Sesaxeb, sagangebo nakve-
TebSi Cerdeba.36
avtoris damokidebuleba muhamadisadmi mkveTrad uaryofiTia.
marTalia, is ar malavs xvarazm-Sahis dadebiT Tvisebebs, magram, ama-
ve dros, yuradRebas amaxvilebs mis iseT uaryofiT mxareebze, rogo-
ric iyo muxanaToba, sisastike, daundobloba da mekobreoba.
rogorc cnobilia, muhamadma xvarazmis hegemonobiT gaaerTia-
na TiTqmis mTeli irani, rasac bevri adgilobrivi, wvrili gamgebe-
li Seewira. amas abd al-latifi danaSaulad uTvlida muhamads iseve,
rogorc mis mtrul damokidebulebas baRdadis xalifasTan.37
muhamadisadmi miZRvnil vrcel pasaJSi, sadac daxasiaTebulia
sulTnis eqspansiuri gegmebi, CvenTvis sainteresoa ‘abd al-latif
al-baRdadis cnoba, rom muhamads surda,
„wasuliyo [salaSqrod] Tbilisze da gadaeqcia is Tavisi sa-
xelmwifos dedaqalaqad (sarir mulqihi), saidanac igamgeb-
lebda ar-rumis, somexTa da yivCaRTa qveynebze, danarCen aR-
mosavleTsa da dasavleTze“.38
marTalia, sxva aRmosavluri wyaroebi muhamadis am gegmas ar icno-
ben, magram aseTi ganzraxva xvarazm-Sahs SeiZleba marTlac hqonoda.
1217-1218 ww. muhamadma Semoimtkica jibali (sparseTis erayi) da aiZu-
la saqarTvelos mezobeli azerbaijanis aTabagi uzbeki, Tavi mis vasa-
lad eRiarebina. sulTanma gaafrTxila saqarTvelos samefo kari, rom
Tu ar Sewydeboda azerbaijanis darbeva, is ilaSqrebda saqarTvelo-
ze, risTvisac 50 aTasi rCeuli meomari gamoyo.39 baRdadze warumate-
beli laSqrobisa da xvarazmSi dabrunebis gamo, samxedro konfliqti
saqarTvelosTan ar moxda. magram xma imis Taobaze, rom muhamads Tbi-
lisis dalaSqvra surda, swored am dros unda gavrcelebuliyo.
‘abd al-latif al-baRdadi gvixatavs jalal ad-dinis (1220-1231) por-
36
iqve, gv. 116-124;
37
iqve, gv. 126,116-117; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv. 365.
38
`bilad al-Rarb va l-‘ajam~ (C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien..,
gv. 117; C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi et les Khwarazmiens, gv.158); an `bilad al-‘arab
va l-‘ajam~/~arabTa da araarabTa, sparselTa qveynebze~. az-zahabi. Ta’rix al-is-
lam... 611-620 hijri, gv. 365.
39
Ан-Насави. Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Манкбурны. Пер. с арабского, пре-
дисловие, комментарии, примечания и указатели З. М. Буниятова. Баку, 1973, gv. 61.
axali arabuli wyaro 243
40
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; C. Cahen. Abdallatif al-
Baghdadi et les Khwarazmiens, gv. 158; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv.
309 (jalal ad-dinisgan gansxvavebiT, misi Zma – Rias ad-dini iyo garegnobiT
ulamazesi da mSvenieri, magram usamarTlo da sastiki. dediT jalal ad-dini iyo
indoeli, xolo Rias ad-dini – Turqi).
41
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; C. Cahen. Abdallatif al-
Baghdadi et les Khwarazmiens, gv. 158; az-zahabi. Ta’rix al-islam... 611-620 hijri, gv.
309.
42
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123; az-zahabi. Ta’rix al-
islam... 611-620 hijri, gv. 309.
43
iqve.
244 Ziebani
44
iqve.
axali arabuli wyaro 245
45
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 123-124. az-zahabi. Ta’rix
al-islam...611-620 hijri, gv. 309.
46
C. Cahen. Abdallatif al-Baghdadi, portraitiste et historien.., gv. 124; az-zahabi. Ta’rix al-
islam...611-620 hijri, gv. 310.
246 Ziebani
5
al-fariki. Ta’rix al-maiafarikin va amid. – didi britaneTis muzeumis nus-
xa, Or. 5803, 182a, 200a; Ibn al-Qalanisi. History of Damascus 363-555 A.H. Edited with Extracts
from other Histories and Summary of Contents by H.F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908,
gv. 365.
6
T. lomouri. fuli SoTa rusTavelis epoqaSi. – kr. SoTa rusTavelis epoqis
materialuri kultura, Tb., 1938, gv. 292; g. wereTeli. dmanisis monetis gamo. –
literaturuli Ziebani, t. II, Tb., 1944, gv. 167-172.
7
dmanisis istoriis Sesaxeb ix. l. musxeliSvili. dmanisi (qalaqis istoria da
naqalaqaris aRwera). – kr. SoTa rusTavelis epoqis materialuri kultura, gv.
319-448; sin, t. II, Tb., 1973, gv. 552-553; t. III, Tb., 1979, gv. 501-502 (iqve dasaxele-
bulia sxva literaturac).
8
c. kaxiani. dmanisis arabuli warwerebi. Tb., 1965.
9
iqve, gv. 20.
10
c. kaxiani. ori arabulenovani saflavis qvis warweris Sesaxeb. – macne (els).
1974, #2, gv. 146.
axali arabuli wyaro 249
11
ibn tulun. al-kala’id al-javhariÁa, gv. 338.
12
iqve.
13
T. Miura. The Salihiyya Quarter in the Suburbs of Damascus. Its Formation, Structure, and
Transformation in the Ayyubid and Mamluk Periods. – BÉO, Damas, 1995, t. XLVII, gv. 129-182.
250 Ziebani
●
sadr ad-din ibn ‘ali ar iyo erTaderTi muslimur samyaroSi, ro-
melic ad-dumanisis nisbas atarebda. XVII s-is gamoCenili osmalo
istorikosi, geografi da bibliografi mustafa ibn ‘abd allah qaTib
Celebi, romelic cnobilia haji xalifas (xalfas) saxeliT,14 Tavis
vrcel bibliografiul leqsikonSi qaSf az-zunun ‘an asami l-quTub
va l-funón („fiqrebis gamJRavneba wignebisa da xelovnebaTa saxele-
bis Sesaxeb“) asaxelebs aÐmad ibn aÐmad ibn aÐmad ad-dumÀnisÒ as-sÒvÀsÒs,
mamiT dmanisels, dabadebuls rumis selCukTa saxelmwifos erT-
erT dedaqalaqSi, sivasSi15 (yofili sevastia, anatoliis Crdilo-
aRmosavleT nawilSi).
ahmad ibn ahmad ad-dumanisi as-sivasis ekuTvnis Txzuleba „muj-
mal (majma‘) al-akval fi-l-hiqam va l-amsal~(„krebuli aforizme-
bisa sibrZnesa da andazebSi)~,16 romelic daiwera 693/1293 w., albaT,
sivasSi. am krebulis avtografis faqsimile 2002 w. gamoica TeiranSi
sparsuli kulturis xelSemwyobi sazogadoebis mier.17 masSi
Sesulia yuranis aiebi, andazebi, moraluri da eTikuri xasiaTis
aforizmebi da arabuli leqsebi, romelTa didi nawili Targmnilia
arabulad. krebuli gamiznuli iyo kancelariebis mdivnebisa da sxva
TanamSromlebisTvis, romlebic werdnen oficialur werilebs anda
maRali stilis prozas. is gviCvenebs, Tu rogor amzadebdnen Sua
saukuneebis mweralTa klass.18
dRemde mkvlevarTaTvis cnobili iyo saqarTvelosTan dakav-
Sirebuli ori nisba: al-qurji da aT-Tiflisi, romelTac atarebda
VIII-XIV saukuneebSi saqarTveloSi mcxovrebi, anda saqarTvelodan
axlo da Sua aRmosavleTis sxvadasxva regionSi emigrirebuli ara-
erTi muslimi19 am nisbebis matarebelTa ricxvs amieridan emateba
14
qaTib Celebis, imave haji xalifas Sesaxeb ix. Orhan Şaik Gökay. Katib Čelebi. – EI2,
vol. IV, gv. 760.
15
Lexicon Bibliographicum et Encyclopaedicum. Kašf al-íunån ‘an asamÊ al-Kutub wa’l-Funån.
A Mustafa Ben Abdallah Katib Jelebi dicto et nomine Haji Khalfa (red. Gustav Flügel), V, London,
1850, gv. 390, 405.
16
iqve.
17
Ahmad ibn Ahmad ibn Ahmad Domānīsī Siwāsī. Mujmal Al-Aqwāl fī al-Hikam wa al-Amthāl,
composed and copied in 693AH. Persian Manuscripts in Facsimile. No.2. In Memory of Jalal-al-din
Muhaddith. Ed. Mahmoud Omidsalar&Iraj Afshar, Tehran, 1381/2002.
18
krebulis daxasiaTebis Sesaxeb ix. W. Hanaway-s rec. – JAOS, 2004, vol. 124, No.3, gv. 626.
19
e. sixaruliZe. as-sam‘anis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – kr. siam, wigni I, Tb.,
axali arabuli wyaro 251
Until recently Georgian scholars were aware of only two Arabic nisbas (noun
of relation) – al-KurdjÊ and al-TiflÊsÊ, that represent a connection with Georgians (in
Arabic al-Kurdj) and their capital Tbilisi (in Arabic TiflÊs or TaflÊs). These nisbas were
adopted by numerous Muslims of the 8th-14th centuries living in Georgia or emigrated
to various regions of the Middle East. Study of such persons’ lives and their activities,
together with other relevant materials, might provide an opportunity to judge on the
contribution of Georgia’s Muslims’ to Islamic culture.
In addition to the two above-noted nisbas, the present paper will discuss an
unknown and very rare nisba, namely, al-Dum§nisÊ. It is mentioned in al-|al§’id al-
djawhariyya fÊ ta’rÊkh al-‘§liÈiyya (ed. M.A.Duhm§n, t. I, Damascus, 1980, p. 338),
written by an Arab historian, Shams al-DÊn MuÈammad b. ‘AlÊ b. AÈmad b. •ålån al-
‘§liÈÊ al-DimashÎÊ al-\anafÊ (died in 1546). This nisba was borne by Shaykh ‘adr al-
DÊn \§mid b.‘AlÊ al-Dum§nisÊ, who died on 14 RabÊ‘ I 643 AH/ August 9, 1245 AD.
The mosque built by him and his mausoleum al-Turba al-Dum§nÊsiyya were located
in S§liÈiyya, the most important quarter of Damascus.
The Nisba al-Dum§nisÊ derives from Dmanisi, which is a name of the city
that emerged in the 9th century in Eastern Georgia under the Arab rule and became
part of Tbilisi Emirate. In 1124, the Georgian King David IV the Builder liberated
it from the Muslim rule and united it with the Georgian Kingdom. Along with
Georgians, Dmanisi was also populated by Muslims, which is attested by numerous
Arabic inscriptions found on 13th-14th centuries graves discovered in the course of
archeological excavations.
Throughout some specific episodes of his life, ‘adr al-DÊn \§mid b. ‘AlÊ al-
1976, gv. 45-53; g.jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT VIII–XIV sau-
kuneebSi. – macne (els), 1989, #4, gv. 77-88; iqve, 1990, #1, gv. 65-78; o. cqitiSvili.
arabeT-saqarTvelos kulturuli urTierTobis istoriidan (X-XI ss.). – macne (ia-
exis), 1980, #4, gv. 102-113.
252 Ziebani
Dum§nÊsÊ was connected with Dmanisi. He was probably born there and later, for
unknown reasons, moved to Damascus, which was one of the flourishing centers of
Islamic culture.
Another person bearing the above-mentioned nisba was AÈmad b. AÈmad
b. AÈmad al-Dum§nīsī al-SÊw§sÊ, who was born in Sivas (North-Eastern part of
Anatolia), and his father was from Dmanisi. He is the author of Mujmal al-Aqw§l
fÊ al-Hikam wa al-Amth§l, cited in a large bibliographical dictionary Kašf al-íunån
‘an as§mÊ ’l-kutub wa ’l-funån (Ed. G. Flügel, vol. V, London, 1850, pp. 390, 405),
composed by K§tib Čelebi (\§jjÊ KhalÊfa) (d. in 1657). The facsimile of the autograph
of Mujmal, completed in 693/1293, probably in Sivas, was published in Tehran in
1381/2002 by M. Omidsalar and I. Afshar.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis
diplomatiuri kontaqtebis istoriidan*
монголы в Азии и Европе. М., 1970, gv. 225). muRani (arranSi) gadaiqca monRolTa sa-
zamTro bazad, saidanac isini axorcielebdnen laSqrobebs wlis danarCen dros
saqarTvelos samefos, vanis tbis regionis, CrdiloeTi mesopotamiisa da mcire
aziis mimarTulebebiT. CormaRani iTvleboda yaenis nacvlad da, garda imisa,
rom iyo umaRlesi mTavarsardali, flobda sasamarTlo xelisuflebasac (Кира-
кос Гандзакеци. История Армении. Перевод с древнеармянского, предисловие и комментарии
Л. А. Ханларян. М., 1976, gv. 167-168 (Semdeg: kirakos ganZakeci); А. А. Али-Задэ. dasax.
naSr., gv. 123-124).
4
1231-1232 wlebSi saqarTvelos samefo kari Seecada antimonRoluri kavSiri
Seekra aiubianebTan, magram – uSedegod (g. jafariZe. saqarTvelo da maxlobeli
aRmosavleTis islamuri samyaro XII-XIII s-is I mesamedSi. Tb., 1995, gv. 194-195).
male aseTi kavSiri SeuZlebelic gaxda. 1232 wlis Semodgomaze rumis sulTa-
ni qai-yubad b. yiliC-arslani samxreT saqarTveloSi SeiWra. amis sababi iyo is,
rom rusudanma, ibn bibis cnobiT, TiTqosda, Seaguliana CormaRani, daelaSqra
sivasis sanaxebi. selCukebTan brZolaSi damarcxebulma rusudanma misTvis ara-
xelsayreli zavi dado qai-yubadTan da ikisra, saWiroebis SemTxvevaSi, samxedro
daxmareba aRmoeCina sulTnisaTvis (n. Sengelia. ibn bibi ala ad-din qai-yubadis
saqarTveloSi laSqrobis Sesaxeb. – macne (iaexis), 1975, #4, gv.103). qarTvelma me-
omrebma monawileoba miiRes qai-yubadis samxedro kampaniaSi aiubianTa winaaR-
mdeg CrdiloeT mesopotamiaSi. 1233 w. qai-yubadma xelT igdo xlaTis aiubianTa
samflobelo, romelic esazRvreboda monRolTa mier dapyrobil azerbaijans,
magram ar gamouCenia raime survili, dapirispireboda monRolebs da saqarTve-
losTan erTad gamosuliyo maT winaaRmdeg.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 255
5
qarTul istoriografiaSi miRebuli iyo, rom monRolebi saqarTveloSi meo-
red gamoCndnen 1235 w. (sin, t. III, gv. 547), magram, rogorc aCvena b. silagaZem, es
ufro adre, 1232–33 wlebSi moxda (b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 56 da Smd.)
6
CormaRans Tan axlda sami didi noini: baiCu, CaRata da iosuri (resp. eke-esuri).
qarTveli JamTaaRmwereli maT miiCnevs Cingiz-yaenis oTxi vaJis (CaRata, juCi,
ugedei da Tuli) warmomadgenlebad da aRniSnavs, rom isini sadaca movidodian
da zenaarss iTxovdnen, Seiwyalebdnen, da urCTa mosrvidnen, da xarajs mis qu-
eynisasa oTxad iyofden da Tavis £elmwifeTa gaugzavniden (JamTaaRmwereli. as-
wlovani matiane. teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva, SeniSvnebi da leqsi-
koni daurTo r. kiknaZem. Tb., 1987, gv. 68). maTi xelmZRvanelobiT moqmedebdnen
sxva monRoli sardlebi, romelTa nawils asaxelebs grigol akaneli (moisarTa
tomis istoria. somxuri teqsti, qarTuli TargmaniTa da komentariT gamosca n.
SoSiaSvilma. Tb., 1961, gv. 11). am noinebis Sesaxeb ix. F. W. Cleaves. The Mongolian
Names and Terms in the History of the Nations of the Archers by Grigor of Akanc. – HJAS, 1949,
vol. XII, #3-4, gv. 400-435; J. A. Boyle. Some Additional Notes on the Mongolian Names in the
History of the Nation of the Archers. – Researches in Altaic Language. Ed. by L. Ligeti. Budapest,
1975, gv. 33-42.
256 Ziebani
7
kirakos ganZakeci, gv. 167.
8
iqve, gv. 166-167.
9
v. silogava. yarsis cixis erTi qarTuli warwera. – macne (iaexis), 1980, #1, gv.
161-174.
10
sin, t. III, gv. 548.
11
somexi avtorebi: kirakos ganZakeci, vardani, anonimi sebastieli da stefa-
nos episkoposi arzrumis aRebis TariRad deben 1242 wels (kirakos ganZakeci,
gv.175; grigol akaneli, gv. 110-111, komentarebi, gv. 112; n. Sengelia. dasax. naSr.,
gv. 302), xolo arabi istorikosebi: ibn al-‘adimi, ibn vasili da al-makrizi asa-
xeleben hijris 640 w. (Ibn al-‘Adim. Histoire d’Alep, t. III, Ed. par S. Dahan. Damas, 1968,
gv. 263; ibn vasil. mufarrij al-qurub fi axbar bani aiÁub, V, al-kahira, 1977, gv.
310; al-makrizi. qiTab as-suluq, I/2, al-kahira, 1957, gv. 311), romelic daiwyo
1242 wlis 1 ivliss da dasrulda 1243 wlis 20 ivniss. kirakos ganZakecis mixed-
viT (gv. 176), monRolebma rumis sasultnos gavarebic aikles da muRanSi gamoi-
zamTres. es cnoba, TiTqosda, iZleva safuZvels, rom arzrumis aReba monRolTa
mier 1242 wlis Semodgomaze vivaraudoT, magram am droisTvis monRolTa moZ-
roba arabi istorikosebisTvis (ibn al-‘adimi, ibn vasili) SeumCneveli darCa,
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 257
13
sagulisxmoa, rom manamde monRolebs aseTi iniciativa, Cvens xelT arsebuli
monacemebiT, ar gamouCeniaT.
14
kirakos ganZakeci, gv. 160.
15
iqve, gv. 180.
16
iqve, gv. 169.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 259
17
iqve, gv. 180.
18
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. III, Tb., 1966, gv. 116.
19
qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi. I. Seadgines da gamosacemad moamza-
des T. enuqiZem, v. silogavam, n. SoSiaSvilma. Tb., 1984, gv. 118-119.
20
kirakos ganZakeci, gv. 167, 168, 173, 193. terminebis – xakanis da xanis urTier-
TmimarTebaze ix. В. В. Бартольд. Хакан. – Сочинения, т. V, М., 1968, gv. 602; misive. Хан.
– Сочинения, т. V, М., 1968, gv. 604.
21
kirakos ganZakeci, gv. 181, 217, 221, 222, 226.
260 Ziebani
giuri zRvari SeiZleba iyos, ara ugvianes, 1242 wlis ivnisi, xolo ba-
To am wlis miwurulamde jer kidev ar imyofeboda volgispireTSi.
kargad aris cnobili, rom mas Semdeg, rac 1236 wlis Semodgomi-
dan 1241 wlis gazafxulamde moaoxra volgis bulgareTi, ruseTi da
yivCayTa velebi, baTo dasavleTisken daiZra. misma laSqarma daumar-
cxeblad gaiara poloneTi, CexeTi, ungreTi da 1242 wlis gazafxul-
ze adriatikis sanapiros miaRwia. 1242 wlis martSi baTom Seityo uge-
dei-yaenis gardacvalebis (1241 wlis 11 dekemberi) ambavi, rac gaxda
sababi misi samxedro kampaniis Sewyvetisa da ukan dabrunebisa.
baTos laSqris ukan dabruneba sakmaod nela mimdinareobda da is
naxevari weli gaiwela. 1242 wlis zamTarSi monRolTa razmebi dunais
qvemo welze imyofebodnen da maT mxolod 1242 wlis miwurulSi da
1243 wlis damdegs moiyares Tavi Savi da kaspiis zRvebs Soris mdeba-
re daST-i yivCayis saxeliT cnobil velebze.22
miiCneven, rom monRolTa axali saxelmwifo – oqros urdo, rom-
lis sataxto qalaqic gaxda sarai md. volgaze, warmoiqmna 1243 wlis
damdegs.23 bunebrivia, rom baTo swored am droidan SeZlebda aqtiu-
rad Cabmuliyo samxreTi kavkasiis saqmeebSi24 da rusudanic amave xa-
22
W. Barthold, J. A. Boyle. Batu. EI 2, vol. II, gv. 1105; B. Spuler. The Muslim World. II. The
Mongol Period. Leiden, 1960, gv. 12-13; Б. Д. Греков. А. Ю. Якубовский. Золотая орда и ее
падение. М., 1950, gv. 58; В. Т. Пашуто. Монгольский поход в глубь Европы. – Сб. Татаро-мон-
голы в Азии и Европе. М., 1970, gv. 204-221, 216-217; В. Л. Егоров. Историческая география
Золотой орды в XII–XIV вв., М., 1985, gv. 26-27.
23
В. Л. Егоров. dasax. naSr., gv. 27. swored 1243 wels didi mTavari iaroslavi, pir-
veli rus mTavarTa Soris, pirvelad gaemgzavra baTos mTavarbanakSi, raTa mieRo
iarliyi Tavis samflobeloze.
24
qarTul istoriografiaSi baTosTan arsenis elCoba (rasac mxolod mgela
abulxataris Zisadmi gacemuli dawerili iuwyeba) sxvadasxvagvaradaa daTari-
Rebuli: 1241-42 w. (n. berZeniSvili. savaziro feodalur saqarTveloSi. – saqar-
Tvelos istoriis sakiTxebi, t. III, Tb., 1966, gv. 20; qarTuli samarTlis Zeglebi,
t. III, teqstebi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo i. doliZem. Tb., 1970,
gv. 158; qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi, gv. 118); 1249 w. axlos an 1242–45
ww. (s. kakabaZe. arsen Wyondidelis axlad mopovebuli sigeli 1240 w. axlo dro-
isa; С. Какабадзе. Грамота Арсения Чкондидского архиепископа ок. 1240 г. – Грузинские
документы IX-XV вв. в собрании Ленинградского отделения Института востоковедения АН
СССР. Перевод и комментарии С. С. Какабадзе. М., 1982, gv. 71; i. cincaZe. monRolebi
da monRolTa dapyrobebi. Tb., 1967, gv. 156) ara uadres, 1241 wlisa (i. sixaruliZe.
dasax. naSr., gv. 81), 1243 w. (b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 69). am naSromebSi gaTva-
liswinebuli ar aris aRmosavleT evropaSi baTos laSqrobis, ukan dabrunebisa
da oqros urdos Camoyalibebis qronologia.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 261
25
kirakos ganZakeci, gv. 182.
26
T. natroSvili. g. jafariZe. cda erTi TariRis dadgenisa. – macne (els). 1974,
2, gv. 177-179, 184.
27
juveinis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. sparsul teqsts Sesavali waumZRva-
ra, qarTuli Targmani da SeniSvnebi daurTo r. kiknaZem. Tb., 1974, gv. 34.
28
g. jafariZe. dasax. naSr., gv. 193.
29
kirakos ganZakeci, gv. 182.
262 Ziebani
30
iqve.
31
sibt b. al-jauzi. miraT az-zaman fi Ta’rix al-a‘ian, VIII, haÁdarabad, 1371/1952,
gv. 754; am dros TamTas meuRle al-maliq al-aSrafi ukve cocxali aRar iyo (is
gardaicvala 1237 w.). TamTam SeuTvala mis Zmas Sihab ad-din Razis – maiafariki-
nis gamgebels (romelsac rumis sulTanma qai-xusraum qose daRis brZolis win
daubruna 1233 w. aneqsirebuli xlaTi): „me viyavi Seni Zmis coli, yaenma miboZa
xlaTi da Tuki daqorwindebi Cemze, es qveyana Seni iqneba~, magram Razim ar upasu-
xa. Semdeg TamTam SeuTvala, rom midioda maiafarikinis dasakavebladac, magram
Razim arc amjerad gasca pasuxi. amis Semdeg cnobebi TamTas Sesaxeb aRar gvxvde-
ba.
32
b. silagaZe. dasax. naSr., gv. 71, Sen. 79.
33
grigol akaneli, gv. 9, 10. mosazreba, rom hamadola, SesaZloa, aris damaxinje-
buli sahmadavla (grigol akaneli, koment. gv. 172), miuRebelia. am saxelis Ziria
arab. hammad allah.
erTi epizodi mefe rusudanisa da monRolebis 263
The paper deals with the evidence of the Armenian chronicler Kirakos Gandzaketzi
(d. 1277) on the peace negotiations conducted before the June-July 1242 campaign
against Erzurum, by the commanders of the Mongol armed forces deployed in the
Transcaucasus (led by Baichu-Noin) with Queen Rusudan, fugitive to Western Georgia.
The talks, in which the Amirspasalar Avag Mkhargrdzeli took part, ended with a peace
treaty, according to which Rusudan acknowledged Mongol overlordship, sending a
small force to them. In return, Rusudan hoped that the Mongols would confirm the
kingship of her son. It is suggested that the peace treaty was sent to Karakorum for
approval by the Mongol Khan. It was borne by the Georgian feudal lord Hamadola.
The release of Ivane Mkhargrdzeli’s daughter Tamta from Mongol captivity is credited
to the efforts of Hamadola.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis
observatoriaSi*
ская литература. – И. Ю. Крачковский. Избранные сочинения, М.-Л., 1967, gv. 114; A. Sayili.
dasax. naSr., gv. 194; Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr., gv. 31.
7
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 207.
8
H. Suter. dasax. naSr., gv.147. Sdr. Tahrir-i Tarix-i vassaf, Teirani, 1346/1967,
gv. 29; m. bahar. sabaqSenasi. t. III, Teirani, 1337/1958, gv. 159; Ibn Shakir al-Kutubi.
Fawat al-wafayat. Ed. by Ihsan Abbas. vol. III, Beirut, 1974, gv. 251; Рашид ад-Дин. Сборник
летописей. т. III, перевод с персидского Л. К. Арендса. М.-Л., 1946, gv. 48-49.
9
faxr ad-din al-xilatis Tbilisuri warmomavloba nasir ad-dinisa da sxvaTa
cnobebis mixedviT aRniSnulia samecniero literaturaSi. ix. Всемирная история
Шлоссера. т. II, Санкт-Петербург–Москва, 1869, gv. 360; H. Suter. dasax. naSr., gv. 147; G.
Sarton. dasax. naSr., gv. 1005; История Азербайджана. т. I, Баку, 1958, gv. 195; Г.Д. Мамед-
бейли. dasax. naSr., gv. 193; r. kiknaZe. uluR-begi. Tb., 1968, gv. 63-64; m. giorgobia-
ni. Tbilisisa da gelaTis observatoriebi. – mecniereba da teqnika, 1973, #12, gv.
18-19; e. xaraZe. astronomia. – qse, t. I, Tb., 1975, gv. 650; Н. Берозашвили. Тбилисский
список “Начал” Евклида. – macne (els), 1977, #2, gv. 165 da sxv.
266 Ziebani
10
am naSromis mxolod IV da V tomebi SemorCa. IV tomi, romlis xelnaweri da-
culia damaskos az-zahirias wignsacavSi, zemoaRniSnuli saTauriT 1963–1967
wlebSi damaskoSi oTx nawilad dabeWda m. j. ‘avvadma. V tomi saTauriT mu‘jam
al-alkab 1932 w. lahorSi gamosca ‘abd al-kudus al-hindim. am TxzulebaSi la-
kabebis (titulebis) mixedviT dalagebulia ibn al-fuvatis winamorbedi da misi
Tanamedrove mravali saero da sasuliero piris mokle biografiebi.
11
ibn al-fuvati. Talxis al-majma‘ al-adab fi mu‘jam al-alkab. t. IV/3, dimaSk,
1965, gv. 215-216, #2175. cnobis es nawili rusulad Targmna z. buniatovma, ro-
melmac sabWour orientalistikaSi pirvelad miaqcia yuradReba ibn al-fuvatis
naSroms. З. М. Буниятов. Выдающиеся личности Азербайджана в сочинении Ибн ал-Фувати
“Талхис маджма‘ ал-адаб фи му‘джам ал-алкаб”. – Известия АН Азербайджанской ССР.
Серия истории, философии и права, 1970, #3-4, gv.168. misive. Сведения о некоторых со-
трудниках Марагинской обсерватории в сочинении Ибн ал-Фувати. – Циркуляр Шамахинской
астрономической обсерватории. 1971, ч. VIII, gv. 9; qarTul samecniero literaturaSi
ix. m. giorgobiani. dasax. naSr., gv. 18-19.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 267
12
ibn al-fuvati, gv. 215-216.
13
z. buniatovs faxr ad-din al-xilatis dabadebis TariRi hijriT – 587 w. aras-
worad gadayavs Cvens eraze da asaxelebs 29. I. 1197–17. I. 1198 w. З. М. Буниятов.
Выдающиеся личности Азербайджана, gv. 168; misive. Сведения о некоторых сотрудниках
Марагинской обсерватории, gv. 9.
14
muhazzib ad-din ahmad ibn hubalis biografiis Sesaxeb ix. ibn abi usaÁbi‘a.
‘uÁun al-anba’ fi tabakaT al-atibba’, t. I, al-kahira, 1882, gv. 304-306. ‘umar rida’
al-qahhala. mu‘jam al-mu’allifin. t. 7, dimaSk, 1959, gv. 21; J. Vernet. Ibn Hubal. –
EI2, vol. III, gv. 805.
15
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 304; XIII s. arabi avtoris ibn abi usaÁbi‘as Tanaxmad,
ibn hubali iyo „erTaderTi Tavis droSi, gamoCenili mecnieri Tavisi epoqisa sa-
eqimo xelovnebaSi~ (‘uÁun al-anba’, gv. 304).
16
es naSromi amJamad gamocemulia. ix. ibn hubal. qiTab muxTaraT fi t-tib. t.
I-IV, haÁdarabad, 1943-44.
17
ibn abi usaÁbi‘a, gv. 306.
18
as-safadi. qiTab al-vafi bi-l-vafaÁaT, t. 19 (sulTan ahmad III-is biblioTekis
268 Ziebani
nusxa, damaskos arabuli enis akademiis fotopiri 19/2920), gv. 2 ; Das Biographische
Lexicon des Salahaddin Halil Ibn Aibak as-Safadi. Teil 18. Hrsg. von Aiman Fu’ad Saiyid. Stuttgart,
1988, gv. 515, #512.
19
TariRs viZleviT ibn abi usaÁbi‘as mixedviT: muhazzib ad-dinma mardini dato-
va mas Semdeg, rac arTukianma gamgebelma kutb ad-dinma daxoca Tavisi aRmzrde-
li nizam ad-din albkaSi da mamluqi badr ad-din lulu (‘uiun al-anba’, gv. 304). es
ambavi ki 1204-1205 wliT TariRdeba. ix. ibn al-asir. al-qamil fi-T-Ta’rix. t. XI,
baÁruT, 1966, gv. 508-509.
20
majd ad-din ibn al-asiris biografiis da Sromebis Sesaxeb ix. ‘umar rida’ al-
qahhala. mu‘jam al-mu’allifin. t. 8, dimaSk, 1959, gv. 184; F. Rosenthal. Ibn al-Athir.
– EI 2, vol. III, gv. 723.
21
И. П. Петрушевский. Ислам в Иране в VII– XV веках. Л., 1966, gv. 125.
22
es naSromi 1949 w. 12 tomad gamoica kairoSi h. al-fakis redaqciiT.
23
swavlebis am meTodis Sesaxeb ix. Munir-ud-Din Ahmed. Muslim Education and on the
Scholars’ Social Status up to the 5th Century Muslim Era. Zürich. 1968, gv. 93; Sdr. А. Б. Ха-
лидов. Книжная культура. – Очерки истории арабской культуры V-XV вв., М., 1962, gv. 260.
24
XII-XIII ss. mosulis kulturuli cxovrebis Sesaxeb ix. sa‘id ad-divahji. al-
mavsil fi l-‘ahd al-aTabaqi. baRdad, 1958, gv. 92-108.
25
A. S. Tritton. Materials on Muslim Education in the Middle Ages. London, 1957, gv. 136-137.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 269
26
Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы мусульманского средне-
вековья и их труды (VIII-XVII вв.). М., 1983, Книга 2, gv. 411, № 371б; Книга 3, gv. 334.
27
[prof. b. rozenfeldma es cnoba mogvawoda pirad werilSi, 1986 w. 7 maiss].
28
Saraf ad-din tusis Sesaxeb ix. Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и
астрономы.., gv. 365, 333.
29
b. rozenfeldis igive werili (sqolio 27). qamal ad-din musa ibn iunisis (an
iunusis) Sesaxeb ix. Г. П. Матвиевская, Б.А. Розенфельд. Математики и астрономы .., gv.
378, 354.
30
Г. П. Матвиевская, Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы, gv. 392, 368. H. Daiber.
F. J. Rager. Al-Tusi, Nasir al-Din. – EI (WebCD Edition. Brill Academic Publishers, 2003), gv. 746.
31
И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 330.
32
iqve.
33
ase magaliTad, sufi iyo maraRis observatoriis TanamSromeli kutb ad-din
270 Ziebani
dabirani aS-Sirazi (gard. 1311 w.), romelsac sxvadasxva dros malatiis da sivasis
yadis Tanamdebobac eWira. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1017-1020.
34
avhad ad-din qirmanis cxovrebisa da moRvaweobis Sesaxeb ix. B. W. Weischer. Au-
haduddin Kirmani und seine Vierzfeiler. – Der Islam. Bd.56/1, 1979, gv. 130-134; Id. al-Kirmani
Awhad al-Din Hamid b. Abi’l-Fakhr. – EI 2, vol. V, gv. 163-164.
35
maT Sesaxeb ix. Manaqeb-e Owhad al-Din Hamed ibn-e Abi-Alfakhr-e Kermani. A Persian
Text from the VII Century A. H. Edited by G. Foruzanfar. Tehran, 1969, gv. 44-46. naSromi mog-
vawoda prof. m. Toduam, risTvisac madlobas movaxsenebT. aseve madlobas mo-
vaxsenebT b-n g. beraZes, romelmac am wignidan CvenTvis saintereso adgilebi
gviTargmna sparsulidan da, garda amisa, statiaze muSaobis dros, araerT sayu-
radRebo cnobaze miaqcia Cveni yuradReba.
36
Е. Э. Бертельс. Суфизм и суфийская литература. – Е. Э. Бертельс. Избранные труды. М.,
1965, gv. 40; И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 323; J. L. Michon. Khirka. – EI 2, vol. V,
gv. 18.
37
ibn al-fuvati. al-havadis al-jami‘a fi-T-Tajarub an-nafi‘a fi l-mi’a as-sabi‘a.
m. javvadis red., baRdad, 1351/1932, gv. 73; B. W. Weischer. Auhaduddin Kirmani, gv. 130.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 271
38
Manaqeb-e Owhad al-Din.., gv. 20-23; m. Todua. qarTul-sparsuli etiudebi, II, Tb.,
1975, gv. 196, Sen. 3. sxvaTa Soris, avhad ad-dinis mimdevarTa Soris kidev erTi
Tbiliselia: ‘umar ibn ahmad Sams ad-din Tiflisi. Manaqeb-e Owhad al-Din.., gv. 153-
159.
39
History of Damascus 363-555 A.H. by Ibn al-Qalanisi, Ed. with Exracts from other Histories and
Summary of Contents by H. F. Amedroz. Catholic Press of Beirut, 1908, gv. 206 (damowmebulia
al-farikis cnoba).
40
v. gabaSvili. Tbilisis mmarTveloba X–XI saukuneebSi. – Tsu Sromebi, t.
108, 1964, gv. 340. yadis iurisdiqciis Sesaxeb dawvrilebiT ix. E. Tyan. Histoire de
l’organisation judicaire d’Islam. Leiden, 1960, gv. 342-429.
41
m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 86.
42
E. Tyan. dasax. naSr., gv. 184. И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 191.
43
‘ala ad-dini, sxvaTa Soris, aT-Taflisis (aT-Tiflisis) nisbas atarebda. ibn
al-fuvatim is naxa 1305-6 w. arranSi, ilxanTa yaenis banakSi, sadac ‘ala ad-di-
272 Ziebani
49
Шараф-хан ибн Шамсаддин Бидлиси. Шараф-наме. том I, перевод, предисловие, приме-
чания и приложения Е. И. Васильевой. М., 1967, gv. 47 (wyaroSi misi saxeli damaxinje-
bulia: mavlana muxi ad-din axlati).
50
[Addenda: es traqtati gaaanaliza r. raSedma. R. Rashed. Ibn al-Haytham et le Théo-
rème de Wilson. – R. Rashed. Entre arithmetique et algèbre Recherches sur l’histoire des mathméta-
tique Arabe. Paris: Les Belles Lettres, 1984; rozenfeldi da matvievskaia aRniSnaven (Г.П.
Матвиевская. Б. А. Розенфельд. Математики и астрономы., Книга 3, М., 1983, gv. 334), rom
faxr ad-din al-xilatim gamoiyena maTematikos abu ja‘far muhammad ibn al-hu-
sain al-harisis (X s.) mier ganxiluli ~правило композиции форм к задаче нахождения
всех рациональных решений уравнения x2+y2=N по данному решению (a, b) по правилу
x= 2auv+ b(u2-v2),
y=
a (u2-v2)-2buv
u +v2
2
u2+v2
54
ilxanTa astrologiuri crurwmenebis, astonomiisa da astrologiis kavSi-
ris Sesaxeb am periodSi ix. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 20.
55
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 204.
56
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006; A. Sayili. dasax. naSr., gv. 204, 223.
57
Г. Д. Мамедбейли. dasax. naSr., gv. 182.
58
G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006.
59
И. Ю. Крачковский. dasax. naSr., gv. 114.
60
iqve; Sdr. G. Sarton. dasax. naSr., gv. 1006.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 275
61
A. Sayili. dasax. naSr., gv. 214-215.
62
dawvrilebiT ix. A. Sayili. dasax. naSr., gv. 214-215.
63
A. S. Tritton. dasax. naSr., gv. 40; Munir-ud-Din Ahmad. dasax. naSr., gv. 98; Abdullah
Fayyad. Al-Ijazat al-‘ilmiyyah ‘ind al-moslimeen. Baghdad, 1967, gv. 21; А. Б. Халидов. dasax.
naSr., gv. 260-261.
64
as-safadi, gv. 2.
276 Ziebani
65
ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-adab, t. IV/2, gv. 1065, 1586.
66
И. П. Петрушевский. dasax. naSr., gv. 195.
67
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, wigni II, Tb., 1965, gv. 306-307; sin, t.
III, Tb., 1979, gv. 499-500.
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 277
68
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria, wigni III, Tb., 1966, gv. 242-243; sin, t.
III, gv. 610, Sen. 1.
69
Fawat al-wafayat by Ibn al-Kutubi (+764/1362). Ed. by Ihsan Abbas, vol. IV, Beirut, 1974,
gv. 240-241; Das biographische Lexicon des Salahaddin Halil Ibn Aibak as-Safadi. Teil 27, Bei-
rut, 1997, gv. 400; zahir ad-din ibn al-qazirunisTvis es ambavi gadaucia maraRis
observatoriis erT-erT TanamSromels, maTematikoss, inJiners, astronomsa da
qaTibs najm ad-din ahmad ibn ‘ali ibn abi l-farajs, romelic ibn al-bavvab al-
baRdadis saxeliT iyo cnobili (mis Sesaxeb ix. ibn al-fuvati. Talxis majma‘ al-
adab, t. IV/3, gv. 399. gamomcemlis, m. javvadis SeniSvna). am ibn al-bavvabs Seudge-
nia saqorwino kontraqtic. aqve davZenT, rom hulagus qarTveli colis Sesaxeb
specialur literaturaSi raime cnoba ar Segxvedria.
70
mecnierebis sxvadasxva dargis, maT Soris, maTematikis, bunebismetyvelebis,
medicinis da, gansakuTrebiT, astronomiis ganviTarebis Sesaxeb X-XIII ss saqar-
TveloSi ix. kekeliZe. Zveli qarTuli literaturis istoria, t. II, Tb., 1981, gv.
37.
278 Ziebani
71
ix. e. sixaruliZe. as-samanis cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. – siam, wigni I, Tb.,
1976, gv. 45-53. winamdebare statiis pirveli gamocemis (1984 w.) Semdeg am mimar-
TulebiT garkveuli Sedegebi iqna miRweuli: ix. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi
aT-Tiflisis nisbiT. – macne (els), 1989,#4, gv. 77-88; 1990, #1, gv. 65-78 da amave
krebulSi: nisba aT-Tiflisi VIII-XIV saukuneebis islamur samyaroSi, gv. 42-79) da
misive. ad-dumanisi – iSviaTi arabuli nisba (konstantine wereTeli, 80. saiubi-
leo krebuli, miZRvnili konstantine wereTlis 80 wlisTavisadmi, Tb., 2003, gv.
107-109 da amave krebulSi gv. 247-252).
XIII saukunis Tbileli mecnieri maraRis observatoriaSi 279
The article reviews the life and activity of Tbilisi Muslim scholar Fakhr al-Din
al-Khilati, one of the collaborators of Maragha observatory which was established by
Nasir al-Din al-Tusi on the direct order of Ilkhan Hulagu in 1259.
According to the Talkhis al-madjma‘ al-adab fi mu‘djam al-alkab of Ibn al-Fuwati
(d. 1323), Fakhr ad-Din al-Khilati was born in 1191. During 1204-1213 he studied
medicine at Ibn Hubal al-Baghdadi, traditions at Majd al-Din Ibn al-Athir as well ma-
thematics and astronomy in Mosul. He later became a famous doctor, astronomer and
mathematician.
Fakhr al-Din al-Khilati was one of 17 students and the followers of Awhad al-
Din al-Kirmani, famous Iranian mystic. In the 1240s-1250s he received a position of
kadi, Muslim judge in Tbilisi and its environs. From there he was invited to Maragha
observatory in 1259.
Fakhr al-Din al-Khilati, along with other astronomers and mathematicians of the
observatory, under the guidance of Nasir al-Din al-Tusi, participated in the composi-
tion of al-Zidj al-Ilkhani (“Ilkhanid astronomical tables”) and after the death of al-Tusi
(in 1274) – of its further improvement and revision. Fakhr al-Din al-Khilati’s mathe-
matical treatise Nur al-dalala fi ’l-jabr wa ’l-mukabala is extant.
Fakhr al-Din al-Khilati died in Maragha in 1282.
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi*
* pirvelad daibeWda 1991 w. – kr. axlo aRmosavleTi da saqarTvelo. Tb., gv. 212-217.
1
iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. wigni II, Tb., 1965, gv. 94; v. gabaSvili.
saqarTvelos savaWro urTierTobebi XII saukuneSi. – Tsu Sromebi, t. 121, 1967,
201-202 da Smd.; g. beraZe. masalebi XII saukunis saqarTvelos istoriisaTvis ibn
isfandiaris TxzulebaSi. – siam, wigni I, Tb., 1976, gv. 69-74; sin, t. III, Tb., 1979, gv.
109; m. gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI-XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 101-103; S.
mesxia. saistorio Ziebani. Tb., 1983, gv. 112; g. afrasiZe. saqarTvelos Sua sauku-
nebis qalaqebi (XII-XIII ss.). Tb., 1984, gv. 110-113 da sxv.
2
zaqaria al-kazvinis da misi am naSromis Sesaxeb ix. И. Ю. Крачковский. Арабская
географическая литература. – И. Ю. Крачковский. Избранные сочинения, IV, М.-Л., 1957, gv.
35-66; T. Lewicki. al-|azwÊnÊ, Zakariyya’ b. MuÈammad. – EI2, vol. IV, gv. 866; M. Kowalska.
The Sources of al-QazwÊnÊ’s $th§r al-Bil§d. – Folia Orientalia, t. VIII, 1967, gv. 41-88; Zakarija
Ben Muhammad ben Mahmud el-Cazwini’s Kosmographie. Zweiter Teil. – ﻛﺘﺎﺏ ﺁﺛﺎﺭ ﺍﻟﺒﻼﺩDie Den-
kmäler der Länder. Hrsg. von F. Wüstenfeld. Göttingen, 1848; zaqaria al-kazvinis cnobebi
saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. arabul teqsts Sesavali waumZRvara, qarTu-
li Targmani da SeniSvnebi daurTo o. cqitiSvilma. Tb., 1975.
3
B. Dorn. Geographica Caucasica. Mémoires de l’Academie Impériale des Sciences de St. Péters-
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi 281
bourg, 6ème série. Sciences politiques, histoire et philologie, t. VII, St.-Pétersbourg, 1847, gv. 29, 66;
zaqaria al-kazvinis cnobebi.., arab. teqsti, gv. 17, Targmani, gv. 40.
4
am TvalsazrisiT aRmosavluri wyaroebi monografiulad Seiswavla r. ser-
jantma – R. Serjeant. Islamic Textiles. Materials for a History up to the Mongol Conquest. Beirut,
1972. amierkavkasiis qveynebSi safeiqro saqmisa da, kerZod, mexaliCeobis Sesaxeb
ix. iqve, gv. 60-71; agreTve: p. Tofuria. amierkavkasiis qalaqebi. Tb., 1985, gv. 86-
100; З. М. Буниятов. Государство атабеков Азербайджана. Баку, 1978, gv. 188-203; А. Тер-
Гевондян. Армения и арабский халифат. Ереван, 1977, gv. 205-206.
5
В. А. Гордлевский. Государство Сельджукидов Малой Азии. М.-Л., 1941, gv. 114; p. To-
furia. dasax. naSr., gv. 99, Sen. 100.
6
aflaqisa da misi naSromis Sesaxeb ix. В. А. Гордлевский. dasax. naSr., gv. 10-11; F.
Meier. Aflaki, Shams al-Din.– EI2 , vol. I, gv. 234.
7
g. beraZe. dasax. naSr., gv. 89 (miTiTebulia aflaqis Txzulebis 1961 w. ankaris
gamocema, t. II, gv. 727). Sdr. e. javeliZe. gurji xaTunis (dedofali Tamari) da
jalal ad-din rumis urTierTobis istoriidan. – Jurn. ciskari, 1970, #11, gv.
113 [ ix. agreTve, Shams al-Din Ahmad-e Aflaki. The Feats of the Knowers of God (Manakeb
282 Ziebani
al-‘arefin). Translated from the Persian by John O’Kane. Brill. Leiden-Boston-Köln, 2002, gv. 507.]
8
J. Pedersen. Ibn ‘Abd al-Z§hir. – EI2, vol. IV, gv.679-680; A.Z. Khowaiter. Baibars The First.
London, 1978, gv. 144-166.
9
es Sromebi man miuZRvna mamluqi sultnebis: beibarsis, kalavunisa da xalilis
cxovrebas. ix. S.F. Sadeque. Baybars I of Egypt. Oxford, 1956; ibn ‘abd az-zahir. ar-raud
az-zahir fi siraT al-maliq az-zahir. Tahkik va naSr ‘abd al-‘aziz al-xuvaitar.
ar-riad, 1392/1976; ibn ‘abd az-zahir. TaSrif al-aiam va l-‘usur fi siraT al-ma-
liq al-mansur. Tahkik murad qamil. al-kahira, 1961; A. Moberg. ‘Abdallah ibn ‘Abd
ez-Zahir’s Biografi över Sultanen el-Malik el-Asraf Halil. Lund, 1902 (arabuli teqsti da Tar-
gmani Svedur enaze).
10
Al-‘Umari’s Bericht über Anatolien in seinem Werk Masalik al-absar fi mamalik al-amsar. Zum
ersten mal herausgegeben von. F. Taeschner. I. Text, Leipzig, 1929, gv. 3-18.
11
al-kalkaSandi. subh al-‘aSa fi sina‘aT al-inSa’. XIV, misr, 1383/1963, gv. 139-
165. dRiuri asea dasaTaurebuli: „epistole, romelic Seadgina yadi muhi ad-din
ibn ‘abd az-zahirma da miswera Tavis batons (sahib) vazir baha’ ad-din ibn hannas,
al-maliq az-zahiris mier rumis qveyanaSi kaisariis dapyrobis, TaTarTa xeli-
dan misi daxsnis, am samefos dauflebis, selCukTa taxtze asvlisa da Semdeg misi
[sulTnis] ukan dabrunebis Sesaxeb~.
12
kaisariis Sesaxeb ix. R. Jennings. Kaysariyya. – EI2, vol. IV, gv. 842-846.
qarTuli noxebis eqsportis Sesaxeb XIII saukuneSi 283
13
al-kalkaSandi, gv. 157.
14
aRsaniSnavia, rom selCukTa batonobis dros kaisariaSi iyo 7 madrasa. R. Jen-
nings. dasax. naSr., gv. 845.
15
[Ibn Sa‘id al-Magribi. Libro de la extension de la tierra en longitud y latitud. Edicion critica
y notas del Dr. Juan Vernet Gines. Tetuan, 1958, gv. 118; Géographie d’Aboulféda. Texte Arabe
publié... par M. Reinaud et M. Le. Bon Mac Guckin de Slane. Paris, 1840 [Addenda: Islamic Geo-
graphy. Vol. 13. Mathematical Geography and Cartography, vol. 3, Ed. by F. Sezgin in collaboration
with Fuat Benfeghoul, Carl Ehrig-Eggert, Eckhard Neubauer. Institute for the History of Arabic-Is-
lamic Science at the Johann Wolfgang Goethe University, Frankfurt am Main, 1992, gv. 379]; ibn
battuta. rihla, baÁruT (TariRis gareSe), gv. 295; R. Serjeant. dasax. naSr., gv. 193;
Книга Марко Поло. Перевод со старофранцузского И. П. Минаева. Ред. и вступительная статья
И.П. Магидoвича. М., 1955, gv. 56; F. Spuhler. Bisat. – EI2, Supplement, fasc. 3-4, gv. 146.
16
ibn battuta, gv. 295; В. А. Гордлевский. dasax. naSr., gv. 150.
284 Ziebani
In the 12th-13th centuries Georgia maintained close commercial links with the
neighboring countries of the East. Both export and import trade was developed, as is
attested by Georgian and Oriental written sources. Among the various handicrafts of
local manufacture, designed for export, carpets appeared for the first time in the 13th
century. The export of carpets from Tbilisi is attested in Kitab athar al-bilad of the
well-known Arab geographer and cosmographer Zakariya’ al-Qazwini (d. 1283). The
spread and use of Georgian carpets (busut al-kurjiya) in the Asia Minor Saldjukid state
– itself famed for its manufacture of top quality carpets – is reported by the Egyptian
historian Muhi al-Din ibn ‘Abd al-Zahir (d.1292), in the Diary of the campaign of
the Sultan Baybars to Asia Minor in 1277 (preserved in in Al-‘Umari’s Bericht über
Anatolien in seinem Werk Masalik al-absar fi mamalik al-amsar. Zum ersten mal
herausgegeben von. F. Taeschner. I. Text, Leipzig, 1929, 3-18 and Shihab al-Din al-
Kalkashandi’s Subh al-a‘sha fi sina‘at al-insha’, vol. XIV, Misr, 1383/1963, 139-165)
and in Manakib al-‘arifin (biography of preceptors of the Sufi order of Mawlawia) of
the Persian-language author Shams al-Din Aflaki (d.1360).
17
BÁakuTis cnobebi saqarTvelosa da kavkasiis Sesaxeb. nakv. I, arabuli teqsti,
qarTuli TargmaniTa da SesavliT gamosca e. sixaruliZem. Tb., 1964, gv. 74; p. To-
furia. dasax. naSr., gv. 97-98; R. Serjeant. dasax. naSr., gv. 66, 78. sxvaTa Soris, spar-
suli yali, saidanac miviReT qarTuli xaliCa (g. jalabaZe. n. yifiani. xaliCa. –
qse, t. II, Tb., 1977, gv. 419), swored kalidan momdinareobs.
18
c. yaraulaSvili. saxeli „noxi~ da „orxauli~ „vefxistyaosanSi~ da misi para-
lelebi qarTul eTnografiul yofaSi. – ssma macne, 1966, 5, gv. 149.
Соавтор В.Н. Настич
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР ( ЗУБАЙДЫ)
181/797-98 г.*
2
Подробнее о Зубайде см. Ibn Khalliqān’s Biographical Dictionary. Transl. by Mac Guckin de
Slane. Vol. 1. Paris, 1843; reprint: Librairie du Liban. Beirut, 1970, с. 532-533; Das biographische
Lexicon des Salāhaddīn Halīl ibn Aibak as-Safadī. Teil 14. Hrsg. von S. Dedering. Wiesbaden, 1982,
с. 176-178; K. V. Zetterstéen. Zubaida bint Dja‛far. – in: E. J. Brill’s First Encyclopaedia of Islam,
1913-1936. Vol. VIII. Leiden – New York – København – Köln, 1987, с. 1235; N. Abbot. Two
Queens of Baghdad. Mother and Wife of Hārūn al-Rashīd. Chicago, Illinois, 1946; ﺗﺎﺭﻳﺦ ﺑﻐﺪﺍﺩ ﺍﻭ ﻣﺪﻳﻨﺔ
ﺳﻴﺪﺍﺕ.؛ ﻣﺼﻄﻔﻰ ﺟﻮﺍﺩ7802 ﺭﻗﻢ،333. ﺹ،ﻡ1931/ﻫـ1349، ﻣﺼﺮ،ﺍﻟﺴﻼﻡ ﻟﻠﺤﺎﻓﻆ ﺍﺑﻰ ﺑﻜﺮ ﺍﺣﻤﺪ ﺑﻦ ﻋﻠﻰ ﺍﻟﺨﻄﻴﺐ ﺍﻟﺒﻐﺪﺍﺩﻯ
.44-51 . ﺹ،ﻡ1950 ، ، ﺑﻴﺮﻭﺕ،ﺍﻟﺒﻼﻁ ﺍﻟﻌﺒﺎﺳﻰ
3
См. В. Тизенгаузен. Монеты Восточного Халифата. СПб., 1873, №№ 1412, 1435, 1452,
1475, 1588, 1589; А. А. Быков. Аббасидский памятный дирхем начала IX века. – СВ, вып.
IV, 1945, с. 83-90; G. C. Miles. Numismatic History of Rayy (ANS NS, No 2), New York, 1938,
с. 82-85; ﺍﻟﻨﻈﺎﻡ ﺍﻟﻨﻘﺪﻯ ﻓﻰ ﻓﺘﺮﺓ ﺍﻟﺨﻼﻓﺔ ﺍﻻﻣﻮﻳﺔ ﻭ ﺍﻟﻌﺒﺎﺳﻴﺔ ﻭ ﺿﺮﺏ ﻭ ﻧﺪﺍﻭﻝ ﺍﻟﻨﻘﻮﺩ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ ﻓﻰ ﺍﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﻭ.ﺃﺭﺩﺷﻴﺮ ﻣﻮﺷﻐﻴﺎﻥ
ﺗﺮﺟﻤﺘﻬﺎ ﻋﻦ. ﻣﻦ ﻛﺘﺎﺏ ”ﺿﺮﺏ ﺍﻟﻨﻔﻮﺩ ﺍﻟﻌﺒﻴﺔ ﻓﻰ ﺍﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﻭ ﺗﺪﺍﻭﻟﻬﺎ ﺩﺍﺧﻞ ﻭ ﺧﺎﺭﺝ ﺍﻻﻣﺒﺮﺍﻃﻮﺭﻳﺔ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ.ﺍﻻﻣﺒﺮﺍﻃﻮﺭﻳﺔ ﺍﻟﻌﺮﺑﻴﺔ
.119،120 ،104-105 ،91 ﺗﺴﻠﺴﻞ،48-49.ﺹ،1997 ، ﺣﻠﺐ.ﺍﻟﻜﺴﻨﺪﺭ ﻛﻴﺸﻴﺸﻴﺎﻥ.ﺍﻻﺭﻣﻴﻨﻴﺔ ﺩ
4
Недавно арабский нумизмат (ныне покойный) С. Шамма обнаружил на одном аббасидском
288 Ziebani
Дирхем 181 г.х. (соотв. 5 марта 797 – 21 февраля 798 г.х.) выделяется
среди всех известных монет Зубайды. Прежде всего, это самый ранний из
нумизматических памятников с ее именем и пока единственный, на котором
она названа умм валū ‘ахд ал-муслимūн “мать наследника престола мусуль-
ман”. Коранические надписи в поле лицевой и оборотной сторон монеты со-
вершенно нехарактерны для аббасидских дирхемов VIII–IX веков,5 а монет-
ный двор (если он правильно прочтен и идентифицирован) вообще до сих
пор не был известен. Никаких сведений о такой или подобных ей монетах
в литературе нами не обнаружено, и на данный момент, описанный выше
дирхем 181 г.х., битый от имени Умм Джа‘фар, можно считать уникальным.
Название места чеканки на монете дано в форме ( ﺑﺎﻟﻠﻮﻳﺔестественно, без
диакритических точек). Единственная палеографическая особенность его со-
стоит в том, что второй лāм, очевидно, пропущенный при гравировке штем-
пеля и вырезанный позднее, оторван от горизонтальной линии и напоминает
висящий над строкой алиф. Независимо от этого, графическая форма слова
допускает минимум осмысленных и топонимически атрибуируемых вари-
антов его прочтения. Здесь в качестве таковых рассматриваются две – ﺍﻟﻠﻮﺑﺔ
ал-Лауба и ﺍﻟﻠﻮﻳﺔал-Луваййа; немногочисленные прочие версии по разным
причинам мы отклоняем.6
1400 км, получила название в ее честь – дарб Зубайда.13 Поэтому, хотя пря-
мых сведений об этом в источниках нет, логично предположить, что Зубайда
принимала активное участие и в благоустройстве ал-Луваййи, находившейся
на расстоянии двух дневных переходов от Мекки.
Йакут не называет даты паломничества, в ходе которого халифом были
проведены описанные мероприятия. Другие источники сообщают, что Харун
ар-Рашид неоднократно ходил к святым местам во главе хаджжа – гораздо
чаще, чем другие халифы: по ат-Табари, ал-Йа‘куби и др., это было в 170,
173-175, 177, 17914 и, в частности, в том же 181 г.х.,15 когда был отчеканен
описанный нами дирхем Умм Джа‘фар. Надо полагать, к тому времени благо-
устройство Луваййи было уже завершено и халиф за несколько дней до при-
бытия в Мекку (и, возможно, на обратном пути) мог хорошо отдохнуть там в
своем великолепном дворце.
Зубайда, по примеру своего супруга, тоже часто совершала палом-
ничество в заповедные земли ал-Хиджаза. По данным арабских историков,
это важнейшее для любого мусульманина событие происходило в ее жизни
пять или шесть раз. В первый свой хаджж в Мекку она отправилась пешком в
173/790 г. вместе с мужем Харуном ар-Рашидом; в 176/793 г. Зубайда совер-
шила хаджж в сопровождении одного из своих братьев. О датах следующих
паломничеств источники сообщают не всегда, как и о том, совершала ли она
их сама, в компании с августейшим супругом или с другими родственниками.
Известна дата ее последнего хаджжа в Мекку –211/827 г.16
Если наше определение монетного двора на описанном дирхеме 181
г.х. верно, то можно допустить, что его появление относится к очередному
паломничеству Умм Джа‘фар к аравийским святыням. А поскольку боль-
шой хаджж всегда совершается в конце мусульманского года, в месяце зу-
13
Saad A. Al-Rashid, M. J. L. Young. Darb Zubayda. – in: EI 2, Supplement, fasc. 1-2, с. 198; см.
также примеч. 11.
14
ﺗﺤﻘﻴﻖ ﻣﺤﻤﺪ ﺍﺑﻰ ﺍﻟﻔﻀﻞ ﺍﺑﺎﻫﻴﻤﺰ، ﺍﻟﺠﺰء ﺍﻟﺜﺎﻣﻦ. ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﺮﺳﻞ ﻭ ﺍﻟﻤﻠﻮﻙ ﻻﺑﻰ ﺟﻌﻔﺮ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺟﺮﻳﺮ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ:ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ
ﻛﺘﺎﺏ ﺍﻟﻤﺨﺒﺮ ﻟﻠﻌﻼﻣﺔ ﺍﻻﺧﺒﺎﺭﻯ ﺍﻟﻨﺴﺎﺑﺔ ﺍﺑﻰ ﺟﻌﻔﺮ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺣﺒﻴﺐ ﺑﻦ.261 ،255 ،241 ،238-239 ،232 . ﺹ،1966 ،ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ
، ﺣﻴﺪﺍﺭﺍﺑﺎﺩ. ﻭ ﻗﺪ ﺍﻋﻨﻴﻨﺖ ﺑﺘﺼﺤﻴﺢ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﻜﺘﺎﺏ ﺍﻟﺪﻛﺘﻮﺭ ﺍﻻﺑﺴﺔ ﺍﻳﻠﺰﺓ ﻟﻴﺨﺘﻦ ﺷﺘﻴﻦ. ﻫـ245 ﺍﻣﻴﺔ ﺑﻦ ﻋﻤﺮﻭ ﺍﻟﻬﺎﺷﻤﻰ ﺍﻟﺒﻐﺪﺍﺩﻯ ﺍﻟﻤﺘﻮﻓﻰ
.38. ﺹ،1361/1946
15
430. ﺹ،ﻡ1992/ﻫـ1412 ، ﺑﻴﺮﻭﺕ، ﺍﻟﻤﺠﻠﺪ ﺍﻟﺜﺎﻧﻰ.؛ ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻴﻌﻘﻮﺑﻰ268 . ﺹ، ﺍﻟﺜﺎﻣﻦ. ﺝ، ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯThe History
of al-Tabarī (Ta’rīkh al-rusul wa’l-mulūk), vol. XXX. The ‘Abbasid Caliphate in Equilibrium.
Transl. and annot. by C. E. Bosworth. New York: State University Press, 1989, с. 166; Maçoudi. Les
prairies d’or. Texte et traduction par C. Barbier de Meynard. T. IX. Paris, 1877, с. 67; Ibn Qotayba.
Ma‘ārif. Edition critique avec préface par Tharwat ‘Okacha. Le Caire: Dār al-ma‛ārif, 1969, с. 38.
16
N. Abbot. Two Queens of Baghdad, с. 246-247.
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 291
17
، ﺗﺤﻘﻴﻖ ﺩﻛﺘﻮﺭﻋﻠﻰ ﺣﺒﻴﺒﺔ. ﺗﺄﻟﻴﻒ ﺍﻟﺸﻴﺦ ﺍﺑﻰ ﺯﻛﺮﻳﺎ ﻳﺰﻳﺪ ﺑﻦ ﻣﺤﻤﺪ ﺑﻦ ﺍﻟﻘﺎﺳﻢ ﺍﻻﺯﺩﻯ. ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻤﻮﺻﻞ.269. ﺹ،ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻄﺒﺮﻯ
293. ﺹ،ﻡ1967/ ﻫـ1387، ﺍﻟﻘﺎﻫﺮﺓ- The History of al-Tabarī, vol. XXX, с. 167.
18
The History of al-Tabarī, vol. XXX, с. 180.
19
415. . ﺹ،ﺗﺄﺭﻳﺦ ﺍﻟﻴﻌﻘﻮﺑﻰ
20
Так, 183/799-800 г.х. в качестве даты провозглашения ал-Ма’муна наследником престола
указывают F. Gabrieli (La successione di Hārūn ar-Rašīd e la guerra fra al-Amīn e al-Ma’mūn. -
Rivista degli studi orientali, 1926–1928, XI, с. 344-345) и A. Bekaya (al-Ma’mūn. - EI2, vol. VI,
с. 331). Другие ученые отдают предпочтение 182 г.х. (L. Bouvat. Les Barmécides d’après les
historiens arabes et persans. Paris, 1912, с. 69; D. Sourdel. Le vizirat ‘abbāside de 749 à 936 (132 à
324 de l’Hégire), t. I. Damas, 1959, с. 151). См. также: H. Kennedy. The Early Abbasid Caliphate: a
Political History. London – Totowa, New Jersey, 1981, с. 124; The History of al-Tabarī, с. 167-168,
n. 610 (комментарий К. Э. Босворта).
УНИКАЛЬНЫЙ ДИРХЕМ УММ ДЖА‘ФАР 293
5
О. Г. Большаков. Ислам и изобразительное искусство. – Труды государственного Эрмита-
жа, 1969, т. Х, с. 147.
6
Там же, с. 145, 147.
7
Там же, с. 152. Об этом запрете написано много. Кроме цитированной в примеч. 4 и 5
литературы укажем также: A. J. Wensinck. Sura. – EI2, Bd. III с. 607-609; K. A. C. Creswell. The
Lawfulness of Painting of Early Islam. – Ars Islamica, 1946, 11-12, с. 159-166; A.V. Isa. Muslim and
Taswir. – The Muslim World, 1955, 45, с. 159-166; Th. Arnold. Painting in Islam. New York, 1965,
с. 1-40; O. Grabar. The Formation of Islamic Art. New Haven, London, 1973, с. 75-103; В.Л. Во-
ронкова. Ислам и изобразительное искусство. – Hароды Азии и Африки, 1965, #5, с. 121-126.
8
В.Тизенгаузен. Монеты Восточного халифата. СПб, 1873, ##2517-18, 2659, 2661-63,
2669-70 и др.
9
N. A .R. Daftar. The Medallion of Ja‘far al-Barmaki. – NC. VIIth ser., 1980, vol. 20, с. 192.
10
E. Bergmann. Eine abbasidische Bildmünze. – NZ, 1869, I, с. 445-456; N. A. R. Daftar. The
Medallion of Caliph al-Mutawakkil. – NC, VIIth ser., 1977, vol. 17, с. 170-171.
296 Ziebani
11
О деятельности ал-Муктадира и ал-Мути‘ и основных письменных источниках по истории
этих двух халифов см. K. V. Zettersteen. Аl-Muktadir bi- llah. – EI1, Bd. III, с. 775-776. Он же.
Аl-Muti‘ li-llah. – EI1, Bd. III, с. 875.
12
Ал-Муктадир получил в наследство громадное богатство. Его предшественник ал-
Муктафи (902-908) оставил после себя по одним сведениям 8, а по другим – 10 и даже 14 млн.
динаров. См. Ал-Мас‘уди. Мурудж аз-захаб ва-л-ма‘адин ал-джаухар. Дж. 4, Байрут, 1978, с.
191; Рашид б. Аз-Зубайр. Китаб аз-заха’ир ва-т-тухаф. Кувайт, 1959, с. 220, #307; The Con-
cluding Portion of the Experiences of the Nations by Miskawaihi… Arabic Text ed. By H. Amedroz.
vol. I. Oxford. 1920 (The Eclipse of the Abbasid Caliphate. Original Chronicles of the Fourth Islamic
Century. Vol. I), с. 238. В хранилищах ал-Муктадира копилось огромное эстетическое сокро-
вище. О дворце халифа, где стояло дерево, изготовленное из серебра и золота, с сидящими на
него серебряными птицами, см. А. Мец. Мусульманский ренессанс. М., 1966, с. 303.
13
В.Тизенгаузен. Монеты.., ##2209-24, 2226-64, 2891-95, 2934.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 297
ограничен в средствах. Его собственных монет известно мало,14 хотя имя этого
халифа, как правило, упоминалось на монетах мусульманских правителей
стран Востока.
На фоне огромного количества эпиграфических аббасидских динаров и
дирхемов монеты ал-Муктадира и ал-Мути‘ с изображениями живых существ
составляют незначительный процент. Из тех монет подобого типа, которые
предложены ниже из собрания Эрмитажа, одни являются весьма редкими и
уникальными, а другие – представлены в многочисленных коллекциях мира.
#1. Без места и года чекана, 20 мм, 2,75 г, #1352 (табл. 1). Из коллекции
бывшего Азиатского музея. Впервые без прорисовки опубликовал Х.М.Френ.15
Л.ст. В поле: горбатый бык с конской сбруей, лежащий влево. Сверху
надпись: – ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﺭ ﺑﺎﷲал-Муктадир би-ллах.
Об.ст. В поле: всадник на коне, идущий влево, в головном уборе (шлеме?)
и кольчуге (?), доходящей до колена. Сверху надпись: ﷲ ﺟﻌﻔﺮБогу, Джа‘фар
(Джа‘фар является именем собственным халифа).
#2. Без места и года чекана, 9 мм, 3,08 г, #20848 (табл. 2), со следами
напайки ушка. Из бывшей коллекции Е. Пахомова.
Л. и об. ст. как у #1, однако, штемпеля этих монет разные.
Серебряные монеты ал-Муктадира с изображениями быка и всадника
имеются во многих музеях мира.16 Кроме этого, одна подобная уникальная
14
N. Nakshabandi. The Islamic Dinar in the Iraq Museum. Vol. I. Umayyad and Abbasid Dinar.
Baghdad, 1953, с. 165-166.
15
Ch.V.Fraehn. Recensio Numorum Muhammedanorum. Academie Imperialis Scientiarum Petro-
politanae. Petropoli, 1826, с. 22** #329.
16
В частности: в Национальной библиотеке Парижа: Longpérier A. Lettre à R. Reinaud au sujet des
monnaies des Rois de Caboul. – JA, Fevrier - Mars, 1845, с. 192-200; в Британском музее: J.Walker. Is-
lamic Coins with Hindu Types. – NC, 1946, vol. 6, pt. III-IV, с. 121-122; в Национальном музее Дамаска:
Dja‘far, Abdel-Kadir. Monnaies Musulmanes et poids en verre inédits. – Mélanges Syriens offerts à M. Rene
Dussaud. I, Paris, 1939, с. 418; в Американском нумизматическом обществе: G.C. Miles. Rare Islamic
Coins. New York. 1950, #348-349; в Археологическом музее Стамбула: I. Artuk, C. Artuk. Istanbul
Arkeoloji Müzelеri Teschirdeki. Islami sikkeleri Kataloğu. Cilt I. Istanbul, 1971, c. 139 (табл. XI), #473; в
Иракском музее: И. Салман. Сувар мин ал-хаийат ал-халифа ал-‘Аббаси ал-Муктадир би-ллах, мин
дирхамаи силатаи би-исмихи. – Ал-Маскукат, 1950, #4, c. 12. Они имелись также в коллекциях Га-
гарина (В. Тизенгеузен. Монеты.., #2363) и Э. Цамбаура (E. Zambaur. Contributions à la numismatique
Orientale. – NZ, 1905, Bd. XXXVI, с. 54-58, #28. Ныне они хранятся, возможно, в Венском музее).
298 Ziebani
17
G. C. Miles. Rare.., #199.
18
Впервые этот вариант был издан Е. Томасом: E. Thomas On the Coins of the Hindu Kings
of Kaboul. – JRAS, t. IX, 1848, с. 186-187. Известны еще два экземпляра этого варианта в Аш-
молянском музее (Оксфорд) (I. Sourdel-Thomine, B. Spuler “Propyläen Kunstgeschichte”.– Die
Kunst des Islam. Berlin, 1983, с. 240. #155 d, c) и в Иракском музее (И. Салман. Указ.соч., с.
10). Монограмма на л.с. , как полагают, представляет собой сдвоенные буквы на санскрите.
19
И. Салман. Указ. соч., с. 3. Он же. Маскукат ал-мусаввара фи маджму‘ат Абдаллах Шукр
ас-Сарраф. – Ал-Маскукат, 1969, #2, c. 19.
20
О быке Нанди см. История Индии в средние века. М., 1968, с. 201; Г.М. Бонград-Левин.
Индия в древности. М., 1985, с. 514-515; H. Zimmer. Myths and Symbols in Indian Art and Civili-
zation. New York, 1946, с. 48, 61, 71, 138, 196-198.
21
J. Walker. Islamic Coins.., c. 127-128; A.S. Alteker. A Bull and Horseman Type of the Abbasid
Caliph al-Muqtadir Billah Ja‘far. – J N S I, 1946, vol. VII, pt. 1, с. 77-78.
22
E. Zambaur Указ. соч., с. 16. Такую же возможность допускал и Ст. Лэн-Пуль: St. Lane-
Poole Fasti Arabici. – NC, 1892, vol. I, c. 172. К Кабулу относил чекан этих монет, не каса-
ясь вопроса их принадлежности, сирийский нумизмат М.А. ал-‘Уш: M. A.al-‘Ush. Traces du
classicismе dans la numismatique arabe-islamique. – Les Annales archeologiques de Syrie, Damas,
1972, t. XXI, 1-2, c. 309, #3.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 299
#3. Без места и года чекана, 21 мм, 3,4 г, #599 (табл. 3), пробит.
Л. ст. В поле: горбатый бык с конской сбруей, лежащий влево. Сверху
надпись: – ﺍﻟﻤﻄﻴﻊ ﷲал-Мути‘ ли-ллах. У края – линейный ободок.
Об. ст. В поле: всадник на коне, идущий влево, в головном уборе (шлеме?)
и кольчуге (?), доходящей до колена. Правой рукой всадник держит вожжи,
а левой – рукоятку прямого меча. Сверху – надпись: – ﷲ ﺍﻟﻔﻀﻞБогу, ал-Фадл
(ал-Фадл – имя собственное халифа).
Впервые эта монета, являющаяся, по-видимому, уникальной, была
издана без иллюстрации А. Марковым,26 однако, ввиду того, что она была
включена в дополнениях основного каталога, осталась незамеченной для
многих нумизматов. В том числе и Дж.Уокера.
При ал-Мути‘ чеканились также серебряные монеты подобного типа.
23
J. Walker. Islamic Coins.., с. 126.
24
А. А. Быков. Находки средневековых индийских монет в Восточной Европе. – ЭВ, 1969,
#19, с. 73-77.
25
M. A. Al-‘Ush. Traces.., с. 309.
26
А. Марков. Инвентарный каталог мусульманских монет императорского Эрмитажа,
СПб., 1896, с. 962, #1086 AA.
300 Ziebani
#4. Без места и года чекана, 22,5 мм, 3,47 г, #1185 (табл. 4), с отверстием.
Из бывшей коллекции Е. Пахомова.
Л.ст. В поле: восьмиугольник, внутри которого находится изображение зай-
ца. Вокруг надпись: – ﺍﻹﻣﺎﻡ ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﺭ ﺑﺎﷲ ﺟﻌﻔﺮИмам ал-Муктадир би-ллах, Джа‘фар.
Об. ст. как л. ст.
Монета является большой редкостью. Насколько нам известно,
единственный подобный экземпляр из собрания музея Борджии в Риме в
1792 г. опубликовал И. Адлер.28
#5. Без места и года чекана. 19,5 мм, 3,40 г, #12507 (табл. 5), с
отверстием. Эту, видимо, уникальную монету впервые без иллюстрации
опубликовал А.Марков.29
Л.ст. В поле: восьмиугольник, внутри которого находится изображение
зайца влево. Вокруг надпись: ﺍﻹﻣﺎﻡ ﺍﻟﻤﻄﻴﻊ ﷲ ﺍﻟﻔﻀﻞ- Имам ал-Мути‘ ли-ллах, ал-
Фадл. Об. ст. как л. ст.
#6. Мадинат ас-салам, 304/916-17 г, 35,5 мм, 8,47 г, #5153 (табл. 6), с
отверстием у края, где, видимо, было припаяно ушко. Впервые опубликовал
И. Г. Добровольский в 1987 г.30
Л.ст. В поле: изображение сокола с распростертыми крыльями. Вокруг
три линейных ободка, средний из которых толще остальных. За ними
27
St. Lane-Poole. Указ. соч., с. 172. Отметим также, что монеты типа “бык и всадник” выпу-
скались и такими мусульманскими династиями, как Саманиды, Газневиды, Гуриды, не говоря
уж о Делийских султанах (XIII в.) и других правителях Индии. См. J. Walker. Islamic Coins, c.
127; M. Mitchiner. Тhe World of Islam, #651-652.
28
I.G. Adler. Museum cuficum Borgianum Vеlitris. Pars II, Hanfiae, 1792, c. 48, tab. XXVII B.
29
А. К. Марков. Инвентарный каталог.., с. 879, #1086.
30
И. Г. Добровольский. Уникальный динар халифа ал-Муктадира из собрания Эрмитажа. –
Тезисы докладов конференции “Новое в советской нумизматике и нумизматическом музееве-
дении (К 200-летию Отдела нумизматики Эрмитажа)”. Л., 1987, с. 16.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 301
круговая легенда: ﺑﺎﺳﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﻳﻨﺎﺭ ﺑﻤﺪﻳﻨﺔ ﺍﻟﺴﻼﻡ ﺳﻨﺔ ﺃﺭﺑﻊ )ﻭ( ﺛﻼﺛﻤﺎﺋﺔ ﻟﻌﺒﺪ ﺍﷲ ﺟﻌﻔﺮ ﺍﻷﻣﻴﺮ
– ﺍﻟﻤﻘﺘﺪﻳﺮ ﺑﺎﷲИменем Аллаха чеканен этот динар в Мадинат ас-саламе в 304
году для раба божья Джа‘фара амира ал-Муктадира би-ллах.
Об. ст. В поле: изображение взнузданного двугорбого (бактрийского)
верблюда под седлом. Слева – ветка, вверху – украшение, назначение
которого непонятно. Вокруг три линейных ободка, средний из которых толще
остальных. За ними круговая легенда: 33 стих IX суры Корана: ﻣﺤﻤّﺪ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ ﺃﺭﺳﻠﻪ
ﺍﻟﺤﻖ ﻟﻴﻨﻈﺮﻩ ﻋﻠﻰ ﺍﻟﺪﻳﻦ ﻛﻠّﻪ ﻭ ﻟﻮ ﻛﺮﻩ ﺍﻟﻤﺸﺮﻛﻮﻥ
ّ – ﺑﺎﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦМухаммад посланник Аллаха,
который послал его прямым путем и религией истины, чтобы проявить ее
выше всякой религии, хотя бы и ненавидели это многобожники.
Как видно, изображения сокола и верблюда на л. и об. ст. монеты заменяют
характерные для аббасидских динаров центральные легенды религиозного
характера, исходящие из Корана. Помещение изображения верблюда на
монетах имеет древнюю традицию: подобные примеры можно привести
из римской, кушанской и согдийской нумизматики.31 Одногорбый верблюд
изображен на вышеупомянутом уникальном дирхеме ал-Мутаваккила.
Что касается сокола, то его изображение, хоть и получившее широкое
распространение в мусульманском искусстве,32 на монетах встречается
впервые.
Обращает на себя внимание не совсем обычная и не характерная для
аббасидских динаров круговая легенда. После выпускных сведений в ней
упоминается “раб божий” (‘абдаллах) Джа‘фар, ал-Муктадир би-ллах. Насколько
нам известно, выражение “раб божий” в сопровождении с именем халифа
встречается на арабских монетах конца VII – начала VIII в., притом на фельсах.
В отличие от других монет ал-Муктадира с изображениями живых существ,33
31
H.A. Grueber. Coins of the Roman Republic in the British Мuseum. vol. II. London, 1910, с.
589-590; R. W. Bulliet. The Camel and the Wheel. Cambridge, 1975, с. 91-92, 101, 169, 232; О.
И. Смирнова. Двугорбый верблюд на согдийских монетах, – Страны и народы Востока. М.,
1987, вып. XXV, с. 142-148. Л. И. Ремпель Фрагмент бронзовой статуи верблюда и крылатый
верблюд Варахши (К вопросу о природе согдийского искусства). – Средняя Азия в древности
и средневековье (история и культура). М., 1977, с. 99.
32
При ал-Муктадире чеканились и другие монеты необычного типа, которых нет в собрании
Эрмитажа. Так, известен уникальный дирхем этого халифа, на обеих сторонах которого он
изображен с чашей вина и лютней в руках – H. Nützel. Eine Porträtmedaille des Chalifen el-
Muktadir-Billah. – ZN, 1900, Bd. 22, с. 259-265. Отметим, также, интересную золотую монету,
поле л. и об. ст. которой, вместо обычных легенд, занимает орнамент – Treasures of Islam. Ed.
by T.Falk. London, 1985, #551.
33
Вместе с тем, имеются сведения о других дарственных монетах при ал-Муктадире. Так,
‘Ариб в своем продолжении исторического труда ат-Табари в событиях 301/93-14 и 307/919-
302 Ziebani
920 годов, в качестве дарственных монет, упоминает дирхемы и динары ал-Мусаййафа (‘Ариб
б. Са‘д ал-Куртуби. Силат та’рих ат-Табари. – в кн. Зуийул та’рих ат-Табари, т. ХI. Тахкик
М.А.Ф. Ибрахим. Дар ал-ма‘ариф, без м. и д., с. 45, 73). Ал-Мусаййафа были монеты, стороны
которых не имели надписей и изображений (См. Ибн Манзур. Лисан ал-‘араб, т. 18, без м. и д.,
с. 2172. E.W. Lane. An Arabic-English Lexicon. Book I, pt. 3, London. 1872, с. 1486).
34
И. Салман. Сувар мин хаййат, с. 1; Н. Накшабанди. Нукуд ас-силат ва-д-диа‘ййа. – Ал-
Маскукат, 1972, #3, c. 11.
О НЕКОТОРЫХ АББАСИДСКИХ МОНЕТАХ С ИЗОБРАЖЕНИЯМИ 303
tabula
1 2
4
5
6
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi*
3
erTaderTi qarTuli wyaro, sadac ‘ali ibn ja‘fari ixsenieba, aris 1020 wliT
daTariRebuli mcxeTis sveticxovlisadmi melqisedeq kaTalikosis dawerilis
adreuli nawili (qarTuli istoriuli sabuTebi IX–XIII ss. Seadgines da gamosa-
cemad moamzades T. enuqiZem, m. v. silogavam, n. SoSiaSvilma, Tb., 1984, gv. 27). ara-
buli wyaroebidan ix. ibn al-kifti. inbah ar-rueaT ‘ala anbah an-nuxaT. bi-Tahkik
muhamed abi l-fadl ibrahim. juz’ al-avval (al-kahira, 1369/1950, gv. 290, 168). aq
dasaxelebulia Tbiliseli mecnieri (literatori da gramatikosi) abu muhammad
al-hasan ibn bundar aT-Tiflisi, romelmac amira ‘ali ibn ja‘fars erT-erTi Ta-
visi naSromi uZRvna. g. jafariZe. muslimi moRvaweebi aT-Tiflisis nisbiT. macne
(els), 1989, 4, gv. 85-86.
4
numizmatikur literaturaSi aRnusxulia mxolod 13 dirhemi, romlebic ‘ali
ibn ja‘faris winamorbedma amirebma – mansur ibn ja‘farma da ja‘far ibn mansurma
moWres. И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 73; А. Молчанов. dasax. naSr., gv. 58-60.
5
ganZi Seiswavla da gamosca d.kapanaZem (Д. Капанадзе. Клад монет XI в. Тбилисского
эмира Али ибн Джафара. – Доклад на сессии Института истории материальной культуры
АН СССР, 27. IV.1954. misive. Клад монет начала XI в. Тбилисского эмира Али ибн Джафара.
– ЭВ, 1961, т. XIV, gv. 71-78). damatebiTi informacia mis Sesaxeb aqvs i. jalaRanias
(И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 65-67), romelic aRniSnul ganZs metexis ganZs uwo-
debs, albaT imis gamo, rom is aRmoCnda Tanamedrove metexis xidis maxloblad.
6
m. anTaZe. qvaxvrelis ganZi. – ssm moambe. t. XXXVIII, Tb., 1986, gv. 121-125.
306 Ziebani
7
am monetebze mimiTiTa uzbekeTis mecnierebaTa akademiis arqeologiis insti-
tutis (q. samaryandi) ufrosma mecnier-TanamSromelma, aw gansvenebulma arqeo-
logma da numizmatma boris koCnevma. monetis fotosuraTebi mogvawoda mssxm-s
numizmatikis ganyofilebis TanamSromelma n. asavinam (smirnovam).
8
И. Джалагания. dasax. naSr. gv. 64.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 307
I tipi
AR hijris 386/996-97 w. 28 mm, 3,84 g. ssm, ganZebi #5129 (tab. 1). mo-
neta aRmoaCina da gamoaqveyna d. kapanaZem,9 romelmac didi wvlili
Seitana qarTuli numizmatikis Seswavlasa da ganviTarebaSi.
Subli. centrSi samstriqoniani zedwerilia:
ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍﻻar aris RvTaeba, garda
ﺍﷲ ﻭﺣﺪﻩallahisa, erTisa,
ﻻ ﺷﺮﻳﻚara hyavs mas moziare
garSemo brtyeli xazovani rkalia, romlis SigniTac xsenebuli ze-
werilis oTxive mxareze (zemoT, qvemoT da gverdebze) moTavsebulia
oTxi patara rgoli. rkalis gareT ori garSemovlebuli zedwerilia:
I (Sida): ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ ﺳﺖ ﻭ ﺛﻤﺎﻧﻴﻦ ﻭ ﺛﻠﺜﻤﺎﺋﺔ
saxeliTa allahisa, moiWra es dirhemi Tbiliss 386 wels.
II (gareTa): yuranis XXX suris me-3 aia:
ﷲ ﺍﻻﻣﺮ ﻣﻦ ﻗﺒﻞ ﻭ ﻣﻦ ﺑﻌﺪ ﻭ ﻳﻮﻣﺌﺬ ﻳﻔﺮﺡ ﺍﻟﻤﺆﻣﻨﻮﻥ ﺑﻨﺼﺮ ﺍﷲ
Zalaufleba allahisaa, adrec da merec da im
dRes gaixareben morwmuneni allahis SewevniT.
kideze SemorCenilia xazovani rkalis fragmenti.
zurgi. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia:
ﻣﺤﻤﺪmuhammadi
ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲmociqulia allahisa
ﺍﻟﻄﺎﻳﻊ ﷲat-ta’i‘ li-llahi
ﺍﻻﻣﻴﺮ ﺍﻟﻤﻈﻔﺮamira gamarjvebuli
‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮali ibn ja‘fari
centraluri zedwerili SemozRudulia xazovani rkaliT, rom-
lis garSemo aRbeWdilia yuranis IX suris 33-e aia:
ﻣﺤﻤﺪ ﺃﺭﺳﻠﻪ ﺑﺎﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦ ﺍﻟﺤﻖ ﻟﻴﻈﻬﺮﻩ ﻋﻠﻲ ﺍﻟﺪﻳﻦ ﻛﻠﻪ ﻭ ﻟﻮ ﻛﺮﻩ ﺍﻟﻤﺸﺮﻛﻮﻥ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﷲ
muhammadi mociqulia allahis, romelmac gamogzavna is
swori gziTa da rjuliT WeSmaritiT, raTa aRamaRlos
yvela sarwmunoebaze, Tundac sZuldeT es urwmunoebs.
e. paxomovis Tanaxmad, ‘ali ibn ja‘faris 386 wlis kidev erTi dir-
hemi daculia msimSi.10 vinaidan muzeumi imJamad remontis gamo dake-
tili iyo, am monetis naxva ar moxerxda. magram misi anabeWdi qaRal-
9
d. kapanaZe. X s. Tbiluri drama ali ben jafarisa. – ssm moambe. t. XII–B, Tb.,
1944, gv. 183-189.
10
Е. Пахомов. Монетные клады Азербайджана и других республик и областей Кавказа.
Баку, Вып. VII, 1957, gv. 39.
308 Ziebani
II tipi
AR. hijris xx4 w. 23 mm, 4,12 g. es unikaluri moneta, romelic da-
culia amerikis numizmatikuri sazogadoebis koleqciaSi. gamoaqvey-
na d. lengma14.
11
G.C. Miles. The Numismatic History of Rayy. New York. 1938, gv. 173-176; H.W. Mitchell.
A Hoard of Dirhams from Ardekan. – NC 7th ser,. 1965, vol. 5, gv. 218; S.M. Stern. The Coins of
Amul. – NC, 7th ser., 1967, vol. 7, gv. 265-266.
12
C. E. Bosworth. The Ghaznavids. Edinburgh,1983, gv. 28.
13
D. Sourdel. Al-Kadir Bi’ Llah. – EI2, vol. IV, gv. 378.
14
D. M. Lang. Studies in the Numismatic History of Georgia in Transcaucasia. (ANS NNM, No.
130), New York, 1955, gv. 15.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 309
15
iqve, gv. 16.
310 Ziebani
III tipi
hijris 413/1022-23 wlis gamoucemeli movercxlili monetebi.
CemTvis cnobilia 7 moneta, romelzedac es TariRi srulad, an
nawilobriv ikiTxeba. erTi maTgani daculia mssxm-Si. ‘ali ibn ja‘fa-
ris sxva 14 dirhemTan erTad es moneta 1959 w. gadaeca muzeums (ix.
zemoT).
1. 24 mm. 5,29 g. mssxm 19981 (tab.2).
Subli centrSi eqvsstriqoniani zedwerilia:
Zliereba
Zliereba
Zliereba
Zliereba
Zliereba
amira gamarjvebuli
Zlevamosili abu l-hasan
‘ali ibn ja‘fari
Zliereba
8321, 8327, 8350, 20809). isini aRmoCnda Tbilisis ganZSi, magram ganZis
gamocemis dros maTi identifikacia ar momxdara. monetebis xarisxi
aradamakmayofilebelia. samoneto firfitebisa da siqebis zomebi ar
emTxveva erTmaneTs, warwerebi areebze, am Tu im zomiT, gadaSlilia, ki-
deebi xSirad CamoWrilia, ris gamoc garSemovlebuli zedwerilebidan
SemorCenilia mxolod fragmentebi. or monetaze aris iseTi zedweri-
lebi, romlebic ar ikiTxeba mssxm-is egzemplarze. mivuTiTeb mxolod
maT.
#2, 25 mm, 3, 4 g. ssm, ganZebi #8331 (tab. 3).
zurgi. garSemovlebuli zedwerili: yuranis IX suris 33-e aias
fragmenti:
.... ]ﺑﺎ[ﻟﻬﺪﻯ ﻭ ﺩﻳﻦ ﺍﻟﺤﻖ...
...swori gzi[Ta] da rjuliT WeSmaritiT...
16
Е. Пахомов. Монеты Грузии, gv. 38-48.
312 Ziebani
IV tipi
hijris 418/1027-28 wlis movercxlili dirhemebi.
es monetebi Tbilisis ganZidan pirvelad gamoaqveyna d. kapana-
Zem. imis gamo, rom monetebis zedwerilebi cudad Semoinaxa, sruli
saxiT maTi aRdgena man moaxerxa ramdenime egzemplaris Sejereba –
Sedarebis gziT. miuxedavad amisa, IV tipis aRwera mainc saWiroebs
dazustebas da Sevsebas. misi rekonstruqciisaTvis me gaviTvalis-
wine mssxmis 16 daTariRebuli moneta (#199983 – 27 mm. 4,96 g. tab.
5., #199985 – 23 mm, 3,94 g. tab. 6. ##199993 da 199995) da ssm-is (gan-
Zebi ##18787 – 24 mm. 6,36 g. tab. 7 – qvaxvrelis ganZidan, ##8282,
8285, 8326, 8336, 8345, 8353, 8359, 8362, 8403 17030, 20808 – Tbilisis
ganZidan) koleqciebidan da, agreTve, 3 moneta waSlili TariRiT
(ssm, ganZebi ##8346, 8348, 22471), romlebic, yvela niSniT, aSkarad
418 w. moiWra.
Subli. centrSi isevea, rogorc 413 w. monetebze.18 gareSemo, er-
Ti sqeli xazovani rkalis qvemoT zedwerilia:
ﺑﺘﻔﻠﻴﺲ ﺳﻨﺔ20 ﺑﻤﺪﻳﻨﺔ19ﺛﻤﺎﻥ ﻋﺸﺮﺓ ﻭ ﺃﺭﺑﻌﻤﺌﺔ ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ ﻫﺬﺍ ﺍﻟﺪﺭﻫﻢ
saxeliTa allahisa moiWra es dirhemi
qalaq (madina) Tbiliss 418 wels.
17
413 wlamde, am mxriv, erTaderTi gamonaklisi, albaT, aris mansur ibn ja‘fa-
ris 364 w. dirhemi, romelzedac, SesaZloa, aseve ikiTxeba qalaqi Tbilisi/madina
Tiflis. Е. Пахомов. Монеты Грузии, gv. 48.
18
d. kapanaZis aRweraSi gamotovebulia sityva ‘( ﻋﺰizz).
19
ikiTxeba mxolod erT monetaze (ssm, ganZebi, 22471) waSlili TariRiT
20
sityva madina (qalaqi) aRdgeba Tbilisis ganZis or egzemplarze (ssm, ganZebi
8346, 8348) waSlili TariRiT. pirvelze d. kapanaZem waikiTxa mxolod Tiflis.
mis mier miTiTebul kidev or dirhemze (ssm, ganZebi 8352, 8354) zarafxana saer-
Tod ar ikiTxeba.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 313
21
d. kapanaZis aRweraSi ﷲgamotovebulia. aRsaniSnavia, rom es sityva daTari-
Rebul egzemplarebze, umetes SemTxvevaSi, waSlilia.
22
qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT
s. yauxCiSvilis mier. t. I, Tb., 1955, gv. 296.
23
V. Minorsky. Tiflis. – EI1, vol. IV, gv. 816; p. Tofuria. aRmosavleT amierkavkasiis
politikuri erTeulebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1975, gv. 193.
24
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 74; Е. Пахомов. Монетные клады…, gv. 39;
И. Джалагания. dasax. naSr., gv. 16.
25
m. anTaZe. dasax. naSr., gv. 122, 125.
314 Ziebani
26
ssm, ganZebis fondi: 8263, 8273, 8277, 8279-81, 8284, 8286-87, 8289-90, 8295, 8303-
04, 8308, 8317, 8320, 8323, 8325, 8343-44, 8349, 8352, 8354-55, 8360-61, 8363, 8365, 8367-
68, 8375, 8380-81, 8390, 8393, 8397, 8405-06, 8408-13, 8415, 8417, 8420, 8423-28, 8422,
8435, 8437-38, 8440, 8445, 8449, 8451-58, 8463-66, 8468-69, 8474-77, 8480, 8482-85, 8487-
93, 8496, 8498, 8500-01, 8503-06, 8508-09, 8511-14, 8516-18, 8523-24, 8527-28, 8530,
8533-34, 8539-40, 8543, 8547, 16928-33, 16935, 16939-40, 16945-47, 16951, 16953-56,
16958, 16962, 16965, 16969-70, 16973, 16976, 16979-80, 16983-84, 16987, 16989, 16991-96,
17000-1, 17003-9, 17011, 17013, 17015-18, 17020, 17022-25, 17027-29, 20807, 20816-17,
22470, 22472-73. se 33 16916-17. amave tipisaa, agreTve, ssmSi paxomovis koleqcii-
dan Semosuli ori moneta (qarTuli fulebis ZiriTadi fondi, 5885-86).
27
ssm, ganZebis fondi: 8252-60, 8262-72, 8274-75, 8278, 8291-94, 8296-98, 8300-02, 8305-
07, 8309-16, 8319, 8322, 8324, 8328-35, 8337, 8340-42, 8346-48, 8351, 8356-58, 8364, 8366,
8369-74, 8376-79, 8382-89, 8392, 8394-96, 8398-8402, 8407, 8414, 8416, 8429, 8433-34, 8436,
8439, 8441-44, 8446-48, 8459-62, 8467, 8470-73, 8478-79, 8481, 8486, 8494-95, 8497, 8499,
8502, 8507, 8510, 8515, 8519-22, 8525-6, 8529, 8531-32, 8535-37, 8541-42, 8544-46, 16937-38,
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 315
vrelis ganZSi (sadac mxolod erT dirhemze Semoinaxa TariRi – 418 w.)
ki – Sesabamisad 628 da 329 moneta.30
413–418 ww. dirhemebis samoneto liTonis Sedgeniloba erTgva-
rovania. isini damzadebulni arian brinjaosgan da vercxlis Txeli
feniTaa dafaruli. es gamovlinda laboratoriuli analiziT, rome-
lic Caatarebina d. kapanaZem31 da, vfiqrobT, rom ar arsebobs safuZ-
veli eWvi SevitanoT mis sisworeSi.32
monetis gafuWeba damaxasiaTebelia ‘ali ibn ja‘faris samoneto
politikisaTvis. misi yvelaze adreuli 387/996-97 w. dirhemi daba-
li (560) sinjisaa,33 riTac mniSvnelovnad gansxvavdeba abasianTa da
ja‘farianTa maRalxarisxiani dirhemebisgan, romlebic iWreboda
16942-44, 16948-50, 16952, 16957, 16959-61, 16963-64, 16966-68, 16971-72, 16974-75, 16977-
78, 16981-82, 16985-86, 16988-90, 16997-99, 17002, 07010, 17012, 17014, 17019, 17021, 17026,
17031, 20810-15, 20818, 22471, 22474-78. mssxm: 190539, 190540. gaTvaliswinebuli ar
aris msimis sami egz. Tbilisis ganZidan, romelTa naxvac ver movaxerxeT. garda ami-
sa, ar moxerxda Tbilisis ganZis uaRresad gacveTili da mcire diametriani 12 mo-
netis (8299, 8418-19, 8421-22, 8430-31, 8450, 8538, 16934, 16936, 16941) tipis dadgenac.
28
ssm, ganZebis fondi 18786, 18788-90, 18792-93.
29
ssm, ganZebis fondi 18791, 18794-95.
30
zemoT dasaxelebuli iyo ‘ali ibn ja‘faris 15 dirhemi, romlebic 1959 w. ga-
daeca mssxm-s. aRniSnuli daTariRebuli egzemplarebis garda, 10 uTariRo mo-
netidan 413 w. samoneto tips miekuTvneba 199984, 199986 da 199994, xolo 418 w.
samoneto tips ki –199982, 199987-92.
31
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 72.
32
i. jalaRania (dasax. naSr. gv. 66) aRniSnavs, rom 1974 w. Tbilisis ganZis mone-
tebi Seamowmes sasinjo palatis specialistebma, romlebmac gamoitanes daskvna,
rom isini, SedarebiT, dabali sinjis vercxlisgan arian damzadebulni. samwuxa-
rod, analizis aqti ssm-is numizmatikis ganyofilebaSi ver moviZie da CemTvis
ucnobi darCa, Tu rogori iyo konkretulad es dabali sinji. Sav sasinj qvaze
ganZis 10 monetis (413 w. samoneto tipis 8283, 8304, 8321, 20809 da 418 w. samoneto
tipis 8285, 8304, 8321, 8362, 22471) axalma analizma mogvca mxolod vercxlis kva-
li (1986 w. Tebervlis analizis aqti, romelsac xels awers sasinjo zedamxedve-
lobis saxelmwifo inspeqciis ufrosi m. begiaSvili, inaxeba ssm-ix numizmatikis
ganyofilebaSi. aseT SemTxvevaSi moneta an movercxlilia, anda misi sinji 500-ze
dabalia. vinaidan Sav qvaze analiziT liTonis Sedgeniloba ar irkveva, damate-
biTi konsultaciisaTvis mivmarTe ssm-is qimiuri laboratoriis gamges r. bax-
taZes. mis mier III da IV tipis monetebis (##8283, 8285) mikroskopiulma Seswav-
lam Slifze aCvena, rom isini damzadebulia brinjaosgan da dafarulia 100 mik-
ronze naklebi sisqis vercxlis feniT. aRsaniSnavia isic, rom zogierT dirhemze
(magaliTad, 16787) movercxlili zedapiri xmarebisgan isea gacveTili, rom spi-
lenZis mowiTalo feri SeuiaraRebeli TvaliTac ki kargad Cans.
33
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в…, gv. 72.
316 Ziebani
34
iqve, gv. 76, 77.
35
vercxlis krizisis Sesaxeb. ix. Е. А. Давидович. Из области денежного обращения в
Cредней Азии XI–XII вв. – НЭ, т. II, М., 1960, gv. 92-117; Б. М. Сайпанов. Проблема “сере-
бряного кризиса” денежного обращения на Востоке в нумизматической литературе. – Вест-
ник Московского университета (История). 1976, № 1, gv. 53-65. R. Blake. The Circulation of
Silver in the Moslem East down to the Mongol Epoch. – HJAS, 1937, vol. 11, gv. 291-328. A. M.
Watson. Back to Gold – and Silver. – The Economic History Review, Second series, 1937, vol. XX,
No. 1, gv. 1-34. saqarTveloSi vercxlis krizisis Sesaxeb ix. n. qoiava. fulis tri-
ali rusTavelis epoqis saqarTveloSi – enimkis moambe, tf., 1938, III, gv. 99-110; m.
gabaSvili. saqarTvelos qalaqebi XI–XII saukuneebSi. Tb., 1981, gv. 148-165.
36
A. M. Watson. dasax. naSr., gv. 2.
37
hijris 414–417 ww. monetebi jerjerobiT ar gvxvdeba. es SeiZleba imiT aix-
snas, rom am wlebSi Tbilisis zarafxana ar moqmedebda. rogorc amerikeli nu-
mizmati m. beitsi aRniSnavs, axlo aRmosavleTSi Sua saukuneebSi zarafxana yo-
velTvis pasuxobda moTxovnebs. roca saxelmwifos anda kerZo pirebs hqondaT
samoneto liToni da sanacvlod surdaT mieRoT moneta, zarafxana Wrida maT-
Tvis monetas. Tu garkveul periodSi amiT arc erTi mxare ar iyo dainterese-
buli, zarafxana ar moqmedebda. M. L. Bates. Islamic Numismatics. General problems in
Islamic Numismatics. Content and Form of Inscriptions on Islamic Coins.– MESA Bulletin, 12/3,
1978, gv. 10. meore mxriv, arc is aris gamoricxuli, rom 414-417 wlebSi gamodioda
413 w. dakanonebuli samoneto tipis seriuli monetebi. aseTi praqtikis Sesaxeb
Sua aziaSi ix. Е. А. Давидович. Материалы для характеристики чекана и обращения средне-
азиатских медных монет XV в. – НЭ, т. V. М., 1965, gv. 241.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 317
V tipi
1 AR hijris 4 xx w. 27 mm, 4,75 g. sosm 13896 (38988-125) l. m. sanoia-
nis (leninakani) yofili koleqciidan. monetis pirveli mokle aRwera
(fotosuraTis gareSe) ekuTvnis x. muSeRians.38 srul aRweras viZlevi
mis mier gamogzavnili fotosuraTisa da TabaSiris anabeWdis miRe-
biT.
Subli. centrSi xuTstriqoniani zedwerilia.
‘ ﻋﺪﻝadl (samarTlianoba, marTlmsajuleba)
ﻻ ﺍﻟﻪ ﺍﻻar aris RvTaeba, garda
ﺍﷲ ﻭﺣﺪﻩallahisa erTisa,
ﻻ ﺷﺮﻳﻚ ﻟﻪara hyavs mas moziare
... [ ﺍ ﻟﻘﺎﺩ ﺭa]l-kadi[r......
garSemo, brtyeli xazovani rkalis qvemoT, zedwerilis fragmentia:
]ﺃ[ ﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ... ﺑﺴﻢ ﺍﷲ ﺿﺮﺏ
saxeliTa allahisa, moiWra ... 4xx wels
zurgi. centrSi eqvsstriqoniani zedwerilia:
‘ ﻋﺪﻝadl
ﻣﺤﻤﺪ ﺭﺳﻮﻝmuhammadi mociqulia
ﺍﷲ ﺍﻻﻣﻴﺮallahisa, amira
ﺍﻟﻤﻈﻔﺮ ﺍﻟﻤﻨﺼﻮﺭgamarjvebuli, Zlevamosili
‘ ﻋﻠﻲ ﺑﻦ ﺟﻌﻔﺮali ibn ja‘fari
ﻣﻨﺼﻮﺭﻱmansuri
garSemo CamoWrilia.
38
Х. А. Мушегян. Нумизматическая коллекция из Ширака. – Вестник общественных наук
АН Армянской ССР, 1979, № 7, gv. 93, №197 (на армянском яз.)
318 Ziebani
39
И. Л. Джалагания. dasax. naSr., gv. 65.
40
danarCeni samidan erTi – 12730, 418 w. samoneto tipisaa. ori egzemplaris –
12731-32 – tipis gansazRvra maTi mcire diametris gamo ar moxerxda. garda amisa,
aRvniSnavT 413 w. samoneto tipis kidev erT dirhems – 9563, romelic i. g. bratkom
1956 w. gadasca ssm-s.
41
Е. А. Давидович. Нумизматические материалы для хронологии и генеалогии среднеазиатс-
ких Караханидов. – Нумизматический cборник. М., 1957, gv. 94-96. misive. Денежное хозяй-
ство Средней Азии в XIII веке. М., 1972, gv. 23-28; K. A. Luther. Notes on ‘Ala’ al-Din Muham-
mad’s coinage of Transoxiana. – ANS MN. vol. X, New-York, 1962, gv. 126-135.
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 319
VI tipi
1 AR hijris 4xx w. 17,5 mm. 3, 82 g. pe #6597 (tab. 10).
es moneta pirvelad gamosca a. markovma da SecdomiT miakuTvna
Sadadianebs.42 misi kuTvnileba sworad gansazRvra d. kapanaZem.43
Subli. centraluri zedwerili iseTivea, rogorc 413 da 418 ww.
monetebze. magram sityva ﻋﺰ-is gareSe. garSemo, xazovani rkalis Tav-
ze SemorCenilia zedwerilis fragmenti:
]ﺃ[ ﺭﺑﻌﻤﺎﺋﺔ.. .
... 4xx [wels]
zurgi. centraluri zedwerili iseTivea, rogorc 413 w. moneteb-
ze, magram ﻋﺰ-is gareSe. garSemovlebul zedwerilSi ikiTxeba yura-
nis IX suris 33-e aias fragmenti
42
А. К. Марков. Инвентарный каталог мусульманских монет императорского Эрмитажа.
СПБ., 1896, gv. 309б, №1.
43
Д. Капанадзе. Клад монет начала XI в… gv. 74.
44
iqve.
320 Ziebani
45
[Addenda: 2009 w. cnobili gaxda zemoxsenebuli ali b. ja‘faris vaJis – ja‘far
III b. ‘alis monetebi (Turkia S., Paghava I. The Coinage of Ja‘far III B. ‘Alī, Emir of Tiflis.
– Journal of Oriental Numismatic Society, #197, Autumn 2008. gv. 5-11), xolo radenime
wliT adre – 2005 w. ‘ali b. ja‘faris SviliSvilis – abu nasr mansur (II) b. ja‘faris
(daaxl. 438/1046-461/1068) spilenZis monetebi (Sylloge der Münzen des Kaukasus und
Osteuropas im Orientalischen Münzkabinett Jena. Bearbeitet von Tobias Mayer. Mit Beiträgen von
Stefan Heidemann und Gert Rispling. Wiesbaden, 2005, gv. 110. 1005-1106 (5.46 da 2.83 gg).
am ukanasknelebze ikiTxeba abasiani xalifas al-ka’im bi-amr-allahis (422/1030-
467/1074) saxelic. rogorc vxedavT, ali b. jafaris STamomavlebi ganagrZobdnen
monetebis emisias].
Tbilisis amiras ‘ali ibn ja‘faris monetebi 321
Amir ‘Ali b. Ja‘far (end of the 10th -1020s) was one of the representatives of
the Arab dynasty of Ja‘farids (Banu Ja‘far) that established themselves in Tbilisi
(Georgia, South Caucasus) in ca the 880s, ruling the city for two centuries. Like
many independent Muslim rulers of the Middle East and Caucasus of the 10th-11th
centuries, the Ja‘farids minted their own coins which are of major importance for
the study of the history and chronology of this dynasty. In particular, they have
preserved the names of some Ja‘farid amirs, and it is thanks to coin data that the
time of rule of ‘Ali b. Ja‘far himself – very rarely mentioned in written sources – is
determined.
The extant coins of ‘Ali b. Ja‘far, minted in AH 386/A.D.996-97 AD – AH
418/1027-28 AD, are most numerous in comparison with the pieces of the other
Ja‘farids. Over 460 of his dirhams are preserved in Georgian and foreign museum
collections. They have repeatedly claimed the attention of scholars and it has
been generally accepted that three different types of dirhams were struck in the
name of this amir. However, a complex study of ‘Ali b. Ja‘far’s numismatic relics,
conducted in the present article, has revealed that the number of his coin-types is in
reality much larger. The article presents detailed descriptions of six types.
The emission of ‘Ali b. Ja‘far coins may be divided into 2 groups according
to metal composition: coins of the earlier group made of silver, issued from
AH386/996-97AD and not later than AH412/1021-22AD (types I, II, V, VI) and
dirhams struck in silver-plated copper in AH413/1022-23AD and 418/1027-28
AD. The differences and criteria of defining the AH 413 and AH 418 issues are
discussed and on this ground new determination of the composition of ‘Ali b.
Dja‘far’s two hoards – that of Tbilisi of 1953 and Kvakhvreli of 1978 – is presented.
322 Ziebani
tabula
1
2
3
4
5 6
7 8
9
10 11
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА
“DIE MÜNZPRÄGUNGEN DES ISLAMS”*
M. A. Al-‘Ush Rare Islamic Coins, с. 196-197; M. Mitchiner Oriental coins, с. 28, 259.
55. – ﺯﺑﻚ. Забак, Зебак: в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 28, 142.
56. – ﺯﻛﻢ. Загам: Загеми, в Кахетинском царстве (Ныне в Азербайджане).
(Сефевиды)
Т. Кутелия. Монеты, чеканенные в Загеми. – Мацне (Сер. истории,
археологии, этнографии и истории искусства), 1972, #4, с. 133-142 (на груз. яз.).
57. – ﺯﻳﺠﺎ ﺧﺴﺮﺍ. Зδджβ-ωусрβ: возможно, Азинджа-Хусрау, к востоку от
р.Тигра. (Омейяды).
Н.Ан-Накшабанди, М.Ал-Бакри. Ад-Дирхам ал-‘Умави.., с. 37.
58. – ﺯﻳﺪﺍﻥ. Зайдβн: в Хузистане (Иран), возможно около р. Джеррахи. Э.
Цамбаур помещал его в Хорасане. (Ильханы).
N. М. Lowick. Trade Pattern in Persian Gulf. – NENIEH, 1974, с. 325.
59. – ﺯﻳﺰ. Зδз: в Марокко, на юге Вади-Зиз. (Xариджит-суфрит, Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #19.
60. – ﺳﺎﺭﻛﻨﺪ. Сβрканд: местонахождение неизвестно, возможно в Восточном
Туркестане. (Караханиды).
Б. Кочнев. Заметки.., с. 124.
61. – ﺳﺒﻮ. Субζ: в Марокко, северо-западнее Феса.(Идрисиды).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 97, #21.
62. – ﺳﺮﺩﻗﻘﺸﻢ.Сурадиπ οишм: в Бадахшане (Афганистан). (Саманиды).
M. Mitchiner. Oriental coins.., с. 28, 143
63. – ﺳﺮﻳﺮ.Сарδр: в Дагестане, северо-западнее Дербента. (Джучиды).
Г.А. Федоров-Давыдов. Клады джучидских монет, с. 189.
64. – ﺳﻠﺪﻭﺫ. Сулдζθ: область к западу от оз. Урмия (Иран). (Кара-Коюнлу).
S. Album. A Hoard.., с. 132.
65. – ﺍﻟﺴﻮﺱ. Ас-Сζс, или (ﺳﻮﺱ )ﻣﺪﻳﻨﺔМадӣна Сӯс: Тарудант в Марокко
(Алмохады).
D. Eustache. Les ateliers monétaires.., с. 98, #24.
66. – ﺳﻮﺳﻨﺔ. Сζсана: в Малой Азии, около Масисы. (Тулуниды).
M.A. Al-‘Ush. Rare Islamic Coins, с. 197.
67. – ﺷﻠﺠﻰ. Шалджδ: на р. Таласе (Киргизистан). (Караханиды).
М. Н. Федоров. Политическая история Караханидов в конце первой и во
второй четверти XI в. – НЭ, 1974, вып. 11, с. 163.
68. – ﺷﻮﺩﺍﺭ. Шавдβр: район Ургута (около Самарканда, Узбекистан).
(Шайбаниды).
Е.А. Давидович. 1. Денежное хозяйство на территории Южного Таджикистана
НОВЫЕ ДОБАВЛЕНИЯ К РАБОТЕ Э. ЦАМБАУРА 329
* pirvelad daibeWda 1989 w. – gaz. saxalxo ganaTleba, 5.IX; rus. varianti: gaz.
Народное просвещение, 10. IX. 1989; Semdeg – kr. wignis megobari, Tb., 1990, gv. 160-
163.
.1 27-29 . ﺹ،1980 ،5 ، ﺍﻟﺠﺎﻣﻌﺔ. ﺍﻟﻌﺮﺏ ﻓﻲ ﺍﻟﺘـﺮﺍﺙ ﺍﻻ ﺩﺑﻲ ﺍﻟﺠﻮﺭﺟﻲ ﺍﻟﻘﺪﻳﻢ.ﺟﻠﻴﻞ ﻛﻤﺎﻝ ﺍﻟﺪﻳﻦ
erayeli mkvlevari „vefxistyaosnis~ Sesaxeb 335
области денежного обращения в Средней Азии XI-XII вв. – НЭ, 1960, II, с. 102-104; История
монетного дела Средней Азии XVII – XVIII вв. Душанбе, 1964, с. 102-110.
2
О штриховой пробе см. Справочник Пробирера, составлен канд. техн. наук Е.А. Марен-
ковым. М., 1935, с. 82 и сл.; Х. Фенглер. Г. Гироу. В. Угнер. Словарь нумизмата. Пер. с нем.
Г. М. Арсеньева. М., 1982, с. 315. Результаты анализа некоторых арабских дирхемов по штри-
ховой пробе использованы в работах: Д. Капанадзе. Клад монет.., с. 75; Г. И. Джапаридзе Из
истории арабской нумизматики и метрологии (IX – X вв.). Канд. дис. Тб., 1968, с. 122-124 (на
груз. яз).
3
О методе количественного спектрального анализа см. И.В.Богданова-Березовская,
Д.В. Наумов. О применении количественного спектрального анализа при исследовании
археологических бронзовых моделей. – Новые методы в археологических исследованиях.
М., 1963, с. 77-89. Результаты анализа по этому методу отражены в таких трудах, как: О. И.
Смирнова. Каталог монет с городища Пенджикент (Материалы 1949-1956 гг.). М., 1963, с.
168-171 (приложение: И. В. Богданова-Березовская, Д.В. Наумов. Результаты анализа монет);
Е.А. Давидович. Из области денежного обращения.., с. 102-104; Е. Ртвеладзе, Ш. Р. Пидаев.
Каталог древних монет Южного Узбекистана. Ташкент, 1981, с. 94-118 (приложение: С.
В. Лавушкина. Химический состав металла монет из Северной Бактрии); М. А. Бубнова.
Извлечение серебра купелированием в Средней Азии в IX-XI вв. – Известия АН Таджикской
ССР, ООН. 1962, 1(28), с. 29-36, 36-39 (приложение: Ю. Н. Туркин. Метод определения
количественного состава средневековых серебряных монет из собраний Государственного
Эрмитажа).
4
Рентгеноструктурный анализ основан на явлении дифракции рентгеновских лучей при
взаимодействии с кристаллической решеткой исследуемого вещества; см. А. Косолапова,
Л. Вязменская. Применение метода рентгеностуктурного анализа для определения способа
изготовления серебряных изделий. – Сообщения Гос. Эрмитажа. Л., 1974, XXXIX, с. 68-70.
5
Подробно о методе рентгенофлюоресцентного анализа см. ниже, примеч. 30.
6
Электрозондовый рентгеноспектральный микроанализ применяется для определения
химического состава образца сравнением интенсивности характеристического рентгеновского
излучения от образца и эталона. О результате анализа грузинско-сасанидской драхмы по
этому методу см. М. В. Цоцелия. В. П. Домуховский. Новый вариант грузино-сасанидской
монеты. – Вестник Государственного музея Грузии. Тб., 1981, т. XXXV-В. с. 115-116.
340 Ziebani
7
Например: Methods of Chemical and Metallurgical Investigations of Ancient Coinage. A Sym-
posium Held by the Royal Numismatic Society at Burlington House. London on 9-11 December
1970. Ed. by E.T. Hall and D.M. Metcalf. L., 1972.
8
Ph. Grierson Numismatics. Lоndon, 1975, c. 151; Омар Хаййам. Трактаты. Пер. Б.А.
Розенфельда. Вступит. статья и коммент. Б.А. Розенфельда и А.П. Юшкевича. М., 1961, с.
147-151.
9
E.R. Caley. Validity of Specific Gravity Method for the Determination of the Fineness of Gold
Objects. – The Ohio Journal of Science. 1949. vol. XLIX, № 2, с. 73-82; он же. Estimation of Com-
position of Ancient Metal Objects. Utility of Specific Gravity Measurements. – Analytical chemistry,
1952, vol. 24, № 4, с. 676-681.
10
M. J. Hughes, W.A.Oddy. A Reappraisal of the Specific Gravity Method for the Analysis
of Gold Alloys. – Archaeometry. 1970, #12, 1, c 1-11; W. A. Oddy, M.J. Hughes. The Specific
Gravity Method for the Analysis of Gold Coins. – Methods.., c. 75-87; W.A.Oddy. S.M. Blackshow.
The Accuracy of the Specific Gravity Method for the Analysis of Gold Alloys. – Archaeometry.
1974, #16, 1 c. 81-90. В зарубежной научной литературе метод измерения плотности обычно
называется методом измерения удельного веса. См. указанную выше литературу в примеч.
9 и 10, а также: P. Naster. Numismatique et methods de laboratoire. – Congrès international de
Numismatique. Paris, 6-11 Juillet, 1953. T.1, Rapports. P., 1953, c. 171-192; P. Montgomery. Specific
Gravity Applied to Numismatics. – Journal of International Numismatics (Bellaire, USA). 1975, vol.
9, № 2, с. 28-32.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 341
11
О подготовке и процедуре гидростатического взвешивания монет и других предметов см.
M.J. Hughes, W.A. Oddy. A Reappraisal.., c. 4-5; они же. The Specific Gravity Method.., c. 78-79;
С. И. Гаузнер. С. С. Кивилис. А. П. Осокина и др. Измерения массы, объема и плотности.
М., 1972, с. 578-580 и сл. Описание советских гидростатических весов см. С. С. Кивилис.
Плотномеры. М., 1980, с. 78-88; Н. М. Рудо. Весы. М. – Л., 1957, с. 78-81.
12
M. J. Hughes, W. A. Oddy. A Reappraisal.., c. 3; они же. The Specific Gravity Method.., c.
78-79. О плотности перфторо-I-метил-декалина при различной температуре см. W. S. Green
Physical Properties and Applications of Some Inert Fluorocarbon Fluids: – Chemistry and Industry.
III. 1960, c. 63-67; W. A. Oddy, M. J. Hughes. The Specific Gravity Method.., c. 78. В качестве
жидкости некоторые исследователи употребляли также четыреххлористый углерод; см. M.
Hendy. Coinage and Money in Byzantine Empire, 1081-1261, Wash., 1969, c. 12.
13
E. R. Caley. Estimation of Composition.., c. 678.
14
W. A. Oddy, M. J. Hughes. The Specific Gravity Method.., c. 81.
15
W. A.Oddy, S. M. Blackshow. The Accuracy.., c. 81-90.
342 Ziebani
16
Там же.
17
W. A. Oddy, F.A. Schweizer Comparative Analysis of Some Gold Coins. – Мethods.., c. 174.
18
Там же.
19
W. A. Oddy, S. M. Blackshow The Accuracy.., c. 90.
20
См. содержание золота в oмейядском динаре, чеканенном в 105 г.х. монетным двором
Ма‘дин амир ал-му’минин би-л-Хиджаз (из собрания АНО): по МИП – 97% и по нейтронно-
активационному методу анализа – 97,4-97,9%: A. S. Ehrenkreutz. Studies in the Мonetary
History of the Near East in the Middle Ages. – JESHO. 1959, vol. II, pt. 2 с. 156; G. C. Miles. A
Unique Umayyad Dinar of 91 H/A. D. 709-710. – RN. VIe série. 1972, t. XIV, c. 267. Результаты
анализа этими двумя методами 18 фатимидских динаров из Британского музея см. W. A. Oddy.
The Gold Contents of Fatimid Coins Reconsidered. – Metallurgy in Numismatics, vol. 1. Ed. by
D.Metcalf and W.A. Oddy. L., 1980, c. 100; R.A. Messier The Almoravids. West African Gold and
the Gold Currency of the Mediterranean Basin. – JESHO. 1974, vol. XVII, pt. 1, c. 42-44; ср. анализ
византийских номисм: Ph. Grierson. The Debasement of the Besant in the Eleventh century. – BZ.
1954, Bd. 47, H.2, c. 379-393; oн же. Notes on the Fineness of the Byzantine Solidus. – BZ. 1961,
Bd. 54, H.1, c. 91-97; C. Morrison. Le dévaluation de la monnaie Byzantine au XIe siècle: essai
d’interprétation. – Travaux et mémoires (Centre de recherche d’histoire et civilisation de Byzance).
P., 1976, c. 3-47.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 343
21
О НАА см. Д. Тейлор. Нейтронное излучение и активационный анализ. М., 1965; Г. Боуэн.
Д. Гиббонс. Радиоактивационный анализ. Пер. с англ. Ю. В. Яковлева. М., 1968; Р. Кузнецов.
Aктивационный анализ. М., 1974; А. Г. Дутов. Г.В. Левушкина. В.А. Комар. Активационный
анализ в науке и технике. Минск, 1984; М. Дж. Эйткин. Физика и археология. Пер. с англ. И.
М. Биккермана и В. С. Березинского. М., 1963, с. 248-249.
22
V. Emelaus. Neutron Activation. – Аrchaeometry. 1958, 1, c. 6-15; P. Meyers. Activation
Analysis Method Applied to Coins: A Review. – Мethods.., c. 183-194.
23
P. Meyers. Activations Analysis, c. 183-184; P. Reimers, G. J. Lutz, C. Segebade. The Non-
Destructive Determination of Gold, Silver and Copper by Photon Activation Analysis of Coins and
Art Objects. – Archaeometry. 1977, #19, 1, c. 167-172.
24
Излагается на основе литературы, приведенной в примеч. 21-23. НАА монет в СССР,
насколько нам известно, не проводился. Что касается его применения в археологии см. Ш.
Бахтоваршоев, С. Д. Безгин, А. А. Джураев и др. Недеструктивный нейтронно-активационный
анализ элементного состава археологических объектов. – Известия АН Таджикской ССР (От-
деление физико-математических и геологических наук), 1982, №2, с. 52-56. Кроме этого, дан-
ные А. Гордуса об анализе некоторых согдийских серебряных сосудов эрмитажной коллекции
привлечены в кн. Б. Маршак. Согдийское серебро. М., 1971, с. 104-106 (приложение: Предва-
рительные результаты анализа серебряных сосудов методом нейтронной активации).
344 Ziebani
25
Описанный способ см. A. A. Gordus. Quantititative Non-Destructive Neutron Activation
Analysis of Silver in coins. – Аrchaeometry. 1967, 10, c. 78-86; A. A. Gordus, J. L. Bacharach.
Studies on the Fineness of Silver Coins. – JESHO. 1968, vol. XI, pt. III, c. 301-304; A. A. Goruds.
Neutron Activation Analysis of Coins and Coin-Steaks. – Мethods..., c. 127-131.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 345
26
A. A. Gordus, J. L. Bacharach. Studies.., c. 303.
27
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 130-131.
28
Англ. Coin-streak analysis. Технику анализа впервые разработал Е.В.Сейр в Национальной
лаборатории Брукхавена (США), а описал Адон А. Гордус: Bulletin de Société Français Numis-
matique. 1970, 25, c. 543-544; A.A. Gordus. Nuetron Activation Analysis.., c. 133-138; P. Meyers.
Activation Analysis.., c. 187.
29
Суть способа излагается по А. А. Гордусу: Neutron Activation Analysis.., c. 132-133.
346 Ziebani
30
О рентгенофлюоресцентном или же рентгеноспектральном флюоресцентном анализе см.
Н. Ф. Лосев Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ. М., 1969; А. Н. Смагунова. Н.
Ф.Лосев. Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ. Иркутск, 1975; И.А. Захаров. В. Н.
Тимофеев. Люминесцентные методы анализа. Л.,1978; М. Дж. Эйткин. Физика и археология..,
с. 242-247; Б. А. Колчин. Археология и естественные науки. Под ред. Б.А. Колчина. М., 1965,
с. 15; K.G. Caroll. Chemical Analysis by X-Ray Fluorescence. – American Journal of Archaeology.
1957, vol. 61, c. 363; E.T.Hall. X-Ray Fluorescence Spectroscopy in Chemical Analysis. – Endeavour.
1959, XVIII, c. 83-87.
31
С. Юденфренд. Флуоресцентный анализ в биологии и медицине. М., 1965; Д. П. Щербов.
Флуориметрия в химическом анализе минерального сырья. М., 1965; А.Н. Смагунова, Н. Ф.
Лосев. Рентгеноспектральный флуоресцентный анализ.., с. 205-208.
32
М. Дж. Эйткин. Физика и археология.., с. 246; M. Banks. E.T. Hall. X-Ray Fluorescence
Analysis of Museum Objects: A New Instrument. – Archaeometry. 1973, #15, c. 53-78.
33
Например: T. Florowsky. Z. Stós. Non-Destructive Radio-isotope X-ray Fluorescence Analysis
of Old Silver Coins. – Archaeometry. 1975, 17, 2, c. 165-175; C. E. Hawkes. J.M. Merrick. D.
M. Metcalf. X-ray Fluorescence Analysis of Some Dark-age Coins and Jewellery. – Archaeometry.
1966, 9, c. 98-138; F. S. Schweizer. Analysis of Ancient Coins Using a Point Source linear x-ray
Spectrometer: A Critical Review. – Methods, c. 153-170. Возможность исследования монетного
металла методом РФА имеется в физической лаборатории Гос. Эрмитажа (руководитель канд.
техн. наук А.Н. Косолапов).
34
Об оценке преимуществ и недостатков этих методов см. E. T. Hall. A Summing-up from the
Point of View of the Scientist. – Methods.., c. 315-320.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 347
35
J.L. Bacharach. Gordus A.A. The Purity of Sasanian Silver Coins: An Introduction. – JAOS.
1972, vol. 92, №2, c. 280-283; A. A. Gordus. Non-destructive Analysis of Parthian, Sasanian and
Umayyad Silver Coins. – NENIEH, c. 146-161; A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 145-
147.
36
A.A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 146.
37
E.R. Caley. Chemical Composition of Some Early Dirhems. – ANS MN. 1957, VII, c. 211-217.
38
Там же, с. 213.
39
Там же, с. 215.
40
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 140
41
Там же, с. 141-143.
42
Там же, с. 141.
348 Ziebani
43
Там же, с. 144.
44
R.J. Bikhazi. Hamdanid Coins of Madinat al-Salam A.H. 330-331. – NENIEH, c. 255-277.
45
Там же, с. 268, табл. IV.
46
Там же, табл. IV, №54-59.
47
Там же, с. 271-272.
48
Z. Stós-Fertner. Zastosowanie radioizotopowej analizy fluorescencyjnej do oznaczania
zanieczyszcsen cięzkimi metalami srebra dirhemów arabskich. – Wiadomości Numizmatyczene.
1975, XIX, c. 207-224; A. Kaczmarczyk, R.E.M. Hedges. H. Brown. On the Occurence of Mercury
Coated Dirchems – NC. 1977, №17, c. 162-170.
49
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 129-161. Д. Меткалф дает высокую оценку этой работе,
считая ее образцовой, существенным источником и основой для будущих исследований (D. M.
Metcalf. Analysis of the Metal Contents in Medieval Coins. – Methods.., c. 392)
50
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 135-138.
51
Там же, с. 137-138.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 349
52
Там же, с. 138, 141. Кроме этого имеется прямое указание на то, что наместник Египта
‘Абд ал-‘Азиз б.Марван в 77/696-97 г. отдал приказ чеканить динары (ал-Макризи. Китаб
ал-мава‘из ва-л-и‘тибар фи зикр ал-хитат ва-л-асар, ал-джуз’ ал-аввал, Байрут [б.г.], c. 21010;
A. Grohmann. Einführung und Chrestomathie zur arabischen Papuruskunde. Praha, 1955, c. 186;
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., c. 138). При Омейядах динары чеканились также в Северной Аф-
рике (монетный двор Ифрикийа) до 739 г. и Испании (монетный двор ал-Андалус) до 744 г.
(J. Walker. A Catalogue of the Arab-Byzantine and Post-Reform Umaiyad Coins. L., 1956, c. LV).
Проба этих динаров, как показывает А. С. Эренкрейтц, не отличается стабильностью (от 85 до
96%) (A. S. Ehrenkreutz. Studies.., с. 135-136). Встречаются и динары с указанием монетного
двора ал-Ма‘дин амир ал-му’минин би-л-Хиджаз (G. C. Miles. A Unique Umayyad Dinar.., c.
264-268). О пробе этих динаров см. выше, примеч. 20.
53
A. S. Ehrenkreutz. Studies.., с. 139, 154.
54
Там же, с. 141.
55
Там же, с. 140-141.
56
Там же, с. 142-143.
57
Там же, с. 144-148.
58
Там же, с. 144, 159.
350 Ziebani
59
A. S. Ehrenkreutz . Studies.., с. 149-150.
60
Там же, с. 150-152.
61
Там же, с. 152.
62
Там же, с. 153.
63
A.S. Ehrenkreutz. Studies in the Мonetary History of the Near East in the Middle Ages. II – JE-
SHO. 1963, vol. VI, pt. 3. с. 243-277.
64
Там же, с. 256.
65
Там же, с. 254.
66
Там же, с. 250-252.
67
W. A. Oddy. The Gold Contents, c. 99-118; R.A. Messier. The Almoravids.., c. 31-47.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 351
68
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34.
69
W. A. Oddy. The Gold Contents.., c. 107.
70
Там же.
71
Там же, c. 117 и сл. Среди них попадаются также динары низкой пробы (78,8; 80%), одна-
ко это, возможно, чеканка крестоносцев по образцу фатимидских динаров.
72
Там же, с. 11732.
73
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34, с. 445.
74
W. A. Oddy. The Gold Contents.., c. 103-104, 105, 108-109.
75
A. S. Ehrenkreutz. The Crisis of Dinar in the Egypt of Saladin. – JAOS, 1956, vol. 76, #3, c.
182-183.
76
Там же, с. 181, 184.
77
Там же, с. 184. A.S. Ehrenkreutz. The Standard of Fineness of Gold Coins Circulating in Egypt
at the Time of the Crusades. – JAOS, 1954, vol. 74, #3, c. 164.
78
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 34-36, 42-47 (Appendix).
352 Ziebani
79
Там же, с. 36.
80
J. Meniaud. Haut Sénégal-Niger (Soudan Français), 2e Série. – Géographie Économique. II.
Paris, 1912, c. 182. R.A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
81
C. C. Patterson. Abundances of Native Copper, Silver and Gold Accessible to Early Metallur-
gists. – American Antiquity, 1971, #36, c. 302; R.A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
82
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 37.
83
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 148.
84
A. A. Gordus. J. Bacharach. Studies on the Fineness of Silver Coins, c. 298-317. Полезные
данные о пробе (методом купелирования) фатимидских и мамлюкских дирхемов содержит
статья: P. Balog. History of the Dirham in Egypt from the Fatimid Conquest until the Collapse of the
Mamluk Empire. – RN, VIe Série, 1961, t. III, c. 109-146.
85
A. A. Gordus, J. Bacharach. Studies.., с. 310.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 353
86
Например: Ph. Grierson. Trace Elements in Byzantine Copper Coins of the 6th and 7th Centu-
ries. – Dona Numismatica. Walter Hävernick zum 23 Januar 1965 dargebracht. Hamburg, 1965,
c. 29-35; B. C. Butler, D.M. Metcalf . Trace Elements in Byzantine Copper Coins: A Method of
Non-Destructive Analysis. – NCirc, 1967, LXXV, c. 229-234 (по методу РФА); P. L. Meyers. E.V.
Sayre Van Zeltz. Determination of Major Components of Trace Elements in Ancient Silver by Ther-
mal Neutrons Activation Analysis. – Journal of Radioanalytical Chemistry, 1973, #16, c. 67-78; О
значении выявления малых (следовых) элементов примесей cм. Ph. Grierson. Numismatics, c.
149; M. Bates. Islamic Numismatics. Section 3. – Middle East Studies Association (MESA) Bulletin,
1978, 12, 3, c. 10.
87
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 134.
88
Там же.
89
Там же.
90
A. A. Gordus. Non-Destructive.., c. 145.
91
A. A. Gordus. Neutron Activation Analysis.., c. 138.
92
A. A. Gordus. D.M. Metcalf. The Alloy of the Byzantine Miliarasion and the Question of Re-
minting of Islamic Silver. – Hamburger Beitrage zur Numismatik. 1970-1972, 24-26, c. 9-36.
354 Ziebani
93
Silver Vessels of Sasanian Period. Vol. I: Royal Imagery. P.D. Harper with a Technical Study by
P.Meyers. The Metropolitan Museum of Art. New York, 1976, c. 151.
94
H. M. Kerrel. R. B. Stevenson. Some Analyses of Anglo-Saxon and Associated oriental Silver
Coinage. – Methods.., c. 198.
95
R. A. Messier. The Almoravids.., c. 37, 42-47.
96
Там же.
97
Там же.
98
Там же.
99
Там же.
100
Там же, c. 39, 40.
101
Там же, c. 40.
О НЕКОТОРЫХ МЕТОДАХ И ИТОГАХ АНАЛИЗА 355
102
M. Czapkiewicz. Some Remarks on the Imitations of Arabic Dirhams from the 8th to 10th Cen-
tury Based on the Examination of Coin Metal [pt I] Z. Stós-Fertner. Some Remarks on the Imitations
of Arabic Dirhams from the 8th to 10th Century Based on the Examination of Coin Metal [Pt II]. –
Proceedings of the International Numismatic Symposium. Ed. by I. Gedai and K.Biró-Sey. Budapest,
1980, c. 101-107, 109-113.
103
A. A. Morton. An Iranian Hoard of Forged Dirhams. – NC 7th Ser. 1974, vol. 14, c. 153-164
и приложение: L. H. Cope. A Metallurgical Examination of Four False Dirhams from the Iranian
Hoard, c. 165-168.
104
После публикации статьи, нам стал доступным сб. A Survey of Numismatic Research 1978-
1984. Ed. by M. Price, E.Besly, D. Macdowall, M. Jones and A.Oddy. Vol. II. Oriental Numismatics,
Medals and Scientific Techniques. L., 1986, в котором даются обстоятельныe обзоры некоторых
современных методов анализа монетного металла: W. A. Oddy. Scientific techniques in Numis-
matics. Introduction, c. 961-963; он же. Physical Methods of Analysis, c. 964-977; Z. Stós-Gale.
X-Ray Fluorescence and lead Isotope Analysis, c. 978-1003; G. R. Gilmore. The Application of
Activation Analysis, c. 1004-1021; M. R. Cowell. The Application of Chemical Spectroscopic and
Statistical Мethods of Analysis, c. 1022-1040.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ
VII-XIII ВЕКОВ В ИРАКЕ*
* Обзор был впервые опубликован в журнале НАА, 1981, #4, с. 152-155, и отражает состо-
яние дел до этого периода. В последующий период нумизматические исследования в Ираке, в
силу известных политических событий, сократились, а затем вовсе прекратились.
1
По 1976 г. вышло 7 номеров этого журнала, причем три первых вышли как части I тома. См.
Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч. 1; 1969, т. I, ч. 2; 1972, т. I, ч.3; 1973, т. IV; 1974, т. V; 1975, т. VI; 1976, т. VII.
Обзор О. Г. Большакова первой части первого тома Ал-Маскукат, см. ЭВ, 1972, т. XXI, с. 86.
2
Обзор наиболее ценных монет этой коллекции и ее каталог составил М. Б. ал-Хусайни
(см. Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч.2, с. 3-13 и 48-81). Среди редких и уникальных монет коллекции
ас-Саррафа отметим: дирхем Хаджаджа б. Йусуфа, чеканенный в Нисабуре в 78 г.х., фельс
Дабила (Двина) 86 г.х., самаркандский динар 202 г.х.(!) с именем имама ар-Рида, арминийский
динар 246 г.х. и др.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ 357
3
Неполная библиография нумизматических трудов ан-Накшабанди опубликована в Ал-
Маскукат, 1969, т. I, ч. 1, с. 21.
4
Sumer, 1947, vol. III, с. 270-311; 1949, vol. V, pt. 1, с. 95-109, 254-275.
5
An-Nasir an-Nakshabandi. The Islamic Dinar in the Iraq Museum. Vol. I. Umayyad and Abba-
sid Dinar. Baghdad, 1953. Его же. добавления к этому труду по материалам Археологического
музея Стамбула см. Sumer, 1954, vol. X, pt. 2, с. 301-309. Второй том Исламского динара, на-
сколько нам известно, не издан, хотя он был готов к печати в 1969 г. см. Ал-Маскукат, 1969,
т. I, ч.1, с. 21.
6
Ан-Насир ан-Накшабанди. Ад-Дирхам ал-ислами ал-мадруб ‘ала т-тираз ас-сасани (Ис-
ламский дирхем сасанидского чекана). I, Багдад, 1969.
7
Ан-Насир ан-Накшабанди. Махаб Дарвиш ал-Бакри. Ад-Дирхам ал-‘умави ал-му‘арраб
(Арабизированный омейядский дирхем), Багдад, 1974.
8
Ан-Насир ан-Накшабанди. Канз Хидр-Илийас (Клад из Хидр Илйаса). – Sumer, 1954, vol.
X, pt. 2, с. 180-199. С кладом впервыe ознакомился известный австрийский нумизмат Э. Цам-
баур, который составил его рукописный каталог, использованный в его монографии: E. Zam-
baur. Die Münzprägungen des Islams. Wiesbaden, 1969.
358 Ziebani
9
Обратим внимание нумизматов на наличие в кладе саманидских динаров, намного увели-
чивающих число известных к тому времени золотых монет этой династии, а также арминий-
ских динаров саджида Йусуфа б. Дивдада 298 г.х. и буида Рукн ад-Давла 350-352 г.х.
10
‘Иса Салман. Маджму‘ат дананир ‘умавийа, канз Аби Саида (Собрание омейядских ди-
наров. Клад Аби-Сайды). – Sumer, 1972, vol. 28, с. 113-120 (омейядские монеты).
11
Махаб Дарвиш ал-Бакри. Инкишаф нукуд джалаирийа фи ‘Укар-куфа (Находка джалаи-
ридских монет в ‘Укар-Куфе). – Ал-Маскукат, 1972, т. 1, ч. 3, с. 77-80 (джалаиридские моне-
ты); ее же. Канз ал-‘утайфийа ал-фидди (Серебряный клад из ал-‘Утайфийа). – Ал-Маскукат,
1973, т. 4, с. 36-88 (омейядские и аббасидские дирхемы).
12
Исма‘ил Хусаин Хиджара. Ан-Нукуд ал-мукташифа фи Йасин-тепе (Монеты, найденные
в Ясин-Тепе). – Ал-Маскукат, 1975, т. 6, с. 72-101 (аббасидские, буидские, саманидские, фати-
мидские и сельджукские динары).
13
Са‘ида Мухаммад Салих. Дананир захабийа фи мантика Абу Гурайб (Золотые динары
из округи Абу-Гурайб). – Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 226-233 (монеты аббасидов, айюбидов,
атабегов).
14
Тал‘ат Рашшад. Маскукат мин Башатабийа фи л-Мавсил (Монеты из Башатабийа в Мосу-
ле). – Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 20-32 (монеты аббасидов, атабегов, ильханов).
15
Sumer, 1970, vol. 26, с. 329-335; Ал-Маскукат, 1974, т. 5, с. 55-76; 1975, т. 6, с. 17-37; 1976,
т. 7, с. 145-168.
16
Ал-Маскукат, 1976, т. 7, с. 44-99.
17
Sumer, 1965, vol. 21, с. 157-166; 1967, vol. 23, с. 215-222; 1969, vol. 25, с. 115-126.
18
Sumer, 1968, vol. 24, с. 127-129; 1970, vol. 26, с. 285-289; Ал-Маскукат, 1969, т. I, ч.1, с.
13-15; 1972, т. I, ч. 2, с. 29-31; т. I, ч.3, с. 46-47; 1975, т. 6, с. 38-40.
ИЗУЧЕНИЕ МУСУЛЬМАНСКОЙ НУМИЗМАТИКИ 359
19
Sumer, 1962, vol. 18, с. 129-140; 1964, vol. 20, с. 259-284; 1965, vol. 21, с. 167-127; 1967,
vol. 23, с. 201-214.
20
Sumer, 1970, vol .26, с. 163-167; Ал-Маскукат, 1972, т. I, ч. 3, с. 1-6; 1973, т. 4, с. 1-12; 1974,
т. 5, с. 3-23; 1975, т. 6, с. 5-8; 1976, т. 7, с. 6-9.
21
‘Иса Салман. Акдам дирхам му‘арраб ли-л-халифа ‘Абд ал-Малик ибн Марван (Древнейший
арабизированный дирхем халифа Абд ал-Малика ибн Марвана). – Sumer, 1971, vol. 27, с. 147-152.
22
Ал-Маскукат, 1973, т. 4, с. 39-44; 1974, т. 5, с. 80-86; 1975, т. 6, с. 80-86; 1975, т. 6, с. 49-68;
1976, т. 7, с. 138-144.
23
Мухаммад Бакир ал-Хусайни. Ал-‘Умлат ал-исламийа фи ‘ахд ал-атабики (Мусульман-
ские монеты периода атабеков). Багдад, 1966.
24
Ал-Маскукат, 1969, т. 1, ч. 1, с. 5-9; Sumer, 1968, vol. 24, с. 101-117; 1969, vol. 25, pt. 1-2,
с. 15-34.
25
Мухаммад Бакир ал-Хусайни. Дираса тахлилийа ва ихса’ийа ли-л-алкаб ал-исламийа
(Разыскания в области мусульманской титулатуры). – Sumer, 1971, vol. 27, с. 185-231; Sumer,
1972, vol. 28, pt. 1-2, с. 153-184.
26
Sumer, 1970, vol. 26, pt. 1-2, с. 169-235 (О куньях и лакабах на монетах, чеканенных в
360 Ziebani
6
Там же, c. 102-103, илл. 1-2.
7
Абу л-Фатх Кахрамани. Нишан-и кавмийат ва азадаги. – Хунар ва мардум. I, №104,
1350/1971, с. 9-31.
8
V. Minorsky. Studies in Caucasian History. London, 1953, c. 67-68.
9
Всеобщая история Степ'аноса Таронского, Асох'ика по прозванию – писателя XI в. Пере-
ведена с армянского и объяснена Н. Эмином. М., 1864, с. 140-141.
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО 363
10
V. Minorsky. Studies..., с. 122.
11
М. Х. Шарифли. Феодальные государства Азербайджана второй половины IX - XI вв. Ав-
тореферат диссертации на соискание ученой степени доктора исторических наук. Баку, 1965,
с. 72-73. Ср. П. Топурия. Государственные образования Восточного Закавказья IX-XII вв., Тб.,
1975, с. 39-40.
12
A. Kasrawi Tabrizi. The Forgotten Rulers, vol. 11, Tehran, 1929, c. 137.
13
S. Album. Notes..., c. 100.
14
Там же, с. 101.
15
Там же.
364 Ziebani
16
D. K. Kouymjian. A Numismatic History of Southeastern Caucasia and Adharbayjan Based
on the Islamic Coinage of the 5th/11th to the 7th/13th Centuries. Doctoral dissertation (Columbia
University, New York), 1969.
17
Эта династия именуется также Ильдегизидами и Ильденизидами. В обзоре придержива-
емся чтения, предложенного В. Н. Минорским и принятого позже Д. Куймджяном.
18
D. K. Kouymjian. Three Unique Gold Coins of the Eldiguzid Atabegs of Northwestern Iran. -
Actes du 8ème Congrès International de Numismatique (Paris-Basel, 1976), с. 527-541.
19
Литература по истории этой династии недавно пополнилась монографией акад. З. М. Бу-
ниятова. Государство атабеков Азербайджана (1136-1225). Баку, 1978.
20
D. K. Kouymjian. Three Unique Gold Coins.., c. 533-534, табл. 55,3.
ОБЗОР НОВЫХ ЗАРУБЕЖНЫХ ТРУДОВ ПО 365
Лицевая сторона:
[ ﺍﺑﻮ ]ﺑﻜﺮ[ ﺟﻬﺎﻥ ﺑﻬﻠﻮﺍ]ﻥ// ( )؟... ﺍﻟﺴﻠﻄﺎﻥ//[ ]ﻣﺤﻤﺪ[ﺭﺳﻮﻝ ﺍ ]ﷲ// [...]
[…]//[Мухаммад ] посланник А [ллаха] //[су]лтан...(?) //
Абу [Бакр] // Джахан Пахлава[н].
Оборотная сторона:
[]ﺍﻣﻴﺮ ﺍﻟﻤﻮﻣﻨﻴﻦ// )؟( ﺍﷲ... ]ﺍﻟﻨﺎ[ﺻﺮ ﻟﺪﻳﻦ//[ ]ﻭ[ﺣﺪﻩ ﻻ ﺷﺮﻳﻚ ]ﻟﻪ//[]ﻻ[ﺍﻟﻪ ]ﺍﻻ ﺍﷲ
[Нет] бога [кроме Аллаха]// [е]диного.Нет [ему] равного//
[Ан-На]сир ли-дин ...? Аллах//[ повелитель правоверных].21
3. Д. 19,5-20.5 мм, вес – 1,75 г.
Лицевая сторона:
(ﻡ )؟... ]ﺍ[ﺫﺑﻚ// (?) ]ﺍ[ﺑﻮ ﺑﻜﺮ
[А] бу Бакр ... (?) // [У]збек ... м(?)
Оборотная сторона:
[ ]ﺍﻟﻨﺎﺻـ[ﺭ ﻟﺪﻳﻦ ﺍﻟـ]ﻟﻪ//[]ﻣﺤﻤﺪ[ ﺭﺳﻮﻝ ﺍﻟـ]ﻟﻪ
[Мухаммад] – посланник Ал[лаха]//[Ан-Наси]р ли-дин Ал[лах].22
Все три монеты чеканены из низкопробного золота, без указания места
и года чекана.
Касаясь двух первых золотых монет и комментируя их надписи, Д. Куйм-
джян высказывает интересное предположение о том, что титул султан на
монетах относится к Абу Бакру (1191-1211), получившему его вслед за Кы-
зыл-Арсланом (1186-1191), хотя об этом письменные источники ничего не
сообщают. Они выпущены, по всей вероятности, после 1200 г. – после смерти
султана Текеша (1172-1200), когда новый хорезмшах Мухаммад (1200-1220)
был занят делами на Востоке.23
Что касается третьей золотой монеты, то обращает на себя внимание на-
личие на ней имен братьев Абу Бакра и Узбека, отношения между которыми
были не из лучших. Д.Куймджян объясняет этот факт возможным объедине-
нием братьев против общего врага – третьего брата Кутлуг-Инанджа. В таком
случае эта монета чеканена до смерти последнего, наступившей в 1195 г.24
21
Там же, с. 537, табл. 55,4.
22
Там же, табл. 55,5.
23
Там же, с. 535-536.
24
Там же, с. 538. Д. Куймджян допускает, что золотым элдигузидским динарам соответствуют
упомянутые ан-Насави 200 тыс. “грубых динаров” (barbaric dinars), которые были взяты
Джалал ад-Дином в Ширване, однако тут же отвергает эту мысль (там же, с. 539). Отметим,
что у ан-Насави речь идет не о “грубых динарах”, а о динарах барбари ()ﺑﺮﺑﺮﻩ, которые, по
справедливому замечанию З. М. Буниятова, соответствуют византийским иперперам (См.
ан-Насави. Жизнеописание султана Джалал ад-Дина Манкбурны. Пер. с араб. предисловие,
366 Ziebani
1
Рецензия впервыe была опубликована в 1979 г. – macne (iaexis), #2, gv.171-173.
В. В. ЗВАРИЧ. НУМИЗМАТИЧЕСКИЙ СЛОВАРЬ 369
2
Ph. Grierson. The Monetary Reforms of ‘Abd al-Malik. – JESHO, 1960, vol. III, pt. 3, с. 244.
3
A. S. Ehrenkreutz. Studies in the Monetary History of the Near East in the Middle Ages, I. – JE-
SHO, 1959, vol. II, pt. 2, с. 128-161; II, JESHO, 1963, vol. VI, pt. 3, с. 243-277.
4
Ph. Grierson. The Monetary Reforms.., с. 245.
5
‘Иса, Салман. Акдам дирхам му‘арраб ли-л-халифа ‘Абд ал-Малик б. Марван (Салман,
‘Иса. Наиболее ранний арабизированный дирхам халифа ‘Абд ал-Малика б. Марвана). – Sumer,
1971, vol. 27, с. 147-152 (чекан монетного двора Арминийа)
6
J. Walker. A Catalogue of the Arab-Byzantine and Post-Reform Umayyad Coins. London, 1956,
с. LIII; Ph. Grierson. The Monetary Reforms.., с. 245.
370 Ziebani
7
В. Хинц. Мусульманские меры и веса с переводом в метрическую систему. М., 1970, с. 11-17.
8
Ph. Grierson. The Debasement of Bezant in the Eleventh Century. – BZ, 1954, Bd. 47, Heft 2, с.
379-393; Id. Notes on the Fineness of the Byzantine Solidus. – BZ, 1961, Bd. 54, Heft , 1, с. 91-97.
9
Ph. Grierson. From Solidus to Hyperperon. The Names of Byzantine Gold Coins. – NCirc, 1966,
vol. LXXIV, #15, с. 124.
10
M. Hendy. Coinage and Money in Byzantine Empire, 1081-1261. Washington, 1969, с. 5.
11
Напр., R. Göbl. Sasanidische Numismatiк. Brаunschweig, 1968; M. Hendy. Coinage..; Rabino
di Borgomale. Coins, Medals and Seals of Shahs of Iran, 1500-1941, Hertford, 1945 (reprint, 1971);
A.C. Schaendlinger. Osmanische Numismatiк. Brаunschweig, 1973; E.von Zambaur. Die Münzprä-
gungen des Islams. Bd. I, Wiesbaden, 1968.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА
С ПЕРЕВОДОМ В МЕТРИЧЕСКУЮ СИСТЕМУ.
ПЕРЕВОД С НЕМЕЦКОГО Ю. Э. БРЕГЕЛЯ. Е.ДАВИДОВИЧ. МАТЕРИАЛЫ ПО
МЕТРОЛОГИИ СРЕДНЕВЕКОВОЙ СРЕДНЕЙ АЗИИ. МОСКВА, 1970
1
Walter Hinz. Islamische Masse und Gewichte umgerechnet ins metrische system – HO, Ergä-
zungsband 1, heft 1). Leiden, 1965.
372 Ziebani
2
A. S.Ehrenkreutz. The Kurr System in Medieval Iraq. – JESHO., 1962, vol. V, pt. III, с. 309-314;
Id. The Tasrif and Tas‘ir calculations in Medieval Mesopotamian Fiscal Operations. – JESHО, 1964,
vol. VII, pt.I, с. 46-56.
3
Ibn Rosteh. Kitab al-a‘lak an-nafisa. Ed. M.J.De Goeje. BGA, VIII, Lugduni Batavorum. 1892,
с. 22; Al-Mokaddasi. Descriptio Imperii Moslemici. Ed. Ed. M.J.De Goeje (BGA, III). Еditio Se-
cunda. Lugduni Batavorum. 1906, с. 65-66.
4
Ibn Rosteh, с. 22.
5
Opus Geographicum …auctore Ibn Haukal...ed. J. H. Kramers, fasc. I. Lugduni Batavorum, Lip-
siae, 1938, с. 242.
6
J. Lassner. The Habl of Baghdad and Dimenssions of the City. A Metrological Note. - JESHО,
1963, vol. VI, pt. II, с. 228-229.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА 373
ωуφва (“шаг”). Согласно Ибн Русте эта мера длины идентична королевско-
му локтю,7 т. е. она была равна 66,5 см.
Шибр (“пядь”). Эта мера длины, не упомянутая в труде В. Хинца, по Ибн
Русте была равна 1/3 локтя.8 Арабский географ подразумевал королевский
локоть (22,16 см). Аналогичное сообщение имеется у Йакута,9 а согласно ал-
Калкашанди шибр равен 1/3 зира‘ ал-йад (в 49,875 см),10 т. е. 16,625 см.
7
Ibn Rosteh, с. 22.
8
Там же.
9
Jacut’s geographische Wörterbuch . . . Hrsg. Fd. Wüstenfeld. Bd.I, Leipzig, 1866, c. 39.
10
Ал-Калкашанди. Субх ал-а‘ша фи сина‘ат ал-инша’, IV, al-Kахира, с. 446.
11
Al-Mokaddasi, с. 181.
12
E. Lane. An Arabic-English Lexicon derived from the Best and Most Copious Eastern Sources.
Book I, pt. VII. London, 1885, с. 2601.
13
Al-Khowarezmi. Liber Mafatih al-Olum. Ed. G.Van Vloten. Leiden, 1895, с. 67.
14
Там же, с. 187.
15
О. В. Цкитишвили. К истории города Багдада. Тб., 1968 (Глава о Багдаде машхадской
рукописи труда Ибн ал-Факиха, фотокопия, с. 79).
374 Ziebani
16
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 311.
17
C. Cahen. Documents relatifs à quelques techniques Iraqiennes au debut du onzième sècle. – Ars
Islamica, 1951, t. 15-16, с. 24.
18
Там же; The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
19
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312 (Table III). Все расчеты различных видов курра
в метрической системе сделаны нами.
20
Там же.
21
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312.
22
Там же.
23
Там же.
24
Там же.
25
Al-Khowarezmi, с. 67.
26
A. S. Ehrenkreutz. The Kurr System.., с. 312.
В. ХИНЦ. МУСУЛЬМАНСКИЕ МЕРЫ И ВЕСА 375
27
Там же.
28
Там же, с. 312.
29
Так полагает А. С. Эренкрейтц. The Kurr System.., с. 312.
30
Там же.
31
A. S. Ehrenkreutz. The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
32
Там же.
33
Там же.
34
Al-Mokaddasi, с. 397.
35
A. S. Ehrenkreutz. The Tasrif and Ta’sir Calculations.., с. 47.
36
Al-Khowarezmi, с. 15.
37
Там же.
38
H. Sauvaire. Materiaux pour servir à l’histoire de la numismatique et de la métrologie Musul-
manes. – JA, 1884, t. IV, с. 215.
39
Институт рукописей им. К. Кекелидзе АН Грузии, фонд Q: #916, с. 919.
376 Ziebani
40
Сулхан-Саба Орбелиани. Путешествие в Европу. Перевод с грузинского Е. Гогоберидзе.
Тб., 1969, с. 106.
ciala RvaberiZe. ilxanTa iranis spilenZis fulis
katalogi (saqarTvelos saxelmwifo muzeumis
fondebis mixedviT). Tbilisi, `mecniereba~, 1994*1
обращение в Азербайджане XII-XIV вв. II. Баку, 1981, gv. 37 ). monetis Cana-
xati ar gvaZlevs saSualebas, Cveni wakiTxva warmovadginoT. magram
c. RvaberiZe ubralod valdebuli iyo Tavisi pozicia gamoexata am
sakiTxTan dakavSirebiT.
5. abu baqri, omari, osmani da ali, cxadia imamebic iyvnen, magram
katalogSi unda mivuTiToT ara imamebi (magaliTad: ##36, 150, 151,
157, 159...), aramed is, rom isini xalifebi iyvnen. 127 monetaze olja-
iTu sulTnis saxelad SecdomiT weria mahmudi da ara muhamedi. il-
xanTa monetebze gvxvdeba uiRuruli da ara monRoluri (##50, 55...)
zedwerilebi.
6. SeniSvnebi gvaqvs, agreTve, katalogis Sesavali Teoriuli na-
wilisadmi. avtori marTalia, roca wers, rom spilenZis fuli iWre-
boda erTi dakanonebuli wonisa da zomisa da rom saxelmwifo akon-
trolebda amas, magram es ar niSnavs spilenZis safasis centralize-
bul Wras (gv. 19). centralizebuli emisia niSnavs samoneto Wris kon-
centrirebas erT an ramdenime zarafxanaSi, risi magaliTebic gvaqvs
maxlobeli da Sua aRmosavleTis samoneto saqmis istoriaSi, magram
ara ilxanTa saxelmwifoSi.
saqarTvelos saxelmwifo muzeumSi dacul mravalricxovan za-
rafxanaSi moWrili ilxanTa spilenZis monetebis safuZvelze c. Rva-
beriZe askvnis, rom es fuli „Seuferxeblad mimoiqceoda mTel il-
xanTa samflobeloebSi~ (gv. 19). cxadia, am safasis miReba savaldebu-
lo iyo ilxanTa erTian saxelmwifoSi, magram gana ase Seuferxeblad
SeiZleboda is yofiliyo mimoqcevaSi?
ilxanTa saxelmwifos fulis sistemis safuZvels warmoadgenda
vercxlis moneta. vercxlis monometalizmis pirobebSi gadaxdis Zi-
riTadi saSualebaa vercxlis moneta. bilonuri, spilenZis monetebi
xurda fulis funqcias asruleben da emsaxurebian wvril vaWrobas.
didi raodenobiT maTi transportireba erTi adgilidan meoreze ar
aris momgebiani da gamarTlebuli. spilenZis safase, upiratesad, mi-
moqcevaSia im mxaresa da qalaqSi, sadac moiWra. saqarTvelos samo-
neto ganZebSic, rogorc Tavad c. RvaberiZe uCvenebs (saqarTvelos
urTierToba ilxanTa da jelairianTa saxelmwifosTan Tb., 1986, gv.
80-81), ilxanTa spilenZis fuli mcire raodenobiT gvxdeba. kata-
logSi aRwerili 352 monetidan ganZebidan modis mxolod oTx aTeu-
lamde moneta da maTi umravlesoba saqarTveloSia moWrili.
uxerxulia gamoTqma, rom „spilenZis fuli... iyo ekvivalenturi
382 Ziebani
The Catalogue under review embraces the copper money minted by the Il-khans
from the end of the 13th century to the 1350s – to the final disintegration of the Il-
Khan state and preserved in the fonds of the State Museum of Georgia. It comprises the
introduction (pp. 1-210), the Catalogue proper (pp. 22-159) and plates (pp.160-176).
The introduction discusses the emergence of the Il-Khan state, its boundaries, and
Ghazan Khan’s monetary reform. It is noted that, unlike silver coins, copper money was
issued in the Il-Khan state not according to a single, prescribed type but various types
and that the variety of inscriptions indicating the value of copper was not controlled
(p. 5), even though “the state did control weight and size” (p. 6). Ghvaberidze notes
that “The names of the face-values of the copper coins of Il-Khan Iran are unclear
to the present day, and we have no direct source pointing to the character of striking
copper coins in the Il-Khan period’ (pp. 6-7).On the basis of Georgian MS. of the
first third of the 14th century, the scholar believes that at that time the smallest unit
of money in Georgia was called asari, being of the weight of a dang (0.71 g). In the
Mongol system of money and weights, current in Georgia in the first half of the 14th
century, 1 drahkan (or silver dinar) equalled 60 asars (p. 10). Ghvaberidze’s discussion
ilxanTa iranis spilenZis fulis katalogi 383
of the causes of the variety and variability of the types of copper money is of interest,
invoking economic reasons. In the introduction she presents an incomplete list of the
mints whose production entered the Catalogue. Ghvaberidze gives special attention
to the three types of coins of Vakhtang III. The work takes into account the studies
dealing with Il-Khan coins (T. Lomouri, E. Pakhomov, D. Kapanadze, I. Jalaghania,
St. Lane-Poole, M. Seifeddini, and others).
The catalogue is presented in the form of a table, with a classification and
description of the principal coin types in chronological order. The inventory number
of the coins, the place and date of its minting (according to the Hijra and the Christian
chronology), the weight and size, the inscriptions on the reverse and obverse – both in
Arabic characters and in Georgian translation – are indicated. The plates, which bear
drawings in place of photos, present only one perfect coin of each new coin type. In all
102 drawings of coins are adduced.
It is safe to say that Ghvaberidze did painstaking work to compile the most
comprehensive catalogue to date of Il-Khan copper coins. She has done great service
both to her colleagues-numismatists and to researchers and collectors of the Il-Khan
period. Publication of such a study in today’s grave socio-economic conditions requires
great effort and is worthy of appreciation. The charity of the well-known collector Mr.
Zurab Ghvinjilia, the sponsor of the book, should be welcomed.
In General one can have only a positive view on the Catalogue published by
Ghvaberidze. At the same time one cannot bypass shortcomings of the work.
The foremost demand set to a catalogue is to convey precisely the external
characteristics of coins. In this respect Ghvaberidze’s work is often flawed: the
inscriptions in Arabic character are written in poor hand. occasionally rendering their
reading difficult, diacritical marks are ignored, and there are frequent errors in the
rendering of the formulas of religious and Islamic good wishes of the titles and mints
and in their Georgian translation. I have critical remarks as well with regard to the
Introduction, i.e. theoretical part. The author is right in her statement that copper
money was minted according to prescribed weight and size and and that the state
controlled this. However, this does not mean centralized minting of copper coins (p.
19). Centralized minting means its concentration in one or several mints, as is attested
in the history of Middle and Near-Eastern minting, but not in the Il-Khan state.
On the basis of the numerous Il-Khan copper coins, struck in many mints and
preserved in the State Museum of Georgia, Ghvaberidze concludes that this money
“was in unhindered circulation through the Il-Khan state.” But could it have been
in such free circulation? Silver formed the basis of the money system of the Il-Khan
state. In conditions of silver monometallism the silver coin is the principal medium of
384 Ziebani
payment. Billon and copper coins perform the function of change, serving petty trade.
Their transportation in large quantities from one place to another is neither profitable
nor justified. Copper money remains predominantly in circulation in the region or city
in which it is minted. As Ghvaberidze herself shows in her monograph “Georgia’s
Relations with the State of Jalayrids and Il-khans” (Tbilisi, 1986, pp. 80-81), even in
Georgia’s coin hoards Il-khan copper money occurs in small quantity, of the 352 coins,
described in the Catalogue, only up to 40 coins come from hoards, their majority
having been struck in Georgia.
The statement “Copper money … was equivalent to the silver” (p. 19) is not
felicitous. The Il-Khan copper money was obviously not equivalent to silver. Exchange
of silver coins for copper money at a definite rate, and vice versa, is another matter.
The title of the Catalogue is unacceptable. We are dealing not with a catalogue of
the copper money of Il-Khan Iran but with the Il-Khan (or Hulaguid) state.
The above shortcomings could have easily been avoided by consulting Georgian
Orientalists, and which is most important, by having the book previously reviewed by
an Orientalist historian.