MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Inga Gaizauskaité
‘Svajoné Mikéné
SOCIALINIY TYRIMY METODAI:
APKLAUSA
‘YVadovalis
Vilnius
2014 UDK 303(0758)
Gal83
Recenzave:
prof. habil de. Arvydas Virgiljus Matulionis, Lietuvos sociliniytyrimy centras
prof. habil. dr. das Cekanavizius, Vilniaus universtetas
doc, dr. Danu
Tureikyté, Vilnius universitetas
Autoriy indlis
Inga Gaidauskaité- 65 autoriniolanko
Svajoné Mikéné ~ 65 autorinio lanko
aus universite
-Mykolo Romerio universteto Socialines politikos fakulteto Sociologijos katedros
2013 m, spalio 24d. posédyje (protokolo Nr. 1SK-4) prtartaleidybai
-Mykolo Romerio universiteto Socalinés politikosfakulteto Sociainio datbo, Socia-
linés gerontologijs, Vaiko tesiy apsaugos, Mediacijs, Tesés ir penitencijos veiklos,
Gerovés sociologijos,Socialiniy inovacijy, Lyginamosios socialinés poitkos ir geroves
‘magistrantaros ir Sociologijos bakalauro studijy programy komiteto 2013 m. gruo
io 10 d. posédyje (protokola Ns. ISDK-6) pritarta leidybai
Mykolo Romecio universiteto Socialiniy technologijy fakulteto tarybos 2013 m,
_gruodzio 13 6. posédyje (protokolo Ne. ISTH-1) pritartaleidybai
Mykolo Romerio universiteto Moksliniy-mokornyjy leidiniy aprobavimo leidybai
‘komisijos 2013 m. gruodtio 27d, postyje (protakolo Ns. 21-4) pritarta leidybai
Privalomasis egzempliorius
Visos knygos leidybos tests saugomos. Si knyga arba kuri nors jos dalis negali bai
‘dauginama, taisoma arba kitu bidu platinama be leidéjo sutikimo.
ISBN 978-9955-19.642-6 opausdinta versa)
ISBN 978.9955.19.641-9 elektoniné vers) © Mykolo Romerio universitetas, 2014
TURINYS
PRATARME,
1 SKYRIUS. APKLAUSOS METODO PRINCIPAT IR PROCESAS
1.1, Apklausos metodo esmé
1.2. Apklausostyrimo procesas
13. Teorinis tyrimo pagrindimas... : aad
1.4, Konceptualizacija, operacionalizacija ir sociologiniy sqvoky
matavimas
1.5, Respondent atranka i
15.1. Tikimybings atrankos bidai
1.5.2. Netikimybinés atrankos badai
1.58. Iie tio nustatymas
1.54. Galimos imtes iSkraipymo priezasys. =
1.6, Apklausos etka :
Pirmojo skyriaus study priemonés
1 SKYRIAUS PRIEDAS
KYRIUS. APKLAUSOS ATLIKIMO BUDAI
2.1 Apklausa Zodziu (apklausos interviu). a
2.11. Tiesioginis intervia,
2.1.2. Interv telefon
22, Apklausaraitu (apKlausa plant Klausimyng savarankishai)
2.2.1 Apklausa grupésaplinkoje ir individual apklausa
2.22. Apklausa pat, ities
2.2.3, Apklausa internet
23, Interviuotojo darbas
231. Interviuotojo funkeijos
2.32. Interviuotojoefektas
2.4, Skirtingy apklausos bady tarpusavio palyginimas
Anteojoskyriaus studijy priemonés
2.SKYRIAUS PRIEDAT
3 SKYRIUS. APKLAUSOS PRIEMONE,
DUOMENIMS RINKTI: KLAUSIMYNAS. :
3.1. Klausimyno struktia,
3.2. Blektroniniy klausimyny savybés ir pritaikymo galimybés.
sow 3
116
122
28
ui 3.3, Klausimy sudarymo principat ir klaidos.
3.3.1 Esminiaireikalavimat Klausimyno Kiausimams:
patikimumas ir validumas
3.3.2, Klausimy formuluotés ir galimos Klaidos.
344. Klausimy tipai ir formos
3.4.1. Uzdary ir pusiau widary klausimy savybes
3.4.2. Uadary ir pusiau widary klausimy formos.
3.4.3. Atviry klausimy savybés ir formos,
3.44. Klausimai jautriomis ar nepatogiomis temomis
35. Bandomasis tyrimas. :
‘Tretiojo skyriaus study priemonés
3 SKYRIAUS PRIEDAI..
4SKYRIUS. APKLAUSOS DUOMENY APDOROJIMO,
PRALZES Te HECOTSI AU FATEIAINO EADMEN TS
DIRBANT SPSS PROGRAMA.
4.1, Duomeny rinkmenos sulrimas, kintamyjy aprasymes it
ivedimas.
4.1. Duomeny rinkmenos atidarymas ir pagrindinis SPSS langas
4.1.2. Kintamyjy redaktorias ..
4.1.3. Duomeny redaktorius...
4.2, Duomeny analizas funkcijos SPS
apraSomoji statistika,
4.2.1, Dazniy lenteles.
4.2.2. Reikimiy padétiescharakteristikos
4.2.3. Sqsajy lentes,
43, Recultaty pateikimas ir redagavimas
programoje
4.3.1, Darbas rezultaty perditos lange
4.32, Grafinis rezultaty vaizdavimas
4.4, Tyrimo ataskaitos rengimas
Ketvirtojo skyriaus studijy priemonés,
LITERATORA..
DALYKINE RODYKL
VARTOJAMY TERMINY ANGLU-LIETUVIY
KALBY ZODYNELIS son. :
45
sw lA5
48
165
166
159
189
191
197
200
204
1208
2u1
au
224
239
LENTELES IR PAVEIKSLAT
1 SKYRIAUS LENTELES IR PAVEIKSLAT
.LTentelé, Duomenys, patekti atvejy ir kintamyjy tinklelio forma 2
2 Tentele, Kintamyjy matavimo lygmenys i leistini analigés veiksmeai 2»
1.3 lentelé.Imties tris irj attinkantipaklaida esant 95 proc. patikimumui ir
‘maksimaliam (50/50 proc.) pasiskirstymui bel ,begalinei* populiacia «vr 42
1.1 pay. Apklausos tyrimo procesas ir j sudarantys elementai ceocts
1.2 par, Kintamoj, jo reikimiy ir kody tarpusavio ryiys. 26
1.3 paw, Imes struktiros sprendimy medis 37
2. SKYRIAUS PAVEIKSLAL
2.1 pav. Pagrindiniai apklausos atlikimo badai 58
2.2 pav. Apklausos duomeny kokybés Saltinat. Sea
3 SKYRIAUS LENTELES IR PAVEIKSLAT
3.1 lenteld. Klausimyno instrukeijos variantal 136
3.2 lentelé. Atsakymy Zyméjimo klausimynuose variant aw 37
33 lentelé. Pagrindiniai apklausos klausimy tipai 166
3.1 pay. Klausimyno rengimo proceso elementai 14
3.2 pav. Klausimyno struktrg formuojantys elemental, 126
4 SKYRIAUS PAVEIKSLAI
4.1 pav. SPSS programos aktyvavimo ir nayjos bylosatidarymo langas 212
4.2 pav. Darbo SPSS programoje langas. 213
43 paw. Dialogo lango aktyvavimo mygtukas ir rodyldiy mygtukas 213
44 pay. Duomeny redaktoriaus ir kintamyjy redaktoriaus lapy pasirinkimas...214
45 pay. Meniu ir jrankiy juostos 24
46 pay. Meniu juosta 24
47 pav, [rank juosta : 216
4.8 pav, Kintamojo arba atvejo pasirinkimo komanda. - 217
49 pav, Informacija apie kintamuosius 207
4:10 pav. Kintarnojogrupéans palygnti passinkim dialog langas. 219
4.11 pay, Atvejy pasirinkimo pagal tam tikras nustatymus dialogo langas......220
4.12 pav, Salygos analizelatrinki tik respondentes moteris pavyzdys 221
4.13 pav. Pagal atvejy pasirinkimo komandg atrinkty ir neatrinkty
atvejq atskyrimas duomeny rediktoriaus lape 22
4.14 pay, Duomeny redaktoriaus lapas, kai pasitenkama matyti
kintamyjy reikimiy kodus (Values) 223 4.15 pay. Duomeny redaktoriaus lapas, kai pasirenkama matyti
Kintamujy reikeimiy kody apraius (Valve labels), 204
4.16 pav. Kintamyjy aprasymo parametrai kintamyjy redaktoriauslape 225
4.17 pav. Kintamojo tipo pasirinkima ws 26
4.18 pav. Datos jvedimo formato pasirinkimo galimybes 207
4.19 pay. Kintamojo reikSmiy kodavimo langas. 29
4.20 pav. Kintamojo reikSmiy kodavimo proceso pavyzdys 232
4.21 pav. Praleisty reikimiy nustatymal 233
4.2 pav. Trukstamosios rekimes revultaty lenteeje sie
4.23 pay. Kintamojo reikmiy Iygiavimo pasitinkimai 24
4.24 pay. Upildytas kintamyjy redaktorian lapas even 236
4.25 pay. Skaitmeniniy skaliy su Zodiniais kraitiny reikSmiy
apibidinimais aprasymas. 238
4.28 pav. Kintamojo apraio periitira duomeny redaktoriaus lape, 239
4.26 pav. Tusdias duomeny redaktoriaus lapas i 240
4.27 pax. Duomeny redaktoriaus lapas su jvestais duomenimi rsennennnen 240
4.29 pav. Duomeny (kintamojo reikimiy kody) jvedimo pavyzdys. 241
4.30 pav. Aprasomosios statistikos funkcijy pasirinkimas. 22
431 pay. Datniy apskaigiavimo dialogo langas ir kintamojo pasirinkimas on. 244
4.32 pay. Datniy lentelés rezultaty perdlicos lange pavyzdys sec AS
4.33 pav. Kintamojo su keliomis reikSmémis dazniy lentelsenonnnnsn 246
4.34 pay. Duomeny padéties charakteristiky pasirinkimas 248
4.35 pay. Pasirinkty padéties charakteristiky apskaitiavimo lentelé 249
4.36 pav. Sqsay lentelés sudaryMAS. sons Et)
4.37 pav. Sqsajy lentelés(datniais) pavyzdys 251
4.38 pav. Sqsajylentelés parametry pasirinkimas, 7 scien SL
4.39 pa Sqsay lenteés(procentinkais datniais)pavyzdys. 252
440 pav. Keliy sluoksniy sasajy lentelés sudarymas. 253
4A pay. Rezultaty lango jraSy aktyvavimas redaguoti
4.42 pay. Lentelés formatavimo langas.
4.43 pav. Tyréjo pasirinkto rerultaty lenteliy Sablono nustatymas
4444 pay, Grafinio duomeny patetkimo nustatymo pavyzdys.
4445 pav, Dlagramos karimo pasirinkimas per meni Juostos Funke. 258
4.46 pav, Diagramos pavyzdys seta 259
4.47 pav, Diagramos redagevimo langas. eaeasaasa 260
44.48 pav. Skrituliné diagrama. 260
4.49 pay Stulpeliné diagram, 261
450 par, Linijiné diagrama, 262
PRATARME
Apklausa ~ vienas dazniausiai taikomy kiekybiniy duomeny rinki-
mo metody socialiniuose tyrimuose. Apklausos metoda mokslininkai
taiko tyrimy projektuose, studentai rinkdami duomenis baigiamiesiems
darbams, apklausas vykdo visuomenés nuomonés ir rinkos tyrimy ben
droves, jas wasako tiek valstybes, tiek viesosios bei privaéios institucijos
ir organizacijos, daugybés apklausy rezultatai pristatomi Ziniasklaidos
priemonése, apstu apklausy, kurios atliekamos praktiniais tikslais, pa-
vyzddiui, isiaiskinti laisvalaikio uzimtamo centro lankytojy poreikius
ir pan. 18 vienos pusés, tai rodo apklausy, kaip duomeny rinkimo stra
tegijos, metodologinj pagristuma bei efektyvumg. I8 kitos pusés, susidu
riama su nuostata, kad apklausa yra lengvai jgyvendinamas duomeny
rinkimo metodas, kur] geli pritaikyti bet kas: pakanka sugalvoti klausi-
mus (ir atsakymy variantus), tvarkingai os sudéliot Klausimyng, duo-
1i jj kam nors uépildyti ir viskas ~ apklausa atlikta, Déstant sociologiniy
tyrimy metodus,i8 pradiiy ir studentai apklausos uzduot{ laiko lengva.
‘Tatiau semestro pabaigoje tenka iigirsti kad ,pasirodo, norint tinkamai
atlikti apklausa, reikia padirbéti"; ,buvo labai sunku sugalvoti tinkamus
Klausimus, juo labiau tinkamai juos suformuluoti’; .Kai pradgjome ap.
Klausinéti émones, supratome, kick Klaidy pridaréme’; ,analizuojant
duomenis paaiskéjo, kick daug nelogiskumy misy klausimyne’s ,supra
tome, kad geriau bitume parinkg kitokius respondentus" ir .t
Taigi, apklausa néra vien tik klausimy rinkinys, pateiktas atsitikti
riams Zmonéms. Tai yra metodologiniais principais, taisyklémis ir pro-
cediiromis pagristas duomeny rinkimo metodas, reikalaujantis nemazai
4iniy, patties bei pasirengimo. Tik tinkamai suplanuota ir jgyvendinta
apklausa leiddia surinkti pagristus ir patikimus duomenis.
Si knyga vadovélis, todél jis rengtas visy pirma orientuojantisj auks-
tyjy mokykly studentus (nepriklausomai nuo studijy programos kryp-
ties), kurie studijuoja socialiniy tyrimy metodologijos dalykus, planuoja
atlikti tyrimg rengdami kursinj ar baigiamajj darba arba noréty pritai-
kyti apklausos metodg kitiems studijy tikslams. Be studenty, 81 knyga
bbus paranki visiems, kam reikalingos esminés teorinés ir praktinés Zi-
nios apie apklausos metodo taikyma socialiniuose tyrimuose. Tikimés,
kad knyga bus naudinga tiems, kurie planuoja atlikti apklausa pirma kar
tir tiems, kurie nori praplésti turimas Zinias. SSOCIALINY TYR METODAL APKLALSA
Vedovelio tikslas — apibendrinti svarbiausias apklausos metodo prielai
das bei aprasyti pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo
temos pasirinkimu ir baigiant duomeny apdorojimo, analizés bei tyrimo
ataskaitos rengimo klausimais. Vadovélyje gausu pavyzddiy i8 tyréjy prak-
tikos, socialiniy tyrimy metodologijs literatiiros bei skirtingy sociologiniy
tyrimy, siekiant formuoti visapusiskesnj skaitytojy supratimg apie apklau-
sos metodo pritaikomum, galimus sunkumus bei jy sprendimo bidus.
Vadovélis suskirstytasj keturis teminius skyrius, sudarytus is poskyriy
Pirmame skyriuje glaustai pristatoma apklausos tyrimo esmé, tyrimo
proceso logika bei Zingsniai, taip pat tyrimy etikos klausimai,
Antrame skyriuje iSsamiai aptariami pagrindiniai apklausos biidai, jy
privalumai ir galimi sunkumai,
‘Tretiasis skyrius skirtas klausimyno konstravimui ~ detaliai apraéo-
‘ma klausimyno struktira, Klausimyno klausimy formulavimo taisykdés,
pagrindiniai klausimy tipai ir formos.
Ketvirtame skyriyje pristatoma duomeny apdorojimo ir analizés
programa SPSS, kartu aptariant tyrimo ataskaitos rengimo klausimus.
Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiame papildomas studijy priemo-
nes: svarbiausiy skyriaus sqvoky.sqraia; uéduotis savarankiskam darbuis
naudingy Saltiniy internete nuorodas bei rekomenduojamg literatirg iisa-
‘mesnéms studijoms. Papildomai 1, 2 ir 3 skyriy pabaigose rasite priedus su
naudingomis praktinémis priemonémis (pv2., kontroliniy Klausimy sqraius).
Didele dalis literatuiros apie apklausas yra angly kalba, todél vado-
vélyje prie visy svarbiausiy sqvoky skliausteliuose nurodomi atitikmenys
angly kalba. Vadovelio pabaigoje pateikiamas terminy angly ir lietaviy
kalbomis odyndls ir dalykiné rodykle, kuri leis greiéiau rasti, kuriuose
puslapiuose aptariama reikiama sqvoka.
Sis vadovelis galéty batiatskaitos taikas planuojant apklausos tyrim,
Jame aptariama, kaip telsingai pasirinkti respondentus tyrimui, sudary-
ti Klausimyna, pateikiami patarimai, kokj apklausos bldg geriau taikyti
bei keip korektiskat rinkti duomenis, kaip véliau juos apdoroti ir t.t. Mes
nepateikiame galutiniy atsakymy ar tiksliy nurodymy, kokie sprendimai
yra geriausi, Pateikiame allernatyvas, i8 kuriy galima rinktis, bei 2inias
apie tai, kokiomis savybémis bei efektais pasizymi kiekviena i8alternaty-
vy. Kiekviename tyrime galutinis Zodis priklauso tyréjui, kuris sprendzia,
koks yra jo tyrimo tikslas; o fis vadovélis ~ pagalbiné pricmone ieSkant
tinkamo bido, kaip ta tiksla pasiekti.
1 SKYRIUS.
APKLAUSOS METODO
PRINCIPAI IR PROCESAS
TURINYS
11 Apklausos metodo esmé
1.2. Apklausos tyrimo procesas
1.3 Teorinis tyrimo pageindimas
14. Konceptualizacija, operacionalizacja ir sociologiniy sqvoky matavimas
15. Respondenty atranka
1.5.1 Tikimybinés atrankos bidai
1.5.2. Netikimybinés atrankos bidai
1.5.3. Ities trio nustatymas
1.5.4. Galinos ints iskraipymo priezastys
16. Btika apklausose
Pirmojo skyriaus studijy priemonés wo|
1, APKLAUSOS METODO
PRINCIPAI IR PROCESAS
Apklausa ~ duomeny rinkimo metodas, platiai taikomas tiek moks-
liniuose, tiek taikomuosiuose socialiniuose tyrimuose.
Nors istorigkai apklausos metodo istakas galima sieti su nuo seno
atlickamais gyventojy suraiymais, 0 svarbiais empiriniy tyrimy pirmta-
‘kais galima laikyti 19 a, pradétus vykdyti darbininky klasés gyvenimo
sqlygy bei skurdo miestuose tyrimus (Alastalo, 2008; Marsden ir Wright,
2010; Andres, 2012), vis délto mokslinis metodologinis Siuolaikinio tipo
apklausy pagrindimas susijes su rinkos tyrimy (angl. miarket research)
bei visuomenés nuomonés apklausy (ang. public opinion polls) vysty-
‘musi, Papraséiausios priesrinkimines visuomenés nuomonés apklausos,
minimos JAV jau 19 a. pradfioje, tadiau mazdaug nuo 20 a. ketvirtojo de-
Simtmedio ios apklausos tampa reguliariais,sistemingais, atrankiniais,
tyrimais (Gaidys ir Tureikyté, 1997; Fowler 2009; Ornstein 2013). Pami-
nétina apklausa prieS 1936-yjy Jungtiniy Amerikos Valstijy prezidento
rinkimus, kai rinkos tyrimy specialistas George’as Gallupas, pritaikes
kkvotinés atrankos badg ir apklauses apie 5000 respondenty, teisingai nu-
spéjo rinkimy rezultatus (Marsden ir Wright, 2010; Ornstein 2013). Tuo
tarpu iurnalo Literary Digest* atlikta apklausa, kurios metu Klausimai
apie balsavimo ketinimus buvo isiysti daugiau nei 10 milijony moni
apie 25 proc. grjéo uZpildyti), rinkimo rezultatus prognozavo klaidingai
(Ornstein, 2013). Didziulé paklaida (taip pat ir G. Gallupo sékime) buvo
siejama su respondenty atrankos savybémis. Vis délto 1948 m. pritai-
kius kvotinés atrankos bad, rinkimy rezultatai prognozuoti neteisingi,
© tai atnauyjino diskusijas apie apklausos metodo principus (Marsden ir
‘Wright, 2010), Apibendrintai bity yalima sakyti, kad, vystantis Siuolal-
kkiniy apklausy metodologijai, buvo remiamasi pagrindiniais tarpusavyyje
susijusiais elementais: atranka (Kuri leido apklausos rezultatus tam tikru
tikslumu apibendrinti dideléms populiacijoms), Klausimynu (apimandiu
subjektyvius ir objektyvius klausimus) ir duomeny rinkimu tiesioginio
interviu badu (Fowler, 2009; Ornstein, 2013). 20 a. septintojo desimtme-
an a ER
1 APKLAUSOS METODO PRINCIPA RPROCESAS
Go pradzioje apklausos metodas jau buvo pripazintas duomeny rinkimo
biidas tick akademiniuose tyrimuose, tick vieSajame bei privatiajame
sektoriuje (Marsden ir Wright, 2010).
Nors atranka ir klausimynas islieka apklausos metodo pagrindu ir
Siandien, metodologiniy apklausos principy, taisykliy bei procediry tu-
rinys vystési ir keitési Vis pladiau taikant apklausos metoda, tyréjai pra-
déjo Kelti ir sprgsti jvairias metodologines problemas. PavyzdZiui, nuo
20 a, aituntojo detimtmetio pradéta iSsamiai tirti skirtingy klausimo
uddavimo formy efektus (Ornstein, 2013).
Siuolaikinés sociologinés apklausos yra moksli8kai pagristas ir pa-
tikimas duomeny rinkimo metodas. Taéiau nauyji metodologiniai klausi-
mai kyla nuolat, Be to, atsiranda naujy sprendimy, susijusiy su duomeny
rinkimo, apdorojimo, analizés badais. Pavyzddiui, informaciniy ir ko-
munikaciniy technologijy plétra ne tik sukuria naujas apklausos metodo
taikymo galimybes, bet ir naujus metodologinius issakius.
‘Taigi, kas yra apklansa ir kaip planuojamas apklausos tyrimas, t.y.
tyrimas, kuriame apklausa yra pagrindinis duomeny rinkimo metodas?
Siame skyriuje aptarsime pamatines apklausos metodo savybes, apklau-
s0s tyrimo proceso elementus bei pagrindinius principas, kuriais vado-
vaujamasi renkant apklausos duomenis.
1.1. Apklausos metodo esmé
Kaip nusako pats metodo pavadinimas, duomenys renkami klau-
sinéjant, t. y. uéduodant Klausimus. 18 kity duomeny rinkimo metody
apklausos iSsiskiria Klausimy uZdavimo badu: apklausos priemoné yra
Hausimynas, kur] sudaro 18 anksta suformuluoti bet aiskia, nekintama
tvarka pateikti klausimai. Apklausos klausimynas pasitymi tam tikra
forma, struktdra bei klausimy formulavimo taisyklémis. Klausimyno
Klausimai uéduodami Zmonéms, kurie specialiu badu atrenkami kaip
tyrimo temai aktuali tiksliné grupe. Apklausoje dalyvaujantys 2monés
vadinami respondentais.
'""Kreipinys ,respondentas"vartofamas tick kalbant apie respondentus vyrus, tik apie
respondentes moteris. Tai vienas dabniausiy raktazoddiy fame vadovélyje, todél
‘toks sprendimas parankiausias teksto paprastumo ir klandumo pofiti.
un 12 | socinunty T¥AIMY METODAL APKLAUSA
Literatiiroje angly kalba apklausa priskiriama kiekybinei duomeny,
rinkimo strategijai (engl. survey research), kurios galutinis rezultatas ~
tam tikru bidu susisteminty duomeny visuma, Duomenys susistemi-
nami kiekvieng atvejj apraSant pagal tuos paéius poZymius, apimangius
jiems priskirty reikSmiy aibg. Kitaip tariant, duomenys susisteminami
atvejy (angl. cases, apklausose tai respondentai) ir kintarnyjy (angl. va-
riables)tinklelio forma (Er. 1.1 lentele).
1.1 lentelé. Duomenys, pateikti atvejy ir kintamyjy tinklelio forma
=
ae -
a am | is | OE, | tart na
a | =
[Atvejai | Urespondentas [*23 | Vyras | Vilnius | Taip =
raps Ne
ie Ge hee :
oe ee :
wrap] ae ar ef a
a
Batina pabréiti, kad tokio tipo duomenis galima surinkti ne tik ap-
Klausos biidu. Sisteminius struktaruotus duomenis galima gauti ir ta
Kant kitus metodus (stebgjimg, dokumentiniy Saltiniy analize ir pan),
© atvejais gali biti ne tik respondentai, bet, pavyzddiui, Salys (de Vaus,
2002). Tagiau apklausa yra dazniausiai taikomas struktiruoty duomeny
tinkimo metodas, o tokie duomenys atspindi rezultatg, kurio siekiama
atlickant apklausas. Kaip surenkami tokie duomenys ir kuo naudingas
toks duomeny formatas?
Apklausos klausimyno pagrindg sudaro klausimai su i8 anksto su-
formuluotais atsakymy variantais, Kiekvienas respondentas atsako j tuos
paéius klausimus tokia paéia tvarka pagal tokias pacias instrukeijas, t. y
Kiekvienas respondentas atsakingjaj identiskg klausimyng. Toks Klausi-
néjimo biidas leidzia gauti norimg rezultatg - kaip jau minéta, daugelj
atvejy (ty. respondenty) aprasyti pagal tuos pagius poZymius (ty. pagal
“pop pera t A REE
1. APRLAUSOS METODO PRINCIPAY RPROCESAS
pasirinkty atsakymy j tuos pagius klausimus pasiskirstyma). Nors gali
batt ir tokiy apklausy, kuriose dalyvauja vos 10 respondenty, paprastai
apklausy siekis yra titi kiekybiskai dideles populiacijas. Todel apklausos
biidu gali biti surenkami didziuliai duomeny masyvai,leidziantys daryti
palyginimus, nagrinéti socialiniy grupiy ypatumus, nustatyti rySiy tarp
tiriamo reiskinio pozymiy buvimg ar nebuvima, taikyti tiek paprastas,
tiek sudétingas logines bei statistinés analizés priemones.
Apklausos bidu surenkami duomenys galt bati suskirstyti{ dvi di-
deles grupes:
- duomenys apie faktus. Tai gali boti Klausimai apie respondenty
elges| (pva., »A esate, ar nesate dalyvaves (-usi) X programoje"),
nugsavybe (pvz., ,Arturite, ar neturite automcbilj?), responden-
to charakteristikas (pvz.,lytis, améius) ir kt;
~ subjektyvis duomenys, arba duomenys apie vyraujanéias nuosta-
tas, nuomones, vertybes, sampratas, orientacjas, poziirius, verti-
nnimus ir kt.
Apklausos bidu surinkti duomenys apdorojami ir pateikiami kie-
kybine (skaitmenine) iSraiska. Kitaip tariant, apklausa leidzia kiekybiskai
aprasyti potymiy reikimiy pasiskirstymg tiriamoje populiacijoj.
Apibendrinant pasakytina, kad apklausa - tai duomeny rinkimo me-
todas, kuriuo siekiama surinkti sistemingus kiekybinius duomenis apie
dideles populiacijas, naudojant specifing tyrimo priemong ~ Klausimyna,
1.2. Apklausos tyrimo procesas
Apklausos tyrimo procesas atitinka bendras kiekybinés socfaliniy
tyrimy metodologijos nuostatas. Tai procesas, kurio metu atskleidia-
‘mos s@sajos tarp teorijos i fakty (empiriniy duomeny). Teorija ir tyrimo
duomeny rinkimas yra tarpusavyje susijg mokslinés visuomenés analizés
komponentai: empirinius duomenis reikia paaiskint (pasitelkiant teori-
jq)stadiau lygiai taip pat aiSkinimai (teorios teiginai)turi bati patvirtinti
remiantis empiriniais duomenimis, Siame procese galimos dvi kryptys ~
hipotetine dedukeija (arba teorijos testavimas) ir hipotetiné indukeija
(arba teorijos konstravimas). Vadovaujantis hipotetinés indukcijos logi-
a, iseitiestaskas yra empiriniai duomenys, kuriy pagrindu konstruojami
B 14 | socisuinty TAM METODAE APKLAUSA
teoriniai teiginiais tuo tarpu vadovaujantis hipotetinés dedukcijos logika,
iBeities taSkas yra feorija, kurios teiginiai patikrinami surinkus empiri-
rnius duomenis. Nors konkretaus tyrimo metu dedukciné ir indukeiné
logika susipina (de Vaus, 2002; Tureikyté, 2004; Andres, 2012), kieky-
biniuose tyrimuose dominuoja dedukciné logika. Kitaip tariant, kie~
kybinio tyrimo procesas paprastai prasideda nuo teorinés koncepcijos,
kkurios pagrindu apibréziamos svarbiausios tyrimo sqvokos bei gali bati
‘suformuluojami hipotetiniai teiginiai - pagristos prielaidos apie tiriamo
reigkinio egzistavimo pobitdj bei galimus rySius tarp tiriamy socialin‘y
veiksniy - kurie patikrinami analizuojant surinktus empirinius duo-
‘menis. Kiekybiniuose tyrimuose teorija veikia kaip karkasas, leidziantis
suformuluoti tyrimo klausimus, hipotezes, nukreipiantis duomeny rin-
imo proces (Creswell, 2009).
Laikant teorinius remus atskaitos tasku bei vadovaujantis kieky-
biniam tyrimui badinga logika, 1.1 paveikslas nurodo svarbiausius
tyrimo proceso elementus, kai duomenys bus renkami apklausos me-
todu.
Konkretus apklausos tyrimas - tai Siy elementy realizavimas, kiek-
viename etape priimant metodologi8kai pagristus sprendimus, Nors
apibendrintai kiekybinio tyrimo procesas laikomas linijiniu, kai atlikus
viename etapu nurodytus veiksmus einama prie kito etapo (Tureikyté,
2004), praktiskai planuojant apklausos tyrimg Sie etapai yra glauddiai
tarpusavyje susie ir gali biti vykdomi tuo patiu metu. Pavyzdéiui, ap-
kklausos bido pasirinkimas tiesiogiai susijgs su atrankos procesu, taigi,
konkregiame tyrime tai gali biti vienas etapas. Taip pat galimas atvejis,
kad, peréjus prie kito etapo, teks vél gr{2ti pre ankstesnio, Pavyzddiui,
pradéjus konstruoti Klausimyng gali paaisketi, kad nepakankamai aiSkiai
onceptualizuotos bei operacionalizuotos tyrimo sqvokos, taigi, reikes
papildomai jas patikslinti,
f
seme
1 APKLAUSOS METODO PRINCPAIRPROCESAS
1.1 pay. Apklausos tyrimo procesas ir sudarantys elementai
‘Todél skirtingais atspalviais schemoje pazyméjome tris pakopas, ku-
rios santykinai susijusios linijine logika, ty. griebtai einangios viena po
Kitos:
I pakopa apima teorinj tyrimo pagrindima, kai apibrédiama, kas ir
kodél bus tiriama, bei metodinius sprendimus, nurodangius, kaip tai bus
tiriama, Galutinis Sios pakopos rezultatas ~ matavimo priemonés (Klau-
simyno) ir duomeny rinkimo proceso planas;
II pakopa: ,lauko darbai’, t. y. duomeny i$ respondenty rinkimas
taikant Klausimyng;
IIL pakopa: analitiné, apimanti duomeny apdorojima, analizg, atas-
kaitos rengima ir kitus susijusius veiksmus.
15 us [sosanayneniyurcon sraasa
Planuojant apklausos tyrimg, prasminga parengti tyrimo vykdymo
plang, kuriame jvardijamos tyrimo widuotys, numatomi jy vykdytojai,
reikalingos finansinés ir laiko sqnaudos. Jprastai I, teorinio-metodolo-
ginio tyrimo pagrindimo pakopoje aktualu tik numatyti laiko sgnaudas
bei vykdytojus (atsakingus asmenis). DidZiausiy finansiniy sqnaudy rei-
kalauja ,lauko darby" ir analitiné tyrimo proceso pakopos. Finansiniy
sqnaudy dydis priklauso nuo pasirinkto apklausos bido, imties dydéio ir
prieinamumo (pv2., platiai geografiSkai iSsidéstiusioje vietoveje apklausos
tiesioginio interviu bidu parcikalaus tikrai daug léy). Finansinés sqnau-
dos duomeny analizei priklausys nuo to, ar turima reikalinga programiné
jranga ir ar tyréjas (-ai) tri reikiamg kvalifikacijg duomenims analizuoti.
‘Tyrimo vykdymo plano pavyzdys pateikiamas Sio skyriaus priede.
Taigi, vadovélis ir skirtas iSsiaigkinti, koks yra praktinis kiekvie-
‘no elemento turinys; kokius planavimo, pasirengimo bei jgyvendinimo
Zingsnius apima kiekvienas i8 jy; kokie metodologiniai reikalavimai ke-
liam ir kaip jie patenkinami kiekviename etape.
Tolesniuose Sio skyriaus poskyriuose glaustai aptariami teorinio
tyrimo pagrindimo etapai (1.3 poskyris); sociologiniy sqvoky koncep-
tualizacijos, operacionalizacijos ir matavimo principai (1.4 poskyris);
atrankos procesas (1.5 poskyris) bei tyrimo etikos klausimai (1.6 posky-
ris), Batina pabrézti, kad Sie elementai bidingi kiekvienam socialiniam
tyrimui, todél aptariami tik svarbiausi Klausimai bei tai, kas aktualiausia
Daitent apklausoms.
Antrame skyriuje pateikiamas detalus pagrindiniy apklausos bidy
apraiymas, tretiame skyrinje aptariamas klausimyno konstravimo proce-
sas (Kartu Siuose skyriuose pristatomos ir lauko darby savybes, atspindin-
ios priimtus metodinius sprendimus), o ketvirtame skyriuje - apkdausos
duomeny apdorojimo, analizés bei tyrimo ataskaitos rengimo Klausimai.
1,3. Teorinis tyrimo pagrindimas
Svarbiausias gio etapo rezultatas ~ suformuluoti, kg ketinama tirti ir
‘odel tai reikia tirti Kitaip tariant, pagristityrimo siekius. Siame etape
Datina suformuluoti tyrimo tema, problema, tikslg, wdavinius, objektg,
Jei manoma / reikalinga ~ hipoteng (-es). Salia tyréjo interesy ir motyvy,
Se FT
suncareenetenmnmnns
1. APKLAUSOS METODO PRINCIPAIIRPROCESAS
svarbus atspirties tatkas yra teoriniy Saltiniy analizé, paprastai vadina-
rma ,teorine" arba ,literattiros" apévalga.
Taisyklés, reikalavimai ir rekomendacijos, kuriais vadovaujar
realizuojami 8i0 etapo Zingsniai, yra detaliai aptariami bendrojoje me-
todologinéje mokslinio tiriamojo darbo literataroje lietuviy kalba (pv2.,
Kardelis, 2007; Maslauskaité, 2008 ir kt), todél démes} sutelksime tik j
cesmines prielaidas, kurios leis nuosekliai pereiti prie tolesniy apklausos
tyrimo proceso elementy.
‘Teoriné (literatiros) apévalga. Literatiros analizé neretai pradeda-
‘ma dar prieé pasirenkant apklausos tem ir gali bti paranki viso tyrimo
proceso metu. Viena i8 apklausos tyrimo prielaidy yra pakankamai issa-
‘ios ifankstinés Zinios apie ketinamo tirtireiskinio dimensijas,todél net
paprastiausioje apklausoje bitina literatiros analizé. Ji yra labai svarbi
tiriamojo darbo dalis dél keleto prieZastiy. Literattiros apivalga sucaro
konceptualy tyrimo pagrinda: padeda suformuluot tyrimo tema, prob-
lema bei konceptualias tyrimo ribas, suformuluotityrimo Klausimus bei
sukonstruoti analitinj tyrimo plang. Analizuodami literatiros Saltinius
galime iSsiaikinti, okie tyrimai jau buvo atlikti mus dominantia tema,
kokie jy rezultatai bei kokie tyrimo klausimai dar nebuvo atsakyti ki-
tuose tyrimuose. Kiekvienas tyrimas turi papildyti esamas Zinies kokiais
rors naujais aspektais. Todél literatiiros Saltiniy analizé padeda nebeil-
radinéti dviratio ~ nekartoti to, kas jau buvo atlikta ir taip jneSti savo
{indélj | mokslines Zinias. Literatdros apzvalga leidzia isiaiskinti tyrimo
srigiai reikSmingas teorijas bei sqvokas. Taigi leiddia apibrézti, kokiomi
teorinémis prielaidomis vadovausimés savo tyrime bei kaip apibs
esmines sqvokas. Taip pat leiddia susipadint su tyrimo metodais bet stra-
tegijomis, kurie buvo tatkomt kity tyréjy, dirbantiy toje patioje tyrimo
srityje. I vienos pusés, tai sudaro galimybe savo tyrime pritaikyti jau pa-
tikrintus metodologinius sprendimus; if kitos pusés, leidzia pasimokyti
i8 kity tyréjy klaidy bei iSvengti jy savo atliekamame tyrime. Galiausiai,
teorinio pagrindimo gali prieikti analizuojant duomenis ir interpretuo-
jant apklausos rezultatus,
Brymanas (2008, p. 82-83) pateikia keletg naudingy patarimy, j ka
reikety atkreipti démes),atlickant literatiros apévalga:
Vilniaus universitete biblioteka
7 18
SSOCIALIN TYR) METODA: APKLAUSA
1, Radantis pastabas, uisirasyti tikslius
Saltinio duomenis.
2. Ugdytis kritinio skaitymo jgidzius. Tai yra analizés tikslas néra
vien apibendrinimas ~ svarbu gebeti kritiSkai vertinti tai, as per-
skaityta. Kritinis vertinimas néra vien kity autoriy darby kritika,
juo sickiama atsakytij klausimus: kaip tai, kas perskaityta, sejasi
su tuo, kas raSoma kituose Saltiniuose? Kokius pastebime privalu-
‘musir trakumus apraiytoje metodologijoje arba tyrimo igvadose?
Kokios teorinés idéjos turéjo jtakos tokiems rezultatams?
iteratiros apzvalga padeda iSrySkinti tyrimo problemos aktua-
Juma, tyrimo naujumg. Pavyzddiui, vienas i argumenty, pagrin-
iandiy, kodél mes atliekame tyrima, gali biti ta, kad, nors daug
tyrimy buvo atlikta X tema, beveik nebuvo tyrinétas X1 temos
aspektas.
4, Literattiros apiivalgos tikslas néra visko, ka tik tyréjas perskaité,
itraukimas. Apévalgos tikslas - padéti suformuluoti argumentus.
5. Literatiiros apivalga nesibaigia empirinio tyrimo plano suki
imu. Ji turi bati apavelgiama iki pat tyrimo pabaigos, nes gali
padéti interpretuojant tyrimo metu surinkty duomeny analizés
reaultatus,
‘Tyrimo temos pasirinkimas. Kiekvienas mokslinis tyrimas prade-
ibliografinius literatiros
<éamas nuo tyrimo temos parinkimo. Galima pateikti kelias rekomenda-
jas, kg reikéty atkreipti démes| renkantis tema:
1. Tema turi biti aktuali, Kitaip tariant, atlikus tyrima, jo rezultatai
turéty leisti papildyti jau esamas Zinias, jas atnaujinti, pasiilyti
naujus metodologinius ar problemos sprendimus. Kaip minéta,
bitentliteratiros apivalga leidzia pagristi temos aktualuma, po-
reiki atliktityrimg tam tikra tema. Jel apklausa niekuo nepapildys
jauesamy diniy, reikéty pagalvoti, ar apskritai verta tyrima atlikt,
2. Tema turi biti asmeniskai domi bei nauclinga tyréjui. Tai priklau
sonuo tyréjo individualiy savybiy — gabumy, polinkiy, teorinio ir
‘metodologinio pasirengimo, Naudingumas gali biti suprantamas
Kip igytas jdirbis pasirinktoje srityje ar kaip tyrimo rezultaty
raktinis panaudojimas savo darbe.
seoesoeseeretts reenter
1 APKLAUSOS NETODO PRINGIPA!IRPROCESAS
3. Temg turi bati gmanoma realizuoti. Svarbu, ar tyréjas suras pakan-
Kamai mokslinés literatdros tiriama tema, ar bus galima taikkyti
tinkamus tyrimo metodus, jvertinti, a pakaks materialiniy istek-
liy, aiko tyrimui atlikti, ar tyréjas turés pakankamai pagalbinin-
ky tyrimo planui jgyvendinti ir pan. Viena i8 gana dazny proble-
my apklausos tyrimuose gali biti tyrimui aktualios populiacijos
prieinamumas. Todél formuluojant temg i8 karto reikéty Kelti
Klausimg: 18 kur a geusiu / i8 ko surinksiu Siai temai atskleisti
reikelingus duomenis™ PavyzdZiui, studentai baigiamuosiuose
darbuose neretai planuoja specifiniy populiacijy tyrima (tarkime,
»smurtg patyrusios moterys"), o véliau susiduria su tikrai rimtais
sunkumais, norédami tokias populiacijas pasiekti bei fkalbéti jy
narius dalyvauti apklausoje.
4. Tyrimo tema turi biti labai gerai suformuluota. jineturi biti per-
nelyg plati ar abstrakti, kadangi tokiu atveju nebus jmanoma jos
‘Ssamiai itirt. Tema turéty biti konkereti, aiski,reikety vengti la-
bai sudétingy formuluodiy.
‘Tyrimo problemos formulavimas. Tyrimo problema turi atsispin-
éti tyrimo temoje. Tyrimo problema galima suvokti kaip klausimg,
{ kur] kol kas neturime atsakymo, todél yra reikalingas tyrimas. Kaip
nurodo Maslauskaité (2008), tyrimo esme ir sudaro atsakymo (-y) j i&-
keltg probleminj tyrimo klausima paieSka. Socialiniuose tyrimuose, taip
pot ir apklausose, gali bati‘keliami apraSomieji probleminiai Klausimai
(angl. descriptive research); aigkinamieji probleminiai klausimai (angl.
explanatory research) bei vertinamieji probleminiai klausimai (angl. eva-
luation research) (de Vaus, 2002; Nardi, 2006; Babbie, 2007; Maslauskaité,
2008). ApraSomieji klausimai sprenddia tiriamo reikinio ypatumy nu-
statymo problema (skas ir kaip yra?*s ,ar taip yrat*s sar taip, kaip yra
Siandien, skiriasi nuo to, kaip buvo prie’ 50 metyt" ir pan). AiSkina-
‘mieji klausimai sprenddia problema ,kodél?* Tai yra, sickiama paaikinti
reiskiniy priedastis, socialiniy veiksniy tarpusavio sasajas. Bitent keliant
tokio tipo tyrimo problema paprastai formuluojamos hipotezés. Vertina-
mmiejityrimo klausimai orientuoti j esamos situacijos jvertinimo ir pake
timo (tobulinimo) problematika.
19 20 |socauny ran ueoose areca
‘Tyrimo problemos suformulavimas gana sudétingas ir dideliotyréjo
idirbio reikalaujantis procesas, tai ir vienas svarbiausiy tyréjo gebéjimy
(Maslauskait,2008; Streyzewska, 2008), Kartu tyrimo problema nurodo
pagrinding tyrimo ideja,tyréjo potitir ir Zinias apie tiriama reiskin,
Tyrimo objekto apibrézimas. Suformulavas tyrimo problems, pasi-
renkamas tyrimo objektas. Tyrimo objektas ~ tai pagrindinis titiamasis
reitkinys arba tai, kq tyrimo metu fiksuosime ir matuosime. Pavyzdéiui,
tyrimo objektas - mokiniy mokymosi motyvacijg skatinantys veiksniai,
‘Tyrimo tikslo ir uzdaviniy apibrézimas. Tyrimo tikslas ~tai sickia.
‘mas galutinistyrimo rezultatas. Tyrimo tikslas gali biti orientuotasj te-
tinio-pazintinio rezultato arba praktinio-taikomojo recultato skim.
Tyrimo tiksly konkretizuoja tyrimo uidaviniai ty. Zingsniai, kuriuos
planuojama jgyvendint siekiant numatyto tikslo Tai savotiakilapteliai,
Kris retkia pakili norint pasiektigalutinjrezultatg. Uzdaviniai gli
Dati formuluojami kaip informacija, kurg rikia surinkti, norint pasiekti
tyrimo tiksla, arba kaip veiksmai, kuriuos reikia atlkt siekiant tikslo.
Formuluojant tyrimo widavinius daznai vartojamos tokios sqvokos:
iStirt, sudaryti, Sanalicuoti, palyginti i t. . Paprastai tyrime formuluo.
jamas vienas tikslas ir 2-5 widaviniai,
‘Tyrimo hipoteziy formulavimas. Apklausos tyrimuose gali bati
formuluojames hipotezts, kuriy tesingumas patikrinamas analizuojant
surinktus duomenis. Tadiaw tai prasminga tik tuomet, je tyrime keliami
aiSkinamiej arba vertinamiejt Klausimai, Jeityrimo tikslas apraSomasi,
;néra prasmninge formuluotihipotezes (Maslauskaté, 2008) Hipotezeyra
galimas tyrimo problemos paaitkinimas. Paprastaihipotezés nusako ga.
limus prietasties-pasekmés rysius, kurie peaiskinty tyrimo problema
arba nurodyty jos sprendimg
eran DOtezes Paryadys:nLietuvia,igie aukstajsimokslinimg, yra to-
Srantigkesniimigranty atévilgiu,* Siekiant patikrint fg hipoteze., reikia
SMI apkdausa, Kurioje baty suformuluoti Klausimna,leidzianty vectn,
Sindivido tolerancjgimigeanty atzvilgiu talp pat Klausimat apie indivi,
) Vntamojo
(eodsi) reikémiy
iris kody)
1.2 pav, Kintamojo, jo reikémiy ir kody tarpusavio rySys
‘Taigi, koks santykis tarp ,1" ir 2°, jel tai yra kintamojo ylytis" reik-
miy kodai? Ar prasminga, pavyzdziui, apskaigiuoti, koks yra lyties vi
durkis imtyje? Technikai tai galima padaryti, nes kintamojo reikimés
uzkoduotos skaitmenimis, tadiau kaip-interpretuoti gautg, pavyzdziui,
1,3 vidurkj? Matavimo lygmenys nusako, kokios analizés priemonés yra
leistinos tam tikram kintamajam ir kokia kintamojo interpretacija yra
prasminga. Todél tiek onstruojant klausimyng, tiek apdorojant duo-
menis, tiek planuojant duomeny analizés procediiras biitina Zinoti ir at-
sivelgti j kintamyjy matavimo lygmenis ir jy savybes. Kintamieji yra
Klasifikuojami pagal naudota matavimo skale. Yra keturi pagrindiniai
‘matavimo lygmenys arba keturiy lygmeny matavimo skalés: nominaliofi
(pavadinimy) (angl. nominal); rangy (tvarkos) (angl. ordinal); interval,
(ngl. interval) ir santykiy (angl. ratio).
Nominalaus lygmens matavimo skalé. Nominaliyjy kintamyjy (tai
yra kintamyjy, kurie matuojami nominalaus lygmens matavimo skalé-
je) reikSmés leidzia tik Klasifikuoti,t.y. suskirstyti respondentus j ats-
kKiras, tarpusavyje nesutampantias ir nelygintinas grupes. Jaa minétas
kKintamasis ,lytis* yra nominalus, jo reikémes suskirsto respondentus j
>vyru ir zmoterq" grupes, Priskirtas skaitmeninis reikémés kodas jokios
Kiekybinés funkcijos neatlieka, ty. 1" nereidkia ,daugiau ué 2°. Tie-
siog »1-etas" néra ,2-etas". Siuo atveju néra jokio skirtumo, koks kodas
biity priskirtas, pavyzdiiui, ,vyrus" galima koduoti kaip ,25%, 0 mote-
ris kaip »18* — jokios aritmetinés operacijos su Siomis reikSmémis neturi
rasmés. Tokio matavimo lygmens kintamieji yra rasé, tautybé, plauky
spalva, vardas, lankoma mokykla (jos pavadinimas) ir pan, Analizuojant
duomenis, galima suskaigiuoti, kiek respondenty priklauso kuriai kate-
Gorijai (Ciek absoliutiaisskaitiais, tiek procentine iSraiska).
|
Rangy lygmens matavimo skalé. Kintamojo reikémés tarpusavyje sust-
josios tam tikra clés tvarke, Taig Kintamojo reikimés ne tk leidzia ities
cbjektus (respondentus) suskirstytjatskiras grupes, bet i sudélioti grupes
jtam tikra eile, pavyzdéiui, pagal potymio didéjimg ar mazéjima. Kitaip
tariant, leidéia kiekvieno objekto padétj jvertinti kity objekty atévilgiu.
‘atin atstumai tarp rangy skalés kintamojo reikémiy neturi kiekybinés
asmés. Reikimes galima lyginti eiligkumui mastatyti, tatiau negalima
usakyti, Kick skiriasi viena reikémé nuo kitos. Ranginio Kintamojo pa-
syadys galéty batt isilavinimo lygis su reikimémis (ir kodais) .pradinis*
(0s pagrindinis® Q); .vidurinis® @); ,aukStasis* 4). Galime suskaitiuoti
okia dalis respondenty kuriai iSsilavinimo grupei priklauso; tip pat ga-
lime pasakyt, kad tie, kuriy isilavinimas yra ,pagrindinis, yra maZiau
iiilaving nei tie, kuriy ,ankstasis’ tatiau kiek daugiau iSsilaving, objekty-
‘ai jvertinti negalime. Kitas ranginio kintamojo pavyzdys ~ pasitikéji
xinstitucif lygis: .abai pasitiki* (1), spasitiki* 2), ,nepasitiki* (3), ,labai
nepasitiki® (4) Svarbu atkreipti démesj tai, kad net jralyti skaitmeniniai
dai neifreiskia objektyvaus kiekybinio atstumo tarp kintamojo reiks-
nig, ty. mes negalime interpretuoti, kad ,labai nepasitiki* yra, pavyz-
,dvigubai maéiau’ arba ,dviem punktais maziaué pasitikéjimo nei
.pasitiki“, Tokiosinterpretacjos néra prasmingos.
Intervaly Iygmens matavimo skalé. Turi vienodus ir prasmingai in-
terpretuojamus intervalus tarp reikSmiy. Taigi, tokioje skaléje matvoje
mas kintamasis leiddia sugrupuoti objektus, sudélioti juos eilés tvarka
bei prasmingai interpretuoti kiek (keliais vienetais) daugiau (maziau)
‘matuojamo potymio yra viename objekte, palyginti su kitu objektu ar
objektais. Intervaly skaléje néra absoliutaus nulio atskaitos takko, ats-
keaitos taSKas yra laisvai pasirenkames, Intervaly lygmens kintamojo pa-
vyzdys galéty bati intelekto kocficientas (IQ); temperatiiros matavimai;
regejimo matavimai (dioptrijy skalé) ir pan. Beje, skirtingai nei nomina-
ligje ir rangy lygmens skalése, intervaly skaleje reikimés paprastai jau
Klausimyne yra skaitmeninés
Santykiy lygmens matavimo skalé Sioje skaléje yra absoliutus nulis,
ty. atskaitos taikes, rodantis, kad tiriamojo po2ymio néra, todél rezul-
tatai visada bus neneigiami skaigiai (Cekanaviius ir Murauskas, 2006).
Santykiy lygmens kintamyjy reikémés visada skaitmeninés. Su Siais
sanaaincnerooormernnmoces | 27 SOCIALINIY TYRIMY METODAL APKLAUSA
Kintamaisiais galima atlikti bet Kokias matematines operacijas. Tokiy
kintamyjy pavyzdziai yra dgis, svoris, amdius, pajamos, turimy knyg.
skaitius ir pan.
‘Apibendrinant reikéty atkreipti démesj keleta prielaidy ir patiksi
‘nig. Pagal savo prigimt] kintamieji gali bati kokybiniai ir =o
t
Kiekybiniy kintamyjy reikSmés jau duomeny rinkimo priemonéje yra
skaidiai; 0 kokybiniy kintamyjy reikSmés yra kategorijos, nenusakomos)
skaitiais. Nominaliosios ir rangy skalés kintamieji laikomi kokybiniais,
o intervalinés ir santykiy skalés kintamiefi yra kiekybiniai.
Kintamyjy matavimo lygmenys atspindi ir kintamyjy matavimo
galimybes: Zemiausias kintamojo matavimo lygmuo yra nominalus, jis)
[eda abu ots skaifiavimo operas, uo tarpu ankiausas mata
vvimo lygmuo ~ santykiy - leidzia visas matematines operacijas. ,
18 to kyla kite prielaida ~ aukitesnio matavimo lygmens kintamuo-
sius analizés metu galima transformuoti j Zemesnio matavimo lygmens:
intamuosius, taéiau atvirkétinis procesas néra jmanomas. Pavyzdéiui,
jei amdiy iSmatavome tiksliu respondento mety skaigiumi, analizés metu!
galime sudaryti amfiaus grupes ar suskirstyti respondentus j ,jaunus'|
»vidutinio amtiaus* ir ,senus*, Taciau jei klausimyne pateikéme dias,
reikimes, j amtiy mety skaitiumi tokio kintamojo niekaip netransfor-
muosime. Todél, kaip minéta, kintamojo matavimo lygmens nustatymas
aktualus jeu kuriant matavimo priemong, numatant; kokios analizés vé-
liau tyréjui reikes.
-kvienas matavimo lygmuo apibrétia leistinas / bidinges anali-
és priemones. Jos taikomos tiek kalbant apie elementarias apraSomosios |
statistikos priemones (pvz., vidurkio skaigiavimas), tick apie sudétingas |
analitines procediras (pvz., parametriniai analizés metodai). Prieé tai- |
kkydamas tam tikrg analitinj veiksma, tyréjas turéty Zinoti / pasidometi, |
ar ir kaip Sis metodas taikytinas pasirinktam kintamajam ar kintamyjy
grupei, priklausomai nuo jy matavimo lygmens. Antraip bus atliekami
neteisingi / neprasmingi analitiniai ir interpretaciniai Zingsniaf.
YV.Cekanaviias, 6. Muraus Statistika ios takymai® (2006 m1 dalisir2008 m,
Se principaplatial apraiytstatistikosar duomeny anaizs literatrof. =
somasoswerooormnconnmcces| 29
Sociologiniuose tyrimuose labai daznai taikomos jvairios nuostaty
satavimo skalés, pavyzdtiui, Likerto skalé (2x. 34.2 skyreli). Siu skaliy
seikSmés gali bati Zodinés (nuo , labai gerai ik ,labai blogai") arba skait-
smeninés (nuo 1 iki5, kur nurodomos krastiniy skalés reikSmiy prasmés).
patina atkreipti démesj j tai, ked néra vienareikimiskai sutariama, ko-
iam matavimo lygmeniui priklauso dios skalés ir kaip jas galima nau-
doti analizes metu (Norman, 2010). Pagal savo prigimt} ir savybes Sios
skalés yra ranginés. Tagiau gana dainai analizés metu jos traktuojamos
kaip intervaly lygmens skalés. Skirtingi autoriai patetkia skirtingus ar~
gumentus, kodél tai leistina arba neleistina. Todél konkregiame tyrime
tyréjui reikéty papildomai pasidométi ir argumentuoti savo pasirinkima,
IB vienos pusés, priskyrimas ranginei skalei yra konceptualiai teisingas.
kitos pusés, tai apriboja galimus analitinius veiksmus.
‘Apibendrinant kintamyjy matavimo principus pateikiama 1.2 lente-
1, glaustai atspindinti Sio proceso esme.
1.2 lente. Kintarnyjy matavimo lygmenys ir leistni analizés veiksmai
Peni sai Saas
remo | [Nominate Ragan
at gona. at adits toi
ZZ | Ranging | Blementy, turingiy konkretyrangy, | Rangas
aa | skaigiaus radimas. Rangy palyginimas
(cng ang saa)
Tena | Sud tims daub, dpb | Ramo
4 falas ise
2G | Santykiy ‘Visos matematinés operacijos Kintamojo.
$ riine
Aukétiausias | *
nee
Purengtaremiantis: Cekanavitin, V; Muraukas, G, 2006, Sait jos talkyrai. Vil
sus TEY,p. 20-21
Sudaryta matavimo priemoné turi biti patikima (t. y. pastovi,
angl. reliable), vatidi (angl. valid) i tiksH (angl. precise and accurate). Pati-
Kimumas susijgs su matavimo nuoseklumu ir pastovumu: atlikus tq padig
‘operacija Kelis kartus tapadiomis aplinkybémis, gaunamas tapatus rezul-
tatas, Kitaip tariant, esant sqlygai, kad pats tiriamas reiskinys nesikeitia, 30 | sociaunty TYRIMY METODAL APKLAUSA,
kartojama matavimo procedira duoda pastovius rezultatus. Jei ta pati ma-
tavimo priemoné pakartotinai pritaikyta tam padiam objektui kiekvieng
kartg lems tapaéius reaultatus, & priemoné yra patikima ir pastovi
‘Validumas nusako, ar matavimo priemoné matuoja tikrai tai, ka ty-
réjas ketino apklausos tyrime iSmatuoti. Kiek gerai matavimas atspindi
‘matuojamg reiskinj, o ne kq nors panaSaus? Kitaip tariant, validumas
{sreitkia atitikimo tarp konceptualaus apibrézimo ir operacionalaus api-
brétimo laipsnj.
Tikslumas siejamas su kintamojo reikSmiy parinkimu. Paprastai_
tikslesné matavimo priemoné yra geriau nei ne tokia tiksli, nors gali bati
situacijy, kai preciziskas tikslumas néra bitinas ar net pageidautinas
(Babbie, 2007). Amtius mety skaitiumi bus tikslesnis amiiaus matas |
i
pavyzdaivi, reikimé ,vidutinio amfiaus". PraSymas nurodyti ,miesta,
kkuriame giméte* bus tikslesnis gimimo vietos matas nei klausimas ,gi-
mimo vieta®”. Tadiau klausimas ,Kiek karty per praéjus] ménesj kirtote
sankryq degant geltonam Sviesoforo signaluit™ gali biti pernelyg tikslus)
ir sukelti respondentams sunkumy (ypaé tiems, kurie taip elgiasi dad-
niau). Matavimo patikimumo, validumo ir tikslumo kriterijai papildo-
‘mai aptariami 3 skyrivje.
1.5. Respondenty atranka
Atranka (angl. sampling) ~ ypat svarbus tyrimo proceso elementas
atliekant apKlausas. Planuojant apklausos tyrima, svarbu pagristai nu-
spresti kiek respondenty reikia apklaust ir kokiu bitdu juos par
itraukti jtyrima, Priklausomai nuo sprendimy, susijusiy su atranka, i
vadas 8 tyrimo rezultaty véliau galima patikimai generalizwoti platesnia- |
me kontekste arba, atvirk3¢iai, taikyti tik kalbant apie apklausoje dalyva-
‘Vusius respondentus.
PrieS detaliau kalbant apie atrankos principus, batina trumpai ap-
tarti pagrindines sqvokas. Labai bendra tyrimui aktualiy vienety (ap- |
Klausos atveju ~ Zmoniy) visuma vadinama populiacija. Pavyzd2iui,
Lietuvos gyventojai; Ukmergés rajono mokykly mokiniai; pabegelio
statusq Lietuvoje turintys asmenys; vilniediai; aukétyjy mokykly studen- |
tai ir pan. Sprendimas, kas yra tyrimui aktuali populiacija yra pirmasis |,
1
|. APALAUSOS METODOFRINCIA IR PROCESAS
singsnis atrankos procese. Kitaip tariant, tyréjas turi apsibréiti, kokios
populiacijos ribose bus atlekamas tyrimas ir apie kokig visumg bus da-
omos ibvados. Imtis (angl. sample) ~ populiacjos dali, atrinkta tirt.
Paprastaitariant, apklausos imtis - tai Zmones, kurie taps respondentais
(bus pasirinkt atsakytij Klausimyno klausimus). Neretai iméiai sudaryti
reikalinges tyrimui aktualios populiacijoselementy sgraSas, vadinamasis
atrankos pagrindas (angl. sampling frame). Pavyzdiui, ei populiacija ~ X
universiteto studentai, atrankos pagrindas bus So universteto studenty
registras (sgraSas).
agrindinis imties parametras ~ ities tris (Aydis) (angl. sample
size) arba atrinkty vienety (respondenty) skaigius. Tigi, galima apibred-
ti,kad atranka - tyrimo imties sudarymo procesas, Planuojant tyrimg bi-
tina pagristi, kodél batent sie, o ne kiti populiacijos vienetaiatrinkti tirtis
dé jy atrinktas batent toks skaigius; Kokiais podymiais remiantis (ir
oda batent Sais) jie atrinkti; koks (ir ode batenttoks) atrankos mode-
listaikytas. Taig, tyréjas tur iSspresti Klausimg, kaip tinkamai sudaryti
tyrimo ime?
Jel tyrimui aktuali populiacija néra didelé(labai santykinis jverts,
tarkime, galéty biti iki 500 elementy), galima apklausti visus jos narius,
realiai atrankos nedarant (kitaip tariant, taikant viswming atrankg,t.y
atrenkant (j imtj jtraukiant) visus populiacijos narius). PavyzdZiu,jei
populiacija yra X liga sergantys Zmonés, o jy Lietuvoje i viso yra 300 ir
tras tur galimybiy bei resursy su visas jaissusisiekt ir ftrauktijtyri-
‘mq, tuomet néra sprendziamas atrankos klausimas.
TTagiau paprastai populiacijos (ypag apklausos tyrimuose) yra dide-
les ir labai dideés,taigi, visy tyrimui aktualios populiacijos nariy ne tik
kad nejmanoma apklausti, tagiau taip pat tokiy apklausy sqnaudos baty
miléini3kos, y vykdymas trukty ilga, dnomenis apdoroti bity sunk ir
{Lt kitos pusés,kaip jan parodé apklansy istorija, tai nératikslinga ~
suformavus imtj tam tikru bid, i8 jos galima daryti patikimas iSvadas
apie visa populiaci,
Taigi, kai tyrimui aktualios populiacjos yra didelés ir konkretaus
tyrimo kontekste neapréptinos, atliekama atranka, t.y. formuojama i
. Nors, kaip matysime, yra skirtingy imties formavimo bidy, pamati-
nis apklausos tyrimy sickis yra reprezentatyvios imtys. Imtis yra repre-
3 s2 [scan ercon aaa
zentatyvi, kai imties charakteristikos su didelintikslumu atitinka (repre-
zentuoja) populiacijos charakteristikas, Pavyzddiui, amdiaus Its, pri-
tarimo / nepritarimo x teiginiui ir kt. pozymiy reikimiy pasiskirstymas
Imtyje yratikslus Sy reikmiy pasiskirstymo populiacijojeatspindys,
Imties reprezentatyvumg lemia imties dydis ir pasirinktas imties su-
darymo bias. Yra du pagrindiniai iméiy sudarymo tipai: tikimybinés
imtys ir netikimybinés imtys, Sudarant imt{ tikimybiniu bidu, remiama-
si tikimybiy teorija ir populiacijos elementai j imtj atrenkami atsitiktinai
(ang, random selection), tatiau Us atsitiktinamas yra apibréitas ir pama-
tuojamas: kickvieno populiacijos elemento patekimo j im tikimybé yra
Hinoma, Atvirkitia, sudarant imtjnetikimybiniu bidu, patekimo j imt}
atsitiktinumas yra visiskai subjektyvus (Cekanavigius ir Murauskas, 2006)
ir néra iimatuotinas, Bitent tikimybiniai iméiy sudarymo biidai leidZia
udtikrinti reprezentatyvuma bei kiekybiSkaijvertinti imtiestiksluma, Tuo
tarpu netikimybinés imtys neuatikrina reprezentatyvamo. Kaip su tuo st-
sijs imties dydis? Kuo didesné imts, tuo ji reprezentatyvesné. Tadiau ji
imtis sudaroma netikimybiniu badu, imties didinimas reprezentatyvumo
reikimingai nepadidins (nebent imtis apims beveik visq populiaci). Im-
ties reprezentatyvumas tiesiogiai susijs su ifvady taikymo ribomis ~ ji
itis yra reprezentatyvi, atrankinio tyrimo iSvadas galima apibendrinti
Visai populiacijal. Tatiau jet imtis nérareprezentatyvi, yraklaidinga kalbéti
apie populiaci. I'vados turéty apsiibotiatrankine visuma,
‘Taigi, nusprendus, kad populiacija yra didelé, todel retkia atlikti at-
ranks ir suformuoti imtj, bitina detaliau isiaiSkinti Siuos tarpusavyje
Susfusius klausimus: kokie yra galimi atrankos bia bei kokj biidg pa-
sirinkti? Koks turi bati imties tiris (didumas)? Kaip jvertinti imties ir
opuliacijos atitikimo laipsnj?
15.1. Tikimybings atrankos bidai
Norint suformuoti reprezentaty vig imi, reikety rinktis vieng i tiki-
‘mybinés atrankos bidy (de Vaus, 2002; Cekanavitius, Murauskas, 2006;
Babbie, 2007 ir kt): tai paprastojatstiktinéatranka (ang, simple random
Sampling); sistemine (sstemingoj)atranka (ang. systematic sampling)
gtrstiikuota (shioksnine) atranka (angl. strated sampling); (daugiapa.
Kopé) klasteriné (lzdiné) atranka (angl. multistage cluster sampling)
| APKLAUSOS METODO PRINCIPAIIR PROCESAS
Paprastoji atstiktiné atranka (PAA): kai kiekvienas populiacijos ele-
mentas turi vienodg galimybe pakliiti j atrankos imtj. Gerai sudaryta
atranka uitikrina, ked, tyrima pakartojus su kitais tos padios populiaci-
jos elementais, gauti rezultatai su nedidele paklaida bus panaiis. Norint
sadaryti imtj PAA bidu, reikalingas geras atrankos pagrindas. Pavyz-
daiui, rinkeéjy saraiai, tikslinami prie8 kiekvienus rinkimus, galéty biti
teisingos asitiktinés atrankos formavimo iSeitiestaikas. 18 sqraie esandiy
clementy atsitiktiniu bida atrenkamas reikalingas respondenty skai¢ius
(vy. tam tikras imties tris) Atsitiktinis atrinkimas gali biti atliekamas
specialia kompiuterine programa arba pasinaudojus atsitiktiniy skaigiy,
lentele (angl. a table of random numbers), PAA pavyzdys galety biti toks:
nusprendziama, kokio tiiio imtis yra reikalinga; imamas visas rinkéjy
sqraéas; jame esantys rinkjai sunumeruojami pradedant 1; imama at
tiktiniy skaigiy lente ir atsizvelgiant j paskutinio rinkéjy sarao nario
numer} (dvizenklis, trigenklis ar didesnis) sudaroma skaigiy pasirinkimo
sistema; pagal Sig sistema atsitiktiniy skaigiy lenteléje paéymimas imties
‘ratitinkantis skeitiy kiekis;rinkéjy sqrase paZymimi tierinkgjai, kuriy
cilés tvarkos numeriai atitinke atsitiktiniy skaigiy lentelée atrinktus nu-
merius (pvz, lenteléje pasirinktas atstiktinis skaitius yra 68, taigi, sqraie
padymimas rinkéjas nr. 68); visi pazymeétieji rinkéjai patenka jimtj.
PAA biidas tinkamiausias tada, kai turimas geras (iSsamus) atrankos
pagrindas, tyrimui aktuali populiacija néra platiai geografiskai iSsibars-
4Gusi arba kai pasirenkamas toks apklausos bitdas, kuris nereikalauja nu-
vykti pas respondentus (de Vaus, 2002). Jei apklausa atliekama tiesiog
nio interviu bidu, o populiacijos nariai platiai issibarste, gai tekti vykti
pas atstiktinai parinktus pavienius toli gyvenantius respondentus, 0 tai
labai padidinty apklausos sqnaudas,
Sisteminé atranka: kai imtis suformuojama atrenkant kiekvieng po-
puliacijos element k intervalu. Norint atlikti sisteming atranka, reikia
inoti, kiek populiacjoje yra,elementy ir kiek elementy reikia atrinkti
(Ly. koks yra norimas imties tari). Pavyzdiui,jeigui8 5000 populiacijos
elementy mums reikia atrinkti 1000, tai bus atrenkamas kas 5-asis as-
» Siy lenteliy pavyzdtius ir aprabymus galima rastl De Vaus, D. A. 2002. Surveys in
Social Research. (Sth ed). London, New York: Routledge, p72, taip pat Babbie, ,
2007. The Practice of Socal Research. Belmont: Thomson Wadeworht,p. 203,
33 +34 | SOCIALINY TYRDMY METODA: APKLAUSA
muo: k=N/n = 5000/1000 = 5. Kaip ir PAA atveju, norint pritaikytisiste-
‘minés atrankos biida, reikia turéti iSsamy populiacijos elementy sqraia,
kadangi batent Siame sarae bus taikomas sisteminés atrankos Zingsnis,
‘Taigi, turime atrankos pagrinda; apskaigiuojame atrankos Zingsnj (pagal
jan minéta pavy2dj tai bus 5); pirmajj elementg pasirenkame atsitiktinai
isirinkdami skaitiy, kuris patenka | apskaigiuoto atrankos Zingsnio in-
tervalg (miisy pavyzdyje tai baty nuo | iki 5), pavyzdiiui, 4; apibraukia-
‘me sqraée 4 numeriu pazymétg elementa ir toliau Zymime ({ imtj jtrau-
kiame) kiekvieng 5-3 sqrato elementa (taigi, pirmasis 4, toliau ~ 9, 14,
19,23 irt, t),kol surenkame reikiamg 1000 respondenty imties taj.
Sisteminés atrankos pritaikomumui bidingos tos patios salygos
kaip ir PAA (bitinas atrankos pagrindas, nedidelis geografinis iSsibars-
tymas), 0 papildomai svarbu Zinoti, kaip sudarytas pats populiacijos
clementy sqraias. Jeigu sgraée elementai iSsidéste atsitiktinai, tuomet
sisteminé atranka ekvivalenti paprastai atsitiktinet atrankai; tatiau jei
clementai sqraie yra iSdéstyti tam tikru periodiskumu, reikéty jvertinti,
kaip Sis periodiskumas gali atsiliepti imties savybems (Babbie, 2007). Pa-
vyzdaiui, turime I-IV kurso studenty sqrasq, kuriame eilés tvarke suda-
ryta pagal studenty priklausymg darbo grupéms, o tokias grupes sudaro
4 studentai, po vieng iSkiekvieno kurso. Taigi, sqrase periodiskai kartosis
studenty kursas: II (pirmos darbo grupés pirmo kurso studentas), Il,
TAMIL, VV, 2-1, 2-11, 2-111, 2-1V ir t,t, Jei atrankos Zingsnis sutaps su diuo
periodiakumu, j imtj pateks tik tam tikro tipo elementai, Pavyzdziui,jei
atrankos Zingsnis bus 4, tai j imt nuolatos pateks to paties kurso stu-
dentai, priklausomai nuo pirmo pasirinkto task. Jeigu numanoma, kad
galimi tokie imties iSkraipymai, reikéty atlikti sqraSo pataisymus (pvz.
iSdéliotisqraS atsitiktiniu bidu) arba rinktis kitg imties sudarymo bida.
‘Nepaisant Sios problemos, sisteminé atranka yra gana paprastas ir efek-
tyvus imties sudarymo bias, o galimi keblumai lengvai iSsprendziami.
Stratifkuota (sluoksniné) atranka: kai, formuojant imj, populiacijos
elementai suskirstomi j homogeniskas grupes (stratas arba sluoksnius)
pagal tam tikrus tyrimui svarbius poZymius (pvz., amziy, lyt, iSsilavini-
‘mg, profesja, etning sudétj ir pan), siekiant, kad Siy poZymiy reprezen-
tatyvumas bity ypaé didelis. Kitaip tariant, kiekvienoje homogeniskoje
stratoje atrenkamas atitinkamas elementy skaiius, kuris imtyje tiksliai
1. APKLAUSOS METODO PRINCIPAL IRPROCESAS.
anitikty tos stratos elementy proporcija populiacijje. Stratifikuota atran-
yoyra tam tikra PAA bei sisteminés atrankos modifikacija, kadangi su-
skrstius populiacijgj stratas, kiekvienoje jy elementai atrenkami PAA
arba sisteminés atrankos badu. Stratifikuota atranka uitikrina didesnj
tam tikry pozymiy reprezentatyvumg, tagiau atrankos procedira tampa
iskomplikuotesné.
Norint pritaikyti stratifikuotos atrankos bid, reikalingas ne tik
arrankos pagrindas, ta&iau turi biti Zinomi ir sqraSe esanéiy elementy
potymiai, kuriy pagrindu Ketinama sudaryti stratas. PavyzdZiui,jei ke-
tinama stratifikuoti pagal priklausymg etninei grupei, reikia Zinoti, ku-
riaietninei grupei kiekvienas sgraSe esantis Zmogus priklauso. Be to, yra
sgalimi skirtingi stratifikuotos atrankos vatiantai, pavyzdiiui, kai strati-
‘kuojama tik pagal viena poymi arba pagal keletg poiymiys kai atranka
atlickama kiekvienoje stratoje atskirai arba kai stratos eilés tvarka sude-
You might also like
- KonspektaiDocument49 pagesKonspektaiEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
- KLAUSIMAI (Egzamino Pasiruosimui)Document5 pagesKLAUSIMAI (Egzamino Pasiruosimui)Evelina Žymantaitė100% (1)
- Antras AtsiskaitymasDocument20 pagesAntras AtsiskaitymasEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
- 4418-Article Text-8524-1-10-20151217Document9 pages4418-Article Text-8524-1-10-20151217Evelina ŽymantaitėNo ratings yet
- Semiotikos KonspektasDocument26 pagesSemiotikos KonspektasEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
- Pirmasis Tarpinis Žinių PatikrinimasDocument25 pagesPirmasis Tarpinis Žinių PatikrinimasEvelina Žymantaitė100% (1)
- Semiotika L. MichelkevičienėDocument5 pagesSemiotika L. MichelkevičienėEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
- MelavimasDocument3 pagesMelavimasEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
- Augustinaitis KūrybiškumasDocument14 pagesAugustinaitis KūrybiškumasEvelina ŽymantaitėNo ratings yet
