II skaidrė – kas yra melas?

Pasak psichologo, Vilniaus universiteto Teisės ir psichologijos katedros vedėjo, profesoriaus

Gintauto Valickos, melas - tai klaidingos arba netikslios informacijos pateikimas
sąmoningai, norint suklaidinti kitą asmenį ir siekiant naudos sau.
III skaidrė – kada pradedame meluoti?
Melo vystymosi modelį pirmą kartą pasiūlė mokslininkai Victoria Talwar ir Kangas Lee. Jų
tyrimai atskleidė, kad pirminius melus – paprastas apgavystes, skirtas nuslėpti klaidas ar
blogą elgesį – sakyti pradeda dvejų–trejų metų vaikai, dar nė neatsižvelgdami, ar klausytojas
jų melais iš tiesų patikės.
Būdami maždaug ketverių metų, vaikai pradeda sakyti antrinius melus: labiau apgalvotas ir
sudėtingesnes apgavystes, kurios skamba įtikinamiau.
Sulaukę 7–8 metų, vaikai pradeda sakyti tretinius melus, kuriems naudoja nuoseklius faktus ir
tęstinius teiginius. Pastarasis gebėjimas išlieka visą likusį gyvenimą.
IV skaidrė – melo rūšys
Yra išskiriamos kelios melo rūšys, kai:
 Pateikiama klaidinga informacija;
 Perdedami tam tikri faktai ar padidinamos atskiros jų detalės;
 Tam tikra informacija užmaskuojama praleidžiant detales;
 Patekiama tesinga informacija, tačiau tokiu būdu, kad kitas tuo nepatikėtų.
V skaidrė – kodėl žmonės meluoja?
Žmonės gali meluoti dėl daugybės priežasčių. Mes, remdamiesi Oaklando universiteto
mokslininkų 2016 metų atliku tyrimu, tipiškiausias, labiausiai pasikartojančias melo
priežastis. Dažniausiai, 22 proc., meluoja tam, kad paslėptų padarytą klaidą ar netinkamą
elgesį. Taip pat dažnai, 16 proc., meluoja tam, kad gauti ekonominės naudos (pinigų,
sandoriai). Įdomu tai, kad dėl šios priežasties dažniausiai meluojama artimiesiems. Dažnai
žmonės, 14 proc., meluoja tam, kad galėtų išeiti iš susitikimo, nutraukti pokalbį. 15 proc.
žmonių meluoja dėl asmeninių priežasčių, kurios nesusijusios su pinigais, bet tiki, kad melas
gali jiems atnešti kitokios naudos. Kartais meluojama, 8 proc., ir norint padaryti geresnį
įspūdį ir sužavėti, kartais, 7 proc., žmonės tiesiog negalėjo pasakyti, kodėl jie melavo.
VI skaidrė – melo požymiai
Melo požymiai gali būti verbaliniai ir neverbaliniai. Verbaliniai melo požymiai yra žodžiai,
balsas. Neverbaliniai melo požymiai – veidas ir kūnas.
Atskleisti melą nėra paprasta. Viena iš kliūčių – informacijos griūtis. Per daug tenka įvertinti
vienu metu – per daug žodžių, pauzės, balso skambesys, veido išraiškos, galvos judesiai,
gestai, poza, kvėpavimas, paraudimas ar išbalimas, prakaitavimas. Dažniausiai žmonės pirma
kreipia dėmesį į mažiausiai patikimus šaltinius – žodžius ir veido išraiškas – ir netrunka
suklysti. Melagiai būtent dažniausiai stengiasi kontroliuoti žodžius ir veidą – tai, ką žino, kad
atidžiai stebi kiti. Mažiau melagiams sekasi sukontroliuoti balsą ir kūną.
VII ir VIII skaidrė – kaip melagį išduoda žodžiai ir balsas?
Kaip ir minėjome anksčiau, melagiai klastoja tai, į ką, daugiausia žmonių kreips dėmesį.
Meluojantis žmogus ypač atsargiai renka žodžius. Daugelį melagių išduoda nerūpestingi
žodžiai. Net apdairiausią melagį išduos, tai ką Zigmundas Froidas vadina kalbos riktu.
Riktai nėra paprasti apsirikimai (rašymo klaidos, vardų užmiršimas), jie atskleidžia vidinius
psichologinius konfliktus. Riktai parodo tai, ko žmogus nenorėjo pasakyti. Tirados taip pat
vienas iš būdų, kuruos melagis išduoda kalbėdamas. Šiuo atveju prašaunama pro šalį ne vienu
ar dviem žodžiais, informacija ne šiaip prasprūsta, o stačiai išsilieja, melagį užvaldo
emocijos. Vieni žmonės, kai meluoja, atsakinėja netiesiogiai, daugiažodžiauja, pasako
daugiau negu jų prašoma.
Balsas – visa kitą, kas kalbant nėra žodžiai. Įprasčiausios apgaulės užuominos, išduodamos
balsu, yra pauzės. Jos gali būti per ilgos ar per mažos. Dvejojimas atsakyti į klausimą.
Užuomina į apgaulę kalbos klaidos - „aha“, „na-a-a“, hm-m-m“, pasikartojimai „na
supranti, supranti“. Šios klaidos atsiranda, melagis gali būti iš anksto neapgalvojęs, ką sakys,
arba melagis nesitikėjo, kad reikės meluoti. Apgaulę galima pažinti ir iš balso skambėjimo,
intonacijos. Geriausiai nustatytas emocijos požymis – balso aukštumas. Apie
septyniasdešimt procentų tirtų asmenų susijaudinę imdavo šnekėti aukštesniu balsu, kalba
tampa greitesnė. Emocijų sukeltas balso permainas sunku nuslėpti.
IX skaidrė – kaip melagį išduoda veidas?
Pradėkime nuo labiausiai viliojančio šaltinio – veido išduodamos informacijos arba
mikroišraiškų. Mikroišraiškos yra viso veido emocinės išraiškos taip suspaustos laike, kad
trunka tik mažą dalį įprastos jų trukmės, ir pakeičiamos taip greitai, kad dažniausiai
nepastebimos. Dar yra nemažai mimikos emblemų, iš kurių paminėkime tik kelias:
mirktelėjimas viena akimi, nuostabą rodantis anta kių kilstelėjimas nuleidžiant vokus ir
pasagos forma sudedant lūpas, vieno antakio kilstelėjimas išreiškiant skepsį. Taip pat melą
išduoda netikra, apsimestinė, dar vadina klouno šypsena. Akių kontaktas – kalbant vietomis
žvilgsnis nukreipiamas, pasikeičia mirkčiojimo dažnumas. Esant asimetrinei veido išraiškai,
tie patys raumenų judesiai reiškiasi abiejose veido pusėse, bet vienoje jie stipresni. Ilgai
trunkančios išraiškos paprastai rodo, kad emocijos netikros. Jei šypsena, pasibjaurėjimas,
pyktis ar kita emocija trunka 5 – 10 sekundžių, ji veikiausia sumeluota. Taip pat melagį gali
išduoti veido paraudimas.
X skaidrė – kaip melagį išduoda kūnas?
Kontroliuoti kūno judesius neturėtų būti sunku, žmogus jaučia, mato, ką daro jo kūnas.
Tačiau meluojant žmonės retai stengiasi paslėpti savo kūno judesius. Kūnas išduoda
informaciją, nes į jį, priešingai negu į veidą ir žodžius, nekreipiama daug dėmesio. Melagį
dažnai išduoda kūno pozos pokytis – iš vienos pozos pereinama į kitą, padidinamas
atstumas, suneriamos rankos. Emblemos – tiksli prasmė, žinoma visiems konkrečios
kultūrinės grupės nariams. Jas galima naudoti vietoj žodžių. Pavyzdžiai yra pritarimą
išreiškiantis linkčiojimas, neigimą reiškiantis galvos purtymas, kvietimas pirštu prisiartinti,
pamojavimas pasisveikinant ar atsisveikinant, dviejų pirštų sukryžiavimas norint kitą žmogų
sugėdinti. Emblemomis esantys gestai beveik visada rodomi sąmoningai. Tačiau gali
pasitaikyti kūno judesių riktai – embleminių gestų, išduodančių informaciją. Ar tai išduoda
melą galima suprasti iš 2 dalykų. Vienas – parodomas tik emblemos fragmentas. Antra –
nesąmoningas veiksmas, kai jis parodomas neįprasta pozicija. Kita kūno judesių rūšis –
manipuliacijos. Manipuliacijomis vadinami visi judesiai, kuriais viena kūno dalis švarina,
masažuoja, trina, laiko, žnaibo, krapšto, kaso ar kitaip veikia kitą kūno dalį. Iliustracijos –
kitos prigimties kūno judesiai, suteikiantys apgaulės užuominų. Jais žmogus iliustruoja savo
kalbą. Gestu pabrėžti žodį, frazę. Apgaulės užuominą įžvelgsime pastebėję, jog iliustracijų
sumažėjo, žmo¬gus iliustruoja mažiau negu paprastai. Taip pat meluojant padažnėja
kvėpavimas, dažniau juda gomurys, daugiau prakaituojama.
XI skaidrė – klaidos atskleidžiant melą
Apie melą reiktų spręsti ne iš vieno, o kelių požymių. Neįmanoma neklystant nustatyti melą.
Taip pat vertėtu suprasti, kad visi požymiai minėti tinka ne tik meluojančiam, bet ir
nemeluojančiam žmogui.
Otelo klaida - tai klaida, kai siekiant atpažinti melą, žmogaus susijaudinimas
interpretuojamas kaip melas, nors sakoma tiesa. Didžiulį jaudulį sukelia baimė, kad tavimi
bus nepatikėta.
Paul Ekamans, galimybę neteisingai įvertinti žmones meluojant vadina Brokaw spąstais.
Melo tikrintojo tyko tokie Brokaw spąstai, kai įtariamo melu asmens jis nepažįsta ir apie jo
elgesio savitumus nieko nežino. Kiekvienas individas emocijas išreiškia skirtingai.